Loreta Maianskait

ANTANAS KMA

GIMS DU KARTUS

Kurti reikia gyventi dukart.

Alberas Kamiu

1.1. Simpatingas laukinis. Gyvenimo kelias

Paint su vienu reikmingiausiu XX amiaus vidurio lietuvi raytoju Antanu kma (19111961)
pradkime nuo jo autobiografijos, idstytos ikagos lietuvi laikraio Draugas puslapiuose
raytojo keturiasdeimties met sukakties proga.

Esu gims du kartus. Oficiali gimimo data: 1911 m. lapkriio 29. Tikroji 1910 m. lapkriio 29 d. Du
kartus mane pagimd mano tvas, nutars ilgiau pasinaudoti vaik priedu. Neturjau metrik, jie liko
gimimo vietoje, Lenkijoje, Lodzs mieste, kur mano tvas, rus sakytas, mokytojavo ir tuo bdu i
kukli valdios apgavyst legalizavo Kaiiadori valsiaus valdyba.
Pirmieji kdikysts prisiminimai nra per daug dramatiki. Karlsbado kurorte (ten mano motina
gyd inkstus) vienas simpatingas austras dav man vyni, mes vaiavome keltuvu kakok apyaukt
kaln. Labai bijojau mogaus kaukols, kuri tvas slp spintoje (jis buvo gamtininkas) ir retkariais
rodydavo kaip diro pakaital. Kiek vliau kas ryt jis uvodavo ant mans alto vandens kibir ir
valgydino rgiu pienu. Todl nebijojau slog, turiu ger virkinim, ir mano dein koja nereaguoja
gydytojo taukjimus plaktuku.
Kiek dramatikesn mano vaikyst Rusijoje, kuri pabgome Pirmajam pasauliniam karui
prasidjus. Karo metu mane gsdino baisiais filmais ir vaik aidimais Voroneo mieste. Prisimenu
Stenk Razin, kuris met vanden grai karalait, ir viesiaplauk berniuk, kuris reikalavo, kad
igeriau stiklinait smlio.
Revoliucijos metu gyvenome Ukrainoje. Vien vakar ms but siver girti raudonieji, vos
nenuov tvo ir buvo nusiteik iprievartauti motin. i nemaloni ms eimai situacij pakreip
gerj pus vienas latvis. Mano aidimai tarpo revoliucijos paunksmje. Mes, vaikai, sukdavome
gatvje ant ibint pakartus baltj karininkus ir subtiliai keikms. Mes valgme mych (saulgr
smen liekanos, i kuri ispaudiamas aliejus), supuvusius obuolius ir kitk. Mes vogme bulves, ir
vienas kininkas mirtinai upliek lazda vien mano sbr.
Lietuv ms eima gro 1921 m. Netrukus man ikrito pus dant (gal nuo mycho). Netrukus
nustojau savo motinos. J myljau. Ji mok mane kalb ir vakarais pasakodavo keistas improvizacijas.
Mano motina neilaik revoliucijos meto. Ji ijo i proto. Baigiau keturklas Radvilikyje ir Auros
gimnazij Kaune. Tik per ileidiamuosius egzaminus ivengiau pataisos i matematikos. Skaiiau
Kant, Schopenhauer, Bebutov, E. Wallace ir kt.
Baigs gimnazij, 1929 m. stojau medicinos fakultet, nes nutariau bti praktikas. Deja, i
medicinos teineiau meil lavonams, kas ir iandien atsiliepia mano kryboje. Tada pasukau teiss
kryptimi. Negaudamas tarnybos (buvau nepatikimas), duon bei teis pramogas usidirbdavau
abejotinai teistais bdais: loiau kortomis, biliardu ir ygiuodavau ikilmingose laidotuvse alia
karsto, apsivilks gedulingais rbais su ibintu rankose. U tai man mokjo 5 litus, ir netrukus stojau
F. Sipaviiaus vedam dramos studij. 1936 m. buvau priimtas Kauno valstybin dramos teatr.
Vaidinau vyrukus su alebardomis, padklais, jaunuolikus senius, iogus, kikius ir kitokius faunos bei
homo sapiens atstovus. 1938 m. vediau Janin kmien. Jai esu dkingas u visokeriop param
studijuoti teatro men. 1940 m. sigijau dukter Kristin. Tais paiais metais mano atlyginimas jau
siek 120 lit per mnes. Gerai, kad Kultros departamento dr. A. Jukos ir re. R. Jukneviiaus
pastangomis buvo kurtas Vilniaus valstybinis dramos teatras. R. Jukneviius patikjo man svarbesnius
vaidmenis ir patar lavintis reisroje. Tuoj pat Vilniaus teatr ugriuvo pirmasis bolevikmetis. iaip
taip laviravau tarp baims ir nuovargio. Su aktorium J. Gustaiiu redagavau sienin teatro laikrat.
Vien dien buvau sptas tlos draugs Zinos dl humoristinio laikraio redagavimo. I jos tono
supratau, kad bolevizmas ne juokai. Iveim dien vaidinau linksm vaidmen spektaklyje vaikams.
Salje buvo keli irovai. Ukulisyje mirtina tyla. Gatvje stovjo sunkveimis, kur sugrdo
suritomis rankomis du puikius vyrus, teatro darbininkus. is momentas galutinai mane tikino
grotesko ir tragizmo paralelizmu. Tuoj pat su mona ivykau A. Panemun (pas mano tv, kurs
globojo Kristin) ir apie savait audiau besivalkiojanius apylinkse bolevikus. audiau nevikriai,
bet su pakankamu civiliokui entuziazmu.
Vokietmeiu Vilniaus teatre pastaiau Fodoro Lopin, Alanto Buhalterijos klaid, Vaidilos
teatre Appelio Gertrd ir suvaidinau eil vaidmen. 1943 m. mano pirmoji pjes Julijana buvo
traukta Vilniaus teatro repertuar, bet vokiei cenzra jos nepraleido, apkaltindama formalizmu.
1944 m. kartu su eima sdjau prie Kybart akt. J. Palubinsko gimini globojamas ir laukiau
dievai ino ko. Ten pat man paaikjo, kad mano heroizmas ribotas. Vienas buvs lietuvikos
kariuomens kapitonas pasil man keliauti emaitij pas besiorganizuojanius partizanus.
Neilaikiau ito ygio ir su eima atsidriau Vokietijoje. Todl skeptikai vertinu ieivijoje esani
kariki skelbiam heroizm: jis nra pirmos ries. Pirmaeiliai herojai uvo ir sta Lietuvoje. Gal dl
netinkamos kondicijos, treningo stokos ir reikalingumo svetur pateisinama civilini Lietuvos
gyventoj ieivija. Bet jie tebus antraeiliai herojai. Kartais a prisimenu mano kapitono riestanos veid.
Jis sidjo kienes kelis sumutinius, utaisyt pistolet, dvi ropes, ramiai atsibuiavo su eima ir
nuingsniavo pavojingais keliais, tarytum manevrus.
Vokietijoje vargau ir slpiausi nuo bomb, kaip ir daugelis. Atjus amerikieiams, dirbau vairiuose
meniniuose sambriuose (Augsburgo dramos teatras, Hanau Atalynas, meno ansamblis Sietynas,
meno ansamblis Dainava, literarinis kabaretas Klump ir kt.). 1947 m. leidykla Patria ileido
mano noveli knyg Nuodguliai ir kibirktys, kurioje tilpo ir vienaveiksm pjes Vien vakar. 1948
m. urnalas Aidai ispausdino dramin legend ivil. Mano literatriniuose bandymuose didel
vaidmen suvaidino poeto ir kritiko H. Radausko pastabos. Jos buvo iaurios, bet teisingos.
Amerikoje bandau padti Amerikai dirbdamas fabrikuose, kaip ir daugelis. Gerai, kad jaunystje
domjausi sportu. Blogai, kad nesidjau galv vieno ymaus Vilniaus aikiaregio odi ir
nesimokiau anglikai. Diaugiuos, kad u nuspaust pirt fabrike man buvo imokta kompensacija.
sigijau radijo aparat su F. M. bangomis, fonograf su mgiam kompozitori kriniais ir kelet
verting meno leidini. Atseit pasaulyje tebegalioja pusiausvyros dsnis. Mano amerikin veikla
kultrinje srityje inoma i laikrai.
[...]
Kokiomis aplinkybmis jums geriausiai sekasi kurti?
Galvoju, kad pakeniamai kuriau A. Panemunje, mano tvo vasarnamyje, prie Nemuno.
Neblogai bt ir Palangoje, retkariais vilgteljus jr. Pagaliau pasitenkiniau ir pakaitalais.
Sakykime, Kalifornija ar Florida. Deja, aplinkybs pasirenka mane, o ne a jas. Isitreniravau kurti
apoje darbo metu. Namie belieka tik urayti. Tik mano bosai kiekvienoje apoje nutaria, kad esu
padorus, bet neprogresuojantis darbininkas. Toks simpatingas laukinis.

staigoje, dirbtuvje (angl. shop).

 [...]

Per paskutinj gyvenimo deimtmet (19511961) kma para savo reikmingiausius literatros
krinius, kaip reisierius ir aktorius dalyvavo JAV ir Kanados teatrinje veikloje, bendradarbiavo
kultrinje spaudoje.
Amerikoje kmai taip ir nepavyko rasti darb, kuris bent minimaliai atitikt raytojo ir teatralo
profesij. Laikui bgant, jo draugai ir bendraamiai m dirbti kongres bibliotekose ar redakcijose.
Tik kma (kaip ir Marius Katilikis) liko juodadarbis lifto operatorius ar di pakuotojas, danai
laikomas pastumdlio vietoje.

1.2. Mirtis reikmingiausioji tikrov

Antanas kma uvo 1961 metais autokatastrofoje, vaiuodamas i Santaros-viesos

suvaiavimo, kuriame buvo minimas jo penkiasdeimtmetis ir krybins veiklos dvideimtpenkmetis.
Suvaiavime buvo rodoma kmos pastatyta Kosto Ostrausko pjes Pypk, reisierius suvaidino ir
pagrindin persona A., vant dl pypkje paslpto brangakmenio. Visi prisimena, kad t dien
jubiliatas buvo labai pakilios nuotaikos ir kupinas meils visam pasauliui. Jis guod vien mergin,
kuriai t vakar gyvenimas atrod nieko nevertas. Niekus neki, kalbjo jai kma, visas
gyvenimas prie tave. irk, a 50 met senis, o kaip a noriu gyventi! Kiekviena minut man
brangi! inia apie mirt daug kam i pradi atrod netikinama. Kaip sak Algimantas Mackus,
Antano kmos atsiskyrimo aplinkybs pereng visas absurdikumo ribas. Jo atsiskyrimas buvo
daugiau negu pats labiausiai rafinuotas likimo, atsitiktinumo arba diev triukas. 1964 metais
Mackus para kmai skirt eilrai knyg Chapel B (taip vadinosi koplyia, kurioje buvo
paarvotas raytojas) ir tais paiais metais pats uvo autokatastrofoje. Keistu likimo sutapimu 1960-
aisiais, tai yra metai prie kmos mirt, autokatastrofoje uvo ir prancz filosofas bei raytojas
Alberas Kamiu (Camus, 19131960), kurio idjos dar didel tak kmos krybai.
kmos biiulis psichiatras ir literatas Julius Kaupas yra paliks pluotel atsminim apie paskutin
raytojo gyvenimo dien Santaros-viesos suvaiavime:

Prie pat gulantis, prie stiklo dar keliais odiais persimetm su Antanu. Prisipainau, kad vietomis jo
kryba atrodo kaip smoningas skaitytoj gsdinimas bei okiravimas ir juokais suminjau, kokius
baisius pavadinimus jis galt duoti sekanioms knygoms. A. kmai tai nepatiko, bet jis nieko
neatsak. Prie 2 metus toj paioj vietoj diskutavom ta paia tema. Kalbjom apie pig
sentimentalizm ir cukrin mel literatroj. Maniau, kad ir skaitytojo bauginimas yra panaus metodas,
tik i kitos puss. A. kma su tuo nesutiko, tardamas, kad tas palyginimas yra jam kaip eidimas. Jis
laik save realistu, kuris vaizduoja gyvenim tok, koks jis yra. Jis nemgo veidmainikumo ir pigaus
moralizavimo.
Tada supratau, kad Antano kmos kryba yra autobiografika. Jo gyvenimas turjo bti sunkus ir
nuviliantis nuo pat vaikysts. iaurumas, neitikimyb, prievartavimas visuomet lydjo j. Kryba jam
buvo tarsi psichiatrinis interview, kuriame jis band parodyti savo aizdas.
[...]
Po vaidinimo Algimantas Mackus tar od, pasveikindamas A. km jo 50 met sukakties ir 25
met scenos darbo proga, linkdamas jam ir ateity likti avangarde. [...] Pats kma turjo kelis kartus
ieiti priek ir nusilenkti. Nemgdamas ilg oficialum, A. kma ir ia pantomimikai rod, kad jam
krenta aaros. Jis pats tuo tarpu ypsojosi su tam tikra ironija. Tik vliau suinojau, kad kma
nabdjo alia sdintiems: Kad tik jie daugiau mans neaukt! A tikrai apsiverksiu. Jis inojo, kad
ms plojimai buvo nuoirds, ir jaudinosi, bet nenorjo to parodyti mums.
A. kmos kryboj danai gyvi ir mir veikjai bendrauja ir kalbasi tarp savs. Rodos, nra ribos tarp
mirties ir gyvenimo. Gal dl to man kartais atrodo, kad kma i ties nra mirs, bet kakaip
dalyvauja mano gyvenime ir galbt su tam tikra ironija stebi mane. J visuomet sivaizduoju su
skeptika, ironika ir paaipia ypsena. Gal tokia ir buvo jo rol pasaulyje: klausti, kritikuoti ir abejoti.

[...]

1.3. Donkichotas ar cinikas? Asmenyb

Tiesos iekotojas Antanas kma vis gyvenim jautsi pakibs atsiskyrlio pozicijoje. Kaip pats yra
saks, toki padt pateko likimo, o gal ir savo charakterio dka. Raytojo charakteris nebuvo
lengvas.
Maitingas bdas ir nepriklausoma laikysena irykjo dar mokantis Kauno Auros gimnazijoje,
kai bsimam raytojui teko gal pirm kart nukentti dl savarankikos nuomons. Literatros
mokytojas paskyr nam rain pagal Jono Bilino apsakym Be darbo tema Ar gerai padar
Laurynas Dda pasikors? Buvo duotas rainio planas, pagal kur mokiniai turjo rodyti, kaip
neteisingai pasielg Bilino personaas. Taiau jaunasis kma para darb pagal savo plan,
rodindamas, kad Laurynas Dda pasielg puikiai. Mokytojas pagyr original darb, bet u plano
nepaisym para kuol.
Toki kuol kmai teko ragauti vis gyvenim. Kaip aktoriui ir reisieriui jam buvo bdingas
tam tikras artistikas noras provokuoti visuomen, vaizduoti cinik ir, matyt, net artimiausi draugai
ne visuomet suprasdavo, koks jautrus ir paeidiamas jis buvo i tikrj. Raytojui skausmingai
rpjo kryboje prasminti gyvenim palikti savo egzistencijos enklus popieriuje, taiau to meto
skaitytoj visuomen nebuvo jam palanki. Vidin tamp ir nesaugumo jausm stiprino baim, kad
nebt paveldjs motinos psichins ligos (raytojo nerim iduoda laikai biiuliui psichiatrui
Kaupui, su kuriuo konsultuodavosi sveikatos klausimais).
kma labai jautriai reaguodavo kritik ir kentjo, kad jo nesupranta ir nenori spausdinti. Jis ne
kart deklaravo laikuose, kad pasitraukia i literatros, kaip jau pasitrauk i teatro, taiau, laimei, t
paad nevykd. Ilg laik tikjo savo talentu ir, prarads vilt bti suprastas lietuvi, band
prasimuti pas svetimuosius, rpindamasis, kad jo kriniai bt veriami angl kalb. Deja, vertjo
taip ir nepavyko rasti. Paskutinij met korespondencijoje rykja depresijos ir nevilties enklai:
...kai mogus pradeda nebeatlaikyti, jis taria per save visus ir vis visat, jis visur ieko juodos
spalvos, tuo tik sau pakenkdamas, dar labiau prarasdamas save ir draugus, ra laike mitologei
Marijai Gimbutienei.
kma nebaig universiteto ir humanitarin isilavinim gijo pats, taiau, nesant normali
intelektualinio darbo slyg, jo gausios inios liko chaotikos ir nepakankamai gilios. Kritikai ir
biiuliai mgino atpratinti raytoj nuo polinkio perkrauti savo krinius daugybe ymi moni
vard, taiau kma, labai troks atrodyti originalus ir iuolaikikas, nepasiduodavo tokiems
tikinjimams.
Bene geriausias kmai buvo Vokietijos periodas. Tada atrado prancz siurrealistus ir kit
Europos modernistin literatr, kurios vertim buvo gausu vokiei urnaluose. Nuo t laik
didiuliu autoritetu jam tapo intelektualusis poetas Henrikas Radauskas. Pastabose apie km
Radauskas prisimena, kad pradedantis raytojas buvo dmesingas net tokioms pastaboms, kurios,
meistro Radausko nuomone, buvusios visai elementarios: dl odio taupumo ar perdtai mantri
posaki. poeto pastab, kad reikt kruopiau taisyti tekstus, kma syk atsak: Kaipgi taisyti tai,
k ipli i savs savo krauju? Ironikas Radauskas replikavo, kad tarnait, prie udydamasi i
nelaimingos meils, rao laik, kuris, be abejons, yra ipietas i irdies, bet drauge juokingas.
Toks sulyginimas km paveik, jis pradjo juoktis ir sutiko.
Radauskas prisimena, jog i pradi kma kritik priimdavo beveik itisai, vliau pasidar daug
jautresnis. Taiau kai syk grino rankrat autoriui su vos keliom pastabom, is buvo nepatenkintas:
per maai kritikos.
Radauskas viet km ne tik literatros, bet ir muzikos srityje. Supaindino su vengr
kompozitoriaus Belos Bartoko kryba, jo savotikas iaurumas kmai labai patikdavo. Kiek
sunkiau seksi pirti Johan Sebastian Bach, kuris atrod simpatikas senelis, bet per daug
paprastas, nemodernus. kma mgo ir aistringai propagavo modernistin men, danai bdamas
neatlaidus savo oponentams i konservatyviojo fronto. Kartais asmenines nuoskaudas jis perkeldavo
literatros kritikos plotm, pvz., Atsakymuose Literatros lank anketai (1959) piktai usipuol
poet Birut Pkeleviit, neteisingai apkaltins, kad i nuplagijavo jo elestos ir Baltos drobuls
planuot, vaizdavimo priemones ir mozaikin technik.
Ne viskas kmos, kaip ir kiekvieno mogaus, gyvenime verta pasigrjimo. Taiau dl vieno
dalyko turbt galime bti tikri raytojas visuomet kalbjo i irdies, sitikins savo tiesa,
neveidmainiaudamas ir nebijodamas atkirio. Jo draugo Jurgio Blekaiio odiais, kma visuomet
buvo pasiruos kovoti u tai, k laik tiesa, nesvarbu, kad dl kartumo galjo ir klysti. Sakykite
veriau donkichotas, bet ne cinikas.

1.4. Persodintas augalas. Krybos apvalga

Literatroje kma debiutavo 1929 metais, ispausdins Lietuvos aide novel Baim,
vaizduojani tris susitikimus su mogumi, kur kankina nepaaikinama baim. Novel meniniu
poiriu silpnoka, taiau ji atspindi esmin kmos iekojim krypt dmes mogaus psichikos
bsenoms bei iracionalioms likiminms prieastims, kurias jis tyrinjo tiek savo draminje, tiek
prozinje kryboje.

[...]
Svarbiausias kmos veikalas, atskleids beprotik persodinto augalo bkl, romanas Balta
drobul, paraytas 19521954 metais. Ilg laik krin bijota spausdinti, o jam pasirodius 1958-
aisiais daugelio skaitytoj reakcija buvo itin pikta ir neatlaidi, kai kurie prenumeratoriai net atsisak
bti roman platinusio Nidos knyg klubo nariais. Laikas parod, kaip klydo tie, kurie nevertino
Baltos drobuls ir mat romane tik nor okiruoti, vulgarum, piktodiavim prie Diev ir paranoiko
kliedesius. Prajus pusei amiaus Balta drobul yra vienas labiausiai mgstam lietuvi literatros
krini, o meils scenos, kakada vadintos pornografinmis, dabartiniam skaitytojui atrodo palyginti
nekaltos. Baltoje drobulje nerasime to, kas jaun mog (ypa augus mieste) danai nervina lietuvi
prozoje ia nra tradicinio kaimo su jo dvasinmis vertybmis, idealizuojam seneli, ilgesing
peiza, vaikysts nostalgijos ir grio propagavimo. Romane vaizduojami pakankamai tolimi vykiai
(etojo deimtmeio Amerika, Nepriklausomybs laik Lietuva, rus okupacija, karas, pabgli
stovyklos Vokietijoje), taiau pagrindinio personao igyvenimai jaudina ir i dien mones,
patirianius panaius dalykus: tv nesantaik eimoje, nelaiming meil, savs neradimo kani,
konflikt su bukinania aplinka. Romanas nepateikia gyvenimo prasms formuls ir veria skaitytoj
pat sprsti tuos klausimus, kurie kankina pagrindin persona.
Absurdo suvokimas pasiekia kulminacij paskutiniais kmos gyvenimo metais paraytoje
apysakoje Izaokas. Pagrindinis veikjas primena klasikins literatros teigiamo herojaus parodij,
taiau jo sieloje iliks didels meils ilgesys, jautrumas menui ir sins grauatis dl prie daugel
met vykdytos mogudysts. is krinys paraytas iurkia kalba, nevengiant keiksmaodi ir
nevankybi, gali okiruoti net dabartin skaitytoj. Tokio stiliaus pasirinkim, matyt, lm ne tik
autoriaus noras pagsdinti drovius lietuvius, bet ir pagrindin apysakos idja, kad pasaulis yra
pragaras, kuris palaipsniui sunaikina pai mogaus siel.
kma pradjo literato keli, tikdamas mogaus galia isilaikyti net lykiausiose situacijose;
paskutiniaisiais gyvenimo metais raytojas tos vilties nebeturjo. 1958-aisiais metais savo metod
raytojas apibdino taip: Krybinis nihilizmas yra mano religija. Mirties momentas
reikmingiausioji tikrov. Ir iliuzij raizginys begyvenant. Mes mirtame, ir kiti gimsta, gyvena ir
mirta. Prisipastu, gal ir klystu. Ir mano pasaulvaizdis tra nuvargusio mogaus vizija. Bet man ji
tikra.

[...]

2.3. Balta drobul

2.3.1. Baltosios kartins kliedesys ar velnikai stipri knyga?

2002 met lapkriio 20 dien internetinje Delfi svetainje buvo paskelbtas Anonimo pasiraytas
tekstas Pagiriamasis odis lietuvi literatrai (r.: http://www.
delfi.lt/news/daily/voxpopuli/artide.php?id=1589496). Straipsnis sukl aistring diskusij, kurioje
savo mintis isak neseniai mokykl baig mones, danai labai kritiki gimtajai literatrai. Nemaai
diskusijos dalyvi i vis lietuvi raytoj kaip vertus tarptautinio pripainimo iskyr Bal Sruog ir
km, o Balt drobul vadino velnikai gera knyga.
Taiau nuomoni bta visoki: antai vienam tradicinio raymo gerbjui ar gerbjai visokie
gudrautojai, kaip antai kma, nieko gero atmintyje nepaliko, kitam A. kmos Balta drobul yra
baltosios kartins apimto hipopotamo kliedesys. Nieko stebtina, kad kai kuriems jauniems
monms Balta drobul galjo pasirodyti nesuprantamas romanas: itos knygos nepavyksta
perskaityti atsipalaidavus ar greitomis vartant puslapius. Drobul veria skaitytoj dirbti, reikalauja
dialogiko santykio su tekstu, vaizduots, mstymo ir asmenins patirties jungimo skaitymo
proces. Tiems, kurie tingi ar nra prat mstyti, Balta drobul taip ir liks hipopotamo kliedesys,
bet jautrus ir protaujantis mogus tikrai pajus itos knygos jg ir raytojo meistrikum. Nieko
baisaus, jei atskiros teksto vietos jums bus nelabai suprantamos. Bkite smalss ir nepatingkite
retkariais atsiversti odyn ar enciklopedij, kreipkite dmes pasikartojanius vaizdius, iekokite
atsakym klausimus, k reikia vienas ar kitas dalykas. Taiau svarbiausia atsiverti skaitomam
tekstui ir per j iekoti savs paties.

2.3.2. Keltuvas ir drobul

Balt drobul drsiai galime vadinti svarbiausiu kmos gyvenimo kriniu, sulydiusiu raytojo
asmenin patirt, daugyb jo apmstyt idj ir skirtingiausius formos iekojimus, ibandytus
ventojoje Ingoje ir elestoje.
Romano tekst kma baig rayti 1954-aisiais, taiau tik 1958 metais j ryosi publikuoti Londono
leidykla Nida. Pats autorius buvo patenkintas iuo savo veikalu ir labai igyveno, kad nepavyksta jo
ispausdinti. Laike biiuliui kma ra: Padariau tikrai neblog knyg (idrstu tai teigti) Balt
drobul ir nerandu leidjo. Bijo rizikuoti, prisimin v. Ing, nors anoji knyga ir kito skonio. Prisidjo
ir Draugo bei jo artimj spaudimas. Ir pikta, ir lidna, ir desperatika.
Romano rankratis turjo antrat Keltuvas, bet 1955 metais Keltuvas virto Balta drobule.
Naujasis ir galutinis pavadinimas sukl iek tiek maiaties, kuri tsiasi lig iol, kai sakoma ar raoma
Baltoji drobul. Beje, leidyklos redaktorius kmai net ir sil pavadinime vartoti vardiuotin
bdvardio form, bet raytojui tokia antrat skambjo kaip koeliena. K reikia pavadinimas
Balta drobul, suprasite tik perskait vis roman. (Nekantrieji gali atsiversti 104 io vadovlio
puslap).

Draugas JAV lietuvi deiniosios pakraipos laikratis, leidiamas nuo 1909 met.
 2.3.3. Trys romano auktai

Balta drobul sudtingos struktros krinys. Pagal pasakojimo laik romanas sudarytas i dviej
ar net trij aukt, ir nesupratus jo struktros daug kas skaitytojui gali pasirodyti koeliena. Kad
jums bt lengviau nagrinti krin, pasinaudokite ia silomu jo siueto konspektu. Skaiiai ymi
skyrius, o raids skyri dalis, atskirtas vaigdutmis.

vadas. eios iki keturi popiet. Garva eina hotel, ruoiasi keltuvo operatoriaus darbui,
prisimena Elen ir vizit pas daktar Ign.
1.a Susitikimas su Elenos vyru Stevens tavernoje.
b Penkios minuts iki starto. Garva eina keltuv. Hotelis.
2.a I Antano Garvos ura.Tvo prisiminimas.
b Darbas keltuve: teatralikas ritualas, refleksija apie Sizif.
3.a Kauno skaitykla. Jaunuolio Garvos bandymas nusiudyti.
b Keltuvas. Garva ileidia lenkus 18-ame aukte, prisimena senut, citavusi eilrat. Meditacija
apie kryb ir mylimosios atsiadjim.
4.a Kelion su Elena ir jos vyru Jones Beach.
b Keltuvas. Keturiasdeimt minui iki pertraukos. Malda. Pokalbis su Lili. Septyniolika minui iki
pertraukos.
5.a I Antano Garvos ura. Jon.
b Puss valandos pertraukl. Joe, Stanley ir Garva rko nusirengiamojoje patalpoje.
6.a 1941 metai. Partizanas Garva nuudo rusel.
b Laikina ramyb keltuve. Ironikas mstymas apie nuudyt rusel. Geguini pamald
prisiminimas. Malda. Elenos vizija.
7.a Pasimatymas su Elena parke.
b Keltuvas. Garva ileidia brel persenusi boksinink.
8.a Pirmasis bolevikmetis. Garva rao mitologin eilrat, kur nutraukia saugumiei vizitas.
Kankinimo scenos. Amnezijos pradia. Vokietmetis. Zenia. Beprotnamis.
b Keltuvas. Juozapato pakalns teismo vizija. Incidentas su senukais dl inil. Svajons apie
eimynin ramyb su Elena.
9.a I Antano Garvos ura. Vaikysts prisiminimai. Prakalba Palangos pajryje.
b 8 valandos 30 minui. Ilgoji pertrauka. Mirtantis senis su rieutais koridoriuje. Garva ir Stanley
leidiasi rs. Po 10 minui kafeterijoje kalbasi apie Mocart ir saviudyb. Garvos vizijos.
10.a Elena. Istorija apie bajor galvas Vilniuje, Pylimo gatvje.
b Pokalbio su Stanley tsa. Procesijos regjimas.
11.a I Antano Garvos ura. Motina.
b Kafeterijoje su Stanley. Procesija. Pertrauka baigiasi. 9 valandos 15 minui.
12.a I Antano Garvos ura. Pirmasis priepuolis Kaune,
b Rudasis mogus keltuve.
13.a Meils scena su Elena. Priepuolis.
b Keltuvas. Apie 10 valand spstis. Vaikinai i uuolaid fabriko.
14.a I Antano Garvos ura. DP stovykla Bavarijoje. Senuts laidotuvs. Eilraio raymas.
Konfliktas su poetu Vaidilioniu.
b Keltuvas. Meditacija apie ruius. Aminybs inkvizicijos sprendimas.
15. Vaikysts miios. Plaukimo rungtyns Palangoje. Prieaurio pasivaikiojimas tarpukario
Kaune. Pamestinuko suradimas.
Pabaiga. Elenos ir Garvos pokalbis keltuve. Penkios minuts po pirmos Garva palieka hotel.
Namie. Devinta valanda ryto. Eilraio raymas. Priepuolio pradia. Elena maudosi vonioje. Garva

DP (Displaced Persons) perkeltj asmen, dipuk (angl.); Antrojo pasaulinio karo metais taip buvo vadinami Vakaruose
atsidr asmenys.
dar bando rayti. Priepuolis vis stiprja. Rudojo mogaus keltuve prisiminimas. Atgailos malda.
Stanley saviudyb. Kelios minuts iki dvyliktos. Garva rojuje.

Pirmj aukt sudaro nepilna para i lietuvi poeto ir New Yorko viebuio keltuvininko gyvenimo:
romanas prasideda 15.54 (eios iki keturi popiet) ir baigiasi kitos dienos vidudien (kelios minuts
iki dvyliktos). Antrasis auktas tai skyriai I Antano Garvos ura, kuriuose pagrindinis veikjas
prisimena savo gyvenim Lietuvoje ir Vokietijoje. Treij aukt sudaro praeitis, kuri atskleidia ne
pats Garva, o treiojo asmens pasakotojo balsas. Jeigu iimtume antrj ir treij aukt
(konspekte tas dalis paymjome raide a), likus tekst vad; skyri dalis, paymtas raide b,
pabaig galtume skaityti kaip ril pasakojim, savarankik novel, kuriai labai tikt pirmasis
romano pavadinimas Keltuvas. Kad bt patogiau, darbin pavadinim ir naudokime kalbdami
apie pirmj romano aukt.
Keltuve dominuoja smons srautas, t. y. pasaulis vaizduojamas taip, kaip j suvokia personaas
Garva. Iorin tikrov egzistuoja kaip Garvos smons produktas: viskas, k jis mato, girdi,
uuodia, yra traukiama vidin prisiminim, jausm, asociacij, vizij erdv. Taiau alia Garvos
vidini monolog, sakomu pirmuoju asmeniu, naudojamas ir treiojo asmens balsas, kuris
pakomentuoja, k personaas veikia ir kur jis yra. Be io pasakotojo sikiimo kai kuri dalyk tiesiog
negaltume suprasti, nebt manoma ir papasakoti, kaip atrodo iprotjs Garva. Pirmojo ir
treiojo asmens kaitaliojimasis daro keist poveik skaitytojams: atrodo, kad tai pats Garva apie save
msto ir kaip a, ir kaip jis. Toks asmenybs susidvejinimas kaip tik yra bdingas psichiniams
ligoniams. Dalyse I Antano Garvos ura kalbama pirmuoju balsu, gali susidaryti iliuzija, kad
Garva ir yra usimaskavs romano autorius. Taiau ir treiajame aukte kartais pasakojama treiuoju
asmeniu (kai kurios a dalys). Ten vaizduojami Garvos dar ne visai sismoninti madaug mnesio
senumo epizodai i gyvenimo New Yorke ir lietuvikos praeities momentai, kuriuos sutrikusios
atminties personaas sunkiai gali prisiminti. iuose epizoduose galime pamatyti Garv i iors,
suinome, kaip j vertina kiti veikjai. Taiau pasakotojas ir ia ilieka labai artimas personaui, net
galima sivaizduoti, kad ir iuos tekstus, tik treiuoju asmeniu, apie save para Garva. Taiau taip
galvoti vargu ar bt teisinga. Garva niekur nemini, kad ituos dalykus bt uras, o skyriai I
Antano Garvos ura egzistuoja ne tik kaip tekstas, kur perskaitome mes, bet ir kaip romano
realybs dalis: Garva apie juos galvoja, duoda skaityti Elenai; skaitytojas net suino, kaip atrodo jo
uraai: ...popieriaus laktai ant stalo buvo suverti guminmis juostomis.
kma aidia su skaitytoju, klaidina j, ukreia izofrenika personao nuotaika ir priveria
patikti Garvos realumu. Matyt, toks ir buvo romano autoriaus tikslas. Laike Marijai Gimbutienei
kma yra ras: ,Bl. drobulje bandiau bti tikras, bandiau matyti, jausti samprotauti, igyventi,
tartum A. Garva bt gyvas mogus.

[...]

2.3.4. Vidins jungtys

Baltos drobuls pasakojimo savitumui nusakyti bene tiksliausiai tinka literatrinio koliao svoka.
Terminas koliaas (pranc. collage papildymas) apibdina tapyboje ir grafikoje naudojam
technik, kai prie pagrindo lipdoma popieriaus, audinio bei kitos mediagos gabalai ir pieiama ar
tapoma. pagrindin pasakojim (Keltuvas) montuojami kito stiliaus praeities intarpai, kurie pasak
literatros kritiko Kstuio Keblio, yra dsningai atrinkti liudyti iekanio mogaus pergyvenim
kani. atrankos dsningum nustato paties personao smon: b dalyse Garva nuolat prisimena
kak i savo praeities ir tas prisiminimas idstomas labiau realistikame pasakojime (a dalyse),
komentuojaniame ir paaikinaniame Garvos dramatikai igyvenam dabart. Pavyzdiui, vado
pabaigoje Garva akimirk prisimena susitikim tavernoje su Elenos vyru, o 1 skyriaus a dalyje
nuodugniai apraomas is epizodas; 1 skyriaus b dalyje uniforma aprengtas Garva iri veidrod ir
pastebi, kad atrodo panaus savo tv, 2 skyriaus a dalis skiriama ironikiems prisiminimams apie
tv.
Tarp kai kuri skyri ssajos yra pamatomos ne i karto. 5b dalyje reikia atkreipti dmes Garvos
mintis keltuve (kad jis turi kautis) bei kraujo ir nesanios smons nuorodas, tada paaiks, kodl
toliau (6a) pateikiamas ruselio udymo fragmentas; 12b dalies pabaigoje rudojo mogaus keltuve
perspjimas apie artjani dvasios mirt susikabina su toliau (13a) apraomu Garvos priepuoliu ir
nebties jausmu meils pasimatymo secnoje; laimingi praeities epizodai 15 skyriuje ir yra tos
valandos, i kuri (kaip msto Garva 14b dalyje ) galima laimti save.
[...]
Baltos drobuls pasakojimo kamienas ipltota novel Keltuvas yra vienas spdingiausi
smons srauto pavyzdi lietuvi literatroje. Kad j suprastume, reikia sigyventi personao
bsen (ne tik dvasin, bet ir fizin) ir turti tam tikr literatros, filosofijos, dails ini.
Pamginkime kartu paskaityti pirmuosius romano puslapius ir susipainti su pagrindiniu romano
veikju jo kelyje darb.

B. M. T. Broadway line1. Ekspresas sustoja. Antanas Garva ieina peron. eios iki keturi po piet.
Jis ingsniuoja apytuiu peronu. Dvi negrs aliom sukniom stebi ieinanius. Garva utraukia
kotik markini ziper. la rank ir koj pirtai, nors rugpjio mnuo New Yorke. Jis lipa laiptais
auktyn. Blizga iblizginti mokasinai. Ant deinio maojo pirto auksinis iedas, motinos dovana,
senels prisiminimas. iede igraviruota: 1864 metai, sukilimo metai. viesiaplaukis bajoras pagarbiai
suklupo prie moters koj. Gal a mirsiu, gerbiamoji ponia, jei siu paskutinieji mano odiai bus
a jus myliu, atleiskite u drs, a myliu tave...
Garva eina poeminiu koridoriumi. 34-j gatv. Vitrinose stovi manekenai. Kodl nerengia
panoptikum itokiose vitrinose? Sakysim, vakinis Napoleonas rymo ukis rank u atlapo, o alia
jo vakin mergait i Bronxo. Suknios kaina tik dvideimt keturi doleriai. Tik tik, tik tik. irdis per
greit plaka. Noriu, kad suilt rank ir koj pirtai. Negerai alti prie darb. Mano kienje tablets.
Tvarkoj. Daugelis genij sirgo. Be glad youre neurotic2. Knyg para Louis E. Bisch, M. D., Ph.D3. Du
daktarai viename. Dvigubas Louis E. Bisch tvirtina: Aleksandras Didysis, Cezaris, Napoleonas,
Michelangelo, Pascalis, Pope, Poe, O. Henry, Waltas Whitmanas, Moljeras, Stevensonas4
neurastenikai. Sraas tikins. Pabaigoje: dr. L. E. Bish ir Antanas Garva.
Ir Antanas Garva pasuka deinn. Vl laiptai. Per daug laipt, jie kartojasi. Siurrealizmas lunga?
Tegul. A pastatysiu ventos Onos banyi Washington skvere (tesiunta Napoleonas, norjs j
perkelti Paryi), ir vid eis dailios vienuols su geltonom vakm nekaltose rankose. Elena mat,
kaip i Vilniaus 1941 metais vienuoles ve bolevikai. Jas ve nuvalkiotame sunkveimukyje, toji
gatv nelygiai igrsta, sunkveimukas krat, ir staios vienuols griuvinjo, jos nebuvo sportininks.
Kampuose stovjo sargybiniai ir autuv buomis stumd ant j virstanias vienuoles. Vienai jie
praskl kakt, ir vienuol nenuluost kraujo, gal ji neturjo nosins.
Antanas Garva pro Gimbels konfekciono5 stiklines duris ieina gatv. Jis prilaiko duris, kol
prasmunka lakuota mergina, krtys aikiai dirbtins, eiasdeimt septyni centai pora. Jis jos
nebematys. Elena jis jos nebematys. Elena, a tau padovanosiu karneolio ied ir umirt
tramvajaus vagon Queens aiktje. Elena, tu man nulipdysi bajoro galv, ji namo karnize, Pylimo
gatvje, Vilniuje. Elena... nenork, kad verkiau.
Antanas Garva eina trisdeimt ketvirtja. savj hotel. tai ukandin. 7 up, coca-cola, sendviiai

1
Viena Niujorko poeminio geleinkelio linij (angl.).
2
Diaukis, tu neurastenikas (angl.).
3
Medicinos moksl daktaras (lot. medicinae doctor), filosofijos moksldaktaras (lot. philosophiae doctor).
4
Greta garsi istorini asmenybi minimi prancz matematikas ir filosofas Blezas Paskalis (Pascal, 16231662), angl poetas
Aleksanderis Popas (Pope, 16881744), amerikiei raytojai Edgaras AlanasPo (Poe, 18091849), O. Henris (18621910), poetas
Voltas Vitmenas (Whitman, 18191892) prancz dramaturgas Moljeras (Molire, 16221673), angl raytojas Robertas Luisas
Stivensonas (Stevenson18501894).
5
Konditerijos parduotuvs (angl. confection).
su kumpiu, sriu; italiki su Saloiais. tai krautuv. Stiprs batai i Anglijos, languotos kojins. Elena,
tau padovanosiu kojines. Tu nesi tvarkinga, tu kreivai umauni kojines, sil nusisukusi, numauk jas,
numauk. A pats umausiu nupirktsias. Stangriai. Elena, man patinka kartoti tavo vard. Prancziko
valso tempu. Ele na Ele na Ele na Ele na Ele na a. Truputlis graudulio, truputlis skonio, esprit1.
Pangloss buvo metaphysicotheologicocosmonigologijos profesorius. Akmenys reikalingi tvirtovms
statyti, skelb jis. Keliai yra susisiekimo priemon, skelb vienas susisiekimo ministeris. Tavo vardas
reikalingas tave prisiminti. Viskas imintinga. Noriu vl buiuoti tave. Imintingai. Tik lpas, tik
lpas. A nubriu magikja kreida Tristano ir Izoldos kard ant tavo kaklo. emiau kaklo tavs
nebuiuosiu. Tik tik, tik tik. Dkui Dievui, jau nebela rank ir koj pirtai. Ele na Ele na Ele na Ele na
Ele na a. tai ir mano hotelis.
Antanas Garva eina pro duris for employees2, jis mosteli ranka watchmanui3 stiklinje bdelje, jis
itraukia i juodos lentos balt kortel. Kortelje pavard, elevator operator4, dienos, valandos. Cakt,
ipuniuoja5 laikrodis metalinje dutje. Keturios valandos ir viena minut. irdis tik, laikrodis cakt.
Watchmenai vaikioja naktimis, pasikabin ant pilv laikrodius odinse maktyse ir puniuoja laik.
Hotelio ukampiuose montuoti plieniniai stiebeliai. Cakt ipuniuota. Laikrodis lyg kek,
vaikiojanti per namus. Po dviej valand watchmanas gali surkyti cigaret, ir laikrodis ilsisi ant jo
nudribusio pilvo. Mano pilies mirs sauls laikrodis miega ant smlio rao lietuvis poetas.

Pirmojoje pastraipoje suinome iorines bsimo veiksmo aplinkybes: tai New Yorko poeminio
geleinkelio linija, kurioje i traukinio ilipa personaas lietuvika pavarde ir vardu Antanas Garva.
Tiksli laiko nuoroda eios iki keturi popiet leidia galvoti, kad personaui yra svarbi kiekviena
minut (kiek vliau suinosime, kad jis skuba darb). Personaas juda prastu marrutu. Neprasta
tai, kad jis jauia alt, nors dar tik rugpjio mnuo. Suprantame Garva serga. Treio asmens
pasakotojo vilgsnis sutampa su personao regjimo lauku: lipantis laiptais Garva iri savo
blizganius mokasinus, vliau stebi blizgant ied. Iors vaizd keiia atmintyje ikylantis
prisiminimas apie kilming praeit, prikeliantis jo vaizduotje 1864 met sukillio, viesiaplaukio
bajoro, paveiksl. Aristokrato protvio prisiminimas sudarys ryk kontrast nuemintai Garvos
dabarties bklei. Svarbi dar viena detal: Garvos vizijoje bajoras klpo prie moters koj ir
prisipasta meil. Kol kas skaitytojas dar nieko neino apie Garvos santykius su Elena, taiau i
fantazija jau leidia suprasti, kad meil personao gyvenime yra labai svarbus dalykas.
Antrojoje pastraipoje pasakojim perima treiojo asmens balsas, bet vitrinos maneken vaizdas vl
grina skaitytoj Garvos vidin erdv, kurioje manekenai virsta vakinmis panoptikumo
figromis. i asociacija remiasi manekenams ir vako figroms bendra negyvumo reikme
skaitytojas po truput pradeda suprasti, kad Garva iri pasaul ypatingai, traktuodamas tikrov
kaip negyv, dirbtin. (Su maneken vaizdu siejasi ir paioje vado pradioje mintos dvi negrs
aliomis sukniomis.) Savo vaizduotje Garva modeliuoja miniatirin muziej, kuriame alia
Napoleono stovi ir mergait i New Yorko darbinink rajono Bronxo. Mergaits suknios
apibdinimas tik dvideimt keturi doleriai paadina personao smons tiksjim;
nepastebimai prieveiksmis tik virsta itiktuku tik, yminiu irdies tvinksnius. Garva
susikoncentruoja savo organizmo pojius: irdis plaka aritmikai, la galns. Nerim dl prastos
savijautos kiek prigesina inojimas, kad kienje yra tablei. Suinome ir personao lig neuroz.
Garva prisimena neseniai skaityt knyg apie neuroz ir vardija ymias asmenybes, sirgusias
vairiomis psichikos ligomis. Srao pabaigoje jis rao save ir knygos autori. Kiek ankstliau,
mstydamas apie knygos autori, Garva j ironikai apibdino: du daktarai viename (Louis E. Bisch

1
Dvasia (pranc).
2
Darbuotojams (angl.).
3
Budiniajam (angl. watchman).
4
Liftininkas, keltininkas (angl.).
5
Paymi (angl. punch).
pristatomas kaip M. D. medicinos daktaras ir Ph. D. filosofijos daktaras). Vliau suinosime, kad
dvigubumas yra bdingas ir paiam Garvai, kuris yra poetas ir keltuvininkas viename asmenyje.
Personao judjimo poskis (pasuka dein) keiia ir jo mini krypt. Matydamas daugyb
pasikartojani laipt, Garva prisimena siurrealizm. is personao minties uolis bus suprantamas
skaitytojui, jei is ino, kad etajame XX amiaus deimtmetyje siurrealizmo srov pradjo kartotis ir
jai buvo pranaaujamas greitas lugimas. Bet kuriuo atveju skaitytojas gauna informacijos, kad
personaas Garva mogus, susijs su iuolaikiniu menu, simpatizuojantis siurrealizmui ir teigiantis
savo teis matyti pasaul savaip. Garva mintyse kuria siurrealistin vaizd, kuriame ventos Onos
banyia atsiduria Washingtono skvere. Jau trei kart minimas Napoleonas (jis buvo
sivaizduojamas kaip vakin figra ir atsidr neurastenik genij srae). Garva diaugiasi, kad
savo vaizduotje ar meno krinyje gali pranokti realyb ir knyti svajon, kurios nepajg realizuoti
net Napoleonas, norjs perkelti Onos banyi Paryi. Garvos ir Napoleono sugretinimas gyja
ironik reikm viso romano kontekste. Kultrin atmintis mums sufleruoja didelius Napoleono
umojus ukariauti pasaul ir tragik jo ygi pabaig. Isyk prisimename ir daugyb anekdot apie
psichiatrins ligonins pacientus, tarp kuri populiariausias esti Napoleonu save vadinantis ligonis.
Banyios vaizdinys Garvos smonje sukelia vienuoli asociacij ir paadina Elenos pasakojim,
kaip 1941 metais vienuoles i Vilniaus ve bolevikai. Skaitytojui darosi vis aikiau, kad Garva
ieivis i Lietuvos, greiiausiai karo metais pasitrauks Vakarus. Suinome ir dar apie vien jo
pasauljautos ypatyb ironij. Garvos ironija iuo atveju nukreipta ne paias vienuoles,
virstanias ant sargybini; jis tyiojasi i situacijos absurdo, beprotiko gyvenamojo laiko, kuris
reikalauja i mogaus nemanom dalyk, pavyzdiui, kad vienuols bt sportikos ir sugebt
ilaikyti pusiausvyr vaiuodamos staiomis sunkveimyje.
Ketvirtojoje pastraipoje Garv matome sustojus prie Gimbels konfekciono ir praleidiant pro
duris mergin. Pasakotojo pateiktas vaizdas iduoda, kaip dmiai personaas iri sutikt moter: jis
pastebi ir merginos lakus, ir dirbtines krtis, net nustato j kain. Nepastebimai treij asmen jis
keiia kalbjimas a vardu, o nuo merginos vaizdo pereinama prie Elenos prisiminimo. Garva
mintyse fiksuoja susitikimo su mergina atsitiktinum, suvokdamas, kad gal daugiau niekada jos
nebematys. Panaiai mstoma ir apie Elen. Taiau Garva negali umirti mylimosios, jis mintyse
kalbasi su Elena ir alia vardio a atsiranda dialogui btinas vardis tu. Garva, panaiai kaip ir jo
bajorikas protvis, nori padovanoti moteriai atminimo ied. XX amiaus simyljlis dar dovanoja ir
umirt vagon Queens aiktje. etajame deimtmetyje didmiesiuose tramvajus baig istumti
kitos transporto priemons ir Garvos noras parodyti mylimajai jau praeiiai priklausant vagon
iduoda romantik personao prigimt. Garvos improvizacija dovan tema yra jo atsakas Elenos
papasakot legend apie bajor galvas Vilniuje, Pylimo gatvje. Staiga Garva nutraukia vidin
pokalb odiais: Elena... nenork, kad verkiau. Skaitytojas supranta, jog personaas yra prarads
mylimj ir sunkiai tramdo isiskyrimo skausm.
Penktojoje pastraipoje suinome, kad Garvos jimo tikslas yra viebutis. Jo vilgnis bga 34-ojoje
gatvje esani ukandini ir krautuvi langais. Languotos kojins vitrinoje netiktai vl paadina
Elenos prisiminim. Mylimoji prisimenama ne kaip bekn btyb, o gyva moteris, turinti kojas su
netvarkingai umaunamomis kojinmis. Garva dabar jau nori padovanoti Elenai konkrei emik
dovan. J svaigina sivaizdavimas, kad pats umauna kojines ant mylimosios koj. Vyrikis
pralinksmja ir pradeda mintyse aisti mylimosios vardu, kiriuodamas skiemenis valso tempu: Ele
na, Ele na... Kaip galime suprasti, valso ir jo ingsni tempai sutampa. Toliau personaas
improvizuoja bereikm tekst, atskleidiant jo ironik nuomon apie daikt ir odi isiskyrim
(igalvoto vis moksl profesoriaus vardas Pangloss yra sudarytas i graikiko pan visas, visuotinas
ir glos odis; be to, panglosija tai medicinos terminas, reikiantis patologin plepum): Garvos
supratimu, pasaul yra utvind kalbins banalybs ir gatavos tiesos, tapusios reikmingesns u

Iki septintojo deimtmeio vidurio, kai buvo irastas kapronas, moterys neiojo ilkines kojines su upakaline sile; nutaikyti,
kad sil eit tiksliai per vidur, nebuvo visai paprasta: reikdavo sukaupti dmes, kojins turjo bti geros kokybs ir idealiai
atitikti reikiam dyd.
tikrov. Pats Garva supranta, kad jam irgi lik tik odiai vardas, padedantis prisiminti, o ne tikra
moteris. Vyro jausmuose persipina dvasinio intymumo trokimas ir kn susijungimo geismas (toliau
skaitydami roman suinosime, kad meils akto su Elena metu Garv itiko priepuolis, po to jis
nutrauk ry, kad nekankint mylimos moters). Personaas svajoja, kaip buiuoja Elen, taiau net
mintyse tramdo aistr, kad per daug nesijausmint ir likt imintingas buiuoja tik lpas. Tekste
paminimi vidurami legendos herojai Tristanas ir Izolda. Legenda pasakoja, kad per klaid igr
meiles grimo, Tristanas ir Izolda usiliepsnojo beprotika meile vienas kitam. Taiau Izolda buvo
itekjusi, o Tristanas itikimas jos vyro vasalas. Nordami isaugoti itikimyb savo ponui,
simyljliai miegodavo tarp savs pasidj kard. Garva jauiasi panaiai kaip legendos herojus: A
nubriu magikja kreida Tristano ir Izoldos kard ant tavo kaklo. emiau kaklo tavs nebuiuosiu.
Magikoji kreida primena pasakas, kuriose herojus nubria rat, neperengiam piktosioms
dvasioms. Garva neleidia sau svajoti apie Elenos kn, nes jo vyrikas geismas itin stiprus. (Dabar
suprantame, kodl veikjas taip dmiai nuirjo konfekcione sutikt mergin.) Kartoja mintyse tik
lpas, ir kaip anksiau nagrintame fragmente prieveiksmis tik virsta irdies tiksjim yminiu
itiktuku. Dabar jo irdis plaka greitai ir ritmingai, suyla rank ir koj pirtai. Skanduodamas mintyse
mylimosios vard, vyrikis ir nepajunta, kaip prieina savo hotel.
Kitame epizode budintysis paymi jo atjimo laik: keturios valandos ir viena minut. Taigi Garvos
kelion truko vos eias ar septynias minutes, kurios literatriniame tekste isidriek net per kelis
puslapius (beje, juos skaitydami balsu panaiai ir sugaitume). Toks laiko sutankinimas ypa
bdingas moderniajai literatrai, vaizduojaniai intensyv mogaus vidin gyvenim, suliejaniai
dabarties patyrim ir praeities vykius. Pavyzdiui, ymiausiame modernistiniame Deimso Doiso
(Joyce) romane Ulise per 700 puslapi pasakojama viena Leopoldo Bliumo gyvenimo diena.

[...]

2.3.5. Daug Garvos veid

Baltos drobuls raymo metais kma yra isaks toki mint: Pasiskolins posak idjos skraido
ore galvoju, ne tvirtinu ne tu pasirenki jas, o jos subado tave kaip strls vent Sebastijon, ir
belieka strles reaguoti savo popieriniais vaizdais. Viena i daugelio priemoni mogikumui
rodyti.
Popierini vaizd menas, literatra, nedsto pai idj, o pasakoja mogaus likimus, i kuri
paaikja nematomo autoriaus pasaulio samprata ir vertybs.
kmos romane vaizduojama tik vieno personao tragedija, bet ji atskleidia vairius mogikumo
pavidalus, nes kiekvienas mogus yra daugialypis ir skirtingomis aplinkybmis apsinuogina vis kitos
jo asmenybs briaunos.

Keltuvininkas

Pagrindiniame romano pasakojime Antan Garv matome dirbant didiausio New Yorko
viebuio keltuvininku. Jis dvi teatrin kostium primenani uniform, privalomos baltos pirtins
udengia motinos dovanot ied, kuris yra Garvos asmens tapatybs enklas ir simbolin jungtis
su praeitimi bei Lietuva. Apsivilks uniform mogus nebeturi teiss bti savimi, taisykls grietai
riboja jo ivaizd ir elges, kuris turi tiksliai atitikti viebuio mechanizmo darb. varko atlap
kampuose pritvirtinti skaiiaus 87 enklai paveria sveius aptarnaujant keltuvinink savotiku
biorobotu, neturiniu joki individualybs ymi. Kino filmuose jums tikriausiai yra ne kart tek
matyti, kaip atrodo prabangi viebui patarnautojai, ir nesunkiai galite sivaizduoti idiotik taip
apsirengusio mogaus savijaut. Antanui Garvai rykiaspalvis keltuvininko kostiumas primena
Johano trauso (Strauss) operet, o jis pats, vilkdamas suaugusiam vyrui nederant drabu, jauiasi
kaip moni pasaul pateks kaukas. Lietuvi mitologijoje kaukais vadinamos mitins gamtos
btybs, dar nepasiekusios mogikikumo statuso. Garva kenia ne tik dl beprasmiko darbo,
kuriame nuasmenintas mogus virsta mechanikai judania marionete, lietuvi kalba tebemstantis
personaas igyvena tam tikr dvilypum angl kalbos apsuptyje: ironikai save apibdina kaip
lietuvi tautos ambasadori. Garva nort nusivilkti uniform, isivaduoti i kauko bsenos ir bti
tiesiog mogumi, krybine asmenybe, tsiania Martyno Mavydo pradt darb, taiau jo laisv yra
negailestingai suvaroma btinybs usidirbti pragyvenimui. Kit galimybi, iskyrus bukinant
keltuvininko darb, emigrantas Garva neturi.

[...]

Jautrus ir mstantis mogus, o ypa menininkas, nereikalingas iai visuomenei, troktaniai pinig,
pasilinksminim ir pigaus blizgesio, intelektas ir erudicija tik trukdo prisitaikyti prie gyvenimo
standart. Viebuio patarnautojas turi bti siningas rato dantis, taiau keltuvininkas Garva
sykiu yra ir poetas, kuris nuolat analizuoja stebim aplink ir savo siurrealistik dvilypum.
Absurdik Garvos savijaut atskleidia vidinio ir iorinio monolog kontrastingas sugretinimas
tekste. Pavyzdiui, 4 skyriaus pabaigoje, prisimins prarast mylimj Jon, nordamas sutramdyti
savo aaras Garva mintyse plsta viebuio klientus: Prakeikti kals vaikai, imaltos keks,
impotentiki palaios, prasmird dizenterikai, sifilitiki alfonsai, imat rijikai, senui nekromanai. K
dar lyktaus galiu sugalvoti? Po io vidinio monologo i karto pereinama prie trumputs scenos
keltuve, pateiktos jau treiuoju asmeniu:

Labai malonus oras, madam. Js iandien nuostabiai atrodote! Vos painau, sako Garva hotelio
gyventojai, kuri eiasdeimties met.
Js esate avus, atsako ji. Ir abu ypsosi.

Su viebuio klientais Garva elgiasi kaip nuolat besiypsantis aktorius, nedaug ilumos justi ir
bendravime su kitais darbuotojais. I vis iskiriami trys personaai: starteris OCasey ir keltuvininkai
Joe ir Stanley.

[...]

Bendrauti kaip mogus, o ne paskirto vaidmens atlikjas Garva gali tik nustatytomis poilsio
valandomis ar ikilus nenumatytoms aplinkybms. Net lemtingu jo gyvenimo momentu, kai j
aplanko Elena, jis negali palikti savo darbo vietos ir su mylimja kalbasi vainjaniame keltuve.
Tekste gausu nuorod, ymini keltuvo judjim: personao akyse mirga viens kit keiiantys
skaiiai ir raudonosalios strli spalvos. Skaitytojas nesunkiai gali sivaizduoti Garvos patiriamas
bsenas: leiktulio pojt, atsirandant ilgai vainjant auktyn emyn, bei t psichologin
nejaukum, kuris uvaldo mog, ilgai bnant udaroje patalpoje. Utenka minimalios vainjimo
liftu patirties, kad suprastume, kodl Garvos bendradarbiai vadina keltuvus dutmis galvijams, o
Stanley sako, jog po dvej met darbo keltuve kiekvienam maiosi galvoje. Pagrindiniam veikjui,
kenianiam dl psichins ligos, toks darbas yra tiesiog pratingas jis kenia lyg narve udarytas
idresiruotas vris, kuris dar neumiro laisvs. Keltuvas romane gyja daugel reikmi, jis ne tik
nurodo konkrei personao darbo erdv, bet tampa gyvenimo-kaljimo simboliu, XX amiaus Sizifo
bausms kalnu.

[...]
 Poetas

Nuo kit viebuio darbuotoj Garva skiriasi ir tuo, kad yra poetas. Kryba jam ne tik kovos su
gyvenimo banalumu bdas, bet aistringas, vos ne manija virts noras ireikti save bei ne maiau
stiprus trokimas veikti mirt paliekant savo pdsak literatros istorijoje: Bijau mirti, todl geriu.
Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, todl ryju tabletes. Viskas vardan mirti, sako jis Elenai ir ioje
itarmje skaitytojas atpasta pomirtiniu pasauliu nebetikinio mogaus tragik savijaut. Garvos
supratimu, neivengiama mirtimi pasibaigsis mogaus gyvenimas pats savaime neturi jokios verts
ir ne daug kuo skiriasi nuo inilo vegetacijos. Tiktai kryba daro mog mogumi (neparas
knygos Garva jauiasi negims, nepradjs tikrojo mogiko gyvenimo) ir pratsia jo egzistencij
krinyje, dvasios aminybje.

[...]

Sutiks Elen, Garva patiki, kad jam pavyks suderinti eim ir kryb. Jis taip isako mylimajai savo
svajones apie bsim ateit dviese:

Tu nori gyventi su manimi? Bt gerai. A nebegersiu ir maiau rkysiu. Pakeisiu darbo laik, kad
vakarais btume drauge. Retkariais praysiu tavs: nueik kin, aplankyk pastamus. A raysiu.
Nebesityiosiu daugiau. A labai noriau itarti kelet odi. Galutini odi. Paiam sau. Noriau
parayti cikl eilrai, kur kiekviena raid lyg neiskaptuojamas ornamentas. [...] A vis laik sergu
ituo. Keletas brkni marmure, tai ko troktu. Nemirtingumo iliuzija? Tegu. Numirti su tikra iliuzija,
tikras reikalas.

Atsinaujinusi liga sugriauna iliuzijas ir nenordamas tapti nata Garva nutraukia ryius su
mylimja. Pasakojimo dabartyje jis tikinja save, kad Elena jam yra tik mediaga eilraiams, o tikras
poetas turi bti vienas ir atviras kaniai, nuo kurios reikia apsaugoti mylinius mones. Vargu ar
skaitytojas gali be ilyg patikti tokiomis Garvos kalbomis. Reikt nepamirti, kad Elenos jis
isiada ne savo noru, o priverstas aplinkybi (juk puikiai ino kokia kania yra artimo mogaus
psichin liga). Prarads mogikos laims vilt, Garva itin sureikmina kryb, tapusi vienintele
gyvenimo atrama. Taiau utenka Elenai aplankyti j viebutyje, ir visos Garvos deklaracijos apie
krjo vienatv isisklaido. Romano pabaigoje personaas igyvena vidin virsm: ilgai iekotas
eilratis susidlioja Garvos mintyse, scenoje prie iprotjim poet matome sdint u stalo ir
raant.
Atrads, kad gyvenimo prasm yra pats gyvenimas, personaas patiria tikrj ramyb ir atsisako j
uvaldiusios idjos palikti savo vard literatros istorijoje. Dabar jis sako: Esu objektyvus, esu
mediumas, nenoriu bti absoliuiai originalus. Mano dvasia rado santyk su pasauliu. A bsiu
neinomas lyg senovinis japon tapytojas.
Knygos pabaigoje galvos skausmo kankinamas personaas paada Dievui sudraskyti savo
eilraius. Paskutinje scenoje, jau virts idiotu inilo veidu, jis plo popieriaus lakt, kuriame,
kaip skaitytojas gali sivaizduoti, ir buvo bandomas urayti isprstas eilratis.
Kelias it eilrat nuymimas skyriuose I Antano Garvos ura, kur Garva atsiskleidia ne
tik kaip poetas, bet ir kaip puikus pasakotojas. Pats jis yra saks Elenai: Esu poetas, bet manyje
pasireikia ir prozaiko yms.

[...]

Praeit vaizduojaniuose romano skyriuose, paraytuose treiuoju asmeniu, pasakojama

mitologinio eilraio krimo istorija. 15 skyriaus treiajame fragmente jaunas, laimingas ir dar
sveikas Garva birelio nakt Kaune randa pamestinuk ir sugalvoja bsimo eilraio tem. 8 skyriuje
pirmojo bolevikmeio metu Garva gyvendamas Auktojoje Panemunje rao eilrat, kuriame nori
prikelti uvus aisi roj. jo verand siveria saugumieiai, siekiantys priversti poet rayti naujj
santvark lovinani poezij. Nordamas apsaugoti savo eilrat, Garva j suplo ir skutus sumeta
Nemun. U nepaklusnum poetas sualojamas smgiu galv ir vliau patenka beprotnam. Nuo
tada prie paveldtos Garvos ligos dar prisideda ir atminties sutrikimas, amnezija. Garva nebegali
prisiminti sunaikinto eilraio, taiau beprotnamyje nuolat kalba avangardistikai skambanius
bereikmius tekstus, kuriuose maiosi figros i pamirto eilraio. Pasakojimo dabartyje ilgosios
pertraukos metu kafeterijoje Garvos vizijoje vl atgyja mitins btybs i Auktosios Panemuns
eilraio ir grs namo kitos dienos ryt poetas nori ufiksuoti popieriuje nauj atgijusio eilraio
variant.

[...]

Negailestingas likimas uklumpa Garv tuo momentu, kai, rodos, pildosi visos mogikos ir
krybins jo svajons. Tokia tragika romano pabaiga yra susijusi su kmos samprata, kad XX-
ajame kar ir tremi amiuje pasauliui nebereikia tikrojo meno ir poetas, matantis gyvenimo
prasm kryboje, galiausiai pats save sunaikina.
Nepaisant Garvos pralaimjimo, romanas Balta drobul teigia mogaus mait ir kov su
visuotine pasaulio beprotybe, savitai knydamas egzistencialistines nuostatas, kad ios kovos
beprasmikumas iauktina mog ir suteikia beviltikam gyvenimui tragiko groio matmen.

[...]

Mylintis vyras

Visame romane Garva sprendia daugyb jam egzistencikai svarbi klausim. Vienas j
skambt taip: ar gali tame paiame moguje sugyventi isisakymui save paskyrs poetas ir vyras,
mylintis moter ir nuoirdiai prisiris prie jos.
Garvos kely bta ne vienos moters, taiau svarbiausia jo gyvenimo moteris vis dlto yra motina. I
motinos jis paveldjo itin jautri psichik ir poetin dovan, ji perdav snui svarbiausias vertybes:
groio jautim, romantin vilgsn pasaul, idealios bties ilges. Dar bdamas berniukas pradeda
svajoti apie bsim mylimj, fantazuoja, kaip dl pasak Pelens atlieka riterikus ygius. Epizode,
vaizduojaniame Garvos krybines improvizacijas Palangos pajryje (9a), usimenama apie draug
Aldon, kurios moterikjantis knas jaudina eiolikmeio jaunuolio erotin vaizduot ir skatina
menininko ambicijas.
Pirmj tikr savo gyvenimo meil Jon Garva sutinka gimnazijos baigimo metais
atostogaudamas pas tv. iuo laikotarpiu jis jau turi intymaus bendravimo su moterimis patirties,
taiau jausmai, kuriuos sukelia Jon, vaikinui yra visai nauji ir paiam nesuprantami.

[...]

Visai kitokia moteris yra antroji Garvos meil Elena. Intelektu ir estetine nuovoka ji nenusileidia
mylimajam, o intuicija ir dvasios stiprybe kovoje u mogik laim net pranoksta j.

[...]

Be Jons ir Elenos, Garvos gyvenime figruoja dar viena moteris prostitut enia. Ji nra visai
nereikminga, nes personaas j ironikai pavadina treija savo haremo mona.

[]
 Pagrindinis romano veikjas yra poetas, kuris stipriausius krybinius impulsus gauna i moter
meils. Garva paklauso psichiatro patarimo nekurti eimos, taiau neibraukia moter i savo
gyvenimo, apsiribodamas epizodiniais meils nuotykiais. Jo santykiai su meilumis pabrtinai
egoistiki, jis vartoja moteris kaip sekso objektus bei priemones atriau pajusti realyb ir apsirpinti
gyva mediaga. Garva neapsunkina savs jokiais sins priekaitais ar bandymais sigilinti palikt
meilui igyvenimus. Pains isiskyrimo su Jone skausm, vliau jis panikai bijo emocinio ryio ir
vos pajuts, kad seksas gali peraugti tikr jausm, nutraukia bendravim su pavojinga partnere:

A gerai inojau galo priartjim. Tuo paiu metu, kai jungdavausi su mylimja sunkiu, gniudaniu
glbiu, kai, bekrentant praraj, mini stiebuose sublizgdavo mirtites lapeliai, tuo paiu metu
nulisdavau. Tarytum isiliejo paskutins meils liekanos. Ir man buvo pikta: jos ne iai moteriai
skirtos. Ir a prisimindavau Jon. A supratau teoretikai: laimjau Jon jos atsisaks. Bet i paradoksali
paguoda tyiojosi i mans groteskikais bruoais.

[...]

Personao meils samprata glaudiai susijusi su romantins literatros tradicija. Romantikai

auktino dvasin vyro ir moters meil. J nuomone, bendro gyvenimo kasdienyb ir bgantis laikas
nuudo vyro ir moters ry, o isiskyrimas (ypa vieno i mylimj mirtis) tik sustiprina meil.
Prarastas mylimasis amiams ilieka myliniojo atmintyje kaip tobulas siekinys ir svajon. Tokia
idealia moterimi personao smonje virsta paliktoji Jon (tolesnis merginos likimas Garvos
daugiau nedomina). Panai asmenins Garvos ventosios ateitis laukia ir isiadtosios Elenos,
taiau pasakojimo laiku nuo j isiskyrimo tra prajusios vos dvi savaits, ir vyras dar nra
isivadavs i stipraus kniko geismo.
Lietuvi literatroje lig iol dominuoja vyr rayti kriniai, kuriuose moterys daniausiai rodomos
vyr persona akimis. Ne iimtis yra ir Balta drobul. Centrinis romano veikjas sutelkia vis dmes
savo vidaus pasaul, nesukdamas galvos, kokius jausmus igyvena jo mylima moteris. i dien
mogus toki pozicij greiiausiai pavadint vyriku egoizmu, taiau romano autorius vargu ar
pritart tokiai nuomonei. Baltos drobuls meils samprata primena romantik idj, kad vyro ir
moters meil yra likiminis susitikimas moni, kuri sielos atitinka viena kit kaip dvi per pus
padalinto obuolio pusels, ir to pakanka, kad vyras ir moteris be ypating pastang suprast vienas
kit. Garva mato Elen kaip idealj skaitytoj, sielos dvyn, savojo a moterikj siknijim,
nemstydamas apie tai, kad reali moteris visuomet jauia pasaul kitaip, negu sivaizduoja jos
mylimas ir mylintis vyras.
Balta drobul praplt vyro ir moters santyki vaizdavimo diapazon lietuvi literatroje,
apnuogindama fizin moni meils pus, kurios lietuvi raytojai paprastai nedrsdavo vaizduoti.
Taiau blankokas Elenos paveikslas ir nuo romantins tradicijos neatitrks poiris meil nurodo
t rib, ties kuria pasibaigia kmos supratimas apie vyro ir moters santyki galimybes.

Absurdo mogus

Pati bendriausia svoka, kuria galtume apibdinti XX amiaus gyventoj absurdo mogus. Taip
save vadina ir romano veikjas 14b skyriuje: Absurdinis mogus, anot Camus? Tebnie. Absurdinis
mogus, kuris pasikalba su Kristumi. Ir su filosofais.
kmai didel spd padar prancz egzistencialisto Albero Kamiu filosofin es Sizifo
mitas,skirtas absurdo problematikai.
Pateikiame itrauk i io veikalo:
 Yra tik viena rimta filosofin problema saviudyb. Nusprsti, ar gyvenimas vertas, kad j
gyventum, ar ne, reikia atsakyti pagrindin filosofijos klausim. Visa kita ar pasaulis trimatis, ar
esama devyni ar dvylikos proto kategorij ne tokie svarbs dalykai. Tai jau aidimai. Pirmiausia
reikia duoti atsakym.
[...]
mogus visuomet yra savo ties auka. Syk jas pripains, jis nebesugeba i j isivaduoti. Juk u
visk reikia bent kiek sumokti. sismonins absurd, mogus lieka susijs su juo visiems laikams.
Prarads vilt ir itai suvoks, jis nebepriklauso ateiiai. Tai normalu. Bet normalu ir tai, kad jis
stengiasi isiverti i pasaulio, kur pats susikr.
Svarbu tik likti itikimam kovos taisyklms. itos minties pakanka, kad protas pasisemt i jos peno:
ji palaik ir palaiko itisas civilizacijas. Karo nemanoma paneigti. Reikia jame mirti arba su juo
gyventi. Taip ir su absurdu: reikia juo kvpuoti, pripainti jo pamokas ir jas knyti. iuo poiriu
absurdikas diaugsmas par excellence yra kryba. Menas, vien tik menas, sako Nietzsche, menas
mums duotas tam, kad nemirtume nuo tiesos.
Patirtyje, kuri mginu ia aprayti ir perteikti vairiais bdais, neabejotina viena: vos tik dingus
vienai kaniai, ikart atsiranda kita. Vaikiki umarties iekojimai, noras surasti pasitenkinim dabar
jau lieka be atgarsio. Nuolatin tampa, padedanti mogui atsilaikyti prie pasaul, tvarkinga
beprotyb, skatinanti visk priimti, stumia j kit kartin. iame pasaulyje kryba yra vienintel
galimyb tvirtinti savo smon ir ufiksuoti jos nutikimus. Kurti reikia gyventi dukart.
[...]
Absurdo kriniui btina, kad menininkas aikiai suvokt savo ribas ir kad mene konkrets dalykai
reikt tik save paius ir nieko daugiau. Jis negali bti gyvenimo tikslas, prasm ir paguoda. Kurti ar
nekurti nieko nekeiia. Absurdo krjas nebrangina savo krybos. Jis galt jos isiadti; kartais jis
taip ir padaro. [...] Absurdo menininko udavinys pasiekti, kad mokjimas gyventi pranokt
mokjim rayti.
[...]
Taigi a reikalauju i absurdo krybos to paties, ko reikalavau i absurdo mstymo, maito, laisvs
ir vairovs. Paskui kryba pademonstruos savo visik nereikalingum. Tose kasdiense pastangose,
kur protas ir aistra susipina, absurdo mogus atranda drausm, tapsiani jo pagrindine jga. Tam
reikalingas stropumas, atkaklumas ir valgumas suartina krjo ir ukariautojo nuostatas, vadinasi,
kurti reikia suteikti form savo likimui.
[...]
Dievai pasmerk Sizif tolydio ridenti didiul akmen kalno virn, nuo kurios is nurieddavo
veikiamas savo svorio. Jie ne be pagrindo man, kad nesama baisesns bausms u bergdi ir
beviltik darb.
[...]
Nesunku suprasti, kad Sizifas absurdo herojus. Tiek savo aistromis, tiek kania. U paniek
dievams, neapykant miriai ir geism gyventi jis sumokjo neapsakoma kankyne, kai visas turi
eikvotis darbui, kuriam nra galo. Tai kaina, kuri reikia mokti u ios ems aistras.
[...]
Jeigu itas mitas tragikas, tai tik todl, kad jo herojus smoningas. I tikrj, argi tai bt bausm,
jeigu kas ingsn j palaikyt skms viltis? iandien darbininkas vis gyvenim diena i dienos dirba
atlikdamas tas paias uduotis, ir jo likimas ne maiau absurdikas. Taiau jis bna tragikas tik tais
momentais, kai darbininkas tampa smoningas. Diev proletaras Sizifas, bejgis ir maitaujantis, iki
galo suvokia savo vargan dali: btent apie j jis galvoja leisdamasis emyn. valgumas, kuris turt
tapti jo kania, sykiu tampa jo pergale. Nra tokios lemties, kurios nebt galima veikti panieka.

[...]

par excellence (pranc.) ypatingai, labiausiai, tikrja odio prasme.

 Garva dar nra tikras absurdo mogus, taiau toks yra persona sukrs autorius: jis igalvojo
veikj, kuris labai sureikmina savo kryb ir ieina i proto, taip ir neuras popieriuje svarbiausio
savo gyvenimo eilraio. Pasakotojo poiris artimesnis egzistencialistinei Albero Kamiu nuostatai,
kad kryba negali bti gyvenimo tikslas, prasm ir paguoda. Absurdo menininko udavinys
pasiekti, kad mokjimas gyventi pranokt mokjim kurti.

Nevyks ems gyventojas

Nevykusiu ems gyventoju save apibdina Garva, sivaizduodamas Paskutinj teism, vykstant
biblinje Juozapato pakalnje. Klausinjamas Garva sako vykdsiekanij sakymus, taiau
teisjai tik nusijuokia, nestokia moni kategorija Juozapato pakalnje neegzistuoja (8b).
Pagrindinis romano personaas vaizduojamas kaip ypatingas mogus, net vaikystje besielgiantis
kitaip negu vaikams prasta. Pavyzdiui, Karlsbado kurorte, i nepastamo mogaus gavs dovan
rinias vynias, berniukas pradeda dvejoti: ar suvalgyti uogas, ar tiesiog grotis jomis.

[...]

Nuo keturiolikos met Garva gyvena vienas Kaune, kur itisas dienas praleidia skaitykloje,
iekodamas atsakymo svarbiausius egzistencijos klausimus (3a). Deja, knygose jis nerado paguodos,
o vokiei filosofo Artro openhauerio (Schopenhauer) pesimistini mini paveiktas netgi mgino
nusiudyti.

[...]

Iki prasidedant ligai, jaunuolio Garvos tikrai negalima bt vadinti nevykusiu ems gyventoju. Jis
jauiasi laimingas: studijuoja literatr, rao eilraius, myli Jon nevengdamas nuotyki ir su
kitomis moterimis, puikiai loia biliard ir lifuoja gatves, apsirengs taip, kaip, jo supratimu, turi
atrodyti tikras poetas. 12a dalyje maikiai apraomas didmiesiu apsimetantis tarpukario Kaunas,
kurio pretenzijos vakarietikum sugretinamos su tuiu Garvos menininko vaizdiu.

[...]

Jauno Garvos svajones apie vedybas su Jone, kada nors gimsiant vaik, troktam garb, premij
ir pinigus sugriauna netiktas ligos priepuolis. Nuo tada, sakant Garvos odiais, tikrasis gyvenimas
pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi.
Pirmojo bolevikmeio metu Garva yra kankinamas enkavedist. Didiausio nueminimo
momentu jame prabunda pasiprieinimo jga, kuri nuo tol j lyds per vis jo nevykus ems
gyvenim. Romano struktroje NKVD kankinimo epizodas yra susietas su Juozapato pakalns vizija.
Abu teismai aprayti 8 skyriuje ir atspindi vienas kit.
[...]

Iekotojas Garva neturi vilties, kad po mirties u patirtas kanias jo laukia atlygis danguje.
Herojaus vizijoje dangikj teisingum vykdo teatro artistus primenantys valdininkai, kurie vertina
mog paklusnumo statymams poiriu. Pagrindinio personao santykis su religija ireikia
moderniems laikams bding tikjimo kriz, kai mogus negali Dievo nei priimti, nei atmesti.

Juozapato pakaln slnis netoli Jeruzals; yra paplitusi nuomon, kad ten vyks Paskutinysis pasaulio teismas.
Personao supratimas apie gr ir blog tebra glaudiai susijs su krikionik vertybi sistema,
taiau jis abejoja privalomomis religinmis tiesomis ir Banyios nustatytais ritualais. Juozapato
teisj klausiamas, ar vykd tikintiesiems privalomus statymus, atsako: A, galimas daiktas,
nevykdiau j dogmatikai, bet...
Garvos supratimu, meils Dievas i mogikos egzistencijos yra pasitrauks, todl apleistame
pasaulyje gali vykti tokie baiss dalykai kaip karai, masins udyns, tremtys, kuri gausu XX amiaus
istorijoje. Pats patyrs istorijos iaurum, romano herojus jauia egzistencin giminyst su milijonais
karo auk, kankinasi sivaizduodamas priemirtines duj kamerose naikinam yd ar Sibire
sualusi kalini kanias.
14a dalyje Garva aprao savo patirt, susidrus su masinmis mirtimis karo pabaigos Europoje:

Apvaizda mane paskyr lavon stebtoju. A j prisiirjau vairiose padtyse. Rytprsiuose maiau
negyv moter, ji guljo alia kriaus medio, aplipusio rausvais iedais. Veimaro mieste irjau, kaip
traukiamos i rsio suvirintos per bombardavim kartame vandenyje uniformuotos mergaits. J
galvos isipt, o veid spalva buvo lyg t poni, kurios piktnaudoja kvarco lempas. Prie
ekoslovakijos pasienio atsarginiuose bgiuose mes utikome prekin vagon, ir i jo sklido smarv. Kai
j atidarme, suradome apie trisdeimt apipuvusi vaik nuo trej iki septyneri met amiaus. Taip ir
nepaaikjo, kas juos umiro atsarginiuose bgiuose. Vyrikos lyties suaugusij lavonai man buvo
neefektingi, tarsi biau patyrs duobkasys.

[...]

Garvos egzistencin kriz dar labiau komplikuoja kalts jausmas dl karo pradioje nuudyto
beginklio ruselio. i scena vaizduojama 6 skyriaus a dalyje ir pateikiama treiojo asmens balsu, nes
amnezija sergantis veikjas nepajgia prisiminti paios kovos. 6b dalyje laikinos ramybs keltuve
metu Garva skausmingai msto apie savo gyvenimo epizod, kuris prietarauja visai jo
humanistinei pasauljautai ir dvasinms vertybms. Paskaitykime kartu nelengvai suprantam
teksto fragment.

Laikina ramyb keltuve. Masonai puotauja, kardinolas pietauja, jaunimo okiai prasids apie
deimt valand. Vienas antras sveias pakyla arba nusileidia. Bet viesas reikia sekti: raudon
kvadrat ir alij strl. Eilratis apie geometrines figras? Eilratis apie nusilpusi kulk? Sielos
ekstaz buvau gryna siela, kai skaldiau ruselio galv, ir ventas Petras ivydo pasaulin banyi
keturkoj, ems liu, dangaus pauki pavidaluose... kai norjo valgyti. Gerk mano krauj, valgyk
mano kn. Naikink kito kn, stebk kito krauj. Esu modernus vampyras, bejgis kaip iknosparnis
dien. Poetas, kuris neparao gero eilraio. Gal man reikt kariauti? Tada suydt manoji siela
visomis gli varsomis?
Man belieka juoktis. Garsiai. Realyb egzistuoja. Skauda virugalvis, pilvas, kojos, kairioji ranka.
Kakodl realyb mgsta muti mane per virugalv: prespapj, kumiu. O a kertu atgal. Paleolitinis
mogus tebegyvas mano kraujuje, mano atsiteisime. Ir a tapau savuosius bizonus, kad galiau juos
umuti. Esu religingas. Magikieji pieiniai uolose ir smgis kuoka. Poetins strofos popieriuje ir
smgis akmeniu. Buvau laimingas sutas rusel. Sutvarkiau j pagal taisykles. Pagal harmoningus
mutyni statymus. Mano rankos spinduliavo platonikas idjas, Bergsono lan vital1. Buvau
Nietzschs antmogis. Turbt daugiakalbis Hgelis itart: pasaulio planas absoliuiai racionalus.
Turbt egzistencialistai sutart pilnai ireikiau save, o fatalistai tiksliai vykdiau likimo
nuosprend. Kuri nors filosofin sistem tepasirenka ruselis. Savo pralaimjimui iaikinti. O a
laimtojas. Ir a labai noriau suokti laimtojo ok, dykumoje, prie lauo, mojuodamas kuoka.
Ritualin ok savo Dievui, kuris akimirkai siknijo mano kn.
1
Bergsono lan vital Anri Bergsonas (Bergson, 18591941), prancz filosofas, teigs, kad ne svokom galvojantis protas, o
intuicija leidia mogui suvokti savo esm kaip lan vital gyvybins jgos polk.
 Akimirkai? O gal a prievartauju save, nes esu viduraminio velnio apsstas? Jis kybo apsikabins
mane ir retkariais spusteli mano gerkl. Koks skirtumas? Hotelis, Nemunas, Kalifornija, kuris nors
aigalis. Gerkls smaugiamos visuose kontinentuose.
Ir tuo metu sijungia kyri analiz. A, a, a, a kiti nesvarbs. A visatos centras. Dievas, kuris
bijo; Dievas, kuris nort, kad egzistuot dar vyresnis Dievas; Dievas, nors tapti vergu, ir taps vergu,
nort bti tik Dievas. Psichiatras ipl var lapel ir rays ligos pavadinim, ventas Petras itrauks
kortel su trimis uraais: dangus, skaistykla, pragaras. Kuri vietov jis brktels raudonu pietuku? O
kas galt rayti manoje kortelje: bk siela? Melskis? A meldiuos, a meldiausi.

Dirbdamas keltuve Garva nuolat ieko temos bsimam eilraiui. Raudono kvadrato ir alios
strls judjimas kvepia mint, kad bt galima sukurti eilrat apie geometrines figras; figros
savo ruotu i praeities prikelia prisiminim apie nusilpusi kulk. I ankstesns dalies (6a) skaitytojas
ino, kad karo pradioje prie Nemuno patruliavs Garva igirdo ritming kulkos skridim ir
atsigrs pamat rusel, su kuriuo susikibo mirtinoje kovoje. Atmintis ufiksavo tik kovos rezultatus,
bet ne pat kn susirmim ir fizin skausm. udymo metu Garva buvo afekto bsenos ir veik tik
nieko nejauiantis knas. Taiau personao prisiminime kno nra, todl ironikai sakoma, kad
udydamas rusel jis buvo gryna siela. Grynoji siela ia reikia paslaptingos ir nevaldomos prigimties
jgos prover. i savo bsen Garva ironikai gretina su ventu Petru, ivydusiu pasaulin
banyi, kai norjo valgyti. Apatalas Petras yra laikomas krikioni banyios krju, jos uola.
Garvos interpretacijoje, ibadjs apatalo knas, o ne maldos ar dvasin meditacija suadino sielos
ekstaz ir vizij, davusi pradi pasaulins banyios krimui. Katalikikoje tradicijoje per miias
geriamas vynas, simbolizuojantis Kristaus krauj, ir valgoma ostija Dievo knas. Garva yra paeids
krikionybs princip neudyti ir mylti net savo prieus, todl citata i mii ritualo gyja prieing
turin Naikink kito kn, stebk kito krauj. Jis suvokia ess nevertas Dievo malons, nes praliejo
kito krauj, jauiasi virts moderniu vampyru.
Pasakojimo dabartyje Garva igyvena sudting krybin laikotarp, kai pilka kasdienyb nekvepia
poetins vaizduots. negaljim parayti gero eilraio jis sulygina su vampyro bei iknosparnio
bejgyste dienos metu. Gyvenimo pilkumui ir kvpim praradusiai sielai ironikai siloma ieitis
kariauti. Garva tyiojasi i savs, neva udydamas jis vl patirt ekstaz ir veikt realyb. Realus
kno skausmas keltuve sakmiai primena, kad realyb egzistuoja. Dabarties skausmas nurodo praeit
ir enkavedisto smgius kumiu bei prespapj. Garva supranta, kad skaldydamas ruselio galv, jis
kerijo u savo paties sualot virugalv. Jo nuomone, tokia moral kirsti atgal bdinga
pirmykiam mogui ir gdinga humanistu save laikaniam poetui. Paleolitiniai mons maginiais
tikslais tapydavo ketinamus nuudyti bizonus. Garva jauiasi niekuo u juos ne geresnis, atliekantis
t pai religin apeig, kai poetinse strofose nori aminti rusel nuudius smg akmeniu ir
isilaisvinti i kalts. Daugyb filosofini sistem silo vienokias ar kitokias galimybes pateisinti
udym, taiau Garva jas atmeta, pripaindamas, kad tiesiog yra tokia mogaus prigimtis, nepakitusi
nuo t laik, kai laukiniai po skmingos mediokls okdavo aplink lau. Kalt dl nesmoningai
vykdytos mogudysts jis permeta Dievui, atsakingam u prigimties impulsus, kuri mogus negali
suvaldyti, lyg pats Dievas t akimirk bt siknijs udanio kn. ia Garvos mstymas pakeiia
krypt (tekste posk atitinka naujos pastraipos pradia).
Romano pagrindinio veikjo smonje yra labai rykus krikionikas kalts suvokimas,
prilyginantis nuodm velnio apsdimui. Nuo tokios kalts nemanoma pasislpti jokiame ems
pakratyje. udydamas kit mogus prisiima Dievo vaidmen, ikelia savo a visatos centr ir u tai
turi bti nubaustas, analizuoja Garva. Bausm ir yra asmenybs suskilimas, liga, kuri psichiatras
rays variame popieriaus lapelyje. Taiau Garva bijo ne tik emikos, bet ir pomirtins bausms,
vento Petro sprendimo. Vienintelis dalykas, kuris jam belieka artjanios beprotybs akivaizdoje
melstis, nors ir nra vilties, kad auksm bus atsakyta.
Kitaip nei klasikin literatra, kuri vaizdavo pasaul aminybs perspektyvoje, modernus romanas
Balta drobul mato mogaus gyvenim pasibaigiant sulig mirtimi. Ankstesni laik mogus tikjo
Dievo gailestingumu ir gyveno viltimi, kad Kristaus aukos dka jo sielai gali pelnyti aminybs
palaim. Modernus mogus, gyvenantis pasaulyje be Dievo, neturi, kas galt atleisti kaltes, kurios
paiam mogui tampa nebepakeliamos. Garva mgsta svajoti apie Krist, taiau netiki jo iganinga
auka ir dalyvavimu mogikoje egzistencijoje: Ne visais keliais praeina Kristus ir ikelia spjani
rank. Personaas ne kart tapatinasi su Kristumi, jausdamas artum Dievo Snui, kuris irgi emje
iekojo pasakos, isiadjo moters, paliko savo od ir buvo moni atstumtas. Pats pavadinimas
Balta drobul nurodo ne tik itrintos beproio smons baltum, bet ir Turino drobul, kuri buvo
suvyniotas nukryiuoto Kristaus knas. Romano autoriaus poiriu, XX amiaus poetas, maitaujantis
prie pasaulio tvark, yra toks pat nereikalingas iam sumaterialjusiam pasauliui, kaip ir meils
odi skelbjas prie du tkstanius met, nukryiuotas ant Golgotos kalno. i laik Kristus ne
nukryiuojamas, o ivaromas i proto auktyn ir emyn judaniame keltuve.

[...]

2.3.6. Sudstyt skeveldr ratas

Skeveldros lieia viena antr. Negaliu j sudstyti, lyg vaikas dsts kartonines ikarpas, msto
Garva apie savo beviltikas pastangas susieti padrikus gyvenimo prisiminimus reikming visum ir
atkurti vidin pusiausvyr. Romano srangoje yra svarbus epizodas (13b), kuriame keltuvininkas
bendrauja su jaunuoliais, lidnomis poromis kylaniais atuonioliktame aukte surengtus okius.
Susitikimas su simyljusiais atuoniolikmeiais prikelia Garvos nor gyventi, o pasakojimas apie
darb uuolaid fabrike atgaivina poetin vaizduot. Garv aplanko naujo eilraio idja
uuolaidos interpretuojamos kaip simbolin riba, skirianti gyvyb ir mirt, tikrj pasaul ir tai, kas
vadinama realybe.
siskaitykime Garvos vidin monolog, kai jis supranta, kad krybin kriz kilo i pomgio
analizuoti skausmingiausius gyvenimo momentus, pamirtant, jog gyvenime bta ir viesi spalv.

Bet kai k reikt ir prisiminti. Kas ingsniavo drauge. A uliejau mane supani aplink aliuoju
Toledo peizau1. A priartinau perspektyv. Mano Juozapato pakaln kambario dydio. Mano
vaikyst, mano jaunyst kambario dydio. Buvau pernelyg nirus savo praeiiai. Pasirinkau t pat
metod kaip ir tie, kurie i savo praeities isunk vien elegik lides. Tiesa, maai turjau rui. Bet
vis dlto jie rjo. A uakcentavau special poir savj realyb. Man ir daugiau buvo duota
valand, i kuri galiau laimti save. Gal jos buvo svarbios ir btent jomis reikia susirpinti. Tada
prisiminsiu ir tai, k esu praleids. Toledo peizaas uliejo pasmon. ruiai sumesti tamsiausij
jos kert. Atridenti juos reikia kaip raktelius, kurie ukrit po spinta. Reikia isitiesti grindyse, tempti
vis save ir itiesti rank. Kai tursiu raktelius atrakinsiu spint. Dabar irjau spintos
neatrakinamum lyg neisprendiamas uuolaidas. A vilgtersiu spintos vid ir, tepadeda man visi
dievai, isprsiu uuolaidas.

[...]

Tikrumas yra paskutinioji ir svarbiausia Garvos gyvenimo vertyb. Prie iprotjim j aplanko
tikroji ramyb, dvasia randa santyk su pasauliu. Nepaisant lidnos pabaigos, Balta drobul nra
nevilt skleidianti knyga. Skausmingoje kelionje save personaui paaikja vienintel,
apiuopiama tiesa: gyventi reikia ia ir dabar, neumirtant, kad gyvenimas duotas tik vien kart, o
mogus nra savo likimo eimininkas. Pernelyg stiprus prisiriimas prie savo kani ar krybini
trokim gali atvesti prat, o gyvenimo meil ir mokjimas diaugtis akimirk rjimu atveria
tikrj imint, be kurios nemanoma nei menin kryba, nei paprasta mogika laim.

1
Minimas ispan dailininko EI Greko (15411614) krinys Toledo peizaas; Toledas gimtasis EI Greko miestas.
 3 Tarp meils ir neapykantos

3.1. Aistros dl kmos

Beveik i karto po raytojo mirties ieivijos spaudoje kilo kartos diskusijos dl kmos literatrinio
palikimo. Krikionikos pakraipos filosofas Jonas Grinius usipuol nekrologin Jurgio Blekaiio
straipsn, kuriame kmos romanas Balta drobul apibdinamas kaip nebe iekojimas, o laimingas
atradimas. Pateikiame itrauk i Griniaus straipsnio:

Todl noriau aikiai ir atvirai pasakyti, kad lietuvis raytojas, kuris savo tautos sunkiose valandose
jai paliko nihilizmo nuod, nenusipelno pagarbos, kad ir kaip mantriai tuo nihilizmu bt aidiama.
Tai jau ne tiek estetikos ir konvenans klausimas, bet pirmoje eilje dorovs klausimas. Nuo
moralini antausi, kuri paliko A. kma savo ratuose, lietuvi visuomen turi gintis, jei nori ilikti, o
ne pasksti nihilistinj nevilty. Todl spti gyvus tautieius dl nihilizmo nuod kritikui yra svarbesn
pareiga negu pagerbti mirus, kuriam dabar nei ilta, nei alta dl ms kalb. Gyvas bdamas, jis
tyiojos ne tik i konvenans, bet ir i moni, ir i mirties, Baltoj drobulj vaizduodamas A. Garvos
koleg Stanley, mirtant su odiais lpose idz sratc.

kmos draugai ir jo krybos gerbjai audringai reagavo radikalius Griniaus pasisakymus,

akcentuodami kmos literatrinio palikimo novatorikum ir originalum. 1963 metais ieivijos
kultros urnalas Metmenys pateik anket, skirt kmos krybinio paveldo vertei apsvarstyti.
klausimus atsak ymiausi lietuvi ieivijos poetai ir literatros kritikai. Jie teigiamai vertino kmos
na lietuvi literatr, taiau dalykikai nurod ir raytojo klaidas: nepakankamai apdorot kalb,
pomg gsdinti miesionis, nereikaling kultros demonstravim, polink sentimentalum.
3.2. kma ir kiti

kma yra vienia figra lietuvi literatroje ir lyginti su kitais raytojais j galima tik pasauljautos
bendrumo poiriu. Egzistencine ironija ir absurdo pojiu kmai artimiausias Balio Sruogos Diev
mikas. Ieivijos roman gretoje prie Baltos drobuls atsiduria 1954 metais ileistas Algirdo
Landsbergio modernus romanas Kelion, vaizduojantis jaunuolio vertybi kait pokario Vokietijoje ir
jo bandymus atkurti savo suduusio gyvenimo vienov.
Dvasinis kmos brolis nuemintj kartos atstovas Algimantas Mackus, jo atminimui paskyrs
savo eilrai knyg Chapel B. Mirties beprasmikumo sukrsto poeto dvasin bsena rykiausiai
atsiskleidia antrajame io ciklo eilratyje.

alios, alios!
A noriu tik alios
udengti blankaniam
ber sentimentalui,
iurkios kaip milas
iaurs mnesienos.

Atraus, atraus!
A noriu tik atraus
per Dievo smurt
susapnuot kn
sapno vsum skalaujanio
likimo smgio.

Elgesio norm, padorumo (pranc. convenance).

 Staigios, staigios!
A noriu tik staigios,
altos kaip ledas
mnesienos kilpos
ant skausmo nesuvokusios,
sutraikytos galvos.

Juodos, juodos!
A noriu tik juodos,
mnulio platakom
sapn apimtos,
Dievo mas
dtanios avarijos.

Sovietiniais laikais Lietuvoje kma buvo nepriimtinas autorius ir jo krybos sugrimas tvyn
prasidjo 1989 metais, kai Pergals urnalas ispausdino roman Balta drobul. Lietuvoje raomai
literatrai kma nedar poveikio, nes daugeliui jis paprasiausiai nebuvo inomas. Taiau
pasauljautos bendrum esama.
Katastrofistinis mstymas, siurrealistin vaizduot, dmesys beprotybs problemoms i dalies
leidia sugretinti km su Jurga Ivanauskaite ar Riardu Gaveliu. Poet ir eseist Sigit Parulsk
galima pavadint kmikos tradicijos tsju: juos sieja kritinis santykis su miesionika visuomene,
gyvo tikjimo ilgesys! Parulskio tekstuose ne kart minimas kma ir jo krini personaai. Es
Banginio onkaulis kalbantysis savo nyki bsen susieja su Garvos kania: A norjau, a
svajojau, a meldiau Protjo kauks?! Vadinasi iprotti? Antanas kma, Baltoj drobulj jau
kalbjo apie tai, kas dabar itiko mane.

[...]

Loreta Maianskait, Antanas kma, Vilnius: Baltos lankos, 2003.

Protjas antikos mitologijoje aikiaregys jros senis, sugebantis bet kuo pasiversti.