Alberas Kamiu „Svetimas“

Žmogaus ir visuomenės netobulumo klausimai – individo maištas, kūrinyje maištas neišsakomas, tik galvoje
sukasi mintys pabrėžiančios maištą.

Šeima – Kūrinys leidžia suprasti, kad šeima nėra labai didelė vertybė. Galvojimas apie save per mamos
laidotuves, parodo tai.

Meilė – pagal kūrinio pagrindinio veikėjo elgesį tai labiau pramoga ir laikinas dalykas negu jausmas dėl kurio
verta kovoti.

Kitoks literatūroje – Merso kitoks savo mąstymu, jam niekas nerūpi ir jis galvoja, kad tai – normalu. Jis tikras
išskirtinumas.

Kova dėl asmens laisvės – Individo laisvė ir pareiga visuomenei, suderinami dalykai kai žmogus nėra
abejingas.

Žmogus ir pasaulio suvokimas – Kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimas yra skirtingas. Kūrinyje
vaizduojamas netradicinis pasaulio suvokimas, požiūris į pasaulį nuobodus, nesvarbus.

Asmens ir gyvenimo vertės iškėlimas – Pabrėžiama Merso savimeilė, net pačiu sudėtingiausiu momentu
Merso galvoja apie patogumus.

Kova dėl tikėjimo ir tolerancija – Tardytojas bando surasti Dievą Merso viduje, gina tikėjimą, kad ir Merso
tam prieštarauja. Tačiau tardytojas vis tiek išlieka tolerantiškas.

Žmogaus prigimties dualizmas – Merso dualizmas pasireiškia kai gyvena normalų gyvenimą kaip ir visi, bet
vieną dieną paplūdimyje nušauna arabą, šaunant penkis kartus.

Gyvenimas mirties akivaizdoje – Merso nejaudina tai, kad nuteistas mirties bausme. Apskritai jo tada niekas
nebejaudina, laukdamas mirties jis tik dar labiau išryškina savo tikrąjį aš.