NAUJOJO TESTAMENTO PASAKOJIMAI; JŲ INTERPRETACIJA LITERATŪROJE

Jonas Biliūnas „Lazda“ (164-168 psl.)

Perskaitykite XX a. pr. lietuvių literatūros lyrinės ir psichologinės prozos pradininko Jono Biliūno apsakymą „Lazda“ (164
psl.) ir atlikite užduotis.

1. Kokie laikai vaizduojami apsakyme? (1)

Baudžiava ir laikai po jos.

2. Pasvarstykite, kokius žmonių santykius lėmė socialiniai konfliktai. (2)

Didelė socialinė atskirtis. Nepagarba, netolerancija žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, šaltumas.

3. Nusakykite pasakotojo santykius su Dumbraucku. Išrinkite keletą meninės raiškos priemonių, nusakančių šių san -
tykių esmę. (3)
Tai nebuvo priešiški santykiai, greičiau baimės, nepasitikėjimo kupini: „žiūrėdavom į jį kaip į kokią ypatingą, mums
nesuprantamą ir nelabai gerą žmogystą ir bijodavom prie jos prisiartinti.“ Kadangi Dumbrauckas paliko pasakotojo
mokytoju, bijojo jo rūstybės (net mane visą prakaitas išmušdavo ir turėdavau akis pilnas
ašarų), tačiau, kai Dumbrauckas išvažiavo iš jų namų, ,, man pasidarė liūdna, gaila jo“.

4. Apibūdinkite tėvą.
4.1.Kokie jo santykiai su ponais? Pagrįskite juos pacituodami keletą meninės raiškos priemonių. Įvardykite jas. (3)
Tai nebuvo priešiški santykiai, greičiau baimės, nepasitikėjimo kupini: „žiūrėdavom į jį kaip į kokią ypatingą, mums
nesuprantamą ir nelabai gerą žmogystą ir bijodavom prie jos prisiartinti.“ Kadangi Dumbrauckas paliko pasakotojo
mokytoju, bijojo jo rūstybės (net mane visą prakaitas išmušdavo ir turėdavau akis pilnas
ašarų), tačiau, kai Dumbrauckas išvažiavo iš jų namų, ,, man pasidarė liūdna, gaila jo“.

4.2. Kodėl tėvas suteikė pastogę Dumbrauckui? Kokiais argumentais jis gina Dumbraucką? (3)
Pirmiausia, ko gero, iš pagarbos šiam ponui prievaizdui. Antra, pagailėjo jo, nes Dumbrauckas nebeturėjo kur
gyventi.
Primena karčią prievaizdo patirtį (tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvo primušę, kad
tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...) Svarsto, kad fizinė bausmė irgi gali būti reikšminga (Gal ir mus ponai
baudė dėl mūsų gero?)

4.3. Kaip į tėvo elgesį reaguoja kiti šeimos nariai? Kodėl? (2)
Šeiminykščiai norėtų būti griežtesni negu tėvas, jie nelinkę toleruoti nepagarbaus, žeminančio, žiauraus elgesio.

4.4. Tėvas nuolat skaito Kristaus gyvenimą. Atskleiskite, kokios žmogiškosios vertybės iškeliamos Biblijoje? Kokiomis
iš tų vertybių vadovaujasi tėvas? (3)
Neminėti pikta, nekerštauti, atleisti, mylėti artimą, gyventi be išskaičiavimų, būti dvasiškai tyram ir pan. Ko
gero, visomis šiomis vertybėmis ir vadovaujasi tėvas.

5. Suformuluokite šio apsakymo pagrindinę mintį. (1)

Žmogus savo kelyje turi vadovautis žmogiškumu, krikščionišku atlaidumu, būti dvasiškai tyras.

6. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pasirikrinkite žodžio „orumas“ reikšmę. (1)

Kertinė moralinės sąmonės sąvoka, reiškianti asmenybės vertingumą. Kaip etikos kategorija atspindi žmo-
gaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės su žmogumi. Juo parodomas žmogaus reiklumas sau.
7. Sukurkite samprotavimo pastraipą tema „Koks žmogus yra orus”
Kas yra orumas? Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną orus yra „turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę“
žmogus, tad orumas – savo vertės pajautimas. Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj: būtent čia - tikro-
sios jo garbės pamatas,- teigė žymus prancūzų filosofas Mišelis de Montenis. Laisvo ir oraus žmogaus vertybes
galima rasti ir lietuvių literatūroje. Apie tai rašė ir Kazys Binkis kūrinyje „Atžalynas“. Kūrinyje rašoma, kaip iš
mokytojo dingo pinigai. Buvo susikviesta visa klasė, bet niekas neprisipažino. Petras prisipažino kaltu vietoj
nekalto draugo, kurį įtarinėjo pavogus pinigus. Jis tiesiog norėjo padėti draugui. Petras pasielgė oriai. Akivaizdu:
orumas yra viena iš svarbiausių dvasinių vertybių,kuri suteikia pradžią žmogaus vidinio pasaulio tobulėjimui. Juk
tik kilnus žmogus ,darydamas gerą, skatina kitus elgtis taip pat. Liūdna, tačiau šiuolaikinei visuomenei būdingas
abejingumas. Žmogus oriai elgiasi tik tada, kai tai naudinga būna jam. Tačiau turime džiaugtis, kad vis dėlto dar
yra likę dorų, neabejingų kitiem žmonių, nes tik orūs žmonės tobulina visuomenę ir jos vertybes. Laisvas žmogus –
toks, kuris niekam nepriklausomas, niekieno nevaržomas, nepririštas. Jis laisvas kaip paukštis. Orus - tai didingas,
iškilnus, solidus žmogus.