Ar aukotis dėl artimo žmogaus prasminga?

 Pasiaukojimas – tai labai svarbi vertybė, nuo seno stiprinanti žmonių tarpusavio ryšį.
Aukodamasis asmuo pamiršta savo poreikius, jausmus, dažnai neapmąsto prie kokių
žiaurių pasekmių visa tai gali privesti, kadangi stengiasi daryti gera kitam. Net ir šaltas,
daug emocijų nerodantis ir savyje užsidaręs žmogus dėl mylimojo, šeimos nario ar
darugo, tam tikru momentu gali pamiršti save ir pasiaukoti. Tai vertybė, kurią turime
kiekvienas, tačiau ne kiekvienas sugebame ar išdrįstame parodyti. Daugelis mūsų visada
yra pasiruošę aukotis dėl artimo žmogaus, vis dėlto iškyla klausimas – ar tai yra
prasminga?

 Jei artimas žmogus yra svarbus, net neturėtų kilti klausimas ar aukotis prasminga, tačiau
aukojimasis gali privesti prie žiaurių pasekmių. Tokia situacija yra atskleidžiama Sofoklio
dramoje „Antigonė“. Tragedijoje aprašomas konfliktas tarp dviejų stiprių, skirtingas
vertybes ir savo principus ginančias asmenybes. Antigonė laikosi šeimos ir giminės
tradicijų, priešingas veikėjas jai – Kreontas, kuris rūpinasi tik valstybės reikalais. Kūrinio
eilutėse atsiskleidžia moters herojiškumas, meilė artimam žmogui bei drąsa, kuomet
nepaisydama valdovo išleisto įstatymo ir žinodama kad ši auka gali kainuoti jai gyvybę, ji
jaučia begalinę pareigą aukotis dėl savo brolio ir jį garbingai palaidoti, nes jos meilė jam
yra begalinė. Nors Antigonės likimas buvo tragiškas, ji gynė savo nuomonę ir parodė
stiprią valią, todėl dabar jos paveiklas dažnai interpretuojamas kitų autorių kaip
pasiaukojimo pavyzdys.

 Mano nuomone, aukojimasis dėl artimo žmogaus yra viena iš svarbiausių vertybių,
žinoma, jei tai yra daroma neieškant sau naudos. Šios vertybės svarba jau buvo
nagrinėjama nuo Antikos laikų. Galima paminėti Prometėją, kuris visus mirtinguosius
laikė tarsi savo artimaisiais ir dėl jų aukojosi parodydamas, kad kilni asmenybė gali
padeti paprastiems žmoniems(250 žodžių). Mitinis graikų herojus iš dievų pavogęs ugnį
ir perdavęs ją mirtingiesiems, visiškai nebijodamas bausmės, įrodo, kad jam yra svarbu
ne vien tik jis pats. Už šį poelgį titanas gavo žiaurią bausmę nuo Olimpo dievo Dzeuso.
Žinodamas, kad šis pasiaukojimas buvo ne veltui palengvino jo kančių naštą. Taigi šis
poelgis parodo, kad aukotis dėl kitų nereikia tik tam, kad pats gautum kažkokios naudos.

 Šiais laikais atsiranda vis daugiau žmonių, kurie parodo savo begalinę meilę kitam
pasiaukodami dėl jų. Toks poelgis atskleidžia labai daug apie patį žmogų: parodo jo
nesavanaudiškumą, ryžtą bei rūpestį ne tik savimi, bet ir artimaisiais. Tad, atsakant į
klausimą ar tai yra prasminga, galėčiau teigti jog taip. Pasiaukojimas nepraranda savo
neįkainojamos prasmės tik tokiu atveju, jei tai daroma nuoširdžiai ir neieškant naudos
sau.