Iškiliausias XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių poetas gimė laisvųjų ūkininkų Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje, už skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo šalia esančiame tėvų ūkyje Bernotuose su trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranciška. Biografija Jonas Mačiulis, gimė 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Jo tėvai buvo laisvi valstiečiai, palaikę artimus ryšius su aplenkėjusiais bajorais. Mokslo pradžią J. Mačiulis gavo iš tėvo, pusmetį mokėsi Betygalos mokykloje. 1873m. J. Mačiulis įstojo į Kauno gimnazijos parengiamąją klasę. Šeštoje klasėje pradėjo rašyti eilėraščius lenkiškai. Baigęs gimnaziją, 1883m. Įstojo į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Po metų, atsižvelgdamas į tėvų norą, 1884m. įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Baigęs seminariją, 1888 - 1892m. tęsė mokslus Peterburgo Imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje. 1891m. J. Mačiulis gavo teologijos kandidato laipsnį, buvo įšventintas į kunigus, pirmą kartą pasirašė Maironio slapyvardžiu. 1892m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1892 - 1894m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, o 1894 - 1909m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Tai patys gražiausi ir kūrybiškiausi J. Mačiulio gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu jis parašė pačius stipriausius savo kūrinius. 1903m. Maironiui suteiktas teologijos daktaro laipsnis. 1909m. J. Mačiulis grįžo į Kauną ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šiose pareigose J. Mačiulis išbuvo iki mirties. Jis mirė 1932m. birželio 28d., palaidotas Kaune. Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje Paminklas Maironiui Kaune Kūryba Rinkinys "Pavasario balsai" (1895).
Istorinė draminė trilogija "Kęstučio mirtis" (1921
m.), "Vytautas pas kryžiuočius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romantiškai idealizavo Lietuvos praeitį.
Literatūros istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa
lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotinės literatūros istorija" (1926m.);
Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, parašė
populiarią istoriją "Apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891 m.).
Parašė nemažai ir publicistinių straipsnių,
teologijos studijų. Išvertė Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų. . Maironio poemos
„Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
„Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu) „Nuo Birutės kalno“ „Jaunoji Lietuva“ „Raseinių Magdė“ – 1909 m. „Mūsų vargai“ – 1920 m. Rankraštis AČIŪ UŽ DĖMESĮ