

V.Mykolaičio – Putino
kūrybos bruožai
Simbolistinių eilėraščių rinkinys ,,Tarp dviejų aušrų“ ( 1927) –
įspūdingiausia lietuviškojo simbolizmo apraiška


 Kūrėjas išgirsta, suvokia ir įžvelgia daugiau, jis –
dievų išrinktasis ( Mickevičiaus, Baranausko,
Maironio kūryboje svarbi mintis).
 Putino simbolizmas artimas čiurlioniškajam pasaulio
suvokimui: ne atspindėti esama, o veržtis į
nepasiekiama.
 Aštrūs prieštaravimai vidaus pasaulyje ir aplinkoje
vertė gilintis į save, analizuoti, maištauti.
 Kūrėjo siela patiria stiprų vidinį konfliktą


 Eilėraščių rinkinyje perteikiamas pasaulio
dvilypumas (žmogiško ir dieviško, materialiųjų ir
idealiųjų gyvenimo pradų priešprieša), perteikiama
individuali žmogaus drama: viena žmogaus dalis
veržiasi į viršūnes, dieviškąjį aukštį, o kitą traukia
geisminga, nuodėminga, žavi žemė.
 Faustiškasis pažinimo troškulys sekina žmogų,
sukelia neviltį. Klaidžiojančiam ( biblinis sūnaus
paklydėlio motyvas) po pasaulį nelemta grįžti į šviesų
motinystės rojų, vienintelis prieglobstis – iliuzinis.
 ,,Viršūnės“ ir ,,gelmės“ - simboliai ( ciklas
,,Viršūnės ir gelmės“) (1)

 Cikle ,,Viršūnės ir gelmės“ akcentuojama vertikali
kryptis – į ,,viršūnes“. ,,Viršūnės“ ir ,,gelmės“ –
simboliai: ,,viršūnės“ simbolizuoja dieviškumą,
amžinąjį grožio idealą, o ,,gelmės“ – žemiškąją
realybę, jausmų, instinktų stichiją. Viršūnė – ne
gamtos kūrinys, o dvasinių pastangų simbolis.
Gelmė – pasąmonės sritis, sunkiai suvaldoma, bet
būtina.
 ,,Viršūnės“ ir ,,gelmės“ - simboliai ( ciklas
,,Viršūnės ir gelmės“) (2)

 Lyrinis subjektas valdomas prieštaringų
išgyvenimų: negali žemėje nurimti, nes ilgisi
dieviškumo, bet ir ten neranda ramybės, vilioja
žemės grožis. Buvimas ,,tarp“ – skausminga
egzistencinė situacija, sukelianti faustiškąjį
nepasitenkinimą dabartimi. Bet tas nepasitenkinimas
skatina veikti, atveria kelią į gilesnį pasaulio ir savęs
pažinimą.
 Iki egzistencinių viršūnių pakylėjama
meilė

 Putino lyrikoje meilė suvokiama kaip vienas
esminių gyvenimo pradų – pati žmogiškiausia
vertybė. Ji verčia lyrinį subjektą sukilti prieš Dievą ir
neigti savo pažadus.
 Moters paveikslas dažniausiai iliuzinis, nekonkretus,
nepasiekiamas. Moteris dažnai yra kūrybiškumo
simbolis. Meilė ir kūryba – du žmogaus būties
poliai, ne tik artimai susiję, bet ir vienas be kito
negalimi.
Nakties regėjimas perteikia kosminį žmogaus
ir visatos ryšį

 Labai svarbi Putino poezijoje naktis – sutemų šydas
ir žvaigždėti toliai padeda sukurti idealaus pasaulio
grožio iliuziją.
 Paniręs į nakties vizijas, Putino eilėraščių lyrinis
subjektas ilgisi šviesos, trokšta pajusti būties
pilnatvę.
 Anot B.Sruogos, Putinas - ,,dienojančios nakties
pasaulio dainius‘‘ ( tas pasaulis - tarp dviejų aušrų,
saulėlydžio ir saulėtekio).
 Maišto motyvai ( ,,Aš nei vergas, nei karalius,
tik žmogus“)

 Simbolistiniuose Putino eilėraščiuose ryškūs valios,
laisvės bei maišto motyvai. Būtinybė išsilaisvinti –
sąmoningas sprendimas, o ne stichiškai kilęs įgeidis.
 Tokio atviro, aistringo, gaivališko maišto
( poema ,,Vergas“, ciklas ,,Pesimizmo himnai“) iki
Putino nebuvo lietuvių literatūroje.
 Maištaujama prieš savo bejėgiškumą ir vergiškumą
dieviškosios didybės ir amžinybės akivaizdoje.
Sukilusiojo šūkis skamba kaip ištikimybės
žmogiškumui priesaika.