Traugoto Majerio paveikslas

„Majerio nusistatymas buvo aiškus: pas jį koncentracijos lageris, ne vaikų darželis,- atliekamų
žindyvių jisai neturi”.

Vienas ryškiausių budelių paveikslų yra Traugotas Majeris. Jis iš Bavarijos kilęs
Štuthofo kalinių lagerio viršininkas. Neoficialiai jį galima buvo vadinti visų kalinių valdovu. Aukštas,
lieknas, visuomet dailiai apsiskutęs vyras. XXV skyriaus pradžioje sarkastiškai išskirtas Majerio
protas: „Išsilavinimo buvo jis menko, bet turėjo bavarų valstiečio apčiuopiamai galvojančią galvą.
Jis vienas protingiausių lagerio SS vyrų. Gal būtų ir visai protingas, jeigu nebūtų buvęs apsigimęs
banditas“. Galima daryti prielaidą, kad nors ir buvo menko išsilavinimo, tačiau gyvenime suktis
mokėjo, jį sugadino žiauri bandito prigimtis. Garsėjo kalinių vadas ir savo keikimosi leksikonu bei
smurtu prieš lagerio kalinius: girtas naktim suduodavo visiems miegantiems, o atsikėlęs dalindavo
antausius kiekvienam pasitaikiusiam jo kelyje, kol šie nugriūdavo. Nepaisant begalinio sadizmo
turėjo ir keletą gerų savybių. Viena iš jų – ištikimybė. 2005 metų filme, paremtame Balio Sruogos
kūriniu „Dievų miškas“, B. Sruogą vaidinęs aktorius buvo paminėjęs, kad paakyje Majeris turėjo
išsitatuiravęs SS raides, kas rodo, kad jis niekada neišsižadės savo įsitikinimų ir visada bus ištikimas
nacistinės Vokietijos ideologijai. Jis turėjo ir pareigą – rašyti į SS lagerių centrą Berlyne atestacijas
apie kalinius ir jų elgesį bei pasiūlyti valdžiai ką reiktų atleisti, o ką dar labiau paspausti. Tačiau iš
visų jo pomėgių niekas neprilygo mylimiausiai jo veiklai – šaudymo į pakaušį nekaltiems
kaliniams: ,,Tai buvo jo privilegija, jo sportas“. Kai ateidavo laikas karti kalinius, būdavo, kad
vyresnybei nusibosdavo, tuomet juos pradėdavo slaptai šaudyti. Iš pradžių atvesdavo į kambarėlį,
kur juos pasitikdavo žmogus apsirengęs gydytojo chalatu, o vėliau nurodydavo eiti į kabinetą, kur
esą kaliniai bus pasverti ir pamatuoti. Būtent toje vietoje Majeris ir paleisdavo katorgininkui kulką į
galvą nejausdamas jokio sąžinės graužaties jausmo. Žinoma, kad apie jį, kaip ir apie kitus
bejausmius lagerio žmogžudžius B. Sruoga rašė naudodamas ironiją. Pasak literatūrologo Algio
Kalėdos, sarkastiška ironija ir juodasis humoras – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo
šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos, dėlto Štuthofo budeliai vaizduojami
kaip likimo nuskriaustos kreatūros, jaučiama užuojauta. Taigi, Traugotas Majeris neišsiskyrė tarp
„Dievų miške“ nežmogišku elgesiu garsėjusių vadų ir pasižymėjo savo sadistine veikla bei
užsitarnavo užtikrintą budelio vardą.