Dora lietuvi literatroje

Jonas Bilinas, pirmasis lietuvi raytojas, itobulins apsakym, suteiks jam europietik form. J.
Bilinas ra publicistinius straipsnius, eilraius, apsakymus. Didiausios raytojo vertybs buvo teisyb,
dora ir laisv. Jis sukr lyrinio pasakojimo bd, visain epin pasakotoj pakeits pasakotoju kuris
dalyvauja krinyje ujausdamas, suvokdamas, prisiimdamas atsakomyb. Atrodo, kad u regim vyki,
vaizd vyksta kakas svarbiau, negu vyksta i tikrj. J. Bilino kriniuose atsiveria potekst. J. Bilinas yra
puikus stilistas: graudumo, uuojautos, gailesio situacijas ir bsenas jis sukuria kalbdamas ramiu, santriu
tonu.Pagrindinis raytojo anras trumpa lyrin psichologin novel. Savo krinius J. Bilinas yra vadins
psichologiniais pieinliais, tai rodo, kad jis smoningai stengsi vaizduoti ne tik iorinius, bet ir vidinius
mogaus dvasios vykius.

Mokydamas mog atskirti gr nuo blogio, Donelaitis primena, kad doros

verta mokytis i gamtos.

Svarbus gandr epizodas (,,Pavasario linksmybs), kuriuo auktinamas

darbtumas. Pavasar parlk paukiai diaugsmingai lyg tikri gaspadoriai
taiso sau namus- lizd budavonei: ,,Todl tuo abu, kaip reik tikriems
gaspadoriams,/Vislab vl taisyt ir provyt sukosi greitai. Taip ir brai turt
priirti savo trobesius ir j neapleisti kaip nenaudliai tinginiai (Slunkius,
Pelda, Plauinas).

Be to, ,,vielybj br gyvenimo bdas parodo, kad nors ir priverstinis

baudiavinis darbas, bet jis vis tiek teikia gyvenimui prasm. Krinyje apraomi
sunks mlaveio bei ienapjts darbai. Darbas mog moko kruoptumo,
atsakingumo, todl mogus turt bti dkingas Dievui turdamas galimyb dirbti

K. Donelaitis pabreia, kad doras bras tas, kuris i gamtos gali pasimokyti
kuklumo bei saikingumo. Tai galime pamatyti pavelg laktingal, kuri
,,nei karalien vis dailiaus ir lovingiaus savo kteri tk. Laktingala kuklumo ir saikingumo po ,,pilka sermga siknijimas: ,,Irgi nevoyji
gardiausio grimo pon,/Bet, pasisotinusi prastai, tik vandenio trokti.

Pasak Donelaiio, kad br gyvenimas bt doras ir teisingas, verta imti

pavyzd i io kuklaus, bet balsingo pauktelio.

laktingal panaus vyotas, kuklus, brik skrand usivilks Krizas. Jis

kalba ir elgiasi kur kas imintingiau nei ,,su rbais blizganiais miestietikai
isipusts ioplys ponaitis Diksas, besipuikuojantis tarp br.

K. Donelaiiui labai svarbu, jog brai laikytsi paproi ir nemgdiot

kitataui. Jis ikelia tautikum kaip vien i didiausi doro mogaus
ypatybi. Tik tautikumas, susitelkimas bendruomen galjo padti ivengti
germanizacijos ir neprarasti tautins tapatybs. Ypa kritikuojamos tos
moterys, kurios mgdioja vokietes, pamirta savo kilm.

K. Donelaiio pavaizduotas doras mogus visada yra siningas- tiek

moni, tiek Dievo akivaizdoje. Toks poemoje altyius Prikus, kuris turi
atlikti nemalonias darb priirtojo pareigas. Prikus yra doras lietuvis,
taiau brai jo vengia, ypa tinginiai, kadangi pastarasis nebijo j paiepti ir
pabarti. Prik itinka skaudus likimas, kai jis siningai prisipasta ponams

pamets kelis ilingus Karaliauiuje. Jis nuplakamas ryktmis, kankinamas

skausmo mirta, bet lieka itikimas Dievui, savo moraliniams sitikinimams.
Siningi yra ir visi pavaizduoti ,,vielybieji brai.

,,Vielybieji brai yra itin pamalds bei dievobaimingi. Poemos pabaigoje

(,,iemos rpesiai) kalba ,,vielybasis Selmas, kuris perteikia poeto
poir mogaus bt, gyvenimo laikinum, trapum. Pasak jo, kiekvieno
gyvenimas emje yra trumpas ir laikinas kaip pumpuro, kuris neilgai teydi.

Nuolat dkojama Dievui u glob ir suteiktas emje grybes, jis

vadinamas ,,dangikuoju Geradju, ,,ttuiu. Poemoje Dievas kaip ir gamta
visada yra alia bro.

K.Donelaiio poemoje ,,Metai pavartota ,,vielybumo svoka sietina su

dora, tautikumu ir aukta mogaus morale. Tik doras mogus neniekins
darbo, bus kuklus ir siningas, niekada nesididiuos, visada jaus saik,
stoikai susitaikys ir priims Dievo sistus ibandymus. Jis niekada nepamir
padkoti u visk Dievui bei motulei gamtai.