Ar klaidos padeda tobulėti?

Pagal Bernardą de Fontenelį: ,,Visi žmonės klysta, bet didieji žmonės ir prisipažįsta
klydę.” Klysti yra žmogiška. Visi klystame: vieni daugiau, kiti – nenustoja. Dažniuasiai klystame
padarę prastą sprendimą, pasakę ne tuos žodžius. Be klaidų žmogaus gyvenimas netenka
prasmės. Jos ugdo žmogaus sąmonę, asmenybę, verčia tobulėti morališkai, dvasiškai.
Svarbiausia yra tų klaidų nekartoti, prisipažinti padaręs ne tą sprendimą.
Savo poelgius galime suprasti tik tada kai jau yra pervėlu. Kai esame dėl jausmo, būti
teisiu, praradę viską, tik tada pradedame gailėtis. Dažnai tenka vėl viską atiduoti, kad atsistatyti
savo vardą. Ne visiems pasiseka, tačiau viena garsiausių Lietuvos poečių Salomėja Nėris
susigrąžino savo moralinę vertę, padariusi visą Lietuvą užgriuvusią klaidą. Ji, būdama naivi
politikė ir jausminga moteris, iš tiesių žavėjosi socializmo idėjomis, netgi skaitė Markso, Lenino
veikalus. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą poetė parašė „Poemą apie Staliną“, važiavo į
Maskvą parvežti „Stalino saulės“. Už tai ji buvo vadinama tautos išdavike. Vieną kartą nuvyko į
Maskvą ir prašė, kad Lietuva būtų prijungta prie SSRS sudėties. Salomėja Nėris ne iš karto
suvokė, koks baisus yra stalinizmas. Ką išgyveno S.Nėris, sužinome iš jos eilėraščių, parašytų
toli nuo Lietuvos, Rusijoje, kur ji praleido II pasaulinio karo metus. Eilėraščių rinkiniu ,,Prie
didelio kelio” poetė išreiškė savo paskutinę valią: grįžti į Lietuvą, į žmonių širdis. Todėl
rinkinyje vyrauja išėjimo – grįžimo motyvas, sielvartingi nuo gimtinės atplėšto žmogaus
išgyvenimai. Nors gavimas pagarbos iš Lietuvos piliečių buvo ilgas ir sunkus darbas, po ilgo
laiko poetė grįžo į Lietuvą ir tapo viena iš garsiausių lietuvos neoromantikių, kurios vardas
žinomas ir garbinama ir šiomis dienomis. Apie pasimokymus iš klaidų sakė ir K. N.
Bouvis: ,,Klaida tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklus jau pastebėtos klaidos laikymasis
yra silpno charakterio požymis.“ Amerikiečių rašytojas suprato, kad klaidos nėra didžiausia
nelaimė, kol jų nekartoji. Bandymas ištaisyti padarytą žalą bei žinoti, kodėl ateityje jos negalima
kartoti yra stiprios valios, svarių moralinių vertybių požymis. Taigi, atpažintos, ištaisytos klaidos
tobulina žmogaus moralines vertybes, ugdo žmogaus asmenybę.