Samprotavimo rašinys

Ruošimasis rašiniui
I ir II gimnazijos klasėse
 5 žingsniai ruošiantis rašiniui

Užduotys
1. Raktiniai rašinio temos žodžiai.
2. Rašinio problemos nustatymas.
3. Pastraipų pagrindinė mintis.
4. Argumentų (literatūrinės patirties) atranka.
5. Kaip remtis argumentais?
 Raktiniai žodžiai I užduotis

Ar lengva padėti kitam?

Problema
↓
sunku ar lengva padėti? Tema
↓
pagalba
Ar lengva padėti kitam? II užduotis

Problemos išplėtimo kryptys

Lengva / Sunku
Ar lengva padėti kitam? III užduotis
Pagrindinės minties išplėtimo kryptys
Lengva/Sunku

Pasiaukojimas
(+)
Gailestingumas
(+)

Savanaudiškumas
(-)
 III užduotis
Ar lengva padėti kitam?
Pagrindinės minties išplėtimo kryptys
Kūrinių pasirinkimas

Pasiaukojimas
(A.Mickevičiaus poema „Gražina”)
Gailestingumas
(mitas apie Prometėją)

Savanaudiškumas
(P.Cvirkos apsakymas „Uogelė”)
 Argumentų (literatūrinės patirties) atranka
Atrasti tris argumentus pagrindinei minčiai pagrįsti
Ieškant argumentų pasitelkti skaitymo strategijos
ženklus (+) ir (-)

1.

2.

3. IV užduotis
 Argumentų (literatūrinės patirties) atranka
(pavyzdys)
P.Cvirkos apsakymas “Uogelė”
***Žmogus
*** girdėjęs....senė...špitolėj...teiravusis, kiek galėtų kaštuoti altorėlis su šventos
Kotrynos paveikslu...Musėt....turi šimtelį...Tie žodžiai...Japono akyse įžiebė rainai žalias
liepsneles..... (-)... / Sužvigo alpulingas, nejaukus marčios balsas:
-Žilagalvėle,...dovanok, kad širdį uždaviau... piktų liežuvių pasiklausiau...Važiuosim
namučio, šiltą mūriuką pastatėm, cukorijos nupirkom... gyvensim, džiaugsimės... piktų
liežuvių nesiklausysim (-).
***Išvežė
*** Uogelę....Namuose jai paruošė geriausią virtuvės kampą. Japono moteris,
atidavusi anytai kraitinius patalus, su vyru išsikraustė į neįruoštą trobos galą...leliojo....
aprengę naujais drabužiais....Japonas su pačia...klostė po klostės išglamžę Uogelės
skudurus. – Kur ji galėjo juos dėti? (-)
***-Buvau
*** anądie bažnyčioje...tris dešimtis litų...turėjau, visus atidaviau....
Paaiškėjus visai tiesai, Japonas apsiniaukęs (-) Uogelė vėl gulėjo savo atsivežtiniuose
skarmaluose, pertempta su visa lova į nuošalų kampą. Namiškiai dėl žmonių akių...paslėpę
neapykantą (-)....Viršum Uogelės galvos Japonas įsitaisė...lentyną,
grabaliodamas....kiekvieną sykį ant ligonės ką nors numesdavo. Kas namuose perrūgo,
neiškepė, supliko, – buvo kalta Uogelė. Neslėpdamas savo apmaudo per ilga motinos
karšatimi, Japonas kasdien rasdavo progos sau ir kitiems iš Uogelės pasidaryti juokų (-)
SKAITYMO STRATEGIJOS ŽENKLAS (–) PATVIRTINA PASIRINKTĄ
PAGRINDINĘ MINTĮ - SAVANAUDIŠKUMAS
Kaip remtis argumentais? V užduotis
Aptariama:
• Mitas apie Prometėją:
Prometėją
Titanas Prometėjas gelbsti žmones

• (A.Mickevičiaus poema „Gražina”):

Kunigaikštienė Gražina kovoja už vyro garbę

• (P.Cvirkos apsakymas „Uogelė”):

„Uogelė”)
Sūnus Japonas tik dėl pinigų parsiveža slaugyti motiną
Rašinys I užduotis

Kuo svarbi praeitis dabarčiai?

↓ ↓
Problema Tema
 Rašinys

II užduotis
Temos išplėtimo kryptys?
 Kuo svarbi praeitis dabarčiai?
Kokios yra trys šios temos išplėtimo kryptys?

Aukojimasis
Darbas

Gyvenimo džiaugsmas/Gamta
 Kuo svarbi praeitis dabarčiai?

Rašinio temos išplėtimo kryptys

Aukojimasis
(J. Biliūno pasaka „Laimės žiburys”)

Darbas
(Vaižganto „Pragiedruliai”)

Gyvenimo džiaugsmas/Gamta
(V. Krėvės apsakymas „Skerdžius”)
 Argumentų (literatūrinės patirties) atranka
Atrasti tris argumentus
Suradus tinkamus argumentus pabraukti

1.

2.

3. III užduotis
 Pirmas argumentas

J. Biliūno pasaka „Laimės žiburys”:

1.„Sunkus erškėčiais išklotas buvo kelias. Gana buvo

mažiausio neatsargumo ir nelaimingieji slydo nuo
stataus kalno žemyn ir virto akmenimis. O visokios
šmėklos tarsi pragaro dvasios lakstė aplinkui
baisiausių nebūtų žvėrių pavidalu, gąsdino iš visų
pusių, kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis”.
Antras argumentas

J. Biliūno pasaka „Laimės žiburys”:

2. „Kalnas virto baisiausių nelaimių ir

prakeiksmų vieta....visi tolinosi nuo to
kalno kaip nuo baisiausios ligos ar maro...”
Trečias argumentas
J. Biliūno pasaka „Laimės žiburys”:

3. „Visą kalno apačią apsiautė aukšta akmenų

siena: tai buvo žuvusiųjų
kūnai...vieną...dieną drąsuolių
minia.......puolė prie kalno...pasiekė
viršūnę...nutvėrė rankomis žiburį.........visi
vienam akies mirksny pavirto į akmenis.”
 Pirmas argumentas

1. V. Krėvės apsakymas „Skerdžius”:

„Čia tau ir kuoja pašvokščia, ir epušė lapais paskambina, ir

eglė pasiūbuoja, ir berželis, kasas taisydamas, pakušta.
Čia ir paukštukai...Liepa kasdien švokščia savo plačiai
iškerėtomis šakomis, šlama žaliais sultingais
lapais./...kaip gali būti gera, kur nėra miško! Be miško
suskursta žmogus. be miško niekur nėra gero, kad net ir
Amerika ten bebūtų.”.
 Antras argumentas
V. Krėvės apsakymas „Skerdžius”:
2. „....pasakoja .... skerdžius, kaip lapės ant kiaušinių tupi, vilkai
medžiuose vaikus peri, volungės kiškius melžia, savo mažučius
girdo, kaip vanagai žindo vanagynus… Porina apie laumes,
kurios pirtyse gyvena, pabaliuose vakarais, saulei nusileidus,
audeklus velėja, ....Byloja apie miškinius, raistuose gyvenančius,
po girias klajojančius...”
Be gamtos, pasak Lapino. Dvasia suskursta. Todėl poetiškasis
skerdžius labai gailisi ketamų miškų, vejamų iš jų miškinių,
monų, laumių. Su širdgėla jis sako: ,,Kaipgi tada žmogui
gyventi, jei nėra jau nei miškinių, nei monų, nei laumių ?“
 Trečias argumentas
V. Krėvės apsakymas „Skerdžius”:

3. „Į kiekvieną medį skerdžius žiūri tarsi į gyvą žmogų,

žolelė jam šventa. Gamta, jo nuomone, – Dievulio dovana
visiems žmonėms, gyvuliams, todėl negalima jos
pasisavinti, todėl Grainiui, norinčiam nukirsti savo darže
augančią šimtametę liepą, Lapinas piktai šaukia : ,, Tavo
liepa ! Ar tu ją sodinai, kad ji tavo ar tu ją auginai, kad
kirsti nori ? Ar gal ji tau vienam žaliuoja tau vienam
šlama ir grožėjasi ? “ Jo nuomone, medį nupjauti – tas
pats, kaip ir žmogų užmušti.“
Kaip remtis argumentais? IVužduotis
• J. Biliūno pasaka „Laimės žiburys”:
Bevardžiai kovotojai / neišsigando, nepabūgo,
nenusigręžė.....

• V. Krėvės apsakymas „Skerdžius”:

Lapinas / grožisi, klausosi gamtą, seka
pasakas apie gamtą, bara Grainį.

• Vaižganto romanas „Pragiedruliai”:

Napalys/ ūkio darbus dirba noriai, nedejuoja.
 V
užduoti
s
• Formuluoti teiginį, argumentą, sakinį tiltą
 Temos išplėtimo kryptis – aukojimasis
• Formuluojame teiginį:
• Atsigręžęs į praeitį žmogus mokosi aukotis
dėl kitų.
• Argumentas.
• Tie, kuriems nesvetima ši savybė, nebijo
paaukoti net gyvybės.
• Sakinys tiltas.
• Tokie buvo J. Biliūno pasakos „Laimės
žiburys” veikėjai bevardė minia.
 Kryptis: Gyvenimo džiaugsmas – gamta
• Formuluojame teiginį:
• Praeitis yra pavyzdys, kaip galima tiesiog
džiaugtis gyvenimu.
• Argumentas.
• Vienas iš džiaugsmo šaltinių – gamta.
• Sakinys tiltas.
• Tik ji džiugino V. Krėvės apsakymo
„Skerdžius” veikėją Lapiną.
 Temos išplėtimo kryptis: meilė darbui
• Formuluojame teiginį:
• Praeities laikas yra didysis mokytojas, kaip
dirbti darbą.
• Argumentas.
• Tinkamai jį atlieka tas, kuris dirba su meile.
• Sakinys tiltas.
• Ne sunki pareiga, o meilė buvo svarbiausioji
Vaižganto romano „Pragiedruliai” veikėjo
Napalio lengvai nudirbamų darbų priežastis.
 Kuriame pastraipą

Pastraipos struktūra:
• Teiginys
• Argumentas
• „Sakinys tiltas“
• Literatūrinė patirtis
• Samprotavimas / vertinimas
• Dalinė išvada (apibendrinimas)
 Ar lengva padėti kitam? I
Pagalbos ranką visada ištiesia tas, kuris yra gailestingas (+)
(teiginys).Toks žmogus (+) negali ramiai žiūrėti į kenčiantį dėl
nepriteklių (argumentas). Pamirštuosius ryžtasi apginti graikų
mito veikėjas Prometėjas (+) (sakinys tiltas). Titanas (+) pavogė
ugnį iš Dzeuso, dėl kurio kaltės žmonės ir tapo atstumtaisiais, ir
padovanojo mirtingiesiems. Gailėdamasis žmonių, gyvenančių
tamsoje, Titanas (+) išmokė žmones pažinti save ir pasaulį, taigi
pakeitė jų būtį (literatūrinė patirtis).Prometėjas (+) pasielgė
kilniai. Vagystės kilnumu nelaikome, bet Titano (+) elgesys
suprantamas. Jis juk siekė atstatyti teisingumą, kurio pažeidėjas
buvo pats Dzeusas. Tokie kilnūs poelgiai įkvepia kitiems drąsos
saugoti gėrį, o ginantys silpną ir dėl jo stojantys į nelygią kovą,
nusipelno pagarbos (+) (samprotavimas/vertinimas). Jie tampa
pavyzdžiu, kokiam reikia būti, kad netikrosios vertybės nesunaikintų
tikrųjų (apibendrinimas) (+).
 Ar lengva padėti kitam? II
Pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie besąlygiškai padeda savo
artimiesiems (+). Jie negalvoja lengva ar sunku, kai tenka padaryti tai,
kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma, bet įveikia tas neįmanomas
kliūtis, nes aukojasi dėl kito (+). Dėl savo vyro kunigaikščio Liutauro
buvo pasiryžusi padaryti viską (+) Adomo Mickevičiaus
poemos ,,Gražina“ veikėja kunigaikštienė Gražina. Naugarduko pilies
valdovo žmona sužinojusi, jog Liutauras, pavydėdamas kunigaikščiui
Vytautui šlovės, sudarė sutartį su kryžiuočiais ir ketina pulti, nusprendė
sukliudyti įgyvendinti šį sumanymą (+). Kadangi negalėjo veikti atvirai,
paslėpė veidą po šarvais ir be kunigaikščio palaiminimo išvedė karius į
mūšį. Nors nemokėjo kautis, bet drąsi ir ryžtinga išliko (+) net tada,
kai neišlaikė kardo rankose, nes turėjo vieną tikslą–apsaugoti
kunigaikštį nuo išdaviko vardo, kad apgintų garbę. Drąsa ir kilnumas
visada žavi ir skatina įvertinti tikruosius gyvenimo dalykus (+) bei
atmesti nereikšmingus, kurie tampa klaidomis, pareikalaujančiomis
per daug didelės aukos, bet kai žmogus padaro viską dėl kito, kad
išgelbėtų jį ir nuo klaidų, ir nuo atpildo už klaidingus sprendimus,
pagalba yra prasminga (+).
 Ar žmogaus meilė visagalė?
Tie, kurie vadovaujasi meile, pasiaukoja dėl kitų (+).
Esančiųjų šalia laimė jiems svarbesnė už savo pačių gyvybę
(+). Aukojosi(+) dėl visų gerovės J.Biliūno pasakos „Laimės
žiburys“ veikėjai bevardžiai kovotojai . Jie kopė į kalną
paliesti ten pasirodžiusio žiburio (+), nors žinojo, kad gali
negrįžti, jei išsigandę vilkais gąsdinančių šmėklų atsigręš.
Minios nesustabdė (+) akmenų siena, atsiradusi šalia kalno iš
kritusių ir kelyje į laimę akmenimis virtusių kovotojų,
neišgąsdino ir (+) žinia, jog palietę ant kalno pasirodžiusį
žiburį irgi virs akmenimis. Drąsuoliai siekė būti kalno
viršūnėje (+), kad džiaugtųsi laime kiti. Jie nepabūgo (+)
jokių kliūčių. Ėjo į mirtį, kad atneštų gyvenimą. Kilnesnio
pasiaukojimo už tokią dovaną nėra (+). Tik visagalės meilės
įkvėpti ryžtasi kurti gyvenimą kitiems (+), nors praranda
savąjį.
 Užduotis (1)
• Parašykite pastraipą „Ar kiekvienam žmogui
reikia paramos ir supratimo?“ remdamiesi skaitytu
V. Juknaitės kūriniu „Išsiduosi. Balsu“.
• Nepamirškite pastraipos struktūros: teiginys,
argumentas, sakinys tiltas, literatūrinė patirtis,
samprotavimas/vertinimas, apibendrinimas.
• Parašę pastraipą, pabraukite nurodytomis
spalvomis pastraipos struktūrines dalis.
 Užduotis (2)
• Parašykite pastraipą „Ar lengva būti kitokiam?“
remdamiesi skaitytu M. Hedono kūriniu „Tas
keistas nutikimas šuniui naktį“.
• Nepamirškite pastraipos struktūros: teiginys,
argumentas, sakinys tiltas, literatūrinė patirtis,
samprotavimas/vertinimas, apibendrinimas.
• Parašę pastraipą, pabraukite nurodytomis
spalvomis pastraipos struktūrines dalis.
 Užduotis (3)
• Parašykite pastraipą „Kas suteikia žmogui
stiprybės?“ remdamiesi skaitytu V. Krėvės
kūriniu „Skerdžius“.
• Nepamirškite pastraipos struktūros: teiginys,
argumentas, sakinys tiltas, literatūrinė patirtis,
samprotavimas/vertinimas, apibendrinimas.
• Parašę pastraipą, pabraukite nurodytomis
spalvomis pastraipos struktūrines dalis.
 Namų darbų užduotis (4)
• Parašykite samprotavimo pastraipą (70-100 ž.)
ant lapelio „Ką žmogus praranda naikindamas
gamtą?“ arba „Kodėl žmogui svarbu sugyventi
su gamta?“ remdamiesi skaitytu V. Krėvės
kūriniu „Skerdžius“.
 Ką rašyti įžangoje?
• Įsigilinti į raktinius temos žodžius.
• Paaiškinti sąvokas, epochos ypatumus.
• Paminėti bendrą kontekstą, bet neminėti
jokių autorių ar pavadinimų.
• Paskutiniame sakinyje išsikelti klausimą, į
kurį atsakytum dėstymo pastraipose. Galima
tą pačią temą paversti į klausimą.
 Kaip rašyti įžangą?
Įžangos optimali apimtis – 6 neilgi sakiniai,
kurie turi būti aiškūs, logiški. Įžanga yra tas rašinio
dėmuo, kuriuo sudominama, intriguojama, kitaip
tariant, „užkabinama“, todėl pirmieji du įžangos
sakiniai turi būti įdomiausi, gražiausi. Neatkartokite
jais temos, nepulkite pareikšti savo nuomonės –
pirmieji sakiniai turi būti pakankamai abstraktūs,
apibendrinti, tik įvedantys į teminį lauką.
 Kiti du sakiniai apeliuoja į dėstymą,
todėl jais nurodykite kitas rašinio pastraipų
gaires – pamažu eikite link būsimų savo
teiginių. Po truputį konkretizuokite temą,
paminėkite svarbiausias temos sąvokas (kai
temos pavadinime yra sąvokų, kurioms
reikia paaiškinimo arba apibrėžimo, pvz.,
tolerancija).
 Likusiais dviem pereikite į dėstymą –
galutinai nurodykite savo poziciją viena ar kita
tema, sukurkite „tiltą“ tarp įžangos ir dėstymo
pastraipos. Kitaip tariant, įžangoje turite iškelti
rašinio pagrindinę mintį, t.y. kas bus teigiama
visu rašiniu, kokia kryptimi pasuksite.
Pagrindinę mintį formuluojant įžangos
pabaigoje, ji pasitarnauja ir kaip sklandi
įžangos-dėstymo jungtis. Galima padaryti ir
dar daugiau: jau įžangoje suskaidyti
pagrindinę mintį į teiginius ir pateikti juos tokia
tvarka, kokia skaitantysis juos ras dėstyme.
 Įžangos pavyzdys
Kiekvienas žmogus gyvenime ieško laimės, dažnai net
pats nežinodamas, kas ji yra. Laimės sąvoką galėtume
apibūdinti kaip būseną, pasireiškiančią pasitenkinimu,
ramybe, dvasine pusiausvyra. Pasitikintis savimi
žmogus, turintis tikslą ir mokantis įvertinti savo sėkmes
bei nesėkmes,
dažnai jaučiasi laimingas. Tačiau kartais žmogui laimė
yra sunkiai pasiekiama gyvenimo pilnatvė, nes pats
individas nenori teigiamų pokyčių, būti
laimingam jam trukdo aplinka, jo paties negatyvus
požiūris į pasaulį. Kyla klausimas: kokia gi yra laimės
kaina?
 Užduotis (3)
• Parašykite įžangą jau prieš tai rašytai pasirinktai
dėstymo pastraipai.
 Ką rašyti pabaigoje?
• Pirmas sakinys — Apibendrindamas galiu
teigti, jog…
• Negalima minėti autorių ar kūrinių.
• Perfrazuoti dalines išvadas.
• Viename sakinyje paminėti, ar tai aktualu
ir šiandien.
• Samprotavimo apibendrinimas.
 Užduotis (4)
• Parašykite pasirinktos temos rašinio
pabaigą.
Rašinio vertinimas I-II gimn. kl.
Rašinio vertinimas pažymiu