J.

Kunčino romanas „Tūla“: skaitymo užduotis

1. Išsamiai apibūdinkite vaizduojamojo laiko aktualijas ( istorinis laikotarpis, valdžios vykdomi veiksmai,
politinės aktualijos, žmonių tarpusavio santykiai, buitis, gyvenimo būdas, papročiai, socialinės, tautinės
problemos).

Vaizduojamas laikotarpis yra sovietmetis, paskutiniai jo dešimtmečiai. Minimi sovietinai vietovių,

paminklų, gatvių pavadinimai. Pagrindinis veikėjas ir Tūla yra priešiški šiai santvarkai, romano protagonistą
net išmetė iš universiteto dėl konfliktų su valdžia. Reikalavimas jam baigti universiteto karinę katedrą yra
aktualus sovietmečio laikų studentam, kadangi visos aukštosios mokyklas turėjo tokias institucijas. Iš
romano siužeto galima suprasti, kad sovietmečiu buvo ypač svarbu dalyvauti komunistų partijos veikloje,
jeigu norima ką nors pasiekti. Į ją būtent ir įstojo pagrindinio veikėjo buvusi žmona ir tai buvo viena iš jų
skyrybų priežasčių. Romane minimas ir to meto meninkam aktualus kūrybos apribojimas, kai jie negalėjo
laisvai reikšti savo vaizduotės, o paprasti žmonės – savo nuomonės. Minima, kad nebuvo galima nė kalbėti
apie kokią nors šalies okupaciją, nes tuomet būtų su tokiu žmogumi susidorota. Apibendrinant, visas
laikotarpis vaizduojamas kaip totalitarinis rėžimas, kuriame žmogus buvo verčiamas daryti, ką valdžia norėjo
t.y. kaip iš tikro ir buvo. Romane atsiskleidžia naturalus konfliktas pagrindiniam veikėjui bendraujant su
valdžios atstovais, „gydymo“ įstaigų atstovais. Pagr. veikėjas kartu su ne lietuviu bendrakeleiviu vyksta į
Kijevą. Iš ten išrykškėja tam tikri tautiniai nesutarimai tarp lietuvių ir rusų dėl istorijos interpretavimo.
Bendrakeleivis įstikinęs, kad Lietuva be SSRS būtų išnykusi. Protagonistas ginčytis šiais klausimais nenori,
bet iš jo ironiškų ir sarkastiškų komentarų matosi, jog jis su tuo nesutinka.

2. Romane sukurta visa galerija menininkų, inteligentų paveikslų. Išsirinkite 3 ir juos charakterizuokite( ne
Tūla ir ne pasakotojas).

Herbertas Šteinas. Menininkas, litografas. Jo dirbtuvės apibūdinamos kaip butaforiškos su daug antikvarinių
daiktų. Pats menininkas pavadinamas „amžinai jaunu“.

Valentinas. Pasakotojo draugas, grafikas. Gyvena Užupyje, netoli kapinių. Pasakotojas jį pavadina krapštuku
ir pedantu.

Aurelita Bonapartnova. Ji yra kaukių dirbėja. Pasakotojas net jaučiasi lyg žaislas jos rankose. Aurelita turi
dukrą vardu Eva. Ji jau seniai gyvena mieste.

3. Nuosekliai papasakokite Tūlos ir pasakotojo meilės istoriją ( kada, kur, kas, kaip, kodėl nutiko jų
gyvenime).

Tūla ir pagrindinis veikėjas susitinka Vilniaus dailės parodų rūmų kavinėje. Ji yra jaunesnė ir gyvena
padoriau už protagonistą. Jie greitai susibendrauja ir praleidžią visą savaitę kartu Tūlos nuomojame
kambaryje Užupio rajone, Vilniuje. Kiek vėliau, jiedu apsilanko pas Tūlos tėvus Kaune. Jos tėvam
pagrindinis veikėjas nepatinka dėl savo išvaizdos, būdo ir pan. Tad Tūla ir protagonistas išsiskiria. Ji
išvyksta mokytis į užsienį, pagrindinis veikėjas išvyksta į Klaipėda, jam tenka gulėti įvairiose ligoninės. Jis
kelis kartus sutinka Tūlą mieste ir ligoninėje, gulėdamas ligoninėj rašo jai laiškus, tačiau atsakymų
nesulaukia. Po daug metų, Tūla ir pagr. veikėjas susitinka Vilniuje. Jie ir vėl dieną praleidžia kartu. Tačiau
po to jiedu nebesusitinka ir po kiek laiko pagrindinis veikėjas sužino, kad Tūla mirė gaisro metu pirtyje.

4. Išsamiai ir pagrįsdami argumentais apibūdinkite pasakotoją (amžius, išsilavinimas, šeimyninis ir socialinis

statusas, gyvenimo būdas, charakteris, bendravimas su kitais žmonėmis ir t.t. )

Pagrindinis veikėjas yra vyresnis už Tūlą. Jis mokėsi universitete germanistiką, tačiau dėl įvairių nesutarimų
su vadovybe, pasakotojas išmetamas iš universiteto. Protagonistas yra meniškas žmogus, filosofiškas. Jam
nepatinka sovietmetis ir jis laikmetį pašiepia įvairiais sarkastiškais bei ironiškais komentarais. Vienas
svarbiausių jo gyvenimo bruožų yra bohemiška elgsena. Pagrindinis veikėjas elgiasi laisvai, bendrauja su
daug įvairių moterų, turi bėdų su alkoholiu. Daugiausiai jo artimųjų ir draugų taip pat yra meniški žmonės,
kurie gyvena Užupyje. Be abejo, pagrindinis veikėjas yra ir romantiškas, kadangi labai vertina Tūlą ir deda
daug pastangų ją prisiminti. Jis nevertina karjerizmo ir pataikavimo. Viena iš protagonisto ir buvusios
žmonos skyrybų priežasčių buvo žmonos įstojimas į komunistų partiją, o taip pat ir neištikimybė.
Pasakotojas taip pat yra neištikimas savo draugei Marinai, su kuria buvo išvykęs gyventi į Krymą.

5. Pagal tuos pačius kriterijus charakterizuokite Tūlą.

Tūla yra jaunesnė už pagrindinį veikėją ir negyvena tokio atsiskyreliško gyvenimo, kaip jis. Ji taip pat
nevertina sovietmečio ir miesčioniškų vertybių, tačiau yra priklausoma nuo savo tėvų, vertina jų nuomonę
įvairiomis gyvenimo temomis. Pagal profesiją ji yra dailininkė, baigusi dizaino studijas. Tūla supranta
pagrindinį veikėją, todėl jo ir yra mylima bei aukštinama. Pasakotojas jos balsą apibūdina kaip kimų ir duslų,
o pačia ją kaip dosnią, tikrą ir smalsią, nors tuo pat metu džiaugiasi, kad nedaugeliui žmonių Tūla yra tokia
patraukli kaip jam. Ji dirba žaislų fabrike, nors jai tai labai nepatinka. Vėliau jai tenka išvykti studijuoti į
užsienį.

6. Papasakokite apie to laikotarpio Vilnių bei Užupio rajoną ( koks jis regimas pasakotojo akimis, kokie
miesto architektūriniai ženklai išskiriami: bažnyčios, tiltai, gatvės, įstaigos, kultūros objektai, istorinės
atminties ir romano dabarties laiko atspindžiai.

Vilnius ir Užupis yra bene svarbiausia kūrinio erdvė. Užupis buvo gan apleistas Vilniaus rajonas, tai matosi
iš aprašomų prastų gyvenimo sąlygų. Tačiau net ir rajono prastose sąlygose pagrinidinis veikėjas suranda
teigiamų miesto sąvybių. Pasakotojas mini „neigiamas“ miesto vietoves, tokias kaip psichiatrinė ligoninė,
kapinės, kalėjimas. Kartais gan agresyviais išsireiškimais apibūdina miesto vietas. Pasakotojas labiausiai
mėgsta miesto kavines ir restoranus(„Alumnato kiemas“, „Parodų rūmų kavinė“). Itin svarbūs yra miesto
gamtos objektai, tokie kaip Bekešo kalnas, Neries ir Vilnelės upės. Upės turi simbolines prasmes.
Pasakotojas nori Vilnelėj išmaudyti Tūlą, kad ji taptų švari, O Neris asocijuojasi su mirtimi ir graikų mitu
apie keltininką Charoną. Romane svarbų vaidmenį atlieka ir miškai. Pasakotojas mini ir įvairias Vilniaus
bažnyčias, grožisi jomis, sako, kad jos priversdavo jį pakelti akis aukštyn. Bažnyčios pasakotojui asocijavosi
su pabėgimu nuo žemiškų bėdų, kurios užsimiršdavo pakėlus galvą į dangų. Protagonistui labai įsirėžė į
atmintį Bernardinų vienuolynas bei Vilniaus tiltai. Romane yra minimos Užupio gatvės – Malūnų, kurioje
gyveno Tūla, Paupio ir Krivių gatvės. Pats pasakotojas gyveno Savičiaus gatvėje pastate, kur seniau gyveno
M. K. Čiurlionis.

Saulius Rimutis IVb