Maironio satyros. Testo atsakymai.

Kokios XIX a. pabaigos visuomenės negerovės atskleidžiamos satyrose?

Apibūdinkite poeto reikalavimus žmogui. Koks turėtų būti žmogaus ir visuomenės santykis?
„Mano moksladraugiams“
1. Ką reiškia posakiai: „į žmones išėjo“, „vėjus gaudyti“? Kaip vadinami tokie žodžių junginiai?
Prasigyventi, nieko neveikti. Frazeologizmai.
2. Ką reiškia šiame kontekste epitetas „gudrūs draugai“? Kodėl nevartoja epiteto „išmintingi“?
Gudrus – apsukrus, apgaulingas; išmintis – dvasinė vertybė, kurios jie nepuoselėja.
3. Kokią prasmę turi žodžių junginiai „žemės išmintis“, „iš aukštybių ir žiūri, ir mato“?
Žemiški dalykai (aistros, pinigai), opozicija dieviškajai išminčiai; aukštybės – postai, puikybė.
4. Koks lyrinio subjekto požiūris į draugus? Ironiškas.
5. Suformuluokite pirmojo posmo mintį. Apsukrūs žmonės greit prasigyvena, užima geras vietas ir tuo
didžiuojasi.
6.2-3 posmuose kalbama apie praeitį daugiskaitos pirmuoju asmeniu. Kas tie „mes“? Kas siejo visus tuos
žmones? Kokios jų vertybės? Tai mokslo draugai ir lyrinis subjektas; visus juos siejo bendri kilnūs tikslai,
darbas tautos labui. Vertybės – mokslas, meilė Tėvynei, pasiaukojimas, veiklumas.
1. Kokie lyrinio subjekto jausmai atskleidžiami 2-3 posmuose? Praeities ilgesys, idealizmas.
2. Kokios raiškos priemonės tuos jausmus padeda atskleisti? Retoriniai sušukimai, metafora („krūtinės
garavo“)
3. Apibendrindami suformuluokite 2-3 posmų pagrindinę mintį. Prabėgusi jaunystės žavi tauriu
idealizmu: žmogus myli tėvynę, pasiruošęs daug dirbti, kovoti ir aukotis.
4. 4-5 posmuose kalbama apie buvusius bendražygius . Kokie jie dabar?
„turi saliūnus aukštus“ - turtingi, džiaugiasi prabanga
„Neišriš be naudos kapšo, rubliais kuproto“ – godūs
„Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia“ – išpuikę, pasipūtę
„ Važinėjas po vaišes kaštanais...“ – mėgaujasi pramogomis, lengvabūdiški
„jaunimą vadina „litvomanais“ - nepatriotiški, be tautinės savimonės
5. Suformuluokite mintį apie šiuos žmones. Jie praradę tikrąsias (dvasines) vertybes.
6. Apibūdinkite eilėraščio kompoziciją. Kaip tai susiję su teksto prasme? Žiedinė kompozicija. Pabrėžia
pagrindinę mintį, šiame posme daugiausia ironijos.
„Spjauki, druguži, į viską“
1. Paaiškinkite pirmojo posmo prasmę. Kol žmogus jaunas, gyvena idealais, o po to ima matyti, kaip
naudingai gyvena kiti, ir išduoda tikrąsias vertybes// Skatina nesureikšminti materialių dalykų (kas žiba),
nes kai žmogus gauna valdžią, tampa mulkiu kaip ir visi.
2. Kaip kalbama apie jaunystės idealus? Kodėl pasirenkamas toks kalbėjimo būdas?
Ironizuojami kilnūs jaunystės idealai. Ironija – tai kaukė, slepianti lyrinio subjekto pasipiktinimą tais, kurie
išduoda tuos idealus. // Labai greit išsižadama tų idealų, vos tik subręsta žmogus.
3. Kas vadinama išmintimi? Koks lyrinio subjekto požiūris atskleidžiamas?
Išmintimi vadinamas mokėjimas gyventi ir susikrauti turtus, mėgaujantis menkaverčiais dalykais („girsies
svečiais“)
4. 4-5 posme numatoma „draugužio“ būsimas gyvenimas. Sotus gyvenimas („pilvą išpūtęs“), abejingas
kitų nelaimėms (iš grašių sermėgio nutukęs, /Vargšo drovėsies namų...“), be idealų („juoksies iš savo
sapnų“), turtingas („persų kilimais sau butą išklojęs“).
5. Kokios būsimo gyvenimo vertybės atskleidžiamos? Nėra tikrųjų dvasinių vertybių, tik materialinės.
6. Kokia yda ironizuojama 6 posme? Tinginystė, neveiklumas, savęs pervertinimas („teisiojo migsi sapnu“),
dvasinis apakimas.
7. Paaiškinkite šių eilučių prasmę: „Gal rūpestys koks ir sės tau ant veido,/ Mažas tačiau, kaip ir tu.“
Žmogaus gyvenimas taps beprasmis, bevertis. Toks ir pats žmogus.

„Skausmo balsas“
1. Kokius žmones lyrinis subjektas vadina išgamomis? Žmones, kurie išdavė kilnius praeities idealus
(daug žadėjo, norus skelbė gražius, turėjo šventą ugnį, plačius sumanymus.)
2. Kokia priešprieša ryški 5-6 posmuose? Praeities ir dabarties priešprieša; kilnūs siekiai praeityje ir
beprasmė būtis dabar.
3. Ar lyrinis subjektas pritaria minčiai sakydamas: „Ir, nieko pikto kaip neveikę,/ kai mirste, tikitės
dangaus.“ Argumentuokite. Ne. Nieko pikto nedaryti, anot lyrinio sujekto, dar ne dorybė. Nepritarimas
ryškus iš ironijos.
4. Kaip lyrinis subjektas supranta gyvenimo prasmę? Gyvenimas – tai kančia, darbas, vargas.
5. Apibūdinkite satyrų lyrinį subjektą. Ironiškas, kilnių siekių, idealistas, reiklus sau ir kitiems,
puoselėjantis
dvasines vertybes.
6. Ar satyras galima vadinti romantiniais kūriniais? Argumentuokite. Taip. Ryški svajonės ir realybės
(kitose -dabarties ir praeities priešprieša); lyrinis subjektas kilnių siekių žmogus,