You are on page 1of 15

Šatrijos Ragana

„Sename dvare“
(1922)

Darbą atliko: Odeta Bartašiūtė, 4ga


2012-02-18
Apie autorę

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a.
pradžios rašytoja, – didžiosios moterų
literatūros bangos dalis.

Pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus
vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į
jo dvasinį pasaulį.

Lietuvių prozą rašytoja kreipė
intelektualesnio žmogaus dvasinių
išgyvenimų vaizdavimo linkme, praturtino
jos problematiką, skirdama daug dėmesio
etikos klausimams, stengėsi paįvairinti
kūrinių kompoziciją ir stilių.

Rašytoja gimė 1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose,
mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose;

Kilusi iš Žemaitijos bajorų;

Augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo
dvaro“ vaizdų ir vaizdinių erdvėje;

Prie Ventos, prie senojo malūno, seno sodo alėjose
mėgo vaikščioti viena, mąstyti;

Slapyvardžiu susiejo save su Šatrijos kalnu ir jo
senais padavimais, taip pat ir raganomis,
turinčiomis ypatingų galių;

Mokėsi namie, Peterburgo gimnazijoje, Varšuvoje,
studijavo Šveicarijos universitetuose;

Mėgo muziką, skambino fortepijonu (dažniausiai
Šopeną);

Buvo mokytoja, labdarė.
Kūrinio pavadinimas
„Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu
perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą.
Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys,
kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja
vaikystę, tai kas buvo ir praėjo jau seniai.
Apie kūrinį

Apysaka „Sename dvare“ - tai autobiografinio
pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antros pusės
Lietuvos dvarą.

Apysakoje dvaras vaizduojamas jo gyventojų –
aštuonerių metų mergaitės Irusios (Irutės) ir jos
motinos (mamatės)- akimis. Dvaro buitis,
namiškių pokalbiai, santykiai su kaimiečiais,
giminaičių vizitai – visa, kas patenka į šių
veikėjų akiratį, yra jų išgyvenama ir apmąstoma.
Temos ir problemos

Tėvų ir vaikų 
Kodėl nyksta tautos
santykiai. dora ir moralė?

Mirtis, jos svarba.

Kokia laukia Lietuvos
žmonų ateitis?

Lietuviškų dvarų 
Kodėl gyvenime viskas
lenkėjimas. laikina?

Lietuvių valstiečių 
„Kodėl žmogaus sielos
proto ir širdies kultūra. esmė yra ilgesys?“

Motinos meilė. 
„Kodėl viso ko galas

Pareigos svarba. yra mirtis?“

Praeities ir dabarties

„Kodėl žmogaus
sieloje žydi gėlės,
priešprieša.
kurių kvapu niekas

Mamos ir dukters nesigėri?“
ryšys.
Kūrinio veikėjai

Pagrindinė veikėja – mamatė.
Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina,
vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, lietuvybės
gynėja, labai savitos dvasios moteris, savo vidinį pasaulį
atskleidžianti užrašuose, savotiškame sielos dienoraštyje
(pirmu asmeniu kalba „Mamatės užrašuose“).

Mažoji aštuonmetė Irusia, pasakotojos antrininkė, kurios
įspūdžiai, mintys, pastebėjimai sudaro didžiąją
pasakojimo dalį. Mergaitė labai švelni, gera. Ji myli savo
mamatę, trokšta, kad ir ši jos niekada nepamirštų.

Mamatės vyras Liudvikas - ne visada patenkintas
žmonos neūkiškumu ir jos svajonėmis, kurioms
nuobodžios „žemės dainos“, tačiau ir jis regi žmonos
nutolimą, jaučiasi įskaudintas.

Sūnūs: Jonelis ir Nika.

Pagrindinius veikėjus rašytoja kuria pagal
svarbumą, laikysenų reikšmingumą.

Antraeiliai veikėjai pasirenkami pagal įdomumą:
įdomu, kaip ginčijasi du valstiečiai,
nepasidalijantys bičių spiečiaus; kaip savo
vestuvėse elgiasi keistas jaunikis, kaip juokingai
kalba „bočelis“, o bobutė – gyva lietuvių tautos
dvasia.

Siekiama parodyti, kokie skirtingi žmonės (yra ir
įdomių,besidominčių menais, besirūpinančių
lietuvių tauta, bet ir tingių, apsileidusių).
Idėjos ir vertybės

Tautinės sąmonės
žadinimas.

Dvasingumas

Liaudies švietimas. 
Meilė tėviškei

Mokslo pamėgimo 
Žmogiškumas
skatinimas. 
Gailestingumas

Teisingumo,
gailestingumo, 
Pasiaukojimas
darbštumo ir kitų 
Motinos meilė
dorybių auklėjimas.

Lietuvos bajorijos

Meilė gimtajai
tautinių ir visuomeninių kalbai
klaidų taisymas.
Citatos

„<...> žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo
doros.“

„Tad, kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos
[literatūros] gėrį. Svaiginuosi poezijos burtais, gyvenu
kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...<...> Turiu
muzikos, turiu literatūros - ko gi daugiau begaliu
trokšti?“

„Darbas – meiliausias prietelis ir linksmintojas, jei ne per
ilgas ir jei duoda laiko augti kitoms žmogaus dvasios
jėgoms, ir prakeikimas, rūstaus Dievo aną baisiąją
valandą pirmajam žmogui ištartas.“

„Taip akivaizdžiai stovi prieš akis nepastovumas visų
žemės daiktų, tas amžinasis faktas, kad viskas tik irios
formos ir nykstantieji šešėliai. Kaipgi kvaila ir juokinga iš
visų jėgų kibti į irias formas ir nykstančius šešėlius! Kaip
kvaila ir juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje
mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!“
Kūrinio aktualumas

Šeima, kaip ir apysakoje „Sename dvare“, taip ir
dabar, turi didelę įtaką doro lietuvio
formavimuisi.

Nepaisant monotoniškos rutinos, daugelis
žmonių trokšta „pamaitinti“ savo sielas, sužinoti
atsakymus į rūpimus egzistencinius klausimus.

Šiuolaikinės mamos, kurioms ypatingai svarbi
karjera, galėtų pasimokyti iš mamatės, kokia
mylinti ir pasiaukojanti turi būti mama.
Rašinio temos

Dvasingumas – svarbiausia žmogaus vertybė,
kurios neatstos visi pasaulio turtai ar mokslai.

Tėvų ir vaikų santykiai svarbiausi vaikų
pasaulėžiūros formavimuisi.

Kodėl gyvenime dažnai pasirenkame laikinus
dalykus, bet pamirštame amžinuosius?

Mirtis – žmogaus išlaisvintoja iš kasdienybės ar
skausmą nešanti nelaimė?
Išvada
„Apysakoje „Sename dvare“ Šatrijos Ragana
sukūrė gražaus liūdesio poetiką, kurią
įprasmina rudens melodija, kapinių
melancholija, Šv. Rašto refleksijos, maldos
rimtis, klasikinės muzikos aidai, prasmės
siekiančios žmogaus dvasios virpėjimas“
(Viktorija Daujotytė)
Kūrinio vizualizacija

Spektaklis "MAMATĖ", režisierius Vytautas
Kupšys (Šatrijos Raganos apysakos „Sename
dvare“motyvais);
http://www.miltinio-teatras.lt/lt/?cid=152

Spektaklis „Sename dvare“(Šatrijos Ragana) , past.
1983, režisierė Kazimiera Kymantaitė
http://teatras.mch.mii.lt/Teatras/K_Kymantaite.htm
#Repetuojant
Ačiū už dėmesį!

You might also like