Tėvo paveikslas J.

Biliūno novelėse ,,Ubagas” ir ,,Lazda”

Šeima yra ypač svarbi, nes tai – gyvenimo pamatas. Darnios šeimos užaugina mandagius,
darbščius, dorus vaikus. Tačiau ne visos yra darnios, kai kuriose vyksta nesibaigiantys konfliktai.
Todėl ir literatūroje dažnai vaizduojamos visokios šeimos. Vienas iš autorių, kuris gilinosi į tokią
temą yra moderniosios epochos realizmo krypties atstovas Jonas Biliūnas.

Viena iš rašytojo kūrinių yra n ovelė ,, Lazda” vien iš pavadinimo galima suprasti jog tai
skriaudos ženklas. Lazda - tai įrankis, kuris tikrai neglosto. ,,Mano draugo pasakojimas”-
atskleidžia, kad ši istorija yra tikra. Pasakotojas palaiko tėvo pusę. Tarp eilučių galima
perskaityti moralą, kad neverta pykti ant tų, kurie tave baudė, norėdami tik gero. Jono Biliūno
kūriniuose atsiskleidžia sugebėjimas jautriai ir kartu su išmintinga rimtimi žvelgti į pasaulį. Taip
ir šioje novelėje- mokoma atleisti tam, kuris tave įskaudino, pažvelgti giliau į sielą, pakelti akis
nuo kasdienybės, mąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslą. ,,Dažnai tasai girininkas mėgdavo
skųsti mus ponui, ir mano tėvui, kuo arčiausia gyvenančiam, dažniausiai tekdavo išklausyti pono
grūmojimų.“ Iš šio sakinio galima suprasti jog tėvas buvo dažnai skriaudžiamas už tai ko jis
nepadarė. Kai girininkas sulaukė senatvės Juozapas jam padėjo, jį priglaubė. Kodėl šios novelės
pavadinimas lazda? Ogi todėl, kad tas pats girininkas jį mušė su obeline lazda, tą lazdą girininkas
kaip atminimą paliko Juozapui. . Tėvas, gavęs dovanų lazdą, su kuria pats buvo muštas,
susigraudino, nes niekada nemanė, kad tas ponas, kuris jį baudė, kada nors jam ją padovanos. Tai
tarsi abipusis susitaikymas be žodžių.

Dar vienas iš Jono Biliūno kūrinių, kuriame kalbama apie šeimą, yra novelė „Ubagas“. Joje
gilinamasi į Petro Sabaliūno padėtį. Visą savo gyvenimą rūpinęsis ne tik savo vaikais, bet ir kitų
buvo išmestas į gatvę. Jo tikras sūnus jį išmetė iš namų, kaip kokį seną skudurą. Tai parodo
kokių nedėkingų žmonių yra šiame pasaulyje, kurie sugeba taip atsidėkoti už savo gyvenimą, už
viską ką turi. Šis nuoširdus ir doras žmogus atsidėkoja Dievui už visas gyvenimo gėrybes, netgi
duonos kąsnelį. Sabaliūnas paaiškina, kad jis buvo išvarytas iš namų savo sūnaus, kuriam prieš 4
metus atidavė ūkį. Dabar vaikščioja po kaimą, prašydamas išmaldos. Galima sakyti, jog toks
Petro Sabaliūno likimas susiklostė ne dėl to, kad buvo blogas žmogus, bet dėl to, kad gal
nepakankamai skyrė laiko savo sūnui. Juk tėvui reikėjo daug dirbti, išlaikyti šeimą. Kai turėjo
laiko, užsiėmė bitininkyste. Pavadinimą ,,Ubagas“ galima suprasti tai, kad Sabaliūnas tik
tiesiogine prasme yra ubagas, elgeta, o tikrasis dvasios ubagas yra sūnus, neturintis vertybių,
humaniškumo, tad jis perkeltine prasme ubagas. Novelė skatina apmąstyti vaikų ir tėvų
santykius, pareigas.

Mano manymu, šios novelės yra visiškai skirtingos, bet tuo pačiu ir panašios. Jos skiriasi vaikų
požiūriu į tėvus, šeimos darną ir poreikius, supratimą. Bet jos panašios, nes tiek viena tiek kita
novelės priverčia pagalvoti apie tėvų ir vaikų santykius, bei pareigas.

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog Jonas Biliūnas novelėse vaizduoja įvairias šeimų
situacijas, patiriamus sunkumus. Kūrinyje „Ubagas“ rašytojas gilinasi į tėvo ir sūnaus santykį,
vertybių stoką, o apsakyme „Lazda“ vaizduojami tėvo ir vaikų santykiai yra šilti, sūnums gaila
tėvo už tai, ką jam teko praeityje patirti. J.Biliūno kūriniai ir šiandien aktualūs, nes svarbiausia
vertybė yra šeima, jos išsaugojimas ir darnūs tarpusavio santykiai.