nVaigantas

Dds ir ddiens

Krinio pavadinimo prasm:

iuo pavadinimu norta pasakyti, apie k bus is krinys. Pasakojimo

esm yra ddi ir ddieni gyvenimo peripetijos ir likimas, todl
pavadinimas tai puikiai atspindi.

Krinio apraymas:

Visa istorija prasideda pasakojimu apie Mykoliuk. vaikin visa jo

eimyna labai uvaikydavo, liepdami dirbti vairius kio darbus, o is visada
juos atlikdavo visikai nesiprieindamas. Nors jam jau buvo apie trisdeimt
met, j vis vien visi vadindavo maybiniu vardu ir su visais is vyras sutar.
(Niekas nebt galjs pasakyti, kad Mykoliukas bet kada su bet kuriuo bt
nesutiks, susigyns ar isipravardiavs.) Nors i ties jis visuomet bdavo
vienas ir labai retai kas nors j pakalbindavo.(Taigi tu nebe vienas pasaulyje,
nors vienam akies mirksniui tu buvai reikalingas.) is vyras niekuomet
neatsisakydavo priirti brolio vaik, nes sav neturjo ir tai jam neatrod
kakoks sudtingas dalykas.(Bene nuopelno dds, seno, bevaikio
jaunikio, kurs diaugias svetima eima, savo neturdamas; taigi sau daros
malonu, ne kam kitam.) Ir visada jis tyldavo ir tik patylomis atlikdavo savo
darbus.(Taip Mykolas iukta pamau virto dde, tuo senovs eimos
mogum avieniu, kurs akia, akja, visk dirba, dvar atlieka, namie bern
atstoja, tuo btinuoju kio inventorium, be kurio kis bt ne kis ir
eimininkas gaut ieiti elgetaut. Dd tai ta pati tyli em: vaiso
nesididiuodama, nesigirdama.)
Mgdavo Mykolas ir savo smuiku pagroti bei palinksminti visus kaimo
gyventojus. Jis taip pat mgaudavosi ir gamta, todl danai mgo joje bti.
Taiau vis i galvos jam neijo viena mergait Severja. Jai Mykoliukas irgi
buvo krits ak, taiau ji pati nenorjo to pripainti.
Pradedama pasakoti apie dvaro tijn Rapol, kuris mgdavo tiesiog pats
visiems vadovauti ir nieko nedirbti, o jei igirsdavo, jog kakur groja
Mykoliukas, tuoj bgdavo pasiklausyti.(Rapolas, per savo tingjim teatlys
nuo kaimo darb, nma nebuvo atlys nuo paties kaimo ir kaimiei, kurie
tevieni mokjo j pagerbti neveidmainikai. Gerb j, myljo ir net prie kitus
dvarus didiavosi tur tok tijn, kurs net lekteri truput.) Neturjo jis
monos ir visas moteris laik kvailmis, taiau krito jam ak Severja ir jis
nieko negaljo padaryti. Nors vyras suprato, jog ji tik kvaila moterik ir
nieko gero i jos nebus, taiau vis vien j norjo gauti.(Rapolui rods, jau
visas pasaulis ins jo meils kankinimsi, kuo jis taip susirpins, ir
pasakojs, suddamas visokias pasakias apie sen vyr ir jaun pai.)
Buvo net pradjs prarasti svorio, taiau susigrieb ir tiesiog m laukti
kiekvieno ventadienio, kada gals paspoksoti mylimj.(Jis malds,
laukdamas ventadienio, kada teistai, be baims gals prisotinti savo akis
mylimu asmeniu, atsidiaugti juo, pabti netoliese.) Taiau eidamas kart
namo i banyios pamat mylim mergin su Mykoliuku, apie kur net
nebt pagalvojs.
Grtama prie pasakojimo apie Mykoliuk. is visad galvodavo, k jis veiks
vliau, kai visi namie gyvenantys vaikai uaugs ir ieis i nam. Taiau jis
pats palikti gimtojo krato nenorjo ir ramindavo save mintimis apie Severj.
(Dabar Mykoliukas ne tiek suprato, kiek juste pajuto, kaip Severiut yra
artima jam, koki didel dal btybs jo sudaro, kokia didel spraga
pasidaryt jo gyvenime, jei jos netekt.) Kart Mykoliukas grojo pievoje ir
jo i banyios Severja bei ukalbino j.(Severjos akys, taip pat plaios, lyg
atropino leidus, kiek suvilgusios, taip pat pairjo Mykoliukui akis
pilniausiu pasitikjimu ir be joki reikalavim ar pretenzij.) Jam buvo taip
gera, kad mergina sustojo, jog jis tiesiog mgavosi ta akimirka.(Dabar jis
bus rads nauj erdv, kuriai vl ypsosis, kuria gyvens, dl kurios nematys
dienos varg ir sunkum.) Taiau netiktai pasirod Gei ir pradjo kalbinti
abu mones. Jis vis taiksi kaip nors ukabinti Severj ir galiausiai, kai
Mykolas negirdjo, pasil jai susitikti mike, kai jis eis krembliauti.
Severja buvo pagarsjusi kaip nuostabi krembliautoja. Ji sugebdavo
niekam nematant nueiti mik ir grus paruoti visk taip skaniai, kad visi
kaimynai eidavo pas j pavalgyti krembli. Taiau t nakt mergina sunkiai
umigo ir atsiklusi vis galvojo, kas jos laukia. Severja greitai susiruo ir
ibgo mik.(Taip tebga tie, kuriems rpi praeitis umirt ar ateiiai u
aki ubgt.) Tijnas i krm ilindo netiktai ir igsdino mergin, taiau
greitai nuramino savo buiniais, kuriems Severja pasidav.(Vyrik meil ta
gamtos dukt gr lygiai taip pat, kaip gr ryto ras ar auros ilum; gr,
kol dar nebuvo nuodm, kurios jau tenka bijoti.)
Grusi namo, ji nieko nenorjo veikti, nes vis galvojo apie tai, kas nutiko,
ir suprato, jog i ties ji myli Mykoliuk.(Jdviej santykiuose meil tik
formavosi, o isireikti davo kur kitur. Su Mykoliuku buvo tik dvasi
susituokimas, su Geie ko kito.) T paia dien Rapolas atjo pirtis
merginai, taiau jos motina nebuvo labai patenkinta tokiu sprendimu, nors
visas dvaras diaugsi.(Taigi kaip nukrito Pauktienei irdis, pirmus odius
Geiei itarus, taip daugiau ir nebepakilo; kaip m mausti j, taip maud vis
labiau, kad pradjo lpos virpt, ir ji niekaip neprarijo degtins rasels, kurios
buvo siurbteljusi, kai i eils padav jai stiklel.) Taiau Rapolui buvo
svarbiausia pamatyti mergin, todl jis nusprend eiti jos paiekoti ir
panekinti. Buvo nedrsus i pradi, taiau vliau sidrsino.(Nedrso tad
perengti slenksio merginos kltels, svyravo, kaip svyruojama engti
ingsnis, nuo kurio pridera visa ateitis, ti ar bti.) Mergina visikai
nesiprieino ir Gei m pas juos lankytis beveik kiekvien dien, o Severja
vis galvodavo apie Mykoliuk ir kaip jam yra nusidjusi.(Ir tu tai tylomis
andai primei; ilgai priiminjai, kaip stebuklingasis paveikslas tikinij
maldas ir pasitikjim. Ir stebuklus: j, varg, darei laiming, visk jam
atstojai, kur tik jis kitur stigo...)
Suinojo Mykolas apie Severjos vedybas ir visas jo gyvenimas, rodos,
prasm prarado. Buvo lidnas ir nieko nebenorjo daryti. Taiau kart jo
namus atjo mylimoji ir m su juo nektis, o galiausiai ir kartai buiuoti,
taip nudiugindama vyr.(Visa, kas buvo susidar joje per tuos malonjimus,
ji dabar atne tam, kam buvo ji Apvaizdos, regti, skiriama.) Mergina atjo
tik paprayti, kad Mykolas jos vestuvse pagrot skripkele ir is sutiko.(Nuo
Geis akys temo, nuo io viesiau dars. Nuo ano neramu, nuo io gera
gera, taip gera, jog vargu beumirtina. ) Ir pagrojo tose vestuvse
Mykoliukas, gavo dovan alik, taiau ilgai neusibuvo, ijo greitai.
Tapo Mykolas Dzidori artojumi ir vadovavo daugeliui kio darb. Myljo is
vyras savo jauius, taiau vis savo gyvenimo nepasisekim jis iliedavo btent ant
j mudamas, rkdamas ir visaip kitaip isiliedamas. Mir brolis ir brolien, todl
jis liko vienas ten gyventi su jau uaugusiais vaikais, kurie vos j pakent.(...jis
nuliekamas, vos pakeniamas mogus eimoje, kuriai buvo gana sav reikal ir
rpesi.) Kai visi buvo paleisti i baudiavos, jo gyvenimas tik pagerjo ir jis vis
savo laik galjo skirti jauiams.(Vis savo tikrai moterikai jautri ird dabar
atidavinjo savo vargo bendrams jauteliams, kaip seniau vaikams.) Kai visi
prasigyveno, jis net gavo savo kampel namuose, taiau niekuomet nebegrodavo
smuiku. Eidavo banyi ir joje iek tiek isikraudavo.(Jis melds ir mokjo melstis
taip, kaip temoka tikrieji dvasininkai, prat vartalioti savo siel, mintimis gyventi.)
Net per ipaint jis sakydavo, kad mua savo gyvulius ir dl to labai gaildavosi.
(Atsiprainjo dd jautelius u daromas jiems skriaudas ir, kiek galdamas, teiks
gan, r, trinko, glost. Ir myljo juos, kaip niek daugiau pasaulyje.)
O Severjos gyvenimas visai pasikeit jai persikrausius Rapolo namus.
is j labai myljo, neleido dirbti joki sunki darb ir mergina galjo nuolat
krembliauti ir tiesiog priiminti sveius.(Tik Severja tenkinos, jog jos Rapolas
yra mogus ir geras mogus, tai ko ia beirsi, ko jis stinga ar ko per
daug yra.) Taiau moteriai vis trko savo gimtins ir jai darydavosi vis
nuobodu. Valdia keitsi, todl buvo panaikinta baudiava, o tai reik, jog
Rapolo kis lugs. Visk igelbjo tik dukros gimimas, kuris labai pradiugino
sutuoktinius. Greitai atvaiavo ir pirkjai, kurie nupirko k, todl jiems
reikjo iekotis kit nam ir buvo nusprsta eiti pas Rapolo brol Dovyd.
I pradi Dovydas nenorjo priimti brolio, taiau is m grasinti ir
atsirado vietos visiems. Greitai paseno Rapolas ir tapo niekam nebetinkamas.
Jis tiesiog usiiminjo su maiausiu brolio vaiku Adomuku. Vesdavosi j per
ventes kaimyn namus kiauini prayti ir pasakodavo visokias istorijas,
nes tas berniukas buvo vienintelis jo klausytojas. Nors visi galvojo, kad
Rapolas tinginys ir nieko nenori veikti, taiau slapia jis ilgdavosi sen laik.
(Jis ilgjos darbo, jei ne darbo, tai bent gyv krutani moni, j plepjimo,
juoko.) Brolien buvo labai nepatenkinta tokiu Rapolo tingjimu ir visk
prikaiiodavo Severjai. Mir ir Geis dukra ir tai buvo labai skaudus jiems
smgis. Severja band atidirbti u juos abu ir ji tai sugebdavo, taiau
Dovydien vis vien mgdavo apkalbti Rapol.
Visas kaimas mgo j, nes is buvo vis vien geras mogus.(Rapolas buvo
neapsakomai ramus plepys, svetimus dalykus kad ir kios, tai labai
imintingai, neugaulingai.) Kai vykdavo kio darbai, jis kartais pamirdavo,
jog jau prarado tijno pareigas ir imdavo visiems komanduoti. Tuomet jis
atsigaudavo, taiau daniausiai vis vien ilikdavo lidnas.(Jis visados buvo
rpestingo veido, kaip Don Kichotas lidno veido.) Rapolas jautsi taip, jog
jam nieko nebeliko, todl tik leisdavo laik su Adomu ir band imokyti visk,
k pats ino.(Apvaizda atm i j dvaro buit, atm t vien kdik,
palikdama toki tutum, toki bedugn, kuri vargu bebuvo galima
pripildyti.) Adom myljo ir motina, taiau berniukas labiausiai vertindavo
savo dd, nes btent jis duodavo tai, ko jam labiausiai reikjo.(...dd
karinius duodavo jam to, ko nei motina, nei kas kitas namieg nemokjo
jam duoti, btent pasak ir u pasakas malonesni rimt kalb.)
Dovydien per maai laiko skirdavo vaiko prieirai, todl tuo usiimdavo
senukas. Jie mgdavo pasukiauti ir isikepti bulvi ant lauo, pasivogdami
sviesto i spintels. I pat pradi motinai buvo pikta dl tokio j elgesio,
taiau kai ji visk suprato, apsimet, kad tai nieko nereikia jai. Deja, vien
dien Rapolas buvo nunuodytas. Dovydien apsimet, kad jai labai tai skaudi
inia ir band parodyti, kaip jai visko gaila, taiau kunigas, atjs suteikti
ligoniui patepim, suprato, jog vienintelis Adomukas gaili dds.
Mykoliukas danai dar pagalvodavo apie Severj, taiau pamau suprato,
kad niekas jau nepasikeis ir jog jam lemta numirti vienam. Jis lanksi
banyioje ir taip band praskaidrinti savo siel. O Severja taip pat ten
eidavo, taiau jausdavosi ten negerai ir po vyro mirties m lankytis
karemoje, kur visi vyrai jos gaildavo dl tokio likimo.(Tokia grai
moterik, tokia stipra... tiesiog gelein...) Atjo ios inios iki Dovydiens
ir ji tik pradjo tarinti Severj, nes i slp. Taiau vliau ir nebesislp, ir
net pavog daikt i nam ir Dovydaiiai suprato, kad ir jie neteisingai elgsi
nieko jai neduodami. Ji tapo tokia pati kaip Mykoliukas.(...ji mai ir galutinai
pavirto tokia pat ddiene, kaip Mykoliukas dde, kininko avieniu, kantriu,
nieko sau nebereikalaujaniu, vien Diev bepastaniu, su Juo
beintimaujaniu.)

Krinio temos ir problemos:

iame krinyje pasakojama apie vaikin, kuris yra vis moni

niekinamas ir inaudojamas bei negali gyvenime gauti net vienintelio dalyko,
kurio i ties norjo mylimos merginos.

iame krinyje yra ikeliama pasirinkimo problema. Kodl Severja

nekovoja dl mylimo mogaus? Kodl mergina pasirenka Rapol? Ar teisinga
buvo tai, kad ji pabuiavo Mykoliuk ir po to itekjo u kito mogaus? Kodl
moterys taip danai aidia vyr jausmais? iuos klausimus buvo
atsakinjama visame krinyje.

Taip pat buvo ikeliama ir sins problema. Kodl Dovydien nunuodija

savo vyro brol ir po to dl to gailisi? Kodl mons danai pirmiausia kak
padaro, o paskui pagalvoja, ar tai buvo geras pasirinkimas? Kodl viso to
pasekm buvo mogaus mirtis? iuos klausimus krinyje nebuvo atsakyta.

Taip pat ikeliamas draugysts klausimas. Ar teisinga, jog jei jauiai buvo
geriausi Mykoliuko draugai, jis vis vien ant j isiliedavo? Kodl vyras,
bdamas jau suaugs, galvodavo, kad gyvuli muimas gali palengvinti jo
skausm? Kodl danai gyvnai turi atkentti mogaus kanias kartu? iuos
klausimus krinyje taip pat nebuvo atsakoma.

Pagrindinis veikjas:

Mykoliuko personaas ypatingas tuo, kad jis rykiai kinta visos apysakos
metu. Keista, trisdeimties met vyr vadinti maybiniu vardu, taiau jam tai
tiko. Mykoliukas visad ypsosi, nors ir visai ne iam pasauliui. Btent ta
ypsena ir ireikia Mykoliuko susitaikym su gyvenimo jam uversta nata,
kuri jis nea nesisksdamas. Tai pagrindin Mykoliuko charakterio savyb,
didele dalimi nulmusi jo gyvenim. Pabriamas ypatingas veikjo ryys su
gamta. Jis buvo visuomet beviltikai simyljs ir btent tai j gelbjo i
visiko sstingio. Taiau i meil yra nelaiminga ir todl jis visa gyvenim
atsideda kit moni gerovei, aukodamasis j ir nedamas savo kani sau
ant pei.

Krinio idja ir vertybs:

iame krinyje yra parodoma, kad pasiaukojimas yra svarbiausia vertyb.

Mykoliukas, nors myljo Severj, sutiko pagroti jos vestuvse. Tai jam buvo
labai sunkus ibandymas, taiau jam buvo svarbiausia, jog mergina bt
laiminga, todl vaikinas nepais sav nor ir vis vien atjo jos vent. Tai
buvo labai graus poelgis i jo puss, nes tai Mykolas dar ne i egoistini
paskat, o i meils jai.
Taip pat yra parodomas siningumas. Dovydien padar nusikaltim
prie Diev paeid jo penkt statym nunuodydama Rapol, taiau ji
negaljo ilgai gyventi su ia nuodme irdyje ir jau jam gulint mirties patale
m atsiprainti svainio. Tai parodo, kad mogaus sins jausmas anksiau
ar vliau prabunda, nesvarbu, k blogo esi padars.
Taip pat ikeliama altruistikumas. Mykolas vis gyvenim gyveno nieko
nepraydamas i savo brolio eimos u tai, kad priirjo j vaikus. Jis vis
laik dirbo atsidjs ne sau, o jo eimai ir visai nesijaut dl to nuskriaustas.
Jis sugebjo velgti visame tame reikale teigiam pus ir suprato, kad ne tik
jis padeda vaikams, bet ir vaikai padeda jam subrsti.
 Taip pat parodomas dvasingumas. Mykolas visuomet atrasdavo savo
dvasios ramyb banyioje ir visad galdavo melstis kaip tikras kunigas, nes
tikjo, kad Dievo namuose jis gali atrasti gr, kurio neranda savo namuose.
Vyras melsdavosi netgi sugrs namo ir tai j dar dar dvasingesniu
mogumi.

Aforizmai:

1. odiai arba ne visk tepasako, arba per daug pasako ir atvsina vid.

2. Sugr jie, tie paukteliai, tie bajoriukai, tokie pat savs myltojai, egoistai
vl savo vaikeli paperti, Lietuvos duonels atsivalgyti, savas plunksneles
kitiems dovanoj.

3. Darbts ar tinginiai, sparts ar atly kaimo mons dirba t pat sunk

ems kilojam darb. Dirba vienais raumenimis, iri t vien pilk
emel, t pat avienio pasturgal. U tai gauna neriebiai ir nebaltai
pavalgyti, pilkai neskaisiai apsidengti. Nors pavalgyti lietuvis mgsta, kad ir
nesidomauja, bet tik ko permetus; nors savo apdar paskaistint mgina bent
juosta ant kaklo ar raiteliu ant galvos, - visa to nepasilgsta.

4. Toks jau lietuvi bdas: kai du vaidijasi, nors usimutinai muasi, treias
bga alin, kad jam i abiej neklit, arba vienam negyvam likus, kad
liudytoju nereikt bti.

Krinio aktualumas iomis dienomis:

iuolaikiniai mons turt pasimokyti i io krinio pasiaukojimo. Danai

mes dl mylim moni nesugebame paaukoti savo gerovs ir tampame
egoistais pirmiausia atsivelgiame savo norus ir poreikius, o tik tuomet
kito. Mykoliukas puikiai parod, kad jam buvo svarbiau Severjos gerov, todl
jis nesavanaudikai pagrojo jos vestuvse nieko u tai nereikalaudamas.

Tem pavadinimai rainiams:

Ar suranda laim Vaiganto veikjai?

Ar iais laikais pasiaukojimas dar yra laikomas vertybe?

K reikia bti garbingu mogumi?

Kuo grindiama meil pasiaukojimu ar egoizmu?

Apibendrinimas:
 Manau, kad is krinys yra toks populiarus, nes parodo mums vertyb,
kuri yra inykusi iuolaikinje visuomenje pasiaukojim. Danai mons
kak darydami pirmiausia pagalvoja apie tai, ar jiems tai daryti apsimoka,
ar tai nesukelia per daug nepatogum ir vargo, o tik tuomet padeda.
Neturtume mstyti apie naud sau ir tuomet taptume daug altruistikesni.
Man taip pat labai patiko Mykoliuko santykis su gamta. Jis niekuomet
nemgdavo bti namie ir jauius laikydavo savo geriausiais draugais. iais
laikais mons nesupranta, kad ij gamt jie galt geriau painti save ir
savo norus, o XX a.mons labai puikiai pavaizduodavo mogaus
susidraugavim su gamta. Mykolo geriausi draugai buvo jauiai ir tai parodo,
kad mog labai gerai gali suprasti ir gyvnai.
Man patiko tai, kad buvo parodoma, jog moterys gali bti ne visuomet
stiprios ir taip pat palta po dideli gyvenimo negand. Po vyro mirties
Severja vis daniau m lankytis karemoje ir taip iliedavo savo nusivylim
gyvenimu. Taip ir turt elgtis moteris, kuri neturi kitokio pasirinkimo. Kartais
moterys knygose vaizduojamos kaip titans, kurios visk gali atlaikyti, taiau
taip nra, todl reikt mokti suprasti ir jas.
Man nepatiko tai, kad krinio pabaigoje nra parodomas Severjos
santykis su Mykoliuku. Manau, kad jis vis gyvenim galvojo apie vienintel
mylt mergin, o knyga baigiasi taip, lyg jis jau bt visai j pamirs ir
visai negalvot apie buvusius laikus. Juk Severja po vyro mirties irgi
prisimindavo t vyr, kuris virpindavo jos irdel, o autorius visk
pavaizduoja taip, lyg jie jau seniai negalvoja apie vienas kit.

Krinio vizualizacija:

Tas prakeiktas nuolankumas - 1970 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas

meninis filmas pagal Juozo Tumo-Vaiganto apysak Dds ir ddiens.