Vincas Kudirka

Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio

„Varpas“ redaktorius,
Vienas žymiausių XIX a. antros pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų.
Lietuvos himno autorius.
Vincas Kudirka 1871 m. baigė Paežerių pradžios mokyklą, 1881 m. Marijampolės gimnaziją,
1889 m. baigė Varšuvos universiteto Medicinos fakultetą.
1883 m. pasirodęs laikraštis „Aušra" paskatino V.Kudirką žengti kartu su tautiškai bei
kultūriškai atbundančia Lietuva.
Įstojęs į Marijampolės gimnaziją, Kudirka greitai pasižymėjo kaip neeilinis gimnazistas. Jis buvo
aktyvus muzikos mėgėjas, gimnazijos orkestre grojęs smuiku ir dainavęs chore gražaus tembro
tenoru.
Amžininkai pasakojo, jog gimnazijoje jis pramoko groti ir violončele bei keliais pučiamaisiais
instrumentais. Pasak Vaižganto, jis šoko, dainavo, grojo, o pramokęs natų rašto, tapo „dainų
vedėjas ir dirigentas“
1888 m. V. Kudirka įkūrė Varšuvos lietuvių studentų nelegalią draugiją „Lietuva".
Draugija 1888-06-29 „Varšuvos“ viešbutyje, stovėjusiame dabartinio Marijampolės pašto
vietoje, įsteigė slaptą suvažiavimą, kurio metu buvo nutarta leisti dar vieną lietuvišką laikraštį.
1889 m. pradėtas leisti „Varpas", kurį V.Kudirka kelerius metus redagavo.
V. Kudirka greta publicistinių tekstų laikraštyje ėmė spausdinti ir lietuvių liaudies dainas.
„Varpe“ Kudirka skelbė harmonizuotas dainas, nes siekė, kad lietuviai, ėmę skaityti caro
valdžios tebedraudžiamą lietuvišką spaudą, turėtų ir savos tautinės muzikos, kurią dainuotų per
vakarėlius ir koncertus (šiam reikalui jis, kad ir būdamas tik muzikos mėgėjas, ėmėsi kurti
kūrinėlius fortepijonui bei smuikui).
Parašė pramoginės šokių muzikos – polkų, valsų, mazurkų.
Šakiuose buvo suorganizavęs styginių kvartetą, jam vadovavo, griežė smuiku ir violončele
Tilžėje išleistas Vinco Kudirkos liaudies dainų rinkinys vyrų chorui „Kanklės“
Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, pirmą kartą išspausdinta
1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo“ numeryje.
Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos valstybės himnu 1919 m.
1950 m. patvirtinus Lietuvos TSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta.
1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką Dėl
Lietuvos TSR valstybinio himno, kuriuo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta
valstybės himnu.

VINCAS KUDIRKA, VALSAS VARPELIS

https://www.youtube.com/watch?v=O5dIGyePlbo&ab_channel=Corvinustube
Vilhelmas Storosta -Vydūnas
1868 – 1953 filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.
“Muzika padeda nugalėti savyje ,,daiktinio pasaulio pomėgių sąmyšį, kuriame žmogus paprastai
per giliai nardo“.
Gimė Jonaičiuose, Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė 1888 m. baigė Ragainės mokytojų
seminariją.
1896–1898 m. Greifsvaldo, 1899 m. Halės, 1900–1902 m. Leipcigo,
1913–1919 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno,
literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, anglų ir prancūzų kalbas, mokėsi
senosios sanskrito kalbos.
1888–1892 m. Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų,
geografijos, istorijos ir kūno kultūros.
Mokytojaudamas Kintuose išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir 1892–1912
m. dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas.
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas
ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus
nepasitenkinimą greitai paleistas.
1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.
Nuo 1946-ųjų gyveno Detmolde. Aktyviai įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių
bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo spaudoje.
„Jaunimas- tautos ateitis, jos gyvenimo pokyčius lemianti jėga“.
„Žmogus – toks pat pasaulis, kaip ir mus supantis, tik – mažesnis”
1895 m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo (tautiečių nacionalinei
savimonei ir savigarbai stiprinti bei kitataučių akyse „garbėn kelti lietuviškumą“);
Rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo veiklus Rytų
Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys
Per keletą metų šie muzikai sukūrė (harmonizavo) beveik 100 dainų, sukurdami pradinį
Mažosios Lietuvos lietuviškąjį chorų repertuarą. Beveik visoms savo ir bendradarbių kūrėjų
dainoms Vydūnas parašė savo žodžius, su tautosakiniais tekstais elgdamasis visiškai laisvai,
tokiu būdu siekdamas išreikšti savąsias etines idėjas bei nuostatas.
Viena populiariausių dainų“Mes- Lietuvos vaikai”.
“Daina, paprasta kaip lakštingalos giesmė, natūrali kaip gėlės kvepėjimas, mąsli ir jausminga,
daina tyloje išskleisdavo savo sielą, jaudindavo vaikų širdis. Ji stebėtinai dera prie viso tėvynės
gyvenimo skambėjimo” (Vydūnas)

Vydūnas „Mes- Lietuvos vaikai”“

https://www.youtube.com/watch?v=tWVPcmjYYNE&ab_channel=LauraLukenskien%C4%97
Juozas Naujalis (1869-1934)
Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas.
1892 m. Kaune įsteigė vargonininkų ir chorvedžių kursus.
1905 m. Kaune įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną.
1908 m. įkūrė Šv. Grigaliaus vargonininkų draugiją.
1909-1910 m. leido pirmąjį lietuvišką muzikinį laikraštį „Vargonininkas“.
1913-1914 m. „Vargonininkų kalendorius“.
1919 m. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą. Po metų buvo suvalstybinta. 1933m. suteiktas
aukštosios mokyklos – konservatorijos statusas.
Lietuvos Pirmosios dainų šventės (1924 m.) vyriausias dirigentas.
J. Naujaliui pirmajam iš lietuvių muzikų 1933 m. suteiktas profesoriaus vardas.
J. Naujalio suburtas mišrus choras „Daina“, kuriame dainavo penki Naujalių šeimos nariai.
Spaudos draudimo laikotarpiu visos lietuviškos organizacijos, tarp jų ir chorai, buvo draudžiami.
Lietuviškų chorų būrimas liudija, kad J. Naujalis anksti suvokė lietuvių kultūros reikšmę tautai ir
valstybės formavimuisi.
Kaip vargonininkas, choro dirigentas ir pianistas koncertavo Lietuvoje. Sudarė lietuviškų
bažnytinių giesmynų. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje,
Prancūzijoje.
J. Naujalis 1905 m. išleido aštuonių dainų pagal Maironio žodžius sąsiuvinį mišriam ir vyrų
chorui. Tarp jų buvo „Lietuva brangi“, sovietmečiu tapusi neoficialiuoju Lietuvos himnu.
“Jei nori likti savimi, – nesisielok. Žinok, kad likti savimi – didelė prabanga, kuri brangiai
atsieina.“
J. Naujalis kūrė romantinę muziką, kurioje atsispindi jo supratimas, kokia turėtų būti lietuviška
muzika. Ji dažnai lyriška, šviesi, konsonansiška, ne itin sudėtinga.
Pjesė styginių kvartetui „Svajonė“.
https://www.youtube.com/watch?v=sZ1pTu5x5Gw&ab_channel=BudintisBudintis
https://www.youtube.com/watch?v=qExqSEVBPHI&ab_channel=RomualdasBudriunas
“Lietuva brangi”
https://www.youtube.com/watch?
v=9Y7B1nWEslc&list=RD9Y7B1nWEslc&start_radio=1&ab_channel=budruspilietis
https://www.youtube.com/watch?v=qN_FBjdtfkQ&ab_channel=LNOBT

Styginių kvartetas- kamerinės muzikos žanras, skirtas keturiems atlikėjams. Styginių kvartete
groja 2 smuikai, altas, violončelė.

Harmonizãcija- darnaus pritarimo sukūrimas vienam balsui (dažnai melodijai). Dažniausiai

harmonizuojamos liaudies dainos pritaikant jas įvairios sudėties atlikėjų kolektyvams.