Vincas Kudirka – Tautai dirbęs ir aukojęsis žmogus

Vincas Kudirka – XIX a. antros pusės poetas, visuomenės veikėjas bei tautinio atgimimo pradininkas,
gyvenęs carinės priespaudos laikais. Po 1863 metų sukilimo prieš carinę priespaudą buvo uždrausta
lietuviška spauda ir, nors caro valdžia manė, jog taip galės nuslopinti laisvės trokštančius lietuvius,
lietuvių tauta dar labiau suartėjo ir kartu priešinosi carinei priespaudai. Už Lietuvos tautinį atgimimą
buvo atsakingas ne tik Vincas Kudirka, bet ir knygnešiai, daraktoriai bei Jonas Basanavičius, kuris 1883
metais išleido pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra“. V. Kudirka ne iš karto pasirinko dirbti Lietuvai ir
ankstyvoje jaunystėje buvo tikras sūnus palaidūnas, nuėjęs klystkeliais. Būdamas dar jaunas, poetas
gėdijosi savo tėvynės, savo gimtos kalbos ir kultūros ir manė, jog lietuvių kalba yra prasta mužikų kalba.
Poetas bijojo, kad jo draugai sužinos, kad jis yra lietuvis ir net slėpdavosi nuo kitų rašydamas laiškus savo
tėvams lietuviškai. Kol mokėsi gimnazijoje, Kudirka kartu su Jonu Basanavičiumi važiavo namo
atostogoms ir išgirdęs, kad jis be jokios gėdos dainuoja lietuvių kalba, poetas susigėdo ir mintyse jį
lenkiškai pavadino kaimiečiu. J. Basanavičiaus laikraštis „Aušra“ padėjo poetui sugrįžti atgal į doros kelią
ir pastebėti savo kalbos grožį ir išskirtinumą. V. Kudirka perskaitęs pirmąjį „Aušros“ numerį net
susigraudino ir jautė didžiulę kaltę, kad kadaise buvo išsižadėjęs savo kalbos: „rodos girdėjau Lietuvos
balsą, sykiu apkaltinantį, sykių ir atleidžiantį:„O tu, paklydėli, kur ikšiol buvai?“.“ Šią akimirką ir įvyko
lemtingas lūžis, lėmęs tolesnį Kudirkos gyvenimą ir veiklą. Tai skatino V. Kudirką pamilti savo kalbą ir,
įkvėptas J. Basanavičiaus, išleido laikraštį „Varpas“, kuriame poetas išspausdino savo kūrybos eilėraštį
tuo pačiu vardu. Eilėraštyje „Varpas“ yra kartojami žodžiai „kelkite, kelkite, kelkite, kelkite“, kuriais
kviečiami žmones keltis ir dirbti visuomenės labui. Eilėraštyje varpas yra skambinamas, kad praneštų
naują dieną, naują ir šviesų gyvenimą ir perkeltine prasme skatintų lietuvių tautą prisikelti iš carinės
priespaudos sąstingio, kuris žmonių gyvenimus pavertė sunkiais, neramiais ir kupinais baimės. Vinco
Kudirkos atsidavimas tėvynei labai ryškus jo kūryboje. „Varpo“ dešimtmečiui paminėti buvo sukurta ir
visiems žinoma „Tautiška giesmė“, kurioje galima įžvelgti įsakymus kaip mylėti Lietuvą, primenančius
dešimt Dievo įsakymų. „Tautiškoje giesmėje“ Kudirka skatina žmones eiti takais dorybes, dirbti tėvynės ir
jos žmonių naudai, ragina gyventi šviesoj ir tiesoj, neprarasti savo tautinio tapatumo, būti vieningais.
Didaktinis eilėraštis „Labora!“ taip pat skatina žmogų dirbti, būti aktyviam, darbščiam ir veikliam: „Kol
jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus.“ Šiame eilėraštyje yra išaukštinama jaunystė, kadangi jaunas žmogus
yra sveikesnis, optimistiškesnis, turi daugiau jėgų, o seno žmogaus dvasia nebenori siekti naujų tikslų, jo
fizinis kūnas nusilpęs. Šis kūrinys taip pat moko siekti doro ir aukšto idealo, kad žmogus neišsižadėtų
gardaus valgio šaukšto dėl trupinio aukso. Vincas Kudirka mirė būdamas keturiasdešimt vienerių nuo
džiovos, tačiau jo atminimas visada bus įamžintas Lietuvos istorijoje. V.Kudirka buvo be galo patriotiškas
žmogus ir daugelis net mano, kad, jei jis būtų buvęs dar gyvas, jis irgi būtų vienas iš signatarų, šalia pačio
J.Basanavičiaus, pasirašiusių 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės aktą. Taigi Vincas Kudirka yra
žmogus, kuris Lietuvai atidavė viską ką tik turėjo ir skyrė visą savo laiką ir jėgas tėvynės labui.

aaa