Ką apie žmogų sako jo santykis su gamta?

Romantizmo rašytojai labai dažnai sieja žmogų su gamta. Kūriniuose per gamtos
vaizdus ir garsus atskleidžiami žmogaus jausmai, nuotaikos ir gilus apmastymai.
Antanas Baranauskas 19a. rašytojas savo poemoje ,,Anykščių šilelis“ perteikia
anuomet buvusį šilelio grožį. Tad ką galime sužinoti apie žmogų iš jo santykių su
gamta?

Anuomet žmonės buvo susitelkė į pasaulio grožį, o ne į materialinius aspektus.

Žmogus vertino pasaulio grožį ir jo duodamus dalykus žmogui. A. Baranausko
poemą parodo šiltus jausmus su gamta ir kaip žmonės gerbė viską kas gyva.
,,Miškan, būdavo eini – tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria“
šiose eilėraščio žodžiuose matome, kad žmonės labai mylėjo savo gamtą, ją vertino ir
darė viską, kad tik tais jiems būtų maloniau. Skaitant šią poemą galime manyti, kad
žmogus 19a. buvo labai susietas su gamta, jis išgyvendavo tą patį kas atsitikdavo
miškams. Gamta atskleisdavo žmogaus požiūrį į gyvenimą. Žmogus per gamtos vaizdą
atskleisdavo savo jausmus ir išgyvenimus. A. Baranauskas visoje poemoje ,,Anykščių
šilelis“ aprašo buvusį gamtos vaizdą ir jam sukeliamus jausmus.
,,Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj!?”
Šiame jo retoriniame sušukime, klausyme, matome, kad lyrinis aš džiūgaudavo būnant
gamtos apsuptyje ir jam ten labai gera. Iš šios A.Baranausko sukurtos poemos galime
spręsti, kad žmogaus santykis su gamta gali pasakyti labai daug apie jo vidų.

Mano nuomone vienas iš daugybes galimų variantų atsakant į šį mums rūpimą

klausymą, kad žmogaus santykis su gamta, gali daug ką pasakyti apie patį žmogų.
Paėmus mūsų dabartinį pasaulį , galime suprasti, kad žmonių tipų yra labai daug ir jie
visi yra skirtingi. Jei žmogus teršią mūsų aplinką ir ją nei kiek nesirūpina, galime manyti,
kad jis yra savanaudis ir egoistas, kuriam rūpi tik jisai pats ir jo gerovė tik jam. Kitą vertus
yra žmonės kurie stengiasi laikytis tvarkos švaros ne tik savo norams patenkinti, bet tam,
kad ir kiti žmonės jaustųsi maloniai. Jie renka ir rūšiuoja šiukšles, nemeta jų gamtos
apsuptyje ir nepalieka netvarkos tose vietose kuriose jie lankėsi ir leido laiką, kad kiti
žmonės kurie ten lankysis nesijaustų nemaloniai ir jiems netektų ieškoti kitos vietos
pabūti gražioje aplinkoje, tarp negyvojo pasaulio. Trečiasis variantas, kuris nori išsaugoti
visą pasaulį yra mokslininkai ir chemikai, kurie bando visomis galimybėmis pakeisti
žmonių mąstymą į gamtos taršą ir rūpinasi visų mūsų palikuonių ateitimi. Žmogaus ir
gamtos santykis tapatinamas su žmogaus vidiniu pasauliu, bet tai labai sunku įžvelgti ir
tam reikia labai daug darbo. Tad mano nuomone, kad iš žmogaus santykių su gamta mes
galime pamatyti tik mažą dalelę žmogaus vidinio pasaulio.

Apibendrinant galima teigti, kad žmogaus santykis su gamta apie žmogų pasako tik
tokius žmogaus bruožus kaip egoizmas, rūpestis meilė sau ir kitiems, savanaudiškumas ir
kitus panašius žmogaus vidinio pasaulio aspektus. Greitai besivystantis pasaulis ir jo
sparta yra labai sunkus dalykas žmogui džiaugtis gamta ir aplinkos teikiamomis
galimybėmis.