H A D A S

I R
P O S E I D O N A S

GRAIKŲ MITOLOGIJA
HADAS
 Hadas
Hadas – mirties ir požeminio
pasaulio dievas. Vienas iš Krono
vaikų, taip pat vienas iš trijų
aukščiausią poziciją užimančių
dievų, kartu su Dzeusu ir Poseidonu.
Iš ko kilęs Hado vardas, tiksliai
nežinoma, tačiau greičiausiai jis
reiškė „nematytasis“. Žmonės, bijoję
Hado vardo, į jį kreipdavosi kaip į
požemio Dzeusą, kadangi šis turėjo
neribotą valdžia savo požemio
karalystėje.
 Hadas dažniausiai vaizduojamas laikantis
rankoje šakes, užsidėjęs savo šalmą, bei
prie savęs laikantį trigalvį šunį Cerberį,
kuris saugo išėjimą iš požemio karalystės. 
Nors iš pirmo žvilgsnio Hado ryšys su
mirtimi asocijuojasi su blogiu
ir neapykanta, tačiau taip nėra. Hadas
niekados nebuvo laikomas kaip blogio
įsikūnijimas, tačiau jo griežtumas ir
žiaurumas gąsdindavo žmones. Jo darbas
buvo palaikyti balansą ir saugoti, kad
Vaizdavimas niekas nepabėgtų iš požemių pasaulio. 
Hadas ir Persefonė, mitas
Hadas nusprendęs pagrobti Dzeuso dukrą Persofonę,
paprašė Gajos, kad išaugintų nuostabią gėlę ir taip priviliotų
Persefonę. Gaja sutikusi. Kai Persefonė pasilenkė prie gėlės,
prasivėrė žemė ir pasirodė Hadas, pagrobęs Persefonę. Persefonės
motina Demetra, išgirdusi dukros riksmą, atskubėjo jai į pagalbą,
tačiau jos neberado. Tada iš Helijo, viską matančio saulės dievo,
sužinojo, kad ją pagrobė Hadas ir Persefonė taps jo žmona. Tai
sužinojusi Demetra pradėjo be galo liūdėti. Ji pasitraukė iš Olimpo
ir apsigyveno tarp mirtingųjų. Visa gamta liūdėjo kartu su ja.
Dzeusas matydamas, kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji
labai liūdinti be dukros, pasiuntė Hermį į Hado karalystę leisti
Persefonei pasimatyti su motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko
išleisti Persefonę pas motiną, bet prieš tai jai davė praryti
šešias granato sėklas. Granatas – santuokos simbolis. Pamiršusi
viską iš džiaugsmo, Demetra išskėstomis rankomis puolė pasitikti
dukters. Su Persefone Demetra grįžo į Olimpą. Tokiu būdu
Persefonė šešis mėnesius praleidžia požemio karalystėje, o gamta
kaip, ir Demetra liūdi, tačiau kitus šešis mėnesius yra su motina,
tada gamta džiūgauja, viskas pražysta.

This Photo by Unknown author is licensed under CC BY-SA.

POSEIDONAS
Poseidonas
Poseidonas - aukščiausiasis jūrų
dievas, taip pat žemės drebėjimų
ir arklių dievas. Kronos ir Rėjos
sūnus. Labiausiai garbinamas
miestuose arčiausiai vandenyno,
tokiuose kaip Atėnai ar Korintas,
kadangi ten jis buvo svarbiausias.
Taip pat vandinamas "Žemės
drebintojas" dėl  jo sukeliamų
žemės drebėjimų.
 Vaizdavimas
Vandens dievas Poseidonas visada
vaizduojamas kaip raumeningas
pagyvenęs vyras su ilga barzda, rankoje
laikantis tridantį. Poseidono karietą
traukia jūros arkliai.

Poseidono veiksmai priklausė nuo jo

nuotaikos, kai jis yra geros nuotaikos,
T. jis kuria salas ir ramina jūras, kai
blogos, jis trenkia su savo trišakiu į
žemę ir sukelia chaotiškus žemės
drebėjimus, skendimus, laivų dužimus.
Mitai
Poseidonas ir Apolonas buvo įžeidę
Dzeusą, už tai jie buvo nusiųsti
tarnauti karaliui Laomedonui. Jis
liepė jiems pastatyti milžiniškas
sienas aplink miestą ir pažadėjo
gerai atsilyginti, vėliau pažado
neištesėjo. Apolonas pasiuntė Trojai
marą, o Poseidonas keršydamas, dar
prieš Trojos karą, pasiuntė jūrų
pabaisą užpulti Troją, tačiau pabaisą
užmušė Heraklis.
 Darbą atliko:
Mantrimas Kasparavičius