Balys Sruoga

„Dievų miškas” (1957)

Balys Sruoga
(1896-1947)

Lietuvos poetas,
prozininkas,
dramaturgas,
teatrologas, literatūros ir
tautosakos tyrinėtojas.
Biografija

 Gimė turtingų ūkininkų šeimoje.

 Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų lyderiu.
 1912 m. savo kūrinius pradėjo spausdinti „Aušrinėje”, „Rygos
naujienose”, „Lietuvos žiniose”, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros
žurnale „Vaivorykštė”.
 1943 m. vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Pradėjęs dirbti lagerio raštinėje klastojo įsakymus ir taip gelbėjo
draugus nuo bausmių. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, buvo
parskraidintas į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete.
KONTEKSTAS
 Antrojo pasaulinio karo metais B. Sruoga kalėjo nacių
koncentracijos lageryje. Lietuvių areštai buvo nacių valdžios
kerštas už sužlugusią mobilizaciją į SS dalinius.
 Grįžęs iš lagerio, B. Sruoga parašė atsiminimų romaną „Dievų
miškas“. Deja, romanas nebuvo išleistas, nes sovietų valdžiai
netiko ironiškas tonas, laisvas autoriaus mąstymas. Sruoga
buvo apkaltintas, kad „ciniškai šaiposi“ iš konclagerio kalinių.
Romanas išėjo po rašytojo mirties 1957 metais, susiklosčius
palankesnei politinei situacijai. 
 „Dievų miškas”

Tai dokumentinė Balio Sruogos atsiminimų knyga apie dvejus

metus, praleistus Štuthofo koncentracijos lageryje. Šis kūrinys
iš kitų tokio žanro darbų išsiskiria ironišku pasakojimo būdu
ir komišku tragiškų dalykų vaizdavimu. Kaip tik dėl to
„Dievų miškas” ir susilaukė tokio dėmesio ir susidomėjimo.
Pavadinimo prasmė

Savitą knygos rašymo stilių atskleidžia pats

pavadinimas. Žiaurią, mirtį nešančią vietą, B.
Sruoga vadina Dievų mišku. Tik ši ironija
padeda išlikti žmogumi, nepulti į neviltį,
apsaugo nuo nereikalingo jausmingumo ir
pasibaisėjimo.
Siužetas

 Visas knygos veiksmas

sukasi apie katorgininkų
gyvenimą nuo pirmos iki
paskutinės dienos
koncentracijos stovykloje.
 Knyga pradedama
pasakojimu apie Štuthofo
lagerio atsiradimo istoriją.
 Skaitydami toliau, sužinome
apie lagerio buitį, gyventojus,
dienos režimą.Autorius
atskleidžia kaip “pakilti
karjeros laiptais”, susidraugauti
su prižiūrėtojais. Jis moko, kaip
išgyventi lageryje.
 Galų gale išgyvenus šį košmarą
kai kuriems katorgininkams,
tarp jų ir istorijos pasakotojui,
pavyksta išsilaisvinti iš lagerio.
Tema, problemos
 Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė
stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius
kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino
fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais.
 B.Sruogai – rašytojui humanistui buvo svarbu atskleisti fašizmo esmę.
Kūrinio potekstėje svarstomas klausimas: kaip fašizmas XX a.vid.
galėjo paversti žmogų žvėrimi.
 Kitos problemos:
 Kaip tokiomis sąlygomis išlikti žmogumi?
 Kur ieškoti vilties ir kaip neprarasti tikėjimo?
 Ar vienišas žmogus gali išgyventi susvetimėjusioje visuomenėje?
Pagrindiniai veikėjai

 Istorija pasakojama
pirmuoju asmeniu, todėl
pagrindinį veikėją galime
tapatinti su autoriumi.
 Veikėjas išsilavinęs, stiprios
valios žmogus. Ironiškas
žvilgsnis į jį ištikusią
gyvenimo tragediją leidžia
išlaikyti sveiką protą ir netgi Pagrindinis veikėjas (V. Masalskis)
išgyventi lageryje. filme “Dievų miškas”
 Knygoje daugiau kaip 100 veikėjų.
 Didžiąją jų dalį sudaro stovyklos viršininkų ir
prižiūrėtojų paveikslai.
Kūrinio idėja, vertybės

 Kūrinio idėja yra parodyti, kaip žiauriomis

lagerio sąlygomis išlikti tikru žmogumi,
neprarasti tikėjimo savimi bei likti nepaliestam
visuotinės panikos ir susvetimėjimo.
 Didžiausia vertybė - doras, teisingas,
neabejingas žmogus.
Ar kūrinys aktualus?
 Kūrinys aktualus kaip istorinis šaltinis. Skaitydami šią
knygą galime susipažinti su lagerio gyvenimu „iš
vidaus”.
 Taip pat iškeliamos tokios vertybės kaip žmogiškumas,
dorumas, pagarba žmogui.
Vizualizacija

 Pagal knygą „Dievų miškas” 2005 m. buvo

pastatytas to paties pavadinimo filmas.
 Pagrindinį vaidmenį atliko Valentinas
Masalskis.
 „Dievų miškas” nufilmuotas per rekordiškai
trumpą laiką – 36 dienas.
Temos samprotavimo rašiniui
 Kaip priešiškoje visuomenėje išlikti tikru
žmogumi?
 Kokie šiuolaikinio žmogaus bruožai padėtų
išlikti lageryje?
 Ironiškas požiūris į gyvenimą padeda lengviau
įveikti likimo iššūkius?
 Kodėl nelaimėje žmogus geriau pažįsta save?
TEMINĖS GIJOS

Stojiška asmenybės laikysena (rašytojo

nepalaužia lagerio nežmoniškumas – jis sugeba į
absurdišką pasaulį ir į savo kančią žvelgti
ironiškai)
Asmens laisvės siekimas(nežmoniškomis
nelaisvės sąlygomis žmogus išlieka laisvas – jo
valia pasirinkti laikyseną).
TEMINĖS GIJOS

Gyvybės vertė ir nuvertinimas.

Komizmas ir absurdas.
Asmens laikysena ribinėse
situacijose.
Humanistinių vertybių teigimas.
Dehumanizuojančios sistemos
kritika.
Apibendrinimas
 „Dievų miškas” atskleidė hitlerinės
priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau
kūrinys turi ir platesnę apibendrinančią
reikšmę.
 Iškeliamos žmoniškumo, nelygybės, doros
problemos.
 Perskaičius knygą kyla klausimas: „Ar aš
likčiau tikru žmogumi? ”
Ačiū už dėmesį!