Koronavirusas: išbandymas ne tik sveikatai, bet ir žmogiškumui

Per daugybę žmonijos gyvavimo metų, mes nugalėjome daugybę ligų, radome
vakcinas nuo įvairiausių infekcijų bei užėmėme aukščiausia vietą mitybos piramidėje.
Pradėjome skirtis nuo gyvūnų, nes sugebėjome mąstyti, jausti bei mokėjome užjausti.
Tačiau kai kurie inkstinktai pasiliko ir iki šių dienų. 21 – ąjame amžiuje mes nuolatos
girdime, kad turime rūpintis ne tik savo fizine, bet taip pat ir dvasine gerove. Mes
vaikštome į įvairias paskaitas, kuriose mus moko kontroliuoti save, lankomės pas
psichologus, medituojame, praktikuojame tai kas madinga – sveika gyvensena.
Tačiau kam visa tai, jei kritinėje situacijoje mes visą tai pamirštame?

Viena iš tokių yra būtent koronavirusas. Manau visi galime pasakyti, kad jis apvertė
visų gyvenimus aukštyn kojomis. Gyvenant daug metų ramybėje, sunku patikėti, kad
atsirado kažkas, turintis didelę galimybę pražudyti tave bei tavo artimus. Žmonėse
iškart atgijo išgyvenimo inkstinktas. Sveika gyvensena iš mados pavirto į būtinybę.
Visi supratome, kad norint išlikti turime turėti gerą imunitetą. Todėl puolėme
masiškai išpirkinėti viską ką matome, negalvodami ar tikrai mums to reikia. Tačiau
kas gi liko senyvo amžiaus žmonėms arba vaikams, kurie nepajėgus kovoti dėl
tualetinio popieriaus ar makaronų pakelio? Šitiek metų evoliucijos ne daug ką ir
pakeitė. Kuomet kyla grėsmė mūsų gyvybei, mes pamirštame, kad esame žmonės,
pamirštame, kad turime būti žmogiški, padėti kitiems. Tokioje situacijoje patarlė
„Kas pirmesnis, tas gudresnis“ atranda prasmę. Tai galioje ne tik pavieniams
žmonėms, tačiau visoms valstybėms. Jų vadovai su šia problema ėmė kovoti savais
būdais. Vieni norėdami pasirodyti ištvermingesni neigė koronoviruso egzistavimą,
kiti slėpė tikslų užsikrėtusiųjų skaičių, o treti svaidėsi garsiais, tačiau nieko
nežadančiais pareiškimais. Šios problemos ignoravimas privedė prie pasaulinės
pandemijos ir jos tikrąją grėsmę suprato tik valstybės, kurios tai patyrė. Kenčiant
Kinijai, socialinėje erdvėje buvo gausu pasipiktinimu esą tai propaganda. Masiniai
mirusiųjų skaičiai nieko nepakeitė, kol visa tai neatėjo į Europą. Tuomet žmonės
pradėjo mąstyti „kitu kampu“. Tiesa, ne visi. Kai kurie iki šių dienų į visą tai žiūri
skeptiškai, nesilaikydami karantino normų ir taip platindami šį virusą. Kol tokie
žmonės nepradės suprasti šios problemos pavojingumo bei netaps supratingesni, tol
koronavirusas neišnyks. Ir problema ne žmonių atsparume ligoms, o supratingume,
suvokime, kad dėl tavo neatsakingų veiksmų, gali nukentėti ne vienas ir ne du
žmonės.
Manau šis virusas yra gera proga žmonėms apgalvoti jų vertybes. Anksčiau paprastas
pasisedėjimas restorane, apsilankymas grožio salone, galimybė gyvai bendrauti su
visais kuom tik nori, buvo kasdienybė, dabar – tai tapo prabanga.

G.Vaičiūnaitė IV