PUZO

MARIO

Tamsos arena
Romanas
Iš angly kalbos vertė Lina Balčiūtė-Būgienė

Alma littera
VILNIUS / 2009

UDK 820(73)-3 Pu-127

Versta iš: Mario Puzo THE DARK ARENA Mandarin, London, 1992

Antrasis leidimas

ISBN 978-9955-38-310-9 Copyright © 1953,1955 by Mario Puzo © Vertimas į lietuvių kalbą, Lina Balčiūtė-Būgienė, 2009 © Leidykla „Alma littera", 2009

Erikai

.

Bet nepasotinamieir Dievą. " „O.. nelyginant nors jie jau visiškai atkančioms.„Tėvai ir mokytojai. juos idant ji niekad per amžių amžius neprašo atleidimo ir reikalauja. Į gyvąjį Dievą negali žiūrėti be neapykantos reikalauja. Savo tyruose sidavusių šėtonui ir jo išdidžiai dvasiai. šaukiantį. jie patys save pasmerkė išdidumu maitinasi. prakeikę Dievą ir gyvenimą. aš taip klausiu: „Kas yra pragaras?" Šitaip atsakau: „Kančia dėl to. keikia. trokš mirties ir nebūties. ir visus savo kūrinius. pats Dievas sunaikintų ir save. Bet nesulauks mirties. idant nebūtų gyvybės Dievo." Fiodoras Dostojevskis BROLIAI KARAMAZOVAI Vertė Motiejus Miškinis . yra ir pragare tokių išdidžių ir šėlstančių. Ir amžinai degs jie savo rūsčio ugnyje. Jie savo noru pasirinNes. sužinojo ir patyrė nenuginčijamą tiesą. pagiežingu alkanas imtų čiulpti kraują iš savo paties kūno. kad jau nebegalima mylėti. ko nepasotinamą pragarą. prakeikė patys save.. yra baisių.

.

Jam atrodė. kada gi pasieks savo tikslą . po galva pasikišęs mėlyną sportinį krepšį. tad dabar. troško kuo greičiau pasiekti Frankfurtą. Ilgi mediniai suolai užėmė kone visą vagono plotį. Traukinys lėkė net pasisiūbuodamas.1 V A L T E R Į M O S K Ą užplūdo paskutinė jaudulio ir spengiančios vienatvės banga . kad keleiviai nematytų begalinių griuvėsių. Blausioje šviesoje jis vos galėjo įžiūrėti kitus civilius. kaip ir Moska. kurio jau nebesitikėjo vėl išvysti. ir Moska girdėjo garsiau už visus skambantį . Vagone degė pora blausių lempučių . tik palei vieną sieną liko siauras tarpas praeiti. Kur kas jaukiau būtų buvę sėdėti su kareiviais kitame vagono gale. sugriautą miestą.tarsi prieš grįžtant namo. Kelią į Vokietiją jis pažino geriau nei į savo šalį ar į gimtąjį miestą. Jie visi drauge atplaukė karo laivu ir. Langai buvo užkalti . vežantis Frankfurto įgulos pamainą. kad panašiai jaučiasi ir kiti dvidešimt drauge važiuojančių civilių. per kuriuos tenka važiuoti. Tai buvo karinis ešelonas. kelionei visai jau einant į pabaigą.nusiaubto žemyno širdį. bet pusė vietų vagone buvo skirta civiliams pareigūnams.tarsi tam. Moska pačiupinėjo savo šilkinį kaklaraištį ir nusišypsojo.jausmas. Moska išsitiesė ant suolo. Paryžiaus priemiesčių griuvėsiai buvo giliai įstrigę jo atmintin ir pažįstami lyg orientyrai. Keistas . siunčiamiems iš Valstijų. Kalbėdamiesi jie stengėsi perrėkti traukinio dundesį. jis tiesiog nebenustygo laukdamas.po vieną abiejuose galuose.

Moska vėl išsitiesė ant suolo ir pamėgino užmigti. Kai kurie miegojo išsitiesę ant suolų. susispietę į tris būrelius. Bet kūnas buvo toks pat sustingęs ir nelankstus kaip ir medinis suolas po juo. koks galingas jis būsiąs ir kaip puikiai sutvarkysiąs savo popierinę imperiją. piniginėje visuomet „gumelė". Antklodė ant nugaros. atrėmęs galvą į užkaltą langą. ir Moska atsisėdęs ėmė stebėti kareivius kitame vagono gale. Moska beveik su grauduliu prisiminė šitą gyvenimą: jis ir pats juk ilgiausiai taip gyveno. per miegus girdėdamas bendrakeleivių balsus. Jis atsisėdo. Traukinys sulėtino greitį ir įvažiavo į nedidelę apleistą stotį. Traukinys vėl padidino greitį ir dabar tiesiog lėkė. traukiant iš neliečiamųjų atsargų šokolado plyteles. liovėsi vos prieš keletą mėnesių. Moska snūduriavo. bet kiti. . pravažiavęs stotį. Buvo beveik vidurnaktis. Pasiruošęs bet kam. Kareivis visada viskam pasiruošęs. gėrė. kad jo civilinis rangas prilygsta kariniam pulkininko laipsniui. ten bebuvo likęs tik vienas žvakės apšviestas ratelis. Jis vežėsi golfo lazdų rinkinį ir jau laive visiems apskelbė. Ponas Džeraldas buvo iš visų aukščiausio rango. ir Moska nejučia ėmė vaizduotis jį žaidžiantį golfą miesto griuvėsiuose. Moska žvilgtelėjo į laikrodį. nes kai vėl pažvelgė į kareivius vagono gale. ir visą vagono galą gaubė jauki šviesa. vyptelėjęs pagalvojo Moska. Žvakių šviesoje matė juos siurbčiojam iš savo gertuvių (buvo tikras. kad jose ne vanduo). Matyt. iš mėlynojo sportinio krepšio išsitraukė butelį ir. iki Frankfurto dar geros aštuonios valandos. padidino greitį. maloningu tonu dėstė. Bet kai traukinys. vanduo ar kas nors stipresnio gertuvėje. nes ponas Džeraldas globėjišku. Civiliai dabar šnekėjosi tyliau. tačiau už nugaros iš tamsos vis dar girdėjosi pono Džeraldo ir keleto kitų civilių balsai. Ponas Džeraldas buvo smagiai nusiteikęs. Buvo naktis. paskui buvo užsnūdęs. prie žvakių pliekė kortomis. miegai išlakstė. žvakės kuprinėje. smagiai varantį kamuolį su žeme sulygintomis gatvėmis iki pat apvalios akmenų krūvos ir meistriškai įmušantį jį į pūvančią kaukolę. ir užkaltame vagone tvyrojo tamsa. Jie tikriausiai buvo išgėrę.10 § MARIO PUZO pono Džeraldo balsą. kol sustingę raumenys atsileido.

TAMSOS ARENA § II Nuo šviesaus ratelio kitame vagono gale atsiskyrė dvi žvakės ir jų liepsnelės šokčiodamos ėmė artėti praėjimu. . pats liko tamsoje ir nieko neatsakė. liaukitės pliurpę. tarsi padrąsėję trūkčiojančios liepsnelės šviesoje. užsikimškit. sūneli. . o žvilgsnis .Neatsižegnokit. aš sužeistas. maloningu tonu. Jie pamėgino ir kareivį įtraukti į pokalbį. Netrukus kalbantieji jį pamiršo ir ėmė šnekėtis apie ką kita. tiktai sykį ponas Džeraldas. pasilenkęs į šviesą ir nelyginant norėdamas pasirodyti. tarsi iš siaubo negalėdamas patikėti tuo. Jų balsai suskambo garsiau. . tarė: . Kareivis nieko neatsakė. nustelbdamas jų visų balsus ir traukinio. užčiaupkit savo šlykščius nasrus! Kurį laiką stojo nuostabos kupina tyla. tie laikai jau baigėsi. visi sėdėjo sutrikę. žvakes pastatęs ant suolo. . .grėsmingas ir bejausmis. bet ir kažkokio siaubo apimtas. tylusis kareivis suriko visa gerkle. ir pliūpčiojančios žvakių liepsnelės apšvietė jį visu ūgiu.Matai. su girto įžūlumu. mes visi irgi tarnavom armijoje.Užsikimškit.šūktelėjo ponas Džeraldas. ramiai. Staiga jo balsas nutrūko. dundesį.ar nepaliktum mums šviesos? Žvakė tuoj pat atsidūrė pas poną Džeraldą ir jo civilių kompaniją. Jas nešančio kareivio veidas buvo iškreiptas pagiežos ir buko pykčio. kuriame girdėjosi ir tikro švelnumo gaidelė. ir ponas Džeraldas vėl prašneko. tarė kareiviui: . jis pašoko. juk rusai tai liko! Jie vėl pamiršo kareivį.Ačiū Dievui. . bet staiga. Tada jis tyliai. ką sako. tęsdamas nutrauktą pokalbį. Ryškioje auksinėje žvakių šviesoje ir taip nuo alkoholio įraudęs veidas atrodė tamsiai raudonas. aklai lekiančio per kontinentą.Dieve. Paskui ponas Džeraldas vėl pasilenkė į šviesą ir tyliai pasakė kareiviui: .Paskui juokdamasis pasisuko į kitus.Ei.Geriau grįžk į savo vagono galą. kareivėli. Joms slenkant pro šalį. . Moska visai išsibudino. bet šis. Tas kareivis man kažką padarė. Vienas civilis atsakė: .

Tada. Jie patiesė antklodes ant grindų ir paguldė ant jų poną Džeraldą. dingdamas iš šviesos rato. o balsas irgi skambėjo tik mandagiai. Ponas Džeraldas tebekartojo: . girdėjosi tik nuostaba . Iš kito vagono galo praėjimu atskubėjo du vyriškiai. Jis nieko nepasakė. Jo balse nebebuvo baimės.Nieko baisaus.12 $ MARIO PUZO Moska išsitiesė. Moska. . Spigindamas į ją žibintuvėliu.Dėl viso pikto į Frankfurto stotį išsikviesim greitosios pagalbos automobilį.jis negalėjo patikėti.Susukit jį į antklodę.Kur jis? Girtasis kareivis buvo dingęs. Iš kitos stoties telegrafuosiu. .ir susmuko ant suolo tamsoje. Jis tyliu balsu persigandęs pasakė: . Kareivis nejudėjo. pasisukęs į kitus. lygiame jo veide nesimatė užuojautos. Leitenantas šiurkščiai jį pastūmė.Tas kareivis dūrė man peiliu. kažkas numušė žvakę ir ji nukrito ant grindų. jis išplėšė iš tamsos susirietusią figūrą. Žibintuvėliu švysčiodamas po vagoną.pasakė jis. aplink kurią plėtėsi tamsi dėmė. Leitenantas nuėjo į savąjį vagono galą ir grįžo prisisegęs pistoletą. . prikišo žvakę ir kažką įsakė drauge atėjusiam kareiviui. Kareivis norėjo prakirpti kelnių klešnę. paklausė: . jis išsitraukė pistoletą ir paslėpė jį sau už nugaros. . bet ponas Džeraldas neleido: . Leitenantas pasilenkė. Malruni. . .Stokis. jas dar galima sulopyti. .Jauname. Leitenantas apžiūrėjo žaizdą. aukštai ant šlaunies. nors ir nebe taip ryškiai apšviestas. . Sis nulėkė į kitą vagono galą ir grįžo su antklodėmis bei pirmosios pagalbos vaistinėle. Moska matė jį tiesiai sėdintį ant suolo. Jie nešėsi žvakes.Ne. paskui visos trys žvakės apšvietė didžiulę skylę kelnių klešnėje. tas kareivis dūrė man peiliu. pamatė priešais save kampe ant suolo susirietusią figūrą. Ponas Džeraldas vis dar stovėjo.Man dūrė. stebeilydamas į tamsą. kiti tamsoje irgi pakilo nuo suolų. tik atsmaukit. ir Moska pamatė šviesoje blykčiojant karininko antsiuvus. .

Paskui pridūrė: — Jums pasisekė. . Prancūzų miestas anapus stoties dunksojo tamsus ir tylus.Aš žinau. ūmiai pajuto jam gailestį. kad tai tik įdrėskimas. aš jo niekuo neišprovokavau. kai jį paskyrė į būrį. Traukinys ėmė lėtinti greitį. nieko tokio.Tam tikra prasme jūs man labai pasitarnavote. išvydęs buką užguito gyvulio žvilgsnį. ir viskas.Patikėk. kad greitosios pagalbos automobilis lauks jų Frankfurte. As nepadariau nieko. Pamatęs. bet šis nekantriai atšovė: . kodėl jam šovė į galvą tokia kvailystė? Kai leitenantas grįžo į vagoną ir pasakė. Leitenantas atnešė savo susuktą antklodę ir patogiai paguldė poną Džeraldą. Jis privertė Malrunį atsistoti.TAMSOS ARENA S 13 Kareivis praplėšė akis. toks rimtas ketinimas tarsi suteikė įdomumo šiam įvykiui ir žaizda pono Džeraldo šlaunyje pasidarė kur kas svarbesnė. atsirėmė į jas ir ėmė žvalgytis į tamsoje pro šalį slenkantį peizažą.Jis tiesiog trenktas. Tada šiurkščiai apsuko kareivį ir apieškojo. Nieko neradęs. Jis prisiminė. kuris ėjo į stotį telegrafu iškviesti greitosios pagalbos automobilio. bet kurių galų jis tai padarė. leitenante. Moska išvydo kruviną peilį. ir Moska. Kažkodėl ši žinia pataisė jiems nuotaiką. Pamatė leitenantą. Traukinys vėl pajudėjo.atsakė leitenantas. . dėl ko jis būtų galėjęs taip pasielgti. Aš mėginau atsikratyti Malrunio nuo pat pirmos dienos. Paklauskite mano draugų. Pono Džeraldo draugai palinkę virš jo ramino sužeistąjį. kad šio rankos tuščios. nukreipė žibintuvėlį į suolą. kaip tas pats ar beveik . ir jis dar sykį nužingsniavo prie durų. . pistoletą įsikišo atgal į dėklą. Moskos neėmė miegas. Leitenantas paėmė jį ir pirma savęs nusivarė kareivį į kitą vagono galą. paskui ir visai sustojo. pravėrė duris ir žvilgtelėjo lauk. jis taikėsi jums į kiaušius. ponas Džeraldas kreipėsi į jį: . Leitenantas žibintuvėliu tebespigino kareiviui į akis. Daugiau nebuvo nė gyvos dvasios. Moska grįžo ant savo suolo. Moska nuėjo į vagono galą. Dabar jį uždarys porai metelių. Kiek aš pažįstu Malrunį. sere.

kad likai be kojos! Jis buvo visai pamiršęs. kiek juostelių. . . ką motina rašė apie Alfą.Visai nepasikeitė. nors žino.Tu pasidarei vyresnis.juokavo Alfas.aš maniau. Jis paplekšnojo broliui per petį ir nusišypsojo. Žinai. . kai jis be jo. . Paprastai namie jo nenešioja. Didelis keturkampis plakatas ant durų skelbė: „Sveikas sugrįžęs. . Alfas spaudė ranką. nei tau grybelio.net moterų korpuse beveik visos turi tokį pat rinkinį. buvo jo paties nuotrauka. regis.pareiškė Alfas. . Buvai drąsuolis. . ką pamatė įžengęs į butą. Valteri? . Jis atsmaukė kelnių klešnę. tik ir laukė šitos akimirkos. Jis nusivilko uniforminį švarką. Tačiau brolis.paprieštaravo Glorija. . Alfas nuėjo į virtuvę ir grįžo su gėrimais. . kad negaliu žiūrėti.O Jėzau.Grįžta didvyris užkariautojas. Kai jie atsitraukė vienas nuo kito.žiūrint nuo sunkvežimio. Pirmiausia. . . Tamsiame traukinyje Moska prisiminė savo pirmąjį vakarą namuose. Motina su Glorija puolė jam ant kaklo. Ne. daugiau nei trejais metais vyresnis. nei įaugusių nagų! .Labai dailus. .Jis nepasikeitė. . kad jos abi būtų tokios. daryta prieš išvykstant į užjūrį.Žinoma.Tau baisiai pasisekė.norėčiau.14 $ MARIO PUZO tas pats kraštas labai iš lėto slinko pro šalį . tanko. Moska pastebėjo užklijuotus ant dar dvejų durų.paaiškino motina. aš sakau. .Po šimts. tik su skirtingais vardais. . kurį laiką stojo nejauki tyla. Jis tikėjo niekad daugiau nebepamatysiąs šios šalies ir dabar ėmė svarstyti. Alfai.atsakė Moska. . . . Valteri!" Du tokius pat skelbimus.Žiūrėkit. šliaužiant žeme. Juk taip ilgai svajojo apie grįžimą namo.sutiko Moska. ir visi nusijuokė. motina jį paėmė.pagyrė Moska.Alfas įsistatė jį tavo garbei.pasakė motina. klampojant pėsčiomis. . .Nieko ypatingo. Valteri. o štai ir vėl išvyko. kodėl viskas susiklostė taip nevykusiai. .apstulbęs šūktelėjo Moska. . .

Ak. o aš . Visi laukė. Tai viskas.O dabar vakarieniaut.prabilo vėl.Kokia ilga kelionė. Uniforma gulėjo kaip nulieta. ką mes turėjome šitiek laiko. . padėk man padengti stalą. atlošęs galvą.TAMSOS ARENA § 15 Alfas kilstelėjo taurę.pakvietė motina. Neatsigręždama prabilo: . .divizijos ženklai.Alfai.mes kartais taip verkdavom prie tos nuotraukos . kai išsilaipinote Europoje. Veidas atrodė visiškai jaunas. . — meiliai pridūrė motina. . . kad paskandino laivą arba kad buvo didelis mūšis. Moska klestelėjo į fotelį. mes drauge pavalgydavom. žiūrėdavom į tavo nuotrauką ir šnekėdavomės apie tave.Ji kurį laiką patylėjo. Jis buvo įamžintas besijuokiantis. . Uždėjo ranką jai ant peties ir pažvelgė į nuotrauką nesuprasdamas. . Valteri. Visi nusijuokė ir išgėrė.jei tu ilgai neparašydavai arba jei išgirsdavom. ta nuotrauka nė iš tolo į tave nepanaši.Nesišaipyk. mes nėjom į bažnyčią. .tarsi būtume lankę kapą. taip pat ir Gloriją. — Jiedu nuėjo į virtuvę. . kai tu grįžai. O dabar. Padėdavau tavo mamai išvirti vakarienę.Už visus mano vaikus. . Glorija priėjo prie židinio ir paėmė nuo atbrailos įrėmintą Moskos nuotrauką.Už mūsų šeimą. kad gerai matytųsi įstrižos juodos ir baltos juostelės . kuri jo sulaukė.Na ir išsiviepęs. . Moska pakilo ir priėjo prie Glorijos. tada šypsodamasis pažvelgė į Gloriją. Birželio šeštą. fotografuojamas mylinčiai šeimai.Kas savaitė aš ateidavau čia pažiūrėti į nuotrauką. . Mama sėdėjo ant sofos. . Pietų saulės nutviekstas.Leiskit man išgert šitą. prie radijo.Ir už mergaitę. .Už didvyrį užkariautoją. spinduliavo naiviu geraširdiškumu. .čia. jis atrodė tipiškas Amerikos kareivis. Ji apžvelgė visus. . .tarė jis. trejus metus . Kas savaitė.suburbėjo Moska. . kodėl ji taip jį erzina. .pareiškė. Aiškiai buvo atsistojęs taip. tada gal kas nors ateis į galvą. Taip ir sėdėjom . ką pasakys Moska. paskui susėsdavom šitame kambaryje.atsakė Glorija.

Ji pamėgino nusijuokti. o greičiau . Staltiesė buvo sniego baltumo. .tai ilgas laiko tarpas. bet ne taip stebuklingai skanu. Girdžiau viskiu mažutę blondinę. . Vis sukiojau radiją. tu sakei. Jis išsitraukė iš marškinių kišenės trumpą storą juodą cigarą ir buvo jį beprisidegąs.Alfas. Vyptelėjęs jis pasakė: .Valgis ant stalo! — Ir jie nuėjo į valgomąjį.kad pirmąsyk mylisi.čia tau ne kareiviška putra. nors jos visos pranešinėjo tą patį. o paskui . kaip svajodavo. Nėjau į darbą. ką? . kai tik viena baigdavo skaityti žinias. tuoj atsisukdavau kitą. Bet kai įsižiūrėjau į tave. Moska visai sumišo. . Švenčiau antrojo fronto pradžią. Pasidėjau ją ant stalelio ir pasakiau jai labanakt. . tavo lovoj. Valteri. bet neverkė. kad veidas tiesiog neatpažįstamas. . salotos ir gabalas geltono sūrio. greta lėkštės jis pastebėjo dailiai sulankstytą servetėlę. kuri tvirtino. pasiėmiau ir tavo nuotrauką. kai pastebėjo. kad pasisekė į jį nepakliūti. o paskui susapnavau. kad pirmąsyk gyvenime geria. Ant stalo rikiavosi visi jo mėgstamiausi patiekalai: rostbifas su krauju.Argi ne juokinga. net nepagalvojo apie visa tai. O pats sau mąstė: birželio šeštąją aš buvau viename Anglijos miestuke ir kiaurą dieną gėriau. gyvas ir sveikas. Valgyti buvo skanu. O mama sėdėjo ten. bet nė iš tolo nepanašus į šitą nuotrauką.pasakė jis. Ir štai dabar tu čia. .tai. Glorija ir motina.. Tačiau tepasakė: .prabilo Alfas.Na. tavo kambary. .. o baigęs valgyti. Moską apėmė pašėlęs noras iškloti Glorijai visą tiesą: kad tądien jis jų net neprisiminė. Valteri Moska.16 § MARIO PUZO kiaurą dieną. kad niekad tavęs nebepamatysiu.O kaipgi. bet skruostais riedėjo ašaros. jog jie visi šypsodamiesi žiūri į jį . gaudžiau visokiausias stotis.kai įžengei pro duris.Treji metai . kai įžengiau pro duris. Tą naktį aš čia nakvojau. pamačiau. atrodei visai kaip nulipęs iš tos nuotraukos. . apie ką mąstė jos. kad aš visai nepasikeičiau.sutiko Moska. Švelniai pabučiavo Gloriją. smulkios keptos bulvės.atsakė Glorija. Motina šūktelėjo iš virtuvės: . Be to. . . rankoje suspaudusi nosinę.Man nepatinka šita nuotrauka.

Moska nusijuokė.sušuko Alfas. . pasakė: . jis ištraukė tris nedidelius paketus. — ir perdėtai mėgaudamasis prisidegė cigarą. Atrodė.į ją juk tik suvyniojau. Tai buvo milžiniška keturkampė vėliava su viduryje įspausta svastika. paskui atsisuko parodyti žiedo motinai.nutraukė tylą Moska. kuris taip ir tebegulėjo prie durų. . . Moterys susėdo abipus Moskos ant sofos.O dabar išgirsime Valterio Moskos istoriją. Motina pakėlė ją. . o paskui. kaip jis ir kalbėjo visą vakarą.pasakė jis. Pagaminti pačiam Hermanui Gėringui. Toršeras užliejo kambarį jaukia auksine šviesa. . Glorija išvyniojo savo paketą ir aiktelėjo. kai išsitraukė cigarą. kad jis grįžo namo toks pasikeitęs — ir iš veido. tyliame kambaryje pirmąsyk išvydę priešo simbolį. Jie nustebo. . Jie perėjo į svetainę: abi moterys laikė apkabinusios Moską per liemenį. susuktus į rudą popierių. o paskui pats įsitaisė priešais juos fotelyje. O dovana . kuri kėpsojo tarsi juodas voras baltame rate. Kol jie išvyniojo dovanas. Visi nutilo.TAMSOS ARENA § 17 . . Tačiau ši apstulbusi vyniojo kietai susuktą vyno raudonumo šilką . Tamsiai žalią keturkampį smaragdą iš visų pusių supo smulkūs deimančiukai.O Jėzau. ir elgsena.Keturi geriausi pasaulyje cigarai.štai! .Aš jau didelis berniukas.kas gi čia.Po velnių. tas keistas jausmas pamačius.Pirmiausia dovanos. Alfas lengvabūdišku tonu. . Alfas visiems padavė išgerti.medžiaga stambiomis klostėmis krito ant grindų. kad išgaravo paskutiniai nejaukumo likučiai. Visi keturi nusikvatojo. o Alfas nešė padėklą su viskiu ir imbieriniu alumi. po šimts?! Jis iškėlė keturis didžiulius sidabrinius cilindrus. Moska išgėrė. pusiau juokais. . jis vėl įsipylė išgerti. Glorija pašoko ir puolė Moskai ant kaklo. ir padavė po vieną kiekvienam. ir tarp jų iškilusi užtvara subyrėjo. Nuėjęs prie savo mėlynojo sportinio krepšio. Juodo aksomo dėžutėje gulėjo žiedas. patys pasijuokė iš savo nustebimo.

aptarinėjo įvairius dalykus ir klausinėjo. kad gal jis netyčia paliko ten ir kurį nors iš tų nešvankių vaizdelių. rankoje laikydama didelį pluoštą nuotraukų. kaip motina. po to siuntė jas Glorijai ir Alfui. žvelgdama į vieną nuotrauką. Jis atrodė panašus į medžiotoją. Kodėl mums neparodei? Ji įsitaisė ant sofos ir ėmėsi iš eilės žiūrinėti nuotraukas. kur tai fotografuota. o kas čia? . kad juos pralinksmintų.18 § MARIO PUZO Ir jis padavė ant grindų nukritusią nedidelę dėžutę. Moska dar sykį įsipylė išgerti. Motina grįžo į kambarį. jam palengvėjo. apžiūrėjo melsvus brangakmenius. kam taip puolė į paniką. susiruošusį gabenti namo sėkmingos medžioklės laimikį. staiga išblyško. Moska pasilenkė ir pažvelgė į Alfo laikomą nuotrauką. Kol jie šūkčiojo. Motina ją atidarė. Moska. tarsi sijonas kyšojo iš po žieminės striukės. Akimirką jį apėmė siaubas pagalvojus. ir supyko ant savęs. — Kokios nuostabios dovanos. kas ten. Antklodė. Tačiau buvo tikras. kurioje buvo iškirpęs skyles galvai ir rankoms. Paskui pamatė. Tuo metu jis važiavo užšokęs ant tanko. pakėlė akis į sūnų ir padėkojo. Valteri. — Na. Paskui sulankstė didžiulę vėliavą į mažytį keturkampį. . kad motina perdavė nuotrauką Alfui.Kur tu visa tai gavai? Moska nusišypsojęs atsakė: — Karo grobis. Paskui pamatė. — Radau tavo krepšyje. Tai sakydamas. Glorija irgi įsistebeilijo į tą nuotrauką. Kai pamatė. kad viską pardavė dar laive. Dabar atsiminė. Maskuojami žygio drabužiai juokingai darkė jo figūrą.paklausė Alfas. Nuotraukoje buvo matyti parkritęs vokietis artileristas: jis kniūbsčias gulėjo sniege. jis nutaisė juokingą miną. persimetęs per petį šautuvą. Greta kūno. Tada klausiami visų trijų žvilgsniai susmigo į jį. stovėjo jis.pasidžiaugė Glorija. . . paėmė Moskos mėlynąjį sportinį krepšį ir tarė: — Aš iškraustysiu. atsistojo. per kurį ligi pat nuotraukos krašto buvo nutekėjusi tamsi kraujo srovelė. ir žvelgė tiesiai į objektyvą.

gulėjo išdraskytuose. . Tas vokietis buvo geras artileristas. O čia." Tai pasirodė teisybė.O kur čia fotografuota? . . užkariautojas. moterys. O čia? O čia? O čia? Jis vardijo miestus. . Moska atsisėdo greta ir paaiškino: . vaikai . mano pirmosios atostogos. Moska atsilošė sofoje. stengdamasis. papsėdamas cigarą. Nesimatė apanglėjusių lavonų. tačiau galvoje šmėkščiojo: čia Nansi.Bičiulis nufotografavo mane. kam reikėjo tai rašyti.TAMSOS ARENA $ 19 Nuotraukoje nesimatė apsnigtoje lygumoje liepsnojančių tankų.aplink. Jam ir dabar tebebuvo keista. kur dvi valandas laukiau sužeistųjų eilėje į ligoninę. tarsi šiukšlės išdrabstytų po baltą lauką. kur aptikau nuogą vokiečio lavoną su išpurtusiais lyg moliūgai kiaušiais. namų. O čia Hamas. kiek akys užmato. .Pirmoji mano auka. jog čia Eifelio bokštas arba piramidės. . . tegu ir kaip juoką. tarsi būtų pasakęs. kur vokiečiai — vyrai. Jis apkabino motiną per liemenį. tarsi fotografuotųsi dykumoje. Vis tiek atrodė. kur po trijų mėnesių pirmąsyk gavo į rankas ginklą ir kovos krikštą.paklausė ji. paėmęs to bošo leiką. o čia vis buvo nesuskaičiuojami miestai. bet pakėlęs galvą pamatė.O čia? — toliau klausinėjo ji. Ant durų buvo parašyta: „Viduje . tarsi smėlynai driekėsi griuvėsiai.O čia? . Motina toliau žiūrinėjo nuotraukas.Paryžius. kad jie vis dar kažko laukia. pasakojo smagias istorijas. Alkoholis nuskaidrino nuotaiką. čia Dombaslis. Moska siurbtelėjo iš taurės.Čia Achenas. išsprogdintuose kapuose ir klaikiai dvokė. o čia. Jis. stovėjo su žeme sulygintų. žmonių kaulų fone . Ir visur jis stovėjo taip.Čia Vitri. kad tai skambėtų nelyginant pokštas. .pridūrė jis. prie kurių jis nusprendė įsiamžinti.negyvas vokietis. dulkėmis paverstų gamyklų. .

kurį ji ištraukė iš šaldytuvo. nuovokiu. kad viskas taip puikiai susiklostė. kad norėjo kišti nosį į svetimus reikalus. Antrąjį vakarą jie praleido jos namuose. tiesa. Niekam nebuvo lengva. kur jo motina ir Alfas su Glorijos seserimi bei tėvu aptarinėjo būsimų vestuvių smulkmenas: ne todėl. Glorija atsekė iš paskos. mes grįšim vienuoliktą. Glorija prisiglaudė prie jo ir sušnibždėjo: . ir dabar štai jie visi saugūs savo kambarėlyje. Tą trečiąjį vakarą motina su Alfu išėjo. kad mamai vėl teko eiti dirbti į didžiulę universalinę parduotuvę. ačiū Dievui. Jie nutarė. Moska visom keturiom įsitvėrė šitos minties. tiek nukeliavęs erdvėje ir laike. karas baigėsi. kad. kaip sako Alfas. ir jie drauge išdėliojo ant padėklo puodukus.Mielasis. šiais laikais toks transporto lygis. bet dabar. taip jį mylintys.20 § MARIO PUZO . myliu. Kai kavą atnešė į svetainę. beveik nedrįsdami patikėti. ir dvasinių jėgų. Priešas buvo labai toli ir visiškai sutriuškintas. kad ištisus trejus metus Glorija su niekuo nesusitikinėjo. jis atrodė niekad nebegalėsiąs nieko įbauginti. . supjaustė tortą su plakta grietinėle.Aš išvirsiu. Tik trečią vakarą Moskai su Glorija pavyko likti vieniems. kupinu pasitikėjimo savim vyru . Moska sužinojo.Neužmirškit. kelias minutes tyliai žiūrėjo į jį. Jis nuėjo į virtuvę.tikrų tikriausias šeimos galva.paklausė jis. Ir kai Moska užsnūdo fotelyje. jis tarsi per stebuklą gyvas ir sveikas sugrįžo atgal. tačiau. Žengdamas per slenkstį Alfas šyptelėjo ir tarė: . Ir pasisiūlė: .jie tiesiog nenustygo iš džiaugsmo. visi jie. kol užvirs vanduo. broliui kojos nebėra. kad kojų beveik ir nebereikia.Gal išgeriam kavos? . išbadėjęs. tik Valteris pirma tegu randa darbą. . į saugų prieglobstį. kad vestuvės turi įvykti kuo greičiau. atėjo eilė namiškiams pasakoti istorijas. Apsuptas. Belaukiant. ir Moska laimingai grįžo namo. aš myliu tave. kamuojamas ligų. O Alfas jį nustebino. netekęs ir fizinių. okupuotas. vos sulaikydami džiaugsmo ašaras. Drovusis Alfas buvo virtęs ryžtingu. kad Alfas neteko kojos per sunkvežimio avariją kariuomenės stovykloje pietuose. tad baimės jau nebekėlė.

kad prieitume iki galo. bet buvo pernelyg įsitempęs. .Jei kur nors eisit su Glorija. ir Moska pastebėjo. tada pabučiavo ją. Jis ištraukė nuorūką Glorijai iš rankų ir rūpestingai sumaigė peleninėje. ir platų klostytą sijoną. Ji pakilo ir pasitraukė. kad galėtų užkišti ranką už liemenėlės. toršeras skleidė jaukią auksinę šviesą. Jis atsegė jai palaidinukę. Moska apstulbo ir įsitempė. — pasisveikino. .Aš nenoriu. Jie išgėrė. Priėjęs įjungė radiją. užsegtą tik keletu stambių sagų. bet dabar tai jau buvo beveik išdilę iš atminties. Jis vėl priėjo prie lango. tada pasigirdo beldimas į duris ir vidun įžengė Glorija.Sveikas.pasakė Glorija. pagalvojo jis ir išsitiesė ant sofos. Valteri. tad gavo keltis ir įsipylė išgerti. Jis pridegė porą cigarečių. Buvo beveik pusė devynių. Moska prisitraukė Gloriją prie savęs. bet užgesinęs nuorūką jis pastebėjo.Tuoj atnešiu išgerti. Jį įsiutino ta vaikiška frazė. Dėvėjo palaidinukę. Jis nusigręžė. Pamėgino atsipalaiduoti.TAMSOS ARENA § 21 Motina stumtelėjo Alfą pro duris ir pasakė: .Pagaliau mes vieni. kaip viskas bus. Ji nusivilko paltą. . Moską pralinksmino dvejonės gaidelė jos balse: tarsi jai būtų buvę nejauku. paskui nuėjo į virtuvę pažiūrėti. — Įpilk mudviem išgerti. — šypsodamasis pasakė jis ir vėl išsitiesė ant sofos. Ta nenaudėlė jau pusvalandį vėluoja. Stovėjo prie lango ir šypsodamasis bandė įsivaizduoti. ir jis nekantriai trūktelėjo Gloriją artyn. Dieve mieliausias. Glorija staiga atsisėdo ir jį atstūmė. . bet buvo jau per tamsu ir nieko nebesimatė.pasakė ji ir pakilo. nepamirškit užrakinti durų. Jis suėmė rankomis jos krūtinę ir jie ilgai bučiavosi. Glorija prisėdo ant sofos ir pasilenkė jo pabučiuoti. kad jos balsas truputį virpa. kad jiedu su Glorija liks namuose vieni. kiek valandų. Kelios savaitės prieš jam išvykstant jiedu su Glorija praleido keletą vakarų mažame viešbučio kambarėlyje. Tyliai grojo radijas. kad ji tebelaiko savąją. ir ji užvirto skersai ant jo. . . . Jiedu parūkė. vieną padavė jai. Paskui ranka nuslydo po sijonu.

Ji nuėjo ir atsisėdo į fotelį priešais. todėl. Ji klusniai priėjo. . Nė trupučio neabejojo. . ir vakaras baigtųsi visai maloniai. .pridūrė. Bet tada buvo kitaip. .Gerai. Tačiau su nuostaba pajuto. aš rimtai sakau. Moska paspringo savo gėrimu ir iš paskutiniųjų stengėsi nesusijuokti.Klausyk. jei taip padaryčiau.Ne. . Žinojo. Geismas buvo praėjęs. bet aš kalbėjau apie tai su Emi. prašau taip nekalbėti. .22 § MARIO PUZO .Aš tave ir prieš tai mylėjau. Jis pamatė. . Suprato. kad gerokai paskubėjo. Glorija padėjo galvą jam ant peties. kad tikrai tave myliu. Jis pabučiavo ją ir nusišypsojo.. Tu man nieko nebūtum reiškusi.suniurzgė Moska. . Nepyk.Ne. . Moska prisidegė cigaretę. .. Paskui siurbtelėjo iš taurės ir pamėgino viską apsvarstyti. Bet dabar.Valteri.tyliai paklausė. kad reikėtų trupučio kantrybės bei takto. . Jis pastebėjo. kad jos lūpos virpa. kaip jos veidą užliejo raudonis. ir jį vėl apėmė siutas. nei atsiminęs tavęs nebūčiau. Eikš čia.pasakė tiesą. Kas dabar nepatinka? .Žinau.dvi savaitės prieš man išvykstant viskas buvo gerai.Tavo sesuo — kvaiša. tai nesvarbu.jei tas paskutines porą savaičių nebūtume miegoję kartu. Aš nedarysiu.Glorija paklustų.Tu nepyksti? . kad grasinimais ar įkalbinėjimais galėtų pasiekti savo. kaip tu nori.švelniai nusišypsojo Glorija. Tu turėjai išvykti. ir aš tave mylėjau. . Visai jos nebegeidžia. Nežinojo kodėl. arba. nei rašęs. . kad visiškai neturi noro vargintis.tarė jis." . kad jei pasakytų: „Arba daryk. Valteri. tu manęs nebegerbtum. . kad taip bus geriausia. Tu grįžai toks pasikeitęs. po velnių. Ir mes abi nutarėm. . ir atkišo jai cigarečių pakelį. ir jam netgi palengvėjo.pasakė. kaip aš noriu. . . kad turėjau kam nors išsipasakoti.Ką.

Ir tau nesvarbu. . Grįžti namo tik dabar. į jokį pasimatymą nenuėjo. Emi pirmoji perėjo į puolimą.Kaip tu gali taip elgtis su Glorija? Ji laukė tavęs trejus metus. kad Moska pradeda širsti. kuri pasidarė jau tris abortus ir dar dievai žino ką. . Bet ji nuolankiai laukė. Moska rado Alfą. arba sugulam. Ir nusikvatojo.Glorija laukė pas mus iki dviejų nakties. Po mėnesio. ir nuolaidžiai įsiterpė: . Moska gūžtelėjo pečiais. . . nusišluostė veidą ir grįžo į virtuvę. .Arba einam į kiną. Juk mums taip ir neteko pasikalbėti. ką tu darai. daugybę progų praleido! . grįžęs namo apie vidurdienį.paklausė motina. motiną ir Glorijos seserį Emi geriančius virtuvėje kavą.Tu palieki merginą.Vakar buvot susitarę susitikti. kol jis susišukuos ir pasiriš kaklaraištį. .pareiškė jis. kai tu grįžai. . Moska nuėjo į vonią. . ką darysim.Pabūkim šį vakarą taip ir pasišnekėkim. Moska tyčia šiurkščiai drėbė: .Mes puikiai sutariam. Ji atsistojo ir įdėmiai pažvelgė į jį. . Tau reikėjo paskambinti. Moska pakilo atnešti jos palto. Jie visi siurbčiojo kavą. Emi priekaištavo: . Niūriai šypsodamasis. Tada jiedu išėjo į kiną.Visai teisingai.TAMSOS ARENA £ 23 . tiesiog mums reikia laiko. bet tu taip ir nepasirodei. .pasiteiravo Moska.Mes gi visi žinom. . ir valkiojiesi su ta kaimynų kekše. . Jis tikėjosi.Nori kavos? .nesiliovė Emi. Kaip tu gali taip elgtis? Motina pajuto.Taip.Eisim į kiną.Aš noriu likti čia. kuri laukė tavęs trejetą metų. . tik pirma nusiprausiu. kad ji apsivilks paltą ir išeis.Kokių progų? .

. kad mudu palauksim.Nešnekėk nesąmonių! . Moska gurkštelėjo kavos. ar ne. kaip įprato Vokietijoje? Moska lediniu žvilgsniu pažvelgė į motiną. Jei neketini vesti Glorijos. Emi su panieka atrėžė: .atkirto Alfas. Moska neskubiai pasakė: . geriausia būtų ryžtingai paskirti vestuvių datą.Žiūrėkim. — tyliai pasakė Emi. Stojo tyla.Tie laiškai nieko nereiškia. .24 § MARIO PUZO . . Mano manymu. . . Glorija visai galvos neteko dėl Valterio ir nepalieka jam nė trupučio laisvės. Jam viskas truputį keista. kad toji vokietė rašo tau laiškus. ji ras už ko ištekėti! Dabar prabilo Alfas. Tau turėtų būti gėda. Tada greit apsiprastum. .Tavo mama papasakojo Glorijai. .pareiškė Emi.Ką tu šneki! Aišku. . tikrai turėtų. reikia laiko. . . Valteris ruošiasi ją vesti. . jiedu gali pagyventi čia.pasakė motina.Jei Glorija sutiktų su juo miegoti.atsakė Moska ir pamatė iš jų veidų. viskas būtų puiku.Aš gi negaliu kas vakaras sėdėti su tavo seseria. taip jai ir pasakyk. Tu pyksti. bet dabar norėjosi tik dingti iš šito kambario.Visi juk sutarėm. kas svarbiausia. . . nes Valteris susitikinėja su kita ir net nemėgina to bent jau slėpti. kad pasirodysi esąs toks niekšas.Taip. tu turi svarbesnių reikalų! Nustebęs jis pajuto. Aišku. Nebijok.o kol susiras butą. kaip jiems atlėgo. Valteri. O mes turėkim proto. kol aš rasiu darbą.Aš nežinojau.Ir mano sesuo dirbs kaip vergė.Kurgi. nebematyti jų. . kol apsipras. . Kurį laiką jį buvo apėmęs pyktis. Valteri? . Šita nesąmonė jau per toli nuėjo.Jis ras darbą. ir ši nuleido akis. Mes privalome jam padėti. .Bet jis turi liautis lakstęs su visokiom kekšėm. o jis tąsysis su visokiom kekšėm. kad Emi iš tiesų jo nekenčia.priminė jai Moska.

todėl tiesiai pasakė jiems. — ji verkė ir grąžė rankas. žvilgsniu jis aprėpė visus. laikydamasis už stalo. po velnių. Kai Moska paskutinį sykį grįžo namo. Moska išėjo. kad brolis neprisitaisęs kojos protezo. — paniekinamai tarė Emi. Paskui pakilo ir norėjo išeiti. Visi apstulbę pažvelgė į jį.Gerai. . neatitraukdamas rankų nuo veido. ką galvoja: . įsikibęs į stalą. Motina pakilo nuo stalo ir nusigręžusi atsistojo prie viryklės. gali užmiršti visas tas nesąmones apie prisitaikymą! . stovinti prie viryklės.suspigo Emi. kad ji verkia. kai grįžai namo.pasakė jis ir išsiviepė. Kas man darbo. ar ta vieta nenaudojama auksinė pasidarė? Lyg nebūčiau turėjęs dėl ko sukti galvos! .Ir neūžkit man galvos su savo trejais metais. springdamas pykčiu rėkė: .Tu gyvas? — paklausė.TAMSOS ARENA § 25 . .Aš visai nemanau vesti. to jau per daug! Atsiprašyk. liaukis.Pabučiuok man į užpakalį. .ji tądien iš viso niekur nėjo.burbtelėjo Moska. Alfas linktelėjo.Po velnių.Ką?! . tačiau Alfas. ir taip ir liko sėdėti ant grindų. Alfas parkrito ir galva trenkėsi į grindis. Moterys suspigo.Valteri. kad dėl to negalėjau akių sumerkti? Ką.Tik vienas dalykas velniškai blogai. . ir Alfas. Jis nieko negalėjo į tai atsakyti. Valteri. Atminty liko motina.Man regis.A. atsiprašyk! Moska pastūmė jį į šalį ir per vėlai pamatė. . — metė. velniai griebtų. Moska greitai pasilenkė ir pakėlė Alfą.Ką?! . ir nors tai buvo skirta Emi. Visi staiga pasijuto bestovį. . kad ji trejus metus su niekuo nesidulkino? Gal jūs manot.maldavo motina. užtvėrė jam kelią ir piktai suriko: . girdi tu. . su tavim čia visi per daug cackinosi. .Iš pykčio jai užkando žadą. velniop. rado jo laukiančią motiną . . Aš negaliu paskirti datos. Moska suprato. .

Kodėl tu visuomet taip kalbi.atsakė Moska. ji tyliai kūkčiojo.Nieko tu nepadarei.Nieko. Nieko nejautė. Jis nuėjo į miegamąjį ir išsitraukė du naujus. kad prasidėtų isterija. . Tiesiog man reikia važiuoti. Jis pasiėmė degtukus ir buvo beeinąs iš virtuvės.Nupirkti tau cigarečių? . Moska linktelėjo. Įsikando cigaretę. o jis krovė viską į lagaminus. nes ką gali žinoti. Moska atsisėdo ant lovos ir įsistebeilijo į Glorijos nuotrauką.Krausiesi daiktus? . padėk man susikrauti daiktus. gausiu laive. Jam nesinorėjo ką nors iš jos imti. Pagalvojo.Tau skambino Glorija.nedrąsiai paklausė motina.pasakė motina.Kodėl tu taip su manim elgiesi? . . nebus per daug.Aha.Geriau nubėgsiu ir nupirksiu. apskritai nieko nejautė. kaip jie stengėsi ir kiek . tu čia niekuo dėta. . bet kišenėse nerado degtukų. supratęs. . . Nusistebėjo jų kantrybe. . . tačiau nenorėjo.sudejavo motina. . bet jis neprisivertė kaip nors parodyti meilumo. neseniai nusipirktus lagaminus.Tau padėti? -Ne. Ji nusekė paskui sūnų į miegamąjį ir pradėjo rūpestingai lankstyti drabužius. .26 $ MARIO PUZO . . Nuėjo į virtuvę.Ką aš tau padariau? Jis nejautė gailesčio. Blogai. . Motina tebesėdėjo ant kėdės. nerodyti susierzinimo.Nereikia. Nosine užsidengusi veidą. — nenusileido motina ir išėjo. .pasakė. kad nieko neišėjo. . .Aš šiek tiek jaudinuosi.Laive jos tik penki centai pakelis. kabančią ant sienos. . . . matydamas ašaras. Stengėsi nekelti balso.paldausė motina. — Jei niekur neini.paprieštaravo Moska. lyg aš būčiau svetima? Šie žodžiai pervėrė jam širdį.

baltinių pamainą. .tarė jis. Ir. Pasilenkė ir pabučiavo ją į skruostą. . jei jau šitaip pasielgei su Glorija. Turbūt manys.pasakė ji. Ar man ateiti atsisveikinti. Skambino Glorija. Kai motina grįžo. gal jai nors kiek palengvėtų. Mėgino sugalvoti.Girdėjau.Palauk. ką pasakys žmonės. Ji šįvakar ateis.atsiduso ji. Tiktai dabar. ir nei jis pats. jis jau buvo apsisprendęs. ir ji nori tik atsisveikinti iš draugiškumo.Alfas tuoj grįš.Bet apie devynias aš turiu išeiti. .Ką. . — patvirtino Moska.sustabdė ji.Štai. ar pasakyti sudie dabar. kad visa tai anaiptol ne jos kaltė. . Svetainėje suskambo telefonas. telefonu? . .Bet nors paskutinį vakarą galėtum praleisti namie.aš važiuoju tuoj pat. odinius antkelius ir sportbačius. kaip išaiškinti. ir Moska nuėjo pakelti ragelio. kaip jau daugybę kartų buvo dariusi.Ma. nei motina čia nieko negali pakeisti.Taip. kad per mane tu nelaimingas. . kad rytoj išvažiuoji. . rankšluostį ir muilo.Nesijaudink. . aš noriu tik atsisveikinti. kurių sūnui galėjo prireikti. kad tai tiesa. ar paskui.Kaip nori. . ma. . .Tai aš prieš devynias ateisiu. .Nežinau. . — atsakė Moska. užuot įdėjusi atlasinius šortus. tai bent galėtum pasikalbėti su ja šįvakar ir gražiai atsisveikinti. .Pamiršai savo sportinį krepšį. kai jis eidavo žaisti krepšinio. Tada ištraukė iš stalčiaus gabalą virvutės ir pririšo krepšį prie lagamino rankenos. .iš smalsumo. . kai išėjo į kariuomenę. važiuoji dabar? Tuoj pat? . kad ji jo nebemyli. galėtum bent luktelėti ir atsisveikinti su broliu. . . kad jis nebe tas. motina paėmė nedidelį mėlyną sportinį krepšį ir ėmė krauti į jį įvairius dalykus. Išgirdo ramų ir malonų Glorijos balsą. ji sukrovė sūnaus skutimosi reikmenis. kad jis taip elgiasi visai dėl kitų priežasčių. Jis suprato. kad aš kalta.TAMSOS ARENA § 27 nedaug pastangų dėjo jis pats. . kurį ji mylėjo. o aš nenoriu jos matyti. Galų gale. ar veikiau .pasakė motina.Iki.pasakė. ką pasakyti motinai. .

ko gero. užliūliuotas vagono sūpavimo. jai neteks jo apraudoti. palaidotas svetimoje žemėje ir ant jo kapo stovėtų baltas kryžius . pažeminimo.28 t MARIO PUZO . tačiau nebūtų tekę patirti gėdos ir. Tačiau jam liežuvis neapsivertė meluoti. Tačiau gulėdamas išgirdo sužeistojo dejones. Moska pakilo ir nuėjo pas kareivius į vagono galą.pasakė. netgi ėmusi tuo didžiuotis.bolavo nosine uždengtas veidas. kad ne ji kaita.kaip ant tūkstančių kitų. palaidoti. Išėjęs į gatvę. . . ji būtų aprimusi. gėdos. kad šie žodžiai nuskambėjo taip dirbtinai. laikui bėgant. pažvelgė aukštyn ir pamatė ją stovinčią prie uždaro lango . kad jei sūnus būtų žuvęs kokioj nežinomoj pakrantėj. Tačiau motina sėdėjo ant sofos ir raudojo iš sielvarto. kad ji nulips žemyn ir iškels sceną gatvėje. dantų kalenimą: miegantis kūnas protestavo prieš pasaulio beprotybę ir šėlą. . motina apsiramins ir galės manyti. Širdies gilumoje jautė. kad jeigu jis mirtų. Ji pabučiavo jį ir išleido. kad jis išėjo ir nebegrįš. Dabar jos nekamuotų šitas aitrus sielvartas ir suvokimas. bet apstulbo. Jis dar sykį pabučiavo ją ir buvo beeinąs pro duris. ir Moska apsnūdo. bet motina pasitraukė nuo lango. Išsigandęs. tarsi tyčia būtų sugalvojęs melą motinai įskaudinti. nenuneš gėlių ant jo kapo. bus radusi kitą Amerikos kareivį. jog jis išvyko. buvo matyti tik blausus . Beveik miegodamas jis grįžo į vagono gilumą ir išsitiesė ant savo suolo.Gyvenimas niekam nėra lengvas. . Jis pastatė lagaminus ant žemės ir pamojavo. nuoširdžiai tikėdamas. .Tai dėl tos merginos tu grįžti į Vokietiją? Moska suprato: jei pasakys taip.atsakė Moska. jog tai tiesa.Vargu. Pasakė tai garsiai.Per tiek laiko ji. Moska pagriebė lagaminus ir pasileido didžiosios aveniu link gaudyti taksi. Traukinys dundėjo atgal į priešo žemę. jos skausmas tikriausiai būtų buvęs didesnis. tačiau motina jį apkabino. Beveik visi jie miegojo.

kol jis vėl užsimerkė. purtydamas už peties. Moska patyliukais paklausė: . retkarčiais vis patraukdami iš nedidelio buteliuko. Visai bereikšmis veidas. . Kareivis gūžtelėjo pečiais. greta savęs pasidėję karabinus. . susirangęs ant suolo. pliekė kortomis.turim saugot šitą juokdarį. įsistebeilijo į Moską buku gyvulio žvilgsniu. vaikinai? Tam vyrukui šalta.degė trys greta sustatytos žvakės. Moską užplūdo pažįstamas jausmas. — tarstelėjo Moska. Nieko nesapnavo ir miegojo ligi pat Frankfurto. o du kareiviai. Jis grįžo atgal.Dėkui. „Vargšas bukagalvis".Gal kuris galit paskolinti antklodę. Malrunis iš lėto praplėšė akis. Moska pažvelgė į miegantį Malrunį. ir akimirką. . Šįsyk užmigo greit ir be jokio vargo.pagalvojo jis.Aš vis tiek negaliu miegoti . . Vienas iš kareivių pamėtėjo jam antklodę. kur kažkas jį prižadino.TAMSOS ARENA $ 29 šviesos ratas . Malrunis knarkė. užmetė ponui Džeraldui antklodę ir vėl išsitiesė ant suolo.

2 B I R Ž E L I O R Y T M E Č I O saulė skaisčiai nušvietė visus stoties kampelius. paskui skirstėsi į būrius. jau šiek tiek dvelkiančio aitrokomis dulkėmis. Amerikos kareiviai pasitikdavo atvykstančius traukinius.niekas nepasikeitė. . Išilgai traukinio sąstato rikiavosi kareiviai gelsvai rudomis uniformomis. Priešais buvo įsikūręs Raudonojo Kryžiaus klubas. kylančiomis nuo anapus stoties plytinčių griuvėsių. Drauge su kitais civiliais Moska nuėjo prie jų laukiančio autobuso. nuolankiai traukėsi į šalį. ir amerikiečiai kareiviai gelsvai rudom uniformom jau sukinėjosi ten ant laiptų. liesi ir sudžiūvę — atrodė jau įpratę amžinai gyventi lūšnose ir misti sriuba iš labdaros virtuvių.anksčiau tiktai turtingieji šitaip eidavo per vargšų minią: nesidairydami. kiekvienam jų į parankę buvo įsikibusi kokia froilen su mažyčiu lagaminėliu. darydama šį bestogį pastatą panašų į milžinišką atvirą stadioną. nelyginant žmonos . Jie žengė į spūstį kaip nugalėtojai . Aplinkui aikštę stūksojo atstatyti viešbučiai. su pavydu žiūrėdami į gerai apsirengusius ir sočius amerikiečius. Viskas taip pat. įsitikinę. kuriuose gyveno okupacinė kariuomenė ir administracijos pareigūnai. Netgi tokiu ankstyvu metu ant suoliukų aplink stotį jau sėdinėjo Amerikos kareiviai. jog šie pagarbiai prasiskirs. Moska išlipo iš traukinio ir giliai įkvėpė pavasariško oro. . Išėję iš stoties. Nugalėtieji — apdriskę. į visas puses dundėjo tramvajai.pagalvojo Moska. Jie niūriai. gatvės buvo pilnos kariuomenės autobusų ir taksi. jie atsidūrė didžiulėje aikštėje.

aprėmintą vermachto kepurės . Matė. Ji galėjo rinktis: praleisti naktį šaltoje. blogiausiu atveju. Centrinė . Paprastai merginoms užtekdavo proto pasirinkti. tebežiūri į jį pro langą. paskui jo akyse suspindo neapykanta. jei mergina pakankamai atsargi.Ką nors. spalvotą kaklaraištį. išgerti. . Atsigręžęs išvydo kaulėtą tamsaus gymio veidą. nešini dėžutėmis saldainių.O cigarečių? Moska jau buvo belipąs į autobusą.tik keletą nemalonių minučių per naktį. cigarečių ir šiltą lovą.Patrauk nagus! Vaikinas nustebęs žengtelėjo atgal. paskubomis paklausė: . cigarečių. tykantys amerikiečių kareivių.būdingo vokiečių galvos apdangalo.Turit Amerikos dolerių? Moska papurtė galvą ir nusigręžė. tyrinėja jo pilką gabardino kostiumą. Autobusas iš lėto pajudėjo nuo stoties ir pasuko viena iš aikštės vedančia gatve. Jie tarytum pateko į kitą pasaulį. baltutėlius marškinius. muilo. nelyginant aukso ieškotojai. nusižiūrėdavo dailią mergytę ir žengdavo prie jos su šiurkščiais ar kiek švelnesniais pasiūlymais. Stovėdamas eilėje prie autobuso. Moska pajuto ant peties kažkieno ranką. kad vaikinas. ar gauti gerus pietus. kurie atsargiai išeidavo iš karinės prekybos. ir dairydavosi į visas puses. laukdama rytinio traukinio. . Ranka ant peties susi¬ gniaužė. juodosios rinkos veikėjai. bet vėl buvo sugriebtas už peties. ką nors parduoti?! Moska atrėžė vokiškai: . vaikėzai. velkantys maišelį brangiojo metalo dulkių. Jaunuolis tyliai. Kartais tai žadėdavo ir visai nemenką malonumą. . Nebegalėdamas pakęsti paniekos jaunuolio žvilgsnyje. Iš aikštės vedančiose gatvėse sukinėjosi visokiausio plauko sukčiai. Moska akimirksnį pajuto norą vėl dėvėti savo gelsvai rudą uniformą. sumišusi su išdidžia panieka. Moska įlipo į autobusą ir atsisėdo.TAMSOS ARENA § 31 priemiesčiuose sutinka iš darbo grįžtančius vyrus. purvinoje stotyje ant suolo.

niekur nevedančios durys. kad lėktuvas skrenda per lėtai. kaip sakė motina. neturėjo vilties. . Aiškiai išvydo prieš akis jos kūną. Tačiau visai nesinorėjo dar kartą kurį nors iš jų pamatyti. lėktuvui pasisukus. kad jis visai nejuda iš vietos šioje giedroje vasaros padangėje. kaip žemė krypsta. teko iki pat vidurdienio laukti lėktuvo į Bremeną. Vilties rasti ją laukiančią buvo tiek mažai. Dabar suvokė. pirmąsyk per tuos mėnesius. liko tik Moska ir keli karininkai. Tik kur ne kur stūksojo kokia pastato dalis: užsilikusi siena. jog tai. veidą. skiedinio ir stiklo gabalais. tarsi skeletas mėsos liekanomis apkibusi plytų. Moska buvo vienintelis civilis. jį užplūdo silpnumas. atrodė. kad po kelių išsiskyrimo mėnesių jiedu vėl bus drauge. išskyrus poną Džeraldą. Galų gale lėktuvas išsilygino ir nebeliko jokios paslapties: jie tarsi iš daugiaaukščio namo balkono žiūrėjo žemyn į lygius. aukštyn kylanti plieninė armatūra. Žiūrėjo. o už jos ribų kiek tik akys užmato driekėsi griuvėsiai. įsivaizdavo visą jos stotą. beveik jau grįžęs atgal.32 $ MARIO PUZO aikštė buvo nelyginant tvirtovė vidury dykvietės. bejėgę. Jis vis labiau nekantravo. beginklę tarp laukinių žvėrių. Kai oro uoste jam pagaliau patikrino dokumentus. Pagalvojo apie visą artimųjų parodytą kantrybę. kyla prieš akis tarsi žaliai ruda siena. pasijuto kaltas. Frankfurto priemiestyje dauguma civilių išlipo. tačiau visiškai nesitikėjo grįžęs ją rasti. gėda ir sielvartas lyg nuodai skverbėsi į kraują. Galvojant apie tai. o paskui. ir jam pasidarė nejauku. Kiti turėjo laukti nurodymų Frankfurte. netgi jokios baimės nukristi. kuris dar Valstijose gavo nuolatinį paskyrimą. ką sakė motinai ir manė esant tiesa. Ir kai lėktuvas atsiplėšė nuo tako. languotus kaip staltiesė laukus. kad lėktuvas gali staiga išlėkti už žemyno ribų. buvo melas: jis grįžo atgal dėl tos vokietės merginos. atsidūręs taip arti tikslo. Dabar. alkaną. plaukų spalvą. Moska visai nejuto kyląs aukštyn: jokio jausmo. kai ją paliko. tarsi jis būtų palikęs ją neįžengiamose džiunglėse. Bet kuriuo atveju jis turėjo grįžti atgal į šį žemyną. žemynas apačioje atrodė tarsi bekraštė lyguma. Autobusas toliau važiavo į Vysbadeno oro uostą. Moska susimąstė apie tuos keletą mėnesių namie.

gyvuliškas riksmas. Leitenantas ir Moska praėjo. kad tas garsas sklinda iš visų pusių: tai buvo ištisinis. Karinė policija laikė apsupusi kvartalą. Tai buvo milžiniškas keturkampis statinys su vidiniu kiemu mašinoms pastatyti. Moskos ausis pasiekė ligi tol negirdėtas garsas. su visomis smulkmenomis. Didžiulė keturkampė erdvė buvo pilna privirtusi skaldos ir akmenų. Praėjus kelioms minutėms. Tai buvo arka. o pats pastatas stūksojo tylus. žemas. ir jie pasuko policijos nuovados link. ką tik iš Valstijų atvykęs leitenantas. karštą vasaros dieną. Kurį laiką atrodė. šoninį ėjimą. Gremėzdiškas. ir Moska. pajuto. Sprogimas nunešė sieną per tris aukštus. kas įvyko. jiedu šiaip taip persiropštė į vidinį kiemą. . kaip sudrebėjo žemė. sieniniai laikrodžiai. kone ligi pat viršaus užversta nuolaužomis. Tai buvo beveik prieš metus. visai nepanašus į žmogaus balsą. džipų ir sunkvežimių stogai. džipai ir balti šalmai užtvėrė visas į aikštę vedančias gatves. atbėgo karininkas. o galiausiai tarsi būtų ištaręs balsu. Galų gale supratęs. Kur ne kur. be gyvybės. Kai kurios moterys iš siaubo isteriškai kūkčiojo. buvo matyti stalai. sėdėdamas savo džipe Aukštojoje alėjoje. Iš pagrindinio įėjimo tebevirto vokiečiai civiliai. iš nuolaužų kyšojo automobilių. Policijos nuovada išlėkė į orą prieš pat vidurdienį. kurio jis laukė.TAMSOS ARENA $ 33 prisiminė taip gyvai. kuris šio žemyno didmiesčiuose jau buvo tapęs kasdieniu reiškiniu. parodę pažymėjimus.ir jie abu nuvažiavo prie karinės administracijos pastato Kontreskarpe. tarsi nugrimzdusių laivų stiebai iš vandens. Moska nusekė paskui leitenantą ir pateko į mažesnį. — jaunas. Ten kažkas jau rėkavo apie tai. atgaivino atmintyje jos vardą. kėdės. Moska šiaip taip persiropštė per griuvėsius į dešiniąją aikštės pusę ir pamatė riebų raudoną sprandą . tamsiai žalias pastatas stovėjo ant nedidelio kauburio gatvės Prie Miško gale. ir įėjusiems prieš akis atsivėrė kabinetų vidus. Policija stūmė minią šalin. jų veidus ir drabužius buvo nuklojusios dulkės. iš kur jis sklinda.

kad jie visi dėvėjo plieninius šalmus. Moska išsiropštė per arką atgal. Laiptai buvo virtę griuvėsių kalnu. Moska grįžo į pastatą per pagrindinį įėjimą.paliepė jis ir padavė Moskai savo pistoletą. Žvalgybos štabas buvo ties koridoriaus viduriu. ir žvelgiant per tirštą nuo dulkių orą viskas atrodė panašu į sapną.34 § MARIO PUZO su kyšančia žalia vokiečio policininko uniformos apykakle. Moska su leitenantu pamėgino nuversti į šalį plytas. Ant šaligatvio priešais stovėjo stalas . teko ropštis iš lėto ir atsargiai. tik užrakintas seifas su bylomis. Koja užkliudė kažką ant grindų. kur jos buvo įdubusios. bet nuolaužos iš visų pusių slydo ant lavono. .vado postas. apsuptą grupelės jaunesniųjų karininkų. o priešais stovėjo paruoštos vokiečių gaisrininkų mašinos. Atkimšo butelį į durų spyną ir vėl įsitaisė kėdėje. Moska akies kraštu žiūrėjo į lubas ir stengėsi apeiti vietas. Sprandas ir galva buvo visai sustingę. sprukit iš ten kaip galėdamas greičiau. Užtat puikiai matėsi. nupurtė skiedinio ir plytų nuolaužas. o riksmas sklido kažkur iš po kūno.Lipkit į viršų ir saugokit mūsų žvalgybos štabą. kas dedasi apačioje. Eidamas koridoriumi. . kad ten belikę tik pusė kambario. vokiečiai griuvėsių valytojai ir darbininkai. ir Moska pamatė savo pulkininką. Vokiečiai darbininkai atsar- . vis dar rausva apranga. Dabar jau kieme pasirodė gelbėtojai. Tai buvo karo gydytojai iš bazės ligoninių. turėję atkasti kūnus. Jie visi stovėjo ir kantriai laukė. Pravėręs duris Moska pamatė. o antroji pusė nugarmėjusi į kiemą. be jokių gyvybės žymių. Apačioje veiksmas vyko iš lėto. Moska išsitraukė iš kišenės cigarą ir prisidegė. Vieną pakėlęs. Saugoti nebebuvo ko. krovė laužą į sunkvežimius. Leitenantas nusiropštė atgal per užgriuvusią arką šauktis pagalbos. Rikiavosi ilga greitosios pagalbos automobilių eilė. Vienas karininkas pamojo jam. Gatvėje oras buvo grynas. prasigavę pro duris ar perkopę apgriuvusias sienas. Amerikos kareiviai. . ir nustebęs jis pamatė porą apvirtusių alaus butelių. Darbininkai jau valė įėjimus į kiemą.Jei būtų dar vienas sprogimas. Moską pralinksmino tai. Patogiai įsitaisęs kėdėje.

Pasilenkę darbavosi daktarai. kurio ir galo nesimatė . ir dabar ji nugėrė keletą gurkšnių. . Ji buvo beeinanti toliau. Moska gurkšnojo alų ir traukė cigarą. o akys išsiplėtusios iš siaubo.Ne. Viršum jų stūksojo amerikiečio karininko figūra . bet Moska ištiesė ranką su alaus buteliu ir ją sulaikė. o dulkės gulė ant rausvų jo kelnių ir žalios palaidinės. Nežinodamas. Kone verkdama ji sušnibždėjo vokiškai: „Leiskite mane. Suklupusi ji parkrito." Moska atitraukė ranką. kad lubos ir grindys ten susieina. Panašūs vaizdeliai.atrodė. pamažu baltai nuguldamos plaukus ir drabužius. Moska žengė artyn ir pastatė merginą ant kojų. . Nešikai pamažu slinko per akmenis. Viršum žmonių saulės nušviestos sklaidėsi subyrėjusio betono dulkės. iš tamsių vidinių patalpų klupinėdamas slinko būrelis vokiečių . rankose gniauždamas cilindro formos indą su kraujo plazma. Staiga išgirdo už durų kažką brazdant ir pakilęs išėjo iš kambario.jis stovėjo ir kantriai laukė. tarsi nukopijuoti. ir kadangi niekas iš grupės negrįžo jai padėti. Paskutinė slinko liesutė mergina chaki spalvos slidininkės kelnėmis ir vilnone palaidine. pamažu mėgino atkasti lavoną. daug sykių kartojosi visame kieme. pusakliai ir leisgyviai iš siaubo. Paskui atkimšo antrąjį alaus butelį. ką daryti. Jos balse jis pajuto vos girdimą gėdos gaidelę. po to pakėlė jos liesą kūnelį ir nunešęs pasodino į krėslą kambaryje. nepastebėję Moskos.TAMSOS ARENA Š 35 giai. priglaudė jai prie lūpų alaus butelį. Apačioje buvo matyti šioks toks pagyvėjimas. kad jos veidas ir kaklas mirtinai išblyškę. gabendami link išėjimų sutraiškytus. kurios pamažu darėsi balkšvos. . žmonės su plazmos indais klūpojo ant nuolaužų.aš tik bijau eiti toliau. kurį jis buvo radęs.keli vyrai ir moterys. Moska uždegė cigaretę ir įspraudė merginai tarp lūpų. kad jos akys atmerktos. Mergina pakėlė galvą. ir Moska pamatė. Moska pasilenkė ir pamatė. Tačiau vos už kelių žingsnių ji sustojo ir atsišliejo į sieną. Greta jo stypsojo seržantas. Ilgu koridoriumi. . Jie praėjo pro šalį. ir mergina nusvyravo koridoriumi.tarė ji vokiškai. leiskite. bet mergina jį atstūmė. jų rankos judėjo labai mikliai. dulkėtus lavonus.

o iš moters . kol galų gale prasidėjo komendanto valanda ir ji turėjo likti. kad Moska nustebo ir nudžiugo. . staiga užplūdo gailestis ir keistas švelnumas.tikrai. Ji apkabino jį taip aistringai. brangios. .36 $ MARIO PUZO Mergina pakilo.pridūrė jis. Jis žiūrėjo.patikino jis angliškai. Suprato. tačiau Moska užstojo duris.Palauk manęs lauke. Ji nusirengė.T a u reikia išgerti. atsigulė greta. Apačioje nešė lavonus . jei nori . Tačiau Moska tai suprato jau pačią pirmąją naktį. Visa ši seniausiai nematyta prabanga ir kūną apėmęs geismas neleido jai išeiti.Dabar jau galiu eiti. Po keleto mėnesių ji prisipažino. Jiedu buvo visai svetimi ir šitai suvokė. Ji buvo beišeinanti. tačiau tyliai grojantis radijas. Moska neleido. išgalvodamas vieną dingstį po kitos. . Visą vakarą ji taip ir nesileido pabučiuojama. o ji liūdnai nusišypsojusi pasakė: — Jei vyras šitai sako.persižegnosiu. Ji šyptelėjo ir prasispraudė pro jį. kurių jis nupirko iš seržanto kariuomenės valgykloje. likeris.. o kai ji susirengė eiti.juokiasi. Mergina papurtė galvą. Ji vėl papurtė galvą. Vakare jiedu sėdėjo jo kambaryje. tiek ir nugalėtųjų. nebijok. riebūs sumuštiniai. . ir ne tik tai. klausėsi mažo radijuko. bet tvirtai tolsta koridoriumi subyrėjusių laiptų link. ir jis. Ir jis maivydamasis pamojavo sau prieš krūtinę alaus buteliu.priešo. .šnapso. tikro šnapso. kaip jos liauna figūrėlė pamažu. Moska nusikvatojo.. kad beveik ištisus metus su niekuo nesimylėjo. ir Moską. bežiūrint į jos trapų kūnelį ir sulysusį veidą. tačiau tai jiems nė kiek nekliudė: tikriausiai jie fiziškai . palindusi po antklode. baigęs rūkyti paskutinę cigaretę ir išdažęs paskutinius likerio lašus. visi puola jo gailėti.tiek užkariautojų. išgėrė butelį šaltmėčių likerio. nervus raminančios cigaretės. o paskui buvo jau per vėlu. — Nieko blogo. šilto. kad ji bijojo jo . ant vokų sėdo griuvėsių dulkės. Štai taip viskas ir prasidėjo. . Darkyta vokiečių kalba jis tarė: .

Būtų išėjusi. Tačiau jos kojos siauroje lovoje pynėsi su Moskos kojomis. bet suvokė. Paskui susigėdo. kad jai pasirodė. kai galų gale pabus. kaip jinai jį tyrinėja. Ji vėl atsisuko į lovą ir nustebusi pamatė.Mes juk per daug geri draugai. tamsiu kūnišku malonumu. Ji pakilo ir kvailai susidrovėjusi ištiesė ranką atsisveikinti. kad amerikietis atsimerkęs atidžiai ją stebi. ar ne? Ji nesuprato. kad iš jos šaipomasi. bet pagalvojo. Pajuto puikų skonį. kaip jis atrodo. ir ji suprato. ir supyko. kad dar labai anksti. Šiek tiek varžy¬ damasi. Hela pirmą akimirką išsigando . bet ir su malonumu ji nusprendė. ant stalo pastebėjusi Moskos cigaretes. kad taip lengvai.Man reikia eiti. kad pusryčius tikrai užsidirbo. Buvo išalkusi ir. kad jis tikriausiai turi kokią skardinę konservų ir duos jai pavalgyti. kur esanti. prisimerkęs stebi. beveik nekvėpuodamas. ir taip tyliai. lūpos plonos.nebeprisiminė. ir iš jų po visą Helos kūną sklido jauki šiluma. Šaipydamasis tarė angliškai: . kol ji miegojo. kaip puolė trapų jos kūną ir netikėtai aptiko jame didžiulę jėgą. jog jis tik apsimeta ir." Su švelniu gailesčiu ir šiek tiek susigėdęs jis prisiminė. paėmė vieną ir prisidegė. ji pakilo pažiūrėti į Moskos veidą ir vėl susigėdusi suprato. ko gero. Moska rūkydamas nusprendė: „Ji turi likti su manim. Priešo burna buvo kone asketiška. Pasižiūrėjo pro langą — apačioje nesigirdėjo nė garso. Jis miegojo nejudėdamas. Pilkame ryto priešaušryje. kad netgi gerai neprisimena. Jis nusikvatojo ir trūktelėjęs pargriovė JĄ ant lovos. Po kurio laiko pabudusi. Vokiškai atkirto: . Atsirėmusi ant alkūnės.neatsipalaidavo net miegant. veidas siauras ir įsitempęs .TAMSOS ARENA § 37 gerai tiko vienas kitam. Kaip galėdama tyliau Hela išlipo iš lovos ir apsirengė. . tarsi sustingęs. ir visa naktis virto ilgu. visai be kovos pasidavė priešui.

Nubėgo laiptais žemyn į automobilių aikštelę. Ji baigė gerti kavą. Jis gūžtelėjo pečiais ir išėjo. Ji ištiesė vieną sumuštinį jam. Tai užgavo jos savimeilę. kad nebematytų to rando. Ji pridegė jam.Cigaretę. ir ji nusigręžė. kad jis daugiau nebeprašys. kad. Visa tai ji vėliau jam papasakojo. tarsi jųdviejų drauge praleista naktis visai nieko nereikštų. Išeidamas jis švelniai pabučiavo ją ir vokiškai pasakė: . Jis atsisėdo parūkyti.38 § MARIO PUZO Tačiau jis tebelaikė jos ranką. . Hela kukliai nusigręžusi palaukė.Rytoj. bet Moska papurtė galvą.tai jį vėl pralinksmino.Ateisi šįvakar? . Helai pasirodė. — tai pralinksmino Moską. Lengvas. malonus. pasilenkusi pabučiavo Moską ir išėjo. kad jis kaltina ją asmeniškai. dūrė pirštu ir pasakė: . abu atsigėrė kavos iš gertuvės. truputį padvejojusi. vingiuojantį nuo kirkšnio ligi pat spenelio ant krūtinės. kol jis apsirengs.ir nusišypsojo. jaukus. bet Moskai pasidarė aišku. rado ją įsitaisiusią klasi- . antklodė nuslydo.paklausė jis vokiškai. Vieną dieną. Grįžęs atgal. Darkyta vokiečių kalba jis paklausė: . Ji neišsidavė. . Ji papurtė galvą.Karas? Jis nusikvatojo. rado ją vis dar apsirengusią. kupinas kūniško malonumo laikotarpis. paėmė gertuvę kavos ir sumuštinių su kiaušiniu. Nuvažiavęs į kariuomenės valgyklą. kad yra pasirengęs išmesti ją iš galvos ir iš širdies. parėjęs namo. . . Ji paklausė vokiškai: . tebesėdinčią prie lango. kad viską suprato. Pastebėjo. ji nebesiūlo antrąkart . Buvo praėję trys ar keturi mėnesiai.Eik atgal į lovą. tad ji pasakė: . Jie pažvelgė vienas į kitą. Moska buvo švelnus meilužis.Nori valgyti? Ji linktelėjo. be to. Jis nuogas iššoko iš lovos. Ji suprato. ir Hela pamatė baltą randą. bet Moskos veide nieko nebuvo galima išskaityti.paprašė. Padavė jai sumuštinius. tik kažkodėl nenori to daryti.Jūs.

Paskui prisitraukė jį artyn. dėl visko nusileido. Hela droviai nusišypsojo ir pažvelgė į jį. Paskutinę dieną grįžęs namo jis pamatė. Tų žodžių nereikėjo sakyti. kad ji suprato. tu puiki Hausfrau. Jai toks atkaklus tikėjimas atrodė įgimtas.Aš turiu vykti namo. Paskui sekė išbandytas puolimo būdas. . kol galų gale jie abu tuo patikėjo. Buvo po vidurdienio. . kad liktų čia. Moska nejautė geismo. kad ji jau sukrovusi jam kuprinę. nes paskui jis daug sykių kartojo šitą pažadą.Atsikratyk vaiko. nors pats suprato.O. Moska gūžtelėjo pečiais. Ji papurtė galvą.aš noriu vaiko. Si stovėjo atremta prie lango. ir Moska pajuto. kokį įspūdį jam padarė šis vaizdas.Aš grįšiu. .pasakė. . tai buvo klaida. ir vieną dieną Moska. Moska tai perprato. todėl pasiūlė: .sutiko ji.Eime pasivaikščioti. . kad tai netiesa. . panaši į žalią kimštinį žaislą. — tarė jis vokiškai.TAMSOS ARENA S 39 kine žmonos poza . Sunkvežimis į uostą turėjo išvykti tik po vakarienės. Hela papurtė galvą. pamatė. priešo žemėje. . bet kažkodėl neįsižeidė.irgi priešu. daugeliu atžvilgių ji buvo labai užsispyrusi. tarsi stengdamasi prasiskverbti į jo sielos gelmes ir pamatyti. abu nusirengė. spalio mėnesio saulė ryškiai geltona ir šalta šviesa užliejo kambarį. be to. tik susierzino.atsakė ji.Hela buvo pasidėjusi greta didžiulį suveltą tumulą kojinių ir adė. naudojant mirtiną ginklą: ji pasisakė esanti nėščia. pažadėjo: . o jei pasigerdavo — tai ir labai aistringai. Tačiau Moska nepradėjo niekinti jos ar gailėti. ir niekas manęs nesustabdys. Taip ji pradėjo vykdyti planą Moskai sulaikyti: kad jis nebenorėtų jos pamesti. su ja . Jos pilvas buvo truputį išsipūtęs nuo vaiko. . — Rasim gerą gydytoją. . Ji įdėmiai pažvelgė jam į veidą. Visiškai ir visur pasidavė jam. . Ji nemaldavo. kad jis meluoja.Ne.Gerai. Moska bijojo likti vienas su Hela.

turėdama vaiką. nes pamanė. nieko nematydama ir neatsigręždama atgal. Gatvėje jis pasakė sudie ir pabučiavo ją. ką ji sakė jam prieš keletą naktų . kad ji nepajėgia pratarti nė žodžio. kurie dabar buvo tapę jo dalimi. yra pasiruošusi sutikti pasaulio žiaurumą ir pyktį. Ir aš visai nebijau. kurį jis gali sukelti. . o ne savęs. Jis žiūrėjo jai iš paskos.Aš tavęs lauksiu mažiausiai metus. kad viskas taip sklandžiai. perėjo Kontreskarpą ir pasuko į gatvę Prie Miško. tebetiki meile ir labiau gailisi jo. be triukšmo pasibaigė. kad lauktum. jam buvo šiek tiek nejauku dėl nevaržomos jos aistros. .be abejonės. ir jeigu negrįši. jei pats to nenorėsi. Kai atėjo vakarienės metas. Jis atidavė jai visas cigaretes ir vokiškus pinigus. Negrįžk vien tik dėl manęs. . gal dvejus.Gerai. kokie laimingi mes buvome drauge. . Bet ji šnekėjo toliau: . Moskos. kad ji tik vaizduoja kilniaširdę.nuolankiai sutiko ji. . Supranti. jis apsirengė ir padėjo jai apsirengti. kol geismas atplūdo. šiurkštumo. . Tačiau jeigu negrįši.kaip visi žmonės. viena jo auginti. kol aš išvažiuosiu. ir jautė šiokį tokį palengvėjimą. Jis supyko. ji kalbėjo nuoširdžiai. bet ji tvirtu žingsniu nuėjo gatve. . Pamatė.Nesirūpink manimi nei vaiku. kad ji nebijo nei skausmo. ko ji ir pati nežinojo: kad ji nė kiek nebijo savęs pačios. ir jie drauge išėjo į lauką. nei liūdesio.Tu dėl nieko nekaltas. nebijau viena gimdyti vaiko.Geriau išeik dabar. kiek turėjo. susiglėbė savo drabužius ji sugrūdo juos į mažytį lagaminėlį. nebijo jo žiaurumo.pasakė ji. .40 § MARIO PUZO bet prisivertė glamonėti ją. bet labiausiai jis pavydėjo jai to. Suprato. ašaros liejosi skruostais. aš nebijau? Jis suprato. kol ji dingo iš akių: tikėjo. aš būsiu laiminga. Paskui prisiminė.tarė jis.Nenoriu. susitvarkysiu gyvenimą . . kad paskutinį sykį ją mato. Susirasiu kitą. Jis primins. aš būsiu laiminga.

Brėmene dar buvo likę nesugriauta keletas daugiaaukščių pastatų. išdygo pastatai.TAMSOS ARENA § 41 Rudai žalia siena kilstelėjo jam prieš akis.žmonės. kad ras ją belaukiančią. Lėktuvas leidosi. Moska pamatė ryškius oro uosto kontūrus. Tolumoje matėsi dantyta horizonto linija . sutūpusius krūvon aviacijos angarus ir ilgą žemą administracijos pastatą. Tą akimirką. . jis buvo tikras. užstodama horizontą. buvo matyti mažyčiai brūkšneliai . nepatikliai palietė žemę. baltai švytintį saulėje. ir Moską užplūdo nesuvaldomas noras būti jau išlipus iš lėktuvo ir stovėti prie Helos durų. Priešais. lipdamas iš lėktuvo. tarsi pakrypę į šonus. Lėktuvo ratai atsargiai.

susipažinsi su vyrukais.Civilinis kadrų skyrius.Ačiū. kurio visai nebuvo grįžtant namo: pasijuto pagaliau baigęs kelionę ir pasiekęs tikslą. kad jis truputį sutrikęs. kad radai man darbą ir sutvarkei popierius grįžti. Penki šimtai bošų laiko mane Dievu.moterys. o aš esu jo padėjėjas. aišku tau?! Ir Moską užliejo jausmas. jei norėjau susigrąžinti bent vieną iš saviškių.Kaip malonu vėl tave matyti. . Valteri! Jis paėmė vieną Moskos lagaminą. . Valteri?! .Čia aš viešpats ir valdovas. Juk smagiai esam drauge paulioję. ar ne. Traukdami palei vielinę tvorą. ir jie greta patraukė pakilimo taku. jau natūraliu balsu pridūrė: . . Nebloga vietelė.pareiškė Edis.tai rodė. . iš jų pusantro šimto .Tu senas šunsnuki. . žingsniuojantį pakilimo taku jo pasitikti. . — Vertėjo truputį pasistengti. Edžio balsas skambėjo pabrėžtinai nuoširdžiai . ir Edis negarsiai. jie priėjo nediduką mūrinį namelį. Valteri. išgersim.Einam į mano kontorą. pasiūlė Edis Kazinas.atsakė Edis. vedėjas amžinai skraido. Uždėjęs laisvą ranką Moskai ant peties. Jiedu paspaudė vienas kitam rankas. man tikrai smagu tave matyti.Nėra už ką. .3 M O S K A P A L I K O vokiečiui nešikui iškelti savo lagaminus iš lėktuvo ir pamatė Edį Kaziną.kitą ir mėlynąjį sportinį krepšį. stovintį kiek atokiau nuo kitų bazės pastatų. rūpestingai nutaisęs intonaciją pasakė: . padėkojo Moska. Moska .

dar visas būrys vokiečių kantriai laukė. Jos nusekė akimis pro šalį einantį Edį. Fortė. kad Edis niekšingai elgiasi su mollis. Kazinas. Tam jo pykčiui ir baisumui trūko tikros s.Labas rytas. Skambino pulkininkas. kol juos priims. bet šiaip visai neblogas vy- . dažnai ir pats Moska. Moska prisidegė cigaretę ir pabandė atsipalaiduoti. Ant vieno stalo buvo beveik tuščia. karinės prekybos tarnautojo. Edis mirktelėjo Moskai ir pakėlė ragelį. A. prie kurio sėdėjo ir spausdino mašinėle labai aukšta ir baisiai negraži mergina. be to.TAMSOS ARENA § 43 Pastatas buvo vienaaukštis. E. Burna švelni kaip mergaitės. Bet Moska žinojo. linksmas ir nuoširdus . kimšte prikimšti visokiausių popierių. Kol jis kalbėjosi. kuri tuo metu būdavo Edžio draugė arba meilužė. regis. Garbanoti pelenų spalvos plaukai.beveik naivus. tiek veiksmais . Tarp jų buvo tvirto sudėjimo vyrų. visas veidas papilkėja. Edis atidarė duris į kabinetą. o vešlūs plaukai. C K S " . pagalbinio darbininko kariuomenės virtuvėje. tai matė ir tik juokdavosi iš Edžio. kurioje žaliomis raidėmis buvo parašyta: „Ltn. jog kai Edis Kazinas pasigeria. nebejaunų moterų. o smakras . Primerktų akių žvilgsnis atrodė gašlokas.versdavosi ant galvos moteriai. Tačiau apskritai Edis atrodė jaunas. metė pilką šešėlį ir odai. padėjėjas". tarp jų vos galėjai pastebėti lentelę su užrašu: „Plk. Popieriai draikėsi po visą stalą. jaunuolių ir daugybė merginų — kai kurios labai gražios. dailūs. ir už jų sėdintys tarnautojai turėjo žiūrėti tiesiai vienas kitam į akis. Čia vienas priešais kitą stovėjo du stalai. pone Kazinai. yra bjaurus girtuoklis. bet nosis ilga ir valdinga. Didžiuliame priimamajame į visas puses siuvo vokiečiai tarnautojai. stovėjo tiktai balta lentelė. C K S . Prisivertė negalvoti apie Helą ir įsistebeilijo į Edį. O Edis visai nepasikeitė. pagalvojo jis. Ji trumpam stabtelėjo pasakyti: . švelni ir daili jo burna bjauriai persikreipia. Ant kito stalo stovėjo du dvigubi dėklai. tačiau griežti veido bruožai. Kambario kampe stovėjo dar vienas stalas. todėl visa bjaurastis .ryžtingas.tiek žodžiais. tikėdamiesi gauti darbą: automobilių mechaniko. vyrai. ir dar nedidelis tvarkingas dokumentų pluoštelis laukė parašo. pasensta ir darosi baisus. Moska žinojo. prašė ūsų jam paskambinti.

todėl Gordonas negauna jokios tikros vietos. ir šis mostelėjo ilga lyg kaliausės ranka. todėl Moska tik linktelėjo jam.čia mano senas bičiulis Valteris Moska. stovėjo mažiukas kresnas vokietis. Volfas nusikvatojo ir paniekinamai sviedė Fragebogen ant stalo. arba anketą. Edis Kazinas padėjo ragelį ir ištraukė vieną stalo stalčių. Pasisukęs į mašininkę.44 t MARIO PUZO rukas. Vokietis sumušė kulnais. — Volfai. todėl buvo paskirtas mums padėti. Koją jis buvo užkėlęs ant kėdės pakojo ir palinkęs pirmyn. Priešais. O Edžiui užteko proto niekad nesikabinti prie Helos. paliepė: — Ingeborga. Volfas nykščiu parodė į duris ir liepė vokiečiui. Midltonas nepakilo paspausti rankos. nusilenkė ir paskubomis išėjo. noriu supažindinti tave su porele savo draugų. po pažastimi pasispaudęs pilkai žalią vermachto kepurę. Nuo jo dvelkė jėga ir pasitikėjimu savimi. papurtusiu veidu vyrukas tokia pat gelsvai žalia kaip Edžio uniforma. Pulkininkui labai rūpi juo nusikratyti. kuris bet ką padarytų dėl draugo. kuris vis dar išsitempęs stypsojo priešais jį. . apkūnus. o Edis tarė: — Tas vyrukas prie lango — tai Gordonas Midltonas. Valteri. kaip jai einasi. Moskai norėjosi paklausti Edžio. . pagarbiai išsitempęs. palaukti priimamajame. Prie lango sėdėjo toliaregis amerikietis civilis — ištįsęs smakras ir maža keturkampė burna darė jį panašų į vėjų nugairintą Amerikos fermerį. išplauk stiklines. Paėmė butelį džino ir skardinę greipfrutų sulčių. tačiau jis negalėjo prisiversti. eik. Rankoje laikė Fragebogen. ir atidžiai ją studijavo. Kitame kambaryje prie stalo stovėjo nedidukas. ar nematė Helos ir ar kartais nežino. — Eikš. Edis Kazinas atidarė duris į mažesnį kabinetuką. Valteri. — kreipėsi Edis į storulį. čia Volfas. atsakydamas į pasveikinimą. Si paėmė keletą stiklinių bei tuščių sūrio dėžučių ir išėjo iš kabineto. Jis atsakingas už saugumą ir iki panagių tikrina bošus. Jie paspaudė vienas kitam rankas. prašančius darbo bazėje. Jis neturi darbo. tad pilvas patogiai rėmėsi į šlaunį.

kaip Edis visa tai nupasakos. Šito aš niekad nepamiršiu. Jis nesiceremonijo su bošais.tarė Volfas. . Šis vyrukas kaipmat sutvarkė tą reikalą. .jis daro prastą įspūdį bošams.Gordonas vienintelis iš Amerikos kariškių nelošia. . Moska atsirėmė į stalą. Aš pavėžėjau jį ligi tos vietos. niekad nebuvo SA. butelį ir sulčių. Bošai nemurmėdami vežė anglis visiems vokiečių įrengimams.tą padavė Gordonui Midltonui. niekad nebuvo hitlerjugende. kurgi pasidėjo visi naciai?! Jie nusijuokė.dėstė toliau Edis. kur stovėjo sugedę sunkvežimiai. .Na. anglių nenuvežė.Tikrai? . Vieną šeštadienį jis per daug įsitraukė į lošimą. O Dieve.Taip ir reikia! . Volfai.pasakojo Edis.Norėčiau išgirsti kaip. kad pašnekovas būtų tikras.Moskai tekdavo kiekvieną šeštadienį važiuoti iki tos velnio stovyklos ir prižiūrėti. . .Volfas kilstelėjo gelsvus antakius. Jo tone buvo justi priekaištas. Prišnekės. Štai Valteris tau patiks. arba bošas administratorius apskelbdavo. koks Moska kietas vyrukas. kai kartu dirbom karinėje administracijoje. Dėl to pulkininkas ir nori juo atsikratyti . .administracija turėjo problemų. Edis tarsi išminčius palingavo galvą. kad anglių nebelikę.Geriau baik pasakoti aną istoriją. kad atgabentų anglių. ir sunkvežimiai išvažiavo be jo.Jie visi tvirtina tą patį. Jis kalbėjo maloniai. bet į vieną nepylė džino . jis . bet kai šeštadienį reikėdavo nuvežti anglių į žydų pabėgėlių stovyklas Grone. bet jokio pykčio. meiliai.Niekad nebuvo partijoje. Aišku. . ir ten jis išrėžė vairuotojams smagią kalbą. Jo balsas buvo žemas. . Jis prisiminė tą įvykį ir įsivaizdavo. o juk buvo visai ne taip. prisidegė cigarą ir ėmė nervingai rūkyti. kalbėjo tęsdamas žodžius. . Jis tik pasakė vairuotojams.TAMSOS ARENA § 45 . . . jog jis atidžiai klausosi ir viską supranta. Edis pripylė keturis stiklus. Ingeborga įnešė stiklines.Taip. beveik pataikaudamas. . Moskai gerokai kliuvo.tarė Gordonas. tai arba sunkvežimiai sugesdavo. kad jei jie nenori važiuoti. negeria ir nelaksto paskui sijonus. ir dar nuolat linkčiojo galvą.

46

§

MARIO PUZO

pasirūpins, kad jiems nereikėtų vargintis. Bet jei jie nenori likti be darbo, tai pabėgėlių stovykla turi gauti anglių, net jei jiems tektų juos nutempti ant kupros. Vienas vairuotojas atsisakė, Moska užsirašė jo pavardę, o kitus pavaišino cigaretėmis. O Edis pasakojo taip, tarsi Moska plikom rankom būtų suraitęs visus šešis vokiečius į ožio ragą. - Tada jis užsuko į administratoriaus namelį ir truputį pasišnekėjo su tuo bošu angliškai, todėl ir aš supratau. Kai Moska baigė, bošas turbūt buvo pridirbęs į kelnes. Paskui jis galėjo ramiai sau lošti šeštadieniais — stovykla nelikdavo be anglių. Puikus tiekėjas, - ir Edis žavėdamasis palingavo galvą. Volfas visą laiką linkčiojo, rodydamas supratimą ir pritarimą. - Kaip tik šito mums ir reikia, - tarė jis. - Nes tie bošai gali ir nudobt ką nori nebaudžiami. - Dabar šitaip nebegalima, Valteri, - pasakė Edis. - Aha, mes mokom bošus demokratijos, - išpyškino Volfas, nutaisęs tokią miną, kad Moska ir Edis prapliupo kvatoti. Netgi Midltonas šyptelėjo. Kurį laiką jie tylėdami siurbčiojo, paskui Edis atsistojo, priėjo prie lango ir akimis nusekė moterį, einančią vartų link. - Nebloga mėsytė, - burbtelėjo jis. - Ar norėtum gabaliuko? - Reikėtų įtraukti šitą klausimą į Fragebogen, — tarė Volfas. Jis norėjo dar kažką pridurti, bet durys į koridorių staiga atsidarė, ir į vidų buvo įstumtas aukštas, šviesiaplaukis vaikinas. Jo rankos buvo surakintos, jis verkė. Paskui jį įėjo du žemaūgiai vyrai juodais plačiais švarkais. Vienas iš jų žengtelėjo į priekį. - Herr Dolmanai, - kreipėsi jis, - mes sučiupom žmogų, kuris vogė muilą. Volfas prapliupo kvatoti. - Muilo vagis, - paaiškino jis Edžiui ir Moskai. - Neseniai pasigedome nemažo kiekio muilo gabalų, kuriuos pristatė Raudonasis Kryžius. Juos turėjome paskirstyti vokiečių vaikams. Šie žmonės - sekliai iš miesto. Vienas iš vyrų susirengė nuimti antrankius. Jis tėviškai pagrasė pirštu vaikinui prieš nosį ir tarė:

TAMSOS ARENA

§

47

- Jokių pokštų, aišku? Vaikinas linktelėjo. - Palikit antrankius, - įsakė Volfas. Seklys pasitraukė. Volfas priėjo prie vaikino, sugriebė jį už smakro ir atlošė jo šviesiaplaukę galvą. - Ar tu žinai, kad tas muilas buvo skirtas vokiečių vaikams?! Vaikinas vėl panarino galvą ir nieko neatsakė. - Tu dirbai čia, tavim pasitikėjo! Daugiau niekad nedirbsi amerikiečiams. Bet jeigu pasirašysi prisipažinimą, mes tave paleisim. Sutinki? Vaikinas linktelėjo. - Ingeborga! — pašaukė Volfas. Įėjo vokietė mašininkė. Volfas linktelėjo sekliams. - Veskitės jį į priimamąjį, ji žinos, ką toliau daryti. Paskui jis atsisuko į Edį su Moska ir draugiškai nusišypsojo. - Aš per geras. Bet šitaip mums mažiau reikės vargti, o vyrukas vis tiek gaus šešis mėnesius. Moska abejingai tarstelėjo: - Bet, po šimts, jūs pažadėjot jį paleisti! Volfas gūžtelėjo pečiais. - T a i p , bet vokiečių policininkai prigriebs jį už spekuliavimą. Brėmeno policijos šefas - senas mano draugas, mudu bendradarbiaujant. - Teisingumo vykdytojai, - sumurmėjo Edis. — Na ir kas, jei vaikis nudžiovė kelis gabalus muilo, negi negalit palikti jo ramybėj? - Negalim, - guviai atkirto Volfas, - nes mus apvogs ligi paskutinio siūlo. - Jis užsidėjo kepurę. - Na gerai, šįvakar manęs laukia daug darbo. Reikės kaip reikiant iškrėsti visus virtuvės darbininkus, kol jie nespėjo išeiti iš bazės. Ten kažkas dedasi. - Jis vyptelėjo. - Mes išsikviečiam moterį policininkę iš Brėmeno, kad apieškotų darbininkes. Ta policininkė užsimauna didžiules gumi¬ nes pirštines ir pasiima gabalą kareiviško muilo. Kad matytumėt, kur tos moterėlės įsigudrina paslėpti gabalėlį sviesto! Tfiu! - nusispjovė jis, - turiu vilties, kad niekad šitaip neišalksiu!

48

$

MARIO PUZO

Kai Volfas išėjo, Gordonas Midltonas atsistojo ir žemu balsu lakoniškai tarė: - Pulkininkui jis patinka. Ir geraširdiškai nusišypsojo Moskai, tarsi pulkininko simpatijos jį vien tik linksmintų, o ne skaudintų. Prieš išeidamas iš kabineto Gordonas kreipėsi į Edį: - Pamėginsiu suspėti į autobusą namo. Iki pasimatymo, Valteri, — paprastai ir draugiškai atsisveikino su Moska. Darbo diena baigėsi. Pro langus Moska matė vokiečius darbininkus, kurie grūdosi prie vartų laukdami, kol juos apieškos ir patikrins karinė policija, kad galėtų išeiti iš aviacijos bazės. Edis priėjo prie lango ir atsistojo greta Moskos. - Turbūt nori važiuoti į miestą ir susirasti savo merginą, tarė Edis ir nusišypsojo saldžia kaip moters šypsena, kuri tarytum nedrįso paliesti jo dailių lūpų. - Užtat, kai parašei, aš ir pasistengiau gauti tau čia darbą. Sumečiau, kad tai turbūt dėl merginos. Teisybė? - Nežinau, - atsakė Moska. - Turbūt taip, iš dalies. - A r pirma nori nuvažiuoti į savo butą mieste ir tada leistis jos ieškoti, ar dabar pat važiuosi pas ją? - Nuvežk mane pirma į butą, - atsakė Moska. Edis nusikvatojo jam į veidą. - Jei važiuosi dabar, tai dar spėsi rasti ją namie. O jei imsimės tvarkyti buto reikalus, nepakliūsi pas ją anksčiau kaip aštuntą. Ko gero, ji jau bus kur nors išėjusi. — Tai sakydamas, jis atidžiai stebėjo Moską. - Ką gi, mėginsim laimę, - nenusileido Moska. Jiedu paėmė po lagaminą ir išėjo iš pastato į aikštelę, kur stovėjo Edžio džipas. Prieš paleisdamas variklį Edis pasisuko į Moską ir tarė: - Nors tu ir neklausi, bet vis tiek pasakysiu. Aš niekad nemačiau jos nei karininkų ar savanorių klubuose, nei su kokiu kareiviu. Iš viso niekad jos nemačiau. - Kiek patylėjęs, jis suktai pridūrė: - Bet kažin ar tu būtum norėjęs, kad aš jos ieškočiau.

4
J I E M S V A Ž I U O J A N T per Noištatą, o paskui tiltu į Brėmeno centrą, Moska pamatė pirmąjį pažįstamą orientyrą. Tai buvo bažnyčios varpinė, kurios bokštas atrodė lyg ligos suėstas kūnas: špilis vos ne vos laikėsi ant plonyčio akmens ir tinko siūlelio. Paskui kelias ėjo pro masyvų policijos nuovados pastatą - ant tamsiai žalių jo sienų vis dar matėsi balti sprogimo randai. Švachhauzo Kariuomenės gatve jie pervažiavo į kitą miesto pusę, kur kadaise buvo turtingųjų kvartalai. Namai ten išliko beveik nepaliesti, ir dabar juose įsikūrė okupacinės pajėgos. Moska mąstė apie šalia sėdintį žmogų. Edis Kazinas anaiptol nebuvo romantikas. Kiek Moskai buvo žinoma - priešingai. Moska prisiminė, kaip kartą, kai jie abu dar buvo kareiviai, Edis aptiko mieste visai jaunutę, bet labai anksti subrendusią belgę mergytę, dailią kaip porceliano lėlytė. Jis apgyvendino ją mažame, belangiame kareiviško buto kambarėlyje ir surengė pasismaginimą. Mergyte pasinaudojo trisdešimt su viršum tame name apsistojusių kareivių - tris dienas ji neišėjo iš kambario. Laukdami savo eilės, vyrai prieškambaryje ir virtuvėje pliekė kortomis. Mergytė buvo tokia žavi ir gerutė, kad kareiviai ėmė ją lepinti, kaip vyrai stengiasi palepinti nėščias žmonas. Jie vogdavo kiaušinius, kiaulieną, kumpį ir paeiliui ruošdavo jai pusryčius. Jie tempdavo jai iš valgyklos maistą pietums ir vakarienei. Ji juokėsi ir išdykavo, nuoga sėdėdama lovoje ir valgydama iš atnešto padėklo. Bet kuriuo paros metu jos kambaryje vis kas nors būdavo, ir mergytė visiems buvo be galo meili. Tik dėl vieno dalyko ji buvo užsispy-

50

§

MARIO PUZO

rusi: Edis Kazinas kasdien bent vieną valandą turėdavo praleisti su ja. Ji vadindavo jį Tėčiu. — Ji tokia daili, kad širdis neleido jos vien sau pasilikti, - sakydavo Edis. Bet Moska nepajėgė pamiršti niekšingo pasitenkinimo gaidelės jo balse. Iš Kunigaikščių alėjos jie pasuko į Meco gatvę ir pakliuvo į pavėsį: išilgai gatvės besirikiuojantys šakoti medžiai užstojo vakarop krypstančią saulę. Edis sustabdė automobilį priešais keturių aukštų iš pažiūros naują mūrinį namą su vejele prie įėjimo. — Štai čia, - tarė jis, - geriausias Brėmeno bendrabutis viengungiams amerikiečiams. Vakaro saulė tamsiu raudoniu nudažė pastato sienas, gatvė skendėjo šešėlyje. Moska paėmė abu lagaminus bei sportinį krepšį, ir Edis Kazinas pirmas patraukė prie durų. Tarpduryje juos pasitiko vokietė ūkvedė. — Čia frau Majer, - tarė Edis ir apkabino ją per liemenį. Frau Majer buvo beveik keturiasdešimtmetė, labai šviesi blondinė. Turėjo neprilygstamą figūrą, kuri atrodė tarsi nutekinta - ji daugelį metų buvo išdirbusi plaukimo trenere Bunddeutscher Maedel. Jos veidas atrodė draugiškas, bet kažkoks tuščias - tokį įspūdį dar sustiprino didžiuliai ir labai balti dantys. Moska linktelėjo, o ji tarė: — Labai malonu jus matyti, pone Moska. Edis tiek daug apie jus pasakojo. Jie užlipo laiptais į trečią aukštą, frau Majer atrakino vieno kambario duris ir atidavė raktą Moskai. Kambarys buvo didžiulis. Viename kampe stovėjo siaura lova, kitame - milžiniška baltai dažyta spinta. Pro du didelius langus įspindo paskutiniai besileidžiančios saulės spinduliai, paskui stojo ilga vasaros prieblanda. Daugiau kambaryje nieko nebuvo. Moska pastatė lagaminus ant grindų, o Edis atsisėdo ant lovos ir tarė frau Majer: — Pašauk Jergeną. Frau Majer pasakė: — Drauge atnešiu ir paklodes bei antklodes.

Jergenas su frau Majer . Iš labiausiai išsiblaškiusių gyventojų kambarių galima pasisavinti pilną ir apypilnį pakelį cigarečių.nebeištvėrė Moska. . man regis. . Edis šį tą papasakojo Moskai apie jų bendrabutį. greičiau! Tada paaiškino Moskai: . kad aš noriu iš čia dingti. tai. ir taip gerai sugeba viską supakuoti. . Vienur nudžiauna šortus.Ei.aiškino Edis. kad netrūktų karšto vandens. Jis daro dėžes porcelianui. kiek ir ko turi.TAMSOS ARENA § 51 Jie išgirdo ją lipant laiptais į viršų. Frau Majer buvo puiki ūkvedė. Majer. . Prieblanda pamažu tirštėjo.Dėl Dievo.tu gi žinai. Tai vyrukas. kurį amerikiečiai siunčia namo. . kad nieko nepaimtų.tarė Moska. . vardu Jergenas. Ji pati gyveno dviejuose puikiai apstatytuose kambariuose mansardoje. Užtat kambarius tvarkančios tarnaitės griežtai prižiūrimos. Jiems belaukiant.keletą rankšluosčių ar nosinių. . kad dėkingi giminės Amerikoje niekuomet nesiskundžia gavę duženas. gyvenantiems Meco gatvėje. ji dulkinasi dar ir su Jergenu. dėkui Dievui.Ne taip jau čia ir puiku. visada pasirūpindavo.kojinių porą. Amerikiečiai išsiblaškę. tarsi šis būtų buvęs jo nuosavas. Jis moka taip sutvarkyti vandens siurblį.puiki komanda! Edis vienintelis žinojo. Jis viską sutvarkys. kad aštuonios tarnaitės stropiai valytų kambarius ir (atskirai susitarus su frau Majer) švariai išskalbtų skalbinius. mudu negalim vienas :o prižiūrėti. Jergenas nepamainomas žmogus. Paskubink tuos bošus! Edis priėjo prie durų ir šūktelėjo: . tikino Edis. kitur . . Mano kambarys yra aukštu žemiau už šitą.bet.Ten aš praleidžiu didžiumą laiko. kad dieną jiedu patyliukais plėšia kambarius. ir Moska vis nekantriau klausėsi. kad net viršutinio aukšto gyventojai gali mėgautis voniomis. Edis Kazinas nusišypsojo.Mes turim čia tokį burtininką. Amerikiečiams. . niekuomet gerai nežino. dar kitur . kaip Edis postringauja apie bendrabutį.

bet energingas. . tik pasakykit man. burnoje turėjo įsikandęs keletą vinių. . orus ir išmanantis savo darbą. . — pasakė Moska. Ji šitai baisiai mėgsta! Jiedu išgirdo ją leidžiantis laiptais. .Žinoma.Ji turbūt greitosiomis sugulė su Jergenu. poros stalinių lempų.Aš šiuose namuose visų galų meistras. keturių ar penkių kėdžių.52 § MARIO PUZO . Aš jums visa tai gausiu. Okupacinė armija darosi itin draugiška. Ji įžengė vidun su glėbiu patalynės.Neturiu cigarečių. ir būtų kėlęs pasitikėjimą. Jis paspaudė ranką Edžiui Kazinui ir atsisuko pasveikinti Moskos.iš lėto ėmė dėstyti Jergenas. dėvėjo darbinius drabužius ir amerikietiškus chaki spalvos kareiviškus marškinius. kuriose slypėjo nemažai gudrumo ir klastos. radijo. Moska iš mandagumo irgi paspaudė jam ranką. Jei dabar neturit cigarečių. . Jis atrodė ramus.Pinigais. iš paskos ėjo Jergenas. .šitie kambariai labai prastai apstatyti. pabrėžtinai mėgaudamasis šia fraze. jūs . . Bet aš jau daugeliui jūsų draugų esu pagelbėjęs. . jei ne paakiuose susimetusios raukšlelės.Man reikia didesnės lovos. — keleto baldų. .paskui sugalvosiu. — pasakė Moska.man regis.Žinot. Rankoje jis laikė plaktuką.pono Kazino draugas. — pagalvojo jis.Amerikos doleriais ar čekiais? . Tai buvo neaukštas lieknas vokietis. ir dar ko nors . . jums reikėtų radijo. .gyvai pritarė jis. Aš biznierius ir žinau.didelio ar mažo? . . sofos ir didelės lovos.Čekiais.Kai jums ko nors reikės.Kiek kainuos? . . . o apie kainą pasišnekėsim vėliau.Puiku. Kokio norit radijo . Jergenas atsisegė savo chaki spalvos marškinių kišenę ir išsitraukė pieštuką. Be to. .tarė Jergenas. galiu palaukti. . .paklausė Moska. kada duoti skolon. vidutinio amžiaus.atsakė Moska.Nuo penkių iki dešimties dėžučių. Tokios taisyklės.

gerai. Jai patiko ilgas Moskos liemuo su ryškiu baltu randu. Aš paliepsiu tarnaitei. Duosit man keletą šokolado plytelių per savaitę. . Su tokiais žmonėmis. . . turbūt eina ligi pat kirkšnio. kai nori ką nors gauti. Buvo beveik sutemę.Gerai.O. .Eina jie po velnių! — burbtelėjo Moska.paklausė Moska. . pasakykite man. Edis pakilo ir žengė prie durų.šūktelėjo Moska. Tada kreipėsi į Jergeną: . kad tarnaitės būtų patenkintos. kad jus apskalbtų.Klasė! . Kai vokiečiai išėjo. su klozetu. . Jie gali mums gerai pasitarnauti. su trimis kriauklėmis ir didžiausia kada nors Moskos matyta vonia. atsisėdo ant klozeto. kuriame buvo muilas ir rankšluostis. . Jis ėmė praustis.Eini šįvakar pas ją? Moska nusišluostė ir įstatė peiliuką į skustuvą. ką jūs.Kiek tai kainuos? . . Jis atidarė lagaminą ir išsiėmė drabužių pamainą. Prausykla buvo didžiur. visada pavaišinti juos cigarete.Jeigu ją rasiu ir jeigu ji norės grįžti pas mane.Pamėginsiu šįvakar.Aha.TAMSOS ARENA § 53 Jis nusivilko iki pusės ir atsegė mėlynąjį sportinį krepšį. mokėti nereikia. o aš jau pasirūpinsiu. pamanė ji. . — Okupacija perėjo į naują pakopą. kuris.atsakė Moska. Valteri. .nekantriai nutraukė ją Moska.nusišypsojo jam frau Majer. . dabar reikia elgtis pagarbiai.Pasistenkit viską gauti rytoj. — atsakė jis ir pažvelgė pro pravirą langą. nusprendęs palaikyti kompaniją. . greta kurio stovėjo stalelis.J e i norėsite. . Edis Kazinas su apsimestiniu priekaištu papurtė galvą. Valteri.Parsivesi čia savo merginą? — paklausė Edis.Laikai pasikeitė.Kur prausykla? Edis Kazinas nusivedė jį koridoriumi. . kaip frau Majer ir Jergenas. o Edis. — tarė jis. . . sveikinantis paduoti ranką ir visada. nukrautas žurnalais amerikietiškais laikraščiais. .

Rengėsi kruopščiai. Skersgatvis buvo beveik tuščias. kurių buvo prirankioję miesto griuvėsiuose.Jei neišdegs.vyrą. grįžti į kambarį ir gulti miegoti arba užlipti į viršų pas frau Majer ir visą vakarą gerti su Edžiu.O jei viskas bus gerai. Moska grįžo į savo kambarį.amerikietis. Namo pamatų įrėmintas vaizdas giliai įsirėžė Moskai į atmintį. kad kokios nors merginos nugara ar profilis visai kaip jos. tai rytoj ryte susitiksim bazėje. nors nebūdavo tikras. Jis išsitraukė iš lagamino butelį ir gerokai truktelėjo. žmoną ir du mažus berniukus. O arčiau. . tvankią vasaros naktį. Moska pajuto nenugalimą norą mesti skustis. o vyras su žmona tašė ir gludino jas. Ji pešė šen bei ten griuvėsiuose prasikalusią žolę ir jau turėjo nemažą glėbį. kad tiktų į mūrą. Jam nesinorėjo eiti iš čia ir ieškoti Helos . Kambaryje viską paliko kaip buvo: lagaminai atidaryti.Jis išėjo iš prausyklos ir nužingsniavo koridoriumi. bet toliau. tada nubėgo laiptais žemyn ir išėjo į šiltą. Tačiau prisivertė nusiskusti ir susišukavo plaukus. skutimosi reikmenys nerūpestingai numesti ant lovos. mūrijančius sieną. galvodamas. palei griuvėsius. kad pamatė ją. . kuri tebuvo gal apie pėdą aukščio. Berniukai nešiojo iš ratukų apdužusias plytas. Likęs vienas. Tada jis visas įsitempdavo ir susijaudindavo. Retkarčiais jam pasirodydavo. Dar kartą užsivertė butelį. Priėjo prie prausyklos lango ir atlapojo jį ligi galo.54 t MARIO PUZO . Apsivilko šviesiai pilką kostiumą ir baltus marškinius atvira apykakle. ir kontrolierius paprašė cigaretės. pamatė tamsiai apsirengusią moterį. gausi išgerti. Moska pavaišino jį cigarete ir ėmė atidžiai stebėti visus priešinga kryptimi važiuojančius tramvajus: pamanė. . ant grindų — nešvarūs drabužiai.vėl sąmoningai prisiminė jos vardą. beveik po pat langu. Jis pliaukštelėjo Moskai per petį. kai ji pamatys jį be uniformos. Visiškai sutemo ir gatvė su žmonėmis virto vientisa mase. kai grįši. kad Hela galbūt jau išėjo iš namų ir važiuoja kur nors praleisti vakaro. kad Moska . iškart pažinęs. bet neiškraustyti. jog tai pirmas kartas. kurios pavidalas neaiškiai juodavo prietemoje. jis pamatė šeimą . Jis suspėjo į tramvajų. krutančia dar gilesnėje ir didesnėje tamsoje. užeik pas frau Majer.

NeReaLus

§

55

Išlipęs iš tramvajaus ir pasukęs pažįstama gatve, nebeprisiminė jos namo, todėl gavo skaityti gyventojų sąrašus prie kiekvienų durų. Suklydo tik kartą, nes jau antrame sąraše perskaitė jos vardą. Jis pasibeldė, palaukė porą minučių ir pabeldė dar kartą. Durys atsidarė, ir koridoriaus prieblandoje Moska atpažino senutę namo savininkę. Ji atrodė suvargusi, kaip ir visos pagyvenusios moterys bet kurioje šalyje: žili plaukai, glotniai sušukuoti ir prisegti, sena juoda suknelė, apsitrynęs šalis. - Ko jūs norėjote? - paklausė ji. - Ar froilen Hela namie? Moska pats nustebo, kaip lengvai jam sekėsi kalbėti vokiškai. Senutė nepažino jo ir netgi nesuprato, kad jis ne vokietis. - Prašom užeiti, - pakvietė ji, ir Moska nusekė paskui ją blausiai apšviestu koridoriumi. Priėjusi prie kambario durų, senutė pabeldė ir tarė: - Froilen Hela, pas jus svečias, vyriškis. Pagaliau Moska išgirdo jos balsą: Hela atsiliepė tyliai, bet truputį nustebusi. - Vyriškis? - Paskui pridūrė: - Prašom valandėlę luktelti. Moska atidarė duris ir įžengė į kambarį. Ji sėdėjo nugara į jį ir mėgino paskubomis susisegti ką tik išplautus plaukus. Ant stalo priešais ją gulėjo pilkas duonos kepalas. Palei sieną stovėjo siaurutė lova, prie jos - naktinis stalelis. Jam bežiūrint, Hela baigė kaišioti į plaukus smeigtukus ir pačiupo kepalą, norėdama padėti jį į spintą. Tada pasisuko ir išvydo prie durų stovintį Moską. Moska pamatė, koks išblyškęs, kaulėtas beveik kaip skeleto jos veidas, o kūnas dar labiau sulysęs nei anksčiau. Ji išleido iš rankų duoną ir kepalas dunkstelėjo į medines įlinkusias grindis. Jos veide nesimatė jokios nuostabos, ir akimirką jam pasirodė, kad jos išraiškoje šmėkštelėjo apmaudas ir net šioks toks nepasitenkinimas. Paskui jos bruožus iškreipė skausmas ir širdgėla. Moska žengė artyn ir suėmė ją už smakro - veidas tarytum susitraukė, per jį upeliais pasipylė ašaros. Hela panarino galvą ir įsikniaubė jam į petį. - Aš noriu tave matyti, - tarė Moska. - Leisk pažiūrėti į tave.

56

§

MARIO PUZO

Jis norėjo atlošti jos galvą, bet ji tik spaudėsi prie jo. - Nieko, nieko, - ramino jis, - aš tik norėjau tave nustebinti. Ji tebekūkčiojo, tad jam beliko tik laukti ir žvalgytis po kambarį: siaurutė lova, senoviška spinta, o ant stalelio - padidintos ir įrėmintos jo dovanotos nuotraukos. Vienintelė stalinė lempa skleidė blausią, liūdną, geltoną šviesą, kambario sienos ir lubos buvo įdubusios nuo jas užvirtusių griuvėsių svorio. Hela pakėlė galvą, juokdamasi pro ašaras. - Ak tu, - šūktelėjo ji, - kodėl tu nerašei? Kodėl man nepranešei? - Norėjau tave nustebinti, - pakartojo jis. Jis pabučiavo ją, ir Hela, glausdamasi prie jo, vos girdimai sušnibždėjo: - Kai pamačiau tave, pamaniau, kad tu miręs, o aš sapnuoju arba išėjau iš proto, aš nežinau, ir aš taip baisiai atrodau, ką tik išsitrinkau galvą. Ji nužvelgė savo ištampytą, nublukusį chalatą, paskui vėl pakėlė akis ir pažiūrėjo jam į veidą. Moska pamatė paakiuose tamsius ratilus - tarsi visa veido spalva būtų ištekėjusi ir susitelkusi po akimis, tokie jie buvo pajuodę. Jis perbraukė ranka jos negyvus, šlapius po plovimo plaukus. Jos kūnas atrodė įsitempęs ir kampuotas. Ji nusišypsojo, ir burnos šone Moska pamatė švarplę. Jis paglostė jai skruostą ir paklausė: - Kas čia? Ji sumišo. - Tai dėl vaiko, - atsakė. - Iškrito du dantys. — Ji nusišypsojo jam ir paklausė kaip maža mergaitė: - Ar as labai negraži? Moska iš lėto papurtė galvą. - Ne, - tarė jis, - ne. - Paskui atsiminė paklausti: - O kaip vaikas? Tu jo atsikratei? - Ne, - atsakė Hela. - Jis gimė neišnešiotas ir tegyveno vos keletą valandų. Aš tik prieš mėnesį išėjau iš ligoninės. Tada, žinodama, kaip jis išmokęs niekuo netikėti, Hela priėjo prie stalo ir ištraukė iš stalčiaus pluoštą popierių, perrištų sena vir-

TAMSOS ARENA

§

57

vute. Pavarčiusi juos, padavė Moskai keturis oficialius dokumentus. - Paskaityk, - tarė ji. Ji neįsižeidė ir nesupyko - ji žinojo, kad pasaulyje ir laike, kur jiems tenka gyventi, būtina pateikti įrodymus, nes niekas niekuo nebetiki. Oficialūs visokiausių biurų antspaudai išsklaidė Moskos abejones. Jam beveik pagailo supratus, kad Hela nemelavo. Ji priėjo prie spintos ir ištraukė krūvą drabužėlių. Po vieną kilnojo mažyčius marškinėlius, švarkelius, kelnytes. Kai kurios medžiagos ir spalvos Moskai buvo pažįstamos. Jis suprato, kad ji nieko negalėjo gauti, todėl sukarpė savo sukneles, netgi baltinius ir persiuvo juos mažyliui. - Aš žinojau, kad bus berniukas, — tarė ji. Staiga Moską užplūdo baisus pyktis. Jam buvo pikta, kad ji davė savo veido spalvą, šlaunų ir pečių apvalumą, dantis, taip sumaniai sukarpė ir persiuvo drabužius, - ir už visa tai nieko negavo! Moska suprato, jog grįžo atgal todėl, kad jam, o ne jai, to reikėjo. - Kvailystė, — išsprūdo jam, — velniai rautų, kokia kvailystė! Moska atsisėdo ant lovos, Hela prisėdo greta. Kurį laiką jie abu sumišę stebeilijo į tuščią stalą, vienintelę kėdę, sutrūkinėjusias sienas ir įdubusias lubas. Paskui abu sujudėjo ir iš lėto, tarsi atlikdami senovinį genties ritualą - lyg pagonys, mėginantys suginti sandėrį su neaiškiu grėsmingu dievu ir nežinodami, ar tas sandėris atneš vargus, ar sėkmę, - išsitiesė ant siaurutės lovos ir ėmė mylėtis: jį pagaliau apėmė alkoholio, kaltės jausmo ir sąžinės graužimo sukelta aistra, o ji atsidavė jam iš meilės, švelnumo, tvirtai tikėdama, kad šis aktas geras, kad tai jiems abiem atneš laimę. Ji ištvėrė skausmą, kurį jis suteikė dar ne visai pagijusiam jos kū¬ jo žiaurią aistrą ir netikėjimą nei ja, nei savim, nei kuo nors kitu, žinodama, kad iš visų jo sutiktų žmonių jam reikalinga tik ji jos tikėjimas, jos kūnas, jos meilė ir pasitikėjimas juo.

5
TA A N T R O J I taikos vasara Moskai prabėgo greitai. Darbo aviacijos bazėje beveik nebuvo, atrodė, kad jis reikalingas ten tik tam, kad palaikytų draugiją Edžiui Kazinui, klausytųsi jo istorijų ir užglaistytų skandalus, kai Edis taip nusigerdavo, jog nebegalėdavo pasirodyti darbe. Edis Kazinas irgi nepersidirbdavo. Leitenantas Fortė užsukdavo kas rytą kelioms minutėms pasirašyti popierių, o paskui eidavo į skrydžių valdymo tarnybą kaulyti, kad leistų paskraidyti, ir visą dieną praleisdavo plepėdamas su kitais lakūnais. Po darbo Moska su Volfu ir Edžiu, o kartais - ir su Gordonu vakarieniaudavo „Rotušės rūsyje" - oficialioje užeigoje amerikiečiams karininkams ir civiliams, dirbantiems Brėmene. Vakarus jiedu su Hela leisdavo savo kambaryje: skaitydavo, tysodami ant sofos, o radijas tyliai grodavo melodingą muziką, transliuojamą vienos vokiečių stoties. Kai išblėsdavo paskutiniai šiltos vasaros dienos atšvaitai, jiedu pažvelgdavo vienas į kitą, nusišypsodavo ir eidavo miegoti. O radijas dar grodavo iki vėlumos. Jų aukšte buvo labai ramu, bet apačioje kasnakt vykdavo pobūviai. Vasaros vakarais Meco gatvę užliedavo iš radijo imtuvų sklindanti muzika, o priešais pastatą, garsiai cypdami stabdžiais, vienas po kito stodavo džipai, pilni prisikimšę amerikiečių gelsvai žaliomis civilių uniformomis ir dailių, plikakinkių vokietaičių, kurios sėdėdavo įsitaisiusios amerikiečiams ant kelių ir šaižiai spygaudavo. Juokas ir taurių skimbčiojimas liedavosi į gatvę, o pro šalį skubantys praeiviai smalsiai, bet atsargiai gręžiodavosi į langus. Vėliau pasigirsdavo girti Edžio Kazino keiksmai, kai jis

TAMSOS ARENA

§

59

priešais pastatą stumdydavosi su kuria nors iš savo merginų. Pasitaikydavo, kad linksmybės baigdavosi gana anksti, ir būdavo girdėti, kaip gaivus vasaros nakties vėjelis, sumišęs su skaldos kvapu, šiurena gatvėje augančių medžių lapus. Sekmadieniais Hela su frau Majer ruošdavo pietus Majer mansardoje. Paprastai tai būdavo triušis arba antis, kuriuos Edis arba Moska nuvažiavę išsiderėdavo netolimoje fermoje, su šviežiomis ten pat pirktomis daržovėmis. Dar būdavo pilkos vokiškos duonos, o pabaigai — amerikietiškos kavos ir ledų. Pavalgius Hela ir Moska palikdavo Edį su frau Majer girtuokliauti, o palys eidavo pasivaikščioti - per visą miestą į žaliuojančius lygius užmiesčio laukus. Moska rūkydavo cigarą, Hela vilkėdavo vienus iš jo baltų krakmolytų marškinių atraitytomis aukščiau alkūnių rankovėmis. Jiedu eidavo pro policijos pastatą, ant kurio žaliai dažytų betoninių sienų dar buvo matyti pilki sprogimo palikti randai ir kiek toliau stovintį „Varpo" namą, kuriame dabar buvo amerikiečių Raudonojo Kryžiaus klubas. Aikštėje priešais jį nuolat sukiodavosi vaikai, kaulijantys cigarečių ir šokolado. Apšepę vyrai vermachto kepurėmis ir apiplyšusiais, išblukusiais uniforminiais švarkais pagriebdavo nuorūką, vos tik kuris iš atsišliejusių į sieną amerikiečių kareivių spėdavo ją numesti. Amerikiečiai dykinėdami stebėjo moteris, kol nusižiūrėdavo kokią froilen, o šios iš lėto, tingiai eidavo pro šalį, paskui, apsukusios pastatą, išnirdavo vėl, tada dar ir dar sykį, ir pažįstami veidai lyg karuselėje vienas po kito slinka v o pro atidžius ir smagiai nusiteikusius stebėtojus. Šiltą vasaros popietę aikštė atrodydavo panaši į gyvai kunkuliuojantį turgų, ir sunku būdavo patikėti, jog šiandien sekmadienis - nelikdavo nė pėdsako sekmadieninio tingulio ir ramybės. Didžiuliai gelsvai rudi kariuomenės autobusai ir purvu nutaškyti sunkvežimiai kas kelios minutės suko į aikštę, veždami okupacinės kariuomenės būrius iš aplink Bremeną esančių kaimelių, o kai kurie atvažiuodavo net iš Brėmerhafeno. Amerikiečiai atrodė labai dailiai: uniformos išlygintos, kelnės tvarkingai sukištos į nublizgintus raudonmedžio spalvos kareiviškus batus. Pasitai-

tad visas miestas atrodė tarsi aptrauktas lengvo auksinio šydo. jiedu išsiverždavo į užmiestį ir eidavo. nuglaistyto savo šeimininkių draugiškumo. kurios sklaidydavosi vasaros saulės spinduliuose ir ilgai nenusėsdavo. besiskirstančius iš Raudonojo Kryžiaus pastato. ir šie sprukdavo į šonines gatves.60 t MARIO PUZO kydavo ir anglų. . Moska Raudonajame Kryžiuje nupirkdavo sumuštinių. Vokiečiai vyrai žingsniuodavo oriai. leipėjančių nuo kaitros su savo storomis vilnonėmis uniformomis ir beretėmis. Baisokai atrodantys Amerikos prekybos laivyno jūreiviai apdriskusiomis kelnėmis ir murzinais megztiniais. Čia jie ilsėdavosi. kai kurie laikė įsikandę tuščias pypkes. nešami minios. o kai kurie dar ir apžėlę per amžius nekarpytomis barzdomis paniurę laukdavo. traukiančios į miesto parką. ir jiedu su Hela eidavo toliau. kol karo policija patikrins jų dokumentus ir jie galės įeiti į vidų. kur šie įsitaisydavo ant vokiečių Ryšių pastato laiptų. Moterys stumdavo kūdikių vežimėlius. ištisus plotus su žeme sulygintų namų. Griuvėsių plotus jau dengdavo prieblanda. kol pavargdavo. Kai saulė imdavo krypti į vakarus. pingpongo ir profesionalaus. Dvelkdavo švelnus popietės vėjelis. kur po kojomis grikšėjo plytų duženos. o vyresni vaikai rimtai ir lyg truputį pavargę pėdino pirmi. Nugalėtojai jau būdavo sotūs sumuštinių. valgydavo atsineštus sumuštinius. keldamas griuvėsių dulkes. Galų gale perėję neaprėpiamą rausvų griuvėsių plynę. skeveldros ir gelžgaliai.švelniai pasimylėdavo tuščiame juos supančiame pasaulyje. vaizduodami šeimos galvas. o jei vieta būdavo pakankamai nuošali. kokakolos. miegodavo. o apšepusius nuorūkų medžiotojus nustumdavo į tolimiausią aikštės kampą. Retsykiais vokiečių policininkai pablukusiomis kareiviškomis uniformomis aikštėje pamėgindavo įvesti tvarką: išvaikydavo elgetaujančius vaikus. Gatvėje kareiviai stoviniuodavo . ledų. jiedu patraukdavo atgal į miestą. Priešai iš įpratimo sekmadieniais irgi dar eidavo pasivaikščioti. ir priėję aikštę jiedu pamatydavo amerikiečių kareivius. tačiau jų niekas neliesdavo. Sukančios ratu froilen kiek paspartindavo žingsnį. o tada sukrisdavo pailsėti žaliame vešliame lauke.

o patys žvelgdavo į mėnesienoje šmėkšančius griuvėsius kitoje upės pusėje. kurios pagaliau liaudavosi sukusios ratus. Pro šalį žingsniuojančių froilen gretos praretėdavo. kartais Edis girtas drybsodavo ant sofos. Eidami krantu. Hela ir Moska girdėdavo muziką už nugaros. Meco gatvėje frau Majer ir Edis Kazinas jau laukdavo jų su arbata ir sausainiais. gilaus miego pranašą.tiesiog smukdavo į tamsius lyg urvai rūsius. Tamsioje ir beveik nuščiuvusioje aikštėje belikdavo tik keletas ištvermingų elgetų. vienas kitas vaikas ir būrelis pavargusių merginų. Tarsi baigiantis karnavalui. Jie visi gerdavo arbatą ir patyliukais šnekučiuodavosi. kvėpdami gaivią švelnios vasaros nakties ramybę ir jausdami pamažu kylantį snaudulį — ramaus. tarsi būtų trainiojęsi po savo gimtojo miesto skersgatvius. iš pastato pasklisdavo tyli muzika. . o jei nebūdavo laiko .TAMSOS ARENA § 61 pulkeliais. o paskui prasiskverbdavo pro griuvėsius Vėzerio pakrantėje ligi pat ramiai tekančios upės. ir užkariautojai su nugalėtosiomis drauge traukdavo pilnais skeveldrų skersgatviais į apgriuvusius kambarius sutrūkinėjusiuose namuose. kuri užliedavo tamsoje skendinčią aikštę ir apgaubdavo pavargusias figūras. tačiau išgirdęs jų balsus atsipeikėdavo.

Kurį laiką turėjom sunkumų. Jiedu pavakarieniavo drauge.Taip. . . .Taip. Vieną vakarą jis pavėžėjo Moską savo džipu. Geresniais laikais Leo tikriausiai būtų buvęs gana apkūnus.A. stambių bruožų .atsakė Moska. . su anglišku akcentu kreipėsi į Moską: . . kad jiedu niekur nebuvo susitikę. Jos pavadinimo pirmosios raidės buvo baltais dažais užrašytos ir ant jo džipo. tai jūs vežėt anglis į Groną. . tiesa? . kaip jis vaikščioja po kambarį ir tyliai groja radijas. tačiau vėlai naktį būdavo girdėti. . Ne vieną savaitgalį likdavom be karšto vandens. esu jus matęs! . Jiems važiuojant Brėmeno gatvėmis.Man teko tai sutvarkyti. — atsakė Moska. Jo vardas buvo Leo. Tačiau ant jos puikavosi baltas mėlynas antsiuvas su raidėmis J A P K .Ar mes buvome kur nors susitikę? Regis. Buvo tikras.sušuko Leo. . — nustebęs patvirtino Moska.Jūs ne per geriausiai tvarkėtės. . Namo gyventojai retai jį matydavo. Leo garsiai. dėvintis įprastinę gelsvai žalią uniformą.Aš ten gyvenau. Jie abu važiavo į „Rotušės rūsį" vakarienės.Nuo pat karo pabaigos dirbu karinėje administracijoje.nusišypsojo Leo.6 KAMBARYJE G R E T A Moskos gyveno nedidukas kres- nas civilis. . .pagalbos žydams organizacijoje.vyptelėjo Leo.Fašistų metodai kartais praverčia. buvau dipukas. jis dirbo Jungtiniame Amerikos paskirstymo komitete . žinau. ir niekas jo nepažinojo. Jis turėjo kumpą nosį.

.Ne. . tačiau nevikrūs ir menkai koordinuoti .pagalvojo Moska. tai buvo tas vaikinas iš nuotraukos. kad jūs vokietis.tais laikais. motinai ir Alfui. . Jis visiškai nieko neišmanė apie sportą. Aš pats aštuonerius metus išbuvau Buchenvalde. . . Moska gurkšnojo viskį. . ne. Seniai labai seniai. buvau vokietis. Mirė keleri metai iki stovyklos išlaisvinimo.Turiu čia labai gerą darbą. Jis atsiraitojo rankovę: ant rankos tarsi įspaustas matėsi raudonu rašalu išrašytas šešiaženklis numeris.pakliuvau ten būdamas trylikos metų.atsakė Leo. Vienu metu Moska pasijuto bepasakojąs Leo apie sportą: jam * S N O pagalbos ir atkūrimo administracija (United Nations Relief and Rehabilitation Administration). .Kodėl jūs neišvykote? — paklausė Moska. o Leo . Tačiau tai buvo ne jis. Be to. lyg drovumas. o priešais jį . . nervingai tarė: . bet žydai ilgiau negali likti vokiečiais. Visa tai prisiminus.pasakojo Leo. tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių.TAMSOS ARENA § 63 veidą. Galiu naudotis visomis amerikiečių lengvatomis ir puikiai uždirbu. kurio kairioji pusė nervingai trūkčiojo. — kovoti prieš koncentracijos stovyklas. . -Taip. .Tėvas irgi buvo ten. Leo šypsodamasis pažvelgė į jį ir skubiai.kavą.Jis kurį laiką patylėjo.Tai UNRRA* projektas. į kurią šalį vykti: į Palestiną ar į Jungtines Valstijas.Mes skirstome lėšas ir produktus žydams. kurie yra stovyklose ir rengiasi išvykti iš Vokietijos.neaiški raidė.nes visa tai jam jau nėmaž neberūpėjo.pagyrė Moska. dėl ko jis išėjo į kariuomenę. kuris niekuomet nesportavo.Kuo gi užsiima jūsų organizacija? . . . . .lyg sumišimas. Žinoma. Aš žydas. kurių jau nebėra. sukilo keistas jausmas . Jo judesiai buvo staigūs ir greiti. dar neapsisprendžiau. kuris toks brangus Glorijai. aš ne vokietis.Niekas nepagalvotų. Jiedu ilgai kalbėjosi. . Jiems gurkšnojant kavą.kaip žmogaus. Labai sunku nuspręsti. Moska paklausė: .Jūs puikiai kalbat angliškai.

kai veržiesi mesti kamuolio į krepšį. visas kūnas atsipalaidavęs. lakstymas šiltomis medinėmis sporto salės grindimis. Kai atėjo ruduo ir dviračių takus nubarstė lapai. kur kas dažniau valgydavo „Rotušės rūsyje" ir užsukdavo išgerti į Karininkų klubą . Grįždavo namo vėlai ir truputį įkaušęs. nes ji buvo priešas.į šias vietas Hela negalėjo patekti. Tačiau netrukus atšals.apdumi gynėją. kad ji . Kaip smagu . Leo pasakė: . kazino ir ramsą. kaip manot? — Išmokysiu jus žaisti beisbolą. tai daugiau laiko praleisiu Brėmene. ir kaip gera baigus nuplauti prakaitą ir nuovargį po gaiviu dušu. gaivus žvarbokas oras išjudino kraują Moskos gyslose ir nuvijo vasaros stingulį.šypsodamasis pažadėjo Moska. Tai vokiška frazė. . Jis ėmė nebenustygti vietoje. Turėsim progą artimiau susipažinti. Jiems grįžtant namo. O paskui eini gatve. kuriai pavyko išmokyti jį pakenčiamai šokti. koks nuostabus dalykas sportuoti. Ir nesakykit „keliuose". Moska bandė perteikti tą nuostabų jausmą. kad šis vyrukas suprastų. koks svaigus tas žaidimo sūkurys. Reikia sakyti: „kelyje" arba „keliauju". ir ramus jų gyvenimas anaiptol jo neviliojo. .vienintelė mergina. .6Ą § MARIO PUZO nuoširdžiai norėjosi. pavalgydavo riebios sriubos iš koncentratų. kad tavęs ir tavo draugų ledainėje jau laukia mergaitės. Jis artimai susibičiuliavo su Hela ir tvirtino. o Moska mokė jį lošti kortomis .Aš nuolat keliuose: dirbant tokį darbą tenka daug važinėti. ir visa tai iš jo pavogta.juk jo vaikystė ir jaunystė praėjo koncentracijos stovykloje.kad pasirengtumėte gyventi Valstijose.pokerį. nešiesi mėlyną sportinį krepšį ir žinai. O vakare lengvai nugrimzti į gilų ir ramų miegą. lengvai pašoki ir dedi kamuolį iš viršaus. kurios Hela . o ūksmingas gatves užklojo margas žaliai rudas kilimas. Paskui jis ėmė kai kada vakarais lankytis pas juos: gerdavo kavą ir arbatą. tačiau jis niekur negalėjo ilgai išbūti. prarasta negrįžtamai. Leo niekad nepasakodavo apie savo gyvenimą stovyklose ir neatrodė prislėgtas.

Man regis. . .Žmonės ir prieš fiurerį vaikus mylėjo! — Ji supyko.Neima miegas? . kaip spalio pradžios vėjas gena per dangų pilkus debesis. taip jam bestovint prie lango. yra neteisėta. mes negalime susituokti. kad jis šaiposi iš karščiausio jos troškimo. Kai gims vaikas. Ji vilkėjo trumpus marškinėlius. Vieną rytą. kad mes mylime vaikus ir apie juos daug šnekame. už kuriuos mane gali išsiųsti atgal į Valstijas. Toks šeimyniškas gyvenimas mane dusina. .Ji pasitraukė nuo Moskos. turėsime persikelti į vokiečių kvartalą. valstiečių. .TAMSOS ARENA § 65 pašildydavo jam ant elektrinės viryklės. Moska žiūrėjo. — švelniai sušnibždėjo ji. kad antrąkart nepaliksi manęs čia vienos. ypač tai. . o tada užmigdavo neramiu miegu. Hela atsikėlė ir atsistojo greta. kaip Meco gatve ritasi rudų lapų sūkurys ir nukloja purviną dviračių taką po medžiais. Berlyno panelės iš priešlėktuvinės šaipydavosi iš mūsų. — Aš žinau. . Dažnai pabusdavo auštant ir žiūrėdavo.Tu gi žinai. tokio mielo mažylio. Ji liūdnai nusišypsojo jam. paskubom kiūtinančius link gatvės kampo. Viskas. o tada negalėčiau tavęs drauge pasiimti. ką darome. Hela prisiglaudė prie jo. kur sustodavo tramvajus. mes turėtume daugiau kur išeiti. . Matydavo vokiečius darbininkus.O Dieve! . daugelis mano. kol nepanaikintas draudimas. ir jie abu ėmė žiūrėti žemyn į gatvę. . Viena ranka ji apkabino Moską. Moska pabandė pasišnekėti protingai. . eik dirbti.Gerai. kad gyveni šiame name.miegūstu balsu sumurmėjo ji. kuriuos dėvėdavo vietoj naktinių. Yra daugybė dalykų. — Fiureris tvirtai įkalė jums tai į galvas! . o to jau aš neturiu teisės daryti.burbtelėjo. .Tu visada taip anksti keliesi. jog kvaila norėti vaikų. užteks.Mums reikia vaiko.Žinau.šūktelėjo Moska. vežantis į miesto centrą. .

— ji paieškojo švelnesnio žodžio. tikrai ne. ir aš likau viena.atrodė labai neoriai ir nė kiek nesigėdijo. baisiai. jį pervėrė baimė.Tu dar ne visai sveika. . . Aš matau. kad turėsiu vaiką. atsirakino savo džipus ir ėmė šildyti variklius. Palauk truputį. . . Maniau. Kai tu išvažiavai. jei pasakau ką gero apie tave. . kaip mes gyvename. Neturėjau nieko. bet tuoj išvykai. ką jie galvoja! .iš kur ji žino?! Jis buvo nusprendęs. Jis staiga pasisuko į ją ir švelniai tarė: .Iš tiesų tu pats savęs bijai. Valteri. Negalėčiau nė įsivaizduoti geresnio vyro.Ištarus šiuos žodžius. — pasakė jis. jei kas. kad tu ne toks. kad jis nesupyktų. Nes jei tu būtum ir negrįžęs. kad ji gali dėl kokios nors priežasties jį palikti. dėl ko būtų verta gyventi. kam būčiau norėjusi padaryti ką nors gero. Ir turbūt tai žinai. šokti klube. Ji prisiglaudė prie jo. miegoti ir neturėti nieko. . o kaltas kažkokiu nesuprantamu būdu bus jis pats. Ar supranti? Iš visos mano šeimos liko tik sesuo. ir tada pilkais žiemos rytais teks vienam stovėti prie lango tuščiame kambaryje.Nieko iš to nebus. Kartais frau Majer ir Jergenas. kad tu baisiai nedraugiškas. nieko. kad tau kas nors atsitiktų. niekad.atsiduso ji. Ar gali kas nors būti baisiau? Apačioje iš pastato į šaltą gatvę išėjo keletas amerikiečių. paskui tyliai pasakė: . O. .Nepyk ant manęs. pusnuogį kūną.66 § MARIO PUZO Moska apstulbo ir pasipiktino .Nenoriu. . taip keistai pasižiūri vienas į kitą. Paskui atsiradai tu.aš nenoriu gyventi kaip tie žmonės apačioje: gerti. O aš žinau. nepakanka. kaip tu elgiesi su kitais žmonėm ir kaip .. ir ta labai toli.su manim. Moska apglėbė Helą viena ranka. Pro uždarus langus girdėjosi trūksmingas jų gaudesys. .Ak. Jis vos užgniaužė šypseną. aš žinau.baisiai šiurkštus.Jis nužvelgė jos liesutį. be mūsų pačių. To. ..Paklausyk. Visi mano. gauti padirbtus dokumentus ir gyventi nelegaliai. trumpi marškinėliai vos vos dengė klubus ir bambą . Ji stovėjo priešais. būčiau turėjusi ką mylėti. kas mus jungtų. aš buvau laiminga. kad man labai pasisekė.Ji kalbėjo .

už ką gi jos jį myli. Ir nebijok.pasakė. Pasilenkė pabučiuoti jos prieš išeidamas į darbą. . . kai jos mėgina apginti brangų žmogų nuo viso pasaulio.Aš nebijosiu. .Ypač jei tai taip lengva.nusijuokė ji. paguldė atgal į lovą ir užklojo antklode. o tas pasaulis niekaip negali suvokti.Jie nieko nesupranta. kaip visos moterys. .Tu gausi viską. .pažadėjo jis ir nusišypsojo.Tu peršalsi. Jis paėmė ją ant rankų. kad jie privers mane išvažiuoti.Lauksiu tavęs šįvakar. ko nori. . . . . .TAMSOS ARENA § 67 piktai. Aš niekaip nesileisiu iš čia išgrūdamas.

. Anksčiau čia buvo mokyklos auditorija.ir įspraudė jam į delną kas liko pakelyje. kad perduotų gėrimus kitiems.sulankstomos. ir jie nusekė paskui jo kresną figūrą prie stalo pasienyje.Vaikuti.Šešis Gryno! Padavėjas linktelėjo ir nuskubėjo atnešti. stalai irgi pliki ir nedailūs. Jokių puošmenų.Čia ne itin jauku. Sienos buvo nuteptos kalkėmis. nupliekstas ryškios baltos šviesos. Patalpa buvo sausakimša ir padavėjai nebespėjo patys aptarnauti daugelio staliukų . Pavaišinęs visus aplinkinius cigaretėmis.pareiškė ji. orkestras grojo greitą šokių muziką. . Moska nusišypsojo Helai. ar ne? Ji linktelėjo galvą: šnapso! .salė atrodė panaši į katedrą.Ne taip jau blogai. Volfas šūktelėjo padavėjui: . Tai buvo ilgas stačiakampis kambarys. . Kėdės buvo kietos. Volfą čia gerai pažinojo.7 K A I J I E Į Ž E N G Ė į vokiečių naktinį klubą.teko prašyti vienų klientų. tačiau likusią pastato dalį sugriovė sprogimas. kai kurios . — . Edis patapšnojo jai per ranką. šie žmonės juk pralaimėjo karą. . Frau Majer pakreipė savo šviesiaplaukę galvą ir ėmė dairytis po salę. o aukštos skliautuotos lubos teikė erdvumo įspūdį .

Abi poros nuėjo pašokti į nedidelę aikštelę priešais sceną kitame salės gale. kaip linksminasi mano tautiečiai. . Ji adys jam kojines ir kas vakarą lauks jo. o paskui . tai bus tobula santuoka. . jog patalpa netinka mokyklai.Gyvenime nesu matęs liūdnesnių žmonių. Jiedu gyvens drauge šimtą metų. pasirengusi paduoti šlepetes. . Pažvelkit į juos. . Moska su Hela šyptelėjo vienas kitam: jiedu žinojo atsakymą. Jis .švelni pasakų princesė.jis mostelėjo ranka į salės gilumą.nutaisęs daug žinančio žmogaus miną. savotiškas pašėlimas.Galiu gi pažiūrėti.Palinkėkime laimės dviem savo draugams.Apie šią vietelę yra ištisa istorija.pareiškė Volfas. kurie taip puikiai tinka į porą. ir dailias jo lūpas iškreipė šypsena. Ir niekas nežino. . kad šitaip nuobodžiautų! Visi nusijuokė.Paskui jis pridūrė: . Po poros dienų šią skylę vis tiek uždarys. Štai kur jos silpnoji vieta. kad pripažintų. tačiau Edis ją pastebėjo. Ir jie dar moka už tai. Volfas įgudusia akim apsidairė aplinkui.kyšį kultūros ministrui.pasakė. jog ji tinka pramoginiams renginiams. Visi išgėrė. Draugai mano. ir nė vienas iš sėdinčiųjų prie stalo nebūtų įspėjęs jų paslapties. . . ar čia saugu. Volfas su Leo liko vieni. .Vis šiokia tokia permaina.Pažvelkit į juos. . o už visa tai kaip atlygį gaus keletą rinktinių žodelių ir niuksų. .netašytas galvijas. . Padavėjas atnešė išgerti.nustebo Hela. kad patvirtintų. atsakė Volfas.Galų gale tai nesvarbu. . jei tik jis jos neužmuš anksčiau. . Leo kaip visada geraširdiškai tarė: .Kodėl gi? .Iš pradžių jiems teko duoti kyšį karinės administracijos švietimo ministrui. Ji . Moska nepajuto kaltės gaidelės jos balse.TAMSOS ARENA $ 69 . Gražiame jo veide sustingo dirbtinio iškilmingumo išraiška.Palaukit ir pamatysit. Edis pakėlė stiklą. ir staiga jį apėmė pakili nuotaika. pagalvojo jis.

. jauni juodosios rinkos veikėjai. kuriame grojo orkestras (tai buvo vienintelė maloni akiai šviesa šioje salėje). būgnininkas kinkavo keturkampe galva. Sausakimšoje salėje vis dėlto nebuvo didelio triukšmo. kad jam pavyks. iš ko juos pažindavo. .tai buvo rimtos. . Orkestras iš paskutiniųjų stengėsi groti amerikietiško džiazo stiliumi. kad jie amerikiečiai: keista. visi tuoj nustatė. kurios dėvėjo nailonines kojines ir dvelkė kvepalais. kurie sklaidėsi palubėje. Edis įsivaizdavo stangrų. ir savo veidą. Jis neabejojo. Lankytojų sudėtis buvo gana marga: pagyvenusios porelės. artimai pažįstantys amerikiečių kariuomenės tiekimo seržantus ir karinės prekybos tarnautojus. įdėmiai stebėjo Helą: ji atsisėdo ir atsirėmė į Moskos kėdę. buvo įsitaisę prie stalų su merginomis. įkaitęs nuo šokio ir nuo frau Majer kūno artumo. kurios tikriausiai pardavė kokį senovinį baldą ir nusprendė vieną vakarą prasiblaškyti ir kiek praskaidrinti savo pilko gyvenimo nuobodybę. Volfas tai įsidėmėjo.nors dar nežinojo. ilgametės ir tvirtai apmokamos meilužės. bet pirmas ženklas. kailiais. kaip. žmonės kalbėjosi pusbalsiu. o kokio nors maisto iš viso nesimatė.tai buvo juodosios rinkos veikėjai. baltą kūną. palinkusį virš jos dailios. nejudrios galvos. ir žmonės ryšėjo neišvaizdžias apspurusias skareles. Jie gana retai užsisakydavo išgerti. bandydamas kaip nors pamėgdžioti į ritmą įsijautusius amerikiečių muzikantus. uždėjusi ranką jam ant peties. Edis. automobiliais ir kitais brangiais daiktais. išsiklėtojusį ant rudos kareiviškos antklodės. su kuriais jis prekiavo cigaretėmis. tačiau juodoji rinka kažkodėl negalėjo parūpinti kaklaraiščių. kad vos jiems įėjus vidun. Akimirką buvo tikras. Muzika nutilo.70 § MARIO PUZO Virš susikimšusių žmonių kilo debesys dūmų. pasigirdo trys trumpi. Volfas keletą sykių linktelėjo prie gretimų staliukų sėdintiems žmonėms . buvo kaklaraiščiai. įsakmūs trimito signalai. Dar vienas būdas nesunkiai užsikalti pinigo. visi grįžo prie stalų. pagyvenę vyriškiai. Kiti lankytojai irgi buvo gerai apsirengę. besiverčiantys prekyba deimantais. sėdėjo su ne itin prabangiai apsitaisiusiomis merginomis .bet staiga vaizdas subyrėjo: iš rožinės šviesos rato.

. Po kurio laiko vėl pasirodė. ir patalpa pasidarė panaši į urvą. Be galo skanus sumuštinis! ir susikimšo jį į burną. kad iškart po šio vaidinimo galite užsisakyti sumuštinių su mėsa. Frederiko.TAMSOS ARENA § 71 Salės ūžesys nuščiuvo. direkcija prašė pranešti.O Dieve.Tai bjauru.Maisto kortelių nereikia. . . O dabar.nešdinamės iš čia. paskui pratrūko apsimestiniu pykčiu: . jos šoko taip netikusiai.Jis pamerkė akį. bet kaina. išgąstis. . nelyginant guminiu apsigimusio juokdario veidu. Niekur nerandu savo šuns. o klausytojai plyšo juoku. aišku. jis liūdnai tarė: . Dar sykį pasigirdo trimitas. kol nutils plojimai.jis visiškai suvokė padėtį. Ir štai vėl.akrobatai. — šūktelėjo Moska. žiaumodamas sumuštinį. Kitas — Diuseldorfe. niekas net iš mandagumo nepaplojo. . paskui .Per vėlu.Palauk truputį. į kurį iš tamsių užkulisių nerūpestingai įžingsniavo nedidukas judrus vyrukas apvaliu. . Publika vis dar įsitempusi kažko laukė. kad šįvakar negalėsiu parodyti savo garsiosios programos visos.Jis nutilo. Bet jis vis dėlto liko tikras draugas. ir visi dingo! Vienas — Berlyne. šviesos beveik visiškai užgeso. Tada išėjo apkūni dainininkė ir ėmė cypti plonu silpnu balseliu. dar po jo . pasakiška. kad kai baigė. mano Frederikai! . baltoji šviesa prigeso. scena kitame salės gale virto ryškiai geltonu kvadratu. Paskui pasirodė žonglierius. Kai juokas kiek aprimo. po velnių! Volfas papurtė galvą. Visada tas pats! . Jį pasitiko plojimų audra. . jis nusišluostė lūpas ir išsitraukė iš kišenės kažkokį popiergalį. tarsi jų nebūtų skyrusi jokia riba. rausvu. Laukdamas. Jo veide staiga ėmė keistis be galo juokinga nuostaba. Į sceną išbėgo keletas merginų. Juokdarys linktelėjo galvą ir skubiai atsigręžė į publiką.Turiu jūsų atsiprašyti. tamsoje nebesimatė aukštų skliautuotų lubų. .Mieli draugai.. tai nepakenčiama! Išdresiravau dešimt šunų. .Frederikai. Jis ėmė smagiai šnekučiuotis su klausytojais..suspigo jis ir išlėkė iš scenos. .Jis patylėjo. kaip sakiau. . nutaisęs graudų veidą.Į sceną išbėgo mergina ir kažką pašnibždėjo jam į ausį.

Jo kalbą nutraukė pusplikė mergina. paskui vieną po kito ėmė traukti iš kišenių morką. Suskaičiavo. Paskui gūžtelėjo pečiais ir tarė: . kol jis grįžo į sceną. tačiau pasakojo juos taip gyvai. Pokštininkas godžiai nužvelgė ją vertinančiu žvilgsniu. kad gaučiau bent karštą bifšteksą! Per salę nusirito juoko banga. Mergina ėmė glaustytis prie jo. negaliu. Kai juokdarys baigė vaidinimą. Nenorėčiau kritikuoti valdžios. Gėringas prisiekinėja. bet šįvakar ketinu atkreipti jūsų dėmesį. kad salė nesiliovė kvatojusi. Štai čia rašoma. jog mums reikia 1300 kalorijų. o aukščiau viršutinės lūpos juodavo nedidelė dėmelė. Ji ėmė graibyti po savo kelnaites. kad bombos niekad nekris ant Berlyno ir čia pat neria po stalu. prašydamas tylos. publika sukėlė kurtinančius plojimus ir nenurimo tol. panaši į trumpus ūsiukus. ir papurtė galvą. Jis ėmė kloti žinomus anekdotus apie kalorijas. Ji pagrabaliojo užantyje ir ištraukė nedidelę kekę vynuogių.Ji iš manęs atims mažiausiai tūkstantį kalorijų. Įraudęs guminis juokdario veidas tiesiog švietė: jis valdė visą salę. jis teatrališkai ištiesė ranką ir sušuko: . prisigalvodamas juokingiausių ir begėdiškiausių nesąmonių. Jis taip suraukė savo guminį veidą. o paskui sprunka lėktuvu į Angliją. kaip rūpestingai turime elgtis su savo dviem šimtais kalorijų. kuri šokdama išbėgo į sceną ir ėmė sukiotis aplink jį. bet jis kilniaširdiškai papurtė galvą atsisakydamas: „Atleiskite. Jo plaukai buvo užšukuoti ant akių. kodėl negali sutikti. Tada visi užkando žadą ir nuščiuvo. o karinė administracija yra nustačiusi 1550 kalorijų normą. lenkdamas pirštus. kad nenumirtume. kurias gauname viršaus. Jis parodė: neužteks." Kai mergina liūdna išėjo iš scenos. kad neužmuštų krentančios plytos. Gebelsas aiškinasi žmonai.O. Smagiai suvaidino keletą parodijų: Rudolfas Hesas taškosi seilėmis ir šėlsta lyg beprotis.72 $ MARIO PUZO Pakėlė ranką. kad pasidarė neįtikėtinai panašus į .Šiandien visi suka galvas dėl kalorijų. ir prabilo: . Štai kelios paprastos taisyklės. bet jis gestais paaiškino jai. nedidelę salotų gūžę ir saują pupų. kur praleido naktį.

kad aš grįžčiau? Visi apstulbę tylėjo. ir jis dėkojo už plojimus. Frau Majer.TAMSOS ARENA $ 73 Hitlerį. nutaisęs pusiau parodinę. bejėgiškas apmaudas ir pyktis. po velnių. Moska viską suprato ir atsilošęs kėdėje siurbčiojo seną. kas vyksta. Visa jo figūra buvo kupina jėgos ir keisto žavesio. Jo veidas buvo ramus. Publika suprato. tik kairioji pusė nervingai trūkčiojo. Bet Leo nusisuko nuo jos ir vėl ėmė žiūrėti į sceną. Pora netoliese sėdinčių jaunikaičių šnibždėjo savo merginoms į ausį kažkokius juokelius. Jis stovėjo nejudėdamas. patenkinta bandė užgniaužti šyp- . Stovėjo scenos pakraštyje. triukšmas. Jis tikėjosi. paklausė: .Nieko. Salė tiesiog griaudėjo. kad kas nors pasiūlys išeiti. kad net nuaidėjo ligi aukštų. Hela per stalą pažvelgė į Leo. Leo spoksojo į stalą ir jautė. Ji išraudo ir nesąmoningai papurtė galvą. Iliuzija dingo. Guminis juokdario veidas atgavo įprastinę išraišką. atsimušęs nuo sienų. ir nusilenkdamas jis nubraukė nuo kaktos plaukus. ir stengdamasi tame veiksme nedalyvauti. Kiti trypė kojomis ar daužė stalus kumščiais. Žmonės kilo ir ėjo šokti. o šios kvatojosi it pakvaišusios. lyg būtų daug ką supratęs. skliautuotų lubų. taip!" Moterys plojo lyg pakvaišusios. Volfas stovėjo ir niūriai šypsodamasis per minios galvas žvelgė į sceną.Norit. tarsi jie būtų buvę skirti tik jo smagiai vaidybai. Volfas atsisėdo ir linktelėjo galvą. įbedusi akis į stalą. ir pamažu tame nupudruotame veide ėmė rastis klaiki laimėjusio Antikristo šypsenėlė. Edis ją klausinėjo: . pusiau rimtą išraišką. Kai kurie žiūrovai sušoko ant stalų ir kėdžių ir ėmė rėkti: „Taip. kaip trūkčioja jo veidas. Jį ėmė siutas. nieko. tarsi atsisakydama prisiimti bet kokią atsakomybę už tai. šnapsą. aidėjo palubėmis.Kas darosi? Kas. Užgrojo orkestras. čia darosi? O frau Majer kartojo: . Daugelis žvilgčiojo į jų stalą. Salė tarytum sprogo. Žvilgsniu apmetęs publiką jis garsiai.

ėmė linkčioti galvą.Taip. . Matė. . Leo pakėlė galvą. tiktai Edis išsidrėbė minkštame krėsle kambario kampe. kad vokietis sugebės jį perskaityti. pažvelgęs į jį. ėmė ruošti sumuštinius su kiauliena.Nesveika labai garsiai juoktis. būdamas tikras. o bruožai ryškūs ir stambūs. Aš turiu žvalgybos pažymėjimą ir pamėginsiu jį išvesti. Jie nuvažiavo pas Moską išgerti. jeigu kas? . blyškiaveidę galvą. Edis paklausė iš savo krėslo: .atsakė Moska.Ir kaip tiems šunsnukiams pavyksta išvengti pylos? .Tas vyrukas ir anksčiau šį tą prisidirbdavo. tai suprato ir kreipėsi į Volfą bei kitus: . . Hela truktelėjo Moską už rankovės. pastatytos ant spintutės.Gerai. tarsi pastebėjęs kažką.74 S MARIO PUZO Moska. kaip Moska susiraukė.Ne. — atsakė Volfas. nenoriu nieko panašaus. . Jo kakta buvo plika. Volfas vėl.Vieną mažą vengrišką daikčiuką. tarsi kažką supratęs. o juoko jiems už nugarų nebesigirdėjo.pasakė ji. . jis šypsojosi. Eidamas paskui saviškius.Volfas juokdamasis ir stebėdamasis lingavo savo stambią. Moska atrakino baltai nudažytą spintą ir ištraukė gėrimų bei cigarečių. Visi pakilo. bet šiandien nuėjo per toli. Volfas nužvelgė Moską. veidas masyvus. O vis dėlto kaip jums patinka publikos reakcija? .Pasiimkim drauge ir tą vyruką. Volfas pasilenkė. Stodamasis jis pamatė. prikišo veidą visai prie pat jaunojo vokietaičio ir pažvelgė jam į akis. ką jau seniai įtarė ir tikėjosi jame esant. Hela prie elektrinės viryklės. Moska linktelėjo Volfui ir tarė: . — Šitie bošai . eime. Visi susėdo aplink didžiulį keturkampį stalą. gūžtelėjo pečiais ir pasuko prie durų. kad vienas iš jaunikaičių atsisuko su visa kėde į jų stalą ir paniekinamai šypsodamasis dėbso į Leo. . Eidamas pro gretimą stalą.Einam iš čia. . Ar turi ginklą.Daugiau nebepavyks. Tiesiog einam iš čia. aišku? Jis kyštelėjo jam panosėn žvalgybininko pažymėjimą. Jis su gailesčiu ir panieka nužvelgė Leo.

Tik apie tai galiu galvoti. nors pačiam tokių minčių gėda. O man dabar norisi tik malonaus gyvenimo. Kaip šįvakar. . Leo.Šįvakar pamačiau. Žmonės mano. kur keliausi: į Palestiną ar į Valstijas? Leo gūžtelėjo pečiais ir siurbtelėjo kavos. Leo lėtai prabilo: . kad tu netinki būti avangarde.Neatidėliok per ilgai. Tai jų kraujyje. Jis sakė man. .Jis mirė ten. jis buvo vokietis. jį suėmė pirmiau nei mane.O taip. kad šito dar nesupratai po visko. O man regis. .Palik jį ramybėj. .pasakė Moska. jūs pernelyg kultūringi. Leo kilstelėjo ranką ir užsidengė kairiąją veido pusę. Jei jūs kada nors turėsit savo valstybę. Jūs netikit. bet prieš mirtį daug ko mane išmokė. . Volfas paklausė: .Tai keliauk.Aš nebijau važiuoti į Palestiną ir žinau. kad jūs niekad neduodat atgal. Suprask mane teisingai.Ne. bent lašelį. tai būtų padėję. .paragino Volfas. mano motina žydė. dėkokit savo teroristų organizacijoms. Tėvas buvo politinis kalinys. Mano tėvas buvo drauge su manim stovykloje. beje. .galiu. Bet pagalvoju ir apie tai.Geriau jau paskubėk apsispręsti. Moska juokais kreipėsi į Leo: . Leo šnekėjo toliau.Šitie bošai niekad netaps kitokie. Bet vis tiek važiuosiu. Leo veidas vėl ėmė trūkčioti. ir jis mėgino užspausti jį ranka.O baime ir prievarta aš netikiu. Keista. tarsi nė negirdėdamas: .Volfas įdėmiai žiūrėjo į jį. Baimė ir prievarta — neprilygstami ginklai. kad tam tikra prasme tai mano pareiga. Atrodytų. Bet kur tau! Tai tiesiog jų kraujyje. . sykį kitą perėjus gatve jiems turėjo prapulti noras kariauti. Kas žingsnis tai išlenda. kad jūs bailiai. Jei būtumėm išsivedę tą vyruką ir gerokai aptalžę. bet baisiausia. Visų šalių organizacijos juos vartoja ir visuomet deramai įvertina poveikį. . ką esi patyręs.TAMSOS ARENA $ 75 nieko nepasimokė. .O tu gali išvykti į Valstijas? . kad jėga galima ką nors išspręsti.atsakė Leo. Mano manymu. kas gali man . . kaip bus sunku. visos jūsų tautos bėdos kyla iš to. . jog vieną dieną būsiu laisvas.

Edis nusišypsojo. Joks žmogus. panašūs į mus. Ten pamačiau filmų apie karą. Tie tipai. Ir aš ligi šiol juo tikiu.Ir ko tik tie žmonės neprisigalvoja! .Susierzinęs Volfas mostelėjo cigaru. kurie mus ten laikė. gavau atostogų ir pabuvau Valstijose. Žinot. ir jie išgirdo jo žingsnius už sienos. velniai griebtų! Moska vėl pripylė stiklus. . o Hela išsitiesė ant sofos. Jo gražus.Jis ėmė šnekėti tyliau. . tikriausiai buvo eiliniai vyrukai. .Jiems gėda prisipažinti.76 § MARIO PUZO nutikti . Tai nelengva. Frau Majer sėdėjo susirangiusi Edžiui ant kelių.pareiškė jis.šūktelėjo ji. Hela ir frau Majer ėmė dalyti karštus sumuštinius su kiauliena. .Žinoma.Jis nutilo ir įdėmiai pažvelgė į Moską. neišdavęs savo draugų. dailių bruožų veidas buvo miegūstas ir švelnus. Galima taip padaryti. Jis įjungė radiją. Visi buvo apsnūdę. Pažįstu tokių žmonių kaip tavo tėvas. bet ligi šiol tikiu." Aiškiai matė kiekvieną baldą. . Jie tik vykdė įsakymus. išskyrus Volfą. stovinčios pasienyje. kad žmogus visiškai už save neatsakys. .Prieš pradėdamas čia dirbti. Per karą buvau kontržvalgyboje.Žinau. ir kai paimdavom belaisvių. kur herojus ištveria kankinimus ir didvyriškai miršta.tai pasidaryti panašiam į žmones. Jo vaizduotė nuolatos kurdavo scenas su moterimis. tarsi kambaryje visai nebūtų buvę žmonių. Jis išėjo. jie nė iš tolo neparodo tikrų kankinimų." Ir mes ją gaudavom.Einu miegoti. . Volfas žiaumojo savąjį sumuštinį. Frau Majer priėjo prie Edžio ir juokais jį papurtė. Leo stovyklos viršininkai.Nemiegok! . . Pro savo stiklą jis stebėjo prie elektrinės viryklės palinkusią Helą ir galvojo: „Tai bus šiame kambaryje. Volfas linktelėjo galvą. . Leo atsisakė. . .bejausmiu balsu pasakė jis. majoras pasižiūrėdavo į laikrodį ir pasakydavo: „Ligi antros valandos turite gauti tokią ir tokią informaciją. . priešais lovą. prie kurių jis dar net nemėgino artintis. .Volfas paėmė Moskos siūlomą cigarą ir užsirūkė. kuris ėmė groti tylią kamerinę muziką.

mes niekad taip baisiai nesielgdavom. aš už tai gavau net apdovanojimą! . mirtinai išblyškęs jo veidas atrodė smagus ir geraširdiškas. Volfas linktelėjo. ir panašiai.supykęs paniekinamai metė Volfas. išėjo į gatvę ir susėdo į Volfo džipą. į savo kambarį. ko nors nepadaryk!" Tas pats metodas. brangakmeniai už cigaretes. . Jiedu nulipo žemyn. . prieš tai nepaskyręs nedidelės bausmės.TAMSOS ARENA $ 77 Volfas nusišypsojo. Volfas kiek sumišęs nusijuokė. .Visa tai labai įdomu. Karas ne per seniausiai baigėsi. Edis nusižiovavo. — Žinau. Volfas rūkė cigarą. .Jis paprasčiausiai norėjo miego. Galiu ir tave įtaisyti. Kaip tam senam anekdote apie jaunavedžius. Žiūrėk. .Tik. . jūs manot.Bet čia pat skubiai ir nuoširdžiai pridūrė: .J i s linksmai nusišypsojo. Be šito karo nelaimėsi. kaip vokiečiai. jaunikis trenkia jai antausį ir sako: „Čia tau avansu. Vos jie lieka vieni. Vėl stojo tyla. Moska gūžtelėjo pečiais.Tiesiog taip įpratau. žinoma. Tikriausiai visi okupacinės valdžios pareigūnai šį bei tą susikombinuoja. Niekad nieko neklausdavau. Paskui kreipėsi į Moską: . ir baigė gerti. . Moska neramiai pasimuistė. . Po perkūnais. aš nepatiriu jokio sadistinio malonumo. .Nulipk trumpam į apačią. .Aš irgi vakarais niekur neinu beginklis.Norėjau pasišnekėti su tavim vienu. kol Edis su frau Majer išėjo.atsakė Moska. kaip mudviem užsikalti krūvą pinigų. bet aš turbūt lipsiu žemyn. Tiesiog tai būtina. . . Dabar aš jau turiu daugybę ryšių. nes turiu idėją. noriu su tavim pasišnekėti. kaip rodo filmuose.Turbūt tikrai per vėlu skaityti paskaitą! Jis palaukė. kad aš prakeiktas kalės vaikas.Kodėl tu nešiojiesi ginklą? — paklausė Volfas. Patikėkit.T a m Edžiui tik mergos galvoj! . Bet kažkam juk reikėjo imtis šito darbo.A š turėjau ypatingą būdą.

paklausė Moska. . Padirbtus popierius galima gauti. į Prancūziją . Ar pagalvojai kada apie tai? . rūkydamas cigarą. jei jie aptiks Helą tavo kambary. Sakykim. vėl parduoda amerikiečiams už čekius. Laivas.Žinai. Šiaip labdara neužsiimu. . . Beje. Per paskutines porą savaičių vokiečiai juodojoje rinkoje iš kažkur gavo baisybę tų popierinių. ir turėsi išvežti ją iš Vokietijos. Su senosiom okupacinėm markėm to nebuvo galima padaryti.Milijonas žalių! .Klok. kur bevažiuotum. galiu ir tave įtaisyti į šitą biznį. Arba. vežęs pinigus iš Valstijų. kažkas kažkaip suuodė. .Po velnių. Visus tuos pinigus. Visai neblogai uždirbu. Ir nors viskas buvo griežčiausiai įslaptinta. paskui pasakė: .Bepasakodamas Volfas įsikarščiavo. — iš kur aš gaučiau tokią daugybę cigarečių?! Volfas kiek patylėjo. atsitiks kas nenumatyta. vertais daugiau kaip milijoną žalių. sakykim.Žinau. kiek tik gaunam.Tai va. prisišvartavo Brėmerhafene. galim iškeisti į čekius. . vieną gražią dieną tau gali prireikt daugybės pinigų. bet už tai tau nudirs devynis kailius.Baisybė pinigų. . bijo apsijuokti. . . Ar nori išgirsti? . Kariuomenės štabas tyli.sutiko jis. turiu idėją. todėl ir šneku su tavim.78 t MARIO PUZO . Bet tai jiems gana lėtai einasi. kaip reikiant spirs tau į sėdynę ir išgrūs atgal į Valstijas.visur gyvenimas brangus. keisdamas juos jiems į čekius. Juodosios rinkos veikėjai dėl jų iš kailio neriasi. Moska šyptelėjo iš Volfo godumo. Be to.pakartojo jis.iš lėto tarė Moska. Volfas vėl patylėjo.tu liksi čia nelegaliai. Bet tau prireiks pinigų.Jis kilstelėjo ranką.Na ir? . popieriniais. Man pasidarė įdomu. daugelis jau taip padarė. ėmiau šniukštinėti aplinkui ir išgirdau šiurpią istoriją. . — nekantriai burbtelėjo Moska. ir dingo viena dėžė su tais pinigais. . žinau .Žinau. į Skandinaviją.Dabar toks reikalas. . Jei gauna. . Bet va kur esmė. Bet man reikia pagalbos. negalvojau. mes vartojam karinius pinigus.Ne. Kaip tau patinka? .paragino Moska.

Volfas aiškiai ir labai rimtai pasakė: . Tolumoje. Mes juos išdursim! — Volfas nutilo. paskutinįsyk nervingai užtraukė dūmą ir išmetė cigarą į gatvę. kas nors pas mus ateis. nelyginant kitapus ežero ar prerijos. be to.Rasti pinigus .Teks truputį paprakaituoti. neužmiršk. nei į mūsų. Jie tikrai griebs. ir sukirsim rankom. Tada pasakysim. Moska pažvelgė į tamsoje skendinčią gatvę ir anapus jos šmėk¬ šančius griuvėsius.pasakė Moska. Sukursim kokią istoriją. — atsakė Volfas. kad taip pigu.Tik viskas man atrodo velniškai painu.Bet turėsi padėti. Sunkiausia . . . Kartais man atrodo. kuris mirksėdamas geltonomis lempelėmis iš lėto yrėsi per miesto tamsą. Gal ir tu taip jautiesi? Dabar mums reikia pasiruošti tikram gyvenimui. kaip atrodo. kad mano gyvenimas ligi šiol buvo nerimtas.Visai kaip istorijose apie faraonus ir plėšikus.Gerai.kaip juos rasti? Turbūt giliai įsikasė. kad norim iš karto parduoti penkis tūkstančius pakelių. Mes juos paimsim. kad aš ne naujokas. ir Volfas šyptelėjo.Kaipgi mes juos rasim ir kaip paimsim pinigus? . Nelėks gi jie į policiją — nei į savo. bent porą naktų per savaitę palakstyti po miestą. Stambus kąsnis. Moska paklausė: .Tai va kokią turiu mintį. . Tada jie atneš popierinių už dvidešimt tūkstančių žalių. . Tikriausiai pinigai bus pasklidę po visą kraštą. tarsi koks sapnas. O reikalui užbaigti prireiks drąsos. Aš jas gausiu. bet čionykštei Brėmeno gaujai turbūt teko liūto dalis. Tai paskutinė proga apsirūpinti ateitį.TAMSOS ARENA § 79 . Tai nebus taip sunku. . Turiu daugybę ryšių. Aš pristatysiu tave kaip stambų karinės prekybos šulą.sutiko Moska. Paskui tyliai pridūrė: . buvo matyti vienišas tramvajus. .mano darbas. Pasklis kalbos. Mes parduosim dvidešimt ar trisdešimt dėžučių. o tai anaiptol nebus lengva.Mes turim galvoti apie savo ateitį. kuris nori iškišti didelį kiekį cigarečių po tris keturis žalius už dėžutę. Jei viskas gerai klosis. . Volfas papurtė galvą.

Moska išlipo iš džipo. Volfas užvedė variklį. Pasidarysi gerus kelis šimtus. tas bus. pasidalysim perpus penkiolika ar dvidešimt tūkstančių. Pamojavo jai. o toliau — kas bus. kol jis nuvažiuos. Gal ir daugiau. Jei mums bent kiek pasiseks. Moska palaukė.8o § MARIO PUZO . grįžo į vidų ir užbėgo laiptais aukštyn.Gali nieko neišdegti. šviesiame savo lango keturkampyje pamatė Helos galvą. Kol kas įsuksiu tave į tą keitimo biznį. . Pažvelgęs į viršų. bent truputėlį.

kaip kitoje gatvės pusėje staiga sukliko ir pasileido bėgti moteris. kurie pravažiavo pro šalį ir sustojo prie sankryžos. atsidarė mažas vokiečių kino teatras. Jie abu pamatė. Jis pamatė tris dengtus sunkvežimius. džipas lyg sarginis šuo lipo jam ant kulnų. bet rėkė taip susijaudinusi. Siuvyklos tarpduryje pasirodė Leo. Bėgdama pašėlusiai mojavo rankomis ir šaukė kažkokį vardą. kad nieko nebuvo įmanoma suprasti. Moska nekantravo ir buvo alkanas. o karinės mašinos akimirksnį stabtelėdavo. pilnus prisodintus vokiečių karo belaisvių. Grindys buvo metalinės. kur jau ėmė rikiuotis nedideli namukai. Ji parklupo ant kelių. o anapus sankryžos. pamanė jis. Kiek tolėliau buvo svarbi sankryža. kol vairuotojai peržvelgdavo virtinę baltų ženklų. ir jo kūnu perbėgo šiurpulys. mėgindamas pasislėpti nuo žvarbaus vėlyvos spalio pavakarės vėjo. ir Moska atsitiesė kėdėje. o paskui apalpusi išsitiesė gatvėje. rodančių kelią į įvairius miesto kvartalus. Moteris netekusi vilties sustojo. Sunkvežimius lydėjo džipas su dviem ginkluotais sargybiniais. įšalusios. Viena figūra paskutiniame belaisvių sunkvežimyje irgi ėmė jai moti. sustab¬ dydama judėjimą. Į visas puses nelyginant apleistos ganyklos driekėsi griuvėsiai. ten kairėn ir dešinėn zujo tramvajai. Ji nušoko nuo šaligatvio ir it paklaikusi. ir ilga laukiančiųjų eilė pamažu slinko į vidų. Sunkvežimis pajudėjo.8 M O S K A S U S I R A N G Ė stovinčiame džipe. nerangiai bėgo sankryžos link. Tikriausiai tai karo nusikaltėliai. .

pasakė jis. kurie buvo išgabenti priverstiniams darbams . einu pasivaikščiosiu. Prisidegė cigarą. Jis patraukė siauromis. . ir Moska išlipo. Nei vienas nepasakė nė žodžio apie tai. Kažkokia moteris prasibrovė prie jo ir karštai. tačiau kažkur giliai Moskos atmintyje sukrutėjo miglotas prisiminimas. stengdamasis prietemoje nepargriūti. į pačią miesto širdį. Jie palaukė. teikė ar mėtė baltas gėles. Tačiau dabar ji drauge su visa minia kvatojosi. Tamsoje nusirengė.Nenoriu valgyti. tačiau minia prieš jo valią nunešė jį į centrą. veidas degte degė ir karščiavo. Variklis suburzgė.dalis jų jau laikyti mirusiais. namie. kur pakliuvo į milžinišką spūstį. Priešais „Rotušės rūsį" Leo sustabdė džipą. kol moterį nuneš ant šaligatvio. kad nebesigirdėjo sėdinčiųjų mašinose sveikinimų šūksnių. Moska lipo per besimėtančius akmenis ir plytas. Lyg kokiame košmare bejėgiškai bandė iš jos išsivaduoti.viskas buvo apgriuvę ir nusėta nuolaužomis. šaligatvius ir kavines užpildžiusią minią.Susitiksim vėliau. žmonės.visai kaip tada. tada Leo paspaudė bėgį. kur negalėjo pravažiuoti mašinos . viskas aplinkui ėmė virpėti ir lyg pasidarė šilčiau. Jį nukrėtė šaltis. Jie vis pašokdavo ant kojų. nuostabą ir kaltę . minia juos bučiavo. nuslydęs per žmonių galvas. Grįžęs namo. aistringai jį apkabino. Leo. aitrūs tabako dūmai sušildė veidą. Minia taip džiūgavo ir šaukė.82 $ MARIO PUZO Leo įsėdo į džipą. kuris grandine su spyna rakino džipą. nuo kurių kitąsyk moteris būtų išraudusi. Ten jis pamatė grandinę atvirų sunkvežimių. Prieš pat karo pabaigą jis buvo Paryžiuje.Galvą skauda. nustebęs pakėlė galvą: . Juose sėdėjo prancūzai: išlaisvinti karo belaisviai.Kas yra? . . kuris pamažu darėsi vis ryškesnis ir ėmė įgauti pavidalą. .paklausė jis. . Staiga vienas vyriškis šoko per sunkvežimio bortą ir. nusileido ant žemės ir parkrito. kurie iš lėto stūmėsi per gatves. svėrėsi per kėbulų kraštus. Iš sunkvežimio kažkas išmetė ramentą ir ėmė rėkti nepadorius linkėjimus. jautėsi visai ligonis. Tai buvo ne jų reikalas. tyliomis šoninėmis gatvelėmis. . Moska vėl pajuto skausmą. ką matė. numetė drabužius ant sofos ir įlindo į lovą.

sergi? . truputį krečia šaltis. ir kai ji atsigulė į lovą. Galvos skausmas praėjo. kurią buvo palikęs ant stalo krašto. tikiuosi.atsakė Moska. nuo šito tau nebus blogiau. Priėjo prie lovos ir atsisėdo. lik čia.ant antklodės pažiro raudonų kibirkščių lietus.pasakė ji. . o galvoje tarsi kažkas įkyriai. Ką įdomesnio veikei šiandien? .Ne. Kambario tamsoje jis vos įžiūrėjo. Jis paėmė cigaretę. vienodai kalė.susirūpinusi paklausė ji. . jis prisispaudė prie jos. Vakarieniavau su frau Majer. Jis labai geras. kaip ji kabina rūbus ant kėdės atlošo.Negaliu. Jis sakė. Susisuko į kamuolį. Kai paskui atsišliejo į pagalvę.Duok man tabletę aspirino ir išmesk tą cigarą. .Man pragariškai šalta. Hela perbraukė ranka jam per karščiuojantį veidą. bet kelis sykius užsitraukęs užgesino ją į sieną .Ne. kad norėsiu tuoj pat eiti pas tave. . tačiau šaltis tebekrėtė. Ji išjungė šviesą.Kas atsitiko.Ar dabar man eiti miegoti ant sofos? . man geriau. . mėgindamas sušilti. . grįžo prie lovos ir ėmė rengtis. Išgirdo. ir pamanė. pripylė stiklinę vandens.TAMSOS ARENA $ 83 Bet tarp šaltų antklodžių vis tiek negalėjo sušilti. . . bet atrodė. Jo kūnas degė karščiu ir geismu.Nieko. Jos krūtys.atsakė Moska. jį tokį pamačiusi. .Keista matyti tave sergantį. . ir jis tvirtai ją apkabino. ir užlipo man pasakyti. kad tu nekaip atrodei. . Ji nuėjo į vonią. Užuodė cigaro nuorūką. Burna džiūvo. . kaip spynoje pasisuko raktas ir į kambarį įėjo Hela. jautė tarp šlaunų ir nugara srūvantį prakaitą. .Pamėgink užmigti. . Jis pasilenkė virš jos ir paėmė stiklą vandens nuo naktinio staliuko. Jergenas pamatė.Ne. Ji uždegė šviesą. kad tu grįžai. nors skausmo beveik nejuto. padavė ją Moskai ir perbraukė ranka jam per plaukus. Nejaukiai nustebo. kad gelia visus kaulus. šlaunys ir lūpos buvo vėsios. . Gal man šiąnakt miegoti ant sofos? .atsakė Moska.Nieko.Mielasis. skruostai šalti. Ateik pas mane.

o ant galvų . kaip vaikas kad stumdo žaislą pirmyn atgal šaligatvio pakraščiu. paėjusi drauge su ja. . Tamsiame kambaryje stojo tyla. Kaip ir kitomis tamsiomis naktimis.Papasakosiu tau vieną istorijėlę. . ir jis žinojo. ką turiu galvoje. . Būtų visai kas kita. be krašto.pasakė Moska ir papasakojo jai apie tą moterį.84 § MARIO PUZO . Ji tebeglostė randą. . Bet nieko nepasakė.beformes tos pačios medžiagos kepures. bet nemaniau. kad tai svarbu. baltais dažais išrašytos ant nugarų ir ant abiejų kelnių kiškų. Pakėlė rankas. . kaip kaliniai iškrauna priešais sustojusias mašinas.tarė. kad ji išklausys tai. — Jis nutaisė juokingą balsą. Moska atsisėdo ir atsilošė į medinį lovos galvūgalį. gana negailestingi. sudėjo jas už sprando ir tyliai tarė: . . tarsi ketindamas sekti vaikui pasaką. pasistengusi apraminti.Šiandien mačiau įdomų vaizdelį. jei randas eitų per veidą.pamanė ji. kad nesisielotų dėl to. Ji glostė gruoblėtą siūlę. ji lėtai perbraukė pirštais per jo kūną.Man nebūtų skirtumo. O vyrai šiurkštesni. Jos judesiai ramino ir migdė. sviediniai stovėjo sukrauti į rietuves tarsi malkos. Moską erzino jo karščiuojantis kūnas.Neužmik. Moska. ant naktinio staliuko sugraibė cigaretę.Man pasisekė. jei ne didžiulės raidės P (prisoner). palietė randą. Jie dėvėjo žalios saržos darbinius drabužius. ką jis padarė.tarė jis.pasakė Hela. . . kad randas tokioje vietoje. tikrai būčiau pakėlusi tą moterį.paprašė jis. Juos būtų buvę sunku pastebėti aplinkui augančio miško fone. — Jau seniai noriu tau kai ką papasakoti. ką matė. Jos pirštų prisilietimai ramino. . Hela pati sau mąstė: jei as būčiau buvusi tam džipe. kur niekas nemato. sėdėjo kulkų apdraskytoje sunkvežimio kabinoje ir žiūrėjo. Jis. Ištiesęs ranką. kuris ėjo išilgai liemens. . . Šaudmenų saugykla driekėsi be galo.Aš matau. .T u žinai.

Tada kalinių veidai už spygliuotos vielos darydavosi liūdni ir ilgesingi — nelyginant vaikų. . . išverskit. kas liko. kurie buvo taip sunkiai sužeisti. ir šis įsikišo ją į savo žalios saržos švarko kišenę.bent jau tam. ir jų sargybiniams karas atrodė be galo tolimas dalykas. Moska iššoko iš sunkvežimio kabinos ir suriko: . kad nepakliūtų nemalonėn. žinoma. Sargybiniais skirdavo amerikiečius.paliepė Moska. . Jiedu šyptelėjo vienas kitam. Kaliniai apgailestaudavo dėl savo likimo nebent vakarais.TAMSOS ARENA $ 85 Kažkur miške pasigirdo trys šaižūs švilpuko signalai. kurį buvo paskyręs savo trijų sunkvežimių vyresniuoju. Jis gūžtelėjo pečiais ir darkyta anglų kalba pasakė: . Bet kuris kitas kalinys būtų pažadėjęs viską sukrauti . . . Saugyklos teritorijoje rūkyti buvo draudžiama. kol galų gale ilgiausia sunkvežimių vora išvažiavo iš miško ir nutįso laukais. Sankryžose prie jų prisijungdavo vis daugiau mašinų. to nepaisė. kai matydavo. nedidukas keturiasdešimtmetis vyras juokingai susiraukšlėjusių nenusakomo amžiaus veidu.Pavėluosim valgyti.Ar spėsim viską sukrauti? Vokietis. kaip jų tėvai rengiasi eiti į svečius. bet Moska ir kiti amerikiečiai sargybiniai.Gerai. stovėjo priešais Moską ir anaiptol neatrodė itin nuolankus. Ir kaliniams. Vokietis nuėjo. Čia jiems niekas negrėsė.Hey Fritz.Susodink fricus į mašinas ir pranešk man. nupliekstais skaisčios ankstyvo pavasario saulės. o tarpusavyje jie buvo sudarę nerašytą susitarimą. kaip jų sargai sėda į džipus ir važiuoja į netoliese esantį miestelį. priėjo prie jo. kurie žiūri. Jie iš lėto stūmėsi pirmyn purvinu miško keliu. Šie vyrai jau buvo sotūs karo. c'mere! Kalinys. Kaliniai ėmė lipti į sunkvežimius. .Ir tegu tie šunsnukiai pasikaria! Jis padavė vokiečiui cigaretę. Visi drauge jie ramiai ir iš pažiūros patenkinti keliavo iš šaudmenų saugyklos miške į spygliuota viela aptvertus barakus. kad nebetiko grąžinti atgal į frontą.

Moska linktelėjo. vos prašvitus. atėmėm iš prancūzų gabalą žemės.Moska ne viską suprato.Galėjo būti ir blogiau. mes žudom vieni kitus! Ir kad nors būtų dėl ko! Jeigu paskui kas nors pasakytų: štai. kaip žavėdavomės. Fricai? . silpno žmogaus kalba. Moska paprastai pailgindavo savo komandos poilsį. sugulę žolėje ant nugarų. nors jis taip ir nepasistengė įsidėmėti jo tikrojo vardo. kurie išžudo milijonus. Staiga jis pratrūko šaukti savo gimtąja kalba . jei Vokietija būtų užkariavus pasaulį? Net jei mes būtume laimėję.Čia ramu. Fricas sėdėjo drauge su juo ant sviedinių krūvos. o apie teisybę susimąstė tik atsidūręs už spygliuotos vielos. . Jie draugiškai elgėsi vienas su kitu. Sitai ir dabar Moska tarsi simbolį rankoje laikė karabiną. Vokietis šįsyk atrodė nekaip nusiteikęs.atsakė vokietis.belaisvis. luošinam vieni kitus! Ir dėl ko? Klausyk. nors ir nepamiršdami. Tai buvo nugalėto. kaip Prancūzija ar Vokietija. kad jūs jau laimėjot! Ar tu manai. kad neitume. Tačiau ginklas nebuvo užtaisytas. mes gi žinom.paklausė Moska. O tu. jei Vokietija būtų išlaikiusi užkariautą Afriką ir Prancūziją. ir kiekvienas gaus po riekę pyrago. skaitydami apie auksinę mūsų šalių praeitį. Kai buvom vaikai. pavyzdžiui. ar asmeniškai aš būčiau iš to uždirbęs bent skatiką? Kokia man nauda. snaudė šiltos saulutės spinduliuose. . kartais Moska netgi pamiršdavo įstatyti magaziną. kad tu esi čia ir saugai mus. Per rytinę pertrauką kaliniai gulinėdavo ant žolės.86 § MARIO PUZO O paskui. Per Paryžiaus. . Skandinavijos miestų gatves jis žygiavo išdidus ir patenkintas. arba Ispanija. Prahos. o kitas .Neblogas gyvenimėlis. Vokiečio žodžiai jo nesujaudino. Žmonėms. Moska klausėsi tik pusiau suprasdamas. . jie vėl visi drauge važiuodavo į mišką. ką. Tas vokietis jam patiko. tik truputėlį suerzino. statomi paminklai! Kodėl taip yra? Mes neapkenčiam. argi ne keista. kur norim?! Nieko sau darbelis! O kaip mes žudom.Na. . kad vienas yra nugalėtojas. viešpatavo Europoje ir pasaulyje. aš ligi gyvenimo galo turėčiau dėvėti uniformą. žiaumodami nuo pusryčių sutaupytą duoną. jog ką nors gausi? Kiti kaliniai. .

TAMSOS ARENA $ 87 Vokietis pirmąkart palietė Moskos ranką.Negi tu manai. bet neatsiduotų priešams? Tokiais atvejais moterys mąsto blaiviai.tokie žmonės.Jo raukšlėtame. kad yra kur kas svarbesnių dalykų nei politika. . Jie per kelias minutes sulipo į sunkvežimius ir vairuotojai įjungė variklius. ilgakojės. paskui Moska liepdavo: .Mūsų priešai stovi mums už nugarų. Be to. . . susiduriam akis į akį ir žudom vienas kitą. jos man patinka labiau nei vokietės. nenusakomo amžiaus veide gyvai sublizgėdavo mėlynos akys. Tikrai blogai. pasigirdus švilpukui. kad jos verčiau badautų. . Jis parodė Moskai savo žmonos ir dviejų vaikų nuotraukas. jis mėgo kalbėti apie moteris.A. kur su draugais buvo nusifotografavęs prie gamyklos. ir tegu fiureris sako.Man vis gaila. .Jis atitraukė ranką.kai buvau Prancūzijoje.su įkarščiu ir kone ilgesingai pradėdavo jis. .ir daro nusikaltimus. kurioje dirbo. . Vis dar nieko neįtardamas. Jis kaip paprastai dairėsi Frico. Niujorke okupantams būtų buvę pasaka! Vokietis ir Moska pašaipiai vyptelėdavo vienas kitam. . Turiu prisipažinti. O taip. Jos tai nuo amžių žinojo. kad ten nepakliuvom! Moska nelikdavo skolingas ir atrėždavo: .Varyk fricus dirbti! Tą paskutinį vakarą.tarė jis. . marcipano spalvos mergytės! Tiesiog neįtikėtina.arba. kaip tu ir aš. . kad nepakliuvom į Ameriką.Mano drauge.atsakydavo jis. Prisimenu jas iš jūsų filmų ir žurnalų. kaliniai metė darbą ir greitai susirinko iš visų aikštelės kampų. . O. . Bet paprastai vokietis būdavo linksmas. Jie vos neapmovė Moskos. Moterys niekad nepamiršta. . . . moterys ten nuostabios. O mūsų priešai stovi mums už nugarų. Joms yra kur kas svarbesnių dalykų.pakartojo piktai.Moterys labai praktiškos. žengė keletą žingsnių prie arčiausiai . . bet ryžtingai papurtydavo galvą. ir dar vieną. už kuriuos mes žūstame. . ką nori.kai buvau Italijoje. tos žavios.Į tokius bukagalvius bošus jos nė kreiva akim nežiūrėtų! Vokietis iš lėto.

kas įvyko. o kresną liemenį buvo apsijuosęs šovinių diržu. Tada išsitraukė iš kišenės švilpuką.Neblogą pokštą iškirto tavo subingalvis draugužis! Pirmą kartą nuo tada.Jis kiek . net plunksnos lakstys! . vieną koją nukoręs iš mašinos ant žemės. Džipe sėdėjo aukštas kresnas seržantas ilgais. . Dar prieš jam pasirodant aikštelėje Moska išgirdo laužomų krūmų traškesį. Bėgdamas atrakino šautuvo spyną ir įstatė į lizdą šovinį. riestais angliško stiliaus ūsais. Vairuotojas išsitraukė iš makšties automatinį šautuvą ir įsitaisė už vairo. Tada pastebėjo įtampą kai kurių kalinių veiduose ir akimirksniu suprato. kurį buvau paskyręs vyresniuoju. o šeštojoje liko tik du vyrai. Pats atsistojo atokiau ir ėmė juos stebėti. jis lėtai išlipo iš džipo ir priėjo prie Moskos. Jis priėjo prie kalinių ir pasakė jiems susirikiuoti gretomis po dešimt. Tie du atrodė labai susikrimtę. Jis nubėgo purvinu keliu į vilkstinės priekį ir davė ženklą vairuotojams išlipti iš kabinų. Kitų neperskaičiavau. Dabar tai bent užkurs mums peklą.88 $ MARIO PUZO stovinčio sunkvežimio. Seržantas iš aukšto nužvelgė jį. . Moska susigėdo ir šiek tiek išsigando. kad kitų nėra. Seržantas atsiduso. Kiti du amerikiečiai kareiviai atsistojo priešingose aikštelės pusėse. Seržantas dėvėjo tvarkingą uniformą.Puikus buvo gyvenimėlis. bet viskas vienąsyk baigiasi. nors žinojo. tarsi būtų buvę kalti. kai pastebėjo pabėgimą. Tačiau pykti negalėjo. . Išėjo penkios gretos. ir šešis sykius šaižiai papūtė. kad nėra vieno vyruko.Pastebėjau. . To. Seržantas stovėjo priešais Moską ir laukė. . kurio niekad lig tol nenaudodavo.Kelių čia trūksta? . Apsaugos džipas atlėkė tiesiai per mišką. Palūkėjęs sušvilpė dar šešis sykius. Belaukdamas privertė visus kalinius išlipti iš mašinų ir susodino juos glaudžiu būreliu ant žolės. Moska tarė: .atsakė Moska. Pamatęs aikštelėje tokią griežtą tvarką.paklausė Moskos seržantas.Iš viso nėra keturių. kad nė vienas nebandys bėgti.

Dalis jūsų žino. Visi žinom. kas įvyko. Ar kada nors persidirbot? Jei kuris susirgdavo. Paskui stojo tyla. seržantas išrikiavo kalinius dviem eilėm viena priešais kitą. Keletą minučių jis tylėjo. ką sakė seržantas. kas čia nutiko. ką dabar daryt su tais šunsnukiais.Na ką gi. O jei tas nususęs tiekimo seržantas išsižios dėl kastuvų. bet nei vienas žalia sarža dėvintis kalinys neišėjo į priekį.Ar žinai. kaip šauniai čia gyveno: nei muštro. šunsnukiai jūs! . Seržantas piktai pakėlė galvą. prikrauta įrankių.suriko jis. leisdavom likti barakuose. kad vėl gausi prikaisti užpakalį fronte? Jie abu kiek pastovėjo prisimindami.Na. ar mokat atsidėkoti. vyručiai. Seržantas prakalbo kitaip: . kad atvažiuosiu ir nusuksiu jam sprandą! Jis mostelėjo vairuotojui važiuoti. Sočiai valgėt. pasakyk. o paskui ėmė žingsniuoti pirmyn atgal priešais išsitempusius vokiečius. Jis palaukė.Pažiūrėsiu. Seržantas liovėsi vaikščiojęs ir sustojo priešais juos.Jis atsigręžė į džipą ir riktelėjo vairuotojui: — Važiuok į barakus ir atvežk dvidešimt kirstuvų ir dvidešimt kastuvų. o kadangi visiems neužteko. Kai džipai grįžo su papildomais kareiviais ir priekaba. ir kalbėjo toliau: . tai likusiems be darbo liepė eiti į kitą aikštelės pusę ir gultis veidu ant žolės. Katino dienos baigėsi. tarsi iš tiesų būtų tikėjęsis. nei patikrinimų. Achtung! . kada tie vyrukai dingo ir kur jie nubėgo. . nei baimės — beveik kaip civiliai. gal ir išnešim sveiką kailį. Pasakykit mums. Mes elgėmės su jumis gražiai. paskui negarsiai kreipėsi į juos angliškai: . kad kas nors žengs į priekį. gerai. Jis išdalijo įrankius. nei rikiuočių. Jei joks karininkas nesužinos. Paskui liepė kaliniams vėl sėsti ant žolės. Paimk keturis vyrus ir dar vieną džipą. Kas turi kokių nusiskundimų? Išeikit į priekį! .TAMSOS ARENA $ 89 švelniau kreipėsi į Moską: . . Mes to neužmiršim ir gerai atsilyginsim. kol nutils šurmulys: vokiečiai aiškino vieni kitiems.Seržantas luktelėjo.Dabar pažiūrėsim. minkštai miegojot.

Vienas vokietis paleido iš rankų kastuvą. rėžk. tada abu džipai atsiskyrė nuo sunkvežimių ir nulėkė į miestą. — paragino seržantas. rimtai šnekėtis. Sumišęs jis dirstelėjo į kitus kalinius. prasidėjo laukai.visada suveikia. . .kreipėsi jis. Jis paėmė vokietį už alkūnės ir nusivedė prie džipo. o vieną ranką familiariai uždėjęs kaliniui ant peties.Tavo draugužis jau seniai planavo bėgti. visu kresnu kūnu pasidavęs į priekį. Paskui sunkvežimius džipu važiavo seržantas.90 $ MARIO PUZO Niekas nepratarė nė žodžio. ir vilkstinė pajudėjo per jau ištuštėjusį mišką. Dirbo labai lėtai. Seržantas mirktelėjo Moskai ir tyliai pasakė: . Žinau namą. kas bus! Jis leido kaliniams dar kurį laiką kasti. kol kiti kastuvais išsems sutrupintą gruntą. . Žiūrėk.noriu jums kai ką pasakyti. Buvo keista matyti pažįstamą gamtovaizdį. . . Tartum suporuoti jie drauge pervažia- .Gerai. palenkęs galvą. Jis atsiskyrė nuo kitų kalinių ir žengė keletą žingsnių į sargybinių pusę. ramstėsi į medžius ir atrodė vangūs. Paskui linktelėjo ir parodė jam sėsti į džipą.paklausė niūriai šypsodamasis. .Tik mokėk blefuoti . Iš pradžių eilė su kirstuvais iškapodavo žemę. tada pailsėdavo.Mieste. o sargyba ir kaliniai nenuleido nuo jų akių. nutviekstą kitokios šviesos — vėlyvos pavakarės saulė nudažė viską sodria raudona spalva. ilgi jo ūsai plaikstėsi vėjyje.Na. Tai buvo raudonskruostis jaunuolis. Kaliniai buvo sulaipinti į tris sunkvežimius. Kaliniai pamažu rausė ilgą griovį. Ten jiedu sustojo ir ėmė negarsiai.Kaskit toliau. Seržantas atsigręžė į Moską ir tarė: . viskam abejingi. .paklausė Moska. Seržantas atidžiai klausėsi. Vokietis neįstengė pratarti nė žodžio.Kur jis? . Kituose keliuose mašinų nesimatė. Gal kuris norit kalbėti? . Seržantas suprato. Sargybiniai stoviniavo aikštelės pakraščiais. paskui liepė sustoti. Bet jam nenuskilo.Atleiskit. Išvažiavus iš miško. mostelėjo seržantas. . Visi tylėjo. Vilkstinė pasiekė stovyklą.

suglamžytas mėlynos saržos kelnes. Du vyrai iš kito džipo lėtai nuslinko už namo. Jie visi išėjo. Fricas nuėjo. . .pasakė jis. nešina didžiuliu ryšuliu. — Eime. iš kur atėjusi. Jis dėvėjo senas. Atrodė labai sumišę.Išlaipinkit tuos vyrukus iš mašinų. Seržantas rūgščiai šyptelėjo Moskai: — Velniai rautų tas bobas. Visi išgirdo. Ji labai vieniša. .. o prie bažnyčios pasuko į dešinę ir sustojo prie mažo mūrinio namelio. . nejaukiai jausdamiesi tuščiame kelyje. nuėjusiems už namo.Kieno čia namas? Vokietis pakėlė galvą ir pirmąsyk pažvelgė į Moską. ir kaip tik tuo metu gatvėje pasirodė moteris.TAMSOS ARENA § 91 vo centrine gatve. . Kiti liko sėdėti džipuose. Privažiavus nuošalų ruožą maždaug pusiaukelėje į stovyklą.suburbėjo jis.įsakė kareiviams seržantas. Antrasis džipas sustojo už jo. Paskui pasiglostė ūsus ir tarė: . Seržantas kurį laiką kažką įtemptai mąstė. susuktu į rudą vyniojamą popierių. baltus marškinius be apykaklės ir tamsų švarką. atsistojo laiptų apačioje ir sušuko į viršų vokiškai: — Viskas tvarkoj! Lipkit žemyn. kad jiems nieko neatsitiks. .Vienos pažįstamos moters. žinot.paliepė seržantas. maždaug dviejų šimtų jardų atstu. . .Užlipk ir pasakyk. Tarpduryje stovėjo Fricas. Jie buvo apsirengę nušiurusiais civiliais drabužiais. ji tai padarė. nebijokit. Karas čia niekuo dėtas. seržanto džipas išsuko į šalikelę ir sustojo.Kiti viršuje... nė nespėjus pasibelsti. . juodavo tamsi miško linija. Seržantas švilptelėjo aniem dviem.Pašauk juos. Visi išlipo ir stovėjo sumišę. . Paskui kreipėsi į Fricą: .Bijo nulipti. . Palei kelią plytėjo akmenuotas laukas. kaip viršuje atsidarė durys ir kiti trys kaliniai pamažu nusileido laiptais. Nelieskite jos. beveik kalti. — Eikit ir sėskit į džipus. o už jo. Nedrąsiai pabandė nusišypsoti. Durys atsidarė. — burbtelėjo seržantas. Moska ir seržantas priėjo prie laukujų durų.. apsigręžė ir pasileido atgal.įsakė seržantas. Džipai pajudėjo. Ji pastebėjo kalinius džipe.

92 $ MARIO PUZO . . ryškios spalvos išbluko.paliepė seržantas. .tris ar keturis sykius suriko jis.Aš grįšiu.Herr Moska. su neslepiama panieka nužvelgė jį nuo galvos iki kojų.Bėk. Miškas tolumoje atrodė nelyginant tamsi siena. bet jis stovėjo ramiai. kai tik jiems koks dyglys įlįs uodegon! Liksi čia.Bėk. Žengė žingsnį į jų pusę. viską apgaubė pilka prieblanda. Keturi vyrai gelsvai rudomis uniformomis stovėjo priešais vienišą vokietį. tu šunsnuki boše! .Tu liksi čia.Mes leisim tau įsibėgėti. Jis nustūmė vokietį ant žolės ir atsuko veidu į mišką. Vokiečio veidas buvo pilkas. . . Seržantas stumtelėjo jį.šįsyk ne maldaujamai. tarsi mėgindamas atgauti šiokį tokį orumą. pats jis svyravo. būtum prikaitęs užpakalį fronte. — Jis parodė į Fricą. Jis kilstelėjo ranką prie nesamos marškinių apykaklės. Seržantas iš lėto. Pažvelgė į Moską. Jis mostelėjo ranka į anapus lauko juoduojantį mišką. . Visi sulipo į džipą ir dingo iš akių. Vokietis vėl atsigręžė į juos. — skubiai tarė Moska. girdi. Vokietis nejudėjo. Jo kojos drebėjo. Seržantas persibraukė ūsus. nelyginant rikiuotėje. paskui į kitus. Fricas nulydėjo juos žvilgsniu. Du sargybiniai tylėdami nuvedė tris kalinius. Seržanto veidas įsiplieskė pykčiu ir neapykanta. Ich hab' eine Frau und Kinder. kuriam už nugaros plytėjo akmenuotas laukas. Ir vėl pakartojo . kalės vaike! Jeigu ne aš. Vokietis parkrito. pakėlė ir vėl nustūmė ant žolės. Jis tarė: . aš nesirengiu vaikytis bošų po visas apylinkes.Pora iš jūsų. Pagavęs jį be¬ griūnantį. . . atsikėlė ir vėl atsigręžė į juos.O tu liksi čia. .Ich hab' eine Frau und Kinder. Iškraukit įrankius iš priekabos ir grąžinkit ją į vietą. o tarsi pasiteisindamas: .Bėk. tačiau balsas skambėjo tvirtai.pakartojo. .Bėk. šunsnuki. Dėl Dievo. Saulė nusileido. bėk! Jis pripuolė prie vokiečio ir smogė jam į veidą. . vyrai. . parvešit šituos bošus atgal į stovyklą.

kuriuo niekad anksčiau netikėjo. tik kojos liko kyšoti. paskui. neįžvelgiamą miško sieną. nuaidėjo dar keli šūviai. Moska nuleido vamzdį žemėn. Niekas nepastebėjo. Kūnas pasviro. kad kiekvienąsyk atsigręždamas ir vėl nusisukdamas eiti jis vis truputėlį pasiduoda į dešinę. antrąja vožė kaliniui į veidą. Gyvieji sustingo taip. Vakaro ore sklaidėsi aitrus parako kvapas. paleidęs ginklą kaboti ant vienos rankos.Aš palauksiu priekabos. Klasta buvo akivaizdi. kaip šaudė. Raukšlėtu veidu pasipylė kraujas. Paskui. Moska pastebėjo. Girdėjo. Tikėjosi sulaukti priekabos. kol dar visai nesutemo. Po trumpų. Toje pusėje buvo nedidelis akmenuotas gūbrys ir loma. Jis prisidegė cigaretę. Vokietis griuvo skersai akmens. Jo akyse atsispindėjo neviltis ir kažkas daugiau už mirties baimę. Jis nusisuko ir paėjo kelis žingsnius keliu.Važiuokit. Kai vokietis staiga puolė į lomą. vis atsigręždavo į juos. kaip suburzgė ir nuvažiavo džipas. tarsi nepatiklus vaikas. kyšančias kojas ir tamsią. . O jūs. Visai nieko nejautė. Sutemose ji atrodė visai arti. traškių karabinų salvių stojo tyla.TAMSOS ARENA § 93 Vienas sargybinis greitai žengė pirmyn ir smogė vokiečiui į tarpkojį karabino buože. važiuokit. . Laukė. žvelgė į akmenuotą lauką. Atsišliejęs į medį. o jiems virš galvų vinguriavo pilki dūmeliai. vokietis paskutinįsyk pažvelgė į juos. Jie žiūrėjo. Vyrai priklaupė ant purvino kelio ir pakėlė prie pečių karabinus. seržantas paspaudė gaiduką. kad jis nešovė. . Jie matė baltuojant jo marškinius be apykaklės. tačiau jis ėjo labai lėtai ir kas keli žingsniai.pasakė Moska. tik truputėlį pykino ir darėsi silpna. kuri ėjo iki pat miško. vyručiai. Tai buvo siaubas — tarsi žmogus būtų išvydęs kokį baisų ir gėdingą dalyką. . prieš leisdamasis per akmenuotą lauką link tamsios miško sienos. kad jis ims bėgti. kaip jis iš lėto eina per lauką.

jis dusyk pakartojo: „Aš turiu žmoną ir vaikų.vokiečiai pridarydavo nepalyginamai baisesnių dalykų. kad visai nejaučiau gailesčio .ženklas. pajuto po akimis susitelkusias ašaras. nei iš to apėmė baimė. kad jį nei iš šio. išdraskytose kapinėse tebevyko mūšiai. kai jį nušovė. kad man jo visai negaila. Juk žinau. O juk tai buvo vokietis . Paskui pats nustebau ir susigėdau. o laukuose .vien baimė. bet pykinimą tuoj nustelbė sergančio kūno karštis. kad ji suprastų." Tada tai nieko nereiškė. skeveldrų išdraskytais viduriais ir išvirtusiomis žarnomis. kur buvo taip ramu. apie vyno statines valstiečio klėtyje. ar Hela ko nepasakys. ištuštėjusių miestų gatvėse mėtėsi lavonai. Bijojau grįžti į dalinį. pasiekė ant naktinio staliuko stovinčią stiklinę vandens.kaip vaikų žaidime kreida užbrėžtas brūkšnys.kai jį mušė. Perbraukęs pirštais per skruostą. bet visa tai panašu į pinigų švaistymą — kai taupyti juos nėra jokios prasmės. kad jis neišminuotas.94 * MARIO PUZO Tirštoje kambario tamsoje Moska pasilenkė virš Helos kūno. — Šiaip aš to neprisimenu. Svetimų. vis daugiau ir daugiau tos juostos. ir viskas lyg apkerėta: balta juosta aplink bažnyčią.pasakė jis. apie lavonus aikštėje. tikriausiai bijojau to seržanto. nors frontas dar buvo už keleto mylių.kaukolė ir sukryžiuoti kaulai. nė iš tolo nepanašu į nieką. Norėjo būti sąžiningas iki galo. Moska ištiesė ranką ir palietė Helos veidą. viršum į kaukoles panašių namų skleidėsi juodų dūmų rožės. Paskui vėl prabilo: . o paskui kas žingsnis . kaip šiandien: tą paskui sunkvežimį bėgančią moterį.Žinai.vien balta juosta: aplinkui sudegusį priešo tanką . taip tylu. sunkūs darbiniai arkliai. Norėjo. ką jam anksčiau buvo tekę patirti: kaip sapnas. kurio negalima peržengti. Atsimenu jo žodžius. — Tik kai pamatau ką nors tokio. Staiga tolumoje suskambo baž- . rodantys kur guli gyvulių lavonai: karvės. kai jis maldavo. užlipę ant minų. kad tai blogai. Nemoku paaiškinti. Jis palaukė. kaip kerai. Bet svarbiausia. . Akimirką jam pasidarė bloga. o aplinkui . atsigėrė ir vėl atsilošė į pagalves. priešais namų duris . O tada vieną rytą jų kelyje pasitaikė dar kažkoks miestukas. vėliau daug apie tai galvojau. kaip viskas buvo.

Buvo labai alkanas ir pagalvojo. . įtemptai kažko dairėsi. kaip draskomas jo kūnas. kad ji vis dėlto jo nepaliko. kad per bekraščius plotus vis rieda ir rieda sunkvežimiai. baimei praėjus. Visur raitėsi balta juosta: aplink sunkvežimius. į aikštę pasipylė žmonės. jo mėsa ir kaulai. kaip Hela apsivertė ant pilvo ir įsikniaubė į pagalvę. bet karščiavimas atslūgo. kaip skanu bus vėliau sukirsti gerus pusryčius. o paskui moterys priešais juos prapliupdavo raudom ir jie lenkdavosi jų pabučiuoti. aplink vyrus. Išsekę vyrai džiaugsmingai mostagavo rankomis nelyginant kaliausės. ir patirti visą siaubą bei prasmę to. moteris. Pats nusirito prie sienos. Tarsi iš po žemės dygo ir stiebėsi ant pirštų būriai moterų. kur nesimatė kaukolės ir sukryžiuotų kaulų.TAMSOS ARENA § 95 nyčios varpai. Buvo šalta. kur turėjo būti. kas vadinama mirtimi. Baltos gėlės leipėjo ir vyto. ir jis prisispaudė prie jo. Moska pabudo. bet jau galėjai neryškiai įžiūrėti spintą. Jis šiurkščiai pastūmė ją ir burbtelėjo: — Eik miegoti ant sofos. Jautėsi maloniai pavargęs. Ištiesęs raką užčiuopė miegančią Helą. Mūro vėsa siurbė iš jo kūno deginantį karštį. ir jis suprato . Pajuto. aplink visą pasaulį. Kambarį lyg paskutinės nakties šmėklos gaubė šešėliai. prisiglaudė skruostu prie jos šiltos nugaros ir užmigo. jam teko pirmąsyk pajusti.sekmadienis. ir šaltis nebekrėtė. kur kažkoks vaikas pamiršo kreida užbrėžti brūkšnį. Jis nieko nesakė. Tą pačią dieną. Supratęs. Nė akimirką neatslūgo šlykštus baimės ir kaltės jausmas. kur dėl kažkieno žioplumo stebuklingoji balta juosta neatsidūrė ten. Sapnavo. vienoje vietoje.

kurį taip seniai paliko. kad naktys darosi ilgesnės. po du žygiuoja gatve pro jo namą.išsiblaškęs atsakė profesorius. Priešais jo namą dvi kolonos susijungė. Vaikų nešami degantys raudoni ir geltoni žibintai šaltoje ir pilkoje spalio prieblandoje atrodė lyg jonvabalių spiečius.Apie tai.Tiesą sakant. . Tam vėl reikia prašyti leidimo. kuriuos jis pasiims namo. niūraus ir šalto tų vietų grožio. Gordonas staiga ėmė skaudžiai ilgėtis to nykstančio kaimelio Naujajame Hampšyre.Jie gieda spalio Fest giesmę. Gal keliui pasišviesti.jo savaitinis atlyginimas už vokiečių kalbos pamokas Gordonui. Cigaretes jis pataupys ir nuveš sūnui. kai švietė vien tik jonvabaliai. kaip ir čia. nežinau. Galų gale. Nepasukdamas galvos. jei didžiuosius veikėjus galima lankyti. kaip vaikai tvarkingai. . žiemai artinantis viskas tarytum apmirdavo. . ir du pakeliai cigarečių . naktų.G O R D O N A S M I D L T O N A S žiūrėjo. Pati daina pro uždarą langą vos vos pasiekė Gordono ausis.ne? . Į dainos taktą jie mosavo popieriniais žibintais.klausinėjo Gordonas Midltonas. Greta jo odiniame portfelyje gulėjo du sumuštiniai. . Gordonas paklausė profesorių: . Tai senas paprotys. Ten. kai važiuos jo aplankyti į Niurnbergą. kodėl jo sūnaus . .Ką tie vaikai su žibintais dainuoja? Profesorius sėdėjo prie šachmatų lentos ir su pasitenkinimu apžiūrinėjo beviltišką priešininko padėtį.O kam tie žibintai? .

apačioje. bet nebūk mielas mano žibintas (darkyta vok. einantį Kunigaikščių alėja. — Ateina mano draugas. * Viršuje ten spindi žvaigždės. Sis prasibrovė pro tamsą draskančių žibintų ir tebegiedan¬ čių vaikų būrį. Gordonas Midltonas atidarė langą. wir geh' nach Haus Und kommen Morgen wieder. * Dek. nes ir aš degu.). Gordonas nutilo ir vėl ėmė klausytis giesmės. Be to. * Mano žibintas užgeso. tarsi gaivus spalio mėnesio vėjo gūsis. Šviečiame mes (vok. Jis atidžiai klausėsi. — tarė profesoriui Gordonas. profesorius negalėjo pamiršti esąs vienas iš nugalėtųjų. O čia. Iš žibintų apšviestos gatvės į vidų. giliai sieloje jį degino slapta gėda dėl sūnaus. tad suprasti buvo lengva: Brenne auf mein Licht Brenne auf mein Licht Aber nur meine liebe Laterne nicht* .TAMSOS ARENA $ 97 Profesorius stengėsi užgniaužti susierzinimą. rytoj vėl ateisim (vok. .). įsiveržė krištolinio tyrumo vaikų balseliai. Jam norėjosi. Einam namo. Da oben leuchten die Sterne Hier unten leuchten win. bet žibintų šviesoje skambėjo graudžiai: Mein Licht ist aus. kad amerikietis vėl sėstų žaisti.** giesmė nebuvo liūdna. ir jis galėtų galutinai jį sutriuškinti. Paskui priėjo prie šachmatų lentos ir bakstelėjęs pirštu apvertė savo karalių. vaikai giedojo labai aiškiai. mėgindamas pritaikyti savo šviežias vokiečių kalbos žinias. jų tėvams turėtų būti svarbesnių reikalų nei lipdyti žibintus. Tačiau nors amerikietis niekad neleido pajusti esąs užkariautojas.Atrodytų. *** Gordonas Midltonas pastebėjo Moską. Žodžiai buvo paprasti.).

Herr Midltonas tai tvirtai pažadėjo. Pastebėjo. kurie nei iš šio. Jo judesiai buvo lengvi kaip sportininko.Malonu jus matyti. kad užgavo jaunuolį. Jis dėvėjo labai tvarkingą žalią karininko uniformą su baltais mėlynais antsiuvais ant atlapų ir kairiosios rankovės. Jis išsitiesė visu savo žemu ūgiu. Profesorius atsistojo ir nervingai pasitaisė švarką bei nučiurintą kaklaraištį. Jis atsisėdo prie stalo ir ėmė dėlioti šachmatų figūras. kažkaip negrabiai sukaltas. tai jis nepavojingas. ir pralaimėjimą.tikrai ne vyresnis už profesoriaus sūnų.šitų pašėlusių. išsišovusiu Adomo obuoliu. rodančiais jo civilinę padėtį. profesorius tarė: . Kai Gordonas juos supažindino. Stengėsi atrodyti orus. ilga kaulėta nosimi ir keturkampe burna. . nes žino. jau patyrusių ir karą. bet pats pajuto. kad jokia bausmė jiems negresia. Tačiau jei tas žmogus .98 § MARIO PUZO Profesorius nusišypsojo ir iš mandagumo pasakė: .Midltono draugas. amžinai girtų amerikiečių. o rūstus. paniurusių vokiečių jaunuolių. bet dar labiau . Profesorius šyptelėjo prisiminęs. o visa laikysena būtų atrodžiusi įžūli. nei laipsnis nieko nereiškia. Profesorius bijojo jaunų vyrų: tų piktų.Dar galėjote laimėti. o Herr Midltonu galima tikėti. jei jis nebūtų buvęs toks viskam abejingas. Tačiau rudos vaikino akys buvo rimtos. kad ištarė tuos žodžius pernelyg pataikaudamas ir šypsena išdavė savo sumišimą. Jis atrodė tikra puritono jankio karikatūra: aukštas. Įėjo aukštas juodbruvas vaikinas ne daugiau kaip dvidešimt ketverių metų amžiaus . kaip seniau tokie pradžios mokyklų mokytojėliai lankstydavosi prieš Herr Professor. Suskambėjo skambutis. beveik niūrus veidas atrodė kone bjaurus. Profesorius suvirpėjo pajutęs. ir Gordonas nuėjo atidaryti durų. nei iš to puola muštis ir apkvaitę nuo pykčio gali tave nudobti. įtraukė atsikišusį pilvuką ir atsigręžė į duris. Pataikauti tenka jam. Savo mažame Naujosios Anglijos miestelyje jis buvo mokytojas.ir ištiesė ranką. O dabar nei jo išsimokslinimas. kaip vaikino žvilgsnyje blykstelėjo geležis ir kaip greitai jis pasisveikinęs atitraukė ranką. . nerangus.

kodėl gi nepamokote jos pats? .Bet jūs puikiai kalbate vokiškai. ir profesorius su palengvėjimu atsiduso. Moska pasiskolino iš Gordono pieštuką ir parašė raštelį. . apdairiai ir be jokio įkvėpimo.tarsi jis būtų buvęs koks pirklys. . Kiek tai kainuotų? Profesorius paraudo. profesoriau. . Netikėtai Moska kreipėsi į jį vokiškai: . ir jo sumišimas dingo. kaip ir dera jaunystei.Prašom per daug iš manęs nesitikėti. išmokti gramatikos ir taip toliau. Čia yra ir adresas. Ar užteks pakelio cigarečių už dvi pamokas? Profesorius linktelėjo.atsakė Moska. Moska padarė pirmą ėjimą. Gordonas parodė Moskai vietą prie stalo ir tarė: . . Jį žemino tokios derybos . . tačiau mokytojėlis žaidė atsargiai. Valteri.šaltai atsakė jis. Visi amerikiečiai mėgo paprastą debiutą.be užnugario likusius pėstininkus. parodykit šitą.Pamėgink.Norėčiau. Jis gabus. Man jis per geras žaidėjas.Prašom imti baltuosius. Paskui nuosekliai ir negailestingai iškapojo neginamus bokštus ir rikį.Gal sužaistumėm partiją? .TAMSOS ARENA § 99 . . . Padavė jį profesoriui ir tarė: . Profesorius linktelėjo ir sumurmėjo: . . Profesorius įsitraukė į žaidimą.Mokiau. kad jūs dukart per savaitę mokytumėt mano sužadėtinę anglų kalbos. o tada .Jūs pernelyg geras žaidėjas man.pripažino jaunuolis.Jei kas nors mūsų bendrabutyje pasidomėtų. Moska atsisėdo priešais profesorių. . stengdamasis užgniaužti atgailaujančią šypseną. neišgirdęs jo balse pagiežos. Gordonas vos prieš mėnesį išmokė mane žaisti.paklausė jis Moskos.Kiek malonėsite. kas jūs toks. .Bet ji nori perprasti kalbos struktūrą. o šis vaikinas nėrė į mūšį stačia galva.pagalvojo profesorius ir keliais įžvalgiais ėjimais sugriovė tiesmuką ir drąsią ataką.

o akys .Ačiū. Ten sėdėjo jo žmona ir Jergenas .Ar tai tas vyrukas.beveik nusilenkė profesorius. . — šūktelėjo Moska.Mes važiuojam į karininkų klubą. .Tai turbūt Leo.Ne. . Leo įėjo į vidų. . norėčiau. Jergenas labai rūpinosi kokybe. paskui tarė: . Gordonas palydėjo jį ligi durų. . Profesorius linktelėjo. Lauke pasigirdo keli pratisi automobilio signalai. nors smakras atrodė valingas. kad poniai Midlton šį sykį gerai nuskilo.Užeik pas mus. . Paskui Gordonas dingo užpakalinėje namo pusėje esančioje virtuvėje.Argi ne puiki medžiagėlė. švelni ir geraširdė moteriškė.Man reikia eiti. Jergenas buvo mandagus.Pakviesk jį trumpam užeiti. Jau buvo visai tamsu.Žinoma. . ir jiedu atsisveikindami padavė vienas kitam rankas. orus ir nepalenkiamas. Gordonai? .100 t MARIO PUZO . ir automobilio pypsėjimas lauke liovėsi.tarė Moska.Jei judu jau baigėt. — atsisakė Gordonas. Moska priėjęs atlapojo langą. ir jis pridūrė: . . . Nori drauge.švelniai paklausė Ana Midlton. Gordonas kaip paprastai iš lėto linktelėjo. Ant kėdės greta stalo gulėjo nemažas rietimas puikios rūdžių spalvos vilnonės medžiagos.tarė jis. kur buvo Buchenvalde? .Moska linktelėjo.Man reikia eiti.jiedu derėjosi dėl kažkokių juodosios rinkos prekių. Gordonai? .atsakė Moska. paspaudė Gordonui ranką ir šaltai tarė profesoriui: „Angenehm". norėčiau su juo susipažinti. . paėmė savo portfelį ir tarė Gordonui: . vaikų su žibintais nebesimatė. Jergenas paskubom užsivertė savo kavą ir pradėjo kimšti į portfelį ant stalo gulinčias riebalų ir mėsos skardines. abu jie žinojo. — Ar rytoj vakare jums patogu? .įžvalgios. Tai buvo apkūni. . kad ateitum susipažinti su mano draugais.

O jo miegamajame kabojo didžiulis Markso portretas.pasakė ji. Patikėkit. Gordonas kreipėsi į Leo: . žiemos ledynų sukaustytoje žemėje liks gyventi vieni senukai žilais lyg uolėtas kalvas dengiantis sniegas plaukais. tas gyvenimas tarp daiktų. Gordonas išsitiesė fotelyje. ponia. . išėję į karą ar į gamyklas. Jo žmona sumaišė kokteilius . ji kartais atsiskaitydavo juo su juodąja rinka. kas sustatė baldus.TAMSOS ARENA $ 101 . Jiedu drauge nuėjo į svetainę. .Skaičiau. užrakino jas. mes dėl to nesipiktiname.T a i neužmiršit kitą savaitę atnešti medžiagos mano vyro paltui? . Jį skaudžiai slėgė svetima rekvizuotų namų aplinka.atsakė Leo. kurį jo motina laikė paprastu paveikslu.Prisimenu tai. kad tarp žuvusiųjų buvo ir Telmanas. ir šioje rūsčioje. nieko neprimena. gražioje. Bet šį išdavikišką jausmą.paklausė Ana Midlton. tada atrakino spintelę ir ištraukė butelį viskio bei kelis butelius kokakolos. kaip negrįžo kiti — tie jaunuoliai. bučiuodamas sausus ir šiurkščius motinos ir tėvo skruostus.nestiprius. Ar jūs jį pažinojote? . Supažindinęs ją su svečiais. jis suprato. kas skambino tuo pasienyje stovinčiu pianinu. jame kažkas virptelėjo. nežinant. be to. Kaip jis didžiavosi savo sumanumu ir su atlaidžia panieka žvelgė į jos neišmanymą! Tikriausiai tas paveikslas ten ir tebekabo.Gordono balsas akimirksnį liovėsi buvęs ramus. jis buvo jau patyręs. kas sukabino paveikslus ant sienų. kad niekad čia nebegrįš. . kurie nieko nereiškia. . ką jūs! Vėliausiai kitą savaitę atnešiu.Su Jergenu malonu turėti reikalų. kai prieš išeidamas į armiją grįžo namo aplankyti tėvų. Jis niekad nebando įpiršti kokio nors šlamšto. nesiklausydamas jos malonių. . komunistų lyderis. šnekų. . apstatytuose iš kadaise mirusių protėvių paveldėtais baldais. kad jūsų stovykloje nemažai kalinių žuvo per sąjungininkų aviacijos antskrydį? .Taip. Ana Midlton išleido Jergeną pro užpakalines duris. . Labai aiškiai tai jautė.Ne. nugairintus žvarbių šiaurės vėjų. kaip dera šeimininkei.Ar tiesa. Jergenas pasipiktinęs sumosavo rankomis. Tuose namuose. nes viskį reikėjo taupyti.

Komunistai toli gražu nebuvo šventieji! Vienas kapo jautė malonumą mirtinai mušdamas senukus. girdėjau. Gordonas giliai įkvėpė. Bet tikriausiai tai buvo išdavikas arba apsišaukėlis. Jo žmona skubiai kreipėsi į Moską: . sveiku berniuku ant rankų. aišku. Viršuje pasigirdo kūdikio verksmas. Vaikas atrodė gero- .Tai įdomi istorija. Jie pirmieji pakliuvo į stovyklas ir. juodbruvą veidą ir tarė: .Teimaną atvežė į stovyklą praėjus dviem dienoms po antskrydžio. Staiga jis pareiškė Leo: . . Mes sužinojome. jis buvo vienas iš pačių seniausių kalinių.Ne. tačiau Moska atgręžė į Gordoną savo kampuotą. Ana ir Leo pratrūko juoktis. Jį visada ypač saugojo.Žmogus ilgą laiką išbuvo stovykloje. . Tiesą sakant.Netikiu. Be to. Nejau nesupranti. Gordonas taip įsiuto. . nes dauguma kapos. Jie ėmė aptarinėti sumanymo smulkmenas. buvo komunistai. spėjo susirasti gerus darbus. kad net paprastai toks santūrus jo veidas persimainė.atsakė Leo. šaipėmės iš to. kad negaliu minėti jūsų žmonai girdint. Gordonas užlipo ten ir grįžo su stambiu. . per kurį jis atseit žuvo.102 i MARIO PUZO . netgi gėrimų. kad tas tipas buvo komunistas! Gal kada ir buvo prisiplakęs prie jų. dėl Dievo?! Leo kone paguodžiamai pridūrė: .Gal kurį vakarą ateitumėt pas mus pietų drauge su savo mergina? Ir jūs.Dabar matai. Bet iš to nieko neišėjo. kad jie įsigudrino gauti visokių skanėstų. kas buvo tikrieji fašizmo priešai? Leo susierzinęs atkirto: . . O netrukus jį vėl kažkur išvežė. Paskui piktokai metė žmonai: . Gordonas liūdnai ir iškilmingai palingavo galvą. kad buvo pranešta apie jo mirtį. Leo. jis pridarydavo tokių dalykų.Aš atsimenu. ir bandė slapta surengti pokylį Telmano garbei. jų patikėtinių.Ar buvote jį sutikęs? .Taip. aišku. ką tai reiškia. kad Gordonas turėtų laiko atsigauti.atsakė Leo.

pasiūlė Gordonas. du dramblotus rusų karininkus. Pasigirdo lėta. — šįvakar klube „bernvakaris". Ana papriekaištavo: . kad jis operoj! . Gordonas pakeitė vystyklus. kurie beveik užstojo jam vaizdą. . kam jums važiuoti į tą klubą? . o man . .anaiptol. ir programa bus pritrenkianti! O Leo dar nėra buvęs viengungių vakarėlyje. .pridūrė Moska. Jei jums reikės kokių produktų ir norėsi ja pasinaudoti. Gordonas tarė Moskai: .Tikrai.TAMSOS ARENA * 103 kai didesnis. kai orkestro duobėje pasirodė senas žilagalvis dirigentas.prašom pasilikti. Šįkart jo žmona nebesišypsojo. Jam reikia pamatyti! Lydėdamas juos prie durų. — tarė Ana Midlton.Jis vysto vaiką geriau negu aš. Ana Midlton prunkštelėjo: . — Be to. aplinkui susirinkusius vokiečius. .Mes niekad neišnaudojame viso davinio pagal mūsų aprūpinimo kortelę.antrino Ana. . nei galėjai tikėtis iš šešių mėnesių mažylio. Dabar visas jo gyvenimas buvo pažįstamos figūros . kad tas tipas buvo apsišaukėlis. Uždanga pakilo. Jis griežtai pabeldė lazdele į pultą. Edis Kazinas pamiršo viską: mokyklos auditoriją. kad tai vienas rimčiausių jos priekaištų. .Galėjau lažintis. gal geriau likit čia šįvakar. kurioje sėdėjo. nesivaržydamas sakyk man. tiktai ryžtingai pakartojo: . . išdidžiai demonstruodamas visiems. . vyručiai. .Galim dar truputį pabūti.bet apie dešimtą klube mūsų lauks Edis Kazinas.Aš vis tiek manau.Be to. bet aistringa melodija. Jis nemėgino gintis. Gordonas užrakino duris ir grįžo į svetainę. jam patinka tai daryti. Švelnios rožinės šviesos užgeso.atsakė Moska. Jis dabar nuvažiavo į operą.Kap tau ne gėda taip bjauriai elgtis su Leo! Gordonas žinojo. kaip puikiai tai sugeba.Klausykit. Edis Kazinas palinko į priekį ir ėmė ploti drauge su visais.

Vyriškis atstūmė nuo savęs moterį su tokia jėga. Tada pro duris išėjo moteris. ir Edis pagalvojo. tai krito. kančią ir kūnišką meilę. Jis pamatė. tiesmukos tragedijos. o ji neigė savo kaltę. aistra ir nenumaldoma širdgėla. dramblota tarsi penkiasdešimtmetė namų šeimininkė. primenančios vaikišką pasaką apie . ragai ir smuikai sugriaudėjo aukštu galingu crescendo. orkestras antrino solistui tokia pat melodinga banga. ir moteris. bet patenkintas. Aukštas moters balsas tai įsiterpdavo į vyro partiją. juodai. tai susiliedavo su ja. negrabiai apsirengusi. Rusai karininkai žaliomis uniformomis pašėlo ploti garsiau už visus. valdančią ir vyrus. Edis Kazinas prasibrovė pro minią ir išėjo iš auditorijos į tyrą nakties orą. bet staiga viskas nutilo: vyro partija. Vyras valstiečio kostiumu puikiais aistringais tonais liejo savo pyktį. kad ji negraži. muzikos kerams išsisklaidžius. . koks šis realus pasaulis panašus į aną. kad ji kelissyk apsisuko ir parkrito. orkestras. iš tiesų skaudžiai atsitrenkdama į medines scenos grindis. dabar putojo neapykanta. Jis luktelėjo. kol ji dingo iš akių. jam darėsi gėda savo ašarų. dirbtinį. Atsišliejo nugara į džipą: jautėsi pavargęs. Kaip visada priešais šmėkšantys griuvėsiai pasirodė jam artimi ir pažįstami. kuri mirė scenoje. skaidrus pagalbos šauksmas ir mylimasis mirė drauge su ja. Edis Kazinas išvydo. Dar nebuvo išblėsęs operos paliktas įspūdis. Dabar. retkarčiais visai nutildamas. kol visi išsiskirstys. Pasigirdo aukštas. Jis palaukė. Ji akimirksniu pašoko ant kojų ir prapliupo melodingais priekaištais. . tada sėdo į džipą ir nuvažiavo į senamiestį. iš pradžių giedoję apie savo meilę. kaip vyras griebė moterį už plaukų ir suvarė jai į krūtinę durklą. melodija tai kilo. vyras grasino jai.104 * MARIO PUZO scenoje. kurias išliejo dėl tokios paprastos. kad trūkčiojantis veidas neišduotų jo jausmų. Brėmeno centrą. Jis suspaudė smakrą ir burną rankomis. paskui perėjo į žemesnius. Uždanga nusileido. melodingesnius tonus ir prakalbo apie mirtį. stambių vokiškų bruožų. choras. kurį matė scenoje. Vyras ir moteris scenoje.toks pat juokingas. Ji išpažino savo kaltę ir metė iššūkį. o orkestras kartojo jų muzikines frazes.liko skambėti tik moters balsas. o paskutinėje vyro arijoje pratisa gaida skambėjo kerštas.

judesiai tapo dar labiau sukaustyti. Edis nuėjo į barą. Tada ji imdavo kvatoti ir lygiai taip pat kvatodama sprukdavo šalin.TAMSOS ARENA § 105 nekaltus nelaimėn pakliuvusius gyvulėlius. nešinas milžiniškomis žirklėmis. svaidė šukas. Dabar veja priešais duris buvo virtusi džipų ir karinių mašinų stovėjimo aikštele. Viename kampe pastebėjo Moską su Volfu ir žengė prie jų. prieidama prie ant grindų susėdusių karininkų taip arti. Plaukus ji buvo taip suvė¬ lusi. alyvas iš taurių. jei kas iš vyresnio amžiaus karininkų mėgindavo pusiau juokais ją sugriebti. įsitaisę ant grindų ar atsišlieję į sienas. Kažkas prasispraudė pro Edį ir išbėgo į šokių aikštelę. Mergina išbėgo iš aikštelės. Visas tas vaizdas nė iš tolo neatrodė gundantis. mergina šoko toliau . trimis eilėmis spietėsi karininkai. nosines. kad jie atrodė labai papurę ir tankūs. kad savo išskustu trikampiu kone badė jiems veidus. ir nuo to pažeminimo jos veidas įsitempė. Aikštelėje pasirodė klubo tarnautojas. O iš anapus namo augančio sodo aukštesnio rango karininkų šeimos apsirūpindavo gėlėmis. Karininkai ėmė rėkauti nešvankybes. Jo ašaros buvo vaiko ašaros. . Kažkas sviedė ant grindų šukas. geismo čia nebuvo net šešėlio. Karininkų klubas buvo įsikūręs viename iš pačių prašmatniausių Brėmeno pastatų. Kažkuris karininkas riktelėjo: „Slėpkis!" . arklys. o šito jis niekaip negalėjo suprasti. šmurkštelėjo pro Edį ir dingo persirengimo kambaryje. bandantis bėgti šuoliais. kurių ji nesuprato. tačiau aplink ją. kuriomis dviprasmiškai čeksėjo. Kai Edis įėjo į klubą. Tai buvo nuogutėlė mergina mažyčiais sidabro spalvos baleto bateliais.nelyginant darbinis.ir visi ėmė skanduoti. užsilipę ant kėdžių ir žiūrėdami per kitų galvas. sausainius. peiliukus. Dalis jų stebėjo veiksmą nuo baro. Jos gaktos plaukai buvo nuskusti apverstu trikampiu ir rudavo ant kūno nelyginant skydas. ir netrukus jau visi kvatojo. kai kurie jaunesnieji nejučiom krūptelėdavo ir nusukdavo ežiuku nukirptas galvas. juokingi. šokių aikštelė buvo tuščia. Mergina šoko negrabiai.

kad Volfas su Moska kažkur dingsta naktimis ir prekiauja juodojoje rinkoje. kad Leo pražiopsojo pasirodymą! .106 § MARIO PUZO . Visi kiti žaidėjai taip pat buvo karininkai. jaunas kapitonas. — atsakė Volfas. .Ne. . Edis išsiviepė ir atsigręžė į Volfą. Pulkininkui iš dešinės stovėjo adjutantas ir atidžiai stebėjo. .jis jau prisisuko prie vienos šokėjos. ir keturkampiai kubeliai barškėdami slydo iš jo sugniaužtos saujos. Edis užsisakė dvigubą viskio.Tik nesakykit. Volfas pasipiktino.riktelėjo Edis. jei tik nenutaisydavo grėsmingos. Tai buvo negrabiai sukaltas baldas: vietoj kojų . Lošimo stalas buvo beveik visiškai apgultas. Kraštai buvo apkalti pusės pėdos pločio lentutėmis. Be to.aš kultūringas žmogus.Tikėjomės šįvakar išvysti tave pirmojoje eilėje. viršus užtiestas žalia medžiaga. Volfas mostelėjo šokių aikštelės pusėn ir tarė: . Kambaryje pasidarė ankšta.numykė Edis.Girdėjau.pasirodymas baigėsi. atrodė labai nuoširdus ir malonus žmogus. Pats nedalyvavo. . . Jam tai išėjo negrabiai. . . Kauliukus metė pats pulkininkas.Po šimts. Moska atsistojo ir pasiūlė: .Valteri. . . nuvažiavau į operą. tavo froilen ir ant pižamos dėvi deimantus. .atsiliepė Moska. .atšovė Edis Kazinas. buvo . Pasirodė padavėjas. po velnių. ji būtų gavusi pižamą?! Visi nusijuokė. Iš gretimos salės į barą plūstelėjo karininkai . tu žadėjai juo pasirūpinti. ir mergos ten gražesnės. Jo šypsena.keturi nedažyti pagaliai. nedidukas apvalus vyriškis šviesiais ūsais ir pabrėžtinai tvarkinga uniforma. kas vyksta.Nelaikyk manęs kvailiu. kad nenukristų kauliukai. liūdnai palingavęs savo mirtinai išblyškusį veidą. .Einam prie stalo.Iš kur. dauguma aviacijos. Jis viduj. Adjutantas.Radai aukso gyslą? Jis žinojo. kol pulkininkas lošė. palošim kauliukais.Nekaip einasi. .

apeidamas nustatytą tvarką . . Moska išlošė dar daugiau už jį. kurią turėjo kitiems karininkams: jo valioje buvo paskirti kam nors bjauresnį darbą bazėje. Jau įsismaginęs ir pasitikėdamas savim. o užsisakiusysis jį pasiimdavo. . o adjutantas ilgai neužmiršdavo įžeidimų. jis pripildavo stiklą. Moska pastatė drauge su juo. Iškrito septynios. Jam sekėsi. .TAMSOS ARENA § 107 be galo patraukli. Moska atgalia ranka sviedė kauliukus. nors labai daug dirbdavo. ypač savaitgaliais. Tačiau buvo teisingas ir keršydavo tik tada. Kadangi jiedu stovėjo greta. Volfas. o ne pagal griežtą armijos statutą. Edis Kazinas pridūrė: . o bet kokį pažeidimą laikė šventvagyste. Kai atėjo Edžio eilė mesti. grįždavo atgal prie stalo ir pasistatydavo gėrimą ant krašto. pamėginęs ką nors gauti. jis keliskart metė. o ne asmeniui.Imu. Kiekvienas kariškis. Edis buvo apdairus lošėjas ir beveik nenoromis traukė iš savo metalinės apkabos vieno dolerio banknotus. pakiliai nusiteikęs. Pulkininkas juo pasitikėjo. Pulkininkas atsakė: . Jie padėjo pinigus ant stalo. Jei kuris lošėjas užsisakydavo išgerti. jei nepagarbą kas parodydavo jo pareigoms. Tie patys karininkai išsidalino keturiasdešimt dolerių. kol iškrito. toliau buvo Moskos eilė mesti: kauliukai ėjo ratu. Jis labai didžiavosi adjutanto pareigomis ir ta nedidele valdžia. Už nedidelio baro kambario kampe stovėjo padavėjas baltu švarku.staiga sulinkdavo nuo pareigų naštos ir. Adjutantas tarnavo savo dievinamai drausmei su visu jaunystės fanatizmu. jis buvo ne ką vyresnis už Moską. bent keletą mėnesių neturėdavo jokio atokvėpio. Keturi karininkai paėmė po penkis dolerius.kaip nors kitaip. kuris nemėgo lošti. Jautėsi labai tvirtas.Statau visus. jis metė ant žalios gelumbės dvidešimt dolerių kariniais. . Jis tiesiog garbino karišką tvarką ir drausmę. o Edis Kazinas ir Moska prasispraudė prie stalo.Statau dar dešimt.pasakė jis. įsitaisė kėdėje.

Edis Kazinas atsargiai pridūrė: . stebėdamas Moską ir kauliukus.ryškūs. . Adjutantas tebestovėjo su taure rankoje. Edis nenoromis padėjo dar dešimt dolerių ir sugavęs Moskos žvilgsnį gūžtelėjo pečiais.Statau šimtą prieš penkiasdešimt. Ir šįkart iškrito septynakė.pasakė Moska.Edis padėjo pinigus ant stalo.Kertam iš dvidešimt.Pakratykit tuos kauliukus. pūstelėjo į juos ir atgalia ranka metė į priešpriešinę lentą. raudoni. pariedėjo žalia gelumbe ir ėmė suktis lyg raudoni vilkučiai. kad Moskai taip sekasi. Pulkininkas uždengė juos. kuriuos laimėjo. jis arogantiškai laikė iškėlęs pluoštą dolerių. . Dar sykį septynios.108 § MARIO PUZO Moska iš visų jėgų trenkė kauliukus į stalo kraštą. tvirtai tikėdamas savo sėkme. Kubeliai atsimušė į lentą. Raudoni kauliukai atsivertė keturiomis baltomis akimis. . Palikęs kauliukus gulėti ant stalo. pariedėjo keletą colių ir sustojo žaliosios staltiesės viduryje .iš prietaringos baimės. pulkininkas pasakė: . Jis pasiėmė tuos trisdešimt dolerių. Moska susilažino su juo ir dar keletu kitų. Šįsyk Moska išmetė kauliukus švelniai. pasirengęs leistis į bet kokias lažybas. Vienas karininkas tarė: . kad jums nepavyks.Statau šimtą šešiasdešimt. paskui įsivėlė į gelumbę ir sustojo. ir jis paėmė kauliukus.pasakė jis. kad jam neišdegs.Ir dar dvidešimt. .Statau dvidešimt.Ir dar dešimt. Prieš pat jam metant. Moska paėmė kauliukus. Buvo laimingas ir susijaudinęs — jam taip sekdavosi retai! . tarsi paleisdamas iš rankų mylimą gyvulėlį.Statau dešimt prieš penkis. Moska šyptelėjo karininkui ir tarė: . Pulkininkas pasiūlė: . . Niekas neatsiliepė.Statau visus aštuoniasdešimt. didžiuliai. Jie atsitrenkė į stalo kraštą. Tai buvo pasakyta be jokių kėslų . Vienas karininkas tarė: . .

Toliau jam sekėsi tik vidutiniškai.Niekad nesu matęs gražesnio vaizdo. Moska suprato klydęs: pulkininkas tikrai nežinojo taisyklių. Moska pastatė prieš jį. . . Negalėjo patikėti. .Jeigu keturi taškai. tik išmesiu. atsirėmęs į stalą. pulkininke. Pulkininkas atsigręžė į vieną greta stovintį karininką ir paklausė: . . ateikite valandėlei! Moska grįžtelėjo per petį. greitai perlėkė per stalą ir labai staigiai sustojo . toliau . Moska pasiėmė pinigus.Moska. Paskui išėjo iš kambario. Kai pulkininkas paėmė kauliukus mesti.Gerai. senas kariškis. Adjutantas priėjo prie baro. . ir jie išgirdo jį leidžiantis laiptais. nežinotų lošimo taisyklių. . — sumišęs atsakė karininkas. sere. leitenante? . Pulkininkas numetė ant stalo dvidešimt dolerių. paaiškino jis. prisėdęs ant kėdės palaukė. palyginti su manim.Taip. bet antruoju metimu iškrito.TAMSOS ARENA § 109 Moska numetė dešimt dolerių ir tarė: . kol jam pripils stiklą. paskui garsiai tarė: . Padavėjas nespėjo pilstyti užsakomų gėrimų.Jums pernelyg sekasi.abiejuose raudonuose kvadratėliuose švietė po du baltus taškus. Pulkininkas be jokio apmaudo pasakė: .Imu.Tuoj.atsakė jis. gurkštelėjo ir pašaukė: . pagalvojo jis. Įtampa prie stalo atslūgo. šnekos pagyvėjo. Moska nustojo kratyti kauliukus ir sustingo. meskit. Moska akimirką žiūrėjo į juos. Prieš susižerdamas pinigus. . Pulkininkas pasakė skaičių. .Jūs padėjot tik dešimt dolerių.pastebėjo pulkininkas.ir nusišypsojo. kad pulkininkas.T a i tiesa. . Nėra prasmės erzinti likimo. Kauliukai jau buvo Edžio Kazino rankose. reikia statyti du prieš vieną.jo eilė. Raudonieji kubeliai atsitrenkė į visus keturis kraštus. Numetė ant stalo porą banknotų ir po kelių metimų iškrito. jis anaiptol nesistengė pasinaudoti savo padėtim.stengdamasis kalbėti mandagiai.

Moska nejučiomis nuleido galvą. Jūs supratimo neturit. todėl ir pasakiau. tarsi protindamas kvailą vaiką. primenantis pirmuosius tarnybos mėnesius. Labai aiškiai išvydo adjutanto veidą: pilkos akys. Adjutantas šaltai pažvelgė jam tiesiai į akis ir tarė: — Kaip jūs drįstate mokyti pulkininką lošimo taisyklių? Moska apstulbo ir truputį sumišo. kiti karininkai gali jam pasakyti. Kaip jūs manot. Jei pulkininkas ko nors nežino. Moska akimirksniu pakėlė galvą. — Aš maniau. O kas gi stato po lygiai iš ketverto? Tyliai. Moską apėmė pažįstamas nesmagumo jausmas. kapitone? — paklausė Moska. kuris dabar atrodė griežtas. Pasistenkit. rimtas veidas. . Jūs akivaizdžiai davėte suprasti. kad pulkininkas naudojasi savo padėtimi. Jį degino gėda ir pyktis. Tarsi per miglą Moska išgirdo adjutantą paniekinamai sakant: — Jei būtų mano valia. — Jūs manot. — Kiek turite karinių apdovanojimų. kad kauliukų barškėjimo nebegirdėti: visi lošėjai nuščiuvę klausėsi. švelnus. kas yra armija. norėdamas nusukti jums dešimt dolerių. Jie nemokė pulkininko kaip lošti. Adjutantas atsistojo. o jei ir būtų ką nors sakę. Jis tik dabar pastebėjo. Jūs įžeidėt vyriausiąjį vadą ir kiekvieną šiame kambary esantį karininką. Pastebėjo. tai mandagiai. o kiek žinau. — Po šimts. adjutantas tarė: — Prie stalo buvo mažiausiai dešimt karininkų. jūs anaiptol nenorit. Bet atsiminkit vieną dalyką: panorėję mes baisiai greit galim išgrūsti jus atgal į Valstijas. jog Edis Kazinas žiūri į jį ir patenkintas šypsosi. bet Moska greit iškrito ir nuėjo pas kantriai laukiantį adjutantą. kad jei esat civilis. Jis gūžtelėjo pečiais.110 § MARIO PUZO Edžiui sekėsi. galite daryti ką tinkamas. aš iš viso neleisčiau civilių į karininkų klubą. . kodėl jie tylėjo? Moska pasijuto beraustąs. kad tai nepasikartotų.prabilo jis. tiesus žvilgsnis. — jis juk norėjo lažintis.Kiek sykių buvote desante? . kad taip atsitiktų. kad jis nežino. Todėl pasisaugokit.

Girdėjo. stambus geraširdis pietietis. . tarsi norėdamas ir šiuo atžvilgiu būti panašus į jį: ne veltui jie buvo to paties amžiaus. protarpiais nusijuokdamas. . kai kurie iš šių karininkų yra nepalyginamai didesni didvyriai negu jūs. kas yra armija. ir kai Moska grįžo prie lošimo stalo.ne. Adjutanto balsas buvo šaltas kaip ledas. jo veidas liepsnojo iš gėdos. nes būtume gavę išvesti jus lauk ir nušauti. Bet jūs nedrįskit man aiškinti. ir atsiprašau. . . pasakė: . Moska buvo bekeliąs ranką. Man regis.Taip. kurio negali užgauti jokie asmeniniai įžeidimai. Karininkai aplinkui stalą nusijuokė.pripažįstu. . kad pulkininkui neturėjau to sakyti. . Adjutantas nusišypsojo tarsi už savo tikėjimą kenčiantis dvasininkas. Moska užgniaužė pyktį ir pasistengė atsakyti taip pat ramiai ir šaltai kaip jo priešininkas. tik Moska .tarė jis. kad girdėtų adjutantas. kad pralinksmėtų.Jei tik jūs suprantate neteisingai pasielgęs. bet jie nėra tokie įžūlūs ir šitaip nesielgia. suprantu.Gerai. kaip jam už nugaros adjutantas su kažkuo šnekučiuoja. . . Matė. ir kaip niekur nieko geria su draugais. lėtai tęsdamas žodžius ir pakankamai garsiai. jis kalbėjo ramiai ir nė neketino nusileisti. Kai jis prabilo. vienodo ūgio ir kūno sudėjimo. .atsakė jis. kaip Edis Kazinas užgniaužė šypsenėlę ir mirktelėjo jam. kad nelaimėjot dar dešimt žalių. metantis kauliukus. Vis dėlto šie žodžiai nuskambėjo pernelyg nuolankiai. Karininkas.Gerai.tarė Moska.Aš ne tai turėjau omeny.TAMSOS ARENA $ 111 Adjutantas vėl atsisėdo ant kėdės ir ėmė siurbčioti gėrimą.

bet tu juk pas mane nebeateini. norėjau pamatyti tave valandėlei. Jis tiek užsiprašė.Tu sergi? Mergina droviai nusijuokė.1 0 M O S K A IR G O R D O N A S Midltonas liovėsi dirbę ir ėmė slapčia klausytis: pro praviras Edžio kabineto duris pasigirdo jaunos merginos balsas. Gordonas ir Moska šyptelėjo vienas kitam. Edis šaltai ir pabrėžtinai mandagiai pasiteiravo: .Tai visai nepavojinga.Na. . . sarkastiškai paklausė: .Turiu nunešti daktarui. ji pridūrė: . Jos balsas truputį virpėjo.Aš atsimenu. tarsi bijodama.Edi. . tai labai svarbu.Man reikia dėžutės cigarečių. Mergina paprašė: . kad nesirodyčiau tavo kabinete. . . Jiedu klausėsi toliau. Paskui Edis šaltai. tu gi puikiai žinai.Kokios markės? Tačiau mergina neišgirdo jo intonacijos ir nesuprato užuominos. Edis mandagiai ir abejingai paklausė: . Už dėžutę cigarečių daktaras padarys abortą. tai nesvarbu. Stojo tyla. kas gi atsitiko? Mergina atsargiai papriekaištavo: .atsakė ji. tu sakei. Aš laukiuosi. kas yra.Paskui. Gordonas pakraipė galvą.O. kad rūpindamasis jos sveikata jis neatsisakytų. .Edi. . tu gi žinai.

Mergina ėmė raudoti. kad buvai man vienintelis.Tu nesirodei visą mėnesį. . O jei dar sykį pasirodysi šitame kabinete. Edi. Mergina truputį atgavo drąsą ir įširdo dėl jo paniekos. kurią atvirai parodė Moska. Gordonas Midltonas pasakė: .Pokalbis baigtas. . jų šypsenos dingo.Tu tikras šašas. Nežinojau. nereikia. Edis Kazinas atlapojo duris į jų kambarį. paskui tyliai sukūkčiojo: . bet jo balse girdėjosi kraupi piktdžiugiškos neapykantos gaidelė. Jo švelniame pilkšvame veide žaidė pasitenkinimo šypsenėlė. Dabar grįžk prie darbo. Siaubo apimta mergina sukliko: .Ačiū. o Edis tarė operatoriui: . Prisiekiu! Tu gi žinai.TAMSOS ARENA § 113 Moska su Gordonu linktelėjo vienas kitam ir patyliukais nusijuokė . Moska atsilošė kėdėje ir paniekinamai drėbė: . Edi.Aš neturiu jokio draugužio.Padėkite man. kaip atsidarė ir vėl užsitrenkė durys. pone Kazinai! Maldauju. Jau trys mėnesiai. daugiau šioje bazėje nebedirbsi. Jis pasakė tuos žodžius paprastai. Bet išgirdus Edžio žodžius. tarsi vienintelė Edžio atsisakymo priežastis būtų buvusi cigarečių kaina. Tai tavo vaikas.paklausė jis. ar dar ateisi.Aš duosiu tau tas cigaretes. Jo balse nesigirdėjo paniekos. Iš manęs cigarečių negausi. Ką tau reiškia dėžutė cigarečių? Gordonas su Moska išgirdo.Kreipkis pagalbos į savo draugužį vokietį. kaip Edis pakėlė telefono ragelį ir paprašė sujungti jį su karinės policijos viršininku. Tas vyrukas tik porą sykių nusivedė mane į šokius. . kad šis meilės romanas kaštuos jam dėžutę cigarečių. .ne iš merginos.Kaip jums patiko ši scenelė? .nukirto Edis Kazinas. Edi! . . padėkite man! Tada jie išgirdo. Edis kalbėjo ramiai ir mandagiai. Edis pašaipiai nužvelgė juos. o iš Edžio: įsivaizdavo jo sumišimą.

.Be to.Palauk. Jis rūkė cigaretes. .Po velnių. . Tu ne prieš. į vidų įžengė Volfas. ant viršaus . Edis tyliai paklausė Volfo: . . . .Kokia smagi niektauzų kompanija! — nusišypsojo jis.ir išėjo pro duris.linktelėjo jis.Jis nuoširdžiai nusikvatojo. Volfai? Volfas vyptelėjo. Gordonas nuleido galvą ir įsistebeilijo į grindis.Gordonas stabtelėjo tarpdury.yra kas paskundžia. . ir jūs abu tylėkit. ir jo kreidos baltumo veidas nušvito nuoširdžiu džiaugsmu. kad pranešiau. Edis kažkodėl surūgo ir niūriai burbtelėjo: .Valstijose patikrino anketą? . Gordonai. rijo šokoladą ir maistą.Nutvėriau du bošus kniaukiant kavą. Jis pasisveikino: . draugužiai! Pasidėjo portfelį ant stalo ir pavargęs sudribo kėdėje.smėlio.sriubos. man tai jau ne pirmas kartas. . Volfas švelniai paklausė: . kam galėtų tai šauti į galvą? Kaip visada .Po šimts. Edi? . .tik pusė dėžutės.Kas kas. Volfas kilstelėjo ranką. Tik nežinau. tu juk to tikėjaisi? Gordonas pamažu pakėlė galvą ir nusišypsojo. Volfai.Tik nesakyk. kurį jai nešdavau. Aš žinau. . . — atsakė šis. kurias jai duodavau.Sveiki. Žinot. ta šliundrelė visą laiką painiojosi su kitu vyruku. Atsidarė kabineto durys. Gordonai.Šiandien anksčiau eisiu namo.114 5 MARIO PUZO . o tada . kad aborto kaina juodojoje rinkoje . gerai? Bet maždaug po savaitės gausi bilietus atgal į Valstijas.Ačiū. valgyklos vedėjas leidžia jiems išsinešti namo po katiliuką sriubos. kokie geri berniukai! Kaip nori padėti vargšei mergytei! Klausykit.Ne. o Volfas Treisis visada sučiups nusikaltėlį! Kaip tu tai darai. Midltonas pakilo.Oi. kaip paskui atskiria nuo kavos tą smėlį.Turbūt. . . Taigi ant dugno jie pripila maltos kavos.

kad tai labai gražu. .Žinai. . aš turbūt pirmas perpratau Gordoną. Užuot girtuokliavęs. ir pakeliui jis staiga paprašė sustoti. Edis pasispaudę portfelį po pažasčia ir žengė prie durų.Jis brūkštelėjo sau per gerklę.Aš gyvenu! . Edis Kazinas ėmė tvarkyti savo stalą. Kiek sykių per dieną pas mus ateina vokiečiai. kad nuo Gordono reikia nenuleisti akių. šiek tiek sumišęs tarė: „Būtų kam nors padangą pradūręs. Edi. kad rusų kariuomenė įsiveržė į anglų arba amerikiečių sektorius? Per mano rankas eina slapti pranešimai. Tokius kaip jis jie be druskos suryja. . žinoma.Jis ne bailys.tarė. vėliausiai po poros metų čia užsikurs pekla. Už kadrų skyriaus langų jau leidosi prieblanda. Aišku.TAMSOS ARENA $ 115 . norintys stoti į mūsų armiją. . Ir kai mano bosas pasakė.Ne apie tai kalba. pasakysi. Pajudink smegeninę. . Edis atsisegė portfelį ir iš stalčiaus ištraukęs sudėjo ten du butelius džino. aš nė kiek nenustebau. . Volfas tarė: . ant kurio vos neužvažiavau. turėtum sąskaitą banke.Sėkmės. didelę skardinę greipfrutų sulčių ir kelias plyteles šokolado. Numetė jį į krūmus ir maloniai šypsodamasis. Štai taip! . maitvanagiai! Einu tramdyti gorilos. nes jis . Visai nedaug beliko. . Išlipo iš džipo. truputį per daug išsiskiria. grįžo gerą galą atgal ir paėmė nuo kelio aštrų gelžgalį. kad galėtų kariauti su rusais? O kiek sykių buvo pasklidę gandai.partijos narys.O aš grįšiu į Valstijas.Geriau duotum man savo cigaretes ir butelius. Neturiu noro atsidurti karo belaisvių stovykloje Sibire! . Volfas nurijo kąsnį. Gordonas geras vyrukas. Vakarieniaujant Volfas tarė Moskai: ." Tu.šūktelėjo jis.atsakė Volfas.Taip. Todėl tokiems gordonams galveles reikia nukapoti. Vargšas kvailelis! Moska prisidegė cigarą ir gurkštelėjo kavos. Vieną dieną vežiau jį į miestą. Bet jis truputį persistengia.

kad rengiamasi panaikinti vedybų draudimą. vedančiu tolyn nuo centro į tolimiausią Noištato pakraštį. Prie geležinio strypo. Trumpai linktelėję galvą.pasakė jis. netrukus Volfas sustojo prie vienišo namo. Netoliese stovėjo dar trys džipai ir keletas malkomis kūrenamų vokiškų opelių su geležiniais išmetamaisiais vamzdžiais. Du amerikiečiai kareiviai sėdėjo susispaudę. kokio jis nebuvo matęs. įmūryto į akmeninius laiptus. Priešais juos stovėjo vokietis. . tarsi viduje būtų buvusi viena vienintelė kambarių eilė. Važiuoti reikėjo netoli. Jos už tai. Visi . pasuko keliu. . ekipažo vadų. supliuškusius juodus portfelius. tiekimo karininką. ir vokiečiai — kantriai laukė savo eilės. Kambaryje buvo pilna žmonių.Nesijaudink. .ir amerikiečiai.Gal kaip nors spėsiu dingti iš čia. — Turiu slaptų žinių. ir Moska krūptelėjo. . kuris atrodė kaip reta siauras. kol užvirs ta košė. Taigi galėsime savo froilen paversti garbingomis damomis. durys atsidarė. — tarė Volfas. Penki vokiečiai visi kaip vienas laikė tuščius. kurių kiekvienas turėjo išsipūtusį blizgančios kiaulės odos portfelį. leisdamas padavėjui pripilti kavos. Milžinas po vieną palydėdavo juos į gretimą kambarį ir atidarydavo duris vis naujai atvykstantiems Amerikos karininkams. Buvo ir trys karininkai. per vidurį pasistatę kažko prikimštą žalią kuprinę. kad besidulkinantys vyrai duotų damoms sportinį šansą juos pabalnoti! Jiedu išėjo iš valgyklos ir patraukė prie Volfo džipo.Frau Vlavern mūsų laukia. grandinėmis buvo prirakinta keletas dviračių. Volfas nusišluostė burną ir atsilošė. Milžinas pasitraukė į šalį ir leido jiems įeiti. Volfas paskambino. Išvažiavę anapus bazę juosiančios vielinės tvoros. toks didelis ir stambus.116 $ MARIO PUZO Moska iš lėto tarė: . kareiviams bei vokiečiams. jie apsimesdavo nepažįstą vienas kito. Čia nugalėtojų nebuvo. valgyklos seržantą. Moska pažino keletą bazės tarnautojų. Amerikos bažnyčios daro šiuo klausimu didelį spaudimą.

Gal norėtumėt pažiūrėti ir ką aš turiu parduoti? Jis išsitraukė auksinį žiedą su didžiuliu brangakmeniu ir padavė jį Moskai. Tačiau Volfui einant pro šalį. Pažiūrėk į plokščiąją pusę. Moska pabandė grąžinti žiedą. Ji laiko jį girtiems kareiviams ir bošams gąsdinti. Paskui parodė jiems sekti iš paskos ir atidarė duris į gretimą kambarį. Kai jiedu liko vieni.Tik dešimt dėžučių. o ant jo . piktokai jį stumtelėjo. Ir jis kaip vaikas pridėjo pirštą prie lūpų. anaiptol nesiderinančiu prie tokio kūno. .Nieko sau vyrukas! . imkit jį. bet nepačiupo ir turėjo lenktis iš savo aukštybių. Aš gi sakiau. Atėjo jų eilė. bet milžinas jo purtėsi. Mažiausiai karatas. jis mums nesuldiudys. . neblogas. kad vyrukas silpnaprotis. liūdnai jį pasiėmė. . imkit jį už dešimt dėžučių. Čia buvo visiškai tuščia: stovėjo tik dvi medinės kėdės. ir milžinas nuvedė juos į gretimą kambarį. šis nerangiai mėgino sugauti. čia nebegrįždavo. Žmogus. po jo . Jis kreipėsi į juos vokiškai ir kimiu švelniu balsu.Bet jei ji turi popierinių.Volfą.Atrodo. Suradęs jį vėl ryžtingai įbruko Moskai: . .Jis nieko nevertas. tačiau kambaryje vis dėlto girdėjosi atvažiuojančių ir išvažiuojančių džipų burzgimas.kartojo jis.Dešimt dėžučių. paklausė: .peleninė.Jos sargybinis. Jis sviedė milžinui jo prekę.Volfas nusišypsojo Moskai. kad sugraibytų ant grindų nukritusį žiedą. Moska padėjo žiedą ant stalo.TAMSOS ARENA § 117 Langai buvo uždaryti langinėmis. Bet tikro vyro jis neįveiks! . nedidelis stalelis. Tas milžinas beveik silpnaprotis. Atsistojęs palei duris praleido juos: iš pradžių Moską. Tada milžinas iš lėto. .paaiškino Volfas. Volfas pavartė žiedą ir nusišypsojo. išėjęs drauge su milžinu. Netrukus milžinas grįžo. Moska tarė: . Jį išleisdavo pro duris kitame namo gale. . Moska perdavė žiedą Volfui ir tarė: . tik nesakykit frau.Dešimt dėžučių. .

Galite mums padėti? Moteris nužvelgė jį nuo galvos iki kojų ir vėl atsakė angliškai: . Nejau laikote mane kvaile? Volfas užgniaužė šypseną.Nieko baisaus. pluoštas banknotų nukrito ant grindų. Bet dabar jo masyvų mirtinai išblyškusį veidą užliejo tirštas raudonis.Mielasis pone. Ji kalbėjo angliškai. . Plačioje pintoje kėdėje sėdėjo nedidukė apkūni žila moteris. prieš prasidedamą su jumis ir jūsų draugu. ir tada jis ima šitaip elgtis. O jei žinočiau. ji išdidžiai papūtė putnius savo skruostus: . Ir tarė: .tarė ji. tai labai gerai pagalvočiau. . Moters balse skambėjo panieka. gabalų prausiamo muilo ir kitokių tualeto dalykų. o paskui suvestumėt su tais žmonėmis mane. kad jos protingose akyse žaidžia smagi pašaipėlė. jei kas nors kambaryje išsitrauktų ginklą. Geras atlygis už menkutę paslaugą. Jis pastebėjo Moskos šypseną. iš kur galėjo akimirksniu pastebėti.Aš labai atsiprašau. Aš nieko nežinau apie jokį milijoną dolerių popieriniais. per didelio švarko kišenės buvo kimšte prikimštos vokiškų pinigų. ta jūsų istorija išlaužta iš piršto.J e i jūs susisiektumėte su kuo reikia. smagin¬ simės paskui. . Užgaulus moters tonas dar labiau jį įsiutino. Palei sieną kūpsojo rietuvės prekių iš karo prekybos sandėlių: šimtai dėžučių cigarečių. susuktų į ryškiaspalvį popierių. Moteris prabilo pirmoji. Pirma sutvarkysim reikalą. Moska atsistojo prie sienos. .Retsykiais Johanui kas nors nepatinka.118 § MARIO PUZO ir amerikietis galvotrūkčiais nulėkė į kambario vidurį.nusprendė jis. . dėl ko čia atėjau. ir kai jis grįžtelėjo pažiūrėti į įėjusius.ramiai tarė Volfas. Nedidukas vokietis dėstė prekes tvarkingomis krūvelėmis. o greta jos ant stalo gulėjo atversta apskaitos knyga. . Volfas papurtė galvą. geltonų dėžių šokolado.Jūs žinote. Jo juodo. tai ir jums nemažai nubyrėtų. paskui atsigręžė į senąją damą ir pamatė. Nieko negaliu padaryti. Volfas buvo apstulbęs ir kurį laiką stovėjo suglumęs. Tada milžinas uždarė duris ir atsistojo prie jų. .

o ne mane. Moska žengė į priekį. Ji nieko neatsakė. jos akys virto juodais spindinčiais karoliukais. Vokiškai tarė milžinui: „Aplink!" Milžinas tebeėjo prie jo. perspėsiu dėl jūsų savo draugus. tik nenuleido akių nuo Moskos. Jis paklausė: .Ji skambiai nusikvatojo. nes jūsų amžius ir sargybiniai apgins jus.rūstokai tarė jis. čia nebūtų jokių kalbų ir jūs visi labai liūdėtumėt. griežtai kažką riktelėjo milžinui. O dabar . Jei jūsų milžinas būtų stumtelėjęs jį. nesitikėjusi tokio klausimo. laikė ginklą nukreiptą į grindis.TAMSOS ARENA S 119 . Visi atsigręžė į jį. būkit tikras.Jūs turit penkis tūkstančius dėžučių?! Volfas vis dar šypsojosi. . ir jo veide. . Ir. tarsi visuomet parengta dėvėti kaukė.Ar kuris iš šių dviejų žmonių supranta angliškai? Tai svarbu. Jis į nieką netaikė. . Man nepatinka įžūlūs vokiečiai. Milžinas nuo durų žengė link Volfo. Mažasis vokietis išsipūtusiu švarku atrodė išsigandęs.Mano draugas labai išdidus ir lengvai supyksta. Volfas vėl pasilenkė prie moters. Jūs ir jūsų milžinas nepažįstat amerikiečių. Moteris. Volfas šnekėjo toliau: . atsirado valdinga savimi pasitikinčio ir griežto žmogaus išraiška.Aš esu biznierė ir į tokius dalykus nesivelsiu. Sis apstulbęs pažvelgė į ją.Ne.Kaip jums patinka mano draugas? — paklausė jis. .Jūs manote. nesupranta. atsitraukė prie tolimiausios sienos ir atgręžė nugarą. Volfo šypsena dingo. Jis nekalbėtų taip ramiai kaip aš. Jis pastatė portfelį ant stalo. . Mažasis vokietis niekieno neliepiamas atsistojo prie sienos greta milžino. ir senoji dama. išvydusi jo veidą. pasilenkė virš jo ir pažvelgė tiesiai į apvalias senosios damos akutes. Moska išsitraukė iš portfelio savo vengrišką pistoletą ir spragtelėjo saugiklį. atsakė: . Dabar moteris sunerimo. kad turit pakankamai valdžios ir esat saugi.Jūs pernelyg protinga ir pernelyg pasipūtusi. .

120

§

MARIO PUZO

klausykit. Aš protingas žmogus ir esu pasiruošęs užmiršti šį nemalonų įvykį. Tačiau jei sužinosiu, kad jūs kam nors apie mane papasakojot, tai prižadu - išvysite mane visai kitokį. Jis nutilo ir pažvelgė senajai damai į akis. Ji anaiptol neatrodė išsigandusi. Žiūrėjo į jį ramiai ir nė neketino nusileisti. Tai jau buvo Volfo stichija, jo viso gyvenimo darbas. Tokie dalykai pažadindavo jo genijų, kurio buvimu jis neabejojo. Jis kaip niekas kitas perprato moters žvilgsnio reikšmę: žodžiai jai nieko nereiškė, jokiais grasinimais negalėjai palaužti jos valios ar paveikti sprendimo. Jis nusišypsojo - žinojo ką daryti. Jis priėjo prie milžino ir stumtelėjęs apgręžė jį. - Na, drimba, nusijuosk diržą ir eik stokis prieš savo ponią, paliepė jis. Milžinas pakluso. Volfas pasitraukė į šalį. Kad grėsmingiau atrodytų, išsitraukė iš portfelio ginklą ir tarė moteriai: - Liepkit jam tris kartus smarkiai kirsti jums per nugarą. - Jo balse suskambo pagieža. - Jei mėginsit rėkti, visus tris nušausiu. Na, greičiau! Trys kirčiai. Senoji dama vis dar neprarado savitvardos. - Ar jūs suprantat, - tarė ji, - kad jei duosiu jam tokį įsakymą, jis labai sąžiningai jį įvykdys ir smarkiai mane sužeis? Jis juk kirs iš visų jėgų. Volfas geraširdiškai atšovė: - Aš puikiai tą suprantu. Jos putnius skruostus iškreipė nedrąsi šypsenėlė. - Jūs pasiekėt, ko norėjot. Nėra reikalo tai tęsti. As pažadu, kad niekam nieko nesakysiu. O dabar atleiskit, manęs laukia daug žmonių. Volfas ilgokai tylėjo, o paskui, nutaisęs žiaurią šypseną, tarė: - Vieną kirtį. Sutarčiai sutvirtinti. Štai dabar moteris pirmąsyk išsigando. Jos veidas subliūško, balsas ėmė virpėti. - Aš šauksiuos pagalbos, - pasakė ji. Volfas nieko neatsakė. Jis lėtai kreipėsi į Moską, kad būtų tikras, jog moteris supras: - Kai moteris nukris, nušauk tą didįjį.

TAMSOS ARENA

S

121

Jis nukreipė ginklą tiesiai moteriai į veidą. Ji nusigręžė ir vokiškai paliepė milžinui: -Johanai, smarkiai kirsk diržu man per nugarą. Ji pasilenkė kėdėje, įsikniaubė veidu į stalą, o apvalainus pečius atstatė kirčiui. Milžinas plačiai užsimojo diržu ir kirto. Po suknelės audiniu pasigirdo šiurpus plyštančios odos ir mėsos traškesys. Moteris pakėlė galvą. Jos veidas buvo mirtinai pabalęs iš skausmo, siaubo ir išgąsčio. Volfas pažvelgė į ją šaltu, bejausmiu žvilgsniu. - Dabar supratot, - tarė jis. Paskui, mėgdžiodamas užgaulų jos toną, pridūrė: - Nieko negaliu padaryti. - Jis pasuko prie durų ir šūktelėjo: - Eime, Valteri! Jie perėjo kambarius, per kuriuos atėjo, ir išėjo laukan pro priekines duris.

Važiuojant džipu atgal į miestą, Volfas juokdamasis paklausė Moskos: - Ar būtum nušovęs tą dičkį, jei būčiau liepęs? Moska prisidegė cigaretę. Jis vis dar negalėjo atsipalaiduoti. - Po šimts, aš gi supratau, kad tai spektaklis. Pripažįstu, Volfai, - tu meistras kurti įspūdingus reginius. Volfas patenkintas atsiliepė: - Turiu patirties, berniuk. Dalis mūsų karininkų buvo tokie skystablauzdžiai, kad neįstengdavo kaip reikiant spustelėti kalinio. Todėl turėdavom įgąsdinti. O tu ten prie sienos atrodei tikras banditas! - Aš nustebau, - tarė Moska. - Kai tas vyrukas tave pastūmė, o senoji dama ėmė taip bjauriai elgtis, aš sumečiau, kad tai spąstai. Ir įsiutau. Dėl Dievo, negi jie nesupranta, kad kai kurie mūsų kareiviai už šitokį pokštą visą jų kompaniją į gabalus ištaškytų? Volfas iš lėto prabilo: - Žinai, kokie žmonės, Valteri. Si senoji dama mano esanti labai protinga. Ji turi tą savo milžiną, o visi Amerikos karininkai ir kareiviai ją gerbia, nes jos dėka kraunasi turtus. Bet pastebėjai:

122

§

MARIO PUZO

ji kai ką pamiršta. Pamiršta, kas yra baimė. Tas kirtis pravalys jai smegenis. Atsimink. Jei nebūtų jo gavusi, nemokėtų bijoti. Žmonės tokie jau yra. Jie pervažiavo tiltą ir atsidūrė Brėmene. Po kelių minučių sustojo priešais bendrabutį. Neišlipdami iš džipo, surūkė po cigaretę. Volfas tarė: - Maždaug per savaitę turim susirasti svarbiausius žmones. Gausim gerokai pasitrankyti naktimis. Galiu užsukti bet kada, todėl būk pasiruošęs, gerai? - Jis paplekšnojo Moskai per nugarą. Moska išlipo iš džipo, dar sykį užsitraukė cigaretę. - Kaip tu manai, ar ji ką nors pyptels savo draugams? Volfas papurtė galvą. - Dėl šito esu visiškai tikras. Ji niekam nė neprasižios. - Jis šyptelėjo Moskai. - Dryžis ant nugaros neleis jai užsimiršti.

1 1

V A L T E R I S M O S K A , civiliai apsirengęs, spoksojo pro kadrų skyriaus langą. Jis stebėjo pro šalį vaikštančius bazės darbuotojus: lėktuvų mechanikus žaliais darbo drabužiais ir kailiu apvedžiotomis odinėmis striukėmis, išsičiustijusius aviacijos karininkus tamsiai žaliomis uniformomis ir violetinėmis milinėmis, apdriskusius vokiečius darbininkus. Visi gūžėsi nuo žvarbaus lapkričio vėjo. Jam už nugaros pasigirdo Edžio Kazino balsas: - Valteri! Moska atsigręžė. Edis Kazinas atsilošė kėdėje. - Turiu tau darbo. Man šovė į galvą viena mintis, ir leitenantui ji patiko. Dabar visoje Europoje rengiame maisto taupymo kampaniją, žinai, bandom įtikinti tuos rajūnus, kad nepersiėstų iki vėmimo. Kad nebadautų, bet ir per daug neapsikrautų padėklų valgyklose - paskui visko nesuvalgo ir tenka išmesti. Tai štai ką sugalvojom. Nupiešim plakatą: Amerikos kareivis su padėklu, apkrautu kalnais maisto, o po juo užrašas: „Liaukis!" O greta įdėsim dviejų vokiečių berniūkščių, rankiojančių gatvėje nuorūkas, fotografiją su užrašu: „Ir jūs liaukitės!" Na, kaip manai? - Tikras šūdas, - atsakė Moska. Edis išsiviepė. - Teisingai. Bet velniškai protingas sumanymas. Tikra masinė agitacija. Stabe tai išskėstom rankom sutiks. Gal net Stars and Stripes išspausdins, kas žino? Gali išeit didelis dalykas. - Dėl Dievo, - nutraukė Moska.

124

*

MARIO PUZO

— Gerai jau, gerai, - kiek apmaudžiai nusileido Edis Kazinas. - Tavo reikalas - nufotografuoti nuorūkas rankiojančius vaikus. Lauke stovi džipas, pasiimk iš laboratorijos tą fotografą, kapralą. - Gerai, - atsakė Moska. Jis išėjo į lauką ir nulydėjo akimis besileidžiantį vakarinį lėktuvą iš Vysbadeno: tas lyg burtų lazdele mostelėjus atsirado danguje tiesiai iš oro. Paskui jis įsėdo į džipą.

Jau buvo vėlyva popietė, kai jis per tiltą įvažiavo į Brėmeno centrą. Kapralas trynėsi kažkur po angarus, ir Moska sugaišo visą valandą, kol jį surado. Miesto gatvės buvo pilnos skubančių vokiečių, žvangantys tramvajai su ant laiptelių pakibusiais keleiviais šiaip taip skynėsi kelią tarp daugybės žmonių ir mašinų. Moska pastatė džipą priešais „Varpą". Paprastą darbo dienos popietę čia būdavo ramu. Priešais Raudonojo Kryžiaus klubą nesimatė nei elgetų, nei slampinėjančių merginų, nei vaikų; gyvenimas čia užvirs tik po vakarienės. Šaligatviu pirmyn atgal vaikštinėjo dvi vokietės policininkės - iš lėto, tarsi užliūliuotos melodingo tramvajų žvangėjimo. Moska su kapralu sėdėjo džipe ir laukė pasirodant elgetaujančių vaikų. Jiedu rūkė cigaretes ir tylėjo. Galų gale kapralas tarė: -Velniškai nesiseka. Pirmas sykis, kai nesimato nė vieno bošo išperos, besitrinančio aplink. Moska išlipo iš džipo. - Eisiu apsidairyti, - pasakė jis. Buvo labai šalta, jis pasistatė švarko apykaklę. Užėjo už kampo - vaikų nesimatė. Jis ėjo toliau, kol atsidūrė anapus „Varpo" pastato. Du maži berniūkščiai rimtais veideliais tupėjo ant didžiulės nuolaužų krūvos ir žvelgė į priešais besidriekiančius didžiojo miesto griuvėsius. Berniūkščiai buvo susisukę į paltus, kurie siekė jiems iki kulnų, ir užsimaukšlinę ant akių smunkančias kepures. Plikomis rankutėmis jie sėmė nuolaužas, nukratydavo nuo jų purvą, o iškrapštytus akmenukus ir plytų skeveldras svaidė į griu-

Pradėkit rinkti nuorūkas. plytintį jiems po kojomis. kad jis galėtų jus nufotografuoti. atpažino. . bet liko nepatenkintas.Atsmaukit jiems kepures. — Nuotraukoje nesimatys! Moska išsitraukė keletą cigarečių ir sviedė į lataką. kaip kažkieno ranka sugriebė jį už alkūnės ir apgręžė aplink.Nuorūkos per mažos. jie nesistengė į ką nors pataikyti ir per smarkiai neužsimodavo. Jis ruošėsi fotografuoti toliau.Niekur neikit. Kapralas laukė jų. bet tą akimirką Moska pajuto. nors buvo apsirengęs civiliškai. Moska taip ir padarė. Abu vaikai klusniai pasilenkė. Ji atsigręžė į berniukus ir grėsmingai riktelėjo: . dabar pasakykit jiems ką daryti. . . Kapralas padarė keletą kadrų. . jūs. kad tai priešas. .paliepė berniūkščiams Moska. Ir žiūrėkit į kameros pusę. ji tebelaikė jį už alkūnės.šūktelėjo kapralas. Priešais kamerą atsidūrė du išsiviepę nykštukų veideliai. Jis įkišo į kamerą plokštelę ir nustatė nuotolį. .Čia draudžiama tai daryti. tylią ir tuščią žaidimų aikštelę ir susikibę už rankučių nusekė paskui Moską į judrią aikštę priešais „Varpą". Ji atšoko atgal ir paleido jo ranką. — šaukė kapralas.TAMSOS ARENA § 125 vėsiais pavirtusį slėnį. Toji. .Ei. Kapralas nemokėjo vokiškai. ir nė kiek neišsigandę nušliuožė nuo krūvos žemyn.vokiškai šūktelėjo Moska. Moska smarkiai atstūmė ją. . Priešais stovėjo anos dvi policininkės. .ar norit uždirbti po plytą šokolado? Vaikai niūriai nužvelgė jį. tačiau per didžiules kepures su snapais nesimatė jų veidų.Dinkit iš čia. . greitai! Moska sučiupo vaikus už pakarpos. ir po šiurkščia mėlyna vilnone uniforma pajuto minkštą krūtį. buvo beveik jo ūgio. kad neprarastų pusiausvyros ir nenulėktų nuo krūvos žemyn. paskui lyg teisindamasi tarė: .pasakė jis. išlipęs iš džipo.Gerai. Jie paliko savo plačią. . kuri apgręžė jį. Baigęs šūktelėjo Moskai: .

Kapralas perspėjamai sušuko. traukdamiesi iš ginčo vietos. tamsią ir tylią jį stebinčių vokiečių minią . Jis lėtai. Maniau. . Vokietis tyliai. pilną prikimštą popierių. .Parodykit savo pažymėjimus. tarsi jie būtų matę kiaurai jo širdį ir sielą. Tada paprašė kapralo: . bet policininkės buvo dingusios. . ramiai nužingsniavo prie džipo.metė jis kapralui. kitoje aikštės pusėje. ir Moska spėjo vėl juos sugauti.Aš nesupratau.Ryt iš ryto ateisit į policijos nuovadą liudijimo atsiimti. Moska atidavė vokiečiui piniginę. . Akimirką jį apėmė baimė. paskui vėl įsiplieskė pyktis. Visas virpėdamas iš baimės ir sumišimo. milžinišką lyg miškas tolumoje.Matot jo uniformą? . Vyriškis kažką piktai jiems riktelėjo. Jis pasuko į Meco gatvę ir išvažiavo iš aikštės. liesas tamsus jo veidas buvo net persikreipęs iš pykčio. vaikai išsigando ir pasileido bėgti. vokietis įkišo ranką į švarko kišenę ir ištraukė amžinąją išsipūtusią piniginę.jis parodė į kapralą. . . kad jų toks darbas: vaikyti šalin vaikus ir neleisti jiems elgetauti. pasakė jis ir apsisukęs grįžo prie džipo. paskui ištiesė ranką. Moska nubėgo gatve paskui jį. Moterys ėmė mikčiodamos aiškinti. Netoliese sustojo pro šalį ėjęs vokietis.Parvarykit džipą atgal į bazę.tirštą. norėdamas įsimaišyti į tramvajaus laukiančią minią ant kampo.Kodėl liepėt vaikams bėgti? . . stengdamasis tuo pat metu nenuleisti akių nuo Moskos. . ir berniūkščiai. atsiprašydamas tarė: .126 $ MARIO PUZO Jis atsigręžė į moteris. kol šis atėmė iš jo popierius ir pats surado mėlynąją kortelę.Duokit man savo asmens liudijimą. Vokietis sparčiu žingsniu leidosi tolyn. Berniūkščiai tebelaukė. Pilkoje lapkričio prieblandoje jis matė anapus gatvės.užriko ant jo Moska. Jis ilgai krapštėsi po juos. kad jie elgetauja.įsakė Moska ir ištiesė ranką. Išgirdęs jo žingsnius. atsidūrė prie jo. vokietis atsigręžė ir sumirksėjo iš baimės. .Važiuojam.

Hela pakėlė galvą. O vaikai taip ir liko bestovį priešais „Varpą". kas atsitiko. Jis buvo didelis ir jaukiai apstatytas. Jis jautė daugybę juos supančių pavojų. Kai Moska įėjo į kambarį. — O.Gal pavėžėtum mane į policijos nuovadą. mirkydami į ją džiūvėsius. o sykiu . kampe prie durų . koks svarbus yra jos gyvenime.aukšta balta spinta. Leo sėdėjo ant sofos ir skaitė.TAMSOS ARENA § 127 Kapralas linktelėjo ir tyliai tarė: . kad reikėjo dar pafotografuoti. Hela tylėdama išpilstė į puodelius karštą sriubą. Keptuvė su kiauliena laukė savo eilės. kvepėjo valgiu. . jis nedavė jiems žadėto šokolado. jau parėjai! — šūktelėjo ji ir atsistojo jo pabučiuoti. kurių ji. . kad Leo smalsiai žiūri į jį ir linksmai šypsosi. Viename kampe stovėjo lova ir naktinis staliukas.Tikiuosi. Leo pakėlė galvą ir linktelėjo jam.atsakė Moska. o viduryje . ant jo .apvalus stalas su pintomis kėdėmis. Velniškai didelis kambarys. — Turėjau reikalų mieste ir nebegrįžau į bazę. regis. Kambaryje buvo šilta. paskui skaitė toliau. Pastebėjo. ir Moska išsigąsdavo ir pasijusdavo kaltas supratęs. Hela ant elektrinės viryklės šildė sriubą.erdvės įspūdį. tada pastatė ant viryklės keptuvę su kiauliena. kai pavalgysim? paprašė jis Leo ir numetė liudijimą ant stalo. Jie iš lėto gurkšnojo sriubą. Moska syktelėjo į kišenę cigaretės ir užčiuopė vokiečio asmens liudijimą. Leo linktelėjo ir paklausė: . Liko dar daugybė tuščios vietos. nė neįtarė esant. tie kadrai bus geri. Hela paėmė nuo stalo mėlynąjį asmens liudijimą. jos veidas visuomet nušvisdavo iš laimės.lempa ir radijo imtuvas. Žvelgiant į jį. Tada Moska atsiminė. Ant stalo stovėjo tuščia skardinė raudona etikete. Palei vieną sieną stovėjo didžiulė tuščia indauja.Ką čia turi? Moska papasakojo jiems. . kuri teikė kambariui jaukumo. .kaip visada pamanė Moska.

paskui pasilenkė virš stalo. . nors visada šaipydavosi iš to jausmingumo ir niekad nežengdavo pirmojo žingsnio. .J a m buvo gėda. -Taip jam ir reikia.Ji atidžiai tyrinėjo nuotrauką. Moska burbtelėjo: .Ne. . . Ji atlošė galvą. Įdomu. .pasakė Hela. Paskui važiuosim į klubą.Šiandien jo laukia bemiegė naktis.kreipėsi jis į Moską.Ji vėl numetė liudijimą ant stalo. ar turi vaikų? . . kad tie vaikai elgetauja ir rankioja gatvėse nuorūkas. . Jos menkučiai šviesiai rudi plaukai buvo glotnūs kaip šalmas. kokia ji jam brangi. Tai geras darbas.Klausyk.kodėl iš karto nenuėjai su tuo vyruku į policijos nuovadą? Juk ten visai šalia.Tai tegu dabar paprakaituoja.Ar duosi mums tos kiaulienos.atsakė Hela. .Jis vedęs. . tik norėjau pagąsdinti tą šunsnukį.suniurzgė Moska. velniai griebtų. Moska šyptelėjo. jis dirba spaustuvėje.Jo mėlynos akys ir rudi plaukai. kad jis pabučiuotų. jo veidas šiek tiek trūkčiojo. .Nelauk manęs. .piktai atkirto Moska.Aš tik norėjau jį truputį pagąsdinti. Taip. jis pasijuto kaltas. .Man regis. . — jis gyvena Rubzamo gatvėje.Atrodo neblogas žmogus. .128 § MARIO PUZO Laikydama viena ranka puodelį sriubos. . Tokiomis akimirkomis jis ypač aiškiai jautė. ir Moska nusišypsojo. Leo užvertęs galvą baigė gerti sriubą. antrąja jį atvertė. Prisikirtę riebių sumuštinių Leo su Moska pakilo.tarė ji. . . . . .šūktelėjo ji.Žiūrėk. Nesirengiu nieko daryti. Leo pasirausė lagaminėlyje. .Jam ant piršto yra randas. ieškodamas džipo raktų. .pasakė ji.Kurių velnių tas nenaudėlis kiša trigrašį į svetimus reikalus?! Hela pakėlė į jį savo šviesiai pilkas akis. Ji arčiau negu policijos nuovada. kol dar nesudegė? Hela padėjo ant stalo kiaulieną ir kepalą pilkos vokiškos duonos. . . . .Argi ten neparašyta? — nusistebėjo Moska. Hela paėmė liudijimą ir perskaitė adresą.

ką reiškia „prakaituoti". Garsiai pabeldė. tik veidas dabar buvo įsitempęs. Viduryje didžiulio kambario ant stalo stovėjo keturios lėkštės su juoda putra. kad buto gyventojai matė jį pro langą ir tik laukė. Moska atsivertė liudijimą ir sulygino pavardes. . ir kur kas gyvena. Visi tylėdami įsistebeilijo į ateivį. . ir durys tuoj pat atsidarė. Moska gūžtelėjo. Gal tu užeitum į namą. . griežti bruožai. Viename kampe stovėjo lova.bet tai pakeliui į klubą. Vokietis pasitraukė į šalį. Leo? .TAMSOS ARENA § 129 . ji šūktelėjo pavymui: . vežk mane pas tą vyruką! .Tu atėmei tą liudijimą. Jis pataikė ateiti kaip tik per vakarienę. vaikai ištrūko jai iš rankų.Parvežti tau ledų? Ji linktelėjo.Na jau ne.atsiliepė Leo. aš žinau. gerai. kurioje plaukiojo pilkos susmulkintos daržovės ir didžiulės vandeningos bulvės. Jis suprato. Ant vestibiulio durų kabojo visų nuomininkų pavardės.Nuo judviejų su Hela man tiesiog dantis gelia! . Be to. skirtą dviem šeimoms. Labai tikslus žodis. Jam einant pro duris.Nenoriu nė matyti to šunsnukio. kol pabels.Jis pasipurtė. Jis atpažino tarpduryje stovintį vyriškį: cilindro formos galva. .Jis atgręžė į Moską savo stambių bruožų veidą ir liūdnokai nusišypsojo. įskaitant ir jų šeimų narius. bet sudalintą į mažus butus: gyvenamojo ploto labai trūko. Kai ji atsigręžė į Moską. toliau palei sieną buvo negrabiai pritvirtinta kriauklė. . ir Moska įžengė vidun. o viršum jos . glotniai sušukuotais plaukais skubinosi išvesti į kitą kambarį du mažus berniukus. .vyptelėjęs atšovė Leo. . o kepurė nebeslėpė pliko pakaušio.didelis įrėmintas tamsiai žalių ir rudų tonų paveikslas.Gerai jau. Tada užlipo į antrą aukštą. dėl Dievo. Moteris šviesiais. .Jis gyvena pakeliui į klubą! Džipe Leo paklausė: .Tai kur važiuoti? .Man tai kas. tu ir atiduok! Jie lengvai rado namą — privatų. kaip tu sakai.

tarė Moska.Mes manėm. Vienas mažylis išsigandęs pravirko. bet vokietis sugriebė jo ranką ir vėl įbruko jam stiklą. vyras karštligiškai bėrė. žmona puolė prie jo ir nuvedusi pasodino į vieną iš tuščių kėdžių prie stalo. Viskas susidėjo: atslūgusi baimė. kad neišmestų iš darbo. kas jam? .Balsas virptelėjo. kad jūs atvykote jo išsivežti. dienos siaubas. Visai nenorėjau kištis! Moska prisiminė. norėdamas nuraminti vaiką. vis dar be galo susijaudinęs. Ji kaip tik padavė vyrui taurelę šnapso. džipo stabdžių cypimas priešais jo namą .I30 § MARIO PUZO Jis padavė vokiečiui mėlynąjį asmens liudijimą.visa tai tarsi užnuodijo kraują. žengė prie jo ir ištraukė plytelę šokolado. Moska sustingo ir bejėgiškai pažvelgė į moterį. . tik nesusipratimas.Kaip? Moska atsakė: .Nieko. Jis pripylė Moskai išgerti ir įbruko stiklą jam į rankas. Vyriškis paėmė jį ir užsikirsdamas pratarė: . Moska.Palaukit. moteris pripuolė prie vaiko. Vaikas nurimo. tie vaikai prie jūsų kimba. Aš tik mokėjau . . aš maniau. kaip piktai šis vyriškis rėkė ant vaikų.Viskas gerai. Jo balse girdėjosi pyktis ir gėda.Tai buvo nesusipratimas. visi spaustuvininkai turėjo stoti. Pamirškit viską. tarsi kas būtų sudaužęs jį saugančias sienas.Aš niekad nebuvau nacis. griežtas vokiečio veidas kraupiai perbalo. Moska sunerimęs paklausė moters: .Kas atsitiko. . Jo tėvas. Atviras. tarsi to balso savininkas pats būtų jautęsis kaltas dėl varganos vaikų būklės. . pliaukštelėjo ranka jam per veiduką ir griebė jį į glėbį. matot. kad žmona ir vaikai mato jį. Jis pamėgino pastatyti stiklą ant stalo. Vaikas persigando ir ėmė isteriškai klykti tokiu spigiu balseliu. Pamiršęs. Kol jis gėrė. Įstojau į partiją tam. palaukit! Jis paknopstom puolė prie spintelės ir grįžo su buteliu snapso ir stikline vandens.negyvu. . bejausmiu balsu atsakė moteris. šūktelėjo: .J u m s nereikės rytoj eiti į policijos nuovadą. tarsi būtų maldavęs nežudyti: . . Jis ėmė drebėti visu kūnu. kad jį vos galėjai girdėti.

ir nieko daugiau. kad amerikiečiai geri žmonės. ji ramiai atlaikė jo žvilgsnį. Niekad to neužmiršiu. — Labai ačiū jums už gerumą. Susidūrusi su Moskos akimis.TAMSOS ARENA § 131 mokesčius. Ji buvo mirtinai išblyškusi. kad ta plikė ir trūkčiojantis veidas pasrūtų krauju. bet griežtai sakė savo vyrui. Jis nusigręžė. Tada pamatė moters veidą . Geras šnapsas. . stovėjo kiek palenkusi galvą ir susikūprinusi nuo glėbyje laikomo vaiko svorio. Laikau jį nuo peršalimo. Jie geros širdies. Uždaręs paskui save duris. pasisekė! Jis dar sykį spūstelėjo Moskai ranką. Atsidūręs gatvėje ir pažvelgęs į lempos apšviestą langą. Moska išgirdo moters balsą: ji kažką tyliai. tarsi įrėminta tarp rudų staktų. Pilkos jos akys dabar atrodė beveik juodos ir sklidinos nuožmios neapykantos. Nevirptelėjo nė menkiausias veido raumenėlis. Aš visada sakiau. Ačiū iš širdies. Mums. vokiečiams. Jos oda atrodė kone pridžiūvusi prie kaulų. . bet vokietis pasivijo jį ir sugriebęs ėmė purtyti jam ranką. norėdamas nuslėpti panieką ir pasišlykštėjimą. Greta auksinių vaiko garbanėlių jos plaukai irgi atrodė tamsesni. gerkit. Tą akimirką Moska pajuto vos įveikiamą norą jam smogti. o širdis jam daužėsi lyg pašėlusi iš susijaudinimo ir nuo palengvėjimo.ji stovėjo prie durų į gretimą kambarį. Gerkit. Aš niekad nebuvau nacis. jis pamatė. Glėbyje ji tebelaikė vaiką. kuriuos galėjai suskaityti visus alei vieno. kad moteris žiūri į jį.Moska išgėrė ir paskubomis žengė prie durų.

jūs manot. ką ta mergina jame rado.Man tas tipas nepatinka. Volfas jautė malonumą ją tramdyti. . Tiesa. kaip tavo draugeliai elgiasi su savo merginomis! Pažiūrėsi. Paskui atsiriekdavo nemažą riekę nuo priešais gulinčio milžiniško juodos duonos kepalo. . Vokietė mergina. kad mes už jūsų prekes bet ką padarytumėm! Tik pabandyk elgtis su manim taip. Nesuprantu. Buvo tikras. . Jis jau buvo padavęs dokumentus vedyboms. jūs suskiai amerikiečiai.atsakė Volfas.Tą patį. kad Ursula užsiplieks. . . kurį pylėsi į nedideles vyno taures. lipnius gabalus.paklausė Ursula. ką ir tu manyje. ar ilgai aš tave laikysiu. kurį buvo paėmęs iš vieno lenkų pabėgėlio karui pasibaigus.Maždaug po valandos turiu susitikti su Moska „Rotušės rūsyje". žvilgtelėjęs į laikrodį. prisiminė Volfas. ir tik todėl gavo teisę apsigyventi drauge su ja jos tėvo namuose.pareiškė Ursula.Ak. Iš negyvo lenko.Jis neišauklėtas.12 V O L F A S V A K A R I E N I A V O kaip vokiečių valstietis: paėmęs ilgą kraujo raudonumo dešrigalį peiliuku pjovėsi storus. . Tai buvo smulki tamsaus gymio ir pašėlusio būdo mergytė. ir jos tėvas savo ruožtu irgi riekėsi duonos ir pjovėsi dešros. buvo ir kitų sumetimų. Volfas atsipjovė dar gabalą dešros ir juokdamasis tarė: . Kiekvienas prie lėkštės buvo pasistatęs po skardinę amerikietiško alaus. Tuoj durų nerasi! .Kada išeini? . su kuria jis gyveno. vardu Ursula. .

Tėvas nusivedė Volfą į šaltą sandėliuką kitame jų rūsio gale. Aš juos abu pamokysiu. Atlapojo duris ir sielvartingai susirūpinęs šūktelėjo: .pareiškė tėvas. kai seniui pavykdavo jį priveikti.atsakė tėvas. — Reikia ką nors daryti.TAMSOS ARENA § 133 Tėvas.mūsų atsargos baigiasi. Volfas niūriai pagalvojo: na. Ursula. kur tas senas nenaudėlis viską padėjo. . . . Įdomu. pagalvojo jis. Volfas atsiduso. velniai griebtų! Visas kariuomenės dalinys nebūtų taip nusiaubęs sandėliuko. . įsimetė dar keletą cigarų. . Visa tai paėmė iš rakinamos spintos. norėčiau vieną žodelį. Volfgangai. kad jo dukters meilužis — amerikietis. nuo kurios jis vienas turėjo raktą. galiukai saliami ir gabalas balto sūrio . Senis turbūt tikisi siuntinių. žavėdamasis senio tvirtumu: tas senas plėšikas dar spės gerai mane išmelžti.Turiu prastumti labai rimtą biznį. galvodamas apie kažką kita. Volfgangai. bet pasirodė Ursulos tėvas.Pažiūrėk! Ant medinių karčių kabojo pliki kumpių kaulai su vienur kitur dar užsilikusiais mėsos kąsneliais. Pavakarieniavęs Volfas nuėjo į miegamąjį ir prisikrovė savo didžiulį rudos odos portfelį cigarečių ir šokolado. .Per ateinančius kelis mėnesius daugiau duoti negalėsiu. kad tiek neįmanoma suvalgyti. Mudu su dukra stengiamės gyventi labai taupiai.įspėjo jis. Buvo jau beišeinąs. . pagalvojo jis. tarsi būtų sugalvojęs.šito užteks ilgam.siauras lyg jauno mėnulio pjautuvas. Volfas pritariamai linktelėjo galvą. . Volfgangai.Nesirūpink. . Jie grįžo į miegamąjį.tarė jis. Volfui tai patiko. ir Volfas įteikė tėvui penkias dėžutes cigarečių. palauk.Gerai. pabandė ją apraminti: — Ursula. Tėvas visuomet elgėsi su juo mandagiai ir pagarbiai. kaip papildyti atsargas. neužmiršdamas. . žiaumodamas duonos riekę. Kaip visuomet. . kol mudu su Ursula grįšim į Valstijas. — iš įpratimo sumurmėjo jis. — Kol neišėjai. Velnią jis gaus! Volfas linktelėjo galvą. Jie abu puikiai žinojo. pats žinai. Visai baigiasi.

Volfas niūriai linktelėjo. Beeidamas jis vis dar žavėjosi tėvu. Jis jau pasirūpins. kaip dovaną.Volfas. globėjiškai apkabino Volfą per pečius. Kai jiedu drauge išėjo iš kambario. Tai visuomet tarsi užburdavo tėvą ir įkvėpdavo jam daugiau pagarbos . gyvasis cigarečių medis! . tai trupiniai. . . Pigiai parduos Moskai. Niekas nekreipė dėmesio. blyškioje šviesoje kiek akis užmato driekėsi eilės baltų staliukų. Jos buvo milžiniškos. Ir gauti gerą procentą. ir abu vyrai sėdėjo jų šešėlyje.Kitą savaitę gausiu porą didelių rietimų rudo ir pilko gabardino. O kaipgi. parduosiu su nuolaida . Tada sparčiu žingsniu leidosi „Rotušės rūsio" link. Ir jam šis tas nubyrės. Reikėtų parduoti kur kas daugiau. didžiulį rūsyje įsikūrusį restoraną. perrėkdamas muziką.Būk atsargus! Jis išėjo iš rūsio ir užkopęs kelis laiptelius atsidūrė gatvėje. Iki ten tik penkiolika minučių. gal dar tam žydui. atsiskyrę nuo karininkų gelsvai rudomis uniformomis. O jei kas iš tavo draugų norėtų pirkti medžiagos. . jo gabardinas! Ketino parduoti jį be komiso mokesčių.subliuvo Edis Kazinas. bet dėk šapą prie šapo.dėl tavęs.Ką judu sumanėt šiąnakt. Tyliai griežė styginių orkestras. lyg jūros puta verpetuodamos nišose ir privačiuose kambarėliuose. Žinoma. jis turi dar marias laiko. keleto moterų ir visos tos didžiulės salės su daugybe nišų ir jaukių kertelių. rado Edį Kaziną ir Moską susėdusius prie stalo greta didžiųjų vyno statinių. Atėjęs į „Rotušės rūsį".Volfas tai mėgo.134 * MARIO PUZO Prieš eidamas iš kambario. Kazinui ir Gordonui. Jo balsas nuaidėjo beveik nematomais aukštais rūsio skliautais ir užgeso juose. senis draugiškai. nenuoramos? Volfas atsisėdo. bet vis tiek šį tą uždirbs. Ursula šūktelėjo: . Gabardino rietimai. Užsakysiu tau keletą dailių kostiumų. ligi pat lubų. Jis užsikniaubė ant stalo ir pašnibždom paklausė: . Jam einant pro duris. Volfas ištraukė iš biuro stalčiaus sunkų „Valterio" pistoletą ir įsikišo į užantį. kuris prieš karą garsėjo kaip vienas prabangiausių visoje Vokietijoje.

Kai kurie prie kitų staliukų sėdintys žmonės atsigręžė į juos.TAMSOS ARENA £ 135 -Truputį pasivažinėsim po miestą. kad smegenys jam suminkštėjo! Edis pašoko ir piktai subliuvo: . .Nurimk. bet žodžiai vėlėsi burnoje. . Nori būt milijonierius. gal net pavyks sučiupti kokį siūlo galą. ar šis pajėgs atsipeikėti. Volfai. kad Moska beveik toks pat girtas. . kas turi pinigus. nepajėgdamas nuslėpti pasibjaurėjimo. vedantį pas tą. ir bus gerai. Tau neišdegs. kad tu laikai save protingu. Antra. Įdomu. ir tau kelis skatikus suveikčiau. Volfas užsisakė išgerti ir nenuleido akių nuo Moskos spėliodamas. Volfas papurtė galvą. kreipdamasis į Moską. išeisiu minutę kitą į orą. Gali pridaužyt kokį kalinį bošą. Apstulbęs jis matė. tik suktas. Moska suprato ir nusišypsojo. Jis girtas. Be to. tai jam baisu. . O kai girtas. Volfas juokeliais stengėsi paslėpti savo susirūpinimą. Niekad nebuvo matęs Moskos girto. šiąnakt jie pirmąsyk turi susieiti su didžiausiais juodosios rinkos rykliais. kaip ir Edis. gal pavyktų atidėti tą reikalą. Daugiau nieko! . tu nė velnio nesi protingas. Pažiūrėsim. . . bet tai ir viskas. tu bailys. Pirma. Valteri! Aš tikrai kiauliškai su ja pasielgiau. Jis stengėsi kalbėti aiškiai. Edi. bet daugiau nieko.Ant jo galvos sėdėjo tiek kekšių.Ir kaip tu gali pakęsti šitą mergišių? . Volfai! Nė per milijoną metų.tarė Volfas tyliai. gal kas išdegs. kad teks palikti visas savo mergeles! Edis apspangusiu žvilgsniu priekaištingai pažiūrėjo į Moską ir tarė: .Netiesa. visų nekenčia. užgauliai. jis gi tik šaiposi.Tavo bėda.Jis liūdnai papurtė galvą. gavo laišką iš žmonos: ji su vaiku atvažiuoja iš Anglijos čia. Ir tu nustok. Edis mėgdžiodamas irgi papurtė savo girtą galvą.Viskas bus gerai. Volfai. nevažiuoti šiąnakt? Bet viskas jau sutarta.Tu susmirdęs nuorūkų rankiotojau! Moska patraukė jį už skverno ir vėl pasodino. Jei nesukištum visų cigarečių savo mergoms.

Valteri.Turiu tau prisipažinti.Kaip jautiesi? Ar pajėgsi grįžti namo? Edis suburbėjo.Aš dulkinuosi su tikrų tikriausia gorila. kad viskas gerai.nukirto Volfas.nenurimo Edis. — Ir kas? .136 S MARIO PUZO Norėdamas jį pralinksminti.Papasakok Volfui apie savo gorilą.pajuokavo Volfas. taip griausmingai nusikvatojo. Aš tau melavau. Įsmunku į namą. kurie jau ir taip perštėjo nuo daugybės .Tai bent radai kada prisisiurbti! Žvarbus žiemos oras kiaurai gręžė Moskai skruostus. kad ji atrodo kaip tikra gorila. . kai sutemsta. . ką pasakys Volfas.Gal atsivestum ją. stingdydamas gomurį ir dantenas.atsakė Volfas. . . Ji gyvena prie pat bazės ir dirba karinei administracijai. Volfas nesusivaldė: . paskui rimtai atsigręžė į Moską. kad dar atneštų išgerti.paaiškino Moska.Na. Ji tikra gorila. Sis ėjo svyruodamas. Moska pasilenkė prie Edžio ir paklausė: . . Volfas baigė gerti viskį ir šiek tiek atsileido. kad žmonės prie gretimų staliukų vėl sužiuro į juos. Volfas praleido Moską j priekį.bet jis tvirtina. ir Volfas.Jėzau. tik man buvo gėda tau sakyti. Valteri. galutinai atsigavęs. kone iškilmingai pareiškė: . . Volfas klausiamai pažvelgė į Moską. . . Jis nusišypsojo jiems abiem. tik prijaukinta.Aš dulkinuosi su gorila. Edis kurį laiką spoksojo į stalą. Dievas mato. . kad ji tikrai gorila. palinksmintum mus? . . Edis pasipurtė.Mums laikas. ir abu su Moska nusijuokė. . o eidami prie durų jie išgirdo jį šaukiant padavėjui.Tai moteris. Jis šyptelėjo Edžiui Kazinui. Jiems lipant iš rūsio. . . aš nesistebiu. aš su ja net į gatvę neišeinu. Ji vertėja. Edis rimtai.tai svarbi naktis ir turėsim daug darbo.Ir laukė. Moska pasiūlė: .

TAMSOS ARENA

S

137

išgerto alkoholio ir surūkytų cigarečių. Kad sušildytų burną ir gerklę, jis užsidegė dar vieną cigaretę ir mintyse pasiuntė Volfą po velnių. Jei tas šunsnukis dar ką nors pyptelės, pagalvojo jis, aš jam vošiu arba paprasčiausiai eisiu savo keliais. Jis jautė, kaip šaltis skverbiasi kiaurai paltą ir po skvernais, keliai ir šlaunys stingo, visą kūną gėlė nuo persišaldymo, tarsi jis būtų apkaltas ledu; nuo ledinio šalčio rūgstantis skrandyje viskis sukilo, mušė į smegenis, ir Moską ėmė pykinti. Jis vos nepradėjo lupti ožių, bet sutraukęs pilvo raumenis, šiaip taip nustūmė kylantį kamuolį atgal - nenorėjo, kad Volfas jį tokį matytų. Žinojo, kad Volfas teisus: šįvakar tikrai nereikėjo prisisiurbti. Tačiau šįvakar jis pirmąsyk rimtai susipyko su Hela. Tai nebuvo paprastas barnis, kai galima pykti ar įsižeisti; šįvakar jie visiškai nepajėgė suprasti vienas kito. Jam buvo liūdna, jautėsi prislėgtas. Volfas su Moska pasuko gatve, kuri nuo „Rotušės rūsio" leidosi žemyn, praėjo pro šviečiančius Raudonojo Kryžiaus klubo langus, iš kur sklindanti muzika lyg vaiduoklis vijosi juos per griuvėsius. Praėjo pro policijos nuovadą - jos prožektorius kiaurai skrodė tamsą, išplėšdamas iš jos džipus, kurie tarsi baseine murdėsi akinančioje šviesoje. Tada jiedu nusileido dar viena gana stačia nuokalne, išėjo iš miesto centro ir paniro į juodą naktį. Jie tikriausiai nuėjo gerą galą, bet Moska to nė nepajuto, tik išgirdo, kaip Volfas pabeldė į kažkokias duris, ir jie įėjo į šiltą patalpą. Kambaryje stovėjo didžiulis stalas, aplink jį - keturios kėdės. Daugiau baldų nebuvo. Palei sienas kūpsojo prekių krūvos, paskubomis pridengtos rudomis kareiviškomis antklodėmis. Langų nebuvo, kambaryje lyg rūkas tvyrojo dūmai. Moska išgirdo, kad Volfas kažką sako, pristatydamas jį priešais išdygusiam neūžaugai vokiečiui. Uždarame kambaryje jį vėl ėmė pykinti, bet jis iš paskutiniųjų stengėsi klausytis, sufokusuoti išskydusį prieš akis vaizdą. - Jūs žinote, kas jį domina, - šnekėjo Volfas. - Pinigai, tik pinigai. Amerikos popieriukai. Vokietis papurtė galvą.

138

MARIO PUZO

- Aš klausinėjau, apklausiau visus pažįstamus. Niekas neturi tokio kiekio, kaip jūs sakot. Tuo neabejoju. Galiu nupirkti kelis šimtus dolerių, bet ne daugiau. Moska įsitetpė ir iš lėto tardamas žodžius išdrožė tai, ką buvo primokytas sakyti: - Aš noriu iš karto parduoti didelį kiekį. Mažiausiai penkis tūkstančius dėžučių. Neūžauga vokietis pažvelgė į jį su baiminga pagarba, o jo balse suskambo pavydas ir godulys: - Penkis tūkstančius dėžučių, ojojoi! - Jis kurį laiką tarsi užsisvajojo, paskui trumpai, dalykiškai tarė: - Bet galit būti tikri, aš dar pasistengsiu ką nors sužinoti. Gal prieš išeidami norėtumėt išgerti? Fridą! - šūktelėjo jis. Pro vidines duris kyštelėjo moters galva. - Šnapso! - įsakė vokietis tarsi duodamas komandą šuniui. Moteris dingo ir po minutės grįžo su aukštu, baltu buteliu ir trim stiklinaitėm. Paskui ją įslinko berniukas ir mergytė - auksaplaukiai, bet murzinais, raudonų dėmių išpiltais veideliais. Volfas palinko į priekį. - Ak, kokie gražūs vaikučiai! - šūktelėjo jis. Ištraukė iš portfelio keturias plyteles šokolado - kiekvienam po dvi. Tačiau tėvas žingtelėjo į tarpą ir ištiesęs ranką susirinko šokoladą. - Ne, - pasakė jis, - jau per vėlus metas valgyti saldumynams. Jis nuėjo prie vienos iš pasienyje išrikiuotų dėželių, o kai atsigręžė, šokolado rankose nebeturėjo. - Rytoj, vaikučiai, - tarė jis. Berniukas su mergyte nukiūtino šalin. Volfas ir Moska paėmė po taurelę, o moteris tuo metu kažką piktai burbtelėjo tarme, kurios jie nesuprato. Vyriškis metė į ją grėsmingą perspėjantį žvilgsnį. - Rytoj, aš pasakiau. Rytoj! Moska su Volfu išėjo į tamsią gatvę, kur švietė tik vienintelis geltonas langas. Už jo girdėjosi šaižūs vyro ir moters balsai, kupini pykčio, baimės ir neapykantos. Naminė iš bulvių išvaryta baltakė buvo beveik grynas spiritas. Ji sušildė Moską, bet žiemos naktis pasidarė dar juodesnė. Jis ėjo

TAMSOS ARENA

§

139

svyruodamas ir klupinėdamas. Galiausiai Volfas sustojo, sugriebė jį už rankos ir susirūpinęs paklausė: - Gal metam šįvakar viską, Valteri, ir einam namo? Moska papurtė galvą. Kreidos baltumo Volfo veidas priešais jį tamsoje tiesiog švytėjo ir atrodė šaltas kaip mirtis. Jie vėl leidosi eiti: Volfas žingsniavo pirmas, o Moska sekė kiek atsilikęs, grumdamasis su žvarbiu vėju ir vis sukylančiu pykinimu. Jis prisiminė, kad Hela po pietų sakė jam lygiai tą patį. Ji vilkėjo vieną suknelę iš tų, kurias jis ką tik per Kalėdas buvo jai padovanojęs. Ana Midlton davė jam savo kortelę ir leido apsipirkti armijos drabužių parduotuvėje. Hela matė, kaip jis ištraukė iš spintos mažąjį vengrišką pistoletą ir įsikišo jį į puspalčio kišenę. Ji tyliai paklausė: - Argi tu nenori namo? Jis suprato, ką ji turi galvoje. Kelios dienos prieš Kalėdas vedybų draudimas buvo panaikintas, ir praėjo jau daugiau kaip mėnuo, o jis, regis, nė neketino paduoti dokumentų ir gauti leidimo susituokti. Ji žinojo: taip yra todėl, kad susituokę jie turėtų išvykti iš Vokietijos ir grįžti į Valstijas. Jis atsakė: - Ne, dabar negaliu. Mano darbo sutartis baigsis tik po šešių mėnesių. Ji atrodė sumišusi, beveik išsigandusi. Kai priėjo jo pabučiuoti - kaip visada, kai jis kur nors eidavo, nors ir trumpam, paklausė: - Kodėl tu neskaitai namiškių laiškų? Kodėl nerašai jiems? Tik retsykiais kelis žodžius brūkšteli. Ji prisiglaudė prie jo, jis pajuto apvalesnį jos pilvą ir pilnėjančias krūtis. - Kada nors vis tiek turėsim išvažiuoti, - pasakė ji. Jis žinojo, kad tai tiesa. Bet nemokėjo jai paaiškinti, kodėl nenori grįžti tuoj pat, kad visai nepasiilgo nei motinos, nei Alfo, o jų laiškai - lyg šauksmas tyruose. Kad jam malonus sugriauto miesto vaizdas: sugriuvusių namų paliktos švarplės gatvėse ir pro tas properšas šmėkščiojantis dangus - tarsi kas milžinišku kirviu būtų iškapojęs miestui pakaušį. O kai jis buvo namie, tose begalinėse, į tar-

140

i

MARIO

PUZO

peklius panašiose gatvėse tarp tvirtų, aukštų, saugių pastatų jam darėsi pikta ir nejauku. - Dar turim laiko, - pasakė jis. - Vaikas gims biržely, tada gausim leidimą ir susituoksim. Hela atsitraukė. - Aš ne dėl to. Bet kodėl tu taip elgiesi su savo šeima? Bent jau galėtum perskaityti, ką jie tau rašo! Jis įsiuto ant jos ir suriko: - Klausyk, liaukis, neversk manęs daryti to, ko aš nenoriu! Bet ji tik pabučiavo jį ir paprašė: - Būk atsargus šįvakar. Žinojo, kad ji lauks jo, nors ir prašė to nedaryti. Išgirdo Volfą sakant: - Štai ir atėjom! Prieš akis subolavo jo veidas. Jie stovėjo priešais aukštą verandą, apšviesti tiesiai į namo sieną įsuktos lemputės. Geltona jos šviesa vos įstengė perrėžti nakties tamsą. Moska šiaip taip užsiropštė laiptais, kabindamasis į geležinius turėklus. - Tas vyrukas mums ne itin svarbus, - skambindamas į duris, pasakė Volfas. - Bet aš noriu tave su juo supažindinti. Jis juvelyras, ir jei norėsi ką nors padovanoti savo merginai, kreipkis tiesiai į jį. Jiems virš galvų ir virš geltonos lemputės kažkas atlapojo langą. Volfas užvertė galvą ir sušuko: - Labas vakaras, Herr Furstenbergai! - Luktelkit valandėlę, Herr Volfgangai. Tai buvo sodrus pagyvenusio žmogaus balsas, jam labai tiko liūdesio ir skausmo gaidelė. Durys atsidarė, ir juos pasitiko neaukštas, praplikęs, tamsaus gymio vyriškis didžiulėmis juodomis akimis. Volfas pristatė jam Moską, vokietis kaukštelėjo kulnais ir nusilenkė. - Prašom į vidų, - pakvietė jis. Jie užlipo laiptais ir įėjo į didžiulę gausiai apstatytą svetainę: čia stovėjo dvi milžiniškos sofos, trys ar keturi minkšti foteliai ir gigantiškas pianinas. Kambario viduryje riogsojo didelis stalas, o pasieniais - dar keli mažesni. Vienoje sofoje sėdėjo dvi ne vyresnės

TAMSOS ARENA

$

141

kaip šešiolikos metų mergaitės, tarp jų dar buvo likę vietos - čia ir įsitaisė Herr Furstenbergas. - Prašom sėstis, - jis parodė į dvi kėdes netoliese. Volfas ir Moska susėdo. - Norėjau, kad susipažintumėte su žmogum, kurį jums minėjau, - tarė Volfas. - Tai geras mano bičiulis. Tikiuosi, būsite jam malonus, jei kartais prireiktų jūsų pagalbos. Herr Furstenbergas, apkabinęs per liemenį abi merginas, maloniai linktelėjo praplikusią galvą ir iškilmingai patikino: - Galite tuo neabejoti. Paskui pažvelgė tiesiai į Moską savo juodomis bedugnėmis akimis ir tarė: - jei jums ko prireiks, prašom kreiptis į mane bet kuriuo metu. Moska linktelėjo ir vėl susmuko patogioje kėdėje. Jo kojos virpėjo iš nuovargio. Lyg pro rūką jis matė, kad abi mergaitės labai jaunos ir skaisčios, nė kiek nepasidažiusios. Jos avėjo storomis vilnonėmis kojinėmis, siekiančiomis aukščiau kelių. Abi, kaip dera dukterims, oriai sėdėjo greta Herr Furstenbergo. Vienai ant pečių krito kietai supintos kasos: nelyginant ilgos auksinės virvės jos siekė šiurkštaus vilnonio sijono uždengtus kelius ir patikliai rangėsi Herr Furstenbergo delne. - O dėl ano reikalo, - vėl kreipėsi į Volfą vokietis, - tai man labai gaila, bet niekuo negaliu jums padėti. Niekas iš mano draugų nieko negirdėjo apie pavogtus milijoną dolerių popieriniais. Tai turbūt prasimanymas, - jis maloniai juodviem nusišypsojo. - Ne, - tvirtai atsakė Volfas, - tai tiesa. - jis pakilo ir ištiesė ranką. — Atleiskit, kad sutrukdžiau jus taip vėlai, jei ką sužinotumėt, prašyčiau man pranešti. - Žinoma, — patikino Herr Furstenbergas. Jis atsistojo, nusilenkė Moskai ir paspaudė jam ranką sakydamas: - Prašom kreiptis bet kuriuo metu. Abi merginos pakilo nuo sofos, Herr Furstenbergas kaip švelnus tėvas apkabino jas per liemenį, ir visi trys palydėjo Moską su Volfu iki laiptų. Viena mergina, ta, kur be kasų, nubėgo žemyn ir

Šitos dvi naujos. ir jie liko aklinoje tamsoje. mirtinai pavargęs ir nepatenkintas.Jis truputį kvaištelėjo. matė džipus. Man pasakojo jo agentas . . . ar ne? . .Kaip manai. Visą tą laiką jis elgiasi su jomis kaip su savo dukterimis. mes kada nors rasim tuos niekšus. Rytojaus dieną apkrauna jas brangiomis dovanomis ir kur nors išbogina. . Patylėjęs paklausė: .Šiandien aš tikiuosi užgriebti kokį siūlą. nenorėjau įžeisti tavo bičiulio. maždaug kas mėnesį vis naujų. kai jos supras.atsakė Volfas. kad gavo palikti jaukų kambarį. — tarė Volfas. paskui pridūrė: . Moska. Vėl pakilo smarkus vėjas.Šiandien visi išėjo į medžioklę. turi savo kambarį. koks reikalas! Pasiutimas! Lyg viščiukus po kiemą vaikytųsi ir galvas kapotų.atsakė Moska. Jie perėjo skaisčiai apšviestą gatvę ir vėl atsidūrė miesto centre. Jie ėjo tamsiomis gatvėmis. o po kojomis pynėsi griuvėsių nuolaužos. — pasakė Volfas. Po keletą savaičių merginos gyvena Furstenbergo namuose. .Atrodo. neblogas vyrukas.Jis palaukė. .Furstenbergas savo atsėdėjo koncentracijos stovykloj. . Ot bus gražus vaizdelis. . ar Moska ko nepasakys. . aš jų dar nemačiau. kol vieną gražią dieną — bac! . . stovinčius prie iš pažiūros apleistų negyvenamų namų. Tada lemputė virš verandos užgeso. todėl amerikiečiai jo neįsileido. .Atleisk.Matei tas dvi mergiotes? Jis atsiveža jų iš kaimo. Užsukus už kampo. kad visi tie žmonės pamatytų tave. Jo žmona ir vaikai dabar Valstijose. kuris mus prie jų išves. Išėję jie išgirdo. O susirgo jis stovykloje. o po savaitės jau turi šviežią partiją. sutikdami susigūžusius praeivius. vėjo nebesijautė. bet rimtai serga džiova.mes kartu varom biznį.Kaip žydas tai tikrai neblogas. Jis norėjo važiuoti pas juos.Kaip tau patiko Furstenbergas? Vėjas aprimo. ar ne? Moska tebetylėjo.Svarbiausia.142 § MARIO PUZO išleido juos. Smagu.kone rėkė Volfas. ir jie stūmėsi priešais jį. suniurzgė: . kaip ji vėl užšovė duris. kalbėtis buvo lengviau. .įsirauna į jų kambarį ir užplėšia joms į viršų sijonus.

jie išžudė visą vokiečių kaimelį — vyrus. jis perka jai drabužius su Midltonų kortele. brolio ir kodėl myli ją.TAMSOS ARENA § 143 Dar vienas. kad rūpinasi moterim. Jis nesiskundžia . sukištų į plyšius cemente. kad pats tuo gali patikėti ir užsinerti sau kilpą ant kaklo. pririšti prie medinių kuolų. Toks įstatymas. Negali skaityti laikraščių . jie surengė skerdynes. kad jis nužudė Fricą. Ji gyvena jo bendrabutyje. jis gali pakliūti į kalėjimą už tai.kulnais kaukšintis šašas! Jis turi savų bėdų. Nieko baisaus. Argi pasižiūrėjęs.. kad tu blogas. ir taip šaukia. Visi kraustosi iš proto. miega su ja. Ir jis toks pats. moteris ir vaikus. tarsi viskas. Glorijos. kurią myli. ką darysi.toks gyvenimas. Bet kai prie viso to jie dar bando prisiūti kitokį mėšlą. tada jis mintyse pasiunčia visus po velnių.už aviacijos bazės buvo vietos teismas.jį nuo jų vemt verčia. buvo apgaubti rudais plaušiniais maišais. kaip šaudo lenkus. Protingas. o ne keliom dienom anksčiau. tu žudikas. kai jau buvo paskelbta okupacijos pradžia. Taigi vargšas nenaudėlis negauna Amerikos vizos. tą šunsnukį Furstenbergą . įstatymai visada protingi. užuot gavę iš generolo medalius kaip drąsūs partizanai. koks tu geras. teisingumą . Apie tai ir norėjo šiandien papasakoti Helai. Juk jis kasdien pažeidinėja įstatymus. savo merginos. pagalvojo Moska. Jis tiesiog negali klausytis motinos. ko iš jo reikalauja . jį reikia įkišti į kalėjimą! Prieš savaitę jis matė. kad ją myli. bet jie padarė vieną klaidą: vargšai šunsnukiai lenkai. galvijas. tegu jį velniai. o jam vis tiek į tą sumautą reikalą nusispjaut. kaip jie pastatė prie sienos tris lenkus ir sušaudė . ir. Tai buvo pašėlę lenkai. nes serga džiova. bet už tai. ir nesipiktina. Galėjai sakyti. Gal .tada jau visai šūdinas daiktas. Tik visada kam nors prispaudžia uodegą. aišku. jis nesukirto gerų pusryčių? Bet jis nemokėjo paaiškinti Helai. Kai bando priversti jį elgtis taip. A. Vieną dieną jie aiškina. kad tas abipusis žudymas tiesiog būtinas. kai ima aiškinti apie teises. kad jam pasidarytų gėda. o kitą jau šaukia. kodėl dabar tiesiog neapkenčia savo motinos. kuopa kareivių išsirikiavo kone viršum jų ir atidengė ugnį į vos už keleto pėdų susmukusius kūnus.teisinga. ką tik nori. Alfo. milijonus kartų įrodinėti.

kaip ir jis. Ir staiga jo tvinkčiojančiose smegenyse kilo kitas vaizdas: didžiulės persirijusios kirmėlės kelia išpurtusias galvas. išdidžiai verkia ir šypsosi. brolių ir seserų. jiems teikia medalius už žuvusius sūnus. kad skaityčiau jų laiškus. žuvusius didvyrius: tos išdidžios šypsenos. išdidžios ašaros. Volfas sugriebė jo ranką. kaip ir jam buvo baisu. tegu nereikalauja.ne. kronikose ir spalvotuose žurnaluose. Tačiau argi galima juos kaltinti — juk mūsų pusėje teisybė. jis įsivaizdavo. tėvams. kad nebuvo kitos išeities.144 § MARIO PUZO todėl. kaip ir jis. Visi pasakytų. bet irgi su tuo susitaikė . tas tiesa. broliams ir mylimosioms. kad jis prarado viską ir savyje. jis atsirėmė į Volfo petį ir stovėjo tol. kojų nebejautė. . kad liko gyvi? Turėjo sustoti: jautėsi visiškas ligonis. kad ji taip pat. žmonų ir mylimųjų. motina. rodanti begalinį liūdesį ir skausmą. Ir visi jam atleistų: pareigūnai. kol galvoje prašviesėjo ir vėl galėjo eiti. Visur tokia košė. mandagiai lankstosi ir dėkoja pareigūnams. Hela verkė. bijo mirties. tegu nesako. niekas dėl to nekaltas. kad šypsočiausi ir lankstyčiausi kiekvienam šunsnukiui. kad ji prarado viską. nes žmonės iš prigimties geri ir turi nemirtingą sielą. kad pasaulio pabaigos nebus.ji juk nieko daugiau neturėjo. tik nelaimingas atsitikimas. bet kaipgi Fricas? Tai buvo nelaimingas atsitikimas. ta proga apsivilkta dekoltuota suknelė. kad šitaip elgiasi visas pasaulis. Ir kirmėlės jam atleistų. turėčiau skaityti namiškių laiškus ir rašyti jiems atsakymus. o gal todėl. vietoj žmogaus priimdami metalo skridinėlį su kaspinu. kad ji kentė baimę. O Hela vis užsimena. bet tegu tik nemoko manęs gyventi. kam kaltinti juos. sutiko jis. Kad jis nekenčia visų tų motinų ir tėvų. o ji . o tie rūstūs medalius teikiančių aukštų pareigūnų veidai. tegu nereikalauja. Jis negalėjo nė vieno iš jų kaltinti. Alfas ir Glorija. skirtumas tik tas. kad turėčiau būti malonesnis frau Majer ir Jergenui. motinoms. akinančio baltumo marškiniai ir juodi kaklaraiščiai. kuriuos mato laikraščiuose. galva svaigo. įdėtą į atlasu aptrauktą dėžutę. priešų artimieji taip pat gauna medalius už savo žuvusius didvyrius sūnus. kuris padaro man paslaugą ar pasako labas.

Na. kur galėsi atsigauti. kad niekas neberūpėjo. kad duris atidarė Jergenas. buvo durys. šviesos nebeliko. Tada jis išgirdo Volfo balsą: . jis vis dėlto nustebo. kur sulig paskutine pakopa. Valteri. — šmėkštelėjo mintis. tarsi iškirstos sienoje. Jergenas paplekšnojo jam per petį ir mandagiai paklausė: . ir sulig tais žodžiais jie išgirdo. Moskai besidairant. kaip mergytė sudejavo. dabar geriau. Mėnulio spinduliai lyg ledo krisleliai žybčiojo vandens paviršiuje ir tarsi šviesi šarma dengė medžių šakas. Atsidūręs uždaroje patalpoje turėjo atsiremti į sieną. Jergeną ir Volfą. Volfas pasuko prie šoninio įėjimo. tiesa? Kambaryje buvo šalta. kad jie Kontreskarpo parke ir eina nedidelio ežerėlio pakraščiu. Ji buvo susukta į amerikietišką kareivišką antklodę. Volfas ir Jergenas stebėjo jį supratingai šypsodamiesi. Pykinimas atlėgo. .Tu visai nekaip atrodai. kad Jergenas nepatikės. Tai buvo didelė keturkampė patalpa labai žemomis lubomis. lyg būtų buvusi viena ir išsigandusi savo pačios dejonių. Viename jos kampe stovėjo bažnyčia. Bet jam buvo taip bloga. Jergenas nuėjo už pertvaros ir grįžo. Tada pajuto. masyvios medinės jos durys buvo užsklęstos.Ten miega mano duktė.TAMSOS ARENA § 145 Naktyje šmėkščiojo balti dryžiai ir šešėliai. pakėlė galvą ir pirmąsyk išvydo šaltą. . ir nors Moską tebepykino. dangumi pralėkė didžiuliai tamsiai mėlyni šešėliai. Jei pajėgsi eiti dar keletą minučių. mėnulis dingo. ir vėl nieko nebebuvo matyti. pabudo ir ėmė tyliai verkti. pamatęs. Tada pastebėjo. jog aš turiu tiek cigarečių.pasakė Jergenas. Galų gale Moska ryškiai pamatė kambarį. kūną išpylė šaltas prakaitas ir sruvo tarp šlaunų. tolimą žiemos mėnulį. Moska pasekė juos akimis. kad Jergenas duoda jam žalią piliulę ir karštos kavos: sugrūdo piliulę jam į burną ir pakėlė prie lūpų deginantį puodelį. Staiga jie atsidūrė mieste. mes prieisim vietelę. apklijuota iš pasakų knygos iškirptais paveikslėliais. siaurais laipteliais jie užlipo į varpinę. Volfas pabeldė. Mergytė liūdnai . laikydamas ant rankų dukrytę. Viena kertė atitverta rausvai dažyta medine pertvara. truputį kylančioje į viršų aikštėje. Volfas juk žino.

pasiteiravo Volfas. ir šis pagaliau suprato.geri draugai.Neseniai mano mergaitė labai išsigando. kad neturėčiau duoti jai narkotikų. Bet ji buvo tiesiog paklaikusi. . kai būnam susitarę. kuri ją prižiūri. Volfas nusišypsojo. tu nemanai. Man taip dažnai tenka palikti ją vieną. kad tavim galima pasitikėti.Ar gali šįvakar eiti su mumis? . Ir žinau.146 t MARIO PUZO pažvelgė į juos ašarotomis akimis. .paklausė Volfas. . kad tuoj ims ir pasakys. Volfas palingavo galvą. Jergenas pažvelgė Moskai į akis.Mes einam pas Honį. ir aš išsigandau. kad judu su Honiu . o veidelis liūdnas ir ne pagal metus subrendęs. Žinau. kad tai ne aš.Ji dar maža. tai nesu tikras. nes mes turim sutartą signalą. Kai parėjau. Tu gi žinai. Volfgangai. kad turėjau sugirdyti jai piliulę. Jos plaukai buvo juodi kaip varno sparnas. kad turiu žmogų su penkiais tūkstančiais pakelių. aš paisau tavo prašymo ir ateinu tik tada. .Jis pasitrynė skruostu į ašarotą dukters žanduką. . Volfas įsitaisė greta. . septintą išeina namo. liūdesį ir skausmą. . turintį tuoj . Jergenas papurtė galvą. ji buvo tokia persigandusi.Nemanau. Tikiuosi. žinau. kad ten buvom mes. Noriu įtikinti jį.jų bendrininkas. bet pasakysiu vieną dalyką. Jergeno akyse jis pamatė baimingą susižavėjimą. . Moska su nuostaba išvydo išdidžiame Jergeno veide meilę. Bet jei jis ką ir sužinos. o moteriškė. Atleisk man. o ji žinojo. . tarsi šis būtų žiūrėjęs į žmogų. Moska prisitraukė vienintelę kambaryje kėdę. Užtat ir veduosi šįvakar pas jį Moską. Kažkas užlipo laiptais ir ilgai beldėsi į duris. ar Honis jau turi kokių naujienų? . Jergenas priglaudė mergytę prie savęs. partneris. Jergenas atsisėdo ant sofos pasienyje. nereikia dažnai to daryti. kad Jergenas .Šįvakar negaliu.Kaip manai.Žinau. Iš jo aš daugiausiai tikiuosi. Jergenas papurtė galvą. .Žinau.

sodriu dūmu. jie ėjo tiesiai per griuvėsius. Durys atsidarė. Ji ištiesė jiems abiem savo putnią ranką. kaip malonu tave matyti! Prašom vidun. apie kurį jis pasakojo. kokį vaidmenį jam yra paskyrę abu jo partneriai. Prisidegė cigaretę ir gardžiavosi švelniu. Moska jautėsi atsigavęs. šaltas vėjas prapūtė galvą. šviesiaplaukis vyriškis. auksiniai plaukai nelyginant vainikas dengė tik pakaušį. Tad atrėmė Jergeno žvilgsnį. Staiga jie atsidūrė gana atokiai nuo miesto esančioje gatvėje. priešais juos stovėjo žemaūgis. Iš priekio jo galva buvo visai plika. Jis pirmąkart tiksliai suvokė. sėdėjo apkūni storalūpė moteris ryškiai raudonais plaukais ir skaitė amerikietišką žurnalą spalvotais viršeliais. Žurnalas nukrito ant grindų. skaisčiai geltonos lempos ir minkšti foteliai. grindis dengė stori tamsiai raudoni kilimai. Abu tylėjo. Vyriškis buvo labai tvarkingai apsirengęs. Volfas tik sykį pratarė: . pilna prigrūsta krištolo ir stalo reikmenų. Vyriškis kreipėsi į ją: .Jis įleido juos vidun ir užsklendė duris. Pasieniais rikiavosi knygų lentynos. Jie suėjo į prašmatnią svetainę. ir po kurio laiko šis nuleido akis. pasidėjusi kojas ant geltonos pagalvėlės. Viename fotelyje. Suderinsim biznį ir malonumą. Naktis nebeatrodė tokia tamsi .Teks eiti gana toli. kuri atrodė tarsi mažas kaimelis vidury bekraščių griuvėsių. Jis sparčiai žingsniavo greta Volfo. .Labai laiku. Trumpindami kelią. nors pats mėnulis jau nešvietė.tarsi mėnesiena būtų pasiliejusi danguje ir ištirpdžiusi šešėlius.Štai mūsų Volfgangas ir tas draugas. Volfas sustojo prie paskutinio namo gatvės gale ir kelis sykius smarkiai pabeldė.TAMSOS ARENA § 147 pat kažką nužudyti. Tada apkabino Volfą per pečius. . Jie išėjo. Volfgangai. Čia stovėjo indauja. tačiau beliko aplankyti tik vieną vietą. o ten mus gerai pavaišins. kaip tik naktipiečiams! . žvalus. kol Moska galų gale visai pametė kryptį. Vokietis sugriebė Volfo ranką ir šūktelėjo: .Ak.

skolingas neliksiu. . . dailios formos taures. . ir tarpduryje pasirodė dar vienas vokietis . — atsiduso moteris. galėtų dalyvauti ir kitokiame mano biznyje.148 $ MARIO PUZO Volfas nusimetė paltą.Na. aš padėti negaliu. tarsi lauke būtų stovėjęs jo sunkvežimis. .Tai tiesa. Bet vėliau. o portfelį pasistatė greta ant kėdės. ne tik piniginiame. Atsidarė suveriamos durys į kitą kambarį. jūs mums iškirtot pokštą. . kad moteris bjauri: joks makiažas negalėjo paslėpti godžios burnos ir žiaurių mažyčių mėlynų akučių.pagalvojo jis. turintis tokį cigarečių lobį kaip tavo draugas. Moska oriai atsakė: .šypsodamasis paklausė šviesiaplaukis vyriškis. spindintį sidabrą ir aukštas. bet žiūrėjo į Moską. Moska pastebėjo. Moska išdidžiai nusišypsojo vokiečiams.O čia tikrai jūsų turtuolis draugas? .man regis. pakėlęs akis ir stebėdamas ją pro cigaretės dūmus. pasijuoksit paskui.Kalbėdama ji kreipėsi į Volfą. bet pasistengė. Jie irgi jam nusišypsojo. Jei padėsite man juos rasti. Jam už nugaros Moska pamatė pietų stalą.atsakė Volfas. Volfgangai.lieknas. ir netgi neigiamas atsakymas nuskambėjo gana švelniai. kokia karšta ranka ji palietė jį pasisveikindama. . uždengtą sniego baltumo staltiese ir servetėlėmis. Bet tikriausiai žmogus.Ak. Moska pamatė. Niekas nieko apie tokį dalyką nežino. kad jo veidas nusėtas stambių strazdanų ir atrodo lyg berniūkščio. Jos balsas buvo labai jau saldus. jo veidas įsitempė nuo geismo. kurį ji žadino savo žvilgsniu — tiesmuku ir atviru.Prašom neatsisakyti mūsų vėlyvos vakarienės. Jis atsiminė. Honi? . pilnas prikrautas cigarečių.Aš tuo neabejoju. . kad jo žodžiuose girdėtųsi ir pavydo gaidelė.Čia jūs matote žmogų. Hm. . Noriu tik susirasti reikiamus žmones. Tavo reikalu. Moska prisidegė cigaretę.kaip sekėsi. šunsnukiai bošai. kuris turi penkis tūkstančius dėžučių! Jis maivėsi. . Volfas nusijuokė ir pareiškė: . tamsiu oficialiu kostiumu. .kreipėsi jis į vyriškį. Šviesiaplaukis vyriškis pakvietė: .

. Jie perėjo į valgomąjį.ilgiausiai siurbčioji ir kamuojiesi. .pasakė Honis. Tarnas atnešė kelis butelius vyno. tau reikia vaikų. o tada pažvelgė į šviesiaplaukį vyriškį ir paklausė: . drauguži! Tu pamiršti. nei ji pakliūva į Amerikos intendantūrą. Šviesiaplaukis vyriškis juokdamasis smagiai mostelėjo ranka. Ji sušėrė jam milžinišką gabalą kumpio. paskui paėmė iš tarno didžiulį medinį dubenį ir suvertė ten visą litrą pieno. Lenkdamasi nerūpestingai perbraukė ranka Moskai per koją. kodėl jis turi penkis tūkstančius dėžučių. vienu mauku ištuštino taurę.Kaip matau. kol išgeri taurę.TAMSOS ARENA § 149 . Jis nusišypsojo.štai kur šaunus vyras! Tai ne tu. ištroškęs bevaikščiodamas ir daug geriau jausdamasis. Jos judesiai buvo nerūpestingi.ten jos gulėjo bent tuzinas rūšių.Labai galimas daiktas. baltos amerikietiškos duonos. Šviesiaplaukis vyriškis pralinksmėjo ir apsimetė.Na. kad jam patinka. sodriai raudonu kumpiu — tokius pardavinėjo Amerikos armijos intendantai. Turėtum kuo užsiimti! . ir Moska. Dabar matai. Volfai.šūktelėjo jis. reikšdamas nuostabą ir susižavėjimą. kilstelėjo antakius. Ant sidabrinio padėklo buvo dailiai paraikyta šviežios. o kiti nusijuokė. Tarnas įnešė lėkštę su didžiuliu. o tu . o paskui keldamasi vėl atsirėmė jam į šlaunį.Labai jau iš piršto laužta tavo psichologija. Ji buvo dar šilta. . .Tikrai. tarsi jis būtų iškirtęs labai smagų pokštą. Jis geraširdiškai subliuvo: . . Paskui dar nesigailėdamas įsidėjo sūrio ir salotų. ir tarė: .ne! Volfas nusišypsojo jam ir pasierzindamas atsakė: . ji nė nesistengė slėptis. . kaip aš valgau! Jis ėmė krautis sau kumpį ir dešrą iš pailgos lėkštės .Tu per daug lepini tą šunį. Volfas apsitepė vieną riekę sviestu. Honi. .O. kaip manai? Ką dabar pasakysi? Mėlynos Honio akys strazdanotame veide tiesiog švytėjo iš pasitenkinimo. jums duoną atveža net anksčiau.Galiu pasakyti tik viena: skanaus! Raudonplaukė moteris nusijuokė drauge su visais ir pasilenkė pašerti didžiulio šuns. drybsančio po stalu.

juokingai krūptelėjęs.Ne. tai jau per didelė kaina. Volfgangai? Volfas linktelėjo ir toliau žiaumojo didžiausią sumuštinį. dalis jo suvirto į mano sklypą. parodykim jiems mūsų radinį! Parodykim! Volfas. .Palaukit. . . Honis gūžtelėjo pečiais. jau labai vėlu ir jūs turbūt per daug pavargę. Volfgangai.Žinoma. kad po griuvėsiais liko didelė tuščia erdvė. .žiūrėdama jam tiesiai į akis saldžiu balseliu atsakė ji.Mano mielas Honi.Iš to nieko neuždirbsi. Honis nusikvatojo ir tarė: . . pakėlė akis nuo sumuštinio. paimsiu žiebtuvėlį ir žvakių.Gal pasakytumėt. labai susijaudinusi sušuko: .Galit nesivilkti paltų. Honis sumurmėjo: .Jis mirktelėjo Volfui. Tik šiaip įdomu.Patikėkit.atsakė Moska. . tik viršutinė dalis užvirto ant jų. . Jautėsi puikiai. . Bet vieną sykį aptikau labai keistą dalyką. Erda? . bet staiga moteris tarsi pabudo iš savo niūraus stingulio ir gyvai.150 § MARIO PUZO . Slėpdamas susidomėjimą. Moska stengėsi valgyti daugiau. . Aš nešiojau tas nuolaužas lauk . rudos strazdanos pasidarė kruvinai raudonos.tada tau reikia kitaip elgtis lovoje. Volfas atsargiai paklausė: . Radau griuvėsiuose skylę. Tačiau Volfas su Moska pasiėmė kitame kambaryje paliktus daiktus: nenorėjo eiti beginkliai ir nenorėjo.Na. Namas kitapus gatvės sugriautas. Be to. jog jie nešiojasi ginklus. Tu eisi. kas tai per daiktas? Vyriškis jam nusišypsojo. tas dalykas visai nepelningas. o Volfas abejingai linktelėjo galvą.Honi. kad Honis sužinotų. Reikia tik pereiti per sodą. nematytas dalykas! Gal norėtumėt pažiūrėti? . Aš bandžiau už namo įrengti nedidelį sodelį.man patinka fizinis darbas. o gerti mažiau. Kažkokiu keistu būdu kelios sijos taip susikryžiavo. Tai va.Jis nusišypsojo. . Dabar jau įdomu. tiesa. O ten apačioj labai karšta. vedančią į rūsį: namo pamatai išliko. ne. Gana ilgai niekas nedrumstė tylos. — Kiekvienas vyras turi savą skonį.paklausė jis moterį. Jie daug valgė ir gėrė.

Jie nusileido į daubą tarp dviejų skalūno ir sutrupėjusių plytų gūbrių ir priėjo sieną. vedantys į viršų. tačiau mėnulį lyg tamsus šydas dengė debesis. palaidoti po griuvėsiais. vienu galu susmigusią į grindis. .TAMSOS ARENA § 151 . Honis įspėdamas šūktelėjo per petį. .atsakė ši. Jie vienas po kito sulindo į ją: iš pradžių šviesiaplaukis vyriškis. Jie truputį pasilypėjo ant griuvėsių krūvos ir būtų galėję pasižvalgyti anapus namo. žvelgiant nuo pakrantės uolų. kaip atsiveria jūra. Moteris uždegė porą žvakių. rodydamas skylę sienoje. Prieš pat karo pabaigą jūsiškiai numetė bombą tiesiai ant jo. Žengus viduje vos keletą žingsnių. Volfas ir Moska.jis atsivėrė nuo betoninės aikštelės. Jų žvakės apšvietė jį panašiai kaip švyturys vandenyną .tarė jis. o antru remiančią lubas. Viduryje rūsio buvo dar vieni laiptai. Sodą sudarė keturkampis kietos žemės plotas. vieną padavė Moskai.Jau daugiau kaip metai jie čia palaidoti. Nelygios grindys ir nuožulnios sienos buvo užverstos skeveldromis. Šviesiaplaukis vyriškis pasilenkė. ant kurios jie stovėjo. šviesiaplaukis vyriškis žiebtuvėliu švietė kelią. . kad galėjai lengvai peržengti. . pusiau užverstą kitos griuvėsių krūvos. Atrodė. . . Geltonoje žvakių šviesoje jie pamatė priešais po kojomis didžiulį erdvų rūsį . juodą ir neįžvelgiamą lyg pati tamsa.pasakė Volfas.Ar apieškojot rūsį? .Tai buvo SS bendrabutis. — atsakė Honis. Įspūdinga! . .paaiškino Honis. bet jie dingo palubėje. Nulipęs laiptais.išplėšdamos iš tamsos tik vieną kitą ruoželį. . . Visi keturi perėjo per būsimąjį sodą. jis palaukė. tarsi kas būtų sumūrijęs niekur nevedančius laiptus nuo grindų iki lubų.Štai čia. Moteris laikė aukštai iškėlusi žvakę.Žinoma. ir miesto apačioje nesimatė. o visi trys vyrai pasklido po milžinišką patalpą. Tik moteris liko stovėti pasienyje. aptvertas mūrine tvora — tokia žema. Jie nulipo nuo atbrailos ir įklimpo nuolaužose. paskui moteris.Čia gali būti likę vertingų daiktų. atsišliejusi į didžiulę medinę siją.Ne. staiga prasidėjo laiptai žemyn.

sumišusių su krauju ir sutraiškytų kaulų smegenimis. tarsi po tomis nelygiomis grindimis. purvo ir sutrupėjusių plytų masę. tarsi atsidūrę vandens duburyje. pajutęs. Moska sviedė jam savo degančią žvakę. Lavonai buvo taip suspausti. Kartais. Jo balsas nuskambėjo lyg duslus šnabždesys. Volfas kažką veikė tolimame neapšviestame kampe. Ore sklaidėsi įkaitusios dulkės. Nesimatė nei kraujo. kaip ir koja bate. — Duokit žvakę. blizgantį daiktą. Jie matė tik Volfo šešėlį. Kraują sugėrė tonos juodomis dulkėmis virtusių plytų. užvirtusiomis griuvėsiais. Jis suprato. visame mieste būtų šėlusi požeminė liepsna. kad jų dėvėti drabužiai priaugo prie kūno vietoj odos. negarsiai tarė: . Jis grabinėjo negyvėlio liemenį. Lavono galva ir kojos buvo lygiai taip pat įsmegusios į nuolaužas. .iš savo kampo šūktelėjo Volfas. o apačioje galėjai justi dar ir tvirtą akmens luitą. skubiai žengė į šalį. kad antroji koja smenga gilyn. kai pataikydavo atsistoti į kokį plyšį ir pavojingai susmegdavo į nuolaužas. kaklo.be galvos. Mėsa buvo sukietėjusi ir pridžiūvusi prie kaulų. Honis. paskui. Atsirėmė į jį ranka. kad viduje yra koja. o nuo jų sklido keistas apdegusios mėsos kvapas. o po ja pajuto kūną.152 $ MARIO PUZO Jie vaikščiojo iš lėto. kuris ir paliko ją gulėti. protarpiais kone iki kelių susmegdamas į griuvėsius.daiktas pasirodė keistai sunkus. Pasienyje jis užkliuvo už negyvo žmogaus liemens . be rankų ir be kojų. Moska kiek paspardė aplinkui gulinčias nuolaužas. Staiga Moską užgulė slogus karštis. ji nukrito greta Volfo. atsargiai statydami kojas į klastingą stiklo duženų. Pabandė kilstelėti . vos atpažino juodą medžiagą. nei išdraskytų mėsų. Moska pamatė kažkokį juodą. Šie žmogiškų būtybių likučiai anaiptol nekėlė siaubo. iš kurio dėl milžiniško griuvėsių spaudimo buvo išsunkti visi riebalai ir kraujas. tarsi tęsdamas pokalbį. Jis paleido batą ir patraukė į tolimiausią kampą. Praskriejusi švytinčiu lanku. kurios viršus įstrigęs tarp suspaustų plytų ir akmenų. imdavo karštligiškai ropštis lauk. tarsi būtų bridę per sraunų upelį. jį vos galėjai matyti.

Jų galvos susmigo tiesiai į grindis ir sutrupėjo į mažyčius gabalėlius. ir susimaišė su žemėmis. paskui ėmė raudoti. o Volfas irgi kilstelėjo kažkokį daiktą. Jis nuklydo nuo žvakės ir vėl įlindo į gilų tamsų kampą. todėl dar sykį paprašė: . neįtikėtinai ilgi pirštai lyg rūdimis buvo apkibę lipniu purvu. todėl ir galėjome įeiti. kad silpnas geltonas spindulėlis jį apšviestų. tuo pat metu šnekėdamasis su šviesiaplaukiu vyriškiu. Volfas ištraukė ginklą. kad tai žiurkė. Moteris ant atbrailos sudejavo: . Paskui Moska pašaipiai tarė Volfui: .Jie kaip mumijos. ir kaip tik tuo metu dalis sienos pakrypo.TAMSOS ARENA $ 153 . šviesos link. kurias bevaikščiodami buvo sukėlę nuo kauburiuotų grindų. Niekas nieko nesakė. ant kurių dabar vaikštom. bet juokas nuaidėjo per kambarį. . o moteris sukliko isteriškai.Štai. kai kurie turi koją ar ranką. o paskui pastatas truputį pasviro.atsiliepė Volfas. Volfas nusviedė dėklą šalin ir vėl ėmė naršyti aplinkui. . Ir kodėl jie negenda? . man reikia tyro oro! Moska pasuko eiti į jos pusę.Po velnių. greičiau. Jau esu tai matęs. aš maniau. Žvakės spindulys tuoj pat kryptelėjo j šalį.Kaip keista. — kažką radau! Jis kilstelėjo aukštyn odinį dėklą su pistoletu. į dulkes. Radau šešis ar septynis.Iš jų viskas išsunkta. šis suskilo gabalais ir pabiro ant grindų. ir tą pat akimirką Volfas sviedė ranką šalin. Volfas lyg teisindamasis atsakė: .Ir kaip tau ne gėda? Šviesiaplaukis vyriškis tyliai nusijuokė. bet visi be galvų. daugiau iš nuostabos. Volfas šūktelėjo nesmarkiai. Gal juos užgriuvo. tos senovinės mumijos. Žvakė ir žiebtuvėlis išplėšė iš tamsos pilką žmogaus ranką.Einam iš čia. — pasakė jis. . Tuo pat metu šviesiaplaukis vyriškis nukreipė į jį žiebtuvėlį.Duokit šviesos! Moteris pasienyje aukštai iškėlė žvakę. dabar jau visi jautė slogų rūsio karštį ir aitrias dulkes. kad visi lavonai be galvų. . jo balsas dabar ataidėjo iš dar tolimesnio kampo.

bet tuo metu jam iš burnos pliūptelėjo tamsi vėmalų srovė. gniaužė saujomis aštrias stiklo. . ji laikėsi įsitvėrusi Moskos puspalčio apačios.Kaip gera būti gyvam. .einam namo! Jis jautėsi vienišas ir bijojo: bijojo žmonių.šaltas ir tyras lyg krištolas. Jis išgirdo. . Lipdama aukštyn laiptais. nes jis dažnai naktimis matydavo šitą tramvajų.Gal užeitumėt dar išgerti? . bet oda apdegusi ir sukietėjusi lyg puspadis. Jis galutinai išsiblaivė. kad ji atrodo pamišėliškai susijaudinusi ir patenkinta. taip pat ir Volfo. Kūnas po ja buvo įkaitęs. ir dabar jam rodėsi. bijojo. Jiems bestovint griuvėsių gūbrio viršūnėje. ir atrodė. važiuojantį į tą pačią kalvą.tarė šviesiaplaukis vyriškis. Moska atsistūmė rankomis ir bandė keltis. Anapus miesto išlindo mėnulis. ir girdėdavo jo varpelį. Skrandis liko tuščias. jie giliai atsikvėpė. Jie pamatė geltoną tramvajaus akį: jis lėtai važiavo į kalvą. Išlindę į žvarbų nakties orą. ir kone sustugo: . Skeveldros įsirėžė į delnus. Moteris padėjo jam užsikarti ant atbrailos ir išeiti iš rūsio. apačioj. tarsi jau degtų pragare.ji juk viena bendrabutyje. Galva jis atsimušė į kažkurį lavoną. . . ant kurios stovėjo Polizeihaus. kad kas nors gali atsitikti Helai . Žvarbiame žiemos ore vos girdimai ataidėjo jo varpelio skambesys . plytų ir kaulų skeveldras ir vėmė lauk viską: apvirškintą maistą. ir vaizdas dabar priminė pilką tuščią pasakų šalį: maišėsi rūkas ir dulkės. kad jie yra kažkur visai netoli jo bendrabučio Meco gatvėje. jog .Neikit čia! Nesiartinkit! Jis klūpėjo. aitrų lyg tulžis alkoholį.Ten. žemę dengė nelyginant kokie voratinkliai. Jos laikomos žvakės šviesoje Moska pamatė. su kuriais buvo.atsakė Moska ir tarė Volfui. moteris prisispaudė prie šviesiaplaukio vyriškio ir pasiūlė: .Ne.154 * MARIO PUZO Jį parbloškė griuvėsių lavina. Moska pakilo. kad kiti ateina jam padėti. ranką nuvėrė aštrus skausmas. kad visi lyg gyvi lavonai panirę į miegą. kad kūnas nuogas. Moska suvokė. Brūkštelėjo per jį lūpomis ir pajuto. tai juk pomirtinis pasaulis! Jie pakilo aukštyn iš daubos į nedidelę griuvėsių kalvelę.

O Hela jo laukia. kaip ir saulė. pagalvojo jis. sėdi viena ant sofos ir skaito. tarsi tą šviesą būtų skleidęs koks negyvas metalinis daiktas. jų laiškus. Alfą ir Gloriją.ir viskas. kad jie anaiptol nesijaučia saugūs.TAMSOS ARENA $ 155 amžinybė praėjo nuo to laiko. Įdomu. Paskui visas mintis nustelbė begalinis nuovargis. kurių neperskaitė. ką norėjo jai pasakyti . . ar Edis sugebėjo parsigauti namo ir kiek dabar valandų — tikriausiai jau gerokai po vidurnakčio. Jis atsiminė. „Mes nesam sukurti pagal Dievo paveikslą".tai viską paaiškintų ir leistų jam viską ištverti. besigrožintis savo paties išdžiūvusių kraterių ir užsitraukusių randų atspindžiu žemėje. abejingai. kad motina vaikšto į bažnyčią. kaip jis manė: juos kankina savi košmarai. išlindo mėnulis. kad jiems visiems gresia pavojus — visiems jo pažįstamiems. Buvo šalta. be skausmo. kai paliko girtą Edį Kaziną vieną „Rotušės rūsyje" ir išėjo su Volfu į begalinį žygį miesto gatvėmis.negailestingai. tik šaltai. . viską užliejo blyški šviesa. kuri atidengė visas miesto žaizdas . Jį pirmąsyk apėmė švelnumas prisiminus motiną. ir jis nieko negali padaryti. Jis pirmąsyk suprato. Staiga jį nuvėrė jausmas. gėlė kaulus. jis ėmė leistis žemyn nuo griuvėsių krūvos. dabar jis gali gyventi toliau ir kiek pajėgdamas stengtis būti laimingas ir padaryti laimingą Helą. nes tai tikra. Įsigūžęs į puspalčio apykaklę. Jiedviem su Volfu žingsniuojant gatve. ir suprato.

nustebink juos! Mergytė smagiai nusišypsojo ir ėmė stumti greičiau. auksinis ryto oras atrodė pilnas jų varpelių skambesio.Patinka? . Gatvėmis garsiai žvangėdami riedėjo dvigubi tramvajai. kaip ji sukliko iš džiaugsmo ir nevikriai pabandė bėgti jų pasitikti. liūdnas jos veidukas švietė iš laimės ir pasididžiavimo. Jautė. apgriautus pastatus horizonte. Hela pirmoji pastebėjo juos. daili mėlyna suknytė buvo dangaus spalvos. Jergenas palietė dukters petį: .Juk puikus. . Jergenas. ir mažą anglimis kūrenamą krosnelę. besikrapštančius prie džipo. Pasukęs į Meco gatvę Jergenas pamatė tolumoje Moską ir jo draugus. .Pristumk vežimėlį artyn. kad Moska. bet drauge atrodė susirūpinęs. kaip ir žadėjau! . medinę dėžę. Jergenas ėjo greta. kaip miestas pamažu atgyja po ilgos. Paskui pastebėjo po medžiu stovinčią Helą.13 S K A I S T I A N K S T Y V O pavasario rytmečio saulė ryškiai geltona šviesa užliejo miesto griuvėsius. jos spinduliai atsimušė į sutrupėjusias raudonas plytas. ir Jergenas išgirdo. niūrios žiemos. Jergeno dukrytė stūmė kreminės spalvos vaikišką vežimėlį. buvo jiems parūpinęs. Zizel. pilną maisto skardinių. tiesiai jiems po nosim. kurią jis.išdidžiai paklausė Jergenas. žydras dangus gaubė suluošintus. stebėjo dukrą ir džiaugėsi jos laime. Priėjęs arčiau. jis pamatė. Leo ir Edis krauna į džipą Moskos daiktus: lagaminus ir didelius drabužių ryšulius.

o savyje nešiotų naują gyvybę. . žinoma. Jergenai. . jis pagalvojo.Jergenas sulėtino žingsnį. Jergenai. . Jos liesas ir paprastai ramus veidas švytėjo tokiu džiaugsmu.džiūgavo Hela. Gal norėtum pasivaikščioti iki ten su Hela. .pasakė Jergenas. Mėnesiui. . ir Hela užsisagstę paltą. kad Jergenas iš tiesų nuoširdžiai susijaudino. o dabar. eidamas su priešo meiluže. .Labai ačiū tau. jei Hela priklausytų jam. ir pajuto keistą pasitenkinimą. .TAMSOS ARENA $ 157 . Jis dėvėjo senus. Jis dar sykį pažvelgė į vežimėlį: šis buvo dailus. Jis smagiai nukėlė skrybėlę priešais Helą ir vokiškai paklausė: . gėlėmis ir žole kvepiantis vėjelis.padėkojo ji ir pabučiavo mergytę į skruostą. . Jergenas papurtė galvą. jos platus paltas klostėmis pasklido ant žemės aplink ją. suglamžytus ir išblukusius darbinius drabužius. kai tik baigsim krauti daiktus. Moska. Padvelkė pavasariškas. ar galima jus palydėti? Ji nusišypsojo ir įsikibo jam į parankę. priėjo prie jų.Mes kraustomės į Kunigaikščių alėją.Brangioji ponia.Dabar ji kur kas geriau atrodo.Mano dukrytė Žizel būtinai norėjo pati jį atvežti.Ar padėsi man nuvežti vežimėlį į mano naujuosius namus? Vaikas linktelėjo. apgaubtų ir jo mergaitę švelnumu ir meile. jis nuostabus.sutiko Jergenas. duktė augo be motinos.Ak. žemas ir puikių linijų kaip lenktyninis automobilis. . .vos užmetęs akį į vežimėlį. palikęs džipą. Jergenas pastebėjo. Daktaras patarė. Mergaitė žengė pirma. Sulig ta akimirka Žizel atsigręžė ir nusišypsojo jiems abiem. .Aš tau truputį vėliau sumokėsiu. kad Žizel neišgirstų .Žinoma. . jis be galo gražus! . pasakė jis.pasakė Hela. kaip būtų puiku. Hela nevikriai priklaupė. Koks nuostabus tada būtų šis skaistus pavasario rytas: jis atsikratytų savo amžino liūdesio ir baimės. sumišusį su liūdesiu. kaip glotniai drabužis aptempęs jos pilvą. priklausančią jiems abiem.Šiandien pat ketinu išvežti ją į kaimą. Mes tuoj ten būsim. o Žizel irgi būtų saugi. . . Kreminė jo spalva gražiai atrodė žalios žolės ir žydro dangaus fone. nuvežtumėt ir vežimėlį. Jo žmona buvo mirusi. Drovioji mergytė nuleido galvą.

kurią jie matė. išsirikiavusių palei Kunigaikščių alėją.Čia jums gali būti sunkoka. kur prasidėjo šešėlyje skendintis gatvės ruožas: ji tarsi bijojo viena įžengti į medžių paunksmę. . . Sprendžiant iš viršutinės jos kūno dalies. Tada vėl pasislėpė namo viduje.Man regis. moteris dėvėjo lygią juodą suknelę. dalykiškai pridūrė teiginį. .Frau Saunders! Atvirame lange pasirodė moteris. kurio teisingumu tartum nė iš tolo negalėjo patikėti: . ir Jergenas ją įkėlė. Paskui pabandė bėgti ir vežti greičiau.Ojoi. už kurių prasidėjo į namą vedantis betonuotas takas. Ji atrodo labai jau dorovinga. paskui vėl pasirodė ir švystelėjo raktus Jergenui į rankas. palikusi Jergeną. bet buvo per daug nerangi. ji stūmė vežimėlį per didžiulį saulės spindulių užlietą plotą. tolyn nuo visko. . Žizel nesijuokė. Jos veidas buvo liūdnas ir griežtas.158 £ MARIO PUZO tolesnių jo žodžių. išvežti iš Vokietijos. Gal išmestumėt man raktą. Jis kalbėjo: . sustojusi ten. ji rimtai serga. — Bet dabar man sunkoka vaikščioti. kas primena jai motinos mirtį. Hela vėl įsikibo Jergenui į parankę. plaukai kietai suimti. ties varteliais.nutęsė Jergenas. kokį didelį vaiką turiu! Ji pakuteno mergytei pasmakrę. Žizel jau buvo toli priekyje. Ilgos mergaitės kojos liko karoti per vežimėlio kraštą. vos vos panašius į juoką. kad ji gali išprotėti.Turiu išvežti ją iš šitų griuvėsių.Padvejojęs jis lyg tarp kitko. bet šypsojosi ir leido garsus. Hela ėmė stumti ir juokdamasi šūkčiojo: — Oi. jie po kelių minučių bus čia. . — šypsodamasi atsiprašė Hela. . kad pašaukiau. Žizel laukė jų. Hela sustojo prie pirmojo namo. Moteris dingo. pirmoji priėjo prie mergaitės ir linksmai paklausė: — Ar nori pasivažinėti vežimėliu? Žizel linktelėjo. — Atleiskit. Sunkiai pakėlė šią žiemą. Jie priėjo ilgą virtinę baltų namų. Ji šūktelėjo: . Hela.Daktaras sako.

Dėl jo ligos jiems buvo padaryta išimčių. pirma pasiūliau jam nedidelę dovanėlę penkis pakelius cigarečių. antras miegamasis ir dar vienas kambarėlis. o valgyti ji virėsi ant svetainėje pastatytos viryklės. kad alėjoje pasirodė pakrautas džipas. svetainė. kuriame turėjo būti įrengta virtuvė. Leo sustabdė kaip visada . o ypatingomis progomis galės naudotis svetaine. Hela rado Moską. ir matė. Jergenas pastebėjo. ir ištraukė iš palto kišenės keletą plytelių šokolado. Jie nusišypsojo vienas kitam. kai turėsiu vaikutį? Žizel linktelėjo ir atidavė šokoladą Jergenui. ką pasakė. ji supras. nueinančius Kunigaikščių alėja. o Edis ir Leo išsiropštė iš priekinių sėdynių. — Dešimt pakelių. Hela žiūrėjo į juos. Visą šį aukštą užėmė keturių kambarių butas: miegamasis. Hela grįžo į vidų ir užlipo laiptais į antrąjį aukštą. o ji atrėmė rudąjį ryšulį jam į petį. Buvo susitarta.bumbtelėjęs į ant šaligatvio augantį medį. Moska nušoko nuo viršaus. — Nuėjau pas šio rajono butų ūkio viršininką ir paklausiau. Hela nuėjo pirmoji parodyti kelio.TAMSOS ARENA $ 159 Susigriebęs. turėjo rankose didelį rudą ryšulį. Padavė jas mergaitei ir tarė: — Ačiū. Frau Saunders liko miegamasis. . kad mergaitė valgydama galėtų paslėpti delne. kad atvežei man tokį gražų vežimėlį. Paėmęs jis sulaužė vieną plytelę į mažyčius gabalėlius. kuri stovėjo. Jos vyras neseniai mirė vėžiu. — pasakė ji. kaip Jergenas stabtelėjęs paėmė dukterį ant rankų. Jie ėmė nešti daiktus į vidų. parimusi ant vežimėlio. jis sumišęs nutilo. kurį padavė Jergenui. kad Moska ir Hela gyvens mažajame miegamajame ir virtuvėje. — Ir kaipgi jums pasisekė juos užtikti? — pasiteiravo Jergenas. Leo ir Edį jos laukiančius. atsakė Hela.Tiesa. Hela priėjo prie Žizel. Ar ateisi manęs aplankyti. Todėl liko du tušti kambariai. — Teisingai? Jergenas linktelėjo. Ant staliuko stovėjo du buteliai kolos ir pora stiklų viskio. Kai ji vėl išėjo į lauką. tačiau Hela nusijuokė ir tarė: — Ji labai maloni. Miegamasis buvo . prilaikydama rankyte.

Leo baigė gerti kolą. kad frau Saunders ant abiejų langų buvo pakabinusi dailias užuolaidas su mėlynomis gėlytėmis.tai. — Vežimėlis! — staiga šūktelėjo Hela. kad teko išsiųsti jį gydytis į Valstijas. Leo pliaukštelėjo delnu sau per kaktą ir vokiškai sušuko: — O Dieve. kad jos priežastis . Hela išėjo į kitą kambarį. — Kitą savaitę važiuosiu į Niurnbergą. Iš esmės tai buvo nerūpestingumas. nors daugybę sykių buvo likęs su ja vienas Moskos kambaryje.Kur padėjot vežimėlį? Jie nusikvatojo. . Jis netgi juokais neleis. nei veiksmais jo nepaskatino. Moska pakėlė savo stiklą. Hela pastebėjo. jog ji nedavė jam jokios progos.Jie nori. Bet jei mus rytoj užmuštų. Volfas. . . paskui atsegė lagaminus ir ėmė kabinti drabužius į didžiulę raudonmedžio spintą. niekas nieko tikro nežinojo. Įdomu kodėl. Ji niekad nepriėjo arti prie jo. suprato jis. Gordonas — mes visi laikom save jo bičiuliais. sklandė tik gandai. virtuvėje. Viską darė labai natūraliai. jis nustatė. Jis taip ir nepabandė prisisukti prie Helos. Edis jau siurbčiojo savo viskį. Visi drauge išgėrė. . — Už mūsų naujuosius namus. . kad jis bijojo Moskos. dėl ko buvo perkeltas į karinę administraciją ir tik per plauką išvengė tribunolo. Jo draugai. Ji visai nekoketavo.160 S MARIO PUZO užverstas lagaminais ir kitu jų atsivežtu turtu. tiesiog siaubą keliantis lengvabūdiškumas.pagalvojo Edis Kazinas. Hela. Seržantas buvo taip sudaužytas. Hela ir Leo paėmė po butelį kolos. O iš dalies. nei žodžiais.pagalvojo jis ir suprato. nieko neišėjo todėl.pasakė Hela. — aš. Leo. Visa istorija buvo keista. — pagalvojo Edis. kaip Moska nieko nepaiso. kad paliudyčiau prieš buvusius Buchenvaldo prižiūrėtojus ir virši- . bei pasakojimai. mes palikom jį gatvėje! Bet Moska greitai tarė: — Jis mažajame kambaryje. . Stengdamasis perprasti tą baimę. girdėti iš kai kurių dalinio vyrų: kaip jis susikibo su seržantu. jam būtų nusispjaut. bet palaukė jų. Edis Kazinas stebėjo Helą: ji siurbtelėjo kolos. kad iš dalies dėl to.pasakė jis. kad ji nervintųsi. neprovokuodama.

. kad tarp teisiamųjų yra toks daktaras.Koks skirtumas! . . kad jūs pajėg¬ tumėt kasdien eiti į darbą. po velnių. Karštą pavasario vidurdienį vingiuotoje. Edis iš kitos . darys visos tavo kekšiukės? . šakotu medžiu. . . aš maniau. Noriu tik vieno . Valteri.išvažiuoti iš čia. Daugiau negausi." Prieš tą niekšą tai aš paliudysiu. Prieš pasukdamas į Meco gatvę jis dirstelėjo kiton alėjos pusėn .Tavo vietoj man niežėtų nagai nudobti tuos šunsnukius. Nežinau kodėl. ir netgi ne tam. — Pas mane atvažiuoja šeima! Moska palingavo galvą. Kaip manai.Gali dėl jų nesirūpint. tokios niekad neprapuola! . ji jau atsižegnojo nuo tavęs. Mano pareiga . stovinčią po žaliu. . . o aplink ją dūko ketvertas vaikų. Aš juos niekinu.Neprapuls. Tas daktaras mums vis kartodavo: „Aš čia ne tam. kad neleisčiau jums numirti. O ką.pareiškė Edis Kazinas.Paskui čiupo savo švarką ir išdrožė. ar patiks tau gyventi kaip bošui? Moska gūžtelėjo pečiais.Jis su apsimestiniu išdidumu nužvelgė juos.pasakė Edis. kad gydyčiau jūsų ligas ir skausmus.Vargšė moteris. Iš pradžių nenorėjau. kol tarnavai kariuomenėj. Nenoriu. — atsakė Edis. o paskui važiuoti vakarienės į „Rotušės rūsį". Moska vėl pripylė stiklus ir padavė Leo kitą butelį. bet neapykantos jau neliko.Iš Anglijos atvažiuoja žmona su vaiku. .jo dėmesį patraukė kažkokia ryškiaspalvė dėmė. .TAMSOS ARENA § 161 ninkus.Staiga jis įsiuto: . bet paskui sužinojau. ir užteks. .Nežinau.Aš persitvarkiau. Edis nusprendė grįžęs į bendrabutį išsimaudyti po dušu.prižiūrėti. Jis pamatė jauną merginą. ūksmingoje alėjoje buvo labai gera.Jis dar sykį įpylė Edžiui ir tarė: .Dar šitą. kad pakraupintum mano naująją šeimininkę.Be tavęs bendrabuty bus liūdna. . Edi. Edis Kazinas neskubėdamas ėjo Kunigaikščių alėja. Leo gūžtelėjo.Norėčiau įspirt joms visoms į sėdynę! . . — Jis patraukė didelį gurkšnį kolos.

nusigręžusi nuo vaikų. spoksodamas į ją skersai gatvės.tyra ir nekalta. klausydamosi meilikavimų. kad ryškioje šviesoje žiūrėdama skersai gatvės ji mato tiktai dailius jo veido bruožus. . Tokiais atvejais suvilioti merginą ir įveikti jos pasipriešinimą jam būdavo kur kas smagiau. tokios šypsenos visuomet jį be galo jaudino. Tikra jaunystės šypsena. kaip jie visi susėdo ant žalio žolės kilimo. kad uniformuotas neatrodys jos akyse toks senas. apsivilko gelsvai žalią karininko uniformą su civilio antsiuvais: žinojo. truputį jaudinasi ir smalsiai spėlioja. Jis greitai nužygiavo Meco gatve į savo bendrabutį. Žalio medžio paunksmė. ir tas lengvas. liūdnai nužvelgdamas pražilusius smilkinius. dailus jos jauno kūno ir galvos judesys. o raukšlių . jauna mergina balta palaidinuke. kone iki pečių atraitotomis rankovėmis. aš gi nepajėgsiu jų visų išdulkinti. irimą.pagalvojo Edis. negu paskui mylėtis. bet kupina instinktyvaus savo galios žinojimo. kol dar yra nekaltos. Šitaip jos šypsosi. Jam svarbiausia buvo dvasinis tyrumas: su juo jau ne sykį teko susidurti ir susidoroti. tas vaizdas. Prausdamasis ir skusdamasis Edis pagavo save skubant. palinkusi prie sutūpusių vaikų. giliai įsirėžė Edžiui į sąmonę. mergina pasisuko veidu į skaisčią vidurdienio saulę ir. kiekgi iš tiesų turi galios vyrams. ir. Jam bežiūrint. grįžęs į kambarį. Jis kruopščiai susišukavo. žinodamas. kur turėjo būti krūtys. Edis susijaudino kone iki ašarų ir drauge nustebo.ne. Dabar. kaip dėvėdamas civilius drabužius. kad dvokia prakaitu. .162 § MARIO PUZO gatvės pusės galėjo įžvelgti švelnius jos veido bruožus. kad ta jaunutė mergina balta palaidinuke gali jį taip jaudinti. Nesiryžo prieiti prie jos: buvo nesiskutęs. tiek kūno. Jos primintų jai senatvę.šito vaizdo Edis tiesiog negalėjo ištverti. nešvarus ir pats jautė. Po velnių. . . auksaplaukė galva. Edis Kazinas iškart pajuto nekaltybę — tiek sielos.pagalvojo jis. švytinčius tyrumu ir jaunyste. tačiau rado laiko gerai nupudruoti kūnui ir veidui saldžiai kvepiančiu talku. Ji vėl nusigręžė į vaikus. Jos veide sušvito šypsena . pažvelgė tiesiai į Edį Kaziną. pora balto audeklo kauburėlių tose vietose.

pasakė jis ir nulėkė laiptais žemyn į gatvę.TAMSOS ARENA § 163 Į duris pabeldė. Pabeldė į duris ir darkyta vokiečių kalba pasiteiravo apie merginą. išnešė iš kambario ir pastatė koridoriuje. Edis prisiminė dažnai matydavęs „Rotušės rūsyje". iš kurio stebuklingu būdu dingo ten buvusios žmonių figūros. Edis Kazinas perėjo alėją ir žengė prie artimiausio namo. Eini į pasimatymą? Edis valandėlę stabtelėjo ir nužvelgė beveik tobulą jos kūną. atidariusį duris. šviežia žaluma.Ne šiandien. . atsisėdo ant lovos ir užsimetė koją ant kojos. švytintys sodria. kad Edis nuėjo praustis. vaikų nesimatė. Kiek galėjo įžiūrėti. mažyte. Edis tiksliai atsirinko reikiamą vietą medžių eilėje ir pasijuto tarsi žiūrėtų į pažįstamą. bet prie kampo sulėtino žingsnį ir truputį uždusęs išsuko į Kunigaikščių alėją. gaivus vėjelis išblaškė vidurdienio kaitrą. Edis. ir aš visas jas pažįstu. stambius dantis. kasdien matomą paveikslą ant sienos. — Labai gražiai atrodai. Jis paėmė ją ant rankų. — Jis užjaučiamai nusišypsojo Edžiui Kazinui. pakiliai nusiteikęs.paklausė ji. Tai buvo senas jos triukas. Pastebėjusi. mostelėjo ranka į stalą. bet niekas nei tame name. risdamasis batų raištelius. prisidegė ir vėl įsitaisė ant lovos. Buvo be galo susijaudinęs. . Žolė augo nenutrūkstama žalia juosta. širdis spurdėjo krūtinėje. maloniai kvepėdama ateidavo į jo kambarį. Ir pats norėjau išeiti į gatvę. bičiuli. ji irgi lįsdavo į vonią. Kitoje alėjos pusėje ir dar toliau buvo matyti sodai. iš rąstų bei karto- .Ne. — Ar pavaišinsi cigarete. malonų veidą. kol jis rengdavosi. Paskutinysis namas buvo amerikiečių civilių bendrabutis. Mūsų vyrukai jau pergulėjo su visom kvartalo moterim. Ji paėmė cigaretę. Paprastai tai suveikdavo. o paskui. Edis liko stovėti alėjos viduryje. Jis ristele perbėgo Meco gatvę.Ji šitoje gatvėje negyvena. Visa tai jau pažįstama. lygiai sukastos lysvės. po alėjos medžiais nieko nebuvo. . ir vyriškį. nei gretimuose nieko apie ją nežinojo. nežinodamas kur link eiti. Pavasario diena krypo vakarop. ir joks pašalinis kūnas nedarkė jos harmonijos su medžių lapija. . Edi? . ir vidun įžengė frau Majer.atsakė vyriškis. Tau nepasisekė. kuri žaidė su ketvertu vaikų. . apsivilkusi tik chalatu.

sudejavo Moska. ir dairėsi po beveik kvadratinį kambarį. besikrapštančius tuose mažuose valstietiškuose žemės lopinėliuose.tikriausiai jos nepažins. Ji sakė nupirkusi juos būsimam vaikeliui. . nutapyti žalsvom. . Kad pakliūtų iš vieno kam- . o už jo kvepėjo upė.O Dieve. o kai kurie ir patys gyveno. kad mes visuomet būsim kartu. vaizduojantys kaimo gyvenimo scenas.Einam.Dabar jau galiu patikėti. kad niekad nebepamatys tos merginos. nuožulnūs susiliejantys kalvų šlaitai. pareikšim pagarbą šeimininkei. Apvalus stalelis buvo užtiestas mėlyna staltiese. turėtume užeiti pas frau Saunders.Man regis. Iš visų kambarių vedė durys į prieškambarį. aš šįvakar toks pavargęs. . Edis žinojo. Bet staiga vėl pagyvėjęs leidosi išilgai visos Kunigaikščių alėjos.pasakė Moska. violetinėm ir mėlynom spalvom. Baigusi ji tarė: . Lova ir spinta buvo iš raudonmedžio. o upeliai mirgėjo sidabru. tarsi nauja oda apsitraukę vešlia pavasario žaluma. palei sugriuvusių namų sienas lyg pašėlusi kalėsi žaluma. o iš prieškambario buvo rakinamos durys į laiptus. Ji suėmė delnais jo ranką. jog tai tam tikri prietarai ar burtai. Tą vakarą Hela sukabino ant sienų medžio raižinius. o abi kėdės aptrauktos šviesiai pilka medžiaga. Helą apėmė neapsakomas džiaugsmas. kaip jam nejauku. Pro skaldą ir nuolaužas. Iš čia atsivėrė užmiesčio vaizdas. o jei vėliau ir sutiks . susidėjusi ant kelių rankas. Ant grindų gulėjo pablukęs kaštoninės spalvos kilimėlis. ant visų keturių sienų kabojo paveikslėliai. kad viskas gerai sektųsi. vaizduojančius scenas iš pasakų. . Matė žmones. bet Moska nujautė.Mes juk šitiek padarėm! Hela ramiai sėdėjo ant lovos. Kreminės spalvos vežimėlis stovėjo palei užuolaidą su mėlynomis gėlytėmis ir atrodė tarsi paveikslėlis ant sienos. Bet paskui ji pamatė niūrų. kol išėjo į miesto pakraštį.164 * NeReaLus no sudurstytos būdelės. . už sodų kilo kalvos šlaitas. kur sodininkai laikė įrankius. . Jokios pilkos dėmės ar pajuodę griuvėsiai nedarkė šio grožio. įsitempusį Moskos veidą ir suprato.

Tikiuosi. kurią buvo beveik pamiršęs. Moska pasakė Helai naujieną.Pagaliau atėjo įsakymas išsiųsti Midltonus atgal į Valstijas. be to. Mes užsukom tik kelioms minutėms. Hela atspėjo jos mintis. . . Ji pakilo.Diena buvo sunki.TAMSOS ARENA § 165 bario į kitą. kad neturėsim bėdos su valdžia. Kol jiedu savo kambaryje rengėsi nakčiai. — Ji nedrąsiai pažvelgė į Moską. tarsi būtų norėjusi pasakyti ką kita. . tačiau aukštas liesas kūnas judėjo kažkaip labai jaunatviškai. . bet šiuos žodžius ji pasakė tik iš mandagumo. Be to.Mes gyvenam labai ramiai.irgi.Gausiu kieno nors kito kortelę. ir tą akimirką Moska suprato. Moska mandagiai nusišypsojo. .pasakė frau Saunders. Jos plaukai buvo kietai suimti ir glotnūs.. . kuriuos radome kambariuose.Ak. frau Saunders . Balsas iš vidaus pakvietė užeiti. kaip blogai.. kaip jam buvo pasirodę iš pirmo žvilgsnio.padėkojo Hela. o nugara buvo lygi ir tiesi.Dar norėjau padėkoti jums už užuolaidas ir visus papildomus dalykus. todėl. Hela apstulbo. . jie nevykusiai atsisveikino.atsiduso ji. .Ačiū.Prašom naudotis svetaine. Hela juos supažindino. jis nėra iš tų amžinai ūžaujančių amerikiečių.Ji nusišypsojo Moskai. Jei galėtume jums kuo nors padėti. . Frau Saunders truputėlį padvejojo. labai prašom pasakyti.Nesirūpink. bet šis neatsakė tuo pačiu. ir frau Saunders paspaudė Moskai ranką. Ji atsistojo. kad. nepaisant jos amžiaus. .atsakė Moska. ją truputėlį gąsdino tai. .pridūrė Hela. Jos balsas buvo žemas ir malonus. . . jie turėjo išeiti j prieškambarį ir pabelsti į svetainės duris. Frau Saunders sėdėjo ant sofos ir skaitė laikraštį. . galim ir mes apsipirkti kaime kaip tikri vokiečiai. . veidą vagojo raukšlės. kad ji visai ne tokia sena. ši moteris be galo drovi. Moska pastebėjo. Jie išvyksta kitą savaitę. kada tik panorėsite. . kad jos namuose apsigyveno priešas. .

kada pirmąsyk dalinyje klausėsi instruktažo kaip apsiginti nuo priešų. Tikra buvo šis kambarys.taip pat. Moska neatsakė. Staiga iš vonios prieškambaryje pasigirdo vandens kliokimas. . kuri nešioja jo vaiką. prie kurio buvo pripratęs bendrabutyje. radijų. kada pirmąsyk gavo į rankas ginklą. paskui turėjo keltis ir eiti pats.pagalvojo jis. Jam trūko pokylių ūžesio. Bandė prisiminti. o jis dar ilgai gulėjo atmerktomis akimis. rūkydamas cigaretę ir mėgindamas ką nors įžiūrėti per lauke tvyrančią tamsą. džipų burzgimo. Keistas jausmas: pagaliau jis gyvena kaip vienas iš priešų. kad moteris spėtų grįžti į savo kambarį.166 § MARIO PUZO Sugulus Hela tarė: .Tai štai kodėl tu visą dieną buvai toks susirūpinęs. Bet ir tai dabar atrodė netikra ir nesvarbu. . gretimi namai . iš karinės stoties transliuojančių amerikietišką muziką. Frau Saunders. Po to jis ilgai stovėjo prie užuolaida užtraukto lango. jo lovoje guli vokietė. Čia viskas buvo taip ramu. kada užsidėjo geležinį šalmą. tarsi tai ir būtų buvęs galutinis visa ko tikslas. tik luktelėjo. Namas pilnas vokiečių. vežimėlis ir moteris lovoje. Ji užmigo.

Moska pažvelgė į ją.Per šitą savaitę judvi. . Ji vilkėjo mėlyną plačią suknelę. pasidarėt neperskiriamos bičiulės. Išėjusi iš namo Kunigaikščių alėjoje. regis. pakvimpa visas prieškambaris. Kai išvažiuos Midltonai. Jie ėjo toliau. Jis nusišypsojęs pridūrė: . kad man nieko netrūktų.atsakė Moska.14 TĄ V A K A R Ą prieš Midltonams išvykstant iš Vokietijos. Dabar bent jau negali dėvėti mano marškinių. . kurią buvo gavusi iš Anos Midlton. turėsi pradėt taupyti. aš taip nedaryčiau. vaikuti. tu tiesiog nori. Jie pasuko į miesto centrą. Aš ir taip per stora. Ji nusijuokė ir stumtelėjo jį.Gal nupirkim frau Saunders ledų Raudonojo Kryžiaus klube? — pasiūlė Hela. Moska kantriai stovėdavo greta ir mandagiai šypsodavosi. Valteri. daliniesi mūsų cukrum ir kava. Tokių dalykų ne taip lengva bus gauti.Tik jau ne dėl to. kurių vis pasitaikydavo kelyje. kad ji svetainėje valgo sausas bulves. Medžių lapija jau buvo .Jei tau tikrai tas rūpėtų. Aš žinau. ir man baisu pagalvoti.Bet tu tikrai labai didelė. Bet aš negaliu kitaip. kai tekdavo ropštis per nuolaužas. Hela ir Moska turėjo eiti jų aplankyti. Moska prilaikydavo ją. Hela vis sustodavo pasisveikinti su moterimis prie kitų namų durų. kad per daug valgai.Kas darosi? Aš žinau. kad tu atiduodi jai dalį savo maisto. Kai kepu mėsą. Ji smagiai nusišypsojo jam. . . Pažiūrėk! . — pasakė jis. bet pirma dar norėjo pasivaikščioti po miestą. .

be to. Kalbėtojas stabtelėjo laukdamas.Tai bedieviškas amžius ir bedievių kraštas! Mes pamiršome Jėzų Kristų! Mes priimame jo kraują. Patikėkit manim! Išgelbėkit save ir mane. . kol jis užėjo į Raudonojo Kryžiaus klubą.šaukė kalbėtojas. mūsų motinas. Iš pažiūros to nepasakysi. Na. .Frau Saunders tikrai labai miela. o nusileidę žemyn. ji beveik viską už mane padaro. kad besileidžiančios saulės spinduliai tik kur ne kur pro ją prasimušdavo. Kontreskarpo parko pakraštyje. Jiems virš galvų praskrido į aviacijos bazę besileidžiantis lėktuvas. Dabar jis beveik šnekučiavosi su klausytojais: . visas kūnas tarsi atsileido. mato. mojavo rankomis. šaukė. stebėdamas. triumfuojantį blogį. brolius ir mūsų šalį! Jo tonas tapo ramus. o Hela atsišliejo jam į petį. Jėzaus kraujo nebepakanka. Tačiau aš jums sakau. kaip žūsta žmogus ir visa.Jis patylėjo. bet netikime. aš sakau jums: tas kraujas jau nuplovė tiek nuodėmių. jis nusilpo. seseris. mūsų vaikus ir žmonas. kad ši šalis sugriauta.Visi mes esame kalti. kas dar labiau išryškėdavo. Jis kažką aiškino.Gerai. jis mato visišką sielos destrukciją. Tai buvo smulkaus sudėjimo vyriškis siaura lyg karvelio krūtine. Hela susimąsčiusi tarė: . o Kristus juk mato daugiau negu mes. bet su ja labai smagu šnekėtis. . Jie stabtelėjo. Moska perėmė aprasojusią ledų dėžutę į dešinę ranką. spindinčiomis paukščio akimis. kas nuo pasaulio pradžios žmogaus sukurta.ji tiesiog nori padėti. kad daug kuo ją šelpiu . Kiek dar tvers jo kantrybė? Kiek dar gelbės mus Jėzaus kraujas? . Grįždami jie patraukė pro policijos nuovadą.Jūs matot. ir Viešpats Dievas pavargo nuo mūsų nusikaltimų. Jis vėl prabilo: . Ir ne todėl. kuriuo esame išganyti. kol nutils variklio gausmas. Ji turėjo palaukti prie durų. pakliuvo į būrį žmonių. tėvus. besiklausančių ant suoliuko pasilypėjusio kalbėtojo.168 $ MARIO PUZO tokia vešli. kaip Šėtonas išsiviepęs žvalgosi po pasaulį ir džiūgauja. paskui švelniai ėmė maldauti: — Jėzaus meilės jau nebepakanka. visas žemynas sugriautas. kai jis atlošdavo galvą ir apsidairydavo apvaliomis. konkretus. dalykiškas. nupirk gi jai ledų! Moska nusijuokė ir sutiko: .

laukdamas kokio nors pritarimo.Dabar. ar turi karinės administracijos leidimą? Paskui jis atsigręžė į Moską bei senąjį darbininką ir tarė: . ir pilkšvoje vasaros prieblandoje tarsi sulūžusių iečių eilė didžiuliu puslankiu prieš akis išryškėjo miesto griuvėsiai. pompastiškai. kad jį palaikė vokiečiu. Įsivaizduokit. iškilmingai pareiškė: . O mūsų miestuose. . Saulė ėmė leistis už horizonto. Akmens kalnai. Pamokslininkas suglumo. .Ar turi leidimą. Jaunasis vyras rėkė drauge su kitais: . Hela ir Moska pasijuto bestovį kone minios viduryje — už jų susimetė visas pulkas žmonių. o žibančios akys smulkiame veide tiesiog išsprogo. Jis nutilo. tos vadinamos civilizacijos širdyse. dengiamą nepaliesto. kai pralaimėjom.dirbtinai. Iš kairės jiems stovėjo jaunas vyras mėlynais išblukusiais marškiniais ir storomis darbinėmis kelnėmis. ir stiklo šukėmis nusėta žemė.TAMSOS ARENA $ 169 . o rankovė iš jų pusės buvo prismeigta prie gėlėtos suknytės. iš kurių niekuomet neprasimuš jokia gyvybė. Jis laikė glėbyje dailią šešerių ar septynerių metų mergaitę. Per amžių amžius. O derlingose Kinijos lygumose ir upių slėniuose net krokodilas nekilsteli išsiviepusių nasrų. Jiems iš dešinės stovėjo senas darbininkas ir papsėjo trumpą storą pypkutę. plyšoja kas tik netingi. Kalbėtojas lėtai pakėlė ranką į dangų ir garsiai. nepajudinto ledo ir sniego. Pamokslininkas dėkodamas nulenkė galvą. beliko tik griuvėsiai.Jo balsas dabar skambėjo lyg pamišėlio . bet staiga iš įvairių minios pusių pasigirdo šauksmai: .Įsivaizduokit pasaulį be gyvybės. kur saulė Dievo valia gimdo daugybę įvairiausių kūrinijos formų. Ir Afrikos džiungles. kad ten nieko nėra! . kurios akys buvo keistai tuščios.Ar turi leidimą? Ar turi karinės administracijos leidimą? rėkė trys ar keturi vyriški balsai. Šiaurę.Tarp pūvančių augalų guli gendantys gyvulių lavonai. kad atsakytų šypsena Šėtonui. net ir šitoks kiaulė! Civiliai apsirengęs Moska šyptelėjo Helai: jam buvo smagu.Aš turiu mūsų Kūrėjo leidimą! Paskutiniai besileidžiančios saulės spinduliai purpuru nudažė jo iškeltą ranką.

Viešpaties namai tušti.šaukė jis. o vyrai kaulija cigarečių. kol visi nutils. LIAUKITĖS GĖRĘ! LIAUKITĖS PALEISTUVAVĘ. . . tarsi norėdamas visus apkabinti.Jis pasisuko į jaunąjį vyrą greta Moskos.PRIEŠ JŪSŲ AKIS! ATGAILAUKITE.170 § MARIO PUZO Paskui pakėlė veidą į dangų ir plačiai išskėtė rankas. moterie. kaip rūkoriai išpučia dūmus.Žiūrėki- . Kaltindamas. kuriuos matote.J ū s visi nusidėjėliai. Piktai.Ne Dievas. negailestingai bedė pirštu į juodai apsirengusią moterį: — Tu. kur tavo vaikai? . o paskui ėmė grasinti ir plūsti. o karo bombonešiai! Minia nusikvatojo. TIKĖKITE JĖZUMI IR BŪSITE IŠGANYTI. kai kurie iš jūsų šypsosi. KOL NEVĖLU! IR DAUGIAU NEBENUSIDĖKITE! Jis nutilo. kad toks mažas žmogutis gali taip griausmingai šaukti.grįžkite prie Jėzaus! ATSIŽADĖKITE SAVO NUODĖMIŲ. Puf. TAI BUVO BAUSMĖ UŽ NUODĖMES. Mes prisišauksim sunaikinimą! Atgailaukite. Atgailaukite! Atgailaukite! . pritrūkęs kvapo. tu juokiesi iš Dievo? Kur tavo vyras. . o paskui blėstančioje dienos šviesoje žiauriai. negi negalite patikėti. TOJI BAUSMĖ .Žodžiai ėmė pamišėliškai plaktis vieni su kitais: Tikėkite Viešpatį Jėzų Kristų Tikėkite Viešpatį tikrą ir vienintelį Dievą Tikėkite vienintelį Viešpatį Tikėkite Kristų! Jis stabtelėjo. ATSIŽADĖKITE LOŠIMO IR ŽEMIŠKOS PUIKYBĖS.Jis su maniako neapykanta pamėgdžiojo. puf . visi amžinai degsite pragare! Matau. — Grįžkite prie Jėzaus Kristaus. tie griuvėsiai. kad tos kančios.Prisiminkite kiekvienas. Jis kalbėjo toliau nebe taip garsiai: . sakau jums. — Sekmadieniais žmonės leidžiasi į kaimus vogti arba kaulyti maisto. Ant suoliuko užsilipęs kalbėtojas palaukė. — tai Dievo bausmė už jūsų tada padarytas nuodėmes?! O štai dabar jaunos merginos sanguliauja su priešo kareiviais. kaip gyvenote prieš karą. . Minia stovėjo priblokšta. Jums gaila savęs! Kodėl Dievas verčia mus šitaip kentėti? Jūs šito klausiate? Kažkas iš minios pašiepiamai šūktelėjo: . TIKĖKITE JĖZUMI IR BŪSITE IŠGANYTI.

TAMSOS ARENA § 171 te! .sušuko jis.Atmokėkit tiems šunsnukiams. Paskui atsistojo. vakare. Baldai priklausė rekvizuotam namui. Vokietijos viltis! Tai už JO nuodėmes jo mergaitė tapo luoša. . Hela nusigręžė.Tai jūs tikrai rytoj važiuojat į Niurnbergo teismą? . Dauguma žmonių dingo.Gal geriau lik šįvakar namie su frau Saunders. Minia išsklido. tarsi raudona kauke uždengdamas veidą. . ir visi pažvelgė ten. garbanotų plaukų bėgo kraujas ir upeliais plūdo jam per kaktą. Jaunasis vyras pasiėmė dukrytę ir pasuko su ja į Kontreskarpo parką. meluokit. Keliu prispaudęs žmogeliui krūtinę. jis suėmė jį už plaukų ir trenkė jo paukštišką galvą į cementinį šaligatvį.Tai ne mūsų reikalas. Jaunasis vyras pastatė mergaitę ant žemės ir paprašė Helos: . tarsi burtų lazdele mostelėjus. todėl kėdės liko ir buvo galima sėdėti. Leo ir Edis Kazinas pusračiu sėdėjo Midltonų svetainėje. Palauk! Pažiūrėk į savo vaiką ir palauk! Jis pagiežingai. Užsimojęs jis vienu smūgiu nubloškė kalbėtoją ant žemės.pasakė Ana Midlton. o jis tyčiojasi iš Dievo rūstybės. Moska. .A. Visa kita buvo sukrauta į pasieniais sustatytas medines dėžes. jaunas vyras. kai nuvažiuosit.Pažiūrėkite ją valandėlę. .atsakė Leo. kad ją paveikė kraujo vaizdas. Palauk. jis tarė: . čia į kitą žmogų minioje. kur ant suolelio skėtriojosi pamokslininkas. . Tada jis nusiyrė per minią ten. kad neįsikišo. tarsi norėdamas prieš ją pasiteisinti.Gordonas paklausė Leo. Iš po tankių.Kelintą išvykstat? . . Paskui. . piktai rodė čia į vieną. ir jis pamanė. pašaipūne: tavo vaiko veide aš matau dar vieną bausmę. ir žengė prie jo.Jei reikės. Kalbėtojas vis dar nejudėdamas gulėjo prietemoje ant žemės.Man labiau patinka važiuoti naktį. .Štai dar vienas pašaipūnas. Ji prastai atrodė. bet kad tik jie gautų ko nusipelnė! . Keli vyrai pakėlė jį. . Moska paėmė ją už parankės ir nuvedė gatve. kur rodė jo pirštas.

Leo. . Kad ir kokie nekalti tie santykiai su komunistu. bet jūs tikrai nesivarginkit. jis matė. Gordonas palydėjo jį ligi durų ir rimtai tarė: . .Žinoma. kad turėjau progą su jumis susipažinti.Tikiuosi.Norėjau jūsų atsiprašyti už savo elgesį.Esu sutaręs pamoką.Man reikia eiti. kaip Gordono Midltono veidas persikreipė iš pykčio. Labai norėčiau. palaukit. kas dedasi Vokietijoje. . Mano motina žydė. .Gordonas privertė profesorių grįžti į kambarį.Ne. .Jis paspaudė Gordonui ir Anai rankas. Bet koks pyktis ar prievarta jį pribaigdavo. .tarė Gordonas Midltonas. . išgirdęs tokią netaktišką pastabą. . . žinoma.suskato jis. Tikrai.Aš jau turiu bilietus į traukinį.Bijau.Ne. aš suprantu. Esu labai laimingas. Ačiū. dėdamasis esąs susidomėjęs. . ne. Aišku. Profesorius linktelėjo. aš ką tik prisiminiau: profesorius savaitės pabaigoje irgi vyksta į Niurnbergą. po Stalino—Hitlerio pakto jis prarado tikėjimą.Tai visai nebūtina. ir nenorėjo klausytis pikto barnio. Leo mostelėjo ranka. profesoriau. . .kone mirtinai persigandęs purtėsi profesorius. kai ateitis tokia nenuspėjama. todėl ir buvau išsiųstas. . . — Leiskite palinkėti jums laimingos kelionės į Ameriką ir sėkmės. Suprato. Profesorius.Ne.Oi. .Mano atmintis puiki. O tėvas .be galo susijaudinęs ėmė prieštarauti profesorius. — pasakė Leo. .172 t MARIO PUZO . kad neužmiršite man parašyti. viskas sutvarkyta. Mano tėvas buvo politinis kalinys. dėl jų gali būti bėdos. Gal galėtumėt jį pavėžėti. luktelkit valandėlę. . kuris sėdėjo prie šachmatų staliuko ir mandagiai šypsojosi.atsakė Leo. nustėro. jei jūsų tarnybos taisyklės to nedraudžia? . . kad pasirodžiau tikras storžievis. .Nereikės nė meluoti. Jis jau buvo nusprendęs nutraukti visus ryšius su Gordonu Midltonu. .politinis. Išsigandęs ir sumišęs. komunistas. kai anąkart pas mus buvot.Bet man juk nesunku. kad praneštumėt. kad abu labu tokiu. .

.Gordonas visuomet rūpinasi savo atsivertėliais. ir negalėsiu jo pamatyti.lėtai nutęsė Gordonas. . . . taigi nusikaltimai neturėtų būti pernelyg baisūs. . paskui ramiai.Nesijaudink. kuo jį kaltina. Tiksliai nežinau.kalbėjo Gordonas.Kaip blogai. . . . bet vanagiškame Leo veide pašaipos nesimatė.pasakė ji. . Pasakysiu. . . Ji norėjo eiti. Jis tai pasakė nuoširdžiai. . kad Hela negalėjo šįvakar ateiti.Kur spėsite? .Kada manai grįžti? . spėsiu laiku.paklausė Ana Midlton. nors taip negali būti. . kad jūs žinote. Jo sūnus areštuotas kaip smulkus karinis nusikaltėlis. Jis moka klausytis. Leo šyptelėjo.Žinot ką.ėmė raminti jį Gordonas ir vėl nulydėjo prie durų. Moska paklausė: . . Ji nusišypsojo.Gaila. kad nebūsiu čia.Ruošiausi tapti krikštatėviu.J i s labai teisingas žmogus. Tikiuosi. kad „atsivertėlis" čia tinkamas žodis. mielai važiuos. o ne okupacinis. kad jūs taip rūpinatės senuku. bet jį teis vokiečių teismas. Gordonas patylėjo. Ana Midlton metė į jį griežtą žvilgsnį. nieko rimto? Ne. Juk jūs nieko prieš. Leo.atsiduso Ana. Ana.sutiko Leo. . Jis tikriausiai išsigando. ar ne? .Aš jo neatverčiau. . . . bet aš pasiūliau geriau likti namie. .Jau ir dovaną turiu. turiu truputį laiko.Ne. .Kurių velnių jis taip išsigando? Gordonas žvilgtelėjo į Leo.paklausė Moska Leo.Visi nutilo. . jog tai susiję su koncentracijos stovyklomis.Kaip malonu.Žinoma.TAMSOS ARENA § 173 .Tiesiog šįvakar mes per daug prisivaikščiojom. . Kai jis supras. Ar gerai? . kad ryt vakare jūs užvažiuosite jo paimti. Kai Gordonas grįžo. kad įkaliau jam į galvą keletą dalykų. kad Leo sužinos ir nuspręs. su švelniu priekaištu pridūrė: Nemanau.atsakė Leo. .rytoj aš pas jį užeisiu. . profesoriau.bet manau.Gerai. .atsakė Leo. gerai.atsakė Moska. . kai gims vaikutis.

Mano manymu.Gordonai. kad gyvenimas žemėje gali būti be galo puikus. Ko jau ko. gal būsiu nemandagus. Apie politiką aš nieko neišmanau. valinga ir niekino jį. Tu tikriausiai nieko negali su savim padaryti.. Moska prabilo: . ką tu jauti. tikiu. bet negaliu nepasinaudoti proga. bet aš turiu tikėjimą. Visa bazė žino.Kartais ir aš norėčiau šitaip. tu ldysti: tavim dėtas.Kad Gordonas tau vis tiek patinka. aš čia norėjau pasakyti? Edis sausai paaiškino: . Manai.Jis atsigręžė į Edį Kaziną. Žinai.Jis valandėlę patylėjo. .Kad jau prabilai. kuris mane palaiko. patrynė vieną į kitą savo didžiules. aš netikėčiau nė vienu. . kai jis tarė Moskai: .174 § MARIO PUZO . kas beatsitiktų.Galų gale juk mes ne kokie įžymybės.su vos juntamu apmaudu pajuokavo Ana. Aš tave gerbiu. kad aš teisus! . kad tai galima pasiekti ko- . ..Žinau. ir tą storą šunsnukį pulkininką. tai ir aš pamėginsiu pasakyti vieną dalyką. po velnių. kai išėjau į kariuomenę. Valteri. Beveik visos žmonos. Bet štai ką noriu pasakyti. jūs gi žinot. Jo ištįsusiame jankio veide nesimatė jokios išraiškos. . Visi nusijuokė. Aš tikiu žmonija. kaulėtas plaštakas. nors ir neleidai Helai ateiti.Po velnių. kad tave siunčia namo. Ir tikiu.pasakė Gordonas. kurį jau seniai norėjau. O Anos Midlton jis ir šiaip nemėgo.Tiesiog ją siutina. dabar gyvenam lyg ant parako statinės. kad žinau. Ji buvo negraži. Moska šypsojosi jai. Valteri.Ką. .buvo spėjęs truputėlį nusnūsti. nes turi komunistų partijos nario bilietą. kas verstų mane šokti pagal savo dūdelę. . darydavosi jam šlykščios. nes tu ne bailys. o gal tik manau. tik Gordonas ne. ir Rusiją. ir visa kita. kai būdavo savo namuose ir su savo vyrais. o lankyti sutuoktinių porų jis nekentė. Ko gero. Edis Kazinas savo į kampą įstumtame fotelyje atmerkė akis . . ir komunistų partiją. Buvau dar jauniklis. Turiu omeny ir Jungtinių Valstijų kariuomenę. tegu šneka ką nori. kad aš klystu. tam tikra prasme ir tebesu. . kad jūs per daug nekvaršinate sau galvos dėl kitų.

o kai vėl ją pakėlė ir pažvelgė į Gordoną. ir visuomet be galo nustemba.Todėl. Ana atsistojo pripilti taurių. ir tikisi. tas pats. kad ir tuos žmones. dėl kurių tu stengiesi nekvaršinti sau galvos. Edis Kazinas juokdamasis tarė: — Vajėzau. statai sau brangius žmones į baisų pavojų.Šneki apie jėgas. ima man aiškinti. kurie tau brangūs. Patikėk manim. bendrabutyje ar iš tų. Moska pratrūko kvatoti ir tarė Gordonui: — Matai.Kad šįsyk tai jau tikrai viskas išlėks į padanges.Moska panarino galvą. ko gero. karštas nuoširdumas prasiveržia pro įprastinį Moskos santūrumą. Kasdien koks nors bošas bazėje. O kitoj pusėj. kurios valdo mano gyvenimą. kaip jis laukia nesulaukia. aš nežinau?! Tiktai ką čia gali padaryti? Bet aš niekam neleisiu savęs stumdyti. Moska pratrūko: .bac! staiga persimesti į priešingą pusę. versti vieną dieną galvoti vienaip. Bandydamas pataisyti padėtį. taip negalima. Dieve. kad duosiu jam už tai cigaretę. veidas iš pykčio buvo išmuštas tamsiai raudonų dėmių. jis paklausė: — O kaip tada bus su Hela ir vaiku? Moska nieko neatsakė. . tik šneka. Tavo visas gyvenimas laikosi ant tų keleto žmonių. . savo mažytėje asmeninėje arenoje. Ir man nesvarbu. nieko sau kalba! Leo atrodė priblokštas. Tu irgi nesi laisvas. manai. o kitą . kada mes visi kartu pulsim rusus. teisinga tai ar ne. o jo veidas švietė raudoniu iš susijaudinimo ir nuo alkoholio.TAMSOS ARENA § 175 munistų partijos pastangomis. kai tas jaunatviškas. koks Moska dar jaunas. kai kovoji savo siaurame rate.Jis iš tiesų taip nemano. . ir tave patį valdo jėgos.Ką? Kodėl? . Leo tarė: . Kai bandai tai padaryti. Zinai. . kaip jis visuomet pamiršta. Ir visi prisvils užpakalius! — Valio! — sušuko Ana Midlton ir ėmė ploti. ko privertei mane prišnekėti! Gordonas irgi šypsojosi negalėdamas suprasti. dirbančių „Rotušės rūsyje". kas mane džiugina? — Jis užsikvempė ant stalo ir įsistebeilijo į Gordoną.

Leo.Jis linktelėjo galvą. o kad yra žmonės. kaip spirčiau jam į kiaušius! .176 t MARIO PUZO Staiga Moska.Aš prisiimu atsakomybę. tarsi nė neišgirdęs. ir mudu ilgai buvome kartu. ką jūs! .Ana apsimetė pasibaisėjusi. Man tėvas taip sakė. dabar jau juokais: -Aš prisiimu atsakomybę.Ką daugiau galiu padaryti? . Žmonės juk skirtingi. radau ten savo tėvą. praleidęs aštuonerius metus koncentracijos stovykloje. pasakė Gordonui: . Ji dar ne tokiais žodžiais plūsdavo ją apmovusius juodosios rinkos vyrukus.Reikia visa tai vertinti protingai. jie padarė ne todėl. — atsakė šis. gali išeiti iš jos toks kaip tu. pats karštai tikėdamas tuo.Ak. aš pradėjau gyvenimą iš naujo ir nenoriu visko nuodyti žiaurumu kitiems. kad yra vokiečiai. . . kaip žmogus. . Visa tai.Nežinau. Bet kai pasklido žinia. Mačiau. kiekvienas į mane kreivai pažvelgęs bošas kaipmat atsidurtų ligoninėj.Jūs teisus. Tuo tiki ir komunistų partija. kad aš pusiau vokietis. Visi nusijuokė. . nepasiduoti vien jausmams. tikrai linktelėjo.atsiliepė Gordonas. . sveikindamasis su savo kaimynais vokiečiais. ką sako.Žinau apie komunizmą tik vieną dalyką. . kad šie žodžiai nuskambėjo kaip įžadas. tėvas netrukus mirė. dabar man sekasi. Be to.Niekaip nesuprantu. kas man nepatiktų.O kodėl gi jūs nieko panašaus nejaučiate? . Turime mąstyti ir nuosekliai keisti pasaulį. . bet Moska irzliai metė: . Moska nusišypsojo jiems ir pakartojo. .Pamiršti.Ana Midlton paklausė Leo.Pakliuvau į Buchenvaldą dar visai jaunas. Tiktai Edis Kazinas pajuto.Atleiskite. kaip jis linktelėjo.atsiprašė Moska ir jai šyptelėjo. Stovyklos taip ir nesugebėjo palaužti jo dvasios. Leo mąsliai pažvelgė į jį. ką vokiečiai padarė. Be to. ką jūs. Leo iš lėto prabilo: . Mano tėvas buvo komunistas. kad Hitleris ir Stalinas pasirašė paktą. kurio jau nebus galima sulaužyti. . Valteris keičiasi. . Jis kalbėjo labai nuoširdžiai. . Jei būčiau tavo vietoj. O jei pamėgintų dar pyptelėti ką nors.

norint išgelbėti Sovietų Sąjungą? .Aš rytoj užsuksiu atsisveikinti su Hela. pervystysiu. Ana pakilo ir susijaudinusi ėmė pirmyn atgal žingsniuoti po svetainę. nors ji niekuomet su juo nesutikdavo.O jei tas paktas buvo neišvengiamas. Stojo tyla. . Gordonas nenuleido akių nuo jos veido. kalbėk. Paskui atsistojo ir išėjo į virtuvę išvirti kavos. ar čia yra koks ryšys. Įdomu. kurį taip vertina partija. Gordonai.nusprendė. Gordonas lėtai ir nuoširdžiai pridūrė: . Reikės kur nors plačiau apie tai pasiskaityti. dorus skruostikaulius. . . Gordonas grįžo į svetainę. Bet jis galėdavo nepykdamas ir nesikarščiuodamas kalbėtis su Ana apie politiką. Išleidęs visus ir užrakinęs duris.Einu. jog išduoda savo vyrą. aš klausau. o atrodo panaši į slavę.spėliojo jis. Ana tarė: .Nekreipkite dėmesio į jo šnekas.Nagi. tai jausmai.atkirto Gordonas. Mylėjo tuos plačius. norėdamas užgniaužti nervinį trūkčiojimą. . . — pasakė ji. Jo žmona dėkinga nusišypsojo. Kai jis išėjo. Leo? Leo linktelėjo. Gordonas nusišypsojo.TAMSOS ARENA § 177 . . — Ji stengėsi kalbėti ramiai ir žaismingai.Linkiu jums sėkmės.Ne. Ana tarė Leo: . . tai pasaulio gelbėti neverta. o ne vadovavimasis protu. Ana susimąsčiusi sėdėjo kėdėje. . Vakarui baigiantis. .Neužmirškite profesoriaus.Jei tai buvo vienintelis būdas išgelbėti pasaulį nuo nacių? Leo panarino galvą ir suėmė veidą ranka.Jei mano tėvas turėjo šitaip mirti. Gordonas dar priminė Leo: .atsakė jis. Jį nuvėrė baimė. . pamanė jis. gerai. .Noriu pasikalbėti su tavim. kad kiti nepagalvotų. viršuje pasigirdo kūdikio verksmas. tiesią nosį ir blyškiai žydras akis.pasakė Gordonas. Grynas anglosaksų tipas. Žinau. visi paspaudė vienas kitam rankas.

ir jį nuvėrė toks baisus skausmas. Ji prabilo dalykiškai: . Dabar ji tarė: . kuri nesiųstų jo į karus ar koncentracijos stovyklas. kad mūsų visuomenė sugedusi.Tu turi šito atsisakyti. Bet ką gi mums daryti toliau? Juk turime pagalvoti apie vaiką. kad jis augtų doroje visuomenėje.Tu žinai. kaip žmonės tiki savo broliais ir seserimis. Gordonai. nors jis ir sako. ko. Be to.atsakė ji. kad jis šitaip kalbėjo tau girdint. Tu žinai. kad ji galėjo šitaip pasakyti. Negi norėtum. jokiu būdu negalime. Q aš daug kuo tikiu. . Tu privalai gauti darbą ir uždirbti pinigų. Tu vis kartoji. tu tiesiog privalai viso to atsisakyti. kad ji šitaip pasakė. . kad jam palikti partiją .Aš galvoju apie vaiką.šiurkštus ir abejingas kitiems? Man nepatiko. Švelnumas ir maldavimai dingo. nes esi komunistas. Nežinau. kiek todėl. Ana. Tu gi žinai. Aš tikiu savo gimtąja šalimi. ji priėjo ir suklupo prie jo kėdės. . brangusis. kad jis užaugęs turėtų iškęsti Leo kančias arba pasidarytų toks kaip Moska . jog visai nejautė pykčio . šitaip karščiuodamasis dėl politikos. Kaip ji gali manyti.tarė Gordonas. Mes negalime šitaip gyventi. Jis su siaubu suprato. bet aš neketinu leisti.Tu netiki niekuo. taip menkai jį pažįsta. bet jam tai visai nerūpi. kad tai nacionalizmas. Noriu. kad mūsų sūnus augtų sveikoje visuomenėje. Tik tada.Todėl ir esu komunistas. ji leisdavo sau būti silpnai: tapdavo švelni ir imdavo maldauti.178 § MARIO PUZO Jos žodžiai trenkė lyg perkūnas. Jie nesukurs saugaus gyvenimo mano sūnui. . kad aš jam patinku. Ana atsistojo priešais jį.Aš nepykstu. . tu prarandi visus savo draugus. kad ji. Pamačiusi jo veidą. Už tai ir kovoju. kai jiedu likdavo vieni. Aš noriu. Tu pasiryžęs aukotis už savo tikėjimą. kad praradai šį darbą. kas blogo rašoma apie Rusiją.nekaltai paklausė Gordonas. kad dėl tavo tikėjimo ken- . .tik sunkumą kažkur viduje ir klaikią neviltį. .Ko atsisakyti? . Buvo visiškai pritrenktas: ne tiek dėl to.tai nelyginant mesti rūkyti ar atsisakyti saldumynų?! Tačiau turėjo jai ką nors atsakyti. pats artimiausias žmogus. Gordonas pakilo ir pasitraukė nuo jos.

o Gordonas žinojo. Iš esmės mudu sutinkame: arbu norime. ar mudu teisingai suprantame vienas kitą. pasilikdamas partijoje. kai jis pasakė.atsargiai prabilo Gordonas.tu pasakei. . Gordonai. kad pasiimsi mūsų sūnų ir išvažiuosi į Angliją. Tu nori jam laikino saugumo. jeigu manyčiau. kad turi neginčijamų priežasčių.Tu turi to atsisakyti. Be to. aš tavim pasitikiu. kad tavo vieta tikrai su jais.aš pasiimsiu vaiką ir vietoj Amerikos išvažiuosiu į Angliją. Bet nesutariame dėl to.. .. O aš.Tu nori. priklausomo nuo valios tų. Asmeniniuose santykiuose jis visuomet buvo sąžiningas kaip tikras Naujosios Anglijos gyventojas.Jei nepažadėsi atsisakyti šito. Jie abu išsigando to. kol ryžosi ištarti tolesnius žodžius. ir jis kalbėjo toliau: . Matai. kurio negalėtų sugriauti saujelė valdančiosios klasės narių. tu jo laikysies. . Taip? Ji nieko neatsakė. ką ji pasakė. aš nesistengčiau tavęs sustabdyti.O jeigu negaliu? . tiesiog privalai tai mesti. niekad nesulaužė žodžio.Jei aš teisingai supratau.TAMSOS ARENA § 179 tėtų mūsų sūnus. nes žinojo. .Tiesiog turi. . .. kaip ir Leo tėvui.Aš žinau. Arba dar blogiau . . kaip tai padaryti..tu prarasi sąžinę. kad jis pasakė norėdamas tave perspėti. Pirmąsyk per jų bendrą gyvenimą Gordonas rimtai ant jos supyko.Ana nutilo. Ar supranti? . — užsispyrusi pakartojo Ana. Tu turi baigti. beveik pro ašaras pridūrė: . ir supratau. kurie valdo šalį . kad gaučiau gerą darbą.iš lėto tarė Gordonas.. jei aš ne- . Ana dusliai. Tačiau tau bus lygiai taip pat.kapitalistų. kad jos užsispyrimo palaužti neįmanoma.Žinau. Plačiame jos veide atsispindėjo užsispyrimas. . . kad davęs žodį. gyvenčiau kaip dera vidutinės klasės piliečiui ir nerizikuočiau savo ateitimi. kad mūsų sūnui būtų kuo geriau.Norėčiau išsiaiškinti. Aš pajutau tai. mes kovojame už nuolatinį saugumą. Tuo sąžiningumu ji dabar ir naudojosi. kad jos tikėjimas nėra be pagrindo: jis niekad jai nemelavo. .

Ana linktelėjo.i8o $ MARIO PUZO pažadėsiu išstoti iš partijos. Jis žinojo. tai negarbinga. Jiedu bus jau per stipriai suaugę vienas su kitu. ir bučiuojant ją širdį pervėrė skausmas. . Kai ji pripuolė prie jo. .Jis stengėsi užgniaužti skausmą ir pyktį savo balse. Jis nuėjo ir vėl atsisėdo į kėdę. bet sykiu žinojo. o drauge . tu važiuosi su manim į Valstijas. Žinai. nebepajėgdamas nuslėpti skausmo. . nepasitikėjimo ir paniekos. Žinojo. norėdamas pro ašaras jį pabučiuoti. o jei ir išstotų.pagalvojo jis. valstietiškas jos kūnas. kad niekuomet nepajėgs išstoti iš partijos.tarė Gordonas.Aš pažadu. jis pajuto jai gailestį ir užuojautą. tankius jos plaukus . kas jų laukia: po kurio laiko Amerikoje ji pastebės apgavystę. Tačiau jis nieko negalėjo padaryti. Atlošė jos platų. ką padarė.siaubą dėl to. bet tada jau nebeturės pinigų ar pritrūks ryžto grįžti į Angliją. Jis puikiai suprato. kaip sakė. atsiklaupė ir padėjo galvą jam ant kelių. plūsdama palengvėjimo ašaromis.pasakė jis žinodamas. Aš nieko negaliu padaryti. kad Ana taip ir padarys.O jeigu pažadėsiu. . kad negali prarasti jos ir vaiko — galbūt dar ją. kad meluoja. bet ne vaiką. ir ligi pat galo jiedu nesiliaus kovoję tarpusavyje. kad nuo šiol jų abiejų gyvenimas bus pilnas neapykantos. imtų už tai nekęsti žmonos. .jie visuomet jaudino jį. Tu mane paliksi. Paglostė šiurkščius. . Žinojo. Ramiai ir iš lėto surikiavo mintis. kaip ir tvirtas. . stambių bruožų slavišką veidą.

Priemiestyje jis sustojo prie keturkampio baltai dažyto namelio. Sutiko keletą senų draugų. Jis sąžiningai ir dalykiškai paliudijo prieš tuos sargybinius ir kapos. tarsi žemė būtų pratrūkusi krauju. Jis spustelėjo džipo signalą ir suardė vakaro tylą.gaisro. kurie prisiminė tą nuosmukį. jam norėjosi kuo greičiau išvykti iš Niurnbergo. o kažkokio gėdingo akto dalyviai ir dabar jautęsi vienodai kalti. Jis pabandė perprasti šį jausmą protu ir suvokė. kad nenori būti drauge su žmonėmis.jis išėjo iš namo ir patraukė takeliu prie džipo. žemės drebėjimo. .N I U R N B E R G O G R I U V Ė S I A I prieblandoje atrodė tylūs ir didingi. Leo niūriai prisiminė. neviltį ir kančias — visa tai. tarsi vėl juos grąžindavo. tačiau jam visai nepatiko vėl būti kartu su senais draugais: tarsi jie būtų buvę ne aukos. kuriuos pažinojo. siaubą. kad turi parengęs profesoriui šiokią tokią staigmeną. kas anais laikais sudarė jo gyvenimą. Beveik tą pačią akimirką pamatė žemą. tačiau pasistengė elgtis mandagiai. kad profesorius bus jau pasirengęs. Kiekvienas veidas. buvusių kalinių. vietomis viskas buvo pajuodę lyg derva. palikti teismą už nugaros. niekuo nesiskiriančio nuo greta stovinčių namų. . smulkią profesoriaus figūrėlę . Leo važiavo per griuvėsių plotus ir pirmąsyk jautė malonumą.ir buvo patyrę tą patį. o išsiveržusi lava sustingusi didžiuliais kauburiais. žvelgdamas į šį suniokotą vaizdą. Keista. Jis tikėjosi. ir drauge niūriai pasidžiaugė šiuo ilgai lauktu kerštu. tarsi miestas būtų buvęs sugriautas jau labai seniai kokių nors gamtos jėgų . primenantis tuos laikus. šimtmečiais ardytas lietaus ir saulės.

buvo jūsų pasimatymas su sūnumi? — pa- . lūpos visai bekraujės. kaip sudrebėjo profesoriaus ranka. kad nužudė kitą vokietį. Paskui jis padidins greitį.Po kelių savaičių.Taip. Jie važiavo per plačius laukus. Įsikirtęs į džipo kraštą. Bet Herr Midltonas sakė.Ar sėkmingas klausė jis.Jei būčiau žinojęs.labai sėkmingas. . bet visai abejingai. dešiniąja jis išsitraukė iš marškinių kišenės pakelį cigarečių. kad Leo pasigailės ir liausis jį kamantinėjęs. Paskui susigėdo. Jis išmetė cigaretę ir dabar nervingai gniaužė rankas. kad man padėtumėt. . Džipas riedėjo labai lėtai. o ne už nusikaltimus.atsakė profesorius. kuriuos jis padarė būdamas stovykkapšeliai ir juodi ratilai. kad viską jums paaiškino ir jūs supratot. ir per stiprų nakties vėją kalbėtis bus neįmanoma. Padavė vieną profesoriui. . . .Aš ir nenorėjau.pasakė Leo ir pats nusistebėjo.Jūsų sūnų nuteisė vokiečių teismas už tai. Laikydamas vairą kaire ranka. kas jis toks. Vienas mano draugas pereitą mėnesį davė prieš jį parodymus. Leo važiavo neskubėdamas.atsakė profesorius. jam keliant prie lūpų cigaretę. Jis kalbėjo mandagiai.182 § MARIO PUZO . kodėl dabar veža tą žmogų atgal į Brėmeną. Žinojau. dulkės neužgožė šviežios žolės ir žaliuojančių medžių kvapo. Leo atsigręžė į senuką ir vėl prabilo: . šis įžiebė degtuką ir pridengęs jį delnais pasilenkė pridegti Leo cigaretės. . bet senis nieko nesakė. jokiu būdu nebūčiau jūsų čia vežęs. Atrodė tikras ligonis: po akimis oda pilka.Aš mačiau jį paskutinį kartą. .Kada įvykdys nuosprendį jūsų sūnui? . .negailestingai paklausė Leo. kad tai nepadoru. . Jis matė. Leo nutilo. Keliskart užsitraukęs Leo tarė: Žinau viską apie jūsų sūnų. švelnus vėjelis maloniai gaivino veidą. paskui prisidegė sau. taip. kad jie galėtų pasikalbėti.Jis sėdėjo tikėdamasis. . profesorius susijaudinęs ėmė karštai aiškinti: .

apdėto baltais akmenim. o berniukas buvo paženklintas žalia įstrižaine. o Leo vilkėdamas savo uniforma ateina priešais. Staiga tėvas sustoja ir klausia: „Ką tu čia veiki?" Leo tąsyk prisiminė ir dabar prisimena. bet visas smulkus jo kūnelis trūkčiojo pirmyn atgal. laukdamas atsakymo. kaip kartą anksčiau tėvas užklupo jį Tirgartene.Aš niekad taip negalvojau. nepaliaujamai ir be tikslo. . jiems stovint ant žvyruoto tako. Ar žinote.TAMSOS ARENA § 183 los prižiūrėtoju. Sukilęs gailestis ir užuojauta ėmė slopinti neapykantą. tarsi mėgindamas kaip nors pasislėpti. Leo laukė. tai pirmiausia . Sėdėdamas džipe Leo prisiminė visa tai ir tik dabar suprato. tarsi nebevaldomas smegenyse įtaisyto variklio.Jūsų sūnus nusipelnė mirties. rodančia jo rasę. . mokėjo skirti blogį nuo gėrio. prieš dešimt metų. ką jis padarė? Bjaurus išgama. ką tada.pasakė jis.jam.Jis pabaisa. Tačiau šis neatsakė.ir pasistengė atgaivinti atmintyje savo tėvo paveikslą. tačiau iš baimės ir silpnumo nestojo padėti jo tėvui. Ar žinote. iš visų pusių apjuostiems spygliuota viela. Kaip gaila. bet jis pagalvojo: „Ne. Tėvas tada lygiai taip paklausė: „Was machst du hier?" Tik šįsyk. Jei apskritai galima atimti žmogui gyvybę. plikai nuskustą galvą. Užsidengė galvą rankomis. . . aukštą. Jam ant krūtinės raudonavo politinio kalinio juostelė. kuris už jo tėvo sielvartą štai moka savuoju. Bejuto tik panieką šiam priešais sėdinčiam seniokui. Likimo ironija! Jūs net negalėsite giliai širdyje iškeikti tų velnio žydų. Sis žmogus buvo išsilavinęs.Juk aš išsilavinęs žmogus. tėvas ištarė šiuos žodžius raudodamas ir palinko prie sūnaus. išsekusią jo figūrą. Neišleido nė garso. ne!" . ką jis padarė? Jo balsas ir širdis buvo kupini tokios neapykantos. . kada tai baigsis. kad jį nužudė. kad jis sustabdė džipą šalikelėje ir atsigręžė į profesorių. kaip jis eina žvyruotu taku. Drebėjo visu kūnu. nepažindamas jo. ir pasisemti jėgų iš savo neapykantos. pasaulis be jo bus geresnis! Sakau tai be jokio sąžinės graužimo. Profesorius panarino galvą ir įsistebeilijo į savo rankas. .kalbėjo Leo. . turėjo iškentėti jo tėvas. nors jis turėjo būti mokykloje.

Miega su jų dukterimis. miegojo keli karinių sunkvežimių vairuotojai. kurį jau gaubė tiršti atslenkančios nakties šešėliai. įsispyręs kojomis į grindis ir įsitempęs. Jis prisipažino man ir dar vieną dalyką.jis buvo didvyris. Aš viską žinau apie savo sūnų. kad išsilaikytų nesvirduliavęs į šonus greitai lekiančioje mašinoje. Čia pat. Jis įsivedė profesorių drauge. kai brėkštančioje aušroje laukais nutįso ilgi šešėliai. Parašė. Apimtas paniekos sau pačiam. užsikniaubę ant stalo ir pasidėję galvas ant rankų. paprasčiausiai nebegalėjo užmigti. Jis žinojo. Leo užsmaugė paskutinį gailestį. drąsus. Paryčiais. o jis kariavo rusų fronte. kol ji neteko bet kokios gyvenimiškos nuovokos ir galų gale mirė. Leo nusigręžė nuo profesoriaus ir pažvelgė j žalią slėnį kitoje kelio pusėje. kad atostogų negavęs. turėjo daug apdovanojimų. kurį juto seniokui. kad negali likti Vokietijoje. abejingumu ir nuolankumu. kurių pakelėje buvo pristatę amerikiečiai. neišnaikinamą ligi gyvenimo galo. profesorius prabilo. vaišina šokoladu jų vaikus. nes niekuomet nepajėgs gyventi su šiais žmonėmis. Leo. Iš pradžių jis šnekėjo lėtai. Ir štai jis taikiai gyvena šioje šalyje su šitais žmonėmis. Bet jis taip ir nepasirodė. paskui greičiau.184 § MARIO PUZO Miegojo šiltoje lovoje ir sočiai valgė. nešluodamas visko aplinkui ugnimi ir kalaviju. Leo sustojo prie vienos užkandinės. Profesorius nusišluostė veidą nosine ir ramiai sėdėjo. kad tik kuo greičiau pasiektų Brėmeną. Jis užvedė variklį ir nulėkė visu greičiu. Dabar jis prisipažino man. o jo rankos drebėjo. negalės netgi jų neapkęsti — tų. Aš įsigudrinau išrūpinti jam atostogų . kad tada nuvažiavo . Pirmąjį puodelį kavos jiedu išgėrė tylėdami. Jo motina buvo prie mirties. — Jūs dar nežinote. vežioja savo automobiliu. ką jaučia tėvas. duoda jiems cigarečių. paskubomis siurbčiodamas kavą. kurie spygliuotomis vielomis aptvėrė jo jaunystę. bet kai Leo grįžo ir atnešė dar po puoduką bei kelias spurgas. ir jiedu susėdo prie ilgo medinio stalo. už viską sumokėdamas tik bejėgišku gūžtelėjimu pečiais. nes nebegalėjo užmigti. privertė jo motiną bėgti vidury nakties ir klajoti tūkstančius mylių. nužudė jo tėvą. Tėvas visai bejėgis. išdegino jam ant rankos numerį.

Jūs jį taip pavadinot.Profesorius suglumęs nutilo. . kada šitai prasidėjo.Užburkusios jo akys pasruvo ašaromis. Leo suvokė. lyg atsiprašinėdamas . Buvo geras sūnus. užplūdę sielą. protingesnis. Baisu apie tai net pagalvoti. negalėdamas žiūrėti. aš noriu mirti. palinko prie savo kavos puodelio. ir tai tiesa. bekraujės lūpos taip nenatūraliai išsiviepė." Mes visą savaitę šnekėjomės. kad jo veide tikriausiai atsispindi pasišlykštėjimas ir gailestis. bet dabar jau kalbėjo ramiai. kaip mes drauge gyvenome.Aš vis galvoju. Leo. Reikia liautis. aš noriu mirti. Toji šypsena tarsi atėmė profesoriui visas jėgas. kad Leo. aš taip pat. Ir kaip tik po to viskas taip baisiai pakrypo. Šypsena tame sielvarto iškankintame veide atrodė tokia klaiki. Jis lėtai dėstė: . ir bandau rasti tą metą. tikėti Dievą. tarsi būčiau neatsargiai vairavęs automobilį ir jus suvažinėjęs. gal kiek gražesnis. . o pereitą naktį raudojo mano glėbyje ir sakė: „Tėti..tartum savojo skausmo demonstravimas būtų buvęs prasto išsiauklėjimo požymis. kad nejautęs nė mažiausio gailesčio ar meilės motinai. Visai netyčia. Bet. bet jis pats prisipažįsta. Jis prabilo su didesniu įkarščiu. Mano sūnus ir aš. Ir jūsų sūnus būtų galėjęs tapti pabaisa. sveikas. ir man prisipažino.Bet kaip gali sūnus neverkti dėl motinos mirties? Jis visuomet buvo normalus. Ką aš galiu pasakyti? Kad tai nelaimingas atsitikimas. Aš net dabar nepajėgiu patikėti. Aš mokiau jį būti dosnų. — Profesorius šyptelėjo parodydamas..Jis man visa tai papasakojo. paskui susijaudinęs pasakojo toliau: . viskuo dalintis su draugais. Ir nerandu. Nematau nieko. . kad jūs esate auka.tai mes jums visa tai padarėme. protingai.TAMSOS ARENA § 185 tiesiai į Paryžių. jis ėmė daryti visus tuos siaubingus dalykus. Norėjo pasilinksminti. o pereitą naktį jis ėmė verkti kaip mažas vaikas. . kaip gyvenome kartu. Mano sūnus . Mudu su motina abu jį mylėjom. kaip ir visi kiti berniukai. niekad nelepinom. kad jis galėjo padaryti tokių dalykų. .Aš jums tai sakau todėl. Profesorius vėl prabilo. Aiškino man. kad nenori įžeisti Leo: jis tiesiog samprotauja. Jis kažkaip savaime virto pabaisa. Profesorius staiga nutilo.

Profesorius tuoj pat užmigo. . išmėtytas ant nešvaraus medinio stalo.Užsičiaupk. Leo nejautė seniui gailesčio . Bet nepaisant visko. tada važiuosim. buvo jau visai prašvitę. Jau sapnuodamas jis įmerkė į kavą didelę metalinę adatą. jis tarsi per rūką surado puikų sprendimą: kiekvienąkart prieš įvykdant nuosprendį. Jo paties kančios kunkuliavo kraujyje kaip priešnuodis. Ir nėra ką daryti. aš tikiu. sutraukė į stiklinį vamzdelį juodą skystį su geltonais atšvaitais ir dūrė profesoriui į pakaušį. kad jis geras. tarsi būtų gyvenęs pelkėse.i86 § MARIO PUZO susigriebė baisią karštinę. Kai jie pabudo. kad jis geras. Bet pirma surūkykit cigaretę. kaip švirkštas tuštėja.ne. Juoda kava skardiniame valgyklos puodelyje atspindėjo keletą silpnų palubėje kabančių geltonų lempų atšvaitų. Smeigė tol. nuteistojo artimiesiems reikėtų duoti vaistų. bet toji mirtis lyg užkrečiama liga persimeta dar ir didžiuliam skaičiui nekaltų. kai jie pervažiavo Brėmeno priemiesčius ir Leo sustabdė džipą priešais namus.Pamiegokit truputį.negalėjo. kol adata pasiekė kaulą. ten. pasigailėk jo! Vienas vairuotojas pakėlė galvą nuo stalo ir burbtelėjo: . dėl Dievo! Profesorius nutilo. Vidurdienio saulė jau krypo į vakarus. nugramzdinančių į užmarštį. ir žiūrėjo. Profesorius atsigręžė ir pažvelgė į jį dėkingu. Bet prieš galvai nusvyrant ant stalo. Baigę rūkyti. nuolankiu žvilgsniu.Dieve. Tikiu. Tačiau dabar jis žinojo. aš žinau.Profesorius pratrūko raudoti ir karštai sušuko: . o Leo . pasigailėk jo! Dieve. suprantate? Jis mirs nuo tos ligos. Jis vėl pakėlė galvą ir įsistebeilijo į rudas spurgas. Brėmeną pasiekė beveik nesikalbėdami. Leo tarė: . . kur prasideda trumpas mėsingas kaklas. kokias žiaurias kančias dėl jo kentėjo motina ir tėvas. abu pasidėjo galvas ant rankų. kur profesorius turėjo kambarį. Mieguistoje jo galvoje ėmė formuotis vaizdas: daugybė blogų žmonių visai teisingai pasmerkti mirti.

atsišliejo į atkaltę ir užsirūkė. Viskas gerai. . Nusikeikė. Jis užvedė variklį ir apsisukęs nulėkė į miesto ligoninę.TAMSOS ARENA £ 187 Nenorėdamas klausytis mandagaus senioko dėkojimų. Ją šįryt išvežė į ligoninę. vingiuota.O.. Leo užvedė variklį ir greitai nuvažiavo. . Jis pasuko į medį. Privažiavęs Moskos namą. . Herr Moska dabar ten. Leo nieko jai nebeatsakė.. bet vietoj Helos pro jį išsisvėrė frau Saunders. Pakeliui stabtelėjo karininkų klube ir už pakelį cigarečių iš vokiečio patarnautojo gavo didžiulę gėlių puokštę. Langas tuoj pat atsidarė. bet miegas neėmė. Buvo sušalęs ir išvargęs.Frau Moskos nėra. kaip ji?! .. . ne. Ankstyvas gimdymas! Leo susijaudinęs net pašoko ant kojų. atleido greičio pedalą ir bumbtelėjo į šaligatvio kraštą. medžiais apsodinta gatve.nuramino frau Saunders. du liko ant grindinio.Gerai.Gimė berniukas. tad nuo smūgio loštelėjo galvą atgal. bet važiavo didesniu greičiu. tikėdamasis sustabdyti iš lėto riedantį džipą. tada pasuko į Kunigaikščių alėją.. tada triskart paspaudė signalą. Džipas persikreipė: du ratai užšoko ant šaligatvio. Pervažiavo per miestą. pro policijos nuovadą ir žemyn Švachhauzu. gaivinamas saulės ir šilto popietės vėjo. nei pats manė. Iš lėto važiavo ilga. Ji šūktelėjo jam: .

Edis tarė: . Prieš valandą jūsų žmoną išvežė į ligoninę. Pasigirdo moters balsas. Moska patylėjo. Jie abu kažką dirbo prie savo stalų. Aš paskambinau į ligoninę. tarsi šie būtų galėję girdėti balsą ragelyje.tarė Moska. Edis Kazinas kilstelėjo antakius. skambink. Tikriausiai gimdymas. tai gimdymas. kad nesijaudintumet. .Gal paskambintumėt man.Ji nėra per daug stipri.tuoj pat važiuoju.Ryte. Kai džipas atvažiavo iš garažo.Herr Moska. čia frau Saunders. — atsakė frau Saunders.paprašė frau Saunders. . . jei spėsi ateiti. .atsakė Moska ir prieš padėdamas ragelį dar išgirdo frau Saunders sakant: . .Gerai. . kai Moska pranešė naujieną. Tada paėmė ragelį ir pareikalavo atsiųsti mašiną. paėmė ragelį ir šūktelėjo alio. pažvelgė į Ingę ir Edį.Man regis. . ją surėmė skausmai. kaip Ingė priimamajame pašaukė jį prie telefono. ir jie atsiuntė greitosios pagalbos automobilį. Jis nuėjo.Lauksiu tavęs vakarienei „Rotušės rūsy". . . .16 M O S K A I Š G I R D O . . . kaip Edis pakėlė galvą.tarė Moska. kai ką nors sužinosite? . o Ingė atsigręžusi pažvelgė į jį. .Gerai. O jei kas atsitiktų.Bet juk dar dviem savaitėm per anksti! — šūktelėjo Moska ir pamatė. kai išėjote.Ji prašė jums pasakyti. ji kalbėjo vokiškai. .Gal tai net ne gimdymas.

Aš jau per visa tai perėjau. Slaugė pasižiūrėjo į ant stalo gulinčią registracijos knygą. . jog jis jau neabejojo.vėliau. kurios slėpė grėsmingus smaigus viršuje. . Akimir- . Miesto ligoninę sudarė keletas raudonų plytų pastatų. pro kuriuos važiavo mašinos ir ėjo pėstieji. Tai buvo greitosios pagalbos vairuotojai. ją čia atvežė šį rytą. kol džipas lėtai riedėjo per ligoninės teritoriją.pasakė Moska. ir ėmė skubinti vairuotoją: . — nuramino Edis. Džipas sustojo. Tvoroje buvo keletas nedidelių geležinių durelių. tada vėl užvedė variklį.Viskas bus gerai. Džipas įsuko pro šiuos vartus ir ėmė iš lėto stumtis per vokiečių vyrų ir moterų minią. eisena. kad Hela susirgo. Pasienyje stoviniavo pora vyrukų darbiniais amerikiečių armijos drabužiais. Staiga pasidarė taip klaiku. .TAMSOS ARENA $ 189 . visa aplinka.Jis pakratė Moskai ranką ir tarė: .Negaliu pažeisti eismo taisyklių.Aš ieškau Helos Broda. Moska metė vokiečiui ant kelių artipilnį pakelį cigarečių. kalba. išskyrus džipą. kuriuo važiavo. Visi žmonės aplinkui buvo priešai. Čia nebuvo nei uniformų. Džipas šoko į priekį. Moska atsišliejo į atkaltę ir bandė nusiraminti. kartais . nei karinių mašinų. kuriame sėdėjo pagyvenusi slaugė. apsivijusi gebenėmis. — Paklausk. Gimdymo skyrius buvo prie pat tvoros. — Tikriausiai tai gimdymas. Vairuotojas persisvėrė laukan ir pasišnekėjo su pro šalį ėjusia slauge.Sėkmės! Pakeliui į miestą Moską apėmė nerimas ir baimė. tarp kurių driekėsi medžiais apsodinti takai ir žalios pievelės. Bet svarbiausi buvo didžiuliai vartai. tai rodė jų drabužiai. Moska įėjo vidun ir rado nedidelį kabinetą. išsimėčiusių nemažame plote.Važiuok greičiau! Jis atsakė: . o visa tai supo geležinė tvora. kur gimdymo skyrius. Važiuojant retkarčiais pasimatydavo šį pasaulį juosiantys geležiniai virbai. Dabar jis atsidūrė vokiečių pasaulyje. bet su vermachto kepurėmis ant galvų. — paliepė Moska. Kartais vaikas gimsta anksčiau.

pagalvojo Moska. jie dingdavo kuriame nors iš raudonųjų mūrinių pastatų.Aš palauksiu.Gal turit cigaretę? Tie abu neteko žado. Ji pakėlė galvą ir nusišypsojo.atsakė slaugė. Jis išėjo laukan ir atsisėdo ant medinio suolelio. Jis atsigręžė į vieną iš jų ir paklausė: . kaip ji. Moską apėmė visiška ramybė. kad jo baimė nebuvo be pagrindo. ir pasirodys. o arčiau sėdėjęs net išsižiojo iš nuostabos. vienas iš vairuotojų tarė Moskai: . Jam pačiam velniškai norėjosi rūkyti.O kaip mano žmona? Paskui pasijuto truputį nejaukiai. Abu greitosios pagalbos vairuotojai išėjo į lauką ir įsitaisė greta jo. Netoliese sode kvepėjo gėlės. kol slaugė baigs kalbėti.pasakė ji. kad jiedu tikisi už tai gauti cigarečių.paskutinį pakelį buvo atidavęs savo vairuotojui. tvirtai stovinčių ant sodrios.190 § MARIO PUZO ką Moska išsigando.tarė ji.Viskas gerai.Jums gimė berniukas. gyvos žemės ir iš pažiūros nė kiek neapgriautų. Oras buvo pilnas vienodo vabzdžių zyzimo ir ką tik išsiritusių paukštelių čiepsėjimo.Taip. neatsikabins. tarsi geležinė tvora būtų patikimai užstojusi jį nuo miesto triukšmo.Jei norite. griuvėsių ir dulkių. Pro šalį pirmyn atgal siuvo baltai apsirengusios slaugės ir daktarai. .ir abu jam nusišypsojo. aš paskambinsiu ir pasiteirausiu. . paskui suprato.atsakė Moska. galite palaukti. Moska šyptelėjo. . . Moska nekantriai paklausė: . Kol slaugė kalbėjosi telefonu. Jis kyštelėjo ranką į kišenę . Tai nenaudėliai. tyla ir palaima. po valandos ją pamatysite. . . . . . . tad tik gūžtelėjo pečiais ir ėmė laukti. kad ji pasakys . stovinčio palei gebenėmis apaugusio pastato sieną. Ji padėjo ragelį.ne. perėję pievelę. kad pavadino Helą žmona. Dabar ji miega. . Jis irgi mandagiai nusišypsojo. . — Palaukit. saldus jų aromatas maišėsi su aitria vidurdienio saulės kaitra.Tai mes ją atvežėm.

kai veži žmogų.Jei tikrai rūkysit šitas.Lyg tyčia neturiu nė vienos. Prieš karą pakuodavau vaisius. tai po to savaitę košmarus sapnuoja.Jis jau visa tai girdėjo. o vienas tarė: .Kaip ji laikėsi. jokios bėdos! Moska atsimerkė ir pažvelgė į jį. . Abu vairuotojai prapliupo kvatoti.Gerai.TAMSOS ARENA § 191 . Tai va. Arčiau sėdėjęs vyrukas išsitraukė tamsų vokiškų cigarečių pakelį ir ištiesė Moskai sakydamas: . ir kurį laiką ji visai silpna buvo atsidūrusi jų rankose. . Važinėdavom sunkvežimiu ir rinkdavom lavonus.neatmerkdamas akių paklausė jis. reikėdavo atsargiai sukrauti. kaip ir visos. . kaip malkas. pavaišinęs jį cigarete. krūvelėmis. kai vežėt? .Mes jų matėm šimtus. Tai pasakęs suprato. užsitraukė ir iškart užsikosėjo. kad jaučia šiokį tokį priešiškumą tiems dviem vyrams. . Antrasis vairuotojas atsistojo ir vėl įėjo į vidų.pasakė vairuotojas. .veido kaulų sandara buvo tokia. šitie jeigu išpila vežimą šiukšlių. Kai kitą sykį atvažiuosiu. Jautėsi labai pavargęs. Žiemą jie būdavo sustingę. kad jis visą laiką pusiau šypsojosi. atvešiu jums keletą pakelių.Prie jų reikia priprasti! Bet paskui Moskai jau visai patiko dūmo skonis. kartais jie būdavo . . kuris triukšmauja. kaip jos klykia. kas dieną vežioti moteris ir klausytis. Jis atsišliejo ant suolelio.. Baisu. gal todėl ir paskyrė į laidojimo brigadą.ramiai tarė vokietis. Tas pats vairuotojas atsakė: .Jis tarnavo luftvafėj. . atstatęs veidą vidurdienio saulei. .Puikiai. kadangi jie matė Helą tokią bejėgę.. Dažniausiai pakuodavau apelsinus. tada galėdavom aukščiau juos sukrauti. Kartais būdavo galima truputį sulenkti rankas. kaip kad pasakojau. O vasarą — baisu. ir atsipalaidavo.Nekoks jūsų darbelis. Per karą dirbau laidojimo brigadoje. Moska prisidegė vieną. buvom net išradę tokį šaunų būdą sukabinti vienos krūvos rankas su kitos. Jis atrodė linksmas ir geraširdis .

Tada pagalvojau. . ar žiemą. paskui staiga pabudo. Vis mėginu sugalvoti ką nors naujo. kad jos nesijaustų vienišos ir įsivaizduotų. Moska užsimerkė.Kodėl mano žmona verkė? . tik šiek tiek." Jei jau turi vaikų. vežu moterį. Jiedu sulipo į automobilį ir pasuko vartų link.Ji verkė iš skausmo.Jis geraširdiškai išsiviepė Moskai. Nušluosčiau veidą šlapiu rankšluosčiu.vienas malonumas! Sėdžiu. nuo jo sklido nuoširdumas ir gerumas. ar vasarą. jog esu jų vyras. man nereikėjo nieko sakyti.pagalvojo Moska. ji klykia. Papuvusius sukišdavau į mažas dėželes ir nešdavausi namo. miegojo gana ilgai. net kažką susapnavo. . nes iš skausmo ji labai prakaitavo.teisybė. nieko.192 $ MARIO PUZO supuvę. priprasi ir prie ašarų. tai tiesiog presuodavom. kokia ji laiminga.Vokietis pabandė priekaištingai pažvelgti į jį. Vyrukas jam pašėlusiai patiko. nes buvo matyti. tai aš perrinkdavau. po kelių minučių abu vairuotojai išėjo. juk joms skauda! . Ne.užtat nemėgau to darbo armijoje. Daug nekalbu.Viso geriausio! Kai vėl atvažiuosit. suprantat? . Užtat sakau. ji puikiai laikėsi. be to. mes juos importuojam. bet tai nesvarbu. Vokietis įėjo vidun. sakau: „Paverk. Sunkvežimis būdavo kaip šiukšliavežė. kaip jūsų žmona.O aš mėgstu kalbėtis su žmonėmis. o aš sakau: „Rėk. Už nugaros į lango rėmą kažkas barškino. nei su kuo pasikalbėsi. . Jie būdavo visai suminkštėję. O čia . niekas čia tavęs negirdi. Čia aš taip sakau. . Vasarą tą patį darydavom su lavonais. žinot. Regis." Kai jos verkia. ji man nusišypsojo. ir vairuotojas apsigręžė. slaugė mojo jam ateiti. tau bus lengviau. . ir dažniausiai pasirodo . rėk.Žmogau. Nieko sau šunsnukis. Vokietis paspaudė Moskai ranką. — dėstė toliau vairuotojas. nepamirškit mums cigarečių. Moska užsimerkė. . kad šitas darbas geras. Bet kai išlipo iš mašinos. . Tada. Atsigręžęs pamatė slaugę. atsilošė ir šildomas birželio saulės truputėlį prisnūdo. kuri mojo jam užeiti. bet veido kaulai nepasidavė ir išėjo tik švelni grimasa. Į langą už nugaros kažkas pabarškino. labai verkė. ką pasakyti. Nors paprastai to paties nekartoju.

— Tu laimingas? . pamatė koridoriuje ilgą stalą ant ratukų. Iš palatos išėjo seselė ir nustūmė stalą tolyn. smagi seselė. o ant stalo gulėjo apie dvidešimt į baltą audeklą susuktų ritinėlių ir kurtinančiai klykė. ar jis nenorėtų pamatyti vaiko. ir jis nusekė paskui ją ilgu koridoriumi. Guvios akys švytėte švytėjo. Prie sienos stovėjo keletas vyrų ir žiūrėjo į kūdikius. tarsi būtų smarkiai persisaldžiusi. kuris aukštas ir palata. atmerktomis akimis ir žiūrėjo į jį. kad atrodė vos vos pakilusi nuo grindų. lankymo valandomis.šnibždėjo ji. Ji gulėjo ant nugaros. Paskui jis pastebėjo kampe dar vieną lovą.dvi purpurinės dėmės. ką sakyti. Jis stumtelėjo duris ir įžengė į didelę keturkampę patalpą žaliomis sienomis. — Nuostabus vaikas. užsibaigiančiu stikline siena. Buvo gražesnė nei bet kada.Kaip tavo. Čia stovėjo šešios aukštos ligoninės lovos. ir anaiptol neatrodė. kad jis pabučiuotų. tik ant skruostų . ir jis bėgte užlėkė laiptais į antrą aukštą. . Išėjus iš palatos slaugė paklausė. Įėjo slaugė ir pareiškė: — Atleiskite. tik kūnas buvo keistai sustingęs ir nejudrus. . Jis nežinojo. Priėjęs prie palatos durų. — Galite užeiti. Prašom ateiti rytoj. Vienas iš jų galėjo būti jo vaikas. veidas labai išbalęs. ir stovėjo stebėdamasis.sušnibždėjo. ir kiek plaukų! . kad ji tokia laiminga. šiandien užteks. Jos balsas buvo keistai kimus.pasakė jam. jis priėjo prie jos ir pasilenkęs norėjo pabučiuoti į skruostą. bet ji pasuko galvą ir atkišo jam lūpas. Moska pasilenkė prie Helos ir tarė: — Ateisiu rytoj. Drovėdamasis kitų palatos moterų. ir jis stabtelėjo pažiūrėti. gerai? Ji linktelėjo ir vėl pakėlė galvą. visose gulėjo moterys. kuriuos vieną po kito atnešdavo nedidukė. Jai aiškiai . tačiau Helos tarp jų nebuvo.TAMSOS ARENA § 193 Ji pasakė. tokią žemą. Lūpos raudonos kaip kraujas. Moska nusišypsojo jai ir linktelėjo galvą. kad vos prieš kelias valandas ji pagimdė kūdikį. o jis visai abejingas.

Kai jie galų gale pasiekė „Rotušės rūsį" ir rado Edį. bet netrukus parodė seselei. gaivus jų aromatas. Si piktai dėbtelėjo į jį nusivylusi: ji nekantriai laukė. perlipo per variklio gaubtuvą. Jis pirmąsyk matė ką tik gimusį kūdikį.Tu šunsnuki. mėgindamas nors ką pajusti. susivėlusių plaukų kupeta . kad anas vaikas beveik visai toks pat kaip jo. . . žiūrėdamas pro stiklinę sieną į savo kūdikį. piktai susiraukęs. Ten pamatė Leo.ko nepaskambinai? Liepiau Ingei skambinti į ligoninę ir išgauti informaciją. priekinį stiklą ir įsikorė į vidų. ir su Moska atėjusi slaugė pasakė: . kad vaiką išneštų. besistumiantį džipu per vokiečių minią.jie darė vaiką panašų į žvėriūkštį. o virš galvos lyg koks skuduras draikėsi juodų. Moska su palengvėjimu pamatė. Leo ant kelių gulėjo didžiulė gėlių puokštė. . bandydamas sudominti vaiką. Moska pamanė: papūsk man. Moska sustojo priešais džipą. sesute. pasakiau jai naujienas. Moskai į veidą plūstelėjo švelnus. Vokietis vis šūkčiojo ir burkavo: . kurį laikė kita seselė. paskui įsistebeilijo į savo kūdikį.194 § MARIO PUZO patiko tas darbas ir tas ką tik iškeptų tėvelių staipymasis. Jis nubėgo laiptais žemyn ir per ligoninės teritoriją patraukė prie vartų. Veidelis buvo raukšlėtas. . koks tas vaikas bjaurus. šis jau buvo girtas. Greta Moskos nedidukas plikas vokietis tiesiog leipėjo iš laimės. Paskui skambino tavo šeimininkė. Moska kurį laiką smalsiai jį stebėjo.užsipuolė jis Moską. juodos akutės kiek primerktos. Ji atidengė kūdikio veidą ir išdidžiai pakėlė jį. koks mielas mažylis! Jis čiulpsėjo lūpomis ir visaip vaipėsi. kada jis ims vaipytis. koks nuostabus mažylis.Broda vaiką. staiga visa įtampa kažkur išgaravo ir jis pasijuto neapsakomai laimingas. Seselė dingo už stiklinės sienos esančiame kambaryje ir grįžo nešina nedideliu ryšuliu. Ji pravėrė nedidelį langelį sienoje.Oi. bet vis tiek nedraugiškai žvelgė į naują ir svetimą pasaulį. Moska pašiurpo.

jeigu kas. iškart po vidurinės išėjau į armiją.Nežinau.kvailai šypsodamasis pasakė Moska. . Valteri. .Dėl Dievo. jeigu aš pats rasiu vietą. kad turiu paduoti dokumentus vedyboms.Gali pamėginti.O Dieve.Pagyventum pas mus su Hela. . . įdėmiai nužvelgė Moską. Pažiūrėk.O ką tu veiksi. Ligoninėje vaikui davė Helos pavardę.atsakė Edis. Edis smagiai. Aišku. kol įsikursi.atsakė Moska. Nepatikėsit.TAMSOS ARENA § 195 . .Man kol kas ir čia gerai. . šįvakar švęsim! Jie pavalgė. globėjiškai pažvelgė į juos abu.Bet greit gausiu spręsti. . lyg tai būtų buvę labai svarbu.Šįvakar aš viską perku. Aš gi visiškas tamsuolis. ar vaišinti turi Valteris? . . o su vestuvėm dar kiek palaukti.pasiūlė Moska. . Na. — bet vis tiek kada nors turėsi grįžti. . jis nė cigarais nepavaišins. Kvailai jaučiausi. Ypač dabar. . iš kur gausi gero maisto motinai ir vaikui? — Jis keistai. visai pamiršau.O tu ar apsisprendei. .Na. — Jis vyptelėjo.atsakė Leo. Edis smalsiai paklausė: . . Kiek pažįstu Valterį.Pabandysiu gauti popierius. ir atgal į Valstijas! Negi nori palikti šitą aukso gyslą? Moska susimąstė. . kur važiuosi: į Valstijas ar į Palestiną? . .paklausė Leo. kai išvažiavo Midltonai. .Ar mes perkam išgerti.negi turiu vaizduoti laimingą šeimos tėvą? Mes gi net nesusituokę. Bet paskui trisdešimt dienų po vestuvių.tai užtruks trejetą mėnesių. Bet noriu viską sutvarkyti.atsiliepė Edis.Sveikinu.Gal eisiu mokytis. . . . koks nukabinęs nosį! . aš juk buvau geras mokinys! Bet išėjau savanoriu. paskui pagalvojo apie profesorių. . . paskui įsitaisė prie staliuko bare.Galėtumėm važiuoti drauge. tu pasirengęs grįžti namo? Moska pasisuko į Leo. kai grįši į Valstijas? .Tu tikrai nori tų popierių.atsiduso Moska. Edis apglėbė jį per pečius. Pagalvojau. .

196 § MARIO PUZO Tu žinai. maniau. . kodėl armija tą reikalą taip sugriežtino. ar kokį ten. kad visas gyvenimas prieš išeinant į armiją buvo kažkoks netikras. jei priešininkas paslydo ar prarado pusiausvyrą. . Koks snarglius! Bet tas viskas netikra. O dabar noriu šį tą sužinoti apie pasaulį. mėgindamas rasti žodžių.pasakė jis. . kai prasidės normalus gyvenimas su žmona ir vaikais. žinai?! — apimtas girto siuto subliuvo Edis.garbingai. bet man neleidžia. Žinojau. Dabar atrodo. po velnių? Leo su tylia panieka atsakė: . o po to jie ras dar ką nors. Tu niekada iš čia neišvyksi. bet nežinau .Jis nutilo. tamsaus. Kai pliekdavomės su berniūkščiais kur nors gatvėj. Iš kur tu žinai. gal rusus. pasaulį. Leo tarė: . velniop! — Jis užsisakė dar stiklą. bet tai mane sulaiko. Apie viską turėjau savo nuomonę. tu ištisai mane dėl to pjovei. kai Moska prabilo apie savo jausmus.Žinot. Visada atsiras koks nors priešas. — Aštuonerius metus sėdėjai koncentracijos stovykloj visai be moterų. kad už to lieso. po velnių.Tu teisus. jog karas kada nors baigsis. Kas man darbo tie vokiečiai.su kuo. Lyg būčiau pakliuvęs į kažkokius spąstus. Tai mano asmeninis reikalas. ir jie apstulbo. Leo ir Edis sėdėjo sumišę. Tai buvo pirmas sykis. Edi.Nesijaudink. Edis apstulbo. viskas bus gerai. Gal pradžiai eisiu mokytis. kad žmonės nuostabūs. Negaliu vesti bošės ir suprantu. žiauroko veido slypi tokia vaikiška siela. . Paskui dar galima kariaut su marsiečiais. kad karas baigėsi ir gausiu grįžti į aną sapnų. aš visada mušdavausi kaip filmų herojus . kai buvau vaikas. o dabar negaliu net prisiminti. Aš net negalėjau patikėti. kaip tai išreikšti. ką matau aplinkui. kai buvom eiliniai. Tiek to. Valteri.Viena tai aš žinau.Kartais mane apima pasiutimas kovoti su viskuo. . kad paskui reikės kariauti su japonais. Va ir dabar. niekad nesmogdavau.Iš kur tu.Velniai tave rautų. tu teisus! Aš dar sykį parašiau žmonai. Noriu ką nors daryti. kad niekad negalėtum grįžti namo. Dabar aš pirmąsyk tikiu. kad atvažiuotų su vaiku arba aš niekad . . .

Tai vienintelė mano viltis. .TAMSOS ARENA $ 197 neišsinešdinsiu iš šito prakeikto žemyno. tamsiu ir išdidžiu veidu jis juto vykstant nuolatinę kovą. Bet ji dulkinasi su savo bosu ir mano.tiesiog mano. Gal su savo juodosios rinkos uždarbiu galėsim drauge pradėti kokį biznį. visada laimėsi. kad jie drauge planuoja ateitį. kad aš nežinau.Svajojat. po kurio iš pažiūros abejingu. Be to. ką žinai.Teisingai.burbtelėjo Edis. Ar pavyks jam išsilaikyti šiame pasaulyje. tokiais atvejais jie visuomet juo patikėdavo. ir dėl Moskos. Valteri! Jis šyptelėjo jiems. Negaliu amžinai čia likti. kurioje jam nėra vietos. . berneliai. . Leo ir Moskos nuostabai. o tu dar ir mokysies.Gal ir aš važiuosiu su tavim. užsikabinus tik už vieno plonyčio siūlelio? Be to. kas yra tikras gyvenimas. gal net neišgirdo. kas per tiek laiko gali atsitikti. jog niršta todėl. kad jis niekad iš čia neišvyks. Staiga jam pasidarė neramu dėl jų abiejų. Edį užplūdo girtas gailestis sau pačiam. jis užsikniaubė ant stalo ir pravirko. . nes žodžiai jam vėlėsi tarp alkoholio atpalaiduotų žandikaulių. bet pamatė. .pasakė jis ir pats suprato. kol užmigo. kuris visiškai nežino. Kaip manai? . Jis susigėdo.Imkis biznio su Leo. ir daro tai ne iš piktumo . kad nė vienas jo nesuprato. Verkė. O aš ją kiaurai matau! Leo tarė Moskai: . Dėl Leo.

Jautėsi išvargęs: turėjo begales darbo.Ankstyvas gimdymas. Norėjo ir pats turėti vaikų. jis išmokytų juos savimi pasirūpinti. kai mes išvažiavom. ir po trisdešimties dienų jam teks išvykti iš Vokietijos. kad spėtų sutvarkyti kai kuriuos reikalus.Ar sužinojai ką nors apie vedybų dokumentus? .pasakė jis. . Dokumentai jau gulėjo jo stalčiuje bazėje. Dabar jis nuėjo tiesiai į virtuvę.17 V O L F A S S U N K I A I nunešė savo aptukusį kūną žemyn į rūsį ir pavargęs atsikvėpė. . . tikrai ne iš kelmo spirti! . Buvo malonu pasislėpti nuo karštos vasaros saulės. Be abejonės.paklausė Ursula.paaiškino Volfas. . Ursula apsigręžė ir džiaugsmingai sušuko: . .pagalvojo jis. . kaip puiku! Ji ir norėjo berniuko! Ar ji jau grįžo iš ligoninės? Turiu nueiti jos aplankyti. Jį irgi visada keistai jaudino vaikų gimimas. O jis norėjo likti čia dar keletą mėnesių. Bet jei Ursula sužinos. nes reikėjo atsigriebti už visą mėnesį atostogų.Ak. kai įsikurs. .Dar neatsiuntė iš Frankfurto. Buvo nuvežęs žmoną paskutinįsyk prieš vykstant į Valstijas aplankyti sesers Bavarijoje. Taigi ji jau trys savaitės kaip namie. . Jo vaikai būtų patys gudriausi visoje apylinkėje.o Ursula šitaip džiaugiasi. Jis melavo. . Jos juk beveik nepažįsta viena kitos. . ji pareikalaus tuoktis nedelsiant. kur Ursula ruošė vakarienę.Jiems gimė berniukas.Ji pagimdė kitą dieną po to.atsakė Volfas.

.TAMSOS ARENA § 199 Jam už nugaros pasigirdo Ursulos tėvo balsas: .senis visuomet sugeba būti naudingas namuose. Jis paklausė: . Tėvas kaip tik grįžo iš sandėliuko nešinas didžiuliu kumpiu.tarė Volfas ir padėjo ragelį. .Ak. . ir išlėkė iš namų.Ar tas žmogus dar ką nors sakė? .atsakė Ursulos tėvas. kad tai jis. . jis meiliai atpjovė keletą vidutinio storumo skilčių pakepinti su bulvėmis. Aš būsiu ten maždaug po valandos. kaip gerai. jis gali nusipirkti bilietus į . kurio tu žiemą ieškojai. Honis prabilo tyliau. kad iškart paskambinai! Tas žmogus.Tau skambino. keletą mėnesių beveik apie tai nebegalvojo ir prisimindavo tik tada.Volfgangai..Gerai.puiku.Turiu pagrindo manyti. kad vakarienės nevalgys. kai Moska imdavo iš jo šaipytis.rūgščiai pamąstė Volfas. pagaliau grįžai! Volfas atsisuko. . Aš jį radau. tarsi saugodamasis: . Volfas nuėjo į savo miegamąjį ir surinko numerį. Ir štai viskas ima eiti kaip iš pypkės! Vedybų popieriai jau yra.paklausė Volfas. Jis greitai pasileido gatve ir kaip sykis spėjo įšokti į pradėjusį važiuoti tramvajų.Tikrai? . Honio balsas iš susijaudinimo pasidarė aukštas ir plonas kaip moters: . Volfgangai. Uždarydamas duris dar spėjo išgirsti. . Kažkas pakėlė ragelį ir atsiliepė. Prašė tuoj pat paskambinti kažkokiam Honiui. ką nori.Čia Volfgangas. Jis atpažino Honio balsą ir tarė: . . Jis šūktelėjo Ursulai.jis tik pakartojo.Ak. kad tai labai svarbu. Ar gali ir jį ten atsivesti? .Po dviejų valandų. kaip ji kažką nustebusi ir nusivylusi suriko. . Jis ypač pabrėžė žodį „pagrindo". . Jau buvo numojęs ranka į visą tą reikalą. . Sakyk. .atsakė Honis.tarė Volfas.Ne. . Volfas labai jaudinosi. štai kaip. . kurį padėjo ant virtuvės stalo. Paėmęs didelį staliaus peilį.

pagalvojo Volfas. kad pasistengs ką nors padaryti. Ursula ir jos tėtušis jau baigė jį užpjauti įrodinėdami. . Paskui savaitę gaivelėjosi ligoninėje. vedančius į takelį prie namo. tad Volfas stengėsi laikytis alėjos medžių paunksmėje. Apie tokį reikalą telefonu geriau neaiškinti. naudojamą vietoj lovelės. smagų vokietį . Jam norėjosi tik nusijuokti jiems į akis. Jas atidarė Moska. kad ras Moską namie.krašto gerovės simbolį. Per paskutinius porą mėnesių jis priaugo ne mažiau kaip keturiasdešimt svarų. Po oda susidarė toks taukų sluoksnis. tad ir jis pažadėjo Ursulai. Volfas iššoko iš tramvajaus ir sparčiu žingsniu patraukė pro Meco gatvę link balto mūrinio namo. o jeigu ne. Prakeiktas kanibalas! Dvidešimties svarų kumpį per tris dienas! Viešpatie Dieve! Privažiavęs Kunigaikščių alėjos pradžią.200 § MARIO PUZO lėktuvą. Kampe ant sofos skaitydama žurnalą sėdėjo frau Saunders. ir teko praplatinti visus prieškarinius kostiumus. Jis užlipo laiptais ir pabeldė į duris. kuriame gyveno Moska. . Rankoje laikė skardinę alaus. Bet moterims amžinai reikia meluoti. Jie perėjo prieškambarį ir įžengė į svetainę. — pakvietė Moska.Užeik. kad net raukšlės išsilygino. būtų puiki proga atsikratyti senio. kai pamėgino apmauti keletą juodosios rinkos vyrukų. Tikėjosi. Saulė jau leidosi. vaizduojantiems apkūnų. Jis vienintelis tiktų pozuoti reklaminiams plakatams ir bukletams. mažiau kaip per savaitę susprogdavo visą dvidešimties svarų kumpį. tris keturias antis — vienu prisėdimu. Jis dėvėjo tik pablukusias kelnes ir marškinėlius trumpom rankovėm. Nuo tada senis kaip koks kurmis beveik neišlįsdavo iš rūsio. Volfai. kad sutalpintų didžiulį išsprogusį pilvą. Jo rūsy tupi riebiausias Vokietijos bošas. Gal būtų buvęs ir nieko prieš. bet buvo dar karšta. o per sekmadienį . . Hela sūpavo kremo spalvos vežimėlį. kojos buvo basos. Bet tėtušis kaip reikiant gavo į kaulus. Vaikas verkė. Volfas pravėrė vartelius. dar buvo laiko paieškoti jo „Rotušės rūsy" arba klube. jei seniui būtų užtekę proto. Tikriausiai tai vienintelis storas bošas Brėmene. ir tegu jį galai tą nemokamą valdišką transportą! Be to.kone visą žąsį. kad ir senį reikia pasiimti drauge į Valstijas.

galbūt viskas išdegs išsyk. Netrukus turiu susitikti su vienu vyruku ir aptarti smulkmenas. Valteri.Aš išeinu iš žaidimo. jis nusivedė Volfą į miegamąjį. o dabar. Valteri. Išblyškęs jo veidas persikreipė iš pykčio.pagaliau reikalas pajudėjo. bet dabar apstulbęs atsigręžė į Moską. Volfai.pasakė Moska. . kai viskas susitvarkė. po trijų ar keturių mėnesių tu grįši į Valstijas. nors labai skubėjo. Eini? Moska siurbtelėjo alaus. jeigu kas? Be to.atsakė Moska. Iš svetainės girdėjosi besišnekučiuojančių frau Saunders ir Helos balsai. . .susijaudinęs prabilo Volfas. kad Volfas taip siunta ir jaudinasi . koks jis gražus. dalykišku tonu prabilo jis. jis negalėjo patikėti savo ausimis.Klausyk. Volfas mėgino susivaldyti. Valteri? . Žinojo.Pasiieškok kito partnerio. Bet taip tam tešliui ir reikia! . . . . protarpiais nepatenkintas suknirkdavo vaikas. mes radom išėjimą prie tų pinigų. tu mauni į krūmus? Kur tai matyta. už kelių mėnesių gausiu vedybų popierius.šūktelėjo jis. . . Noriu. Man nė nereikės šitiek pinigų. . protas suminkštėjo? .Ar galėčiau šnektelėt su tavim akis j akį. . apžiūrėjo vaiką ir pagyrė. Gal būdamas čia ir susitaupei kokį tūkstantį žalių. O dabar turiu pagalvoti apie savo moterį ir vaiką. gal dar kokį tūkstantėlį užsikalei juodojoje rinkoje. kad atsimetė. . Valteri. Volfas jau buvo bežengiąs miegamojo durų link. Tą tūkstantį juk aš tau padėjau uždirbti. Volfai. Paskui kreipėsi į Moską: .tarė jis. Moska jautėsi nemaloniai nustebintas. Ką jie darys.TAMSOS ARENA § 201 Volfas pasisveikino su abiem moterimis ir. Jau buvo išmetęs iš galvos visą tą reikalą ir dabar visai nebenorėjo vėl jo imtis.mes gi ne gangsteriai! Mintis buvo gera.Dusinomės su tuo reikalu visą žiemą. . Prieš šešetą mėnesių būčiau prisidėjęs.Žinoma. kad eitum kartu. Valteri! Šitaip tau neišdegs! Moska šyptelėjo.Po velnių.draugiškai. Tebelaikydamas rankoje alaus skardinę.užtat jis tada gali nesijausti toks kaltas.Klausyk. Vaite- .Kas tau. kad pakišo Volfui kiaulę. .

Nuo kada gi ėmei bijoti porelės sušvinkusių bošų? . na ir karšta! .Volfas trenkė durimis. Volfai.Ne. prisiminęs sceną karininkų klube. Be to. Ir net už milijoną žalių nenoriu kiaurą vasarą dairytis per petį. Man reikia patikimo žmogaus. nieko nebus. turim paskui arba iškart dingti iš Brėmeno. dėl policijos galim nesijaudinti. yra ir dar pora dalykėlių. gauti darbą. Volfai.Velniai rautų! .Tu bjauriai su manim elgiesi. jie mūsų neprigriebs. vietoj nudėti tuos vyrukus. štai išgerk dar alaus ir nešdinkis velniop! Aš ne prieš truputį pažaisti gangsterius. . bet nemėgink manęs už- . kad jau turi savo vedybų popierius.Paskui rimtai. Jei jau imamės šito. . bet po šitokio triuko jau negalėsiu ramiai vaikščioti Brėmeno gatvėmis.atrėžė Moska ir dar sykį siurbtelėjo alaus. tarsi svarstydamas kokį visiškai aiškų dalyką. viens du ir susitvarkysim. Aš juk irgi lieku be nieko. Dabar apie reikalą.202 $ MARIO PUZO ri.Kad tave kur. sukčiau tu nelaimingas. arba. . Eime.Klausyk. Užtektų pateikti raportą bazėje ir karinėje policijoje. su nuoskauda balse pridūrė: . atleisk! Volfas įsistebeilijo į grindis ir ėmė kinkuoti galva. bus dar baisybė visokių reikalų. Volfai. ir vos baigęs šitą reikalą iškart gali mauti į Valstijas. dėl Dievo. Valteri. paskui tarė: . aš gi žinau. Tu laužai karinės administracijos potvarkį. Valteri. Didžiausiai Volfo nuostabai ir pykčiui. vos gavę pinigus. Valteri. Valstijose turėsi rasti kur įsikurti. Valteri. Volfai. . O aš gausiu čia sėdėti dar tris ar keturis mėnesius. Negaliu gi dabar pulti ieškoti kito partnerio. Palik juos ramybėje. gyvendamas vokiečių name. Moska prapliupo kvatoti. kai adjutantas privertė Moską atsiprašinėti. Moska pastatė alų ant naktinio staliuko. jis tarė: . Paskui. po kuriuos galėčiau pasiknaisioti.Volfai. nepainiok čia mano draugų. Kita ranka pavėdavo marškinėlių apačią ir burbtelėjo: — Po šimts. Dabar aš nei vieno. Tau reikės pinigų! . nei kito negaliu daryti. aš juk galiu įklampinti tave ir Helą.Po velnių. Aš nebijau bošų.O žinai.Jis patylėjo ir nuoširdžiai pridūrė: . ar besišlaistydamas su tuo bailiu žydu ir su tuo mergišiumi Edžiu galutinai suskystėjai? Aš apie tave geriau galvojau.

. Žinojo. brangiai parduosiu. Gal susikalsiu dar tūkstantėlį. Jiedu paspaudė vienas kitam rankas. tu kalės vaike. kaip čia atsilyginus Moskai už išdavystę. prikalbėjau bjaurių dalykų. kad tikrai nieko negali padaryti. .tarė frau Saunders.TAMSOS ARENA t 203 laužti. . — Jūsų draugas taip greitai išėjo.tarė Moska. Jei įduos Moską karinei policijai ir po to išvažiuos į Valstijas. Jis palydėjo Volfą iki durų ir pasakė: . . kad Volfui beliko tik atsidusti ir nedrąsiai nusišypsoti. . prarasti tiek pinigų. Volfas ištiesė Moskai ranką. Tačiau visame Moskos kūne po lengvais vasariniais rūbais slypėjo tiek jėgos. Turi neblogą krūvelę deimantų ir nemažai grynais. pigiai pirksiu. Pamatė. kad privarydavo į kelnes.Aš nepykstu. bet matai. ką sakiau. purtydamas galvą: . kad vienas pats tikrai nepajėgs to atlikti. o jam nesinorėjo paskutines savaites Vokietijoje nuolat dairytis per petį.. . siaurose lūpose ir tamsiose rimtose akyse švietė tiek valios ir pasitikėjimo savimi. . nieko iš to nelaimės. jis ir taip puikiai laikosi. Volfas pakėlė galvą ir pamėgino nutaisyti grėsmingą žvilgsnį. Kai Moska grįžo į svetainę. užsuksiu prekybą bazėje. Na.Didelę skardinę. Pamiršk. o liesame veide. Širdį gėlė. Aš nesu vienas iš tavo belaisvių bošų. Dabar jam jau darėsi neramu.Atleisk. jis ramiai miegojo savo vežimėlyje. .Viskas gerai. šito reikalo vis vien nesutvarkys. Kuriems galams šauktis bėdos? Jis atsiduso ir dar gurkštelėjo alaus. . . . abi moterys klausiamai pažvelgė į jį: jos girdėjo. Tačiau begerdamas jis ėmė svarstyti.duok man alaus. . kaip garsiai ir piktai šaukė Volfas.pasakė jis.pagalvojo. kuriuos įgąsdindavai taip.atlyžo jis. kad teks praleisti tokią puikią progą. kad Moska nebūtų priėmęs jo ankstesnio grasinimo už gryną pinigą.Gal tau pasiseks ir vienam ką nors padaryti. Ne.A. o Moska paskui gali keršyti..Ir liūdnai pridūrė. Vaikas jau nebeverkė.sukrapštysiu visas įmanomas cigaretes. .

bet vos pataikė įmesti į burną .Paskui jos išblyškęs liesas veidelis vėl palinko prie knygos. netgi racionalu. Moska stebėjo moteris. Mintys susipainiojo. Kokia velniava. Jį marino miegas. Kambarį gaubė šilta vasaros vakaro tyla ir ramybė. moterys skaitė. paėmė į rankas ginklą ir laivais. per skruostą ligi lūpų vinguriavo plonytė gyslelė. pro atvirą langą dvelkiantis vėsus vėjelis lengvai plaikstė gėlėtą užuolaidą.Kokia velniava! Abi moterys nusišypsojo.Volfas netrukus veda. Moska gėrė alų. Kadaise labai seniai jis užsimaukšlino plieninį šalmą. . Jis pabandė visa tai surikiuoti galvoje . Moska nuėjo į miegamąjį dar vienos skardinės alaus ir dėželės žemės riešutų. kad pūkšnojantis vėjelis per retą marškinėlių audinį kiek atvėsintų įkaitusį kūną. Atsistojo prie lango. Hela buvo trumpai apsikirpusi vasarai. pagalvojo jis. Pasėmė dar saują riešutų. sunkvežimiais.atrodė labai paprasta. valgydami riešutus. Belgiją ir Olandiją ieškodamas priešo. Abi pasisėmė po saują. Angliją. protinga.kokia velniava! Pats nustebo dėl tokių minčių. atidaręs dėžutę. įsispoksojo į kūdikį ir garsiai niūriu tonu pareiškė: . ir mūsiškiai netrukus ateis. .jo sūnus.keletas nusirito ant grindų.Jis tik norėjo man kai ką pasakyti. . Viena būtų galėjusi būti jo motina. ir ji sumurmėjo: . . Paskui kreipėsi į Helą. Dar ir dabar visa tai atrodė teisinga.Nenorit alaus? Abi papurtė galvas ir skaitė toliau. o kūdikis vežimėlyje . nes nuo išgerto alaus ėmė miegas.Tikiuosi. antroji buvo jo vaiko motina. Hela pakėlė galvą nuo skaitymo ir išsiblaškiusi atsiliepė: .atsakė Moska. Taip jie ir sėdėjo. kad jį pribaigtų. jis jau gavo popierius. kuri tuo pat metu mezgė ir skaitė. pasiūlė moterims. smulkučius jos veido kaulus vos dengė menkas mėsos ir odos sluoksnelis.Tikrai? . Atnešė juos į svetainę ir.204 § MARIO PUZO . Prancūziją. Tik gana keista. . ant tankų viršaus leidosi per Šiaurės Afriką. Paskui nusvirduliavo prie vežimėlio. Hela dar ir mezgė.

Bet aš rimtai jus kviečiu. . Tai buvo tiesa. ačiū. Frau Saunders šyptelėjo.pagalvojo. — aš noriu tavęs kai ko paprašyti. Moska kreipėsi į frau Saunders: . Paskui paklausė Helos: .tarė ji.Kol tu taip draugiškai nusiteikęs. .atsakė frau Saunders ir vėl palinko prie savo žurnalo. ten gros orkestrėlis. . . jog jis kvietė tik iš mandagumo.pasakė jam Hela. lyg būtų pirmąsyk iš tikrųjų jį pamatęs. Be to. . paklausė Hela. jam bus lengviau. Frau Saunders turi dėdę Amerikoje. Hela jai nusišypsojo.Aš nesiblaškau. — tarė jis. . Valteri. Jis jautėsi tarsi tyrinėtų kambarį. ne. Moska tebespoksojo į kūdikį. Moska grįžo prie lango. . Viskas gerai. Jis vėl priėjo prie vežimėlio pažiūrėti į miegantį vaiką.Gal norėtumėt eiti su mumis? Frau Saunders pažvelgė į jį ir skubiai atsakė: . Negali patikėti. Galėsit prisivalgyti ledų iki nukritimo.Man regis. Ar .pagalvojo. . . — atsakė frau Saunders.O ne. aš turėsiu svečių.Jis nuoširdžiai jus pakvietė.atsakė Moska.tarė Hela. Hela tebeskaitydama linktelėjo galvą. tave reikia varyti į lovą.Kai gims antras. kad ji drovisi eiti kartu ir mano. . Moska atsinešė iš miegamojo dar vieną alaus skardinę.Ko tu blaškaisi? — nepakeldama akių nuo knygos. susiraukšlėjęs veidelis išsilygino.Pameskit man ledų. kai jis iš tiesų atidžiai pažvelgė į vaiką. . atnešiu tau iš užkandinės bandelių su dešrelėmis ir ledų. kitaip nebūtų nieko sakęs.Ne.TAMSOS ARENA § 205 .Gal einam rytoj į kaimo klubą? Pasistatysim vežimėlį ant žolės ir patys susėsim. Moska suprato. . kad esi tėvas? . Darosi panašus į žmogų. Sis nebeatrodė toks bjaurus. Moterys vėl įniko skaityti. . . Paskui tarė frau Saunders: — Tai pirmas kartas. oda buvo lygi ir balta.

Eik pažiūrėk. sklindantys iš gretimų namų. kad ko nebūtų atsitikę. pasidairyti.atsakė Moska. kurį buvo benuryjąs. Hela pakėlė galvą. vasaros nakties oras tik vos vos dvelkė griuvėsiais. Galės drauge su mumis eiti į klubą. Puiki knyga. Moska pervertė ant stalo besimėtantį Stars and Stripes numerį.atsakė Hela. Debesys užstojo pilnatį.Ne šįvakar. Kitaip jau vakar būtų grįžęs. Hela padėjo knygą ant stalo ir tarė frau Saunders: .Mano miegamajame yra ir daugiau.Gal kartais Leo rytoj jau bus grįžęs iš Hamburgo. Jis atsistojo prie lango. Moterys vėl ėmė skaityti. Kaip visada. kaulydami siuntinių. . Moska nuėjo dar vienos alaus skardinės. Brėmeno radijo stotis transliavo melodingą kamerinę muziką. . Staiga Moską apėmė pašėlęs noras nueiti į „Rotušės rūsį" arba į klubą. Pakišusi ranką jam po marškinėliais. paskui tarė: .Ačiū.Paskui su kreiva šypsena pridūrė: . Visi vokiečiai rašė giminaičiams Amerikoje. . Frau Saunders atsakė: . . Duok Dieve. ir Moska paspringo alumi.Ar judvi tikrai nenorit alaus? Jos papurtė galvas. kurių tu neskaitei. Frau Saunders tarė: . . o vėjelis nešė jiems į veidus gatvėje augančių medžių kvapą. . Nakties tyloje iš visų pusių girdėjosi vokiški šūksmai ir juokas. . apkabino jį per liemenį. Ji priėjo prie lango ir atsistojo greta Moskos.Gerai. išgerti su Edžiu ir Volfu. . palošti kauliukais. Galėjai užuosti daržus ir už jų tekančią upę. Hela su Moska nusijuokė.Baigiau. Abu žvelgė į tamsą.Šiais laikais mes visi puolėm rūpintis.Tikriausiai Leo nusprendė ten praleisti savaitgalį. kaip laikosi mūsų brangūs dėdės Amerikoje.Šįsyk jis ilgai užtruko.2o6 $ MARIO PUZO negalėtum kariuomenės paštu išsiųsti jam jos laišką? .

tarsi seniausiai būčiau tavo žmona ir mes kartu gyventume jau oi kiek metų! Jie dar kurį laiką taip pastovėjo. paklausė Moska. kad tau nepakenks? . .nesirūpink dėl manęs. . . ko norėčiau? . ar užrakintos lauko durys.Nesirūpink dėl manęs. Ji prisiglaudė prie jo. . klausydamiesi miesto garsų ir nakties tylos. paskui Moska atsigręžė ir tarė frau Saunders: .Edis Kazinas buvo jam sakęs.Juk dar tik mėnuo praėjo.atsakė ji.Man taip gera šįvakar.pasakė.pasakė Hela. kiek tu daug alaus išgėrei. Jis atidarė svetainės duris ir palaukė.Ir ji pašnibždėjo jam tyliai. . Ji nusišypsojo ir pasistiebusi pabučiavo jį į lūpas. Šįvakar man taip nuostabiai gera.Ar sugebėsi nusigauti iki lovos? Moska paglostė jai galvą ir tarė: .TAMSOS ARENA § 207 .Ką?! .Ar tu tikrai manai. . . . .Zinai.Ai. . . . Tada išėjo paskui ją. . o prieškambaryje patikrino. kad neišgirstų frau Saunders. kaip ir ji. kol Hela išstums į miegamąjį vežimėlį. kad reikia palaukti mažiausiai du mėnesius.Labanakt. Aš puikiai jaučiuosi.nustebo Moska.tyliai.Viskas tvarkoj.

. . Tiesiog nuojauta. . jis šįmet bus ankstyvas. .Ji neatvažiuos.Ji apsisprendė. o didžiulių guobų. lapai pradėję rausti. — Ji išteka už savo boso. . Visą šį vaizdą gaubė sekmadienio popietės ramybė.M O S K A S Ė D Ė J O didžiulio baltai nudažyto namo. Žalia pievelės veja vienur kitur jau buvo parudavusi. labai dailiai atro- . vaikuti! Hela šyptelėjo jam ir toliau. Ant pievelės buvo įsikūrę Amerikos kareiviai su žmonomis ir vaikų vežimėliais.J i s mostelėjo į kremo spalvos vežimėlį. Moskai pasirodė. pavėsyje. kad šiandien Edis nusigers kaip reikiant. o greta jo. . kad link jų. . Valteri.jo dailias lūpas iškreipė niūrus šypsnys. įsitaisiusi žemoje.Jis kurį laiką patylėjo. eina Edis Kazinas.Galėčiau toks būti.Po šimts. Greit ruduo. Edi. .Labas. be garso judindama lūpas. patogioje kėdėje.Gavau iš žmonos laišką. kuris buvo rekvizuotas kaimo klubui. kad vakaras atslenka greičiau nei paprastai. tu gi nesi šeimos žmogus! . Valteri? Moskai pasidarė aišku. Kaip tau patinka.Galėčiau bent pamėginti. Moska pamatė. sėdėjo Hela. nors tada dar nieko nežinojau. nustatyta mėlynais ir raudonais taikiniais. skaitė Stars and Stripes. paplekšnojo Helai per koją ir tarė: . augančių aplink golfo aikštę. . Priešais driekėsi šaudymo pratybų aikštė. Aš sakiau tau. . . Jis klestelėjo ant žolės. sukdamas aplink šaulius.pasakė Edis Kazinas.pagalvojo jis.tarė Edis Kazinas. kad ji dulkinasi su juo.

taigi bent šiuo atžvilgiu ramiau. Moskai tai pasirodė svarbu.Negaliu visą vakarą smaksoti pas jus. Glorija ištekėjo (jis šyptelėjo. . apsukęs vaiką stengėsi lygiai perskirti sklastymą. šešiametį berniuką. lenkiančio išvargu- . Vis tiek bus labai keista grįžti visam laikui. kuris iš savo sunkvežimio.jam turbūt buvo jau beveik keturiasdešimt. jis pasistengė prisiminti juodaodį kareivį. berniuką ir mergytę. — Turim šio to namie. Jis pagalvojo. paskui paėmė į sieną atremtą savo šautuvą ir suspaudė tarp kelių. Moska atsirėmė į Helos kojas ir atsuko veidą silpniems gęstančios saulės spinduliams.paklausė Edis. pagalvojo Moska. . — Ne. todėl dabar. bet mėgini gyventi. Baigęs jis padavė vaikams po plytelę šokolado. kaip reikės grįžti namo. Pamiršo paklausti Edį apie vedybų popierius. nustatytoje vaikų vežimėliais. sėdėdamas žalioje pievelėje. Jis nuslinko šalin. — tarė jis.laikė pasistatęs tarp kelių vieną iš trijų prancūzų vaikiūkščių. . Jie jau turėjo ateiti. kaip negrabiai šauliai atleidžia temples ir kaip lekia strėlės. nors dabar ir lengviau nei aną kartą. jis sušukavo kitus du vaikus.Edis atsistojo. o tas senas kareivis. — atsakė Moska. iš eilės pasistatęs tarp kelių. Kurį laiką jie sėdėjo tylėdami. matytą fronto užnugaryje. — Ar ateisi šįvakar į „Rūsį"? . Visi sėdėdavo ant aukštų malkų rietuvių. Paskui. — Mokausi. ir kruopščiai šukavo jo neklusnius susivėlusius plaukus: dailiai perskyrė juos ant šono. Šukavo kruopščiai ir švelniai. Moska nusijuokė. Žiūrėdamas. vinguriuodamas tarp šaulių ir jų spalvotų taikinių. senoje fermoje. jis prisiminė seną Amerikos kareivį. Gal užeitum? — Man reikia judėti. per jo kraštą karojo mėlynos vilnonės antklodės kampas. — Tu irgi nesi šeimos žmogus. . sudėjo iš priekio bangas. įgudusia ranka braukdamas per plaukus. parvesti į motinos namus Helą ir vaiką. Tame name rezervinių dalinių kariams rodydavo filmus.TAMSOS ARENA f 209 dantį ant žalios vejos. apie tai pagalvojęs).

Moska pamatė ant jos skruosto nedidelį melsvą patinimą.. Vaikas pravirko. bet Moska vokiškai tarė: .. suėmė vežimėlį ir užkėlė jį ant užpakalinės platformos. kažkuo panašų į ėjimą bažnyčion. Kai jis atvažiavo. prieš jiems įžengiant į mūšio lauką. Jiems artinantis. . kad užrašytų tave pas bazės dantistą. džiūs¬ tančiais prieš mėnulį. Pavažiavus kelias stoteles. kur dundėjo patrankos. O gatvės gale stovi tankas. patrankos dundėjo vis garsiau. kaip jie sustoję pakelėj iš eilės glaudė skardinę prie lūpų. kuris vis stiprėjo. visas nuklotas šviežiais skalbiniais. staiga.210 Š MARIO PUZO sius pulkus.paklausė jis. džipai ir pabūklų vilkikai. sugaudė paleista strėlė. Išėję iš pievelės. tarsi primindamos.Ar nori prieš einant dar ko nors užvalgyti? . mėtė didžiules skardines ananasų sulčių. į tą sielos ir kūno ritualą.Ne. regis. ar ne? . sukrovė viską į vežimėlį. Konduktorius nužvelgė Moską nuo galvos iki kojų. įlipo dvi amerikietės iš moterų korpuso. man vėl pradeda skaudėti dantį. bet nutylėjo. Moska ištiesė savo ilgas rankas. mėnesienos nužerto kelio: prancūzų kaimelis.Mes amerikiečiai. Viena pamatė kūdikį Helos glėbyje ir tarė kitai: .Koks mielas vokietukas. bet prie durų rikiuojasi mėnulio apšviesti sunkvežimiai. Moska atsispyręs pašoko ant kojų.atsakė Hela. Sudūzgė templė. . ir tas garsas tarsi pažadino žvarbų vakaro vėją. . Vaikas tebemiegojo. Hela pakėlė galvą nuo knygos. .aš taip prisikirtau! Be to. Hela paėmė jį ant rankų. . o rankinių ginklų traškesys aidėjo lyg akompanimentas. Jie susirinko ant kėdės ir ant žolės išmėtytus daiktus. kas jų laukia.Pasakysiu Edžiui. kad jie sumokėtų. traukiančius nuo pakrantės į tą pusę. maži mūriniai namukai užtemdytais langais.taip bažnyčių varpai sekmadienį žadina sielą. Nuo šio kelio jo atmintis peršoko prie kito. . Konduktorius laukė. atsimušdami garsiu aidu. jie patraukė link tramvajaus. Šūviai skambėjo vis dažniau. Jo mintys stabtelėjo ir grįžo atgal: jis prisiminė gaivų ananasų sulčių saldumą.

užlipo į trečią aukštą ir pasibeldė.pasakė jis. traukiančias į miesto centrą. kad mus palaikė vokiečiais? Bet tai buvo daugiau negu pyktis. ar ši supras.Palauk! . Edis Kazinas išėjo iš klubo nė pats nežinodamas.Netrukus išvažiuosim iš čia. . įsitaisiusį ant žolės ir atsišliejusi Helai į kelius. Viena amerikietė išsitraukė iš rankinuko plytelę šokolado ir. privažiavus stotelę. Privažiavęs miesto pakraštį. perėjo tiltu per Vėzerį ir įšoko į kitą tramvajų. vežantį toliau į Noištatą.TAMSOS ARENA § 211 Antroji pasilenkė apžiūrėti vaiko ir keletą sykių garsiai pakartojo: . Jam buvo skaudu į tai žiūrėti. bet dabar kažkodėl pasidarė pikta.Pašnekėsiu rytoj su Edžiu.Schon. Hela paklausė: . Edis įėjo į vieną iš jų. kur eina. Jis pirmąsyk panoro greičiau dingti iš čia. Jam buvo skaudu žiūrėti į Moską. Edis įšoko į tramvajų ir pagalvojo: „Važiuosiu pas gorilą. jis nusileido prie upės. vieną ranką uždėjusį ant kremo spalvos vežimėlio rato. tačiau šis neišsidavė. Jis išlipo paskutinėje stotelėje prieš tramvajui pasukant į aviacijos bazę.Tu supykai. . Kai jie išlipo iš tramvajaus ir ėjo namo. Hela nusišypsojo ir pažvelgė į Moską. gal galima paskubinti tuos popierius. Jis sugriebė šokoladą ir išmetė į gatvę. Helai nespėjus paprieštarauti. jos abi išlipo ir nuėjo šalin." Nuo šios minties jis truputį pralinksmėjo ir ėmė dairytis į merginas. koks žavus mažylis! Paskui pakėlė akis į Helą norėdama pamatyti. Jis išsigando. greitai padėjo ją ant mažylio. ir tarė: . Pastatai čia buvo visai sveikutėliai. schon. Moskai iš pradžių buvo smagu. .Oi. Pasigirdo Elfridos balsas: . kaip ir dera nugalėtiesiems. tarsi jie iš tiesų būtų virtę vokiečiais ir turėtų priimti išmaldą bei kęsti pažeminimus.

rašomasis stalas. buvo gabi kalboms ir gyveno iš vertimų. Oda susenusi. tarsi kieno baisiai ir ilgai daužyta. susitraukusi ir panaši į vištos gelsva. rodydamas nelygius dantis. jame girdėjosi net kažkoks seniai praėjusios paauglystės čiulbesys. vaikuti. Edis lyg apkerėtas žiūrėjo. truputį storesnė nei atrodė. Edis čia jautėsi laisvai ir saugiai. ir ji ne sykį pasakojo Edžiui. Bet ir tada ji turės apsimesti nenorinti. lyg du papūtę veršienos spalvos kauburėliai. dailios blauzdos ir šlaunys. Nosis priplota. paraudusiomis kaip triušio. Turėjo čia pasilikęs šiek tiek gėrimų . kuris geraširdiškai šypsojosi. Priešais pasienyje stovėjo lova. kol ji jų nepasidažydavo kaip visada Edžiui atėjus. Edis sėdėjo atsišliejęs sofoje. Ji puikiai kalbėjo angliškai. kad šįvakar ateisi.pasakė Elfrida. o plaukai atrodė lyg geležinės vielos tumulas. riebiai blizganti. Ji iš patirties žinojo. Moteriška figūra. . kad jeigu tik parodys švelnumą ar geismą.jiems niekas negrėsė. jis užpūs žvakes ir šiurkščiai nusitemps ją į lovą. Kol ji maišė kokteilį. o šalia jos. Tačiau jai vaikštant po kambarį ir šnekantis su Edžiu. o aukštai — ta klaiki galva šviesiai mėlynomis akimis. kaip žuvusiųjų tame mūšyje atminimo dieną ji drauge . Ji visuomet uždegdavo žvakes. Ji padavė Edžiui stiklą ir atsisėdo ant sofos atokiau nuo jo. Elfridos vyras žuvo prie Stalingrado. ant kurio buvo pasidėjusi savo vyro nuotrauką: tai buvo šaunios išvaizdos vyriškis. su didžiulėmis poromis. Didžiulis nukaręs smakras ir masyvūs žandikauliai. ir Edis pats sau kikendamas pagalvojo. o lūpos. .Atnešk man išgerti. kol jis pakankamai išgers. nes Elfrida be jo žinios jų neliesdavo. Edis Kazinas įėjo vidun ir išsidrėbė ant sofos pasienyje. palei langą .paliepė jis.Nesitikėjau. jis išeis. . gėrė ir spoksojo į nuotrauką. Kiekvienąkart ją pamatęs Edis Kazinas gaudavo šoką. tačiau jei ji palauks.212 § MARIO PUZO Paskui ji atidarė duris. . Kartais ji mokydavo Edį vokiečių kalbos. Ji buvo kiek per didelė kūnui. balsas skambėjo švelniai ir melodingai. kaip juda jos galva. kad jos tikriausiai turi ir kitą paskirtį.

Jei tu ruošiesi ir toliau taip elgtis.Drožk iš čia. Edis atsistojo. Visuomet erzindavo ją. Ten žuvo tiek vokiečių. . kai būdavo prastai nusiteikęs. . galvijau! Bjaurus. ir ji suprato pakliuvusi į spąstus: jis tyčia ją išerzino.TAMSOS ARENA § 213 su kitomis tautietėmis apsivilko našlės gedulo rūbą.Na.Gali sau eiti.Man vis tiek atrodo. ar judu kada nors mylėjotės? — paklausė Edis Kazinas. kaip ji susijaudino ir supyko. šlykštus galvijau! Jis užsimojęs trenkė jai į veidą. neišeik! . . Iš pykčio ir skausmo ji prapliupo isteriškai raudoti. .Tai pasakyk man teisybę.Maldauju. kad jis vaidina. kokio atsakymo tikisi.Matai . . ir iš dantų matyti.Jis klastingai vyptelėjo.Sykį per savaitę? .sudejavo ji.Kitaip kuriems galams jis tave būtų vedęs? Jis pastebėjo.Taip. . kad jis buvo koks nors elfas. Ji žinojo. pasakyk. Ji puolė ant kelių ir apkabino jam kojas. ir jis džiūgaudamas pamatė. kad tavo vyras buvo elfas. — tarė ji. . . . pašokusi ant kojų. ir žinojo. paskui nutempęs bloškė ant lovos. . Edis dar įsipylė išgerti ir iškilmingai pareiškė: . . . .dalykiškai pareiškė Edis. .Ne. gal jis ir nebuvo tikras elfas. . . . Aišku? Be to.pasakė Edis Kazinas.dusliai atsakė Elfrida.elfai. Bet pasakysiu tau vieną dalyką: jis buvo tau neištikimas. kad . kad ji jau verkia. tai aš galiu ir išeiti.Dažniau. nenori nė kalbėtis su manim. neišeik! Maldauju.šūktelėjo ji.Dažnai? Ji nutylėjo. kad jau pats Stalingrado vardas kraupiu aidu atsiliepdavo jų širdyse. .piktai sušuko ji. .Nedrįsk daugiau ištarti šito žodžio! Jis buvo poetas. Edi. .Pasakyk. .aš taip ir žinojau! Visi poetai .Ne.

Jis vertė ją gerti viskį iš butelio. kad tas vyrukas tikrai buvo dėl jos pakvaišęs. Galų gale pasigailėjęs šūktelėjo: .Vargšė Elfrida. kas tai buvo per vyrukas.ir ji sustojo. kas ji tokia.vargšė Elfrida! Dėl kieto vamzdžio ką nori padarys! Kai jis pirmąsyk ją pamatė tramvajuje. ji bandė neatsakyti. Bet tik ne šitokios galvos.O dabar pasakyk. Iš to. Privertė šuoliuoti tamsoje po kambarį: tai greičiau. Jis dar įsipylė išgerti ir vėl grįžo į lovą. . kodėl buvo jai toks žiaurus. Jis privertė ją atsisėsti.sudejavo ji. kuris panoro ją vesti. tačiau nejautė jokio sąžinės graužimo. išliejęs ir aistrą. Kodėl jam būtinai reikėjo išniekinti jos vyro atminimą? Įdomu. iš vieno mesto žvilgsnio suprato. visai kaip futbolo kamuoliai! . Kai jis užvirto ant jos. Tada jis leido jai grįžti į lovą ir jam į glėbį. . Privertė ropoti keturiomis ir išsižiojus maldauti. .Man bloga.Mano vyras buvo elfas. . jis stebėjosi. žemino kaip tik mokėdamas. Jie grimzdo vis giliau į lovą ir savo aistrą. jį apėmė aistringas džiaugsmas. Edi. . Dėl tokio kūno galima daug ko nepastebėti. Dabar. Tik šiąnakt buvo dar blogiau nei visada. Su drabužiais ji niekuo nesiskyrė nuo kitų. bet pasidavė jo jauduliui ir kaip visada toks pat pašėlęs įkarštis užliejo ir ją pačią. žmogų. ir neapykantą. ką .Einu į vonią. Vadinasi. kad vedė moterį su šitokia galva? Iš to. .kaip jis įsakys. Tada prisipylė dar išgerti ir vėl išsidrėbė lovoje. . pasisotinęs.214 § MARIO PUZO pats susijaudintų. sugebėjusį po ta gamtos primesta kauke įžvelgti jos sielą. Kaip futbolo kamuoliai. kad galėtų matyti ilgų.Ir jis pasirengė vėl išgrūsti ją iš lovos. Paskui nutilo ir aukštielninka liko gulėti lovoje. ką Elfrida pradžioje jam pasakojo. kad tavo vyras buvo elfas. . Kai pirmąsyk aptiko tą lobį. .Tpru! .mąstė sau Edis Kazinas.žavėjosi Edis. Jis nuvedė ją ir pasodino nuogą ant klozeto. Ji pakartojo kaip nugirdytas vaikas: . tai lėčiau . darėsi aišku. kūgio formos krūtų kontūrus.pamanė Edis. jai pasisekė sutikti tą vienintelį pasaulyje vyrą.

nosį ir geltonus skruostus. . Jam pagailo jos: suprato kankinęs ją tik tam. bet jis bandė galvoti apie savo žmoną. o ploni jų ūseliai draikėsi vandenyje lyg daugybė kraujo dryželių. Jis pasikėlė ir šūktelėjo: . Juk dabar jis galutinai neteko pagrindo po kojomis. tarsi stovėtų kažkur nuošaly.TAMSOS ARENA £ 215 ji pasakojo. tada išpildavo lauk didelį gilų dubenį.jie krito ir krito be galo. Negalėjo dėl to kaltinti savo žmonos. o kartais net trisdešimt. drumzliname vandenyje matydavo plaukiojam sugedusio maisto trupinius. parnešė atgal į lovą ir tada pamatė. Dabar jis vaizdavosi savo žmoną. o būdama nėščia ji darydavosi negraži ir amžinai vemdavo. sukepusio purvo gabalus ir negyvus tarakonus — dešimt. kad ji stovi greta. Išgirdo Elfrida žiaukčiojant vonioje. Jie plūduriuodavo apvirtę ant savo kietų tamsiai rudų kiautų. viena sunki krūtis buvo prispausta prie plytelės. Jis niekuomet nepajėgė nuslėpti pasišlykštėjimo. kokių reta! O jis dergė jo atminimą. kaip kasdien eidavo į anglių rūsį ir sunkiu mediniu kubilu partempdavo apšerkšnijusį ledo luitą. stovinčią išžergtomis kojomis. jog tai buvo vyrukas. Matė savo veidą vasaros naktį. padėk!" Jis ėmė bučiuoti jos veidą. o jai tarp pėdų ant grindų buvo padėtas didžiulis pilkas emaliuotas dubuo. Išpildamas rytais tą dubenį. Mintys painiojosi. Iš jos kūno lėtai byrėjo sugedusio maisto trupiniai. ir jį lyg aštrus durklas pervėrė baimė. kad nuslopintų savo paties baimę. Edis dar išgėrė. Prisiminė. padėk man! Maldauju. sukepęs purvas ir negyvi rudi tarakonai . Širdyje jis sušuko: „Dieve! Dieve. laikraščių skiauteles. kaip dabar Elfrida.Elfrida! Niekas neatsiliepė. Staiga jis pasijuto taip. apšviestą žvakių. Jis pakėlė ją. kad ji patyliukais verkia. ir iš nuotraukos galima spėti. išžergusi kojas. stebėdamas ją ir Edį Kaziną. kurią turėjo jo motina. jeigu ji susirgdavo. ir jam prieš akis iškilo sena ledo dėžė. Jis nuėjo į vonią ir rado ją gulinčią ant grindų. įsivaizdavo. didžiulę burną. Tokiu metu jis bjaurėdavosi ją net paliesti. kuris stovėdavo po ledo dėže tirpstančiam vandeniui subėgti.

Kažkieno balsas kartojo: „Paklydo. Jiedu buvo sušilę ir suprakaitavę ir nekantravo. liaunas paauglės kūnas dar be jokių apvalumų — nei krūtų. . nei šlaunų. Ji dėvėjo baltas plačias kelnes ir baltą palaidinę. savo miegamajame?) jis žiūrėjo pro langą. Tada tai buvo toks gražus žodis: pasakos! Dabar jis atrodė išniekintas kaip ir visa. . kaip ir tada vaikystėje. — būk gera.šūktelėjo ji.Frau Majer. Paskui (gal mokykloje. aš niekuomet nebūnu viena.atsiliepė Moska. ir jokios brandos žymės nedarkė jos skaistaus pavidalo. kaip dar vaikas būdamas klausydavosi kažkieno skaitomų pasakų . . Tą vakarą Hela su Moska paliko frau Saunders prižiūrėti vaiko. o patys patraukė Meco gatve į bendrabutį. kas kadaise buvo tyra. paklydo miške.2l6 S MARIO PUZO — Neverk. veidas švelnus kaip angelo. kada galės neskubėdami išsimaudyti. Priešais bendrabučio pastatą stovėjo frau Majer. Tavo vyras buvo šaunus žmogus. paklydo. ašaromis paplūdusiomis akimis matė akmeninį mišką ir tyliai kūkčiojo. kad jus kankina vienatvė. neverk. į kurį buvo sudėti rankšluosčiai ir švarūs apatiniai drabužiai. visai ne elfas.Ilgokai pas mus nebuvot. ar Leo grįžo iš Hamburgo? Frau Majer nustebusi pažvelgė į juos. Aš tik erzinausi.ir dar ilgai ilgai kartojo tuos žodžius. Rūkė amerikietišką cigaretę ir atrodė nepaprastai patenkinta savimi. gal žinote.buvo jas beveik pamiršęs. o jam už nugaros kažkas švelniai pasakė: „Pasigailėkite prarasto grožio". Iš labai seniai jis prisiminė. Juk name šitiek šaunių vyrų! Hela paklausė: .Sveiki! . . kur Moska dar tebeturėjo kambarį. o gal namie. — maldavo jis.Ne. Frau Saunders namuose nebuvo karšto vandens. Pasigailėkite vargšės karalaitės!" Jam prieš akis. padovanotas Edžio Kazino. Moska nešėsi mėlyną sportinį krepšį. . parodydama savo stambius dantis. . . Frau Majer nusijuokė.Tik nesakykit. iškilo nekaltos mergelės paveikslas: ji buvo su karūna ir baltų nėrinių šydu.

tada Moska pamatė jo veidą. kol surūkė cigaretę. Jis tikriausiai išėjęs. . . nors sykį ir senutė Majer apsižioplino.Na. . kad nusprendžiau palikti ramybėj. Jis mirko vonioje.paklausė Moska. Jie užlipo aukštyn ir pabeldė į Leo kambario duris.Dantį skauda. rado Helą gulinčią ant lovos. užsimetė drėgną chalatą ir nuėjo į vonią. .pažadėjo Moska. o Leo atrakino savo duris. Frau Majer vėl pasipūtė. kad tai tikriausia vagiliauja tarnai. bet buvo toks įsiutęs. Moska nusirengė ir patraukė į vonią koridoriaus gale. . kurių šiandien prisivalgiau. nei klube. Moska staiga išgirdo. . Grįžęs į kambarį. Po viena akim buvo tamsi mėlynė. Jam toptelėjo.atsakė Hela.Nereikia.TAMSOS ARENA § 217 .atsikalbinėjo Hela. .J i s užsidaręs savo kambary su žavia mėlyne po akimi. ir jis piktai šūktelėjo: -Leo? Palūkėjęs išgirdo Leo sakant už sienos: . . Jos buvo užrakintos. Kol Moska apsirengė. .Kas yra? . paskui greitai nusiprausė. Vieną skruostą ji laikė suspaudusi rankomis. . Veidas atrodė gerokai patinęs.atsiduso Hela. . kad Leo kambaryje kažkas vaikščioja.Bet juk jis dar penktadienį grįžo! Negi nebuvo užsukęs pas jus? .Man taip jau yra buvę.Vis per tuos ledus ir saldumynus.atsakė Moska. praeis. Paskui Moska pabeldė garsiau. jis neserga. .Ryt nuvesiu tave pas dantistą. Kai Moska žengė per jo kambario slenkstį.Čia aš! Moska išėjo iš kambario. o ant kaktos — didelis guzas.Tikiuosi. ji nusivilko. Jis pamėgino atidaryti duris.Ne. . . bet niekas neatsiliepė.tarė Moska. Leo krito ant lovos ir apsivertė aukštielninkas.ir nemačiau jo nei „Rūsy". Rišdamasis batų raištelius. . Pamėginau jį paerzinti. . . Jie nuėjo į Moskos kambarį. Leo apsisukęs jau ėjo prie lovos. .Kodėl neužsukai pas mus? — paklausė Moska.

. Moska rūkė ir galvojo: Leo neužsuko pas juos. Prisidegė cigarą. . Bet laivo keleiviai atsisakė išlipti į krantą.Tu nori. gerdamas alų.Argi neskaitei laikrašty? Moska nekantriai mostelėjo ranka: .Kas atsitiko? Leo tylėdamas atsisėdo ant lovos. Staiga jo skruostais pasruvo ašaros. Tik tada.As bandžiau neleisti jiems mušti vieno žmogaus. Leo ėmė pasakoti: . . Aš surikau: „Liaukitės!" Tikrai be galo nustebau ir tiesiog . Moska tylėjo.paklausė jis Leo. Moska tyliai paklausė: . .Kas tave pridaužė. Pusė veido ėmė pašėlusiai trūkčioti. mėgindamas suvaldyti raumenis. paskui nuėjo ir atsisėdo prie stalo. Po kurio laiko Leo nuleido rankas. kad veidas nebetrūkčioja. kad aš išsinešdinčiau? . ar ne? Leo linktelėjo.2l8 § MARIO PUZO Moska kurį laiką spoksojo į jį. Po nuotrauka buvo parašyta. kas nutiko. . kaip jie nutempė trapu vieną vyrą ir ėmė jį mušti.Mano tėvas klydo! Mano tėvas klydo! .atsakė jis. raumenys buvo tarsi paralyžiuoti.Ne. kimšte prisikimšęs žmonių laivas įplaukia į Hamburgo uostą. . Anglai perėmė laivą ir atlydėjo jį į Hamburgą. Trūkčiojimas liovėsi. Tada gavau pats.Aš pamačiau. Jis puikiai žinojo.Tai per tą košę Hamburge. Leo papurtė galvą. vakar vakare buvo vartęs Stars and Stripes.pabūk.pratrūko jis.Jis parodė sau į veidą. kurį jie ištempė iš laivo. ir jis ranka suėmė skruostą. neatidarė durų pabeldus. .Kaip ten buvo? Leo pabandė išsisukti: . . . jis kažkaip praslydo pro antraštes. Ten buvo įdėta nuotrauka: perpildytas. Moska pastebėjo. britai? Leo linktelėjo. kad šis laivas mėgino išgabenti į Palestiną buvusius koncentracijos stovyklų kalinius. ir prieš juos buvo panaudoti kariniai daliniai.

ar ne? . Tokio palankumo Leo jau nebepakako. . jeigu jis dabar matytų savo sūnų? Ką jis pasakytų? Moska iš lėto prabilo: . Tas pasiūlymas visiškai jo nesujaudino.TAMSOS ARENA § 219 nustūmiau vieną jų šalin. Jau nutariau vykti į Palestiną. . Moska jautė jam tik asmeninį palankumą ir iškilus pavojui būtų gynęs jį. ir aš pamačiau. nei suvaldyti. todėl pridūrė: . bet ne šiaip kokį nepažįstamą žydą.Tai pasakęs jis pajuto. kokią materialinę gerovę ten susikurtų.Aš tau jau sakiau: čia negalima likti.O Amerikoje žydams niekas negresia.Leo puikiai pamėgdžiojo Londono padugnių tartį. vien tuo remdamasis. kuris jam nė kiek nerūpėjo. kad jis klydo. . kad tik tarp savo tautiečių dar galėsiu jaustis saugus. Leo.Jautė. aš grįžtu į Valstijas. nesinorėjo sutikti. . Giliai širdyje visuomet slypėtų baimė.su kartėliu paklausė jis. . . tiesiog prisiminiau jį ir pagalvojau: kas. . . ir tu gausi!" . . Klausyk. kurių jis nepajėgs nei įveikti.Aš negaliu važiuoti su tavim.atsakė jis Moskai. kad šie žodžiai nuskambėjo kaip priekaištas Moskai. nesvarbu. kurie su ašaromis akyse išlaisvino jį ir kitus kalinius. kai tik gausiu vedybų popierius. atidavė jiems savo drabužius ir maistą. jis negalėjo jaustis saugus. Jis pagalvojo apie anglų kareivius šiurkščiomis vilnonėmis uniformomis. iš visų mūsų. kad jo gyvenimas gali būti sugriautas jėgų.Negaliu garantuoti. kad turi Moskai kai ką paaiškinti. taigi vis tiek likčiau be darbo. Nemaniau. ir net- . jokių giminiškų jausmų.Man atrodo. ir tada jis patikėjo tėvo žodžiais. Antrasis subliuvo: „Nu tu šunsnuki joške. kad bazę uždarys.Man regis. Tada prisiminiau tėvą. Tai buvo tie patys vyrai. kad žmonės iš esmės geri. Girdėjau šnekant. kaip vokiečiai uosto darbininkai juokiasi iš manęs.Tau regis?! .tarė Moska. Važiuojam drauge! Leo parėmė galvą rankomis. . Saugus jis nesijaustų net ir Amerikoje.Mane partrenkė. Leo tylėjo.atsakė Moska. . Po kelių savaičių iškeliauju. nejautė Moskai jokio prielankumo. kiek turėjo. linkę vieni kitų gailėtis ir mylėti labiau nei neapkęsti.Ne.

kad kiekvienas žmogus visur su savimi velka savo nuosavą spygliuotos vielos gabalą. Kaip jam išsigelbėti nuo šitų žmonių? Jų pilna ir Amerikoje.220 $ MARIO PUZO gi tokie draugai kaip Moska nestos į kovą prieš tas jėgas. kodėl dabar. . tarsi jau seniai būtų paslapčia tai žinojęs: tėvas irgi buvo priešas! Nebeliko apie ką mąstyti. ji pažvelgė į jį ir tarė.Tikriausiai tu teisingai nusprendei. žinoma.O tau puikiai sekasi prekyba! Dabar jis suprato ar veikiau prisivertė suprasti. kaip ir daugybei kitų. rūkydamas cigarą. Sykį jis išėjo į kaimus ir grįžo nešinas žąsimi ir pora viščiukų. kažkaip keistai šypsodamasi: . tikriausiai ir Rojuje. man būna tik gėda. .kodėl tu man nesakei. Užeik pas mus prieš išvažiuodamas.Gerai.neužsigauk. visuomet būdavo labai nuovoki ir jautri. mylėjo jį ir juo rūpinosi.šaukė jis mintyse. Leo prisiminė merginą. sėkmės! . kai iš manęs tyčiojasi ir žemina. O vis dėlto ji ir tokie kaip ji išdegino jo rankoje mėlynus skaičius. Vokietijoje. ir pragare jos pilna.tarsi būčiau nusipelnęs tų smūgių ir įžeidimų. . Ji buvo švelni. ir išskyrus tą vienintelį kartą. iš draugo ir priešo teliko viena . išėjęs iš Buchenvaldo.Ne. o ne pikta . . Leo. Kai pasakė jai. kone valiūkiška šypsena. savo krosnis ir kankinimo įrankius. Tačiau juto jai tik lašelį apmaudo. .Į Palestiną turbūt išvažiuosiu po poros savaičių. Staiga kaip žaibas jo sąmonę nušvietė paprasta mintis. Moska tebetylėjo. kodėl neišmokei manęs neapkęsti ir griauti. Moska lėtai tarė: . kurių jis neatsikratys ligi pat grabo lentos. kiek nedaug už juos tesumokėjo.priešas. Moska suprato. Kurgi man dabar dėtis? Ir Palestinoj rasiu spygliuotos vielos. . Tai buvo liesutė smagi vokietaitė išdaigiška. Kur jam bėgti? Tėte! Tėte. Išvaduotojo ir kankintojo veidai susiliejo. ką ji turėjo omeny taip sakydama.atsisakė Leo. su kuria kurį laiką gyveno. bet iš Brėmeno išvykstu po kelių dienų. ir. Jis pakilo ir ištiesė ranką. . Tiesiog nenoriu nieko matyti.

Tada Leo durys atsidarė. kad jau labai vėlu: kambaryje buvo tamsu. . Moska užsnūdo. .Taip. kaip jiedu ėmė kalbėtis. Moska paklausė: . suprato. . .šūktelėjo Hela. . . .tarė Moska ir išėjo. kad ji kandžioja lūpas. žinojo.pasakė Leo.Pas Leo. ir po akimirkos į kambarį įžengė Hela. Jis paėmė mėlynąjį sportinį krepšį. Moska liko savo kambaryje ir įsitaisė ant lovos. . kaip į gretimą kambarį grįžo Hela. Moska pamatė. Moska valandėlę pagalvojo. Hela jau rengėsi.Ei.trumpai atsakė Hela. . .Nenoriu jos matyti.pakviesk jį čia.Gerai. gal einam ko nors užvalgyti.tarė ji.paklausė ji. .linksmai ir truputį globėjiškai paklausė ji. Jie nusileido laiptais ir išėjo į tamsią gatvę. jis grįžo.galim eiti. kad tu jį pamatytum.apsidžiaugė ji. Paskui išgirdo. . . kad Leo ir Hela kitame kambaryje vis dar šnekasi. .Jis tau viską papasakojo? . į kurį buvo sukišęs šlapius rankšluosčius ir nešvarius baltinius.atsakė Hela. paskui vėl pasigirdo.Ar matėt savo draugą? . kaip Leo atidarė duris ir įleido Helą. .Kur tu buvai? . Išgirdo. Pakliuvo į šiokią tokią bėdą ir užsigavo veidą. Tikriausiai nenori. nors į akį durk. Jiems einant Kunigaikščių alėja. Ji uždegė šviesą.TAMSOS ARENA t 221 Jie paspaudė vienas kitam rankas.Puiku. sušuko: . nors žodžių negalėjo suprasti.Taip. Ji baigė rengtis. . . o kai pabudo. kol Raudonasis Kryžius neužsidarė? Balsai nutilo. . Luktelėjęs kelias minutes. Išgirdo. mėgindama sulaikyti ašaras. Pats nenorėjo ten eiti. .Dabar jis nenori nieko matyti. išėjo iš kambario ir pabeldė į Leo duris.Kaip kvaila! .Aš pasiruošusi. Frau Majer tebestovėjo ant laiptelių. kad niekuo negali padėti.

dabar jau apėmė visą žandikaulį ir dar labiau pakilo. kai tu su juo. Spalio mėnesį išvažiuosim iš Vokietijos. Hela šyptelėjo Moskai: . kad aš gera. pridūrė: . Vokietijoje buvo gera gyventi. Jis užaugo mieste. nemėgstu. .Visi išvažiuoja. Jie anaiptol nesijaustų laimingi.Nesirūpink.Netrukus gausim vedybų popierius. Jie pasuko mėnesienos apšviestu taku link namo durų. Ne dėl savęs.Ji patylėjo. bet nenusišypsojo. . .tarė Moska.Aš parašiau motinai ir viską papasakojau. . kad aš nesu bloga. . . . akys blyškiai pilkos. norėdamas ją pralinksminti.Kartais pagalvoju. . po šimts.Volfas.222 S MARIO PUZO .Iš pradžių Midltonai.tarė Moska. Liksim tik mes su Edžiu. o netrukus . jei būtų gyvi. mažute. Jau beveik priėjus namus. Reikės prižiūrėti tave ir jį. ypač kad aš grįžtu namo. jis geras draugas ir daug mums padeda.Nežinau.Apie ką. .Man nepatinka Edis. o aš — kaime. .Tai nenaudėlis. Bet aš jo bijau. Paskui. Tai pasaulis tapo kitoks. .Noriu kuo greičiau išvažiuoti. Ji labai apsidžiaugė. bet irzliai. . Hela pavargusi atsiduso: . Ir tikisi.pasakė ji ir pirma jo užbėgo laiptais. . ką tėtis su mama pasakytų. ar pasaulis kada pasidarys geresnis silpniems žmonėms? . — Bet nesijaudink. Žinau. . bet mums nutiko daugybė labai panašių dalykų. mudu abu stiprūs. — tarė Moska. . dabar Leo. Hela pažvelgė į jį. Kai mudu buvom vaikai. o dėl tavęs.Man atrodo. Mėlynas patinimas gerokai išsiplėtė.beveik graudžiai ištarė Hela.pasakė ji.atsakė jis.Mes juk stengiamės. Atrodė pavargusi. kad išsirinkau gerą merginą. . Išgirdo viduje verkiant vaiką: nepiktai. Jiedu nusišypsojo vienas kitam. . . judu taip ilgai kalbėjotės? Ji ne iš karto atsakė: . .Jie tikriausiai nemanytų.stengiamės iš paskutiniųjų.Valteri.Apie savo vaikystę.

Truputį skauda. vyresnysis tarnautojas.patikino jis Helą.Ar tu tvirtai susitarei su kapitonu Edloku? Edis linktelėjo. Jis kone ištirpo besišypsodamas. nešinas kažkokiais popieriais Edžiui Kazinui pasirašyti. ant galvos užsidėjusi baltą skrybėlaitę su šydu. Ji dėvėjo rausvą kostiumėlį. Hela ėmė drovėtis Edžio. Jos paspaudė viena kitai rankas ir sumurmėjo savo vardus. su kuriuo atrodė labai liekna ir elegantiška. mes turime puikų dantistą.atsakė Hela. ir Moska išėjo anapus vielinės tvoros jos pasitikti ir įvesti pro sargybą. pamatė. bazėje. Amerikos dantistai patys geriausi. . kuris dengė jos ištinusį skruostą. Po švarkeliu Hela buvo pasivilkusi šilkinę baltą palaidinukę. Ji aiškiai pajuto. paskui švelniai kreipėsi į Helą: . kokią valdžią Edis ir Moska turi šiems žmonėms. Moska paklausė Edį: . Iš priimamojo atėjo Herr Topas. kaip pagarbiai elgiasi Herr Topas ir toji mergina Ingė. nei kokios nors kitos asmeninės ypatybės. ribos tarp jų nešvelnino nei lytis.Kaip jautiesi? . ji įsikibo Moskai už parankės.Čia.19 H E L A P I R M Ą K A R T atvažiavo į aviacijos bazę. Medžiagą jis buvo nupirkęs karinėje parduotuvėje su Anos Midlton kortele. . Ingė pakilo nuo stalo pasveikinti Helos. . Jiems įėjus į Civilinį kadrų skyrių. Nugalėtojai ir nugalėtieji čia aiškiai skyrėsi. Eidama pro vartus į aviacijos bazę. o sy- .

. Pamačius sutinusį jos skruostą. Čia reikia penicilino ir karštų kompresų. Jie vaizdavosi. Vokietis išėjo iš kambario. aukštą ir liekną merginą. perkirto daugybę keliukų.Kapitonas Edlokas paprašė mane jus priimti. Paskui pasirodė vokietis gydytojas baltu chalatu. vokiečio dantisto akys susiaurėjo. Penicilinas laikomas užrakintas. .Nieko negalėsim padaryti. kad tas bjaurus atžaraus elgesio ir žiauraus veido amerikietis išsirinko tokią drovią ir mielą. . Ji jau pasiekė danties šaknis ir kaulą. Kapitonas Edlokas akimoju tave pagydys. Švelniai. galėsiu išrauti šaknį. .224 S MARIO PUZO kiu . Kai patinimas atslūgs. . ir kambarys baltomis sienomis buvo tušti. Hela su Moska išėjo iš Civilinio kadrų skyriaus. jis padėjo Helai plačiai išsižioti. Gal pakviesti kapitoną Edloką? Moska linktelėjo.Negaliu.Gali tuoj pat ją ten nuvesti. Prašom. Ji nusiėmė skrybėlaitę su šydu ir padavė juos Moskai.Vokiečiai dantistai negalėjo padėti.Jis atsigręžė į Moską. į administracinį pastatą. kurių jie negauna. Jie patraukė į aviacijos bazės gilumą. Jis šiuo metu užsiėmęs. kol nelikviduota infekcija. vedančių į angarus. Moska paklausė: . tad lyg atsiprašinėdama pasakė: . kad jis būtinai pasirinks ką nors visai priešinga. tarsi norėdama jį pridengti.Mes turime vaistų. kuriame buvo ambulatorija ir bazės ligoninė. pakilimo takus. Paskui atidžiai apžiūrėjo.Suleisite jai vaistų? Vokietis dantistas gūžtelėjo pečiais. Ir juoda oda aptraukta dantisto kėdė. bet tvirtai spūstelėjęs žandikaulį. . ir ji įsikibo jam į ranką. .ir Moskos. kol galiausiai priėjo ilgą žemą baraką. Vokiečiai klerkai priimamajame liovės dirbę ir susidomėję pakėlė galvas pamatę.padrąsino ją Edis. Jis tarė: . pasisuko į Moską ir tarė: . tada atsisėdo į kėdę. ir tik amerikiečiai gydytojai turi teisę jį naudoti. Moska atsistojo šalia.jis parodė Helai sėsti į dantisto kėdę. Priglaudė delną prie ištinusio skruosto.

O penicilino apskaita labai griežta. Paskui padėjo skrybėlaitę su šydu ant kėdės. Mes nelauksim. Gal kartais ir jie sumažins patinimą. Moska pamatė.Dėkit jai ant skruosto kompresus. mes lengvai viską sutvarkysim. Ji sumurmėjo ačiū kapitonui.Man labai gaila. Jei pablogėtų. kad mano berniukas teisus. Moska irgi šyptelėjo ir tarė: . koks bus atsakymas. kad jis netikusiai suformulavo klausimą. . Kapitonas susimąstė. .pasakė Moska. Galų gale pasirodė kapitonas Edlokas. Laukti teko ilgokai. — linksmai pasakė jis ir abejingai sukišo pirštus Helai į burną. Uniformą jis dėvėjo negrabiai kaip naujokas: pusiau atsileidęs kaklaraištis nutįsęs karojo nuo prasegtos apykaklės.Jai reikia penicilino injekcijų ir kompresų. bet jei padarysiu tai dėl jūsų. kiekvienas kareivis nuspręs atvesti čia savo merginą.tarė kapitonas Edlokas. Bijau. iš pažiūros geraširdis vyrukas.jis linktelėjo į pusamžį vokietį dantistą.Klausykit. Ar tai ką nors keičia? .Taip. nuvežkit ją į vokiečių ligoninę.kapitonas Edlokas papurtė galvą.Jūs galite duoti jai penicilino? Jis pajuto. bijau.Aš jau padaviau dokumentus vedyboms. bet vis tiek turėjo paklausti: . Tai buvo kresnas. Galėčiau ir nepaisyti taisyklių. kad jis tikrai apgailestauja. . .TAMSOS ARENA § 225 Hela pakėlė galvą ir nusišypsojo Moskai tarsi atsiprašydama. . . Kai patinimas atslūgs. Ji pajėgė šypsotis tik viena veido puse.Jūs pats žinote padėtį. kol jūs oficialiai susituoksit. norėdamas ją pražiodyti. Hela užsidėjo skrybėlaitę su šydu. . nemandagiai. kaip Hela spūstelėjo jo ranką. pažiūrėkim. jaunas.Deja. marškiniai iš priekio irgi buvo neužsegti. . Pajuto. . .Viskas gerai. kad su tokia infekcija ilgai laukti ir delsti negalima.Nagi. kad jo balsas nuskambėjo piktai. Moska žinojo. kai tik gausit iš Frankfurto patvirtintus dokumentus. kuris paplekšnojo jai per petį ir tarė: . kuris irgi grįžo į kambarį. . praneškit man. kad per ją jis turi tiek rūpesčių. . ir aš tuoj pat imsiuos ją gydyti.

226 § MARIO PUZO Eidamas pro duris. kas atsitiko. Padėjęs ragelį gyvai paklausė: . Moska padvejojęs vėl paklausė: . Edis užjaučiamai pacaksėjo liežuviu. . Moska pastebėjo senojo vokiečio dantisto veide abejonę. Jie grįžo į kadrų skyrių. ir Moska papasakojo Edžiui.Norėčiau paklausti. .Ne. nueik pas adjutantą ir paprašyk. kad jis paskubintų Frankfurtą su tais popieriais. — mandagiai atsakė adjutantas ir ėmė vartyti aplanką su armijos potvarkiais.Ne. — bet ilgai neužtruk. ar nori tuoj pat važiuoti namo? . Moska paklausė Helos: .Aš palauksiu. ar būtų greičiau? Gal patartumėt man.paklausė jis. bet griežtas. Jis kilstelėjo antakį rodydamas Moskai. Moska užgniaužė norą apsisukti ir išeiti.Ar galima kaip nors juos paskubinti? .Kuo galiu jums padėti? Moska pasijuto sumišęs ir lyg kuo nusikaltęs. jeigu pats nuvažiuočiau į Frankfurtą. — nepakeldamas galvos atsakė adjutantas.Tau ne bloga? . paskui tarė: .Zinai. jog tuoj baigs.Kaip manote. ar jau žinot ką nors apie mano vedybų dokumentus? . paskui paklausė: . — atsakė ji. Jo tonas buvo mandagus.Palūkėsi čia. dar nieko. Adjutantas kalbėjo telefonu. Ji papurtė galvą. Hela sėdėjo ant kėdės prie Moskos stalo ir atrodė visiškai rami. Ji spūstelėjo jam delną drėgna nuo prakaito ranka. Moska išėjo. . tarsi į visą tą reikalą būtų pernelyg lengvai numota ranka. ir jo malonus atviras veidas reiškė didžiulį dėmesį tam negyvam aparatui. į ką tenai kreiptis? Adjutantas užvertė storą aplanką kietais viršeliais ir pirmąsyk pažvelgė į Moską. Kurį laiką jis niekaip nerado žodžių.

Pamatęs Moską. . man taip bloga. kad tai nepadės. bet esu tikras.Tau visai blogai? . Moska pabudo prieš aušrą ir išgirdo. Moska tarė: . kaip? Moska atsakė: . Jiems išėjus iš kabineto ir pro bazės vartus. taip bloga! . Moska nesupyko.jūs gyvenot su ta mergina ištisus metus. kad nevažiuotumėt į Frankfurtą. Bet rado jas su Inge geriančias kavą ir besišnekučiuojančias.sušnibždėjo jis.Klausykit. Jis prisitraukė ją prie savęs. tuoj pat jums pranešiu. Ji sudejavo: . kad ji pasakojo Ingei apie mažylį. gerai? Ir Moska išėjo. ir tik praėjus šešiems mėnesiams po draudimo panaikinimo užpildėte pareiškimą vedyboms. jog pasakys Edžiui tiesą vėliau. Pats sau nusprendė. Eidamas atgal į kadrų skyrių. tačiau iš švytinčių jos akių Moska suprato. . Hela buvo nusiėmusi skrybėlaitę su šydu. Jūs žinote mano nuomonę apie mėginimus apeiti nustatytą tvarką. kad Hela tuoj pat išskaitys tai jo veide. Moska.Valteri. Jis padarys. jis nusisuko į šalį. Hela užsidėjo skrybėlaitę su šydu ir paspaudė Ingei ranką. Ir staiga nei iš šio.Kai tik gausim juos.ir nusišypsojo Helai. Edis sėdėjo atsilošęs kėdėje ir šypsodamasis klausėsi. .Atleisk. nei iš to mirtinai skubat. Negaliu sulaikyti jūsų. įsikniaubusi į pagalvę. ką galės. tik sumišo ir susigėdo. kūkčioja. jis bandė nuslopinti neviltį ir susirūpinimą žinodamas. ji tegalėjo siurbčioti kavą mažais gurkšneliais.tarė jis. Ji atgręžė į jį šydu pridengtą veidą ir suspaudė jam alkūnę. kad Hela tyliai verkia. ir ji įsikniaubė į nuogą jo petį.Na. Adjutantas pridūrė kiek švelniau: . pasiteiravo: .Gerai. Paskui spūstelėjo ranką Edžiui ir įsikibo Moskai į parankę.TAMSOS ARENA § 227 . mažute. . Negalėdamas pakelti jos žvilgsnio.

kuri dieną ją prižiūrėdavo.Man taip bloga! Moska vos ne vos suprato žodžius .pasakė jis ir įjungė prie lovos stovinčią naktinę lempą. ją apėmė siaubas. Ji pakartojo: . Mergytė susikaupusi išgraibydavo iš skardinės geltoną tarsi vaško rutuliukas vaisių. Daktaras sakė jam. Ji sėdėjo ant akmens luito ir pirštais traukė iš atdaros skardinės mirabelle slyvas. kad mergytė galėtų suvalgyti retą skanėstą nesidalindama su vokiete moterimi. jog vienintelė viltis . Jis nuėjo į virtuvę vandens kompresams. Pamatęs ją.228 § MARIO PUZO Pasakiusi tuos žodžius.ištinęs skruostas trukdė jai kalbėti. Nuo žemės jau pradėjo kilti akmens skaldos kvapas. Tačiau daktaras davė jam suprasti. Priešaušrio tamsoje skausmas persmelkė visą jos kūną. kaip yra ir trupa vaikiška jos sąmonė. kaip pergąsdintas vaikas. Iš akių buvo akivaizdžiai matyti. akis beveik užgriuvusi.Padarysiu tau dar kompresų. persigando. Vis tiek tas siaubas kažkaip pasiekdavo mergaitę. Ir štai dabar Jergenas apsisprendė: nusipirks padirbtus doku- . . Jergenas sėdėjo ant akmens greta jos. kuriuos uždirbdavo juodojoje rinkoje. įsigėrę į kraują ir visus organus. Prisiminus. Jis išsivedė ją į šią nuošalią daubą griuvėsiuose. Visi pinigai. . Geltonoje lempos šviesoje viena veido pusė buvo klaikiai išsipūtusi. Jergenas su meile ir liūdesiu žvelgė dukrelei į veidą. koks Moska aviacijos bazėje buvo bejėgis jai padėti. pati išsigando ir pratrūko raudoti garsiai. buvo skirti suręsti sienai tarp mergytės ir aplinkinio kančių ir skurdo pasaulio. Ryto saulės nutviekstų miesto griuvėsių vaizdas ryškiai atsimušė apglumintose Jergeno dukters akyse. kad to nepakanka. Ji užsidengė veidą rankomis. paskui nulaižydavo nuo pirštų lipnų skystį.išvežti iš Vokietijos ir apskritai iš Europos. Jergenas papurtė galvą. ir ji nebegalėjo sulaikyti ašarų. Skruostikaulių linija atrodė kaip mongolės.

akmens nuolaužos buvo pilkos. o ne žmogus: žvilgsnis bereikšmis. Ji ištiesė jam gelsvą. Tam pasiruošti prireiks kelių mėnesių. tirštas sirupas pasiliejo ant plytų ir akmenų. Moska. išvagotas nuovargio raukšlių. Jergenas švelniai tarė: . kad juos taip lengvai rado. ant kurio ji sėdėjo. kylanti rudens saulė nebepajėgė įšildyti oro. tai pajuto: . Rytas buvo šaltas. kad ji nesiliaus verkusi. Jergenui pasidarė kiek nejauku.Nebijok. Jergenas priglaudė ranką jai prie veido. saulė švietė jam į nugarą. Ir parnešiu tau dovanų gražią suknytę. kur ne kur išmargintos rudos žolės dėmių.Aš visur jūsų ieškojau. Žmogus ėjo link jų. o šypsena . Žemė nusidažė kitokia spalva. Jergenas išsižiojo ir paėmė slyvą. Bet jis žinojo. Mergytė nusišypsojo. be to. Žmogus jau pasiekė paskutinę juos skiriančią kalvą. Jis dėvėjo žalią karininko uniformą su baltais civilio antsiuvais. . Žizel. blizgančią nuo sirupo mirabelle. nes šioje griuvėsių dauboje jo duktė atrodė lyg koks augalas. spausdamas jos galvytę sau prie kaklo. ir priglaudė prie savęs.TAMSOS ARENA t 229 mentus ir persikels gyventi į Šveicariją. užaugs ir bus laiminga. Skardinė išsprūdo mergaitei iš rankų. Jergenas paglostė dukrelei galvą. ir ši apsikabino jo kojas.tik raumenų spazmas. Jergenas nustebo. kuriam laikui dingo. parvesiu tave namo. ir išvydęs tą šypseną. Bet ji pasveiks. Šis persirito per kalvą. Man laikas į darbą. Ji pravirko. Jergenas pakėlė ją nuo akmens luito. Tai buvo meilės ir globos gestas. pažinęs Moską. Blyškiai žydro dangaus fone Jergenas pamatė ateinantį žmogų. . reikės krūvos pinigų. Ryto saulės šviesoje tamsus jo veidas atrodė papilkėjęs. šįvakar grįšiu anksti. tada pasirodė ant kitos kalvelės keteros. . o bruožai aštrūs ir labai ryškūs. ir norėdamas ją pradžiuginti.pasakė Moska. Jergenas nuleido mergaitę ant žemės. Nė vienas iš jų nepažvelgė tiesiai į Moską. regis.Eime. kol užneš ją bažnyčios laiptais į jų butą varpinėje.

kiek liepsit. Moska kiek pamindžikavo pajutęs. Jie jau buvo priėję paskutinę kalvą.Ateikit pas mane vidurnaktį. ir nedidelė nuošliauža sukėlė dulkių debesėlį.Anksčiau neikit. kad kojos smenga į netvirtą gruntą. paskui pridūrė: . Sumokėsiu. ir priešais plytėjo ne iki galo sugriauta miesto dalis su bažnyčia.Kam jums manęs prireikė? Nuo vieno daubos šlaito ėmė slinkti akmenys.O Dieve. . . galit apiplėšti mane iki paskutinio siūlo. Tik gaukit vaistus dar šįvakar. . — aš taip bijojau. nepatikliai paklausė: . .atsiduso Moska. Tame veide jis išvydo nežmonišką palengvėjimą.pasakė Jergenas. . Jei tas amerikonas taip rūpinasi savo meiluže. Man nesvarbu. o ji labai serga ir jos negalima gąsdinti. kiek mokėti. Jergenas pamatė. kad dėl savo mylimosios Moska gali padaryti tai.Morfijaus reikia šiandien pat.Man reikia morfijaus arba kodeino ir dar penicilino . Moska stabtelėjo. nors mintyse jau buvo sumetęs planą. kad amerikiečiui per veidą rieda prakaitas. Jai visai blogai. Moska ėjo šalia. kad jūs rytais paprastai čia ateinat. ir nors ryto saulės spinduliai anaiptol nešildė. bet nieko panašaus nesulaukęs pajuto apmaudą ir pyktį. Jergenas paėmė ant rankų dukrytę ir patraukė per griuvėsius. Jis iš lėto. Jis atsakė: . ko jis nepajėgia padaryti dėl savo dukters. kad jūs išvis negalėsit nieko gauti.Jūsų šeimininkė pasakė man.Helai.Bus labai sunku gauti. .Jei ateisit anksčiau nei vidurnaktį. atsisakau jums padėti. kur jai niekas negresia? Jergenui pasidarė dar apmaudžiau.pasakė Jergenas.Jis nejaukiai nutilo. Jis kone piktai metė: . ji neištvers to skausmo. Jūs žinote. . tai kodėl neišsiveža jos į Ameriką.Ir baisiai daug kainuos. Jergenas išgirdo tramvajaus žvangėjimą.230 § MARIO PUZO . kad Moska kaip nors parodys užuojautą. kad jai skauda dantį. mano duktė bus viena. . . Šveicarija kaipmat priartės per tris mėnesius. kur gyveno Jergenas. . Jis tikėjosi. Jau buvo visai įdienoję.

laikydamas glėbyje mergaitę.Nepamirškit.TAMSOS ARENA § 231 Moska liko stovėti ant kalvos ir žiūrėjo. Jis šūktelėjo pavymui: . sumokėsiu. o mergaitė jo glėbyje. kiek reikės! Jergenas atsigręžė ir linktelėjo. kaip Jergenas leidžiasi žemyn. abejingai žvelgė į rudenišką dangų. . užvertusi galvą.

Moska neatsakė. Tėvas priėjo prie pat lėktuvo. kas ką sako. tada pristatė juos tėvui. kai džipas sustojo. Volfas nusišypsojo draugams plačia. apsukęs jo kampuotą lyg žuvies uodegą. jie pamatė didžiulį sidabrinės spalvos lėktuvą. . vokiečiai darbininkai ir mechanikai traukė prie sargybos saugomų išėjimų. perbraukė rankomis per jo pilką paviršių. Tėvas išsyk ėmėsi krauti sunkius ryšulius. Ursula jie jau pažinojo. kokie jūs šaunuoliai. Ursula ir jos tėvas išlipo iš džipo. Volfas. . Jie stūmėsi prieš iš bazės išeinančių tarnautojų srovę. džiugia šypsena. toliau tavo eilė. . Vėlyvos pavakarės saulė jau buvo visai prie laidos.Dar vienas palieka seną šutvę. Galų gale pro angarus išriedėjo džipas ir pasuko į atvirą lauką. Staiga žemė sudrebėjo. Apsukę administracinį pastatą. Moska su Edžiu rūkė cigaretes ir laukė. dabar . Ėmę suktis propeleriai sukėlė tokį vėją. . .pasakė jis. Leo.pasakė Edis Kazinas. paspaudė jiems rankas.Pirma Midltonas.Volfas.Po šimts. Jie leidosi per aikštelę ir pasiekė lėktuvą kaip tik tuo metu. pasigirdo galingų motorų gausmas. kad atėjote manęs palydėti! . Valteri.20 E D I S K A Z I N A S su Moska išėjo iš Civilinio kadrų skyriaus pastato ir pilkoje rudens prieblandoje pasuko angarų ir pakilimo tako link. kad beveik nebesigirdėjo. Matyt. paskui ėmė trintis aplink lyg alkanas gyvulys.

Volfgangai.jausmingai pratrūko jis.Aš tavęs pasigesiu! Moska aiškiai matė. Volfai.Sėkmės.tu juk neužmirši manęs. vaikinai! Tikrai buvo malonu su jumis dirbti.Dar vienas patarimas. iki.pareiškė jis. kad tu. Tėvas apkabino Ursulą ir pratrūko raudoti. . . kad Volfui tai mirtinai įgriso ir jis nekantrauja greičiau skristi. tu juk taip nepadarysi? Duktė pabučiavo jį ir ėmė patyliukais raminti: . Išskėtęs rankas. mano mažoji dukrele. Edi. dukrele. Daugiau nieko negaliu pasakyti. kad tas reikalas neišdegė. ką? Mano Ursulėle.Gal jis ruošiasi skristi zuikiu? Volfas nusikvatojo ir atsakė: . . . . jis pripuolė prie Volfo: . . Pro lėktuvo priekį krypuodamas išlindo tėvas. Volfai. buvai teisus. aš tave vieną teturiu. Volfgangai. Volfas padvejojęs pridūrė: . Volfgangai? Jis kone verkė. Ji atidžiai prižiūrėjo. kol į lėktuvą pakrovė jų bagažą. Volfas paplekšnojo jam per petį.Tu man kaip sūnus.Ursula. Pasistenk kuo greičiau grįžti į Valstijas. Valteri. .šaltai atsakė Edis. Moska šyptelėjęs pasakė: Sėkmės. susiraskit mane.TAMSOS ARENA £ 233 Edis Kazinas juokdamasis paklausė Volfo: .Aišku. Neužsibūk čia per ilgai.J i s netilptų ir į „Karalienę Elžbietą".Ačiū. Moska vėl nusišypsojo ir tarė: . Ursula nesuprato. ko gero. tu gi nepamirši savo senuko tėvelio. Volfas pažvelgė Moskai į akis ir tarė: . Volfas dar sykį padavė ranką Moskai su Edžiu ir tarė: . bet dabar man atrodo. Valteri! Gaila. paskui įsikibo Volfui į parankę. . Kai atsidursit Valstijose. ir storulis senis čiupo jį į glėbį. tu turi mano adresą.Na. pasistengsiu. nepaliksi jo vieno šitam baisiam krašte.

J ū s ją nuliūdinot. Jis iš lėto. .Misija baigta. kai saulė. kad jis taip sielvartauja dėl jos laimės. kai tik aš sutvarkysiu popierius. Nesigraudink taip! Volfo veide šmėkštelėjo kandi šypsenėlė. Jo balse girdėjosi tik vos juntamas kartėlis. Jis palietė Ursulos petį ir vokiškai tarė: . aš pažadu: jūs išvyksit iš čia. ir puikusis darbuotojas išvyksta iš Europos. Senasis storulis sustugo: . Senis linktelėjo galvą.Mums laikas. tarsi įveikdamas kažkokią priešišką jėgą. Volfas paėmė senį už rankos.Koks tu geras. koks tu geras! Volfas kiek sumišęs atsisveikindamas mostelėjo Edžiui ir Moskai. Didžiulis sidabrinis lėktuvas pajudėjo.234 * MARIO PUZO . Viename lange pasirodė Ursulos veidas.Ursula.Tėti. paskui ėmė riedėti vis greičiau ir greičiau. sunkiai pasisuko. Vėl sugaudė varikliai. atsiplėšė nuo žemės ir pakilo į tamsų rudens dangų. Moska sekė lėktuvą akimis. Štai jums mano ranka. Tada išgirdo Edį sakant: . kol nenoromis. tada greitai užlipo trapu į lėktuvą. rydamas po savim pakilimo taką. Volfgangai. tu irgi pas mus atvažiuosi. o jų šešėliai susiliejo į vieną didžiulį. Ji išsivadavo iš tėvo glėbio ir užbėgo trapu į lėktuvą. trumpam dirstelėjo pro rudeniškų debesų plyšį. Paklausykit. prieš prasmegdama už horizonto. Didžiulis mėsingas senio veidas buku . . Pro purvu aptaškytą stiklą ji siuntė tėvui „sudie". neimk taip į širdį. Jie trise stovėjo tylėdami ir žvelgė į dangų. Sis vėl prapliupo raudoti ir ėmė mosuoti jai didžiule balta nosine. kuris niekad nebematys savo dukters ir niekur iš čia neišvyks. Darbininkai nustūmė nuo lėktuvo trapą. kol šis dingo. Moska pažvelgė į storulį senį. Senatvę nugyvensit Amerikoje kartu su dukra ir anūkais. ilgą šešėlį. Ursula! Bet dabar jau merginą apėmė su kaltės jausmu sumišęs pyktis.

Vokiečių ligoninės gydytojai pareiškė.TAMSOS ARENA S 235 žvilgsniu spoksojo į tuščią dangų. kad nė akimirką nesiliaujantis skausmas ir visos savaitės nemigo naktys iščiulpė Helos jėgas.. Hela baigė rengti vaiką. Ji paėmė vaiką iš frau Saunders. Moska pamirkė gabalą drobės dubenyje su karštu vandeniu. Paskui mažos. Ji gulėjo ant sofos ir verkė iš skausmo. ir Hela. Kūdikis frau Saunders glėbyje pravirko. išgręžė jį ir pridėjo garuojantį audeklą Helai prie skruosto. ir patinimas truputį atslūgo. jis mus paliko. pabandė jam nusišypsoti. ir Moska mažylį paėmė iš jos. . Moska žiūrėjo į jas. Pereitas dvi naktis Jergenas jį nuvylė. vėl atsigulusi ant sofos.Nebegaliu daugiau. kad perkreipė nosį ir burną. tarsi ieškodamas ten kokios nors vilties ar pažado. Jie taip sėdėjo jau visą popietę. kad jie galėtų išrašyti penicilino. Keisdamas kompresus Moska švelniai ramino Helą: — Dėsim juos dar porą dienų ir viskas susitvarkys. prižiūrėti. ji laikė glėbyje vaiką ir girdė jį iš buteliuko su čiulptuku. Jis išgirdo. Ji nustūmė kompresą į šalį ir tarė Moskai: . draugai mano. kaip ji tyliai nesusivaldydama kūkčioja. ir ji nusigręžė nuo jo. kad iš skausmo jai akis vėl užplūdo ašaros. ir frau Saunders puolė jai padėti. mažo. ir kupinu neapykantos bei nevilties balsu senis ištarė: — Ak. Jis pastebėjo. mama negali tavęs. Matė. kad jos atvejis nėra toks rimtas. siauros akutės susmigo į Moską. o kairės akies beveik nebesimatė. Moskai liko vienintelė viltis: kad Jergenas šiąnakt iki vidurnakčio gaus jam vaistų. tik gulėk dabar ramiai. ir Hela atsisėdo jo paimti. Paskui virpančiomis rankomis mėgino pakeisti šlapius vystyklus. sveikąja veido puse prisiglaudė prie jo galvytės ir ėmė švelniai niūniuoti: -Vargšas mano vaikelis. Žandas taip ištino.. Jis švelniai suspaudė kūdikį glėbyje. Sofos kojūgalyje stovinčiame fotelyje sėdėjo frau Saunders.

Pajuto.vienodą ir spigų garsą. Iki vidurnakčio dar buvo toli. bet velniai nematė! Gal jam pavyks rasti Jergeną namie. gal kartais Jergenas gavo vaistų. Moska įšoko į tramvajų ir pavažiavo ligi bažnyčios. tada už durų išgirdo keistą gyvulišką inkštimą . kai tik galėsiu. tačiau niekas neatsiliepė.pasakė jis. ir sustojo.vakarienės metas. Kunigaikščių alėja buvo sukaustyta pirmojo žiemos šaltuko. ir ji ištiesusi ranką paglostė jam veidą. kad būtinai nori išgerti. Šonines duris rado atdaras ir užbėgo laiptais į varpinę.Einu pažiūrėsiu. Suprato. kur gyveno Jergenas. Moska stovėjo. . Laukti teko ilgai. Vėjas darėsi vis žvarbesnis. kad netyčia pataikys sutartą Jergeno signalą ir mergaitė atidarys duris. kol galėjo.Grįšiu. naktis — dar tamsesnė. vokiečių ligoninės gydytojų abejingumas ir visiškas jo negalėjimas kaip nors jiems pasipriešinti. . bet staiga pasijuto beeinąs Kunigaikščių alėja tolyn nuo bažnyčios. Tamsoje jis girdėjo.236 t MARIO PUZO Moska kentė tai. medžių šakos ir krintantys lapai šlamėjo ir šniokštė vis garsiau. Atsistojęs ant laiptelio priešais sienoje iškirstas duris. Kai tik pasitraukė iš ten ir paėjėjo keletą minučių. Jį užplūdo visa pereitos savaitės įtampa. ir pamažu jį ėmė vis stipresnė šiurpios nelaimės nuojauta. kad vėl turės bejėgiškai stebėti ašaras ir skausmą. Jis pasilenkė pabučiuoti Helos. Luktelėjo. Jis nulipo laiptais žemyn. Kurį laiką dar palaukė. Kažkodėl nemėgino jos pašaukti. kol vėjas nuneša juos ir palaidoja miesto griuvėsiuose. nemalonumai ir pažeminimai: daktaro Edloko atsisakymas padėti. Tada jis pagalvojo. kad jis pats nustebo. baimė atlėgo. paskui paguldė kūdikį atgal į vežimėlį. išėjo iš bažnyčios ir ėmė laukti Jergeno. Jis ėmė belsti įvairiausiais būdais. kurie laukia jo namie. vildamasis. už durų nesigirdėjo jokio garso. . kaip čeža pažeme nukritę lapai. Tas noras buvo toks stiprus. laukė. Tada galėtų ją išklausinėti. adjutanto pamokslai. Mėgino likti kur buvęs. Jam niekada . vokiečiams . kad mergaitė už durų verkia iš baimės ir tikrai neatidarys. Greit aštuonios. tris ar keturis stiklus. jis smarkiai pabeldė.

perkreiptas ir kažkoks klastingas. . Tačiau dabar jis nedelsdamas apsisuko ir patraukė gatve. Įtampa ir baimė staiga dingo. kad ji. be to. Moska atsisagstė švarką.Ten yra ir kitas jūsų bičiulis. vedančia į Karininkų klubą. nei šokių. Po velnių. Jis užlipo laiptais į lošimo kambarį. kaip yra iš tikrųjų: kad Helai viso labo tik skauda dantį. Moska greitai susipylė tris taureles viskio. Prie baro sėdėjo keletas karininkų. Moska linktelėjo. o kitas karininkas išsiviepęs pridūrė: . ir visi nusijuokė. paprasčiausiai vykdo kitų primestas taisykles. prisidegė cigarą ir išgėrė dar kelias taureles. ir jis pamatė viską. jis žino. kuris atrodė kažkoks keistas. Sušilo ir pasijuto tikras. bet ją užgožė viskio garai. juk vyrukas nusitašęs! Akimirką Moska pajuto norą apsisukti ir . kad drįso pavartoti tokį žodį. adjutantas. Poveikis buvo stebuklingas.šūktelėjo Moska. visai nesugeba pakelti skausmo . ne bailė! Staiga jis supyko ant savęs. juk tai tik kiauras dantis.O. bet nebuvo nei muzikos. Kai skauda. Moska nustėro. Bet jos akys tikrai šlapioje vietoje. o jis pamiršo jį išsiųsti. Klube buvo ramu. Jo motina buvo prašiusi parašyti ir atsiųsti vaiko nuotraukų. Kurį laiką pastovėjo dvejodamas: kažkokia nuojauta įspėjo jį neiti į viršų. sukinėjosi tik keletas moterų. galvodamas apie Helą.pagalvojo jis. tai turiu išgerti ta proga! . O Dieve. ji darosi tikra bailė. Edis stovėjo prie stalo kampo. Atviras jo veidas buvo įraudęs. Moska išėjo iš baro ir įmetė laišką į pašto dėžutę hole. rankoje laikydamas pluoštelį vieno dolerio vertės popierinių. Jis švenčia paaukštinimą į majorus. Ne. Jis pastebėjo vidinėje atsegto švarko kišenėje baltą brūkšnelį ir prisiminė. kad neina namo. Priešais jį Moska pamatė adjutantą. kurie atrodė esą baisiausi priešai.Jūsų draugas Edis lošia viršuje.TAMSOS ARENA § 237 nereikėjo svaigalų. Dalis tos malonios šilumos išsisklaidė. kad Hela labai jautri skausmui! Tiesiog kvaila. kad viskas bus gerai. o žmonės. kad prieš kelias dienas Hela parašė pirmąjį laišką jo motinai. tokia drąsi. Vienas iš karininkų prie baro pasakė jam: . Akimirką nuvėrė gėda.

jis metė ant stalo trisdešimt dolerių. Lošimas vos ėjosi . Vienas karininkas šūktelėjo: . kalės vaike. kad turit daugiau proto. Jis nusprendė pasilikti. ir jis priėjo prie lošimo stalo. palauk. Tačiau smalsumas nugalėjo. . pamaniau. bet kuria kaina trokšdamas aštrių pojūčių ir jau netekęs vilties išjudinti lošimą. o ne tikras azartas. bandė pasitraukti šalin nuo žaliojo stalo.Girdėjau.Gerai. apsiraminkit. palauk!" Tačiau atsakė nerūpestingai: . Bet Moskai šįvakar tai patiko. Valteri! . Jis visokiais būdais siūlė lažintis. kreipėsi į Moską: . . Visi praėjusios savaitės pažeminimai ir pralaimėjimai nuodijo jam kraują ir smegenų ląsteles. Pagalvojo: „Reikėtų eiti namo ir pažiūrėti. gal tas šunsnukis bent prisigėręs darosi panašus į žmogų. kodėl jis pasiliko. Adjutantas vienintelis lošė su įkarščiu ir visaip mėgino sugundyti kitus statyti daugiau. kaip laikosi Hela. kad gydytojas nemokamai ją apžiūrėtų.Na. Pažiūrėsim. Maniau. kad daktaras galės padėti. Laiptais į kambarį užlipo padavėjas. Jis galvojo: „Na. Tačiau jį užplūdo žiaurus pasitenkinimas. nešinas padėklu su gėrimais.atsakė Moska.pagalvojo jis.Kaip tavo mergytė? . Jis bandė prisiversti išeiti. . Kai atėjo jo eilė. o tada nueiti pas Jergeną. Adjutantas. pamirškit reikalus bent klube! Ir tą akimirką Moska suprato. palauk tu. užvaldęs sielą ir mintis. Jei jau rijo mėšlą visą savaitę. Jis statė nedideles sumas ir protarpiais šnekučiavosi su Edžiu." Tačiau po valandos klubą uždarys nakčiai. Tik dešimt iš jų buvo padengta.Dėl Dievo meilės. jūs atsivedėt savo froilen į bazę. tai ir dar truputis nepakenks.Jis pirmąkart pavadino Moską vardu. Moska pasijuto truputėlį kaltas. kodėl iš viso atėjo į klubą.beveik žaidimas. Jo žodžiai nuskambėjo truputėlį nervingai. Edis paklausė: .238 5 MARIO PUZO išeiti. bet kiti lošėjai atkakliai nepasidavė ir toliau statė tik po vieną ar penkis dolerius.

Jis buvo puikiai nusiteikęs ir nepajuto aplinkui besitven¬ kiančios įtampos. neleisčiau nei vienam iš jūsų. iš kur gavote tokią informaciją? Jis ištarė šiuos žodžius šaltai ir oficialiai.Statau du dolerius.Tai ne dėl to. kad būčiau suskis. tai kas nors paprastai gauna į sėdynę. kur aš tvarkau reikalus. niekuo nesirūpino. Vienas karininkas numetė ant stalo kelis dolerius. ir Moska ėmė kratyti kauliukus.Ten. .Nekiškit jo man. Tai buvo pasakyta šaltai ir užgauliai.Kaip jūs jaudinatės dėl tos savo froilen! — šūktelėjo adjutantas. kol adjutantas eis pro šalį. .Gal jūs kartais manot. . gyvate? Adjutantas linksmai nusišypsojo. kad visos froilen sąla iš tyros meilės bjauriems jūsų snukiams? Jei būtų mano valia.Esu priverstas tai paneigti ir klausiu. Atviras adjutanto veidas nušvito laimingo vaikėzo šypsena. .rimtu tonu toliau aiškino adjutantas. jų vesti! Moska išmetė kauliukus ant stalo ir kone abejingai. į žalia medžiaga apdengtą stalą. Adjutantas padėjo stiklą ant palangės sau už nugaros ir sviedė ant stalo dešimties dolerių banknotą. . Nieko nebegalvojo. kaip komandą. Tik laukė.Ar dėl to ir mano popierius nuslėpei. truputį grėsmingai.Imu! . Moska pakėlė banknotą ir sviedė jį atgal adjutantui. Moska paėmė kauliukus. . Edis kažką sakė. To negalima leisti. . tokie dalykai nesidaro. atsainiai paklausė: . mulkiai. Jei jis būtų puolęs gydyti jūsų froilen. . .pareiškė jis. bet jis negalėjo išskirti žodžių.TAMSOS ARENA § 239 . ir aš išsiaiškinu. tai ir visi eiliniai imtų vedžiotis savo mergas į bazę injekcijų.O jei darosi. Sukaupęs jėgas jis pakėlė galvą ir tyliai tarė: . . Moska įsispitrėjęs žiūrėjo į kauliukus. O aš paprastai išsiaiškinu. Jis pakėlė prie lūpų stiklą ir gerokai patraukė iš jo. — pareiškė adjutantas.tiesiog aš tikiu sąžiningumu.

kol jis įstrigs už stalo kampo. kad jam grasinama. Įsibėgėjęs jis iš visų jėgų vožė adjutantui į šoną ir jie abu nusirito ant grindų. pamatę paklaikusį Moskos veidą ir tai. suski tu.Užteks. o paskui jie nutempė jį laiptais žemyn ir išgrūdo iš klubo. kurį laiką tarsi sustingo iš siaubo. Nuo žvarbaus nakties oro Moska kiek prasiblaivė.Tai aš jam pasakiau.Tai negi leisim šitam šikniui išnešti sveiką kailį? Akimirksnį adjutantas nesuvokė. Moska nuolankiai leidosi karininko ir Edžio stumiamas prie durų. Kiti pakėlė gerokai sudaužytą adjutantą. Jis greitai kai ką sumetė ir paklausė: . kaip jis puolė beginklį. kad jis iš ten išlįstų. kol išsiuntėt juos į Frankfurtą! — Paskui atsisuko į Moską: . jei jį tai sudomins! Kad jūs laikėt popierius dvi savaites stalčiuje. o tada užsimojęs iš visų jėgų trenkė į šonu atsuktą veidą. Nebuvo jokios prasmės už tai keršyti. Moska norėjo. Valteri. Paskui trejetas karininkų vertėsi ant Moskos. Jo malonus veidas surimtėjo. Paskui drėbė adjutantui: . tik partrenkdamas ant žemės. Adjutantas sužviegė iš skausmo. kad koja atsitrenkė į kaulą. prasispraustų pro stalo kampą.Kvaily.ir bandė apeiti stalą. Paskui piktai suriko: . atgavo įprastinę jaunatviško griežtumo išraišką. Vienas kaip reikiant tvojo kumščiu Moskai į smilkinį. Visi kiti. — Iš kur gavote tokią informaciją? — dar sykį paklausė jis.240 § MARIO PUZO .O ką gi jau jūs padarysit?! . Papasakosiu ir pulkininkui. bet staiga apsisuko ir keliais šuoliais perlėkė per kambarį. . eik geriau bošų gąsdinti! Dabar įsiterpė Edis Kazinas: . Kumštis nuslydo adjutanto skruostikauliu ir smilkiniu jo nesužeisdamas.siena ir langas. einam iš čia! Adjutantas buvo anapus stalo. Jautė. Paskui vienas karininkas ir Edis nutempė jį į šalį. jam už nugaros . Moska luktelėjo. ir Edis jiems padėjo.Iš kur gavote tokią informaciją? . kuris buvo sukišęs pirštus adjutantui į ausį ir mėgino perplėšti veidą pusiau. Moska pakratė kauliukus ir nerūpestingai juos išmetė.pakartojo klausimą adjutantas. Moska kaip pašėlęs ėmė spardyti po stalu.

paskui per petį šūktelėjo Edžiui: . Moskai jis pasirodė keistai trūksmingas. kūną išmušė šaltas prakaitas.Paskambinsiu tau iš Frankfurto! Šaltas rudens mėnulis švietė jam kelią iki bažnyčios. Tie popieriai dabar svarbiausia.Norėjau užmušti tą šunsnukį. Ačiū. jis nepajėgė prisidegti cigaretės. turbūt. Žinojo.paklausė Jergenas. jam pašėlusiai drebėjo rankos.Ar tai jūs buvot čia pirma atėjęs ir beldėt į duris? .Eisi dabar namo? . štai kas! Dabar.atsakė Moska.pamelavo Moska.Taip.Bet su armija tau baigta. . bet uždelsė atsakyti dalį sekundės. Jis užbėgo laiptais aukštyn. Aišku? Nieko nelaukdamas varyk rytoj į Frankfurtą ir pasistenk gauti tuos vedybų popierius. . Jie suėjo į kambarį. Po šimts.ko gi taip jaudintis dėl eilinių muštynių! Jiedu drauge stovėjo tamsioje gatvėje. kai įtampa jau atslūgo. . Edi.Ne. .Turiu nueiti pas Jergeną. ir Jergenas suprato.pareiškė Edis. — bandydamas suvaldyti rankas galvojo jis. .Pabandysiu kaip nors viską užglaistyti.TAMSOS ARENA § 241 Jiedu su Edžiu liko vieni. . Anapus medinės pertvaros girdėjosi sunkus vaiko kvėpavimas. . Jis kažkodėl nevikriai sugriebė Edžio ranką ir ėmė ją kratyti. Negi. . — ką tik šiaip taip užmigdžiau dukterį. Moska kurį laiką pagalvojo. . . bet dar nespėjus pasibelsti Jergenas atidarė duris.pasakė Edis. tiesiog įsiutęs. Jergenas buvo baisiai piktas. . tau neužteko? Moska suburbėjo: .paklausė Edis. kad Edis tikrai pasistengs jam padėti.Jis apsisuko ir žengė šalin. po velnių.Tik nekelkit triukšmo. .paprašė Jergenas.Ne. . .Paskutinis tavo antpuolis viską sugadino. Aš tave čia pridengsiu. . . . .

kvėpavimas vėl pasigirdo . bet nei vienam iš jų nespėjus pajudėti. kad Moska mato jį kiaurai. gal sukrapštysiu dar šiek tiek. .Jis priglaudė ranką prie krūtinės.atsakė Jergenas.Man nesvarbu.Jis išsitraukė iš kišenės nedidelę kartoninę dėžutę.242 § MARIO PUZO . raudonų kodeino tablečių. Sutinkat? . . ką privalėjo padaryti. . . kad merginos draugas amerikietis.Galit būti tikras.Turiu jums vaistus. O jei ne.Gerai.ji svarbiau už viską. kad Moska pažvelgė medinės pertvaros pusėn. norėdami dalį pasilikti sau. kad penicilinas kainavo kur kas pigiau nei paprastai juodojoje rinkoje. Aš už tai atsakau. . Tuomet greitai prasuks vieną stambų biznį ir po mėnesio galės dingti iš Vokietijos.Gavau penicilino ampulių ir kodeino tablečių. Turiu dvidešimt pakelių.Gerai.atsakė Moska. atidarė ją ir parodė Moskai keturias tamsiai rudas ampules ir keturkampę dėželę didelių. Netgi dabar jautėsi turįs pasakyti Moskai. Jergenas lengviau atsikvėpė. bet viskas baisiai daug kainuoja.atsakė Moska.Dabar klausykit. kiek mokėti. ir paimti už vaistus nebrangiai. todėl gali būti pasenęs.Gavau juos iš patikimo žmogaus. ir Jergenas pajuto. Brėmeno daktarai visada pareikalauja penicilino.ritmingas ir sunkus miegančio vaiko kvėpavimas. . . . kad Moska išgąsdino jo mergaitę ir dabar jis įsiutęs turėjo pakankamai drąsos padaryti tai. Aš garantuoju. Bet tą dvejonės akimirką jo dukters kvėpavimas sutrūkčiojęs nutilo. Juodos švytinčios Moskos akys įsmigo į jį. . Jam reikėjo sukaupti kiek galima daugiau cigarečių. . Jergenas vėl pagalvojo apie dukterį . — tarė Jergenas. . ir kambaryje stojo mirtina tyla. . Jergenas pastebėjo. Ar vaistai tikrai geri? Jergenas tik akimirką uždelsė atsakyti. O Helai gal net nereikia to penicilino: sužinoję. sumokėsiu jums po penkis dolerius už dėžutę popieriniais arba „American Express" čekiais. bet per tą laiką jo galvoje praskriejo daugybė minčių. Širdyje jis džiūgavo. .Kainuos penkiasdešimt cigarečių pakelių.

švelniai paklausė jis. bet visuomet išsigąsdavo pagalvojęs. Jergenas atšovė: . ir šis išsineš vaistus. kol jis paduos Helai kodeino tabletę. be jokio pykčio ar grasinimų paėmė dėžutę. Jis ramiai. kad nepažadintų vežimėlyje miegančio vaiko. Akimirksnį jį apėmė baimė ir silpnumas.Aš turiu sumokėti cigaretėmis. Jis jau seniai turėjo grįžti pas ją. Jis nebuvo bailys. kas jo laukia dėl tų muštynių klube. Ji nemiegojo. Šįsyk jo balse pasigirdo nesąmoninga piktdžiugiško triumfo gaidelė.Man būtinai reikia vaistų dar šiąnakt. kad siūlo gerą kainą. . įsikišo ją į švarko kišenę ir mandagiai. Jergenas suprato. Moska paliko Jergeną laukti užmokesčio.Todėl ir iš jūsų noriu cigarečių.Kaip tu? . Jautėsi be galo pavargęs. prislėgtas ir vienišas.Eime su manim. Jam buvo gėda ir baisu. net neįtarė. .TAMSOS ARENA § 243 Jis žinojo. o tada grąžinsit man pinigus. Moska prisivertė užgniaužti visus jausmus ir nieko nedaryti. Jis pamėgino dar sykį: . kad nesulaikys Moskos. Jergenas tai pajuto ir suįžūlėjo. . Mergaitė už pertvaros sudejavo per miegus. tačiau jį dar tebeslėgė susidūrimas su adjutantu. kad visuomet nekentė šito amerikiečio. o Jergenas tiesiog plėšikauja. Užėjęs už pertvaros. Kalbėjo beveik pašnibždomis. Turėjo būti atsargus ir nesuklysti.Aš irgi šiąnakt turiu gauti cigaretes. Jis ir pats nejautė. Širdies gilumoje buvo pasirengęs nusilenkti tam mažiukui vokiečiui ir maldauti pasigailėjimo. kad šitaip kalba. Ligi pat Moskos namų jiedu nepratarė nė žodžio. jis apkamšė miegančią mergaitę. . kad jo duktė gali likti viena šiame nuniokotame krašte. paskui pro duris kitoje pertvaroje nuėjo pasiimti palto ir skrybėlės. aš tuoj pat atiduosiu jums tuos dvidešimt pakelių ir pinigus. Per keletą dienų pamėginsiu gauti likusias cigaretes. Moska prisiminė. maloniai tarė: . kaip Hela inkščia iš skausmo. .pareiškė jis. ir tamsoje Moska matė boluojant jos ištinusį žandą.

Esu tikras biznierius! Moska išleido jį. raudoną kodeino tabletę. užrakino duris ir grįžo į miegamąjį. kol ji dar neužmigo.Netruksiu nė trijų dienų. — pasakė jis. jis pasakė. sėsim į lėktuvą ir .pažadėjo jis. Nunešęs prie durų. . ir pasakė. Jis su visais drabužiais atsigulė greta jos. pasirašė juos ir sukišo tuos plonyčius žydrus popierėlius Jergenui į kišenę.į Valstijas. kad suleistų. kurią Moska pakėlė jai prie lūpų. Jis kaip pakliuvo surišo į ryšulį cigarečių pakelius.sušnibždėjo jai į ausį. jis pralinksmėjo ir nusijuokęs pridūrė: .atsakė Jergenas.244 £ NeReaLus Ji sušnibždėjo: .Baisiai skauda. Kai ji užmigo taip giliai. kad rytoj turi važiuoti į Frankfurtą. ją pradėjo imti miegas. .Duok man dar vieną tabletę. padavė tabletę ir vėl priglaudė jai prie lūpų stiklinę su vandeniu. . jis atsisėdo ant kėdės prie lango ir. Jis padavė jai didžiulę. kas atsitiko klube.Ne. Jis pasakojo jai apie savo motiną ir Alfą. kad beveik nė nekvėpavo.Ar neturėsit nemalonumų dėl komendanto valandos? Gal palydėti jus namo? . Hela pastumdama pirštu įsigrūdo ją į burną ir užgėrė vandeniu iš stiklinės. savaime suprantamas ir paprastas dalykas. Stengėsi. Papasakojo jai.Aš tuoj pat grįšiu. kad visa tai skambėtų kaip tikras._jog gavo penicilino. . Hela vis tiek nemiegojo. Staiga ji paprašė: . ir liepė jai rytoj nueiti pas daktarą. Paskui. Jis atsikėlė. . . jausdamas po pažastimi cigarečių ryšulį. aš turiu leidimą. paskui išsitraukė iš piniginės pluoštą „American Express" čekių.Šita tabletė apmalšins skausmą. žiūrėdamas į šviesios rudens mėnesienos . padavė juos Jergenui. .Aš kiekvieną vakarą skambinsiu tau iš Frankfurto. Paskui. kad Hela pamažu sušilo.Gausiu tuos popierius ir po mėnesio galėsim dingti iš čia. . kaip jie apsidžiaugs ją pamatę. Iš mandagumo ir šiokio tokio gailesčio paklausė: . Jis jautė.

surūkė keletą cigarečių. kurių galėjo prireikti kelionėje. kad pavalgęs kaip nors užmigs. Paskui užsidegė virtuvėje šviesą ir susikrovė į mėlynąjį sportinį krepšį keletą daiktų.TAMSOS ARENA § 245 nužertus miesto griuvėsius. . kol prašvis. Išsivirė kelis kiaušinius ir arbatos: tikėjosi. Tada vėl atsigulė greta Helos ir ėmė laukti.

Hela taip tikėjosi. kaip lengvai gali nuraminti kūdikį. ji paėmė dar vieną kodeino tabletę ir pirštu pastumdama įsigrūdo į gerklę. Ji dabar nuolat baiminosi.dėl vaiko. jie negalėtų gauti amerikietiškų vaistų. ir kambaryje stojo tyla.pagalvojo Hela. ji pajuto malonų rūpestį: žinojo. Tada nuėjo į svetainę. kad jis grįš su vedybų popieriais ir jie galės išvažiuoti iš Vokietijos. Jautėsi labai silpna. Juk jei mažylis susirgtų. nors paskutines porą naktų miegojo gerai. kol pašils pienas kūdikiui. Ir Valteriui ji patinka. Miegai išlakstė. Suveikė nuolat vartojamas kodeinas. . ir skausmas burnoje bei galvoje apmalšo. . kad pirštai taip greit palietė skruostą. Su frau Saunders mums tiesiog nuskilo. Ji jautėsi labai pavargusi ir vėl išsitiesė ant lovos. Ji kilstelėjo ranką ir išsigando.pernelyg pavojinga. Belaukdama.21 P R O S U N K Ų nusikamavusio žmogaus snaudulį ir kodeino rūką Hela išgirdo irzliai verkiant išalkusį vaiką. Helos irgi laukė pripiltas puodelis. Hela atsikėlė iš lovos ir susitvarkė abu savo kambarius. Frau Saunders jau sėdėjo prie geležinės viryklės ir gėrė kavą. Pasijutusi truputėlį stipresnė. Paskui ji atnešė vaikui buteliuką. Jau buvo sunku nuryti seiles. Dar kiek pasiklausiusi išlipo iš lovos ir nuėjo pašildyti buteliuko. O pirkti vaikui vaistus juodojoje rinkoje . labiausiai . Kituose kambariuose girdėjo darbuojantis frau Saunders: ji tvarkė abu savo kambarius ir bendrą jų svetainę.

pasakė frau Saunders. Kai ji grįžo į kambarį nešina švariomis drobelėmis.Kai šįvakar paskambins.Gydytojas man sakė. Hela pamatė jauną.Ar ne šį rytą jis turėjo parvykti? . . su tais dokumentais. . Hela padavė jai vaiką ir išėjo sausų vystyklų. nuo sodais apsodintų kalvų dvelkė gaivi rudens lietaus nuplautos Vėzerio upės vėsa.TAMSOS ARENA § 247 .paklausė frau Saunders. nes jie buvo netinkamai laikomi.Tu dar per silpna! .Duokit jį man palaikyti. .paprieštaravo frau Saunders. Bet ji žaidė su vaiku ir pasakė tai beveik nesąmoningai. Hela paėmė tuščią metalinį kibirą.Einu atnešiu briketų. — atšovė frau Saunders ir piktai pridūrė: — Menkas bus jo uždarbis.paklausė frau Saunders. . dailią merginą.Kada grįžta tavo vyras? .Kaip jis galėjo padaryti tokį dalyką? . rūgštokas nukritusių obuolių kvapas. kad tas Jergenas tikrai jūsų draugas.Leisk. frau Saunders pasisiūlė: . čia ne jo kaltė.atsakė Hela.. . . kad tų vaistų nebegalima vartoti. ir ji grįžo į vidų. Kitoje Kunigaikščių alėjos pusėje.. . Frau Saunders paprašė: . Žvarbus ryto oras alsavo rudeniu.Turėjo žinoti. Hela papurtė galvą. ir Hela nuėjo jo atnešti.Jam teks užtrukti dar kelias dienas. stovintį greta viryklės. Helos uoslę pasiekė iš kažkur sklindantis sodrus. kai Herr Moska nueis jo aplankyti! Kitame kambaryje pravirko vaikas.tarė Hela. Tai buvo jų įprastas rytinis ritualas. Iš kur Jergenas galėjo žinoti? . . tikriausiai jau turės gerų naujienų. žaidžiančią su ketvertu vaikų: jie spardė aukštas lyg sniego šūsnys rudų pribirusių lapų krūvas. Bet ten tikrai penicilinas.Man regis. ir tarė: . aš jį pervystysiu. mirštanti vasara nužėrė medžius ir nukritusius lapus tamsiai ruda ir liepsnos raudonumo spalva.Ar tu sakei jam.Aš maniau. . Žinot. Paskui Helai pasidarė labai šalta. . . po medžiais. kad penicilinas pasenęs? .

Ji nebegirdėjo. Tada paėmė tris briketus ir. Hela matė juos neryškiai. Pamėgino dar sykį. vedančias į jai priklausančią podėlio dalį. kad tuoj apalps. Ji ištiesė į juos tankas ir sukliko. Akimirką ji išsigando. kad nepajėgia. Tada prisikrovė į kibirą pailgų anglies briketų.tolyn nuo persigandusios frau Saunders veido. jos kojos nebeklausė. Kurį laiką ji stovėjo apstulbusi ir nežinodama. kaip anglys išslydo jai iš prijuostės ir pabiro ant laiptų. Pabandė pakelti kibirą ir nustebusi pamatė. sutelkusi visas jėgas. Su siaubu pajuto.248 § MARIO PUZO Ji nulipo laiptais į rūsį ir atrakino vielinio tinklo duris. ir silpnumas praėjo. Likus kelioms paskutinėms pakopoms. kurio jau nebegirdėjo. Kūną persmelkė stingdantis šaltis. Pastovėjo. o tada ėmė kristi . suėmusi prijuostės kampus. tolyn nuo balto suvystyto kūdikio. įsikibusi į vielas. ir skausmas lyg geležiniu virbu vėrė į smegenis. . sudėjo juos sau į sterblę. klykdama ji krito tolyn nuo savo pačios riksmo. bet labai arti. ir lyg per rūką išvydo virš turėklų palinkusios frau Saunders veidą . jog krinta. Kažkas joje trūko. ką daryti. Visiškai nusikamavo ir pajuto. Laisvąja ranka užtrenkė vielinių durų spyną ir ėmė lipti laiptais.glėbyje ji laikė vaiką.

šiuo metu yra Frankfurte. viešpataujantiems jo mažame. Edis tarė: . nė per nago juodymą nenusižengiantis įsakymams ir taisyklėms. puikiai kalbančio angliškai. bet gerai sustyguotame pasaulėlyje. kad su šituo žmogum ginčytis beviltiška. Staiga valdingasis balsas tarė labai švelniai: . kad grįžtų. Jis gerai žinojo tokį toną.Pasakykit man tik vieną dalyką. Į jūsų ligoninę paguldė moterį. kad turėčiau liepti jam grįžti nedelsiant? Valdingasis balsas atsakė: . Taip kalba savim pasitikintis valdininkas. Pasigirdo valdingas vyriškio.paėmęs ragelį pasakė jis. bet informacijos telefonu mes neteikiame. Edis Kazinas pridūrė: .Mano manymu.Klausau. ir ji vėl pradėdavo aiškinti iš naujo. . kaip norit. Tai štai: ar jos būklė tokia rimta. Paskui ją sujungdavo su kuo nors kitu.Man labai gaila. Edis suprato. . kad ji būtinai turi gauti informaciją. o jos vyras ar meilužis.Patarčiau jums taip ir padaryti.Jis išvykęs svarbiais reikalais ir gali grįžti tik jeigu padėtis labai rimta. Ingė kažkam kitame laido gale kantriai įrodinėjo. . jūs turite pranešti jam.22 E D I S K A Z I N A S žingsniais pirmyn atgal matavo Civilinį kadrų skyrių. balsas: . Ji pamojo Edžiui prieiti prie telefono. Kurį laiką buvo tylu.

250 £ MARIO PUZO Edis padėjo ragelį. Seržantas paprašė palaukti. Paskui tarė: . jis paprašė štabo adjutantų skyriaus. bet atrodo. kad Helą nuvežė į ligoninę. Tarė jai: . Telefonu jie informacijos neteikia. Gavo pasišnekėti su trim karininkais. O ką. ir ten pasakė. tau teks mesti tą reikalą. Pamatė. Jis paskambino į juridinį skyrių. Kai pagaliau jį sujungė su Frankfurtu. kad Moska prieitų prie telefono. pabandė kalbėti abejingai: . kad reikalas rimtas. čia Edis. tačiau ramus. tada. Paskui pasidarė sau dar vieną ir vėl paėmė ragelį. Jis kurį laiką pagalvojo. kai jį sujungė su Frankfurtu.Dar nežinau. Staiga ragelyje pasigirdo Moskos balsas: . Paskui grįžo pasakyti. jis pakėlė ragelį ir paprašė armijos operatoriaus sujungti jį su Frankfurtu.Man regis. kad Ingė išplėtusi akis žiūri į jį. kad Moska prieš valandą išėjo. ir Edis trumpai paaiškino jam. . Majer pranešė man į bazę. G. Jie neturėjo supratimo.Alio. Kurį laiką Edis nepajėgė prabilti. Tavo šeimininkė pasakė Majer. kol sužinojo. o dabar jis tikriausiai juridiniame skyriuje. Jis padavė jai palaikyti ragelį. paprašė pranešimų centro „I. Edis laukė ilgai. kai Ingė atnešė stiklinę. Kaip tau sekasi? Moska atsakė: . Edis padėjo ragelį ir baigė gerti kokteilį. kad pranešimas tuoj bus paskelbtas ir kad Edis turi palaukti. kol kas jie vaiko mane iš vieno kabineto į kitą. koks reikalas: kad jis būtinai turi surasti Moską ir paprašė perduoti per garsiakalbius. Farben" pastate. kur jis dabar galėtų būti. Kai ji išėjo. Baigė gerti ir antrą kokteilį. ar kas atsitiko? Edis atsikrenkštė. Valteri.Duok man švarią stiklinę. Paskui vėl paėmė ragelį. o pats sumaišė sau stiprų kokteilį iš butelio džino ir ant stalo stovėjusios greipfrutų sulčių skardinės. kas čia?! Jis buvo tik nustebęs. o aš paskambinau į ligoninę. Atsiliepė seržantas. Jis tebelaukė.Valteri. kad Moska ten buvo vakar.

Bet geriau sugrįžk. Brėmenas dar skendėjo tamsoje. silpni jų spinduliai mažais šviesiais brūkšneliais nužėrė aikštės kampus ir tolyn nuo stoties vedančias gatves. tačiau Edžio Kazino nesimatė. Tinka? . Kai Moska išlipo iš Frankfurto traukinio. Ačiū. Paskui Moska tarė: . Jis dar sykį greitai įsipylė išgerti ir tarė Ingei: . . Edi.jis kalbėjo užsikirsdamas. nė nejausdamas. Man atrodo. Stojo dar ilgesnė pauzė. Lauk manęs stoty. ir Edis Kazinas padėjo ragelį. Jis pasidairė gatvėje.Šiandien daugiau negrįšiu. Dar nebuvo nė ketvirtos ryto. Aikštę apšvietė vos kelios blausios lempos. Moska žvilgtelėjo į laukiamąją salę. Kitame laido gale pasigirdo trakštelėjimas. jis atvažiuoja į Brėmeną apie ketvirtą ryto. eidamas per pamėkliško miesto griuvėsius. kodėl iš karto nėjo į ligoninę. . Moska kokią minutę padvejojo. bet laukiančio džipo nebuvo. kad nešasi ir mėlynąjį sportinį krepšį. . Jis susidėjo į portfelį praimtą butelį džino ir sultis ir išėjo iš bazės.Prisiekiu Viešpačiu. paskui patraukė tramvajaus bėgiais per Švachhauzo Kariuomenės gatvę.TAMSOS ARENA * 251 Po kiek laiko aname gale vėl pasigirdo Moskos balsas . tik stengėsi atsargiai statyti kojas.Pamėginsiu spėti į naktinį šeštos valandos traukinį. tarsi ieškodamas žodžių: .Ar tu tikrai daugiau nieko nežinai? . Artindamasis prie savo namų. kad tai jo buto langas. Pasuko į .atsakė Edis. pamatė miesto tamsoje vienišą žiburėlį ir išsyk suprato. Keturkampėje aikštėje priešais stotį vos įžiūrimas dūlavo laukiantis gelsvai žalias kariuomenės autobusas. .Gerai.Tinka. pasuko į ilgą. Paskui jis niekaip negalės suprasti. Edi. — O dabar tuoj pat važiuoju į ligoninę.atsakė Edis. vingiuotą Kunigaikščių alėją.

kaip frau Saunders pakartojo: . Frau Saunders pažvelgė į Moską. Vaikas pravirko garsiau. kad frau Saunders veidas išblyškęs ir įsitempęs iš nuovargio.atsakė frau Saunders. pasuko išilgai didžiulės geležinės tvoros. Jis sustojo tarpduryje laukdamas. Jis atidarė svetainės duris.Ji ligoninėje. Jis patikėjo.Kaip ji? . kada gi ji pagaliau prabils. bet paskui suprato. Moska pastebėjo. . ji atitraukė nuo veido rankas. Ji pamatė. Išėjo iš namų ir patraukė tamsiomis gatvėmis.Ji mirė šįvakar. Kaip ji? Frau Saunders nieko neatsakė. .Ji klykdama nukrito nuo laiptų. o paprastai tokie glotnūs. Vaikas nurimo. Bėgdamas laiptais aukštyn. kad ji tokia išsigandusi. Aš jūsų laukiau. o jis lauktų. Jis paklausė: .252 § MARIO PUZO žvyruotą takelį prie namų. . . tvarkingai sušukuoti plaukai dabar buvo išsipešioję ir išsidraikę apie galvą. tarsi ji nieko nebūtų pasakiusi. Frau Saunders ėmė visu kūnu siūbuoti pirmyn atgal.sudejavo ji. Priėjęs ligoninę. Vaikas verkė vienodai ir beviltiškai.Jos nebėra.pasakė frau Saunders ir pratrūko raudoti. kad Moska ir toliau kantriai stovi ten. ji mirė šįvakar. Ji liovėsi stumdyti vežimėlį ir užsidengė rankomis veidą. nei šviesos. kuris vis dar kantriai stovėjo tarpduryje. tarsi koks kietas kiautas nebūtų praleidęs nei skausmo. . .. išgirdo verkiantį vaiką. Ant sofos veidu į jį sėdėjo frau Saunders ir stumdė kilimu pirmyn atgal kūdikio vežimėlį. bet negalėjo suvokti tos tiesos. kol priėjo vartus. Jis girdėjo. . kaip ji klykė. Vėl ėmė stumdyti vežimėlį.. .ak. . Jis jautėsi keistai atbukęs. Tarsi nebegalėdama ilgiau slėpti skausmo. kaip baisiai ji klykė! Moska laukė. tarsi niekas negalėtų jo nuraminti ar padėti. jog neįstengia prabilti.Ak. ką ji pasakys.Žinau.

Tyloje girdėjosi sunkus miegančių ligonių alsavimas. Kažkas keistai sutraškėjo. perbraukė per kūną dengiančią baltą paklodę. tačiau tas veidas buvo visiškai tuščias. Ši parodė Moskai sekti paskui ją. kad turi susitaikyti su tuo. Jos kūnas buvo susuktas į storą rudą vyniojamąjį popierių. nei jis galėjo prisiminti. kad turi užsiauginęs pakankamai storą šarvą. kone baltos. kurios klūpėda¬ mos iki baltumo šveitė grindų plytas. Žinojo. tačiau dabar išvydo kitą jos pavidalą. Jis gerai pažinojo smurtinę mirtį. patinimas prapuolęs. ir žinodamas. Moska priėjo arčiau. Jis pirmąsyk matė negyvą žmogų. ką daryti. kurį mylėjo.. pajuto pasišlykštėjimą ir šiuo mirusiu kūnu. pilna baltų gėlių. šaltą veido odą. Edis nerangiai pakilo ir linktelėjo vienuolei. tarsi nuodai drauge su gyvybe būtų apleidę jos kūną. ir tikėjosi. Moska nuėjo paskui baltąjį gobtuvą ilgais tyliais koridoriais. kurį bučiavo. jiems drabužiai reikalingi. nepajėgė nei galvoti. Ji žingtelėjo į šoną ir uždarė duris. ginantį nuo skausmo. o įdubusios užmerktos akys darė jį panašų į aklosios.. ir jis truputį atsmaukė paklodę. kad visų . Moska žengė dar žingsnį ir kambario kampe. Koridoriaus gale jie apėjo keletą juodai apsirengusių moterų. Jis tvirta ranka užtraukė paklodę.TAMSOS ARENA § 253 Moska nuėjo tiesiai į administraciją. Negalėdamas gerai įžiūrėti. o po juo ji buvo visiškai nuoga. Jis sumišęs pažvelgė į Helą: žinojo. ji atrodė jaunesnė. kad ant palangės už užuolaidos stovi didžiulė vaza. Moska įėjo paskui ją. Lūpos buvo bespalvės. Už budinčios sesers stalo sėdėjo vienuolė didžiuliu baltu gailestingosios sesers gobtuvu. tačiau nežinojo. lietė. jog ji mirė. Veidas buvo visiškai lygus. Moska priėjo visai arti ir sustojo prie lovos. nei jausti. Vienuolė Moskai už nugaros sušnibždėjo: . Niekur jokio rausvumo. Jos kūnas ligi pasmakrės buvo uždengtas balta paklode. ant baltos pagalvės išvydo Helos veidą. Jos akys buvo užmerktos. Paskui ant suoliuko pasienyje jis pastebėjo Edį Kaziną. Jis ištiesė ranką.Dauguma taip nori. kuo virsta negyvos būtybės. Vienuolė atidarė duris į mažą kambarėlį. Jie pasuko į kitą koridorių. palietė jos nereges akis. Jis nematė.

Edis jam padės. iš po griuvėsių ir iš rūsių išdygdavo žmonės. ir suorganizuoti laidotuves. Jis suko į pačias atokiausias gatves. žemę užliejo blyški šviesa. atsirėmęs į sieną. viskas aplink aptemo. ką turi padaryti. tuoj lyg iš po žemių. Pažvelgęs žemyn pamatė. Liko tik nuovargis ir neviltis. kad visa tai taip blogai baigėsi. jis viską sutvarkys. kad Helą būtų su kuo palaidoti. gatvėmis skuba žmonės. koridoriuje. Ar aprengsite ją? Vienuolė linktelėjo. Pakėlęs akis. bet vos jose atsidurdavo. kad jau išėjęs iš miesto. tad jis numetė krepšį į sodrią šlapią žolę. o kelias laukė dar ilgas. kol jis atsigaus.254 § MARIO PUZO tų klaikių metų prisiminimai dabar jį apsaugos. jog vis dar nešasi mėlynąjį sportinį krepšį. Jis išėjo iš ligoninės ir leidosi eiti. kad kažką laiko rankoje. Dabar jau viską suvokė ir nė kiek nesistebėjo. ir patraukė laukais. Paskui išlindo šalta žiemos saulė. Jis apsigręžė ir pajuto. tiek tai jis gali dėl jos padaryti. . bet jis suvokė. Jis prisiminė. Stengėsi laikytis tvoros. Vienuolė kantriai laukė. ir ši nutilo.gėdos ir kaltės jausmas. Komendanto valanda baigėsi. Jautėsi labai pavargęs. nė pats nežinodamas kaip. Dar nebuvo visai prašvitę. kažkieno milžiniška ranka sugniaužė plakančią širdį. Buvo labai šalta. jog pro šalį važiuoja tramvajai.Aš atnešiu tinkamų drabužių. Jis pastebėjo. Sumetė tik viena: ji turi užtektinai drabužių pasilaidoti. Paskui. Galų gale Moska jai tarė: . jis pasijuto bestovįs prie durų. Nunešti į ligoninę kokią nors tamsią suknelę. gerklėje pakilo tulžis. Moska prisivertė sustoti. o dar kažkur širdies gilumoje . pažvelgė į ledinę rytmečio saulę ir leidosi atgal į miestą. Staiga jo kraujyje ėmė draskytis tūkstantis pabaisų.

. ledu kaustė sielą ir kūną. jie atsidūrė už miesto. Moska abejingai tarė: — Važiuojam ten. riedėjo gelsvai žali kariuomenės autobusai. pastorius. Tada išsuko į nedidelį lauko keliuką. kuri uždengė jos gedulo rūbus. Pilkoje ankstyvo rytmečio šviesoje griuvėsiai atrodė įsisupę į pamėkliškas rūko įkapes. tų žmonių gyvenimo tėkmę suardydavo tik poilsis. Žvarbus rudens pabaigos šaltis. dar truputį pariedėję. Paskui jį iš lėto sekė atviras džipas. Už jų ant užpakalinės sėdynės vieniša kiūtojo frau Saunders. kuriai priklausė frau Saunders. įvažiavo pro atdarus medinius vartus ir galų gale. susisupusi į rudą kareivišką antklodę. Vilkstinė stūmėsi prieš minią. Pervažiavę plačią lenktą gatvę. sustojo pievelėje priešais ilgas antkapių eiles.ankstyvas. jis vežė Helos karstą.23 N E D I D E L Ė V I L K S T I N Ė išvažiavo pro milžiniškus juodus geležinius vartus. Paskui džipą riedėjo nedidelis opelis su malkomis kūrenamu varikliu ir dūmų vamzdžiu. Edis pasuko džipą kairėn ir šovė į priekį.Ar tu žinai. — stingdė džipo metalą. Juo važiavo parapijos. plūstančią į miesto centrą: žvangėjo darbininkų prisigrūdę tramvajai. paliko ligoninės teritoriją ir pasuko į miestą. Moska pasilenkė prie Edžio: . dėl to baisesnis už pačios giliausios žiemos šaltį. Priekyje važiavo greitosios pagalbos automobilis. nenumatytas ir nelauktas. miegas ir sapnai. kur yra kapinės? Edis linktelėjo. . kuriame susigūžę nuo šalčio sėdėjo Edis ir Moska.

gomuriniu balsu kalbėti maldą. vairuotojas su padėjėju išlipo. O po to jau sudundėjo didžiuliai luitai. kad jo nepažįsta. jis metė jas ir išgirdo bilstelint į medį. Jis sustojo. truputį sulinkęs. Jis tarė keletą žodžių frau Saunders. Kažkas padavė jam saujelę žemių. priimk. paskui nukrito dar kelios žemių saujos. kampuoto ir griežto veido. Ėjo lėtai. susidūrė akimis su Moska. Jis nesuprato Bavarijos tarmės. Frau Saunders nusimetė antklodę. kad galėtų eiti pirmi. Karstas buvo nedailus. Jis buvo aukštas.256 § MARIO PUZO Jie liko sėdėti džipe ir laukė. Lėtai atriedėjęs išmaltu keliuku. jie krito lyg didelės širdies dūžiai. Du apvalaini su kepurėmis ir tamsiais švarkais dėvintys vokiečiai stovėjo pasirėmę ant juodų kastuvų su širdies formos mentėmis ir laukė. Moska nepakėlė akių nuo žemės. jis girdėjo pastorių tariant „atleisk. bet apsimetė.Moskai. atleisk" ir „priimk. po to . Moska ir Edis sučiupo ją už rankenų kitame gale. Pastorius išlipo. Jis buvo visai lengvas. Jiems už nugarų kūpsojo didžiulė krūva šviežių rudų žemių. priimk". pilkos kaip ir dangus. Abu greitosios pagalbos vairuotojai. Pro vartus įriedėjo mažasis opelis. Edis su Moska nuėjo jiems padėti. Jos veidas buvo pilkas kaip ir žiemos šviesa. kurie vežė Helą į ligoninę gimdyti. o paskui dar kažką apie Dievo gailestingumą. jo rankenėlės . kad tai tie patys vyrai. Jie žengė taku tarp suskaldytų ir apdaužytų antkapių ir po kiek laiko išėjo į atvirą aikštelę. Moska pamatė. liesas. jo ilgas juodas rūbas vilkosi šlapia žeme. kol karstą pastatys palei duobę. malonę ir meilę. žiūrėdami virš karsto antvožo. Jie apsuko karstą.iš paprastos geležies. srūvanti iš žemo dangaus. skrybėlaitę su šydu ir juodas kojines. bet garsas da- . Pastorius ėmė monotonišku. Moskos ausis pagavo žodžius „meilė" ir „melskimės" . Ji dėvėjo juodą paltą. iš jo vamzdžio į dangų rūko gedulinga dūmų sruogelė. Edis ir Moska vilkėjo tamsiai žaliomis karininkų uniformomis. Jie atidarė suveriamas galines automobilio duris ir išstūmė lauk juodą dėžę. kurią jie buvo iškasę. pro kapinių vartus įvažiavo greitosios pagalbos automobilis. nuteptas juodais dažais.vokiškai žodis „melstis" skambėjo panašiai kaip „elgetauti".

kol besigirdėjo tik silpnas pilamų žemių čiūžčiojimas. kaip duobėtu keliuku stumiasi greitosios pagalbos automobilis ir opelis. bet staiga iš už debesų išlindo blyški auksinė saulė. Už didžiulio griuvėsių žemyno jis bandė pamatyti . be saulės dangų. ir pro smilkiniuose kalantį kraują Moska išgirdo frau Saunders raudojimą. kur prasidėjo miestas: po tais griuvėsiais palaidota kur kas daugiau kaulų. kuris iš lėto pasuko pro vartus. kitas. bet jis negalėjo įžiūrėti jos veido. tikiu!" Jis šaukė. Pagaliau Moska pirmą sykį liko vienas ir galėjo žiūrėti į Helos kapą. nei užuojautos. Jis mostelėjo jiems važiuoti ir nusekė akimis murzinos spalvos džipą. apsisupusi debesimis. ir jis jau buvo pasiruošęs priimti tą Dievą. kaip žmonės daro melsdamiesi. Moska pakėlė galvą. Jis girdėjo juos nueinant. Jis pažvelgė per lauką ten. Frau Saunders vėl susisuko į antklodę. kupstelį rudo purvo. jis pamatė. Jis nejautė skausmo. besimaudantį kraujyje. pridengdama gedulą. kaip suburzgė vienas variklis. kurį išstūmė jos kūnas. skausme. Moskos sieloje ir širdyje kažkas trūko. ką kitados jautė ir žinojo. Abu juodieji duobkasiai dingo. žėrė blyškią auksinę šviesą. rūko prisivėlęs šydas dengė jos akis. Iš atokiau likusio miesto atslinkęs rūkas sklaidėsi tarp kapų ir paminklų. Jis pakėlė akis į apniukusį. tik kažkokį keistą netekties jausmą. įskilo. nepažįstantį nei gailesčio. Galų gale viskas nutilo. Išgirdo. ir aiškiai jį matė: tironą Tėvą. Frau Saunders dar atsigręžė. ir Moskai teko nuleisti akis žemyn. tarytum daugiau nieko nebenorėtų ir niekur pasaulyje nebebūtų jam vietos. Jis be garso šaukė: „As tikiu. Buvo baisiai šalta. ir Moska mėgino anapus to lauko įžvelgti savo paties gyvenimą . Jo širdis buvo sklidina neapykantos ir bejėgiško pykčio. tada užvedė džipą. norėdama paskutinį kartą pažvelgti. nei kada nors suguls į šį pašventintos žemės plotelį. Pažvelgęs į miesto pusėje plytinčią lygumą.TAMSOS ARENA $ 257 rėsi vis duslesnis. Negyva žiemiška saulė. bebaigiantį susinaikinti savo beprotiškoje neapykantoje žmonijai. kad tiki vienintelį Dievą. tankus. kaltėse. Juodas. kurį matė. Frau Saunders su Edžiu sėdėjo džipe ir laukė jo. tą žemės kauburėlį.viską. paskendusį baimėje.

kaip ne sykį vakare. kuriame gyvena jo motina. Bandydamas pajusti skausmą. bet Dievas yra tavo tėvas. rasdavo ją miegančią ant sofos. prisišaukti jį iš kito pasaulio . kai ji buvo visiškai viena. Moska žengė siauru takeliu tarp sudaužytų." Jis bandė grįžti atgal. kurios ištrykšdavo ašarų upeliais. Pakeliui į miestą jo galvoje sukosi įvairiausi Helos paveikslai: kaip ji pažvelgė. kaip motina visuomet sakydavo: „Tu neturi tėvo. Nepasisekė. motinos meilę ir seniai mirusio tėvo veidą. jis ėmė galvoti apie Helą.pagalvojo.tai tokia pat baisi.to. kad jau tada žinojo atnešiąs jai mirtį ir paguldysiąs ją į šitą kapą.dar sykį bandė guostis jis." Ir pridurdavo: „Tu turi būti labai geras. nors dabar jam atrodė. mirtina liga kaip kraujo vėžys. kuriuos žaidė vaikystėje. kuriuos ji mylėjo. jos smulkutį. Jis papurtė galvą. ir tavo tėvas yra Dievas. tas gailesčio ir užuojautos versmes. bet pasirodė. Atsiminė. Atsiminė. kuris saugodavo ją ligi ryto. Prieš įžengdamas į miestą. kaip nejučiom jos širdyje suvešėjo meilė . kokia palaima ir palengvėjimas buvo ją rasti. tiesiog nepasisekė. kone permatomą veidą. kurias geri vyrai ir auksiniai vestuvių žiedai tvirtai riša prie gyvenimo. kuriomis bastėsi būdamas paauglys. tada paguldydavo į lovą ir išeidavo. kaip žiauriai ją likimas išplėšė kaip tik tada. sočių vaikų ir dorybingų moterų. o grįžęs rasdavo dar tebemiegančią tuo giliu. kai jis sugrįžo. neperspėjęs. nei nuo pasaulio. kur namai nesugriuvę. kurios jam būtinai reikėjo. neleidęs jai pamatyti ar apglėbti tų keleto žmonių. jis dar pamėgino pasiekti tą kitą Dievą. kad tai buvo lemtinga silpnybė: šiame pasaulyje meilė . Jis norėjo pasiekti pasaulį. suskaldytų. prikelti tuos . ramiu miegu. savo pirmąjį atsisveikinimą. kad galėtų gyventi.tarsi burtų lazdele mostelėjus. . kaip atidavė meilę. Išėjo pro vartus. Jis pagalvojo. .niekuo nepridengtos ir niekieno neginamos nei nuo mirties. grįžęs vakarienės. tačiau beviltiškai: prisiminė. kuriame pakanka vaistų bet kokiam skausmui numalšinti.258 § MARIO PUZO žaidimus. karo sužeistų pasvirusių antkapių. Nepasisekė. kur pilna laimingų. gatves. surasti tą meilę. nes neturi tėvo. kurią tada jautė. kuriame aiškiai vingiavo melsvos gyslelės .

.TAMSOS ARENA § 259 didžiulius. kuris taip kantriai ir gailestingai slepia savo tikrąjį veidą. jam dar nespėjus suvokti. kur prasidėjo gatvės grindinys. nesudraskyta mūrine oda." Bet ir ši mintis dingo. neišplėšytais viduriais. Jei būtų matęs priešais save nepaliestą miestą sveika. kurie galėtų dabar jį išgelbėti. o geležinis dangus spindėjęs šviesa. beskausmius prisiminimus. jis gal ir būtų šaukęsis to paslaptingo Dievo. ką ji reiškia. jei būtų jautęs bent kruopelę meilės tiems po įšalusius griuvėsius ropinėjantiems žmonėms. Moska nusileido kalvos šlaitu į pakalnę. paprasta mintis: „Viskas baigta. Jo mintys jau nebepajėgė apsistoti nė ties vienu tikru Helos paveikslu. jei saulė būtų švietusi. Beeinant ūkanota gatve į galvą šovė tik viena aiški. ūksmingus.

Kartais kažkur toli burbuliuodavo įjungtas radijas. Paskui gulėdavo nejudėdamas. knarkimo. Keletą dienų anksti eidavo gulti. nuaidėdavo žingsniai koridoriumi. jų mieguistų dejonių. bijodamas uždegti lempą . Ir visada turėdavo atsirėmęs į medinės lovos galvūgalį surūkyti cigaretę. Pasižiūrėdavo į laikrodį. Kasnakt kartodavosi tas pats. jis pabusdavo. Tada jis miegodavo. kaip vyrai triukšmauja keldamiesi ir ruošdamiesi į darbą. Tačiau naktį. nekreipdamas dėmesio į triukšmą. tarsi jos taip pat ruoštųsi miegoti. gatvėje po Moskos langais pasigirsdavo prislopintas iš bendrabučio išeinančių mo- .24 J I S D A V Ė F R A U S A U N D E R S pinigų vaikui prižiūrėti. Pabudęs paimdavo laikrodį ir prisikišdavo prie pat akių mažą gelsvą ciferblato skritulėlį vildamasis.vandens kliokimo vonioje. gretimame kambaryje gyvenančios porelės kvėpavimo.ji skleisdavo baisiai nykią. panašaus į priešmirtinį gargaliavimą. kad gal jau nebetoli šviesa ir rytas. Prieš pat aušrą jis vėl užmigdavo ir negirdėdavo. Protarpiais girgžtelėdavo ar sutraškėdavo grindys pasienyje. . silpną geltoną šviesą.šis visuomet rodydavo pirmą arba antrą valandą. kad pasirengtų ilgoms tamsioms būdravimo valandoms. Klausydavosi vamzdžių gurgimo. o pats išsikraustė atgal į Meco gatvės bendrabutį. duslių jų somnambuliškos aistros šūkčiojimų. suskambėdavo ir gyvo žmogaus balsas. o paskui . Vakarėliai būdavo dar tik prasidėję: aplinkiniuose kambariuose aidėdavo muzika ir juokas. kai pasilinksminimai baigdavosi ir bendrabutį apgaubdavo tamsa ir ramybė. gulintį ant naktinio staliuko.

aplink tvyrodavo tyla.Nuoširdžiausiai užjaučiu jus dėl žmonos. . Moska užmigdavo ir pabusdavo jau gerokai įdienojus. kad neturite cigarečių ir kad nesate prekybos šulas. o jo kambario sienas blyškiai citrinine spalva dažydavo žiemos saulė.Ir nedrąsiai nusišypsojo. Honis pasidėjo ant stalo portfelį. dvi savaitės po laidotuvių. paskui Moska išgirdo beldžiant į duris. . Priešais išvydo veidą. Honis nusišypsojo ir paklausė: . .Aš neturiu cigarečių.Mes nebuvom susituokę. štai kaip.Atleiskit.Galima užeiti? Moska žingtelėjo į šalį. jūs nesupratote. Mažasis šviesiaplaukis žmogelis labai lėtai pratarė: . ir tarsi pasijuto drąsiau. jis gavo per .Ak. . .pasakė jis. . mėsinga nosis ir didžiulės strazdanos. Kai išaušdavo. apsidairė po kambarį ir švelniai tarė Moskai: . įprastinę tylą suardė kažkieno žingsniai koridoriumi. kurį buvo matęs tik sykį.Tai kas tada? . . Tą peniciliną. bet negalėjo pamiršti. Namas būdavo tuščias.TAMSOS ARENA § 261 terų juokas.Noriu pasakyti apie Jergeną.atsakė Moska. Honis nervingai perbraukė delnu per pliką kaktą. Moska iškart atrėžė: . paskui uždarė duris. .Turiu jums kai ką svarbaus pasakyti.Aš žinau.Ne. Vieną tokią popietę. Moska šyptelėjo jam: .greitai ėmė berti Honis. Honis rimtai tarė: .Kaip tik norėjau keltis. kai Volfgangas išvažiavo į Ameriką. Jis išlipo iš lovos ir apsimovė kelnes. Priėjo prie durų. Tai buvo Honis: geltonų plaukų kuodas. . Žinau nuo tada. atrakino jas ir plačiai atidarė. kurį jums davė. kol užčiuopė toliau ant pakaušio augančius minkštus švelnius plaukus. jeigu jus prižadinau. Moska apsigręžė ir žengė prie lovos.

. kad viskas tvarkoj ir nėra ko bijoti. .Aš sužinojau. frau Majer.Jis trumpam stabtelėjo.atsakė Honis. Jergenas! . Jergenas grįžo į Brėmeną. kuris tiek jiems padėjo.Ne.galvojo jis. ir žmogui. ir jie jūsų. Ištiesė juos Honiui.J ū s nemeluojate? . Jo veidas mirtinai išbalo ir strazdanos pasidarė kaip taukų šlakeliai. Moska priėjęs atsirakino spintą. tebelaikydamas ištiesęs čekius.Pastebėjęs. Moska pakilo ir tyliai paklausė: . kad jūs atsisakėt vykdyti Volfo planą. kad jis netikęs. kad aš niekada nemeluoju. jis jautėsi beveik laimingas.262 £ MARIO PUZO mane. . jam pranešė. Jūsų šeimininkė. lygiai kaip paaukojo jūsų moterį. jei būčiau žinojęs. prisiminsit. Honis vėl švelniai prabilo: . Jis užsidengė veidą rankomis.kiekvieną šimtui dolerių.aš negaliu to padaryti! Kodėl jūs man tai siūlot? Moska. Honis ėmė trauktis atatupstas. . ne. žengė žingsnį link jo. . užsidengęs veidą rankomis. . aš nemeluoju. Suprantate? Moskai teko atsisėsti ant lovos.Ne. Jis prispaudė delną sau prie rando. Honis dar pasitraukė murmėdamas. būčiau jam neleidęs. kad. jis pridūrė dar švelniau: . .Jis pajuto šleikštulį ir pažeminimą. trūks kaukolė. Jergenas lengva ranka būtų mane paaukojęs. kurio dukterį ji taip mylėjo! . padarė Helą tokią laimingą. Aš ne toks kvailas. . jis sumokėjo tik nedidelę įprastinės kainos dalį. Patikėkit. ir nors galvą tebeskaudėjo. jam suskaudo pilvą. Ištraukė iš spintos žydrą „American Express" čekių knygelę ir pasirašė penkis čekius . — Jergenas žinojo.priešinosi jis. Per vėlai sužinojau. kad Moska tebesėdi ant lovos. kad Jergenas perka tuos vaistus jums. Jo judesiai buvo miklūs.Turiu jums gerų naujienų. kad Jergenas galėjo jį šitaip apmauti ir sukelti tiek skausmo.Jei pagalvosit.Priverskit Jergeną šįvakar čia ateiti. atrodė. . kurį jam nurodžiau. Staiga prasidėjo toks galvos skausmas. Aš buvau tarpininkas. Jūs tokiu būdu išgelbėjot man gyvybę. į savo senąjį būstą. .Jergenas.

Šiąnakt galėsiu ramiai miegoti kiaurą naktį. .Ar viskas gerai? . Išgirdo vaiko vežimėlio girgždesį ir įėjęs pamatė frau Saunders. .Viskas gerai. Ji padėjo knygą.paklausė Moska. o dešiniąją uždėjusi ant kreminio vežimėlio rankenos. tarsi sulig kiekvienu širdies dūžiu būtų pulsavusi didžiulė gysla. regis. įsiveržęs į rudenį.Pereitą savaitę jis nusiuntė jai visą dėžę maisto. Atrodė smarkiai susenusi. paleido vežimėlio rankeną ir susinėrė rankas. Galva dundėjo. atsakant į jo klausimus. kairėje rankoje laikydama knygą. į savo buvusius namus. Moska suprato. Jautė šiokį tokį silpnumą.TAMSOS ARENA § 263 .pagalvojo. Atsidūręs gatvėje. o pačios ploniausios ėjo ir per virpčiojantį voką iki smulkučių blakstienų. tarsi plaučiai būtų dusę nuo troškaus kambario oro. Frau Saunders linktelėjo. čia vėl ištuštėdavo. . kad jis tikrai to nedarys. Per rausvą jo kaktytę vingiavo melsvos gyslelės. Sėdėjo tiesi ir rami. Jis pasuko į Kunigaikščių alėją.padėkojo jis. jis kurį laiką stovėjo kambario viduryje. ne. Kamavo galvos skausmas. Jos poza ir linkčiojimai. Moskai pasirodė kažkokie pažįstami.Ar gavot mano siuntinį? . kaip jau seniai nebuvo jautęsis. . nustebo. . bet šiaip jautėsi puikiai. Jis baigė rengtis ir išėjo iš bendrabučio. kad man pasakėt. aš negaliu to padaryti. o gilių raukšlių išvagotame jos veide atsispindėjo niūrus sielvartas ir rezignacija. buvo visai išnykęs. kad saulė taip šildo. kuri čia prisipildydavo kraujo. Jis tylutėliai įėjo į butą ir sustojo prie svetainės durų. stumdančią vežimėlį pirmyn atgal.Ne. bent ačiū. žirgliodamas per skystus belapių medžių šešėlius. Jis paėmė nuo stalo žmogelio portfelį ir padavė jam. Nežiūrėdamas jai į akis.Na. Ankstyvos žiemos šaltis. Vaikas vežimėlyje miegojo. Ji sėdėjo ant sofos. Likęs vienas. jis paklausė: . Ji dar sykį linktelėjo. .

mėgindama paslėpti ir sulaikyti ašaras. jei ji būtų žinojusi. kiek liepsit. Bet ji nebuvo jo motina ir nepajėgė jo sugraudinti. . o pati užsidengė rankomis veidą. koks jūs geras. .Ar sutiktumėt pasilikti vaiką visam laikui? Aš gerai sumokėsiu. kai jis ją įskaudindavo. krisdama nuo laiptų. dar tiesė rankas į vaikelį! Jai baisiai skaudėjo.ramiai. atrodė. o tada. . tačiau staiga jai iš akių pasipylė ašaros. paklausė: . O jums štai nė kiek nerūpi mažylis. ko ji būtų norėjusi.264 S MARIO PUZO . jūs baisus žmogus. .Kas yra.Ji stabtelėjo įkvėpti oro ir ėmė rėkti: . kad jūs taip elgsitės! Kaip baisu. ar ji turi aspirino. per visą šį laiką nė sykio nebuvote atėjęs. ji klykė. Ji šiaip taip liovėsi verkusi. ir jis galėtų gyventi ten saugiai ir laimingai ligi pat senatvės. kurį ji taip mylėjo! .Aš žinau. kuri nukrito ant grindų. jūs ją apgavote. Kažin. bet taip ir neatvertė. Ji paleido knygą. kaip baisu. nusišluostė ašaras ir tyliai pasakė: . Ji pasakė tai lediniu tonu. Jis priėjo prie sofos ir trumpai palietė jos ranką. O. Moska atšlijo ir žengė atgal. nepiktai paklausė jis. . Norėdamas jai palengvinti. aš pamėginsiu įsisūnyti jūsų vaiką. Frau Saunders vėl paėmė knygą. kas jam pirmiau rodėsi pažįstama: ji elgėsi visai kaip jo motina.pagalvojo jis. bet vis tiek galvojo apie vaiką. juk ji jus abu taip mylėjo! Ji vis kartodavo. tuoj plyš iš skausmo. Moska pagaliau suprato. . jūsų manymu.jei sutinkate. tiek. Kad jūs pasiimtumėte vaikutį į Ameriką.Ak. jūs nedorėlis! Ji nusisuko nuo jo ir abiem rankom įsikibo į vežimėlį. aš turėčiau daryti? . Tokiu būdu išspręsime jūsų problemą. Rūsčiame jos veide nebeliko nė ženklo tos savotiškos pašaipos. kurią Moska taip gerai prisiminė.Vaikas jums nė trupučio nerūpi.iškilmingai prabilo ji. ką aš blogo padariau? .Herr Moska. Jo galva.Tai ką.

piktai riktelėjo frau Saunders. . . o burną buvo nusėjusios ryškiai raudonos pūslelės." Neapsimeskit. Bet jis jau susivaldė ir tyliai tarė: . Jis atrodė tikras ligonis: oda buvo išgeltusi. Vėl pajuto. Atsidūręs gatvėje. kad tai netiesa. Frau Saunders pirmąsyk nedrąsiai pažvelgė jam tiesiai į akis. kaip pakėlė balsą. jam norėjosi eiti. nevaidinkit! Aš žinau. ir todėl vaikas yra vokietis. . jog aš nesistengiau jos išgelbėti. Galvojat pati sau: „Ot amerikonas. Jūs tai padarysit? .Aš nežinau.Aš jums įrodysiu. ką galvojat? . . kas gali atsitikti. Išsitraukė iš kišenės anuos savo pasirašytus „American Express" čekius ir paliko ant stalo. neapsimeskit. . prisidegė cigaretę ir pažvelgė į debesų aptrauktą dangų.Aš niekad taip blogai negalvojau. kad sielojatės tik dėl vaiko. Visiškai nieko nejautė. juodos akys degė.Jūs manote. . Viskas baisiai ilgai užtruktų.karštai pasisiūlė ji. tačiau tokio jos žvilgsnio jis negalėjo pakęsti. Jos veidas net persikreipė iš paniekos.T a i norit. o . kad jo žodžiuose buvo tiesos.pasakė ji.atsakė jis. Moska atsigręžė į ją. Apsisuko ir išėjo. nepasakote to.Mes nebuvome susituokę. . Ji išgirdo. ką jūs iš tiesų manot. kad tai aš kaltas. Skausmas lyg plaktuku kalė smilkinius.Nemanau. . kaip jis nubėgo laiptais. kad Hela mirė todėl.Ne.Jis nejuto.TAMSOS ARENA § 265 Moska paprastai paaiškino: . kad aš jį įsisūnyčiau? Jis pažvelgė į miegantį vaiką. kad galėčiau.Kada dabar ateisit aplankyti sūnaus? . ji pirmąkart pati suprato. Staiga jį apėmė noras kuo greičiau išeiti iš čia.Kodėl jūs neišklojate tiesos. dar vienai vokietei galą padarė. . Frau Saunders šaltai paklausė: . ne. .pasakė jis ir pasuko prie durų. Tačiau sakydama tai. Sakykit tiesą! Juk dėl to jūs pykstat ir žiūrit į mane kaip į galviją. kaip skauda galvą.Bet per tą laiką aš galiu jį paauginti. .

Buvo dar tik trys.išilgai Kunigaikščių alėjos. kol galės imtis Jergeno. Teks dar ilgokai palaukti. kol pagaliau pasijudino eiti link savo bendrabučio Meco gatvėje.266 § MARIO PUZO paskui . Galvą skaudėjo taip. kad gėlė net akis ir sprandą. Jis pažvelgė į laikrodį. Surūkė beveik visą cigaretę. .

turėsi dar porą savaičių. Galvos skausmas praėjo. aš galiu pradanginti kokį popierių . atsimerkė — ir buvo jau tamsu.Jis pasilenkė prie Moskos.Koks skirtumas. . kai miegi. . pažadinau? Moska patrynė veidą. Į duris pabeldė dar sykį.Kaip jautiesi. Turi išgerti? Moska nuėjo prie spintos. .Nesvarbu. tada Edis tarė: . . — Eisi? Moska papurtė galvą ir padavė jam stiklinę. tik valandėlei užmerkė akis. sakė. Bet pulkininkas nesileido į kalbas. kad jaučiasi toks pavargęs. . o lūpos buvo perdžiūvusios.Šįvakar didelis balius. Jis buvo tvarkingai apsirengęs.pasakė Edis. bet veidas degė kaip ugnyje. Net pats nustebo. . ir jis pamatė pulkelį vaikų.pareiškė jis. Moska išgėrė aspirino ir išsitiesė ant lovos. o išgirdo kažką beldžiant į duris. . kad pats buvęs kaltas. Buvo dar tik šešios. Gatvėje dar tvyrojo prieblanda. Jis atsikėlė nuo lovos ir pažiūrėjo pro langą. kurie su neuždegtais . galėtum bent duris užsirakinti. . ištraukė butelį džino ir dvi stiklines.Dėl Dievo. . Abu išgėrė. Edis Kazinas numetė ant stalo keletą laiškų. — atsiliepė Moska. Uždegė stalinę lempą ir pažvelgė į laikrodį.atsakė jis. . Regis.Po savaitės tave išsiųs.25 K A M B A R Į G A U B Ė popietės prieblanda. paskui jos atsidarė ir į kambarį įėjo Edis Kazinas.Jei nori.Paėmiau tavo paštą. Paskui atsainiai paklausė: . nusiskutęs ir kvepėjo pudra. Adjutantas mėgino sukliudyti.

. . Valteri. . kad net nepajėgė perdrėksti lengvos miego uždangos. Gali jį čia atvesti? Edis įsipylė dar džino ir ėmė stebėti Moską. Kažkas negerai. nesugalvojai kokios nors kvailystės. Nesirūpink. tu gi žinai.atsakė Edis. Vyrukas tiesiog suklydo. Moska atsiminė keletą pastarųjų naktų girdėjęs jų giesmes.268 § MARIO PUZO žibintais stovėjo ir laukė.Tu man nesakei. Aš nusiunčiau jai telegramą. aš gi tik noriu atsiimti cigaretes ir pinigus.Tie laiškai nuo tavo motinos. Pasistenk mažiau imti į galvą. kad jis net šūktelėjo iš palengvėjimo ir džiaugsmo. . o paskui jam taip atlėgo. Moskos balsas buvo tvirtas. kad tu neparašysi.Tikiuosi. Už nugaros Edis Kazinas paklausė: . bet akys spindėjo kaip du juodi veidrodžiai. o kartkartėmis jo veidą akimirkai iškreipdavo baisios neapykantos ir pykčio grimasa. Jergenas visada iš kailio nerdavosi dėl Helos.pagalvojo jis.Po velnių. . Noriu jį pamatyti. Edis tarė: .Tu geras draugas.Aš užsuksiu jos aplankyti. .Ar gali padaryti man dar vieną paslaugą? .Žinoma.O ką darysi su vaiku? Moska atsakė: . Žinojau. vaikščiojantį po kambarį. Edis dusliai tarė: . kad Jergenas grįžo į miestą. .tarė jis. Po šimts. vis dar nedegdami žibintų. kuriuos sumokėjau už tą šlamštą.Frau Saunders jį pasiliks.Jis patylėjo. Valteri. bet jos buvo tokios švelnios ir melodingos.Sunkus gyvenimas. ir jis taip ir nepabudo. . gaubusios jo sąmonę. Moska atsigręžė į jį. Edis iš lėto prabilo: . kol visai sutems. . Kam man juos prarasti? Edis iš pradžių apstulbo. Tokiems kaip mudu amžinai nesiseka. Vaikai gatvėje susirikiavo po du ir patraukė tolyn Meco gatve. Jis dėl to nekaltas. . Moska šyptelėjo.

Edis nusikvatojo.Matai. Moska pridūrė: .O Dieve. sutik. . Frau Saunders reikia palikti sumelę vaikui prižiūrėti.Tai atvesi man Jergeną? Edis mąsliai pažvelgė į jį. turiu gi šį tą pasiimti.Jis nusijuokė.Žiūrėk.Nebent tu ketini mane visą savaitę vaišinti! — Jis tyliai kalbėjo toliau. ji būtų to norėjusi. Sutarta? . . paskui švelniai. Be to. būk draugas! Moska jam nusišypsojo. . Bus linksma.Šaunuolis. . . Staiga jam šovė į galvą viena mintis. . man velniškai striuka su pinigais. Moska paklausė: . berniuk. Bet Edis nuoširdžiai džiūgavo. netoli Marburgo. Buvo laimingas. . .Einu iškart dabar. aš jį atvesiu. — linktelėjo jis. tokią šaunią mielą mergytę. pagaliau atgavai protą! Kuriems velniams tau juos prarasti?! Jam šmėkštelėjo mintis. Juk žinai. . Valteri.Jis kurį laiką patylėjo.paklausyk manęs. . kodėl ne. kaip tai panašu į Moską: net didžiausio sielvarto valandėlėmis žiūrėti.Jis pliaukštelėjo Moskai per petį. Štai taip. Jis griebė Moską už alkūnės. kad jo žodžiai skambėtų nuoširdžiai. — Ir man prireiks pinigų grįžti į Valstijas. . Mudu su frau Majer važiuojam savaitėlei į kalnus. kad jo neapmautų.Pažiūrėsim.Žinoma.Gerai. tiesiog pasaka. Edi. Nagi. jei važiuoju su tavim į Marburgą. Pamatysi.pratrūko jis. kad Moska pagaliau grįžo į įprastas vėžes.Na. daug kaimiško maisto ir išgerti. eime į apačią! Bent išgersi.pasakė jis.Išvažiuojam ryt vakare. kokie ten kalnai! Nuostabūs.TAMSOS ARENA § 269 . . . kaip tau pasiimti mažylį drauge į Valstijas. Labiau už viską. tarė: . O tam vyrukui aš tikrai nemažai sumokėjau! Edis patikėjo. stengdamasis. Važiuok drauge! Rasiu tau mergytę. . Valteri! Puiku! Puiku! .Jis šyptelėjo sumišęs. kone globėjiškai. O paskui tu droši su manim į balių. gal rasim būdą.

tik maldauju. Valteri!" Jis paliko Helą Vokietijoje.nesirūpink dėl nieko. Girdėjo apačioje prasidedant balių. . . Prisivertė galvoti apie ką kita.sutiko Moska. darė. melskis Dievui..rašė motina. ji nelaikė rankose pilko duonos kepalo ir nepaleido jo ant grindų.Žinoma. kasdien matydamas savo motiną ir vaiką. Jis užsimerkė. Kaip jie visi drauge sėdi svetainėje." Jis nusviedė laišką ant grindų ir išsitiesė ant lovos. Pamatė laiškus. . „Sugrįžk.270 S MARIO PUZO . Tavo gyvenimas dar tik prasideda. paėmė vieną ir klestelėjo ant lovos paskaityti. iš ten sklido muzika ir juokas. Moska apsižvalgė po tuščią kambarį. Tai kažkaip ištryško iš jo. Galėsi eiti toliau mokytis. Tau dabar sunku. o kol grįžo namo. Pradėjo iš naujo. Nustebęs prisiminė. Mažytė geltona laikrodžio ciferblato akis jam sakė. lipa iš laivo ir susitinka su jo motina. kiekvieną vakarą mato vieni kitų veidus. Jis užgesino šviesą. kad jie įgautų kokią nors prasmę. Bet dabar aiškiai matė visas savo klaidas. kaip jaustųsi grįžęs namo. Stengėsi susieti žodžius. o paskui kiekvieną rytą. Jis užmigo. patyrė. kad dabar pusė septynių. Jo gyvenimas taptų antkapiniu akmeniu viskam. grįžk namo. juk nebuvai namie ištisus šešerius metus. kad nesuprato nė žodžio. . Edžiui išėjus. kaip Hela. jis atidarė . ką rėkė frau Saunders. juk tau dar tik dvidešimt treji. Mieguista jo sąmonė ėmė piešti vaizdus. Galvojo. susiliedavo su bendrabučio triukšmu. glėbyje laikydama kūdikį. kitokį gyvenimą ir neapykantą viskam. O giliai širdyje visą laiką nešiotųsi šį. nes kažkuri jo smegenų dalis būdravo toliau. Buvo dar galybė laiko. Bet viskas kažkaip praslysdavo pro jo sąmonę.o gal įsivaizdavo.. ką jis kada nors matė. Jam vėl pradėjo skaudėti galvą. įsikurtų. Vaikelį aš užauginsiu. Sapnavo . sapne praėjo ištisi metai. aš vis pamirštu. Baigęs suvokė. nes tik jis gali padėti. koks tu jaunas. Jis nevažiavo atgal pas Helą. Gal rastų kitą merginą. kuo tiki aplinkiniai. Niekad apie tai nebuvo net pagalvojęs.kad grįžta namo ir mato ant durų užrašą: „Sveikas sugrįžęs.

ten laukė Glorija.ir jis pajuto. Paskui mergina tarė: „O dabar einam į apačią. gilyn. ir jis ėmė rėkti.o paskui ėmė juoktis. būk geras! Aš noriu pašokti. Vėl pasigirdo merginos balsas: „Na. . koridoriuje suskambo merginos juokas. leido per rankas nuotraukas. bet buvo dar tik truputėlį kauštelėjęs. Aš noriu pašokti!" Vyriškis kažką piktai suburbėjo. besišypsantį ties kapo kauburiu. jis išvydo save. jiedu su Volfu buvo rūsy.jie pakilo. juokėsi ir juokėsi. žvakės šviesa nutolo į viršų. jis atėjo pas juos iš košmaro. Volfas laikė žvakę aukštai iškėlęs ir šaukė: „Jos čia nėra. Bet Volfas atnešė žvakę. o jie visi sėdėjo. girdėjosi garsūs vyrų balsai ir daugelio kojų trepsėjimas laiptais aukštyn ir žemyn. Bet motina gniaužė rankoje pluoštą nuotraukų. o paskui Moska liko tyloje ir tamsoje. o jie skendėjo ryškioje šviesoje. to jau per daug!" Visi pašoko. Gretimame kambaryje jis išgirdo besimylinčią porelę. bet staiga Alfas supyko. Valteri. Pabudo ir suprato. kai pamatė dvi jaunas merginas. tada išsigando. sudie! . Jos turėjo ne daugiau kaip po šešiolika metų. atsistojo ant vienos didžiulės. prieš eidamas pas Jergeną. Kambarys skendėjo aklinoje tamsoje. . dailius mėlynus siuvėjo pasiūtus švarkelius. kad neišleido nė garso. ir pasakė: „Tai mano trečioji auka".TAMSOS ARENA § 271 tas kitas duris. Oda ir plaukai papildė drabužius švelniai rausvos. kaip išjudėjusios po kojom žemės traukia jį vis gilyn. ilgos kojos ir suriko: „To jau per daug. kreminės ir baltos spalvos atspalviais. motina grąžė rankas. baltas parašiutinio šilko palaidines ir tiesiog džiugino akį.save. langai virto juodais keturkampiais. Edis Kazinas neištvėrė neužsukęs į balių. Valteri. sakantį: sudie.o paskui viskas aptemo. motina ir Alfas. jis pamatė viename kamputyje lopšį ir garbanotą miegančio vaiko galvelę. buvo visiškai vienodai apsirengusios: dėvėjo mažas mėlynas skrybėlaites." Sugirgždėjo lova . Bendrabutyje aidėjo smagaus juoko pliūpsniai. jos čia nėra!" . staiga motina šūktelėjo: „O kas čia?" Jis pažvelgė ir pamatė savo uniforminį švarką bei kyšančią iš po jo antklodę . viena po kitos ritosi triukšmo ir muzikos bangos.

Ar ji niekad nuo tavęs neatstoja? . bet jame Edis pamatė gerai pažįstamą išraišką: baimę. . Ji tarė: . Edi. sumišusią su pasipūtimu. bet griežtai atsisakydavo išgerti. kai išsiritot iš vystyklų! Mergina išraudo ir nuėjo pakviesti sesers. Bet jei tu pažadėsi eiti drauge ir globoti ją. Aš eisiu drauge.paklausė Edis. . Jis turi tokių skanėstų. kad Edis liko sužavėtas. Frau Majer apglėbė merginą per liemenį. Šokdamas jis paklausė: . . tai aš manau. ji sutiks. drauge jautėsi tvirčiau ir tikriau. tai aš ją čia atvedžiau! Edis jį nuramino: . tau nėra ko jo baimintis! Tai vienintelis geras vyras šitame bendrabutyje. mergytės. neragavot nuo tada. Jis paklausė: .Nesijaudink.Ei. tuoj susibėgdavo krūvon. ką tu pagalvojai! Jis privedė ją prie frau Majer. aš žinau. .kreipėsi jis. Mergina taip kvailai ir nekaltai nusišypsojo. Edis kurį laiką stebėjo jas šypsodamasis ir planuodamas puolimą. kuri gėrė su dviem vyriškiais. aš viską sutvarkysiu.Majer. .Gal judvi su seserim norėtumėt pavakarieniauti mano kambaryje? Ji iškart persigando ir ėmė purtyti galvą. .Ak. — štai ši mergaitė manęs bijo. Juodvi pašokdavo su kai kuo iš vyrų. mano sesuo tokia drovi! Plokštelė baigėsi. Nenori su manim pavakarieniauti.Ar tai tavo sesuo? Mergina linktelėjo. Paskui priėjo prie gražesniosios ir pakvietė pašokti.O. jo dailiame veide švietė globėjiškas supratingumas.272 t MARIO PUZO o joms ant kaktų raitėsi dailios auksinės garbanėlės. Edis nusišypsojo švelnaus tėvo šypsena. Tai buvo komplimentas merginai ir bandymas šiek tiek pažeminti jos seserį. Kažkas iš vyrų pabandė protestuoti: . ir kai muzika nutildavo. matyt.O. kokių jūs. Buvo nutaisiusi įžūlų veidelį.

tvirtą. kad gavo prisėsti ant lovos. Tolumoje. siaurą burną beveik bespalvėmis lūpomis. . Per griuvėsius slenkantys žalsvi ir gelsvi žiburėliai dabar jau buvo arčiau. Staiga Moską apėmė silpnumas ir karštis.Palikit ir man ką nors.Sutvarkyta. . Sis rodė jau beveik aštuonias. Kurį laiką stovėjo šypsodamasis. Jis žingtelėjo atgal. juodus žiburiukus tamsiose akyse. Jis priėjęs uždarė langą. pokylio triukšmas.Po valandos grįšiu! Moska žvelgė pro langą į miestą. kuri dabar buvo papilkėjusi iš nuovargio ir išpilta karščiuojančių dėmių. muzika.Eik su Majer į mano kambarį. jis matė ilgą gelsvų ir žalsvų žiburių virtinę. ilgą ploną nosį. Ore tvyrojo keistas ūžesys. jei kas eis į jo kambarį. Pasukinėjo galvą į šonus.vaikų giesmę. kuri tartum kažkieno nubrėžta rodyklė rodė į švytinčius Meco gatvės langus. Paskui ėmė skustis. kad išgirstų. atidžiai apžiūrinėdamas lygų. nelygus šokančių kojų trepsėjimas ir girtų moterų spygavimai užgožė tai. . pradėjo taip pykinti. Jis kruopščiai nusiprausė. ką jis taip susikaupęs stengėsi išgirsti .tarė jis. Ūžesys nutilo. mėgindamas pridengti tą veidą veidrodyje. Pasakyk. . . Jis žinojo. tačiau nustebęs nuleido ranką. Jis pažvelgė į laikrodį. Pamatė šiame veide žiaurumą ir pyktį. Jo kambaryje buvo šalta. plačią.tarsi niekad nebūtų jo matęs. gilias juodas akis ir tamsią bronzinę odą. ramų skruostą. krentančius ant skruostų. Prausyklos durų neuždarė.Edis pasuko link durų. Aspirino apmalšintas galvos skausmas vėl ėmė vienodai kalti į smilkinius. Tačiau juoko papliūpos.šūktelėjo jis juokdamasis. pasiėmė skutimosi reikmenis ir rankšluostį ir nuėjo į prausyklą. vanduo kiek atvėsino degantį veidą. Jis paliko atdarą langą. anapus didžiule griuvėsių plyne virtusios miesto širdies. į gilių akiduobių šešėlius. koks tas veidas atrodė svetimas . kad tai vaikai su žibintais. kad aš tuoj būsiu. . . . Pats nustebo. pažvelgė į savo profilį.TAMSOS ARENA § 273 Edis priėjo prie merginą atsivedusio vyriškio. taip ir nepasiekusią stiklo. Jis nuplovė nuo veido muilą ir žiūrėjo toliau. kampuotą smakrą.

durys atsidarė.Kas ten? Edis atsakė: . o po ja. Luktelėjęs jis pabeldė dar sykį. tik viename kampe degė nedidelė stalinė lempa. įėjo pro šonines duris.Frau Majer atsiuntė jums žinią.. nuoširdžiai šnekėti: . Edis ištiesė ranką.274 § MARIO PUZO Staiga jį užplūdo baisi neviltis. bet veidas vis dar buvo išdidus ir kupinas pasitikėjimo savim. kad Jergenas neateis. kai dirbau Meco gatvėj. Jis atrodė gerokai pasenęs. bet niekas neatsiliepė.Na jau. Privažiavęs bažnyčią. Tada atsisėdo ant lovos ir ėmė laukti. Skląstis nuslydo. pone Kazinai. smulki figūrėlė dar liesesnė. buvau visai kitas žmogus. Anapus durų staiga labai aiškiai suskambo Jergeno balsas: . Iš tuščios cigarečių dėžės išsitraukė vengrišką pistoletą ir įsikišo į kišenę. Edis Kazinas sustabdė džipą. kol Edis įeis. jis laukė. sėdėjo Jergeno duktė su pasakų knyga ant kelių. Susikrovė visas cigaretes į mažą lagaminėlį. tad nuėjęs prie spintos apsivilko savo seną žalią uniforminį švarką. . ant sofutės. mudu juk seni pažįstami. tarsi praradus paskutinę išganymo galimybę: jis nusprendė. atsišliejusi į krūvą pagalvių. kas atsitiko? .Na. Edis šypsodamasis tarė: . Edis ėmė iš lėto. O dabar. Jergenas ją paspaudė. Kambaryje buvo tamsu.Čia ponas Kazinas. Jergenas paklausė: .Ak. Apėjęs pastatą. daug sykių drauge gėrėm. Tarpduryje išdygo Jergenas. Ar šitaip dera su manim elgtis? Jergenas padvejojęs nusišypsojo. .. įsimetė ten dar skutimosi reikmenis ir artipilnį butelį džino. Jam pasidarė baisiai šalta.Ko jums reikia? Edis tarė: .paklausė Jergenas.

Jergenas paklausė: . Paskui priėjo prie dukters.O ne. jei ji pamirš signalą ir neatidarys tėvui. jūsų aš neapgausiu. Edis žvilgtelėjo į viršų. ne! — puolė gintis Jergenas. Jie sulipo į Edžio džipą. Jie įvažiavo į apšviestą Meco gatvę ir pasuko prie bendrabučio.Žinoma. Jergenas gūžtelėjo pečiais ir nuėjo pasiimti palto. kurį išgirdusi mergaitė atšaus geležinį skląstį. ne. paskui tarė: .Pas jį neisiu! Negaliu! Edis pažvelgė į ant sofos išsitiesusią Jergeno dukterį. kad šįvakar ateitumėt pas jį pasikalbėti. kad duktė saugiai atitverta nuo pasaulio. nesirūpinkit. Tik pasakykit jam. ir jie išėjo. ką jis sumokėjo už netikusius vaistus.nuolankiai. Neturiu. . Edis pasijuto nejaukiai.Žinoma. Jis buvo tikras. liūdnai priklaupė ir kažką sušnibždėjo dukrelei į ausį. Bevažiuojant tamsiomis gatvėmis. pasiėmė portfelį. Jergenas. Mano draugas. kai šis pabels į duris? Jergenas pakilo. kol išgirs anapus durų užšaunamą skląstį ir galės būti tikras. Atėjau čia dėl jūsų. Jergenas stabtelėjo ir palaukė. tai jis pats ateis.TAMSOS ARENA § 275 . . nori atsiimti savo pinigus ir cigaretes. jis išvyks į Valstijas. ir jis pagalvojo: o kas.tikras orumo ir rimtumo įsikūnijimas. Bespalvės mergytės akys pro tėvo petį įsmigo į Edį.Jūs pažįstat mane. pradėsit bartis ir išgąsdinsit mergaitę. . . .O jūs ar eisit pas jį drauge su manim? Edis atsakė: . Jei jūs dabar neisit pas jį.mudu su Moska rytoj išvažiuojam į Marburgą. aš grąžinsiu. . Edis tarė: . jie išlipo. Moskos kambaryje buvo tamsu. Bus įsiutęs. apsivilkęs paltą su kailine apykakle. . išplėtusi akis. .tarė jis. Edis juos stebėjo.Jergenai. kad ne iš karto.J i s nori. Kai grįšim. Edis žinojo. Jergenas kurį laiką įdėmiai jį stebėjo. kad jis pasakė jai signalą. Moska. tvarkingai sušukuotais plaukais. kad pastarasis argumentas suveiks. Edis sustabdė džipą. Tai. Ji spoksojo į juos. Bet ir jam pačiam ėmė darytis neramu. kai jis grįš.

kas jų laukia. — Aš išeinu su ponu Kazinu. rado belaukiantį Jergeną. . Pirmame aukšte Edis tarė Jergenui: . Valteri.ėmė maldauti jis.Ne. Moska žengė dar žingsnį žemyn. Jis pamatė. . . Jis nejudėjo. ką sakė Moska.. slėpdamas vieną ranką už nugaros. jam kvapą gniaužė kraupus įtarimas. Aš nebijau. bet Moskos tarp jų nesimatė. — pasakė Edis. Eime! Jergenas pasipriešino: . Jis jau žinojo. koks Jergenas išblyškęs. parvešiu jus namo. . Moska stovėjo laiptų aikštelėje viršum jų ir silpnoje koridoriaus šviesoje jo veidas atrodė liguistai išgeltęs. baikim šitą reikalą. Jis užėjo pas besilinksminančius.Edi. Bet Edis Kazinas ėmė stumti Jergeną laiptais. Jis tarė Jergenui: . . paleisk jį! Jergenas su Edžiu pakėlė akis. Išėjęs į koridorių. nei jis iš tiesų buvo.Nepalikit manęs. Jergenas įsikirto Edžiui į parankę. Moska riktelėjo: . Jergenai. Jau nebe. Staiga Edį Kaziną nuvėrė šiurpi pavojaus nuojauta.. nedaryk to! Moska nulipo porą laiptų žemyn.Valteri. Jis skubiai perbėgo mintimis visa. ne.Eime. jo čia nėra. o raudonos pūslės ant lūpų koridoriaus šviesoje.Gal jis baliuje. ir suprato.Būkit čia! Edis ištiesė į Moską ranką ir tarė: . traukis iš kelio! Ateik čia.Eikš čia. Staiga jiems virš galvų pasigirdo šaltas. regėjos..276 § MARIO PUZO . Jiedu suėjo į bendrabutį.Luktelkit čia.paliepė jis.Nepalikit manęs vieno! Ne. Žalias uniforminis švarkas darė jį stambesnį. Edis pabandė išsivaduoti iš Jergeno. . dėl Dievo.Edi.Ne. .. Jo akys buvo juodos lyg bedugnė. bet šis laikėsi įsikibęs į jo ranką ir rėkė: . .drebančiu balsu priešinosi Jergenas. tvardomo įniršio kupinas Moskos balsas: . Palei siaurą burną raudonavo dvi karščiuojančios pūslės. kad anas apsimetinėjo. šunsnuki.

peršoko per Jergeno kūną. Iš kambarių apačioje atsklido griausmingo juoko banga. Jis stovėjo. Jis plačiai atidarė langą ir laukė. tos didžiulės nuolaužų krūvos. nei Edžio Kazino. ir choralui tolstant jį užplūdo stulbinantis palengvėjimas. gatvėje. prabėgo pro Moską ir movė net į palėpę. pastatas atrodė lyg spindintis skydas. o baimė ir įtampa tiesiog išgaravo. nei savo šalies ar šeimos. Liks nematęs ir Marburgo kalnų. Edis Kazinas užlėkė laiptais. Stai pagaliau ir jis tapo priešu. Jį ėmė krėsti drebulys. galva karojo nuo viršutinės pakopos. Dabar apačioje. kurių jis negalėjo matyti. Jergeno kūnas išsipleikęs gulėjo laiptų aikštelėje. pralėkė pro greta šurmuliuojantį balių. Miesto tamsą skrodė visų keturių aukštų žiburiai. kad niekada nebepamatys nei savo sūnaus. Niekas nebuvo pasikeitę. pasigirdo vaikų giesmė. Vėsus oras jį atgaivino. Pro langą krito juodi šešėliai. Edis atšoko nuo Jergeno. Jo sieloje ir širdyje sušvysčiojo žibintai. Moska įsikišo ginklą atgal į kišenę. nespėjęs žengti nė žingsnio. tik pagalvojo. Moska iššovė. pro langus sklido griausminga muzika ir kvatojimas. ir siūbuojantys žibintai tartum žalsvos trasuojančios ugnys varstė atslenkančią žiemos naktį. Jis pačiupo sukrautą lagaminą ir nubėgo laiptais žemyn. Moskos veidu ir kūnu upeliais sruvo prakaitas. krutėjo lyg apkibusios švytinčiais vikšrais.TAMSOS ARENA § 277 tiesiog degė. . Jis pakėlė galvą. nuo iš visų pusių siaučiančios tamsos pradėjo pykinti. silpnumas ir tamsa atsitraukė. blyškiai žydros akys žvelgė aukštyn. Moska greitai užbėgo laiptais į savo kambarį. žvelgė į tą švytintį skydą ir nejuto nė menkiausio sąžinės graužimo. Paskui priėjo prie lango. ir prasidėjo smagus trypimas bei ti¬ rolietiški ūkavimai. Aliarmo šauksmų nesigirdėjo. Išėjęs iš bendrabučio. Jergenas suklupo. Jis pastovėjo klausydamasis. fonografas garsiai užgrojo valsą. šis liko vienas ir klaikiai suspiegęs dar bandė apsisukti ir pulti laiptais žemyn. norėdamas paskutinį kartą pažvelgti atgal. tačiau miesto griuvėsiai. bet sustojo ir atsigręžė. ir Moska šovė dar sykį. Staiga jo rankoje atsirado pistoletas. jis leidosi skersai juodą griuvėsių plynę.

tik vėjas.tai buvo tramvajus. jokio žmogaus. iš kurio jis niekuomet nebeišvyks. Moska iš įpratimo puolė vytis. kuris padėtų kelionėje. kurių šviesa tarsi kilo į juodą žemą žiemos dangų. Tačiau pabėgėjęs keletą žingsnių jis sustojo supratęs. . anapus griuvėsių. tačiau giesmės nebesigirdėjo. kuris turėjo nuvežti jį į geležinkelio stotį. nesijautė vienišas ar apleistas. laiku. lagaminas daužėsi į šlaunį. . jei greta nieko nėra. Jis jau buvo įpratęs atsisveikinti su pažįstamomis vietomis. Jis nusigręžė į priešingą pusę ir patraukė gaudyti tramvajaus.278 $ MARIO PUZO Tolumoje. į kurį tramvajų įšoks. pasigirdo šaltas lyg krištolas jo varpelio skambėjimas. švilpaujantis po sugriautą žemyną. prisiminimais ir nebejuto skausmo. Jis pamatė priešais apvalią ryškią akį . kad nėra jokio skirtumo. jis matė žalius ir raudonus vaikų nešamus žibintus.

Puzo. I S B N 978-9955-38-310-9 Tragiškai pasibaigusi amerikiečių karininko Valterio Moskos ir vokietaitės Helos meilės istorija Amerikos kariuomenės užimtame B r e m e n o mieste tuoj po karo.. Juozapavičiaus g. iš anglų kalbos vertė Lina Balčiūtė-Būgienė. U D K 820(73)-3 Mario Puzo TAMSOS ARENA Romanas Iš anglų kalbos vertė Lina Balčiūtė-Būgienė Redaktorė Bronė Balčienė Korektorė Indrė Petrėtytė Viršelio dailininkas Edvardas Jazgevičius Maketavo Jurga Morkūnienė Tiražas 2 5 0 0 egz.almalittera. 280 p.lt Užsakymas 8 0 7 . A. Išleido leidykla „Alma littera".Vilnius : Alma littera. LT-44352 Kaunas Interneto svetainė: www.ausra. LT-09310 Vilnius Interneto svetainė: www. 2009. Vytauto pr. 2 3 . — 2-asis leid. 6/2.lt Spaudė AB spaustuvė „Aušra". Mario Pu-127 Tamsos arena : romanas / Mario Puzo . .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful