Birut Peiokait - Adomnien

Paskutinieji

Kaunas 2000

UDK 947.45.08
Pe-18

Redaktor Sigita Papekien

Dailininkas Vytautas Aleksandraviius

Birut Peiokait-Adomnien, 2000

ISBN 9986-577-37-3

Nuo Abelio lig Kaino vienas ingsnis:

Juk angelas pavirto tonu...
Istorijoj nei vienas nepradingsim Nei tie, kurie
tuiai medaliais dingsi,
Nei pavaiinti kakada vinu!
esys Cemnolonskis

1951
met pabaigoje Tauro apygardos Vytauto rinktins
Kstuio tvnijos plotuose pradjo veikti partizanais pasi
vadinusi MGB agent-smogik grup: Ira, Klevas ir Pi
lietis. Grupei buvo nurodyta susisiekti su partizanais ir
vilioti abangas Kstuio tvnijos vad Kabel - Albin
Valer Bielin.
Igirds apie apylinkse pasirodiusius partizanus, Kabelis
m iekoti bd umegzti ry, ir netrukus jam pavyko su
jais pasimatyti. Kabeliui pasilius suvienyti pajgas, tariami
partizanai, dl aki trumpai pasvarst, sutiko. Sutar susitikti
dar kart. 1952 met sausio pradioje Kabelis, lydimas savo
adjutanto partizano Skirgailos - Albino Naviko, nuvyko, kaip
buvo sutarta, ilbali kaim. Ramiai besinekuiuojant nie
ko netariantis Kabelis buvo apsvaigintas netikto smgio.
Smogikams buvo sakyta Kabel paimti gyv. Per su
sirmim uvo Skirgaila ir sodybos, kurioje vyko susitiki
mas, eimininkas Antanas Bieliauskas. Suritas Kabelis bu
vo nuvetas saugum.
Po savaits Kabelis palo ir idav bendraygius - Kstuio
tvnijos kovotojus. Nuo sausio dvyliktosios Kabelis jau ne
be partizan vadas, o agentas-smogikas, slapyvardiu Varia
gas.* Vytauto rinktins dienos jau suskaitytos - idavyst po
idavysts. Netrukus Variago dka likviduojamas ir Vytauto
rinktins tabas, sta vadas Slapukas, Vidmantas - Antanas
Grikietis ir kio skyriaus virininkas Napoleonas - Juozas
Kmieliauskas.
Kabeliui-Variagui pasidarbavus kelet mnesi, 1952-j ge
gus pradioje Vytauto rinktinje beliko vos eetas kovo
toj. Tai buvusios Kstuio tvnijos vado adjutantas Kstu
tis - Pijus Degutis, buvusio Vytauto rinktins tabo sanitari
nio skyriaus virinink Danut (Aurel) - Angel Senkut ir
ketvertas uolo tvnijos partizan: Mikinis - Algimantas
Ignas Rutkauskas, Deimantas - Petras Juknelis, Kolumbas Juozas Sasnauskas ir Inkaras - Petras Bumelis.

* LVA, f.K-1, ap.3, b.436, 46.

5

is ketvertas iem slapstsi Vynialaukio kaime, Petro Ado

maiio namuose rengtoje slptuvje, o orams atilus apsigy
veno aliosios girios pakratyje.
aliojoje partizanai jautsi gana saugs, tik labai jau slg
vienatv ir neinia - per vis iem nebuvo susitik su kitais
kovotojais. Briai tarpusavy nebendravo: iema buvo gili, snie
ginga, o pdsakai sniege - pirmieji partizan idavikai. Ko
lumbas prisimin girdjs, jog per Amalviki kaimo gy
ventoj Vit Liutvinsk galima susisiekti su Igliaukos apy
linkse veikianiais Tauro apygardos Geleinio Vilko rink
tins kovotojais.
Gegus pradioje Kolumbas ikeliavo Amalviki kaim
pas Vit Liutvinsk. jo vienas. Netrumpa buvo kelion, reikjo
vis aplenkti neperbrendamas klampynes. Vitas Liutvinskas pa
sak ins, kad netoliese veikia Karalino vadovaujami Deinio
tvnijos kovotojai, adjo j paiekoti, susisiekti ir perduoti
Kolumbo pasilym susitikti.
Po keli dien Kolumbas vl ijo Amalvikes. kart drauge su Deimantu. Vitas Liutvinskas perdav Kolumbui Ka
ralino laikel, kuriame buvo praoma nurodyti susitikimo
laik ir viet. Surasti Karalin Liutvinskui nebuvo sunku Karalino brys, laikinai paliks Mikalikio mikus ir bun
ker Maiuliki kaimo gyventojo Vinco Lanausko sodyboje,
slapstsi prie Amalvo eero prigludusiose paliose.
Sutartu laiku Kolumbas, Mikinis, Deimantas ir Inkaras
atjo Amalvikes. Liutvinskas juos nuved sutart viet,
paskui valtimi atplukd Deinio tvnijos kovotojus Karalin,
Smaugl, Dd, Sn ir Klajn.
Partizanai drauge stovyklavo kelet dien. Pakako laiko isi
kalbti, aptarti galim bendr veikl. Kasdien juos aplankyda
vo Vitas Liutvinskas, atgabendavo maisto, papasakodavo apie
padt apylinkse. Buvo sutarta, kad jis nuolat palaikys ry
tarp abiej bri, sutar slaptaod - tam atvejui, jeigu tekt
pas ryinink sisti jam nepastam asmen. Atsisveikinant
Karalinas sveiams dav gerok pluot laikratli Partiza
nas, ir vyrai isiskyr - gal dar kada pasimatys...
Vos spj sugrti i vienags, Mikinio partizanai sulauk

sveio. Ryininkas i gretimo kaimo prane, jog uvo Vytau

to rinktins vadas Slapukas, (Vidmantas), o jo vieton pa
skirtas Kabelis. Kabelis kvieis uolo tvnijos partiza
nus susitikim.
Gegus 21 dien nurodytoje vietoje partizanai susitiko su
naujuoju vadu. Kabelis juos nusived bunker, o ten jau
lauk pasala, vadovaujama Kauno srities 2-N skyriaus virinin
ko Oleiniko ir to paties skyriaus vyresniojo leitenanto Jono
Jociaus. Kiek pasikalbjs, kakokia dingstimi paliks partiza
nus vienus, Kabelis ijo i bunkerio, ir tuomet saugumieiai
met bunkerin dujin granat. Deimantas sureagavo aibikai
- spjo nusiauti. Apsvaiginti Mikinis, Kolumbas ir Inkaras
buvo nuveti Kauno saugum.
Deja, partizanai jau buvo spj papasakoti Kabeliui apie
vienag pas Deinio tvnijos partizanus. Variagas apie tai
prane savo eimininkams, kuriems tarnavo itin uoliai. Sau
gumieiai nusprend pasinaudodami suimtaisiais paspsti
spstus Karalinui. Tardomiems partizanams teko patirti praga
rikas kanias, ir galop i leisgyvio Kolumbo buvo plte ipltas
slaptaodis... Kolumb privert parayti ratel, kuriame Kara
linas buvo kvieiamas gegus 30 dien atvykti susitikim
ton paion vieton, kurioje an kart visi stovyklavo.
Operacijai vadovavo vyresnysis leitenantas Jonas Jocius. Su
juo ivyko eetas prityrusi agent-smogik, drauge vesi ir
Kolumb. Pridengti pasalaujanio smogik brio atvyko ka
rin grup, vadovaujama Kalvarijos rajono saugumo virinin
ko vyresniojo leitenanto Dzido Jociaus. Pasala prie Amalvo
eero sitais gegus 30-osios nakt ir ia praleido vis par.
Gegus 31-osios naktis. Du agentai-smogikai akylai stebi
eer, du saugo Kolumb. Suimtasis sptas, j nutaikyti gink
lai, ingsnis ne pagal nurodymus - nuaus be jokio pasigailji
mo. Jono Jociaus ir smogik Norkaus bei Petrylos uduotis
atsakingiausia - tbt paimti Karalin gyv.
Storai rko uklotas Amalvo eeras alsuoja gegus nak
ties vsa. Tylu, tik retkariais suea vjelio lengvai paglosty
tos vendrs.

hu! hu! - tyl sudrumsia negarsus nakties paukio bal

sas, atsklindantis nuo krmais apjuostos eero pakrants.
Netrukus jam atsiliepia kitas, tik jau tolliau, kakur kai
mo pakraty.
Ne pauktis tai, tai Karalinas. kteljs vl traukia link
eero. engia jis tylutliai, sakytum plaukte plaukia per rk.
Dar kart kteli prie valties laukiantis Vitas Liutvinskas: vis
kas gerai, aplinkui ramu.
Bet Karalinui neramu. Atsargiau, - perspja kandin ei
nant Sn. Partizanas Snus bryje naujokas, jis dar neimo
ko vaikioti taip tyliai kaip priekyje ingsniuojantis vadas tai ak sausuol umina, tai kelm atsimua.
Nerim Karalinui kelia vakarykiai gautas ratelis. Rate
lio perdavjas Vitas Liutvinskas - patikrintas, ibandytas
ryininkas Siaubas, jo niekaip netarsi klasta. Taiau ratelis...
Aikiai paties Kolumbo ranka raytas, bet padrikas kakoks,
nesklandus. Ir kuriems galams Kolumbui taip skubiai jo pri
reik? Juk matsi prie kelias dienas, isikalbjo kiek tik irdis
geid. Negi bus kas svarbaus nutik? Kaip tyia tokiu metu,
kai Smauglys, Dd ir Klajnas ij parpinti maisto. Bt
saugiau, jeigu susitikim eit visi, kaip ir prajus kart. K
darysi, eiti reikia. Kas ino, gal dl kokio nors idaviko nori
perspti Kolumbas, o gal jam paiam pagalbos prireik. Susi
tiks, - paaiks.
tai ir eeras. Pro rk dluoja tamsi figra. Tai Vitas.
- Ramu, galit plaukti. O gal ir man su jumis?
- Dkui, apsieisim. Ne pirmas kartas.
Vitas stumteli valt, lukteli, kol partizanai atitols nuo kranto,
tuomet patraukia namo.
Kitame krante j jau laukia. Pirmiausia i rko inyra sto
vinij galvos. Stovi trise.
- Kto zdes? - dl viso pikto rusikai paklausia Karalinas.
- A, Kolumbas.
Partizanai ioka i valties. Karalinas jau tiesia rankas tuoj apkabins draug.
vis. U nugaros kteli Snus. Ir sukniumba. Kakas part
renkia emn Kolumb. Kakas jau lauia Karalinui rankas,

bando imuti ginkl.

Bet Karalinas stiprus, jam dvideimt penkeri, jis kupinas
jg, jis grumiasi. Tik netiktai slysteli ir drauge su pakibu
siais ant jo upuolikais virsta eeran. Karalinas murkdosi
vandeny, bando atsispirti, taiau dugnas klampus. Jis nepa
leidia ginklo. Valtis jau ia pat. Bet kakas jau oko valt,
kakas iumpa j u plauk... Smgis galv. J velka kran
tam.. Karalinas audo. Atleido gniautus j tempianios ran
kos, suglebo, nuiuvo upuolikai. Viena mintis - bgti, bgti!
Atgijo, sutratjo krmuose paslptas kulkosvaidis. Parkri
to Karalinas.
Nepavyko paimti gyvo. Karalinas - Klemensas Mariulai
tis, gims 1927 metais Stuomen kaime, partizanas nuo 1950j, uvo, prie tai nukovs Kauno srities MGB 2-N sky
riaus 4-ojo poskyrio virinink vyresnj leitenant Jon
Joci, agent-smogik Nork*- Feliks Nagradsk ir
sueids smogik Petryl.
uvo ir Snus - Vincas Dominaitis, gims 1932 metais
Nendriniki kaime, partizanas nuo 1952-j.
Po susirmimo Kolumb - Juoz Sasnausk nuve atgal
Kauno saugum, kur buvo kalinami jo bendraygiai Mikinis
ir Inkaras. Ten tardomi jie patyr visas to emikojo pragaro
kanias ir buvo nuteisti: Inkaras - dvideimt penkeriems me
tams lagerio ir penkeriems tremties su ribotomis teismis, o
Kolumbas ir vadas Mikinis, paskelbus jiems mirties nuosp
rend, suaudyti 1952 met lapkriio 26 dien.
Idaviko Kabelio dka saugumui pavyko likviduoti ir du
paskutinius Vytauto rinktins partizanus. 1952 met nakt
birelio 23-ij Aurel - Angel Senkut susitiko su Kabeliu.
Kabelio - agento Variago palydovai merginai pasirod tartini;
ji ryosi bgti ir buvo nuauta. Birelio dvideimt etj, Va
riago surastas, uvo ir jo buvs bendraygis Kstutis - Pijus
Degutis, gims 1900 metais. Taiau Vytauto rinktin tebe
veikia. Joje - partizanais pasivadin saugumo parinkti agen
tai, kuriems vadovauja smogikas Variagas - Albinas Valeras
Bielinas. Jam uoliai talkina ir jo motina Ieva Bielinien -

* LVA, f.K-1, a p. 3, b. 145, 233.

9

saugumo agent Laima*. Grups uduotis - medioti Tauro

apygardos Geleinio Vilko rinktins ir Dainavos apygardos
partizanus, o svarbiausia - sugauti Piet srities vad Lit - Ser
giej Stanik.
Karalinui uvus, Deinio tvnijos partizanai pasitrauk
nuo Amalvo eero ir gro savo slaptavietes Igliaukos ir Prien
mikuose. Jie prisijung prie Geleinio Vilko rinktins vado
Spyglio brio.
Skersabalio mike, netoli Mieleikampio kaimo, pusiaugu
lom sitais lkuriavo du vyrai. Birelio keturioliktoji slinko
vakarop. kypai krintantys sauls spinduliai jau nebeugrieb
krmais apaugusios lomels.
- Evaltai, pamatysi, jie neateis, - prabilo vienas. Jis sutraik
batu ropojani skruzdl. Buvo sutarta: lauks prie didiojo
skruzdlyno.
- Pamirk, - tar antrasis.
- K?
- Pamirk, kad a Evaltas. A - Vincas. sikalk savo durn
galv.
- Niekas negirdi.
- Tai kas. Net ir miegodamas atsimink, kad a - Vincas.
Vincas a. Evalto nra ir niekada nebuvo. Dar palauksim, gal
pasirodys.
- arna arn ryja. st noriu.
- Nepasisi, ne uva. Palauksim.
- Tsss... Eina kakas.
- O ko mums bijoti? Mums nra ko bijoti - nei t, nei an.
Alfonsas atsistojo. Takeliu artjo dviese.
- O, vogeris! - Alfonsas i tolo atpaino augalot, peiuit
monos brol - Vaclov Straig ir jo kaimyn Vitkausk.
- Tai nesulaukt? - prisiartins praneko Straigis. - Bando
jie jus, ne kitaip. Tikrina, ar kareivi su savim neatsivedt.
Gali jus ia ne vien dien pralaikyti.
- Sulauksim. Jeigu jau syk pasiryom... - Evaltas, visiems
kitiems Vincas, paoko, pasir. - Tik va, nepagalvojom,

* LVA, f.K-1, a p. 3, b. 460, 236.

10

pavirio nesimetm. Manm, laikysis odio, ateis kada

sutarta.
- Pratinkits, - nusijuok Straigis. - inojot, kur einat.
Tai jau tikrai: juodu inojo, kur ein. Gal todl ir strigo
galugerkly odiai, kuriuos Alfonsas jau buvo besiiojs saky
ti. odiai apie tvyn, apie pasiaukojim liko neitarti.
Atvykliai patrauk atgal, o abu vyrukai sitais pakrmje.
Vyresnysis, Alfonsas Ukas, neseniai atvents dvideimt
treij gimtadien, buvo kils nuo Plutiki. Kart per klim
krito jam ak mitri Straigiuk. Atoko vestuves, ir Alfonsas
apsigyveno Straigynje. O paskui... Paskui atsitiko taip, kad
jo gyvenimu pasirpino valdia: jam atiteko itutj Maiu
li namai Stuomen kaime. Palik gerai priirt k, Maiu
liai dingo, itirpo tolimose Rusijos platybse, kur tikriausiai
ne kart, gdamiesi nuo mirtinu aliu alsuojani Sibiro
vj, sapnuodavo didiul eliuot, savo pai rankomis pa
sodint sod... Alfonsas Maiulis, j snus, atsitiktinai ivengs
iveimo, glaudsi pas svetimus, gimtosiose vietose pasirody
davo tik retkariais.
Atsikraust keturiese: jau kryktavo Alfonso atala, o kad
naujieji namai buvo erdvs, trobesiai dails, pas dukter at
sikl ir senoji Straigien - vietos visiems uteko.
U gaut ger teko atidirbti...
Alfonsas Ukas ir jo pusbrolis Evaltas Gasneris buvo Lietu
vos vokieiai. Nuo Balbierikio kilusio Gasnerio iame krate
niekas nepainojo. Evaltas pasivadino Vincu: retas, negirdtas
vardas galjo padti atsekti ir jo pavard, o ito jam nesinorjo.
Vaclovas Straigis ilgai nesipraydino, sutiko svain Alfons
ir tariam jo draug suvesti su partizanais.
Tuiai lauk pusbroliai. Visai sutemus nieko nepe i
miko pasitrauk. Nepasirod partizanai ir kit dien. Vyrai
nervinosi, patyliukais keiksnojo. Trei dien nusprend - lauks
mike per nakt.
Klajnas negirdimais ingsniais iniro i tankms. Pastebjo
j, kai buvo jau visai alia. Mnulio viesoje blizgjo vyrus
atstatyto ginklo vamzdis. Pusbroliai paoko.
- Tik zuiki neigsdinkit, tegu sau miega, - nusijuok

11

Klajnas. - Ms laukiat?
- Manm, kad neateisit. Jau treia para ia kiurksom,- atsi
liep Alfonsas.
- Tik jau nepersdyk. Ne para, o diena, - mes visk matom.
Tikrinom, ar kantrs, ar nepersigalvosit. - Tai Spyglis, Geleinio
Vilko rinktins vadas, atsiskyr nuo medio, prie kurio pri
gluds stovjo. - Tai kaip, vyrai, apsisprendt? Eisit su mumis?
Pasirod dar du kovotojai - Dd ir Slampa.
- Oho! - nusistebjo tariamasis Vincas. - Tai bent! Kaip ir
prislinkot - n krepteljimo negirdjom.
- Imoksi ir tu, vyreli, - sukrizeno Dd. - Ir liaute, ir
skriste, visaip mes mokam. Na, tai rimtai apsisprendt?
- Tvirtai pasiryom. Nra kito kelio, tik mikas. Kovosim
u tvyn, - patvirtino Vincas. Alfonsas kartai pritar.
- ia tai teisyb sakai - kito kelio nra, tiktai kova. Bet kai
pasuksit su mumis, atgal jau nebegrit. Apsisprskit, kol ne
vlu. O ginklai? Turit k nors? - pasiteiravo Spyglis.
- Mes tai ne, neturim nieko, bet Straigis, mano vogeris,
turi autuv, gal jisai duos.
- Nubk, atsivesk Vaclov, ia netoli, - paliep Spyglis nau
jokui Vincui. O pats, dar kiek pakamantinjs Alfons, nujo
drauge su Klajnu. Su naujokais susitar susitikti vakare, Sar
gins kaime.
Netrukus gro Vincas su Straigiu.
- Na, Vaclovai, - tar Dd, - tavo gimin kriktysim. Sako,
autuv turi. Tempk ia, o mes tau - medioklin. Sutarta?
Tokie mainai Straigiui tiko. Nedelsdamas nuskubjo atneti
ginklo. autuvas, nors ir usienins marks, pasirod ess be
spynos, o ir vamzdis nei ioks, nei toks - kakoks ipstas.
Vincas padkojo Straigiui, ir naujokai patrauk su partizanais.
Pasiek Stuomen mik. Dd pasuko tiesiai link klampaus,
ret vasar teusitraukianio lino.
- K, brisim? - net paiurpo Vincas nuo tos minties.
- Duok en t savo patrank. - Dd pam i Vinco au
tuv. Pasuko rankoje, laikydamas u vamzdio, ir atsivedjs
svied lin. - trauks, priburbuliuos. Nra ginklo, ir ia ne
ginklas. Rasim geresn.

12

Pradjo brkti. iame mike ir palauks vakaro. Susirado

sausesn viet, sitais tankmje. Sukramt, kas k turjo, bet
alkio nenumalino.
- Vakare prisiveisim, - nuramino Dd.
Dd nekorius, koki reta. Ir gerai - beklausant diena ne
trunka praeiti. Kalbos - kaip vandenio, vis su juokeliais, su
blevyzgom, paspalvina, padailina. Suregs bt nebt istorij
- ir pats kad juokiasi, kad juokiasi. O Slampa - tas tylenis.
- Matai, a jau senas vilkas, atsargus. Tu, Vincuk, mans
laikykis, tai neprapulsi, - porina Dd jaunesniajam naujokui.
- A juk irgi Vincas. Geras vardas, laimingas. irk, kiek jau
met partizanauju, o plaukas nuo galvos nenukrito. Jokia kulka
mans neima, visos pro al. Kepur, t tai net dusyk perov.
Dd atsidsta ir kiek patyljs kalba toliau.
- Ne visiems tokia laim. Antai, Kostuko, - mosteli galva
Slampos pusn (tas, regis, visai negirdi j nekos, snduriuoja
sau), - jau trys broliai uvo. Vjelis netoli nuo ia palaidotas,
Skersabalio kapinukse. Deinio tvnijos vadas buvo. Jam,
gali sakyt, pasisek. Nenuve jo stribyn. mons nune j
griovon, paguld, o pernakt sniegas upust, ir nesurado stri
bai. Savikiai vliau palaidojo. Kitas brolis, slapyvardiu
Milinas, tik por savaii po mik pavaikioti gavo - umat
negera akis, paskund. Nuov j ir kit tok pat naujokl,
ramiai sau bevalganius. Nesuspjo, nabagai, net susigaudyt...
O Karalinas - tas tai pasal papuol. Uspeit j Amalvo
eere. Ten ir uvo... Bet k a ia, senas kvailys, vis apie mirt,
- susigrieb Dd. - Lyg igsdinti noriau. O jeigu baisu, tai
dar nevlu ir apsigalvoti, kol priesaikos nedavt.
- Neisigsim, Dde. Ne naujiena, kad daug sta. Jeigu
visi bijos, nebus kam ir tvyns ginti, - ypteljs praneko
Alfonsas. Ir pridr: - Viskas mudviej apgalvota.
Sutemus patrauk link Sargins kaimo. Dd inojo, kur
iekoti, - ikart surado Spygl su Klajnu krmynuose. Urz
gianiais pilvais jie lauk ryininko, o tas vis nesirod. Paga
liau igirdo netoliese vilpiniuojant. Klajnas vilpteljo atsa
kydamas, ir netrukus pasirod Klajno kaimynas Kazys,
neinas vakariene ir puslitriu ruginuks.

13

Ukirto, apilo, o dmo kad norisi! Beveik visi - pypkoriai.

- Tai einam, turt bti dar lik, - pakilo Spyglis.
Toli eiti nereikjo: kininkas, pas kur partizanai laik savo
rkal atsargas, gyveno tame paiame Sargins kaime. Buvo
lik viso labo atuoni pakeliai cigarei. Spyglis padalijo vi
siems po lygiai.
Nakvojo Stuomen mike. O dienojus sulauk vieni:
atjo Klajno sesuo Maryt ir rmja Marija Navickien. Mo
terys suskato traukti i pintins atsinet maist, taiau Spyg
lis sulaik:
- Palaukit, tegul naujokai pirmiausia priesaik duoda. Vis
ikilmingiau, kai daugiau moni.
Kartodami paskui Spygl i lto, ikilmingai jo tariamus
odius, Vincas ir Alfonsas prisiek neiduoti, iki paskutinio
kraujo lao ginti Tvyn, nesuterti garbingo laisvs kovotojo
vardo. Paskui Spyglis pasveikino naujuosius partizanus ir teik
abiem po autuv.
- ia pradiai. Vliau prasimanysim ir k daugiau.
O moterys jau trauk, dliojo ant rankluosio gardsius.
Aminai gurgianiam partizano pilvui ir sausas duonos
kriauklys mielas, o ia ir lainiai, ir kumpis, ir sris, ir bly
nai, kad neatvst - ilt skepet suvynioti.
- tai ir padidjo ms gretos, - kalbjo Spyglis. - eiese
buvom lik Deinio tvnijoj, o nuo iol - atuoniese bsim.
Nelabai gausus brys... Juo didesn garb tiems, kurie rytasi
sitraukti kov dabar, kai ms pajgos kas dien mta...
Nespjo moterys palikti stovyklos - jau i kitos puss akos
braka. Ir vl sveiai, ir dar kokie - pats apylinks pirmininkas
Petras Krasnickas su mona Marija! Ir tuodu su vaimis.
- Na, - sako Dd, - it dviej naujok joks velnias neims
- pati soviet valdia pasveikinti atvyko. Tik partijos atstovo
trksta. Galjai, Petrai, ir partorg atsivesti! Ir net trys Mari
jos apsireik, che che che... - Dd vengia net susiriesdamas.
Stipri Krasnicko naminuk.
- O kodl nakiai sargybos nestatot? - vakare, kai jau
visi sugul, pasiteiravo Alfonsas. - Nesaugu itaip, tiek mo
ni ino.

14

- Mus ia visas kaimas saugo, - paaikino Spyglis. - Kai tik

apylinkse pasirodo kariuomen, tuojau kas nors atbga inios
duoti. Kol kas aplinkui ramu.
- O tas apylinks pirmininkas - js juo pasitikit?
Dd suskato pasakoti apie Krasnick, itikim partizan
draug, apie juos aplankiusias moteris: visi jie - geri mons,
ryininkai, rmjai. O ir kaime visi savi. Naujokams viskas
domu, viskas rpi, o kai tavs klausosi - ir pasakoti smagu.
Kit dien Spyglis su Klajnu netoli stovyklaviets atkas
duob ir itrauk gelein d, kurioje buvo laikomi
Deinio tvnijos dokumentai. Popieriai buvo iek tiek
sudrk. Vyrai pairjo dang - jokio debeslio. Idlio
jo dokumentus ant saman saulyje, kad idit. Kad ir
kaip popierius saugotum, vis tiek jie pagauna drgms. Vie
tos ia emos, mikai lapi.
Sumaud Spygliui ird: Radasto nebra... Tik save kaltino
dl jo ties. Atsargiau reikjo elgtis. Nors k bepads tas at
sargumas, kai neinai, ko ir besisaugoti...
Ir draug prarado, ir dokumentus pragaiino. O jau kaip
saugiai bidonas buvo paslptas... Tai ne, velnias pakurst sugalvojo perneti, ukasti kalnelio smly, kur sausiau. Ra
dastas buvo nuirjs tinkam viet senose, jau apleistose
Grigalin kapinaitse.
Birelio deimtosios nakt juodu ikas bidon su Geleinio
Vilko rinktins tabo dokumentais ir patrauk link Grigalin.
Paryiais usuko pas patikim mog, perdienojo, temstant vl
leidosi keli. Kapinaits jau buvo ranka paduot, kai pasigirdo
viai. Jei bt spruk ikart, gal tuomet... Bet dar vylsi isaugo
ti dokumentus, temp bidon iki rugi lauko. Taiau persekioto
jai artjo, tad numet rugiuosna brangj neul ir bgo atsiau
dydami. Radast pagavo kulka, o Spygliui pavyko liaute nusi
gauti iki krm. Slapstsi, jo uuolankom, pavlavo susiti
kim. O naujokai - kantrs: sulauk, neapsigalvojo. Taiau apie
Radasto t Spyglis jiems nepasakojo - kam vyrus gsdinti.
Tuo metu, kai Spyglis lidnai mst apie uvus draug,
Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins tabo virininko

15

Radasto - Vinco ukausko knas guljo numestas Kazl Rdo

je. Nepastam, net mat nesam, kartojo atvaryti atpainti uvu
sio Vinco sesuo ir brolis. O saugumieiai digavo: tai bent
skm - visa krva tabo dokument.
Digavo ir saugumo agentas, slapyvardiu Ilas. Tai jis
birelio vienuoliktosios ryt prane saugumieiams apie kai
me pastebtus partizanus, tai jo dka tos pat dienos popiete
su eetu strib Grigalin kaim iskubjs Kazl Rdos
rajono MGB 2-N skyriaus virininko pavaduotojas vyresnysis
leitenantas Koetkovas papild savo nuopeln sra dar vie
na skminga kovine operacija.
Debesis uplauk staiga, nepastebimai, ne juodas ir ne pil
kas, o mlynas, perregimas, net ir nesuprasi, kur jo kratas, o
kur - dangus. Reti saule spindintys laai vis tankjo. Skubiai
surinko popierius. Teko iskleisti tai, k jie vadino palapine, murzin draiskal, imargint maiins mediagos lopais. Vis
iokia tokia pastog. Jos pakratyje, kur maiausiai varvjo,
sitais Spyglis su dokumentais. Debesis itirpo, iskydo, lyg
nebta. Kai samanos prasauso, vl idiaust popierius saulje,
o idivusius sudjo dn ir ukas, tik jau kitoje vietoje atokiau nuo stovyklos, po ermukniu.
- Negerai, kad tik mes vieni inom, kur paslpti dokumen
tai, - pusbalsiu tar Spyglis Klajnui. - Jeigu sim, visos su
rinktos inios nueis perniek. Atj amerikieiai neinos, ku
rie mons itikimi tvynei, kurie - niekai.
- O a manau - nereikjo t dokument naujokams rodyti,
- isak savo abejones Klajnas. - Keisti jie man. Kitas, po
priesaikos ginkl gavs, diaugiasi neatsidiaugia, iupinja,
aidia lyg maas vaikas. O itie - sakytum ginklai jiems ne
naujiena. Tas Vincas toks smilus.... Nuo mano sess aki ne
nuleido. O ir palapinje - vis dokumentus dirsiojo.
-Jaunas, ko nort. domu, tai ir dirsioja. Tu irgi nortum
miegoti mergin, o ne autuv apsikabins. Maryt daili, tai
ir irjo. Pats pagalvok - juk visko atsiadjo mik ieida
mi. Kas ino, gal daugiau ir nepamatys moterikos.
Gal ir ties vadas sako, gal ir be reikalo... Nugin Klajnas
neger mint: kas ir bus, jei vienas kit prads tarinti...

16

Birelio atuonioliktosios vakare visi patrauk Veselavos

mik. Jau ir naujokai pramoko tyliau vaikioti, nekliu
vinti u sutreusi ak. Eina visi tvarkinga vorele, atkar
todami prieky einanio ingsnius ir judesius, tai vienas
po kito palenk galv, prilaik nusvirusi ak, - tarsi bt
suriti viena virve.
Dd stabteljo, patrauk nosimi kart, kit.
- Dmelis... Varo kakas. - Dar kart mukteljs spriai
nuspaud ton pusn, i kur sklido dmo kvapas.
- Padkdie, erniauskli! - kteljo Dd tupinjaniam
aplink duob. - Tai utini?
- Kad tave vencas! itaip igsdinai. Priemt gali varyt, nepiktai suburbjo Kazys erniauskas. Partizanai ratu apsto
jo duob su katilu ant geleinio trikojo. Liepsnos laiomam
katile burbuliavo plepjo brogel. nekteljo apie bei t.
- Ar neusiliko pas tave, Kazy, kokia audykl? - pasiteira
vo Spyglis.
- Tai kad ne. A ir taip keturis autuvus partizanams pado
vanojau. Va brolis Juozas, tas tai dar turi pistolet. Tik kad u
ai jis neatiduos, medioklin nori imainyt.
- Pilk, paragausim, ar macni, ir eisim to pistoleto derti.
Gal ir idegs mainai.
Su erniausku nujo Spyglis, o kiti liko laeli varvinti.
Netrukus atjo pas juos erniausko motina, atne kepal duo
nos ir sot dar ilto pieno.
Nakvojo mike, netoli erniausko sodybos. Ten pat
prasnduriavo ir vis dien.
- Tai taip ir liauiosim kasdien nuo ryto lig vakaro, nieko
neveikdami? - nenustygo naujokas Vincas. - Toks ia ir parti
zanavimas - po krmais drybsoti.
- Prisiaudysi, vaike, oi prisiaudysi dar, - atsiliep Dd. Nujauia mano irdis - bus pekla. Man prie visokias velnia
vas kaip tam uniui prie liet: kaulus ima mausti, snarius
suka. Jau nuo vakar suka.
- Nekarksk! - piktai nutrauk j Spyglis.
Birelio devynioliktj Dd ijo Veselavos kaim. Baudsi
ir Vincas drauge eitu, bet Dd jo nem. Gro su ryininku

17

Juozu, tas atne maisto. O Dd vis trauk tamsiai rudus

butelius - i kieni, i u diro - vien, antr, trei...
- Tai jau pakabinot lieuvius? Nevarvinkit tuiai seils ia tik rieutai, ir tie patys labai kieti, - krizeno patenkintas
Dd. O buteliuose - oviniai vokikam autuvui. Suskaiiavo
- beveik trys imtai. Pas Juoz j dar antra tiek lik.
Vakare visi drauge nujo Maiuliki kaim pas kinink,
saugant partizan maisto atsargas. Dd naujokams paaiki
no, kad ia jie atgaben i kolchozo rekvizuotas kiaules, o
j biiulis jas paskerds ir irks ms. Pavakarieniav parti
zanai pasim laini, der ir vl ijo mik.
Birelio dvideimtj Spyglis susitiko su eiguliu Lu
koeviium, savo ryininku ir rmju, perdav jam saugoti pis
tolet, rusik autuv ir nemaai ovini. Jis papra eigulio
suinoti, kada stribai eis Igliaukos eer maudytis. Pabandy
si juos upulti, - gal pavyks sigyti ginkl.
Birelio dvideimt antrj eigulys prane, kad vienas stri
bas parjs namo. Spyglis ir Dd ketino pas j eiti, taiau
eigulys ir naujokas Alfonsas juos atkalbjo.
- Dl to vieno stribo gali daug moni aretuoti, - sak
Alfonsas. - Geriau visus nuogus iaudysim, kai maudysis eere.
- Visus audydamas gali ir ger mog nudti, - paprieta
ravo Klajnas.
- Taigi stribai,
- O mes ir tarp strib draug turim. Na kad ir... - nutilo
pusiau odio Klajnas, prikando lieuv.
Vakare isireng yg - patutinti Kuii kaimo krautuvs,
nes visos atsargos jau iseko. Tiesa, pas eigul buvo paslpti
keli maiai cukraus, taiau baigsi rkalai, sviestas, konservai,
muilas, skustis nebra kuo. O ir autkojai smarkiai dyla...
Sutemus Dd ir Slanka nujo Palavanio kaim. Ten
pam veim su arkliais, atvaiavo ir sustojo prie krautuvs.
Naujokus pastat saugoti. Spyglis savo automat padav Al
fonsui, Klajnas - Vincui. Ilau spyn, prikrov veim. Vis
grob nugabeno Skersabalio mik ir paslp ten esaniame
bunkeryje. Spyglis Alfons paliko sargybos eiti, o Dd ir Vinc
pasiunt Juodaraisio mik, kur turjo atsirasti dar pora

18

Deinio tvnijos partizan: rengiantis upulti stribus reikjo

visiems susirinkti krvon.
Ryt, ilind i bunkerio, Spyglis, Klajnas, Slampa ir Al
fonsas irgi patrauk Juodaraistin. Ten drauge su Dde ir Vin
cu rado belaukianius partizanus Vili ir Smaugl. Su jais
buvo Vyio tvnijos kovotojas vedas ir Spyglio ryininkas
Antanas ukeviius. Vyrai susipaino su naujokais.
Besinekant Spyglis paklaus Alfonso:
- Ar Maiuliukas, tavo bendravardis, usuka kada namus?
- Kartais pasirodo. Maiau ne per seniausiai. O k?
- Buvau sutiks. Jis man sak, kad tave ilavoto saugumas
buvo sulaiks, bet netrukus paleido.
Alfonsas nustro, bet susivald ir kaip niekur nieko atsak:
- neka, kas ant seils ueina. O man jis pasakojo, kad ila
vote kelias dienas ilaik Dd ir dar kakok partizan.
- K ia neki, durniau! - ne juokais supyks, net paraudonijs
pertrauk Dd. - Gluas tas tavo Maiuliukas. Pagausiu, skr
nulupsiu. Tfu! Vyrai, o mala kaip kaimo bobos. I tuio kiaur...
Parkydami, pagulindami, persimesdami odiu kitu
vyrai lauk. Ltai slinko valandos. Nenujaut, kad jau pas
kutins...
Ryininkas Antanas ukeviius buvo drauge su partizanais.
Nujo Mieleikampio kaim, kininko Kazio Bubnio na
muose suruo maisto, atne pavalgyti.
Birelio dvideimt treiosios popiet partizanai, naujokus
palik stovykloje, kakur ijo. Dd su ryininku Antanu pa
trauk Senaio kaim, o paskui gro stovyklon ir lauk
pareinant kit. Tie parsirado apie vidurnakt ir, pavarg po
klajoni, sukrito miegoti. sitais po grynu dangumi - naktis
ilta, rami.
Naujokai pasisil stoti sargybon.
- Kad nereikia, - aikino ryininkas. - Visur ramu, nra
prasms. Miegokit ramiai.
Senieji partizanai sugul greta kits kito, alimais pasidjo
ginklus. Naujokai sitais atokiau, u poros metr nuo j.
Dd negaljo umigti. Jis niekuomet nesisksdavo nemi
ga. Umigdavo i karto, miegodavo kietmiegiu, neatsimindavo

19

net sapn. Bet kart ilgai nesitrauk nepagaunama, neapiuo

piama tampa. Mikas, partizano prieglobstis, atrod svetimas,
dvelk grsme. Ilgai vartsi, dsavo. Galvojo apie naujok Vin
cuk, kuris vis stengsi prie jo laikytis. Jaunas dar, - galvojo
Dd, - toks vaikikai smalsus, viskas jam domu, viskas rpi...
Neduokdie kas nors...
Pagaliau umigo. Neinojo, kad visa, kas turjo vykti jo
gyvenime, jau vyko.
Sulauk, kol Dd pradjo lygiai nopuoti, pusbroliai ty
lutliai atsikl. Prislink pairjo, ar miega ryininkas, gu
lintis atokiau. Antanas miegojo.
Atsargiai surinko ilguosius partizan ginklus, pasidjo alia
savs. Alfonsas pam Spyglio automat, Vincas - Slampos.
Alfonsas aud miegantiems tiesiai galvas. viai pokjo
vienas po kito.
Trys...
Keturi...
Penki...
ei...
Vincas taiksi Dd. Slampos automatas usikirto. Sku
biai grieb Klajno ginkl - usikirto ir tas.
Dd klsi, mgino stotis. Vyko kakas netiktina, nema
noma. Skaudiai nutvilk neapsakoma baim. Bgti, blyks
teljo galvoje, dumti, kiek kojos nea, kol ne vlu, kol dar gali
suspti...
Pakl galv. alimais stovjo Vincas, ikls ginkl.
- Vincuk, ar pasiutai...
Sukniubo nuo smgio - Vincas smog galv automato
buoe.
Paskutins mogaus buvimo sekunds...
Vincas tvojo dar kart, dar kart... Pribaig Dd viu.
Aplinkui - negyva, tylu, gdu. Uduotis vykdyta.
Ryininko Antano ukeviiaus tarp nuudytj nebuvo. Jis
dingo per susiaudym.
Pusbroliai pam partizan pistoletus, rastus laikrodius
pasidalijo. Alfonsas nuseg nuo rank Spyglio auksin
usienins marks laikrod, Slampos Pobed ir Viliaus

20

Molnij, Vincui atiteko Klajno usienins marks laikrodis

ir Dds Zvezda.
Atminimui... Atminimui mogaus, kurio priemirtinis odis
buvo Vincuk...
Vincas pasiliko prie nuudytj partizan, o Alfonsas nu
skubjo Prienus. Nujo konspiracin but, kuriame susi
tikdavo su operatyviniais darbuotojais. Kai prane, kad
uduotis vykdyta, mik sunkveimiu nuburzg brys
kareivi. Ten jie ilgai, smarkiai aud, kad umaskuot smo
gikus; paskui surinko nuudytuosius ir sumet sunk
veim. Ive Prienus.

Aktas
1952m. birelio 25 d. Senaio k., Prien r.
Mes, emiau pasiraiusieji - Prien MGB RS virininkas
majoras Kosinovas, 2-N sk. virininko pavaduotojas kapito
nas Karmaliuginas ir to paties skyriaus vyr. operatyvinis ga
liotinis vyr. leitenantas Bakirovas - surame akt, kad 1952
m. birelio 24 d. Prien mike Senaio k. operatyvin grup
likvidavo 7 ginkluotus banditus.
Nuvykus vykio viet, buvo rasti ir atpainti ie banditai:
1. Tauro apygardos Geleinio Vilko gaujos vadeiva Spyg
lis - Menkeviius Vitas, s. Juozo, g.1930 m., gaujoje nuo
1950 m.
2. Smauglys- Brainskas Vincas, s. Jono, g.1932m., Spyg
lio adjutantas, gaujoje nuo 1950 m.
3. Vilius - Kiys Pranas, s. Prano, g.1930 m., Piet Lietu
vos srities vadeivos Lito tabo narys, gaujoje nuo 1951 m.
4. Slampa- Mariulaitis Kostas, s. Kazio, g.1933 m., eili
nis banditas, gaujoje nuo 1951 m.
5. Klajnas - Banislauskas Albinas, s. Jurgio, g. 1929 m.,
eilinis banditas, gaujoje nuo 1950 m.
6. Dd - Navikas Vincas, g. 1910 m., eilinis banditas,
gaujoje nuo 1950 m.
7. vedas - alius Antanas, s. Petro, g. 1932 m., eilinis
banditas, gaujoje nuo 1951 m.
I nuudyt bandit paimta:
21

1. Vokikas automatas
1 vnt.
2. Automatai PP
2 vnt.
3. Automatas PPS
1 vnt.
4. autuvai SVT
2 vnt.
5. Vokikas autuvas
1 vnt.
6. Rankinis kulkosvaidis
1 vnt.
7. Pistoletas JT
1 vnt.
8. Revolveris Nagan
1 vnt.
9. Usienini marki pistoletai
3 vnt.
10. Granata RPG 42
1 vnt.
11. Diskai RPD
2 vnt.
12. Magazinai SVT
5 vnt.
13. Magazinai PP
2 vnt.
14. Magazinai vokikam automatui
3 vnt.
15. Magazinai PPS
4 vnt.
16. oviniai JT
210 vnt.
17. oviniai 7,62
260 vnt.
18. Usienins marks oviniai
50 vnt.
19. Kieninis laikrodis Molnija
vienas
20. Pinig i viso
360 rubli
21. Laikrai Partizanas 27 03 52
37 egz.
22. Laikrai Partizanas
30 egz.
23. vairus bandit susirainjimas
Ivardytieji daiktai, vertybs, ginklai ir audmenys priduo
ti Kauno srities MGB sandl; pinigai ir laikrodis priduoti
MGB RS buhalterij.
Pasira: Kosinov, Bakirov, Karmaliugin*
Itrauka i Kauno srities MGBV operatyvinio praneimo Lie
tuvos TSR Valstybs saugumo ministrui, generolui majorui Kondakovui

...Likvidavus Spyglio gauj, i Marijampols rajono vi

sikai ivalyti veikiantys banditai.
U ios gaujos likvidavim praau paskatinti agentus-smo
gikus Patriot ir Kaizer bei Prien rajono MGB 2-N
skyriaus virininko pavaduotoj kapiton Karmaliugin,
* Visi dokumentai knygos autors versti i rus k.
22

tiesiogiai vadovavus agent-smogik grupei.

1952m. birelio 25 d. Sinicyn
Kauno srities MGB Virininkas
Saugumas savo agentams-smogikams Patriotui* - Alfonsui
Ukui ir Kaizeriui** - Evaltui Gasneriui sak ir toliau
vaiktinti po mikus, apsimetinti partizanais ir stengtis su
artti su Dzk rinktins likuiais. Laikytis versijos, es Spyg
lio br iud Antanas ukeviius ir dar vienas naujai priim
tas, jiems nepastamas partizanas. (Antanas ukeviius
slapstsi nuo saugumo jau nuo 1945 met. Su partizanais ryius
palaik, bet jokiam briui nepriklaus, slapstsi vienas. Ret
kariais pareidavo namo Main kaim. 1951 metais buvo
sulaikytas, bandytas uverbuoti. Bendradarbiauti sutiko, taiau
paleistas savo sipareigojim saugumui nevykd, slapstsi to
liau.)
Sklido visoki gand. mons nebeinojo, kuo ir tikti.
Jonini ryt Juodaraisio apylinki gyventojai girdjo smar
kiai audant. Drioksjo vairs pabklai. Kai kas mat ir sunk
veim, veus uvusiuosius Prienus. Pirosi mintis, kad par
tizanus iud saugumo kariuomen. Sklido kalbos ir apie
ukevii - es jis tai padars. O pats Antanas ukeviius, ku
ris jau nebegaljo pareiti namo ir slapstsi mike, tvirtino mats
savo akimis, kaip partizanus iud prie kelet dien br
priimti naujokai: Vincas ir Alfonsas. Antanas pasakojo, kad
t nakt buvs drauge su partizanais, taiau miegojs atokiau,
tad jam pavyk nepastebtam pasprukti.
Nespjo mons dar atsikvoti po Juodaraisio udyni,
neapraudojo dar motinos savo sn, - ir vl iurpi piktada
ryst: Mikaliki mike nuudyta jauna mergina. Uogaujant
i krm ilinds vyrikis, perovs j ir dings...
Grigaliniki kaime gyvenanti Julija Kirvelyt igirdo
baisi ini: mons nekjo, jog partizanus iud Alfon
sas Ukas ir jo pusbrolis Evaltas Gasneris. Mergina tikjo Evaltu
kaip savimi paia, n neabejojo, kad jis ia niekuo dtas.

* ** LVA, f. K-l, ap.3, b. 1429, 113.

23

Negali bti, tai nemanoma... Klaida, gal net pai saugu

miei paskleistas gandas, - mst sunerimusi Julija. Mergina
Evalt myljo, danai su juo susitikindavo. Jam pradjus slaps
tytis, susitikdavo sutartoje vietoje mike. Ramino save: pama
tys Evalt ir visk isiaikins. I anksto buvo sutar susitik
ti birelio 26-j.
Apie vienuolikt valand Julija, pasisakiusi motinai, jog
eina mlyniauti, pintinle neina iskubjo mik. Evaltas
jau lauk sutartoje vietoje.
Prigludo veidu prie iurktaus neskusto skruosto. Jaukia
me stipri pasiilgt rank glby jos nerimas atslgo.
- Evaltai, a taip bijojau... Kaime neka tokius baisius daly
kus...
Ji pakl akis ir nustro - keistas, svetimas pasirod jai my
limojo veidas.
- K, k neka? - Evaltas nesusivald, skaudiai sugniau
jai peius. - Kas neka? Sakyk!
Juk a dar nieko nepasakiau, - topteljo merginai, - o jis
jau supyko... Nejaugi tiesa? - Julija atlijo, taiau vyrikis jos
nepaleido.
- Sakyk, ko tyli? Kas k neka?
- Ko pyksti, a tik paklausiau... Antanas ukeviius buvo
usuks, tai sak, kad judu su Alfonsu...
- K, k mudu? - ir pats nepajuto, kaip tvojo jai per veid.
Jos akyse pamat siaub ir suvokim. Suprato isidavs. Mgi
no susitvardyti. Priglaud Julij prie savs.
- Atleisk, nenorjau. Nervai visai itampyti. Pati pagalvok kad kiek, ir a biau uvs. Laim, kad mudu su Alfonsu
nebuvome tsyk sykiu su visais. Na, nusiramink.
Julija versi i vyrikio rank, skaudiai gniauiani jai
peius. Evaltas suvok - neisimeluos. Nutvilk mintis: Iduos,
tikrai iduos.
- Ar sakei kam, kad pas mane eini?
- Ne... Niekam. Paleisk mane! Evaltai, kaip tu galjai!
Mes neinom ir niekad nesuinosim, k kalbjo t nelemt
dien Evaltas ir k jam atsak Julija. I kur mes galim inoti juk Julijos ir agento-smogiko Kaizerio susitikimas neapraytas

24

jo ataskaitoje saugumui. Mums belieka tik sivaizduoti neri

mo kupin klausiant merginos vilgsn, siaub jos akyse, nevil
ties ksn - Kaip tu galjai!, smgiui ikeltas mylto mogaus
rankas, prievartaujamos Julijos klyksm, kur uspaud negailes
tinga udiko ranka... Ir v. Negailesting v savo auk.
Julija dar buvo gyva, bet kakodl udikui nepakilo ranka
jos pribaigti. Kodl - ito mes irgi nesuinosim. Kas j sulaik
- usilikusi mogikumo kibirktl? Baim? Gailestis?
Matyt, ta pati galia, neleidusi jam iauti antrojo vio, ir
nuved j kaim praneti apie Julij.
Apie pietus pas Julijos motin atlk persigandusi kaimyn
Elz Vyniauskien.
Bk greiiau mik! Tavo Julyt prie kvartalins linijos
perauta guli!
Vyniauskien papasakojo: k tik ujs jaunas vyras ir pa
saks, kad Julija sueista. Pra praneti motinai. Vyras, sak
ji, jai nepastamas, nematytas.
Julij rado dar gyv. Paguld veim ir tiesiai i miko
nuve Veiverius. Ligoninje j apklaus tardytojai tvirtino,
kad Julija udiko nevardijusi, sakiusi, kad jo nepastanti. I
Veiveri mergin perve Kaun, ten ligoninje ji ir mir.
Teismo ekspertai nustat, jog prie peraunant mergina buvo
iprievartauta.
Julijos motina teig, es dukra jai sak udiko nepainusi.
Kain... Jeigu Julija j ir vardijo, motinos lpos buvo baims
surakintos. O tai kaimyn Elz Vyniauskien prasitar. Agen
to Sakalo praneime Prien saugumui tvirtinama, kad Elz
Vyniauskien jam sakiusi, jog vyrik, praneus apie mike
gulini sueist Julij, ji painusi, taiau niekam o niekam
nepasakysianti jo vardo...
Evalto pusbrolio Alfonso Uko mona Aldona, saugumo
ataskaitose vardijama kaip agentas Kazlauskas*, kaime pasa
kojo inanti, kad Julija buvusi saugumo uverbuota. Tikriau
siai, - sak Kazlauskas, - ir t septynet partizan bus ji ida
vusi, utat mikiniai ir atkerijo, nuud. Tiktai niekas ne
tikjo tomis kalbomis.

* LYA, f K-l, ap.3, b. 1429,121.

25

Alfonsas Ukas - agentas-smogikas Patriotas ir jo mona agentas Kazlauskas tvirtino, kad Evaltas Gasneris birelio
26-j praleido j namuose, vis dien niekur neijo.
Evaltas Gasneris buvo tardomas - po to, kai nujo konspi
racin but ir prane nuovs Julij Kirvelyt. Saugumui is
vykis pasitarnavo - dar tvirtesniais saitais susiejo agent su
darbdaviais. Dabar Kaizeris tarnavo jau ne tik dl gaunamo
atlygio, premij, bet ir dl kaljimo baims.
Tardymo protokolai Kaizerio nusikaltimo neatspindjo.
Evaltas Gasneris draugavs su Julija, susitikindav. Turj su
sitikti ir birelio 26-j, bet jis sutart pasimatym nenujs,
nes... pramigs.
Pailsti po nuveikto darbo saugumas agentams neleido.
Jie ir toliau tariamai partizanavo - slapstsi mike, jo per
kaimus, iekojo ryi su partizanais ir ulavinjo savo nusi
kaltimo pdsakus.
Ujo jie ir pas Marij Navickien, kuri painojo - buvo
apsilankiusi mike, kai jie dav priesaik. Papasakojo savj
versij: j br uklupusi saugumo kariuomen, kai kurie uv,
likusieji slapstosi kas sau. Dd, sak jie, paspruks, bet kur
jis dabar - jie nein. Agentai kreipsi Navickien: ar ji
negalt perduoti laiko partizanui Aidui?
- Nra prasms po vien bastytis, norim prisijungti prie
brio.
- Kad nepastu jokio Aido. Pirmsyk apie tok girdiu.
Tik i baims ji nerikteljo jiems: udikai js, ne partiza
nai! Nuolat aaras jai ispaudia nuudytj prisiminimas. Ir
miias Plutikse u juos upirkusi buvo, ir namuose visas
kaimas roani giedojo. O itie... Kiauls akis turi, ne kitaip,
kad drsta po kaim valkiotis...
Usukdavo jie ir pas kitus Stuomen, Sargins ir Maiu
liki kaim gyventojus, vis klausindami, kas galt perduo
ti Aidui laik.
Agentas-smogikas Patriotas - Alfonsas Ukas 1952 met
rugpjio 8 dien Prien saugumui prane, kad rugpjio
pirmj buvo susitiks su savo svainiu Vaclovu Straigiu.

26

Vaclovo Straigio bta labai patiklaus. Nepaisant moni

nek, jam net mintis nekilo, kad Alfonsas Ukas galt bti
udikas. Juo labiau netar, kad jo sesuo Aldona, Alfonso mo
na, noriai darbuojasi saugumui Kazlausko slapyvardiu.
- Na, ar pavyko tau susitikti su partizanais? - pasiteiravo
Straigis svainio.
- Visur iekau, bet kol kas neradau.
- Tai, matyt, iia j jau nebeliko, kad nepasirodo, - atsidu
so Straigis.
- Klausyk, Vaclovai, turiu praym: perduok laik Ai
dui.
- Nepastu tokio, - nuoirdiai atsak Straigis, - galiu per
duoti tiktai Kelmui. Kelmas danai pasirodo Mieleikampyje,
pas Vitkausk ateina. O Aido - neinau.
- O kada jis pas t Vitkausk ateis? Pats galiau susitikti, teiravosi Alfonsas.
Gal Straigis ir bt jam pasaks, bet pats neinojo.
- O kas j ino... Vingiuoti partizano keliai.
Rytojaus dien Patriotas atjo pas Straig namus ir atne
laik Kelmui, taiau Straigis paaikino:
- auktai po piet. Jau nesurasiu a jo. Ijo i Balbierikio
girios, anapus Nemuno dabar sikr. Klausyk, Alfonsai, o
kur js ikrovt i kooperatyvo paimtas prekes? Iekojom ieko
jom mudu su Vitkausku, bet niekur neradom.
Alfonsas sak prekes ikraunant nedalyvavs, tik ins, jog
kakur mike.
- Turt netoliese nemaas bunkeris bti. Pas Vitkausk jie
mediag ruo, o paskui tos lentos ir blukeliai mike buvo
sukrauti. Reiks paiekinti dar. Bt jums slaptaviet, - tar
Straigis.
Dar papasakojo svainiui Straigis, kad Vitkauskas buvo su
tiks partizan ryinink Antan ukevii. Dabar is Main
kaime prisilaiks.
Vis pokalb su svainiu Patriotas kuo smulkiausiai atpasa
kojo savo darbdaviams. Saugumo smogikams Patriotui ir Kai
zeriui buvo pavesta susitikti su Mariulaitiene - uvusio parti
zano Slampos motina ir jai praneti, kad jos snus, o ir kiti

27

partizanai uvo nuo Antano ukeviiaus rankos.

Prien saugumo akiratyje danai mkiojo itin jiems
kyrjusi partizan vardai. Tai - broliai Stanaiiai: Vitas Sta
naitis - partizanas Aidas, Piet srities vado Lito adjutantas,
Jurgis Stanaitis - Trimitas ir Albinas Stanaitis - Briedis. ie
Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos ko
votojai palaik artimus ryius su Tauro apygardos Geleinio
Vilko rinktine. Ketvirtasis brolis Juozas Stanaitis - Litas, buvs
Lietuvos kariuomens leitenantas, uvo legendiniu tapusia
me, dainose apdainuotame Raiupio myje.
Prien saugumas kaip manydamas band prisivilioti bro
lius Stanaiius, net per motin kalbinjo juos legalizuotis.
Spdami, kad Aidas i broli tviriausias, j sugauti arba su
naikinti paved dviem broliams agentams, kurie sutiko bti
smogikais: Granitui ir Perknui. Mgino smogik grupn
traukti ir agent Baland - vokiet Rudolf Otting, taiau
is bti smogiku kategorikai atsisak.
Partizan ryinink Pemp - prienik Regina Janiauskait
slapstsi nuo tremties: padirbdavo tai pas vien, tai pas kit
kinink, o kai visai bdavo striuka, glausdavosi pas partiza
nus - stovyklose, kartais ir bunkeriuose. Pemp palaik ry
tarp Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins Deinio tvni
jos ir Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvni
jos partizan. uvus Geleinio Vilko rinktins vadui Spygliui
ir jo bendraygiams, ji pasiryo surasti tikruosius j ties
kaltininkus.
Retkariais Pemp glausdavosi Mieleikampio kaime pas
Bubnius. Kazys Bubnys ir Albina Bubnyt buvo partizan
ryininkai, energingi j rmjai. Tai partizanai Spyglis, Klajnas
ir Karalinas atved Pemp pas Bubnius ir papra j paglo
boti. Partizanams uvus, Pemps ryiai su Bubniais nenutrko.
1952 met rugpjio pradioje Pemp atjo pas Bubnius.
Vakare, besinekuiuodama su Albina Bubnyte, ji paklaus,
k mons neka apie Spyglio ir jo brio uvim. Gal Albina
inanti, kas i tikrj juos nuud?

28

- Daug k neka, o ino tik tas, kas mat. Geriau tu rytoj

Vaclov Straig paklausk, jis pas mus talkoje rugius kirs. Tas
tai jau tikrai ino.
Kai talkininkai jo pietauti, Pemp kiek atsiliko ir pasuko
kluon. Netrukus Kazys Bubnys atved pas j Straig.
- Kas suaud? Taigi Antanas ukeviius ir dar kakoks nau
jokas. Abudu buvo saugumo uverbuoti. Alfonsas su Vincu
toliau buvo atsigul, tai paspruko. - Kiek patyljs pridr: O k a inau. Tai jie man taip pasakojo. Dabar abudu po
mik maklinja, pdas mto, partizan dairosi: nori prie brio
prisijungti, nesmagu atskirai.
Vaclovas nujo pietauti, o Kazys Bubnys nusijuoks tar:
- Taigi, klausyk tu jo. Ims ir iklos teisyb. Vis dlto voge
ris, tai ir dangsto. Alfonsas su tuo Vincu ir nuov, ne kitaip.
Visi tuo sitikin. Gal jie Vaclovui taip ir pasakojo, tik neatro
do, kad jis pats tuo tikt.
Po rugiapjts Pemp ikeliavo savo keliais, o prajus sa
vaitei vl usuko pas Bubnius. Netrukus prisistat ir Vaclovas
Straigis, gyvens Bubni kaimynystje.
- Regina, Alfonsas ir Vincas su tavim susitikti labai nori.
Sako, gal tu juos su partizanais suvestum. Kaip manai, gal
atvesti juos ia pas tave?
- inoma, atvesk. - Reginai to ir tereikjo. Savo akimis pa
matys, kas per paukiai.
Vakare Straigis atved Patriot ir Kaizer. Abu giedojo t
pai giesmel, kuri Pemp jau buvo girdjusi i Vaclovo:
partizanus nuuds ryininkas, vardu Antanas, ir dar kakoks
naujokas, jiems nepastamas. O jie taip isigand, kad bg
kaip velnias, nedamas di.
- Slampinjam dabar vieni, niekaip nesiseka su kitais parti
zanais susitikti. Gal galtum suvesti su kuo nors?
- Kad ir pati neinau, kur jie vaikto. Jei tik susitiksiu,
btinai perduosiu js praym.
Po pokalbio su apsimetliais Reginai neliko joki abejo
ni, kad ia tikrieji udikai. Ji buvo maiusi daug partizan,
taiau ie visai nepanjo juos nei kalba, nei elgesiu. O
ryinink Antan ukevii Pemp gerai painojo, todl

29

nesivaizdavo, kad jis galt tapti udiku.

Panaiai kaip ir Pemp - Regina Janiauskait, tuomet
nuo saugumo slapstsi dar dvi aktyvios partizan ryininks:
Liepa - Antanina Kurtinyt, kurios motina buvo itremta, o
trys broliai uv, ir Nyktukas - Monika Mariulynait, aretuo
to ir mirties bausme nuteisto partizano Lapino - Stasio Mariu
lyno sesuo.
uvus Geleinio Vilko rinktins vadui Spygliui ir paskuti
niams Deinio tvnijos partizanams, Piet srities vadas Litas
tbt norjo pratsti Deinio tvnijos gyvavim. Jis paved
partizanams surasti ias tris besislapstanias ryininkes ir
ikviesti jas su juo susitikti.
Dzk rinktins vadas Kelmas painojo Nyktuko motin.
J sutiks, papra pasakyti dukteriai, kad ateit susitikim,
paskyr laik ir viet. Taiau Monika pas motin, kuri irgi
gyveno slapstydamasi, nepasirod. Mariulynien, atsitiktinai
sutikusi Pemp, papasakojo jai, k buvo saks Kelmas, ir pa
pra visa tai persakyti Monikai.
Iki nurodyto laiko Monikos surasti Pempei nepavyko, tad
susitikti su partizanais nujo ji pati. Rado belaukiant parti
zan Kelm, kur gerai painojo. Kelmas paved jai surasti ne
tik Monik, bet ir Liep - Antanin Kurtinyt, ir visoms drauge
ateiti susitikim.
Sutart dien merginos atjo nurodyton vieton. J lauks
partizanas Briedis - Albinas Stanaitis nuved jas gilyn mik,
kur jau rado Piet srities vad Lit - Sergiej Stanik, Kelm
- Vinc Daunor, Aid - Vit Stanait ir Tyl - Petr Kuinsk.
Litas pasil merginoms stoti uvusi partizan vieton,
toliau pratsti Deinio tvnijos veikl. Merginos noriai suti
ko: jos ir taip jau gyveno beveik partizanikai - slapstsi, nak
vodavo tai pas svetimus, tai mike - kur paklidavo, maitino
si i moni malons. Litas ia pat prim mergin priesaik.
Liepa, Nyktukas ir Pemp tapo partizanmis. Deinio tvni
jos vadu Litas paskyr Liep - Antanin Kurtinyt. Nyktukas
- Monika Mariulynait tapo Liepos pavaduotoja. Pemp - Re
gina Janiauskait liko eiline partizane. tai ir visas brys.
Deinio tvnija tebegyvavo.

30

K tik suformuoto brio partizanms Litas prane, kad Ge

leinio Vilko rinktins vadu jis paskyr ilvin, kur merginos
jau painojo. Paskui Litas praneko apie uvus Spyglio br.
- Ms pareiga iaikinti ir nubausti udikus, - kalbjo jis.
- O a jau iaikinau! - diugiai kteljo Pemp ir papasa
kojo apie susitikim su Alfonsu ir Vincu.
Litas pareigojo merginas susekti udik slapstymosi viet.
Rugsj partizan Pemp susirgo diova ir ivyko Kaun
pas gimines, kurie paguld j sanatorij.
Aidas, susitiks su Nyktuku, papra, kad jodvi su Liepa
padt vykdyti uduot: Litas paveds Aidui ir Trimitui nu
bausti Spyglio brio udikus. Sutar susitikti spalio septinto
sios nakt Girinink kaime pas Mockevii.
Spalio etosios pavakare Nyktukas susitiko su Liepa Pa
li mike ir abi nujo pas Mockevii. eimininkas merginas
pavalgydino ir apnakvydino kltyje. Nakt atjo ginkluoti par
tizanai Aidas - Vitas Stanaitis ir Trimitas - Jurgis Stanaitis.
Visi keturi patrauk netoliese esant mik.
Liepa - Antanina Kurtinyt papasakojo, kad Alfonso Uko
mona su motina ir vaiku gyvena itremt Maiuli kyje
Stuomen kaime. Maiuli snus Alfonsas, ivengs tremties,
gyvena Marijampolje, lanko vairuotoj kursus. Savaitgaliais
parvaiuoja Stuomen kaim ir apsistoja pas Jon Slavick:
yra susiadjs su Slavicko dukra Levute Vensknaite.
Palauk mike iki spalio septintosios vakaro, sutemus visi
keturi leidosi Stuomen kaim pas Slavick. Uj pirmiau
sia pasiteiravo, ar apylinkse ramu, ar nra strib ir kareivi.
- Kol kas negirdt, - atsak eimininkas.
Partizanai paklausinj suinojo, kad Alfonsas Maiulis par
vaiavs prie por dien. Tuomet pas Slavick jo nerado kakur po kaim vaiktinjo.
Slavickas partizanus pavalgydino, dar ir pusryiams duo
nos, laini djo, dav iltus apklotus nusineti mik naktys jau buvo gana vsios.
- Kai tik pasirodys Alfonsas, atsiskit j pas mus. Labai jis
mums reikalingas. Antos lauks pamikje, prie trikamienio
bero.

31

Liepa Alfons Maiul gerai painojo - buvo i gretimo Ja

senavos kaimo.
Alfonsas pamikje pasirod spalio atuntj.
- Kuriems velniams tu tuos pusbrolius savo namus silei
dai? - usipuol Alfons Aidas.
- Tai ar a juos sileidau? Valsius tuos Ukus apgyvendino.
Kai tvus ive, ir pats be nam likau. Negi, manai, eiiau
per svetimus, jei savo kamp turiau.
-Jau toki unsnuki tikrai nelaikyiau, seniai biau juos
irks! - kariavosi Aidas. - O ar ueini kada savo namus?
- Usuku kartais. Sugalvoju kok reikal ir ueinu. Kaip mag
netas traukia. Nueinu, pasiiriu, apvaiktau visus kampus.
- Bent tiek gerai. Nueisi ir dabar. tai tau ginklas, - padav
Aidas pistolet. - Jei rasi tuos du namie, tai ir nudk. Mes
inom, kad ir antrasis ten lankosi, net nakvoja. Iplekink
visus, kad nieko gyvo nelikt.
- Ne, vyrai, vis tai jau ne. Katras kaltas - kita neka. Tik
kad a j ten nematau: kai nueinu - vien moterys ir vaikas.
- Bk vyras! - drsino Aidas. - Tuodu rups msikius
mieganius iaud. Nusipeln kulkos. O paskui ateik, mums
papasakosi. Mes ia lauksim.
Bekalbdamas su partizanais Alfonsas usideg rytu - vis
kas atrod labai paprasta. Juk jam patikta uduotis kilni: nu
bausti udikus, savo paties ranka vykdyti teisingum. Taiau
ijus i miko pasiryimas m slopti, sukirbo abejons. Vi
dinje varko kienje paslptas ginklas slg nepakeliama
nata. Knietjo sviesti j pakrmn ir bgti kiek kojos nea nuo t dviej udik, nuo bdos. ia tau ne kokios girt
petyns, svarst jis. Anie du irgi ginkluoti, nuds ilgai negal
voj. Jeigu jau septynis nuov...
Vienintel vieta, kur jis dabar norjo atsidurti, - tai pas
Levut. Tad ir pasuko link Slavick.
Neketino nieko jai sakyti, man - taip tik pasineks ir min
tyse atsisveikins. K gali inoti, kuo viskas baigsis. Taiau ir
pats nepajuto, kaip odis po odio visk jai isipasakojo, net
ir gautj ginkl parod. Ir isyk nukrito akmuo, atlgo.
O Levut - nebt moterika - ikart aaras.

32

-Jeigu tau kas atsitikt, negyveniau ir a... Kaip man - be

tavs? Alfonsli, pasiadk, kad ito nedarysi! Dl ms meils
- pasiadk... Nuodm juk... Koks tu jiems teisjas?
Ramino Alfonsas mergin, guod.
- Neverk, Levutle, tik neverk... A irgi taip manau - ne
man toks baisumas. Neudysiu a j - kaip bus, taip bus.
- Prisiek! - reikalavo mergina. - Prisiek, kad nepakelsi
rankos.
- Galiu ir prisiekti...
- Tai prisiek! - O kad Alfonsas vis dar negaljo apsisprsti,
atkakliai kartojo: - Prisiek.
- Prisiekiu. Neudysiu a j, - pagaliau itar.
- inok, jeigu tau kas nutikt - a neigyveniau.
Levut nurimo, ir Alfonsas pakilo ieiti. Visikai nieko ne
daryti jis neketino: ueis, pairs, ar tuodu niekai namie. Ir
reikal turjo - Aldonai Ukienei buvo paskolins pinig. Tai
usuks neva skolos atsiimti.
Skol Ukien atidav, taiau vyr nesimat, tikriausiai ne
buvo namie. Pas partizanus Alfonsas nusprend neiti - juk
nieko nesuinojo. Pistolet paslp u Slavicko kluono.
O partizanai, nesulaukdami Alfonso, kit vakar vl atjo
pas Slavickus.
- Na, tai ko nepasirodei? inojai, kad mes laukiam.
Alfonsas neturjo kuo pasiteisinti.
- A, taip ijo... Pamiau dl drsos ir iek tiek padauginau.
Visai t js reikal umirau...
- ioplys! - niro Aidas. - Greiiau duok en pistolet!
Alfonsas pakniopstom nubgo u kluono, atne j ir ati
dav kieme laukusiam Aidui. Slapta digavo atsikrats keb
lios uduoties ir ginklo.
Aidas jam prisak rytojaus dien vl nueiti savo namus ir
apsivalgyti, ar nepasirod udikai. Nenueiti Alfonsas negaljo
- usitrauks partizan rst. Taiau koki prieast sugalvoti?
Bus tartina, jei ten pasirodys be jokio reikalo.
Po pusryi Alfonsas isireng pas Ukus. Man, k nors
sugalvos beeidamas. O eiti taip nesinori... Kojos paios nu
ne onan - usuko pas Bubnius: kai tvus ive, pas juos

33

kur laik gyveno. Namie rado Bubnien.

- Alfonsli, - papra moteris, - pasdk valandiuk su vai
kais, kol a sulakstysiu pas Ukus: Aldona msmal pasiskoli
no ir negrina, o man paiai prireik.
Alfonsas apsidiaug - tai ir atsirado reikalas nueiti pas Ukus.
- Geriau a pats tau t msmal parneiu, k ia man reikia.
Msmal pam, bet nei Uko, nei Gasnerio vl neutiko.
Pas Bubnien prasdjo kelet valand, sulauk piet. Pa
pietavs ijo i Bubni sodybos ir, ingsniuodamas pro savo
tvik, pastebjo pareinanius Uk ir Gasner. Alfonsas nu
skubjo mikan - praneti partizanams, jog udikai namie.
Bausms vykdytojai pakilo ygin. Liepa, pasisakiusi, kad
jai nutryn koj, drauge su jais njo.
-Jei kas, negalsiu greitai bgti, - paaikino. - Lauksiu js
pas Krasnick.
Alfonsas Maiulis palydjo Aid, Trimit ir Nyktuk iki
tviks.
- Vyrai, tai gal a jau eisiu... Rytoj anksti turiu bti Mari
jampolje, kursuose.
- Keliauk sau sveikas! Ai ir u tai, k padarei. Naudos i
tavs vis tiek jokios, dar apsiliumbsi, - pasiaip Aidas.
Alfonsas leidosi kojas - kuo toliau nuo Uk sodybos. Pa
trauk link Elzbietikio kaimo - pernakvos tenai, ryt bus ariau
Marijampol. Pajs galiuk, igirdo automato serij. Netru
kus nuvito - apylinkes nutviesk gaisro gaisai...
Nyktukas ginklo neturjo. Ji stovjo sargyboje atokiau na
mo. Aidas ir Trimitas, ginkluoti automatu, autuvu ir pistole
tais, prislinko prie lango. Blausiai deg palubje kabanti lem
pa. Pro lang irjo u stalo sdinius smogikus.
Aidas pakl automat. aud pro lang. Trimitas apaud
nam padegamosiomis kulkomis. Namui siliepsnojus parti
zanai skubomis pasitrauk.
audymui nutilus dang ov raketos - viena, antra, treia...
Tai Uko mona Aldona - saugumo agent Kazlauskas dav
pavojaus signal savo eimininkams.
- Paskubkim, - paragino savikius Aidas, - tuoj ia j bus
pilna. Bgam.

34

Apsistojo Bdinink mike.

Operatyvin suvestin Nr.256

Spalio 10-osios nakt (...) buvo nuudytas Prien RS MGB

agentas Patriotas - Ukas Alfonsas, s. Augusto, g. 1930 m.
Plutiki kaime, Prien rajone, vokietis, kils i valstiei vi
dutiniok, taip pat lengvai sueista Ukien Aldona ir uov
Straigien Marija, 55 met. (...) Tuo metu agentas Patriotas
ir jo pusbrolis agentas Kaizeris buvo savo troboje, sdjo u
stalo ir valg.
Neinomi nusikaltliai prijo prie namo, netiktai paleido
pro lang automato serij ir apaud i autuvo. (...) Agentas
Patriotas buvo nukautas, jo mona ir uov lengvai sueis
tos, o agentas Kaizerispabgo.
Patriotomona ir uov irgi ijo i nam. Nusikaltliai
padeg nam. Patrioto knas apdeg.
Agentai Patriotas ir Kaizeris buvo ginkluoti automa
tais ir pistoletais.
Spalio 9 d. susitikime Prien RS MGB virininkas Prileps
kij juos perspjo dl galimo pasiksinimo j gyvyb ir patar
elgtis atsargiai. Taiau per netikt apaudym gyvas liks agen
tas Kaizeris pasirod ess bailys, ginklo nepanaudojo ir pir
mas puol i namo, paliks automat. Vykdome tardym ir
aktyvias ekistines karines operacijas, iekome terorist.
Itrauka i vykio vietos apiros protokolo

... Uko nam upuolimo metu pas buvo pilietis Gasneris

Evaltas, s. Augusto, g. 1929 m., kuriam per apaudym neino
mi banditai sueid dein rank.
uvus agentui Patriotui saugumas, nordamas apsaugoti nuo
sunaikinimo agent Kaizer - Evalt Gasner, j aretavo neva
kaip tariam Julijos Kirvelyts nuudymu. Kaizeris buvo saugo
mas Prien kaljime. Ten jis laiko tuiai neleido - dirbo kameros
agentu. Vliau buvo paleistas ir dirbo Prienuose stribu.
Saugumas uoliai rezg savo tinklus, ir ne kiekvienas juos
pakliuvs isipainiodavo. Kai kas rydavosi pasukti tariamai

35

lengvesniu keliu, leidianiu isaugoti gyvyb ir ivengti fi

zini kani. Utat kokia kaina! Idavysts keliu pasuko ir
Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos tabo
virininkas Jovaras* - Albinas Nedzinskas: tapo saugumo agentu
Svajnu. Jovar sum patyliukais, jo aretas buvo laikomas pa
slaptyje. Atsidrs saugumo rmuose, netruko parsisamdyti sa
vo buvusiems mirtiniems prieams. Sutart uanspaudavo keletu
idavysi. Saugumo pakriktytas agentu Svajnu, atgavs
turtus partizano ginklus, Jovaras - jau dviveidis - gro pas savo
kov draugus. Saugumo nurodymu veik su agentu Aru** - Jo
nu Dabuleviium, kuris apsimetinjo partizanu, slapyvardiu
Mikas. Porel vykd savo dvasios vadov uduotis, atidiai
sek vienas kit ir uoliai dirbo idavikik darb.
1952-j pavasar gausaus informatori brio dka MGB
jau inojo, kad partizan Piet Lietuvos srities vadas Litas Sergiejus Stanikis slapstosi Prien mikuose; inojo ir tai,
kad Dzk rinktins Kstuio tvnijos kovotojai Aidas ir jo
brolis Trimitas rpinasi Lito apsauga, tiesiogiai bendrauja ne
tik su Litu, bet ir su Dzk rinktins vadu Kelmu (Unguriu).
Broliai inojo Lito bei Kelmo slaptavietes, o tuo negaljo pa
sigirti agentas Svajnas - buvs partizanas Jovaras. Saugumas
pareigojo Svajn susitikti su Aidu ir Kelmu (Unguriu), kaip
nors juos vilioti abangas gyvus; blogiausiu atveju - nuudyti.
Svajnas stengsi kaip manydamas: stropiai perrainjo savo
ranka saugumiei paruotus laikus ir per ryininkus, pasi
raindamas partizano Jovaro vardu, siuntinjo juos Aidui bei
Kelmui (Unguriui).
Atrod - tikslas jau ia pat, ranka pasiekiamas: Aidas
paadjo ateiti susitikim. Bet idavikas lauk tuiai - jis
nepasirod. Tai pasikartojo kelet syki. Svajnas nenuleido
rank, ir toliau atakavo Aid laikais. Pagaliau Aidas atvyko.
Buvo sutarta susitikti Kieliko kaime.
Sutarton vieton Aidas atjo nakt. Slinko atsargiai, patyliu
kais, glausdamasis u medi. Laiku pastebjo - ne vienas elis

* LVA, f. K-l, ap. 3, b. 436, 49

** Antanas ilas. Pasimatymas su Litu (Nematomas
frontas)
36

gul ant ols, o du. Jo lkuriavo dviese. Aidas apsisuko ir

nubgo. Idavikai igirdo tik ingsnius, paties taip ir ne
pamat.
Paspruko, vl pasislp girioje... Mediokliai kantriai lauk
kitos progos. Jie buvo pakankamai atkakls - lauk, kol auka
praras budrum, kol j apgaus uosl...
Pagaliau 1952 met spalio eioliktj susitikimas vis dlto
vyko. Svajnas atjo su Aru - Jonu Dabuleviium, o Aid
atlydjo brolis Trimitas -Jurgis Stanaitis ir partizanas Garsas Stasys Babarskas.
Agentai tikjosi Aid susitikim ateisiant su Kelmu (Un
guriu). Buvo pasireng su jais susidoroti. Pamat, jog Kelmas
neatjo, o Aid atlydjo pora partizan, nusprend palaukti
patogesnio momento. Baiminosi isiduoti: jei besigrumiant
vienas kuris partizanas pasprukt, iaikt tikrieji apsimetli
kslai. O taikiai isiskyr galt tik sustiprinti bepalyjant
partizan pasitikjim.
Per susitikim Aidas buvo santrus, atviras nekas nesi
leido. Kiek pasikalbjus Aidas su Trimitu pasialino, o nieko
netariantis Garsas pasiliko su agentais. Tuodu netruko Gars
- Stas Babarsk - nuginkluoti ir surit perdav netoliese lku
riavusi saugumiei, atlydjusi Ar ir Svajn, grupei.
1952 met spalio dvideimtosios pavakare broliai Aidas ir
Trimitas usuko Norkn kaim pas Stas Petrak, tikda
miesi pavakarieniauti ir iltai pernakvoti. Paliks ginkl prie
menje, Aidas ijo pasidairyti kiem. Trimitas, automat ir
kepur pasidjs ant lovos, sitais prie stalo.
Aidas kieme utruko - prijs prie bdos nekino, glost
uniuk. Igirds atidardant veim, skubiai usislp u tvarto.
Veimas suko Petrakos kiem. Neprayti sveiai - Bal
bierikio MTS laikratlio redaktorius, politinio skyriaus dar
buotojas Vytautas Botyrius ir jo pavaduotojas Petras Makutnas
pasuko trobon. Netiktai ukluptas Trimitas nesutriko. Bo
tyriui betraukiant i dklo pistolet jis galvotrkiais puol
prie dur, atstm atvyklius, nr kieman, oko stovint
prie vart veim ir pavar arklius. Botyrius audydamas bgo

37

i paskos. Makutnas iupo partizano palikt automat, lei

dosi paskui bgl. Trimit kliud kulka, griebsi u ono, bet
vadeli nepaleido.
Aidas, pasislps krmuose gale tvarto, stebjo, kas vyksta
kieme. Jeigu bt ginkluotas, gelbt brol, nukaut jei ne
abu, tai bent vien upuolik. Taiau automatas liko prie
menje. Vylsi, jog vaiuotam broliui pavyks pasprukti.
Trimitas plak arklius, veimas okinte okinjo, tolo nuo
persekiotoj. Tuodu puol prie pievoje besiganani arkli ir
vijosi raitomis.
Temo. Daujotiki kaime Trimitas i veimo ilipo - tikjo
si, jog pavyks sumtyti pdas. Gal ir bt pavyk, jeigu ne
aizda.
Botyrius ir Makutnas apie susidrim su partizanais pra
ne Prien saugumo Balbierikio skyriui, o patys iekojo to
liau. Netrukus jiems pagalb atskubjo Prien MGB 2-N
skyriaus virininko pavaduotojo kapitono Karmaliugino va
dovaujama operatyvin grup su unimis.
unys Trimit susek. Surado j pirm valand nakties ta
me pat Daujotiki kaime. Pam dar gyv. Sunkiai sueistas,
un sualotas, saugumiei suspardytas partizanas mir
veamas Kaun.
uvo Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvni
jos partizanas Trimitas - Jurgis Stanaitis, drauge su broliu Ai
du kerijs Spyglio brio kovotoj udikams Patriotui ir Kai
zeriui.
Aido persekiotojai taip ir nepastebjo. unys jo pdsak
neaptiko.
Ne kain kokius kalnus tegaljo nuversti Geleinio Vilko
rinktins Deinio tvnijos partizans Liepa, Nyktukas ir
Pemp, taiau merginos dar visk, k galjo : platino at
siaukimus, pogrindio laikratl Partizanas, palaik ry
su kitais kovotojais, stengsi traukti pogrindio veiklon
nauj moni.
T dien, kai Liepa - Antanina Kurtinyt buvo paskirta
Deinio tvnijos vade, Litas nurod jai konkrei uduot:

38

surasti pogrindio spaudos darbuotoj Vinc Adomn, straips

nius pasirainjant A. Uosio slapyvardiu (uvus Spyglio gru
pei, Lito ryiai su juo buvo nutrk), ir perduoti jam Lito
siuniam paket. Buvo inoma, kad Adomnas mokytojauja
Skriaudi mokykloje, tad ir gyventi, sak Litas, turt kur
nors netoliese.
Liepa kreipsi Grigalin kaimo gyventoj Petr Kaz
lausk, partizan rmj bei ryinink. Kazlauskas siuvjavo:
pataisydavo, palopydavo apdilusias, kulk prakiurdintas par
tizan uniformas, ne vien ir nauj buvo pasiuvs. O kas,
jeigu ne siuvjas geriausiai pasta aplinkini kaim gyvento
jus? Liepa neapsiriko - Petras Kazlauskas painojo Adomn,
gyvenant Baltreliki kaime. Liepos praomas siuvjas sutiko
Adomnui praneti, kad Litas siunia ryinink, norini su
juo susitikti.
Paskutinius savo straipsnius Adomnas birelio pradioje
buvo davs smogiko Patrioto ir Kaizerio nuudytiems parti
zanams. Dabar baiminosi, kad naujas, nepastamas mogus
gali bti provokatorius, todl su ryininke susitikti atsisak.
- Su partizanais nieko bendro neturiu, tad ir su j ryinin
ke nra ko kalbti, - sak jis Kazlauskui.
Taiau Liepos bta atkaklios - negi ji nesusidoros su tokia
paprasta uduotimi? Kit dien ji papra Kazlausk dar kart
nueiti pas Adomn.
- Tu gi mane pasti, Petrai. Pasakyk jam, kad esu sava, ne
provokator. Pasakyk, kad labai reikia.
Kazlauskui patikinus, kad mergina - partizan, Adomnas
pasidav. Su Liepa susitiko Grigalin kaime. Litas siunt laik
ratl Partizan ir laik, kuriame ra, jog i ryinink yra
visikai patikima. Adomnas perdav straipsn partizan spau
dai. Po kiek laiko, Kazlauskui pakvietus, juodu vl susitiko toje
paioje vietoje. Trei kart Liepa pati atjo Adomno namus,
bet tsyk jis straipsnio paras nebuvo ir nieko jai nedav.
Lito uduotis Liepa vykd. Per kit susitikim i vado ji
gavo ne tik paket, kur vl nune Adomnui, bet dar ir tris
deimt laikratlio Partizanas egzempliori bei keliolika
atsiaukim:

39

Ms surinktos apie Tamst inios liudija, kad Tamsta ne

visada elgies, kaip geram lietuviui dera elgtis. Pasitaiko, kad
Tamsta nusikalsti prie lietuvi taut - per daug pataikauji
okupantui.
Tamst kreipiams kaip to paties lietuviko kraujo brol
ar ses. Mes troktame ir siekiame, kad kiekvienas lietuvis su
laukt laisvs, nesutepdamas savo sins niekingai talkin
damas okupantui. Mes nelaukiame amerikon, kaip ir Tams
ta, bet laukiame laisvs, kada tvynje bus sustabdytas bet koks
teroras ir kada be baims gausime dirbti savo ir savo artimj
gerovei. Neapsirik Tamsta, ta laisv ateis, nors bolevikai ir
bando stropiai i vilt pavergtj tarpe numarinti. Neusi
trauk Tamsta prakeikimo ir kerto vietoj ateinanios visoke
riopos laisvs.
Tamsta ms organizacijos sekamas ir Tamstos nusikalti
mai prie Lietuvos gyventojus registruojami. Praome Tamst
susivaldyti! Nes kitokiu atveju ms apsilankymas pas Tamst
nieko gero neada.
Pasilikime itikimais Lietuvos vaikais!
Partizanai
irk, koks kolchozo ar apylinks pirmininkas, sekreto
rius ryt ir atranda ant dur priklijuot lapel. Tokiems - kas,
nusikeik, nupl ir nea saugumieiams. Taiau pasitaikyda
vo, kad atsiaukimai papuodavo ir eilini kaimo gyven
toj, pataikaujani soviet valdiai, duris, - tarsi spjimas:
saugokis ia gyvenanio! Apie tokius tuoj pasklisdavo tylus
garsas - niekur apie tai vieai lyg ir nenekdavo, taiau suino
davo visi.
Laikraius merginos platindavo patikimiems monms.
Spaudos Liepa gaudavo per kiekvien susitikim su Litu.
susitikimus eidavo drauge su Nyktuku. Lit daniausiai
lyddavo Aidas, Briedis ir Kelmas (Ungurys). Kart buvo atjs
ilvinas - Algis ermuknis, kur Litas merginoms pristat kaip
Geleinio Vilko rinktins vad.
Nuudyti, sugauti, iduoti, o kai kurie net ir uverbuoti
saugumo... Mikuose jau tik kur ne kur klaidioja usilik par
tizanai. Jiems, be abejo, norjosi, kad j gretos pasipildyt, taiau

40

mikan pasitraukdavo tik visai jau bdos prispirti mons.

Nebuvo prasms... Nebebuvo tikjimo, kad pasiprieinimas
veiks sovietin okupant. Tad besislapstantis Stuomen kai
mo gyventojas Juozas Vitkauskas Liepai buvo tikras radinys.
Juozas moksi Marijampols gimnazijos devintoje klasje. Su
lauks aukiamojo amiaus slapstsi, kad nebt paimtas
kariuomen. Liepa - Antanina Kurtinyt m j kalbinti pa
sitraukti mik. Juozas abejojo, saksi turs pagalvoti, taiau
po savaits prane Liepai, jog nusprends tapti partizanu.
Liepa, nujusi Maiuliki kaim pas Vinc Lanausk,
kurio namuose buvo prisiglaudusi Nyktukas, bendraygei pa
pasakojo, kad jai pavyko prikalbinti Juoz Vitkausk pasitrauk
ti mik. Taiau kol kas, sak Liepa, jis dar turi pasislapstyti,
kol ji susitiks su partizanais ir sutars, kad jie priimt j br.
Abidvi merginos m prayti Lanauskus, kad leist Juozui ke
let dien pabti j namuose.
Lapkriio pradioje Liepa ir Nyktukas susitiko su Aidu ir
prane, kad Juozas Vitkauskas laukia, kuomet bus priimtas
br. Aidas pasak pats ateisis jo pasiimti.
Isived Juoz lapkriio 24-j.
Ryt Juozas papra Lanausk Albinuko:
- iriu a tavo akordeon... Rankos nieti, kaip norisi
pagroti. Ar galiu?
- Imk ir grok. Tai Vjelio akordeonas. Tas kai paimdavo
rankas, tai nors verk. Atidav j man prie pat uvim. Saky
tum nujauts mirt bt, - prisimin Albinas.
Ir Juozas ugrojo. Ringavo, pyn melodij po melodijos.
Toks jis, susikaups, lidnas, nepajgiantis atplti rank nuo
instrumento, liko visam laikui Albino atmintyje.
Begrojant pasirod ir Aidas su Nyktuku. Liepa jau buvo
aretuota.
- Tavs atjom, - pasak Aidas. - Nepersigalvojai?
- Tai ne... Jau ir su muzika atsisveikinau. Kas ino, gal pas
kutin kart grojau...
Aidas su Juozu ir Nyktuku nujo pas Lanausk kaimyn
Andri Tomk.
Kit ryt Lanausk ir Tomk sodybas apsupo saugumo

41

kariuomen. Tomkaus namus krt gana pavirutinikai - kluo

ne tik pasilypj kopiomis apvelg alin, tad ir nerado
ienan siraususi, be kvapo tnani partizan.
1952 met spalio pabaigoje aretavo Mieleikampio kaimo
gyventojus Kaz Bubn ir Albin Bubnyt - Deinio tvnijos
partizan ryininkus ir rmjus. Apie j veikl agentai Patrio
tas ir Kaizeris jau seniai buvo papasakoj savo kriktatviams,
bet kol jie vaidino partizanus, buvo baiminamasi, kad t mo
ni aretas agent nedemaskuot. Taiau aidimui netiktai
nutrkus irma jau nebebuvo reikalinga. Prasidjo intyms
pokalbiai saugumo rmuose.
1952 met lapkriio septintj Stuomen kaime pas An
tan Par apsilank Prien saugumo leitenantas Bakirovas
ir trys stribai. Partizan Liepa ramiai ingsniavo pro Paros
sodyb. Pamaiusi i trobos ieinanius ginkluotus vyrus, mer
gina apsigr ir leidosi tekina atgal. Krep, kur nesi ran
koje, numet u iaud krvos prie Paros kluono.
Saugumieiai moter pastebjo.
- Stok! Stok! ausiu! - igirdo Liepa, taiau bgo tolyn. Su
stojo tik viams supokjus.
- Kas tokia? I kur? Kodl bgai?
Sulaikytoji pateik dokument: Magd Baranauskait, gy
venanti Sargins kaime.
Kol Bakirovas vart laikinj asmens paymjim, stribai
spjo aptikti pakluonje numest aptriuus krep, kuriame
sutilpo visas varganas partizans turtelis: vazelinas, dvi rits
sil, adata, buteliukas vaist, ritinlis marls, ukos, dvi
duts bat tepalo ir lietpaltis. Be i Bakirov nelabai do
minani smulkmen, krepyje buvo ir kur kas domesni
dalyk (surayta akte):
1) 40 egz. laikratlio Partizanas;
2) paketas, ant kurio pietuku urayta: Nr.453;
3) 12 egz. blank, skirt patvirtinti, kad vardytas asmuo
dav partizanams maisto produkt;
4) 2 egz. blank, skirt patvirtinti, kad vardytas asmuo
parm partizanus pinigais;

42

5) keletas lapeli su ranka raytomis partizan dainomis;

6) kieninis ibintuvlis.
Kienin ibintuvl Bakirovas irgi laik ne buitiniu reik
meni, o nusikalstamos veiklos priemone.
Sulaikytoji atsidr Prien saugume.
Liepa desperatikai band isisukti, saksi krepio akyse ne
maiusi, maa kas galjs j numesti. Taiau poveikio prie
mons buvo kur kas stipresns u glen merginos kn... O
kai buvo priversta prisipainti, kad ji ne Magd Baranaus
kait, o Antanina Kurtinyt, gimusi 1930 metais Jasenavos
kaime, kelio atgal jau nebebuvo: taigi ia sena j pastama!
Jau du kartus buvo sulaikyta, ir abu kartus dl strib ioplu
mo pabgo. Tarsi replmis, odis po odio, taiau itrauk
saugumieiai vis lidn merginos gyvenimo istorij.
Antaninos tv besitraukdami vokieiai su arkliais ir veimu
ivar pastotn. eima jo daugiau nebemat ir nieko apie j
nesuinojo. Motin itrm 1948-j pavasar. Brolis Klemen
sas, gims 1920 metais, Lietuvos kariuomens leitenantas, per
kar tarnavs Plechaviiaus armijoje, pokariu mokytojavs
Plutikse, buvo nuautas per gaudynes. Brolis Leonas,
gims 1928 metais, nenorjs tarnauti soviet kariuo
menje, pasitrauk mik ir tapo partizanu Jaunuiu. uvo
1950-aisiais. Brolis Kazys, gims 1922 metais, - partizanas
uolas, uvo 1952-j saus.
Por savaii po Liepos sumimo buvo ramu, o paskui pil
te pasipyl aretai. Remiantis Antaninos Kurtinyts parody
mais buvo aretuoti ir drauge su ja teisiami devyni asmenys:
Romut Gumauskait, Vincas Lanauskas, Vincas Adomnas,
Petras Kazlauskas, Antanas Samsonaviius, Petras Krasnickas, Alfonsas Maiulis, Maryt Banislauskait ir Antanas
Juodsnukis.
Pirmiausia aretavo Romut Gumauskait, kuri laikinai bu
vo prisiglaudusi Vinco Lanausko namuose. Mergina slapstsi
nuo 1947 met liepos; tuomet saugumieiai Gumausk na
muose uklupo septynet partizan. Trys j besigindami uvo.
Romuts tvas Antanas Gumauskas, sesuo Julija ir brolis Vy
tautas - rezervinio partizan brio skyrininkas Mus kaljo

43

lageriuose. Brolis Algimantas - partizanas Balandis uvo 1951

metais. Partizanas brolis Petras - paimtas gyvas, nuteistas. Mo
tina slapstsi.
Lapkriio 25-osios ryt Lanausk namus virto saugu
miei brys. Atmestinai apirj trobesius, pareikalavo vis
namuose esani moni dokument. eiolikmet Romut
dokument neturjo. Lanauskai aikino, es ji giminait, atjusi
j aplankyti. Saugumieiai nepatikjo, Romut isived Ig
liauk. Igliaukoje mergina buvo atpainta: btent Romuts
Gumauskaits ir iekota.
Lapkriio 26-j - pirmasis tardymas Kaune. Tardoma Ro
mut laiksi tvirtai, saugumieiams nepavyko i eiolikmets
ipeti n vieno naujo vardo. Mergina tvirtino tiktai susiti
kinjusi su broliais partizan stovyklavietse. Kaltinamojoje
ivadoje pateikta vien merginos veikla: susitikindavo su na
cionalistins gaujos dalyviais; informuodavo juos apie ka
rini grupi pasirodym gaujos veikimo rajone; perda
vindavo bandit korespondencij j ryininkams; tvarky
davo bandit kapus; dalyvavo uminuojant vien kap Mi
kaliki kapinaitse ir dl to, sprogus minai, uvo trys MGB
darbuotojai; drauge su Antanina Kurtinyt ra antisovie
tinius atsiaukimus.
Lapkriio 25-j saugumieiai isived Romut Gumaus
kait, o kit dien Lanausk sodyb vl upldo kariuomen.
Kad niekas neieit i nam, juos smaigstyte apsmaigst ka
reiviais. Nieko gero tai neadjo.
Saugumieiai msi kratos. Jiems pasirod tartina, kad vie
noje sodyboje - du gyvenamieji namai. eimininko paaikini
mas, kad senojoje troboje gyvena Lanauskiens sesuo, j nepa
tenkino. Spdami, kad po tuo trobesiu gali bti umaskuotas
bunkeris, saugumieiai sak eiolikmeiui Lanausko snui
Albinui plti grindis. Senos, sutrnijusios grindlents nuo
lautuvo ir kirvio smgi lo, trupjo, aijo, aplinkui styp
sojo ginklus atki kareiviai ir smaigais vis bad po grindimis
atidengiam saugiai gyvenusi peli urveliais iraiyt em.
Va jums bunkeris, ekit, pasprinkit! - niriai aipsi minty
se Albinas, priverstas savo rankomis niokoti gimtus namus.

44

O kaip mielai jis pasisukiot su lautuvu - stribams per kaer

gas, per kaergas...
Bunkerio po grindimis nerado, ten jo ir nebuvo. Temstant
krtjai isinedino, bet pasala pasiliko. Matyt, dar ne viskas...
Sodyboje tvyrojo siaubas.
Lapkriio 27-osios ryt visa krtj komanda vl sugro
sodybon. kart saugumieius lydjo skm - senosios trobos
pasienyje stovinioje spintoje aptiko tikr lob: vairi medi
cinos prietais, instrument ir kone trisdeimties pavadinim
vaist. O po jais - Lietuvos Vyt, kuris tuoj pat, nespjus net
rayti akt, pradingo; tai Albinas nutaiks prog nugvelb j
ir pasikio po markiniais. Relikvija, isaugota iki i dien,
dabar kabo garbingoje vietoje Albino Lanausko namuose.
Skms paskatinti krtjai uoliai darbavosi toliau. Galop
pasiek tiksl: surado bunker. Jis buvo rengtas po arklide.
Tai buvo dviej metr aukio, dviej ploio ir trij ilgio
patalpa su dviem ventiliacijos angom ir gultais keturiems
monms. Vincas Lanauskas suprato: dabar jau viskas, po
gyvenimo.
Kaip surayta akte, bunkeryje buvo rasta:
1. Usienini prietankini min
9 vnt.
2. Rankini prietankini granat
6 vnt.
3. Rankini granat
2 vnt.
4. Vokik ovini
537 vnt.
5. Rusik ovini
61 vnt.
6. ovini prietankiniam vokikam autuvui 1 vnt.
7. Detali vokiko kulkosvaidio spynai
2 vnt.
8. vairi autuv urakt
5 vnt.
9. Kod knygel (keturi lap)
1 vnt.
10. Metalinis antspaudas pasams antspauduoti 1 vnt.
11. vairi dokument.
Viename akte krtjai smulkiai ivardijo rastus medicinos
prietaisus bei vaistus , kitame apra bunker ir visa, kas jame
buvo. Sprogmen saugoti paliko sargybin, o bunkeryje rastus
dokumentus atsine virtuv ir pasidjo ant palangs. Albi
nas pamat, kaip virykl krenanios jo motinos ranka atsar
giai slenka prie gulini ant palangs popieri. Vaikin apm

45

baim, siaubo iplstomis akimis irjo jis motin, vilgs

niu tarsi aukdamas: Ne, mama, ne! Ir motina, pajutusi
snaus baim, nuleido rank. Ir snus, ir motina suvok, kuo
baigtsi josios impulsyvus veiksmas...
Vinc Lanausk isivar Igliauk. Motina spjo vaikus:
- Tik neverkit, nevalia jiems matyti ms aar. Ir tvo
negraudinkit.
Namuose dar paliko pasal: gal kas ateis, gal klius saugu
mo tinklus.
Lapkriio 28-j vl atbrazdjo brys saugumiei: ap
siirjo, kad liko neikrsta kalv, stovinti atokiau nuo sody
bos. Be to, buvo gautas paliepimas sunaikinti bunkeryje ras
tus sprogmenis.
Kalvje saugumieiai aptiko 1952 met kovo mnesio laik
ratl Partizanas.
Minas ir granatas gabeno sprogdinti laukus. Vieni
sprogdino, kiti registravo. O baigsi tuo, kad sprogdinto
jams pritrko dviej granat: prisitaik jas nugvelb La
nausk vaikai...
Pasal sodyboje laik iki gruodio penktosios. Niekas ne
atjo, niekas nekliuvo. O ir kas eis - sprogdinimo garsas toli
buvo girdti, o inia apie vykius Lanausk namuose pasklido
dar plaiau.
Saugumieiai, atvyk paleisti budini pasaloje, susprog
dino ir dvi usilikusias granatas. Atsive i Marijam
pols ir pajj u krm susprogdino. Sura akt. La
nauskiens paklaus:
- Girdjai, kaip sprogdinom?
- Girdjau.
- Tai pasirayk.
Gruodio atuntj apra Lanausk turt.
Lapkriio 28 dien Vinc Lanausk tard jau Kaune. Tar
domas jis tvirtino bunker rengs dar 1944 metais slapstytis
dviem i vokiei nelaisvs pabgusiems rusams. Dar es ja
me slapstsis toks Neverauskas, vokiei iekomas komunis
tas. eimynykiai nieko apie bunker neinoj. inojs tik
vienas kaimynas, kuris yra itremtas. Tai jis ir bus papasakojs

46

apie bunker banditams: 1949 met pabaigoje Deinys, Ro

binzonas, valgas ir dar vienas atj ir pareikalav parodyti
bunker - atseit kaimynai pasak, kad Lanausko sodyboje jis
yra. Pradioje gynsis, o paskui ir parods - i baims, su au
tuvais buv. Jie t bunker susiremontav ir retsykiais pagy
vendav - tai vieni, tai kiti.
Vincas Lanauskas tardomas minjo vien tuos kaimynus, ku
rie buvo itremti, ir tuos partizanus, kurie buvo jau uv. Jei
gu j tards saugumo leitenantas Pavlovas bt atidiau sigi
lins, pasiklausinjs saugumo operatyvini darbuotoj, bt
suinojs, kad 1949-j pabaigoje Deinys jau niekaip negaljo
apsilankyti Lanausko namuose: jis uvo 1949-j gegus
mnes.
Nors Pavlovas ir turjo didel poveikio priemoni arsenal
- ir kumius, ir paslaug, visom keturiom puolant talk
vertj Ivanausk, ir parankinius kerziniais batais, ir kankini
mo rankius, - smulkus, nedidukas, nebe pirmos jaunysts suval
kietis kininkas, palaikomas tik savo valios ir neapykantos
prieui, pasirod bess stipresnis. Vienu tarpu man - jau ne
beitvers. Leisgyvis guljo ant alt kameros grind tai praras
damas, tai vl atgaudamas smon. Tuomet j aplank vaizdi
nys: atsivr kameros durys ir vidun eng jo mirs tvas.
- Laikykis, Vincai, - itar tvas. - Jau nebeilgai.
Vaizdinys suteik jg.
To, k saugumas jau buvo suinojs i Antaninos Kurti
nyts, Vincas Lanauskas neneig, prisipaino. Jam pateikiami
kaltinimai: Vincas Lanauskas, slapyvardiu Mikinis, nuolat
bendravo su nacionalistins gaujos dalyviais, slapst juos sa
vo sodyboje rengtame bunkeryje, parpindavo jiems produkt.
1952 met spalio mnes padjo nugabenti banditams kul
kosvaid ir ovinius, kuriuos jo namus atne Antanas Sam
sonaviius. Vincas Lanauskas kulkosvaid perdav Antaninai
Kurtinytei. Lanausko namuose Antanina Kurtinyt ir Romut
Gumauskait ra antisovietinius atsiaukimus. Lapkriio
mnes Lanausko namuose slapstsi Kurtinyts gauj uver
buotas Juozas Vitkauskas.
Tik tiek. Tardytojams nepavyko suinoti, kad bunker

47

Lanausko namuose kuopos vadas Deinys su savo ben

draygiais reng 1947-aisiais, o paskutiniai partizanai i jo
isikl 1952-j pavasar. Partizanams visuomet bdavo at
viros Lanausk nam durys. Kas ryt Lanauskien neda
vo bunker garuojanius pusryius, o vakarieniaudavo
partizanai daniausiai drauge su eimyna. Lanausko snus
Albinas buvo patikimiausias partizan ryininkas. Parti
zan vadovyb Vinc Lanausk apdovanojo III laipsnio
Laisvs Kovos Kryiumi.
Viso ito tardytojams imuti nepavyko.
Grigalin kaimo gyventoj Petr Kazlausk, siuvj, Kazl
Rdos saugumieiai isive i nam lapkriio 28-j. T pai
dien jis buvo nugabentas Kaun. Per krat nieko nerasta.
I Antaninos Kurtinyts parodym saugumas jau inojo,
kad Petras Kazlauskas suved Kurtinyt su Vincu Adomnu.
Tardomas Kazlauskas prisipaino bendravs su partizanais nuo
1946 met. Atlikindavs vairias partizan pavestas uduo
tis. J praomas ne kart susitiks ir su Adomnu. Lydjs
Adomno namus Tigr - Broni Kazakevii, vl nes
Adomnui Tigro laik, o i Adomno gaut atsakym per
davs Tigrui. 1950 metais suveds su Adomnu partizanus
Spygl ir Baland, kurie prasi su juo supaindinami.
Adomnas su partizanais susitikti atsisakinjs, bijojs provo
kacij, taiau, Kazlausko patikintas, kad tai ne saugumo
siuniami mons, o tikri partizanai, pradjs su jais bendrauti.
Kart Kazlausk aplank Spyglis ir Kurtas, perdav nuneti
Adomnui angl kalba ispausdint Trumeno kalb - sveiki
nim lietuviams emigrantams - ir dar kelet tekst. Jie pra,
kad Adomnas visa tai iverst lietuvi kalb. Vliau Trume
no kalbos vertim Kazlauskas perdavs Spygliui. Korespon
dencij neiodavs danai. Kart i Adomno paimt paket
perdavs Romutei Gumauskaitei.
Petras Kazlauskas prisipaino pams i kininko Antano
Juodsnukio tris imtus ovini ir perdavs juos partizanams.
Padjs partizanams sigyti radijo aparat. Saksi eidavs visur,
kur tik j partizanai sisdavo, kur, pas k - jau neatsimens.

48

Vincas Adomnas gyveno Baltreliki kaime, dirbo

Skriaudi septynmets mokyklos mokymo dalies vedju. Lap
kriio 27 dien jis buvo skubiai ikviestas Kazl Rd. sa
kyta prisistatyti rajono partijos sekretoriui - es renkama pe
dagog grup, kuri tikrins rajono mokykl darb.
Komandiruot usits. Savait laiko namikiai apie
Adomn neturjo joki ini. Gruodio treij namuose
buvo atlikta krata. Per krat paimti nusikalstamos veiklos
rodymai: radijo aparatas Philips, monai raytas laikas,
Vinco Adomno parayt ir Vaidilos teatre pastatyt pjesi
Svetimos plunksnos ir Balta obell programos. Taiau
kluone saugumiei lauk kur kas didesnis laimikis: pasieny
po akmeniu gldjo ulakuotas butelis, o jame - paymji
mas, kad laisvs kovotoj talkininkas A.Uosis (Vinco Adomno
slapyvardis) u darb pogrindio spaudoje ir talkininkavim
kovoje dl Lietuvos nepriklausomybs atkrimo yra apdova
notas III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. Netiktas radinys
smarkiai pradiugino tardytoj - Kauno MGB kapiton Puin.
Lapkriio 28 dien Vincas Adomnas buvo tardomas tris
kartus. Per pirmj tardym visk kategorikai neig: su nacio
nalistinio pogrindio dalyviais joki ryi nepalaiks. Per
antrj tardym j klausinjo apie vokiei okupacijos metais
parayt antisovietin pjes Sugrimas. Vliau buvo supain
dintas su Antaninos Kurtinyts tardymo protokolu, kuriame
ji teig, kad Lietuvos partizan Piet srities vadas Litas per j
palaiks ryius su Vincu Adomnu, kad pastarasis ras po
grindio spaudai, pasirainjs A.Uosio slapyvardiu.
Toliau gintis nebebuvo prasms. Vincas Adomnas papasa
kojo, kad bendradarbiauti j prikalbino Tigras ir Skirmantas
1949 met pabaigoje. (I ties Adomnas su jais dl ben
dradarbiavimo susitar 1947 met ruden, o jo saugumui
nurodytu laiku Geleinio Vilko rinktins vadas Tigras Juozas Baltruaitis jau buvo uvs, Skirmantas - Juozas
Luka - usienyje).
Toliau tardomas Vincas Adomnas prisipaino palaiks ry
su Lapinu, o aretavus - su Spygliu. Paminjo, kad lanksis
jo namuose ir Vanagas, ir Faustas, taiau tvirtino tiksliai

49

neinojs, kas jie tokie. Sak mans, jog Vanagas - laikratlio

Partizanas redaktorius, nes gaudavo Vanago ratelius, ku
riuose bdavo dkojama u paraytus straipsnius. O Faus
tas, teig jis, tik palaikydavo ry tarp jo ir Vanago. Apie
jok apdovanojim nieko neins. Tiktai tardytojui Puinui
parodius jo namuose rast paymjim prisipaino, jog
apdovanojim jam teik Spyglis, apsilanks paskutin kart
1952-j pavasar.
Tardymai ir akistatos tssi vis gruodio mnes.
Gruodio 4 dien buvo aretuota Maryt Banislauskait.
Maryt slapstsi Stuomen kaime pas Marij Navickien.
Stribai atjo vintant, mergina dar miegojo. Vienmarkin
itrauk i lovos, eiolikmetei rengiantis stovjo alia, aipsi,
nenuleido aki. Usimet k nugriebusi, apsivilko Navickiens
vatinuk. Prienus Maryt var drauge su Alfonsu Maiuliu,
kur buvo pam eidami Maryts aretuoti. Alfons Maiul
sum Liepai papasakojus, kad jis padjo partizanams sureng
ti susidorojim su smogikais Uku ir Gasneriu.
I Liepos parodym saugumui buvo inoma, jog Maryt
Banislauskait nuolat susitikindavo su savo broliu Klajnu
ir kitais banditais, buvo j ryinink, platino Liepos - Anta
ninos Kurtinyts jai atnetus laikratlius Partizanas ir an
tisovietinius atsiaukimus. Du jos broliai partizanai jau uv,
sesuo ir brolis aretuoti ir nuteisti, tvai itremti.
Maryt kategorikai neig painojusi Antanin Kurtinyt,
taiau po Prienuose surengtos akistatos turjo prisipainti pa
laikiusi su ja ry. Apie jos ryius su partizanais saugumui
buvo papasakoj ir Ukas su Gasneriu - Maryt Banislauskait
dalyvavo jiems duodant partizanik priesaik.
Paaikjo, kad saugumas ino ir apie Maryts apsilankym
Kazio Dabriiaus namuose, kur sueistas guljo partizanas Ke
leivis. Tuomet mergina net nenutuok, jog leisgyvis Keleivis tik saugumo masalas partizanams bei j biiuliams privilioti.
Keleivis - Sigitas Jankauskas, gims 1927 metais, 1950-aisiais pradjo tarnauti sovietinje kariuomenje. stojo kom
jaunim. 1951 metais, mirus tvui, buvo ileistas trump atos

50

tog ir parvaiavo irmki kaim Marijampols apskrityje.

Tv rado jau palaidot.
Per atostogas Sigitas susitiko su savo bendraamiais parti
zanais Balandiu, Spygliu ir uolu. J paveiktas vaikinas nu
sprend negrti dalin ir pasitraukti mik. Partizanai Jan
kauskui patar isiregistruoti kariniame komisariate, tarsi
ivykt armij, - tuomet jo ilgiau nepasiges.
Motina Sigit rogmis nuve Marijampol. Isiregistravs
nujo su ja prie autobus stoties. Netrukus prie j stabteljo
Pobeda, kurioje sdjo vairuotojas ir pora vyriki. Vienas
j paklaus Sigit, kur ketins vaiuoti. iam atsakius, jog
Kaun, pasisil pavti. uol Bdos mike automobilis
sustojo. Vienas vaiavusi ilipo ir apsidairs keliskart vilp
teljo. Netrukus pamikje pasirod uolas ir Kurtas. Parti
zanai vaikin nusived stovykl. Sigitas Jankauskas prisiek,
gavo ginkl ir tapo partizanu Keleiviu. Beje, jis taip ir ne
suinojo, kas buvo tie j iki miko pavj vyrikiai.
1951 metais Deinio tvnijos partizanai, iki tol laiksi
drauge, isiskyr du brius - kad bt lengviau slapstytis.
Grupei, kurion pateko Sigitas Jankauskas, vadovavo uolas Kazys Kurtinys. iai grandiai dar priklaus partizanai
Meka - Bronius Popiera, Geguis - Kazimieras Popiera,
vejys - Leonas Vokietaitis ir Pipiras - Petras Gumauskas.
Retkariais stovykloje savait kit pagyvendavo ir Liepa Antanina Kurtinyt.
1952 met iem partizanai gyveno Varnabds mike, egliakiais pridengtoje palapinje. Sausio 31 dien mik apsu
po saugumo kariuomen. Per gaudynes uvo uolas, Geguis,
vejys ir Meka. Pipiras - Petras Gumauskas buvo sueistas ir
paimtas gyvas. Visa tai netruko suinoti aplinkiniai gyvento
jai. Taiau apie Keleiv - Sigit Jankausk niekas nieko ne
girdjo, dingo kaip vanden. Tai, kad jis gyvas pakliuvo
saugumo nagus, buvo slepiama.
Gaudynms prasidjus Sigitas, suvoks, jog itrkti nepa
vyks, band nusiudyti. ovsi per burn; ovinys, nekliuds
kaulo, perjo kiaurai ties smilkiniu. Saugumiei kulkos
perov stubur ir dein mentikaul.

51

Sausio 31 dien 22 valand Sigit Jankausk atve Kauno

I-j ligonin. Vaikinas buvo leisgyvis, smon trkinjo, klau
simus atsakinjo sunkiai, neriliai. Vos suteikus jam pirm
btinj pagalb, MGB darbuotojams reikalaujant, i ligonins
iraytas.
Saugumas suman paspsti velnikai gudrias pinkles.
Sueistj atve Sargins kaim ir paguld Kazio Dabriiaus
kluone. Sigit Jankausk privert parayti ratel, kad ess sun
kiai sueistas, bet jam pavyk pasitraukti; jis pras partizan
pagalbos. Ratelis buvo duotas Petronei Dabriitei. Mike
netoli Dabriiaus nam lkuriavo pasala.
Petron Dabriit ratel nune Marytei Banislauskaitei,
kad i perduot j partizanams. Maryt pirmiausia atbgo
pairti sueistojo - bene pati gals kuo nors padti.
- Pranek partizanams... - teitar vaikinas. Nieko daugiau
jis negaljo pasakyti - juk alimais tnojo pasislp slaugyto
jai saugumieiai. Maryt pam vaikino rank - ranka buvo
nejudri, lyg negyva.
Mergina isyk suprato, kad sueistojo bkl labai sunki. O
kur tuos partizanus taip greitai surasi? Nubgo pas Marij
Navickien, visk papasakojo. Navickien patar:
- Bk pas Antan Samsonavii. Labai geras mogus, pati
kimas, gali nebijot. O ir Sigito motina kaimynystje gyvena,
sykiu ir jai pranei. Bk, jis pads.
Vos iklauss Maryts pasakojim, Antanas Samsonaviius
suskato ruotis: pakink arkl roges, atved Sigito motin.
Rogsna sdo ir Maryt, rod keli. Kelyje Samsonaviius nu
sprend, kad vertt bti atsargiems - vaiuos vienas. Sigi
to motin ir Maryt isodino dar tolokai nuo Dabriiaus
sodybos.
- Kazio Dabriiaus viena ranka be dviej pirt, - spjo
Maryt. - I to j painsit.
Priartjs prie Dabriiaus sodybos, Antanas Samsonaviius
atkreip dmes imint tak, vedant nuo nam tiesiai
mik. Tai jam pasirod tartina. vaiavs kiem, roges pa
stat taip, kad lengvai galt ilkti, jeigu tekt sprukti. Vadeles
numet ant pasosts.

52

Troboje rado vyrik ir moterik.

- Noriau su eimininku pasinekti, - pasilabins tar Sam
sonaviius. - Girdjau, karv turit parduoti. - Kalba, o pats
iri vyrikio rankas. Tikrai - viena be dviej pirt. Su skran
dute, tarsi bt k tik i lauko.
- Nra eimininko, kaim ijs, - atsako moteris. - O
karvs tai tikrai neparduodam, neturim.
- Tai a jau ir eisiu, - sako tas bepirtis. - Sudiev.
Samsonaviius sumet: juk vyras be dviej pirt - tai Kazys
Dabriius. O sako, kad eimininko nra. Kakas ia ne taip...
- Na, jei karvs parduoti neturit, tai ir a eisiu. - Antanas
Samsonaviius ausin ant galvos ir - pro duris, roges, tiek j
ir temat. Suprato, jog vos nekliuvo pasalon.
Sigit Jankausk saugumieiai ligonin paguld tik sau
sio dvyliktj. Buvo gydomas iki kovo septynioliktosios.
Tuomet saugumo ligonins gydytojas ira paym, jog
ligonio bkl pagerjusi, jauisis patenkinamai, atseit jau
galima tardyti.
1952
met liepos 16 dien Pabaltijo apygardos karinis tri
bunolas Sigit Jankausk nuteis grieiausia - mirties baus
me. Malons praymas atmestas. Nurodyta nuosprend vyk
dyti nedelsiant. (1952m. liepos 30d. ratas.) Suaudytas 1952
met rugsjo 10 dien.
Drauge su Sigitu Jankausku paimtas gyvas Petras Gumaus
kas buvo nuteistas jau anksiau. Kauno srities MGB karinis
tribunolas pasmerk j dvideimt penkeriems metams lagerio
ir penkeriems tremties.
Antan Samsonavii, gyvenant Obrt kaime, saugumas
aretavo 1952 met gruodio 3 dien. Per krat joki kali
nerado. Kauno tardytojams pats menkai k tepapasakojo: kad
partizanai namuose lankydavosi nuo 1945 met, ateidavo pa
valgyti. Tuomet tardytojai m remti j prie sienos Antaninos
Kurtinyts parodymais.
Turjo prisipainti, kad partizanai alia jo nam buvo
paslp kulkosvaid ir audmen, kuriuos j nurodymu jis
vliau atidavs Kurtinytei. Saugumieiai jau inojo: jis buvo
pagrindinis ryininkas, slapyvardiu Oys, palaiks ry tarp

53

Geleinio Vilko ir Vytauto rinktini. inojo: Antanas Samso

naviius organizavo geduling uvusi partizan paminjim,
kur jis ir papasakojo Liepai - Antaninai Kurtinytei apie bun
ker Stuomen mike, apie paslpt kulkosvaid.
To, kas jau buvo apie j inoma, Samsonaviius neneig,
taiau saugumieiams nepavyko i jo ipeti k nors daugiau.
O inojo Samsonaviius nemaai. Kad ir apie t bunker Stuo
men mike - bt galjs papasakoti, kaip Spyglio brys ta
me lapiame mike sitais tiesiog karalik, drgms nepra
leidiant bunker. Aplinkiniai gyventojai surinko partizanams
tris tkstanius rubli (vien Maryt Navickien dav penkis
imtus), u kuriuos rmjas Mediotojas - Kuii kaimo gy
ventojas Jurgis Stanknas nupirko cinkuotos skardos ir nuga
beno j mik. Partizanai vis bunker apkal skarda. Tame
bunkeryje 1951 metais iemojo ir pats Antanas Samsonaviius
- po pasisveiavimo KGB rmuose bijojo bti namuose, tad
apsigyveno su partizanais poeminje slptuvje, ta proga pa
sivadins jau nebe Oiu, o Eiu. Tik pavasar sidrsino na
muose pasirodyti.
Niekas neinojo apie bunker, rengt jo paties namuose,
tad nesuinojo ir saugumieiai. Bunkeryje ilgai slapstsi Aido
ir Trimito brolis Litas - Juozas Stanaitis. Bunkeris buvo reng
tas neprastai: i jo buvo galima pasitraukti atsarginiu keliu daugiau nei deimties metr poeminiu urvu, vedaniu pa
lias. Litui uvus, Antanas Samsonaviius bunker uvert
eme, urv ugriov.
Daug ko taip ir nesuinojo saugumieiai. Nei to, kad An
tanas Samsonaviius, dirbdamas Igliklio apylinks sekreto
riumi,
parpino
ir
nugabeno
partizanams
raomj
mainl, nei to, kad partizan vadovyb apdovanojo j
III laipsnio Laisvs Kovos Kryiumi. Kaltinamojoje iva
doje minima tik jo ryiai su banditais ir kulkosvaidio
bei ovini saugojimas.
Gruodio 3 dien aretuotas Petras Krasnickas, gims 1908
metais. Per tardymus bei akistatas nieko neprisipaino, visk
neig. Nepaisant to, kaltinamojoje ivadoje pateikti kaltini
mai: nuolat palaik ry su gaujos dalyviais, parpindavo jiems

54

maisto, lankydavosi j slaptavietse, atnedavo alkoholini

grim, drauge su jais gerdavo; perdavindavo koresponden
cij, gaudavo i Antaninos Kurtinyts antisovietini atsiau
kim, buvo priglauds savo namuose gaujos ryininkes Ro
mut Gumauskait ir Maryt Banislauskait. Nors ir kaip tvir
tai laiksi Petras Krasnickas, kaltinimus patvirtino kit tei
siamj parodymai.
Panas kaltinimai buvo pateikti ir Antanui Juodsnukiui:
savo namuose rengtame bunkeryje slp nacionalins gaujos
dalyvius, saugojo bandit raomj mainl, per Petr Kaz
lausk perdav 300 ovini gaujos nariams, bandit
praomas pas savo giminait laikinai apgyvendino besi
slapstani Kurtinyt.
1953
met kovo 9-11 dienomis vyko udaras Pabaltijo
apygardos karinio tribunolo teismo posdis. Posdis vyko
taip vangiai, kad teisiamiesiems pasidar aiku - j liki
mas nulemtas i anksto, nuosprendiai jau parayti. Teisj
veidai nerod jokio susidomjimo - vien begalin nuobo
dul ir abejingum.
Ir vis dlto teisjams pakyrjusio, daug kart vaidinto
spektaklio monotonij sudrumst pora reisros nenuma
tyt incident.
Liudytoja ikviesta Marija Navickien, duodama parody
mus, primygtinai velg teisiamajam Alfonsui Maiuliui akis.
Pamaiusi, kad atkreip jo dmes, moteris m rodyti kako
kius enklus: persiegnojo, rod rankomis em... Staiga Al
fonsas suprato, k moteris nori jam pasakyti: mir jo suadtin
Levut Vensknait, sirgusi diova. Vaikinas nesusitvard,
pratrko beviltika vyrika rauda. Nieko nebemat, nieko ne
begirdjo, nebegalvojo apie savo likim. Levuts nebra. Rau
dojo kariai, garsiai, umirs kur ess, i nosies pasipyl krau
jas... Sargybiniams teko j ivesti i sals.
O paskui od tar teisiamasis Antanas Samsonaviius. Pa
prastai ramus kininkas prabilo kartai, pakiliai: itas teis
mas neturi teiss jo teisti. Negali jo teisti okupantai, net lietu
vi kalbos nemok. Jis pripasta tik savo tvyns teism, tvyns,
dl kurios laisvs stengsi kovoti. Ir nesijauia jis nusikalts

55

Lietuvai, o teisti reikt btent tuos, kurie dabar sdi auktuose

teisj krsluose.
Supuol sargybiniai, ulau jam u nugaros rankas, sura
kino antrankiais. Stambus peiuitas valstietis nenurimo, auk,
rkte rk ikenttus, irdy nebeisitenkanius odius.
Muistsi, trauk rankas, o antrankiai spaud, ver vis giliau...
Antaninai Kurtinytei, Romutei Gumauskaitei, Alfonsui
Maiuliui, Vincui Adomnui, Vincui Lanauskui, Petrui Kaz
lauskui, Antanui Juodsnukiui, Antanui Samsonaviiui - vi
siems atseikjo po dvideimt penkerius metus lagerio ir pen
kerius tremties su ribotomis teismis, konfiskuojant turt.
Maryt Banislauskait ir Petr Krasnick nuteis deimiai
met lagerio ir penkeriems tremties su ribotomis teismis,
konfiskuojant turt.
Agentas Svajnas ir Aidas buvo susitar susitikti 1952 met
spalio 30 dien Alytaus rajone, Zizn kaime, Bernataviiaus
sodyboje. kart tiktasi Aid tbtinai paimti. susitiki
mo viet agentus Ar ir Svajn atlydjo dar trejetas smogik,
o u poros kilometr nuo Bernataviiaus sodybos pakelje
tykojo pasala: ji sulaikyt bgant Aid, jeigu iam pavykt
pasprukti.
Agentai lauk. Pirm valand nakties jie pastebjo prie gre
timos sodybos stoviniuojant vyrik. Po pusvalandio mo
gus pasuko link Bernataviiaus nam. Agentas Svajnas nujo
jo pasitikti. Kai juos skyr tik kokie trisdeimt metr, Aidas
paklaus:
- Kas eina?
-Jovaras, - atsiliep Svajnas.
- O kur Garsas? Garsai, eik ia! - kteljo Aidas tamson.
Garso nebuvo mats nuo ano susitikimo su Jovaru. Tikjosi,
jog jie vaikto drauge.
Garsas neatsiliep. Aidas kteljo dar kart:
- Garsai, girdi? Eik pas mane!
Tuomet nuo ems pakilo agentas Aras ir smogikas vytu
rys. Abu i lto artjo prie Aido. Aidas visk suprato; nieko
nelauks paleido automato serij ir puol bgti. Smogikai dar

56

aud, mgino vytis, taiau veltui. Aidas pradingo.

Partizanai gerai painojo nesyk ivaikiotus lauk takus.
Pakrmiais, paraistmis vingiais bgo Aidas, kol pagaliau
ryosi ieiti keli. Teisingai numat saugumieiai - jis trauksi
ta kryptimi, kur lauk pasala. Nustro igirds vius - aud
ia pat, visai arti, pakelje. Aidas isyk parkrito. Taiau kad ir
kiek saugumieiai nar, kad ir kiek iekojo, Aidas dingo tarsi
vandeny. Jiems taip ir nepavyko jo surasti.
Tapo akivaizdu, jog agentas Svajnas - nebetinkamas masa
las Aidui privilioti. K gi - saugumas turjo jau paruos jam
pakaital: partizan Gars - Stas Babarsk , spjus tapti agentu
Drsuoliu*. T pat Gars, kuris ne taip seniai lydjo savo
vad Aid, jus susitikti su partizanu Jovaru, jau tapusiu agen
tu Svajnu. Dabar ir Garsas jau buvo pals... Nugabentas
Prienus, po trumpo drto panekesio prisipaino nusikalts
soviet valdiai ir sutiko ipirkti savo kaltes vykdydamas sau
gumo pareigojimus. Svarbiausia uduotis - vilioti pasalon
savo buvus vad Aid.
Uduot Stasys Babarskas turjo atlikti su panaiose opera
cijose saugumo jau ibandytu agentu Aru - Jonu Dabuleviium,
neva partizanu Miku. Stasiui Babarskui grino ginklus, ir
abudu partizanai patrauk iekoti Aido. Susisiekti su vadu
jiems pavyko tik po gero mnesio. Aidas paskyr susitikim
Miknioni kaime pas Petrut Stadalien.
1952 met gruodio dvyliktj paryiais agentai Stasys Ba
barskas ir Jonas Dabuleviius atjo Stadali sodyb, o juos
atlydjs saugumo kariuomens brys pasislp miko pakraty
je. Stadali troboje Stasio Babarsko lkuriavo keturi parti
zanai: Aidas - Vytautas Stanaitis, Tyla - Petras Kuinskas,
Bijnas - Leonas Kazlauskas ir Jonas - prie por savaii par
tizanu taps Juozas Vitkauskas.
Pamat pro lang por ginkluot vyr, Aidas ir Bijnas
ijo kiem. Aidas grietai pasak Stasiui Babarskui:
- Buvom susitar, kad ateisi vienas. Kas toksai?
- Tai kad taip ijo. Dar vien kovotoj atsivediau. Mike
susitikom. I toliau jisai. Vis br sunaikino, jam vienam

* LYA, f. K-l, ap.3, b. 436, 47.

57

pavyko pasprukti. Nori prie tavs prisidti, k jis vienas

vaikios.
Bijnas pasiliko kieme, o Aidas atjusius nusived trobon.
Aidas su Stasiu Babarsku nujo pasikalbti kambar, o agen
tas Jonas Dabuleviius liko virtuvje su Petru Kuinsku ir Juozu
Vitkausku. Stadaliens dukt Salomja tris prie virykls, ruo
partizanams valg. Aplinkui sukinjosi atuonmet jos sesut
Aldona. Motina kieme r gyvulius.
Netrukus virtuvn atjo ir Aidas su Stasiu Babarsku. Aidas
sitais ant priekrosnio alia virykls. Salomja barkino puod
dangius, sklido gardus utinamos kopstiens kvapas. ilta,
gera, jauku. Gerai, kad brys pasipild dviem kovotojais, mst
Aidas. Tik tas naujokas... Reiks gerai apie j pasiklausinti.
Pavalgyti - ir kad taip ramiai pamiegojus... Gal atlgt pasku
tiniu metu vis kamuojantis nerimas.
Aidas jau snduriuoja.
- Vyrai, pails js kaip unys, - sako Stasys Babarskas, gal pailskit. Mudu su Miku pabudsim. Nakt ilgas ke
lias laukia.
Kuinskas su Vitkausku isities ant lovos pasieny.
I kiemo atjo Bijnas, pasilenk prie Aido, sako jam kak
pakudom.
Vienas uolis - ir Stasys Babarskas jau prie dur. Atsirm
jas nugara, aibikai pakl ginkl ir m audyti. I kito vir
tuvs kampo jam antrino Aras. Nuvirto nuo priekrosnio taip
ir nespjs pakelti ginklo Aidas, greta jo suklupo Bijnas.
Tyla - Petras Kuinskas ir Juozas Vitkauskas, paok i lo
vos, puol prie ginkl. Tyla sukniubo negyvas.
Sumaityje Salomjai Stadalitei pavyko ismukti pro du
ris. J isivijo su partizanais susidoroj smogikai, bet mergina
spjo pasislpti. Smogikai nubgo link miko, kur j lauk
saugumo kariuomens brys.
I tvarto atlk Stadalien. sispraudusi kampan klyk
maoji Aldut. Dejavo Juozas Vitkauskas.
- Kur Saliamut? Man kojas perov. Tegu ivea mane i
ia, gal kur paslps...
Nebuvo Saliamuts. Nebuvo nei veimo, nei arklio - nacio

58

nalizuotas ikeliavo kolchozo ferm.

O sodyb jau supo saugumo kariuomen. Juozas Vitkaus
kas igirdo kalojimus, rusikus odius. Paskutin apsispren
dimo sekund... Dvi savaites tepartizanavusio vaikino ranka
pakl pistolet prie smilkinio. Drioksteljo pirmas - ir pas
kutinis - jo paleistas vis...
Saugumieiai itemp uvusius partizanus i trobos, sumet
sunkveim ir isive. Drauge su lavonais pam ir Stada
lien. Netruko sugauti ir besislapstani Salomj Stadalit.
Tard jas, kankino - iauriai, iki smons netekimo. Paskui po dvideimt penkerius metus lagerio, penkerius tremties...
Agentai-smogikai Drsuolis - Stasys Babarskas ir Aras - Jo
nas Dabuleviius uduot vykd. Saugumo ataskaitoje
paymta, kad Stasys Babarskas nuov tris banditus, o Jonas
Dabuleviius - vien.
Kad auniai pasidarbavusieji agentai galt ir toliau skmin
gai partizanauti, varyti savo kruvin darb, reikjo taip juos
umaskuoti, kad ant j nekrist n menkiausias tarimo
elis. Saugumas vieai paskelb, es per ginkluot su
sirmim dviem banditams pavyko pasprukti. Kariuo
mens brys miinjo j iekodamas. Drauge su jais es
bgusi ryinink, taiau ji esanti jau sugauta.
Deinio tvnijos vad Liepa - Antanina Kurtinyt, prine
kinusi Juoz Vitkausk pasitraukti mik, tuomet jau buvo
aretuota. J tardant paaikjo, kad Juozas Vitkauskas par
tizanavo vos por savaii. Saugumui tai buvo tikras radi
nys: tai ir idavikas! J puikiausiai buvo galima pakiti
kaip tariam agent.
Juozo Vitkausko tv ikviet Prienus. Nuved pair,
kurioje guljo snaus lavonas. Kit uvusij pairje nebu
vo. Tvas sn paino, nesigyn.
- Tai va, matai, k banditai tavo snui padar, - aikino
tvui saugumieiai. - O geras buvo vyras... Pasisaugokit, miki
niai gali jums keryti. Tavo snus msikis, tai deramai j pa
laidosim. Reikiam uuojaut.
- Geriau man atiduokit, pats palaidosiu, - maldavo tvas.
Tkart uvusiojo neatidav. Ilaik j Prienuose dar deimt

59

dien, matyt, laukdami nurodym i aukiau. O paskui lei

do tvams pasiimti sn ir palaidoti. Kit trij uvusi par
tizan kn artimiesiems neatidav.
Juoz Vitkausk palaidojo 1952 met gruodio 24 dien
Plutiki kapinse.
Saugumiei imon turjo sudrumsti monms prot.
elis krito. Tegul mons neka, tegul galvoja.
Jau trys Stanaii eimos vyrai uvo partizaninje kovoje:
Litas, Trimitas ir Aidas. Ketvirtasis - Briedis - dar partizana
vo; vaikiojo drauge su partizanu ermukniu -Jonu alium.
N vienas i broli net netar, kad penktasis j eimos vyras
- Klemensas - pasuko idavysts keliu.
Klemensas Stanaitis - saugumo agentas Panaktinis - savo
karjer pradjo atlikdamas smulkias nereikmingas saugu
miei uduotis. Kart neatsisaks, turjo jiems tarnauti ir
toliau, kol galop sipainiojo tiek, kad kelio atgal nebebuvo pasklidus gandams apie jo veikl grst ne tik gyventoj pa
smerkimas, bet ir partizan susidorojimas su idaviku. Kai
kilpa ant Klemenso Stanaiio kaklo buvo umesta ir beli
ko tik j patraukti, saugumieiai skyr jam tikrai nelengv
uduot: vilioti pasalon savo brol partizan Bried. Bried
saugumas norjo paimti gyv; i agent praneim MGB
darbuotojai inojo j esant Lietuvos partizan Piet srities
vado Lito patiktin. Briedis, kur laik gyvens viename
bunkeryje su Litu, paddavo jam apsirpinti maistu, pa
laik su juo nuolatin ry.
Kauno srities MGB valdyba nusprend terpti Panaktin
Litui artim partizan br. Agentas Panaktinis pasisak bro
liui - Briediui irgi nors tapti partizanu. Briedis paadjo:
vos tik ikris sniegas, nuves brol bunker, kuriame slapstosi
svarbus pogrindio vadas. Lito slapyvardio jis neminjo.
Taiau laikas bgo, vadas, matyt, veng susitikti su neino
mais monmis, ir saugumieiams pabodo laukti. Jie sak
Panaktiniui vilioti brol pasal.
1953 met pradioje Panaktinis sutiko Bried. I anksto
sutar kito susitikimo laik: susitiks Bdinink kaime, savo

60

tviks kluone, vasario antrj. Sutart dien Panaktinis - Kle

mensas Stanaitis kluone lauk brolio, o iauduose pasislp
tnojo Kauno srities MGB saugumo majoras Duanskis, Prien
MGB virininko pavaduotojas Gromyko, dar keletas vairi
laipsni vyresnij ir eilini.
Briediui jus kluon, Klemensas garsiai su juo pasisvei
kino - taip buvo saugumiei sakyta. Saugumieius mauml
sutrikd, kad Briedis kluonan jo ne vienas - su partizanu
ermukniu. K gali inoti, gal dar ir kieme yra bandit?
Taiau saugumiei buvo nemaai, ir jie ryosi pulti. Duans
kis ir Gromyko iupo Bried, kiti kaipmat surio ermukn,
ir po keli valand abu belaisviai atsidr Kauno saugumo
rmuose, tardytojo Smirenikovo kabinete.
Briedis palo. Gal paveik brolio idavyst, gal savisaugos
instinktas nugaljo - iaip ar taip, tardytojui nereikjo il
gai vargintis norint krsti proto: po tris valandas tru
kusio pirmojo tardymo saugumas jau inojo visk, kas bu
vo inoma Briediui.
Briedis - Albinas Stanaitis prisipaino, kad Dzk rink
tins Kstuio tvnijos bryje partizanauja nuo 1951 met
gegus, 1952 met rugpjt pervestas Piet srities tab,
buvo tiesiogiai pavaldus Litui, vykd jo uduotis, drauge su
juo gyveno bunkeriuose. Vienas bunkeris skirtas gyventi va
sar, kitas - iem. Nurod, jog vasaros bunkeris yra Prien
ile, pusantro kilometro pietus nuo Vazgaikiemio kaimo,
idegusiame mike auganiame jaunuolyne. Dabar Litas gy
vens iemos bunkeryje, esaniame Prien ilo vidury, po
ra kilometr vakarus nuo Narav kaimo. bunker pa
tenkama siauru pustreio metro ilgio koridoriumi. Landa
bunker - tarp dviej ma pueli, augani alia kvar
talins linijos, visai neumaskuota.
Paskutin kart iemos bunkeryje Albinas Stanaitis saksi
buvs sausio 23 dien. Litas gyvens tame bunkeryje, laukis
grtanio jo, Briedio. Turim maisto atsarg Litui turt
utekti iki vasario deimtosios. Nordamas patekti bunker,
Stanaitis pabelsdavs angos dangt. Nakties metu pasisaky
davs slapyvard, o dien Litas, pakls angos dangt, pro siaur

61

ply pairdavs, kas atjo.

Albinas Stanaitis sutiko nuvesti saugumieius prie Lito bun
kerio. Saugumieiams rpjo paimti Lit gyv. Karin vado
Lito pamimo operacija vyko 1953 met vasario 4 dien.
Briedis su ermukniu nuved kovin grup Prien mik,
ir bunkeris buvo apsuptas. Idavikus, lydimus specialiame mo
komajame bunkeryje itreniruot kareivi grups, pasiunt prie
angos. Briedis pabeld taip, kaip buvo sutarta, bet atsako ne
sulauk. Pabeld dar kelet kart - tyla. Tuomet puoljai nu
sprend panaudoti speciali technik.
Matyt, Litas igirdo - gal per alusi em persidav gar
sas, gal per ventiliacijos angas, - kad viruje esama ne vieno ir
ne dviej moni. Suprato ess iduotas. Sudau ryio apa
ratr, degino dokumentus. Gal traukdamas i dklo pisto
let vilgteljo savo aulinius batus, kuriuos prajusi vasar
jam pasidino ir padovanojo jo bunkerio, buvusio netoli
Skriaudi, eiminink, jo globja Palm - Anel Ruseckien.
Negaljo jis t bat palikti stribams! Surai taip, kad niekas
jais nebeavt. Ir tuomet pakl ginkl prie kaktos.
Sergiejus Stanikis, slapyvardiais Litas, Viltis, Antanaitis,
Tvukas, Uovis, gims 1899 metais, Lietuvos kariuomens
kapitonas, laisvs kovotojas - majoras, Piet srities vadas, uvo
didvyrio mirtimi.
Bunkeryje rasta: automatas, pistoletas, granata, savo darbo
mina, imtas ovini, raomoji mainl, rotatorius, kuriuo
buvo spausdinamas laikratlis Partizanas, klis, radijo apa
ratas, nesuspt sudeginti dokument. Ir bendraygio iduoto
nusiudiusio vado knas.
Saugumieiai nusprend Lito uvim nuslpti. ia pat ins
cenizuotos kautyns: kareiviai tratino visas puses, paskui vi
josi pasprukusius banditus iki Nemuno.
Buvo paskelbta, kad Litui pavyko pabgti ir persikelti
kit Nemuno pus... Lito korta bus aidiama toliau.
Po operacijos Albinas Stanaitis - Briedis ir Jonas alius ermuknis buvo vl nugabenti Kauno KGB rmus.
Vasario 6 dien Albinas Stanaitis tardytojui Liniovui papa
sakojo, kad ry tarp Lito ir Kelmo - Vinco Daunoro palaiky

62

davusi Kastul Grigonyt i Narav kaimo. Ji inojusi, kur

yra Lito bunkeris, lankiusis jame 1953 met sausio 1 dien,
tuomet gavusi i Lito 300 rubli pirkti maistui, ibalui ir vais
tams. Jis pats Kastul Grigonyt pasts nuo 1952-j ru
dens: tuomet buvo ujs jos namus su Kelmu ir Dobilu
pasiimti apatini drabui, kuriuos mergina buvo jiems iskal
busi. Vliau lanksis su ermukniu, Kastul perdavusi Litui
por Kelmo palikt paket. Sausio pirmj jis pats, Lito pa
reigotas, nuveds mergin pas vad bunker.
Albinas Stanaitis papasakojo ir apie Monik Mariuly
nait, palaikani ry tarp Lito, Kelmo ir ilvino - Algir
do ermuknio.
Po ios ipainties buvo gauta sankcija Albino Stanaiio
aretui, bet tuojau pat, ketinant j toliau panaudoti operatyvi
niame saugumo darbe, aretas pristabdomas.
1953 met vasario 14 dien Albinas Stanaitis parao pa
siadjim dirbti saugumo agentu. Jam duodamas slapyvardis
Teisutis*. Jo bendraygis, drauge su juo uverbuotas agentas
Jonas alius pakriktijamas agentu Tikuiu**.
Nuo tol broliai Albinas ir Klemensas Stanaiiai bei Jonas
alius, vadovaudamiesi saugumo nurodymais, uoliai ir iti
kimai dirba jiems pavest MGB agent darb.
1953 met vasario ketvirtoji buvo lemtinga ne vien Litui.
Viena Jiezno rajono gyventoja, jau ir anksiau informuodavu
si saugumieius apie partizan slaptavietes, nurod kelet Jiez
no rajono Lingniki kaimo kinink, kuri sodybose glaus
davosi partizanai.
Vasario ketvirtj valstieio Kupinsko kluone buvo rastas
bunkeris, kuriame slapstsi trys partizanai: Sakalas - Jonas
esnuleviius, Dzk rinktins Margio tvnijos vadas,
rinktins tabo narys, partizanas nuo 1950-j, uolas Vitas Smolskis, partizanas nuo 1950-j, ir ilvitis - Kos
tas Bartueviius, partizanas nuo 1949-j. Visi trys, kau
damiesi su upuolikais, uvo.

* LYA, f. K-l, a p. 3, b. 436, 46.

** LYA, f. K-l, a p. 3, b. 436, 47.
63

1953 met kovo mnes aretuotos paskutins Tauro

apygardos Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos parti
zans: Nyktukas - Monika Mariulynait, tvnijos vado pa
vaduotoja, ir partizan Pemp - Regina Janiauskait. Nyktuk
surado besislapstani pas Rokuose gyvenant brol, o Pemp
- besigydani sanatorijoje.
Apie i mergin veikl tardytojai jau inojo i Antaninos
Kurtinyts parodym, tad jiems beliko tik bei t patikslinti.
Monika Mariulynait prisipaino nuo 1947 met buvusi par
tizan ryinink kuopoje, kurioje partizanavo jos brolis Sta
sys Mariulynas - Lapinas. Lapinas buvo aretuotas 1949 met
gruod, o 1951- j saus nuteistas mirties bausme - suaudyti.
Mergina prisipaino, kad ji nuo 1952 met partizanavo sla
pyvardiu Nyktukas, buvo Deinio tvnijos vads Liepos Antaninos Kurtinyts pavaduotoja.
Regina Janiauskait prisipaino pradjusi pogrindin
veikl 1949-aisiais. Kadangi partizanai jai daug paddav parpindav globjus, priimdav savo stovyklas, kai jai teko
slapstytis nuo iveimo, tai ir ji atsidkodavusi jiems savo
paslaugomis, palaikydama tarp j ryius. uvus Spyglio briui,
iekojusi partizan ties kaltinink.
Mergin parodymai tikrinami suvedant jas akistatas su
Kurtinyt. Per akistatas tardytojams paaikjo, kad jie gali su
imti dar vien nusikaltl, ardant sovietins santvarkos
pagrindus, - Jon Slavick, gimus 1889 metais, gyvenant
Stuomen kaime. T pat, kuris prie agento Patrioto - Alfon
so Uko nuudym pavalgydino pas j ujusius partizanus
Aid, Trimit, Liep ir Nyktuk pietumis ir ikviet pas juos
Alfons Maiul. Tardomas Jonas Slavickas nieko daugiau ir
neprisipaino, tad saugumas taip ir nesuinojo j buvus ak
tyv partizan rmj, slapyvardiu Pinavijas.
Teismo posdio, turjusio vykti 1953 met birelio 29
dien, Jonas Slavickas nesulauk - nusiud birelio 26-j.
Buvo rastas pasikors kameroje. Ikents tardymus, kankini
mus... Nenorjo bti teisiamas? Nenorjo bti belaisvis?
Monik Mariulynait karinis tribunolas nuteis dvideimt
penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties, konfiskuo

64

jant vis turt, be teiss paduoti kasacin skund.

Regina Janiauskait tame posdyje nedalyvavo - sunkiai
sirgo plaui diova. Udaras karinio tribunolo posdis vy
ko 1953 met lapkriio dvideimtj. Mergin nuteis
deimiai met lagerio ir penkeriems tremties be turto kon
fiskacijos, - ji jo neturjo.
Aretavus Nyktuk ir Pemp, nebeliko Deinio tvnijos jos veikla baigsi. O Tauro apygardos Geleinio Vilko rink
tin vargingai, bet dar alsavo: dar gyvas, dar laisvas vaikiojo
giriose jos vadas ilvinas - Algirdas ermuknis, dar buvo ne
sunaikint partizan Vyio tvnijoje. Ir vis ilikusi kovo
toj smonje gyveno, tebeklaidiojo po mikus Piet srities
vadas Litas, kurio uvimas vis dar buvo slepiamas.
MGB planavo artimiausiu metu paimti ilvin gyv ir per
j sunaikinti paskutinius Geleinio Vilko, o jeigu pavykt, tai
ir Dzk rinktini partizanus. Prie Lit idavusi, saugumo
parankiniais Teisuiu ir Tikuiu tapusi partizan Briedio ir
ermuknio bei su jais drauge vaikiojanio agento Panakti
nio dar priskiriamas agentas Alfa - Alfonsas Radzeviius*,
buvs partizanas, slapyvardiu Tarzanas, saugumo uverbuo
tas 1951-aisiais. iai grupei pavedama sumedioti ilvin.
Tikutis - Jonas alius, buvs partizanas ermuknis (1952
met birelio 24 dien smogik Patrioto ir Kaizerio nuudy
to partizano vedo - Antano aliaus ir uvusio Austro - Vik
toro aliaus brolis), para ilvinui ratel, es 1953 met
balandio deimtj Buchtos mik atvyks Litas, ir pasil
ilvinui drauge keliauti susitikim su Piet srities vadu.
sutart viet ilvinas atjo lydimas Klemenso - Klemenso
Staioko. Susitik su agentais, ilvinas ir Klemensas elgsi
labai atsargiai, tariai, buvo sitemp, kalba nesimezg. Agen
tai bgtavo, kad jiems gali nepavykti partizanus vilioti ten,
kur j lauk saugumo pasala, tad nusprend su jais susidoroti
ia pat vietoje.
Klemensas parkrito sueistas agento Alfos pistoleto kul
kos. Likusi trijul nirtingai grmsi su ilvinu. josi jiems
sunkiai - kresno, peiuito ilvino bta pasiutusiai stipraus.

* LYA, f K-l, ap.3, b. 436, 44.

65

Alfa, mets Klemens, puol pagalbon savo sbrams. Vargais

negalais jie parvert besiblakant stipruol ant ems ir su
rio. Klemenso jie neberado - buvo dings.
Taip buvo paimtas Tauro apygardos Geleinio Vilko rink
tins vadas, Piet srities tabo valgybos skyriaus virininkas
ilvinas - Algirdas ermuknis, gims 1926 metais Kaune, par
tizanas nuo 1946-j.
Saugumo kariuomen dar ilgai iekojo Geleinio Vilko rink
tins Vyio tvnijos vado Klemenso - Klemenso Staioko.
Visos paiekos buvo bergdios.
Kaip ir kiekvienam, patekusiam KGB operatyvinink aki
rat, Antanui ukeviiui buvo uvesta sekamoji byla - Nr.1397.
Saugumieiams rpjo kuo greiiau j ubaigti. tbt reikjo
ukevii skubiai surasti ir izoliuoti ar visikai sunaikinti:
juk jis buvo vienintelis gyvas liudytojas, savo akimis mats
iaurj susidorojimo akt, kai smogikai iud mieganius
partizanus - Spygl ir jo bendraygius. I ukeviiaus jau buvo
spj apie tai igirsti ir gyventojai, ir banditai, jo dka buvo
ivesti i rikiuots taip skmingai pasidarbav agentai Kaize
ris ir Patriotas, pastarajam net galv teko palydti. Anta
nas ukeviius buvo nepagaunamas, ir saugumui niekaip
nesisek suvesti su juo sskait - slapstsi jisai vienas, ne
sidjo prie jokio brio. i uduotis buvo pavesta ilvin
pamusiai grupei: agentui Panaktiniui - Klemensui Sta
naiiui, jo broliui agentui Teisuiui - Albinui Stanaiiui,
buvusiam partizanui Briediui, ir Tikuiui - Jonui aliui,
buvusiam partizanui ermukniui.
Panaktinis ukevii gerai painojo, tad para jam laik.
Laike ra:... Ir man teko tapti partizanu dl to, kad buvau
saugumo persekiojamas dl savo broli veiklos tautiniame po
grindyje. Panaktinis pra ukevii nurodyti, kur ir kada
juodu galt susitikti. Laik perdav per vien emaitkiemio
kaimo gyventoj.
Netrukus po to Panaktinio grup, apsimetusi partizanais,
atjo pas Senaio kaime gyvenani Antano ukeviiaus pus
seser Martynaitien ir papra, kad i, pamaiusi pusbrol,

66

pasakyt: su juo nori pasimatyti mogus, su kuriuo pernai

buvo susitiks pas Onuk. Martynaitien paadjo. Pusbro
lis, sak ji, danai pas j apsilanks. Panaktinis papra, kad
Antanas ukeviius jam parayt, kur jie galt susieiti.
Kiek palauks Panaktinis vl pasirod Martynaitiens na
muose. Pasiteiravo, ar nebuvo sutikusi ukeviiaus. Moteris
pasak galinti j tuojau pat pakviesti ir nujo mik. Anta
nas ukeviius atjo pas agentus. Panaktinis pristat jam savo
bendrus: Mano brolis Albinas - partizanas Briedis, o is ermuknis, uvusio partizano vedo brolis.
Ar galjo ukeviius tarti klast? mogus pasipasakojo:
vienas gyvens mike netoli Senaio kaimo palauks. Pakviet
tariamus partizanus savo palapin. Visi nuingsniavo
pairti, kaip jis sitaiss. Pasisak turs autuv, ovini ir
sugedus pistolet, taiau ginklus laiks ukass emje - gin
kluotam vaikioti baugu. Kit partizan nesutinks.
Panaktinis papra, kad ateidamas kit susitikim uke
viius atsinet turimus ginklus.
Antanai, bk mogus, suvaikiok Pagarvio kaim.
Paniuktink, ar nesigirdi ten partizan, - pra Panaktinis. Praradom ry, niekaip nepavyksta vl susiinoti.
Kit susitikim numat 1953 met liepos penkioliktj. Su
tar - partizanai ateis ukeviiaus slapstymosi viet.
Sutart dien agentus mik atlydjo brys operatyvinink.
Idavikai pasisil ukevii palydti ir pristatyti partizan
vadams, su kuriais is nekantravo susitikti: norjo papasakoti
ties apie Spyglio brio iudym, paaikinti, jog jis,
prieingai negu buvo skelbiama, j neuds. Dl saugumo
skleidiam gand - neva jis susidorojs su mieganiais
kovotojais - ukeviius ir veng susitikti su partizanais,
bijodamas nepelnyto atpildo.
Antanas ukeviius jo su agentais ir digavo, kad paga
liau gals nusimesti nesamos kalts nat. Prijus prie tos vie
tos, kur slpsi operatyvininkai, agentai stvr nieko nenu
tuokiant Antan ukevii ir perdav saugumieiams. 1953
met lapkriio 23 dien Vilniuje Pabaltijo karinis tribunolas
j nuteis dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems

67

tremties ribotomis teismis, konfiskuojant vis turt.

Kad ir kaip maskavo saugumas savo agent veikl, partiza
nai j veng, tarinjo, o ir kaim gyventojai m jais nebepa
sitikti. Taigi panaudoti juos partizan gaudymui tapo ne
tikslinga. Saugumas nutar Panaktin ir Teisut legalizuoti.
Jiems buvo sakyta pasisukinti, neva pasislapstyti netoli
tviks, kur gyveno dar vienas j brolis - Levas Stanaitis.
Tuo tarpu Lev Stanait slapta isikviet Prien milicijos
virininkas Jocius. Kalbjo jis nuoirdiai ir draugikai:
Pasistenk atvesti savo brolius prot. Tegul meta bandi
tav, legalizuojasi ir pradeda dor gyvenim. Pats supranti,
kas j laukia: jei nenuausim, atsidurs kaljime. kalbk juos,
protingas vyras esi.
Ileisdamas Jocius dav Levui Stanaiiui laik.
-Jeigu pamatysi savo brolius, perduok jiems.
Laike buvo raoma:

Klemensai ir Albinai!
Mes inome, kad js esate ginkluotoj nacionalistinj gau
joj, vaikiojat po kaimus, pliat ir udot nekaltus tarybinius
valstieius ir kolchozininkus. Turite suprasti, kad js kova
prie Soviet valdi js ir js bendramini niekur nenu
ves, kadangi toki kaip js liko tik vienetai ne tik ms rajo
ne, bet ir visoj Lietuvoj.
Js puikiai inote, kad dar veikia Soviet vyriausybs sta
tymas dl bandit legalizavimosi. Pagal t statym banditams,
kurie savo noru pasiduoda Soviet valdios organams, ati
duoda savo valia ginklus, visus j nusikalstamus veiksmus
soviet valdia atleidia, jiems iduodami dokumentai ir su
teikiama galimyb pasirinkti sau darb, siningai dirbti ir
tapti tokiais pat sovietiniais pilieiais kaip ir visi.
Jeigu js atvyksite legalizuotis, tai jums garantuojama vi
sika laisv, joki represij nei jums, nei js giminaiiams
Soviet valdios organai netaikys, dorai ir siningai dirbsite
kur panorj, o mes iduosime jums dokumentus ir padsime
sidarbinti ten, kur panorsite.
68

Silau jums pagalvoti apie legalizacij ir praau savo spren

dim praneti per js brol Stanait Lev man.
Prien MVD virininkas
kapitonas Jocius*
Prie ikvieiant Lev Stanait Prien MVD, Panaktiniui
ir Teisuiui darbdaviai nurod: per brol gav laik, jie priva
lo sakyti, jog abejoja pasilymo nuoirdumu, dar gerai pa
svarstysi, ar verta legalizuotis. Po kiek laiko jie tur parayti
Prien MVD virininkui adresuot atsakym, kad sutinka le
galizuotis, ir perduoti j per brol.
Po legalizacijos agentas Panaktinis - Klemensas Stanaitis
pasiliko gyventi tvikje. Agentas Teisutis - Albinas Stanaitis
isikl gyventi Kaun. Jie abu ir toliau bendradarbiavo su
saugumu, susitikindavo su operatyviniais darbuotojais, dir
bo slaptais informatoriais.
Agentas Tikutis - Jonas alius dar neiifruotas, partiza
nai kol kas juo pasitiki, tad jis paskiriamas slapstytis Kaun.
J priglaudia ten gyvenanti teta.
Silpno bta stipruolio.
Pakako vos keli valand pasisveiavimo Kauno saugu
mo rmuose, kad Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins
vadas ilvinas, 1953 met balandio 10 dien paimtas saugu
mo agent, tapt nuolankiu, itikimu saugumo samdiniu, tvir
tai pasiryusiu naikinti buvusius savo bendraygius. i su
tartis, kaip ir visos pratingos sutartys, privaljo bti su
tvirtinta kraujo antspaudu... T pai dien nuved ilvi
nas saugumo kariuomens br Vaivydavos mik ir pa
rod bunker, kuriame jis slapstsi drauge su Geleinio
Vilko rinktins Vyio tvnijos partizanais Kariu ir Spei
gu. Partizan tuomet bunkeryje nebuvo, taiau ilvinas
tvirtino, jog jie netrukus tur parsirasti. Balandio deimto
sios vakare prie Bunkerio sitais pasala. ilvinas drauge su
saugumieiais lauk pasirodant auk.
Ankstyv balandio tryliktosios ryt grtanius bunker

* Dokumentai i rus kalbos versti autors.

69

Kar ir Speig pasitiko kulk krua. Sueistam Speigui pavy

ko pabgti, o Karys - Juozas iugdinis, gims 1928 metais
Ilgakiemio kaime, partizanas nuo 1950-j, Vyio tvnijos
vado pavaduotojas, uvo.
tai sutartis ir uantspauduota... Algirdas ermuknis jau
nebe partizanas ilvinas, o Kauno saugumo 2-N skyriaus spe
cialusis agentas, slapyvardiu Vacys*. Agentas nuomus, at
kaklus, atsidavs. O, kaip globojo, kaip lepino 2-N skyrius
savo itikimuosius! Eilinis rajono idaviklis paprastai bda
vo paskatinamas tik kokia dviej trij imt rubli premija,
o 2-N skyriaus niekams kas mnuo bdavo mokamos algos,
ir dar kokios - nuo tkstanio iki tkstanio trij imt rub
li per mnes, o kartais net ir daugiau. Vertjo stengtis.
Naujai ikeptas agentas Vacys nedelsiant paleidiamas, jam
grinami ginklai ir nurodoma paskirtu laiku atvykti pasi
matymus su operatyviniais darbuotojais. Pirmoji uduotis utrypti savo vienags saugume pdsakus. Ir tai Vacys eina,
lanko vien po kito visus jam inomus ryininkus ir rmjus
ir visiems pasakoja saugumiei padiktuot versij: juodu su
Klemensu - Klemensu Staioku tikjsi, jog bus nuvesti pas
Tvuk (Lit), o pakliuv provokatori pinkles. Klemensas
buvs sueistas, jis pats iaip taip paspruks. Po susirmimo
su provokatoriais mikuose pasipyl kareivi briai; Karys per
kautynes uvs, o sueistam Speigui pasisek pabgti. ilvi
nas - Vacys saksi per sumait pasimets su partizanais ir da
bar ieks, kaip su jais susitikti.
Taiau partizanai su juo susitikti neskubjo - paskui il
vin jau drieksi tarimo elis. Vis dlto gegus pabaigoje
ilvinas - Vacys per ryinink gavo partizano Skurio laik.

Algi,
Ateik pas Jon Val, ten ramu. Jeigu tu neinai, kur jis gy
vena, paaikinu, kad Jonas gyvena ten, kur pernai arklidje
grm degtin.
Kai ateisi, pabelsk tris kartus klties sien, o a jam pasa
kysiu, kad jis tave leist. Jis suves tave su manimi, o paskui
* LVA, f.K-1, a p. 3, b. 436, 48
70

gyvensime drauge, kratas ramus.

Dar kart praau, ateik pas Jon Val, lauksiu tavs tenai
tris dienas, t.y. iki 18.
Iki pasimatymo.
Baltrus
Operatyvininkai, perskait Skurio ratel, nusprend, kad
agentui Vaciui susitikti su partizanu verta - gal per j pavyks
surasti Speig, Klemens ir kitus banditus.
Susitiko 1953 met gegus 28 dien. Po broliko apsikabi
nimo Skurys paklaus, kaip, kokiomis aplinkybmis uvo
Karys - Juozas iugdinis. Vacys pakartojo t pai, visiems
pasakojam versij.
Skuriui buvo gerokai pakyrj slapstytis vienam, tad
diaugsi apgyvendins savo bunkeryje partizan. Jis netgi
didiavosi - gyvena drauge su paiu ilvinu, rinktins vadu!
Itisas eias paras prisijo Vaciui ibti Skurio bunkeryje niekaip negaljo nuo jo pasitraukti. Isiaikino, kad apie ki
tus partizanus jis nieko neino, ryi nepalaiko, tad ilgiau
tnoti bunkeryje idavikui nebuvo prasms. Be to, agentui
jau svilo padai: operatyvininkai, nesulauk Vacio pasirodant
sutartu laiku, galjo suabejoti jo itikimybe. O nuauti Skur
ia pat bunkeryje negalima: slptuv buvo rengta rmjo so
dyboje. Kaipmat visi suinot , kad vadas ilvinas parsidav.
Galop idaviko galvoje subrendo planas.
- inai k, - tar jis, - a vis galvoju - ar ne geriau bt
sirengti bunker kur nors mike? ia mums ir ramu, ir pa
maitina, bet maa kas... Jei mus surast, nukentt geri mons.
Veriau netraukti j prat.
Skurys tai miniai pritar - vadas ilvinas jam buvo auto
ritetas, visus jo odius prim kaip vyresniojo sakym.
- Gerai sakai. Rytoj ir traukiam mik, apsivalgysim.
Kit dien ijo mik, i kurio Skurys jau nebesugro.
Mes niekad nesuinosim, k jaut buvs Geleinio Vilko
rinktins vadas ilvinas, pakeldamas ginkl. Nesuinosim, ar
ivydo partizanas Skurys idaviko veid paskutin gyvenimo
akimirk.

71

1953 met birelio 3 dien agentas Vacys mike nuov

partizan Skur - Vytaut Kuzmick, gimus 1927 metais
Ranavos kaime, Tauro apygardos algirio rinktins Dariaus
ir Girno tvnijos kovotoj, partizan nuo 1950-j. Lavon
paslp ten pat, mike.
Skurio uvimo saugumas nepagarsino.
Agentas Vacys toliau iekojo buvusi savo bendraygi: Spei
go - Antano Gudyno ir Klemenso - Klemenso Staioko. Paga
liau per ryininkus jam pavyko su jais susisiekti. Sutar, jog
abu partizanai su Geleinio Vilko rinktins vadu ilvinu agentu-smogiku Vaciu susitiks birelio 23 dien.
Buvo nusprsta, kad susitikim Vacys vyks vienas, be sau
gumiei palydos: pasikalbs, atgaus partizan pasitikjim.
- Sveiki, broliai! - idavikas apkabino, priglaud vien ir
kit. - Klemensai, kaip tu? Taip seniai nesimatm. Ar smarkiai
sueid? Jau sveikas?
- Kaip matai. Isilaiiau. Na, o tu - kaip itrkai? Buvau
tikras, kad jie tave paiupo.
- Nedaug trko. Laim, moku mutis. Matai, anksiau a
boksininkas buvau, profesionalas. Kai tas ketvirtas, kur tave
paov, atbgo, du jau buvau pagulds. Sudorojau rupes.
Na, o paskui - kariuomen, gaudyns... Karys, nabagas, neisi
kapst, galv padjo. Gaila vyro... O tave, Antanai, - kreipsi
jis Speig, - ar smarkiai apdorojo? Kaip tu dabar?
- Ne pirmas sykis, negrieb galas, - tiek tepasak Speigas.
Vaciui net apsimesti nereikia - jis i ties digauja su vy
rais susitiks: juk pavyko vykdyti uduot! Tik kad tie vyrai
tokie kieti - tars, atsargs. Vis klausinja ir klausinja. Na ir
kas, kad boksininkas! Utat anie keturiese buvo. Irgi ne i
kelmo spirti.
- Maiau, kaip tave parvert, - sako Klemensas. - Tiesiog
sunku patikti, kad itrkai.
Jiems rpi viskas: kur ilvinas patrauk po susirmimo,
kur slpsi, pas k pirmiausia nujo, kada nujo, kur jo pas
kui... Knebinja menkiausias smulkmenas.
- Su Skuriu gyvenu, jo bunkeryje. Vis laik tenai, dabar
tik ijau - su jumis susitikti. Vl atgal griu. O gal traukiam

72

sykiu? Vieta ten rami. Tai apsidiaugt Skurys!

Partizanai neskubjo. Dar pagalvosi, gal kit kart. Susi
tikti sutar birelio trisdeimtj.
Idavikas partizanams nurod viet Grabavos mike, kur
neva ess Skurio bunkeris. Tikrosios Skurio slaptaviets jis
net minti negaljo - po Skurio dingimo bijojo pakliti
akis sodybos eimininkams. Jo nupasakotoje tariamo bun
kerio buvimo vietoje usimaskavusi saugumo operatyvi
ni darbuotoj grup tykojo jau nuo birelio 29-osios: Va
cys tikjosi, kad kart jam pavyks vilioti Klemens ir
Speig laukiani pasal.
Klemensas ir Speigas su Vaciu susitiko birelio trisdeim
tosios ryt. Agentas tebejuto altuk, nepasitikjim, taiau
kol kas partizanai su juo jo. Bekeliaudami Klebikio mikais,
liepos pirmj jie susitiko su partizanais Vakaru ir Pipiru.
Geleinio Vilko rinktinje bebuvo keturi partizanai: Vyio
tvnijos vadas Klemensas vaikiojo ir slapstsi drauge su
savo pavaduotoju Speigu, o eiliniai Pipiras - Bronius Petke
viius ir Vakaras - Klemensas Uleckas slapstsi ir veik kitose
vietose negu anie. I Dzk rinktins jau buvo liks tik jos
vadas Kelmas (Ungurys) - Vincas Daunoras ir eilinis Dobilas
-Jurgis Palionis. Juodu irgi laiksi drauge, vaikiojo Jiez
no, Prien bei Simno rajonuose. Vieni su kitais susitik
davo labai retai, ryius palaikydavo laikais, perduodamais
per ryininkus. Tad galima sivaizduoti, koks diaugsmas
bdavo susitikus, kiek nekos. Pagyvendavo praeitimi, pa
sidiaugdavo, kad gyvi, taiau niekuomet nekalbdavo apie
ateit. inojo, kad jos neturi.
Pipiras ir Vakaras kart drauge ibuvo neilgai; Vac jie
irjo beveik atvirai prieikai. Pasikalbj su Klemensu ir
Speigu, drauge ukand, jie patrauk savais keliais. O Kle
mensas ir Speigas vl msi ilvino - tikrino, kamantinjo.
Agentas sutriko, m painiotis.
Eiti Skurio bunker partizanai atsisak.
Pirmiausia nuvesk pas mones, kur slapsteisi po pabgi
mo. Nepradings tas tavo Skurys, nueisim pas j vliau.
Nakt i liepos treiosios ketvirtj keleiviai apsistojo

73

Bakinink mike. Nors abu partizanai pakaitomis budjo,

vis dlto buvo nepakankamai budrs: agentas - smogikas
Vacys, nutaiks moment, pistoletu abu nuov. O paskui?
Lengviau atsiduso, pasidiaug, kad uduotis vykdyta?
Galjo bti ir taip.
Nuo buvusio partizan vado ilvino rankos uvo Klemen
sas - Klemensas Staiokas, gims 1929 metais Kampini kai
me, Geleinio Vilko rinktins Vyio tvnijos vadas, partiza
nas nuo 1947-j, ir Speigas - Antanas Gudynas, gims 1921
metais Gustaityns kaime, Vyio tvnijos vado pavaduoto
jas, partizanas nuo 1946-j.
1953
metais Piet Lietuvos srities partizanams per savo sta
tytinius - uverbuotus partizanus - vadovavo saugumas.
Dar Litui gyvam tebesant Dainavos apygardoje tokiu va
du tapo A. Juozapaviiaus tvnijos tabo virininkas Juozas
Karpaviius, slapyvardiu Medelis. 1951 met rugsjo 27 dien
jis sueistas pateko saugumiei nagus. Partizan briai
tuomet jau buvo gerokai iretinti, grups susitikindavo ne
danai, tad ilgesnis jo nesirodymas bendraygiams rimtesnio
susirpinimo nesukl. Apgydytas saugumo ligoninje, tardo
mas dav isamius parodymus apie partizan bunkerius,
ryininkus, rmjus. Saugumas j uverbavo vidaus agentu, sla
pyvardiu Juozas*, ir 1951 met lapkriio pabaigoje vl nuga
beno Dzkijos mikus. Juozui Karpaviiui - agentui Juozui
pavyko atgauti partizan, kuriems anksiau vadovavo, pasi
tikjim. 1951 met gruodio pabaigoje jis nurod saugu
mieiams partizan bunker. Bunkeris buvo apsuptas, uvo
ei jame buv kovotojai, tarp j ir vadas Rimvydas - Alfonsas
Petrukeviius; is i paskutinij stengsi suburti iblaky
tus, dar nesunaikintus Dainavos apygardos arno rinktins
partizanus ir sudaryti rinktins tab. Po partizan sunaikini
mo arno rinktins vadu pasiskelb agentas Juozas.
Saugumo agentai darbavosi isijuos. Pagal j skundi
mus 1951-j pabaigoje - 1952-j pradioje buvo iduota
ir likviduota - nuudyta, gyv paimta - daug Dainavos

* LYA, f. K-l, ap.3, b. 436, 45.

74

apygardos partizan. Nebeliko ir apygardos tabo.

Agentas Juozas, pasinaudojs susidariusia padtimi, 1952
met gegus 8 dien sukviet partizan vadus pasitarim ir
jame buvo irinktas Dainavos apygardos vadu. Apygardos ta
ban irinktas ir agentas Vladas, buvs Kazimieraiio rinktins
vadas Putinas - Juozas Drazdauskas*. Kad agentui Juozui bt
lengviau veikti, taban buvo trauktas ir agentas Georgin -1952
met vasar sulaikytas ir uverbuotas partizanas Karvelis - Vy
tautas Treigys**.
Naujoji Dainavos apygardos vadovyb nesdjo rankas
sudjusi - net ileido kelet egzempliori ankstesniojo tabo
leisto laikratlio Laisvs varpas.
Piet srities vadas Litas pripaino Medel - agent Juoz
Dainavos apygardos vadu. Kadangi pats asmenikai jo ne
painojo, ikviet susitikim gerai pastam Kazimieraiio
rinktins vad Putin - dabar jau agent Vlad. J lydjo vi
daus agentas Georgin ir agentas-smogikas aliga: trise tikjosi
nesunkiai su Litu susidorosi.
Neinia, ar Putinas tik ir lauk progos pasprukti i saugu
miei nag, o gal nesiryo Lito iduoti, - iaip ar taip, savo
vardo ia idavyste jisai nesuter: nutaiks moment, nuov
smogik alig, sueid Georgin, o pats pasislp. susiti
kim su Litu nenuvyko.
Saugumo paymoje agentas Juozas apibdinamas taip:
"... Jam padedant likviduota apie keturiasdeimt bandit,
yra iradingas, disciplinuotas, vykdydamas uduotis rodo sa
vo iniciatyv, dirba mums siningai.
Tauro apygardos partizan veiklos regimyb saugumieiai
palaik veikdami jau aretuoto, su saugumu bendradarbiau
janio buvusio apygardos vado Demono - Juozo Jankausko
vardu, o algirio rinktinei i saugumo kaljimo kameros va
dovavo Sakalas - Klemensas irvys. Jo vardu rayt korespon
dencij adresatams pristatydavo agentai...
Kai 1953 met balandio 10 dien paimtas ir tuojau pat
uverbuotas Geleinio Vilko rinktins vadas ilvinas tapo

* LYA, f. K-l, a p. 3, b.436, 67-68.

** LYA, f. K-l, a p. 3, b.436, 46.
75

agentu Vaciu, jau visai Piet Lietuvos sriiai m vadovauti

saugumieiai. Jie stengsi kuo greiiau sunaikinti paskutinius
ilikusius partizanus. Tai buvo ne taip lengva, kaip tiktasi.
Saugumui knietjo kuo greiiau sugauti Ungur. Per agen
to Panaktinio - Klemenso Stanaiio grup (Panaktinis, Teisu
tis ir Tikutis) Ungurys buvo kvieiamas susitikti su Litu, ku
ris tuomet buvo jau uvs. susitikim, numatyt 1953 met
baland, Ungurys neatjo. Taiau netrukus jis pats pradjo
iekoti Lito, kurio uvim saugumas apdairiai nuslp.
1953
met gegus mnes Ungurys per ryinink Albin
Petrakait perdav Panaktinio agent grupei ketvert laik.
Trys buvo adresuoti Litui, vienas partizanui Briediui (agen
tui Teisuiui). Du Litui adresuoti laikai buvo ifruoti, saugu
mui nepavyko j perskaityti. Atvirame laike Ungurys Litui
skundsi, jog Briedis vengia susitikimo. Pra Lit, kad is
paragint Bried su juo (Unguriu) susitikti.
Laike Briediui (agentui Teisuiui) Ungurys teiravosi, kas
gi vis dlto nutiko prie Lito bunkerio: mons mat kraujo kas toje vietoje uvo? Briedis, vaikiojs drauge su Litu, turt
tai inoti. Teiravosi, ar buvo Briedis susitiks su Jovaru (agentu
Svajnu), ir pra perduoti jam dokumentus, likusius likvida
vus Dainavos apygardos Geleinio Vilko tvnij. Priekaita
vo Briediui, kam is vengis su Unguriu susitikti, patar bti
atsargiam. Ra turs vilties pasimatyti. Balandio 29 dienos
data saugumas rao laik Unguriui Lito vardu. Laike pra
neama, jog Litas ivyksts Centr. Kol jo nebus, savo vieto
je palieks Sakal (jau aretuotas). Ungurys pareigojamas at
naujinti ryius su Lito adjutanto Briedio (agento Teisuio)
grupe bei kitomis Piet Lietuvos srities grupmis. Lito laikas
ir agento Teisuio ratelis, kuriame atsakoma Ungurio pa
teiktus klausimus ir siloma susitikti birelio 24-j, nu
neamas Narav kaimo gyventojai Kastulei Grigonytei, kad
perduot Unguriui.
Gegus pabaigoje agentas Vacys (buvs partizanas ilvi
nas) rao laik Unguriui. J perduoti paveda saugumo agen
tui gliui - ilvino ryininkui (glis ilvin laiko partiza
nu, apie jo ryius su saugumu neino). glis nunea t laik

76

Ungurio ryininkui Rakauskui; Rakauskas jam duoda Ungu

rio laik ilvinui. Ungurys rao gavs du ilvino laikus ir
prao paaikinti, kas vyk tarp jo ir Dzk rinktins Kstuio
tvnijos partizan (turima omenyje tas atvejis, kai ilvinas
buvo paimtas, o partizanas Klemensas sueistas pabgo). Prao,
kad apie t vyk parayt ir kiti partizanai. Ungurys teirauja
si, kur yra Litas. Laike ilvinui jis rao, jog kakas bus nu
veds saugum prie Lito bunkerio: toje vietoje buvo audoma,
vliau mons aptiko kraujo. Briedis, Lito adjutantas, tvirti
na, jog niekas neuvo. Laikas datuotas 1953 m. birelio 13 d.
1953 met liepos tryliktj agentas Vacys (buvs partizanas
ilvinas) pasiunt Unguriui atsakomj laik:

Pavasar, nutirpus sniegui, gavau ermuknio laik, kuria

me ra, kad mane kvieia Tvukas (Litas.- Aut. past.). Nors
laike buvo raoma ateiti vienam, a ijau su Klemensu.
Balandio 10 atj susitikimo viet radome Bried, er
mukn ir dar vien, nepastam; Briedis sak, kad tai jo vy
resnysis brolis. Kiek pasikalbjus, Briedis paaikino, kad Tvu
kas, mans nesulauks, skubiai pasitrauk anapus Nemuno.
O man paliko laik, kuriame viskas nurodyta. Papasakojo,
kad iema buvo sunki, vyko daug gaudyni, kelet kart
teko bgti palikus slaptaviet, o tai Tvukui jau nelengva.
Briedis perdav man laik, ir kai a pradjau skaityti, jie
ov Klemens ir puol mane, taiau Klemenso nenuov,
tik sueid. Jam pavyko paleisti juos ilg serij, ir jie
puol ant ems. Mane upuol Briedio brolis, a smo
giau jam veid ir itrkau. Mums su Klemensu, nors jis
buvo sunkiai sueistas, pavyko laimingai pasitraukti. Pas
kui pasirod daug main su rusais, buvo didels gaudyns,
kurias pakliuvo Speigas ir Karys. Kar nukov, o Speig sueid,
bet jam pasisek pabgti.
Kaip matai, bta provokacijos, kurios mes nesitikjome.
Vylms, kad Tvukas su tavim. Briedis melavo sakydamas,
kad jis pasitrauk anapus Nemuno. Prajus ruden Laktin
gala gyvas pakliuvo prieo rankas. Kaip tai nutiko, tiksli
ini neturiu. Jis ir Vytautas ijo susitikti su Doleriu, taiau
77

nesugro. Pasiek inia, kad Vytautas uvo. Ten vaikto Pipi

ras ir Vakaras, kas jie tokie, pats inai, todl reikalas neaikus.
(...) Speigas ir Klemensas jau pasveiko (abu minimus partiza
nus 1953 m. liepos 3 d. nuov ilvinas - agentas Vacys. - Aut.
past.) ir ijo rinkti ini apie t vyk. K nors suinojs,

paraysiu tau vliau.

Gavau laik i .R. V (algirio rinktins vado. - Aut. past.)
Sakalo (tuo laiku Sakalas jau paimtas, laikomas saugumo kalji
me. - Aut. past.), siuniu j tau; gal kur nors atsiras Tvukas,
gal tu j perduosi LAV(Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio gyny
bos pajg vadas. - Aut. past.), o jei ne, tai patark, k parayti
Sakalui; gal ir pats jam k paraysi.
Manau, kad anapus Nemuno irgi turt suinoti, kas pas
mus vyko, nes gali bandyti provokuoti ir juos.
Kol kas tiek.
Linkiu laims. . *
Ungurys per agent gl perduoda ilvinui (agentui Va
ciui) atsakym:

Praote, kad k nors patariau dl Sakalo. Patys geriau ino

te, galite palaikyti ry, ir jo siuniamus paketus priimkite.
Paket LAVpraau perduoti man, o dl paketo M. V (ms
vadui. - Aut. past.) tegaliu pasakyti, jog M. V. nra gyvo.
Gavau M. V. laik, kuriame raoma, kad jis ieina pas LV
(LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas. - Aut. past.) Pirma,
atvirai jis nerayt, kadangi mes turime ifr, antra - pastu
jo brai, laikas paraytas kitu braiu.
Partizanas Briedis man rao, kad su M. V palaiko ry. A
M. V. paraiau tris ifruotus laikus, per tiek laiko bt man
atsaks. Kitaip negali bti - jie j nuud.
Vliau Jums pavesiu surengti jiems karo lauko teism.
Parayk, ar gyvas Demonas, ar turi apie j koki ini. Gal
ir jam nutiko kas nors bloga, tad bk atsargus.
jeigu Briedis toksai, ir daugiau panai gali atsirasti. Pake
tus siuniu ten, kur be pinig pirkome radij. (...) Bt gerai,
*
Saugumo dokumentuose sitas ilvino laiko ir Ungu
rio atsakymo vertimas rus k. lietuvi kalb ivert autor.
78

jeigu turtume ifr. Jeigu tavo ryininkas patikimas, kit kart

paliksiu ifr.
Praverst turti atsargin I.P. (informacijos punkt. - Aut.
past.), kadangi kas nors gali atsitikti, paskui bt sunku susi
siekti. Silyiau per M., pas kuri beldiau lang. Kaip tik
pra apie Jus pasiteirauti.
Kol kas tiek. Iki pasimatymo, linkiu visiems geriausios
laims.
1953 m. rugpjio 1 d.
Ungurys
Bk atsargus, su nerimu idavik perspja Ungurys. Linki
laims savo mirtinam prieui. Klaidioja mik takais, vilda
masis pasimatyti su bendraygiu. Su mediotoju, tik ir lau
kianiu progos pakelti ginkl...
O tinklas neriamas. Ir tankja jo akuts - kad tik neisprst
Ungurys.
Agentas glis ne vien partizan pat neioja. 1953 met
rugpjio 13 dien jis pranea saugumo operatyviniam dar
buotojui, kad buvo ujs pas Ungurio ryinink Rakausk ir
suinojo, jog prie kelet dien Rakausko namuose lanksi
Ungurys, kuris papra Rakauskien nueiti Prienus, surasti
ilvino ryinink (agent gl) ir pasakyti, kad Ungurys nors
jam perduoti paket. Lauksis rugpjio vienuoliktj Ra
kausk namuose. Rakauskien ryininko nesurado; Ungu
rys, tikjsis, jog is pasirodys, pralauk dvi paras. glis
Rakauskienei pasak lauksis Ungurio Rakausk namuose
kitos savaits pabaigoje.
Panaktinio agent grup suniuktinjo, kad Ungurio
ryinink Petrakait paketus jam perduoda per Ungurio se
ser Albin Kurapkait. J sekti pavedama agentui Osen.
Partizano sesuo slapstosi: pagyvena tai pas vien kinink,
tai pas kit. Vien dien agentas Osen j susiranda.
Girdjau, tu gera darbinink, Albinut. O man namuo
se trksta darbi rank. Gal ateitum pas mane? Nenu
skriausiu.
Kodl Albinai neiti - aiku, ji sutinka, juolab kad vieta

79

rami, nieko blogo apie tuos namus negirdt. Ir tikrai - ge

ra jai ia, neskriaudia, dar ir ujauia, ir jos varganu gy
venimu domisi.
Praeina savait, kita, ir agentas Osen jau turi k praneti
savo darbdaviams, nors ataskaitose ir pabria, jog Albina Ku
rapkait apie brol kalbanti nenoriai, neatviraujanti. Vis dlto
jam pavyko ipeti, kad Ungurys vaikto drauge su tokiu Jur
giu Palioni, gyvena mike, o t viet teino vienintelis mo
gus, kuris aprpina partizanus maistu.
tai ir lauktoji inia: eilin susitikim su saugumieiais
atskubjs agentas Osen pranea, kad nakt buvo ujs Un
gurys. Kalbjosi kieme gal pusantros valandos.
Ungurys pasitiki mogumi, apie kur taip gerai atsiliepia
jo sesuo. Osen nuoirdumas trykte trykta: kvieia vidun uval
gyti, ada paremti pinigais. Vaii Ungurys atsisako, taiau
pasiguodia: nuo sauso maisto skrand raio skausmai, o eiti
kur nors kartimo - pavojinga; iema buvusi sunki, pasala prie
pasalos, mike zujo ir zujo kareiviai. Vis iem su draugu
prakitoj bunkeryje, tik kart du per mnes teieidav parsi
neti rkal.
Saksi turs bti labai atsargus, nes ins: j vaikosi net
septynetas saugumo apginkluot agent. Atsisveikino iltai,
nuoirdiai, adjo progai pasitaikius vl usukti.
Saugumas agentui Osen nurodo, kaip elgtis, kad gyt vi
sik Ungurio ir jo sesers pasitikjim.
Ungurio motina Marija Kurapkien gyveno savo brolio Jur
gio Daunoras namuose Giraitiki kaime. Vien dien j ap
lank pora nepastam vyriki. Vyrikiai buvo malons, tei
ravosi apie eim, apie sveikat. Moteris sinekjo, pasiguod:
anoks ia gyvenimas, kai ir ji, ir jos dukra priverstos slapsty
tis. Sunerimo Kurapkien tik tuomet, kai sveiai pasiteiravo
apie sn. Taiau nerim bemat isklaid gerairdiki odiai:
- Js - motina, tai turtumt rpintis, kad snus ilikt
gyvas ir sveikas. Negerai, kad jis it urvinis lindi mike. Legali
zuotsi, gaut darb ir gyvent sau kaip visi dori mons.
- Ogi ar nekalbjau, - sako moteris, - ar nesakiau... K tu j
perneksi.

80

Vyrai silosi pagelbti.

- Mamyt, - sako jie, - mes paraysim Vincui laik, paban
dysim j tikinti, kad susiprast, kol nevlu. Bet ir js turit
mums padti: panekkit, pagraudenkit.
Apie j aplankiusius vyrikius ir j nekas moteris isipasa
kojo kaimynui. I kur ji galjo inoti, kad kaimynas - saugu
mo agentas, slapyvardiu Lesnik, kuriam ir pavesta j, Marij
Kurapkien, atidiai sekti ir visk praneinti...
- Visai neisigandau, - patikliai pasakojo kaimynui Kurap
kien, - jau kad mandags, kad malons! Sak, kad nesislaps
tytume mudvi su Albina, niekas ms nelies. Tik va to j
laiko Vincui tai a neperduosiu - dar pamanys, kad su saugu
mieiais susidjau. O ir kas juos ino - gal meluoja, kad tik
sugaut j, o paskui gali ir nepaleist.
Agentas Lesnik apie pokalb pranea saugumui. Gauna nuro
dym: su Kurapkiene bendrauti, kalbinti, kad toji prine
kint Ungur legalizuotis.
Agentas Osen savo ruotu kalbinja Albin Kurapkait,
kad i paveikt brol, tikint j, jog vienintel ieitis legalizacija.
Ruduo, jau ilgja vakarai, ir vis ilgesni Albinos ir agen
to pokalbiai - rams, draugiki; ir vis ilgja Osen praneimai
saugumui.
-Jis gali pasitraukti i miko slapta, - suokia Albinai agen
tas. - O k - nuvaiuot Kaun, sitaisyt dirbti. Mieste - ne
kaime, ten lengviau pasislpti. Jei kas - a padiau, turiu ger
pastam.
Ir Albina papasakoja: buvusi jau tokia proga. Prie por
met Vincas jau buvo gavs fiktyvius dokumentus, ir darb
geri mons Kaune buvo parpin, kakokiose stali dirb
tuvse. Jau ir main buvo atsiunt j veti miestan, lauk
pamikje. Tik staiga Vincas prisimin kak bunkeryje pa
liks, sako, einu atsineti. Kaip nujo, taip ir nujo - ne
besugro; maina jo net kelias valandas lauk. Taip jis ir
liko mike.
Naiviai, patikliai pasakoja Albina, tik i istorija saugumui
visikai nedomi, juk tas viskas pai ir buvo suorganizuota,

81

j maina ir lauk Ungurio... Matyt, pajuto kak partizanas,

neapgavo mikinio uosl... Isprdo i j nag tuomet.
Saugumieiai agentui Osen nurodo: stengtis Ungurio se
ser Albin Kurapkait sulugdyti moraliai, padaryti j pri
klausom nuo agento, diegti visik pasitikjim; per j su
artti su Unguriu, pratinti j lankytis agento Osen namuose
pavalgyti bei pailsti; kuo daniau susitikinti su Ungurio gi
minaiiais ir atsekti jo slapstymosi viet.
Spalio pabaigoje Ungurio motin vl aplank malonieji
draugai. Po ilgai trukusio pokalbio apie snaus legalizacij
jie padav Kurapkienei laik, praydami perduoti j Ungu
riui. Laike buvo siloma legalizuotis.
Lapkriio pradioje agentas Osen saugumui pranea: Albi
na Kurapkait pasakojusi, kad saugumo darbuotojai kalbjsi
su jos motina dl Ungurio legalizavimosi, adj palikti Un
gur laisvje ir dav motinai jam adresuot garantin laik.
Albina sakiusi: motina su Unguriu kalbjusi, taiau jis laiko
neskaits - bijojs, kad atpliant laikas gals sprogti. Laik
jis grins motinai. Ir pati Albina saksi patarusi Unguriui
jais nepasitikti, nes j tikriausiai aretuot.
Saugumieiai vl kalbasi su Ungurio motina, jos akyse
atplia laik, perskaito ir palieka perduoti snui. Netrukus
saugum ikvieiama Ungurio sesuo Albina bei jo motina.
Motinos akivaizdoje operatyviniai darbuotojai kalbinja Al
bin Kurapkait, kad prinekint brol legalizuotis, tikina,
jog jam garantuojama gyvyb ir laisv. Mergina prisiada pa
sikalbti su broliu. Apie savo apsilankym saugume Albina
tutuojau papasakoja agentui Osen, kuris irgi skatina paveik
ti brol, pasinaudoti pasitaikiusia galimybe j igelbti.
Tinklas tankja. Tarsi grybai po lietaus dygsta vis nauji ir
nauji agentai, spieiasi buriasi aplink Ungur.
Lapkriio 28-osios nakt Ungurys pabeldia duris, u ku
ri ino esant nuoird, itikim rmj. Ueina pasiklausinti
naujien ir neilgai truks ieina. O lapkriio 29 dien sau
gum informuoja agentas Rta. Jis pranea, kad prajusi nakt
pas j apsilank Ungurys. Ungurys prasitar suinojs, jog par
tizanas Briedis - Albinas Stanaitis laisvai, nesislapstydamas

82

vaikto po Prienus. Agentas paaikins, kad Briedis legaliza

vosi, dabar jam nra ko bijoti. Paklauss, ar neketina legali
zuotis ir Ungurys. Tas atsak dar pagalvosis. Vidun ueiti
Ungurys atsisaks, kalbjsi trumpai.
1954
met sausio pabaigoje Ungurys vl pabeld nam,
kuriuose gyveno jo sesuo, lang. Suvarbs, isiilgs artimj,
vienatvs ikamuotas, taiau nakvyns atsisak. Atrod liguis
tas, nesmagus.
- Tai gal jau apsigalvojai, gal legalizuosies? - lyg tarp kitko
pasiteiravo agentas Osen.
- Taip, apsisprendiau, - patyljs atsiliep partizanas. -
saugum neisiu. Visoje Dzkijoje i vad jau tik a vienas likau.
Man ir visa atsakomyb tenka - u visus. Negaliu a pasiduoti,
neturiu teiss. Darysiu k pradjs, kol bsiu gyvas.
Sausio 28 dien agentas savo praneime smulkiai perpasa
koja vis pokalb.
Netrukus saugumo nurodymu agentas Osen persikelia gy
venti Kaun ir pasikvieia Albin Kurapkait pasisveiuoti.
Mergina nedelsdama atvyksta; j santykiai pastaruoju metu
itin draugiki, artimi.
Per tris vienags dienas spta daug pasikalbti. Agent do
mino viskas: kas naujo kaime, kaip laikosi motina, ar gyvas,
sveikas Ungurys. Albina pasakoja brol matanti retai: privers
ta sniego, vaikioti i miko pavojinga - lieka pdsakai.
- Albinut, - kalba agentas patikliai merginai, - tu man kaip
sava, tai ir tavo brolis nesvetimas. Gaila man jo. Klausyk, o
kodl jam neperiemojus ia, Kaune? ia tau ne kaimas, nie
kas nepasta. simaiys tarp moni, niekam jis nerps.
Galt pagyventi pas mano draugus. O kai atils - atgal mik.
Mergina sutinka: taip, inoma, tai bt geriausia ieitis.
Tik kad brolis toks usispyrs, toks tarus...
- Kartais man atrodo, kad jis net tavimi nepasitiki, - sako
Albina.
Osen juokiasi.
- Ne, tai juokinga, tikrai. Mudviem reikt susitikti, gal a
j perkalbiau.
Albina paada: pasistengs surengti susitikim.

83

Saugumas agentui Osen nurodo: tbt prikalbinti Ungur

atvykti miest. Kaune jis bt apgyvendintas pas saugumo
mog ir patylom aretuotas.
Agen-tas Girnas saugumui pranea, jog buvo sutiks Un
gurio rmj Juoz uk. Abu kaimynai pasinekj apie kio
reikalus. ukas agent perspjs:
- Tu, kaimyne, neisigsk, bet pas tave partizanai ketina
apsilankyti. Kai ateis, isikvies tave kiem, prie moter jie
neneka. Moter lieuviai ilgi. Sak, turi kakok reikal.
- Eik jau eik, - pasiaip kaimynas - agentas Girnas. - T
mikini jau n kvapo nelik, seniai nebesirodo. Mans
neigsdinsi.
- Nesirpink, yra dar gyv. Jei sak, tai ir ateis. O kada
ateis - kas juos ino.
Saugumas agentui Girnui - Juozo uko kaimynui - dav
migdomojo preparato Neptun: gal pasitaikys proga
umigdyti Ungur. Negana to, Girnas pasisil: gals ir
pats bandit likviduoti. Jeigu kas, nuaus j savo mediok
liniu autuvu.
Agento Girno namuose danai lankosi Vincas Palionis i
emaitkiemio. Vincas draugauja su Girno dukterimi.
Agentas Girnas saugumui pranea: Vincas Palionis prasi
tar, kad pas j buvo atjs vadas Ungurys, pasim Prienuose
jam nupirktus du centnerius rugi. Kas juos Unguriui nupir
ko, Palionis nepasak.
Saugumas Girn pareigoja iaikinti rugius nupirkus
rmj ir stengtis suinoti, kur slapstosi Ungurys.
Paprdi kaime gyvena Simanas Dudinskas -Jono aliaus,
agento Tikuio, tetnas.
Simanas Dudinskas - nuoirdus Ungurio rmjas. Tai jis
1952 metais parpino Unguriui lent, i kuri Prien mike
buvo rengtas bunkeris Piet srities vadui Litui. Dudinskas
mielai priglausdavo visus pas j usukanius partizanus, kar
tu ir apsimetlius brolius Stanaiius - agentus Panaktin ir
Teisut. Kai Ungurys pradjo iuos tarinti, jis papra Du
dinsk pasakyti ermukniui - Jonui aliui ( agentui Tikuiui),

84

kad broliai Stanaiiai nra patikimi; tegul ermuknis kuo

greiiau atsiskiria nuo idavik ir ateina pas j. Ungurys jo
lauks, nes ermukniu jis visikai pasitiki...
Agentas Tikutis visa tai papasakojo saugumo operatyvinin
kams. Tuomet Panaktinis ir Teisutis buvo legalizuoti, o Ti
kutis -Jonas alius MGB nurodymu tariamai slapstsi nuo
saugumo. J priglaud teta Magd alit, gyvenanti Kaune.
Simanas Dudinskas retkariais apsilankydavo pas savo
svain Magd alit, kur susitikdavo su Jonu alium - agen
tu Tikuiu. Tetnas agentui nuoirdiai ipasakodavo visas kai
mo naujienas, nenutyldamas ir savo susitikim su Unguriu.
Tikutis nedelsdamas inias perduodavo saugumui.
1954
met saus Simanas Dudinskas buvo ikviestas Prien
milicij ir apklaustas. Tardomas prisipaino davs lent bun
kerio statybai, patvirtino, kad jo namuose lankydavosi parti
zanai, be kit, ir giminaitis Jonas alius su dabar jau legali
zuotais broliais Stanaiiais, Dobilas ir dar vienas, lyg Ungu
rys. Taiau Dudinskas nuslp paskutinius Ungurio apsilan
kymus. Nutyljo ir dabartin ermuknio -Jono aliaus (agen
to Tikuio) slapstymosi viet.
To, k Dudinskas prisipaino, saugumieiams pakako
priremti j prie sienos. Prigsdintas mogus pasira su
tinks sekti Ungur, Dobil ir giminait Jon ali - er
mukn (agent Tikut).
Agentas Tikutis prane: jo teta Magd alit buvo kai
me ir gro labai susirpinusi. Ji papasakojo, kad Simanas
Dudinskas parvaiavo i Prien gerokai igrs ir namie pakl
bais triukm - es per j, Magd alit bei Jon ali ermukn j kviet milicij, tard, liep suiekoti ermukn
ir prikalbinti j legalizuotis. Vargas mogus sielvartavo kliuvs
pinkles, prisak savo monai ir svainei Magdei alitei nie
kam apie tai neprasitarti. I kur jis galjo inoti, kad kiekvie
nas jo itartas odis pasieks saugumo ausis - juk Magd alit,
grusi namo, tutuojau visk persak snnui... Nepamiro
ir to, kad i Dudinsko monos girdjo, jog Ungurys nori susi
tikti su ermukniu - Jonu aliumi.
Saugumieiai agentui Tikuiui dav ratikus nurodymus,

85

kaip elgtis, k sakyti Magdei alitei. Pagal gaut instrukcij

Tikutis turjo prayti tetos, kad i surast mog, pas kur jis
galt toliau slapstytis, nes pas tet es nesaugu, be to, jis
bijs utraukti bd giminaiiams. Persiklus but, Tikutis
turs prayti, kad teta surengt susitikim su Simanu Dudins
ku. Tikutis turi Dudinsko pasiteirauti apie tardym. Kai Du
dinskas perduos jam saugumo pasilym legalizuotis, Tikutis
turi apsimesti abejojs saugumo paadais. Agentas privalo at
sargiai iklausinti, kam dar Dudinskas pasakojo apie tar
dym, ir spti, kad niekam daugiau apie tai neprasitart, nes
mikiniai gal j nubausti u bendradarbiavim su saugu
mu. Instrukcijoje nurodoma, kad tik per trei susitikim
su Dudinsku Tikutis gali pasakyti apsisprends legalizuo
tis. Jis turi prayti Dudinsk surengti jam susitikim su
milicijos darbuotojais. Susitikimas turi vykti Kaune, da
lyvaujant Dudinskui. Be to, Tikuiui nurodoma per Du
dinsk susisiekti su Unguriu.
Agentas Tikutis perrao saugumo jam duot Unguriui ad
resuot laik. Laike raoma, es jis, partizanas ermuknis,
i savo tetno girdjs, kad broliai Albinas ir Klemensas Sta
naiiai nepatikimi, dirba saugumui. Jis, ermuknis, pradjs
akylai juos stebti ir sidmjs, kad retkariais tai vienas, tai
kitas pasialina, paskui sako buv apsivalgyti. Jo vieno jie
niekuomet nepalikdav. Vliau m kalbti, es partizanin
kova beprasm, ir jam, ermukniui, sil drauge su jais lega
lizuotis. Jis suprats, jog broliai persimet prieo pusn. Tuo
met ermuknis nuo j pasitrauks ir dabar slapstsis vienas.
Suinojs, kad Ungurys jo ieko, tai ir nusprends jam pa
rayti. Turs daug ini, taiau neins, ar laikas tikrai pa
sieks Ungur, tad neras - papasakos, kai susitiks.
I ankstesni Jono aliaus - agento Tikuio praneim sau
gumui inoma, jog Simanas Dudinskas namuose varo namin
ir kartais atvea Magdei alitei, kad i Kaune parduot. Ti
kuiui sakoma suinoti, kada Dudinskas jo tetai ve namins.
Saugumas numato Dudinsk pasekti. Kelyje tarp Prien ir
Kauno Siman Dudinsk sustabdys milicinink uniformomis
persireng saugumieiai. Suradus namin, jis bus sulaikytas ir

86

nuvetas apklausai. Ketinama Dudinsk bauginti aretu, uver

buoti, suporinti su snnu - agentu Tikuiu ir panaudoti Un
gurio bei Dobilo paiekoms.
Tinkam slapyvard pasirinko Ungurys - vinklus, aminai
isprsta i saugumo tinkl. Dingsta, usislepia duburyje, po
kiek laiko inyra jau kitoje vietoje. Atsargus, nepatiklus - neina
susitikimus nei su Svajnu, nei su Vaciu, nei su Tikuiu. I
peties dirba seni vejai - nusipeln, patikrinti agentai, verbuo
jami vis nauji.
1954 metais Ungurio ir Dobilo paiekoms saugumo nuro
dymu atsidjs kone dvideimties agent brys: Svajnas - Al
binas Nedzinskas (buvs partizanas Jovaras), Vacys - Algirdas
ermuknis (buvs partizanas ilvinas), Variagas - Albinas Va
leras Bielinas (buvs partizanas Kabelis), Teisutis - Albinas
Stanaitis (buvs partizanas Briedis), Tikutis - Jonas alius
(buvs partizanas ermuknis), Smielyj* - Bronius Baranaus
kas, Panaktinis - Klemensas Stanaitis, Akmur** - Juozas
Vizbaras. Kit agent inomi vien slapyvardiai: glis,
Girnas, Ona, Osen, Lesnik, A, Vanagas, Rta, Alytus, Tuls
kij, Ro, Ania, Login... Ir visa virtin informatori, dar
nespjusi usitarnauti garbingo agento vardo... Vieni
j darbuojasi uoliai, kiti vangiai, atmestinai, suinoj k
nors, saugum neskuba, pranea tik po geros savaits, kai
iekomj jau ir pdos atal.
Saugumieiai, matydami, kad dalis vietini agent neper
sistengia, apie partizan pasirodymus pranea susitik tik i
anksto sutartu laiku, savo iniciatyvos nerodo, nusprend pasi
telkti pagalbinink i toliau. Saugumo nurodymu Naudin
kaim atsikelia Kazys Radvila, gims 1919 metais Didvyri
kaime, Raudondvario valsiuje. Tai saugumo agentas Boje
voj***. mogus iose apylinkse svetimas, tad viliasi, kad veiks
rytingiau u vietinius, be joki sentiment.

* LYA, f. K-J, a p. 3, b. 494, 67.

** LYA, f. K-l, a p. 3, b.460, 236.
*** Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo cen
tro 1995 11 15 ratas Nr. 1663.
87

Naujas gyventojas atrod lipnus, paslaugus, atlapairdis

patriotas, tad netruko gyti kaimyn pasitikjim. Kart lyg
nejuiomis prasitar ins Kaune mog, norint parduoti pis
tolet. Per ryinink inia pasiek Ungur, ir is ukibo ant
jauko: panoro sigyti ginkl. Agentui Bojevoj buvo proga ne
sukeliant tarimo nuvykti Kaun. Saugumieiai, suinoj,
kad Ungurys patikjo informatorium, agent gerai apginkla
vo. Grs i Kauno agentas prasitar, jog jam labai reikia
susitikti su partizanais.
1954
met rugpjio 18 dien Kazys Radvila - agentas Bo
jevoj netoli savo nam pjov avias. Pas kaimynystje gyve
nant Petr uk atjo kaimyn Monika Miluauskien tal
kinti ukui skinti slyvas. Agentas, smeigs dirv dalg, prijo
prie kaimyn. nekjosi, skainiojo slyvas.
Petrui ukui nuneus ipilti piln pintin, Monika Mi
luauskien agentui tar:
- Kazy, tavo mona pra pasakyt, kai ateis Kelmas (Ungu
rys. - Aut. past.). Sak, turi kakok reikal. Tai praom, dabar
jis pas mane. Gali ueit.
- Ar vienas? - pasiteiravo agentas.
- Su Palioni Jurgiu, su Dobilu. Geriausia tai vakare ateik,
pasineksit. Bus jie iki vakaro. O jei nori, galiu pasakyt, kad
jie patys pas tave ueit. Tik va, kad ukas nepamatyt, - jie
kakodl nenori, kad jis suinot, jog jie pas mane ant tvarto.
Saugumo leitenantui Rasimaviiui rugpjio 21 dien
pateiktame praneime agentas Bojevoj smulkiai atpasako
ja pokalb su Monika Miluauskiene ir tolesn tos dienos
vyki eig.
Pasikalbjusi su agentu, Miluauskien nujo, o agentas Bo
jevoj drauge su Petru uku m remontuoti statines. mona
atne agentui pietus ir nipteljo: lengvja maina buvo at
vaiavs saugumo darbuotojas lamikis. Nerads agento na
muose, nuvaiavs emaitkiem.
- Petrai! - kteljo agentas ukui. - Einu atsineiu grt.
Tokia gera bakut, bus kaip tik napsui varyt.
Agentas skubiai gro namo, sdo ant dviraio ir ilk
emaitkiem iekoti atvykusi saugumiei. Pamats artjant

88

automobil, agentas j sustabd. Neapsiriko - mainoje sdjo

saugumietis. Agentas Bojevoj papra tuojau pat surasti darbuo
toj lamik - labai svarbus reikalas. Agentas lauksis saugu
miei mike.
Besikalbant pasirod ir lamikis su bendrais. Agentas Bo
jevoj prane: iekomi banditai slepiasi Miluauskiens sody
boje, ant tvarto lub.

Spec. praneimas
.m. rugpjio 18 d. man patikto aparato vyr. operatyvi
niam galiotiniui Rasimaviiui buvo duota uduotis ivykti
bandit Ungurio ir Dobilo veiklos rajon ir susitikti su agen
tu Bojevoj ir kita agentra.
Apie 16 val. Rasimaviius su dviem liaudies gynjais nuvy
ko sutart viet. Agento ten nebuvo, o po keleto minui
Bojevoj pasivijo grup dviraiu ir prane, kad banditai
Ungurys ir Dobilas iuo metu yra Miluauskiens Moni
kos, d. Antano, g. 1915 m., gyv. Naudin k., namuose.
Rasimaviius nusprend: trij moni grupei apsupti Mi
luauskiens sodyb, tuo pat metu pasiunt Masiut
parpinti pastiprinimo.
Madaug 17 val., leitenantui Rasimaviiui, brio vadui la
mikiui ir gynjui Bariauskui blokuojant sodyb, i nam
atsiaudydami ibgo banditai ir band trauktis link daubos.
Persekiojant gynjas Bariauskas automatu nukov bandit
Dobil, buvus madaug u 100 m nuo tvarto. Banditas Un
gurys band paimti nukautojo Dobilo ginkl, bet buvo Rasimaviiaus vio sueistas ir, atsiaudydamas pistoletu, pasi
slp krmuose.
Kai Rasimaviius pasil pasiduoti gyvam, Ungurys, keik
damasis necenzrikais odiais, kategorikai atsisak.
Nesant galimybs paimti Ungur gyv, jis buvo likviduotas
nuaunant.
Buvo nukauti:
1. Banditas Daunoras Vincas, 5. Marijos, g. 1921 m., buvs
Giraitiki kaimo, Prien raj., Lietuvos TSR gyventojas,
89

nacionalistinje gaujoje nuo 1944 met, pastaruoju metu bu

vo Dainavos apygardos Dzk rinktins vadas, veik Kelmo,
Ungurio, Vinco slapyvardiais.
2. Banditas Palionis Jurgis, s. Antano, g. 1914 m., gims ir
gyvens Matieoni kaime, Prien raj., Lietuvos TSR, i vals
tiei vidutiniok, nacionalistinj gaujoj nuo 1952 m. vasa
rio, prie stodamas gauj buvo aktyvus bandito Ungurio
ryininkas ir rmjas. kio skyriaus virininkas, veik slapy
vardiu Dobilas.
vykdius operacij, i nukautj buvo paimta du usie
nins marks pistoletai, 30 ovini, dvi granatos, ironas,
portatyvin raomoji mainl ir vairi bandit korespondenci
ja.
Likviduojant banditus Ungur ir Dobil, priimdami rytin
gus sprendimus ir energingai veikdami pasiymjo:
1. Leitenantas Rasimaviius Julius, s. Stasio.
2. Liaudies gynj vadas lamikis Vytautas, s. Antano.
3. Liaudies gynjas Bariauskas Juozas.
Visus praau paskatinti.
Kapitonas Jocius
Ant spec. praneimo uraytos rezoliucijos:

1. Paruoti sakymo projekt dl drg. Jociaus, Rasimaviiaus,

lamikio ir Bariausko paskatinimo.
2. Duokite sakymo projekt dl apdovanojimo. Apdova
noti reikia gerai, grups ygdarb aprayti. Reikia paskatinti
ir agent.
sakym vykdyti per par*.
Paskatinti, gerai apdovanoti udikai vent pergal: Un
gurio nebebuvo.
Sunaikintas, nukautas, likviduotas, taiau nenugaltas. Ne
parklupdytas ant keli, nemaldavs pasigailjimo. O galjo ir
jis parsiduoti u varganus graius, - neparsidav. Sukreiantis
epizodas: mirtino pavojaus akivaizdoje nebga, lenkiasi paimti
kritusio bendraygio ginklo...
Motina netruko suinoti apie snaus t.

* Iversta i rus k.
90

Ji atjo Naudin kaim. Vaikiojo, klausinjo: kur,

kaip? Nujo pas Monik Miluauskien. Toji parod
krmus: tai ten.
Krmuose dar rado kraujo.
Iekojo. Ilgai reikjo vaikioti, klausinti, kol igirdo: pa
siirk apleistoj vyrduobj.
Ten j ir surado. Nurengt, nuog.
Ungurio mona taip sielvartavo, taip raudojo, kad buvo
pavojinga leisti jai dalyvauti laidojant vyr. monos teta Kon
stancija Starkauskien skubiai ikviet namus Kaune studi
juojani savo dukr Grain.
Nakt Prien kapinse trys Unguriui artimos moterys kas
duob: sesuo Albina Kurapkait, monos teta Konstancija Star
kauskien ir jos dukt Graina. Partizano motina lkuriavo
prie kapini tvoros. Privaiavo veimas. Motina su uvusj
atveusiu vyrikiu ikl Ungur, paguld ant ems. Vejas
greitai nuvaiavo - saugumo bstin buvo alia kapini.
Nuog Ungurio kn motina buvo apvyniojusi paklodmis.
Keturios moterys perkl j per aukt kapini tvor. Nune
prie duobs.
Anksti ryt student Graina iskubjo Kaun: t dien
jos lauk labai svarbus egzaminas - po bemiegs nakties, po
kapuose patirtos baims. Mergina itrauk biliet - ir nieko,
ninieko nesteng prisiminti. Smarkiai rizikuodama, padav
j egzaminavusiam docentui P. Kauakiui ratel: inakt lai
dojau paskutin Dzkijos partizan vad.
Docentas P. Kauakys students neklausinjo - paprasiau
siai para jai penket.
Jau tik pora partizan beliko Tauro apygardos Geleinio
Vilko rinktinje: Vyio tvnijos kovotojai Pipiras - Bronius
Petkeviius ir Vakaras - Klemensas Uleckas. Pagal agent pra
neimus vykdant karines paiek operacijas pasisekdavo rasti
vien apleistas stovyklavietes su atvsusi lau pdsakais, ro
daniais, jog partizanai ia gaminosi valg. Jiems gaudyti bda
vo pasitelkiamos netgi Kazl Rdos bei Panemuns rajon
saugumo pajgos. J iekojo agentai Vasara, Agurkas, Jurgis,

91

Senis, Panaktinis, Teisutis, Tikutis, Pograninik, Cena, Pra

nas, Akmur, Vilkas, Velikij, glis, Ilauas bei smogikai Vacys,
Petryla, Aras ir Bijnas. Planuota Pagraibdio mikan, kur
danai bdavo aptinkama partizan pdsak, eiguliu paskirti
agent alt, taiau Prien saugumui taip ir nepavyko kaip
reikiant prispirti girininkijos.
Algirdas ermuknis - agentas-smogikas Vacys suporinamas
su agentu-smogiku Petryla. Nurodoma jiems apsimesti parti
zanais ir iekoti Pipiro ir Vakaro.
Agentas glis pranea: aktyvus i partizan ryininkas
ir pagalbininkas yra Juozas Krvelis, gyvenantis Prienlau
kio kaime. Retsykiais Pipiras ir Vakaras apsilanko Krve
lio namuose.
Pradeda pas Juoz Krvel ueidinti ir agentai. Veikia
atsargiai, apgalvotai. vyki neskubina, kantriai laukia su
sitikimo su partizanais. Tik 1954 met iemos pradioje
Vacys Juozo Krvelio papra: jei is pamatyt kada Pipir
ir Vakar, tegu jiems pasako, kad ilvinas ir jo draugas
partizanas Jurgis (agentas Petryla) ketina iemoti tame
paiame mike, kur ir jie. Krveliui agentai paliko Pipirui
adresuot laikel.
Kai 1955 met vasar agentai vl apsilank pas Krvel,
laikelis buvo dar neperduotas. Krvelis sak partizan ne
mats. Pasiteiravo Vac apie Speig - gal k girdjs. Vacys
paaikino: Speigo nemats nuo to laiko, kai juodu su Kle
mensu pasitrauk kitas vietas, net neins, ar gyvi tebra.
(Speig ir Klemens agentas Vacys nuov 1953 met lie
pos 3 dien.)
Kai gegus atuntosios nakt agentai Vacys ir Petryla vl
apsilank pas Krvel, is pasak mats Pipir ir Vakar.
Partizanai saksi ketin ikrsti kakoki unyb: bt ge
rai, jeigu ilvinas ir partizanas Jurgis jiems padt suma
nym gyvendinti.
-Jeigu jau daryt, tai geriau visiems sykiu, - pritar ilvi
nas-Vacys. - Veikdami be ms inios gali ir mums pavoj
utraukti. Kit kart, kai apsilankys, tegul palieka mums
laikel. Susitarsim.

92

Agentams vakarieniaujant it pal m skalyti unys. Krve

lis papasakojo: atjus Pipirui ir Vakarui unys irgi drasksi,
tai sunerim partizanai greitai dingo.
- Matyt, nelabai manim pasitiki, - kalbjo eimininkas. Baisiai buvo atsargs.
pokalb siterp Krvelien:
- Nesuprantu, kaip ia yra: saugumas ieko tik Pipiro ir
Vakaro, sako, kad jau tik tie du banditai belik. O judviej
niekas ir nemini visai.
(Saugumas netruko itaisyti savo klaid: tai vienur, tai ki
tur skubiai buvo inscenizuotos ilvino paiekos.)
Atsisveikinant Vacys padav Krveliui laik, adresuot
Pipirui.

Broniau,
Sveikas, kaip gyveni? Jau seniai matms. Kartais kai k
apie tave igirstu ir diaugiuosi, kad esi gyvas. Norjau
susitikti, pasikalbti, tik vis nepasitaik proga. A iaip
taip gyvenu. Laim, paskutiniu metu ramu, rusai maiau
mina ant kuln, bet gyventi daros vis sunkiau. Vasar dar
nieko, bet kai ateina iema, tai jau visai baisu. K darysi,
gyventi reikia.
Gerai bt susitikti ir pasinekti. Mes kartais apsilanko
me iose vietose, tad jeigu tau nesunku, parayk, kur ir kada
galtume susitikti*.
1955
met liepos ketvirtosios nakt agentai Vacys ir Petryla
pabeld Krvelio lang. Atvykliai saksi nor pernakvoti
krmuose prie eero, esanio netoli Krvelio sodybos. Krvelis
valtimi nuplukd tariamus partizanus iki saugios vietos, o ryt
atgabeno vyrams pusryius ir perdav Vaciui Pipiro laik. Sak,
kad laik atne nepastamas mogus.
Krvelis tariamus partizanus spjo elgtis atsargiai: mat jo
kluone kur laik nakvosi mons, atveti dirbti kolchoze, o
kai kurie i j yra buv stribais. Vertt j pasisaugoti.
Vacys savo ruotu paliko Krveliui laik perduoti Pipirui:

* Iversta i rus k.
93

Broniau,
Bt gera, kad mes susitiktume prie malno, nes trobose
miegos stribai ar kakas panaaus. Mes ateisime 20 dienos
nakt. O jei mus ar jus kas nors sutrukdyt, tai mes dar atei
sim io mn. 25 dienos nakt.
Taigi laimingai.
Algis
Liepos dvideimtosios vakar Vacys ir Petryla, ginkluoti au
tomatais bei pistoletais, leidosi Prien rajon, kur buvo pa
skyr susitikim su Vakaru ir Pipiru.
Kaip jau minta, 1953 metais ilvinas - Algirdas ermuknis
drauge su Speigu ir Klemensu atsiskyr nuo Vakaro ir Pipiro.
Nuo tol Speigo ir Klemenso niekas nebemat. Pipiras ir Vakaras
pradjo ilvin tarinti idavyste. Partizanai ilg laik ilvino
veng, njo susitikimus. Vaciui ir Petrylai pavyko apmulkinti
ryinink Krvel, ir io pasakojimai apie menamus partizanus
isklaid tarimus. Juodu ryosi su ilvinu susitikti.
Agentai, pasislp nurodytoje vietoje - prie malno, kan
triai lauk. Partizanai vis nesirod. Vacys neikents nusprend
nueiti pas Krvel. Priadintas Krvelis patvirtino, kad laik,
kuriame Vacys nurod Pipirui susitikimo viet ir laik, nese
niai pam partizan atsistas mogus.
Agentai vl gro prie malno. Buvo jau po vidurnakio,
kai pasigirdo tyks ingsniai. Prie malno artjo dviese. Vie
nas i ateinani pasiliko ant tako, kitas prijo ariau, apsi
dair. Vacys negarsiai cakteljo lieuviu. Jam atsak toks pat
garsas. Tuomet agentas pakilo i u krm, prijo prie malno.
- Kas ia? Bronius? - garsiai paklaus Vacys.
- A - Bronius. Prieikit, - pasigirdo i tamsos.
Vacys paino bals - prieais j stovjo Pipiras. Agentas prijo
ariau.
- Sveikas, Broniau! - Vacys ities rank pasisveikinti. Pipi
ras kaire ranka laik parengt automat.
- Sveikas, Algi, - atsak partizanas.
Suspauds automat prisiartino Vakaras. Agent buvo su
tarta i anksto: Vacys nekina Pipir, Petryla - Vakar.

94

- Seniai bebuvom susitik, - pratar Algirdas ermuknis.

Jis - ir vadas ilvinas. Jis - ir agentas Vacys.
Pipiras tyljo. Neramiai apsidair.
- Kodl taip plyoja unys? - tarsteljo.
- A, - numojo Algirdas, - ir prie ms toks unkas buvo
prikibs. Turjom net iki Krvelio nueiti, kad atsikratytumm.
- Matm, kad vaikiojot. Mes jau seniai ia. Tik va un
lojant pirma negirdjom. Ar tik neatsitempt paskui save sau
gumo uodegos?
Vacys - Algirdas ermuknis garsiai nusijuok.
- Eime toliau, u malno, - tar Vakaras. - Ilga neka laukia.
Tai buvo paskutiniai jo itarti odiai. Agentai iov be
veik kartu, ir kulk suvarpyti partizanai sukniubo.
Netoli malno mike, pasirengs gaudynms, lauk kariuo
mens brys. Agentai persisteng - buvo numatyta partizanus
paimti gyvus. Praneime apie vyk Vacys aikino: banditai
buvo sitemp, nerams, laik parengtus ginklus, tad teko juos
likviduoti.
uvusij knai buvo mesti mike laukus sunkveim
ir iveti Prienus. O kareiviai dar ilgokai pykino dang maskavo agent veiklos pdsakus.
1955
met liepos 21 dien Prienuose suraytame akte
sakoma, kad abu partizanai buvo nukauti per susidrim
su karine grupe.
Likviduoti paskutiniai banditai.
Nuudyti paskutiniai Tauro apygardos Geleinio Vilko rink
tins partizanai: Bronius Petkeviius, gims 1921 metais Pa
jiesio kaime, Garliavos valsiuje, pasiturinio kininko snus,
1941 met sukilimo dalyvis, partizanas nuo 1944-j, slapy
vardiu Pipiras, ir Klemensas Uleckas, gims 1929 metais De
gim kaime, Pakuonio valsiuje, valstiei eimoje, partiza
nas nuo 1951-j, slapyvardiu Vakaras.
Pas uvusiuosius buvo rasta ir paimta: du automatai, vie
nas pistoletas, lauko ironas, bloknotas su uraais lietuvi
kalba, partizan nuotrauk ir 130 rubli.
Algirdui ermukniui - agentui Vaciui nebebuvo ko bai
mintis: Geleinio Vilko rinktins plotuose nebeliko n vieno,

95

kas galt j pavadinti idaviku. Gals dabar nekliudomas sau

vaikioti, aplankys gerai inomas vietas. Pabuvos ir ten, kur
kadaise jo susitikti su Vju ir Vanagu. Tuomet nuingsniavo
net iki paios Punios, iki Vioni. Su Vju ir Unguriu susiti
ko, o Vanagas taip ir nepasirod. K gi, gal pavyks su juo
susitikti dabar. Tik prie pereinant tas vietas reikia tinkamai
pasirengti. Teks dar pasirodyti Prien rajone, susitikti su j
rmusiais monmis, pasakyti jiems, kad ieina.
Taigi nusprsta - pasiduos jis Puni. Ten, kur niekas jo
nepasta. Susiras tenyki uvusi partizan rmjus, tarp
j bus pastani ir pat Vanag. O jei lyds skm, gal pa
vyks ir Vanag surasti...

96

U skmingai vykdyt saugumo uduot agentams - smo

gikams Vaciui bei Petrylai sumokta po tkstant rubli.
Ant agento Vacio praneimo apie vykdyt likvidavim
uraytas nurodymas KGB majorui Duanskiui: sakoma
agent Vac panaudoti Vanago (Adolfo Ramanausko)
paiekoms.
***

97

98

99

Remtasi Maryts Banislauskaits - Luckuviens, Marijos Na

vickiens - Samsonaviiens, Antano Samsonaviiaus, Grainos
Starkauskaits - Kavaliauskiens, Petro Gumausko, Albino La
nausko, Alfonso Maiulio atsiminimais, LYA (Lietuvos ypa
tingojo archyvo) byl Nr. 24668/3, 24757/3, 24871/3, 252353,
25953/3, 27601/3, 28606/3, 35868/3, 38087/3, P-15472-LI, ope
ratyvini byl f. K-l, ap.3, b.Nr.428, 436, 437, 438, 441, 469,
1045, 1046, 1048,1049, 1428,1429,1430 mediaga, buvusio sau
gumo darbuotojo Vadimo Mocyko straipsniu Kautyns po
pergals ir Laisvs kov archyvo Nr.6 mediaga.

J nevadino partizanais

1949 metais informatoriai saugunieiams prane: Vei

veri vidurins mokyklos moksleiv Angel Rukyt i Lie
pabdio kaimo palaiko ryius su Tauro apygardos Geleinio
Vilko rinktins Vyio tvnijos vadu Kairiu - Petru Mockapet
riu. Mergin slapta sum ir nugabeno saugum. Tardoma
Rukyt papasakojo, kad ji ir jos eima bendravo su partizan
vadais Skirmantu, Tigru, empionu ir Kairiu; pastarasis danai
apsilanks j namuose. Saugumieiai Angel uverbavo agen
te, slapyvardiu Diena*.
Kai agent Diena idav ryinink Sklrait, saugumas, ver
tins merginos atvirum ir nor bendradarbiauti, nusprend
jos padedamas paimti Kair gyv. Agentei buvo duotas bute
lis namins degtins, sumaiytos su migdomuoju preparatu
Neptun 22.
1949 met lapkriio 12 dien Kairys, lydimas ryininko
Alfonso Pauos, atjo agents namus, kuriuose t dien bu
vo kuliami javai. Talkininkai jau vaiinosi, tad Diena vyrus
nuved atskir kambar. Pastaiusi ant stalo saugumiei
ugardint butel, pasil pabaigtuvi proga igerti. Vos para
gavs Kairys pajuto neprast kart skon ir gerti atsisak.
Agents bta nepsios: ji tuojau pat atne naminio alaus,
prie tai supylusi j grim i butelio. Igrus po por stikli
ni, vyrus sum miegas. Agent pam Kairio ginklus, ap
nar ir Pauos kienes. Ir ne veltui - ryininkas turjo pisto
let. Suguldiusi vyrus lovon, ant kurios sdjo vaiindamie
si, ijo kiem. Pajusi u krm, kelet kart vysteljo
proektoriumi, kaip ir buvo sutarta, - netoliese slpsi pasala.
Netrukus sodyb apsupo, prasidjo krata. Mieganius Kair
ir Pau ive Prienus.
Tokiu pat bdu 1949 met gruodio 26 dien Vart kaime,
Juozo ukausko namuose, buvo umigdyti ir paimti gyvi
Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vadas Rytys Pranas Kleiza bei tabo nariai aibas - Kazys Urbanaviius

* LYA, f. K-l, np. 10, b. 74, p. 298, 299

LYA, B. b. P-15130-LI, p. 349-353
102

ir Lapinas - Stasys Mariulynas.

Saugumieiams pavyko igauti i suimtj ne vien pavard.
Pagal Kairio parodymus buvo rastas Geleinio Vilko rinktins
vado empiono - Jono Valentos tabo bunkeris Juodaraisio
kaime. empiono suimti nepavyko - jis nusiov. Tarp bunke
ryje rast tabo dokument buvo ir keletas praneim, pasi
rayt Klevo slapyvardiu. Tardant paaikjo, kad Klevas - tai
Juozas Riauba, ilavoto milicijos galiotinis.
Tardymai tssi, kaltinamj daugjo. 1951 met sausio 26
dien buvo teisiama net penkiolika pasiprieinimo okupaci
jai dalyvi. Pabaltijo apygardos karinis tribunolas Kairiui,
Ryiui, aibui ir Lapinui skyr grieiausi bausm - suaudy
ti. Likusiems vienuolikai teisiamj atseikjo po dvideimt
penkerius metus lagerio ir penkerius tremties ribotomis
teismis, konfiskuojant turt. Tarp i buvo ir du partizan
pagalbininkai, moni nemeiliai vadinti stribais: Juozas Riau
ba - Klevas, komjaunuolis, liaudies gynjas, jaunesnysis mi
licijos leitenantas, uolus partizan pagalbininkas bei infor
matorius, ir Juozas Bajraviius - Juozukas, liaudies gynjas,
partizan rmjas ir informatorius.
ilavoto centre, alia auktai ant kalvels pasilypjusios
banyios, ir iandien tebestovi mrinis namas, kuriame
iki 1944-j iemos veik ambulatorija ir gyveno gydytojo
eima.
1944 met pabaigoje ilavote krsi saugumo skyrius.
Kadangi geresni patalp miestelyje nebuvo, naujoji valdia
nusprend, kad ilavotas gali apsieiti ir be ambulatorijos:
reiks - pasigydys Prienuose. Ambulatorijos patalpose
sikr saugumieiai.
Klemensas Straigis gim ir uaugo ilavote. Jo tvik bu
vo vos puskilometris nuo stribyns, - taip ilavotikiai vadi
no saugumo bstin. Vien 1945-j nakt Straig aplank
aliavelnis. Klemensas buvo girdjs apie tokiu vardu pa
sivadinus partizan vad, taiau net nenutuok, kad tai
jo vaikysts draugas, mokykloje viename suole su juo sdjs
Vincas Senavaitis.

103

aliaveln domino, kas dirba ilavoto saugume, kas i io

nyki tapo komjaunuoliais ir partieiais, kas - liaudies
gynjais. Klemensas maai k inojo, menkai tegaljo padti
draugui, kurio koving kalb beklausydamas ir pats usideg
noru k nors nuveikti. Draugai nusprend: Klemensas pasi
silys dirbti liaudies gynju, rinks inias, praneins jas alia
velniui. Pasivadino Vikruolio slapyvardiu.
Klemensas pradjo sukiotis apie mrel. Kart, kit usuko
vidun, pasinekjo. Saugumiei kalbinjamas rayti pa
reikim sidarbinti sak pagalvosis, apsivalgysis. Netruko
rasti ir usimim: naujai priimamiems gynjams ra pa
reikimus, gyvenimo apraymus, - kai kurie vos sugebdavo
savo para ikraiglioti. Saugumieiai Klemens jau lyg ir sa
vu laik. Ra jis dailiu braiu, tad jam patikdavo netgi
budjim grafikus perrainti. O juose - pavards, dominu
sios aliaveln. Galop Klemens trauk strib sraus, taiau
pareikimo rayti jis neskubjo; ramiai sau niuktinjo, kol
netiktas vykis atkreip j saugumiei dmes.
1945 met vasario mnes partizanai, vadovaujami Briedio
- Martyno Kuzmicko, apgul ilavoto saugumo bstin. Vos
prasidjus miui uvo partizanas Judoiukas - Vytautas Ur
banaviius. Bendraygiai rogmis nuve j Klemenso Strai
gio kiem ir paliko, apdeng gnia. Po kelet valand truku
sios neskmingos atakos traukdamiesi j isive.
Po io vykio Klemensas Straigis nustojo lankytis saugumo
bstinje. Saugumieiams kilo tarimas - ar tik nebus jis parti
zan bendrininkas? Pareikimo taip ir nepara, mrelyje ne
besirodo. Klausinjamas Klemensas aikino, girdi, isigands
bandit puolimo. Nors ir jaut, kad nuo jo nenuleidia aki,
baimintis lyg ir nebuvo ko: dl silpnaregysts nuo karo prie
vols buvo atleistas, turjo balt biliet.
Soviet karinms pajgoms reikjo arkli. I ilavoto
valsiaus gyventoj, ionyki strib padedama, juos atiminjo
Marijampols saugumo kariuomen. Tai suinoj, partizanai 1945
m. kovo 8 d. Ingavangio kaime sureng pasal, kurioje dalyvavo
ir rezervinis kovotojas Klemensas Straigis. Tarp deimties per su
sirmim uvusi buvo ir stribas Petras Matuseviius, su kurio

104

seserimi Konstancija Klemensas draugavo.

Kit dien po kaimus lyg skriai pasipyl baudjai. Su
iminjo visus, kas tik pakliuvo. Jauni vyrai slapstsi kur bema
nydami. Klemensas nusprend, kad saugiausia bus nujus
Petro Matuseviiaus ermenis. Taiau baudjai krt sinin
gai, neaplenk ir uvusiojo nam. Jiems pasirodius kieme,
Konstancija skubiai paslp Klemens po arvone. Dvi dienas
pratnojo po mirusiuoju, giedori balsus siklausydamas:
suskanta garsiai traukti - inok, kareiviai pasirod; vangiai gieda
- ramu, galima ir ant kito ono apsiversti.
Petr palaidojus, teko Klemensui Matusevii namus pa
likti. Kad nesipainiot vietos saugumieiams po aki, patrauk
pas seser, gyvenani Girinink kaime. Kai suks plent
pastebjo trejet Veiveri strib, slptis jau nebuvo kur. Stribai
- broliai Dovydoniai ir Kuklierius - sustabd Klemens, parei
kalavo dokument. Jam pateikus savo balt biliet, stribai e tau! - sudrask j skutelius ir paleido pavjui, o sulaikytj
nuvar ilavot: dezertyr sugavom!
ilavoto saugumieiai puikiausiai inojo, kad Klemensas
nuo karo tarnybos atleistas, bet elgsi taip, lyg visai jo ne
painot: kas toks, i kur, ryiai su banditais... Nei ilavote
dauomas, spardomas, nei apsemtuose Marijampols rsiuose
mirkomas Klemensas nieko neprisipaino. Bylos jam nesudar,
bet ir nepaleido - isiunt darbo batalion Gorkio srityje. Ilaik
ten iki 1945-j rugsjo, galop dl smarkiai silpstanio regjimo
demobilizavo. Kai gro tvikn, aliavelnis jau buvo uvs, tad
Klemensas Straigis umezg ry su Geleinio Vilko rinktins
kuopos vadu Pjklu - Zigmu Juka ir vl tapo Vikruoliu - rezervi
niu kovotoju, nepamainomu partizan pagalbininku.
1946
met ruden Klemensas Straigis Skersabalio mike su
sitiko su Geleinio Vilko rinktins kuop vadais Pjklu,
Deiniu - Kazimieru Pinkvartu ir valgybos skyriaus virinin
ku Radast - Albinu vedu. Kalbantis buvo usiminta, kad
Tauro apygardos vadas vejys saks iekoti ryinink tarp mi
licinink ir strib.
- Silau pagalvoti apie Juoz Riaub, ilavoto stribuk,
- patar Vikruolis. - Vyras rimtas, o ir nusiteiks gana

105

patriotikai. Gerai su juo sutariu, galiau panekinti.

Partizanai Klemenso pasilymu susidomjo, paved jam
su Juozu Riauba pasikalbti.
Juozas Riauba gim 1927 metais Senaio kaime. Vliau su
tvais persikl ilavot, ia baig eis pradios mokyklos
skyrius. Nuo 1945-j - komjaunuolis ir liaudies gynjas.
Dirbo ir gyveno ilavote. Buvo tylus, ramaus, udaro bdo, i
kit strib skyrsi tvarkinga ivaizda, padoriu, santriu elge
siu, tad mons j vadino meiliau nei kitus - stribuku.
1946
met saus grupei strib susidrus su partizanais, kul
ka sueid Riaubai alkn. Ranka sugijo, bet liko nelanksti.
Grs i ligonins, Riauba i strib pasitrauk. Palanks kur
sus, gavo jaunesniojo milicijos leitenanto laipsn ir buvo pa
skirtas ilavoto apylinks milicijos galiotiniu.
Juozo tvas Motiejus Riauba dirbo laikininku, psiomis
neiojo pat i Prien ilavot. Kart, jam ingsniuojant
per Klebikio mik, i krm iniro pora ginkluot vyr.
mogus nustro. Kaip neisigs - snus stribyne dirba. Taiau
mikiniai buvo nusiteik taikiai: panekino, paklausinjo io
bei to, o atsisveikindami pasak:
- Perduok Juozui ms linkjimus. - Ir pabr: - Tik nepa
mirk.
Tvas papasakojo Juozui apie t susitikim.
- Jei vl kada juos sutiksi, perduok ir nuo mans. Taip ir
pasakyk - Juozas Riauba siunia linkjimus.
Po kiek laiko tvas Juozui parne jau nebe linkjimus, o
partizan laikel, kuriame buvo siloma susitikti.
Apsikeit keletu laik. Juozo Riaubos laikelius partiza
nams perduodavo Vikruolis. Juozas sutiko padti partizanams,
perdav juos dominani ini, taiau susitikti ryosi ne i
karto.
Susitikimas su Pjklu vyko 1947 met vasar Klemenso
Straigio namuose. Juozas Riauba atjo su geru savo draugu
Povilu Rukiu, puikiai gebaniu biiuliautis ir su stribais, ir
su partizanais. Klemensas jau lauk, stoviniavo kieme. Trise
sulipo ant tvarto, utrauk kopias, udar dureles.
Kieninis ibintuvlis apviet dvi ikikarins Lietuvos ka

106

riuomens uniformas, juod odin vark, vokik kulkosvaid,

por automat. Ant ieno pusiaugulom lkuriavo trise: Pjklas,
Radastas ir Ainis - Jonas Uleviius. Juozas Riauba itrauk i
dklo savo pistolet, padjo ant ieno.
- it pasiimk, - tar Pjklas ir pakls grino jam ginkl.
- Mes tavim pasitikim.
Kalbjosi trejet valand. Juozas, pasirinks Klevo slapy
vard, sipareigojo partizanams praneinti visk, k tik pa
vyks suinoti. Sutar, kad Pjklas ryius su Klevu palaikys per
Vikruol, o Klevo ir Vikruolio ryininku bus Povilas Rukys,
gyvenantis Riaubos kaimynystje. Visiems nulipus nuo tvar
to, Pjklas Klemens pasivedjo al.
- tai, paimk pistolet. Sek Riaub atidiai. Jei paaikt,
kad apsimetlis, saugumo sistas, - pats j ir nudk. Nuauk
nedelsdamas.
Ginkl Klemensas pam. Neidrso pasakyti, kad niekaip
o niekaip negalt nuauti Juozo Riaubos.
Uantspauduoti sutarties visi patrauk gretim kaim.
Ten nuolat alkani partizanai soiai ukirto, paragavo nami
nuks ir atsisveikino. J pagalbininkai utruko ilgliau. Ir taip
sismagino, kad paryiais, klupindami pusnyse, visi trys nie
ko nepaisydami smagiai pl, net laukai skambjo:

Ei rita, rita rita,

Prienuos trys stribai u lit.
ilavote dar pigiau,
ia lub kur kas daugiau!
Pavasariop Straigi namus atjo Pjklas, Ainis ir aibas,
ketindami ia praleisti por dien. Sekmadienio pavakare pas
Klemens usuko Povilas Rukys. Visi pasivaiino, Povilas ila
voto naujienas papasakojo. Besinekant ir naktis netruko at
eiti. Partizanai miegoti nujo ant tvarto, o Povilas nuvirto ant
lovos troboje. Ryt atsikls ruoiasi namo. Klemensas j ily
di. O kieme trys stribai, dar keletas kareivi su jais.
Nesutriko Povilas Rukys - pripuol prie strib, sveikinasi,
Paukevii apkabino ir nepaleidia. Na, sako Povilas,
persiimkim i labo ryto, pairsiu, ar tu drtas. Pasak - ir
vert varg gynj ia pat esani kdr. Juokiasi kareiviai,

107

juokiasi ir Lapinskas su Para.

Ogi tu ko vengi? K, tau draugo negaila? - pripuol Povi
las prie Lapinsko. Tas dar mgina prieintis, bet kur tau - jau
ir jis kdroje. sismagins Povilas iupo ir Par. Baigsi tuo,
kad vandeny atsidr abu. O kareiviams n motais - vengia
sau, n nemano stribuk gelbti.
Juokiasi ir stribai, i balos isiropt: taigi ir pats Povilas
visas lapias, maknotas iki aus! Ir ieiginis kostiumas, lip
sas, ir tas maurais apsivls. Visi juokais leipsta. Atvykliai
taip ir ijo bevingaudami, su jais - ir Povilas Rukys.
O ant tvarto - sitemp, ginklus suspaud partizanai. Prie
trobos lango - Klemenso motina, drebaniose rankose
roanius. Klemensas Straigis - kieme, sitemps it styga.
Visus igelbjo Povilas Rukys.
Nors pirmasis ilavoto saugumo bstins upuolimas par
tizanams nepavyko, jie savo ketinim neatsisak. Antrajai ata
kai pasireng jau rimiau. Suman pastat taranuoti: pritvir
tinti minas prie veimo paskuigalio ir paridenti j nuo kalne
lio stribyns link. Partizanai inojo, kad pastat spta aptver
ti vieline tvora, taiau to, kad jau pagsdinti mrelio eimi
ninkai alia tvoros ikas griov, jiems niekas nepasak. Tame
griovyje ratai su mina ir strigo. Per susiaudym uvo pora
16-osios divizijos kareivi, buvo sueist partizan, o saugu
mieiai nenukentjo.
1947 met birel partizanas aibas - Kazys Urbanaviius
susitiko su Klemensu Straigiu. aibas nuo sen laik buvo
geras Klemenso biiulis - anksiau besimokydamas buvo gy
vens Straigi namuose. Pasikalbjo sugul mikelyje ant sa
man, pasivaiino, prisimin mokyklos metus. aibas dav
Klemensui fotoaparat: Pjklas pra i vis pusi nufotogra
fuoti saugumo pastat - rengsi naujai bstins atakai.
Lengva pasakyti - nufotografuok; o kaip t padaryti ne
suklus tarimo? Ir sugalvojo. Pasitelk kaimyn, garsjant
savo didiule pypke: stok va prie mriuko, tavo pypk amin
siu. Pamat ir stribai siaminti panoro. Vien prie vieno
kampo nufotografavo, kit - prie kito. Juost perdav partiza
nams. Pjklas galjo rengtis bstins sprogdinimui.

108

Prien ile partizanai buvo paslp eias prietankines mi

nas. Pjklo nurodymu Klemensas jas parsigabeno namus ir
paslp ant tvarto. Partizan pagalbininkas Gudruolis Antanas Gluoksnys parpino penkiasdeimties metr il
gio laid. Beliko laukti nakties, kai prie stribyns buds
milicininkas Juozas Riauba.
Puolimo ivakarse Pjklas atjo Straigio namus - pra
lauks iki kito vakaro. O ryt Straigius ugriuvo ilavoto valdia
- atvyko ibuointi, nes eima nebepajg sumokti mokesi.
Sugin kaimynus kulti Straigi derliaus, kad galt isiveti
grdus. Namus apsupo kareiviai ir stribai, kuri prieiroje
vis dien tarkjo kuliamoji. O ant tvarto alia savo min
tnojo Pjklas...
Sutemus, kai kljai ir apsauga isiskirst, atjo Gudruolis,
ir visi trys patrauk link mriuko. Juozas Riauba jau stovjo
poste. Gudruolis pasiliko sargyboje, usislp berynlyje.
Pjklas su Klemensu ikirpo skyl vielinje tvoroje, sutemp
prie pastato minas, sujung, leido kapsul, pritvirtino laid.
Usikimk ausis, isiiok ir, kai sukomanduosiu, timpktelk
laid, - paliep Pjklas Klemensui, o pats pasitrauk atokiau.
Trenksmas sudrebino ne tik ilavot, kuriame ibyrjo vis
lang stiklai, - j girdjo kakelintame kaime. Sibteljo ug
nies stulpas, pokdama rietsi banyios stogo skarda. Pjklas
iov raket - signal Juozui Riaubai: traukiams. Ir tik tuo
met Riauba pradjo audyti.
Iauus stribai var gyventojus prie griuvsi, tard, kaman
tinjo, - niekas nieko nemat, neinojo. Atvar ir Klemens,
irgi nieko nemaius, neinant. Taiau jis pamat nak
tinio ygio pasekmes: stogas nunetas, nebra trij pastato
sien. O stribai, kurie girti suvirt miegojo prie ketvirto
sios, sveikutliai...
U yg Geleinio Vilko rinktins vadas Daumantas Algirdas Varkala 1947 met lapkriio 21 dienos sakymu
pareik tarnybin padk ir pagyrim 53-iosios kuopos
kovotojui Pjklui ir ios kuopos rezerviniams kovotojams
Vikruoliui bei Gudruoliui.
Po keli dien Pjklas perdav Klemensui keliolik egzem

109

pliori satyrinio leidinlio, pavadinto iurks ikniso. Bu

vo raoma apie bstins sprogdinim. Nakt Juozas Riauba
iklijavo juos ant ilavoto tvor ir stulp.
Nors ir neblog slptuv Klemensas Straigis buvo rengs
savo namuose, partizanai ilgai joje neusibdavo - ia pat
ilavotas, sodyba kaip ant delno. T vakar, kai mokesi agento
bute, pilant ibal degani lemp, kilo gaisras, penketas Kle
mens aplankiusi aliuk jau buvo beiein, taiau, kaimui su
judus gesinti, pasiliko. Subg kaimynai liepsn apmalino. Kle
mensas ir Juozas Riauba ulipo gesinti pastogs - keliose vietose
dar smilko storai spaliais ubertos lubos. Vyrai pilst i apaios
padavinjam vanden, arst spalius. arstydami aptiko paslptas
audmen atsargas. Riauba ovinius, kiek tilpo, susigrdo
kienes, granatas skubiai uarst lapiais spaliais - paims vliau.
Baigus gesinti, Riauba palydjo Klemens iki pat nam ir ati
dav ten buvusiems partizanams surankiotus ovinius.
Juozas Riauba - Klevas praneindavo partizanams apie
liaudies gynj bei ilavote sikrusio garnizono ginkluot,
sargybos post idstym, saugumo rengiamas mediokles, nu
matomus trmimus, pasakydavo, kas i vietini pernelyg danai
lankosi saugumo virininko Kolesovo kabinete, informuo
davo, kada i ilavoto Prienus bus veami kooperatyvo
pinigai. Per mitr, visur pritampant Povil Ruk Klevas
surinktas inias perduodavo Vikruoliui - Klemensui Strai
giui, o is - partizanams.
1947-j pabaigoje, prie pat rinkimus SSSR Aukiau
sij taryb, ilavote buvo primtyta antisovietini atsiau
kim. Sujudo sukruto saugumieiai iekoti kaltinink, bet vel
tui; niekam n galv neatjo, kad atsiaukimus platino pa
vyzdingasis milicininkas Juozas Riauba.
1947 met gruod Juozas Riauba partizanams prane, kad i
Prien ilavoto kooperatyv vaiuos strib ir milicinink lydi
ma gurguol su maisto produktais. Pats jis sak apsaugoje nebsis,
nes kelioms dienoms siuniamas pasitarim Prienuose. Deja,
pasitarimas baigsi anksiau, nei buvo numatyta, ir Riauba buvo
paskirtas lydti gurguol. Partizanai to neinojo.
Pjklas su keletu partizan sitais Prien ile, alia vieke

lio

lio. Jie apaud pasirodiusi gurguol, taiau produkt atimti

nepavyko: apsauga mikliai susigrieb, atsiaud, partizanams te
ko sprukti. Per susiaudym buvo sueistas Juozas Riauba. Besi
gydydamas Alytaus ligoninje jis gavo Pjklo perduot maisto
siuntinl ir laik, kuriame partizanai atsiprainjo dl sueidi
mo. Riauba nieko nekaltino - pats buvo pranes, jog nebus gur
guols palydoje. Ijs i ligonins, jis vl susitiko su Pjklu Kle
menso namuose, aptar tolesn bendradarbiavim.
Pjklas - Zigmas Juka uvo 1948 met kovo mnes drau
ge su Geleinio Vilko rinktins vadu Daumantu - Algirdu Var
kala. Ne kart jis buvo saks Vikruoliui: ti nebijau. Jeigu
kiekvienas partizanas bt sunaikins tiek Tvyns idavik
kiek a, j jau nebebt Lietuvoje.
Pjklui uvus, Juozo Riaubos draugyst su partizanais ne
nutrko. Per Vikruol jis susisiek su kuopos vadu Deiniu Kazimieru Pinkvartu ir valgybos skyriaus virininku Radas
t - Albinu vedu; dabar jau jiems perdavindavo surinktas
inias. Vienas pas Vikruol neidavo, usukdavo drauge su ki
tais milicininkais - neva naminuks paragauti. Taiau 1948
met gegus 21 dien nieko nepaisydamas ubgo vienas ir
perdav dvideimties gyventoj, kuriuos buvo numatyta kit
dien iveti, sra. Srae buvo ir Klemenso Straigio eima.
Klemensas visus apibgo, perspjo. Tie, kurie juo patikjo,
pasislp, paliko namus. Namus prarado, bet liko Lietuvoje.
Pasislp ir Straigi eima, tik motina, nusprendusi, kad jos
senos tikrai neims, nakt sugro atgal. O pam. Rado be
simeldiani, roani benarstani, ir ive.
Straigi eima isiskirst kas sau. Klemensas prisiglaud
pas savo draug Konstancij Matuseviit. Matusevii ei
ma net nenutuok, kad pas juos apsigyvens Klemensas nuo
lat bendrauja su partizanais.
Juozas Riauba Klemensui prane, kad ilavoto saugumo
virininkas ketina apsaugos lydimas sunkveimiu vaiuoti
Prienus. Klemensui pavyko surasti tik por partizan - Ain
ir Lapin. Nutar veikti trise - negi praleis prog atsikratyti
tuo visiems iki gyvo kaulo sidusiu Kolesovu.
1948 met rugpjio atuntosios vakare trijul ikeliavo

111

Prien mik, tempdamiesi dvi didiules prietankines mi

nas. Klemensui baugu: ne pirm syk eina jis su partizanais
yg, tik kad kitais kartais j bdavo gerokai daugiau... Ap
siginklav vyrai buvo neblogai: vokikas kulkosvaidis, trejetas
pistolet, automatas. Vien min kas prie pat plento, kit atokiau. Partizanai sitais tolliau, Klemensui dav iron,
paved stebti keli.
Sdi Klemensas pakrmje, dairosi. Valanda, kita prajo,
jau ir dienojo, o sunkveimio nei matyt, nei girdt. Ilenda
Klemensas ariau kelio pasidairyti. iri - veimas pakalnn
leidiasi, ant pasosts kakoks vyras tarp dviej apsimuturiavu
si moterli. Staiga vyras kad uplaks arkl botagu - ir pravilp.
Klemensas akimis netiki - ogi Kolesovas veime! Staiga kad uriks
kakas vos ne aus Klemensui: Stok! ausiu! vilgt atgal stribas Paukeviius j taikosi. Paslydo, pataik koja duob ir
praov. O Klemensas (nebt Vikruolis!) kaip zuikis nukr
paskui jau sprunkanius Ain ir Lapin.
Kolesovo vaiuota gudriai: dvi moterys - priedanga, o dro
bynaii gale gulomis valgsi trys stribai. Paukeviius, i
tolo pastebjs mog su ironu, ioko i veimo ir prisli
no prie Klemenso.
Klemensui neramu: paino j Paukeviius ar ne? Neikent.
Apsimain su Lapinu varkais, nujo Prienus, paslampinjo
en bei ten. Sutiko Paukevii su kitais stribais - niekas nie
ko. Gal ir nepaino?
Aprims gro pas Matuseviius. Dien ve rugius. Vakare,
jau ikinkant arklius, atbgo Konstancija: ms namus supa!
Mandagus jaunas leitenantas leido Klemensui persirengti,
pavakarieniauti. Valgo, o ksnis gerklje stringa, tik galvoja:
lovoje po iuiniu pistoletas paslptas, jei suras... Bgti - be
viltika, strib pilnas kiemas.
Ijo su leitenantu pro duris - ir baigsi mandagumai. Su
puol, parvert j, grdo didiul mai, urio ir met
sunkveim. Nugabeno ilavoto mriuk, vilko pro duris,
atrio mai, verste ivert rs po grindimis...
Sutemus rsio dangt pakl Juozas Riauba.
- Paino tave, Klemensai! Laikykis!

112

- Bk ramus.
- Nori, mesiu pagalv?
- Eik po velni! Ne miegas galvoj.
Nakt Klemens nuved Kolesovo kabinet. Tas m kal
binti:
- Niekas nemat, kaip tave parvem. Padk mums sugau
dyti vadus, parodyk j bunkerius, - ir bsi laisvas. Galsi ra
miai sau atokti vestuves su savo Konstancija.
rs negrino, strib saugomas prasdjo nakt kabinete
ant grind. Kit dien tard j sums leitenantas. Klemensas
visk neig.
Ive Prienus. Kolesovas neatstojo ir ten: jeigu jis, Klemen
sas, paadt padti sugauti banditus, Kolesovas suorganizuot
jo pabgim, o paskui - ir butas Kaune, ir darbas, ir pinigai...
Tardomas Klemensas prisipaino tik pasaloje dalyvavs, dau
giau nieko. Nepastu, nemaiau, neinau. Mintyse plsdavo
si - tai suteikdavo itverms.
Po geros savaits pro duris meste met dar vien kalin.
nauj kameros draug net irti buvo baisu: partizano uni
forma permirkusi krauju, veidas - pamlynijusi aizdota mas.
Kankinamai ltai slenka laikas kameroje; vien panekesiai
padeda trumpam usimirti, nuslopinti tamp, baim. Vyrai
susipaino. Naujokas saksi ess partizanas Mindaugas - Vin
cas Maeika. iek tiek atsigavs, nelaims draugas po truput
papasakojo toki istorij.
Vincas Maeika mokytojavo Prien gimnazijoje, dst fizik
ir matematik. Nesivarydavo isakyti savo antiokupacini
pair, tad netruko atkreipti saugumiei dmes ir buvo su
laikytas. Maeik tardiusiam saugumo leitenantui Govedui
pavyko priversti j pasirayti sutikim dirbti saugumo agentu.
Parinktas slapyvardis - Stumbras ir nurodyta diena, kuri nauja
sis agentas privalo susitikti su savo dvasiniu vadovu Govedu.
Per susitikim Maeika saugumieiui pasak, kad vienas
Prien gimnazijos mokytojas iki 1945-j sdjo Vorkutos la
geryje u raomosios mainls laikym. Pasak jis ramia sine
- buvo tikras, kad saugumui tai inoma.
Apie tai, kad jis uverbuotas, Vincas Maeika pasipasakojo

113

partizan brio vadui ilviiui - Vincui Gruodiui, savo mo

nos broliui. Pasak, kad kitas susitikimas su operatyvininku
turi bti spalio 14 dien; susitikim eiti bijs, nes neturs
tokios informacijos, kuri niekam nepakenkt.
- Tik pabandyk duoti bent vien mokin ar mokytoj! kariavosi Vincas Gruodis - ilvitis. - Pats tave nudiau,
neiriau, kad tu mano svainis.
Maeika, suvokdamas, kad saugumiei ilgai mulkinti jam
nepavyks, ryosi tapti partizanu ir papra svainio priimti j
br. Taiau ilvitis pareikalavo:
- Privalai rodyti, kad esi varus. Kas tave ino - jau pabu
vai j naguose. Va, jeigu nuausi t Goved per susitikim,
tuomet patiksim, kad ne provokatorius, priimsim. Jei nori,
palydsim, drsiau tau bus.
Palydos Maeika atsisak: susidorosis ir vienas.
Spalio keturioliktj Vincui Maeikai einant saugumieio
nurodyt susitikimo viet Basanaviiaus gatvje (Prienuose),
pasislp u krm j sek partizanas ilvitis ir ryininkas
aulys. Pasirod leitenantas Govedas ir jo t nam. Maei
ka vidun njo, vaiktinjo alia. Netrukus Govedas ijo gatvn,
pasisveikino su Maeika ir pakviet j vid. Kai Govedas jau
siek dur rankenos, Maeika ov. Saugumieiui parkritus,
jis pabgo ir pasislp ryininko aulio namuose. Nuo tos
dienos Vincas Maeika - partizanas, slapyvardiu Mindaugas.
Po gero pusmeio, 1948 met birelio 28 dien, per parti
zan susirmim su saugumieiais, Vincas Maeika buvo
sueistas ir paimtas gyvas.
Vis i istorij Maeika papasakojo Klemensui Straigiui.
Tikjosi, kad kameros draugas bus toks pat atviras. Bet kuo
daugiau jis domjosi Klemenso veikla, tuo is darsi nekalbes
nis.
- Tai k, gal ir slapyvardio neturjai? - klausinjo Mindau
gas.
- O kas j man duos?
- Kaip tu jo netursi, - neatstojo tas, - kai mike net ir kups
tas turi savo vard.
- O kas tau sak, kad buvau mike? Matai, a tik spjau

114

pagalvoti, o tie ir capteljo.

Nors ir kietai laiksi Klemensas, bet tai, kad tardytojai mgi
no j uverbuoti idavystei, pasipasakojo.
- Tegu tik jie mane paleidia, - sak jis, - o tuomet - pa
buiuos jie man subin. Tiek ir matys.
Taiau po io pokalbio jam apie verbavim niekas nebeusi
min.
Kit dien tardytojas Silnych siuts paklaus:
- Matai, kokios spalvos siena?
- Balta...
- Tuoj sakysi, kad juoda.
Teising istorij Klemensui papasakojo Vincas Maeika. Tik
nutyljo, kad neitvr kankinim, palo: sutiko net kame
ros agentu bti. Partizano Mindaugo byloje buvo nuteisti net
dvideimt devyni jo vardyti asmenys. Pats Vincas Maeika,
nuteistas dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems
tremties, i kalinimo vietos nebesugro.
O Klemensas Straigis kankinamas atsilaik, draug savo
bylon nepainiojo. Nepaminjo nei Juozo Riaubos, nei Povi
lo Rukio, nei kit pavardi. Teis j vien. Nuteis deimiai
met lagerio ir penkeriems tremties ribotomis teismis. Kaljo
Karagandos srityje, dirbo Dezkazgano rdyne.
Aretavus Vikruol, Juozas Riauba nuo partizan nenuto
lo. inias kuopos vadui Deiniui perduodavo per savo dd
Andri Riaub.
1949 metais Juozas Riauba ved On Juoyt, dirbusi
ilavoto bibliotekoje. Abu komjaunuolius banyioje slapta
sutuok ilavoto parapijos klebonas kunigas Jonas Kubilius.
Kart Juozo Riaubos namus usuko Pakuonio apylinks
milicijos galiotinis Gediminas Bendoraitis. Pasivaiino, o kai
prispyr medin bdel gale tvarto, toje nederamoje vietoje
paliko dir su dklu, kuriame buvo pistoletas, ir pilnutl
apkab. Kai pasigeds ginkluots nujo jos iekoti, terado dir
ir tui dkl: Ona Riaubien, spjusi usikrsti vyro palan
kumu partizanams, radin pam ir paslp, net vyrui apie tai
nepasak. Juozui atsitiktinai ginkl aptikus, teisinosi: Kas

115

tave ino, dar pasigailsi to pijoko ir atiduosi... Nepasigailjo

Juozas, neatidav; per Povil Ruk perdav partizanams.
1949 met birelio 7 dien Skirptiks kaime uvo Deinys.
Juozas Riauba mat vado kn, numest ilavote alia vento
riaus. inojo, kuriame kapini pakratyje j ukas. Puies,
augusios alia strib kojomis utryptos duobs, kamiene nakt
peiliu irai kryi...
Skirptiki kaimo gyventojai tar, kad saugumui Deinio
slaptaviet bus nurods laikininkas Vincas ilinskas ir tos
kaimo gyventojas Petras Braukas. Gandai netrukus pasiek
partizanus. Jie papra Juoz Riaub suinoti, ar tai tiesa. iam
patvirtinus, kad tuodu tikrai kalti dl Deinio ties, parti
zan karo lauko teismas skyr jiems mirties bausm. Bausm
vykd Deinio tvnijos kovotojai.
uvus Deiniui, Juozas Riauba dar por kart pasikeit
laikais su Lapinu, taiau glaudesnis ryys neusimezg.
Juoz Riaub sum 1950 met sausio 4 dien. Tardyti msi
itin aukto rango pareignai: papulkininkis evenko, kari
nio prokuroro padjjas Gavrilovas ir tardymo skyriaus
virininkas Silnych.
Prien saugumo tardymo skyrius dirbo gerai: prie jo pa
rengt byl Kaunui ar Vilniui menkai k telikdavo pridurti.
Riauba gerai inojo tardymo metodus, tad gintis net neband,
juolab kad per akistat su Povilu Rukiu paaikjo, jog jo dvi
lyp veikla jau inoma.
Iki apklausos Riaub paliko tardymo kabinete. Tikdama
sis pabgti, atidiai apirjo patalp. Pastebjo, kad lengvai
galima ijudinti lang grotas - buvo tvirtintos gipsu. Atsar
giai lau vieno lango rm.
Po tardymo j vl paliko toje paioje patalpoje. Ryosi bgti.
Pabeld, papra atsigerti. Pro pravertas duris spjo pamatyti
sargybin, besivelkant kailinius. Vadinasi, dar tik eis naktin
post alia pastato. Kol pasineks su stovjusiu dien... Juo
zas skubiai baig ilauti papuvus rm, im stikl, palenk
on du i lizd itrauktus virbus. Laim, buvo lieknas, tad
iaip taip prasispraud laukan, tada persikeberiojo per tvor
ir nuskuod Prien miko link.

116

Dienomis slapstsi kluonuose, naktimis jo tolyn nuo

Prien. Suals, ivargs, ibadjs vien nakt pasibeld Pa
kiaulikio kaimo gyventoj Merkevii trobos lang. Sodybo
je gyveno Agn Merkeviien su snumi Kazimieru. Motina,
net nepaklaususi, kas praosi vidun (vis tiek reiks atidaryti),
atov velk. Nustebo pamaiusi pastam milicinink: vie
nas, tokiu vlyvu metu? Kazimieras netruko pastebti, kad
Riauba beginklis, milin nesujuosta diru, trksta antpei
su dviem blizganiom vaigdutm.
Bglys pasipasakojo: buvs suimtas, paspruks, nors susi
tikti su mona ir partizanais. Merkevii sodyba nuoali, gal
galt pas juos kiek pabti? Merkeviiai sutiko, prim. Kluo
ne Juozas sireng laikin slptuv. Gyveno troboje, slpdavosi
tik pasirodius stribams ar kareiviams. Vylsi per ilavoto kle
bon Jon Kubili gauti fiktyvius dokumentus: inojo j ne
vienam itaip padjus. Grausi pats savimi laiku nepa
sirpins, nors galjo - paskutiniu metu dirbo ilavoto pas
skyriaus virininku. Kitiems padjo, o apie save nepagalvo
jo... K gi, negaus dokument - eis pas partizanus.
Savait, jau ir antra, o partizanai nesirodo, neusuka. mo
nai praneti irgi nra kaip - tikriausiai sekama.
Pakiaulikio kaimo vyrus var veti rst Jrs gelein
kelio stot. Kelias jo pro Onos Riaubiens tv namus. Kazi
mieras Merkeviius usuko, perdav Juozo ratel.
Ona Riaubien, neina variais skalbiniais ir maistu, atjo
vakarop. Juozas mon pasitiko kieme. Vos spjo persimes
ti pora odi, iri - kieman suka ilavoto komsorgas
Keturakis ir trys stribai: Lapinskas, Simanaitis ir Bieliauskas.
Abu Riaubos nuskubjo kluon, slptuv. Komsorgas su
Lapinsku ujo trobon, o du stribai msi kratos. Pastebj
iauduose greitomis utaisyt land, pagrasino ausi. Sprag
teljo ginkl uraktai. Juozas Riauba ilindo i slptuvs, pas
kui j - mona.
Pirmiausia stribai puol autis ir rengtis. Vienas numet Juo
zui savo ikleiptus branavykus, pats usitemp jo aulinius.
Kitas apsivilko Juozo miline, palikdamas j sausio altyje
vienvark. Ulau u nugaros rankas, lau ir t, kadaise

117

partizan peraut, kuri jis vargiai begaljo itiesti. Atkirt

nuo tvoros gal spygliuotos vielos, stipriai suver rieus...
Grasindami atkitais autuv vamzdiais, Juoz, jo mon ir
Agn Merkeviien psiomis nuvar ilavot. Vlai vakare
i Jrs grus Kazimier Merkevii pasitiko plaiai atlapo
tos ivsusios trobos durys...
Moter nearetavo, itard paleido. On Riaubien imet
i darbo bibliotekoje. Po keturi mnesi ji pagimd. Juozo
Riaubos dukrai nebuvo lemta ivysti savo tvo...
Po teismo Juozas Riauba buvo isistas Vorkutos lager.
Juozas Bajraviius gim 1917 metais Peckn kaime, Aly
taus apskrityje. Tvai buvo neturtingi, beemiai, tad jau nuo
devyneri met Juozukas dirbo samdiniu pas kininkus: pie
meniu, pusberniu, vliau bernu. Eidamas i vieno kio kit
galop atsidr Prien rajone. Buvo linksmas, nuoirdus, drau
gikas, bendravo su aplinkini kaim vyrais, sykiu eidavo
okius, sykiu po stiklel imesdavo. Su Vytautu Jundila i
Graui kaimo susidraugavo itin artimai.
1945 metais Juozas Bajraviius tapo liaudies gynju. Per
sikl gyventi Prienus, taiau draugysts su savo krato vy
rais nenutrauk. Danai usukdavo pas Vytaut Jundil na
mus, nors io eima jau buvo traukta juoduosius sraus:
tvas aretuotas, brolis Antanas Jundila - partizanas Naras, o
pats Vytautas - partizan ryininkas. Jis ir patrauk savo draug
Juoz Bajravii partizan pusn. Vliau, lageryje, paklaustas,
kodl ryosi padti partizanams, Juozas juokdamasis sakydavo:
Tai kad kojos paios mane nune. Buvs toks nutikimas.
Kart Pagarvio kaime js jis nakt drauge su kitais stribais. Ne
tiktai susidr su partizanais. Pyktelj vieni kitus kelet kart
ir isiskyr be kraujo liejimo, pasuk kas sau. Juozui batas pasiu
tusiai spauds koj, tai lubiojs ir atsiliks nuo kit. Staiga
girdi:Ei, vyrai, ia ms lyg ir per daug! Susivok apsiiop
lins, ne t pus pasuks: paskui partizanus beeins! It zuikis
spruko tankm. Kad jau kojos paios t pus ne, tai ir
nriau paskui su visa galva,- pasakodavo Juozas.
1945 metais Juozas Bajraviius Vytauto Jundilos namuo

118

se susitiko su Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins kuo

pos vadu Deiniu - Kazimieru Pinkvartu. Sutar, kad Juozas
Deiniui perdavins partizanus dominanias inias. Pasirin
ko slapyvard - Juozukas. Surinktas inias perdavindavo per
Vytaut Jundil arba per iauliki kaime gyvenant partizan
ryinink Antan Gerul, slapyvardiu Tvoreviius, kai
vaikiodamas po kaimus su kitais Prien stribais usukdavo
j namus. Perspti moni, kuriems grs Sibiras, ubgda
vo vienas. Buvo beratis, mokjo tik pasirayti, tad partizan
uduotys sudaryti komunist, komjaunuoli ir aktyviai oku
pacin valdi remiani asmen sraus jam buvo nekanda
mos. Pavardes, adresus ddavosi galvon ir pranedavo odiu.
Saugumieiams pamus gyv Deinio kuopos kovotoj arv
- Siman Kleiz, partizanai baiminosi: ar nepal arvas, ne
praneks, neprads idavinti. Juozui Bajraviiui pavyko su
sisiekti su suimtuoju. Partizanams buvo perduotas arvo rate
lis : Nebijokit, neiduosiu nieko. Paruokit Tvik.
Partizanai suprato, k kovos draugas jiems norjo pasakyti:
arvas baiminosi, jog kankinamas gali palti ir iduoti pagrin
din kuopos bunker, graiai pavadint Tvike. Gaila buvo
Tviks, ilgai juos glaudusios, slpusios, bet k darysi - teko
palikti. Ieidami bunker uminavo, paruo sveiams sutikim.
arvas atsilaik, saugumiei prie bunkerio neatved.
1947
met saus saugumas per savo kameros agent, slapy
vardiu Jablokin, suinojo, kad Graui kaimo gyvento
jas Vytautas Jundila yra Geleinio Vilko rinktins kuopos
vado ryininkas. Suinojo ir tai, kad jo namuose po kltimi
rengtame bunkeryje slapstosi partizanai.
Saugumieiai rengsi operacijai. Kaime gyvenantiems in
formatoriams buvo sakyta nenuleisti aki nuo Jundilos nam;
pasirodius banditams - skubiai praneti saugumo operaty
viniams darbuotojams.
Vasario pradioje Jundilos namus apilti ir pailsti usu
ko trejetas partizan: kuopos vadas Papartis - Vytautas Gudy
nas, Krienas - Jurgis Kleiza ir jo sesuo Anastazija Kleizait,
slapyvardiu Rasel. Po paros sodyb glaudiai apsupo saugumo
kariuomen. Paties Vytauto Jundilos tuomet namie nebuvo.

119

Kareiviai msi kratos: vieni puol trobon, kiti - kltin. Ipl

klties grindis, bet nieko nerado. Gsdino namuose buvusias
moteris, reikalavo pasakyti, kur bunkeris, kur banditai. Vy
tauto sesuo Izabel, nordama spti partizanus, auk visu
balsu: Nra ia joki bandit!
Informatorius apsiriko: bunkerio bta ne po kltimi, o so
de. Prie klties buvo gerai umaskuotas jimas bunker. Par
tizanai, neinodami, kokios saugumiei pajgos, oko i bun
kerio ir atsiaudydami bgo. Pirmoji uvo Rasel, u kelio
likos metr ir Papartis su Krienu.
Vytautas Jundila po io vykio jau nebegaljo grti namo.
Pasitrauk mik, tapo partizanu Jaunuiu. Juozas Bajra
viius toliau palaik su juo ry.
Juozas Bajraviius turjo dar vien ger draug - milici
nink Juoz Makrick.
Makrickas gim 1911 metais Prienuose. Tebaig por
pradios mokyklos skyri. Pramoko staliaus amato, dirbo
Prien lentpjvje. Ved, augino ketvert vaik. 1944 metais
buvo paimtas sovietin armij, po keleto mnesi sueistas
ir demobilizuotas. Apdovanotas medaliu U pergal prie
vokieius Didiajame Tvyns kare. Grs sidarbino milici
ninku Vilniuje, taiau netrukus pasipra perkeliamas Prie
nus, kur gyveno jo eima.
Milicinink Juoz partizan pusn patrauk jo pastamas
ginkluoto pasiprieinimo dalyvis Sakalas - Vincas Kleiza. Pa
praytas Makrickas nedvejodamas sutiko padti. Pasivadino sla
pyvardiu Senas Dd. Prireikus Sakalas Sen Dd isikvies
davo iauliki kaim, pas Antan Gerul, kurio asmenyb
saugumieiams nekl n maiausio tarimo.
Antano Gerulio brolis Vincas buvo partizanas, slapyvardiu
Tvora. Dl brolio Antanas Gerulis 1945 met saus buvo su
laikytas ir kalintas; vliau nuvetas lager Kalinine, kur kaip
kalinys dirbo priverstinius darbus. Bylos jam taip ir nesudar,
tad 1945 met spal paleistas gro namo. Po pusmeio buvo
ikviestas Prien saugum. Saugumiei prigsdintas sutiko
bti informatoriumi, slapyvardiu Klevas. sipareigojo rinkti
inias apie banditus. Taiau saugumieiai neinojo , kad

120

Antanas Gerulis nuo 1946 met buvo partizano Sakalo - Vin

co Kleizos ryininkas, slapyvardiu Tvoreviius. Sakalas pats
patardavo Tvoreviiui, k jis kaip agentas Klevas galt pra
neti per susitikim operatyviniam darbuotojui. Kadangi Kle
vo praneimuose saugum dominanios informacijos nebda
vo, 1947 metais i staiga ryius su Klevu nutrauk.
Per Tvorevii - Antan Gerul Sakalas palaik ry su
ryininku Senu Dde - milicininku Juozu Makricku: perda
vindavo pogrindio leidinius, o milicininkas juos platinda
vo Prienuose.
Nors milicininkai stribus irdavo iek tiek i aukto,
vien su kitais bendravimas saugumieiams tarimo nekl.
Dviej partizan rmj - milicininko Makricko ir stribo
Bajraviiaus - artima biiulyst niekam neukliuvo.
1948 met kovo 18 dien uvusio Geleinio Vilko rink
tins vado Daumanto - Algirdo Varkalos ir penki jo ben
draygi knai guljo numesti Prien saugumo kieme. Senas
Dd - milicininkas Juozas Makrickas papra Juoz Bajra
vii skubiai ateiti jo namus. is atjs rado raudani On
Petraityt. Mergina maldavo pairti, ar tikrai tarp nukautj
yra jos pusbrolis Vytautas Jundila.
Stribas Juozas Bajraviius nuskubjo saugumo kiem. Jo
draugas Vytautas Jundila - partizanas Jaunutis guljo alia Dau
manto... Basas, - kakas jau buvo spjs prisimatuoti jo batus,
kruvina Lietuvos kariuomens uniforma...
Ilgai tdien vakarojo abu Juozai - milicininkas ir stri
bas, kurdami visokeriopos pagalbos partizanams planus.
Makrickas paadjo suvesti Bajravii su kuopos vadu
Kairiu - Petru Mockapetriu.
Makricko namuose danai lankydavosi ryininkas Povas Dambravos kaimo gyventojas Antanas Petraitis. Su juo susi
paino ir Bajraviius. Per Pov Bajraviius teikdavo ne tik
informacij - kart perdav apie tris imtus visokiausiomis
gudrybmis sukaupt ovini. oviniais partizanus elpdavo
ir Makrickas. Visas Makricko paslaptis inojo ir jo mona
Antos. Ji slaug partizan Sakal, kai tas buvo sueistas, nu
nedavo jam bunker maisto, i Prien medicinos darbuo

121

toj ikaulydavo tvarsliavos ir vaist.

1948 met birel abu biiuliai, palik namie ginklus bei
uniformas, pasipuo ventadieniais drabuiais, psiomis pa
trauk Ilau, kur buvo vento Jono atlaidai. Banyios vi
dun njo, pastoviniavo ventoriuje. Po pamald prie j prijo
Povas - Antanas Petraitis.
- Gerai, kad atjot, - pasak Povas. - Kaip tik proga jus su
Kairiu suvesti, ada vakare pas mane pasirodyti.
Vakaras dar toli, tuos keturis kilometrus netruks nueiti,
tad ir nesiskubino. Kaip ir dera per atlaidus, gerai pasivaiino
Ilaue, dar ir pakeliui vienur kitur usuko, gerkles praskala
vo. Vakarop trijul iaip taip pasiek Povo - Petraiio namus.
O ten - vl prie stalo.
Nakt atjojo Kairys. Povas svei ir abu Juozus palydjo
atskir kambar. Kalbjosi neilgai. Kairys, matydamas, kad Juo
zai jau driai apil, netruko atsisveikinti ir ijojo.
Netrukus po io susitikimo kuopos vadas Kairys paved
brio vadui Sakalui likviduoti pasiutusiai partizanams gri
susi Prien saugumo virinink Karablin.
Nakt Juozo Bajraviiaus lang pabeld Povas: kelkis,
Makrickas tave kvieia. Nuj rado belaukiant Sakal. Parti
zanas pra pagalbos: suinoti, ar rytojaus dien Karablinas
niekur nebus ivyks, ar gr namo i darbo prastu laiku, ir
padti Sakalui sitaisyti pasaloje - mat Bajraviius gyveno
Karablino kaimynystje. Ramiai galjo sukiotis aplinkui - jei
ir bt pastebtas, nesukelt tarimo. Bajraviius sutiko. Po
vas ir Sakalas laukti rytdienos pasiliko Makricko namuose.
Kit dien Bajraviius prane: Karablinas Prienuose, na
mo gr prastu laiku. Sakalas, apsirengs civiliniais drabuiais,
ginkluotas nupjautavamzdiu automatu ir pistoletu, sitais
krmuose. Bajraviius, parods jam Karablino buto duris ir
tak, kuriuo tas paprastai grta, nuskubjo namo, taiau pa
keliui netiktai susidr su ieinaniu i klubo Karablinu. Ka
rablinas sak Bajraviiui pasiimti automat ir palydti j iki
nam. Eina Bajraviius su Karablinu, baiminasi: gali Saka
las ir j pat nukepti - neirs patamsy. Topteljo, kad vie
nintel ieitis - paiam Karablin likviduoti. aibikai apsi

122

sprend, atsiliko per por ingsni, jau aus, - ir staiga vienas

po kito drioksteljo keletas automato vi. aud Sakalas:
tamsoje neatpains nuov milicijos leitenant Kozyriov ir
sueid su juo jusi saugumo darbuotoj Lekov.
1948 met birelio pabaigoje sunkiai sueistas partizanas
Mindaugas - Vincas Maeika gyvas pateko saugumiei na
gus. Remdamasis jo parodymais saugumas sudar byl tris
deimiai moni. 1948 met rugsj sum ir Tvorevii - An
tan Gerul bei Sen Dd - Juoz Makrick. Juozas Bajraviius
sielojosi dl draugo, baiminosi dl savs, niko igerdinti. Ka
dangi aktyvumu is liaudies gynjas niekuomet nepasiymjo,
o po Makricko areto vis reiau saugumo bstinje pasirodyda
vo, i darbo j ivar. sitais sargu grd sandlyje. ia partiza
nus dominanios inios j retai tepasiekdavo, tad remdavo juos
tik maistu ir smulkiomis paslaugomis.
Juoz Makrick nuteis deimiai met lagerio ir penke
riems tremties. Nors tardomas jis n odio neprasitar apie
draug, po pusantr met buvo suimtas ir Juozas Bajraviius.
1951 met spal Vorkutos lagerio 10-j skyri atvyko nau
jas kalini eelonas. Senbuviai sukruto, puol klausinti: i
kur, ar yra i Lietuvos? Lageryje, kur viena diena ilgesn nei
savait, o vieni metai ria neidildomas raukles ir apiberia
plaukus iaurs erknu, naujai atveti kaliniai bdavo vie
nintelis patikim ini altinis. Apsidiaug jau ketvirtus me
tus Vorkutoje vergaujantis prienikis Klemensas Jonyka: tarp
atvarytj lietuvi - net du i Prien apskrities!
emieius prim deramai. Nusived Klemensas brangius
sveius kipiatilk, kurioje virjavo lietuvis mokytojas An
tanaitis, pakviet prie stalo - apverstos medins ds, ant ku
rios skardinje nuo konserv garavo kartas vanduo, alia sauja cukraus drobiniame maielyje, visos savaits norma, die
nos duonels davinys, - vaiinkits, vyrai!
O kai susipaino - e tau: ilavoto milicininkas ir Prien
stribas. Tai bent kompanija! siuts Klemensas stvr savo
maiel su cukrumi ir imov pro duris spjaudydamasis. Pa
galvojo: suruoiu a jums, velniai, sutiktuves pagal rang!

123

Po poros dien keletas lietuvi pakviet naujokus dio

vykl, kurioje irgi dirbo lietuvis: pasiaikins kaip reikiant su
stribais. O isiskirst atlgusiomis irdimis: savi, tikri vyrai!
Juozas Bajraviius pateko achton, o Juoz Riaub paliko
zonoje. Kadaise partizan kulkos kliudyta ranka vos beisitiesda
vo, o po tardytoj stropiai atlikt masa liko visai nejudri.
Mirus Stalinui, politiniai kaliniai viltingai lauk permain,
taiau atlydiu nepadvelk: reimas bema nepakito. Laisvs
alkis skatino kak daryti, atkreipti virni dmes tai, kas
vyksta paiame pragaro dugne. Lageriuose prasidjo streikai iki tol Soviet Sjungoje negirdtas reikinys.
1953 met liepos 26 dien Vorkutos lagerio 10-ojo skyriaus
kaliniai neijo darb; nepaveik jokie administracijos gsdi
nimai. Kalini streiko komitetas derybas su vietos valdia
nesileido, reikalavo atstov i Maskvos. Rugpjio pirmj
prie lagerio vart privaiavo vora sunkveimi, kuriuose gin
kluoti kareiviai grsmingai pl dain: Vragam poiady ne
tu... Kaliniai rinkosi aiktje, barakuose liko tik nepaeinan
tys seniai ir ligoniai. Priekinn eiln stojo streiko vadovai,
drsesnieji kaliniai, tarp j - ir Juozas Riauba. O u lagerio
vart isirikiavo kareiviai, pasirod greitosios pagalbos maina,
pora gaisrini. Rankomis susikibusi tkstantin minia stovjo
lyg siena, nepaisydama aiktn sujusi priirtoj raginim
nei gsdinim.
Paskelbus generolo sakym - per tris minutes palikti
zon, tarp kalini kilo sumaitis. Drsesnieji ramino: ne
bijokit, neaudys! Neidrs!
Netiktai karta banga pra vir galv. mons pradjo
kristi pirmiau, negu pasigirdo garsas. Siaubo ksniai, de
jons, aimanos...
Sveikuosius ivar pro vartus, suskirst grupmis po
imt ir susodino sunkveimius. Sueistuosius nugabeno
ligonin. Aiktje liko gulti eiasdeimt uvusij. Tarp
j - dvylika lietuvi.
aikt vaiavusios gaisrins mainos nuplov nuo grin
dinio ir uvusio Juozo Riaubos krauj...

124

Juozas Bajraviius, irgi dalyvavs streike, iliko ne

sueistas. Sugro Lietuvon. Laimingai sugro ir jo drau
gas Juozas Makrickas. Juos abu jau priglaud Tvyns em.
Liko nuotraukos, tardym protokolai, juos painojusi
moni prisiminimai.
Geras buvo mogus, doras, - pasakoja apie Juoz Bajra
vii Izabel Jundilait- arkien. - Kai mus ruosi iveti,
nakt dviraiu atlk perspti. Kai slapsiausi pas Petraitien,
vien ryt kieman sugujo stribai. Bajraviius pirmas
trobon. Spruk, sako, greiiau, tavs atjom, imk kibir ir
eik prie karvi. A u kibiro, pro duris. Kitas klausia: Juo
zai, dokumentus patikrinai? Patikrinau, sako Bajraviius,
Petraitiens dukt. Igelbjo jis mane.
Albina Stravinskait - Razmien pasakoja: buvusi sulaiky
ta, sdjusi Prien aretinj, kelinta diena nevalgiusi. Nebuvo
kas atnea: tvai iveti, brolis - partizanas. Kai Bajraviius
budjo, atne man valgyti. Net sriubos atne. Isitrauk i
kiens laikratl Partizanas, parod man. Nebijok mans,
sako. Bet a juo vis tiek nepasitikjau...
O Juozo Makricko eima kaip relikvij saugo nuotrauk su
urau: Nors gyvenimas iblak mus po vairius kratus, bet
praau js, mano vaikuiai, niekuomet nepamirti, kad jus
pagimd motina lietuv ir aukljo tvas, kuris nieko neboda
mas aukojosi savo tvynei. 1955 05 21. Vorkuta.
Daug kas i painojusi Juoz Riaub, Juoz Bajravii ir
Juoz Makrick mini juos geru odiu. O kai kas tarsi spjviu
palydi: a, buvo toks stribas...
Tegu ilsisi ramybje. Ten, kur jie dabar, visiems atseikjama
teisingai.
*** ***

Naudotasi Kazimiero Merkeviiaus, Onos Riaubiens,

Izabels Jundilaits - arkiens , Klemenso Jonykos , Kle
menso Straigio, Albinos Stravinskaits - Razmiens prisi
minimais ir LYA baudiamj byl Nr. 8645/3, 34316/3,
41734/3, 42077/3, P-15130-LI mediaga.

125

Knygoje minim asmen

svadas
Vincas Adomnas - A. Uosis
g. 1909 m. Vilniuje. Raytojas, aktorius, mokytojas. Nuo 1947
m. Tauro apygardos laisvs kovotoj spaudos bendradarbis. 1952
m. partizan vadovybs apdovanotas III laipsnio Laisvs Kovos
Kryiumi. 1952 11 28 aretuotas. Nuteistas dvideimt penkeriems
metams lagerio ir penkeriems tremties.
Stasys Babarskas - Garsas, agentas Drsuolis
g. 1929 m. Medin k. Balbierikio vals. Nuo 1949 m.
Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos
partizanas. 1952 10 23 MGB paimtas gyvas. Nuo 1952 m.
gruodio agentas-smogikas, slapyvardiu Drsuolis.
Juozas Bajraviius - Juozukas
g. 1917 m. Peckn k. Punios vals. Beemis, samdinys.
Nuo 1945 m. Prien KGB liaudies gynjas. Nuo 1946 m.
partizan pagalbininkas. 1949 11 28 aretuotas. Nuteistas dvi
deimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Maryt Banislauskait
g. 1936 m. Sargins k. ilavoto vals. Partizan ryinink.
Aretuota 1952 12 04. Nuteista deimiai met lagerio ir pen
keriems tremties.
Ona Banislauskait
g. 1930 m. Sargins k. ilavoto vals. Partizan ryinink,
rmja. Aretuota 1951 03 22. Nuteista dvideimt penkeriems
metams lagerio ir penkeriems tremties.
Albinas Banislauskas - Gedas, Klajnas
g. 1929 m. Sargins k. ilavoto vals. Geleinio Vilko rink
tins Deinio tvnijos partizanas nuo 1950 m. Deinio tvni
jos vado adjutantas. uvo 1952 06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.

126

Antanas Banislauskas - Padaua

g. 1924 m. Sargins k. ilavoto vals. Geleinio Vilko rink
tins aliavelnio - Vinco Senavaiio kuopos partizanas nuo
1945 m. uvo 1945 06 10 Degim k. Klebikio vals.
Jonas Banislauskas - Neptnas
g. 1931 m. Sargins k. ilavoto vals. Partizan ryininkas,
rmjas. Aretuotas 1951 03 22. Nuteistas dvideimt penke
riems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Bronius Baranauskas - agentas Smielyj
MGB vidaus agentas. Veik Dainavos apygardos Dzk rink
tinje.
Kostas Bartuseviius - ilvitis
g. 1930 m. Peliki k. Birtono vals. Dzk rinktins
Margio tvnijos partizanas nuo 1949 m. uvo 1953 02 04
Lingniki k. Jiezno apyl.
Albinas Valeras Bielinas - Kabelis, agentas Variagas
g. 1924 m. Dirvon k. Bartnink vals. Partizanas nuo 1947
m. Vytauto rinktins Kstuio tvnijos vadas. 1952 01 03
MGB paimtas gyvas. Nuo 1952 01 12 agentas-smogikas, slapy
vardiu Variagas.
Vincas Brainskas - Smauglys
g. 1932 m. Avikil k. Liudvinavo vals. Partizanas nuo 1950
m. Geleinio Vilko rinktins vado adjutantas. uvo 1952 06
24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Albina Bubnyt
g. 1926 m. Mielaikampio (dabar Mieleikampio) k. ila
voto vals. Partizan rmja. Aretuota 1952 10 22. Nuteista
dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties
Kazys Bubnys
g. 1903 m. Mielaikampio k. ilavoto vals. Partizan
ryininkas, rmjas. Aretuotas 1952 10 22. Nuteistas dvideimt

127

penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.

Petras Bumelis - Inkaras
g. 1929 m. etokuose. Vytauto rinktins uolo tvnijos
partizanas nuo 1950 m. Paimtas gyvas 1952 05 21. Nuteistas
dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Jonas esnuleviius - Sakalas
g. 1929 m. Staniavos k. Alytaus vals. Partizanas nuo 1950
m. Dzk rinktins tabo narys, Margio tvnijos vadas. uvo
1953 02 04 Lingniki k. Jiezno raj.
Jonas Dabuleviius - agentas Aras
g. Miroslavo k. Alytaus vals. Nuo 1951 09 14 MGB agen
tas, slapyvardiu Aras.
Vincas Daunoras - Kelmas, Ungurys
g. 1921 m. Giraitiks k. Amintos vals. Partizanas nuo
1944 m. Dainavos apygardos Dzk rinktins vadas. uvus
Diemediui, laikinai jo Dainavos apygardos vado pareigas.
uvo 1954 08 18 Naudin k. Birtono apyl.
Pijus Degutis - Kstutis
g. 1900 m. I Gintaut k. Kalvarijos vals. Partizanas nuo
1948 m. Vytauto rinktins Kstuio tvnijos vado adjutan
tas. uvo 1952 06 26 Pakusins k. unsk apyl.
Vincas Dominaitis - Snus
g. 1932 m. Nendziniki (dabar Nendriniki) k. Marijam
pols vals. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos parti
zanas nuo 1952 m. uvo 1952 05 31 prie Amalvo eero Padovinio apyl.
Juozas Drazdauskas - Putinas, agentas Vladas
g. 1928 m. Bari k. Veisiej vals. Partizanas nuo 1950 m.
Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins vadas. 1952 02
03 MGB paimtas gyvas ir uverbuotas vidaus agentu, slapy
vardiu Vladas.

128

Klemensas Mariulaitis - Karalinas

Algimantas Ignas Rutkauskas - Mikinis

Juozas Sasnauskas - Kolumbas

Vincas ukauskas - Radastas

Vitas Menkeviius - Spyglis ir Kazys Popiera - Geguis

Priekyje - Justinas Mariulaitis - Milinas

I kairs: Klemensas Mariulaitis - Karalinas
Kazimieras Popiera - Geguis
Algimantas Gumauskas - Balandis
Leonas Kurtinys - Jaunutis
Vytautas Menkeviius - Spyglis
Vytautas Mariulaitis - Vjas, Vjelis

Vytautas Mariulaitis - Vjas

Vitas Menkeviius - Spyglis

Antanas Karpauskas - Kurtas
Kazys Popiera - Geguis
Algimantas Gumauskas - Balandis

Vitas Menkeviius - Spyglis

Stovi i kairs:
1. Vincas Navikas - Dd
2. Kazimieras Popiera - Geguis
3. Sigitas Jankauskas - Keleivis
4. Klemensas Mariulaitis - Karalinas
5. Albinas Banislauskas - Gedas, Klajnas
6. Pranas Kiys - Vilius, Vilutis
Sdi i deins:
1. Vytautas Menkeviius - Spyglis
2. Kazimieras Kurtinys - uolas
Priekyje priguls - Vincas Brainskas - Smauglys

Kazys Popiera - Geguis ir Algimantas Gumauskas - Balandis

Albinas Banislauskas - Gedas, Klajnas

Kazys Popiera - Geguis,

Algimantas Gumauskas - Balandis,
Vitas Menkeviius - Spyglis ir
Antanas Karpauskas - Kurtas

Pranas Kiys Vilius, Vilutis

Algimantas Gumauskas Balandis

Petras Gumauskas Pipiras
Petras Burinskas Tetervinas

Antanas Karpauskas - Kurtas

Juozas Stanaitis - Litas

Petronl Stadalien

Salomja Stadalit

Juozas Vitkauskas Jonas

-

Leonas Kazlauskas - Bijnas

Vitas Stanaitis - Aidas

Petras Kuinskas - Tyla

Vincas Daunoras - Kelmas, Ungurys

Sergiejus Stanikis - Litas, Viltis
Vitas Garmus - Pavasaris
Juozas Luka - Skirmantas

Antanina Kurinyt - Liepa

Albina Petrakait - Birut

Antanas Samsonaviius Oys, Eys

Alfonsas Maiulis

Vincas Lanauskas Mikinis, Jrininkas

Vincas Adomnas - A. Uosis

Kairje - Maryt
Banislauskait
Deinje Onut
Banislauskait

I kairs Monika
Mariulynait - Nyktukas
ir Ramut Gumauskait

Vincas Daunoras Kelmas, Ungurys

Juozas Jankauskas Demonas, agentas

Berelis

I kairs: Klemensas Staiokas - Klemensas ir Algirdas ermuknis ilvinas, agentas Vacys

1. Vaizduoja aunant neatpaintas partizanas

2. Kazys Ruseckas - Doleris
3. Povilas Peiulaitis - Laktingala
4. Su uniforma Klemensas Staiokas - Klemensas
5. Vir Klemenso Juozas iugdinis - Karys
6. Vir Kario Vytautas Kuzmickas - Skurys

Vytautas Kuzmickas
Baltrus, Skurys

I kairs pirmoje eilje:

1. Slapyvardis - Pirlys (pavard neinoma)
2. Jonas iugdinis - Anupras
3. Antanas Gudynas - Speigas
4. Kstutis Valenta - Kstutis
Stovi:
1. Motiejus iugdinis - Senelis
2. Justinas iugdinis - virblis
3. Heinrich Rossmann - Povas
4. Antanas Puas - Gintaras

Bronius Petkeviius - Pipiras

Klemensas Uleckas - Vakaras

Pranas Kleiza - Rytys, Juozas Baltruaitis - Tigras, Stasys Mariulynas Lapinas, Kazys Urbanaviius - aibas ir Jonas Uleviius - Leitenantas, Ainis

Vincas Senavaitis - iaurys,

aliavelnis

Kazimieras Pinkvartas - Deinys

Klemensas Straigis - Vikruolis su mama tremtyje

Klaidas - Juozas Aliauskas

Gintaras - Antanas Puas
Radastas - Albinas vedas

Juozas Makrickas - Senas Dd

Juozas Riauba - Klevas

Evaltas Gasneris - agentas-smogikas Kaizeris

g. 1929 m. Balbierikyje.
Antanas Gerulis - Tvoreviius
g. 1901 m. iauliki k. Klebikio vals. Geleinio Vilko
rinktins partizan ryininkas. Aretuotas 1948 09 14. Nu
teistas deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Antanas Gluoksnys - Gudruolis
g. 1918 m. Paario k. Klebikio vals. Geleinio Vilko
rinktins rezervinis kovotojas.
Antanas Grikietis - Vidmantas, Slapukas
g. 1925 m. Dumi k. Pilvikio vals. Partizanas nuo 1946
m. Vytauto rinktins vadas. Agento Variago iduotas, 1952 01
21 uvo Patili k. Keturvalaki vals.
Aleksandras Grybinas - Faustas
g. 1920 m. Lukiuose. Mokytojas. Partizanas nuo 1945 m.
Tauro apygardos vadas. 1949 02 16 jam suteiktas laisvs kovo
tojo kapitono laipsnis. Apdovanotas II laipsnio Laisvs Ko
vos Kryiumi (su kardais). Partizan Piet srities tabo narys.
uvo 1949 09 28 unkari mike.
Antanas Gudynas - Speigas
g. 1921 m. Gustaityns k. Klebikio vals. 1945 m., bdamas

liaudies gynju Veiveriuose, dirbo partizanams. Laisvs kovo

tojas nuo 1946 m. Geleinio Vilko rinktins Vyio tvnijos va
do pavaduotojas. 1953 07 03 Bakinink mike nuautas buvu
sio kovos draugo, tapusio MGB agentu, slapyvardiu Vacys.
Vytautas Gudynas - Papartis
g. 1922 m. Gustaityns k. Klebikio vals. Geleinio Vilko
rinktins kuopos vadas, partizanas nuo 1945 m. uvo 1947
02 06 Graui k. Ilauo apyl.
Romut Gumauskait
g. 1936 m. Liepyn k. Marijampols vals. Partizan

129

ryinink. 1949 11 29 aretuota ir nuteista dvideimt penke

riems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Algimantas Gumauskas - turmas, Balandis
g. 1929 m. Liepyn k. Marijampols vals. Nuo 1948 m.
Geleinio Vilko rinktins partizanas. Nuo 1950 06 28 Deinio
tvnijos vado adjutantas. uvo 1951 04 06 Igliaukoje.
Petras Gumauskas - Pipiras
g. 1931 m. Liepyn k. Marijampols vals. Nuo 1948 m. re
zervinis Geleinio Vilko rinktins kovotojas. Nuo 1951 m. Deinio
tvnijos partizanas. 1952 01 31 paimtas gyvas. Nuteistas dvi
deimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Regina Janiauskait - Pemp
g. 1928 m. Prienuose. Partizan ryinink. Nuo 1952 m.
rugpjio mn. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos
kovotoja, slapyvardiu Pemp. Aretuota 1953 03 17. Nuteis
ta deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Juozas Jankauskas - Demonas, agentas Berelis
g. 1923 m. Puskepali k. aki vals. Partizanas nuo 1945
m. Paskutinis Tauro apygardos vadas. 1952 06 07 iduotas ir
paimtas gyvas. Jo sumimas buvo slepiamas. 1952 07 01 Juo
zas Jankauskas uverbuotas MGB agentu, slapyvardiu Berelis.
Padjo saugumui. 1953 03 14 jo byla, iki tol laikinai pristab
dyta, buvo atnaujinta. 1954 07 24 Pabaltijo apygardos karinis
tribunolas Juoz Jankausk nuteis grieiausia bausme - suau
dyti, be teiss paduoti kasacin skund. Suaudytas 1955 01
26 Butyrk kaljime.
Sigitas Jankauskas - Keleivis
g. 1928 m. Varnupi k. Liudvinavo vals. Geleinio Vilko rink
tins Deinio tvnijos partizanas nuo 1951 m. 1952 01 31 pa
imtas gyvas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1952 09 10.
Klemensas Jonyka - Rieutas
g. 1922 m. iauliki k. Klebikio vals. Geleinio Vilko

130

rinktins partizanas nuo 1944 m. 1945 07 03 aretuotas. Nu

teistas deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Petras Juknelis - Deimantas
g. 1928 m. aidoglos k. Liudvinavo vals. Partizanas nuo
1948 m. Vytauto rinktins uolo tvnijos vado adjutantas.
Agento Variago iduotas pakliuvo MGB abangas. Bandant
suimti 1952 05 02 nusiov.
Vytautas Jundila - Jaunutis
g. 1922 m. Graui k. Klebikio vals. Partizanas nuo 1947
m. Geleinio Vilko rinktins brio vadas. uvo 1948 03 18
iudiki k. Ilauo apyl.
Antanas Juodsnukis
g. 1910 m. Grigalin k. I Gudeli vals. Geleinio Vilko
rinktins partizan rmjas. Aretuotas 1952 12 10. Nuteistas
dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Zigmas Juka - Pjklas, Zigmantas
g. 1923 m. Geleinio Vilko rinktins partizanas nuo 1945
m. Kuopos vadas, vliau - rinktins tabo valgybos skyriaus
virininkas. uvo 1948 03 18 iudiki k. Ilauo apyl.
Antanas Karpauskas - Kurtas
g. 1927 m. Serbentiki k. I Gudeli vals. Partizanas nuo
1950 m. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos skyriaus
vadas. Prie ryininko nam pakliuvo pasal ir uvo 1951 12
10 Guob k. Guob apyl.
Juozas Karpaviius - Medelis, agentas Juozas
g. 1927 m. Dominiki k. Raudenio vals. Partizanas nuo
1949 m. Dainavos apygardos A. Juozapaviiaus rinktins tabo
virininkas. 1951 09 27 MGB paimtas gyvas. Uverbuotas vi
daus agentu, slapyvardiu Juozas.
Leonas Kazlauskas - Bijnas
g. 1930 m. Ruden k. Gudeli vals. Dzk rinktins

131

Kstuio tvnijos partizanas nuo 1951 m. uvo 1952 12 12

Miknoni k. Gudeli apyl.
Petras Kazlauskas
g. 1920 m. Grigalin k. I Gudeli vals. Geleinio Vilko
rinktins partizan ryininkas. Aretuotas 1952 11 29. Nuteistas
dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Pranas Kiys - Vilius, Vilutis
g. 1930 m. Mogiki k. Klebikio vals. Geleinio Vilko
rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1951 m. Piet sri
ties tabo narys. uvo 1952 06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Jurgis Kleiza - Krienas
g. 1924 m. Pakampikio (dabar - Pakampiki) k. Klebikio
vals. Geleinio Vilko rinktins partizanas nuo 1945 m. uvo
1947 02 06 Graui k. Ilauo apyl. Prano Kleizos - Ryio brolis.
Pranas Kleiza - Rytys
g. 1927 m. Pakampikio (dabar - Pakampiki) k. Klebikio
vals. Partizanas nuo 1946 m. Geleinio Vilko rinktins va
das. 1949 12 26 umigdytas ir paimtas gyvas. Nuteistas mir
ties bausme. Malons praymas atmestas.
Anastazija Kleizait - Rasel
g. 1927 m. Pakampikio (dabar Pakampiki) Klebikio
vals. Geleinio Vilko rinktins partizan nuo 1946 m., kovo
toj medicinos sesuo. uvo 1947 02 06 Graui k. Ilauo
apyl. Prano Kleizos - Ryio sesuo.
Vincas Kleiza - Sakalas
g. 1925 m. Paiudiki k. Klebikio vals. Partizanas nuo
1945 m. Geleinio Vilko rinktins kuopos vado adjutantas.
1948 10 29 Kaune susidr su saugumieiais ir buvo sunkiai
sueistas. Mir 1948 10 31.
Juozas Kmieliauskas - Napoleonas
g. 1922 m. Pasduonio k. Kalvarijos vals. Partizanas nuo

132

1944 m. Vytauto rinktins tabo narys, kio dalies virinin

kas. Agento Variago iduotas uvo 1952 01 21 Patili k. Ke
turvalaki vals.
Petras Krasnickas - Diedukas
g. 1908 m. Mentrakio k. Mykalikio vals. Geleinio Vilko
rinktins Deinio tvnijos partizan rmjas. Aretuotas 1952
12 03. Nuteistas deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Petras Kuinskas - Tyla
g. 1923 m. kvoni k. Birtono vals. Partizanas nuo 1944
m. Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos
kovotojas. uvo 1952 12 12 Miknoni k. Gudeli apyl.
Kazimieras Kurtinys - uolas
g. 1922 m. Jasenavos k. ilavoto vals. Partizanas nuo 1950
m. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos grandies va
das. uvo 1952 01 31 Varnabds mike, Sasnavos apyl.
Leonas Kurtinys - Jaunutis
g. 1929 m. Jasenavos k. ilavoto vals. Geleinio Vilko rink
tins Deinio tvnijos partizanas nuo 1950 m. uvo 1950 05
16 Mikalikio mike, ilavoto apyl.
Antanina Kurtinyt - Liepa
g. 1930 m. Jasenavos k. ilavoto vals. Partizan ryinink,
rmja. Nuo 1952 m. rugpjio mn. partizan - Geleinio
Vilko rinktins Deinio tvnijos vad, slapyvardiu Liepa.
Aretuota 1952 11 07. Nuteista dvideimt penkeriems metams
lagerio ir penkeriems tremties.
Vytautas Kuzmickas - Baltrus, Skurys
g. 1927 m. Ranavos k. Garliavos vals. algirio rinktins
Dariaus ir Girno tvnijos partizanas nuo 1950 m. uvo
1953 03 06. J nuov buvs kovos draugas, taps MGB agen
tu, slapyvardiu Vacys.
Vincas Lanauskas - Mikinis, Jrininkas
g. 1899 m. Amalviki k. Liudvinavo vals. Gyveno Maiu-

133

liki k. Sasnavos apyl. Geleinio Vilko rinktins partizan

rmjas, vadovybs apdovanotas III laipsnio Laisvs Kovos
Kryiumi. Aretuotas 1952 11 27. Nuteistas dvideimt penke
riems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Alfonsas Maiulis
g. 1925 m. Stuomen k. ilavoto vals. Geleinio Vilko
rinktins partizan pagalbininkas. Aretuotas 1952 12 04. Nu
teistas dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems
tremties.
Juozas Makrickas - Senas Dd
g. 1911 m. Prienuose. Dirbo milicininku Vilniuje ir Prie
nuose. Geleinio Vilko rinktins partizan rmjas ir ryinin
kas. Aretuotas 1948 09 11. Nuteistas deimiai met lagerio
ir penkeriems tremties.
Justinas Mariulaitis - Milinas
g. 1929 m. Stuomen k. ilavoto vals. Geleinio Vilko
rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1950 m. uvo
1950 05 16 Mikalikio mike, ilavoto apyl.
Klemensas Mariulaitis - Karalinas
g. 1927 m. Stuomen k. ilavoto vals. Partizanas nuo 1950
m. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos vadas. uvo
1952 05 31 prie Amalvo eero, Padovinio apyl.
Kostas Mariulaitis - Dainius, lampa
g. 1933 m. Stuomen k. ilavoto vals. Geleinio Vilko
rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1951 m. uvo 1952
06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Vytautas Mariulaitis - Vjas
g. 1924 m. Stuomen k. ilavoto vals. Partizanas nuo 1944
m. Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijos vadas. uvo
1951 01 14 Kii k. Trakiki apyl.

134

Monika Mariulynait - Nyktukas

g. 1926 m. Ringn k. Balbierikio vals. Partizan ryinink,
nuo 1952 m. rugpjio mn. Geleinio Vilko rinktins Deinio
tvnijos vado adjutante. Stasio Mariulyno - Lapino sesuo.
Aretuota 1953 03 17. Nuteista dvideimt penkeriems metams
lagerio ir penkeriems tremties.
Stasys Mariulynas - Lapinas
g. 1924 m. Ringn k. Balbierikio vals. Partizanas nuo
1945 m. Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins tabo na
rys. 1949 12 26 umigdytas ir paimtas gyvas. Nuteistas mir
ties bausme. Malons praymas atmestas.
Vitas Menkeviius - Spyglis
g. 1930 m. akaliki k. Javaravo vals. Partizanas nuo 1950
m. Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins vadas. uvo
1952 06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Petras Mockapetris - Kairys
g. 1925 m. epeliki k. Klebikio vals. Partizanas nuo
1945 m. Geleinio Vilko rinktins Vyio tvnijos vadas. 1949
11 12 umigdytas ir paimtas gyvas. Nuteistas mirties bausme.
Malons praymas atmestas.
Albinas Navikas - Skirgaila
g. 1930 m. Grajausk k. Bartnink vals. Partizanas nuo 1950
m. Tauro apygardos Vytauto rinktins Kstuio tvnijos vado
adjutantas. uvo 1952 01 03 ilbali k. Bartnink apyl.
Vincas Navikas - Dd
g. 1910 m. Grigaliniki k. Mykalikio vals. Geleinio
Vilko rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1950 m. uvo
1952 06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Albinas Nedzinskas - Jovaras, agentas Svajnas
g. 1921 m. Zizn k. Alytaus vals. Partizanas nuo 1948
m., Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos

135

kovotojas. 1951 09 17 MGB paimtas gyvas ir spalio mn. uver

buotas vidaus agentu, slapyvardiu Svajnas.
Jurgis Palionis - Dobilas
g. 1914 m. Matieoni k. Birtono vals. Ungurio ryinin
kas. Partizanas nuo 1952 m. Dainavos apygardos Dzk rink
tins kvedys. uvo 1954 08 18 Naudin k. Birtono apyl.
Alfonsas Paua
g. 1928 m. iauli k. Klebikio vals. Geleinio Vilko rink
tins partizan ryininkas. Aretuotas 1949 11 12. Nuteistas
deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Bronius Petkeviius - Pipiras
g. 1921 m. Pajiesio k. Klebikio vals. 1941 m. sukilimo
dalyvis. Geleinio Vilko rinktins partizanas nuo 1944 m. Bu
vusio partizano, tapusio agentu Vaciu, 1955 06 21 nuautas
Prienlaukio k.
Antanas Petraitis - Povas
g. 1928 m. Dambravos k. Klebikio vals. Iki 1947 m. Ge
leinio Vilko rinktins partizanas, vliau - ryininkas ir rmjas.
Aretuotas 1949 11 23. Nuteistas dvideimt penkeriems me
tams lagerio ir penkeriems tremties.
Albina Petrakait - Birut
g. 1933 m. Norkn k. Balbierikio vals. Dzk rinktins
partizan ryinink. Aretuota 1953 12 17. Nuteista dvideimt
penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Kazimieras Pinkvartas - Deinys (pasiraindavo Denys)
g. 1919 m. Liepaloto k. Amintos vals. Lietuvos kariuo
mens virila. Partizanas nuo 1944 m. Geleinio Vilko rinktinje
vadovavo kuopoms, buvo rinktins tabo valgybos skyriaus
virininkas. uvo 1949 06 06 Skirptiks k. N. tos apyl.
Kazys Popiera - Geguis
g. 1931 m. Dambraukos k. Marijampols vals. Geleinio

136

Vilko rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1950 m. Gran

dies vadas. uvo 1952 01 31 Varnabds mike, Sasnavos apyl.
Bronius Popiera - Meka, Mekutis
g. 1933 m. Dambraukos k. Marijampols vals. Geleinio
Vilko rinktins Deinio tvnijos partizanas nuo 1951 m. uvo
1952 01 31 Varnabds mike, Sasnavos apyl.
Kazys Radvila - agentas Bojevoj
g. 1919 m. Didvyri k. Raudondvario vals.
Naudin k. Birtono apyl.

Gyveno

Juozas Riauba - Klevas

g. 1927 m. Senaio k. ilavoto vals. ilavoto MGB liau
dies gynjas, jaun. milicijos leitenantas, ilavoto apylinks
galiotinis. Nuo 1946 m. Tauro apygardos Geleinio Vilko rink
tins partizan pagalbininkas. 1951 01 04 aretuotas. Nuteis
tas dvideimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems trem
ties. Kaljo Vorkutos lageryje. uvo 1953 07 06 per politini
kalini streik.
Povilas Rukys
g. 1921 m. Liepavos-Bdos (dabar Liepabdio) k. Klebikio
vals. Gyveno ilavote. Geleinio Vilko rinktins partizan
ryininkas, rmjas. 1949 12 05 aretuotas. Nuteistas dvideimt
penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Angel Rukyt - agent Diena
g. 1932 m. Kalveliks k. Klebikio vals. Veiveri gimnazi
jos moksleiv. 1949 m. spalio mn. MGB uverbuota agente,
slapyvardiu Diena.
Algimantas Ignas Rutkauskas - Mikinis
g. 1922 m. Rdnink k. Sangrdos vals. Partizanas nuo
1945 m. Tauro apygardos Vytauto rinktins kuopos bei Gedi
mino ir uolo tvnij vadas. 1952 05 21 MGB paimtas
gyvas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1952 11 26.

137

Antanas Samsonaviius - Oys, Eys

g. 1906 m. Obrt k. Javaravo vals. Partizan ryininkas,
rmjas, vadovybs apdovanotas I I I laipsnio Laisvs Kovos
Kryiumi. Aretuotas 1952 12 03. Nuteistas dvideimt penke
riems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Juozas Sasnauskas - Kolumbas
g. 1927 m. Jakimavii k. Raudenio vals. Partizanas
nuo 1948 m. Tauro apygardos Vytauto rinktins uolo
tvnijos skyriaus vadas. 1952 05 21 MGB paimtas gyvas.
Nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1952 11 26.
Jonas Savickas - Pinavijas
g. 1889 m. Stuomen k. ilavoto vals. Geleinio Vilko
rinktins partizan rmjas. Aretuotas 1953 m. kovo mn.
1953 06 26 nusiud kaljimo kameroje.
Vincas Senavaitis - aliavelnis, iaurys
g. 1923 m. Pakiaulikio k. Klebikio vals. Girininkas.
Partizanas nuo 1944 m., vienas pirmj subrs Prien
apylinki kovotojus dalin, iaugus Geleinio Vilko
rinktin. 1945 06 10 per kautynes Degim k. sunkiai sueis
tas. Tolimesnis jo likimas neinomas.
Angel Senkut - Aurel, Danut
g. 1922 m. Tursui k. unsk vals. Partizan nuo 1944 m.,
kovotoj medicinos sesuo, Tauro apygardos Vytauto rinktins
tabo sanitarins dalies virinink. uvo 1952 06 23.
Vitas Smolskis - uolas, Klajnas
g. 1930 m. Pietuvn k. Stakliki vals. Partizanas nuo
1950 m. Dzk rinktins Margio tvnijos vado adjutantas.
uvo 1953 02 04 Lingniki k. Jiezno apyl.
Klemensas Staiokas - Klemensas
g. 1929 m. Kampini k. Veiveri vals. Partizanas nuo
1947 m. Geleinio Vilko rinktins Vyio tvnijos vadas.

138

uvo 1953 07 03 Bakinink mike, Amintos apyl. J nuov

buvs kovos draugas, taps MGB agentu, slapyvardiu Vacys.
Petronl Stadalien
g. 1895 m. Asiukeli (dabar Asikls) k. II Gudeli vals.
Gyveno Miknoni k. Gudeli vals. Dainavos apygardos
Dzk rinktins Kstuio tvnijos partizan rmja. Aretuo
ta 1952 12 17. Nuteista dvideimt penkeriems metams lagerio
ir penkeriems tremties.
Salomja Stadalit
g. 1930 m. Miknoni k. II Gudeli vals. Partizan
rmja, ryinink. Aretuota 1952 12 17. Nuteista dvideimt
penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties.
Albinas Stanaitis - Dramblys, Briedis,
agentas Teisutis
g. 1930 m. Bdnink (dabar Bdinink) k. II Gudeli vals.
Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos par
tizanas nuo 1951 m. rugpjio mn. Piet srities tabo narys,
tiesiogiai pavaldus vadui Litui. 1953 02 02 MGB paimtas gy
vas. Uverbuotas vidaus agentu, slapyvardiu Teisutis.
Juozas Stanaitis - Litas
g. 1912 m. Bdnink (dabar Bdinink) k. II Gudeli vals.
Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins partizanas nuo 1945
m., brio vadas. uvo 1947 07 30 Raiupio kautynse Sasna
vos apyl.
Jurgis Stanaitis - Trimitas
g. 1932 m. Bdnink (dabar Bdinink) k. II Gudeli
vals. Dainavos apygardos Dzk rinktins Kstuio tvnijos
partizanas nuo 1951 m. 1952 10 21 Norkn k. Balbierikio
apyl. sunkiai sueistas, paimtas gyvas. Netrukus mir.
Klemensas Stanaitis - agentas Bailys, Panaktinis
g. 1926 m. Bdnink (dabar Bdinink) k. II Gudeli vals.
Geleinio Vilko rinktins partizanas. 1945 m. legalizavosi.

139

Nuo 1950 m. MGB informatorius, slapyvardiu Bailys. Vliau

agentas, slapyvardiu Panaktinis.
Vytautas Stanaitis - Aidas
g. 1924 m. Bdnink (dabar Bdinink) k. II Gudeli vals.
Partizanas nuo 1950 m. Dainavos apygardos Dzk rinktins
vadas. uvo 1952 12 12 Miknoni k. Gudeli apyl.
Sergiejus Stanikis - Antanaitis,
Litas, Viltis, Uovis, Tvukas
g. 1899 m. Geleini k. Padovinio vals. Lietuvos kariuomens
majoras. Partizanas nuo 1945 m. Piet Lietuvos Partizan ta
bo virininkas, Dzk rinktins vadas. Nuo 1950 m. sausio
mn. Piet Lietuvos srities vadas. 1953 02 04 iduotas nu
siov bunkeryje Prien ile.
Klemensas Straigis - Vikruolis
g. 1922 m. ilavoto k. ilavoto vals. Rezervinis Geleinio
Vilko rinktins kovotojas nuo 1945 m. 1948 08 12 aretuotas.
Nuteistas deimiai met lagerio ir penkeriems tremties.
Antanas alius - vedas
g. 1930 m. altiniki k. Klebikio vals. Geleinio Vilko
rinktins Vyio tvnijos partizanas nuo 1951 m. uvo 1952
06 24 Juodaraistyje, ilavoto apyl.
Jonas alius - ermuknis, agentas Tikutis
g. 1935 m. altiniki k. Klebikio vals. Dainavos apy
gardos Dzk rinktins partizanas nuo 1952 m. 1953 02
02 MGB paimtas gyvas ir uverbuotas agentu, slapyvardiu
Tikutis.
Algirdas ermuknis - ilvinas, agentas Vacys
g. 1926 m. Kaune. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygar
dos Geleinio Vilko rinktins vadas, Piet srities tabo narys.
1953 04 10 MGB paimtas gyvas. Uverbuotas agentu, slapy
vardiu Vacys.

140

Klemensas irvys - Sakalas

g. 1926 m. Kybartuose. Partizanas nuo 1950 m. spalio mn.
Drauge su Skirmantu - Juozu Luka parskraidintas Lietuv.
algirio rinktins vadas. MGB sulaikytas 1951 07 26. Aretuo
tas 1951 11 13. Nuteistas dvideimt penkeriems metams lage
rio ir penkeriems tremties.
Juozas iugdinis - Karys
g. 1928 m. Ilgakiemio k. Garliavos vals. Geleinio Vilko rink
tins Vyio tvnijos partizanas nuo 1950 m. uvo 1953 04 13.
Antanas ukeviius
g. 1910 m. Main k. Prien vals. Pavienis partizanas.
1953 07 26 MGB aretuotas ir nuteistas dvideimt penkeriems
metams lagerio ir penkeriems tremties.
Jonas Uleviius - Leitenantas, Ainis
g. 1927 m. Partizanas nuo 1945 m. Geleinio Vilko rink
tins spec. kuopos brio vadas. uvo 1949 02 23 Prien mike.
Alfonsas Ukas - agentas-smogikas Patriotas
g. 1930 m. Plutiki k. ilavoto vals. 1952 10 09 partizan
nubaustas mirties bausme.
Aldona Ukien - agentas Kazlauskas
g. 1930 m. Mielaikampio (dabar Mieleikampio) k. ila
voto vals.
Klemensas Uleckas - Vakaras
g. 1929 m. Degim k. Klebikio vals. Geleinio Vilko rink
tins partizanas nuo 1952 m. uvo 1955 07 21 Prienlaukio k.,
nuautas MGB agento-smogiko, slapyvardiu Petryla.
Kazys Urbanaviius g. 1925 m. Dmiki k. ilavoto
1944 m. Tauro apygardos Geleinio
narys. 1949 12 26 umigdytas ir paimtas

aibas
vals. Partizanas nuo
Vilko rinktins tabo
gyvas. Nuteistas

141

mirties bausme. Malons praymas atmestas. Suaudytas 1951

05 17 Vilniuje.
Vytautas Urbanaviius - Judoiukas
g. 1923 m. Dmiki k. ilavoto vals. Kazio Urbanaviiaus aibo brolis. uvo 1945 m. vasario 22 d. pirm kart puolant
MGP ilavoto bstin. Pirmas uvs Geleinio Vilko rinktins
kovotojas.
Jonas Valenta - empionas
g. 1914 m. Trakiki k. Marijampols vals. Partizanas nuo
1944 m. Tauro apyg. Geleinio Vilko rinktins vadas. uvo
1949 11 14 Juodaraisio k. ilavoto apyl.
Algirdas Varkala - aliukas, Daumantas
g. 1924 m. Valengiks k. Klebikio vals. Marijampols
gen. Plechaviiaus Vietins rinktins karo mokyklos kursan
tas. Partizanas nuo 1944 m. Tauro apygardos Geleinio Vilko
rinktins vadas. uvo 1948 03 18 iudiki k. Ilauo apyl.
Juozas Vitkauskas - Jonas
g. 1933 m. Stuomen k. ilavoto vals. Dzk rinktins
Kstuio tvnijos partizanas nuo 1952 m. lapkriio mn.
Sueistas nusiov 1 952 12 12 Miknoni k. Gudeli vals.
Juozas Vizbaras - agentas Akmur
Marijampols MGB agentas nuo 1951 m.
Leonas Vokietaitis - vejys
g. 1930 m. Bdels k. I Gudeli vals. Geleinio Vilko rink
tins Deinio tvnijos partizanas nuo 1951 m. uvo 1952 01
31 Varnabds mike, Sasnavos apyl.
Vincas ukauskas - Radastas
g. 1929 m. Baltreliki k. I Gudeli vals. Partizanas nuo
1950 m. Geleinio Vilko rinktins tabo virininkas. uvo 1952
06 11 Grigalin k. Guob apyl.

Turinys

Paskutinieji

J nevadino partizanais

101

Knygoje minim asmen svadas

126

Birut Peiokait-Adomnien
PASKUTINIEJI
Rinko Dalia Maciukeviien
Maketavo Kazimieras emaitis
2000 11 14. 10,5 sp.l. Tiraas 1000 egz. Usakymas 1007.
Leidia Lietuvos politiniu kaliniu ir tremtini sjunga,
Laisvs al. 39, LT-3000 Kaunas.
Spaustuv MORKNAS ir Ko, Draugysts g. 17, LT-3031 Kaunas.

Birut Peiokait-Adomnien gim 1922 m.

liepos 23 d. Baltreliki kaime Pirm Gudeli
valsiuje Marijampols apskrityje.
Moksi Veiveri progimnazijoje, Kauno
universitete studijavo anglistik. Mokytojavo
Skriaudi septynmetje mokykloje, dirbo
buhaltere kolkiuose ir Kauno gamyklose.
1993 m. u roman Penktas: Neudyk"
Birut Peiokait-Adomnien pripainta
Fondo LAISV" paskelbto rezistencinio
romano konkurso laureate.