Kotryna Kudirkaitė

Stipraus žmogaus samprata lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūroje žmogui tenka susidurti su sunkiomis aplinkybėmis. Dvasinės stiprybės
būtinybę vaizduoja Balys Sruoga, rašytojas, išgyvenęs Štuthofo koncentracijos stovykloje, savo
atsiminimų knygoje, ,,Dievų miškas“. Apie stipraus žmogaus savybes taip pat rašė XX a. rašytojas,
kunigas, Juozas Tumas-Vaižgantas, apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“. (Įžanga turėtų išsamiau
pristatyti dėstymą).
Žmogus, kuris būna stiprus, turi daug gyvenimiškos patirties, yra išgyvenęs daug sunkumų.
Sunkiose situacijose žmogus netampa auka, sugeba išlikti stiprus. Ne kiekvienas žmogus gali
atlaikyti didelį spaudimą, pažeminimus ir pasirinkti lengvesnį kelią, kuris reikalauja mažiau ryžto ir
užsispyrimo. Tai galime pamatyti vieno iš garsiausių XX a. lietuvių rašytojų, B. Sruogos,
atsiminimų knygoje ,,Dievų Miškas“. Šis rašytojas gyveno bene žiauriausiu tarpukario laikotarpiu,
kuriame žmogaus asmenybė buvo visiškai nuvertinta. Jam teko pajausti to meto valdžios žiaurumą
ir pažeminimus. 1943 m. Balys Sruoga buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Dvasiškai
stiprus buvo ir pats pasakotojas - intelektualus žmogus, staiga patekęs į erdvę, kur svarbiausia fizinė
jėga, o žmonės nelaikomi žmonėmis.  Norėdamas išlaikyti sveiką protą jis į viską žvelgė ironiškai ir
stengėsi prisitaikyti prie nežmoniškų sąlygų. Sruoga sugebėjo prisitaikyti prie lagerio taisyklių, bet
neužmiršti žmoniškumo, nes ir nežmoniškomis sąlygomis žmogus ginasi nuo nužmogėjimo. B.
Sruoga rašė iki išsekimo, kiekvieną stovyklos detalę, apie ,,klipatas“ ir darbus. Klipatomis buvo
laikomi kaliniai, kurie buvo tarsi ,,vaikštantys numirėliai.“ Norėdamas nepatekti į „klipatų“ gretas,
B. Sruoga turėjo būti ne vien fiziškai, bet ir dvasiškai stiprus ir sugebėti atlaikyti net ir žiauriausių
prižiūrėtojų kankinimus. Lageryje buvo be galo sunku nepalūžti, nes keliaujant ten, esi tarsi
pasmerktas mirčiai. Kaip ir sakė pats B. Sruoga: ,,Lageris - tai visiškai atskira respublika,
autonomiškai nepriklausoma“. Taigi, Balio Sruogos knygoje ,,Dievų miškas“ buvo vaizduojama
psichologinio ir fizinio stiprumo svarba, nes abi savybės buvo svarbios išgyventi koncentracijos
stovykloje.
Stiprių žmonių dvasinė stiprybė gali ateiti ir iš vidaus, sielos ir pasiaukojimo dėl kitų. Apie tai rašė
XIX amžiaus pabaigos lietuvių rašytojas, kunigas, Juozas Tumas-Vaižgantas, savo kūrinyje „Dėdės
ir dėdienės“. Apysakoje yra rašoma, kad stiprus žmogus yra tas, kuris sugeba paaukoti savo
laimingą meilės gyvenimą dėl kito žmogaus. Tai įrodė pagrindinis kūrinio veikėjas – Mykoliukas.
Kartais matome Mykoliuką besišypsantį, laimingą, nebijantį darbo, tačiau pasaulis Mykoliukui
negražina tos šypsenos. Jis turi dirbti vargingus darbus, prastai maitintis ir aukotis dėl savo šeimos.
Mykoliukas, kuris yra įsimylėjęs Severiją, pamato ją ištekant už tijūno Rapolo Geišės. Mykoliukas
nori, jog ji būtų laiminga, todėl jis pasirenka kentėti vienas ir jo niekas nesupranta. Mykoliukas
aukojasi, nes žino, kad jų bendras gyvenimas bus nepilnavertis, jis nenori pakenkti Severijai, todėl
atsisako laimingo gyvenimo su mylimąja. Vaižgantui savo kūrinyje labiausiai rūpėjo parodyti, kas
vyksta žmogaus širdyje, kaip gyvenimo sąlygos veikia žmogų ir jo būdą. Apysakos veikėjai negali
atskleisti geriausių savo ypatybių, nors juose glūdi didelis žmoniškumas, meilė ir dvasingumas.
Vaižgantas parodė, kad net su plyštančia širdim, žmogus vis tiek išlieka pačiu savimi: darbščiu ir
mylinčiu. Taigi, J. Tumo-Vaižganto apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“ rašoma, jog tvirtą dvasinę
stiprybę turintis žmogus gali tapti didžiu ir pasiaukojančiu dėl artimo žmogaus.
Apibendrinant galima teigti, kad Juozas Tumas-Vaižgantas savo apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“
žmogų vaizduoja kaip gebantį pasiaukoti, kitų poreikius iškeliantį virš savųjų, o Balys Sruoga
vaizduoja tiek fiziškai, tiek dvasiškai stiprų žmogų, kuris tokiu tampa dėl būtinybės išgyventi. Vis
dėlto abu autoriai manė, jog žmogus turi būti stiprus dvasiškai, kad išgyventų sunkumus.
Kotryna Kudirkaitė
Raudona-visokia gramatika, žalia stilius (raiška). Vertinama valstybinio rašinio kriterijais. Galima surinkti
100 taškų.
Taškai

Turinys (iš 42 )-24

Gramatika (iš 9)-9
Rašyba (15)- 13
Skyryba (iš 14)-13
Raiška (iš 20)-12
Iš viso 71 – pažymys 7
Valst. Balas 74