Taip niekas tavęs

nemylės
J.Mačiulis-Maironis
  Maironis (tikroji pavardė Jonas
Mačiulis, 1862-1932 m. ) – kunigas,
profesorius; XIX a. ir XX a.
lietuvių romantizmo poetas, parašęs
Autorius tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip
„Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir
daugelį kitų.
 Per visą savo kūrybinį laikotarpį poetas
išleido vieną vienintelį savo eilėraščių
rinkinį („Pavasario balsai“), kuris
būdavo nuolat papildomas (iš viso buvo
Eilėraščio keturi leidimai). „Pavasario balsų“
rinkinys pradedamas eilėraščiu „Taip
istorija niekas tavęs nemylės“, suteikiančiu
pakilaus kalbėjimo intonaciją visam
rinkiniui ir iškeliančiu svarbiausią meilės
objektą.
Eilėraščio analizė
  Pačiame pirmame posme kalbama apie
liūdesį. Lyrinis subjektas kalba tautos
vardu ir yra nusiminęs, nes jam rūpi
Lietuvos ateitis. Tautai svarbu žinoti ar
pavyks atsikratyti carizmo jungą ir, ar
tautinis sąjūdis pajėgs sutelkti visų jėgas:
Pirmas stulpelis ,,Jau niekas tavęs taip giliai nemylės
Kaip tavo nuliūdęs poeta!
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės
Tiktai dėl tavęs, numylėta?”
  Antrajame posmelyje išlieka ta pati lyrinio
subjekto būsena, nusakomas jausmo
intensyvumas, palyginant subjektą su
tobulybės simboliu – žvaigžde:
Antras stulpelis ,,Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,
Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinė
Per kiauras naktis nesumerkė akių
Kai uždegei jauną krūtinę!”
  Meilė objektas, numylėtoji, nepaprasta.
Epitetais įvardijamas jos grožis,
paslaptingumas, išskirtinumas:

Trečias stulpelis ,, Kas suteikė tau, numylėta graži!

Tą įstabią, slaptąją galią,
Kurią į dausas jojo dvasią neši;
Vėl dega jam norai atšalę!”
  Dėl šios meilės ir mylimosios ypatingumo
lyrinis subjektas atsisako dviejų svarbiausių
visuomeniniu požiūriu vertybių – garbės ir

Ketvirtas turtų:

stulpelis ,, Daug žemės puikių ir gražių dukterų

Jo širdį pavergti norėjo:
Dėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptų
Ir auksą, ir vardą žadėjo.”
  Mylimosios išorinis grožis lyriniam
subjektui ne toks svarbus, jam nėra svarbu
turtai.
Penktas ,, Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,
stulpelis Tu proto netemdai gražybe, -
O tu tik viena širdies raktą radai
Skaisčia savo skausmo gilybe!”
  Jis nesigaili dėl meilės jai paaukojęs savo
jaunystę. Numylėtosios dėka lyrinis subjektas
susikuria naują, kūrėjo pasaulį:

Šeštas stulpelis ,, Bet jam tos negaila jaunystės giedros,

Kad skausmo širdis nesuprato;
Nes veidu žydros užtekėjai aušros
Ir naują pasaulį jis mato.”
  Aštuntojoje strofoje paaiškėja, kad lyrinio
subjekto „pirmoji giesmė“ neliko
neišgirsta. Ji pasklido po visą šalį –
Lietuvą:
,,Tada tai jo gema pirmoji giesmė,

Septintas ir Liūdnesnė už girių ošimą

Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždė
aštuntas Ir šventą neši įkvėpimą.
stulpeliai
Pasklido giesmė po tą šąlį toli,

Kur Nemuno vandenys bėga;

Pažino tave ir pamilo visi;
Ir rūmai, ir sodžių sermėga.“
  Kas yra numylėtoji, Maironis atskleidžia
tik eilėraščio pabaigoje:

Devintas ,, Poetams kitiems numylėta ranka

stulpelis Iš laurų vainiką nupynė

Tu jį nors atmint ir atsiminsi kada?
Tu, jo numylėta tėvyne!”
 Tema,  Tema: Stipri meilė tėvynei.
 Pagrindinė mintis: Meilės išaukštinimas,
pagrindinė jos amžinumas, ilgesys, kančia. 
mintis,  Problemos: Ar svarbi yra meilė tėvynei?
problemos Ar verta kentėti dėl tėvynės?
  Erdvė: Girios, rūmai, sodžiai, tačiau
viskas yra tėvynėje – Lietuvoje.
 Nuotaika: Kūrinyje nuotaika vis
Kūrinio keičiasi. Pradžioje liūdna, kenčianti,

pasaulis jautri, nerami, tačiau į pabaigą vis

gerėja.
 Laikas: Kūrinyje laikas vis maišosi su
praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
  Retoriniai sušukimai: „Kaip uždegei
jauną krūtinę!“
 Retoriniai klausimai: „Tiktai dėl tavęs,
numylėta?“
 Epitetai : ,,žvaigždė sidabrinė”, ,,jaunystės
Kūrinio kalba giedros”.
Šios meninės priemonės eilėraščiui suteikia
vaizdingumo. Retoriniai klausimai ir
sušukimai padeda autoriui perteikti
emocijas.
Ačiū už
dėmesį!