Irutės paveikslas. Perskaityti citatas ir užrašyti pagal citatas trumpą komentarą apie Irutę.

„Ryto metą pradėjau vykdyti savo nutarimą, Mylinti, stengiasi praleisti su mama kuo daugiau
vaikščiodama paskui mamatę visur kaip uodegėlė: laiko, nes žino, kad anksčiau ar vėliau neteks jos.
mamatė į virtuvę – ir aš į virtuvę; mamatė į daržą – ir aš
paskui. Patinka būti visur su mamate, matyti ją ir visko
mokytis ir klausytis...“
 „Bet aš norėčiau, kad mamatei būtų visados malonu ir Rūpestinga, jai gaila mamos, nori jai padėti,
gera. Ir skaudu man, jei taip nėra. Žinau, kad skaudu ir palengvinti jos skausmą.
jai. Matau, kad tuomet jos veide pirmą valandėlę
žybtelia apmauda ir atkarumas. Liūdna ir man tada dėl
jos.“
„Taip man patinka visur būti ir eiti su mamate. Tada Irutei smagu leisti laiką su mamą, jai linksma būti
niekas nebaisu, gera ir šilta širdelėj. Atrodo, kad tos kartu su mama. Ją apglėbia mamos pasakos.
pasakos, kurias skaitė man mamatė, ir yra šalia manęs“.
„Atsisėdus šalia, skaičiau balsu „Iš jaunos našlaitės Jautri, bijo prarasti mamą. Jai skaudu, kad ateis ta
atsiminimų“. Priskaičius vietą, kurioje vargšė mergelė diena, kai teks atsisveikinti su mama.
aprašo, kaip mirė jos motina, skausmas suspaudė man
širdį, o akys pasruvo ašaromis. Metus knygą,
prisiglaudžiau prie mamatės verkdama.”
„Tėvelis sako, kad man esanti gėda pasakomis tikėti, nes Plati vaizduotė. Miške, gamtoje įžvelgia pasakos
aš jau nebesanti tokia maža. Ten, dideliame pasaulyje, vaizdinius. Jaučiamas artimas ryšys su gamta.
gal iš tikro jau nieko nebėra, bet čia, toje stebuklingoje
daubos šalyje, tikriausiai tebegyvena pasaka. Gamtos
grožybė yra kaip pasaka. Čia taip gražu, lyg pasakoj
būčiau atsidūrus. Gamta kaip stebuklas…“
„O aš pamąsčiau, kad vis dėlto žmonės daug laimės Jai nereikia daugiau laimės, ji džiaugiasi tuo, ką
patiria. Štai puikios, kvapios rožės, štai brangioji turi. Jai svarbiausia yra šeima, artimi asmenys,
mamatė ir mylimasis brolelis, ten, anapus tvenkinio, kurie myli ją.
graži staltiesėlė, ir netrukus bus mamatės vardinės, ir
bus daug svečių, ir kremas, ir taip gražu visur, ir saulė
taip puikiai šviečia ir šildo. Gera, kai esi šalia tų, kurie
tave myli ir kuriuos tu myli.“
„Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką Rūpestinga. Ji mėgaujasi muzika ne tik dėl to, kad
nors liūdna – ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o jai ji patinka ir kad groja mamatė tačiau mato, kad
širdį taip skauda. Pagros linksmai – ir noras šokti ir muzikuodama mama atsipalaiduoja, jai pasidaro
juoktis. Ir kaip ji myli muziką – ji viską užmiršta žymiai geriau.
begrodama. Ir man patinka muzika. Ypač kai groja
mamatė.“
„–Mamate, kas bus, jei tu taip mirsi, kaip tos našlaitės Jai skaudu susitaikyti su mintimi, kad ateityje teks
mama? atsisveikinti su mama. Ji niekados nepamirš
–Iš kur tau tokios mintys, Irusia? Juk matai, kad esu mamos ir visada taip pat mylės. Ji meldžia Dievo,
visiškai sveika. kad ji mirtų pirma, nes ji nenori atsisveikinti su
–Taip, dabar gal ne, bet vis tiek kada nors mirsi, kai mylimais žmonėmis.
užaugsiu.
–Žinoma. Kiekvienas žmogus turi mirti. Tai baisu,
vaikeli, bet nieko nepadarysi.
–Bet aš nenoriu, kad mirtumei, mamate, – tariau
kukčiodama, – Niekados, nė kai užaugsiu! Aš ir
užaugusi didelė taip pat juk tavęs gailėsiuos. Aš
prašysiu pono Dievo, kad mirčiau pirmiau už tave, i r už
tėvelį, ir už Niką, ir už Jonelį.“
Parašykite išvadinį sakinį apie Irutės paveikslą. Galite pradėti taip:

Taigi Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ veikėja Irutė yra jautri ir kūrybinga mergaitė, kuriai užtenka paprastų
dalykų, kurie daro ją laimingą, tai mylimi žmonės. Rūpinasi mama, jos sveikata, nori ją pradžiuginti, palengvinti jos
gyvenimą. Mergaitė turi kūrybišką sielą, jaučia muziką, gyvena vaizduotės kupiname pasaulyje.