,,Šeimos modelis lietuvių literatūroje”

(Šatrijos Ragana, V, Mykolaitis - Putinas, M. Katiliškis)

,,Šeima - svarbiausia sritis, kur žmogus pradeda savo pirmąjį visuomeninį

kelią. “, - būtent taip teigė ukrainiečių pedagogas Antonas Makarenka. Ši citata
įrodo, jog kiekvieno žmogaus gyvenime didelę dalį užima svarbiausios vertybės,
ypač – šeima ir namai. Tai nekintantys, pamatiniai dalykai, puoselėjami nuo mažų
dienų ir tarsi lydintys žmogų visą jo gyvenimą. Skirtingas šeimos modelis dažnai
vaizduojamas ir lietuvių literatūroje, ypač Šatrijos Raganos, Vinco Mykolaičio-
Putino ir Mariaus Katiliškio kūryboje.
XX a. pradžios lietuvių rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos
apysakoje ,,Sename dvare” vaizduojami idealūs motinos ir vaikų santykiai,
pagrįsti meile ir pasitikėjimu. Pagrindinė kūrinio veikėja mamatė Marija yra
dvaro ponia, trijų vaikų motina, žmonių patarėja, subtilios dvasios moteris. Ji
labai myli savo vaikus, todėl ypač stengiasi, kad jie augtų dori ir teisingi, kad tai,
kas svetima ir nežinoma, nežalotų jų dvasios. Nors mamatė nesijaučia suprasta
vyro ir ilgisi harmoningo ir darnaus jų bendravimo, tačiau santykiai su vaikais yra
idealūs ir labai artimi. Ypač – su dukra Irusia. Ji gyvena apsupta motiniškos
meilės ir globos, namuose jai miela, ramu. Irusia stengiasi elgtis taip, kad mamytė
būtų laiminga. Mamą myli tyra, vaikiška meile, rūpinasi, kad ji visada būtų
laiminga, jaudinasi, kad tik ji neliūdėtų. Mamatė Irusiai – kažkokio ypatingo,
neįprasto grožio įsikūnijimas, todėl mergaitė visad norėjo apsaugoti mamą nuo
visko, kas nemalonu. Irutė prisimena, kad vaikai, apsupti mamatės meilės ir
rūpesčio, namuose jautėsi saugiai kaip „kregždelės lizdelyje“, kuriame „nei lytus
lyja, nei vėjas neužpučia“. Tačiau namai prisimenami ne tik dėl to, bet ir dėl juose
išmoktų dalykų. Iš tiesų mamatė, būdama meniškos sielos moterimi, siekia savo
atžaloms įskiepyti gėrio troškimą, grožio pajautą ir meilę pasauliui. Ji siunčia
vaikus su dovanomis pas vienišą bobutę, vaikai mato, kaip ji padeda knygnešiui
Levanardai, užjaučia vargšą žydą prekeivį. Mama Irusiai buvo tikras pavyzdys,
kadangi mokė esminių dalykų ir rūpinosi vaikų moralės ugdymu. Tokią vaikystę
turėję vaikai mokėsi pamatinių vertybių, perėmė vidinę šilumą. Taigi,
neoromantizmo atstovė Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” atskleidžia
idealų ir pavyzdingą šeimos modelį - motinos ir vaikų tarpusavio santykiai
paremti meile ir pasitikėjimu.
XX a. vid. Lietuvos poeto ir prozininko Vinco Mykolaičio - Putino
romane ,,Altorių šešėly” vaizduojamas griežtos ir religingos šeimos modelis.
Kūrinyje vaizduojamas Liudo Vasario tėvas yra šeimos galva, kuriai turi paklusti
tiek Liudas Vasaris, tiek jo žmona. Šeimos modelis itin atsispindi scenoje, kuomet
tėvai pirmąkart susitiko su sūnumi seminarijoje. Jie, pamatę Liudą kunigiškais
rūbais, sumišo ir nežinojo, kaip su juo elgtis: ,,pasisveikinant tėvas buvo beimąs
bučiuoti Liudo ranką, nuo ko šiam pasidarė didelė gėda.”. Tėvai jį vadino ,,jūs,
kunigėli". Tėvams galimybė taip kreiptis buvo didžiausias pasididžiavimas, visų
jų vilčių, visų norų pildymasis. Be to, tėvo didžiavimąsis sūnumi atsispindi ir
scenoje, kuomet parsivežė Liudą pirmų atostogų iš seminarijos. Tėvas didžiavosi
sūnumi, buvo patenkintas ir linksmas: ,,tarsi net pajaunėjęs, ir pats norėjo greičiau
parvažiuoti namo, nes žinojo, kaip nekantriai laukia motina ir visi namiškiai
nepaprasto svečio”. Visas kaimas žinojo, kad tądien Vasaris grįš atostogų iš
seminarijos. Tėvo paveikslas atsispindi ir III romano dalyje ,,Išsivadavimas”. Po
10 metų stotyje pamatęs sūnų paprastais drabužiais, ne su sutana, tėvas net
neatpažino sūnaus. Po pokalbių supratęs, kad sūnus nebus vyskupu, tėvas jautė
nepasitenkinimą. Juk ilgų metų jo svajonė ir viltis buvo matyti sūnų klebonu
geroj parapijoj, gražioj klebonijoj, kur būtų ir gabalas lauko, ir galvijų, ir gražių
arklių, kuriais sūnus važinėtų į atlaidus į svetimas parapijas. Slapta jis puoselėjo
viltį, kad senatvėj ir pats turėsiąs kampelį tokioj klebonijoj ir galėsiąs pridaboti
ūkio reikalus. Dėl tėvo suorganizuotų giminės egzekvijų (pamaldų už
mirusiuosius), Liudas Vasaris po ilgų metų vėl apsivilko sutaną ir pradžiugino
tėvus. Jų veidai prašvito, tėvas neslėpdamas reiškė savo pasitenkinimą: ,,Na,
kunigėli, dabar net akim mieliau pažiūrėjus. Ir žmonėm ne gėda pasirodyti. Bent
visi mato, kad kunigas, o tai galėjo pamanyti, kad kokį šunponį parsivežė Vasaris.
Nepatinka man tos vokiškos mados’’. Taigi, Vinco Mykolaičio – Putino
intelektualiniame psichologiniame romane ,,Altorių šešėly” vaizduojamas
griežtos ir religingos šeimos modelis.
Egzodo rašytojo Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo“
vaizduojamas šeimos modelis, kuriame tėvas yra autoritetas, itin svarbus žmogus,
darantis didelę įtaką vaiko gyvenime.  Kūrinyje tėvas yra ,,lieso veido, geltonais
ūsais ir retais šviesiais antakiais, jo žvilgsniui teikusiais gerumo ir platumo.”.
Kaimo gyventojų jis buvo vadinamas ,,aukso širdies žmogumi”, o jo darbštumą
išdavė dėmės veido ir rankų srityse, kurias vadindavo ,,nenutrinamomis akmens
anglių dulkėmis, įsiėdusiomis į kraują ir matomomis po oda.”. Tėvas
vaizduojamas ir kaip puikus pasakotojas, nemažai keliavęs ir dirbęs svetur: ,,Jis
pašnekėdavo apie Škotiją ir jos miestus - Glazgovą ir Edinburgą, apie darbus
kasyklose.”. Kūrinyje pasakojama, jog tėvas prieš tai buvo kareivis, kiek daugiau
kaip du mėnesius  keliavo ,,per Sibirą, Baikalo ežerą ir Mandžiūriją.”, ten gavo
kulką į petį ir  mirė lauko ligoninėje. Tokia ankstyva tėvo mirtis padarė didžiulę
įtaką ir jo sūnui Tiliui. Ši netektis ne tik pakeitė vaikino gyvenimą: ,,Savo
mokytojo ir patarėjo neteko labai anksti.”, ,,jo vaikystė buvo numesta užpakalin. Ji
buvo perlėkta šuoliu, peršokta vienu persispyrimu.”, bet ir nulėmė veikėjo
charakterį. Tilius iš išorės buvo tvirtas, stiprus vyras, tačiau viduje išgyveno
chaosą, iš kurio matoma, kad jis yra neryžtingas, priklausomas nuo aplinkybių,
lengvai pasiduodantis ir nelinkęs įsipareigoti žmogus. Šis vyras atsiduria tarp
dviejų merginų, kurių vertybinis pamatas ir meilės suvokimas kardinaliai skiriasi.
Agnė – švelni, tyra, Tiliui gero norinti mergina. Tačiau ji neturi moteriškos,
demoniškos jėgos, apeliuojančios į vyriškus instinktus. Kita mergina – Monika –
ištekėjusi, subrendusi moteris, pasinaudodama savo turima jėga priverčia Tilių
geisti jos. Žinoma, Tilius, valdomas instinktų, pasirenka Moniką. Tačiau jų
santykiai pagrįsti kūniškais malonumais, o ne bendromis vertybėmis. Tokias
charakterio savybes, o ypač negebėjimą apsispręsti, lėmė ankstyva tėvo netektis.
Taigi,  rašytojo Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo“ vaizduojamas
šeimos modelis, kuriame tėvas yra svarbiausias žmogus, turintis didžiulę įtaką ne
tik vaiko gyvenimui, bet ir būdo bruožams.
Taigi, galiu teigti, jog lietuvių literatūroje vaizduojami skirtingi šeimos
modeliai. Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” atskleidžia idealų ir
pavyzdingą šeimos modelį - motinos ir vaikų tarpusavio santykiai paremti meile
ir pasitikėjimu. Vinco Mykolaičio – Putino intelektualiniame psichologiniame
romane ,,Altorių šešėly” vaizduojamas griežtos ir religingos šeimos modelis. O
Mariaus Katiliškio romane ,,Miškais ateina ruduo“ vaizduojamas šeimos modelis,
kuriame tėvas yra svarbiausias žmogus, turintis didžiulę įtaką ne tik vaiko
gyvenimui, bet ir būdo bruožams.