Meilė tai nuostabus jausmas, kuris buvo pagrindinis daugelio menininkų, kūrėjų ir kitų žymių žmonių

įkvėpimo šaltinis. Nenuostabu, kad todėl ne vienas jų yra skambiai prabilęs apie meilę ne tik savo kūrinių
herojų lūpomis, bet ir realiame gyvenime. Meilės tema įsitvirtina XX amžiaus lietuvių literatūroje nuo
impresionisto Igno Šeiniaus romano ,,Kuprelis”. Iki Šeiniaus vyravo meilės ir įsipareigojimo tėvynei tema.
Vieni ryškiausių kūrinių, įprasminusių meilę moteriai- XX a. rašytojo Vinco Mykolaičio - Putino
intelektualinis – psichologinis romanas ,,Altorių šešėly”, XX a. vidurio išeivijos rašytojo Antano Škėmos
intelektualinis romanas ,,Balta drobulė” ir XX amžiaus II pusės rašytojo Mariaus Katiliškio realistinis
kūrinys ,,Miškais ateina ruduo”. V. Mykolaitis – Putinas meilę vaizdavo kaip jausmą, padedantį dvasiškai
subręsti, apsispręsti, anot Škėmos, meilė - įkvėpimo šaltinis, tačiau Katiliškis meilę be dvasinio ryšio
vaizduoja destruktyvią, gniuždančią.

Žinoma, meilė ne visada vaizduojama lyg pasakas primenanti istorija. Pasitaiko ir tokių atvejų, kada meilė
žmogaus gyvenime tikrai nėra pats svarbiausias dalykas. Nors meilė ir yra stipresnė už mirtį, tačiau
pasitaiko tokių žmonių, kuriems meilė yra svarbi norint išsaugoti savo individualybę. XX a. vidurio
išeivijos rašytojo Antano Škėmos intelektualinis romanas "Balta Drobulė" yra apie kūrybą ir kūrėją, taip
pat ir apie meilę. Pagrindinis veikėjas poetas Antanas Garšva dirba keltuvininku ir išgyvena kūrybinę
krizę. Sutikęs Eleną, Garšva patiki, kad jam pavyks suderinti šeimą ir kūrybą. Bet atsinaujinusi liga
sugriauna iliuzijas ir nenorėdamas tapti našta Garšva nutraukia ryšius su mylimąja. Jis įtikinėja save, kad
Elena yra jam tik medžiaga eilėraščiams, o tikras poetas turi būti vienas ir atviras kančiai, nuo kurios
reikia apsaugoti mylimus žmones.(jis juk puikiai žino, kokia kančia yra artimo žmogaus psichinė
liga).Garšva negali užmiršti Elenos, mintyse kalbasi su ja, nori padovanoti žiedą su karneoliu ir užmirštą
tramvajaus vagoną queens aikštėje - tai ne tik atskleidžia romantiška Garšvos prigimtį, bet ir prabrėžia
meilės ilgesį. Jis kamuojamas ir dvasinio ilgesio ir nepatenkinto geismo(mylėdamasis su Elena Garšva
patyrė priepuoli ir nutraukė santykius su ja). Antrą kartą Garšva priverstas išsižadėti meilės - po pirmojo
priepuolio Kaune, psichiatras patarė išsižadėti Jonės nes taps našta mylimam žmogui. Toks patarimas
atskirti kūno ir dvasios poreikius paveikia visą Garšvos gyvenimą - jam sunku nuoširdžiai pamilti moterį,
jis teigia, kad moteris jo gyvenime "tebuvo epizodai". Tik romano pabaigoje Garšva supranta, kad meilė
gali nugalėti viltį, bet tada jau per vėlu, prasideda paskutinis priepuolis ir Garšva išprotėja. Taigi, A.
Škėmos romane "Balta drobulė" parodoma, kad meilė, kaip ir kūryba yra tikra vertybė.

Daugeliui yra žinoma, jog meilė yra painus ir sunkiai suvokiamas dalykas. Su kiekvienu žmogumi meilės
pojūčiai gali būti skirtingi ir kiekvienam žmogui yra priimtini pojučiai tie, kurie yra malonesni arba
palankesni jam. Tokiu atveju žmogus turi rinktis, kaip Mariaus Katiliškio kūrinyje „Miškais ateina ruduo“
pasakojama apie veikėjo Tiliaus pasirinkimą tarp dvėjų mylimųjų, kurioms jis jautė skirtingus meilės
jausmus. Tiliaus jaunatviški jausmai Agnei ir kupinas aistros susižavėjimas jaunai Doveikos žmonai
Monikai. Šioje istorijoje užsimezga du meilės trikampiai- vyras tarp dviejų moterų ir moteris tarp dviejų
vyrų. Tilius romano pradžioje pilnas energijos, nežinantis kur ją dėti, pilnas svajonių apie ateitį. Kai
pasirenka Moniką ir būna su ja, jo ateities vizijos nublanksta ir mintys sukasi tik apie Moniką. Tiliaus
meilė Monikai žlugdo ir užgožia jo siekimus. Monika jaučiasi visai kitaip. Atsibodęs daug vyresnio našlio
meilinimasis pastūmėja link Tiliaus. Monika įsimyli jauną, aukštą, gražų, samdinį Tilių. Jos meilė Tiliui
agresyvi, nieko nepaisanti. Monika duoda Tiliui tai, ko negalėjo duoti Agnė- patyrusios ir subrendusios
moters patirtį, kuri jaunam vyrui buvo mįslė ir norėjo ją įminti. Šiame kūrinyje pasakoja kokia skirtinga
gali būti meilė. Su vienu žmogumi ji- tyra, švelni, o kitu- užgožianti ir kankinanti.
 Taip pat XXa. Literatūroje galime pastebėti meilės pasirinkimus, bandant atrasti save ir vienu
metu patiriant naujus pojūčius. Kaip pavyzdžiu galėtume remtis Vinco Mykolaičio Putino parašytu
romanu ,,Altorių šešėly“ kuriame veikėjas Liudas Vasaris turėjo padaryti tinkama pasirinkimą. Liucė
provokuoja Vasarį,ji buvo pirmoji meilė, pirmoji, sukėlusi sieloje maištą prieš dvasininkų gyvenimo
taisykles, pirmoji jo poezijos kritikė. Liucės savižudybė III dalyje buvo bene pati svarbiausia priežastis
Liudui galutinai apsispręsti. Kitokia moteris yra Baronienė, ji iš dvaro aplinkos, laisva, intelektuali,
provokuojanti. Liudo Vasario pažintis su baroniene Rainakiene stiprina vidinį konfliktą, skatina
apsispręsti, rinktis kūrybos laisvę. Lyg apjungianti dvi ankstesniąsias, Liuciją ir baronienę, į Liudo
gyvenimą atėjo modernioji Auksė. Ji buvo talentinga pianistė ir literatūros žinovė, sugebėjusi pareikšti
savo autoritetingą nuomonę apie Vasario kūrybą. Ji suprato Vasario abejones, o kartu reikalavo
apsispręsti ir jų meilę apvainikuoti santuoka. Meilė Auksei paskatina jį galutinai apsispręsti. Romano
pabaigoje Vasaris sėda rašyti pareiškimo atsisakyti kunigystės. Jis nusimeta taip ilgai varžiusius pančius, o
tai padaryti jam padėjo gyvenimo kelyje sutiktos moterys: Liucė — nedrąsi jo jaunystės svajonė,
sudvasinta Katedros Nepažįstamoji, baronienė — ramstis pirmaisiais kunigavimo metais, ir Auksė — jau
subrendusio vyro mylimoji.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad meilės tema yra neabejotinai viena populiariausių temų
Lietuvos literatūroje. Tiek romanai „Balta drobulė“ bei „Altorių šešėly“, tiek apysaka „Miškais ateina
ruduo“ skaitytojui pasakoja skirtingas meilės istorijas. Aptarus ir išanalizavus visus tris kūrinius, galima
drąsiai teigti, jog meilė yra didžiausia gyvenimo vertybė. Patyrus meilę, išgyventi žiauriame pasaulyje
tampa daug lengviau. Meilė praturtina dvasinį pasaulį ir leidžia atsikvėpti nuo niūrios kasdienybės, kurią
supa sunkus darbas ir nuolatinis aukojimasis. Taigi, galima daryti išvadą, kad meilė yra svarbi kiekvienam
žmogui, norinčiam patirti laimę.