Kaip suprantamas nuolankumas?

Pastraipa

Nuolankus žmogus gyvenimą supranta kaip pareigą, todėl dėl kitų gerovės atsisako asmeninės
laimės ir nesipriešina likimui. Manau, tokiu žmogumi gali būti tik tyros sielos ir amžinąsias
vertybes puoselėjantis individas. Toks asmuo negalvoja apie savo norus, sąžiningai atlieka pavestus
darbus ir kitą visados iškelia aukščiau savęs. Panašus veikėjo paveikslas sukurtas ir literatūroje.
Neoromantikas Juozas Tumas – Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ išryškina jauno,
darbštaus, mylinčio Mykoliuko Šiukštos paveikslą. Menkas savęs suvokimas, nuolankumas,
visiškas pasidavimas aplinkybėms ir paisymas stipresnių būdingi bruožai baudžiavos laikotarpiu
gyvenančiam Mykoliukui. Likimas kaimo pastumdėliui uždėjo dvigubą baudžiavą: dvaro ir namų.
Mykoliukas kitiems tik nevertas dėmesio keistuolis, tačiau itin tyros sielos žmogus, todėl, kai jis
pamilsta gražiausią kaimo merginą, Severiutę, vyras nuolankiai atiduoda mylimąją kaimo tijūnui
Rapolui Geišei, kuris stipresnis vyriškumu ir socialine padėtimi. Mykoliukas neturi galimybės su ja
susituokti ir sukurti jai patogaus gyvenimo, nes pakenktų brolio šeimai, ypač jo vaikams, kuriuos
nuskriaustų ūkio padalijimas. Jis suvokia, jog kartais geriau atiduoti, nusileisti, būti nuolankiam, o
ne kovoti. Šį meilės atsisakymą galima susieti su Kristaus pasiaukojimu už žmonių nuodėmes. Juk
gyvenime pasitaiko sudėtingų situacijų, kai dažnas turi rinktis: vienas renkasi, kas jam naudinga,
kitas aukojasi dėl kitų. Vieni peržengia visas kliūtis, kad pasiektų tikslą, kiti instinktyviai jaučia
ribas, kurių negali peržengti. Žinoma, jie kenčia, pralaimi, bet būtų dar nelaimingesni, jei peržengtų
nusibrėžtas ribas. Lieka viena išeitis – pasiaukojimas dėl kito. Mykoliukas Severjai galėjo pasiūlyti
tik amžiną vargą, kuris be laiko220ž pasendina, kuris palaužia žmogų ir sunaikina meilę. Geriau –
jam vienam kentėti. Autorius atskleidžia, koks nenuspėjamas, paslaptingas Dievo kūrinys –
nuolankus žmogus. Ne socialinė padėtis, ne išsilavinimas yra dieviškumo apraiška, o gebėjimas kitą
mylėti labiau už save. Todėl Mykoliukas renkasi auką, užgniaužia norą turėti savo gyvenimą. Jis
pasiaukoja ir sugeba išspręsti vidinį konfliktą tarp pareigos ir asmeninės laimės. Taigi, nuolankiam
žmogui būdingas nesavanaudiškumas, besąlygiška tarnystė kitiems.