Professional Documents
Culture Documents
Švenčiant
150-ąsias
Vinco Kudirkos
gimimo
ir minint 110-ąsias
Tautiškos giesmės metines.
Vincas Kudirka
(1858-12-31–1899-11-06)
Lietuvių prozininkas,
poetas, publicistas,
kritikas, vertėjas.
Varpininkas, laikraščio
„Varpas" redaktorius,
vienas iš lietuvių
tautinio sąjūdžio
ideologų.
Lietuvos Respublikos
himno autorius.
Vytautas Kavolis rašė:
„Kudirka savyje vienijo maironiškąją romantiką ir
šliūpiškąjį socialinį kovingumą, griniškąjį pozityvistinį
darbą ir čiurlioniškąją meninės kūrybos kibirkštį.
Kartu jis atitiko emocinę lietuvių dvasią ir blaivius
laikotarpio reikalavimus. Visus šiuos elementus
Kudirka jungė vienkartinėje asmeninėje įtampoje,
bendruomenei pasiaukojusio individualisto ištikimai
atliktame istoriniame vaidmenyje. Ir galbūt tik
toksai žmogus, koks Kudirka buvo – sentimentalus
realistas, poetas kovotojas – galėjo anuo metu šį
vaidmenį sėkmingai priimti, jį iki galo atlikti“.
Gimtinė. Šeima
Studijuodamas be tėvų
paramos, patyrė daug vargo.
“Aušra" paskatino
įsijungti į Lietuvos
tautinio atgimimo
sąjūdį.
Yra rašęs, kad
perskaitęs “Aušros” pirmąjį numerį:
•
“Varpas” 1889 m. Nr.1
Anot V. Mykolaičio-Putino, Kudirkos asmuo “Tėvynės
Varpuose” gyvena su visomis savo turtingomis dvasios
atošvaistėmis.
Lietuva, Tėvyne mūsų, Tegul saulė Lietuvoj
Tu didvyrių žeme, Tamsumas prašalina,
Iš praeities Tavo sūnūs Ir šviesa, ir tiesa
Te stiprybę semia. Mūs žingsnius telydi.
Tegul Tavo vaikai eina Tegul meilė Lietuvos
Vien takais dorybės, Dega mūsų širdyse,
Tegul dirba Tavo Vardan tos Lietuvos
naudai Vienybė težydi!
Ir žmonių gėrybei.
V. Kudirka - vertėjas
išvertė Džordžo
Gordono Bairono
(Byron) „Kainą“, Adamo
Asnyko (Asnyk)
„Keistutį“, Frydricho
Šilerio (Schiller)
„Orleano mergelę“ ir
„Vilių Telį“, Adomo
Mickevičiaus
(Mickiewicz) „Vėlines“,
Julijaus Slovackio
(Słowacki) „Mindaugą“
ir kt.
V. Kudirka siekė lietuvių tautos
atgimimo ir laisvės
Būdamas įžvalgus realistas, Anot K. Griniaus, V. Kudirka
savo publicistikos raštuose
V. Kudirka siekė lietuvių tautos nepriklausomybės termino
nevartojo, bet jo verstos
dramos Vilius Tells, Orleano
atgimimo ir laisvės atstatymo Mergelė ir kt. žadino
skaitytojų nepriklausomybės
tokiais būdais, siekius, o savo rusų
biurokratų sistemos
pašiepimais jisai griovė carų
kurie ano meto sąlygomis despotų valdymo santvarką
gal daugiau, negu partijų
buvo įmanomi. programos.
V. Kudirka ir gimtoji kalba
Didelis varpininkų nuopelnas ir lietuvių
literatūrinei kalbai, kurią, galima sakyti, teko
iš naujo sukurti, šalinant iš jos svetimybes,
įvedant naujų terminų, normuojant
gramatiką.
Ypatingai daug šiuo atžvilgiu pasidarbavo
artimas V. Kudirkos draugas, vienas
aktyviausiųjų Varpo bendradarbių kalbos
klausimais – Jonas Jablonskis.
V. Kudirka nusipelnė ir lietuvių kalbos,
ypač rašybos, norminimo srityje.
1890 m. išleido
“Statrašos ramsčius”–
pirmąjį lietuvių kalbos
rašybos vadovėlį.
Bendraamžiai rašytojai
Greta įžymaus V. Kudirkos talento, kaip
publicisto, literato ir kritiko, Varpe
pirmuosius literatūrinius žingsnius žengė
nemaža būsimųjų rašytojų:
A. Kriščiukaitis-Aišbė, G. Petkevičaitė-Bitė,
L. Didžiulienė, J. Mačys-Kėkštas, P.
Vaičaitis, J. Biliūnas, G. Landsbergis-
Žemkalnis ir kt.
Bendramintis Povilas Višinskis
Ypatingas literatūrinių
talentų globėjas ir
skatintojas buvo Povilas
Višinskis, kurio
pastangomis įsitraukė į
lietuvių literatūrą trys
moterys rašytojos: Sofija
Pšibiliauskienė-Lazdynų
Pelėda, Marija
Pečkauskaitė-Šatrijos
Ragana ir Julija
Žymantienė-Žemaitė.
Jis tvarkė “Varpo” 7
numerio leidybą.
Didžiausias V. Kudirkos nuopelnas
lietuviško teatro srityje
1888 m. Varšuvoje jis įsteigė „Lietuvos”
draugiją, į kurios įstatus įrašė: draugijos
lėšos bus skiriamos ant „užvedimo ir
pakėlimo dailių ir teatro lietuviško”.
Tuomet pirmą kartą mūsų kultūros
veikėjų darbuose buvo paminėti
lietuviško teatro reikalai.
V. Kudirka ir “Amerika pirtyje”
Pasirodė garsioji Nuo tų metų
Keturakio „Amerika „Amerika pirtyje”
pirtyje”. Ir vėl - V. pradeda savo didįjį
Kudirkos nepaprastas žygį per Lietuvą,
entuziazmas. Šį kūrinį jis lietuviškas kolonijas
veža į Mintaują pas už Lietuvos ribų, kol
Jablonskius, kur drauge
su šeimininkais ir svečiais
pagaliau 1899 m.
G. Petkevičaite-Bite, M. rugpjūčio 20 d. šis
Čepu, J. Tumu, G. spektaklis
Landsbergiu-Žemkalniu, suvaidinamas viešai
M. Lozoraičiu perskaito. Palangoje.
V. Kudirkos nuopelnai liaudies kūrybos
vertinimo srityje
Proginė 50 litų
moneta, skirta
100-osioms
mirties metinėms
Paminklas Lietuvos himno autoriui V.Kudirkai
Vilniaus Savivaldybės aikštėje, kuri 2008 m.
pervardyta V. Kudirkos vardu.
Paminklas Lietuvos himno autoriui
V.Kudirkai Vilniaus Kudirkos aikštėje.
2008-06-10
http://www.savasmenas.lt/index.php?id=4806
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/seime-bus-paminetos-v-
kudirkos-gimimo-metines-190620
http://www.radviliskis.lt/content/view/473/94/
http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/12/17/zvil_01.html