PUZO

MARIO

Tamsos arena
Romanas
I angly kalbos vert Lina Balit-Bgien

Alma littera
VILNIUS / 2009

UDK 820(73)-3 Pu-127

Versta i: Mario Puzo THE DARK ARENA Mandarin, London, 1992

Antrasis leidimas

ISBN 978-9955-38-310-9 Copyright 1953,1955 by Mario Puzo Vertimas lietuvi kalb, Lina Balit-Bgien, 2009 Leidykla Alma littera", 2009

Erikai

Tvai ir mokytojai,

a taip klausiu: Kas yra pragaras?"

itaip atsakau: Kania dl to, kad jau nebegalima mylti. " O, yra ir pragare toki ididi ir lstani, suinojo ir patyr nenuginijam ties; yra baisi, ko nepasotinam pragar; jie patys save pasmerk ididumu maitinasi, nelyginant nors jie jau visikai atkanioms. Savo tyruose

sidavusi tonui ir jo ididiai dvasiai. Jie savo noru pasirinNes, prakeik Diev ir gyvenim, prakeik patys save. pagieingu alkanas imt iulpti krauj i savo paties kno.

Bet nepasotinamieir Diev, juos idant

ji niekad per ami amius neprao atleidimo ir reikalauja, idant nebt gyvybs Dievo,

aukiant, keikia. gyvj Diev negali irti be neapykantos reikalauja, pats Dievas sunaikint ir save, ir visus savo krinius. Ir aminai degs jie savo rsio ugnyje, trok mirties ir nebties. Bet nesulauks mirties..."
Fiodoras Dostojevskis BROLIAI KARAMAZOVAI Vert Motiejus Mikinis

1
V A L T E R M O S K upldo paskutin jaudulio ir spengianios vienatvs banga - tarsi prie grtant namo. Paryiaus priemiesi griuvsiai buvo giliai strig jo atmintin ir pastami lyg orientyrai, tad dabar, kelionei visai jau einant pabaig, jis tiesiog nebenustygo laukdamas, kada gi pasieks savo tiksl - nusiaubto emyno ird, sugriaut miest, kurio jau nebesitikjo vl ivysti. Keli Vokietij jis paino geriau nei savo al ar gimtj miest. Traukinys lk net pasisibuodamas. Tai buvo karinis eelonas, veantis Frankfurto gulos pamain, bet pus viet vagone buvo skirta civiliams pareignams, siuniamiems i Valstij. Moska paiupinjo savo ilkin kaklarait ir nusiypsojo. Keistas ;jausmas. Kur kas jaukiau bt buv sdti su kareiviais kitame vagono gale. Jam atrod, kad panaiai jauiasi ir kiti dvideimt drauge vaiuojani civili. Vagone deg pora blausi lempui - po vien abiejuose galuose. Langai buvo ukalti - tarsi tam, kad keleiviai nematyt begalini griuvsi, per kuriuos tenka vaiuoti. Ilgi mediniai suolai um kone vis vagono plot, tik palei vien sien liko siauras tarpas praeiti. Moska isities ant suolo, po galva pasikis mlyn sportin krep. Blausioje viesoje jis vos galjo irti kitus civilius. Jie visi drauge atplauk karo laivu ir, kaip ir Moska, troko kuo greiiau pasiekti Frankfurt. Kalbdamiesi jie stengsi perrkti traukinio dundes, ir Moska girdjo garsiau u visus skambant

10

MARIO

PUZO

pono Deraldo bals. Ponas Deraldas buvo i vis aukiausio rango. Jis vesi golfo lazd rinkin ir jau laive visiems apskelb, kad jo civilinis rangas prilygsta kariniam pulkininko laipsniui. Ponas Deraldas buvo smagiai nusiteiks, ir Moska nejuia m vaizduotis j aidiant golf miesto griuvsiuose, smagiai varant kamuol su eme sulygintomis gatvmis iki pat apvalios akmen krvos ir meistrikai muant j pvani kaukol. Traukinys sultino greit ir vaiavo nedidel apleist stot. Buvo naktis, ir ukaltame vagone tvyrojo tamsa. Moska snduriavo, per miegus girddamas bendrakeleivi balsus. Bet kai traukinys, pravaiavs stot, padidino greit, miegai ilakst. Civiliai dabar nekjosi tyliau, ir Moska atsisds m stebti kareivius kitame vagono gale. Kai kurie miegojo isities ant suol, bet kiti, susispiet tris brelius, prie vaki pliek kortomis, ir vis vagono gal gaub jauki viesa. Moska beveik su grauduliu prisimin it gyvenim: jis ir pats juk ilgiausiai taip gyveno, liovsi vos prie kelet mnesi. vaki viesoje mat juos siurbiojam i savo gertuvi (buvo tikras, kad jose ne vanduo), traukiant i nelieiamj atsarg okolado plyteles. Kareivis visada viskam pasiruos, vypteljs pagalvojo Moska. Antklod ant nugaros, vaks kuprinje, vanduo ar kas nors stipresnio gertuvje, piniginje visuomet gumel". Pasiruos bet kam. Moska vl isities ant suolo ir pamgino umigti. Bet knas buvo toks pat sustings ir nelankstus kaip ir medinis suolas po juo. Traukinys vl padidino greit ir dabar tiesiog lk. Moska vilgteljo laikrod. Buvo beveik vidurnaktis, iki Frankfurto dar geros atuonios valandos. Jis atsisdo, i mlynojo sportinio krepio isitrauk butel ir, atrms galv ukalt lang, gr, kol susting raumenys atsileido. Matyt, paskui buvo usnds, nes kai vl pavelg kareivius vagono gale, ten bebuvo liks tik vienas vaks apviestas ratelis; taiau u nugaros i tamsos vis dar girdjosi pono Deraldo ir keleto kit civili balsai. Jie tikriausiai buvo igr, nes ponas Deraldas globjiku, maloningu tonu dst, koks galingas jis bsis ir kaip puikiai sutvarkysis savo popierin imperij.

TAMSOS ARENA

II

Nuo viesaus ratelio kitame vagono gale atsiskyr dvi vaks ir j liepsnels okiodamos m artti prajimu. Joms slenkant pro al, Moska visai isibudino. Jas neanio kareivio veidas buvo ikreiptas pagieos ir buko pykio. Rykioje auksinje vaki viesoje ir taip nuo alkoholio rauds veidas atrod tamsiai raudonas, o vilgsnis - grsmingas ir bejausmis. - Ei, kareivli, - kteljo ponas Deraldas, - ar nepaliktum mums viesos? vak tuoj pat atsidr pas pon Derald ir jo civili kompanij. J balsai suskambo garsiau, tarsi padrsj trkiojanios liepsnels viesoje. Jie pamgino ir kareiv traukti pokalb, bet is, vakes pastats ant suolo, pats liko tamsoje ir nieko neatsak. Netrukus kalbantieji j pamiro ir m nektis apie k kita; tiktai syk ponas Deraldas, pasilenks vies ir nelyginant nordamas pasirodyti, maloningu tonu, kuriame girdjosi ir tikro velnumo gaidel, tar kareiviui: - Matai, mes visi irgi tarnavom armijoje. - Paskui juokdamasis pasisuko kitus. - Ai Dievui, tie laikai jau baigsi. Vienas civilis atsak: - Neatsiegnokit, juk rusai tai liko! Jie vl pamiro kareiv, bet staiga, nustelbdamas j vis balsus ir traukinio, aklai lekianio per kontinent, dundes, tylusis kareivis suriko visa gerkle, su girto lumu, bet ir kakokio siaubo apimtas. - Usikimkit, usikimkit, liaukits pliurp, uiaupkit savo lykius nasrus! Kur laik stojo nuostabos kupina tyla, visi sdjo sutrik. Paskui ponas Deraldas vl pasilenk vies ir tyliai pasak kareiviui: - Geriau grk savo vagono gal, sneli. Kareivis nieko neatsak, ir ponas Deraldas vl praneko, tsdamas nutraukt pokalb. Staiga jo balsas nutrko, jis paoko, ir plipiojanios vaki liepsnels apviet j visu giu. Tada jis tyliai, ramiai, tarsi i siaubo negaldamas patikti tuo, k sako, tar: - Dieve, a sueistas. Tas kareivis man kak padar.

12

MARIO PUZO

Moska isities, kiti tamsoje irgi pakilo nuo suol, kakas numu vak ir ji nukrito ant grind. Ponas Deraldas vis dar stovjo, nors ir nebe taip rykiai apviestas. Jis tyliu balsu persigands pasak: - Tas kareivis dr man peiliu, - ir susmuko ant suolo tamsoje, dingdamas i viesos rato. I kito vagono galo prajimu atskubjo du vyrikiai. Jie nesi vakes, ir Moska pamat viesoje blykiojant karininko antsiuvus. Ponas Deraldas tebekartojo: - Man dr, tas kareivis dr man peiliu. Jo balse nebebuvo baims, girdjosi tik nuostaba - jis negaljo patikti. Moska mat j tiesiai sdint ant suolo, paskui visos trys vaks apviet didiul skyl kelni klenje, auktai ant launies, aplink kuri pltsi tamsi dm. Leitenantas pasilenk, prikio vak ir kak sak drauge atjusiam kareiviui. Sis nulk kit vagono gal ir gro su antklodmis bei pirmosios pagalbos vaistinle. Jie paties antklodes ant grind ir paguld ant j pon Derald. Kareivis norjo prakirpti kelni klen, bet ponas Deraldas neleido: - Ne, tik atsmaukit, jas dar galima sulopyti. Leitenantas apirjo aizd. - Nieko baisaus, - pasak jis. - Susukit j antklod. - Jauname, lygiame jo veide nesimat uuojautos, o balsas irgi skambjo tik mandagiai. - Dl viso pikto Frankfurto stot isikviesim greitosios pagalbos automobil. I kitos stoties telegrafuosiu. - Tada, pasisuks kitus, paklaus: - Kur jis? Girtasis kareivis buvo dings. Moska, stebeilydamas tams, pamat prieais save kampe ant suolo susirietusi figr. Jis nieko nepasak. Leitenantas nujo savj vagono gal ir gro prisisegs pistolet. ibintuvliu vysiodamas po vagon, jis ipl i tamsos susirietusi figr. Spigindamas j ibintuvliu, jis isitrauk pistolet ir paslp j sau u nugaros. Kareivis nejudjo. Leitenantas iurkiai j pastm. - Stokis, Malruni.

TAMSOS ARENA

13

Kareivis prapl akis, ir Moska, ivyds buk uguito gyvulio vilgsn, miai pajuto jam gailest. Leitenantas ibintuvliu tebespigino kareiviui akis. Jis privert Malrun atsistoti. Pamats, kad io rankos tuios, pistolet sikio atgal dkl. Tada iurkiai apsuko kareiv ir apiekojo. Nieko nerads, nukreip ibintuvl suol. Moska ivydo kruvin peil. Leitenantas pam j ir pirma savs nusivar kareiv kit vagono gal. Traukinys m ltinti greit, paskui ir visai sustojo. Moska nujo vagono gal, pravr duris ir vilgteljo lauk. Pamat leitenant, kuris jo stot telegrafu ikviesti greitosios pagalbos automobilio. Daugiau nebuvo n gyvos dvasios. Prancz miestas anapus stoties dunksojo tamsus ir tylus. Moska gro ant savo suolo. Pono Deraldo draugai palink vir jo ramino sueistj, bet is nekantriai atov: - A inau, kad tai tik drskimas, bet kuri gal jis tai padar, kodl jam ov galv tokia kvailyst? Kai leitenantas gro vagon ir pasak, kad greitosios pagalbos automobilis lauks j Frankfurte, ponas Deraldas kreipsi j: - Patikk, leitenante, a jo niekuo neiprovokavau. Paklauskite mano draug. As nepadariau nieko, nieko tokio, dl ko jis bt galjs taip pasielgti. - Jis tiesiog trenktas, ir viskas, - atsak leitenantas. Paskui pridr: Jums pasisek, sere. Kiek a pastu Malrun, jis taiksi jums kiauius. Kakodl i inia patais jiems nuotaik, toks rimtas ketinimas tarsi suteik domumo iam vykiui ir aizda pono Deraldo launyje pasidar kur kas svarbesn. Leitenantas atne savo susukt antklod ir patogiai paguld pon Derald. - Tam tikra prasme js man labai pasitarnavote. A mginau atsikratyti Malrunio nuo pat pirmos dienos, kai j paskyr br. Dabar j udarys porai meteli. Moskos nem miegas. Traukinys vl pajudjo, ir jis dar syk nuingsniavo prie dur, atsirm jas ir m valgytis tamsoje pro al slenkant peiza. Jis prisimin, kaip tas pats ar beveik

14

MARIO PUZO

tas pats kratas labai i lto slinko pro al - irint nuo sunkveimio, tanko, klampojant psiomis, liauiant eme. Jis tikjo niekad daugiau nebepamatysis ios alies ir dabar m svarstyti, kodl viskas susiklost taip nevykusiai. Juk taip ilgai svajojo apie grim namo, o tai ir vl ivyko. Tamsiame traukinyje Moska prisimin savo pirmj vakar namuose.

Didelis keturkampis plakatas ant dur skelb: Sveikas sugrs, Valteri!" Du tokius pat skelbimus, tik su skirtingais vardais, Moska pastebjo uklijuotus ant dar dvej dur. Pirmiausia, k pamat engs but, buvo jo paties nuotrauka, daryta prie ivykstant ujr. Motina su Glorija puol jam ant kaklo, Alfas spaud rank. Kai jie atsitrauk vienas nuo kito, kur laik stojo nejauki tyla. - Tu pasidarei vyresnis, - pasak motina, ir visi nusijuok. Ne, a sakau, daugiau nei trejais metais vyresnis. - Jis nepasikeit, - paprietaravo Glorija. - Visai nepasikeit. - Grta didvyris ukariautojas, - juokavo Alfas. - irkit, kiek juosteli. Buvai drsuolis, Valteri? - Nieko ypatingo, - atsak Moska, - net moter korpuse beveik visos turi tok pat rinkin. Jis nusivilko uniformin vark, motina j pam. Alfas nujo virtuv ir gro su grimais. - O Jzau, - apstulbs kteljo Moska, - a maniau, kad likai be kojos! Jis buvo visai pamirs, k motina ra apie Alf. Taiau brolis, regis, tik ir lauk itos akimirkos. Jis atsmauk kelni klen. - Labai dailus, - pagyr Moska. - Tau baisiai pasisek, Alfai. - Po imts, - pareik Alfas, - noriau, kad jos abi bt tokios. inai, nei tau grybelio, nei augusi nag! - inoma, - sutiko Moska. Jis papleknojo broliui per pet ir nusiypsojo. - Alfas sistat j tavo garbei, Valteri, - paaikino motina. Paprastai namie jo neneioja, nors ino, kad negaliu irti, kai jis be jo.

TAMSOS ARENA

15

Alfas kilsteljo taur. - U didvyr ukariautoj, - pareik, tada ypsodamasis pavelg Glorij. - Ir u mergait, kuri jo sulauk. - U ms eim, - atsak Glorija. - U visus mano vaikus, meiliai pridr motina. Ji apvelg visus, taip pat ir Glorij. Visi lauk, k pasakys Moska. - Leiskit man igert it, tada gal kas nors ateis galv. Visi nusijuok ir igr. - O dabar vakarieniaut, - pakviet motina. - Alfai, padk man padengti stal. Jiedu nujo virtuv. Moska klesteljo fotel. - Kokia ilga kelion, - tar jis. Glorija prijo prie idinio ir pam nuo atbrailos rmint Moskos nuotrauk. Neatsigrdama prabilo: - Kas savait a ateidavau ia pairti nuotrauk. Paddavau tavo mamai ivirti vakarien, mes drauge pavalgydavom, paskui sussdavom itame kambaryje, irdavom tavo nuotrauk ir nekdavoms apie tave. Kas savait, trejus metus - tarsi btume lank kap. O dabar, kai tu grai, ta nuotrauka n i tolo tave nepanai. Moska pakilo ir prijo prie Glorijos. Udjo rank jai ant peties ir pavelg nuotrauk nesuprasdamas, kodl ji taip j erzina. Jis buvo amintas besijuokiantis, atlos galv. Aikiai buvo atsistojs taip, kad gerai matytsi strios juodos ir baltos juostels - divizijos enklai. Veidas atrod visikai jaunas, spinduliavo naiviu gerairdikumu. Uniforma guljo kaip nulieta. Piet sauls nutviekstas, jis atrod tipikas Amerikos kareivis, fotografuojamas myliniai eimai. - Na ir isivieps, - suburbjo Moska. - Nesiaipyk. Tai viskas, k mes turjome itiek laiko. - Ji kur laik patyljo. - Ak, Valteri, - prabilo vl, - mes kartais taip verkdavom prie tos nuotraukos - jei tu ilgai neparaydavai arba jei igirsdavom, kad paskandino laiv arba kad buvo didelis mis. Birelio et, kai isilaipinote Europoje, mes njom banyi. Mama sdjo ant sofos, o a - ia, prie radijo. Taip ir sdjom

16

MARIO PUZO

kiaur dien. Njau darb. Vis sukiojau radij, gaudiau visokiausias stotis; kai tik viena baigdavo skaityti inias, tuoj atsisukdavau kit, nors jos visos praneinjo t pat. O mama sdjo ten, rankoje suspaudusi nosin, bet neverk. T nakt a ia nakvojau, tavo kambary, tavo lovoj, pasimiau ir tavo nuotrauk. Pasidjau j ant stalelio ir pasakiau jai labanakt, o paskui susapnavau, kad niekad tavs nebepamatysiu, Ir tai dabar tu ia, Valteri Moska, gyvas ir sveikas, bet n i tolo nepanaus it nuotrauk. - Ji pamgino nusijuokti, bet skruostais riedjo aaros. Moska visai sumio. velniai pabuiavo Glorij. - Treji metai - tai ilgas laiko tarpas, - pasak jis. O pats sau mst: birelio etj a buvau viename Anglijos miestuke ir kiaur dien griau. Girdiau viskiu maut blondin, kuri tvirtino, kad pirmsyk gyvenime geria, o paskui - kad pirmsyk mylisi. veniau antrojo fronto pradi, o greiiau - tai, kad pasisek j nepakliti. Mosk apm pals noras ikloti Glorijai vis ties: kad tdien jis j net neprisimin, net nepagalvojo apie visa tai, apie k mst jos. Taiau tepasak: - Man nepatinka ita nuotrauka... Be to, kai engiau pro duris, tu sakei, kad a visai nepasikeiiau. - Argi ne juokinga, - atsak Glorija, - kai engei pro duris, atrodei visai kaip nulips i tos nuotraukos. Bet kai siirjau tave, pamaiau, kad veidas tiesiog neatpastamas. Motina kteljo i virtuvs: - Valgis ant stalo! Ir jie nujo valgomj. Ant stalo rikiavosi visi jo mgstamiausi patiekalai: rostbifas su krauju, smulkios keptos bulvs, salotos ir gabalas geltono srio. Stalties buvo sniego baltumo, o baigs valgyti, greta lkts jis pastebjo dailiai sulankstyt servetl. Valgyti buvo skanu, bet ne taip stebuklingai skanu, kaip svajodavo. - Na, Valteri, - prabilo Alfas, - ia tau ne kareivika putra, k? - O kaipgi, - sutiko Moska. Jis isitrauk i markini kiens trump stor juod cigar ir buvo j beprisidegs, kai pastebjo, jog jie visi ypsodamiesi iri j - Alfas, Glorija ir motina. Vypteljs jis pasak:

TAMSOS ARENA

17

- A jau didelis berniukas, ir perdtai mgaudamasis prisideg cigar. Visi keturi nusikvatojo. Atrod, kad igaravo paskutiniai nejaukumo likuiai, tas keistas jausmas pamaius, kad jis gro namo toks pasikeits ir i veido, ir elgsena. Jie nustebo, o paskui, kai isitrauk cigar, patys pasijuok i savo nustebimo, ir tarp j ikilusi utvara subyrjo. Jie perjo svetain: abi moterys laik apkabinusios Mosk per liemen, o Alfas ne padkl su viskiu ir imbieriniu alumi. Moterys susdo abipus Moskos ant sofos, Alfas visiems padav igerti, o paskui pats sitais prieais juos fotelyje. Toreras uliejo kambar jaukia auksine viesa. Alfas lengvabdiku tonu, pusiau juokais, kaip jis ir kalbjo vis vakar, pasak: - O dabar igirsime Valterio Moskos istorij. Moska igr. - Pirmiausia dovanos, - pasak jis. Nujs prie savo mlynojo sportinio krepio, kuris taip ir tebeguljo prie dur, jis itrauk tris nedidelius paketus, susuktus rud popieri, ir padav po vien kiekvienam. Kol jie ivyniojo dovanas, jis vl sipyl igerti. - O Jzau, - suuko Alfas, - kas gi ia, po imts?! Jis ikl keturis didiulius sidabrinius cilindrus. Moska nusijuok. - Keturi geriausi pasaulyje cigarai. Pagaminti paiam Hermanui Gringui. Glorija ivyniojo savo paket ir aikteljo. Juodo aksomo dutje guljo iedas. Tamsiai ali keturkamp smaragd i vis pusi supo smulks deimaniukai. Glorija paoko ir puol Moskai ant kaklo; paskui atsisuko parodyti iedo motinai. Taiau i apstulbusi vyniojo kietai susukt vyno raudonumo ilk - mediaga stambiomis klostmis krito ant grind. Motina pakl j. Tai buvo milinika keturkamp vliava su viduryje spausta svastika, kuri kpsojo tarsi juodas voras baltame rate. Visi nutilo, tyliame kambaryje pirmsyk ivyd prieo simbol. - Po velni, - nutrauk tyl Moska, - j juk tik suvyniojau. O dovana - tai!

18

MARIO PUZO

Ir jis padav ant grind nukritusi nedidel dut. Motina j atidar, apirjo melsvus brangakmenius, pakl akis sn ir padkojo. Paskui sulankst didiul vliav mayt keturkamp, atsistojo, pam Moskos mlynj sportin krep ir tar: A ikraustysiu. Kokios nuostabios dovanos, - pasidiaug Glorija. - Kur tu visa tai gavai? Moska nusiypsojs atsak: Karo grobis. Tai sakydamas, jis nutais juoking min, kad juos pralinksmint. Motina gro kambar, rankoje laikydama didel pluot nuotrauk. Radau tavo krepyje, Valteri. Kodl mums neparodei? Ji sitais ant sofos ir msi i eils irinti nuotraukas, po to siunt jas Glorijai ir Alfui. Kol jie kiojo, aptarinjo vairius dalykus ir klausinjo, kur tai fotografuota, Moska dar syk sipyl igerti. Paskui pamat, kaip motina, velgdama vien nuotrauk, staiga iblyko. Akimirk j apm siaubas pagalvojus, kad gal jis netyia paliko ten ir kur nors i t nevanki vaizdeli. Taiau buvo tikras, kad visk pardav dar laive. Paskui pamat, kad motina perdav nuotrauk Alfui, ir supyko ant savs, kam taip puol panik. Na, o kas ia? - paklaus Alfas. Glorija irgi sistebeilijo t nuotrauk. Tada klausiami vis trij vilgsniai susmigo j. Moska pasilenk ir pavelg Alfo laikom nuotrauk. Kai pamat, kas ten, jam palengvjo. Dabar atsimin. Tuo metu jis vaiavo uoks ant tanko. Nuotraukoje buvo matyti parkrits vokietis artileristas: jis knibsias guljo sniege, per kur ligi pat nuotraukos krato buvo nutekjusi tamsi kraujo srovel. Greta kno, persimets per pet autuv, stovjo jis, Moska, ir velg tiesiai objektyv. Maskuojami ygio drabuiai juokingai dark jo figr. Antklod, kurioje buvo ikirps skyles galvai ir rankoms, tarsi sijonas kyojo i po iemins striuks. Jis atrod panaus mediotoj, susiruous gabenti namo skmingos mediokls laimik.

TAMSOS ARENA

19

Nuotraukoje nesimat apsnigtoje lygumoje liepsnojani tank. Nesimat apangljusi lavon, tarsi iukls idrabstyt po balt lauk. Tas vokietis buvo geras artileristas. - Biiulis nufotografavo mane, pams to boo leik. Moska siurbteljo i taurs, bet pakls galv pamat, kad jie vis dar kako laukia. - Pirmoji mano auka, - pridr jis, stengdamasis, kad tai skambt nelyginant poktas. Vis tiek atrod, tarsi bt pasaks, jog ia Eifelio boktas arba piramids, prie kuri jis nusprend siaminti. Motina toliau irinjo nuotraukas. - O kur ia fotografuota? - paklaus ji. Moska atsisdo greta ir paaikino: - Paryius, mano pirmosios atostogos. Jis apkabino motin per liemen. - O ia? toliau klausinjo ji. - ia Vitri. - O ia? - ia Achenas. O ia? O ia? O ia? Jis vardijo miestus, pasakojo smagias istorijas. Alkoholis nuskaidrino nuotaik, taiau galvoje mkiojo: ia Nansi, kur dvi valandas laukiau sueistj eilje ligonin, ia Dombaslis, kur aptikau nuog vokieio lavon su ipurtusiais lyg moligai kiauiais. Ant dur buvo parayta: Viduje - negyvas vokietis." Tai pasirod teisyb. Jam ir dabar tebebuvo keista, kam reikjo tai rayti, tegu ir kaip juok. O ia Hamas, kur po trij mnesi pirmsyk gavo rankas ginkl ir kovos krikt. O ia, o ia, o ia vis buvo nesuskaiiuojami miestai, kur vokieiai vyrai, moterys, vaikai - guljo idraskytuose, isprogdintuose kapuose ir klaikiai dvok. Ir visur jis stovjo taip, tarsi fotografuotsi dykumoje. Jis, ukariautojas, stovjo su eme sulygint, dulkmis paverst gamykl, nam, moni kaul fone - aplink, kiek akys umato, tarsi smlynai drieksi griuvsiai. Moska atsilo sofoje, papsdamas cigar.

20

MARIO PUZO

- Gal igeriam kavos? - paklaus jis. Ir pasisil: - A ivirsiu. Jis nujo virtuv. Glorija atsek i paskos, ir jie drauge idliojo ant padklo puodukus, supjaust tort su plakta grietinle, kur ji itrauk i aldytuvo. Belaukiant, kol uvirs vanduo, Glorija prisiglaud prie jo ir sunibdjo: - Mielasis, a myliu tave, myliu. Kai kav atne svetain, atjo eil namikiams pasakoti istorijas. Moska suinojo, kad itisus trejus metus Glorija su niekuo nesusitikinjo, kad Alfas neteko kojos per sunkveimio avarij kariuomens stovykloje pietuose, kad mamai vl teko eiti dirbti didiul universalin parduotuv. Niekam nebuvo lengva, bet dabar, ai Dievui, karas baigsi, ir Moska laimingai gro namo, tiesa, broliui kojos nebra, taiau, kaip sako Alfas, iais laikais toks transporto lygis, kad koj beveik ir nebereikia, ir dabar tai jie visi saugs savo kambarlyje. Prieas buvo labai toli ir visikai sutriukintas, tad baims jau nebekl. Apsuptas, okupuotas, ibadjs, kamuojamas lig, neteks ir fizini, ir dvasini jg, jis atrod niekad nebegalsis nieko bauginti. Ir kai Moska usndo fotelyje, visi jie, taip j mylintys, kelias minutes tyliai irjo j, vos sulaikydami diaugsmo aaras, beveik nedrsdami patikti, kad, tiek nukeliavs erdvje ir laike, jis tarsi per stebukl gyvas ir sveikas sugro atgal, saug prieglobst. Tik trei vakar Moskai su Glorija pavyko likti vieniems. Antrj vakar jie praleido jos namuose, kur jo motina ir Alfas su Glorijos seserimi bei tvu aptarinjo bsim vestuvi smulkmenas: ne todl, kad norjo kiti nos svetimus reikalus, - jie tiesiog nenustygo i diaugsmo, kad viskas taip puikiai susiklost. Jie nutar, kad vestuvs turi vykti kuo greiiau, tik Valteris pirma tegu randa darb. Moska visom keturiom sitvr itos minties. O Alfas j nustebino. Drovusis Alfas buvo virts rytingu, nuovokiu, kupinu pasitikjimo savim vyru - tikr tikriausias eimos galva. T treij vakar motina su Alfu ijo. engdamas per slenkst Alfas ypteljo ir tar: - Neumirkit, mes grim vienuolikt.

TAMSOS ARENA

21

Motina stumteljo Alf pro duris ir pasak: - Jei kur nors eisit su Glorija, nepamirkit urakinti dur. Mosk pralinksmino dvejons gaidel jos balse: tarsi jai bt buv nejauku, kad jiedu su Glorija liks namuose vieni. Dieve mieliausias, pagalvojo jis ir isities ant sofos. Pamgino atsipalaiduoti, bet buvo pernelyg sitemps, tad gavo keltis ir sipyl igerti. Stovjo prie lango ir ypsodamasis band sivaizduoti, kaip viskas bus. Kelios savaits prie jam ivykstant jiedu su Glorija praleido kelet vakar maame viebuio kambarlyje, bet dabar tai jau buvo beveik idil i atminties. Prijs jung radij, paskui nujo virtuv pairti, kiek valand. Buvo beveik pus devyni. Ta nenaudl jau pusvaland vluoja. Jis vl prijo prie lango, bet buvo jau per tamsu ir nieko nebesimat. Jis nusigr, tada pasigirdo beldimas duris ir vidun eng Glorija. - Sveikas, Valteri, pasisveikino, ir Moska pastebjo, kad jos balsas truput virpa. Ji nusivilko palt. Dvjo palaidinuk, usegt tik keletu stambi sag, ir plat klostyt sijon. - Pagaliau mes vieni, ypsodamasis pasak jis ir vl isities ant sofos. pilk mudviem igerti. Glorija prisdo ant sofos ir pasilenk jo pabuiuoti. Jis sum rankomis jos krtin ir jie ilgai buiavosi. - Tuoj atneiu igerti, - pasak ji ir pakilo. Jie igr. Tyliai grojo radijas, toreras skleid jauki auksin vies. Jis prideg por cigarei, vien padav jai. Jiedu park, bet ugesins nuork jis pastebjo, kad ji tebelaiko savj. Jis itrauk nuork Glorijai i rank ir rpestingai sumaig peleninje. Moska prisitrauk Glorij prie savs, ir ji uvirto skersai ant jo. Jis atseg jai palaidinuk, kad galt ukiti rank u liemenls, tada pabuiavo j. Paskui ranka nuslydo po sijonu. Glorija staiga atsisdo ir j atstm. Moska apstulbo ir sitemp. - A nenoriu, kad prieitume iki galo, - pasak Glorija. J siutino ta vaikika fraz, ir jis nekantriai trkteljo Glorij artyn. Ji pakilo ir pasitrauk.

22

MARIO PUZO

- Ne, a rimtai sakau, - pridr. - K, po velni, - suniurzg Moska, - dvi savaits prie man ivykstant viskas buvo gerai. Kas dabar nepatinka? - inau, - velniai nusiypsojo Glorija, ir j vl apm siutas. Bet tada buvo kitaip. Tu turjai ivykti, ir a tave myljau. Bet dabar, jei taip padaryiau, tu mans nebegerbtum. Nepyk, Valteri, bet a kalbjau apie tai su Emi. Tu grai toks pasikeits, kad turjau kam nors isipasakoti. Ir mes abi nutarm, kad taip bus geriausia. Moska prisideg cigaret. - Tavo sesuo kvaia. - Valteri, praau taip nekalbti. A nedarysiu, kaip tu nori, todl, kad tikrai tave myliu. Moska paspringo savo grimu ir i paskutinij stengsi nesusijuokti. - Klausyk, - tar jis, - jei tas paskutines por savaii nebtume miegoj kartu, nei atsimins tavs nebiau, nei ras. Tu man nieko nebtum reikusi. Jis pamat, kaip jos veid uliejo raudonis. Ji nujo ir atsisdo fotel prieais. - A tave ir prie tai myljau, - pasak. Jis pastebjo, kad jos lpos virpa, ir atkio jai cigarei pakel. Paskui siurbteljo i taurs ir pamgino visk apsvarstyti. Geismas buvo prajs, ir jam netgi palengvjo. Neinojo kodl. N trupuio neabejojo, kad grasinimais ar kalbinjimais galt pasiekti savo. inojo, kad jei pasakyt: Arba daryk, kaip a noriu, arba..." - Glorija paklust. Suprato, kad gerokai paskubjo, kad reikt trupuio kantrybs bei takto, ir vakaras baigtsi visai maloniai. Taiau su nuostaba pajuto, kad visikai neturi noro vargintis. Visai jos nebegeidia. - Gerai. Eik ia. Ji klusniai prijo. - Tu nepyksti? - tyliai paklaus. Jis pabuiavo j ir nusiypsojo. - Ne, tai nesvarbu, - pasak ties. Glorija padjo galv jam ant peties.

TAMSOS ARENA

23

- Pabkim vakar taip ir pasinekkim. Juk mums taip ir neteko pasikalbti, kai tu grai. Moska pakilo atneti jos palto. - Eisim kin, - pareik jis. - A noriu likti ia. Moska tyia iurkiai drb: - Arba einam kin, arba sugulam. Ji atsistojo ir dmiai pavelg j. - Ir tau nesvarbu, k darysim. - Visai teisingai. Jis tikjosi, kad ji apsivilks palt ir ieis. Bet ji nuolankiai lauk, kol jis susiukuos ir pasiri kaklarait. Tada jiedu ijo kin.

Po mnesio, grs namo apie vidurdien, Moska rado Alf, motin ir Glorijos seser Emi gerianius virtuvje kav. - Nori kavos? - paklaus motina. - Taip, tik pirma nusiprausiu. Moska nujo voni. Niriai ypsodamasis, nusiluost veid ir gro virtuv. Jie visi siurbiojo kav. Emi pirmoji perjo puolim. - Kaip tu gali taip elgtis su Glorija? Ji lauk tavs trejus metus, jok pasimatym nenujo, daugyb prog praleido! - Koki prog? - pasiteiravo Moska. Ir nusikvatojo. - Mes puikiai sutariam, tiesiog mums reikia laiko. Emi priekaitavo: - Vakar buvot susitar susitikti, bet tu taip ir nepasirodei. Grti namo tik dabar. Kaip tu gali taip elgtis? Motina pajuto, kad Moska pradeda irsti, ir nuolaidiai siterp: - Glorija lauk pas mus iki dviej nakties. Tau reikjo paskambinti. - Mes gi visi inom, k tu darai, - nesiliov Emi. - Tu palieki mergin, kuri lauk tavs trejet met, ir valkiojiesi su ta kaimyn keke, kuri pasidar jau tris abortus ir dar dievai ino k. Moska gteljo peiais.

24

MARIO PUZO

- A gi negaliu kas vakaras sdti su tavo seseria. - Kurgi, tu turi svarbesni reikal! Nustebs jis pajuto, kad Emi i ties jo nekenia. - Visi juk sutarm, kad mudu palauksim, kol a rasiu darb, - primin jai Moska. - A neinojau, kad pasirodysi ess toks niekas. Jei neketini vesti Glorijos, taip jai ir pasakyk. Nebijok, ji ras u ko itekti! Dabar prabilo Alfas. - K tu neki! Aiku, Valteris ruoiasi j vesti. O mes turkim proto. Jam viskas truput keista, reikia laiko, kol apsipras. Mes privalome jam padti. Emi su panieka atr: - Jei Glorija sutikt su juo miegoti, viskas bt puiku. Tada greit apsiprastum, ar ne, Valteri? - Nenekk nesmoni! - atkirto Alfas. - irkim, kas svarbiausia. Tu pyksti, nes Valteris susitikinja su kita ir net nemgina to bent jau slpti. Aiku. Glorija visai galvos neteko dl Valterio ir nepalieka jam n trupuio laisvs. Mano manymu, geriausia bt rytingai paskirti vestuvi dat. - Ir mano sesuo dirbs kaip verg, o jis tsysis su visokiom kekm, kaip prato Vokietijoje? Moska lediniu vilgsniu pavelg motin, ir i nuleido akis. Stojo tyla. - Taip, tyliai pasak Emi. - Tavo mama papasakojo Glorijai, kad toji vokiet rao tau laikus. Tau turt bti gda, Valteri, tikrai turt. - Tie laikai nieko nereikia, - atsak Moska ir pamat i j veid, kaip jiems atlgo. - Jis ras darb, - pasak motina, - o kol susiras but, jiedu gali pagyventi ia. Moska gurkteljo kavos. Kur laik j buvo apms pyktis, bet dabar norjosi tik dingti i ito kambario, nebematyti j. ita nesmon jau per toli nujo. - Bet jis turi liautis laksts su visokiom kekm, - pareik Emi. Moska neskubiai pasak:

TAMSOS ARENA

25

- Tik vienas dalykas velnikai blogai. A negaliu paskirti datos. Visi apstulb pavelg j. - A visai nemanau vesti, - pasak jis ir isiviep. - K?! - suspigo Emi. - K?! - I pykio jai ukando ad. - Ir nekit man galvos su savo trejais metais. Kas man darbo, velniai griebt, kad ji trejus metus su niekuo nesidulkino? Gal js manot, kad dl to negaljau aki sumerkti? K, po velni, ar ta vieta nenaudojama auksin pasidar? Lyg nebiau turjs dl ko sukti galvos! - Valteri, liaukis, - maldavo motina. - A, velniop, - burbteljo Moska. Motina pakilo nuo stalo ir nusigrusi atsistojo prie virykls. Moska suprato, kad ji verkia. Visi staiga pasijuto bestov, ir Alfas, sikibs stal, springdamas pykiu rk: - Gerai, Valteri, gali umirti visas tas nesmones apie prisitaikym! - Man regis, su tavim ia visi per daug cackinosi, kai grai namo, paniekinamai tar Emi. Jis nieko negaljo tai atsakyti, todl tiesiai pasak jiems, k galvoja: - Pabuiuok man upakal, met, ir nors tai buvo skirta Emi, vilgsniu jis aprp visus. Paskui pakilo ir norjo ieiti, taiau Alfas, laikydamasis u stalo, utvr jam keli ir piktai suriko: - Po velni, to jau per daug! Atsiprayk, girdi tu, atsiprayk! Moska pastm j al ir per vlai pamat, kad brolis neprisitaiss kojos protezo. Alfas parkrito ir galva trenksi grindis. Moterys suspigo. Moska greitai pasilenk ir pakl Alf. - Tu gyvas? paklaus. Alfas linkteljo, neatitraukdamas rank nuo veido, ir taip ir liko sdti ant grind. Moska ijo. Atminty liko motina, stovinti prie virykls, ji verk ir gr rankas.

Kai Moska paskutin syk gro namo, rado jo laukiani motin - ji tdien i viso niekur njo.

26

MARIO PUZO

- Tau skambino Glorija, - pasak motina. Moska linkteljo. - Krausiesi daiktus? - nedrsiai paklaus motina. - Aha, - atsak Moska. - Tau padti? -Ne. Jis nujo miegamj ir isitrauk du naujus, neseniai nusipirktus lagaminus. sikando cigaret, bet kiense nerado degtuk. Nujo virtuv. Motina tebesdjo ant kds. Nosine usidengusi veid, ji tyliai kkiojo. Jis pasim degtukus ir buvo beeins i virtuvs. - Kodl tu taip su manim elgiesi? - sudejavo motina. - K a tau padariau? Jis nejaut gailesio, apskritai nieko nejaut, matydamas aaras, taiau nenorjo, kad prasidt isterija. Stengsi nekelti balso, nerodyti susierzinimo. - Nieko tu nepadarei. Tiesiog man reikia vaiuoti, tu ia niekuo dta. - Kodl tu visuomet taip kalbi, lyg a biau svetima? ie odiai pervr jam ird, bet jis neprisivert kaip nors parodyti meilumo. - A iek tiek jaudinuosi, - pasak. Jei niekur neini, padk man susikrauti daiktus. Ji nusek paskui sn miegamj ir pradjo rpestingai lankstyti drabuius, o jis krov visk lagaminus. - Nupirkti tau cigarei? - paldaus motina. - Nereikia, gausiu laive. - Geriau nubgsiu ir nupirksiu, nes k gali inoti. - Laive jos tik penki centai pakelis, - paprietaravo Moska. Jam nesinorjo k nors i jos imti. - Nieko, nebus per daug, nenusileido motina ir ijo. Moska atsisdo ant lovos ir sistebeilijo Glorijos nuotrauk, kabani ant sienos. Nieko nejaut. Pagalvojo, kad nieko neijo. Blogai. Nusistebjo j kantrybe, suprats, kaip jie stengsi ir kiek

TAMSOS ARENA

27

nedaug pastang djo jis pats. Mgino sugalvoti, k pasakyti motinai, kaip iaikinti, kad visa tai anaiptol ne jos kalt, kad jis taip elgiasi visai dl kit prieasi, ir nei jis pats, nei motina ia nieko negali pakeisti. Svetainje suskambo telefonas, ir Moska nujo pakelti ragelio. Igirdo ram ir malon Glorijos bals. - Girdjau, kad rytoj ivaiuoji. Ar man ateiti atsisveikinti, ar pasakyti sudie dabar, telefonu? - Kaip nori, atsak Moska. - Bet apie devynias a turiu ieiti. - Tai a prie devynias ateisiu, - pasak ji. - Nesijaudink, a noriu tik atsisveikinti. Jis suprato, kad tai tiesa, kad ji jo nebemyli, kad jis nebe tas, kur ji myljo, ir ji nori tik atsisveikinti i draugikumo, ar veikiau - i smalsumo. Kai motina gro, jis jau buvo apsisprends. - Ma, - pasak, - a vaiuoju tuoj pat. Skambino Glorija. Ji vakar ateis, o a nenoriu jos matyti. - K, vaiuoji dabar? Tuoj pat? - Taip, patvirtino Moska. - Bet nors paskutin vakar galtum praleisti namie, - pasak motina. - Alfas tuoj gr, galtum bent luktelti ir atsisveikinti su broliu. - Iki, ma, - tar jis. Pasilenk ir pabuiavo j skruost. - Palauk, - sustabd ji. - Pamirai savo sportin krep. Ir, kaip jau daugyb kart buvo dariusi, kai jis eidavo aisti krepinio, ar paskui, kai ijo kariuomen, motina pam nedidel mlyn sportin krep ir m krauti j vairius dalykus, kuri snui galjo prireikti. Tiktai dabar, uuot djusi atlasinius ortus, odinius antkelius ir sportbaius, ji sukrov snaus skutimosi reikmenis, baltini pamain, rankluost ir muilo. Tada itrauk i staliaus gabal virvuts ir pririo krep prie lagamino rankenos. - tai, - atsiduso ji. - Neinau, k pasakys mons. Turbt manys, kad a kalta, kad per mane tu nelaimingas. Gal gale, jei jau itaip pasielgei su Glorija, tai bent galtum pasikalbti su ja vakar ir graiai atsisveikinti, gal jai nors kiek palengvt.

28

MARIO PUZO

- Gyvenimas niekam nra lengvas, - atsak Moska. Jis dar syk pabuiavo j ir buvo beeins pro duris, taiau motina j apkabino. - Tai dl tos merginos tu grti Vokietij? Moska suprato: jei pasakys taip, motina apsiramins ir gals manyti, kad ne ji kaita, jog jis ivyko. Taiau jam lieuvis neapsivert meluoti. - Vargu, - pasak. - Per tiek laiko ji, ko gero, bus radusi kit Amerikos kareiv. Pasak tai garsiai, nuoirdiai tikdamas, jog tai tiesa, bet apstulbo, kad ie odiai nuskambjo taip dirbtinai, tarsi tyia bt sugalvojs mel motinai skaudinti. Ji pabuiavo j ir ileido. Ijs gatv, pavelg auktyn ir pamat j stovini prie udaro lango - bolavo nosine udengtas veidas. Jis pastat lagaminus ant ems ir pamojavo, bet motina pasitrauk nuo lango. Isigands, kad ji nulips emyn ir ikels scen gatvje, Moska pagrieb lagaminus ir pasileido didiosios aveniu link gaudyti taksi. Taiau motina sdjo ant sofos ir raudojo i sielvarto, gdos, paeminimo. irdies gilumoje jaut, kad jei snus bt uvs kokioj neinomoj pakrantj, palaidotas svetimoje emje ir ant jo kapo stovt baltas kryius - kaip ant tkstani kit, jos skausmas tikriausiai bt buvs didesnis, taiau nebt tek patirti gdos ir, laikui bgant, ji bt aprimusi, netgi musi tuo didiuotis. Dabar jos nekamuot itas aitrus sielvartas ir suvokimas, kad jis ijo ir nebegr, kad jeigu jis mirt, jai neteks jo apraudoti, palaidoti, nenune gli ant jo kapo.

Traukinys dundjo atgal prieo em, ir Moska apsndo, uliliuotas vagono spavimo. Beveik miegodamas jis gro vagono gilum ir isities ant savo suolo. Taiau guldamas igirdo sueistojo dejones, dant kalenim: miegantis knas protestavo prie pasaulio beprotyb ir l. Moska pakilo ir nujo pas kareivius vagono gal. Beveik visi jie miegojo, buvo matyti tik blausus

TAMSOS ARENA

29

viesos ratas - deg trys greta sustatytos vaks. Malrunis knark, susirangs ant suolo, o du kareiviai, greta savs pasidj karabinus, pliek kortomis, retkariais vis patraukdami i nedidelio buteliuko. Moska patyliukais paklaus: - Gal kuris galit paskolinti antklod, vaikinai? Tam vyrukui alta. Vienas i kareivi pamtjo jam antklod. - Dkui, tarsteljo Moska. Kareivis gteljo peiais. - A vis tiek negaliu miegoti - turim saugot it juokdar. Moska pavelg miegant Malrun. Visai bereikmis veidas. Malrunis i lto prapl akis, sistebeilijo Mosk buku gyvulio vilgsniu, ir akimirk, kol jis vl usimerk, Mosk upldo pastamas jausmas. Vargas bukagalvis", - pagalvojo jis. Jis gro atgal, umet ponui Deraldui antklod ir vl isities ant suolo. syk umigo greit ir be jokio vargo. Nieko nesapnavo ir miegojo ligi pat Frankfurto, kur kakas j priadino, purtydamas u peties.

B I R E L I O R Y T M E I O saul skaisiai nuviet visus stoties kampelius, darydama bestog pastat pana milinik atvir stadion. Moska ilipo i traukinio ir giliai kvp pavasariko oro, jau iek tiek dvelkianio aitrokomis dulkmis, kylaniomis nuo anapus stoties plytini griuvsi. Iilgai traukinio sstato rikiavosi kareiviai gelsvai rudomis uniformomis, paskui skirstsi brius. Drauge su kitais civiliais Moska nujo prie j laukianio autobuso. Jie eng spst kaip nugaltojai - anksiau tiktai turtingieji itaip eidavo per varg mini: nesidairydami, sitikin, jog ie pagarbiai prasiskirs. Nugaltieji apdrisk, liesi ir sudiv atrod jau prat aminai gyventi lnose ir misti sriuba i labdaros virtuvi. Jie niriai, nuolankiai trauksi al, su pavydu irdami gerai apsirengusius ir soius amerikieius. Ij i stoties, jie atsidr didiulje aiktje. Prieais buvo sikrs Raudonojo Kryiaus klubas, ir amerikieiai kareiviai gelsvai rudom uniformom jau sukinjosi ten ant laipt. Aplinkui aikt stksojo atstatyti viebuiai, kuriuose gyveno okupacin kariuomen ir administracijos pareignai. visas puses dundjo tramvajai, gatvs buvo pilnos kariuomens autobus ir taksi. Netgi tokiu ankstyvu metu ant suoliuk aplink stot jau sdinjo Amerikos kareiviai, kiekvienam j parank buvo sikibusi kokia froilen su mayiu lagaminliu. Viskas taip pat, - pagalvojo Moska, - niekas nepasikeit. Amerikos kareiviai pasitikdavo atvykstanius traukinius, nelyginant monos

TAMSOS ARENA

31

priemiesiuose sutinka i darbo grtanius vyrus, nusiirdavo daili mergyt ir engdavo prie jos su iurkiais ar kiek velnesniais pasilymais. Ji galjo rinktis: praleisti nakt altoje, purvinoje stotyje ant suolo, laukdama rytinio traukinio, ar gauti gerus pietus, igerti, cigarei ir ilt lov. Kartais tai addavo ir visai nemenk malonum, blogiausiu atveju, jei mergina pakankamai atsargi, - tik kelet nemaloni minui per nakt. Paprastai merginoms utekdavo proto pasirinkti. I aikts vedaniose gatvse sukinjosi visokiausio plauko sukiai, juodosios rinkos veikjai, vaikzai, tykantys amerikiei kareivi, kurie atsargiai ieidavo i karins prekybos, neini dutmis saldaini, cigarei, muilo, ir dairydavosi visas puses, nelyginant aukso iekotojai, velkantys maiel brangiojo metalo dulki. Stovdamas eilje prie autobuso, Moska pajuto ant peties kakieno rank. Atsigrs ivydo kault tamsaus gymio veid, aprmint vermachto kepurs - bdingo vokiei galvos apdangalo. Jaunuolis tyliai, paskubomis paklaus: - Turit Amerikos doleri? Moska papurt galv ir nusigr, bet vl buvo sugriebtas u peties. - O cigarei? Moska jau buvo belips autobus. Ranka ant peties susi gniau. - K nors, k nors parduoti?! Moska atr vokikai: - Patrauk nagus! Vaikinas nustebs engteljo atgal, paskui jo akyse suspindo neapykanta, sumiusi su ididia panieka. Moska lipo autobus ir atsisdo. Mat, kad vaikinas, tebeiri j pro lang, tyrinja jo pilk gabardino kostium, baltutlius markinius, spalvot kaklarait. Nebegaldamas paksti paniekos jaunuolio vilgsnyje, Moska akimirksn pajuto nor vl dvti savo gelsvai rud uniform. Autobusas i lto pajudjo nuo stoties ir pasuko viena i aikts vedania gatve. Jie tarytum pateko kit pasaul. Centrin

32

MARIO PUZO

aikt buvo nelyginant tvirtov vidury dykviets, o u jos rib kiek tik akys umato drieksi griuvsiai. Tik kur ne kur stksojo kokia pastato dalis: usilikusi siena, niekur nevedanios durys, auktyn kylanti plienin armatra, tarsi skeletas msos liekanomis apkibusi plyt, skiedinio ir stiklo gabalais. Frankfurto priemiestyje dauguma civili ilipo, liko tik Moska ir keli karininkai. Autobusas toliau vaiavo Vysbadeno oro uost. Moska buvo vienintelis civilis, iskyrus pon Derald, kuris dar Valstijose gavo nuolatin paskyrim. Kiti turjo laukti nurodym Frankfurte. Kai oro uoste jam pagaliau patikrino dokumentus, teko iki pat vidurdienio laukti lktuvo Bremen. Ir kai lktuvas atsipl nuo tako, Moska visai nejuto kyls auktyn: jokio jausmo, kad lktuvas gali staiga ilkti u emyno rib, netgi jokios baims nukristi. irjo, kaip em krypsta, kyla prie akis tarsi aliai ruda siena, o paskui, lktuvui pasisukus, emynas apaioje atrod tarsi bekrat lyguma. Gal gale lktuvas isilygino ir nebeliko jokios paslapties: jie tarsi i daugiaaukio namo balkono irjo emyn lygius, languotus kaip stalties laukus. Dabar, atsidrs taip arti tikslo, beveik jau grs atgal, Moska susimst apie tuos kelet mnesi namie. Pagalvojo apie vis artimj parodyt kantryb, ir jam pasidar nejauku, pasijuto kaltas. Taiau visai nesinorjo dar kart kur nors i j pamatyti. Jis vis labiau nekantravo, atrod, kad lktuvas skrenda per ltai, kad jis visai nejuda i vietos ioje giedroje vasaros padangje. Dabar suvok, jog tai, k sak motinai ir man esant tiesa, buvo melas: jis gro atgal dl tos vokiets merginos, kaip sak motina, taiau visikai nesitikjo grs j rasti, neturjo vilties, kad po keli isiskyrimo mnesi jiedu vl bus drauge. Bet kuriuo atveju jis turjo grti atgal emyn. Vilties rasti j laukiani buvo tiek maai, tarsi jis bt paliks j neengiamose diunglse, bejg, alkan, beginkl tarp laukini vri. Galvojant apie tai, j upldo silpnumas, gda ir sielvartas lyg nuodai skverbsi krauj. Aikiai ivydo prie akis jos kn, veid, plauk spalv, sivaizdavo vis jos stot, pirmsyk per tuos mnesius, kai j paliko,

TAMSOS ARENA

33

prisimin taip gyvai, su visomis smulkmenomis, o galiausiai tarsi bt itars balsu, atgaivino atmintyje jos vard.

Policijos nuovada ilk or prie pat vidurdien. Tai buvo beveik prie metus, kart vasaros dien, ir Moska, sddamas savo dipe Auktojoje aljoje, pajuto, kaip sudrebjo em. Prajus kelioms minutms, atbgo karininkas, kurio jis lauk, jaunas, k tik i Valstij atvyks leitenantas, - ir jie abu nuvaiavo prie karins administracijos pastato Kontreskarpe. Ten kakas jau rkavo apie tai, kas vyko, ir jie pasuko policijos nuovados link. Karin policija laik apsupusi kvartal, dipai ir balti almai utvr visas aikt vedanias gatves. Leitenantas ir Moska prajo, parod paymjimus. Gremzdikas, tamsiai alias pastatas stovjo ant nedidelio kauburio gatvs Prie Miko gale. Tai buvo milinikas keturkampis statinys su vidiniu kiemu mainoms pastatyti. I pagrindinio jimo tebevirto vokieiai civiliai, j veidus ir drabuius buvo nuklojusios dulks. Kai kurios moterys i siaubo isterikai kkiojo. Policija stm mini alin, o pats pastatas stksojo tylus, be gyvybs. Moska nusek paskui leitenant ir pateko maesn, onin jim. Tai buvo arka, kone ligi pat viraus uversta nuolauomis, jiedu iaip taip persiropt vidin kiem. Didiul keturkamp erdv buvo pilna privirtusi skaldos ir akmen. Kur ne kur, tarsi nugrimzdusi laiv stiebai i vandens, i nuolau kyojo automobili, dip ir sunkveimi stogai. Sprogimas nune sien per tris auktus, ir jusiems prie akis atsivr kabinet vidus, buvo matyti stalai, kds, sieniniai laikrodiai. Moskos ausis pasiek ligi tol negirdtas garsas, kuris io emyno didmiesiuose jau buvo taps kasdieniu reikiniu. Kur laik atrod, kad tas garsas sklinda i vis pusi: tai buvo itisinis, emas, gyvulikas riksmas, visai nepanaus mogaus bals. Gal gale suprats, i kur jis sklinda, Moska iaip taip persiropt per griuvsius deinij aikts pus ir pamat rieb raudon sprand

34

MARIO PUZO

su kyania alia vokieio policininko uniformos apykakle. Sprandas ir galva buvo visai susting, be joki gyvybs ymi, o riksmas sklido kakur i po kno. Moska su leitenantu pamgino nuversti al plytas, bet nuolauos i vis pusi slydo ant lavono. Leitenantas nusiropt atgal per ugriuvusi ark auktis pagalbos. Dabar jau kieme pasirod gelbtojai, prasigav pro duris ar perkop apgriuvusias sienas. Tai buvo karo gydytojai i bazs ligonini, vis dar rausva apranga, Amerikos kareiviai, vokieiai griuvsi valytojai ir darbininkai, turj atkasti knus. Moska isiropt per ark atgal. Gatvje oras buvo grynas. Rikiavosi ilga greitosios pagalbos automobili eil, o prieais stovjo paruotos vokiei gaisrinink mainos. Darbininkai jau val jimus kiem, krov lau sunkveimius. Ant aligatvio prieais stovjo stalas - vado postas, ir Moska pamat savo pulkinink, apsupt grupels jaunesnij karinink. Jie visi stovjo ir kantriai lauk. Mosk pralinksmino tai, kad jie visi dvjo plieninius almus. Vienas karininkas pamojo jam. - Lipkit vir ir saugokit ms valgybos tab, - paliep jis ir padav Moskai savo pistolet. - Jei bt dar vienas sprogimas, sprukit i ten kaip galdamas greiiau. Moska gro pastat per pagrindin jim. Laiptai buvo virt griuvsi kalnu, teko roptis i lto ir atsargiai. Eidamas koridoriumi, Moska akies kratu irjo lubas ir stengsi apeiti vietas, kur jos buvo dubusios. valgybos tabas buvo ties koridoriaus viduriu. Pravrs duris Moska pamat, kad ten belik tik pus kambario, o antroji pus nugarmjusi kiem. Saugoti nebebuvo ko, tik urakintas seifas su bylomis. Utat puikiai matsi, kas dedasi apaioje. Patogiai sitaiss kdje, Moska isitrauk i kiens cigar ir prisideg. Koja ukliud kak ant grind, ir nustebs jis pamat por apvirtusi alaus buteli. Vien pakls, nupurt skiedinio ir plyt nuolauas. Atkimo butel dur spyn ir vl sitais kdje. Apaioje veiksmas vyko i lto, ir velgiant per tirt nuo dulki or viskas atrod panau sapn. Vokieiai darbininkai atsar-

TAMSOS ARENA

35

giai, pamau mgino atkasti lavon, kur jis buvo rads. Virum j stksojo amerikieio karininko figra - jis stovjo ir kantriai lauk, o dulks gul ant rausv jo kelni ir alios palaidins, kurios pamau darsi balkvos. Greta jo stypsojo serantas, rankose gniaudamas cilindro formos ind su kraujo plazma. Panas vaizdeliai, tarsi nukopijuoti, daug syki kartojosi visame kieme. Virum moni sauls nuviestos sklaidsi subyrjusio betono dulks, pamau baltai nuguldamos plaukus ir drabuius. Moska gurknojo al ir trauk cigar. Staiga igirdo u dur kak brazdant ir pakils ijo i kambario. Ilgu koridoriumi, kurio ir galo nesimat - atrod, kad lubos ir grindys ten susieina, i tamsi vidini patalp klupindamas slinko brelis vokiei - keli vyrai ir moterys. Jie prajo pro al, nepastebj Moskos, pusakliai ir leisgyviai i siaubo. Paskutin slinko liesut mergina chaki spalvos slidininks kelnmis ir vilnone palaidine. Suklupusi ji parkrito, ir kadangi niekas i grups negro jai padti, Moska eng artyn ir pastat mergin ant koj. Ji buvo beeinanti toliau, bet Moska ities rank su alaus buteliu ir j sulaik. Mergina pakl galv, ir Moska pamat, kad jos veidas ir kaklas mirtinai iblyk, o akys isipltusios i siaubo. Kone verkdama ji sunibdjo vokikai: Leiskite mane, leiskite." Moska atitrauk rank, ir mergina nusvyravo koridoriumi. Taiau vos u keli ingsni ji sustojo ir atsiliejo sien. Moska pasilenk ir pamat, kad jos akys atmerktos. Neinodamas, k daryti, priglaud jai prie lp alaus butel, bet mergina j atstm. - Ne, - tar ji vokikai, - a tik bijau eiti toliau. Jos balse jis pajuto vos girdim gdos gaidel. Moska udeg cigaret ir spraud merginai tarp lp, po to pakl jos lies knel ir nunes pasodino krsl kambaryje. Paskui atkimo antrj alaus butel, ir dabar ji nugr kelet gurkni. Apaioje buvo matyti ioks toks pagyvjimas. Pasilenk darbavosi daktarai, j rankos judjo labai mikliai; mons su plazmos indais klpojo ant nuolau. Neikai pamau slinko per akmenis, gabendami link ijim sutraikytus, dulktus lavonus.

36

MARIO PUZO

Mergina pakilo. - Dabar jau galiu eiti. Ji buvo beieinanti, taiau Moska ustojo duris. Darkyta vokiei kalba jis tar: - Palauk mans lauke. Mergina papurt galv. - T a u reikia igerti, - pridr jis, - napso, tikro napso, ilto. Ji vl papurt galv. Nieko blogo, nebijok, - patikino jis anglikai, - tikrai, jei nori - persiegnosiu. Ir jis maivydamasis pamojavo sau prie krtin alaus buteliu. Ji ypteljo ir prasispraud pro j. Jis irjo, kaip jos liauna figrl pamau, bet tvirtai tolsta koridoriumi subyrjusi laipt link. tai taip viskas ir prasidjo. Apaioje ne lavonus - tiek ukariautoj, tiek ir nugaltj; ant vok sdo griuvsi dulks, ir Mosk, beirint jos trap knel ir sulysus veid, staiga upldo gailestis ir keistas velnumas. Vakare jiedu sdjo jo kambaryje, klaussi mao radijuko, igr butel altmi likerio, o kai ji susireng eiti, Moska neleido, igalvodamas vien dingst po kitos, kol gal gale prasidjo komendanto valanda ir ji turjo likti. Vis vakar ji taip ir nesileido pabuiuojama. Ji nusireng, palindusi po antklode, ir jis, baigs rkyti paskutin cigaret ir idas paskutinius likerio laus, atsigul greta. Ji apkabino j taip aistringai, kad Moska nustebo ir nudiugo. Po keleto mnesi ji prisipaino, kad beveik itisus metus su niekuo nesimyljo; Moska nusikvatojo, o ji lidnai nusiypsojusi pasak: Jei vyras itai sako, visi puola jo gailti, o i moters - juokiasi. Taiau Moska tai suprato jau pai pirmj nakt, ir ne tik tai. Suprato, kad ji bijojo jo - prieo, taiau tyliai grojantis radijas, likeris, brangios, nervus raminanios cigarets, riebs sumutiniai, kuri jis nupirko i seranto kariuomens valgykloje... Visa i seniausiai nematyta prabanga ir kn apms geismas neleido jai ieiti, o paskui buvo jau per vlu. Jiedu buvo visai svetimi ir itai suvok, taiau tai jiems n kiek nekliud: tikriausiai jie fizikai

TAMSOS ARENA

37

gerai tiko vienas kitam, ir visa naktis virto ilgu, tamsiu kniku malonumu. Pilkame ryto prieauryje, kol ji miegojo, Moska rkydamas nusprend: Ji turi likti su manim." Su velniu gailesiu ir iek tiek susigds jis prisimin, kaip puol trap jos kn ir netiktai aptiko jame didiul jg.

Po kurio laiko pabudusi, Hela pirm akimirk isigando - nebeprisimin, kur esanti. Paskui susigdo, kad taip lengvai, visai be kovos pasidav prieui. Taiau jos kojos siauroje lovoje pynsi su Moskos kojomis, ir i j po vis Helos kn sklido jauki iluma. Atsirmusi ant alkns, ji pakilo pairti Moskos veid ir vl susigdusi suprato, kad netgi gerai neprisimena, kaip jis atrodo. Prieo burna buvo kone asketika, lpos plonos, veidas siauras ir sitemps - neatsipalaidavo net miegant. Jis miegojo nejuddamas, tarsi sustings, ir taip tyliai, beveik nekvpuodamas, kad jai pasirod, jog jis tik apsimeta ir, ko gero, prisimerks stebi, kaip jinai j tyrinja. Kaip galdama tyliau Hela ilipo i lovos ir apsireng. Buvo ialkusi ir, ant stalo pastebjusi Moskos cigaretes, pam vien ir prisideg. Pajuto puik skon. Pasiirjo pro lang apaioje nesigirdjo n garso, ir ji suprato, kad dar labai anksti. Bt ijusi, bet pagalvojo, kad jis tikriausiai turi koki skardin konserv ir duos jai pavalgyti, kai gal gale pabus. iek tiek vary damasi, bet ir su malonumu ji nusprend, kad pusryius tikrai usidirbo. Ji vl atsisuko lov ir nustebusi pamat, kad amerikietis atsimerks atidiai j stebi. Ji pakilo ir kvailai susidrovjusi ities rank atsisveikinti. Jis nusikvatojo ir trkteljs pargriov J ant lovos. aipydamasis tar anglikai: - Mes juk per daug geri draugai, ar ne? Ji nesuprato, bet suvok, kad i jos aipomasi, ir supyko. Vokikai atkirto: - Man reikia eiti.

38

MARIO PUZO

Taiau jis tebelaik jos rank. - Cigaret, - papra. Ji prideg jam. Jis atsisdo parkyti, antklod nuslydo, ir Hela pamat balt rand, vingiuojant nuo kirknio ligi pat spenelio ant krtins. Ji paklaus vokikai: - Karas? Jis nusikvatojo, dr pirtu ir pasak: - Js. Helai pasirod, kad jis kaltina j asmenikai, ir ji nusigr, kad nebematyt to rando. Darkyta vokiei kalba jis paklaus: - Nori valgyti? Ji linkteljo. Jis nuogas ioko i lovos. Hela kukliai nusigrusi palauk, kol jis apsirengs, tai pralinksmino Mosk. Ieidamas jis velniai pabuiavo j ir vokikai pasak: - Eik atgal lov. Ji neisidav, bet Moskai pasidar aiku, kad visk suprato, tik kakodl nenori to daryti. Jis gteljo peiais ir ijo. Nubgo laiptais emyn automobili aiktel. Nuvaiavs kariuomens valgykl, pam gertuv kavos ir sumutini su kiauiniu. Grs atgal, rado j vis dar apsirengusi, tebesdini prie lango. Padav jai sumutinius, abu atsigr kavos i gertuvs. Ji ities vien sumutin jam, bet Moska papurt galv. Pastebjo, kad, truput padvejojusi, ji nebesilo antrkart - tai j vl pralinksmino. - Ateisi vakar? - paklaus jis vokikai. Ji papurt galv. Jie pavelg vienas kit, bet Moskos veide nieko nebuvo galima iskaityti. Ji suprato, kad jis daugiau nebeprays, kad yra pasirengs imesti j i galvos ir i irdies, tarsi jdviej drauge praleista naktis visai nieko nereikt. Tai ugavo jos savimeil, be to, Moska buvo velnus meiluis, tad ji pasak: - Rytoj, - ir nusiypsojo. Ji baig gerti kav, pasilenkusi pabuiavo Mosk ir ijo. Visa tai ji vliau jam papasakojo. Buvo praj trys ar keturi mnesiai. Lengvas, malonus, jaukus, kupinas kniko malonumo laikotarpis. Vien dien, parjs namo, rado j sitaisiusi klasi-

TAMSOS ARENA

39

kine monos poza - Hela buvo pasidjusi greta didiul suvelt tumul kojini ir ad. - O, tu puiki Hausfrau, tar jis vokikai. Hela droviai nusiypsojo ir pavelg j, tarsi stengdamasi prasiskverbti jo sielos gelmes ir pamatyti, kok spd jam padar is vaizdas. Taip ji pradjo vykdyti plan Moskai sulaikyti: kad jis nebenort jos pamesti, kad likt ia, prieo emje, su ja - irgi prieu. Moska tai perprato, bet kakodl nesieid. Paskui sek ibandytas puolimo bdas, naudojant mirtin ginkl: ji pasisak esanti nia. Taiau Moska nepradjo niekinti jos ar gailti, tik susierzino. - Atsikratyk vaiko, - pasak. Rasim ger gydytoj. Hela papurt galv. - Ne, - atsak ji, - a noriu vaiko. Moska gteljo peiais. - A turiu vykti namo, ir niekas mans nesustabdys. - Gerai, - sutiko ji. Ji nemaldavo. Visikai ir visur pasidav jam, dl visko nusileido, ir vien dien Moska, nors pats suprato, kad tai netiesa, paadjo: - A griu. Ji dmiai pavelg jam veid, pamat, kad jis meluoja, ir Moska pajuto, kad ji suprato. T odi nereikjo sakyti, tai buvo klaida, nes paskui jis daug syki kartojo it paad, o jei pasigerdavo tai ir labai aistringai, kol gal gale jie abu tuo patikjo. Jai toks atkaklus tikjimas atrod gimtas, be to, daugeliu atvilgi ji buvo labai usispyrusi. Paskutin dien grs namo jis pamat, kad ji jau sukrovusi jam kuprin. Si stovjo atremta prie lango, panai ali kimtin aisl. Buvo po vidurdienio, spalio mnesio saul rykiai geltona ir alta viesa uliejo kambar. Sunkveimis uost turjo ivykti tik po vakariens. Moska bijojo likti vienas su Hela, todl pasil: - Eime pasivaikioti. Ji papurt galv. Paskui prisitrauk j artyn, abu nusireng. Jos pilvas buvo truput isipts nuo vaiko. Moska nejaut geismo,

40

MARIO PUZO

bet prisivert glamonti j, kol geismas atpldo; jam buvo iek tiek nejauku dl nevaromos jos aistros. Kai atjo vakariens metas, jis apsireng ir padjo jai apsirengti. - Geriau ieik dabar, - tar jis. - Nenoriu, kad lauktum, kol a ivaiuosiu. - Gerai, - nuolankiai sutiko ji, susiglb savo drabuius ji sugrdo juos mayt lagaminl. Jis atidav jai visas cigaretes ir vokikus pinigus, kiek turjo, ir jie drauge ijo lauk. Gatvje jis pasak sudie ir pabuiavo j. Pamat, kad ji nepajgia pratarti n odio, aaros liejosi skruostais, bet ji tvirtu ingsniu nujo gatve, perjo Kontreskarp ir pasuko gatv Prie Miko, nieko nematydama ir neatsigrdama atgal. Jis irjo jai i paskos, kol ji dingo i aki: tikjo, kad paskutin syk j mato, ir jaut iok tok palengvjim, kad viskas taip sklandiai, be triukmo pasibaig. Paskui prisimin, k ji sak jam prie kelet nakt - be abejons, ji kalbjo nuoirdiai. - Nesirpink manimi nei vaiku, - pasak ji. - Tu dl nieko nekaltas, ir jeigu negri, a bsiu laiminga, turdama vaik. Jis primins, kokie laimingi mes buvome drauge. Negrk vien tik dl mans, jei pats to nenorsi. Jis supyko, nes paman, kad ji tik vaizduoja kilniaird. Bet ji nekjo toliau: - A tavs lauksiu maiausiai metus, gal dvejus. Taiau jeigu negri, a bsiu laiminga. Susirasiu kit, susitvarkysiu gyvenim - kaip visi mons. Ir a visai nebijau, nebijau viena gimdyti vaiko, viena jo auginti. Supranti, a nebijau? Jis suprato. Suprato, kad ji nebijo nei skausmo, nei lidesio, kur jis gali sukelti, nebijo jo iaurumo, iurktumo, kurie dabar buvo tap jo dalimi, bet labiausiai jis pavydjo jai to, ko ji ir pati neinojo: kad ji n kiek nebijo savs paios, yra pasiruousi sutikti pasaulio iaurum ir pykt, tebetiki meile ir labiau gailisi jo, Moskos, o ne savs.

TAMSOS ARENA

41

Rudai alia siena kilsteljo jam prie akis, ustodama horizont. Prieais, tarsi pakryp onus, idygo pastatai, buvo matyti mayiai brkneliai - mons. Lktuvas leidosi, Moska pamat rykius oro uosto kontrus, sutpusius krvon aviacijos angarus ir ilg em administracijos pastat, baltai vytint saulje. Tolumoje matsi dantyta horizonto linija - Brmene dar buvo lik nesugriauta keletas daugiaauki pastat. Lktuvo ratai atsargiai, nepatikliai paliet em, ir Mosk upldo nesuvaldomas noras bti jau ilipus i lktuvo ir stovti prie Helos dur. T akimirk, lipdamas i lktuvo, jis buvo tikras, kad ras j belaukiani.

3
M O S K A P A L I K O vokieiui neikui ikelti savo lagaminus i lktuvo ir pamat Ed Kazin, ingsniuojant pakilimo taku jo pasitikti. Jiedu paspaud vienas kitam rankas, ir Edis negarsiai, rpestingai nutaiss intonacij pasak: - Kaip malonu vl tave matyti, Valteri. Edio balsas skambjo pabrtinai nuoirdiai - tai rod, kad jis truput sutriks. - Ai, kad radai man darb ir sutvarkei popierius grti, padkojo Moska. - Nra u k, - atsak Edis. Vertjo truput pasistengti, jei norjau susigrinti bent vien i saviki. Juk smagiai esam drauge paulioj, Valteri! Jis pam vien Moskos lagamin, Moska - kit ir mlynj sportin krep, ir jie greta patrauk pakilimo taku. - Einam mano kontor, igersim, susipainsi su vyrukais, pasil Edis Kazinas. Udjs laisv rank Moskai ant peties, jau natraliu balsu pridr: - Tu senas unsnuki, man tikrai smagu tave matyti, aiku tau?! Ir Mosk uliejo jausmas, kurio visai nebuvo grtant namo: pasijuto pagaliau baigs kelion ir pasieks tiksl. Traukdami palei vielin tvor, jie prijo nediduk mrin namel, stovint kiek atokiau nuo kit bazs pastat. - ia a viepats ir valdovas, - pareik Edis. - Civilinis kadr skyrius, vedjas aminai skraido, o a esu jo padjjas. Penki imtai bo laiko mane Dievu, i j pusantro imto - moterys. Nebloga vietel, ar ne, Valteri?!

TAMSOS ARENA

43

Pastatas buvo vienaauktis. Didiuliame priimamajame visas puses siuvo vokieiai tarnautojai, dar visas brys vokiei kantriai lauk, kol juos priims, tikdamiesi gauti darb: automobili mechaniko, pagalbinio darbininko kariuomens virtuvje, karins prekybos tarnautojo. Tarp j buvo tvirto sudjimo vyr, nebejaun moter, jaunuoli ir daugyb mergin kai kurios labai graios. Jos nusek akimis pro al einant Ed. Edis atidar duris kabinet. ia vienas prieais kit stovjo du stalai, ir u j sdintys tarnautojai turjo irti tiesiai vienas kitam akis. Ant vieno stalo buvo beveik tuia, stovjo tiktai balta lentel, kurioje aliomis raidmis buvo parayta: Ltn. A. Fort, C K S " , ir dar nedidelis tvarkingas dokument pluotelis lauk parao. Ant kito stalo stovjo du dvigubi dklai, kimte prikimti visokiausi popieri. Popieriai draiksi po vis stal, tarp j vos galjai pastebti lentel su urau: Plk. E. Kazinas, C K S , padjjas". Kambario kampe stovjo dar vienas stalas, prie kurio sdjo ir spausdino mainle labai aukta ir baisiai negrai mergina. Ji trumpam stabteljo pasakyti: - Labas rytas, pone Kazinai. Skambino pulkininkas, pra s jam paskambinti. Edis mirkteljo Moskai ir pakl ragel. Kol jis kalbjosi, Moska prisideg cigaret ir paband atsipalaiduoti. Prisivert negalvoti apie Hel ir sistebeilijo Ed. O Edis visai nepasikeit, pagalvojo jis. Garbanoti pelen spalvos plaukai, dails, taiau grieti veido bruoai. Burna velni kaip mergaits, bet nosis ilga ir valdinga, o smakras - rytingas. Primerkt aki vilgsnis atrod galokas, o vels plaukai, regis, met pilk el ir odai. Taiau apskritai Edis atrod jaunas, linksmas ir nuoirdus - beveik naivus. Bet Moska inojo, jog kai Edis Kazinas pasigeria, velni ir daili jo burna bjauriai persikreipia, visas veidas papilkja, pasensta ir darosi baisus. Tam jo pykiui ir baisumui trko tikros s, vyrai, danai ir pats Moska, tai mat ir tik juokdavosi i Edio, todl visa bjaurastis - tiek odiais, tiek veiksmais - versdavosi ant galvos moteriai, kuri tuo metu bdavo Edio draug arba meilu. Moska inojo, kad Edis niekingai elgiasi su mollis, be to, yra bjaurus girtuoklis, bet iaip visai neblogas vy-

44

MARIO PUZO

rukas, kuris bet k padaryt dl draugo. O Ediui uteko proto niekad nesikabinti prie Helos. Moskai norjosi paklausti Edio, ar nemat Helos ir ar kartais neino, kaip jai einasi, taiau jis negaljo prisiversti. Edis Kazinas padjo ragel ir itrauk vien stalo stali. Pam butel dino ir skardin greipfrut suli. Pasisuks mainink, paliep: Ingeborga, eik, iplauk stiklines. Si pam kelet stiklini bei tui srio dui ir ijo i kabineto. Edis Kazinas atidar duris maesn kabinetuk. Eik, Valteri, noriu supaindinti tave su porele savo draug. Kitame kambaryje prie stalo stovjo nedidukas, apknus, papurtusiu veidu vyrukas tokia pat gelsvai alia kaip Edio uniforma. Koj jis buvo ukls ant kds pakojo ir palinks pirmyn, tad pilvas patogiai rmsi laun. Rankoje laik Fragebogen, arba anket, ir atidiai j studijavo. Prieais, pagarbiai isitemps, stovjo maiukas kresnas vokietis, po paastimi pasispauds pilkai ali vermachto kepur. Prie lango sdjo toliaregis amerikietis civilis itss smakras ir maa keturkamp burna dar j pana vj nugairint Amerikos fermer. Nuo jo dvelk jga ir pasitikjimu savimi. Volfai, kreipsi Edis storul, - ia mano senas biiulis Valteris Moska. Valteri, ia Volfas. Jis atsakingas u saugum ir iki panagi tikrina bous, praanius darbo bazje. Jie paspaud vienas kitam rankas, o Edis tar: Tas vyrukas prie lango tai Gordonas Midltonas. Jis neturi darbo, todl buvo paskirtas mums padti. Pulkininkui labai rpi juo nusikratyti, todl Gordonas negauna jokios tikros vietos. Midltonas nepakilo paspausti rankos, todl Moska tik linkteljo jam, ir is mosteljo ilga lyg kaliauss ranka, atsakydamas pasveikinim. Volfas nykiu parod duris ir liep vokieiui, kuris vis dar isitemps stypsojo prieais j, palaukti priimamajame. Vokietis sumu kulnais, nusilenk ir paskubomis ijo. Volfas nusikvatojo ir paniekinamai svied Fragebogen ant stalo.

TAMSOS ARENA

45

- Niekad nebuvo partijoje, niekad nebuvo SA, niekad nebuvo hitlerjugende. O Dieve, kurgi pasidjo visi naciai?! Jie nusijuok. Edis tarsi iminius palingavo galv. - Jie visi tvirtina t pat. tai Valteris tau patiks, Volfai. Jis nesiceremonijo su boais, kai kartu dirbom karinje administracijoje. - Tikrai? - Volfas kilsteljo gelsvus antakius. - Taip ir reikia! - Taip, - pasakojo Edis, - administracija turjo problem. Boai nemurmdami ve anglis visiems vokiei rengimams, bet kai etadien reikdavo nuveti angli yd pabgli stovyklas Grone, tai arba sunkveimiai sugesdavo, arba boas administratorius apskelbdavo, kad angli nebelik. is vyrukas kaipmat sutvark t reikal. - Noriau igirsti kaip, - tar Volfas. Jis kalbjo maloniai, meiliai, beveik pataikaudamas, ir dar nuolat linkiojo galv, kad panekovas bt tikras, jog jis atidiai klausosi ir visk supranta. Ingeborga ne stiklines, butel ir suli. Edis pripyl keturis stiklus, bet vien nepyl dino - t padav Gordonui Midltonui. - Gordonas vienintelis i Amerikos kariki neloia, negeria ir nelaksto paskui sijonus. Dl to pulkininkas ir nori juo atsikratyti - jis daro prast spd boams. - Geriau baik pasakoti an istorij, - tar Gordonas. Jo balsas buvo emas, kalbjo tsdamas odius. Jo tone buvo justi priekaitas, bet jokio pykio. - Na, - dst toliau Edis, - Moskai tekdavo kiekvien etadien vaiuoti iki tos velnio stovyklos ir priirti, kad atgabent angli. Vien etadien jis per daug sitrauk loim, ir sunkveimiai ivaiavo be jo. Aiku, angli nenuve. Moskai gerokai kliuvo. ito a niekad nepamiriu. A pavjau j ligi tos vietos, kur stovjo suged sunkveimiai, ir ten jis ir vairuotojams smagi kalb. Moska atsirm stal, prisideg cigar ir m nervingai rkyti. Jis prisimin t vyk ir sivaizdavo, kaip Edis visa tai nupasakos. Prineks, koks Moska kietas vyrukas, o juk buvo visai ne taip. Jis tik pasak vairuotojams, kad jei jie nenori vaiuoti, jis

46

MARIO PUZO

pasirpins, kad jiems nereikt vargintis. Bet jei jie nenori likti be darbo, tai pabgli stovykla turi gauti angli, net jei jiems tekt juos nutempti ant kupros. Vienas vairuotojas atsisak, Moska usira jo pavard, o kitus pavaiino cigaretmis. O Edis pasakojo taip, tarsi Moska plikom rankom bt suraits visus eis vokieius oio rag. - Tada jis usuko administratoriaus namel ir truput pasinekjo su tuo bou anglikai, todl ir a supratau. Kai Moska baig, boas turbt buvo pridirbs kelnes. Paskui jis galjo ramiai sau loti etadieniais stovykla nelikdavo be angli. Puikus tiekjas, - ir Edis avdamasis palingavo galv. Volfas vis laik linkiojo, rodydamas supratim ir pritarim. - Kaip tik ito mums ir reikia, - tar jis. - Nes tie boai gali ir nudobt k nori nebaudiami. - Dabar itaip nebegalima, Valteri, - pasak Edis. - Aha, mes mokom bous demokratijos, - ipykino Volfas, nutaiss toki min, kad Moska ir Edis prapliupo kvatoti. Netgi Midltonas ypteljo. Kur laik jie tyldami siurbiojo, paskui Edis atsistojo, prijo prie lango ir akimis nusek moter, einani vart link. - Nebloga msyt, - burbteljo jis. - Ar nortum gabaliuko? - Reikt traukti it klausim Fragebogen, tar Volfas. Jis norjo dar kak pridurti, bet durys koridori staiga atsidar, ir vid buvo stumtas auktas, viesiaplaukis vaikinas. Jo rankos buvo surakintos, jis verk. Paskui j jo du emagiai vyrai juodais plaiais varkais. Vienas i j engteljo priek. - Herr Dolmanai, - kreipsi jis, - mes suiupom mog, kuris vog muil. Volfas prapliupo kvatoti. - Muilo vagis, - paaikino jis Ediui ir Moskai. - Neseniai pasigedome nemao kiekio muilo gabal, kuriuos pristat Raudonasis Kryius. Juos turjome paskirstyti vokiei vaikams. ie mons - sekliai i miesto. Vienas i vyr susireng nuimti antrankius. Jis tvikai pagras pirtu vaikinui prie nos ir tar:

TAMSOS ARENA

47

- Joki pokt, aiku? Vaikinas linkteljo. - Palikit antrankius, - sak Volfas. Seklys pasitrauk. Volfas prijo prie vaikino, sugrieb j u smakro ir atlo jo viesiaplauk galv. - Ar tu inai, kad tas muilas buvo skirtas vokiei vaikams?! Vaikinas vl panarino galv ir nieko neatsak. - Tu dirbai ia, tavim pasitikjo! Daugiau niekad nedirbsi amerikieiams. Bet jeigu pasiraysi prisipainim, mes tave paleisim. Sutinki? Vaikinas linkteljo. - Ingeborga! paauk Volfas. jo vokiet mainink. Volfas linkteljo sekliams. - Veskits j priimamj, ji inos, k toliau daryti. Paskui jis atsisuko Ed su Moska ir draugikai nusiypsojo. - A per geras. Bet itaip mums maiau reiks vargti, o vyrukas vis tiek gaus eis mnesius. Moska abejingai tarsteljo: - Bet, po imts, js paadjot j paleisti! Volfas gteljo peiais. - T a i p , bet vokiei policininkai prigriebs j u spekuliavim. Brmeno policijos efas - senas mano draugas, mudu bendradarbiaujant. - Teisingumo vykdytojai, - sumurmjo Edis. Na ir kas, jei vaikis nudiov kelis gabalus muilo, negi negalit palikti jo ramybj? - Negalim, - guviai atkirto Volfas, - nes mus apvogs ligi paskutinio silo. - Jis usidjo kepur. - Na gerai, vakar mans laukia daug darbo. Reiks kaip reikiant ikrsti visus virtuvs darbininkus, kol jie nespjo ieiti i bazs. Ten kakas dedasi. - Jis vypteljo. - Mes isikvieiam moter policinink i Brmeno, kad apiekot darbininkes. Ta policinink usimauna didiules gumi nes pirtines ir pasiima gabal kareiviko muilo. Kad matytumt, kur tos moterls sigudrina paslpti gaball sviesto! Tfiu! - nusispjov jis, - turiu vilties, kad niekad itaip neialksiu!

48

MARIO PUZO

Kai Volfas ijo, Gordonas Midltonas atsistojo ir emu balsu lakonikai tar: - Pulkininkui jis patinka. Ir gerairdikai nusiypsojo Moskai, tarsi pulkininko simpatijos j vien tik linksmint, o ne skaudint. Prie ieidamas i kabineto Gordonas kreipsi Ed: - Pamginsiu suspti autobus namo. Iki pasimatymo, Valteri, paprastai ir draugikai atsisveikino su Moska. Darbo diena baigsi. Pro langus Moska mat vokieius darbininkus, kurie grdosi prie vart laukdami, kol juos apiekos ir patikrins karin policija, kad galt ieiti i aviacijos bazs. Edis prijo prie lango ir atsistojo greta Moskos. - Turbt nori vaiuoti miest ir susirasti savo mergin, tar Edis ir nusiypsojo saldia kaip moters ypsena, kuri tarytum nedrso paliesti jo daili lp. - Utat, kai paraei, a ir pasistengiau gauti tau ia darb. Sumeiau, kad tai turbt dl merginos. Teisyb? - Neinau, - atsak Moska. - Turbt taip, i dalies. - A r pirma nori nuvaiuoti savo but mieste ir tada leistis jos iekoti, ar dabar pat vaiuosi pas j? - Nuvek mane pirma but, - atsak Moska. Edis nusikvatojo jam veid. - Jei vaiuosi dabar, tai dar spsi rasti j namie. O jei imsims tvarkyti buto reikalus, nepaklisi pas j anksiau kaip atunt. Ko gero, ji jau bus kur nors ijusi. Tai sakydamas, jis atidiai stebjo Mosk. - K gi, mginsim laim, - nenusileido Moska. Jiedu pam po lagamin ir ijo i pastato aiktel, kur stovjo Edio dipas. Prie paleisdamas varikl Edis pasisuko Mosk ir tar: - Nors tu ir neklausi, bet vis tiek pasakysiu. A niekad nemaiau jos nei karinink ar savanori klubuose, nei su kokiu kareiviu. I viso niekad jos nemaiau. - Kiek patyljs, jis suktai pridr: - Bet kain ar tu btum norjs, kad a jos iekoiau.

4
J I E M S V A I U O J A N T per Noitat, o paskui tiltu Brmeno centr, Moska pamat pirmj pastam orientyr. Tai buvo banyios varpin, kurios boktas atrod lyg ligos sustas knas: pilis vos ne vos laiksi ant plonyio akmens ir tinko silelio. Paskui kelias jo pro masyv policijos nuovados pastat - ant tamsiai ali jo sien vis dar matsi balti sprogimo randai. vachhauzo Kariuomens gatve jie pervaiavo kit miesto pus, kur kadaise buvo turtingj kvartalai. Namai ten iliko beveik nepaliesti, ir dabar juose sikr okupacins pajgos. Moska mst apie alia sdint mog. Edis Kazinas anaiptol nebuvo romantikas. Kiek Moskai buvo inoma - prieingai. Moska prisimin, kaip kart, kai jie abu dar buvo kareiviai, Edis aptiko mieste visai jaunut, bet labai anksti subrendusi belg mergyt, daili kaip porceliano llyt. Jis apgyvendino j maame, belangiame kareiviko buto kambarlyje ir sureng pasismaginim. Mergyte pasinaudojo trisdeimt su virum tame name apsistojusi kareivi - tris dienas ji neijo i kambario. Laukdami savo eils, vyrai priekambaryje ir virtuvje pliek kortomis. Mergyt buvo tokia avi ir gerut, kad kareiviai m j lepinti, kaip vyrai stengiasi palepinti nias monas. Jie vogdavo kiauinius, kiaulien, kump ir paeiliui ruodavo jai pusryius. Jie tempdavo jai i valgyklos maist pietums ir vakarienei. Ji juoksi ir idykavo, nuoga sddama lovoje ir valgydama i atneto padklo. Bet kuriuo paros metu jos kambaryje vis kas nors bdavo, ir mergyt visiems buvo be galo meili. Tik dl vieno dalyko ji buvo usispy-

50

MARIO PUZO

rusi: Edis Kazinas kasdien bent vien valand turdavo praleisti su ja. Ji vadindavo j Tiu. Ji tokia daili, kad irdis neleido jos vien sau pasilikti, - sakydavo Edis. Bet Moska nepajg pamirti niekingo pasitenkinimo gaidels jo balse. I Kunigaiki aljos jie pasuko Meco gatv ir pakliuvo pavs: iilgai gatvs besirikiuojantys akoti mediai ustojo vakarop krypstani saul. Edis sustabd automobil prieais keturi aukt i pairos nauj mrin nam su vejele prie jimo. tai ia, - tar jis, - geriausias Brmeno bendrabutis viengungiams amerikieiams. Vakaro saul tamsiu raudoniu nuda pastato sienas, gatv skendjo elyje. Moska pam abu lagaminus bei sportin krep, ir Edis Kazinas pirmas patrauk prie dur. Tarpduryje juos pasitiko vokiet kved. ia frau Majer, - tar Edis ir apkabino j per liemen. Frau Majer buvo beveik keturiasdeimtmet, labai viesi blondin. Turjo neprilygstam figr, kuri atrod tarsi nutekinta - ji daugel met buvo idirbusi plaukimo trenere Bunddeutscher Maedel. Jos veidas atrod draugikas, bet kakoks tuias - tok spd dar sustiprino didiuliai ir labai balti dantys. Moska linkteljo, o ji tar: Labai malonu jus matyti, pone Moska. Edis tiek daug apie jus pasakojo. Jie ulipo laiptais trei aukt, frau Majer atrakino vieno kambario duris ir atidav rakt Moskai. Kambarys buvo didiulis. Viename kampe stovjo siaura lova, kitame - milinika baltai dayta spinta. Pro du didelius langus spindo paskutiniai besileidianios sauls spinduliai, paskui stojo ilga vasaros prieblanda. Daugiau kambaryje nieko nebuvo. Moska pastat lagaminus ant grind, o Edis atsisdo ant lovos ir tar frau Majer: Paauk Jergen. Frau Majer pasak: Drauge atneiu ir paklodes bei antklodes.

TAMSOS ARENA

51

Jie igirdo j lipant laiptais vir. - Ne taip jau ia ir puiku, - tar Moska. Edis Kazinas nusiypsojo. - Mes turim ia tok burtinink. Tai vyrukas, vardu Jergenas. Jis visk sutvarkys. Jiems belaukiant, Edis t papasakojo Moskai apie j bendrabut. Frau Majer buvo puiki kved, visada pasirpindavo, kad netrkt karto vandens, kad atuonios tarnaits stropiai valyt kambarius ir (atskirai susitarus su frau Majer) variai iskalbt skalbinius. Ji pati gyveno dviejuose puikiai apstatytuose kambariuose mansardoje. - Ten a praleidiu didium laiko, - aikino Edis, - bet, man regis, ji dulkinasi dar ir su Jergenu. Mano kambarys yra auktu emiau u it, tai, dkui Dievui, mudu negalim vienas :o priirti. Prieblanda pamau tirtjo, ir Moska vis nekantriau klaussi, kaip Edis postringauja apie bendrabut, tarsi is bt buvs jo nuosavas. Amerikieiams, gyvenantiems Meco gatvje, Jergenas nepamainomas mogus, tikino Edis. Jis moka taip sutvarkyti vandens siurbl, kad net virutinio aukto gyventojai gali mgautis voniomis. Jis daro des porcelianui, kur amerikieiai siunia namo, ir taip gerai sugeba visk supakuoti, kad dkingi gimins Amerikoje niekuomet nesiskundia gav duenas. Jergenas su frau Majer - puiki komanda! Edis vienintelis inojo, kad dien jiedu patyliukais plia kambarius. Vienur nudiauna ortus, kitur - kojini por, dar kitur - kelet rankluosi ar nosini. Amerikieiai isiblak, niekuomet gerai neino, kiek ir ko turi. I labiausiai isiblakiusi gyventoj kambari galima pasisavinti piln ir apypiln pakel cigarei. Utat kambarius tvarkanios tarnaits grietai priirimos, kad nieko nepaimt. - Dl Dievo, - nebeitvr Moska, - tu gi inai, kad a noriu i ia dingti. Paskubink tuos bous! Edis prijo prie dur ir kteljo: - Ei, Majer, greiiau! Tada paaikino Moskai:

52

MARIO PUZO

- Ji turbt greitosiomis sugul su Jergenu. Ji itai baisiai mgsta! Jiedu igirdo j leidiantis laiptais. Ji eng vidun su glbiu patalyns; i paskos jo Jergenas. Rankoje jis laik plaktuk, burnoje turjo sikands kelet vini. Tai buvo neauktas lieknas vokietis, vidutinio amiaus, bet energingas, dvjo darbinius drabuius ir amerikietikus chaki spalvos kareivikus markinius. Jis atrod ramus, orus ir imanantis savo darb, ir bt kls pasitikjim, jei ne paakiuose susimetusios rauklels, kuriose slypjo nemaai gudrumo ir klastos. Jis paspaud rank Ediui Kazinui ir atsisuko pasveikinti Moskos. Moska i mandagumo irgi paspaud jam rank. Okupacin armija darosi itin draugika, pagalvojo jis. - A iuose namuose vis gal meistras, - tar Jergenas, pabrtinai mgaudamasis ia fraze. - Kai jums ko nors reiks, tik pasakykit man. - Man reikia didesns lovos, pasak Moska, keleto bald, radijo, ir dar ko nors - paskui sugalvosiu. Jergenas atsiseg savo chaki spalvos markini kien ir isitrauk pietuk. - inoma, - gyvai pritar jis, - itie kambariai labai prastai apstatyti. Tokios taisykls. Bet a jau daugeliui js draug esu pagelbjs. Kokio norit radijo - didelio ar mao? - Kiek kainuos? - paklaus Moska. - Nuo penki iki deimties dui. - Pinigais, pasak Moska. - Neturiu cigarei. - Amerikos doleriais ar ekiais? - ekiais. - inot, - i lto m dstyti Jergenas, - man regis, jums reikt radijo, poros stalini lemp, keturi ar penki kdi, sofos ir didels lovos. A jums visa tai gausiu, o apie kain pasineksim vliau. Jei dabar neturit cigarei, galiu palaukti. A biznierius ir inau, kada duoti skolon. Be to, js - pono Kazino draugas. - Puiku, - atsak Moska.

TAMSOS ARENA

53

Jis nusivilko iki puss ir atseg mlynj sportin krep, kuriame buvo muilas ir rankluostis. - J e i norsite, kad jus apskalbt, pasakykite man. A paliepsiu tarnaitei, - nusiypsojo jam frau Majer. Jai patiko ilgas Moskos liemuo su rykiu baltu randu, kuris, paman ji, turbt eina ligi pat kirknio. - Kiek tai kainuos? - paklaus Moska. Jis atidar lagamin ir isim drabui pamain. - O, k js, mokti nereikia. Duosit man kelet okolado plyteli per savait, o a jau pasirpinsiu, kad tarnaits bt patenkintos. - Gerai, gerai, - nekantriai nutrauk j Moska. Tada kreipsi Jergen: - Pasistenkit visk gauti rytoj. Kai vokieiai ijo, Edis Kazinas su apsimestiniu priekaitu papurt galv. - Laikai pasikeit, Valteri, tar jis. Okupacija perjo nauj pakop. Su tokiais monmis, kaip frau Majer ir Jergenas, dabar reikia elgtis pagarbiai, sveikinantis paduoti rank ir visada, visada pavaiinti juos cigarete, kai nori k nors gauti. Jie gali mums gerai pasitarnauti, Valteri. - Eina jie po velni! burbteljo Moska. - Kur prausykla? Edis Kazinas nusived j koridoriumi. Prausykla buvo didiur. su trimis kriauklmis ir didiausia kada nors Moskos matyta vonia, su klozetu, greta kurio stovjo stalelis, nukrautas urnalais amerikietikais laikraiais. - Klas! - kteljo Moska. Jis m praustis, o Edis, nusprends palaikyti kompanij, atsisdo ant klozeto. - Parsivesi ia savo mergin? paklaus Edis. - Jeigu j rasiu ir jeigu ji nors grti pas mane, - atsak Moska. - Eini vakar pas j? Moska nusiluost ir stat peiliuk skustuv. - Aha, atsak jis ir pavelg pro pravir lang. Buvo beveik sutem. - Pamginsiu vakar. Edis pakilo ir eng prie dur.

54

MARIO PUZO

- Jei neidegs, kai gri, ueik pas frau Majer, gausi igerti. Jis pliaukteljo Moskai per pet. - O jei viskas bus gerai, tai rytoj ryte susitiksim bazje. - Jis ijo i prausyklos ir nuingsniavo koridoriumi. Liks vienas, Moska pajuto nenugalim nor mesti skustis, grti kambar ir gulti miegoti arba ulipti vir pas frau Majer ir vis vakar gerti su Ediu. Jam nesinorjo eiti i ia ir iekoti Helos - vl smoningai prisimin jos vard. Taiau prisivert nusiskusti ir susiukavo plaukus. Prijo prie prausyklos lango ir atlapojo j ligi galo. Skersgatvis buvo beveik tuias, bet toliau, palei griuvsius, pamat tamsiai apsirengusi moter, kurios pavidalas neaikiai juodavo prietemoje. Ji pe en bei ten griuvsiuose prasikalusi ol ir jau turjo nema glb. O ariau, beveik po pat langu, jis pamat eim - vyr, mon ir du maus berniukus, mrijanius sien, kuri tebuvo gal apie pd aukio. Berniukai neiojo i ratuk apduusias plytas, kuri buvo prirankioj miesto griuvsiuose, o vyras su mona ta ir gludino jas, kad tikt mr. Namo pamat rmintas vaizdas giliai sir Moskai atmint. Visikai sutemo ir gatv su monmis virto vientisa mase, krutania dar gilesnje ir didesnje tamsoje. Moska gro savo kambar. Jis isitrauk i lagamino butel ir gerokai trukteljo. Rengsi kruopiai, galvodamas, jog tai pirmas kartas, kai ji pamatys j be uniformos. Apsivilko viesiai pilk kostium ir baltus markinius atvira apykakle. Kambaryje visk paliko kaip buvo: lagaminai atidaryti, bet neikraustyti, ant grind nevars drabuiai, skutimosi reikmenys nerpestingai numesti ant lovos. Dar kart usivert butel, tada nubgo laiptais emyn ir ijo ilt, tvanki vasaros nakt. Jis suspjo tramvaj, ir kontrolierius papra cigarets, ikart pains, kad Moska - amerikietis. Moska pavaiino j cigarete ir m atidiai stebti visus prieinga kryptimi vaiuojanius tramvajus: paman, kad Hela galbt jau ijo i nam ir vaiuoja kur nors praleisti vakaro. Retkariais jam pasirodydavo, kad pamat j, kad kokios nors merginos nugara ar profilis visai kaip jos. Tada jis visas sitempdavo ir susijaudindavo, nors nebdavo tikras.

NeReaLus

55

Ilips i tramvajaus ir pasuks pastama gatve, nebeprisimin jos namo, todl gavo skaityti gyventoj sraus prie kiekvien dur. Suklydo tik kart, nes jau antrame srae perskait jos vard. Jis pasibeld, palauk por minui ir pabeld dar kart. Durys atsidar, ir koridoriaus prieblandoje Moska atpaino senut namo savinink. Ji atrod suvargusi, kaip ir visos pagyvenusios moterys bet kurioje alyje: ili plaukai, glotniai suukuoti ir prisegti, sena juoda suknel, apsitryns alis. - Ko js norjote? - paklaus ji. - Ar froilen Hela namie? Moska pats nustebo, kaip lengvai jam seksi kalbti vokikai. Senut nepaino jo ir netgi nesuprato, kad jis ne vokietis. - Praom ueiti, - pakviet ji, ir Moska nusek paskui j blausiai apviestu koridoriumi. Prijusi prie kambario dur, senut pabeld ir tar: - Froilen Hela, pas jus sveias, vyrikis. Pagaliau Moska igirdo jos bals: Hela atsiliep tyliai, bet truput nustebusi. - Vyrikis? - Paskui pridr: - Praom valandl luktelti. Moska atidar duris ir eng kambar. Ji sdjo nugara j ir mgino paskubomis susisegti k tik iplautus plaukus. Ant stalo prieais j guljo pilkas duonos kepalas. Palei sien stovjo siaurut lova, prie jos - naktinis stalelis. Jam beirint, Hela baig kaiioti plaukus smeigtukus ir paiupo kepal, nordama padti j spint. Tada pasisuko ir ivydo prie dur stovint Mosk. Moska pamat, koks iblyks, kaultas beveik kaip skeleto jos veidas, o knas dar labiau sulyss nei anksiau. Ji ileido i rank duon ir kepalas dunksteljo medines linkusias grindis. Jos veide nesimat jokios nuostabos, ir akimirk jam pasirod, kad jos iraikoje mkteljo apmaudas ir net ioks toks nepasitenkinimas. Paskui jos bruous ikreip skausmas ir irdgla. Moska eng artyn ir sum j u smakro - veidas tarytum susitrauk, per j upeliais pasipyl aaros. Hela panarino galv ir sikniaub jam pet. - A noriu tave matyti, - tar Moska. - Leisk pairti tave.

56

MARIO PUZO

Jis norjo atloti jos galv, bet ji tik spaudsi prie jo. - Nieko, nieko, - ramino jis, - a tik norjau tave nustebinti. Ji tebekkiojo, tad jam beliko tik laukti ir valgytis po kambar: siaurut lova, senovika spinta, o ant stalelio - padidintos ir rmintos jo dovanotos nuotraukos. Vienintel stalin lempa skleid blausi, lidn, gelton vies, kambario sienos ir lubos buvo dubusios nuo jas uvirtusi griuvsi svorio. Hela pakl galv, juokdamasi pro aaras. - Ak tu, - kteljo ji, - kodl tu neraei? Kodl man nepraneei? - Norjau tave nustebinti, - pakartojo jis. Jis pabuiavo j, ir Hela, glausdamasi prie jo, vos girdimai sunibdjo: - Kai pamaiau tave, pamaniau, kad tu mirs, o a sapnuoju arba ijau i proto, a neinau, ir a taip baisiai atrodau, k tik isitrinkau galv. Ji nuvelg savo itampyt, nublukus chalat, paskui vl pakl akis ir pairjo jam veid. Moska pamat paakiuose tamsius ratilus - tarsi visa veido spalva bt itekjusi ir susitelkusi po akimis, tokie jie buvo pajuod. Jis perbrauk ranka jos negyvus, lapius po plovimo plaukus. Jos knas atrod sitemps ir kampuotas. Ji nusiypsojo, ir burnos one Moska pamat varpl. Jis paglost jai skruost ir paklaus: - Kas ia? Ji sumio. - Tai dl vaiko, - atsak. - Ikrito du dantys. Ji nusiypsojo jam ir paklaus kaip maa mergait: - Ar as labai negrai? Moska i lto papurt galv. - Ne, - tar jis, - ne. - Paskui atsimin paklausti: - O kaip vaikas? Tu jo atsikratei? - Ne, - atsak Hela. - Jis gim neineiotas ir tegyveno vos kelet valand. A tik prie mnes ijau i ligonins. Tada, inodama, kaip jis imoks niekuo netikti, Hela prijo prie stalo ir itrauk i staliaus pluot popieri, perrit sena vir-

TAMSOS ARENA

57

vute. Pavariusi juos, padav Moskai keturis oficialius dokumentus. - Paskaityk, - tar ji. Ji nesieid ir nesupyko - ji inojo, kad pasaulyje ir laike, kur jiems tenka gyventi, btina pateikti rodymus, nes niekas niekuo nebetiki. Oficials visokiausi biur antspaudai isklaid Moskos abejones. Jam beveik pagailo supratus, kad Hela nemelavo. Ji prijo prie spintos ir itrauk krv drabuli. Po vien kilnojo mayius markinlius, varkelius, kelnytes. Kai kurios mediagos ir spalvos Moskai buvo pastamos. Jis suprato, kad ji nieko negaljo gauti, todl sukarp savo sukneles, netgi baltinius ir persiuvo juos mayliui. - A inojau, kad bus berniukas, tar ji. Staiga Mosk upldo baisus pyktis. Jam buvo pikta, kad ji dav savo veido spalv, laun ir pei apvalum, dantis, taip sumaniai sukarp ir persiuvo drabuius, - ir u visa tai nieko negavo! Moska suprato, jog gro atgal todl, kad jam, o ne jai, to reikjo. - Kvailyst, isprdo jam, velniai raut, kokia kvailyst! Moska atsisdo ant lovos, Hela prisdo greta. Kur laik jie abu sumi stebeilijo tui stal, vienintel kd, sutrkinjusias sienas ir dubusias lubas. Paskui abu sujudjo ir i lto, tarsi atlikdami senovin genties ritual - lyg pagonys, mginantys suginti sandr su neaikiu grsmingu dievu ir neinodami, ar tas sandris atne vargus, ar skm, - isities ant siauruts lovos ir m myltis: j pagaliau apm alkoholio, kalts jausmo ir sins grauimo sukelta aistra, o ji atsidav jam i meils, velnumo, tvirtai tikdama, kad is aktas geras, kad tai jiems abiem atne laim. Ji itvr skausm, kur jis suteik dar ne visai pagijusiam jos k jo iauri aistr ir netikjim nei ja, nei savim, nei kuo nors kitu, inodama, kad i vis jo sutikt moni jam reikalinga tik ji jos tikjimas, jos knas, jos meil ir pasitikjimas juo.

5
TA A N T R O J I taikos vasara Moskai prabgo greitai. Darbo aviacijos bazje beveik nebuvo, atrod, kad jis reikalingas ten tik tam, kad palaikyt draugij Ediui Kazinui, klausytsi jo istorij ir uglaistyt skandalus, kai Edis taip nusigerdavo, jog nebegaldavo pasirodyti darbe. Edis Kazinas irgi nepersidirbdavo. Leitenantas Fort usukdavo kas ryt kelioms minutms pasirayti popieri, o paskui eidavo skrydi valdymo tarnyb kaulyti, kad leist paskraidyti, ir vis dien praleisdavo plepdamas su kitais laknais. Po darbo Moska su Volfu ir Ediu, o kartais - ir su Gordonu vakarieniaudavo Rotus rsyje" - oficialioje ueigoje amerikieiams karininkams ir civiliams, dirbantiems Brmene. Vakarus jiedu su Hela leisdavo savo kambaryje: skaitydavo, tysodami ant sofos, o radijas tyliai grodavo meloding muzik, transliuojam vienos vokiei stoties. Kai iblsdavo paskutiniai iltos vasaros dienos atvaitai, jiedu pavelgdavo vienas kit, nusiypsodavo ir eidavo miegoti. O radijas dar grodavo iki vlumos. J aukte buvo labai ramu, bet apaioje kasnakt vykdavo pobviai. Vasaros vakarais Meco gatv uliedavo i radijo imtuv sklindanti muzika, o prieais pastat, garsiai cypdami stabdiais, vienas po kito stodavo dipai, pilni prisikim amerikiei gelsvai aliomis civili uniformomis ir daili, plikakinki vokietaii, kurios sddavo sitaisiusios amerikieiams ant keli ir aiiai spygaudavo. Juokas ir tauri skimbiojimas liedavosi gatv, o pro al skubantys praeiviai smalsiai, bet atsargiai griodavosi langus. Vliau pasigirsdavo girti Edio Kazino keiksmai, kai jis

TAMSOS ARENA

59

prieais pastat stumdydavosi su kuria nors i savo mergin. Pasitaikydavo, kad linksmybs baigdavosi gana anksti, ir bdavo girdti, kaip gaivus vasaros nakties vjelis, sumis su skaldos kvapu, iurena gatvje augani medi lapus. Sekmadieniais Hela su frau Majer ruodavo pietus Majer mansardoje. Paprastai tai bdavo triuis arba antis, kuriuos Edis arba Moska nuvaiav isiderdavo netolimoje fermoje, su vieiomis ten pat pirktomis darovmis. Dar bdavo pilkos vokikos duonos, o pabaigai amerikietikos kavos ir led. Pavalgius Hela ir Moska palikdavo Ed su frau Majer girtuokliauti, o palys eidavo pasivaikioti - per vis miest aliuojanius lygius umiesio laukus. Moska rkydavo cigar, Hela vilkdavo vienus i jo balt krakmolyt markini atraitytomis aukiau alkni rankovmis. Jiedu eidavo pro policijos pastat, ant kurio aliai dayt betonini sien dar buvo matyti pilki sprogimo palikti randai ir kiek toliau stovint Varpo" nam, kuriame dabar buvo amerikiei Raudonojo Kryiaus klubas. Aiktje prieais j nuolat sukiodavosi vaikai, kaulijantys cigarei ir okolado. Apep vyrai vermachto kepurmis ir apiplyusiais, iblukusiais uniforminiais varkais pagriebdavo nuork, vos tik kuris i atsiliejusi sien amerikiei kareivi spdavo j numesti. Amerikieiai dykindami stebjo moteris, kol nusiirdavo koki froilen, o ios i lto, tingiai eidavo pro al, paskui, apsukusios pastat, inirdavo vl, tada dar ir dar syk, ir pastami veidai lyg karuselje vienas po kito slinka v o pro atidius ir smagiai nusiteikusius stebtojus. ilt vasaros popiet aikt atrodydavo panai gyvai kunkuliuojant turg, ir sunku bdavo patikti, jog iandien sekmadienis - nelikdavo n pdsako sekmadieninio tingulio ir ramybs. Didiuliai gelsvai rudi kariuomens autobusai ir purvu nutakyti sunkveimiai kas kelios minuts suko aikt, vedami okupacins kariuomens brius i aplink Bremen esani kaimeli, o kai kurie atvaiuodavo net i Brmerhafeno. Amerikieiai atrod labai dailiai: uniformos ilygintos, kelns tvarkingai sukitos nublizgintus raudonmedio spalvos kareivikus batus. Pasitai-

60

MARIO PUZO

kydavo ir angl, leipjani nuo kaitros su savo storomis vilnonmis uniformomis ir beretmis. Baisokai atrodantys Amerikos prekybos laivyno jreiviai apdriskusiomis kelnmis ir murzinais megztiniais, o kai kurie dar ir apl per amius nekarpytomis barzdomis paniur laukdavo, kol karo policija patikrins j dokumentus ir jie gals eiti vid. Retsykiais vokiei policininkai pablukusiomis kareivikomis uniformomis aiktje pamgindavo vesti tvark: ivaikydavo elgetaujanius vaikus, ir ie sprukdavo onines gatves, o apepusius nuork mediotojus nustumdavo tolimiausi aikts kamp, kur ie sitaisydavo ant vokiei Ryi pastato laipt. Sukanios ratu froilen kiek paspartindavo ingsn, taiau j niekas neliesdavo. Moska Raudonajame Kryiuje nupirkdavo sumutini, ir jiedu su Hela eidavo toliau, neami minios, traukianios miesto park. Prieai i pratimo sekmadieniais irgi dar eidavo pasivaikioti. Vokieiai vyrai ingsniuodavo oriai, vaizduodami eimos galvas, kai kurie laik sikand tuias pypkes. Moterys stumdavo kdiki veimlius, o vyresni vaikai rimtai ir lyg truput pavarg pdino pirmi. Dvelkdavo velnus popiets vjelis, keldamas griuvsi dulkes, kurios sklaidydavosi vasaros sauls spinduliuose ir ilgai nenussdavo, tad visas miestas atrod tarsi aptrauktas lengvo auksinio ydo. Gal gale perj neaprpiam rausv griuvsi plyn, itisus plotus su eme sulygint nam, kur po kojomis grikjo plyt duenos, skeveldros ir gelgaliai, jiedu isiverdavo umiest ir eidavo, kol pavargdavo, o tada sukrisdavo pailsti aliame veliame lauke. ia jie ilsdavosi, miegodavo, valgydavo atsinetus sumutinius, o jei vieta bdavo pakankamai nuoali, - velniai pasimyldavo tuiame juos supaniame pasaulyje. Kai saul imdavo krypti vakarus, jiedu patraukdavo atgal miest. Griuvsi plotus jau dengdavo prieblanda, ir prij aikt jiedu pamatydavo amerikiei kareivius, besiskirstanius i Raudonojo Kryiaus pastato. Nugaltojai jau bdavo sots sumutini, led, kokakolos, pingpongo ir profesionalaus, nuglaistyto savo eimininki draugikumo. Gatvje kareiviai stoviniuodavo

TAMSOS ARENA

61

pulkeliais, tarsi bt trainiojsi po savo gimtojo miesto skersgatvius. Pro al ingsniuojani froilen gretos praretdavo, ir ukariautojai su nugaltosiomis drauge traukdavo pilnais skeveldr skersgatviais apgriuvusius kambarius sutrkinjusiuose namuose, o jei nebdavo laiko - tiesiog smukdavo tamsius lyg urvai rsius. Tamsioje ir beveik nuiuvusioje aiktje belikdavo tik keletas itverming elget, vienas kitas vaikas ir brelis pavargusi mergin, kurios pagaliau liaudavosi sukusios ratus. Tarsi baigiantis karnavalui, i pastato pasklisdavo tyli muzika, kuri uliedavo tamsoje skendini aikt ir apgaubdavo pavargusias figras, o paskui prasiskverbdavo pro griuvsius Vzerio pakrantje ligi pat ramiai tekanios ups. Eidami krantu, Hela ir Moska girddavo muzik u nugaros, o patys velgdavo mnesienoje mkanius griuvsius kitoje ups pusje. Meco gatvje frau Majer ir Edis Kazinas jau laukdavo j su arbata ir sausainiais; kartais Edis girtas drybsodavo ant sofos, taiau igirds j balsus atsipeikdavo. Jie visi gerdavo arbat ir patyliukais nekuiuodavosi, kvpdami gaivi velnios vasaros nakties ramyb ir jausdami pamau kylant snaudul ramaus, gilaus miego prana.

6
KAMBARYJE G R E T A Moskos gyveno nedidukas kres-

nas civilis, dvintis prastin gelsvai ali uniform. Taiau ant jos puikavosi baltas mlynas antsiuvas su raidmis J A P K . Namo gyventojai retai j matydavo, ir niekas jo nepainojo, taiau vlai nakt bdavo girdti, kaip jis vaikioja po kambar ir tyliai groja radijas. Vien vakar jis pavjo Mosk savo dipu. Jie abu vaiavo Rotus rs" vakariens. Jo vardas buvo Leo, jis dirbo Jungtiniame Amerikos paskirstymo komitete - pagalbos ydams organizacijoje. Jos pavadinimo pirmosios raids buvo baltais daais uraytos ir ant jo dipo. Jiems vaiuojant Brmeno gatvmis, Leo garsiai, su angliku akcentu kreipsi Mosk: - Ar mes buvome kur nors susitik? Regis, esu jus mats! - Nuo pat karo pabaigos dirbu karinje administracijoje, atsak Moska. Buvo tikras, kad jiedu niekur nebuvo susitik. - A, tai js vet anglis Gron, tiesa? - suuko Leo. - Taip, nustebs patvirtino Moska. - A ten gyvenau, buvau dipukas, - vypteljo Leo. - Js ne per geriausiai tvarkts. Ne vien savaitgal likdavom be karto vandens. - Kur laik turjom sunkum, - atsak Moska. - Man teko tai sutvarkyti. - Taip, inau, - nusiypsojo Leo. - Faist metodai kartais praveria. Jiedu pavakarieniavo drauge. Geresniais laikais Leo tikriausiai bt buvs gana apknus. Jis turjo kump nos, stambi bruo

TAMSOS ARENA

63

veid, kurio kairioji pus nervingai trkiojo. Jo judesiai buvo staigs ir greiti, taiau nevikrs ir menkai koordinuoti - kaip mogaus, kuris niekuomet nesportavo. Jis visikai nieko neiman apie sport. Jiems gurknojant kav, Moska paklaus: - Kuo gi usiima js organizacija? - Tai UNRRA* projektas, - atsak Leo. - Mes skirstome las ir produktus ydams, kurie yra stovyklose ir rengiasi ivykti i Vokietijos. A pats atuonerius metus ibuvau Buchenvalde. Seniai labai seniai, - pagalvojo Moska, - tais laikais, kuri jau nebra, tai buvo viena i pagrindini prieasi, dl ko jis ijo kariuomen, kovoti prie koncentracijos stovyklas. Taiau tai buvo ne jis, tai buvo tas vaikinas i nuotraukos, kuris toks brangus Glorijai, motinai ir Alfui. Visa tai prisiminus, sukilo keistas jausmas - lyg sumiimas, lyg drovumas, - nes visa tai jam jau nma neberpjo. -Taip, - pasakojo Leo, - pakliuvau ten bdamas trylikos met. Jis atsiraitojo rankov: ant rankos tarsi spaustas matsi raudonu raalu iraytas eiaenklis numeris, o prieais j - neaiki raid. - Tvas irgi buvo ten. Mir keleri metai iki stovyklos ilaisvinimo. - Js puikiai kalbat anglikai, - pagyr Moska. - Niekas nepagalvot, kad js vokietis. Leo ypsodamasis pavelg j ir skubiai, nervingai tar: - Ne, ne, a ne vokietis. A ydas. - Jis kur laik patyljo. inoma, buvau vokietis, bet ydai ilgiau negali likti vokieiais. - Kodl js neivykote? paklaus Moska. - Turiu ia labai ger darb. Galiu naudotis visomis amerikiei lengvatomis ir puikiai udirbu. Be to, dar neapsisprendiau, kuri al vykti: Palestin ar Jungtines Valstijas. Labai sunku nusprsti. Jiedu ilgai kalbjosi, Moska gurknojo visk, o Leo - kav. Vienu metu Moska pasijuto bepasakojs Leo apie sport: jam
* S N O pagalbos ir atkrimo administracija (United Nations Relief and Rehabilitation Administration).

MARIO PUZO

nuoirdiai norjosi, kad is vyrukas suprast, koks nuostabus dalykas sportuoti, - juk jo vaikyst ir jaunyst prajo koncentracijos stovykloje, ir visa tai i jo pavogta, prarasta negrtamai. Moska band perteikti t nuostab jausm, kai veriesi mesti kamuolio krep. Kaip smagu - apdumi gynj, lengvai paoki ir dedi kamuol i viraus; koks svaigus tas aidimo skurys, lakstymas iltomis medinmis sporto sals grindimis, ir kaip gera baigus nuplauti prakait ir nuovarg po gaiviu duu. O paskui eini gatve, visas knas atsipalaidavs, neiesi mlyn sportin krep ir inai, kad tavs ir tavo draug ledainje jau laukia mergaits. O vakare lengvai nugrimzti gil ir ram mieg. Jiems grtant namo, Leo pasak: - A nuolat keliuose: dirbant tok darb tenka daug vainti. Taiau netrukus atals, tai daugiau laiko praleisiu Brmene. Tursim prog artimiau susipainti, kaip manot? Imokysiu jus aisti beisbol, - ypsodamasis paadjo Moska, - kad pasirengtumte gyventi Valstijose. Ir nesakykit keliuose". Tai vokika fraz. Reikia sakyti: kelyje" arba keliauju".

Paskui jis m kai kada vakarais lankytis pas juos: gerdavo kav ir arbat, o Moska mok j loti kortomis - poker, kazino ir rams. Leo niekad nepasakodavo apie savo gyvenim stovyklose ir neatrod prislgtas, taiau jis niekur negaljo ilgai ibti, ir ramus j gyvenimas anaiptol jo neviliojo. Jis artimai susibiiuliavo su Hela ir tvirtino, kad ji - vienintel mergina, kuriai pavyko imokyti j pakeniamai okti. Kai atjo ruduo ir dvirai takus nubarst lapai, o ksmingas gatves uklojo margas aliai rudas kilimas, gaivus varbokas oras ijudino krauj Moskos gyslose ir nuvijo vasaros stingul. Jis m nebenustygti vietoje, kur kas daniau valgydavo Rotus rsyje" ir usukdavo igerti Karinink klub - ias vietas Hela negaljo patekti, nes ji buvo prieas. Grdavo namo vlai ir truput kaus, pavalgydavo riebios sriubos i koncentrat, kurios Hela

TAMSOS ARENA

65

paildydavo jam ant elektrins virykls, o tada umigdavo neramiu miegu. Danai pabusdavo autant ir irdavo, kaip spalio pradios vjas gena per dang pilkus debesis. Matydavo vokieius darbininkus, paskubom kitinanius link gatvs kampo, kur sustodavo tramvajus, veantis miesto centr. Vien ryt, taip jam bestovint prie lango, Hela atsikl ir atsistojo greta. Ji vilkjo trumpus markinlius, kuriuos dvdavo vietoj naktini. Viena ranka ji apkabino Mosk, ir jie abu m irti emyn gatv. - Neima miegas? - miegstu balsu sumurmjo ji. - Tu visada taip anksti keliesi. - Man regis, mes turtume daugiau kur ieiti. Toks eimynikas gyvenimas mane dusina. Moska irjo, kaip Meco gatve ritasi rud lap skurys ir nukloja purvin dvirai tak po mediais. Hela prisiglaud prie jo. - Mums reikia vaiko, tokio mielo maylio, velniai sunibdjo ji. - O Dieve! - kteljo Moska. Fiureris tvirtai kal jums tai galvas! - mons ir prie fiurer vaikus myljo! Ji supyko, kad jis aiposi i kariausio jos trokimo. A inau, daugelis mano, jog kvaila norti vaik. Berlyno panels i prielktuvins aipydavosi i ms, valstiei, kad mes mylime vaikus ir apie juos daug nekame. - Ji pasitrauk nuo Moskos. - Gerai, uteks, eik dirbti, - burbteljo. Moska paband pasinekti protingai. - Tu gi inai, mes negalime susituokti, kol nepanaikintas draudimas. Viskas, k darome, yra neteista, ypa tai, kad gyveni iame name. Kai gims vaikas, tursime persikelti vokiei kvartal, o to jau a neturiu teiss daryti. Yra daugyb dalyk, u kuriuos mane gali isisti atgal Valstijas, o tada negaliau tavs drauge pasiimti. Ji lidnai nusiypsojo jam. - inau, kad antrkart nepaliksi mans ia vienos.

66

MARIO PUZO

Moska apstulbo ir pasipiktino - i kur ji ino?! Jis buvo nusprends, jei kas, gauti padirbtus dokumentus ir gyventi nelegaliai. - Ak, Valteri, - atsiduso ji, - a nenoriu gyventi kaip tie mons apaioje: gerti, okti klube, miegoti ir neturti nieko, be ms pai, kas mus jungt. To, kaip mes gyvename, nepakanka. Ji stovjo prieais, trumpi markinliai vos vos deng klubus ir bamb - atrod labai neoriai ir n kiek nesigdijo. Jis vos ugniau ypsen. - Nieko i to nebus, pasak jis. - Paklausyk. Kai tu ivaiavai, a buvau laiminga, kad tursiu vaik. Maniau, kad man labai pasisek. Nes jei tu btum ir negrs, biau turjusi k mylti. Ar supranti? I visos mano eimos liko tik sesuo, ir ta labai toli. Paskui atsiradai tu, bet tuoj ivykai, ir a likau viena. Neturjau nieko, kam biau norjusi padaryti k nors gero, nieko, dl ko bt verta gyventi. Ar gali kas nors bti baisiau? Apaioje i pastato alt gatv ijo keletas amerikiei, atsirakino savo dipus ir m ildyti variklius. Pro udarus langus girdjosi trksmingas j gaudesys. Moska apglb Hel viena ranka. - Tu dar ne visai sveika. - Jis nuvelg jos liesut, pusnuog kn. - Nenoriu, kad tau kas nors atsitikt. - Itarus iuos odius, j pervr baim, kad ji gali dl kokios nors prieasties j palikti, ir tada pilkais iemos rytais teks vienam stovti prie lango tuiame kambaryje, o kaltas kakokiu nesuprantamu bdu bus jis pats. Jis staiga pasisuko j ir velniai tar: - Nepyk ant mans. Palauk truput. Ji prisiglaud prie jo, paskui tyliai pasak: - I ties tu pats savs bijai. Ir turbt tai inai. A matau, kaip tu elgiesi su kitais monm ir kaip - su manim. Visi mano, kad tu baisiai nedraugikas, baisiai... ji paiekojo velnesnio odio, kad jis nesupykt, - baisiai iurktus. O a inau, kad tu ne toks, tikrai ne. Negaliau n sivaizduoti geresnio vyro, niekad. Kartais frau Majer ir Jergenas, jei pasakau k gero apie tave, taip keistai pasiiri vienas kit. O, a inau, k jie galvoja! - Ji kalbjo

TAMSOS ARENA

67

piktai, kaip visos moterys, kai jos mgina apginti brang mog nuo viso pasaulio, o tas pasaulis niekaip negali suvokti, u k gi jos j myli. - Jie nieko nesupranta. Jis pam j ant rank, paguld atgal lov ir uklojo antklode. - Tu peralsi, - pasak. Pasilenk pabuiuoti jos prie ieidamas darb. - Tu gausi visk, ko nori, - paadjo jis ir nusiypsojo. - Ypa jei tai taip lengva. Ir nebijok, kad jie privers mane ivaiuoti. A niekaip nesileisiu i ia igrdamas, - A nebijosiu, - nusijuok ji. - Lauksiu tavs vakar.

7
K A I J I E E N G vokiei naktin klub, orkestras grojo greit oki muzik. Tai buvo ilgas staiakampis kambarys, nupliekstas rykios baltos viesos. Sienos buvo nuteptos kalkmis, o auktos skliautuotos lubos teik erdvumo spd - sal atrod panai katedr. Anksiau ia buvo mokyklos auditorija, taiau likusi pastato dal sugriov sprogimas. Kds buvo kietos, kai kurios - sulankstomos, stalai irgi pliki ir nedails. Joki puomen. Patalpa buvo sausakima ir padavjai nebespjo patys aptarnauti daugelio staliuk - teko prayti vien klient, kad perduot grimus kitiems. Volf ia gerai painojo, ir jie nusek paskui jo kresn figr prie stalo pasienyje. Pavaiins visus aplinkinius cigaretmis, Volfas kteljo padavjui: - eis Gryno! Padavjas linkteljo ir nuskubjo atneti. Frau Majer pakreip savo viesiaplauk galv ir m dairytis po sal. - ia ne itin jauku, - pareik ji. Edis patapnojo jai per rank. - Vaikuti, ie mons juk pralaimjo kar. Moska nusiypsojo Helai. - Ne taip jau blogai, ar ne? Ji linkteljo galv:

napso! - ir spraud jam

deln kas liko pakelyje.

TAMSOS ARENA

69

- Vis iokia tokia permaina, - pasak. - Galiu gi pairti, kaip linksminasi mano tautieiai. Moska nepajuto kalts gaidels jos balse, taiau Edis j pastebjo, ir dailias jo lpas ikreip ypsena. tai kur jos silpnoji vieta, pagalvojo jis, ir staiga j apm pakili nuotaika, savotikas palimas. - Apie i vietel yra itisa istorija, - pareik Volfas. - I pradi jiems teko duoti ky karins administracijos vietimo ministrui, kad pripaint, jog patalpa netinka mokyklai, o paskui - ky kultros ministrui, kad patvirtint, jog ji tinka pramoginiams renginiams. Ir niekas neino, ar ia saugu. - Paskui jis pridr: - Gal gale tai nesvarbu. Po poros dien i skyl vis tiek udarys. - Kodl gi? - nustebo Hela. - Palaukit ir pamatysit, - nutaiss daug inanio mogaus min, atsak Volfas. Leo kaip visada gerairdikai tar: - Pavelkit juos, - jis mosteljo ranka sals gilum. - Gyvenime nesu mats lidnesni moni. Ir jie dar moka u tai, kad itaip nuobodiaut! Visi nusijuok. Padavjas atne igerti. Edis pakl stikl. Graiame jo veide sustingo dirbtinio ikilmingumo iraika. - Palinkkime laims dviem savo draugams, kurie taip puikiai tinka por. Pavelkit juos. Ji - velni pasak princes. Jis - netaytas galvijas. Ji adys jam kojines ir kas vakar lauks jo, pasirengusi paduoti lepetes, o u visa tai kaip atlyg gaus kelet rinktini odeli ir niuks. Draugai mano, tai bus tobula santuoka. Jiedu gyvens drauge imt met, jei tik jis jos neumu anksiau. Visi igr. Moska su Hela ypteljo vienas kitam: jiedu inojo atsakym, ir n vienas i sdinij prie stalo nebt spjs j paslapties. Abi poros nujo paokti nedidel aiktel prieais scen kitame sals gale. Volfas su Leo liko vieni. Volfas gudusia akim apsidair aplinkui.

70

MARIO PUZO

Vir susikimusi moni kilo debesys dm, kurie sklaidsi palubje. Lankytoj sudtis buvo gana marga: pagyvenusios porels, kurios tikriausiai pardav kok senovin bald ir nusprend vien vakar prasiblakyti ir kiek praskaidrinti savo pilko gyvenimo nuobodyb; jauni juodosios rinkos veikjai, artimai pastantys amerikiei kariuomens tiekimo serantus ir karins prekybos tarnautojus, buvo sitais prie stal su merginomis, kurios dvjo nailonines kojines ir dvelk kvepalais; pagyven vyrikiai, besiveriantys prekyba deimantais, kailiais, automobiliais ir kitais brangiais daiktais, sdjo su ne itin prabangiai apsitaisiusiomis merginomis - tai buvo rimtos, ilgamets ir tvirtai apmokamos meilus. Sausakimoje salje vis dlto nebuvo didelio triukmo, mons kalbjosi pusbalsiu. Jie gana retai usisakydavo igerti, o kokio nors maisto i viso nesimat. Orkestras i paskutinij stengsi groti amerikietiko diazo stiliumi, bgnininkas kinkavo keturkampe galva, bandydamas kaip nors pamgdioti ritm sijautusius amerikiei muzikantus. Volfas kelet syki linkteljo prie gretim staliuk sdintiems monms - tai buvo juodosios rinkos veikjai, su kuriais jis prekiavo cigaretmis. Jis neabejojo, kad vos jiems jus vidun, visi tuoj nustat, kad jie amerikieiai: keista, bet pirmas enklas, i ko juos paindavo, buvo kaklaraiiai. Kiti lankytojai irgi buvo gerai apsireng, taiau juodoji rinka kakodl negaljo parpinti kaklaraii, ir mons ryjo neivaizdias apspurusias skareles. Volfas tai sidmjo. Dar vienas bdas nesunkiai usikalti pinigo. Muzika nutilo, visi gro prie stal. Edis, kaits nuo okio ir nuo frau Majer kno artumo, dmiai stebjo Hel: ji atsisdo ir atsirm Moskos kd, udjusi rank jam ant peties. Edis sivaizdavo stangr, balt kn, isikltojus ant rudos kareivikos antklods, ir savo veid, palinkus vir jos dailios, nejudrios galvos. Akimirk buvo tikras, kad jam pavyks, - nors dar neinojo, kaip, - bet staiga vaizdas subyrjo: i roins viesos rato, kuriame grojo orkestras (tai buvo vienintel maloni akiai viesa ioje salje), pasigirdo trys trumpi, sakms trimito signalai.

TAMSOS ARENA

71

Sals esys nuiuvo, baltoji viesa prigeso, tamsoje nebesimat aukt skliautuot lub, ir patalpa pasidar panai urv. scen ibgo keletas mergin, jos oko taip netikusiai, kad kai baig, niekas net i mandagumo nepaplojo. Paskui pasirod onglierius, dar po jo - akrobatai. Tada ijo apkni daininink ir m cypti plonu silpnu balseliu. - O Dieve, kteljo Moska, - nedinams i ia, po velni! Volfas papurt galv. - Palauk truput. Publika vis dar sitempusi kako lauk. Dar syk pasigirdo trimitas, viesos beveik visikai ugeso; scena kitame sals gale virto rykiai geltonu kvadratu, kur i tamsi ukulisi nerpestingai ingsniavo nedidukas judrus vyrukas apvaliu, rausvu, nelyginant guminiu apsigimusio juokdario veidu. J pasitiko plojim audra. Jis m smagiai nekuiuotis su klausytojais, tarsi j nebt skyrusi jokia riba. - Turiu js atsiprayti, kad vakar negalsiu parodyti savo garsiosios programos visos. Niekur nerandu savo uns, Frederiko. - Jis patyljo, nutaiss graud veid, paskui pratrko apsimestiniu pykiu: - Tai bjauru, tai nepakeniama! Idresiravau deimt un, ir visi dingo! Vienas Berlyne. Kitas Diuseldorfe. Ir tai vl. Visada tas pats! - scen ibgo mergina ir kak panibdjo jam aus. Juokdarys linkteljo galv ir skubiai atsigr publik. - Mieli draugai, direkcija pra praneti, kad ikart po io vaidinimo galite usisakyti sumutini su msa. - Jis pamerk ak. - Maisto korteli nereikia, bet kaina, aiku, pasakika. O dabar, kaip sakiau... - Jis nutilo. Jo veide staiga m keistis be galo juokinga nuostaba, igstis, paskui - jis visikai suvok padt, o klausytojai plyo juoku. - Frederikai, mano Frederikai! - suspigo jis ir ilk i scenos. Po kurio laiko vl pasirod, iaumodamas sumutin. Kai juokas kiek aprimo, jis lidnai tar: - Per vlu. Bet jis vis dlto liko tikras draugas. Be galo skanus sumutinis! ir susikimo j burn. Laukdamas, kol nutils plojimai, jis nusiluost lpas ir isitrauk i kiens kakok popiergal.

72

MARIO PUZO

Pakl rank, praydamas tylos, ir prabilo: - iandien visi suka galvas dl kalorij. tai ia raoma, jog mums reikia 1300 kalorij, kad nenumirtume, o karin administracija yra nustaiusi 1550 kalorij norm. Nenoriau kritikuoti valdios, bet vakar ketinu atkreipti js dmes, kaip rpestingai turime elgtis su savo dviem imtais kalorij, kurias gauname viraus. tai kelios paprastos taisykls. Jis m kloti inomus anekdotus apie kalorijas, taiau pasakojo juos taip gyvai, kad sal nesiliov kvatojusi. Jo kalb nutrauk pusplik mergina, kuri okdama ibgo scen ir m sukiotis aplink j. Poktininkas godiai nuvelg j vertinaniu vilgsniu, paskui vien po kito m traukti i kieni mork, nedidel salot g ir sauj pup. Suskaiiavo, lenkdamas pirtus, ir papurt galv. Paskui gteljo peiais ir tar: - Ji i mans atims maiausiai tkstant kalorij. Mergina m glaustytis prie jo, bet jis gestais paaikino jai, kodl negali sutikti. Ji pagrabaliojo uantyje ir itrauk nedidel kek vynuogi. Jis parod: neuteks. Ji m graibyti po savo kelnaites, bet jis kilniairdikai papurt galv atsisakydamas: Atleiskite, negaliu." Kai mergina lidna ijo i scenos, jis teatralikai ities rank ir suuko: - O, kad gauiau bent kart bifteks! Per sal nusirito juoko banga. rauds guminis juokdario veidas tiesiog viet: jis vald vis sal, Smagiai suvaidino kelet parodij: Rudolfas Hesas takosi seilmis ir lsta lyg beprotis, o paskui sprunka lktuvu Anglij. Gebelsas aikinasi monai, kur praleido nakt, prisigalvodamas juokingiausi ir begdikiausi nesmoni; Gringas prisiekinja, kad bombos niekad nekris ant Berlyno ir ia pat neria po stalu, kad neumut krentanios plytos. Kai juokdarys baig vaidinim, publika sukl kurtinanius plojimus ir nenurimo tol, kol jis gro scen. Tada visi ukando ad ir nuiuvo. Jo plaukai buvo uukuoti ant aki, o aukiau virutins lpos juodavo nedidel dmel, panai trumpus siukus. Jis taip surauk savo gumin veid, kad pasidar netiktinai panaus

TAMSOS ARENA

73

Hitler. Stovjo scenos pakratyje, nutaiss pusiau parodin, pusiau rimt iraik. Visa jo figra buvo kupina jgos ir keisto avesio. vilgsniu apmets publik jis garsiai, kad net nuaidjo ligi aukt, skliautuot lub, paklaus: - Norit, kad a griau? Visi apstulb tyljo. Jis stovjo nejuddamas, ir pamau tame nupudruotame veide m rastis klaiki laimjusio Antikristo ypsenl. Publika suprato. Sal tarytum sprogo. Kai kurie irovai suoko ant stal ir kdi ir m rkti: Taip, taip!" Moterys plojo lyg pakvaiusios. Kiti tryp kojomis ar dau stalus kumiais. Sal tiesiog griaudjo, triukmas, atsimus nuo sien, aidjo palubmis. Volfas stovjo ir niriai ypsodamasis per minios galvas velg scen. Moska visk suprato ir atsilos kdje siurbiojo sen. Edis j klausinjo: - Kas darosi? Kas, po velni, ia darosi? O frau Majer kartojo: - Nieko, nieko. Hela per stal pavelg Leo. Jo veidas buvo ramus, tik kairioji pus nervingai trkiojo. Ji iraudo ir nesmoningai papurt galv, tarsi atsisakydama prisiimti bet koki atsakomyb u tai, kas vyksta, ir stengdamasi tame veiksme nedalyvauti. Bet Leo nusisuko nuo jos ir vl m irti scen. Guminis juokdario veidas atgavo prastin iraik, ir nusilenkdamas jis nubrauk nuo kaktos plaukus. Iliuzija dingo, ir jis dkojo u plojimus, tarsi jie bt buv skirti tik jo smagiai vaidybai. Ugrojo orkestras. Volfas atsisdo ir linkteljo galv, lyg bt daug k suprats. mons kilo ir jo okti. Daugelis vilgiojo j stal. Pora netoliese sdini jaunikaii nibdjo savo merginoms aus kakokius juokelius, o ios kvatojosi it pakvaiusios. Leo spoksojo stal ir jaut, kaip trkioja jo veidas. J m siutas, bejgikas apmaudas ir pyktis. Jis tikjosi, kad kas nors pasilys ieiti.

naps.

Frau Majer, bedusi akis stal, patenkinta band ugniauti yp-

74

MARIO

PUZO

Moska, pavelgs j, tai suprato ir kreipsi Volf bei kitus: - Einam i ia. Stodamasis jis pamat, kad vienas i jaunikaii atsisuko su visa kde j stal ir paniekinamai ypsodamasis dbso Leo. Jo kakta buvo plika, veidas masyvus, o bruoai ryks ir stambs. Moska linkteljo Volfui ir tar: - Pasiimkim drauge ir t vyruk. Volfas nuvelg Mosk, tarsi pastebjs kak, k jau seniai tar ir tikjosi jame esant. - Gerai. A turiu valgybos paymjim ir pamginsiu j ivesti. Ar turi ginkl, jeigu kas? - Vien ma vengrik daikiuk, - atsak Moska. Leo pakl galv. - Ne, nenoriu nieko panaaus. Tiesiog einam i ia. Hela trukteljo Mosk u rankovs. - Taip, eime, - pasak ji. Visi pakilo. Volfas vl, tarsi kak suprats, m linkioti galv. Jis su gailesiu ir panieka nuvelg Leo. Mat, kaip Moska susirauk, gteljo peiais ir pasuko prie dur. Eidamas pro gretim stal, Volfas pasilenk, prikio veid visai prie pat jaunojo vokietaiio ir pavelg jam akis. - Nesveika labai garsiai juoktis, aiku? Jis kyteljo jam panosn valgybininko paymjim, bdamas tikras, kad vokietis sugebs j perskaityti. Eidamas paskui savikius, jis ypsojosi, o juoko jiems u nugar nebesigirdjo. Jie nuvaiavo pas Mosk igerti. Hela prie elektrins virykls, pastatytos ant spintuts, m ruoti sumutinius su kiauliena. Visi susdo aplink didiul keturkamp stal, tiktai Edis isidrb minktame krsle kambario kampe. Moska atrakino baltai nudayt spint ir itrauk grim bei cigarei. Edis paklaus i savo krslo: - Ir kaip tiems unsnukiams pavyksta ivengti pylos? - Daugiau nebepavyks, atsak Volfas. - Tas vyrukas ir anksiau t prisidirbdavo, bet iandien nujo per toli. O vis dlto kaip jums patinka publikos reakcija? - Volfas juokdamasis ir stebdamasis lingavo savo stambi, blykiaveid galv. itie boai

TAMSOS ARENA

75

nieko nepasimok. Atrodyt, syk kit perjus gatve jiems turjo prapulti noras kariauti. Bet kur tau! Tai tiesiog j kraujyje. Moska juokais kreipsi Leo: - Geriau jau paskubk apsisprsti, kur keliausi: Palestin ar Valstijas? Leo gteljo peiais ir siurbteljo kavos. Volfas paklaus: - O tu gali ivykti Valstijas? - O taip, - atsak Leo, - galiu. - Tai keliauk. - Volfas dmiai irjo j. - vakar pamaiau, kad tu netinki bti avangarde. Leo kilsteljo rank ir usideng kairij veido pus. - Palik j ramybj, - pasak Moska. - Ne. Suprask mane teisingai, Leo. Mano manymu, visos js tautos bdos kyla i to, kad js niekad neduodat atgal. mons mano, kad js bailiai. O man regis, js pernelyg kultringi. Js netikit, kad jga galima k nors isprsti. Kaip vakar. Jei btumm isived t vyruk ir gerokai aptal, tai bt padj, bent lael. Jei js kada nors tursit savo valstyb, dkokit savo terorist organizacijoms. Baim ir prievarta neprilygstami ginklai. Vis ali organizacijos juos vartoja ir visuomet deramai vertina poveik. Keista, kad ito dar nesupratai po visko, k esi patyrs. Leo ltai prabilo: - A nebijau vaiuoti Palestin ir inau, kad tam tikra prasme tai mano pareiga. Bet pagalvoju ir apie tai, kaip bus sunku. O man dabar norisi tik malonaus gyvenimo. Tik apie tai galiu galvoti, nors paiam toki mini gda. Bet vis tiek vaiuosiu. - Neatidliok per ilgai, - paragino Volfas. - itie boai niekad netaps kitokie. Tai j kraujyje. Kas ingsnis tai ilenda. Leo nekjo toliau, tarsi n negirddamas: - O baime ir prievarta a netikiu. Mano tvas buvo drauge su manim stovykloje, beje, jis buvo vokietis, mano motina yd. Tvas buvo politinis kalinys, j sum pirmiau nei mane. Leo veidas vl m trkioti, ir jis mgino uspausti j ranka. - Jis mir ten, bet prie mirt daug ko mane imok. Jis sak man, jog vien dien bsiu laisvas, bet baisiausia, kas gali man

76

MARIO PUZO

nutikti - tai pasidaryti panaiam mones, kurie mus ten laik. Ir a ligi iol juo tikiu. Tai nelengva, bet ligi iol tikiu. Volfas linkteljo galv. - inau. Pastu toki moni kaip tavo tvas, - bejausmiu balsu pasak jis. Hela ir frau Majer m dalyti kartus sumutinius su kiauliena. Leo atsisak. - Einu miegoti, - pareik jis. Jis ijo, ir jie igirdo jo ingsnius u sienos. Jis jung radij, kuris m groti tyli kamerin muzik. Frau Majer prijo prie Edio ir juokais j papurt. - Nemiegok! - kteljo ji. Edis nusiypsojo. Jo graus, daili bruo veidas buvo miegstas ir velnus. Pro savo stikl jis stebjo prie elektrins virykls palinkusi Hel ir galvojo: Tai bus iame kambaryje." Aikiai mat kiekvien bald, tarsi kambaryje visai nebt buv moni. Jo vaizduot nuolatos kurdavo scenas su moterimis, prie kuri jis dar net nemgino artintis. Volfas iaumojo savj sumutin. - Ir ko tik tie mons neprisigalvoja! - Jis m nekti tyliau. Tie tipai, Leo stovyklos virininkai, tikriausiai buvo eiliniai vyrukai, panas mus. Jie tik vykd sakymus. Per kar buvau kontrvalgyboje, ir kai paimdavom belaisvi, majoras pasiirdavo laikrod ir pasakydavo: Ligi antros valandos turite gauti toki ir toki informacij." Ir mes j gaudavom. - Volfas pam Moskos silom cigar ir usirk. - Prie praddamas ia dirbti, gavau atostog ir pabuvau Valstijose. Ten pamaiau film apie kar. inot, kur herojus itveria kankinimus ir didvyrikai mirta, neidavs savo draug. - Susierzins Volfas mosteljo cigaru. - inoma, jie n i tolo neparodo tikr kankinim. - Jis nutilo ir dmiai pavelg Mosk. - Jiems gda prisipainti. Galima taip padaryti, kad mogus visikai u save neatsakys. Joks mogus, velniai griebt! Moska vl pripyl stiklus. Visi buvo apsnd, iskyrus Volf. Frau Majer sdjo susirangiusi Ediui ant keli, o Hela isities ant sofos, stovinios pasienyje, prieais lov.

TAMSOS ARENA

77

Volfas nusiypsojo. - A turjau ypating bd. Niekad nieko neklausdavau, prie tai nepaskyrs nedidels bausms. Kaip tam senam anekdote apie jaunavedius. Vos jie lieka vieni, jaunikis trenkia jai antaus ir sako: ia tau avansu. irk, ko nors nepadaryk!" Tas pats metodas. - J i s linksmai nusiypsojo, mirtinai iblyks jo veidas atrod smagus ir gerairdikas. inau, js manot, kad a prakeiktas kals vaikas. Bet kakam juk reikjo imtis ito darbo. Be ito karo nelaimsi. Patikkit, a nepatiriu jokio sadistinio malonumo, kaip rodo filmuose. Tiesiog tai btina. Po perknais, a u tai gavau net apdovanojim! - Bet ia pat skubiai ir nuoirdiai pridr: - Tik, inoma, mes niekad taip baisiai nesielgdavom, kaip vokieiai. Edis nusiiovavo. - Visa tai labai domu, bet a turbt lipsiu emyn, savo kambar. Volfas kiek sumis nusijuok. - Turbt tikrai per vlu skaityti paskait! Jis palauk, kol Edis su frau Majer ijo, ir baig gerti. Paskui kreipsi Mosk: - Nulipk trumpam apai, noriu su tavim pasinekti. Jiedu nulipo emyn, ijo gatv ir susdo Volfo dip. - T a m Ediui tik mergos galvoj! - supyks paniekinamai met Volfas. - Jis paprasiausiai norjo miego, - atsak Moska. - Kodl tu neiojiesi ginkl? paklaus Volfas. Moska gteljo peiais. - Tiesiog taip pratau. Karas ne per seniausiai baigsi. Volfas linkteljo. - A irgi vakarais niekur neinu beginklis. Vl stojo tyla. Moska neramiai pasimuist. Volfas rk cigar. - Norjau pasinekti su tavim vienu, nes turiu idj, kaip mudviem usikalti krv pinig. Tikriausiai visi okupacins valdios pareignai bei t susikombinuoja. Dabar a jau turiu daugyb ryi, brangakmeniai u cigaretes, ir panaiai. Galiu ir tave taisyti.

78

MARIO PUZO

- Po velni, nekantriai burbteljo Moska, i kur a gauiau toki daugyb cigarei?! Volfas kiek patyljo, paskui pasak: - inai, vien grai dien tau gali prireikt daugybs pinig. Sakykim, jei jie aptiks Hel tavo kambary, kaip reikiant spirs tau sdyn ir igrs atgal Valstijas. - Jis kilsteljo rank. - inau, inau - tu liksi ia nelegaliai, daugelis jau taip padar. Bet tau prireiks pinig. Arba, sakykim, atsitiks kas nenumatyta, ir tursi iveti j i Vokietijos. Padirbtus popierius galima gauti, bet u tai tau nudirs devynis kailius. Be to, kur bevaiuotum, Skandinavij, Pranczij - visur gyvenimas brangus. Ar pagalvojai kada apie tai? - Ne, negalvojau, - i lto tar Moska. - Tai va, turiu idj. Bet man reikia pagalbos, todl ir neku su tavim. iaip labdara neusiimu. Ar nori igirsti? - Klok, - paragino Moska. Volfas vl patyljo, rkydamas cigar. - inau, mes vartojam karinius pinigus, popieriniais. Juodosios rinkos veikjai dl j i kailio neriasi. Jei gauna, vl parduoda amerikieiams u ekius. Bet tai jiems gana ltai einasi. Visus tuos pinigus, kiek tik gaunam, galim ikeisti ekius. Su senosiom okupacinm markm to nebuvo galima padaryti. - Na ir? - paklaus Moska. - Dabar toks reikalas. Per paskutines por savaii vokieiai juodojoje rinkoje i kakur gavo baisyb t popierini. Visai neblogai udirbu, keisdamas juos jiems ekius. Beje, galiu ir tave taisyti it bizn. Bet va kur esm. Man pasidar domu, miau niuktinti aplinkui ir igirdau iurpi istorij. Laivas, ves pinigus i Valstij, prisivartavo Brmerhafene. Ir nors viskas buvo grieiausiai slaptinta, kakas kakaip suuod, ir dingo viena d su tais pinigais, vertais daugiau kaip milijon ali. Kariuomens tabas tyli, bijo apsijuokti. Kaip tau patinka? - Bepasakodamas Volfas sikariavo. - Milijonas ali! - pakartojo jis. Moska ypteljo i Volfo godumo. - Baisyb pinig, - sutiko jis.

TAMSOS ARENA

79

- Tai va koki turiu mint. Tikriausiai pinigai bus pasklid po vis krat, bet ionyktei Brmeno gaujai turbt teko lito dalis. Sunkiausia - kaip juos rasti? Turbt giliai sikas. Moska paklaus: - Kaipgi mes juos rasim ir kaip paimsim pinigus? - Rasti pinigus - mano darbas, atsak Volfas. - Bet tursi padti. Tai nebus taip sunku, kaip atrodo, be to, neumirk, kad a ne naujokas. Turiu daugyb ryi. A pristatysiu tave kaip stamb karins prekybos ul, kuris nori ikiti didel kiek cigarei po tris keturis alius u dut. Jie tikrai griebs, kad taip pigu. Mes parduosim dvideimt ar trisdeimt dui. A jas gausiu. Pasklis kalbos. Tada pasakysim, kad norim i karto parduoti penkis tkstanius pakeli. Stambus ksnis. Sukursim koki istorij. Jei viskas gerai klosis, kas nors pas mus ateis, ir sukirsim rankom. Tada jie atne popierini u dvideimt tkstani ali. Mes juos paimsim. Nelks gi jie policij nei savo, nei ms. Mes juos idursim! Volfas nutilo, paskutinsyk nervingai utrauk dm ir imet cigar gatv. Paskui tyliai pridr: - Teks truput paprakaituoti, bent por nakt per savait palakstyti po miest. O reikalui ubaigti prireiks drsos. - Visai kaip istorijose apie faraonus ir plikus, - pasak Moska, ir Volfas ypteljo. Moska pavelg tamsoje skendini gatv ir anapus jos mk anius griuvsius. Tolumoje, nelyginant kitapus eero ar prerijos, buvo matyti vienias tramvajus, kuris mirksdamas geltonomis lempelmis i lto yrsi per miesto tams. Volfas aikiai ir labai rimtai pasak: - Mes turim galvoti apie savo ateit. Kartais man atrodo, kad mano gyvenimas ligi iol buvo nerimtas, tarsi koks sapnas. Gal ir tu taip jautiesi? Dabar mums reikia pasiruoti tikram gyvenimui, o tai anaiptol nebus lengva. Tai paskutin proga apsirpinti ateit. - Gerai, - sutiko Moska. - Tik viskas man atrodo velnikai painu. Volfas papurt galv.

8o

MARIO PUZO

- Gali nieko neidegti. Kol kas suksiu tave t keitimo bizn. Pasidarysi gerus kelis imtus, o toliau kas bus, tas bus. Jei mums bent kiek pasiseks, bent truputl, pasidalysim perpus penkiolika ar dvideimt tkstani. Gal ir daugiau. Moska ilipo i dipo, Volfas uved varikl. Moska palauk, kol jis nuvaiuos. Pavelgs vir, viesiame savo lango keturkampyje pamat Helos galv. Pamojavo jai, gro vid ir ubgo laiptais auktyn.

8
M O S K A S U S I R A N G stoviniame dipe, mgindamas pasislpti nuo varbaus vlyvos spalio pavakars vjo. Grindys buvo metalins, alusios, ir jo knu perbgo iurpulys. Kiek tolliau buvo svarbi sankrya, ten kairn ir deinn zujo tramvajai, o karins mainos akimirksn stabteldavo, kol vairuotojai pervelgdavo virtin balt enkl, rodani keli vairius miesto kvartalus. visas puses nelyginant apleistos ganyklos drieksi griuvsiai, o anapus sankryos, kur jau m rikiuotis nedideli namukai, atsidar maas vokiei kino teatras, ir ilga laukianij eil pamau slinko vid. Moska nekantravo ir buvo alkanas. Jis pamat tris dengtus sunkveimius, pilnus prisodintus vokiei karo belaisvi, kurie pravaiavo pro al ir sustojo prie sankryos. Tikriausiai tai karo nusikaltliai, paman jis. Sunkveimius lydjo dipas su dviem ginkluotais sargybiniais. Siuvyklos tarpduryje pasirod Leo, ir Moska atsities kdje. Jie abu pamat, kaip kitoje gatvs pusje staiga sukliko ir pasileido bgti moteris. Ji nuoko nuo aligatvio ir it paklaikusi, nerangiai bgo sankryos link. Bgdama palusiai mojavo rankomis ir auk kakok vard, bet rk taip susijaudinusi, kad nieko nebuvo manoma suprasti. Viena figra paskutiniame belaisvi sunkveimyje irgi m jai moti. Sunkveimis pajudjo, dipas lyg sarginis uo lipo jam ant kuln. Moteris netekusi vilties sustojo. Ji parklupo ant keli, o paskui apalpusi isities gatvje, sustab dydama judjim.

82

MARIO PUZO

Leo sdo dip. Variklis suburzg, viskas aplinkui m virpti ir lyg pasidar iliau. Jie palauk, kol moter nune ant aligatvio, tada Leo paspaud bg. Nei vienas nepasak n odio apie tai, k mat. Tai buvo ne j reikalas, taiau kakur giliai Moskos atmintyje sukrutjo miglotas prisiminimas, kuris pamau darsi vis rykesnis ir m gauti pavidal. Prie pat karo pabaig jis buvo Paryiuje, kur pakliuvo milinik spst. Lyg kokiame komare bejgikai band i jos isivaduoti, taiau minia prie jo vali nune j centr, pai miesto ird. Ten jis pamat grandin atvir sunkveimi, kurie i lto stmsi per gatves, aligatvius ir kavines upildiusi mini. Juose sdjo pranczai: ilaisvinti karo belaisviai, mons, kurie buvo igabenti priverstiniams darbams - dalis j jau laikyti mirusiais. Minia taip digavo ir auk, kad nebesigirdjo sdinij mainose sveikinim ksni. Jie vis paokdavo ant koj, svrsi per kbul kratus, minia juos buiavo, teik ar mt baltas gles. Staiga vienas vyrikis oko per sunkveimio bort ir, nuslyds per moni galvas, nusileido ant ems ir parkrito. Kakokia moteris prasibrov prie jo ir kartai, aistringai j apkabino. I sunkveimio kakas imet rament ir m rkti nepadorius linkjimus, nuo kuri kitsyk moteris bt iraudusi. Taiau dabar ji drauge su visa minia kvatojosi. Moska vl pajuto skausm, nuostab ir kalt - visai kaip tada. Prieais Rotus rs" Leo sustabd dip, ir Moska ilipo. - Nenoriu valgyti, - pasak jis. - Susitiksim vliau, namie. Leo, kuris grandine su spyna rakino dip, nustebs pakl galv: - Kas yra? - paklaus jis. - Galv skauda, einu pasivaikiosiu. J nukrt altis. Prisideg cigar; aitrs tabako dmai suild veid. Jis patrauk siauromis, tyliomis oninmis gatvelmis, kur negaljo pravaiuoti mainos - viskas buvo apgriuv ir nusta nuolauomis. Moska lipo per besimtanius akmenis ir plytas, stengdamasis prietemoje nepargriti. Grs namo, jautsi visai ligonis, veidas degte deg ir kariavo. Tamsoje nusireng, numet drabuius ant sofos ir lindo lov.

TAMSOS ARENA

83

Bet tarp alt antklodi vis tiek negaljo suilti. Uuod cigaro nuork, kuri buvo paliks ant stalo krato. Susisuko kamuol, mgindamas suilti, taiau altis tebekrt. Burna divo, o galvoje tarsi kakas kyriai, vienodai kal, nors skausmo beveik nejuto. Igirdo, kaip spynoje pasisuko raktas ir kambar jo Hela. Ji udeg vies. Prijo prie lovos ir atsisdo. - Kas atsitiko, sergi? - susirpinusi paklaus ji. Nejaukiai nustebo, j tok pamaiusi. - Nieko, truput kreia altis, - atsak Moska. - Duok man tablet aspirino ir imesk t cigar. Ji nujo voni, pripyl stiklin vandens, padav j Moskai ir perbrauk ranka jam per plaukus. - Keista matyti tave sergant. Gal man inakt miegoti ant sofos? - Ne, - atsak Moska. - Man pragarikai alta. Ateik pas mane. Ji ijung vies, gro prie lovos ir m rengtis. Kambario tamsoje jis vos irjo, kaip ji kabina rbus ant kds atloo. Jo knas deg kariu ir geismu, ir kai ji atsigul lov, jis prisispaud prie jos. Jos krtys, launys ir lpos buvo vsios, skruostai alti, ir jis tvirtai j apkabino. Kai paskui atsiliejo pagalv, jaut tarp laun ir nugara srvant prakait. Galvos skausmas prajo, bet atrod, kad gelia visus kaulus. Jis pasilenk vir jos ir pam stikl vandens nuo naktinio staliuko. Hela perbrauk ranka jam per kariuojant veid. - Mielasis, tikiuosi, nuo ito tau nebus blogiau. - Ne, man geriau, - atsak Moska. - Ar dabar man eiti miegoti ant sofos? - Ne, lik ia. Jis pam cigaret, bet kelis sykius usitrauks ugesino j sien - ant antklods pairo raudon kibirki lietus. - Pamgink umigti, - pasak ji. - Negaliu. K domesnio veikei iandien? - Nieko. Vakarieniavau su frau Majer. Jergenas pamat, kad tu grai, ir ulipo man pasakyti. Jis sak, kad tu nekaip atrodei, ir paman, kad norsiu tuoj pat eiti pas tave. Jis labai geras.

84

MARIO PUZO

- iandien maiau dom vaizdel, - pasak Moska ir papasakojo jai apie t moter. Tamsiame kambaryje stojo tyla. Hela pati sau mst: jei as biau buvusi tam dipe, tikrai biau paklusi t moter, pajusi drauge su ja, pasistengusi apraminti, kad nesisielot dl to, k mat. O vyrai iurktesni, gana negailestingi, - paman ji. Bet nieko nepasak. Kaip ir kitomis tamsiomis naktimis, ji ltai perbrauk pirtais per jo kn, paliet rand, kuris jo iilgai liemens. Ji glost gruoblt sil, kaip vaikas kad stumdo aisl pirmyn atgal aligatvio pakraiu. Jos judesiai ramino ir migd. Moska atsisdo ir atsilo medin lovos galvgal. Pakl rankas, sudjo jas u sprando ir tyliai tar: - Man pasisek, kad randas tokioje vietoje, kur niekas nemato. - A matau, - pasak Hela. - T u inai, k turiu galvoje. Bt visai kas kita, jei randas eit per veid. Ji tebeglost rand. - Man nebt skirtumo, - tar. Mosk erzino jo kariuojantis knas. Jos pirt prisilietimai ramino, ir jis inojo, kad ji iklausys tai, k jis padar. - Neumik, - papra jis. Jau seniai noriu tau kai k papasakoti, bet nemaniau, kad tai svarbu. Jis nutais juoking bals, tarsi ketindamas sekti vaikui pasak. - Papasakosiu tau vien istorijl, - tar jis. Itiess rank, ant naktinio staliuko sugraib cigaret.

audmen saugykla drieksi be galo, be krato, sviediniai stovjo sukrauti rietuves tarsi malkos. Jis, Moska, sdjo kulk apdraskytoje sunkveimio kabinoje ir irjo, kaip kaliniai ikrauna prieais sustojusias mainas. Jie dvjo alios saros darbinius drabuius, o ant galv - beformes tos paios mediagos kepures. Juos bt buv sunku pastebti aplinkui auganio miko fone, jei ne didiuls raids P (prisoner), baltais daais iraytos ant nugar ir ant abiej kelni kik.

TAMSOS ARENA

85

Kakur mike pasigirdo trys ais vilpuko signalai. Moska ioko i sunkveimio kabinos ir suriko: - Hey Fritz, c'mere! Kalinys, kur buvo paskyrs savo trij sunkveimi vyresniuoju, prijo prie jo, - Ar spsim visk sukrauti? Vokietis, nedidukas keturiasdeimtmetis vyras juokingai susiraukljusi nenusakomo amiaus veidu, stovjo prieais Mosk ir anaiptol neatrod itin nuolankus. Jis gteljo peiais ir darkyta angl kalba pasak: - Pavluosim valgyti. Jiedu ypteljo vienas kitam. Bet kuris kitas kalinys bt paadjs visk sukrauti - bent jau tam, kad nepaklit nemalonn. - Gerai, iverskit, kas liko, - paliep Moska. - Ir tegu tie unsnukiai pasikaria! Jis padav vokieiui cigaret, ir is sikio j savo alios saros varko kien. Saugyklos teritorijoje rkyti buvo draudiama, bet Moska ir kiti amerikieiai sargybiniai, inoma, to nepais. - Susodink fricus mainas ir pranek man. Vokietis nujo. Kaliniai m lipti sunkveimius. Jie i lto stmsi pirmyn purvinu miko keliu. Sankryose prie j prisijungdavo vis daugiau main, kol gal gale ilgiausia sunkveimi vora ivaiavo i miko ir nutso laukais, nupliekstais skaisios ankstyvo pavasario sauls. Ir kaliniams, ir j sargybiniams karas atrod be galo tolimas dalykas. ia jiems niekas negrs, o tarpusavyje jie buvo sudar nerayt susitarim. Visi drauge jie ramiai ir i pairos patenkinti keliavo i audmen saugyklos mike spygliuota viela aptvertus barakus. Sargybiniais skirdavo amerikieius, kurie buvo taip sunkiai sueisti, kad nebetiko grinti atgal front. ie vyrai jau buvo sots karo. Kaliniai apgailestaudavo dl savo likimo nebent vakarais, kai matydavo, kaip j sargai sda dipus ir vaiuoja netoliese esant miestel. Tada kalini veidai u spygliuotos vielos darydavosi lidni ir ilgesingi nelyginant vaik, kurie iri, kaip j tvai rengiasi eiti sveius.

86

MARIO PUZO

O paskui, vos pravitus, jie vl visi drauge vaiuodavo mik. Per rytin pertrauk kaliniai gulindavo ant ols, iaumodami nuo pusryi sutaupyt duon. Moska paprastai pailgindavo savo komandos poils. Fricas sdjo drauge su juo ant sviedini krvos. - Neblogas gyvenimlis, k, Fricai? - paklaus Moska. - Galjo bti ir blogiau, - atsak vokietis. - ia ramu. Moska linkteljo. Tas vokietis jam patiko, nors jis taip ir nepasisteng sidmti jo tikrojo vardo. Jie draugikai elgsi vienas su kitu, nors ir nepamirdami, kad vienas yra nugaltojas, o kitas - belaisvis. Sitai ir dabar Moska tarsi simbol rankoje laik karabin. Taiau ginklas nebuvo utaisytas; kartais Moska netgi pamirdavo statyti magazin. Vokietis syk atrod nekaip nusiteiks. Staiga jis pratrko aukti savo gimtja kalba - Moska ne visk suprato. - Na, argi ne keista, kad tu esi ia ir saugai mus, kad neitume, kur norim?! Nieko sau darbelis! O kaip mes udom, luoinam vieni kitus! Ir dl ko? Klausyk, jei Vokietija bt ilaikiusi ukariaut Afrik ir Pranczij, ar asmenikai a biau i to udirbs bent skatik? Kokia man nauda, jei Vokietija bt ukariavus pasaul? Net jei mes btume laimj, a ligi gyvenimo galo turiau dvti uniform. Kai buvom vaikai, kaip avdavoms, skaitydami apie auksin ms ali praeit, pavyzdiui, kaip Pranczija ar Vokietija, arba Ispanija, viepatavo Europoje ir pasaulyje. monms, kurie iudo milijonus, statomi paminklai! Kodl taip yra? Mes neapkeniam, mes udom vieni kitus! Ir kad nors bt dl ko! Jeigu paskui kas nors pasakyt: tai, atmm i prancz gabal ems, ir kiekvienas gaus po riek pyrago. O tu, mes gi inom, kad js jau laimjot! Ar tu manai, jog k nors gausi? Kiti kaliniai, sugul olje ant nugar, snaud iltos sauluts spinduliuose. Moska klaussi tik pusiau suprasdamas. Vokieio odiai jo nesujaudino, tik truputl suerzino. Tai buvo nugalto, silpno mogaus kalba. Per Paryiaus, Prahos, Skandinavijos miest gatves jis ygiavo ididus ir patenkintas; o apie teisyb susimst tik atsidrs u spygliuotos vielos.

TAMSOS ARENA

87

Vokietis pirmkart paliet Moskos rank. - Mano drauge, - tar jis, - tokie mons, kaip tu ir a, susiduriam akis ak ir udom vienas kit. O ms prieai stovi mums u nugar. - Jis atitrauk rank. - Ms prieai stovi mums u nugar, - pakartojo piktai, - ir daro nusikaltimus, u kuriuos mes stame. Bet paprastai vokietis bdavo linksmas. Jis parod Moskai savo monos ir dviej vaik nuotraukas, ir dar vien, kur su draugais buvo nusifotografavs prie gamyklos, kurioje dirbo. Be to, jis mgo kalbti apie moteris. - A, - su kariu ir kone ilgesingai praddavo jis, - kai buvau Italijoje, - arba, - kai buvau Pranczijoje, moterys ten nuostabios. Turiu prisipainti, jos man patinka labiau nei vokiets, ir tegu fiureris sako, k nori. Moterys niekad nepamirta, kad yra kur kas svarbesni dalyk nei politika. Jos tai nuo ami inojo. - Jo raukltame, nenusakomo amiaus veide gyvai sublizgdavo mlynos akys. - Man vis gaila, kad nepakliuvom Amerik. O, tos avios, ilgakojs, marcipano spalvos mergyts! Tiesiog netiktina. Prisimenu jas i js film ir urnal. Tikrai blogai, kad ten nepakliuvom! Moska nelikdavo skolingas ir atrdavo: - tokius bukagalvius bous jos n kreiva akim neirt! Vokietis i lto, bet rytingai papurtydavo galv. - Moterys labai praktikos, - atsakydavo jis. - Negi tu manai, kad jos veriau badaut, bet neatsiduot prieams? Tokiais atvejais moterys msto blaiviai. Joms yra kur kas svarbesni dalyk. O taip, Niujorke okupantams bt buv pasaka! Vokietis ir Moska paaipiai vypteldavo vienas kitam, paskui Moska liepdavo: - Varyk fricus dirbti! T paskutin vakar, pasigirdus vilpukui, kaliniai met darb ir greitai susirinko i vis aiktels kamp. Jie per kelias minutes sulipo sunkveimius ir vairuotojai jung variklius. Jie vos neapmov Moskos. Jis kaip paprastai dairsi Frico. Vis dar nieko netardamas, eng kelet ingsni prie ariausiai

88

MARIO PUZO

stovinio sunkveimio. Tada pastebjo tamp kai kuri kalini veiduose ir akimirksniu suprato, kas vyko. Jis nubgo purvinu keliu vilkstins priek ir dav enkl vairuotojams ilipti i kabin. Bgdamas atrakino autuvo spyn ir stat lizd ovin. Tada isitrauk i kiens vilpuk, kurio niekad lig tol nenaudodavo, ir eis sykius aiiai papt. Palkjs suvilp dar eis sykius. Belaukdamas privert visus kalinius ilipti i main ir susodino juos glaudiu breliu ant ols. Pats atsistojo atokiau ir m juos stebti, nors inojo, kad n vienas nebandys bgti. Apsaugos dipas atlk tiesiai per mik. Dar prie jam pasirodant aiktelje Moska igirdo lauom krm trakes. Dipe sdjo auktas kresnas serantas ilgais, riestais angliko stiliaus sais. Pamats aiktelje toki griet tvark, jis ltai ilipo i dipo ir prijo prie Moskos. Kiti du amerikieiai kareiviai atsistojo prieingose aiktels pusse. Vairuotojas isitrauk i makties automatin autuv ir sitais u vairo, vien koj nukors i mainos ant ems. Serantas stovjo prieais Mosk ir lauk. Moska tar: - Pastebjau, kad nra vieno vyruko. To, kur buvau paskyrs vyresniuoju. Kit neperskaiiavau. Serantas dvjo tvarking uniform, o kresn liemen buvo apsijuoss ovini diru. Jis prijo prie kalini ir pasak jiems susirikiuoti gretomis po deimt. Ijo penkios gretos, o etojoje liko tik du vyrai. Tie du atrod labai susikrimt, tarsi bt buv kalti, kad kit nra. - Keli ia trksta? - paklaus Moskos serantas. - I viso nra keturi, - atsak Moska. Serantas i aukto nuvelg j. - Neblog pokt ikirto tavo subingalvis drauguis! Pirm kart nuo tada, kai pastebjo pabgim, Moska susigdo ir iek tiek isigando. Taiau pykti negaljo. Serantas atsiduso. - Puikus buvo gyvenimlis, bet viskas viensyk baigiasi. Dabar tai bent ukurs mums pekl, net plunksnos lakstys! - Jis kiek

TAMSOS ARENA

89

velniau kreipsi Mosk: - Ar inai, kad vl gausi prikaisti upakal fronte? Jie abu kiek pastovjo prisimindami, kaip auniai ia gyveno: nei mutro, nei rikiuoi, nei patikrinim, nei baims beveik kaip civiliai. Serantas piktai pakl galv. - Pairsiu, k dabar daryt su tais unsnukiais. Achtung! - suriko jis, o paskui m ingsniuoti pirmyn atgal prieais isitempusius vokieius. Kelet minui jis tyljo, paskui negarsiai kreipsi juos anglikai: - Na, gerai. Visi inom, kas vyko. Katino dienos baigsi. Mes elgms su jumis graiai, vyruiai. Soiai valgt, minktai miegojot. Ar kada nors persidirbot? Jei kuris susirgdavo, leisdavom likti barakuose. Kas turi koki nusiskundim? Ieikit priek! - Serantas lukteljo, tarsi i ties bt tikjsis, kad kas nors engs priek, ir kalbjo toliau: - Dabar pairsim, ar mokat atsidkoti. Dalis js ino, kada tie vyrukai dingo ir kur jie nubgo. Pasakykit mums. Mes to neumirim ir gerai atsilyginsim. Serantas liovsi vaikiojs ir sustojo prieais juos. Jis palauk, kol nutils urmulys: vokieiai aikino vieni kitiems, k sak serantas. Paskui stojo tyla, bet nei vienas alia sara dvintis kalinys neijo priek. Serantas prakalbo kitaip: - Na k gi, unsnukiai js! - Jis atsigr dip ir rikteljo vairuotojui: Vaiuok barakus ir atvek dvideimt kirstuv ir dvideimt kastuv. Paimk keturis vyrus ir dar vien dip. Jei joks karininkas nesuinos, kas ia nutiko, gal ir ineim sveik kail. O jei tas nususs tiekimo serantas isiios dl kastuv, pasakyk, kad atvaiuosiu ir nusuksiu jam sprand! Jis mosteljo vairuotojui vaiuoti. Paskui liep kaliniams vl ssti ant ols. Kai dipai gro su papildomais kareiviais ir priekaba, prikrauta ranki, serantas irikiavo kalinius dviem eilm viena prieais kit. Jis idalijo rankius, o kadangi visiems neuteko, tai likusiems be darbo liep eiti kit aiktels pus ir gultis veidu ant ols.

90

MARIO PUZO

Niekas nepratar n odio. Kaliniai pamau raus ilg griov. I pradi eil su kirstuvais ikapodavo em, tada pailsdavo, kol kiti kastuvais isems sutrupint grunt. Dirbo labai ltai. Sargybiniai stoviniavo aiktels pakraiais, ramstsi medius ir atrod vangs, viskam abejingi. Serantas mirkteljo Moskai ir tyliai pasak: - Tik mokk blefuoti - visada suveikia. irk, kas bus! Jis leido kaliniams dar kur laik kasti, paskui liep sustoti. Gal kuris norit kalbti? - paklaus niriai ypsodamasis. Visi tyljo. - Gerai, mosteljo serantas. - Kaskit toliau. Vienas vokietis paleido i rank kastuv. Tai buvo raudonskruostis jaunuolis. - Atleiskit, - kreipsi jis, - noriu jums kai k pasakyti. Jis atsiskyr nuo kit kalini ir eng kelet ingsni sargybini pus. - Na, rk, paragino serantas. Vokietis nesteng pratarti n odio. Sumis jis dirsteljo kitus kalinius. Serantas suprato. Jis pam vokiet u alkns ir nusived prie dipo. Ten jiedu sustojo ir m negarsiai, rimtai nektis, o sargyba ir kaliniai nenuleido nuo j aki. Serantas atidiai klaussi, palenks galv, visu kresnu knu pasidavs priek, o vien rank familiariai udjs kaliniui ant peties. Paskui linkteljo ir parod jam ssti dip. Kaliniai buvo sulaipinti tris sunkveimius, ir vilkstin pajudjo per jau itutjus mik. Kituose keliuose main nesimat. Paskui sunkveimius dipu vaiavo serantas, ilgi jo sai plaikstsi vjyje. Ivaiavus i miko, prasidjo laukai. Buvo keista matyti pastam gamtovaizd, nutviekst kitokios viesos vlyvos pavakars saul nuda visk sodria raudona spalva. Serantas atsigr Mosk ir tar: - Tavo drauguis jau seniai planavo bgti. Bet jam nenuskilo. - Kur jis? - paklaus Moska. - Mieste. inau nam. Vilkstin pasiek stovykl, tada abu dipai atsiskyr nuo sunkveimi ir nulk miest. Tartum suporuoti jie drauge pervaia-

TAMSOS ARENA

91

vo centrine gatve, o prie banyios pasuko dein ir sustojo prie mao mrinio namelio. Moska ir serantas prijo prie laukuj dur. Du vyrai i kito dipo ltai nuslinko u namo. Kiti liko sdti dipuose. Durys atsidar, n nespjus pasibelsti. Tarpduryje stovjo Fricas. Jis dvjo senas, suglamytas mlynos saros kelnes, baltus markinius be apykakls ir tams vark. Nedrsiai paband nusiypsoti. - Kiti viruje, - pasak jis. - Bijo nulipti. - Paauk juos, - sak serantas. - Ulipk ir pasakyk, kad jiems nieko neatsitiks. Fricas nujo, atsistojo laipt apaioje ir suuko vir vokikai: Viskas tvarkoj! Lipkit emyn, nebijokit. Visi igirdo, kaip viruje atsidar durys ir kiti trys kaliniai pamau nusileido laiptais. Jie buvo apsireng nuiurusiais civiliais drabuiais. Atrod labai sumi, beveik kalti. Eikit ir sskit dipus, - paliep serantas. Paskui kreipsi Fric: - Kieno ia namas? Vokietis pakl galv ir pirmsyk pavelg Mosk. - Vienos pastamos moters. Nelieskite jos, ji tai padar... inot... Ji labai vienia. Karas ia niekuo dtas. Eime, burbteljo serantas. Jie visi ijo. Serantas vilpteljo aniem dviem, nujusiems u namo. Dipai pajudjo, ir kaip tik tuo metu gatvje pasirod moteris, neina didiuliu ryuliu, susuktu rud vyniojam popieri. Ji pastebjo kalinius dipe, apsigr ir pasileido atgal, i kur atjusi. Serantas rgiai ypteljo Moskai: Velniai raut tas bobas, - suburbjo jis. Privaiavus nuoal ruo madaug pusiaukelje stovykl, seranto dipas isuko alikel ir sustojo. Antrasis dipas sustojo u jo. Palei keli plytjo akmenuotas laukas, o u jo, madaug dviej imt jard atstu, juodavo tamsi miko linija. - Ilaipinkit tuos vyrukus i main, - sak kareiviams serantas. Visi ilipo ir stovjo sumi, nejaukiai jausdamiesi tuiame kelyje. Serantas kur laik kak temptai mst. Paskui pasiglost sus ir tar:

92

MARIO PUZO

- Pora i js, vyrai, parveit ituos bous atgal stovykl. Ikraukit rankius i priekabos ir grinkit j viet. Jis parod Fric. - O tu liksi ia. - A griu, skubiai tar Moska. Serantas i lto, su neslepiama panieka nuvelg j nuo galvos iki koj. - Tu liksi ia, girdi, kals vaike! Jeigu ne a, btum prikaits upakal fronte. Dl Dievo, a nesirengiu vaikytis bo po visas apylinkes, kai tik jiems koks dyglys ls uodegon! Liksi ia. Du sargybiniai tyldami nuved tris kalinius. Visi sulipo dip ir dingo i aki. Fricas nulydjo juos vilgsniu. Keturi vyrai gelsvai rudomis uniformomis stovjo prieais vieni vokiet, kuriam u nugaros plytjo akmenuotas laukas. Serantas persibrauk sus. Vokieio veidas buvo pilkas, bet jis stovjo ramiai, nelyginant rikiuotje. - Bk, - paliep serantas. Jis mosteljo ranka anapus lauko juoduojant mik. Vokietis nejudjo. Serantas stumteljo j. - Bk, - pakartojo. - Mes leisim tau sibgti. Jis nustm vokiet ant ols ir atsuko veidu mik. Saul nusileido, rykios spalvos ibluko, visk apgaub pilka prieblanda. Mikas tolumoje atrod nelyginant tamsi siena. Vokietis vl atsigr juos. Jis kilsteljo rank prie nesamos markini apykakls, tarsi mgindamas atgauti iok tok orum. Pavelg Mosk, paskui kitus. eng ingsn j pus. Jo kojos drebjo, pats jis svyravo, taiau balsas skambjo tvirtai. Jis tar: - Herr Moska, Ich hab' eine Frau und Kinder. Seranto veidas sipliesk pykiu ir neapykanta. - Bk, unsnuki, bk! Jis pripuol prie vokieio ir smog jam veid. Pagavs j be grinant, pakl ir vl nustm ant ols. - Bk, tu unsnuki boe! - tris ar keturis sykius suriko jis. Vokietis parkrito, atsikl ir vl atsigr juos. Ir vl pakartojo - syk ne maldaujamai, o tarsi pasiteisindamas: - Ich hab' eine Frau und Kinder.

TAMSOS ARENA

93

Vienas sargybinis greitai eng pirmyn ir smog vokieiui tarpkoj karabino buoe; paskui, paleids ginkl kaboti ant vienos rankos, antrja vo kaliniui veid. Raukltu veidu pasipyl kraujas. Paskui, prie leisdamasis per akmenuot lauk link tamsios miko sienos, vokietis paskutinsyk pavelg juos. Jo akyse atsispindjo neviltis ir kakas daugiau u mirties baim. Tai buvo siaubas tarsi mogus bt ivyds kok bais ir gding dalyk, kuriuo niekad anksiau netikjo. Jie irjo, kaip jis i lto eina per lauk. Lauk, kad jis ims bgti, taiau jis jo labai ltai ir kas keli ingsniai, tarsi nepatiklus vaikas, vis atsigrdavo juos. Jie mat baltuojant jo markinius be apykakls. Moska pastebjo, kad kiekviensyk atsigrdamas ir vl nusisukdamas eiti jis vis truputl pasiduoda dein. Toje pusje buvo nedidelis akmenuotas gbrys ir loma, kuri jo iki pat miko. Klasta buvo akivaizdi. Vyrai priklaup ant purvino kelio ir pakl prie pei karabinus. Moska nuleido vamzd emn. Kai vokietis staiga puol lom, serantas paspaud gaiduk. Knas pasviro, nuaidjo dar keli viai. Vokietis griuvo skersai akmens, tik kojos liko kyoti. Po trump, traki karabin salvi stojo tyla. Gyvieji sustingo taip, kaip aud, o jiems vir galv vinguriavo pilki dmeliai. Vakaro ore sklaidsi aitrus parako kvapas. - Vaiuokit, - pasak Moska. - A palauksiu priekabos. O js, vyruiai, vaiuokit. Niekas nepastebjo, kad jis neov. Jis nusisuko ir pajo kelis ingsnius keliu. Girdjo, kaip suburzg ir nuvaiavo dipas. Atsiliejs med, velg akmenuot lauk, kyanias kojas ir tamsi, nevelgiam miko sien. Sutemose ji atrod visai arti. Jis prisideg cigaret. Visai nieko nejaut, tik truputl pykino ir darsi silpna. Tikjosi sulaukti priekabos, kol dar visai nesutemo.

94

MARIO

PUZO

Tirtoje kambario tamsoje Moska pasilenk vir Helos kno, pasiek ant naktinio staliuko stovini stiklin vandens, atsigr ir vl atsilo pagalves. Norjo bti siningas iki galo. iaip a to neprisimenu, - pasak jis. Tik kai pamatau k nors tokio, kaip iandien: t paskui sunkveim bgani moter. Atsimenu jo odius, jis dusyk pakartojo: A turiu mon ir vaik." Tada tai nieko nereik. Nemoku paaikinti, bet visa tai panau pinig vaistym kai taupyti juos nra jokios prasms. Jis palauk, ar Hela ko nepasakys. Paskui vl prabilo: - inai, vliau daug apie tai galvojau. Bijojau grti dalin, tikriausiai bijojau to seranto. O juk tai buvo vokietis - vokieiai pridarydavo nepalyginamai baisesni dalyk. Bet svarbiausia, kad visai nejauiau gailesio - kai j mu, kai jis maldavo, kai j nuov. Paskui pats nustebau ir susigdau, kad man jo visai negaila. Juk inau, kad tai blogai. Moska ities rank ir paliet Helos veid. Perbrauks pirtais per skruost, pajuto po akimis susitelkusias aaras. Akimirk jam pasidar bloga, bet pykinim tuoj nustelb serganio kno kartis. Norjo, kad ji suprast, kaip viskas buvo; n i tolo nepanau niek, k jam anksiau buvo tek patirti: kaip sapnas, kaip kerai, o aplinkui - vien baim. Svetim, itutjusi miest gatvse mtsi lavonai, idraskytose kapinse tebevyko miai, virum kaukoles panai nam skleidsi juod dm ros, o paskui kas ingsnis - vien balta juosta: aplinkui sudegus prieo tank - enklas, kad jis neiminuotas, prieais nam duris - kaip vaik aidime kreida ubrtas brknys, kurio negalima perengti; vis daugiau ir daugiau tos juostos, ir viskas lyg apkerta: balta juosta aplink banyi, apie lavonus aiktje, apie vyno statines valstieio kltyje; o laukuose - kaukol ir sukryiuoti kaulai, rodantys kur guli gyvuli lavonai: karvs, sunks darbiniai arkliai, ulip ant min, skeveldr idraskytais viduriais ir ivirtusiomis arnomis. O tada vien ryt j kelyje pasitaik dar kakoks miestukas, kur buvo taip ramu, taip tylu, kad j nei i io, nei i to apm baim, nors frontas dar buvo u keleto myli. Staiga tolumoje suskambo ba-

TAMSOS ARENA

95

nyios varpai, aikt pasipyl mons, ir jis suprato - sekmadienis. T pai dien, baimei prajus, vienoje vietoje, kur nesimat kaukols ir sukryiuot kaul, kur kakoks vaikas pamiro kreida ubrti brkn, kur dl kakieno ioplumo stebuklingoji balta juosta neatsidr ten, kur turjo bti, jam teko pirmsyk pajusti, kaip draskomas jo knas, jo msa ir kaulai, ir patirti vis siaub bei prasm to, kas vadinama mirtimi. Jis nieko nesak. Pajuto, kaip Hela apsivert ant pilvo ir sikniaub pagalv. Jis iurkiai pastm j ir burbteljo: Eik miegoti ant sofos. Pats nusirito prie sienos. Mro vsa siurb i jo kno deginant kart, ir jis prisispaud prie jo.

Sapnavo, kad per bekraius plotus vis rieda ir rieda sunkveimiai. Tarsi i po ems dygo ir stiebsi ant pirt briai moter, temptai kako dairsi. Isek vyrai diaugsmingai mostagavo rankomis nelyginant kaliauss, o paskui moterys prieais juos prapliupdavo raudom ir jie lenkdavosi j pabuiuoti. Visur raitsi balta juosta: aplink sunkveimius, aplink vyrus, moteris, aplink vis pasaul. N akimirk neatslgo lyktus baims ir kalts jausmas. Baltos gls leipjo ir vyto. Moska pabudo. Kambar lyg paskutins nakties mklos gaub eliai, bet jau galjai nerykiai irti spint. Buvo alta, bet kariavimas atslgo, ir altis nebekrt. Jautsi maloniai pavargs. Buvo labai alkanas ir pagalvojo, kaip skanu bus vliau sukirsti gerus pusryius. Itiess rak uiuop miegani Hel. Suprats, kad ji vis dlto jo nepaliko, prisiglaud skruostu prie jos iltos nugaros ir umigo.

G O R D O N A S M I D L T O N A S irjo, kaip vaikai tvarkingai, po du ygiuoja gatve pro jo nam. dainos takt jie mosavo popieriniais ibintais. Pati daina pro udar lang vos vos pasiek Gordono ausis. Prieais jo nam dvi kolonos susijung. Vaik neami degantys raudoni ir geltoni ibintai altoje ir pilkoje spalio prieblandoje atrod lyg jonvabali spieius. Gordonas staiga m skaudiai ilgtis to nykstanio kaimelio Naujajame Hampyre, kur taip seniai paliko, niraus ir alto t viet groio, nakt, kai viet vien tik jonvabaliai. Ten, kaip ir ia, iemai artinantis viskas tarytum apmirdavo. Nepasukdamas galvos, Gordonas paklaus profesori: - K tie vaikai su ibintais dainuoja? Profesorius sdjo prie achmat lentos ir su pasitenkinimu apirinjo beviltik prieininko padt. Greta jo odiniame portfelyje guljo du sumutiniai, kuriuos jis pasiims namo, ir du pakeliai cigarei - jo savaitinis atlyginimas u vokiei kalbos pamokas Gordonui. Cigaretes jis pataupys ir nuve snui, kai vaiuos jo aplankyti Niurnberg. Tam vl reikia prayti leidimo. Gal gale, jei didiuosius veikjus galima lankyti, kodl jo snaus - ne? - Jie gieda spalio Fest giesm, - isiblaks atsak profesorius. - Apie tai, kad naktys darosi ilgesns. - O kam tie ibintai? - klausinjo Gordonas Midltonas. - Ties sakant, neinau. Tai senas paprotys. Gal keliui pasiviesti.

TAMSOS ARENA

97

Profesorius stengsi ugniauti susierzinim. Jam norjosi, kad amerikietis vl sst aisti, ir jis galt galutinai j sutriukinti. Taiau nors amerikietis niekad neleido pajusti ess ukariautojas, profesorius negaljo pamirti ess vienas i nugaltj. Be to, giliai sieloje j degino slapta gda dl snaus. Gordonas Midltonas atidar lang. I ibint apviestos gatvs vid, tarsi gaivus spalio mnesio vjo gsis, siver kritolinio tyrumo vaik balseliai. Jis atidiai klaussi, mgindamas pritaikyti savo vieias vokiei kalbos inias. odiai buvo paprasti, vaikai giedojo labai aikiai, tad suprasti buvo lengva: Brenne auf mein Licht Brenne auf mein Licht Aber nur meine liebe Laterne nicht* - Atrodyt, j tvams turt bti svarbesni reikal nei lipdyti ibintus. Gordonas nutilo ir vl m klausytis giesms. Da oben leuchten die Sterne Hier unten leuchten win,** giesm nebuvo lidna, bet ibint viesoje skambjo graudiai: Mein Licht ist aus, wir geh' nach Haus Und kommen Morgen wieder. *** Gordonas Midltonas pastebjo Mosk, einant Kunigaiki alja. Sis prasibrov pro tams draskani ibint ir tebegiedan i vaik br. Ateina mano draugas, tar profesoriui Gordonas. Paskui prijo prie achmat lentos ir baksteljs pirtu apvert savo karali.
* Dek, nes ir a degu, bet nebk mielas mano ibintas (darkyta vok.). * Viruje ten spindi vaigds, O ia, apaioje, vieiame mes (vok.). * Mano ibintas ugeso. Einam namo, rytoj vl ateisim (vok.).

98

MARIO PUZO

Profesorius nusiypsojo ir i mandagumo pasak: - Dar galjote laimti. Profesorius bijojo jaun vyr: t pikt, paniurusi vokiei jaunuoli, jau patyrusi ir kar, ir pralaimjim; bet dar labiau - it palusi, aminai girt amerikiei, kurie nei i io, nei i to puola mutis ir apkvait nuo pykio gali tave nudobti, nes ino, kad jokia bausm jiems negresia. Taiau jei tas mogus - Midltono draugas, tai jis nepavojingas. Herr Midltonas tai tvirtai paadjo, o Herr Midltonu galima tikti. Jis atrod tikra puritono jankio karikatra: auktas, nerangus, kakaip negrabiai sukaltas, isiovusiu Adomo obuoliu, ilga kaulta nosimi ir keturkampe burna. Savo maame Naujosios Anglijos miestelyje jis buvo mokytojas. Profesorius ypteljo prisimins, kaip seniau tokie pradios mokykl mokytojliai lankstydavosi prie Herr Professor. O dabar nei jo isimokslinimas, nei laipsnis nieko nereikia. Pataikauti tenka jam. Suskambjo skambutis, ir Gordonas nujo atidaryti dur. Profesorius atsistojo ir nervingai pasitais vark bei nuiurint kaklarait. Jis isities visu savo emu giu, trauk atsikius pilvuk ir atsigr duris. jo auktas juodbruvas vaikinas ne daugiau kaip dvideimt ketveri met amiaus - tikrai ne vyresnis u profesoriaus sn. Taiau rudos vaikino akys buvo rimtos, o rstus, beveik nirus veidas atrod kone bjaurus. Jis dvjo labai tvarking ali karininko uniform su baltais mlynais antsiuvais ant atlap ir kairiosios rankovs, rodaniais jo civilin padt. Jo judesiai buvo lengvi kaip sportininko, o visa laikysena bt atrodiusi li, jei jis nebt buvs toks viskam abejingas. Kai Gordonas juos supaindino, profesorius tar: - Malonu jus matyti, - ir ities rank. Stengsi atrodyti orus, bet pats pajuto, kad itar tuos odius pernelyg pataikaudamas ir ypsena idav savo sumiim. Pastebjo, kaip vaikino vilgsnyje blyksteljo geleis ir kaip greitai jis pasisveikins atitrauk rank. Profesorius suvirpjo pajuts, kad ugavo jaunuol. Jis atsisdo prie stalo ir m dlioti achmat figras.

TAMSOS ARENA

99

- Gal suaistumm partij? - paklaus jis Moskos, stengdamasis ugniauti atgailaujani ypsen. Gordonas parod Moskai viet prie stalo ir tar: - Pamgink, Valteri. Man jis per geras aidjas. Moska atsisdo prieais profesori. - Praom per daug i mans nesitikti. Gordonas vos prie mnes imok mane aisti. Profesorius linkteljo ir sumurmjo: - Praom imti baltuosius. Moska padar pirm jim. Profesorius sitrauk aidim, ir jo sumiimas dingo. Visi amerikieiai mgo paprast debiut, taiau mokytojlis aid atsargiai, apdairiai ir be jokio kvpimo, o is vaikinas nr m staia galva, kaip ir dera jaunystei. Jis gabus, - pagalvojo profesorius ir keliais valgiais jimais sugriov tiesmuk ir drsi atak. Paskui nuosekliai ir negailestingai ikapojo neginamus boktus ir rik, o tada - be unugario likusius pstininkus. - Js pernelyg geras aidjas man, profesoriau, - pripaino jaunuolis, ir profesorius su palengvjimu atsiduso, neigirds jo balse pagieos. Netiktai Moska kreipsi j vokikai: - Noriau, kad js dukart per savait mokytumt mano suadtin angl kalbos. Kiek tai kainuot? Profesorius paraudo. J emino tokios derybos - tarsi jis bt buvs koks pirklys. - Kiek malonsite, - altai atsak jis. - Bet js puikiai kalbate vokikai, kodl gi nepamokote jos pats? - Mokiau, - atsak Moska. - Bet ji nori perprasti kalbos struktr, imokti gramatikos ir taip toliau. Ar uteks pakelio cigarei u dvi pamokas? Profesorius linkteljo. Moska pasiskolino i Gordono pietuk ir para ratel. Padav j profesoriui ir tar: - Jei kas nors ms bendrabutyje pasidomt, kas js toks, parodykit it. ia yra ir adresas.

100 t

MARIO

PUZO

- Ai, - beveik nusilenk profesorius. Ar rytoj vakare jums patogu? - inoma, - atsak Moska. Lauke pasigirdo keli pratisi automobilio signalai. - Tai turbt Leo, - tar Moska. - Mes vaiuojam karinink klub. Nori drauge, Gordonai? - Ne, atsisak Gordonas. - Ar tai tas vyrukas, kur buvo Buchenvalde? - Moska linkteljo, ir jis pridr: - Pakviesk j trumpam ueiti, noriau su juo susipainti. Moska prijs atlapojo lang, ir automobilio pypsjimas lauke liovsi. - Ueik pas mus, kteljo Moska. Jau buvo visai tamsu, vaik su ibintais nebesimat. Leo jo vid, paspaud Gordonui rank ir altai tar profesoriui: Angenehm". Profesorius linkteljo, pam savo portfel ir tar Gordonui: - Man reikia eiti. Gordonas palydjo j ligi dur, ir jiedu atsisveikindami padav vienas kitam rankas. Paskui Gordonas dingo upakalinje namo pusje esanioje virtuvje. Ten sdjo jo mona ir Jergenas - jiedu derjosi dl kakoki juodosios rinkos preki. Jergenas buvo mandagus, orus ir nepalenkiamas; abu jie inojo, kad poniai Midlton syk gerai nuskilo. Jergenas labai rpinosi kokybe. Ant kds greta stalo guljo nemaas rietimas puikios rdi spalvos vilnons mediagos. - Argi ne puiki mediagl, Gordonai? - velniai paklaus Ana Midlton. Tai buvo apkni, velni ir geraird moterik, nors smakras atrod valingas, o akys - valgios. Gordonas kaip paprastai i lto linkteljo, paskui tar: - Jei judu jau baigt, noriau, kad ateitum susipainti su mano draugais. Jergenas paskubom usivert savo kav ir pradjo kimti portfel ant stalo gulinias riebal ir msos skardines. - Man reikia eiti, - tar jis.

TAMSOS ARENA

101

- T a i neumirit kit savait atneti mediagos mano vyro paltui? - paklaus Ana Midlton. Jergenas pasipiktins sumosavo rankomis. - Ne, ponia, k js! Vliausiai kit savait atneiu. Ana Midlton ileido Jergen pro upakalines duris, urakino jas, tada atrakino spintel ir itrauk butel viskio bei kelis butelius kokakolos. - Su Jergenu malonu turti reikal. Jis niekad nebando pirti kokio nors lamto, - pasak ji. Jiedu drauge nujo svetain. Supaindins j su sveiais, Gordonas isities fotelyje, nesiklausydamas jos maloni, kaip dera eimininkei, nek. J skaudiai slg svetima rekvizuot nam aplinka, tas gyvenimas tarp daikt, kurie nieko nereikia, nieko neprimena, neinant, kas sukabino paveikslus ant sien, kas sustat baldus, kas skambino tuo pasienyje stoviniu pianinu. Bet idavikik jausm, jis buvo jau patyrs. Labai aikiai tai jaut, kai prie ieidamas armij gro namo aplankyti tv. Tuose namuose, apstatytuose i kadaise mirusi protvi paveldtais baldais, buiuodamas sausus ir iurkius motinos ir tvo skruostus, nugairintus varbi iaurs vj, jis suprato, kad niekad ia nebegr, kaip negro kiti tie jaunuoliai, ij kar ar gamyklas; ir ioje rsioje, graioje, iemos ledyn sukaustytoje emje liks gyventi vieni senukai ilais lyg uoltas kalvas dengiantis sniegas plaukais. O jo miegamajame kabojo didiulis Markso portretas, kur jo motina laik paprastu paveikslu. Kaip jis didiavosi savo sumanumu ir su atlaidia panieka velg jos neimanym! Tikriausiai tas paveikslas ten ir tebekabo. Jo mona sumai kokteilius - nestiprius, nes visk reikjo taupyti, be to, ji kartais atsiskaitydavo juo su juodja rinka. Gordonas kreipsi Leo: - Ar tiesa, kad js stovykloje nemaai kalini uvo per sjunginink aviacijos antskryd? - Taip, - atsak Leo. - Prisimenu tai. Patikkit, mes dl to nesipiktiname, - Skaiiau, kad tarp uvusij buvo ir Telmanas, komunist lyderis. Ar js j painojote? - Gordono balsas akimirksn liovsi buvs ramus, jame kakas virpteljo.

102

MARIO PUZO

- Tai domi istorija, - atsak Leo. - Teiman atve stovykl prajus dviem dienoms po antskrydio, per kur jis atseit uvo. O netrukus j vl kakur ive. Mes suinojome, kad buvo praneta apie jo mirt; aiku, aipms i to. Gordonas giliai kvp. - Ar buvote j sutiks? - Ne, - atsak Leo. - A atsimenu, nes dauguma kapos, j patiktini, buvo komunistai. Jie pirmieji pakliuvo stovyklas ir, aiku, spjo susirasti gerus darbus. Ties sakant, girdjau, kad jie sigudrino gauti visoki skanst, netgi grim, ir band slapta surengti pokyl Telmano garbei. Bet i to nieko neijo. J visada ypa saugojo. Gordonas lidnai ir ikilmingai palingavo galv. Paskui piktokai met monai: - Dabar matai, kas buvo tikrieji faizmo prieai? Leo susierzins atkirto: - Komunistai toli grau nebuvo ventieji! Vienas kapo jaut malonum mirtinai mudamas senukus. Be to, jis pridarydavo toki dalyk, kad negaliu minti js monai girdint. Gordonas taip siuto, kad net paprastai toks santrus jo veidas persimain. Jo mona skubiai kreipsi Mosk: - Gal kur vakar ateitumt pas mus piet drauge su savo mergina? Ir js, Leo. Jie m aptarinti sumanymo smulkmenas, kad Gordonas turt laiko atsigauti. Staiga jis pareik Leo: - Netikiu, kad tas tipas buvo komunistas! Gal kada ir buvo prisiplaks prie j. Bet tikriausiai tai buvo idavikas arba apsiauklis. Ana ir Leo pratrko juoktis, taiau Moska atgr Gordon savo kampuot, juodbruv veid ir tar: - mogus ilg laik ibuvo stovykloje. Nejau nesupranti, k tai reikia, dl Dievo?! Leo kone paguodiamai pridr: - Taip, jis buvo vienas i pai seniausi kalini. Viruje pasigirdo kdikio verksmas. Gordonas ulipo ten ir gro su stambiu, sveiku berniuku ant rank. Vaikas atrod gero-

TAMSOS ARENA

103

kai didesnis, nei galjai tiktis i ei mnesi maylio. Gordonas pakeit vystyklus, ididiai demonstruodamas visiems, kaip puikiai tai sugeba. - Jis vysto vaik geriau negu a, tar Ana Midlton. Be to, jam patinka tai daryti, o man - anaiptol. - Klausykit, vyruiai, gal geriau likit ia vakar, kam jums vaiuoti t klub? - pasil Gordonas. - Tikrai, - antrino Ana, - praom pasilikti. - Galim dar truput pabti, - atsak Moska, - bet apie deimt klube ms lauks Edis Kazinas. Jis dabar nuvaiavo oper. Ana Midlton prunkteljo: - Galjau laintis, kad jis operoj! - Be to, - pridr Moska, vakar klube bernvakaris", ir programa bus pritrenkianti! O Leo dar nra buvs viengungi vakarlyje. Jam reikia pamatyti! Lyddamas juos prie dur, Gordonas tar Moskai: - Mes niekad neinaudojame viso davinio pagal ms aprpinimo kortel. Jei jums reiks koki produkt ir norsi ja pasinaudoti, nesivarydamas sakyk man. Gordonas urakino duris ir gro svetain. Ana papriekaitavo: - Kap tau ne gda taip bjauriai elgtis su Leo! Gordonas inojo, kad tai vienas rimiausi jos priekait. Jis nemgino gintis, tiktai rytingai pakartojo: - A vis tiek manau, kad tas tipas buvo apsiauklis. kart jo mona nebesiypsojo.

velnios roins viesos ugeso. Edis Kazinas palinko priek ir m ploti drauge su visais, kai orkestro duobje pasirod senas ilagalvis dirigentas. Jis grietai pabeld lazdele pult. Udanga pakilo. Pasigirdo lta, bet aistringa melodija. Edis Kazinas pamiro visk: mokyklos auditorij, kurioje sdjo, aplinkui susirinkusius vokieius, du dramblotus rus karininkus, kurie beveik ustojo jam vaizd. Dabar visas jo gyvenimas buvo pastamos figros

104

MARIO PUZO

scenoje. Jis suspaud smakr ir burn rankomis, kad trkiojantis veidas neiduot jo jausm. Vyras ir moteris scenoje, i pradi giedoj apie savo meil, dabar putojo neapykanta. Vyras valstieio kostiumu puikiais aistringais tonais liejo savo pykt, melodija tai kilo, tai krito, orkestras antrino solistui tokia pat melodinga banga, retkariais visai nutildamas. Auktas moters balsas tai siterpdavo vyro partij, tai susiliedavo su ja, o orkestras kartojo j muzikines frazes. Vyrikis atstm nuo savs moter su tokia jga, kad ji kelissyk apsisuko ir parkrito, i ties skaudiai atsitrenkdama medines scenos grindis. Ji akimirksniu paoko ant koj ir prapliupo melodingais priekaitais, vyras grasino jai, o ji neig savo kalt; bet staiga viskas nutilo: vyro partija, choras, orkestras, - liko skambti tik moters balsas. Ji ipaino savo kalt ir met ik, paskui perjo emesnius, melodingesnius tonus ir prakalbo apie mirt, kani ir knik meil, valdani ir vyrus, ir moteris. Edis Kazinas ivydo, kaip vyras grieb moter u plauk ir suvar jai krtin durkl. Pasigirdo auktas, skaidrus pagalbos auksmas ir mylimasis mir drauge su ja; ragai ir smuikai sugriaudjo auktu galingu crescendo, o paskutinje vyro arijoje pratisa gaida skambjo kertas, aistra ir nenumaldoma irdgla. Udanga nusileido. Rusai karininkai aliomis uniformomis palo ploti garsiau u visus. Edis Kazinas prasibrov pro mini ir ijo i auditorijos tyr nakties or. Atsiliejo nugara dip: jautsi pavargs, bet patenkintas. Jis palauk, kol visi isiskirstys. Tada pro duris ijo moteris, kuri mir scenoje. Jis pamat, kad ji negrai, stambi vokik bruo, juodai, negrabiai apsirengusi; dramblota tarsi penkiasdeimtmet nam eiminink. Jis lukteljo, kol ji dingo i aki, tada sdo dip ir nuvaiavo senamiest, Brmeno centr. Kaip visada prieais mkantys griuvsiai pasirod jam artimi ir pastami. Dar nebuvo iblss operos paliktas spdis, ir Edis pagalvojo, koks is realus pasaulis panaus an, dirbtin, kur mat scenoje, - toks pat juokingas. Dabar, muzikos kerams isisklaidius, jam darsi gda savo aar, kurias iliejo dl tokios paprastos, tiesmukos tragedijos, primenanios vaikik pasak apie

TAMSOS ARENA

105

nekaltus nelaimn pakliuvusius gyvullius. Jo aaros buvo vaiko aaros, o ito jis niekaip negaljo suprasti.

Karinink klubas buvo sikrs viename i pai pramatniausi Brmeno pastat. Dabar veja prieais duris buvo virtusi dip ir karini main stovjimo aiktele. O i anapus namo auganio sodo auktesnio rango karinink eimos apsirpindavo glmis. Kai Edis jo klub, oki aiktel buvo tuia, taiau aplink j, sitais ant grind ar atsiliej sienas, trimis eilmis spietsi karininkai. Dalis j stebjo veiksm nuo baro, usilip ant kdi ir irdami per kit galvas. Kakas prasispraud pro Ed ir ibgo oki aiktel. Tai buvo nuogutl mergina mayiais sidabro spalvos baleto bateliais. Jos gaktos plaukai buvo nuskusti apverstu trikampiu ir rudavo ant kno nelyginant skydas. Plaukus ji buvo taip suv lusi, kad jie atrod labai papur ir tanks. Mergina oko negrabiai, prieidama prie ant grind susdusi karinink taip arti, kad savo iskustu trikampiu kone bad jiems veidus; kai kurie jaunesnieji nejuiom krpteldavo ir nusukdavo eiuku nukirptas galvas. Tada ji imdavo kvatoti ir lygiai taip pat kvatodama sprukdavo alin, jei kas i vyresnio amiaus karinink mgindavo pusiau juokais j sugriebti. Visas tas vaizdas n i tolo neatrod gundantis, geismo ia nebuvo net elio. Kakas svied ant grind ukas; mergina oko toliau - nelyginant darbinis, arklys, bandantis bgti uoliais. Karininkai m rkauti nevankybes, kuri ji nesuprato, ir nuo to paeminimo jos veidas sitemp, judesiai tapo dar labiau sukaustyti, juokingi, ir netrukus jau visi kvatojo, svaid ukas, nosines, peiliukus, alyvas i tauri, sausainius. Kakuris karininkas rikteljo: Slpkis!" - ir visi m skanduoti. Aiktelje pasirod klubo tarnautojas, neinas milinikomis irklmis, kuriomis dviprasmikai eksjo. Mergina ibgo i aiktels, murkteljo pro Ed ir dingo persirengimo kambaryje. Edis nujo bar. Viename kampe pastebjo Mosk su Volfu ir eng prie j.

106

MARIO PUZO

- Tik nesakykit, kad Leo praiopsojo pasirodym! - rikteljo Edis. - Valteri, tu adjai juo pasirpinti. - Po imts, - atsiliep Moska, - jis jau prisisuko prie vienos okjos. Jis viduj. Edis isiviep ir atsigr Volf. - Radai aukso gysl? Jis inojo, kad Volfas su Moska kakur dingsta naktimis ir prekiauja juodojoje rinkoje. - Nekaip einasi, atsak Volfas, lidnai palingavs savo mirtinai iblykus veid. - Nelaikyk mans kvailiu, - atov Edis Kazinas. - Girdjau, tavo froilen ir ant piamos dvi deimantus. Volfas pasipiktino. - I kur, po velni, ji bt gavusi piam?! Visi nusijuok. Pasirod padavjas, Edis usisak dvigub viskio. Volfas mosteljo oki aiktels pusn ir tar: - Tikjoms vakar ivysti tave pirmojoje eilje. - Ne, - numyk Edis, - a kultringas mogus, nuvaiavau oper. Be to, ir mergos ten graesns. I gretimos sals bar plsteljo karininkai - pasirodymas baigsi. Kambaryje pasidar ankta. Moska atsistojo ir pasil: - Einam prie stalo, paloim kauliukais. Loimo stalas buvo beveik visikai apgultas. Tai buvo negrabiai sukaltas baldas: vietoj koj - keturi nedayti pagaliai, virus utiestas alia mediaga. Kratai buvo apkalti puss pdos ploio lentutmis, kad nenukrist kauliukai. Kauliukus met pats pulkininkas, nedidukas apvalus vyrikis viesiais sais ir pabrtinai tvarkinga uniforma. Jam tai ijo negrabiai, ir keturkampiai kubeliai barkdami slydo i jo sugniautos saujos. Visi kiti aidjai taip pat buvo karininkai, dauguma aviacijos. Pulkininkui i deins stovjo adjutantas ir atidiai stebjo, kas vyksta. Pats nedalyvavo, kol pulkininkas lo. Adjutantas, jaunas kapitonas, atrod labai nuoirdus ir malonus mogus. Jo ypsena, jei tik nenutaisydavo grsmingos, buvo

TAMSOS ARENA

107

be galo patraukli. Jis labai didiavosi adjutanto pareigomis ir ta nedidele valdia, kuri turjo kitiems karininkams: jo valioje buvo paskirti kam nors bjauresn darb bazje, ypa savaitgaliais. Pulkininkas juo pasitikjo, o adjutantas ilgai neumirdavo eidim. Taiau buvo teisingas ir kerydavo tik tada, jei nepagarb kas parodydavo jo pareigoms, o ne asmeniui. Jis tiesiog garbino karik tvark ir drausm, o bet kok paeidim laik ventvagyste. Kiekvienas karikis, pamgins k nors gauti, apeidamas nustatyt tvark - kaip nors kitaip, o ne pagal griet armijos statut, - staiga sulinkdavo nuo pareig natos ir, nors labai daug dirbdavo, bent kelet mnesi neturdavo jokio atokvpio. Adjutantas tarnavo savo dievinamai drausmei su visu jaunysts fanatizmu; jis buvo ne k vyresnis u Mosk. U nedidelio baro kambario kampe stovjo padavjas baltu varku. Jei kuris lojas usisakydavo igerti, jis pripildavo stikl, o usisakiusysis j pasiimdavo, grdavo atgal prie stalo ir pasistatydavo grim ant krato. Volfas, kuris nemgo loti, sitais kdje, o Edis Kazinas ir Moska prasispraud prie stalo. Kai atjo Edio eil mesti, Moska pastat drauge su juo. Edis buvo apdairus lojas ir beveik nenoromis trauk i savo metalins apkabos vieno dolerio banknotus. Jam seksi, jis keliskart met, kol ikrito. Moska ilo dar daugiau u j. Kadangi jiedu stovjo greta, toliau buvo Moskos eil mesti: kauliukai jo ratu. Jau sismagins ir pasitikdamas savim, jis met ant alios gelumbs dvideimt doleri kariniais. Keturi karininkai pam po penkis dolerius. Moska atgalia ranka svied kauliukus. Ikrito septynios. - Statau visus, - pasak jis. Jautsi labai tvirtas, pakiliai nusiteiks. Tie patys karininkai isidalino keturiasdeimt doleri. Edis Kazinas pridr: - Statau dar deimt. Pulkininkas atsak: - Imu. Jie padjo pinigus ant stalo.

108

MARIO PUZO

Moska i vis jg trenk kauliukus stalo krat. Kubeliai atsimu lent, pariedjo alia gelumbe ir m suktis lyg raudoni vilkuiai; paskui sivl gelumb ir sustojo. Dar syk septynios. - Statau visus atuoniasdeimt, - pasak Moska. - Ir dar dvideimt, - Edis padjo pinigus ant stalo. Pulkininkas udeng juos. syk Moska imet kauliukus velniai, tarsi paleisdamas i rank mylim gyvull. Jie atsitrenk stalo krat, pariedjo kelet coli ir sustojo aliosios staltiess viduryje - ryks, raudoni, didiuliai. Ir kart ikrito septynak. Vienas karininkas tar: - Pakratykit tuos kauliukus. Tai buvo pasakyta be joki ksl - i prietaringos baims, kad Moskai taip sekasi. Moska ypteljo karininkui ir tar: - Statau imt eiasdeimt. Adjutantas tebestovjo su taure rankoje, stebdamas Mosk ir kauliukus. Edis Kazinas atsargiai pridr: - Ir dar deimt. Jis pasim tuos trisdeimt doleri, kuriuos laimjo. Pulkininkas pasil: - Kertam i dvideimt. Edis nenoromis padjo dar deimt doleri ir sugavs Moskos vilgsn gteljo peiais. Moska pam kauliukus, psteljo juos ir atgalia ranka met priepriein lent. Raudoni kauliukai atsivert keturiomis baltomis akimis. Vienas karininkas tar: - Statau deimt prie penkis, kad jam neidegs. Moska susilaino su juo ir dar keletu kit. Paliks kauliukus gulti ant stalo, tvirtai tikdamas savo skme, jis arogantikai laik ikls pluot doleri, pasirengs leistis bet kokias laybas. Buvo laimingas ir susijaudins jam taip sekdavosi retai! - Statau imt prie penkiasdeimt, - pasak jis. Niekas neatsiliep, ir jis pam kauliukus. Prie pat jam metant, pulkininkas pasak: - Statau dvideimt, kad jums nepavyks.

TAMSOS ARENA

109

Moska numet deimt doleri ir tar: - Imu. - Js padjot tik deimt doleri, - pastebjo pulkininkas. Moska nustojo kratyti kauliukus ir sustingo, atsirms stal. Negaljo patikti, kad pulkininkas, senas karikis, neinot loimo taisykli. - Jeigu keturi takai, reikia statyti du prie vien, pulkininke, - stengdamasis kalbti mandagiai, paaikino jis. Pulkininkas atsigr vien greta stovint karinink ir paklaus: - T a i tiesa, leitenante? - Taip, sere, sumis atsak karininkas. Pulkininkas numet ant stalo dvideimt doleri. - Gerai, meskit. Raudonieji kubeliai atsitrenk visus keturis kratus, greitai perlk per stal ir labai staigiai sustojo - abiejuose raudonuose kvadratliuose viet po du baltus takus. Prie susierdamas pinigus, Moska akimirk irjo juos, paskui garsiai tar: - Niekad nesu mats graesnio vaizdo. Nra prasms erzinti likimo, pagalvojo jis. Numet ant stalo por banknot ir po keli metim ikrito. Toliau jam seksi tik vidutinikai. Kai pulkininkas pam kauliukus mesti, Moska pastat prie j. Pulkininkas pasak skaii, bet antruoju metimu ikrito. Moska pasim pinigus. Pulkininkas be jokio apmaudo pasak: - Jums pernelyg sekasi, palyginti su manim, - ir nusiypsojo. Paskui ijo i kambario, ir jie igirdo j leidiantis laiptais. Moska suprato klyds: pulkininkas tikrai neinojo taisykli, jis anaiptol nesisteng pasinaudoti savo padtim. tampa prie stalo atslgo, nekos pagyvjo. Padavjas nespjo pilstyti usakom grim. Adjutantas prijo prie baro, prisds ant kds palauk, kol jam pripils stikl, gurkteljo ir paauk: - Moska, ateikite valandlei! Moska grteljo per pet. Kauliukai jau buvo Edio Kazino rankose, toliau - jo eil. - Tuoj, tik imesiu, - atsak jis.

110

MARIO

PUZO

Ediui seksi, bet Moska greit ikrito ir nujo pas kantriai laukiant adjutant. Adjutantas altai pavelg jam tiesiai akis ir tar: Kaip js drstate mokyti pulkinink loimo taisykli? Moska apstulbo ir truput sumio. Po imts, - prabilo jis, jis juk norjo laintis. O kas gi stato po lygiai i ketverto? Tyliai, tarsi protindamas kvail vaik, adjutantas tar: Prie stalo buvo maiausiai deimt karinink. Jie nemok pulkininko kaip loti, o jei ir bt k nors sak, tai mandagiai. Kaip js manot, kodl jie tyljo? Moska pasijuto berausts. Jis tik dabar pastebjo, kad kauliuk barkjimo nebegirdti: visi lojai nuiuv klaussi. Mosk apm pastamas nesmagumo jausmas, primenantis pirmuosius tarnybos mnesius. Jis gteljo peiais. A maniau, kad jis neino, todl ir pasakiau. Adjutantas atsistojo. Js manot, kad jei esat civilis, galite daryti k tinkamas. Js akivaizdiai davte suprasti, kad pulkininkas naudojasi savo padtimi, nordamas nusukti jums deimt doleri. Bet atsiminkit vien dalyk: panorj mes baisiai greit galim igrsti jus atgal Valstijas, o kiek inau, js anaiptol nenorit, kad taip atsitikt. Todl pasisaugokit. Jei pulkininkas ko nors neino, kiti karininkai gali jam pasakyti. Js eidt vyriausij vad ir kiekvien iame kambary esant karinink. Pasistenkit, kad tai nepasikartot. Moska nejuiomis nuleido galv. J degino gda ir pyktis. Pastebjo, jog Edis Kazinas iri j ir patenkintas ypsosi. Tarsi per migl Moska igirdo adjutant paniekinamai sakant: Jei bt mano valia, a i viso neleisiau civili karinink klub. Js supratimo neturit, kas yra armija. Moska akimirksniu pakl galv. Labai aikiai ivydo adjutanto veid: pilkos akys, tiesus vilgsnis, velnus, rimtas veidas, kuris dabar atrod grietas. Kiek turite karini apdovanojim, kapitone? paklaus Moska. - Kiek syki buvote desante?

TAMSOS

ARENA

$ 111

Adjutantas vl atsisdo ant kds ir m siurbioti grim. Kai jis prabilo, Moska buvo bekelis rank. - A ne tai turjau omeny. Man regis, kai kurie i i karinink yra nepalyginamai didesni didvyriai negu js, bet jie nra tokie ls ir itaip nesielgia. Adjutanto balsas buvo altas kaip ledas, jis kalbjo ramiai ir n neketino nusileisti. Moska ugniau pykt ir pasisteng atsakyti taip pat ramiai ir altai kaip jo prieininkas, tarsi nordamas ir iuo atvilgiu bti panaus j: ne veltui jie buvo to paties amiaus, vienodo gio ir kno sudjimo. - Gerai, - tar jis, - pripastu, kad pulkininkui neturjau to sakyti, ir atsipraau. Bet js nedrskit man aikinti, kas yra armija. Adjutantas nusiypsojo tarsi u savo tikjim keniantis dvasininkas, kurio negali ugauti jokie asmeniniai eidimai. - Jei tik js suprantate neteisingai pasielgs, - atsak jis. - Taip, suprantu, - tar Moska. Vis dlto ie odiai nuskambjo pernelyg nuolankiai, ir kai Moska gro prie loimo stalo, jo veidas liepsnojo i gdos. Mat, kaip Edis Kazinas ugniau ypsenl ir mirkteljo jam, kad pralinksmt. Karininkas, metantis kauliukus, stambus gerairdis pietietis, ltai tsdamas odius ir pakankamai garsiai, kad girdt adjutantas, pasak: - Gerai, kad nelaimjot dar deimt ali, nes btume gav ivesti jus lauk ir nuauti. Karininkai aplinkui stal nusijuok, tik Moska - ne. Girdjo, kaip jam u nugaros adjutantas su kakuo nekuiuoja, protarpiais nusijuokdamas, ir kaip niekur nieko geria su draugais.

1 0

M O S K A IR G O R D O N A S Midltonas liovsi dirb ir m slapia klausytis: pro praviras Edio kabineto duris pasigirdo jaunos merginos balsas. - Edi, norjau pamatyti tave valandlei, tai labai svarbu. Jos balsas truput virpjo. Edis altai ir pabrtinai mandagiai pasiteiravo: - Na, kas gi atsitiko? Mergina atsargiai papriekaitavo: - A atsimenu, tu sakei, kad nesirodyiau tavo kabinete, bet tu juk pas mane nebeateini. Gordonas ir Moska ypteljo vienas kitam. Gordonas pakraip galv. Jiedu klaussi toliau. Mergina papra: - Man reikia duts cigarei. Stojo tyla. Paskui Edis altai, sarkastikai paklaus: - Kokios marks? Taiau mergina neigirdo jo intonacijos ir nesuprato uuominos. - O, tu gi inai, tai nesvarbu, - atsak ji. - Turiu nuneti daktarui. Jis tiek usipra. Edis mandagiai ir abejingai paklaus: - Tu sergi? Mergina droviai nusijuok. - Edi, tu gi puikiai inai, kas yra. A laukiuosi. U dut cigarei daktaras padarys abort. - Paskui, tarsi bijodama, kad rpindamasis jos sveikata jis neatsisakyt, ji pridr: - Tai visai nepavojinga.

TAMSOS ARENA

113

Moska su Gordonu linkteljo vienas kitam ir patyliukais nusijuok - ne i merginos, o i Edio: sivaizdavo jo sumiim, kad is meils romanas katuos jam dut cigarei. Bet igirdus Edio odius, j ypsenos dingo. Edis kalbjo ramiai ir mandagiai, bet jo balse girdjosi kraupi piktdiugikos neapykantos gaidel. - Kreipkis pagalbos savo draugu vokiet. I mans cigarei negausi. O jei dar syk pasirodysi itame kabinete, daugiau ioje bazje nebedirbsi. Dabar grk prie darbo. Mergina m raudoti, paskui tyliai sukkiojo: - A neturiu jokio drauguio. Tai tavo vaikas. Jau trys mnesiai, Edi! - Pokalbis baigtas, - nukirto Edis Kazinas. Mergina truput atgavo drs ir irdo dl jo paniekos. - Tu nesirodei vis mnes. Neinojau, ar dar ateisi. Tas vyrukas tik por syki nusived mane okius. Prisiekiu! Tu gi inai, kad buvai man vienintelis. K tau reikia dut cigarei? Gordonas su Moska igirdo, kaip Edis pakl telefono ragel ir papra sujungti j su karins policijos virininku. Siaubo apimta mergina sukliko: - Padkite man, pone Kazinai! Maldauju, padkite man! Tada jie igirdo, kaip atsidar ir vl usitrenk durys, o Edis tar operatoriui: - Ai, nereikia. Edis Kazinas atlapojo duris j kambar. Jo velniame pilkvame veide aid pasitenkinimo ypsenl. - Kaip jums patiko i scenel? - paklaus jis. Moska atsilo kdje ir paniekinamai drb: - Tu tikras aas, Edi. Gordonas Midltonas pasak: - A duosiu tau tas cigaretes, Edi. Jo balse nesigirdjo paniekos, kuri atvirai parod Moska. Jis pasak tuos odius paprastai, tarsi vienintel Edio atsisakymo prieastis bt buvusi cigarei kaina. Edis paaipiai nuvelg juos.

114

MARIO PUZO

- Oi, kokie geri berniukai! Kaip nori padti vargei mergytei! Klausykit, ta liundrel vis laik painiojosi su kitu vyruku. Jis rk cigaretes, kurias jai duodavau, rijo okolad ir maist, kur jai nedavau. - Jis nuoirdiai nusikvatojo. - Be to, man tai jau ne pirmas kartas. A inau, kad aborto kaina juodojoje rinkoje - tik pus duts. Atsidar kabineto durys, vid eng Volfas. Jis pasisveikino: - Sveiki, drauguiai! Pasidjo portfel ant stalo ir pavargs sudribo kdje. - Kokia smagi niektauz kompanija! nusiypsojo jis, ir jo kreidos baltumo veidas nuvito nuoirdiu diaugsmu. - Nutvriau du bous kniaukiant kav. inot, valgyklos vedjas leidia jiems isineti namo po katiliuk sriubos. Taigi ant dugno jie pripila maltos kavos, ant viraus - smlio, o tada - sriubos. Tik neinau, kaip paskui atskiria nuo kavos t sml. Edis kakodl surgo ir niriai burbteljo: - Kas kas, o Volfas Treisis visada suiups nusikaltl! Kaip tu tai darai, Volfai? Volfas vypteljo. - Po velni, kam galt tai auti galv? Kaip visada - yra kas paskundia. Midltonas pakilo. - iandien anksiau eisiu namo. Tu ne prie, Edi? - Ne, atsak is. Volfas kilsteljo rank. - Palauk, Gordonai. - Gordonas stabteljo tarpdury. - Tik nesakyk, kad praneiau, ir js abu tylkit, gerai? Bet madaug po savaits gausi bilietus atgal Valstijas. Gordonas nuleido galv ir sistebeilijo grindis. Volfas velniai paklaus: - Po imts, Gordonai, tu juk to tikjaisi? Gordonas pamau pakl galv ir nusiypsojo. - Turbt, - linkteljo jis. - Ai, Volfai, - ir ijo pro duris. Edis tyliai paklaus Volfo: - Valstijose patikrino anket?

TAMSOS ARENA

115

- Taip, - atsak Volfas. Edis Kazinas m tvarkyti savo stal. U kadr skyriaus lang jau leidosi prieblanda. Edis atsiseg portfel ir i staliaus itrauks sudjo ten du butelius dino, didel skardin greipfrut suli ir kelias plyteles okolado. Volfas tar: - Geriau duotum man savo cigaretes ir butelius, Edi. Uuot girtuokliavs, turtum sskait banke. Edis pasispaud portfel po paasia ir eng prie dur. - A gyvenu! - kteljo jis. - Skms, maitvanagiai! Einu tramdyti gorilos.

Vakarieniaujant Volfas tar Moskai: - inai, a turbt pirmas perpratau Gordon. Vien dien veiau j miest, ir pakeliui jis staiga papra sustoti. Ilipo i dipo, gro ger gal atgal ir pam nuo kelio atr gelgal, ant kurio vos neuvaiavau. Numet j krmus ir maloniai ypsodamasis, iek tiek sumis tar: Bt kam nors padang pradrs." Tu, inoma, pasakysi, kad tai labai grau. Aiku, Gordonas geras vyrukas. Bet jis truput persistengia, truput per daug isiskiria. Ir kai mano bosas pasak, kad nuo Gordono reikia nenuleisti aki, nes jis - partijos narys, a n kiek nenustebau. Tokius kaip jis jie be druskos suryja. Vargas kvailelis! Moska prisideg cigar ir gurkteljo kavos. - Jis ne bailys, - tar. Volfas nurijo ksn. - Ne apie tai kalba. Pajudink smegenin. Kiek syki per dien pas mus ateina vokieiai, norintys stoti ms armij, kad galt kariauti su rusais? O kiek syki buvo pasklid gandai, kad rus kariuomen siver angl arba amerikiei sektorius? Per mano rankas eina slapti praneimai. Visai nedaug beliko, vliausiai po poros met ia usikurs pekla. Todl tokiems gordonams galveles reikia nukapoti. tai taip! - Jis brkteljo sau per gerkl. - O a griu Valstijas. Neturiu noro atsidurti karo belaisvi stovykloje Sibire!

116

MARIO PUZO

Moska i lto tar: - Gal kaip nors spsiu dingti i ia, kol uvirs ta ko. Volfas nusiluost burn ir atsilo, leisdamas padavjui pripilti kavos. - Nesijaudink, - pasak jis. Turiu slapt ini, kad rengiamasi panaikinti vedyb draudim. Taigi galsime savo froilen paversti garbingomis damomis. Amerikos banyios daro iuo klausimu didel spaudim. Jos u tai, kad besidulkinantys vyrai duot damoms sportin ans juos pabalnoti! Jiedu ijo i valgyklos ir patrauk prie Volfo dipo. Ivaiav anapus baz juosianios vielins tvoros, pasuko keliu, vedaniu tolyn nuo centro tolimiausi Noitato pakrat. Vaiuoti reikjo netoli, netrukus Volfas sustojo prie vienio namo, kuris atrod kaip reta siauras, tarsi viduje bt buvusi viena vienintel kambari eil. Netoliese stovjo dar trys dipai ir keletas malkomis krenam vokik opeli su geleiniais imetamaisiais vamzdiais. Prie geleinio strypo, mryto akmeninius laiptus, grandinmis buvo prirakinta keletas dvirai. Volfas paskambino, durys atsidar, ir Moska krpteljo. Prieais juos stovjo vokietis, toks didelis ir stambus, kokio jis nebuvo mats. - Frau Vlavern ms laukia, tar Volfas. Milinas pasitrauk al ir leido jiems eiti. Kambaryje buvo pilna moni. Du amerikieiai kareiviai sdjo susispaud, per vidur pasistat kako prikimt ali kuprin. Buvo ir trys karininkai, kuri kiekvienas turjo isiptus blizganios kiauls odos portfel. Penki vokieiai visi kaip vienas laik tuius, supliukusius juodus portfelius. Visi - ir amerikieiai, ir vokieiai kantriai lauk savo eils. ia nugaltoj nebuvo. Milinas po vien palyddavo juos gretim kambar ir atidarydavo duris vis naujai atvykstantiems Amerikos karininkams, kareiviams bei vokieiams. Moska paino kelet bazs tarnautoj, ekipao vad, valgyklos serant, tiekimo karinink. Trumpai linktelj galv, jie apsimesdavo nepast vienas kito.

TAMSOS ARENA

117

Langai buvo udaryti langinmis, taiau kambaryje vis dlto girdjosi atvaiuojani ir ivaiuojani dip burzgimas. mogus, ijs drauge su milinu, ia nebegrdavo. J ileisdavo pro duris kitame namo gale. Atjo j eil, ir milinas nuved juos gretim kambar. ia buvo visikai tuia: stovjo tik dvi medins kds, nedidelis stalelis, o ant jo - pelenin. Kai jiedu liko vieni, Moska tar: - Nieko sau vyrukas! - Jos sargybinis, - paaikino Volfas. - Bet jei ji turi popierini, jis mums nesuldiudys. Tas milinas beveik silpnaprotis. Ji laiko j girtiems kareiviams ir boams gsdinti. Bet tikro vyro jis neveiks! - Volfas nusiypsojo Moskai. Netrukus milinas gro. Jis kreipsi juos vokikai ir kimiu velniu balsu, anaiptol nesiderinaniu prie tokio kno, paklaus: - Gal nortumt pairti ir k a turiu parduoti? Jis isitrauk auksin ied su didiuliu brangakmeniu ir padav j Moskai. - Tik deimt dui. Moska perdav ied Volfui ir tar: - Atrodo, neblogas. Maiausiai karatas. Volfas pavart ied ir nusiypsojo. - Jis nieko nevertas. Pairk plokij pus. A gi sakiau, kad vyrukas silpnaprotis. Jis svied milinui jo prek, is nerangiai mgino sugauti, bet nepaiupo ir turjo lenktis i savo auktybi, kad sugraibyt ant grind nukritus ied. Surads j vl rytingai bruko Moskai: - Deimt dui, imkit j, tik nesakykit frau. Ir jis kaip vaikas pridjo pirt prie lp. Moska paband grinti ied, bet milinas jo purtsi. - Deimt dui, imkit j u deimt dui, - kartojo jis. Moska padjo ied ant stalo. Tada milinas i lto, lidnai j pasim. Paskui parod jiems sekti i paskos ir atidar duris gretim kambar. Atsistojs palei duris praleido juos: i pradi Mosk, po jo - Volf. Taiau Volfui einant pro al, piktokai j stumteljo,

118

MARIO PUZO

ir amerikietis galvotrkiais nulk kambario vidur. Tada milinas udar duris ir atsistojo prie j. Plaioje pintoje kdje sdjo nediduk apkni ila moteris, o greta jos ant stalo guljo atversta apskaitos knyga. Palei sien kpsojo rietuvs preki i karo prekybos sandli: imtai dui cigarei, gelton di okolado, gabal prausiamo muilo ir kitoki tualeto dalyk, susukt rykiaspalv popieri. Nedidukas vokietis dst prekes tvarkingomis krvelmis. Jo juodo, per didelio varko kiens buvo kimte prikimtos vokik pinig, ir kai jis grteljo pairti jusius, pluotas banknot nukrito ant grind. Moteris prabilo pirmoji. Ji kalbjo anglikai. - A labai atsipraau, - tar ji. - Retsykiais Johanui kas nors nepatinka, ir tada jis ima itaip elgtis. Nieko negaliu padaryti. Volfas buvo apstulbs ir kur laik stovjo suglums. Bet dabar jo masyv mirtinai iblykus veid uliejo tirtas raudonis. Ugaulus moters tonas dar labiau j siutino. Jis pastebjo Moskos ypsen. Moska atsistojo prie sienos, i kur galjo akimirksniu pastebti, jei kas nors kambaryje isitraukt ginkl. Volfas papurt galv, paskui atsigr senj dam ir pamat, kad jos protingose akyse aidia smagi paaipl. - Nieko baisaus, - ramiai tar Volfas. - Js inote, dl ko ia atjau. Galite mums padti? Moteris nuvelg j nuo galvos iki koj ir vl atsak anglikai: - Mielasis pone, ta js istorija ilauta i pirto. A nieko neinau apie jok milijon doleri popieriniais. O jei inoiau, tai labai gerai pagalvoiau, prie prasidedam su jumis ir js draugu. Nejau laikote mane kvaile? Volfas ugniau ypsen. Pirma sutvarkysim reikal, smagin sims paskui, - nusprend jis. Ir tar: - J e i js susisiektumte su kuo reikia, o paskui suvestumt su tais monmis mane, tai ir jums nemaai nubyrt. Geras atlygis u menkut paslaug. Moters balse skambjo panieka, ji ididiai papt putnius savo skruostus:

TAMSOS ARENA

119

- A esu biznier ir tokius dalykus nesivelsiu. Ir, bkit tikras, perspsiu dl js savo draugus. - Ji skambiai nusikvatojo. - Js turit penkis tkstanius dui?! Volfas vis dar ypsojosi. Jis paklaus: - Ar kuris i i dviej moni supranta anglikai? Tai svarbu. Moteris, nesitikjusi tokio klausimo, atsak: - Ne, nesupranta. Volfo ypsena dingo, ir jo veide, tarsi visuomet parengta dvti kauk, atsirado valdinga savimi pasitikinio ir grieto mogaus iraika. Jis pastat portfel ant stalo, pasilenk vir jo ir pavelg tiesiai apvalias senosios damos akutes. - Js pernelyg protinga ir pernelyg pasiptusi, - rstokai tar jis. - Js manote, kad turit pakankamai valdios ir esat saugi, nes js amius ir sargybiniai apgins jus. Man nepatinka ls vokieiai. Js ir js milinas nepastat amerikiei. Dabar moteris sunerimo, jos akys virto juodais spindiniais karoliukais. Maasis vokietis isiptusiu varku atrod isigands. Milinas nuo dur eng link Volfo. Moska isitrauk i portfelio savo vengrik pistolet ir spragteljo saugikl. Visi atsigr j. Jis niek netaik, laik ginkl nukreipt grindis. Vokikai tar milinui: Aplink!" Milinas tebejo prie jo. Moska eng priek, ir senoji dama, ivydusi jo veid, grietai kak rikteljo milinui. Sis apstulbs pavelg j, atsitrauk prie tolimiausios sienos ir atgr nugar. Volfas vl pasilenk prie moters. - Kaip jums patinka mano draugas? paklaus jis. Ji nieko neatsak, tik nenuleido aki nuo Moskos. Maasis vokietis niekieno neliepiamas atsistojo prie sienos greta milino. Volfas nekjo toliau: - Mano draugas labai ididus ir lengvai supyksta. Jei js milinas bt stumteljs j, o ne mane, ia nebt joki kalb ir js visi labai lidtumt. Jis nekalbt taip ramiai kaip a. O dabar

120

MARIO PUZO

klausykit. A protingas mogus ir esu pasiruos umirti nemalon vyk. Taiau jei suinosiu, kad js kam nors apie mane papasakojot, tai priadu - ivysite mane visai kitok. Jis nutilo ir pavelg senajai damai akis. Ji anaiptol neatrod isigandusi. irjo j ramiai ir n neketino nusileisti. Tai jau buvo Volfo stichija, jo viso gyvenimo darbas. Tokie dalykai paadindavo jo genij, kurio buvimu jis neabejojo. Jis kaip niekas kitas perprato moters vilgsnio reikm: odiai jai nieko nereik, jokiais grasinimais negaljai palauti jos valios ar paveikti sprendimo. Jis nusiypsojo - inojo k daryti. Jis prijo prie milino ir stumteljs apgr j. - Na, drimba, nusijuosk dir ir eik stokis prie savo poni, paliep jis. Milinas pakluso. Volfas pasitrauk al. Kad grsmingiau atrodyt, isitrauk i portfelio ginkl ir tar moteriai: - Liepkit jam tris kartus smarkiai kirsti jums per nugar. - Jo balse suskambo pagiea. - Jei mginsit rkti, visus tris nuausiu. Na, greiiau! Trys kiriai. Senoji dama vis dar neprarado savitvardos. - Ar js suprantat, - tar ji, - kad jei duosiu jam tok sakym, jis labai siningai j vykdys ir smarkiai mane sueis? Jis juk kirs i vis jg. Volfas gerairdikai atov: - A puikiai t suprantu. Jos putnius skruostus ikreip nedrsi ypsenl. - Js pasiekt, ko norjot. Nra reikalo tai tsti. As paadu, kad niekam nieko nesakysiu. O dabar atleiskit, mans laukia daug moni. Volfas ilgokai tyljo, o paskui, nutaiss iauri ypsen, tar: - Vien kirt. Sutariai sutvirtinti. tai dabar moteris pirmsyk isigando. Jos veidas subliko, balsas m virpti. - A auksiuos pagalbos, - pasak ji. Volfas nieko neatsak. Jis ltai kreipsi Mosk, kad bt tikras, jog moteris supras: - Kai moteris nukris, nuauk t didj.

TAMSOS ARENA

121

Jis nukreip ginkl tiesiai moteriai veid. Ji nusigr ir vokikai paliep milinui: -Johanai, smarkiai kirsk diru man per nugar. Ji pasilenk kdje, sikniaub veidu stal, o apvalainus peius atstat kiriui. Milinas plaiai usimojo diru ir kirto. Po suknels audiniu pasigirdo iurpus plytanios odos ir msos trakesys. Moteris pakl galv. Jos veidas buvo mirtinai pabals i skausmo, siaubo ir igsio. Volfas pavelg j altu, bejausmiu vilgsniu. - Dabar supratot, - tar jis. Paskui, mgdiodamas ugaul jos ton, pridr: - Nieko negaliu padaryti. - Jis pasuko prie dur ir kteljo: - Eime, Valteri! Jie perjo kambarius, per kuriuos atjo, ir ijo laukan pro priekines duris.

Vaiuojant dipu atgal miest, Volfas juokdamasis paklaus Moskos: - Ar btum nuovs t dik, jei biau lieps? Moska prisideg cigaret. Jis vis dar negaljo atsipalaiduoti. - Po imts, a gi supratau, kad tai spektaklis. Pripastu, Volfai, - tu meistras kurti spdingus reginius. Volfas patenkintas atsiliep: - Turiu patirties, berniuk. Dalis ms karinink buvo tokie skystablauzdiai, kad nestengdavo kaip reikiant spustelti kalinio. Todl turdavom gsdinti. O tu ten prie sienos atrodei tikras banditas! - A nustebau, - tar Moska. - Kai tas vyrukas tave pastm, o senoji dama m taip bjauriai elgtis, a sumeiau, kad tai spstai. Ir siutau. Dl Dievo, negi jie nesupranta, kad kai kurie ms kareiviai u itok pokt vis j kompanij gabalus itakyt? Volfas i lto prabilo: - inai, kokie mons, Valteri. Si senoji dama mano esanti labai protinga. Ji turi t savo milin, o visi Amerikos karininkai ir kareiviai j gerbia, nes jos dka kraunasi turtus. Bet pastebjai:

122

MARIO PUZO

ji kai k pamirta. Pamirta, kas yra baim. Tas kirtis pravalys jai smegenis. Atsimink. Jei nebt jo gavusi, nemokt bijoti. mons tokie jau yra. Jie pervaiavo tilt ir atsidr Brmene. Po keli minui sustojo prieais bendrabut. Neilipdami i dipo, surk po cigaret. Volfas tar: - Madaug per savait turim susirasti svarbiausius mones. Gausim gerokai pasitrankyti naktimis. Galiu usukti bet kada, todl bk pasiruos, gerai? - Jis papleknojo Moskai per nugar. Moska ilipo i dipo, dar syk usitrauk cigaret. - Kaip tu manai, ar ji k nors pyptels savo draugams? Volfas papurt galv. - Dl ito esu visikai tikras. Ji niekam n neprasiios. - Jis ypteljo Moskai. - Dryis ant nugaros neleis jai usimirti.

1 1

V A L T E R I S M O S K A , civiliai apsirengs, spoksojo pro kadr skyriaus lang. Jis stebjo pro al vaiktanius bazs darbuotojus: lktuv mechanikus aliais darbo drabuiais ir kailiu apvediotomis odinmis striukmis, isiiustijusius aviacijos karininkus tamsiai aliomis uniformomis ir violetinmis milinmis, apdriskusius vokieius darbininkus. Visi gsi nuo varbaus lapkriio vjo. Jam u nugaros pasigirdo Edio Kazino balsas: - Valteri! Moska atsigr. Edis Kazinas atsilo kdje. - Turiu tau darbo. Man ov galv viena mintis, ir leitenantui ji patiko. Dabar visoje Europoje rengiame maisto taupymo kampanij, inai, bandom tikinti tuos rajnus, kad nepersist iki vmimo. Kad nebadaut, bet ir per daug neapsikraut padkl valgyklose - paskui visko nesuvalgo ir tenka imesti. Tai tai k sugalvojom. Nupieim plakat: Amerikos kareivis su padklu, apkrautu kalnais maisto, o po juo uraas: Liaukis!" O greta dsim dviej vokiei berniki, rankiojani gatvje nuorkas, fotografij su urau: Ir js liaukits!" Na, kaip manai? - Tikras das, - atsak Moska. Edis isiviep. - Teisingai. Bet velnikai protingas sumanymas. Tikra masin agitacija. Stabe tai iskstom rankom sutiks. Gal net Stars and Stripes ispausdins, kas ino? Gali ieit didelis dalykas. - Dl Dievo, - nutrauk Moska.

124

MARIO PUZO

Gerai jau, gerai, - kiek apmaudiai nusileido Edis Kazinas. - Tavo reikalas - nufotografuoti nuorkas rankiojanius vaikus. Lauke stovi dipas, pasiimk i laboratorijos t fotograf, kapral. - Gerai, - atsak Moska. Jis ijo lauk ir nulydjo akimis besileidiant vakarin lktuv i Vysbadeno: tas lyg burt lazdele mosteljus atsirado danguje tiesiai i oro. Paskui jis sdo dip.

Jau buvo vlyva popiet, kai jis per tilt vaiavo Brmeno centr. Kapralas trynsi kakur po angarus, ir Moska sugaio vis valand, kol j surado. Miesto gatvs buvo pilnos skubani vokiei, vangantys tramvajai su ant laipteli pakibusiais keleiviais iaip taip skynsi keli tarp daugybs moni ir main. Moska pastat dip prieais Varp". Paprast darbo dienos popiet ia bdavo ramu. Prieais Raudonojo Kryiaus klub nesimat nei elget, nei slampinjani mergin, nei vaik; gyvenimas ia uvirs tik po vakariens. aligatviu pirmyn atgal vaiktinjo dvi vokiets policininks - i lto, tarsi uliliuotos melodingo tramvaj vangjimo. Moska su kapralu sdjo dipe ir lauk pasirodant elgetaujani vaik. Jiedu rk cigaretes ir tyljo. Gal gale kapralas tar: -Velnikai nesiseka. Pirmas sykis, kai nesimato n vieno boo iperos, besitrinanio aplink. Moska ilipo i dipo. - Eisiu apsidairyti, - pasak jis. Buvo labai alta, jis pasistat varko apykakl. Ujo u kampo - vaik nesimat. Jis jo toliau, kol atsidr anapus Varpo" pastato. Du mai bernikiai rimtais veideliais tupjo ant didiuls nuolau krvos ir velg prieais besidriekianius didiojo miesto griuvsius. Bernikiai buvo susisuk paltus, kurie siek jiems iki kuln, ir usimauklin ant aki smunkanias kepures. Plikomis rankutmis jie sm nuolauas, nukratydavo nuo j purv, o ikraptytus akmenukus ir plyt skeveldras svaid griu-

TAMSOS ARENA

125

vsiais pavirtus sln, plytint jiems po kojomis; jie nesisteng k nors pataikyti ir per smarkiai neusimodavo, kad neprarast pusiausvyros ir nenulkt nuo krvos emyn, - Ei, js, - vokikai kteljo Moska, - ar norit udirbti po plyt okolado? Vaikai niriai nuvelg j; nors buvo apsirengs civilikai, atpaino, kad tai prieas, ir n kiek neisigand nuliuo nuo krvos emyn. Jie paliko savo plai, tyli ir tui aidim aiktel ir susikib u rankui nusek paskui Mosk judri aikt prieais Varp". Kapralas lauk j, ilips i dipo. Jis kio kamer ploktel ir nustat nuotol. Baigs kteljo Moskai: - Gerai, dabar pasakykit jiems k daryti. Kapralas nemokjo vokikai. - Pradkit rinkti nuorkas, - paliep bernikiams Moska. Ir irkit kameros pus, kad jis galt jus nufotografuoti. Abu vaikai klusniai pasilenk, taiau per didiules kepures su snapais nesimat j veid. - Atsmaukit jiems kepures, - kteljo kapralas. Moska taip ir padar. Prieais kamer atsidr du isiviep nyktuk veideliai. - Nuorkos per maos, auk kapralas. Nuotraukoje nesimatys! Moska isitrauk kelet cigarei ir svied latak. Kapralas padar kelet kadr, bet liko nepatenkintas. Jis ruosi fotografuoti toliau, bet t akimirk Moska pajuto, kaip kakieno ranka sugrieb j u alkns ir apgr aplink. Prieais stovjo anos dvi policininks. Toji, kuri apgr j, buvo beveik jo gio, ji tebelaik j u alkns. Moska smarkiai atstm j, ir po iurkia mlyna vilnone uniforma pajuto minkt krt. Ji atoko atgal ir paleido jo rank, paskui lyg teisindamasi tar: - ia draudiama tai daryti. Ji atsigr berniukus ir grsmingai rikteljo: - Dinkit i ia, greitai! Moska suiupo vaikus u pakarpos. - Niekur neikit, - pasak jis.

126

MARIO

PUZO

Jis atsigr moteris, liesas tamsus jo veidas buvo net persikreips i pykio. - Matot jo uniform? - jis parod kapral, paskui ities rank. - Parodykit savo paymjimus. Moterys m mikiodamos aikinti, kad j toks darbas: vaikyti alin vaikus ir neleisti jiems elgetauti. Netoliese sustojo pro al js vokietis, ir bernikiai, traukdamiesi i gino vietos, atsidr prie jo. Vyrikis kak piktai jiems rikteljo, vaikai isigando ir pasileido bgti. Kapralas perspjamai suuko, ir Moska spjo vl juos sugauti. Vokietis spariu ingsniu leidosi tolyn, nordamas simaiyti tramvajaus laukiani mini ant kampo. Moska nubgo gatve paskui j. Igirds jo ingsnius, vokietis atsigr ir sumirksjo i baims. - Kodl liept vaikams bgti? - uriko ant jo Moska. Vokietis tyliai, atsipraydamas tar: - A nesupratau. Maniau, kad jie elgetauja. - Duokit man savo asmens liudijim, - sak Moska ir ities rank. Visas virpdamas i baims ir sumiimo, vokietis kio rank varko kien ir itrauk aminj isiptusi pinigin, piln prikimt popieri. Jis ilgai kraptsi po juos, stengdamasis tuo pat metu nenuleisti aki nuo Moskos, kol is atm i jo popierius ir pats surado mlynj kortel. Moska atidav vokieiui pinigin. - Ryt i ryto ateisit policijos nuovad liudijimo atsiimti, pasak jis ir apsisuks gro prie dipo. Pilkoje lapkriio prieblandoje jis mat anapus gatvs, kitoje aikts pusje, tamsi ir tyli j stebini vokiei mini - tirt, milinik lyg mikas tolumoje. Akimirk j apm baim, tarsi jie bt mat kiaurai jo ird ir siel, paskui vl sipliesk pyktis. Jis ltai, ramiai nuingsniavo prie dipo. Bernikiai tebelauk, bet policininks buvo dingusios. - Vaiuojam, - met jis kapralui. Jis pasuko Meco gatv ir ivaiavo i aikts. Tada papra kapralo: - Parvarykit dip atgal baz.

TAMSOS ARENA

127

Kapralas linkteljo ir tyliai tar: - Tikiuosi, tie kadrai bus geri. Tada Moska atsimin, kad reikjo dar pafotografuoti. O vaikai taip ir liko bestov prieais Varp", jis nedav jiems adto okolado.

Kai Moska jo kambar, Hela ant elektrins virykls ild sriub. Ant stalo stovjo tuia skardin raudona etikete. Keptuv su kiauliena lauk savo eils. Leo sdjo ant sofos ir skait. Kambaryje buvo ilta, kvepjo valgiu. Jis buvo didelis ir jaukiai apstatytas. Viename kampe stovjo lova ir naktinis staliukas, ant jo - lempa ir radijo imtuvas; kampe prie dur - aukta balta spinta, o viduryje - apvalus stalas su pintomis kdmis. Palei vien sien stovjo didiul tuia indauja, kuri teik kambariui jaukumo, o sykiu - erdvs spd. Liko dar daugyb tuios vietos. Velnikai didelis kambarys, - kaip visada paman Moska. Hela pakl galv. O, jau parjai! kteljo ji ir atsistojo jo pabuiuoti. velgiant j, jos veidas visuomet nuvisdavo i laims, ir Moska isigsdavo ir pasijusdavo kaltas suprats, koks svarbus yra jos gyvenime. Jis jaut daugyb juos supani pavoj, kuri ji, regis, n netar esant. Turjau reikal mieste ir nebegrau baz, - atsak Moska. Leo pakl galv ir linkteljo jam, paskui skait toliau. Moska sykteljo kien cigarets ir uiuop vokieio asmens liudijim. - Gal pavtum mane policijos nuovad, kai pavalgysim? papra jis Leo ir numet liudijim ant stalo. Leo linkteljo ir paklaus: - K ia turi? Moska papasakojo jiems, kas atsitiko. Pastebjo, kad Leo smalsiai iri j ir linksmai ypsosi. Hela tyldama ipilst puodelius kart sriub, tada pastat ant virykls keptuv su kiauliena. Jie i lto gurknojo sriub, mirkydami j divsius. Hela pam nuo stalo mlynj asmens liudijim.

128

MARIO

PUZO

Laikydama viena ranka puodel sriubos, antrja j atvert. - Jis veds, - pasak ji. - Jo mlynos akys ir rudi plaukai, jis dirba spaustuvje. Tai geras darbas. - Ji atidiai tyrinjo nuotrauk. - Atrodo neblogas mogus. domu, ar turi vaik? - Argi ten neparayta? nusistebjo Moska. - Ne, - atsak Hela. - Jam ant pirto yra randas. - Ji vl numet liudijim ant stalo. Leo uverts galv baig gerti sriub, paskui pasilenk vir stalo, jo veidas iek tiek trkiojo. - Klausyk, - kreipsi jis Mosk, - kodl i karto nenujai su tuo vyruku policijos nuovad? Juk ten visai alia. Moska ypteljo. - A tik norjau j truput pagsdinti. Nesirengiu nieko daryti. Taip, tik norjau pagsdinti t unsnuk. - iandien jo laukia bemieg naktis, - pasak Hela. -Taip jam ir reikia, - piktai atkirto Moska. - Kuri velni tas nenaudlis kia trigra svetimus reikalus?! Hela pakl j savo viesiai pilkas akis. - J a m buvo gda, - tar ji. - Man regis, jis pasijuto kaltas, kad tie vaikai elgetauja ir rankioja gatvse nuorkas. - Tai tegu dabar paprakaituoja, velniai griebt, - suniurzg Moska. - Ar duosi mums tos kiaulienos, kol dar nesudeg? Hela padjo ant stalo kiaulien ir kepal pilkos vokikos duonos. Prisikirt riebi sumutini Leo su Moska pakilo, Leo pasiraus lagaminlyje, iekodamas dipo rakt. Hela pam liudijim ir perskait adres. - irk, - kteljo ji, jis gyvena Rubzamo gatvje. Ji ariau negu policijos nuovada. Moska burbteljo: - Nelauk mans. Paskui vaiuosim klub. Ji atlo galv, kad jis pabuiuot, ir Moska nusiypsojo. Jos menkuiai viesiai rudi plaukai buvo glotns kaip almas. Tokiomis akimirkomis jis ypa aikiai jaut, kokia ji jam brangi, nors visada aipydavosi i to jausmingumo ir niekad neengdavo pirmojo ingsnio.

TAMSOS ARENA

129

- Parveti tau led? Ji linkteljo. Jam einant pro duris, ji kteljo pavymui: - Jis gyvena pakeliui klub! Dipe Leo paklaus: - Tai kur vaiuoti? - Gerai jau, gerai, dl Dievo, vek mane pas t vyruk! - Jis pasipurt. - Nuo judviej su Hela man tiesiog dantis gelia! - Man tai kas, - atsiliep Leo, - bet tai pakeliui klub. Be to, a inau, k reikia prakaituoti", kaip tu sakai. Labai tikslus odis. - Jis atgr Mosk savo stambi bruo veid ir lidnokai nusiypsojo. Moska gteljo. - Nenoriu n matyti to unsnukio. Gal tu ueitum nam, Leo? - Na jau ne, - vypteljs atov Leo. - Tu atmei t liudijim, tu ir atiduok! Jie lengvai rado nam privat, skirt dviem eimoms, bet sudalint maus butus: gyvenamojo ploto labai trko. Ant vestibiulio dur kabojo vis nuominink pavards, skaitant ir j eim narius, ir kur kas gyvena. Moska atsivert liudijim ir sulygino pavardes. Tada ulipo antr aukt. Garsiai pabeld, ir durys tuoj pat atsidar. Jis suprato, kad buto gyventojai mat j pro lang ir tik lauk, kol pabels. Jis atpaino tarpduryje stovint vyrik: cilindro formos galva, grieti bruoai; tik veidas dabar buvo sitemps, o kepur nebeslp pliko pakauio. Vokietis pasitrauk al, ir Moska eng vidun. Jis pataik ateiti kaip tik per vakarien. Viduryje didiulio kambario ant stalo stovjo keturios lkts su juoda putra, kurioje plaukiojo pilkos susmulkintos darovs ir didiuls vandeningos bulvs. Viename kampe stovjo lova, toliau palei sien buvo negrabiai pritvirtinta kriaukl, o virum jos - didelis rmintas tamsiai ali ir rud ton paveikslas. Moteris viesiais, glotniai suukuotais plaukais skubinosi ivesti kit kambar du maus berniukus. Kai ji atsigr Mosk, vaikai itrko jai i rank. Visi tyldami sistebeilijo ateiv.

I30

MARIO

PUZO

Jis padav vokieiui mlynj asmens liudijim. Vyrikis pam j ir usikirsdamas pratar: - Kaip? Moska atsak: - J u m s nereiks rytoj eiti policijos nuovad. Pamirkit visk. Atviras, grietas vokieio veidas kraupiai perbalo. Viskas susidjo: atslgusi baim, dienos siaubas, dipo stabdi cypimas prieais jo nam - visa tai tarsi unuodijo krauj. Jis m drebti visu knu, mona puol prie jo ir nuvedusi pasodino vien i tui kdi prie stalo. Moska sunerims paklaus moters: - Kas atsitiko, kas jam? - Nieko, - negyvu, bejausmiu balsu atsak moteris. - Mes manm, kad js atvykote jo isiveti. - Balsas virpteljo. Vienas maylis isigands pravirko, tarsi kas bt sudaus j sauganias sienas. Moska, nordamas nuraminti vaik, eng prie jo ir itrauk plytel okolado. Vaikas persigando ir m isterikai klykti tokiu spigiu balseliu, kad j vos galjai girdti. Moska sustingo ir bejgikai pavelg moter. Ji kaip tik padav vyrui taurel napso. Kol jis gr, moteris pripuol prie vaiko, pliaukteljo ranka jam per veiduk ir grieb j glb. Vaikas nurimo. Jo tvas, vis dar be galo susijaudins, kteljo: - Palaukit, palaukit! Jis paknopstom puol prie spintels ir gro su buteliu snapso ir stikline vandens. Jis pripyl Moskai igerti ir bruko stikl jam rankas. - Tai buvo nesusipratimas, matot, tik nesusipratimas, a maniau, tie vaikai prie js kimba. Visai nenorjau kitis! Moska prisimin, kaip piktai is vyrikis rk ant vaik. Jo balse girdjosi pyktis ir gda, tarsi to balso savininkas pats bt jautsis kaltas dl varganos vaik bkls. - Viskas gerai, - tar Moska. Jis pamgino pastatyti stikl ant stalo, bet vokietis sugrieb jo rank ir vl bruko jam stikl. Pamirs, kad mona ir vaikai mato j, vyras kartligikai br, tarsi bt maldavs neudyti: - A niekad nebuvau nacis. stojau partij tam, kad neimest i darbo, visi spaustuvininkai turjo stoti. A tik mokjau

TAMSOS ARENA

131

mokesius, ir nieko daugiau. A niekad nebuvau nacis. Gerkit. Geras napsas, gerkit. Laikau j nuo peralimo. - Moska igr ir paskubomis eng prie dur, bet vokietis pasivijo j ir sugriebs m purtyti jam rank. Labai ai jums u gerum. Ai i irdies. Niekad to neumiriu. A visada sakiau, kad amerikieiai geri mons. Jie geros irdies. Mums, vokieiams, pasisek! Jis dar syk spsteljo Moskai rank, o irdis jam dausi lyg palusi i susijaudinimo ir nuo palengvjimo. T akimirk Moska pajuto vos veikiam nor jam smogti, kad ta plik ir trkiojantis veidas pasrt krauju. Jis nusigr, nordamas nuslpti paniek ir pasilyktjim. Tada pamat moters veid - ji stovjo prie dur gretim kambar, tarsi rminta tarp rud stakt. Jos oda atrod kone pridivusi prie kaul, kuriuos galjai suskaityti visus alei vieno. Ji buvo mirtinai iblykusi, stovjo kiek palenkusi galv ir susikprinusi nuo glbyje laikomo vaiko svorio. Pilkos jos akys dabar atrod beveik juodos ir sklidinos nuomios neapykantos. Greta auksini vaiko garbanli jos plaukai irgi atrod tamsesni. Susidrusi su Moskos akimis, ji ramiai atlaik jo vilgsn. Nevirpteljo n menkiausias veido raumenlis. Udars paskui save duris, Moska igirdo moters bals: ji kak tyliai, bet grietai sak savo vyrui. Atsidrs gatvje ir pavelgs lempos apviest lang, jis pamat, kad moteris iri j. Glbyje ji tebelaik vaik.

12
V O L F A S V A K A R I E N I A V O kaip vokiei valstietis: pams ilg kraujo raudonumo derigal peiliuku pjovsi storus, lipnius gabalus. Paskui atsiriekdavo nema riek nuo prieais gulinio miliniko juodos duonos kepalo. Vokiet mergina, su kuria jis gyveno, vardu Ursula, ir jos tvas savo ruotu irgi rieksi duonos ir pjovsi deros. Kiekvienas prie lkts buvo pasistats po skardin amerikietiko alaus, kur pylsi nedideles vyno taures. - Kada ieini? - paklaus Ursula. Tai buvo smulki tamsaus gymio ir palusio bdo mergyt. Volfas jaut malonum j tramdyti. Jis jau buvo padavs dokumentus vedyboms, ir tik todl gavo teis apsigyventi drauge su ja jos tvo namuose. Tiesa, buvo ir kit sumetim. - Madaug po valandos turiu susitikti su Moska Rotus rsyje", - atsak Volfas, vilgteljs laikrod, kur buvo pams i vieno lenk pabglio karui pasibaigus. I negyvo lenko, prisimin Volfas. - Man tas tipas nepatinka, - pareik Ursula. - Jis neiaukltas. Nesuprantu, k ta mergina jame rado. Volfas atsipjov dar gabal deros ir juokdamasis tar: - T pat, k ir tu manyje. Buvo tikras, kad Ursula usiplieks. - Ak, js suskiai amerikieiai, js manot, kad mes u js prekes bet k padarytumm! Tik pabandyk elgtis su manim taip, kaip tavo draugeliai elgiasi su savo merginomis! Pairsi, ar ilgai a tave laikysiu. Tuoj dur nerasi!

TAMSOS ARENA

133

Tvas, iaumodamas duonos riek, paband j apraminti: Ursula, Ursula, i pratimo sumurmjo jis, galvodamas apie kak kita. Pavakarieniavs Volfas nujo miegamj ir prisikrov savo didiul rudos odos portfel cigarei ir okolado, simet dar kelet cigar. Visa tai pam i rakinamos spintos, nuo kurios jis vienas turjo rakt. Buvo jau beieins, bet pasirod Ursulos tvas. Kol neijai, Volfgangai, noriau vien odel. Tvas visuomet elgsi su juo mandagiai ir pagarbiai, neumirdamas, kad jo dukters meiluis amerikietis. Volfui tai patiko. Tvas nusived Volf alt sandliuk kitame j rsio gale. Atlapojo duris ir sielvartingai susirpins kteljo: - Pairk! Ant medini kari kabojo pliki kumpi kaulai su vienur kitur dar usilikusiais msos ksneliais, galiukai saliami ir gabalas balto srio - siauras lyg jauno mnulio pjautuvas. Reikia k nors daryti, Volfgangai, - pareik tvas, - ms atsargos baigiasi. Visai baigiasi. Volfas atsiduso. domu, kur tas senas nenaudlis visk padjo, pagalvojo jis. Jie abu puikiai inojo, kad tiek nemanoma suvalgyti, velniai griebt! Visas kariuomens dalinys nebt taip nusiaubs sandliuko. Kaip visuomet, kai seniui pavykdavo j priveikti, Volfas niriai pagalvojo: na, palauk, kol mudu su Ursula grim Valstijas. A juos abu pamokysiu. Senis turbt tikisi siuntini. Velni jis gaus! Volfas linkteljo galv, tarsi bt sugalvojs, kaip papildyti atsargas. - Gerai, - tar jis. Jie gro miegamj, ir Volfas teik tvui penkias dutes cigarei. - Per ateinanius kelis mnesius daugiau duoti negalsiu, - spjo jis. - Turiu prastumti labai rimt bizn. - Nesirpink, - atsak tvas, - ito uteks ilgam. Mudu su dukra stengiams gyventi labai taupiai, pats inai, Volfgangai. Volfas pritariamai linkteljo galv, avdamasis senio tvirtumu: tas senas plikas dar sps gerai mane imelti, pagalvojo jis.

134

MARIO PUZO

Prie eidamas i kambario, Volfas itrauk i biuro staliaus sunk Valterio" pistolet ir sikio uant. Tai visuomet tarsi uburdavo tv ir kvpdavo jam daugiau pagarbos - Volfas tai mgo. Kai jiedu drauge ijo i kambario, senis draugikai, globjikai apkabino Volf per peius. - Kit savait gausiu por dideli rietim rudo ir pilko gabardino. Usakysiu tau kelet daili kostium, kaip dovan. O jei kas i tavo draug nort pirkti mediagos, parduosiu su nuolaida - dl tavs. Volfas niriai linkteljo. Jam einant pro duris, Ursula kteljo: - Bk atsargus! Jis ijo i rsio ir ukops kelis laiptelius atsidr gatvje. Tada spariu ingsniu leidosi Rotus rsio" link. Iki ten tik penkiolika minui, jis turi dar marias laiko. Beeidamas jis vis dar avjosi tvu. Gabardino rietimai. O kaipgi, jo gabardinas! Ketino parduoti j be komiso mokesi. Jis jau pasirpins. Ir jam is tas nubyrs. Pigiai parduos Moskai, Kazinui ir Gordonui, gal dar tam ydui, bet vis tiek t udirbs. Reikt parduoti kur kas daugiau. Ir gauti ger procent. inoma, tai trupiniai, bet dk ap prie apo. Atjs Rotus rs", didiul rsyje sikrus restoran, kuris prie kar garsjo kaip vienas prabangiausi visoje Vokietijoje, rado Ed Kazin ir Mosk susdusius prie stalo greta didij vyno statini. Jos buvo milinikos, ligi pat lub, ir abu vyrai sdjo j elyje, atsiskyr nuo karinink gelsvai rudomis uniformomis, keleto moter ir visos tos didiuls sals su daugybe ni ir jauki kerteli. Tyliai grie stygini orkestras, blykioje viesoje kiek akis umato drieksi eils balt staliuk, lyg jros puta verpetuodamos niose ir privaiuose kambarliuose. - Volfas, gyvasis cigarei medis! - subliuvo Edis Kazinas, perrkdamas muzik. Jo balsas nuaidjo beveik nematomais auktais rsio skliautais ir ugeso juose. Niekas nekreip dmesio. Jis usikniaub ant stalo ir panibdom paklaus: - K judu sumant inakt, nenuoramos? Volfas atsisdo.

TAMSOS ARENA

135

-Truput pasivainsim po miest. Pairsim, gal kas idegs. Jei nesukitum vis cigarei savo mergoms, ir tau kelis skatikus suveikiau. Volfas juokeliais stengsi paslpti savo susirpinim. Apstulbs jis mat, kad Moska beveik toks pat girtas, kaip ir Edis. Niekad nebuvo mats Moskos girto. domu, gal pavykt atidti t reikal, nevaiuoti inakt? Bet viskas jau sutarta, inakt jie pirmsyk turi susieiti su didiausiais juodosios rinkos rykliais, gal net pavyks suiupti kok silo gal, vedant pas t, kas turi pinigus. Volfas usisak igerti ir nenuleido aki nuo Moskos spliodamas, ar is pajgs atsipeikti. Moska suprato ir nusiypsojo. - Viskas bus gerai, ieisiu minut kit or, ir bus gerai. Jis stengsi kalbti aikiai, bet odiai vlsi burnoje. Volfas papurt galv, nepajgdamas nuslpti pasibjaurjimo. Edis mgdiodamas irgi papurt savo girt galv. - Tavo bda, Volfai, kad tu laikai save protingu. Nori bt milijonierius. Tau neidegs, Volfai! N per milijon met. Pirma, tu n velnio nesi protingas, tik suktas, bet tai ir viskas. Antra, tu bailys. Gali pridauyt kok kalin bo, bet daugiau nieko. Daugiau nieko! - Ir kaip tu gali paksti it mergii? - tar Volfas tyliai, ugauliai, kreipdamasis Mosk. - Ant jo galvos sdjo tiek keki, kad smegenys jam suminktjo! Edis paoko ir piktai subliuvo: - Tu susmirds nuork rankiotojau! Moska patrauk j u skverno ir vl pasodino. Kai kurie prie kit staliuk sdintys mons atsigr juos. - Nurimk, Edi, jis gi tik aiposi. Ir tu nustok, Volfai. Jis girtas. O kai girtas, vis nekenia. Be to, gavo laik i monos: ji su vaiku atvaiuoja i Anglijos ia, tai jam baisu, kad teks palikti visas savo mergeles! Edis apspangusiu vilgsniu priekaitingai pairjo Mosk ir tar: - Netiesa, Valteri! A tikrai kiaulikai su ja pasielgiau. - Jis lidnai papurt galv.

136

MARIO PUZO

Nordamas j pralinksminti, Moska pasil: - Papasakok Volfui apie savo goril. Volfas baig gerti visk ir iek tiek atsileido. Jis ypteljo Ediui Kazinui. Edis rimtai, kone ikilmingai pareik: - A dulkinuosi su gorila. - Ir lauk, k pasakys Volfas. - Na, a nesistebiu, - atsak Volfas, ir abu su Moska nusijuok. Ir kas? - A dulkinuosi su tikr tikriausia gorila, Dievas mato, - nenurimo Edis. Volfas klausiamai pavelg Mosk. - Tai moteris, - paaikino Moska, - bet jis tvirtina, kad ji atrodo kaip tikra gorila, tik prijaukinta. Edis kur laik spoksojo stal, paskui rimtai atsigr Mosk. - Turiu tau prisipainti, Valteri, kad ji tikrai gorila, tik man buvo gda tau sakyti. Ji tikra gorila. A tau melavau. Ji gyvena prie pat bazs ir dirba karinei administracijai. Ji vertja. Jis nusiypsojo jiems abiem, ir Volfas, galutinai atsigavs, taip griausmingai nusikvatojo, kad mons prie gretim staliuk vl suiuro juos. - Gal atsivestum j, palinksmintum mus? - pajuokavo Volfas. Edis pasipurt. - Jzau, a su ja net gatv neieinu. smunku nam, kai sutemsta. - Mums laikas, Valteri, - nukirto Volfas, - tai svarbi naktis ir tursim daug darbo. Moska pasilenk prie Edio ir paklaus: - Kaip jautiesi? Ar pajgsi grti namo? Edis suburbjo, kad viskas gerai, o eidami prie dur jie igirdo j aukiant padavjui, kad dar atnet igerti. Volfas praleido Mosk j priek. Sis jo svyruodamas. Jiems lipant i rsio, Volfas nesusivald: - Tai bent radai kada prisisiurbti! varbus iemos oras kiaurai gr Moskai skruostus, stingdydamas gomur ir dantenas, kurie jau ir taip pertjo nuo daugybs

TAMSOS ARENA

137

igerto alkoholio ir surkyt cigarei. Kad suildyt burn ir gerkl, jis usideg dar vien cigaret ir mintyse pasiunt Volf po velni. Jei tas unsnukis dar k nors pyptels, pagalvojo jis, a jam voiu arba paprasiausiai eisiu savo keliais. Jis jaut, kaip altis skverbiasi kiaurai palt ir po skvernais, keliai ir launys stingo, vis kn gl nuo persialdymo, tarsi jis bt apkaltas ledu; nuo ledinio alio rgstantis skrandyje viskis sukilo, mu smegenis, ir Mosk m pykinti. Jis vos nepradjo lupti oi, bet sutrauks pilvo raumenis, iaip taip nustm kylant kamuol atgal - nenorjo, kad Volfas j tok matyt. inojo, kad Volfas teisus: vakar tikrai nereikjo prisisiurbti. Taiau vakar jis pirmsyk rimtai susipyko su Hela. Tai nebuvo paprastas barnis, kai galima pykti ar sieisti; vakar jie visikai nepajg suprasti vienas kito. Jam buvo lidna, jautsi prislgtas. Volfas su Moska pasuko gatve, kuri nuo Rotus rsio" leidosi emyn, prajo pro vieianius Raudonojo Kryiaus klubo langus, i kur sklindanti muzika lyg vaiduoklis vijosi juos per griuvsius. Prajo pro policijos nuovad - jos proektorius kiaurai skrod tams, ipldamas i jos dipus, kurie tarsi baseine murdsi akinanioje viesoje. Tada jiedu nusileido dar viena gana staia nuokalne, ijo i miesto centro ir paniro juod nakt. Jie tikriausiai nujo ger gal, bet Moska to n nepajuto, tik igirdo, kaip Volfas pabeld kakokias duris, ir jie jo ilt patalp. Kambaryje stovjo didiulis stalas, aplink j - keturios kds. Daugiau bald nebuvo. Palei sienas kpsojo preki krvos, paskubomis pridengtos rudomis kareivikomis antklodmis. Lang nebuvo, kambaryje lyg rkas tvyrojo dmai. Moska igirdo, kad Volfas kak sako, pristatydamas j prieais idygusiam neaugai vokieiui. Udarame kambaryje j vl m pykinti, bet jis i paskutinij stengsi klausytis, sufokusuoti iskydus prie akis vaizd. - Js inote, kas j domina, - nekjo Volfas. - Pinigai, tik pinigai. Amerikos popieriukai. Vokietis papurt galv.

138

MARIO PUZO

- A klausinjau, apklausiau visus pastamus. Niekas neturi tokio kiekio, kaip js sakot. Tuo neabejoju. Galiu nupirkti kelis imtus doleri, bet ne daugiau. Moska sitetp ir i lto tardamas odius idro tai, k buvo primokytas sakyti: - A noriu i karto parduoti didel kiek. Maiausiai penkis tkstanius dui. Neauga vokietis pavelg j su baiminga pagarba, o jo balse suskambo pavydas ir godulys: - Penkis tkstanius dui, ojojoi! - Jis kur laik tarsi usisvajojo, paskui trumpai, dalykikai tar: - Bet galit bti tikri, a dar pasistengsiu k nors suinoti. Gal prie ieidami nortumt igerti? Frid! - kteljo jis. Pro vidines duris kyteljo moters galva. - napso! - sak vokietis tarsi duodamas komand uniui. Moteris dingo ir po minuts gro su auktu, baltu buteliu ir trim stiklinaitm. Paskui j slinko berniukas ir mergyt - auksaplaukiai, bet murzinais, raudon dmi ipiltais veideliais. Volfas palinko priek. - Ak, kokie gras vaikuiai! - kteljo jis. Itrauk i portfelio keturias plyteles okolado - kiekvienam po dvi. Taiau tvas ingteljo tarp ir itiess rank susirinko okolad. - Ne, - pasak jis, - jau per vlus metas valgyti saldumynams. Jis nujo prie vienos i pasienyje irikiuot deli, o kai atsigr, okolado rankose nebeturjo. - Rytoj, vaikuiai, - tar jis. Berniukas su mergyte nukitino alin. Volfas ir Moska pam po taurel, o moteris tuo metu kak piktai burbteljo tarme, kurios jie nesuprato. Vyrikis met j grsming perspjant vilgsn. - Rytoj, a pasakiau. Rytoj! Moska su Volfu ijo tamsi gatv, kur viet tik vienintelis geltonas langas. U jo girdjosi ais vyro ir moters balsai, kupini pykio, baims ir neapykantos. Namin i bulvi ivaryta baltak buvo beveik grynas spiritas. Ji suild Mosk, bet iemos naktis pasidar dar juodesn. Jis jo

TAMSOS ARENA

139

svyruodamas ir klupindamas. Galiausiai Volfas sustojo, sugrieb j u rankos ir susirpins paklaus: - Gal metam vakar visk, Valteri, ir einam namo? Moska papurt galv. Kreidos baltumo Volfo veidas prieais j tamsoje tiesiog vytjo ir atrod altas kaip mirtis. Jie vl leidosi eiti: Volfas ingsniavo pirmas, o Moska sek kiek atsiliks, grumdamasis su varbiu vju ir vis sukylaniu pykinimu. Jis prisimin, kad Hela po piet sak jam lygiai t pat. Ji vilkjo vien suknel i t, kurias jis k tik per Kaldas buvo jai padovanojs. Ana Midlton dav jam savo kortel ir leido apsipirkti armijos drabui parduotuvje. Hela mat, kaip jis itrauk i spintos maj vengrik pistolet ir sikio j puspalio kien. Ji tyliai paklaus: - Argi tu nenori namo? Jis suprato, k ji turi galvoje. Kelios dienos prie Kaldas vedyb draudimas buvo panaikintas, ir prajo jau daugiau kaip mnuo, o jis, regis, n neketino paduoti dokument ir gauti leidimo susituokti. Ji inojo: taip yra todl, kad susituok jie turt ivykti i Vokietijos ir grti Valstijas. Jis atsak: - Ne, dabar negaliu. Mano darbo sutartis baigsis tik po ei mnesi. Ji atrod sumiusi, beveik isigandusi. Kai prijo jo pabuiuoti - kaip visada, kai jis kur nors eidavo, nors ir trumpam, paklaus: - Kodl tu neskaitai namiki laik? Kodl neraai jiems? Tik retsykiais kelis odius brkteli. Ji prisiglaud prie jo, jis pajuto apvalesn jos pilv ir pilnjanias krtis. - Kada nors vis tiek tursim ivaiuoti, - pasak ji. Jis inojo, kad tai tiesa. Bet nemokjo jai paaikinti, kodl nenori grti tuoj pat, kad visai nepasiilgo nei motinos, nei Alfo, o j laikai - lyg auksmas tyruose. Kad jam malonus sugriauto miesto vaizdas: sugriuvusi nam paliktos varpls gatvse ir pro tas properas mkiojantis dangus - tarsi kas miliniku kirviu bt ikapojs miestui pakau. O kai jis buvo namie, tose begalinse, tar-

140

MARIO

PUZO

peklius panaiose gatvse tarp tvirt, aukt, saugi pastat jam darsi pikta ir nejauku. - Dar turim laiko, - pasak jis. - Vaikas gims birely, tada gausim leidim ir susituoksim. Hela atsitrauk. - A ne dl to. Bet kodl tu taip elgiesi su savo eima? Bent jau galtum perskaityti, k jie tau rao! Jis siuto ant jos ir suriko: - Klausyk, liaukis, neversk mans daryti to, ko a nenoriu! Bet ji tik pabuiavo j ir papra: - Bk atsargus vakar. inojo, kad ji lauks jo, nors ir pra to nedaryti. Igirdo Volf sakant: - tai ir atjom! Prie akis subolavo jo veidas. Jie stovjo prieais aukt verand, apviesti tiesiai namo sien suktos lemputs. Geltona jos viesa vos steng perrti nakties tams. Moska iaip taip usiropt laiptais, kabindamasis geleinius turklus. - Tas vyrukas mums ne itin svarbus, - skambindamas duris, pasak Volfas. - Bet a noriu tave su juo supaindinti. Jis juvelyras, ir jei norsi k nors padovanoti savo merginai, kreipkis tiesiai j. Jiems vir galv ir vir geltonos lemputs kakas atlapojo lang. Volfas uvert galv ir suuko: - Labas vakaras, Herr Furstenbergai! - Luktelkit valandl, Herr Volfgangai. Tai buvo sodrus pagyvenusio mogaus balsas, jam labai tiko lidesio ir skausmo gaidel. Durys atsidar, ir juos pasitiko neauktas, prapliks, tamsaus gymio vyrikis didiulmis juodomis akimis. Volfas pristat jam Mosk, vokietis kaukteljo kulnais ir nusilenk. - Praom vid, - pakviet jis. Jie ulipo laiptais ir jo didiul gausiai apstatyt svetain: ia stovjo dvi milinikos sofos, trys ar keturi minkti foteliai ir gigantikas pianinas. Kambario viduryje riogsojo didelis stalas, o pasieniais - dar keli maesni. Vienoje sofoje sdjo dvi ne vyresns

TAMSOS ARENA

141

kaip eiolikos met mergaits, tarp j dar buvo lik vietos - ia ir sitais Herr Furstenbergas. - Praom sstis, - jis parod dvi kdes netoliese. Volfas ir Moska susdo. - Norjau, kad susipaintumte su mogum, kur jums minjau, - tar Volfas. - Tai geras mano biiulis. Tikiuosi, bsite jam malonus, jei kartais prireikt js pagalbos. Herr Furstenbergas, apkabins per liemen abi merginas, maloniai linkteljo praplikusi galv ir ikilmingai patikino: - Galite tuo neabejoti. Paskui pavelg tiesiai Mosk savo juodomis bedugnmis akimis ir tar: - jei jums ko prireiks, praom kreiptis mane bet kuriuo metu. Moska linkteljo ir vl susmuko patogioje kdje. Jo kojos virpjo i nuovargio. Lyg pro rk jis mat, kad abi mergaits labai jaunos ir skaisios, n kiek nepasidaiusios. Jos avjo storomis vilnonmis kojinmis, siekianiomis aukiau keli. Abi, kaip dera dukterims, oriai sdjo greta Herr Furstenbergo. Vienai ant pei krito kietai supintos kasos: nelyginant ilgos auksins virvs jos siek iurktaus vilnonio sijono udengtus kelius ir patikliai rangsi Herr Furstenbergo delne. - O dl ano reikalo, - vl kreipsi Volf vokietis, - tai man labai gaila, bet niekuo negaliu jums padti. Niekas i mano draug nieko negirdjo apie pavogtus milijon doleri popieriniais. Tai turbt prasimanymas, - jis maloniai juodviem nusiypsojo. - Ne, - tvirtai atsak Volfas, - tai tiesa. - jis pakilo ir ities rank. Atleiskit, kad sutrukdiau jus taip vlai, jei k suinotumt, prayiau man praneti. - inoma, patikino Herr Furstenbergas. Jis atsistojo, nusilenk Moskai ir paspaud jam rank sakydamas: - Praom kreiptis bet kuriuo metu. Abi merginos pakilo nuo sofos, Herr Furstenbergas kaip velnus tvas apkabino jas per liemen, ir visi trys palydjo Mosk su Volfu iki laipt. Viena mergina, ta, kur be kas, nubgo emyn ir

142

MARIO PUZO

ileido juos. Ij jie igirdo, kaip ji vl uov duris. Tada lemput vir verandos ugeso, ir jie liko aklinoje tamsoje. Moska, mirtinai pavargs ir nepatenkintas, kad gavo palikti jauk kambar, suniurzg: - Kaip manai, mes kada nors rasim tuos niekus, ar ne? - iandien a tikiuosi ugriebti kok sil, kuris mus prie j ives, - atsak Volfas. - Svarbiausia, kad visi tie mons pamatyt tave. Jie jo tamsiomis gatvmis, sutikdami susigusius praeivius, mat dipus, stovinius prie i pairos apleist negyvenam nam. - iandien visi ijo mediokl, pasak Volfas. Patyljs paklaus: - Kaip tau patiko Furstenbergas? Vjas aprimo, kalbtis buvo lengviau. - Atrodo, neblogas vyrukas, - atsak Moska. - Kaip ydas tai tikrai neblogas, tar Volfas. - Atleisk, nenorjau eisti tavo biiulio. - Jis palauk, ar Moska ko nepasakys, paskui pridr: - Furstenbergas savo atsdjo koncentracijos stovykloj. Jo mona ir vaikai dabar Valstijose. Jis norjo vaiuoti pas juos, bet rimtai serga diova, todl amerikieiai jo nesileido. O susirgo jis stovykloje. Smagu, ar ne? Moska tebetyljo. Jie perjo skaisiai apviest gatv ir vl atsidr miesto centre. - Jis truput kvaiteljo, - kone rk Volfas. Vl pakilo smarkus vjas, ir jie stmsi prieais j, o po kojomis pynsi griuvsi nuolauos. Usukus u kampo, vjo nebesijaut. - Matei tas dvi mergiotes? Jis atsivea j i kaimo, madaug kas mnes vis nauj. Man pasakojo jo agentas - mes kartu varom bizn. Po kelet savaii merginos gyvena Furstenbergo namuose, turi savo kambar. Vis t laik jis elgiasi su jomis kaip su savo dukterimis, kol vien grai dien bac! - sirauna j kambar ir uplia joms vir sijonus. Rytojaus dien apkrauna jas brangiomis dovanomis ir kur nors ibogina, o po savaits jau turi viei partij. itos dvi naujos, a j dar nemaiau. Ot bus graus vaizdelis, kai jos supras, koks reikalas! Pasiutimas! Lyg viiukus po kiem vaikytsi ir galvas kapot.

TAMSOS ARENA

143

Dar vienas, pagalvojo Moska. Visi kraustosi i proto. Ir jis toks pats. Taigi vargas nenaudlis negauna Amerikos vizos, nes serga diova. Toks statymas. Protingas, aiku, statymai visada protingi.. Tik visada kam nors prispaudia uodeg. A, tegu j velniai, t unsnuk Furstenberg - kulnais kaukintis aas! Jis turi sav bd. Apie tai ir norjo iandien papasakoti Helai. Juk jis kasdien paeidinja statymus. Ji gyvena jo bendrabutyje, jis perka jai drabuius su Midlton kortele, miega su ja, jis gali pakliti kaljim u tai, kad j myli. Jis nesiskundia - toks gyvenimas, k darysi, ir nesipiktina. Bet kai prie viso to jie dar bando prisiti kitok ml, kad jam pasidaryt gda, kai ima aikinti apie teises, teisingum - tada jau visai dinas daiktas. Kai bando priversti j elgtis taip, tarsi viskas, ko i jo reikalauja - teisinga, tada jis mintyse pasiunia visus po velni. Jis tiesiog negali klausytis motinos, Alfo, Glorijos. Negali skaityti laikrai - j nuo j vemt veria. Vien dien jie aikina, koks tu geras, o kit jau aukia, kad tu blogas, tu udikas, galvijas, ir taip aukia, kad pats tuo gali patikti ir usinerti sau kilp ant kaklo. Nieko baisaus, kad jis nuud Fric, bet u tai, kad rpinasi moterim, kuri myli, j reikia kiti kaljim! Prie savait jis mat, kaip jie pastat prie sienos tris lenkus ir suaud - u aviacijos bazs buvo vietos teismas. Tai buvo pal lenkai, jie iud vis vokiei kaimel vyrus, moteris ir vaikus; bet jie padar vien klaid: vargai unsnukiai lenkai, jie sureng skerdynes, kai jau buvo paskelbta okupacijos pradia, o ne keliom dienom anksiau, ir, uuot gav i generolo medalius kaip drss partizanai, buvo apgaubti rudais plauiniais maiais, pririti prie medini kuol, sukit plyius cemente, kuopa kareivi isirikiavo kone virum j ir atideng ugn vos u keleto pd susmukusius knus. Galjai sakyti, k tik nori, milijonus kart rodinti, kad tas abipusis udymas tiesiog btinas, o jam vis tiek t sumaut reikal nusispjaut. Argi pasiirjs, kaip audo lenkus, jis nesukirto ger pusryi? Bet jis nemokjo paaikinti Helai, kodl dabar tiesiog neapkenia savo motinos, savo merginos, brolio ir kodl myli j. Gal

144

MARIO PUZO

todl, kad ji kent baim, kaip ir jam buvo baisu, kad ji taip pat, kaip ir jis, bijo mirties, o gal todl, kad ji prarado visk, kaip ir jis, skirtumas tik tas, kad jis prarado visk ir savyje, o ji - ne. Kad jis nekenia vis t motin ir tv, broli ir seser, mon ir mylimj, kuriuos mato laikraiuose, kronikose ir spalvotuose urnaluose; jiems teikia medalius u uvusius snus, uvusius didvyrius: tos ididios ypsenos, ididios aaros, ta proga apsivilkta dekoltuota suknel, rodanti begalin lides ir skausm; o tie rsts medalius teikiani aukt pareign veidai, akinanio baltumo markiniai ir juodi kaklaraiiai; jis sivaizdavo, kad itaip elgiasi visas pasaulis, prie artimieji taip pat gauna medalius u savo uvusius didvyrius snus, ididiai verkia ir ypsosi, vietoj mogaus priimdami metalo skridinl su kaspinu, dt atlasu aptraukt dut. Ir staiga jo tvinkiojaniose smegenyse kilo kitas vaizdas: didiuls persirijusios kirmls kelia ipurtusias galvas, mandagiai lankstosi ir dkoja pareignams, motinoms, tvams, broliams ir mylimosioms. Taiau argi galima juos kaltinti juk ms pusje teisyb; tas tiesa, sutiko jis, bet kaipgi Fricas? Tai buvo nelaimingas atsitikimas, tik nelaimingas atsitikimas. Ir visi jam atleist: pareignai, motina, Alfas ir Glorija. Visi pasakyt, kad nebuvo kitos ieities. Ir kirmls jam atleist. Hela verk, bet irgi su tuo susitaik - ji juk nieko daugiau neturjo. Jis negaljo n vieno i j kaltinti; bet tegu tik nemoko mans gyventi, tegu nereikalauja, kad skaityiau j laikus, tegu nesako, kad pasaulio pabaigos nebus, nes mons i prigimties geri ir turi nemirting siel, tegu nereikalauja, kad ypsoiausi ir lankstyiausi kiekvienam unsnukiui, kuris padaro man paslaug ar pasako labas. O Hela vis usimena, kad turiau bti malonesnis frau Majer ir Jergenui, turiau skaityti namiki laikus ir rayti jiems atsakymus. Visur tokia ko, niekas dl to nekaltas, kam kaltinti juos, kad liko gyvi? Turjo sustoti: jautsi visikas ligonis, galva svaigo, koj nebejaut. Volfas sugrieb jo rank, jis atsirm Volfo pet ir stovjo tol, kol galvoje praviesjo ir vl galjo eiti.

TAMSOS ARENA

145

Naktyje mkiojo balti dryiai ir eliai. Moska pasek juos akimis, pakl galv ir pirmsyk ivydo alt, tolim iemos mnul. Tada pastebjo, kad jie Kontreskarpo parke ir eina nedidelio eerlio pakraiu. Mnulio spinduliai lyg ledo krisleliai ybiojo vandens paviriuje ir tarsi viesi arma deng medi akas. Moskai besidairant, dangumi pralk didiuliai tamsiai mlyni eliai, mnulis dingo, viesos nebeliko, ir vl nieko nebebuvo matyti. Tada jis igirdo Volfo bals: - Tu visai nekaip atrodai, Valteri. Jei pajgsi eiti dar kelet minui, mes prieisim vietel, kur galsi atsigauti. Staiga jie atsidr mieste, truput kylanioje vir aiktje. Viename jos kampe stovjo banyia, masyvios medins jos durys buvo usklstos. Volfas pasuko prie oninio jimo, siaurais laipteliais jie ulipo varpin, kur sulig paskutine pakopa, tarsi ikirstos sienoje, buvo durys. Volfas pabeld, ir nors Mosk tebepykino, jis vis dlto nustebo, pamats, kad duris atidar Jergenas. Volfas juk ino, kad Jergenas nepatiks, jog a turiu tiek cigarei, mkteljo mintis. Bet jam buvo taip bloga, kad niekas neberpjo. Atsidrs udaroje patalpoje turjo atsiremti sien. Tada pajuto, kad Jergenas duoda jam ali piliul ir kartos kavos: sugrdo piliul jam burn ir pakl prie lp deginant puodel. Gal gale Moska rykiai pamat kambar, Jergen ir Volf. Pykinimas atlgo, kn ipyl altas prakaitas ir sruvo tarp laun. Volfas ir Jergenas stebjo j supratingai ypsodamiesi. Jergenas papleknojo jam per pet ir mandagiai paklaus: - Na, dabar geriau, tiesa? Kambaryje buvo alta. Tai buvo didel keturkamp patalpa labai emomis lubomis. Viena kert atitverta rausvai dayta medine pertvara, apklijuota i pasak knygos ikirptais paveikslliais. - Ten miega mano dukt, - pasak Jergenas, ir sulig tais odiais jie igirdo, kaip mergyt sudejavo, pabudo ir m tyliai verkti, lyg bt buvusi viena ir isigandusi savo paios dejoni. Jergenas nujo u pertvaros ir gro, laikydamas ant rank dukryt. Ji buvo susukta amerikietik kareivik antklod. Mergyt lidnai

146

MARIO PUZO

pavelg juos aarotomis akimis. Jos plaukai buvo juodi kaip varno sparnas, o veidelis lidnas ir ne pagal metus subrends. Jergenas atsisdo ant sofos pasienyje, Volfas sitais greta. Moska prisitrauk vienintel kambaryje kd. - Ar gali vakar eiti su mumis? - paklaus Volfas. - Mes einam pas Hon. I jo a daugiausiai tikiuosi. Jergenas papurt galv. - vakar negaliu. - Jis pasitryn skruostu aarot dukters anduk. - Neseniai mano mergait labai isigando. Kakas ulipo laiptais ir ilgai beldsi duris, o ji inojo, kad tai ne a, nes mes turim sutart signal. Man taip danai tenka palikti j vien, o moterik, kuri j priiri, septint ieina namo. Kai parjau, ji buvo tokia persigandusi, kad turjau sugirdyti jai piliul. Volfas palingavo galv. - Ji dar maa, nereikia danai to daryti. Tikiuosi, tu nemanai, kad ten buvom mes. Tu gi inai, a paisau tavo praymo ir ateinu tik tada, kai bnam susitar. Jergenas priglaud mergyt prie savs. - inau, Volfgangai, inau, kad tavim galima pasitikti. Ir inau, kad neturiau duoti jai narkotik. Bet ji buvo tiesiog paklaikusi, ir a isigandau. Moska su nuostaba ivydo ididiame Jergeno veide meil, lides ir skausm. - Kaip manai, ar Honis jau turi koki naujien? - pasiteiravo Volfas. Jergenas papurt galv. - Nemanau. Atleisk man, bet pasakysiu vien dalyk. inau, kad judu su Honiu - geri draugai. Bet jei jis k ir suinos, tai nesu tikras, kad tuoj ims ir pasakys. Volfas nusiypsojo. - inau. Utat ir veduosi vakar pas j Mosk. Noriu tikinti j, kad turiu mog su penkiais tkstaniais pakeli. Jergenas pavelg Moskai akis, ir is pagaliau suprato, kad Jergenas - j bendrininkas, partneris. Jergeno akyse jis pamat baiming susiavjim, tarsi is bt irjs mog, turint tuoj

TAMSOS ARENA

147

pat kak nuudyti. Jis pirmkart tiksliai suvok, kok vaidmen jam yra paskyr abu jo partneriai. Tad atrm Jergeno vilgsn, ir po kurio laiko is nuleido akis.

Jie ijo. Naktis nebeatrod tokia tamsi - tarsi mnesiena bt pasiliejusi danguje ir itirpdiusi elius, nors pats mnulis jau neviet. Moska jautsi atsigavs, valus; altas vjas prapt galv. Jis spariai ingsniavo greta Volfo. Prisideg cigaret ir gardiavosi velniu, sodriu dmu. Abu tyljo. Volfas tik syk pratar: - Teks eiti gana toli, taiau beliko aplankyti tik vien viet, o ten mus gerai pavaiins. Suderinsim bizn ir malonum. Trumpindami keli, jie jo tiesiai per griuvsius, kol Moska gal gale visai pamet krypt. Staiga jie atsidr gana atokiai nuo miesto esanioje gatvje, kuri atrod tarsi maas kaimelis vidury bekrai griuvsi. Volfas sustojo prie paskutinio namo gatvs gale ir kelis sykius smarkiai pabeld. Durys atsidar, prieais juos stovjo emagis, viesiaplaukis vyrikis. I priekio jo galva buvo visai plika, auksiniai plaukai nelyginant vainikas deng tik pakau. Vyrikis buvo labai tvarkingai apsirengs. Vokietis sugrieb Volfo rank ir kteljo: - Labai laiku, Volfgangai, kaip tik naktipieiams! - Jis leido juos vidun ir usklend duris. Tada apkabino Volf per peius. - Ak, kaip malonu tave matyti! Praom vidun. Jie sujo pramatni svetain. ia stovjo indauja, pilna prigrsta kritolo ir stalo reikmen, grindis deng stori tamsiai raudoni kilimai. Pasieniais rikiavosi knyg lentynos, skaisiai geltonos lempos ir minkti foteliai. Viename fotelyje, pasidjusi kojas ant geltonos pagalvls, sdjo apkni storalp moteris rykiai raudonais plaukais ir skait amerikietik urnal spalvotais vireliais. Vyrikis kreipsi j: - tai ms Volfgangas ir tas draugas, apie kur jis pasakojo. Ji ities jiems abiem savo putni rank. urnalas nukrito ant grind.

148

MARIO PUZO

Volfas nusimet palt, o portfel pasistat greta ant kds. - Na, - kreipsi jis vyrik, - kaip seksi, Honi? - Ak, atsiduso moteris, - man regis, js mums ikirtot pokt. Niekas nieko apie tok dalyk neino. - Kalbdama ji kreipsi Volf, bet irjo Mosk. Jos balsas buvo labai jau saldus, ir netgi neigiamas atsakymas nuskambjo gana velniai. Moska prisideg cigaret, jo veidas sitemp nuo geismo, kur ji adino savo vilgsniu tiesmuku ir atviru. Jis atsimin, kokia karta ranka ji paliet j pasisveikindama. Bet vliau, pakls akis ir stebdamas j pro cigarets dmus, Moska pamat, kad moteris bjauri: joks makiaas negaljo paslpti godios burnos ir iauri mayi mlyn akui. - Tai tiesa, - atsak Volfas. - A tuo neabejoju. Noriu tik susirasti reikiamus mones. Jei padsite man juos rasti, skolingas neliksiu. - O ia tikrai js turtuolis draugas? - ypsodamasis paklaus viesiaplaukis vyrikis. Moska pastebjo, kad jo veidas nustas stambi strazdan ir atrodo lyg bernikio. Volfas nusijuok ir pareik: - ia js matote mog, kuris turi penkis tkstanius dui! Jis maivsi, bet pasisteng, kad jo odiuose girdtsi ir pavydo gaidel. Moska ididiai nusiypsojo vokieiams, tarsi lauke bt stovjs jo sunkveimis, pilnas prikrautas cigarei. Jie irgi jam nusiypsojo. Hm, unsnukiai boai, pasijuoksit paskui, - pagalvojo jis. Atsidar suveriamos durys kit kambar, ir tarpduryje pasirod dar vienas vokietis - lieknas, tamsiu oficialiu kostiumu. Jam u nugaros Moska pamat piet stal, udengt sniego baltumo staltiese ir servetlmis, spindint sidabr ir auktas, dailios formos taures. viesiaplaukis vyrikis pakviet: - Praom neatsisakyti ms vlyvos vakariens. Tavo reikalu, Volfgangai, a padti negaliu. Bet tikriausiai mogus, turintis tok cigarei lob kaip tavo draugas, galt dalyvauti ir kitokiame mano biznyje, ne tik piniginiame. Moska oriai atsak:

TAMSOS ARENA

149

- Labai galimas daiktas. Jis nusiypsojo, o kiti nusijuok, tarsi jis bt ikirts labai smag pokt. Jie perjo valgomj. Tarnas ne lkt su didiuliu, sodriai raudonu kumpiu tokius pardavinjo Amerikos armijos intendantai. Ant sidabrinio padklo buvo dailiai paraikyta vieios, baltos amerikietikos duonos. Ji buvo dar ilta. Volfas apsitep vien riek sviestu, kilsteljo antakius, reikdamas nuostab ir susiavjim, ir tar: - Kaip matau, jums duon atvea net anksiau, nei ji pakliva Amerikos intendantr. viesiaplaukis vyrikis juokdamasis smagiai mosteljo ranka. Tarnas atne kelis butelius vyno, ir Moska, itroks bevaikiodamas ir daug geriau jausdamasis, vienu mauku itutino taur. viesiaplaukis vyrikis pralinksmjo ir apsimet, kad jam patinka. - O, - kteljo jis, - tai kur aunus vyras! Tai ne tu, Volfai, - ilgiausiai siurbioji ir kamuojiesi, kol igeri taur. Dabar matai, kodl jis turi penkis tkstanius dui, o tu - ne! Volfas nusiypsojo jam ir pasierzindamas atsak: - Labai jau i pirto lauta tavo psichologija, draugui! Tu pamirti, kaip a valgau! Jis m krautis sau kump ir der i pailgos lkts - ten jos guljo bent tuzinas ri. Paskui dar nesigaildamas sidjo srio ir salot, o tada pavelg viesiaplauk vyrik ir paklaus: - Na, Honi, kaip manai? K dabar pasakysi? Mlynos Honio akys strazdanotame veide tiesiog vytjo i pasitenkinimo. Jis gerairdikai subliuvo: - Galiu pasakyti tik viena: skanaus! Raudonplauk moteris nusijuok drauge su visais ir pasilenk paerti didiulio uns, drybsanio po stalu. Ji sur jam milinik gabal kumpio, paskui pam i tarno didiul medin duben ir suvert ten vis litr pieno. Lenkdamasi nerpestingai perbrauk ranka Moskai per koj, o paskui keldamasi vl atsirm jam laun. Jos judesiai buvo nerpestingi, ji n nesisteng slptis. - Tu per daug lepini t un, - pasak Honis. - Tikrai, tau reikia vaik. Turtum kuo usiimti!

150

MARIO PUZO

- Mano mielas Honi, - irdama jam tiesiai akis saldiu balseliu atsak ji, - tada tau reikia kitaip elgtis lovoje. Honis sumurmjo: - Na, tai jau per didel kaina. - Jis mirkteljo Volfui. Kiekvienas vyras turi sav skon, tiesa, Volfgangai? Volfas linkteljo ir toliau iaumojo didiausi sumutin. Jie daug valg ir gr. Moska stengsi valgyti daugiau, o gerti maiau. Jautsi puikiai. Gana ilgai niekas nedrumst tylos, bet staiga moteris tarsi pabudo i savo niraus stingulio ir gyvai, labai susijaudinusi suuko: - Honi, parodykim jiems ms radin! Parodykim! Volfas, juokingai krpteljs, pakl akis nuo sumutinio. Honis nusikvatojo ir tar: - Ne, ne, Volfgangai, tas dalykas visai nepelningas. Be to, jau labai vlu ir js turbt per daug pavarg. Slpdamas susidomjim, Volfas atsargiai paklaus: - Gal pasakytumt, kas tai per daiktas? Vyrikis jam nusiypsojo. - I to nieko neudirbsi. Tik iaip domu. A bandiau u namo rengti nedidel sodel. Namas kitapus gatvs sugriautas, dalis jo suvirto mano sklyp. A neiojau tas nuolauas lauk - man patinka fizinis darbas. Bet vien syk aptikau labai keist dalyk. Radau griuvsiuose skyl, vedani rs: namo pamatai iliko, tik virutin dalis uvirto ant j. Tai va. Dabar jau domu. Kakokiu keistu bdu kelios sijos taip susikryiavo, kad po griuvsiais liko didel tuia erdv. - Jis nusiypsojo, rudos strazdanos pasidar kruvinai raudonos. - Patikkit, nematytas dalykas! Gal nortumt pairti? - inoma, - atsak Moska, o Volfas abejingai linkteljo galv. - Galit nesivilkti palt. Reikia tik pereiti per sod. O ten apaioj labai karta. Taiau Volfas su Moska pasim kitame kambaryje paliktus daiktus: nenorjo eiti beginkliai ir nenorjo, kad Honis suinot, jog jie neiojasi ginklus. Honis gteljo peiais. - Palaukit, paimsiu iebtuvl ir vaki. Tu eisi, Erda? - paklaus jis moter.

TAMSOS ARENA

151

- inoma, - atsak i. Visi keturi perjo per bsimj sod, viesiaplaukis vyrikis iebtuvliu viet keli. Sod sudar keturkampis kietos ems plotas, aptvertas mrine tvora tokia ema, kad galjai lengvai perengti. Jie truput pasilypjo ant griuvsi krvos ir bt galj pasivalgyti anapus namo, taiau mnul lyg tamsus ydas deng debesis, ir miesto apaioje nesimat. Jie nusileido daub tarp dviej skalno ir sutrupjusi plyt gbri ir prijo sien, pusiau uverst kitos griuvsi krvos. viesiaplaukis vyrikis pasilenk. - tai ia, - tar jis, rodydamas skyl sienoje, juod ir nevelgiam lyg pati tamsa. Jie vienas po kito sulindo j: i pradi viesiaplaukis vyrikis, paskui moteris, Volfas ir Moska. engus viduje vos kelet ingsni, staiga prasidjo laiptai emyn. Honis spdamas kteljo per pet. Nulips laiptais, jis palauk. Moteris udeg por vaki, vien padav Moskai. Geltonoje vaki viesoje jie pamat prieais po kojomis didiul erdv rs - jis atsivr nuo betonins aiktels, ant kurios jie stovjo, kaip atsiveria jra, velgiant nuo pakrants uol. J vaks apviet j panaiai kaip vyturys vandenyn - ipldamos i tamsos tik vien kit ruoel. Nelygios grindys ir nuoulnios sienos buvo uverstos skeveldromis. Viduryje rsio buvo dar vieni laiptai, vedantys vir, bet jie dingo palubje, palaidoti po griuvsiais. Atrod, tarsi kas bt sumrijs niekur nevedanius laiptus nuo grind iki lub. - Tai buvo SS bendrabutis. Prie pat karo pabaig jsikiai numet bomb tiesiai ant jo, - paaikino Honis. - Jau daugiau kaip metai jie ia palaidoti. spdinga! - ia gali bti lik verting daikt, - pasak Volfas. - Ar apiekojot rs? - Ne, atsak Honis. Jie nulipo nuo atbrailos ir klimpo nuolauose. Tik moteris liko stovti pasienyje, atsiliejusi didiul medin sij, vienu galu susmigusi grindis, o antru remiani lubas. Moteris laik auktai iklusi vak, o visi trys vyrai pasklido po milinik patalp.

152

MARIO

PUZO

Jie vaikiojo i lto, atsargiai statydami kojas klasting stiklo duen, purvo ir sutrupjusi plyt mas, tarsi bt brid per sraun upel. Kartais, kai pataikydavo atsistoti kok ply ir pavojingai susmegdavo nuolauas, imdavo kartligikai roptis lauk, tarsi atsidr vandens duburyje. Moska pamat kakok juod, blizgant daikt. Paband kilstelti - daiktas pasirod keistai sunkus. Jis suprato, kad viduje yra koja, kurios virus strigs tarp suspaust plyt ir akmen, sumiusi su krauju ir sutraikyt kaul smegenimis. Jis paleido bat ir patrauk tolimiausi kamp, protarpiais kone iki keli susmegdamas griuvsius. Pasienyje jis ukliuvo u negyvo mogaus liemens - be galvos, kaklo, be rank ir be koj. Atsirm j ranka, vos atpaino juod mediag, o po ja pajuto kn, i kurio dl miliniko griuvsi spaudimo buvo isunkti visi riebalai ir kraujas. Msa buvo sukietjusi ir pridivusi prie kaul, o apaioje galjai justi dar ir tvirt akmens luit. Lavono galva ir kojos buvo lygiai taip pat smegusios nuolauas, kaip ir koja bate. ie mogik btybi likuiai anaiptol nekl siaubo. Nesimat nei kraujo, nei idraskyt ms. Lavonai buvo taip suspausti, kad j dvti drabuiai priaugo prie kno vietoj odos. Krauj sugr tonos juodomis dulkmis virtusi plyt. Moska kiek paspard aplinkui gulinias nuolauas, paskui, pajuts, kad antroji koja smenga gilyn, skubiai eng al. Volfas kak veik tolimame neapviestame kampe, j vos galjai matyti. Staiga Mosk ugul slogus kartis. Ore sklaidsi kaitusios dulks, o nuo j sklido keistas apdegusios msos kvapas, tarsi po tomis nelygiomis grindimis, uvirtusiomis griuvsiais, visame mieste bt lusi poemin liepsna. Duokit vak, - i savo kampo kteljo Volfas. Jo balsas nuskambjo lyg duslus nabdesys. Moska svied jam savo degani vak. Praskriejusi vytiniu lanku, ji nukrito greta Volfo, kuris ir paliko j gulti. Jie mat tik Volfo el. Jis grabinjo negyvlio liemen. Honis, tarsi tsdamas pokalb, negarsiai tar:

TAMSOS ARENA

153

- Kaip keista, kad visi lavonai be galv. Radau eis ar septynis, kai kurie turi koj ar rank, bet visi be galv. Ir kodl jie negenda? - tai, - atsiliep Volfas, jo balsas dabar ataidjo i dar tolimesnio kampo, kak radau! Jis kilsteljo auktyn odin dkl su pistoletu. Volfas itrauk ginkl, is suskilo gabalais ir pabiro ant grind. Volfas nusvied dkl alin ir vl m naryti aplinkui, tuo pat metu nekdamasis su viesiaplaukiu vyrikiu. - Jie kaip mumijos, tos senovins mumijos, pasak jis. - I j viskas isunkta. Gal juos ugriuvo, o paskui pastatas truput pasviro, todl ir galjome eiti. J galvos susmigo tiesiai grindis ir sutrupjo mayius gaballius, dulkes, ir susimai su emmis, ant kuri dabar vaiktom. Jau esu tai mats. Jis nuklydo nuo vaks ir vl lindo gil tams kamp, todl dar syk papra: - Duokit viesos! Moteris pasienyje auktai ikl vak, o Volfas irgi kilsteljo kakok daikt, kad silpnas geltonas spindullis j apviest. Tuo pat metu viesiaplaukis vyrikis nukreip j iebtuvl. Volfas kteljo nesmarkiai, daugiau i nuostabos, o moteris sukliko isterikai, paskui m raudoti. vak ir iebtuvlis ipl i tamsos pilk mogaus rank, netiktinai ilgi pirtai lyg rdimis buvo apkib lipniu purvu. vaks spindulys tuoj pat krypteljo j al, ir t pat akimirk Volfas svied rank alin. Niekas nieko nesak, dabar jau visi jaut slog rsio kart ir aitrias dulkes, kurias bevaikiodami buvo sukl nuo kauburiuot grind. Paskui Moska paaipiai tar Volfui: - Ir kaip tau ne gda? viesiaplaukis vyrikis tyliai nusijuok, bet juokas nuaidjo per kambar. Volfas lyg teisindamasis atsak: - Po velni, a maniau, kad tai iurk. Moteris ant atbrailos sudejavo: - Einam i ia, greiiau, man reikia tyro oro! Moska pasuko eiti jos pus, viesos link, ir kaip tik tuo metu dalis sienos pakrypo.

154

MARIO PUZO

J parblok griuvsi lavina. Galva jis atsimu kakur lavon. Brkteljo per j lpomis ir pajuto, kad knas nuogas, bet oda apdegusi ir sukietjusi lyg puspadis. Knas po ja buvo kaits, tarsi jau degt pragare. Moska atsistm rankomis ir band keltis, bet tuo metu jam i burnos plipteljo tamsi vmal srov. Jis igirdo, kad kiti ateina jam padti, ir kone sustugo: - Neikit ia! Nesiartinkit! Jis klpjo, gniau saujomis atrias stiklo, plyt ir kaul skeveldras ir vm lauk visk: apvirkint maist, aitr lyg tulis alkohol. Skeveldros sir delnus, rank nuvr atrus skausmas. Skrandis liko tuias. Moska pakilo. Moteris padjo jam usikarti ant atbrailos ir ieiti i rsio. Jos laikomos vaks viesoje Moska pamat, kad ji atrodo pamilikai susijaudinusi ir patenkinta. Lipdama auktyn laiptais, ji laiksi sitvrusi Moskos puspalio apaios. Ilind varb nakties or, jie giliai atsikvp. - Kaip gera bti gyvam, - tar viesiaplaukis vyrikis. - Ten, apaioj, tai juk pomirtinis pasaulis! Jie pakilo auktyn i daubos nedidel griuvsi kalvel. Anapus miesto ilindo mnulis, ir vaizdas dabar primin pilk tui pasak al: maisi rkas ir dulks, em deng nelyginant kokie voratinkliai, ir atrod, kad visi lyg gyvi lavonai panir mieg. Jie pamat gelton tramvajaus ak: jis ltai vaiavo kalv, ant kurios stovjo Polizeihaus. varbiame iemos ore vos girdimai ataidjo jo varpelio skambesys - altas ir tyras lyg kritolas. Moska suvok, kad jie yra kakur visai netoli jo bendrabuio Meco gatvje, nes jis danai naktimis matydavo it tramvaj, vaiuojant t pai kalv, ir girddavo jo varpel. Jiems bestovint griuvsi gbrio virnje, moteris prisispaud prie viesiaplaukio vyrikio ir pasil: - Gal ueitumt dar igerti? - Ne, - atsak Moska ir tar Volfui, - einam namo! Jis jautsi vienias ir bijojo: bijojo moni, su kuriais buvo, taip pat ir Volfo, bijojo, kad kas nors gali atsitikti Helai - ji juk viena bendrabutyje. Jis galutinai isiblaiv, ir dabar jam rodsi, jog

TAMSOS ARENA

155

aminyb prajo nuo to laiko, kai paliko girt Ed Kazin vien Rotus rsyje" ir ijo su Volfu begalin yg miesto gatvmis. domu, pagalvojo jis, ar Edis sugebjo parsigauti namo ir kiek dabar valand tikriausiai jau gerokai po vidurnakio. O Hela jo laukia, sdi viena ant sofos ir skaito. J pirmsyk apm velnumas prisiminus motin, Alf ir Glorij, j laikus, kuri neperskait. Jis pirmsyk suprato, kad jie anaiptol nesijauia saugs, kaip jis man: juos kankina savi komarai. Staiga j nuvr jausmas, kad jiems visiems gresia pavojus visiems jo pastamiems, ir jis nieko negali padaryti. Jis atsimin, kad motina vaikto banyi, ir suprato, k norjo jai pasakyti - tai visk paaikint ir leist jam visk itverti, nes tai tikra. Mes nesam sukurti pagal Dievo paveiksl", - ir viskas, dabar jis gali gyventi toliau ir kiek pajgdamas stengtis bti laimingas ir padaryti laiming Hel. Paskui visas mintis nustelb begalinis nuovargis. sigs puspalio apykakl, jis m leistis emyn nuo griuvsi krvos. Buvo alta, gl kaulus. Jiedviem su Volfu ingsniuojant gatve, ilindo mnulis, visk uliejo blyki viesa, kuri atideng visas miesto aizdas - negailestingai, kaip ir saul, tik altai, abejingai, be skausmo; tarsi t vies bt skleids koks negyvas metalinis daiktas, besigrointis savo paties idivusi krateri ir usitraukusi rand atspindiu emje.

13
S K A I S T I A N K S T Y V O pavasario rytmeio saul rykiai geltona viesa uliejo miesto griuvsius, jos spinduliai atsimu sutrupjusias raudonas plytas; ydras dangus gaub suluointus, apgriautus pastatus horizonte. Jergeno dukryt stm kremins spalvos vaikik veiml, lidnas jos veidukas viet i laims ir pasididiavimo, bet drauge atrod susirpins; daili mlyna suknyt buvo dangaus spalvos. Jergenas jo greta, stebjo dukr ir diaugsi jos laime. Jaut, kaip miestas pamau atgyja po ilgos, nirios iemos. Gatvmis garsiai vangdami riedjo dvigubi tramvajai, auksinis ryto oras atrod pilnas j varpeli skambesio. Pasuks Meco gatv Jergenas pamat tolumoje Mosk ir jo draugus, besikraptanius prie dipo. Paskui pastebjo po mediu stovini Hel. Prijs ariau, jis pamat, kad Moska, Leo ir Edis krauna dip Moskos daiktus: lagaminus ir didelius drabui ryulius, medin d, piln maisto skardini, ir ma anglimis krenam krosnel, kuri jis, Jergenas, buvo jiems parpins. Jergenas paliet dukters pet: - Pristumk veiml artyn, Zizel, tiesiai jiems po nosim, nustebink juos! Mergyt smagiai nusiypsojo ir m stumti greiiau. Hela pirmoji pastebjo juos, ir Jergenas igirdo, kaip ji sukliko i diaugsmo ir nevikriai paband bgti j pasitikti. - Patinka? - ididiai paklaus Jergenas. - Juk puikus, kaip ir adjau!

TAMSOS ARENA

157

- Ak, Jergenai, jis nuostabus, jis be galo graus! - digavo Hela. Jos liesas ir paprastai ramus veidas vytjo tokiu diaugsmu, kad Jergenas i ties nuoirdiai susijaudino. Jis dar syk pavelg veiml: is buvo dailus, emas ir puiki linij kaip lenktyninis automobilis. Kremin jo spalva graiai atrod alios ols ir ydro dangaus fone. - Mano dukryt izel btinai norjo pati j atveti, - pasak Jergenas. Drovioji mergyt nuleido galv. Hela nevikriai priklaup, jos platus paltas klostmis pasklido ant ems aplink j. - Labai ai tau, - padkojo ji ir pabuiavo mergyt skruost. - Ar padsi man nuveti veiml mano naujuosius namus? Vaikas linkteljo. Moska, paliks dip, prijo prie j. Jis dvjo senus, suglamytus ir iblukusius darbinius drabuius. - A tau truput vliau sumoksiu, Jergenai, - vos umets ak veiml, pasak jis. - Mes kraustoms Kunigaiki alj. Gal nortum pasivaikioti iki ten su Hela, nuvetumt ir veiml. Mes tuoj ten bsim, kai tik baigsim krauti daiktus. - inoma, inoma, - sutiko Jergenas. Jis smagiai nukl skrybl prieais Hel ir vokikai paklaus: - Brangioji ponia, ar galima jus palydti? Ji nusiypsojo ir sikibo jam parank. Mergait eng pirma. Padvelk pavasarikas, glmis ir ole kvepiantis vjelis, ir Hela usisagst palt. Jergenas pastebjo, kaip glotniai drabuis aptemps jos pilv, ir pajuto keist pasitenkinim, sumius su lidesiu. Jo mona buvo mirusi, dukt augo be motinos, o dabar, eidamas su prieo meilue, jis pagalvojo, kaip bt puiku, jei Hela priklausyt jam, apgaubt ir jo mergait velnumu ir meile, o savyje neiot nauj gyvyb, priklausani jiems abiem. Koks nuostabus tada bt is skaistus pavasario rytas: jis atsikratyt savo amino lidesio ir baims, o izel irgi bt saugi. Sulig ta akimirka izel atsigr ir nusiypsojo jiems abiem. - Dabar ji kur kas geriau atrodo, - pasak Hela. Jergenas papurt galv. - iandien pat ketinu iveti j kaim. Mnesiui. Daktaras patar. - Jergenas sultino ingsn, kad izel neigirst

158

MARIO PUZO

tolesni jo odi. - Man regis, ji rimtai serga. Sunkiai pakl i iem. izel jau buvo toli priekyje, ji stm veiml per didiul sauls spinduli uliet plot. Hela vl sikibo Jergenui parank. Jis kalbjo: - Turiu iveti j i it griuvsi, tolyn nuo visko, kas primena jai motinos mirt, iveti i Vokietijos. - Padvejojs jis lyg tarp kitko, dalykikai pridr teigin, kurio teisingumu tartum n i tolo negaljo patikti: - Daktaras sako, kad ji gali iprotti. izel lauk j, sustojusi ten, kur prasidjo elyje skendintis gatvs ruoas: ji tarsi bijojo viena engti medi paunksm. Hela, palikusi Jergen, pirmoji prijo prie mergaits ir linksmai paklaus: Ar nori pasivainti veimliu? izel linkteljo, ir Jergenas j kl. Ilgos mergaits kojos liko karoti per veimlio krat. Hela m stumti ir juokdamasi kiojo: Oi, kok didel vaik turiu! Ji pakuteno mergytei pasmakr. Paskui paband bgti ir veti greiiau, bet buvo per daug nerangi. izel nesijuok, bet ypsojosi ir leido garsus, vos vos panaius juok. Jie prijo ilg virtin balt nam, isirikiavusi palei Kunigaiki alj. Hela sustojo prie pirmojo namo, ties varteliais, u kuri prasidjo nam vedantis betonuotas takas. Ji kteljo: - Frau Saunders! Atvirame lange pasirod moteris. Jos veidas buvo lidnas ir grietas, plaukai kietai suimti. Sprendiant i virutins jos kno dalies, kuri jie mat, moteris dvjo lygi juod suknel. Atleiskit, kad paaukiau, ypsodamasi atsipra Hela. Bet dabar man sunkoka vaikioti. Gal imestumt man rakt, jie po keli minui bus ia. Moteris dingo, paskui vl pasirod ir vysteljo raktus Jergenui rankas. Tada vl pasislp namo viduje. - Ojoi, - nuts Jergenas. - ia jums gali bti sunkoka. Ji atrodo labai jau dorovinga.

TAMSOS ARENA

159

Susigriebs, k pasak, jis sumis nutilo, taiau Hela nusijuok ir tar: Ji labai maloni, ji supras. Jos vyras neseniai mir viu. Todl liko du tuti kambariai. Dl jo ligos jiems buvo padaryta iimi. Ir kaipgi jums pasisek juos utikti? pasiteiravo Jergenas. Nujau pas io rajono but kio virinink ir paklausiau, atsak Hela. - Tiesa, pirma pasiliau jam nedidel dovanl penkis pakelius cigarei. Jie nusiypsojo vienas kitam. Jergenas pastebjo, kad aljoje pasirod pakrautas dipas. Leo sustabd kaip visada - bumbteljs ant aligatvio augant med. Moska nuoko nuo viraus, o Edis ir Leo isiropt i priekini sdyni. Jie m neti daiktus vid, Hela nujo pirmoji parodyti kelio. Kai ji vl ijo lauk, turjo rankose didel rud ryul, kur padav Jergenui. Deimt pakeli, pasak ji. Teisingai? Jergenas linkteljo. Hela prijo prie izel, kuri stovjo, parimusi ant veimlio, ir itrauk i palto kiens kelet plyteli okolado. Padav jas mergaitei ir tar: Ai, kad atveei man tok gra veiml. Ar ateisi mans aplankyti, kai tursiu vaikut? izel linkteljo ir atidav okolad Jergenui. Pams jis sulau vien plytel mayius gaballius, kad mergait valgydama galt paslpti delne. Hela irjo juos, nueinanius Kunigaiki alja, ir mat, kaip Jergenas stabteljs pam dukter ant rank, o ji atrm rudj ryul jam pet, prilaikydama rankyte. Hela gro vid ir ulipo laiptais antrj aukt. Vis aukt um keturi kambari butas: miegamasis, svetain, antras miegamasis ir dar vienas kambarlis, kuriame turjo bti rengta virtuv. Buvo susitarta, kad Moska ir Hela gyvens maajame miegamajame ir virtuvje, o ypatingomis progomis gals naudotis svetaine. Frau Saunders liko miegamasis, o valgyti ji virsi ant svetainje pastatytos virykls. Hela rado Mosk, Leo ir Ed jos laukianius. Ant staliuko stovjo du buteliai kolos ir pora stikl viskio. Miegamasis buvo

160 S

MARIO

PUZO

uverstas lagaminais ir kitu j atsivetu turtu. Hela pastebjo, kad frau Saunders ant abiej lang buvo pakabinusi dailias uuolaidas su mlynomis glytmis. Moska pakl savo stikl, Hela ir Leo pam po butel kolos. Edis jau siurbiojo savo visk, bet palauk j. U ms naujuosius namus, - pasak Hela. Visi drauge igr. Edis Kazinas stebjo Hel: ji siurbteljo kolos, paskui atseg lagaminus ir m kabinti drabuius didiul raudonmedio spint. Jis taip ir nepaband prisisukti prie Helos, nors daugyb syki buvo liks su ja vienas Moskos kambaryje. domu kodl, - pagalvojo jis ir suprato, kad i dalies dl to, jog ji nedav jam jokios progos. Ji niekad neprijo arti prie jo, nei odiais, nei veiksmais jo nepaskatino. Ji visai nekoketavo. Visk dar labai natraliai, neprovokuodama. O i dalies, suprato jis, nieko neijo todl, kad jis bijojo Moskos. Stengdamasis perprasti t baim, jis nustat, kad jos prieastis - tai, kaip Moska nieko nepaiso, bei pasakojimai, girdti i kai kuri dalinio vyr: kaip jis susikibo su serantu, dl ko buvo perkeltas karin administracij ir tik per plauk iveng tribunolo. Serantas buvo taip sudauytas, kad teko isisti j gydytis Valstijas. Visa istorija buvo keista, niekas nieko tikro neinojo, skland tik gandai. I esms tai buvo nerpestingumas, tiesiog siaub keliantis lengvabdikumas. Jo draugai, pagalvojo Edis, a, Leo, Volfas, Gordonas mes visi laikom save jo biiuliais. Bet jei mus rytoj umut, jam bt nusispjaut. Veimlis! staiga kteljo Hela. - Kur padjot veiml? Jie nusikvatojo. Leo pliaukteljo delnu sau per kakt ir vokikai suuko: O Dieve, mes palikom j gatvje! Bet Moska greitai tar: Jis maajame kambaryje, Hela, virtuvje. Jis netgi juokais neleis, kad ji nervintsi, - pagalvojo Edis Kazinas. Hela ijo kit kambar. Leo baig gerti kol. Kit savait vaiuosiu Niurnberg, - pasak jis. - Jie nori, kad paliudyiau prie buvusius Buchenvaldo priirtojus ir viri-

TAMSOS ARENA

161

ninkus. I pradi nenorjau, bet paskui suinojau, kad tarp teisiamj yra toks daktaras. Tas daktaras mums vis kartodavo: A ia ne tam, kad gydyiau js ligas ir skausmus, ir netgi ne tam, kad neleisiau jums numirti. Mano pareiga - priirti, kad js pajg tumt kasdien eiti darb." Prie t niek tai a paliudysiu. Moska vl pripyl stiklus ir padav Leo kit butel. - Tavo vietoj man niet nagai nudobti tuos unsnukius. Leo gteljo. - Neinau. A juos niekinu, bet neapykantos jau neliko. Neinau kodl. Noriu tik vieno - ivaiuoti i ia. Jis patrauk didel gurkn kolos. - Be tavs bendrabuty bus lidna, Valteri, - pasak Edis. Kaip manai, ar patiks tau gyventi kaip boui? Moska gteljo peiais. - Koks skirtumas! - Jis dar syk pyl Ediui ir tar: - Dar it, ir uteks, Edi. Nenoriu, kad pakraupintum mano naujj eiminink. Daugiau negausi. - A persitvarkiau, - pareik Edis Kazinas. - I Anglijos atvaiuoja mona su vaiku. - Jis su apsimestiniu ididumu nuvelg juos. Pas mane atvaiuoja eima! Moska palingavo galv. - Varg moteris, a maniau, ji jau atsiegnojo nuo tavs, kol tarnavai kariuomenj. O k, po velni, darys visos tavo kekiuks? - Neprapuls, atsak Edis. - Gali dl j nesirpint, tokios niekad neprapuola! - Staiga jis siuto: - Noriau spirt joms visoms sdyn! - Paskui iupo savo vark ir idro.

Edis Kazinas neskubdamas jo Kunigaiki alja. Kart pavasario vidurdien vingiuotoje, ksmingoje aljoje buvo labai gera. Edis nusprend grs bendrabut isimaudyti po duu, o paskui vaiuoti vakariens Rotus rs". Prie pasukdamas Meco gatv jis dirsteljo kiton aljos pusn - jo dmes patrauk kakokia rykiaspalv dm. Jis pamat jaun mergin, stovini po aliu, akotu mediu, o aplink j dko ketvertas vaik. Edis i kitos

162

MARIO

PUZO

gatvs puss galjo velgti velnius jos veido bruous, vytinius tyrumu ir jaunyste. Jam beirint, mergina pasisuko veidu skaisi vidurdienio saul ir, nusigrusi nuo vaik, pavelg tiesiai Ed Kazin. Jos veide suvito ypsena - tyra ir nekalta, bet kupina instinktyvaus savo galios inojimo; tokios ypsenos visuomet j be galo jaudino. Tikra jaunysts ypsena, - pagalvojo Edis. itaip jos ypsosi, klausydamosi meilikavim, kol dar yra nekaltos, truput jaudinasi ir smalsiai splioja, kiekgi i ties turi galios vyrams. Edis Kazinas ikart pajuto nekaltyb tiek sielos, tiek kno. Jam svarbiausia buvo dvasinis tyrumas: su juo jau ne syk teko susidurti ir susidoroti. Tokiais atvejais suvilioti mergin ir veikti jos pasiprieinim jam bdavo kur kas smagiau, negu paskui myltis. Dabar, spoksodamas j skersai gatvs, Edis susijaudino kone iki aar ir drauge nustebo, kad ta jaunut mergina balta palaidinuke gali j taip jaudinti. Nesiryo prieiti prie jos: buvo nesiskuts, nevarus ir pats jaut, kad dvokia prakaitu. Po velni, a gi nepajgsiu j vis idulkinti, - pagalvojo jis, inodamas, kad rykioje viesoje irdama skersai gatvs ji mato tiktai dailius jo veido bruous, o raukli - ne. Jos primint jai senatv, irim. Ji vl nusigr vaikus, ir tas lengvas, dailus jos jauno kno ir galvos judesys, tas vaizdas, kaip jie visi susdo ant alio ols kilimo, giliai sir Ediui smon. alio medio paunksm, jauna mergina balta palaidinuke, kone iki pei atraitotomis rankovmis, pora balto audeklo kauburli tose vietose, kur turjo bti krtys, auksaplauk galva, palinkusi prie sutpusi vaik, - ito vaizdo Edis tiesiog negaljo itverti. Jis greitai nuygiavo Meco gatve savo bendrabut. Prausdamasis ir skusdamasis Edis pagavo save skubant, taiau rado laiko gerai nupudruoti knui ir veidui saldiai kvepianiu talku. Jis kruopiai susiukavo, lidnai nuvelgdamas prailusius smilkinius, ir, grs kambar, apsivilko gelsvai ali karininko uniform su civilio antsiuvais: inojo, kad uniformuotas neatrodys jos akyse toks senas, kaip dvdamas civilius drabuius.

TAMSOS ARENA

163

duris pabeld, ir vidun eng frau Majer, apsivilkusi tik chalatu. Tai buvo senas jos triukas. Pastebjusi, kad Edis nujo praustis, ji irgi lsdavo voni, o paskui, kol jis rengdavosi, maloniai kvepdama ateidavo jo kambar. Paprastai tai suveikdavo. Ar pavaiinsi cigarete, Edi? - paklaus ji, atsisdo ant lovos ir usimet koj ant kojos. Edis, risdamasis bat raitelius, mosteljo ranka stal. Ji pam cigaret, prisideg ir vl sitais ant lovos. Labai graiai atrodai. Eini pasimatym? Edis valandl stabteljo ir nuvelg beveik tobul jos kn, malon veid, stambius dantis. Visa tai jau pastama. Jis pam j ant rank, ine i kambario ir pastat koridoriuje. - Ne iandien, mayte, - pasak jis ir nulk laiptais emyn gatv. Buvo be galo susijaudins, pakiliai nusiteiks, irdis spurdjo krtinje. Jis ristele perbgo Meco gatv, bet prie kampo sultino ingsn ir truput uduss isuko Kunigaiki alj. Kiek galjo irti, po aljos mediais nieko nebuvo, vaik nesimat. ol augo nenutrkstama alia juosta, ir joks paalinis knas nedark jos harmonijos su medi lapija. Edis tiksliai atsirinko reikiam viet medi eilje ir pasijuto tarsi irt pastam, kasdien matom paveiksl ant sienos, i kurio stebuklingu bdu dingo ten buvusios moni figros. Edis Kazinas perjo alj ir eng prie artimiausio namo. Pabeld duris ir darkyta vokiei kalba pasiteiravo apie mergin, kuri aid su ketvertu vaik, bet niekas nei tame name, nei gretimuose nieko apie j neinojo. Paskutinysis namas buvo amerikiei civili bendrabutis, ir vyrik, atidarius duris, Edis prisimin danai matydavs Rotus rsyje". - Ne, - atsak vyrikis. - Ji itoje gatvje negyvena. Ms vyrukai jau perguljo su visom kvartalo moterim, ir a visas jas pastu. Ir pats norjau ieiti gatv. Tau nepasisek, biiuli. Jis ujauiamai nusiypsojo Ediui Kazinui. Edis liko stovti aljos viduryje, neinodamas kur link eiti. Pavasario diena krypo vakarop, gaivus vjelis iblak vidurdienio kaitr. Kitoje aljos pusje ir dar toliau buvo matyti sodai, vytintys sodria, vieia aluma, lygiai sukastos lysvs, i rst bei karto-

164

NeReaLus

no sudurstytos bdels, kur sodininkai laik rankius, o kai kurie ir patys gyveno. Mat mones, besikraptanius tuose mauose valstietikuose ems lopinliuose; u sod kilo kalvos laitas, o u jo kvepjo up. Pro skald ir nuolauas, palei sugriuvusi nam sienas lyg palusi kalsi aluma. Edis inojo, kad niekad nebepamatys tos merginos, o jei vliau ir sutiks - tikriausiai jos nepains. Bet staiga vl pagyvjs leidosi iilgai visos Kunigaiki aljos, kol ijo miesto pakrat. I ia atsivr umiesio vaizdas, nuoulns susiliejantys kalv laitai, tarsi nauja oda apsitrauk velia pavasario aluma. Jokios pilkos dms ar pajuod griuvsiai nedark io groio.

T vakar Hela sukabino ant sien medio raiinius, vaizduojanius scenas i pasak. Ji sak nupirkusi juos bsimam vaikeliui, bet Moska nujaut, jog tai tam tikri prietarai ar burtai, kad viskas gerai sektsi. Baigusi ji tar: - Man regis, turtume ueiti pas frau Saunders. - O Dieve, a vakar toks pavargs, - sudejavo Moska. - Mes juk itiek padarm! Hela ramiai sdjo ant lovos, susidjusi ant keli rankas, ir dairsi po beveik kvadratin kambar. Kremins spalvos veimlis stovjo palei uuolaid su mlynomis glytmis ir atrod tarsi paveiksllis ant sienos. Apvalus stalelis buvo utiestas mlyna staltiese, o abi kds aptrauktos viesiai pilka mediaga. Ant grind guljo pabluks katonins spalvos kilimlis. Lova ir spinta buvo i raudonmedio, ant vis keturi sien kabojo paveikslliai, vaizduojantys kaimo gyvenimo scenas, nutapyti alsvom, violetinm ir mlynom spalvom, o upeliai mirgjo sidabru. Hel apm neapsakomas diaugsmas. Bet paskui ji pamat nir, sitempus Moskos veid ir suprato, kaip jam nejauku. Ji sum delnais jo rank. - Dabar jau galiu patikti, kad mes visuomet bsim kartu. - Einam, pareikim pagarb eimininkei, - pasak Moska. I vis kambari ved durys priekambar, o i priekambario buvo rakinamos durys laiptus. Kad paklit i vieno kam-

TAMSOS ARENA

165

bario kit, jie turjo ieiti j priekambar ir pabelsti svetains duris. Balsas i vidaus pakviet ueiti. Frau Saunders sdjo ant sofos ir skait laikrat. Ji atsistojo, Hela juos supaindino, ir frau Saunders paspaud Moskai rank. Moska pastebjo, kad ji visai ne tokia sena, kaip jam buvo pasirod i pirmo vilgsnio. Jos plaukai buvo kietai suimti ir glotns, veid vagojo raukls, taiau auktas liesas knas judjo kakaip labai jaunatvikai, o nugara buvo lygi ir tiesi. - Praom naudotis svetaine, kada tik panorsite, - pasak frau Saunders. Jos balsas buvo emas ir malonus, bet iuos odius ji pasak tik i mandagumo. - Ai, - padkojo Hela. - Dar norjau padkoti jums u uuolaidas ir visus papildomus dalykus, kuriuos radome kambariuose. Jei galtume jums kuo nors padti, labai praom pasakyti. Frau Saunders truputl padvejojo. - Tikiuosi, kad netursim bdos su valdia. Ji nedrsiai pavelg Mosk, tarsi bt norjusi pasakyti k kita. Hela atspjo jos mintis. - Mes gyvenam labai ramiai, jis nra i t aminai aujani amerikiei. - Ji nusiypsojo Moskai, bet is neatsak tuo paiu. Mes usukom tik kelioms minutms, - pridr Hela. - Diena buvo sunki, todl... Ji pakilo, jie nevykusiai atsisveikino; Moska mandagiai nusiypsojo, frau Saunders - irgi, ir t akimirk Moska suprato, kad, nepaisant jos amiaus, i moteris be galo drovi. Be to, j truputl gsdino tai, kad jos namuose apsigyveno prieas. Kol jiedu savo kambaryje rengsi nakiai, Moska pasak Helai naujien, kuri buvo beveik pamirs. - Pagaliau atjo sakymas isisti Midltonus atgal Valstijas. Jie ivyksta kit savait. Hela apstulbo. - Ak, kaip blogai, - atsiduso ji. - Nesirpink, - atsak Moska. - Gausiu kieno nors kito kortel, be to, galim ir mes apsipirkti kaime kaip tikri vokieiai.

166

MARIO PUZO

Sugulus Hela tar: - Tai tai kodl tu vis dien buvai toks susirpins. Moska neatsak. Ji umigo, o jis dar ilgai guljo atmerktomis akimis. Keistas jausmas: pagaliau jis gyvena kaip vienas i prie, tarsi tai ir bt buvs galutinis visa ko tikslas. Namas pilnas vokiei, gretimi namai - taip pat; jo lovoje guli vokiet, kuri neioja jo vaik. Jam trko pokyli esio, prie kurio buvo priprats bendrabutyje, dip burzgimo, radij, i karins stoties transliuojani amerikietik muzik. ia viskas buvo taip ramu. Staiga i vonios priekambaryje pasigirdo vandens kliokimas. Frau Saunders, - pagalvojo jis, paskui turjo keltis ir eiti pats, tik lukteljo, kad moteris spt grti savo kambar. Po to jis ilgai stovjo prie uuolaida utraukto lango, rkydamas cigaret ir mgindamas k nors irti per lauke tvyrani tams. Band prisiminti, kada pirmsyk gavo rankas ginkl, kada usidjo gelein alm, kada pirmsyk dalinyje klaussi instruktao kaip apsiginti nuo prie. Bet ir tai dabar atrod netikra ir nesvarbu. Tikra buvo is kambarys, veimlis ir moteris lovoje.

14
T V A K A R prie Midltonams ivykstant i Vokietijos, Hela ir Moska turjo eiti j aplankyti, bet pirma dar norjo pasivaikioti po miest. Ijusi i namo Kunigaiki aljoje, Hela vis sustodavo pasisveikinti su moterimis prie kit nam dur. Moska kantriai stovdavo greta ir mandagiai ypsodavosi. Jie pasuko miesto centr. - Gal nupirkim frau Saunders led Raudonojo Kryiaus klube? pasil Hela. Moska pavelg j. - Per it savait judvi, regis, pasidart neperskiriamos biiuls, pasak jis. - Kas darosi? A inau, kad tu atiduodi jai dal savo maisto, daliniesi ms cukrum ir kava. Kai ivaiuos Midltonai, tursi pradt taupyti, vaikuti. Toki dalyk ne taip lengva bus gauti. Ji smagiai nusiypsojo jam. - Jei tau tikrai tas rpt, a taip nedaryiau. A inau, tu tiesiog nori, kad man nieko netrkt. Bet a negaliu kitaip, Valteri. Kai kepu ms, pakvimpa visas priekambaris, ir man baisu pagalvoti, kad ji svetainje valgo sausas bulves. A ir taip per stora. Pairk! - Tik jau ne dl to, kad per daug valgai, - atsak Moska. Ji nusijuok ir stumteljo j. Jis nusiypsojs pridr: - Bet tu tikrai labai didel. Dabar bent jau negali dvti mano markini. Ji vilkjo mlyn plai suknel, kuri buvo gavusi i Anos Midlton. Jie jo toliau. Moska prilaikydavo j, kai tekdavo roptis per nuolauas, kuri vis pasitaikydavo kelyje. Medi lapija jau buvo

168

MARIO PUZO

tokia veli, kad besileidianios sauls spinduliai tik kur ne kur pro j prasimudavo. Hela susimsiusi tar: - Frau Saunders tikrai labai miela. I pairos to nepasakysi, bet su ja labai smagu nektis, be to, ji beveik visk u mane padaro. Ir ne todl, kad daug kuo j elpiu - ji tiesiog nori padti. Na, nupirk gi jai led! Moska nusijuok ir sutiko: - Gerai. Ji turjo palaukti prie dur, kol jis ujo Raudonojo Kryiaus klub. Grdami jie patrauk pro policijos nuovad, o nusileid emyn, Kontreskarpo parko pakratyje, pakliuvo br moni, besiklausani ant suoliuko pasilypjusio kalbtojo. Jis kak aikino, mojavo rankomis, auk. Jie stabteljo. Moska perm aprasojusi led dut dein rank, o Hela atsiliejo jam pet. - Visi mes esame kalti, - auk kalbtojas. - Tai bedievikas amius ir bedievi kratas! Mes pamirome Jz Krist! Mes priimame jo krauj, kuriuo esame iganyti, bet netikime. Taiau a jums sakau, a sakau jums: tas kraujas jau nuplov tiek nuodmi, jis nusilpo, ir Viepats Dievas pavargo nuo ms nusikaltim. Kiek dar tvers jo kantryb? Kiek dar gelbs mus Jzaus kraujas? - Jis patyljo, paskui velniai m maldauti: Jzaus meils jau nebepakanka, Jzaus kraujo nebepakanka. Patikkit manim! Igelbkit save ir mane, ms vaikus ir monas, ms motinas, tvus, seseris, brolius ir ms al! Jo tonas tapo ramus, dalykikas, konkretus, visas knas tarsi atsileido. Dabar jis beveik nekuiavosi su klausytojais: - Js matot, kad i alis sugriauta, visas emynas sugriautas, o Kristus juk mato daugiau negu mes, jis mato visik sielos destrukcij, triumfuojant blog, mato, kaip tonas isivieps valgosi po pasaul ir digauja, stebdamas, kaip sta mogus ir visa, kas nuo pasaulio pradios mogaus sukurta. Jiems vir galv praskrido aviacijos baz besileidiantis lktuvas. Kalbtojas stabteljo laukdamas, kol nutils variklio gausmas. Tai buvo smulkaus sudjimo vyrikis siaura lyg karvelio krtine, kas dar labiau irykdavo, kai jis atlodavo galv ir apsidairydavo apvaliomis, spindiniomis paukio akimis. Jis vl prabilo:

TAMSOS ARENA

169

- sivaizduokit pasaul be gyvybs. iaur, dengiam nepaliesto, nepajudinto ledo ir sniego. Ir Afrikos diungles, kur saul Dievo valia gimdo daugyb vairiausi krinijos form. sivaizduokit, kad ten nieko nra! - Jo balsas dabar skambjo lyg pamilio - dirbtinai, pompastikai, o ibanios akys smulkiame veide tiesiog isprogo. - Tarp pvani augal guli gendantys gyvuli lavonai. O derlingose Kinijos lygumose ir upi slniuose net krokodilas nekilsteli isiviepusi nasr, kad atsakyt ypsena tonui. O ms miestuose, tos vadinamos civilizacijos irdyse, beliko tik griuvsiai. Akmens kalnai, i kuri niekuomet neprasimu jokia gyvyb, ir stiklo ukmis nusta em. Per ami amius. Jis nutilo, laukdamas kokio nors pritarimo, bet staiga i vairi minios pusi pasigirdo auksmai: - Ar turi leidim? Ar turi karins administracijos leidim? rk trys ar keturi vyriki balsai. Pamokslininkas suglumo. Hela ir Moska pasijuto bestov kone minios viduryje u j susimet visas pulkas moni. I kairs jiems stovjo jaunas vyras mlynais iblukusiais markiniais ir storomis darbinmis kelnmis. Jis laik glbyje daili eeri ar septyneri met mergait, kurios akys buvo keistai tuios, o rankov i j puss buvo prismeigta prie gltos suknyts. Jiems i deins stovjo senas darbininkas ir papsjo trump stor pypkut. Jaunasis vyras rk drauge su kitais: - Ar turi leidim, ar turi karins administracijos leidim? Paskui jis atsigr Mosk bei senj darbinink ir tar: - Dabar, kai pralaimjom, plyoja kas tik netingi, net ir itoks kiaul! Civiliai apsirengs Moska ypteljo Helai: jam buvo smagu, kad j palaik vokieiu. Kalbtojas ltai pakl rank dang ir garsiai, ikilmingai pareik: - A turiu ms Krjo leidim! Paskutiniai besileidianios sauls spinduliai purpuru nuda jo ikelt rank. Saul m leistis u horizonto, ir pilkvoje vasaros prieblandoje tarsi sulusi iei eil didiuliu puslankiu prie akis irykjo miesto griuvsiai. Pamokslininkas dkodamas nulenk galv.

170

MARIO PUZO

Paskui pakl veid dang ir plaiai iskt rankas, tarsi nordamas visus apkabinti. Grkite prie Jzaus Kristaus, - auk jis, - grkite prie Jzaus! ATSIADKITE SAVO NUODMI. LIAUKITS GR! LIAUKITS PALEISTUVAV, ATSIADKITE LOIMO IR EMIKOS PUIKYBS. TIKKITE JZUMI IR BSITE IGANYTI. TIKKITE JZUMI IR BSITE IGANYTI. TAI BUVO BAUSM U NUODMES, TOJI BAUSM - PRIE JS AKIS! ATGAILAUKITE, KOL NEVLU! IR DAUGIAU NEBENUSIDKITE! Jis nutilo, pritrks kvapo. Minia stovjo priblokta, kad toks maas mogutis gali taip griausmingai aukti. Jis kalbjo toliau nebe taip garsiai: - Prisiminkite kiekvienas, kaip gyvenote prie kar, negi negalite patikti, kad tos kanios, tie griuvsiai, kuriuos matote, tai Dievo bausm u js tada padarytas nuodmes?! O tai dabar jaunos merginos sanguliauja su prieo kareiviais, o vyrai kaulija cigarei. Puf, puf - Jis su maniako neapykanta pamgdiojo, kaip rkoriai ipuia dmus. Sekmadieniais mons leidiasi kaimus vogti arba kaulyti maisto. Viepaties namai tuti. Mes prisiauksim sunaikinim! Atgailaukite, sakau jums. Atgailaukite! Atgailaukite! - odiai m pamilikai plaktis vieni su kitais: Tikkite Viepat Jz Krist Tikkite Viepat tikr ir vienintel Diev Tikkite vienintel Viepat Tikkite Krist! Jis stabteljo, o paskui m grasinti ir plsti. Piktai. Kaltindamas. - J s visi nusidjliai, visi aminai degsite pragare! Matau, kai kurie i js ypsosi. Jums gaila savs! Kodl Dievas veria mus itaip kentti? Js ito klausiate? Kakas i minios paiepiamai kteljo: - Ne Dievas, o karo bomboneiai! Minia nusikvatojo. Ant suoliuko usilips kalbtojas palauk, kol visi nutils, o paskui blstanioje dienos viesoje iauriai, negailestingai bed pirtu juodai apsirengusi moter: Tu, moterie, tu juokiesi i Dievo? Kur tavo vyras, kur tavo vaikai? - Jis pasisuko jaunj vyr greta Moskos. - irki-

TAMSOS ARENA

171

te! - suuko jis, ir visi pavelg ten, kur rod jo pirtas. - tai dar vienas paaipnas, jaunas vyras, Vokietijos viltis! Tai u JO nuodmes jo mergait tapo luoa, o jis tyiojasi i Dievo rstybs. Palauk, paaipne: tavo vaiko veide a matau dar vien bausm. Palauk! Pairk savo vaik ir palauk! Jis pagieingai, piktai rod ia vien, ia kit mog minioje. Jaunasis vyras pastat mergait ant ems ir papra Helos: - Pairkite j valandl. Tada jis nusiyr per mini ten, kur ant suolelio sktriojosi pamokslininkas, ir eng prie jo. Usimojs jis vienu smgiu nublok kalbtoj ant ems. Keliu prispauds mogeliui krtin, jis sum j u plauk ir trenk jo pauktik galv cementin aligatv. Paskui atsistojo. Minia isklido. Jaunasis vyras pasim dukryt ir pasuko su ja Kontreskarpo park. Dauguma moni dingo, tarsi burt lazdele mosteljus. Kalbtojas vis dar nejuddamas guljo prietemoje ant ems. Keli vyrai pakl j. I po tanki, garbanot plauk bgo kraujas ir upeliais pldo jam per kakt, tarsi raudona kauke udengdamas veid. Hela nusigr. Moska pam j u paranks ir nuved gatve. Ji prastai atrod, ir jis paman, kad j paveik kraujo vaizdas. - Gal geriau lik vakar namie su frau Saunders. Paskui, tarsi nordamas prie j pasiteisinti, kad nesikio, jis tar: - Tai ne ms reikalas.

Moska, Leo ir Edis Kazinas pusraiu sdjo Midlton svetainje. Baldai priklaus rekvizuotam namui, todl kds liko ir buvo galima sdti. Visa kita buvo sukrauta pasieniais sustatytas medines des. - Tai js tikrai rytoj vaiuojat Niurnbergo teism? - Gordonas paklaus Leo. - Kelint ivykstat? - A, vakare, - atsak Leo. - Man labiau patinka vaiuoti nakt. - Atmokkit tiems unsnukiams, kai nuvaiuosit, - pasak Ana Midlton. - Jei reiks, meluokit, bet kad tik jie gaut ko nusipeln!

172

MARIO PUZO

- Nereiks n meluoti, - atsak Leo. - Mano atmintis puiki. - Norjau js atsiprayti u savo elges, kai ankart pas mus buvot, - tar Gordonas Midltonas. - Bijau, kad pasirodiau tikras storievis. Leo mosteljo ranka. - Ne, a suprantu. Mano tvas buvo politinis kalinys, komunistas. Mano motina yd, todl ir buvau isistas. O tvas - politinis. Aiku, po StalinoHitlerio pakto jis prarado tikjim. Suprato, kad abu labu tokiu. Profesorius, kuris sdjo prie achmat staliuko ir mandagiai ypsojosi, ddamasis ess susidomjs, nustro, igirds toki netaktik pastab. Isigands ir sumis, jis mat, kaip Gordono Midltono veidas persikreip i pykio, ir nenorjo klausytis pikto barnio. Bet koks pyktis ar prievarta j pribaigdavo. - Man reikia eiti, - suskato jis. - Esu sutars pamok. - Jis paspaud Gordonui ir Anai rankas. Leiskite palinkti jums laimingos kelions Amerik ir skms. Esu labai laimingas, kad turjau prog su jumis susipainti. Gordonas palydjo j ligi dur ir rimtai tar: - Tikiuosi, kad neumirite man parayti, profesoriau. Labai noriau, kad pranetumt, kas dedasi Vokietijoje. Profesorius linkteljo. - inoma, inoma. Jis jau buvo nusprends nutraukti visus ryius su Gordonu Midltonu. Kad ir kokie nekalti tie santykiai su komunistu, dl j gali bti bdos, kai ateitis tokia nenuspjama. - Oi, palaukit, luktelkit valandl, - Gordonas privert profesori grti kambar. - Leo, a k tik prisiminiau: profesorius savaits pabaigoje irgi vyksta Niurnberg. Gal galtumt j pavti, jei js tarnybos taisykls to nedraudia? - Ne, ne, - be galo susijaudins m prietarauti profesorius. - Tai visai nebtina. Tikrai. - Bet man juk nesunku, pasak Leo. - Ne, - kone mirtinai persigands purtsi profesorius. - A jau turiu bilietus traukin, viskas sutvarkyta. Ai, bet js tikrai nesivarginkit.

TAMSOS ARENA

173

- Gerai, gerai, profesoriau, - m raminti j Gordonas ir vl nulydjo prie dur. Kai Gordonas gro, Moska paklaus: - Kuri velni jis taip isigando? Gordonas vilgteljo Leo. - J i s labai teisingas mogus. Jo snus aretuotas kaip smulkus karinis nusikaltlis. Tiksliai neinau, kuo j kaltina, bet j teis vokiei teismas, o ne okupacinis, taigi nusikaltimai neturt bti pernelyg baiss. Jis tikriausiai isigando, kad Leo suinos ir nusprs, jog tai susij su koncentracijos stovyklomis, nors taip negali bti. Juk js nieko prie, Leo, ar ne? - Ne, - atsak Leo. - inot k, - kalbjo Gordonas, - rytoj a pas j ueisiu, turiu truput laiko. Pasakysiu, kad ryt vakare js uvaiuosite jo paimti. Kai jis supras, kad js inote, mielai vaiuos. Ar gerai? - inoma, - sutiko Leo. - Kaip malonu, kad js taip rpinats senuku. Ana Midlton met j griet vilgsn, bet vanagikame Leo veide paaipos nesimat. Jis tai pasak nuoirdiai. Ji nusiypsojo. - Gordonas visuomet rpinasi savo atsivertliais, - pasak ji. - A jo neatveriau, Ana, - ltai nuts Gordonas, - bet manau, kad kaliau jam galv kelet dalyk. Jis moka klausytis. Gordonas patyljo, paskui ramiai, su velniu priekaitu pridr: Nemanau, kad atsivertlis" ia tinkamas odis. - Visi nutilo. - Kada manai grti? - paklaus Moska Leo. Leo ypteljo. - Nesijaudink, spsiu laiku. - Kur spsite? - paklaus Ana Midlton. - Ruoiausi tapti kriktatviu, - atsak Leo. - Jau ir dovan turiu. - Kaip blogai, kad nebsiu ia, kai gims vaikutis, ir negalsiu jo pamatyti, - atsiduso Ana. - Gaila, kad Hela negaljo vakar ateiti. Tikiuosi, nieko rimto? Ne, - atsak Moska. - Tiesiog vakar mes per daug prisivaikiojom. Ji norjo eiti, bet a pasiliau geriau likti namie.

174

MARIO

PUZO

- Gal gale juk mes ne kokie ymybs, Valteri, - su vos juntamu apmaudu pajuokavo Ana. Edis Kazinas savo kamp stumtame fotelyje atmerk akis - buvo spjs truputl nusnsti. Ko jau ko, o lankyti sutuoktini por jis nekent. Beveik visos monos, kai bdavo savo namuose ir su savo vyrais, darydavosi jam lykios. O Anos Midlton jis ir iaip nemgo. Ji buvo negrai, valinga ir niekino j. Moska ypsojosi jai. - Po velni, js gi inot, kad a teisus! - Tiesiog j siutina, kad js per daug nekvarinate sau galvos dl kit, - pasak Gordonas. - Kartais ir a noriau itaip... Moska prabilo: - Gordonai, gal bsiu nemandagus, bet negaliu nepasinaudoti proga. Visa baz ino, kad tave siunia namo, nes turi komunist partijos nario biliet. Apie politik a nieko neimanau. Buvau dar jauniklis, kai ijau kariuomen. Ko gero, tam tikra prasme ir tebesu. Bet tai k noriu pasakyti. A tave gerbiu, nes tu ne bailys. inai, dabar gyvenam lyg ant parako statins. Mano manymu, tu ldysti: tavim dtas, a netikiau n vienu, kas verst mane okti pagal savo ddel, tegu neka k nori. Turiu omeny ir Jungtini Valstij kariuomen, ir komunist partij, ir Rusij, ir t stor unsnuk pulkinink, ir visa kita. - Jis atsigr Ed Kazin. - K, po velni, a ia norjau pasakyti? Edis sausai paaikino: - Kad Gordonas tau vis tiek patinka, nors ir neleidai Helai ateiti. Visi nusijuok, tik Gordonas ne. Jo itsusiame jankio veide nesimat jokios iraikos, kai jis tar Moskai: - Kad jau prabilai, tai ir a pamginsiu pasakyti vien dalyk, kur jau seniai norjau, Valteri. - Jis valandl patyljo, patryn vien kit savo didiules, kaultas platakas. - inau, k tu jauti, o gal tik manau, kad inau. Tu tikriausiai nieko negali su savim padaryti. Manai, kad a klystu, bet a turiu tikjim, kuris mane palaiko, kas beatsitikt. A tikiu monija, tikiu, kad gyvenimas emje gali bti be galo puikus. Ir tikiu, kad tai galima pasiekti ko-

TAMSOS ARENA

175

munist partijos pastangomis. Tavo visas gyvenimas laikosi ant t keleto moni, kurie tau brangs. Patikk manim, taip negalima. - K? Kodl? - Moska panarino galv, o kai vl j pakl ir pavelg Gordon, veidas i pykio buvo imutas tamsiai raudon dmi. - Todl, kad ir tuos mones, ir tave pat valdo jgos, dl kuri tu stengiesi nekvarinti sau galvos. Tu irgi nesi laisvas, kai kovoji savo siaurame rate, savo maytje asmeninje arenoje. Kai bandai tai padaryti, statai sau brangius mones bais pavoj. Moska pratrko: - neki apie jgas, kurios valdo mano gyvenim. Dieve, manai, a neinau?! Tiktai k ia gali padaryti? Bet a niekam neleisiu savs stumdyti, versti vien dien galvoti vienaip, o kit - bac! staiga persimesti prieing pus. Ir man nesvarbu, teisinga tai ar ne. Kasdien koks nors boas bazje, bendrabutyje ar i t, dirbani Rotus rsyje", ima man aikinti, kaip jis laukia nesulaukia, kada mes visi kartu pulsim rusus, ir tikisi, kad duosiu jam u tai cigaret. O kitoj pusj, ko gero, tas pats. Zinai, kas mane diugina? Jis usikvemp ant stalo ir sistebeilijo Gordon, o jo veidas viet raudoniu i susijaudinimo ir nuo alkoholio. - Kad syk tai jau tikrai viskas ilks padanges. Ir visi prisvils upakalius! Valio! suuko Ana Midlton ir m ploti. Edis Kazinas juokdamasis tar: Vajzau, nieko sau kalba! Leo atrod pribloktas. Moska pratrko kvatoti ir tar Gordonui: Matai, ko privertei mane prinekti! Gordonas irgi ypsojosi negaldamas suprasti, kaip jis visuomet pamirta, koks Moska dar jaunas, ir visuomet be galo nustemba, kai tas jaunatvikas, kartas nuoirdumas prasiveria pro prastin Moskos santrum. Bandydamas pataisyti padt, jis paklaus: O kaip tada bus su Hela ir vaiku? Moska nieko neatsak. Ana atsistojo pripilti tauri. Leo tar: - Jis i ties taip nemano, tik neka.

176

MARIO

PUZO

Staiga Moska, tarsi n neigirds, pasak Gordonui: - A prisiimu atsakomyb. Tiktai Edis Kazinas pajuto, kad ie odiai nuskambjo kaip adas, kurio jau nebus galima sulauyti. Moska nusiypsojo jiems ir pakartojo, dabar jau juokais: -A prisiimu atsakomyb. - Jis linkteljo galv. - K daugiau galiu padaryti? - O kodl gi js nieko panaaus nejauiate? - Ana Midlton paklaus Leo. - Neinau, atsak is. - Pakliuvau Buchenvald dar visai jaunas, radau ten savo tv, ir mudu ilgai buvome kartu. mons juk skirtingi. Be to, Valteris keiiasi. Maiau, kaip jis linkteljo, tikrai linkteljo, sveikindamasis su savo kaimynais vokieiais. Visi nusijuok, bet Moska irzliai met: - Niekaip nesuprantu, kaip mogus, praleids atuonerius metus koncentracijos stovykloje, gali ieiti i jos toks kaip tu. Jei biau tavo vietoj, kiekvienas mane kreivai pavelgs boas kaipmat atsidurt ligoninj. O jei pamgint dar pyptelti k nors, kas man nepatikt, kaip spiriau jam kiauius! - Ak, k js, k js! - Ana apsimet pasibaisjusi. - Atleiskite, - atsipra Moska ir jai ypteljo. Ji dar ne tokiais odiais plsdavo j apmovusius juodosios rinkos vyrukus. Leo i lto prabilo: - Pamirti, kad a pusiau vokietis. Visa tai, k vokieiai padar, jie padar ne todl, kad yra vokieiai, o kad yra mons. Man tvas taip sak. Be to, dabar man sekasi, a pradjau gyvenim i naujo ir nenoriu visko nuodyti iaurumu kitiems. - Js teisus, Leo, - atsiliep Gordonas. - Reikia visa tai vertinti protingai, nepasiduoti vien jausmams. Turime mstyti ir nuosekliai keisti pasaul. Tuo tiki ir komunist partija. Jis kalbjo labai nuoirdiai, pats kartai tikdamas tuo, k sako. Leo msliai pavelg j. - inau apie komunizm tik vien dalyk. Mano tvas buvo komunistas. Stovyklos taip ir nesugebjo palauti jo dvasios. Bet kai pasklido inia, kad Hitleris ir Stalinas pasira pakt, tvas netrukus mir.

TAMSOS ARENA

177

- O jei tas paktas buvo neivengiamas, norint igelbti Soviet Sjung? - atkirto Gordonas. - Jei tai buvo vienintelis bdas igelbti pasaul nuo naci? Leo panarino galv ir sum veid ranka, nordamas ugniauti nervin trkiojim. - Ne, - atsak jis. - Jei mano tvas turjo itaip mirti, tai pasaulio gelbti neverta. inau, tai jausmai, o ne vadovavimasis protu, kur taip vertina partija. Stojo tyla, viruje pasigirdo kdikio verksmas. - Einu, pervystysiu, - pasak Gordonas. Jo mona dkinga nusiypsojo. Kai jis ijo, Ana tar Leo: - Nekreipkite dmesio jo nekas. Ji stengsi kalbti ramiai ir aismingai, kad kiti nepagalvot, jog iduoda savo vyr. Paskui atsistojo ir ijo virtuv ivirti kavos. Vakarui baigiantis, visi paspaud vienas kitam rankas. Ana tar: - A rytoj usuksiu atsisveikinti su Hela. Gordonas dar primin Leo: - Neumirkite profesoriaus, gerai, Leo? Leo linkteljo. Gordonas ltai ir nuoirdiai pridr: - Linkiu jums skms. Ileids visus ir urakins duris, Gordonas gro svetain. Ana susimsiusi sdjo kdje. - Noriu pasikalbti su tavim, Gordonai, pasak ji. Gordonas nusiypsojo. - Nagi, kalbk, a klausau. J nuvr baim. Bet jis galdavo nepykdamas ir nesikariuodamas kalbtis su Ana apie politik, nors ji niekuomet su juo nesutikdavo. Ana pakilo ir susijaudinusi m pirmyn atgal ingsniuoti po svetain. Gordonas nenuleido aki nuo jos veido. Myljo tuos plaius, dorus skruostikaulius, tiesi nos ir blykiai ydras akis. Grynas anglosaks tipas, paman jis, o atrodo panai slav. domu, ar ia yra koks ryys, - spliojo jis. Reiks kur nors plaiau apie tai pasiskaityti, - nusprend.

178

MARIO PUZO

Jos odiai trenk lyg perknas. - Tu turi ito atsisakyti, tu tiesiog privalai viso to atsisakyti. - Ko atsisakyti? - nekaltai paklaus Gordonas. - Tu inai, ko, - atsak ji. Jis su siaubu suprato, ir j nuvr toks baisus skausmas, kad ji itaip pasak, jog visai nejaut pykio - tik sunkum kakur viduje ir klaiki nevilt. Pamaiusi jo veid, ji prijo ir suklupo prie jo kds. Tik tada, kai jiedu likdavo vieni, ji leisdavo sau bti silpnai: tapdavo velni ir imdavo maldauti. Dabar ji tar: - A nepykstu, kad praradai darb, nes esi komunistas. Bet k gi mums daryti toliau? Juk turime pagalvoti apie vaik. Tu privalai gauti darb ir udirbti pinig, Gordonai. Be to, itaip kariuodamasis dl politikos, tu prarandi visus savo draugus. Mes negalime itaip gyventi, brangusis, jokiu bdu negalime. Gordonas pakilo ir pasitrauk nuo jos. Buvo visikai pritrenktas: ne tiek dl to, kad ji galjo itaip pasakyti, kiek todl, kad ji, pats artimiausias mogus, taip menkai j pasta. Kaip ji gali manyti, kad jam palikti partij - tai nelyginant mesti rkyti ar atsisakyti saldumyn?! Taiau turjo jai k nors atsakyti. - A galvoju apie vaik, - tar Gordonas. - Todl ir esu komunistas. Negi nortum, kad jis uaugs turt iksti Leo kanias arba pasidaryt toks kaip Moska - iurktus ir abejingas kitiems? Man nepatiko, kad jis itaip kalbjo tau girdint, bet jam tai visai nerpi, nors jis ir sako, kad a jam patinku. A noriu, kad ms snus augt sveikoje visuomenje, kuri nesist jo karus ar koncentracijos stovyklas. Noriu, kad jis augt doroje visuomenje. U tai ir kovoju. Tu gi inai, Ana, kad ms visuomen sugedusi. Tu inai. Ana atsistojo prieais j. velnumas ir maldavimai dingo. Ji prabilo dalykikai: - Tu netiki niekuo, kas blogo raoma apie Rusij. Q a daug kuo tikiu. Jie nesukurs saugaus gyvenimo mano snui. A tikiu savo gimtja alimi, kaip mons tiki savo broliais ir seserimis. Tu vis kartoji, kad tai nacionalizmas. Neinau. Tu pasirys aukotis u savo tikjim, bet a neketinu leisti, kad dl tavo tikjimo ken-

TAMSOS ARENA

179

tt ms snus. Be to, Gordonai, a nesistengiau tavs sustabdyti, jeigu manyiau, kad tavo vieta tikrai su jais. Taiau tau bus lygiai taip pat, kaip ir Leo tvui. A pajutau tai, kai jis pasak, ir supratau, kad jis pasak nordamas tave perspti. Arba dar blogiau - tu prarasi sin. Tu turi baigti, tiesiog privalai tai mesti. Plaiame jos veide atsispindjo usispyrimas, o Gordonas inojo, kad jos usispyrimo palauti nemanoma. - Noriau isiaikinti, ar mudu teisingai suprantame vienas kit, - i lto tar Gordonas. - Tu nori, kad gauiau ger darb, gyveniau kaip dera vidutins klass pilieiui ir nerizikuoiau savo ateitimi, pasilikdamas partijoje. Taip? Ji nieko neatsak, ir jis kalbjo toliau: - inau, kad turi neginijam prieasi. I esms mudu sutinkame: arbu norime, kad ms snui bt kuo geriau. Bet nesutariame dl to, kaip tai padaryti. Tu nori jam laikino saugumo, priklausomo nuo valios t, kurie valdo al - kapitalist. O a, mes kovojame u nuolatin saugum, kurio negalt sugriauti saujel valdaniosios klass nari. Ar supranti? - Tu turi to atsisakyti, usispyrusi pakartojo Ana. - Tiesiog turi. - O jeigu negaliu? - Jei nepaadsi atsisakyti ito... - Ana nutilo, kol ryosi itarti tolesnius odius, - ...a pasiimsiu vaik ir vietoj Amerikos ivaiuosiu Anglij. Jie abu isigando to, k ji pasak. Ana dusliai, beveik pro aaras pridr: - A inau, kad davs od, tu jo laikysies. Matai, a tavim pasitikiu. Pirmsyk per j bendr gyvenim Gordonas rimtai ant jos supyko, nes inojo, kad jos tikjimas nra be pagrindo: jis niekad jai nemelavo, niekad nesulau odio. Asmeniniuose santykiuose jis visuomet buvo siningas kaip tikras Naujosios Anglijos gyventojas. Tuo siningumu ji dabar ir naudojosi. - Jei a teisingai supratau, - atsargiai prabilo Gordonas, - tu pasakei, kad pasiimsi ms sn ir ivaiuosi Anglij, jei a ne-

i8o

MARIO

PUZO

paadsiu istoti i partijos. Tu mane paliksi. - Jis stengsi ugniauti skausm ir pykt savo balse. - O jeigu paadsiu, tu vaiuosi su manim Valstijas. Ana linkteljo. inai, tai negarbinga, - tar Gordonas, nebepajgdamas nuslpti skausmo. Jis nujo ir vl atsisdo kd. Ramiai ir i lto surikiavo mintis. inojo, kad Ana taip ir padarys, kaip sak. inojo, kad niekuomet nepajgs istoti i partijos, o jei ir istot, imt u tai neksti monos, bet sykiu inojo, kad negali prarasti jos ir vaiko galbt dar j, bet ne vaik. - A paadu, - pasak jis inodamas, kad meluoja. Kai ji pripuol prie jo, plsdama palengvjimo aaromis, atsiklaup ir padjo galv jam ant keli, jis pajuto jai gailest ir uuojaut, o drauge - siaub dl to, k padar. Jis puikiai suprato, kas j laukia: po kurio laiko Amerikoje ji pastebs apgavyst, bet tada jau nebeturs pinig ar pritrks ryto grti Anglij. Jiedu bus jau per stipriai suaug vienas su kitu. Jis inojo, kad nuo iol j abiej gyvenimas bus pilnas neapykantos, nepasitikjimo ir paniekos, ir ligi pat galo jiedu nesiliaus kovoj tarpusavyje. Taiau jis nieko negaljo padaryti. Paglost iurkius, tankius jos plaukus - jie visuomet jaudino j, kaip ir tvirtas, valstietikas jos knas. Atlo jos plat, stambi bruo slavik veid, nordamas pro aaras j pabuiuoti. A nieko negaliu padaryti, - pagalvojo jis, ir buiuojant j ird pervr skausmas.

N I U R N B E R G O G R I U V S I A I prieblandoje atrod tyls ir didingi, tarsi miestas bt buvs sugriautas jau labai seniai koki nors gamtos jg - gaisro, ems drebjimo, imtmeiais ardytas lietaus ir sauls; vietomis viskas buvo pajuod lyg derva, tarsi em bt pratrkusi krauju, o isiverusi lava sustingusi didiuliais kauburiais. Leo vaiavo per griuvsi plotus ir pirmsyk jaut malonum, velgdamas suniokot vaizd. Priemiestyje jis sustojo prie keturkampio baltai dayto namelio, niekuo nesiskirianio nuo greta stovini nam. Jis tikjosi, kad profesorius bus jau pasirengs; jam norjosi kuo greiiau ivykti i Niurnbergo, palikti teism u nugaros. Jis siningai ir dalykikai paliudijo prie tuos sargybinius ir kapos, kuriuos painojo. Sutiko kelet sen draug, buvusi kalini, ir drauge niriai pasidiaug iuo ilgai lauktu kertu. Keista, taiau jam visai nepatiko vl bti kartu su senais draugais: tarsi jie bt buv ne aukos, o kakokio gdingo akto dalyviai ir dabar jautsi vienodai kalti. Jis paband perprasti jausm protu ir suvok, kad nenori bti drauge su monmis, kurie prisimin t nuosmuk, siaub, nevilt ir kanias visa tai, kas anais laikais sudar jo gyvenim, - ir buvo patyr t pat. Kiekvienas veidas, primenantis tuos laikus, tarsi vl juos grindavo. Jis spusteljo dipo signal ir suard vakaro tyl. Beveik t pai akimirk pamat em, smulki profesoriaus figrl - jis ijo i namo ir patrauk takeliu prie dipo. Leo niriai prisimin, kad turi parengs profesoriui ioki toki staigmen, taiau pasisteng elgtis mandagiai.

182

MARIO PUZO

- Ar skmingas klaus jis.

buvo js pasimatymas su snumi? pa-

- Taip, taip, - atsak profesorius, - labai skmingas. Jis kalbjo mandagiai, bet visai abejingai. Atrod tikras ligonis: po akimis oda pilka. Leo vaiavo neskubdamas, kad jie galt pasikalbti, velnus vjelis maloniai gaivino veid. Paskui jis padidins greit, ir per stipr nakties vj kalbtis bus nemanoma. Laikydamas vair kaire ranka, deinija jis isitrauk i markini kiens pakel cigarei. Padav vien profesoriui, is ieb degtuk ir pridengs j delnais pasilenk pridegti Leo cigarets, paskui prisideg sau. Keliskart usitrauks Leo tar: inau visk apie js sn. Vienas mano draugas pereit mnes dav prie j parodymus. Jis mat, kaip sudrebjo profesoriaus ranka, jam keliant prie lp cigaret, bet senis nieko nesak. - Jei biau inojs, kas jis toks, jokiu bdu nebiau js ia ves, - pasak Leo ir pats nusistebjo, kodl dabar vea t mog atgal Brmen. sikirts dipo krat, profesorius susijaudins m kartai aikinti: - A ir nenorjau, kad man padtumt. inojau, kad tai nepadoru. Bet Herr Midltonas sak, kad visk jums paaikino ir js supratot. - Kada vykdys nuosprend js snui? - negailestingai paklaus Leo. Paskui susigdo. - Po keli savaii, - atsak profesorius. Jis imet cigaret ir dabar nervingai gniau rankas. - A maiau j paskutin kart. - Jis sdjo tikdamasis, kad Leo pasigails ir liausis j kamantinjs. Leo nutilo. Jie vaiavo per plaius laukus, dulks neugo vieios ols ir aliuojani medi kvapo. Dipas riedjo labai ltai. Leo atsigr senuk ir vl prabilo: - Js sn nuteis vokiei teismas u tai, kad nuud kit vokiet, o ne u nusikaltimus, kuriuos jis padar bdamas stovykkapeliai ir juodi ratilai, lpos visai bekraujs,

TAMSOS ARENA

183

los priirtoju. Likimo ironija! Js net negalsite giliai irdyje ikeikti t velnio yd, kad j nuud, ir pasisemti jg i savo neapykantos. Kaip gaila. Profesorius panarino galv ir sistebeilijo savo rankas. - A niekad taip negalvojau, - pasak jis. - Juk a isilavins mogus. - Js snus nusipeln mirties, - kalbjo Leo. - Jis pabaisa. Jei apskritai galima atimti mogui gyvyb, tai pirmiausia - jam. Ar inote, k jis padar? Bjaurus igama, pasaulis be jo bus geresnis! Sakau tai be jokio sins grauimo. Ar inote, k jis padar? Jo balsas ir irdis buvo kupini tokios neapykantos, kad jis sustabd dip alikelje ir atsigr profesori, laukdamas atsakymo. Taiau is neatsak. Usideng galv rankomis, tarsi mgindamas kaip nors pasislpti. Drebjo visu knu. Neileido n garso, bet visas smulkus jo knelis trkiojo pirmyn atgal, nepaliaujamai ir be tikslo, tarsi nebevaldomas smegenyse taisyto variklio. Leo lauk, kada tai baigsis. Sukils gailestis ir uuojauta m slopinti neapykant, bet jis pagalvojo: Ne, ne!" - ir pasisteng atgaivinti atmintyje savo tvo paveiksl, aukt, isekusi jo figr, plikai nuskust galv, kaip jis eina vyruotu taku, o Leo vilkdamas savo uniforma ateina prieais, nepaindamas jo. Staiga tvas sustoja ir klausia: K tu ia veiki?" Leo tsyk prisimin ir dabar prisimena, kaip kart anksiau tvas uklupo j Tirgartene, nors jis turjo bti mokykloje. Tvas tada lygiai taip paklaus: Was machst du hier?" Tik syk, jiems stovint ant vyruoto tako, apdto baltais akmenim, i vis pusi apjuostiems spygliuota viela, tvas itar iuos odius raudodamas ir palinko prie snaus. Jam ant krtins raudonavo politinio kalinio juostel, o berniukas buvo paenklintas alia striaine, rodania jo ras. Sddamas dipe Leo prisimin visa tai ir tik dabar suprato, k tada, prie deimt met, turjo ikentti jo tvas. Bejuto tik paniek iam prieais sdiniam seniokui, kuris u jo tvo sielvart tai moka savuoju. Sis mogus buvo isilavins, mokjo skirti blog nuo grio, taiau i baims ir silpnumo nestojo padti jo tvui.

184

MARIO PUZO

Miegojo iltoje lovoje ir soiai valg, u visk sumokdamas tik bejgiku gteljimu peiais, abejingumu ir nuolankumu. Leo nusigr nuo profesoriaus ir pavelg j ali sln kitoje kelio pusje, kur jau gaub tirti atslenkanios nakties eliai. Jis inojo, kad negali likti Vokietijoje, nes niekuomet nepajgs gyventi su iais monmis, negals netgi j neapksti t, kurie spygliuotomis vielomis aptvr jo jaunyst, idegino jam ant rankos numer, neinaikinam ligi gyvenimo galo, nuud jo tv, privert jo motin bgti vidury nakties ir klajoti tkstanius myli, kol ji neteko bet kokios gyvenimikos nuovokos ir gal gale mir, nes nebegaljo umigti, paprasiausiai nebegaljo umigti. Ir tai jis taikiai gyvena ioje alyje su itais monmis, neluodamas visko aplinkui ugnimi ir kalaviju. Miega su j dukterimis, vaiina okoladu j vaikus, duoda jiems cigarei, veioja savo automobiliu. Apimtas paniekos sau paiam, Leo usmaug paskutin gailest, kur juto seniokui. Jis uved varikl ir nulk visu greiiu, kad tik kuo greiiau pasiekt Brmen. Profesorius nusiluost veid nosine ir ramiai sdjo, sispyrs kojomis grindis ir sitemps, kad isilaikyt nesvirduliavs onus greitai lekianioje mainoje. Paryiais, kai brktanioje auroje laukais nutso ilgi eliai, Leo sustojo prie vienos ukandins, kuri pakelje buvo pristat amerikieiai. Jis sived profesori drauge, ir jiedu susdo prie ilgo medinio stalo. ia pat, usikniaub ant stalo ir pasidj galvas ant rank, miegojo keli karini sunkveimi vairuotojai. Pirmj puodel kavos jiedu igr tyldami, bet kai Leo gro ir atne dar po puoduk bei kelias spurgas, profesorius prabilo. I pradi jis nekjo ltai, paskui greiiau, paskubomis siurbiodamas kav, o jo rankos drebjo. Js dar neinote, k jauia tvas, Leo. Tvas visai bejgis. A visk inau apie savo sn. Jis prisipaino man ir dar vien dalyk. Jo motina buvo prie mirties, o jis kariavo rus fronte. A sigudrinau irpinti jam atostog - jis buvo didvyris, drsus, turjo daug apdovanojim. Bet jis taip ir nepasirod. Para, kad atostog negavs. Dabar jis prisipaino man, kad tada nuvaiavo

TAMSOS ARENA

185

tiesiai Paryi. Norjo pasilinksminti. Aikino man, kad nejauts n maiausio gailesio ar meils motinai. Ir kaip tik po to viskas taip baisiai pakrypo, jis m daryti visus tuos siaubingus dalykus. Bet... - Profesorius suglums nutilo, paskui susijaudins pasakojo toliau: - Bet kaip gali snus neverkti dl motinos mirties? Jis visuomet buvo normalus, sveikas, kaip ir visi kiti berniukai, gal kiek graesnis, protingesnis. A mokiau j bti dosn, viskuo dalintis su draugais, tikti Diev. Mudu su motina abu j myljom, niekad nelepinom. Buvo geras snus. A net dabar nepajgiu patikti, kad jis galjo padaryti toki dalyk, bet jis pats prisipasta, ir man prisipaino. - Uburkusios jo akys pasruvo aaromis. - Jis man visa tai papasakojo, o pereit nakt raudojo mano glbyje ir sak: Tti, a noriu mirti, a noriu mirti." Mes vis savait nekjoms, kaip gyvenome kartu, o pereit nakt jis m verkti kaip maas vaikas. Profesorius staiga nutilo. Leo suvok, kad jo veide tikriausiai atsispindi pasilyktjimas ir gailestis, upld siel. Profesorius vl prabilo, bet dabar jau kalbjo ramiai, protingai, lyg atsipraindamas - tartum savojo skausmo demonstravimas bt buvs prasto isiaukljimo poymis. Jis ltai dst: - A vis galvoju, kaip mes drauge gyvenome, ir bandau rasti t met, kada itai prasidjo. Ir nerandu. Nematau nieko. Jis kakaip savaime virto pabaisa. Baisu apie tai net pagalvoti. Reikia liautis. Js j taip pavadinot, Leo, ir tai tiesa. Ir js snus bt galjs tapti pabaisa. Profesorius ypteljo parodydamas, kad nenori eisti Leo: jis tiesiog samprotauja. ypsena tame sielvarto ikankintame veide atrod tokia klaiki, bekraujs lpos taip nenatraliai isiviep, kad Leo, negaldamas irti, palinko prie savo kavos puodelio. Toji ypsena tarsi atm profesoriui visas jgas. Jis prabilo su didesniu kariu. - A jums tai sakau todl, kad js esate auka. Mano snus ir a, a taip pat, - tai mes jums visa tai padarme. K a galiu pasakyti? Kad tai nelaimingas atsitikimas, tarsi biau neatsargiai vairavs automobil ir jus suvainjs. Visai netyia. Mano snus

i86

MARIO

PUZO

susigrieb baisi kartin, tarsi bt gyvens pelkse, suprantate? Jis mirs nuo tos ligos, a inau. Bet nepaisant visko, a tikiu, kad jis geras. Tikiu, kad jis geras. - Profesorius pratrko raudoti ir kartai suuko: - Dieve, pasigailk jo! Dieve, pasigailk jo! Vienas vairuotojas pakl galv nuo stalo ir burbteljo: - Usiiaupk, dl Dievo! Profesorius nutilo. Leo tar: - Pamiegokit truput, tada vaiuosim. Bet pirma surkykit cigaret. Baig rkyti, abu pasidjo galvas ant rank. Profesorius tuoj pat umigo, o Leo - ne. Jis vl pakl galv ir sistebeilijo rudas spurgas, imtytas ant nevaraus medinio stalo. Juoda kava skardiniame valgyklos puodelyje atspindjo kelet silpn palubje kabani gelton lemp atvait. Leo nejaut seniui gailesio - negaljo. Jo paties kanios kunkuliavo kraujyje kaip prienuodis. Taiau dabar jis inojo, kokias iaurias kanias dl jo kentjo motina ir tvas. Mieguistoje jo galvoje m formuotis vaizdas: daugyb blog moni visai teisingai pasmerkti mirti, bet toji mirtis lyg ukreiama liga persimeta dar ir didiuliam skaiiui nekalt. Ir nra k daryti. Bet prie galvai nusvyrant ant stalo, jis tarsi per rk surado puik sprendim: kiekvienkart prie vykdant nuosprend, nuteistojo artimiesiems reikt duoti vaist, nugramzdinani umart. Jau sapnuodamas jis merk kav didel metalin adat, sutrauk stiklin vamzdel juod skyst su geltonais atvaitais ir dr profesoriui pakau, ten, kur prasideda trumpas msingas kaklas. Smeig tol, kol adata pasiek kaul, ir irjo, kaip virktas tutja. Profesorius atsigr ir pavelg j dkingu, nuolankiu vilgsniu.

Kai jie pabudo, buvo jau visai pravit. Brmen pasiek beveik nesikalbdami. Vidurdienio saul jau krypo vakarus, kai jie pervaiavo Brmeno priemiesius ir Leo sustabd dip prieais namus, kur profesorius turjo kambar.

TAMSOS ARENA

187

Nenordamas klausytis mandagaus senioko dkojim, Leo uved varikl ir greitai nuvaiavo. Buvo suals ir ivargs, bet miegas nem. Pervaiavo per miest, pro policijos nuovad ir emyn vachhauzu, tada pasuko Kunigaiki alj. I lto vaiavo ilga, vingiuota, mediais apsodinta gatve, gaivinamas sauls ir ilto popiets vjo. Privaiavs Moskos nam, atleido greiio pedal ir bumbteljo aligatvio krat. Dipas persikreip: du ratai uoko ant aligatvio, du liko ant grindinio. Jis pasuko med, tikdamasis sustabdyti i lto riedant dip, bet vaiavo didesniu greiiu, nei pats man, tad nuo smgio loteljo galv atgal. Nusikeik, atsiliejo atkalt ir usirk, tada triskart paspaud signal. Langas tuoj pat atsidar, bet vietoj Helos pro j isisvr frau Saunders. Ji kteljo jam: - Frau Moskos nra. J ryt ive ligonin. Ankstyvas gimdymas! Leo susijaudins net paoko ant koj. - O... ne... kaip ji?! - Gerai, - nuramino frau Saunders. - Gim berniukas. Viskas gerai. Herr Moska dabar ten. Leo nieko jai nebeatsak. Jis uved varikl ir apsisuks nulk miesto ligonin. Pakeliui stabteljo karinink klube ir u pakel cigarei i vokieio patarnautojo gavo didiul gli puokt.

16
M O S K A I G I R D O , kaip Ing priimamajame paauk j prie telefono. Jis nujo, pam ragel ir kteljo alio. Pasigirdo moters balsas, ji kalbjo vokikai. - Herr Moska, ia frau Saunders. Prie valand js mon ive ligonin. Tikriausiai gimdymas. Moska patyljo, pavelg Ing ir Ed, tarsi ie bt galj girdti bals ragelyje. Jie abu kak dirbo prie savo stal. - Bet juk dar dviem savaitm per anksti! kteljo Moska ir pamat, kaip Edis pakl galv, o Ing atsigrusi pavelg j. - Man regis, tai gimdymas, atsak frau Saunders, - Ryte, kai ijote, j surm skausmai. A paskambinau ligonin, ir jie atsiunt greitosios pagalbos automobil. - Gerai, - tar Moska, - tuoj pat vaiuoju. - Gal paskambintumt man, kai k nors suinosite? - papra frau Saunders. - Gerai, - atsak Moska ir prie paddamas ragel dar igirdo frau Saunders sakant: - Ji pra jums pasakyti, kad nesijaudintumet. Edis Kazinas kilsteljo antakius, kai Moska prane naujien. Tada pam ragel ir pareikalavo atsisti main. Kai dipas atvaiavo i garao, Edis tar: - Lauksiu tavs vakarienei Rotus rsy", jei spsi ateiti. O jei kas atsitikt, skambink. - Gal tai net ne gimdymas, - tar Moska. - Ji nra per daug stipri.

TAMSOS ARENA

189

- Viskas bus gerai, nuramino Edis. Tikriausiai tai gimdymas. Kartais vaikas gimsta anksiau, kartais - vliau. A jau per visa tai perjau. - Jis pakrat Moskai rank ir tar: - Skms! Pakeliui miest Mosk apm nerimas ir baim. Staiga pasidar taip klaiku, jog jis jau neabejojo, kad Hela susirgo, ir m skubinti vairuotoj: - Vaiuok greiiau! Jis atsak: - Negaliu paeisti eismo taisykli. Moska met vokieiui ant keli artipiln pakel cigarei. Dipas oko priek.

Miesto ligonin sudar keletas raudon plyt pastat, isimiusi nemaame plote, tarp kuri drieksi mediais apsodinti takai ir alios pievels, o visa tai supo gelein tvora, apsivijusi gebenmis, kurios slp grsmingus smaigus viruje. Tvoroje buvo keletas nedideli geleini dureli. Bet svarbiausi buvo didiuliai vartai, pro kuriuos vaiavo mainos ir jo pstieji. Dipas suko pro iuos vartus ir m i lto stumtis per vokiei vyr ir moter mini. Paklausk, kur gimdymo skyrius, paliep Moska. Dipas sustojo. Vairuotojas persisvr laukan ir pasinekjo su pro al jusia slauge, tada vl uved varikl. Moska atsiliejo atkalt ir band nusiraminti, kol dipas ltai riedjo per ligonins teritorij. Dabar jis atsidr vokiei pasaulyje. ia nebuvo nei uniform, nei karini main, iskyrus dip, kuriuo vaiavo. Visi mons aplinkui buvo prieai; tai rod j drabuiai, kalba, eisena, visa aplinka. Vaiuojant retkariais pasimatydavo pasaul juosiantys geleiniai virbai. Gimdymo skyrius buvo prie pat tvoros. Moska jo vidun ir rado nedidel kabinet, kuriame sdjo pagyvenusi slaug. Pasienyje stoviniavo pora vyruk darbiniais amerikiei armijos drabuiais, bet su vermachto kepurmis ant galv. Tai buvo greitosios pagalbos vairuotojai. - A iekau Helos Broda, j ia atve ryt, - pasak Moska. Slaug pasiirjo ant stalo gulini registracijos knyg. Akimir-

190

MARIO

PUZO

k Moska isigando, kad ji pasakys - ne, ir pasirodys, kad jo baim nebuvo be pagrindo. Ji pakl galv ir nusiypsojo. - Taip, - tar ji. Palaukit, a paskambinsiu ir pasiteirausiu, kaip ji. Kol slaug kalbjosi telefonu, vienas i vairuotoj tar Moskai: - Tai mes j atvem, - ir abu jam nusiypsojo. Jis irgi mandagiai nusiypsojo, paskui suprato, kad jiedu tikisi u tai gauti cigarei. Jis kyteljo rank kien - paskutin pakel buvo atidavs savo vairuotojui, tad tik gteljo peiais ir m laukti, kol slaug baigs kalbti. Ji padjo ragel. - Jums gim berniukas, - pasak ji. Moska nekantriai paklaus: - O kaip mano mona? Paskui pasijuto truput nejaukiai, kad pavadino Hel mona. - Viskas gerai, - atsak slaug. - Jei norite, galite palaukti, po valandos j pamatysite. Dabar ji miega. - A palauksiu, - atsak Moska. Jis ijo laukan ir atsisdo ant medinio suolelio, stovinio palei gebenmis apaugusio pastato sien. Netoliese sode kvepjo gls, saldus j aromatas maisi su aitria vidurdienio sauls kaitra. Pro al pirmyn atgal siuvo baltai apsirengusios slaugs ir daktarai; perj pievel, jie dingdavo kuriame nors i raudonj mrini pastat, tvirtai stovini ant sodrios, gyvos ems ir i pairos n kiek neapgriaut. Oras buvo pilnas vienodo vabzdi zyzimo ir k tik isiritusi paukteli iepsjimo. Mosk apm visika ramyb, tyla ir palaima, tarsi gelein tvora bt patikimai ustojusi j nuo miesto triukmo, griuvsi ir dulki. Abu greitosios pagalbos vairuotojai ijo lauk ir sitais greta jo. Tai nenaudliai, neatsikabins, - pagalvojo Moska. Jam paiam velnikai norjosi rkyti. Jis atsigr vien i j ir paklaus: - Gal turit cigaret? Tie abu neteko ado, o ariau sdjs net isiiojo i nuostabos. Moska ypteljo.

TAMSOS ARENA

191

- Lyg tyia neturiu n vienos. Kai kit syk atvaiuosiu, atveiu jums kelet pakeli. Ariau sdjs vyrukas isitrauk tams vokik cigarei pakel ir ities Moskai sakydamas: - Jei tikrai rkysit itas... Moska prisideg vien, usitrauk ir ikart usikosjo. Abu vairuotojai prapliupo kvatoti, o vienas tar: - Prie j reikia priprasti! Bet paskui Moskai jau visai patiko dmo skonis. Jis atsiliejo ant suolelio, atstats veid vidurdienio saulei, ir atsipalaidavo. Jautsi labai pavargs. - Kaip ji laiksi, kai vet? - neatmerkdamas aki paklaus jis. - Puikiai, kaip ir visos, - pasak vairuotojas, pavaiins j cigarete. Jis atrod linksmas ir gerairdis - veido kaul sandara buvo tokia, kad jis vis laik pusiau ypsojosi. - Mes j matm imtus, jokios bdos! Moska atsimerk ir pavelg j. - Nekoks js darbelis, kas dien veioti moteris ir klausytis, kaip jos klykia. Tai pasaks suprato, kad jauia iok tok prieikum tiems dviem vyrams, kadangi jie mat Hel toki bejg, ir kur laik ji visai silpna buvo atsidrusi j rankose. Tas pats vairuotojas atsak: - Gerai, kai vei mog, kuris triukmauja. Per kar dirbau laidojimo brigadoje. Vaindavom sunkveimiu ir rinkdavom lavonus. iem jie bdavo susting, reikdavo atsargiai sukrauti, kaip malkas, krvelmis. Kartais bdavo galima truput sulenkti rankas, buvom net irad tok aun bd sukabinti vienos krvos rankas su kitos, tada galdavom aukiau juos sukrauti. Antrasis vairuotojas atsistojo ir vl jo vid. - Jis jau visa tai girdjo, - ramiai tar vokietis. - Jis tarnavo luftvafj, itie jeigu ipila veim iukli, tai po to savait komarus sapnuoja. Tai va, kaip kad pasakojau. O vasar baisu. Baisu. Prie kar pakuodavau vaisius, gal todl ir paskyr laidojimo brigad. Daniausiai pakuodavau apelsinus, kartais jie bdavo

192

MARIO

PUZO

supuv, inot, mes juos importuojam, tai a perrinkdavau. Papuvusius sukidavau maas deles ir nedavausi namo. Vasar t pat darydavom su lavonais. Jie bdavo visai suminktj, tai tiesiog presuodavom. Sunkveimis bdavo kaip iukliave. Utat sakau, kad itas darbas geras. Tada, ar vasar, ar iem, nei su kuo pasikalbsi, nieko, suprantat? - Jis gerairdikai isiviep Moskai. Nieko sau unsnukis, - pagalvojo Moska. Vyrukas jam palusiai patiko, nuo jo sklido nuoirdumas ir gerumas. - O a mgstu kalbtis su monmis, dst toliau vairuotojas, - utat nemgau to darbo armijoje. O ia - vienas malonumas! Sdiu, veu moter, ji klykia, o a sakau: Rk, rk, niekas ia tavs negirdi." Kai jos verkia, kaip js mona, sakau: Paverk, tau bus lengviau." Jei jau turi vaik, priprasi ir prie aar. ia a taip sakau. Nors paprastai to paties nekartoju. Vis mginu sugalvoti k nors naujo, ir daniausiai pasirodo - teisyb. Daug nekalbu, tik iek tiek, kad jos nesijaust vienios ir sivaizduot, jog esu j vyras. Moska usimerk. - Kodl mano mona verk? - mogau, juk joms skauda! - Vokietis paband priekaitingai pavelgti j, bet veido kaulai nepasidav ir ijo tik velni grimasa. - Ji verk i skausmo, bet tai nesvarbu, nes buvo matyti, kokia ji laiminga. Tada pagalvojau, k pasakyti. Nuluosiau veid lapiu rankluosiu, nes i skausmo ji labai prakaitavo, be to, labai verk. Bet kai ilipo i mainos, ji man nusiypsojo. Ne, ji puikiai laiksi, man nereikjo nieko sakyti. lang u nugaros kakas pabarkino, ir vairuotojas apsigr; slaug mojo jam ateiti. Vokietis jo vidun, po keli minui abu vairuotojai ijo. Vokietis paspaud Moskai rank. - Viso geriausio! Kai vl atvaiuosit, nepamirkit mums cigarei. Jiedu sulipo automobil ir pasuko vart link. Moska usimerk, atsilo ir ildomas birelio sauls truputl prisndo. Regis, miegojo gana ilgai, net kak susapnavo, paskui staiga pabudo. U nugaros lango rm kakas barkino. Atsigrs pamat slaug, kuri mojo jam ueiti.

TAMSOS ARENA

193

Ji pasak, kuris auktas ir palata, ir jis bgte ulk laiptais antr aukt. Prijs prie palatos dur, pamat koridoriuje ilg stal ant ratuk, o ant stalo guljo apie dvideimt balt audekl susukt ritinli ir kurtinaniai klyk. Vienas i j galjo bti jo vaikas, ir jis stabteljo pairti. I palatos ijo sesel ir nustm stal tolyn. Galite ueiti, - pasak jam. Jis stumteljo duris ir eng didel keturkamp patalp aliomis sienomis. ia stovjo eios auktos ligonins lovos, visose guljo moterys, taiau Helos tarp j nebuvo. Paskui jis pastebjo kampe dar vien lov, toki em, kad atrod vos vos pakilusi nuo grind. Ji guljo ant nugaros, atmerktomis akimis ir irjo j. Buvo graesn nei bet kada. Lpos raudonos kaip kraujas, veidas labai ibals, tik ant skruost - dvi purpurins dms. Guvios akys vytte vytjo, ir anaiptol neatrod, kad vos prie kelias valandas ji pagimd kdik, tik knas buvo keistai sustings ir nejudrus. Drovdamasis kit palatos moter, jis prijo prie jos ir pasilenks norjo pabuiuoti skruost, bet ji pasuko galv ir atkio jam lpas. Tu laimingas? - sunibdjo. Jos balsas buvo keistai kimus, tarsi bt smarkiai persisaldiusi. Moska nusiypsojo jai ir linkteljo galv. Nuostabus vaikas, ir kiek plauk! - nibdjo ji. - Kaip tavo. Jis neinojo, k sakyti, ir stovjo stebdamasis, kad ji tokia laiminga, o jis visai abejingas. jo slaug ir pareik: Atleiskite, iandien uteks. Praom ateiti rytoj, lankymo valandomis. Moska pasilenk prie Helos ir tar: Ateisiu rytoj, gerai? Ji linkteljo ir vl pakl galv, kad jis pabuiuot. Ijus i palatos slaug paklaus, ar jis nenort pamatyti vaiko, ir jis nusek paskui j ilgu koridoriumi, usibaigianiu stikline siena. Prie sienos stovjo keletas vyr ir irjo kdikius, kuriuos vien po kito atnedavo nediduk, smagi sesel. Jai aikiai

194

MARIO PUZO

patiko tas darbas ir tas k tik ikept tveli staipymasis. Ji pravr nedidel langel sienoje, ir su Moska atjusi slaug pasak: - Broda vaik. Sesel dingo u stiklins sienos esaniame kambaryje ir gro neina nedideliu ryuliu. Ji atideng kdikio veid ir ididiai pakl j. Moska paiurpo, koks tas vaikas bjaurus. Jis pirmsyk mat k tik gimus kdik. Veidelis buvo raukltas, piktai susirauks, juodos akuts kiek primerktos, bet vis tiek nedraugikai velg nauj ir svetim pasaul, o vir galvos lyg koks skuduras draiksi juod, susivlusi plauk kupeta - jie dar vaik pana vrikt. Greta Moskos nedidukas plikas vokietis tiesiog leipjo i laims, irdamas pro stiklin sien savo kdik, kur laik kita sesel. Moska su palengvjimu pamat, kad anas vaikas beveik visai toks pat kaip jo. Vokietis vis kiojo ir burkavo: - Oi, koks nuostabus maylis, koks mielas maylis! Jis iulpsjo lpomis ir visaip vaipsi, bandydamas sudominti vaik. Moska kur laik smalsiai j stebjo, paskui sistebeilijo savo kdik, mgindamas nors k pajusti, bet netrukus parod seselei, kad vaik inet. Si piktai dbteljo j nusivylusi: ji nekantriai lauk, kada jis ims vaipytis. Moska paman: papsk man, sesute. Jis nubgo laiptais emyn ir per ligonins teritorij patrauk prie vart. Ten pamat Leo, besistumiant dipu per vokiei mini. Moska sustojo prieais dip, perlipo per variklio gaubtuv, priekin stikl ir sikor vid. Leo ant keli guljo didiul gli puokt. Moskai veid plsteljo velnus, gaivus j aromatas, staiga visa tampa kakur igaravo ir jis pasijuto neapsakomai laimingas.

Kai jie gal gale pasiek Rotus rs" ir rado Ed, is jau buvo girtas. - Tu unsnuki, - usipuol jis Mosk, - ko nepaskambinai? Liepiau Ingei skambinti ligonin ir igauti informacij. Paskui skambino tavo eiminink, pasakiau jai naujienas.

TAMSOS ARENA

195

- O Dieve, visai pamirau, - kvailai ypsodamasis pasak Moska. Edis apglb j per peius. - Sveikinu. Na, vakar vsim! Jie pavalg, paskui sitais prie staliuko bare. - Ar mes perkam igerti, ar vaiinti turi Valteris? - paklaus Leo, lyg tai bt buv labai svarbu. Edis smagiai, globjikai pavelg juos abu. - vakar a visk perku. Kiek pastu Valter, jis n cigarais nepavaiins. Pairk, koks nukabins nos! - Dl Dievo, - atsiduso Moska, - negi turiu vaizduoti laiming eimos tv? Mes gi net nesusituok. Ligoninje vaikui dav Helos pavard. Kvailai jauiausi. Pagalvojau, kad turiu paduoti dokumentus vedyboms. - Na, - atsiliep Edis, - tai utruks trejet mnesi. Bet paskui trisdeimt dien po vestuvi, ir atgal Valstijas! Negi nori palikti it aukso gysl? Moska susimst. - Pabandysiu gauti popierius, o su vestuvm dar kiek palaukti. Bet noriu visk sutvarkyti, jeigu kas. - Gali pamginti, - atsak Edis, bet vis tiek kada nors tursi grti. Ypa dabar, kai ivaiavo Midltonai, i kur gausi gero maisto motinai ir vaikui? Jis keistai, dmiai nuvelg Mosk. - Tu tikrai nori t popieri, Valteri, tu pasirengs grti namo? Moska pasisuko Leo. - O tu ar apsisprendei, kur vaiuosi: Valstijas ar Palestin? - Man kol kas ir ia gerai, - atsak Leo, paskui pagalvojo apie profesori. - Bet greit gausiu sprsti. - Galtumm vaiuoti drauge, - pasil Moska. - Pagyventum pas mus su Hela, kol sikursi. Aiku, jeigu a pats rasiu viet. Edis smalsiai paklaus: - O k tu veiksi, kai gri Valstijas? - Neinau, - atsak Moska. - Gal eisiu mokytis. A gi visikas tamsuolis, ikart po vidurins ijau armij. Jis vypteljo. Nepatiksit, a juk buvau geras mokinys! Bet ijau savanoriu.

196

MARIO PUZO

Tu inai, Edi, tu itisai mane dl to pjovei, kai buvom eiliniai. O dabar noriu t suinoti apie pasaul. - Jis nutilo, mgindamas rasti odi, kaip tai ireikti. - Kartais mane apima pasiutimas kovoti su viskuo, k matau aplinkui, bet neinau - su kuo. Lyg biau pakliuvs kakokius spstus. Va ir dabar. Noriu k nors daryti, bet man neleidia. Tai mano asmeninis reikalas. Negaliu vesti bos ir suprantu, kodl armija t reikal taip sugrietino. Kas man darbo tie vokieiai, bet tai mane sulaiko. Tiek to, velniop! Jis usisak dar stikl. - inot, kai buvau vaikas, maniau, kad mons nuostabs. Apie visk turjau savo nuomon, o dabar negaliu net prisiminti. Kai pliekdavoms su bernikiais kur nors gatvj, a visada mudavausi kaip film herojus - garbingai, niekad nesmogdavau, jei prieininkas paslydo ar prarado pusiausvyr. Koks snarglius! Bet tas viskas netikra. Dabar atrodo, kad visas gyvenimas prie ieinant armij buvo kakoks netikras. A net negaljau patikti, jog karas kada nors baigsis. inojau, kad paskui reiks kariauti su japonais, o po to jie ras dar k nors, gal rusus. Paskui dar galima kariaut su marsieiais. Visada atsiras koks nors prieas, kad niekad negaltum grti namo. Dabar a pirmsyk tikiu, kad karas baigsi ir gausiu grti an sapn, ar kok ten, pasaul. Gal pradiai eisiu mokytis. Leo ir Edis sdjo sumi. Tai buvo pirmas sykis, kai Moska prabilo apie savo jausmus, ir jie apstulbo, kad u to lieso, tamsaus, iauroko veido slypi tokia vaikika siela. Leo tar: - Nesijaudink, Valteri, kai prasids normalus gyvenimas su mona ir vaikais, viskas bus gerai. - I kur tu, po velni, inai?! apimtas girto siuto subliuvo Edis. Atuonerius metus sdjai koncentracijos stovykloj visai be moter. I kur tu inai, po velni? Leo su tylia panieka atsak: - Viena tai a inau. Tu niekada i ia neivyksi. Edis apstulbo. - Tu teisus, - pasak jis. - Velniai tave raut, tu teisus! A dar syk paraiau monai, kad atvaiuot su vaiku arba a niekad

TAMSOS ARENA

197

neisinedinsiu i ito prakeikto emyno. Tai vienintel mano viltis. Bet ji dulkinasi su savo bosu ir mano, kad a neinau. O a j kiaurai matau! Leo tar Moskai: - Gal ir a vaiuosiu su tavim, k inai, kas per tiek laiko gali atsitikti. Negaliu aminai ia likti. Gal su savo juodosios rinkos udarbiu galsim drauge pradti kok bizn, o tu dar ir mokysies. Kaip manai? - Teisingai, - burbteljo Edis. - Imkis biznio su Leo, visada laimsi, Valteri! Jis ypteljo jiems, bet pamat, kad n vienas jo nesuprato, gal net neigirdo, nes odiai jam vlsi tarp alkoholio atpalaiduot andikauli. Be to, tokiais atvejais jie visuomet juo patikdavo. Jis susigdo. - Svajojat, berneliai, - pasak jis ir pats suprato, jog nirta todl, kad jie drauge planuoja ateit, kurioje jam nra vietos, ir daro tai ne i piktumo - tiesiog mano, kad jis niekad i ia neivyks. Staiga jam pasidar neramu dl j abiej. Dl Leo, kuris visikai neino, kas yra tikras gyvenimas; ir dl Moskos, po kurio i pairos abejingu, tamsiu ir ididiu veidu jis juto vykstant nuolatin kov. Ar pavyks jam isilaikyti iame pasaulyje, usikabinus tik u vieno plonyio silelio? Be to, Ed upldo girtas gailestis sau paiam. Leo ir Moskos nuostabai, jis usikniaub ant stalo ir pravirko. Verk, kol umigo.

17
V O L F A S S U N K I A I nune savo aptukus kn emyn rs ir pavargs atsikvp. Buvo malonu pasislpti nuo kartos vasaros sauls. Jautsi ivargs: turjo begales darbo, nes reikjo atsigriebti u vis mnes atostog. Buvo nuves mon paskutinsyk prie vykstant Valstijas aplankyti sesers Bavarijoje. Dabar jis nujo tiesiai virtuv, kur Ursula ruo vakarien. - Jiems gim berniukas, - pasak jis. Ursula apsigr ir diaugsmingai suuko: - Ak, kaip puiku! Ji ir norjo berniuko! Ar ji jau gro i ligonins? Turiu nueiti jos aplankyti. - Ji pagimd kit dien po to, kai mes ivaiavom, - paaikino Volfas. - Ankstyvas gimdymas. Taigi ji jau trys savaits kaip namie. Jos juk beveik nepasta viena kitos, - pagalvojo jis, - o Ursula itaip diaugiasi. J irgi visada keistai jaudino vaik gimimas. Norjo ir pats turti vaik, kai sikurs. Be abejons, jis imokyt juos savimi pasirpinti. Jo vaikai bt patys gudriausi visoje apylinkje, tikrai ne i kelmo spirti! - Ar suinojai k nors apie vedyb dokumentus? - paklaus Ursula. - Dar neatsiunt i Frankfurto, - atsak Volfas. Jis melavo. Dokumentai jau guljo jo staliuje bazje. Bet jei Ursula suinos, ji pareikalaus tuoktis nedelsiant, ir po trisdeimties dien jam teks ivykti i Vokietijos. O jis norjo likti ia dar kelet mnesi, kad spt sutvarkyti kai kuriuos reikalus.

TAMSOS ARENA

199

Jam u nugaros pasigirdo Ursulos tvo balsas: - Ak, Volfgangai, pagaliau grai! Volfas atsisuko. - Tau skambino. Pra tuoj pat paskambinti kakokiam Honiui. Tvas kaip tik gro i sandliuko neinas didiuliu kumpiu, kur padjo ant virtuvs stalo. Pams didel staliaus peil, jis meiliai atpjov kelet vidutinio storumo skili pakepinti su bulvmis. Sakyk, k nori, - rgiai pamst Volfas, - senis visuomet sugeba bti naudingas namuose. Jis paklaus: - Ar tas mogus dar k nors sak? - Ne, - atsak Ursulos tvas, - jis tik pakartojo, kad tai labai svarbu. Volfas nujo savo miegamj ir surinko numer. Kakas pakl ragel ir atsiliep. Jis atpaino Honio bals ir tar: - ia Volfgangas. Honio balsas i susijaudinimo pasidar auktas ir plonas kaip moters: - Volfgangai, kaip gerai, kad ikart paskambinai! Tas mogus, kurio tu iem iekojai... A j radau. - Tikrai? - paklaus Volfas. Honis prabilo tyliau, tarsi saugodamasis: - Turiu pagrindo manyti, kad tai jis. Jis ypa pabr od pagrindo". - Ak, tai kaip, - tar Volfas, - puiku. A bsiu ten madaug po valandos. Ar gali ir j ten atsivesti? - Po dviej valand, - atsak Honis. - Gerai, - tar Volfas ir padjo ragel. Jis kteljo Ursulai, kad vakariens nevalgys, ir ilk i nam. Udarydamas duris dar spjo igirsti, kaip ji kak nustebusi ir nusivylusi suriko. Jis greitai pasileido gatve ir kaip sykis spjo okti pradjus vaiuoti tramvaj. Volfas labai jaudinosi. Jau buvo numojs ranka vis t reikal, kelet mnesi beveik apie tai nebegalvojo ir prisimindavo tik tada, kai Moska imdavo i jo aipytis. Ir tai viskas ima eiti kaip i pypks! Vedyb popieriai jau yra, jis gali nusipirkti bilietus

200

MARIO

PUZO

lktuv, ir tegu j galai t nemokam valdik transport! Be to, bt puiki proga atsikratyti senio. Ursula ir jos ttuis jau baig j upjauti rodindami, kad ir sen reikia pasiimti drauge Valstijas. Jam norjosi tik nusijuokti jiems akis. Bet moterims aminai reikia meluoti, tad ir jis paadjo Ursulai, kad pasistengs k nors padaryti. Gal bt buvs ir nieko prie, jei seniui bt utek proto. Bet ttuis kaip reikiant gavo kaulus, kai pamgino apmauti kelet juodosios rinkos vyruk. Paskui savait gaiveljosi ligoninje. Nuo tada senis kaip koks kurmis beveik neilsdavo i rsio, maiau kaip per savait susprogdavo vis dvideimties svar kump, tris keturias antis vienu prisdimu, o per sekmadien - kone vis s. Per paskutinius por mnesi jis priaugo ne maiau kaip keturiasdeimt svar. Po oda susidar toks tauk sluoksnis, kad net raukls isilygino, ir teko praplatinti visus priekarinius kostiumus, kad sutalpint didiul isprogus pilv. Tikriausiai tai vienintelis storas boas Brmene, - pagalvojo Volfas. Jis vienintelis tikt pozuoti reklaminiams plakatams ir bukletams, vaizduojantiems apkn, smag vokiet - krato gerovs simbol. Jo rsy tupi riebiausias Vokietijos boas. Prakeiktas kanibalas! Dvideimties svar kump per tris dienas! Viepatie Dieve! Privaiavs Kunigaiki aljos pradi, Volfas ioko i tramvajaus ir spariu ingsniu patrauk pro Meco gatv link balto mrinio namo, kuriame gyveno Moska. Saul jau leidosi, bet buvo dar karta, tad Volfas stengsi laikytis aljos medi paunksmje. Tikjosi, kad ras Mosk namie, o jeigu ne, dar buvo laiko paiekoti jo Rotus rsy" arba klube. Apie tok reikal telefonu geriau neaikinti. Volfas pravr vartelius, vedanius takel prie namo. Jis ulipo laiptais ir pabeld duris. Jas atidar Moska. Jis dvjo tik pablukusias kelnes ir markinlius trumpom rankovm, kojos buvo basos. Rankoje laik skardin alaus. - Ueik, Volfai, pakviet Moska. Jie perjo priekambar ir eng svetain. Kampe ant sofos skaitydama urnal sdjo frau Saunders. Hela spavo kremo spalvos veiml, naudojam vietoj lovels. Vaikas verk.

TAMSOS ARENA

201

Volfas pasisveikino su abiem moterimis ir, nors labai skubjo, apirjo vaik ir pagyr, koks jis graus. Paskui kreipsi Mosk: - Ar galiau nektelt su tavim akis j ak, Valteri? - inoma, - atsak Moska. Tebelaikydamas rankoje alaus skardin, jis nusived Volf miegamj. - Klausyk, Valteri, - susijaudins prabilo Volfas, - pagaliau reikalas pajudjo, mes radom ijim prie t pinig. Netrukus turiu susitikti su vienu vyruku ir aptarti smulkmenas. Noriu, kad eitum kartu, galbt viskas idegs isyk. Eini? Moska siurbteljo alaus. I svetains girdjosi besinekuiuojani frau Saunders ir Helos balsai, protarpiais nepatenkintas suknirkdavo vaikas. Moska jautsi nemaloniai nustebintas. Jau buvo imets i galvos vis t reikal ir dabar visai nebenorjo vl jo imtis. - A ieinu i aidimo, Volfai, - pasak Moska. - Pasiiekok kito partnerio. Volfas jau buvo beengis miegamojo dur link, bet dabar apstulbs atsigr Mosk. Iblyks jo veidas persikreip i pykio, jis negaljo patikti savo ausimis. - Kas tau, Valteri, protas suminktjo? - kteljo jis. - Dusinoms su tuo reikalu vis iem, o dabar, kai viskas susitvark, tu mauni krmus? Kur tai matyta, Valteri! itaip tau neidegs! Moska ypteljo, kad Volfas taip siunta ir jaudinasi - utat jis tada gali nesijausti toks kaltas, kad atsimet. inojo, kad pakio Volfui kiaul. Bet taip tam teliui ir reikia! - Po velni, Volfai, - tar jis, - mes gi ne gangsteriai! Mintis buvo gera. Prie eet mnesi biau prisidjs. O dabar turiu pagalvoti apie savo moter ir vaik. K jie darys, jeigu kas? Be to, u keli mnesi gausiu vedyb popierius. Man n nereiks itiek pinig. Volfas mgino susivaldyti. - Klausyk, Valteri, - draugikai, dalykiku tonu prabilo jis, po trij ar keturi mnesi tu gri Valstijas. Gal bdamas ia ir susitaupei kok tkstant ali, gal dar kok tkstantl usikalei juodojoje rinkoje. T tkstant juk a tau padjau udirbti, Vaite-

202

MARIO PUZO

ri. Valstijose tursi rasti kur sikurti, gauti darb, bus dar baisyb visoki reikal. Tau reiks pinig! - Paskui rimtai, su nuoskauda balse pridr: - Tu bjauriai su manim elgiesi, Valteri. A juk irgi lieku be nieko. Negaliu gi dabar pulti iekoti kito partnerio. Man reikia patikimo mogaus. Eime, Valteri, viens du ir susitvarkysim, dl policijos galim nesijaudinti, jie ms neprigriebs. Nuo kada gi mei bijoti porels suvinkusi bo? - Ne, Volfai, nieko nebus, - atr Moska ir dar syk siurbteljo alaus. Kita ranka pavdavo markinli apai ir burbteljo: Po imts, na ir karta! - Velniai raut! - Volfas trenk durimis. - Kad tave kur, ar besilaistydamas su tuo bailiu ydu ir su tuo mergiiumi Ediu galutinai suskystjai? A apie tave geriau galvojau, Valteri. Moska pastat al ant naktinio staliuko. - Klausyk, Volfai, nepainiok ia mano draug. Palik juos ramybje. Dabar apie reikal. Volfai, sukiau tu nelaimingas, a gi inau, kad jau turi savo vedyb popierius, ir vos baigs it reikal ikart gali mauti Valstijas. O a gausiu ia sdti dar tris ar keturis mnesius. A nebijau bo, bet po itokio triuko jau negalsiu ramiai vaikioti Brmeno gatvmis. Jei jau imams ito, turim paskui arba ikart dingti i Brmeno, arba, vos gav pinigus, vietoj nudti tuos vyrukus. Dabar a nei vieno, nei kito negaliu daryti. Ir net u milijon ali nenoriu kiaur vasar dairytis per pet. - Jis patyljo ir nuoirdiai pridr: - Po velni, Volfai, atleisk! Volfas sistebeilijo grindis ir m kinkuoti galva, tarsi svarstydamas kok visikai aik dalyk. Paskui, prisimins scen karinink klube, kai adjutantas privert Mosk atsiprainti, jis tar: - O inai, Valteri, a juk galiu klampinti tave ir Hel. Utekt pateikti raport bazje ir karinje policijoje. Tu lauai karins administracijos potvark, gyvendamas vokiei name. Be to, yra ir dar pora dalykli, po kuriuos galiau pasiknaisioti. Didiausiai Volfo nuostabai ir pykiui, Moska prapliupo kvatoti, paskui tar: - Volfai, dl Dievo, tai igerk dar alaus ir nedinkis velniop! A ne prie truput paaisti gangsterius, bet nemgink mans u-

TAMSOS ARENA

203

lauti. A nesu vienas i tavo belaisvi bo, kuriuos gsdindavai taip, kad privarydavo kelnes. Volfas pakl galv ir pamgino nutaisyti grsming vilgsn. Taiau visame Moskos kne po lengvais vasariniais rbais slypjo tiek jgos, o liesame veide, siaurose lpose ir tamsiose rimtose akyse viet tiek valios ir pasitikjimo savimi, kad Volfui beliko tik atsidusti ir nedrsiai nusiypsoti. - A, tu kals vaike, - atlyo jis, - duok man alaus. - Ir lidnai pridr, purtydamas galv: - Didel skardin. Taiau begerdamas jis m svarstyti, kaip ia atsilyginus Moskai u idavyst. Pamat, kad tikrai nieko negali padaryti. Jei duos Mosk karinei policijai ir po to ivaiuos Valstijas, ito reikalo vis vien nesutvarkys, nieko i to nelaims, o Moska paskui gali keryti. Ne, jis ir taip puikiai laikosi. Turi neblog krvel deimant ir nemaai grynais. Kuriems galams auktis bdos? Jis atsiduso ir dar gurkteljo alaus. ird gl, kad teks praleisti toki puiki prog. inojo, kad vienas pats tikrai nepajgs to atlikti. Na, - pagalvojo, - sukraptysiu visas manomas cigaretes, usuksiu prekyb bazje, pigiai pirksiu, brangiai parduosiu. Gal susikalsiu dar tkstantl. Volfas ities Moskai rank. - A nepykstu, - pasak jis. Dabar jam jau darsi neramu, kad Moska nebt prims jo ankstesnio grasinimo u gryn pinig, o jam nesinorjo paskutines savaites Vokietijoje nuolat dairytis per pet. - Atleisk, prikalbjau bjauri dalyk, bet matai, prarasti tiek pinig... Pamirk, k sakiau. Jiedu paspaud vienas kitam rankas. - Viskas gerai, - tar Moska. Jis palydjo Volf iki dur ir pasak: - Gal tau pasiseks ir vienam k nors padaryti.

Kai Moska gro svetain, abi moterys klausiamai pavelg j: jos girdjo, kaip garsiai ir piktai auk Volfas. Vaikas jau nebeverk, jis ramiai miegojo savo veimlyje. Js draugas taip greitai ijo, - tar frau Saunders.

204

MARIO PUZO

- Jis tik norjo man kai k pasakyti, - atsak Moska. Paskui kreipsi Hel, kuri tuo pat metu mezg ir skait. - Volfas netrukus veda, jis jau gavo popierius. Hela pakl galv nuo skaitymo ir isiblakiusi atsiliep: - Tikrai? - Paskui jos iblyks liesas veidelis vl palinko prie knygos, ir ji sumurmjo: - Tikiuosi, ir msikiai netrukus ateis. Moska nujo miegamj dar vienos skardins alaus ir dels ems rieut. Atne juos svetain ir, atidars dut, pasil moterims. Abi pasism po sauj. - Nenorit alaus? Abi papurt galvas ir skait toliau. Taip jie ir sdjo, valgydami rieutus. Moska gr al, moterys skait, Hela dar ir mezg. Hela buvo trumpai apsikirpusi vasarai, smulkuius jos veido kaulus vos deng menkas msos ir odos sluoksnelis; per skruost ligi lp vinguriavo plonyt gyslel. Kambar gaub ilta vasaros vakaro tyla ir ramyb, pro atvir lang dvelkiantis vsus vjelis lengvai plaikst glt uuolaid. Moska stebjo moteris. Viena bt galjusi bti jo motina, antroji buvo jo vaiko motina, o kdikis veimlyje - jo snus. Jis paband visa tai surikiuoti galvoje - atrod labai paprasta, nes nuo igerto alaus m miegas. Mintys susipainiojo. Kadaise labai seniai jis usimauklino plienin alm, pam rankas ginkl ir laivais, sunkveimiais, ant tank viraus leidosi per iaurs Afrik, Anglij, Pranczij, Belgij ir Olandij iekodamas prieo, kad j pribaigt. Dar ir dabar visa tai atrod teisinga, protinga, netgi racionalu. Tik gana keista. Kokia velniava, pagalvojo jis, - kokia velniava! Pats nustebo dl toki mini. Pasm dar sauj rieut, bet vos pataik mesti burn - keletas nusirito ant grind. J marino miegas. Atsistojo prie lango, kad pknojantis vjelis per ret markinli audin kiek atvsint kaitus kn. Paskui nusvirduliavo prie veimlio, sispoksojo kdik ir garsiai niriu tonu pareik: - Kokia velniava! Abi moterys nusiypsojo.

TAMSOS ARENA

205

- Man regis, tave reikia varyti lov, - pasak jam Hela. Paskui tar frau Saunders: Tai pirmas kartas, kai jis i ties atidiai pavelg vaik. Negali patikti, Valteri, kad esi tvas? - Kai gims antras, jam bus lengviau, atsak frau Saunders. Moska tebespoksojo kdik. Sis nebeatrod toks bjaurus, susiraukljs veidelis isilygino, oda buvo lygi ir balta. Moterys vl niko skaityti. Moska gro prie lango. - Ko tu blakaisi? nepakeldama aki nuo knygos, paklaus Hela. - A nesiblakau, - atsak Moska. Tai buvo tiesa. Jis jautsi tarsi tyrint kambar, lyg bt pirmsyk i tikrj j pamats. Jis vl prijo prie veimlio pairti miegant vaik. Darosi panaus mog, - pagalvojo. Paskui paklaus Helos: - Gal einam rytoj kaimo klub? Pasistatysim veiml ant ols ir patys sussim, atneiu tau i ukandins bandeli su derelmis ir led. Be to, ten gros orkestrlis. Hela tebeskaitydama linkteljo galv. Moska kreipsi frau Saunders: - Gal nortumt eiti su mumis? Frau Saunders pavelg j ir skubiai atsak: - O ne, a tursiu svei. Hela jai nusiypsojo. - Jis nuoirdiai jus pakviet, kitaip nebt nieko saks. Galsit prisivalgyti led iki nukritimo. - Ne, ne, ai, - atsak frau Saunders ir vl palinko prie savo urnalo. Moska suprato, kad ji drovisi eiti kartu ir mano, jog jis kviet tik i mandagumo. - Bet a rimtai jus kvieiu, tar jis. Frau Saunders ypteljo. - Pameskit man led, - tar ji. Moska atsine i miegamojo dar vien alaus skardin. Viskas gerai, - pagalvojo. - Kol tu taip draugikai nusiteiks, - tar Hela, a noriu tavs kai ko paprayti. Frau Saunders turi dd Amerikoje. Ar

2o6

MARIO

PUZO

negaltum kariuomens patu isisti jam jos laik? - Gerai, - atsak Moska. Kaip visada. Visi vokieiai ra giminaiiams Amerikoje, kaulydami siuntini. Frau Saunders tar: - Ai. - Paskui su kreiva ypsena pridr: - iais laikais mes visi puolm rpintis, kaip laikosi ms brangs dds Amerikoje. Hela su Moska nusijuok, ir Moska paspringo alumi, kur buvo benuryjs. Moterys vl m skaityti. Moska pervert ant stalo besimtant Stars and Stripes numer, paskui tar: - Gal kartais Leo rytoj jau bus grs i Hamburgo. Gals drauge su mumis eiti klub. Hela pakl galv. - syk jis ilgai utruko. Duok Dieve, kad ko nebt atsitik. Moska nujo dar vienos alaus skardins. - Ar judvi tikrai nenorit alaus? Jos papurt galvas. Jis atsistojo prie lango. - Tikriausiai Leo nusprend ten praleisti savaitgal, pasidairyti. Kitaip jau vakar bt grs. Hela padjo knyg ant stalo ir tar frau Saunders: - Baigiau. Puiki knyga. Frau Saunders atsak: - Mano miegamajame yra ir daugiau, kuri tu neskaitei. Eik pairk. - Ne vakar, - atsak Hela. Ji prijo prie lango ir atsistojo greta Moskos. Pakiusi rank jam po markinliais, apkabino j per liemen. Abu velg tams, o vjelis ne jiems veidus gatvje augani medi kvap. Galjai uuosti darus ir u j tekani up; vasaros nakties oras tik vos vos dvelk griuvsiais. Debesys ustojo pilnat. Nakties tyloje i vis pusi girdjosi vokiki ksmai ir juokas, sklindantys i gretim nam. Brmeno radijo stotis transliavo meloding kamerin muzik. Staiga Mosk apm pals noras nueiti Rotus rs" arba klub, paloti kauliukais, igerti su Ediu ir Volfu.

TAMSOS ARENA

207

- Ai, kiek tu daug alaus igrei, - pasak Hela. - Ar sugebsi nusigauti iki lovos? Moska paglost jai galv ir tar: - Nesirpink dl mans. A puikiai jauiuosi. Ji prisiglaud prie jo. - Man taip gera vakar, - pasak. - Zinai, ko noriau? - Ir ji panibdjo jam tyliai, kad neigirst frau Saunders. - K?! - nustebo Moska. Ji nusiypsojo ir pasistiebusi pabuiavo j lpas. - Ar tu tikrai manai, kad tau nepakenks? - tyliai, kaip ir ji, paklaus Moska. - Juk dar tik mnuo prajo. - Edis Kazinas buvo jam saks, kad reikia palaukti maiausiai du mnesius. - Viskas tvarkoj, - atsak ji, - nesirpink dl mans. vakar man taip nuostabiai gera, tarsi seniausiai biau tavo mona ir mes kartu gyventume jau oi kiek met! Jie dar kur laik taip pastovjo, klausydamiesi miesto gars ir nakties tylos, paskui Moska atsigr ir tar frau Saunders: - Labanakt. Jis atidar svetains duris ir palauk, kol Hela istums miegamj veiml. Tada ijo paskui j, o priekambaryje patikrino, ar urakintos lauko durys.

M O S K A S D J O didiulio baltai nudayto namo, kuris buvo rekvizuotas kaimo klubui, pavsyje. Prieais drieksi audymo pratyb aikt, nustatyta mlynais ir raudonais taikiniais, o greta jo, sitaisiusi emoje, patogioje kdje, sdjo Hela. Ant pievels buvo sikr Amerikos kareiviai su monomis ir vaik veimliais. Vis vaizd gaub sekmadienio popiets ramyb. Moskai pasirod, kad vakaras atslenka greiiau nei paprastai. Greit ruduo, jis met bus ankstyvas, - pagalvojo jis. alia pievels veja vienur kitur jau buvo parudavusi, o didiuli guob, augani aplink golfo aikt, lapai pradj rausti. Moska pamat, kad link j, sukdamas aplink aulius, eina Edis Kazinas. Jis klesteljo ant ols, papleknojo Helai per koj ir tar: - Labas, vaikuti! Hela ypteljo jam ir toliau, be garso judindama lpas, skait Stars and Stripes. - Gavau i monos laik, - pasak Edis Kazinas. - Ji neatvaiuos. - Jis kur laik patyljo. - Ji apsisprend, - jo dailias lpas ikreip nirus ypsnys. Ji iteka u savo boso. A sakiau tau, Valteri, kad ji dulkinasi su juo, nors tada dar nieko neinojau. Tiesiog nuojauta. Kaip tau patinka, Valteri? Moskai pasidar aiku, kad iandien Edis nusigers kaip reikiant. - Po imts, Edi, tu gi nesi eimos mogus! - Galiau toks bti, - tar Edis Kazinas. - Galiau bent pamginti. - J i s mosteljo kremo spalvos veiml, labai dailiai atro-

TAMSOS ARENA

209

dant ant alios vejos; per jo krat karojo mlynos vilnons antklods kampas. Tu irgi nesi eimos mogus, bet mgini gyventi. Moska nusijuok. Mokausi, tar jis. Kur laik jie sdjo tyldami. Ar ateisi vakar Rs"? - paklaus Edis. Ne, atsak Moska. Turim io to namie. Gal ueitum? Man reikia judti, - Edis atsistojo. - Negaliu vis vakar smaksoti pas jus. Jis nuslinko alin, vinguriuodamas tarp auli ir j spalvot taikini. Moska atsirm Helos kojas ir atsuko veid silpniems gstanios sauls spinduliams. Pamiro paklausti Ed apie vedyb popierius. Jie jau turjo ateiti. Jis pagalvojo, kaip reiks grti namo, parvesti motinos namus Hel ir vaik. Glorija itekjo (jis ypteljo, apie tai pagalvojs), taigi bent iuo atvilgiu ramiau. Vis tiek bus labai keista grti visam laikui, nors dabar ir lengviau nei an kart. irdamas, kaip negrabiai auliai atleidia temples ir kaip lekia strls, jis prisimin sen Amerikos kareiv, matyt fronto unugaryje, senoje fermoje. Tame name rezervini dalini kariams rodydavo filmus. Visi sddavo ant aukt malk rietuvi, o tas senas kareivis, - jam turbt buvo jau beveik keturiasdeimt, pagalvojo Moska, - laik pasistats tarp keli vien i trij prancz vaikiki, eiamet berniuk, ir kruopiai ukavo jo neklusnius susivlusius plaukus: dailiai perskyr juos ant ono, sudjo i priekio bangas. Paskui, i eils pasistats tarp keli, jis suukavo kitus du vaikus, berniuk ir mergyt. ukavo kruopiai ir velniai, gudusia ranka braukdamas per plaukus, apsuks vaik stengsi lygiai perskirti sklastym. Baigs jis padav vaikams po plytel okolado, paskui pam sien atremt savo autuv ir suspaud tarp keli. Moskai tai pasirod svarbu, todl dabar, sddamas alioje pievelje, nustatytoje vaik veimliais, jis pasisteng prisiminti juodaod kareiv, kuris i savo sunkveimio, lenkianio ivargu-

210

MARIO PUZO

sius pulkus, traukianius nuo pakrants t pus, kur dundjo patrankos, mt didiules skardines ananas suli. Jiems artinantis, patrankos dundjo vis garsiau, tarsi primindamos, kas j laukia, - taip banyi varpai sekmadien adina siel. viai skambjo vis daniau, atsimudami garsiu aidu, o rankini ginkl trakesys aidjo lyg akompanimentas; staiga, prie jiems engiant mio lauk, t sielos ir kno ritual, kakuo pana jim banyion... Jo mintys stabteljo ir gro atgal: jis prisimin gaiv ananas suli saldum, kaip jie sustoj pakelj i eils glaud skardin prie lp. Nuo io kelio jo atmintis peroko prie kito, mnesienos nuerto kelio: prancz kaimelis, mai mriniai namukai utemdytais langais, bet prie dur rikiuojasi mnulio apviesti sunkveimiai, dipai ir pabkl vilkikai. O gatvs gale stovi tankas, visas nuklotas vieiais skalbiniais, dis taniais prie mnul. Sudzg templ, sugaud paleista strl, ir tas garsas tarsi paadino varb vakaro vj, kuris vis stiprjo. Hela pakl galv nuo knygos, Moska atsispyrs paoko ant koj. - Ar nori prie einant dar ko nors uvalgyti? - paklaus jis. - Ne, - atsak Hela, - a taip prisikirtau! Be to, regis, man vl pradeda skaudti dant. Moska pamat ant jos skruosto nedidel melsv patinim. - Pasakysiu Ediui, kad urayt tave pas bazs dantist. Jie susirinko ant kds ir ant ols imtytus daiktus, sukrov visk veiml. Vaikas tebemiegojo. Ij i pievels, jie patrauk link tramvajaus. Kai jis atvaiavo, Moska ities savo ilgas rankas, sum veiml ir ukl j ant upakalins platformos. Vaikas pravirko, Hela pam j ant rank. Konduktorius lauk, kad jie sumokt, bet Moska vokikai tar: - Mes amerikieiai. Konduktorius nuvelg Mosk nuo galvos iki koj, bet nutyljo. Pavaiavus kelias stoteles, lipo dvi amerikiets i moter korpuso. Viena pamat kdik Helos glbyje ir tar kitai: - Koks mielas vokietukas, ar ne?

TAMSOS ARENA

211

Antroji pasilenk apirti vaiko ir kelet syki garsiai pakartojo: - Oi, koks avus maylis! Paskui pakl akis Hel nordama pamatyti, ar i supras, ir tar: - Schon, schon. Hela nusiypsojo ir pavelg Mosk, taiau is neisidav. Viena amerikiet isitrauk i rankinuko plytel okolado ir, privaiavus stotel, greitai padjo j ant maylio. Helai nespjus paprietarauti, jos abi ilipo ir nujo alin. Moskai i pradi buvo smagu, bet dabar kakodl pasidar pikta. Jis sugrieb okolad ir imet gatv. Kai jie ilipo i tramvajaus ir jo namo, Hela paklaus: - Tu supykai, kad mus palaik vokieiais? Bet tai buvo daugiau negu pyktis. Jis isigando, tarsi jie i ties bt virt vokieiais ir turt priimti imald bei ksti paeminimus, kaip ir dera nugaltiesiems. - Netrukus ivaiuosim i ia, - pasak jis. - Paneksiu rytoj su Ediu, gal galima paskubinti tuos popierius. Jis pirmsyk panoro greiiau dingti i ia.

Edis Kazinas ijo i klubo n pats neinodamas, kur eina. Jam buvo skaudu irti Mosk, sitaisius ant ols ir atsiliejusi Helai kelius, vien rank udjus ant kremo spalvos veimlio rato. Jam buvo skaudu tai irti. Edis oko tramvaj ir pagalvojo: Vaiuosiu pas goril." Nuo ios minties jis truput pralinksmjo ir m dairytis merginas, traukianias miesto centr. Privaiavs miesto pakrat, jis nusileido prie ups, perjo tiltu per Vzer ir oko kit tramvaj, veant toliau Noitat. Jis ilipo paskutinje stotelje prie tramvajui pasukant aviacijos baz. Pastatai ia buvo visai sveikutliai. Edis jo vien i j, ulipo trei aukt ir pasibeld. Pasigirdo Elfridos balsas: - Palauk!

212

MARIO PUZO

Paskui ji atidar duris. Kiekvienkart j pamats Edis Kazinas gaudavo ok. Moterika figra, truput storesn nei atrod, dailios blauzdos ir launys, o auktai ta klaiki galva viesiai mlynomis akimis, paraudusiomis kaip triuio. Edis Kazinas jo vidun ir isidrb ant sofos pasienyje. - Atnek man igerti, vaikuti, - paliep jis. Turjo ia pasiliks iek tiek grim - jiems niekas negrs, nes Elfrida be jo inios j neliesdavo. Kol ji mai kokteil, Edis lyg apkertas irjo, kaip juda jos galva. Ji buvo kiek per didel knui, o plaukai atrod lyg geleins vielos tumulas. Oda susenusi, susitraukusi ir panai vitos gelsva, riebiai blizganti, su didiulmis poromis. Nosis priplota, tarsi kieno baisiai ir ilgai dauyta, o lpos, kol ji j nepasidaydavo kaip visada Ediui atjus, lyg du papt verienos spalvos kauburliai. Didiulis nukars smakras ir masyvs andikauliai. Taiau jai vaiktant po kambar ir nekantis su Ediu, balsas skambjo velniai ir melodingai, jame girdjosi net kakoks seniai prajusios paauglysts iulbesys. Ji puikiai kalbjo anglikai, buvo gabi kalboms ir gyveno i vertim. Kartais ji mokydavo Ed vokiei kalbos. Edis ia jautsi laisvai ir saugiai. Ji visuomet udegdavo vakes, ir Edis pats sau kikendamas pagalvojo, kad jos tikriausiai turi ir kit paskirt. Prieais pasienyje stovjo lova, o alia jos, palei lang - raomasis stalas, ant kurio buvo pasidjusi savo vyro nuotrauk: tai buvo aunios ivaizdos vyrikis, kuris gerairdikai ypsojosi, rodydamas nelygius dantis. - Nesitikjau, kad vakar ateisi, - pasak Elfrida. Ji padav Ediui stikl ir atsisdo ant sofos atokiau nuo jo. Ji i patirties inojo, kad jeigu tik parodys velnum ar geism, jis ieis, taiau jei ji palauks, kol jis pakankamai igers, jis ups vakes ir iurkiai nusitemps j lov. Bet ir tada ji turs apsimesti nenorinti. Edis sdjo atsiliejs sofoje, gr ir spoksojo nuotrauk. Elfridos vyras uvo prie Stalingrado, ir ji ne syk pasakojo Ediui, kaip uvusij tame myje atminimo dien ji drauge

TAMSOS ARENA

213

su kitomis tautietmis apsivilko nals gedulo rb. Ten uvo tiek vokiei, kad jau pats Stalingrado vardas kraupiu aidu atsiliepdavo j irdyse. - Man vis tiek atrodo, kad jis buvo koks nors elfas, - pasak Edis Kazinas. - Kitaip kuriems galams jis tave bt veds? Jis pastebjo, kaip ji susijaudino ir supyko. Visuomet erzindavo j, kai bdavo prastai nusiteiks. - Pasakyk, ar judu kada nors myljots? paklaus Edis Kazinas. - Taip, - dusliai atsak Elfrida. - Danai? Ji nutyljo. - Syk per savait? - Daniau, tar ji. - Na, gal jis ir nebuvo tikras elfas, - dalykikai pareik Edis. Bet pasakysiu tau vien dalyk: jis buvo tau neitikimas. - Ne, - sudejavo ji, ir jis digaudamas pamat, kad ji jau verkia. Edis atsistojo. - Jei tu ruoiesi ir toliau taip elgtis, nenori n kalbtis su manim, tai a galiu ir ieiti. Ji inojo, kad jis vaidina, ir inojo, kokio atsakymo tikisi. Ji puol ant keli ir apkabino jam kojas. - Maldauju, Edi, neieik! Maldauju, neieik! - Tai pasakyk man teisyb, pasakyk, kad tavo vyras buvo elfas. - Ne, - piktai suuko ji, paokusi ant koj. - Nedrsk daugiau itarti ito odio! Jis buvo poetas. Edis dar sipyl igerti ir ikilmingai pareik: - Matai - a taip ir inojau! Visi poetai - elfai. Aiku? Be to, ir i dant matyti. - Jis klastingai vypteljo. I pykio ir skausmo ji prapliupo isterikai raudoti. - Gali sau eiti, - kteljo ji. - Drok i ia, galvijau! Bjaurus, lyktus galvijau! Jis usimojs trenk jai veid, paskui nutemps blok ant lovos, ir ji suprato pakliuvusi spstus: jis tyia j ierzino, kad

214

MARIO

PUZO

pats susijaudint. Kai jis uvirto ant jos, ji band neatsakyti, bet pasidav jo jauduliui ir kaip visada toks pat pals kartis uliejo ir j pai. Tik inakt buvo dar blogiau nei visada. Jie grimzdo vis giliau lov ir savo aistr. Jis vert j gerti visk i butelio, emino kaip tik mokdamas. Privert ropoti keturiomis ir isiiojus maldauti. Privert uoliuoti tamsoje po kambar: tai greiiau, tai liau - kaip jis sakys. Gal gale pasigailjs kteljo: - Tpru! - ir ji sustojo. Tada jis leido jai grti lov ir jam glb. - O dabar pasakyk, kad tavo vyras buvo elfas. - Ir jis pasireng vl igrsti j i lovos. Ji pakartojo kaip nugirdytas vaikas: - Mano vyras buvo elfas. Paskui nutilo ir auktielninka liko gulti lovoje. Jis privert j atsissti, kad galt matyti ilg, kgio formos krt kontrus. Kaip futbolo kamuoliai, visai kaip futbolo kamuoliai! - avjosi Edis. Su drabuiais ji niekuo nesiskyr nuo kit. Kai pirmsyk aptiko t lob, j apm aistringas diaugsmas. - Man bloga, Edi, - sudejavo ji. - Einu voni. Jis nuved j ir pasodino nuog ant klozeto. Tada prisipyl dar igerti ir vl isidrb lovoje. - Varg Elfrida, - mst sau Edis Kazinas, - varg Elfrida! Dl kieto vamzdio k nori padarys! Kai jis pirmsyk j pamat tramvajuje, i vieno mesto vilgsnio suprato, kas ji tokia. Dabar, pasisotins, iliejs ir aistr, ir neapykant, jis stebjosi, kodl buvo jai toks iaurus, taiau nejaut jokio sins grauimo. Kodl jam btinai reikjo iniekinti jos vyro atminim? domu, kas tai buvo per vyrukas, kad ved moter su itokia galva? I to, k Elfrida pradioje jam pasakojo, darsi aiku, kad tas vyrukas tikrai buvo dl jos pakvais. Dl tokio kno galima daug ko nepastebti. Bet tik ne itokios galvos, - paman Edis. Jis dar sipyl igerti ir vl gro lov. Vadinasi, jai pasisek sutikti t vienintel pasaulyje vyr, kuris panoro j vesti, mog, sugebjus po ta gamtos primesta kauke velgti jos siel. I to, k

TAMSOS ARENA

215

ji pasakojo, ir i nuotraukos galima spti, jog tai buvo vyrukas, koki reta! O jis derg jo atminim. Igirdo Elfrida iaukiojant vonioje. Jam pagailo jos: suprato kankins j tik tam, kad nuslopint savo paties baim. Juk dabar jis galutinai neteko pagrindo po kojomis. Negaljo dl to kaltinti savo monos. Jis niekuomet nepajg nuslpti pasilyktjimo, jeigu ji susirgdavo, o bdama nia ji darydavosi negrai ir aminai vemdavo, kaip dabar Elfrida. Tokiu metu jis bjaurdavosi j net paliesti. Edis dar igr. Mintys painiojosi, bet jis band galvoti apie savo mon, sivaizdavo, kad ji stovi greta, iergusi kojas; ir jam prie akis ikilo sena ledo d, kuri turjo jo motina. Prisimin, kaip kasdien eidavo angli rs ir sunkiu mediniu kubilu partempdavo aperknijus ledo luit, tada ipildavo lauk didel gil duben, kuris stovdavo po ledo de tirpstaniam vandeniui subgti. Ipildamas rytais t duben, drumzliname vandenyje matydavo plaukiojam sugedusio maisto trupinius, laikrai skiauteles, sukepusio purvo gabalus ir negyvus tarakonus deimt, o kartais net trisdeimt. Jie plduriuodavo apvirt ant savo kiet tamsiai rud kiaut, o ploni j seliai draiksi vandenyje lyg daugyb kraujo dryeli. Dabar jis vaizdavosi savo mon, stovini iergtomis kojomis, o jai tarp pd ant grind buvo padtas didiulis pilkas emaliuotas dubuo. I jos kno ltai byrjo sugedusio maisto trupiniai, sukeps purvas ir negyvi rudi tarakonai - jie krito ir krito be galo. Jis pasikl ir kteljo: - Elfrida! Niekas neatsiliep. Jis nujo voni ir rado j gulini ant grind, viena sunki krtis buvo prispausta prie plytels. Jis pakl j, parne atgal lov ir tada pamat, kad ji patyliukais verkia. Staiga jis pasijuto taip, tarsi stovt kakur nuoaly, stebdamas j ir Ed Kazin. Mat savo veid vasaros nakt, apviest vaki, ir j lyg atrus durklas pervr baim. irdyje jis suuko: Dieve! Dieve, padk man! Maldauju, padk!" Jis m buiuoti jos veid, didiul burn, nos ir geltonus skruostus.

2l6

MARIO

PUZO

Neverk, maldavo jis, bk gera, neverk. Tavo vyras buvo aunus mogus, visai ne elfas. A tik erzinausi. I labai seniai jis prisimin, kaip dar vaikas bdamas klausydavosi kakieno skaitom pasak - buvo jas beveik pamirs. Tada tai buvo toks graus odis: pasakos! Dabar jis atrod iniekintas kaip ir visa, kas kadaise buvo tyra. Kakieno balsas kartojo: Paklydo, paklydo, paklydo mike. Pasigailkite vargs karalaits!" Jam prie akis, kaip ir tada vaikystje, ikilo nekaltos mergels paveikslas: ji buvo su karna ir balt nrini ydu, veidas velnus kaip angelo, liaunas paaugls knas dar be joki apvalum nei krt, nei laun, ir jokios brandos yms nedark jos skaistaus pavidalo. Paskui (gal mokykloje, o gal namie, savo miegamajame?) jis irjo pro lang, aaromis papldusiomis akimis mat akmenin mik ir tyliai kkiojo, o jam u nugaros kakas velniai pasak: Pasigailkite prarasto groio", - ir dar ilgai ilgai kartojo tuos odius.

T vakar Hela su Moska paliko frau Saunders priirti vaiko, o patys patrauk Meco gatve bendrabut, kur Moska dar tebeturjo kambar. Moska nesi mlyn sportin krep, kur buvo sudti rankluosiai ir vars apatiniai drabuiai. Jiedu buvo suil ir suprakaitav ir nekantravo, kada gals neskubdami isimaudyti. Frau Saunders namuose nebuvo karto vandens. Prieais bendrabuio pastat stovjo frau Majer. Ji dvjo baltas plaias kelnes ir balt palaidin, padovanotas Edio Kazino. Rk amerikietik cigaret ir atrod nepaprastai patenkinta savimi. - Sveiki! - kteljo ji. - Ilgokai pas mus nebuvot. - Tik nesakykit, kad jus kankina vienatv, - atsiliep Moska. Frau Majer nusijuok, parodydama savo stambius dantis. - Ne, a niekuomet nebnu viena. Juk name itiek auni vyr! Hela paklaus: - Frau Majer, gal inote, ar Leo gro i Hamburgo? Frau Majer nustebusi pavelg juos.

TAMSOS ARENA

217

- Bet juk jis dar penktadien gro! Negi nebuvo usuks pas jus? - Ne, - atsak Moska, - ir nemaiau jo nei Rsy", nei klube. Frau Majer vl pasipt. - J i s usidars savo kambary su avia mlyne po akimi. Pamginau j paerzinti, bet buvo toks siuts, kad nusprendiau palikti ramybj. - Tikiuosi, jis neserga, - atsiduso Hela. Jie ulipo auktyn ir pabeld Leo kambario duris. Paskui Moska pabeld garsiau, bet niekas neatsiliep. Jis pamgino atidaryti duris. Jos buvo urakintos. - Na, nors syk ir senut Majer apsiioplino, - tar Moska. Jis tikriausiai ijs. Jie nujo Moskos kambar, Moska nusireng ir patrauk voni koridoriaus gale. Jis mirko vonioje, kol surk cigaret, paskui greitai nusipraus. Grs kambar, rado Hel gulini ant lovos. Vien skruost ji laik suspaudusi rankomis. - Kas yra? - paklaus Moska. - Dant skauda, - atsak Hela. - Vis per tuos ledus ir saldumynus, kuri iandien prisivalgiau. - Ryt nuvesiu tave pas dantist, - paadjo Moska. - Nereikia, praeis, - atsikalbinjo Hela. - Man taip jau yra buv. Kol Moska apsireng, ji nusivilko, usimet drgn chalat ir nujo voni. Ridamasis bat raitelius, Moska staiga igirdo, kad Leo kambaryje kakas vaikioja. Jam topteljo, kad tai tikriausia vagiliauja tarnai, ir jis piktai kteljo: -Leo? Palkjs igirdo Leo sakant u sienos: - ia a! Moska ijo i kambario, o Leo atrakino savo duris. Kai Moska eng per jo kambario slenkst, Leo apsisuks jau jo prie lovos. - Kodl neusukai pas mus? paklaus Moska. Leo krito ant lovos ir apsivert auktielninkas, tada Moska pamat jo veid. Po viena akim buvo tamsi mlyn, o ant kaktos didelis guzas. Veidas atrod gerokai patins.

2l8

MARIO

PUZO

Moska kur laik spoksojo j, paskui nujo ir atsisdo prie stalo. Prisideg cigar. Jis puikiai inojo, kas nutiko, vakar vakare buvo varts Stars and Stripes. Tik tada, gerdamas al, jis kakaip praslydo pro antrates. Ten buvo dta nuotrauka: perpildytas, kimte prisikims moni laivas plaukia Hamburgo uost. Po nuotrauka buvo parayta, kad is laivas mgino igabenti Palestin buvusius koncentracijos stovykl kalinius. Anglai perm laiv ir atlydjo j Hamburg. Bet laivo keleiviai atsisak ilipti krant, ir prie juos buvo panaudoti kariniai daliniai. Moska tyliai paklaus: - Tai per t ko Hamburge, ar ne? Leo linkteljo. Moska rk ir galvojo: Leo neusuko pas juos, neatidar dur pabeldus. - Tu nori, kad a isinediniau? - paklaus jis Leo. Leo papurt galv. - Ne, - atsak jis, - pabk. - Kas tave pridau, britai? Leo linkteljo. - As bandiau neleisti jiems muti vieno mogaus, kur jie itemp i laivo. Tada gavau pats. - Jis parod sau veid. Moska pastebjo, kad veidas nebetrkioja, raumenys buvo tarsi paralyiuoti. - Kaip ten buvo? Leo paband isisukti: - Argi neskaitei laikraty? Moska nekantriai mosteljo ranka: - Kas atsitiko? Leo tyldamas atsisdo ant lovos. Staiga jo skruostais pasruvo aaros. Pus veido m palusiai trkioti, ir jis ranka sum skruost, mgindamas suvaldyti raumenis. - Mano tvas klydo! Mano tvas klydo! - pratrko jis. Moska tyljo. Po kurio laiko Leo nuleido rankas. Trkiojimas liovsi. Leo m pasakoti: - A pamaiau, kaip jie nutemp trapu vien vyr ir m j muti. A surikau: Liaukits!" Tikrai be galo nustebau ir tiesiog

TAMSOS ARENA

219

nustmiau vien j alin. Antrasis subliuvo: Nu tu unsnuki joke, ir tu gausi!" - Leo puikiai pamgdiojo Londono padugni tart. - Mane partrenk, ir a pamaiau, kaip vokieiai uosto darbininkai juokiasi i mans, i vis ms. Tada prisiminiau tv. Nemaniau, kad jis klydo, tiesiog prisiminiau j ir pagalvojau: kas, jeigu jis dabar matyt savo sn? K jis pasakyt? Moska i lto prabilo: - A tau jau sakiau: ia negalima likti. Klausyk, a grtu Valstijas, kai tik gausiu vedyb popierius. Girdjau nekant, kad baz udarys, taigi vis tiek likiau be darbo. Vaiuojam drauge! Leo parm galv rankomis. Tas pasilymas visikai jo nesujaudino, nesinorjo sutikti, nejaut Moskai jokio prielankumo, joki giminik jausm. - O Amerikoje ydams niekas negresia, ar ne? - su kartliu paklaus jis. - Man regis, - atsak Moska. - Tau regis?! - Negaliu garantuoti, - tar Moska. Leo tyljo. Jis pagalvojo apie angl kareivius iurkiomis vilnonmis uniformomis. Tai buvo tie patys vyrai, kurie su aaromis akyse ilaisvino j ir kitus kalinius, atidav jiems savo drabuius ir maist, kiek turjo; ir tada jis patikjo tvo odiais, kad mons i esms geri, link vieni kit gailtis ir mylti labiau nei neapksti. - Ne, - atsak jis Moskai. - A negaliu vaiuoti su tavim. Jau nutariau vykti Palestin. Po keli savaii ikeliauju. - Jaut, kad turi Moskai kai k paaikinti, todl pridr: - Man atrodo, kad tik tarp savo tautiei dar galsiu jaustis saugus. - Tai pasaks jis pajuto, kad ie odiai nuskambjo kaip priekaitas Moskai. Moska jaut jam tik asmenin palankum ir ikilus pavojui bt gyns j, Leo, bet ne iaip kok nepastam yd, kuris jam n kiek nerpjo. Tokio palankumo Leo jau nebepakako, vien tuo remdamasis, jis negaljo jaustis saugus. Saugus jis nesijaust net ir Amerikoje, nesvarbu, koki materialin gerov ten susikurt. Giliai irdyje visuomet slypt baim, kad jo gyvenimas gali bti sugriautas jg, kuri jis nepajgs nei veikti, nei suvaldyti, ir net-

220

MARIO PUZO

gi tokie draugai kaip Moska nestos kov prie tas jgas. Ivaduotojo ir kankintojo veidai susiliejo, i draugo ir prieo teliko viena - prieas. Leo prisimin mergin, su kuria kur laik gyveno, ijs i Buchenvaldo. Tai buvo liesut smagi vokietait idaigika, kone valikika ypsena. Syk jis ijo kaimus ir gro neinas simi ir pora viiuk. Kai pasak jai, kiek nedaug u juos tesumokjo, ji pavelg j ir tar, kakaip keistai ypsodamasi: - O tau puikiai sekasi prekyba! Dabar jis suprato ar veikiau prisivert suprasti, k ji turjo omeny taip sakydama. Taiau juto jai tik lael apmaudo, kaip ir daugybei kit. Ji buvo velni, myljo j ir juo rpinosi, ir iskyrus t vienintel kart, visuomet bdavo labai nuovoki ir jautri. O vis dlto ji ir tokie kaip ji idegino jo rankoje mlynus skaiius, kuri jis neatsikratys ligi pat grabo lentos. Kaip jam isigelbti nuo it moni? J pilna ir Amerikoje, ir, inoma, Vokietijoje. Kur jam bgti? Tte! Tte, - auk jis mintyse, - kodl tu man nesakei, kad kiekvienas mogus visur su savimi velka savo nuosav spygliuotos vielos gabal, savo krosnis ir kankinimo rankius; kodl neimokei mans neapksti ir griauti, kodl dabar, kai i mans tyiojasi ir emina, man bna tik gda, o ne pikta - tarsi biau nusipelns t smgi ir eidim. Kurgi man dabar dtis? Ir Palestinoj rasiu spygliuotos vielos, tikriausiai ir Rojuje, ir pragare jos pilna. Staiga kaip aibas jo smon nuviet paprasta mintis, tarsi jau seniai bt paslapia tai inojs: tvas irgi buvo prieas! Nebeliko apie k mstyti. Moska tebetyljo, rkydamas cigar. - Palestin turbt ivaiuosiu po poros savaii, bet i Brmeno ivykstu po keli dien. Moska ltai tar: - Tikriausiai tu teisingai nusprendei. Ueik pas mus prie ivaiuodamas. - Ne, - atsisak Leo, - neusigauk. Tiesiog nenoriu nieko matyti. Moska suprato. Jis pakilo ir ities rank. - Gerai, Leo, skms!

TAMSOS ARENA

221

Jie paspaud vienas kitam rankas. Paskui igirdo, kaip gretim kambar gro Hela. - Nenoriu jos matyti, - pasak Leo. - Gerai, - tar Moska ir ijo. Hela jau rengsi. - Kur tu buvai? - paklaus ji. - Pas Leo, jis gro. - Puiku, - apsidiaug ji, - pakviesk j ia. Moska valandl pagalvojo. - Dabar jis nenori nieko matyti. Pakliuvo ioki toki bd ir usigavo veid. Tikriausiai nenori, kad tu j pamatytum. - Kaip kvaila! - kteljo Hela. Ji baig rengtis, ijo i kambario ir pabeld Leo duris. Moska liko savo kambaryje ir sitais ant lovos. Igirdo, kaip Leo atidar duris ir leido Hel, kaip jiedu m kalbtis, nors odi negaljo suprasti. Pats nenorjo ten eiti, inojo, kad niekuo negali padti. Moska usndo, o kai pabudo, suprato, kad jau labai vlu: kambaryje buvo tamsu, nors ak durk. Igirdo, kad Leo ir Hela kitame kambaryje vis dar nekasi. Lukteljs kelias minutes, suuko: - Ei, gal einam ko nors uvalgyti, kol Raudonasis Kryius neusidar? Balsai nutilo, paskui vl pasigirdo. Tada Leo durys atsidar, ir po akimirkos kambar eng Hela. Ji udeg vies. - A pasiruousi, - tar ji, - galim eiti. Moska pamat, kad ji kandioja lpas, mgindama sulaikyti aaras. Jis pam mlynj sportin krep, kur buvo sukis lapius rankluosius ir nevarius baltinius. Jie nusileido laiptais ir ijo tamsi gatv. Frau Majer tebestovjo ant laipteli. - Ar matt savo draug? - linksmai ir truput globjikai paklaus ji. - Taip, - trumpai atsak Hela. Jiems einant Kunigaiki alja, Moska paklaus: - Jis tau visk papasakojo? - Taip, - atsak Hela.

222

MARIO PUZO

- Apie k, po imts, judu taip ilgai kalbjots? Ji ne i karto atsak: - Apie savo vaikyst. Jis uaugo mieste, o a kaime, bet mums nutiko daugyb labai panai dalyk. Kai mudu buvom vaikai, Vokietijoje buvo gera gyventi. - Visi ivaiuoja, - tar Moska. - I pradi Midltonai, dabar Leo, o netrukus - Volfas. Liksim tik mes su Ediu. Reiks priirti tave ir j. Hela pavelg j, bet nenusiypsojo. Atrod pavargusi, akys blykiai pilkos. Mlynas patinimas gerokai isiplt, dabar jau apm vis andikaul ir dar labiau pakilo. - Noriu kuo greiiau ivaiuoti, - pasak ji. - Man nepatinka Edis, nemgstu, kai tu su juo. inau, jis geras draugas ir daug mums padeda. Bet a jo bijau. Ne dl savs, o dl tavs. - Nesirpink, - tar Moska. - Netrukus gausim vedyb popierius. Spalio mnes ivaiuosim i Vokietijos. Jau beveik prijus namus, Hela pavargusi atsiduso: - Valteri, ar pasaulis kada pasidarys geresnis silpniems monms? - Neinau, - atsak jis. Bet nesijaudink, mudu abu stiprs. Paskui, nordamas j pralinksminti, pridr: - A paraiau motinai ir visk papasakojau. Ji labai apsidiaug, ypa kad a grtu namo. Ir tikisi, kad isirinkau ger mergin. Jiedu nusiypsojo vienas kitam. - Man atrodo, kad a nesu bloga, - beveik graudiai itar Hela. - Kartais pagalvoju, k ttis su mama pasakyt, jei bt gyvi. Jie anaiptol nesijaust laimingi. - Ji patyljo. - Jie tikriausiai nemanyt, kad a gera. - Mes juk stengiams, maute, tar Moska, - stengiams i paskutinij. Tai pasaulis tapo kitoks. Jie pasuko mnesienos apviestu taku link namo dur. Igirdo viduje verkiant vaik: nepiktai, bet irzliai. Hela ypteljo Moskai: - Tai nenaudlis, - pasak ji ir pirma jo ubgo laiptais.

19
H E L A P I R M K A R T atvaiavo aviacijos baz, ir Moska ijo anapus vielins tvoros jos pasitikti ir vesti pro sargyb. Ji dvjo rausv kostiuml, su kuriuo atrod labai liekna ir elegantika. Mediag jis buvo nupirks karinje parduotuvje su Anos Midlton kortele. Po varkeliu Hela buvo pasivilkusi ilkin balt palaidinuk, ant galvos usidjusi balt skryblait su ydu, kuris deng jos itinus skruost. Eidama pro vartus aviacijos baz, ji sikibo Moskai u paranks. Jiems jus Civilin kadr skyri, Ing pakilo nuo stalo pasveikinti Helos. Jos paspaud viena kitai rankas ir sumurmjo savo vardus. I priimamojo atjo Herr Topas, vyresnysis tarnautojas, neinas kakokiais popieriais Ediui Kazinui pasirayti. Jis kone itirpo besiypsodamas. - ia, bazje, mes turime puik dantist. Amerikos dantistai patys geriausi, - patikino jis Hel. Moska paklaus Ed: - Ar tu tvirtai susitarei su kapitonu Edloku? Edis linkteljo, paskui velniai kreipsi Hel: - Kaip jautiesi? - Truput skauda, - atsak Hela. Ji aikiai pajuto, koki valdi Edis ir Moska turi iems monms, pamat, kaip pagarbiai elgiasi Herr Topas ir toji mergina Ing. Nugaltojai ir nugaltieji ia aikiai skyrsi, ribos tarp j nevelnino nei lytis, nei kokios nors kitos asmenins ypatybs. Hela m drovtis Edio, o sy-

224

MARIO PUZO

kiu - ir Moskos, tad lyg atsipraindama pasak: - Vokieiai dantistai negaljo padti. - Mes turime vaist, kuri jie negauna, - padrsino j Edis. Kapitonas Edlokas akimoju tave pagydys. - Jis atsigr Mosk. - Gali tuoj pat j ten nuvesti. Hela su Moska ijo i Civilinio kadr skyriaus. Vokieiai klerkai priimamajame liovs dirb ir susidomj pakl galvas pamat, kad tas bjaurus ataraus elgesio ir iauraus veido amerikietis isirinko toki drovi ir miel, aukt ir liekn mergin. Jie vaizdavosi, kad jis btinai pasirinks k nors visai prieinga. Jie patrauk aviacijos bazs gilum, perkirto daugyb keliuk, vedani angarus, pakilimo takus, administracin pastat, kol galiausiai prijo ilg em barak, kuriame buvo ambulatorija ir bazs ligonin. Ir juoda oda aptraukta dantisto kd, ir kambarys baltomis sienomis buvo tuti. Paskui pasirod vokietis gydytojas baltu chalatu. Jis tar: - Kapitonas Edlokas papra mane jus priimti. Jis iuo metu usims. Praom, - jis parod Helai ssti dantisto kd. Ji nusim skryblait su ydu ir padav juos Moskai. Priglaud deln prie itinusio skruosto, tarsi nordama j pridengti, tada atsisdo kd. Moska atsistojo alia, ir ji sikibo jam rank. Pamaius sutinus jos skruost, vokieio dantisto akys susiaurjo. velniai, bet tvirtai spsteljs andikaul, jis padjo Helai plaiai isiioti. Paskui atidiai apirjo, pasisuko Mosk ir tar: - Nieko negalsim padaryti, kol nelikviduota infekcija. Ji jau pasiek danties aknis ir kaul. ia reikia penicilino ir kart kompres. Kai patinimas atslgs, galsiu irauti akn. Moska paklaus: - Suleisite jai vaist? Vokietis dantistas gteljo peiais. - Negaliu. Penicilinas laikomas urakintas, ir tik amerikieiai gydytojai turi teis j naudoti. Gal pakviesti kapiton Edlok? Moska linkteljo. Vokietis ijo i kambario.

TAMSOS ARENA

225

Hela pakl galv ir nusiypsojo Moskai tarsi atsipraydama, kad per j jis turi tiek rpesi. Ji pajg ypsotis tik viena veido puse. Moska irgi ypteljo ir tar: - Viskas gerai. Paskui padjo skryblait su ydu ant kds. Laukti teko ilgokai. Gal gale pasirod kapitonas Edlokas. Tai buvo kresnas, jaunas, i pairos gerairdis vyrukas. Uniform jis dvjo negrabiai kaip naujokas: pusiau atsileids kaklaraitis nutss karojo nuo prasegtos apykakls, markiniai i priekio irgi buvo neusegti. - Nagi, pairkim, linksmai pasak jis ir abejingai sukio pirtus Helai burn, nordamas j praiodyti. - Taip, bijau, kad mano berniukas teisus, - jis linkteljo pusam vokiet dantist, kuris irgi gro kambar. - Jai reikia penicilino injekcij ir kompres. Kai patinimas atslgs, mes lengvai visk sutvarkysim. Moska inojo, koks bus atsakymas, bet vis tiek turjo paklausti: - Js galite duoti jai penicilino? Jis pajuto, kad jo balsas nuskambjo piktai, nemandagiai, kad jis netikusiai suformulavo klausim. Pajuto, kaip Hela spsteljo jo rank. - Deja, - kapitonas Edlokas papurt galv. - Js pats inote padt. Galiau ir nepaisyti taisykli, bet jei padarysiu tai dl js, kiekvienas kareivis nusprs atvesti ia savo mergin. O penicilino apskaita labai grieta. - A jau padaviau dokumentus vedyboms, - pasak Moska. Ar tai k nors keiia? - Man labai gaila, - tar kapitonas Edlokas. Moska pamat, kad jis tikrai apgailestauja. Kapitonas susimst. - Klausykit, kai tik gausit i Frankfurto patvirtintus dokumentus, pranekit man, ir a tuoj pat imsiuos j gydyti. Mes nelauksim, kol js oficialiai susituoksit. Bijau, kad su tokia infekcija ilgai laukti ir delsti negalima. Hela usidjo skryblait su ydu. Ji sumurmjo ai kapitonui, kuris papleknojo jai per pet ir tar: - Dkit jai ant skruosto kompresus. Gal kartais ir jie sumains patinim. Jei pablogt, nuvekit j vokiei ligonin.

226

MARIO PUZO

Eidamas pro duris, Moska pastebjo senojo vokieio dantisto veide abejon, tarsi vis t reikal bt pernelyg lengvai numota ranka.

Jie gro kadr skyri, ir Moska papasakojo Ediui, kas atsitiko. Hela sdjo ant kds prie Moskos stalo ir atrod visikai rami. Edis ujauiamai pacaksjo lieuviu, paskui tar: - Zinai, nueik pas adjutant ir paprayk, kad jis paskubint Frankfurt su tais popieriais. Moska paklaus Helos: - Palksi ia, ar nori tuoj pat vaiuoti namo? - A palauksiu, atsak ji, bet ilgai neutruk. Ji spsteljo jam deln drgna nuo prakaito ranka. - Tau ne bloga? - paklaus jis. Ji papurt galv. Moska ijo. Adjutantas kalbjo telefonu, ir jo malonus atviras veidas reik didiul dmes tam negyvam aparatui. Jis kilsteljo antak rodydamas Moskai, jog tuoj baigs. Padjs ragel gyvai paklaus: - Kuo galiu jums padti? Moska pasijuto sumis ir lyg kuo nusikalts. Kur laik jis niekaip nerado odi, paskui paklaus: - Noriau paklausti, ar jau inot k nors apie mano vedyb dokumentus? - Ne, dar nieko, mandagiai atsak adjutantas ir m vartyti aplank su armijos potvarkiais. Moska padvejojs vl paklaus: - Ar galima kaip nors juos paskubinti? - Ne, nepakeldamas galvos atsak adjutantas. Moska ugniau nor apsisukti ir ieiti. - Kaip manote, jeigu pats nuvaiuoiau Frankfurt, ar bt greiiau? Gal patartumt man, k tenai kreiptis? Adjutantas uvert stor aplank kietais vireliais ir pirmsyk pavelg Mosk. Jo tonas buvo mandagus, bet grietas.

TAMSOS ARENA

227

- Klausykit, Moska, - tar jis, - js gyvenot su ta mergina itisus metus, ir tik prajus eiems mnesiams po draudimo panaikinimo upildte pareikim vedyboms. Ir staiga nei i io, nei i to mirtinai skubat. Negaliu sulaikyti js, kad nevaiuotumt Frankfurt, bet esu tikras, kad tai nepads. Js inote mano nuomon apie mginimus apeiti nustatyt tvark. Moska nesupyko, tik sumio ir susigdo. Adjutantas pridr kiek velniau: - Kai tik gausim juos, tuoj pat jums praneiu, gerai? Ir Moska ijo. Eidamas atgal kadr skyri, jis band nuslopinti nevilt ir susirpinim inodamas, kad Hela tuoj pat iskaitys tai jo veide. Bet rado jas su Inge gerianias kav ir besinekuiuojanias. Hela buvo nusimusi skryblait su ydu, ji tegaljo siurbioti kav maais gurkneliais, taiau i vytini jos aki Moska suprato, kad ji pasakojo Ingei apie mayl. Edis sdjo atsilos kdje ir ypsodamasis klaussi. Pamats Mosk, pasiteiravo: - Na, kaip? Moska atsak: - Gerai. Jis padarys, k gals, - ir nusiypsojo Helai. Pats sau nusprend, jog pasakys Ediui ties vliau. Hela usidjo skryblait su ydu ir paspaud Ingei rank. Paskui spsteljo rank Ediui ir sikibo Moskai parank. Jiems ijus i kabineto ir pro bazs vartus, Moska tar: - Atleisk, maute. Ji atgr j ydu pridengt veid ir suspaud jam alkn. Negaldamas pakelti jos vilgsnio, jis nusisuko al.

Moska pabudo prie aur ir igirdo, kad Hela tyliai verkia, kkioja, sikniaubusi pagalv. Jis prisitrauk j prie savs, ir ji sikniaub nuog jo pet. - Tau visai blogai? - sunibdjo jis. Ji sudejavo: - Valteri, man taip bloga, taip bloga!

228

MARIO

PUZO

Pasakiusi tuos odius, pati isigando ir pratrko raudoti garsiai, kaip pergsdintas vaikas. Prieaurio tamsoje skausmas persmelk vis jos kn, sigr krauj ir visus organus. Prisiminus, koks Moska aviacijos bazje buvo bejgis jai padti, j apm siaubas, ir ji nebegaljo sulaikyti aar. Ji pakartojo: - Man taip bloga! Moska vos ne vos suprato odius - itins skruostas trukd jai kalbti. - Padarysiu tau dar kompres, - pasak jis ir jung prie lovos stovini naktin lemp. Pamats j, persigando. Geltonoje lempos viesoje viena veido pus buvo klaikiai isiptusi, akis beveik ugriuvusi. Skruostikauli linija atrod kaip mongols. Ji usideng veid rankomis. Jis nujo virtuv vandens kompresams.

Ryto sauls nutviekst miesto griuvsi vaizdas rykiai atsimu apglumintose Jergeno dukters akyse. Ji sdjo ant akmens luito ir pirtais trauk i atdaros skardins mirabelle slyvas. Nuo ems jau pradjo kilti akmens skaldos kvapas. Mergyt susikaupusi igraibydavo i skardins gelton tarsi vako rutuliukas vaisi, paskui nulaiydavo nuo pirt lipn skyst. Jergenas sdjo ant akmens greta jos. Jis isived j i nuoali daub griuvsiuose, kad mergyt galt suvalgyti ret skanst nesidalindama su vokiete moterimi, kuri dien j priirdavo. Jergenas su meile ir lidesiu velg dukrelei veid. I aki buvo akivaizdiai matyti, kaip yra ir trupa vaikika jos smon. Daktaras sak jam, jog vienintel viltis - iveti i Vokietijos ir apskritai i Europos. Jergenas papurt galv. Visi pinigai, kuriuos udirbdavo juodojoje rinkoje, buvo skirti sursti sienai tarp mergyts ir aplinkinio kani ir skurdo pasaulio. Taiau daktaras dav jam suprasti, kad to nepakanka. Vis tiek tas siaubas kakaip pasiekdavo mergait. Ir tai dabar Jergenas apsisprend: nusipirks padirbtus doku-

TAMSOS

ARENA

229

mentus ir persikels gyventi veicarij. Tam pasiruoti prireiks keli mnesi, be to, reiks krvos pinig. Bet ji pasveiks, uaugs ir bus laiminga. Ji ities jam gelsv, blizgani nuo sirupo mirabelle, ir nordamas j pradiuginti, Jergenas isiiojo ir pam slyv. Mergyt nusiypsojo, ir ivyds t ypsen, Jergenas priglaud rank jai prie veido. Tai buvo meils ir globos gestas, nes ioje griuvsi dauboje jo dukt atrod lyg koks augalas, o ne mogus: vilgsnis bereikmis, o ypsena - tik raumen spazmas. Rytas buvo altas, kylanti rudens saul nebepajg ildyti oro. em nusida kitokia spalva, akmens nuolauos buvo pilkos, kur ne kur imargintos rudos ols dmi. Jergenas velniai tar: - Eime, izel, parvesiu tave namo. Man laikas darb. Skardin isprdo mergaitei i rank, tirtas sirupas pasiliejo ant plyt ir akmen. Ji pravirko. Jergenas pakl j nuo akmens luito, ant kurio ji sdjo, ir priglaud prie savs, spausdamas jos galvyt sau prie kaklo. - Nebijok, vakar griu anksti. Ir parneiu tau dovan grai suknyt. Bet jis inojo, kad ji nesiliaus verkusi, kol une j banyios laiptais j but varpinje. Blykiai ydro dangaus fone Jergenas pamat ateinant mog. is persirito per kalv, kuriam laikui dingo, tada pasirod ant kitos kalvels keteros. mogus jo link j, saul viet jam nugar. Jergenas nuleido mergait ant ems, ir i apsikabino jo kojas. mogus jau pasiek paskutin juos skiriani kalv. Jergenas nustebo, pains Mosk. Jis dvjo ali karininko uniform su baltais civilio antsiuvais. Ryto sauls viesoje tamsus jo veidas atrod papilkjs, ivagotas nuovargio raukli, o bruoai atrs ir labai ryks. - A visur js iekojau, - pasak Moska. Jergenas paglost dukrelei galv. N vienas i j nepavelg tiesiai Mosk. Jergenui pasidar kiek nejauku, kad juos taip lengvai rado. Moska, regis, tai pajuto:

230

MARIO PUZO

- Js eiminink pasak man, kad js rytais paprastai ia ateinat. Jau buvo visai dienoj. Jergenas igirdo tramvajaus vangjim. Jis i lto, nepatikliai paklaus: - Kam jums mans prireik? Nuo vieno daubos laito m slinkti akmenys, ir nedidel nuoliaua sukl dulki debesl. Moska kiek pamindikavo pajuts, kad kojos smenga netvirt grunt. Jis atsak: - Man reikia morfijaus arba kodeino ir dar penicilino - Helai. Js inote, kad jai skauda dant. Jai visai blogai. - Jis nejaukiai nutilo, paskui pridr: - Morfijaus reikia iandien pat, ji neitvers to skausmo. Sumoksiu, kiek liepsit. Jergenas pam ant rank dukryt ir patrauk per griuvsius. Moska jo alia. - Bus labai sunku gauti, - pasak Jergenas, nors mintyse jau buvo sumets plan. veicarija kaipmat priarts per tris mnesius. - Ir baisiai daug kainuos. Moska stabteljo, ir nors ryto sauls spinduliai anaiptol neild, Jergenas pamat, kad amerikieiui per veid rieda prakaitas. Tame veide jis ivydo nemonik palengvjim. - O Dieve, - atsiduso Moska, a taip bijojau, kad js ivis negalsit nieko gauti. Man nesvarbu, kiek mokti, galit apiplti mane iki paskutinio silo. Tik gaukit vaistus dar vakar. Jie jau buvo prij paskutin kalv, ir prieais plytjo ne iki galo sugriauta miesto dalis su banyia, kur gyveno Jergenas. - Ateikit pas mane vidurnakt, - pasak Jergenas. - Anksiau neikit, mano dukt bus viena, o ji labai serga ir jos negalima gsdinti. Jis tikjosi, kad Moska kaip nors parodys uuojaut, bet nieko panaaus nesulauks pajuto apmaud ir pykt. Jei tas amerikonas taip rpinasi savo meilue, tai kodl neisivea jos Amerik, kur jai niekas negresia? Jergenui pasidar dar apmaudiau, kad dl savo mylimosios Moska gali padaryti tai, ko jis nepajgia padaryti dl savo dukters. Jis kone piktai met: - Jei ateisit anksiau nei vidurnakt, atsisakau jums padti.

TAMSOS ARENA

231

Moska liko stovti ant kalvos ir irjo, kaip Jergenas leidiasi emyn, laikydamas glbyje mergait. Jis kteljo pavymui: - Nepamirkit, sumoksiu, kiek reiks! Jergenas atsigr ir linkteljo, o mergait jo glbyje, uvertusi galv, abejingai velg rudenik dang.

20
E D I S K A Z I N A S su Moska ijo i Civilinio kadr skyriaus pastato ir pilkoje rudens prieblandoje pasuko angar ir pakilimo tako link. - Dar vienas palieka sen utv, - pasak Edis Kazinas. - Pirma Midltonas, Leo, dabar - Volfas. Matyt, toliau tavo eil, Valteri. Moska neatsak. Jie stmsi prie i bazs ieinani tarnautoj srov; vokieiai darbininkai ir mechanikai trauk prie sargybos saugom ijim. Staiga em sudrebjo, pasigirdo galing motor gausmas. Apsuk administracin pastat, jie pamat didiul sidabrins spalvos lktuv. Vlyvos pavakars saul jau buvo visai prie laidos. Moska su Ediu rk cigaretes ir lauk. Gal gale pro angarus iriedjo dipas ir pasuko atvir lauk. Jie leidosi per aiktel ir pasiek lktuv kaip tik tuo metu, kai dipas sustojo, apsuks jo kampuot lyg uvies uodeg. Volfas, Ursula ir jos tvas ilipo i dipo. Tvas isyk msi krauti sunkius ryulius. Volfas nusiypsojo draugams plaia, diugia ypsena. - Po imts, kokie js aunuoliai, kad atjote mans palydti! - pasak jis, paspaud jiems rankas, tada pristat juos tvui. Ursula jie jau painojo. m suktis propeleriai sukl tok vj, kad beveik nebesigirdjo, kas k sako. Tvas prijo prie pat lktuvo, perbrauk rankomis per jo pilk paviri, paskui m trintis aplink lyg alkanas gyvulys.

TAMSOS ARENA

233

Edis Kazinas juokdamasis paklaus Volfo: - Gal jis ruoiasi skristi zuikiu? Volfas nusikvatojo ir atsak: - J i s netilpt ir Karalien Elbiet". Ursula nesuprato. Ji atidiai priirjo, kol lktuv pakrov j baga, paskui sikibo Volfui parank. Volfas dar syk padav rank Moskai su Ediu ir tar: - Na, iki, vaikinai! Tikrai buvo malonu su jumis dirbti. Kai atsidursit Valstijose, susiraskit mane. Edi, tu turi mano adres. - Aiku, - altai atsak Edis. Volfas pavelg Moskai akis ir tar: - Skms, Valteri! Gaila, kad tas reikalas neideg, bet dabar man atrodo, kad tu, ko gero, buvai teisus. Moska ypteljs pasak: Skms, Volfai. Volfas padvejojs pridr: - Dar vienas patarimas. Neusibk ia per ilgai, Valteri. Pasistenk kuo greiiau grti Valstijas. Daugiau nieko negaliu pasakyti. Moska vl nusiypsojo ir tar: - Ai, Volfai, pasistengsiu. Pro lktuvo priek krypuodamas ilindo tvas. Iskts rankas, jis pripuol prie Volfo: - Volfgangai, Volfgangai, - jausmingai pratrko jis, - tu juk neumiri mans, Volfgangai? Jis kone verk. Volfas papleknojo jam per pet, ir storulis senis iupo j glb. - Tu man kaip snus, - pareik jis. - A tavs pasigesiu! Moska aikiai mat, kad Volfui tai mirtinai griso ir jis nekantrauja greiiau skristi. Tvas apkabino Ursul ir pratrko raudoti. - Ursula, dukrele, mano maoji dukrele, a tave vien teturiu, tu gi nepamiri savo senuko tvelio, nepaliksi jo vieno itam baisiam krate, k? Mano Ursulle, tu juk taip nepadarysi? Dukt pabuiavo j ir m patyliukais raminti:

234

MARIO

PUZO

- Tti, neimk taip ird, kai tik a sutvarkysiu popierius, tu irgi pas mus atvaiuosi. Nesigraudink taip! Volfo veide mkteljo kandi ypsenl. Jis paliet Ursulos pet ir vokikai tar: - Mums laikas. Senasis storulis sustugo: - Ursula, Ursula! Bet dabar jau mergin apm su kalts jausmu sumis pyktis, kad jis taip sielvartauja dl jos laims. Ji isivadavo i tvo glbio ir ubgo trapu lktuv. Volfas pam sen u rankos. - J s j nulidinot. Paklausykit, a paadu: js ivyksit i ia. Senatv nugyvensit Amerikoje kartu su dukra ir ankais. tai jums mano ranka. Senis linkteljo galv. - Koks tu geras, Volfgangai, koks tu geras! Volfas kiek sumis atsisveikindamas mosteljo Ediui ir Moskai, tada greitai ulipo trapu lktuv. Viename lange pasirod Ursulos veidas. Pro purvu aptakyt stikl ji siunt tvui sudie". Sis vl prapliupo raudoti ir m mosuoti jai didiule balta nosine. Vl sugaud varikliai. Darbininkai nustm nuo lktuvo trap. Didiulis sidabrinis lktuvas pajudjo, rydamas po savim pakilimo tak. Jis i lto, sunkiai pasisuko, paskui m riedti vis greiiau ir greiiau, kol nenoromis, tarsi veikdamas kakoki prieik jg, atsipl nuo ems ir pakilo tams rudens dang. Moska sek lktuv akimis, kol is dingo. Tada igirdo Ed sakant: - Misija baigta, ir puikusis darbuotojas ivyksta i Europos. Jo balse girdjosi tik vos juntamas kartlis. Jie trise stovjo tyldami ir velg dang, o j eliai susiliejo vien didiul, ilg el, kai saul, prie prasmegdama u horizonto, trumpam dirsteljo pro rudenik debes ply. Moska pavelg storul sen, kuris niekad nebematys savo dukters ir niekur i ia neivyks. Didiulis msingas senio veidas buku

TAMSOS ARENA

235

vilgsniu spoksojo tui dang, tarsi iekodamas ten kokios nors vilties ar paado. Paskui maos, siauros akuts susmigo Mosk, ir kupinu neapykantos bei nevilties balsu senis itar: Ak, draugai mano, jis mus paliko.

Moska pamirk gabal drobs dubenyje su kartu vandeniu, igr j ir pridjo garuojant audekl Helai prie skruosto. Ji guljo ant sofos ir verk i skausmo. andas taip itino, kad perkreip nos ir burn, o kairs akies beveik nebesimat. Sofos kojgalyje stoviniame fotelyje sdjo frau Saunders, ji laik glbyje vaik ir gird j i buteliuko su iulptuku. Keisdamas kompresus Moska velniai ramino Hel: Dsim juos dar por dien ir viskas susitvarkys, tik gulk dabar ramiai. Jie taip sdjo jau vis popiet, ir patinimas truput atslgo. Kdikis frau Saunders glbyje pravirko, ir Hela atsisdo jo paimti. Ji nustm kompres al ir tar Moskai: - Nebegaliu daugiau. Ji pam vaik i frau Saunders, sveikja veido puse prisiglaud prie jo galvyts ir m velniai niniuoti: -Vargas mano vaikelis, mama negali tavs, mao, priirti... Paskui virpaniomis rankomis mgino pakeisti lapius vystyklus, ir frau Saunders puol jai padti. Moska irjo jas. Mat, kad n akimirk nesiliaujantis skausmas ir visos savaits nemigo naktys iiulp Helos jgas. Vokiei ligonins gydytojai pareik, kad jos atvejis nra toks rimtas, kad jie galt irayti penicilino. Moskai liko vienintel viltis: kad Jergenas inakt iki vidurnakio gaus jam vaist. Pereitas dvi naktis Jergenas j nuvyl. Hela baig rengti vaik, ir Moska mayl pam i jos. Jis velniai suspaud kdik glbyje, ir Hela, vl atsigulusi ant sofos, paband jam nusiypsoti. Jis pastebjo, kad i skausmo jai akis vl upldo aaros, ir ji nusigr nuo jo. Jis igirdo, kaip ji tyliai nesusivaldydama kkioja.

236

MARIO

PUZO

Moska kent tai, kol galjo, paskui paguld kdik atgal veiml. - Einu pairsiu, gal kartais Jergenas gavo vaist, - pasak jis. Iki vidurnakio dar buvo toli, bet velniai nemat! Gal jam pavyks rasti Jergen namie. Greit atuonios, vokieiams - vakariens metas. Jis pasilenk pabuiuoti Helos, ir ji itiesusi rank paglost jam veid. - Griu, kai tik galsiu. Kunigaiki alja buvo sukaustyta pirmojo iemos altuko. Tamsoje jis girdjo, kaip ea paeme nukrit lapai, kol vjas nunea juos ir palaidoja miesto griuvsiuose. Moska oko tramvaj ir pavaiavo ligi banyios, kur gyveno Jergenas. onines duris rado atdaras ir ubgo laiptais varpin. Atsistojs ant laiptelio prieais sienoje ikirstas duris, jis smarkiai pabeld. Lukteljo, taiau niekas neatsiliep, u dur nesigirdjo jokio garso. Jis m belsti vairiausiais bdais, vildamasis, kad netyia pataikys sutart Jergeno signal ir mergait atidarys duris. Tada galt j iklausinti. Kakodl nemgino jos paaukti. Kur laik dar palauk, tada u dur igirdo keist gyvulik inktim - vienod ir spig gars. Suprato, kad mergait u dur verkia i baims ir tikrai neatidarys. Jis nulipo laiptais emyn, ijo i banyios ir m laukti Jergeno. Laukti teko ilgai. Vjas darsi vis varbesnis, naktis dar tamsesn, medi akos ir krintantys lapai lamjo ir niokt vis garsiau. Moska stovjo, lauk, ir pamau j m vis stipresn iurpios nelaims nuojauta. Mgino likti kur buvs, bet staiga pasijuto beeins Kunigaiki alja tolyn nuo banyios. Kai tik pasitrauk i ten ir pajjo kelet minui, baim atlgo. Tada jis pagalvojo, kad vl turs bejgikai stebti aaras ir skausm, kurie laukia jo namie, ir sustojo. J upldo visa pereitos savaits tampa, nemalonumai ir paeminimai: daktaro Edloko atsisakymas padti, adjutanto pamokslai, vokiei ligonins gydytoj abejingumas ir visikas jo negaljimas kaip nors jiems pasiprieinti. Pajuto, kad btinai nori igerti, tris ar keturis stiklus. Tas noras buvo toks stiprus, kad jis pats nustebo. Jam niekada

TAMSOS ARENA

237

nereikjo svaigal. Taiau dabar jis nedelsdamas apsisuko ir patrauk gatve, vedania Karinink klub. Akimirk nuvr gda, kad neina namo. Klube buvo ramu. Prie baro sdjo keletas karinink, bet nebuvo nei muzikos, nei oki, sukinjosi tik keletas moter. Moska greitai susipyl tris taureles viskio. Poveikis buvo stebuklingas. tampa ir baim staiga dingo, ir jis pamat visk, kaip yra i tikrj: kad Helai viso labo tik skauda dant, o mons, kurie atrod es baisiausi prieai, paprasiausiai vykdo kit primestas taisykles. Vienas i karinink prie baro pasak jam: - Js draugas Edis loia viruje. Moska linkteljo, o kitas karininkas isivieps pridr: - Ten yra ir kitas js biiulis, adjutantas. Jis venia paauktinim majorus. - O, tai turiu igerti ta proga! - kteljo Moska, ir visi nusijuok. Moska atsisagst vark, prisideg cigar ir igr dar kelias taureles. Suilo ir pasijuto tikras, kad viskas bus gerai. Po velni, juk tai tik kiauras dantis, be to, jis ino, kad Hela labai jautri skausmui! Tiesiog kvaila, kad ji, tokia drsi, visai nesugeba pakelti skausmo - pagalvojo jis. Kai skauda, ji darosi tikra bail. Ne, ne bail! Staiga jis supyko ant savs, kad drso pavartoti tok od, galvodamas apie Hel. Bet jos akys tikrai lapioje vietoje. Dalis tos malonios ilumos isisklaid. Jis pastebjo vidinje atsegto varko kienje balt brknel ir prisimin, kad prie kelias dienas Hela para pirmj laik jo motinai, o jis pamiro j isisti. Jo motina buvo praiusi parayti ir atsisti vaiko nuotrauk. Moska ijo i baro ir met laik pato dut hole. Kur laik pastovjo dvejodamas: kakokia nuojauta spjo j neiti vir, bet j ugo viskio garai. Jis ulipo laiptais loimo kambar. Edis stovjo prie stalo kampo, rankoje laikydamas pluotel vieno dolerio verts popierini. Prieais j Moska pamat adjutant, kuris atrod kakoks keistas. Atviras jo veidas buvo rauds, perkreiptas ir kakoks klastingas. Moska nustro. O Dieve, juk vyrukas nusitas! Akimirk Moska pajuto nor apsisukti ir

238

MARIO PUZO

ieiti. Taiau smalsumas nugaljo, ir jis prijo prie loimo stalo. Pairsim, gal tas unsnukis bent prisigrs darosi panaus mog, - pagalvojo jis. Edis paklaus: - Kaip tavo mergyt? - Gerai, - atsak Moska. Laiptais kambar ulipo padavjas, neinas padklu su grimais. Loimas vos josi - beveik aidimas, o ne tikras azartas. Bet Moskai vakar tai patiko. Jis stat nedideles sumas ir protarpiais nekuiavosi su Ediu. Adjutantas vienintelis lo su kariu ir visaip mgino sugundyti kitus statyti daugiau. Kai atjo jo eil, jis met ant stalo trisdeimt doleri. Tik deimt i j buvo padengta. Jis visokiais bdais sil laintis, bet kiti lojai atkakliai nepasidav ir toliau stat tik po vien ar penkis dolerius. Moska pasijuto truputl kaltas. Pagalvojo: Reikt eiti namo ir pairti, kaip laikosi Hela, o tada nueiti pas Jergen." Taiau po valandos klub udarys nakiai. Jis nusprend pasilikti. Adjutantas, bet kuria kaina trokdamas atri poji ir jau neteks vilties ijudinti loim, kreipsi Mosk: - Girdjau, js atsivedt savo froilen baz, kad gydytojas nemokamai j apirt. Maniau, kad turit daugiau proto, Valteri! - Jis pirmkart pavadino Mosk vardu. Vienas karininkas kteljo: - Dl Dievo meils, apsiraminkit, pamirkit reikalus bent klube! Ir t akimirk Moska suprato, kodl jis pasiliko, kodl i viso atjo klub. Jis band prisiversti ieiti, band pasitraukti alin nuo aliojo stalo. Taiau j upldo iaurus pasitenkinimas, uvalds siel ir mintis. Visi prajusios savaits paeminimai ir pralaimjimai nuodijo jam krauj ir smegen lsteles. Jis galvojo: Na, palauk tu, kals vaike, palauk, palauk!" Taiau atsak nerpestingai: - Na, pamaniau, kad daktaras gals padti. Jo odiai nuskambjo truputl nervingai. Jei jau rijo ml vis savait, tai ir dar truputis nepakenks.

TAMSOS ARENA

239

- Ten, kur a tvarkau reikalus, tokie dalykai nesidaro, pareik adjutantas. - O jei darosi, ir a isiaikinu, tai kas nors paprastai gauna sdyn. O a paprastai isiaikinu. - Tai ne dl to, kad biau suskis, - rimtu tonu toliau aikino adjutantas, - tiesiog a tikiu siningumu. Jei jis bt puols gydyti js froilen, tai ir visi eiliniai imt vediotis savo mergas baz injekcij. To negalima leisti. Atviras adjutanto veidas nuvito laimingo vaikzo ypsena. Jis pakl prie lp stikl ir gerokai patrauk i jo. Moska sispitrjs irjo kauliukus, alia mediaga apdengt stal. Edis kak sak, bet jis negaljo iskirti odi. Sukaups jgas jis pakl galv ir tyliai tar: - Statau du dolerius. Adjutantas padjo stikl ant palangs sau u nugaros ir svied ant stalo deimties doleri banknot. - Imu! - pareik jis. Moska pakl banknot ir svied j atgal adjutantui. - Nekikit jo man. Tai buvo pasakyta altai ir ugauliai. Vienas karininkas numet ant stalo kelis dolerius, ir Moska m kratyti kauliukus. - Kaip js jaudinats dl tos savo froilen! kteljo adjutantas. Jis buvo puikiai nusiteiks ir nepajuto aplinkui besitven kianios tampos. - Gal js kartais manot, kad visos froilen sla i tyros meils bjauriems js snukiams? Jei bt mano valia, neleisiau nei vienam i js, mulkiai, j vesti! Moska imet kauliukus ant stalo ir kone abejingai, atsainiai paklaus: - Ar dl to ir mano popierius nuslpei, gyvate? Adjutantas linksmai nusiypsojo. - Esu priverstas tai paneigti ir klausiu, i kur gavote toki informacij? Jis itar iuos odius altai ir oficialiai, truput grsmingai, kaip komand. Moska pam kauliukus. Nieko nebegalvojo, niekuo nesirpino. Tik lauk, kol adjutantas eis pro al.

240

MARIO

PUZO

- I kur gavote toki informacij? - pakartojo klausim adjutantas. Jo malonus veidas surimtjo, atgavo prastin jaunatviko grietumo iraik. I kur gavote toki informacij? dar syk paklaus jis. Moska pakrat kauliukus ir nerpestingai juos imet. Paskui drb adjutantui: - Kvaily, suski tu, eik geriau bo gsdinti! Dabar siterp Edis Kazinas: - Tai a jam pasakiau. Papasakosiu ir pulkininkui, jei j tai sudomins! Kad js laikt popierius dvi savaites staliuje, kol isiuntt juos Frankfurt! Paskui atsisuko Mosk: - Uteks, Valteri, einam i ia! Adjutantas buvo anapus stalo, jam u nugaros - siena ir langas. Moska norjo, kad jis i ten ilst, prasispraust pro stalo kamp. Jis greitai kai k sumet ir paklaus: - Tai negi leisim itam ikniui ineti sveik kail? Akimirksn adjutantas nesuvok, kad jam grasinama. Paskui piktai suriko: - O k gi jau js padarysit?! - ir band apeiti stal. Moska lukteljo, kol jis strigs u stalo kampo, o tada usimojs i vis jg trenk onu atsukt veid. Kumtis nuslydo adjutanto skruostikauliu ir smilkiniu jo nesueisdamas, tik partrenkdamas ant ems. Moska kaip pals m spardyti po stalu. Jaut, kad koja atsitrenk kaul. Paskui vienas karininkas ir Edis nutemp j al. Kiti pakl gerokai sudauyt adjutant. Moska nuolankiai leidosi karininko ir Edio stumiamas prie dur, bet staiga apsisuko ir keliais uoliais perlk per kambar. sibgjs jis i vis jg vo adjutantui on ir jie abu nusirito ant grind. Adjutantas suvieg i skausmo. Visi kiti, pamat paklaikus Moskos veid ir tai, kaip jis puol beginkl, kur laik tarsi sustingo i siaubo. Paskui trejetas karinink vertsi ant Moskos, kuris buvo sukis pirtus adjutantui aus ir mgino perplti veid pusiau. Vienas kaip reikiant tvojo kumiu Moskai smilkin, o paskui jie nutemp j laiptais emyn ir igrdo i klubo. Nebuvo jokios prasms u tai keryti, ir Edis jiems padjo. Nuo varbaus nakties oro Moska kiek prasiblaiv.

TAMSOS ARENA

241

Jiedu su Ediu liko vieni, - Paskutinis tavo antpuolis visk sugadino, - pareik Edis. Negi, po velni, tau neuteko? Moska suburbjo: - Norjau umuti t unsnuk, tai kas! Dabar, kai tampa jau atslgo, jam palusiai drebjo rankos, jis nepajg prisidegti cigarets, kn imu altas prakaitas. Po imts, bandydamas suvaldyti rankas galvojo jis, - ko gi taip jaudintis dl eilini mutyni! Jiedu drauge stovjo tamsioje gatvje. - Pabandysiu kaip nors visk uglaistyti, - pasak Edis. - Bet su armija tau baigta. Aiku? Nieko nelaukdamas varyk rytoj Frankfurt ir pasistenk gauti tuos vedyb popierius. A tave ia pridengsiu. Tie popieriai dabar svarbiausia. Moska kur laik pagalvojo. - Taip, turbt. Ai, Edi. Jis kakodl nevikriai sugrieb Edio rank ir m j kratyti. inojo, kad Edis tikrai pasistengs jam padti. - Eisi dabar namo? - paklaus Edis. - Ne, - atsak Moska. - Turiu nueiti pas Jergen. - Jis apsisuko ir eng alin, paskui per pet kteljo Ediui: - Paskambinsiu tau i Frankfurto!

altas rudens mnulis viet jam keli iki banyios. Jis ubgo laiptais auktyn, bet dar nespjus pasibelsti Jergenas atidar duris. - Tik nekelkit triukmo, - papra Jergenas, k tik iaip taip umigdiau dukter. Jie sujo kambar. Anapus medins pertvaros girdjosi sunkus vaiko kvpavimas. Moskai jis pasirod keistai trksmingas. Jergenas buvo baisiai piktas, tiesiog siuts. - Ar tai js buvot ia pirma atjs ir beldt duris? - paklaus Jergenas. - Ne, - pamelavo Moska, bet udels atsakyti dal sekunds, ir Jergenas suprato.

242

MARIO

PUZO

- Turiu jums vaistus, tar Jergenas. irdyje jis digavo, kad Moska igsdino jo mergait ir dabar jis siuts turjo pakankamai drsos padaryti tai, k privaljo padaryti. - Gavau penicilino ampuli ir kodeino tablei, bet viskas baisiai daug kainuoja. - Jis isitrauk i kiens nedidel kartonin dut, atidar j ir parod Moskai keturias tamsiai rudas ampules ir keturkamp del dideli, raudon kodeino tablei. Netgi dabar jautsi turs pasakyti Moskai, kad penicilinas kainavo kur kas pigiau nei paprastai juodojoje rinkoje, todl gali bti pasens, ir paimti u vaistus nebrangiai. Bet t dvejons akimirk jo dukters kvpavimas sutrkiojs nutilo, ir kambaryje stojo mirtina tyla. Jergenas pastebjo, kad Moska pavelg medins pertvaros pusn, bet nei vienam i j nespjus pajudti, kvpavimas vl pasigirdo - ritmingas ir sunkus mieganio vaiko kvpavimas. Jergenas lengviau atsikvp. - Kainuos penkiasdeimt cigarei pakeli. Juodos vytinios Moskos akys smigo j, ir Jergenas pajuto, kad Moska mato j kiaurai. - Gerai, - atsak Moska. - Man nesvarbu, kiek mokti. Ar vaistai tikrai geri? Jergenas tik akimirk udels atsakyti, bet per t laik jo galvoje praskriejo daugyb mini. Jam reikjo sukaupti kiek galima daugiau cigarei. Tuomet greitai prasuks vien stamb bizn ir po mnesio gals dingti i Vokietijos. O Helai gal net nereikia to penicilino: suinoj, kad merginos draugas amerikietis, Brmeno daktarai visada pareikalauja penicilino, nordami dal pasilikti sau. Jergenas vl pagalvojo apie dukter - ji svarbiau u visk. - Galit bti tikras. A garantuoju, - atsak Jergenas. - Gavau juos i patikimo mogaus. - Jis priglaud rank prie krtins. A u tai atsakau. - Gerai, - atsak Moska. - Dabar klausykit. Turiu dvideimt pakeli, gal sukraptysiu dar iek tiek. O jei ne, sumoksiu jums po penkis dolerius u dut popieriniais arba American Express" ekiais. Sutinkat?

TAMSOS ARENA

243

Jis inojo, kad silo ger kain, o Jergenas tiesiog plikauja, taiau j dar tebeslg susidrimas su adjutantu. Jautsi be galo pavargs, prislgtas ir vienias. irdies gilumoje buvo pasirengs nusilenkti tam maiukui vokieiui ir maldauti pasigailjimo. Jergenas tai pajuto ir suljo. - A turiu sumokti cigaretmis, - pareik jis. - Todl ir i js noriu cigarei. Mergait u pertvaros sudejavo per miegus. Moska prisimin, kaip Hela inkia i skausmo. Jis jau seniai turjo grti pas j. Jis pamgino dar syk: - Man btinai reikia vaist dar inakt. Jergenas atov: - A irgi inakt turiu gauti cigaretes. syk jo balse pasigirdo nesmoninga piktdiugiko triumfo gaidel. Jis ir pats nejaut, kad itaip kalba, net netar, kad visuomet nekent ito amerikieio. Moska prisivert ugniauti visus jausmus ir nieko nedaryti. Jam buvo gda ir baisu, kas jo laukia dl t mutyni klube. Turjo bti atsargus ir nesuklysti. Jis ramiai, be jokio pykio ar grasinim pam dut, sikio j varko kien ir mandagiai, maloniai tar: - Eime su manim, a tuoj pat atiduosiu jums tuos dvideimt pakeli ir pinigus. Per kelet dien pamginsiu gauti likusias cigaretes, o tada grinsit man pinigus. Jergenas suprato, kad nesulaikys Moskos, ir is isine vaistus. Akimirksn j apm baim ir silpnumas. Jis nebuvo bailys, bet visuomet isigsdavo pagalvojs, kad jo dukt gali likti viena iame nuniokotame krate. Ujs u pertvaros, jis apkam miegani mergait, paskui pro duris kitoje pertvaroje nujo pasiimti palto ir skrybls. Ligi pat Moskos nam jiedu nepratar n odio. Moska paliko Jergen laukti umokesio, kol jis paduos Helai kodeino tablet. Ji nemiegojo, ir tamsoje Moska mat boluojant jos itinus and. - Kaip tu? - velniai paklaus jis. Kalbjo beveik panibdomis, kad nepaadint veimlyje mieganio vaiko.

244

NeReaLus

Ji sunibdjo: - Baisiai skauda. - ita tablet apmalins skausm. Jis padav jai didiul, raudon kodeino tablet. Hela pastumdama pirtu sigrdo j burn ir ugr vandeniu i stiklins, kuri Moska pakl jai prie lp. - A tuoj pat griu, pasak jis. Jis kaip pakliuvo surio ryul cigarei pakelius. Nunes prie dur, padav juos Jergenui, paskui isitrauk i pinigins pluot American Express" eki, pasira juos ir sukio tuos plonyius ydrus popierlius Jergenui kien. I mandagumo ir iokio tokio gailesio paklaus: - Ar netursit nemalonum dl komendanto valandos? Gal palydti jus namo? - Ne, a turiu leidim, - atsak Jergenas. Paskui, jausdamas po paastimi cigarei ryul, jis pralinksmjo ir nusijuoks pridr: - Esu tikras biznierius! Moska ileido j, urakino duris ir gro miegamj. Hela vis tiek nemiegojo. Jis su visais drabuiais atsigul greta jos. Papasakojo jai, kas atsitiko klube, ir pasak, kad rytoj turi vaiuoti Frankfurt. - Gausiu tuos popierius ir po mnesio galsim dingti i ia, ssim lktuv ir - Valstijas, - sunibdjo jai aus. Jis pasakojo jai apie savo motin ir Alf, kaip jie apsidiaugs j pamat. Stengsi, kad visa tai skambt kaip tikras, savaime suprantamas ir paprastas dalykas. Jis jaut, kad Hela pamau suilo, j pradjo imti miegas. Staiga ji papra: - Duok man dar vien tablet. Jis atsikl, padav tablet ir vl priglaud jai prie lp stiklin su vandeniu. Paskui, kol ji dar neumigo, jis pasak,_jog gavo penicilino, ir liep jai rytoj nueiti pas daktar, kad suleist. - A kiekvien vakar skambinsiu tau i Frankfurto, - paadjo jis. - Netruksiu n trij dien. Kai ji umigo taip giliai, kad beveik n nekvpavo, jis atsisdo ant kds prie lango ir, irdamas viesios rudens mnesienos

TAMSOS ARENA

245

nuertus miesto griuvsius, surk kelet cigarei. Paskui usideg virtuvje vies ir susikrov mlynj sportin krep kelet daikt, kuri galjo prireikti kelionje. Isivir kelis kiauinius ir arbatos: tikjosi, kad pavalgs kaip nors umigs. Tada vl atsigul greta Helos ir m laukti, kol pravis.

21
P R O S U N K nusikamavusio mogaus snaudul ir kodeino rk Hela igirdo irzliai verkiant ialkus vaik. Miegai ilakst, ji pajuto malon rpest: inojo, kaip lengvai gali nuraminti kdik. Dar kiek pasiklausiusi ilipo i lovos ir nujo paildyti buteliuko. Jautsi labai silpna, nors paskutines por nakt miegojo gerai. Suveik nuolat vartojamas kodeinas, ir skausmas burnoje bei galvoje apmalo. Ji kilsteljo rank ir isigando, kad pirtai taip greit paliet skruost. Belaukdama, kol pails pienas kdikiui, ji pam dar vien kodeino tablet ir pirtu pastumdama sigrdo gerkl. Jau buvo sunku nuryti seiles. Paskui ji atne vaikui buteliuk, ir kambaryje stojo tyla. Ji jautsi labai pavargusi ir vl isities ant lovos. Kituose kambariuose girdjo darbuojantis frau Saunders: ji tvark abu savo kambarius ir bendr j svetain. Su frau Saunders mums tiesiog nuskilo, - pagalvojo Hela. Ir Valteriui ji patinka. Hela taip tikjosi, kad jis gr su vedyb popieriais ir jie gals ivaiuoti i Vokietijos. Ji dabar nuolat baiminosi, labiausiai - dl vaiko. Juk jei maylis susirgt, jie negalt gauti amerikietik vaist. O pirkti vaikui vaistus juodojoje rinkoje - pernelyg pavojinga. Pasijutusi truputl stipresn, Hela atsikl i lovos ir susitvark abu savo kambarius. Tada nujo svetain. Frau Saunders jau sdjo prie geleins virykls ir gr kav. Helos irgi lauk pripiltas puodelis.

TAMSOS ARENA

247

- Kada grta tavo vyras? - paklaus frau Saunders. - Ar ne ryt jis turjo parvykti? - Jam teks utrukti dar kelias dienas, - atsak Hela. - Kai vakar paskambins, tikriausiai jau turs ger naujien. inot, su tais dokumentais... - Ar tu sakei jam, kad penicilinas pasens? - paklaus frau Saunders. Hela papurt galv. - A maniau, kad tas Jergenas tikrai js draugas, - pasak frau Saunders. - Kaip jis galjo padaryti tok dalyk? - Man regis, ia ne jo kalt, - tar Hela. - Gydytojas man sak, kad t vaist nebegalima vartoti, nes jie buvo netinkamai laikomi. Bet ten tikrai penicilinas. I kur Jergenas galjo inoti? - Turjo inoti, atov frau Saunders ir piktai pridr: Menkas bus jo udarbis, kai Herr Moska nueis jo aplankyti! Kitame kambaryje pravirko vaikas, ir Hela nujo jo atneti. Frau Saunders papra: - Duokit j man palaikyti. Hela padav jai vaik ir ijo saus vystykl. Kai ji gro kambar neina variomis drobelmis, frau Saunders pasisil: - Leisk, a j pervystysiu. Tai buvo j prastas rytinis ritualas. Hela pam tui metalin kibir, stovint greta virykls, ir tar: - Einu atneiu briket. - Tu dar per silpna! - paprietaravo frau Saunders. Bet ji aid su vaiku ir pasak tai beveik nesmoningai. varbus ryto oras alsavo rudeniu, mirtanti vasara nur medius ir nukritusius lapus tamsiai ruda ir liepsnos raudonumo spalva. Helos uosl pasiek i kakur sklindantis sodrus, rgtokas nukritusi obuoli kvapas; nuo sodais apsodint kalv dvelk gaivi rudens lietaus nuplautos Vzerio ups vsa. Kitoje Kunigaiki aljos pusje, po mediais, Hela pamat jaun, daili mergin, aidiani su ketvertu vaik: jie spard auktas lyg sniego snys rud pribirusi lap krvas. Paskui Helai pasidar labai alta, ir ji gro vid.

248

MARIO

PUZO

Ji nulipo laiptais rs ir atrakino vielinio tinklo duris, vedanias jai priklausani podlio dal. Tada prisikrov kibir pailg anglies briket. Paband pakelti kibir ir nustebusi pamat, kad nepajgia. Pamgino dar syk, sutelkusi visas jgas. Visikai nusikamavo ir pajuto, kad tuoj apalps. Akimirk ji isigando. Pastovjo, sikibusi vielas, ir silpnumas prajo. Tada pam tris briketus ir, sumusi prijuosts kampus, sudjo juos sau sterbl. Laisvja ranka utrenk vielini dur spyn ir m lipti laiptais. Likus kelioms paskutinms pakopoms, jos kojos nebeklaus. Kur laik ji stovjo apstulbusi ir neinodama, k daryti. Kn persmelk stingdantis altis. Kakas joje trko, ir skausmas lyg geleiniu virbu vr smegenis. Ji nebegirdjo, kaip anglys islydo jai i prijuosts ir pabiro ant laipt. Su siaubu pajuto, jog krinta, ir lyg per rk ivydo vir turkl palinkusios frau Saunders veid - glbyje ji laik vaik. Hela mat juos nerykiai, bet labai arti. Ji ities juos tankas ir sukliko, o tada m kristi - tolyn nuo persigandusios frau Saunders veido, tolyn nuo balto suvystyto kdikio; klykdama ji krito tolyn nuo savo paios riksmo, kurio jau nebegirdjo.

22
E D I S K A Z I N A S ingsniais pirmyn atgal matavo Civilin kadr skyri. Ing kakam kitame laido gale kantriai rodinjo, kad ji btinai turi gauti informacij. Paskui j sujungdavo su kuo nors kitu, ir ji vl praddavo aikinti i naujo. Ji pamojo Ediui prieiti prie telefono. - Klausau, - pams ragel pasak jis. Pasigirdo valdingas vyrikio, puikiai kalbanio anglikai, balsas: - Man labai gaila, bet informacijos telefonu mes neteikiame. Edis suprato, kad su ituo mogum ginytis beviltika. Jis gerai inojo tok ton. Taip kalba savim pasitikintis valdininkas, n per nago juodym nenusiengiantis sakymams ir taisyklms, viepataujantiems jo maame, bet gerai sustyguotame pasaullyje. Edis tar: - Pasakykit man tik vien dalyk. js ligonin paguld moter, o jos vyras ar meiluis, kaip norit, iuo metu yra Frankfurte. Tai tai: ar jos bkl tokia rimta, kad turiau liepti jam grti nedelsiant? Valdingasis balsas atsak: - Patariau jums taip ir padaryti. Edis Kazinas pridr: - Jis ivyks svarbiais reikalais ir gali grti tik jeigu padtis labai rimta. Kur laik buvo tylu. Staiga valdingasis balsas tar labai velniai: - Mano manymu, js turite praneti jam, kad grt.

250

MARIO

PUZO

Edis padjo ragel. Pamat, kad Ing ipltusi akis iri j. Tar jai: - Duok man vari stiklin. Kai ji ijo, jis pakl ragel ir papra armijos operatoriaus sujungti j su Frankfurtu. Jis tebelauk, kai Ing atne stiklin. Jis padav jai palaikyti ragel, o pats sumai sau stipr kokteil i butelio dino ir ant stalo stovjusios greipfrut suli skardins. Paskui vl pam ragel. Kai pagaliau j sujung su Frankfurtu, jis papra tabo adjutant skyriaus. Gavo pasinekti su trim karininkais, kol suinojo, kad Moska ten buvo vakar, o dabar jis tikriausiai juridiniame skyriuje. Jis paskambino juridin skyri, ir ten pasak, kad Moska prie valand ijo. Jie neturjo supratimo, kur jis dabar galt bti. Edis padjo ragel ir baig gerti kokteil. Paskui pasidar sau dar vien ir vl pam ragel. Jis kur laik pagalvojo, tada, kai j sujung su Frankfurtu, papra praneim centro I. G. Farben" pastate. Atsiliep serantas, ir Edis trumpai paaikino jam, koks reikalas: kad jis btinai turi surasti Mosk ir papra perduoti per garsiakalbius, kad Moska prieit prie telefono. Serantas papra palaukti. Paskui gro pasakyti, kad praneimas tuoj bus paskelbtas ir kad Edis turi palaukti. Edis lauk ilgai. Baig gerti ir antr kokteil. Staiga ragelyje pasigirdo Moskos balsas: - Alio, kas ia?! Jis buvo tik nustebs, taiau ramus. Kur laik Edis nepajg prabilti. Paskui tar: - Valteri, ia Edis. Kaip tau sekasi? Moska atsak: - Dar neinau, kol kas jie vaiko mane i vieno kabineto kit. O k, ar kas atsitiko? Edis atsikrenkt, paband kalbti abejingai: - Man regis, tau teks mesti t reikal, Valteri. Tavo eiminink pasak Majer, kad Hel nuve ligonin. Majer prane man baz, o a paskambinau ligonin. Telefonu jie informacijos neteikia, bet atrodo, kad reikalas rimtas.

TAMSOS ARENA

251

Po kiek laiko aname gale vl pasigirdo Moskos balsas - jis kalbjo usikirsdamas, tarsi iekodamas odi: - Ar tu tikrai daugiau nieko neinai? - Prisiekiu Viepaiu, - atsak Edis. - Bet geriau sugrk. Stojo dar ilgesn pauz. Paskui Moska tar: - Pamginsiu spti naktin etos valandos traukin. Lauk mans stoty, Edi. Man atrodo, jis atvaiuoja Brmen apie ketvirt ryto. - Gerai, - atsak Edis. O dabar tuoj pat vaiuoju ligonin. Tinka? - Tinka. Ai, Edi. Kitame laido gale pasigirdo trakteljimas, ir Edis Kazinas padjo ragel. Jis dar syk greitai sipyl igerti ir tar Ingei: - iandien daugiau negriu. Jis susidjo portfel praimt butel dino ir sultis ir ijo i bazs.

Kai Moska ilipo i Frankfurto traukinio, Brmenas dar skendjo tamsoje. Dar nebuvo n ketvirtos ryto. Keturkampje aiktje prieais stot vos irimas dlavo laukiantis gelsvai alias kariuomens autobusas. Aikt apviet vos kelios blausios lempos, silpni j spinduliai maais viesiais brkneliais nur aikts kampus ir tolyn nuo stoties vedanias gatves. Moska vilgteljo laukiamj sal, taiau Edio Kazino nesimat. Jis pasidair gatvje, bet laukianio dipo nebuvo. Moska koki minut padvejojo, paskui patrauk tramvajaus bgiais per vachhauzo Kariuomens gatv, pasuko ilg, vingiuot Kunigaiki alj, n nejausdamas, kad neasi ir mlynj sportin krep, tik stengsi atsargiai statyti kojas, eidamas per pamkliko miesto griuvsius. Paskui jis niekaip negals suprasti, kodl i karto njo ligonin. Artindamasis prie savo nam, pamat miesto tamsoje vieni iburl ir isyk suprato, kad tai jo buto langas. Pasuko

252

MARIO PUZO

vyruot takel prie nam. Bgdamas laiptais auktyn, igirdo verkiant vaik. Jis atidar svetains duris. Ant sofos veidu j sdjo frau Saunders ir stumd kilimu pirmyn atgal kdikio veiml. Vaikas verk vienodai ir beviltikai, tarsi niekas negalt jo nuraminti ar padti. Moska pastebjo, kad frau Saunders veidas iblyks ir sitemps i nuovargio, o paprastai tokie glotns, tvarkingai suukuoti plaukai dabar buvo isipeioj ir isidraik apie galv. Jis sustojo tarpduryje laukdamas, k ji pasakys, bet paskui suprato, kad ji tokia isigandusi, jog nestengia prabilti. Jis paklaus: - Kaip ji? - Ji ligoninje, - atsak frau Saunders. - inau. Kaip ji? Frau Saunders nieko neatsak. Ji liovsi stumdyti veiml ir usideng rankomis veid. Vaikas pravirko garsiau. Frau Saunders m visu knu sibuoti pirmyn atgal. - Ak, kaip ji klyk, - sudejavo ji, - ak, kaip baisiai ji klyk! Moska lauk. - Ji klykdama nukrito nuo laipt, - pasak frau Saunders ir pratrko raudoti. Tarsi nebegaldama ilgiau slpti skausmo, ji atitrauk nuo veido rankas. Vl m stumdyti veiml. Vaikas nurimo. Frau Saunders pavelg Mosk, kuris vis dar kantriai stovjo tarpduryje. - Jos nebra, ji mir vakar. A js laukiau. Ji pamat, kad Moska ir toliau kantriai stovi ten, tarsi ji nieko nebt pasakiusi, o jis laukt, kada gi ji pagaliau prabils. Jis jautsi keistai atbuks, tarsi koks kietas kiautas nebt praleids nei skausmo, nei viesos. Jis girdjo, kaip frau Saunders pakartojo: - Ji mir vakar... Jis patikjo, bet negaljo suvokti tos tiesos. Ijo i nam ir patrauk tamsiomis gatvmis. Prijs ligonin, pasuko iilgai didiuls geleins tvoros, kol prijo vartus.

TAMSOS ARENA

253

Moska nujo tiesiai administracij. U budinios sesers stalo sdjo vienuol didiuliu baltu gailestingosios sesers gobtuvu. Paskui ant suoliuko pasienyje jis pastebjo Ed Kazin. Edis nerangiai pakilo ir linkteljo vienuolei. i parod Moskai sekti paskui j. Moska nujo paskui baltj gobtuv ilgais tyliais koridoriais. Tyloje girdjosi sunkus miegani ligoni alsavimas. Koridoriaus gale jie apjo kelet juodai apsirengusi moter, kurios klpda mos iki baltumo veit grind plytas. Jie pasuko kit koridori. Vienuol atidar duris ma kambarl, Moska jo paskui j. Ji ingteljo on ir udar duris. Moska eng dar ingsn ir kambario kampe, ant baltos pagalvs ivydo Helos veid. Jos knas ligi pasmakrs buvo udengtas balta paklode. Negaldamas gerai irti, Moska prijo ariau. Jos akys buvo umerktos, patinimas prapuols, tarsi nuodai drauge su gyvybe bt apleid jos kn. Lpos buvo bespalvs, kone baltos. Niekur jokio rausvumo. Veidas buvo visikai lygus, ji atrod jaunesn, nei jis galjo prisiminti; taiau tas veidas buvo visikai tuias, o dubusios umerktos akys dar j pana aklosios. Moska prijo visai arti ir sustojo prie lovos. Jis nemat, kad ant palangs u uuolaidos stovi didiul vaza, pilna balt gli. Jis sumis pavelg Hel: inojo, kad turi susitaikyti su tuo, jog ji mir, taiau neinojo, k daryti, nepajg nei galvoti, nei jausti. Jis gerai painojo smurtin mirt, taiau dabar ivydo kit jos pavidal. Jis pirmsyk mat negyv mog, kur buiavo, kur myljo, liet, ir inodamas, kuo virsta negyvos btybs, pajuto pasilyktjim ir iuo mirusiu knu. Jis ities rank, paliet jos nereges akis, alt veido od, perbrauk per kn dengiani balt paklod. Kakas keistai sutrakjo, ir jis truput atsmauk paklod. Jos knas buvo susuktas stor rud vyniojamj popieri, o po juo ji buvo visikai nuoga. Vienuol Moskai u nugaros sunibdjo: - Dauguma taip nori, jiems drabuiai reikalingi... Jis tvirta ranka utrauk paklod. inojo, kad turi usiaugins pakankamai stor arv, ginant nuo skausmo, ir tikjosi, kad vis

254

MARIO PUZO

t klaiki met prisiminimai dabar j apsaugos. Sumet tik viena: ji turi utektinai drabui pasilaidoti, tiek tai jis gali dl jos padaryti. Staiga jo kraujyje m draskytis tkstantis pabais, gerklje pakilo tulis, kakieno milinika ranka sugniau plakani ird, ir i nutilo, viskas aplink aptemo. Paskui, n pats neinodamas kaip, jis pasijuto bestovs prie dur, koridoriuje, atsirms sien. Vienuol kantriai lauk, kol jis atsigaus. Gal gale Moska jai tar: - A atneiu tinkam drabui. Ar aprengsite j? Vienuol linkteljo. Jis ijo i ligonins ir leidosi eiti. Stengsi laikytis tvoros. Dar nebuvo visai pravit, bet jis suvok, jog pro al vaiuoja tramvajai, gatvmis skuba mons. Komendanto valanda baigsi. Jis suko paias atokiausias gatves, bet vos jose atsidurdavo, tuoj lyg i po emi, i po griuvsi ir i rsi idygdavo mons. Paskui ilindo alta iemos saul, em uliejo blyki viesa. Jis pastebjo, kad jau ijs i miesto, ir patrauk laukais. Buvo labai alta. Moska prisivert sustoti. Dabar jau visk suvok ir n kiek nesistebjo, kad visa tai taip blogai baigsi. Liko tik nuovargis ir neviltis, o dar kakur irdies gilumoje - gdos ir kalts jausmas. Jis prisimin, k turi padaryti. Nuneti ligonin koki nors tamsi suknel, kad Hel bt su kuo palaidoti, ir suorganizuoti laidotuves. Edis jam pads, jis visk sutvarkys. Jis apsigr ir pajuto, kad kak laiko rankoje. Pavelgs emyn pamat, jog vis dar neasi mlynj sportin krep. Jautsi labai pavargs, o kelias lauk dar ilgas, tad jis numet krep sodri lapi ol. Pakls akis, pavelg ledin rytmeio saul ir leidosi atgal miest.

23
N E D I D E L V I L K S T I N ivaiavo pro milinikus juodus geleinius vartus, paliko ligonins teritorij ir pasuko miest. Pilkoje ankstyvo rytmeio viesoje griuvsiai atrod sisup pamklikas rko kapes. Priekyje vaiavo greitosios pagalbos automobilis, jis ve Helos karst. Paskui j i lto sek atviras dipas, kuriame susig nuo alio sdjo Edis ir Moska. U j ant upakalins sdyns vienia kitojo frau Saunders, susisupusi rud kareivik antklod, kuri udeng jos gedulo rbus. Paskui dip riedjo nedidelis opelis su malkomis krenamu varikliu ir dm vamzdiu. Juo vaiavo parapijos, kuriai priklaus frau Saunders, pastorius. Vilkstin stmsi prie mini, plstani miesto centr: vangjo darbinink prisigrd tramvajai, riedjo gelsvai ali kariuomens autobusai; t moni gyvenimo tkm suardydavo tik poilsis, miegas ir sapnai. varbus rudens pabaigos altis, - ankstyvas, nenumatytas ir nelauktas, dl to baisesnis u paios giliausios iemos alt, stingd dipo metal, ledu kaust siel ir kn. Moska pasilenk prie Edio: - Ar tu inai, kur yra kapins? Edis linkteljo. Moska abejingai tar: Vaiuojam ten. Edis pasuko dip kairn ir ov priek. Pervaiav plai lenkt gatv, jie atsidr u miesto. Tada isuko nedidel lauko keliuk, vaiavo pro atdarus medinius vartus ir gal gale, dar truput pariedj, sustojo pievelje prieais ilgas antkapi eiles.

256

MARIO PUZO

Jie liko sdti dipe ir lauk. Frau Saunders nusimet antklod. Ji dvjo juod palt, skryblait su ydu ir juodas kojines. Jos veidas buvo pilkas kaip ir iemos viesa, srvanti i emo dangaus. Edis ir Moska vilkjo tamsiai aliomis karinink uniformomis. Ltai atriedjs imaltu keliuku, pro kapini vartus vaiavo greitosios pagalbos automobilis. Jis sustojo, vairuotojas su padjju ilipo. Edis su Moska nujo jiems padti. Moska pamat, kad tai tie patys vyrai, kurie ve Hel ligonin gimdyti. Jie atidar suveriamas galines automobilio duris ir istm lauk juod d. Moska ir Edis suiupo j u ranken kitame gale. Karstas buvo nedailus, nuteptas juodais daais, jo rankenls - i paprastos geleies, pilkos kaip ir dangus. Abu greitosios pagalbos vairuotojai, irdami vir karsto antvoo, susidr akimis su Moska, bet apsimet, kad jo nepasta. Jie apsuko karst, kad galt eiti pirmi. Jis buvo visai lengvas. Jie eng taku tarp suskaldyt ir apdauyt antkapi ir po kiek laiko ijo atvir aiktel. Du apvalaini su kepurmis ir tamsiais varkais dvintys vokieiai stovjo pasirm ant juod kastuv su irdies formos mentmis ir lauk, kol karst pastatys palei duob, kuri jie buvo ikas. Jiems u nugar kpsojo didiul krva viei rud emi. Pro vartus riedjo maasis opelis, i jo vamzdio dang rko gedulinga dm sruogel. Pastorius ilipo. Jis buvo auktas, liesas, kampuoto ir grieto veido. jo ltai, truput sulinks, jo ilgas juodas rbas vilkosi lapia eme. Jis tar kelet odi frau Saunders, po to - Moskai. Moska nepakl aki nuo ems. Jis nesuprato Bavarijos tarms. Pastorius m monotoniku, gomuriniu balsu kalbti mald. Moskos ausis pagavo odius meil" ir melskims" - vokikai odis melstis" skambjo panaiai kaip elgetauti", jis girdjo pastori tariant atleisk, atleisk" ir priimk, priimk, priimk", o paskui dar kak apie Dievo gailestingum, malon ir meil. Kakas padav jam saujel emi, jis met jas ir igirdo bilstelint med, paskui nukrito dar kelios emi saujos. O po to jau sudundjo didiuliai luitai, jie krito lyg didels irdies diai, bet garsas da-

TAMSOS ARENA

257

rsi vis duslesnis, kol besigirdjo tik silpnas pilam emi iiojimas, ir pro smilkiniuose kalant krauj Moska igirdo frau Saunders raudojim. Gal gale viskas nutilo. Jis girdjo juos nueinant. Igirdo, kaip suburzg vienas variklis, kitas, tada uved dip. Moska pakl galv. I atokiau likusio miesto atslinks rkas sklaidsi tarp kap ir paminkl. Jis pakl akis apniukus, be sauls dang, kaip mons daro melsdamiesi. Jo irdis buvo sklidina neapykantos ir bejgiko pykio. Jis be garso auk: As tikiu, tikiu!" Jis auk, kad tiki vienintel Diev, ir aikiai j mat: tiron Tv, nepastant nei gailesio, nei uuojautos, besimaudant kraujyje, paskendus baimje, skausme, kaltse, bebaigiant susinaikinti savo beprotikoje neapykantoje monijai. Moskos sieloje ir irdyje kakas trko, skilo, ir jis jau buvo pasiruos priimti t Diev, kur mat, bet staiga i u debes ilindo blyki auksin saul, ir Moskai teko nuleisti akis emyn. Pavelgs miesto pusje plytini lygum, jis pamat, kaip duobtu keliuku stumiasi greitosios pagalbos automobilis ir opelis. Abu juodieji duobkasiai dingo. Frau Saunders su Ediu sdjo dipe ir lauk jo. Frau Saunders vl susisuko antklod, pridengdama gedul. Buvo baisiai alta. Jis mosteljo jiems vaiuoti ir nusek akimis murzinos spalvos dip, kuris i lto pasuko pro vartus. Frau Saunders dar atsigr, nordama paskutin kart pavelgti, bet jis negaljo irti jos veido. Juodas, tankus, rko prisivls ydas deng jos akis. Pagaliau Moska pirm syk liko vienas ir galjo irti Helos kap, t ems kauburl, kupstel rudo purvo, kur istm jos knas. Jis nejaut skausmo, tik kakok keist netekties jausm, tarytum daugiau nieko nebenort ir niekur pasaulyje nebebt jam vietos. Jis pavelg per lauk ten, kur prasidjo miestas: po tais griuvsiais palaidota kur kas daugiau kaul, nei kada nors suguls paventintos ems plotel. Negyva iemika saul, apsisupusi debesimis, r blyki auksin vies, ir Moska mgino anapus to lauko velgti savo paties gyvenim - visk, k kitados jaut ir inojo. U didiulio griuvsi emyno jis band pamatyti

258

MARIO

PUZO

aidimus, kuriuos aid vaikystje, gatves, kuriomis bastsi bdamas paauglys, motinos meil ir seniai mirusio tvo veid, savo pirmj atsisveikinim. Atsimin, kaip motina visuomet sakydavo: Tu neturi tvo, bet Dievas yra tavo tvas." Ir pridurdavo: Tu turi bti labai geras, nes neturi tvo, ir tavo tvas yra Dievas." Jis band grti atgal, surasti t meil, kuri tada jaut, tas gailesio ir uuojautos versmes, kurios itrykdavo aar upeliais. Bandydamas pajusti skausm, jis m galvoti apie Hel, jos smulkut, kone permatom veid, kuriame aikiai vingiavo melsvos gyslels - niekuo nepridengtos ir niekieno neginamos nei nuo mirties, nei nuo pasaulio. Jis pagalvojo, kaip nejuiom jos irdyje suvejo meil - tarsi burt lazdele mosteljus; bet pasirod, kad tai buvo lemtinga silpnyb: iame pasaulyje meil - tai tokia pat baisi, mirtina liga kaip kraujo vys. Moska eng siauru takeliu tarp sudauyt, suskaldyt, karo sueist pasvirusi antkapi. Ijo pro vartus. Pakeliui miest jo galvoje sukosi vairiausi Helos paveikslai: kaip ji pavelg, kai jis sugro, kaip atidav meil, kurios jam btinai reikjo, kad galt gyventi, kokia palaima ir palengvjimas buvo j rasti, nors dabar jam atrod, kad jau tada inojo atneis jai mirt ir paguldysis j it kap. Jis papurt galv. Nepasisek, tiesiog nepasisek, - pagalvojo. Atsimin, kaip ne syk vakare, grs vakariens, rasdavo j miegani ant sofos, tada paguldydavo lov ir ieidavo, o grs rasdavo dar tebemiegani tuo giliu, ramiu miegu, kuris saugodavo j ligi ryto. Nepasisek, - dar syk band guostis jis, taiau beviltikai: prisimin, kaip iauriai j likimas ipl kaip tik tada, kai ji buvo visikai viena, neperspjs, neleids jai pamatyti ar apglbti t keleto moni, kuriuos ji myljo. Prie engdamas miest, jis dar pamgino pasiekti t kit Diev, prisiaukti j i kito pasaulio - to, kuriame gyvena jo motina, kur namai nesugriuv, kur pilna laiming, soi vaik ir dorybing moter, kurias geri vyrai ir auksiniai vestuvi iedai tvirtai ria prie gyvenimo. Jis norjo pasiekti pasaul, kuriame pakanka vaist bet kokiam skausmui numalinti, prikelti tuos

TAMSOS ARENA

259

didiulius, ksmingus, beskausmius prisiminimus, kurie galt dabar j igelbti. Jei bt mats prieais save nepaliest miest sveika, nesudraskyta mrine oda, neiplytais viduriais; jei saul bt vietusi, o geleinis dangus spindjs viesa, jei bt jauts bent kruopel meils tiems po alusius griuvsius ropinjantiems monms, jis gal ir bt auksis to paslaptingo Dievo, kuris taip kantriai ir gailestingai slepia savo tikrj veid. Moska nusileido kalvos laitu pakaln, kur prasidjo gatvs grindinys. Jo mintys jau nebepajg apsistoti n ties vienu tikru Helos paveikslu. Beeinant kanota gatve galv ov tik viena aiki, paprasta mintis: Viskas baigta." Bet ir i mintis dingo, jam dar nespjus suvokti, k ji reikia.

24
J I S D A V F R A U S A U N D E R S pinig vaikui priirti, o pats isikraust atgal Meco gatvs bendrabut. Kelet dien anksti eidavo gulti. Vakarliai bdavo dar tik prasidj: aplinkiniuose kambariuose aiddavo muzika ir juokas. Tada jis miegodavo, nekreipdamas dmesio triukm. Taiau nakt, kai pasilinksminimai baigdavosi ir bendrabut apgaubdavo tamsa ir ramyb, jis pabusdavo. Pasiirdavo laikrod, gulint ant naktinio staliuko, - is visuomet rodydavo pirm arba antr valand. Paskui guldavo nejuddamas, bijodamas udegti lemp - ji skleisdavo baisiai nyki, silpn gelton vies. Prie pat aur jis vl umigdavo ir negirddavo, kaip vyrai triukmauja keldamiesi ir ruodamiesi darb. Kasnakt kartodavosi tas pats. Pabuds paimdavo laikrod ir prisikidavo prie pat aki ma gelsv ciferblato skritull vildamasis, kad gal jau nebetoli viesa ir rytas. Ir visada turdavo atsirms medins lovos galvgal surkyti cigaret, kad pasirengt ilgoms tamsioms bdravimo valandoms. Klausydavosi vamzdi gurgimo, gretimame kambaryje gyvenanios porels kvpavimo, j mieguist dejoni, knarkimo, panaaus priemirtin gargaliavim, dusli j somnambulikos aistros kiojim, o paskui - vandens kliokimo vonioje. Protarpiais girgteldavo ar sutrakdavo grindys pasienyje, tarsi jos taip pat ruotsi miegoti. Kartais kakur toli burbuliuodavo jungtas radijas, suskambdavo ir gyvo mogaus balsas, nuaiddavo ingsniai koridoriumi, gatvje po Moskos langais pasigirsdavo prislopintas i bendrabuio ieinani mo-

TAMSOS ARENA

261

ter juokas. Kai iaudavo, Moska umigdavo ir pabusdavo jau gerokai dienojus. Namas bdavo tuias, aplink tvyrodavo tyla, o jo kambario sienas blykiai citrinine spalva daydavo iemos saul. Vien toki popiet, dvi savaits po laidotuvi, prastin tyl suard kakieno ingsniai koridoriumi, paskui Moska igirdo beldiant duris. Jis ilipo i lovos ir apsimov kelnes. Prijo prie dur, atrakino jas ir plaiai atidar. Prieais ivydo veid, kur buvo mats tik syk, bet negaljo pamirti. Tai buvo Honis: gelton plauk kuodas, msinga nosis ir didiuls strazdanos. Honis nusiypsojo ir paklaus: - Galima ueiti? Moska ingteljo al, paskui udar duris. Honis pasidjo ant stalo portfel, apsidair po kambar ir velniai tar Moskai: - Atleiskit, jeigu jus priadinau. - Kaip tik norjau keltis, - atsak Moska. Maasis viesiaplaukis mogelis labai ltai pratar: - Nuoirdiausiai ujauiu jus dl monos. - Ir nedrsiai nusiypsojo. Moska apsigr ir eng prie lovos. - Mes nebuvom susituok, - pasak jis. - Ak, tai kaip. Honis nervingai perbrauk delnu per plik kakt, kol uiuop toliau ant pakauio auganius minktus velnius plaukus, ir tarsi pasijuto drsiau. - Turiu jums kai k svarbaus pasakyti. Moska ikart atr: - A neturiu cigarei. Honis rimtai tar: - A inau, kad neturite cigarei ir kad nesate prekybos ulas. inau nuo tada, kai Volfgangas ivaiavo Amerik. Moska ypteljo jam: - Tai kas tada? - Ne, js nesupratote, - greitai m berti Honis. - Noriu pasakyti apie Jergen. T penicilin, kur jums dav, jis gavo per

262

MARIO

PUZO

mane. A buvau tarpininkas. - Jis trumpam stabteljo. Jergenas inojo, kad jis netiks, ir mogui, kur jam nurodiau, jis sumokjo tik nedidel prastins kainos dal. Suprantate? Moskai teko atsissti ant lovos. Jis prispaud deln sau prie rando, jam suskaudo pilv. Staiga prasidjo toks galvos skausmas, kad, atrod, trks kaukol. Jergenas! - galvojo jis. - Jergenas, kuris tiek jiems padjo, padar Hel toki laiming, kurio dukter ji taip myljo! - Jis pajuto leiktul ir paeminim, kad Jergenas galjo j itaip apmauti ir sukelti tiek skausmo. Jis usideng veid rankomis. Honis vl velniai prabilo: - A suinojau, kad js atsisakt vykdyti Volfo plan. A ne toks kvailas. Js tokiu bdu igelbjot man gyvyb. Patikkit, jei biau inojs, kad Jergenas perka tuos vaistus jums, biau jam neleids. Per vlai suinojau. Jergenas lengva ranka bt mane paaukojs, lygiai kaip paaukojo js moter. - Pastebjs, kad Moska tebesdi ant lovos, usidengs veid rankomis, jis pridr dar velniau: - Turiu jums ger naujien. Jergenas gro Brmen, savo senj bst. Js eiminink, frau Majer, jam prane, kad viskas tvarkoj ir nra ko bijoti. Moska pakilo ir tyliai paklaus: - J s nemeluojate? - Ne, a nemeluoju, - atsak Honis. Jo veidas mirtinai ibalo ir strazdanos pasidar kaip tauk lakeliai. - Jei pagalvosit, prisiminsit, kad a niekada nemeluoju. Moska prijs atsirakino spint. Jo judesiai buvo mikls, ir nors galv tebeskaudjo, jis jautsi beveik laimingas. Itrauk i spintos ydr American Express" eki knygel ir pasira penkis ekius - kiekvien imtui doleri. Ities juos Honiui. - Priverskit Jergen vakar ia ateiti, ir jie js. Honis m trauktis atatupstas. - Ne, ne, - prieinosi jis, - a negaliu to padaryti! Kodl js man tai silot? Moska, tebelaikydamas itiess ekius, eng ingsn link jo. Honis dar pasitrauk murmdamas.

TAMSOS ARENA

263

- Ne, ne, a negaliu to padaryti. Moska suprato, kad jis tikrai to nedarys. Jis pam nuo stalo mogelio portfel ir padav jam. - Na, bent ai, kad man pasakt, - padkojo jis. Liks vienas, jis kur laik stovjo kambario viduryje. Galva dundjo, tarsi sulig kiekvienu irdies diu bt pulsavusi didiul gysla, kuri ia prisipildydavo kraujo, ia vl itutdavo. Jaut iok tok silpnum, tarsi plauiai bt dus nuo trokaus kambario oro. Jis baig rengtis ir ijo i bendrabuio. Atsidrs gatvje, nustebo, kad saul taip ildo. Ankstyvos iemos altis, sivers ruden, regis, buvo visai inyks. Jis pasuko Kunigaiki alj, savo buvusius namus, irgliodamas per skystus belapi medi elius. Kamavo galvos skausmas, bet iaip jautsi puikiai, kaip jau seniai nebuvo jautsis. inakt galsiu ramiai miegoti kiaur nakt, - pagalvojo.

Jis tylutliai jo but ir sustojo prie svetains dur. Igirdo vaiko veimlio girgdes ir js pamat frau Saunders, stumdani veiml pirmyn atgal. Ji sdjo ant sofos, kairje rankoje laikydama knyg, o deinij udjusi ant kreminio veimlio rankenos. Sdjo tiesi ir rami, o gili raukli ivagotame jos veide atsispindjo nirus sielvartas ir rezignacija. Vaikas veimlyje miegojo. Per rausv jo kaktyt vingiavo melsvos gyslels, o paios ploniausios jo ir per virpiojant vok iki smulkui blakstien. - Ar viskas gerai? - paklaus Moska. Frau Saunders linkteljo. - Viskas gerai. Ji padjo knyg, paleido veimlio ranken ir susinr rankas. - Ar gavot mano siuntin? - Pereit savait jis nusiunt jai vis d maisto. Ji dar syk linkteljo. Atrod smarkiai susenusi. Jos poza ir linkiojimai, atsakant jo klausimus, Moskai pasirod kakokie pastami. Neirdamas jai akis, jis paklaus:

264

MARIO

PUZO

- Ar sutiktumt pasilikti vaik visam laikui? A gerai sumoksiu, tiek, kiek liepsit. Jo galva, atrod, tuoj ply i skausmo. Kain, ar ji turi aspirino, - pagalvojo jis. Frau Saunders vl pam knyg, bet taip ir neatvert. Rsiame jos veide nebeliko n enklo tos savotikos paaipos, kuri Moska taip gerai prisimin. - Herr Moska, - ikilmingai prabilo ji, - jei sutinkate, a pamginsiu sisnyti js vaik. Tokiu bdu isprsime js problem. Ji pasak tai lediniu tonu, taiau staiga jai i aki pasipyl aaros. Ji paleido knyg, kuri nukrito ant grind, o pati usideng rankomis veid, mgindama paslpti ir sulaikyti aaras. Moska pagaliau suprato, kas jam pirmiau rodsi pastama: ji elgsi visai kaip jo motina, kai jis j skaudindavo. Bet ji nebuvo jo motina ir nepajg jo sugraudinti. Jis prijo prie sofos ir trumpai paliet jos rank. - Kas yra, k a blogo padariau? - ramiai, nepiktai paklaus jis. Ji iaip taip liovsi verkusi, nusiluost aaras ir tyliai pasak: - Vaikas jums n trupuio nerpi, per vis laik n sykio nebuvote atjs. O, jei ji bt inojusi, kad js taip elgsits! Kaip baisu, kaip baisu, juk ji jus abu taip myljo! Ji vis kartodavo, koks js geras, o tada, krisdama nuo laipt, dar ties rankas vaikel! Jai baisiai skaudjo, ji klyk, bet vis tiek galvojo apie vaik. O jums tai n kiek nerpi maylis, kur ji taip myljo! - Ji stabteljo kvpti oro ir m rkti: - Ak, js baisus mogus, js j apgavote, js nedorlis! Ji nusisuko nuo jo ir abiem rankom sikibo veiml. Moska atlijo ir eng atgal. Nordamas jai palengvinti, paklaus: - Tai k, js manymu, a turiau daryti? - A inau, ko ji bt norjusi. Kad js pasiimtumte vaikut Amerik, ir jis galt gyventi ten saugiai ir laimingai ligi pat senatvs.

TAMSOS ARENA

265

Moska paprastai paaikino: - Mes nebuvome susituok, ir todl vaikas yra vokietis. Viskas baisiai ilgai utrukt. - Bet per t laik a galiu j paauginti, - kartai pasisil ji. Js tai padarysit? - Nemanau, kad galiau, - atsak jis. Staiga j apm noras kuo greiiau ieiti i ia. Vl pajuto, kaip skauda galv. Frau Saunders altai paklaus: - T a i norit, kad a j sisnyiau? Jis pavelg miegant vaik. Visikai nieko nejaut. Isitrauk i kiens anuos savo pasiraytus American Express" ekius ir paliko ant stalo. - A neinau, kas gali atsitikti, - pasak jis ir pasuko prie dur. - Kada dabar ateisit aplankyti snaus? - piktai rikteljo frau Saunders. Jos veidas net persikreip i paniekos. Moska atsigr j. Skausmas lyg plaktuku kal smilkinius, jam norjosi eiti, taiau tokio jos vilgsnio jis negaljo paksti. - Kodl js neiklojate tiesos, nepasakote to, k galvojat? - Jis nejuto, kaip pakl bals. - Js manote, kad tai a kaltas, kad Hela mir todl, jog a nesistengiau jos igelbti. Sakykit ties! Juk dl to js pykstat ir irit mane kaip galvij. Galvojat pati sau: Ot amerikonas, dar vienai vokietei gal padar." Neapsimeskit, kad sielojats tik dl vaiko, neapsimeskit, nevaidinkit! A inau, k js i ties manot. Frau Saunders pirmsyk nedrsiai pavelg jam tiesiai akis. Jis atrod tikras ligonis: oda buvo igeltusi, juodos akys deg, o burn buvo nusjusios rykiai raudonos pslels. - Ne, ne, - pasak ji. - A niekad taip blogai negalvojau. Taiau sakydama tai, ji pirmkart pati suprato, kad jo odiuose buvo tiesos. Bet jis jau susivald ir tyliai tar: - A jums rodysiu, kad tai netiesa. Apsisuko ir ijo. Ji igirdo, kaip jis nubgo laiptais. Atsidrs gatvje, prisideg cigaret ir pavelg debes aptraukt dang, o

266

MARIO

PUZO

paskui - iilgai Kunigaiki aljos. Surk beveik vis cigaret, kol pagaliau pasijudino eiti link savo bendrabuio Meco gatvje. Galv skaudjo taip, kad gl net akis ir sprand. Jis pavelg laikrod. Buvo dar tik trys. Teks dar ilgokai palaukti, kol gals imtis Jergeno.

25
K A M B A R G A U B popiets prieblanda. Moska igr aspirino ir isities ant lovos. Net pats nustebo, kad jauiasi toks pavargs. Regis, tik valandlei umerk akis, o igirdo kak beldiant duris, atsimerk ir buvo jau tamsu. Udeg stalin lemp ir pavelg laikrod. Buvo dar tik eios. duris pabeld dar syk, paskui jos atsidar ir kambar jo Edis Kazinas. Jis buvo tvarkingai apsirengs, nusiskuts ir kvepjo pudra. - Dl Dievo, galtum bent duris usirakinti, kai miegi, - pareik jis. Paskui atsainiai paklaus: - Kaip jautiesi, paadinau? Moska patryn veid. - Nesvarbu, - atsak jis. Galvos skausmas prajo, bet veidas deg kaip ugnyje, o lpos buvo perdivusios. Edis Kazinas numet ant stalo kelet laik. - Pamiau tavo pat. Turi igerti? Moska nujo prie spintos, itrauk butel dino ir dvi stiklines. - vakar didelis balius, - pasak Edis. Eisi? Moska papurt galv ir padav jam stiklin. Abu igr, tada Edis tar: - Po savaits tave isis. Adjutantas mgino sukliudyti, sak, kad pats buvs kaltas. Bet pulkininkas nesileido kalbas. - Jis pasilenk prie Moskos. - Jei nori, a galiu pradanginti kok popieri - tursi dar por savaii. - Koks skirtumas, atsiliep Moska. Jis atsikl nuo lovos ir pairjo pro lang. Gatvje dar tvyrojo prieblanda, ir jis pamat pulkel vaik, kurie su neudegtais

268

MARIO

PUZO

ibintais stovjo ir lauk, kol visai sutems. Moska atsimin kelet pastarj nakt girdjs j giesmes, bet jos buvo tokios velnios ir melodingos, kad net nepajg perdrksti lengvos miego udangos, gaubusios jo smon, ir jis taip ir nepabudo. U nugaros Edis Kazinas paklaus: - O k darysi su vaiku? Moska atsak: - Frau Saunders j pasiliks. Edis dusliai tar: - A usuksiu jos aplankyti. Nesirpink. - Jis patyljo. - Sunkus gyvenimas, Valteri. Tokiems kaip mudu aminai nesiseka. Pasistenk maiau imti galv. Vaikai gatvje susirikiavo po du ir patrauk tolyn Meco gatve, vis dar nedegdami ibint. Edis tar: - Tie laikai nuo tavo motinos. A nusiuniau jai telegram. inojau, kad tu neparaysi. Moska atsigr j. - Tu geras draugas, - tar jis. - Ar gali padaryti man dar vien paslaug? - inoma, - atsak Edis. - Tu man nesakei, kad Jergenas gro miest. Noriu j pamatyti. Gali j ia atvesti? Edis sipyl dar dino ir m stebti Mosk, vaikiojant po kambar. Kakas negerai, - pagalvojo jis. Moskos balsas buvo tvirtas, bet akys spindjo kaip du juodi veidrodiai, o kartkartmis jo veid akimirkai ikreipdavo baisios neapykantos ir pykio grimasa. Edis i lto prabilo: - Tikiuosi, nesugalvojai kokios nors kvailysts, Valteri. Vyrukas tiesiog suklydo. Jis dl to nekaltas. Po imts, tu gi inai, Jergenas visada i kailio nerdavosi dl Helos. Moska ypteljo. - Po velni, a gi tik noriu atsiimti cigaretes ir pinigus, kuriuos sumokjau u t lamt. Kam man juos prarasti? Edis i pradi apstulbo, o paskui jam taip atlgo, kad jis net kteljo i palengvjimo ir diaugsmo.

TAMSOS ARENA

269

- O Dieve, berniuk, pagaliau atgavai prot! Kuriems velniams tau juos prarasti?! Jam mkteljo mintis, kaip tai panau Mosk: net didiausio sielvarto valandlmis irti, kad jo neapmaut. Bet Edis nuoirdiai digavo. Buvo laimingas, kad Moska pagaliau gro prastas ves. Staiga jam ov galv viena mintis. Jis grieb Mosk u alkns. - irk, - pratrko jis, - paklausyk mans. Mudu su frau Majer vaiuojam savaitlei kalnus, netoli Marburgo. Vaiuok drauge! Rasiu tau mergyt, toki auni miel mergyt. Bus linksma, daug kaimiko maisto ir igerti. Nagi, sutik, bk draugas! Moska jam nusiypsojo. - inoma, kodl ne, linkteljo jis. Edis nusikvatojo. - aunuolis, Valteri! Puiku! Puiku! - Jis pliaukteljo Moskai per pet. - Ivaiuojam ryt vakare. Pamatysi, kokie ten kalnai! Nuostabs, tiesiog pasaka. - Jis kur laik patyljo, paskui velniai, kone globjikai, tar: - Pairsim, gal rasim bd, kaip tau pasiimti mayl drauge Valstijas. Juk inai, ji bt to norjusi, Valteri. Labiau u visk. - Jis ypteljo sumis. - Na, eime apai! Bent igersi. Moska paklaus: - Tai atvesi man Jergen? Edis msliai pavelg j. Moska pridr: - Matai, Edi, man velnikai striuka su pinigais. Frau Saunders reikia palikti sumel vaikui priirti. Be to, turiu gi t pasiimti, jei vaiuoju su tavim Marburg. - Jis nusijuok. - Nebent tu ketini mane vis savait vaiinti! Jis tyliai kalbjo toliau, stengdamasis, kad jo odiai skambt nuoirdiai. Ir man prireiks pinig grti Valstijas. tai taip. O tam vyrukui a tikrai nemaai sumokjau! Edis patikjo. - Gerai, a j atvesiu, - pasak jis. - Einu ikart dabar. O paskui tu droi su manim bali. Sutarta?

270

MARIO

PUZO

- inoma, - sutiko Moska. Ediui ijus, Moska apsivalg po tui kambar. Pamat laikus, pam vien ir klesteljo ant lovos paskaityti. Baigs suvok, kad nesuprato n odio. Pradjo i naujo. Stengsi susieti odius, kad jie gaut koki nors prasm. Bet viskas kakaip praslysdavo pro jo smon, susiliedavo su bendrabuio triukmu. Sugrk, - ra motina, - nesirpink dl nieko, tik maldauju, grk namo. Vaikel a uauginsiu. Galsi eiti toliau mokytis, juk tau dar tik dvideimt treji, a vis pamirtu, koks tu jaunas, juk nebuvai namie itisus eerius metus. Tau dabar sunku, melskis Dievui, nes tik jis gali padti. Tavo gyvenimas dar tik prasideda..." Jis nusvied laik ant grind ir isities ant lovos. Girdjo apaioje prasidedant bali, i ten sklido muzika ir juokas. Jam vl pradjo skaudti galv. Jis ugesino vies. Mayt geltona laikrodio ciferblato akis jam sak, kad dabar pus septyni. Buvo dar galyb laiko. Jis usimerk. Galvojo, kaip jaustsi grs namo, kasdien matydamas savo motin ir vaik. Gal rast kit mergin, sikurt. O giliai irdyje vis laik neiotsi , kitok gyvenim ir neapykant viskam, kuo tiki aplinkiniai. Jo gyvenimas tapt antkapiniu akmeniu viskam, k jis kada nors mat, dar, patyr. Nustebs prisimin, k rk frau Saunders. Tai kakaip itryko i jo. Niekad apie tai nebuvo net pagalvojs. Bet dabar aikiai mat visas savo klaidas. Prisivert galvoti apie k kita. Mieguista jo smon m pieti vaizdus, kaip Hela, glbyje laikydama kdik, lipa i laivo ir susitinka su jo motina. Kaip jie visi drauge sdi svetainje, o paskui kiekvien ryt, kiekvien vakar mato vieni kit veidus. Jis umigo. Sapnavo - o gal sivaizdavo, nes kakuri jo smegen dalis bdravo toliau, - kad grta namo ir mato ant dur ura: Sveikas sugrs, Valteri!" Jis paliko Hel Vokietijoje, o kol gro namo, sapne prajo itisi metai. Jis nevaiavo atgal pas Hel, ji nelaik rankose pilko duonos kepalo ir nepaleido jo ant grind, jis atidar

TAMSOS ARENA

271

tas kitas duris, ten lauk Glorija, motina ir Alfas, jis atjo pas juos i komaro, o jie skendjo rykioje viesoje. Bet motina gniau rankoje pluot nuotrauk, jis pamat viename kamputyje lop ir garbanot mieganio vaiko galvel, tada isigando, o jie visi sdjo, leido per rankas nuotraukas, staiga motina kteljo: O kas ia?" Jis pavelg ir pamat savo uniformin vark bei kyani i po jo antklod - save, besiypsant ties kapo kauburiu, ir pasak: Tai mano treioji auka", - o paskui m juoktis, juoksi ir juoksi, bet staiga Alfas supyko, atsistojo ant vienos didiuls, ilgos kojos ir suriko: To jau per daug, Valteri, to jau per daug!" Visi paoko, motina gr rankas, jis ivydo save, sakant: sudie, sudie! - o paskui viskas aptemo. Bet Volfas atne vak, jiedu su Volfu buvo rsy, Volfas laik vak auktai ikls ir auk: Jos ia nra, Valteri, jos ia nra!" - ir jis pajuto, kaip ijudjusios po kojom ems traukia j vis gilyn, gilyn, vaks viesa nutolo vir, ir jis m rkti. Pabudo ir suprato, kad neileido n garso. Kambarys skendjo aklinoje tamsoje, langai virto juodais keturkampiais. Bendrabutyje aidjo smagaus juoko plipsniai, viena po kitos ritosi triukmo ir muzikos bangos, girdjosi garss vyr balsai ir daugelio koj trepsjimas laiptais auktyn ir emyn. Gretimame kambaryje jis igirdo besimylini porel. Paskui mergina tar: O dabar einam apai. A noriu paokti!" Vyrikis kak piktai suburbjo. Vl pasigirdo merginos balsas: Na, bk geras! A noriu paokti." Sugirgdjo lova - jie pakilo, koridoriuje suskambo merginos juokas, o paskui Moska liko tyloje ir tamsoje.

Edis Kazinas neitvr neusuks bali, prie eidamas pas Jergen, bet buvo dar tik truputl kauteljs, kai pamat dvi jaunas merginas. Jos turjo ne daugiau kaip po eiolika met, buvo visikai vienodai apsirengusios: dvjo maas mlynas skryblaites, dailius mlynus siuvjo pasitus varkelius, baltas paraiutinio ilko palaidines ir tiesiog diugino ak. Oda ir plaukai papild drabuius velniai rausvos, kremins ir baltos spalvos atspalviais,

272

MARIO

PUZO

o joms ant kakt raitsi dailios auksins garbanls. Juodvi paokdavo su kai kuo i vyr, bet grietai atsisakydavo igerti, ir kai muzika nutildavo, tuoj susibgdavo krvon, matyt, drauge jautsi tviriau ir tikriau. Edis kur laik stebjo jas ypsodamasis ir planuodamas puolim. Paskui prijo prie graesniosios ir pakviet paokti. Kakas i vyr paband protestuoti: - Ei, Edi, tai a j ia atvediau! Edis j nuramino: - Nesijaudink, a visk sutvarkysiu. okdamas jis paklaus: - Ar tai tavo sesuo? Mergina linkteljo. Buvo nutaisiusi l veidel, bet jame Edis pamat gerai pastam iraik: baim, sumiusi su pasiptimu. - Ar ji niekad nuo tavs neatstoja? - paklaus Edis. Tai buvo komplimentas merginai ir bandymas iek tiek paeminti jos seser. Mergina taip kvailai ir nekaltai nusiypsojo, kad Edis liko suavtas. Ji tar: - Ak, mano sesuo tokia drovi! Ploktel baigsi. Jis paklaus: - Gal judvi su seserim nortumt pavakarieniauti mano kambaryje? Ji ikart persigando ir m purtyti galv. Edis nusiypsojo velnaus tvo ypsena, jo dailiame veide viet globjikas supratingumas. - O, a inau, k tu pagalvojai! Jis prived j prie frau Majer, kuri gr su dviem vyrikiais. - Majer, - kreipsi jis, tai i mergait mans bijo. Nenori su manim pavakarieniauti. Bet jei tu paadsi eiti drauge ir globoti j, tai a manau, ji sutiks. Frau Majer apglb mergin per liemen. - O, tau nra ko jo baimintis! Tai vienintelis geras vyras itame bendrabutyje. A eisiu drauge. Jis turi toki skanst, koki js, mergyts, neragavot nuo tada, kai isiritot i vystykl! Mergina iraudo ir nujo pakviesti sesers.

TAMSOS ARENA

273

Edis prijo prie mergin atsivedusio vyrikio. - Sutvarkyta, - tar jis. - Eik su Majer mano kambar. Pasakyk, kad a tuoj bsiu. - Edis pasuko link dur. - Palikit ir man k nors, - kteljo jis juokdamasis. - Po valandos griu!

Moska velg pro lang miest. Tolumoje, anapus didiule griuvsi plyne virtusios miesto irdies, jis mat ilg gelsv ir alsv iburi virtin, kuri tartum kakieno nubrta rodykl rod vytinius Meco gatvs langus. Jis inojo, kad tai vaikai su ibintais. Taiau juoko paplipos, pokylio triukmas, muzika, nelygus okani koj trepsjimas ir girt moter spygavimai ugo tai, k jis taip susikaups stengsi igirsti - vaik giesm. Jis paliko atdar lang, pasim skutimosi reikmenis ir rankluost ir nujo prausykl. Prausyklos dur neudar, kad igirst, jei kas eis jo kambar. Jis kruopiai nusipraus, vanduo kiek atvsino degant veid. Paskui m skustis, atidiai apirindamas lyg, ram skruost, ilg plon nos, plai, siaur burn beveik bespalvmis lpomis, gilias juodas akis ir tamsi bronzin od, kuri dabar buvo papilkjusi i nuovargio ir ipilta kariuojani dmi. Jis nuplov nuo veido muil ir irjo toliau. Pats nustebo, koks tas veidas atrod svetimas - tarsi niekad nebt jo mats. Pasukinjo galv onus, pavelg savo profil, gili akiduobi elius, krentanius ant skruost. Pamat iame veide iaurum ir pykt, juodus iburiukus tamsiose akyse, tvirt, kampuot smakr. Jis ingteljo atgal, mgindamas pridengti t veid veidrodyje, taiau nustebs nuleido rank, taip ir nepasiekusi stiklo. Kur laik stovjo ypsodamasis. Jo kambaryje buvo alta. Ore tvyrojo keistas esys. Jis prijs udar lang. esys nutilo. Per griuvsius slenkantys alsvi ir gelsvi iburliai dabar jau buvo ariau. Jis pavelg laikrod. Sis rod jau beveik atuonias. Staiga Mosk apm silpnumas ir kartis, pradjo taip pykinti, kad gavo prissti ant lovos. Aspirino apmalintas galvos skausmas vl m vienodai kalti smilkinius.

274

MARIO

PUZO

Staiga j upldo baisi neviltis, tarsi praradus paskutin iganymo galimyb: jis nusprend, kad Jergenas neateis. Jam pasidar baisiai alta, tad nujs prie spintos apsivilko savo sen ali uniformin vark. I tuios cigarei ds isitrauk vengrik pistolet ir sikio kien. Susikrov visas cigaretes ma lagaminl, simet ten dar skutimosi reikmenis ir artipiln butel dino. Tada atsisdo ant lovos ir m laukti.

Privaiavs banyi, Edis Kazinas sustabd dip. Apjs pastat, jo pro onines duris, bet niekas neatsiliep. Lukteljs jis pabeld dar syk. Anapus dur staiga labai aikiai suskambo Jergeno balsas: - Kas ten? Edis atsak: - ia ponas Kazinas. Jergenas paklaus: - Ko jums reikia? Edis tar: - Frau Majer atsiunt jums ini. Sklstis nuslydo, durys atsidar. Tarpduryje idygo Jergenas, jis lauk, kol Edis eis. Kambaryje buvo tamsu, tik viename kampe deg nedidel stalin lempa, o po ja, ant sofuts, atsiliejusi krv pagalvi, sdjo Jergeno dukt su pasak knyga ant keli. - Na, kas atsitiko? - paklaus Jergenas. Jis atrod gerokai pasens, smulki figrl dar liesesn, bet veidas vis dar buvo ididus ir kupinas pasitikjimo savim. Edis ities rank, Jergenas j paspaud. Edis ypsodamasis tar: - Na jau, mudu juk seni pastami, daug syki drauge grm. Ar itaip dera su manim elgtis? Jergenas padvejojs nusiypsojo. - Ak, pone Kazinai, kai dirbau Meco gatvj, buvau visai kitas mogus. O dabar... Edis m i lto, nuoirdiai nekti:

TAMSOS ARENA

275

- Js pastat mane, js a neapgausiu. Atjau ia dl js. Mano draugas, Moska, nori atsiimti savo pinigus ir cigaretes. Tai, k jis sumokjo u netikusius vaistus. Jergenas kur laik dmiai j stebjo, paskui tar: - inoma, a grinsiu. Tik pasakykit jam, kad ne i karto. Neturiu. Edis tar: - J i s nori, kad vakar ateitumt pas j pasikalbti. - O ne, ne, ne! puol gintis Jergenas. - Pas j neisiu! Negaliu! Edis pavelg ant sofos isitiesusi Jergeno dukter. Ji spoksojo juos, ipltusi akis. Edis pasijuto nejaukiai. - Jergenai, - tar jis, - mudu su Moska rytoj ivaiuojam Marburg. Kai grim, jis ivyks Valstijas. Jei js dabar neisit pas j, tai jis pats ateis. Bus siuts, pradsit bartis ir igsdinsit mergait. Jis buvo tikras, kad pastarasis argumentas suveiks. Jergenas gteljo peiais ir nujo pasiimti palto. Paskui prijo prie dukters. Edis juos stebjo. Jergenas, apsivilks palt su kailine apykakle, tvarkingai suukuotais plaukais, - tikras orumo ir rimtumo siknijimas, - nuolankiai, lidnai priklaup ir kak sunibdjo dukrelei aus. Edis inojo, kad jis pasak jai signal, kur igirdusi mergait ataus gelein sklst, kai jis gr. Bespalvs mergyts akys pro tvo pet smigo Ed, ir jis pagalvojo: o kas, jei ji pamir signal ir neatidarys tvui, kai is pabels duris? Jergenas pakilo, pasim portfel, ir jie ijo. Jergenas stabteljo ir palauk, kol igirs anapus dur uaunam sklst ir gals bti tikras, kad dukt saugiai atitverta nuo pasaulio. Jie sulipo Edio dip. Bevaiuojant tamsiomis gatvmis, Jergenas paklaus: - O js ar eisit pas j drauge su manim? Edis atsak: - inoma, nesirpinkit. Bet ir jam paiam m darytis neramu. Jie vaiavo apviest Meco gatv ir pasuko prie bendrabuio. Edis sustabd dip, jie ilipo. Edis vilgteljo vir. Moskos kambaryje buvo tamsu.

276

MARIO

PUZO

- Gal jis baliuje, pasak Edis. Jiedu sujo bendrabut. Pirmame aukte Edis tar Jergenui: - Luktelkit ia. Jis ujo pas besilinksminanius, bet Moskos tarp j nesimat. Ijs koridori, rado belaukiant Jergen. Jis pamat, koks Jergenas iblyks. Staiga Ed Kazin nuvr iurpi pavojaus nuojauta. Jis skubiai perbgo mintimis visa, k sak Moska, ir suprato, kad anas apsimetinjo. Jis tar Jergenui: - Eime, parveiu jus namo, jo ia nra. Eime! Jergenas pasiprieino: - Ne, baikim it reikal. A nebijau. Jau nebe... Bet Edis Kazinas m stumti Jergen laiptais. Jis jau inojo, kas j laukia, jam kvap gniau kraupus tarimas. Staiga jiems vir galv pasigirdo altas, tvardomo nirio kupinas Moskos balsas: - Edi, unsnuki, paleisk j! Jergenas su Ediu pakl akis. Moska stovjo laipt aiktelje virum j ir silpnoje koridoriaus viesoje jo veidas atrod liguistai igelts. Palei siaur burn raudonavo dvi kariuojanios psls. Jis nejudjo. alias uniforminis varkas dar j stambesn, nei jis i ties buvo. - Eik ia, Jergenai, - paliep jis, slpdamas vien rank u nugaros. - Ne, - drebaniu balsu prieinosi Jergenas. A ieinu su ponu Kazinu. Moska rikteljo: - Edi, traukis i kelio! Ateik ia. Jergenas sikirto Ediui parank. - Nepalikit mans, - m maldauti jis. - Bkit ia! Edis ities Mosk rank ir tar: - Valteri, dl Dievo, Valteri, nedaryk to! Moska nulipo por laipt emyn. Edis paband isivaduoti i Jergeno, bet is laiksi sikibs jo rank ir rk: - Nepalikit mans vieno! Ne, ne... Moska eng dar ingsn emyn. Jo akys buvo juodos lyg bedugn, o raudonos psls ant lp koridoriaus viesoje, regjos,

TAMSOS ARENA

277

tiesiog deg. Staiga jo rankoje atsirado pistoletas. Edis atoko nuo Jergeno, is liko vienas ir klaikiai suspiegs dar band apsisukti ir pulti laiptais emyn. Moska iov. Jergenas suklupo, nespjs engti n ingsnio. Jis pakl galv, blykiai ydros akys velg auktyn, ir Moska ov dar syk. Edis Kazinas ulk laiptais, prabgo pro Mosk ir mov net palp. Moska sikio ginkl atgal kien. Jergeno knas isipleiks guljo laipt aiktelje, galva karojo nuo virutins pakopos. I kambari apaioje atsklido griausmingo juoko banga, fonografas garsiai ugrojo vals, ir prasidjo smagus trypimas bei ti rolietiki kavimai. Moska greitai ubgo laiptais savo kambar. Pro lang krito juodi eliai. Jis pastovjo klausydamasis. Paskui prijo prie lango. Aliarmo auksm nesigirdjo, taiau miesto griuvsiai, tos didiuls nuolau krvos, krutjo lyg apkibusios vytiniais vikrais, ir sibuojantys ibintai tartum alsvos trasuojanios ugnys varst atslenkani iemos nakt. Moskos veidu ir knu upeliais sruvo prakaitas. J m krsti drebulys, nuo i vis pusi siauianios tamsos pradjo pykinti. Jis plaiai atidar lang ir lauk. Dabar apaioje, gatvje, pasigirdo vaik giesm. Jo sieloje ir irdyje suvysiojo ibintai, kuri jis negaljo matyti, ir choralui tolstant j upldo stulbinantis palengvjimas, o baim ir tampa tiesiog igaravo. Vsus oras j atgaivino, silpnumas ir tamsa atsitrauk. Jis paiupo sukraut lagamin ir nubgo laiptais emyn, peroko per Jergeno kn, pralk pro greta urmuliuojant bali. Niekas nebuvo pasikeit. Ijs i bendrabuio, jis leidosi skersai juod griuvsi plyn, bet sustojo ir atsigr, nordamas paskutin kart pavelgti atgal. Miesto tams skrod vis keturi aukt iburiai, pastatas atrod lyg spindintis skydas, pro langus sklido griausminga muzika ir kvatojimas. Jis stovjo, velg t vytint skyd ir nejuto n menkiausio sins grauimo, tik pagalvojo, kad niekada nebepamatys nei savo snaus, nei Edio Kazino, nei savo alies ar eimos. Liks nemats ir Marburgo kaln. Stai pagaliau ir jis tapo prieu.

278

MARIO

PUZO

Tolumoje, anapus griuvsi, jis mat alius ir raudonus vaik neamus ibintus, kuri viesa tarsi kilo juod em iemos dang, taiau giesms nebesigirdjo. Jis nusigr prieing pus ir patrauk gaudyti tramvajaus, kuris turjo nuveti j geleinkelio stot. Jis jau buvo prats atsisveikinti su pastamomis vietomis, laiku, prisiminimais ir nebejuto skausmo, nesijaut vienias ar apleistas, jei greta nieko nra, jokio mogaus, kuris padt kelionje, - tik vjas, vilpaujantis po sugriaut emyn, i kurio jis niekuomet nebeivyks. Jis pamat prieais apvali ryki ak - tai buvo tramvajus; pasigirdo altas lyg kritolas jo varpelio skambjimas. Moska i pratimo puol vytis, lagaminas dausi laun. Taiau pabgjs kelet ingsni jis sustojo suprats, kad nra jokio skirtumo, kur tramvaj oks.

Puzo, Mario

Pu-127

Tamsos arena : romanas / Mario Puzo ; i angl kalbos vert Lina Balit-Bgien. - Vilnius : Alma littera, 2009. 2-asis leid., 280 p.
I S B N 978-9955-38-310-9 Tragikai pasibaigusi amerikiei karininko Valterio Moskos ir vokietaits Helos meils istorija Amerikos kariuomens uimtame B r e m e n o mieste tuoj po karo. U D K 820(73)-3

Mario Puzo
TAMSOS ARENA
Romanas
I angl kalbos vert Lina Balit-Bgien Redaktor Bron Balien Korektor Indr Petrtyt Virelio dailininkas Edvardas Jazgeviius Maketavo Jurga Morknien Tiraas 2 5 0 0 egz. Ileido leidykla Alma littera", A. Juozapaviiaus g. 6/2, LT-09310 Vilnius Interneto svetain: www.almalittera.lt Spaud AB spaustuv Aura", Vytauto pr. 2 3 , LT-44352 Kaunas Interneto svetain: www.ausra.lt Usakymas 8 0 7