Žemininkai

Žemininkų kūrybos bruožai (1)

• ŽEMININKAI – išeivijos poetų sąjūdis, 1951 m. JAV išleidęs naujosios lietuvių
išeivių poezijos antologiją „Žemė“ (redaktorius Kazys Bradūnas). Žemininkams
dažniausiai priskiriami penki poetai: Juozas Kėkštas, Kazys Bradūnas, Alfonsas
Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys ir Vytautas Mačernis.
• Žemininkai sujungė nepriklausomybės metų ir egzodo poeziją. Egzodas
žemininkams – tai ne vien tiesiog namų, gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis
išbandymas. Jis ryškiau nei kas kita atskleidžia žmogaus situaciją, žmogaus likimą
pasaulyje. Egzodo poetiką atpažįstame ne tik iš ypatingo poezijos suartėjimo su
filosofija, bet ir iš pamėgtų žanrų (soneto, elegijos, vizijos, simfonijos).
 Žemininkų kūrybos bruožai (2)
• Kitas esminis žemininkų kūrybos aspektas susijęs su valstietiškąja kultūra. Egzistencinių
prasmių išryškinimas žemės temoje, jau turinčioje stiprią tradiciją lietuvių lyrikoje,
galutinai perkėlė ją iš liaudiškosios kultūros plotmės į individualiąją. Žemė šiems poetams
– ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek žmogiškasis pasaulis apskritai. Kokia
žmogaus buvimo šiame pasaulyje prasmė – tai pagrindinis žemininkų kūryboje keliamas
klausimas.
• Žemininkai pratęsė neoromantikų pradėtą lietuvių lyrikos modernėjimo procesą.
• Esminis žemininkų įnašas į lietuvių literatūrą – poetinės kalbos reforma, suardžiusi
dainingąjį eilėraščio tipą, pakeitusi jį modernaus teksto struktūromis, semiantis patirties
daugiausia iš prancūzų ir austrų – vokiečių lyrikos, kuriant modernaus teksto klasiką.