Dionisas

Dionisas graikų mitologijoje -

vynuogių,vyndarystės dievas. Jis siejamas su
laisvumu, vyno sukeliamia teigiamia socialine
įtaka. Taip pat jis vaizduojamas kaip jaunas
vyras, laikantis vynuogių kekę. Jis buvo
civilizacijos sergėtojas,įstatymų leidėjas,
taikos mylėtojas, žemės ūkio ir teatro globėjas.
Jo įsikūnijimu buvo laikomi augalai: medžiai,
vynuogienojai arba gyvuliai: jautis,žirgas,ožys.
Mitas apie Dioniso gimimą
Dzeuso pamilta mirtingoji buvo
Semelė.Pavydi Hera sumanė klastą: ji
įsigeidė,kad Dzeusas pasirodytų Semelei dievo
pavidalu. Jis pasirodė Semelei visame savo
dievybės spindesy ir žemės moteris tokio
susitikimo neatlaikė: ji sudegė tame ugnies
glėbyje.
Motinos mirties akimirką gimė Dionisas,
Dzeusas ištraukė mažylį iš ugnies, pridengė
gebenės lapais ir tokiu būdu jį atvėsino, o
kadangi kūdikis buvo dar neišnešiotas,Dzeusas
įsiuvo jį į savo šlaunį, kol tas sustiprės.Kai
kūdikis sutvirtėjo,Dzeusas pasišaukė savo
pasiuntinį Hermį ir prisakė nunešus atiduoti
kūdikį nimfoms.
Dioniso vaikystė
Dionisas augo Nisoje – pasakų šalyje. Jį augino
nimfos ir jo mokytojas Silenas. Dionisas augo visko
pertekęs, tartum ruošiamas tam, kad jo svarbiausias
darbas būtų sodinti vynuoges ir skleisti visiems savo
palydovams vyno saldybę.
Dioniso palyda ir jo veikla
 Užaugęs dievas suskato sodinti vynuoges ir visą savo
girių palydą iki apkvaitimo girdė vynu.Dioniso palydai
priklausė jo mokytojas Silenas, satyrai (į ožius panašūs
gausybės demonai),silenai (Sileno draugai,panašūs į
jį),Panas (ožiakojis Hermio sūnus) ir menadės.Kur tik
pasirodo Dionisas su savo palyda,visus pagauna puotos
kvaitulys. Sakoma, kad per Dioniso šventes Nakso bei
Andro salose, vynas čiurkšlėmis trykšdavęs iš žemės,ir
jo būdavusi neapsakoma gausybė.
 Dionisijos

Svarbiausios Dionisijos Atėnuose sudarydavo uždarą švenčių

ciklą,ir visos jos buvo daugiau ar mažiau susijusios su vyndaryste,su
įvairiomis vyno rūgimo fazėmis.
Dionisijose graikai garbino savo dievą himnais, vadinamais ditirambais.
Vienas asmuo pasakodavo apie dievo Dioniso kovas, nelaimes arba
apie juokingus jo gyvenimo nuotykius, o choras himnais reiškė savo
sielvartą ar džiūgavimą dėl Dioniso nelaimių ar pasisekimų.
Choro dalyviai, vaizduodami dievo palydovus satyrus, būdavo apsitaisę
ožių kailiais. Graikiškai ožys vadinamas tragos; iš čia kilęs tragedijos
pavadinimas: tragos ode = ožys giesmė. Tragedija vaizduodavo
rimtuosius dievo gyvenimo nuotykius, o iš pasakojimų apie
juokinguosius išaugo komedija.
 Dionisas ir Ariadnė
Pagal mitą kai Atėnų didvyris Tesėjas atvyko į Kretą,norėdamas nudobti
Minotaurą,jis krito į akį Kretos karaliaus Mino duktei,gražiajai
Ariadnei.Norėdama Tesėjui padėti Ariadnė davė jam siūlų kamuolį ir kai jis
nukovė Minotaurą,tas kamuolys išvedė jį iš Minotauro Labirinto ir taip
išgelbėjo jam gyvybę.Grįždamas namo Tesėjas pasiėmė ir Ariadnę,kurią žadėjo
vesti.Tačiau kai jie priplaukė Dijo salą,Ariadnė kietai užmigo ant kranto,o
Tesėjas paliko ją ir išplaukė.Ir kai Ariadnė jau manė mirsianti,ją surado
Dionisas,kuris labai mylėjo Ariadnę.Ir Tesėjo paliktąją Ariadnę paguodė dievo
meilė.Ji suteikė žemės mergaitei nemirtingumą:vienoje Nakso salos viršūnėje ji
dingo žmonėms iš akių,-sekdama paskui savo dieviškąjį vyrą,pakilo į dangų.
Dioniso ir Ariadnės vaikai taip pat susiję su vynuogininkyste ir
vynu, apie tai byloja jau jų
vardai: Oinopionas (vyno arba vyno
spalvos mėgėjas),Stafilas (vynuogių
kekė),Evantas (žydintysis).
 Mitas apie Midą
 Kartą Dionisas pasigedo savo mokytojo Sileno. Senukas prisigėrė ir
klajojo po apylinkes, kol gyventojai jį nunešė savo karaliui Midui.
Midas atpažinęs senuką ir svetingai priėmęs. Vienuoliktą dieną
Midas grąžino Sileną Dionisui. Dionisas už tai jam pasiūlęs
pasirinkti apdovanojimą. Midas paprašęs, jog viskas, prie ko jis
prisiliestų, virstų auksu. Dionisas apgailestaudamas, jog Midas
nepasirinko geresnio noro, įvykdė jo prašymą. Midas iš pradžių
apsidžiaugęs be galo, bet vėliau negalėdamas valgyti ir gerti
pradėjo nekęsti savo dovanos. Tada neturėdamas kitos išeities
maldavo, kad Dionisas panaikintų savo dovaną. Dionisas išgirdo jo
maldas ir pasakė jam, jog šis turi išsimaudyti Paktolo upėje. Kai tik
jis palietė upės vandenis, galia perėjo į upę, ir upės smėlis tapo
auksu.
 Vaikai

Su Afrodite:
Charitės – geranoriškos ir linksmos
deivės;
Himenajus – santuokos dievas;
Priapas – vaisingumo dievas;
Su Nikte:
Ftonas – pavydo ir neapykantos
įsikūnijimas.
 Klausimai
Apibūdinkite Dionisą.
Kaip gimė Dionisas?
Kur ir kaip jis užaugo?
Kas buvo Silenas?
Sunkesnis klausimas:
 Koks buvo Dioniso atitikmuo romėnų
kultūroje ir kaip buvo vadinamos šventės
jo garbei?
Dioniso įsikūnijimu buvo laikomi: Užduotis
a) medžiai, vynogienojai
b) jautis, žirgas, ožys
c) Tinka abu variantai.
 Kai gimė Dionisas, Dzeusas ištraukė jį iš ugnies
ir pridengė:
a) ąžuolo lapu
b) gebenės lapu
c) vynuogės lapu.
 Kas yra menadės?
a) Dioniso dukros
b) Dioniso palydovės, garbintojos
c) Jos išaugino Dionisą stebuklingoje Nisos šalyje.
Kokioje upėje išsimaudė Midas, kas panaikintų
Dioniso ,,dovaną‘‘?
a) Parnaso
b) Palemo
c) Paktolo.
Dėkui už dėmesį 