Iminties

kalendorius

........................................ . .........

LEVTOLSTQJ
I rus kalbos vert
A ISTIS KELERTAS
A LEKSAND RAS TY LA
LINAS VAITKUS

U D K 821.161.1-84
To-64

Versta i: AeBToactoh

Kpyr HTCHHji
3 kcmo, 2011

ISBN 978-609-403-551-7

Vertimas lietuvi kalb, Aistis Kelertas, Aleksandras Tyla, Linas Vaitkus, 2013
Virelio dizainas, Andrius Morkelinas, 2013
UAB M E D IA IN C O G N IT O , 2013

P R A K A L B A

Mintis, surinktas ia, pamiau i galybs krini ir mini rinkini.

Mintys be parao arba yra itrauktos i rinkini, kuri autoriai nenuro
dyti, arba priklauso man. Kitos mintys pasiraytos j autori, tik, deja,
kai jas perraiau, tiksliai nesiymjau, i kokio tiksliai krinio. Danai
veriau autori mintis ne i original, o i vertim kitas kalbas, todl
mano vertimas gali pasirodyti ne visai tikslus. Kita prieastis, dl ko tos
mintys gali ne visai atitikti originalus, - rinkdamas neretai pavienes min
tis i ilg svarstym, dl aikumo ir spdio vientisumo turjau praleisti
kai kuriuos odius ir sakinius, o sykiais ne tik pakeisti odius kitais, bet
ir ireikti mint savais odiais, nes mano knygos tikslas yra ne pateikti
tikslius odinius raytoj vertimus, o naudojantis didiomis, vaisingomis
skirting raytoj mintimis suteikti gausiam skaitytoj briui kasdien skai
tymo altiny aptariant geriausias mintis ir jausmus.
Noriau, jog kasdien skaitydami i knyg mons patirt t pat ger,
pakil jausm, kur jutau j sudarydamas ir tebejauiu tiek kasdien skai
tydamas, tiek taisydamas antrj jos leidim.
L evas T olstojus ,

1908 m. kovas. Jasnaja Poliana

Sausio 7
Geriau inoti nedaug ities gera ir reikalinga nei labai daug vidutinika
ir nereikalinga.
Koks didelis turtas gali bti nedidelje rinktinje bibliotekoje! I vis
civilizuot pasaulio ali per tkstant met atrinkt imintingiausi ir
veriausi moni bendruomen pateik mums savo mokslo bei imin
ties rezultatus. Patys mons nepasiekiami, jie, galimas daiktas, bt ne
kantrs, jeigu sutrikdytume j vienatv ir nutrauktume usimimus, gali
bti, kad visuomenins slygos neleist bendrauti su jais, bet mintis, ku
rios jie neatskleid netgi geriausiems savo draugams, urayta ia aikiais
odiais mums, paaliniams kito amiaus monms. Taip, mes skolingi
geroms knygoms u svarbiausias dvasines ms gyvenimo geradarystes.
Ralfas Voldas E mersonas

Per daug knyg blako prot. Todl skaityk tik tas, kurios neginijamai
pripaintos geromis. Jeigu kada nors kils noras laikinai pereiti prie kito
ki krini, niekada nepamirk grti prie pirmj.
L ucijus A njus Seneka

I pradi skaitykite tik geriausias knygas, nes vis veikti nespsite.

H enris D eividas T oro

Skirtumas tarp tikr fizini ir proto nuod yra tasy kad dauguma fizini
nuod bna bjauraus skonioy o proto nuodai laikrai ir kvail knyg
pavidalo, deja, danai bna patraukls.

Iminties iaiendorius

Sausioi
Vienas i iurkiausi prietar yra vadinamj ms laik mokslinink
prietaras, kad mogus gali gyventi be tikjimo.
Visada, visais laikais mons troko inoti, bent kiek nutuokti apie pra
di arba galutin savo emikojo egzistavimo tiksl, ir religija radosi,
kad patenkint j poreik, nuviest ry, kuris sieja visus mones kaip
brolius, turinius vien bendr kilms altin, vien bendr gyvenimo
udavin ir vien bendr galutin tiksl.
D iuzep M adzinis

Kiekvienos religijos prasm yra atsakymas klausim: Kodl a gyvenu

ir koks mano santykis su supaniu bekraiu pasauliu? Nra n vienos
religijos, nuo rafinuoiausios iki paios primityviausios, kurioje nebt
ito mogaus santykio su pasauliu nustatymo. Vis religij erdyje - vie
nos aminos tiesos altinis.
Tegu persai neioja savo taovidus, ydai savo jarmulkas, krikionys savo
kryius, musulmonai savo pusmnul, bet tegu visi atmena, jog tai tik
ioriniai enklai, o tikrosios vis religij esms artimo meils - vieno
dai reikalauja Manu, Zaratustra, Buda, Moz, Sokratas, Galiljus, Jzus,
Povilas, Mahometas.
Evaldas F liugelis

mogaus gyvenimas be tikjimo -gyvno gyvenimas.

I V T O IS T O J

Sausio3
Tas, kuris ino sveiko proto taisykles, yra emiau u t, kuris jas mgsta.
Tas, kuris jas mgsta, yra emiau u t, kuris jas vykdo.
K in

patarl

Svarbiausias ms gyvenimo klausimas: Ar i trumput mums skirt

gyvenimo atkarp darome tai, ko i ms nori Tas, kuris pasiunt mus
gyventi? Ar tai mes darome?
Kai man sunku., praau Diev padti. Bet mano pareiga tarnauti Viepaiui
o neJo pareiga tarnauti man. Kai tik prisimenu tai, nata palengvja.
Mums skirt darb turime atlikti siningai ir nepriekaitingai, nesvar
bu, ar vien dien tikims tapti angelais, ar tikime es kil i liu.
D onas Raskinas

sivaizduok, kad gyvenimo tikslas - tavo laim, ir gyvenimas tampa iau

ria beprasmybe. Pripaink tai, k sako ir moni imintis, ir tavo protas,
ir tavo irdis: gyvenimas yra tarnyst Tam, kuris pasiunt tave pasaul,
ir jis taps nuolatiniu diaugsmu.

iminties Hafendorius

Net ir nenordami negalime nejausti savo ryio su visu moni pasauliu:

mus sieja ir pramon, ir prekyba, ir menas, ir inios, ir, svarbiausia, ms
padties bendrumas, santykio su pasauliu bendryst.
Geri mons vieni kitiems padeda to nejausdami, o blogi tyia veikia vieni
prie kitus.
K in

patarl

Viskam savas laikas, savi trkumai: niekas negali apsieiti be kit pagal
bos, todl ir turime padti vieni kitiems paguoda, patarimais ir spji
mais.
I

Dievot mini

Visi Adomo vaikai - vieno kno dalys. Kai kenia viena, kitos kankinasi.
Jeigu esi abejingas kit kanioms, nenusipelnei bti vadinamas mogu
mi.
Sadis

Visa monijos istorija, kiek mes inome, yra jos judjimas vis didesn
vienyb.

10 IV TOLSTOJ

Sausio s
aizda, palikta aunamojo ginklo, dar gali igyti, bet aizda, padaryta
lieuvio, - niekada.
Pers

patarl

Kas nenusideda kalbdamas, tas yra tobulas mogus; jis sugebs paa
boti ir vis kn. Jei mes brukame slus arkliams nasrus, kad mums
paklust, mes suvaldome ir vis j kn. tai kad ir laivai: nors jie tokie
dideli ir smarki vj genami, maytis vairas juos pakreipia, kur nori
vairininkas. Taip ir lieuvis yra maas narys, bet moka girtis didiais da
lykais. irkite, kokia maa ugnel padega didiausi giri; ir lieuvis
yra ugnis, nedorybs visetas.
Jok 3, 2-6

Igirds, kaip mons kalba apie kit ydingum, nepritark j mgavimuisi.

Igirds apie blogus moni darbus, nesiklausyk iki galo ir stenkis pamir
ti tai, k igirdai. O klausydamasis apie geradarius, simink ir pasakok.
Taip elgdamasis greitai priprasi prie to, kad igirds apie moni blo
g jausiesi toks pat skaudintas, lyg vainot tave pat, ir, kai nuo tavo
lieuvio galo nutrks piktas odis apie artim, tau bus taip pat skaudu,
kaip sklus sau antaus.
Ryt

imintis

Gin klausykis, bet juos nesikik.

N ikolajus G ogolis

Tariau: ,Apdairiai elgsiuosi savo kelyje, kad nenusidiau lieuviu; savo

burn uiaupsiu, kai nedorliai bna arti.
Ps 39, 2

Bijok bti moni vienybs griovju, odiais kelianiu negerusjausmus.

iminties Hafenciorius

Sausio 6
Daug pastang reikia daryti gera, bet ne maiau ir susilaikyti nuo blo
gio.
Kad pasiektum ventum, nieko nra svarbiau u susilaikym. Susilai
kymas turt bti ankstyvas protis. Jeigu tai ankstyvas protis, jis virsta
dorybe. Tam, kuris tvirtai doras, nra nieko, ko negalt veikti.
Laodzi

Ramyb pasiekiama ne tui trokim patenkinimu, o, prieingai, to

ki trokim atsisakymu. Jeigu nori sitikinti, kad tai tiesa, dk isi
vadavim nuo tui trokim bent pus to darbo, kur iki iol vaistei
jiems ipildyti, ir greitai ivysi, jog itoks elgesys suteiks gerokai daugiau
ramybs ir laims.
Pagal E piktet

lov mogui, nepasiduodaniam pagundai. Dievas bando kiekvien:

vien turtais, kit skurdu; turtuol - ar ities rank vargstaniajam, var
guol - ar nuolankiai ks nemurmdamas savo kanias.
Talmudas

Tik t pavadinsiu tikru veju, kas sulaiko savo pykt, lekiant tarsi ver
lus veimas; kiti, bejgiai, tik laikosi u pavadio.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Kad ir kiek kart tekt kristi nepasiekus pergals prie savo aistras, nenusi
mink. Bet kokios pastangos kovoti silpnina aistr ir lengvina pergal prie j .

igv

t o x st o j

Sausio 7
Reikia bti geram su visokiais monmis, kad ir kokie jie bt, ir nereikalauti i j to, ko jie negali padaryti - tapti kitais monmis.
Pagal A rtr openhauer

Nieko neniekinkite, gniauzkite savo irdyje nedorus vertinimus, ugaulius

artimo tarimus, visada sau gerai aikinkite kit poelgius ir odius.
I Dievot mini
1) Neatidk rytojui to, k gali padaryti iandien. 2) Neversk kito daryti
to, k gali padaryti pats. 3) Ididumas kainuoja daugiau nei tai, ko reikia
pavalgyti, atsigerti, apsirengti ir pernakvoti. 4) Kiek mes kankinoms dl
to, kas nevyko, bet galjo vykti. 5) irds prie k nors sakydamas ar
darydamas suskaiiuok iki deimties. Jeigu irdis neatlyo, suskaiiuok
iki imto, jei dar ne - skaiiuok iki tkstanio.
Pagal T om D eferson

Kuo mogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau grio pastebi monse.

Gerumas puoia gyvenim, isprendia visus prietaravimus, painiav
iaikina, sunk padaro lengv, nir - diaugsming.

imtnties Hafencforius

13

Krikioni mokymas yra toks paprastas, kad net kdikiai tiesiogiai j

supranta. Tik mons, kurie nori atrodyti ir vadintis krikionys, bet i
tikro nra, gali jo nesuprasti.
Buda sak: mogus, kuris pradeda gyventi dl sielos, panaus mog,
kuris nea vies tams kambar. Tamsa kaipmat isisklaido. Tik bk
atkaklus tokiame gyvenime, ir tavyje vyks visikas nuvitimas.
Paskutinis Kristaus pamokslas apibendrina vis jo mokym: Mylkite
vieni kitus, kaip a jus myljau, ir dl to visi pains jus kaip mano mo
kinius, jeigu mylsite vieni kitus. Jis nesako, jei tiksite tuo ar kitkuo,
tik jeigu mylsite. Tikjimas keiiasi kartu su nepaliaujama poiri
ir ini kaita; jis susijs su laiku ir kinta su juo. O meil nelaikina, ji
nepakeiiama, amina.
Mano religija - tai meil viskam, kas gyva.
Iki krikionybs gyvendinimo trksta tik sunaikinti jos nukrypimus.

14

l y T O IST O J

Sausio 9
inios tikros yra tik tos, kurios gytos savo mini pastangomis, o ne
atmintimi.
Tik visai pamir tai, ko mokms, pradedame i tikro painti.
H enris D eividas T oro

Nenutrkstamas svetim mini srautas turi sulaikyti ir slopinti savas

mintis, o ilgainiui - netgi visai susilpninti minties gali. <...> tai kodl
nuolatinis mokymasis minktina galv. <...> Vaikyti savo mintis, kad
bt vietos knyginms, man regis, tas pat, kas parduoti savo emes, kad
ivystum svetimas.
A rturas openhaueris

Gyvenim stumia tik ta mintis, kuri pasiekta savo protu arba bent jau
atsako klausim, kilus dar sieloje. O svetima mintis, kuri sileidia
protas ir atmintis, nedaro takos gyvenimui ir susigyvena su bjauriais
poelgiais.
M aiau skaitykite, maiau mokykits, daugiau galvokite. Mokykits ir i
mokytojy ir i knyg tik to, k norite suinoti.

Iminties Haienciorius

15

Sausio 10
Aukljimo pagrindas - santykio su visa kuo pradia ir to santykio lemiamo elgesio nustatymas.
O kas papiktint vien i it mautli, kurie mane tiki, tam bt ge
riau, kad asilo sukam girn akmuo bt ukabintas jam ant kaklo ir jis
bt paskandintas jros gelmje.
M t 18, 6

Aukljant vaikus nereikia pamirti, kad aukljame juos ne gyventi dabar,

o geresnei monijos ateiiai, tai yra gyventi kitomis, geriausiomis slygo
mis. Aukldami vaikus dl bsimo, geresnio pasaulio tvarkos, mes kartu
taisome bsim pasaulio srang.
Pagal Imanuel Kant

Man atrodoy kad didiausia tv ir aukltoj pareiga yra imokyti vaik

suvokti savo dievik prigimt.
V iljamas E leris aningas

Religinis mokymas - aukljimo pamatas, o dabar ms krikionikame

pasaulyje mokoma to, kuo netikima.

16

Ig'V T O L S T O J

Be nusieminimo nemanomas tobulumas. Kam man tobulti, jei a ir

taip geras?
Kuo aukiau esi, tuo labiau nusiemink. Daug moni gyvena kilniai
ir lovingai, taiau paslaptys atsiveria tik nusieminusiesiems. Neiekok
per sunki ir ne tavo jgoms skirt dalyk. Bet apie tai, kas tau paskirta,
mstyk pagarbiai. Nebk smalsus ten, kur nereikia. Tau ir taip atverta
daugiau, nei pajgi suprasti.
I A p o k r if
O Jzus, pasivadins juos pas save, tar: Js inote, kad taut valdovai
engia tautas ir didinai rodo joms gali. Tarp js to nebus. Jei kas
nort tapti didiausias i js, tebnie js tarnas, ir kas panort bti
pirmas tarp js, tebnie js vergas. mogaus Snus irgi atjo ne kad
jam tarnaut, bet pats tarnauti ir savo gyvybs atiduoti kaip ipirkos u
daugel.
M t 20, 25-28

Dalis draug giria tave, dalis smerkia ir kritikuoja; artk prie t, kurie
kaltina, ir traukis nuo t, kurie giria.
Talmudas

Kai strl nepataiko taikin, aulys kaltina save pat, ne kit. Taip elgiasi
ir iminius.
K onfucijus

Prisimink visus blogus dalykus, kuriuos esi padars, ir stenkis blogai nesi
elgti. Jeigu vis prisiminsi, k nuveikei gera, tai ims kliudyti daryti gerus
darbus.

Yra moni, kurie imasi atsakomybs sprsti u kitus j santyk su Dievu

bei pasauliu, ir yra didiul dauguma moni, kurie atiduoda t teis
kitiems, aklai tiki tuo, kas jiems sakoma. Vienodai nusikalsta tiek vieni,
tiek kiti.
Mes visi panas vaikus, i pradi kartojanius neginijamas savo mo
iui tiesas, vliau - mokytoj, o augdami - ir kit puiki moni,
pasitaikani ms kelyje.
Pagal R alfVold E merson

Sergkits netikr prana, kurie ateina pas jus avi kailyje, o viduje yra
plrs vilkai. Js painsite juos i vaisi. Argi kas gali pasiskinti vynuo
gi nuo erki ar fig nuo usni?! Juk geras medis duoda gerus vaisius,
o netiks medis - blogus. Geras medis negali duoti blog vaisi, o neti
ks - ger. Kiekvienas medis, kuris neduoda ger vaisi, bus ikirstas ir
mestas ugn. Taigi js painsite juos i vaisi.
M t 7, 1 5-20

mogus gali naudotis palikimu, kur gavo i iminting ir vent pra

eities moni, bet pats turi patikrinti protu tai, kas jam perduodama,
atmesti viena ir priimti kita.
Kiekvienas mogus turi pats nustatyti savo santyk su pasauliu ir Dievu.

18

IV TOISTOJ

Sausio 13
Tikjimas yra gyvenimo prasms supratimas ir i to kylani pareig
primimas.
Kas yra geras mogus? Geras tiktai tikintis mogus. Kas yra tikjimas?
Tik valios suderinimas su sine, su pasaulio imintimi.
K in

patarl

Btina yra viena - atsiduoti Dievui. Bk pats tvarkingas ir leisk Dievui

tvarkyti pasaulio bei jo lemties tkm. Tegu bna sunaikinimas arba ne
mirtingumas. Tai, kas turi bti - bus. Tai, kas bus - bus gera. Kad eit
gyvenimo keliu, mogui nieko nereikia, tiktai tikti griu.
A nri A mjelis

nekama, kad Paskutinio teismo dien vyks visuotinis teismas ir gerasis

Dievas pyks. Bet i gero Dievo negali bti nieko, tik gera. Nebijok: pa
baiga bus diaugsminga.
Pers

imintis

mons danai klausia: kas bus po mirties? Reikia atsakyti taip: jeigu
tikrai ne lieuviu, o irdimi kalbi Teesie tavo valia, kaip danguje, taip
ir emje, tai nra ko galvoti, kas laukia po mirties. Atsiduok begali
ns btybs rankas j lovindamas; tu inai, kad tai yra meil - ko tau
bijoti?
Kristus mirdamas tar: Tve! Atsiduodu tavo rankas. Jei kas taria
iuos odius ne vien lieuviu, o visa irdimi, tai tokiam mogui daugiau
nieko nereikia. Jeigu mano siela grta pas Tv, tai jai nieko, iskyrus
geriausia, nutikti negali.
Nemanykite, kad galima rasti dvasios ramyb be tikjimo.

iminties kafencforius

19

Mylti savyje galima tiktai T, kuris vienas visuose. Mylti T, kuris vie
nas visuose, tai mylti Diev.
Mokytojau, koks sakymas yra didiausias statyme? Jzus jam atsak:
Mylk Viepat, savo Diev, visa irdimi, visa siela ir visu protu. Tai di
diausias ir pirmasis sakymas. Antrasis - panaus j: Mylk savo artim
kaip save p at. itais dviem sakymais remiasi visas statymas ir PranaV .
sai.
M t 22, 36-40

mons gyvi meile; meil sau - mirties pradia, meil Dievui ir monms gyvenimo pradia.
Dievas yra meil, ir gyvenantis meilje gyvena Dieve, o Dievas - jame.
Jeigu mes mylime vienas kit, tai Dievas gyvena mumyse, ir tobula jo
meil yra mumyse. Jei kas sakyt: A myliu Diev, o savo brolio neks
t, tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kur mato, negali mylti Dievo,
kurio nemato. Dievas yra meil, ir kas pasilieka meilje, tas pasilieka
Dieve, ir Dievas pasilieka jame.
Jn 1 ,4

Meil ne altinis. Meil - pasekm, ne prieastis. Meils prieastis - die

viko dvasinio pradmens savyje suvokimas. Tas suvokimas reikalauja
meils ir j kuria.

20

Jg V T O T S T O J

Pagrindin Kristaus mokymo prasm - tiesioginis ryys tarp mogaus,

Dievo Snaus ir Dievo Tvo.
Js klausiate, koks esminis Kristaus charakterio bruoas. A atsakau:
Jo sitikinimas mogaus sielos didybe. Jis regjo moguje Dievo atvaizd
ir todl myljo mog, kad ir kas is buvo, neatsivelgdamas jo gyveni
mo slygas ir charakter.
Pagal V iljam E lerj aning

Tautos, kaip ir asmenybs, turi atsisakyti iankstini nuostat. Kalb

kits tiesiai su Dievu: neskaitykite knygos, skaitykite savo siel ir maa
koplytl isipls iki didingo dangaus skliauto katedros.
Pagal RalfVold E merson

Diev painti galima protu arba jausmais, remiantis tikjimu ir morale.

Painimas protu yra nepatikimas ir pasmerktas pavojingoms klaidoms;
dvasinis Dievo painimas reikalauja morals veiksm. Toks tikjimas yra
natralus ir antgamtikas.
Pagal Imanuel K ant

Bijokite visko, kas stoja tarp js ir Dievo dvasios, gyvenaniosjs sieloje.

Iminties Hafencforius

21

Svarbiausia didij ms neskmi prieastis - klaidingas tikjimas.

mogaus gyvenimo tikslas - iracional prad paversti racionaliu. Tam
reikalingi du dalykai: 1) matyti visus iracionalius dalykus gyvenime ir
nenukreipti nuo j dmesio; 2) suvokti visame tyrume galim gyvenimo
racionalum. Suvokdamas vis iracionalum ir visada i jo kylant gyve
nimo vargingum, mogus nevalingai nuo jo sukasi; kita vertus, aikiai
suvokdamas racionalaus gyvenimo galimyb mogus nevalingai siekia
jos. Todl pagrindin vis monijos mokytoj uduotis yra neslpti ne
imintingumo blogio ir traukti vieum racionalaus gyvenimo gr.
Turime labai dmesingai vertinti savo visuomeninius reikalus, turime
bti pasireng keisti savo nuomon, atsisakyti sen pair, sisavinti
naujas. Turime mesti iankstines nuostatas ir mstyti visikai laisvu pro
tu. Jreivis, kuris kelia tas paias bures neatsivelgdamas vjo permai
nas, niekada nepasiekia savo lankos.
H enris D ordas

Verta tiesiai ir paprastai priimti Kristaus mokym, kad bt aikus tas

siaubingas melas, kuriame gyvename mes visi ir kiekvienas i ms.

11

XgV TOISTOJ

Sausto 17
Vykdydamas savo vidin paskirt, gyvendamas sielai mogus nevalingai
paiu tikriausiu bdu tarnauja visuomens gyvenimo tobuljimui.
Kodl beprasmikai kankinate save vargana padtimi? Js troktate grio,
tik neinote, kaip j pasiekti. inokite, kad tiktai tas, kuris atiduos gyve
nim, gals j gauti. Js nieko nepasieksite be Dievo... Dievas vienintelis
js eimininkas, ir jums nereikia kito. Dievas jus ilaisvins.
H iugas Felisit R oberas

de

L amen

Bt gerai, jeigu imintis galt pertekti i jos sklidino mogaus kit,

kuriame jos nra, kaip vanduo liejasi per viln i vieno indo kit tol,
kol abiejuose isilygina. Bda ta, kad perimti svetim imint reikia ne
priklausom, rimt pastang.
Jeigu galite imokyti mog grio ir nedarote to prarandate brol.
K in

patarl

Atlik savo darb gyvenime tobulindamas, gerindamas siel ir bk tikras,

kad tik tokiu bdu prisidsi prie bendro gyvenimo tobuljimo.

Iminties Haiencforius 23

Sausto i S
Mokslininkas - tas, kuris daug ino i knyg; isilavins - tas, kuris sisa
vino gyvenamais laikais labiausiai paplitusias inias ir gdius; viesuo
lis - tas, kuris supranta savo gyvenimo prasm.
Mokslo srii yra nesuskaiiuojama galyb; neinant, kokia yra moni
paskirtis ir kas jiems gera, nemanoma isirinkti toje dalyk begalybje,
todl be ito inojimo visos kitos inios bei menai tampa - kaip ir tapo
ms laikais krikionikame pasaulyje - tuia, kenksminga pramoga.
Gyvename bejausm gyvenim, prieingai, nei j suprato protingiausi
vis laik mons. Taip nutinka todl, kad ms jaunosios kartos blogai
lavinamos - mokomos vairi moksl, bet ne gyvenimo prasms.
Vienintelis tikras mokslas inoti, kaip turi gyventi mogus. Ir tas inoji
mas visiems prieinamas.

24

T O IS T O ^

Sausio 19
Visuomeninis gyvenimas gali bti pataisytas tik savs atsiadjimu.
Dangus ir em amini. Amini todl, kad egzistuoja ne sau. Todl jie ir
amini. Taip ir ventas mogus atsisako savs, taip tampa aminas. Taps
aminas, jis tampa galingas ir pasiekia visk, ko jam reikia.
Laodzi

Asmeniniame ir visuomeniniame gyvenimeyra vienas statymas: nori patai

syti gyvenim, bk pasirengs atiduoti u j gyvyb.
mogaus tobuljimas matuojamas isivadavimu nuo asmenybs. Kuo jis
labiau nuo savo asmenybs isilaisvins, tuo tobulesnis.

iminties HaiencCorius

25

Saust020
Mirtis ir gimimas - dvi ribos. U t rib yra kakas vienoda.
Kai pagalvoji, kas tau mirus bus sielai, negali nesusimstyti apie tai, kas
buvo prie gimim. Jeigu eini kur nors, vadinasi, i kakur ijai. Taip ir
gyvenime. Jeigu atjai gyvenim, tai i kur nors. Jeigu gyvensi vliau,
gyvenai ir prie tai.
Kur mes einame po mirties? Ten, i kur atjome. Ten, i kur atjome,
nebuvo to, k vadiname savo a, todl neprisimename, kur buvome,
kiek ten buvome ir kas ten vyko.
Gyvendamas ger gyvenim, mogus bna laimingas dabar ir negalvoja
apie tai, kas bus po io gyvenimo. Jeigu ir prisimena mirt, sprsdamas
i to, kaip gerai gyvena dabar, tiki, kad gyvenimas ir po mirties bus toks
pat geras. Tikti tuo, kad Dievas geras ir daro visa, kas geriausia mums,
daug ramiau ir tikriau, nei tikti visais rojaus malonumais.
Kai knas mirstay siela visai isilaisvina.
Pagal H erakleit

Reikia ne splioti, kas bus po io gyvenimo, o stengtis jame vykdyti mus

Pasiuntusio vali, kuri jauiame protu ir irdimi.

26

IV TOTSTCVJ

Sausio 27
Kuo labiau mogus seka savo protu ir valdo aistras, tuo labiau isilaisvina
jo dvasinis meils Dievui ir artimui gyvenimas. Laimingas mogus, kuris
smoningai tam padeda.
Jeigu matytume, kad mogus, uuot udengs stog ir stats langus savo
namui, kaskart, kai ima lyti ar psti vjas, ijs lauk keikia vj, nirta
ant lietaus debes, liepia vienam plaukti kair, kitam - dein, mes,
ko gero, pasakytume, kad jis beprotis. O patys elgiams taip pat, irsdami ant blogio, kur daro kiti mons, keikdami juos, o ne rpindamiesi
inaikinti blog savyje. Juk atsikratyti blogio - udengti stog, statyti
langus - ms galioje, o inaikinti blog pasaulyje galime taip menkai,
kaip tvarkyti debesis. Jeigu mons, uuot mok kitus, retkariais moky
tsi patys, vis maiau likt blogio pasaulyje ir vis lengviau bt gyventi
monms.
Tegu klaidos ir blogi sprendimai js neglumina. Niekas taip nemoko,
kaip sav klaid suvokimas. Tai viena i pagrindini saviauklos prie
moni.
T omas Karlailas

Mes manome, kad pasaulyje pats svarbiausias matomas darbas: statyti

nam, arti lauk, erti gyvulius, rinkti vaisius, o darbas su savo siela, su
tuo, kas nematoma, - nesvarbus: galim a j atlikti, galima ne. Taiau vien
tik is darbas su siela, kad kiekvien dien btume geresni, tiktai tas darbas
yra tikras, o visi kiti, matomi, darbai naudingi tik tada, kai ja u atliktas
svarbiausias darbas su siela.

Iminties iaiendorius

27

Sausio i i
Jokios slygos ir aplinkybs negali pakeisti to, kad vis religij ir moni
sini nuudymas bt nelaikomas paiu iauriausiu, akivaizdiausiu
Dievo sakymo sulauymu.
Karin tarnyba demoralizuoja jai pasirytanius mones ir stumia
visik dykinjim, tai yra neduoda jokio protingo, naudingo darbo ir
adeidia juos nuo bendr mogik pareig, mainais pasilo tik pulko,
munduro, vliavos garb ir, viena vertus, neribot valdi kitiems mo
nms, kita vertus, vergik paklusnum auktesniems virininkams.
Jeigu taip gyvena civilis mogus, irdies gilumoje jis negali nesigdyti
tokio gyvenimo. Karikiai mano, jog taip ir turi bti, giriasi, didiuoja
si tokiu gyvenimu, ypa per kar. Mes pasiry rizikuoti gyvybe kare,
todl toks nerpestingas, linksmas gyvenimas ne tik atleistinas, bet ir
btinas. Todl mes taip ir gyvename.
Kiekvieno mogaus yra tas p at dievikas pradas, todl nei pavieniai monst
nei moni brys neturi turti teiss trukdyti susijungti dievikam pradui ir
mogaus knui, tai yra atimti mogui gyvyb.

28

lg v TO T ST O J

Sausio z)
I vis nuodmi tik pyktis ant brolio tiesiogiai prietarauja svarbiauiam mogaus gyvenimo griui - meils griui, todl nra nuodms,
labiau atimanios i mogaus gyvenimo diaugsm.
Romos iminius Seneka kalbjo, kad, norint susilaikyti nuo pykio, ge
riausia priemon pajutus j kylant sustingti, nieko nedaryti: nevaikioti,
nejudti, nekalbti. Jei duosite vali knui, lieuviui, pyktis vis labiau
augs.
Kad ir koks alingas kitiems monms, pyktis alingiausias tam, kuris
pyksta.
Pagal Sokrat

Pykiu atsilygins tau prieas, skaudiai atsimoks nekeniantis, bet nepa

lyginamai daugiau blogio atne tau pyktis irdyje. Nei tvas, nei motina,
nei gimins, nei artimieji nepadarys tau tiek gera, kiek tavo irdis, atleidusi ir pamirusi nuoskaud.
D hamapada , Budos

iminties knyga

mogus pyksta tik todl, kad neino, i kur kilo tai, ant kojis pyksta. Jeigu
inot, irst ne antpasekms, o antprieasties. Bet iorin visa ko prieastis
taip atskirta, kad jos nemanoma rasti; vidin prieastis visada tu pats.

Tsmintics HaCendorius

29

Sausio 24
Niekas neino, kur eina monija. Didiausia imintis inoti, kur reikia
eiti tau. O itai tu inai - aukiausi tobulyb.
Jeigu mogus ieko iminties, jis protingas, bet jeigu mano j rads jis
beprotis.
Pers

patarl

Svarbi ne vietay kuri uimame, o kryptis, kuria judame.

O liveris V endelas H olmsas

Js veiksmus turi lemti ne supani moni tikslai, o gyvenimo pras

m, vienoda visiems pasaulio monms.

30

TOLSTOJ

Sausto 15
Yra inios, btinos kiekvienam mogui, Kol nesisavino i ini, visos
kitos bus jam kenksmingos.
Sokratas nuolat nurodinjo savo mokiniams, kad gerose lavinimo siste
mose reikia eiti tik iki inomos kiekvieno mokslo ribos, kurios nedera
perengti. Geometrijoje, kalbjo jis, utenka inoti, kaip prireikus teisin
gai imatuoti ems sklypel, kur perki ar parduodi, arba padalyti pali
kim, iskirstyti darbus darbininkams. Jis nepritar rafinuotiems moks
lams, nors pats juos visus iman. Kalbjo, kad sudtingiems mokslams
reikia pastang ir laiko, kur tenka atimti i svarbiausio ir esminio mo
gaus siekio - moralinio tobuljimo.
K senofontas

Nukreipk vilgsn nuo melo pasaulio ir nepasitikk savo jausmais, jie

meluoja, bet savyje paiame, neasmeniniame, iekok amino mogaus.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Geriau inoti kelias gyvenimo taisykles, negu mokytis daug nereikaling

moksl. Gyvenimo taisykls sulaikys nuo to, kas bloga, nukreips gera; be
veri moksl imanymas tik stums ididumo pagund ir sukliudys aikiai
suprasti reikalingas gyvenimo taisykles.

iminties iakndorius 31

Sausio 26
Turtingas mogus negali bti gailestingas. Duokite vali tikram gailes
tingumui, ir jis greitai neteks savo turt.
Prie duodamas elgetoms imald liaukis vogs. Jeigu tomis paiomis
rankomis nuo vien nuvilksime, o kitus aprengsime, tai imalda taps
nusikaltimo pretekstu. Geriau jau atsisakyti gailestingumo, negu rodyti
ji tok.
v. Jonas A uksaburnis

Niekad taip neatsiskleidia turtuoli gyvenimo iaurumas, kaip jiems

bandant tapti gailestingiems.
Betje i kas turt pasaulio turt ir, pastebjs vargo spaudiam brol, ura
kint jam savo iird, tai kaip jam e pasiliks Dievo meil? Vaikeliai, mylkite
ne odiu ar lieuviu, bet darbu ir tiesa.
1 Jn 3, 17 -18

Kad myltume ne odiu ar lieuviu, bet darbu ir tiesa, turtuolis turi

duoti praaniajam, kaip sak Kristus. Duodamas praaniajam mo
gus greitai neteks savo turt, kad ir kiek turt. O bdamas neturtingas
vykdys tai, k Kristus sak turtingam jaunuoliui.

32

l y TOISTOJ

Sausio r j
Meil monms teikia tikr, neatimam vidin gr, jungiant su kitais
monmis ir Dievu.
Imintingas mogus myli ne todl, kad jam naudinga, o todl, kad paioje
meilje atranda gr.
Nesigailkite praeities, kokia i to nauda? Melas sako: grauias; tiesa
sako: tik mylk. Nustumk nuo savs visus prisiminimus. Nekalbk apie
praeit, gyvenk meils viesoje, ir tegu praeina visa kita.
Pers

imintis

Kin iminiaus paklaus: Kas yra mokslas? Jis atsak: Mokslas - pa

inti mones. Tada jo pasiteiravo: Kas yra doryb? Jis atsak: Mylti
mones.
Kaip motina, rizikuodama gyvybe, auklja ir sergsti savo vaik, savo vie
nintel vaik, tegu taip kiekvienas ugdo ir sergsti savo meil visam, kas
gyva.
Drsa, ramyb, diaugsmas, kuriuos suteikia meil, tokie dideli, kad pa
saulietiniai turtai, teikiami meils (moni meils), nepastebimi vidin
meils gr patyrusiam mogui.

Iminties kafendorius

33

Sausio 28
Kad suinot sakym, kuriam paklsta ir kuris suteikia laisv, mogus
turi pakilti i kniko gyvenimo dvasin.
Daugel turiau apie jus kalbti ir smerkti, bet tiesiakalbis yra mano
Siuntjas, ir a skelbiu pasauliui, k i jo girdjau. Taiau jie nesuprato,
kad jis kalbjo jiems apie Tv. O Jzus ts: Kai mogaus Sn bsite
auktyn ikl, suprasite, kad A Esu ir kad nieko nedarau i savs, bet
skelbiu vien tai, ko mane Tvas imok. <...>
Jn 8, 26-28

A ir Dievas - viena! - tar mokytojas. Bet js klystate, jeigu laikote

Dievu mano kn. Jeigu priimate kaip Diev mano dvasin kn, taip
pat klystate. Neklysite tik tada, kai savyje suprasite tikrj mane, tai, kas
tikrai ivien su Dievu ir viena visiems monms. Kad galtumte suprasti
i savo dal, turite iauktinti savyje mog. O kai iauktinsite, pamaty
site, kad tarp js ir kit moni nra jokio skirtumo.
Mums tik atrodo, kad esame atskiros btybs, kaip kiekvienam obels
iedeliui atrodo, kad jis atskiras, o visi jie - tik ydjimas vienos obels ir
visi kil i vienos sklels.
Fiodoras Strachovas

Reikia nugyventi trump io pasaulio laikotarp pagal aminojo gyvenimo

statym.
H enris D eividas T oro

Paklusimo mogaus statymui supratimas pavergia, paklusimo Dievo

statymui suvokimas ilaisvina.

34

I V T O IS T O J

Imintis yra inoti savo paskirt ir suprasti, kaip j vykdyti.

Iminties pasiekti galime trimis bdais: pirma, apmstymais - tai pats
tauriausias kelias; antra, mgdiodami - tai pats lengviausias bdas, tre
ia, per patirt - itas kelias pats sunkiausias.
K onfucijus

mogaus vertyb matuojama ne tiesa, kuri jis ino, o tuo darbu, kur
djo, kad jos pasiekt.
G otholdas E fraimas L esingas

Nori painti save - pavelk mones ir j darbus. Nori imokyti mo

nes - savo ird dirstelk.
Frydrichas

fon

ileris

Siela yra ir teisjas, ir prieglobstis. Neugauliok savo suprantanios sie

los - aukiausio vidinio teisjo.
M ano

knyga

Nra tokios padties ir nra toki nereikming reikal, kuriuose nega

lt pasireikti imintis.

Iminties kaiencforius

35

Sausio 30
Paklaustas, i kur yra kils, Sokratas atsak, kad yra viso pasaulio pilietis;
jis laik save visos visatos gyventoju ir pilieiu.
M arkas T ulijus C iceronas

ems nuosavybs, kaip ir verg turjimo, esm skiriasi nuo darbu su

kurt daikt nuosavybs.
Atimkite i mogaus ar tautos pinigus, daiktus, gyvulius - grobimas
baigsis su js ijimu. Laiko tkm, aiku, nepadarys js nusikaltimo
geru darbu, bet sunaikins jo pasekmes. Ji greitai inyksta praeityje kartu
su monmis, kurie tame dalyvavo.
Bet atimkite i tautos em, ir js vagyst tsis aminai. Ji bus nau
ja kiekvienai naujai kartai, kiekvieniems naujiems metams, kiekvienai
naujai dienai.
H enris D ordas

Kai senovje mons nordavo umuti lok, prikabindavo sunk rst

prie medaus puodyns. Lokys nustumdavo rst nordamas susti med.
Rstas vysteldavo atgal ir ugaudavo vr. Lokys suirzs pastumdavo
rst dar stipriau, is grdavo su didesne jga. Taip tsdavosi, kol rstas
umudavo lok. mons elgiasi taip pat, kai atsako blogiu kit moni
blog. Nejau negalime bti protingesni u lokius?
Tikras meils mokymas yra stiprus: jis nuudo dar nesuvesjus blog.

36

j y TOXST03

Sausio 31
Aukiausias lumo lygis - vien moni nustatytas religinis staty
mas, kurio kiti negali svarstyti ir privalo priimti beslygikai.
Kam monms to reikia?
Keistas dalykas! Visais laikais niekai stengsi maskuoti savo nevarius
poelgius atsidavimu tikjimui, moralei ir tvyns meile.
H einrichas H ein

O js nesivadinkite rabi, nes turite vienintel Mokytoj, o js visi esate

broliai. Ir n vieno i savj nevadinkite tvu, nes turite vienintel Tv
danguje.
M

23, 8 -1 0

Viso Kristaus mokymo esm vykdyti Jo sakymus. Dangun pateks ne tiey

kurie saukia: Viepatie! Viepatie!'', o tie, kurie vykdo Jo vali.

iminties iaiendorius

37

Vasario 1
Jokie samprotavimai negali suvesti dvasinio prado fizin i
oirmoio kilms
mogus savimi laiko ir savo kn, ir savo siel, bet, ypa jaunystje,
rpinasi tik knu. Nors kiekvieno mogaus svarbiausia ne knas, o sie
la, todl ja ir reikt labiau rpintis. prask prie to, daniau prisimink,
kad tavo gyvenimas sieloje, saugok j nuo bet kokio gyvenimiko purvo,
neleisk knui vadovauti, palenk j sielai, tada vykdysi savo paskirt ir
laimingai nugyvensi gyvenim.
Pagal M ark A urelij

Visa esm - tikime ar netikime dvasios egzistavimu. Dvasine prasme

mons skirstomi gyvus ir mirusius, tai yra tikinius ir netikinius.
Netikintysis sako: Kas ta siela... O tai, k suvalgiau, pasimgavau,
tai mano! Daug negalvojs rpinasi tik paviriumi, dirba knikus ir
piktus darbus, meluoja, puiasi, vergauja ir nejauia joki auktesni
poreiki: laisvs, tiesos, meils. Toks asmuo traukiasi nuo proto viesos,
nes yra mirs, nes viesa tik tam, kas gyva, suteikia gyvenim, o tai, kas
negyva, - diovina ir pdo.
A leksandras A rchangelskis

Skirtumas tarp dvasikumo ir knikumo vienodai aiskus paprastam vaiko

protui ir didiai senio iminiai. Betiksliai svarstymai ir ginai apie tai.
Tokie samprotavimai nieko nepaaikina, tik utemdo tai, kas aiku ir ne
ginijama.

38

I V T O IS T O J

Vasario 2
Gyvenimas pamirus mirt ir gyvenimas kiekvien valand prisimenant ar
tjim prie mirties - dvi visikai skirtingos bsenos.
Kuo labiau gyvenimas perkeltas i knikos srities dvasin, tuo maiau
baisi mirtis. Visikai dvasin gyvenim gyvenantis mogus negali jausti
tos baims.
Daniau galvok apie mirt ir gyvenk taip, lyg inotum, kad greitai mirsi.
Suabejojs, kaip pasielgti, sivaizduok, kad vakare mirsi, ir dvejons i
kart inyks, paaiks, kas yra pareiga ir kas yra asmeniniai trokimai.
Pasmerktas netrukus mirti neims rpintis, kaip isaugoti savo turt, pel
nyti lov, negalvos apie savo tautos pergal nei apie kitos planetos atra
dim ir panaiai, bet minut prie mirt pasistengs nuraminti nulidus,
pakels pargriuvus senuk, perri aizd, pataisys aisl vaikui...

Iminties Haiencforius

39

Vasario3
Gerumas sielai - tai kaip sveikata knui: nepastebi jos, kol turi
mogus bna laimingas tieky kiek suteikia laims kitiems.
D eremis Bentamas

Dievas pareigojo mus gyventi laime ir kit gyvenimu.

D onas Raskinas

Nra kitos meils, tik ta, kuri atiduoda siel u savo draugus. Meil - tik
tada meil, kai ji auka. Kai mogus pamirta save ir gyvena gyvenimu
to, kur myli, - tik tokia meil yra tikra, ir tik u toki meil gauname
atpild. Tik todl, kad mons geba taip mylti, sukasi pasaulis.
Niekas taip nepuoia gyvenimo ir kit moni, kaip augs protis bti
geram.

40

Ig'V TOTSTO3

Vasario 4
mogus laisvas tik tada, kai gyvena tiesoje. O tiesa suvokiama vien protu.
Imtykite ant gatvs rieutus ir sausainius - tuoj sulks vaikai, ims rink
ti, susipe. Suaugusieji dl to neims pyktis. O tui kevalli ir vaikai
nerinks.
Protingam mogui turtai, lov, apdovanojimai - kaip vaik saldsiai ar tuti kevalliai. Tegu vaikai renka juos, tegu peasi, tegu buiuoja
turi, valdov ir j pakalik rankas. Protingam mogui visa tai - ke
valliai. Jeigu imintingo mogaus rankas pakliva koks nors rieutas,
kodl jo neigliaudius. Bet lenktis pakelti, kautis dl jo, versti k nors i
koj ar paiam griti dl toki niek neverta.
E piktetas

Iskirtinis mstanios btybs bruoas yra savanorikas paklusimas savo likimuiy o ne gdinga kova su juo, bdinga gyvnams.
M arkas A urelijus

Mes nelaisvi, paklstame ir savo aistroms, ir kitiems monms, kai atsi

traukiame nuo proto reikalavim. Tikrai isilaisvinama tik protu.

Iminties iaiendorius

41

Vasario 5
Viskas, kas vyksta atskiro mogaus ir monijos gyvenime, turi pradi
mintyse. Todl visa tai, kas nutinka monms, paaikinama ne ankstes
niais vykiais, o prie tuos vykius buvusiomis mintimis.
Bene svarbiau inoti tai, apie k nereikia galvoti, nei tai, apie k reikia
galvoti.
Mintis, gera ar bloga, pasiunia mus roj arba pragar ne danguje ar
po eme, o iame gyvenime.
L iusi M alori

Mintis atrodo laisva, bet mogus turi kai k galingesn, galint j valdyti.
Kad pakeistum savo ar kit gyvenimo tkm, reikia kautis ne su vykiais,
o su tomis mintimis, kurios juos sukl ir tebekelia.

42

y TOISTOJ

Vasario 6
Labiausiai mus uvaldantys trokimai - gals, niekada nepatenkinami,
o kuo daniau tenkini, tuo labiau jie auga.
Danai mons labiau didiuojasi savo trokim galia nei jga juos val
dyti. Koks keistas suklydimas!
Prisimink, kaip praeityje aistringai trokai to, kas dabar kelia, jei ne ne
apykant, tai paniek. Tas pat nutiks tave dabar kankinantiems troki
mams.
Prisimink, kiek daug atsisakei, stengdamasis patenkinti ankstesnius
savo trokimus. Ir dabar bus tas pat. Ramink, slopink juos, tai visada
naudingiausia ir visada manoma.
Trokta, jaudinasi, kankinasi dl blogio. Ities gera danai gaunama ne tik
nepriklausomai nuo ms nor, bet prieingai jiems ir neretai tik patyrus
kani dl blogio.

iminties Hafencfortus

43

Vasario 7
Savs tobulinimas yra ir vidinis, ir iorinis darbas. mogus negali tobu
lti be bendravimo su monmis, be j poveikio ir savo poveikio jiems.
Trys pagundos kankina mones: kno geiduliai, ididumas ir turt tro
kimas. I ia - moni nelaims. Be j visi mons gyvent laimingai.
Kaipgi atsikratyti i siaubing lig? Isivaduoti ypa sunku dl to, kad
j uuomazgos yra ms prigimtyje. Isivaduoti nuo j yra tik viena
priemon - savs tobulinimas. Joks pagerjimas nemanomas, kol kie
kvienas neprads taisyti savs.
HlUGAS F e LISIT RopERAS DE L aMEN

Bkite tobuli, kaip js dangikasis Tvasyra tobulas" - sakoma Evangeli

joje. Tai reikia, ne kad Kristus liepia mogui bti tokiam p at kaip Dievas, o
tai, kad kiekvienas turi siekti priartti prie dievikos tobulybs.
Tobulumas be kliaudos - tai Dievas; artjimas prie Dievo - tai mogaus
gyvenimas. Tas, kas nuolat siekia tobulti pats, tas imintingas ir moka
atskirti gera nuo bloga. O kai mogus ino, kad gris yra gera, o blogis bloga, tai jis glaudiasi prie grio ir alinasi blogio.
K onfucijus

Nra nieko blogiau jums ir kitiems kaip veikla, iskirtinai nukreipta

savo gyvuliko, materialaus gyvenimo tobulinim. Nra nieko tauriau
kaip veikla, skirta sielai tobulinti.

44

IV TOTSTOJ

Vasario 8
Kodl mons taip mgsta smerkti vieni kitus? Nes kiekvienas, kaltin
damas kit, mano, kad nepadaryt to, dl ko kaltina artim. Todl ir
mons taip mgsta klausytis kit pasmerkimo.
Kai du ginijasi - visada abu kalti. Ginas nutrks tik tada, kai vienas i
j pripains savo kalt.
Neteiskite, kad nebtumte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys
bsite teisiami, ir kokiu saiku seikjate, tokiu ir jum s bus atseikta. Kodl
gi matai krisl savo brolio akyjey o nepastebi rsto savojoje?! Arba kaip gali
sakyti savo broliui: Leisk, iimsiu krisl i tavo akies", - kai tavo akyje
rstas?!
M t 7, 1-5

Liaukis smerkti mones ir pajusi tai, k jauia girtuoklis, mets gerti, ar

rkalius - rkyti: pajusi, kad lengviau taps sieloje.

iminties iaiendorius

45

Vasario 9
Kad ir koks materialus bt karo sukeltas blogis, jis niekis palyginti su
grio ir blogio sampratos ikreipimu, kur jis palieka paprast, maai
galvojani darbo moni sielose.
Vaikas, sutinkantis vaik su ypsena, ireikia draugikum ir diaugsm.
Taip ir kiekvienas moralikai nesmuks mogus. Bet neretai vienos tautos
mogus, net nemats kitos tautos mogaus, ja u nekenia jo, yra pasirys
sukelti jam kanias ir mirt. Kokie siaubingi nusikaltliai tie, kurie skatina
tokius moni jausmus ir elges!
Pats nuostabiausias ginklas yra nepaventintas. Todl protingas mo
gus kliaujasi ne juo. Labiau brangina taik ir ramyb. Jis laimi, bet ne
ginklu.
L aodzi

Karas yra tokia moni padtis, kai valdi ir lov pelno patys niekin
giausi ir nedorovingiausi.

46

JgV

TOTSTOJ

Vasario 10
Kuo geriau mogus apie save mano, tuo jo padtis nepatikimesn; kuo
emiau nusileidia, tuo jo padtis tvirtesn.
Kad btum stiprus, bk kaip vanduo. Nra klii - jis teka; utvan
ka - jis sustoja; utvanka griva - jis vl teka; keturkampiame inde jis
keturkampis, apvaliame - apvalus. Bdamas toks lankstus, yra reikalin
giausias ir stipriausias i vis.
Pagal La o d z i

Kuo labiau mogus gilinasi save, tuo niekingesnis sau atrodo. Tai pirma
iminties pamoka. Bkime nuolanks, kad btume imintingi. inoki
me savo silpnum, kad tai suteikt mums jgos.
V iljamas E leris aningas

Vanduo nesilaiko kalno virnje, teka sln. Taip ir doryb ilieka ne

monse, kurie save auktina, o tik nuolankiuosiuose.
Pagal Talm u d

Stenkits atrasti savo jgas. Pain nebijokite sumenkinti, bijokite perver

tinti.

iminties kalendorius

47

mogaus gyvenimas geras tik tieky kiek jis pateisina Dievo lkesius.
Blogis kanios ir mirties pavidalu akivaizdus mogui tik tada, kai jis k
niko, gyvuliko egzistavimo statym laiko savo gyvenimo statymu. Tik
kai mogus nusileidia gyvno lyg, jam tampa baisi mirtis ir kanios.
Vienintelis kelias pabgti nuo tos baims yra meile ireikiamo Dievo
sakymo kelias. Nra kani ir mirties mogui, kuris gyvena pagal Dievo
statym.
Bk tuo, kuo turi bti, visa kita - Dievo reikalas.
A nri A mjelis

Pareigos atlikimas neturi nieko bendra su asmeniniu pasitenkinimu.

Pareiga turi savo statym, savo teism, o jeigu nortum supainioti par
eig su asmeniniu pasitenkinimu, kad gyventum tuo miiniu, pareiga ir
pasitenkinimas tuojau pat atsiskirt patys.
Pagal Imanuel K ant

Mes inome Dievo statym i vis religij pasakojim, i savo smons,

kai ji neutemdyta aistr bei mini apgauli, ir i io statymo taikymo
gyvenime galime suinoti: tikras gris kyla i io statymo laikymosi.

48

1g v T O T S T O J

Vasario n
Nra nieko akivaizdesnio - mirtis laukia kiekvieno i ms, o gyvename
taip, tarsi jos niekada nebus.
Jeigu yra Dievas tarp ms ir aminyb prieais mus, tai viskas keiiasi.
Mes irime gr blogyje, vies tamsoje, ir viltis ivaiko nevilt.
E razmas R oterdamietis

Ar baigiasi ms gyvenimas mirtimi - tai pats svarbiausias klausimas,

negalima apie tai negalvoti. Pagal tai, ar tikime, ar netikime nemirtingu
mu, ms poelgiai bus imintingi arba beprasmiki. Kai suprasime, kas
mumyse mirtinga, o kas - ne, bus aiku, kad ir rpintis iame gyvenime
daugiau turime tuo, kas nemirtinga, negu tuo, kas mirtinga. mons
danai elgiasi prieingai.
Pagal Blez Paskal

Kuo aikiau supranti savo gyvenim, tuo maiau tiki sunaikinimu mirtimi.
Kad ir kas bt tas mogaus pradmuo, kuris jauia, supranta, gyvena ir
egzistuoja, jis ventas, dievikas, todl turi bti aminas.
M arkas T ulijus C iceronas

Iminties HaCencCorius

49

Vasario 13
_______________________________ ^
Religija - tai visiems suprantama filosofija.
mogus gali tikti Dievui tik geru gyvenimu. Todl viskasykuo mogus tikisi
tikti Dievui, iskyrus gerut tyruy nuolankiu gyvenimu, yra melas ir mela
ginga tarnyst Dievui.
Pagal Imanuel K ant

Religija - tai paprasta ir ird nukreipta imintis. Imintis - tai protu

patvirtinta religija.
Religija gali nuviesti filosofinius svarstymus. Filosofiniai svarstymai gali
patvirtinti religines tiesas. Todl siekite bendrauti su ities religingais
monmis ir tikrais filosofais, tiek gyvais, tiek mirusiais.

50

Jg v TOISTOJ

Vasario u

Jzus atsak: I ties, i ties sakau tau: jei kas neatgims i auktybs,
negals regti Dievo karalysts.
J n 3> 3

Protas gali nuvisti tik geram mogui. mogus gali bti geras, tik kai jo
protas nuvinta. Viena padeda kitam.
K in

patarl

Pirklys, veds karalait, pastat jai rmus, nupirko pramatni sukneli

ir pristat imtus tarn, kad bt linksma. Bet karalait vis lidjo ir
galvojo apie karalik prigimt. Taip ir mogaus siela. Apgaubk j, mo
gau, visais pasaulietiniais malonumais, o ji ilgisi savo nam, pradios Dievo, i kurio kilo.
Talmudas

Gris bdingas monms, net ir neinantiems, kas tai yra.

K onfucijus

Kiekviename ii ms gyvena Dievas. Niekas taip nesulaiko Imogaus nuo

blogio ir nepadeda daryti geray kaip to prisiminimas.

iminties Hafenciorius

57

Vasario 15
Yra prigimties paprastumas ir yra iminties paprastumas. Tiek viena, tiek
kita skatina meil ir pagarb.
Didiausios tiesos paios paprasiausios.
Labai mantriai ir rafinuotai kalbantys mons arba nori pameluoti, arba
pasipuikuoti. Tokiais monmis nereikia tikti, nereikia j mgdioti.
Geros kalbos paprastos, visiems suprantamos ir protingos.
Paprastumas visada yra tauri jausm pasekm.
anas L e R oas D alamberas

odis suartina mones, todl reikia stengtis kalbti taip, kad visi galt
tave suprasti ir kad viskas, k sakai, bt tiesa.

52

IV TOISTOJ

Vasario 16
mo esm - knas. Kuo vyresnis ir protingesnis, tuo aikiau supranta, kad
visas gyvenimas kyla i dvasios.
Pavelk dang bei em ir pagalvok: visa tai praeina. Visos ups, kal
nai, vairios gyvybs formos ir gamtos kriniai. Viskas praeina. Vos tik
aikiai tai supranti, ikart vyksta nuvitimas, ir suinai tai, kas yra ir
nepraeina.
Budizm o

imintis

Atmink, kad mirtingas ne tu, o tavo knas, kad gyvas ne tavo knas, o
siela jame. Ne knas priveria siel suprasti tavo ir pasaulio gyvenim, o
siela, gyvenanti tavyje, vadovauja knui, kaip neregima jga vadovauja
pasauliui.
Pagal M ark T ulij C iceron

Tik isivadavs i apgaulsjausm, pripastani kniko pasaulio egzista

vim bei svarb, mogus gali suvokti ir gyvendinti savo tikrj paskirt.

Iminties kafencforius

53

Vasario 17
Visi pasaulio mons turi vienodas teises naudotis prigimtinmis pasau
lio grybmis ir bti gerbiami.
Lygybs negalima pasiekti, kaip kai kas mano, vien civilinmis priemo
nmis, ji gyvendinama tik meile Dievui ir monms. O i skiepijama ne
civiliniais bdais, o dvasiniu mokymu.
Kalbama, kad lygyb nemanoma, nes visada bus stipresni ir protingesni
moni. Btent todl, kalbjo Lichtenbergas, kad vieni mons stipresni ir
protingesni uz kitus, reikalinga m oni lygyb. Silpnj priespauda tokia
baisi, kad be proto ir jgos nelygybs dar prisideda teisi nelygyb.

Kristus atvr monms tai, k jie visada inojo: mons yra lygs, nes
visuose gyvena ta pati dvasia. Mokykis i ma vaik. Daryk taip, kaip
jie, sutark su visais monmis vienodai meiliai ir velniai.

54 ]y TOlSTOj

Vasario 18
Asmenyb yra kauk, slepianti dievik btyb kiekviename asmenyje.
Kuo labiau mogus atmeta savo asmenyb, tuo aikiau jame pasireikia
ta dievyb.
Reikia mylti tiktai Diev ir neksti tiktai savs.
B lezas Paskalis

Tvas myli mane, nes a guldau savo gyvyb, kad ir vl j pasiimiau.

Niekas neatima jos i mans, bet a j laisvai atiduodu. A turiu gali
j atiduoti ir turiu gali j vl atsiimti; tok priesak esu gavs i savojo
Tvo.
Jn

io ,

17 -18

Tiesos mokslo odiai tvirti tik to, kuris neigia savo asmenyb.
Talmudas

Kas nori igelbti savo gyvyb, tas j praras; o kas praudys savo gyvyb
dl mans ir dl Evangelijos, tas j igelbs.
M

8, 3 5

Tie, kurie nemato savo gyvenimo prasms laikinuose dalykuose, savo

varde ir kne, tie ino gyvenimo ties.
B udizmo

im in tis

Tik visikai umir save, atsisak savs, tik tada galime vaisingai bendrauti
su kitais, tarnauti jiem s ir daryti tak.

Iminties iaiendorius

55

Nuodm nedirbti todl\ kad gali gyventi nedirbdamas.

Vienas i tikriausi ir tyriausi diaugsm yra poilsis po darbo.
Imanuelis Kantas

Dirbk nuolat. Nelaikyk darbo savo nelaime, nesitikk u tai pagyr.

M arkas A urelijus

Patys didiausi gabumai nuudomi dykinjimo.

M ielis

de

M ontenis

Niekas nedaro mogaus kilnesnio kaip darbas. Be darbo mogus negali

isaugoti savo mogiko orumo. Dl to tuti mons taip rpinasi iorine
didybe: ino, kad be tos aplinkos mons juos niekint.
Utenka visikai priimti ties ir gailtis u nuodmes, kad suprastume,
jog teisi, virenybs, privilegij gyvenime niekas neturi ir negali turti,
pareigoms nra galo bei rib, o pirmoji, svarbiausioji mogaus pareiga
yra kovoti su gamta dl savo ir kit moni gyvenimo.

56

I V TO T ST O J

Vasario 20
a nesustodama eina priek. Judjimas pirmyn turi bti ir tikjime.
moni gyvensena priklauso nuo tikjimo. Jis laikui bgant tampa vis
paprastesnis, suprantamesnis, aikesnis, artimesnis tikroms inioms. Ti
kjimui paprastjant, aikjant kartu vis labiau jungiasi mons.
Jeigu mogus mano, kad turime dabar sustoti atsivrus tikjimo suprati
mui, tai jis labai toli nuo tiesos. viesa, kuri gavome, skirta ne tam, kad
nustotume j irj, o tam, kad jos padedami atvertume naujas, kol
kas nuo ms slepiamas tiesas.
Pagal D on M ilton

monija juda priek, tik kai progresuoja tikjimas. Tikjimo progresas

yra ne nauj ties, ne naujo mogaus santykio su pasauliu ir jo pradia
atradimas - naujo nieko nra, - o atmetimas visko, kas nereikalinga,
kas buvo prilipdyta prie religinio suvokimo. Nauj religini ties nra:
kiek inome protingj mog, jo santykis su pasauliu ir jo pradia buvo
nustatyta tokia, kokia yra ir dabar. Jeigu apskritai religija progresuoja,
tai vyksta ne atrandant k nors naujo, o igryninant tai, kas atrasta ir
inoma.
Nereikia painioti tikro, religinio, progreso su techniniu, moksliniu, me
niniu progresu. Techninis, mokslinis, meninis progresas gali bti labai
spartus religiniam atsiliekant, kaip yra ms laikais.
Nori tarnauti Dievui vis pirm a, dirbk dl religinio progreso: kovok su
prietarais ir siek aikios, paprastos religijos.

iminties iaiendorius

57

Vasario 2i
Buvo laikai, kai mons valg vieni kitus; atjo metas, kai jie liovsi tai
daryti, taiau tebevalgo gyvnus. Dabar vis daugiau moni meta ir
siaubing prot.
Klaidinga manyti, kad ms elgesiui su gyvnais netaikomos morals nor
mos, kad visuotins morals atvilgiu nesamejiem s atsakingi. Dl io pakly
dimo pasireikia pasipiktinim keliantis iurktumas ir barbarikumas.
A rturas openhaueris

Gyvnus udo ir valgo tie, kurie buvo tikinti, kad Dievas skyr juos
monms ir nra nieko bloga juos udyti. Bet tai netiesa. Kad ir kokiose
knygose bt parayta, jog ne nuodm juos udyti, ms irdyse ura
yta aikiau nei knygose - gyvn reikia gailti taip pat, kaip mogaus,
ir mes visi tai inome, jeigu nenutildome savo sins.

58

l y TO ISTO J

Vasario i i
Visa, kas buvo pasakyta apie Diev, ir visa, k apie J galima pasakyti, yra
per maa. Tai, k apie Diev gali suvokti mogus ir ko negali ireikti,
kaip tik ir reikalinga kiekvienam, tai teikia gyvenim.
Pagal A ngel Sileziet

Protas, kur galima suprasti, neaminas. Btyb, kuri galima pavadinti,

neamina.
L aodzi

Yra visk turinti jga, be kurios nebt nei dangaus, nei ems; ta jga
rami, bekn, jos savybs vadinamos protu, meile, bet pati jga vardo
neturi. Ji yra atokiausia ir pati artimiausia.
Pagal L aodzi

Dievas - tai begalyb, kuri reikalauja i ms teisybs.

M atju A rnoldas

Beproiai tie, kurie klausia, kur Dievas. Dievas yra visoje gamtoje ir
kiekvieno mogaus irdyje. Tikjimai skirtingi, bet Dievas vienas. Jeigu
mogus nepasta savs paties, kaip jis pains Diev?
Ind

imintis

Jeigu tavo akis apakina saul, nesakai, kad jos nra. Nesakysi, kad nra
Dievo, nes protas pinasi ir krinka, kai mgini J suprasti.
Pagal A ngel Sileziet

iminties iaiendorius

59

Vasario 23
Egzistuojanti gyvenimo santvarka neatitinka nei sins, nei proto rei
kalavim.
sivaizduokite balandi pulkel rugi lauke. sivaizduokite, kad 99 i j,
uuot les tai, k nori, ir naudojsi tuo, kas btina, renka didel krv
visk, k randa, tepatikdami pelus. Jie saugo t krv silpniausiam ir blo
giausiam i viso pulko. sivaizduokite, kaip jie ratu sutp stebi t vien,
prilesus, mtant ir vaistant gera ir kaip jie sudrasko skutelius drsiau
si ar alkaniausi u visus tik todl, kad paliet vien krvos grdel.
Jeigu galite tai sivaizduoti, galite suprasti, jog taip nuolat vyksta ir
yra prasta tarp moni.
V iljamas Peilis

Ar galiu be lidesio irti, kaip mons naudoja savo prot pyktis su ki

tais, rengti spstus ir iduoti? Ar galiu be aar regti, kad grio ir blogio
pagrindai apleisti ar, greiiau, neinomi?
T eognidas

mons racionalios btybs. Tai kodl vieame gyvenime dainiau vado

vaujasi ne protu, o prievarta ?

60

I g V TO ISTCV J

Vasario 24
Tiesa turi bti isakyta su gerumu, kad bt igirsta. Kad ir kaip pro
tinga bei teisinga, kas isakyta ne irdimi, neperduodama kitam. Todl
inok: jeigu mogus nepriima to, k sakai, yra viena i dviej: arba tai,
k laikai tiesa, nra tiesa, arba perduodi j ne su gerumu, arba ir viena,
ir kita.
Vienintelis bdas perteikti ties - tai kalbti su meile. Tik mylinio mo
gaus odiai bna iklausyti.
H enris D eividas T oro

Sakyti ties - tas pat, kas gerai siti, mikliai pjauti, graiai rayti. Tai
pavyksta tik tam, kas daug siuvo, daug pjov ir daug ra. Kad ir kaip
stengtumeisi, gerai nepadarysi to, ko nedarei daugyb kart. Todl ir
sakyti ties reikia prasti. O kad prastum, visad, netgi apie menkiausius
dalykus, reikia kalbti tik ties.
Mes taip pripratome apsimetinti prie kitus, kad danai apsimetame ir
prie save paius.
Fransua VI, L a Rofuko

hercogas

Tiesa negali priversti mogaus bti negero ar savimi pasitikti. Tiesos

apraikos visada trumpos, ramios ir paprastos.

iminties dafendorius

61

Vasario 25
Melstis - tai pripainti ir atminti amino, begalinio Dievo sakymus ir
matuoti pagal juos savo padarytus bei bsimus poelgius. Naudinga daryti
tai kuo daniau.
Prie praddamas melstis paklausk savs, ar gali sutelkti mintis, jeigu ne,
nesimelsk. Kas savo mald paveria proiu, to malda nenuoirdi.
Talmudas

Kam atimti i savs mald, priemon prie ms silpnybes? Visi dvasi

niai siekiai, kurie priartina mus prie Dievo, ivaduoja nuo mini apie
save. Praydami Dievo pagalbos imokstame rasti pagalb savyje. Ne Jis
keiia mus, o mes save keiiame artdami prie Jo. Visk, ko praome Jo,
kaip svarbiausio, suteikiame sau.
anas akas Ruso

Nuo seniausi laik inoma, kad malda btina mogui.

Senovs monms malda buvo - ir dabar yra daugumai moni kreipimasis aikiomis aplinkybmis, inomose vietose, aikiais veiksmais
ir odiais Diev ar dievus, kad jie bt gailestingi.
Krikionikas mokymas toki mald nepripasta, bet moko, kad
malda btina ne kaip priemon atsikratyti emik bd ir gauti emi
k grybi, o kaip mogaus sustiprinimo priemon kovoje su nuod
mmis.
Maldoje btina nusigrti nuo visko, kas pasaulietika, kas iorika,
suadinti dievik savo sielos prad, persikelti j, per j bendrauti su
Visuma, pripainti save Dievo vergu ir patikrinti savo siel, savo elges,
savo trokimus ne pagal iorini pasaulio slyg, o tos dievikos sielos
dalies reikalavimus. Tokia malda yra ne tuias graudesys ir jaudinimasis,
kuriuos sukelia vieos maldos su giesmmis, paveikslais, apvietimu ir
pamokslais, tokia malda - pagalba, sustiprinimas, sielos iauktinimas.
Tokia malda yra ipaintis, ankstesni poelgi vertinimas ir bsim
krypties nurodymas.

62

IgV TOISTOJ

Vasario 26
Po ilgo pokalbio pasistenk prisiminti, apie k buvo kalbta, ir pamatysi,
kaip tuia ir nenaudinga, kartais net kvaila visa tai buvo.
Kvailam mogui geriausia patylti. Bet jeigu jis tai inot, nebt kvailas.
Sadis

Kalbk tada, kai tavo odiai geriau u tyl.

A rab

patarl

Jeigu vien kart pasigailsi, kad nepasakei, imt kart gailsiesi, kad
nepatyljai.
Geri mons nesivelia ginus, o tie, kurie mgsta ginytis, nebna geri.
Imintingi nebna mokyti. Mokslininkai nebna imintingi. Tiesos o
diai nebna malons. Malons odiai nebna nuoirds.
Laodzi

Jeigu nori bti protingas, imok protingai klausti, dmiai iklausyti, ramiai
atsakyti ir liautis kalbti, kai nra k pasakyti.
Kiek kvailysi pasakyta stengiantis pasakyti k nors originalaus.
Volteras

Jeigu turi laiko susimstyti prie kalbdamas, tai pagalvok, ar reikia kal
bti, ar nepakenks kam nors tai, k nori pasakyti.

Iminties Hafendorius

63

Vasario 27
_______________________________ ^
Labdara tik tada labdara, kai j i - auka.
Js auksas ir sidabras surdijo, rdys prie jus liudys ir s js knus
kaip ugnis. Js tebekraunate turtus dien pabaigoje.
Jok 5, 3

Pinigai, patys pinigai ir j turjimas yra kakuo nedoras.

Gerairdis mogus nebna turtingas, o turtingas, tikriausiai, nebna ge
rairdis.
Kin

patarl

I ties sakau jums: turtuoliui nelengva patekti j dangaus karalyst. Ir

dar kart jums sakau: lengviau kupranugariui ilsti pro adatos aus, negu
turtuoliui patekti Dievo karalyst.
M t 19, 23-24

64

I V TO L ST O 3

Vasario 28

Jeigu graus menas nepersmelktas monijai bendr dorovini idj, ku

rios vienos jungia mones, tai jis tra pramoga, kurios tuo labiau reikia,
kuo labiau siekiama ugniauti nepasitenkinim savimi; tik toks elgesys
skatina bti vis labiau nepatenkintam ir nenaudingam.
Imanuelis K antas

Galima sivaizduoti, kad menas mirs, bet nesivaizduojama, jog jis galt
gyvuoti vergaudamas turtui ir ijuokdamas neturt.
Menas yra viena i galingiausi tikinimo priemoni. Galima teigti ir
bloga, ir gera, tad reikia naudotis juo itin atsargiai.
Menininkas - viena i dviej: arba vyriausiasis dvasininkas, arba keliau
jantis juokdarys.
D iuzep M adzinis

Meno svarstymai - patys nenaudingiausi apmstymai. Tas, kuris supran

ta men, ino, kad kiekvienas menas kalba savo kalba ir kalbti apie
men - bergdia. tai todl daugiausia pie men kalba tie, kurie jo
nesupranta ir nejauia.

iminties Haiendorius

65

Vasario 29
Kad eitum, reikia inoti, kur eini. To paties reikia, kad protingai ir gerai
gyventum. Reikia inoti, kur veda ir sava, ir visos monijos egzistencija.
Tobulyb bdinga D ievui. Siekti tobulybs bdinga mogui.

J ohanas Volfgangas

fon G t

Gyvenimas duotas ne tam, kad linksmintums ir nedirbtume. Ne, gy

venimas - tai kova ir ygis. Grio kova su blogiu, teisybs su neteisybe,
laisvs su vergija, meils su geidulingumu; gyvenimas - tai ms a
ygis gyvendinti t ideal, kuris brktania aura vyti ms protui ir
irdiai.
D iuzep M adzinis

Idealas yra tavyje. Klitys j pasiekti - irgi. Tavo nuostatos yra ta media
ga, i kurios turi ideal gyvendinti.
T omas K arlai las

Tiktis ir tikti, kad gris, kur suvokiame, isipildys tiek mumyse, tiek
pasaulyje, yra pagrindin isipildymo slyga. Netikti tuo ir manyti, kad
visada bsime tokie pat blogi, kaip dabar, ir visi mons visada gyvens
taip blogai, kaip gyvena dabar, yra pagrindin klitis tam vykti.

66

IV TOTSTO^J

K ovo j
Mirties baim protingam mogui nebdinga. Mirties baim yra nuod
ms suvokimas.
Kuo aktyviau mogus gyvena dvasin gyvenim, tuo maiau bijo mirties.
Jeigu gyvena vien tik dvasin gyvenim, mirtis jam visai nebaisi. Mirtis
tokiam mogui - tik sielos isilaisvinimas i kno. Jis ino, kad tai, kuo
jis gyvena, negali bti sunaikinta.
Tas negyvena, kas baidosi mirties.
Sokratas sak: jeigu mirtis yra tokia p at bkl kaip miegant\ tik amina,
tai mes visi inome, kad j i visai nebaisi. Jeigu mirtis yra perjimas geresn
gyvenim, kaip mano dauguma, tai mirtis ne blogis, o gris.
Mirtis tikresn negu rytdiena, negu naktis po dienos, iema po vasaros.
Tai kodl mes ruoiams kitai dienai, nakiai, bet nesiruoiame miriai?
Reikia jai ruotis. O pasiruoimas vienas - taurus gyvenimas. Kuo geres
nis gyvenimas, tuo maiau baisi ir tuo lengvesn mirtis. ventajam nra
mirties.

iminties kalendorius

67

Kovo 2
Kuo daugiau mogus sulieja savo vali su Dievo valia, tuo jo veiksmai tam
pa stipresni.
Koks stiprus yra mogus, kuris visada veikia pagal Dievo vali ir paklsta
Jam visur ir visada!
Kai kelyje siautja plikai, keliautojas vyksta ne vienas: jis laukia, ar kas
nors nekeliaus su sargyba, tada siprao draugn ir nebebijo plik.
itaip gyvenime elgiasi imintingas mogus. Jis mintija: Gyvenime
pilna visokiausi bd. Kur rasti utarj, kaip nuo visko apsisaugoti?
Kokio laukti draugo, kad kelion bt saugi? Paskui kur man sekti it ar an? Tad kok turiau rinktis stipr ir itikim kelions bendr,
kuris ne tik apsaugot, bet ir pats mans neupult? Kurio pdomis
turiau sekti?
Yra tik vienas toks itikimas draugas. Jis - Dievas. Reikia juo sekti,
kad nepatektum bd. K reikia sekti Dievu? Tai reikia trokti to,
ko Jis trokta, ir nenorti to, ko Jis nenori. Kaip t pasiekti? Suprasti Jo
statymus ir j laikytis.
Pagal E piktet

Tu nieko nenori; nemanyk, kad to reikia: reikia norti to, ko Dievas nori.
A nri A m jelis

Gero gyvenimo kelias yra siauras. Taiau suprasti j lengva. Perprantame

j taip pat lengvai, kaip klot lent tak per lin. Vos tik engsi nuo jo
al, atsidursi kvailybs ir blogio klampynje. Galvotas mogus, eng
teljs lin, ikart grta ant lent tako, o kvaias grimzta vis gilyn
klampyn, ir vis sunkiau jam i jos isirepekoti.

68

TOTSTOJ

Kokio dar reikia atlygio u ger darb? Atlygis jau yra diaugsmas, kur
patiria mogus, darydamas ger darb. Bet koks atlygis tik maina
diaugsm.
Tas, kuris daro gera kitam, didiausi gr suteikia sau paiam.
Pagal L ucij A n j S enek

Kart vienas ventas mogus taip meld Dievo malons monms:

O, Dieve! Bk gailestingas nedorliams, nes geriems jau buvai gailes
tingas: jiems gerai, nes jie yra geri.
S adis

Daryti gera ir reikalauti adygio - tai sunaikinti grio poveik ir gali.

I

ie v o t m in i

Tenezino tavo kair, k daro dein.

M

6, 3

Malonu daryti gera. Diaugsmas padidja, kai inai, kad niekas neino
apie padaryt ger darb.

iminties Hafenciorius

69

K ovo 4
Apsirijimas - pati paprasiausia yda. Bema jos nepastebime tik todl,
kad beveik visi j turime.
Yra nuodms monms ir yra nuodms sau. Nuodms monms kyla
negerbiant Dievo dvasios kitame moguje. Nuodms sau - i to, kad
negerbiame Dievo dvasios savyje. Viena i prasiausi nuodmi yra
apsirijimas.
Persivalgantis mogus negali kovoti su tinginyste ir persivalgymu,
o persivalganiam ir neveikliam mogui dar sunkiau kovoti su lytiniu
geismu. Todl visi mokymai teigia, kad kelias link susilaikymo prasideda
nuo kovos su apsirijimo aistra, nuo badavimo.
Dievas atsiunt monms valg, o velnias virjus.
Iminius Sokratas pats susilaikydavo nuo visko, kas nereikalinga, to, kas
valgoma ne alkiui malinti, bet dl skonio, ir kalbinjo savo mokinius
elgtis taip pat. Jis sak, kad ir knui, ir sielai didel al daro nereikalin
gas valgis ir grimas, tad patar niekada neprisivalgyti iki soties ir pakilti
nuo stalo dar norint valgyti. Jis primindavo savo mokiniams sakm apie
imintingj Kli: burtinink Circja nesteng jo apavti tik todl, kad
is neapsirijo, o jo bendraygius, kurie ikart puol prie jos saldij
valgi, visus pavert kiaulmis.
Stebk savo burn: per j patenka ligos. Elkis taip, kad nortum dar
valgyti, kai atsistoji nuo piet stalo.
Nesusilaikymas valgant nelaikomas nuodme tik todl, kad jis neatnea
didels alos kitiems. Vis dlto yra nuodmi, naikinani mogaus oru
m. Nesusilaikymas valgant - viena i j.

70

.v i m s T o j

Kaip mogus negali pats savs pakelti, taip jis negali ir savs girti,
ingai, bet koks bandymas pasigirti smukdo j moni akyse.
Jei norite, kad apie ju s gerai kalbt, nekalbkite gerai apie save.
B lezas Paskalis

Tas, kuris giriasi, nieko nemato, tik save. Jau geriau bti neregiu, nei
matyti tik save.
S adis

Tas, kuris klauso, k mons kalba apie j, niekada neturs ramybs.

Meilikautojas meilikauja tik todl, kad yra prastos nuomons apie save
ir kitus.
anas

de

L a B riujeras

Jei norite didios ar bent jau neprastos lovs, ne tik nesigirkite, bet ir
neleiskite kitiems js girti.

iminties iafencforius

71

K ovo 6
Meil Dievui yra meil pati savaime - meil meilei. i meil yra auksiausias gris. Ji neleidia atsirasti nemeilei bet kokiai kitai btybei. Vos
tik pajunti nemeil bent vienam mogui, prarandi meil Dievui ir ios
meils gr.
Artimo meil be meils Dievui - tai tarsi augalas be akn. Meil mogui be
meils Dievui - tai meil tiems, kurie mus myli, kurie diugina musy kurie
yra gras ir linksmi. i meils ris danai virsta prieikumu. Kai savo ar
tim myli dl to, kad myli Diev, myli ir tuos, kurie tavs nemyli, kurie tau
nepatinka, kurie yra negras, bjauraus kno. i meil yra tikra ir tvirta, j i
nesilpsta, tik stiprja ir teikia vis daugiau naudos tiems, kuriej patiria.
Sakoma, kad Dievo reikia bijoti. Tai netiesa. Diev reikia mylti. O kaip
gi mylti t, kurio bijai? Be to, negalima bijoti Dievo dar ir dl to, kad
Dievas yra meil. Kaipgi bijosi meils? Ne bijoti Dievo reikia, o J mylti.
Jei mylsi Diev ir Jo nebijosi, tai nebaugins niekas pasaulyje.

72

IV TOISTCVJ

K ovo7
Darbas, kno gali lavinimas yra btina gyvenimo slyga. mogus gali
priversti kitus daryti tai, ko jis nori, taiau negali atsisakyti kno po
reikio dirbti. Jei jis nedirbs teisingai ir pagrstai, dirbs beprasmikai ir
kvailai.
Jei darbas jums yra svarbiausias, o umokestis - antraeilis dalykas, tai
js ponu taps darbas ir jo krjas Dievas. Taiau jei darbas jums yra
antraeilis dalykas, o svarbiausias - umokestis, tai js umokesio ir jo
krjo velnio vergai. Be to, paties emiausio ir paskutinio i velni.
D onas R as kinas

Europietis giria kinui main gamybos pranaumus: Jos ilaisvina mo

nes nuo darbo. Kinas atsako: Bet darbas yra gris. Ilaisvinimas nuo
darbo bt tikra nelaim.
Bet koks fizinis darbas sutaurina mog. Nemokyti snaus fizinio darbo tas patsy kaip rengtij plikauti.
Talmudas

Be raumen lavinimo negali gyventi gyvnai, negali gyventi ir mons.

Tam, kad is lavinimas teikt pasitenkinimo, diugint, btina atlikti j
kuo naudingiau, o geriausiai - pasitarnaujant kitiems. Tai puikiausias jo
pritaikymas.

Iminties Haiendorius

73

%ovo 8
m
Malda - tai priminimas sau apie poir begalyb, Diev.
Malda - tai savo poirio visa ko pradi paaikinimas; tai savo ryio
su monmis bei pareigomis jiems, kaip vieno ir to paties Tvo vaikams,
paaikinimas; sskait suvedimas su paiu savimi pagal visus veiksmus
ir savo tamsios praeities aptarimas tam, kad ateityje apsisaugotum nuo
praeities klaid.
Talmudas

Gerai yra melstis tam tikru laiku. Bet jei negali susikaupti, geriau nesi
melsk, nekartok odi vien lieuviu.
Gera ir reikalinga yra malda vienatvje, bet reikalingiausia yra malda mo
ni triukme, kai esi susijaudins, sijauts, supyks. Tokiomis akimirkomis
prisiminti savo siel ir Diev - tai reikalingiausia ir geriausia malda.
Nemanyk, kad gali siteikti Dievui malda, o ne paklusnumu Jam. Mal
da - tai tik priminimas sau, kas esi ir kokia tavo paskirtis gyvenime.

74

lg V

TOISTOJ

Kovo 9
Karas ir krikionyb yra nesuderinami.
Jei mogus taria sau ins, kad tai blogyb, taiau vis tiek negali liautis,
tai jis pridarys baisybi ir ne tik manys, jog jas galima daryti, bet ir didiuosis jomis. Viena i i baisybi - karas.
Jei kada nors ir bus sunaikintas ginkluotas pasaulis bei karas, tai t padarys
ne karaliai ir ne io pasaulio galingieji. Karas jiems yra pernelyg pelningas.
Karas baigsis tik tada, kai labiausiai nuo jo nukentj suvoks, kad likimas
yra j rankose, o isilaisvinti nuo karo rykts panaudos paprast ir nat
rali priemon: liausis paklusti tiems, kurie traukia juos kar, paveria
kariais.

Tai, k suteikia gyvenimas, vienoda visiems.

Visos gyvos btybs bijo kanios, visos gyvos btybs bijo mirties; pa
matyk save pat kiekvienoje gyvoje btybje, nekankink ir neudyk, nesukelk kani bei mirties. Visi gyvi padarai nori to paties, ko ir tu, visi
gyvi padarai brangina gyvenim; pamatyk save pat kiekvienoje gyvoje
btybje.
D h am apada,

B udos

im inties knyga

Visa, k matai, visa, kas yra dievika ir mogika, - tai yra viena: mes
esame vieno didelio kno dalys. Gamta sukr mus giminingus i tos
paios mediagos ir dl to paties tikslo. Ji skiepijo mums meil.
L u cijus A n ju s S eneka

Gyvenimo kelias - vienas, ir mes visi anksiau ar vliau susitiksime ia

me kelyje. io kelio inojimas pernelyg aikiai skiepytas ms irdyse,
is kelias pernelyg platus ir pastebimas, kad j nepaklitum. To kelio
pabaigoje - Dievas, Jis kvieiasi mus, ir kaip skaudu matyti mones,
einanius pro al mirties keliu. Gyvenimo kelias platus, taiau daugelis
jo neino ir eina mirties keliu.
Pagal N ikolaj G ogolj

Vyk alin nuo savs visa, kas neleidia pajusti ryio su gyvais padarais.

76

V y TOTSTOJ

Maistas yra btina kiekvieno mogaus gyvenimo slyga, o santuoka yra

btina monijos gyvavimo slyga; piktnaudiavimas maistu yra alingas
kiekvienam mogui, o piktnaudiavimas santuokoje labiausiai kenkia
tiek mogui, tiek ir monijai.
Santuoka, kaip slyga, yra dviej skirting lyi moni sipareigojimas
turti vaik tik vienam su kitu. Paeidus i slyg atsiranda apgavyst,
idavyst ir nusikaltimas.
Puikus dalykas, kai dvi sielos susijungia visais laikais padti viena kitai
bet kokiame darbe, bet kokiame varge, bet kokioje kanioje ir bti drau
ge tomis tyliomis paskutinio atsisveikinimo akimirkomis.
D ord E liot

Tuomet pas j atjo fariziej. Spsdami pinkles, jie paklaus: Ar galima

vyrui dl kokios nors prieasties atleisti mon? Jis atsak: Argi neskai
tte, jog Krjas i pradi sukr mones kaip vyr ir moter ir pasak:
Todl vyras paliks tv ir motin ir glausis prie monos, ir du taps vienu
knu. Taigi jie - jau nebe du, o vienas knas. K tad Dievas sujung,
mogus teneperskiria.
M

19 , 3

-6

Vyro ir moters sjunga dl moni gimins pratsimo yra didis, svar

bus dalykas tiek kiekvienam mogui, tiek visai monijai, todl nevalia
susijungti kaip kam auna galv ar kaip kam maloniau; reikia sjung
sudaryti taip, kaip j apmst, apsprend prie mus gyven imintingi ir
venti mons.

iminties kalendorius

77

KOVO 12
mogaus darbai - jo gyvenimas. Tie darbai tampa jo likimu, geru ar
prastu. Tai ms gyvenimo dsnis, todl mogui svarbiausias dalykas
pasaulyje yra tai, k jis dabar veikia.
AGNIPURANA,

IND IMINTIS

Persai turi tok pasakojim: Po mirties siela skriejo dang, ir j pasitiko

siaubinga moteris, negrai, purvina, visa nusta pling aizd.
- Kaip ia atsidrei tu, tokia bjauri ir lykti, baisesn nei pats vel
nias? - pasiteiravo siela. - Kas tu esi?
Baisioji moteris atsak:
- A - tavo darbai.
Svarbs ne samprotavimai apie ger gyvenim, o geri darbai.
Talmudas

Niekada neatidliok gero darbo, jei gali j atlikti dabar, nes mirtis ne
sirenka, padar ar nepadar mogus tai, kas priklauso. Mirtis nieko, n
vieno nelaukia. Ji neturi prie ar draug.
A g NIPURANA,

IND IMINTIS

Kai atsiradai iame pasaulyje, tu verkei, o aplink visi diaugsi; padaryk

taip, kad, kai ieisi i io pasaulio, visi verkt, o tu vienas ypsotumeisi.
Ind

im intis

Nesvarbu, kokia stipri praeities darb taka gyvenimo krypiai, mogus

visada dvasios pastangomis gali j pakeisti.

78

y totstoj

Iminties slyga - moralinis tyrumas; jos pasekm - dvasinis pasaulis.

mogus, kuris susikurs taisykl daryti tai, ko trokta, neilgai benors tai
daryti.
Labai turtingas yra tas, kuris neturi ko prarasti.
K in

patarl

Iminius gali bti tik tas, kuris nelaiko savs imintingu. O nelaiko
savs imintingu tik tas, kuris visada mato Dievo tobulum.
Imintis yra begalin kuo ariau jos pasistumi, tuo j i tampa reikalingesn.

iminties kafencforius

79

Meil skatina mones susijungti; protas, vis vienodas, tvirtina i sjung.

mogus msto - taip jis sukurtas. Aiku, turi mstyti protingai. Pro
tingai mstantis mogus vis pirma galvoja, dl kokio tikslo jis turi gy
venti: msto apie savo siel, apie Diev. Tik pairkite, apie k msto
paprasti pasaulieiai? Apie k tik norite, bet ne apie tai. Jie galvoja apie
okius, apie muzik, apie dainavim, statybas, turtus, valdi; jie pavydi
turiams ir karaliams padties. Bet visikai nemsto apie tai, k reikia
bti mogumi.
Pagal B lez Paskal

Viena i pagrindini mogaus pareig yra priversti visu pajgumu vytti

viesj proto prad, kur gauname i dangaus.
K in

im intis

Tik tai, k pripasta keletas ir negali pripainti visi mons, yra tikrojo
proto apraika.
Niekas negali pakeisti proto sprendimo. Visa, k inome, suinome pro
tu. Todl netikk tais, kurie sako, kad nereikia vadovautis protu. Tie,
kurie taip sako, panas mones, kurie pataria ugesinti vienintelio i
binto liepsn, rodani keli tamsoje.

80

I<V TOLSTOJ

K ovo i
Tik tas pasta tikrj meil, kuris myli nemalonius, prieikus mones.
Tikrosios meils ibandymas - meil prieams.
Mylkite savo prieus - ir j s netursite prie.
I D vylikos apatal

mokslo

Tobuliausias i moni yra tas, kuris myli visus savo artimus ir daro
jiems gera nesirinkdamas, geri jie ar blogi.
M ahometas

Romumu prieinkis itvirkimui: atrus kardas neperria minkto ilko.

velniais odiais ir gerumu galima u plauko vesti drambl.
S adis

Kaskart, kai kas nors tave nuskriaus ir tam mogui pajusi blogio antpl
d, pabandyk prisiminti, kad visi mons yra tokie patys Dievo sns ir
kad nesvarbu, koks nemielas bt mogus, nedera liautis mylti j kaip
brol, tok pat kaip tu Dievo sn.

iminties daiemiorius

81

*Kovo 16
Esminis iuolaikinio mokslo blogis yra tas, kad jis nestengdamas tyri
nti visko ir be religijos neinodamas, k dert tyrinti, tiria tik tai, kas
reikalinga ir malonu patiems mokslo monms, gyvenantiems neteising
gyvenim.
Bti imintingam nereikia daug inoti. Visko inoti negalime. Imintis
yra inoti, kokios inios reikalingiausios, koki reikia maiau, o koki maiausiai. I vis ini, reikaling mogui, svarbiausias yra inojimas,
kaip gyventi kilniai, tai yra gyventi taip, kad padarytum kuo maiau blo
gio ir kuo daugiau grio. Ms laikais mons imasi visoki nereikaling
moksl, o ne ito vieno, reikalingiausio.
Daug kalba tas, kuris ino nedaug; tas, kuris ino, daniau tyli.
Taip nutinka todl, kad maai imanantis savo inias laiko svarbio
mis ir nori jas papasakoti visiems. Daug imanantis ino ir tai, kad ga
lima inoti kur kas daugiau u j, todl kalba tik tada, kai tai reikalinga
kitiems, o jei jo neklausia - tyli.
Pagal an ak R uso .

Jei inios lemt tiesos painim , visos jos bt naudingos. Bet klaidingi
moni mstymo gdiai danai pateikiam i kaip inios, tad neieina bti
gand grietam renkantis iniasy kurias nori gyti.

Si

IV TOLSTOJ

K ovo 17

Visuomens tobulinimo kelyje n vienas rimtas ingsnis nebt engtas, je i

io tobulinimo prieastis nebt tikjimas. Todl kiekvienas mokymas, kuris
negrindiamas tikjimu, visada buvo ir bus bejgis pagerinti visuomenin
santvark. Galbtjam pavyks sukurti grai form, bet ioms visada trks
kibirkties, kuri Prometjas pagrob i dangaus.
D iuzep M adzinis

Apatalai gyveno taip, kad visi turjo vien ird ir vien siel. O jeigu
jie bt nesutar tarpusavyje, niekas neinot apie krikioni tikjim.
Juk ir dabar pagonys nepriima krikionybs, nes nemato vienybs ir
meils tarp krikioni. Mes, krikionys, esame kalti dl to, kad jie ne
tiki Kristaus mokymu.
Pagal v . J on A uksaburn

Krikionyb, jei tik ji nuoirdiai priimta, veikia kaip siaubingiausias

dinamitas: suardo visa, kas sena, ir atveria naujus begalinius horizontus.
Jei matai, kad visuomens sranga bloga ir trokti j itaisyti, tai inok,
kad yra tik vienas bdas: reikia, kad visi mons tapt geresni, o kad taip
vykt, tavo galioje tik vienas dalykas: paiam tapti geresniam.

iminties kaiendorius

83

Kaltinti kit mog visada yra neteisinga, nes niekas niekada negali ino
ti, kas vyko ir tebevyksta jo sieloje.
Danai vertiname mones: vien vadiname geru, kit - blogu, vien kvailu, kit - protingu. itaip elgtis nedera. mogus teka tarsi up. Jis
kiekvien dien toks pats ir visai kitoks: buvo kvailas, tapo protingas,
buvo piktas, tapo gerairdis, ir atvirkiai. Negalima vertinti kito mo
gaus. Tu vertinai, o jis jau pasikeit.
Jei prisiminsi savo trkumus ir stengsiesi juos itaisyti, n mintis neateis
kaltinti kitus, o ir laiko nebus.
Neteisk artimo savo, kol neatsidreijo vietoje.
Talmudas

Atleisk kitiems daug k, sau - nieko.

PUBLILIJUS SlRAS

A inau, jog nenoriu daryti pikta, o jei ir darau, tai todl, kad negaliu
atsispirti. Ir kiti daro pikta dl to, kad negali atsispirti. Tad kodl blogai
galvoju apie juos ir smerkiu?

84

ly

TOLSTOJ

K ovo 19
Kokia netikusi turt bti pasaulio tvarka, kurioje turiai, gyvenantys i
neturtingj darbo, aprpinami, valgydinami, rengiami prasiok, gali
manyti, kad jie - varg geradariai!
Akmuo krinta ant soio - bda soiui, sotis krinta ant akmens - bda
soiui; vienaip ar kitaip, vis bda soiui.
Talmudas

Turtuoli malonumai pasiekti varg aaromis.

Tiesa, kad turtas - darbo sankaupa, bet paprastai vienas asmuo atlieka
darb, o kitas - kaupia. itai imintingi mons vadina darbo pasidali
jimu!
Doro turto turti manoma tik pasiturintiems monms. Ten, kur, kaip
pas mus, vienam turtuoliui tenka imtai varg, nemanoma bti dorai
turtingam.

Iminties iaiendorius

85

Tas, kuris gyvena, kad vykdyt Dievo vali, negali bti jautrus moni
nuomonms.
Reikia mstyti taip, tarsi bet kas galt pamatyti tai, kas vyksta sieloje.
L u cijus A n ju s S eneka

Gyvenk atvirai.
O giustas K ontas

Negerai slpti blogus poelgius, bet dar blogiau atvirai itaip elgtis ir tuo
didiuotis.
Gda prie mones - geras jausmas, bet geriausia yra gda prie save
pat.
Neslpkite nieko, k ai j s klausia, bet nepasakokite apie savo blogus poelgius
be reikalo.

Nuo moni gali nuslpti, o nuo Dievo ne.

Nra nieko paslpta, kas nebt atskleista, nieko slapta, kas nepasidary
t inoma ir neieit aiktn.
Lk

8, 17

Gyvenk taip, kad nebt poreikio slpti, bet ir nekilt noras prie mo
nes puikuotis gyvenimo darbais.

86

iV TO ISTO J

Kovo 21
Gyvenim mes pastame tik iame pasaulyje, todl, jei yra ms gyve
nimo prasm, ji turt bti ia.
Negeisk mirties todl, kad tau sunku gyventi. Viso pasaulio nata ant
kiekvienos moralios btybs pei priveria j gyvendinti savo paauki
m. Vienintelis bdas atsikratyti ios natos - vykdyti savo paaukim.
Palengvs tik tada, kai adiksi tau skirt uduot.
Ralfas Voldas E mersonas

Tikras gyvenimas yra tik dabartyje. Kas buvo, to jau nra, nra ir to,
kas bus, egzistuoja tik tai, kas yra dabar. Visomis sielos galiomis reikia
stengtis vien tik dl to, kad dabar gerai gyventume. Jei mons moko,
kad reikia gyventi dl bsimo gyvenimo, netikkite jais. Mes pastame
ir gyvename tik it gyvenim. Todl viskas pastangas reikia sutelkti tai,
kad gyvenim - ne tik j vis, bet ir kiekvien jo valand - nugyven
tume kuo geriau.
Gyvenimas - ne kania ir ne malonumas, o darbas, kur privalome atlik
ti ir siningai baigti.
A leksis

de

T okvilis

ia, iame pasaulyje, ms tarnysts vietat todl ia visos ms pastangos

turi bti nukreiptos tarnysts vykdym.

iminties iafendorius

87

K o v o n
Jei tiesa sunkina gyvenim, vis dlto geriau j pripainti, nei slpti: gyvenimas gali pasikeisti, o tiesa visada iliks tiesa ir nesiliaus persekiojusi.
Mums dert gyventi, lyg btume visiems matomi. Dert galvoti taip,
tarsi slapiausi ms sielos ukaboriai bt prieinami kito vilgsniui.
Kam k nors slpti nuo moni? Nuo Dievo nieko nemanoma paslpti.
Visi Dievo ir moni mokymai telpa vienoje tiesoje: mes - vieno didin
go kno dalys. Gamta sujung mus vien eim, visi esame sukurti taip,
kad drauge, paddami vieni kitiems gyventume savo gyvenim.
Pagal L ucij A n j S enek

Jei tiesa nenurodo, k turtume daryti, j i visada parodys, ko neturtume

daryti ar k turtume liautis dar.

88

tFV TOISTOJ

my oras ir saul - vis nuosavyb ir negali bti nuosavybs objektas.

Js visi esate keleiviai iame pasaulyje. Eikite iaur, pietus, rytus ar
vakarus - kad ir kur sustosite, atsiras mogus, kuris pavarys tave alin,
sakydamas: ia mano em. Apjs visas pasaulio alis, grite sui
nojs, kad niekur nra n menkiausio sklypelio, kur js mona galt
pagimdyti, kur apsistoj js galtumte dirbti em ir kur js vaikai
galt ukasti js kaulus.
Pagal H iug F elisit R ober

de

L amen

Palikti mog Atlanto vandenyno viduryje, pasakius, kad jis gals eiti
krant, bt ne didesnis pasityiojimas, nei kurdinti j privaios ems
plotan pasakius, kad jis - laisvas mogus, gals dirbti sau ir naudoti savo
udarb.
H enris D ordas

Kiekvienas, kuris valdo ems nuosavybs daugiau, nei jam reikia prasi
maitinti ir eimai imaitinti, yra ne tik dalis, bet ir kaltininkas neprite
kliaus, nelaimi ir pasileidimo, nuo kuri kenia darbo mons.

Iminties kalendorius

89

Kovo 24
---------------------------------------------- ^
Tik tas, kuris paklsta Dievo statymui, pasta ir J pat. Tas, kuris tiksliau
vykdo Dievo statym, aikiau ir geriau J pasta.
Nra n vieno tikiniojo, kuris nebt akimirk suabejojs Dievo buvi
mu. ios abejons nekenkia, prieingai, jos veda auktesn Dievo pa
inim.
Dievas, kur painai, tapo prastas, tad Jo daugiau nebetiki. Visikai tiki
Diev tik tada, kai Jis i naujo atsiveria, o Jis atsiveria i naujos puss, kai
visa siela to iekai. Toki pusi - visa begalyb.
Moz pasiteiravo Dievo: Ak, Viepatie, kur a Tave rasiu?
Dievas atsak: Kai Mans iekai, tu jau suradai Mane. Iminiaus
paklaus, kaip jis ino, kad yra Dievas. is atsak: Argi reikalingas de
glas, kad pamatytum saul?
Mes neturime odi, kad pasakytume, kas yra Dievas, bet ir be j
inome, kad jis yra.
A rab

im intis

ydai laiko nuodme garsiai tarti Dievo vard. Jie teiss - Dievas yra
dvasia, o kiekvienas vardas - fizinis, ne dvasinis.

90

JSV TOTSTCrj

Kovo 25
Sakoma, kad mogus padeda mogui vis amel. Be tokios paramos
mons negali gyventi. i pagalba turt bti abipus, bet gyvenimas
taip susiklost, kad vieni padeda, o kiti tik naudojasi pagalba.
sgydamas daikt ir j naudodamas, nepamirk kad tai - mogaus darbo
krinys ir, eikvodamas, naikindamas, gadindamas j, sunaikini darb, ei
kvoji mogaus gyvenim.
velkite visus savo gebjimus ir inias kaip pagalbos kitiems monms
priemon. Stipriam ir protingam gebjimai duoti ne engti silpnj, o jam
padti ir j remti.
D onas R askinas

Negana to, kad pagalba monms turi bti abipus: mons, priimantys
pagalb i savo broli, turi atsilyginti u j ne tik pinigais, bet ir pagarba,
dkingumu.

iminties Hafenciortus

91

Pagrindinis taut gyvenimo pokytis - tai j tikjimo pasikeitimas.

monija yra aminai besimokanti. Kai kurie mons mirta, bet idja,
kuri jie imst, tiesa, kuri isak, neprasta drauge su jais. monija
saugo visa tai, ir mogus i mirusij kap naudojasi tuo, kas pasiekta
prie j gyvenusij. Kiekvienas i ms gimsta monijos, gyvenusios
prie mus, tikjimo pasaulyje ir kiekvienas nesmoningai nea k nors
daugiau ar maiau vertinga paveldt monijos egzistencij. Jos aukl
jimas vyksta panaiai kaip Ryt piramidi statyba: kiekvienas einantis
pro al deda po akmen.
Mes, laikini lankytojai, paaukti papildyti savo aukljimo kitoje vietoje,
ieiname, bet monijos aukljimas, nors ir ltai, vyksta be pertrkio.
Pagal D iuzep M adzin

Didel klaida manyti, kad tikjimas gali bti vienas visiems laikams. Kuo
ilgiau mons gyvena, tuoju tikjimas tampa aikesnis, paprastesnis ir tvir
tesnis. O kuo tikjimas aikesnis, paprastesnis ir tvirtesnis, tuo vieningesnis
ir geresnis moni gyvenimas. Manyti, kad tas pats tikjimas tinka visais
laikais ir neturi keistis, yra tas pat, kas tikti, kad tos pasakos, kurias tau
sekdavo motina, kai buvai kdikis, yra tikra tiesa ir tau nevalia liautis
jomis tikjus.

92

JgV

TOLSTO3

K ovo 27
Kuo labiau mogus tiki Diev, tuo maiau jis bijo moni.
Nepulk nevilt ir nenusimink, jei tau nevisikai pavyksta poelgiais gy
vendinti visa gera, k nortum. Jei nukritai i pasiekto aukio, pabandyk
vl atsikelti, romiai iksti gyvenimo ibandymus ir noriai, smoningai
grti prie savo itak.
M arkas A urelijus

Kas bijo moni, tas nebijo Dievo. Kas bijo Dievo, tas nebijo moni.
Tas, kuris nieko nebijo ir visada yra pasiruos atiduoti savo gyvast dl
tiesos, yra daug stipresnis nei tas, kurio visi bijo ir kuris laiko savo val
dioje kit moni gyvenimus.
Geriausio mogaus iekokite tarp t, kuriuos smerkia pasaulis.
Daryk tai, k manai esant tinkama, nesitikdamas u tai jokios lovs.
Atmink, kad kvailas mogus - blogas proting poelgi teisjas.
Jei nori isigelbti nuo moni galios, atsiduok Dievo galiai. Jei suvoki
ess Dievo galioje, mons nieko negali tau padaryti.

Iminties iaiendorius

93

Kovo 28
---------------------------------------------- ^
Imintis pasiekiama vidiniu darbu vienumoje ir tokiu pat darbu su savimi bendraujant su monmis.
Klausykis, bk atidus, bet kalbk nedaug. Niekada nekalbk, jei tavs
neklausia, bet jei paklausia, atsakyk ikart ir trumpai, nesigdyk, jei
tenka pripainti, jog neinai to, apie k klausia. Nesiginyk dl gino.
Nesigirk.
S u fij IMINTIS

Tik svetimomis akimis galima pamatyti savo trkumus.

K in

patarl

A daug ko imokau i savo mokytoj, dar daugiau i savo draug, bet

daugiausia i savo mokini.
Talmudas

Pamats vent mog, galvok apie save, ar negali ir tu toks bti. Pama
ts paleistuv, pagalvok apie save, ar neturi ir tu toki pai yd.
K in

im in tis

Tikra meil ne odiais, o darbais grsta; vien tik meil suteikia tikrj
valg ir imint.
Gyvendamas su monmis, nepamirk, ko imokai vienumoje. Vienumoje
apmstyk, k suinojai bendraudamas su monmis.

94

g v TOLSTCyj

"Kovo 29
Jei kartais jauti, kad, nepaisant noro aistr veikti, ji nugali tave, nemanyk, jog to apskritai negali. Tai tik rodo, kad kart nestengei to pada
ryti. Vadeliotojas nemeta vadi dl to, kad ne i karto sustabd arklius,
bet traukia toliau - ir arkliai sustoja. Taip ir ia: nesusilaikei vienkart,
tsk kov ir tikriausiai laimsi tu, o ne aistros.
Pratinkis valdyti godum, mieg, prabang, pykt.
Tas, kuris veik save, daug didesnis nugaltojas nei tas, kuris tkstant
kart veik tkstanius vyr myje. Geriau veikti save nei visus kitus
mones.
Tas, kuris veik kitus mones myje, gali pralaimti, bet tas, kuris
veik ir valdo save, visada iliks nugaltojas.
D h am apada,

B udos

im inties knyga

Aistra mogaus irdyje i pradi - voratinklis, o vliau - stora virv.

Aistra i pradi - kaip svetimas, vliau - kaip sveias, o galiausiai - kaip
nam eimininkas.
Pagal T almud

Tikrai galingas yra tas, kuris nugali save.

R yt

im in tis

Susilaikymas neprigyja i karto, bet j visada galima pasiekti. Kiekvieno

mogaus gyvenimas bga ne stiprindamas, o slopindamas aistras.
Laikas padeda pastangoms ir susilaikymui.

iminties iaiendorius

95

"Kovojo
Tikrasis gerumas - ne tik doryb, diaugsmas, bet ir kovos ginklas, y
miai galingesnis u smurt.
Tuomet prijo Petras ir paklaus: Viepatie, kiek kart turiu atleisti savo
broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septyni kart?u
Jzus jam atsak: ,As nesakau tau - iki septyni, bet iki septyniasdeimt
septyni kart.
M t 18, 2 1 - 2 2

Jei per pokalb nori atskleisti panekovui koki nors ties, svarbiausia
iuo atveju - nesupykdyti ir nepasakyti n vieno blogo ar eidianio
odio.
Pagal E piktet

Jei pastebjai kieno nors klaid, pataisyk j romiai ir parodyk, kur buvo
neteisus. Jei jis nesiklauso, kaltink tik save arba, dar geriau, nieko nekal
tink, bet ilik romus.
M arkas A u r e l iju s

Jei isiskyrei su mogumi, jei jis nepatenkintas tavimi, jei nesutiko su

tavimi, kai buvai teisus, kaltas ne jis, o tikriausiai tu: buvai negeras su
juo bendraudamas.

96

IV TO ISTO J

K o v o i
Atgailauti - tai matyti vis savo itvirkimo dyd, savo silpnum. Atgai
lauti yra pasmerkti vis blog savyje, apvalyti siel, parengti j priimti
gr.
Jei geras mogus nepripasta savo klaid ir visada stengiasi pasiteisinti,
tai jis labai greitai i gero virs blogu.
Jei turi smerktin savybi, pats skubk prisipainti.
Niekas taip nesuminktina irdies kaip savo kalts suvokimas ir niekas
taip jos nekietina kaip noras visada bti teisiam.
Pagal Talmud

Tas, kuris ankstesnius blogus savo poelgius udangst gerais, vieia ia

me tamsiame pasaulyje tarsi mnuo debesuot nakt.
D h am apada,

B udos

im inties knyga

mogus visada suvoks savo nuodmingum ir baigtinum iame bega

liniame pasaulyje.

Iminties iaiendorius

97

B alandio j
Moksl yra nesuskaiiuojama daugyb ir bet kuris j yra begalinis, gaima vis labiau gilintis. Todl pirmas ir svarbiausias dalykas yra ino
ti, kurios kiekvieno mokslo disciplinos svarbiausios, o kurios ne tokios
svarbios ir kurios dar nesvarbesns. Tai btina inoti todl, kad visko
imokti nemanoma, vadinasi, reikia mokytis to, kas reikalingiausia.
iais laikais sukaupiamas didiulis tyrinjimo vertas ini kiekis. Ne
trukus ms gebjimai bus per silpni, o gyvenimas per trumpas, kad
sisavintume bent vien naudingiausi t ini dal. Ms paslaugoms
visa gausyb turt, bet ir juos priimdami turime daug k atmesti kaip
nereikaling lamt. Kartais bt geriau neapsunkinti juo savs.
Imanuelis K antas

Dl pernelyg ankstyvo ir danai pernelyg gausaus skaitymo, suteikian

io tiek daug nesuvirkintos mediagos, ms atmintis paprastai tampa
jausm ir skoni eimininku; btent todl mums danai reikia daug
proto pastang sugrinti pirmaprad nekaltyb savo jausmams, atrasti
save svetim mini ir nuomoni iuklyne, kad patys pradtume jausti,
kalbti ir net, sakyiau, kad kada nors patys pradtume egzistuoti.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Nebijok nezinojimoy bijok klaidingo inojimo. Ijo kyla visas pasaulio blogis.
inios yra begalins, todl tas, kuris ino labai daug, be galo menkai yra
pranaesnis u labai maai inant mog.

98

IV TOISTOJ

Balandio
Tikrasis gyvenimas - tapti geresniam, nugalti savo kn dvasios galia,1
artti prie Dievo. Tai nenutinka savaime. Tam reikia pastang. ios pa
stangos suteikia diaugsm.
proio niekada nevalia pripainti geru dalyku, netgi proio daryti gerus
darbus. Dl jo gris nustoja bti vertyb. Gris yra tik tai, kas pasiekiama
darbu.
Imanuelis Kantas

Nek savo nat ir inok, kad ji tau naudinga; pasisavink i jos tai, ko
reikia imintingam gyvenimui, kaip skrandis pasisavina i maisto visa,
kas reikalinga knui, arba kaip ugnis, kuri viesiau siiebia, kai j k
nors meti.
M arkas A urelijus

Bk visada dmesingas tam, k darai, ir nieko nelaikyk nevertu dmesio.

K onfucijus

Dvasins pastangos ir gyvenimo suvokimo diaugsmas kaitaliojasi taip

pat, kaip fizinis darbas su poilsio diaugsmu. Be fizinio darbo nra poil
sio diaugsmo, be dvasini pastang nra gyvenimo suvokimo diaugs
mo.

iminties kalendorius

99

B alandio 3
Mirus gali nutikti tik vienas i dviej dalyk: arba tai, k laikau savo
savastimi, pereis kit btyb, arba a nustosiu bti atskira btyb ir
susiliesiu su Dievu. Viena ar kita - abiem atvejais bus gerai.
Mirtis yra sunaikinimas to kno, per kur perpratau pasaul tok, koks
jis yra iame gyvenime; ji yra sudauymas stiklo, pro kur a irjau. Ar
jis bus pakeistas kitu, ar tas, kas irjo pro lang, susilies su Visuma mums neduota inoti.
Tam tikra gyvenimo riba turi egzistuoti, kaip medi ir ems vaisiai,
kaip met laikai - viskas turi prasidti, tstis ir praeiti. Imintingi mo
ns noriai paklsta iai tvarkai.
M arkas T ulijus C iceronas

Viskas, k inau apie Diev, veria mane tikti, kad tai, k Jis padar, mums yra geriausia.
Pagal R alf Vold E merson

Reikia gyventi taipy kad mirties nebijotum ir netrokstum.

100

J y TOLSTOJ

Ba(an<(io4

Gyvenimas ia - ne aar pakaln, ne imginim vieta, o tai, ko geres

nio negalime sivaizduoti. io gyvenimo diaugsmas begalinis, tik mes
turime panaudoti j tam, dl ko jis mums buvo suteiktas.
Neigiamas mogaus poiris kitus mones daro j nelaiming, apnuo
dija ir kit gyvenimus. Meils nuotaika kaip aliejus sutepa gyvenimo
ratus ir daro j lengv, malon tiek paiam, tiek visiems tiems, su kuriais
bendraujama.
Pabandyk, galbt tau pavyks nugyventi kaip mogui, patenkintam savo li
kimu, gijusiam vidin ramyb meile ir gerais darbais.
M arkas A urelijus

Pagrindin paslaptis, kaip ilaikyti linksmum, - negalima leisti smul

kmenoms ms trikdyti ir kartu vertinti tuos maus malonumus, kurie
tenka ms daliai.
Samuelis Smailsas

Niekada neiekok malonumo, bet visada bk pasirengs j rasti.

D onas Raskinas

Tikrai protingas mogus visada linksmas.

Pagrindin priemon gyventi diaugsmingai - tikti, kad gyvenimas
duotas diaugtis. Jei diaugsmas baigiasi, iekok, kur suklydai.

iminties kalendorius

101

Bafancfto5
Ivengti darbo statymo prievols galima tik per nuodm: arba vykdant
prievart, dalyvaujant joje, arba meilikaujant ir pataikaujant prievartai.
Geriau netekti gyvybs, nei meilikauti vargams. Skurdas yra geriau nei
prabanga tarnaujant turiams. Nestovti prie turtuolio dur ir nekalbti
praaniojo balsu - tai geriausias gyvenimas.
Ind

patarl

Nesvarbu, koks graus karaliaus dovanotas drabuis, savas iurktus dra

buis mielesnis ir, nors skans turi valgiai, duonos riek nuo savo stalo
mielesn.
Sadis

Kas nedirba ems, tam ji kalba: Kadangi tu nedirbi mans kaire ir

deine ranka, aminai stovsi prieais svetimas duris drauge su visais el
getomis, aminai naudosiesi turtuoli atliekomis.
Z aratustra

Jei nenori dirbti - arba smurtauk, arba nusiemink.

102

TO LSTO J

Balandio 6
mons usiima paiais vairiausiais, j gerbiamais ir labai svarbiais
dalykais, taiau beveik niekada neusiima tuo vieninteliu, kuris vienas
jiems skirtas ir apima visus kitus, - savo sielos tobulinimu, dievikojo
sielos prado ilaisvinimu. Kad is dalykas yra skirtas mogui, matyti i to,
jog tai vienintelis tikslas, kur pasiekti jam niekas nekliudo.
Pati didiausia laim - jaustis geriau met pabaigoje nei pradioje.
H enris D eividas T oro

Bkite tokie tobuli, kaip js dangikasis Tvas reikia: pabandykite

ilaisvinti savo dievikj gyvenimo prad.
Nemanoma tobulti nuolat gyvenant pasaulio sumaityje, o dar maiau
tai manoma nuolat gyvenant vienumoje. Palankiausios slygos tobul
ti - vienumoje isiugdyti ir tvirtinti savo pasaulir, o vliau, gyve
nant pasaulyje, taikyti j praktikai.

Iminties kalendorius

103

Bafanciio 7
Atsilyginti u blog gerumu - ir natraliau, ir lengviau, ir imintingiau,
nei u blog atsilyginti blogiu.
U blog atlygink gerumu.
Talmudas

Atj viet, kuri vadinasi Kaukol, jie prikal ant kryiaus Jz ir du

piktadarius - vien jam i deins, antr i kairs. Jzus meldsi: Tve,
atleisk jiems, nes jie neino, k dar.
L k 23, 3 3 -3 4

Pykt veik romumu, blog -gerumu, yktuol - dosnumu, melag - tiesa.

D hamapada , Budos

iminties knyga

Elgdamiesi su artimaisiais taip, kaip jie nusipelno, mes darome juos dar
blogesnius. Elgdamiesi taip, tarsi jie bt geresni, nei yra i tikrj, pri
veriame juos tapti geresnius.
Johanas Volfgangas

fon

G t

Kiekvienas, kuris bent kart patyr diaugsm atlyginti gerumu u blog,

niekada nepraleis progos patirti j darkart.

104

I V TO LSTO J

Baiancfio 8
mons mano, kad udynes pavadinus karu, jos nebebus udyns, ne
bebus nusikaltimas.
Galima vairiausiais bdais neigti Krist. Pirma, gali iurkiai pikto
diauti, tyiotis i didybs - is bdas nepavojingas. Religija pernelyg
brangi monms, kad paaipos stengt j atimti. Bet yra ir kitas bdas:
vadinti Krist Viepaiu ir nevykdyti jo sakym; Jo odiais slopinti
laisv mstym ir dangstyti, lovinti Jo vardu visas moni beprotybes,
paklydimus bei nuodmes. is, antrasis, bdas yra ypa pavojingas.
T eodoras Parkeris

Netiesa, kad karas su sveia alimi gali bti ventas; netiesa, kad em
itrokusi kraujo. em prao vandens savo upms i dangaus ir tyros
rasos i jo debes, o ne kraujo. Kar prakeik Dievas ir net tie mons,
kurie jame dalyvauja.
A lfredas

de

V inji

Kadangi sigals neteisyb, daugelio meil atals.

M t 24, 12

Bet js kalts atskyr jus nuo Dievo, js nuodms udeng jo veid,

kad js negirdt. Nes js rankos suteptos krauju, js pirtai - kalte.
Js lpos kalba melagystes, js lieuvis nabda apgaul.
Iz 59, 2 -3

mogudyst - visada nusikaltimas, nesvarbu, kas j leido vykdyti ir

koks jos pateisinimas.

Iminties kafendorius

105

(B a(an((io 9
Meil griui ir tikjimas nemirtingumu - neatsiejami.
Niekas negali pasakyti ins, jog yra pomirtinis gyvenimas. Ms siti
kinimas tuo pagrstas ne logikos, o morals principu, todl a negaliu
teigti, kad, be jokios abejons, Divas ir mano nemirtingumas egzistuo
ja, bet esu sitikins, kad Dievas yra ir kad manasis as - nemirtingas.
Tai reikia, jog tikjimas Diev ir tikjimas kitu pasauliu taip susijs su
mano prigimtimi, kad negali bti atskirtas nuo mans.
Imanuelis K antas

Kuo ms gyvenimas tampa dvasingesnis, tuo labiau tikime nemirtin

gumu. Ms prigimtis tolsta nuo gyvuliko primityvumo, pradingsta
abejons. Atidengiamas ateities ydas, tamsa isisklaido, ir tada mes jau
iame savo nemirtingum.
Pagal H ari et M artino

Mes iame pasaulyje panas vaikus, engusius kambar, kur mokytas

mogus pasakoja apie savo moksl. Vaikas negirdjo pradios ir ieina
nesulauks pabaigos. Jis kak igirdo, bet nesuprato. Didioji Dievo
kalba, pradta prie daugyb imtmei, anksiau, nei mes pradjome
savo mokym, tsis ir mums virtus dulkmis. Girdjome tik jos dal ir
daug ko i to, k igirdome, nesupratome. Vis dlto, nors iek tiek mi
glotai ir tik truput, mes supratome t didinga ir ikilminga.
D eividas T omas

Tas, kuris nuoirdiai myli gr (Diev), negali abejoti savo nemirtingumu.

io 6

l V TO TSTO J

Bafandto 10
Vis daniau pasitaikantis moni dievikojo prado ilaisvinimas neiven
giamai veda esamos tvarkos pakeitim ir kitos vedim.
iais religins moni brolybs smoningumo laikais tikrasis mokslas
turi nurodyti bdus, kaip taikyti tai gyvenime, o menas turi smonin
gum paversti jausmu.
Kuo tolesnis tikslasy tuo labiau reikia eiti pirmyn. Neskubant, bet ir be poilsio.
D iuzep M adzinis

Kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau atsiranda darb.

V iljamas E leris aningas

Tegul neisigsta js irdys! Tikite Diev - tikkite ir mane!, tai yra

tikkite savo prigimties dievikumu, kur Kristus jums apreik. ito
dievikumo suvokimo mogus negali nepripainti, todl jis negali bti
negyvendintas.

iminties kalendorius

107

'Baiandto n
Dvasiniame pasaulyje viskas dar labiau susij nei materialiame. Bet koks
melas sukelia aib melagysi, bet koks iaurumas - aib iaurybi.
Danai mons didiuojasi savo sins varumu tik todl, kad turi
trump atmint.
ONIZADAS RAFESKIS

Kaip lasas po laso vanduo upildo ind, taip po truput, darydamas gera,
grio siekiantis mogus prisipildo gerumo.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Mes turime yd, kurios laikosi tik dl kit yd ir inyksta, kai sunaikina
me pagrindines ydas, - nukrinta kaip akos pakirtus kamien.
B lezas Paskalis

Stebk blogio ugimim. Yra sielos balsas, kuris tai nurodo: tampa nemalo
nu, gda. Tikk tuo balsu. Sustok, iekok ir rasi uzgimstant mel.

108

l y TOLSTOJ

B afandto n
Pasieks tam tikr gilinimosi save laipsn mogus suvokia savyje kak
antmogika.
Dievas jau vien dl to yra, nes mes egzistuojame. Vadinkite tai Dievu
ar kaip norite, taiau neginijama tai, kad yra gyvastis, kuri ne mes
sukrme, o gavome dovan, ir altin vadinkite Dievu ar kaip jums
patinka.
D iuzep M adzinis

Dievo nra tik tam, kuris Jo neieko. Tik pradk iekoti - ir Jis tavyje, o tu
Jame.
Iekoti Dievo - tas pats kaip semti vanden tinklu. Kol semi - vanduo
yra tinke. Kai tik patrauki - nieko nesugriebi. Kol iekai Dievo mintimis
ir darbais - Jis yra tavyje. Kai tik nusprendei, kad radai Diev, ir nusira
minai, - J praradai.
Fiodoras Strachovas

Nuostabu, kaip a anksiau galjau nematyti neabejotinos tiesos, kad u

io pasaulio ir ms gyvenimo yra tas, kas ino, kodl egzistuoja is pa
saulis, ir mes jame, kaip burbuliukai verdaniame vandenyje, paokame,
sprogstame ir inykstame.
ioje didingoje btybi sjungoje, kur visi ramiai kalbasi su Dievu, ne
tikintysis velgia vien tik amin tyl.
anas akas R uso

Nesuvokiantis Dievo asmuo neturi jokios teiss daryti ivad, kad Jis
neegzistuoja.

Iminties iaienJorius

109

Balandio 13
Dvasin, dievikj savo gyvenimo prad mes suvokiame tiek per prot,
tiek per meil.
mogaus imintingumas susideda i trij dalyk: pirma - paiam daryti
tai, k pataria daryti kitiems, antra - niekada nenusiengti teisingumui,
treia - kantriai paksti kit silpnybes.
Didiosios mintys ateina is irdies.
L ukas

de

K lapj, markizas Vovenargas

Visk tyrink. Tikk tik tuo, kas neprietarauja protui.

Protingas mogus negali bti piktas. Geras mogus visada protingas.
Stiprink savo gerum lavindamas prot, o prot lavink meils pastan
gomis.

110

I g v T O IS T O J

B alandio
Visuomenje, kuri padalyta valdanius turtuolius ir paklstanius varg
us, negali bti gerovs.
Reikia pripainti, kad mes vis garbindami Mamon prijome keist iva
d: sakome, jog gyvename visuomenje ir kartu atvirai skelbiame visik
atsiskyrim bei kratutin vienatv.
T omas Karlai las

Elgeta yra btinas milijonieriaus priedas.

H enris D ordas

Jei gauni pajamas, kuri neudirbai, tai kakas kitas dirbdamasj negauna.
M aimonidas

Bti engianiu ponu yra daug blogiau nei nuolankiu vergu. Perteklius
yra didesn nata nei skurdas.

Iminties Hafencforius

'Bafancfio 75
Ms poelgi pasekms niekada negali bti mums inomos, nes jos be
galiniame pasaulyje mums atrodo begalins.
Bergdios moni pastangos perprasti Dievo buvimo paslapt: j parei
ga tra laikytis Jo statymo.
Talmudas

ventas mogus rpinasi vidumi, o ne iore; jis nekreipia dmesio ior

ir pasirenka vid.
L aodzi

Svarbiausi, reikalingiausi paiam mogui ir kitiems yra tie darbai, kuri

pasekmi jis nepamatys.
Kiekvienas mogaus poelgis tuo garbingesnis, geresnis ir puikesnisy kuo tolimesnsjo pasekms.
D onas Raskinas

Jei gali matyti visas savo veiklos pasekmes, tai inok, kad i veikla yra
nereikminga.

l V

T O IS T O J

Vi

B aiatufio 16
Savo ir kit orumo pripainimas yra nesuderinamas nei su paklusnumu,
nei su globa, nei su moni geradarystmis.
Paios maiausios smulkmenos prisideda prie charakterio formavimosi.
Nesakyk, kad smulkmenos - niekai. Tik ities dvasingas mogus mato
j svarb.
Yra toki tikinij, pratusi nusilenkti iki ems prieais kiekvien
asmen, su kuriuo susipasta. Jie sako itaip darantys todl, kad kiekvie
name moguje gyvena Dievo dvasia. Kad ir koks keistas is paprotys, jo
pagrindas didiai teisingas.
mons yra drovs ir visi maldauja atlaidumo. Jie vargiai idrsta pasakyti:
a esu, a galvoju.
R alfas Voldas E mersonas

Kitiems tarnaujantis mogus turt inoti, kad jis ne paklsta, ne glo

boja, ne daro gerus darbus, o atlieka savo pareig - ne mogui, o ami
najam statymui.

Iminties kaiendorius

113

B alandio 17
Krikionyb - tai mokymas apie Dievo prad moguje.
Krikionyb - paprastas dalykas, labai paprastas: meil mogui, meil
Dievui. Bk tobulas kaip tavo dangikasis Tvas; gyvenk su Dievu, tai
yra daryk geriausius darbus geriausiu bdu ir geriausiais tikslais. Visa tai
labai paprasta: net maas vaikas suprast, ir taip nuostabu, kad puikus
protas nesugalvot nieko nuostabesnio.
T eodoras Parkeris

Be aikaus savo gyvenimo prasms supratimo, be to, kas vadinama tikjimu,

mogus gali bet kuri akimirk atsisakyti visko, dl ko gyveno, ir pradti
gyventi dl to, k keik.
mogus negali inoti savo gyvenimo tikslo. Tegali inoti jo krypt.
Vis religini mokym esm yra meil. Krikionikojo mokymo apie
meil ypatumas tas, kad jis yra aikus ir tiksliai apibria pagrindin mei
ls slyg; slyg, kurios paeidimas sunaikina meils galimyb. i slyga
yra nesiprieinti blogiui prievarta.
Norite bti rams ir tvirti - stiprinkite savo tikjim.

114

T O IS T O J

Bafandio 18
Svarbus ne ini kiekis, o j kokyb. Galima inoti labai daug, neinant
to, ko labiausiai reikia.
Neinoti nra nei gdinga, nei alinga. Niekas negali visko inoti, o gdinga
ir alinga apsimesti, kad inai tai, ko neinai.
mogaus neinojimas bna dvejopas: vienas neinojimas - tai grynas,
gimtas neimanymas; kitas neinojimas - taip sakant, tikrai proting
dalyk neimanymas. Kai mogus perkrims visus mokslus ir suinos visa
tai, k mons inojo ir ino, pamatys, jog tos inios visos kartu yra to
kios nereikmingos, kad jomis remiantis nemanoma i tikrj suprasti
Dievo pasaulio, ir sitikins, jog mokyti mons, ties sakant, taip pat
nieko neino, kaip ir paprasti bemoksliai.
Blezas Paskalis

Tiesa turi veikti tkstanius klii, kad saugiai nukeliaut iki popie
riaus ir nuo popieriaus vl iki galvos.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Nieko nesukuriantis mokslininkas panaus debes, neduodant lietaus.

Ryt

imintis

Tikrajam inojimui labiausiai kenkia ne visai aiki svok ir odi var

tosena. Btent tai ir daro netikri mokslininkai, sugalvojantys neaikioms
svokoms neaikius, neegzistuojanius, igalvotus odius.

Iminties iaiendorius

115

Bafancfio 19
mogus, nesuvokiantis kani dorybs, dar nepradjo gyventi smonin
go, tai yra tikro, gyvenimo.
Visa, kas didinga, monija pasiek tik per kani.
H iugas Felisit R oberas

de

L amen

Be kani negalimas dvasinis augimas, nemanomas gyvenimas, btent

todl kanios visada lydi mirt. Kania - btina gyvenimo ir dorybs
slyga, todl mons ir sako, kad Dievas myli tuos, kuriuos lanko ne
laims.
Religijos galia ir malon yra ta, kad ji aikina mogui jo egzistencijos
prasm ir paskirt.
A natolis Fransas

mogus, gyvenantis dvasin gyvenim, negali nematytu kad kania priar

tina j prie tobuljimo tikslo; tokiam mogui kania praranda kartl ir
tampa palaim a.

116

vvv

t o x s t o ;j

Baiancfio 20
i, suvokianiam savo dvasingum, atsiadti savs yra tokia pati
palaima, kaip mogui, gyvenaniam gyvulik gyvenim, patenkinti ais
tras ir geismus.
Tik tas yra geras, kas daro gera kitiems. Jeigu jis kenia darydamas gera,
tai dar geriau; jei kenia nuo t, kuriems daro gera, jis pasiekia aukiau
si gr, kur sustiprinti gali tik didesns kanios dl to, k jis tebedaro;
jei jis mirs dl to - tai bus aukiausias tobulumas.
anas

de

La B riujeras

Kas myli tv ar motin labiau negu mane - nevertas mans. Kas myli
sn ar dukter labiau negu mane - nevertas mans. Kas neima savo kry
iaus ir neseka paskui mane - nevertas mans. Kas isaugo savo gyvyb,
praras j, o kas praranda savo gyvyb dl mans - atras j.
M

10,

37-39

mogui nra auktesnio grio nei nesavanaudikai dirbti kit labui dirbti Aminajam Griui.
Liusi M alori
Kaip ugnis sunaikina vak, taip gris sunaikina asmenin gyvenim.
Ms sauls viesoje visada yra tamsi dm: tai ms asmenybs elis. Tik
tada ities gyvename, kai gyvename dl kit. Tai skamba keistai, bet iban
dyk ir patyrs sitikinsi.
T omas Karlai las

Iminties kalendorius

117

tis: smurt pakeis meil, atsiras tikjimas lengvybe ir palaima gyvenimo,

paremto ne smurtu ir baime, o meile.
As jums tai sakau: vienam kit mylti! Jei pasaulis js nekenia, tai
inokite - jis Mans nekent pirmiau negu js. Jei js btumte pasau
lio, jis mylt jus kaip savuosius. Kadangi js - ne pasaulio, bet A jus i
pasaulio iskyriau, todl jis js nekenia.
Jn 15, 1 7 - 1 9

mons mano, kad yra aplinkybi, kai galima su mogumi elgtis be

meils, bet toki aplinkybi nra. Su daiktais galima elgtis be meils:
galima kirsti medius, lipdyti plytas, kalti gele be meils, bet su mon
mis nevalia taip elgtis, kaip ir nevalia su bitmis elgtis neapdairiai. Bii
ypatyb tokia, kad neapdairiai elgdamasis pakenksi ir joms, ir sau. Su
monmis yra taip pat. Kitaip ir negali bti, nes abipus moni meil
yra pagrindinis gyvenimo statymas.
Kol nepamatysiu, kad laikomasi svarbiausio Kristaus priesako - meils
prieui, - tol nesiliausiu abejoti, kad vadinantys save krikionimis ities
tokie yra.
G otholdas E fraimas L esingas

Pratingiausia klaida, kada nors padaryta pasaulyje, buvo politikos

mokslo atskyrimas nuo dvasinio.
Persis Bias elis

Gyvenk ne taip, kad, sutardamas su pasauliu, btum pasirengs tsti tok gy

venim. Taip gyvendamas atitolini meils karalysts atjim. Gyvenk taip,
kad is atjimas tapt manomas. Grsk gyvenim ne prievarta, o meile.

118

I V T O IS T O J

Balandio i i

O Jzus garsiai auk: Kas mane tiki, tiki ne mane, bet t, kuris mane
siunt. Ir kas mane mato, mato t, kuris mane siunt. A atjau pasaul
kaip viesa, kad visi, kurie mane tiki, nelikt tamsybse. Kas klausys
mano odi, bet j nesilaikys, to a neteisiu, nes atjau ne teisti pasau
lio, bet gelbti. Kas mane niekina ir mano odi nepriima, tas jau turi
savo teisj; pats odis, kur a kalbjau, nuteis j paskutinij dien. A
juk kalbjau ne i savs; Tvas, kuris mane siunt, dav man priesak, k
a turiu sakyti, k skelbti. Ir dar a inau, kad jo priesakas - tai aminasis
gyvenimas. Tad k a kalbu, skelbiu taip, kaip Tvas man yra saks.
Jn 12, 44-50

Kaip garbinti Diev be sielos tyrumo? Kam sakyti: a eisiu garbinti Vie
paties? Kaip gali garbinti Diev tas, kuris daro bloga? Ta viesa, kuri
kaip ryto vaigd gyva kiekvieno mogaus irdyje, toji viesa - ms
prieglobstis.
Vabanapurana ,

ind imintis

mogus gali perkelti savj a i pavaldumo, nepastovumo ir nelaimi

srities tai, kas laisva, pastovu ir diaugsminga: savo dvasins, dieviko
sios bties suvokim.

Iminties kalendorius

119

Paprastumas toks patrauklus, toks naudingas, kad stebina, kiek ne

daug yra paprast moni.
Neiekok laims ujrio aly.
Dkui Aukiausiajam, kad Jo dka tai, kas reikalinga, yra nesunku, o tai,
kas sunku, - nereikalinga.
H ryhorijus Skovoroda

Visi tikrai geri dalykai yra pigs, visi blogi - brangs.

Ralfas Voldas E mersonas

Visi dids dalykai daromi nepastebimai, kukliai, paprastai: juk, kai per
knas trankosi ir aibuoja, nei arti, nei statyti, nei ganyti galvijus, nei
mstyti nemanoma. Didingi, tikri dalykai - visada paprasti, kukls.
Maiausiai paprasti yra mons, kurie nori tokie atrodyti. Tyinis pa
prastumas yra didiausias ir nemaloniausias dirbtinumas.

120

1V TOLSTOI

Balandio 24
Tikra drsa kovoje bdinga tik tam, kuris ino, kad jo sjungininkas Dievas.
Kad ir kas nutikt, nepraraskite budrumo. Nieko bloga, kas nebdinga
mogui, negali nutikti.
As jums tai kalbjau, kad manyje atrastumte ramyb. Pasaulyje js
priespauda laukia, bet js bkite drss: a nugaljau pasaul!
Jn

i 6,

33

Viskas - neapibrta, miglota, laikina, tik doryb yra ir aiki, ir nesu

lugdoma jokia prievarta.
M arkas T ulijus C iceronas

mogus, atsiadjs savo asmenybs, yra galingas, nes asmenyb slp

jame Diev. Kai tik jis atmet asmenyb, m veikti ne pats, bet Die
vas.
Kart Romos imperatorien pamet savo brangenybes. Tada tai kas
buvo paskelbta visoje imperijoje: Kas suras ir grins brangenybes per
trisdeimt dien, gaus gaus atlyg; o jei kas grins jas po trisdeimties
dien, tas bus nubaustas mirtimi. yd rabinas Samuelis netrukus rado
pamestas brangenybes, bet grino po trisdeimties dien. Ar buvai u
jryje? pasiteiravo imperatorien. - Ne, a buvau namie, - atsak
rabinas. - Bet tu galbt neinai to, kas buvo paskelbta? - Ne, a i
nau, - patikino Samuelis. - Tai kodl negrinai radinio iki sukankant
trisdeimiai dien? Juk tavs laukia mirties bausm. As norjau pa
rodyti jums, - tar Samuelis, - kad grinu brangenybes bijodamas ne
bausms, bet Viepaties Dievo.

Iminties kalendorius

B alandio 2$
s gali suvokti save kaip knik ir dvasin btyb. Suvokdamas
save kaip knik btyb, mogus negali bti laisvas. Juk dvasinei bty
bei net nekyla klausimas dl kokios nors nelaisvs.
Kas yra meil Dievui, jei ne stiprus siekis lieti savo egzistencij auk
iausios krybins energijos. Dievikoji krybos galia yra visur, bet di
dingiausiai iame pasaulyje ji reikiasi per mog; tam, kad ji veikt,
mogus privalo j pripainti.
Nepripaindamas to, kad gali kurti geriausia, mogus neivengiamai kuria
blogiausia.
inau, kad reikia nuolat stebti save, inau, kad Dangus ino visk ir kad
jo statymai yra nekintami. inau, kad jis mato visk, patenka visur, yra
visur. Dangus siskverbia vis irdi gelmes, kaip dienos viesa apvie
ia tams kambar. Turime siekti atspindti jo vies taip pat, kaip du
vienodai suderinti muzikos instrumentai atliepia vienas kitam.
K in

122

IV TOTSTCVJ

imintis

Baiandto 26
_______________________________
Dievo suvokimas yra paprastas ir prieinamas visiems. Jo painimas neprieinamas n vienam mogui.
Visos pasaulio tautos pasta ir garbina Diev; kiekvienas rengia j savaip,
bet po drabuiais vis tas pats Dievas.
anas akas R uso

Dievo tikjimas yra lygiai taip pat bdingas mogaus prigimiai, kaip ge
bjimas vaikioti dviem kojomis; kai kuri moni tikjimas gali keistis
ir net visikai inykti, bet paprastai jis egzistuoja ir yra btinas protingai
gyventi.
Pagal G eorg K ristof L ichtenberg

Vienodai neperprantami yra teiginiai, kad Dievas yra ir kad jo nra, kad
kne yra siela ir mumyse nra sielos, kad pasaulis buvo sukurtas ir kad
jis nebaigtas.
B lezas Paskalis

Gyvenk Dieve, gyvenk su Dievu, suvok J savyjet o ne mgink apibrti j

odiais.

imtnties iaiendorius

123

balandio 27
Blogi jausmai sukelia moni pasmerkim, taiau labai danai moni
pasmerkimas sukuria ms blogus jausmus, ir jausmai tuo blogesni, kuo
daugiau mes mones smerkiame.
Vienas i paprasiausi ir labiausiai paplitusi prietar yra tas, kad kie
kvienas mogus turi ypating savybi, kad gali bti geras, piktas, pro
tingas, kvailas, kartas, altas ir taip toliau. mons ne tokie. Galime
pasakyti, kad mogus daniau bna geras nei blogas, veikiau yra pro
tingas nei kvailas, paprastai bna kartas, o ne altas, ir atvirkiai, bet
bus netiesa, jei sakysime, kad vienas mogus visada geras ar protingas, o
kitas visada piktas ar kvailas. Mes nuolat itaip skirstome mones ir tai
neteisinga.
Jei tarp dviej moni tvyro nesantaika, abu yra kalti. Kad ir k daugin
tum i nulio, gausi nul. Jei kilo nesantaika, tai ji tnojo kiekviename i
besipykstanij.
Gerai suprask ir nuolat atsimink kad mogus visada elgiasi taip, kaip jam
atrodo geriausia sau. Jei tai tikrai yra jam geriausia, jis teisus, betje i klysta,
tai juo blogiau jam , nes po kiekvienos klaidos btinai uklumpa kania.
Jei nuolat t atsiminsi, niekada nepulsipykti ar piktintis, niekam neim
si priekaitauti, nesibarsi ir niekam netapsi prieu.
E piktetas

Gyvenant su artimu mogumi, dera susitarti dl to, kad ginai liautsi,

vos tik vienas ims smerkti kit.

124

IV TOTSTCTJ

B aiantito 28
Neabejotina laims slyga yra darbas: pirma, mgstamas ir laisvas darbas;
antra, fizinis darbas, suteikiantis apetit ir kiet, ram mieg.
Fizinis darbas ne tik neatmeta protins veiklos galimybs, ne tik padidi
na jos vert, bet ir skatina j.
Reikjo tarp pragaro kani traukti am inj dykinjim oj juk, priein
gai, patalpino tarp rojaus diaugsm.
arlis L ui

de

M onteskj

Net prasiausiame darbe mogaus siela nurimsta, vos tik jis pradeda
dirbti. Abejons, sielvartas, lidesys, pyktis, nusivylimas - visi ie velniai
tyko vargo, kaip ir bet kurio mogaus, bet jis guviai kimba darb,
ir jokie velniai nedrsta prisiartinti, tik i tolo bamba. mogus tampa
mogumi.
T omas Karlai las

Darbas yra poreikis. Nori pakilios dvasios, darbuokis, kol pavargsi, bet
ne per jg. Gera dvasios bsena visada sutrikdoma dykinjimo ir tik
retkariais pervargimo.

Iminties Haiendorius

125

B aiandto 29

y.

mogus gali vienodai atlikti savo paskirt tiek ligotas, tiek ir sveikas.
Jei neabejotume gyvenimo nesugriaunamumu po mirties, tai visos ligos
atrodyt tik artjimas link perjimo i vieno gyvenimo kit - perjimo
labiau pageidaujamo, nei nepageidaujamo, - ir tada itvertume ligos ke
liam skausm, kaip itveriame tamp darbe, kuris, mes inome, baigsis
griu. Per skausmus atrastume paaikinim, kas mums vyksta, ir pasi
rengtume naujai bsenai.
Paprastai manoma, kad galima tarnauti Dievui ir bti naudingam mo
nms, tik kai esi sveikas. Tai netiesa! Danai bna prieingai. Kristus
labiausiai pasitarnavo Dievui ir monms mane merddamas ant kry
iaus, kai atleido J udantiems. T pat gali padaryti bet kuris sergantis
mogus. Nemanoma pasakyti, kuri bsena - sveikatos ar ligos - yra
patogesn tarnauti Dievui ir monms.
Tik sau tarnaujant reikia daugiau sveikatos, stiprybs, o tarnaujant Dievui
ne tik jos nereikia, bet danai ~ atvirkiai.
Kaip danai, susidr su mirtinais ligoniais, mes pamirtame, kad svar
biausias dalykas yra ne slpti nuo jo artjani mirt, bet, prieingai, ska
tinti suvokim savo dvasins, auganios dievikosios prigimties, nepaval
dios nykimui ir miriai.
Beveik visada ligos, naikindamos kno jg, ilaisvina dvasin gali. Tad
mogui, perklusiam savo smon dvasin srit, jos ne atima gr, bet,
prieingai, j padidina.

126

TmSTCVJ

Baiancfio 30
Atrodyt, kad negalima gyventi neinant, dl ko gyveni, ir kad pirmas
dalykas, kur mons turt isiaikinti, yra gyvenimo prasm - juolab
kad buvo ir yra toki, kurie j ino. Vis dlto dauguma moni, ma
nani es isilavin, didiuojasi pasiek t sivaizduojam aukt, kai
pamato, kad gyvenimas neturi jokios prasms.
Tikrasis gyvenimo tikslas yra painti begalin bt.
mogus negali inoti, kodl jis gyvena, bet negali neinoti, kaip turt
gyventi.
Didiuls gamyklos darbuotojas neino, kodl jis daro tai, k daro,
bet, jei jis geras darbuotojas, ino kaip tai daryti.
Kiekvienas padaras turi organus, nurodanius jo viet pasaulyje. mogui
toks organas yra protas.
Jei protas nenurodo tau vietos pasaulyje ir tavo paskirties, inok, kad
dl to kalta ne prasta pasaulio sranga, ne tavo protas, o neteisinga kryp
tis, kuri jam nurodei.

Iminties dafendorius

127

mogus, kuris savo gyvenim regi kaip dvasin tobuljim, nesibaimina

iorini vyki.
Abu Ganifahas mir Bagdado kaljime, kur j kalifas Almanzoras buvo
kalins u tai, kad atsisak pripainti Kado mokym. is garsus moky
tojas, kart gavs stipr smg, tar jam sudavusiam mogui: A galiu
atsilyginti skriauda u skriaud, bet to nedarysiu. A galiu pasksti tave
kalifui, bet nesksiu. A galiu savo maldose Dievui papasakoti apie tavo
eidim, bet susilaikysiu. Paskutiniojo teismo dien tursiu galimyb
pareikalauti tau dievikojo kerto, bet jei toji diena ateit dabar ir mano
maldos bt iklausytos, a engiau roj tik su tavimi.
Pers

imintis

Nemanyk, kad mogaus nars lemia tik drsa ir stipryb; didiausia nar
sa yra veikti pykt ir mylti skriaudj.
Pers

imintis

Pasmerk savo darbus. O kai juos pasmerksi, nenusimink.

E piktetas

K jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir k nibdu aus, garsiai

skelbkite nuo stog. Nebijokite t, kurie udo kn, bet negali umuti
sielos. Veriau bijokite to, kuris gali praudyti ir siel, ir kn pragare.
Mt

128

jy

to tsto j

io ,

27-28

(eflusi
mons daniausiai nesutinka su tiesa dl to, kad jauiasi eisti tos for
mos, kuria ji pateikiama.
Ugimstantis ginas panaus srov, prasiverusi pro utvank: kai tik
prasimua, jos nebesulaikysi.
Talmudas

mogus lengvai gali pradti gin, bet j, kaip siplieskusi ugn, sunku
numalinti.
Stenkis, kad gino metu tavo odiai bt velns, o rodymai tvirti.
Btina ne erzinti prie, o j tikinti.
D ordas V ilkinsas

Jei inai arba bent jau manai ins ties, perduok j kuo paprasiau, o,
svarbiausia, kuo velniau ir meiliau.

iminties iaiendorius

129

eus
Kad ir k manyt mons apie savo paskirt bei gerov, mokslas taps ^
mokymu apie tai.
Imintingi mons mokosi tam, kad inot; niekingi - tam, kad bt i
nomi.
Ryt

imintis

Siekdami dvasinio tobulumo pirmiausia turime rpintis dvasios tyru

mu. Dvasios tyrumas pasiekiamas tik tada, kai irdis ieko tiesos ir valia
siekia ventumo. Visa tai priklauso nuo tikrojo inojimo.
K onfucijus

Jei tavs paklaus, kaip painti prana, atsakyk: tai tas, kuris suteikia man
ini apie mano paties ird.
Pers

imintis

Kiekvieno mogaus gyvenimo tikslas yra tas pats: tobulti gryje. Todl
reikia tik toki ini, kurios veda t tiksl.

130

Ig v

to tsto j

Qegus4
Kiekviena mintis, ireikta odiais, yra galia, kurios poveikis - beribis.
Geros taisykls, sklindanios i mogaus irdies, taip pat naudingos, kaip
geri pavyzdiai.
L ucijus A njus Seneka

Mintys, kurias puoseljate ir isakote, gal gale virsta gebjimu kurti gr

arba blog, kurie savo ruotu vystosi, auga ir grta pas jus.
L iusi M alori

Mintis yra gyvybs iminties galia kuri sklisdama i mogaus teikia prakeiks
m arba palaim inim , priklausomai nuo kokybs.
L iusi M alori

Tiesa, ireikta odiais, yra galinga jga moni gyvenime. Mes nesuvo
kiame ios galios tik dl to, kad jos pasekms ne i karto pastebimos.
Naudokis geromis moni mintimis, ir jei negali suteikti jiems to pa
ties, tai bent jau neskleisk neaiki ir todl klaiding savo ar svetim
mini.

iminties iaiendorius

131

(eftuss
Ugdymo pagrindas - religinis mokymas, tai yra gyvenimo prasms ir
tikslo paaikinimas.
mons laiko nusikaltimu mel teisme ir gdingu poelgiu netiesos sa
kym bendraujant su sau lygiais, bet su vaikais kalbti nesmones ar
visokias melagystes ne tik nelaikoma neteisinga, bet, prieingai, manoma
esant beveik btina. O juk, atrodyt, savaime suprantama, kad vyresnie
ji turi bti ypa atsargs kalbdami su vaikais.
Bk visada teisingas, o ypa su vaiku. Itesk jam duot paad, antraip
imokysij meluoti.
Talmudas

Neduok Dieve, kad mogus, kurio mokytoja yra gamta, tapt vako ga
balu ir ant io koks nors profesorius atspaust iauktint savo atvaizd.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Nekalbk savo aukltiniui ir ypa netvirtink, kad tai, kuo tu mane visai
netiki ar bent abejoji, yra venta, neginijama tiesa. itaip elgtis - didis
nusikaltimas.

131

I V T O LST O J

(eflus 6
Uuojauta gyvnams yra tokia mums prasta, kad tik proiai, tradicijos,
taiga gali sukelti abejingum gyvn kanioms ir miriai.
Uuojauta gyvnams yra taip glaudiai susijusi su charakterio gerumu,
kad galima tvirtai teigti: mogus, kuris elgiasi iauriai su gyvnais, ne
gali bti geras. Uuojauta gyvnams sklinda i to paties altinio, kaip ir
tinkamas poiris mog.
A rturas openhaueris

Bijokite Dievo, nekankinkite gyvn. Naudokits jais, kol noriai dirba,

ir paleiskite, kai jie pavargsta, duokite gausiai sti ir gerti tiems, kurie
nekalba.
M ahometas

mogus ne todl viresni uz kitus gyvnus, kad gali iauriai juos kankinti,
bet todl, kad j gaili.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Neleisk savo vaikams udyti vabzdi: nuo ito prasideda mogudyst.

Pitagoras

Iminties kalendorius

?33

gegus 7
Klysta mogus, vildamasis surasti gr ne savyje tiek iame gyvenime,1
tiek ir bsimame.
Apjau vis em iekodamas kelrods viesos. Nesiilsdamas jos iekojau
dien ir nakt, kol pagaliau pamokslininkas atskleid man ties. Pamoks
lininkas buvo mano irdyje, o viesa, kurios iekojau visame pasaulyje,
buvo manyje.

Sufij IMINTIS
Likime nra joki atsitiktinum; mogus sukuria, o ne sutinka savo likim.
A belis Fransua V ilmanas

Pats padarai nuodm, pats sumanai pikta, pats bgi nuo nuodms,
pats ivalai savo mintis, pats savaime esi ydingas arba tyras, niekas kitas
tavs neigelbs.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Tavo knas - tai miestas, pilnas grio ir blogio. Tu - sultonas, o protas tavo vyriausiasis viziris.
Saifas

al

M ulukas

mogaus laim ir nelaim - ne nuosavyb ir ne auksas; laim ir nelai

m - jo siela. Ne tas geras, kuris nedaro bloga, bet tas, kuris nejauia tam
n menkiausio noro. Iminius jauiasi kaip namie bet kurioje alyje;
kilnios sielos tvyn yra visa visata.
D emokritas

Niekas taip nesilpnina mogaus jg, kaip viltis kaip nors, bet ne savo
pastangomis, rasti igelbjim ir palaim.

134

X y TOTSTOJ

(egus 8
Nra nieko patrauklesnio u nuolankum su gerumu. Bet to reikia ie
koti: jis vieai nerodomas.
Iminius (Achabas) tar j sekaniam ir plstaniam vyrui: Jei dar turi
k man pasakyti, tai sakyk prie mums engiant miest, nes kiti igird
tave upuls.
E gipto

imintis

Tarp j kilo ginas, kuris i j galt bti laikomas didiausiu. Bet Jzus
jiems pasak: Pagoni taut karaliai engia jas ir j valdovai liepia vadin
ti save geradariais. Js taip nedarykite. Kas vyriausias tarp js, tebnie
tarsi maiausias, o virininkas tebnie lyg tarnas. Katras yra vyresnis kuris sdi u stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sdi?! O a
tarp js esu kaip tas, kuris patarnauja. <...>
L k 22, 24-27

Ups ir jros valdo slnius, kuriais teka, dl to, kad jie yra emiau j. Jei
ventas mogus nori bti aukiau tautos, turi atsidurti emiau jos. Jei
nori vadovauti, turi bti u jos.
L aodzi

Iminiui pasak, kad jis laikomas blogu mogumi. is atsak: yyGeraiy kad
jie ne visk apie mane zinoy dar ne to bt prikalbj.
Venkite sprsti apie save ir, svarbiausia, lyginti save su kitais. Lyginkite
save tik su tobulybe.

Iminties iafendorius

135

gegus 9
Gyvenimas yra nesiliaujanti kaita, silpninanti materiali ir stiprinanti,
gausinanti dvasin bt.
Kol gyveni - mokykis. Nelauk, kad senatv atnet imint.
Solonas

Doryb visada ju da priek ir vis dlto visada prasideda i naujo.

Imanuelis Kantas

Balandio gerumas - ne doryb. Balandis ne doresnis u vilk: doryb ir

jos lygiai atsiranda tik tada, kai atsiranda pastangos.
Jei Dievas bt panorjs, bt sukrs mus visus kaip vien taut, bet
jis mus bando. Kad ir kur btumte, vis i vis jg siekite grio: ateis
diena, kai Dievas sujungs jus visus.
K oranas

Negalima sustoti savs tobulinimo kelyje. Kai tik pajusi didesn susido
mjim ioriniu pasauliu nei savo siela, inok, kad sustojai: pasaulis juda
pro tave, o tu stovi.

136

J y T O IS T O J

gegus 10
I ties egzistuoja tik dvasiniai dalykai. Visa, kas materialu, - tik regimy
b.
Niekas negali tarnauti dviem eimininkams: arba jis vieno neks, o kit
myls, arba prie vieno bus prisiris, o kit nieku vers. Negalite tarnauti
Dievui ir Mamonai.
M t 6, 24

Tuodu valdovai: dvasia ir knas.

Pareigos jausmas veria mus jausti materialaus pasaulio tikrov ir daly
vauti jame, kartu jis atskiria mus nuo to pasaulio ir parodo jo netikru
m.
Pagal A nri A mjel

Galiu nusisti savo mintis skirtingiems monms; jos kirs jras ir u

valdys visas emes, jei tik jose bus Dievo meils ir iminties galia. Mano
mintys yra mano dvasinio a esm, tad, suprantama, gali bti tks
tantyje viet vienu metu, o mano knas bet kuri akimirk gali bti tik
vienoje vietoje.
Liusi M alori

Mums visada atrodo, kad tai, kas aikiausia, suprantamiausia ir tikrai

egzistuoja, yra apiuopiama, pastama ms juslmis, nors tai migloiausias, neaikiausias, prietaringiausias ir n neegzistuojantis dalykas.

Iminties iaiencfortus

137

gegus n
Tiek asmenybi, tiek taut tobuljimo varomoji jga yra ne inojimas
to, kas yra, bet nutuokimas to, kas gali bti.
H arieta M artino

Kuo silpnesn mano ranka, tuo tobulesnio man reikia pavyzdio.

Bkite tokie tobuli, kaip js dangikasis Tvas.
Dievo tobulyb, tai yra virHausiojo gerumo tobulybyyra tai, ko siekia
visa monija.
Plaukiojaniam netoli kranto galima pasakyti: laikykis tos auktumos,
kyulio, pakrants ir panaiai. Bet, pasitrauk nuo kranto, plaukikai turi
ir gali vadovautis nepasiekiamais viesuliais danguje bei kompasu, ro
daniu krypt. Abu ie dalykai mums duoti.
Kad ir kaip emai pult, mogus visada matys tobulyb, kurios link rei
kia eiti.

138

Igv TOTSTOJ

Gyvenimas - nesiliaujantis artjimas mirties link, todl tai gali bti gris
tik tada, kai mirtis nra blogis.
ia a gyvensiu per lii sezon, ten apsistosiu vasar. Taip svajoja
beprotis ir negalvoja apie mirt, o ji staiga ateina ir isinea nerimasting,
savanaudik, isiblakius mog. Nei snus, nei tvas, nei giminaiiai niekas nepads, kai pakirs mirtis; geras ir imintingas mogus, puikiai
suvokiantis to prasm, valo keli, kuris veda nusiraminim.
Budizmo

imintis

mogus ateina pasaul suglaustais delnais tarsi sakydamas: visas pasau

lis mano, o palieka j atvirais delnais tarsi sakydamas: irkit, a nieko
nepasiimu.
Talmudas

Gyvenk taipy tarsi dabar p at turtum atsisveikinti su gyvenimu, tarsi tau

liks laikas bt netikta dovana.
M arkas A urelijus

Visas tavo gyvenimas - maa begalinio laiko dalel. Tad padaryk visk,
kas manoma.
Saidas

ben

H amedas

Atmink, kad tu ne gyveni pasaulyje, o tik eini per j.

iminties iafencforius

139

egus 13
Kiekvienas mogus pats sau privalo atsakyti klausimus apie gyvenimo ir
mirties prasm.
Imintingas mogus visko reikalauja tik i savs, o niekingas visko rei
kalauja i kit.
Kin

imintis

Siela nesimoko; ji tik prisimena tai, k visada inojo.

D audas

el

G aferis

Imintingas mogus visada randa pagalb, nes geba i visko igauti gr.
D onas R askinas

Niekas neatne jums ramybs, tik js patys.

R alfas Voldas E mersonas

Skolinta tiesa tik prilimpa kaip dirbtinis kno organas, statytas dantis,
vakin nosis, daugi daugiausia - kaip svetimos odos nosis. O tiesa,
pasiekta savu mstymu, panai tikr kno organ; tik ji vienintel tikrai
priklauso mums.
A rturas openhaueris

740 y

TOLSTOJ

Siela ino visk. Jokia inia negali jos nustebinti. Niekas negali bti di
desnis u j. Tegul bijo, kas nori, - siela gyvena savo gimtoje karalystje,
ji erdvesn u erdv ir vyresn u laik.
Ralfas Voldas E mersonas

Dievas gyvena visuose monse, bet ne visi mons gyvena Dieve. Tai j
kanios prieastis.
Kaip lempa negali degti be ugnies, taip mogus negali gyventi be
Dievo.
Ramakrina

Nemanyk, kad blogi mons gali tau pakenkti. Argi kas nors gali pa
kenkti tavo sielai? Tai ko gi tu sutriks? As juokiuosi mintyse i t, kurie
mano, kad gali man pakenkti: jie neino, nei kas a esu, nei k laikau
griu ir blogiu; jie neino, kad negali net paliesti to, kas i ties yra mano
ir kuo vieninteliu gyvenu.
E piktetas

Visi pasaulio dalykai priklauso man; krimas ir naikinimas vyksta mano

valia; pasaulis tik luktas, a jo branduolys, kam man bijoti, kad i dulks
kils dulke pavirsiu. A ne dulk. Paklusk Dievui ir gyvenk taikiai.
Pers

imintis

Protas klausia, kaip ir kodl. Meil sako: a - meil. Neatsakydama

klausim, ji visikai patenkina klausiantj.
Nieko nebijok. Tai, kas tavyje yra brangiausia, negali nuo nieko nukentti.

iminties Haiendortus

141

gegus 75
Tiesa yra ne doryb, bet yd nebuvimo enklas.
Labiausiai paplitusi ir dana melo prieastis yra noras apgauti ne mo
nes, o pat save. is melas kenksmingiausias.
Tkstaniai keli veda paklydim, ties tik vienas.
anas akas R uso

mons turt laikytis tik vienos akivaizdios tiesos.

K onfucijus

Tiesa - vienintel moneta, kuri visur tinka.

K in

patarl

Bkime teisingi. Tai ikalbos ir dorybs paslaptis, tai dvasin taka, tai
aukiausioji meno ir gyvenimo taisykl.
A nri A mjelis

Labai prasta klaida - manyti, kad kartais galima atsiriboti nuo tiesos.
Netgi paios maiausios netiesos pasekms, tiek vidins, tiek iorins,
bus ymiai kenksmingesns nei nepatogumas, nemalonumas, kuris kilt
pasakius ties.

142

I V T O IS T O J

Be religijos monija niekada negyveno ir negali gyventi.

Religija visada buvo ir yra btinyb, neivengiama protingo, nuovokaus
mogaus gyvenimo slyga.
Kuo mogus religingesnis, tuo aikiau suvokia tai, kas turt bti, ir
tviriau vadovauja savo poelgiams.
Pakanka usikimti ausis salje, kur mons oka, kad sivaizduotum ess
beprotnamyje. mogui, sunaikinusiam savo religin smoningum, visi
religiniai monijos poelgiai turt kelti tok pat spd. Pavojinga atsi
durti u moni gimins statymo ir laikyti save teisesniu nei visi kiti.
A nri A mjelis

Danai sakoma, kad religija prarado gali monms. Bet to nra ir negali
bti. Taip atrodo todl, kad itaip manantys mons stebi tik inom
visuomens sluoksn, neturint religini jausm.
Jei mogaus gyvenime vien bdos, prieastis visada ta pati: tikjimo stoka;
taip yra ir su visuomene.

Iminties iaiendorius

143

Tobulas diaugsmas, pasak Prancikaus Asyieio, yra iksti nepelnyt priekaist, patirti dljo kno kanias ir nepajusti prieikumo to priekaito bei
kani prieasiai, tai diaugsmas suvokti tikrj tikjim ir meil, kurios
negali pakeisti moni blogis nei savos kanios.
Bti neinomam monms arba j nesuprastam ir dl to nesisieloti ities doro mogaus savyb.
K in

imintis

Kritikuoja, smerkia - diaukis; giria, palaiko - bijok, nusimink.

meitas, klaidinga prasta nuomon, kurios negalima itaisyti, yra pui
kiausia grio mokykla.
Tai, kas vadinama kvailybe, tai yra elgesiu, skatinaniu mones teisti ir
usipulti, yra tiek nesininga, kiek sukelia blog moni elges, taiau
yra suprantama ir pageidautina kaip vienintel meils Dievui ir artimui
patikros priemon.

144

IV TOTSTCVJ

(egus 18
Negalima pasakyti, kad savo sielos dievikumo suvokimas suteikia gali.
Jis pakylja mog t srit, kurioje jau nra stiprybs ir silpnumo svo
k, vadinasi, nra ir galios.
Dangus yra ariau nei em monms, ivaliusiems savo sielas ir netu
rintiems abejoni. Net tie, kurie sukaup visais penkiais pojiais gau
namas inias, nesuras jose jokios naudos, jei neinos tikrosios dalyk
prigimties. Tikrasis bet kokio dalyko inojimas yra supratimas, kas yra
tikroji to dalyko esm.
Ind

imintis

Tavs paklaus: kodl pasti Diev? Atsakyk: nes Jis yra mano irdyje.
Jei tai bt netiesa, mons bt visiki bejgiai. velk Visaesantj ne
savo akimis, o irdimi. Kaip gali painti Diev tas, kuris nepasta savs?
Tikrasis savs suvokimas yra Dievo painimas.
Pers

imintis

Kas tau gali padaryti k nors bloga ir kas gali bti galingesnis uz tave, kai
susijungi su Dievu? Ir tu gali tai padaryti.

iminties fcaiencforius

145

19
Vis tikjim pagrindas yra tas pats.
Taip tik atrodo, kad monija usiima prekyba, sutartimis, karais, moks
lais, menais; tik vienas dalykas yra jai svarbus ir tik vienu dalyku ji usi
ima - aikinasi morals nuostatas, kuriomis gyvena. Tai yra ne tik svar
biausias, bet ir vienintelis visos monijos darbas.
Iminiaus paklaus: ar yra toks odis, kurio dl gerovs galima laikytis
iki gyvenimo pabaigos? Iminius atsak: yra odis u, jo reikm to
kia: tai, ko nenorime, kad mums daryt, nedarykime kitiems.
Kin

imintis

Elkis taipy kad galtum pasakyti kiekvienam: elkis kaip as.

Pagal Imanuel Kant

Gamtoje pastebimas protavimas, kuris kvepia mog elgtis deramai ir

sulaiko nuo blogio, tampa statymu ne todl, kad yra uraytas knygose,
bet todl, kad is statymas toks pat aminas, dievikas, kaip ir mogaus
protas. Todl tikrasis, nekintamas statymas, leidiantis ir draudiantis,
yra Aukiausiosios Btybs protas.
M arkas T ulijus C iceronas

Kaskart susidurdamas su monmis pagalvok apie abipusikumo staty

m: elkis su kitais taip, kaip nori, kad jie elgtsi su tavimi. Tai gali tapti
proiu.

146

JgV

TO LSTO J

(gegus 20
i bti n kalbos apie mogaus, kaip gyvulikos btybs, laisv. Jo
vis gyvenim lemia daugyb prieasi. Bet jei mogus suvokia save
kaip dvasin btyb, tada negali bti n kalbos apie jo nelaisv. Nelaisvs
svoka netaikoma proto, smons, meils pasireikimui.
Atmink, kad tavo gyvenimo prasms supratimas daro tave laisv, jei tik
nelenki jo tarnauti knui. mogaus siela, nuvitusi supratimu, nesupan
iota i vies temdani aistr, yra tikroji tvirtov, ir neturi mogus
patikimesnio, blogiui neprieinamesnio prieglobsio. Kas to neino, tas
neregys, o tas, kuris inodamas neengia supratimo tvirtov, nelaimlis.
M arkas A urelijus

Js painsite ties, ir tiesa padarys ju s laisvus.

Jn 8, 32

Blogis neegzistuoja gamtoje, bet yra bdingas kiekvienam mogui, ku

riam suteiktas grio suvokimas bei laisv rinktis tarp grio ir blogio.
M arkas A urelijus

Bti kilnios morals - tai bti laisvos dvasios. mons, nuolat ant ko
nors pykstantys, visada ko nors bijantys ir visikai atsiduodantys ais
troms, negali bti laisvos dvasios.
K onfucijus

mons, neigiantys laisv, panas neregius, neigianius spalvas: jie

neino srities, kurioje mons yra laisvi.

iminties kalendorius 147

27
Kad tiktum griu, reikia pradti j daryti.
Papuokite kiekvien dien geru darbu.
Niekas negali turti supratimo apie gr, kol nepradeda jo skleisti.
H arieta M artino

Dievo palaima nusileis i dangaus tam, kuris duoda vargui, dukart di

desn palaima, teks t varg meiliai sutinkaniam ir ilydiniam.
Talmudas

Darydamas gera, bk dkingas u tai.

Tvirtai inokite ir stipriai jauskite, kad reikia kiekvien savo gyvenimo
dien skirti kit labui, daryti jiems visk, k galite. Daryti, o ne kalbti.
D onas R askinas

Jei negali pripratinti savs iekoti prog daryti gera, kaip mediotojas
ieko grobio, tai bent jau nepraleisk progos tai daryti.

148

IV TOTSTOJ

22
Didiausi pokyiai ir apskritai viskas
auga, o ne sprogsta. Tas pats pasakytina ir apie dvasin gyvenim.
Visi tikros mintys yra gyvos ir j gyvybingumas pasireikia gebjimu
maitinti, keisti. Bet jos keiiasi kaip medis, o ne debesis.
D onas Raskinas

Visi didingi dalykai vyksta ltai ir nepastebimai.

Gyvenime turi gimti siela. Gyvnas turi bti sumogintas, knas turi
bti perkurtas dvasi; kno veikla turi bti paversta mintimi, smone,
protu, teisingumu, dosnumu, tarsi vak - viesa ir iluma. i aukiau
sioji alchemija pateisina ms buvim emje; tai ms paaukimas ir
ms orumas.
A nri A mjelis

Gyvenimas yra nesibaigiantis stebuklas. inodami, kas yra augimas, mes

inome slapiausi i gamtos paslapi.
L iusi M alori

Niekas taip nekenkia dvasiniam tobuljimui, kaip savo klestjimo suvo

kimas. Laimei, tikrasis dvasinio tobuljimo kelias yra toks nepastebimas,
kad mogus savo pasiekimus gali matyti tik po ilgo laiko.
Jei manai, kad tobulji, pastebi t, inok, kad klysti: sustojai arba
eini atgal.

Iminties fcaiendorius

149

gegus 23
Kuo labiau mes priprat prie maa, tuo maiau mums gresia neteki.
Didel palaima turti tai, ko norime; dar didesn palaima nieko nenor
ti, iskyrus tai, k turime.
M enedemas

Kas yra protingas? I vis ko nors imokstantis.

Kas yra stiprus? Save sutramdantis.
Kas yra turtingas? Patenkintas savo dalia.
T almudas

Gamta reikalauja maai, vaizduot daug.

I malonumo kyla lidesys, i malonumo kyla baim; tas, kuris yra lais
vas nuo malonum, tam jau nebdingas nei lidesys, nei baim.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Poreiki didinimas nra tobuljimas, kaip danai manoma, prieingai:

kuo labiau mogus apriboja poreikius, tuo aikiau suvokia savo mo
gikj orum, tuo yra laisvesnis, drsesnis ir, svarbiausia, labiau geba
tarnauti Dievui bei monms.

150

Ig V

TO TSTO J

egus 24
Dievas nra meil. Meil yra tik viena i Dievo apraik moguje.
Gyvenimo tikslas yra persmelkti meile visas jo apraikas.
Yra vienas kelias bti laimingam - mylti su atsidavimu, mylti visus ir
visa, mtyti visas puses meils voratinklius: kas paklius, t ir imti.
Kas i gyvj nra bent kart patyrs palaimingo jausmo, kuris daniau
siai ankstyvojoje vaikystje skatina mylti visus: ir artimuosius, ir tv,
ir motin, ir brolius, ir blogus mones, ir prieus, ir un, ir arkl, ir ol;
norisi tik viena, kad viskas bt gerai, kad visi bt laimingi, ir dar
labiau norisi paiam padaryti, kad viskas bt gerai, atiduoti save, vis
savo gyvenim tam, kad visada visiems bt gera ir diaugsminga. Tai ir
yra toji vienintel meil, kuri yra mogaus gyvenimas.
Jei esi kupinasjg veikti, tegul tavo veikla bus i meils;je i neturijg ir esi
silpnasy tada tegul tavo silpnumas bus i meils.

iminties iaiendorius

757

egus 2
Dmesys kit moni trkumams atsiranda i apsileidimo. Danai
smerkdami artim, mes darome tas paias klaidas, kurias k tik peikme.
Kam nerpi igelbti savo siel, kas nebando pasitaisyti, tas lengvai pasi
duoda pagundai ir susiavi blogu pavyzdiu.
I

ie v o t m in i

Nra didesns alos atraus proto mogui nei pagunda maikiai prie
kaitauti ir tyiotis i artimj.
maikios patyios - tarsi padau upiltas lavonas. Be padao tikrai nu
sigrtum, o su padau net nepastebsi, kaip prarysi.
Niekada neklausykite t, kurie blogai kalba apie kitus ir gerai apie jus.
Negalvoti apie tai, k pasakysi, manoma tik tada, kai jautiesi ramus,
geras ir mylintis. Kuo esi neramesnis, piktesnis ir sudirgs, tuo labiau
saugokis nusidti odiu.

152

I V TO T ST O J

egus 26
M irtis gali bti susitaikymas ir todl dorovinis poelgis. Gyvnas nugaita, o
mogus turi teikti savo siel jos Krjui.
A nri A mjelis

Didingi odiai, priskiriami Kristui, tai Jo malda prie mirt u tuos,

kurie neino, k daro. Mirtaniojo odiai ir darbai turi didel gali
monms, todl, kad ir kaip svarbu tinkamai gyventi, bene svarbiausia
tinkamai mirti. Bloga, nepaklusni mirtis silpnina gero gyvenimo tak;
tinkama, nuolanki, tvirta mirtis atperka blog gyvenim.
mogaus mirties akimirk vak, prie kurios jis skait rpesi, apgau
li, vargo ir blogio kupin knyg, blyksteli rykesne nei bet kada viesa,
nuvieia jam visk, kas anksiau buvo tamsoje, spragsi, nyksta ir ami
nai ugsta.
A nri A mjelis

Ruokis miriai ne vykdydamas apeigas ar tvarkydamas emikus reika

lus, kaip paprastai suprantamas pasiruoimas, o ruokis tam, kad gerai
mirtum, tai yra pasinaudotum tomis ikilmingomis mirties akimirko
mis, kai mogus jau yra tarsi kitame pasaulyje ir jo odiai, poelgiai gau
na ypating gali liekantiesiems.

Iminties kalendorius

753

gegus 27
Danai visa moni proto veikla yra nukreipiama ne atrasti ties, bet j
nuslpti. Tokia proto veikla - pagrindin pagund prieastis.
Teismas turi tiksl tik isaugoti visuomenje esam bkl, todl perse
kioja, baudia tiek tuos, kurie yra vir bendro lygio ir nori j pakelti, tiek
tuos, kurie yra emiau.
mogus negali padaryti visko, bet tai nerodo, kad jis turi daryti pikta.
H enris D eividas T oro

A myliu kaimieius: jie nepakankamai mokyti, kad melagingai sam

protaut.
arlis L ui

de

M onteskj

Kai tik poelgis aikinamas sudtingu ivediojimu, bk tikras, kad tai blogas
poelgis. Sins sprendimai yra tiess ir paprasti.

154

IV TOTSTOJ

gegus 28
Pagoni pasaulyje turtas yra lov ir didyb. Krikioniui turtas prilygsta
kaltinimui silpnumu ar melagyste. Pasakyti turtingas krikionis yra
tas pats, kaip pasakyti bekojis ristnas.
mons taip klimpo materialinius interesus, kad sielos apraikas,
atsirandanias per moni santykius, iri tik i savo finansins padties
pagerinimo varpins. Pagarba matuojama mogaus turtais, o ne vidiniais
privalumais. Tikrai apsiviets mogus gdijasi savo nuosavybs, pinig
i pagarbos savo protingajam a.
Ralfas Voldas E mersonas

Turto nuosavyb yra pasididiavimo, iaurumo, pasiptliko chamiz

mo ir itvirkavimo mokykla.
Turtuoli nejautrumas ne toks iaurus, kaip j uuojauta.
Pagal an ak R uso

Gyvenime turtuolius reikia negerbti, o tolti nuo j , gailtis. Jiems dert ne

didiuotis savo turtu, o gdytis jo.

Iminties Hafencforius

755

egu$ 29
Gyvenimas yra savo dievikosios esms, kalintos ribose, suvokimas.
Vienintelis tiesioginis patikimumas yra smons patikimumas.
Ren D ekartas

Po kojomis ledin, kieta em, aplink miliniki mediai, vir galvos

debesuotas dangus, skstu mintyse, jauiu savo kn ir vis tiek inau,
jauiu visa esybe, kad ir tvirta, ledin em, ir mediai, ir dangus, ir
mano knas, ir mano mintys - atsitiktinumas, kad visa tai yra tik penki
mano poji kriniai, mano vaizduot, mano sukurtas pasaulis, kad
visa yra itaip tik todl, kad a esu btent tokia pasaulio dalis ir taip esu
nuo jo atsiskyrs. inau, kad jei mirsiu - visa tai niekur nedings, tik pa
keis pavidal, kaip panaiai vyksta virsmas teatro scenoje, kur i krm,
akmen ikyla pilys, boktai ir taip toliau.
Mirtis tok virsm vykdys man, jei tik nevisikai susinaikinsiu, o
pereisiu kit, kitaip nuo pasaulio atskirt btyb. Dabar a save, savo
kn su savo jausmais laikau savimi, bet tada kakas visikai kita isiskirs
i mans. Visas pasaulis, liks toks pats tiems, kurie jame gyvena, man
taps kitoks. Juk pasaulis toks tik todl, kad laikau savimi t, o ne kit
nuo pasaulio atskirt btyb. O atskirt nuo pasaulio btybi gali bti
be galo daug.
Gyvenimas yra savs suvokimas amina, begaline, tai yra belaike ir beri
be, dvasia, apribota laiko ir erdvs reikini.
mogaus smon yra dievybs smon.

156

lg v

TOTSTO3

gegus 30
em gali bti pirkimo ar pardavimo objektas ne daugiau nei mogaus
asmenyb. ems pardavimas ar pirkimas yra tik uslpti asmenybs

em yra ikilminga dovana, kuri gamta suteik mogui; kiekvienas,

kas gim, turi teis ems nuosavyb. Tai yra lygiai taip pat natralu
kaip kdikio teis mamos krt.
anas Fransua M armontelis

mogus ms visuomenje negali miegoti nesumokjs u viet, kurioje

miega. Oras, vanduo ir saul priklauso jam tik kelyje. Vienintel jo teis,
pripainta pagal statym, - vaikioti tuo keliu tol, kol ims svyruoti i
nuovargio, nes negali sustoti, turi eiti.
G rantas A lanas

Vyr ir moter knai, o ypa j sielos, neturt bti parduodami arba

perkami, kaip ir em, vanduo, oras, nes ie dalykai - btinos slygos
palaikyti moni knus ir sielas.
D onas Raskinas

mons gyvenime siekia ne daryti tai, k mano esant gera, bet pavadinti
kuo daugiau daikt nuosavais.

Iminties kaiendorius

157

<eflus}i
Kaip prie prabangos neprats, taiau netyia j pateks mogus, nor
damas iauktinti save moni akyse, apsimeta, kad prabanga tiek jam
prasta, jog ne tik nesistebi ja, bet ir jos nepaiso, lygiai taip ir neiman
lis, laikantis iauktintos pasauliros poymiu gyvenimo diaugsm
nepaisym, apsimeta pavargs nuo gyvenimo, lyg galt sivaizduoti k
nors daug geresnio.
Dvasios diaugsmas yra jos galios poymis.
Ralfas Voldas E mersonas

Reikia tikti laims galimybe, kad btum laimingas.

Atimkite i mogaus, kuris palaim regi gyvendamas pagal statym,
visa, k kiti mons laiko gerove, ir jis vis tiek bus laimingas.
mogus susigadino skrand ir skundiasi pietumis. Taip ir su gyvenimu
nepatenkintais monmis.
Mes neturime jokios teiss bti nepatenkinti iuo gyvenimu. Jei mums
atrodo, kad esame juo nepatenkinti, tai tik reikia, kad turime pagrindo
bti nepatenkinti savimi.

158

Jy

TOLSTOJ

Btrefio 7
Geriau nieko nedaryti, nei daryti alinga.
Danai mons ididiai atsisako nekalt linksmybi sakydami, kad ne
turi laiko, turi darbo. Jau nekalbant apie tai, kad nuoirdus, linksmas
aidimas reikalingesnis ir svarbesnis u daugel darb, danai to darbo,
kurio imtis ketina mogus, geriau niekada nesiimti.
iaurs mons visada stengiasi bti usim, kad savo darbuose rast
iaurumo pateisinim.
Labai paplitusi klaidinga nuomon - laikyti malonumus, pramogas ne
svarbiu arba net blogu dalyku (islamas, sentikyb, puritonizmas). Malo
numas yra toks pat svarbus kaip darbas, tai darbo atlygis. Darbas negali
tstis be pertrki. Btinas poilsis, suprantama, puoiamas malonum.
Malonumai tik tada blogi, kai, vis pirma, dl j reikalingas kit
moni darbas (surengti teniso varybas, spektaklius, irg lenktynes
ir panaiai). Antra, kai malonumai tampa nuomia tarpusavio kova,
kaip tai danai atsitinka vikrumo aidimuose, ir treia, kai malonumai
rengiami tik nedaugeliui. Jei viso ito nra, malonumas, ypa jauniems
monms, ne tik ne blogas, bet geras dalykas.
Darbas ir malonumas, teisingai keisdami vienas kit, daro gyvenim
diaugsming. Bet ne kiekvienas darbas ir ne kiekvienas malonumas.

iminties kalendorius

159

B irelio i
Vyro ir moters paskirtis yra ta pati: tarnauti Dievui.
Moteris, eimos motina, kuri nemoka bti laimingas namie, nebus lai
minga niekur kitur.
Vyras ir moteris - dvi gaidos, be kuri mogaus sielos stygos neskamba
teisingu ir darniu akordu.
D iuzep M adzinis

Pasaulis ir visa, kas jame yra, - nuostabu, bet nuostabiausias dalykas

pasaulyje - dora moteris.
M ahometas

160 y

TOTSTOJ

B ireiio}
ino jos t ar neinoy bet visos btybs yra neatskiriamai susijusios.
Niekada neiekosiu ir nepriimsiu atskiro, asmeninio igelbjimo. Neno
riu gauti ramybs vienas. Visada visur gyvendamas ir dirbdamas sieksiu
visuotinio vis btybi igelbjimo. Kol visi nebus ilaisvinti, nepaliksiu
io nuodmi, lidesio ir kov pasaulio.
K in

imintis

Mstanios btybs, dirbanios kartu t pat darb, bendrame pasaulio

gyvenime atlieka t pai paskirt, kaip ir organai mogaus kne. Jie
sukurti tam, kad protingai dirbt drauge. Suvokimas, kad tu - didiuls
dvasins brolijos narys, savotikai kvepia ir guodia.
M arkas A urelijus

monija greitai pradeda suvokti, kad visi turi kilti arba kristi kartu.
mons vis labiau siklauso bals, kuris be paliovos kalba mumyse.
L iusi M alori

Nemanyk, kad gali bti atskiros btybs gerov ar kad atskiros btybs
blogis negali tapti viso pasaulio blogiu ir neturs tau takos.

Birefto 4
Dl krikionybs ikraipymo ms gyvenimas tapo blogesnis negu pa
goni.
mogus turi bti vergas. Jis tik gali pasirinkti, kam vergauti: jei savo
aistroms, tai, be abejons, ir monms, bet jei savo dvasinei prigimiai,
tai tik Dievui.
Visiems malonu turti viresn eiminink.
Kuo didesn pagarba supa daiktus, paproiusystatymus, tuo atidiau reikia
inagrinti j teis pagarb.
Pradti taisyti gyvenimo blogybes galima tik nuo kaltinim religiniu
melu ir laisvo religins tiesos pasirinkimo.

161

I V T O T ST O J

B ire(ios
Tvirtinti, kad is pasaulis yra tikrai toks, kok mes matome, tai tarsi teig
ti, kad negali bti btybi su kitokiais nei ms pojiais.
iriu ir matomas linijas jungiu form, kuri sivaizduoju mintyse.
Matau kak balta horizonte ir nevalingai suteikiu tam banyios form.
Argi ne taip ir visa, k matome iame pasaulyje, gauna form, kuri jau
gyvena ms vaizduotje, perduotoje i ankstesnio gyvenimo?
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Visi objektai iame pasaulyje egzistuoja dvejopai: arba mes stebdami

juos susiejame su inoma vieta ir laiku, arba manome, kad jie yra i
Dievo ir kyla i dievikosios prigimties btinybs. Tokiais objektais mes
pripastame visa, kas yra dvasika.
Pagal Spinoz

I tikrj iorinis pasaulis pats savaime yra ne toks, kok mes j pastame.
Todl visa, kas mediagika iame pasaulyje, yra nesvarbu. Kas gi svarbu?
Tai, kas, ko gera, yra tas p at visur ir visada visoms btybms, dvasinis
ms gyvenimo pradas.

iminties kaiendortus

163

Birefto 6
as blogis ne tik atima i mogaus tikrj gr, sumenkina jo siel,
bet danai sugrta pas j dar iame pasaulyje.
iame pasaulyje blogis negreitai duoda vaisi, bet, kaip ir em, palaips
niui bei savo laiku. Tie vaisiai yra siaubingi.
Ind

imintis

Kaip tiesa yra tai, kad vir mestas akmuo nelieka ten ir sugrta em,
taip tiesa yra tai, kad pagal gerus ar blogus darbus tau bus atseikta ir
dies trokim isipildymo, nesvarbu, kokiu pavidalu, ir nesvarbu, kok
pasaul tau engus.
SlNHAL BUDIST IMINTIS

Blogas mogus laimingas, kol jo padarytas blogis nesubrendo, bet, iam

subrendus, blogas mogus pasta blog. Blogis sugrta pas t, kuris j
sukr, kaip dulks, imestos prie vj.
Nei danguje, nei jroje, nei tarp kaln gelmi, nra pasaulyje vietos,
kurioje mogus galt isilaisvinti nuo blogo darbo.
D hamapada , Budos

iminties knyga

moguSy m stantis apie kersty gilin a savo aizd as. Jo s uzgytyje i ji s taip
nesielgt.
Fransis Beikonas

Daryti bloga yra taip pat pavojinga, kaip erzinti laukin vr. Nes pa
prastai iame pasaulyje iurkiausia forma blogis sugrta pas t, kuris
j pasjo.

164

FV TO ISTO J

Bireiio 7
Nuolankumas suteikia diaugsmo, nepasiekiamo pasiptliui ir savi
mylai.
Taika tarp moni yra btina gero gyvenimo slyga; pagrindin taikos
klitis - ms ididumas; tik nuolankumas, rytas iksti paeminim,
bti apjuodintam, klaidingai suprastam, tik tam pasirys mogus gali
sutaikinti santykius su kitais monmis ir j tarpusavio bendravim.
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislgti: a jus atgaivin
siu! Imkite ant savo pei mano jung ir mokykits i mans, nes a ro
mus ir nuolankios irdies, ir js rasite savo sieloms atgaiv. Mano jungas
velnus, mano nata lengva.
M t i i , 2 8 -3 0

Ididumas gina ne tik save, bet ir visas kitas mogaus nuodmes, nes jis
nekenia gdos ir atstumia gydym, slepia ir pateisina nuodm. Nuo
dms suvokimas, numaldantis mog, naudingesnis nei geras darbas,
ipuiantis jo ididum.
Bkite grieti sau, atlaids kitiems ir j s netursite prie.
Kin

imintis

Nebijok paeminimo, jei tau pavyks priimti j nuolankiai: tai daug kart
atsipirks dvasine palaima, kuri susijusi su nuolankumu.

Iminties Haienciorius

165

Birefio 8
Be tiesos negali egzistuoti gris, be grio nem anom a skelbti tiesos.

Kam vadinate mane: Viepatie, Viepatie, o nedarote, k sakau?! Kie

kvienas, kuris ateina pas mane, klausosi mano odi ir juos vykdo; a
jums parodysiu, k jis panaus. Jis panaus nam statant mog, kuris
giliai ikas em ir padjo pamatus ant uolos. Ujus potvyniui, srov
atsimu t nam, bet nesteng jo pajudinti, nes buvo gerai pastatytas.
O kas klausosi mano odi, bet j nevykdo, panaus mog, pasistaius nam be pamato, tiesiog ant ems. Vos tik srov j atsimu, jis
bemat sugriuvo, ir to namo griuvimas buvo smarkus.
L k 6, 4 6 -4 9

neapykant atsakykite gerumu. Pamatykite sunkum, kol jis dar len

gvas. Visi sunkiausi dalykai pasaulyje i pradi bna lengvi. Visi di
diausi dalykai prasideda nuo ma.
L aodzi

Yra du keliai, vedantys geradaryst: bti teisingam ir nedaryti bloga

gyvoms btybms.
M ano

knyga

Nra nieko blogiau, kaip apsimesti geram. Apsimestinis gerumas atstu

mia labiau negu atviras niekikumas.

166

IgV TO ISTO J

Birefio 9
Dabar egzistuojani krikioni bendruomeni santvarka prietarauja'
krikionikam statymui ir tikrajai jo prasmei.
Daugiausia proto pastang mons skiria ne tam, kad palengvint dar
b darbininkams, o tam, kad venianij vents bt diugesns ir
graesns.
Jeigu mogus galt pavelgti ms pasaul i alies, kiek daug jame
ivyst beprotybs, kiek iliet aar, kokiu juoku kvatot, kiek neapy
kantos pajaust! Mes i ties elgiams taip, kad visi poelgiai yra ir juo
kingi, ir kvaili, ir apgailtini, ir nepakeniami. tai vieni eria unis, kad
jie padt sugauti laukini vri, ir pamau patys suvrja; kiti maiti
na jauius ir asilus, kad ie vet akmenis, o i bado mirtanius mones
niekina; vaisto daugyb aukso, kad pagamint akmeninius mones, bet
nepastebi gyvj, kurie nuo patirt kani virto akmeniniais. Kiti renka
brangius akmenlius ir puoia jais sienas, bet abejingai iri lanias
varguoli galnes. Vieni galvoja, kaip prie turim drabui priderinti
naujus, o kiti neturi kuo pridengti nuogo kno. Vieni pinigus atiduo
da paleistuvms ir veltdiams, kiti ivaisto komediantams ir okjams,
treti ileidia prabangiems statiniams statyti, kaimams ir namams pirkti.
Vieni skaiiuoja palkanas, kiti - palkan palkanas, treti gadina po
pieri raydami apie mogudystes.
Apskritai per daug rpinams nereikmingais ir nusikalstamais veiks
mais, o apie btiniausius dalykus net nepagalvojame.
v. Jonas A uksaburnis

Jeigu vaikas vadovauja suaugusiajam arba kvailys - iminiui, tai prie

tarauja gamtos dsniams. Lygiai taip pat gamtos dsniams prieinga yra
tai, kad saujel moni gyvena visko pertekusi, o milinika minia negali
patenkinti net btiniausi poreiki.
anas akas Ruso

Pasaulyje egzistavo, egzistuoja ir visada egzistuos tik viena misija, kuriai

verta paskirti vis savo gyvenim. Tai kupinas meils bendravimas su mo
nmis ir griovimas t utvar, kuriomis jie atsitver vieni nuo kit.

iminties haiendorius

167

B trefio 10
Ms sieloje yra tai, ko negali veikti mirtis. Mes galime inoti arba
neinoti tai egzistuojant.
Tas, kuris pasta kitus mones, yra protingas. Tas, kuris pasta save,
yra viesus. Tas, kuris nugali kitus, - stiprus. Tas, kuris veikia save, galingas. Tas, kuris mirdamas suvokia, jog jis - nesunaikinamas, yra am
inas.
L aodzi

Kiekvieno mogaus gimimas ir gyvenimas - tai Dievo apsireikimas.

Dl to jis negali bti sunaikintas. Gali pradingti mums i aki, taiau
neinyks. Tai, kad vienas mogus mano akiratyje utruko ilgiau, o kitas
greitai praskriejo ir dingo i regjimo lauko, dar nereikia, jog pirmasis
buvo tikresnis, o antrasis - ne toks realus. Jeigu pro lang maiau praei
nant mog, - nesvarbu, ar jis skubjo, ar jo ltai, - neabejoju, kad tas
mogus pasaulyje buvo iki tos akimirkos, kai j ivydau, ir tebebus jame,
kai dings man i aki.
Pavojus aplenkia t, kuris suvokia, jog gyvenimo pagrindas yra siela. Gy
venimo pabaigoje, kai ateina metas uverti jausm vartus, toks mogus
nejauia nerimo.
Pagal Laodzi

Tikrasis gyvenimas egzistuoja u laiko ir erdvs rib, todl mirtis gali tik
pakeisti gyvybs pavidal Hoje emje, taiau negali sunaikinti paties gy
venimo.
Gyvenk ta sielos dalimi, kuri suvokia savo nemirtingum ir nebijo mir
ties. Toji sielos dalis yra meil.

168

IV TOISTOJ

Birefto j j
Visi ioriniai pokyiai gyvenime yra nereikmingi palyginti su tais, kurie
vyksta ms mintyse. Kad pasikeist mogaus jausmai ir elgesys, pir
miausia turi vykti pokyi mintyse. Kad pasikeist mintys, mogus turi
susitelkti dvasios prigimties ir poreiki painim.
Kiekviena mintis, prie kurios stabteli mogus, net neisakyta odiais,
gali pakeisti jo gyvenim gera arba bloga.
L iusi M alori

Kad ivengtume nuodmi ir ja s veiktume, vis pirm a reikia pripainti

sau, kad vis nuodmi aknys yra blogos mintys. Mes esame tik pasekm
tOy k mstome.
Buda

Mums gaila pamestos pilnos pinigins, bet ger mint, apsilankiusi gal
voje, kur nors igirst ar perskaityt, - mint, kuri simin ir pritaik
gyvenime galtume padaryti daug gera, - pametame, pamirtame ir ne
sigailime to, kas vertingiau u daugyb milijon.

iminties kalendorius

169

Btrefto u
Kania btina tiek fizinio, tiek dvasinio augimo slyga.
I ties, i ties sakau jums: js verksite ir vaitosite, o pasaulis digaus.
Js lidsite, bet js lidesys pavirs diaugsmu. Gimdydama moteris
bna prislgta, nes atjo jos valanda, bet, kdikiui gimus, ji kani u
mirta i diaugsmo, kad gim pasauliui mogus.
Jn

i 6,

20-21

Mes skundiams kaniomis, taiau jos, kad ir kokios bt, visada

mums naudingos. Kartais netgi patys matome, kad fizins kanios ieina
naud, pavyzdiui, kai auga vaikai arba kyla votis. Vis dlto kartais ne
velgiame kno ir dvasios kani naudos - tada skundiams. Tiesiog
neinome, kad visos kanios mums atnea naudos - tampame geresni ir
artjame prie Dievo.
Mes taip augame. Kiekvienoje mogaus mintyje yra kilnesn mintis,
kiekvienoje besireikianioje mogaus charakterio savybje jau brsta
tauresn savyb. Jaunuolis atsiada vaikysts iliuzij, veds vyras atsisako
neinojimo ir audring jaunysts aistr, senolis praranda vedusio vyro
egoizm ir pamau tampa pasaulio siela. Jis pakyla ant auktesns ir daug
tvirtesns gyvenimo pakopos. Santykiai su aplinkiniais ir gyvenimo s
lygos tampa nereikmingos, jis vis labiau artinasi prie Dievo, o Dievas
artinasi prie jo. is procesas vyksta, kol mogus nusimeta paskutin sa
vimeils drabu, susivienija su Dievu, jo valia susilieja su Dievo valia ir
dalyvauja Jo Didybs valioje.
R alfas Voldas E mersonas

Kaniose iekok savo dvasinio augimo altinio - tai pads atsikratyti

kentjimo kartlio.

170

IV TOLSTOJ

Imintis - savyb, skirianti mones nuo gyvn.

Buda sak: apmstymuose, gyvenime, pokalbiuose ir tyrinjimuose nie
kada nepamirtu svarbiausio dalyko - proto reikalavim.
Tai, kas moralu, visada yra imintinga.
Jeigu savimi patenkintas mogus vis gyvenim bendraus su imintingu
mogumi, jis vis tiek nesugebs painti tiesos, kaip auktas nepasta
maisto skonio, nors ir deda j burn.
Ryt

imintis

Negaliu mogaus padaryti geresnio niekaip kitaip, tik naudodamas jo ge

rumo likuius. Negaliu mogaus padaryti protingesnio niekaip kitaip, tik
naudodamas jo iminties likuius.
Imanuelis Kantas

mons, teigiantys, jog gyvenime negalima vadovautis protu, - tai tie,

kurie atsiadj iminties sugadino savo gyvenim ir nenori jo keisti.
Vis moni galvose yra vienoda imintis. Protas yra moni bendravi
mo pagrindas. Dl to kiekvienas turi paisyti visiems keliam iminties
reikalavim.

Iminties kalendorius

171

Btrefto 14
Kiek nedaug reikia pastang, kad nesmerktum artimo, ir kaip dl to
palengvja gyvenimas. Deja, labai maai moni stengiasi taip elgtis.
Vienoje i istorij apie ventj gyvenimus pasakojama, kaip atsiskyrlis
sapne pamat vienuol. is gyvenime buvo silpnas, o po mirties atsidr
geriausiame rojaus kampelyje. Paklaustas, kaip jam, turjusiam daug sil
pnybi, pavyko nusipelnyti tokios didiuls malons, vienuolis atsak,
kad niekada gyvenime nieko nesmerk.
Esi nepateisinamas, kad ir kas btum, mogau, kuris mgsti teisti kitus.
Juk teisdamas kit pasmerki save, nes ir pats darai tai, u k teisi.
R om 2, 1

Kuo grieiau ir negailestingiau bausi save, tuo atlaidiau ir teisingiau

teisi kitus.
Konfucijus

Neiekok sau lovs kit nelovje. Geras mogus turt slpti kit gd,
netgi t, kurie jam pakenk. Atgailaujaniajam neprimink jo ankstesni
nuodmi.
Talmudas

Lengva pastebti kit paklydimus, bet sunku - savus. mons mgsta

gilintis artimj klaidas, taiau savsias slepia kaip vagis lautuv.
mogus mgsta smerkti kitus. Jis iri tik kit klaidas, o paties aistros
vis labiau vei, keroja ir tolina j nuo tobuljimo.
D hamapada , Budos

772

IV TOLSTOJ

iminties knyga

B irelio j5
Mylti Diev - tai mylti pat aukiausi gr, kok tik galime sivaizduoti.
Danai sakoma: Nesuprantu, kaip galima mylti Diev. Teisingiau
bt sakyti: Nemyldamas Dievo nesuprantu, kas yra meil.
Tikroji meil Dievui yra moralinis jausmas, pagrstas aikiu aukiausios
tobulybs suvokimu. Taigi, meil Dievui yra visikai tas pats, kas meil
dorybei, teisingumui ir griui.
V iljamas E leris aningas

mogus, imoks statymus, taiau nepains Dievo meils, panaus

idinink, kuris turi vidaus dur raktus, taiau negali atrakinti jimo
id.
Talmudas

skym reikia laikytis i meils Dievui, o ne i baims.

Talmudas

Jeigu myli mog, taiau nemyli jam e esanio Dievo, tai yra griof tokia
meile pasmerki save nusivylimui ir kanioms.
Tas, kuris sako, kad myli Diev, taiau nemyli savo artimo, apgaudinja
mones. Tas, kuris myli savo artimus, bet sako, kad nemyli Dievo, ap
gaudinja save.
Tik tobulyb yra verta tikros meils. Kad patirtume tobul meil, turi
me arba netobulam meils objektui priskirti savybes, kurios j paverst
tobulu, arba mylti tikrj tobulyb - Diev.

Iminties iaiendorius

173

16
Visuomens gyvenim pagerinti gali tik moralinis moni tobuljimas.
Mes gyvename disciplinos, kultros ir civilizacijos epochoje, taiau jos
dar negalime vadinti morals epocha. Vertinant dabartin moni b
kl, galima sakyti, kad valstybi laim auga kartu su moni nelaimmis.
Kyla klausimas: ar nebtume laimingesni, negu esame dabar, jeigu gy
ventume primityvioje pirmyktje santvarkoje, kai dar neturjome ios
kultros? Kaip galima mones padaryti laimingus nemokant j morals
ir iminties?
Imanuelis K antas

Bendr gyvenimo blog galima nugalti tik vienu bdu siekiant savo mo
ralinio tobulumo.

I V TO TSTO J

Birelio 17
Prieastys, kuriomis pateisinamas karas ir pasirengimas jam, nevertos
t nelaimi, kurias jis atnea monms. Dauguma karo prieasi yra
tokios menkos ir niekingos, kad j neverta aptarti, o tie, kurie sta
karuose, daniausiai j net neino.
iuolaikini kar beprotyst pateisinama dinastij interesais, tautiku
mu, pusiausvyra Europoje, garbe. Karo pateisinimas garbe - pats keis
iausias, nes nra n vienos tautos, kuri, kovodama u savo garb, nesusitert nusikaltimais ir gdingais poelgiais. Nra tokios tautos, kuri dl
garbs nebt patyrusi vis manom paeminim. Jeigu ir egzistuoja
taut garb, tai labai keista, kad jos mgina j saugoti kariaudamos, tai
yra vykdydamos tuos nusikaltimus, kurie pavieniams monms utrauk
t nelov: padegimus, grobimus, udynes.
A natolis Fransas

Js klausiate, ar vis dar btinas karas tarp civilizuot taut? Atsakau: ne

tik nebebtinas, bet ir niekada nebuvo reikalingas. Jis ne kartais, o vi
sada paeisdavo teising istorin monijos raid, griaudavo teisingum,
stabdydavo progres.
G asltonas M okas

Niekoia moni poelgiams nra taip bdinga tikinimo galia kaip kare.
Jam e paklstama ne proto balsui, o tradicijai. mons - milijonai mo
ni - entuziastingai ir didiuodamiesi daro tai, k patys pripasta esant
kvailuy bjauriuy kenksmingut pavojinguy gdingu, kankinamu, niekiku
ir visikai beprasmiku elgesiu. ino ir nuolat kartoja daugyb argument
prie tok elges, taiau toliau daro t pat.
Prieastys, kuriomis valstybi vadovai aikina kar ir kariuomeni telki
m, visada yra tik irmos, u kuri slepiasi visai kiti motyvai.

Iminties kalendorius

175

B rzefo 18
Suvok savo pareig, suvokiame ir dievik sielos prigimt. Taip pat prie
ingai - suvok, kad ms sielos prigimtis yra dievika, suprantame savo
pareig.
Ms sieloje yra is tas nuostabaus. Jeigu pastebsime tai ir atkreipsime d
mes, vis likus gyvenim stebsime su didiausia nuostaba (kai neprieta
rauja moraleiy nuostaba pakylja siel). is tas tai gimtos pirmaprads
moralins nuostatos.
Imanuelis Kantas

mons, pasiek dangik diaugsm, pasiekia palaim emikame gy

venime. Tokie mons yra tyri, nes trokta tik graaus gyvenimo. Kai
protas ir irdis yra vars, jiems atsiveria Dievikumas.
VlNUPURANA,

IND IMINTIS

Kai mogus atveria ird dorybms, j aplanko naujas, paslaptingas,

diaugsmingas ir antgamtikas grois. mogus pasta tai, kas yra auk
iau jo. Jis suvokia savo bties beribikum. Kad ir koks menkas mo
gus dabartiniame gyvenime, jis supranta ess gims griui ir tobulumui.
Garbinamos dorybs tampa jo dorybmis anksiau, nei jis tai sismoni
na. Tada jis ino tikrj didingojo odio reikia reikm.
Ralfas Voldas E mersonas

Sins balsas - tai Dievo balsas.

176

TOTSTOJ

b iru lio 19
Sin tai suvokimas, kad tavo prigimtis dvasinga. Tik taday kai mogus'
tai supranta, sin gali bti jo gyvenimo vedlys.
Gyvendamas smoning gyvenim, mogus danai savyje gali velgti dvi
skirtingas esybes: vien - akl ir jusling, kit - matani ir dvasing.
Matanti esyb - tai dvasia, kurios apraik mes paprastai vadiname
sine. J galima palyginti su kompaso strle, kurios vienas galas visada
rodo gr, o kitas - blog. Mes nieko nepastebime, kol neiklystame
i kelio, tai yra nenusigriame nuo grio ir neatsisukame blog. Vos
padar tai, kas prietarauja sinei, mes i karto pajuntame savyje esant
dvasin esyb, kuri knikajai parodo nuklydim nuo sins rodomos
krypties.
Dievas jums padovanojo visos monijos smoningum ir js asmenin
smoningum, js sin - du sparnus, kurie padeda prie jo artintis,
kilti ir painti ties.
D iuzep M adzinis

O, sine! Tu - dievikas, nemirtingas ir dangikas balsas! Tu - vienintel

patikima neimananios, ribotos, taiau protingos ir laisvos btybs vedl.
Tu - neklystanti grio teisja. Tik tu viena mog darai pana Diev!
anas akas R uso

Jaunystje igyveni susiavjim ir aistr laikotarp. Tuo metu dar svar

biau klausyti sins balso ir laikyti j paiu reikmingiausiu. Nenusi
grk nuo jo nei geismo, nei aistros akimirkomis, nepasiduok blogiems
moni tikinjimams bei paproiams, nors juos ir vadint statymais.
Visada klausk savs: ar jie neprietarauja mano sinei? Bk vyrikas ir
narsus, kovodamas u sins reikalavimus. Nebijok, kad tavo ir kit
moni nuomons isiskirs.
T eodoras Parkeris

Saugokis visko, kam nepritaria tavo sin.

iminties iaiendorius

777

Btrefio 20
Buvo laikai, kai mons valg mogien ir nevelg tame nieko bloga.
Toki laukini yra ir dabar. Nuo mogdrysts monija atprato i lto.
Dabar pamau atsisako valgyti gyvn ms, ir labai greitai ateis lai
kait kai monsjau s tok p at pasibjaurjim gyvn msay kok dabar ja u
ia mognai.
Pagal A lfons M ari L ui

de

L amartin

iais laikais kdiki pametimas, gladiatori kov organizavimas, belais

vi kankinimas ir kitokie vriki poelgiai laikomi gdingais, nors seniau
jie neatrod nei smerktini, nei prietaraujantys teisingumui. Dabar arti
nasi laikai, kai udyti gyvnus ir j lavonus naudoti maistui bus laikoma
nemoraliu ir neleistinu elgesiu.
D r. Johanas G eorgas

fon

C imermanas

Nekelkime rankos prie gyvnus, gyvenanius sausumoje, mintanius

tuo paiu maistu, kvpuojanius tuo paiu oru, gerianius t pat vande
n, kaip ir mes. udomi jie skleidia iurpius, mus trikdanius riksmus
ir taip priveria gdytis savo poelgio. Taip mst Plutarchas ir kakodl
iskyr vandens gyvnus. Ms poiris emje gimusias btybes ge
rokai atsilieka. Nekelk rankos prie savo brol ir nepraliek jokios emje
gyvenanios btybs kraujo. Nei mogaus, nei naminio gyvno, nei lau
kinio vries, nei paukio. Sielos gelmje esantis iminties balsas drau
dia pralieti krauj, nes jame yra gyvyb, o gyvybs negalima sugrinti.
A lfonsas M ari L ui

de

L amartinas

Ms laikais, kai gyvn udymas dl malonumo arba dl skanumo yra

aikiai nusikalstamas, mediokl ir msos valgymas nra nereikmingi
dalykai. Tai blogis, kuris, kaip ir kiti smoningai padaryti blogi poelgiai,
lemia kitus, dar blogesnius, dalykus.

178

Jg V TOLSTOJ

Birefto n
Neimintingo gyvenimo kanios priveria suvokti, kad btina gyventi i
mintingai.
A lyg plikas inojau, kad gyvenu nuodmingai. Maiau, kad daugyb
moni aplink mane gyvena lygiai taip pat. A lyg plikas inojau, kad
esu nelaimingas ir keniu, supratau, kad aplink mane esantys mons
taip pat yra nelaimingi ir kenia. Nemaiau i itos padties jokios ki
tos ieities, tik mirt. Tarsi nukryiuotas plikas, a jauiausi kakokios
jgos prikaltas prie gyvenimo, kupino blogio ir kani. Po betiksli gy
venimo kani ir blogio pliko laukia baugi mirties tamsa - tas pats
lauk ir mans.
Viskuo buvau panaus plik, skirtumas tik tas, kad jis jau mer
djo, o a dar gyvenau. Plikas tikjo, kad ten, pomirtiniame pasaulyje,
jo gali laukti isigelbjimas, o a negaljau patikti, nes, be pomirtinio
gyvenimo, mans dar lauk gyvenimas ia. Nepajgiau suprasti io gy
venimo. Man jis atrod baisus. Staiga igirdau Kristaus odius, supra
tau juos - nuo tada gyvenimas ir mirtis jau nebeatrod blogis. Vietoje
nevilties pajutau gyvenimo diaugsm ir laim, kuri nesugriauna net
mirtis.
Imint galime suvokti trimis bdais. Mstymas - pats kilniausias kelias,
imitavimas - pats lengviausias, ir treias, pats sunkiausias, - patirtis.
Konfucijus

Kaskart, kai tave uklumpa kanios, galvok ne tik kaip j atsikratyti, bet
ir koki moralini pastang bei dorybi jos i tavs reikalauja.
Jokios nelaims, uklumpanios monij ar atskirus asmenis, nra be
tiksls ir nenaudingos. Jos veda visus kartu bei pavieniui, nors ir aplink
keliais, t pat jiems ikelt tiksl - Dievo pasireikim kiekviename
moguje ir visoje monijoje.

Iminties kaienciorius

179

Birefio 11
Tikroji religija - viena visam pasauliui.
Skirtingos religijos - koks keistas odi junginys! inoma, gali bti
skirting istorini vyki interpretacij, i kartos kart perduodam
tikjimui sustiprinti. Gali bti ir skirting religini knyg (Avesta, ve
dos, Koranas). Vis dlto turi egzistuoti tik viena tikroji religija, tinkama
visiems laikams. vairi tikjim skirtumai - tai tik pagalbins religijos
priemons. Jos yra atsitiktins ir gali skirtis pagal laikotarp ir viet.
Imanuelis K antas

Tikti galim a tik tuo, k inome neabejotinai esant, taiau negalime ap

glbti protu ir ireikti odiais.
Jeigu esi musulmonas, eik ir gyvenk su krikionimis. Jeigu esi krik
ionis - gyvenk su ydais, jeigu katalikas - gyvenk su staiatikiais. Kad
ir kokiai religijai priklausytum, bendrauk su kit tikjim monmis.
Jeigu j kalbos tavs netrikdo ir gali laisvai su jais bendrauti, vadinasi,
radai ramyb. Hafizas sak: vis religij esm yra ta pati. Visi mons
ieko meils, ir visas pasaulis yra meils buvein. Kam kalbti apie mu
sulmon meet ar krikioni banyi?
Islamo

imintis

Nebijokite abejoni - drsiai protu tyrinkite skirtingas religijas.

180

FV TCLSTOJ

!3 treft0 23
Laisvas gali jaustis tik tas, kuris savo gyvenimo prasm velgia ne mate
rialiuose, o dvasiniuose dalykuose.
Vergas, patenkintas savo padtimi, yra dvigubas vergas, nes nelaisvas yra
ne tik jo knas, bet ir siela.
Dieve, kol gyvenu ioje emje, noriu bti tuo, kuo tu mane nori ma
tyti.
E piktetas

Taika - milinikas gris, taiau, pasiektas vergove, jis pavirsta nelaime.

Taika - tai laisv, sukurta pripastant vis moni teises. Vergija - mo
gaus teisi ir mogiko orumo neigimas. Kad pasiektume taik, reikia
aukoti visk, bet dar daugiau reikia aukoti, kad atsikratytume vergijos.
Pagal M ark T ulij C iceron

Atmink - nuomons pakeitimas ir pastangos itaisyti klaidas yra daug

didesnis asmenybs laisvumo rodymas negu atkaklus nuomons laiky
masis.
,

M arkas A urelijus

Tikroji pareiga yra ta, kurios tikslas ne ms vergov. Tikrasis inojimas

yra tas, kuris mus ilaisvina. Visos kitos pareigos - tai tik naujas jungas.
Visos kitos inios - tik tuti pramanai.
VlNUPUJRANAy IND IMINTIS

Bk Dievo arba moni vergas. Treio pasirinkimo nra.

iminties iaiendorius

181

BireCt024
Prisimindamas mirt mogus mokosi i laukiani darb rinktis baigtinius. Tik jie yra svarbiausi.
Kaip greitai gali ateiti mirties valanda! O tu dar nesugebjai atsikraty
ti apsimetinjimo ir aistr, tebetiki prietaru, kad pasaulietin ior gali
bti kenksminga mogui, nemoki visose situacijose bti romus.
M arkas A urelijus

Imintingas mogus daugiau galvoja apie gyvenim negu apie mirt.

Spinoza

Siela yra nemirtinga, todl mogus, gyvendamas dvasin gyvenim, isi

laisvina nuo mirties.
Jeigu nori pagalvojs apie mirt prasti nejausti baims, pamgink sijaus
ti padt t moni, kurie buvo i vis jg sikib gyvenim. Jiems
atrod, kad mirtis atjo per anksti. Gal gale mir ir ilgaamiai, palaidoj
daugyb kit moni. Koks trumpas itas laiko tarpas ir kiek daug j
telpa skausmo bei pykio. Koks trapus gyvybs indas!
Ar verta kalbti apie t akimirk? Pagalvok - prie tave buvo am
inyb, po tavs irgi bus aminyb. Koks skirtumas, ar tarp t dviej
bedugni gyvensi tris dienas, ar tris imtmeius?
M arkas A urelijus

Ikilus dvejonei, kaip pasielgti, visada paklausk savs: kur keli rinktu
meisi, jeigu inotum, kad vakare mirsi ir niekas niekada nesuinos, kaip
tu pasielgei? Mirtis moko mones baigti reikalus. Vis dlto egzistuoja tik
vienas baigtinis dalykas - meil, nereikalaujanti atlygio.

182

E-V TOISTOJ

B irelio 25
Kuo mogus laisvesnis nuo btinybs tikti kitiems, tuo jam lengviau
tarnauti Dievui. Ir atvirkiai.
Gyvenk taip, kad ir kiti apie tave galvot gerai, ir pats galtum apie save
gerai galvoti.
L iusi M alori

Kit moni trkumai mums atrodo didiuliai ir nepakeniami, o savi

ilieka nepastebimi, nereikmingi. J nejauiame. Kai kurie mons, pa
sakodami apie kitus ir piedami juos baisiomis spalvomis, net nepastebi,
kad pieia savo portretus.
anas

de

L a Briujeras

Pats greiiausias ir patikimiausias bdas gyti doro mogaus reputacij dirbti su savimi, nuolat stengiantis tokiam tapti. Pervelkite visas dory
bes ir sitikinsite, kad jas skatina darbas ir dvasins pratybos.
Sokratas

Apkalba t, kuris tyli, apkalba t, kuris daug kalba, apkalba ir t, kuris

kalba maai. Nra pasaulyje tokio mogaus, kurio niekas neapkalbt.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Ar galime vadinti laimingais tuos mones, kuriems laim teikia vaikai,

draugai, nepastovs ir laikini dalykai? Visa j gerov gali suduti per
akimirk. Neturkite jokio kito ramsio, tik save ir Diev.
D emostenas

Niekada neteisinkite savo poelgi.

Iminties kalendorius

183

Btrefio 16
Meil mogui parodo gyvenimo tiksl. Protas parodo, kaip to tikslo siekti. ^
mogus, palyginti su j supaniu pasauliu, yra tarsi silpna nendr, bet i
apdovanota protu. Umuti mog pakanka smulkmenos. Vis dlto jis
yra aukiau u kitus sutvrimus, aukiau u visk iame pasaulyje, nes
net mirdamas protu suvoks, jog mirta. mogus gali suprasti savo kno
menkum prie gamt. Gamta - prieingai - nesupranta nieko.
Blezas Paskalis

mons nuo gyvn skiriasi tik protu. K ai kurie prot lavinay taiau dau
guma tuo nesirpina ir elgiasi, lyg ketint atsiadti to, kas juos skiria nuo
gyvn.
Ryt

imintis

A lovinu krikionyb, nes ji pleia, stiprina ir auktina mano prigim

tin imint.
V iljamas E leris aningas

Jeigu neturt proto, mogus nepajgt ger dalyk atskirti nuo blog,
negalt iekoti tikrojo grio ir neiotis jo savyje.

784

IV TOLSTOJ

Birefio 2?
Gero gyvenimo nusipelno tik tie, kurie nesiliauja dl jo stengtis.
Kad nusipelnytum gero gyvenimo, negalima praleisti n vienos galimy
bs padaryti gera. Maiems geriems darbams reikia ne maiau pastang
negu vienam svarbiausiam, tave igarsinsianiam geram poelgiui.
Kad i sklidino indo neilietum skysio, j reikia laikyti tiesiai. Kad amenys
bt atrs, juos reikia reguliariai galsti. T pat turi daryti ir su savo siela,
jeigu iekai tikrojo grio.
L aodzi

Jeigu jums skirta kas nors gera, tai nevyks tiesiog pasaukus vien ar du
kartus, neateis pas jus lengvai, be darbo ir pastang.
Ralfas Voldas E mersonas

Praykite, ir jums bus duota, iekokite, ir rasite, belskite, ir bus jums

atidaryta. Kiekvienas, kas prao, gauna, kas ieko, randa, ir beldianiam
atidaroma.
M t 7, 7 -8

Stenkits gyventi taip, kad js elgesys atitikt dorybes, kuri i js

reikalaujama, - sak Pitagoras. - is kelias gali bti sunkesnis, taiau
priprat taip gyventi patirsite didesn diaugsm.
Jeigu trokti grio, vykdyk Dievo vali. Dievo sakym vykdymas rei
kalauja pastang. U pastangas atlyginama gyvenimo diaugsmu, o ir
paios pastangos daro gyvenim geresn.

Iminties iaiendorius

185

B irelio 28
_______________________________
eimos ryiai yra tvirti ir teikia gr tik tada, kai jie yra ne tik eiminiai,
bet ir religiniai, kai visi eimos nariai tiki vien Diev ir vykdo jo staty
m. Be ios slygos eima yra ne diaugsmo, o kani altinis.
Pats daniausias ir neteisingiausias blog poelgi pateisinimas - teigi
mas, jog tai padarme dl eimos gerovs. yktumas, kyininkavimas,
darbinink engimas, nesiningas verslas - mons visa tai teisina meile
eimai.
Meil seimai yra savanaudikas jausmas, todlj i gali bti neteising ir ne
ger poelgi prieastis, bet ne pateisinimas.
Jam buvo praneta: Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi
pasimatyti. O jis atsak: Mano motina ir mano broliai - tai tie, kurie
klausosi Dievo odio ir j vykdo.
L k 8, 20-21

Moraliniu poiriu meil eimai, kaip ir meil sau, niekuo nra nei gera,
nei bloga. Tiek viena, tiek kita yra natrals reikiniai. Meil eimai kaip ir meil sau - perengusi ubrtas ribas virsta yda. Dorybe ji ne
virsta niekada.

186

IV TOISTOJ

B irefto 29
Nusiminimas - tai tokia sielos bsena, kai mogus nesupranta nei savo,
nei viso pasaulio egzistencijos prasms. Kai kurie mons, nugrimzd
nusiminim arba susierzinim, avisi savo bsena, netgi ja didiuojasi.
Tai yra tas pats, kas paleisti vadeles, kai irgas tave nea nuo kalno, ir dar
plakti j botagu. Nusiminimas bei prasta sielos bsena ne tik skaudina
aplinkinius, bet ir yra ukreiama, todl padorus mogus nusiminim
turi ksti vienas, kaip ir vienas atlieka kitiems monms nemalonius dar
bus.
Netikk savimi tomis minutmis, kai visk matai tamsiomis spalvomis,
kai atrodo, kad visi tau kuo nors nusikalt, kai visiems norisi sakyti ir
netgi daryti bloga. Apimtas tokios bsenos, irk save kaip girt,
nieko nedaryk, tik lauk, kol ji praeis. Toks susilaikymas btinas kaip
girtam mogui miegas.
L ukas

de

K lapj,

markizas

Vovenargas

Niekada nepasiduok nusiminimui.

mogus privalo bti laimingas. Jeigu jis nelaimingas, tai pats yra kaltas.
Viepatie, padk man visada bti laimingam, tyra siela ir nuolankiai vyk
dyti Tavo vali.
Tiek fizins kanios, tiek ir lidesio laikotarpiai - neatskiriama gyve
nimo dalis. Reikia laukti, kol praeis ir viena, ir kita arba baigsis pats
gyvenimas.

Iminties iaiendorius

187

B irelio )o
Vos tik mogus liaujasi sprends visas kasdienes problemas ir ikelia sau
vien, pagrindin klausim: Kaip geriausiai nugyventi gyvenim? akimirksniu randa vis kasdieni problem sprendim.
Tikrasis gyvenimas ne ten, kur vyksta didiausi ioriniai pokyiai, kur
mons juda i vietos viet, susiduria, peasi, udo vieni kitus; jis ten,
kur vos pastebimai keiiasi mogaus siela ir smon.
Viepats atsak: Morta, Morta, tu rpiniesi ir sielojiesi daugeliu daly
k, o reikia tik vieno. Marija isirinko geriausij dal, kuri nebus i jos
atimta.
Lk

io ,

41-42

Kada ateis laikas, kai kiekvienas moguspanors gelbti save, o ne ilaisvinti

vis monij?Jeigu ilaisvintume save, kiek daug prisidtume prie pasaulio
igelbjimo ir monijos ilaisvinimo!
A leksandras H ercenas

Kuo daugiau mons tiks, kad iorin, savaime veikianti jga, nepri
klausoma nuo j valios, gali pakeisti ir pagerinti gyvenim, tuo sunkiau
bus pasiekti pokyi ir pagerjimo.

188

IV TOISTOJ

mogaus siela - dievika.

Kiekvienos tiesos prigimtis yra dievika. Kai tiesa pasirodo moguje, tai ne
reikia, kad jam e ir ugim. Tai reikia,jog mogusyra toks tyras ir skaidrus,
kad gali t ties atskleisti.
Blezas Paskalis

Kai lietaus vanduo teka latakais, mums atrodo, kad jis bga i j, taiau
i ties vanduo krinta i dangaus! Taip pat yra ir su pamokymais, kuriuos
mums byloja venti mons. Nors atrodo, kad odiai sklinda i j lp,
i ties jie atkeliauja i Dievo.
Ramakrina

Tikroji mogaus paskirtis ioje emje - gyventi harmoningai su ami

nybe. Tik tada per j, tarsi var kanal, sklinda visagal meils ir proto
jga.
L iusi M alori

Gyvenimas mums duotas tarsi kdikis auklei - j reikia uauginti. Ta

pati taisykl galioja ir talentui.
Ilik varus ir venk bet kokio blogio. Tada tavimi teks dievika jga.
Dievikos jgos tekjimas yra didiul palaima.

Iminties kalendorius

189

Liepos 2
N vienoje kitoje srityje taip nepiktnaudiaujama odiais, kaip verti
nant meno krinius. Daniausiai - tariamo meno.
Meno krinio padarytu spdiu liekame patenkinti tik tada, kai jis pa
lieka mumyse tai, ko nepajgiame iki galo perprasti net visomis proto
pastangomis.
A rturas openhaueris

Menas taip paveikia mones, kad j sielose vyksta daug keist dalyk:
paslaptingi dalykai virsta prastais, drumsti - skaidriais, sudtingi - pa
prastais, atsitiktiniai - btinais. Tikras menininkas visada visk supa
prastina.
Pagal A nri A mjel

sulmkite nieko nuostabaus nemanoma padaryti konkuruojant, kaip ir

nieko tauraus i puikybs.
D onas Ras kinas

Yra du neabejotini tikrojo meno ir tikrojo mokslo poymiai. Pirmas vidinis. Tai reikia, kad mokslo ar meno tarnas, ne siekiantis asmenins
naudos, o atsidavs, dirba i paaukimo. Antras - iorinis. Tai reikia, kad
krinys suprantamas visiems monms. Tikrasis mokslas tiria ir mo
ni smon diegia tas tiesas bei inias, kurios jo laikotarpio visuomenei
yra paios svarbiausios. Tikrasis menas ias inias paveria jausmais.

190

TOTSTOJ

mogus yra pavergtas tiek, kiek tiki ess grynai knika btyb.
Niekas nedaroma be tikjimo. Abejons udo mones ir naikina tautas.
Kodl taut ilaisvinimas yra toks sunkus, varginantis ir ilgai trunkan
tis procesas? Todl, kad tautos netiki savo teismis, netiki nenugalima
savo teisi galia. Kodl pavergti visuomens sluoksniai dejuoja laukdami
palengvjimo, kuris taip ir neateina? Todl, kad jie netiki nei savimi,
nei Dievu, kuris visada pasirengs juos igelbti, be to, btinos ir j pa
stangos. Laisv btybi privalumas - bti tuo, kuo jos nori bti. Bti
tuo, kuo tave nori paversti, - tai bausm u nuolankum neteisybei ir
priespaudai.
H iugas Felisit R oberas

de

L amen

Kad taptum i tikrj laisvas, visada turi bti pasirengs atiduoti Dievui
tai, k esi i jo gavs. Tavo valia turi susijungti su Dievo valia. mogus
nelaisvas, kai prietarauja Dievo valiai. Trokdamas to paties, ko trokta
Dievas - tiesos ir meils, - negali bti nelaisvas. Nra tokios situacijos,
kurioje negaltum skleisti tiesos, meils, taigi nra ir tokios situacijos,
kurioje i tavs galt atimti laisv. Jeigu to nenori, vis gyvenim liksi
vergas tarp kit verg, net jeigu ir pelnysi vis manom pasaulietin
lov, net jeigu ir tapsi karaliumi.
Ten, kur nra laisvs, gyvenimas pasidaro skurdus kaip gyvno egzis
tencija.
D iuzep M adzinis

Nebk vieno ar keli moni vergas. Taps vis vergu, bsi vis draugas.
Pagal M ark T ulij C iceron

Jeigu jautiesi nelaisvas, iekok prieasties savyje.

iminties Hafenciorius

191

Bausm - tai svoka, i kurios iauga monija.

mogus padaro nusikaltim. Tada kitas mogus arba mons, nordami
su juo kovoti, nesugalvoja nieko geriau, kaip tik padaryti kit nusikalti
m, kur jie vadina bausme.
Visos bausms pagrstos ne rimtais argumentais ar teisingumu, o tik
negeru trokimu daryti bloga tam, kuris padar bloga tau arba kitam
mogui.
Ateities kartoms bausms ir visa baudiamoji teis bus taip pat nesuvo
kiama ir stebinanti, kokia, velgiant ms akimis, atrodo mogdryst,
moni aukojimas dievybms ir panaiai. Kaip jie galjo nematyti savo
elgesio beprasmikumo, iaurumo ir blogio? - klaus ms ainiai.
Mirties bausm yra pats aikiausias rodymas, kad visuomens sranga
visikai prieinga krikionybei.
Skirti bausmes - tai tas pats, kas kurstyti ugn. Kiekvienas nusikaltimas sa
vaime yra bausm - daug iauresn, daug imintingesn ir daug teisingesn
uz t, kuri gali sugalvoti imons.
Reikia inoti ir atsiminti, kad noras bausti yra emiausias, gyvulikiausias jausmas, kur btina nuslopinti, o ne paversti realia veikla.

192

Ig'V TOTSTOJ

Saliamonas ir Jobas geriau u kitus inojo apie pasaulietinio gyvenimo

menkum ir kalbjo apie tai. Vienas i j buvo pats laimingiausias, ki
tas - pats nelaimingiausias. Vienas suprato malonum tutyb, antra
sis - nelaimi tikrum.
Blezas Paskalis

sitikink, kad neturi jokios kitos nuosavybs, iskyrus savo siel. Ry

tingai isirink pat geriausi gyvenimo bd, tada proiai pavers j tau
maloniu. Turtas nepatikimas inkaras. Tiek knas, tiek valdia, tiek gar
b - tai menki ir silpni dalykai. Koks gyvenimo inkaras yra patikimas?
Tiktai dorybs. Toks yra Dievo statymas - tik dorybs yra tvirtos ir
nepajudinamos. Visa kita - niekis.
Pitagoras

Tu nelaimingas, jeigu bijai nelaims, taiau tas, kuris jos nusipelno, am

inai gyvena bijodamas.
Kin

imintis

Ramyb ir laim - ne ms viduje, ne alia ms. Tai yra dalis Dievo,

esanio tiek ms viduje, tiek ir iorje.
Blezas Paskalis

Viskasyra duota Dievo, todl ir gris yra Dievo. Blogis - taip p at gris, kurio
mes nematome dl savo trumparegikumo.
Visos nelaims, uklumpanios mog, kuris supranta, jog blogi gali
bti tik jo poelgiai, yra menkniekis, palyginti su jo patiriamu griu, jau
iant ramyb ir laisv.

Iminties iafendorius

193

Nei pasakojimai apie kar, nei vaizdai moni neatbaido nuo dalyva- 1
vimo tame komare. Viena i tokio elgesio prieasi - mogus, steb
damas karo siaub, nevalingai tikina save, jog tokio baisaus reikinio
egzistavimas ir toleravimas greiiausiai paaikinamas kokia nors rimta
prieastimi, kurios jam tiesiog neleidiama inoti. Dl tokio sitikinimo
mons, danai netgi ne blogi, pamirta, jog patys kar sukelia ir vykdo,
pateisina, randa teigiam jo aspekt, kaip iekoma teigiam stichini
nelaimi pasekmi.
Liudininkas pasakojo, k per rus ir japon kar teko pamatyti ulipus
laivo Variag den. Reginys buvo kraupus. Visur kraujas, msos gabalai,
begalviai knai, nupltos rankos, kraujo kvapas, nuo kurio pykino net
visko maiusius karius. Labiausiai nukentjo patrank boktas. Jo viru
je sprogusi granata umu taikikl reguliuojant jaun karinink. I ne
laimlio liko tik ranka, kumtyje gniauianti rank. I keturi moni,
kovojusi alia vado, du buvo suplyti gabaliukus, o kiti du - sunkiai
sueisti (jiems nupjov abi kojas ir vliau dar kart teko kartoti ampu
tacij), vadas atsipirko skeveldros smgiu smilkin. Tai dar ne viskas.
Neutrali valstybi garlaiviai negaljo priimti sueistj, nes kartin ir
gangrena - ukreiamos. Gangrena ir plingos infekcijos karo ligonin
se, badas, gaisrai, pastat griovimas, ligos, iltin ir raupai - tai irgi karo
lovs dalis. Toks yra karas.
arlzas H enris H ardi n

as

iuolaikinis karas daug baisesnis negu bet kuris kitas, kada nors buvs
monijos istorijoje.
Gi

de

M opasanas

Jau vlu kalbti apie karo al. Apie tai viskas pasakyta. Liko viena - tai,
nuo ko turt pradti kiekvienas mogus. Nedaryti to, kas atrodo nedera
ma.

194

J y TOLSTO3

Liepos 7
Neigti Dievo egzistavim tai neigti, kad esi dvasinga ir protinga btyb.
Apie Diev ir siel suinojau ne i apibrim, o visikai kitu bdu. M
ginimai formuluoti apibrim griauna t mano inojim. Neabejoju,
kad yra Dievas ir yra mano siela, taiau ia tiesa tikiu tik todl, kad ji
man buvo duota. Neabejotinas sitikinimas, kad Dievas tikrai egzistuoja,
mano galvoje susiformavo karto su klausimu: I kur a? sitikinimas,
kad egzistuoja siela, kilo kartu su klausimu: Kas a? I kur a? Gimiau
i savo motinos, ji gim i mano moiuts, moiut - i prosenels. O
i ko gim ta, kuri srae pirmoji? Tada neivengiamai mintis veda prie
Dievo. Kas a? Kojos - tai ne a. Rankos - irgi ne a. Galva - ne a, jaus
mai - taip pat ne a. Tai kas gi a? A - tai mano siela. Kad ir kaip for
muluoiau klausim, vis tiek atsakymas veda pas Diev. Mano minties,
mano proto pradia - Dievas. Mano meils pradia - Dievas. Knikos
egzistencijos pradia - taip pat Dievas. Taip ir su sielos svoka. Pajuts
tiesos trokim suprantu, kad ties veda neknika mano dalis - siela.
Jeigu jauiu meil griui, jos prieast taip pat matau savo sieloje.
Dievas yra. Mes neprivalome to rodyti. Bet koks mginimas rodyti Jo
egzistavim jau yra ventvagyst. Bet koks Jo egzistavimo neigimas - be
protyst. Dievas gyvena ms sinje, smonje, mus supanioje visa
toje. Visomis ikilmingiausiomis skausmo ir diaugsmo akimirkomis s
in kvieia mus pas J. Neigti Dievo egzistavim irdamas vaigdt
dang, stovdamas prie artimo karsto ar stebdamas kankinio egzekucij
gali tik visikai apgailtinas mogus arba nusikaltlis.
D iuzep M adzinis

Gyvenimas pasaulyje vyksta kakieno valia - kakas pasaulio ir kiekvie

no i ms gyvenimu daro savo darb. T, kuris tai daro, mes ir vadina
me Dievu.

Iminties iafencforius

195

Liepos 8
Visi ino jausm, isprendiant mogaus gyvenimo prietaravimus ir su
teikiant daugiausia grio. Tas jausmas - meil.
Yra tik vienas bdas nepajusti neapykantos tiems, kurie mus skaudina
ir daro mums pikta, - daryti jiems gera ir savo pykt nugalti gerumu.
Pergal prie savo jausmus t moni nepakeis, taiau taip js paabosite
save.
A nri A mjelis

Meil sunaikina mirt ir paveria j tuiu vaiduokliu. Gyvenimo bepras

myb ji padaro prasminga, o nelaim tampa laime.
\

Ugnis apvalo materialj pasaul, meil dvasin.

A nri A mjelis

Kuo maiau meils, tuo daugiau mogui tenka patirti kani.

Kai tau sunku, kai bijai moni ir savs, kai pasiklysti mintyse ir darbuose, pasakyk sau: mylsiu tuos, su kuriais mane suveda gyvenimas, f
Stenkis tai daryti ir pamatysi, kaip viskas praeis, palengvs, taps aiku ir |
nebereiks nieko gailtis ar bijoti.
|

196

I*V TOISTOJ

Liepos 9
Klaidingai manoma, kad inoti daugyb dalyk yra privalumas. Svarbu ne
ini kiekisy o kokyb.
Nors Sokratas teig, kad kvailumas nesuderinamas su imintimi, neino
jimo jis nevadino kvailumu. Savs nepainim ir sitikinim, kad inai
tai, ko i tikrj neinai, - tai k jis vadino tikra beprotybe.
K senofontas

Mes gyvename filosofijos, mokslo ir iminties amiuje. Rodos, visi moks

lai susivienijo, nordami nuviesti mums keli mogikojo gyvenimo la
birinte. Visiems atviros didiuli bibliotek durys, universitetai suteikia
galimyb naudotis monijos imintimi, sukaupta per tkstanius met.
Rodos, viskas kartu padeda viesti prot ir ugdyti smoningum. Taiau
ar mes tapome geresni ir imintingesni? Ar geriau inome keli savo
paaukim? Ar geriau suvokiame savo pareigas ir, svarbiausia, - gyveni
mo gr?
anas akas R uso

Kiek daug nereikalingo skaitymo galtume ivengti, jeigu mstytume

savarankikai! Per daug skaitymo trukdo mstyti. Didiausi mstytojai,
kuriuos teko painti tyrinjant mokslinink gyvenimus ir darbus, buvo
maiausiai apsiskait.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

inojimas, kuris skatina ginus, yra abejotinas.

Iminties kalendorius 197

Liepos 10
Ms pasaulyje didij dal tikrojo tikjimo istm visuomens nuo
mon. mons tiki ne Diev, o tuo, ko moko kiti mons.
Dievas kiekvienai sielai leidia rinktis ties arba ramyb.
Ralfas Voldas E mersonas

Nelaims ir blogis mones paprastai itinka ne todl, kad jie neino savo
pareig, o todl, kad jomis laiko visai ne tai, kas i tikrj yra pareigos.
Tikjimas nenustatomas bals dauguma. Tasy kuris tikrj tikjim velgia
bals persvarojey i ties net neino, kas yra tikjimas.
Pagrindin iuolaikinius mones kankinanio blogio prieastis yra tai,
kad jie neturi jokio tikjimo.

198

Ig v TOLSTOJ

Liepos v

.'^<55gS

Tikrasis gailestingumas - tai jautrumas stipraus mogaus, aukojanio

savo darb ir pastangas silpnajam.
Stipryb mogui duota ne tam, kad spaust silpnj, o kad j palaikyt ir
jam padt.
D onas Raskinas

Duok kiekvienam, kuris prao, duok ir nereikalauk atgal i to, kuris tavo
pam. Kaip norite, kad jums daryt mons, taip ir js darykite jiems.
L k 6, 30-31

Visi geri darbai yra dorybs. Duoti vandens itrokusiajam - doryb.

Pakelti nuo kelio akmen - doryb. kalbti artimuosius, kad daryt
gera, - doryb. Parodyti keli klajojaniajam - irgi doryb. Nusiypsoti,
velgiant artimo mogaus veid, - doryb.
M ahometas

Jeigu turtingas mogus yra nuoirdiai gailestingas, greitai jis nebus tur
tingas.

iminties iaiendorius

199

Ltepos n
Meils pagrindas - tai kiekvienam mogui bdingas suvokimas, kad eg
zistuoja visiems bendros sielos altinio itakos.
Viskas, kas vienija mones, yra gris ir grois. Viskas, kas juos skaldo, blogis ir bjaurumas. Visi mons ino i ties - ji amiams rayta ms
irdyse.
Smulkmenikai sigilinus paaikja, kad bet koks neapsimestinis ge
ras darbas, bet kokia i tikrj nesavanaudika pagalba, skirta tik sve
timiems poreikiams patenkinti, i tikrj yra nepaaikinamas poelgis.
Jo aknys yra paslaptingas vis gyv btybi vienybs suvokimas. Jokio
kito paaikinimo nra.
A rturas openhaueris

Iorikai mes atskirtu taiau dvasikai susieti su visomis gyvomis btybmis.

Mes jauiame kai kuriuos dvasinio pasaulio virpesius, kiti ms dar ne
pasiek, taiau jie sklinda, kaip nuo vaigdi bangomis keliauja viesa,
kurios dar nemato ms akys.

200

T O T STO J

Liepos 13
Egzistuojanti tvarka nra pastovu J i nuolat kinta, is blogiausios palaipsniui
virsta geriausi.
Imintingai vartoti yra daug sunkiau, negu imintingai gaminti. Vienas
mogus gali lengvai suvartoti tai, k sunkiai pagamino dvideimt. Tiek
kiekvieno individo, tiek ir visos tautos gyvavimas priklauso ne nuo to,
kiek bus pagaminta, o nuo to, kam ir kaip naudojami darbo vaisiai.
D onas R askinas

mones galima surakinti, kankinti, inaudoti kaip gyvulius, umuti

kaip muses, taiau jie vis tiek liks laisvi paia tikriausia io odio pras
me, nes turi nemirtingas sielas.
D onas Raskinas

Kad vykdytume Dievo statym, kiek jis mums iaikintas, reikalingos

ms pastangos. Tas pastangas deda mons, todl mes, kad ir ltai, ar
tjame prie Dievo statymo gyvendinimo.

iminties iafendortus

201

Liepos 14
Dievo karalyst - tai moni pasaulis, kuriame Dievo {statymas vykdo
mas taip, kaip yra mums atskleistas.
Teigti, kad atjo Dievo karalyst, galsime tik tada, kai bus atvirai pripa
inta btinyb atskiras religijas pakeisti vienu visiems bendru imintingu
tikjimu. Galbt visikas tokios religijos siviepatavimas yra be galo toli
nuo ms, taiau pasaulio gyvenime tkstantmeiai yra tarsi viena mo
gaus gyvenimo diena. Turime kantriai dirbti ir laukti isipildymo.
Imanuelis K antas

Dievo karalyst emje - tai galutinis monijos tikslas ir trokimas (TeateinieTavo karalyst).
Imanuelis K antas

Yra vienas svarbiausias tikslas - suprasti tikrj religijos prasm. Suvokti,

kad tai ne burtai ir ne moni apgaudinjimas, o tikras mokslas, tikroji
mogaus gyvenimo imintis. Religij reikia suprasti taip, kad pamald
liturgijoje ir dvasininko veiksmuose velgtume ne paslaptingum ir
antgamtikum, o tikrj meil Dievui ir savo artimui. Tikjimas - tai
tarnyst artimui, veikla artimo ir visos monijos labui, pamaldumas - tai
darymas gera.
A leksandras A rchangelskis

Dievo karalyst yra jumyse. Todl iekokite jos savyje, o visa kita savaime
susidlios paiu geriausiu bdu.

201

TOTSTOJ

Liepos 75
Materialus gyvenimas susijs su kentjimu ir mirtimi: kad ir kaip steng-1
iausi, kani bei mirties neivengsiu. Dvasinis gyvenimas nesusijs nei
su kaniomis, nei su mirtimi, todl nuo to galiu isigelbti tiktai perkls
savo smon dvasin a.
Yra du bdai painti iorin pasaul: vienas labai iurktus, taiau nei
vengiamas. Tai painimas penkiomis juslmis. Jei is bdas bt vienin
telis, mes nepajgtume pasaulio pamatyti tokio, kok pastame. Jis atro
dyt tarsi beprasmis chaosas. Antras bdas - per meil sau painti save
ir visas kitas btybes bei daiktus: mones, gyvnus, augalus, akmenis,
dangaus knus. Paskui per meil painti vis daikt bei gyv btybi
tarpusavio ry ir susidaryti pasaulio vaizd tok, kok mes j matome.
is bdas padeda atkurti btybi ir daikt vienovs suvokim, kur su
griauna pirmasis pasaulio painimo bdas. Jis pagrstas meile, tai yra
savo vienovs su Dievu ir visais jo kriniais pajautimu.
Tebna ne mano, bet Tavo valia.
L k 22, 4 2

Meils Dievui esm yra sielos trokimas vertis link Krjo ir susilieti su
aukiausia Jo viesa.
Talmudas

Tavo eliai gyvena ir mirta. Tai, kas tavyje yra nemirtinga, priklauso
nesibaigianiam gyvenimui. Tai amina btyb, kuri egzistavo, egzistuo
ja ir egzistuos. Laikas prie j bejgis.
B rahman

imintis

Tai, k vadiname savo materialiojo a laime ir nelaime, priklauso ne

nuo ms, o nuo aukiausios Valios. Materialiojo a gerumas ir blo
gumas priklauso nuo ms - nuo to, ar paklstame, ar nepaklaustame
aukiausiajai Valiai.

Iminties iaiendorius

103

Liepos 16
Niekas taip nepadeda palaikyti ventikos nuotaikos, kaip tuios kalbos.
Jeigu mons tylt ir neplept niek, kurie isklaido vents nuobodu
l, jie negalt paksti ventimo.
Kas daug kalba, retai paveria savo odius veiksmais. Imintingas mo
gus visada baiminasi, kad jo kalbos nebt didesns u darbus.
Kin

imintis

Pirma pagalvokypaskui kalbk! Sustok anksiau, negu tau pasakys gana.

Gebjimas kalbti mog ikelia aukiau uz gyvnus, taiau nederamai
naudodamas kalb jis pats save nustumia emiau j .
Sadis

Daugiausia kalba tas, kas neturi ko pasakyti.

Jeigu norite sulaikyti mog nuo kokio nors poelgio, priverskite j kalb
ti ta tema. Kuo daugiau mons kalba, tuo maiau yra link veikti.
T omas Karlailas

Kuo maiau neksi, tuo daugiau dirbsi.

204

I g v TO LSTO J

Liepos 17
Pirmykts visuomens santvarkos pagrindas - prievarta. Ms laik atitinkanios santvarkos pagrindas - imintingas susitarimas ir prievartos
atsiadjimas.
Js esate girdj, jog buvo pasakyta: Akis u ak ir dantis u dant. O a
jums sakau: nesiprieink piktam [mogui], bet jei kas tave ugaut per
dein skruost, atsuk jam ir kit.
M t 5, 3 8 -3 9

Tas, kuris turi puiki bendravimo su monmis gdi, daniausiai yra

tylus ir ramus. Tai vadinama nesiprieinimo dorybe. Tai vadinama san
tarve su Dangumi.
L aodzi

Tie, kurie mano, jog vadovauti monms galima tik prievarta ir nepai
sant proto balso, su jais elgiasi kaip su arkliais - apakina, kad klusniai
eit ratu.
Kam monms protas, jeigu juos galima paveikti tik prievarta?
Visais atvejais, kai naudojama prievarta, mgink tikinti mones klausyti
proto balso. Tai darydamas tu nieko neprarasi, bet pajusi visik dvasin
pasitenkinim.

iminties kalendorius

205

Tikdami aminu gyvenimu mons tiki, jog j sielos itakos yra dievi- ^
kos, todl ji negali bti laikina.
Ms sieloje slypi aminybs uuomazga.
V iljamas Eleris aningas

mons neturi ini apie kit pasaul, todl nori pasilikti ia. Didiau
sias j trokimas - aminai gyventi iame pasaulyje. Pauktis, pabuvojs
ydiniame sode, nenori gyventi udarytas narvelyje. Pateks narvel,
jis stengsis itrkti ir vl sugrti sod. Taip ir mogus. Kai bus ilaisvin
tas i kno, nebenors j sugrti. Argi nors vienas naujagimis trokta
sugrti motinos sias? Ar nors vienas mogus, ileistas i kaljimo, vl
nori ten patekti? Argi yra toks pauktis, kuris, iskrids i narvelio, vl
nort bti ten udarytas? mogus taip pat nebijos laukianio ilaisvinimo i kno, jeigu nebus prisiris prie kniko gyvenimo.
Babid

lentels

Savo nemirtingum mogus suvoks tik tada, kai supras, jog niekada ne- ;
gim, o visada buvo, yra ir bus.

Jis patiks savo nemirtingumu tik suprats, jog gyvenimas yra ne

banga, o aminas judjimas, kuris tik iame pasaulyje pasireikia kaip ]
banga.
i
Tam, kuris tikiyjo g gyvenimas neprasideda gimimu ir nesibaigia mirtimi,
lengviau gyventi teisingai negu tam, kuris to nesupranta ir tuo netiki.

106

I V T O T STC rj

j
\

Ltepos 19
Tikrai geri ir teisingi dalykai visada yra paprasti.
Tiesos kalba paprasta.
Danai patys paprasiausi, nemokyti ir neisilavin mons visikai ai
kiai, smoningai ir lengvai simena tikras, imintingas gyvenimo pamo
kas, o patys mokyiausi dl savo ini praranda gebjim suvokti tai, kas
svarbiausia kiekvienam mogui.
Paios paprasiausios svokos danai virsta nesuprantamomis dl sud
tingo j aptarimo.
M arkas T ulijus C iceronas

Jeigu nori susirasti pavyzd, kuriuo galtum sekti, iekok jo tarp paprast
nuolanki moni. Tik ten rasi tikrj didyb, kuri ne tik nesistengia
ikilti vir kit, bet net ir nesuvokia savo didingumo.

Iminties kafendorius

207

20
auta gyvoms btybms danai sukelia jausm, pana fizin
skausm. Knas atgrumba priprats prie fizinio skausmo, o siela gali
atgrubti nuo uuojautos.
Pirmoji slyga, be kurios nemanoma savo gyvenim sileisti religijos, - tai .
meil ir gailestis visoms gyvoms btybms.
Kin

imintis

Atjauta gyvnams yra taip glaudiai susijusi su charakterio gerumu, jog

galima drsiai teigti - tas, kuris iauriai elgiasi su gyvnais, negali bti
geras monms.
A rturas openhaueris

Bet koks udymas yra bjaurus, taiau pats niekingiausias to tikslas - no

ras suvalgyti nuudyt padar. Kuo daugiau mogus galvoja apie udymo
bd, tuo daugiau dmesio skiria malonumui, kur patiria valgydamas
nuudyt gyvn, kuo labiau stengiasi suteikti iam puik skon, tuo jo
poelgis niekingesnis.
M ichailas G oldteinas

Kai pamats kito sutvrimo kanias pajunti skausm, nepasiduok pir

mam instinktui vengti reginio. Prieingai - eik pas keniantj ir iekok
priemoni jam padti.

208

tF V T O I S T O J

Liepos 21
Meil - tai dievikumo apraika, nepavaldi laikui, todl meil pasireikia
tik iuo metu, kiekvien dabarties minut.
Meils ateityje nebna. Ji gali egzistuoti tik dabartyje. mogus, nejau
iantis meils dabartyje, i viso neturi meils.
Bk geras, nors pasaulis ir smerkt tave. Tai yra geriau, negu klausytis pagy
rim ir toliau elgtis blogai.
Evangelijoje mokoma paprasto tikjimo - tikjimo Diev ir Jo garbi
nimo, tai yra paklusimo Jo statymui. is reikalauja tik viena - mylti
artim. Mylti artim kaip pat save reikia paklusti statymui ir bti lai
mingam j vykdant. Ir prieingai - panieka, neapykanta artimui reikia
abejon ir nepaklusim.
Spinoza

Kankinamai sunku prisiminti momentus, kai galjai padaryti gera, ta

iau nepadarei, kai visiems laikams nesugrinamai atmei vilt i to,
kuris tikjosi tavo pagalbos, o i savs atmei diaugsm, uplstant pa
jutus, jog adikai pareig.

Iminties iatendorius

209

Liepos 22
Tikjimo nevalia vadinti tikjimu, jeigu gyvenama ne pagalj.
Dangaus durys kiekvienam pravertos lygiai tiek, kiek reikia. Isivaduok
i rpesi ir nerimo, nukreipk savo siel dvasinius dalykus. Bk savo
poelgi valdovas, neleisk j lemti vykiams. Nebk vienas i t, kuri
poelgi svarbiausias tikslas - atlygis. Bk dmesingas, atlikdamas pareig
veik negalvodamas apie pasekmes - turi bti nesvarbu, ar pabaiga bus
tau maloni, ar ne.
Ind

imintis

Kas i to, mano broliai, jei kas sakosi turs tikjim, bet neturi tikjimo
darb?! Ar gali j igelbti tikjimas? Jei brolis ar sesuo neturi drabui
ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors i js jiems tart: Keliaukite
sveiki, suilkite, pasisotinkite, o neduot, ko reikia j knui, - kas i j
t odi?! Taip pat ir tikjimas: jei neturi darb, jis savyje mirs. Prie- j;
ingai, kitas pasakys: Tu turi tikjim, o a turiu darbus. Parodyk man j
be darb savo tikjim, o a tau darbais parodysiu savo tikjim. <...> 1
Js matote, kad mogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikjimu. Kaip
knas be dvasios mirs, taip ir tikjimas be darb negyvas.
J
J o k 2, 1 4 - 1 8 , 24, 2 6

mogus, inantis statym, bet jo nesilaikantis, panaus mog, kuris

pjauna, bet nesja.

Ryt

imintis

1
Jeigu mogus neskuba daryti to, k pats pripasta esant Dievo statymu,
tai jis netiki nei Diev, nei Jo statymu.

210

Ig'V T O I S T O J

|
J

Liepos 23
Pastangos yra btina slyga, be kurios nemanoma pasietai moraliniu to
bulumo.
Kaip smarkiai klysta tie, kurie mano gal gyventi pilnavert dvasin gyve
nim, j knams lempant nuo dykinjimo ir prabangos.
H enris D eividas T oro

Niekas nebus skaitoma, tik mogaus pastangos. Tik stengdamasis mo

gus parodo save tikrojoje viesoje.
K oranas

Jeigu tave eid, stenkis mylti savo skriaudjus. Jeigu eidei tu, stenkis
sunaikinti padaryt al.

iminties iafendorius

211

Liepos 24
Savojo gyvenimo statymo suvokimas yra tavyje gyvenanio Dievo apraika.
Kiekvienas mogus - nuo imperatoriaus iki elgetos - privalo rpintis
tobuljimu. Tik tobuljimas yra grio altinis visiems monms.
K onfucijus

Gal gale mons pasiekia tik tai, k laiko savo tikslu. Dl to tikslai turi
bti tik patys aukiausi.
Ralfas Voldas E mersonas

Grio statymo vykdymas neturi nieko bendra su materialine, pasaulie

tine gerove. Materialin gerov, tapatinama su statymo vykdymu, yra
kenksminga mogaus sielai. Siel auktumas pakylja tokios slygos,
kuriose moralinis gris, prieinamas materialinei gerovei, sukelia kan
i.

i
\

i
1

272

I V T O LST O J

Liepos 2
Net jeigu nevelgiame ryio tarp ms nuodmi ir kani, jis vis tiek
egzistuoja.
U gerum man atlygino blogiu. Jeigu myli mog, kuriam padarei
gera, vadinasi, jau gavai atlyg, nes pats meils jausmas savaime yra gris.
Jeigu kitam darai gera myldamas, kartu darai gera sau.
Atlygis u gerus darbus yra gero poelgio suvokimas.
M arkas T uujus C iceronas

Iekok savyje akn blogio, dl kurio kenti. Kartais blogis bna tiesiogin
tavo veiklos pasekm, kartais jis pas tave grta sudtingais keliais ir takeliaisy taiau jo pradia visada yra tavyje. Vienintelis bdas nuo to isigelb
ti pakeisti savo elges.

Iminties kalendorius

213

Liepos 6
Vis tikjim tikra yra tik tai, kas dvasinga.
Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi Uovintij dvasia ir tiesa.
Jn 4, 24

Kodl nesupranti, kad gyvybs pradia slypi tavo sieloje? Kodl jos iekai
ir sivaizduoji, kad j galima rasti kitoje vietoje? Tas, kuris itaip elgiasi,
yra panaus mog, sauls viesoje iebus ibint.
Ind

imintis

Nebijokite i savo tikjimo imesti visk, kas yra knika, matoma, jun
tama. Kuo geriau ivalysi dvasin savo tikjimo branduol, tuo jis bus
kietesnis.

214

J y T O IST O J

Ltej>os27
inios yra rankis, o ne tikslas.
mons ino maai, nes stengiasi painti tai, kas jiems nepasiekiama ir
neskirta painti: Diev, aminyb, siel; tai, apie k neverta galvoti: kaip
ula vanduo, kokia yra skaii teorija, kokios bakterijos sukelia koki
lig ir taip toliau. Kelias tikrj inojim yra vienas: reikia inoti, kaip
gyventi.
mons, manantys, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra inios, pa
nas petelikes, kurios skrenda vaks liepsn. Jos sudega paios ir
ustoja vies kitiems.
odis mokslininkas tenurodo, kad mogus moksi, taiau tai dar ne
reikia, jog jis ko nors imoko.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Gyvenimo tikslas - vykdyti Dievo statym, o ne gyti ini.

iminties iaiendortus

275

Liepos 28
Prie tobulum visada eina atgaila. Blogai, jeigu mogus mano, kad jam
arba jo tautai nereikia atgailauti.
Pavojinga blogio prieasties iekoti ne savyje. Tada atgaila tampa ne
manoma.
F rederikas V iljamas R obertsonas

Nepripainti savo nusiengim - tai juos didinti.

Mano siela prislgta. Per vis ilg savo gyvenim nepadariau laimingo
n vieno mogaus: nei draug, nei eimos, netgi paties savs. Padariau
daug daug bloga... Buvau trij dideli kar kaltininkas. Dl mano kalts
mi laukuose uvo 800 000 moni. Dabar juos apverkia motinos,
broliai, nals... Visa tai stovi tarp mans ir Dievo.
O tas

fon

B ismarkas

Kuo mogus greiiau juda link begalinio tobulumo, tuo jis geresnis. Ne
svarbu, ant kurios pakopos jis dabar yra. Judjimo greitis visada priklau
so nuo to, kiek mogus yra patenkintas ar nepatenkintas savimi.

216

Jg V TOISTOJ

Ltepos 29
Kuo daiktas reikalingesnis, tuo pratingiau piktnaudiauti juo. Didio
ji dalis nelaimi mones itinka dl piktnaudiavimo paiu brangiausiu
gyvenimo rankiu - protu.
Dievas dav mums savo Dvasi prot tam, kad galtume suprasti ir
vykdytiJo vali. Mes i Dvasi naudojame savai valiai vykdyti.
Protas, taps ydos tarnu, aistros rankiu ir melo gynju, ne tik ikrypsta,
bet ir suserga, nebepajgia atskirti tiesos nuo melo, grio nuo blogio,
teisiojo nuo neteisaus.
V iljamas E leris aningas

Kai mogus eikvoja savo prot sprsdamas klausim, dl ko egzistuoja

pasaulis ir kodl pats tame pasaulyje gyvena, j apima blogumas, pana
us galvos svaigim. mogaus protas nepajgus rasti atsakym iuos
klausimus. K tai reikia? Protas duotas ne tam, kad mogus atsakyt
tokius klausimus. Mes klystame netgi keldami tokius klausimus. Protas
ieko atsakymo tik klausim: Kaip gyventi? Atsakymas aikus: reikia
gyventi taip, kad bt gera man ir visiems kitiems monms. Tai rei
kalinga paiam ir viskam, kas gyva. is atsakymas sunaikina klausimus
Kodl? ir Dl ko?
Proto paskirtis - atskleisti ties. Naudoti prot tiesai slpti ar ikreipti didiul ir pratinga klaida.

im inties kafencforius

217

LieJ>os30
Tik tas, kuris ino visas savo silpnybes, gali teisingai vertinti artimo silp
nybes.
Vaikai mano! Jeigu jus kas nors skaudins odiu, nekreipkite tai dme
sio ir irkite kaip dalyk, nevert js dmesio. Jeigu jums isprdo
ugaulus odis, nesudarykite sandorio su sine, kalbdamas: Tai, kas
buvo pasakyta, yra smulkmena, ji visai nereikminga. Ne, nemstykite
taip. Savo poelg vertinkite kaip ypa svarb ir nenurimkite, kol malda
vimais arba tarpininkaujant draugams nepavyks eisto mogaus tikinti
visikai susitaikyti.
Talmudas

Jeigu galtume pasijusti kit moni kailyje, tai danai padt isivaduo
ti i neapykantos, kuri jiems jauiame. Jeigu savo viet pastatytume
kitus, sumenkt ms ididumas.
Kas nemoka adeisti, tas griauna tilt, kuriuo dar teks eiti. Visiems mo
nms reikia adeidimo.
E dvardas H erbertas

Gerai paiekoj, savyje beveik visada rasime nuodm, uz kuri smerkiame

kit. Jeigu mumyse nra tos nuodms, nuodugniau paiekoj visada rasime
didesn.
Gili up nesusidrumsia nuo mesto akmens. Religingas mogus, kuris
eistas upyksta, yra ne up, o bala. Jeigu itiko nelaim, kentk j ir
adeisk kitiems, kad pats pelnytum atleidim. Atminkime, kad visi gr
ime em ir bsime sutaikinti. Prie pavirsdami dulkmis barstysims
galvas pelenais.
Sadis

218

IV TOLSTOJ

Liepos3 7
Jeigu krikionys laikytsi savojo statymo>pasaulyje negalt bti nei tur
tuoli, nei varg.
tai vienas jaunuolis prisiartino prie Jzaus ir paklaus: Mokytojau, k
gera turiu daryti, kad gyiau aminj gyvenim? <...> Jzus atsak: Jei
nori bti tobulas, eik parduok, k turi, idalyk vargams, tai tursi lob
danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.
M t 19, 16, 21

Nejautrus ir abejingas svetimam skausmui bna turtingas mogus.

Talmudas

Turtas, kaip ir mlas, - dvokia krvoje, taiau paskirstytas tria dirv.

Koks moralinis utemimas turi gaubti mog, jeigu jis krikioni ben
druomenje tarp tkstani varguoli puikuojasi savo turtais?

iminties kalendorius

219

Rugpjio 7
mog ilaisvina tiktai protas. Kuo maiau iminties gyvenime, tuo ma
iau laisvs.
Jeigu netrokti daryti bloga, vadinasi, gali atlikti bet kok ger poelg.
K in imintis

Nugalti save - tai pats geriausias bdas likti nenugaltam. Paaboti

save - pats geriausias bdas neturti kito eimininko.
j
V

R yt imintis

Iminius Diogenas sakydavo: I tikrj laisvas yra tik tas, kuris pasirengs bet kuri akimirk mirti. Jis ra Persijos valdovui: Tu negali
paversti vergais laisv moni, kaip negali pavergti uv. Jeigu ir paimsi
nelaisv, jos vis tiek tau nevergaus. O jeigu imirs tavo nelaisvje, kokia
tau nauda i to, kad jas sugavai? Tai - laisvo mogaus kalba. Toks mogus ino, kas yra tikroji laisv.

'

Epiktetas

Mes susikrme gyvenim, nesuderinam nei su moraline, nei su fizine J

mogaus prigimtimi, ir, gyvendami tok gyvenim, norime bti laisvi.
}
Laisv atrandama iekant ne laisvs, o tiesos. Laisv negali bti tikslas, j i
yra tik pasekm.
Laisvs negali vienas mogus duoti kitam. Kiekvienas gali isilaisvinti
tik pats.

220

I V T O T STO J

2
mogus yra tik knika btyb, tai mirtis - visa ko pabaiga. Jeigu
mogus - dvasin btyb ir knas yra tik jos apvalkalas, mirtis tra per
maina.
Ms knas apriboja dievik, dvasin prad, kur vadiname siela. Tai
suteikia dievikam pradui form, panaiai kaip ir indas suteikia form
skysiui ar dujoms. Suduusio indo turinys isilieja ir praranda ankstesn
pavidal. Ar jis susilieja su kitomis mediagomis? Gal gyja nauj form?
Mes neturime atsakym iuos klausimus, taiau inome, kad mediaga
praranda form, kuri turjo ribas, nes nebra j ribojanio indo. Mes ne
inome, kas nutiks mediagai, kuri nebeturi ankstesni rib. Po mirties
siela virsta kitu - tuo, apie k mes negalime nieko pasakyti.
Mirtis - tai tik vienas ms nenutrkstamos raidos ingsnis.
T eodoras Parkeris

Paskutin diena mums atnea ne sunaikinim, o tik permain.

M arkas T ulijus C iceronas

Mirtis - tai sielos (unikalios dvasins prigimties) ilaisvinimas i materia

lios asmenybs, kurioje ji gyvena.
moguty gyvenaniam dvasin gyvenim., mirtis neegzistuoja.

Iminties dafencforius

221

Rugpjio}
Mes emikame gyvenime iekome atpildo u gerus ir blogus darbus,
bet danai jo nesulaukiame. Gerus ir blogus poelgius adieka siela, jie
yra u emiko gyvenimo rib. Nors ir nematome akivaizdaus atpildo,
j suvokiame sine.
Skubk adikti ger darb, kad ir nelabai reikming. Bk nuo bet kokios
nuodms. Vienas geras darbas seka kit, viena nuodm gimdo antr.
Atpildas u gr - gris, bausm u yd - kita yda.
Talmudas

Bausm yra suvokimas, kad nesugebjai pasinaudoti didiu griu, kur

galjai gauti. Nelauk didesni bausmi - nra u i sunkesni.
Tu iekai blogio prieasties. J i yra tik tavyje.

anas akas R u s o
Daryti gera - tai tikriausiai vienintelis poelgis, kuris mums atnea gr.
Neiekok akivaizdaus adygio u gerum - jis tau duodamas kartu su
geru poelgiu. Nemanyk, kad adygio u padaryt blog nebus, jeigu jo
dabar nematai. Jis jau yra tavo sieloje. Klysti, jeigu matai kitas savo sielos
skausmo prieastis.

222

Ig V T O IS T O J

R ugpjio 4
Pasiaukojimas - tai ne savs atsiadjimas, o tik atsiribojimas nuo gyvu
likos prigimties.
Kiekviename moguje slypi visos monijos gyvenimo suvokimas. Jis
tno paiose sielos gelmse, bet tikrai egzistuoja. Anksiau ar vliau
mogus turi suvokti platesn gyvenim.
E dvardas Karpenteris

Pasiaukojimas ir meil - tai didiausia palaima, koki tik gali patirti

mogus, absoliuios laisvs ir laims bsena.
Pamirk savj a, atsiribok nuo jo ir tik tada painsi didiausi gyve
nimo gr - meil.
Tikrasis gyvenimas prasideda tik tada, kai pasiaukoji.
T omas K arlailis

Kuo daugiau mogus duoda kitiems ir kuo maiau reikalauja sau, tuo jis
geresnis. Kuo maiau duoda kitiems ir kuo daugiau reikalauja sau, tuo
jis blogesnis. Deja, ms laik mons msto kitaip.

iminties Haiendortus

223

R ugpjio s

^'psSSm

Didioji dauguma melaging, kenksming nuomoni skleidiama ir pa

laikoma taiga. Mes link perimti kit moni pairas ir mintis, uuot
patys labiau pasigilin. Tai - ms charakterio ir gyvenimo menkumo
prieastis.
Viena siela pasiduoda kitos takai. Tik bdamas vienas mogus yra vi
sikai laisvas.
Neuzsikrskite ju s zeidinjanio mogaus nuotaikoms ir nestokite keli,
kur jam norisi ju s nukreipti.
M arkas A urelijus

mogus gali priprasti prie paties blogiausio gyvenimo, ypa jeigu mato
aplinkinius gyvenant lygiai taip pat.
taiga skleidiamus melagingus sitikinimus ir kenksmingas nuostatas
galima atpainti pagal jas gaubiant spindes bei ikilmingum. Tiesai
nereikia iorinio apipavidalinimo.
Kilnios morals mogus, turintis taigos gebjim, privalo dvigubai
grieiau vertinti savo odius ir poelgius, nes jie gali paveikti kitus.

224

I V TO T ST O J

6
Protas - kiekvieno mogaus atskirai ir vis moni bendrai - yra vienin- ^
telis gyvenimo vadovas.
Kno iburys yra tavoji akis. Todl jei tavo akis sveika, visam tavo knui
bus viesu. O jeigu tavo akis nesveika, tavo knas skends tamsoje. Todl
irk, kad tavoji viesa nebt tamsyb!
Lk

ii,

34-35

Imintingo mogaus gyvenimas - tai kelion su itiestoje rankoje neamu

ibintu, apvieianiu keli. Toks mogus niekada neprieina neapviestos
vietos, nes viesa eina prieais j. tai toks yra imintingas gyvenimas.
Tik taip gyvenant neegzistuoja mirtis, nes ibintas nenustoja viets iki
paskutins minuts. Paskui j ieini taip ramiai, tarsi eitum gyvenimo
tsin.
Visi mons gyvena ir elgiasi vadovaudamiesi tiek savo, tiek kit mintimis.
Tai, kiek mogus gyvena vadovaudamasis savo mintimis ir kiek svetimomis, didija dalimi lemia moni skirtumus.

Iminties Haiendorius

225

R ugpjio 7
Tutyb neturi rib.
Tuias mogus yra upildytas savimi, todl jame daugiau niekam nebra
vietos.
Reikia elgtis taip, kaip elgiasi kiti. i taisykl beveik visada reikia, kad
reikia elgtis kvailai.

anas de L a Briujeras
N ra blogesnio gyvenim o vadovo u z visuomens nuomon.

Kitus mes gerbiame tiek, kiek randame j panaum save, todl danai
pagarba kitam tra jo lyginimas su savimi.

anas

de L a

Briujeras

Tikroji doryb niekada nesigrioja savo el - lov.

J ohanas Volfgangas fon G t

Neimintinga rpintis love ir kit moni pritarimu, nes ne visi tuos
paius poelgius laiko gerais. Danai vieni laiko blogiu tai, kas kitiems
atrodo pats didiausias gris.

226

IV TOTSTOJ

Rugpjio 8
Ypatingas raytoj, daugumos pripaint didiais, sureikminimas gali
tapti didiule klitimi kelyje tiesos painim. Dievika tiesa gali pasi
reikti maylio vapaliojime, kvailelio plepjime ar beproio kliedesiuo
se, jau nekalbant apie paprast moni pokalbius ir laikus. Knygose,
kurios laikomos didiomis ar ventomis, yra labai silpn ir melaging
mini.
Yra daugyb tradicini ties, kurios mums atrodo tiktinos vien dl toy kad
niekada rimtai apie ja s nepagalvojome.
Didiajai monijos daliai religija yra paprotys, tiksliau, paprotys yra re
ligija. Nors tai skamba keistai, a manau, jog pirmas ingsnis moralin
tobulum turt bti isilaisvinimas i religijos, kuri dar tak tau au
gant. N vienas mogus njo tobulum kitu keliu.
H enris D eividas T oro

Mintys, ireiktos evangelijose, Biblijoje, Korane ar upaniadose, netam

pa tiesa vien tik dl to, kad uraytos knygose, laikomose ventomis.
Laikyti tiesa visk, kas urayta ventomis pripaintose knygose, yra i
pavertimas stabais ir j garbinimas, kenksmingesnis u bet koki kit
stabmeldyst.
Kiekviena mintis, nesvarbu, kieno ireikta, turi bti apsvarstyta. Kie
kviena mintis, nesvarbu, kas j isako, yra verta dmesio.

iminties dafendorius

227

"Rugpjio 9

sN^^llS

Didioji dalis moni adiekamo blogio padaroma ne i piktos valios, o

dl plaiai pasklidusios melagingos minties, kuria mons tiki.
Materials rezultatai - tai vliau pasireikianti nematom jg veikla.
Kai vio garsas pasiekia ms ausis, sviedinys jau bna seniai ilks.
Lemiami vykiai vyksta mintyse.
A nri A mjelis

Poelgiai nra nei tokie geri, nei tokie blogi kaip ms trokimai.
L ukas

de

K lapj,

markizas

Vovenargas

U blogus poelgius yra daug blogesns mintys, kurios veria juos dary
ti. Blogo poelgio galima nebekartoti ir u j atgailauti, o blogos mintys
toliau gimdo blog. Blogas poelgis grindia keli kit blog, o blogos
mintys nesulaikomai veda tuo keliu.
Galvok geras mintis ir jos pavirs gerais poelgiais.
Viskas yra mintyse. Mintis - visa ko pradia. Jas galima valdyti, todl i
svarbiausias darbas kelyje tobulum - tobulinti mintis. Kai tave itinka J
nelaims, j prieasties iekok ne savo poelgiuose, o mintyse, paskatinu
siose blogai elgtis. Lygiai taip pat elkis ir kai ioriniai vykiai tave lidina
ar trikdo - prieasties iekok ne monse, kurie blogai pasielg, o j i
mintyse, paskatinusiose blogai elgtis.

228

T O T STO J

Upjcio io
Sakoma, kad mogus nelaisvas, nes viskas, k jis daro, turi sav, praeityje
esani prieast. Vis dlto mogus veikia tik dabartyje, o dabartis nepri
klauso nuo laiko. Ji tik dviej laik - praeities ir ateities - susilietimo
takas, todl dabartyje mogus visada yra laisvas.
Iminiaus paklaus, koks gyvenime yra svarbiausias laikas, mogus ir
darbas. Iminius atsak: Svarbi tik dabartis, nes vien esamajame lai
ke mogus gali save kontroliuoti. Svarbiausias mogus - tas, su kuriuo
bendrauji i minut, nes niekas negali inoti, ar dar teks bendrauti su
kitu mogumi. Pats svarbiausias darbas - mylti t mog, nes mogus
gyvenim atsistas tik tam, kad j su visais monmis siet meil.
Tik suvok savo aminum, imoksime inaudoti kiekvien minut. Tik
suvokus savo dvasingum, net pati menkiausia pareiga neatrodys menka.
H arieta M artino

Pirmoji ir pati didiausia mog apimanti pagunda ruotis gyvenimui,

o ne gyventi. i pagunda apgaulinga tuo, kad mogus nutolsta nuo gy
venimo dabartyje - vienintelio realaus gyvenimo - ir perkelia j ateit,
nors ateitis mogui nepriklauso. Kad nepasiduot iai pagundai, mogus
turi suprasti ir atminti, jog nra laiko ruotis, - dabar reikia gyventi pat
geriausi gyvenim, koks jis yra. Vienintelis bdas tobulinti save - tobu
lintis per meil ir daryti tai dabartyje. Dl to mes ir atjome pasaul.
Dabartis - tai vienintel bsena, kai pasireikia ms dievika prigimtis.
Garbinkime dabart jojeyra Dievas.

iminties Haiendortus

229

R ugpjio n
Kaip mogus mirta vienas, taip ir jo vidin dvasin esyb visada gyvena
viena.
mogus turi tai, k padaro. Privalai tikti, kad aminasis dievikas pra
das egzistuoja tavyje ir auga, tobulja vis tavo gyvenim.
Ralfas Voldas E mersonas

Pats darai nuodm, pats sukuri blogio plan, pats bgi nuo nuodms,
pats valai savo mintis, pats pyksti ant savs arba jautiesi tyras. Kitas tavs
neigelbs.
D hamapada , Budos

iminties knyga

mogus prao kit moni arba Dievo pagalbos, bet padti negali nie
kas, iskyrus j pat. Tai padaryti tegali teisingas gyvenimas, o t lemia
tik jis pats.
Kiekviename moguje yra vidinio gyvenimo gelms, kuri esms nema
noma perteikti kitam. Kartais kyla noras tai parodyti monms, taiau
tuojau pat suprantame, kad visapusikai to padaryti nemanoma. Tai po
reikis bendrauti su Dievu. Bendrauk su juo ir neiekok kit ryi.

230

ITO LSTO J

R ugpjio n
mogaus neamas kryius sudarytas i ilgosios dalies, kuri yra Dievo
valia, ir trumpojo skersinio, kuris reikia mogaus vali. Pakreipk savo
vali ta paia kryptimi su Dievo valia, ir kryius pranyks.
mogus, kuris ieko laims iorinje gerovje, stato nam ant smlio.
L iu si M alori

Kas ne su manimi, tas prie mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.
L k i i , 23

Kas nori vykdyti jo vali, supras, ar tas mokslas i Dievo, ar a kalbu pats
i savo galvos.
J n 7 > 17

Ne tik isigelbjim i bd, ne tik ramyb atnea savos valios suvieniji

mas su Dievo valia, taip pat tai vienintelis kelias painti Diev ir patikti
nemirtingumu.

iminties Haiendorius

237

R ugpjio 13
Imintinga yra gyventi vadovaujantis protu, nors tok gyvenim visi
smerkt.
U ms nuodmes pyksta Dangus, o em pyksta u ms dorybes.
Talmudas

Nesidomk savo gerbj skaiiumi, domkis j kokybe. Nepatikti blo

giems - pagirtina savyb.
L ucijus A njus Seneka

mogaus protas tai Dievo ibintas, viesa.

Ryt

imintis

Klystame apgailestaudami dl iminties persekiojimo, ipuoli prie j ir

mginim ivaryti. Imintis nebt imintis, jeigu nenuviest klaidin
go gyvenimo beprotybs. mons nebt mons, jeigu, nepakeit savo
gyvenimo, galt ramiai gyventi toje viesoje.

232

Jg V T O L S T O J

H
mons prato, kad iorin tvarka
venimas be prievartos jiems atrodo nemanomas.
Yra du bdai nukreipti mogaus veikl norima kryptimi. Pirmas - pri
versti mog veikti prie savo polinkius ir norus, o antras - suprasti jo
polinkius ir tikinti pakeisti norus. Pirmo bdo taikymas yra nemoki
kas. Jis veda nusivylim. Antras bdas - patikrintas patirties ir visada
vainikuojamas skms.
A braomas K ombas

Be Dievo galim a priversti, bet ne tikinti, galim a tapti tironu, bet ne au

kltoju.
\
D iuzep M adzinis

mons - protingos btybs, todl gali gyventi vadovaudamiesi imin

timi. Anksiau ar vliau jie neivengiamai turs prievart pakeisti laisvu
susitarimu. Kaskart imantis kokios nors prievartos tas laikas atitolina
mas.

Iminties iaiendortus

233

75

enimo diaugsmas bdingas gyvnams , vaikams ir ventiesiems. Gyvnai neturi proto, kuris, nukreiptas klaidinga linkme, atima gyvenimo
diaugsm. Vaik protas dar nespjs nukrypti klaidingu keliu. ventieji
diaugiasi, nes gyvenimas duoda visk, ko jie trokta: galimyb tobulti
ir artti prie Dievo.
Laim - tai malonumas be sins grauaties.
O, kokie laimingi mes, gyvenantys be neapykantos tiems, kurie ms
nekenia! Kokie laimingi mes, jeigu gyvename tarp nekenianij...
O, kokie laimingi mes, laisvi nuo godumo tarp goduoli! Tarp mo
ni, kuriuos naikina godumas, mes gyvename laisvi nuo jo!
O, kokie laimingi mes, kad nieko negalime vadinti nuosavybe! Mes
panas viesiuosius dievus, esame pagirdyti ventumu!
Budizm o

imintis

Jeigu iekai rojaus ir nori bti ten, kur nra kani, prieikumo, ilais
vink savo ird, ivalyk j ir nuviesk. Tada ir ia rasi roj, kurio taip
trokti.
Jeigu gyvenimas tau neatrodo tarsi didiulis nepelnytai gautas diaugs
mas, taip yra tik dl to, kad tavo protas nukreiptas klaidingu keliu.

234

I V T O T STO J

R ugpjio 16
Mes susieti nepertraukiamu dvasiniu saitu ne tik su visais monmis, bet
ir su visomis gyvomis btybmis.
Kart kakas man pasak, kad kiekvienam mogui bdingas didiulis
gris, meil monms, taiau visi turi ir blogio, piktavalikumo prad.
Priklausomai nuo to, koki viet uima, pasireikia tai vienas, tai kitas.
Tai tikra tiesa! Svetim kani vaizdas ne tik kitiems, bet ir tam paiam
mogui kartais sukelia begalin uuojaut, o kartais - keist pasitenki
nim, kuris gali iaugti iki iaurios piktdiugos. Tai akivaizdiai liudija,
kad mums bdingi du skirtingi, netgi prieingi, suvokimo bdai. Pir
masis pagrstas atsiribojimo, susiskaldymo ir susvetimjimo principu:
visos btybs mums atrodo visikai svetimos ir nieko bendra su mumis
neturinios. Tada tegalime joms jausti abejingum, pavyd, neapykan
t ir piktdiug. Antr suvokimo bd man nortsi vadinti suvokimu
per vis bendrysts pajautim. Kai pasaul suvokiame iuo bdu, visos
btybs atrodo identikos mums patiems, todl irdami jas jauiame
uuojaut ir meil.
A rturas openhaueris

Vis moni kilm ta patu jie turi paklusti vienam statymui ir siekti to
paties tikslo.
Dl to mums reikalingas vienas tikjimas, vienas vis poelgi tikslas,
viena vliava, po kuria visi turime kautis.
D iuzep M adzinis

Visada privalome iekoti ne to, kas mus skiria i kit moni, o to, kas
mus su jais vienija. Veikti vienam prie kit, pykti vienam ant kito ir
nusigrti - tai elgtis prie savo prigimt.
M arkas A urelijus

Ne klausk, kas yra artimas, o suvok savo vienov su visomis gyvomis

btybmis, ujausk visa, kas gyva, ir tarnauk gyvybei.

Iminties kalendorius

235

________________
Gerumas - btinas visa ko priedas.
Yra gimtas gerumas, kur lemia iorins ir knikos slygos: paveld
jimas, geras virkinimas, skm. Toks gerumas labai malonus tiek tam,
kuris j turi, tiek ir kitiems. Yra gerumas, kils i vidinio dvasinio darbo!
Jis ne toks patrauklus, taiau gimtas gerumas gali ne tik pranykti, bet ir
pavirsti blog, o is ne tik niekada nepranyks, bet nuolat augs.
Padarytas geras darbas diugina, taiau neteikia pasitenkinimo. Visada
atrodo, kad reikjo padaryti daugiau. Kad ir kiek padarytum ger darb,
visada beliks palinkti dar daugiau.
Konfucijus

Gerumas svarbiausia sielos savyb. Jeigu mogus negeras, tai tik dl to, kad
pasidav apgaulei, pagundai ar aistrai ir jos pakenk prigimtinei savybei.

2 )6

IV TOISTOJ

R ugpjio 18
Krikionyb teisinga, nes gali atsakyti paius abstrakiausius klausimus ir tuo paiu atsakymu isprsti praktines gyvenimo problemas. Ji
kuria Dievo karalyst kiekvieno mogaus dvasiniame pasaulyje ir visuo
mens gyvenime.
Kristus buvo sistas tam, kad paskelbt vargams gerj naujien. To
kia buvo Jzaus misija, taiau ar to mokoma Jo vardu? Ar vykdyta tai,
ko siek liaudies lauktas igelbtojas? Ar vargai igirdo gerj naujien?
Ar pagijo sudauytos irdys? Ar praregjo aklieji? Ar nuimtos belaisvi
grandins? Ar ilaisvinti kaliniai? Ne, Kristus dar ant kryiaus ir tebe
laukia savo apatal. Tegu jie ateina, tegu ateina greiiau, nes sielvartas
didiulis, o akys pavargsta irti rytus ir laukti autanios Viepaties
vasaros.
H iugas Felisit Roberas

de

L amen

Religija ne todl yra tiesa, kad j skelbia venti mons; venti mons reli
gij skelbia todl, kad j i yra tiesa.
G otholdas Efraimas L esingas

Tik religija suteikia gebjim gr atskirti nuo blogio, todl mogus vien
remdamasis religija gali tinkamai pasirinkti i visko, k trokta padaryti.
Tik religija sunaikina egoizm, tik vykdydamas religinius reikalavimus
mogus gali gyventi ne dl savs. Tik religija naikina mirties baim, tik ji
suteikia mogui gyvenimo prasm. Tik religija sulygina visus mones ir
ivaduoja juos nuo vis iorini apribojim.

iminties kalendorius

237

Rugpjio 19
Gyvenimas yra judjimas, todl gyvenimo gris yra ne bsena, o judji
mo kryptis. Tai tarnyst ne sau, o Dievui.
Vieni grio ar laims ieko valdioje, kiti - moksle, treti - galume. Tie,
kurie i ties yra arti savojo grio, supranta, jog jis negali bti tie daly
kai, kuriuos teigali turti kai kurie, o ne visi mons. Jie supranta, kad
tikrasis gris mogaus gyvenime yra tas, kur vienu metu gali turti visi,
neiskiriant n vieno ir ivengiant pavydo. Tikrojo grio mogus negali
prarasti, nebent pats to panort.
Blezas Paskalis

Laim tai, ko mogus trokta tik sau. Gris tai, k mogus daro sau ir
kartu visiems kitiems. Laims pasiekiama per kov, o grio - prieingai
per nuolankum.
Tikrasis gris yra tarnyst Dievui.
Darydami gera artimui mes, patys to nepastebdami, kur kas daugiau
padarome sau negu kitiems.

23S

I<V T O L S T O J

20
mons, uimti tikrai svarbiais reikalais, visada yra paprasti, nes neturi
laiko prisigalvoti nereikaling dalyk.
Nuo pasitenkinimo sumaja poreiki ir padidja ydos.
A nri A mjelis

Kiekvienas naujas trokimas yra naujo poreikio pradia. Tai - naujo li

desio uuomazga.
Volteras

Malonumai, prabanga - tai k js vadinate laime, o a manau, kad nie

ko nenorti - tai dievika palaima. Todl norti kuo maiau yra bdas
artintis prie aukiausios laims.
Sokratas

Prigimtis reikalauja nedaug, viepataujantys paproiai reikalauja perte

kliaus.
L ucijus A njus Seneka

Saikas turi didiul privalum. Tik gyvendami saiking gyvenim mons

galt nejausti nepritekli ir pavydo.

Iminties kaiencforius

239

Rugpjio 21
Malda yra vaisinga tada, kai smonje atkuriame aukiausi gyvenimo
prasms suvokim, kur patyrme graiausiomis gyvenimo minutmis.
Klaida manyti, kad malda - tai oficialus Dievo garbinimo aktas ir kartu
priemon pelnyti sau maloni. Nuoirdus trokimas savo elgesiu tikti
Dievui - kitaip tariant, noras gyventi taip, kad visi ms poelgiai bt
tarsi tarnyst Dievui, - tai kas yra tikroji malda, kuri privalo gyventi
mumyse.
Imanuelis Kantas

Melsdamiesi nedaugodiaukite kaip pagonys; jie tariasi bsi iklausyti

dl odi gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar nepraius, js
Tvas ino, ko jums reikia.
M t 6, 7,8

V alanda sinin g rim t m ini y ra brangesn uz itisas savaites ikilm ingo

garbinim o, kuris neireikiam as poelgiais.

Melskits kas valand. Pati reikalingiausia ir pati sunkiausia malda - savo

pareig Dievui ir Jo statymui prisiminimas kasdienio gyvenimo urmu
lyje. Isigandai, supykai, sutrikai, kuo nors labai susiavjai - prisimink,
kas esi ir k turi daryti. Tai ir yra malda. I pradi tai gali bti sunku,
taiau tok prot galima iugdyti.

240

j y TOTSTOJ

'Rugpjio 22
Kenksminga skleisti monms mint, kad ms gyvenimas yra materia
li jg krinys ir nuo t jg priklauso.
Nra pasaulyje moni, labiau susipainiojusi gyvenimo prasms, grio
ir blogio svokose, kaip ms laik mokslininkai. Dl tos prieasties
ms laik mokslas, pasieks didiuli materialiojo pasaulio slyg tyri
m rezultat, gyvenime yra ne tik nenaudingas, bet netgi kenksmingas.
Klaidingas mokslas ir klaidinga religija savo dogmas ireikia pompas
tika kalba, todl bedieviams jos atrodo paslaptingos, svarbios ir patrau
klios. Paslaptingumas nra iminties poymis. Kuo mogus imintinges
nis, tuo paprastesne kalba jis reikia savo mintis.
L iusi

Malori

Tik vidinius poreikius atitinkantis mokymas gali bti naudingas sau ir ar

timiesiems.
Dabar mokslas pradjo dalyti diplomus u tutyb.
Tikrasis mokslo tikslas - painti tiesas, reikalingas moni gerovei. Ne
teisinga mokslikai pagrsti apgavystes, atneanias moni gyvenim
blog. Tokie mokslai yra teis, politin ekonomika ir ypa teologija.

iminties Hafencforius

241

R u g p j io 2
Jeigu mons bt visikai dori, jie niekada nenukrypt nuo tiesos.
Teismo nuosprendis yra toksai: atjo viesa pasaul, bet mons labiau
myljo tams nei vies, nes j darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorlis
neapkenia viesos ir neina vies, kad jo darbai aiktn neieit. O kas
vykdo ties, tas eina vies, kad irykt, jog jo darbai adikti Dieve.
Jn 3 ,1 9 -2 1

Nebijok mogaus, aukto ar emo, turtingo ar vargo, mokyto ar be

mokslio. Visus gerbk, mylk ir nieko nebijok.
V iljamas E leris aningas

Vis ger darb, padaryt nuo gimimo, vaisiai us, vos tik nuklysi nuo
tiesos. Aukiausioji dvasia, kuri gyvena tavyje ir yra neatskiriamai su
tavimi susijusi, yra visain tavo daromo grio ir blogio stebtoja.
M ano

knyga

Tiesos nemanoma painti kalbomis, tik darbu ir stebjimu. Kai painsi

te vien ties, kitos dvi tikriausiai paios jums atsivers.
D onas Raskinas

Tiesa kenkia tik piktadariams. Kas daro gera, mgsta ties.

142

I V T O I S T O J

R ugpjio 4
monija nepastebimai, bet nepaliaujamai artinasi prie Dievo karalysts,
kuri galima pasiekti susivienijus meile.
Tiek kiekvienas mogus atskirai, tiek visa monija kartu privalo keistis,
nuo emiausios bsenos judti link aukiausios, nesustodama augti iki
tos ribos, kuri yra pats Dievas. Ir tas laikas artinasi.
H iugas Felisit R oberas

de

L amen

Ne, dar ne visi visagalio Dievo odiai pasakyti, ir Jo mintis dar nevi
sikai atskleista. Jis kuria ir kurs vis aminyb, kurios mogaus protas
nepajgus suvokti.
D iuzep M adzinis

A atjau iebti emje ugnies ir taip noriau, kad ji jau liepsnot!

Gal manote, kad esu atjs atneti emei ramybs?! Ne, sakau jums, ne
ramybs, o nesantarvs. <...>
L k 12; 49, 51

Tiek kiekvieno mogaus, tiek ir visos monijos gyvenimas yra nuolatin sie
los ir kno kova. Siela visada nugali', taiau pergal niekada nebna galuti
n, kova - begalin. J i ir yra gyvenimo esm. Gyvenimo tikslas - vis srii
persmelkimas meile, ltas, laipsnikas blogo gyvenimo virsmas geru, tikrojo
gyvenimo krimas (nes tikrasis gyvenimas yra gyvenimas su meile), meils
kupino, tai yra tikrojo, gyvenimo krimas.
moni pasaulis nuolat tobulja. Tobuljimo suvokimas yra vienas i
didiausi mogaus patiriam diaugsm. is dar labiau sustiprja, kai
mogus turi galimyb dalyvauti tobuljimo procese.

Iminties iafendorius

243

R ugpjio 25
Darbas - btina kniko gyvenimo slyga. Jeigu Robinzonas nebt dir
bs, bt suals ir mirs i bado. Tai supranta kiekvienas. Taiau ne visi
suvokia, kad darbas yra btina dvasinio gyvenimo slyga, nors tai taip
pat neabejotina, kaip ir darbo btinyb knui.
Dar bdami pas jus skelbme: Kas nenori dirbti, tenevalgo!

Tas, kuris nieko nedaro, visada Puri daugyb pagalbinink. Tinginio smege
nys yra mgstama velnio apsilankymo vieta.
Gdytis galima ne paties nevariausio darbo, o tik paios nevariausios
moralins bsenos - kno tinginysts, neivengiamai susijusios su kit
moni darbo vaisi naudojimu.

244

Xgv TO ISTO J

Rugpjio 16
Teisingumas vykdomas ne per teisingumo siekim, o per meil.
Kad pataikytum taikin, reikia bti toliau nuo jo. Kad btum teisingas,
reikia paaukoti save, tai yra bti neteisingam sau.
N vienas mogus negali visikai teisingai atlikti vis savo darb, taiau
teisingasis nuo neteisingojo skiriasi pastangomis elgtis teisingai, kaip ir
siningas mogus nuo melagio - pastangomis kalbti tik ties.
Gyvenime yra viena svarbiausia taisykl: nuolat susiduriant su moni
melu ir neteisybe, nepavargti bti nuolankiam.
M arkas A urelijus

Visikai teisingam bti nemanoma. Arba persistengsi, arba negyven

dinsi siekio. Yra vienintel priemon nenusiengti teisingumui: kartoti,
kol pavyks padaryti geriau.

im inties kaiendorius

245

R ugpjio z ]
Pats reikalingiausias ir svarbiausias tyrinjimo objektas kiekvienam mo
gui yra jis pats, jame gyvenanti dvasin btyb.
mogus, imanantis visus mokslus, taiau nepastantis savs, - apgai
ltinas nemoka. mogus, neinantis nieko, bet pastantis save, savo
dvasin a, yra visikai apsiviets.
Pajuts nor naudotijg, pasitrauk ir pabk vienas.
H enris D eividas T oro

Kelias lov eina per rmus, laim - per turgavietes, o dorybes - per
dykumas.
Kin

imintis

mogus visada turi viet, kurioje gali isigelbti nuo vis nelaimi. Tai
jo siela.
Jeigu tik mogus suprast, kas jis, visos nuoskaudos pasirodyt men
kos.

246

lg V TO ISTO J

Rugpjio 28
Religin smon yra takas, kur remiasi visa kita. Dl tojoje yra suvokimo
aknys.
Yra du tikjimai. Tikjimas tuo, k kalba mons, - tai tikjimas vienu
mogumi arba daugeliu j. Toki tikjim yra daug ir skirting. Antra
sis - tikjimas To, kuris pasiunt pasaul. Tai Dievo tikjimas ir jis
yra vienas visai monijai.
Tikjimas - btina sielos savyb.
mogus neivengiamai kuo nors tiki. Tiki dl to, kad, iskyrus inomus
dalykus, jis susiduria ir su kitais - tokiais, kuri negali inoti, taiau jau
ia juos egzistuojant. Santykis su tuo nepainiu dalyku ir yra tikjimas.
Kad ir kokioje situacijoje bt mogus, jam visada utenka idealo, kur
Kristus nusak savo mokyme ir kuriame tiksliai idst, kaip reikia ir
kaip negalima elgtis. Reikia tikti tuo mokymu, tik juo vienu, ir nustoti
tikti visais kitais. Lygiai taip pat jreivis turi tikti kompasu ir liautis
vadovautis tuo, k mato aplink save.
Yra moni, tvirtinani, kad neipasta jokio tikjimo. Tai netiesa. Jie
tiesiog nepasta savojo tikjimo, negali arba nenori jo ireikti odiais,
taiau jis vis tiek yra. Atsiada tik dl to, jog jauia j esant neteising.

Iminties Hafencforius

247

Rugpjio 29
mogus, suvokiantis Diev ir jauiantis j savo sieloje, kartu suvokia ir ja u
ia savo bendryst su visais pasaulio monmis.
Tavyje, manyje ir visuose kituose monse yra gyvenimo Dievas. Be rei
kalo pyksti ant mans ir nekenti, kai a prisiartinu, - inok, kad mes visi
lygs, todl nebk ididus, kad ir koki aukt padt uimtum.
Ind

imintis

Mano siel uvald viena didi mintis. Tai suvokimas, jog ji yra didinga,
jog yra susijungusi su Dievu ne dl to, kad aklai Jam paklsta, o dl to,
kad geba J suvokti, geba tobulinti save, dl to, kad ji skirta odiais ne
ireikiamai didybei ir nemirtingumui.
A nri A mjelis

Visi mons vieno tvo vaikai. Nemylti broli prietarauja prigim

iai.

Z48

1V

TOTSTOJ

R ugpjio o
Tie, kurie yra kalno virnje, sauls tekjim pamato pirmiau u lygum gyventojus. Taip pat ir dvasines auktumas pasiek mons: dangi
kj saultek jie regi anksiau u tuos, kurie gyvena knik gyvenim.
Po kiek laiko saul pakyla ir j gali matyti visi.
Nejaugi negalima tiktis, kad ateis diena, kai mons suvoks, jog gyventi
dl kit yra taip pat lengva, kaip u kitus mirti? Reikia, kad mogaus
dvasia pakilt ir praviest, tada jo gyvenimas taps kilnia, nuostabia
tarnyste broliams, su kuriais j vienija Dievas.
E dvardas B raunas

Galingos jgos veikia pasaulyje. Niekas negali j sustabdyti. tai j vei

kimo poymiai: krikionybs supratimas, pagarba mogui, naujas bro
lybs pajautimas ir vienodas poiris Vis Tv.
V iljamas E leris aningas

Kai mogui duodamas naujas idealas, auktesnis u ankstesnj, visi ligtoli

niai idealai ugsta tarsi vaigdspatekjus saulei. mogus negali nepripa
inti aukhesnio idealo, kaip negali nematyti sauls.

iminties iafendorius

249

'Rugpjio 31
Kritik igirti netikro meno kriniai yra durys, pro kurias tuojau pat
siveria meno veidmainiai.
Ms laik menas tapo keke. is palyginimas teisingas net menkiausio
mis smulkmenomis. Jis taip pat visada idaytas, taip pat visada parduo
damas, taip pat gundantis, pratingas ir visada pasirengs. Tikras meno
krinys menininko sieloje tik retkariais gali ugimti kaip jo nugyven
to gyvenimo vaisius, kaip kdikis, usimezgs motinos siose. Netikr
men kuria meistrai - amatininkai, kurie nenustoja gaminti, kol yra var
totoj. Tikrajam menui nereikia papuoal, kaip j nereikia mylinio
vyro monai. Netikras menas, kaip prostitut, turi pasipuoti. Tikrojo
meno atsiradimo prieastis - vidinis trokimas ireikti susikaupusius
jausmus, kaip motinai pastojiio prieastis yra meil. Netikro meno,
kaip ir prostitucijos, atsiradimo prieastis - savanaudikumas. Tikrojo
meno pasekm - jausmo perklimas pasaul, kaip monos meils pase
km yra kdikio atjimas gyvenim. Netikro meno pasekm - itvirki
mas, nepasotinamas malonum trokimas, dvasini jg silpimas. Ms
laiko ir ms aplinkos mons turi tai suvokti, kad galt sulaikyti pur
vin itvirkusio kekiko meno sraut.
Savo talento negalima pardavinti. J pardavindami usiimate simonija ir
prostitucija. Galima parduoti savo darb, bet ne siel.
D onas Raskinas

Kol i meno ventovs nebus ivaryti prekeiviai, ji nebus venta. Ateities

menas juos ivaikys.

ISO

J y T O IST O J

Rugsjo 1
Stovdami priedangoje pasislp nuo kulk ir neturdami k veikti,
kareiviai stengiasi susirasti usimim, kad bt lengviau itverti pavo
jaus minutes. Kartais kareivius bna panas mons, kurie gelbjasi
nuo gyvenimo - kas garbtroka, kas kortomis, kas statym leidyba,
kas moterimis ar aidimais, kas irgais, mediokle, vynu, o kas valstybs
reikalais.
Sunku sivaizduoti nuostab pokyt, kuris vykt monijos gyvenime,
jeigu mons liautsi svaigintis ir nuodytis degtine, vynu, tabaku, opiu
mu.
Pasakojama apie vienos sektos narius, kurie susirinkim pabaigoje uge
sina vies ir mgaujasi itvirkavimu. Ms visuomenje prasta gesinti
proto vies kvaitinanciomis mediagomis, kad bt galima nuolat m
gautis itvirkavimu.
Nors svaiginimasis dar ne nusikaltimas, tai yra savs ruoimas nusikalsti.
Sakote, visikai nesvarbu, geriate ar negeriate, rkote ar nerkote. Jeigu
tai nesvarbu, tai kodl, netgi inodami, koki al darote sau ir kitiems,
nesiliaujate rodyti blog pavyzd?

im inties iaiendorius

251

Kuo mons ariau tiesos, tuo jie pakantesni kit paklydimams. Ir

atvirkiai.
Nepakants gali bti tik netikintys mons, tai yra tie, kurie netiki dva
siniu gyvybs pradu ir religija vadina imoktus iorinius ritualus.
Yra neginytina taisykl, kuri turime visada atsiminti: jeigu gero darbo
nemanoma padaryti nenusigrus nuo grio, tai arba darbas negeras, arba
dar neatjo laikas jo imtis.
Religijos atmetimas - natrali dvasininkijos nepakantumo ir valdios
trokimo pasekm.

Viljamas Vvrburtonas
Tikram tikjimui nereikia nei odinio palaikymo, nei prievartos, nei i-
kilmingo blizgesio. Nereikia rpintis ir jo skleidimu. (Dievas turi daug j
laiko. Tkstantmeiai jam kaip vieni metai.) Kas nori savo tikjim pa-
laikyti prievarta ar ioriniu blizgesiu ir ikilmmis, kas nori kuo greiiau s
j paskleisti, tas per menkai tiki arba netiki i viso.
i

252

J.V TOTSTOJ

us protas nepajgus suvokti Dievo. Mes inome tik tiek, kad Jis
yra. Norime ar nenorime, bet t neabejotinai inome.
Suvokimas - tai viesa, pasiekianti mane per matin stikl. vies matau,
taiau to, kas j skleidia, a nepastu, nors ir inau, kad jis yra. Mane
apvieiantis nepastamas viesos altinis, kurio egzistavimu neabejoju,
yra Dievas.
Tikk Diev, tarnauk Jam, taiau nemgink painti Jo prigimties. I tavo
pastang nebus jokios naudos, tik nusivylimas ir nuovargis. Nesistenk
netgi suinoti, ar Jis tikrai egzistuoja. Tarnauk Jam taip, tarsi Jis egzistuo
t ir bt visur. Daugiau nereikia nieko.
Filemonas

Dar niekas neperprato didiosios pradios paslapties. Niekas neeng

ingsnio tolyn nuo savs.
O maras C hajamas

Mes ne protu suvokiame Dievo egzistavim, o veikiau pajauiame, jog

esame visikai nuo Jo priklausomi. Pana jausm patiria krtimi maiti
namas kdikis, kai motina j laiko ant rank. Maylis nesupranta, kas j
laiko, kas ildo, kas maitina, bet ino, kad kakas yra. Ne tik ino, bet ir
myli t, kurios valdioje gyvena.
Nesisielok, kad Dievo svoka tau nesuprantama. Kuo aikiau j i suformuluo
ta, tuo toliau yra nuo tiesos, tuo maiau galim a ja pasitikti ir remtis.

Iminties Hafendorius

253

Rugsjo 4
Tikrasis gris pasiekiamas ne i karto, o nepaliaujamai stengiantis, nes tikra
sis gris yra nuolatinis ir vis intensyvesnis savs tobulinimas.
Karaliaus ing ango vonioje buvo iraiyti tokie odiai: Kasdien vi
sikai atsinaujink. Kartok tai vis i naujo nuo pradios.
Kin

imintis

Imini kelias doryb primena kelion tolim al ir kopim auktyn.

Einantys tolim al kelion pradeda nuo pirmo ingsnio, kopiantys
auktyn - nuo kalno papds.
K onfucijus

Jzus tam pasak: N vienas, kuris prideda rank prie arklo ir valgosi
atgal, netinka Dievo karalystei.
L k 9, 62

Nesitikk, kad ne tik greita, bet ir jokia matoma skm vainikuot tavo
pastangas siekti grio. Nepamatysi savo pastang vaisi, nes tiek, kiek
pajudjai priek, siekiama tobulyb atsitrauk nuo tavs. Pastangos - tai .
ne grio siekimo priemon, o pats gris.
-j

254

iV TOTSTOJ

-.j
i

R usjo
Mokyti galima, tik pavyzdiu. Blogio idyguimuta uiu^iu ne p<uuu^, u
gadina.
Tuomet prijo Petras ir paklaus: Viepatie, kiek kart turiu atleisti savo
broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septyni kart? Jzus jam atsak:
A nesakau tau - iki septyni, bet iki septyniasdeimt septyni kart.
M t 18, 21-22
Didioji dalis nelaimi mones itinka dl to, kad nuodmingieji suteik
sau teis bausti.
Jeigu atrodo, kad kas nors yra tau kaltas, pamirk tai ir adeisk. Jeigu
anksiau nebuvai to patyrs, pajusi nauj diaugsm - atleisti.
Bausm visada yra iauri ir kankinanti.
Amerikos indnai niekada neturjo statym, nebuvo pavalds jokiai
valdiai ar kokios nors vyriausybs eliui. Vienintelis j vadovas - pa
proiai ir moralinis grio bei blogio suvokimas, kuris, kaip ir skonio ar
lytjimo jusl, yra prigimties dalis.
Tomas D efersonas

Pats aikiausias rodymas, kad po odiu mokslas labai danai slypi ne

tik patys menkiausi, bet ir patys alingiausi dalykai, yra faktas, jog eg
zistuoja mokslas apie bausmes, tai yra apie pat iurkiausi ir tamsiau
si elges, bding tik ant paios emiausios raidos pakopos stovintiems
monms - vaikams ir laukiniams.

iminties iaiendorius

255

'Rugsjo 6
mons ieko malonum blakydamiesi alis, nes jauia savo gyvenimo
tutyb, taiau dar nesuvokia naujos juos traukianios pramogos tutybs.
B lezas Paskalis

Viskas, k darome stengdamiesi aprpinti savo gyvenim, primena tai,

kaip strutis galv slepia smlyje, kad nematyt, kaip j umua. Mes el
giams blogiau u strut. Trokdami aprpinti abejotin gyvenim abe
jotinoje ateityje, mes neabejotinai griauname tikrj gyvenim tikroje
dabartyje.
Ms laik mons stengiasi tikti tuo, kad niekas nemato gyvenimo be
prasmybs ir iaurumo, beprotiko saujels moni turtingumo, pavydu
ir pykiu persunkto daugumos skurdo, prievartos, ginklavimosi, kar ir
kad niekas jiems netrukdo toliau gyventi tok gyvenim.
Klaidinga nuomon yra klaidinga, net jeigu jos laikosi dauguma.

256 J?v TOLSTOJ

Jeigu gyvenimas yra gris, tai mirtis

ma gyvybs egzistavimo slyga.

taip pat gris, nes ji yra neisvengia-

Kur yra mirusieji? Ten pat, kur ir negimusieji.

L u c iju s A njus S eneka

Jeigu mirtis atrodo baisi, tai baims prieastis yra ne mirtis, o pats mo
gus. Juo jis geresnis, tuo maiau bijo mirties. ventajam mirtis neegzis
tuoja.
Prie sulaukdamas senatvs as stengiausi teisingai gyventi. Senatvje
stengiuosi teisingai mirti. Teisingai mirti - tai mirti noriai.
L u c iju s A njus S eneka

mons, nesuprantantys gyvenimo, negali nebijoti mirties.

Tu bijai mirties. Bet pagalvok, kas tavs laukt, jeigu btum pasmerktas
aminai gyventi kaip vis ta pati asmenyb?

iminties kafencCorius

257

Hujsjo 8
Anuo metu Jzus bylojo: A lovinu tave, Tve, dangaus ir ems Vie
patie, kad paslpei tai nuo imintingj ir gudrij, o apreikei maut
liams. Taip, Tve, nes tau taip patiko. <...>
Mt

ii,

25-26

Koks siaubingas bt is pasaulis, jeigu jam e nuolat negimt vaikai, atsine- -

antys nekaltum ir visiko tobulumo galimyb!
f
D onas Ra s kinas

Palaiminta vaikyst, atneanti bent trupinl dangaus em, kur viepatauja iaurumas. Atuoniasdeimt tkstani naujagimi, kasdien ateinani pasaul, yra tarsi nekaltumo ir vieumo spindulys, kuris kovoja ne tik su rass inykimu, bet ir su moni sugedimu bei visuotiniu
nuodms ukratu.

J
j

|
J

A n r i A mjelis I

VIEPATIE, ms Dieve, koks nuostabus tavo vardas visoje emje!

Savo didingumu apklojai dangaus auktybes. Mayli ir kdiki lpomis susikrei lov savo varovams sutramdyti, kad nutildytum prie ir
maitautoj.

f
|

Ps 8, 2-3 J
I
Kas gali bti geriau u vaikyst - met, kai vieninteliai gyvenimo varikliai yra nekaltas linksmumas ir meils trokimas. Gerbk kiekvien mog, bet imt kart labiau gerbk vaik ir bk atsargus, kad nesutertum
vaikikos jo sielos tyrumo.

258

IV TOISTOJ

j
!

inios, kurios ms laikais vadinamos mokslu, daugiau trukdo, negu

padeda gerinti moni gyvenim.
Astronomija, mechanika, fizika, chemija ir kiti mokslai - visi kartu ir
kiekvienas atskirai tobulina jiems priskiriamas gyvenimo sritis, taiau
nedaro ivad apie gyvenim apskritai.
Mokslas atlieka savo uduot ne tada, kai isiaikina Sauls dmi atsira
dimo prieast, o kai perpranta ms gyvenimo dsnius ir j sugriovimo
pasekmes.
D onas Raskinas

Kad ir koks didis bt inojimas, jis negali padti pasiekti svarbiausi gyve
nimo tiksl - moralin tobulum.

Iminties kaiencforius

259

10
Sin neklysta, nes reikalauja ne siekti knikos asmenybs pilnatvs, o
j paneigti ir paaukoti.
Krikionis, neinantis, kad, kas gim i Dvasios, yra dvasia (Jn 3, 6),
j gaivinanti, Dvasia, kuri Dievas jam teikia be saiko (Jn 3, 34), negali
kelti iorinio gyvenimo tikslo.
Fiodoras Strachovas

Kai sumaja domjimasis savimi, kartu pakertamos nerimo aknys.

Tada ateina ramus ir utikrintas diugesys, kur suteikia dora siela ir rami
sin; po kiekvieno gero poelgio diaugsmas igyvenamas daug stipriau.
Egoistas jauiasi vienias, o viskas, kas vyksta aplink, jam atrodo sveti
ma ir prieika. Visos jo viltys dedamos ger gyvenim. Geras mogus
gyvena draugik btybi apsuptyje, ir kiekvienos i j patiriamas gris
dovanoja jam diaugsm.
A rturas openhaueris

mogus, gyvenantis dl kno, gali pasiklysti apmstym ir jausm labi

rintuose, taiau siela niekada neklysta ir ino ties.
L iusi M alori

Sins bals i vis kit sielos trokim galim a atskirti pagal tai, kad jis
visada reikalauja ko nors nenaudingo, neapiuopiamo ir kartu graaus, p a
siekiamo tik stengiantis.

z6o vy

t o is t o j

Tikrasis tikjimas traukia prie savs ne tik addamas gr tikiniajam,

bet ir suteikdamas vienintel prieglobst, kuriame galima isigelbti nuo
vis io gyvenimo nelaimi ir net mirties baims.
Jeigu pripasti, kad neturi tikjimo, inok, jo g tai pati pavojingiausia b
sena, kokioje tik gali atsidurti mogus.
Blogai, kai mogus neturi nieko, dl ko bt pasirengs mirti.
Jei, svarstydamas apie vis monij kankinani nelaimi prieastis, nuo
pai akivaizdiausi prieasi pereisi prie sudtingesni, visada rasi
vienintel vis nelaimi altin - tikjimo nebuvim ar jo silpnum, tai
yra neaik arba neteising mogaus poir pasaul ir io pradi.
Isigelbjimas ne apeigos, ne slpiniai ir ne tam tikros religijos ipaini
mas, o aikus savo gyvenimo prasms suvokimas.

iminties iaienJorius

261

Negalima vienu metu tarnauti Dievui ir Mamonai. Rpinimasis turt

kaupimu nesuderinamas su teisingu dvasiniu gyvenimu.
Man rodos, senovinis prietaras, kad turtai atnea laim, pradeda griti.
emik turt meil sako: Paaukok man savo siel. Ir mons tai
daro.
v. Jonas A uksaburnis

Bijok ne vargo, o turtingumo.

mons ieko turt. Jeigu aikiai pamatyt, ko per juos netenka, taip
pat stipriai stengtsi j atsikratyti, kaip dabar stengiasi gyti.

262

IV TOISTOJ

R pjo 13
Imintingas mogus nesiekia pakeisti savo padties, nes ino, kad Dievo
statym, tai yra meils statym, galima vykdyti bet kokioje padtyje.
Imintingas visko ieko savyje, o beprotis - kituose.
K onfucijus

Nesiskundiau likimu ir nereikiau nepasitenkinimo. Taiau kart, kai

buvau basas ir neturjau u k nusipirkti apavo, a pradjau burbti.
Sunkia irdimi engiau Kufos meet ir ten pamaiau bekoj mog.
Tada padkojau Dievui u tai, kad turiu abi kojas ir tik neturiu bat
joms apauti.
Sadis

Protingas mogus, neijs pro vartus ir nepavelgs pro lang, ino, k

jam reikia inoti, nes suvokia turs dangik imint. Kuo toliau eini, tuo
maiau inai.
L aodzi

Su savo mintimis elkis kaip su sveiais, o su norais - kaip su vaikais.

K in

patarl

Pasistenk savyje sukurti vidin tyl, tobul lp ir irdies tyljim - b

sen, kai nebetrukdo netobulos mintys ir tuiagarbikos ivados, o vi
duje kalba pats Dievas. Tada mes lengva irdimi klausoms Jo valios, kad
galtume tyldami j vykdyti.
Kuo didesn nepasitenkinim monmis ir aplinkybmisjauia mogus, kuo
labiau jis patenkintas savimi, tuo toliau nuo iminties.

Iminties Hafendorius

263

Rugsjo 14
Prievarta ypa pavojinga tuo, kad visada dvi didybs kauk ir taip irei
kalauja pagarbos tam, kas turt kelti tik pasibjaurjim.
Tie, kuri rankose valdia, tvirtai tiki, kad mones stumia pirmyn ir
valdo tik prievarta, todl drsiai j naudoja esamai tvarkai palaikyti. I
ties tvark palaiko ne prievarta, o visuomens nuomon.
mogus sutvertas ne tam, kad priverst paklusti kitus, ir ne tam, kad
pats paklust kitiems. Toks santykis gadina abi puses. Vienoje pusje beprotyb, kitoje - akiplikumas, o tikram mogikam orumui nebe
lieka vietos.
V iktoras Konsideranas

Gyvenimas tapt nuostabus, jeigu tik ivystume vis jo menkum.

H enris D eividas T oro

Tai, kad mones galima priversti paklusti teisingumui, dar nereikia, jog
teisinga tam naudoti prievart.
Blezas Paskalis

Ne tas imintingas, kuris graiai kalba. Tiktai kantrus ir laisvas nuo nea
pykantos bei baims mogus i ties yra imintingas.
Budizm o

Bet kokia prievarta yra prieinga protui ir meilei. Nesiimk jos.

164

IV TOLSTOJ

imintis

Pagrindin klitis painti ties yra ne melas, bet ties panas dalykai.
Tikrame gyvenime iliuzija tik trumpai ikreipia realyb, o abstrakiose
srityse klaida gali gyvuoti tkstanius met. Ji gali tautoms udti gelei
n jung, apgaut verg rankomis ugniauti paius tauriausius monijos
proverius, supanioti tuos, kuri jai nepavyko apgauti. Klaida - prieas,
su kuriuo nelygioje kovoje kariavo ikiliausi vis laik protai. Jeigu tiesa
ir inojimas mog pavert pasaulio valdovu, negali bti nepavojing
klaid, juolab - garbing ir vent.
A rturas openhaueris

Atskleistas melas toks p at svarbus monijos geroveiy kaip ir aikiai ireikta

tiesa.
Ilaisvinti mog i klaiding sitikinim - tai duoti jam, o ne i jo atim
ti. Ilaisvinimas i melo yra tiesos atskleidimas. Tiesa yra inojimas, jog
tai, kas vadinama tiesa, yra melas. Klaidingi sitikinimai visada kenkia.
Anksiau ar vliau jie padaro alos tam, kuris juos laiko tiesa.
A rturas openhaueris

Judti pirmyn painimo keliu - tai nuimti udangalus nuo tiesos.

iminties iaiendorius

265

16
Abejons ne griauna, o stiprina.
Netikjimas yra ne tai, kad mogus kuo nors tiki ar netiki. Netikjimas - tai
skelbimas toy kuo pats netiki.
H arieta M artino

Bna minui, kai nustoji tikti dvasiniu gyvenimu. Tai - ne netikji

mas, o laikotarpis, kai tiki kniku gyvenimu. mogus, suvoks, kad jo
gyvenimas yra dvasinis, staiga pradeda bijoti mirties. Taip bna visada,
kai kas nors sudrumsia jo mintis, kai jis pradeda tikti, jog tikrasis gy
venimas yra knikas. Lygiai taip pat teatre galima patikti, kad tai, k
matai scenoje, vyksta realybje, ir to isigsti.
Taip pat atsitinka ir gyvenime. Net tokiomis minutmis religingas
mogus ino, kad tai, kas vyksta jo knikame gyvenime, negali atimti
tikrojo gyvenimo grio.
Dvasinio silpnumo akimirkomis su savimi reikia elgtis kaip su ligo
niu - nejudti.
Nuo Dievo nutols ne tas, kuris abejoja jo egzistavimu ir kankinasi dl
ios abejons, o tas, kuris i karto patikjo teiginiu apie Dievo egzistavi
m ar neegzistavim ir neabejoja tuo, kas jam buvo pasakyta.

266

1 V TO ISTO J

Rugsjo j 7
ems valdymas yra toks pat neteisingas kaip vergov ir netgi neteisingesnis u j, tai yra u mogaus, kaip nuosavybs, valdym.
Tikrasis teisingumas nesuteikia teiss valdyti em. Jeigu dalis ems
paviriaus galt bti laikoma teista vieno asmens nuosavybe ir kaip
daiktas, kur jis turi visas teises, naudojama jo asmeniniams poreikiams
tenkinti, tai kitos ems paviriaus dalys irgi galt tapti kieno nors nuo
savybe. Tada visas ems rutulys pavirst privaia nuosavybe.
H erbertas Spenseris

Privati ems nuosavyb atsirado ne i natrali moni tarpusavio san

tyki. Istorijoje tai visada buvo grobim ir plim pasekm.
H enris D ordas

emvaldysts neteisyb, kaip ir visos kitos neteisybs, neivengiamai susijusi

su daugybe piktadarysiy reikaling ja i apsaugoti.

Iminties iaiendorius

267

l8
Gyvenimo esm - smon, o ne knas.
Aikinti mogaus gyvenim ne dvasios stiprybe, o materialine jga arba
bent jau abiej i jg derme tik todl, kad dvasinis gyvenimas nema
nomas be materialaus kno palaikymo (maistu, skysiais ir oru), taip
pat neteisinga, kaip neteisinga bt aikinti garveio judjim ne gar
slgiu, o judjimu votuvo, laiku turinio paduoti gar cilindr.
Fiodoras Strachovas

Dievikumas gyvena mumyse ir nepaliaujamai veriasi prie savo itak.

L ucijus A njus Seneka

Suprats, kad visa, kas sukurta, gali suirti, suvoksi, kas amiais nekinta.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Nors siela neregima, tik j i geba matyti.

Talmudas

Dvasia vadovauja knui, o ne atvirkiai. Tam, kad pakeist savo bse

n, mogus turi tobulinti siel, o ne kn.

268

lg V TOISTOJ

Rugsjo 19
Netikjimas Dievo ir panieka visam, kas dievika, yra didelis blogisy taiau
tikti prietarais dar blogiau.
Plutarchas

Isigelbti - pirmiausia tai pakelti parpuolusi dvasi, pagydyti sergani

siel, grinti jai mini laisv.
V iljamas E leris aningas

Nepakanka tik atmesti neteising tikjim, tai yra neteising poir

gyvenim. Dar reikia atrasti tikrj poir.

iminties iaiendorius

269

Bet kokiam griui pasiekti reikia pastang.

eikite pro ankstus vartus, nes erdvs vartai ir platus kelias prat, ir
daug juo einani. Kokie ankti vartai ir koks siauras kelias gyvenim!
Tik nedaugelis j atranda.
Mt 7, 13-14

Blogi dalykai, nesantys nelaimes, pavyksta lengvai; tai, kas mums naudinga
ir gera, reikalauja darbo ir pastang.
D

h a m a pa d a ,

Budos

iminties knyga

Kelias painim niekada neveda lelijomis nusta ilkine pieva. mogui

visada tenka kopti plikomis uolomis.

D onas Raskinas
Tiesos paiekas lydi ne linksmybs, o jaudulys ir nerimas. Vis dlto jos
reikia iekoti, nes nerads ir nepamils tiesos si. Nors ji ir atsiskleidia
tau, danai nekreipi j dmesio. Tad iekok tiesos - ji to nori.

Blezas Paskalis

mogus surikt i skausmo, jei nedirbdamas pajust raumenyse t gl,

kurios dirbdamas net nejauia. Lygiai taip pat mog be dvasinio darbo
kankina skausmas, sukeltas negand, kuris net nejusdamas itveria tas,
kas svarbiausiu dalyku gyvenime laiko dvasin tobuljim.

270

Ig v TOISTOJ

Pats lengviausias ir menkiausias laisvs pojtis mog aplanko renkantis

nereikmingus dalykus: ar eiti kair, ar dein, o gal likti vietoje. Daug
sunkesnis ir reikmingesnis pasirinkimas - pasiduoti jausmui ar susilai
kyti. Pati svarbiausia ir reikalingiausia laisvs apraika - nukreipti savo
mintis tam tikra linkme.
Igrynink savo mintis. Kai neliks kvail mini, nebus ir kvail poelgi.
K onfucijus

Viskas Aukiausiojo valioje, iskyrus ms nor tarnauti Dievui ar sau.

Negalime sutrukdyti paukiams praskristi mums vir galvos, taiau ga
lime neleisti jiems sukti ant galvos lizdo. Taip pat negalime sutrukdyti
kvailoms mintims mstelti galvoje, taiau ms valioje neleisti joms
siaknyti ir iprovokuoti kvailus poelgius.
M artynas L iuteris

Ne tik nedorai elgtis, bet ir blogai galvoti yra nuodm.

Z aratustra

iminties iaiendorius

271

R ugsjo 22
mogui bdinga tikti nemirtingumu.
Knas sielai - ne namai, o tik laikinas prieglobstis.
Ind

imintis

Kiek ali mes liekam nepain! Amina i beribi erdvi tyla man ke
lia siaub. Kai mstau apie trump savo gyvenim tarp prajusios ir b
simos aminybs, apie menkum erdvs, kuri uimu, ir netgi tos, kuri
regiu, erdvs, dingstanios beribje neaprpiamybje kit erdvi, kuri
a nepainsiu, o jos nepains mans, - mane apima siaubas ir stebiuosi,
kodl esu ioje, o ne kitoje vietoje; nra jokio pagrindo iuo metu, ne
anksiau ar vliau, man bti ia, o ne ten. Kodl a ia? Kieno valia ir
nurodymu man skirta btent i vieta, btent is laikas?
Gyvenimas - tai prisiminimas apie vien trump dien, praleist sve
iuose.
Blezas Paskalis

Mirtingieji, neilgai mes gyvensime; mums duotos tik kelios akimirkos.

Bet ms sielos nesensta, jos gyvens aminai.
Mirtis - organ, leidiani man suvokti pasaul, kok regiu iame gy
venime, sunaikinimas. Mirtis - tai stiklo, pro kur irjau pasaul,
subyrjimas. Tai, kad suduo stiklas, dar nereikia, jog likau be aki.
Nemirtingumo suvokimas - mumyse gyvenanio Dievo balsas.

272

I V T O IS T O J

Rugsjo 23
Kad ir koks didingas bt moni inojimas, palyginti su ankstesniu nei-' '
nojimu, jis visada bus tik menka dalel viso, k galim a inoti.
Sokratas neturjo mokslininkams tokios bdingos silpnybs diskutuoti
apie egzistencij, iekoti kilms to, k sofistai vadino gamta, ir ieko
ti esmini dangaus kn atsiradimo prieasi. Nejaugi, - sak jis, mons itaip ilgai daro tai, kas su jais taip maai susij, nes mano, kad
pasiek visk, k turi inoti? O gal jie mano, kad gali nekreipti dmesio
tuos dalykus, kuriuos privalome studijuoti, taiau turi gilintis tai,
kas nepriklauso? Ypa j stebino trumparegikumas mokslinink, nesu
prantani, jog mogaus protas negali suvokti vis paslapi. Todl, sak jis, - moni, sivaizduojani, jog gali diskutuoti apie tas paslaptis,
nuomons taip skiriasi, kad pasiklauss j pasijunti lyg atsidrs tarp
puskvaili. I ties, kuo kitokie nelaimingieji, apimti kvailybs? Jie bijo
to, kas visikai nebaugina, ir nesibaimina to, kas tikrai pavojinga.
K senofontas

Keista manyti, kad mokslas kada nors bus prieikas religijai. Jei moksl
apims garbtroka, jis taps prieikas ne tik religijai, bet ir tiesai. Tikrasis
mokslas ne prietarauja religijai, o eina su ja koja kojon.
D onas Raskinas

inojimas yra beribis, ir mogus, kuris kitiems atrodo itin isilavins,

nuo absoliutaus inojimo yra taip pat toli, kaip ir nuo valstietiko ne
ratingumo.
D onas Raskinas

Mes negalime sivaizduoti savo neimanymo, kol nepradedame mokytis,

kaip ir aklasis nesivaizduoja tamsos, kol nepraregi.
Imanuelis K antas

Geriau inoti maiau, negu galima, nei inoti daugiau, negu reikia. Ne
bijok neinojimo, bijok nereikaling, apsunkinani, tik dl tuios gar
bs gyt ini.

iminties iaiendorius

273

Rugsjo 24

.KfSsmm

Atleistina bt neatsisakyti valgyti msos dl btinybs ar koki nors

pateisinam sitikinim. Bet nra nieko panaaus. Tai tiesiog kvailas
protis, ms laikais neturintis jokio pateisinimo.
Kokia kova dl bvio ar kokia nepaabojama beprotystprivertju s susitepti
rankas krauju ir misti gyvn msa? Kodljs, turintys visk, kas btina,
besinaudojantys visais gyvenimo patogumais, taip elgiats? Kodlj s mei
iate em, lyg be gyvn msosj i nesugebt js imaitinti?
Plutarchas

Jeigu taip aklai nepasiduotume mus pavergusiam proiui, niekas i bent

kiek jautresni moni negalt susitaikyti su mintimi, kad mums pra
simaitinti kasdien tenka nuudyti daugyb gyvn, nors geradar em
teikia mums daugyb augalini grybi.
B ernaras

de

M andevilis

Yra didelis skirtumas tarp mogaus, neturinio kito maisto, tik ms, ar
tokio, kuris nieko negirdjo apie msos valgymo nuodm ir naiviai tiki
Biblija, leidiania maitintis gyvnais, ir isprususio iuolaikinio mogaus, kuris gyvena alyje, kur yra darovi bei pieno, kuris ino visk, k
monijos mokytojai yra pasak prie msos valgym. Toks mogus labai
nusideda ir toliau taip elgdamasis, nes ino, kad tai blogai.

274

I V TOISTCVJ

i
\
|
j
'

Rugsjo 25
Darbas - ne doryb, o neivengiama slyga gyventi dorai.
Bna nereikaling, nerami, nekantri, erzinani, trukdani kitiems
ir atkreipiani dmes darb. Tokie darbai daug blogesni u dykinji
m. Tikrasis darbas visada tylus, tolygus, nepastebimas.
Nesvarbu, kad j s darbtus, svarbu,>k dirbate.
H enris D eividas T oro

Jeigu yra dykinjantis mogus, tai yra ir dirbantis daugiau, negu leidia
jo jgos. Jeigu yra persisotins, tai yra ir badaujantis.
Tai, k dykintojai vadina darbu, daniausiai tra malonumas. Jis ne tik
apsunkina kit darb, bet ir ukrauna nauj pareigojim. Tokie yra visi
prabangs malonumai.

Iminties HaCendorius

275

Rugsjo 26
Moralinis kodeksas aikiai atspindi ir tikrj imint, ir tikrj tikjim.
Visas pasaulis pavaldus vienam statymui ir visos protingos btybs yra
vienodo proto. Todl vis proting moni suvokimas apie tobulum
toks pat.
M arkas A urelijus

Kuo daniau ir nuosekliau mstau apie du dalykus - vaigdt dang

vir galvos ir moralin kodeks galvoje, - tuo labiau vis didjanti nuosta
ba ir nuolankumas pripildo mano siel.
Imanuelis K antas

Tad visa, ko norite, kadjum s daryt mons, ir j s patys jiem s darykite, nes
tai ir yra statymas ir Pranaai.
M

7,12

Morals statymas toks aikus, kad monms nevalia teisintis jo neino

jimu. Jiems lieka viena - isiadti proto, t jie ir daro.

276

I V T O IS T O J

Rugsjo 27
Nordami mane teisti, bkite ne su manimi, o bkite mano vietoje.
A domas M ickeviius

Ginuose pamirtama tiesa. Gin baigia protingesnis.

Didiausias ms trkumas - vidinis regjimas: mes toliaregiai pamatyti
kit blog, bet nematome savojo.
E dvardas B raunas

Teisdamas mog stenkis nepasakyti nieko blogo apie j netgi tada, kai
tikrai tai inai, juo labiau kai ne inai, o tik kartoji svetimus odius.

Iminties liafencCorius

277

Rugsjo 28
Daugum poelgi mons atlieka ne mstydami, netgi ne jausdami, o
nesmoningai mgdiodami arba kit tikinti.
Turk vyrikumo vadovautis savo protu. Tai svarbiausia iprusimo taisykl.
Imanuelis Kantas

Jeigu mogus i vis savo vidini bals galt tiksliai atpainti tikrojo
a bals, jis niekada neklyst, nesielgt blogai. Btent todl ir reikia
painti save.
Kai tik pajuntate, kad ruoiats pasielgti ne taip, kaip galvojate, ir ne vi
dins nuojautos vedami, o veikiami iorini, svetim paskat, sustokite
ir pamstykite, ar tos paskatos yra geros.

278

IJ'V TOISTOJ

Rugsjo 29

,v|^<S=^i8

Be vis varg ir siaub, didiausias karo teikiamas blogis - proto i

krypimas. Yra kariuomen, yra ilaidos, reikia jas pateisinti. Protingai
pateisinti negalima, todl isikreipia protas.
Ar gali kas bti kvailiau uz taiy kad mogus turi teis mane umuti, nes
gyvena kitame ups krante ir jo valdovas nesutaria su manuoju> nors a su
juo ir nesipykstu?
B lezas Paskalis

Ateis toks metas, kai tautos suvoks karo beprasmyb.

arlis

Ri

vairios Europos valstybs prasiskolino 130 milijard, i j 110 - vos

per imtmet. i milinika skola atsirado tik dl karo ilaid. Europos
valstybs taikos metu ilaiko daugiau kaip 4 milijonus kari ir prireikus
gali skaii padidinti iki 19 milijon. Du tredalius biudeto ios alys
skiria procentams u skolas mokti ir sausumos kariuomenei bei kari
niam laivynui ilaikyti.
G ustavas

de

M olinaris

Nesistenkite nei teisinti, nei neigti karo ir karini ilaid: protingi argu
mentai u neproting reikal gali tik ikreipti prot ir ird.

Iminties kafendorius

279

Rugsjo }o
Kuo vieniesnis mogus, tuo geriau jis girdi kvieiant Dievo bals.
Vos prasitarus apie gerus ketinimus, sumaja noras juos gyvendinti.
Bet kaip sulaikyti kiln ir savimi patenkint jaunysts prover? Tik daug
vliau j prisimins imi gailtis kaip gls iedo, kurio nesugebjai isau
goti - nuskynei neprasiskleidus, o paskui radai ant ems nuvytus ir
sutrypt.
Svarbiomis gyvenimo akimirkomis mes visada liekame vieni, todl tikro
sios ms istorijos beveik niekas nesupranta. Svarbiausia ms sieloje
vykstanios dramos dalis - tai monologas, tiksliau, nuoirds sins
pokalbiai su Dievu.
A nri A mjelis

Laikinas atsiribojimas nuo viso pasaulio ir susitelkimas vidin dievikum

yra toks p at gyvybikai svarbus penas sielai, kaip ir maistas - knui.

280

Jg V TOISTOJ

Imintis nebijo neinojimo, abejoni, darbo, tyrinjim; bijo tik viena patvirtinimo, kad ji ino, ko neino.
Reikia daug mokytis, kad suvoktum, jog maai inai.
M ielis

de

M ontenis

Niekada nesidrovk klausti to, ko neinai.

A rab

patarl

Ibandykite visk, pasilikite tai, kas geriausia.

i Ts 5, 21

Tikroji imintis - ne inojimas, kas yra gerai ir k reikia daryti, o i

nojimas, kas yra geriausia, kas ne taip gerai ir k daryti pirmiausia, o
k - vliau.
Kad btum imintingas, turi painti neigiamus dalykus: kas neprotinga,
neteista, ko neturt bti.

Iminties iaiencfortus

281

Religija atskleidia mogui, kas jis yra ir kokiame pasaulyje gyvena. Do

rovinis mokymas - tai nurodymas veiklos, kuri kyla i religinio gyveni
mo suvokimo.
Vienintelis dalykas, kurio mes galime ir privalome imokyti vaikus, yra
bendras visoms religijoms ir suprantamas visiems: dorovins meils ir
vienybs.
Dauguma Dievo neklauso, taiau garbina. Geriau bt ne garbinti, o klau
syti.
Dorovinis mokymas bus nepilnas, jei jis nereliginis, tai yra neprivalomas.
Religija nereikalinga, jeigu yra amorali, jei neveda geresn gyvenim.

282

J y TOISTOJ

Turtai niekada nesuteikia pasitenkinimo: turtams didjant poreikiai

auga - kuo daugiau turt, tuo labiau j nepakanka poreikiams paten
kinti.
Sunku, kone nemanoma, surasti protingas ribas ms turto trokimui.
A rturas openhaueris

Kaupk t turt, kurio vagys negalt pavogti, kur stipresni negalt

ksintis, kuris ir po mirties likt tau, nemajs ir nesutrnijs. Turtas tai tavo siela.
Ind

patarl

Yra du bdai ivengti nepritekliaus: didinti turt ir mainti poreikius.

Pirmasis ne ms valioje, bet antrasis priklauso tik nuo ms.

Iminties kalendorius

283

Tikroji meil tai ne jausmas vienam ypatingom mugm, u uv<umt, ula

ena, kai esi pasiruos mylti visus, bsena, kai suvoki dievik savo
sielos prad.
Mylti - tai gyventi gyvenim to, kur myli.
ventam mogui rpi santykiai su kitais monmis. Jis visus jauia, todl
j krypsta kit akys ir ausys.
L aodzi

Be meils joks darbas neatne naudos, taiau bet koks, kad ir pats menklausias, darbas, kvptas meils, adyginamas su kaupu.
I D iev o t m in i

Kuo daugiau meils spinduliuoja mogus, tuo labiau j myli kiti. Kuo
labiau yra mylimas, tuo lengviau jam mylti kitus - tai kodl meil yra
begalin.

284

VgV TOISTOJ

Konfucijus
Tobuljimo kelias yra nelengvas, bet sunkus ne jis pats, o tai, kad taip
ilgai gyvenome ydingai. Ydos ir trukdo mums tobulti. i kova sukelia
tiek kani, kiek ydos spjo siaknyti. Negalima manyti, kad dl io
konflikto kaltas Dievas - juk nebt yd, nebt ir kovos. Taigi kovos
prieastis - ms netobulumas. Vis dlto i kova yra ms isigelb
jimas. Jeigu Dievas apsaugot mus nuo tos kovos, mes, nelaimingieji,
visiems laikams liktume su savo ydomis.

Blezas Paskalis
Geram darbui adikti visada reikia pastang, taiau, nuolat kartojant, tai
tampa proiu.
Nevenk jokio darbo, kuris galt tave pratinti daryti gera, o ypa tokio,
kuris atpratint nuo blogio.

Iminties Hafencforius

285

Ligos - natralus reikinys, tad reikia priimti jas kaip prastas, monms
bdingas gyvenimo slygas.
Kno sveikatos nepaisymas neleidia tarnauti monms. Pernelyg didelis
rpinimasis knu veda ten pat. Atrasti aukso vidur yra viena priemon:
rpintis savo knu tiek, kad tai netrukdyt ir neprietaraut tarnystei.
Nra tokios ligos, kuri neleist mogui adikti to, k jis privalo. Negali
tarnauti monms darbais, bk kantraus atsidavimo pavyzdys.
Minties negalavimas pavojingesnis ir danesnis negu kno ligos.

Markas Tulijus C iceronas

Bijok ne ligos, o gydymOy bet ne kenksming vaist, o minties, kad liga
ilaisvina nuo moralini norm.

286

lg V TOTSTOJ

Spafio 7
Galima netarti Dievo vardo, vengti io odio, bet negalima nepripainti^
Jo egzistavimo. Jei nra Dievo, nra nieko.
Viskas, k inau, man duota Dievo valia.
M ano statymai

Prisiminkime Diev, galvokime ir kalbkime apie J kuo daniau.

E piktetas
Dievas ne stabasy kuriam reikia melstis ir pataikauti. Dievas - tai idealas,
kurio turi siekti mogus kasdieniame gyvenime.

Liusi M alori
Prisiminti Diev - didis darbas. Ne odiais prisiminti, o tikti, kad Jis
seka kiekvien tavo poelg. Rus valstieiai sako: ar visai Diev pamir
ai?

Iminties Hafendortus

287

Tik tie, kurie niekada nesusimst apie svarbiausius, esminius gyveni

mo klausimus, gali manyti ir tvirtinti, kad mogaus protas pajgus visk
suvokti.
mons bna trejopi: vieni netiki niekuo, ko negalima apibdinti o
diais; kiti tiki tik tuo, ko juos mok; treti tiki tuo, k jiems sako irdis.
Pastarieji mons patys protingiausi ir tviriausi. Tie, kurie vadovaujasi
nuo gimimo skiepytu mokymu, ne tokie protingi ir ne tokie tvirti, ta
iau jiems taip pat bdinga savyb tikti auktesne nesuprantama jga,
kuri skatina mus gyventi dorai. Senol, besikreipianti Diev ar v. Mi
kaloj, kaip kilnesn, dvasin, pasiaukojimo ir ger darb reikalaujan
i esyb, yra ariau tiesos negu pirmosios grups mons, nepripastan
tys to, ko negali suvokti.
Bet koks pradas yra paslaptis; bet kokio individualaus ar kolektyvinio
gyvenimo prieastis yra nepavaldi protui, nepaaikinama, neapibria
ma.
A nri A mjelis

Joks laisvasis mokslas nepajgus imokyti dorybs. Galbt jis tinkamas

kitam tikslui, taiau dorovei nieko nereikia. Jis neparuoia proto dory
bei, tik nutiesia jai keli.
L ucijus A njus Seneka

Niekas taip neikreipia ir nesusilpnina proto ir niekas nesukelia tiek abejo

ni, kaip nesuvokimas to, kas nepainu. Nieko nra blogiau uz apsimetim,
kad supranti tai, ko nesupranti.

288

J.V TOTSTOJ

Tas, kuris perkels gyvenimo prasm dvasin lygmen, nejus pykio nei
iame, nei kitame gyvenime.
Kas gim i kno, yra knas, o kas gim i Dvasios, yra dvasia. Nesiste
bk, jog pasakiau: jums reikia atgimti i auktybs. Vjas puia, kur nori;
jo oim girdi, i kur ateina ir kur link nueina. Taip esti ir su kiekvienu,
kuris gim i Dvasios.
J n 3, 6 - 8

Ger moni sielos man atrodo dievikos ir aminos dl daugelio prie

asi, bet labiausiai todl, kad geriausij, pro tingiausij sielos keliau
ja ateit ir atrodo, kad visos j mintys sutelktos aminyb.
M arkas T ulijus C iceronas

Nra n vienos sielos, kuri bt gera be Dievo.

L ucijus A njus Seneka

Isigelbjimas - tai savojo dvasingumo suvokimas. Kad ir kas nutikt

mogui, suvokianiam savo dvasingum, blogis jo nepalies.

Iminties kalendorius

289

mogus, kaip gyvis, negali nesiprieinti miriai, taiau, kaip dvasia, jis
nepasta mirties ir todl negali nei prieintis jai, nei jos trokti.
Paskutinmis gyvenimo akimirkomis dvasia palieka kn, ir mes neinome,
ar j i susijungia su laikui ir erdvei nepavaldiu pirmykiu pradu, ar pereina
kit ribotform. inome, tik kad mirties akivaizdoje knas lieka tas, kas
buvo gyvenime, ir lieka tik regimas dalykas.
Mirtis - tai smons pokytis arba objekto inykimas. Mirtis negali sunai
kinti smons, kaip ir pasikeits reginys negali sunaikinti stebtojo.

290

IV TOXSTOJ

Daniausiai mons didiuojasi ne tuo, kas verta pagarbos, o tuo, kas

nereikalinga ar net kenksminga, - valdia, turtais.
Nra tokio nieko, kuris paiekojs nerast didesnio nenaudlio u save,
todl jis turi pakankamai prieasi didiuotis savimi.
Kvailys, suvokiantis savo kvailum, dar turi proto, taiau menku protu p a
siymi tas, kuris tvirtai sitikins savo imintingumu.
D hamapada , Budos

iminties knyga

mogus, simyljs save, turi maai varov.

G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Save pervertinantis mogus yra ribotas. Viena kyla i kito. Jis visada ri
botas, nes pervertina save, ir jis visada pervertina save, nes yra ribotas.
Negali sukurti nieko gero, todl tikina save, kad viskas, k kuria, yra
gerai.
Ididumas i pradi taip suglumina, kad mons pasiduoda taigai ir
ididiam mogui priskiria savybes, kuriomis is pats save apdovanojo.
Vis dlto suglumimas praeina ir ididus mogus tampa juokingas.

iminties iaiendorius

291

R alfas Voldas E mersonas

Visuomen mogui sako: Galvok, kaip galvojame mes; tikk, kuo ti

kime mes; valgyk ir gerk tai, k mes valgome ir geriame; renkis taip,
kaip rengiams mes - arba bk prakeiktas. Patyios, apkalbos, barniai,
ignoravimas ir persekiojimas pavers pragaru gyvenim to, kas nepaklus
ioms taisyklms. Ilik tvirtas.
L iusi M alori

Kvaila erzinti mones nesilaikant bendr paproi, dar kvailiau isiad

ti savo sins ir proto, pataikaujant tiems paproiams.

292

IV TOLSTO^J

Valstybin santvarka - kad ir kokia ji bt - taip prietarauja pagrin

dinms krikionybs nuostatoms, kad pakanka pasakyti, jog mons
gyvena valstybs gyvenim, ir tampa aiku: j gyvenimas prietarauja
Kristaus mokymui.
Ten, kur valdia didij imini rankose, pavaldiniai j net nepastebi.
Ten, kur vadovauja nelabai imintingi, liaudis prisiria prie j ir juos gar
bina. Ten, kur valdo dar maiau imintingi, liaudis bijo, o neimintingus
liaudis niekina.
Laodzi

Gali bti, kad senosiose santvarkose buvo reikalinga valstybin prie

varta, gali bti, kad ji reikalinga ir dabar, bet mons negali nematyti,
nenumatyti tokios situacijos, kai prievarta trukdys taikiai egzistencijai.
O matydami ir numatydami tai, mons negali nesiekti tokio bvio.
Pasiekti j galima tobulinant vidin pasaul ir netaikant prievartos.
Stenkis gyventi taip, kad nereikt prievartos.

iminties kalendorius

293

Skaito 14
Menas - tai moni veikla, sujungianti juos bendru jausmu. Jeigu jaus
mas geras, menas skleidia gr, ir atvirkiai.
Visais laikais visose moni bendruomense yra bendras religinis grio
ir blogio suvokimas tam tikros bendruomens ribose, is suvokimas ir
lemia meno perduodam jausm vert.
Krikionikuoju menu gali bti vadinami tik tie kriniai, kurie visus
mones be iimties suvienija arba suadindami bendrumo jausm per
santyk su Dievu, arba sukeldami bendr jausm, kad ir pat paprasiau
si, taiau neprietaraujant krikionybei ir bding visiems monms.
Krikionikasis mokymas taip pakeit moni ideal, kad, kaip pasaky
ta Evangelijoje, tai, kas buvo didinga monms, tapo niekinga Dievui.
Idealu tapo ne faraono ar Romos imperatoriaus didingumas, ne graik
grois ar Finikijos turtai, o susitaikymas, imintis, uuojauta ir meil.
Krikionikojo meno uduotis - sukelti monms brolikos vienybs jau s
m.

294

] .v TOISTO^

mogaus paskirtis - klausytis savo sielos. Klausantis siela auga ir pleiasi. O 1

ipltij galima meile.
mogui gyvenimas skirtas tam, kad pats tobult ir tarnaut bendrai
monijos gerovei. Kol mogus gyvas, jis gali tobulti ir tarnauti pasau
liui. Bet tarnauti pasauliui gali tik tobuldamas, o tobulti - tik tarnau
damas.
Tobulti - tai vis daugiau savojo awi knikojo gyvenimo perkelti
dvasin, kuriame nra nei laiko, nei mirties, vien gris.
Tarp penkiameio vaiko ir mans tik vienas ingsnis. Tarp naujagimio
ir penkiameio - milinikas atstumas. Tarp embriono ir naujagimio bedugn. Atstumo tarp nebties ir embriono suvokti nemanoma.
Nuo vaikysts iki mirties, kad ir kada ji uklupt, mogaus siela auga, vis
aikiau suvokia savo dvasingum ir artja prie Dievo, link tobulybs. i
nai tu tai ar ne, nori ar nenori, tas augimas vyksta. Bet jeigu inai ir nori
to paties, ko nori Dievas, gyvenimas tampa laisvas ir diaugsmingas.

iminties Hafencforius

295

Spafto 16
Suvokti savyje Diev gali kiekvienas mogus. suvokim paadina tai, *
kas Evangelijoje vadinama atgimimu.
Tas, kuris pasta save, pains ir Diev.
Ryt

imintis

Dievas alta Jis su tavimi, Jis tavyje. Dievikoji dvasia yra mumyse j i regi
gerus bei blogus ms darbus, ir kaip mes elgiams su ja taip j i elgiasi su
mumis. Be Dievo mogus negali bti geras.
L ucijus A njus Seneka

Jeigu tau sunku, pasinerk save ir gelmje surasi Diev. Kai tik rasi J
savyje, kas buvo sunku, taps lengva, pajusi meil ir diaugsm.
Jeigu mogus neranda savyje dievikosios jgos, tai dar nereikia, kad jos
ten nra. Tiesiog dar neimoko jos atpainti.

296

ig V TOTSTOJ

v
Jeigu yra mons ir yra Dievas, negali nebti santyki tarp Dievo ir mo
ni. Senj laik santykiai ne svarbesni, ne btinesni negu dabartiniai.
ie mums aikesni ir suprantamesni, todl ne dabartiniai santykiai turi
bti tikrinami senaisiais, o atvirkiai.
Religin monijos smon nra sustabarjusi, j i nepaliaujamai keiiasi, vis
labiau skaidrja ir apsivalo.
Daug gera yra ir Korane, ir budist, ir konfucianist knygose, ir stoik
ratuose, ir Biblijoje, ir upaniadose, ir Evangelijoje, taiau daugiausia
to, ko mums reikia ir k mes geriausiai suprantame, duoda artimiausi
religiniai mstytojai.

Iminties iaiendorius

297

Praeities jau nra, ateitis dar neiauo, tra dabartis. Tik joje atsiskleidia
laisva dievikoji mogaus sielos esm.
Jzus atsak: Jau nebeilgai viesa bus tarp js. Vaikiokite, kol turite
vies, kad neuklupt js tamsa. Kas vaikioja tamsoje, tas neino,
kur eina.
Jn , 12, 35

Kiekvienas ino, kad bet koks protis kartojamas sustiprja. Pavyzdiui,

kad taptum geru jiku, reikia danai ir daug vaikioti; kad taptum geru
bgiku, reikia daug bgioti; kad imoktum gerai skaityti, reikia daug
skaityti, ir taip toliau. Tas pat ir su ms sielos galimybmis: inok, kad
pykdamas ne tik blogai elgiesi - taip stiprini savo prot pykti, kurstai
ugn.
E piktetas

Atminky je i gali padaryti ger darb, daryk j tuoj pat, nes galimyb praeis
ir nesugr.

298

JgV T01ST03

Spaiio 19
Gyvenimo prasm atsiveria tam, kuris pasirengs nuolankiai priimti tai,
kas jam atsiveria, ir atsiribojs nuo iankstinio sprendimo pripainti tei
singa tik toki gyvenimo prasm, kuri nesudrums jo mgstamo prasto
gyvenimo.
Kas a esu? K a turiu daryti? Kuo galiu tikti ir ko tiktis? I to kyla
visa filosofija, - sako filosofas Lichtenbergas. Pats svarbiausias i i
klausim - antrasis. Jei mogus inos, k jam reikia daryti, suvoks, k
jam reikia inoti.
Vargas monms, kurie neino, k mato, kurie neino, ant ko stovi.
Talmudas

Kiekvienas pauktis ino, kur sukti lizd. Tai rodo, kad jis ino savo
tiksl. Nejaugi mogus, pati protingiausia gyva btyb, negali inoti to,
k ino pauktis, - koks jo gyvenimo tikslas?
K in

imintis

Tikrosios gyvenimo prasms suvokimas arba nepasiekiamas, nes ieko

ma viso pasaulio egzistavimo prasms, arba toks paprastas, kad supran
tamas neimintingiausiems ir kdikiams, nes iekoma savojo gyvenimo
prasms.

Iminties iaiendorius

199

20
aus gyvenimas prasmingas tik tada, kai suvokiamas kaip pareiga
ir tarnyst. Viena mes inome tikrai - ms laukia mirtis. mogaus
gyvenimas - kaip kregds skrydis per kambar. Mes atjome i neinios,
neini ir ieisime.
H enris D ordas

Tarnyst sau paiam yra doryb. Jei nebt nei dangaus, nei pasaul val
danio Dievo, doryb vis tik bt btinas gyvenimo dsnis. inoti, kas
teisinga, ir taip elgtis - mogaus pareiga ir pranaumas.
RAMAJANA,

IND IMINTIS

Sutiks mog galvok ne kuo jis tau gali bti naudingas, o kuo tu gali jam
pasitarnauti.
Mums suteikta neabejotina veiksm teis, ir jokia valdia negali t veiks
m nei sustabdyti, nei suvaryti. Veikti galima net kaljime ir mirties
akivaizdoje.
Gyvenkite dorai, pagal Dievo vali, ir adiksite jums skirt tarnyst.

300

IV TOTSTOJ

Kaip audros drumsia vanden ir naikina jo skaidrum, taip ir aistros,

nerimas, baim, drumsdamos dvasi, neleidia mogui painti savo es
ms.
Didels ir graios sielos mons visada rams ir patenkinti; menkos sie
los mons nuolat nepatenkinti ir lidni.
M andir

patarl

Kai mogus ras savo viet gyvenime, nusistovs ir jo dvasios bsena.

K in

imintis

Tikroji mogaus jga nejausm protrkiai, o netrikdoma ramyb.

Nuolat likti ramiam nemanoma, taiau atjus ramybs period reikia
branginti ir stengtis pratsti. Tai akimirkos, kai gimsta, stiprja ir rykja
mintys - gyvenimo vedliai.

iminties kaiencCortus

301

Negalima smerkti artimo; tai akivaizdu, nes imtus kart teko ir tenka
atgailauti dl to, kad k nors pasmerkei, ir n karto dl to, kad nepa
smerkei.
Laikas bga, o itartas odis pasilieka.
Mokti sutramdyti lieuv - didios dorybs poymis.

I D ie v o t m in i
mogaus siela ne savo noru, o veriama nusigria nuo tiesos ir grio;
kuo aikiau tai suprasi, tuo maloniau elgsiesi su monmis.
M arkas A urelijus

302

lg V

T O IS T O J

Sin - mumyse gyvenanio dievikojo prado suvokimas.

Sin! Taip, sin - grio ir blogio teisja - mog daro pana Diev,
tik sin suteikia mogui pranaumo. Be sins, mogus neturi nieko,
kas j iskirt i gyvn, nebent nieking sugebjim klaidioti be jokio
tikslo nuo vieno paklydimo prie kito.
anas akas R uso

Gyvenimo tikslas ne bti daugumos pusje, o gyventi pagal vidinius s

moningus statymus.
M arkas A urelijus

Negalima kovoti su sins reikalavimais - tai Dievo reikalavimai, todl

geriau ikart jiems nusileisti.

Iminties iaiendorius

303

Jeigu vis ms gyvenimo pagrindas bt ne toks pats, niekuo nebt gali

ma paaikinti uuojautos jausmo.
Niekas taip greitai nenumalina pykio, netgi teisto, kaip pykstaniajam itarti odiai: Juk tu nelaimingas. Kas vanduo yra ugniai, tas
uuojauta - pykiui. Tegu kiekvienas mogus, usidegs pykiu kitam
ir sumans priversti j kentti, sivaizduoja, jog jau pasiek savo ir mato
kit dvasikai ar fizikai keniant, kovojant su skurdu bei vargu, ir pasa
ko sau: itai a padariau. Tai gali numalinti pykt kaip niekas kitas.
A rturas openhaueris

Daugyb moni yra nelaimingesni u tave. is inojimas, aiku, ne sto

gas, po kuriuo galima gyventi, taiau jo tikrai uteks apsisaugoti nuo
lietaus.
G eorgas Kristofas L ichtenbergas

Tu dejuoji dl savo nelaimi. Jei atmintum, k jauia kiti, maiau skstumeisi savo kaniomis.
SOLONAS

Tikroji uuojauta atsiranda tada, kai sivaizduodamas save kenianiojo

vietoje pats pajunti jo kani.

304

I g v TOTSTOJ

mogus, suvokiantis savo paskirt, suvokia ir savo vert. O savo paskirt

suvokti gali tik religingas mogus.
Valdovas paklaus ventojo: Ar tu galvoji apie mane? ventasis atsak:
Galvoju, kai pamirtu Diev.
Sadis

Mes pagerbiame Diev kaskart, kai jauiam e artimj gyvenim kaip

sav.
D iuzep M adzinis

Asmens laisv - didingiausias dalykas, i jos ir tik i jos kyla tautos laisv.
mogus turi gerbti savo asmenin laisv ne maiau nei artimo, ne ma
iau nei visos tautos laisv.
A leksandras H ercenas

Tik mogus, suvokiantis save kaip dvasin btyb, gali suvokti savo ir
kit moni vert, ir tik toks nepaemins nei savs, nei savo artimo po
elgiu ar mogaus vardo nevertomis nuostatomis.

Iminties kalendorius

305

Gyvenant dorai reikalo svarba vertinama ne jo daiktikumu ir materiali

ne nauda, o kilniomis pastangomis.
Dauguma moni, nordami pakeisti savo gyvenim, labiau trokta at
likti k nors sunkaus ir neprasto, negu apvalyti savo norus ir atsisakyti
pataikavimo sau dl kasdieni dalyk, nors tai yra daug svarbiau.
Pagal Fenelon

m ogus atran d a save ne m stydam as, o veikdam as. Tik stengdam asis atlik ti
p areig jis suino, ko y ra vertas.
Johanas Volfgangas

fon

G t

Perkelti savj a i kno dvasi - tai smoningai trokti dvasingumo.

Mano knas gali trokti knikumo, bet dvasia nenori, negali norti nie
ko kniko ir kartu yra nepajgi palikti kno, lygiai kaip ir a, kad ir kaip
noriau atsispirti ems traukai, kad ir k daryiau, kad ir kur biau,
negaliu to ivengti. Nepaisydamas to, kad mano kn nuolat traukia
prie ems, a prieinuosi traukai - judu, vaiktau, okinju; toks mano
knikas gyvenimas. Taip yra ir su dvasia bei knu. Knas nepaliaujamai
traukia mane link savs, bet a ivengiu jo, netgi naudojuosi juo gyven
damas dvasikai. Tai mano gyvenimo prasm.

306

IgV TO ISTO J

Tikroji religija negali prietarauti protui.

Netikkite, kad religijoje negalima pasikliauti protu. Tikjimas proto
jga - vis religij pagrindas.
V iljamas E leris aningas

Jeigu Dievas, kaip ms tikjimo objektas, yra u supratimo rib ir mes

negalime suvokti Jo protu, tai dar nereikia, kad galime nepaisyti proto
veiklos, laikydami j kenksminga.
Fiodoras Strachovas

Kol turite vies, tikkite j, kad taptumte viesos vaikais.

Jn 12, 36

Kad paintum ties, reikia ne slopinti savo prot, kaip to moko apsiauk
liai, o prieingai igrynintij, tempti, visk ju o patikrinti.

iminties Haiencfortus

307

Skausmo pojtis yra svarbi slyga isaugoti kn, todl kania tokia svarbi ms gyvenimui nuo pat gimimo iki mirties.
M arkas A urelijus

Turiu diaugsmingai priimti, kas man skirta, ir bti patenkintas, nes

tai susij su visumos tvarka. Gamta, veikdama pagal Jo dsnius, vystosi
protingai, ir visa, kas i jos kyla, yra tam, kad bt ilaikyta vienyb.
M arkas A urelijus

Tik audroje atsiskleidia jreivio sugebjimai, tik mio lauke patikrina

ma kario drsa. mogaus stipryb vertinti galime tik sunkiose ir gyvy
bei pavojingose situacijose.
D aniilas A inskis

Tai, k vadiname laime, ir tai, k vadiname nelaime, vienodai naudinga,

je i irime visa tai kaip ibandym.
Kokia teisinga yra mintis legendos apie aminj yd, u bausm pa
smerkt gyventi aminai, tokia pat teisinga bt mintis legendos apie
mog, pasmerkt gyventi be kani.

308

IV TO ISTO J

29

Nra nieko ukreiamesnio u pavyzd, Esame veriami elgtis taip, kaip

niekada nesielgtume, jei neturtume pavyzdio. Todl bendravimas su
ikrypusiais, galiais, iauriais monmis udo siel. Ir atvirkiai.
Kas nemsto pats, t veikia kitas, mstantis u j. Leisti kam nors mstyti
u tave yra labiau eminanti vergyst, negu leisti kam nors naudotis tavo
knu.
Apmus norui elgtis taip, kaip elgiasi esantys alia, susimstyk, ar protin
ga sekti visuotiniu pavyzdiu. Didieji asmeniniai ir visuomeniniai nusi
kaltimai bei nelaims vyksta tik dl neapgalvoto pasidavimo aplinkini
takai.
Kas laikydamasis klaidingos nuomons bijo to, kas nebaisu, ir nekrpteli
susidrs su tikru pavojumi, tas engia keliu prat.
D hamapada , Budos

iminties knyga

Blog tak nugalti gali tik gera. Pati veiksmingiausia geros takos prie
mon - doras gyvenimas.

iminties iaiendorius

309

Visas ribas perengianti savimeil - dvasin liga. Pasiekusi aukiausi

raidos stadij ji tampa liga, vadinama didybs manija.
Kai kas mano, kad pasiaukojimas riboja laisv. ie mons neino, kad
btent pasiaukojimas suteikia mums tikrj laisv, ilaisvina nuo ms
pai, nuo ms itvirkimo.
Ms aistros patys baisiausi tironai: tik nusileisk joms ir atsidursi paioje
baisiausioje nelaisvje. Tik pasiaukojimas gelbsti nuo tokios vergovs.
Fenelonas

Aikinti, kiek vaballi gyvena emje, apirinti Sauls dmes, rayti

romanus ir kurti operas galima turint asmenini tiksl, taiau mokyti
mones gerovs - o tai ne tik savs isiadjimas ir tarnavimas kitiems be pasiaukojimo nemanoma. Ne veltui Kristus mir prikaltas prie kry
iaus, ne veltui kanios auka visk iperka.

310

JgV TOTSTCVJ

------------------ - s
Stipriausiai tiesos sklidimui prieinamasi usls yrus laikantis laiko patikrintos tradicijos.
Sakoma, kad Dievas sukr mog pagal savo atvaizd. Taigi yra tikimy
b, kad mogus pagal savo atvaizd sukr Diev.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Polinkis tikti tuo, kas mums sakoma, yra ir geras, ir blogas.

H enris D ordas

monija ltai, taiau nepaliaujamai juda pirmyn link vis aikesnio gy

venimo prasms bei reikms suvokimo ir gyvenimo krimo pagal su
voktas tiesas.
I vis tikjimo apgauli pati iauriausia - klaidingos religijos dstymas
vaikams.
Nepagarba tradicijai nepadar ir tkstantosios dalies to blogio, kur daro
paproi, statym, veiksm, kurie liais laikais neturi jokio protingo patei
sinimo, laikymasis.

im m ties Hafendorius

311

mogus, laikantis save gyvenimo eimininku, nebna romus, nes mano

ess niekam niekuo nesipareigojs. mogus, savo gyvenim suvokiantis
kaip tarnyst Dievui, negali nebti romus, nes nuolat jauiasi nevykds
sipareigojim.
Apatalai pra: Sustiprink ms tikjim. O Viepats atsak: Kas i
js, turdamas samdin artoj ar piemen, jam grus i lauko sako:
Tuojau ssk prie stalo? Argi nesako: Prirenk man vakarien. Susijuosk
ir patarnauk, kolei a valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsiger
si...? Argi samdiniui dkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? Taip ir
js, adik visa, kas buvo pavesta, sakykite: Esame nenaudingi tarnai.
Padarme, k turjome padaryti.
L k 17, 5; 7 - 1 0

Tikrai ger moni kuklumas atsiskleidia umarumu: jie taip sijaut

tai, k dabar daro, kad pamirta, k neseniai padar.
K in patarl

Kuo giliau mogus pasineria save ir kuo menkesnis sau atrodoy tuo labiau
jis priartja prie Dievo.
T omas

312

J y TO ISTO J

Kempeno

Lapkriio 2
Poelgis dl lovs visada kvailas, kad ir kokios uui jo paseKmes. rocigis,
kur paskatino grio ir lovs trokimas, - tuias.
Geras poelgis tik tas, kurio pagrindin prieastis - Dievo valios vykdy
mas.
Jeigu rpinsies! aplinkini pritarimu, niekada niekam nesiryi. moni
vertinimai labai skirtingi. Sakysi: Siekiu ger moni pritarimo. Bet
juk gerais monmis vadini tuos, kurie - jau inai - pritars tavo poel
giui.
Tegu moni pritarim as bna tavo poelgio pasekm, o ne prieastis. Tam,
kad imoktum gyventi tik dl Dievo, geriausiai daryti tokius darbus, apie
kuriuos niekas niekada nesuinos.

im inties ia ien d o m s

313

Lapkriio 3
Yra tik vienas neginijamas statymas - Dievo statymas, bendras visiems
monms. mogikasis statymas gali bti vadinamas taip tik tada, kai
neprietarauja dievikajam.
Pirmasis sunkumas, su kuriuo susiduriama vykdant Dievo statym, yra
tai, kad galiojantys mogikieji statymai jam prietarauja.
moni statymai geri ir vertingi tiek, kiek atitinka Dievo statym, taiko
ir pltoja j. Kvaili jie visada, kai prietarauja Dievo statymui, tuomet mes
ne tik galime, bet ir privalome juos sunaikinti.
D iuzep M adzinis

Kiekvienam mogui, prie pradedant studijuoti svarbiausius gyvenimo

klausimus, pirmiausia btina paneigti per amius apaugusius ir visomis
iradingo proto jgomis palaikomus melagingus teiginius apie kiekvien
svarbiausi gyvenimo klausim.
K daryti, jei Dievo statymas prietarauja mogikajam statymui?
Nutylti apie Dievo statym ir paskelbti mogikj? Tai daroma jau
1900 met, taiau dievikasis statymas vis matomesnis, o vidiniai prie
taravimai vis stipresni ir labiau kankinantys. Lieka viena: mogikj sta
tym pakeisti Dievo statymu.

314

lgV TO ISTO J

Lapkriio 4
Ginai ties labiau paslepia, nei atskleidia. Tiesa turi subrsti vienatvje.
Subrendusi ji tampa tokia aiki, kad priimama be gin.
Stiprtis tas mogus, kuris sugeba patylti, nors ir yra teisus.
M arkas Porcijus K atonas

Susilaikyk nuo gino - tai pats nepalankiausias bdas tikinti. Nuomo

ns - kaip vinys: kuo stipriau kali, tuo giliau jos sulenda.
D ecimas Junijus Juvenalis

Kai esi vienas, galvok apie savo nuodmes, bdamas draugijoje kit nuo
dmes pamirk.
K in

aforizmas

Kuo labiau norisi kalbti, tuo didesn tikimyb pasakyti kvailyst.

Iminties iaiendorius

315

Lapkriio 5
Mintis - tiesos paaikinimas, tad kvailos mintys - tiesiog nebaigtos.
Kad liepsna galt ramiai viesti, viestuv reikia laikyti nuo vjo apsau
gotoje vietoje. Jeigu liepsn blakys permainingi vjai, ji virps ir mes
elius, tamsius, grsmingus. Tokius pat elius ant baltos tavo sielos
mes kvailos mintys.
B rahman

imintis

Numatyk savo tikslus tada, kai esi vienas ir toli nuo pagund. Tik tada bsi
pajgus kovoti su tave ibandaniomis pagundomis.
D eremis Bentamas

Mstymas - kelias nemirtingum, lengvabdikumas - kelias prat.

Mstytojai nemirta niekada, o lengvabdiai neimanliai bna panas
mirusiuosius. Paadink pats save - tada, saugodamas save, ilikdamas
budrus, tu bsi nepakeiiamas.
D hamapada , Budos

316

J g v TOTSTO^

iminties knyga

Lapkriio 6
Smerkti artim neprotinga: tai niekam nereikalinga, be to, kenkia ir tau,
ir aplinkiniams.
Kai vakarinio susibrimo pabaigoje sveias atsipra ir ijo, likusieji
pradjo apkalbinti j ir pasak daug negrai dalyk. Tas pats pasikarto
jo ir ijus antrajam. Taip isiskirst visi sveiai, liko tik vienas. Leiskite
man pasilikti nakvynei, - tar paskutinis. - A girdjau, kaip nukentjo
visi ijusieji, todl bijau.
Bk grietas sau, atlaidus kitiems ir niekada netursi prie.
K in

imintis

Painojau senuk, kuris tyia tsdavo odius - tarp j praeidavo kelios

sekunds. Jis taip elgsi smoningai, kad nenusidt odiu.
Adeiskime vieni kitiems. Yra tik viena galimyb gyventi taikiai - visuo
tinis adaidumas.
odis - minties iraika, mintis - dievikosios jgos pasireikimas, todl
odis turi atspindti tai, k reikia. Jis gali bti bereikmis, bet negali ir
neturi atspindti blogio.

iminties kaiendorius

317

Lapkriio 7
gyvenim galima irti kaip sapn, o mirt - kaip nubudim.
As negaliu atsikratyti minties, kad miriau dar prie gimdamas, ir mirs
vl grtu t pai bsen. Mirti ir vl atgimti prisimenant savo buvus
gyvenim - tai mes vadiname alpuliu. Vl nubusti su naujais organais tai mes vadiname gimimu.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

A nesigailiu, kad gimiau ir praleidau ia dal savo gyvenimo, nes gyve

nau taip, jog galiu manyti buvs iek tiek naudingas. Kai ateis pabaiga,
paliksiu gyvenim lyg ieidamas i viebuio, o ne i sav nam, nes
manau, kad mums skirta btis ia yra tarpin ir laikina.
M arkas T ulijus C iceronas

Net jeigu klysiau manydamas, kad dvasia nemirtinga, biau laimingas

ir patenkintas dl savo klaidos. Kol gyvenu, niekas negali atimti i mans
sitikinimo, kuris suteikia man begalin ramyb ir visik pasitenkini
m.
M arkas T ulijus C iceronas

Klausimas, kas bus po mirties, neteisingai formuluojamas. Kalbdami apie

ateit, mes kalbame apie laiky mir mes ieiname uz laiko rib.

318

TO ISTO J

Lapkriio 8
Ms smons ir Dievo santykis toks pat, kaip jausm su pasauliu, su
daiktais. Jei neturtume jausm, nieko neinotume apie pasaul, apie
daiktus. Jei neturtume smons, nieko neinotume apie Diev.
Klausimas: ar galt protas vienas, be irdies, pasiekti Diev? Kai irdis
atrado Diev, Jo m iekoti ir protas.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Dievybs suvokimo esm slypi mumyse.

V iljamas E leris aningas

Geras darbininkas tikriausiai neino vis savo eimininko gyvenimo

smulkmen, tik tinginys nieko neveikdamas stengiasi perprasti eimi
ninko gyvenim ir pomgius, kad galt tikti. Toks pat mogaus santy
kis su Dievu. Svarbu J pripainti eimininku ir inoti, ko Jis reikalauja,
o kas toks yra ir kaip gyvena, a niekuomet nesuinosiu, nes mudu ne
pora, a darbuotojas, ne eimininkas.
Diev kiekvienas supranta savaip, taiau Jo vali visi vykdo vienodai.

iminties iaiendorius

379

Lapkriio 9
Savimeil - tai ididumo uuomazgos. Ididumas - tai suvejusi savi
meil.
Kas nejauia pasibjaurjimo savimeile, savybe, veriania ikelti save
aukiau vis, tas visikai apakintas, nes tai prietarauja ir teisingumui,
ir tiesai. Teisingumui prietarauja todl, kad visi trokta to paties - bti
aukiau kit, o tiesai todl, kad negalima bti u visk pasaulyje auk
iau.
B lezas Paskalis

Kuo lengvesnis ir retesnis daiktas, tuo daugiau jis uima vietos. Tokios
lengvasvors yra ir tos vertybs, kurias sau priskiria ididus mogus.
Daug yra toki moni, kurie leidia sau mokyti kitus, nors dar tik pa
tiems reikia pradti mokytis.
Ryt

imintis

Svarbiausia gyvenime - siekti tobulybs. Apie kok tobulum galima kalb

ti, je i mogus, kaip ir kiekvienas didiuoklis, visikai patenkintas savimi?

320

IV TOTSTOJ

Lapkriio io
T akimirk, kai pirmojo susirinkimo dalyviai itar: ventajai Dvasiai
ir mums pasirod teisinga..., tai yra iorin autoritet ikl aukiau
vidinio, vargan mogik svarstym rezultatus palaik svarbesniais ir
ventesniais u vienintelius moguje esanius ventus dalykus - prot ir
sin, - t akimirk ugim melas, kuris uliliuoja moni knus ir
sielas, kuris praud milijonus ir vis dar tsia savo bais darb.
1682 m. Anglijoje daktaras Leitonas, garbingas mogus, paras knyg
apie vyskupyst, buvo teisiamas ir nubaustas. Pirmiausia j iauriai nu
plak, tada jam nupjov aus ir pus nosies, o ant skruosto karta gelei
mi idegino skaii 55 (nesantaikos kurstytojo enkl). Po septyni die
n j dar kart nuplak, nors ant nugaros netgi nebuvo ugijusios aizdos
nuo senesni kiri. Nupjov kit aus bei likusi nosies pus ir idegino
ym ant kito skruosto. Visa tai buvo daroma krikionybs labui.
Rndelas T omas D eividsonas

Kristus nesteig n vienos banyios, nekr n vienos valstybs, ne

ileido joki statym, nesuauk vyriausybs, neprimet jokio iorinio
autoriteto, taiau jis stengsi moni irdyse rayti Dievo statym, kad
jie tapt nepriklausomi.
H erbertas N iutonas

Banyia negali bti matoma tiemsy kas viduje.

iminties kaiendorius

321

Lapinei
netoi n
Tobula moral nepasiekiama, taiau jos siekti - mogaus gyvenimo tiks
las.
mons sako: Mes gimme egoistai, gods, gals ir negalime bti ki
tokie. Netiesa, galime. Pirmiausia reikia irdimi pajusti, kokie turime
bti. is jausmas suteiks mums jg.
mogus pamet jroje brang perl ir nordamas j surasti pradjo semti
kauu vanden. Pasirod jros dvasia ir paklaus: Kada tu liausiesi?
mogus atsak: Kai isemsiu jr ir surasiu perl. Jros dvasia atne
jam perl.
Aplinkos veiksniai ne m s valioje, taiau reikia stengtis pastan gas visada
lydi palan k s vid in iai veiksniai.

322

IJ'V TOlSTOJ

netoi 72
LapUrti
em yra bendra ir priklauso visiems monms, todl negali bti nie
kieno nuosavyb.
Protas sako man, kad ems parduoti negalima.

J uodasis Sakalas
em niekada negali bti parduodamay nes j i mano, o j s visi - tik klajo
kliai.

Kun 25, 23
Trumpiau tariant, em priklauso dviem: visagaliui Dievui ir visiems
moni snums, kurie t em dirbo ar dirbs.

Tomas Karlailas
Visi mons nuo pat pradi, prie bet kok juridin akt, yra savo e
mje, tai yra turi teis bti ten, kur gamta ar atsitiktinumas juos apgy
vendino.

Imanuelis Kantas
ems, kaip nuosavybs, valdymas yra vienas didiausi nusikaltim.
io bjaurumo nepastebime tik todl, kad ms pasaulyje j gina staty
mas.

i m in tie s ia ie n d o r iu s

323

Lapkriio 13
Siekti tobulumo mogui bdinga jau vien tuuc, m u , jeigu yra teisingas,
jis negali bti patenkintas savimi.
mogus privalo savo gabumus nukreipti gera. Apvaizda suteik tik j
uuomazgas. mogus turi siekti tapti geresnis.

Imanuelis Kantas
Pirmoji taisykl darant gera - siekti tobulumo, o ne elgtis taip tik dl to,
kad kiti tave girt.

Kin

imintis

Tas, kurio blogi darbai slepiasi u ger, nuvieia pasaul kaip i debes
pasirods mnuo. Pajusti pirmj ingsni link ventumo diaugsm geriau, negu turti vis em, geriau, negu pakilti dang, geriau, negu
valdyti vis pasaul.
D

h a m a pad a ,

Budos

iminties knyga

Tas, kuris paskyr gyvenim tobuljimui, eina tik priek. Tas, kuris su
stojo, dairosi atgal, - ar visk jis padar?
Nepasitenkinimas savimi - btina protingo gyvenimo slyga. Tik nepa
sitenkinimas veria dirbti su savimi.

324

IgV TOTSTOJ

Lapkriio 14
Paios svarbiausios tos inios, kurios vadovauja gyvenimo veiklai.
alinga dirbtinai sukelti alk, kai esi nealkanas. Dar alingiau atsiduoti
galumui ir dirbtinai j skatinti, kai nra nesuvaldomo potraukio. Vis
dlto alingiausia versti save mstyti, kai nra tokio poreikio, ir prievarta
imtis protins veiklos. Taip elgiasi mons, naudojantys protinius suge
bjimus visuomeninei padiai gerinti.
Tik tas i ties mokytasy kas gerai elgiasi.

Ind imintis
Valia nebus teisinga, kol neitaisysime proto proi, nes jie labiausiai
veikia vali. Tik aminais gyvenimo dsniais pagrsti proiai bus teigia
mi.

Lucijus Anjus Seneka

Svarbu ne ini kiekyb, o teisingas j vertinimas. Svarbu suvokti, ku
rios inios yra svarbiausios, kurios ne tokios svarbios, ir taip toliau.

Iminties kafencfortus

325

Kur js lobis, ten ir irdis. Kokiame siaubingame purve irdis zmogausy

kurio lobis turtai.
Argi tik tam gimei mogumi, kad rinktum auks? Ne tam pagal savo at
vaizd tave sukr Dievas. Jis tave sukr tam, kad vykdytum Jo vali.

v. J onas Auksaburnis
Kam mogui turtai? Kam jam brangs irgai, geri drabuiai, nuostabs
kambariai, vie linksmybi lankymas? Visa tai - dl mini trkumo.
Duokite tokio mogaus mintims darbo ir jis bus laimingesnis u paius
turtingiausius.

Ralfas Voldas Emersonas

Gyvenantiems dvasin gyvenim turtai ne tik nereikalingi - jie varo
tikr gyvenim ir trukdo jam.

326

Ig V TOLSTOJ

Lapkriio 16
Tikjimas atsako tuos klausimus, kuriuos atsakym neranda protas,
negalintis t klausim nekelti.
Yra tik viena tikroji religija, nors gali bti daug vairi tikjim.

Imanuelis Kantas
Tik tikjimas sukuria tvirtus, galingus sitikinimus, energij ir vienov,
kurie gali igydyti visuomen.

D iuzep Madzinis
Mes teturime vien neklystant vadov. Visuotin dvasia, siskverbianti
mus visus ir kiekvien atskirai, skatinanti mus siekti to, kas reikalinga, ta
pati dvasia, kuri mediui liepia stiebtis saul, augalui - brsti ir ibars
tyti sklas, mums liepia siekti Dievo ir tuo siekiu vis stipriau susijungti
vieniems su kitais.
Kol mogus gyvas, tol jis tiki. Kuo tvirtesnis jo tikjimas, tuo laiminges
nis gyvenimas; kuo silpnesnis tikjimas, tuo nelaimingesnis mogus. Be
tikjimo mogus negyvena, jis mirta natralia mirtimi arba pats save
sunaikina.

iminties kaiendorius

327

Lapkriio 17

s s b

Mes keniame dl praeities ir lugdome ateit tik todl, kad nepaisome

dabarties. Praeitis ir ateitis - svajons, tikra tik dabartis.
Bk atidus dabariai. Tik dabartyje pastame aminyb.

Pagal J ohan Volfgang fon G t

Naudok savo ind (savo kn) dabar, rytojjis gali suduti.

Talmudas
Nra nei praeities, nei ateities - niekas nra buvs iose vaiduokli ka
ralystse. Yra tik dabartis. Nesirpink dl rytojaus, nes jo nra. Gyvenk
dabartimi ir dl dabarties; jeigu ji gera, tai gera amiams.
Kai tau sunku, kai kankina praeities prisiminimai ar nerimauji dl atei
ties, atmink, kad gyvenimas tik dabartyje. Nukreipk dabart visas jgas,
ir kanios dl praeities ar nerimas dl ateities inyks, o tu pajusi laisv ir
diaugsm.

328 VEV TOTSTOJ

auka, tik tuo Viepaties bendravimu, kuris susiklosto tarp duodaniojo

ir gaunaniojo.
Gyvenimas ne visada turtas. Turtas tik geras gyvenimas.

L ucijus Anjus Seneka

Kai u atlikt pareig laukiame adygio, tai ne geradaryst, o tik apgail
tina jos kopija.

Markas Tulijus C iceronas

Visi mons vienaip ar kitaip pasiekia vien i dviej prieing rib:
viena - gyvenimas dl savs, kita - gyvenimas Dievui.
Prie vieno gero darbo prijungti kit taip, kad tarp j nelikt atstumo, tai k a vadinu laimingu gyvenimu.

Markas Aurelijus
Tikrj gr kuriame tada, kai jo nepastebime, kai atsisakome savs dl ar
timo.

iminties kaiendorius

329

Lapkriio 19
Realus mogaus padarytas blogis iame gyvenime gali ir neatsigrti prie
j pat, taiau piktas jausmas, sukls blog poelg, tikriausiai paliks pd
sak mogaus sieloje ir vienaip ar kitaip privers j kentti.
Jei ryte mogus nori bloga kitam, vakare tas blogis atsigr prie j pat.

Ind imintis
Piktas mogus pirm iausia kenkia sau, o ne kitiems.

v. Augustinas
Tegu kiekvienas mogus tampa toks, kokius moko bti kitus. Kas vei
kia save, veiks ir kitus. Sunkiausia nugalti save. Kiekvienas turi valdi
tik pats sau. Uaugintas viduje ir vykdytas blogis lugdo mog, kaip
deimantas pramua akmen. Jei elgiesi blogai, pats nuo savs kenti, jei
naikini blog - apsivalai nuo jo. Lai niekas nepamirta savo pareigos no
rti tikti kitam, kad ir kas jis bt.
D

h a m a pa d a

, Budos

iminties knyga

Joks materialus turtas negali atlyginti sielos praradimo, kur sukelia vyk
dytas blogis.

330

I V T O IS T O J

Lapkriti\
neto 10
Sergkits moni, nes jie sks jus teismams ir plaks savo sinagogose.
Js bsite dl mans vediojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir
pagonims. Kai jie jus sks, nesirpinkite, kaip arba k kalbsite, nes t
valand jums bus duota, k js turite sakyti. Tada jau nebe js kalbsite,
o js Tvo Dvasia kalbs js lpomis.
Mt

io ,

17-20

Ikentjs iki pabaigos bus igelbtas. Kaip danai mogus nusivilia ir

sustoja arba net pasuka atgal tada, kai tikslui pasiekti reikia tik trupuio
pastang.
Kanias sukeliantis persekiojimas - btina krikionikojo statymo s
lyga. Kania parodo, kiek mes tikime Kristumi, kaip trintis parodo dar
bo intensyvum.
Neiekok moni meils ir nesistebkj nemeile. Danai mylima u tai, kas
blogay ir nemylima u tai, kas gera. Stenkis tikti ne monms, o Dievui.

iminties iaiendorius

331

Lapkriio 21
Nra vieno ypatingo ygdarbio, kur turtume atlikti iame gyvenime.
Visas ms gyvenimas turi bti ygdarbis.
Kiekvien kart nubuds paklausk savs: k gera galtum nuveikti? Pa
galvok: juk pakilusi saul atims dalel tau skirto gyvenimo.

Ind

patarl

mogaus doryb matuojama ne ypatingomis pastangomis, o jo kasdieniu

elgesiu.

Blezas Paskalis
A - Dievo rankis. Mano tikslas - dalyvauti Jo darbe. Dalyvauti tame
darbe galiu tik priirdamas, kad bt tvarkingas, varus, atrus ir tin
kamai paruotas man duotas rankis - mano siela.
Bet kokia problema, net pati sunkiausia, painiausia, tampa paprasta ir
aiki, jeigu, nepaisant moni, pavyksta atiduoti j Dievo teismui.
Pagal tai, kaip tarnaujame Dievui, visi ms poelgiai ir svarbs, ir nie
kingi - vienodai reikmingi arba vienodai nereikmingi. Mes neinome,
kaip jie bus vertinti, bet inome viena - turime elgtis btent taip.

332-

IV TOISTO^

Lapkrii
neto 22
Kuo maiau mogus patenkintas savimi ir usims vidinio gyvenimo
tobulinimu, tuo labiau jis save ireikia visuomeniniame gyvenime.
Ne tik vienas mogus negali sakinti daugumaiy bet ir dauguma negali
sakinti vienam.

V ladimiras ertkovas
Kas yra tiesa? Tiesa daugumai reikia patikimum - tai, k galima ima
tuoti savo naudai gaut bals skaiiumi.

Tomas Karlailas
Kai sdiu ia, prie jros, ir klausausi krant dtani bang, jauiuosi
laisvas nuo vis sipareigojim, ir viso pasaulio tautos gali be mans per
irti savo konstitucijas.

H enris D eividas Toro

Stenkis ne statyti, o sodinti, nes pirmuoju atveju gamta trukdys griauda
ma tavo darbo vaisius, o antruoju - pads, skatindama augti tai, k pa
sodinai. Taip pat ir dvasiniame gyvenime - elkis pagal aminus gamtos
dsnius, o ne pagal laikinai moni sugalvotus statymus ar savo paties
norus.

Iminties kalendorius

333

Lapkriio 23
Gyvenimo prasms suvokimas - arba labai sunkus udavinys, jei mogus
nuolat klausinja Dievo, kam pasiunt j pasaul, arba labai lengvas,
jei mogus savs klausia, k daryti.
Kad netapt iurkiu pasityiojimu, bet kuri akimirk galintis nutrk
ti mogaus gyvenimas turi turti toki prasm, jog jo reikmingumas
nepriklausyt nuo trukms.
Gyventi nesuprantant savo gyvenimo prasms yra tik vienas bdas: nuolat
kvailinti kn tabaku, alkoholiu, morfijumi arba kvailinti jausmus vai
riais lliojimais, pramogomis ir pasilinksminimais.
is pasaulis - ne juokas, ne ibandym kelias prie pereinant amin
j gyvenim, tai vienas aminj pasauli, jis nuostabus, diaugsmin
gas, o mes ne tik galime, bet netgi privalome paversti j dar graesniu ir
diaugsmingesni tiems, kurie gyvena su mumis, ir tiems, kurie pasiliks
po ms.
Tai, jog ms sielos tobulinimas yra vienintelis gyvenimo tikslas, teisinga
vien todl, kad bet koks kitas tikslas mirties akivaizdoje yra beprasmis.

334

IV TOISTOJ

Lapkriio 24
Gailestingumo esm - ne pagalba daiktais, o dvasinis artimo palaiky
mas. Dvasiniu palaikymu pirmiausia vadiname atlaidum ir pagarb
mogaus orumui.
Nemanykite, jog esate gailestingi, jei vargui duodate tai, ko turite per
daug, ar aukojate k nors, kas reikalinga gyvenimui. Tikra meil reika
lauja, kad alia viso to padovanotumte jam ir kertel savo irdyje.
I

ie v o t m in i

Tas i ties gailestingas, kuris nekreipia dmesio apkalbas ir pikto

diavim.
Bk teisingas, netarnauk pykiui, duok praaniajam ju k jis tiek nedaug
nori; sekdamas iais trimis keliais priartsi prie ventj.
D

h a m a pad a

, Budos

iminties knyga

Romiu gailestingumu ir savs isiadjimu tu nuginkluosi bet kur prie

. Jei nra malk, ugnis ugsta.

Budizmo

imintis

Neslpk tamsiausiuose kampuose gding savo nuodmi prisiminim,

atvirkiai, stenkis visada juos turti po ranka, kad galtum pasinaudoti,
kai norsi smerkti artim.

Iminties kafencforius

335

Lapkriio 25
Dauguma moni jau supranta, kad karas ne tik jiems nenaudingas - jis
beprotikas ir iaurus, taiau negali ivengti jo, nes siekia isigelbti ben
drais valstybiniais nutarimais, o ne savo asmeniniais poelgiais.
ios keistos planetos gyventojai auklti sitikinimu, jog yra tautos, sie
nos, vliavos, ir visi turi tok menk mogikumo suvokim, kad is po
jtis visikai inyksta prie Tvyns supratim. Jeigu mstantys mons
sugebt susitarti, padtis pasikeist, nes asmenikai niekas netrokta
karo. vis dlto yra toki politini susivienijim, kuri priedangoje egzis
tuoja dar milijonai parazit, ir tai tiems parazitams karas reikalingas, jie
ir neleidia monms susitarti.

Kamilis Flamarionas
Karas - tai mogudyst. Kad ir kiek moni susirinkt kartu udytit kad ir
kaip jie save vadint, mogudyst yra didiausias pasaulyje nusikaltimas.
Kol bus pripastama vyriausybs valdia ir teis valdyti liaud, apmo
kestinti j mokesiais, steigti teismus, bausti, karai niekada nesiliaus.
Karas - vyriausybs valdymo pasekm.

336

VEV TOTSTO^

viena irdis udega kit ir siiebia tkstaniai.

Saugokits moni, besistengiani jus atkalbti nuo verimosi link g
rio, neva tobulyb nepasiekiama.
Niekada nemanykite, kad neverta pasiduoti takai, kuri gali paadin
ti kilnius js jausmus.

D onas Raskinas
Ger knyg skaitymas kvepia kilniems darbams; tikras menas taip pat
kvepia griui; malda yra grio savitaiga, bet pati galingiausia grio taiga
yra doro gyvenimo pavyzdys. Todl doras gyvenimas tampa turtu ne tik
j gyvenantiems monms, bet ir visiems kitiems, kurie mato, ino ir
todl geriau pasta tok gyvenim.
Sunku gr atvesti moralizuojant, lengva rodant pavyzd.

Lucijus Anjus Seneka

Bijokite ir venkite sielai kenkianios draugijos, taiau branginkite malo
n bendravim ir iekokite jo.

iminties kalendorius

337

Lapkriio 27
Jei tave uvaldo aistra, atmink, kad aistringas trokimas - ne sielos da
lis, o tik tamsus antpuolis, trumpai nuo tavs paslepiantis tikrsias jos
ypatybes.
Bk pats sau vyturys. Bk sau prieglobstis. Laikykis savo vyturio vie
sos ir neiekok kito prieglobsio.

Budizmo imintis
Siel galima palyginti su skaidriu rutuliu, kuris i vidaus pats save apvie
ia. i ugnis ne tik yra viesos bei tiesos altinis, bet ir apvieia ior. To
kia siela laisva ir laiminga, taiau dmesys iorei gali paeisti ir aptemdyti
jos lyg paviri, sukelti trkimus ir viesos praradim.

Markas Aurelijus
mogaus siela - tai veidrodis, kuriame galim a ivysti Dievikojo Proto at
vaizd.

D onas Raskinas
Kai tik pajusi geiduling aistr, ikviesk savo dievikumo smon. Kai
tik pajusi, kad tavo dievikumas gsta, inok, kad tave valdo aistros kovok su jomis.

338

Ig'V TOTSTOJ

Lapkriio 28
Gyvenimas nesibaigia, jis pasikeiia mirt.
Ateitis dabariai visada atrodys lyg iliuzija. Svarbu ne gyvenimo ilgumas,
o intensyvumas. Esm ne gyvenimo trukm, o tai, kad reikia itraukti
siel i laiko, k ir daro bet kuris svarbus sielos poelgis. Kai gyvename
pilnavert gyvenim, mes neuduodame sau klausimo apie laik. Jzus
nieko neaikino apie aminj gyvenim, taiau jo taka itraukdavo
mones i laiko ir ie pasijusdavo amini.

Ralfas Voldas Emersonas

Tikjimas nemirtingumu patvirtinamas ne samprotavimais, o gyvenimu.
Bsimo gyvenimo btinumu tikina ne rodymai, o tai, kai eini per gy
venim ranka rankon su mogumi, staiga tas mogus inyksta ten ir nie
kur, o tu pats lieki prie prarajos ir vilgioji j.
Prie mirt patiriama baim yra tikrojo gyvenimo suvokimo rodiklis.
Kuo maiau bijome mirties, tuo daugiau laisvs, ramybs, sielos stipry
bs suvokimo ir gyvenimo diaugsmo. Visikai atsikraius ios baims,
visikai suvokus gyvenimo ir begalins tiesos vienyb, apima absoliuti,
nieko netrikdoma ramyb.
mogaus sielai bdingas nemirtingumo suvokimas.

iminties kafencforius 339

Lapkriio 29
odis yra veiksmas.
Niekada nesakykite to, ko nejauiate. Tegu js sielos niekada netemdo
melas.
I

ie v o t m in i

Prieai gali bti mums naudingesni nei draugai, nes draugai danai adeidia mums silpnybes, o prieai paprastai jas pasiymi ir atkreipia ms
dmes. Nepraleisk pro ausis prie nuomons.
Protingas mogus nevertina kito pagal pasakytus odius ir neniekina o
di tik todly kad juos itar niekingas mogus.

Kin imintis
mogaus lieuvis - puikus prietaisas galvoje kilusioms mintims perduo
ti, taiau kai kalbame apie tikr ir did jausm, jis tik prastas vertjas.
L ajoas K outhas

Joks tikslas niekada negali pateisinti melo.

340

Jy TOTSTOJ

Lapkriio 30
Nuolankus mogus, isiaddamas savs, susijungia su Dievu.
Kas stoja prie aplinkybes, tampa j vergu, o kas joms paklsta, tampa
j eimininku.
Talmudas

Silpniausias nugali stipriausi, todl nuolankumas turi didel persvar, o

tyljimas naudingas. Nedaugelis gali bti nuolanks.
L aodzi

Kuo nuolankesnis mogus, tuo jis laisvesnis ir stipresnis.

Iminties iaiendorius

341

gruodio 1
Jei moters gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos pyktis neturi rib. Gera
mona - vyrui brangi dovana, pikta - piktybin opa.
Talmudas

Kuo graesn moteris, tuo j i turi bti siningesn, nes tik siningumu gali
atsikirsti blogiui, kur gali sukeltijos grois.
G otholdas E fraimas Lesingas

Ne vyras renkasi mon, o mona vyr. Kad isirinkt geriausi tv

savo vaikams, moteris turi atskirti gr nuo blogio. To pirmiausia ir turi
mokytis moterys.
Nra nieko bdingesnio moteriai nei pasiaukojimas. Niekas nuo jos la
biau neatstumia nei savimeil.

342

I V T O IST O J

gruodio 2
Neudyk reikia ne tik mogudyst,
: lT gyvybs naikinim apskritai. is statymas mogaus irdyje raytas anksiau, negu buvo igirstas
ant Sinajaus kalno.
Kad ir kokie tikinami bt rodymai prie mityb neudant, mogus
negali nejausti gailesio ir pasibjaurjimo udydamas av ar vit, tad
dauguma moni geriau atsisakys msos valgymo malonumo ir naudos,
negu patys prads udyti.
Dl vietimo ir gyventoj skaiiaus didjimo mons pereina nuo kani
balizmo prie mitybos gyvnais, nuo gyvn valgymo prie maitinimosi
grdais, aknimis ir nuo io maitinimosi bdo prie prigimtins mitybos
vaisiais.
Mokjimas skaityti ir rayti nesuteikia isilavinimo, jeigu nepadeda mo
nms bti geresniems su visais kriniais.
D onas Raskinas

Nesupratimas, neteistumas, moralin bei materialin ala, kuri daro

maitinimasis msa, pastaruoju metu buvo atskleisti ir msos valgym
palaiko ne samprotavimai, o tik seni sitikinimai, tradicijos ir paproiai.
Ms laikais jau nereikia rodinti visiems msos valgymo nepagrstu
mo. Tai nyksta savaime.

im inties Haiendortus

343

(gruodio 3
Menas - tai moni veikla, kai vienas mogus smoningai visiems ino
momis priemonmis perduoda savo jausmus, o kiti mons usikreia
tais jausmais ir juos igyvena.
Tikras meno krinys veikia taip, kad j priimanio smonje inyksta
riba tarp savs ir menininko, net ne tik tarp j, bet ir tarp vis mo
ni, priimani t pat meno krin. is asmenybs isilaisvinimas nuo
atsiskyrimo ir vienatvs, asmenybs susiliejimas su kitais yra patraukli
pagrindin jga ir geroji meno ypatyb.
Meno krinys tik tada tampa meno kriniu, kai mogui suteikia nauj
jausm.
Emersonas teigia, kad muzika parodo mogui jo didybs galimybes.
T pat galima pasakyti apie bet kok tikr men.
iuolaikiniai mokslo ir meno veikjai nevykdo ir negali vykdyti savo
paaukimo, nes savo pareigas pavert teismis.

344

Jg V T O IS T O J

(gruodio 4
Meil artimui yra privatus atvejis. Gali artimas bti, gali jo ir nebti.
Dievas yra visada. Todl mogus, liks vienas dykumoje ar kaljime, gali
vykdyti sakym myldamas Diev ir visas manomas Jo apraikas bent
jau prisiminimuose, vaizduotje, mintyse.
Atmink, kad kiekviename moguje gyvena dievikoji dvasia - ta pati,
kuri leidia tau gyventi, todl kiekvieno mogaus siel ne tik mylk, bet
ir garbink kaip ventov.
Gaila, ne kai mogus mirta, netenka pinig, namo, turt - visa tai mo
gui nepriklauso. Gaila, kai mogus netenka tikrosios savo nuosavybs mogikojo orumo.
E piktetas

Nedaryk nieko nepriimtino sinei nei tarp moni, nei vienatvje.

Ms laikais mons pamirta, kad pirmiausia turi gerbti mog savyje.
Ralfas Voldas E mersonas

Be pareig artimui, kiekvienas mogus turi pareig sau, kaip Dievo s

nui.

iminties iaiendorius

345

gruodio 5
Kuo ilgiau gyvena monija, tuo labiau ji isilaisvina nuo prietar ir tuo
paprastesni jai atrodo gyvenimo dsniai.
Ms amius - tikrasis kritikos amius. Religija ir statym leidjai pa
prastai siekia ivengti kritikos. Religija - prisidengdama savo ventumu,
statym leidjai padedami savo galios. Kartu jie kelia tarim ir negali
tiktis neapsimestins pagarbos, nes protas gerbia tik tai, kas sugeba at
laikyti laisv vie ibandym.
Imanuelis Kantas

Visk itirk, didiausi dmes skirk protui.

P itagoras

Nereikia bijoti naikinani proto sprendim, kurios jis priima pagal

moni nustatytas tradicijas. Protas negali nieko sunaikinti, nepakeits
tiesa. Tokia jo prigimtis.

346

IV TOISTO^

V'

(gruodio 6
Klystame ne todl, kad negalime teisingai mstyti, o todl, kad nepro
tingai gyvename.
Neinojimas niekada nekuria pikta, pragaitingi tik paklydimai. Klysta
mons ne todl, kad neino, o todl, jog manosi es visainiai.
anas akas Ruso

Bet koks paklydimas yra nuodai, todl negali bti nekenksming pakly
dim. Juo labiau negali bti j nuostabi ir nelieiam.
A rturas openhaueris

Viena i blogiausi mogaus savybi yra ta, kad jis myli ir gerbia save,
trokta turt. Vargas jam, jeigu myli tik save.
B lezas Paskalis

Kova tarp dvasinio ir materialaus pasaulio vyksta taip pat, todl mons
ir klysta vienodai. Klaidiodami jie dar labiau tvirtina tuos paius pakly
dimus ir tiki, kad jie yra tiesa, nes taip elgiasi dauguma moni.
Pamaitinti alkstantj, aprengti lantj, aplankyti ligon - tai geri darbai,
bet nepalyginamai geresnis darbas igelbti artim nuo paklydimo.

Iminties kalendorius

347

gruodio 7
Visas knikas mogaus gyvenimas - tai virtin paiam nematom, ta
iau kitiems pastebim pokyi. Paios pokyi pradios - gimimo - ir
j pabaigos - mirties - mogus stebti negali.
I ties, i ties sakau jums: jei kviei grdas nekris em ir neapmirs,
jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausi vaisi. Kas myli savo gy
vyb, j praudys, o kas nekenia savo gyvybs iame pasaulyje, isaugos
j aminajam gyvenimui.
Jn 12, 24-25

Gyvenimas nuolat keiiasi. Tik visikas nemoka, kuris mato vien daikt
paviri, mano, kad gyvenimas baigiasi, prarads kuri nors form.
L iusi M alori

Nejaugi tave gsdina permainos? Juk be permain pasaulyje niekas ne

vyksta. Reikia rpintis tik viena - nepadaryti ko nors prieingo tikrajai
mogaus prigimiai ir elgtis taip, kaip ji nurodo.
M arkas A urelijus

Viskas pasaulyje auga, ydi ir grta prie savo akn. Sugrimas prie
akn reikia nusiraminim, susitaikym su gamta. Santarv su gamta
reikia aminyb. Todl yrantis knas visai nepavojingas.
Laodzi

M irtis - tai formos, su kuria susijusi ms dvasia, pakeitimas. Nereikia

painiotiformos ir to, kas su ja susij.

34S

IV TOISTOJ

(gruodio 8
Atrodo, taip lengva vykdyti Dievo sakymus, kuriuos skelbia krikioni
kasis mokymas, ir kaip mes dar toli nuo j vykdymo!
Imintingiesiems gyvenimo dsnis nesuprantamas, taiau vis labiau aikja
juo sekant. Paprastiems monms gyvenimo dsnis aikus, taiau darosi vis
miglotesnisjuo sekant.
K onfucijus

Yra tik vienas aminas, nekintantis dsnis, visais laikais valdantis visas
tautas.
M arkas T ulijus C iceronas

Iminties iaiendorius

349

gruodio 9
paskirtis - tarnauti visiems monms, o ne vienam moguty kai
neivengiamai tenka daryti bloga kitiems.
Krikioniui tvyns meil trukdo mylti artim. Senaisiais laikais meil
eimai turjo bti paaukota dl tvyns meils, o krikionikame pasau
lyje tvyns meil turt nusileisti artimo meilei.
Paskutinis nieko prieglobstis - patriotizmas.
Samuelis D onsonas

Patriotizmas - ne doryb: aukoti savo gyvyb dl atgyvenusi valstybs

prietar negali bti ms pareiga.
Daug pikta mons padaro dl savimeils, dar daugiau blogio daroma
dl eimos. Paios baisiausios piktadarysts - nipinjimas, rinkliavos i
tautos, siaubingi nuudymai, karai - vyksta dl patriotizmo ir jas vyk
dantys didiuojasi savo darbais.
Meil tvynei, kaip ir meil eimai, natralus jausmas, bet, kaip ir meil
eimai, negali bti doryb ir gali tapti yda, kai perengus ribas meil
artimui tampa paeidiama.

350

T01STO3

(gruodio 10
Viena i prasiausi pagund, vedani link didiausi nelaimi, yra
pagunda, nusakoma odiais visi taip daro.
Vargas pasauliui dl papiktinim! Papiktinimai neivengiami, bet vargas
tam mogui, per kur papiktinimas ateina. Jei tavo ranka ar koja gundo
tave nusidti, nukirsk j ir mesk alin. Geriau tau sualotam ar raiam
eiti gyvenim, negu su abiem rankom ar abiem kojom bti mestam
amin ugn. Ir jeigu tavo akis gundo tave nusidti, ilupk j ir mesk
alin. Tau geriau vienakiui eiti gyvenim, negu su abiem akim bti
mestam pragaro ugn.
M

18 , 7 - 9

Didiausia vis nauj nauding susitarim klitimi tampa ivedioji

mas, kad mes negalime atsisakyti savo visuomenins padties. Matas
rinko muit, Petras buvo Galiljos eero vejys, Povilas dirbo kunigo lau
kiamajame. Visi jie atsisak savo padties, nes suprato, kad taip reikia.
D onas R askinas

Jeigu mogaus ranka sveika, jis gali paliesti gyvats nuodus - sveikai ran
kai jie nepavojingi. Blogis nepavojingas tam, kuris jo neskleidia.
Budizmo

imintis

Netikra gda - mgstamas velnio ginklas. J i padeda pasiekti daugiau nei

netikras ididumas. Netikru ididumu tik paskatinamas blogis, o netikra
gda sustabdo gr.
D onas R askinas

Pasaulyje blogio nra. Visas blogis ms sielose ir jis gali bti sunaikin
tas.

Iminties tiaiendorius

351

gruodio n

mm

I vis darb pats diaugsmingiausias - emdirbyst.

B ties pats geriausias maistas yra tas, kur j s pats ar js vaikai usidir
bote.
M ahometas

Daugiau pagarbos sulaukia tas, kuris gyvena i savo rank darbo, negu
tas, kuris giriasi savo dievobaimingumu.
Talmudas

emdirbyst nra vienas monms bding usimim. emdirbyst vienintelis usimimas, bdingas visiems monms, ji suteikia didiausi
nepriklausomyb ir turtus.

352

I V T O LST O J

gruodio n
Gris nugali visk, o pats lieka nenugalimas.
Galima atsilaikyti prie bet k, tik ne prie gerum.
Z anas akas R uso

Ne blogio smerkimas, o grio garbinimas sutaiko ir suvienija tiek asme

niniame gyvenime, tiek visame pasaulyje.
L iusi M alori

Jei geras darbas atliekamas dl tam tikr paskat, tai jau ne geras darbas;
jei u adikim paadtas adygis, tai taip pat ne geras darbas. Gris neturi
prieasties ir pasekms.
Kaip ibintai bei fejerverkai blanksta ir tampa nematomi sauls viesoje,
taip ir protas, netgi genijaus, bei grois blanksta ir utemsta prie irdies
gerum.
A rturas openhaueris

Patys gleniausi augalai prasikala paioje kieiausioje emje, uol tr

kimuose. Taip pat ir gris. Koks pleitas, koks kjis, koks taranas gali
susilyginti su gero ir nuoirdaus mogaus jga? Niekas negali jam atsi
spirti.
H enris D eividas T oro

Jeigu yra mogus, yra ir galimyb padaryti jam gera.

L ucijus A njus Seneka

Dievika ir tikra meile mes mylime mog tik tada, kai mylime ne u tai,
kad jis mums malonus ar padar k nors gero, o todl, kad jame, kaip ir
kiekviename kitame moguje, mes matome Dievo dvasi.
Geru odiu atsakyti bloga, padaryti paslaug u nuoskaud, atsukti
kit skruost, kai gauni antaus, - tai tikra ir visada visiems prieinama
priemon sustabdyti blog.

iminties iaiendorius

353

(gruodio 13
Tikjim as tik tada y ra tikjim asy k ai gyvenimo d arb ai dera su ju o ir jo k iu
bdu ja m neprietarauja.

Dien elkis taip, kad nakt galtum ramiai miegoti, o jaunystje elkis
taip, kad tavo senatv bt rami.
Ind

patarl

Tas, kurio tikjimas silpnas, negali tikjimui paadinti kit.

Laodzi

Jei kam tikjimas antroje vietoje, vadinasi, jo visai neipasta. Dievas

mogaus irdyje su daug kuo suderinamas, taiau niekaip negali bti
antroje vietoje. Tas, kuris skiria Jam nereikming viet, neskiria jokios.
D onas Raskinas

mogaus gyvenimo ir viso pasaulio galutinis tikslas negali bti suvokia

mas, kaip ir statybines mediagas pristatantis darbininkas negali suvokti
nei bsimo statinio formos, nei paskirties. Vis dlto mogus gali inoti
ir ino, kad tai, kieno dka jis jauia, yra kakas protinga, nuostabu ir
reikalinga jam bei visam pasauliui. Tai yra tikjimas.
Netikkite odiais - nei savais, nei svetimais, tikkite tik darbais - ir
savais, ir svetimais.

354

l y T01 ST03

(gruodio
Kai mogus susijungia su Dievu ir Dievas gyvena jame, kaip sako Ange
las Silezietis, mistinis XVII a. poetas, akis, kuria a matau Diev, yra ta
pati akis, kuria Dievas mato mane.
A nri A mjelis

mogaus siela - Dievo vyturys.

Talmudas

mons nepasta Dievo, nors gyvena Juo ir Jame.

Sufij IMINTIS

Tam, kas mintimis pakils dang, oras visada bus giedras: vir debes
vis laik vieia saul.
Jei tu ko nors nori, ko nors bijai, vadinasi, netiki meils Dievu, kuris yra
tavyje. Jeigu juo tiktum, nieko nenortum, nes visi tavyje gyvenanio
Dievo norai isipildo, ir nieko nebijotum, nes Dievui niekas nebaisu.
Siela tokia gili, kad niekada negalsime jos atrasti, nesvarbu, kaip steng
sims painti.
H erakleitas

Kad ir kas tau nutikt, negali bti nelaimingas, suvokdamas savo vieny
b su Dievu.

Iminties iaiendorius 355

gruodio 15
Tik klaidoms reikia palaikymo. Tiesa gali bti viena.
Visi turtai - niekas prie tiesos dovan, visi saldumynai - niekas prie
tiesos saldum; tiesos palaima lenkia visus kitus diaugsmus.
Budizm o

imintis

mogus negali bti visikai teisus, nes jame visada kovoja, stiprja ir
silpsta patys vairiausi, prietaringiausi siekiai, ir mogus nepajgia j
tiksliai ireikti.
Klaidos gali dominuoti tik trump laik, o tiesa visada ilieka tokia, ko
kia yra, netgi po antpuoli, triuk, sofizmo, isisukinjimo ir vairiausio
melo.
Reikia nuolat mokytis teisingai elgtis, kalbti ir galvoti. Tik tas, kuris
prads to mokytis, suvoks, kaip mes toli nuo tiesos.
Melas kenksmingas visose gyvenimo sferose.
Nra mogaus be nuodms ir nra absoliuiai teisingo mogaus. mo
ns skiriasi ne tuo, kad vienas beveik be nuodms ir teisingas, o kitas
nuodmingas ir melagis, o tuo, kad vienas siekia bti kuo doresnis ir
teisingesnis, o kitas nesiekia nieko.

356

Z J'V TO TST O J

ruocfio 16
Tik didesn meil tarp moni gali pakeisti esam visuomenin san
tvark.
Kad meil mogaus gyvenimui suteikia prasms, aiku seniai, taiau ko
kia meil? is klausimas nuolat sprendiamas monijos prot ir visada
prieinamas neigiamas atsakymas: pasirodo, kad tai, kas neteisingai buvo
vadinama meile, yra visai ne meil.
Tarp kin imini buvo toks Mi Ti, kuris valdovams sil skatinti mo
nes gerbti ne jg, turtus, valdi, drs, o meil. Jis sak: Aukljate
mones taip, kad jie vertint turtus, garb - ir jie tai vertina. Auklkite
juos taip, kad vertint meil - ir jie vertins meil. Men Dze, Kon
fucijaus mokinys, nesutiko, neig tai, ir Mi Ti mokymas netriumfavo.
Prajus 2000 met tas mokymas turi bti gyvendintas ms krikio
nikajame pasaulyje po to, kai bus atmesta viskas, kas ustoja monms
t pat skelbianius tikros krikionybs viesos spindulius.
Yra vienas neabejotinas poymis, skiriantis gerus ir blogus moni poelgius:
je i poelgis skleidia meil ir vienyb, jis geras, je i nesantaik ir prieiku
m - blogas.
Po nesantaikos, kar, bausmi ir neapykantos tikrai iplis sutarimas,
atlaidumas ir meil, nes mons jau ino, kad neapykanta pratinga
tiek sielai, tiek knui, tiek asmenybei, tiek visuomenei, o meil suteikia
dvasin ir materialin turt kiekvienam mogui bei visai monijai. Tas
laikas artja. Nuo ms priklauso, ar priartinsime j, ar susilaikysime
nuo to, kas j tolina.

Iminties Haiendorius

357

gruodio 17
Tai, kad mes suvokiame save kaip btybes, kurios skiriasi nuo kit, ir
kitas btybes, skirtingas nuo ms bei viena nuo kitos, lemia gyveni
mo slygos laike ir erdvje. Kuo labiau nyksta ie skirtumai, tuo labiau
mes pripastame savo vienov su visais gyvais padarais ir tuo lengvesnis,
diaugsmingesnis ms gyvenimas.
Juk ir knas nra sudtas i vieno nario, bet i daugelio. Todl jei kenia
vienas narys, su juo kenia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su
juo diaugiasi visi nariai.
1 K or 14, 26

akel, nupjauta nuo akos, atidalijama nuo viso medio. mogus, susi
pyks su kitu mogumi, atsiskiria nuo visos monijos. Bet ak nupjauna
kakieno ranka, o mogus pats atstumia save nuo artimo neapykanta ir
pykiu, neinodamas, kad taip jis atsiskiria nuo visos monijos. Vis dl
to dievyb, paaukusi mones bendrai gyventi kaip brolius, apdovanojo
juos laisve po gin vl susitaikyti.
M arkas A urelijus

Dievas, sukrs nejuntant egzistavimo diaugsmo dang ir em, pa

noro sukurti btybes, kurios patirt diaugsm ir sudaryt kn i
mstani nari. Visi mons - io kno nariai; kad bt laimingi, jie
turi sujungti savo vali su visuotine valia, valdania vis kn.
B lezas Paskalis

M s egzistavimo vienybs su kitais suvokimas pasireikia m eile. M eil tai gyvenimo prapltim as. Kuo stipriau mylime, tuo platesnis, pilnesnis ir
diaugsmingesnis ms gyvenimas.

358

IV TOLSTCTJ

(gruodio T 8
monija nepaliaujamai tobulja, ir tai vyksta ne savaime, o monms
stengiantis siekti asmeninio tobuljimo. Dievo karalyst pasiekiama dar
bais.
Nelaims tegu js netrikdo; nenusiminkite, susiimkite, kovokite nuo
lat, nepaliaujamai, be baims ir abejoni, nes ateities valdovas nugals.
H iugas Felisit R oberas

de

Lamen

Danai pasigirsta svarstym, kad visos pastangos pakeisti gyvenim, i

rauti blog ir sukurti teising gyvenim - beverts, viskas vyksta savai
me, visk padarys progresas. mons plauk valtimi, taiau irkluotojai
priplauk tiksl ir ilipo, o valtyje lik keleiviai neliet irkl manydami,
kad, kaip ir anksiau, valtis plauks pati.
ia, emje, nra ir neturi bti ramybs. Gyvenimas - tai verimasis
tiksl, prie kurio galima priartti, bet jo nemanoma pasiekti, todl ir
nra ramybs. Ramyb amorali. A nesirytu nurodyti, kas yra tas tikslas;
nesvarbu koks, jis yra arba turi bti. Be jo gyvenimas beprasmis; sutikti
su juo - tai neigti Diev. Maa to, tai reikt, kad gyvenimas - piktas ir
kvailas poktas.
D iuzep M adzinis

Visa istorija patvirtina neginijam ties, kad Diev galim a pasiekti ne

svarstymais, o nuolankumu, kad aminj pasaulio tvark suvokti galima
tik ja i paklstant ir kad tik tokiu keliu eidami galime patirti Jo vali.
D onas Raskinas

Kad ir koks menkas, nepastebimas tavo dalyvavimas bendrame pasaulio

keitimo gera procese, jis btinas, nes tokiomis menkomis, nepastebi
momis pastangomis kuriama gerov, kuria tu naudojiesi. Todl negu
drauk, tempk vadeles, nors niekas nemato ir nesiveja.

iminties iaiendorius

359

ruocfzto 19
Tikrasis turtas visada ms rankose. Jis kaip elis seka paskui ger gyve
nim.
Visk, kas gali mus padaryti geresnius ir laimingesnius, Dievas padjo
tiesiai prie mus arba visai alia.
L ucijus A njus Seneka

Tas, kuris paskyr savo gyvenim dvasiniam tobuljimui, negali bti ne

patenkintas, nes turi visk, ko tik panori.
Blezas Paskalis

Tikroji laim yra doryb.

Spinoza

Kuo atkakliau siekiame malonum, tuo sunkiau pasiekti vienintel mo

gui prieinam turt - meil.
Tas, kuris darydamas ger darb jauiasi nelaimingas, arba netiki Dievu,
arba daro neger darb.

360

] g v TOLSTOJ

gruodio 20
Tikroji krikionybs reikm dabar jau visiems aiki ir krikionybs
taka jau stipresn u j gaubiant mel.
Reikia atskirti t religij, kuri ipaino Jzus, nuo religijos, kurios
objektu jis tapo. Kai painsime tikrj Evangelijos prasm, bus paprasta
ja vadovautis.
A nri A mjelis

A matau nauj religij, pagrst pasitikjimu mogumi, kvieiani

netyrintas ms gelmes ir ipastani tai, kad mogus gali mylti gr
nesitikdamas atlygio, bei tai, kad moguje slypi dievikasis pradas.
monija vairiuose posakiuose ir vairiais lygmenimis kartoja Viepaties
maldos odius: Teateina Tavo karalyst kaip danguje, taip ir emje.
D iuzep M adzinis

Negalima tiktis ivysti ateinani Dievo karalyst, bet nereikia abejoti tuo,
kad j i ateis. J i nepaliaujamai artja.

iminties iaiendorius

361

gruodio 21
v

-------

Aukiausiame savo smons take mogus vienias. Si vienatv bna

keista, neprasta ir atrodo sunki. Neprotingi mons gelbjasi nuo vie
natvs isklaidydami j ir nusileidia i aukiausio tako emiausij;
protingi mons isilaiko aukiausiame take melsdamiesi.
Santykis su Dievu, toks, kokio jis i ms tikisi, - tai nuolat vykdoma
Jo valia. Bet gyvenimo interesai, ms aistros nuolat, kiekvien minut,
atitraukia mus nuo to. Tai suvok griebiams iorins, odins santykio
su Dievu iraikos - maldos, stengdamiesi suvokti priklausomyb nuo
Dievo. Tokia malda primena ms nuodmes, ms pareigas ir gelbsti
nuo pagund, jeigu tik pagundai kylant suspjame pagauti pamaldi
nuotaik.
Asmenyb yra apribojimas, todl Dievas, kad ir kaip mes J suprantame,
nra asmenyb. Kreipimasis Diev yra malda. Kaipgi kreiptis t, kuris
beasmenis? A esu asmenyb, todl kitaip nemoku ireikti savo santykio
su Dievu, tik kreipdamasis tarsi asmen, nors ir inau, kad Jis negali
bti asmenyb.
mogus, beviltikai palaidotas achtoje, lantis ledynuose, i bado mir
tantis jroje ar vienutje, ar tiesiog mirtantis kurias ir aklas, - kuo jis
gyvent paskutines savo gyvenimo minutes, jei ne malda?
Kaip gera bna mogui, kai jis isenka beviltikose pasaulietiko gyvenimo
turt paiekose ir pavargs itiesia rankas Diev.
B lezas Paskalis

Be maldos galima gyventi tik tada, kai mog visikai uvaldo aistros
arba kai visas gyvenimas skirtas tarnauti Dievui. mogui, kuris kovoja
su aistromis ir yra toli nuo savo pareig, malda yra btina gyvenimo
slyga.

362

J.<V TOLSTOJ

22
Niekas taip netrukdo pagerinti visuomenins santvarkos, kaip sivaiz
davimas, kad tai galima padaryti tik pakeitus ior. Neteisingas poiris
nukreipia moni veikl tai, kas neveiksminga, ir atitraukia nuo to, kas
galt pagerinti gyvenim.
Civilizacija - pirmiausia moralinis reikinys. Jeigu nra siningumo,
pagarbos teisei, nra pagarbos pareigai, nra meils artimui - odiu, jei
gu nra dorybi, visi atsiduria pavojuje, viskas griva. Tik masi moral
yra tvirtas civilizacijos pagrindas.
A nri A mjelis

Teisinga minties kryptis yra ne pasaulinei ar dvasinei valdiai sukurti

naujus statymus, o kiekvien mog pripainti moraline vertybe. Taip
mstant prie monijos progreso bus prisidedama kur kas daugiau, nei
prisideda visi neskmingi aklj bandymai tapti lyderiu tarp aklj nuo j visi krinta dogmatik ir autoritet duob.
E dmundas Jeitsas

Palyginti su krikionybe, socializmas tra menkas antraeilis materialini

darbinink klass poreiki klausimas ir visikai nesusijs su pagrindiniu
mogaus gyvenimo prasms klausimu.
Fiodoras Strachovas

Mes, mons, turime suprasti, kad visi esame vieno Tvo vaikai, paaukti
ia, em, vykdyti vien bendr statym: kiekvienas ms turi gyventi
ne dl savs, o dl kit; gyvenimo tikslas - ne bti laimingam, o padti
kitiems ir paiam tapti dorybingesniam; kovoti su neteisybe ir klaidomis
visur, kur tik jas sutinkame, yra ne tik ms teis, bet ir pareiga, viso
ms gyvenimo pareiga, kurios nepaisydami ar kuri paeisdami sunkiai
nusidedame.
D iuzep M adzinis

Kurdam i klaidingus prievarta grstus statym us ir j laikydam iesi negalime

ne tik atrasti tiesos bet ir sum ainti netiesos.

Iminties Haienciorius

363

ruocfio23
Imintis yra gyvenime taikom amin ties inojimas.
Sokratas pirmasis nuleido filosofij i padebesi ir paskleid j tarp mo
ni, ragindamas iuos studijuoti gyvenimo, paproi ir ger bei blog
darb tyrimo moksl.
M arkas T ulijus C iceronas

Mokslingumas retai suderinamas su imintimi. Mokslininkas ino daugyb

dalyk, kuri dauguma nereikalingi ir abejotini. Iminius ino nedaug,
bet viskas, k jis ino, reikalingajam ir monms, ir jis ino tai i ties.
Tas, kuris pains savo siel, atras savyje dievikj prad. Pains savyje
dievikj prad, jis visada elgsis ir galvos taip, kad bt vertas gautos
dievikos dovanos.
M arkas T ulijus C iceronas

Protingi nebna mokyti, mokyti nebna protingi.

La o d zi

Iminties teikiamos dovanos, palyginti su kitomis iniomis, yra tiek pat

svarbios, kiek dykumoje svarbus indas su vandeniu, palyginti su aukso
kalnais.

364

l g v TOTSTOJ

gruodio 24
_______________________________ ^
Nuo vaikysts pradeda augti dvasin jga ir silpsta knikoji. Kaip du
kgiai, nukreipti virnmis pagrind, tolygiai maja kno ir auga
dvasios jga.
Kuo vyresni tampa dvasin gyvenim gyvenantys mons, tuo labiau
pleiasi j proto akiratis, viesja j smon; pasaulietin gyvenim gyve
nantys mons su metais vis labiau kvailja.
Talmudas

Reikia pasenti, kad taptum geresnis; a niekada nedarau klaidos, kurios

jau nebiau padars.
Johanas Volfgangas

fon

G t

Sielos branda svarbesn nei blizgesys bei jg perteklius, ir aminyb

turt pasinaudoti gritimi, kuri mumyse sukelia laikas.
A nri A mjelis

Fizinis augimas - tai tik atsarg ruoimas dvasiniam darbui, tarnavimui

Dievui ir monms, kuris prasids vystant knui.
Aukite dvasikai ir padkite augti kitiems. Tai ir yra gyvenimas.
Siaubinga padtis to, kuris nepripasta savo dvasinio gyvenimo ir jo
augimo. Yra vienas knikas gyvenimas, kuris nesulaikomai nyksta ir
tuoj tuoj pradings. Pripaink savo dvasin esm, gyvenk ja, ir vietoje
nusivylimo tu painsi netrikdom, vis augant diaugsm.

iminties iaiendorius

365

gruodio 5
Gailestingumas, kad bt tikras, turi bti vykdomas nepaisant moni
pritarimo ir nesitikint adygio pomirtiniame gyvenime.
Gailestingumas prasideda namie. Jei tam, kad isreikstum gailestingum,
turi kur nors vyktiy vargu ar tai, k nori ireikti, yra gailestingumas.
Pagalba, kuri turtingi mons atvirai teikia vargams, geriausiu atveju
yra mandagumas, tik ne gailestingumas.
Daiktais reikiamas gailestingumas tik tada nea gr, jei jis yra auka. Tik
tada, be daiktins dovanos, teikiama ir dvasin dovana. Jei tai ne auka,
o perteklius, tai tesuerzina gaunantj.

366

IV TOISTOJ

gruodio 26
Vaikyst - tai taigai pasiduodantis amius. Todl aukljant labai svarbu
parinkti taigas, kurios turs takos vaiko gyvenimui.
mons lengviausiai tikinami vaikystje. Samprotavimai nedaro jiems
tokios takos kaip pavyzdys. Todl bergdi ir juokingi visi pamokslai apie
elges, kuriuos mes skaitome vaikams, nors ie mato prieing pavyzd.
Koki gi naud vaikams gali duoti nuostabs samprotavimai apie mo
ral, jeigu iems stipriai prietarauja barbariki ir amorals suaugusij
poelgiai, vykstantys prie akis?
G ustavas Struv

Svarbiausia vaikus imokyti saiko, paprasto gyvenimo, darbtumo ir gai

lestingumo. Tik kaip tai padaryti, jei vaikai mato, kad tvai brangina ir
gausina prabang, labiau vertina dykinjim negu darb ir gyvena perte
kliuje, nors alia yra vargstanij. Moralikai vaikai aukljami teigiamu
pavyzdiu. Gyvenkite teisingai ar bent stenkits taip gyventi ir, kaip tei
singai gyvensite, taip teisingai iauklsite savo vaikus.

Iminties kalendorius

367

(gruodio 27
Visa, k matome ir inome, mes regime ne taip, kaip yra i ties, o kaip
tai suvokia ms paintins galios.
Uuot kartojus, kad mumyse atsispindi pasaulis, geriau reikt sakyti,
jog ms protas atsispindi pasaulyje.
G eorgas K ristofas L ichtenbergas

Lta brangios valdov karietos, senatv pamau ardo kn. Tik teisin
gj mokslas nesensta ir negriva.
Budizm o

imintis

Utenka mogui pavelgti save tik kaip knik btyb, ir jis tampa
nemenama msle, neinarpliojamu prieltaravimu.
Kad suprastum tikrj daikt reikm, btina perkelti visa tai, kas mato
ma, nematoma, visa tai, kas knika, dvasika.

368

U .V

TOISTOJ

v-

gruodio z8
Tai, kas vadinama mokslu, yra arba pati svarbiausia mogaus veikla, ku
rios tikslas - atskleisti monms gyvenimo dsnius, arba pats niekin
giausias ir apgaulingiausias usimimas - tyrinjimas viso to, kas gali
sudominti dykintojus.
Atrodo, reikia rodyti, kad pripaintume usimimo tuo, k vadiname
mokslu, svarb ir naud. Mokslo mons paprastai tvirtina: kadangi jie
tyrinja inomas temas, tai rezultatai tikriausiai kada nors kur nors kam
nors bus svarbs.
Visata berib ir mogui nepaini. Vadinasi, mes negalime visikai isiai
kinti ir savo kno gyvenimo.
B lezas Paskalis

Mokslas yra ne tai, k mons juo vadina, o tai, kas moni gerovei yra
anksiausias ir reikalingiausias painimo objektas.

Iminties iafendorius

369

gruodio 29

Kol bus prievarta, tol bus ir karas. Prievart nugalti galim a ne prievarta,
o nesiprieinimu ir nedalyvavimu joje.
Jei mano kareiviai pradt mstyti, n vienas nelikt armijoje.
Frydrichas

II

Laukinis karinio udymo instinktas tkstantmeius buvo taip kruopiai

kultivuojamas ir skatinamas, kad mogaus smegenis leido gilias aknis.
Reikia tiktis, kad visuomen, geresn negu ms, sugebs isilaisvinti
nuo io siaubingo nusikaltimo.
A supratau disciplin, btent tai, kad kapralas visada teisus, kai kalba
su kareiviu, serantas - kai kalba su kapralu, karininkas - kai kalba su
serantu, ir taip toliau iki feldmaralo, nors jie ir sakyt, kad dukart du penki. I pradi tai suprasti sunku, bet padeda kiekvienose kareivinse
kabanti lentel - j visi skaito, kad praviest mintys. Lentelje surayta
viskas, ko nort kareivis, pavyzdiui, grti savo kaim, atsisakyti tar
nauti, nepaklusti virininkui ir panaiai, o u visa tai numatytos baus
ms: mirties bausm arba penkeri metai katorgos darb.
E rkmanas-atrianas

Kar nebebus tada, kai mons nedalyvaus prievartoje ir bus pasiruo

itverti visus persekiojimus, kuriais jie bus baudiami. Tai vienintelis
karo sunaikinimo bdas.

370

IV TOISTOJ

gruodio 30
Brolybs ir vis moni lygybs suvokimas vis labiau plinta.
Ar mes suvokiame dvasin brolyb? Ar suvokiame savo kilm i vieno
dangikojo Tvo, kurio paveiksl nuolat neiojame savyje ir prie kurio
tobulumo nuolat galime prisiliesti? Ar pripainome, kad vis moni
sielose, kaip ir savojoje, tas pats dievikasis gyvenimas? Be to, i vienov
sukuria tarp moni tikr laisv ry.
V iljamas E leris aningas

Negali mylti nei to, kurio bijai, nei to, kuris bijo tavs.
M arkas T ulijus C iceronas

mons, kalbantys apie moral ir apribojantys js pareigas eimos ir

tvyns svokomis, propaguoja egoizm, didesn ar maesn, taiau bet
kokiu atveju pavojing tiek jums, tiek kitiems. eima ir tvyn - du
ratai, esantys dar platesniame monijos rate. iuos du laiptelius reikia
perlipti, net negalima ant j sustoti.
D iuzep M adzinis

Savo vienybs su visa monija suvokimas, iplaukiantis i vis bendro

dievikojo prado suvokimo, dovanoja monms aukiausi tiek vidi
n - asmenin, tiek iorin - visuomenin - turt. Tai suvokti labiausiai
trukdo valstybiniai, tautiniai, kast ir religiniai prietarai. suvokim
formuoja tikroji religija.

iminties fcafendorius

371

ruodio3i
Praeities jau nra, ateitis dar neatjo. Dabartis - be galo maas takelis,
kuriame susilieia nesanti praeitis su nesania ateitimi. iame neima
tuojamame takelyje vyksta tikrasis mogaus gyvenimas.
Mgstame sakyti: Laikas eina! Laiko nra, tai mes judame.
Pagal Talmud

Laikas u msy laikas prie musy alia laiko nra.

A esu knas ir siela. Knui niekas nesvarbu, nes mediagai nebdinga
skirti, kad ir kas tai bt. Dvasiai visa tai, kas kyla ne i jos, irgi nesvarbu,
nes dvasia gyvena savarankikai, bet jos gyvenimas neturi jokios reikms
nei praeiiai, nei ateiiai. Visa dvasios svarba sutelkta dabart.
M arkas A urelijus

Aukiausiajam protui laikas neegzistuoja: kas bus, tas jau yra. Laikas ir
erdv - tai begalybs padailinimas, kad ja galt naudotis ribotos bty
bs.
A nri A mjelis

Ms siela patalpinta kne ir jame randa dat, laik, matmenis. Ji svars

to tai, pavadina gamta, btinybe ir kitaip mstyti negali.
Blezas Paskalis

Laiko nra. Yra tik be galo maa dabartis, joje mes ir gyvename. Todl
tik dabariai mogus turi skirti visas savo dvasines jgas.

372

JV TOXSTOJ

ToAcroft, AeB HwKOAaeBHH

Tolstoj, Lcv Nikolajevi
-64
Iminties kalendorius / Lev Tolstoj ; i rus kalbos vert Aistis
Kelertas, Aleksandras Tyla, Linas Vaitkus. - Kaunas : Obuolys [i.e. M EDIA
IN C O G N IT O , 2013]. - 372, [1] p.
ISBN 978-609-403-551-7
Tai pirmasis paskutins Levo Tolstojaus knygos, kurios originalus
pavadinimas Krugtenija, vertimas lietuvi kalb. i sutrumpinta krinio, kur
autorius laik svarbiausiu savo indliu monikum, versija labiau pritaikyta
iuolaikiniam, nuolat skubaniam skaitytojui. ia ne tik rasite kasdienius
pamokymus ir pamstymus, bet ir raytojo iskirtas pagrindines mintis. Knyga
neabejotinai verta atsidurti lentynoje krini, kurie nepaliaujamai moko mus
to, kas svarbiausia.
U D K 821.161.1-84

Lev Tolstoj
IM IN T IE S K A LEN D O R IU S
I rus kalbos vert Aistis Kelertas, Aleksandras Tyla, L in as Vaitkus
Tekst redagavo Inga Jankauskait
Tekst tvark Raim onda Kavaliauskien
Virel kr Andrius Morkclinas
Maketavo D aiva irvaitien
23,5 sp. 1. Usakymas Nr.
Ileido OBUOLYS
(O BUO LYS yra registruotas leidybinis enklas,
kur pagal sutart naudoja UAB M E D IA IN C O G N IT O )
Butrimoni g. 9, LT-50220 Kaunas
knygos@obuolys.lt | www.obuolys.lt
Akcijos ir nuolaidos
Nemokamas katalogas
Knyg itraukos

fknygos.lt

Spausdino spaustuv

PRINTIT
Gamyklos g. 27, LT-96155 Gargdai
Tel. (8 46) 42 03 00, info@print-it.eu