Ar glaudus ryšys su tėvyne gali įprasminti žmogaus gyvenimą?

Pastraipa

Žmogaus ir tėvynės ryšys grindžiamas atsidavimu, įsipareigojimu jai, todėl veiklus žmogus
dirba ir kuria tėvynės labui. Tėvynė - žmogaus būties centras, vieta, kuri suteikia individui galimybę
atsiskleisti ir bręsti kaip asmenybei. Pasak lietuvių filosofo, rašytojo Vydūno, „Tėvyne alsuoja
žmogaus dvasia, ir tėvynė alsuoja žmogumi.“ Patriotas, atsidavęs tėvynei, siekia tautai gerovės
nepaisydamas asmeninės laimės. Toks buvo ir vienas įtakingiausių XIX a. tautinio sąjūdžio
ideologų Vincas Kudirka. Visuomeninį darbą tautos labui jis suprato kaip įsipareigojimą svarbesnį
nei asmeninės gerovės siekis, todėl visą savo gyvenimą jis skyrė lietuvių tautai žadinti. Kudirka
netgi yra sakęs, kad jo sužadėtinė – lietuvių literatūra. Jis buvo pagrindinis nelegaliai leisto
laikraščio „Varpas“ žurnalistas ir redaktorius. Visą dešimtmetį, iki pat mirties, rėmė laikraštį
finansiškai iš savo, kaip gydytojo, uždarbio. Eilėraštis „Varpas“, išspausdintas pirmajame laikraščio
„Varpas“ numeryje, įsakmiai kviečia lietuvius dirbti tautinį darbą. Kiekvienas posmas yra
baigiamas raginimu „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...“. Lyrinis subjektas kviečia išgirsti varpo
balsą ir dirbti tautos labui, kovoti prieš caro priespaudą. Visuose savo kūriniuose Kudirka
pirmiausia kėlė žmogiškumo kriterijų, o pagrindinė siekiama vertybė buvo tėvynės gerovė ir laisvė.
Daugelyje jo eilėraščių atvirai kreipiamasi į skaitytoją, žadinamas jo sąmoningumas, raginama
įsitraukti į kovą. Po dešimties darbo metų Kudirka džiaugėsi, kad beveik jo vieno pastangomis
leistas „Varpas“ pasiekė pagrindinį tikslą – paskatino kitataučius – rusus, lenkus, /220ž vokiečius –
viešai svarstyti lietuvių spaudos, uždraustos raštijos lietuvių kalba ir valstybingumo klausimus.
Kudirka įprasmino savo gyvenimą dirbdamas tėvynės ir tautos labui. Vadinasi, meilė tėvynei,
darbas tautos labui įprasmina žmogaus gyvenimą.