Šiais laikais pilna stereotipų, kurie mus vienodina. Jie neleidžia atsiskleisti įvairovei. Pasaulis keičiasi
kiekvieną dieną ir be to neapsieinama. Kartais sunku suprasti, kada pasaulis yra įdomesnis. Ar kai jis
vienodas, ar kai įvairesnis. O kas jei mums nerūpėtų stereotipai ir kiekvieną karta kai jis būtų išgirstas,
mes atsikirstume jog nesam jūsų veidrodžiai, kas tada? Jei nebijotume būti nesuprasti ar pasaulis
netaptų šviesesniu?

   Stereotipai visais laikais kenkė mūsų išskirtinumui. Visos tos kalbos, kad stori žmonės negražūs, vyrai
neverkia, o moksliukai neįdomūs tik parodo, kad esame vedami į vienodiškumą.Tik įsivaizduokime kaip
atrodytų pasaulis, jei jis nebūtų nei baltas nei juodas, o turėtų įvairiausių atspalvių. Vienas iš tokių
pavyzdžių gali būti knyga „Būk kuo nori būti“. Šioje knygoje rašoma apie tai, kaip svarbu pasirinki tai ko
tau reikia ir ką tu mėgsti. Knygoje „nusispjaunama“ į stereotipus ir kitų žmonių nuomones. Joje yra ir
nemažai ryškių asmenybių frazių. Galima pastebėti kad knygoje frazės įrašytos tik tų žmonių, kurie paliko
stereotipus už nugaros. Dėl to, kad jie atsisakė stereotipų jie tapo išskirtiniais ir įdomiais žmonėmis. Ar
žmonės, kurie vis dar laikosi stereotipų yra tokie įdomūs, kaip kiti? Ir ar jie tokie žinomi? Tikrai abejotina.

   Kas jei mes garsiai išsakytume nuomonę? Ar už tai mus kas nor sumuštų, kur nors uždarytų? Tikrai ne
jei pasisakytume už tai kas padėtų žmonijai tobulėti, o ne ją smerkų ir prikišinėtų stereotipus. Taip kai ir
filme „Adomo obuoliai“. Ivanas - likimo nuskriautas kunigas, dalinantis patarimus žmonėms
susiduriantiems su problemomis. Jis garsiai išsakydavo savo nuomonę nebijodamas, kad kas nors jam
nepritars. Jis nesuvokia, kad neviskas yra taip kaip jam atrodo. Jo sūnus visiškai paralyžuotas, bet jis tiki,
kad jo sūnus numetė nuo stalo saldainių dėžutę, o jo žmona netyčia apsinuodijo sūnaus parneštais
saldainiais, nors iš tiesų pati nusiždė. Jo galvoje buvo auglys, kuris užšifruodavo jam šiuos dalykus. Savo
kalbomis ir svarba jis pakeitė gaujos lyderio, tikinčio Hitlerį, mąstymą. Adomas - tai kalinys atvykęs į
vienuolyną „pasitaisyti“. Jo tikslas iškepti obuolių pyragą. Nors iš pražių tai priėmė juokais, jis pakeitė
savo nuomonę. Tik dėl tokio žmogaus, kaip Ivanas jis sugebėjo pasikeisti ir tapti doru piliečiu. Ivanas
pasveiko, o Adomas taip įsijautė į vienuolyno pagalbą kaliniams, kad pats sugalvojo likusį savo gyvenimą
atsiduoti tam, kad padėtų kitiems kaliniams. Taigi matome, kaip garsūs pasisakymai gelbsti žmonių ateitį.
O išskirtinumas tik padeda atkreipti į save dėmesį. Adomas ir Ivanas išgarsino vienuolyno vardą ir
vienuolynas visad turėjo pagalbos reikalaujančių žmonių.

 Taigi išvada tokia, kad išskirtinumas yra puikus dalykas mūsų pasaulyje. Nors stereotipai mus
vienodina, bet šiais laikais vis daugėja įdomių ir išskirtinių asmenybių. O  garsūs pasisakymai, dėl ateities
tik paįvairina mūsų kasdienybę ir sukuria nauja ateitį pasauliui. Kad ir kaip sunku kai kuriems pripažinti,
kad vienodas pasaulis yra daug neįdomesnis, nei įvairesnis, bet taip jau yra. Ir aš visiškai pritariu M.
Česnavičiūtei, kad „Pasaulis įdomus savo įvairovę, o ne vienodumu“.