,,Vizijos“ – svarbiausias poeto kūrinys

,,Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis,

praeitis ir ateitis“

Vizija – tai regėjimas, būsena ir kartu savitas žanras.

Išbaigtas ciklas: ,,Įžanga“, septynios dalys ir ,,Pabaiga“.
Vaizduojami vieno vakaro regėjimai. Jie kyla namuose arba regimi jų aplinkoje. Perėjimas iš realybės į viziją – trokštamas, o iš vizijos į realybę – negatyvus. Praeitis atgimsta lyrinio
subjekto atmintyje, jis ką tik grįžęs iš tolimos kelionės. ,,Vizijų“lyrinis subjektas – kūrėjas, suvokęs savo pašaukimą, įsipareigojimą žemdirbių genčiai. Ryškus dvilypumas: savo genties
likimo apmąstymas ir kartu savęs suvokimas kaip reginčio, atsimenančio ir turinčio galių veikti.
,,Vizijų“ vyksmo laikas kintantis: dabartis, prisiminimai, krypstama į ateitį. Ateities regėjimų padaugėja ,,Penktojoje“, ,,Šeštojoje“ ir ,,Septintojoje“ vizijose.

 ++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++
 Namų vaizdinys ,,Vizijose“
 ,,Vizijų“ erdvės centras – namai. Penkiose vizijose namai vaizduojami kaip
paprasta ūkininko sodyba, idiliškas šeimos gyvenimo paveikslas. ,,Šeštojoje“
ir ,,Septintojoje“ vizijose namai vaizduojami kaip rūmai. ,,Septintojoje“
pokylio vaizdas primena kilmingą aristokratų puotą protėvių laikais.
 Namuose išgyvenama rimtis. Rimtis tarsi Dievo dovana namams ir jų
gyventojams. Ji siejama su brandumu.
 Namai jungia kartas. Tai ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų namai. Jaučiamas
nuolatinis ryšys tarp protėvių sodybos ir anapusinio pasaulio.
 ,,Trečiojoje“ vizijoje vaikaitis išvysta senolę, vilkinčią jaunosios rūbus. Ji
atlieka mitologinę prasmę turinčius veiksmus: atgaivinimo, apvalymo,
sakralizavimo. Pati priklauso praeičiai, bet laimina dabartį ir ateitį. Ji įkūnija
moteriškąjį pradą.
 Gamtos tema ,,Vizijose“
 ,,Vizijose“ labai svarbi gamta.
 ,,Pirmojoje“ vizijoje vaizduojama saulėta šiaurės erdvė, po audros namų aplinka gaivesnė,
perkūnija ne bauginanti, o žaisminga, šviesi.
 ,,Antrojoje“ vizijoje svarbus rugių motyvas.
 ,,Vizijose“ labai svarbus sodas. ,,Trečiojoje“ vizijoje pirmąsyk pasirodo senolė, kurią išvystame
sode. Sodas – sakrali erdvė: ir krikščionys, ir musulmonai sodą sodą vaizduoja kaip žemės rojų.
Senolė saugo sodą. Jame auganti obelis - rojaus medžio atitikmuo. Obelis – brandžios,
išmintingos moters medis. Sode susitinka gyvieji ir mirusieji, o laukas – tik gyvųjų erdvė.
 ,,Vizijose“ galima rasti visus dangaus kūnus, garbintus senovės lietuvių. Svarbiausia yra saulė,
nušviečianti namus, sodą, laukus.
 Svarbus vaizdinys – pelkių šviesos (,,Pirmojoje“, ,,Ketvirtojoje“, ,,Penktojoje“ vizijose).
 Šiaurė, šiaurumas ir ugnis, liepsna – vienas kitą traukiantys poliai.
 Pasaulio vaizdinys ,,Vizijose“

 Pasaulis ,,Vizijose“ destruktyvus, chaotiškas. Pasauliui atstovauja keli vaizdiniai: vakaras, vėjas,
naktis, šikšnosparniai, juodas paukštis.
 Vakaras ir naktis susiję su mirtimi. Naktis vaizduojama kaip monstras negyvomis akimis, keliantis
siaubą tiems, kurie yra ne namuose.
 Ryškiausias chaotiškų, tamsių pasaulio erdvių vaizdinys – juodas paukštis. Kranklį primenantis juodas
paukštis primena tamsos valdovą.
 ,,Vizijose“ vaizduojama pasaulio tamsos ir namų šviesos kova. Dramatiškiausia dvikova vyksta
,,Ketvirtojoje“ vizijoje. Šviesos ir tamsos kova persimeta į lyrinio subjekto sielą – tai lemia jo
faustišką susidvejinimą.
 Miestas – negatyvi, svetima erdvė. Miesto žmonių gyvenimas nuobodus, beprasmis. Saulės miesto
vaizde nėra. Miestas siejamas su knyga, bet kultūros pasaulis dar nėra toks paveikus kaip saulėta tėviškė.
 Pasaulį lyrinis subjektas suvokia kaip kovą. Kovos prasmė – pasipriešinti tamsai. Tik per kančią
galima priartėti prie saulės, ugnies, šviesos.