Vytauto Maernio (19211944) biografija. V.

Maernis vaikyst praleido

emaitijoje. Bsimu poetu gimtojoje arnelje labiausiai rpinosi
senol, kuri, kaip ir gimtieji namai, tapo poeto kvpimo altiniu,
svarbiais krybos motyvais. Pamaldumu, rimtumu, svajingumu
isiskiriantis jaunuolis dar mokykloje mst filosofikai. Baigs
gimnazij, 1939 m. Kaune Vytauto Didiojo universitete V. Maernis
pasirinko angl kalbos ir literatros studijas, vliau Vilniuje filosofijos
studijas. Tuo metu poezijoje vyravo neoromantin lyrin ipaintis, o V.
Maern domino egzistencializmo idjos. Poetas kr filosofinius
eilraius, Vizijas. 1943 m. udarius Vilniaus universitet, poetas
pasitrauk gimtj arnel, kur kr Met sonetus, kitus eilraius,
vliau apsilank Vilniuje, kur puikiai buvo vertintos Vizijos. 1944 m.
intelektualaus ir apsiskaiiusio krjo namuose arnelje glaudsi ne
vienas menininkas, buvo daug diskutuojama. Poetas mst apie
emigracij, kad galt laisvai kurti, studijuoti Vakar Europoje, taiau
mir nuo atsitiktins artilerijos sviedinio skeveldros. Nuoraais plitusios
poeto eils buvo ispausdintos po jo mirties, be to, JAV 1951 m. V.
Maernio kryba buvo ispausdinta ieivi poezijos antologijoje em.
Maernis nemgo nieko, kas neturjo tradicijos: nei daikt, nei moni,-
liudijo j artimai painojs A. Nyka Nilinas.
V.Maernis- poetas emininkas, lovins emdirbikj kultr, mogaus
dvasios turtingum kaip prieprie grsmingai tikrovei po Antrojo
Pasaulinio karo. Ir jo ir Lyrinio subjekto irdies ir sielos nerim malina,
paguoda tampa viess, giedri prisiminimai, kurie siejasi su vaikyste,
namais ir gerja j dvasia- senole.
Svarbiausia Vizij ais- nam, kaimo, senoli sodybos, gyvybs ir
gyvastingumo teigimas. J erdv yra koncentrika. Centre yra namai, apie
kuriuos tapomas apylinki peizaas, kur rykja tolim mik grandins
(Septintoji) ar lyg kaulo pilys gretim banyi boktai (etoji). Namai
atrodo pasimet savo vienatvje tarp mik, pelkyn, eer. Prie nam dar
priklauso sodas ir laukai erdv pamau atsiveria vis platesn pasaul
tolimj. erdv.
Pirmojoje vizijoje namai matomi ibudus vidunakty klaikiam, stiprioje
emocinje bsenoje, kuri susijusi su kania ir nerimu, o nam vaizdas
atsiveria kaip kontrastas: Ir a matau gimtin iaurs keli/ saul
deganius namus/ Ten pats vidudienis/Antrojoje jie regimi i tolimos
perspektyvos, i miesto, ir tviks vaizdai vlgi kontrastuoja su jo aplinka:
Tenai ; toli yra lauk,/ Kur auga vien rugiai viesi spalv / Kur triukmo,
gatvi purvin nra (P. 25).etojoje namus grtama po ilgo nebuvimo.
ie erdvs, laiko, bsen kontrastai padeda atskleisti nam prasm. Vis
pirma namai yra apsaugotas vidus, ginantis nuo vakaro tamsos, teikiantis
meditacijos galimyb: jeigu ms paklaust, kokia brangiausi nam
teikiama malon, pasakytume: namuose randa prieglobst apmstymai,
namai saugo svajotoj, namuose galima ramiai svajoti. angoje
kalbama apie i stor sienoj pastatytus iuos namus, tai kalba apie
saugum, patikimum. Namai jungia kartas: protvi eliai plazda nam
erdvje (anga), juos susirenka tolimj vakar, altosios iaurs
gentys (Septintoji), j laukuose trisia dabar gyvenanti emdirbi karta
(Penktoji). Namai pirmose penkiose vizijose vaizduojami kaip paprasta
kininko sodyba (Pirmoji). etojoje ir Septintojoje vizijose namai
vaizduojami kaip rmai, kaip paslaptingos genties buvein: O i sen
paveiksl velg mane veidai senoli rsts (etoji). Protvi portretai
labiau dera dvarui ar piliai, o ne valstiei sodybai. Septintojoje pokylio
apraymas primena kilming aristokrat puot protvi namuose.
Taigi namai yra vienintel ems vieta, gobiama ramybs, viesos ir
palaimos. prasti moni darbai, garsai gauna misterijos prasm. gamtos
ir nam misterijos centr V. Maernis ikelia mirusi senol, kuri yra tarsi
apibendrintas moters galios simbolis, labai bdingas lietuvi pasauljautai.
Vaikysts rojaus prisiminimai, atspindiai susij su senole, ji yra emikoji
nam ir subjekto globja. Tik vien kart ji yra nam erdvje, meldiasi,
praydama palaimos namams ir j gyventojams. Saugojimo ir globos
vaidmuo itin irykja msteljus lange juodo paukio eliui. Ji gina
vaik nuo pasaulio tamsos, kad is pernelyg anksti nepajust jo grsms,
silydama jam euforin gyvenimo program: Yra pasauly tik jaunyst,
saul ir namai. Norima teigti aminj dabart, sustabdyti laiko tkm
nra senatvs, nra mirties, nra pikto ir atiauraus pasaulio tik aminoji
vasara ir rami nam vienatv.
I Buvimo kartu palaima ryki ir etosios vizijos pradioje, ypa
pirmuosiuose jos prisiminimuose: is epizodas atskleidia, kad subjekto
dar neieita i pasak pasaulio: banyios boktai atrodo kaip pilys, o
eeras lyg milino akis. Senols ir vaikaiio vienatv dviese, j buvimas
lauk platybse vasaros kaitroje ir saulje, kur daug aukso spalvos,
baltumo, giedros usifiksuoja kaip iskirtinis gyvenimo momentas, itin
viesus ir euforikas. Artimum atskleidia patirties ir prisiminim
panaumas tie patys epizodai ikyla ir senols, ir vaikaiio atmintyje, jos
valia vykdoma ir po daugelio met, net kai senols nebr, praeities gijos
driekiasi vaikaiio ateit. Ji atlieka likimo lmjos vaidmen. Senol pirmoji
yra pajutusi, kad vaik traukia platesnis pasaulis, kad jis neturi
neinomybs baims drsiai keliasi kiauru luotu per eer Ji nujauia
subjekto faustik dali eiti pasaul, tapti jo vedliu ir valdovu.
Taigi Senol dalyvauja subjekto krybos programoje, duodama jos dovan,
j palaimindama. Tai ireikiama per jos gestus, prisilietimus todl jie tokie
svarbs. Subjekt laikysena, j gestai tai j pasij ir veiksm iraika.
odinis subjekt bendravimas yra tik etojoje vizijoje (pokalbis su
senole), visur kitur, kur susitinka gyvieji ir mirusieji, j bendravimas turi
savo kalb. Jau angoje, kalbant apie protvi elius, pasakyta:
Rykja mostai ir galia. Senol ramina vaik, ji pra nebeverkt,
/Nuluost aaras ir paadjo gint mane. Senol nuluosto aaras,
palikdama akis varias, atviras gyvenimui. Ketvirtosios vizijos antrojoje
dalyje nebra ryi su senole (senol mir), kurie teik ramyb ir
paguod, akys yra ne tik atviros bet ir skausmo iplstos (Ir kai nra kur
veido nevilty priglausti/ A skausmo iplstom akim matau) Tai yra
skausmo poza, iprovokuota pasaulio. Senols gest kalba Treiojoje taip
pat yra palietimo aktas. Kadangi vanduo yra priemon nuo bet kokio
blogio, senol pirmiausia prie laimindama auksu rank gestais apvalo
kakt ( imintis )ir lpas (kalba, sakymas). J prasmi suma imintingas
sakymas. Antroji io akto dalis atliekama po daugelio met: nuo senols
pirt krentantys laai atgaivina subjekto lpas (kalba, kryba). Subjektui
perteikiama imintingo sakymo prasm.
Su senols mirtimi inyksta vaikysts rojus visa jos sukurta aplinka,
maldaknyg ir gls: Prajo daugel met. Ir senol mir./ Neliko kambary
gli, neliko n maldaknygi sen,/ Ir irdyje skaistaus an dien tikjimo/
Neliko n enkl(P. 30). Senolei nepavyksta sustabdyti laiko, teisinti
aminosios nam euforijos, laikas sunaikina bet kokius vaikysts rojaus
enklus. Vliau ryys su senole ilaikomas metafiziniu bdu, paeidiant
laiko ir mogikj gali ribas. Treioje senol i auktybi sakralizuoja
subjekt, guosdama j depresinje bsenoje: Danai jauiu gaivinanius
laus nuo lp laant/ Nuo jos dang ikelt ekstazj pirt(P. 28).
Panaus senels vaidmuo ir etojoje vizijoje. Pirmsyk jos vaizdas
ikyla protvi portretuose ( Ir viet sutemoj senols ypsena), ji
vienintel, kuriai leista sugrti. Jos ypsena sen nam sutemose
kontrastuoja su rsiais protvi portretais. Meils ir artimumo teikiama
galia i ties yra didel galia veikti emikame gyvenime. Senol ia
atlieka patarjos, globjos vaidmen. Subjektas pasakoja jai apie savo
gyvenim jis buvs pasaulyje, jau susidrs su jo tamsa, patyrs
pirmuosius pralaimjimus ir nusivylimus ilieka pokalbio ir paguodos
galimyb.
II
Mistinis klodas, kuriantis ypating Vizij atmosfer yra susijs su
praeities laiku ir jo gelmi eliais. Tai ne tik gyvj, bet ir mirusij
namai,, ir daugiau, regis, pastarj, nes tai protvi namai ir senoli
kambarys. Gyvoji dabartis (darbo ir buities vaizdai) ikyla tik
prisiminimuose, o pati vizij naktis priklauso mirusiesiems.
Yra nuolatinis ryys tarp protvi sodybos ir anapusinio pasaulio. Atrodo,
kad mirusieji saugo savo namus ir j gyvento- jus. Vizijose atliekami
paslaptingi lauk laiminimo ritualai. is motyvas sieja Treij ir
Septintj vizijas, jose vaikaiiui lemta ivysti jaunosios rbuose savo
senol, ir is regjimas kartojasi nuolat. Ir taip danai paeidiami laiko ir
tikrovs dsniai. Mistikos klodas itin stiprus Treiojoje -mirusios
sugrimas, jos gest kalba, ekstazin bsena:
Ir viesiame regjime maiau jaunosios rbuose senol skaisi
I seno sodo vienumos pakylant.
Jinai lengvuiais ingsniais pasikl eit per em kvepiani,
Jos akys buvo skaisios lyg kalnuos du eerliai gils.
Prijo ji upel ir ranka vandens pasm,
altais altais laais suvilg kakt , lpas,
Paskui drsiu mostu laukus palaimino
Ir vl, peius ilton skaron susupus,
Nuklydo ji tolyn, kur tolimam danguj du debesliai
Balti balti lyg jroj du mai laiveliai supos
III (p. 27-28)
IV
Pirmkart senol pasirodo iskirtin savo gyvenimo -vestuvi dien
jaunosios rbuose. Ji pasirenka vaidmenis, susijusius su mitologinmis
vandens prasmmis atgaivinimo, Apvalymo, sakralizavimo. Senol
laimina laukus darbo viet, dabar gyvenani ir bsim kart veiklos
erdv. Pati ji priklauso praeiiai, yra viena i praeities eli. Tai yra tarsi
praeities laiminimas dabariai ir ateiiai. Tai, kad senol palieka udar
sodo erdv, kurio sergtoja ji yra, taip pat yra reikminga: ji susilieja su
dangumi, tapdama dangikja nam ir subjekto globja.
Senol knija moterikj prad, stipriai juntam Vizijose. Tai yra nam
kultros pasaulis, kuriame visas nam gyvenimas vyksta mogaus
dvasios viduje ir kuriame telkiasi visa, k itas gyvenimas pagamina.
Namai sintetin ir jungiamoji viso gyvenimo lytis. Iekant didij
archetip, Treiosios mistinis klodas i ties veda senols vaizdin
senj mit erdv. Indoeuropiei senajame mene em Motina
vaizduojama moterimi su irykintais motinos gimdytojos bruoais,
ikeltomis vir rankomis ir besistiebiania saul galva. is vaizdinys
ikeltos dang rankos yra Treiosios pabaigoje. Gal tai yra subjekto
grimas pas* didij pramot, pas t, kuri po ilg viso gyvenimo klajoni
ivysta H.Hess romano Narcizas ir Auksaburnis herojus?.. Beje, kad
namai yra susij su moterikuoju pradu patvirtina ir V.Maernio laikai: Kai
ivydau vl savo laukus, man pasidar truput lengviau. Tvik lyg
mylimoji valandlei, rodos, nuramino mane (laikas Br. Vildinaitei
1942.V.31 -P. 398). Ir ia rykja subjekto sugrimo protvi namus
prasm ir tikslai. Anot A.Maceinos, Visa moterikoji kultra yra globos ir
paguodos kultra . Tai yra sugrimas paguodos snaus palaidno
sugrimas.
Vizijose svarbus yra sodas -jis senas ir apleistas. Senumo tema j sieja su
namais. Sodas paslaptinga protvi buvimo vieta. (Treoji):
Tenai vir tvenkinio prajusios nakties eliai tings
Lyg paukiai paautais sparnais plazdjo
(P. 27)
V Sodas yra senols veiklos ir buvimo vieta Treiojoje ir etojoje
vizijose. Senol pirmsyk pasirodo I seno sodo l vienumos (Treioji),
taip yra ir etojoje: Ten sodo vidury, po didele purta obelim, matau,
senol sdi. Kartojama centro figra, kuri, kaip teigia M.Eliad, yra venta
zona, absoliuti realyb . Ji priklauso sakralumo izotopijai. Sodas visados
yra bandymas kurti ideal pasaul (). Ir krikionys, ir musulmonai sod
vaizduoja kaip ems roj, Edem, o Diev laiko pirmuoju jo sodininku. L
Sodas sakrali udara erdv, kuri turi bti saugoma. Vizij sodas yra
statiniais aptvertas, o jo sargo vaidmen atlieka senol. Auga obelis
rojaus medio atitikmuo. Obelis senols medis: Treiojoje vizijoje ant
obels plevena jos padiauta skara, o etojoje JI pati sdi po obelim.
Lietuvi tautosakoje, ypa dainose, obelis yra vyresns, gyvenimo patirt
turinios moters medis, keliantis iminties asociacijas. Archetipin sodo
prasm ideali erdv, kuri mog guodia ir ramina. V.Maernio sodas
guodia: jame vyksta subjekto ir senols pokalbis, iam grus i
kelions, patyrus pirmsias nuoskaudas. Sodas ir jo sergtoja senol
priklauso praeiiai, o praeitis guodia ir ramina. Tokia yra sodo naratyvin
programa.
Namai, laukai jungia kartas, utikrindami gyvybs ir darbo
nenutrkstamum. Treiojoje laukai prie saul tekani suklaup melds
tyliai. Laukai atlieka sauls garbinimo akt, o tai primena senuosius
tikjimus. Jie prao palaiminimo ir j gauna i senols rank. Namai, sodas,
laukai turi bendr charakteristik. Vis pirma tai sauls figra ir itin
stiprus jos figratyvinis laukas: spinduliai, viesa, iluma. viesi yra ne tik
sodyba, bet ir apie j esantys mons, daiktai, gamta (rugiai viesi
spalv, viesios gls); Septintojoje i sodybos pasipila spindesio
bangos pavasario nakt. Ugnies figra artima sauls figrai tai ta pati
viesa ir iluma, bet maksimaliai intensyvi. Namai yra saultoje erdvje, jie
tiesiog nutvieksti sauls. Pirmj vizij rmina vidunakio vaizdas, o pati
nam erdv yra rykiai apviesta. Sauls figra pastebima ir tolimesniame
Pirmosios vizijos tekste: O sauls spinduliai ant klevo lap laa/ Ir lyg
medus nutykta ant ak. Kaip teigia M.Eliade, Saul yra ne tik aikumo,
bet ir pastovumo simbolis . Sauls figra turi aminumo tem. Sauls ir
dievybs sugretinimas danas vairiose religijose, ir tai rao nam erdv
mistini prasmi lauk. Mitologinis Vizij podirvis rodo, kad senoli
sodyb saugo ir balt dievai (vis pirma, Perknas), ir krikionikasis
Dievas -jam juk meldiasi senol i sen maldaknygi Ketvirtojoje
vizijoje. Tai patvirtina sauls ir senols figr jungtis, leidianti senolei
atlikti dievikojo lmjo vaidmen (Treioji vizija). Senol, gyvesn u
gyvuosius, nuolat lyginama su saule: Jos veid ir akis nukloja lyg auksiniai
silai per akas nusvir spinduliai (etoji), o sauls kultas eina greta su
senoli garbinimu , taip dar kart patvirtindamas jai dievikojo lmjo
teises. Sauls figra sujungia aminumo ir dievikumo temas. Ryi su
dievybe iekojimas primena mistik ekstazes jas atskleidia senols
pakelti dang pirtai (Treioji).
Ir dangikuoju (laukus laiminti), ir emikuoju savo pavidalais senol
atlieka archetipin senels vaidmen, aptart dar K.G. Jungo: Senels
architepas moterims atnea tikjim itin dideliu sugebjimu mylti,
suprasti, padti, globoti. Su ja yra susijusi pirmoji subjekto gyvenimo
patirtis ir vaikysts kaip rojaus igyvenimas. Subjekto vizijose pasirodanti
senol- viesiausias ir brangiausias mogus jo gyvenime.