DZEIMSAS DAGANAS

tMOGUS
SKVERBIASI
GELMES
4
DZEIMSAS DAGANAS
V. d [ A m c )
p a 29
~MOUUS
skver biasi

i VILNIUS
 Povandeninis pasaulis tyrineti pradetas dar antikiniais laikais.
Mes turime pakankamai paliudijimq, jog Aristotelis ir jo mo-
kinys Aleksandras Makedonietis su specialiu aparatu megino
prasismelkti j jiiros gelmes. Tai jvyko IV amiiuje pries miisq
erq. Tautos, gyvenanEios jiirq pakradEiais, paprastai be jokiq
prietaisy narde nuo seniausiy laiky, ir Sis menas klestejo, nes
reikejo gauti mediiagy maisto produktams ir buities reikmenims
pasigaminti. Toks uisiemimas Viduriemio jiiros pakranEiy gy-
ventojams buvo nuolatinis verslas. Jie gaude moliuskus ir v e -
iius, kuriuos vartojo maistui. Koralai, perlamutras ir perlai bu-
v o naudojami jvairiems papuoSalams gaminti, iS moliuskq gau-
namas purpuras - audiniams daiyti, dvigeldiio moliusko pinijos
bisuso siiilai -specialiam brangiajam audeklui - bisonui austi.
Pintys ir moliusky kriaukleles buvo vartojamos buitiniams rei-
kalams.
Viduriemio jiiros pakranEiy senoves gyventojai, ypaE grai-
kai ir egiptieeiai, buvo puikiis nardytojai, ir jy patyrimas vie-
nos kurtos biidavo perduodamos kitai. Kai kurie jq galedavo
po vandeniu isbiiti ilgiau kaip keturias minutes.
TaEiau ilgq laikq, i k i pat XVIII amiiaus vidurio, nardymo
technika nebuvo tobulinama. Daugiausia tai biidavo Iaisvas ne-
rimas, ir tik retai kada biidavo n a u d o j m a s 1 varpq pa,naSus
aparatas su atvira apaEia.
Nury Salmai ir kostiumai, tiekiant narui nuo laivo denio
per iarnq orq, pradeti vartoti praejusio amiiaus pirmojoje pu-
seje, o Sio amiiaus viduryje pirmq kartq istorijoje mokslinin-
kas - prunciizy zoologas Milnas-Edvardsas - su skafandru pa-
nere i Viduriemio jiirq.
Miisq amiiu je jvyko tikras gelmiy tyrine jimo perversmas.
Jiiry gelmes buvo jsisavinamos jvairiais keliais. Skafandrai,
ypaE kietieji, kurie iS esmes yra kieta kamera, apsauganti na-
rq nuo vandens degirno, jgalino prasiskverbti kelis Simtus met-
ry gilyn, bet 1abai varie naro veiksmus.
Pranciizq jiiry Iaivyno kapitono Zako Ivo Kusto (dabar jis
Monako okeanografijos muziejaus direktorius) iirastas akva-
langas padare tikrq perversmq, tyrinejant gelmes. Akvalangas,
sujungtas su kauke ir pelekais,-o veliau emus vartoti helio-
van'denilio miBinj,- jgalino imogy laisvai panirti iki Bimto
metry.
Po antrojo pasaulinio karo akvalangas tapo kasdieniniu reik-
menimi. .JO deka naras galejo greitai judeti ir laisvai manev-
ruoti vandenyje. Akvalango sudetines dalys yra lengvos, o tai
irgi svarbu.
TaEiau Siandien bet kuris nardymo prietaisas turi vienq la-
bai didel? ydq: su juo galima panerti tik iki Simto metry.
Ketvirtojo deSimtmeEio pradiioje eme tobuleti naujas biidas
jsigauti 1 jiiros gelmes sandariomis kameromis. Amerikietiy
mokslininkas Viljamas Bebas su savo batisfera netoli Bermudq
saly paniro beveik vienq kilometrq ir pro iliuminatoriy pamate
daug jdomiy ir nuostabiy dalykq, o penktojo deBimtmeEio pa-
baigoje imta vartoti pranciizo Ogiusto Pikaro sukonstruotas ba-
tjskafas, kuris veliau buvo spareiai tobulinamas. Batiskafas yra
batisfera, prikabinta prie didiiules pludes, pripildytos benzino.
Si pliide turi geras pliidrumo savybes. Velesniy konstrukcijq
batiskaiams jtaisyti sraigtai, su kuriais galima plaukioti gel-
meje keliq deSimEiq myliy spinduliu. Naras biina savarankiSkas
ir grimzdamas, ir kildamas, jis gali pasiekti visas vandenyny
gelmes.
Nuo 1958 mety Turyby Sqjungo je pirmq kartq pasaulineje
praktikoje gelmes tyrinejamos iS povandeninio laivo ,,Severian-
ka". Per 5eSerius ,,SeveriankosU darbo metus gauta daug ver-
tingiausiy biologijos mokslo ir iuvininkystes iini y.
Zymiy laimejimy miisuose taip pat pasieke povandenine
televizija (smulkiai su jais susipaiinti galima N. V . Veriinskio
knygo je ,,Povandenine televizi ja'). Taryby Sq jungo je paruoiti
nauji akvalangq naudojimo metodai povandeninems sqnaSoms,
povandeninei augalijai tirti ir augalams bei gyviinams iki
50 metrq gylio klasifikuoti. Be to, pagaminti ir jvairiems mokslo
bei technikos tikslams naudojami hidrostatai.

Skaitytojams pateikiamos knygos autorius Dieimsas Daganas,

paijstamas ir i.5 kitq veikalq, jau seniai susiiavejo jiira ir jai
atidave daug savo gyvenimo mety. Jis artimas Kusto bitiulis,
moksliniy kelioniy palydovas, ,,Ka1ipsoU laivu plaukiojqs su
garsia Kusto ekspedicija j Viduriemio bei Raudonqjq jiiras ir
Indijos vangenynq, plaEiai iigarsejusio povandeninio filmo ,,Ty-
10s pasaulyjea dalyvis.
Daganas scrvo knygoje pasakoja, kaip buvo tyrinejamos gel-
mes ir kaip tobulejo technika, pradedant pirmaisiais meginimais
prasiskverbti j jiirq su primityviais antikiniy laiky prietaisais
ir baigiant giliaisiais panirimais batiskaiu musy amiiuje. '
Dagano knyga buvo iSspausdinta 1960 metais *, o nuo to
laiko kiekvieni metai atneia vis naujus laimejimus. Batiskafai
dar kelis kartus Sauniai paniro. Sias ekspedicijas ,,Triestoa ir
,,Archimedo' batiskafais drauge atliko prancuzq ir japony tyri-
netojai. Jie nusileido j Kurily-KamEiatkos ir Japony jdauby
dugnq, taip pat j Mariany griovos dugnq -j giliausiq vande-
nyno vietq: deiimt su puse kilometro.
Svarbiausios Dagano knygos vertybes: autorius labai gerai
paijsta objektq, skelbia naujausius duomenis, gyvai, patraukliai
pasakoja, platus temos diapazonas. Autorius pasako ja, kaip
buvo iSrasti kvepavimo aparatai narams, kaip vystesi nardymas
po vandeniu, kaip buvo sukurti pirmieji povandeniniai laivai,
kaip atsirado povandenine archeologija ir povandenine speleo-
logija; apie imogaus valdomy torpedy karines operacijas, kaip
vystesi povandeninis sportas ir svarbiausia, iinoma, kaip buvo
kuriama technika, su kuria imones galejo jsiskverbti j povan-
deninj pasaulj.
Atkakliai ir be atvangos, su didiiuliu heroizmu, imogus
,,tiesian keliq j vandenyno gelmes, ruoiia technikq, reikalingq
Siam tikslui pasiekti. Ir tai n e tik biidingo imogui smalsumo
tenkinimas- tai isitikinimas, kad imogaus ateitis susijusi su
iikiniu vandenyno jvaldymu- jo biologiniais, mineraliniais ir
energetiniais idtekliais.
Siuo metu mes dar gerai nejsivaizduojame visko, k q biisimy
karty imogui duos vandenynas, taeiau yra pakankamai pagrin-
do speti, jog ateityje, ir, galimas dalykas, nelabai toIimoje,
imogus taps ne maiiau ,,jiiros imogumi', kaip ,,sausumos i m o -
gumi'. Jau ir dabar stambiis ekonomikos uidaviniai ir daug
labai svarbiy mokslo problemq yra susijusios su vandenyno ii-
tyrimu ir jo iStekliy jvaldymu. TaEiau be viso to, k q apraSo
Daganas, negalima nustatyti lygio, kuriame yra Siy dieny po-
vandeniniy tyrine jim y technika; be istorijos paiinimo nejma-
nomos tolesnes pastangos Sia kryptimi.

* Pirmq kartg knyga pasirode 1956 metais JAV, pavadinta ,,Man un-
der the sea" ( , , h o g u s povandeniniame pasaulyje").

7
 PlRMlEJl NARDYTOJAI

Pirmqkart istorijoje naras megejas paniro ir mediiojo po

vandeniu Antibo kyiulyje tretiajame musq amiiaus deiimtme-
tyje. Mediiojo amerikieeiq raiytojas Gajus Gilpatrikas. Rytais
jis sededavo prie Siltos melynos juros su raiomqja maiinele
ir raiydavo apie misterj Glenkenonq ir surudijusj laivq, plau-
kiantj per Svinines, Saltas bangas. 0 po pietq, pasiemgs ilga
ietj, jis leisdavosi j savo ekspedicijas. Tik su raiitiu per 61au-
nis, jis slampinedavo saules kepinamu papludimiu, brisdavo
i ialsvai melynq Viduriemio jfiros vandenj ir pamaiu plauk-
davo tolyn nuo kranto. Kurj laikq jis guledavo kniubstias ant
vandens, stebeilydavosi j povandenini peizaiq, paskui staiga
pakeldavo galvq, viri savgs laikydamas ieti. Raiytojas jkvep-
davo . j plautius oro ir, pliaukitelejes ranka per vandenj, iS-
Sokdavo iS jo iki juostos, smarkiai iikvepdavo orq ir greitai
nugrimzdavo kojomis iemyn. Po vandeniu jis apsiversdavo ir,
smarkiai mojuodamas kojomis, pasiekdavo dugnq, jausdamas,
kaip tuiti plautiai visiikai supliukidavo. 40 p d q " gylyje jis
puldavo didelj rudqjj gruperj ir pasmeigdavo j i ietimi. Paskui,
imstydamas gniauitais ieties kotq, pasiekdavo i u v j ir, atkiies
prieS save ieti su spurdantia iuvimi, kildavo j paviriiq.
Siq sporto rug! Gilpatrikas sugalvojo savo malonumui. Mai-
daug 1929 metais jis sutepe savo apsauginius akinius tepalu,
ir jie eme nepraleisti vandens, uisidejo juos ir paivelge 1 po-
vandenini pasaulj. Tai, kq jis ten' iivydo, pakiio jam mintj
apie povandenine mediiokle.
Netrukus juo paseke draugai ir paijstami, kurie iimoko
primityvios ,,balasto nusikratymo" technikos taip pat lengvai,

* AnghSkq matq palyginimas sn metriniais duotas knygos gale.

8 '
 kaip kadaise Ramiojo vandenyno salq gyventojai, narde irgi
,,tuSEiaisUplautiais. ,,Pamokymuose nardytojuiU- pirmojoje po-
vandeninio sporto knygoje - Gilpatrikas pasakoja, jog pasitai-
kydavo dienq, kai jis su ma5a entuziastq nardytojq grupe
panerdavo j vandeni iki penkiasdekimt kartq. Jie plaukdavo
j jiirq be valEiq ir plaustq ir nardydavo kiauras valandas --
toli nuo politikos, laikraSEiq, ekonominiq problemq ir namq
riipeseiq. Jie nieko neiinojo apie gresiantius jiems pavojus,
ir jiira buvo maloninga, meiliai priimdarna j savo glebi biitybes,
kaikada iSejusias iS jos.
Gilpatrikas paraSe straipsnj apie naujq puikiq sporto iakq
ir padejo daugelio Saliq nardytojams surasti vienam kitq-
iki to1 kiekvienas mane, kad ii3 sporto Sak3 kultivuoja tik jis.
Jo knyga buvo iispausdinta 1938 metais. AS neseniai j3 ma-
tiau kapitono Zako Ivo Kusto kajuteje tiriamajame ,,Kalipson '
laive. Tai buvo Filipo Taje - dar vieno pranciiziSkos laisvojo
(autonominio) nardymo mokyklos kiirejo - dovana. Gilpatri-
kas jkvepe Kusto, Taje ir daugelj kitq; jie pralenke j j iio sporto
technika, bet ne ugninga d r q a , nuvedusia jj i neiitirtas juros
gelmes. Karas iivaike nardytojus iS Viduriemio jiiros, o lai-
mingas Gilpatriko gyvenimas pasibaige tragedija. Paaiikejus,
kad jo imona serga veiiu ir iislgelbeti nebera vilties, jie abu
nusiiude.
Pirmqjq prie didiiulio meru -6linaneiq povandeniniq me-
diiotojq fotografijos primena Diordio Ketlino pieSinelius, ku-
riuose pavaizduota, kaip priet Simt3 metq siu genties indenai
mediiotojai su ietimis selino prie bizono slidemis, padaryto-
mis iB lokio letenq. Kai po karo megejai vel eme kultivuoti i j
sport3, didiiuliq meru Viduriemio j ~ r o j e jau beveik nebuvo
nuo povandeniniq sprogimq. Dahar patyrusiems Zuan le Peno
Jurq klubo mediiotojams Andre Portlatinui ir Lui Leu, prade-
dant mediioti kuri3 nors iuvq, negausiai gyvenantiq tarp po-
vandeniniq uolq, tenka po kelias dienas tyrineti jos iprotius,
Didiiausi garbetroikos mediiotojai galynej'asi su tunais ir kitais
stambiais vandenynq valkatomis. Vienas tokiq mediiotojq yra
Albertas Falko, bebaimis didvyris iS Sarmio kaimelio !j rytus
nuo Marselio), prisiglaudusio tokiose statiose uolose, kad j j j
patekti galima tik iS jiiros.
Jkalbetas vieno savo draugo, Falko 1946 metais dalyvavc
pirmosiose povandeniniq mediiotojq variybose Antibe. Nors
jis neturi kairiosios rankos nykSEio ir smiliaus (jq neteko, trauk-
darnas minq sprogdiklius), bet sugavo tiek iuvq, kiek visi kiti
 variybq dalyviai drauge. Daugiau variybose jis nedalyvavo.
J o gimtineje iuvys gaudomos maistui, o ne sportiniq medaliq
delei.
Man pasitaike matyti, kaip Falko mediioja. Tai buvo prie
vakarinio Korsikos kranto, kur ,,KalipsoUiimete inkarq: eia,
pasislepe nuo vejo, galejome papietauti. AS plaukiojau ui lai-
vagalio, bet tuo tarpu ant denio kilo triuikSmas.
Prie narq trapo grudosi imones, Saukdami ir rodydami i kai-
kq vandeny. Rankose suspaudes povandeninj sautuvq, is spus-
ties iSSoko Falko. Kauke ir pelekus jis uisidejo, lipdamas trapu.
Paiiurejau iemyn ir pamaeiau, kaip maidaug 25 pedq gylyje
pro laivq letai ir iididiiai praplaukia burys didziuliq liSeSq 3.
AS pirmq kart4 maeiau Sias iuvis- ilgas, sidabro spalvos, di-
delemis tamsiomis akimis. Si riiSis beveik neiinoma ichtiolo-
gams ir visikkai nepaijstama iveiams. Stambus jdeges Falko
kunas pasirode patiame burio viduryje. Jis Sove iS savo ,,ar-
baleto". Didiiule penkiq pedq iuvis atsiskyre nuo burio, iS jos
nugaros paplado rudas kraujas. Kitos iuvys eme plaukti spar-
tiau, rodos, nepadarydamos ne vieno nerei:kalingo judesio, ir din-
go is akiq. Suieistoji iuvis stipriai truktelejo, iisivadavo iS
ieberklo ir nunere paskui buri. Falko iHkilo i paviriiq ir Syp-
sodamasis apivelge Ligiirijos juros plotus. Tai buvo lygiavertis
variovas, ir mediiotojas ji nuoSirdiiausiai gerbe.
Nardytojai, be jokiq specialiy prietaisq plaukioje po van-
deniu, Viduriemio juroje buvo iinomi jau keli Simtai metq.
Perlamutras, kurio didiiqjq dali galima gauti tiktai iS kriauk-
liq nuo juros dugno, rastas Tebq epochos SeStosios dinastijos
papuoialuose (t. y. maidaug 3200 m. prieS musq era); jo buvo
rasta Mesopotamijos (4500 m. prieS musy erq) kasiniuose.
Graikq mitologijoje yra daug legendu, susijusiq su jury
gelmemis. Slubasis Hefestas buvo nustumtas nuo Olimpo ir savo
kalve isirenge povandenineje aloje. Jis - iniinieriq povarrde-
nininkq dievas. Meiles deive Afrodite gime is juros putq mo-
liusko kriaukleje ir iSlipo i Kiteros salos krantq. Ji tapo Hefesto
5mona. Aristotelis, pirmasis mokslininkas - gamtininkas, patei-
kia tokius tikslius duomenis apie iuvis, jog tuoj kyla k1,ausi-
mas, ar nebuvo jis nardytojas. Jis praneia, jog Aleksandras
Makedonietis leidosi po vandeniu su nardomuoju varpu. Zi-
noma, kad Kserkso kariuomeneje buvo narq. Beje, rankioti
panaSiq netiesioginiq paliudijimq nera reikalo. Kad antikiniais
I
laikais buvo nardytojq verslas, a'kivaizdiiai jrodo tai, jog tarp
juros lobiq, kuriuos vartojo senoves graikai, buvo gyvunq,
 gyvenaneiq tiktai ant dugno, ir juos pasiekti galejo tik patyre
plaukikai. Ii juros moliuskq budavo gaunamas purpuras, kuriuo
daiydavo imperatoriq mantijas. Graikai plaeiai naudojo pintis.
Primirkusios gel0 vandens, pintys Romos kareiviams pavaduo-
dlavo gertuves. Jas vartojo ir nardytojai. Nerdami jie bur-
noje laikydavo aliejaus primirkusias pintis. Po vandeniu
jie suspausdavo jas dantimis, kad i pavirliq iikiles aliejus su-
maiintq bangavimq ir tuo paCiu sustabdytq saules zuikueiq
ioki. Raudonieji koralai, kuriems buvo teikiama magiikq ypa-
tybiq, buvo veiami net j Kinijq, kur i i jq gamindavo didiiu-
nams pasiiymejimo ienklus. Ir iki iiq dienq prietaringos Piety
, Italijos valstietes neiioja koralus kaip talismanq nuo piktq akiq.
Afrodites kriaukle, kuriq galima pamatyti iymiajame Botieelio
paveiksle *, viduramiiais pavirto ,,iventojo Joktibo kriauklele":
tokias kriaukleles neSiodavo maldininkai, keliaudave nusilenkti
Sventojo Jokubo karstui Kampostelos mieste Ispanijoje. Vidur-
amiiq katedrose miliiniikos tridaknos kriaukles budavo varto-
jamos krikitykloms, jose laikydavo ivestq vandeni. Visi iie
duomenys liudija, kad Viduriernio juroje, tame civilizacijos
loplyje, plaukiojimas po vandeniu turi ilgq istorijq.
Siltqjq jury salose gyvenusios tautos tukstaneius metq plau-
kiodavo po vandeniu, be to, dainai naudodavosi specialiais
prietaisais. Frederikas Diuma atrado XVII amiiaus prancuzq
gravifirq, kurioje pavaizduoti koralq rinkejai su apsauginiais
akiniais. Arnhemlendo pusiasalio (Australijos iiaureje), kur pbo-
rigenai tebera iilike tam tikru laipsniu pirrnykiteje bukleje,
uolq pieiiniuose vaizduojami tie gyvi akmens amiiaus imones,
plaukiojq su ietimis ir iuvq virtinemis rankose. Vienoje XVIII
amiiaus prancuzq graviuroje nupieitas povandeninis plaukikas
gelbetojas, kuriarn ant nugaros kaba indai su oru. XV amiiuje
Leonardas da Vineis padare kelis povandeniniq plaukikq reik-
menu eskizus. Narq varpai buvo iiradinejami tiek kartq, kad a i
nesiryiau duoti nors trumpo tq iiradimq sqraio, nes ii knyga
butq padvigubejusi.
Bahamq salq aborigenai, romfis ir taikus lukanja indenai,
puikiai mokejo iuvis smaigstyti ietimis ir rinkti perlus. Mano
draugas Hilaris Sent Diordias Sandersas (priei keletq rnetq jis
mire Bahamq salose, kur rake lukanja indenq istorijq) savo
knygoje praneia (jo imona maloniai man leido susipaiinti su
rankraieiu) apie tragiikq tq indenq likimq.
* Tur but, autorius turi galvoje Botitelio paveikslq ,,Veneios gi-
mimas ".

II
 1509 metais Nikolas de Ovandas, ispanq pastatytas Santo
Domingo salos gubernatorius, sunkiu prievartiniu darbu jau
praiudes didiiqjq dalj senqjq tos salos gyventojq, prisimine
Bahamq salas, kuriq ramybes niekas nedrulmste septyniolika
metq, nuo to laiko, kai jo'se pabuvojo Kolumbas. Don Nikolas
su savo laivynu iSplauke j Bahamus ir nieko blogo nenuma-
nantiq salieeiq svetingai buvo sutiktas. Jis apsiskelbe nusilei-
des iS dangaus ir galjs pasiimti visus norineius ten keliauti.
Ir daugiau kaip trisdeiimt tukstantiq imoniq iS keturiasdeiim-
ties tukstaneiq gyventojq sulipo j ispanq laivus. Don Nikolas
uidare juos triumuose ir iSplauke i Santo Domingq. Kitiems jo
laivams nereikejo Sturmanq: flagmanas rode jiems keliq, nu-
iymedamas jj bahamieeiq lavonais.
IS likusiq gyvq buvo atrinkti geriausi nardytojai, o kiti su-
varyti i rudynus, kur iuvo nuo nepakeliamo darbo. Nardytojai
buvo pasiqsti vergq turgun i Espanjolq (Haiti) ir Chuanq (Ku-
ba), kur u i perlq ivejus mokedavo po Simtq penkiasdekimt
auksinq. Netrukus jie visi iuvo, kaip ir kiti lukanja indenai,
pagrobti per velesnes ple5ikiSkas ekspedicijas. Salos gyventojai
buvo visiikai ignaikinti, ir apie juos primena tiktai namq apy-
vokos reikmenq likueiai ir ispanq dokumentai.
Senoves povandeniniai plaukikai iinojo, kad imogaus gali-
mybes po vandeniu ribotos, jie suprato ir pavojus, kurie lauke
nardytojo. TaEiau moksliSkai giluminio slegimo poveikis imo-
gaus organizmu~ buvo ieaiSkintas tiktai prieS septyniasdesimt
penkerius metus, kai Polis Beras, studijuodamas fiziologijos
klausimus, jq tarpe ir kvepavimo problemas retoje atmosferoje
(su jomis susidurdavo aeronautai), atrado itin jdomias klastin-
gas vandens slegimo juroje ypatybes. Pagrindinis paprastu
nardymo uidavinys yra, pasinerus j vandenj, kuo ilgiau su-
laikyti kvepavimq ir speti dugne atlikti paskirtq darba. Tikrai
zinoma, kad kai kurie nardytojai be jokiq prietaisq panerdavo
iki 200 pedq, ir kad buta knoniq, kurie sugebedavo negiliai po
vandeniu iSbiiti ilgiau kaip keturias minutes. 1913 metais Grai-
kijoje kakkoks Stotis Georgiosas, pi'nfiq ivejys, neturejes nei
kvepavimo aparato, nei pelekq, nei povandeniniq akiniq, pri-
tvirtino tros;l prie nutriikusio ital~llinijinio laivo ,,Redkina Mar-
garita" inkaro 200 pedq gylyje, o juk Siame gylyje jo krutine,
kuriq slege septynios atmosferos, buvo taip suspausta, jog jos
skersmuo neviriijo Slaunies skersmens. TaEiau panerimas j toki
I
gylj, staigiai pakitus slegimui, paprastai baigdavosi nelaime.
Daktaras Alfonsas Galis, pirmasis gydytojas, emes tirti profe-
 sines narq ligas, 1868 metais pastebejo, kad graikams pinfiu
rinkejams, kai jie iSkyla j paviriiq, iS akiq, nosies ir burnos
pradeda teketi kraujas.
Japonq nardytojos profesionales, ama, Mikimoto plantacijose
ivejojanEios perlus, iki Siol nardo 145 pedq gylin tik su po-
vandeniniais akiniais be jokiq kitq prietaisq. Kiekviena jq ne-
ria nuo Seiiasdeiimties iki devyniasdegimties kartq per dienq.
Vandens slegimas nardant savaime didelio vaidmens nevai-
dina, nors 33 pedq gylyje jis padvigubeja, 66 pedq gylyje pa-
trigubeja, o 99 pedq gylyje darosi keturis kartus didesnis.
Zmogaus kunas, jei neatsiivelgsime j tuieias ertmes, beveik
nesiduoda suslegiamas. J o tankis maidaug toks pat, kaip siiraus
vandens, kuriame atsirado paprastiausi gyvunai - imogaus
pirmtakai. Slegimas ir iuvims, ir imonems kelia tiktai vienq
problema: apsaugoti nuo jo suslegiamas kiino ertmes arba (kaip
kad daro nardytojai profesioaalai) pripratinti savo organizma
pakelti panaiq slegimq, jeigu jis trunka neilgai.
Dabar gumine kauke su iiurejimo stiklu, uidengianeiu akis
ir nosj, tap0 biitina kiekvieno nardytojo reikmene. J i imogui
atvere povandeninj pasaulj, leido jj aiikiai pamatyti. Sviesos
spinduliai vandenyje taip luita, kad plika imogaus akis netenka
didesniosios dalies savo skiriamosios gaiios, ir vaizdas tinklai-
neje gaunamas iiskydes. Jeigu imogaus akies ragine butq
plokieia, ji butq idealiai pritaikyta iiureti po vandeniu. Pietq
jurq nardytojai, paneriantys 1 100 pedq gylj be kaukiq, tvirtina,
jog Siame gylyje jie pradeda matyti palyginti aiikiai. Taip atsi-
tinka todel, kad nuo vandens slegimo supliukita akies obuo-
lys. Kauke del vandens ir oro luiimo koeficientq skirtumo lyg
priartina povandeninius daiktus ir padidina juos ketvirtiu tik-
rojo dydiio. Zmogus prie to pripranta labai greitai, nors iS
pradiiq jaueiasi labai keistai.
Siandieninio nardymo pionieriai vartodavo povandeninius
akinius su dvejais stiklais, kuriuos uisideda ilgqjq nuotoliq
plaukikai, noredami apsaugoti akis nuo siiraus vandens.
Povandeniniai akiniai turi ilgq istorijq, siekianeiq tuos lai-
kus, kai juros pakranEiq tautos dar neiinojo stiklo. Viduram-
iiq Maroko keliautojas Ibn Batuta, 1331 metais aplankes perlq
seklumas Persijos Ilankoje, rage: ,,PrieS nerdamas ivejys ant
veido uisideda lyg kaikokiq kaukq iS veilio iarvo, o ant no-
sies-veilin1 gnybta." Jurq veilio iarvo ragines plokiteles
galima nuilifuoti beveik iki visiiko skaidrumo. Galimas daly-
kas, kad Polinezijos nardflojai vartojo veilines kaukes dar
priei tai, kada Europos jureiviai juos supaiindtno su stiklu.
1936 metais Prancuzijoje buvo gaminami ,,fiornen tipo po-
vandeniniai akiniai. Tatiau abu stiklus iilaikyti vienoje plokS-
tumoje buvo labai sunku, ir vaizdas beveik visada dvejinosi.
0 kad esama povandeniniy kaukiy su viengubu stiklu, Gilpat-
rikas pirmq kartq suiinojo iS vieno jugoslavo, su kuriuo susi-
paiino Rivieroje. Jam Italijoje pasakojes kaikoks graikas, jog
Neapolyje mates jajpony nardytojus su tokiomis kaukemis. Pa-
nafiias kaukes Japonijoje pirmosios pradejo vartoti Mikimoto
perly plantacijy nardytejos. Gilpatdkas savo ruoitu apie tai
pranege Prancuzijos laivyno atsargos karininkui Ivui le Prije-
rui, Samiam iiradejui, sugalvojusiam daug pirmyjy prietaisy '

plaukioti po vandeniu. Le Prijeras susijuoke: ,,Japonai nuko-

pijavo kaukq, kuriq a5 prieS daugeli metq pasiiiliau povandeni-
niq laivq gelbejimo aparatams. Keletq kaukiq aS tada parda-
viau Japonijoje."
' Abi akis dengiqs viengubas stiklas buvo vartojamas ir se-
niausio tip0 nary Salmuose, taCiau pirmqjq Siuolaikine kauke
1865 metais pagamino Benua Rukeil-01;: ir Ogiustas Deneruzas.
Jie jq skyre nauddi drauge su kvepavimo aparatu, kuriame
buvo suspaustas oras. Tq aparatq jie pavadino aeroforu. Po
keturiolikos mety, kai Henris Fliusas sukonstravo savo deguo-
nies prietaisq, jis panaudojo ne toki, tobulq povandeniniy akiniy
tipq. Anomis dienomis iiradejai dirbdavo individualiai, neiino-
dami, kas dedasi net gretimoje provincijoje, jau nekalbant apie
kitas fialis, ir jeigu knaisiojosi po senus patentus, tai tik po
tuos, kuriuos dave jy paEiy Salis.
Vienas entuziastas nardytojas, Alekas Kramarenka, kultiva-
ves povandenini sport3 Rivieroje ketvirtajame defiimtmetyje,
sukonstravo kauke su viengubu stiklu, kuris nedenge nosies.
Vandens slegiamos panaiios kaukes prispaudiiamos prie akies
obuolio. Nordamas to iSvengti, Kramarenka sudarydavo vidinj
slegirn3, pagal reikalq gumine kriauie, sujungta su kauke, pum-
puidamas [ jq orq. ~ a n a i i u sprietaisus jis mate turint japony
nardytojus. TaEiau Sio iiradimo principas siekia praejusio am-
iiaus paskutinjji deiimtmeti, kai Lui Butanas panaudojo ilori-
nius balionus suaudimui sudarvti ~ovandeninesefotokamerose.
< .

Rivieros nardflojams prireike eiles metq, kol suvoke, kad imo-

gaus nosis gali puikiausiai pavaduoti tokius balionus. Tereikejo
jq uidengti kauke ir iikvepti tiek oro, kiek prireiks.
Sio iiradimo ilove atskirai, matyt, niekam nepriklauso. Visi
Rivieroje susirinkq plaukikai nosi paslepti po kauke susiprato
maidaug tuo pat metu. 1938 metais Filipas Taje iSrado savo
kauke. Diuma savo kaukq nukopijavo nuo Taje kaukes. Nese-
n i a i ~ i u m aatneie Sios kaukes pirmqji modeli i ,,KalipsoN,nore-
damas kin0 filme uifiksuoti pirmuosius povandeninio sporto
iingsnius. Kauke sudare apskritas veidrodinis stiklas, jstatytas
i sunkq guminj remelj, iSpiautq taip, kad uipakaly susidare
palva
- -
apjuosiantis dirias. Ji buvo me kiek ne prastesne u i dabar
parduodamas ,,mokssliSkai pagristas" kaukes.
Dabar tik viena italq firma parduoda keturiasdegimt septy-
nis povandeniniq kaukiq modelius; kai kurios iS jq turi ilgas
juokingas nosis, kitos - du i virSq styrantius kvepavimo vamz-
delius, uMat plaukikas biina panaius i o a . Ivairios ruSies prie-
taisq plaukioti po vandeniu srautas musq amiiaus SeStajame de-
Simtmetyje pasieke tikrai miliiniSkq mastq. Naujokai iSdidiiai
perka kvepavimo vamzdelius su stalo teniso kamuoliuku vi-
duje, jis tariamai pats u5darqs vmudeli, pasineres i vandenj.
Yra pelekai rankoms ir netgi alkiinems. Pirkejo akys apraibsta,
pamatius deSimtis jvairiausiq formq pelekq.
Stiklas vis dar tebelieka vienintele povandeninems kaukems
tinkama mediiaga. Yra magiSka priemone, neleidiianti jam ap-
rasoti. Jq atrado Taje, kuris savo paslapti pasake Kusto ir Diu-
ma: prieS uisidedant kauke, reikia jq panardinti i vandeni, pas-
kui iSpilti i6 jos vandenj, uispiauti ant vidines stiklo puses ir
pirStu iksklaidyti seiles; po to belieka paskalauti kauke vande-
nyje, ir stiklas iSliks visiSkai skaidrus.
Guminis remas aplink stiklq smarkiai susiaurina naro rege-
jimo laukq: jis nemato, kas dedasi apatioje ir iS Saliq. Be to,
jstriii spinduliai sudarko daiktq vaizdq stiklo pakraStiuose,
ir nardytojas mato tik tai, kas yra tiesiai prieS jj. Kusto tvir-
tina, kad normalus naro regejimo laukas del k a u k b sumaieja
devyniasdeSimt procentq. Jo nuomone, imogus i iuvj ,,evoliu-
cionuoja" labai pamaiu. ,,Mums reikaq akis tureti ten, kur
yra ausys,-kartq pasake jis.-Be to, akys turi biiti plokstios
ir sudarytos iS Simtq atskirq paprastq akutiq, kaip bites."
Vienas pirmqjq plaukikq, emusiq naudoti kvepavimo vamz-
deli, buvo Taje. Savo ,,tubql' jis paadare iS iarnos sodui lais-
tyti; Sis vamzdelis styrojo statias, bet linko, kai susidurdavo
su kakiu nors povandeniniu daiktu. Nudieniai plastmasiniai fab-
rikuose 'pagaminti vamzdeliai iS esmes niekuo nesiskiria nuo Sio
vamzdelio, o iSlenkti jie dar lengviau, negu Taje vamzdelis,
kliiiva ui povandeniniq daiktq.
 Gilpatriko laikq povandeniniai plaukikai naudodavo nosies
gnybtus, kuriuos Persijos jlankos nardytojai vartoja iki Biol.
I kai liuriq gelbejimo aparaty komplektq jeidavo akiniai ir no-
sies gnybtas. Kai buvo sukurta kauke, uidengianti nosj, jie
pasidare nereikalingi, bet kadaise besigel'bstineiam jie suteik-
davo tikrumo. Velesnieji atradimai parode, kad Gilpatriko gru-
pe padare daug klaidg: pavyzdiiui, grupes nariai uisikimBdavo
ausis. Povandeninio plaukiojimo fiziologijos specialistai vienu
balsu smerkia ausq uikimiimq: padidejus slegimui, kamitis gali
pramuiti ausq bugnelius.
Plaukiojant po vandeniu, labai svarbus yra kojq pelekai,
kurie pasispyrimo jegq p~did~ina beveik keturiasdeiimeia pro-
centy ir, be to, leidiia plaukikui sli'nkti j priekj be ranku pa-
galbos. Rodos, mintis apie pelekus turejo kilti jau ii!oje seno-
veje, bet jie iirasti visi5kai neseniai, ir galima tiksliai pasakyti,
butent kas juos iirado-Lui de Korle. Nors panasiy idejq
sutinkame ir praeityje, jas nebuvo ikpletotos. Italas Alfonsas
Borelis 1679 metais padare naro kostiumo eskizq; prie jo kojq
buvo pritaisyti ka2kokie nagus panaBiis daiktai, bet jie buvo
skiriami tik vaikSEioti dugnu. Leonardo da VinEio uiraiq kny-
gelese yra eskizai, kur pavaizduati nardytajai su ranky irkliu-
kais. TaCiau po vandeniu toikie irkliukai praktink naudos
neduoda. Beniaminas Franklinas, puikus nardytojas ir visokiq
prietaisq iiradejas, buvo d'ar Bostono berniukitis, kai pasigami-
no pelekus, apie kuriuos veliau lai5ke Barbai Diuburui rake:
,,Vaikysteje a i sumeistravau dvi ovalines leneiukes 10 coliy
ilgio ir 6 coliq ploeio su skylute nykieiui, kad laikytqsi ant
delno. Jos primine palitras. Kai plaukdavau, iBmesdavau rankas
j prieki, pasukdavau jas briauna, o paskui traukdavau van-
denj visu jq plutu. Atsimenu, kad plaukti su tomis leneiuke-
mis galedavau greieiau, bet nuo jq labai pavargdavo plaitakos.
Be to, prie padq prisitaisydavau lyg kaikokius sandalus, bet
jie pasirode nereikalingi, nes priekin pasistumiama virkutine
pedos dalimi ir kulkknimi, o ne tik padu."
Pirmieji povandeninio sporto megejai Viduriemio jiiroje
plaukiojo be pelekq iki 1936 metq, kai de Korle eme pardavi-
neti savo guminius pelekus. 1933 metais Prancczijoje jie buvo
uipatentuoti (pirmasis pavyzdys buvo pagamintas 1929 metais).
Nors guma vulkanizuoti buvo pradeta dar penkiasdegimt metq
iki de Korle, niekam neiove j galvq jq panaudoti iioje srityje.
J o pelekai paplito po visq pasaulj.
1938 metais lenktyniq jachtomis olimpinis tempionas los-
Pietietiq povandeninis laivas ,,Dovydas IV", 1864 m. paskandinqs
karinj iiaurieriq laivq ,,HausatonikqM.

1 m. Bridiportas (Konektikuto valstija). Saimono Leiko povan-

deninio laivo ,,Protektorius" perveiimas
 Pirmasis Sairnono Leiko po-
vandeninis lsivas ,,Argo-
nautas 1" (1897 m.). Sio
rnedinio jrenginio su ratais
vis delto beta tikro povan-
deninio laivo

1891 m. Calsio jGrq parodoje. Su katiliuku jfymusis naras Aleksand-

ras Lernbertas, j kairg nuo jo Edvardas Dionsas, su naro kostiumu
Dionas Keitmenas, su maudymosi kostiumu pinCiq rinkejas graikas
Niurnenas
 anielietis Ovenas CerEilis ikkeliavo j Taitj ir ten iisinuomojo
plantacijg. ,,AS pamaeiau,- pasakojo jis man,- kad vietiniai
gyventojai, ivejodami ieberklu, ant kojq uisidedavo primity-
-vius pelekus, kurie iymiai paspartindavo jq judejimg vande-
nyje: AS nusipirkau porq tokiq pelekq ir parodiiau juos vienam

Leonardo da VinEio peleko pieiinys, XVI a.

t
e j draugui buriuotojui: jis daug metq plaukiojo prie tq salq. Drau-
5, gas man papasakojo, kad panaSius pelekus mate turint Markizo
-1
salyno gyventojus, kurie juos daresi is palmiq lapq arba pyne
iS pandano lapq." Ceri-ilis tuos pelekus parsiveie j tevyne,
j Kalifornijq, ir astuonis menesius plu5ej0, juos tobulindamas.
Pelekus isbandyti jam padejo plaukikai Dionis Veismiuleris
ir Basteris Krebas. Jis suiinojo, kad prancczas de Korle Jung-
tinese Valstijose jau uipatentavo taitietiSko tip0 pelekus. Cer-

9. D t . Daganas 17
 va?kHMojo dugnu. Le Prijeras baseinuose apmoke deiimtis nau-
jokq. Drauge su kin0 prodiuseriu Zanu Penleve 1934 meiais jis
suorganizavo povandenininkq klubq - pirmqjq prancuzq povan-
deninio sporto megejq draugijq. Netrukus klubo nariai apsiru-
pino Korle pelekais ir nuo to Iaiko galejo Iaisvai judeti po van-
deniu. 1937 metq Paryiiaus parodoje tukstaneiai iiurovq gro-
iejosi jais 1'Aquarium Humain *- didiiuliame stikliniame ba-
seine, mirgant Sviesoms, buvo Sokamas povandeninis baletas.
Kvepavimo prietaisq patobulino b i a s Komenas, pridej2s
pusiau automatini reguliatoriq. Su Siuo aparatu 1943 metais
Marselyje jis panere j 166 pedq gyli (po metq jis i u v o mu-
Siuose, vaduojant Strasburgq). 1943 metq birielio menesj Kus-
to pirmq kartq sekmingai iSbande automatini akvalangq, kuri
jis sukonstravo su iniinierium Emiliu Ganjanu. Siame aparate
suspaustas oras buvo tiekiamas tam tikru slegimu, priklauso-
mai nuo panirimo gylio. Sis iiradimas, kurj padare maia imo-
niq grupe okupuotoje ialyje, buvo sugalvotas ne kaip karo
ginklas, o kaip priernone jurai tirti. Jis atvere imogui keliq
i jurq gelmes.

2
HEFESTO KALVE

Kartq, praejusiq metq iiemq, aS iSvaiiavau iS Londono

4 Siorbitonq (Surejaus grafyste) susitikti su ..jurq seniuu-- seru
Robertu Henriu Devisu. Jam jau buvo sukake aituoniasdeiimt
penkeri metai ir septyniasdekimt ketverius jis paskyre narq
aprangos gamybai. J o Soferis manes lauke stotyje.
Priemieseio plentq labirintas liko uipakalyje, ir automobilis
privaiiavo prie ,,NeptGnijosu fabriko, kuris priklauso ,,Zibes
ir Gormano" firmai - didiiausiai ir seniausiai pasaulyje, gami-
naneiai povandeninius jrenginius. VienaaukSeiq fabriko korpu-
sq stogus denge lietaus marika, ir knygq spintomis uistatytame
firmos valdybos pirmininko kabinete viespatavo prieblanda,
lyg kambarys butq buves Siaures Ledjurio platybese. U i tiko
mediio raiomojo stalo sedejo iilas $enis. J o veidas buvo raus-

* Akvar~umash o n e m s (pranc.).
19
 vas, smakras -kvadratinis, po suielusiais antakiais blykkiojo
melynos akys.
Seras Robertas pasiule mall kedg prie ialia gelumbe apmuS-
to staliuko, kuris buvo pristumtas prie jo stalo.
- Na kaip, nelabai jus supo? - paklause jis.
Vasario menesj aS grjiau ,,LibertiU laivu iS Amerikos, ir,
plaukiant iS Niujorko j Plimutq, vandenynas buvo nepaprastai
ramus. Emiau pasakoti apie keliong, o seras Robertas negaiida-
mas tuo pasinaudojo. Netiketai iSgirdau dtzgimq ir pamaeiau,
kad jo ivilgsnis nukreiptas j mano staliukq. AS irgi paiiurejau
ten: ant ialios gelumbes atsirado maiukiukas naras. Jis pasisu-
ko ir pasiule man deiutg su naturaliausio dydiio cigaretemis.
Seras Robertas nusijuoke, parode miniatiuring figurelg ir pa-
sake: ,,Jj vadina mano iaisliuku."
Maiuliukas naras buvo apvilktas Deviso hidrokostiumu-
naujausias pirmojo pasaulyje skafandro su naro Salmu varian-
tas. J j 1837 me:ais iSrado firmos jsteigejas Augustas Zibe. Fir-
mos istorija ir sero Roberto gyvenimo kelias atspindi nary
amato istorijq nuo Zibes laiky iki mtisy dieny.
Pirrhqji kvepavimo aparatq laisvam nardymui ,,Zibes ir Gor-
mano" firmai 1879 metais paruoSe Henris Fliusas. Dabar Si fir-
ma gamina Kusto-Ganjano sistemos akvalangus. Seras Rober-
tas yra dirbgs ir su Fliusu, ir su Kusto. Be viso kito, jis tyri-
neja ir nary amato istorijq. J o plunksnos paraSytas straipsnis
Siuo klausimu ,,Brity enciklopedijoje". PrieS penkiasdeiimt me-
ty jis paraSe kapitalinj veikalq ,,Giluminiai panerimai ir darbai
po vandeniu", kurj kartkartemis periitiri ir tobulina. Siame
veikale jis nagrineja darby po vandeniu metodus, ir, be to, jame
yra nemaia Sauniy istorijy. Raiyti apie povandeninius tyrimus,
neivilgtelejus j Sj sero Roberto lobynq, statiai nejmanoma.
,,NeptGnijosUfabrikas ne paprasta pramones jmone, tai sa-
votiSkas povandeninis universitetas su auditorijomis, laborato-
rijomis, bandomaisiais ivereliais ir net muziejumi. Pagrindine
firmos produkcija: kvepavimo aparatai ugniagesiams, Sachti-
ninkams, lakunams ir chemijos pramones darbininkams. Pa-
grindinis Sios srities darbas yra kita sero Roberto knyga-
,,Kvepavimas netinkamose kvepuoti atmosferose". ,,Zibes ir
Gormano" firma nuo 1922 mety aprupindavo deguonies prie-
taisais angly ekspedicijas j Diomolungmq. Kai 1953 metais I

Hilaris ir Tensingas pasieke jos viriung, jie turejo tuos prie-

taisus. I
Ui keliy iingsniy nuo sero Roberto kabineto yra kompresi-
 nes kameros, kuriomis naudojosi anglq mokslininkai, kai buvo
ruoiiama apranga kariniams povandeniniams plaukikams, kovo-
jusiems su nacistais Antrajame pasauliniame kare. c i a jie mun-
diruodavo ir mokydavo povandeninius ,,pestininkus", ,,pionie-
rius" ir ,,kavalerijqU-dalinius, kurie turejo desantq buriams
valyti prieigas prie kranto.
,,Beveik visq savo gyvenimq praleidau Cia,-pasake seras
Robertas.- 1 fabrikq atejau, turedamas vienuolika metq. Tuo
metu jis buvo Londone netoli nuo Vestminsier Bridi roudo.
Visq profesinj pasiruoiimq jgijau Siame fabrike. Musq Seima
gyveno pietiniame upes krante, o aS turedavau suspeti j darbq
SeStq valandq ryto (darbq baigdavau penktq valandq vakare).
& lankiau vakarinq mokyklq, ir po kiek laiko man buvo leista
dirbti nuo septintos ryto iki SeStos vakaro. Matyt, buvo atsi-
ivelgta j jaunq mano amiiq.
Apie dvideiimt metq amiiaus aS tapau faktiniu valdytoju.
Tada pas mus dirbo dvideiimt penki imones, dabar - apie SeSi
Simtai. Pirmq kartq paneriau po vandeniu, biidamas dar visib-
kai vaikas, Vestminsterio pirfiq baseine ma-idaug j 16 pedq
gylj. Savo baseino fabrikas neturejo. AS tada nagrinejau narq
varpq problemq. Atsimenu, kaip pirmq kartq bandiiau gauti
stambq uisakymq Duvre. Tuo metu seras Ernestas Moiras ten
dirbo uoste. AS galvojau, kad mano narq varpas geresnis u i
tq, kurj jis naudojo. J o atsakymo esme buvo kvietilnas atva-
iiuoti ir jj jtikinti, kad taip yra iS tikrqjq. Jis paskyre dienq
ir valandq, ir a i traukiniu iivaiiavau j Duvrq. Anais laikais
pietryCiq kelias garsejo savo traukiniq velavimu. Buvo papli-
t g anekdotas, kad kaikoks nevykelis, nusprendqs baigti gyve-
nimq, atsigule ant to kelio begiq ir galq gale numire iS bado.
Kai mano traukinys atiliauie, mane pasitiko vyriausias meist-
ras ir pasake: .,Jus labai pavelavote. Seras Ernestas jau varpe.'
Galimybes gauti uisakymq smarkiai sumaiejo. Priejau prie kel-
tuvo uoste, ir tuo tarpu narq varpas iikilo j paviriiq. Seras
Ernestas priplauke prie manes valtimi ir gana SiurkStiai pasake:
,,Ljskite Cia. AS negaliu jiisq laukti visa dienq." Mes sulindome
j varpq, jj vel nuleido j dugnq. AS iksk!eidiiau savo breiinius,
ir mes apsvarsteme mano pasiulymq. Taigi savo pirmqji uisa-
kymq a i gavau juros dugne."
Anais metais seras Robertas dainai narq varpuose ir su ska-
fandrais nerdavo j dugnq. Be to, jis bande po vandeniu savo
garsqjj gelbejimo aparatq povandeniniams laivams - deguonies
prietaisq, kuriame iikvepiamas oras pereina per maiiq, pripiltg
kaustines sodos, iioji sugeria angliarugite ir redukuoja deguonj.
Pirmasis narq aprangos specialistas, su kuriuo dirbo seras
Robertas, buvo Henris Fliusas - energingas diiusna viltiyrie-
tis. Jis sukonstravo pirmqji visiikai savarankiikq nardymo apa-
ratq. Povandeniniu pasauliu Fliusas susidomejo, budamas pre-
kybos laivyno jureiviu. 1876 metais jis pradejo dirbti deguonies
redukavimo prietaisq ir 1879 metais savo aparatq iibande Poli-
technikos instituto baseine Ridientstrite Londone. Pirmq kartq
panires po vandeniu keliq pedq gylyje, jis iibuvo vienq va-
landq. Veliau Fliusas savo aparatq bandydavo iiurovq akivaiz-
doje. Jis iistudijavo visq, kokiq tik galejo rasti, mediiagq apie
slegimo jtakq imogaus organizmui. Pasirode, kad jos buvo ne
taip jau daug. Polis Beras savo klasikinj veikalq ,,Barometri-
nis slegimas" paskelbe kaip tik tais metais, bet Fliusas apie
Bero darbus suiinojo tik veliau. Beras atrado, jog j plautius
patekes deguonis, slegiamas dviejq arba daugiau atmosferq,
sukelia traukulius, ir imogus netenka sqmones. Pirmasis Fliuso
aparatas buvo kieta gumine kauke, standiiai prigulanti prie
veido, ir du kvepavimo vamzdeliai, nuvesti nuo kaukes j oro
maiiq, pritvirtintq narui prie nugaros. Maiias jungesi su vari-
niu balionu, kuriame buvo trisdeiimties atmosferq suslegtas
deguonis. Naro iikvepiamas oras pereidavo per maiiq, kur spe-
cialus sugerejas paialindavo angliarugitq. Sugerejas - kaustinis
kalis, kuriuo budavo prisotintos maiSq uipildantios kanapes.
Pirmq kartq j atvirus vandenis Fliusas panere Vaito saloje
Vuteno upelio iiokiq jlankeleje. Su maudymosi kostiumu ir
savo aparatu jis nuplauke valtimi j jlankeles vidurj. Nugrimz-
dimui pagreitinti jis prie dirio pasikabino ivininius ir geleii-
nius svarmenis, o kulkinis apvyniojo grandine. Jis taip buvo
jsitikinqs sekme, kad draugams vos pavyko jkalbeti j j trosu
prisiriiti prie valties. IS medicininiq vadoveliq jis suiinojo,
kad, jkvepus deguonies viri normos, imogus ,,pagyvejaU ir
pakyla jo temperatura ". Fliusas galvojo, kad sumaiins rizikq,
jei, priei pat uisidedamas kauke, kvepavimo maiiq pripiis oro.
o paskui deguonies patiekimq j maiiq reguliuos ranka.
Jis eme grimzti j vandenj, pasieke dugnq ir paejo gal septy-
niolika iingsniq. Pajutq, kad trosas jsitempe, jo draugai nurimo
ir iivyniojo dar keletq metrq troso. Fliusas buvo nepataisomas
eksperimentuotojas. Jam jau neuiteko megautis judejimo po
vandeniu laisve, kurios iki jo nepatyre ne vienas pasaulio
naras, jam parupo suiinoti, kas bus, jeigu jis nutrauks deguo-
nies tiekimq i kauke. Jis tai padare ir akimirksniu neteko sp-
mones. Sedintys valtyje pajuto, kad gelbejimo trosas atsileido.
4 pavojaus signalus niekas neatsake. Fliusq tuoj pat iitrauke.
IS pradiiq jiems pasirode, kad jis negyvas. Kai Fliusas atsi-
gavo, eme kliedeti, kad akrnenimis dauiorna jam krutine ir
lauiomi Sonkauliai, paskui prasidejo traukuliai. Fliusas megino
iiiokti iS valties-palydovai jj spejo sulaikyti. J i s megino pa-
sikelti, ir iS burnos papludo kraujas. Skausmas liovesi, jis vel
galejo samprotauti. Greitai keliant, jo plautiuose suspaustas
oras iisiplete ir sudraske alveoles. Po keliq savaitiq jis jau vel
nere po vandeniu.
Fliusui toptelejo galvon, kad jo aparatq galima panaudoti
prasiskverbimui 1 uitvindytas Sachtas ir Sachtas, kurios pilnos
nuo sprogimo atsiradusiq nuodingq dujq. Jis kreipesi 1 Augusto
Zibes firmq, gaminantiq narq aprangp, ir jo aparatas buvo pri-
imtas masinei gamybai. Sis aparatas yra tiesioginis pirmtakas
dabartiniq Sachtiniq gelbejimo prietaisq, ugniagesiq respirato-
riq, o taip pat povandeniniq gelbejimo aparatq ir kvepavimo
aparatq, kuriais Antrojo pasaulinio karo metu naudojosi po-
vandeniniai plaukikai.
Dar ankstyvojoje jaunysteje seras Robertas susipaiino su
jiymiausiu XIX arniiaus naru - Aleksandru Lembertu. ,,Tai
tas pats Lembertas, kuris iigelbejo Severno tunell',- pri-
mine man seras Robertas. Kadaise iodiiai ,,Severno tunelis'
buvo tolygfis iodiiui ,,heroizmas'. 1880 metais po Severno upe
Glosteriyre buvo kasamas tunelis, ir staiga i jj prasiverie van-
duo. Tunelis buvo uitvindytas. Iniinieriai negalejo iipumpuoti
vandens: reikejo uidaryti sunkias geleiines duris tunelio gilu-
moje. Prie jq nusigauti jprastine apranga, aprupinta kvepuoja-
mqja iarna ir signaliniu trosu, naras negalejo: reikejo verti-
kalia Sachta pasinerti j 200 pedq gylj, o paskui tuneliu nueiti
apie 1000 pedq po vandeniu.
Henris Fliusas pasiule Lembertui pasinaudoti jo naujuoju
deguonies aparatu. Garsusis naras niekada ankstiau nebuvo
mates to aparato, bet pasake: ,,Gerai, isbandysiu jj." Tai buvo
beprotiikas sumanymas. Veliau fiziologai nustate, kad 33 pedas
viriijantiarne gylyje deguonis darosi rniritarnai pavojingas gy-
vybei, bet Fliusas ir Lembertas to dar neiinojo. Lembertas pa-
sinere i tamsiq Sachtq, nusikase iki tunelio ir v i s ~ i k o j etamsoje
nuejo palei siauruko begius, nutiestus dugnu. Pasiekes duris,
jis uigule jas petim, bet Sios neuisidare. Lernbertas atsiklaupe
ir aptiuopom megino suiinoti, kodel durys neuisidaro. Jis
 atrado, kad siauruko begiai kerta durq slenksti. Vienq bCgj
jis atlupo plikomis rankomis, bet kitas nesidave. ~ e m b e r t a s
patrauke prie iachtos, iSkilo j paviriiq ir, pasiemes lauituvq,
sugrjio atgal. Jis nulupo antrqjj begj, uidare duris ir jkalC
pleiitq, kad neatsidarytq.
Didvyriikas Severino tunelio iigelbejimas dar nebuvo ui-
miritas, ir po trejq metq jo statytojai vel kreipesi Lembertq:
tunelj vel apseme vanduo, taigi a r nepadetq jis jiems ir ii
sykj? Lembertas nusileido j tunelj. Jis apsinuodijo deguonimi
ir tik per plaukq liko gyvas, bet vis tiek iisikapste j iaviriiq.
Pagulejes per nakti, jis apsivilko savo patikimu Zibes skafand-
ru. Kartu su juo j tunelj nusileido dar du narai tiesti jo sig-
nalines virves ir sekti, kad gerai veiktq oro iarna. Vilkdamas
paskui save iarnq, Lembertas jejo j tuneli su dvideiimties svarq
kurpemis, keturiasdeiimties svarq antkrutiniu ir galmu, kuris
svere ieiiasdeiimt svarq. Jis vel uidare duris.
Lembertas visada imdavosi sunkiausio darbo. ,,AS kartq ji
maCiau nuogq, kai jam buvo keturiasdeiimt penkeri metai,-
pasake seras Robertas,- jis buvo sudetas kaip Heraklis.' Vie-
nq kartq skaidriuose Indijos okeano vandenyse netoli nuo Die-
go-Garsijos salos jis apkalinejo vario lapais angliaveiio laivo
dugnq. Aplinkui nuolat sukiojosi kaikoks smalsus ryklys, kuris
kasdien daresi vis jkyresnis. Lembertas i i savo aparato leido
iitisus debesis oro burbulq, noredamas ji nuginti, bet jis vis
sugrjidavo. Pagaliau narui tai jgriso. Jis iitiese kairiqjq rankq,
viliodamas iuvj, o kai ii priplauke, keliais peilio dtiriais per-
reie jai pilvq. Paskui pririio ryklj u i uodegos prie troso, pa-
signalizavo aukityn, kad iitrauktq jo nepraiytq priiiuretojq,
ir vel eme kalti vario lapus prie laivo dugno.
1885 metais, dirbdamas vienas, Lembertas iS ,,Alfonso XIII'
laivo, kuris nuskendo 162 pedq gylyje prie Gran Kanarijos
salos, iikele maidaug u i iimtq aktuoniasdeiimt tukstaneiq svarq
sterlingq aukso lydiniq. Kol pasieke kajute su lobiais, jis turejo
dinamitu per tris denius nusitiesti keliq. ,,Galiausiai jis su-
sirgo kesonine liga ir turPjo atsisveikinti su savo profesija,-
pasake seras Robertas-Po to jis pas m u s dirbo gelbejimo
darbu viriininku. Man liko apie jj kuo maloniausi prisiminimai.
Jis buvo uikietejes Sirdiiq edikas ir labai linksmas vyras. ,
1891 metais karineje jurq parodoje celsyje mes jrengeme ba-
seinq su stiklinemis sienelemis, kad publika galetq pamatyti,
kaip dirba narai. Nardymui vadovavo Lembertas. 1 baseinq
nerdavo naras su pilna apranga, paskui jj j vandenj SokddGo
faunuolis, kurj kaikur surado Lernbertas (jis save vadindavo
proiesoriurn Niumenu). Man rodos, tai buvo graikas -pintiq
rinkejas. Jis IeIsdavosi j baseinq beveik nuogas, be kvepavimo
prietaiso ir plaukiodavo aplink narq. Jis mokedavo nuostabiai
ilgai sulaikyti kvepavimq."

Robertas Devisas

Seras Robertas nugrimzdo j prisiminimus, ir net lietus u i

lango jam neatrode toks liudnas.
,,JOs kada nors girdejote, kaip susprogo rniisq oikos? - pa-
klause jis.-Bandymarns mes laikerne jvairiq gyvuliq: kiauliq,
oikq. Vienq kartq- tai atsitiko maidaug pries trisdeiirnt me-
tq - profesorius Leonardas Hilas, jiyrnus fiziologas, dideleje
kameroje uidare oikas. Jis norejo iibandyti, kaip jas vcikia
suslegtas deguonis. Kad galeturne stebeti jq elgesj, karneroje
pakabinome elektros lemputq. Bet jiis iinote, kas yua oikos:
viena pradejo iiaumoti elektros laidq. Tuo rnetu karneroje jau
buvo daug deguonies. Ivyko trumpas sujungimas, ir deguonis
plykstelejo. Profesorius Hilas ir mano s t n u s Robis leidosi begti
strimagalviais. Hermetiikos kameros sprogimas,-- juk jus su-
prantate,-ne juokai: iSpleS sieneliq plokstes, ir jos j skutus
iineSios viskq aplinkui. Tatiau mums pasiseke. Buvo iHmuBtas
tiktai vienas varitas, ir anga suvaidino atsarginio voituvo vaid-
meni. Varitas nuleke tiesiai i profesoriy ir Sis, raitydamasis kaip
ialtys keptuveje, pasoko tikrq diigq.'
Seras Robertas nuvede mane i firmos muziejy netoli jo kabi-
neto. Vitrinose pasieniais ir sales vidury buvo iSdeliota jvairi
narq apranga ir iS juros dugno iSkelti daiktai. c i a pamaeiau pir-
mqjj atvirq naro Salmq, 1819 metais igrastq Augusto Zibes,-
niidienio skafandro senell, o taip pat griozdiSkq Fliuso deguo-
nies kaukq, su kuria Lembertas buvo nusileidqs Severno
tunelj, ir paties Deviso aparatq, iigelbejusj Simtams povandeni-
ninky gyvybq. Vitrinose buvo iidelioti miniatiuriniai nary var-
py, kesony, gelmiy stebejimo kabiny modeliai. Ant sieny kabojo
graviuros, fotografijos ir puikiausi G. Ch. Deviso (sero Roberto
bendrapavardiio) pieiiniai. Jis buvo iurnalo ,,Iliustreited London
Nius' dailininkas ~ i rilgus metus sero Roberto uisakymu pieke
povandeninius darbus.
IS jfiros dugno iSkelti radiniai atrode labai ne kaip. Jiems
vertq teike tik paaiikinamieji uiraiai: iBkelta tada ir tada, iS
tokio ir tokio laivo, paskendusio tada ir tada. c i a buvo oblius
iS vieno Didiiosios Armados (1588 m.) laivo, jufersas iB ,,Meri
Roz', 1545 metais ~askendusiosprie Spithedo, porcelianinis in-
delis garstykioms iS vokietiy SarvuoEio ,,Hindenburgasn, kuris
atidare kingstonus Skapa Flou 1919 metais.
MaEiau daiktus, kurie buvo jsigyti, dirbant gana originalius
nary darbus, kai, remontuojant seny pastaty pamatus, narui ten-
ka ,,nardpi" sausumoje, nusileidiiant po gruntiniy vandeny
horizontu. Tarp jy buvo imogaus kaukole, rasta Bachtoje po
Vintesterio katedra, pastatyta 1202 metais. ,,Zibes ir Gormano'
firmos naras ten nusileido sustiprinti apipuvusio pamato, su-
kloto iS buko rqsty prieS septynis Bimtus penkiasdeSimt metq.
Sachtoje jis rado romeniskos Eerpes gabaliukq ir Romos legio-
nieriaus pentinq.
Naujausias muziejaus eksponatas pasirode besqs seniausio
amiiaus: tai buvo kriauklelemis apaugusi graikiika amfora, ku-
riq 1954 metais ,,Kalipso" ekspedicija rado 205 metais pries
musy erq paskendusiame laive. c i a buvo ir jiymiojo laivo ..Ro-
jal Diordio" relikvijos: vyno butelis, apielqs austriy geldele-
mis, blauzdikaulis, admirolo Spaga. 1839 metais Spithedo uiu-
tekyje, keliant Sio Simto aStuoniy pabuklq linijinio laivo liku-
tius, ir gime povandeniniy sprogdinimy ir gelbejimo darbq
menas. Tai buvo viena jfiymiausiy XVIII amiiaus laivy nelai-
mC. Ji jvyko 1782 metais. ,,Rojal Diordie', kuris stovejo su
nuleistu inkaru uoste, buvo tukstantis trys Simtai imoniq, jq
tarpe du Simtai penkiasdeiimt moterq ir vaikq. Tq dienq sena-
me laive buvo pastebeta, kad prie pat vaterlinijos truputi pra-
teka vanduo. Norint pakelti apgadintq vietq viri vandens, buvo
nutarta pakreipti laivq, nustumus visus pabdklus prie kit0 borto.
Tai sudare kritini perkrovimg, ir ,,Rojal Diordias" gresmingai
pakrypo. Tuo tarpu prie jo priplauke baidokas ,,Larkas" ir iS
jo pradejo krauti romq. Laivas dar labiau pakrypo, pabuklq por-
tai paniro po vandeniu, ir didiiulis laivas paskendo. Iisigelbejo
tiktai trys iimtai imoniq, jq tarpe ir baidoko pardaveja, kuri
skolon pardave maistq laivui ir pamete savo sqskaitq knygq.
Admirolo kajutes durys uisikirto, ir admiro!as RiEardas Kem-
penfeltas nuskendo su visu savo laivu.
,,Rojal Diordias' nuskendo ant lygaus kilio 65 pedq gylyje,
ir jo stiebq viriiine kyiojo i i vandens. Netrukus buvo pameginta
iSvaduoti uostq nuo tos pavojingos kliiities. Karine jtirq valdiia
pabande pakelti ,,Rojal Diordiq". Buvo pakiiti po juo trosai,
nuleisti i i dviejq laivq abipus jo, bet jis pasirode per sunkus.
J o issprogdinti taip pat nepavyko. Prie laivo paniro narai su
primityvia apranga, ir pagaliau 1839 metais buvo nuleistas narq
varpas. TaEiau varpas nedave naudos, ir pulkininkui Pasliui,
kuris vadovavo narams, teko iisirinkti vienq i i jam pasiulytq
trijq naujausiq narq kostiumq. Pirmqji jis atmete pirmiau, negu
spejo pridaryti rimtq nemalonumq, antrasis vos nepraiude naro,
taEiau trekiojo buts visiikai tinkamo. Ji pagamino- vokietis Au-
gustas Zibe, ginklq meistras.
Nuo 1816 metq Zibe gyveno Anglijoje, atsidures t i a po Leip-
cigo ir Vaterlo maSiq, kuriuose dalyvavo artilerijos leitenanto
laipsniu. J o nardomasis kostiumas buvo pirmasis uidaro tip0
kostiumas su aklinai pritvirtintu prie hidrokombinezono ialmu.
Kostiumq buvo galima pripiisti, norint sudaryti vidinj slegimq,
iilyginant iiorini vandens slegimq. Dar priei iirasdamas tq kos-
tiumq, Zibe pagamino atvirq ialmq, panakq 1 narq varpq, bet
vanduo jame sieke smakrq, uitat naras negalejo pasilenkti. Ui-
daras skafandras leido truputi pasilenkti ir buvo zymiai pati-
kimesnis. Be to, Zibe pagamino rankine pompq pro iarnq orui
paduoti i Balmq. Si apranga tap0 klasikine: nuo to laiko, kai
Zibe 1840 metais pulkininkui Pasliui pasitile savqji narq kos-
tiumq, jo konstrukcija buvo patobulinta labai nedaug.
Spithede pirmasis Zibes skafandrq iimegino kapralas Ritar-
das Plimenas Dionsas, net tarp pionieriq pasiiymejes drqsa.
 Naujoji apranga jam labai patiko, ir po keliq panerimq jis ry-
iosi iimeginti, kick laiko imogus gali iSbuti su sqmone, kai
netiekiamas oras. Bandymq jis atliko denyje: iarna buvo su-
spausta, ir Dionsas, netiekiant oro, skafandre iSbuvo de:imt
minutiq. Vienas dalyvis pasake: ,,Puiku, bet jei oro tiekimas
nutruks po vandeniu, tai tikra mirtis." Dionsas mane kitaip:
,,A8 panersiu po vandeniu, o jus sustabdykite pomp+,- pasak6
jis.- Nepaleiskite jos vel, kol aS duosiu signalq." Jis pasinere
j vandeni. Pompos dLsavimas nutilo, ir ant denio pasidare tylu.
Praejo minute, paskui antra, o signaline virve vis kabejo ne-
...
jndedama. Signalo nebuvo. Bjo ilgos, neramios sekundes Stai
praejo trys minutes ... Keturios ... Dionso draugai puole prie
pompos, jsitlkine, kad jis jau be sqmones. Kai jie Eiupo pom-
pos svirti, signaline virve smarkiai truktelejo. Po vandeniu, ne-
tiekiant oro, Dionsas iSbuvo penkias minutes. Eksperimentuo-
tojal neiinojo, kaip slegimas veikia imogaus organizmq, neii-
nojo povandenines fiziologijos desniy. Sias iinias jie turejo
jgyti tiesiog po vandeniu.
Medinis ,,Rojal Diordio" korpusas per penkiasdeiimt septy-
nerius metus supuvo ir buvo visas iSvarpytas kirvarpq. J j ui-
neSe dumblas, jis apaugo dumbliais. Ant deniq, kadaise Svei-
Eiamq iki blizgejimo, apsigyveno jury ivaigides ir moliuskai.
Ba!asto luitai ir dideli variniai pabiiklai pralauie papuvusius
denius bei bortus. ir nugrwzdo j dumblq. Pionieriai nere po
vandeniu poromis - taip gime pirmasis povandeniniq darbq
saugumo desnis. J q uidavinys buvo parako uitaisais susmul-
kinti laivo korpusq ir iikelti iklikusias Spanto dalis, pabiiklus
ir kitus vertingus daiktus. Varines laivo dalys buvo vertina-
mos maidaug devyniais tukstantiais svarq sterlingq, ir tai eko-
nomiSkai pateisino darbus.
Pulkininkas Faslis povandeniniams sprogdinimams panaudo-
jo senovine priemone - gvino plokitemis apkaltq qiuolinc sta-
tine, kurioje tilpo apie du Simtus svarq parako. Narai statinc
padedavo prie laivo borto ir kildavo j paviriiq. Nuo statines
eidavo laiclas j elektros baterijq ant denio. Laidas buvo ap-
trauktas vandeniui nepralaidiiu miginiu, kuri pagamirio vyres-
nysis seriantas Oienkinas Dionsas i i dervos, vaSko ir ivakiniq
riebalq.
Statine pripildavo parako tiesiog ant denio per siaurq vari-
ni vamzdeli ir paskui uilituodavo. Kai pionieriai pirmq kartq
jq pripyle parako, Paslis parsitrauke iS Portsmuto lituotojq,
kad Sis uilituotq vamzdeli. Gerbiamasis lituotojas debtelejo
j vamzdeli ir, siaubo pagautas, atatupstas pasitraukg, pareii-
ke: ,,AS prie to vamzdelio ne pirSto neprikiiiu, nors u i tai man
tukstanti svary siulytumete!' Tada eilinis Dionas Skeltonas,
gyvenime nieko nelitavqs, priejo ir uilitavo vamzdelj. Kartq
statineje, jau pripiltoje parako, buvo pastebetas plyiys. Norint
jj uitaisyti, pirma reikejo iipilti visq parakq. Seriantas Devi-
sas Haris Bone padare angq ir jlindo vidun su variniu semtuve-
liu. Nevikrus judesys samtuku galejo sukelti sprogimq. Suma-
iinti gaisro pavojui denj aplink statine apklojo ilapiu bre-
zentu, kambuze uigesino ugni ir visi apsiave minkitas ilepe-
tes. Haris isseme parakq ir pamate, kad prie plyiio parakas
sukepgs. Jis papraie medinio pleiito bei plaktuko ir atidauie
prilipusi parakq. Paskui jis iiioko i i statines suodinas kaip ka-
minkretys.
Geriausi narai buvo Haris ir kapralas Dionsas. Haris kant-
riai moke naujokus, o Dionsas be atvangos triuse po vandeniu.
Dionsas paprastai dirbdavo dviese su savo bitiuliu Roderiku
Kameronu. Juodu pasikasdavo po didiiuliu kiliu ir iikeldavo
iktisas laivo sekcijas ligi trisdeiimt keturiy pedy ilgio. Pulki-
ninkas Pas!is skatino narus lenktyniauti, kuris iikels didiiausiq
krovini. Narai megavosi gausybes laikrastininky demesiu; pa-
starieji siuntinejo savo 1aikraBtiams stulbinankius prane8iGus.
Tur but, pirmq kartq istorijoje laikrastininkai gyveno po vienu
stogu su kareiviais ir rase apie kasdieninius jq iygdarbius,
minedami juos vardais ir parodydami individualybes, o ne kar-
tono fglireles. Zibe iinaudojo iiq progq savo nary kostiumo
reklamai. Jis ikleido didelq spalvotq litografijq, vaizduojantiq,
kaip dirbama po vandeniu ir jo paviriiuje. Jos atspaudai Ang-
lijoje paplito tikstantiais. Tai buvo tikriausias reklaminis skel-
bimas: litografijoje buvo nurodytas Zibes dirbtuves adresas.
Eilinis Viljamas Kraudis sukele sensacijq, kai isniro j pa-
viriiy su auksine gineja. Eilinis Aleksandras Kleghornas surado
ir paruoSe iSkelti aituoniolikos svarq keting patrankq. Kapralas
Dionzas pameginb j j pralenkti: jis ant skrystio grandines pa-
kabino penkis sunkius geleiinius balasto luitus. Noredamas
stipriau uiveriti mazgus, uisirange ant krovinio ir erne Soki-
neti, iinaudodamas savo baty svorj. Luitai isslydo i i po jo,
o grandine uiverie signalinq virvq ir oro iarnq. Jis bejegiskai
pakibo 60 pedy gylyje, o jo iarna daugiau nepraleido oro.
Dionsas atsiloie, perpiove iarnq ir signalq, nusimete batus ir
ikplauke i pavirbiy, mojuodamas rankomis kaip povandeniniais
sparnais ir be perstoges iikvepdamas orq. Kiek a i iinau, tai
buvo pirmasis uifiksuotas atvejis, kai naras mokejo reguliuoti
kilimo greiti ir sugebejo iSvengti plaukiq sprogimo pavojingoje
zonoje prie vandens paviriiaus. Vienq kartq, kai Dionsas dir-
bo dugne, jis pajuto, kad jam ant pakauiio bega vandens
srovele. Jis iSki!o j paviriiq, pusiau paskandintas savo paties
skafandre. PaaiSkejo, kad i iarnos voituvq, pro kurj iieidavo
iikvepiamas oras, pateko akmenukas.
,,Rojal Diordie" pirmq kartq gydytojai uiregistravo sugniu-
iirno atvejj. Sugniuiimu narai vadina oro iarnos nutrukimq, del
to skafandre labai sumaieja slegimas. Kai vanduo skafandre vi-
siikai sugniuidina, nuo kaulq atplyita mesa ir srove iSeina pro
kvepuojamqjq iarnq, o kaulai jspaudiiami j Salmq. Kai kartq nu-
truko oro tiekimo iarna eiliniui Dionui Viljamsui, jis pajuto
,,staigq smcgi, paralyiavusj judesius, o paskui prislege sunku-
mas, kuris stakiai trupino kaulus". Kai tik denio tarnyba pa-
mate, jog nutriiko iarna, Viljamsq iS karto iStrauke iS vandens.
J o veidas ir kaklas iSpurto ir paraudo, susproginejo akiq kapi-
liarai, ii ausq papludo kraujas, jis eme skrepliuoti kraujais.
Iigulejqs menesj ligonineje, Viljamsas sugrjio i rikiuote, bet
dirbti po vandeniu jau nebegalejo. Pramone tuo rnetu dar ne-
mokejo vulkanizuoti gumos ir daryti stipriq iarnq, ir ,,Rojal
Diordie" dirbusiems pionieriams nuolat grese kvepuojamqjq
iarnq trukimas. Jie vartodavo rinkiuotus vamzdelius, kuriuos ap-
tepdavo Dienkino Dionso miiiniu.
Dionsas iikele 1748 metais nuliedintq varinj dvideiimt ketu-
riq svarq, deSimties pedq ilgio pabukla - vertingiausiq i i visq
radiniq. Nuo to prasidejo tokia pabuklq mediiokle, jog pulki-
ninkas Paslis turejo imtis priemoniq povandeniniams vaidams
uibegti u i akiq. Jis padalijo laivo griaukius j atskirus barus,
kiekvienq ~ a s k y r e stam tikrai porai. Dionsui ir seriantui Hariui
teko gretimi barai. Pasirode, kad Hario baras buvo ,,auksingoji
gysla": jis rado tris vario ir vienq ketaus pabukl4. Kartq, kar
Haris ilsejosi ant denio, Dionsas nuvezliojo 4 jo barq ir dumble
pamate pabuklq. ,,Jis praiyte pra4esi iSkeliamasU,-- veliau pasa-
kojo Dionsas. Naras atkase pabuklq, apvyniojo jj trosu ir dave
signal? traukti. Haris pamate, kad trosas kyla ties jo baru, ir
puole laiptais iemyn ginti savo valdq. Toje vietoje n~atomumas
visada buvo prastas, bet nekviestas svekias taip sudrumste van-
denj, jog dabar tikrai nieko nesimate. Haris pagrabaliojo ran-
komis ir uisiejo ant pabuklo, kuris kia pat isslydo jam pro pirS-
tus. Tuo tarpu Dionsas iiplauke 4 paviriiq ir pamate, kaip ant
denio iikilo graiuolis dvylikos svarq 1739 metq garnybos pa.
 buk!as. Akies krakteliu jis seke signaline Hario virve. Kai tik-
tai virve truktelejo, jis nere. Jie beveik susidure, vienas kit0
nepastebejg. Uisiropites ant denio, paprastai geraiirdis Haris
jtuies paiadejo atsiskaityti su brakonieriumi. I u o metu Dion-
sas jau vyniojo trosq aplink kitq pabuklq Hario bare.
Pulkininkas Paslis Dionso gobiumui la'bai nepritare. Nors
Dionsas buvo jo geriausias naras, bet jis labai vertino ir Harj,
kuriuo visada galejo pasikliauti; Haris kantriai moke naujokus
ir padedavo jiems kelti iS dugno pabiiklus, nereikalaudamas,
kad radinio dalis butq uiraiyta jam.
Paslis Dionsui paskyre kitas pareigas. Paskendusiame laive
buvo dirbama jau ketvirta vasara, ir jureiviai pavydejo pionie-
riams, ikgarsejusiems povandeniniais iygiais. Paslis atrinko try-
lika ,,EkselentoUlaivo puskarininkiq bei jureiviq ir jsteige ja-
me pirmq karine jurq narq mokyklq, kuriai vadovavo Dionsas.
NU; to laiko ,,Ekselentou vardu visada buvo vadinami visi lai-
vai, kuriuose mokesi karinio jiirq laivyno narai. Dionsas ir jo
mokiniai 'avo baidokq su praktiniu uidaviniu suardyti ir dalimis
.iikelti ,,EdgaroMlaivq, kuris nuskendo, taip pat stovedamas su
iimestu inkaru. Dionso mokiniai speriai varesi i prieki, bet,
kai reikejo kelti pabiiklus, Dionsas vel pradejo veikti pagal
principq ,,kiekvienas sau". Jis vienas'iikele visus ,,EdgaroU pa-
boklus, maloningai paskyres gabiausiam mokiniui pusq vieno
pabiiklo.
Buvo atvejis, kai Dionsas po vandeniu iibuvo penkias va-
landas. Tiesiog slebuklas, kad tie imones, tiese kelius i neiino-
mybe, nezuvo del povandenines fizlologijos neiimanymo. Per
visus penkerius metus, kol buvo dirbama paskendusiuose ,,Rojal
Diordio", ,,EdgaroU ir ,,PerditosU laivuose, neiuvo n e vienas
naras, nors keli imones turejo atsisakyti tolesnio nardymo.
Smalsus pionieriai jurq gelmese atskleide daug netiketq ir
graiiq dalykq. Vienq kartq Dionsas po vandeniu iigirdo neie-
miikq dainavimq. Jis priejo prie savo porininko Diono Skeltono
suiinoti, a r Sis irgi negirdejqs ko nors. Zvilgtelejes Skeltono
Balmq, jis jsitikino, kad dainuoja kaip tik jo draugas. Iki tolei
'
ne vienas jq ne nepagalvojo, kad vanduo praleistq garsq. Dion-
sas, buves t i k ~ a seksperimentuotojas, ienklais papraie Skelto-
nq testi toliau, o pats traukesi nuo jo, klausydamasis dainavimo.
Netgi gerokq galq paejes, jis suprato dainos iodzius. Kai narai
iikilo i paviriiq, Dionsas Skeltonui padainavo nuklausytq kup-
letq:
Padangeje pasklido rausvoji iara,
1r godiiai geria rasq purpuriniai pumpurai.
31
 Dabar po vandeniu dainai eme skarnbeti duetai.
Kartq, kai Dionsas dirbo ,,EdgareU,,,Rojal Diordie" drioks-
telejo sprogirnas. Dionsas kone apkurto, o baidoke, kuris sto-
vejo tiesiai virS ,,Rojal Diordio", trenksrno net nebuvo girdeti.
I
Gervinas padejo ,,EdgareUuitaisq, bet jis sprogo per anksti,
nespejus iSlipti iS vandens. Jam suialojo nugarq, ir, kai ji ii-
t trauke- ant denio, ji buvo iitikqs lengvas Sokas.

1
I
Kartq, kai Dionsas dirbo labai drumzlinarne vandenyje, jis
atsimuie i pailgq standq daiktq, plaukiojanti prie pat dugno. Jis
uitiuope kaikokius rantukus ir umai nustero i i siaubo: paaii-
i, kejo, kad jis pirikais braukia per skenduolio nugarkaulio slanks-
telius. Dionsas kaip vejas uileke laiptais aukityn ir sutiko
nusileisti po vandeniu tiktai tada, kai kitas pionierius paSalino
lavonq.
I
Pulkininkas Paslis savo ataskaitoje rage: ,,Uilaimejimus,
kuriq pasiekeme savo darbe, daugiausia turime buti dekingi
I
I
kapralui Dionsui u i uolumq. Jo, kaip naro, menas pralenkia
bet kokius pagyrimus." Kai 1845 metais pasibaige istorines na-
rq operacijos Spithede, Dionsas iSkeliavo i Kinijq; tuo metu
jis tvirtai jsigijo ,,geriausio Europos naro" reputacijq. Jis pa-
siiyrnejo, atakuojant Kantono fortus, buvo pakeltas seriantu,
bet paskui ve1 degraduotas u i vienq savo iidaigq. Veliau jis
susigrqiino antsiuvus - 1854 rnetais jis padejo iisprogdinti Bo-
marsundo fortq Alandq salose; Dionsas dalyvavo ir Krymo kare.
Kaikoks Golsvortis Hermis, parlamento narys, iirado galingg
Sviestuvq rusq redutams prie Sevastopolio apiviesti, ir Dionsas
pasiSove nugabenti prietaisq j ,,niekieno kerns", iS kur turejo
buti apSviestos rusq pozicijos. Dionso laime, karo ministerija
laiku suprato, kad prietaisas lygiai taip pat apSvies ir angly
pozicijas.
Kiek a i iinau, Dionsas daugiau niekada nenere po vandeniu.
Kai a i lankiausi ,,Neptunijojea, sero Roberto padejejai man
aprode visq fabrikq. Viename ceche pamaCiau, kaip nuo kon-
vejerio, be paliovos nuimarni narq Salrnai. Man pasirode, kad
to ialmy kiekio uiteks visiems pasaulio narams, bet man pasake,
kad tokia yra iprasta garnybos apimtis. ,,Zibes ir Gormanom
firma iSleidiia apie deiimt jvairiq modeliy ialmq, bet jy skirtu-
mai tera grynai iioriniai, ir dainiausiai juos sudaro kiekis vari-
ty, kuriais jie prisukami prie hidrokombinezonq. Pasirode, jog
Hongkongo narai pripaijsta tiktai Salrnus su dvylika varity ir
nesijautia saugus su Salmais, vartojamais Piety Amerikoje, kur
jie pritvirtinarni deiimeia varity.
-**-; - - ---=-; .--q
..-I

Sorbonos profesorius Anri Milnas-

-
Edvardsas pirmasis mokslinin-
kas, panCrgr po vandeniu

Dionas Viljamsonas-pirmyjq po-

vandeniniy filmq kurbjas
Dionas Holendas - pirmqjq po- Butano atsakymas IaikraiCiq
vandeniniq laivq konstruktorius !,maikituoliams, iijuokusiems jo
r Anglijos kariniams laivy- povandening fotografijq: trys vy-
nams rai iki juostos vandenyje. 1899 m.

Saimono Leiko ,,Argonautas" su ratais; jis buvo skiriamas vaiiuoti

jiiros dugnu. li jo iieinamojo iliuzo moterys rinko kriaukleles nuo

-v*- -- ---
jlankos dugno prie Long Ailendo salos
9- - ..-.
 Atsisveikindamas su seru Robertu, paklausiau, kurie naujau-
sieji povandenines technikos laimejimai jam atrodo perspek-
tyviausi.
- Televizija,-- atsake jis.-- Povandenine televizija pasieke
riuostabiq laimejimq; prisiminkite kad ir tai, kokj vaidmenj ji
suvaidino, ieSkant ,,AfrejausUpovandeninio laivo ir , ,KometosU
Iektuvo, nukritusio j jiirq prie Elbes. RuoSdami povandeninq
televizijos aparatiirq, mes labai glaudiiai bendradarbiavome su
,,MarkonioU firma. Batiskafq statyba taip pat atveria plaeias
perspektyvas.

Zmogaus o r g a n i h e po vandeniu vykstantiq reiikiniq pa-

slaptis pirmq kartq atskleide imones, kuriuos eksperimentuoti
skatino grynas smalsumas, o ne noras pasiekti kokiq nors prak-
tiniq tikslq. IS tokiq imoniq buvo anglas Robertas Boilis, dome-
jqsis ,,neregimos substancijos"- oro -problemomis. 1660 me-
tais jis parase knygq ,,Nauji fizikiniai-mechaniniai bandymai oro
stangrumo klausimu ir jq rezultatai", kurioje pirmq kartq su-
formulavo savo garsqjj desnj ir paaiikino barometro veikimo
principq. Boilis sukonstravo kompresing kamerq ir joje dare
bandymus su gyvuliais. 1670 metais, stebedamas iiretintoje atmo-
sferoje uidarytq gyvate, jos akyse pastebejo ypatingq blizgesj,
sukeltq orines embolijos5, kuri paskui dar ne vienq Simtmet!
ialojo ir iude narus. Gyvates vyzdyje jis rado maiueiukg dujq
piisliukq. Tai buvo azoto puslyte. Miriadai tokiq pusleliq, besi-
veriianeiq iS naro kraujo, kur jos ilki to1 buvo iktirpusios, na-
rui kylant j paviriiq, kraujq pavereia putomis. PrieSas lsiveriia
j imogaus organizmq drauge su jkvepiamu oru.
Boilio kompresine kamera narams nieko nepadejo. Jiems
teko laukti dar du Simtmetius, kol jiymusis mokslininkas Polis
Beras pagaliau iSaiSkino, iS kur tie burbuliukai atsiranda.
Guvus juodaakis burgundas Polis Beras gime 1833 metais.
J o specialybe buvo fiziologija, bet domejosi ir jurq biologi ja.
Jis pirmasis persodino odq, daves pradiiq plastinei chirurgijai.
Kaip ir jo imona, kilimo Skote, jis gyne moterq lygiateisikku-

3. D i . Daganas 33
 ma ir daug metq be atlyginimo skaite mokslines paskaitas nler-
gaitems, nes tais laikais prancuzq mokyklose mergaitems buvo
draudiiama klausyti gamtos mokslq kurso. J o nuomone, mer-
gaites lygiai gabios mokslams, kaip ir berniukai,- tai nepopu-
liarios tos epochos paiiuros, y p a t vyrq tarpe. Beras buvo advo-
katq kolegijos narys, diplomuotas gydytojas ir aktyvus prancuzu
radikaliosios partijos narys tais laikais, kai ji i i tikrqjq buvc
radikali. Jis vadinamas ,,aviacines medicinos tevu", nors ilr
karto gyvenime nemate lektuvo. J o jiymusis veikalas ,,Barornet-
rinis slegimas", paskelbtas 1879 metais, paskutini kartq anglq
kalha buvo iileistas 1943 metais be jokiq sutrurnpinimy
(1055 puslapiai!) kaip vadovelis amerikietiq karinems oro pa-
jegoms.
Beras buvo i i tq mokslininkq, kurie iengia riloks~o avan-
garde. Jis susidomejo kvepavimo retoje atmosferoje problemo-
mis, svarbiomis aeronautams ir alpinistams. Tatai jj paskatinc;
tyrineti prieiingq problemq, butent aukito slegimo po v a n d e n ~ u
problemas. Mokslininkas neturejo leSq kompresinei kamelai
jsigyti, todel kreipesi j platiqjq visuomenq: ,,Kas padarys kve-
pavimo iemame arba aukitame slegime problemai studijuoti
tai, kq Petenkoferiui padare Bavarijos karalius, aprilpines jj
aparatu kvepavimui normaliomis sqlygomis studijuoti?" Bava-
rijos karaliaus pavyzdiiu paseke turtingas gydytojas Zurdane,
a p r u p i n g Berq rei,kalingu aparatu. Mokslininkas ir jo imona pra-
dejo daryti eksperimentus kameroje su savimi (kartu su jais
kameroje budavo ivirbliai ir iiurkes). Palaipsniui vis retejant
orui, jie matavo savo temperaturq ir skaitiavo pulsq. Vieno eks-
perimento metu Beras per septyniasdeiimt penkias minutes ,,pa-
kilo" i Diomolungmos (Everesto) aukitj. emesis aukito slegimo
problemq, Beras surinko gydytojq praneiimus apie kesonine
liga susirgusius darbininkus, dirbanrius povandeninius darbus
~ r a n c u z i j o j e ,taip pat statiusius tiltus Sent-Luise per Misisipe
ir Brukline, kur statybininkai dirbo 20 pedq gylyje nuo upes
paviriiaus.
Didelj jspudi Berui padare daktaro Alfonso Galio bandymai.
Jis buvo pirmasis gydytojas, kuris pats nere po vandeniu, nore-
damas iitirti aukito slegimo poveiki imogaus organizmui.
t866 metais Galis lydejo prancuzq ekspedicij4, plaukusia j Ege-
jo jurq pintiy ivejoti. Si ekspedicija graikq pintiq ivejus pir-
ma kartq supaiindino su aeroforu -aparatu plaukioti po van-
deniu. Jj iirado kalnq iniinierius Benua Rukeirolis ir prancuzy
laivyno karininkas Ogiustas Deneruzas. Romane ,,Dvideiimt
tukstantiy myliy jury gelmemis" kapitonas Nemo profesoriui
Aronaksui sako: ,,Jus, profesoriau, kaip ir a i , iinote, kad imo-
gus gali buti po vandeniu su sqlyga, jeigu pasiima pakankamq
oro atsargq. Darbininkai narai su neperilampamais drabuiiais
ir apsauginiu metaliniu ialmu or4 gauna iS pavirgiaus per spe-
cialiq iarnq, sujungtq su siurb1iu."- ,,Tie drabuiiai vadinasi
skafandruU,- pastebi jivalgusis Aronaksas. ,,Teisybe,- sako Ne-
mo.-Tatiau su skafandru naras nera savarankigkas. Jj pririia
gurnine iarna, per kuria siurbliai tiekia jam or+ Jeigu mes
butume karnos prikaustyti prie ,,NautiliausU,netoli tenueitume."-
,,0kaip to galima iSvengti?"- klausia Aronaksas, ir Nemo at-
sako: ,,Su Rukeirolio-Deneruzo prietaisu. Sj prietaisq iirado jusq
tautietiai."

Pusiau savarankiika naru apranga, apraiytoji Ziulio Verno

knygoje ,,DvideSimt tiikstantiq myliq jurq gelmemis". J q
iirado Deneruzas ir Rukeirolis, ketverius metus pries pa- ,
sirodant knygai.
 Ziulio Verno skaitytojai i j epizodq laike vienu iauniausiq
garsiojo fantasto prasimanymq; dar daugiau, autorius, pats bCi-
damas senyvo amiiaus, pradejo j j laikyti savo vaizduotb vai-
siumi. 0 i i tikrqjq Rukeirolio-Deneruzo prietaisas 1865 metais,
ketveri metai priei pasirodant romanui, jau buvo naudojamas.
Narui prie nugaros buvo pritvirtintas rezFrvuaras, j kuri pompa
buvo spaudiiamas oras. Rezervuaras turejo reguliatoriq, uitik-
rinantj oro tiekimq gumine iarnele. Suspausto oro tiekimas iS
rezervuaro priklause nuo hidrostatinio slegimo tam tikrame ly-
gyje. Naras galejo iarnq atjungti nuo pompos ir kuri laikq
judeti, kvepuodamas oru i i rezervuaro. Taigi aeroforas buvo
musq amiiaus ketvirtojo desimtmetio Le Priero savarankiiko
nardymo prietaiso, penktojo dekimtmetio akvalango ir Seitojo
deiimtmekio Kusto-Ganjano ,,mistraliou pirmtakas.
Ekspedicija, kurioje dalyvavo daktaras Galis, narus atsiveie
i i Prancuzijos, be to, buvo pasamdyti graikai, kuriuos aprupino
graikq kalbq iiversta Rukeirolio instrukcija. Kai jau pirmq
kartq buvo surinktas fenomenalus kiekis pintiq, vietiniai rinke-
jai profesionalai virto tikrals luditais *: jie sudauie ,kel,is aero-
forus ir sumuie narus, kurie jais naudojosi. TaEiau po dekimties
mety Graikijoje jau buvo naudojama trys Simtai airoforq.
Zibes nardymo aparatas Egejo jiiros salose ir pakrantbe
pasirode tuoj pat, iiradus aeroforq. Jis buvo patikimesnis, takiau
neturejo prietaiso, reguliuojantio orq pagal gyli. Be to, narai,
naudojesi angliikuoju aparatu, skittingai nuo tq, kurie narde su
aeroforu, matyt, nebuvo'atitinkamai paruokti. 1867 metais iS dvi-
deiimt keturiy narq, kurie naudojosi Zibes aparatu, deSimt iuvo.
Zmoniq, praradusiq darbingumq, skaikius ik viso nebuvo nuro-
domas. Apie slegimo poveiki, imogaus organizmui pranciizai ii-
nojo ne daugiau u i anglus, bet del atsargumo trims narams duo-
davo po vienq aparatq, todel kiekvieno naro buvimas po van-
deniu atitinkamai sutrumpdavo. Graikai po vandeniu su tuo
magiSku aparatu iSbfidavo po kelias valandas, be to, kartais iki
150 p d q gylyje! Daktaras Galis, nerdamas giliau kaip 80 p d q ,
stebejo savo pojuEius ir narq darbq. IS jq iikvepiamo oro bur-
buliukq jis sprende apie kvepavimo dainumq, kuris vidutiniSkai
sieke aituoniolika ikvepimq ir iikvepimq per minute. Jis patik-

* L u d i t a i - XVIII amiiaus pabaigos - XIX amiiaus pradiios dar-

bininkq stichiniq streikq Anglijoje dalyviai. Streikai buvo nukreipti prieS
maiinq jvedimi) fabrikuose.
 rino savo paties pulsq ir nustate, kad ,,matyt, jo dainumas ne-
kito".
Beras iistudijavo visus Galio rezultatus, jo gautus, kliniikai
tiriant iuvusius ir suialotus narus, o paskui, uisidares vienoje
buvusio vienuolyno celeje (tq vienuolynq jo tevas nusipirko
1789 metais ii revoliucines vyrilausybes, eksproprijavusios bai-
nytini turtq), pradejo aiikinti tq nelaimiq prieiastis. Jezuitai, ku-
riems ankstiau priklause vienuolynas, stengesi vel atgauti pa-
statq ir iS jo iistumti Berq. Sis vienq jq padave 1 teismq u i
Smeiitq, laimejo bylq ir gautuosius pinigus paaukojo viduriniy
mokykly makiniq stipendijoms.
Jo tyrinejimai i Sipulius sudauie ankstesnes paiiiiras, tokias,
kaip ,,teorijan,sukurta kaikokio visaiinio, pavarde fon Vivenas,
tvirtinusio, kad aukitas oro slegimas letina kraujo cirkuliacijq
gyslose ir kapiliaruose. Beras iia proga paiymejo: ,,Nuostabiau-
sia, kad jo eksperimentai, taip keistai sugalvoti ir taip prastai
atlikti, buvo priimti su pasitikejimu ir giriami abipus Reino.
,,Vivenas padare eksperimentq!"--inekejo visi. Ir daugeliui
i-riioniq to visai uitenka, nes medicinoje yra iitisa mokykla, ku-
rios pasekejams - suprantama, retiems sveeiams laboratorijo-
se,-iodis ,,eksperimentasU iSsemia visq jvykio prasme lyg.
kremas, kuriuo vienas kitq tepa cirko klounai."
Ir Beras atskleide tiesq. Jis nurode: ,,Slegimas gyvq organiz-
mq veikia ne kaip tiesioginis fizinis veiksnys, o kaip cheminis,
agentas, keieiqs deguonies kiekj kraujyje ir sukeliqs asfiksijq,
kai deguonies kraujyje triikssta, arb'a apsilnuodijimq, kai jo per
daug." Jis nustate, kad gryno labai suslegto deguonies jkvepi-
mas yra mirftamas. Subtiliausiems eksperimentams Beras su-
konstravo daugybe aparatq ir prietaisq. J o aparatas su dviem
voituvais iikvepiamam orui paimti turejo gumini kandiklj, vi-
siikai panaiq Siqdienio akvalango kandiklj.
Svarbiausias jo laimejimas buvo, kad jsam pavyko iiaiikinti,
kaip veikia i5kvepiamas azotas, esant aukstam slegimui, o tai
pirmq kartq leido suvokti kesonines ligos prieiastis. Azotas su-
daro maidaug 4/5 oro, kuriuo mes kvepuojame. 33 pedq gylyje
naras jkvepia du kartus daugiau azoto negu paviriiuje, n e i jam
tenka jkvepti du kartus daugiau oro, kad biitq kompensuotas
aplinkos slegimas. 66 pedq gylyje jis jkvepia tris kartus daugiau
azoto, 99 pedq gylyje -keturis kartus ir t. t. Sios sunkios iner-
tines dujos neiieina laujkan drauge su kitais kvepavimo pro-
duktais, o iitirpsta kraujyje ir organizmo audiniuose, ypat rie-
baliniame audinyje ir kremzlese. Kol naras yra dideliame sle-
gime, tai nielcam nekenkia, bet kai jis patenka j maiesnio sle-
gimo sriti, azotas ima iisiskirti maiuEiais burbuliukais (toki bur-
buliukq ir mate Boilis gyvates akyje). Narui kylant j vandens
paviriiq, burbuliukai pletiasi vis labiau ir labiau ir pradeda ui-
kimsti kapiliarus, paskui venas ir pagaliau arterijas. Jie paiei-
diia nervq sistemq ir blokuoja nugaros sme8genis. ,,Juodosios
putos" (kesonines ligos) silpniausioji forma sukelia didelius sq-
nariq skausmus, ir naras tiesiog raitosi, ieikodamas palengveji-
mo. IS Eia ir atsirado liaudinis Sios ligos vardas-lauiymas.
Beras pasiule du budus iivengti kesonines ligos: pirmiausia,
narq kelti j paviriiq reikia labai iS,l&to,kad azotas suspety iisi-
skirti iS jo kuno audiniq dar po vkndeniu, tai yra, kad jvykty
dekompresija. Tuo atveju, jeigu jam pasidarytq negera jau pa-
viriiuje, jj reikia grqiinti , , j gylj" dekompresijos kameroje, kad
azoto burbuliukai vel iitirptq kraujyje, tai yra, kad ivyktq re-
kompresija. Paskui butq galima letai dekompresuoti, skiriant
dvideiimt minuEiq dekompresijos kiekvienai papildomo slegi-
mo atmosferai. Taigi narq, dirbusj 100 pedq gylyje, tai yra ke-
turiq atmosferq slegime, reikia kelti paviriiun labai letai-
60 minutiq.
Netrukus po jo darbo paskelbimo Beras tap0 liaudies Svie-
timo ministru Gambetos vyriausybeje, o 1886 metais buvo pa-
siystas j Indokinijq reorganizuoti Tonkino provincijos vyriau-
sybes. Sudrumstqs snudiiq Hanojaus (Tonkino sostines) ramybq,
Beras energingai emesi darbo, bet po penkiq menesiq, budamas
penkiasdeiimt trejq metq, netiketai numire nuo dizenterijos.
Pilnai praktigkai Bero idejas pritaike Dionas Skotas Holdei-
nas - Skotas su giliai jdubusiomis akimis, stambia nosimi, kvad-
ratiniu smakru ir veiliais SiurkSEiais usais. Holdeinas buvo visuo-
menes veikejas, alpinistas ir vienas didiiausiq pasaulio fizio-
logq. Medicinos daktaras Holdeinas Siq problemq emesi ne toclel,
kad butq norejqs padeti narams. Jis susirupino, kaip sveikatai
atsiliepia oras, kuriuo imones kvepuoja luSnose, fabrikuose, ia-
lia nutekamqjq vamzdiiq ir Sachtose. Siandieniniai darbo sau-
gum0 technikos metodai Sachtose pagrjsti Holdeino darbais. Jis
istyrinejo, kaip veikia mirStamas miiinys, susidarqs iS anglies
dulkiq ir oro: Sis miiinys uipildo iachtas, sprogus jose dujoms.
Kai 1896 metais jvyko sprogimas Tailorstaune, Holdeinas iS-
tyrinejo pe~ikiasdekimtseptyniq aukq lavonus ir atrado, kald tik
keturi imones iuvo nuo traumq, kiti nusinuodijo smalkemis.
Holdeinas pradejo daryti eksperimentus pats su savimi. Jis
 jkvepdavo smalkiq, uirakinedamas savo pojiikius, tyrinedavo
savo kraujq, nustatydavo CO kieki hemoglobine.
Holdeinas sukonstravo paprastq prietaisq kraujui analizuoti,
taip pat nedideli prietaisq, kuriuo iS maio bandinio galima tiks-
liai nustatyti kraujo kieki organizme. Jis iSmoke Sachtininkus
panaudoti peles kaip ,,pavojaus indikatorius" ten, kur galejo
pasirodyti mirStama doze smsal'kiq. Pelems biidinga greita me-
diiagq apykaita, ir jos nuo smalkiq iuva daug ankskiau, negu
Sios pasidaro pavojingos imogui. Holdeinas atrado, kad po poie-
miniq sprogimq Sachtininkai dainai mirdavo nuo Soko del nude-
gimq. Jis paside Siuo atveju naudotis tanino rugitimi. Fiziolo-
gas-humanistas tikejo tiesioginiais tyrinejimq keliais ir pats
leisdavosi j Sachtas.
1903 metais Vidaus reikalq ministerija jj paprage iSaiSkinti,
kodel Kornvelo alavo kasyklq darbininkai serga maiakraujyste.
Si liga buvo laikoma blogos ventiliacijos pasekme. Holdeinas
nusileido j gilias Sachtas, kur oras buvo itin dregnas, o del pirito
oksidacijos klode temperatiira pakildavo iki trisdeSimt keturiq
laipsniq. Jis nustate, kad Sachtininkq maiakraujystes prieiastis
buvo ne oras, o ankilostomoze ir silikoze 7. Jis susidomejo,
kaip reguliuojasi vidine kiino temperatiira, staigiai kintant ap-
linkos temperatiirai, ir eme daryti ilgus bandymus su savo prie-
taisu tur,kiHkose pirtyse.
Nordamas patikslinti Bero duomenis, kokiq jtakq imogaus
organizmui turi reta atmosfera, Holdeinas iisirenge ekspedici-
jon Paiko virSune Kolorado valstijoje. Kai ekspedicija pasieke
viriunq ir pradejo dirbti 14 000 pedq aukityje, Holdeinas pasi-
dare nepaprastai irzlus - juk jam reikedavo keltis su auSra,
o Anglijoje jis paprastai dirbdavo iki velyvos nakties ir miego-
davo iki pusiaudienio. TaEiau vienq graiq rytq auSrq jis pasitiko
plakiai Sypsodamasis ir, mojuodamas laikrodiiu, nustebusiems
draugams paais'kino: ,,Dabar viskas tvarkoj. Pasirode, kad aS
laikausi ankstesnio reiimo. Juk Anglijoje dabar vidurdienis!"
Jo darbai apie retos atmosferos jtakq imogui labai praverte
anglq alpinistams, Sturmavusiems Diomolungmq.
Didiiausias Holdeino jnaias i mokslq apie kvepavimq remesi
jo eksperimentais su savimi, ,kai jis kvepavo anglies dioksidu
Ben Neviso viriuneje ir giliose Sachtose. Jis nustate, kad nor-
malus kvepavimas priklauso tik nuo anglies dioksido poveikio
kvepavimo centrui - faktas, kuris turejo tikrai revoliucine
reikime. 1905 metais Holdeinas ir daktaras Pristlis Sj atradimq
paminejo iigarsejusiame savo pranelime. Pats Holdeinas j j lai-
 ke atsitiktiniu, neteikdamas jam jokios reikimes, ir jj paskelbe,
nesirupindamas tolesnemis teorinemis iivadomis. Jis energin-
gai griebesi ieikoti keliq pritaikyti j j praktiikai. Mokslininkas
iityre tunelius kasanciq darbininkq sveikatq ir galq gale, kaip
ir Beras, griebesi narq-toje epochoje ,,maiai kam iinomos
sektos", kaip pasake apie narus leitenantas Damantas, vienas
Holdeino bendraiygiq. Holdeinas pastebejo, kad narai kencia
tiek del rimtos teorijos nebuvimo, tiek ir del pavojingos prak-
tikos. Jis kreipesi j Admiralitetq, siulydamas jsteigti komisijq
narq darbo sqlygoms iStirti. 1906 metais Admiralitetas sudarg
komitetq, j kurj jejo Holdeinas, trys jureiviai ir Listerio insti-
tuto bendradarbis daktaras Boiikotas, kaip medikas. Komitetas
turejo susirasti kelis narus. Holdei'nas iejlkojo ne ,,bndomqjq
,jiirq kiaulyeiq", ,svajoj'anciq iggarset~i,o d a ~ b qiSrnananEiq narq,
kuriq galvotumu, drqsa ir iimintimi butq galima pasikliauti.
Tokiq imoniq jis rado ,,Ekselenton laive - karinio jurq laivyno
artilerijos ir narq mokykloje. Pirmasis buvo leitenantas Gaibo-
nas Damantas - liesas, rudaplaukis dvideSimt penkeriq metq,
kiles iS Vaito salos. Tuo metu anglq kariniame jurq laivyne
specialiq narq daliniq nebuvo: dar nuo Elibietos laikq nardyti
tekdavo artileristams. Damantas raie: ,,Skirtingai nuo daugelio
savo draugq, busimqjq artilerijos leitenantq, a i pamegau povan-
deninius darbus, ir jie man buvo nepalyginamai mielesni u i ba-
listikos pamokas ir Saudymo pratybas. Antrasis naras buvo mi&
manas Endrius Julas Katas, kantrus Damanto mokytojas, supa-
iindinqs jj su narq darbo gudrybemis. Damantas apie jj raK:
,,Tai buvo kuklus, protihgas ir taktiikas imogus. Holdeinas, irgi
Skotas, i i karto pajuto jam simpatijq ir per povandeninius eks-
perimentus remesi gausia praktine Kato patirtimi, kurios deka
pavykdavo iivengti nelaimingq atsitikimq, nesusijusiq su fiziolo-
gine bandymq puse. AS j j paiinojau jau daug metq, ir staiga
iigirdau, kad lordas Katas, iinomos prekybines firmos vadovas,
o veliau Anglijos banko valdytojas, yra jo brolis. "
Maiiuke Holdeino grupe pradejo nuo to3 vietos, kur prieS
dvideSimt agtuonerius metus buvo sustojes Beras. Jie turejo ir
faktus, nustatytus profesoriaus Leonardo Hilo, kuris taip pat
jneSe vertingq jnaSq j slegimo poveikj gyviems organizmams.
Hilas pavoidavo DO gaubtu varles, kur sukurdavo 20 atmosferq
oro slegimq (lygq slegimui 600 pedq gylyje), o paskui staiga jas
dekompresuodavo. Pro miikfoshopq jis stebedavo pusiau skaidriq
varliq kraujo apytakos sistemq. Kelias akimirkas kraujas laisvai
tekedavo kapiliarais, bet ,,staiga pasirodydavo maiutelis tamsus
burbuliukas, po to antras, po'to daugybe burbuliuky, kurie bego
gyslomis, gindami pirma savqs kraujo kunelius. Netrukus gyslas
visiSkai uikimSdavo oro burbuliukai, ir kraujo cirkuliacija su-
stodavo." Hilas tuoj pat po gaubtu grqiindavo ankstesnj slegi-
mq. Azoto burbuliukai iinykdavo, ve1 iitirpdami kraujyje, ir
varle likdavo gyva ir sveika. Beras pirmasis palygino Sj reiikinj
su tais, kurie vyksta Sampano butelyje. Kai butelis dideliame
slegime uikemiamas, angliarugSte iitirpstla w e . Kai kamitis
istraukiamas, slegimas butelyje krinta, ir burbuliukai putodami
veriiasi iS tirpalo.
Zmogaus palyginimas su Sampano buteliu Holdeinui ir Boi-
kotui, Damantui ir Katui neatrode linksmas. J y uidavinys buvo
susisteminti Bero atrastus faktus. Jie ieSkojo praneiimy apie
nary nusileidimq giliau kaip 100 pedq (tuo metu karinio jury
laivyno narams tai buvo riba). Jie imdavo tik tas ataskaitas, ku-
riose budavo tiksliai nustatytas gylis, ir jei naras pateikdavo
jrodymus, kad buvo dugne. Giliausiai 1904 metais pasinere gru-
pe graiky ir Svedq nary prie Patro salos Graikijoje. Sie narai
kiekvienas po deSimt minueiy apiiurinejo 190 pedy gylyje nu-
skendusj minininkq ,,SamuaU.Sis gylis beveik dvigubai virSijo
jprastq ribq ir, ,sekmingai ji pasiekus, buty buvqs didelis lai-
mejimas.
Listerio institute jie dare bandymus su oikomis, uzdaroje
kameroje sudarydami slegimq, lygq vandens slegimui 200 pedy
gylyje. Pasirode, kad senas, riebus oiys, pramintas Tevuku, kone
turejo imunitetq kesoninei ligai, o liesas oiiukas Maiylis Bilis
beveik iS karto buvo paralyiuotas. Iki tolei buvo manoma, kad
geriausiai po vandeniu dirba liesi jaunuoliai. Senis Tevukas
eksperimentuotojams primine iymyjj narq Aleksandrq Lember-
tq, garsejusi savo apkunumu del pernelyg didelio alaus pame-
gimo ir pasinerimais toki ilgq laikq ir j tokj gylj, kokiy nepa-
keldavo ne vienas kitas. Oksfordo moksly daktaras Vernonas
nustate, kad azoto tirpumas riebaliniame audinyje Seiis kartus
virSija jo tirpumq kraujyje. Kad riebaliniai druekio audiniai vi-
siSkai prisisotinty azoto, reikia daugiau laiko. DidvyriSki Lem-
berto iygiai nuskendusiame ,,Alfonso XII" laive baigesi daliniu
apatinb kuno dalies paralyiiumi (seras Robertas ~ e v i s a sman
pasake: ,,Jis taip pat pradejo kenteti ir del Slapumo nesulai-
kymo").
Iki povandeniniq eksperimenty pradiios Holdeinas, rodos,
visai nesidomejo savo grupes darbu ir nedalyvavo parengtiniuo-
se bandymuose, palikdamas kitiems dekompresuoti ir rekompre-
 suoti oiius. Tai jam buvo visiSkai nebiidinga. TaEiau jo pade-
jejai narai greitai suprato: Holdeinas iS anksto numate ekspe-
rimento eigq ir rezultatus. Damantas raSe: ,,AbstrakCiais apskai-
tiavimais ]is tiksliai nustate kielcvieno bandymo rezultatus. Ir
juos dare daugiau kitiems jtikinti." Holdeinas visk3 apgalvojo
ik anksto. Polis Beras pademonstravo, kad narai, greitai iikelti
j paviriiq i i 33 pedq gylio, nesuserga kesonine liga. Holdeinas
iS t o padare Sitokiq isvadq: ,,Vadinasi, aS galiu iitraukti inlogy
iS gylio, kur slegimas yra SeSios atmosferos, j gylj, kur jis siekia
tris." Visas svarbumas yra tail kad slegimas iS karto butq su-
maiintas per pus?. J u o giliau, juo j daugiau etapq reikia dalyti
iikelim3. Ir kiekviename etape nar3 reikia iSlaikyti tam tikrq
laikq, kad azotas suspetq dalinai iSsiskirti iS kraujo. Taip buvo
atrastos povandenines laipsnikkos dekompresijos metodas, kuris
nuo to laiko privalornas visiems narams.
Kai buvo pradeti povandeniniai eksperimentai, Holdeinas
v t l atgavo sau budingq entuziazm9. Netikusios karines jurq i i -
nybos pompos, tiekusios narui karitq, uiterkt4 orq (ir dar to
paties per maiai), jj jsiutino. Kapitonas Damantas, prisimines
dienas, nuo kuriq mus skiria penkiasdekimt metq, man pasake:
,,Dabartiniai narai ne supratimo neturi, kaip mums budavo sunku
prieS Holdeino laikus, panerus j kokiq penkiolikos-dvidekim-
ties juriniq sieksniq gylj. Maidaug tokioje biikleje atsiduria
alpinistai, pakilc i dideli aukiti, kai jiems tenka po kiekvieno
iingsnio sustingti, nejudeti puss minutes, norint kaip nors atsi-
kvepti. 0 juk Anglijos pakranteje, kur potvynio sroves labai
stiprios, narui beveik nejmanoma buvo taip atsikvepti, t u o la-
biau, kad kiauros 1906 metq pompos dainai nesudarydavo vidi-
nio slegimo kostiumuose ir naras vos kvepuodavo - taip biidavo
.suspausta jo krutine." Holdeino grupe p a s i d e tobulesnk pompq.
Nors narq apranga tais laikais jau jgalino atlikti sistemingus
bandymus iki 300 pedq gylio, Admiralitetui tereikejo duomenq
apie gelmes, kurios nevirSijo 200 pedq. Galimybe padvigubinti
ankstesne darbo rib4 Admiralitetui atrode gana viliojanti: juk
du narai jau iuvo, pabuve truputj giliau kaip 200 pedq gylyje.
Tiesq sakant, profesoriaus Holdeino sutikimas daryti bandymus
didesniame kaip 200 pedq gylyje atrode rizikingas, bet kitos iiei-
ties nebuvo, nes povandeniniai laivai - paskutine laivyno nau-
jiena - neiilaikydavo vandens slegimo ir Siame gylyje paskqs-
davo. 0 admirolq akimis, narai visada budavo laivq tarnai -
ir Frensio Dreiko laikais, kai jie valydavo dugnus nuo kriaukliq,
 ir iymiai veliau, kai jie gelbedavo h o n e s i i paskendusiq PO-
vandeniniq laivq.
Iki tol, kol Holdeno grupe nebuvo pradejusi povandeniniq
eksperimentq, Damantas niekada nenerdavo giliau kaip 110 pe-
dq. Listerio instituto baseine narai patirdavo slegimq, kuris pri-
lygo slegimui 180 pedq gylyje, bet tai buvo visiikai ne tas
pat, kas panirimas juroje, kur Saltoje tamsoje, visiikai vienas,
su antvandeniniu pasauliu siejamas tiktai iarnos ir signalines
virves, naras virsta povandeniniq sroviq iaisliuku, kaip voras,
besisupqs ant savo nepatikimo voratinklio siulo. Oras j Salmq
ateina karitas, slegimas skyla, ir nuolat reikia galvoti, kad kom-
binezone butq pakankamas yidinis slegimas, kad klaidos nepa-
darytq tie, nuo kuriq ten, viriuje, prie pompos, priklauso tavo
gyvybe. c i a jis negali buti iigelbetas akimirksniu, kaip bandymo
kameroje, kur operatoriui uitenka pasukti iturvalq - ir oras
Svilpdamas eina i i kameros, kol slegimas joje pasidarys norma-
lus. J j iS visq pusiq supa jura. Tokiomis sqlygomis nelengva
gauti objektyvius duomenis iS imogaus, prakaituojaneio vari-
niame Salme ir sunkiame guminiame kombinezosne. Letas, vargi-
nantis naro kelimas j pavirsiq susijes su dar didesniais pavojais.
Jis privalo laikytis privalomq pertraukq ir laukti ilgas, vargi-
naneias minutes, gal but, ir nesandariame kombinezone, jaus-
damas, kaip vanduo jame kyla vis aukieiau ir aukieiau. Ir visa
tq laikq sugrubusiais, sustingusiais piritais jis turi nuolat regu-
liuoti oro tiekimq, kad per daug pripustas kostiumas neiineitq
jo paviriiun be isganingq sustojimq.
Eksperimentiniai nerimai buvo daromi iS kanonierinio ,,Span-
kerio" laivo prie Biuto salos. Pirmuoju nerimu Katas, labiausiai
patyres naras, pasieke 138 pedq gyl'j. J o mokinys leitenantas
Damantas nusileido j tokj pat gylj. Paskui ,,SpankerisUnuplauke
j Loh Rideno jlankq, kur treeiq dienq buvo pasiektas 162 pedq
gylis, o paskui ir 174 pedq. Katas ryiosi panerti iki 180 pedq.
Jis pasieme ,,mokslinj jtaisqU-stiklinj indq surinkti iikveptam
orui, kurio Holsdeinui reikejo analizems. Indas gumos karnele
buvo sujungtas su Salmo voituvu, pro j j naras iileisdavo nerei-
kalingq orq. Katas tq indq laike rankose. Grupe eme vienq re-
kordq po kito, taeiau apie tai neteike jokiq praneiimq: jq domi-
no tiktai imogaus organizmo reakcija j padidejusj slegimq.
Katui nerimq j 180 pedq gylj sunkino dar tai, kad jis dugne
turejo atlikti varginaneius fizinius pratimus. Jam reikejo pakibti
tartum varpininkui ant permestos per skrystj virves, prie kurios
kite galo buvo pririitas sunkus kriivis. Stengdamasis gauti moks-
liniq duomenq, Holdeinas narq negailejo. Tuo metu visus buvo
uikretqs jo entuziazmas, ir jie su uisidegimu dalyvavo jo tyri-
nejimuose, kuriuos veliau jiems teko testi be Holdeino.
Katas nulipo nuo kanonierinio laivo trapu (tuo metu ne vie-
nas pasaulio laivynas neturejo plaukiojanciq n a q baziq). ,,Span-
kerio" borto aukitis virium vandens buvo 8 pedos. Naras ture-
davo ropitis juo, savimi vilkdamas krutines ir nugaros pasva-
rus apie keturialsdeiimt slvarq, batus, kuriq kiekvie~nassvere po
dvideiimt svarq, ialmq ir aprangq; ore visa tai svere iimtq
penkiasdeiimt penkis svarus. Patys Katas ir Damantas svere
maiiau (veliau Holdeino komitetas pasiiile naudoti gervq narams
iikelti ir nuleisti).
Katas nusileido j 180 pedq gylj ir eme skambinti savo ne-
byliu varpu. Tuo metu jo signaline virve apsivijo apie nuleistq
ii ,,SpankerioUdragq. Iilkelti Kato buvo nqmanoma, o jis, pa-
gautas mokslinio entuziazmo, vis tampe virvq. Gylis, j kurj jis
panere, buvo riba net patobulintai pompai, o gaunamo oro butq
uiteke tik ramiame buvyje esankiam imogui. Begarsis varpas
muie pavojaus signalq, bet varpininkas kvepavo vis sunkiau ir
truksmirigiau. Viriuje jo draugai i i pompos spaude viskq, ka
galejo, ir karitligiikai stengesi atpainioti signalinq virvq. Katas
tebedare savo pratimus, beveik netekdamas sqmones nuo apsi-
nuodijimo anglies dioksidu. Jis iibuvo tame rekordiniame gy-
lyje dvideiimt devynias minutes, Damantas pagaliau iilaisvino
signalin? virv?, ir jis buvo iikeltas j paviriiq. Atrode, kad Katui
teks atsigulti ligonineje, bet jau kitq dienq jis vel nere po van-
deniu.
Po to ,,SpankerisUiiplauke j Loh Striveno jlankq, kuri buvo
gilesne. Damantas pasisinle nerti j 210 pedq gyli, kur slegimas
sieke daugiau kaip iimtq svarq j kvadratinj colj. Tuo metu tai
buvo rekordinis gylis, daugiau kaip dvigubai viriijantis laivyne
nustatytq nerimo ribq. Slitiniuodamas nuo savo iarvq sunkumo,
bet atsargiai laikydamas stiklinj indq iikvepiamam orui, Daman-
tas trapu nulipo i vandenj, pajuto palaimintq lengvumq ir grei-
tai panere. Pasiekes trisdeiimt penkiq jiiriniq sieksniq gylj, ii-
kvepe j indq orq ir dave ienklq kelti. Jis turejo ne tiktai regu-
liuoti slegimq savo kombinezone, bet ir sekti, kad stiklinis indas
nesprogtq, kylant j virkutinius vandens sluoksnius, kur slegimas
buvo maiesnis. 110 pedq gylyje jis sustojo (tai buvo pirmoji
dekompresijos pakopa) ir iSleido ii indo dali oro. Po to jis
laimingai iikilo j paviriiq.
 Praejo aituoneri metai, kol kitam narui pavyko jveikti iiq
ribq.
Eksperimentuodamas Holdeinas vis tobulino nary aprangq.
Kriitines ir nugaros pasvarus jis pakeite ivininiu antkrutiniu.
Antkriitinis taip pat saugojo kombinezonq nuo iiputimo, bet
buvo sunku jj iilaikyti vietoje. Paskui, kad kombinezonas ne-
iisipusty, Holdeinas pasiule blauzdas ir kulkinis suvarstyti vir-
vutemis; Sitaip kojos tebevarstomos ir Siandien.
Baigiamasis eksperimentas virto linksma pramoga. Holdeinas
pakviete savanorius kartu su juo pasinerti seklioje jlankos vie-
toje. Pasisiule du kanonieres karininkai ir trylikametis Holdeino
siinus Diekas. Profesorius apmoke juos dekompresijos kameroje,
kaip, didejant slegimui, prapusti Eustachijaus vamzdiius, o pas-
kui ir mokytojas, ir jo mokiniai pirmq kartq gyvenime panere
po vandeniu. Jaunajam Diekui tai buvo neuimiritamas nuoty-
kis. ,,Panerti a i paneriau,-- sakydavo jis veliau,- bet kombine-
honas man buvo per didelis, ir, kai mane iikele, jis buvo pilnas
vandens." Praejus tretdaliui Simtmeeio, Diekas, tuo metu jau
profesorius Dionas Holdeinas, paseke tevo pedomis i.r tese tyri-
nejimus, o per antrqjj pasaulinj karq atejo i talkq kariniams
plaukikams ir povandeniniy skuteriy jguloms. Holdeinas vyres-
nysis nesulauke karo. Jis mire 1936 metais, sugrjies iS ekspedi-
cijos po Iranq ir Irakq, kur paruoie budus apsaugoti nuo saules
smugio naftos versloviy darbininkus.
1907 metais Holdeino ataskaita buvo paskelbta ir pardavi-
nejama po ieiis pensus u i egzemplioriy. Dabar admiralitetai ir
firmos, dirbantios povandeninius darbus, jau negalejo stumti
nary j pavojy, teisindmosi dekompresijos metody ne2inojimu.
TaEiau jos neskubejo pasinaudoti Holdeino suteiktomis iiniomis.
Priei pasirodant Holdeino darbams, Amerikos laivyne nary
darbo technika buvo menkesne u i anglq laivyno. Didiiausias
nerimo gylis buvo nustatytas - 60 pedy. Torpedy poligone Niu-
porte (Rod Ailendo valstija) buvo nary mokykla, kuriq 1882 me-
tais jsteige artlilerijm atlsargos karininkas Diekobas Andersonas.
Jis per dvi savaites apmokydavo po dvideiimt nary. Praktiikai
vienintele jq pareiga buvo poligono rajone ieikoti dugne moko-
mqjq torpedy. Matomumas tia prilygo beveik nuliui, be to, na-
rams tekdavo kovoti su srove, kurios greitis siekdavo vienq
mazgq. Torpedos dainai nugrimzdavo j dumblq, ir jj tekdavo
stipria srove iS iarnos iiplauti. Ieikodami torpedq, narai sukdavo
koncentrinius ratus. Vienas jq iuvo tame poligone. Srove ui-
n e e jo signaline virve ant torpedos, kuri kyiojo i i smelio.
 Nuo stumtelejimo torpedos sraigtas pradejo veikti, apsuko virvq
apie savo aSi ir atvilko narq prie menfiq, kurios j j sukapojc
kaip mesai malti maiinele.
Taisykles, leidiianeios panirti ne daugiau kaip 60 pedq, gal
ir labai buvo geros, bet poligono gylis kai kuriose vietose sieke
130 p e d ~ Andersonas
. gaudavo atlyginimq u i kiekvienq iikeltc
torpedq, tokiu budu pirmoji ieikojimq valanda budavo paja-
mingiausia, o kiekvienq velesnq valandq naras uidirbdavo vis
maiiau.
Veliau torpedq ieikoti Siame poligone eme kitas atsargos
artileristas, garsusis Tomas Edis. Su savo draugu (ne kariikiu)
jis kasmet iSkeldavo po tris Simtus torpedq, kol pagaliau
1920 metais vadovybe Sj darbq pavede kariniams narams. Ander-
sonas ir Edis paprastai nepaisydavo leidiiamo panerti gylio, juk
jis turedavo uisidirbti pragyvenimui. Edis nere tGkstanfius kartq,
u i vienq jq gavo Kongreso Garbes medalj, ir tik vienq kartq jj
iitiko kesonines ligos priepuolis.
Taip buvo iki 1912 metq, kai artilerijos karininkas Diordas
D. Stilsonas padare iSvadq, kad narq darbai Amerikos laivyne
dirbami labai netikusiai. Jis iinojo apie Holdeino tyrinejimus,
taip pat iinojo, jog, naudodamiesi Holdeino lentelemis, anglq
narai nerdavo tris kartus greifiau u i amerikiekius. Stilsonas
parage praneiimq, kuriame labai atsargiais posakiais kreipe de-
mesj, kad ,,esamieji narq darbo metodai maiai efektyviis, o ap-
rangq reikia gerokai patobulinti ". Jis praiesi pasiunfiamas ten,
kur galetq atlikti reikalingus eksperimentus. Stilsonas tq prane-
iimq jteike pirmajam pagal vyresnumq. Sis perdave diviziono
vadui, kuris nusiunte jj, Laivininkystes biurui; iS ten praneiimas
nukeliavo 1 torpedq stotj, ir i Artilerijos valdybq, kuri savo ruoi-
tu nukreipe jj, j Statybos ir remonto valdybq. Sis biurokratinis
gaimaravimas uitruko deSimt savaieiq. Ir pagaliau -vos po
metq - Stilsonas gavo paskyrimg, kurio prase.
Stilsonas, nudiiuges, kad jam pagaliau pasiseke iSvaduoti
savo pranesimq iS ,,biurokratines juros", pateike Niujorko kari-
nei jtiru laivy statyklai 220 pedq aukSfio (aukSCiausias iS dabar
esankiqjq - Niulondono baseinas Konektikuto valstijoje -daug
iemesnis) narq baseino statybos projektq. Tafiau jis turejo ten-
kintis kompresijos kamera Bruklino firmos ,,Sraderis ir stinus"
gamykloje. Si firma buvo pagrindinis narq aprangos tiekejas
kariniam jurq laivynui. Stilsono grupe sudare keturi artilerijos
puskarininkiai ir laivo gydytojas Frengas - entuziastas, mokesis
anglq l a i s ~ n onarq mokykloje ir pats naras. Stilsonas ir Fren-
stengesi, jam nepavyko gauti D-3. Tada jis padare iivadq, jog
tai kaikoks neiinomas elementas, kurio nesq iemeje, ir pavadino
j j heliu (ii graikq iodiio ,,heliosn- saule).
Tai buvo naujas elementas, bet seras Viljamas Ramzis grei-
tai nustate, kad jo aptinkama ir Zemeje. Jis panardino radioak-
tyvius mineralus j verdantiq sieros riigSti ir gavo Zansono-Lok-
jero efektq. Darydamas iiuos bandymus, Ramzis taip pat atrado
neon@,kriptonq ir ksenonq. Helis buvo, jei taip galima sakyti,
mokslinis alchemikq svajones jkiinijimas - dirbtiniu biidu su-
kurtas elementas, yrant radiiui ir kitiems radioaktyviems ele-
mentams. Seras Dieimsas Diinsas spejo, kad visa erdve aplink
ieme iki 500 myliq aukBtio u2pildyta helio. Helis neturejo nei
kvapo, nei skonio ir buvo lengviausios dujos po vandenilio, bet
vandenilis buvo sprogstamos dujos, o helis nesprogo. 1900 metais
kubine peda helio kainavo brangiau kaip aituonis Bimtus svarq
sterlingq. Paskui dideli helio kiekiai buvo rasti gamtiniq dujq
greiiniuose Techase. Siuo metu gamtiniq dujq v e r s l o v k JAV
kasdien prarandama po milijonq kubiniq pedq helio. Keturios
helio radimvietb JAV valkaruose - vienilnteles iki Siol iSival-
gytos gamtinio helio radimvietes pasaulyje 9.
0 separatoriaus ikradejas, kuriam narai dCkilngi u i nuostabias
saules dujas,- tai Masatuseto profesorius Elijas Tompsonas.
Tarp septyniq Bimtq jo uipatentuoty iiradimq buvo elektrinis su-
virinimas, separatorius ir lankiniai gatves iilbintai. 1883 metais
jis jsteige firmq ,,BritiB Tompson-Hauston", kuri 1892 metais su-
siliejo su Edisono firma ir eme vadintis ,,Dieneral elektrik kom-
pani". Tatiau ir iki Siq dienq ,,BritiB Tompson-Hauston" tebera
viena starnbiausiq elektroninius jtaisus gaminantiq firmq Angli-
joje ir Pranciizijoje. Pirmq kartq profesorius Tompsonas heliu su-
sidomejo, dirbdamas ,,Dieneral elektrik" laboratorijoje Line
(Masatuseto valstija). Helis buvo nekenksmingas gyvuliams ir
nesudare cheminiq junginiq, buvo septynis kartus retesnis u i
azotq ir maiiausiai tirpios dujos. De1 visq Siq yrpaty'biq jis
buvo idealios dujos narams. 1919 metais Tompsonas kreipesi laiS-
ku j JAV Kalnakasybos valdybq, siiilydamas heliu pakeisti azo-
tq ore, kuris tiekiamas narams labai giliai po vandeniu. J o
apskaitiavimais, naudodami helio miBia, narai galejo panerti pus-
antro karto giliau. Savo laiSko jis nepasiunte Karinei jiirq mi-
nisterijai, nes jj domino helio pardavimas, o tai buvo Kalnaka-
sybos valdybos kompetencijoje. N a q darbq vystyti padedavo
netiketiausi imones, bet tokia kombinacija, tur bM, yra rekor-
Povandenines Dregerio roges, 191 2 m. pastatytos Vokietijoje
I

Fiziologas Dionas Skotas -Hal-

deinas, paruoies dekomp'resi-
jos metodq, kurio deka giliai
nerti pasidare nepavojinga
Nuovargio tikrinimas povandenine ,,Trapecijan. Nardytojas plaukia,
sukdamas remq, prie kurio pakabintas svoris. l o iikvepiamas oras
eina j maiIelj u i nugaros, paskui tas oras analizuojamas

Italy narai leidiiasi ief-

koti aukso ,,EgiptoM
garlaivyje, paskendus~a-
me 426 pedq gylyje.
(Biskajos jlanka.
1930 m.)
d,ine: astronomas, chemihas, elektrikas ir Kalnakasybos val-
dybma.
Si pastaroji darbq pradejo kartu su laivynu ir firma, gaminan-
bia aprangq Sachtininkams. 1925 metais Pitsburge, esanEiame per
500 myliq nuo juros, prasidejo pirmieji ,,giluminiai0 bandymai.
Fiziologai tyrinejo, kaip deguonies ir helio miSinys veikia gy-
vulius, kurie kompresijos kameroje jautesi visai gerai. Dekom-
presijai buvo sugaiita iei'i's bartus maiiau laiko, negu jprastolmis
sqlygomis. Po to ir imones pradejo jkvepti tq miiini-80 pro-
centq helio ir 20 procentq deguonies. Dekompresija ejo keturis
kartus greitiau, ir jie jautesi puikiai. Gylyje, kuriame imonems,
jkvepiantiems suspaustq orq, paprastai aptemdavo protas, likdavo
visiikai aiSkios galvos. Narai sakydavo, kad heliu kvepuoti labai
lengva. Kvepuodami jie jaute Salt!, balsai daresi plonesni ir su
nosiniu atspalviu. Fiziologai tai aiikino tuo, kad helis pro balso
stygas praeina greitiau u i azolq ir sudaro maiesni rezonansq bal-
so ertmese prie gomurio. TaCiau helis greiEiau iktirpsta kraujyje
ir audiniuose, ir todel, neriant trumpam laikui, 'dekompresija
trunka ilgiau. Kai naras po vandeniu iibuna il'gai, dekompresi-
jos laikas trumpeja.
Paskui ,,helio atmosferos" narams problemq eme tyrineti jau-
nas energingas amerikietiq laivyno medicinos tarnybos karinin-
kas Benke, dirbes drauge su daktaru Jarbru. 1937 metais bando-
mojoje karinio jiirq laivyno narq stotyje VaSingtone jie padare
bandymq su minkStu kombinezonu apvilktu naru, kuriam vietoje
iprastinio oro buvo tiekiamas helio miiinps. Jam buvo sudarytas
slegimas, prilygstantis slegimui 500 pedq gylyje, kuriame naras,
gaudamas i i paviriiaus suspaustq orq, butq neigvengiamai iuvqs.
Naras su jais kalbejo telefonu spigiu balsu, bet visiikai protin-
gai, ir abu gydytojai nepastebejo jokiq protinio sutrikimo arba
fizinio negalavimo poiymiq. ,,Kokiame gylyje j3s esate?"- pa-
klause jo Benke. ,,Maidaug Simtas pedq" (apie tai, kokiame
gylyje ji's i i tikrqjq buvo, jam pasake veliau). Kai naras ,,kilou,
tai yra, kai buvo maiinamas slegimas kameroje, leitenantas Ben-
ke sulaike jj 300 pedq ,,gylyjen ir vietoje helio miiinio eme tiekti
iprastq suspaustq orq. Plonq falcetq iimai pakeite iisigandgs ba-
ritonas: ,,Greitiau kelkite! Svaigsta galva!.. AS nesuvokiu, kq
darau. Traukite pagaliau! "
Kartq 1937 metq Saltq gruodiio dienq Mieigano eiere jaunas
inznierius Maksas Diilas Nolas panere i vandeni su neiprastu
savos konstrukcijos naro kostiumu. Tai buvo maisines gumuotos
mediiagos kombinezonas, batai, panaius j eskimq kailinius ilga-

4. D i . D a g a n a s 49
 aulius batus, ir bokStinis Salmas su iiurimaisiais stiklais aplinkui,
kaip Svyturyje. Prie nugaros diriais buvo pritvirtinti du balionai.
Ziiiredamas j tq figiirq su keistu kostiumu, galejai pagalvoti, jog
tai eilinis fantazuotojas, kuris, rizikuodamas gyvybe, bando savo
sugalvotq kostiumq, nors i5 anksto aiiku, kad 5is netikes. Taeiau
tuo eksperimentu buvo uibaigiamas ilgas, kruopitus mokslinis
darbas, eile mety Nolo dirbtas Marketo universiteto Medicinos
fakultete, kur jis tyrinejo jvairiy dujy poveikj kvepavimo or-
ganams. Eksperimentai, kuriuos Nolas dare kartu su daktaru
Edgaru Endu, parode, kad didesnis azoto kiekis ore, kurj narai
jkvepia dideliuose gyliuose, sukelia gilumini svaigulj arba tai,
kq Geliau imta vadinti azotine narkoze arba gilumine euforija.
Kai tik karinio jury laivyno fiziologai azotq pakeite kvepuoja-
muoju helio miSiniu, netrukus tq pat padare Nolas ir Endas.
Laboratorijose helis duodavo puikiausius rezultatus, bet ar jis sa-
ve pateisins gelmese? Ieikodamas atsakymo j Si klausimq, Nolas
ir nere po vandeniu. Jis pasieke rekordini 420 pedq gyli ir nepra-
rado aiSkios sqmones per visq daug valandq trukusi kelimq pavir-
Siun. Taip buvo irodytas profesoriaus Tompsono iodiiq teisu-
mas, kad ,,saules dujos" nerimo gyli padidins pusantro karto
1946 metais Milvokio naras Diekas Braunas, kvepaves helio mi-
Siniu, baseine iilaike 550 pedq ,,gyliH.
Sio eksperimento rezultatus reikejo patvirtinti panerimu
atviroje juroje. Eksperimentuotojai u i Jungtiniq Valstijq ribq
retai kada turi helio. Bijodamas, kad Hitleris oro antskrydiiams
nesukurtq cepelinq, pripildytq Siq nedegiq dujq, JAV Kongresas
kadaise buvo uidraudes eksportuoti heli. Nors Antrojo pasauli-
nio karo metu diriiabliai nebuvo naudojami, Sis draudimas tebe-
galioja. Uisienio eksperimentuotojai heli gauna tik su leidimu,
kuri pasiraio vidaus reikalq ministras, gynybos ministras ir JAV
prezidentas. 1948 metais anglq karinis jiirq laivynas dar turejo
Siek tiek helio, gauto pagal lendlizq, ir anglq laivyno povande-
niniq darbq vyriausiasis inspektorius kapitonas Selfordas nu-
sprende padaryti eile bandymq ir iSaiSkinti didiiausiq gyli, kuria-
me narai pajegtq ateiti i pagalbq nuskendusiam povindeniniam
laivui.
Tuo metu kapitonas Selfordas dar buvo plaukiojaneios ,,Rik-
leimo" nary bazes vadas (netrukus jis turejo palikti Sj postq).
,,Zinoma, aS visada svajojau gauti kokius nors jdomius eksperi-
mentinius duomenis,- pasakojo jis,- taeiau karieiausias mano
troikimas buvo nusiysti Admiralitetui praneiimq: ,,Siandien toks
ir toks plaukiojanfios ,,RikleimoUbazes naras pasieke pasaulint
nerimo rekordq."
De1 helio Selfordui jau buvo tekq patirti nemaiai nemalonu-
mq. Anglq narams nepatiko amerikieEiq helio Salmas: sunkus
iniektorius * viriuje dare ji nepastovq ir, be to, jiems trtiko
amerikieEiq iSrastos priemones ,,SelnatronoU (kaustines sodos
dribsniq) anglies dioksidui redukuoti, uitat turejo naudotis natrio
kalkemis. De1 to daugelis narq mokyklq atsisake naujosios ap-
rangos ir grjio prie senq metodq. Selfordui ypaf jstrigo atmintin
atsitikimas, kai patyrqs naras, kvepavqs heliu, panere i 320 pedq
gyli ir staiga pradejo klaikiai rekti. Ant denio stovejo tik vienas
aparatas, tiekiantis helio miSinj, ir pasiqsti j pagalbq kitq narq
buvo nejmanoma: jis negaletq iveikti lemtingojo ,,or0 barjero".
Selfordas jsake greitai ji pakelti i 130 pedq gyli (pirmoji de-
kompresijos pakopa) ir nuleisti povandeninq dekompresijos ka-
merq su lydinfiuoju naru. Si sero Roberto Deviso sukonstruota
kamera buvo narq varpas, iS apafios atviras ir turis kopeEias, ku-
riomis naras gali varpe iSlipti iS vandens ir atlikti rekompresijq,
stebimas palydovo, sedinfio varpe be naro kostiumo. Kartu su
kamera buvo nuleistas naras su paprastu Salmu. Jis pamate, kad
naras bejeigkai siubuoja ant troso, stengdamasis atsukti Salmo
iiiirimqjj stiklq, ir rekia: ,,ISleiskite mane iS fia!" Antrasis naras
nutempe jj prie trapo ir per kalbamqjj varnzdi Siiktelejo imogui
varpe: ,,Neleisk jam nupleSti stiklo!" Tas nulipo trapu ir, stove-
damas iki juosmens vandenyje, savo sunkiais batais eme spar-
dyti ijprotejusiam narui rankas. ,,Padetis buvo biauri,- prisi-
mena Se1fordas.- Tamsoje mes nieko nemateme ir tiktai per te-
lefonq girdejome jq riksmus. Mes traukeme kaip pamiieliai ir,
iSkelq kamerq, tiesiog iSkrateme ant denio trijq kiinq kamuolj.
,,HelinjUnarq iS karto perkeleme j dekompresijos kamerq, i kitq
kamerq jkiSome varpq aptarnavusj imogq, o antrqjj narq pasiun-
teme j jiirq atlikti rekompresijos. AS patikrinau deguonies-helio
aparat4, bet neradau jokiq gedimq.
Ligonineje naras greitai atsipeikejo. Daktaras pasake, jog ji
buvo iitikqs aitrus klaustrofobijos priepuolis. Man tai pasirode
abejotina, nes jis puikiai dirbo daug metq. Tafiau dabartinis atsi-
tikimas priverte mane susim4styti. Vienas musq karininkas ap-
lanke ji ligonineje, ir naras paklause: ,,Kas jums atsitiko, sere?"
Karininkas pries deSimt dienq buvo nusilauiqs rankq, ir tas naras
jau buvo mates ji su.apriSta ranka. 0 mes iinome, kad deguoni-

* CiurkSlinis siurblys.
 mi apsinuodijqs imogus neprisimena nesenq ivykiq. Matyt, naro
laikino pamiiimo prieiastis buvo ne helis, o deguonis. Selfordas
sugaiio keletq menesiq, bandydamas deguonies-helio miiini, ir
atrado, jog miiinys, kurj jie naudojo, skyresi nuo amerikiefiq
instrukcijos rekomenduojamo miiinio. Nepaisant to, jo imones
tebelaike, kad nelaimingo atsitikimo prieiastis buvo helis. Jie
helj vadino ,,jankiq dujomis".
Tokios nelinksmos nuotaikos vieipatavo ,,Rikleimel', kai
kapitonas Selfordas su juo iiplauke i Loh Faino jlankq pameginti
giliausiai pasinerti su minkitu skafandru. Rekordas vis dar tebe-
priklause Maksui Diinui Nolui: jis priei deiimt metq Mifigano
eiere buvo panerqs i 420 pedq gylj. Jeigu atsiivelgsime i siiraus
ir gelo vandens specifiniq svoriq skirtumq, tai juroje Nolo rekor-
das prilygo 410 pedq. Sumanusi~sSelfordas vietq stoveti pasirinko
50 jiiriniq sieksniq gylio visiikai prie kranto; ,,RikleimoUpaskui-
g-alinis lynas buvo pririitas prie mediio, o lieptu galejai i i karto
patekti 1 jaukiq uieigelq. Selfordas paeiliui siunte j vis didesni
gylj aituoniolika narq, leidqs jiems baigti nerimq, kada panores.
Juos stebejo medikai, tikrino jq psichinq biikle ir subjektyvias
reakcijas. Selfordas sugalvojo ,,nerimo termometrq" - diagramq
s u sqmojingais pieiinukais, ji ro~dejau pasiektus rekordus ir jo
narq laimejimus. ,,Atleidim0 oiys" buvo Fredis Fildas, laivo me-
chanikas: jis panere 4 pedas sugedusio voituvo pataisyti.
Tuo metu Londone vyko olimpines iaidynes, ir ant denio
narui, pasiekusiam eilinj rekordini gylj, ankstesnis rekordininkas
jteikdavo ,,olimpini fakelq", su kuriuo naujasis fernpionas sun-
kiais savo batais turedavo apibegti visq deni. Helio gilumas narai
pasieke be jokiq nuotykiy, ir jiems sugrjio ivali nuotaika, u i
kuriq turejo buti dekingi Selfordui: jis sugebejo rimtq darbq pa-
versti linksmu iaidimu.
Narai buvo jveikq trijy iimtq pedy gylj, ir juos pagavo toks
azartas, kad kartais, nusileidq i dugnq, klaupdavosi ir paliesdavo
ji ialmu, kad nors keliomis pedomis padidetq panerimo gylis.
Tafiau kai jie panere 360 pedy, nuotaika vel pasikeite: visi labai
gyvai atsimine anq patyrusj narq, kuris maiesniame gylyje, pa-
gautas beprotybes priepuolio, megino iimuiti savo ialmo iiiiri-
mqjj stiklq. Tai buvo lemiamas moinentas ekspedicijos darbe, bet
Selfordas tvirtai tikejo, kad jam pavyko paialinti apsinuodijimo
.
deguonimi pavojy. Jis nusprende, kad pirmas turi nerti karinin-
kas. Si uidavini jvykdyti pasikove torpedininkas Viljamas Ba-
ringtonas. ,,Bilas puikiai susidorodavo,- pasakojo Seliordas,-
o a i buvau visai uimiriqs, kad vakar krante mes puotavome ir
Baringtonas atsigule tiktai ketvirtq valandq ryto. Jis parode
nemaiq didvyrigkumq, juk jam galva plySo nuo pagiriq."
Baringtonas pasieke 450 pedq gyli, pagerinqs oficialqjj ameri-
kieEiq laivyno rekordq, kuris buvo lygus 440 pedq. ,,RikleimeU
dar buvo du narai, lig to1 neparode savo sugebejimq,--puskari-
ninkiai Viljamas Soperis iS Devonporto ir kresnas kuklus Vilfor-
das Bolardas, kilqs iS vienos centriniq Anglijos grafysciq. ,,IS
Bolardo a5 maiiausiai laukiau rekordo,-pasakojo Se1fordas.-
PrieS metus jis atejo j laivq ir kartq seklioje vietoje iSleido be-
veik visq orq ir kone nepalydejo gyvybes. AS dainai sakydavau:
,,Kam Sove i galvq siqsti mums tq velnio Bolardq?" Bet paskui jis
dirbo neblogai. Sios ekspedicijos metu jis taip pat dirbo neblogai,
bet dar nebande giliai nerti. TaEiau rinktis neturejau iS ko. Du
patyrq narai jau buvo pasiekq 450 pedq gylj, paruoSiamosios sta-
dijos atliktos, ir dabar galejome imtis meginimo pasiekti didiiau-
siq gyli. Helio- atsargos Anglijoje ejo i pabaigq. J o liko tiktai
vienam nerimui, virSijanEiam 500 pedq gyli, ir nedidele atsarga
antrajam narui, jeigu atsitiktq nelaime. SukvieEiau visus narus,
paaigkinau, kas ir kaip, ir pasakiau, jog skiriu Bolardq ir Soperj.
Paemiau du degtukus: nulauiiau vieno galq ir pasiiililau jiems
traukti burtus: $as iStrauks sveikq degtukq, tas ners. Degtukq is-
trauke Bolardas."
,,RikleimasUsustojo virSum lygaus dugno, kur gylis sieke 540
pedq. Bolardas ramiai pradejo ruoStis nerti (vos priei 36 valan-
das jis nere j rekordini 450 pedq gyli). Selfordas atsistojo prie
aparato, reguliuojanEio kvepuojamojo miSinio tiekimq pagal ne-
rimo gyli. Jis be pertrukio laike telefono rySj su naru. Telefonas
buvo su garsiakalbiu. Bolardas nulipo trapu, atsistiime nuo jo
ir panere i jlanko's vandenis. Soperis su pilna apranga jau stovejo
pasiruoges, kad nelaimes atveju tuoj pat galetq ateiti i pagalbq
draugui. Bolardas buvo leidiiamas gilyn 100 pedq greiEiu per
minute, kad leidimosi sqskaita butq laimeta laiko buvimui dugne
ir ilgam kelimui. Iki 200 p d q gylio Selfordas tieke jam suspaustq
orq, o paskui helio miiinj. Po SeSiq minuEiq Bolardas pasieke
dugnq. ,,Kaip jauCiat&s?"-- paklause Selfordas. Zmogus, kuri
slege devyniolika atmosferq ir kuris jkvepe tiek oro, kad jo butq
uite'kq dviem futbolo komandms, aiSkiai sucype: ,,Puikiai. AS
galeEiau dar panerti koki Simtq-kitq pedq." Dugne Bolardas iS-
buvo penkias minutes. Jeigu jis butq kvepavgs suspaustu oru, lili
butq jau negyvas. Naras tebeturejo aikkiq sqmong ir lengvai ju-
dejo po vandeniu. Jis visiikai butq galejes jverti trosq j povan-
deninio laivo kliuzq *.
160 pedq gylyje Bolardo jau lauke povandenine dekompresi-
jos kamera, kur jis turejo pereiti pirmqji dekompresijos laipsnj.
Dekompresija turejo trukti kelias valandas. Bolardas pakilo prie
kameros, jlipo i jq trapu ir atsisedo. Aptarnaujantysis nueme Sal-
mq ir dave jam jkvgpti deguonies. Kamera buvo labai ankita,
ir du imones vos tilpo joje. Selfordas nusprende jq iikelti pries
laikq ir perkelti Bolardq j stacionarine dekompresijos kamerq lai-
ve. Kai povandenine kamera buvo iikelta ant denio, Bolardas
greitai perejo j erdvq kesonq ir atsigule j lovq. Selfordas ivilgte-
lejo ten pro liukq ir paklause telefonu: ,,Kaip jauEiates?"
- TrupuEiukq skauda alkune, sere,- atsake Bolardas. Po
minutes padidintas oro slegimas paialino skausmq. Tambure bu-
vo pastatytas puodelis karitos arbatos. Bolardas atidare vidines
duris ir, nusiiypsojes savo draugams, eme gerti arbatq.
0 kapitonas Selfordas pasiunte garsiqjq telegramq j Admirali-
tetq: ,,Siandien puskarininkis pirmos klases naras V. Bolardas
pa8siekenerimo pasaulio rekordq, paneres nuo jo didenybes laivo
,,RikleimoULoh Faino jlankoje j 540 pedq gyli." Bolardas ramiai
miegojo savo kameroje, o diiugaujanti jgula ruoiesi paskutinei
olimpinei ceremonijai.
Bet kas perduos Bolardui ,,Olimpini fakelq"?- paklause $el-
fordas. ,,Paskui a i prisimilniau,- pasakoja jis,- kad laive turime
metalinj nariuotq Neifeldo ir Kiunkes sistemos skafandrq, apskai-
Eiuot3 gyliui iki 500 pedq. Mes j j iipakavome, jstateme j pirStinq
fakelq ir pakabinome ant jo plakatq su uiraiu: ,,Pasenom.Paskui
iileidome Bolardq. Iiejqs ant denio, susiiavejqs jis suSuko. Paskui
Eiupo fakelq ir h e begti su juo aplink deni. ~ u v labai
o smagu."
Selfordas pristate apdovanojimui Bolardq, Soperj ir karininkq Ba-
ringtonq, nepabugusj pagiriq. IS visq trijq medalj gavo tiktai
Baringtonas.
Bolardo rekordq 1956 metq spalio menesj virSijo anglq karinio
laivyno vyresnysis bocmanas Diordias Vukis. Panerqs iS ,,Riklei-
mo" Norvegijos fiordc, Vukis penkias minutes iSbuvo fiordo dug-
ne 600 pedq gylyje.
Holdeino sunus buvo drebtas iS to paties molio, kaip ir jo
tevas. Profesorius Di. B. S. Holdeinas, tvirtas ialiukas, panaius
i paprastq darbininkq, paveldejo iS tevo domejimqsi povandeni-
" K 1i u z a s - anga borte arba faliborte, o taip pat laivo deilyje
virvei arba inkaro grandinei prakiiti.

54
 ne fiziologija ir profesiniais susirgimais, o, be to, jis turejo ir sa-
vo pomegiq. Jis paeiliui tyrinejo moskitq, imoniq ir vaisiniq mu-
siq genetikq, paruoke statistinius biologijos metodus, bendradar-
biavo, projektuojant patogias sleptuves nuo bombq Londone, kai
miestq dauie nacistq aviacija, ir rake mokslo populiarinimo kny-
gas.
1939 metais paskendusiame anglq povandeniniame ,,TetisoU
laive iuvo keli darbininkai, Jungtines maginq gamybos profsq-
jungos nariai. Profsqjunga kreipesi i profesoriq Holdeinq, praiy-
dama paruoiti apsaugos priemones, bandant povandeninius lai-
vus. Tai serija drqsiq eksperimentq, kuriq tikslas - garantuoti
imogaus saugumq po vandeniu. Kai kilo Antrasis pasaulinis ka-
ras, Holdeinas prisidejo prie grupes mokslininky, dirbusiq ka-
rinio jiirq laivyno vadovybes pavestq eksperimentini darbq. ,,Ai
turejau iktirti fiziologinius pavojus, gresiantius narams ir imo-
nems, gelbstintis i i paskendusiq povandeniniq laivq,- pasakojo
Ho1deinas.- ,,SaususUeksperimentus mes dareme daugiausia ,,Zi-
bes ir Gormano" fabriko kameroje Nr. 3 -plieniniame cilindre,
panaiiame i gar0 katilq, ilgio aktuoniq pedq, skersmens keturiq
p d q . Joje galejo sedeti trys h o n e s , bet atsistoti stati ten jie ne-
galejo. Viename kameros gale buvo plienines durys, atsidaran-
eios i vidq ir turintios gumos tarpikli, kad hermetikkai uisidary-
tq. Susiiinati su iioriniu pasauliu jie galejo arba belsdamiesi,
arba garsiai rekaudami, arba rodydami pro langq raitelj." Jie ga-
vo bandomqji kompresini deiimties pedq aukiEio ir 5eiiq pedq
plotio baseinq, kuriame aksperimentuotojas po vandeniu jaute
dideliq gyliq slegimq. Holdeinas vyresnysis Sj jrengini vadino
,,siaubo kamera". Grupe, kurioje dirbo jo siinus, jq pakrikitijo
,,katiliukuU.
Sedinti ,,katiliukeUimogq kankina plynos jiiros sukeliamas
ilgesys. ,,Tai buvo keista btisena,- pasakojo profesorius Holdei-
nas,-sedeti po vandeniu tamsiame baseine, iinant, kad bet
kuriq cdkimirkq tu gali netekti sqmones ir atsipeiketi su sutriui-
kintu nugarkauliu arba apskritai neatsipeiketi, ir matyti pro ma-
iutiukq liukq skraidantius drugelius, dviratininkus ir visq paijs-
tamq, iprastq peizaiq. "
Holdeino grupe tyrinejo didelio slegimo jtakq ausq bugne-
liam's. ,,Ausq bugnelis -tai plona plevele, uidaranti kaulo ka-
nalq link ger'klq; beje, tai iiaunq angos liekana, kuriq mes
paveldejome ik savo proteviq -iuvq,- paaiikino man Holdei-
nas.- Tas kanalas, vadinamas Eustachijaus vamzdeliu, normalio-
mis sqlygomis buna uidarytas. Daug imoniq gali ji atidaryti, uisi-
 erne nosj ir smarkiai pusdami. Padidejus oro slegimui, ausis ima
skaudeti. Tq skausmq galima paialinti, iilyginus vidinj ir iiorini
slegim'q." Narai su kauke gali nosj suspausti per minkitq kaukes
gumq, bet Holdeino ,,jury kavaleristai" Antrojo pasaulinio karo
laikais tokios galimybes neturejo, nes jy iiurimasis stiklas denge
visq veidq. Pasak Holdeino, ,,nejgude kavaleristai" neretai susi-
ialodavo ausis, o vienam kitam sprogo ausy bugneliai. Tokiais
atvejais apie menesi imogus budavo kurtias, o paskui biignelis
paprastai suaugdavo, o jeigu ir likdavo plyiiukas, tai iiokj toki
kurtumq atpirkdavo galimybe pro tq ausi pusti tabako dumus
(aukituomenes labai branginamas talentas).
Holdeinas ,,katiliuken ,,nere" kelias deiimtis karty. Viena
kartq per devyniasdeiimt sekundiiy jis ,,sausaiHpanere j 200 pe-
dy gylj. Tuo metu jis patyre slegimo iuolj, kurj patiria 1500 my-
liy per valandq greitiu smingantio reaktyvinio lektuvo pilotas.
Slegimo padidejimas nesukele jokiy nemaloniy reiikiniu, bet,
maiinant jj tokiu pat greitiu, Holdeinui sprogo dantis. Tai buvo
plombuotas dantis, oras po plomba nespejo iieiti laukan jr iisi-
pletcs jj sudraske.
,,I940 metais kariniame laivyne buvo jsigalejusi nuomone,
kad organizmui pripratinti prie greitos dekompresijos reikia daug
laiko,- pasakojo Ho1deinas.- Man atrodo, kad atsirasti Biam
prietarui iymia dalimi padejo patys narai. Kai a i tai pasakiau
kai kuriems laivyno karininkams, jie pareiBke, kad mokslinin-
kams biologams sutrumpinti dekompresijos laikq, gal but, ir leng-
va, bet paprastiems mirtingiesiems tai nejmanoma. Tada a5 krei-
piausi i Komunisty partijq, praiydamas parinkti bandymui ke-
turis jaunus tvirtus darbininkus, nesusipaiinusius nei su narq
darbu, nei su darbu padidinto slegimo sqlygomis. Jau pirmojo
bandymo metu per penkias minutes slegimq padidinome iki de-
iimties atmosfery, o tai prilygsta 300 pedy gyliui. Vienas jq,
rodos, neteko samones, bet niekas nepraie baigti eksperimento."
Tankioje atmosferoje vyksta keisti reiikiniai. Kaikas eme ve-
duotis laikraitiu, bet jis suplyio j skutus. Tada Holdeinas, sun-
kiai jveikdamas stip'ry oro prieiinimqsi, pamegino pamojuoti
virium imogaus kartono atraiia. Oro srove nuo kartono iki jo
atejo tik po keliy sekundiiy. Tankioje atmosferoje negali skrai-
dyti vabzdiiai. Zmogaus balsas keitia tembrq. ,,Kai kalba anglai,
tai atrodo, kad jie nemokiiikai megdiioja amerikieeiy tarimqU,--
pastebejo Holdeinas. Bandymo dalyviai patirdavo azoto narkoze,
arba gilumini svaiguli. ,,AS niurnejau beprasmius iodiius, kurie
man atrode itin prasmingiU,-pasakojo profesorius. Holdeino
kompresijos kameroje pasedejo b u y s Ispanijos ministras pirmi-
ninkas Chuanas Negrinas; jis sake, jog jautqs keistus pojueius
lupose, lyg jas kas braukytq aksomu. Eksperimento dalyviai me-
gin0 dauginti keturienklius skaitius. Holdeinas pasakojo: ,,Vie-
nas garbingas Karaliikosios draugijos narys su dviem pavyz-
diiais sugaiSo penkias minutes, be to, vienq pavyzdj iisprende
neteisingai ir tq uidavinj pavadino kvailu." Bet ,,kai tik vietoj
paprasto oro mums imdavo tiekti helio arba vandenilio m i h i ,
mes po keliq sekundiiq atsipeikedavome ir aritmetikos pavyz-
diius iisprcsdavome per vienq-dvi minutes".
Jie nutare iiaigkinti, kaip narq veikia gryno suslegto deguo-
nies jkvepimas. Dalyvauti Siuose pavojinguose bandymuose pa-
sisiule Holdeino imona, jo asistentes ir keli narai profesionalai -
profesoriaus draugai. Juos pradejo tampyti stipriis traukuliai, pri-
menq epileptinius priepuolius. ,,Raurnenys traukesi tokia jega,
kad, rodos, lug kaulaiU,-- pasakojo Holdeinas. Misis Holdein sep-
tyniolika kartq ,,nereUj 90 pedq gylj. Vienq kartq ji istvere
88 minutes, kitq kartq jau po 13 minueiq jq pradejo tampyti trau-
kuliai. Patj profesoriq iStiko du priepuoliai, kuriq vieno metu
jis susiieide kelis nugarkaulio slankstelius. Jie nustate, kad jvai-
rius imones traukuliai tampo skirtinguose gyliuose ir kad vie-
nodame gylyje traukuliq jega visiems yra skirtinga. Jie bande
karinius plaukikus, kurie igytas iin'ias turejo panaudoti kovo's sq-
lygomis. Vienas jq buvo bolksininkas profesionalas. Kameroje j j
pradejo tampyti traukuliai, ir jis neteko sqmones. Atsipeikejes
lovoje, kai j j tryne rankkluoseiu, paklause: ,,Kas gi mane?"-
,,Deguonis Pitasu,-- atsake kaikoks SmaikStuolis. Netrukus ,,ka-
tiliuko" sienoje atsirado kei,stas uirakas: ,,cia sedi Deguonis
Pitas." Nuo to laiko, kai per dienq ivykdavo keli priepuoliai, jie
sakydavo: ,,Siandien Deguonis Pitas geros formos." Holdeinas
kartq pareiske: ,,AS manau, kad nemaia dievq ir piktqjq dvasiq
praeityje j mitologijq prasiskverbe kaip tik Sitaip. Laime, Deguo-
nis Pitas pasirode per velai, uitat ir nepateko j kokj nors pan-
teonq."
Kartq, tyrinedamas kesonines ligos prieiastis, profesorius pats
tap0 eksperimento auka: azoto burbuliukas pateko jam 1 apating
nugaros smegeny dalj. ,,Kelias dienas a5 keneiau deginantj skaus-
mq sedynes odoje,- pasakojo Ho1deinas.- Pamaiu skausmas
pavirto silpnu maudimu, ir oda prarado jprastinj jautrumq. Taip
tebera ir dabar, po SeSeriq metq nuo to atsitikimo."
Holdeinq domino narq-sprogdintojq saugumo probleka, jei
po vandeniu juos uikluptq prieio lektuvq antskrydis. Per kelias
 minutes tarp oro pavojaus paskelbimo ir bombardavimo jie ga- ,
lejo speti iSkilti j paviriiy, bet dekompresijai laiko jiems neui-
tekdavo. Jau pagyvenes profesorius ir jo imona bande pqtys
jvairius oro-deguonies mikinius, parinkdami toQ, kuris sumaiinty
azoto emlbolijos pavojy ir tuo pat metu nesukeltq deguonies trau-
kuliy. Kai jie pagaliau rado teisingq formule, dekompresijai
jiems prireike vos dviejy minuEiy iikilti iS tokio gylio, kuris ,
pagal karinio jury laivyno vartojamas lenteles reikalavo ketu-
riasdeiimt selptyniy minuEiy. Po to narai povandenininkai gau-
davo oro atsargq, kurios uitekdavo darbui dideliame gylyje ir
greitam iikilimui paviriiy.
Holdeino grupe taip pat nagrinejo prohlemq, kaip gelbeti ,
imones iS paskendusiy povandeniniq laivy ir netgi kokiais me-
todais gelbeti iS povandeniniy laivq, paskendusiy arktiniuose
vandenyse,- tada iiy prcvblemy reikime buvo grynai teorine.
Holdeinas ir jo kolega daktaras Keisas jeidavo j kompresijos ka-
merq ir jljsdavo i bakq vandens su ledais, tikrindami, kiek laiko
iitvers. Spaudimas kameroje didejo, ir pompa imdavo tiekti ang-
lies dioksidq -nuodingas dujas, sudaraneias baisiausiq gresme
imonems nuskendusiame povandeniniame laive. Holdeinas iStve-
re ledineje vonioje dvideiimt minuEiy, o paskui drebulys pasi-
dare nebesulaikomas. Jis nustate, kad Saltis tik neiymiai suma-
iina organizmo prieiinimqsi anglies dioksido poveikiui.
Kai kapitono Selfordo grupe, su kuria dirbo Holdeinas, ban-
d e anglq ,,povandenine karietq" *, du savanoriai jureiviai dare
pirmuosius eksperimentus su deguonies prietaisais. Holdeinas
tada pasake Selfordui: ,,Klausykite, kapitone, kodel jus j tq daik-
eiukq nepasodinote mano asistent& Helenos Speruei? Ji visiSkai
nejautri deguonies poveikiui."
Kai pasibaige karas, karinio jury laivyno fiziologines labora-
torijos etatai buvo atitinkamai sumaiinti, ir daktarui Teilorui su
savo bendradarbiais, kurie dabar vadovavo laboratorijai, neteko
sedeti, rankas susidejus. AS atvaiiavau susipaiinti su jy darbu
.j nedidelj Alvqstoko miestelf netoli Portsmuto, kur tylioje res-
pektabilioje gatveje atskirame namelyje jsikure ta laboratorija.
Ji man labai primine karo meto improvizuotq fstaigq su gausybe
- ~

dury, iikirsty Viktorijos laiky namo svetainiy sienose, su karei-

viSky baty nuzulintais laiptais, su maiueiukemis kamarelemis, .
kur vietoje kambariniy apsigyvendavo vyresnieji karininkai.
Portsmuto rajonq per karq smarkiai sugriove vokieEiy aviacija,
<olaboratorija nebuvo jtraukta i sqraiq namy, kuriuos reikejo

* Zmogaus valdonq torpedq.

58
atstatyti pirmiausia. Didiiuliai narq baseinai ir kompresijos ka-
'meros buvo jtarpuotos maiame sadelyje S'alia bandomqjq gyvu-
liq narvq. Daktaras Teiloras, aukito ugio imogus su skvarbiu
ivilgsniu, kinq porceliano iinovas, man pasake, kad laboratorija
nagrineja ,,laisvoUimoniq gelbejimo (tai yra gelbejimo be jokios
specialios aprangos) i i paskendusiq povandeniniq laivq proble-
mas. Anglq karinis laivynas eme palaipsniui atsisakyti klasikinio
Deviso kvepavimo aparato, pagrindinio gelbejimo prietaiso nuo
Pirmojo pasaulinio karo laikq.
,,Laisvo" gelbejimo metodas buvo atrastas praktiikai dar
1851 metais, kai Vilhelmas Baueris igsigelbejo iS povandeninio
laivo, nuskendusio 60 pedq gylyje. Kariniam jurq laivynui pri-
reike Simto metq, kol pagaliau emesi spresti iiq problemq. Kapi-
tonas Selfordas ir daktaras Teiloras jtikinamai jrode iio metodo
sekmingumq 1945 metais, apklausineje jfireivius i i aituoniasde-
Simties paskendusiq povandeniniq laivq (jq tarpe vokieeiq) ir nu-
state, kad didiioji dalis jq iisigelbejo be jokiq kvepavimo apa-
ratq. Apklausos rezultatai padare dideli jspfidj Ruko-Kino komi-
sijai, kuriq po karo jsteige Admiralitetas. Kai komisijos nariai
apsilanke Jungtinbe Valstijose, jie pamate, jog ta problema labai
domina ir jq uijurio kolegas. Pasirode, kad Amerikos karinio ju-
rq laivyno vadovybe Sj metodq oficialiai j praktikq jvede jau nuo
1946 metq.
,,LaivqjiUmetodq sudaro Stai kas: i paskendusj povandeninj
laivq leidiiamas vanduo, kol oro slegimas susilygina su vandens
slegimu u i laivo; po to atidaromi gelbejimo liukai, ir jgula iilipa
laukan. Iilipdamas i i laivo, imogus plaueiuose turi tiek oro,
kad galetq pakelti iiores slegimq. Kylant i paviriiq, reikia pama-
i u per atstatytas lupas iikvepti orq, kad jis plesdamasis plau-
eiuose jq nesupleiytq.
Per bandymus, kuriuos dare amerikieeiq laivynas Niulondono
(Konektikuto valstija) narq baseine, buvo kylama ne greitiau,
kaip dvi p d o s per sekunde. ,,Cia mfisq nuomones nesutapo,-
Sypsodamasis pasake man daktaras Tei1oras.- Amerikietiq gel-
bejimo biidas daugiausia buvo grindiiamas iSkilimo letinimu.
0 juk negalima reikalauti, kad imogus, uigniauies kvapq, uites-
tq kilimq iki septyniasdeiimt penkiq sekundiiq, ypae prie van-
dens paviriiaus, kai oras plautiuose smarkiai pletiasi. Be to,
toks letas kilimas i i gelmes, viriijantios 150 pedq, apskritai ne-
0
jmanomas." Daktaras Teiloras rengesi iileisti narq be aprangos
300 p d q gylyje ir pasiqsti jj aukStyn nuo keturiq iki penkiq
pedq per sekunde greieiu.
 1948 metais jo kolega daktaras Raitas jrode, kad tai visiikai 1
jmanoma. Jis jejo j baseinq be kvepavimo aparato, ir slegiinas 1
buvo greitai pakeltas iki 300 p6dy gylj atitinkanEio slegimo,
o paskui per septyniasdeiimt penkias sekundes jis buvo grqiintas
iki normalaus. Sis slegimo pasikeitimas atitiko slegimo Suolj, ku-
rj patiria reaktyvinio lektuvo pilotas, kai jis sminga tris kartus
greiEiau u i garsq, tai yra apie trisdeSimt penkias mylias per mi- I
nut?. Daktaras Raitas laimingai iSejo iS baseino visiikai sveikas. :
Nuo to laiko Alverstoko laboratorijos darbuotojai baseinuose
be helio nere Simtus karty j 300 pedy gylj. Daktaras Teiloras su-
paiindino mane su ty eksperimenty dalyviais, kurie pasiekdavo :
rekordinius gylius tylaus Viktorijos laiky namo sodelyje. f
I kambarj jejo du drovtis jaunuoliai: aukitas juodbruvis
Hemplmenas ir iemesnis u i j j Sirilas Reibasas. Daktaras ReSba-
sas buvo veikiamas slegimo, kuris atitinka 300 pedy gyli, apie
keturiasdeSimt karty. AS paklausiau: ,,Jtis nejautete giluminio
svaigimo"? Jis Syptelejo: ,,AS blaivininkas." Daktaras Hemplme-
nas, kuris vis4 laika iS sumiSimo keite pozq, iS karto nurimo, su-
prates, jog bus kalbama ne apie pavojus ir nepaprastus povan-
deninius nuotykius, o apie fiziologijq. Jis man pasake: ,,Mes sten-
giames patikslinti Holdeino lenteles, paruoitas 1906 metais. Hol-
deinas mane, kad jvairus audiniai azoto prisisotina nevienodu
greiEiu. AS galvojau, kad skaidulinis s4nariy audinys greiEiau u i
kitus prisisotina azoto, o pasirode, kad jis prisisotina letai ir letai
atiduoda sukaupt4 azot4. Man rodos, tai paaiikinama azoto difu-
zija. Mes pradejome kilti greieiau, bet aS niekaip negalejau ap-
skaiEiuoti, kiek laiko turi trukti dekompresija. AS apskritai men-
kas matematikas. Tada Sio darbo emesi Sirilas. Jis pasiule tiks-
lesne difuzijos teorijq ir laimejo. Jam pavyko parengti naujq .
laipsniikos dekompresijos metodq."
Nors dar per anksti manyti, kad Sis metodas be jokiy iilygy
teisingas, jo autoriai tvirtina: ,,Trumpai panyrant j gylj iki 240
pedy, dekompresijos laikas bus sutrumpintas. Tokiu btidu sutrum-
pes ir naro buvimo po vandeniu laikas. Imkime tokj pavyzdj:
180 pedy gylyje naras iSbuvo trisdeiimt minueiy. Holdeinas tvir-
tina, kad jis turi atlikti valandos dekompresij4; pagal amerikie-
Eiy laivyno vartojamas lenteles dekompresijai skiriama aituo-
niasdekimt trys minutes. Mes tvirtiname, kad Siuo atveju de-
kompresija truks tik keturiasdeiimt dvi minutes ir, be to, pakis
i'vairiy jos pakopy laikas. Dar nuostabesni skaiEiai gaunami, jei-
gu panirimo i Sj gyli laikas lygus penkiolilkai minutiy. Pasak Hol-
deino, dekompresija turi uitrukti trisdeiimt penkias minutes, pa-
gal amerikieeiy lenteles - trisdeiimt dvi minutes, o mes mano-
me, kad tam uitenka devyniy minueiy. Kita vertus, mes nustate-
me, kad ilgi panarinimai reikalauja daugiau laiko dekompresisai,
negu nurodyta dabartinese lentelese. "

Ant drumzlinos Anakostijos upes kranto VaSingtone stovi

grupe namy, vadinamy Karinio jury laivyno pabiikly gamykla.
Cia gaminama viskas, kas tik nori, iSskyrus pabuklus. Laivynas
ten rengia narus; tai daro gamykloje esantis eksperimentinis na-
rq dalinys. Kaip tik Eia Benke ir Jarbras paruoSe helio lenteles,
o dabar eia tiriami tokie slapti prietaisai, kaip ,,SkubaU(autono-
minis povandeninis kvepavimo prietaisas), ,,Helio kepure"
(jmantrus Salmas su gausybe voituvy), ,,ZverisU (povandeninis
,,dviratisU),,,Trapecijan (prietaisas, jgalinqs plaukti visa jega
ir niekur nenuplaukti) ir ,,AdataU(plieninis kompresijos kupolas
HI ,,kambariuUvirSuje ir baseinu apaeioje).
Neseniai lankiausi toje gamykloje ir susipaiinau su eksperi-
mentuotojais: iniinieriumi treeiojo rango kapitonu Duajeriu, lei-
tenantu Kenetu Plufu, kuris pirmq kartq panere su helio prietaisu
1939 metais per gelbejimo darbus nuskendusiame povandeninia-
me ,,Skvaluso" laive ir medicinos tarnybos leitenantu fiziologu
Edvardu Lenfjeru, kuris vis dar negalejo patiketi, kad jam taip
pagelusiai pasiseke, ir jis pateko eia. Apmokomieji narai vienas
paskui kit9 nere j up?, o Plufas ir Lenfjeras man pasakojo apie
savo darba. Duajeris apgailestavo, kad jam reikia eiti j paskaita.
AS pastebejau, kad jis turi sloga, ir pasakiau: ,,Tikriausiai jums
kiek laiko neteks nardyti." ,,AS sergu Sieno slogs,-nesutiko
jis.- Pasistengsiu nerti kuo greieiau. Nardymas - puiki priemo-
ne prieS Sieno slog+ Suspaustame ore nebiina iiedadulkiy."
Leitenantas Plufas painformavo, kad baseine ir naturaliomis
salygomis bandymuose dalyvauja septyniolika nary, jskaitant
juos paeius. ,,Mes jvedeme taisykle, kad sunkiausius uidavinius
atlikty k a r i n i n k a i , ~pasake Lenfjeras.- Narai profesionalai -
savotiSki imones. Jie ne tokie, kaip kiti imones. J y didvyriS-
kumas ir pasiruoSimas pakelti bet kokius iimeginimus nuostabiis.
Narais pas mus tampa ginklininkai, laivy dailides ir mechanikai,
nes povandeniniam darbui reikalingi biitent Siy specialistq jgii-
diiai. Taeiau mes priimame ir kity profesijy imones, jeigu jie
pagal savo ypatybes tinka naro profesijai."
 Lenfjeras man pasakojo: ,,Dabar svarbiausias miisq uidavi-
nys -paruoiti azoto-deguonies miiinius. Mes stengiames padi-
dinti deguonies ir sumaiinti azoto kiekj, kad sutrumpetq rekomp-
resijos laikas. Tat ne taip paprasta, nes deguonies imlumas kinta
pagal panerimo gylj ir trukme, be to, atskirq imoniq jis biina
skirtingas. Vienu metu mums buvo Sovusi j galvq kvaila mintis
unifikuoti individualias narq ypatybes, uidraudus jiems riikyti ir
gerti. Mes ketinome jiems skirti vienodq dietq ir panaiiai. Tada
narq aS dar nepaiinojau taip, kaip dabar juos paijstu. Mes atsi-
sakeme Pio savo sumanymo. Tai mums vis tiek nebiitq pavykq:
tokj eksperimentq biitq galima atlikti su vienuoliais asketais, bet
jokiu budu ne su narais."
Henris Zibe buvo visiSkai teisus, kai vienq kartq iisitare:
,,Narai niekada nebuvo blaivininkq draugijos papuoSalas."
Lenfjeras ir Plufas man parode ,,Helio kepure". Nuo jprastinio
Salmo, kurj devedami narai kvepuoja suspaustu oru, ji skiriasi
svarbiausia tuo, kad turi aptakiq varine kamerq, apjuosiantiq pa-
kauSj. Venturio vamzdeliu helio-deguonies miSinys iS Salmo per-
eina per rezervuarq su kaustine soda, redukuojantia grynq de-
guonj. Paskui atnaujintas miSinys sugrjita j Salmq iS kitos puses.
Leitenantas Plufas atidare iiurimqjj stiklq ir pasake: ,,Palieskite
smakro mygtukq."
AS spustelejau jj, ir jis, truputj spragtelejqs, nusispaude. ,,Tai
avarinis prietaisas,- paaiikino jis.-- Jeigu Salme slegimas pakyla
virS normos, uitenka smakru paspausti Sj mygtukq, ir oro per-
teklius iStekes j vandenj. Tai dar ne viskas. Kartq, kai iuvo
vienas miisq naras, buvo iSrastas kitas jtaisas." Jis atsuko dvigu-
bq atbulinj voituvq Salmo viriuje. ,,Kai slegimas Salme darosi
itin aukitas, Sis voituvas automatiSkai ikleidiia nereikalingq orq.
Vanduo pro jj nepraeina."
Jis kalbejo toliau: ,,Kartq, budamas 495 pedq gylyje, vienas
naras telefonu praneie, kad jis blogai jautiasi. Greitai paaikkejo,
kad darosi kaikas negerai. Mes jj iikeleme iki 400 pedq gylio.
Jis nutilo, ir mes supratome, jog jis neteko sqmones. Tatiau mes
neiinojome, kad, netekes sqmones, jis skruostu prispaude ava-
rinj mygtukq, ir Sis taip ir liko prispaustas. Slegimas Salme eme
kristi, ir, kai jis pasidare maiesnis u i iiorinj, j voituvq pateko
vanduo. Venturio vamzdelis jtiulpe jj j rezerv'uarq su kaustine
soda. Kaustines sodos tirpalas eme teketi j Salmq, apdegino'jam
veidq ir prasiskverbe j plautius. Naras buvo apdegintas ir iS iS-
ores, ir iS vidaus. AS jejau pas jj j dekompresijos kamerq ir nu-
degimus apiplosiau boro rugities tirpalu. Veido nudegimai atrode
nelabai pavojingi, bet plauEiai buvo stipriai pakenkti. Pagulde-
me j j deguonies palapineje ir pradejome daryti- dirbtinj kvepavi-
mq, kad kuo daugiau deguonies patektq j plauEius, bet viskas
buvo veltui. Deja, narq darbq vystyti dainai padeda kaip tik to-
kios aplinkybes: imogus turi numirti, kad paaiiketq, kokias nau-
jas problemas reikia iispresti."
Leitenantas Lenfjeras pro liukq jvede mane j narq bokitq.
Viriutiniame bokito dangtyje buvo padaryta apskrita anga, pro
kuria galejai stebeti, kaip apaEioje narai pakelia kompresij q,
imituojantiq juros gelmes. Tuo metu baseine vandens nebuvo.
ApaEioje po mumis pamaEiau statmenq metalini remq. ,,Tai ir yra
,,TrapecijaU,-padake jis. Naras jeina i baseinq su kvepavimo
aparatu bei pelekais ant kojq ir imasi ,,TrapecijosU.Per juosmenj
mes ji apjuosiame trosu, o kitq troso galq su sunkiu svoriu per-
metame per skridinj. Paskui naras, jtempes visas jegas, pradeda
plaukti, bet nepajuda i i vietos, ir visq laikq jo iikvepiamo oro
bandiniai eina j matuojamuosius prietaisus, kurie yra u i basei-
no." Jis parode man lentq su daugybe skaitikliq, vamzdeliq ir ba-
lionq. ,,Zverisn-treniruotiq povandenines dviraEiq stakles -
buvo kitoje kompresinej e kameroje. Lenfjeras pasake: ,,Tiesa
sakant, tai hidraulinis ergometras - prietaisas energijos sunaudo-
jimui matuoti."
Iejome ,,AdatqU.Lenf jeras paaiikino: ,,Kai mums pasitaiko
kesonines ligos atvejis, numatytas lenteleje Nr. 4, tai yra reika-
laujantis trisdeiimt aituoniq valandq dekompresijos, tai ,,AdataU
pavertilama ,,saloinu" ddktarui ir jo padejejui. Jie priiitiri ligonj
ir gali kartkartemis paplaukioti baseine. Paskutini kartq, kai buvo
toks atsitikimas, treeiojo rango kapitonas Mofitas Holeris iibu-
vo kartu su savo pacientu visa dekompresijos laikq. Holeris
atejo narui i pagalbq, panerdamas pas j j i 100 pedq gylj, iikele
j paviriiq ir iibuvo su juo kameroje beveik dvi paras. Mes mano-
me, kad Eia turi biiti visi patogumai."
Kai kuriuos eksperimentus jie atlieka drauge su Pensilvanijos
universiteto laboratorija, kuriai v a d o v a ~ j adaktaras Kristianas -
Lambertsenas, atletiskai sudetas imogus. Daktaras Lambertse-
nas - kvepavimo fiziologijos ekspertas. Jis iirado deguollies
prietaisq, kuri vartojo amerikietiy kariniai povandeniniai plau-
kikai karo metu, ir: tarnavo Strateginiq tarnybq valdybos slaptuo-
se povandeniniuose daliniuose. J o paskutinis iiradimas -kve-
pavimo prietaisas ,,Flatusasu,kuris gali dirbti ir su grynu deguo-
nimi, ir su azoto-deguolnies miiiniu.
Eel amerikiefiq kariniame laivyne esamos sistemos kas keleri
metai kilnoti karininkus j naujq vietq nary darbo problemq tyri-
mas dainai trukdosi. Ne kiekvienas gydytojas, atsiystas j ekspe-
rimentinj nary dalinj, buna toks entuziastas, kaip daktaras Lenf-
jeras. Lenfjeras mano, kad reikety sudaryti gydytojy grupe, kuri
nuolat tyrinety fiziologijos problemas didelio slegimo sqlygomis.
,,Kai suiinai viskq, kas iinoma nary darbe,- kalba jis,- pasiro-
do, kad beveik nera ko suiinoti. Si sritis praktikkai visiikai nety-
rineta. Gaila, kad ji taip maiai domina civilius gydytojus. Stai
jau dveji metai per vasaros atostogas musy darbe dalyvauja ke-
turi studentai medikai, ir jie pasieke puikiq rezultaty."
,,Rudeni a5 gausiu menesj atostogy ir noriu jas praleisti Euro-
poje,-tese jis.-AS ketinu apsilankyti povandenineje stotyje
Tulone ir Anglijos karinio jurq laivyno fiziologijos laboratorijo-
je. Kai paskaitiavau, kiek jstaigq ir imoniq vykdanEiq povande-
ninius tyrimus, turetiau aplankyti, pasirode, kad likusiems man
neuitenka laiko. Dar nenusprendiiau, kq man reikia pamatyti
Londone - Sv. Povilo katedrq ar serq Robertq Devis3. Manau,
kad pasitenkinsiu Devisu, jei jis gales mane priimti."
DvideSimt aktuoneriq metq Svedq iniinierius Arne Zeterstro-
mas per Antrqjj pasaulinj karq pamegino ,,prijaukintiUsprogsta-
mqji, vandenilj, kad juo butq galima kvepuoti dideliame slegime.
Jis remesi profesoriaus Holdeino tvirtinimu, kad vandenilis ne-
sprogs, jeigu jis bus sumaiSytas su 1/25 viso turio deguonies. Ze-
terstromas ketverius metus dirbo Stokholme, karalikkame techno-
logijos institute, spresdamas problemq, kaip imogus gales is-
gyventi su Siuo menku deguonies daviniu, kol jis bus virkuti-
niuose vandens sluoksniuose. Giliau kaip 100 p d q gylyje ketvir-
tadalis normalaus deguonies kiekio, slegiamo keturiq atmosferq,
visiSkai gali iksaugoti organizmo gyvybine veiklq, o vandenilis 1
i
jgalina giliau panerti kaip helis. Svedq tretiojo rango kapitonas 1
Herbertas Vestermarkas, dirbes su Zeterstromu, apie jj sakydavo:
,,Sis kuklus mokslininkas - nepaprastai idomus imogus ir talen-
tingas konstruktorius. Tyrinedamas jis niekada negalvoja apie
savo paties saugumq. "
1944 metais Zeterstromas rado bud4 pereiti viriutinius van-
dens sluoksnius. Iki 100 pedq gylio jam buvo tiekiamas grynas
suspaustas oras. Siame lygyje jis sustodavo ir pereidavo prie de-
guonies-vandenilio miSinio. ,,I5 karto pereiti prie mikinio nejma-
noma,- nurodinejo jis,- nes tuo momentu, kai oras susimaiSo
su vandeniliu, mikinys gali sprogti. Bet jeigu orq iSstumia keturiy
procentq deguonies ir devyniasdekimt SeSiq procentq azoto miii-
nys, tai sprogimo pavojus paSalinamas." Paskui jis nerdavo to-
 1 2 pedq gylyje Lui Butanas kelias sekundes iibuvo tokioje pozoje,
dernonstruodamas galimybq fotografuoti po vandeniu. 1899 m.

,,Helio kepure", su ku-

- .. .
ria Vilfredas Bolardas
(Anglijos karinis laivy-
nas) pasieke 540 pedq
gylj - rekordini su
mlnkitais narq kostiu-
mais
 Sitoks perlq ivejojimo bO-
das lndijos vandenyno
krantuose iinornas apie
septynis tukstantius rnetq

Sidabro luitai, iikelti i i 90 pedq gylio i i paskendusio ,,Okeanijosn

garlaivio (Lamanias. 1912 m.)
liau. Pirma kartq nerdamas, jis pasieke 363 pedq gylj. Garso grei-
tis vandenilyje yra didesnis negu helyje, ir todel Zeterstromo bal-
sas telefone pasidare toks aukitas ir sniaukrus, kad imones de-
nyje negalejo jo suprasti. Kitq kartq telefonas buvo pakeistas
telegrafu.
Zeterstromas iiplauke j Baltijos jurq 1945 metq rugpiufio 7,
sekanfiq dienq po to, kai j Hirosimq buvo numesta atomine bom-
ba. Jis baudesi panerti j gyli, kuris anksfiau budavo nepasiekia-
mas narams su minkitais skafandrais, noredamas irodyti, kad
narai gali suteikti pagalbq dideliuose gyliuose nuskendusiq po-
vandeniniq laivq iguloms ( a i niekur negalejau rasti iiniq, nuo
kokio laivo nere Zeterstromas. Leitenantas Plufas mano, kad tai
buvo nedidelis laivas, atsuktas priei srovq, iimetqs vienq prie-
kinj inkarq).
Zeterstromq, stovintj ant medines platformos, nuleido nuo pas-
kuigalio streliniu keltuvu. Norint iilaikyti ji statmenoje padetyje,
nuo gerves laivo priekyje ligi platformos buvo nutiestas prilai-
kantis trosas. Jaunas eksperimentuotojas panere po vandeniu.
100 pedq gylyje jis sustojo, rupestingai perpute ialmq azoto-de-
guonies miiiniu, atidare voituvq vandenilio-deguonies miiiniui
isleisti ir dave signalq leisti giliau. Nerdamas i tamsius Baltijos
juros vandenis, jis telegrafavo, kad jaueiasi gerai. Jis pasieke
528 pedq gylj -88 p d o m i s giliau u i ribq, kuriq pasieke narai
su minkitu skafandru, kvepuodami helio miiiniu. Zeterstromas
pats sudare dekompresijos lenteles sugrjiimui iS. tokio nejtikimo
gylio: laivyno lenteles iiam reikalui netiko.
Uitrukqs pirmojoje dekompresijos pakopoje, jis praneie, kad
viskas eina gerai. Kai jis pasieke 165 p d q gylj, imogus, stove-
jqs prie suktuvo laivo paskuigalyje, liovesi kelqs, kad Zeterstro-
mas atliktq antrqjq dekompresijos pakopq, tatiau stovejusieji
laivo prieiaky tebetrauke antrqji trosq. Per savo uolumq jie
iitempe Zeterstromq i maiesaj kaip 100 p d q gylj. Jam neliko
laiko prisitaikyti prie reikiamo miiinio. Viriutinius sluoksnius jis
perejo, dusdamas de1 deguonies trfikumo, ir neteko sqmones.
Kai ji iikele ant denio, Zeterstromas netrukus mire. Medicinos
iivadoje buvo sakoma, jog mirties prieiastis esanti .,didelis de-
guonies trukumas ir sunkios formos kesonine liga". Tatiau jo
mirties kaltininkas buvo ne deguonies stoka arba netobulumas jo
metodo pereiti nuo vieno miiinio prie kito, o nedovanotina klai-
da, kuriq padare imogus, stovejqs prie suktuvo.
Zeterstromas nesulauke pasekejq, kurie butq tqse jo ekspe-
rimentus su vandenilio miiiniu. Vis delto jo trumpai trukq ban-

.; Di. Daganas 65
 dymai nenuejo vejais. Jie paiadino drqsiq mintj, kad ateis laikas,
kai imogus gales kvepuoti vandeniu. Zeterstromas kvepavo van-
denilio ir deguonies miiiniu, o vandeni beveik iitisai sudaro iie
elementai. Gal but, kada nors bus rastas budas chirurgiikai jves-
tl j imogaus organizmq prietaisq, kurio padedamas, h o g u s gales
kvepuoti vandeniu, ir tada bus uibaigtas imogaus vystymosi
ciklas: imones sugrji i stichijq, kuri kadaise pagimde juos.
Uispringti vandeniu ne taip pavojinga, kaip nusinuodyti
kenksmingomis dujomis, susidaraneiomis kvepavimo aparatuose.
Anglq povandeniniy speleologq grupes vadovas biochemikas iS
Oksfordo R. E. Devisas duoda tokj patarimq narams, kuriems
baigiasi deguonies atsarga balionuose: ,,Priei galutinai netekdami
sqmones, jkvepkite vandens - jus iisaugosite galimumq grqiinti
sau gyvybq."

Laime jgyvendinti amiinq imoniq svajonq surasti lobius, pa-

laidotus po vandeniu, teko dideliam savimylai laivq dailidei Vil-
jamui Fipsui, kilusiam ii Naujosios Anglijos, vienam i i dvideiimt
ieiiq vaikq, kuriy tevai buvo puritonai. 1687 metais i i ispany
galeono, nuskendusio prie Bahamq saly, jis iikele aukso ir sidab-
. ro daugiau haip u i pusq milijono svarq sterlingy. Nuo to laiko
povandeniniai lobiai pavirto megstamu sukEiq ir avantiuristq
jauku, neiisenkama tema raiytojams, kaneiq ialtiniu imonems,
jdedantiems savo kapitalus j ekspedicijas, ir galimybe padirbeti
narams.
Paliudijimy del to ispany laivo nuskendimo nebuvo likq jo-
kiq, bet 1680 metais gandai apie j j sklido visur. Fipsas, i i m o k g
skaityti ir raiyti, budamas keturiasdeiimt dvejq metq, naujai
jgytas iinias panaudojo susipaiinti su traktatu apie nuskendusiq
lobiq ieikojimq ir 1684 meltais ikkeliavo j Anglijq, ieikodamas
ten leiy ekspedicijai. Jis i i patirties jsitikino, koks teisingas se-
novinis vikingq posakis: ,,Kas eina ieikoti aukso, privalo tureti
daug sidabro." Fipsas surado savo sumanymy pritarejq - antrq-
jj Albemarlo hercogq, kurio tevas, generolas Monkas, kadaise
 sugrqiino Stiuartams karunq (nors ankseiau buvo Kromvelio
bendraiygis). Monkas lgavo hercogo titulq, bet nuo to nepralo-
bo, ir jo sunus svajojo apie auksq. J o Sviesybe pristate dailide
karaliui. Fipsas sugebejo jtikinti Karoli 11, ir Bis jam dave fregatq,
vardu ,,Aliyro roie".
Pasiekqs Bahamq salas, Fipsas nesurado nuskendusio ispanq
laivo. Tiesa, prie Didiiosios Bahamq salos jis pamate imones, ku-
rie landiiojo po kagkokio laivo griautius, bet, lo nuomcme, tai
nebuvo ispanq galeonas. Paskendusiame laive buvo nedidelis
sidabro krovinys. Amerikieeiq kaperis * Tomas Peinas jau pa-
skelbe ji savo nuosavybe ir buvo pasiruoies Sias pretenzijas ginti
visais agtuoniais savo ,,Perlo" fregatos pabuklais. Kapitonas Fip-
sas, letai galvojantis imogus, sugriio j Londonq. Karaliaus Karo-
lio jau nebuvo pasaulyje, bet Albemarlo hercogui entuziazmas
dar nebuvo atauiqs. Ir Eia pas juos atejo kaiin koks Dionas Smi-
tas, jdegqs jiireivis, kq tik sugrjiqs i i Vestindijos. hangindamas
auskarais, jis papasakojo jiems apie galeonq, uiplaukusj ant rifo
tarp Kubos ir Terkso salos - vienos Bahamq salyno salos. Jis
saikstesi savo akimis matqs pro skaidrq vandenj spindint auksq
ir sidabrq.
Hercogas neturejo ne skatiko, bet jam pavyko pasiskolinti iI;
draugq aituonis iimtus svarq sterlingq, ir u i tuos pinigus jis iS-
renge ekspedici jq dviem maiais laivais -,,Dieims end Meri" ir
,,HenrisU. Fipsas buvo paskirtas ekspedicijos vadu, o Dionas
Smitas - locmanu. Hercogas laivus pakrove prekiq parduoti
ispanams. Smitas su Fipsu iiplauke didele indenq kanoja per pa-
vojingus koralq rifus ir jau treEiq dienq rado paskendusi laivq.
Jie pasamde narus bahamus ir pagamino improvizuotq narq var-
pq (gelbejimo narq varpai buvo naudojami dar Simtas metq prieS
Fipsq). Per tris menesius trys narai ir jiireiviai iI; paskendusio
laivo iSkele kelias tonas aukso liejiniq ir monetq. 1687 metq rug-
sejo menesj Fipso laivai iplauke j Temzes iiotis, ir Anglijq em@
kresti aukso kargtlige. Susidare pajines kompanijos, kurios renge
laivus ieSkoti jsivaizduojamo nuskendusio aukso. Nemenkas jau-
kas buvo naras su pilna apranga, kuris nere i Temzq, kol kranto
paviljone buvo keliami tostai u i sekmingus radinius. Zmones,
dejq pinigus j Sias jstaigas, prarado daugiau, negu pavyko igyti
Fipsui.
Hercogas praturtejo. Fipso dalis sudare tik apie dvideiimt
penkis tiikstaneius slterlingq, bet jis gavo bajoro titulq ir iSvaiia-

* Jiiry plegikas
vo namo j Amerikq, pakeltas vyriausiu Naujosios Anglijos Be-
rifu. Dionas Smitas, kuris surado turtus, negavo nieko. Jis pasi-
skunde karaliui, kuris Albemarlo hercogq priverte jam sumoketi
tam tikrq sumq. Seras 'L'iljamas Fipsas veliau tap0 Naujosios
Anglijos gubernatoriumi, jis jq valde labai energingai, bet pras-
tai. Fipsas buvo atSauktas j Londonq pasiaiskinti, ir 1695 metais
ten mire ,,nu0 piktybines karitines".

Viena iS nemariq legendq apie nuskendusius turtus - legenda

apie ,,Tobermorio galeonq", maiame Malo salos uoste nuskendusj
laiva, per kurj penkiolika Skotq kartq kruvinai peSesi ir dare
jvairiausias beprotybes. Esq tai buves portugalq laivas ,,Diuk
de Florensia", 1588 metais priklauses Didiiajai Armadai. Isisiau-
tejusi audra j j nuneSusi pro Dionq O'Grotsp prie Vakarq salq.
Laivo kapitonas donas Pereira pasislepes Tobermorio uoste ir
iSdidiiai pareikalavg, kad vietos gyventojai aprupintq j j pro-
duktais. Tuo metu Skotai puldinejo kitus Armados laivus ir aliai
vienp iude jq jgulas, bet kapitonui Pereirai pavyko: Tobermoryje
ejo tarpusavio karas tarp Maklingq is Durto ir Makdonaldq is
Ardnamerchano, o portugalai buvo palihti ,,velesniam laikui".
Makdonaldai liepe donui Pereirai iSsineSdinti ir negrjiti be auk-
so. Maklingq klano galva Lahlanas Moras buvo gudresnis. Jis
dave portugalams miltq, avienos bei vandens ir paprage Perei-
ros ,,paskolintiMketuris Simtus kareiviq. Gaves tuos kareivius,
Lahlanas nugalejo Makdonaldus.
Skotq vadas nenorejo paleisti portugalq, suteikusiq jam je-
gq persvarq. Tuo tarpu atejo ruduo, ir SalEio kretiami pietie-
Eiai nutare iBplaukti j jurq, labiau pabuge gkotijos iiemos, negu
Dreiko laivq. Pereira praSe Lahlanq Morq paleisti jj. Skotas pasi-
liko jkaitais tris portugalq karininkus ir uisimine, jog jam reikiq
aukso. Ituiqs Pereira sugrjio j laivq, jsake pakelti inkar3 ir pali-
k o uosta, savo ruoitu suEiupes vienq iS Maklingq, Devisq Glasq.
Pasak legendos, Glasas susprogdines laivo parako sandelj.
,,Diuk de Florensia" luio pusiau ir paskendo. IS visos jgulos iisi-
gelbejo tik du i m o n b . 0 drauge su laivu j juros dugnq nugar-
mejo ir aukso daugiau kaip u i tris su puse tukstanEio svarq
sterlingq.
Tai, be abejo, labai jdomi istorija, ir daug kas Sventai ja
tiki. Tik visa b a a , kad kai kurie mokslininkai susipaiino su
ispanq karinio jurq laivyno archyvais ir nustate, jog ,,Diuk
de Florensia" laive nebuvo jokio aukso, ir jis laimingai sugrjio
i Ispanijq po Armados sutriuikinimo. Tatiau Tobermorio uosto
dugne iB tikrqjq riogso kaikoks senovinis laivas arba net keli
laivai. Siaip ar taip, ekspedicijos, ieikojusios ten nuskendusiq
turtq, rado penkias bronzos patrankas, ketiniq sviediniq ir keletq
senoviniq monetq. Gal ten buvo kitas Armados laivas, ,,San
Chuanas Baptista", kuriame, archyvq duomenimis, taip pat ne-
buvo aukso.
Tikroji povandeniniq lobiq verte yra ta, kad jie padeda to-
bulinti darbo metodus paskendusiuose laivuose ir suteilkia uidar-
bio narams. 0 Tobermorio ,,lobiaiUiStisas kartas buvo virtq pa-
veldimu hercogq Argailiq uidaviniu: kiekvienas naujas herco-
gas stengiasi uivaldyti Seimos lobius, j kuriuos jiems duoda tei-
sg Argailiq namams priklausqs ,,Skotijos Admirolo" titulas.
XVIII amiiuje vienas naras tame paskendusiame laive rado tris
patrankas, o 1730 metais antrasis iS Argailiq hercogq su narq
varpu pats nusileido prie laivo ir iigriebe dar vienq patrankq
bei kelias monetas. Tada Jorko hercogas, ,,Anglijos ir Skotijos
Admirolas", pateike savo patentq, davusj jam teisq kariinos var-
du ,,rupintisUvisais laivais, paskendusiais Britanijos vandenyse,
ir del triinijantiq laivo Iikutiq jsiliepsnojo nirtulingas juridinis
gintas. Valteris Skotas stojo Argailio pusen ir aplanke Tobermo-
rj, noredamas susipaiinti su vietos koloritu. ,,Laive dirbo narai,-
rage jis Robertui Sertisui.-Zvejai parode man vietq, kur buvo
nugrimzdqs galeonas, ir pasake, kad iS jo iikelta daug brangeny-
biq ir kelios varines patranlkos."
Hercogas Argailis laimejo gintq, jrodqs, kad laivai, paskendg
prie Skotijos krantq iki 1707 metq, kai Anglija ir Skotija pasiraie
,,Aktq de1 parlamentq sujungimo", priklauso Argailiams, o laivai,
paekendg po tq metq, yra Jorkq nuosavybe.
1902 metais i l laivo buvo iSkelta keletas ipagy, penkiasde-
Simt monety ir dar viena patranka. Iki 1922 metq Tobermoryje
lankesi dar apie penkiasdeiimt ekspedicijq, ir bendra visq verty-
biq, iikeltq i i laivo per tris Simtmetius, kaina sudare tris Simtus
penkiasdeiimt svarq sterlingq.
1954 nletais vienuoliktasis hercogas, penkiasdeiimt trejq me-
tq Janas Duglas Kempbelas, vel pradejo ieikojimus, suorganiza-
vgs ivalgybinq grupq, vadovaujamq treEiojo rango kapitono
Krebo, kuris karo metu buvo karinis povandeninis plaukikas. Ki-
tais metais Tobermorj atplauke Londono kompanijos ,,Adervo-
ter serveis" narq grupe su plaukiojantia baze, perdirbta iS seno
tanky desantinio laivo. Po to kai echolotu buvo ,,iiEiupinetas"
jlankos dugnas (jos vidutinis gylis sieke 50 pedq), buvo nuspres-
t a iitirti dugno kauburi, iSkilusj vos per Simtq penkiasdekimt
jardq nuo miesto krantines. Ekspedicija panaudojo met'odq, var-
tojamq archeologijoje: skersai kauburi rause trangejas didelis
kauSas. J i trauke ant laivo pastatytas trisdeSimt trijq tonq kra-
nas. Kiekvieno ltauko pasemtas dumblas denyje buvo perplauna-
mas galingomis gaisrinemis iarnomis. Kai apiiuredavo eiline por-
cijq, buldozeris nustumdavo jq 1 jurq.
Kart4 liepos menesi kranininkas Diemsas Makdonal'das kele
eiline porcijq grunto. Staiga nuo denio pasigirdo Sauksmas: ,,At-
sargiau!" IS kauSo styrojo septyniq pedq sija, kaustyta Svinu.
Igplovus gruntq, buvo rastas pabiiklo sviedinys, mediio nuolau-
20s ir Svino plokStiss. Naras Stivenas Foksas panere i dugnq ir
tranBejoje rado laivo korpuso skeveldras. Tyrinetojai nutare, kad
uitiko senojo galeono viriutini pabiiklq deni. Darbo metodas bu-
vo pakeistas. Narai pliidurais nuiymejo laivo korpusq ir pradejo
rausti aplink jj tranBejq. Hipotetinio lobio dydis, iS karto ispus-
tas del iikelto surudijusio patrankos sviedinio, pasieke ,,tris-
deiimt mil'ijonq svarq sterlingq dublonais, dukatais ir rubliais",
kaip rake vienas Londono lai'kragtis. Dabartinemis kainomis tai
turbjo sudaryti daugiau kaip dvi tonas aukso. Psadorus lobis! IS
karto Diemsas Makdonaldas jo, matyt, nepajegs iiikelti.

Kitas viliojantis tamsiose jiirq gelmese palaidoto aukso at-

Svaitas iybtioja Biaurb vakarq Ispanijoje, jiymiuosiuose ,,Vigo
jlankos galeonuose". 1955 metq lapkritio menesi anglq kompani-
ja ,,VentursU gavo iS Ispanijos vyriausybh koncesijq pasken-
dusiems lobiams ieikoti - tai trylilktas mums iinomas megini-
mas juos pasiehti. Paskendusiq turtq legenda siekia 1702 metus,
kai vyko karas del ipedinystes, kova- pilna peripetijq ir abi-
pusiq i a a v y s t i q del Ispanij os sosto, kuris liko laisvas, mirus
Ispanijos karaliui austrui Karoliui Antrajam. Trejus metus ispanq
laivai nesiryio veiti j tevyne metines aukso, sidabro, perlq ir
brangakmeniq duokles ir ne maiiau brangiq kroviniq: koieni-
les *, indigo, pilkosios ambros, raudonmediio, tabako, balzos me-
diio, sarsapariles, amerikinio lauro, tamarindo, kakao, i~mbiero,
cukraus, vaniles. Pranciizijos statytinis Pilypas Penktasis ispa-
* K o 5 e n i 1 e - vabzdys, i i kurio gaminami daiai - koienile arba
karminas.
 nq liaudj iivargino nepakeliamais mokeseiais, kareiviams nebuvo
mdkamos algos, ir turtai, pripleiti Piety Amerikoje, Saliai buvo
reikalingi kaip oras.
1702 metais donas Manuelis de Velaskas ryiosi nuplukdyti
laivus j Ispanijq. J o dvideiimties dideliq galeonq laivynas per-
plauke Atlanto vandenynq ir susitiko juroje su dvideiimt trimis
prancuzy karo laivais, vadovaujamais grafo de Sato-Reno, kuris
turejo apsaugoti lobj nuo anglq-olandq laivyno, blokavusio Ka-
disq. Prancuzai pasiiile Velaskui uisukti j Brestq, bet jis pabu-
go, kad krovinys neliktq Prancuzijoje. Prancuzq ir ispanq lai-
vai pasislepe Vigo ilankoje Ispanijos Siaures vakarq pakranteje.
Si jlanka ejo uiuobegos pareigas dar romenams. Ispany laivai iS-
mete inkarus vidujes San Simeono jlankos gilumoje, ir jureiviai
per siaurq jlankos sqsiaurj pastate medine uitvarq. Prancuzq
laivai saugojo praejimq, o neryitingasis donas Velaskas tuo metu
galvojo, kq daryti toliau. Jis nerizikavo Eia pat iSkrauti laivq
ir pasiqsti turtus sausumos keliu, nes negavo i i Madrido jokiq
nurodymq. Gandai apie lobius, pasleptus Vigo jlankoje, pasklido
po visq pakrante, ir anglai su olandais nutare juos pagrobti. Val-
dininkas i i Madrido atvyko tik po menesio. Jis sedejo Velasko
flagmano kajuteje ir tryne rankas i i diiaugsmo, galvodamas apie
nesuskai~iuojamusturtus, pasleptus po deniu, o tuo tarpu admi-
rolas Diordias Rukas, pasinaudojes nlakties tamsa, pramuie rqstq
uitvarq, ir nakties tylq sutrikde aukso godulio pagautq inglesy
ir holandesq * laukiniai klyksmai. Pranciizai susikove su prieiu,
grumtynes truko trylika valandq. Buvo paleisti darban abordaio
kardai, pistoletai ir Sautuvai, patrankos spiaude bombomis su de-
ganeiu asfaltu ir jkaitintais sviediniais. Ispanai nutare perkelti
turtus j krantq. Jau liepsnojo beveik visi galeonai, ir tik dabar
lobiai pradeta krauti i maias valtis. Tuo metu, lkai nedidelis ,,San
Pedro" laivas plukdej krantq dali brangiojo krovinio, j jj pataike
sviedinys. Laivas nuskendo seklumoje, ir vietos ivejai uiverte
jj didiiuliais alkmenimis, kad prieSai jo negaletq iSkelti. Jie ne-
pagailejo net Sveneiausios Mergeles statulos pjedestalo. MuSio
maiiatyje anglq jureiviai gokinejo j jurq ir kope j deganeius ga-
leonus, ieikodami aukso. Daug jq iuvo liepsnose. Anglq flagma-
nas buvo paskandintas. Anglai pagrobe keturis iglikusius &leo-
nus, o olandai - penkis. SeSi prancuzq laivai pasidave, ir grafas
de Sato-Reno kitus savo laivus iivede iS miiiio. Siose karBtose
grumtynese del aukso paskendo dvideiimt keturi laivai. Dvide-

'"ngleses ir holandeses - anglai ir olandai.

71
inyplemis uitaisus po deriku. Sio kelis menesius trukusio dar-
bo metu narai, noredami iBlaikyti kabinas vienoje vietoje, mes-
davo inkarus j gruntq. Pagaliau seifas buvo iikeltas. J j atidare
Britanijos konsulas Breste. Seife buvo rastos ,,EgiptuUpasiqstos
diplomatines depeios ir, tartum pajuokai, raktas su paiymejimu
,,iarvuota kajute". Tokiu biidu po trejq metq darbo Kualja vis
delto surado ,,Egiptqn, paskendusj ne penkiasdeiimties, o septy-
niasdegimties jiiriniq sieksniq gylyje.
Jis pasiunte narus sprogmenimis nutiesti kelio j ,,auksou
kajute pro pasivaikBEiojamqjj, virButinjjj ir pagrindinj den!. Po
kiekvieno sprogimo nuolauios biidavo ikkeliamos j paviriiq
elektromagnetais. Tai buvo ilgas ir kruopitus darbas. Kabinq
nuleisti reikedavo degimties minuCiq, deiimties minutiq- jq
teisingai pastatyti ir apie pusvalandiio - nuleisti uitaisq, j j jdeti
j mechanines inyples ir pritvirtinti. Paskui biidavo gaiitama dvi-
deiimt minutiq narui iikelti, susprogdinti dinamitui, vel nuleisti
narui. Po to biidavo panardinamas galingas elektromagnetas,
kurj reikedavo visiikai tiksliai atvesti j reikiamq vietq. Vejai
ir bangos nuolat sustabdydavo darbq kelioms dienoms.
Kualja surado dar vienq laivq, nuslkendusj ramioje vietoje,
kad biitq darbo audrq metu. Tai buvo amerikietiq krovininis
garlaivis ,,Florensas", veiiojes Baudmenis ir 1917 metais torpe-
duotas Kiberono jlankoje u i Be1 Ilio salos. Jis buvo vos 50 pedq
gylyje ir keldavo gana didelj pavojq laivybai, todel Pranciizijos
valdiia papraie Kualjos j j sunaikinti. Kualja mane, kad dalis
pavojingo ,,Florenso" krovinio gali sprogti, nors laivas vande-
nyje iibuvo trisdeiimt metq. Narai garlaivyje padejo visq serijq
uitaisq. ,,ArtiljasUnuplauke nuo sprogimo vietos per tris mylias.
Vyresnysis naras Albertas Dianis panere gilyn padeti paskutinio
uitaiso. Jis uilipo ant denio, o ,,ArtiljasUnuplauke dar tiikstantj
pedq, kad biitq visiikai saugus. Dianis, laikydamas rankose du
padegamuosius laidus, eme pamaiu artinti juos vienq prie kito.
~ a r l a i v ~ buves
je trinitrotoluolas sprogo tokia jega, kad ,,Artil-
]as" iilakste j gabalus. Dianis, taip pat jiymieji narai Aristidas
Franteskis ir Albertas Bardielinis, be to, dar vienzolika narq,
iuvo.
Kualja neteko narq ir plaukiojantios bazes. Jis sugrjio j Ge-
nujq, jrenge naujq laivq, kurj pavadino ,,Artiljas II", apmoke
naujus narus ir kitais metais sugrjio j ,,EgiptoUiuvimo vietq.
Per vasarq jiems pavyko pramuSti viriutinj denj ir padaryti
Bachtq pro kitus du denius. Kartq velai vakare, kai jlankoje
piite Saltas vejas, rudeniniq audrq pranaias, naras, paivelges pro
GpleStas duris j Sarvuotq kajute, nuo jaudinimosi uisikertantiu
balsu praneSe j pavirSiq, jog mato auksq. IS karto po to jsisiau-
tejo audra, juos privertusi pusmeEiui nutraukti darbus. Kai kitq,
1932 metq, pavasarj jie atnaujino darbus, jau pirmasis naras
iSvydo, kad visa Sachta iStisai prisigriidusi nuolauiq. Jq valant,
praejo visas menuo. Birielio menesj iS griebtuvo, pakelto virSum
denio, iSvirto du sunkiis daiktai. Tai buvo du aukso luitai.
,,Soriman Siam darbui sugaiSo ketverius metus, ir narai tu-
rejo dirbti dar trejus sunkius metus, kol pavyko iSkelti visq
brangqjj krovinj. Tai buvo giliausia operacija iS visq, atliktq lig
to laiko, ir jeigu Dianiui, FranEeskiui ir Bardieliniui ji nedave
nieko, tik mirtj, tai Loidas, Sendbergas ir ,,SorimaUgavo puikq
pelnq.

Dar giliau u i italus, ieikodama paskendusio aukso, j jiirq

panere grupe australq narq. 1940 metais trisdeiimt rnyliq nuo
Hvangarejaus (Naujoji Zelandija) 438 pedq gylyje paskendo
,.NiagarosU paSto laineris, kuriame visiSkai realiai buvo aukso
krovinys, tatai patvirtino ir dokumentai. Kapitonui Viljamsui
iS Melburno ir Dieimsui Herdui iS Brisbeno buvo pavesta j j
iSkelti. ,,Niagara" gabeno deiimt tong aukso lydiniq maidaug
u i du rnilijonus svarq sterlingq. Ji taip pat tap0 vokiefiq minos
auka: nacistq reideris ,,Orionas" uiminavo prieigas prie Ok-
lendo.
Naras Dionsonas nusileido j dugnq stebimqja kabina patikrinti
duomenq, gautq echolotu. Pirmq kartq jam nepavyko nieko pa-
matyti, bet kai po antrojo panerimo jis dave ienklq ji kelti,
iigirdo, kad kaikoks daiktas braiio kabinos sienele, ir, paiiiire-
jqs pro liuk9, pamate nejprastos iivaizdos trosq, visq apsivelusi
dumbliais. Dierigimas j sienele liovesi, dar jam neikkilus j pa-
viriiq. Jis nesuprato, kas atsitiko, bet trosas tikrai nebuvo jo
plaukiojanEios ,,KleimoroN bazes. Kai ,,KleirnorasUiSkele inka-
rq, viskas paaiskejo: ant inkaro grandines kabojo didele vokie-
Eiq mina. Ji tabalavo visiikai Salia ,,Kleimoro". Kapitonas Vil-
jamsas jsake nuleisti minq, iivyniojant inkaro grandine, paskui
grandine uidejo ant pludurq ir paliko minq gelmese, kur ji ne-
kele pavojaus plaukiantiems laivams. Apie jvykj jis pranese
laivyno vadovybei. Kitq dienq jis grjio su traleriu. Sunaikinti
 minq buvo pavesta Dionsonui. Kadangi pompa, per kuriq jis
gaudavo orq, buvo ,,KleimoreU,laivas turejo stoveti tiesiai ties
mina. Del gresian2io pavojaus visa igula, iiskyrus kapitonq
Viljamsq ir keturis pagalbinius darbininkus, perejo tralerj.
Dionsonas panere po vandeniu, lailkydamas rankose plon3 trasq,
einanti i traleri. Jis turejo nuvalyti minq nuo dumbliy, kuriuos
ji jsivele, ir pritvirtinti prie jos to troso galq, kad traleris
galety nuvilkti jq nepavojingq vietq. ,,Dionsonas atsargiai
pritvirtino trosq prie minos ir jau buvo beduod9s ienkl3 kelti,
bet staiga pamate, kad minos trosas jau beveik buvo prasitrynes
i ,,KleimoroUinkaro grandine. Dmai jis nutruko, ir mina eme
kilti aukityn. Dionsono signaline virve ir kvepuojamoji iarna
jsipainiojo detonatoriaus ,,raguosen, ir jis pradejo kilti aukityn,
guledamas ant minos. J i iikilo tiesiai po ,,Kleimoro" dugnu,
bet nesprogo, nes Dionsonas atstojo pagalve, trukdanEiq jai
paliesti laivo korpusq.
Mapiionas Viljamsas dave ienklq atsargiai patraukti trala-
vim0 trosq. Dionsonas, bruoidamas medinj ,,Kleimoro" dugnc,
drauge su mina slinko iiilgai korpuso, tuo pat metu atpainioda-
mas kvepuojamqjq iarnq ir signaline virve, kad galety pasiia-
linti, jeigu mina i i e i t ~ li i po dugno. Tai truko ne trumpai. Paskui
trosas nutruko, Dionsonas iisivadavo. Mina iikilo j paviriiy per
deiimt pedy nuo ,,Mleimoro". Dionsonq iitrauke ant denio,
,,KleimorasUkuo skubiausiai iikele inkar3, ir plaukiojanti baze
nuplauke ialin, o po to tralerio kulkosvaidis savo ugnimi sunai-
kin0 miritamq ,,OrionoU dovanq.
Praejo dar devynios savaites, kol Dionsonas, paivelges pro
savo kabinos liukq, 438 pedy gylyje pamate dugne ventiliatoriy,
o ialia ,,NiagarosUkorpusq. Garlaivis gulejo ant Sono septynias-
deiimt laipsniu kampu. Tai reiike, kad ji leks sprogdinti jstri-
iaine per b o r t ~ ,naudojant nedidelius sprogmeny kiekius, kad
riesubyrety visas korpusas. Pirmasis sprogimas pavyko. 5 pavir-
iiy iikilo suieistas ryklys ir dalis bokitelio. Antrasis sproginias
sudraske degaly cisternas, ir vandenyje pasklido plati deme
naftos. Matomumas po vandeniu kelias dienas labai pablogejo.
Tatiau jie dirbo toliau, galingu kranu keldami iisprogdintas
plokites ir ... dainuodami dainas, kurias per telefonq girdejo
narai, sedintys gilumoje savo povandeninese kabinose.
Pagaliau jie nusigavo iki ,,auksou sandelio. Jiems pavyko
iS laivo iSkelti devyniasdeiimt keturis procentus bendro aukso
kiekio tik per septynias savaites - ne toks jau prastas laimikis.
 Daug kas numate povandeniniq laivq atsiradim9: XIII am-
i i u j e Rodieras Bekonas, Leonardas da Vineis, kuris sake, kad
niekam neatskleisi9s Sio iiradimo paslapties, ir Motule Sipton *,
prieS tris Simtus metq pranaiavusi, jog
,.Ateis fokie laikai, kud imones
po vandeniu vaiines, miegos ir kalbes."
1505 metais i v e d ~ iistorikas Olafas Magnusas, aplankcs Aslo
katedr9, iivydo du nuostabius trofejus, alveitus karaliaus Ho-
kono iS Crenlandijos, kur jis puldinejo tenykStes gyvenvietes.
Tai buvo povandenines valtys, padarytos .ib ruoniq odq. Kiek-
vienoje tilpdavo po tris imones. Buvo pasakojama, kad Siomis
valtimis grenlandietiai per derybas su Europos pirkliais pri-
plaukdavo po vandeniu prie jq laivq ir juose pragreidavo sky-
les, tai iS karto pakeldavo jq galimybes sudarineti pelningus
sanderius.
Povandeniniq laivq ideja dainai ateidavo i galv9 imonems,
k u r i l ~Salis arba budavo ekonomiikai blokuojama, arba kai ji pra-
laimedavo k a r q XVII amiiaus vidury vienas prancuzq keliauto-
jas apraie, kaip rusq kazokai atakavo Turlrijos laivus povan-
deninemis valtimis, padarytomis iS javtiq odq lo. Valtyje tilp-
davo iki keturiasdeiimt irkluotojq, kurie kvepuodavo pro meldq
stiebus. Po dvieju Simtq metq per Siaures ir Pietq k a r ~Ameri-
koje pietietiai, atsidure panaiioje padetyje, state primityvias
povandenines galeras. Apie 1620 metus olandas Kornelijus van
Drebelis pastate tikr9 povandenini laiv9; taigi Motul6 Sipton
pavelavo su savo prana5ystemis. Drebelis laikomas pirmojo tik-
ro povandeninio laivo kureju. Tai buvo milstytojas, u i savo
jsitikinimus patekes i kalejim9. Jis enligravo i Anglijq ir tell
auklejo karaliaus Jokiibo I vaikus. Jis draugavo su didiiuoju
fiziku Robertu Boiliu ir vyskupu Dionu Vilkinsu, kurie iSdrjso
skelbti ,,samprotavimus, kad musq ieme yra tilc viena i i dau-
ge!io planetqU,-Siame veikale moksliilinkas jrodineja akivaiz-
diius dalykus, noredamas suduoti smugi nemok8iikumui.
Drebelio ,,Povandenine galera", apskaitiuota dvylikai irkluo-

* Legendine viduraniiitl pra:lai.c, kurios pranalystes paskelbtos jos

gyven~moapraiyme, iBtijusiame 1677 ~netaisAnglijoje.

91
 tojq, turejo pavirSiq iSvestq kvepuojamqjj vamzdi, j kuri oras
biidavo varomas dumplemis. Laivas Temzeje nugrimzdo 12 pe-
dq gylj. Karaliaus Joktibo laikais tai buvo puiki technikos nau-
jove. Deiimt metq jis plaukiojo tarp Grinvieiaus ir Vestminste-
rio, ir jis tuo pat metu tarnavo kaip mokslo paiangos jrodymas
ir pramoginis laivas. Kartq net pats karalius surizikavo paiiky-
lauti dvokiani-iais Temzes vandenimis. Laivo lgula ir keleiviai
jame iibudavo po kelias valandas (pasroviui jis plaukdavo ke-
turias mylias per valandq, o prieS srovq - dvi mylias), tai buvo
jmanoma del paslaptingos mediiagos, laive atnaujinantios orq.
Tq mediiagq Drebelis vadino ,,or0 konsistencija". Tuo metu
nei Drebelis, nei Boilis neiinojo, kad deguonis sudaro atmo-
sferos dalj. Po jq iemeje pragyveno keturios kartos imoniq,
kol ii tiesa buvo i8aiSkinta.
Mirus Drebeliui, po daug metq jo ientas kreipesi j Admira-
liteto sekretoriq Semiueli Pepi, siiilydamas u i deiimt tiikstantiq
svarq parduoti ,,slaptq Kornelijaus Drebelio iiradimq, kuris aki-
mirksniu gali sunaikinti arba paskandinti prieio laivq". Jis atsi-
sake Pepiui iiduoti Sio iSradimo paslapti: jq atskleisti jis sutiko
tik paeiam karaliui. Pepis biikgtavo, ar nenukentes laivai, vei-
dami toki baisq ginklq, bet Drebelio ientas j j uitikrino, kad Sis
ginklas laivams ialos nepadarys. Labai gali bMi, kad jis norejo
parduoti tq pati povandeninj laivq, juk naujieji iiradimai greitai
uimiritami.
Savo ,,Matematineje magijoje", parasytoje 1648 metais, vys-
kupas Vilkinsas pranaiavo, kad povandeniniams laivarns bus ne-
baisiis piratai ir blogas oras, kad jie gales netiketai uipulti lai-
vus, plaukiojani-ius virium vandens, apriipinti blokuojamus uos-
tus ir rnoksliikai tyrineti jilrq gelmes.
Dar vienq pirmqjq povandeniniq laivq pastate Dionas Dejus,
Jarmuto dokq darbininkas. ,,Tai maiai ragtingas ir varganas imo-
gus,- rage jj paiinojes gydytojas Folkas.- Jis buvo niiirus, ui-
sidarqs, irzlus ir Bykitus. Be to, jis buvo labai atkaklus, savim
pasitikjs ir opus del savo garbes." Stai kaip iiradejas atrode
tiems, kurig nejaudino jo svajones. ,,TaEiau,- atlaidiiai pridu-
ria daktaras,- dainai tiesa biidavo tai, kq jis skelbdavo, sau-
gojo iitikimybe Beimininkui, laide taiklias pastabas ir, kq nu-
sprendqs, tesedavo. Apie 1772 metus Dionas Dejus pastate uida-
rq kabinq, kurioje nerdavo i upq prie Noridio 1 30 pedq gylj.
Po to nusprende pastatyti tikrq povandeninj laivq. Jis susirado
Londone partneri, ir tas jam daves tris iimtus keturiasdeiimt
svarq sterling~! senajam ,,MarijosUSliupui pirkti ir pertvarkyti.
 Jo vandens talpa buvo 50 tony. Dejus perdaie Siiupq raudonai
ir pagarsino nersiqs j 300 pedy gylj ir ten liksiqs visa para.
1714 metais ,,MarijaUbuvo nuvil~ktaj Plimutq, kur jlankos gylis
sieke 130 pedy. Tas niurus atkaklus imogus jejo j savo povan-
denini, laivq, pasiemcs laikrodj, ivake, sausainiy ir vandens at-
sargq, ir buvo jame uidarytas. Kaip praneia daktaras Folkas,
,,povandeninis laivas panere j vandenj birielio 20 antrq valandq
dienq, ir drauge su juo j amiinq tamsq paniro misteris Dejus".
PavirSiuje sprogo keli burbulai, bet Dionas Dejus ir raudonoji
,,MarijaUdugne liko visiems laikams. Daktaras Folkas galvojo,
kad Dejus suialo. Nesunku jsivaizduoti, kokiq taikliq pastabq
buty paleides Dejus, jei buty suiinojes tipie 'Sj spejimq: ,,Velniai
rauty, sere! AS paskendau, Stai ir viskas."
Konektikuto jankis Deividas BuSnelis per nepriklausomybes
karq pastate ,,Veilj0- pirmq povandenini, laivq, kuris buvo pa-
naudotas prieio laivui uipulti. 1775 metais BuSnelis baige Jelio
universitetq, o paskui ketverius metus konstravo povandeni-
nius laivus ir jvairias pragaro masinas, skurios turejo angly ka-
riuomeneje paseti baime ir .sumiSimq. Konektikuto gubernatorius
Dionatanas Trambalas nusiunte BuSneli pas generolq Diordiq
VaSingtonq. Vaiingtonas parase Tomui Diefersonui,ll kad BuS-
nelis ,,...la'bai iSmano mechanikq, vaisilngas iiradejas ir geras
meistras. 1776 metais jj man rekomendavo gubernatorius Tram-
balas ir kiti garbingi imones, jsitikine, kad jo sumanymus gali-
ma jvykdyti. Nors aS pats nelabai jais tikejau, bet vis tiek da-
viau jam pinigy ir kity priemoniy, reikalingy tiems sumanymams
jgyvendinti. "
Pikskilio miestelyje prie Hudzono Buinelis iS statinems ski-
riamy lenty ir geleiies lakity pastate savo ,,VeiljU,taip pavadi-
nqs todel, kad laivas buvo panaius j du 'kruvon sudetus veilio
Sarvus, o ten, kur tikrasis veilys turi kaklq, buvo iiiirimasis
bokitelis. Laive tilpo vienas imogus, sedintis taip, kad jo galva
buvo iiurimojo iliuminatoriaus aukityje. To operatoriaus parei-
gos buvo itin jvairios ir gausios. Laivq vare Archimedo sraig-
tas, jtaisytas priekyje ir sukamas rankomis (Morisas DelpeSas
mano, kad BuSnelis pirmasis panaudojo sraigtq slenkamajam ju-
dejimui). Pripildes balasto cisternas vandens, kad laivas panerty,
operatorius kreipdavo ji, gilyn kitu sraigtu - vertikaliu. Be to,
jis mani~puliuodavovairu, jtaisytu laivo uipakalyje. Kvepavimui
buvo jtaisyti du trumpi vamzdeliai - vienas jleidiiamasis, o ki-
tas iileidiiamasi's. Nors laivas galejo visiikai nugrinlzti j van-
denj ir tuo bCrdu pasislepti nuo ivalgy arba prisiartinti prie kit0
laivo, taeiau plaukiant iliuminatoriai turejo buti virS vandens,
kad operatiirius susigaudyt~l,kur esqs. Laivas turejo kompasil
ir manometrq su Bvytintiu ciferblatu. Jis buvo apginkluotas vie-
n a mina, talpinaneia Simtq trisdeSimt svarq parako. J i buvo
pritvirtinta laivo uipakalyje. Trosas mina, junge su grqitu, jtai-
sytu statmenai laivo virSuje. Operatorius turejo nuplukdyti savo

Devido Buinelio speja~noji,,VeilioU schema, 1776 m.

laivq po prieSo laivu, lsukti i jj grqitq, o paskui atskirti ir ji,

ir minq, kuri turejo sprogti, laikrodiio mechanizmo padedama,
u i pusvalandiio, kad laivas spetq nuplaukti i Salj.
Atsiivelgdami j to meto technikq ir i mediiagas, turesime
pripaiinti ,,Veilin puikiu igradimu. Archimedo sraigtas, panau-
dotas Buinelio, buvo iymiai maiiau efektyvus u i velesnius
sraigtus su mentemis, bet, palyginus su irklais, jis buvo revoliu-
cinga naujove, pakiSusi Robertui Fultonui tikro poirandeninio
 sraigto idejq (jj veliau su8konstravo Dionas Eri~ksonas).Ener-
gingas imogus iS tikrqjq galejo vienas valdyti BuSnelio kudikj,
ir tai jrode iiradejo brolis Ezra.
Nors Vaiingtonas
- nelabai pasitikejo BuSnelio iSradimu, latiau
jis griebesi visko. Jis neturejo laivq, o anglai atvede didelj
laivynq, kuris jiuliai demonstravo savo galybe Niujorko jlan-
koje.
1776 metq vasarq, vienq graiiq sauletq dienq, tuttuojau
turejo prasideti koviniai veiksmai, dave pradiiq nepriklauso-
mybes karui. Anglijos laivynas, nesutikdamas jokio pasipriegi-
nimo, galejo be kliutiq aprupinti ir kilnoti kariuomenq, trik-
dyti Vaiingtono komunikacijas ir vykdyti ekonomine Niujorko
blokadq. VaSingtonas savo partizanin? kariuomenq iS Naujosios
Anglijos iivede j Long Ailendq, o jo priekas Viljanlas Hau
jtira perkele deSimt ttikstanEiq kareiviq j Steiteno salq. Hau
ten atvyko liepos 12, dvi dienas prieS pasiraiant Filadelfijoje
Nepriklausomybes deklaracijq, apie kuriq Niujorke buvo suii-
nota tik liepos 10. Liepos 12 sero Viljamo brolis, admirolas Ri-
tardas Hau, demonstratyviai per Narouso sqsiaurj tarp Steiteno
ir Long Ailendo salq perplukde savo laivynq, sudarytq iS liniji-
niy laivq ir transportq, kq tik atplaukusiq iS Anglijos. Kartc su
visu laivynu j sqsiaurj jplauke ir SeSiasdeSimt keturiy pabuklq
flagmanas ,,IglasU.Hau turejo dvejopq uidavinj: jeigu maisti-
ninkai rySis kautis, j karq tuoj pat jsimaiio laivynas, o jeigu jie
pabugs, tai broliai Hau, turedami didiiulq jegq persvarq, sugebes
laimeti patvariq taikq. VaSingtonas nenorejo praleisti progos
nors Siek tiek jgelti brity armadai. Galq gale jis rizikavo tik
Si~ntusvarq sterlingy ir viena ryitingo imogaus gyvybe. Tai.
buvo klasikine povandeninio karo doktrinos iiraiika. Si dokt-
rina tebebuvo silpnesniosios arba besiginantiosios puses ginklas
iki pat Pirmojo pasaulinio karo, kada anglq povandeniniai lai-
vai, dalyvave puolimo operacijoje, prasiverie pro uitvaras Dar-
daneluose.
Deividas Buinelis ryiosi susprogdinti ,,Iglo" flagmanq. Ta-
Eiau paskirtos dienos iivakarese susirgo 50 brolis, vienintelis
imogus, mokejqs valdyti ,,VeiljU.Buinelis papraie amerikietiq
kariuomenes generolq Semiueli Parsonsq atsiqsti jo iinion sava-
noriy mokytis, kaip elgtis su povandeniniu laivu. Generolas
praie jj kreiptis j kareivius paeiam, nes jis esqs menkas orato-
rius. Buinelis prabilo I kareivius. Jis negalejo jiems paaiSkinti
busimos operacijos pobtidiio, nes visur Smiiinejo anglq Snipai,
bet jam vis delto pavyko uiverbuoti tris savanorius. Dviejq
 vardai liko neiinomi, o treeiasis buvo seriantas Ezra iS Laimo
miesto (Konektikuto valstija). BuSnelis turejo juos mokyti Greiv-
sendo ilankoje, visiikai Salia anglq laivq, nes, rankomis sukant
sraigtq, nuplaukti toliau kaip myliq buvo sunku, o nugabenti
,,Veill" i, iieities pozicijq antvandeniniu laivu taip pat nebuvo
galimybes. Didiiausius gabumus parode mokinys seriantas Li,
kuris ir buvo paskirtas pirmojo pasaulyje kovinio povandeninio
laivo vadu. Rugpiueio pabaigoje broliai Hau pradejo kombi-
nuotq Niujorko puolimq, permete keltais iS Steiteno salos dvide-
Simt tukstantiq kareiviq prie Greivsendbieo Long Ailende, ir
,,Veilys" atsidure kaip tik puolantios anglq kariuomenes kelyje.
BuSnelio jgula pasislepe tikrai akrobatiniu triuku: laivq pa-
krove j furgonq ir perveie j Vaitstonq paeioje puolantiqjq ,,rau-
donivarkiq" panoseje. Paskui ji nuleido 1 vandenj Long Ailendo
sqsiauryje ir nuvilko prie NiuroSe1io.- Generolas Hau greitu ma-
nevru iSejo prie FletbuSo, n u s t ~ m eVaiingtono kariuomenq prie
Kolumbijos Heitso ir pasiruoie apgulai. Vaaingtonas nakties
tamsoje permete savo armijq i ~ a n h d t e n qo, admirolas Hau per-
kele savo laivynq prie Governors Ailendo salos Siaurinio iSky-
Sulio, uiemqs pozicijq tarp abiejq armijq. Sis netiketas manev-
ras buvo parankus BuSneliui. Dabar jis ga!ejo nuvilkti ,,Veilin
per He1 Geitq ir ji nuplukdyti 1st Riveriu prie anglq laivq.
Ramq tylq vakarq, kai prasidejo atoslugis, trys val'rys &me
vilkti ,,Veilin. Jos tyliai praplauke pro Blekvelso salq, pro mie-
gantias Manheteno fermas bei Niutauno pelkes, ir pasimate
aukSti anglq laivq stiebai. Laivai stovejo, ismete inkarus, prie
Daiamando-Rifo Hudzono iiotyse. Jie jau mate baltus baterijq
denius, kur rustiai blyktiojo platiagerkliai variniai pabuklai,
turejq tapti serianto Li ir ,,VeilioU aukomis. Seriantas Li jlin-
do j povandenini laivq ir jame uisidare. ,,VeilioMigula atka-
bin0 buksyruojamqjj trosq ir nuplauke Niujorko link. Li pripil-
de balasto cisternas vandens, ir maiuliukas iiurimasis bokitelis
beveik visiikai nugrimzdo po vandeniu. Pro drumzlinus iliumi-
natoriq stiklus, j kuriuos plakesi iemos ialios bangos, jis vos
jiiurejo anglq laivus.
Atoslugis, tempdamas ,,Veilj", neSe jj, kaip ir buvo apskai-
Eiuota, prie Hau flagmano, tatiau Li turejo be paliovos mani-
puliuoti vairu ir sraigtais, kad laivas iSlaikytq reikiam3 kryptj.
Vakaro tyloje garsiai iiie mechanizmai, ir jis girdejo, kaip ang-
1q laivuose smelio laikrodiiai skaitiavo laikq. Kol jis pustretios
valandos galavosi su atoslugiu, jam ne kartq teko iigirsti Sj
garsq, ir pro savo padumavusius iliuminatorius jis pagaliau pa-
 XVI a. Viduriemio joros koralq ,rinkejai
Atkreipkite dernesj i akiniusl

Pirrnieji istorijoje gelbbjimo darbai paiangesniais metodais

c 'W-r- . .. Henris Fliusas

Pirmasis savarankifkas Hen-

I
ria Fliuso dwuonies a m - il
ratas (1879 mT). Tai kvbpa-
vim0 aparaty gelbbjimui i l
paskendusiq laivy, koviniy
piaukik~,gaisrininkq ir la-
' kany kaukiy prototipas 1
mate, kaip tirgtejantiose sutemose iiebiasi laivq iiburiai. Kai Li
pasieke ,,IglqUir sustojo po jo uipakaliniu iiuronu, jura aplinkui
buvo apiviesta tiktai ii kapitono skajutb besiskverbianeios lem-
pq iviesos. Keiksnodami slampinejo jurininkai,- vadinasi, nie-
kas jo nepastebejo. Atoslugis pasibaige, patekejo menuo.
Seriantas Li jtvirtino vairq ir pradejo nerti, manipuliuoda-
mas vertikaliuoju sraigtu ir sukdamas horizontalqjj, stengdama-
sis paljsti po ,,IgluU.Laivo gramzda sieke deiimt pedq -,,Vei-
liui" tai buvo labai gilu. Pagaliau iiurimasis bokitelis prisi-
spaude prie dugno. Momentas atakuoti buvo labai patogus.
Vanduo nusliigo maksimaliai, ir ,,Veilysn visai nejudejo. Li
jreme grqi;tq i laivo dugnq ir, kiek tik galedamas, eme jj sukti.
Bet vietoje yraneiq qiuoliniq lentq brakkesio jis iSgirdo dusliai
dierigiantj metal9. Jo laivelis suvirpejo. ,,Iglo" dugnas buvo
apkaltas vario lapais, kad mediio negrauitq kirminai. Li dar
keletq kartq uigule grqitq, ir tas brazdesys, be abejo, turejo
buti girdimas laive. Taeiau niekas nekele aliarmo. Li nebijolo
ibiduoti, bet pragreiti apkalo jam vis nesiseke. Prasikniustes
kelias valandas kylantiame tamsiame vandenyje, jis nusprende
pasivaryti,j priekj ir paieikoti skarda nedengtos vietos. Sukda-
mas sraigtq ir bruoidamas laivo dugnq, jis eme slinkti. ,,VeilysU
neteko pusiausvyros ir staiga iikilo i paviriiq. Li pamate, kad
atsidure j rytus nuo laivo, kurio siluetas rykkiai skyresi raus-
taneio dangaus fone. Jis tuoj pat panere j vandenj.
Padetis pasidare pavojinga: auio diena, jureiviai tuoj irnsis
ruoios, jlanka prades zuiti laiveliai ir kateriai, veiantys j laivq
maistq. Niujorko uostas anuo metu dar nebuvo uiteritas atlie-
komis bei nafta, ir skaidriame vandenyje Li laivq prieias galejo
jiiureti net keliq pedq gylyje. Sveikas protas reikalavo tut-
tuojau plaukti Salin, gelbstint save patj ir ,,Veilin. Jeigu jam
pavyks pasitraukti nepastebetam, anglq flagman3 bus galima
paskandinti ir kit9 kartq. Vis dar nugrimzd~svandenyje, Li pa-
suko Manheteno link. Sugedo kompasas, jis turejo iikilti ir apsi-
dairyti, kur esqs. Kai laivas iiniro j paviriiq, jis pamate, jog
atsidure prie Governors Ailendo salos, tiesiog prieS anglq redu-
tus. Kaikoks kareivis jj pastebejo ir pakele aliarmq. Smalsus
anglai pribego prie pylimo paiiureti nesuprantamo daikto, plau-
kiojantio vandenyje. Jie nuleido valtj ir nusiyre prie jo. Anglai
nesusiprotejo, kad tia prieio laivas, bet Li suvoke, kad jie ilgai
netruks ji surasti. Li buvo atkaklus ir neketino pasiduoti. Pa-
grabaliojes uipakalyje, jis paspaude svirtj ir paleido minq. Laik-
rodiio mechanizmas pradejo veikti, ir Li atjunge grqitq, vilda-

7. DZ. Daganas 97
 masis, kad jo persekiotojai puls prie minos, tad jis spes pasi-
slepti, kol Si sprogs. Anglq valtis buvo tik per du Simtus pedq
nu6 jo, kai irkluotojai pastebejo, kad keistasis laivas perskilo
pusiau. ,,Saugokites! Jankiai ruoiia kaikokiq Sunybe!"-- Suk-
telejo kaikas, ir kareiviai skubiai pasuko atgal-tegul kari-
ninkai krante nusprendiia, kq daryti toliau. Seriantas Li, iS bai-
mes sukdamas sraigtq deSimt kartq smarkiau, pasieke ameri-
kiefiq pozicijas prie Baterio. Jis dave sutartq ienklq, ir j j iS-
trauke j krantq. Kai Li svyruodamas iilipo iS laivo ir atsisedo
ant ioles, mina su baisiu trenksmu sprogo, ir tolumoje iikilo
miliiniSkas stulpas vandens. Taeiau prie minos jau nieko ne-
buvo.
Generolas Vasingtonas greitai buvo priverstas trauktis, .nes
j j galejo apsupti. Jis nuvede kariuomenq i Manhetenq, kur jsi-
tvirtino Harlemo rajone. ,,VeilysUbuvo nuvilktas j Nort River!.
Admirolas Hau, vis dar nenumanantis keistojo sprogimo prie-
iasties, pasiunte kelis laivus j Nort Riverio iiotis perkirsti ame-
rikieeiy komunikacijq. Ezra Li nuseke prieiq: jis norejo iisprog-
dinti kokj nors anglq fregatq. Li surado variu neapkaltq dugnq
ir pradejo greiti. Laive buvo iigirstas keistas braikesys ir pa-
keltas aliarmas. Li iigirdo riksmus ir trypimq. Jam teko panerti
dar giliau, o paskui pasitrauktli, nepaleidus minos. 'Jis pabande
dar kartq, bet jj pastebejo nedidelio anglq laivo jiireiviai ir ap-
Saude. ,,VtilysUpanere po vandeniu, ir iS laivo paleisti sviedi-
niai jam nepadare jokios ialos. Jie rikoSetu Sokinejo nuo van-
dens ir tik paskui letai grimzdo i dugnq.
Tuo metu nusivyles Deividas BuSnelis susirgo. Jis pamete
savo povandenini laivq ir emesi pragaro maSinq. ,,Veilys" buvo
iSardytas. Anglai nesuiinojo jo paslapties (kai kurios ,,Veilio"
dalys - bet ne breiiniai - saugojami iki Siol). Seriantas Li liko
gyvas ir po karo gavo akcizo valdininko vietq Midltauno mies-
te (Konektikuto valstija). Jis ir pagarsino Siq istorijq.
1777 metais BuSnelis velbotu nusileido Temze iki Niulondo-
no ir ten pastate pliiduriuojaneiq kontaktine minq, kuri turejo
pasroviui nuplaukti prie anglq ,,CerberioUlaivo ir j j susprog-
dinti. Mina praplauke pro Salj, ir jq pagavo ivejai, kurie u i
savo smalsumq sumokejo gyvybemis. Tais patiais metais per
atkalediius jis sugalvojo atlikti stambiq miny operacijq prieS
anglq laivus Delaverso upeje. BuSnelis ikmete upeje statinaites
su paraku. Jos turejo kontaktinius sprogiklius. Kol minos plauke
upe iemyn nuo Bordentauno (Niudiersio valstija), anglai, nenu-
jausdami pavojaus, persikele j kitq vietq. BuSnelis, likimo valia,
 pergyveno eiline nesekme, bet jo minos vis delto turejo Sioki
tokj psichologinj efektq. Kai jos pasirode prie Filadelfijos, iksi-
g a n d ~ smiesto garnizonas eme pleSkinti j jas iS Sautuvq ir pa-
buklq; tai dave akstinq amerikietiq poetui Frensiui Hopkinsonui
paraiyti satyrine balade ,,Muiis su statinaitemis" , joje j is iS-
juoke ,,raudonSvarkius".12
Po karo Buinelis suprojektavo dar kelis povandeninius laivus.
Jis iSikeliavo Prancuzijq, kur ji pareme Tomas Diefersonas,
tada buves Amerikos pasiuntiniu Paryiiuje. Kai ,,VeilysMme-
gin0 susprogdinti anglq laivus, Diefersonas buvo Filadelfijoje,
ir dabar jis paraie Vaiingtonui i Maunt Vernonq, kl'ausdamas
nuomones apie Buinelio povandenini laivq. Vaiingtonas atsake:
,,AS tada maniau ir dabar tebemanau, kad tai genialus sumany-
' mas, bet turi ypatingai pasisekti, norint gauti aptiuopiamq
naudq, nes prieias visada budi." Vaiingtonas nurodinejo, kad
povandeninius laivus visada bus sunku panaudoti, nes ne taip
paprasta rasti pakankamai drqsiq ir sumaniq imoniq, kurie ga-
lets juos valdyti.
Prancuzijoje Buineli apspito minia amerikietiq iiradejq, be-
sistengiantiq parduoti savo naujienas. Staiga jis atsisake kovos
ir ,,uibrauke savo praejusi gyvenimq". Buinelis sugrjio Amerikq,
pasikeite pavarde j Buiq ir apsigyveno Diordiijoje, kur sekmin-
gai vertesi medicina, ir tik po mirties 1826 metais suiinota, kad
daktlaras Buias yra ,,VeilioUiiradejas Deividas Buinelis.
Amerikos revoliucija pametejo j Europq daugybe filosofq,
dailininkq, radikaliq visuomenes veikejq ir iniinieriq. Kaip kad
Tomas Peinas, jie kiekvienq revoliucijq laike sava, o Prancuzijo- ,
je kaip tik vyko revoliucija. Prancuzijoje lankesi keturi antvan-
denilniq ir povandeniniq laivq amerikietiq konstruktoriai: BuSne-
lis, Dieimsas Ramzis, kuris 1785 metais pirmq kartq Potomako
upe paleido gar0 varomq laivq, Dionas Fitfas, 1790 metais Dela-
vero upe vairaves garini keleivinj laivq (be to, pagal tvarkaragti),
ir pagaliau atkaklus pensilvanietis genialusis Robertas Fultonas,
uitemdes juos visus. Fultonq globojo Bendiaminas Franklinas.
Jam tuo metu buvo trisdeiimt treji metai. Busimam iiradejui
kaito galva nuo politiniq idejq, bet, budamas labai talentingas,
visiikai neturejo kantrybes. Jis buvo pasiruokes prancuzq revo-
liucijai padovanoti gausybe kanalq, povandeniniq laivq ir povan-
deniniq minq planq, tafiau u i tai reikalavo dosniai atlyginti.
Skotpairiq kilmes amerikietis Fultonas savarankigkq gyveni-
mq pradejo, bernaudamas Konoving Kriko miestelyje netoli
Filadelfijos. Jis iikeliavo j Londonq, kur septynerius alkanus
 metus prasimoke pas dailininkq Bendiaminq Vest3, o paskui nda
sprende, kad Anglijoje jis nieko nepasieksiqs, ir persikele j Pran-
cuzijq. Paryiiuje jam padejo poetas Dioelis Barlou -amerikie-
tis, priemes Prancuzijos pilietybe ir veliau iuves Lenkijoje, kai
Napoleono armija traukesi i i Maskvos. Tuo metu Paryiiuje gy-
veno ,,VeilioUiiradejas BuSnelis, kuris pateike Direktorijai po-

Roberto Fultono povandeninis laivas ,,Nautiliusn

vandeninio laivo projektq. Fultonas tap0 jo konkurentu: jis pa-

siule torpedos formos medinio povandeninio laivo projektq. Lai-
vas buvo dvideSimt vienos pedos ilgio ir ieiiq pedq skersmens.
Jis vadinosi ,,NautiliumiU.Tai pirmasis iS ilgos jvairiq ,,Nauti-
liq" serijos, jq tarpe yra ir metalinis kapitono Nemo ,,rumas", ir
pirmasis atominis povandeninis laivas.
Povandeninj Fultono laivq pastate Perje laivq statykla Ruane.
Tai atlilkti padejo iiradejo gerbejai - matematikai Gasparas
Monias ir markizas Pjeras Simonas de Laplasas, didysis astrono-
mas, atrades ivaigkliiq judejimo desnius. ,,Nautiliusn turejo ke-
 tin! kili, kuris buvo ir balasto cisterna. Panerdamas Fultonas jq
rankomis pripildydavo, o iSkildamas iituitindavo. Itaisytas hori-
zontalus vairas p a d d a v o laivui panerti ir iikilti. Kai ,,NautiliusU
nugrimzdavo po vandeniu, iS vandens kyiodavo tiktai stebimasis
bokitelis ir savotiaka, 1 lietsargi panaSi bure, kuri paneriant bii-
davo sudedama ant denio. Laivui plaukiant po vandeniu, du jii-
reiviai sukdavo keturiq menEiq sraigtq. Tai buvo radikali naujo-
' ve. BuSnelis vartojo Archimedo sraigtq, o Fultonas pirmq kartq
jtaise efektyvesnj sraigtq su atskiromis menternis. Kaip ir BuS-
nelio povande~ninislaivas, Fultono ,,Nautiliusn buvo apginkluotas
parako mina, kuriq vilko ilgas prie laivo pirmagalio prikabintas
trosas.
Trosas ejo pro angq smailiame strype, jtaisytame stebejimo
bokitelyje. lsieiges strypq i prieSo laivq, povandeninis laivas
plaukia toliau. Paskui kontektine mina paplukdoma po puolamo
laivo dugnu, ir povandeninis laivas sprunka nuo sprogimo vietos.
1800 metq liepos 29 dienq Senoje prie Ruano Fultonas su
dviem drqsiais savanoriais pirmq kartq iibande ,,NautiliqU.Ne-
paisant stiprios sroves, jie du kartus panere i 25 pedq gyl].
XI metq vandemjero 13 dienq pagal revoliucijos kalendoriq,
arba 1800 metq spalio 6 dienq, Fultonas kreipesi i pirmqji kon-
sulq Napoleonq Bonapartq graibyliSku laiiku. ,,Paiiiirekime, ko-
kiq tiesiogine naudq gaus Prancuzija, turedama ,,Nautiliq",-
raSe jis.-Netekusi pirmojo .laivo, sunaikinto tokiu nepaprastu
biidu, Anglijos vyriausybe visiSkai surniS. J i supras, kad Sitaip
galima sunaikinti visq laivynq, blokuoti Temze ir smogti mirtinq
smiigj Londono prekybai ... Kaipgi tada Pitas gales remti sqjun-
gines valstybes?.. Koalicija, daugiau negaudama Pito ginejq, su-
byres, ir Prancuzija, Sitaip nusikratiusi daugybes prieSq, gales ne-
trukdoma stiprinti savo laisve ir saugumq. "
Dar pavojingesnius savo povandeninio laivo bandymus Fulto-
nas atliko juroje prie Havro. Nerdami po vandeniu, hidronautai
pasieme ivakes; Gradingasis Fultonas sumeistnavo primityvq
kv@uojamqjj vamzdeli, pritvirtintq prie pludes, kurio nebuvo
matyti jau u i trijq Simtq jardq. Vieno bandymo metu prie Havro
trys hidronautai su Siuo kvepuojamuoju vamzdeliu po vandeniu
iSbuvo Seiias valanldas. PavirSiuje laivas buvo varomas irklais
2/3 mylios per valandq greieiu. Atsidurus po vandeniu, jureiviai
sraigtq suko rankomis, ir jis plauke beveik dvigubai greitiau.
Fultonas Sj sraigtq vadino ,,veriliuoju". Pabaiges juros bandy-
mus, Fultonas nuskubejo i Paryiiq, kur Gasparas Monias jau
buvo praneies pirmajam konsului apie Saunius jo laimejimus.
 i
i
Napoleonas Si praneSimq perdave jurq ministrui su tokia pastaba i
pakraity: ,,Je prie Ministre de la Marine de me faire connaftre j
ce qu'il sait sur les projets du capiltaine Fulton. Bonaparte" *.
Fultonas, nuo to laiko pasivadines kapitonu, iSsipraSe Napo-
leono audiencijos. Tai buvo didiioji dien'a nekantriam jaunuoliui :
iS Konoving Kriko. Neliko jokiq dokumenty, rodantiy, kas buvo ,.

pasakyta to pokalbio metu ir kiek laiko jis truko. Abu jie buvo i
garbetrogkos: pensilvanietis norejo iSkopti iS skurdo, o korsikie-
tis - uikariauti pasaulj. Atrode, kad ,,NautiliusUgali padeti t'iek
vienam, tiek kitam. Jis butq sunaikines Anglijos laivynq ir nu- '
ginkluotq pasauli biitq atidaves j Bonaparto rankas. Tatiau uiuot ~

iS karto griebesis Sios progos, Napoleonas eme galvoti, o Fulto- :.

nas nemokejo laukti - po savaites jis paraSe jiulq laiikq jurq
ministrui, grasindamas iivaiiuoti iS Prancuzijos ir iSsiveiti savo
iiradimq, jeigu nebusiqs palankiau tpriimtas ir dosniai atlygintas.
Ministras tuoj pat atmete ,,NautiliqU.Gal but, jis uiraSe tokiq
rezoliucijq, kuriq dainai rasydavo amerikietiq admirolai ant pra-
neSimq apie uisienio iiradimus -,,IN€" (iSrasta ne Cia).
Monias ir Laplasas Siaip taip nuramino savo kaprizingq drau-
gq, uidraude jam raSyti aukStiems asmenims ir pasieke, kad Na-
poleonas prieme ,,N,autiliqu,nors jo ministras ir buvo uidejes
savo veto. Fultonas Breste perstate laivq ir 1801 metq liempos 3 die-
nq iSlbande j j su trijq imoniq igula. ISmegines laivq, jis diiaugs-
mingai praneie j Paryiiy: ,,termidor0 3 pradejau nerimo bandy-
mus iS pradiiq j 5 peldq gylj, paskui 10, 15 ir taip toliau, kol
pasiekiau 25 pedas; giliau nerti nerizikavau, nes bijojau, kad
mano maginos konstrukcija, nepakankamai tvirta, gali neatlaikyti
aukSto vandens stulpo slegimo. Siame gylyje aS su trimis jiirei-
viais, degant dviein ivakems, praleidau valandq, ir mes jautemes
.
visiShai patogiai ... Kadangi geriau sedeti be ivakiq, savo laivo
priekyje viriuje padariau nedideli langelj pusantro colio skers-
mens ir j j j jstatiau devyniq linijq storio stiklq. Paskui termidoro
5 aS paneriau j gylj tarp 24 ir 25 pedq, ir tame gylyje visiikai
u2te~koSv,iesos, kad galeEiau jiiureti laikrodiio ciferblato skai-
tius." IBkiles Fultonas pakele bure ir ,,jsitikino, kad laivas klauso
vairo ir elgiasi kaip paprastas burinis laivas". Po vandeniu jis
nuplauke tukstanti tris Simtus pedq, lkeisdamas kursq, ir pamate,
kad kompasas veikia ,,ti'ksliai kaip ir vandens pavirSiujeU. Jis
padare varinj rutuli ir pripilde i'ki trijq atmosferq suspausto oro;
Sis prietaisas turejo buti papil'domas oro Saltinis jgulai.
* ,,PraSau jurq ministrq praneSli man, kas jam iinoma apie kapilono
Fultono projektus. Bonapartas" (pranc.).
102
 Po to jis iimegino laivo kovinius veiksmus, taikiniu pasirin-
kes keturias~deiimtiespedq iliupq, kurl Bresto jiirq prefektas ir
admirolas Vilare, oficialus stebetojas, atidave jo iinion. Fultono
,,povandenineje bomboje" buvo dvideiimt penki svarai parako.
Fultonas panere ui 650 pedq nuo Sliupo, bomba buvo velkama
trosu paskui ,,NautiliqM.,,AS pasirinkau keliq arti Sliupo ir,
plaukdamas pro Sb[, smogiau j jj bomba, kuri sprogo. Sliupas
iilakste iipuliais, iS jo liko tik buja ir trosas. Sprogimas buvo
toks stiprus, kad vandens ir skeveldrq stulpas iSkilo 80-100 pe-
dg." Taip svariai buvo jrodyta povandoninio laivo griaunamoji
jega, pirmq kartq sekmingai pademonstruota. Jq patvirtino oficia-
lus liudytojas.
Galima jsivaizduoti, kokius jausmus pergyveno admirolas
Vilare, iivydes, kaip, laivui panerus, baisus slprogimas tuoj su-
draske Sliupq i skeveldras. Zmonems, galvojantiems burinio lai-
vyno ir sviediniais SaudanEiq pabiiklq kategorijomis, visa tai bu-
vo siaubinga ir verte aukityn kojomis kariavimo taisykles. Pary-
iius nepatikejo admirolo Vilare praneiimu. Po dviejq menesiq
Napoleonas pareiike norq pats paiiiireti povandeninio laivo, bet
Fultonas praneie: ,,Jis labai praleidiia vandenj ir apskritai turi
daug triikumq. Laikydamas ji daugiau nenaudingu, a i iSardiiau
ir pardaviau metalines dalis ir, be to, sulauiiau varomqjj mecha-
nizmq." ,,Nautililaus" daugiau nebuvo! Fultonas mane, kad jo de-
monstravimas buvo pakankamai jtikinamas. Jis at'sisake pateikti
breiinius, bijodamas, kad kas nors nepavogtq jo idejos, ir parei-
kalavo ,,visiSkos laisves", tai yra labai svarios sumos,- tik su ta
sqlyga jis sutiko atskleisti savo paslaptj. Po t o jis ne kartq krei-
pesi j Napoleonq, Sis neatsake. Paskui Fultonas suiinojo, kad
Napoleonas jj vadina suktium, o, be to, biidamas tvirtas respubli-
konas, iiradejas Sirdo ant Nepoleono, kuris jau buvo tapes dikta-
toriumi.
Remiamas naujojo pasiuntinio Prancozijoje Roberto Livings-
tono, Fultonas pastate garlaivi, kurj pirmq kartq isband6 Senoje
1803 metais. TaEiau Sis naujasis iiradimas taip pat nesudomino
Napoleono, nors jau buvo prasidejes karas su Anglija, ir garlai-
viai butq galeje labai pakenkti anglq blokadai. TaEi'au atsirado
valstybe, kuri susidomejo Fultonu. Praejus menesiui nuo karo
pradiios, Britanijos admiralitetas iisiunte slaptq aplinkraitj Sir-
nese, Portsmute, Daunse, Plimute ir atviroje jiiroje plaukiojanEiq
laivg vadams, Aplinkraitis jspejo juos del ,,plano, kuriuo miste-
ris Fultonas, amerikietis, gyvenantis Paryiiuje, Pranciizijos res-
publikos pirmojo konsulo priinekintas, sumani! sunaikinti Didiio-
 deniniq laivq, nei nesukalbamo misterio Fultono. Jis, matyt, tai
suprato. J o gausiq laiikq tema pasikeite: dabar iSradejas rupino-
si sau priklausaneiais pinigais. Jis jau gavo trylika tukstantiq
svarq ir, be to, vyriausybe iileido vienuolika tukstaneiq svarq,
pirkdama mediiagas ,,karkasamsn. ISradejas megino gauti pi-
nigus, kuriq truko iki tq keturiasdeiimties tukstaneiq, jam paia-
dktq (beje, labai neapibreitai) Pito. Fultonas grasino sugrjiiqs
j Amerikq ir paskelbsiqs savo povandeniniq laivq paslaptj ,,moks-
liniame filosofiniame darbe", ir tai suilugdysiq visus pasaulio
laivynus. Ir dar jis pareikalavo sudaryti arbitraio komisijq per-
iiureti jo pretenzijoms, kaip tat buvo numatyta sutartyje. Slinko
menesiai, o Vaitholas tylejo. Kai sunkiai sergantis Pitas sugrjio
j sostinq i i Bato, kur gyde'si (jis numire u i keliq dienq po to), jo
lauke piktas ir ilgas amerikietio laiikas. Pagaliau buvo sudaryta
komisija, kuri iiklause Fultonq. Bylq jis laimejo visais punktais,
bet pinigq vis tiek negavo. Kai j valdiiq atejo Grenvilio vyriau-
sybe, Fultonas paraie dar vienq tuliingq laiikq ir su juo nudroie
j Dauningstritq. Jis jejo j ministro pirmininko kabinetq ir balsu
jam perskaite laiikq. Grenvilis per visq tq laikq nepratare ne i o -
diio ir Fultonui net nepasake viso labo.
1806 metq spalio menesj nusivylqs Fultonas sugrjio j tevynq.
Iivaiiuodamas atidave Amerikos konsului saugoti povandeninio
laivo breiinius ir apraiymq, jeigu iutq plaukdamas. Tai buvo
trisdekimt penkiq pedq ilgio, deSimties pedq plotio ir Sekiq pedq
aukSeio jurinio povandeninio laivo projektas. Laivas turejo jpras-
tines bures; be to, s'tiebus ir bures priei paneriant buvo galima
greitai sudeti. Jis gabeno trisdeiimt minq, statomq ant inkarq
prieio vandenyse,-ideja, kuri praktiSkai buvo pritaikyta tiktai
po Simto metq. Seiiq imoniq jgula suko dvimentj 'sraigtq, daug
tobulesnj u i visus iki to1 buvusius. Fultonas numate, kad, plau-
kiant su buremis, sraigtas stabdys laivq, ir taip sukonstravo
sraigto velenq, kad mentes galima buvo iSkelti virSum vandens,-
ii naujove buvo pritaikyta tiktai po dvideiimties metq pirmuo-
siuose garlaiviuose. Ziurimasis bokitelis turejo stiklo iliuminato-
rius. Laive taip pat buvo du ,,kvepuo'jamieji stie'bai": pro vienq
oras jeidavo, pro kitq iSeidavo laukan.
Sugrjig j Jungtines Valstijas, Fultonas du kartus rage prezi-
dentui Tomui Diefersonui, siulydamas pirkti savo povandeninio
laivo projektq. Diefersonas nedave atsakymo. Fultonas kreipesi
j savo draugq komersantq Robertq Livingstonq ir, jo padedamas,
pastate savo jiymqjj ,,KlermontoUgarlaivj. Fultonui iis jj iigarsi-
n g laivas buvo iingsnis atgal jo idejose -,,mokslo Saltinyje",
 kaip jis sakydavo. ,,KlermontasUturejo maiq maiiausiai septynis
pirmtakus. Fultonas visiSkai but4 sutikes su istorikais, kad jis tik
uibaige kitq pradetq darbq, nes laikas Siam iiradimui buvo pri-
brendes, ir tik todel, kad turejo stipriq finansine paramq:,Garlai-
viai Fultono nedomino. Jo aistra buvo povandeniniai laivai; jis
tikejosi rasti palankiq dirvq savo nepaprastiems sumanymams
revoliucineje Prancuzijoje, o paskui dejo viltis 5 praktiSkus ang-
lus. Tatiau ir Paryiius, ir Londonas parode ne maiesni konserva-
tyvumq negu Filadelfija.
Savo nelengvo kelio pabaigoje praturtejes ir del savo ,,iings-
nio atgal" iigarsejes, Fultonas vel emesi povandeniniq laivq
statybos. 1815 metais Niujorke jis pastate povandenini ,,MiutoU
laivq aituoniasdeiimt pedq ilgio ir dvideiimt dviejq pedq plotio;
jj turejo aptarnauti Simto imoniq jgula, kuriq Fultonas laike tik
jega, sukantia sraigtq: kiekvienas imoniq penketas sudare vienq
arklio jegq. Tatiau Fultonas numire an'kstiau, nelgu ,,Miutasnbu-
vo nuleistas 1 vandenj. Ir Sis povandeninis laivas buvo iSmestas
j lauiq.
Kaikoks kapitonas Dionsonas iS Hempgyro, garsus XIX am-
iiaus pradiios anglq kontrabandininkas, atraldo kelis gudrius bii-
dus, kaip po vandeniu buksyruoti iS Pranciizijos konjakq ir kitas
kontrabandines prekes. Napoleonas, ~kurisLamanio kontrabandi-
ninkus verbavo savo Snipais, pasak gandq, paprakes Oionsono
slaptai nuvesti jo laivynq prie Anglijos krantq. Dionsonas atsi-
sakes. Tur but, jam per maiai buvo pasiiilyta: sprendiiant i i to,
kaip lengvai jis veliau iidavinejo savo Salies interesus, Dionso-
nas ypatingu patriotizmu nepasiiymejo. Prancuzai ji pasodino
i kalejimq. Jims pabego ir stojo tarnauti j sargybini ,,FoksoUlaivq,
tuo budu iiduodamas visus savo sebrus kontrabandininkus. Tai
iiek tiek atialde jo garbintojus, ir todel, kai ,,Fo8ksasU jplaukda-
vo j uostq, ions son as, bijodamas rodytis, lilkdavo laive.
Jis virto kontrabandininkq rpkSte jiiroje tuo laikotarpiu, ku-
ri Henris N. Soras, paraies kontrabandos istorijq, pavadino
,,mokaliniu periodu". Dionsonas dalyvavo keliuose tlkruose mu-
Siuose su kontrabandininkais, veiusiais iS Pranciizijos konjakq,
o per miiij prie Valkereno * salos plaukte nuplauke iki forto,
paskui save vilkdamas pragaro maiinq, ir susprogdino sienq, pa-

* Ekspedicija prie Valkereno - angly kariuomenes iilaipinimas

1809 metais Valkereno (Olandija) saloje, siekiant atitraukti prancuzq ka-
riuomene, puolusi3 Austrijoje. Po nesekmingo meginimo paimti Antver-
pen% patyrusi didelius nuostolius, anglq kariuomenes buvo priversta
trauktis.
'
dares joje plysj. IeSkodamas vis naujq biidq pralobti, Dionsonas
1820 metais pasiiile bonapartininkams fantastini planq, kaip is-
gabenti Napoleonq iS Sv. Elenos salos. Jis pastate Simto pedq
ilgio povandenini laivq su sudedamais stiebais ir buremis, panaSq
j Fultono ,,NautiliqU.Siuo laivu suokalbininkai megino iivekti
Napolemq iS tolimos salos ir nugabenti i Jungtines Valstijas.
Dionsonas s+kmingai iibande savo povandeninj laivq ir u i j j pa-
reikalavo keturiasdegimt tukstantiq svarq sterlingq, bet tuo tarpu
Napoleonas mire.
Dionsonas dar kartq pademonstravo iSvirkSeiq savo patriotiz-
mq. Savo laivq, skirtq Napoleonui isgelbeti, jis pasiule ispanams
prieS prancuzq laivynq, stovejusj Kadise. Noredamas jtikinti
ispanus geromis savo laivyno ypatybemis, jis deSimCiai valandq
panere j Temze, tatiau sanderis nejvyko. Tada jis susipaiino su
Prancuzijos pasiuntiniu Anglijoje mesje de Polinjaku ir Si didikq
nuvede i laivq statyklq, kur buvo penki povandeniniai laivai, sie-
kiq nuo dvideiimties iki SeSiasdeSimties pedq ilgio, be to, vienas
buvo iStlisai gelkinis. Dionsonas tvirtino, kad jo laivai zalj iSlai-
kyti trijq atmosferq slegimq, kitais iodiiais tariant, galj panerti
j 98 pedq gylj. Laivai turejo suspausto deguonies atsargq. Taeiau
ne pranciizas nepirko l a i n .
Mes apgailestaudami skiriamh su Siuo talentingu perejunu;
deja, tuo metu, kai Dionsonas konstravo savo povandeninius
laivus, nevyko ne vieno didelio karo, prieSingu atveju povande-
ninis karas butq kiles Simtu metq ankseiau, jsigijus paslaptj
abiem Salims.

Mintis sukurti povandenini laivq buvo uimirita iki pat danq

laimejimq juroje Danijos-Vokietijos kare 1848 metais 13. Danq
laivai blokavo Vokietijos pakrantes, ir kranto tvirtoviq gynejai,
bejegi3kai nirSdami, buvo pasiruoSq griebtis bet kokiq priemoniq.
Stai tada dvideSimt astuoneriq metq bavaras, lengvosios artileri-
jos kapralas, buves mediio raiiytojas iS Dilingeno Vilhelmas
Baueris, ir pasiule savo povandenini laivq. Kapralas Baueris buvo
nenuilstantis iSradejas - beturtis, talentingas ir niekada nenusi-
menantis. Savo pirmqji povandenini laivq Baueris pastate
1839 metais Kilyje. Padarytas iS geleiies lapq, laivas turejo del-
fino pavidalq. Tokia forma nebuvo atsitiktine: Baueris, apgalvo-
damas savo sumanymq, specialiai studijavo delfino anatomijq.
 TaEiau laivq statytojams dar nebuvo teke statyti t ~ k i qdelfinq. ;
ir Bauerio laivas buvo kiek pakeistas. Ziurint i i viriaus, jis ii i
tikrqjq atrode panasus j delfinq, taeiau jo bortai buvo plokiti ir
jq aukitis virSijo laivo aukiti. Ilgis buvo dvideiimt penkios pedos,
plotis - Seiios ir aukitis - devynios. Keturiq mentiq sraigtq va-
re du imones, vidury laivo sukdami lyg ir kokius iturvalus. So-
nuose buvo jtaisyti keturi kvadratiniai jstiklinti iliuminatoriai.
Laivo panardinimui specialios balasto cisternos biidavo pripildo- .
mos vandens, o reikiamas diferentas gaunamas sunkiu kriiviu, .
kuris slankiojo i priekj begiais laivo dugne (nelabai vykusi ide-
ja). Baueris savo laivq pavadino ,,Jurq nariinu".
Tai buvo antras povandeninis laivas, pastatytas antvandeni-
niq prieio laivq uipuolimui. 1850 metq gruodiio menesj Baueris ;
savo ,,Jiirq nariinu" iSplauke i i Kilio uosto, ketindamas atakuoti
danq laivus, blolkavusius uostq. ISvyde nepaprastq laivq, danq lai- j
vai pakriko. TaEiau Si sekme Baueriui nepadejo. Kaikoks Kilio
fizikos profesorius, pavarde Karstenas, eme baisiai niekinti sa- .
vamokslj. Visoje eileje pseudomoksliniq straipsniq profesorius
Karstenas visaip tytiojosi iS Bauerio idejq. Pramine jo laiva
,,Jurq velniu". Karstenas gerokai sumenkino kariniq sluoksniq
pasitikejimq iiradeju.
1851 metais Baueris vel iiplauke i jiirq at'a'kuoti danq. Su juo
povandeniniame laive buvo du jureiviai -Vitas ir Tomsenas.
Jie panere po vandeniu Kilio reide. Slankiojantis kriivis per
greitai nuslinko priekj, ir laivas smarkiai pasviro ant nosies.
Siam panerimui Bauerils Kilio uosto iemelapyje pasirinko paly-
ginti sekliq vietq. J i s norejo, kad sumaietq pavojus, jeigu laivas :
imtq per statiai nerti. Tatiau iemelapyje nebuvo paiymeta 60 pe-
dq gylio jduba, ties kuria tuo momentu tik per gryniausiq ne-
sekme plauke laivas. ,,Jiirq nariinas" eme vertikaliai grimzti
gilyn. Jis smarkiai atsitrenke i dugnq ir atsigule ant kairiojo So-
no. Nuo smiigio i dugnq ir didelio vandens slegimo kniedytas
laivo korpusas pradejo irti. Didiioji mechanizmq dalis suduio.
Laivo paskuigalis buvo tiesiog jspaustas vidun.
Baueris ir jo jiireiviai pamegino prapiisti balasto cisternas
suspaustu oru, bet praputiamoji sistema buvo sugadinta. Pro
sprogusias siiiles pradejo Svirkiti vandens sroveles. Vitas ir Tom-
sonas nesutriko ir netrukde Baueriui ieikoti iSeities i i beviltiSkos
biikles, kurioje jie atsidiire. Pro iliuminatorius skverbesi blausi
iviesa, ir i i paviriiaus jie girdejo sujaudintus balsus. Baueris
greitai jsitikino, kad laivas savo jegomis iikilti negali. Jis eme
prisiminti viskq, kq iinojo apie slegimo poveiki imogaus orga-
 nizmui, ir padare iEvada, kad, jkvepus pilnus plaueius oro, galima
laimingai iikilti i i 60 pedq gylio. TaEiau gylyje, kur slegimas
sieke tris atmosferas, atidaryti gelbejimo liukq buvo nejmanoma.
~ i r m i a ureikejo padidinti slegimq laivo viduje, sulyginti jj su
iioriniu, bet Baueris buvo suvartojes visq suspaustq orq.
Liko viena iieitis: pakelti slegimq laive, paeiai jurai padedant.
Jis jsake jureiviams atidaryti kingstonus ir palaipsniui leisti van-
denj i, laivq, kol vidaus slegimas susilygins su iioriniu. Po to jie
gales atidaryti gelbejimo liukq ir iismukti laukan. Vitas ir Tom-
senas miritamai iisigando - jie ne girdeti nenorejo tokiq nuro-
dymq. Taigi keblios padeties dar vos neapsunkino maiitas laive.
Baueris eme jti'kineti savo pavaldinius, jrodinedamas, kad tai
vienintele vilti's izsigelbeti. Tuo tarpu viriuje buvo nutarta tris-
deiimt septyniq tonq laivq ukkabinti inkarais ir ji iikelti. Priei
iliuminatorius eme suptis sunkus inkarai, dauiydami jau ir taip
yranti, korpusq ir kiekvienq valandq grasindami iikulti stiklq.
Trys imones, uidaryti paskendusiame laive, visiikai negalejo
sustlabdyti griaunamojo ,,gelbetojq0 darbo.
Tatiau Baueris nepamete galvos ir, netylant dundejimui, to-
liau lkantriai jtikinejo panikon puolusius savo draugus. Pagaliau
po keturiq valandq jie sutiko ir prisieke, kad vel ners po vande-
niu su klapitonu Baueriu, jei jiems pavyks tokiu budu iisigelbeti.
Jie atidare kingstonus. Vanduo pamaiu kilo: jis pasieke jq ke-
lius, paskui juosmenj. Kylant slegimui, ore gausejo angliarugi-
tes, kuri jau ir priei tai sieke kritinj dydj. Manometras suduio
dar tada, kai laivas atsitrenke j dugnq, ir Baueris turejo veikti
spetinai. Jis jsake Tomsenui iiljsti pro gelbejimo liukq. Jie atsuko
veriles, ir dangtelis atsileido. Liukas atsidare, ir Tomsenas iileke
aukityn, apsuptas didiiulio burbulo oro. 1 laivo vidq pliuptelejo
vanduo, greitai iispausdamas orq. Baueris iistume pro liukq Vita
ir spejo iismukti pats, kol dangtelis uisitrenke. Jie iikilo j pavir-
iiq tarp oro pusliq ,,kaip iampano buteliq kamieiai", anot Bau-
erio. Jtireiviai laivuose juos sutiko griausmingu ,,valio!" Pir-
mq kartq jureivystes istorijoje 2monems pavyko iisigelbeti i i
paskendusio povandeninio laivo.
1887 metais ,,Jurq narunas" buvo iikeltas ir padetas garbin-
goje Kilio karines akademijos kiemo vietoje. TaEiau tuo metu,
kai laivas paskendo, Vokietijos vyriausybe, ukuot apdovanojusi
Baueri u i jo puikq iisigelbejimq, nusprende, kad profesorius
Karstenas buvqs teisus, ir atsisake duoti pinigq naujam povande-
niniam laivui statyti. Baueris iivaiiavo j Austrija. Viena rumq
dama padejo jam gauti audiencijq pas erhercogq Maksimilijonq,
kuris paskyre technilne komisijq jo breiiniams periiureti. Komi-
sija atsiliepe pal'ankiai, ir Loido laivq statyklai buvo asignuota
iimtas tukstantiq frankq. Tatiau finansq ministras, tikras buka-
protis, atiauke tuos asignavimus.
Baueris nusprende savo povandeninj laivq parduoti Anglijai,
kuri tuo metu ruoiesi Krymo karui. 1853 metais jis paro'de savo
breiinius princui Albertui, kuris iavejosi visokiais iiradimais.
Princas-konsortas tq projektq rekomendavo lordui Palmerstonui
ir supaiindino Bauerl su biireliu savo draugq iniinieriq - su
Carlzu Foksu, Isembardu, Kingdomu Bruneu ir Dionu Skotu
Raselu, kuris kq tik buvo pradejqs statyti savo iiymqjj ,,Greit
Isterno" garlaivj. Sie naujosios radikaliosios technikines inteli-
gentijos atstovai ir buvo tie imones, lkuriq paramos reikejo pri-
blokitam kapralui. Palmerstonas ir Skotas Raselas susipaiino su
povandeninio laivo breiiniais, kuriuos Baueris jiems jteike, nore-
damas gauti anglq patentq: jie buvo gerokai tobulesni, palyginus
su ,,Jiirq narii~nu",nors Baueris ir pali'ko konstru~kcijojeslankio-
jantio kriivio principq, kuris vienq kartq vos nepraiude jo. Jis
pridejo kvepuojamuosius vamzdelius, iieinantius paviriiq;
jiems buvo duotas ,,hipnozes aparato" vardas, tuo norint pasaky-
ti, kad povandeninio laivo jgula gali ramiai miegoti po bango-
mis, o prieias ne nenujaus jo buvimo.
Naujasis povandeninis laivas buvo didesnis ir aptakesnis u i
,,Jiirq nariinq". J j turejo varyti stiimolklinis vari~klis,veikiantis
dujomis, iisiskiriantiomis i i salietros, sieros, anglies ir amoniako
hidrgksido miiinio. Borte buvo angos su odos rankovemis, pro
kurias buvo galima iikiiti rankas minoms pritvirtinti prie prieio
laivo. B'aueris siule jj apriipimnti pemkiomis penkiq Simtq svarq
parako minomis. Klajojantis bavaras Palmerstonq ir Skotq Ra-
selq laike savo partneriais, bet iie ji laike tik konsultantu. Sko-
tas Raselas panoro pats iiradineti povandeninius laivus. Baueris
tap0 ,,tretiuoju nereikalingu" ir pali'ko Anglijq, pareiakqs, kad j j
apvoge. Tatiau Skotas Raselas buvo nepaieidiiamas. Ant Bauerio
patento dokumentq buvo paiymeta: ,,%s iiradimas nepatvirtintas
Didiiuoju valstybes antspaudu." Kitais iodiiais tariant, jo iira-
dimas buvo uiregistruotas, bet neu5patentuotas. Tuo metu pra-
sidejo Krymo karas. Palmerstonas ir Skotas Raselas skubiai pa-
state povandeninj laivq, kurio konstrukcijoje jie panaudojo tik
kai kurias Bauerio idejas. Jis i'iejo visai nevykcs.
Baueris pasiule savo breiinius Junmgtiniq valstijq vyriausy-
bei, bet atsakymo nesulauke. Vokietijoje del Karsteno sukeltos
kampanijos ir dar del to, kad savo iSradimq siule uisienio vyriau-
 Povandenine abato Raulio kamera pintims ivejoti. Jai nepavyko
ilstumti pintiq ivejq i1 Vidurfemio jtiros

Savarankifkas Ogiusto Dene-

ruzo kvepavimo aparatas, uf-
taisytas suspaustu oru (1875 m.).
Nardytojas laiko elektrini fi-
bintq
Vienas ankstyvyjy nesdkmingy bandymq iikelti iimto pabijklq ,,Ro-
jal D i o r d i o " laivq (Spithedas, 1839-1843 m.) Povandeninius dar-
bus dirba pionieriai, pirmq kartq paruoie pagrindinius gelbejimo
darby metodus

Frederikas Diuma (kaireje) ir takas lvas Kusto ,,Planje" ivyturyje,

sukent filmq ,,Laivo suduiimo nuolauios" 1943 m. Diuma su pir-
muoju akvalango modeliu. Kusto nera kin0 kamerq su 35 milimetry
filmu
 sybems, jis tap0 ,,persona non grata". Nerimstantis i i ~ a d e j a siS-
keliavo j Rusijq, vildamasis povandenini laivq parduoti Anglijos
prieiui Krymo kare. Peterburge jis rado dar vienq imogq, kuris
domejosi povandeniniais laivais,-- didjji kunigaikiti Konstantinq.
Rusq admirolai nenorejo sukti sau galvos del Bauerio iiradimo,
bet kunigaikitis Konstantinas sutiko finansuoti jo povandeninio
laivo statybq (atsikeriydamas Karstenui, Baueris j j pavadino
,,Jiirq velniu"). Sis laivas buvo nuleistas j vandenj 1855 metais.
Jis buvo- delfino formos, jo ilgis sieke penkiasdeiimt septynias
pedas. Ji turejo aptarnauti trylikos imoniq jgula. Buvo manoma,
kad laivas atlaikys slegimq iki 150 pedq gylio. Oras buvo gryni-
namas paEiame povandeniniame laive, redukuoj'ant deguonj. Lai-
vq varantis sraigtas buvo su'kamas rankomis. Priekyje buvo ku-
poline stebejimo kabina. Laivas turejo Sliuzq, pro kurj naras ga-
lejo iieiti laukan, o paskui, pritvirtinqs minq prie prieio laivo,
sugrjiti atgal. ,,Jurq velnias" buvo pastatytas keturiolika metg
anksEiau u i Ziulio Verno romane aprakytq povandeninj laivq su
iliuminatoriais ir Sliuzu.
Kai ,,Jurq vellnias" buvo nuleistas i vandenj, aukitasis Bauerio
globejas ikvaiiavo ilgon kelionen. Vos spejo didysis kunigaikitis
iivaiiuoti i i sostines, jo proteguojamajam pradeta visaip kenkti.
Pavyzdiiui, admirolai pareikalavo, kad povandeninis laivas sau-
suma bfitq nugabentas j karinq jurq bazq KronState, ir Si opera-
cija uitruko ilgus aStuonis menesius, nors kelias buvo trumpas.
Laime, Baueris rado iStikimq mokinj, jaunq leitenantq Fiodoro-
vifiq, paskirtq jam padejeju. FiodoroviEius neklause aukitqjq
viriininkq net tiesioginiq uiuominq. Jie tikejosi, kad Sis pasisa-
vins Bauerio idejas, ir tada Admiralitetas gales nusi8kratyti ne-
pegeidaujamu iiradeju.
Pagaliau Baueris ir FiodoroviEius rado progq iPbandyti ,,Jfirq
velniq" KronState su vienuolikos imoniq jgula. G'alima sakyti, kad-
tie puikieji bandymai ejo beveik slaptai nuo Admiraliteto. Buves
lengvosios artilerijos ~kapralasir jo iStikima vienuolikos jureiviq
bei vieno leitenanto igula nuo geguies i~kispalio menesio iimtq
trisdeiimt keturis kartus nere,- tai buvo iisamiausia povande-
ninio laivo bandymq serija per visq XIX amiiq. Kiekvienas ban-
dymas buvo atliekamas grieitai pagal planq ir rupestingai proto-
koluojamas. Jie nere j gelmes iki 150 pedq, pirmq ~kartqeme
mok'sliikai stebeti kompaso veikima, po vandeniu, tyrinejo, kaip
' jaukiasi imones, priversti valandq valandas iSbuti hermetiSkai

uidarytoje patalpoje, ir registravo oro slegimq povandeniniame

8. DZ. Daganas 113

 laive jvairiomis sqlygomis. Baueris netgi megino pro iliuminato-
riq fotografuoti po vandeniu.
Pirmojo bandymo metu jie uitruko juroje ir j baze grjio su-
temus. Jiireiviai, sukc sraigtq, garsiai dainavo. Baueris, stove-
damas ant povandeninio laivo denio, panaiaus j banginio nugarq,
iiiktelejo iiorinio molo sargybiniui slaptaiodj. Sargybinis iisigan-
do, mete iautuv9 ir pabego. Taip jie plauke iki patios bazes,
juokdamiesi i i sargybiniq baimes.
Per Aleksandro I1 karunavimq Baueris surenge koncertq po
vandeniu. Jis pasieme i povandeninj laivq keturis karinius muzi-
kantus, ir, kai sugriaudejo Kronitato pabuklai, sveikindami nau-
jqjj carq, povandeninis orkestras eme groti nacionalinj himnq,
kuris buvo girdimas vandens paviriiuje ieiiq iimtq pedq spin-
duliu.
Kai Baueris su Fiodorovitiumi Simtq trisdeiimt keturis kartus
nere po vandeniu, jie nusprende, kad atejo laikas pademonstruoti
mGSj admirolams su auksiniais antpetiais. Tuo metu Sevastopo-
lyje rusq iniinieriai prieS anglq laivus vartojo povandenines
torpedas, sprogdinamas elektra nuo kranto. ,,July velnias" turejo
nepastebimai palisti po vienu laivu, kuris buvo n u l e i d ~ sinkarq
KronState, ir Sitaip jrodyti, kad iS jo galima statyti minas, biinant
tiesiai po laivo dugnu. IS pradiiq viskas klojosi gerai. Pirmq kar-
tq povandeninj laivq valde profesionalq jgula, kurios kiekvienas
narys iinojo savo pareigas. Tatiau ,,Jiirq velnias" staiga su-
stojo ir truktelejo. Jureiviai i i visq jegq uigule sraigtq, bet jis
nejudejo. Pasirode, kad sraigtas jsivele j ilgus veSlius dumblius,
kylaneius iS pat jiiros dugno. ,,Prapiisti cisternas!"- jsake
Baueri's. Suspaustas oras Svilpdamas jsiverie j cisternas, iispaude
iS jq vandenj. ,,Jiirq velnias sudrebejo, ir jo priekis erne kilti, bet
paskuigalis nejudejo- jj laike dumbliai. Baueris ir Fiodorovi-
eius uibego pasvirusiu !aim ir nustiime pagrindinj kilio kruvj.
Laivas vel truktelejo, ir priekis pakilo dar aukieiau, bet kibiis
dumbliai nepaleido sraigto. Fiodorovieius praneie, kad laivo
priekis iSnere i i vandens. Baueris jam jsake visus jureivius iivesti
pro priekinj liukq. Tai turejo dar palengvinti laivq, be to, jiems
grese rimtas pavojus. Pats Baueris liko laive, stengdamasis kaip
nors vaduotis iS Sios kebeknes. Per priekinj liukq ritosi bangos.
Jj uidaryti buvo galima tiktai iS vidaus, ir Baueris uisiropkte
prie jo nuoiulniomis grindimis. Nuo jo kuno svorio priekis pa-
niro, ir laivq uiliejo vanduo. Baueriui liko viena iieitis: iiiokti
pro liukq, ir tai jis padare. ,,Jiirq velnias" prisiseme vandens ir
paskendo. Iki siiilelio permirkusj iiradejq iS vandens iitrauke
karininkai, kurie ne neslepe savo pajuokos. Baueris iinojo, kad
tiesa jo, o ne jq, bet jis taip pat iinojo, kodel pralaimejo: dar ne-
buvo variklio, kuris galetq veikti po vandeniu. Iiradejai visada
patenka j technikos nelaisve.
Nors bandymq pasekmes buvo apverktinos, povande~niniolai-
vo ideja Rusijos laivyne vis delto rado nemaiai ialininkq. Baue-
ris iikele i i juros dugno savo ,,Jiirq velniq". Jis gavo povandeni-
nio iniinieriaus laipsnl, jsteigtq specialiai jam, ir j'am buvo pa-
skirtas specialus mundierius. Baueris paruoie naujo, didesnio
povandeninio laivo projektq; paviriiuje j j turejo varyti garo
variklis, o po vandeniu suspausto oro variklis. Laivas turejo ga-
benti dvideiimt keturis pabtiklus. Jis pradejo statyti tq laivq
1858 metais. Iiradejq nukamavo admirolq priekabes. Jie reikala-
vo padaryti jvairiausiq laivo ~konstrukcijos pakeitimq 14. Kai
jam praneie, kad laivo statyba perkeliama j Sibirq, jis iivaiiavo
ii Rusijos. Po to Baueris atsidure Paryiiuje. Prancuzij'a buvo
paskutine didiioji valstybe, kuriai jis s i d e savo iiradimq. J j pri-
eme Napoleonas 111, bet imperatorius nesusidomejo laivu ir pasi-
tenkino, padovano~damasBaueriui iimtq penkiasdeiimt frankq.
Buvo visiikai pralaimet~a. Iikankintas iiradejas sugrjio j Miun-
chenq. c i a netrukus susirgo nugarkaulio tuberkulioze ir prie lo-
vos prikaustytas iigulejo ilki pat mirties, kuri atejo po septyneriq
metq. Vdiau miunchenietiai ant jo kapo pastate paminklq, pa-
saldiialieiuvave uiraiu: ,,Palilkuonys jam buvo teisingesni u i
amiininkus. "
Baueris buvo ne tik puikus iiradejas. Jis labai nuoiirdiiai
mylejo jurq ir numate, jog ateis laikas, kai povandeninis laivas
bus ,,taikos neiejas". Iiradejas sakydavo: , ,Povandeninis laivas
tarnaus paiangai; jis bus naudojamas perlams ivejoti, auksui
gauti, telegrafo linijoms tiesti, povandeninems statyboms ir
mokslo tyrimams jurq gelmese."

Povandeniniai laivai rasdavosi netiketiausiose vietose ir lkeis-

tiausiomis aplinkybemis. Audringai augantioje cikagoje 1851
metais kaiko'ks batsiuvys, Lodneris Filipsas, pastate du povande-
ninius penkiasdeiimties pedq ilgio laivus su rankiniu sraigtu.
1
'>

Kartq Filipsas panere po vandeniu MiEigano eiere ir iibuvo de-

iimt valandq su imona ir dviem vaikais, kurie susedo prie prie-
kinio iliuminatoriaus. Po keleriq metq per eilinj nerimq Erio eie-
re netoli Bufaio l 5 Filipsas iuvo. Dar vienas cikagos gyventojas,
Diordias Beikeris, 1889 metais pastate povandenini laivq, varomq
Soniniq ratq su samEiais vietaj menEiq. J o laivq JAV karinis ji?rq
laivynas 1888 metais suorganizuotame povandeniniy laivq kon-
kurse atmete.
Aituntajame deiimtmetyje Oliveris Holstedas pardave ame-
rikieEiq laivynui povandeninj laivq, kuri jis pavadino ,,Protin-
guoju banginiu". TaEiau Siam laivui buvo toli iki banginiq, ne-

Oliverio Holstedo povandeninis laivas ,,Protingas bangi-

nis"

riant po vandeniu: ji bandant, iuvo trisdeiimt devyni imones.

Sio povandeninio laivo korpusas tebera iki iiol Bruklino karineje
jurq laivq statykloje.
Daug eksperimentq su povandeniniais laivais ir povandeni-
niu ginklu buvo atlikt~aAmerikos Siaures ir Pietq kare.
Ispanijoje barselonietis Narsisas Monturiolis pastate originalq
povandenini laivq, kuri pavadino ,,El Iktineo". Sis laivas turejo
aparaturq deguoniui redukuoti, pahiitlq ir gar0 grqitq prieio
laivo korpuse angoms grqiti. Monturiolis panere daugiau kaip
penkiasdeiimt kartq ir vieng kartq iibuvo po vandeniu penkias
valandas.
Prancuzas Vilerua sukonstravo amerikietiy kariniam laivy-
nui cigaro pavidalo trisdeiimt penkiq pedq ilgio povandenini
laivg. Laivas buvo varomas rankomis. Nors tas povandeninis
laivas ne kartq nere po vandeniu, muSyje jis nedalyvavo. Anglas
Vainenas pastate dviejq Sirntq SeSiasdeSimt penkiq pedq ilgio po-
vandeninj laivq ir 1865 metais iibande Temzeje. Iki 1869 metq,
kai Ziulis Vernas paraie ,,DvideSimt tukstantiq myliq jurq gel-
memis", jau buvo pastatyta ir sekmingai iibandyta maiiausiai
dvideSimt penki povandeniniai laivai.
XIX amiiaus antrojoje puseje, statant povandeninius laivus,
pasaulyje pirmavo Prancuzija. 1863 metais Simonas Boriua ir
Sarlis Mari Brenas pastate keturiq iimtq trisdeiimt penkiq tonq
vandens talpos ir Simto keturiasdeiimt pedq ilgio povandenini
,,PlonierioM laivq su varikliu, veikiantiu suspaustu oru. Sis lai-
vas buvo tiesioginis Ziulio Verno ,,Nautiliaus0prototipas ir pir-
mas povandeninis laivas, i i tikrqjq turejes karine reikime. ,,Pion-
ieris" galejo panerti iki 20 pedy. Jis suvaidino ypatingai svarbu
vaidmenj, nes ejo pagrindu tobulesniam povandeniniam ,,Zimno-
to" laivui, kuris 1886 metais Tulone buvo nuleistas j vandenj.
,,ZimnotqUsukure puikus iniinierius laivq statytojas Sarlis Anri
Loranas Diupiui de Lomas, kuri galima pavadinti pirmuoju pro-
fesionaliu povandeniniq laivq konstruktoriumi. Diupiui de Lomas
numire, laivq dar tebestatant, ir j j uibaige jo draugas Giustavas
Zede, taip pat labai talentingas iniinierius. Tai buvo trisdeiim-
ties tonq vandens talpos ir penkiasdeiimt Seiiq pedq ilgio apta-
kus lai~ras,turejes penkiasdeiimt penkiq arklio jegq elektromo-
torq. Pavirsiuje jis pasiekdavo septyniq mazgq greitj, o po
vandeniu -- penkis mazgus. Laivas turejo periskopq ir elektros
apSvietim4. Giustavas Zede nedaug pragyveno savo draugq. Jis
iuvo 1891 metais, per bandyrnq sprogus jo sukoilstruotai tor-
pedai.
Tais laikais Anglijoje povandeniniq laivq problemas nagrine-
jo originali pora -- Svedas iniinierius Teodoras Nordenfeldas ir
dvasininkas Diordias Viljamas Haretas, dar 1876 metais Liverpu-
lyje pastates nedideli povandeninj laivq. Nordenfeldas buvo pa-
naius i imperatoriq Pranq Juozapg, o Haretas - i jauna Bernar-
dq Sou. Idornu, kad savo laivq su gar0 varikliu jie state Turki-
jos laivynui. Tai buvo miliiniikas (jei vertinsim tq laikq mastu)
Simto deiimties pedq ilgio, Simto SeSiasdeSimt tonq vandens iu:-
pos laivas. Priekineje dalyje jis neie dvi savaeiges torpedas,
o denyje turejo pastatytus du kulkosvaidiius. Turkq karininkai
nuolat trainiojosi po Barou-in-Ferneso laivq statyklq, kvariinda-
mi dvasiikajam tevui Haretui galvq patarimais ir nurodineji-
mais,- tais laikais povandeniniq laivq statytojai visada tapdavo
tokios riiiies ,,ekspertqUaukomis. Haretas niekaip negalejo pa-
tenkinamai iksprqsti skersinio stabilumo problemos, ypat torpe-
dos paleidimo momentu. Staiga atsipalaidavqs nuo torpedos, lai-
vas prarasdavo pusi~ausvyrq,ir jo paskuigalis nugrimzdavo gi-
liau. Bandymq metu Haretas lailrydavo atidarytq bokitelio liukq,
kad butq patogiau stebeti torpe'dos paleidimq. Kartq, kai laive
buvo keli turkq karininkai, pano8rq dalyvauti eksperimentineje
salveje, pro Salj praplauke didelis garlaivis; jo sukeltos bangos
uiliejo liukq, pro kurj j laivq pliuptelejo vanduo. Haretas skubiai
uktrenke liukq, o jo mechanikas Louris greitai paleido pompas.
Laivas buvo iimegintas Auksinio Rago jlankoje ir Bosfore, norint
visiikai patenkinti sultono divana ", ir konstruktoriai gavo jierns

Diono Holendo vienvietis povandeninis laivas (1837 m.)

su periskopu. Paskendo, velkamas prie Vait Stouno (Long
Ailendo sala)

kadetq atlyginimq. Paskui laivas buvo pastatytas prieplaukoje

prie Konstantinopolio arsenalo, ir jj pamaiu dalimis iineiiojo
vagys ir gatves vertelgos.
Nordenfeldas pastate Barou laivq statykloje dar vienq gi-
gantiikq laivq iimto dvideiimt penkiq pedq ilgio, dviejq Simtq

Tarybq
 penkiasdeiimties tonq svorio ir su penkiq Simty arklio jegq galin-
gum0 varikliu. Jis pardave jj Rusijos vyriausybei. Laivas iiplau-
ke j Kronitatq, bet kelioneje pateko j tirita rukq ir prie Danijos
krantq suduio. Atkaklusis Svedas sukonstravo dar vienq laivq ir
pasiule Prancuzijos bei Amerikos vyriausybems pirkti iS jo bre-
iinius. Sanderio nejvyko, bet tai amerikieeiams pakiio mintj
1888 metais paskelbti konkursq geriausio povandeninio laivo
projektui. Sj konkursq laimejo Dionas Holendas.
Dionas Filipas Holendas, liesas trumparegis airis, buvo mo-
kytojas. Visq gyvenimq ji persekiojo skurdas ir ligos, bet uitat
jo galva buvo pilna visokiq idejq. Jq ir savo lektorinio talent0
padedamas, skurdiius sugebejo uiimponuoti admirolams ir tur-
tuoliams. Salia pranciizo Giustavo Zede, ivedo Nordenfeldo,
ruso Stepano Dieveskio ir amerikieeio Saimono Leiko Dionq
Holendq galima laikyti vienu iiuolaikinio povandeninio laivo
kurejq. Savo pirmqji povandeninj laivq jis sukonstravo 1859 me-
tais, dar biidamas kuklus mokytojas Korko grafysteje. Turdamas
dvideiimt rnetq, jis perskaite apie Siaurieeiq laivo ,,Monitoro"
kovq su pietieCiq BarvuoCiu ,,Virginija0 ir suprato, kad nuo iiol
karas juroje vyks tarp iarvuotG gariniq laivq ir kad jo laivas
gali praversti tame kare. Holendas svajojo savo laivu paskan-
dinti visq Anglijos laivynq. Anglq karo ir prekybos laivq korpu-
sai jkvepe nemaiai povandeniniq laivq konstruktoriq: nuo Ful-
tono iki hitlerinio profesoriaus Valterio.
1872 metais, biidamas trisdeiimties metu, Holendas emigravo
i Jungtines Valstijas, kur tap0 parapijines mokyklos mokytoju
Patersone (Niudiersio valstijoje). Vienq kartq kaikuris draugas,
rausdamasi's jo popieriuose, uitiko povandeninio laivo breiinius.
Laivq jis buvo sukonstravss 1859 metais. Draugas eme jtikineti
Holendq pasiulyti tq projektq Jungtiniq Valstijq vyriausybei. Sis,
net neivilgtelejgs i savo jaunystes kudiki, suprojektavo visiikai
naujq laivq. TaEiau pasirode, jog jis pakartojo kai kurias savo
ank'stesnes konstrukcijos detales. Holendas pasiunte naujqjj
projektq j jiirq ministerijq. Jam atsake: ,,Nors ir kaip bfitq tobu-
la laivo konstrukcija ... vargu, ar atsiras imogus, kuris sutiktq j j
valdyti." Vis delto Holendui pavyko rasti imogq, sutikusi finan-
suoti laivo statybq, nelaukiant drqsuoliq.
1878 metais ant Pasejiko upes krantq Patersone jie pastate
savo povandeninj laivq. Leidiiant j vandenj, laivas sklandiiai
nuslydo nuo stapeliq ir pradejo nerti, kol visai dingo po vande-
niu. Paaiikejo, kad kaikas uimirio uidaryti dvi angas laivo
dugne. Holendas suivejojo savo laivq ir pradejo bandymus. Jo
 laivas, iinomas tiesiog ,,Holmdo Nr. 1" vardu, skyresi nuo po-
vandeniniy Nordenfeldo ir pranciizy laivy. Jis nere po vandeniu
nuoiulniai, vaduodamasis judriais horizontaliais vairais, ir taip
pat ialrildavo i paviriiy. Kiti ty laiky povandeniniai laivai nerda-
vo po vandeniu statmenai. Buvo daug ginEy, kuris biidas pra-
naiesnis.
Holendas buvo karitas patriotas, o Jungtinese Valstijose Luo
metu buvo daug airiy patrioty, tokiy paEiy, kaip jis. 1865 metais
Kanadoje buvo jkurtos fenijy brolijos Amerikos skyrius. Ta bro-
lija puoselejo planus sugriauti Britanijos imperijq. Bandant Ho:
lendo povandenini laivq Pasejiko upeje (laivas visq valandq ii-
buvo 12 p a y gylyje), jame buvo trys iymus brolijos veikejai.
Holendo tiekejai jam pakiio niekam neiikusi variklj, ir Holendas,
bukbtaudamas, kad bandymai, dalyvaujant karinio jury laivyno
atstovams, gali nepavy'kti, nusprende pastatyti kitq laivq. Jis pa-
skandino ,,Holendq Nr. l " po Folsbridio tiltu Pasejiko upeje.
Po keturiasdeiimt aituoneriy mety jis buvo iikeltas ir dabar
yra Patersono miesto muziejuje.
Fenijai buvo susiiavejq nematomuoju laivu, kuris turejo su-
naikinti Anglijos laivynq. Jie paskelbe, kad sudaromas ,,kovos
fondas", slaptai skiriamas dar vienam povandeniniam laivui pa-
statyti. Pinigus jmokejo du Simtai tukstaneiy imoniy. Holendas
Niujorke, Nort Riverio upeje, ten, kur baigiasi Tryliktoji gatve,
pastate nauja povandeninl devyniolikos tony vandens talpos lai-
vq. Jis buvo nuleistas vandenj 1881 metais -kaip galvojo feni-
jai - grieieiausioje paslaptyje. Visi miesto iiopliai susirinko prie
bandymy vietos, bet fenijai ten neprileido ne vieno jiems iinomo
reporterio. Niujorko laikraieio ,,SanUkorespondentas, steb-jes
tuos bandymus nuo gretimo namo stogo, labai vaizdiiai apraBe
laivq, pavadines ji ,,Fenijy taranu". Sis pavadinimas jam ii- pri-
lipo.
Kai Holendas galvojo, kad laivas jau gali plaukti, miniai
diiaugsmingai i~ikaujant,;is ieidosi 1 Bei Ridiq. Uilipqs j bokite-
11 paruoiti laivo nerimui, ant denio rado negriukq. ,,Lipk iemyn,
maiyli,- pasake Ho1endas.- Mes tuoj nersime po vandeniu."
,.ZuikisUgrieitiausiai atsisake palikti bokbteli. Holendas paskai-
te jam trumpq paskaitq apie plaukiojimo po vandeniu teorijq i:
apie tai, kaip praktiikai iuri buti panaudotas ,,Fenijy taranas".
Pagaliau jam pavyko prikalbeti berniukq nusileisti j tainsias
laivo ge!mes. Kai laivas prie Bruklino iikilo ir Holendas atidare
liukq, berniukas, pralenkes ji, iiioko ant ilapio denio. Netoli bu-
vo valtis, kurioje sedejo du jaunuoliai. Iivydq, kaip umai iS
vandens iSdygo vyriikis su katiliuku ir basas negriukas, jie du-
me j krantq, pasiekq neo'ficialq pasaulio irklavimo rekordq.
,,Fenijq taranu" Eolendas pasieke 60 pedq gylj. Bandymq
metu iiradejas negavo jokio nusiskundimo. Jis gyvenp pas savo
giminaitj Dionq Skenlenq Niuarke ir dainai neture'davo pinigq
net j Niujorkq nuvaiiuoti. 1883 metais Holendo kompanionas
ir keli airiq patriotai, nieko jam nepraneiq, ,,Fenijq taranq" ir
naujq Holendo povandeninj vos SeSiolikos pedq laivq nuplukde
j Niu Heivenq. Veliau Holendas sakydavo, kad visai nesupratqs,
kam jie tai padarq. Gal but, jiems buvo nusibo'dq ilgi bandymai,
kuriq reikalavo Holendas, nuolat vis keitqs laivo konstrukcijq;
gal buvo tik paprasta vagyste, pridengta patriotizmo veliava.
Siaip ar taip, maiasis posvandeninis laivas paskendo 110 pedy
gylyje, kai piratai ji vilko prie Vaitstono Long-Ailende. ,,Fenij ~ l
taranu" jie eme sukinetis Niu Heiveno rajone, mediiodami jsi-
vaizduoj~amusanglq laivus ir vos nepaskandinq keleto visikkai
realiq laivq, kol pagaliau jtuiq vietiniai gyventojai kreipesi j val-
diiq, pareiki'dami, kad ,,povandeninis airiy laivynas" kelia gres-
me laivybai. Airiams buvo jsakyt'a iitraukti ,,Fenijq taranq"
j sausumq, ir jis buvo padetas i sandelf. Ten, visq uimiritas, po-
vandeninis laivas iSgu!ejo iki 1927 metq. Tada jis buvo nusiustas
j Vestsaido parkq Patersone. Cia ,,Fenijq taranq" galima matyti
ir dabar, jeigu tik pavyks prasiskverbti pro miniq vaikq, kurie
nuolat Barstosi ant jo.
FIolendas susirado naujq 'kompanionq - kaikokj artilerijos
generol3 Zalinski, kuris puoselejo idejq apginkluoti povandeninl
laivq sunkiomis denio mortyronis. Si3 nintj jam pakiio vis tas
pats ,,Monitoras", kurio denis vos kyiojo iS vandens ir stovejo
kelios plaukiojantios baterijos, Siaurieeiy pastatytos pilietinio
karo metu. 1886 metais Holendas ir Zalinskis laivy statykloje
prie Hamiltono foito pastate laiva, pavadinq j j ,,Nautiiiumi".
Leisdami j vandenj, iniinieriai pakankamai nejvertino jo svorio.
Kai ,,NautiliusUtiuoie slinu ", 1650 stapeliy sijos. Didiiulis laivas
vis slydo i.emyn, jo apkalas atplygo ir pagaliau jis dingo po van-
deniu amiinai.
Dionas Holendas sugrjio prie braiiomosios lentos. Po dviejy
metq jis laimejo amerikietiy karinio jury laivyno pas'kelbtq ge-
riausios povandeninio laivo konstrukcijos konkursq. Jo naujasis
laivas buvo statomas Filadelfijoje ,,Krempo" kompanijos laivy

* S 1 i n a s - mechaninis jtaisas laivams nuleisti j vandenj ir jiems

iikelti.
 statykloje. Perduodamas laivq, statyklos savininkas nemalonejo
sutvarkyti atitinkamq dakumentq, ir Holendo laivas buvo iibro-
kuotas del formaliq prieiasfiq. Galq gale viskas buvo sutvarky-
ta, nes tuo atkakliai rupinosi keli jauni karininkai, kelerius me-
tus neoficialiai stebeje Holendo darbq ir juo tikeje. 1889 metais
kongresas patvirtino asignavimus naujam Holendo laivui statyti.
Tafiau, kol jis buvo statomas, pradejo eiii pareigas naujas pre-
zidentas Bendiaminas H'arisonas, ir asignavimai buvo perkelti
kreiserio statybai. Atrode, kad kova u i amerikiefiq povandeni-
nio laivo sukurimq pasibaige lnesekmingai.
Takiau Holendas ir toliau iikalbingai propagavo povandeni-
nius laivus. Vaiingtone jis nerado paramos, bet jam pavyko su-
iaveti iia ideja kelis jaunus laivyno barininkus, kurie pradejo
,,partizaninj karq" u i pova~ndeniniolaivyno sukurimq. Pagaliau,
kaip dainai pasitaiko kritiikais istorijos momentais, kaiikoks d&le
leptelejo iodelj jtakingam bitiuliui, ir Holendas gavo penkiolika
tukstanfiq doleriq laivui su gar0 varikliu statyti. Laivas turejo
bfiti pavadintas ,,PlandieriuU.Tai buvo 1895 metais. Nuo tq lai-
kq, kai jis sukonstravo s'avo pirmqjj povandeninj laivq, praejo
daugiau kaip tretdalis amiiaus, bet jis vis tobulino tuos pafius
principus.
Asignavimus laivyne tvarke admirolai ir biurokratai. Nors
laivyno vadovai neturejo ne menkiausio supratimo apie povan-
deninius laivus, vis delto buvo sudaryta komisija, stebejusi, ar
teisingai Holendas dirba. Tie eiliniai ,,e~kspertai"reikalavo, kad
Holendas pakeistq laivo konstrukcijq, o tai butq tik sudarke dar-
bq. Holendas suprato, kad i i panaiaus hibrido nieko dor,o ne-
iieis. Jis tuo pat metu pradejo statyti kitq povandeninj laivq
Elizabetos mieste (Niudiersio valstija) u i jo jsteigtos kompani-
jos pinigus. Sis laivas turejo benzininj variklj. Abu laivai buvo
statomi grieitai pagal projektq.
Karinio jury laivyno krilkit'asunis iiejo nevykes, o antrasis
laivas iilaike visus bandymus. Tafiau Holendo kompanija atsi-
dure prie bankroto slenksfio. Padetj iigelbejo Aizekas Raisas, nu-
pirkdamas ,,PlandierioUpatent? ir jkurdamas naujq kompanijq
,,Elektrik bots". Raisas iisikovojo kongrese asignavimq povan-
deniniam Holendo laivui pirkti, ir pagaliau 1900 metais Ameri-
kos laivynas gavo savo pirmqjj povandeninj ,,PlandierioUlaivq.
Kompanija ,,Elektrik bots" padare labai didele paiangq: 1955 me-
tais ji pastate atominj povandeninj ,,Nautiliausn laivq.
Holendo keturiasdeiimties mety kova pasibaige. Senatveje
jo patentai atneie jam iiokj tokj pelnq, ir jis eme konstruoti lek-
tuvus. Jo plunksnai priklauso knyga ,,Kaip skraidyti kaip pauki-
tiai skraido". Jis mire Niuarke u i penkiq dienq nuo Pirmojo
pasaulinio karo pradiios. Deja, senajam fenijui neteko iivysti,
kaip jo povandeniniai laivai mete iiiukj Britanijos laivynui;
jis nemate ne to, kaip jie kovesi to laivyno gretose.

Praejusio amiiaus devintajame deiimtmetyje Niudiersyje ru-

daplaukis paauglys Saimonas Leikas perskaite puikiq knygq ,,Dvi-
deSimt tukstaneiq myliq jurq gelmemis", ir ji uidege svajone
apie povandeninius laivus. Nuo to laiko jis nebegalejo nieko
daugiau galvoti. Dievobaimingas Atlantik Hailendso miesteiis,
kur jis gyveno, buvo prie pat juros, ir netrukus Saimonas Leikas
eme statyti savo pirmq povandeninj laivq. Jis negalejo iS karto
pastatyti savo .sugalvoto gigantiiko laivo, jo breiiniuose pava-
dinto ,,ArgonautuU,-pagerinto Ziulio Verno ,,NautiliausU va-
riant~,- ir pradejo statyti ,,Maiqjj Argonautq", keturiolikos pe-
dy ilgio povandenini laivukq. Sj laivq, savo forma primenantj
laidyng, jis pastate iS dviejq sluoksniq puiiniq lentq, tarp kuriu
jtiese neperilampamos bures audinj. Sraigtas buvo sukamas ran-
komis, bet uitat laivas turejo ratus dugnu vaiineti. Balionq su-
spaustam orui Leikas isigijo iS bankrutavusio gazuoto vandens
pardavejo. Originaliausia ideja buvo Sliuzas dugne: igulos nariai
galejo iieiti iS laivo su kibiro pavidalo Salmais arba tiesiog se-
deti ant liuko kraSto ir, makaluodami kojomis, ivejoti arba rinkti
kriaukles. ,,Maiasis Argonautas" savo keliong dugnu pradejo
1894 metais. 1895 metais Leikas savo laivq nugabeno i Niujorko
ilankq. Naujasis laivas miestq suiavejo. ,,Maiasis Argonautas"
Niujorke buvo to'ks pat populiarus, kaip XVII amiiuje Korneli-
jaus Drebelio povandeninis laivas.
Leikas buvo iS tq iSradejq, kurie nesibodi reklama. Jis suor-
ganizavo kompanijq tikram ,,Argonautuin statyti. Tai turejo buti
geleiinis povandeninis trisdekimt SeSiq pedq ilgio laivas su sepiy-
niy pedq skersmens hetiniais ratais dugnu vaiiuoti ir benzininiu
varikliu. Panerti ,,Argonautasugalejo tik labai negiliai, nes ven-
tiliacija, reikalinga variklio darbui ir angliarogitei pagalinti, bu-
vo atliekama pro vamzdelius, kyiantius iS vandens. Leiko ,,Argo-
nautas" ir Holendo ,,PlandierisUi vandeni buvo nuleisti toje
paeioje Baltimores laivq statykloje 1897 metais. Leikas iSbCidavo
po vandeniu iki deiimties valandq. Kart4 jis paslkviete gal dvi
deiimtis Niujorko reporteriy, jy tarpe Adq Paterson, iigarsejusiq
,,Ame:ikenU laikraitio bendradarbe, iinomq jausmingais savo
apraiymais, jau priei tai susipaiinusiq su aukitu slegimu tilto per
1st Riverj kesonuose. Leiko svetiai pasieme Sampano. Negeriantis
iiradejas vos surado jiems neivariq stikline. Reporteriai neru-
pestingai pramogavo iliuze, rinkdami nuo dugno austres ir visokj
uosto ilamitq. J y laikraitiy redaktoriai visada mielai spausdin-
davo straipsnius apie Seimonq Leikq.
Tatiau Leikui niekaip nesiseke pasiekti savo pagrindinio tiks-
lo -,,ArgonautuU sudominti laivynq ir mokslininkus. Per vienq
jy panerimq beveik deiimt valandy kaikokia iuvis sukinejosi
apie priekinj iliuminatoriy, ivilgtiodama / laivo vidy, ir Leikas
pareibke: ,,Jq musy povandeniniai plaukiojimai sudomino kur
kas labiau, kaip tuos profesorius ir admirolus, su kuriais man
tekdavo susidurti." 1899 metais Leikas padare kelias nuotraukas
pro iliuminatoriy ,,Maklius megezin" iurnalui. Jis save laike
pirmuoju povandeniniu fotografu.
Vaiingtone, kur oficialy pripaiinimq turejo ,,Elektrik bots
kompani", staEiusi povandeninius Holendo laivus, i Leikq buvo
iiurima kaip j puskvaiij keistuolj. ,,Elektrik bots kompani"
prezidentas Aizekas Raisas buvo jgudes biznierius. Kol Leiltas
linksmino reporterius, Raisas i savo pus? lenke kongreso narius.
Per' vienq savo naujyjy draugy, apsukry reporterj Karlq Dekerj,
raSiusj j laikraitius ne tik apie tikrus jvykius, bet ir sugebejusj
juos pramanyti, Leikas susipaiino su Kubos revoliucionieriais,
kurie sugalvojo pirkti i i jo povandeninj laivq, jj slaptai nupluk-
dyti j Kubq ir juo pulti ispanq laivus. Galutinai sanderis turejo
buti sudarytas po to, kai revoliucines chuntos barinis jury eks-
pertas, paslaptingas, j apsiaustq susisupes admirolas, iibandys
ir aprobuos laivq. Dekeris atvede admirolq pas Leikq, ir 'visi trys
pradejo ruoitis panerimui. Kai Leikas atsuko kranq ir oras ivilp-
damas pradejo varyti vandeni i balasto cisternq, admirolas su-
spiege iS baimes. ,,Jis vapejo kaip papugaU,- veliau rage Leikas.
Iiradejas paskubejo iikelti edmirol3 j krantq. Pajutes po kojomis
tvirtq ieme, kubietis ioko begti, o u i jo nugaros pievesavo ap-
siaustas. Tuo ir pasibaige Leiko paiintis su chunta.
Kai prasidejo karas tarp Jungtiniq Valstijy ir Ispanijos, buvo
uiminuotas Hempton Rodso sqsiauris, kad pro ji neprasismelkty
prieSo laivai. Leikas nusprende tuo pasinaudoti, stengdamasis su-
dominti adniirolus savo povandeniniu laivu. Jis slaptai perveie
,,Argonautqn prie sqsiaurio, panere po vandeniu ir praplauke
tarp miny. Leikas paskelbe, kad galety iiivejoti visas minas ir
net keletq jq pakiiti po laivais. Laivyno vadovybei tai nepadare
ne maiiausio jspudiio. 1898 metq rudeni Leikas sugrjio i Niu-
jorkq savuoju ,,Argonautun.Kone pirmq kartq istorijoje povan-
deninis laivas atliko iygj jiira. Kai laivas buvo kelyje, jsisiautejo
baisi audra, per kuriq paskendo iimtai laivq. ,,Argonautas" buvo
taip arti praiuties, kad Leilkas ir du jo jureiviai turejo likti ant
apledejusio denio, per kurj ritosi b'angos. Kai pagaliau povande-
ninis laivas laimingai pasieke Niujorkq, laikraifiai su!kele
diiaugsmingq klyksmq. Tafiau didiiausias atpildas Leikui buvo
laiikas, gautas i i Amjeno ir pasiraiytas Ziulio Verno.
Noredamas, kad ,,Argonautas" geriau plaukiotq, Leikas per-
piove ji skersai ir jstate dvideiimties p d q ilgio 'vidurinc sekcijq.
Jis jsigijo draugq Bridiporte (Konektikuto valstija) ir visus dar-
bus perkele ten. Kartq jis pa'kviete trisdeiimt iymiausiq bridz-
portieEiq j povandeninj pilknikq. Tarp jq buvo meras, vietos ban-
kininkai, advokatas, gydytojas,- iodiiu, tenykites visuomenes
grietinele. ,,Argonautas" panere per visq ventiliacinio vamzdelio
ilgi, ir Leikas atidare imliuzq.SveEiai rinko nuo dugno gra2ias
kriaukliukes ir valgomuosius moliuskus. ejo ratelio ir dainavo.
Visli pasinere j vaikystes atsiminimus, kai svajojo nusileisti i ju-
ros dugnq kartu su kapitonu Nemo. Krante kilo nerimas. Polici-
ninkai priplauhe buksyru i ,,Argonauton panirimo vietq. Linksma
kompanija apafioje visa gerkle plyiojo ,,Mak Gintis nusileido
i juros dugnq" ir negirdejo beldimo. Gelbejimo ekspedicijos da-
lyviai, jsitikine, jog visi iuvo, sugrjio j miestq ir prisieke tyleti,
kol miesto rotuieje bus oficialiai paskelbta, kad Bridiportas ne-
teko savo geriausiq piliefiq. IS Niujorko buvo skubiai iikviestas
plaukiojantis keltuvas jq povandeninio rusio ivejoti. Netrukus
apie tai suiinojo visas miestas, ir i uostq suplado minios paiiu-
reti, kaip i i gelmiq bus 'keliamas pamiies iiradejas ir jo sve-
Eiai-visa BridEporto grietinele. Staiga vamzdelis eme ilgeti,
,,Argonautas" iikilo iS vandens ir nuplauke prie kranto, o links-
ma kompanija, mojuodama skrybelemis, pabiro ant jo denio.
Leikas nusprelnde pastatyti d a r vienq laivq ir parduoti ji lai-
vynui. U i Bridiporte surinlktus pinigus jis pastate miesto savar-
tyne, u i dujq gamyklos, prie Pekoniko upes, ieiiasdeiimties pedq
ilgio laivq, kuri pavadino ,,Protektoriumi". ,,Elektrik bots kom-
pani" paskelbe, kad Leikas pasinaudojo Holendo patentais, ir
Raisas i5kele teisme Leikui ieakinj. Pagal Konektikuto valstijos
jstatymus tai reiike, kad Leiko turtui bus uidetas pareikitq pre-
tenzijq dydiio areitas. Raisas pareikalavo sumoketi milijonq
penkis Simtus tu~kstanfqdoleriq. Leiko einamojoje sqskaitoje bu-
 vo tik septyniolika doleriq. Teismas j j priverte sustabdyti staty-
bq. ~ a i k a iS
s jo draugq bridiportietiq pasistenge, kad suma butq
sumaiinta pusiau, ir jmokejo uistatq. Per bandymus Niuporte
,,ProtektoriusUpramuie ledq, nusileido po ledu ir, vel pramuigs
ledq, iskilo. TaEiau ne tai nesudomino laivyno, nors su Holendo
povandeniniu laivu nesiselke. Leikas pamegino parduoti savo
laiv4 armijai - amiinam laivyno variovui. Armija uisake Leikui
penkis ,,ProtektoriausNtip0 laivus tariamai statybos darbams
uostuose, o iS tikrqjq noredama uisitikrinti pirmenybe povande-
niniame kare. Tatiau laivyno ir Raiso klika pasistenge, kad kong-
resas 1eSq neskirtq.
,,Man buvo belikusi maia vilties kibirkHtele,- rage savo atsi-
minimuose Leikas.- Tuo metu vyko karas tarp Rusijos ir Japoni-
jos." Trys japonai ir Rusijos karinis ataSe apiiiirejo ,,Protekto-
riq". Tyrinedami dirvq, jie eme sekti Leikq ir ... vieni kitus.
Kaikoks tarptautinis avantiiiristas, Raselas Flintas, pakviete Lei-
kq draugiSkq pusrytiq i savo rumus Niujorke. Jis ieSkojo ginklq
bet kuriai kariaujantiai Saliai. Tretiasis prie stalo buvo Rusijos
karinis ataie. Jis nupirko ,,Protektoriqi'. Kitq dienq Leikas pagal
tekj Morgano banke gavo Simtq dvideSimt penkis tiikstantius
doleriq. Niena pirkejo sqlyga buvo: iisaugoti visiSkq paslaptj,
pergabenant laivq j Rusijq. AtaSe norejo tuo patiu apgauti japo-
nus ir iisisukti, kad laivo nekonfiskuotq JAV vyriausybe kaip
kontrabandos. Jis apie tai nepasake net savo agentams, kurie ir
toliau iaide slapukus su nuvargusiais japonais. Leikas neat-
skleide paslapties ir savo padejejams, tatiau jam teko pasukti
galvq, kaip nepastebimai iSsiqsti i uisienj geleiinj banginj.
Leikas sugalvojo buklq planq. Norfolke (Virdiinijos valstija)
jis nusamde ,,Fortunes" garlaivj tariamai anglims veiti j Rusijq,
o Niujorke - plaukiojantj kranq darbams atlikti u i Sandi Huko
rago. Sie du laivai skirtq valandq turejo susitikti juroje. Jis pats
su padejejais ,,ProtektoriumiU igplauke iS Bridiporto ,,daryti
jprastq bandymq". Trys laivai susitiko, o liiitis nuo nekviestq
svetiq paslepe tai, kas dtjosi toliau: kranas pakele povandenini
laivq ir nuleido jj j specialq lopSj, jtaisytq ,,FortiinosUdenyje. Po
to Leikas pasake savo jiireiviams: ,,Mes iSkeliaujame i Rusijq.
Kas nenori ten plaukti, gali atsisakyti." Laime, niekas neatsisake.
Prieiingu atveju, Leikas butq j j nuveies jega, kad butq iSsau-
gota paslaptis.
Bridiporte, iS nusiminimo grqiydami rankas, blaSkesi rusq ir
japonq agentai, o laikractiai apraiinejo paslaptingq ,,Protekto-
riaus" dingimq. Jiiroje ,,FortiinqUsulaike rusq minininkas, pa-
 stebejes joje povandeilinj laivq. Jai jsake sustoti, bet ,,Fortuna"
plauke toliau. Minininkas iiiove jspejamqjj iuvj. Garlaivis su-
stojo. 1 ,,Fortun+" jlipo rusq karininkas ir pareiike, kad neleis
gabenti 1 Japonijq povandeninio laivo. Leikas nusijuoke ir pa-
sake, kad keliauja Rusijq. Rusas pasakB: ,,Jiis esate areituoti.
AS konfiskuoju laivq." Sitaip Saimonas Leikas ir ,,Protektoriusn
pasieke Kronitatq. Amerikieeiams Rusijoje teko praleisti septy-
nerius metus.
Leikas buvo atkaklus, puritonigkq paiitirq imogus. Jis, dirb-
damas su periskopu, susiieide kairiosios akies vokq, .o kad akis
neuisimerktq, neiiojo joje monolklj. Rusai jam patiko, bet daug
ko jis negalejo suprasti, pavyzdiiui, rusq hurnoro. Karta jis
plaukiojo su rusq admirolu. Laivas plauke pusiau panires, ir
bokitelis i i vandens kyiojo tik per aituoniolika coliq. Leikas sto-
vejo bokitelyje, iikiies galvq pro liukq. Staiga laivas eme grimz-
ti. Leikas uitrenke dangtelj, kai iki vandens paviriiaus beliko
tik colis. Admirolas taip kvatojo, kad jam i i akiq tryiko aiaros.
PaaiS'kejo, kad jis juoko delei horizontaliuosius vairus pakreipe
nerimui.
Caro laivynas uisake penkis povandeninius laivus, kuriq ne
vienam neteko dalyvauti miiiiuose. Veliau Leikas persikele Ber-
lynq, kur iS jo kaikokia kilnia dingstimi paprastiq papraseiausiai
pavoge breiinius. Pagaliau viena anglq kompanija, ,,Armstrong
Vitvort", pirko i i jo licenzijq laivams statyti, o gimtoji Leiko
Balis, deja, jq nepirko ne vieno.
Dar 1898 metais Saimonas Leikas pasifile idejq sukurti stam-
bius krovininius ir keleivinius povandeninius laivus, kurie nu-
tiestq trumpiausiq keliq tarp iiaures pusrutulio iemynq per Siau-
res aiigalj. Kai vokietiq krovininis povandeninis laivas ,,Doit-
landas" 1916 metais, pralauies anglq blokadq, atplauke i Jung-
tines Valstijas, Leilas nuleke j Baltimore iikelti vokieeiams ieS-
kinio u i neteisetq jo patentq panaudojimq. Povandeninio laivo
kapitonas Kenigas diiaugsmingai prieme Leilkq. Vokieeiai pa-
kviete Leikq pietq ir gere u i jj, kaip u i ,,DoiElandon kurejq, kuo
jis i i tikrqjq ir buvo. Pasiroao, kad Vokietija labai gerai jvertino
jo idejq sukurti krovininlus laivus. VokieEiai svarste galimybe
sudaryti su juo stambq kontraktq statyti krovininius povandeni-
nius laivus. Leikas atsisveikino su vokietiais, kupinas pasididiia-
vimo, visiikai pamiries ieikinj, o ,,DoiElandasUnetrukus paliko
uosta, ir tuo byla pasibaige.
Naujausias ,,Nautiliusn- tai garsusis atominis povandeninis
laivas, pastatytas pagal Amerikos laivyno kapitono Heimeno Ri-
koverio projektq. Taip pat, kaip ir Dionui Holendui bei Vilhel-
mui Baueriui, jam teko atlaikyti sunkiq kovq su karinemis ir po-
litinemis klikomis. Vadovybe j j du kartus aplenke, skirdama
laipsnius, nors jis, be abejo, buvo nusipelnes paaukstinimo, o per
pati statybos darbymetj jam vos neteko atsistatydinti. Rikoverio
hiografas Kleras Bleiras rage: ,,Jo budas buvo pilnas priegingy-
biq. Tas liesas raumeningas imogus su geleiiniais kumSEiais bu-
vo nenuvargstantis darbininkas, rage kandiius raportus ir mokejo
igspausti iS imoniq bei mechanizmq viskq, kq jie galejo duoti. Jis
garsejo mokejimu ,,pasiekti savo". l<onstruktorius tikejo, kad tie-
se -,,trumpiausias nuotolis tarp dviejq taikq, net jeigu ji kerta
5eSis admirolus". Ilgus ketverius metus Rikoveriui teko kovoti
u i atominio povandeninio laivo sukurimq, kol pagaliau Protone
(Konektikuto valstija) prasidejo jo statyba.
1955 metq sausio 17 ,,Nautiliausn Sturmano grupes viriila
Lailas Reilas praneie JAV karinio jurq laivyno laivui ,,Skailar-
kui", kad pirmq kartq irnonijos istorijoje irnogus priverte atomo
energijq varyti povandenini laivq: ,,Plaukiame atomine energija."

6
POVANDENINE LUI BUTANO KAMERA

Apvaliais akmenimis grjstame Sorbonos universiteto garbes

kieme pa-eta pirmqjq universiteto rumq vieta. Jie buvo pasta-
tyti 1253 metais. Laiptai ,,EUiS kiemo eina j gelsvomis qiuoline-
mis plokstemis iidailintq laboratorijq -senojo universiteto nau-
jqjq tradicijq, moksliniq povandeniniq tyrirnq tradicijq tesejo
kabinetq. Ten, protarpiais tarp savo klajoniq po visus keturis van-
denynus ir daugybq jurq, kurias tyrinejo per pastaruosius aituo-
niolika rnetq, dirba Gamtos mokslq fakulteto zoologijos katedros
vedejas profesorius Pjeras DraSas. Jis priklauso ketvirtajai jury
gelmese dirbusiq Sorbonos zoolagq kartai. J q pradininkas buvo
profesorius Anri Milnas-Edvarsas, pirmq kartq panerqs po van-
deniu 1844 metais. Tai buvo pirmas makslininkas, jsismelkes
j juros gelmes (jeigu rimtai neiiuresime j legendq apie povan-
deninius Aristotelio tyrimus). Knygoje ,,DvideSimt tukstanEiq
myliq jarq gelmemis" profesorius Aronaksas kapitonui Nerno
sako, kad jo ,,gerbiarnas mokytojas" b u y s Milnas-Edvarsas.
 1883 metais laiptais ,,EM j kabinetq, kurio Seimininkas tuo me-
tu buvo profesorius Anri de Lakazas-Diutje, uikope aukitas jau-
nuolis su veiliu plaukq kuodu, su pleiiko barzda ir daug vaiki-
tioti pratusio imogaus eisena. Ant kaklo jis buvo pasiriiqs ska-
relq, o ant galvos puikavosi daug matiusi platiabryle australiilka
skrybele. Tai buvo naujasis profesoriaus asistentas - Lui Buta-
nas, veliau uiemes pirinaujaneiq vietq tarp ,,povandeniniq moks-
lininkq". .- a-r: :idd l '

1880 metais Butanas, kaip prancuzq kulturines misijos narys

Melburno parodoje, kariniu ,,Finisterion laivu iSkeliavo j Austra-
lijq. Tatiau j j retai kas matydavo priemimuose: jis klaidiiojo po
bruzgynus, lydimas dviejq val'katq - airiq Dio ir Tipo, tyrine-
damas kengurq gemalus ir rinkdamas nepaprastus augalus. Bu-
damas Australijoje, jis tai ialiai suteike iymiq paslaugq. Vienq
kartq Vi'ktorijos valstijoje, prie Diilongo miesto, vynuogyne jis
pastebejo maiuliukq vabzdj filakserq, kuris nuniokojo ir Kalifor-
nijos slenj Napq, persikele j Europq ir vos nepraiude prancuzq
vynininkystes. Dabar ji pasirode Australijoje, bet vietiniai vyn-
dariai nieko nenumane. Butanas pakele aliarmq ir pradejo vaii-
neti po kraitq su paskaitomis, pasakodamas, kaip prancuzai iigel-
bejo vynuogynus, jskiepydami vynuogienojus nebijantias fi-
lokseros Kalifornijos rusis ir jq hibridus.
Kelyje j tevynq, budamas Toreso sqsiauryje, Butanas kartu
su perlq ivejais nere po vandeniu. Adene ir Perime jis nere gau-
dyti ,,imogedrqfl- miliiniikq trildaknq.
Butanas tap0 Garntos mokslq fakulteto destytoju. Be kita ko,
jis privalejo pravesti uisiemimus fakulteto vasaros stotyje Ban-
j u l ~siur Mere. Kaip tik tia 1692 metais jam kilo ideja, kuri
gal4 gale sudare jo didiiausio mokslinio pasiekimo -povande-
nines fotografijos atradimo - pagrinda. Jo sumanymas pralenke
epochq: tq laikq fotografai turejo tiktai stiklines plokiteles, pa-
dengtas koloidine emulsija. Butanas rase: ,,Iki iiq !aikq gamti-
ninkas, l y r i n e j ~ sjuros gyvenimq, buvo ateivio i i menulio pade-
lyje: jis galetq stebeti Zemg i i savo laivo, plaukiojantio musq
almosferos paviriiuje. Jeigu tas lunatikas * (Butanas mego ka-
larnburus) panusty susipaiinti su musy planetos gyventojais, jis
turetq griebtis tq patiq padargq, kuriuos vartoja musq gamti-
ninkai - tinkly ir cl.ragq,-o, gal but, jis nertq j orq, laikydama-
sis u i savo laivo inkaro lyno."

" L u n a t i k a s - mknulio gyventojas. Luna - lotynq ir daugelyje

gyvyjq kalbq - mPnulis.

9. D i . Daganas 4 29
 Butanas jsigijo ,,DetektyvoUkamerq su pastoviu iidinio nuo-
tuliu, kuii duodavo ryikq daiktq atvaizdq u i deSimt ir daugiau
pedq nuo jos,- tada jis galvojo, kad po vancleniu negalima nu-
statyli rysliumo. Lui Butanas prie jos pritaise iivedamqjq svirte-
19 uiraktui alidaryti ir uidaryti. Eksponuojanla budavo nuo de-
Simties minutiq iki pus& valandos, paskui fotografas pasukdavo
svirtele, uiraktas uisidarydavo, ir eksponuota plokStele paslink-
davo j ialj, o j jos vietq stodavo nauja. Jis sukonstravo ialvarinq
vandens nepraleicliiantiq deie su trimis stiskliniais iliuminato-
riais: du vaizdo ieikikliui ir vienas objektyvui. Deies dangteslis
buvo standiiai priveriiamas s u gumos tarpikliu; tai deieje tru-
putj padidindavo slegimq. Tatiau Butanas gerai suprato, kad jo
deie gali ir neiilaikyti slegimo 3C pedy gylyje. Todel jis sugal-
vojo buklq prietaisq vidaus slegimui su iSoriniu iklyginli. Tq prie-
taisq sudare gumos balionas, vamzdeliu sujungtas su dkie. Kai
vandens slegiamas balionas pliukidavo, oras iS jo tekedavo de-
is (po to seke konstrukloriai galvojo, kad Sio iSradimo garbe
priklauso jiems).
Pirmqsias savo nuotraukas po vandeniu Lui Butanas padare
1893 metais. Zurnale ,,Bendrosios ir eksperimentines zoologijos
archyvai" jis rage, kad ,,tas pirniasis aparatas buvo nelabai prak-
tibkas". Jis apgalvojo visq fotografijos procesq nuo pat pra-
diios ir padare revoliucing i 8 v a d ~ kadangi
: ,,paprasto foloaparato
1q5iai iS abiejq pusiq apsupti oro, kociel gi tespeje s u dideliu lau-
iimo koeficier~tujq neapsupus iS abiejq pusiq vandeniu?" Jis
vaizdavosi povandeninc kamerq, liurioje vanduo cirkcliuoja tarp
visq mechaniz~nodaliq; beje, tuo patiu nereikejo gaminti herme-
titkos kameros ir joje sudaryti prieSslegj, o uiraktu bei diafrag-
ma buvo ga!ima operuoti kaip sausumoje. Broliai Liumjerai pa-
ruoie jam kelias specialiu laliu dcngtas itin Sviesai jautrias piokS-
teles, kurios, Butano liudijirnu, buvo ,,beveik nejautrios" juros
vandeniui. Jis pastate kamerq, kurioje laisvai cirkuliavo van-
duo, ir 1894 nletais iibande jq. Savo praneiime ikraciejas raie:
,,Rezuitatai buvo labai vidutiniski. Uiraktas judedainas visada
truputj subanguoja vandeni, to visiikai uitenka, kad atvaizdas
piokSteleje pa~idarytqneaiSkus, ir Si problema man atrode be-
veik neiSsprendiiama. TaEiau, mano nuomone, nors kokie butq
prasti rezultalai, povsndenines fotogsafijos aieities, tur but, rei-
kia ieSkoti butent Sia linkme."
,,Taigi mail te'ko sugrjiti prie ankstesnes konstsukcijos, tai yra
prie vandens nepraleidiiantio gaubto, kuriame objehtyvas ir
plokgtele iS visq pusiq apsupti oro." Taip Butanas susidure su
optikos problemomis, kuriomis priei jj niekas nesidomejo ir k u -
rios ir po puses Simtmeeio kelia sunkunl~lposiandeniniams fotogra-
fams. Jis atrado, kad, fotografuojant vandcnyje, daikty atvaiz-
dai objektyve atrodo kctvirladaliu didesni ir artiau, kaip iS tikrq-
jq kad yra. Lygiai taip pat jie atrodo ir povandeniniam piaukikui,
iiurintiam j daiktus pro kaukes stiklq; tai paaiikinama Sviesos
liiiimo koeficienlo skirlumu vaildcnyje ir ore.
Treeioji jo sukonstruota povandenirle kamera turejo astigma-
tinj objektyva ir duodavo septyniq iS clevyniq su puse colio dy-

Lui Butano pirmoji kaineril fotografuoti po vandefii~~.

Fotografuojama 50 metrq gylyje. (1899 m.). DeiPs su kainera
Sonuose - rutuliai su 1anlcinPmis lempomis

diio atvaizd4. Si kamera nusiseke. Nors dideli kontaktiniai at-

spaudai, kuriuos matiau jo brolio Ogiusto kolehcijoje, nuo senu-
mo ir buvo pageltq, atvaizdas juose rygkus ir gerai parinktas
kompoziciniu ativilgiu. Vienas to meto laikraitis jdejo krikatiirq,
kurioje senukas profesorius p o vandeniu fotografavo besimau-
dantiq graiuoliq kojytes. Tai linksmai nuteike Butanti, ir jis po
vandeniu nufotografavo tris iki juosmens varidenyje stovintius
jiireivius su dryiais maudymosi kostiumais. J q kojos atsispindt?jo
viriutiniame vandens sluoksriyje kaip kreivame veidrodyje. Jis
 nusiunte nuotraukq laikraitiams, ir visa Prancuzija kvatojo iS
Smaikitaus malrslininko atsakymo. Jis taip pat paskelbe ,,mom-
mentine naro nuotraukq", kurioje nuogas drutkis, iiputes skruos-
tus, laikesi u i karties, jsmeigtos j dumbliq priielusj dugnq. Naras
buvo pats Butanas, bet apie tai jis nutylejo.
Jo didiiausias povandenines fotografijos laimejimas buvo
eksperime'ntas, apraiytas knygoje ,,Po'vandenines nuotraukos ir
fotografijos raida", paskelbtoje 1900 metais, kuri dabar jau bi-
bliografine retenybe. Joje kalbama apie povandeninj fotografa-
vimq su dirbti'niu apgvietimu. Tuo metu nebuvo elektros lempq,
kuriomis biitq buve galima Bviesti po vandeniu, o ,,blicaiU ir
elektroniniai ,,blicain dar buvo tolimos ateities dalykas. ,,Pirmqjq
fotografine lempq sudare spiraline nlagnio viela, apgaubta stik-
linio baliono su deguanimi, ir plona platinos vieliuke, privesta
prie dviejq elektros baterijos poliy,- raio Butanas.- Kai biida-
vo jjungiama srove, platinos viela jkaisdavo, ir magnis akinamai
suliepsnodavo." Jis panere su prietaisu j ialius Bartero jlankos
vandenis, ir jis buvo pirmas imogus, pamates ryikias ,,beiadiiq
peizaiq" spalvas, o dirbtine Sviesa neutralizavo melyno juros
vandens filtro poveikj. Deja, po vandeniu jo lempos dainai spro-
ginejo, o magnio siulas dege nelygiai. Jis atsisake to metodo,
tatiau paiymejo: ,,VisiSkai gali buti, kad aS paskubejau ji at-
mesli. Tq metoda, tikriausiai, galinla patobulinti, padarius Siokiq
tokiq pakeitimq." Butanas galvojo teisingai. Dabartiniai ,,blicain
laikosi kaip ti8 Siuo principu.
Rimtiems dirbtinio apivietimo bandymams po vandeniu, jo
apskaitiavimais, reikejo ne maziau kaip deiimties tiikstantiq
frankq, (dabartiniu kursu tai sudarytq tukstantj septynis Simtus
penkiasdeiimt svarq sterlingq). Jis nemate ne maiiausios ga-
limybes kur nors gauti tokiq sumq. TaEiau kartq j jo kabinetq
universitete jejo nepaijstamas imogus, kaikoks mesje Delonklas,
vadovaves didelei I~ompanijai,gaminantiai opiinius jrengimus.
J o iniinieriai kq tik buvo pastale dviejq Simtq pedq siderostatinj
teleskopq busimajai 1900 metq Paryiiaus parodai, ir mesje De-
lonklas norejo prie ivaigidiiq fotografijos prideti ir jiiros gel-
miy nuotraukas. ,,Jis savo kompanijos vardu pasiiile man visus
reikalingus jrengimus dirbtiniam povandeniniam apgvietimui su
sqlyga, kad a5 pateiksiu jiems fotografijas parodai Optikos rii-
muoseU,- rage Butanas. J o nuomone. ,,tai buvo gal pirmas atsi-
tikimas istorijoje, kai privati komercine firma dave leSq moksli-
niam eksperimentui".
Butenas pagamino dvi akurnuliatorilles baterijas, kurios visq
 valandg galejo duoti dvideiimt penkiq amperq srove. Jos maitino
dvi povandenines lankines lempas su dvylikos coliq nuotoliu tarp
elektrodq. Baterijos uitaiso joms uitelcdavo pusei valandos. Jas
iSbande su slegimu, prilygstaneiu slegimui 330 pedq gylyje.
lrengimas ikbandyti po vandeniu buvo paruoktas 1899 metq rug-
piuEio pabaigoje. Pirmasis bandymas buvo atliktas naktj. Daly-
viai nuplauke vakare j pasirinktg vietg ir nuleido inkarg. ,,Naktis
buvo be menulio,- pasakoja Rutanas.- Jiira visiikai rami. Nors
iluo kranto nuplaukeme tik Simtij metrq, jis visiikai iinyko ne-
perivelgiamojoje tamsoje. Mes nuleidome aparaturij i 20 pedq
gylj. Patikrinti, kaip ji veikia, jjungeme Sviesg. Jiiros dugnas
nuSvito, ir visi daiktai buvo matyti ryikiau. kaip dienq."
Jie ikkele lempas bei kamerg ir tuoj iSrySkino negatyvg, ku-
riame pasirode gorgoniniq koralq l 6 Sakeles. ,,Patenkinamai, bet
ne visiikai,- pasake Butanas.- Nusprendiiau padaryti kelias
nuotraukas 50 metrq gylyje. Fadareme remg, kuriame kamera
buvo jtvirtinta tarp lempq." Mokslininkas nuleido jg atidarytu
uiraktu ir deSimt sekundiiq jjunge lempas. ,,Nerimaudami lau-
keme rezultatq. Biikitavau, kad kamera neatlaiiiys slegimo ... Kol
6 j irenginj iitraukeme ant denio, sugaiiome valandg. Aparatura
buvo sveika, ir aS lengvai atsidusau. Pirmg akimirkg man buvo
vis tiek, ar iiejo nuotraukos, ir, kai mechanikas pasake, kad vie-
na lempa pilna vandens, aS i tai net neatkreipiau demesio. Sluos-
tydamas nuo kaktos prakaitg, pasiiadejau niekada daugiau ne-
eksperimentuoti su tokiu primityviu jrengimu."
Nuotraukg iSrySkinus, joje pasirode remas su uiraSu ,,Povan-
denine fotograflja". ,,Suprantama, tai ne dievai iino koks jdomus
objektas,- raSo Butanas,- bet dabar, kai buvo iengtas pirmas
iingsnis, galejome fotografuoti ir tikrus jiiros gelmiq gyvento-
jus." Po to jis sugrjio j Paryiiq, ir nuo to laiko daugiau niekada
nefotografavo po vandeniu, o gylis, kuriame jis fotograiavo,
liko nevirSytas keturiasdeiimt metq. Uibaiggs savo eksperimen-
tus, jis pasake: ,,AS atradau naujg sritj. Dabar mano darbg tegu
tgsia kiti tyrinetojai, kurie turi nutiesti naujus kelius ir pasiekti
uisibrektg tikslg."
Butanui pavyko jminti vieng jiiros gyvcntojq ,,iniinieriqUpa-
slaptj: jis suiinojo, kaip dvigeldiiai moliuskai prisitvirtina prie
uolq. Daugelis jq, nuo perlines geldeles iki gigantiikos pinos,
prie tvirtq pavirgiq prisitvirtina ilgais kietais siiilais - bisusais,
kuriuos gaminasi patys moliuskai. Povande~iniaityrimai ir labo-
ratoriniai atradimai padejo Butanui parodyti, kaip tai daroma.
Bisusai gaminasi moliusko kojoje. Per visg kojos ilgi eina va-
gel6, uisibaigianti jdubimu ,,padeU.Moliuskas iitiesia kojq ir jq
prispaudiia prie akmens. Paskui j vagelq i i specialios liaukutes
pradeda teketi sekretas, kol vagele ir jdubimas visiikai uisipil-
do. Skystis vandenyje greitai sultieteja. Tada nloliuskas atitrau-
kia kojq ir, pakartojg i j veiksmq keletq kartq, prisitvirtina prie
uolos keliais bisusais.
Kai kurie juriniq moliusky iinovai mane, kad Butanas atsklei-
de padavimo apie aukso vilnq paslaptj. Mitas pasakoja, kad
Jasonas ir jo draugai laivu iiplauke j vakarus nuo Grai-
kijos, ieikodami nejkainojamo lobio: vienq nuomone,- avies
aukso vilnos, kitq nuomone,-- sieto auksui plauti. Visigkai gali-
mas daiktas, kad tai buvo graikams neiinomos mediiagos pluoi-
tas, kurj italai verpe, butent auksu ierj, j iilkq panaius moliusko
Pinnu nobilis bisuso siulai. Apie argonautq keliones pasakojo
klajojantiq dainininkq kartos, bet daugelis tq padavimq turkjo
surq juros prieskonj: juose kalbama, kaci Jasonas pagrobe aukso
vilnq'nuo mediio, saugojamo juros baidykles. Moliuskq specia-
listas, daktaras Viljamas Klintas, man sake: ,,AS vieada buvau
tvirtai jsitikinqs, kad Jasonas ir jo draugai ieikojo kaip tik pinos
bisuso. AS pats maeiau iS 5 0 s rnediiagos numegztas piritines."
Pirmojo pasaulinio karo pradiioje Butanas ir jo brolis Ogius-
tas, artilerijos karininkas, sukonstravo lengvq naro kostiumq
ir povandeninj skuterj, jl~eliamq dide1.j laivq. Skuterj valde
plaukikas: noredamas patekti i jj, jis turedavo iieiti i i laivo
per iliuzq. Jis galedavo iibuti skuteryje po vandeniu dvideiimt
keturias valandas, prie prieio laivq pritaisydamas elektro-
magnetines minas. Si ideja gime per anksti, ir aname kare lili-
putinis povandeninis laivas nebuvo pastatytas. Tatiau jo konst-
rukcija buvo beveik tokia pat, kaip italq ir anglq imogaus val-
domq torpedq, pasirodiiusiq po ketvirtio amiiaus. Broliq Bu-
tang sukonstruotas narq aparatas veike suspaustu deguonimi,
kurj balione vale kaustin6 soda. 1 balionq jj varydavo siurblys
su laikrodiio mechanizmu. Prieislegiui skafandre sudaryti naras
turejo dar vienq balionq su suspaustu oru. Sis skafandras buvo
iibandytas Serbure, ir ji prieme prancuzq laivynas. Broliai BLI-
tanai pasitilk ji laivynui avec un dksintkressement absolu -,,vi-
siSkai veltui".
Nors Butanas buvo iinomas mokslo sluoksniuose, iki 1920 me-
tq platioji visuomene maia kq apie jj girdejo. J o vardas sumir-
gejo laikraieiq puslapiuose tik tada, kai buvo paskelbti tyrine-
jimai, kuriuos jis vykde dvideiimt penkerius metus. Ui tai jis
turejo dekoti liesam, labai iSsilavinusiam paryiietiui Liusjenui
Poliui, vadovavusiam firmai, importavusiai kinq retenybes bei
perlus iS Rytq Saliy ir turejusiai skyrius Saigone bei Jokoha-
moje. Polio tevas, firmos steigejas, devintojo deiimtmetio pa-
baigoje susipaiino su iSradingu japony pirkliu Kokiciu Miki-
motu, gyvenusiu Toma kaime, Ago jlankos pakranteje. Mikimo-
tas uidarbiavo, rinkdamas perlamuir4. Kartais jis rasdavo per-
luotiy. Jas jis parduodavo Poliui. Apie 1891 inelus Mikimotas
pamegino priversti moliuskus gaminti perlus ,,pagal uisakymq";
tam jis panaudojo kiny patyrim4: Bie jau iitisus Bimtmetius da-
rydavo amuletus, jdedami metalinius karoliukus ir miniatiurines
Budos statuleles j gelavandeniy dvigeldiiy inolius~kqDipsas pli-
catus geldeles; moliuskai apsupdavo juos plonu perlamutro
sluoksniu. Jiirq moliuskai Ago jlankoje priklause Me!eogrina
veislei. Mikimotui pavykdavo iSauginti gana stambius pusru-
tulio formos perlus, prisitvirtinusius prie geldeles Sono. Siam
reikalui jis jdedavo tarp geldeles ir moliusko mantijos nedidelj
perlamutro gabaliukq. Pirmqjj savo perly derliy Mikimotas su-
rinko 1896 metais.
Kitoje iemes rutulio puseje. Bretanes jury biologineje sto-
tyje, Butanas dare tq patj. Savo tyrinejimy rezultatus jis pa-
skelbe 1898 metais Pranciizijos moksly akademijos ,,Moksliniy
uiraSy" straipsnyje, pavadintame ,,Dirbtinis perly auginimas Ha-
liotis geldelese". Sie moliuskai, turejq ,,jurines auseles" vard4,
priklause Haliotis tuberc~llata veislei, visiBkai skirtingai nuo
Meleagrine veisles.
Mikimoto perlai buvo iistatyti Paryiiaus pasaulineje paro-
doje 1900 metais, bet niekas ncatkreipe j juos demesio. Toje
epochoje karoliai iS stambiy perly buvo toks pat kilmingos
damos poiymis, kaip dabar kadilakai. Paryiius buvo visos juri-
nes perly prekybos centras. Mikimoto ,,pusperliai" neturejo
komercines ateities. Dirbtiniu biidu uiauginti apskritus perlus
pavyko Butanui; mokslininkas juos apraSe antrajame savo
stralpsnyje -,,Apvaliy perly atsiradimo prieiastys", paskelbta-
me 1903 metais. Tatiau tais bandymais tada niekas nesidome-
jo,- niekas, iiskyrus Mikimota ir Japonijos imperatoriSkojo
universiteto profesorius Micukurj ir Mijadzimq, tyrinejusius ju-
ros biologijq.
Savo straipsnyje Butanas apraie, kaip jam pavyko uiauginti
laisvus perlus. Jis prispausdavo perlainutro gabaliukus prie man-
tijos taip, kad jie neliesty geldeles, bet ir nebiity visiikai ui-
dengti audinio, palikdami laisvq iejim4 j geldcle. IS to buvo
gautas kriauies pavidalo perlas. Butanas nustate, kad svetim-
 kunis turi biiti apsuptas mantijos odele - epiteliniu audiniu,
padengtu iiuieliais ir iSskirianEiu mediiagq, iS kurios susidaro
perlas. Jeigu svetimkiinis budaxo jvestas j moliusko kunq ir
neliesdavo epitelio, iS to nieko neigeidavo. Iki Siol daug kas
galvoja, kad moliuskas sukuria perlq aplink rakgti, giliai jsmi-
gusiq j jo kiinq. Butanas jrode, kad taip nera.
Tuo paEiu Butanas parode, kad galima gauti apskritus perlus
ir moliusko kiine, bet svetimkiinj reikia jdeti j persodinto epi-
telinio audinio luobel~.Vienintelis Sio metodo trukumas buvo
tas, kad, atpiovus gabaliukq audinio, moliuskas iiidavo. Miki-
motas rado iSeitj iS Sios kebeknes: jis iSpiaudavo gabaliukq au-
dinio, aukodamas vienq moliuskq, ir persodindavo kitain, nesu-
ialotam. Po ketveriq arba penkeriq metq uiaugdavo apvaliis
perlai.
1920 metais Liusjenas Polis Mikimoto perlus' paleido j Pary-
iiaus rinkq. Ne vienas specialistas negalejo jq atskirti nuo ,
,,natiiraliqUarba, kaip juos Butanas vadino, nuo ,,laukiniqUper-
14. Paryiiaus perlq rinkoje kilo panika. Perlq sindikatas pen-
kiasdekimt metq laike aukStas perlq kainas, ir dabar jam visigkai
realiai grese netekti Sios brangios jiiros dovanos.
Vienas makleris turejo perlq u i tris Simtus milijonq frankq.
Pasirodiius dirbtiniu budu uiaugintiems perlams, trys Simtai mi-
lijonq pavirto trisdekimtia. Tai grese jam visiSku bankrotu.
,,Perlq karalius" suprato, kad gali iisigelbeti, tik jlindes j dar
didesnes skolas, ir eme karStligi5kai supirkineti nejudamqji tur-
tq, naudodamasis banko kreditu. J o skola iSaugo iki milijardo
frankq. Dabar jo bankrotas butq reiSkes visos Salies bankrotq.
Politiniai veikejai, spauda ir bankininkai stojo maklerio ginti,
apsupdami jj kaip epitelinis audinys.
LaikraSkiai Polj vadino ,,apgavikiSkq perlq" pirkliu. Polis
padave juos j teismq u i Smeiiimg Jo prieSai iSkele jam krimi-
nalini kaltinimq, ir prasidejo garsusis ,,perlq karas". Butanas
buvo pakviestas i teismq ekspertu ir pareiSke, kad dirbtiniu
budu uiauginti perlai niekuo nesiskiria nuo ,,laukiniqH ir atsi-
randa deka to paties proceso. Ar j moliusko geldel? patekdavo
svetimkunis atsitiktinai, ar jj ten jvesdavo imogus, buvo ne-
svarbu: moliuskui tai vis tiek. Perlq rinkos aukso dienos pra-
ejo. Kilmingosios damos liovesi neSiojusios perlus, nuo kuriq
buvo nupleSta paslaptingumo skraiste. 1925 metais Butanas iSlei-
do monumentalq veikalq ,,Per1aiv, kur suvede visus savo Sios
srities tyrinejimq rezultatus. Slove, kuriq jam sukure laikrasliai,
garantavo skaitytojq domejimqsi Sia knyga.
 1929 metais atsistatydines, Butanas apsigyveno savo maiuteje
nuoialioje viloje Tigzirt siur Mere. Savo vilq jis pavadino
,,DiuaraU,arabiikai tai reiikia ,,perlasH.Jis augino roies, rage
eiles, apsakymus bei pjeses ir vilos sienas tape povandeniniais
peizaiais. 1934 metais Butano mokinys Rene Djezedas paskutinj
kartq pamate savo mokytojq jo vieniSame, beveik neprieina-
mame namelyje ir lydejo jj j paskutine kelionc. Jis rage: ,,Pilkq
lietingq dienq, kai jiiroje siubavo dideles bangos, aS iSvydau jj
mirties patale. Su giliu skausmu lydejau jj j paskutinio poilsio
vietq maiose Tigzirto kapinese, kur girdeti jiiros Sniokitimas
ir kur dabar ilsisi tas kuklus imogus ir didelis- mokslininkas."

POVANDENINIS FOTOGRAFAVIMAS

Nuo 1950 metq iurnalai pradejo gausiai spausdinti spalvotas

povandenines fotografijas. Taip buvo igyvendinta tai, kq su-
galvojo Butanas dar prieS SeiiasdeSimt metq. Niidieniai povan-
denines fotografijos megejai taip pat diiaugiasi povandeninio
pasaulio groiybernis, kaip savo laiku Butanas, bet dabar jie turi
kur kas tobulesne aparaturq ir aprangq. Akvalangas ,,iSlaisvino"
povandeninj fotografq: jam dabar nereikia veilioti jiiros dugnu,
drumstiant vandenj sunkiais batais, ir jis gali laisvai plaukti
su lengva kamera rankose. Rinkoje atsirado daugiau kaip ke-
turiasdegimt riiiiq vandens nepraleidiianfiq gaubtq fotoapara-
tams - nuo Stampuotos plastmasines deies pigiausiai kamerai
iki jrenginio, j kurj jeina profesionali kin0 kamera; pasirode net
fotografine torpeda su jtaisytais apSvietimo prietaisais ir sraigtu
judeti po vandeniu.
Butanas turejo vienq rimtq pasekejq - Etjenq Po, Havro
laivq statytojo sunq, talentingq gamtininkq. Po pagamino plie-
ninj cilindrinj gaubtq fotoaparatui ir juo 1905 metais pradejo
fotografuoti Saltuose, drumzlinuose Senos iiofiq vandenyse.
Konstruodamas savo povandenines kameros optikq, jis studijavo
majo krabo akies sandarq. To krabo akys yra savotiikoje duo-
buteje, apsaugojanfioje jas nuo blykfiojimq seklumose, ir Po
pritaise virg objektyvo kuginj gaubteli. Jam kilo dar viena jdo-
mi ideja: jis hermetiikai uidare iS priekio gaubtelj stikline
plokStele ir visq tuitumq viduje pripilde filtruoto vandens. Tai
tarsi pallgino kameros ,,akjU,pastiimejo per deSimtj coliq nuo
objektyvo smulkiausias pakibusiq drumzliq daleles. Jis dare
panoramines nuotraukas, kuriose, kaip ]is sake, ,,slypi" kaikoks
ypatingas iavesys. Pats Po nenere / vandenj, nes sunkiis batai
biitq pakele dumblq nuo dugno. Jis nuleisdavo kamer3 ant tri-
kojo j 15 pedq gylj ir fotografuodavo distanciniu valdymu. Nuo-
traukos objektq Po apiviesdavo, uidegdamas magnio miltelius
nuleistame po vandeniu stikliniame inde, turintiame vamzdelj
dujoms jieiti. Jis gavo ryikias krabq, aktinijq, juros eiiq' ir
kitq povandeniniq gyventojq nuotraukas. 1940 metais vokie-
tiams uigrobus Ilavr3, Etjenas Po dingo be iinios. Jis, matyt,
iuvo drauge su kitais pcnkiais Simtais pranciizq begliq, spru-
kusiq ,,NiobejosUgarlaiviu, kuris iSplauke j Anglijq ir apie ku-
rio likima daugiau nieko neiinoma.
Treiiasis povandeninis fotografas buvo niekam neiinomas
iniinierius elektrikas Hartmanas. Maidaug 1910 metais jis pra-
dejo bandymus, remiamas Monako ,,okeanografinio kunigaiks-
tio" Alberto I. Savo povandenine kamerq Hartmanas 1913 me-
tais uipatentavo Anglijoje. 1916 metais jis dirbo ,,VestalesMlai-
ve - amerikietiq Atlanto flotilijos flagmane. Jam buvo pavesta
iibandyti automatin? kamerq povandeninialn folografavimui. Tq
didiiulj jrenginj sudare irys cilindriniai gaubtai, pritvirtinti prie
statmeno vamzdiio. VirSutiniame gaubte jis patalpino motorq,
giroskopq ir sraigtq; sraigtu ir distanciniu valdymu jrenginj jis
galejo sukineti aplink aSj. Po Sia sekcija pritviriino kamerq su
elektrine pavara ir fllmu SeSiems tiikstaneiams kadrq (!). Ir pa-
galiau apaeioje pritaise reflektoriq su septyniomis lempomis
po tiikstantj penkis Simtus vatq. Sio fantastinio fotografljos me-
diio papedeje buvo mechanizmas, kuris numesdavo balastq, kai
jrenginys pasiekdavo dugnq, ir kamera iskildavo i paviriiq.
Konstrukcija svere tiikstantj septynis Slmtus anglq svarq; iSra-
dejas Salia jos atrode kaip nykitukas. Sie bandymai- pirmieji
eksperimentai, atliekami kariniq jiirq pajegq,- truko septynias
savaites. Kaip pranese ,,VestalesUkarininkai, Hartmanui pavyko
gauti ryikias nuotraukas vidutiniame gylyje. Hartmanas tvirti-
no, kad 75 pedq gylyje matomumas sieke nuo 25 iki 60 pedq.
Tatiau tada karinis jiirq laivynas neprieme tos kameros; prie
povandenines fotografijos buvo sugrjita tiktai po Antrojo pasau-
linio karo.
Zmogus, kuris pirmq kartq plati8jq visuomeng supaiindino
su povandenine fotografija, buvo energingas laikraitininkas ka-
rikaturistas iS Norfolko (Virdiinijos valstija) Dionas Ernestas
Viljamsonas, pirmasis povandeninis kinematografistas. Jis gime
Liverpulyje. Jo tevas, ikolq jureivis, veliau persikele su ieima
j Jungtines Valstijas, kur jsteige laivq remonto dirbtuve. Jau-
nasis Dionas buvo laivq dailide, tapytojas ir galq gale -,,Vir-
diinija pailot" laikraieio karikaturistas ir fotoreporteris. Visi
tie jgudiiai, ir ypae dailides amatas, labai praverte, kai jis su-
sidomejo povandeniniu fotografavimu.
Kartq vakare jis ejo viena siaura Norfolko pakrantes gat-
vele. ,,Liepsnojantio saulelydiio fone ilgi pasldptingi SeSeliai
uipilde erdve tarp senoviniq, pamekliikq ir nerealiq namq,-
rase Vi1jamsonas.- Aplinkui' vieipatavo tyla. Virium stogq bei
jq pakrypusiq kaminq plytejo ialia dangaus bedugne, ir mane
pagavo keistas jausnas: man pasirode, kad a i stoviu juros dug-
ne tarp paskendusio miesto griuvesiq. Dmai panorau nufoto-
grafuoti povandeninj pasaulj." Tuo pat metu, 1913 metais, jo
tevas, kapitonas carlzas Viljamsonas, pastat6 gelbejimo maii-
nq - kaikokiq ,,iachtq juroje". Po barioms kiliu biidavo pritai-
somas platus metalinis vamzdis, kuriuo galejai nusileisti j ste-
bejimo kabinq ir, iiuredamas pro stikliilius iliuminatorius, me-
chaniniais manipuliatoriais ardyti paskendusj laivq. Retai kuris
tevas gali taip paprastai jvykdyti fantastines sunaus svajones.
Viljamsonas nuvilko bariq 1 cesapiko jlankq. Dioilas Viljam-
sonas su reporterio fotoaparatu nusileido vamzdiiu j stebejimo
kamerq 30 pedq gylyje. ,,Saules spinduliai, panagus plevesuo-
jantias veliavas, skrode vandenj,- pasakojo jis.- Srove supa-
vo dumbliq pluoitus, o miglotame blausiai ialiame tolyje buvo
matyti neaiikios kaikokiq paslaptingq daiktq apybraiios. Apie
mano kamerq ialiame vandenyje, ne trupueio nerodydamos ne-
rim0 del neiinomo atejfino, jsibrovusio j jq viegpatijq, tingiai
plaukiojo iuvys, kartkartemis priartedamos prie iliuminatoriaus
smalsiai pasiiitireti manes." Kaip bebutq keista, Viljamsono
nuotraukos pavyko. Kai kitq dienq jis parode jas redakcijoje,
visi tiesiog apstulbo. Kartu su nuotraukomis Viljamsonas pra-
neie laikraitio redaktoriui savo planq organizuoti povandeninj
filmavimq. Kai Viljamsonas suiinojo, kad iilaikymai, naudoti
fotografuojant, jgalina filmuoti po vandeniu, esant naturalism
apivietimui, jis neuimigo visq naktj, svarstydamas filmavimo
planq. $is planas drauge su fotografijomis buvo paskelbtas ,,Vir-
diinija pailot" ir sukele didiiausiq sensacijq per visq laikraitio
istorijq. Laikrastis nieko neiinojo apie Butanom, Saimono Leiko,
 Po ir Hartmano darbus ir, netverdarnas iS diiaugsmo, rage: ,,Dar
niekam nepavyko nusileisti i, jurq su fotoaparatu ir sugrjiii su
nuotraukomis, pasakojantiomis apie jurq gelmiq gyvenimq."
Holivudas, tada dar visiikai jaunas, jau mediiojo sensaci-
jas, ir Viljamsonui iS karto pasiiile filmuoti povandenini, pa-
saulj. Jis nuskubejo j Niujorkq, j Pirmqjq tarptautine kin0 pa-
roda, su deSimtia negatyvq. Viljamsonas padidino iuvq nuo-
traukq iki SeSiq pedq ir jq nudaie pintimi. Viljarnsonas suvi-
liojo daugiausia iiiirovq. U i savo honorarq jis kartu su vienu
parodos darbuotoju suorganizavo kompanijq, pastate deie ka-
merai. Jq pavadino fobsfera ir apriipino povandeninemis gyv-
sidabrio lempomis. 1914 metq vasario menesi jis iSplauke j Na-
sau su operatoriumi profesionalu ir buvusiu ,,Virdiinija pailot"
redaktoriaus padejeju Kevilu Glenanu, kurj povandenines nuo-
traukos taip paveike, kad jis nesvyruodarnas leidosi j kelione
drauge su savo buvusiu karikatiiristu.
Jie nuleido savo fotosferq i, 30 pedq gylj virS akinamai balto
mergelinio jiiros dugno. IS pradiiq Viljamsonas sugalvojo nufo-
tografuoti narus negrus, Sokinejantius j vandenj monetq gau-
dyti. Narai surinko nemaiai Silingq, bet ne vienas nepasirode
prieS kameros objektyvq. Jis pastebejo, kad monetq gaudyti
nereikia mokytis. Moneta grimzta taip pamaiu, kad nerangiau-
sias h o g u s gali jq pagauti, paneres SeSias pedas. Tada Viljam-
sonas pasiule monetas rinkti nuo dugno. Tq vakarq jis juos fil-
mavo stipriq lempq Sviesoje. Ir dienos, ir nakties nuotraukos
dave puikius rezultatus - taip atsiratlo pirinasis povandeninis
filmas. I

Netrukus jam teko patirti pavojingq nuotykj. Fotosfera ne-

tiketai pateko j stipriq povandenine srove ir atsitrenke j rifq.
Lankstus vamzdelis sulinko, ir kabina pradejo hlaikytis iS vie-
nos puses j kitq. Kai pagaliau vamzdis iisitiese, kabina pateko
j kitq rifo puse, j ramq vandenj. Laime, kabinos stiklas nesuduio.
Bahamq salq gubernatorius susidomejo ekspedicijos darbu.
Kartu su imona jis vamzdiiu nusileido i, kabinq. B a r k iS let0
vilko kabinq virSum juros dugno, ir svetiai gerejosi ryikiais
dumbliais bei koralais, tarp kuriq zujo biiriai iuvq. Lyg tytia
kabina sustojo visai prie barakudos, kuri nejudedama pluduria-
vo virSum povandeninio duburio, laukdama grobio.
Viljamsonas neturejo ne maiiausio supratimo, kaip vadinasi
iuvys ir koralai, kuriuos jis filmavo. Jis suiinojo, kad netoliese
dirba jurq biologine ekspedicija, suorganizuota Karnegio institu-
to bei Bruklino muziejaus, ir pakviete mokslininkus pasiiiiireti
 iuvy. Sitaip gamtininkai susipaiino su nuostabia povandenine
Viljamsono stebejimo kamera, kuriq jie paskui vartojo trisdeiimt
mety. Vienq kartq, kai Viljamsono kabinoje sedejo ichtiologas,
pro iliuminatoriy praplauke kokiy dviejq pedy ilgio iuvis. Ii
jos SlykSfios galvos styrojo gumbas, iS kurio plevesavo lyg
kaikokia balta veliava. Viljamsonas nufotografavo tq nuostaby
gyviinq, kad ialia jo sedintis mokslininkas galety jrodyti, jog
sako tiesq, kdi sdvo kolegoms pasakos apie keistqjq 5uvj. Moks-
lininky nuoinone, tai greifiausiai buvusi retai aptinkama deme-
tojo arkliuko riiSis, o ,,veliavaU-- tiesiog skaudulys.
Viljamsonas priiadejo savo globejams parveiti sensacingq
filmq apie imogaus,dvikovq su rykliu. Niujorke atrode gana
paprasta nufilmuoti tq filmq, bet, kai jam buvo primintas fil-
mas Nasau, jis jrage savo dienoraityje: ,,Reikia teseti paiadq:
laikas baigiasi, pinigai irgi, o rykliai n e taip, kaip rnes, seniai
pasiruoie filmuotis." Jis pritadejo dosniai atlyginti dviem neg-
rams nardytojams, pasamdytiems Sio filmo herojy vaidmeniui,
o pleirunams privilioti j vandeni buvo nule,istas arklio lavo-
nas. Netrukus lavonq apspito dideli pilki rykliai. Stovintiems
barioje buvo nurodyta iitraukti skerdienq, kai tik rykliai jq
puls, bet greiti grobuonys tuo tarpu spejo atsipleiti po gatwlq.
Nctcke grobio, jsiutq rykliai eme blaikytis ir puldineti vienas
Bitq. Tuo tarpu pirmasis negras eme nerti j vandenj, lydimas
Viljamsono painokymy likti kameros regejimo lauke. Kadangi
artistas gyveninle nebuvo males ne vieno filmo, kaiin ar ver-
tejo mokyti.
Neteko kine biiti ne rykliams. Vis delto, kai naras su peiliu
dantyse pripiauke prie ryklio, jis ir pleirioji zuvis eme sukti
apie vienas kitq ratus, kaip matadoras ir bulius; ir greitai dingo
ii kameros regejimo lauko. Viljamsonas paskubom davinejo
nurodymus. Jureiviai barioje, greitai jtempdami 'ir atleisdami
inkaro trosq, megino perstatyti fotosferq reikiamq padeti. Tie-
sa, Viljamsonas pamate dvikovos pabaigq, bet nufiimuoti jos
nespejo. Naras jsmeigP peilj rykliui j pilvq ir jj perskro'de. Su
triumfo Sypsena jis uilipo ant denio ir pareikalavo savo honora-
ro, Nebuvo kq daryti, ir Viljamsonas skaudama Sirdimi sumo-
kejo pinigus. Paskui jis kreipesi i antrqjj savanorj ir smulkiai
jam iiaikkino, kq reikia daryti. Nardytojas nusileido,,j vandenj
ir pradejo atsargiai nerti. Ji puole ryklys. Negras atioko ir ui-
lindo u i arklio skerdenos. Kadangi Viljamsonas jsake masalq
laikyti u i kameros regejimo lauko, Si komiika scena nuejo per-
niek.
 Daugiau savanoriq neatsirado, tad Viljamsonas nusimeti!
marikinius, nupiove kelniq galus ir tvirtai pareiSke: ,,Vis tiek
filmas bus. AS pats kovosiu su rykliu." Veliau jis rage: ,,Pirmq
kartq baltasis ryiosi stoti akis j aki su rykiiu. Nardytojai buvo
jsitikine, kad a5 einu i tikrq praiuli. Taeiau jie inane jtryne savo
slaptu tepalu, jq nuomone, atbaidaneiu ryklius (gal ir jq teisybe;
vis delto kvapas nosj lauie)."
Nuo denio aplink fotosfeiq buvo matyti dvylika rykliq. Jis
nusprende, kad iS pradziq reikia pasipraktikuoti, ir nere j van-
deni. ,,AS neuitrulrau su repeticija,- pasakoja jis.- Pagaliau ne
taip jau rnalonu plaukioti tarp dideliq pi!kq kGnq, Smiiinejantiq
apie tave.".Jis palauke, kol ryklys pasirodys prieS kamerq, o pas-
kui giliai panere tiesiai po juo. ,,PliaukStelejes uodega, ryklys
pasisuko ir, i i i i o j ~ snasrus, puole mane." Tuo tarpu Viljamso-
nas ivilgtelejo j iliuminatoriq, u i kurio buvo kamera. Jis pama-
te, kad ,,operatorius pakelusiai suka jos rankenele, ir suprato:
Siaip ar taip, o po keliq akimirkq bus toks filmas, kad imones
lauite lauSis j kinoteatrus". ,,Atrode, kad mano plauEiai tuoj
pliS. Man niekada ankstiau ileteko liek laiko iSbuti po vande-
niu. Dabar didiiule pilka pabaisa buvo vis,iSkai Salia. AS atsimi-
niau budq, kurio griebdavosi eiabuviai narai. Staiga metesis
j Salj, aS jsikibau rykliui i pelekq, o paskui iSsilenkiau ir atsidu-
riau tiesiai po pilkSvai baltu jo pilvu -po ta paeia vieta, kur
taikiausi. Sukaupes paskutines jegas, smogiau. Peilis sulindo
j pilvq iki rankenos. Didiiule iuvi nukrele traukuliai, ir po aki-
mirko's mane eme blaikyti iS vienos puses i kitq. Kas buvo
toliau, aS beveik neatsimenu; rodos, aS paSelusiai pleSiausi aukS-
tyn, juros pavirSiq, orq. Atsipeikejau jau denyje. Mane apsto-
jusieji Sauke, sveikino su pergale. Man pavyko nudobti rykli."
SeSiq daliq filmas ,,Povandenine Viljamsono ekspedicija"
pirmiausia buvo parodytas Smitsono universitete VaSingtone.
Vienas iiurovas jj pavadino ,,geriausiu filmu iS visq iki Siol
nufilmuo!y". Jis turejo miliiniikq pasisekimq visame pasaulyje.
Ir nors kai kurie kadrai buvo suvaidinti, bet iS tikrqjq tai buvo
faktais paremtas kin0 filmas -vienas pirmqjq dokumentiniy
kin0 Iilmq, jaudinantis iiurovq tikromis jiro's gyvenimo sce-
nomis.
Viljamsonas buvo kupicas entuziazmo ir puoselejo sumany-
mq Bi-odvejuje steigti kinoteatrq povandeniniams filmams rodyti.
Jis iSleido filmus ,,Povandenine akis"- apie nuskendusiq lobiy
ieskojimq ir ,,Jiirc~sdukte" (Sis pavadinimas jau gerokai atsidave
Holivudu). J o iedevras buvo ,,Dvideiimt tukstar~Eiqmyliq jury
gelmemis", pagamintas kelur~ascleiimtmelq prieS ekranizuojant
S j romanq Voltui Disnejui, ltur~s,kaip ir Viljamsonas, filmavo
dahamq salose.
PrieS pradedamas filmnoti, Viljamsonas kreipesi technikines
konsultacijos i vyresnjjj kariniq jurq pajegq Bruklino laity
statyklos artilerist~Diordiq Stilsonq,. kaip plaukti po vandeniu
su kvepuojamuoju aparatu. Stilsonas tuo metu bande Deviso
kvepavimo aparatq, ir Viljamsonas vylesi Sj aparatq jmontuoti
i skafandrq, kad filmo herojai yaletq vaikitioti dugnu be oro
iarnq. Viljarnsonas jsigijo penkiojika skafandrq ir pakviete Stil-
sonq ir jo geriausius narus Diekq Gardnerj ir brolius Frenkq bei
Lorensq Krilius vaidinti filme.
,,DvideSimt tiikstantiq myliq jurq gelmi.misU atsi6jo labai
brangiai. Viljamsonui reikejo gauti fregatq, kuri turejo virsti
Ziulio Verno ,,Abraomu Linkolnu", taip pat jachtq (paskui jq
reikejo susprogdinti), povandeninj laivq ir visq flotilijq pagalbi-
niq l a i n . Kadangi tuo metu ejo karas, laivyno vadovybe atsi-
sake duoti povandeninj laivq, uitat jam teko pastatyti medinj
,,NautiliqHsu povancleniniu liuku. Plaukdama j Nasau, jachtos
jgula paliko jq ant seklumos Kai-olinos vaistijoje ir, pasiemusi
visa, kas vertinga, pabeyo. Taeiau tai buvo tik visq nesekmiq
pradiia. Du narai, Tekas ir Gardneris, kartq su malonuinu vaidi-
no ,,Abraomo Linkolno" artileristq vaidinenis. Jie panoro iSiauti
tu5tiu Soviniu iS pabuklo, u5taisomo pro varnzdiio galq, tatiau
jis neSove. Jie paiiiirejo i pobtiklo vamzdj, r.oredami suiinoii,
kas atsitiko, bet tuo tarpu driokstelejo Siivis. Chirurgas iSgelbejo
jiems regejimq, Apdkjqs abu s~keistuosiusledais ir uiseclqs ant
krutines, kad operuojamieji nesiblaSkytq, jis traukiojo parako
kruopeles iS akiq obuoliq. Profesionalai aktoriai, vaidinq kapitono
Nemo sveeius, atsisake nerti i knibidantiq ryirliq jurq, tad Vil-
j amsonas ture jo samdyti dublerius; Pats Vilj amsonas, kuris vede
,,NautiliqU,kai Sis turejo taranuoti fregatq, numuSe jo vairq.
Filmuotojai menkai teigmane, kaip veikia Deviso kvepuoja-
majame aparate deguonj redukuojantis oksjlitas. Per paruoSia-
muosius darbus ir repeticijas narai per ilgai iSbudavo po van-
deniu ir, silpstant oksilitui, atidirbusios dujos juos apsvaigin-
davo. ,,Jie nugrimzdavo tarsi j kokiq nirvanq,-- pasakoja Vil-
jamsonas,-- ir imdavo vaikStineti juros dugnu, dairydamiesi
i koralq olas ir skindami akiinijas. Budavo jdomu iiiireti, kaip
tie uigrudinti veteranai skina geles tartum vaikai." Tatiau kar-
tais tas svaigulys sukeldavo pavojingesnes pasekmes. ,,Jie pul-
davo vienas kitq kaip pamiSeiiai",-prisimena Vi1jamsonas.-
Vieno tokio susiremimo metu kaikas uidenge Lorenso Grilio
kvepuojamojo aparato iileidiiamgjj voituvg, ir jis, iisiptitqs kaip
balionas, iSkilo i paviriiq. Milfinas negras iigelbejo jam gyvy-
bq, ji ikkeldamas ant denio viena ranka, nors Grilis su naro ap-
ranga svere tris iimtus penkiasdeiimt svarq. Ant pajuodusiq
naro lupq pasirode putos, ir jj vos suvalde penki imones. J o

Aituoilkojis, kuri sukonstravo Viljamsonas filmui ,,Dvi-

deiimt tiikstantiq myliq jiirq gelmemis"

b'rolis Frenkas uilipo ant denio irgi toks pat, veblendamas:

,,Duokite man jj. A i sudauiysiu jam snuki." Ir jj teko partrenkti
ant denio.
Profesoriaus Ogiusto Pikaro batiskafas ,,TriestasM. Juostos r o d ~
pertvary vietq po apvalkalu

Prancfizijos karinio laivyno batiskafas, kuriuo U o . ir Vilmas pasieke

7 rekordinj gylj- 13 287 pedas
 Atviras Augusto Zibes ialmas.
1819 m.

Norbertas Kastere pirmajame Montespano uwo sifone. 1922 m.

 Paskui prie Havajy saly paskendo amerikiefiy povandeninis
laivas F-4, ir filme dalyvavq kariikiai nuskubejo jam j pagalbq.
Viljamsonas Siaip taip sumokejo nuostolius ir filmavo toliau.
Kartq, stovint su nuleistu inkaru, virejas, kurdamas ugnj, ant
krosnies pastate bakq su benzinu. Per gaisrq sudege kelios val-
tys su viskuo, kas jose buvo, tarp kita ko, devyni skafandrai.
TaEiau Viljamsonas turejo atsarginius skafandrus, pasiimtus tam
atvejui, jeigu kilty uraganas (po keleriy mety per uraganq
iuvo viso filmo negatyvas).
Filmuojant vienq centrinj filmo epizodq, kai ,,Nautiliaus"
torpeda susprogdina jachtq, laivais atplauke daug svefiy, tarp
jy gubernatorius su imona. Priei pradedant filmuoti, ii savo
katerio jie apiiiirinejo pasmerktqjq jachtq. Jie mate, kaip tech-
nikai stato senoje jachtoje dinamito uitaisq; ji buvo numatyta
igsprogdinti distanciniu degikliu, kad imones spety pasitraukti
iS laivo. Sprogimo signalq turejo duoli reiisieriaus padejejas
dviem Siiviais. Kaip tik tuo metu jis iSSove bandomqjj Siivj.
Sprogdintojai padege bikfordo Sniiirq ir skubiai nuplauke nuo
jachtos, o gubernatorius ir jo svefiai toliau ramiai Snekufiavosi
kateryje Salia jos. Viljamsonas iS savo laivo pradejo filmuoti.
Pasmerktoji jachta jam kainavo devynis tiikstanfius svary ster-
lingy, todel jis negalejo atsisakyti tokios scenos. ,,Gubernatorius
su imona ir svefiais stovejo savo katerio denyje, neiinodami,
kad jachta u i akimirksnio sprogs, o aS, siaubo pagautas, gal-
vojau, kad, be viso to, kateris, gubernatorius ir jo palyda pateks
j kadrq."
Jachta sprogo. Bet S j kartq Viljamsonui nusisypsojo laime.
Gubernatoriaus kateris nenukentejo ir nepateko j kadrq.
Nasau gyventojams teko pamatyti dar vienq reginj - iS di-
diiosios miesto aikites paleistq oro balionq su keleiviais. Susi-
rinko tiikstanfiai iiiirovy, bet oro balionas uisidege, ir minia,
pagauta panikos, igsilakste.
Filmas ,,DvideSimt tiikstanfiy myliy jiiry gelmemis" turejo
fantastinj pasisekimq. Dionas Barimoras Viljamsonui pasake dar
niekada nematqs kraupesnio reginio, kaip scena, kurioje naras
kaunasi su miliiniiku aituonkoju. Viljamsonas nusiiypsojo, bet
jam nepasake, kad tq aituonkojj jis uipatentavo Jungtinese
Valstijose 1378641 numeriu, ir kad aituonkojis - tai painus jtai-
sas iS kaufiukiniy rankoviy su spyruoklemis ir j puodelius pana-
Siy siurbtuky; siaubuno viduje sedejo jj valdantis naras. ~ i e n a s
Filadelfijos kin0 kritikas pareiike, jog tai reEiausias dokumen-
tinis kadras: ,,Apie jokiq falsifiltacijq arba padirbimq negali biiti

10. D i . Daganas 145

ne kalbos." Viljamsonas atskleide aStunkojo paslapti 1935 metais
savo memuaruose ,,DvideSimt metq po vandeniu".
Vos reiisierius atsikvepe po pasiekto laimejimo, kaip mat
kitas miliiniikas aituonkojis istiese j jj savo tiuptuvus per visq
k~ntinentq.Tai buvo kompanija ,,Metro-Goldvin-Majer". Siau-
bunas sukrioke: ,,Siulau tau dviejq doleriq idejq." Holivudo
iargonu tai reiSke milijonines pajamas, susidaraneias iS du dole-
rius kainuojantiu bilietq j kinoteatrq. Ideja buvo tokia: Viljam-
sonas turjs pastatyti grandiozinj spalvotq filmq dviejq Ziulio
Verno romanq siuietais. Scenaristas kapitonq Nemo apdovanojo
asmenybes dvilypumu. J j jkvepdavo paslaptingos graiuoles vei-
das, kartkartemis pasirodqs epizodu~ose,o veiksmas vyko Tary-
bq Rusijoje. ,,Filme turi dalyvauti ne maiiau kaip du Simtai
narq!"- pareikalavo ,,Metro-Goldvin", ir greitai Viljamsonas jau
dume traukiniu j rytus.
Viljamsonas surinko penkiasdeiinties imoniq grupe ir iSke-
liavo i Nasau. Cia jis suiinojo, kad turi klausyti prancuzq jiy-
mybes, kuri turejo jgyvendinti visus didingus studijos sumany-
mus. Greitai paaiikejo, kad prancuzas ,,kaikodel uisikirto", ir
jis kaip karnStis iileke iS scenos. J j pakeite danas, bet Sis ,,pa-
springo" scenarijumi ir iivaiiavo i tevyne, kad ten jis butq
,,atsupuotas". Viljamsonas, kaip visada, Soko j darbq kaktomu-
Somis ir galq gale iitrauke iS juro~sgelmiq filmq, atsiejusj d u mi-
lijonus doleriq. Tq dienq, kai jis pasirode Brodvejaus ekranuose,
Elas Dionsonas ekrane padainavo ,,MamyteM,ir nebylus kinas
iS karto iSejo iS mados. ,,IS turintio didiiulj pasisekimq filmo,-
prisimena Viljamsonas,- musq kurinys bemat pavirto nebylia
buvusio~sdidybes Smekla."
Tafiau ichtiologai vis tebesidomejo fotosfera ir iiradingu,
ivalumo niekada neprarandantiu jos kapitonu. Jeigu Viljam-
sonas ir negalejo iivardinti visq savo matytq iuvq, tai apie jq
jprotius ir gyvenimo budq jis iinojo daugiau u i daugeli ichtio-
logq. O'peratorius atejo j talkq mokslininkams, penkeliantiems
koralq kolonijas iS Karibq juros j Bruklino muziejaus ir Ameri-
kos gamtos istorijos muziejaus akvariumus, ir pats organizavo
ekspedicijq, atgabenusiq septynis koralq tipus j Fildo ,,Juros
dugno sales" muziejq Cikagoje. Jis su imona ir vaiku leisdavosi
j s'tebejimo kamerq. Vaikas ramiai miegodavo vandenyno dugne,
o tuo tarpu fotosfera letai plaukdavo didingiausiu pasaulio ak-
variumu, velkama Viljamsono ,,Ziulio Verno".
Kartq, kai fotosfera kabejo Salia paskendusio laivo, kur spie-
tesi buriai iuveliq, jie pamate, kaip iS u i ialiq nuolauiq iSplau-
ke didiiulis gruperis. ,,$lykStus pasakq mili,inas iino'gedra,--
pasakoja Viljamsonas,- Sis biaurus vandenyno gelmiq gyven-
tojas, pasisuko ir nuplauke tiesiai prie fotosferos iliuminatoriaus.
J o nasrai iS leto prasivere kaip iiojinti bedugne. Tatiau pa-
baisa aemane miisq pulti, ir greitai jos hipnotizuojantis ivilgsnis
pakrypo j iuvis, susimetusias j kamuo~liuk4u i keliy jardq. Ciiii-
telejusi prie jq, didiiule iuvis nuiiurejo savo auk+ Hipnotizuo-
jama gruperio ivilgsnio, viena iuvis atsiskyre nuo burio ir eme
kargtligiikai blaSkytis, nuolat persekiojama siaubiino ivilgsnio.
Paskui didiiuliai nasrai vel prasivere, ir iuvis j juos jplauke,
kaip kad keleivis jeina pro metro duris. Toks vaizdas kartojosi
kelis kartus, kol gruperis prisisotino. Po to, mirktiodama ir vos
viksedama didele uodega, tingi sena iuvis nuplauke atgal i po-
vandeninio laivo SeSelj."
1955 metais, budamas septyniasdesimt aituonerip metq, Vil-
jamsonas ramiai tebegyveno Nasau, dirbdamas savo okeanolo-
gijos ir fotografijoms laboratorijoje. ,,Ziulis Vernas" stovejo prie-
plaukoje netoli namq.
Mokslininkai, stebejq povandenini pasauli iS Viljamsono foto-
sferos, ieSkojo pigesniq povandeninio fotografavimo budq. Tarp
jq buvo daktaras Longlis - Gougero koledio ichtiologas, dir-
bes Karnegio instituto jury tyrimo stotyje Drai Tortugo salose
(~loridosvalstija). Jis sugrjio prie Butano eistemos - fotografas
ir kamera po vandeniu - ir rado tinkamq priemonq. Tai buvo
naujasis Dano narq Salmas - didelis varinis Salmas su stiklo
iliuminatoriumi ir kvepuojamcjja iarna, pro kuriq or4 varydavo
rankine poinpa laive. Sunkus Salmas ant naro petiy iS esmes
buvo iS apatios atviras varpas. Vanduo j j j nepmatekdavo del oro
slegimo. Naras turedavo visq laikq stoveti statias. Jeigu jis
suklupdavo ir Salmas pakrypdavo, nieko daugiau nelikdavo,
kaip tik kuo skubiausiai ropStis paviriiun. Didiiaus'ias gylis,
j kurj galima panerti su tuo Salmu, sieke 60 pedq, bet paprastai
narai tenkindavosi 15 pedq. Longlis sukonstravo sunkiq ialva-
rio deie kamerai su igvestomis j pavirSiq uirakto bei diafragmos
svirtel6mis ir 1917 metais gerai apiviestame Karibq jiiros dug-
ne gavo keturiq coliq plotio ir penkiq coliq ilgio nuotraukas.
Po to Langlis pamegino pavartoti spalvotai fotografijai au-
tochromq - pranciizy gamybos plokSteles, padengtas emulsija,
turintia milijonus daiytq krakmolo grudeliq. 1923 metais jam
pavyko, ilgai eksponuojant, gauti nejudriq povandeniniq ob-
jektq atvaizdus naturalioje Sviesoje. Tai buvo pirmosios povan-
denines spalvotos nuotraukos. Tatidu Longlis buvo nepaten-
kintas: kaip ir Butanas, jis stengesi fotografuoti gyviinus. Vie-
nintelis igsigelbejimas buvo galingas blyksnis, kuris, be to, neut-
ralizuotq vandens iydro Sviesos filtro poveikj ir parodytq tropi-
nes jiiros gelmiq spalvos didingumq. Jis pasitelke finansavusios
jo tyrimus Nacionalines geografijos draugijos fototechnikq Carl-
zq Martinq. Noredami gauti pakankamai stiprq blyksnj, jgali-
nantj fotografuoti su ' 1 2 0 sekundes islaikymu, Longlis ir Martinas
panaudojo siaubingos jegos uitaisq - visq svarq magnio milte-
liq, kuriuos uidegdavo vandens pavirSiuje. Sviesa siekdavo
j gylj iki 15 pedq. Visa tai buvo pavojinga. Longlis turejo tiktai
paprastq dvivietg ivejq valtelg. Vienas jq pumpuodavo orq,
o kitas laikydavo deklq su magnio milteliais. Kameros uirakta
su milteliais junge elektros kabelis. Kartais daktarui Longliui
reikedavo iilaukti po dvi valandas, kol jo kameros regejimo
lauke pasirodydavo iuvis. Visq tq laikq imogus valtyje turedavo
laikyti deklq su milteliais, neiinodamas, kada Longlis nuspaus
uiraktq. Be lo, mokslininko padejejai turedavo visq laikq irtis,
sekdami dugnu brendanti Longlj. Kai Longlis nuspausdavo ui-
raktq, plykstelejimas juos apakindavo, j visas puses paiirdavo
kibirkitys, pakildavo troSkus dumai. ,,Zmogaus nervai viso to
pakelti tiesiog nepajegdavoU,- pasakojo Longlis.
Jis pasidirbdino trikampj remq, jj pakabino u i trijq kamS-
tiniq pliidiiy ir virSuje iitempe baltq brezentq, kuris turejo at-
stoti reflekloriq. MaiSiukq su magnio milteliais pakabino Sio
jtaiso centre ir sujunge su savo povandenine kamera. Longlis
pats vilko plausteli, iingsniuodamas dugnu, o padejejai valtyje
dabar galejo likti toje puseje, iS kur putia vejas, ir nepavo-
jingu nuotoliu nuo magnio. Kartq, kai profesorius uktaisinejo
savo prietaisq, magnis netiketai sprogo, bet, laime, jo buvo jpilta
vos viena uncija. Pilnas uitaisas biitq galejqs j j uimuSti. Po
SeSiq dienq jis vel fotografavo.
Maia ekspedicija dirbo prie Diefersono forto griivesiq, kur
kitados kente uidarytas nelaimingasis daktaras Semiuelis Mo-
das, gydgs Diono Butso kojq, kai iis Linkolno iudikas pabego
B
i VaSingtono. Longlis savo kantrumu ir igradingumu pagaliau
laimejo, ir 1926 metais jam pavyko gauti visq serijq puikiq jii-
ros dugno gyviinijos nuotraukq. Kad Longlis negaledavo foto-
grafuoti su trumpesniu iSlaikymu, kaip ' / n o sekundes, nuotrau-
kos iSeidavo truputj nerygkios, bet daktarui Longliui pirmq kartq
pavyko parodyti turtingiausiq pietq jiirq spalvq gamq.
Longlio ir Bebo pavyzdiiu paseke visa grupe mokslininkq ir
eksperimentuotojq. Smitsono instituto profesorius Polis BarEas
1930 metais Karibq juroje filmavo juodais-baltais filmais, o Dior-
dio VaSingtono universiteto prezideiltas daktaras Klaidas Hekas
Marvinas- eme fotografuoti po vandeniu ka tik pasirodiiusiu
spalvotu ,,IstmenoU firmos filmu. Dar vienas Smitsono instituto
atstovas, daktaras Voldas Smiias, pasiskolino iS Amerikos ive-
jybos valdybos bendradarbio Polio Galtsovo kinokamerq, uida-
rytq ialvarlo d e k j e , ir su ja stebejo jdomiausias iuvis. Karne-
gio instituto fotolaboratorijoje Drai Tortuge 1958 metais dakta-
ras ~ m i t a sman rode savo dvideiimt septyneriq metq senumo
povandeninius filmus, seniai u h i r i t u s netgi toje mokslo jstai-
goje, kur jis dirbo. Garbingas mokslo veteranas patenkintas
Sypsojosi, iiuredamas, kaip buriai juros e i e r i ~plaukioja tarp
koralq, kaip keisti gnatipopsai maitinasi prie savo iSraustq stat-
menq olq, su jsiiitiu puldami kitas iuvis, iSdrjstanEias prie jq
priarteti. Mes mateme, kaip hemipteronotai l 7 stato apvaly lizdq
iS koralq nuolauiq. Viename kadre parodyta, kaip daktaras
Smitas sugriauna dalj koralines sieneles ir kaip iuvys tuoj pat
jq atstatineja.
Ardmoro (Peasilvanijos valstija) vieno gyvenamojo kvartalo
ramioje gatveleje stovi nepavaizdus iemutis mtirinis namas -
,,Fendiono" firmos povandeninio fotografavimo jrenginiq fabri-
kas. Firmq jkure paslaptingas kapitonas Fenimoras Dionsonas.
Jis dangstosi Fendiono slapyvardiiu, o negausiose iSnaSose, kur
nurodomi jo nuostabtis povandeniniai tyrinejimai, jo praSynlu
vadinamas Dionu Fentonu. TaEiau Sio paslaptingumo Dionsonas
griebiasi tik tada, kai informuoja spauda; gyvenime tai papras-
tas, nuoSirdus ir jautrus imogus. Nuo 1928 metq povandeninei
fotografijai jis nusipelne daugiau, negu kas kitas Jungtinese
Valstijose. Paveldejes didiiulj turtq (jo tevas turejo gramofonq
firmq ,,ViktorasU),jis, tur but, maiiausiai iinomas Amerikos mi-
lijonierius, nors mokslo sluoksniuose ir turi puikiq reputacijq.
Dionsonas nusprende imtis povandenines fotografijos
1928 metais, plaukiodamas jachta Floridos pakrantese. Jam ,,pa-
kliuvo viena puiki Bibo knyga apie povandeniniq sodq groiybes
ir apie tai, kaip lengvai galima j juos nusigauti ir fotografuoti".
Dionsonas jsigijo Dano sistemos naro Salmq ir sukonstravo ci-
lindrine deie ,,Aimon kinokamerai. ,,Kelias savaites trukusio
darbo pasekmes buvo gana menkos,- garbingai prisipaijsta
Dionsonas.- Mes iSaiSkinome, kad ten, kur imogus po vande-
niu mato keturiasdeiimt pedq, gera nuotrauka gali iieiti tiktai
tada, kai fotografavimo objektas buna ne toliau kaip deSimt
pedq nuo objektyvo." Jis galvojo apie narq varpus ir minia-
tiiirinius povandeninius laivelius; konstravo povandeninius pe-
riskopus, kad galetq fotografuoti iS paviriiaus, fotografavo per
kibirus su stikliniu dugnu ir nardindavo j vanclenj kamerq, tu-
rinfiq teleskopinj vaizdo ieikiklj, iikiStq j pavirilq. Tafiau jis
pastebejo, kad ,,nuotraukos, padarytos nestabilia kamera, yra
nemalonios ir kelia iiurovams jiiros ligq". Trejus metus jis
triiise, dirbdamas lietine aliuminine deie, su kuria 1931 metais
Vanderbilto-Diilkso ekspedicijai pavyko padaryti kelias geras
nuotraukas. Paskui Dionsonas nusprendi.. gauti nuotraukas gilu-
mose, kuriose dar niekas nebuvo fotografaves, ir sukonstravo
giluminq deie su kvarciniu stiklu, jtvirtintu be tarpikliq plieno
reme su uilenktais kraitais. Dangtis, per kurio angq biidavo
jdedama kamera, turejo minkito vario tarpiklj: nuleidus labai
giliai, kur Dionsonas mane fotografuoti, dangtelis turejo jsi-
spausti j tarpiklj. 1933 metais, kai prie Puerto Rikos krantq dirbo
gilumine ekspedicija, Dionsono suorganizuota drauge su Smit-
sono institutu, Siq deie nuleido be kameros j Braunsono jdubq.
J i pasieke 1800 pedq gylj, kur slegimas buvo aStuoni tukstanfiai
svarq j kvadratinj colj, bet nepraleido ne lago vandens. Dion-
sonas jstate j jq kamerq ir vel panardino. Vandenyno gelmese
triiko kabelis, ir kamera nuskendo.
Dionsonas buvo vienas pirmqjq povandeniniq tyrinetojq,
pavartojes akvalangq, ir jo laboratorija paruoie daug naujos
povandenines aprangos, kamerq ir apSvietimo prietaisq. Kele-
rius metus Dionsono fabrikas dirbo nuostolingai, vykdydamas
smulkius uisakymus mokslo jstaigoms bei Holivudui, bet SeSta-
jame Sio amiiaus deiimtmetyje, kai eme plaukti masiniai uisa-
kymai, jis pradejo gauti didelius pelnus.
Kapitonas Dionsonas tyrineja ir daro jvairius eksperimentus,
bet gausi jo patirtis, galimas daiktas, niekada netaps plaeiosios
visuomenes nuosavybe: jj patenkina prasimanyto Diono Fen-
tono padetis. Tafiau kai kurie nuotykiai iskilo aikSten. 1931 me-
tais jis vadovavo ekspedicijai j Matq Grosq (Brazilija), ten jj
sudomino raji geIavandene iuvis piranja, kuriq tiesiog knibi-
dete knibida Orinoko, Amazones ir Paragvajaus upese. Si iuvis
turi maius iiomenis, bet, anot Dionsono, ,,jeigu atveptume jos
liipas ir apnuogintume dantis, tai jos iandikauliq vaizdas jvarytq
siaubq. Trikampiai, kaip ryklio, jos dantys iidestyti taip, kad,
suspaudus iandikaulius, jie sukimba vienas su kitu". Kai Dion-
sono ekspedicija dirbo Paragvajaus upes aukgtupyje, jiems buvo
atvestas brazilas, kuriam piranja kaip peiliu nupiove kojos
nykStj. Tas imogus raitas jojo per upe, ir koja netyeia paliete
vandenj. Iki to1 Dionsonas ir Saga Simelis, pramintas Zmogtig-
riu, dainai maudydavosi tuose drumzlinuose vandenyse. ,,Nega-
IeEiau pasakyti, kad trumpas maudynlasis, kai baisus karStis
mus jvarydavo i vandenf, biitq teikgs malonumo,-- prisipaijsta
Dionsonas.- Tevyneje i mus visi iifirejo kaip j bebaimius tyri-
netojus, bet brazilai mus laike tik turistais, kurie visada gali
jklimpti bedq, jeigu jq nepriiiiiresi."
Kartq savo hidroplanu jis nuskrido j Korumbq parsilakdinti
iS ten indenq gyvenimo ir paproEiq iinovo generolo Kandido
de Silvos Rondono. Kai lektuvas nusileido j vandenj, Dionso-
nas pamate, kad jo inkaras uikliuvo u i naftoliekio vamzdiio,
nutiesto 20 pedq gylyje ant upes dugno. Jis nusivilko, panere
ir atkabino inkarq. ,,AS paiiinejau aukStyn ir nusterau: abipus
inkaro lyno eilemis stovejo dideles piranjos,- raSo Dionsonas.--
Savo instinktu nujauEiau, kad staigus ir greitas judesys jas
paskatins pulti. Laime, plauEiuose turejau pakankamq atsargq
oro ir, letai irdamasis rankomis, emiau kilti aukStyn tiesiai iuvq
biirio centre. Jos j mane iiiirejo numireliikai Saltais ivilgsniais.
Zymiausia piranjos iSores ypatybe - jos dideles balzganos akys
su juodais iirnio didumo vyzdiiais. Kai pagaliau iSsiropSEiau iS
vandens, negalejau iBtarti ne iodiio." Toje upeje taip pat vei-
sesi krokodilai ir smaugliai. Kartq ,,FendionoU firma iSsiunte
savo dirbiniq katalogq vienam Pietq Amerikos povandeninio
sporto megejui. Katalogas sugrjio su uiraSu: ,,Tteikti nejmano-
ma: adresatq suede krokodilai."
Fenimoras Dionsonas tieke Holivudui povandeninius kadrus
ketvirtajame deiimtmetyje, bet pagrindinis herojiniq povande-
niniq epizodq tiekejas buvo graius linksmas imogus, nuotykiq
ieikotojas Dionas Kreigas. Jis gime Cincinatyje (Ohajo vals-
tija), bet vaikystg ir jaunystg praleido Kanadoje bei Kaliforni-
joje. Dar neturedamas dvideSimties metq, jis atrado naftos vers-
mes ir iBkeliavo aplink pasaulf. Kreigas pabuvojo rifq nelais-
veje, gyveno prancuzq pensione ir Indijoje uimuie tigrq imog-
kdrq. Jis taip gyveno ketverius metus, kol pasibaige u i naftq
gauti pinigai. Grfidamas namo, jis sustojo Taityje, kur tuo metu
Holivudo ekspedicija suko filmq ,,Baltieji Pietq jiirq SeSeliai".
Filmo reiisierius Kreigui pasake, kad jis gimgs Holivudui.
Vienintelis darbas, kuriam jis tiko ,,kin0 sapnq Salyje", buvo
Boferio darbas; Siaip jis galejo tapti nejudamo turto pardavimo
agentu. Tada jis pasiiile vienai sludijai nufilmuoti keletq povan-
denines iiikles epizodq. TaEiau studijos suorganizuota ekspedi-
cija nepavyko. .$i ideja taip pagavo Kreigq, kad jis sutiko fil-
 muoti savo rizika ir suorganizavo ekspedicijq u i skolintus pini-
gus. Kelias savaites pasimokes, jis gavo paiymejimq, leidiianti
valdyti jachtq, paskui vede ir su jauna imona bei keturiais pa-
dejejais iSplauke prie San Luko (Meksika) iikyiulio. Cia Kreigas
pradejo filmuoti iS laivo, priklausantio japonq iuvq konservq
kompanijai ,,Sim Simbata", gaudiiusiai austres prie Kaliforni-
jos krantq. Kompanijos narai rinko moliuskus, juos konservavo
ir siunte j Mandiiurijq. Smalsusis kapitonas Kreigas pasake
narui Sindiiui Jamanotui, kad noretq pats pameginti panerti
po vandeniu. ,,Ir Stai vienq dienq,- raSo Kreigas idomioje savo
knygoje ,,Mano profesija - pavojus",- aS, apsivyniojes galvq
rankiluostiu, kad j akis neteketq prakaitas, jsispraudiiau i sun-
kq, griozdigkq naro kostiumq. Senas operatorius meksikietis
Antonijus, mane padrqsindamas, nusiiypsojo ir linktelejo. Paskui
aS perlipau per bortq ir letai panirau j vandeni." Jis iS karto
suprato, kad povandeninis plaukiojimas - geriausias nuotykis.
Kreigas iSmoko atlikti dekompresijq japoniiku ,,nemoksli-
niu" biidu: plaukiojantiame konservq fabrike stovejo didiiulis
medinis kubilas su karStu vandeniu, kuriame narai mirkdavo
kiauras valandas ir smagiai plepedavo. Kartq Kreigas, plikai
nusirenges, jlipo j kubilq ir pradejo Snekuriuotis su besiSyp-
sanEiu laivo koku, iki kaklo stovinriu vandenyje. Greitai jo pa-
Bnekovas mandagiai atsisveikino ir iSlipo iS kubilo. Tai buvo
moteris.
Japonai moke jj orientuotis po vandeniu, parode, kaip ko-
voti su srovemis, kaip prasiskverbti pro kibiq dumbliq sqialy-
nus. Stai kaip apraSe Kreigas vienq savo panerimq:
,,Japonq naras pasisiiile mus nuvesti j povandeninj tarpeklj
nepavojingoje vietoje, kur gylis sieke 85 pedas. Jis mus atvede
prie Slaito, iS kur buvo lengviau kopti prie siauro jejimo j ply-
51. Japonas ejo pirma, o aS paskui jj. Kai mes pasiekeme uolas,
pajutau, kaip mane neSa srove. Sqsiauriuose j pietus nuo Sedro
salos teka labai stiprios potvyniq sroves, kurios, tur but, ir
pramuie S j tarpeklj. AS iS visq jegq stengiausi laikytis prieS
srove. Staiga pirma manes ejes japonas paSoko, tartum pamete-
tas nematomos gigantiikos rankos. Vanduo ji nuneSe prie po-
vandenink uolos su aStria viriune. Jis bejegiSkai pakibo van-
denyje, ir srove eme jj dauiyti i uolq. Kaikur virSuje nutruko
jo kvepuojamoji iarna, ir pamaEiau, kaip jis, sukdamas ratu,
pamaiu grimzta i dugnq. Paskui man pasirode, kad japonas su-
trumpejo ir pavirto nykituku. Tonos vandens jspaude jo ktinq
j Salmq, kurio iliuminatorius suduio, ir pamatiau, kaip ii jo
kamuoliais eina lyg kaikoks pilkas diimas. Tai buvo kraujas.
Visa tai atsitiko taip greitai, kad mes ne ii karto suvokeme,
kas Eia darosi. Miisq akivaizdoje iuvo naras. Daveme ienklq
ji kelti i virsq. Antonijus jau traulce japonq u i signalines vir-
ves. Naro kiinas buvo pavirtes kruvinu jovalu. Jis buvo pagul-
dytas laiviigalyje. Mes sedejome atokiau ir su siaubu iiiirejome
j j j. ,,Kaip braikiq uogieneU,- sumurmejo Antonijus."
Japonai j nelaimingus atsitikimus del padidinto slegio visa-
da iiiirejo kaip i neisvengiamq blogi, nes neiinojo kesonines
ligos ir kitq su ja susijusiq reigkiniq prieiasties. Neiinojo jq ne
Kreigas. Jis klausinejo Antonijaus, jau ketvirti amiiaus aptar-
navusio japonq narus valstietius. Kreigas sugretino tai, kq jam
papasakojo Antonijus, su savo menkutemis fiziologijos iiniomis.
Tai ji paskatino rimEiau iiiireti j plaukiojimq po vandeniu, ypaE
kai netrukus po atsitikimo su japonq naru jis pamate Sedro sa-
10s kapinese dvideiimt du japonq narq kapus. 6

Praejo dvideiimt metq, bet lcapitonas Kreigas vis dar foto-

grafavo po vandeniu. Jis sukc televizijos filmq, ii kartq vaduo-
damasis akvalangu.

Pranciizijoje, kurdamas naujus prietaisus povandeninei fo-

tografijai, ketvirtajame deiimtmetyje daug pasidarbavo Ivas le
Prijeras. Jis sukonstravo kameras fotografuoti Seiiolikos ir tris-
deSimt penkiq milimetrq ploEio filmu, taip pat aparatq, su ku-
riuo naras galejo laisvai plaukioti, kvepuodamas suspaustu oru.
Tai iymiai palengvino fotografuoti po vandeniu. Gamtininkas
ir dokumentiniq filmq reiisierius Zanas Penleve, sukdamas fil-
mus po vandeniu i j aparatq, uidarytq sunkioje deieje, naudojo
Viduriemio jiiroje. Pranciizijos kariniame jiiros laivyne buvo
sukonstruota ialvarine deie ,,LeikosU kamerai. Paudebaras su
Sia karnera tyrinejo jiiroje nuprimzdusius Tiro ir Sidono uostus.
Si deie sudomino leitenantq Filipq Taje, kuris susipaiino su ja,
dirbdamas kariniame jurq tyrimo centre. Deie, sukonstruota na-
rams, vaikiEiojantiems jiiros dugnu, buvo per sunki nardyto-
jams. Taje pritaise prie jos kamitines pliides, iibande, fotogra-
fuodamas po vandeniu, ir padare iivadq, kad povandeniniam
plaukikui reikalingi lengvesni jrenginiai. Rimtai filmuoti po
vandeniu jis pradejo 1939 metais, kai rinkoje pasirode minia-
tiiirine ,,Pateu kamera su 9,5 milimetro ploEio filmu, uidaryta
stiklineje deieje. Tais metais ir susikfire jiymusis povandeniniq
tyrinetoiq trio: Taje, Kusto ir Diurna. ,,AS atsimenu tuos metus
taip aiSkiai, kaip kad 2mogu.s jsimena momentus, nulemianeius
visq jo gyvenimq,- rake Taje savo jdomioje knygoje ,,I slkpi-
ningqsias gelmesU.-- Niekada mes taip nesimegavome savo ,,PO-
vandeniniu gyvenimu", kaip tq vasarq, niekada mes neturejome
tiek visokiq svmanymq." Tafiau ,,Siaureje jau kaupesi audra.
Mums vaidenosi, jog iS u i iemq juodq debesq kyla miliiniSka
ranka su geleiine pirStine, grasindama sutriuzkinti miisq miestq".
Karas sugriove jq pIanus. Kusto ir Taje iSejo i laivynq,
o Diuma tap0 kariuomenes mull1 varovu Alpese. Likimas vel
suvede juos Tulone, kai Prancfizija pergyveno nacionaline tra-
gedijq. Taje raSo: ,,IeSkodamas iSeities iS moralines degradaci-
jos ir to dvasinio paralyiiaus, apemusio visus Kusto bendraiy-
gius, jis dar uoliau emesi povandeniniq tyrinejimq. Jis pritaikk
filmuoti po vandeniu senq trisdeiinlt penkiq milimetrq ,,Kina-
mo" kamerq su labai Peru objektyvu, kuriq jis rado atsitikti-
niq daiktq parduotuveje Marselyje."
,,Dabartiniai povandeninio filmavimo n@gejai,- raSo Taje,--
kurie gali pasirinkti daugybe jvairiausiq kamerq, kaiin ar jsi-
vaizduos visus sunkumus, nusivylimus, visus vargus, kuriuos mes
patyrerne savo vekklos auSroje su kamera, nuolat pritekaneia
vandens." Jie negalejo gauti trisdeSimt penkiq milimetrq ploeio
kinojuostos ir turedavo pirkti Simtus kasefiq ,,LeikosU'filmo;
madam Kusto jas atidarydavo po antklode ir klijuodavo iki rei-
kiamo ilgio. Gyvendarni iS SykStaus okupacinio davinio, jie
nuolat alko, o juk, biinant Saltame vandenyje, reikia daug ka-
lorinpo maisto. Jie visi buvo sudiiiive ir prakauliai, bet Kusto
taip sulyso, kad viena dama kartq paklause: , , N e j a u ~ jus
i taip
suplojo vandens slegimas?" j jq kamerq eidavo aStuoniasdeSim-
ties pedq ilgio filmas, bet jg tekdavo uitaisyti kas dvideSimt
pedq. Jie sau stovyklas rengdavosi salose, dregname ore kur-
dami lauiq paraku, ir valgydavo iuvis, kurias pariipindavo Diu-
ma, mokejes uimuSti gruperj, sunaudodamas kuo maiiausiai
energijos. Si rajonq buvo uieme itaIai, ir jie Baudydavo i juos
nuo kranto. Kartq jie buvo priversti mesti darbq: vokiefiai iB-
s p r o ~ d i n oDiuma namq, noredami nuvalyti erdve prieSais savo
pakraneiu artilerijq. Sgjungininkq aviacija subombardavo kavi-
ne, kur buvo jq Stabas. Taje slapstesi nuo vokiefiq. Kusto nuo-
lat grese dar ir kitas pavojus: jis vadovavo vienai PasiprieSi-
nimo kontrivalgybos grupei. Ir vis delto jie dirbo savo darbq.
Viename geriausiq epizodq jq pirmojo filmo ,,AStuoniolikos
 metrq gylyj e", nufilmuoto 1942 metais, Diuma be kvepuojamojo
aparato perplaukia vandeniniu keturiasdegimt penkiq pedq ilgio
tuneliu po salele. $is epizodas iS jo dalyviq pareikalavo didiiau-
sios kantrybes ir drasos. Icusto, operatorius, stovejo prie vienos
tunelio angos, o Diuma prie kitos. Jie nemate vienas kit0 per
juos skyrusiq kalvq. Jos virStineje stovejo signalizuotojas. Kai
jis mostelejo ranka, Kusto panere j 45 pedq gylj ir nutaike ka-
merq i tunelj. Paskui padejejas dave signalq Diuma, Bis nere
j tunell, uimuie ten i u v j ir nuplauke link kameros.
1948 metais iS tiriamojo ,,Eli Monje" laivo, priklausiusio
jq jkurtam povandeniniq tyrimq kariniam jiirq biurui, jie nu-
filmavo pirmqjj spalvotq filmq ,,Zydrojoje zonoje" daugiau kaip
100 pedq gylyje. Ten, sidabrineje prieblandoje, persunkloje sme-
let0 Tuniso jlankos dugno atspindintios Sviesos, tarp jonenq sti-
liaus garsiqjq Machdiio rGmy griuvesiq, 130 pedq gylyje jis
nufilmavo nattiralioje Sviesoje su ,,ApfakolorMjuosla narus. At-
vaizdas turejo pilkSvq atspalvj, bet buvo ryikus. Filmavimo
metu Diuma panere giliau kaip 200 pedq su galinga lempa prie
kabelio ir priplauke prie tos vietos, kur su kjnokamera jo lau-
ke Kusto. Diuma pakreipe lempq j rifo sienq, jjunge Sviesq, ir
jie iSvydo, ko iki jq neregejo ne vienas imogus ir ko jie patys
nesitikejo niekada pamatyti. Rifas, amiinai ttinojgs melynoje
tamsoje, sutvisko akinama gausybe spalvq. Jie apstulbg iiurejo
j rubinines jtirq veduokles, geltonas pintis bei rySkiai oraniinius
ir ialius dumblius. Nustebintas Kusto suiuko: ,,Kam gamta taip
dosniai eikvoja savo spalvas tia, kur jq niekas, netgi iuvys,
nemato?"
1950 metais, kai suejo deSimt filmavimo metq, Kusto emesi
spalvotos povandenines fotografijos. Jis sukonstravo vandens
nepraleidiianti reflektoriq su aStuoniomis lempomis, kurias ga- -
lejo jjungti po vienq, po dvi ir taip toliau, ir kai jjungdavo visas
lempas, jos duodavo beveik tiek pat Sviesos, kiek daktaro Long-
lio magnio sieliukas Drai Tortuge. Ziemq lediniame vandenyje
jo trijq imoniq grupe filmavo prie iydryjq rifq. Diuma buvo
aktorius, Kusto - operatorius, o jiymusis alpinistas ir povande-
niniq olq tyrinetojas Erto - apgvietejas. Kartq, kai Erto nukrei-
pe griozdiikq reflektoriy j Diuma, reflektoriaus iliuminatorius
neiklaike didiiulio vandens slegimo ir sprogo. Besvoris aparatas
staiga pasidare sunkus kaip priekalas. Jis iSspriido iB rankq,
iStrauke iB kameros kabelj ir ivangtelejo j rifq. Jie nere paskui
jj. Varilnis reflektorius gulejo platiuoju galu ielmyn. Erto pa-
megino jj pakelti, bet nepajege. Diuma pasilenke ir pakiSo savo
oro reguliatoriaus galq po reflektoriumi. Kiti j j kilstelejo, Diuma
prikvepavo ten oro, ir reflektorius buvo pakeltas be didesnio
vargo.
Paryiiaus iniinierius ir elektroniniq tvyksniniq lempq konst-
ruktorius Dmitrijus Rebikovas iki 1950 metq visai nesitikejo,
kad kada nors ims fotografuoti po vandeniu. Jis buvo Masa-
tuseto technologinio instituto profesoriaus Haroldo Ediertono
mokinys. Profesorius dar priei desimt metq buvo suktires pirm3
veikianti3 tvyksnine lemp3. Rebikovas dirbo su spalvota impul-
sine lempa, bet tuo tarpu jiymusis Kanq nardytojas Anri Bru-
sakas papraie j3 pritaikyti povandeninei fotografijai. Rebiko-
vas iivaiiavo i Kanus ir po pirmojo panerimo tap0 entuziastu.
Veliau jis paruoie ikmoningq ,,povandenine torpedqn- kame-
ros, elektroninis impulsines lempos ir netgi variklio kombina-
cij3. Paleides kj variklj, fotografas juda po vandeniu.
Povandeniniams fotografams labai trukde tai, kad kameros
regejimo laukas po vandeniu buvo dvideiimt penkiais procen-
tais maiesnis kaip ore. Penktojo dekimtmetio pabaigoje Niujor-
ko Kuinso koledio bendradarbis daktaras Torndaikas, bendra-
darbiaves su vienu povandenines fotografijos pradininku, Mori-
su Juingu, sukonstravo objektyv3, koreguojantj povandeninj ii-
kraipym3 ir duodantj teising3 atvaizdq. Paskui jj patobulino
Prancuzijos nacionalinio mokslinio tyrimo centro darbuotojas
Marselis Drau, o veliau - paryiietis Aleksandras Ivanovas.
Vienu povandenines fotografijos pionieriq tap0 vienietis
Hansas Hasas. Pamates, kaip Gajus Gilpatrikas mediioja iuvis
prie Antibq iikyiulic, Hasas ir jo bitiuliai jsigijo de Korle pe-
lekus ir emesi patrauklios iuvq mediiokles Adrijos juroje. Fo-
tografuoti po vandeniu Hasas pradejo 1939 metais, nuvaiiaves
j Olandq Vestindijq. Karo metu jis dare povandeninius ekspe-
rimentus vokietiams, naudodamasis Dregerio sistemos deguonies
kvepuojamuoju aparatu. Veliau Hasas nufilmavo kelis filmus
,,su siaubais", kurie buvo specialiai tam reikalui suorganizuoti.
Viename tokiame epizode jo imona buvo suspausta miliiniikos
tridaknos kriaukleje. Kit3 kart3 frau Has negalejo iitrukti i i
povandenines olos, apgultos rykliq, o deguonies atsarga jos apa-
rate baigesi. Laime, kiekvienq kartq Hasas spedavo j3 iigelbeti.
J o filmai buvo dinamiiki, siuietai pagaulus, bet su savo deguo-
nies prietaisu jis negalejo labai giliai panerti, ir tai varie jo
uimojus. Hasas paraie apie savo nuotykius kelias knygas, iliust-
ruotas puikiomis fotografijomis.
Anglijoje vienas povandeninis kinematografijos pionieriq
 buvo trePiojo rango kapitonas Hodias - pirmasis uisienietis,
baigqs Diuma nardymo mokyklq ir iS Taje bei Kusto i i m o k ~ s
povandeninio filmavimo. Hodias filmavo prancuzy siuietais pui-
kius filmus Anglijos kariniam jury laivynui: imones, besigelbs-
tintius su Deviso prietaisu iS paskndusio povandeninio laivo;
torpedas, iSlekianEias iS torpedy laidymo aparaty, ir paskendu-
sius laivus. ISejes j atsargq, jis tap0 ,,Zibes ir Gormano" firmos
ekspertu, bet nardymas j j viliojo labiau negu technine dalyko
puse. 1954 mety pradiioje jis iiplauke su Haso ekspedicija Ka-
riby jurq vyriausiuoju operatoriumi.
Tuo metu aS, drebedamas nuo SalEio, sedejau Tulone ir
laukiau, kol ,,KalipsoUiiplauks j Indijos vandenynq. AS gerai
supratau Hodio veriimijsi j amiinos vasaros juras. Po keliq
menesiq ,,Kalipso" radistas prieme radiogramq, kuriq Kusto siun-
te lordas Mauntbetenas, tuometinis vyriausiasis NATO Vidurie-
mio juros laivyno vadas. Mauntbetenas, iinojqs, kad Kusto ir
Hodias buvo draugai, praneSe: ,,Hodias iuvo Haso suorganizuo-
toje Karibq ekspedicijoje."
Veliau Londone iS senq Hodio draugy suiinojau jo iuvimo
smulkmenas. Karo metu nerdamas Hodias buvo du kartus apsi-
nuodijqs deguonimi. Kai jis nusprende detis prie Haso ekspe-
dicijos, priiadejo savo imonai Zaklinai nenardyti su deguonies
prietaisu. Kartq, jau Vestindijoje, Hodias su Hasu filmavo 85 pe-
dq gylyje. Abu buvo su deguonies prietaisais. Staiga Hodias
iskilo, 15trauke iS burnos kandiklj ir riktelejo, Saukdamasis pagal-
bos. Prie jo nusiyre valtis, bet jis neteko sqmones ir nugrimzdo
po vandeniu, nejsidejes kandiklio j burnq. Hasas paskyre savo
fllmq kapitono Hodio atminimui.
Kol atsirado nardytojai su kin0 kameromis, niekas neiinojo,
kaip iuklauja ivejq tinklai ir tralai. TukstanEius metq ivejai
mete savo tinklus, pasikliaudami laime, pasitikedami iiniomis,
gautomis iS proteviy. Pirmqjj filmq, parodiiusj, kaip veikia dug-
ninis tinklas, 1943 metais nufilmavo Kusto ir Diuma Viduriemio
juros ivejams, kurie perdave jq iinion savo laivus. ,,lsitaisqs
virS dumbliais apielusio dugno, pamaeiau tinklo velkamqjj tro-
sq,- rake Kusto.- Jis vilko kesiuvines tinklo lentas, kurios
gremie dugnq, rove dumblius ir naikino smulkius ty povande-
niniy pievq gyventojus. Zuvys dume nuo tinklo kaip zuikiai
nuo Sienapiuves. Mane apstulbino, kad taip maiai iuvq kliude
tinklas ir tokiq didel? ialq jis dare btisimoms jury gyventojy
kartoms bei jq ganykloms."
1952 metais Skotijos Vidaus reikalq ministerijos jfirq labo-
 ratorija Aberdine pavede Hodiui nufilmuoti danq tralo - pa-
megtojo Siaures juros ivejq dugninio tinklo - darbq. Hodio
filmas parode, kad tas tralas labai efektyvus. Kai tralas priar-
tejo prie Hodio, tinklq akutes buvo visiikai atdaros. Velkama-
sis trosas baide iuvis, buriai jq kilo visu jo ilgiu, ir jos buvo
jtraukiamos j tinklq. Jaunikles prasmukdavo pro plaeias akutes,
bet suaugusiai iuviai retai pavykdavo iSvengti tralo sparnq.
PrieS kelerius metus povandeninio sporto entuziastas iS Long
Ailendo Ritardas Krosbis mane supaiindino su biologijos pro-
fesoriumi Dionu Storu, kuris, pasak Krosbio, SeSiolikos mili-
metrq juosta nufilmavo keletq filmq Karibq juroje. Ekrane imant-
rios tropikq iuvys ejo ratelio tarp koralq, aituonkojai plaukiojo
ir Sliauiiojo smeleto atabrado dugnu, ialios murenos kaiiiojo
,SlykSi.ius snukius iS juros veduokliq sqialynq, visur skrajojo
drugelines iuvys su didiiulia rySkia ,,akimiU uodegoje. AS bu-
vau nustebintas: tokioje orioje mokymo jstaigoje, kaip Adelfio
koledias, staiga atsiranda povandenines, kinematografijos virtuo-
zas. ,,Tai atsitiko visiSkai nelauktai,- pasake man daktaras Sto-
ras.- 1949 metais du koledko destytojai iivaiiavo atostogauti
j Vestindijq, kur jie ketino kultivuoti povandeninj sportq, ir
jiems buvo reikalingas specialistas, kuris galetq nustatyti iuvq
ir koralq ruSis. AS iSkeliavau su jais. Tai, kq ten pamatiau, man
suiadino karitiausiq norq jamiinti juostoje." Daktarui Storui
greitai baigesi pirmasis ieikojimq ir klaidq periodas. Jis pasista-
tydino dideli narq varpq ant trikojo, bet varpas neiilaike ne
pirmojo bandymo. Tada jis nusipirko kvepavimo aparatq, lai-
vyno naudojamq seklumose; tq aparatq sudare trikampe kauke,
j kuriq orq iS virSaus tieke pompa. Jis pradejo sukti povandeni-
nius stereofilmus. Jo idomiis straipsniai kin0 iurnaluose paska-
tino daug megejq filmuoti po vandeniu. Ir tikrai buvo sunku
atsispirti pagundai imtis Sios pramogos, skaitant apie pirmqjj:
jo panerimq:
,,AS stovejau Sviesaus smeleto povandeninio tarpeklio dug-
ne, prie kurio pilkq Slaitq Sove j viriq kugiai su auksuotomis
viriunemis, nuseti keistq augalq platiais dryiuotais ir raukile-
tais lapais. Tarpeklio dugne styrojo geltoni pliki stiebai su plokS-
tiomis karunomis. Ant smelio pamatiau dvi iSsprogusias akis,
tartum ten biitq buvusi uikasta didiiule varle. Dmai smelis su-
siubavo, ir iuvis iSsiropSte iS savo sleptuves, kaip mat pakilo
aukStyn, greitai nudume j melsvai ialiq miglq plaeiais, kaip
bangos siubuojantiais pelekais, tarsi sparnais, ir dingo. Nuo iS-
kySulio virS mano galvos letai atsiskyre uola ir vikstelejo auk;-
tyn, savo kelyje virsdama kainuoliu, pri'smaigstyta kaip ra5alas
juodq adatq. AS instinktyviai nusitveriau u i augusio tiesiai ant
uolos krumo Sakos. J o aksomines rausvos Sakos staiga susi-
trauke ir pasidare purpuro raudonumo.
Tai ne apysaka aple nepaprastus keliautojq nuotykius kitoje
.
planetoje, as pasakoju, kq matiau iS tikrqjq devyniq metrq
gylyje tropikq vandenyne."
Puikusis australq tyrinetojas Noelis Monkmenas daug metq
kultivavo povandenini plaukiojimq ir fotografavo prie Austra-
lijos Didiiojo Barjero rifo.
Mokslininkas savamokslis iS Naujosios Zelandijos Monkme-
nas, budamas vaikas, begdavo iS mokyklos iaisti juroje su savo
vienmetiais maoriais. Kai Monkmenas turejo devynerius metus,
gavo dovanq mikroskopq ir kiauras valandas siebellydavosi pro
ji i maiutes jurq diatomejas. ,,AS tapau diatomomaniaku",-
prisimena jis. Monkmenas pradejo sukti filmq apie planktono
gyvenimo ciklq, panaudodamas suletintq filmavimq. 1929 metais
jis jsteige firmq, gaminantiq mokomuosius filmus, ir iSplauk~5
filmuoti savo pirmojo filmo prie Didiiojo Barjero rifo. Nuo
to laiko jis ir jo nenuvargstanti imona kiekvienq iiemq iiemoja
rife ,,kaip du F.obinzonai". Monkmenas nere j jurq tukstantius
kartq ir stebejo daug nepaprastq dalykq, pavyzdiiui, kaip bend-
radarbiauja nedidele sidabrine Carapus Seimos iuvele ir stambus
trepangas. Zuvele privilioja grobj prie savo nerangaus partnerio,
paskui jplaukia i trepango iiomenis ir pasislepia uipakalineje
jo virikinamojo trakto dalyje. Kai abu pasisotina, iuvele apsi-
dairo pro iiomenq angq, noredama jsitikinti, ar negresia jai
pavojus, ir tik tada iiplaukia laukan. Monkmenas nenudaigojo
ne vienos iuvies. ,,AS nemegstu jq daigoti,- sako jis,- ir, gal
but, todel jos nenudaigojo manes."
Visa tai negalejo neatkreipti Holivudo demesio. Kino stu-
dijos nesuko sau galvos, studijuodamos realq jurq gelmiq gyve-
nimq, jos tiesiog ,,skandinoUpaprastus scenarijus ir savo filmq
veikejams tieke akvalangus. Pavyzdiiui, taip atsirado daugiase-
rijinis kraupus filmas ,,Juodosios lagunos pabalsa". Tokioms ak-
torems, kaip Dieine Rase1 ir Estera Viljams, teko iimokti nar-
dyti. Atsirado povandenines kin0 ivaigides, kaip Gilbertas Ro-
landas. Kino aktoriams jau seniai nebuvo taip sunku -nu0 tq
laikq, kai jie buvo riSami prie elektriniq piuklq ir vielomis tem-
piami per skardiius. Atsirado didele paklausa guminiq aStuon-
kojq ir motorizuotq rajq. Butaforininkai stovedavo juros dugne,
laikydami rankose narvus su iuvimi, kurias paleisdavo pagal
reiisieriaus signalq. Giustavas Dala Valas, s u k g filmq televi-
zijai Viki Voti Springe (Floridos valstija), taip apraiineja tipi&
kus povandenines reiisuros sunkumus: ,,Kad povandeninis epi-
zodas iieity gyvesnis, meginau pasinaudoti iuvq statistiq paslau-
gomis, bet jos stengdavosi nuo musq buti kuo atokiau. Zuvys
atvyko priei miisq objektyvus tik tada, kai mes ememe filmuoti
povandeninj laivq, ir, iinoma, maiiuliuke iuvyte sugriove visq
efektq, nes ii karto paaiikejo, kad musq povandeninis laivas -
tai tik trijq pedq modelis."
Kartq vakare Paryiiaus ,,RitcoU restorano bare a i ir Kusto
kalbejomes su povandeninio filmavimo entuziastu reiisieriumi
Dionu Hastonu, kuris kreipesi j Kusto patarimo, kaip pastatyti
,,Mobj Dikq". Hastonas papasakojo, kaip broliai Vorneriai me-
gino susukti toki filmq. Jie iileido Simtus tukstantiq doleriq
pirkti guminiam baltam banginiui, kuris buvo kimite prikimitas
mechanizmq, leidiiantiq jo fontanq, judinantiq pelekus ir akis.
Banginio autorius pareiike, kad bandymus atliksiqs vienas, be
padejejq. Tai buvo labai gera mintis. Banginis tuoj pat panere
po vandeniu. Po keliq sekundiiq iiradejps, pagautas panikos, iS-
kilo j pavirSiq. Jis buvo iitrauktas, bet banginis grimzdo vis
gilyn. Itiiie studijos valdytojai sustabde filmavimq. Hastonas
pasiteiravo, ar nevertetq filmuoti gyvus banginius. I tai Kusto
atsake: ,,Tam butq teke organizuoti ekspedicijq i Antarktidq
ir pakviesti specialistus, mokantius plaukioti po ledu. Jeigu
pasiseks, tai po menesio darbo ji gales nufilmuoti epizodq, trun-
kantj vienq minute."
Hastonas nusprende filmavimui pastatydinti tobulesni mecha-
nini bangini.

Prie Piety Kalifornijos krantq dirbo keturi akvalangistai su

optiniais prietaisais ir matavimo juostomis vietoj povandeniniq
Sautuvq. Skripso okeanografinio instituto La Chojeje ir karinio
jiirq laivyno elektronines laboratorijos San Diege pavesti, jie
tyrinejo matomumq vandenyje. Du i i jq buvo kariniai narai,
 Povandeniniai archeologai ap-
iiari paskendusio laivo am-
foras

k
I

t-

Dmitrijus Rebikovas su sa-

vo ,,kin0 torpeda" leidiiasi
filmuoti paskendusio laivo
,,Dzeusas Griausmavaldis" - Periklio laikq bronzinis Sedevras, ii-
keltas prie Artemisijos irkyiulio 1928 m.
o du kiti - Skripso instituto bendradarbiai - iniinierius Fredas
Snodgrasas, tyrinejantis juros bangq ir sroviq prigimti, ir bio-
logas Konradas Limbas. J q okeanografinis centras turi gausiau-
siq ir veikliausiq pasaulyje mokslininkq narq grupq.
Vandenyno gelmese mokslininkai dare jvairius matavimus,
nustatinejo matomumo ribas ir gautuosius duomenis uisiraiinejo
j neperilampamus bloknotus. Vienq kartq viri jq pakibo milii-
niikas ie5elis, dydiio kaip ivejybinis barkasas. Limbas tuoj su-
voke, kad tai buvo keturiasdeiimt pedq ilgio banginio siluetas.
Nuo tokios pabaisos akimirksniu biitq iilakstq visi plaukikai,
nepaijstantys rykliniq banginiy jprotiq. Tatiau Limbas iinojo,
kad jie tingus ir visiikai nepavojingi, nes minta planktonu. Jis
dave ienklg savo draugams. Sie priplauke prie pilko, baltomis
dememis iimarginto iipampelio ir uisilipo ant jo. ,,Galima pri-
plaukti prie tokio ryklio, jsitverti j uodegg arba pelekg, ir jis
temps jus, net nematydamas, kad jus fia esat,-pasakojo Snod-
grasas. ,,Mes susedome jam ant nugaros,- raie Limbas.- Ryklj
lydejo gausybe locmanq, ir jo kunas buvo nusetas prielipais -
remoromis - nedidelemis iuvelemis su siurbtukais galvoje. Ryk-
lys iiiiojo miliiniikus nasrus. A6 smalsiai ivilgtelejau j juos ir
pamafiau juodg kiaurymq. Ikiidu rankg j nasrus pafiupineti
jq audinio ir atsiremiau j remorq, prisisiurbusig prie nasrq sie-
neles. AS nenorom kriiptelejau."
Limbas vadovauja Skripso instituto narq grupei. Kaip tik jis
jvede ten 1949 metais plaukiojimg su savarankiikais narq prie-
taisais. Limbas, aukitas ir liaunas vyras, po vandeniu plaukioja
nuo dvylikos metq. Jis pradejo dirbti su akvalangu, vienu ii
dviejq, kuriuos i i Prancuzijos parveie kapitonas Duglas Feinas,
povandeninis sprogdintojas. Tai buvo pirmieji akvalangai, pasi-
rodq Jungtinese Valstijose. Tuo metu Limbas buvo Kalifornijos
universiteto filial0 Skripso instituto aspirantas. Uiburtas nau-
jojo aparato, jis i i karto padare iivada, kad akvalangui lemta
tapti ,,ypatingai svarbiu okeanologo padejeju". J o entuziazmas
uikrete kitus instituto mokslinius darbuotojus. Kartu su juo po
vandeniu nerti pradejo zoologas Andreas Rechniceris. Limbas
suorganizavo akvalangistq kursus, ir netrukus prasidejo moksli-
ninkq iygis j vandenyno gelmes. Siame S g y j e dalyvavo garsus
ichtiologas profesorius Karlas Habsas, biologas Teodoras Voke-
ris, biochemikas Vileris Nortas, fiziologas Robertas Livingsto-
nas, okeanografas Volteris Mankas ir daug kitq.
La Choje - nedidelis, bet turtingas ir kulturingas miestelis,
iisistatg tarp uolq, kurios lyg amfiteatras leidiiasi prie jfiros.

1 1 . D i . Daganas 161
 Tai savotiikas amerikietiq Monakas, apsiaustas smiltainio kalvy
ir uiutekiq su baltais papliidimiais; jo namai vaizdingai iSsimete
raudonmediio giraitese. Ziurint iS jiiros, miestq bemat galima
paiinti iS ilgo Skripso okeanografinio instituto pirso, prie kurio
yra vienas graiiausiq povandeninio pasaulio kampeliq. Beveik
prie pat pirso prieina Skripso kanjonas - labai ldomaus povan-
deninio La Chojes kanjono atiaka. Ui SpindriftbiEo driekiasi dy-
ka povandenine lyguma, pereinanti j veSlius laminarijq sqia-
lynus.
Kiekviena povandenine aplinka turi savo gerbejus. Geologas
Frensis Separdas, garsus povandeniniq kanjonq specialistas, va-
dovavo povandeninio tarpeklio tyrinetojams, nerusiems Simtus
kartq. Kai kuriose vietose Skripso kanjonas toks siauras, kad,
iisketqs rankas, imogus pasiekia abi jo sienas. Nardytojas Erlas
Merejus sako: ,,Kai Sliauiioji Siais uolotais skardiiais aukStyn
ir iemyn tartum muse stiklu, tai ypaf jauti gylj, kuriame esi."
Kaip tik Si nuostabi galimybe kopti pakibusiomis uolomis, netgi
nelietiant jq, ir paskatino Anri Erusarq pirmqjq akvalangistq
draugijq, sukurtq Kanuose, pavadinti ,,Povandeniniq alpinisty
klubu".
Skripso kanjone Limbas pagavo gyvq naujos ruSies iuvj,
I
kuriq jis ir profesorius Habsas, pagerbdami Kusto, pavadino
Icelinus cousteaui. Povandeniniai alpinistai tarpeklius paverte
lauko laboratorijomis. Jie paiymejo gilumines sesliai gyvenan-
tiq gyvunq paplitimo ribas, noredami pasekti, ar kinta metai
po metq, sezonas po sezono jq gyvenamoji sritis. Mokslininkai 1
1
pastate dugne prietaisus vandens temperaturai ir sroviq greiEiui
matuoti. Limbas pasakojo, kad ,,paprastai kanjonuose Bviesa bu-
'
na ialsva ir todel tamsiai raudonos jiirq veduokles atrodo vio-
letines, o rausvos rodosi baltos. Ryikiai oraniine iuvis garibal-
dis atrodo geltona". Jis nustate, ,kad vasarq kanjone iilieka Sal-
tas vandens sluoksnis, o jura aplinkui vienodai Silta nuo pavir- fl"
Siaus iki dugno. Kai vasarq laboratorijoms reikia Baltq vandenq
faunos ir floros, nardytojai tiesiogine Sio iodiio prasme iSSoka ',
pro langq, uiuot keliavc tolimas keliones j Siaure.
Nenuilstantis povandeniniq dykumq tyrinetojas, igudes nar-
dytojas, kranto procesus studijuojantios grupes d a l b i s Erlas
Merejus sako: ,,Kai Zmogus pirmq kartq nusileidiia ant smelio
dugno, Sis atrodo vienodas ir nuobodus. Mums buna nelengva
pasirinkti nardytojus: jiems tos vietos atrodo neldomios. TaEiau,
vos tik atidiiau jsiiiuri, pamatai, koks tia jvairus gyvenimas:
Seklumos pilnos SarvuoEiq. Dideliuose gyliuose pasitaiko mil-
 iiniiky nailaitiy, jiiriniy plunksny ir juriniy agurky; ten pat
gyveha stambiis uotai, rombines plekines, maiutes Sarvuotes~
veiiai vienuoliai, rykliai, leti hetodipterai ir miliiniikos skumb-
res 18. Maiiuliukes rajos aplinkui skrajoja kaip paukitiai. Sme-
lyje kapstos krabai, panaius j stalo teniso kamuoliukus, ir maii
aituonkojai statosi biistus ii jury kriaukliukiy; iie maii sutveri-
meliai baikitiis, bet labai mieli."
Povandenines diiungles sudaro makrocistai -ilgi dumbliai,
jsikabine i dugno akmenis, ir statmenus juos laiko oro pripildytos
,,pludesM.Skripso diiunglese galima iivysti iimto pedy aukiEio
makrocisty sqialynus. Pasitaiko dumbliy, kuriy ilgis du iimtai
pedy.
Vienas povandeniniy Skripso girininky Carlzas Flimingas,
garsus iniinierius, nuo vaikystes narde Mitigano eiere. Jis mate
pasakigkus tropikinius koraly miikus, tatiau jam mielesni lamina-
rijy silialynai 19. ,,Koralai savo groiiu gali vilioti savaite,- diiki-
no jis,- bet paskui nusibosta, juk jie nejudrus. Koraly rifai be-
veik visi vienodi, ir iuvys ten tos patios. Stai kodel po dviejy sa-
vaitiy jiis net neiiiirite i juos. Tatiau laminarijos visada juda. Jos
auga ant namo dydiio uoly." Tuose banguojantiuose ruduose
sqialynuose nardytojai iuvis gaudo graibiteliu. Skripso diiungle-
se jie tyrineja daugiau kaip Simto riiSiy iuvis, grakitiai sklan-
dantias tarp plony stieby. Iilindusios j paviriiy, dumblig Bakos
maiina SarSq, ir tyliose povandeninese diiunglese labai patogu
stebeti iuvis.
Kartq Limbas, Rechniceris ir studentas Remzis Parksas nu-
plauke irkline valtimi prie vandenyno dumbliy ir ten eme nerti.
Jie leidosi palei viena stiebq iki pat dugno, aplipusio didiiuliais
iki deSimties coliy skersmens jiiriniais eiiais. Nardytojai riipestin-
gai lenke tuos povandeninius dygliatriuiius, bijodami jsidurti'
i jy nuodingas adatas. Limbas atrado reta i u f i su kutais ant
galvos. Iki to1 visame pasaulyje buvo pagautos tik trys tokios
iuvys - Skripso instituto grupei pasiseke graibitais pagauti dar
devynias. Limbas pamate keturiy coliy jury piigili, ,,ryikiai raus-
vos, rudos ir baltos spalvos". Jis ranka jvare piigili: i: stiklainj ir
uidare dangteliu. Parksas paiove penkiolikos pedy iipsheda; jie
prisirinko pilna maiielj raudony ir rausvy jiiriniy moliusky ,,jii-
rine ausis" zO.
Po dvideSimt penkiy minutiy nuo panerimo Rechniceris ran-
ka briikStelejo per kaklq, o tai reikke: mano oras baigiasi, laikas
j paviriiy. Jie iikilo iS saialyno ten, kur u i auksaspalviy lamina-
rijy Saky spindejo atviros juros iydryne. Nardytojai iSkilo j pa-
 viriiq ir pradejo ieikoti valties: irkluotojui buvo grieitai jsakyta
sekti juos, orientuojantis pagal iikvepiamo oro burbulus. Valties
niekur nebuvo. Sarias nardytojus neSe ten, kur siubavo kibiis
durnbliai. Vienq kartq Eia iuvo keli plaukikai, jsivele j tuos
dumblius. Atsiritusi banga pakele Limbq, Rechnicerj bei Parksq,
ir jie pamate valtj maidaug u i tukstantio jardq. Jie eme Saukti ir
mojuoti rankomis. Valtininkas tylejo. Gal jis jq negirdejo, o gal
buvo pametes irklus. Supdamiesi bangose, jie kelias minutes ste-
bejo valti. Pagaliau suprato, kad jiems teks atgal kapstytis plauk-
te. Iki kranto buvo trys ketvirEiai mylios, bet prieS juos plytejo
platus dumbliq barjeras, perdaug ilgas, kad butq galima ji ap-
lenkti. Nebuvo kq daryti - teko plaukti per sqialynq.
Limbas jsake kitiems numesti juosmens pasvarus. Jis su gai-
lestiu atsisveikino su savo marguoju jurq piigiliu ir patare ki-
tiems taip pat mesti surinktas kolekcijas. Parksas atri.40 maiSelj
su moliuskais, bet jis labai nenorejo skirtis su iuvimi, kuriq pa-
Sove. Limbui teko ilgai jj jkalbineti, kol Sis sutiko mesti iuvj ir
Sautuvq. Rechniceriui ir Parksui baigesi oras, tad balionai pavirto
lyg ir kaikokiomis pludemis, kurios turejo palengvinti plaukimq
per tankq sqialynq. Tatiau dviejuose Limbo balionuose dar buvo
like daug suspausto oro, de1 to jie buvo sunkesni ui vandenj.
Be to, jis buvo su guminiu kostiumu. Tatiau Limbas sugebejo
panaudoti tas dvi kliutis: nusiemes akvalangq, jstate kvepuoja-
mqjj vamzdelj j kostiumo rankovq ir jj pripilde oro. Laikyda-
miesi drauges, plaukikai pasuko j krantq; jie gerai paiinojo
laminarijas ir todel nepateko j spqstus. Po dviejq valandq, visii-
kai nusikamavq, pagaliau iSlipo j krantq. Limbas pasakojo: ,,Mil-
sq irkluotojas vis dar ieSkojo mCisq, bet tuo tarpu kita valtis
nuplauke jo grqiinti atgal; nors jau buvo praejusios trys valan-
dos. Jis pamete iS akiq burbuliukus jau pirmomis akimirkomis,
kai mes panereme."
Skripso instituto nardytojai jkale prie kranto matuokles sme-
lio lygiui periodiikai matuoti - tai butina kranto erozijai ir sek-
lumoms tyrineti. Padeje ant dugno plastmasines plokiteles ir ste-
bMami, kokie dumbliai ir kokiu greitiu auga ant jq, jie gavo
vertingq duomenq jiirq botanikai. Seklumoje mokslininkai pa-
state bangomatius. Jie taip pat atliko labai -originalius tyrim"s:
steMjo kanalizuojamqjq vandenq nutekejimq j jiirq. Erlas Mere-
jus pasakojo, kad ,,tie vandenys pasklinda kaip didiiulis juodas
sketis". Nardytojai prigaude hetodipterq instituto akvariumui. Jie
priplaukdavo prie uisnudusios iuvies ir uimesdavo jai kilpq ant
uodegos, o paskui ,,nardytojas turedavo sukinetis kaip velnias,
//
kad negautq nuo jtuiusios iuvies smugio, kol jq jveltka i valti".
Jie rinko pavyzdelius kolekcijai, vartodami insekticidq, tq
pati, kaip ir iemes ukyje. Sis nuodas, iitirpintas vandenyje, ui-
muia iuvi: nuo jo susitraukia iiaunq kapiliarai, ir iuvis uidiista.
Tq vietq vandenyse veisiasi iuvis, vadinama sarkastine ku-
tuota iuvimi. Senais laikais ji apsigyvendavo tuStiose kriauklese,
bet nu0 tada, kai pionieriai, pasieke Auksinius Vakarus, pradejo
metyti j jurq tuitius butelius nuo viskio, sarkastine iuvis atida-
ve pirmenybe tiems puikiems naujiems biistams. Juk, palyginus
su jais, kriauklele - paphstas stogas. Zuvys klestejo ir nepapras-
tai iiplito, nes su civilizacijos laimejimais Piety Kalifornijos jii-
rose radosi vis daugiau gatavq namq. Noredamas pagauti tokiq
iuvj, nardytojas turedavo tik pirStu uikimgti buteli.
Biologas Teodoras Vokeris povandeniniu plaukiku tapo, tu-
redamas keturiasdeiimt metq. Jis sako, kad povandeninis plau-
kiojimas atveria ,,platy veiklos barq visiems, kas domisi iuvq
elgesiu". Teodoras Vokeris ilgq laikq dare bandymus laboratori-
nemis sqlygomis, stengdamasis iSaiS:kinti, koki vaidmeni iuvims
vaidina ,,Sonine linija" -juostele Sone, kuriq daugelis moksli-
ninkq laiko naturaliu ultragarsiniu imtuvu, nustatytu aukitam
dainumui (gaudyti kity iuvy pelekq smugiams i vandenj). Ir Btai
daktaras Vokeris atrado, kad iuvis s t e k t i daug patogiau paCioje
jfiroje. Nardytojai jam praneSa labai jdomius duomenis. Visi
Skripso instituto nardytojai (1955 metais jq nuolatineje grupeje
buvo dvide5imt penki) raSo smulkiq ataskaitq apie kiekvienq
savo panerimq, paskui iS kitq ataskaitq atrenkamos iinios, nau-
dingos geologijai, povandeniniam matomumui, kranto erozijai
ir iuvq elgesiui tirti. Karine jiirq laboratorija gauna iinias apie
poveiki, kuri daro plaukikams povandeniniai garsai ir spro-
gimai.
Biochemikas Vileris Nortas studijavo aktinijq, panakiq i med-
vilnes deiute. Pasirode, jog ji reaguoja i Sviesq, nors ir neturi
akiq. Megindamas iiaiikinti, kas gi pavaduoja aktinijoms akis,
mokslininkas joms uiveise savotikkq veisyklq kanjono sienoje.
Limbas ir studentas zoologas Makgouenas, studijaves jurinius
stuburinius, iiemos metu praleido daug valandq kanjono dugne,
stebedami ir filmuodami fantastini regini - sepijq poravimqsi
ir iuvimq. Kiekvienq iiemq tam tikru laiku milijonai sepijy at-
plaulkia iS atviro vandenyno ir sukasi virS smelio saleliq jurq
tarpekliq dugne nuo 45 iki 150 pedq gylyje. Sioje masineje vestu-
vineje kelioneje sepijas lydi gyvunai, kurie jomis minta: jiirq
liutai, banginiai, jvairios iuvys, krabai ir omarai. Pasisukinejusios
 sepijos susiskirsto poromis, ir prasideda iiaurios patinq peitynes
i
,
del pateliq. Nugaletojas, iipiltas rySkiai raudonq demiq, tiuptu- i
vais suspaudiia savo ikblyikusiq drauge. J i iSmeta ikrus -po -
tris Simtus ikreliq vienu kartu - baltoje, j pupa panaSioje kapsu-
leje ir jq pritvirtina prie smelio. Po to visos suaugusios sepijos
iuva, ir jq ,,broliq kapuose" puotauja grobuonys. Siame bankete
dalyvauja net nepaslankiosios aktinijos.
0 po iuvusios kartos lavonais baltosios kapsules iSsipuEia
kone dvigubai ir tamseja: j jas jsiskverbia mikroskopines diato-
mejos, mintantios ikrais. Kai iksirita maiiuliukes sepijos, j jq
,,vaikq kambarj" pasmaguriauti maloneja jvairiausios smulkios
iuveles.
Meksikos pakranteje Gvadelupos saloje Limbas suko povande-
ninj filmq apie juros drambliq kolonijos gyvenimq. Kaip opera-
toriq j j labai liudino, kad didiiuliai, apie tonos svorio patinai ne-
palieka kranto, saugodami savo haremus. Tatiau, kaip plaukikas,
jis tuo tiktai diiaugesi. Mokslininkas filmavo jaunus drambliu-
kus, sverusi~sne daugiau, kaip tukstantj svarq. Bmai vienas
smalsus jauniklis priplauke prie jo, matyt, nusprendqs paiaisti.
Limbas nustume j j kamera, ir staiga kaikas paliete jo p!ikq. ,,IS
pradiiq pagalvojau, kad tai dumbliai,- pasakoja jis.-- TaEiau
prisilietimas buvo Siltas, ir tuoj pajutau dantq aHmenis." Pasirode,
kad jurq drambliukas paeme j nasrus Limbo pakauij. ,,A; nesu-
trikauU,-- pasakoja jis. Truktelejqs Limbas iksisuko ir kamera
uisidenge nuo jsisiautusio maiylio. Nutaikqs patogq momentq,
jis paskubejo iikilti. J o pakauSis buvo sveikas ir nesuieistas, bet
aliuminineje deieje jis rado gilius jspaudimus, kuriuos paliko
jurq dramblio dantys.
Skripso institutas suorganizavo pirmqjq Amerikoje ekspedici-
jq, kurioje dalyvavo nardytojai. 1952-1953 metais ,,OiiaragioU
ekspedicija pasuko j Polinezijq tiriamuoju ,,BerdoUir ivejybos
laivu, kuris buvo perdirbtas j narq bazq. SeSi patyre nardyto-
jai - geologai ir gamtininkai - paaiikino, kad jq tikslas esqs
,,paversti nardytojq okeano,grafines ivalgybos priemone". Ir nuo
pat pradiiq buvo nejmanoma atsiginti pageidaujanEiqjq.
Okeanografines ekspedicijos organizatoriai turi taip paskirsty-
:ti laikq, personalq, jrengimus, darbo barus denyje ir stebejimo
vietas, kad ne viena mokslo Saka nebutq nuskriausta. Gerve rei-
kalinga ir povandeniniam fotografui, o ne tik tam, kuris matuoja
giluminiq juros sluoksniq temperaturq. Reikia sekti, kad geologai
kuo greitiau nuo denio pagalintq iS dugno dumblo pakeptus pyra-
gelius: biologai tuoj Eia ruSiuos savo slidiiuosius radinius. Grun-
 to bandiniams imti aparaturos nuleidimas ir ikkelimas sugaiBina
daug laiko, o juk Bis darbas dirbamas gilumose, kur nardytojal
neturi kq veikti, ir jie reiSkia nepasitenkinimq. Jeigu ekspedici-
jos organizatoriai nepakankamai patyre - neturi tvirto charakte-
rio, tai juroje gali jsiliepsnoti tikras karas tarp jvairiq mokslo
Bakq atstovq, kuriq kiekvienas stengiasi pasiekti savo darbui ge-
riausiq sqlygq ir, be to, nesivario pasisavinti laikq ir jrengimus,
skirtus kitiems. Okeanografines ekspedicijos, tur biit, sudetin-
giausia plaukiojimo riikis. Laivas ne tiesiog kraunamas ir siun-
tiamas j paskyrimo uostq - jiiroje jame dirbamas jtemptas dar-
bas, jis dainai sustoja, aparatiira leidiiama ir keliama; reikia
maksimaliai iSnaudoti laikq, orq ir kitas sqlygas. Leidiiant spqs-
tus, iemsemes ir kameras netgi menkiausias BarSas sukelia vibra-
cijq -staigiq, trankiq, netolygiq ir dainumu bei pobudiiu visii-
kai nepanakiq j ja, sukeliantj SarSq. Ekspedicijos dalyviq gyveni-
mas nelengvas, bet tai patraukliausias jiiros darbas. Tiriamajame
laive niekados nebiina nuobodu.
,,Oiiaragio" ekspedicijos plane buvo nurnatyti laikas ir susto-
jimai, reikalingi nardytojq darbui. Jau po pirmqjq panerimq prie
OBeno salos ties pusiauju, hur nardytojai apiiurinejo koralq ri-
fus, supaneius Biq nedidele smiltainio salele, ,,sausumos" moksli-
~linkaitaip pat panudo dirbti po vandeniu. ,,Jie taip susidomejo
povandeninio plaukiojimo technika,- sakoma vienoje ekspedi-
cijos ataskaitoje,- jog butq galeje padvigubinti narq skaieiq, jei
miisq programa biitq iBplesta." Mokslininkams nardytojams pa-
vyko surinkti takius duomenis, kuriuos vargu ar galima gauti
kitu biidu. Pavyzdiiui, jie atrado, kad koralq rifai neturi povan-
deniniq pakopq, kurios galetq susidaryti del salos grimzdimo j ju-
rq. Salos paviriiuje jie nerado koralq dariniq. Tokiu budu nebuvo
duomenq, patvirtinaneiq hipoteze, kad OSena sala neseniai bu-
vusiame geologiniame periode nugrimzdo i jtirq arba kad jiiros
lygis pakilo. Ekspedicijos darbo rezultatai buvo dar viena vinis,
jkalta j legendos apie paskendusius miestus karstq.
Alekso revos rajone, kur yra povandeninis rifas, jie nere j gy-
lj iki 120 pedq, megindami atskleisti koraliniq salq atsiradimo ir
suirimo paslaptj. ,,EkrdoUmokslininkai po dvi dienas trukusiq
tyrinejimq padare iivada,, kad savo efektyvumu ne vienas anks-
tesnis okeanografinis metodas negali prilygti nardytojq darbui.
Jiiroje apie juos nuolat sukiojosi stambiis rykliai, bet ne vienas
nepriplauke areiau kaip per deSimt p d q .
Prie Fidiio salq jie nere j vandenj drauge su vietiniais PO-
vandeniniais mediiotojais, kurie buvo apsiginklave povandeni-
niais Sautuvais su gumos timpomis ir devejo akinius su plastma-
siniais remais. Ekspedicijos ataskaitoje apraioma, kaip jie me-
diioja: ,,Povandeniniai mediiotojai paviriiumi plaukia letai ir
beveik be garso. Pastebeje tinkamq grobj, seka ji iki patogios
vietos arba patys veja ten. Jeigu j i u v j buna patogu smogti, jie
daro staigy grybinj viena ranka ir greitai neria, iaudami i jq, kai
ji biina po uolos arba koraly rifo iikyiuliu. Siy plaukiky judesiai
primena Carlio Caplino eisenq." Mokslininkai negalejo susilai-
kyti, nepasake komplimento patys sau: ,,Jy povandenines me-
diiokles maniera nereikalauja ilgam uigniauiti kvapq, ir Sia pras-
me mes jiems tartum visiikai nenusileidiiame."
Tongo saloje jie susipaiino su lieknu energingu princu Tun-
giu - karalienes Salotos jpediniu, pavergusiu londoniefiy Sirdis
per karalienes Elibietos I1 karunavimq. Jis mego povandeninj
plaukiojimq ir iimoke saliefius statyti spqstus iuvims. Kartq,
kaledy rytq, jis veiimeliu nuveie akvalangistus prie lagunos,
kur vietiniai mediiotojai, naudodamiesi atoslugiu, muie iuvis
spqstuose. Saliefiai narde j vandenj; pafiupe iuvj, jie Cia pat
jq pribaigdavo, perkqsdami nugarkaulj. Zuvj uinerdavo ant pal-
mes plauiy ir kas kartq, kai spqstuose atsidurdavo trijy Simty
penkiasdeiimt svary raja, kurios mesa Tongo salose laikoma ska-
numynu, Sokinedavo i i diiaugsmo. Mediiotojai iivalydavo spqs-
tus per kiekvienq atoslugj, rytini ir vakarinj, o kitq dienq juose
ve1 budavo pilna iuvy.
Ekspedicijos dalyviai iiplauke 1 barjerinj rifq ir narde drauge
su fiabuviais. ,,Cia mes pirmq kartq parnateme ii tikryjy puikius
nardytojus,- pasakojo jie.- Ciabuviai nerdavo giliau ir po van-
deniu iibuda'vo ilgiau, kaip Fidiio nardytojai, lengvai pasiekda-
mi 40-50 pedy gylj ir iibudami ten visq minute." Nardytojas
pasiimdavo tris ieberklus ir, oloje perveres stambiq iuvj, likusius
du ieberklus palikdavo prie jejimo. Jis ikkildavo j paviriiy atsi-
kvepti, o kai vel panerdavo, ieberklai budavo po ranka. Tongo
saly gyventojai nekreipe jokio demesio j jy lagunose pasirodiiu-
sias barakudas. ,,Rykliai suplaukia lagiinq, bet nardytojai mus
jspejo, $ad u i lagunos riby jie labai pavojingin,- plasakojo moks-
lininkai. Princas Tungis susiiavejo tikvalangais ir tuoj keletq uz-
sisake Londone.
,,Oiiaragio" geologams pasitaike reta proga pabuti ant po-
vandeniniy veikianfio Folkono ugnikalnio Slaity. Jis per pasta-
ruosius septyniasdeiimt penkerius metus tris kartus pabudo ir ii-
mete tiek lavos, kad ji sudare geiiy Simty pedy aukiEio ir apie
dviejq myliq plotio salas. TaCiau tos salos labai greitai suiro.
Paskutin1 kartq ugnikalnis iisiverie 1938 metais. Savo ataskaitose
ekspedicijos dalyviai nieko nesako apie jiems gresusius pavojus
(iinoma atvejq, kai iuvo vulkanologai, tyrinedami povandeainius
Ramiojo vandenyno ugnikalnius). 1952 metais, kai per du Simtus
penkiasdegimt myliq 1 pietus nuo Tokijo iS juros iSkilo naujas
Miodzino (Zeruojantis dievas) ugnikalnis, japonq tiriamasis lai-
vas ,,Kaio Maru" iilakste i skeveldras ir nuskendo drauge su
devyniais mokslininkais ir dvideSimt dviem igulos nariais.
Grupq, tyrinejusiq Folkono ugnikalni, sudare Robertas Li-
vingstonas, Vilardas Baslkomas, Filipas Dieksonas ir Volteris
Mankas. Jie valtimi nuplauke pusantros mylios prie ialio van-
dens demes, po kuria, jq nuomone, turejo buti povandeninio
ugnikalnio virliine. TaEiau tai buvo povandeninis miraias. Pa-
prastai Sviesiai ialios demes vandens p,avirSiuje atsiranda seklu-
mose de1 Sviesos atspindiio nuo dugno, taCiau, kai mokslininkai
iimatavo gyli, pasirode, kad jis Cia siekia 300 pedq. Blyikq at-
spalvi vandeniui teike pakibusios vulkanines dukes. Ugnikalni
jie surado melyname vandenyje. 50 pedq gylyje buvo matyti
viriunes, kyiantios virium lavos giibrio. Tyrinetojai uisidejo
kvepavimo prietaisus, panere ir atrado nuostabq reiikini: lavoje
augo jauni ir sveiki koralai, jau sieke dviejq p6dq aukitj. Tie
koralai ,,niekuo nesiskyre nuo kitq koralq, kuriuos mes stebejome
Ramiojo vandenyno pietineje dalyjen,- rage mokslininkai. Nu-
lauiti tokiq koralq Sakq pavyko tilk dideliu vargu. Si kolonija
galejo atsirasti ti'ktai ~po1938 metq, po paskutinio i5siveriimo.
Tokiu budu galima buvo tiksliai nustatyti tq koralq amiiq. Iki
to1 niekas neiinojo, kokiu greitiu auga koralai. Jie apskaitiavo,
kad, suskirstius koralq sqialynus lygiu sluoksniu visu lavos pa-
virkiumi, susidarytq puses colio storumo luobelis, ir, jeigu
- - jie
-

augtq netrukdomi, maidaug po dvylikos tiikstaneiq metq ugni-

kalnio vietoje iikiltq koralq sala.
Pago-Pago uoste ekspedicijos nariai apiiiirejo amerikietiq
tanklaivj, Cia nuskendusj 1949 metais per doko gaisrq. Panerq
1 163 pedq gylj, jie pasieke laivo den1 ir apiiurejo zenitinius pa-
biiklus, kurie buvo gerai iSsilaike po dumblo plevele. Laivugaly-
je pamate laivo pavadinimq - ,,KechalisU.Jie taip ilgai iSbuvo
tanklaivyje, kad Livingstono oro balionai jau buvo beveik tuSti
ir trauke jj aukStyn tokiu greiEiu, kuris galejo sukelti kesoninq
ligq. Tada jis jplauke vienq laivugalio kajute ir balastui paeme
metalinq kede.
 Tuamotu salose ekspedicijos dalyviai po vandeniu stebejo,
kaip dirba perlq ivejai, kurie Sokinejo lagiinq nuo savo pirogq
balansyrq ir neturejo jokiq prietaisq plaukioti po vandeniu,
tik akinius su metaliniais remais. Jie nusileisdavo apsvarintais
trosais ir per vienq panirimq suspedavo lsimesti pintine tris-
keturias geldeles - kartais 140 pedq gylyje. Sezono metu vieti-
niai gyventojai neria po Bimtq kartq per dienq penkias dienas
per savaitq. Ekspedicijos dalyviai atkreipe demesi, kad Tuamotu
salq gyventojai, skirtingai nuo Tongo salq gyventojq, labai bi-
jojo barakudq ir, jas pamate, tuoj pat lipdavo krantq.
Butq visiikai neteisinga tvirtinti, jog skirtingq poiiuri i jiiros
grobuonis vienos salos gyventojams pagimde palaimingas bai-
mes nepaiinimas ir kitiems perdeta baime. Mat, plGrieji juros
gyvunai lvairiose vietose jvairiai iiuri imogq. Pavyzdiiui,
Australijoje kasmet nuo rykliq iuva keli imones, o Naujojoje
Zelandijoje dar nebuvo atsitikimo, kad ryklys uipultq plaukikq.
IS tikrqjq narai beveik neturi jokiq duomenq apie pavojingq gy-
vuliq paproEius jvairiose jurose. Viduriemio juroje Suniniai
rykliai laikomi nekenksmingais gyvunais, o australai jq bijo la-
b i a ~u i viskq.

Kartq ikgarsejes povandeninis Mikronezijos Palau salq me-

diiotojas, jaunas miliinas Siakongas, plaukiojo u i kaikokios
salos barjerinio rifo. Jis buvo ne vienas. Lijo, ir pro drumzlinq
sluoksni, susidarantj jiiros pavirkiuje, susimaiiius lietaus ir suriam
vandeniui, turintiems skirtingq sudrurnq, plaukikai nemate dug-
no. Omai Siakongas Buktelejo: ,,NeEene, ivilgtelek!" Jie panere
po drumzlinu sluoksniu ir pro skaidrq vandenj dugne pamate
miliinikkq tridaknq. Sias dideles dvigeldes kriaukles kai kas va-
dina imogiudemis. Siakongas jkvepe oro ir nere. NeEene paskui
pasakojo: ,,ASneriu paskui jj, darydama rijimo judesius, kad
ausys lengviau prisitaikytq prie didesnio slegimo. Savo gylio ri-
bos aS neiinau, bet, kai jis viriija 20 pedq, kauke jsispaudiia
j veidq ir a.4 pajuntu nemalonq jausmq ausyse ir nosyje. TaEiau,
sekdama paskui Siakongq, a5 nepastebimai periengiu savo lpras-
tq ribq ir timai pajuntu, kad didesnio gylio pasiekti nepajegiu.
Toliau seku Siakongq ivilgsniu: jo figura darosi vis maiesne ir .
maiesne, ir Btai pagaliau jis pasiekia geldele. c i a paaiikeja,
kokia ji didele: Siakongas Salia jos atrodo kaip nykBtukas. Sker- '
 sai geldele sieke keturias pedas. Jis spyre j jq, kad ji uidarytg
savo didiiules sqvaras, kuriose jis biitg lengvai tilpqs. Bet dabar
aS turejau kilti i paviriig."
Antrq kartq paneres, Siakongas po vandeniu iSbuvo dar ilgiau.
Si kartq paskui jj, be NeEenes, nere dar ir valtininkas Niraibujis.
,,Cia mes pamateme reginj, jvariusj mums siaubq,-pasakojo
NeEene.- Didiiulio moliusko geldeles buvo uidarytos, ir Siakon-
go ranka iki alktines buvo geldeleje." Niraibujis tik susijuoke, iS-
girdes, kaip NeEene Saukia, kad jis paskubetq gelbeti Siakongo.
0 Siakongas buvo tokiame gylyje, kurio NeEene negalejo pasiek-
ti. ,,Dusdama ir jausdamasi visiSka bejege, aS vis delto taisiausi
kauke ir jau norejau vel nerti, bet Siakongas staiga atsiranda
Salia mtisq, vos atgaudamas kvapq, bet su platia Sypsena veide.
Jis iSkiSa iS vandens rankq, kuri kq tik buvo sutiupta tridaknos
geldeliq. J o pirStuose sugniauitas didiiulis moliusko raumuo.
iVan dar nebuvo teke matyti tokio dydiio raumens."
Paneres prie kriaukles, Siakongas suprato, kad ji per sunki
ir jis nepajkgs jos igkelti j viriq. Tada nardytojas nusprende iS-
piauti suveriamqjj raumeni, Pallau saloje laikomq tikru gardesiu.
Mediiotojas jkiSo tarp geldeliq rank3 su peiliu, bet akimirkq
kriaukle suvere savo geldeles. Jis perpiove raumenj, ir geldele
atsidare. NeEene pasakoja: ,,Netrukus mes visi sedejome valtyje
ir pasigardiiuodami valgeme raumenj, dydiio kaip kumpis."
Tai ne Dieko Londono apsakymas, o miniatitirink graiutks
amerikietes pasakojimas. ,,NeEeneU-- vardas, kurj dave japonai
Vanderbildo universiteto Floridoje Okeanografines stoties direk-
torei ichtiologei Judiinijai Klark. J i narde kartu su Siakmgu,
mediiodama savo tyrinejamas Sunines iuvis 21. Ji narde su kau-
ke Atlanto bei Ramiajame vandenyne ir Raudonojoje jtiroje, dar
ichtiologams nevartojant akvalangq. Puiki daktares Klark b y -
ga ,,Moteris su ieberklu" pasakoja apie japonq kilmes amerikiete
merginq, uiaugusiq Niujorke. Vaikysteje ji domejosi akvariu-
mais, o veliau studijavo ichtiologijq MiEigano universitete, Skrip-
so institute ir Niujorko universitete. Plaukioti po vandeniu jq
iSmoke 1947 metais .jiymus Skripso instituto ichtiologas daktaras
Karlas Habsas.
Gamtininkq pastangos savo akimis stebeti povandeninj pasau-
lj atsirado maiq maiiausiai prieji Simtq metq. 1844 metq pava-
sari kartq iS cefalu uosto Sicilijoje iiplauke nedidelis ryikiai da-
iytas ivejq barkasas ,,Santa Rozalija". Prie irklq sedejo septyni
irkluotojai. Laivo priekyje stovejo didiiule gaisrine pompa, o
 laivugalyje sedejo, kovodami su juros liga, du profesoriai. Jie su
pasibiaurejimu raukesi, uiuods tesnakq, kuri gromulojo valti-
ninlkai, tramdydami 5leikStuli. Keleiviai be paliovos kasesi: ,,San-
ta Rozalija" knibidete knibidejo kraugerigkq vabzdiiq. IStisas
tris dienas laiviiikstis, maudydamas nelaiminguosius mokslinin-
kus kriokliais purslq, Sliauie bangomis prie Milaco rag0 netoli
Mesinos sqsiaurio. Profesoriai nesiskunde sunkumais: jie buvo
vieninteliai pirmosios mokslines povandenines ekspedicijos daly-
viai. Vienas jq buvo gamtininkas D. Katrfaias, kitas - garsus
zoologas, Sorbonos universiteto profesorius Anri Milnas-Edvard-
sas, neSnekus keturiasdegimt ketveriq metq drutkis su monokliu
akyje. Jie ketino ,,patyrineti jurq gyvunus jq slaptiausiuose
bustuose", ir, uiuot aklai kelus iS dugno pavyzdiius draga, nu-
tare panerti i jiirq, ,,kur galejo naudotis visiSka savo veiksmq
laisve".
Jie tikejosi jvykdyti savo sumanymq atviru Salmu su stiklo
iliuminatoriumi ir vata kimitu odiniu Sarvu. Ir kostiumq, ir pom-
pq iSrado Paryiiaus brandmeisteris pulkininkas Polenas darbams
apsemtuose rusiuose. Milace mokslininkai pasieke svetingq vietq,
kur pagaliau galejo pailseti po sunkios keliones. Pirmq kartq
istorijoje buvo panerta po vandeniu mokslo vardan Milaco uoste.
Milnas-Edvardsas uisisege odinius Sarvus su pritvirtintu prie jq
ir per ,,Santa Rozalijos" rejq permestu trosu, uisidejo sunkq
Salmq ir nulipo i vandeni. Keturi imones pumpavo orq, o pro-
fesorius nusileido i 13 pedq gyli ir ivilgantiame visomis varso-
mis, g y v y k s pilname juros dugne pradejo apiiurineti zoofitus 22.
J j taip apstulbino povandeninis reginys, kad po vandeniu iSbuvo
iStisq pusvalandi. J o kolega iS virSaus seke kiekvienq jo judesi,
taise kvepuojamqjq iarnq ir tvirtai laike rankose signalins virvs.
Paskui Katrfaias pasakojo: ,,Tik vienas dievas %no, kaip aS
bijojau praiiopsoti maiiausiq jos timptelejimq. Milnui-Edvardsui
galejo biiti lemtinga menkiausia klaida. Ryitis tokiai rizikai rei-
kia didelio savo dalyko pamegimo, o tai retai pasitaiko tarp mu-
sq dienq gamtininkq." Pagaliau Milnas-Edvardsas timptelejo sig-
nalins virve, ir igula iStrauke sunkq profesoriq ant denio. Tai
truko dvi minutes.
Paskui ekspedicija leidosi ilgon kelionen Mesinos sqsiauriu
i Teorminq Sicilijos saloje. Milnas-Edvardsas, pasiemss kirtikli,
panere i 25 pedq gyli ir iibuvo po vandeniu keturiasdegimt pen-
kias minutes: jis atlupo nuo uolos didiiuli moliuskq Panope g l y -
cimeris (iki to laiko mokslininkai mate 5iuos gywinus tik miru-
sius). Dar jis rinko jurq Sliuius, iavedamasis ,,blizgutiais nusetu
vualiu, tarytum ploniausias gazinis audinys supantiu tuos iavius
padarus". Kartq, banguojantioje jaroje pradejus traukti profeso-
riq, nuluio rejos nokas, ir mokslininkq teko iiivejoti be jokiq
keliamqjq prietaisq. Po trijq savaitiq, kurias Milnas-Edvardsas
praleido Sicilijos vandenyse, jis susidomejo ernbriologija ir tap0
vienu Sio mokslo pradininkq.
Milnas-Edvardsas savo kolegas mokslininkus pralenke ketu-
riasdedimtia metq. Antrasis po vandeniu panere biologijos pro-
fesorius Bertoldas, pasiekes 85 pedq gyli Neapolio jlankoje, kur
jis tyrinejo povandeninius augalus. 1908 rnetais danq mokslinin-
kas Johanas Petersenas su naro kostiumu nere Limfiorde. Jis ty-
rinejo austriq gyvenamqjq sritj (kai po septyniolikos metq jis vel
ten pabuvojo, tai pamate, kad austriq iymiai sumaiejo).
Kai kurie mokslininkai akvalangistai pradejo nuo sunkiq narq
kostiumq. Tai profesorius Pjeras DraSas, daktaras Karlas Habsas
ir Prestonas Klaudas jaunesnysis, povandeninio plaukiojimo entu-
ziastas, dirbantis Jungtiniq Valstijq Geologijos valdyboje.
1949 metais daktaras Klaudas, kariuomenes uisakymu dares geo-
loginius tyrimus, su naro kostiumu nere po vandeniu prie Saipa-
no salos. Su akvalangu jis susipaiino po dvejq metq Havajq salo-
se. J o mokytojas buvo Vernonas Brokas - Havajq iemes iikio ir
miSkq valdybos ivejybos ir rnediiokles skyriaus direktorius. Bro-
kas plaukiojo po vandeniu dvideSimt penkerius metus - iS pra-
diiq be jokiq prietaisq ir su atviru galmu, paskui su pilnu naro
kostiumu bei deguonies prietaisu ir pagaliau su akvalangu. Iki
karo jis apiitirejo JAV Ramiojo vandenyno pakrante nuo Ore-
gono iki Meksikos; nuo tq laikq jis plaEiai tyrinejo Ramqjj van-
denynq prie Laino, Gvarno ir Palau salq. Jis vadovavo gana
veikliai mokslininkq nardytojq grupei, apvaiinejusiai visas Ra-
miojo vandenyno salas.
Broko Havajq grupe paruoSe iuvq apskaitos metodq atviroje
jiiroje. Grupes nariai dugne tiese penkiq Simtq jardq virve su
paiyma kas Simtas jardq. Du nardytojai, apsirupine plas&asi-
niais bloknotais ir pieftukais, plauke vienas Salia kit0 ir kiekvie-
nas t a i t i a v o iuvis savo puseje (jie nekreipe demesio j iuvq bu-
rius, kurie du kartus praplauke pro jq stebimq barq). Nardytojai
uirakinejo kiekvienos r s i e s iuvq skaitiq ir vidutinj jq dydj. Be
to, jie iymejo gylj, apraSinejo grunto tipq. Abu savo -puseje
apiiiirinejo maidaug dvideSimties pedq ploEio barq.
Prie Havajq salq veisiasi apie Simtas dvideiimt penkios ruiys
iuvq, ir Broko mokiniai ibmo8koakimirksniu jas atpaiinti. Stebe-
jimai iiek tiek nubviete juros gyventojq prie tq salq mitybos
grandinq. Brokas megino nustatyti, ar nepagauses valgomq iuvq,
jei Havajq vancienyse bus aklimatizuotos naujos iuvys, kurios
papildytq triikstamas tos grandines grandis. 1955 metais jis ii-
plauke i Palau salas, ieikodamas riiiiq, kurias biitq galima akli-
matizuoti prie Havajq salq. Vandenynai platiis, ir kai kurios di-
deliq klajojantiq iuvq riiiys nuolat keliauja aplink iemes rutu-
lj, bet koralq salq iuvys - sesliis padarai ir neskrodiia jiiros,
ieSkodamos geresniq ganyklq.
Broko ideja dirbtiniu biidu kilnoti iuvis - ne nauja. Senoves
Romoje ivejai vartojo tinklus su labai smulkiomis akutemis,
naikinusiomis mailiq, todel pakrantiq vandenys ten buvo nualin-
ti. Imperatorius Klaudijus mego smaliiiauti labridais. Jls jsaki!
pastatyti cisternas gyvoms iuvims veiioti siiriame vandenyje,
ir graikq labridai buvo suleisti i Tirenq jurq prie Ostijos. Impe-
ratorius uidraude juos ivejoti penkerius metus: kad jie spetq
apsiprasti naujoje vietoje. Labridai nelabai prisitaike prie kito-
niikq sqlygq, bet italq ivejai iki Siq dienq kartais sugauna tos
iuvies.
Kelioneje i Palau salas Guame Brokas susipaiino su labai ori-
ginaliu Zmogumi, vardu-Bertas Bronsonas. Bronsonas pardavinejo
jiirq kriaukles kaip suvenyrus laivq ir lektuvq keleiviams, kai jie
sustoja Guame. J o liliputine firma ,,Mikronezijos kriaukles" ui-
tikrina jam kukliausiq egzistencijq. Kartkartemis jis kelioms sa-
vaitems uidaro savo kontorq ir keliauja po salas, plaukiodamas
po vandeniu. Jis nardo ti'k s u kauke, stebedamas iuvq gyvenim9
ir studijuodamas jq paprotius. Nors Bronsonas nejgijo specialaus
iisimokslinimo, jis, anot vieno jo gerbejo, daktaro Klaudo, ,,gali
daug ko pamokyti mokslininkus". Cincinatio universiteto profe-
sorius daktaras Luisas Brenis papraie Bronsono paraiyti jo ruo-
Siamai monografijai apie kiigines kriaukles skyriq apie Mikrone-
zijos kriaukles. Bronsono abejingumas komercinei reikalo pusei
neretai varo i nusiminimq Jungtiniq Valstijq kriaukliq kolekcio-
nierius. Vienas Filadelfijos turtuolis, stambiausios pasaulyje pri-
vatios kolekcijos savininkas (jis netgi jsteige Filadelfijos univer-
sitete konchiologijos 23 katedrq, kad visada turetq pasoneje spe-
cialistq), kartais laukia menesius ir iitisus metus, kol Bronsonas
susidoki jo uisakymais parinkti retq kriaukliq.
Kol kas per anksti spresti, ar praturtins tos iuvq riiiys, kurias
Vernonas Brokas atrinko prie Palau salq, Havajq salyno povan-
deninio pa~sauliomitybine grandine. Tas labai patyres mokslinin-
kas man kalbejo: ,,Mtisq iinios apie riiSiq papildymo ir tarpusa-
vio santykiq procesg augalq ir gyvuliq mitybinese grandinese
tokios menkos, kad, net jeigu mes turetume Sitam reikalui biiti-
nas priemones, vis tiek nesugebetume sau naudingai reguliuoti
ekologinio komplekso. Grieitai kalbant, iuvininkyste nuo iemdir-
bystes atsiliko tiikstantmeeiu ir liks tokioje padetyje tol, kol
imogus iSmoks efektyviai paveikti iuvq gyvenimo sqlygas."
Brokas pirmas pradejo naudoti nuodus giliavandenems iu-
vims jsigyti. Kartq jis iSmete nuodus juros dugne, o paskui vel
panere ten surinkti negyvq iuvq. Jis pamate didiiule murenq,
kuri nejudedama gulejo dugne, ir prismeige jq prie dtlgno ie-
berklu. Zuvis ne nesukrutejo. Jis paliko jq tokioje padetyje ir lei-
dosi ieikoti iuvq. PrieS iSkildamas jis pasieme ieberklq su per-
smeigta murena. Staiga iuvis eme spurdeti ir Sliauiti aukStyn ie-
berklo kotu. J i per gurninj kombinezonq jkando Brokui j alkiine.
Jis iikilo, jau budamas be sqmones. J j greitai iikele ant denio,
o murena ramiai nuslydo nuo ieberklo. Ii ligonines Brokas iiejo
su dideliu randu alkiineje ir nuo to laiko j negyvas mui-enas iiiiri
atsargiai. Sprendiiant iS. dantq pedsakq, ta murena buvo ne trum-
pesne kaip aituoniq pedq.
Robertas Ovenas, vienas iS. mokslininkq, dalyvavusiq Broko
ekspedicijoje prie Kororo salos (Palau salyne), buvo pasiqstas
ten 1950 metais organizuoti kovos su palmiq vabalu raganosiu -
gyvu dviejq coliq tanku. $is vabalas grauie kokoso palmes - sa-
1q ekonomikos pagrindq (vabalq atveie japonq kariuomene
1942 metais). Per penkerius metus entomologui pavyko jveikti Sj.
vabalq, bet mokslininkas negrjio j tevyne: jis pasiraie naujq
sutartj ir liko Korore, nes per tq laikq pamego plaukioti po van-
deniu. Jis studijuoja vieno iavingiausiq ir jdomiausiq iemes sa-
lynq povandeninj pasaulj. Palau plyti ,,Voleso 1inijoje"- Ramio-
jo ir Indijos vandenyno gyvybiniq formq riboje. Toje aituonias-
deiimties myliu salq grandineje yra jvairiq geologiniq dariniq,
iSskyrus tiktai motinines uolienas. Didiiuliame barjeriniame rife
plyti koralq atolai, vulkanines salos ir kalkines smailes. Ovenas
sako, kad tose salose povandeninis jiirq pasaulis nepaprastai jvai-
rus. Jis pradejo plaukioti po vandeniu todel, kad nuoiirdiiai no-
rejo padeti tq salq gyventojams. ISnaikines palmiq vabalq, jis,
nusprende imtis sekaneio savo svarba tq salq gyventojo - mo-
l i u ~ k oTrochus, duodaneio puikq perlamutrq. Oveno darbdave -
JAV Vidaus reikalq ministerija nelaike savo pareiga aprupinti
naro apranga kaikokio vabalq gaudytojo. Kartu su Bronsonu ir
Sidnejumi Seidu, prekybines ,,Vestern Kerolainzo" kompanijos
tarnautoju, Ovenas jsigijo u i savo pinigus kvepuojamuosius
prietaisus ir kompresorius. Sugriautoje japonq meteorologijos
stotyje Ovenas suorganizavo biologine laboratorijq ir prie jos
jkiire patalpq sveEiams. Netrukus trys megejai okeanografai jau
priiminejo lankytojus, jq tarpe ir daktare Judiinijq Klark.
Jie plaukiojo po vandeniu tarp didiiuliq gruperiq, kurie vi-
siSkai galejo praryti imogq. Ovenas mano, kad jiymusis Siakon-
gas, Judiinijos Klark palydovas Palau salose, tap0 kaip tik gru-
perio auka. 1952 metais Siakongas panere ir neiikilo. ,,Jo palai-
kai nebuvo surasti,- man pasakojo 0venas.- Tai labai keista.
Rykliai, murenos ir kiti iio tip0 gyviinai retai kada suryja visq-
kunq. Gruperis neturi dantq - jis paprastai iiiioja savo didiiu-
lius nasrus ir praryja grobj visq iitisai. AS paijstu penkiasdeiim-
ties metq Babeltuapo salos gyventojq, kurj kartq buvo prarijes
gruperis, bet jam pavyko iiljsti pro iiaunas. Visas jo veidas ir
kriitine randuoti."
Palau gyventojai pasakoja, kad gruperis slapstosi olose, sek-
damas savo trumparegemis akimis tai, kas dedasi lauke. ISalkes
jis laukia, kada pro ialj plauks kokia nors iuvis, puola jq, plaEiai
iiiiojes nasrus, ir grobis nuiliauiia jam j gerkle net nejbreitas.
Siq ypatybe turi ir jo giminaitis Viduriemio juroje, j j prancuzai
vadina meru, o italai - Eernia; ta iuvis tokia didele, kad ji visii-
kai galetq praryti Jonq. Jonos knygoje sakoma, kad jis banginio
pilve iibuvo tris dienas ir tris naktis. Galimas daiktas, kad Eia
padaryta kaikokia klaida, o, gal but, Jona i i tikrqjq buvo prary-
tas meru ir iilindo pro iiaunas. Atsidures saugioje vietoje ant
kranto, jis suSuko: ,,AS ten, iBlbuvau tarturn tris dienas!"
Kai Bertas Bronsonas grotuose mediioja aituonkojus, jis ne-
iitraukia ieberklo, nes aituonkojis kabinasi Eiuptukais u i groto
sieny, ir jo iivilkti nejmanoma. Bronsonas ima gabaliukq koralo ir
pradeda belsti j ieberklo kotq, kurio virpesiai suardo aituonkojo
nervq mazgus, jo raumenys atsileidiia, suglemba, ir jis, susirietes
j kamuolj, nusirita nuo sienos. Bronsonas sako: ,,Jeigu jus esate
siaurame rifo ply5yje ir jus vejasi rykliai, nebijokite: rykliai ne-
gali plaukti atbuli, uitat siaurose vietose jie nepavojingi." Kartq,
kai jie su Ovenu svaigino po vandeniu iuvis dinamitu, juos ap-
supo rykliai. Negyvas iuvis sprogimas nubloike j negiliq olq per
kelias pedas nuo nardytojq. Ovenas pasakoja: ,,Rykliai puole
prie 010s ir pradejo jq baksnoti nosimis. Bertas ir as, susikibe u i
rankq, skardiiu uikopeme j paviriiq, jausdamiesi ant rifo visiikai
saugiis." Pasak daktaro Oveno, Bronsonas iki iiol neria su povan-
 deniniais &kiniais. ,,Jis pradejo nardyti su jais dar prie Havajq
salq priei daug metq ir nenori jq keisti j kauke." Oveno nuo-
none, Bronsonas per savaite vandenyne iibuna po trisdeiimt va-
landq. Kiek a i iinau, iiuo atzvilgiu su juo negali lygintis ne
vienas profesionalas.
Mediiodamas aituonkojus, Bronsonas vaduojasi maidaug tais
patiais metodais, kaip ir Gilberto salq nardytojai, mediiojantys
juos atoslugio metu (jie aituonkojus vartoja maistui). Seras Ar-
tiiras Grimblas apraie tq mediiokle savo knygoje ,,Mes pasirin-
kome salas". Jis pasakoja: nardytojas priplaukia po vandeniu
prie aituonkojo ir iitiesia rankq. AStuonkojis iSkiia i i plySio
tiuptukus, ir visi aStuoni prisisiurbia prie nardytojo rankos.
Paskui nardytojas iikyla j paviriiq, ir jo porininkas, uilauiqs
aituonkojui galvq, kandiioja jam j tarpuakj. lkandimas nuiudo
gyvulj: tiuptukai tuoj pat paleidzia grobj. ,,Bet kuriam septynio-
likametiui Gilberto salq gyventojui tai tiesiog vaikiikas iaidi-
mas",- raio seras Arturas.
Volteris Makrejus, naras, 1922 metais dirbes Piudiet Saun-
do jlankos dugne, menkiau paiinojo aituonkojq paprotius.
50 pedq gylyje jis netytia pasipainiojo aituonkojui, kaip kad
daro Gilberto salq nardytojai. ABtuonkojis apvijo tiuptuvais
kvepuojamqjq iarnq; Makrejus telefonu papraie tuoj pat jam
nuleisti plieninj lauituvq ir greita~kelti j paviriiq. Jis patiupo
lauituvq ir kelis kartus juo smoge aituonkojui per raBalinj jo
maiielj. Kai naras pagaliau atsidure paviriiuje, gyvulio tiuptuvai
jau tankiai buvo apvije ir jj, ir oro iarnq, ir signalin? virve.
Sargybinis, saugojes dokq, iisitrauke revolverj ir jau norejo Sauti
aituonkojj, bet kiti suspejo jj sulaikyti. Darbininkai apsupo besi-
ranganeiq mase ir pradejo gyvunq muiti lauituvais ir plaktukais.
Vargielis turejo pasiduoti pranaiesnems prieSo jegoms ir, palei-
des narq, nukrito i vandenj.
Kartais mokslininkams pasisekdavo tyrimams pasinaudoti ka-
riniais povandeniniais laivais. Pavyzdiiui, fizikos daktaras Ve-
ningas Meinezas atliko didiiule kelione olandq povandeniniu
laivu, svyruokliniu prietaisu tyrinedamas Zemes gravitacinj lau-
kq. Tas prietaisas negalejo veikti antvandeniniame, nuolat siu-
buojantiame laive, o povandeninis laivas nejudedavo. 1931 me-
tais seras Hubertas Vilkinzas pamegino nuplaukti prie Siaures
aiigalio povandeniniu laivu, ankstiau priklausiusiu amerikiekiq
kariniam jurq laivynui (jis buvo perkrikitytas ,,Nautiliumi" ir
Saimono Leiko pertvarkytas). Toje ekspedicijoje ji lydejo jiy-
mus danq okeanografas Sverdrupas, atlikes eile vertingq stebe-

12. DZ. Daganas 4 77

 jimq. 1955 metais anglq povandeninis ,,Acherono" laivas api-
plauke aplink pasaulj, sugaiSgs SeSis menesius; jame buvo
atsargos leitenantas Harisonas, Pietq Atlante ir Indijos vandeny-
ne tyrinejqs svyruokliniu prietaisu gravitacinj laukq. PrieS
tai Harisonas vykde tyrinejimus amerikietiq povandeniniame
laive prie Kalifornijos krantq. ,,AcheronasU jneSe savo indelj
j tarptautinius geofiziniq metq tyrimus pagal 1957 metq pro-
gramq.
1947 metais Tulone Frederikas Diuma pradejo mokyti plau-
kioti po vandeniu karinius jureivius. Prie jo mokiniq grupes
prisidejo ir naras civilis - kresnas Sviesiaplaukis normandietis.
Tai buvo profesorius Pjeras DraSas - PasiprieSinimo judejimo
kovotojas, Milno-Edvardso ir Lui Butano jpedinis Sorbonoje.
Nerti po vandeniu jis pradejo dar prieS kara su naro kostiumu
ir Salmu, o dabar ketino jsisavinti akvalanga. Diuma pasakoja:
,,Profesorius DraSas laike, kad tiesioginis juros gyventojy gyve-
nimo stebejimas yra kitais budais gaunamq iiniq rinkimo bai-
giamasis etapas. DraSas buvo mokomas kartu su jureiviais nau-
jokais, kuriems Diuma kele itin sunkius uidavinius. Pavyz-
diiui, jo mokiniai turedavo pasikeisti kaukemis, kandilkliais ir
balionais 75 pedq gylyje. Profesorius DraSas baige kursq su pa-
gyrimu: jis nusieme akvalangq 120 pedq gylyje ir sugrjio j pa-
virSiq be jo.
Pagrindine jo tyrimq tema - koralq rifq sesliosios faunos
(tai mikroskopiniai padarai, kuriq miriadai, kol gyvi, atrodo pa-
naSiis j geles, o mirdami pavirsta rifais) ekologija. DraSas savo
ruoitu daug ko i5moke Taje, Diuma ir Kusto. Jie groiejosi kora-
lais, bet beveik nieko neiinojo apie jq gyvenimq. Su DraSu jie
narde prie statiy Kasiso uoly, rodydami jam sesliqjq formy
gyvenvietes. Jucrs nustebino jnagiai, DraSo naudojami pavyz-
diiams rinkti. Ant rankos jis uisimaudavo gylmatj ir po van-
deniu uisiraiinedavo plokiteleje rutuliniu pieituku. Prie dirio jis
prisiriidavo paprastq tinklelj ir j jj dedavo pavyzdiius, kuriuos
nuo uolq atkaldavo vagiy peiliu. Kai po pirmo gilaus panerimo
prie Kasiso uolq DraSas nusieme kaukc, pasirode, kad ji pilna
kraujo, tekejusio jam iS nosies. Diuma pasakoja: ,,Jis nusieme
kaukq, ir mes pamateme, kad jo akys spindi i5 diiaugsmo. Jis
pasake: ,,Dabar galiu ramiai numirti!"
Profesorius DraSas vadovavo grupei mokslininky, dalyvavusiq
1951 inety ,,Kalipson ekspedicijoje Raudonojoje juroje, kur jis,
panercs j 220 pedy gyli prie Abu Lato rifo, darbavosi savo pei-
liu ir dare uiraius bloknote, o aplinkui Smaiiiojo rykliai. Kartq
 po gilaus panerimo, sunkiai u i k o p g ant denio, jig suSuko: ,,Tai
buvo mano panerimo lubos!" Visi nusijuoke. IS pradiiq jis ne-
suprato, kas yra, bet paskui eme juoktis ir pats.
Praejusiais metais aS aplankiau profesoriq DraSq Sorbonoje,
kur dabar jis sedi Milno-Edvardso kabinete prie laiptq ,,E". Jis
man papasakojo: ,,Kai le Prijeras tobulino savqjj narq aparatq,
buvau katedros asistentas. AS tada pasakiau: ,,Stai geriausia
priemone tyrineti povandeniniq uolq g ~ e n t o j qgyvenimui." Ta-
Eiau tais laikais, iinoma, j visa tai buvo iiurima kitaip. Mano
ideja kitiems atrode tik kaip labai malonus sportas. Iki 1947 me-
t~ a i negalejau rimtai atsideti povandeniniam plaukiojimui. Kai
mane aplanke kapitonas Kusto, aS dirbau laboratorijoje Ras-
pajaus bulvare. Jis iS karto jtikino iibandyti jo automatini naro
prietaisq. Su jiymiuoju speleologu Gi de Lavuru aS mokiausi nau-
dotis akvalangu, mes bemat tapome povandeninio plaukiojimo
entuziastais. Plaukiodamas prie ImperatoriSkosios uolos Kasise,
kart3 ivilgtelejau iemyn j tos uiburiankios uolos ilaita - statia
siena ejo j vandenj 120 pedq! Penkerius metus plaukiojau vienas.
Pastaruosius trejus metus su manim dirba keli jauni mokslinin-
kai ir daktaras Ernstas, vieniikis mano asistentas Roskovo labo-
ratorijoje."
Kai profesorius DraSas plaukiojo Raudonojoje juroje, ,,Ka-
lipso" laive suliiio kompresorius, ir nardytojai kelias savaites
turejo verstis be kvepuojamqjq aparatq. Abu su Kusto jie nere
j 15 pedq gylj ir plauke viri povandeninio koralq plato. Pro-
fesorius DraSas pasakoja: ,,Po mumis staiga atsivere melsvai
violetine bedugne, pilna iuvq. Toli gilumoje umai pasirode dau-
gybe rykliq. Per kokias' dvi sekundes jie iSkilo prie miisq ii
150 pedq gylio. Jus iinote, kad rykliai plaukia ieiiasdeiimt ki-
lometrq per valandq, o gal il- dar greikiau. Tie rykl~aibuvo ne-
labai dideli, bet vis delto ... Kusto eme plakti vandeni uidetais
ant kojq pelekais, rykliai iisigando ir dingo bedugneje ne lekiau,
kaip ir atsirado. Mes beveik nieko neiinojome apie rykliq jpro-
tius ir elgesj. Sdomu, kad Raudonojoje juroje jie dainai plau-
kioja dideliuose iuvq buriuose ir, rodos, tos iuvys jq visiikai
nebijo."
Profesorius DraSas, SNO Produktq ir iemes iikio organizacijos
pavestas, iityrinejo arabq komercines ivejybos metodus. Si orga-
nizacija mane, kad reikia padidinti iuvies dalj baltymq netur-
tingame arabq ialiq maisto racione. Draias man papasakojo: ,,At-
skirq ivejq arba arteliq sugaunamos iuvies kiekis grynas menk-
niekis. Jos neuitenka net ivejo Seimai iimaitinti. J q metodai -
 tikras laiko ir energijos eikvojimas. Po gausybes panerimy tuose
vandenyse aS padariau igvadq, lrad iuvy gaudyti tralu Cia nega-
lima: virS smeleto dugno stypso perdaug aStriq rify, kurie dl-askc
tinklus. AS ciaugiau viltiy teikiu kitam metodui. Cia buty gali-
ma organizuoti artelinq ivejybij tokiu budu, kuris jgalinty pagsu-
ti pakankamai iuvies, dalis likty netgi eksportui. Vietos ivejus
reikia iSmokyti ilaudotis apvaliais tinklais, velkamais keturiy
arba penkiy nedideliy laiveliy." Toiiau jis pasake: ,,Paprastai
rifai vandenyje kyla j aukglj ne maiiau kaip 106 pedy nlro pa-
r:ir6iaus, ir :ode1 j pramoniniy rifiniy iuvu telkinius galima
atviikti tinklij be ypatingos rizikos jj sutirasB;-5."
AS paklausiau, kurj savo tyrinejimq jis laiko ~ ~ a r b i a u s i ,,Zi-
u.
note, tai gana sunkus klausimas,- atsake jis.- Juk aS piaukiojau
po vandeniu jvairiausiose vietose: Viduriemio juroje, LamanSc,
Piety Atlante, Kiny juroje, Raudonojoje juroje. Labiausiai mane
nustebino, kad visur povandeniniai skardtiai padengti didiiuliu
sluoksniu g y ~ qpadary."
Naujai mokslininky nardytojy mokyklai priklauso amerikie-
Ciq biologas Talbotas Voteri~lanas,kuris stengiasi nustatyti, ar
orientuojasi povandeniniai gyviai taip, kaip kai kuric iemes
gyviai dangaus skliauto atspindetoje poliarizuotojc: Sviesoje.
1950 metais Votermanas jrode, kad karduodege orientuojasi deka
savo daugiafasetiniy akiy sugebejimo Jausti Sviesos poliarizacijq,
atspindim4 dangaus skliauto (tai buvo nustatyta sausur~~oje). Dak-
taras Votermanas panere po vandeniu prie Bermudy saly su opti-
niais prietaisais ir atrado, kad ,,PO vandcniu Sviesos poliarizaci-
ja yra itin sudetingo pobudiio. Sausumoje buna poliarizuota tik
dangaus skliauto atspindeta Bviesa, o po vsndeniu poliarizuota
visa Bviesa, kuriq priima gyvulio regejimo organai". J o tyrineji-
mai, gal but, pades paaiikinti paslaptingq iuvy sugebejimij pa-
kartoti sudetingiausiij ilgy migracijq keliij, pavyzdiiui, tuny, ku-
rie keliauja aplink pasaulj vis tuo paeiu marirutu. Tokie iinduo-
liai, kaip delfinai ir banginiai, matyt, turi lyg ir kolii organinj
radarij, bet visiSkai galimas dalykas, kad eia atlieka savo vaidme-
n j ir poliarizacijos veiksnys.
Anglijoje mokslininkai akvalangistai povandeni!lius tyrimus
pradejo 1951 metais. Skotijos jury laboratorijoje Aberdine dirba
keturi ,,~ovandeniniaibiologai", kurie dvivietemis povandenine-
mis rogemis plaukia pirma i v e j y flotilijos, praneginedami jiems
reikalingus dllomenis. Skotijos povandenines floros institutas
Edinburge, nagrinej4s dumbliy perkelimo klausimij, pasinaudojo
povandeninio fotografo paslaugomis. Sie tyrinejimai tarnavo gry-
 nai praktiniams tikslams, ir. 1955 meiq pabaigoje institutas buvo
uidarytas, kaip jvykdes ir dargi virbijqs savo programq. J o di-
rektorius lordas Bilslendas pareiike, kad per deSimti egzistavimo
metq institutas savo tyrimais padejo sukurti iStisq pramones
Sakq, kasmet duodaneiq po keturiasdesimt tiikstaneiq tonq dumb-
liq u i rnilijonq w a r y sterlingq.
Britanijos jury biologijos asociacijos mokslininkai povandeni-
nius tyrinlus ~ r a d e j oketvirtojo deSimtmeEio pradiioje, su atvi-
rais Balmais, o dabar juos tesia su akvalangais.
1953 metais grupe entuz,iastq Kalifornijoje pradejo povande-
- -

ninius geologinius tyrimus. Jos pirmieji nariai buvo Menardas,

Dilas, Hamiltonas, Muras, Diordias Samuejus, Silvermenas ir
Stiuartas. Daugiausia tai buvo karinio jury laivyno elektronines
laboratorijos San Diege bendradarbiai. Laboratorija stovejo ne-
toli nuo Skripso iastituto. Pirmq kovinj krikStq jie gavo, kai ka-
rines jurq artilerijos bandymq stotis Injokcrnc pareikalavo duo-
menqapie juros dugrlo prie San Nlkolo topografija. Elektrcnines
laboratorijos vadovai nusprende, kad ,,ii darbq galima atlik-
ti, tiktai pasiuntus tiriamqja partijq tiesiai i juros dugnq". Moks-
lininkai iip!auke prie salos tiriamuoju ,,SkripsoUlaivu, aptvert'
tyrimq vietq plfidurais ir erne nerti j juros dugnq, neidamiesi
geologinius kirvukus su uivalkeiais, kompasus, lengvas rogutes
ir nuolydtio matavimo prietaisus. Juos suiavejo povandeniilis
peizaias, ir jo aprabymas nuskambejo kaip geologine poema: ,,San
Nikolo sala sudaryia iS eoceniniq smiltainiq ir skaliinq su mio-
ceniniy diabaziniq daiky i~ltruzijomisir padeilgta storu plioceni-
niq r.vosedll sluolizniu. Smiltainio ir skaliinq sluoksniai buvo sle-
giami ir dabar sudaro antiklinq, nusidriekianfia pietryfius."
Pcvandcnings geologijos entuziastai vilko iS laboratorijos
j jiiros dugnq viskq, kas tilpo vandens nepraleidiianeiose deiese,
jskaitant fotoaparatus ir jvdiriausius prietaisus. Juos diiugino
greitis, kuriuo jie galejo imti bandinius iS juros dugno: tik SeSiy
minueiq reikejo panerti j 63 pkdq gylj A-1 bare prie Beikerio sto-
ties ir pasemti saujq grunto. Jie sukonstravo naujus prietaisus
bandii~iamsimti ir jvairiq kit3 aparatura. Pirmieji grupes nariai
suorganizavo kompanijq, kuriq jie pavadino ,.Povandeniniq geo-
logu konsultantq kompanija". Pirmaisiais savo gyvavimo metais
,,povandeniniai konsultantai" nere du tukstaneius kartq gylj
iki 150 pedq. Jie apiiurinejo uosto jrengimus, kanalizacijos
vamzdiiq angas, nustate geriausias vietas potrandeniniams nafto-
tiekiams ir telegrafo kabeliams tiesti, padare atiduotq konce-
sijon povandeniniq naftos laukq topografin? nuotraukq.
 Naftotiekiui tiesti reikejo iniinieriaus paramos. Jis atvaiiavo
juodu limuzinu, kuriame buvo kondicinis oras ir visas biirys
padejejq, iikilmingai iisiketojusiq ant uipakalines sedynes, Eia
pat uisidejo akvalangq ir su savo padejejais panere po vandeniu
apiiiireti grunto. Tai buvo garsusis Techaso iniinierius naftinin-
kas, jgudes nardytojas Semis Kolinzas - tikras povandeniniq
naftotiekiq Hefestas. Kolinzas savo karjerq pradejo darbininku
Techaso naftos verslovese, ir kai naftos bokStai iS sausumos
nuiingsniavo j jiirq, jis jau iinojo, kaip juos reikia sujungti
su krantu. Pirmasis jo iniinierinis iygis buvo naftotiekio tiesi-
mas Matagordos jlankoje 1948 metais. Stambios aliuminio kor-
poracijos vadovai, grqiydami rankas, iSsiBauke pagalbq. Kor-
poracija Port Lavake baige statyti plieno liejimo jmone, atsieju-
siq jai Simtq keturiasdegimt milijonq doleriq, ir jai grese pavojus
netekti vienintelio degalq ialtinio - povandeninio gamtiniq du-
j~ greiinio u i dvideSimt Beiiq myliq nuo kranto: nuomos sutar-
tis tiksliai nurnate, kada pradeti jq naudoti; tas ierminas baigesi
u i menesio, o vamzdyno statyba dar nebuvo pradgta. Kolinzas
paiadejo nutiesti iki termino povandenine vamzdyno dalj, o ji
buvo keturiasdegimt penkiq myliq ilgio. Kolinzas ir jo jauni
iniinieriai karitai emesi darbo, ir paskutine s i d e buvo suvirinta
dvideiimt minuCiq pries pasibaigiant terminui.
Kai Kolinzas pradejo tiesti povandeninius vamzdynus, jis
juos suvirindavo iS mylios ilgio sekcijq ir kraudavo j virtine
bariq, uitat gana judriis uostai ir gankos, kur paprastai tiesia-
mi vamzdynai, biidavo uiblokuojami, llgiausios bariq grandines
kiauras valandas stovedavo, iimetusios inkarus, kol eiline sek-
'
cija biidavo privirinama prie pakelto pirmesniosios galo, o pas-
kui letai nuleidiiama j dugnq. Taip buvo tiesiamas vamzdynas
ir Matagordos jlankoje. Po trijq m@esiq iiorines vamzdiiq da-
lys jau buvo smarkiai apgadintos jiiry organizmq. Kompanija
vel kreipesi pagalbos j Kolinzq.
Tuo metu Kolinzas jau iinojo prie Antikitiros rastq graikq
marrnuriniy statulq paslapti: jeigu daiktas paprastai guli dugne,
jiiros g w n a i pamaiu ji sugrauiia, bet jeigu jis nugrimzta
j dumblq, iisilaiko iitisus amiius. Povandeniniq vamzdynq tie-
sejams tai buvo seniai iinoma, ir jie visada patardavo deti
vamzdiius j transejas, rausiamas dragomis (ilgas ir brangiai
kainuojantis procesas). Kolinzas ir jo padejejai praleido visq
menesj Korpus Kristi jlankoje, bandydami Kolinzo t r a n k j y ka-
simo maiinq, pastatytq visiikai nauju principu. Ta maiina, ga-
vusi ,,srautines Kolinzo grioviakases" vardq, yra slystantis re-
mas su purkituvais, uimaunamas ant naftotiekio vamzdiio. Ga-
lingos vandens sroves iiplauna gruntq po vamzdiiu, o oro sro-
ves susmulkina iemes grumstus. Kolinzas atsisake specialiy bar-
iq, vamzdiiai buvo leidiiami tiesiog nuo kranto ant povande-
niniq pontony. Vilkikai trauke vamzdynq dugnu j kitq krantq,
netrukdydami laivybai. Pirmuoju grioviakases bandymu Kolin-
zas per dvylika valandy paklojo dvi mylias vamzdiiy j gruntq
18 coli~lgylyje. Tiesdami naftotiekj Kopano jlankos dugnu, jie
rado ypatingai kietq gruntq. Kolinzas ir jo padejejai Bilis Gles-
kokas bei Dionas Dionsonas iibuvo po vandeniu pusantro me-
nesio, rekonstruodami maSinq. Antrasis grioviakases modelis
klojo devynias mylias vamzdiiy j 3 pedy gylj per trisdeiimt
valandy.
Netrukus Techaso grupe jau dirbo daugelyje pasaulio ialiy.
Jie nutiese dviejy su puse myliq naftotiekj prie Akros Afrikos
pakranteje, aituolni~asde~imt keturiy tiikstantiy pedy ilgio naf-
totiekj Bombejaus jlankos dugne ir pagaliau sulauie visus ka-
nonus, nutiesdami vamzdyn3 per Makinako jlankq MiEigano
eiere, kur gylis vietomis sieke 250 p a y . DvideSimt coliy skers-
mens, keturiy myliy ilgio dvi vamzdiiy linijos buvo nutiestos
per Seiiadeiimt penkias valandas. Kolinzas nutiese wmzdynq
per Niujorko jlankq, ne sekundes nesutrilkdgs laivybos. Po to
jam buvo pavestas darbas, kurio atsisakinejo visi specialistai.
Kalba ejo apie Niujorko dujotiekio magistrales linijos pagili-
nirnq. J i gulejo Nort Riverio dugne prie 134 gatves pabaigos.
Ta linija ejo j Niujo~ikqi i Techaso, ir darbq reikejo padaryti
taip, kad ne minutg nenutrGkty dujy tiekimas miestui. Dujotie-
kis buvo iS trisdegimties coliy skersmens vamzdiiq, gulejo 14 pe-
dq gylio traniejoje, kuri negarantavo jam pakankamos apsaugos
minkitame dumbliname upes vagos grunte, ir naftos kompanija
norejo, kad Kolinzas nuleisty jl maiiausiai dar 20 pedy. Ko-
linzas ir du jo padejejai panere 1 60 pedy gylj ir pasieke vietq,
kur dumblo sluoksnis buvo ploniausias. Jis stipria srove nu-
plove dumblq ir uZkele ant vamzdiio savo maiinq, apriipintq
specialiais prietaisais plauti gruntui, dengiantiam vamzdynq i i
virSaus. Per dienq jie iilaisvindavo nuo grunto iki devyniy Sim-
tp p&lq vamzdiiy. Kai visas dujotiekis buvo iilaisvintas nuo
grunto, grioviakase eme zuiti vamzdiiais Simto pedy per valandq
greitiu, gilindama traniejq, nepaieissdama vamzdiiy ir netruk-
dydama laivybai viriuje. Kai darbas buvo baigtas, dujotiekis
gulejo patikimoje 30 pedy gylio traniejoje.
 AFRODITES DOVANOS

Viduriemio jfira gaubiama praeities. Ir trieilis irklinis laivas,

irklais plakantis putas S d r u o s e vandenyse, Eia daug labiau tin-
ka, negu greitoji motorine valtis bei paskui jq skriejantis van-
dens siidininkas. Jaunas Giustavas Floberas raie savo draugui
Alfredui de Puatevenui: ,,Mintis apie romenq laivus, kadaise
vagojusius be paliovos siiibuojantias tos visada jaunos jiiros
bangas, mane sukreEia iki Sirdies gelmiq. Gal vandenynas ir yra
graiesnis, bet Eia, kur nera potvyniq ir atoslugiq, kurie laikq
dalija j lygius periodus, kaikaip uimiriti, kad praeitis neisma-
tuojamai toli ir kad nuo Kleopatros mus skiria SimtmeEiai."
Tas praeities artumo jutimas Viduriemio jiiroje liovesi biiti
paprasta emocija ir jsikfinijo realybeje. Zmones ranka lieEia
romenq laivus iydrose gelmese ir renka taures, kurias pamete
jy broliai jureiviai priei du tiikstantius metq. Povandenine ar-
cheologija dvidegimtajame amiiuje mus sugrqiina j aukso am-
iiaus laikus. Akvalangistai nargo Viduriemio jfirq, ieSkodami
meno kiiriniq, kurie seniau retkarEiais sugrjidavo j sausumq tik
ivejq tinkluose. TaEiau ir tinklai iSgelbejo nemaiai lobiy. Stai
kai kurie jq.
Bronzinis liemuo ir keturi biustai, jq tarpe Homero ir So-
foklio, buvo iikelti ivejq tinkly netoli Livorno XVIII am2iuje.
Bronzine Apolono statula, priskiriama V amiiui pries miisy
erq, iikelta prie Elbes salos ir dabar esanti Luvre.
Bronzine jaunuolio galva, tinklais suivejota prie Tuniso kran-
ty 1890 metais.
Bronzine ~ o r ~ o h oskulptiira,
s tinklais suivejota prie Rodo
salos ir dabar esanti Luvre.
Bronzinis Meduzos atvaizdas nuo laivo priekio, iitrauktas
prie La Siotos ir dabar laikomas Borelio muziejuje Marselyje.
Auksine taure, kuriq Dodekaneso ivejys pardave Bearno gra-
fienei, 1908 metais jachta aplankiusiai tas salas.
Du romeniSki sidabriniai paauksuoti dubenys, dragos iSkelti
prie Bizertos.
1907 metais iS Viduriemio jfiros bangy prie piety Graikijos
iSkilo pats jury dievas Poseidonas. Tai buvo bronzinis V am-
iiaus priei miisq erq Bedevras (dabar jis saugomas Ateny Na-
cionaliniame muziejuje). IS visa ko sprendiiant, Poseidonas ne-
11uvo povandeninis plaukikas. Statula stovejo ant kranto Sven-
tykloje, kuri nuiliauie j jurq seklumoje (todel ji buvo matoma
pro vandenj), ir po keliq amiiq ivejai, iSgirde apie archeolo-
gus, iSkCle jq iS jfiros dugno ir pardave. Zinoma, visi tie atsi-
tiktiniai radiniai neturi tiesioginio ryiio su archeologija; jurq
archeologija reikalauja sistemingq tyrinejimq ir planingq ka-
sinejimq.
Sis jaunas mokslas gime 1900 metais, aplinkybexis, visiSkai
atitinkaneiomis tokj jiymq jvykj. Siautejo baisi audra, kuri se-
noveje butq skandinusi laivus, ir du graiky laivukai, ramioje
jiiroje yresi irklais, turejo sleptis prie kranto. Tose galerose
plauke graikq jureiviai ir plntiq ivejai, gyvene maiiuliukeje
Simes saloje, priklausaneioje Dodekaneso salynui, kurio gy-
ventojai Siuo amatu verEiasi nuo neatmenamq laikq. Kapitonas
Demetris Kondas, patyres nardytojas, grjio namo, baiges pineiq
ivejojimo sezonq prie Tuniso krantq. Kondas ketino plaukti pro
Elatejos sqsiaurj tarp Malejaus iSkySulio ir Kitiros salos. Stip-
rus Siaures vakarq vejas iibloike maius laivukus iS kelio, ir jie
pasislepe u i dideles Antikitiros salos su Potamos miesteliu Siau-
res rytuose, bet kapitonas Kondas nenorejo sustoti prie kran-
to, bijodamas, kad jo jureiviai neiisibegiotq po smukles, ir nu-
vede galeras toliau i pietus, u i iSkySulio. Nuo vejo jie pasi-
slepe u i didiiules uolcs, iimete inkarq maidaug per septynias-
deSimt penkias pedas nuo jos. VirS skardiio kyiojo pakopa su
nudiiuvusia iole, kur ganesi kelios oikos, o tiesiai prieS galeras,
skardyje, geltonavo aiikiai pastebimas slankius.
Audra nerimo, ir Kondui Sove j galvq kol kas paieikoti
pinEiq. Naras Elijas Stadiatis apsivilko kostiumq ir panere i jii-
rq. Vanduo buvo nilostabiai skaidrus, ir, jeigu ne ialmas, j ~ s
butq galejes jau pirmomis akimirkomis pamatyti tai, kas buvo
150 pedq gylyje. Kai Stadiatis nusileido j dugnq, jam pasirode,
jog jis sapnuoja slogq sapnq. Aplinkui smeletame dugne sto-
vejo ir gulejo didiiuliai balti iirgai ir imoniq figiiros. Kai
kurie arkliai gulejo aukitielninki, uiverte kanopas; nuogos mo-
terys, iki juosmens iilindusios iB smelio, iiiirejo j jj neregio
ivilgsniu. Tarp baltq figiirq jis pastebejc tamsias, i jj iitiestas
bronziniq statulq rankas. Stadiatis kaip sapne priejo prie sta-
tulq su savo sunkiais Svininiais batais, jsikibo j juodus piritus
ir iStrauke iS smklio sunkiq rankq. Jis keturis kartus truktelejo
signalin? virve, o tai reiike: ,,Traukite!", ir greitai atsidure
denyje, iisineidamas miliinigkq rankq.
Kapito'nas Kondas paiitrejo j jq ir liepe paduoti naro kos-
tiumq. Jis pasiemk ruletq ir panere j jurc. Padejejai greitai
iSvyniojo kvepuojamqjq iarnq bei signaline virvq, o imones
prie pompos dirbo sqiiningai. Gana ilgai iSbuves dugne, Kondas
pakibo ant denio, uisiraSe popieriaus lape kelis skaitius ir pa-
iiiirejo j dangq. Audra rimo. Jis jsake pakelti bures ir plaukti
toliau prie Simes salos. Bronzine rankq jis uikiio u i savo lo-
vos. Pasiekusi Sime, jgula iSsivaikStiojo po namus, paskleis-
dama iiniq apie nuostabq radinj. Kapitonas Kondas sukviete
sa!os seniiinus ir jiems parode didiiulq bronzinq rankq. Jie
nutare, kad geriausia bus, nugabenus tq radinj j Atenus.
Kapitonas Kondas ir Elijas Stadiatis apsitaise Sventadieniais
drabuiiais ir leidosi j sostinq. Jie ten atvyko tinkamiausiu lai-
ku. Du tiikstantmetius senoves graikq meno Sedevrus grobste
uisienieeiai, kartais ,,apsaugos ir iSlaikymoU dingstimi, kartais
be jokios dingsties. Dabar archeologiilius radinius saugojo jsta-
tymas, ir uisienieeiai atvaiiuodavo jq studijuoti, o ne vogti.
Graikijoje tuo metu dirbo anglq, pranciizq ir vokieeiq archeo-
logai, bet eme rastis ir archeologq graikq, pavyzdiiui, Panatio-
tis Kavadijas ir Valeriosas Staisas, tvarkq nacionalines kolek-
cijas. Neiinomq Simes salos jiireiviq lauke diiaugsmingas su-
tikimas. Jie apsieme u i tam tikrq atlyginimq iikelti statulas,
Graikijos karinis jiirq laivynas paskyre jiems laivq, pajegq pa-
kelti statulq svorj, apytikriai apskaieiuotq kapitono Kondo. Pir-
mq kartq graikai suorganizavo savo archeolsginq ekspedicijq.
Vasara prabego besiruoiiant, taigi laivas ir galeros atplauke
prie uolos su geltona deme tik 1apkriEio pabaigoje. Darbo sqly-
gos buvo ir taip gana sunkios, o Eia dar artinosi Eema (,,Kalip-
so" nardytojai 1953 metq vasarq apiiiirinejo laivq, paskendusi
prie Antikitiros. Netgi tuo metq laiku buvo pavojinga stoveti
prie uolos del klastingo vejo, staiga kaitaliojantio kryptj. Ga-
lima jsivaizduoti, kokius sunkumus kente 1900 metq ekspedi-
cija!). Pirmq kartq ekspedicijos dalyviai prie uolos iibuvo tik
tris valandas, o paskui vejas priverte juos plaukti j uiutekj.
Jie dirbo toliau priehkiais, kas akimirkq rizikuodami sudauiyti
savo laivus, ir iinaudodavo menkiausius pragiedrulius.
Po vandeniu dirbti buvo ne lengviau. Statulos gulejo sta-
tiame glaite, kurio viriiine buvo 150 pedq gylyje, o apaeia-
170 pedq, ir narui su sunkiu skafandru nelengvai davesi iSlai-
kyti lygsvarq, kiSant nelankseius trosus po didiiuliais akmens
luitais. SimieEiai dar niekada nebuvo dirbq tokiame gylyje, bet
jie buvo drqsiis imones. Dirbo SeSi narai, kurie tame gylyje
iitverdavo ne daugiau kaip penkias minutes. Graiiu oru narai
nerdavo po du kartus per dienq. Palankiausiomis sqlygomis visi
narai po vandeniu, kartu paemus, iSbiidavo ne ilgiau kaip va-
landq.
Per pirmqij bandymq iB jiiros dugno buvo iSkelia natura-
laus dydiio brcnzine galva, dvi dideles marmurines statulos
ir kelios maiesnPs statulos. Pradedant povandeninius kasineji-
mus, visada skubama, nes pirmiausia keliami daiktai, lais-gai gulj
dugne, ir tik paskui ateina eile tiems, kuriuos apgobe susigu-
lejqs gruntas, tik tada ir prasideda tikri kasinejimai. Ypa? buvo
pavojinga narams, kai jie kele jau iilaisvintq ir trosais apriStq
statulq. Nutriikusi ji galPjo sudauiyti kitas statulas arba nu-
siristi S!aitu j nepasiekiamas gelmes. ICartais narams tekdavo
daug dieny iS eiles tqsyti akmenis j Salis, valyti dugnq, ieSkant
palaidotq statulq. Per visus devynis sunkiausiq darbq menesius
oras buvo visq laikq prastas.
1901 mety pavasari ekspedicija pakeite tris narus: du iS pir-
mqjy del kesoninks ligos liko visai nedarbingi, o vienas iuvo.
Profesorius Georgas Karas, apiiiirinejgs j Atenus atgabentas
statulas, pasake: ,,Tie neraitingi ivejai, visiSkai nepaijstq archeo-
logijos technikos, su savo radiniais elgesi ypatingai atsargiai.
AS nustebau, kad beveik visai nebuvo kokiq nors naujy suia-
lojimq. Ne tik statulos, bet net moliniai indai ir stiklines vazos
liko nesudauiytos. "
Radiniai, iSkelti prie Antikitiros, Nacionaliniame muziejuje
uiima ilgq galerijq. Tarp stambiy bronziniy nuolauiy yra pen-
kiy ar SeSiy skulptiiry grupes dalys, vienai ty skulptiiry pri-
klauso Stadiatio rastoji ranka. Jy Bvininiai pagrindai buvo su-
ialoti-taip skubedami pleSe jas nuo pjedestalo Sventykloje,
kur jos stovejo. Dvi puikios bronzines statuleles priklauso Pe-
riklio epochai. Graiiausia statula, IV-V amiiaus prieS miisy
erq, vaizduoja nuogq natiiralaus dydiio jaunq graiuolj su brang-
akrneniq vyzdiiais. Mokslininkai gintijasi, kas jis galety biiti:
vieni mano, kad Persejas, kiti - Paris arba Hermis, todel pa-
prastai jis vadinamas tiesiog atletu.
Ta statula buvo sudauiyta j daugybg gabaliukq ir atsta-
tyta jiymaus Luvro restauratoriaus Andre. Tatiau daugelis spe-
cialistq nesutiko su Andre interpretacija. Atletas keletq kartq
vel buvo ardomas ir sustatinejamas, norint suteikti natiiralesng
pozq. Kai prieB dvejus metus lankiausi Atenuose, statula vel
buvo restauratoriaus rankose. Vienas archeologas man net pa-
sake: ,,Jiis iS karto galite iinoti, kada pas mus ateina naujas
direktorius,- atletas tuoj pat siuntiamas restauratoriui." Harol-
 das Adiertonas jq mate 1955 metais ir padare pastabq: ,,Apie
jq visada spieEiasi iinovai. "
Marmurines statulos - dvidekimt penkios didel& figiiros ir
grupes - neiistatytos muziejuje. Jos guli kieme prie dirbtuviq.
Prieblandoje galima suprasti, kodel Stadiatis jiiros dugne jas
palaike kraupiomis baidyklemis. Jos iivarpytos moliuskll. Gra-
iiq bruoiq nuogq deiviq figuros iS priekio tala, nuSaSusios, bet
iq nugaros, gulejusios ant smelio, lygios kaip Silkas. Kaip taik-
liai pasake Karas, marmurines statulos ,,panaSios j ligones, su-
darkytas raupsq." Tos statulos yra komercines kopijos ir ketu-
riais Simtais metq jaunesnes u i bronzines, todel jas gabenusio
laivo istorija atrodo truputi, mjslinga. Laivas, be abejo, suko
iS Atenq 1 Romq I amiiaus prieB miisq erq pabaigoje, ir Ela-
tejos sqsiauryje jam sekesi prasEiau negu kapitono Kondo lai-
vams. Matyt, apie menq jo igula nutuoke ne geriau kaip apie
jureivyste. Jie pagrobe graiiq senovinq atleto statulq, kuriai
jau tada buvo keturi Simtai metq, ir kelias puikias senovines
statuleles; be to, apipleSq Sventyklq, jie paeme prieS Simtq metu
sukurtq skulpttiring grupq (apie jos menines vertybes dabar
sunku sprqsti, nes liko vien nuolauios). Be viso kito, jie pakrove
j laivq keturiasdeSimt tony jvairiq padirbiniq,- tai galima su-
gretinti su tuo, kad, pavyzdiiui, Londone gauja grobikq i5 Na-
cionalines galerijos pagrobe Hogarto drobg, paPme EpSteino
,,Riman ir ... iS universalines parduotuves vitrinos iSvilko mane-
kenus.
Apie laivq iinoma dar viena aplinkybe: jo jgula naudojo
bronzin? astrolabijq laivo vietai nustatyti pagal ivaigides. Na-
rai jq surado tarp nuolauip Tai vienintelis tokios ruSies navi-
gacinis prietaisas, iilikgs iS tos epochos.
Ekspedicija prie Antikitiros parode, kokias galimybes atsklei-
diia povandenine archeologija. TaEiau tais laikais niekas neno-
rejo imtis tos pavojingos ir brangios mokslo Sakos. Svarbiau-
sias ekspedicijos rezultatas buvo tas, kad graikq ivejai, iBgirdq
apie sambriizdi, kilusi del daiktq, kuriuos jie nuo neatmenamq
laikq kele iS jtiros dugno tinklais, uiuot sulydq, pradejo per-
pardavineti muziejui.
YpaE dideli jspiidj atradimai prie Antikitiros padark Solomo-
nui Reinachui-vienam iymiausiq to meto archeology. Jis kq
tik buvo paskelbes savo fundamentalq vcikalq ,,Apolonas"-
p l a s t i n i ~menq istorijq - ir troSko surengti jfirin? archeclogin?
ekspedicijq, jei butq proga. Ir ji pasitaike 1907 metais, kai
~ r a i k a snardytojas atrado jiiros dugne antrq romenq laivq su
Graikijoje pagroblomis statulomis. Jis narie plikq smeletq dug-
nil 130 pedq gylyje u i trijq myliq nuo Madijos miesto Tunise
ir iivydo dugne paiigus cilindrinius daiktus, apaugusius kriauk-
lemis ir dumbliais. IS pradiiy jis juos palaike pabuklais, bet,
priplaukqs arciau, pamate, jog tai marmuro kolonos. Salia jq
iS smelio kySojo bronzines figuros ir raiiytiniai akmens atvaiz-
dai. Graikai tuoj pat iikele viskq, kq galejo lengvai iikelti.
Alfredas Merlinas, Tuniso Antikines kulturos paminklq ap-
saugos valdybos direktorius, pastebejo, kad rinkoje atsirado
seiloves graikq meno originalq. Jis greitai paseke jy kilme ir
atradn, kad keli graikai, ne kiek nesvyruodami, kelia iS juros
dugno lobius, pries du tukstaneius metq roinenq pagrobtus iS jq
proteviq. Taeiau graikai juos rado pranciizy teritoriniuose van-
denyse ir todel neturejo j juos teisiq. Reinachas sukruto. Jis
jtikino paijstamq amerikietj, kad vandenys prie Madijos siepia
brangq lobj, ir jo draugas amerikiekiq mili j onierius Dieimsas
Heizenas Haidas, gyvenes Paryiiuje, paaukojo povandeniniams
archeologiniams kasinejimams dvideSimt penkis tukstankius do:
leriq. 5 kompanijq su juo jijo hercogas de Luba ir Eduardas
de Biji. Bizel-tos jurq prefektas admirolas Zanas Bemas ekspe-
dicijai paskyre buksyrini ,,KiklopoUlaivq, o uosto valdyba dave
jiems plaukiojankiq nary baze ,,Eienas Rezalis". Tuniso vyriau-
sybe, taip pat trys Prancuzijos ministerijos ir 'institutas subsi-
dijavo ekspedicijq, ir, apskritai, jie gavo solidiiq finansine pa-
ramq. Reikia pasakyti, kad archeologiniai tyrimai po vandeniu
kainavo maidaug deSimt kartq brangiau kaip sausumoje. Juk
jiems tenka samdyti laivus, iilaikyti jq jgulas, naudoti kranus
ir kitus pagalbinius jrengimus. Be to, reikia atsiive!gti, kad
narai gali dirbti tik ribotq laikq, ir kasineja ne juodadarbiai,
o brangiai apmokami specialistai. Neiivengiami stovinejimai
del blogo oro taip pat nepigiai kainuoja.
Povandeninius darbus dirbo graikai ir vienas turkas. Jie
nustate, kad laivas buvo labai perkrautas: jis veie didiiulius
kraterius *, gausiai iSpuoStas marmurines taures, kuriose grai-
kai ir romenai skiede vandeniu savo bevanden1 v p q , daug
bronziniy ir marmuriniy statuly, ne maiiau kaip SeSiasdeSimt
kaneliuotq jonenq k o l o ~ qsu kapiteliais, bazemis ir sijomis -
visa tai vertia speti, kad laivas gabeno visq Sventyklq. Jis pa-
skendo u i penkiq Simtq myliq nuo savo kelio kryptles; matyt,
paskutinemis dienomis prieS iuvimq jureiviai karitligiskai seme
-
* K r a t e r i a i - Senoves Cjraiicijos indai vynui su vandeniu mai-
Syti.
189
 vandeni ir megino kamiyti plySius, stengdamiesi kaip nors pa-
siekti krantq. Per tris mylias nuo suduiimo vietos yra labai
geras lkkltas papludimys, ir, gali buti, jureiviai mate jj, kai
laivas praaejo grimzti j jurq.
Reinachas, apiiurejes pirmuosius radinius, pareiike: ,,Nu0
Pompejos ir Herkulanumo kasinejimo laiky dar niekas nieko
panaiaus nera -mates." Didiiuma statuly pri~klause velyvajam
Romos imperijos smukimo periodui. Geriausia i i jy buvo bron-
zine Eroto su lanku ir strelemis peilkiasdeiimties coliy aukitio
statula. Jei Antikitiroje marmurines statulos gulejo juros dug-
no pavirsiuje, tai tia jos buvo palaidotos smeIyje, kuris jas
saugojo nuo moliusky. Kasinejimai truko penkerius metus, ir
eksponatai dabar pripilde penkias Alaui muziejaus Barde (Tu-
nise) sales. Architekturiniy detaliy buvo iikelta maiai, dides-
nioji dalis liko dugne. Jos buvo ant viriutinio aituoniy coliy
storio denio - narai turejo pralauiti jj, noredami nusigauti iki
statuly, kurios buvo apaeioje. Merlinas raie, kad graikams
nardytojams teko pramusti virSutinj denj ir padaryti dvi iach-
tas -priekyje ir paskuigalyje.
Po keturiasdeiimties mety, kai Kusto, Taje ir Diuma ,,Eli
Monje" laivu vel surado to laivo vietq, ,,Eli Monje" virto po-
vandenines archeologijos ekvalangisty mokykla. Per tris dienas
jie iikele kelis kapitelius ir kolonas. Graiiausias i i ty kapi-
teliy dabar saugojamas Tulono karinio jury laivyno muziejuje.
Akvalangistams bevei'k netrukde povandenine srove, kuri ypat
sunkino graiky nary su sunkiais skafandraims darbq. ,,Eli Monje"
i i Madijos plauke, tvirtai jsitimkines, kad 18 paskendusio laivo
ikkeltas toli graiu ne visas krovinys. Tatiau jie nieko negalejo
padaryti: priei papildant iinias apie senoves jureivyste, reikejo
iilaisvinti i i grunto patj Iaivq. Kai 1954 metais Kusto ir Diuma
,,KalipsoUlaivu vel aplanke Madijq, pasirode, kad paskendusia-
me laive dirba grupe tunisietiy nardytojy megejy, vadovauja-
my Antikinio meno paminkly apsaugos valdybos direktoriaus.
Jie stengesi iirausti giliq eigq po laivo dugnu, kur, jy nuo-
mone, turejo buti dar nesurastos statulos. Jie aptiko kelias nuo-
lauias, ir tai sutvirtino jy viltis. Diuma rupestingai apiiurejo
dugne iimetytas jonkny kolony skeveldras ir atkreipe demesj
j vienq jdomiq smul~kmenq:ant skeveldry nebuvo pintiy Ma-
tyt, graikai pineiy ivejai tebela~lkepovandeninj muziejy.
Dievy ieimynai, musy iimtmetyje iikilusiai iS juros gelmiy,
vadovauja pats graiky panteono dievq dievas - griauskaval-
dis Dzeusas. Didiiulis nuogas olimpietis, iikeles rankq sviesti

190
iaibq, 1928 buvo iitrauktas dvideiimties juriniq sieks-
niq gylio jlankoje tarp Artemisijos rago ir Tesalijos. ~i statula
laikoma senoves graikq broiuos Sedevru, sukurtu aukso am-
iiaus dtddiio menininko. Jos kopija dabar siovi Niujorke Su-
vienytqjq Nacijq Organizacijos rumq pagrindiniame vestibiu-
lyje,-tai Graikijos dovana tautq Seimai.
Dzeusui iikilti i i juros padejo graikas pintiq ivejys, atsi-
muies i jo masyviq kairiqjq rankq, ir Vokietiq archeologijos
instituto Atenuose profesorius Georgas Karas (jis iireikalavo
iksiqsti ekspedicijq i tq vietq) bei graikas mecenatas Aleksand-
ras Benakis, paaukojes tukstantj svarq sterlingq ieikojimams.
Panere po vandeniu u i ieiiq iimtq jardq nuo iikyiulio,
narai aptiko didiiule statulq, kuriai priklause ankseiau rastoji
ranka. Be to, jie rado unikaliq bronzine nuo arklio krintantio
raitelio statulq. Jie suieikojo arklio galvq ir kaklq, kiek tole-
liau-smulkias jo liemens nuolauias, matyt, nuneitas i ialj
sroves po to, kai laivas sudwio j dugnq. Baisiai jsismarkaves
ir jsilinksmines maiasis raitelis buvo ianrines skulpturos meist-
ro kurinys-labai imogiikas ir visiikai ne ,,klasikinisU.Dau-
gumas iilikusiq graikq skulpturq vaizduoja Olimpo gyvento-
jus, pilnus dieviikos didybes, jq tarpe uisirustinusi Dzeusq ir
liudintiq Demetrq. Tatiau matasis raitelis nebuvo panaius i ne-
mirtinguosius dievus: jam ir jo kurejui buvo be gal0 linksma,
ir ta iypsena liko gyva po dviejq tukstantiq keturiq iimty metq.
Nors ir kaip stengesi Karas sudrausminti pintiq rinkejus,
dalyvavusius ekspedicijoje, jam tai sunkiai davesi. Nors jiems
tekdavo dirbti daug giliau kaip paprastai, jie grieitai atsisake
atlikineti dekompresijq po vandeniu ir nesinaudojo naujais ska-
fandrais, kuriuos jis jsigijo ekspedicijai. Vienas jq, noredamas
jrodyti, kad karksoti po vandeniu be darbo - didele kvailyste,
ii 140 pedq gylio greitai iikilo i paviriiq. Kai jis uZkope trapu
ir jam buvo nuimtas ialmas, jis eme kvatoti. Po keliq minutiq
jis nurnire nuo embolijos. J o mirtis ibaugino kitus narus. Pi-
nigai jau baigesi, ir Karas turejo sustabdyti darbus, galimas
daiktas, prie pat naujq atradimq slenkstio. Dvi rastosios sta-
tulos, tvirtino jis, ,,nieku gyvu negalejo buti vienintelis grobis,
iiveitas i i kaikokios turtingos iventyklos; viskas bylojo, kad
reikia ieikoti toliau, bet nebuvo kq daryti. Tokiems darbams
visiikai tiko tik narq aparatai, kuriuos gamino vieantele Liu-
beko firma Europoje, bet jie kainavo ieiis iimtus tukstantiq
aukso markiq kiekvienas ir buvo per sunkus laivams, kuriuos
mums galejo duoti Graikijos laivynas. Be to, kaip teisingai
 kalbejo kompetentingi specialistai, dvideiimties juriniy sieksniq
gylyje likusieji lobiai galejo visiikai saugiai palaukti geresniq
dienq".
Senoviniai Viduriemio juros uostai ,,praByte praiesi" kasi-
nejami. Juk ne vienas jq nestovi upes iiotyse, kur vandens
srove butq galejusi nuneiti daiktus arba palaidoti giliai po
sqnaiomis. Judrus Marselio Senasis uostas klestejo pustretio
tukstantio mety. Per paskutinj karq iiauriniame jlankos krante
nacistai susprogdino viduramiiy katakombas, tuiEiai meginda-
mi sunaikinti patrioty sleptuves; jie sulygino su ieme seniau-
siq Marselio kvartalq. Tatiau archeologai pradejo kasineti tose
dykynese ir surado qiuolinius Masilijos uosto polius. Jis gyvavo
VI amiiuje prieS musq erq. Jie taip pat rado mediniq tilteliy
liekanas. Senoves jurininkai kadaise ant jq iivilkdavo laivus
ir juos apsvilindavo degantiq Siaudq gniuitemis, noredami su-
naikinti lentq kirminq. Prie pat vandens jie atkase didiiulj jo-
nenq kapitelj - vienintelq Prancuzijoje rastq miirinq graiky sta-.
tybos detalq. 49 metais priei musq erq Julijus Cezaris Galijoje
sunaikino graikq gyvenvietes, lygiai taip pat, kaip neseniai
priei tai buvo sunaikinta Kartagena, o musy laikais - Lidice.
J o legionai iiiude milijonus galq ir tiek pat paeme j vergijq.
Senoves Masilijos pedsakq dabar reikia ieikoti, panerus po
vandeniu j rytus nuo Marselio, prie graikq laivq nuolauiq, ii-
drabstytq tarp baltq rifq, arba kar'neti sausumoje amforq ske-
veldreles. Archeologai mano, kau dumblinas Marselio senojo
uosto dugnas yra tikras Senoves Graikijos istorijos metraitis,
kuri, teks atskleisti puslapis po puslapio, gal but, ieikant meno
lobiy, paslepty po vandeniu nuo nepermaldaujamy Romos le-
gionq.
Norint surasti galeras, kuriomis, pasak padavimo, Kaligula
leisdavqsis j pramogines keliones Nemio eieru Italijoje, eieras
buvo nusausintas. (1944 metais tas galeras sudegino vokietiai.)
Sen3jj Marselio uostq irgi butq galima nusausinti, pertverus
pylimu siaurq jejimq, net jei tai padarytq nuostoliq garlaiviams,
kuriais patiklus provincialai plaukia apiiureti mitines grafo
Montekristo kameros Ifo pilyje.
Mokslininkus, kelianEius sumanymq nusausinti uostq, ska-
tina radiniai, iikelti i i Pirejaus uosto prie Atenq. 1931 metais
seklumoje dirbusios iemkases kauias netiketai atsirnuke j se-
noves laivq, nuskendusj antrajame amiiuje priei musq erq. Lai-
vas buvo prikrautas marmuriniq bareljefq. Menines vertes po-
iiuriu jq negalima ne lyginti su bronzinemis statulomis, rasto-
 Bronzine Demetra, iikelta i i Bronzine Kariatide, iikelta if
Egejo jtiros romenq laivo, paskendusio
apie 80 metus priei m. e. prie
Madijos (Tunisas)

.
{ ,

** '

i' .:
j',
r. P
,,Maiasis raitelis" - graiky
ianrines skulpttiros Zedevras,
rastas Viduriemio joroje
1928 m.

6-T A
 -;--- .-

i. ,
Garsioji ,,Raivelom tralerio

i:-
echograrna. Tarp povande-
niniq Loh Neso virrliniq
rnatyti kaikoks keistas daik-
tas. Gal Loh Neso pabaisa?

-I
I
i, ,
i'

ancfizq lakfinas leitenantas Pjeras Vanleras ant povandeninio

akvaplano
 mis prie Artemisijos rago ir prie Antikitiros,-- tai buvo komei-
cines kopijos, gaminamos vietinese dirbtuvese iiveiimui i Romq.
Laivas, matyt, sudege priei pat igplaukdamas. Marmuras su-
skilo nuo karstio; galimas daiktas, savininkas, iikelqs kelias
plytas, nusprende, kad likusiq traukti ne neverta, ir jsake savo
raiiytojams pagaminti naujus bareljefus: Vis delto tie barel-
jefai jgalino molcslininkus atskleisti miliilligkos Atenes statu-
10s paslapties uidangq. Siq statulq i i aukso ir dramblio kaulo
sukiire Fidijas. J i stovejo priei Partenonq Atenq Akropolyje. Jq
atidenge Periklis 438 metais prieS miisq erq, ir Graikijoje ji
buvo laikoma didiiausiu meno kuriniu. Apie jq raSe daug seno-
ves autoriq. IS statulos nieko neliko, tik apatine pjedestalo ak-
menq eile. Dideliame auksiniame deives skyde reljefiikai buvo
pavaizduotas graikq miiiis su ainazonemis, tq atvaizdq, matyt, ne
kartq kopijuodavo amatininkq dirbtuves. IS paslcendusio laivo
igkelti bareljefai vaizdavo graikus ir amazones su pilna kovine
apranga, jq mastelis visiikai tiko didiiuliam auksiniam Atenes
skydui. ,,Deja,- raSo profesorius Karat., - paties Fidijo ir jo
didiiojo globejo Periklio atvaizdai, kuriuos jis jdejo tarp graikq
kariq, tuose bareljefuose nebuvo nukopijuoti, iiiaoma, jeigu ne-
tarsime, kad jie guli palaidoti giliai dumble."
Archeologams, Viduriemio jiiroje ieikantiems senoves lai-
vq, orientyrais eina terakotines amforos - tie senoves kontei-
neriai. Nuo Homero laikq ir kone iki pat paskutiniq Romos die-
nq amforose buvo veiiojamas vynas, alyva, kvepalai, vanduo,
grCidai, terpes, rudos,--viskas, kas galejo jljsti pro keturiq-
penkiq coliq skersmens kakliuka. Amforos budavo statomos pa-
grindiniame denyje vertikaliai dviem-.trimis aukitais: apati-
niqjq kaklelis jeidavo j kuginj viriutiniqjq dugno pagilinimq.
Tukstankiai amforq buvo iikelta iS Viduriemio juros dugno
nuo Gibraltar0 iki Aukso Rago, ir iS to galinla daryti iivadq,
kad laivai budavo perkraunami ir tapdavo nestabilus. Daug
amforq iikele taip pat ivejq tinklai. Dar miisq laikais ivejai
jas vadindavo ,,senais qsotiais" ir iimesdavo atgal i, jiirq.
Antikineje epochoje laivo suduiimas buvo jprastas reilki-
nys: 1953 metais ,,KalipsoU ekspedicijos akvalangistai, vykde
archeologinius tyrimus Egejo jiiroje, senoves jurq keliuose ap-
iiurinejo seklumas ir rifus ir, kas kartas panerdami, rasdavo
daugybq amforq, datuolq jvairiausiais periodais - iauo finikie-
tiq laikq iki paskutiniq Romos imperijos dienq. Kai kurios
amfoi-os gulejo atskirai; matyt, jiireiviai jas iimesdavo j van-
denj per audrq. Tatiau penkiasdeiimtyje vietq buvo rasti iitisi
amforq sqvartynai, be abejo, tiudijanlys laivo suduiimq. Maiyt, 1
laivq iudavo daug, bet ir juros pirkliq pajamos budavo dide-
les. Stipraus raudonojo graikiSko vyno amfora Marselyje kai- i
nuodavo tiek pat, kiek suauggs vergas. Stai kodel laivai bu- [
davo perkraunami, o jgulos sutikdavo rizikuoti.
Gausybe paskendusiq laivq liudija, kad jureivyste senoves
L

1
~ r a i k i j o j e ,matyt, buvo iSsivysEiusi iymiai labiau, negu buvo
manoma, kol prasidejo povandeniniai archeologiniai tyrimai.
AnksEiau galvota, kad senoves prekybiniai laivai buvo galeros,
prie kuriq irklq sededavo negrai arba kareiviai. Graikq mitai. 1
mozaika ir bareljefai vaizduoja karo galeras, ir buvo speja-
ma, kad prekybinius krovinius irgi veiiodavo galeros. TaEiau
1i
du senoves laivai, surasti prie Madijos ir Gran Konglue salos, f
buvo per dideli varyti irklais. Prie Gran Konglue salos rastas j
laivas -buvo tukstanfio tonq vandens talpos. Jame, matyt, buvo
didiiule kvadratine iS jaueiq odq pasiuta bure, kuri neleisdavo
plaukti aStriu beidevindu ir sudarydavo didelj pavojq audros
i
,

metu.
Arnforos paprastai datuojamos ir apraiomos pagal lentelg, su-
darytq vokieEiq archeologo Dreselio, kuris jas klasifikavo pagal
paties indo, jo asq, kaklelio formq ir molio sudeti. Jis remesi duo-
menimis, pagrjstais indq ir Sukiq studijavimu. Jie buvo rasti se-
name Romos miesto BiukSlyne. TaEiau povandeniniq archeologq
gauti duomenys paneige Dreselio klasifikacijq. Tame paEiame lai-
ve dainai budavo randamos amforos, pagal Dreselio klasifikacijq
priklausiusios periodams, kurie vienas nuo kit0 skyresi iStisais
SimtmeEiais.
Dabar surasti amfor3 ne retenybe, jos, ko gero, pavirs tokiais
pat megstamais turistq suvenyrais, kaip Egipto skarabejai arba
gausybe kulkv, muSio lauke prie Getisbergo. Ispanijoje, Italijoje
ir Graikijoje povandeniniai archeologai privalo pranegti apie sa-
vo radinius valdiiai, nes jie yra valstybes nuosavybe. Tais atve-
jais, kai rastasis daiktas nera unikalus, vyriausybes archeologas
maloniai leidiia pasilikti jj sau. Vertingiausias dalykas tuose tyri-
nejimuose yra ne suskilusiq qsoEiq kruva, o tikslios radimo
vietos nustatymas. Daugelis nardytojq tai uimirkta. Be to, povan-
deniniai brakonieriai, pardavinejantys amforas turistams, yra
jpratg visiikai iivalyti suduiimo vietq, tuo patiu sunaikindami
visus paskendusio laivo pedsakus.
Dainiausiai iuvusio laivo griaueiai buna palaidoti susigule-
jusiame dumble, iS kurio kySo amforq kakleliai; kartais jos stovi
taip, kaip buvo pastatytos jas kraunant. Tur but, tiktai Vidurie-,
 mio jiiroje galejo laip gerai iSsilaikyti paskende laival. Ten be-
veik nera potvyniq, daug u o l ~ir nera stipriq povandeniniq sro-
viq. Kartais beiadis povandeninis kaubbrys atskleidiia po juo
palaidoto laivo iuvimo paslaptj: jis buvo perlcrautas ir, piaukda-
mas su savo nevikria bure, laikesi areiau k r - d o ; prasiclejo aud-
ra, ir per jj pradejo ristis bangos. Jiireiviai megino sleptis kuria-
me nors nepavojingame uoste. LaiviiikBtis narde per putotas
bangas, artedamas prie rifq. Igula jsispirdavo j uolas irklais, i e -
berklais ir netgi sunkiu vairiniu irklu. Laivo paskuigalis iSkilda-
vo ant bangos ir nusileisdavo tiesiai ant rifo, kuris pramuidavo
Svininj apkalq ir Alepo puSies dugnq, sulauiydavo Libano kedro
Spantus. Tonos vandens pliiipteledavo pro atsiradusiq skyle. Jii-
reiviai Bokinedavo j vandenj, kabindavosi u i akmerlq, nusprusda-
vo ir iiidavo kunkuliuojantiose bangose. Tik nedaugeliui pavyk-
davo igsigelbeti.
Laivas sunkiai ir letai grimzdavo j jiirq ant tiesaus kilio,
trankydamasis j aStrius akmenis, pleSdavusius apkalo gabalus,
kurie sklandiiai nuskriedavo i Salis. Paskui jis dugnu sunkiai
trenkdavosi j gruntq, jo bortai iisiskesdavo, ir amforos nuriede-
davo dugnu. Aplink paskendusj laivq vandenyje pakildavo bal-
tas debesis, pamaiu jj paslepdamas. Pasigirsdavo duslus Slaitu
riedanfiq amforq dardejimas per akmenis. VirSum Sukiq iikilda-
vo purpurinis Delo vyno kamuolys, ir SimtmeEiai pradeldavo sa-
vo beiadj kantrq darbq.
Baltas debesis nuse'do, apsupdamas laivq dumblo marSka. Pas-
kui j jj eme kraustytis jiiros gelmiq gyventojai. TuSEiose amfo-
rose apsigyvena aituonkojai ir murenos; susirenka j puotq mo-
lioskai, koralq polipai ir jurq ivaigides. J a u po savaites lavonai,
pliiduriave po didiiule jauEiq odos bure, biina nugrauiti iki kau-
19, suesta pati bure, o paskui imoniq griautiai ir laivas virsta
bakterijq grobiu. Laikas virBum laivo supila pilkapj iS begales
koraliniq polipq kartq ir planktono liekanq. Laivq kirminas
gremiia viriutine korpuso dalj, bet, jo landoms vis leidiiantis i e -
myn, pilkapis darosi vis aukitesnis, saugodamas apatines korpuso
dalis nuo galutinio suardymo. Tatiau niekas negali suesti amfo-
q- indq iS amiino degto molio. Svinines apkalo plokBtes ir
bronza nepasiduoda korozijai. Po tiikstantio metq jsisiautejes
paieles mistralis * pradeda versti nuo pakrantes uolq didiiulius
akmenis ant laivo kapo. Penkiq tonq nuolauia n ~ s i l e i d i i aant
amforos, bet taip plastiikai, kad ji lieka nepaieista. Pusiau suires

* Mi s t r a 1 i s - S!aures vakarq vejas.

 1
karkasas virsta iuvq ir daugybes jiiros gyviq prieglobstiu. i.
Dabar pilkapis pagraieja, kapq papuoiia amiinos gel&: purpuri-
nes gorgonijos, geltonos pintys ir ryikus dumblia~.
Taip praejo du tukstantmeCiai, ir tada prie kauburio priplau- 1
kia imogus su kauke. Pasibaigs musq Bimtmetis, ir, tur but, ma- j
!
iiuliukq jiirq gyventojq skeletai uidengs IiyianEius amforq kak-
liu'kus. Bent jau taip galvoja Frederikas Diuma.
Povandeniniq radiriiq gauseja, bet skaitius imoniq, mokan-
Ciq naudotis povandenines archeologijos technika, dideja letai.
Tiktai kelios deiimtys imoniq mokosi, kaip surasti senoves lai-
vus. Yra keturios pagrindines povandeniniq arcileologq grupes:
Marselio grupe, vadovaujama Zorio Reia, kuris paruoSe daug .
puikiq nardytojq, liarinio jury laivyno grupe, kuri susijusi su
~ a r s e l i ogrupe daugiausia per Diuma -- nenuilstamg pakrantes
nuo Marselio iki Esterelio tyrinetojq. Nuo Esterelio iki Monako
dirba Kanq Povandeniniq alpinistu, klubas, vadovaujamas Anri :

Brusaro, ir su juo rungtylliaujantis Zuan le Peno Jurq klubas,

kurio vadovas yra Lui Leu. Tie du klubai dirba slaptai v'ienas
nuo kito, nors ir siunCia praneSimus apie savo radinius profeso-
riui Benua. Vieng puikiai iSlikusj laivo karkasg rado nardytojas,
I
nuslepcs jo buvimo vietq net nuo savo klubo. Jis buvo iivarytas.
Tada jis perejo j kitg klubq ii- ten praneie savo paslapti.
Kartq ivejai papasakojo Brusarui seklumoje prie Sen Trclgezo
mat5 didiiulius akrnens blokus. Kanq nard jltojai apiiiirejo tg
vietg ir atrado devynias sekcjjas romeniSky kolonq, kuriq storis
buvo ieiios pedos, ir aituoniasdeiimt pedq ilgio bei penkiq pedq
skersmens architravq ". Be to, jie surado tris tokiy pat gigantii-
k q matmenq doreniikus kapitelius. Nardytojai nuskuto biologi-
nius anisluolisnius ir po jais surado balta Kararos marmura. ,
1951 meiais klubas suorganizavo ckspedicijii, kuri ijkele kelis
iS tu, dideliq akmen~l.Juos apiiureje specialistai nianc, kad jie
buvo nutaiyti Romoje ir romenq nusiqsti Sventyklos statybai
Narbone. Laivas, v6iqs tas kolonas, suduio prie Sen Tropezo.
1953 metais Kany gydytojas Zakas Piru rado gerai iisilaikiusi ;
laivq. Piru po vandeniu nere su imona ir maia dukrele Ondine
i8 nuosavos ,,Provansalo" jachtos. Jis naudojo ,,NargilesUapara-
tg (akvalango su viriun iivestu vamzdeliu variantas). 93 pedu .
gylyje kaip kriSLolas skaidriaine vandenyje Piru pamate keletq i
'
" A r c h i 1 1.a v a s --- jig graiky a i c h i -- pradinis, svasbiausias) k o -
l o n q v a i n i k a s ; apaling dalis sijy, k u r i o s stogo svori per k o l o n a s perduoda .
pamatams.
,,KalipsoU ekspedicijos povandeniniai archecloginiai darbai
graiku laivo iuvimo vietoje prie Gran K o n ~ i u e salos
netoli Marseliu
 vakary ,,Mentorius", kovodamas su prieSiniu vakarq vkju, plau-
ke pro Antikitira, kur kadaise paskendo Romos laivas su pagrob-
tomis statulomis. Staiga vkio kryptis pasikeite: jis papiit6 iS
Siaures vakaru. Brigq nuneke nuo kurso, per j i pradejo ristis
bangos. Kitg ryta ifireiviai nutare s l e ~ t i suoste. Graikas locnla-
nas pasirinko didel? Kitiros salq 1 Biaurq nuo Antikitiros. No-
rint iSmesti inkarg prie tos salos, laiva reikia priplukdyti prie
pat kranto, nes dugnas ten staigiai smunka iemyn. Kapitonas
iSmetP du inkarus, bet jie neuisikabino. ,,Mentoriujembuvo ik-
kelta bur6 ir nukirstas inkaro lynas, bet ir tai nepndkjo. Brigas
atsitrenke i uola ir ... nugarmejo 1 dugnq - dar vienas laivas il-
pame saraSe iuvusiq laivq, kuriems nepavyko iBveiti graikq dai-
lininkq kuriniq, apsikaikius heleninio meno gerbejq plunksno-
mis.
Visi brigo keleiviai iksi~elb6io.Hamiltonas praneS6 savo pa-
tronui i Konslantin~poii,kad brigas paskendo 60 pedq gylyie. At-
sakornaiame lai4ke lordas Elginas race, kad frizai ,,jam brangiis,
nors ir neturi dideles vertPsn, ir todkl jis pradejo derybas su
Bazili~umihlevaEiniu, italu i i Specijos, d6l nuskendusio krovi-
nio igkklimo. Naudodamasis savo igaliojimais, italq jis paskyre
Britanijos vicekonsulu, padarqs iilyga, kad Menatinis neteks to
posto, ieigu per tris menesius neiSkels frizq. Hamiltonas liko
Kitiroie, budriai stebPdamas skardi, kurio papedkie tiinojo van-
denyje lordo Elgino Sirdiiai brangios deies. Sekretorius bijojo
partizanq, piratq, gandq skleidejq ir rusq jiiros karininkq, kurie
vylesi sukelti j kovq graikus priek jq bendrq prieSq - Otomanq
imperijq lnetrukus isiliepsnoio iau tikras karas del nepriklauso-
mybes). Hamiltonas norejo iSkelti visq brigq. Operacijoje turejo
dalyvauti anzlq karinis laivas ,,Pergalingasisu ir ,,SpeiotasU,pri-
klausgs MenaEiniui, tatiau planas suiluqo. Hamiltonui savo pa-
ramq p a s i d e rusai, bet l o ~ d u iElginui tai netiko. MenaEinis, kai
ji pasieke gandai, kad brigas jau iikeltas, nepastebimai dingo
nuo scenos.
Kitiroje piite ivarbus iiemos vejas. Hamiltonas, sunkiai pa-
kentes kaltj, atleido narus ir iikeliavo j Konstantinopoli. Jis su-
grjio j salg su grupe Samo salos nardytojq. Per vienq menesj
sunlriomis iiemos sqlygomis jiems pavyko praplesti liukus i bri-
go triumq ir iSkelti j pavirkiq kelias deies.
ISkeltosios deZes buvo kraunamos ant kranto prie Aulemono
miestelio, apdengiamos storu dumbliq sluoksniu ir saugomos sar-
gybiniu. SamieEiai p l b e j i m o darbus dirbo dvejus metus. ,,Taim-
so" laikrastis tada raSe: ,Meno myletojai ir klasikines senovks
 vertintojai su diiaugsmu sutiks iiniq apie laimingai iSgelbetq ko-
Iekciiq, taip rupestingai surinkta,. Tikrai bfitq skaudu, jeigu tie
kfiriniai, taip ilgai iSsilaike tamsiy ir prietaringq turky iemeje,
?My keliondie j aukStos civilizacijos Salj, kur jie buty pridera-
mai jvertinti ir kur skulptoriai, jy padedami, trokita pasiekti tq
groiio aukStybiy ir tobulumo, kuriais pasiiymi antikinio r;- -ztuko
kfirjniai." LaiSke Henriui Benksui lordas Elginas tai iSreiik6 tru-
putj kitaip: ,,Visa ta operacija, perkant ,,MentoriqU,ir kitos biiti-
nos iilaidos man atsiejo penkis tfikstantius svarq." 1816 metais
frizus jis pardave Britq muziejui u i trisdeiimt penkis tiikstan-
Eius svarq.
Sumaniausiq biidq nuo jiiros dugno meno objektams pakelti
prieS Simtq metq iSrado japonai. Tuo laiku Japonq jiiroje pa-
skendo atvira valtis su brangiomis vazomis - imperatoriaus nuo-
savybe, ir jis jsake nardytojams jas iggelbeti. Nardytojai, netu-
reje jokiq narq prietaisy, negalejo pasiekti laivo. TaEiau, bijo-
dami uiriistinti savo valdovq, jie eme galvoti, kq gi vis delto
galima padaryti, ir galq gale rado iieitj. Jie pagavo kelis aStuon-
kojus, pririSo juos prie virves ir nuleido j pasltendusj laivq. Tie
galvakojai, kurie kaip kates megsta jaukias vietas, sulindo va-
zas. Jiireiviai truktiojo virves, a3uonkojai iStiese siurbtukus,
ir po to juos drauge su vazomis iStrauke i pavirSiy.
Didiiausiq povandening archeologing ekspedicijq suorgani-
zavo kapitonas Kusto prie Gran Konglue - nedideles balto kalk-
akmenio uolos u i deiimties myliq j rytus nuo Marselio, klastin-
gq negyvenamqjq saleliq grandineje, netoli nuo neprieinamq
kranto uoly. Su ekspedicijos darbu susipaiinau 1953 metais, po
metq nuo jos pradiios. Lyginant su triukSmingu ir spalvingu
Marselio uostu, tuSEias Gran Konglue sqsiauris atrodo toks pat
uimirStas kampelis, kaip Ugnies Zeme. Gran Konglue, uibaigianti
grandin?,- aukSta plika keturiq Simtq penkiasdegimt pedq ilgio
ir Simto penkiasdeiimt pedq ploEio uola. AukStai nuolaidiioje te-
rasoje stovi geltona skardine biidele, vir5um jos plevesuoja per-
galinga balta-ialia veliava su uiraSu ,,Kalips@snostas" ir Salia
delfino plaukianEios nuogos Kalipses atvaizdu. ISvyde ,,KalipsoU,
iS biideles iSbega Suns lydimi imones. Ant uolos kraSto stovi na-
melis su varikliu, sukanEiu oro kompresoriq. Ka2kuris iS salieEiy
uibega ant didiiules sijos ir nuo jos Soka tiesiai j denj. ,,Kalipsom
prisiiria prie didelio pliiduro palei skardj. Tuo tarpu iS jiiros
gelmiq igkyla du narai guminiais kostiumais. Jie i i tolo iSgirdo
dundant ,,KalipsoUvariklius ir pamate jo siaurq dugnq iS tos vie-
tos, kur dirbo 140 pedq gylyje.
 Bkspedicijos dalyviai atkasa tiikstaneio tony vandens talpos
krovininj laiva, kadaise priklausiusj pirkliui Markui Sestijui, gy-
venusiam Graikijoje, Delo saloje. Laive, paskendusiame mai-
daug du Simtai penkiasdeiimtaisiais metais priei miisy erq, buvo
deSirnt tiikstaneiy amfory su graiky ir italy vynu ir daug juodojo
molio indq. Darbai prasidejo 1952 mety rugpiiieio menesj, ir, ma-
tyt, tik 1958 metais ekspedicijos dalyviams pavyks iSkelti viskq,
kas liko iS laivo. Tai seniausias iki Siol rastas jury laivas: vienin-
teliai dar senesni laivai yra egiptieeiu laidoturiy eldijos ir priei-
isioriniai iuotai, aptinkami Airijos durpinGse balose. Laivas palai-
dotas po suakmenejusiais gyviais vieno graiiausiy Viduriemio
jiiros koraly rifo papedeje.
Kalipses uosto gyventojai iS tikryjy dirba didvyriikq darbq.
Kartq mistralis nunege i jiirq jy biidelq, ir jiems teko statytis
naujq. Vienas jy iilvo, o kiti gyvena toki v i e n i f ~gyvenimq, tar-
tum biity Menulyje. Jie kasdien neria po vandeniu, vis tiek
koks biity oras bei mety laikas, ir kasineja d u g n ~ ,p!audami
dumblq galiilga vandens iarna. Jiems jau pavyko iskelti penkis
tukstaneius graikiiky ir italigky indy xynui ir deSimt tukstaneiy
kitokiy indy. Bkspedicijos darbq rode televizija tiesiog iS jiiros
dugno. Mediiaga, Ruriq jie iikele iS jiiros dugno, duoda pagrindq
daryti labai svarbias archeologines iSvadas,- tos iivados, ko
gero, bus jdomesnes u i bet kuri detektyvinj romanq. TaEiau apie
tai turi papasakoti pats Kusto.
I

Italija buvo vienintele Salis, kuri jstojo j Antrqji pasaulinj

karq, turedama apmokytus ir kcviniams veiltsmams p a r u o ~ t u s
,,povandeniniy pestininky " ir ,,povandenines kavalerijos" dali-
nius. Pirmq kartq ,,povandeniniai kovos veiimai" buvo panaudoti
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. 1918 metais, kai sqjunginin-
kai pradejo savo paskuiini puolimq prie Piaves, juos labai jau-
din0 Austrijos laivynas, pasleptas Polos uoste, Adrijos jui-oje.
Nuo pat koviniy veiksmq pradiios tia stovejo trys drednautai ir
eskadra linijiniq laivy, kurie bet kuriuo monlentu galejo stoti
 i miiij. 1914 metais prancuzu, povandeninis laivas ,,Kiwi" megino
prasiveriti 1 Polq, bet buvo paskandintas. Du sumanus italq ka-
rininkai - majoras Rafaelis Roselis ir medicinos tarnybos leite-
nantas Rafaelis Paolueis - pasiiove pakartoti tq bandymq.
Jie pastate imogaus valdomq dvideSimt triju, pedu ilgio torpe-
dq, plaukusiq rriaidaug dviejq mazgq greitiu ir varomq suspausto
oro. J o j e buvo du autonominiai sprogdikliai, turintys po tris
Simtus penkiasdeiimt svarc trinitrotoluolo. Du Rafaeliai, apier-'
g? torpedq ir panirc tiek, kad iS vandens kyiotq tik jq galvos,
bande nuplukdyti jg j Polq per priedminines uitvaras ir pritvir-
tinti sprogdiklius po austrq laivq veterlinija. Priei Sj savo
iygj Rosetis ir Paolutis spejo tapti patyrusiais povandenininkais.
Tamsiq spalio menesio nakti, torpedinis kateris nuleido juos
j vandeni per ketvirtj mylios nuo Polos bangolauiio. Jie buvo
apsivilke vandens nepraleidiianeius kostiumus su pludemis. Gal-
vas italai apsivyniojo blizganeia cerata, vildamiesi, kad juos
palaikys jurije plaukiojantiais buteliais nuo kianfio. Veliau
paaiikejo, kad tq naktj juroje iS tikrqjq galejo plaukioti. daug
tuieiq vyno buteliq. Musq italai neiinojo, kad Austrijos-Vengri-
jos imperija jau buvo subyrejusi ir laivus, stovineius Poloje,
priei keletq valandq buvo uiemq sukile jugoslavq jiireiviai. Liki-
mas iikrete Roseeiui ir Paolueiui piktg pokitq: jeigu jq akiple-
SiSka i8mone pasiseklq, jie susprogdinty jau uiimtus laivus.
Majoras Rosetis valde laivelj, o pirma jo sedjs Paolueis seke
kursq. Jie nuplauke nuo katerio, ir jq galvos beveik paniro ban-
gose, Svytineiose menesienoje. Jie pervilko savo torpedq per pir-
mqjj tinklq, vel jq apierge ir pasuko prie uosto vartq. TUO me-
tu iS tamsos iinere kaikoks laivas su uigesintais iiburiais.
Rosetis padejo rankg ant sprogdiklio, nutares greifiau susisprog-
dinti, negu atiduoti torpedq prieiui. PrieS tai itaiai vieng kart%
jau buvo megine, pasinaudodami amfibija su vikkriniais ratais,
prasive'riti pro tinklq uitvaras ir torpeduoti dvideiimties tuks-
tankiq tonu, vandens talpos drednautg ,,Sent IStvanas", ir Rosetis
nenorejo, kad prieSas atspetu, naujojo ginklo paslapti. Taeiau lai-
vas praplauke pro Salj, ju, nepasteb6j~s.
Jie pasieke bangolauii, palei kurj ketino snlelktis prie uosto
vartq. Jie tikejosi, kad, prisispaude prie sienos, prasmuks pro
sargybinius. Paolueis panel-e patikrinti, ar siena nepereina po
vandeniu j nuoiulnu, Slaitq, kuris trukdys torpedai. Siena buvo
vertikali. Kai jie priplauke prie sargybinio, Rosetis pradejo krai-
pyti galvq, megdkiodamas bafigose pluduriuojanti, butelj. Niekas
ju, nesustabde. Takiau pi-ie uosto vartq jq lauke nemalonus siur-
 prizas. Po amfibilos uipuoiimo austrai pastate naujq medine u2-
tvarq su trijq pedq plieniniais smaigais viriuje. Italai jsikibo
j uitvarq ir pradejo tartis, kq daryti toliau. Buvo pirma valanda
nakties. Pagal planq pro paskutin? uiivarq jie turejo prasibrauti
treeiq valandq. AuSti turejo pradeti penkiolika minueiq po
penktos. Kol jie taresi, atoslugis staiga iitrauke iS po jq torpedq.
Paolueis leidosi paskui jq, uimirS~s,kad paskui save palieka
ivytintj pedsakq. Jam pavyko jq pavyti, ir jie vel plauke prie
uitvaros. Pradejo purkiti lietus, jie uisilipo ant uitvaros ir Siaip
taip pervilko sunkiq torpedq per plieniilius smaigus. Nuplauke
apie deSimii metrq, atsimuie j tris eiles prieSmininiq tinklq. Lie-
tus jau pyle kaip iS kibiro, slepdamas juos nuo prieio akiq, bet
iabalino ir juos paEius. ~ i uitvarq
q jie jveike, taEiau netrukus vel
uiplauke ant tinklq, sustatytq trimis eilemis. PaoluEis pagalvojo,
kad jie netyeia pasuko ir bus vel atsidur? prie pirmqjq tinklq.
Taeiau Rosetis mane, kad jie plaukia teisi-ngai. Jie be paliovos
turejo kovoti su atoslugiu, ir jq jegos jau seko. Srove pasuko
torpedq Sonu, ir jiems vos bepavyko jq atgr?iti ir vel nusigauti
prie tinklo. Rosetis pririSo prie torpedos priekio trosq ir po van-
deniu priplauke prie SeStojo tinklo. isikibcs j ji, jis truktelejo
j save torpedq drauge su Padueiu. Torpeda apsiverte. Jie pa-
nere po vandeniu ir vel jq atverte.
Plaukikai buvo jveik? jau aituonias uitvaras. Jq gautas jsa-
kymas skelbe: ,,Vis tiek koki taikini sutiktumete, atakuokite!"
Tuo metu jie jau turejo jvykdyti uidavinj ir grjiti j katerj. Puse
suspausto oro maiinoje buvo sunaudota, ir jie iinojo, kad bet
kuriuo atveju jo neuiteks sugrjiti. Iki auSros buvo like dvi
valandos, ir jie nusprende atakuoti stambiausiq prieSo l a h q -
labai galingq drednautq ,,Viribus Unitis". IS anksto padaryta
aeronuotrauka parode, kad jis stovi SeStas; tai reiike, kad jie tu-
res praplaukti pro penkis linijinius laivus, kol pasieks savo tikslq.
Tuo tarpu lietus pavirto kruia.
Jie praplauk9 pro penkis laivus, prisiyre prie ,,Viribus Uni-
tis" ir pamate, kad, laivas iaiiaruoja Sviesomis. Tai galejo su-
ilugdyti visas didvyriikas jq pastangas: jplaukti j apSviestq
ploiq - reiike iisiduoti. Tokia iliuminacija net sukele neaiikias
abejones, bet atspeti, kad laive sukileliai SvenEia pergale, jie
niekaip negalejo ir tcse savo kelione. Staiga torpedos paskui-
galis pradejo skcsti, tempdamas su savimi Rosetj. PaoluEis pa-
megino jq islyginti, panaudodamas priekine cisternq, ir atsigrc-
i e padeti draugui. Torpeda iSslydo iS po jq. ,,IS visq sunkiq mo-
mentq, kuriuos mums teko patirti, Sis buvo baisiausiasU,- veliau
pas&ojo Paolueis. Po to torpeda iS$ilo, ir abu RafaeIiai uisiropB-
ti: ant jos. Noredami pasil~audotiatoslugiu, jie pasitrauke Simtq
jardq u i laivo, iSjunge motorq ir visiskoje tjiloje priplauke prie
,,Viribus Unitis".
Pritvirtinti minq prie laivo clugno turejo jaunasis claktaras,
bet Rosetis pasake, kad ners drauge su juo. ,,Taip is tikrqjq iS-
ejo geriau,- pasakojo Pao1utis.-Po laivo korpusu musq lauke
nenumatyti sunkumai, bet Rosetis, budamas Saltakraujis ir paty-
res, rado iieitj." Daktaras ~ a o l u t i s ,apskritai, save laike kone
paprastu iiurovu. Kol majoras tvirtino minq, jis prilaike torped4.
Atoslugis vel nutempe jj j Salj, ir jis prie Koseeio nusigavo tiktai
po dvideiimt penkiq minueiq. Kai jam pagaliau pavyko tai pada-
ryti, jau buvo penkiolika minueiy po penktos ir eme Svisti. Lai-
vuose nusliambejo ienklas keltis: nors laive buvo jvykgs per-
versmas, bocmanai neuimirko savo pareigq. Mina turejo sprogti
6.30. Jie jjunge antrqjq minq ir paleido dreifuoti kitq laivq link.
Prie drednauto priimamojo trapo stovejo krovininis kateris,
ir jo sargybinis pastebejo italus. I juos pakrypo proiektoriai. Pa-
sigirdo iuktelejimas: ,,Kas eina?" Jie atsake vokikkai: ,,Italq
karininkai". Rosetis ir Paolutis buvo jkelti 1 laivq, kuris po tris-
deiimt penkiq minutiq turejo sprogti. Kaip jie nustebo, pamats
jureiviq kaspinuose uirasq ,,Jugoslavija". Kaikuris karininkas
jiems pasake, kad austrq admirolas iisiqstas j krantq ir flagma-
nui dabar vadovauja Jugoslavijos nacionalines tarybos narys
kapitonas Vukovitius. Rosetis pareiike, kad jis tuetuojau turjs
pasikalbeti su Vukovitium, kuriam pasake: ,,Jusq laivo laukia
praiutis. PraSau jus pasisalinti iS jo tuoj pat su visa igula." Kapi-
tonas pasiteiravo, ko'del. ,,I Sj klausimq aS neturiu teises atsaky-
ti,- pareiSke italas,- bet laivas greitai nuskcs." Vukovitius vis-
kq suprato. Jis greitai dave jsakymq: ,,Palikti laivq. Prie laivo
korpuso pritvirtinta italq mina." Po to jis pasake italams: ,,Gel-
bekites patys.; Nuvarge, sugniuie, kad negalima atitaisyti, kas
jvyko, italq karininkai Soko iS laivo. Daktaras pradejo skesti.
Rosetis padejo jam iisilaikyti ant vandens, ir jie erne plaukti
j krantq. Tatiau juos pavijo jtuiusiq jureiviq prilipusi valtis, jie
nusprende, kad italai juos apgavo, noredami iSsigelbeti. Italai
buvo priversti vel uilipti j pasmerktq laivq. Paolueis pamate
laikrodj; jis rode 6 valandg 27 minutes. Iki sprogimo buvo liku-
sios trys minutes. Jureiviai nudraske nuo jq guminius kombine-
zonus, ieikodami ginklq. Kosetiui iS kisenes iikrito plytele Soko-
lado. Jureiviai paeme jq ir atidiiai apiiurejo. Vienas jq Suktele-
jo: ,,I triumq juos, jeigu sugalvojo mus susprogdinti!" Laivo
laikrodis iimuBe 6 valandg 30 minufiq. Mina nesprogo. Nuvar-
ginti daugybes iibandymq, Rosetis ir Paolueis jaute diiaugsmq,
ir kartelj -- kad nesugebejo jvykdyti ukduoties. Po keturiolikos
minukiq Paolufis iigirdo , , d u l y uiesj, panaiy i iemq kauki~nq.
Prie laivo iikilo aukStas stulpas vandens. Denis po mtisy kojo-
rnis sudrebejo. Mes likome vieni. Visi gelbejosi kaip iSmane.
Alkanas Rosetis paeme nuo denio Sokolado plytelg ir atsikando."
Tuo metu, vilkdamasis gelbejimo liemeng, prie jy priejo ka-
piionas Vukovieius. Jis paspaude jiems rankas ir parode trosq,
tabaluojantj nuo laivo. Italai nuiliauie trosu j vandenj ir nuplau-
ke prie valties. Drednauto priekis vis greitiau grimzdo j vandenj,
ir pagaliau laivas apsivoie. Daktaras Paolufis ,,akimirkg pamate
didziulius pabuklus, sulauiytus lyg vaiky iaisliukai. Po valande-
les jie dingo po vandeniu, ir priei mane Bme'kitelejo didiiulis
paialiavgs kilis. VieniSa imogaus figura ropitesi kiliu prie lai-
vugalio". Tai buvo kapitonas Vukovieius. ,,Jis pasieke sraig-
tq,- raSo Paolufis,-- ir iisitiese visu ugiu, o laivas pamaiu
grirnzdo vandenj. Pagaliau drednautas iinyko po vandeniu, ir
Vukovieiq jsiurbe vandens sukurys. Jis 'iikilo, bet jam per galvg
smoge bangose besisuki-lntis didelis rqstas. Jis jj uimuSe."
Po keturiy dieny Roseti, ir Paolufi, paleido. Italijos vyriau-
sybe iimokejo jiems ieiis Simtus penkiasdekimt ttikstaneiy lirq;
jie perdave tuos pinigus ,,Viribus Unitis" laive iuvusiyjy nai-
lems. Veliau Rosetis kalbejo: ,,Kol aS gyvas, mano akyse visada
stoves to drqsaus kapitono paveikslas."
1935 metais Musolinis mete savo armijas, tankus ir bombo-
neiius priei beginklius etiopus. Marmurinese savo rumy salese
Romoje jis guiesi, pagalvojcs, kad angly Viduriemio juros lai-
vynas gali jsikisti ir perliirsti jo komunikacijas. Kaip mane lei-
tenantas Tezejus Tezejis ir Elijas Toskis, tarnave italq Specijos
povandeniniq laivy bazeje, tuo atveju geriausia iieitis buty bu-
ves staigus triuiliinantis smugis, smogtas slaptu ginklu. Atsjmine
savo pirmtakq patyrimg Poloje, jie sukonstravo povandenine
elektrine torpedg, ant kurios turejo sedeti raiti du imones su
deguonies kaukemis. Jie turejo prasiveriti pro miny tinkly ui-
tvaras bei bonas ir pritvirtinti minas prie dugny laivams, sto-
vlntiems su nuleistais inkarais.
Neseniai firma ,,Zibe ir Gormanas'' buvo leidusi Italijai ga-
minti Deviso deguonies prietaisus. Zmogaus valdomos torpedos
ideja jau ne lcartq buvo projektuojama popieriuje; tatiau Teze-
jis ir Toskis pirmieji pagamino ir sekmingai iibande tokiq torpe-
dq 1936 mety sausio menesj. Italijos karinis jury laivynas uisake
 Viljamsono fotosfers, i i ku-
rios buvo sukami pirmieji
povandeniniai kino:
1914 m.

Televizijos karnera surado paskendusi povandeninj ,,AfrijausU laivq

kelias torpedas ir sukure specialq slaptq centra ruoSti koviniams
plaukikams privatioje pajV.rio viloje. Bet Anglija i karq nesikiio,
ir naujasis ginklas buvo nusiqstas j sandelj, o apmokytos jgulos
iidkirstytos po karinius dalinius.
Kai 1940 metq birielio menesj Musolinis stojo Hitlerio pu-
sen prieS sqjungininkus, dalinys visl buvo suformuotas ir gavo
Deiimtosios lengvosios flotilijos vardq. Pirmasis puolimas buvo
paskirtas rugpiiitio menesj. Keturios imoniq valdomos torpedos
turejo atakuoti du anglq linijinius laivus ir lektuvneiius, stovin-
Eius Aleksandrijos bazeje. Italai t o ~ p e d a snugabeno i Tobruka,
o ,paskui sukrove i povandenini ,,Iridesu laivq. Povandeninis
laivas ir jj lydintis traleris iiplauke j atvirq jiirij iibandyti ,,par-
Siukq "- taip buvo vadinamas iis slaptas ginklas. Tuo metu visii-
kai nelaiku pasirode trys anglq lektuvai torpedneiiai, trikampiu
skride per du iimtus pedq nuo vandens. Jie apiaude povandeni-
nj laivq i i kulkosvaidiiq ir nurnete bombq, kuri sudauie jo prie-
kine dali. Koviniai plaukikai, buvc traleryje, liko sveiki, bet
,,hideu paskendo su visa igula, torpedomis ir kvepavimo prie-
taisais.
Nardytojai panere be prietaisq po vandeniu ir nustate, kad
povandeninis laivas guli ant Sono skaidriame ialiame vandenyje
50 pedq gylyje. Pasiunte radiogramq i Tobrukij, praiydami at-
siqsti naujus kvepavimo aparatus, jie toliau apiiiirinejo povande-
nini laivq. Nardytojai iiaiikino, kad laivugalyje, torpedq skyriu-
je, turi buti septyni dar gyvi igulos nariai. Kai atejo deguonies
prietaisai, Bmones, iimokyti skandinti laivus, eme gelbeti savo
iustanEius draugus. Torpedq skyriuje buvo gelbejimo iliuzas su
dviem liukais. Lauko puseje per sprogimq uisikirto dangtis. Jie
pritaise prie jo trosq, ir traleris truktelejes jj nupleie. Sliuze jie
rado du lavonus. Vidinis liukas irgi buvo uisikirtes.
Nuo susi.kaupusios angliarugites ir nuodingq dujq, kurios
skverbesi i kamerq i i apsemtos akumuliatoriq duobes, imones
laive jau buvo pradejg slopti. Morzes abecele narai iibelde, kad
jiems beliko viena viltis icsigelbeti: atidaryti vandens nepralei-
diiantias kameros duris, prileidus jq vandens, iiplaukti po van-
deniu pro duris ir iiljsti pro sudauiytq vidurinj skyriq. Povande-
nininkai atsisake. Narai sugrjio i traleri, kuris tebestovejo kata-
strofos vietoje, kas akimirkij laukdamas naujo anglq lektuvq
antskrydiio. Po puses valandos juroje eme kunkuliuoti burbulai.
Nardytojai uisidejo aparatus ir panere po vandeniu padeti imo-
nems laive.
Kai pirmasis i i buvusiqjq laive pasirode viriuje, tai, pasak

14. D i . Daganas 209

 Toskio, ,,dvideiimt keturias valandas iibuvqs plieno ~karste,visii-
koje tamsoje, beveik pamiiqs, pusiau uitroikintas apnuodyto
oro, tas imogus, iivydes sauleje ierintiq jurq, sustauge tolkiu
balsu, kuris tikrai jrode jo teisq gyventi. Tai buvo pirmas nau-
jagimio riksmas, iimtq kartq sustiprintas,- juk reke' dvideiim-
ties metq vyras". Septintqjj iitrauke iS laivo nardytojas. Du ii-
gelbetieji numire nuo plautiq kraujavimo.
Antrq kartq italai pamegino jsiveriti j Aleksandrijg povande-
niniu ,,Gondarod laivu, kuris plukde dvi imoniq valdolnas tor-
pedas, bet anglq laivai povandeninj laivq apmete giluminemis
bombomis, ir po dvyliikos valandq jis buvo priverstas iikilti.
Tarp paimtqjq j nelai'svq buvo Toskis. Anglai savo kailiu dar ne-
buvo patyrq imoniq valdomy torpedq ir nieko apie jas nenuma-
ne. Togkis jiems nieko nesake.
Italanls beliko ,,SkiresUpovandeninis laivas su dviem denio
angarais trims imoniq valdomoms torpedoms. J o vadas Iruni-
' ' gaikitis Valerijus Borgeze buvo patyrqs povandenininkas.
1940 metq spalio menesl jis iiplaake j jiirq atalkuoti - nei dau--
giau, nei maiiau - Gibraltaro. Laivas, grumdamasis su vandeny- ' -'

no srove, kurios greitis prie Gibraltaro slenkstio siekia pusant-

ro mazgo, iplaulke po vandeniu pro jejimq j Alchesiro jlankq.
Paskui ,,Skire" 230 pedq gylyje pradejo skverbtis palei Ispanijos
pakrantiq uolas, noredama jplaukti jlafikoln ispanq ~ a n d e n y s e .
Gibraltaro uola uidaro jlankq i i rytq, o inkarus laivai nuleidiia
jos vidineje puseje. Tlanka priklauso Ispanijai,- o Frarikas laikesi
neutralumo, naudingo ,,aiiesn valstybems. Pilietinio karo metais
kunigaikitis Borgeze tarnavo generolui Frankui - jis vadovavo
italq povandenifniam laivui,- ir jo santykiai su kaudilju buvo
kuo puikiausi. Pakrantes miestai La Linea ir Alchesiras iaiiara-
vo iiburiais, rykkiai Sviete ispanq ivyturiai, ir pats Gibraltaras
taip pat buvo apiviestas: anglai suprato, kad nera prasmes ap-
temdyti savo rajono iviesq jiiroje. Povandeninis laivas jplauke
jlankcm, orientucdamasis pro periskopq pagal ispanq ivyturius,
ir aplenke Uolq. 1 valandq 30 minutiq nakties laivas pasieke
vidinq jlanbq ir, ramiai panerqs, nusileido ant dugno 50 pedq
gylyje. SeSi koviniai plaukikai uisivilko guminius kostiumus ir
uisidejo deguonies aparatus. Radistas atneie Borgezei radiogra-
mq i i Romos su praneiimu, kad u i Gibraltaro bangolauiio stovi
du anglq linijiniai laivai. Tokios iinios negalejo biiti gautos oro
ivalgybos, jas praneie Romai ispanq Snipai. Koviniai plaukikai
apierge imoniq valdomas torpedas ir iskilo j paviriiq. ,,Skire"
 taip pat ikkilo ir pasiunte jiems savo ,,a rivederti", po to paniro
ir iiplauke iS jlankos.
Koviniams plaukikams nebuvo biitina sugrjiti j savo povan-
deninj laivq: jie tikejosi ispany paramos. Pritvirtine minas po
anglq laivq dugnais, italai turejo paskandinti savo torpedas su
visa apranga ir plaukte pasielkti Ispanijos krantq, o po to lektuvu
sugjkti Italijq. Pirmoji torpelda pradejo skesti ir savo jgulq nu-
trauke j 130 pedy gylj. Raiteliai me'gino paleisti motorq ir pra-
pusti balasto cisternq. Motoras neklause. Jie ignere, paskandino
savo aprangq ir igplauke j krantq. Antroji torpeda pasie'ke Siau-
rini Gibraltar0 bangolauiio molq, bet tia sutri'ko kvepavimo apa-
ratai, ir, atidariusi torpedos cisternas, jgula taip pat iSplauke
j Ispanijos krantq.
Tretiosios torpedos jgulai vedovavo leite'nantas Diinas Birin-
delis, buves ,,Iridejen,kai Hi paskendo prie Tobruko. Jis isplauke
su puskarininkiu Damosu Pakaniniu. Juodu turejo uidavinj su-
sprogdinti angly linijinj ,,Barhemomlaivq. Ta torpeda varesi 1e-
tai, ir po ilgo laiko jie pagaliau pasielke karinio uosto pliiduriuo-
jantius vartus, jplauke pro juos ir atsidiire per aStuonis Simtus
pedy nuo ,,Barhemon.Birindelis nustate kryptj ir panere j 45 pe-
dq gylj, pasiruoies atakuoti. Tuo metu sugedo Pakaninio kvepa-
vim0 aparatas. Leitenantas pasiunte jj pavirsiun, jsakqs plaukti
letai ir atsargiai, nes jiiroje pilna Svytintio plan~ktono.
Birindelis tese savo kelioae vienas, letai judedamas nelygiu
uoletu dugnu. Pagaliau, kai iki linijinio laivo buvo belike vos du
Simtai dvideiimt penkios pedos, maSina sugedo visikkai. Puse
valandos Birindelis stengesi pritempti jq prie taikinio ir galy gale
buvo priverstas ibkilti, nes jam prasidejo azotinis svaigulys. Pri&
nuplaukdarnas nuo torpedos, jis paleido degiklio laikrodinj me-
chanizmq. Paskui pagkandino deguonies aparatq, guminj kostiuma
pririSo prie pliiduro troso ir nuplauke prie kranto su kombinezo-
nu. ISsigelbeti jam buvo sunkiau kaip kitiems. Jis buvo vidury
rySkiai apSviestos prieSo laivyno prieplaukos. Kai pradejo Svisti,
jis iSlipo j krantq, pasiraitojo rankoves, kad nebiity matyti ant-
siuvq, ir jsimaiie tarp uosto darbininky ir jiireiviq. Uoste jis pa-
mate nedideli laivq ,,Santa Ana", matyt, ispany, vadinasi, ten
galejo tiketis draugiiko priemimo. Jis smuko j laivq ir pasislepe
priekiniame antstate. Tai iS tikryjy buvo ispany laivas, bet jis
italq prieme visai nedraugiskai. lgula iik'viete uosto policijq. Bi-
rinddis ir Pakaninis buvo suimti. Italams dar nepavyko atlikti
ne vienos povandenines atakos, ir, nors anglai paeme j nelaisve
Todkj, vienq iS imogaus valdomos torpedos iiradejy, ir du jgulos
carius, jie neturejo ne menkiausio supratimo apie slaptq italq
ginklq.
Biiindelio torpedos sprogdiklis sprogo, niekam nepadaryda-
mas ialos. Antrqjq torpedq, kuriq italai megino paskandinli,
iiira iimete j krantq Ispanijos teritorijoje, ir ji buvo pasiqsta
1 vienq Franko torpedq gamyklq. Keli ispanq laikraitiai, per-
rinlkq skiltis, iiejo su sensacingu praneiimu. Laikraitis ,,Infor-
masjones" domejosi: ,,Italq povandeninis laivas prie Gibraltaro?"
Madrido ,,A.B. C." praneie: ,,Prie La Lineos krante rastas apa-
ratas iiandien nugabentas j Alchesirq. Jo ilgis penki metrai,
ir forma panaii j paprastq torpedq, bet turi dvi sedynes ir val-
dymo svirtis. Apie jo jgulq nieko neiinoma, bet spejama, kad ta
aparatq iimete povandeninis laivas, antvandeninis laivas arba
lektuvas. Kai jis buvo rastas, sraigtas dar sukosi."
Snipai praneie j Italijq: ,,Kelias pastarqsias dienas uosto lai-
vai mete gilumines bombas, tai, matyt, paaiikinama nervingumu
del torpedq atakos." Taip prasidejo bombardavimai, atemq gy-
vybq daugeliui iuvq ir povandeniniq nardytojq.
1941 meiq geguies menesj Borgeze su ,,Skireu vel atveie
Alchesiro jlankq tris torpedas ir nugrimzdo ant dugno, lauk-
damas radiogramos ii Romos. Sj kartq Gibraltare nebuvo karo
laivq, ir ,,parSiukams" buvo jsakyta pulti prekybos laivus. Tor-
pedq jgulos padare vislkq, kq galejo: kai sugedo vienos moto-
ras, jie iieme sprogdiiklj ir tempi! jq kita torpeda. Sugedo vieno
jgulos nario kvepavimo aparatas, ir jis neteko sqmones. Kol jo
draugas stengesi jam padetl, torpeda tiek nugrimzdo, kad jq
pasiekti buvo nejmanoma. Galq gale visos trys torpedos pa-
skendo, nepadariusios prieSui jokios ialos. Jq igulos lektuvu
buvo parveitos j Romq. Borgeze savo memuaruose, pavadin-
tuose ,,DeSimtoji flotilija", raio: ,,Tai buvo puiki treniruotc
jguloms." Ne taip dainai pasiseka kare jau kit+ dienq susi-
grqiinti l ~ k t u v u brangius kadrus, kadrus, pasiqstus i prieio
tvirtovq ir patyrusius nesekmq.
1941 metais, bandydamas paskandinti pre~kybinius laivus
Maltos uoste, pakliuvo I nelaisvq dar vienas dvivietes torpe-
dos iiradejas - vyresnysis leitenantas Tezejis.
Nors ir patyrc daugybq nesekmiq, italai neatstojo nuo Gib-
r a l t a r ~ ,jj paversdami savo treniruotiq baseinu. Borgeze clar
kartq iiplauke ten ,,Skire". Sqsiauryje jis sutiko sqjungininky
konvojq, bet jo neatakavo, manydami, kad imoniq valdomos
torpedos svarbiausia skiriamos kirsti smugius uostuose stovin-
tiems laivams. Vienos torpedos vairuotojui pasiseke pritvirtinti
min4 ,,Fiona Sel" tan'klaiviui prie dugno - tanklaivis sprogo.
Paskui tas vairuotojas lelktuvu buvo sugrqiintas j Italijq. Kitai
torpedaj pavyko paljsti po tuieiu ,,Polenco" tanklaiviu, kuris
ankseiau buvo atimtas iS italq, bet jis jo nesprogdino, nes vis
delto ten buvo italq laivas. Vietoj tanklaivio susprogdino Silu-
mini ,,DurhamoUlaivq ir paskui nuplauke prie Ispanijos kranto.
TreCiasis ,,parSiukas0 susprogdino karinj penkiolikos tukstan-
Ciq astuoniq Simtq devyniasdeiimt trijq tonq vandens talpos
,,Denbideilon tanklaivj.
Visi torpedq jgulq nariai gavo sidabro medalius. TreElojo
rango kapitonas Borgeze buvo palkeltas laipsniu.
Po to DeSimtajai flotilijai pavyko prieiui smogti rimtq smu-
gj. 1941 metais d$ka vokieeiq povandeniniq laivq Anglijos Vi-
duriemio juros laivyne beliko du dideli laivai: ,,Kvin Elizabet"
ir ,,Ve1jentasu.Musolinis priei juos galejo pastatyti penkis lini-
jinius laivus, bet jie visi tebestovejo uostuose. Borgeze troS~ko,
kad italq Didysis laivynas pagaliau jsidrqsintq ir iiplau'ktq j ,,ma-
Ie nostrum"-,,musq jurq", kaip Musolinis vadino Viduriemio
jurq. Jis nusprende paskandinti abu likusius anglq linijinius
laivus, stovejusius Aleksandrijoje.
Borgeze susikrove j ,,Skire" ,,parSiukusa ir iSplauke j rytus.
Kai jis iplauke j italq bazg graikikkoje Leroso saloje, jsake
denio angarus uidengti brezentu, nes ,,Lerose buvo daug grai-
kq". Jie ten gyveno kelis tukstaneius metq, %ol Borgezes tau-
tieeiai okupavo salq, ir, suprantama, nejaute dideles simpatijos .
grobikams. Egipte ,,SkiresU irgi nelauke ispaniSikas vaiSingu-
mas. Aleksandrijoje buvo Ispanijos agentq, bet torpedq jgulos
iinojo, kad krante jq nelauks automobilis, kuris juos nuveitq
j aerodrmq. Tai buvo akiplegiikiausias jq uimojis.
,,Skire" rkelias valandas iSbuvo po vandeniu, plaukdama j nu-
matytq punktq prie Svyturio vakariniame uosto krante, kur ture-
jo nuleisti torpedas. Jai teko praplaukti lkelis minq laukus. Gied-
rq fvaigfdetq 1941 metq gruodiio aStuonioliktosios naktj trys
,,parSiukain paliko laivq.
Torpedos aplenke iiorinj bangolauij ir priplauke prie uosto
vartq, kurie buvo uitverti masyviu bonu. Tuo metu iS juros
priplauke trys eskadriniai minininkai ir pradejo siqsti Sviesos
signalus. Isiiiebe pludurq iibintai, ir bono vartai atsivere. Zmo-
niq valdomos torpedos prasmuko pro jejimq paskui egkadrinius
minininkus. AulkStas Sviesiaplaukis leitenantas Luidiis Diu-
ranas de la Pene ir puskarininkis Emilijas Biankis savo torpedq
pasuko prie trisdeiimt dviejq tukstaneiq tonq vandens tal-
pos linijinio ,,VeljentoU laivo. Torpeda atsitrenke j jo dugna
ir nugrimzdo j 60 pedq gylj. De la Pene nere paskui jq, bet ne-
rado savo draugo. Biankis dingo. Motoras sugedo. De la Pene
nutempe torpedq dugnu, pakeldamas debesj dumblo. Drumzli-
name vandenyje jis negalejo jiiureti rankinio kompaso ir orien-
tavosi i i klausos. Kaikur didiiulio laivo viduriuose veikia
pompa. Po keturiasdeiimties minutiq jam pavyko pritaisyti
sprogdiklj prie liilijinio laivo dugno, ir jis pastate laikrodiio
mechanizmq 5 valandai ryto. Paskui ignere, pa3kandino savo
kvepavimo aparatq ir nuplauke ialin. J j pagavo proiektoriaus
spindulys, pradejo trateti kulkosvaidiiai. Jis uisikore ant lini-
jinio laivo tombujes ir ant jos pamate Biankl. Paaikkejo, kad
jis nuo deguonies neteko sqmones ir atsipeikejo jau paviriiuje.
Italai buvo paimti j nelaisve ir jkelti j ,,Veljentq". Pasikartojo
istwrija su ,,Viribus Unitis": sprogdintojai atsidure laive, kuri
patys pasmerke praiiitiai. De la Pene ir Biankis j klausimus
neatsakinejo. Juos uidare j karcerj, ir jie ten iibuvo dvi su
puse valandos. Deiimt minutiq priei sprogimq d e la Pene pa-
praie pasimatymo su kapitonu. Jis jspejo, kad laivas netrukus
sprogs, reikia iikeldinti i i jo 2mones. Linijinio laivo vadas pir-
mojo rango kapitonas Carlzas Morganas paklause, kur pritvir-
tinta mina. De la Pene tylejo. J i pasiunte atgal j karcerj. Kai
jis leidosi j triumq, iigirdo, kaip laivo radijas perdavinejo ko-
mandq palikti laivq, ir pro jj aukityn trapu bego imones. Jis
sedejo kameroje ir lauke. Nuo sprogimo laive uigeso iviesa.
,,VeljentasUpakrypo ant gono. De la Pene atidare iliuminatoriu,
bet negalejo prasisprausti pro jj, tatiau ir neuidare, kad leng-
viau priteketq vandens. Jis neiinojo, kad jo kameros durys ne-
uirakintos.
U i iliuminatoriaus raudo augra. De la Pene i i nevilties truk-
telejo duris, kurios palklusniai atsidare, ir iiejo j tuitiq korido-
riq. Jis uikope trapu aukityn, rado atidarytq liukq ir uilipo
ant denio. Laivugalyje kapitonas Morganas, megindamas isgel-
beti laivq, davinejo jsakymus jureiviams. Italas paklause, kq
jis padares jo draugui Biankiui. Kapitonas nieko neatsake, o sar-
gybos karininkas iidroie: ,,Netrukdykite!"
De la Pene guitelejo petiais ir nuejo toliau. Jis priejo prie
burelio karininku, kurie iiurejo j kit? linijinj laivq, ,,Kvin Eli-
zabet ", nuleidusj inkarq netoli ,,VeljentoU.,,Kvin Elizabet " jgu-
la taip pat buvo susirinkusi denyje. Tuo momentu pasigirdo
baisus sprogimas. ,,Kvin Elizabet" sudrebejo, i i jos kamino lyy
kruia iisiverie geleiies nuolauios ir iitryako fontanas naftos,
 kuri aptaike Ziiirovus ,,VeljentoU paskuigalyje. Vadinasi, ant-
roji ,,Skiresu torpeda irgi kliude taikinj. Sprogdintojai megino
plaukte priplaukti fagistines kariuomcnes pozicijas prie Alek-
sandrijos, bet buvo paimti j nelaisve. Tretioji imnniq valdoma
torpeda turejo susprogdinti lektuvneij. Uoste jo nebuvo, tode!
susprogdino tanklaivj.
Vinstonas Certilis uidarame Bendruomeniq rumq posedyje
apie tq baisq smiigj, kurj Anglijos laivynui smoge BeSi imones,
pianei& tiktai po keturiq menesiq. Jis pasakojo apie laivynn
nuostolius per praejusj pusmetj: kaip i u v o Anglijos linijiniai
laivai ,,Ark Rojalis" ir ,,Barhemaso, nuskandinti hitleriniq pc-
vandeniniq laivq, ir apie anglikkqjj Per1 Harborq prie Malajns
krantq, kur japonq smingamieji bombonegiai paskandino !ini-
jinius laivus ,,RipalsqUir ,,Velso princq".
Seras Vinstonas pasake: ,,Po to buvo smogtas dar vienas bai-
sus smugis. Anksti rytq gruodiio 19 dienq Aleksandrijos uoste
buvo pagauti SeSi italai su nepaprastais nary kostiumais. Jie
susprogdino ,,Veljentq0 ir ,,Kvin Elizabet", tai darydami, parode
nepaprastq drqsq ir sumanumq. Taigi Viduriemio juroje nles
daugiau neturime ne vienos linijines eskadros."
Bet Musolinio laivynas vis tieik nepasitrauke iS savo baziq,
ir visas DeSimtosios lengvosios flotilijos heroizmas nuejo ve-
jais. Po karo de la Pene gavo aukitq italq karinj ,,Aukso me-
dalio" ordinq. Per ordino jteikimo ~ e r e m o ~ n i jiqi uisienio kari-
ninkq grupes staiga iiejo anglq jiirinin'kas ir papraie leisti pri-
segti ordinq prie d e la Penes kriitines. Tai buvo admirolas seras
carlzas Morganas, ,,VeljentoJ' Oadas.
,,Veljentasu ir ,,Kvin Elizabet" nepaskendo, nors jq dugnai
buvo labai suialoti. Noredami nuslepti nuo ,,aSies0 Saliq ival-
gybinb aviacijos, kas jvyko, anglai sutvarke laivu denius ir
pradejo leisti j laivus lankytojus, tikedamiesi, kad tarp jq bus
daug Silipq. Tuo metu, kai denyje vyko tas spektaklis, laivo
viduje buvo karitligiikai dirbama, likviduojant suialojimus. Sa-
vo slaptoje kalboje certilis pasake: ,,Kurj laikq prieSas nenu-
mane savo atakos sekmes. Visq trijq torpedq jgulos yra anglq
nelaisveje. "
Certilis uiklause Stabq virgininkus: ,,Praiau pranegti, kokiq
priemoniq imamasi, kad galetume pranokti italq iygius Alek-
sandrijos uoste. Tokiq atakq prioritetas turetq priklausyti mums."
1942 metq vasarq Gibraltare italq plaukikai leidosi j jura
i i Ispanijos kranto, vilkdami diversins minq. Jie susprogdino
keturis laivus. Vienq kartq leitenantas Beilis, apiiurinedamas
laivo dugna, pastebejo, kad prie jo arteja kaikoks didelis tam- .
sus gyvulys. Jis griebesi peilio, laukdamas ryklio uipuolimo,
bet tai buv-o italy kovinis plaukikas su mina. Jis nepastebejo
Beilio, ir Sis negaiidamas, iinaudojes progq, dure peiliu italui.
Sis greitai nuplauke Salin, ir Beilis negalejo jo pavyti, nes
neturejo pelekq.
Tas ,,protq karas" Gibraltare vyko toliau ,pilnu tempu. Rusti i
baze virto savotiSka povandenine akademija, kur kursq ejo ir f
anglai, ir italai. Italams Umai Sove j galvq puiki ideja. Alchesiro
jlankos dugne gulejo senas italq ,,Olteros" tanklaivis. Karta
i Alchesirq atvaiiavo kaikokie civiliai apsirenge italai ir pa-
reiSke, kad ketina remontuoti tanklaivi ir jj atiduoti ispany gar-
1
laiviq kompanijai (tai buvo italq jUrq karininkai). Jie iSkel6 I'
tanklaivj ir nuvilko prie Alchesiro prieplaukos molo, per ie-
Sias mylias nuo Gibraltar0 laivy stovejimo vietos kitapus jlan-
kos. Perrengtoji ,,OlterosMjgula jtaise plaukiojanfiq imoniq
valdomq torpedq baze. Po vaterlinija jie padare didele angq
j uitvindytq skyriq. Kai angq uidarydavo, iS skyriaus vandeni
1>
iipumpuodavo ir ,,parSiukqUnugabendavo j gerai jrengtas dirb- :
tuves. Si jiiili karine gudrybe buvo apvainikuota visiika sek- i
me, nors ,,Olteral' stovejo Britanijos lkonsulo Alchesire pano-
seje. Italai save vadino ,,Didiiqjq Grigo ratq" flotilija.
1942 metq gruodiio 8 dienq karininkas Licijas Vizintinis,
paruoSes visq tq projektq, iivede iS ,,Olteros" tris pirmqsias
1 ?
torpedas. Anglai jar sunaikino giluminemis bombomis. 1 ..Olte-
rq" sugrjio tiktai vienas h o g u s - leitenantas Vitorijas Cela.
Angly komunikate buvo sakoma, kad trys povandenines torpedos
,,megin0 jsiskverbti j uost3. Spejama, kad jas atgabeno iS Italijos -I1
povandeninis ,,AmbrosUlaivas. ,,Didiiqjq Grigo raty" flotilijos
paslaptis liko neatskleista. Anglai palaidojo major? Vizintini
1;
jiiroje su karine pagarba. Krebas ir Beilis jmete jUrq vainikq,
prieS tai praleidq kiaurq naktj jiiroje, iekkodami minq, kurias
galejo pritvirtinti Vizintinis.
Italai turejo palaukti penkis menesius, kol iS Specijos buvo
atgabentos naujos valdomosios torpedos. Per kitq atakq jiems
pavyko paskandinti krovininj ,,Kameratoq laivq ir smarkiai ap-
gadinti ,,MahsudoUlaivq bei desantinj ,,Pet0 Harisono" laiva. J q
suokalbininkai ispanai tyEia lkrante iimetydavo atskiras italq po-
vandenines aprangos dalis, noredami sudaryti jspiidj, kad jas
tariamai palikusios iS povandeniniq laivy laidomq torpedq jgu-
los, kurios, jvykdiiusios uidavinj, lektuvais sugrqiintos j Romq.
IS tikryju jos ir jq ,,parSiu8kai"laimingai sugrjidavo i ,,OlterqU.
 Treeiajai atdkai 1943 metq rugpiufio menesj vadovavo vyres-
nysis leitenantas Ernestas Notaris. Jis palindo po desantinio laivo
,,Harisonas Grejus Otisas" dugnu. J o porininkas puskarininkis
Diianolis buvo nepatyrgs plaukikas - jis apsinuodijo deguonimi
ir nugrimzdo i vandeni. 0 Notaris su torpeda nusileido i 112 pe-
dq gylj. Paskui torpeda jam iisprudo ir iiniro j paviriiq, jos mo-
toras veike visu galingumu. Notaris turejo plaukti per bangas,
palikdamas ivytintj takq, ir kas akimirkq lauke iuviq. Staiga j j
apsupo fantastine ,palyda; paskui jj, taikydamasis ir vartydama-
sis, plau'ke burys delfinq. tlarika prie delfinq taip buvo pripratu-
si, kad niekam neatejo j galvq jq tarpe ieikoti torpedos. Notaris
sugrjio j ,,OlterqUnepastebetas.
Dvi kitos torpedos paslrandino didelj norvegq ,,Torshovdiio"
ir krovininj ,,StenridioUlaivq. Tuo metu ,,Didiiqju Grigo ratq"
flotilija jau buvo paskandinusi laivq bendros keturiasdeiimt trijq
tiikstaneiq tonq vandens talpos, o jos baze vis dar buvo neap-
tikta.
,,Zmoniq valdomq torpedq apmokymo kursai" Gibraltare lio-
vesi veikg 1943 metq rudenj, kai sqjungininkai paeme Romq.
Daug italq koviniq plaukilkq i s t o j ~j sqjungininkq hariuomeng.
Ispanijos Alchesiro gubernatorius nusprende paslepti pedsakus.
Jis nuskubejo j ,,Olterqa sunaikinti visq jrengimq ir neleisti
anglams atspeti paslepties. Taeiau leitenantas Krebas j jq atvyko
beveik jkandin jo. IS trijq torpedq likufiq jis sukonstravo apara-
tq ir iibande po vandeniu. Paliaubos sutrukde italams jgyvendinti
savo grandiozinj 'plan4 - nugabenti per vandenynq liliputinj.
povandeninj laivq ir nusiqsti jj j Hudzonq. Tas maiuliulkas po-
vandeninis laivas jau buvo pastatytas ir iibandytas. Jis turejo-
pradeti crperacijas Niujorke 1943 metq gruodiio menesj.
Neibauginamoji Deiimtoji lengvoji flotilija paskutinj kartq
atakavo 1944 metais: lkai kurie buvg jos nariai, jskaitant ir
Luidij de Peng, 'kartu su anglq povandeniniais koviniais plauki-
kais jsiverie j Specijos, italq ,,pariiukqUgimtines, uostq, kur sto-
vejo du nacistq pagrobti italq kreiseriai. DeSimties tukstaneiy
tony vandens takpos ,,Bolcano" lkreiseris buvo paskandintas.

'
Per kit? karq, prieS pustreeio tukstaneio mety, Sirakuzq uos-
tas ruoSbi gintis nuo atenieeiq. Dideli krovininiai laivai prie
prieplauky ir sandeliq buvo aptverti poliq eilemis. ISorineje po-
liq 'puseje po vandeniu buvo tkalti aitrus basliai, skirti prieio
 laivq dugnams pradurti. Atenietiai atplauke didiiuliu dviejq
Simtq penkiasdeiimties tonq tal~pos laivu ir apipyle strelemis
uosto sandelius. Sirakuzieeiai neliko skolingi. Staiga jie pamate,
kad graikq laive kaikas darosi. IS laivo j vandeni Sokiilejo imo-
nes su piuklais ir plauke prie mediniq uitvarq. Jie paskui save
vilko storas virves, kuriomis apriSo poliq viriunes. Paskui, pa-
nerq, pradejo piauti polius, o jureiviai trauke juos iS vandens.
Taip pasakojama Tukidido istorijoje apie Sira'kuzq apgulimq
414 metais prieS musq erq, kai antikiniai nardytojai sunaikino
povandeninius prieSo jtvirtinimus, noredami iSvalyti keliq ka-
riuomenei pulti iS juros.
Iki 1943 mety nardytojai ir ,,povandeniniai kavaleristai" dau-
giausia buvo siuneialmi prieS antvandeninius laivus, kaip priedas
prie povandeniniy laivq. Veliau Ramiajame vandenyne nardyto-
jai gavo naujq - avangardo - vaidmeni, puolant salas.
I,ki Antrojo pasaulinio karo vidurio Jungtines Valslijos ne-
turejo povandeniniq plaukikq. Pirmq kartq jq buriai atsirado
po to, kai amerikieeiai patyre sunkiausius nuostolius, meginda-
mi iisilaipinti Taravos saloje (Gilbert0 salynas) 1943 metais.
Jury pestininkq antrosios divizijos desantiniai laivai nepaje-
ge iveikti barjerinio rifo ir japony povandeniniy uitvarq juos-
tos. Kareiviai turejo briste bristi po pen'kis Simtus jardy van-
.denyje, tiesiogiai alpiaudomi kulkosvaidiiq, minosvaidiiy ir de-
vyniasdeiimties milimetry pabuklq. Per tris dienas jie neteko
daugiau kaip tukstaneio uimuity ir dviejy su puse tukstaneio
suieistq. PaaiSkejo, kad prieS atakuojaneiq kariuomenq reikia
pasiqsti burius, paialinaneius povandenines uitvaras. Laivyno
vadovybe paskelbe savanoriq Saukimq i povandeniniq sprog-
dintojy dalinius (P. S. D.), organizuojamus iS statybiniy batalio-
nq kareiviy - darbieiq ir sumaniq ,,jiiry bieiq". Oficialiai ,,ju-
rq bites" nepriklause koviniams daliniams, bet per nlfiSl del salq
apie tai buvo uimirita. Laivyno vadovybei reikejo imoniq su
techniniu issilavinimu, susipaiinusiy su ~~progdinimodarbais;
kaip tilk tcrkiq ji ir rado tarp ,,jury bieiq" (be to, drqsiq ir didvy-
riSkq). ,,Povandeninis diversantas" nebuvo ginkluotas; ant nuga-
ros jis tempi! sprogmenis. Veridamasis po vandeniu arba plauk-
damas atviruose vandenyse, japonq apSaudomas, jis galejo prie-
Sui atmoketi tiktai vienu budu: iilikti gyvas, pra~~kinti keliq ata-
kuojantiems laivains ir nuplaukti Salin, palikqs toliau darbuotis
juros pestininkus.
Laivyno vadovybe neturejo iemelapiy, kuriuose stambiu mas-
teliu buty tiksliai suiymeta gausybe maiai iinomq Ramiojo
 vandenyno atolq ir vulkaniniq salq. Todel povandeniniq sprog-
dintojq buriams teko atlikti ir ivalgybos funkcijas. Kelias dienas
priei numatytq iilaipinimq jie leisdavosi poromis ir, plaukdami
palei japonq jtvirtinimus, maiais gylio matavimo prietaisais nu-
statinejo gylj ir dugno reljefq, ieikodavo praejimq pro rifus. Vi-
sus tuos duomenis jie uisiraiinedavo j plastmasinius neperrnirks-
tanfius bloknotus, pririitus prie dirio. Paskui jie sugrjidavo
j greitqjj, juos atgabenusj eskadrini minininkq; po to budavo su-
daromas atabrado iemelapis ir siunfiamas j Stabq.
Povandeniniai ivalgai sugrjidavo prie salos kelias dienas
priei iisilaipinimq paGalinti povandeniniq uitvarq. Pirmq kartq
jie buvo panaudoti, iisilaipinant j Kvadieleino salq 1944 metq
vasario menesj.
Itin sunkus darbas kliuvo povandeniniams sprogdintojams
prie Gvamo salos. Priejimq prie lekito kranio japonai uitvere
trijq tukstanfiq jardq ilgio lygiagretemis rqstq eilemis, juos su-
riio stora viela, o tarpus tarp jq uipilde sudauiytais koralais.
Tos uitvafos buvo u i barjerinio rifo. Sprogdintojai atplauke de-
santiniu laivu septynias dienas priei iisilaipinant. Prie salos jie
nusikapste guminemis pripufiamomis valtimis, prikrautomis te-
tritolo - galingos sprogstamosios mediiagos. Desantinis laivas,
dengdamas saviikius, per jq galvas pradejo Saudyti j japonq
jtvirtinimus. Povandeniniai sprogdintojai priplauke prie barje-
rinio rifo per patj potvynj. Septyniasdeiimt penkiq pedq platu-
mo rifo viritine denge vos aituonioliBa coliq vandens. Sprogdin-
tojai pasieme po du-tris dvideiimties svarq pakelius tetritolo
ir perbego per rifq j gilq vandenj. Paskui jie priplauke prie itvir-
tinimq, pritaise sprogmenis ir juos susprogdino. Kai kurie jq tg
operacijq darydavo po tris kartus per dienq. Priejimus prie
Gvamo ruoie du iimtai sprogdintojq ir ne vienas neiuvo. Kai
priekinis atakuojanfiqjq biirys iilispo j krantq, kareiviai pamate
pldkatq: ,,Amerikos jtirq pestininkai! Ketvirtasis jtirq sprogdin-
tojq btirys sveikina jus Gvame."
Povandeniniq sprogdintojq btiriai salq gynejams iSkele rimtq
dilemq. Paleisi j juos ugnj - iiduosi savo ugnies taikus. Jeigu jq
neliesi, jie suardys uiivaras trumpiausiu laiku. Leito salos japo-
nq jgulos vadas vis delto nusprende juos apiaudyti. Po to ameri-
kiefiq laivai sunaikino vienq po kitos jos baterijas. Kai sprog-
dintojai plauke atgal prie savo laivq, apiaudomi i i iautuvq, jie
narde j vandenj ir gaude skestanfias japonq kulkas, kurios buty
tikusios jiems suvenyrais.
Per muij del Ivodzimos salos povaildeniniai dinamitininkai
ten atkeliavo dviem dienom ankstiau u i jury pestininkus ir del
dudringos japony ugnies neteko dviejy imoniy. Jie sugrjio
j eskadrinj ,,Blesmenofl minininkq ir jau traukesi nuo salos, bet
tuo tarpu japony lektuvas numete j laivq penhiy Simty svary
bomb3, kuri uimuie dvideSimt aStuonis kovinius plaukikus.
Po pralaimejimo prie Gvamo japonai liovesi stat$ povandeni-
nes uitvaras. Laukdami jsiveriimo j patios Japonijos salas, jie
palei krantq iideste savo ginkluotus nardytojus, kurie turejo pa-
sitikti prieSo desantinius laivus. Tai buvo specialus dalinys, su-
darytas iStisai iB savanoriy, vadinamy fukurujais; jie devejo
guminius kombinezonus ir Salmus su prietaisais redukuoti de-
guonj. Fukurujai turejo saugoti jiiros dugnq nuo auiros iki sute-
my, per valandq nuplaukdami myliq. Vieno bandymo metu fu-
kurujy karininkas 27 pedy gylyje vaikieiojo be pertraukos a:-
tuonias valandas. Fukurujai turejo termosus su karitu buljonu,
kurj jie gerdavo pro gumines iarneles. Jy ginklas buvo kon-
taktine mina, pritvirtinta prie ilgos karties galo.
Skirtingai nuo lakuny mirtininky ,,kamikadziyUir liliputiniq
laivq jguly, fukurujai turejo iisprqsti sudetingq moralinq pro-
blemq. Nardytojas, kuris nusipelnydavo nemarumq aname pa-
saulyje, sprogdindamas desantinj prieio laivq, tured'avo ir pats
iiiti, bet, be to, jis uimuidavo ir savo draugus, kurie Salia jo dar
lauke savo eiles atlikti iygdarbj ir tapti nemirtingais. Savanoriai
visai nesijaute laimingi, iiidami kit0 i,mogaus Bloves spindesy.
Japonq admiralitetas, visada atidus opiems samurajisko Saunumo
klausimams, jsake pastatyti specialias povandenines sleptuves
nuo bomby iiurovams. Taeiau Japonija kapituliavo, ir povandeni-
niq miiSiy tarp japonq koviniq plaukilkq ir povandeniniq sprog-
dintojq buriq taip ir nebuvo.

,,Mes- naujas maias povandenines genties burysU,- taip

praneBe Santa Kruso (Kalifornijos valstija) ,,VelniBkqjq nardyto-
jq" klubo sekretorius ,,Skin Daivero" (,,NardytojoU)iurnale, pro-
paguojantiame spartiausiai pasaulyje besivystantj sportq, alpie
dar vienq nardytojq megejq draugijos gimimq.
 Povandenine kauke, pelekai ir kvepuojamieji aparatai uika-
riavo Kalifornijq: net kin0 artistai Eia uisideda akvalangus, kai
reikia iivalyti naminj plaukiojimo baseinq. Keibzonas Kelis, ,,Piu-
diet Saundo dugno rykliq" klubo istorikas, ,,Skin Daivere" rage:
,,Prigyvenom ligi to, kad dabar tenka plaukti j jiirq trisdeSimt
myliq, norint rasti i~aujasmediiolk!&s vietas, Man rodos, jau visi
pajuto tq krize: vos surandamas naujas iuvq telkinys, kas nors
butinai laimi naujq iuvq sugavimo rekordq, ir buve Eempionai,
uimirSq povandenines iikylas, griebiasi Sautuvo."
1955 metais visame pasaulyje buvo parduota dvideiimt tiiks-
tanEiq akvalangq, be to, aStuoniasdeSimt procentq iB jq - Kali-
fornijoje. Rinkoje pasirode keli variantai kvepavimo aparatq su
suspaustu oru. ~ e l e k q ,povandeniniq kaukiq ir kvepuojamqjq
vamzdeliq parduota Simtai tukstaneiq. Pagal vienq apskaiEiavi-
mq paaiikejo, kad Jungtinese Valstijose tuo metu buvo trys mi-
lijonai povandeniniq plauki'kq. Labiau tiketina, kad jq buvo trys
Simtai tukstaneiq, bet reguliariai kvepavimo prietaisus vartojo
penkiasdegimt tiikstanciq imoniq. Si sporto Salka metai po metq
plinta fantastiniu greiEiu. Povandeninis plaukymas tap0 tokia
pat populiaria sporto Saka, kaip slidinejimas pries dvideSimtj
metq.
1955 metais JAV buvo apie du Simtai povandeninio plaukio-
jimo megejq klubq *. Los Anielo miesto policininkai suorgani-
zavo ,,Plaktukines iuvies" klubq. KariSkiai jsteige kelis klubus.
Labiausiai suklestejo ,,Jiiros valliatq" klubas. J j sudare tankve-
iio $529" jgulos nariai. Laivas plaukiojo tarp Kalifornijos ir Ja-
ponijos. Karinis jiirq laivynas jsigijo nardytojq, ne skatiko neii-
leides jq paruoSimui. ,,Juros valkatq" klubq suorganizavo patys
kariSkiai, jie patys mokejo u i visq povandenine ap:angq. Ak-
valangas paverge visq Birdis. San Diego povandeniniq sprog-
dintojq dalinio vadas kapitonas Feinas leido (ne be slaptos
minties) savo valdiniams laisvalaikiu naudotis akvalangais. Nc-
trukus jie jau renge povandenines i8ky;as su irnonomis ii vai-
kais. Jiirq pestininkq pulkininkas per Si malonumq vos nepaiy-
kejo galvos. J j rado be sqmones keliq pedq gjrlyje dumbliy rez-
ginyje. Jam buvo padarytas dirbtinis kvepavimas, ir viskas bai-
gesi laimingai.
Daug povandeniniq plaukikq klubq, atsiivelgdami j paramq,
* 1959 metais J A V buvo du milijonai .nardytojq ir trys simtai p m -
kiasdeiimt klubq. Siaures Rytq ir Viduriniq Vakarq valstijos tuo metu
pralenke Kalifornijil pagal parduotq akvalangq kieki. - Autoriaus pa-
staba.
kuriq jie galejo suteikti policijai ir gelbejimo tarnybai, pasisiulk
registruotis civilines gynybos savanoriq buriais. 1955 metais va-
gis jau nebegalejo pas'lepti nusikaltimo pedsakq, jmesdamas pa-
vogtus daiktus j vandenj. La Chojes nardytojq klubo nariai Riear-
das Raidnuras, Robertas Vedivudas ir Denielis Stivensas greitai
iS Ramiojo vandenyno dugno iSneSe pinigus ir laikrodi, jmestus
j vandenj plelikq tuo momentu, kai policija juos arektavo. Po- 1
vaildeninio plaukiojimo megejai prireikus' p a d a a v o surasti ;
skenduolj. Alamedos grafystes (Kalifornijos valstija) povandeni- .!
nio gelbejimo btirio nardytojai pen'kiolika valandq ieSkojo eiere
paskendusio berniuko. ,,RyklioUklubo nariai mokomojo aliarmo .
metu per deSimt minueiq surado ir iSkele paskendusio automobi-
lio ,,lavonqU.
Zurnalas ,,Skin Daiver" pradejo eiti 1951 metais Linvudo
mieste (Kalifornijos valstija). J j leido du nardytojai -Dieimsas
Oksje ir Carlzas Bleikslis. Zurnale buvo nuivietiama klubq veik-
la, spausdinami povandeniniq plaukikq at'siminimai ir daugybe
fotografijq, vaizduojaneiq povandeninius iuklautojus su laimi-
kiu rankose. ,,Didiioji iiikle" buvo paCiame jkarityje. Zvejai
megejai ir profesionalai piktinosi, kad povandeniniai plaukikai
taip lengvai pagaudavo stambias iuvis, ir, jiems reikalaujant,
netrukus buvo priimti jstatymai, draudiiq povandenine iukle.
Tai buvo kalifornikkis ketvirtojo delimtmeeio Viduriemio ju-
ros ,,kontrrevoliucijos" variantas. Povandeniniai iiiklautojai ne
iS karto emesi kontrapriemoniq. Kai kurie iude H i kaires ir de-
Sines su tokiu pat godumu, su kokiu profesionalai mediiotojai
XIX amiiuje naikino bizonus, kotikus ir paito balandiius.
DvideSimtyje Floridos pakrantes grafyseiy povandenine
iukle buvo ar'ba visi5kai uidrausta, arba labai apribota. Pavyz-
diiui, buvo uidrausta iuklauti po vandeniu per myliq abipus di-
diiulio viaduko, vedantio j pietinj pusiasalio galq -pamegtoje
ivejq vietoje. Tarp ivejq laivy igulq ir povandeniniq iuklautojy
jsiliepsnodavo iHtisi mudiai; kartq ivejai stengesi uikabinti narus
ieberklais, o Sie harpunais Haude j laivo dugnq. Floridos nardy-
tojams teko atsakyti u i ,,povandeniniy gastrolieriq" veiksmus,
nors su Hiais jie neturejo nieko bendro.
Gindami savo teises, Kalifornijos nardytojai susivienijo. Jie
jstojo j ivejq organizacijq ir su moliuskq rinkejais sudare su-
tartj, nurodaneiq barq ribas ir povandenines mediioklb kvotas.
Nardytojai jsteige vandenyno iuvq apsaugos asociacijq ir, ne-
laukdami jstatymdavystes priemoniq, patys eme riboti iukle.
Teigiamiausias klubq veiklos momentas buvo tai, kad povan-
deniniai plaukikai eme fotografuoti ir studijuoti povandeninj pa-
saulj, kas jau seniai buvo daroma Viduriemio juroje. Kany
Povande'niniq alpinistq klubo veiklos programa 1946 metams nu-
mate ,,ekskursijas, tyrinejimus, povandeninius archeologinius ty-
rimus, povan'de:ninj plaukiojim3, povandeninj sport3 ir povande-
nine me'diiokle " .
Po trejq metq mediiokle buvo pakeista ichtiologija. Prancu-
zq povandeniniq plaukikq klubai pasiule ui'drausti mediioti
tiems, kas naudoja lkvepavimo aparatus. Toks jstatymas buvo pri-
imtas. Yra nuomone, kad nardytojai, naudojantys lengvq narq ap-
rangq, turi laikytis tokiq pat taisykliq, kaip ir automobilistai, tai
yra kvepavimo aparatus duoti patilkrinimui ir gauti paiymejimq,
kad jie patiski'mi, o povandeninis plaukikas turi laikyti egzaminus
ir jsigyti leidimq povandeniniam sportui. Narams, naudojantiems
iprastinq narq aprangq, J A V jau buvo priimti atitinkami jstaty-
mai: narai turejo buti egzaminuojami kariniame jurq laivyne;
taEiau staigus daugybes nardytojq su akvalangais pasirodymas
ieitajame deiimtmetyje kol kas dar neatsispindi jstatymdavys-
teje.
Prancuzijos vyriausybe jau prieme tam tikrus jstatymus del
povandeniniq plaukikq {klubq. Siuo metu Prancuzijoje povande-
ninis meldiiotojas turi buti vieno ar kit0 klubo narys, ten jis
gauna, paiymejimq, ir klubas seka, kad butq mediiojama be ak-
valangq. Klulbo nariai saugo iuvis nuo povandeniniq brakonie-
riq. Taigi skerdyniq megejai dabar turi keliauti i Brazilijq ir kitas
tolimas vietas, kur dar nera jstatymq, reguliuojanfiq povandeninq
mediioklq.
Povandeniniai plaukikai, fotografuojantys ir stebintys iuvq
gyvenimq, papildo musq iinias apie jurq. Povandenine archeo-
logija vystosi veik iiimtinai Siq megejq iniciatyva. Kalifornijos
La C h o j b Skripso okeanografijos institutas jtraukia patyrusius
povandeninius plaukikus j savo tiriamqsias grupes, o instituto
vyriausiasis nardytojas, povandeninio plaukiojimo veteranas
Konradas Limbas vaiineja po visq pakrantq, sakydamas kalbas
povandeniniq plaukikq klubq susirinkimuose.
Viskonsine vietinio ,,Viduriniqjq Vakarq amfibijq" klubo
nariai pasiiove talkinti Gamtos apsaugos valdybai, aiikinusiai,
kodel Grin Leiko eiere nesiveisia upetakiai. ,,AmfibijosUiinojo,
kad i i iiq tyrimq laimes tik jq variovai - meikeriotojai. Tai
buvo viena i i prieiasfiq, kurios atvede juos j Grin Lei'ko eierq;
jie norejo duoti pavyzdj kitiems povandeniniams klubams, besi-
kivireijantiems su meikeriotojais. Eierq tyrinejusi eikspedicija
buvo gerai aprupinta ir dirbo pagal kruopitiai paruoStq plaaa.
Joje dalyvavo deiimt povandeniniu plaukikq, savo iinioje ture-
jusiq motorinius katerius ir bariq su echolotu. Tai buvo lapkri-
Cio menesl, kai Viskonsino eieruose ledrogiq megejai pradeda
ruoStis sezonui. Ekspedicijos dalyviai apsigyveno arktinese pala-
pines?; jiems tekdavo nerti i, ledini, vandeni, iS siubuojantios bar-
50s be trapy, uisikrovus ant saves po Simtq penkiasdeiimt sva-
rq aprangos: gumini, kombinezonq, akvalangq, povandenini Sau-
tuvq ir kamerq. Echolotas uiregistravo kelis stambius upetakius,
bet nardytojai mate tik vienq. Dvi dienas ,,amfibijos" plaukiojo
lediniame vandenyje, nusileisdamos iki 120 pedq ant dumblino
dugno. J o s nufotografavo buoigalve, vandenyno iuvj, kuri ,,Gam-
tos apsaugos valdybai buvo siurprizas", kaip rage klubo reporte-
ris Li Glisonas (Grin Leikas - gelavandenis eieras, esantis u i
astuoniq Simtq myliq nuo juros). Dumbliname eiero dugne nar-
dytojai smaigydavo ieberklais arba tiesiog rankomis gaudydavo
dumblinius Suniukus (vandens salamandrq poruSis). Kai sala-
mandras iSSkrode, jq skrandiiuose rado upetakiq ikrq; vienos
skrandyje aptiko septyniasdegimt du dar nesuvirikintus ikrelius.
Vienas stambiausiy Atlanto pakrantes klubq, ,,Long Ailendo
delfinai', pasiule savo paramq Niujorko valstijos Gamtos apsau-
gos valdybai. Valdyba iSdalijo nardytojams anketas, i, kurias Sie
turejo suraiyti savo stebejimy rezultatus. Povandeniniai plauki-
kai pakrantiq vandenyse ir jlankos dugne pastate nuolatines ka-
meras ant trikojy, kad galety suleti'ntai fotografuoti. Klivlendo
(Ohajo valstija) povandeniniq plaukiky klubo nariai, Klivlendo
gamtcs istorijos muziejaus pavesti studijuoti ,,gyvybes pirami-
des", narde po ledine Erijos eiero danga. Toji piramid6 -ji dar
vadinama ,,mitybos grandines grandimisn-iS tikryjq yra po-
v a n d e n i n k ekonomikos suvestine. Pagal jq galima nustatyti, ku-
1-i iuvis eda kitas iuvis arba minta augalais, tai yra visq mitybos
ciklq 2''. Dany biologas Petersenas kartq iSaiSkino tokiq vandeny-
no menkes piramide per tarpinius pleirunus iki jos maisto pa-
grindo - jury ioles zosteros 25. Jis nustate, kad metus maitinti
tonq iuvies reikia deiimties to'ny zosteros, o savo ruoitu toji to-
na eina Simtui kilogramq pleSriyjy menkiy. Niu Hemp:)-1-0 ~ i n i -
versiteto zoologai Lorus ir Mardieris Milnai nustate, kad tos
patios deiimties tonq zosteros reikia metus lesinti dviem tonoms
antiq ir iqsy. 1931 metais prie Kanados kranty iuvus zosterai,
labai sumaiejo i u v y ir vandens paukSCiy. Taigi povandeniniq
plaukiky darbas Sioje srityje gali buti labai naudingas.
TaCiau tokia veikla tiktai pabreidavo, kad povandeniniai
plaukikai da&iausia stengiasi uimuiineti iuvis. 1954 meiais
Amerikos Sportininkq megejq sqjunga povandenine mediiokle
pripaiino viena sporto Sakq. Po to bet kuris imogus su ienkliu-
ku ant krutines galejo negailestingai naikinti iuvis. IS pradiiq,
rizikuodami gyvybe, po vandeniu mediiodavo alkani vargiai
su Siaip taip sutaisytais senais guminiais kostiumais, o dabar
mediiotojai, apsivilke kaip kos~monautaiiS moksliniq filmq, su-
stoja j eile atsiimti premijos u i daugiausia uimuitq iuvq.
Kartq, prisimines pilnus mediiotojq Amerikos pakranfiu
vandenis, pasakiau Kusto: ,,Kuria nors dienq koks nors megejas
paSaus povandeniniu Sautuvu kitq mediiotojq ir pareiki: ,,Ma-
niau, kad tai gruperis." Kusto atsake: ,,Kodel kuriq nors dienq?
1940 metais aS plaukiojau prie Dakaro ir kaikoks iSsiiiojqs po-
vandeninis mediiotojas jsmeige man i koj9 ieberklq." Keli vai-
kai buvo suieisti, iaisdami krante su uitaisytais Sautuvais, bet
iki Siol po vandeniu nebuvo uimuStas n e vienas nardytojas *.
Kai kurie amerikiefiai nardytojai labai apgailestauja, kad pir-
masis oficialus aktas apie povandeninj plaukiojimq buvo povan-
denines mediiokles pripaiinimas sporto Saka. Vienas veteranas
nardytojas man sake: ,,Tai atneS begale nemalonumq ir nukreips
jaunimo entuziazmq neteisingu keliu. AS norefiau, kad gamtos
apsaugos organizacijos ir jurq tyrinejantys imones parodytq
jaunimui, kiek daug nepaprastq ir graiiq dalykq galima pamatyti
po vandeniu. RaSytojas Filas Vilis iki pastarojo meto buvo
tikras iuvu naikintojas. Tafiau paiines povandeninj pasaulj, jis
atsisake to pomegio ir ateityje iuvis tik stebes. Dabar povande-
niniu plaukiojimu susiiavejo ttikstantiai jaunuoliq, ir, jeigu ne
povandenines n~ediiokles epidemija, jie galetq padaryti ciaug
jdomiq atradimq."
,,Long BiCo Neptunq" klubo nardytojas Henris del Gidis ne-
patenkintas kalba apie pradedanriuosius nardytojus, kurie tiesiog
naikina omarus ir valgomuosius moliuskus. ,,AS turiu SeSis vai-
kus,- sako Gidis.- Ir mums visiems visiikai uitenka trijq septy-
niacoliq moliuskq. Kaip galima laukti, kad Vandenyno iuvq~. ap-
saugos asociacija pareikalautq jstatymq, draudiianiiq zvejams
profesionalams niokoti musq vandenis, jei kai kurie vadina-
mieji sportininkai daro lygiai tq patj nusikaltimq." ,,Piudiet
Saundo delfinq" klubo narys Keibzonas Kelis ,,Skin Daiver"
* Po to, kai buvo parasyti Sie iodiiai, 1958 metq birielio menes!
atsitiko pirmoji nelain~epo vandeniu. Netoli nuo Korpus Kristi miesto
(Techasas) auka tapo dvideiimt dvejq metq povandeninis plaukikas Dio
Bladvordas. Autoriaus pustabu.

15. D i . D a g a n a s 22s
 iurnale rage: ,,Aituonkojq mediiotojq vis daugeja, ir, matyt,
man teks tapti kaikakio jstatymo del Siq gyvunq apsaugos inicia-
toriumi, kad jie nebutq visiikai iinaikinti. Kiekvienai povande-
niniq mediiotojq porai turi tekti ne daugiau ikaip vienas aituon-
kojis, ir jq dauginimosi periodu mediiokle turi buti visiikai
uidrausta." Niuberio miesto (Kalifornijos valstija) ,,Menomaron
klubas nusprende organizuoti Cempionatus tiktai nevalgomoms
iuvims mediioti.
1954 metais aituoni Kalifornij os nardytojai jsteige ,,KaSalotoU
klubq. Sprendiiant i i pavadinimo, galima pagalvoti, kad jo tiks-
lai turetq buti pleirfis. TaCiau, kaip praneie klubo jsteigejas
Dieimsas Krenkas, ,,jo nariai savo laikq skiria povandeninei
fotografijai ir gausybei su ja susijusiq problemq. Mums visiems :f
daug jdomiau sugrjiti j sausumq su gera nuotrauka, negu su
didele iuvimi. Kaip tik del to mes ir susivienijo~me". i
lvairiq kvepavimo aparatq, vartojamq povandeniniq plauki-
kg, pavadinimai gerokai supainioti. Pavyzdiiui, akvalangais
dainai vadinami bet kurie kvepavimo aparatai, jq tarpe ir sa-
vos gamybos prietaisai, tinkami tik saviiudiiams. ,,Akvalan-
gas" - komercinis savarackiiko skafandro pavadinimas. Jl IS-
rado Kusto ir Ganjanas. Tai kvepavimo aparatas, veikiantis
su suvpaustu oru. Pavadinimq jam sugalvojo Monrealio nardy-
tojas Anri Dolisje.
Yra ir kitq prietaisq, veikianfiq su suspaustu oru, pavyz-
diiui, ,,DivairasUir ,,Hidropakasn. Kodel jie nevadinami tiesiog ;
oro kvCpuojamaisiais aparatais? Yra keli Deviso, Momseno, \
Dregerio ir Lambertseno deguonies aparatai. Jie pagaminti pa- i
gal tq p'atj principg: nardytojo iikvepiamas oras iisivalo, perei- i
damas per rezervuarq su kaustine soda. Juos reikia vadinti
deguonies prietaisais, skirtingai nuo veikianfiq su suspaustu
oru. Su deguonies prietaisu negalima panerti giliau kaip tris-
deiimt tris pedas, ir tie prietaisai neduoda oro burbuliukq, kaip
suspausto oro aparatai. Dabar savarankiiko nardymo prietai-
suose pradedamas naudoti helio-deguonies kvepuojamasis mi-
iinys. Kad naujokai nepatektq j pavojq, ypai: svarbu tokj nardy-
mo bud9 vadinti ,,helio nardymu", nes, naudojant helio miiinj,
galima panerti giliau kaip 300 pedq - didiiausias gylis, pasie-
kiamas sus~paustooro aparatais. Jei pafioje laikraitinio prane-
Simo pradiioje nebus aiSikiai pasakyta, kad tq kartq nerta su
helio miiiniu, tai koks nors Skaitytojas - aitriq pojufiq mege-
jas-pamegins pasiekti rekordq su suspausto oro aparatu ir
ius. Juk lektuvo mes nevadiname dvirafiu, o skil-tumas tarp ty
dviejy prietaisy ne maiesnis.
Seitojo deiimtmetio viduryje nardytojai, vaikydamiesi gar-
bes, megino sielkti ,,gylio rekordy". J i e nepaise, kad su su-
spausto oro prietaisais, kaip nustate fiziologai, tyrinejantys po-
vandeninj plaulkiojimg, giliausiai panerti galima 300 pedy. Dar
vienas to jrodymas yra Floridos advokato Haupo Ruto megini-
mas pasiekti gylio rekordg su akvalangu. Jis nusileido j vande-
nj ii laivo, turinfio echolotg. Echolotas uiregistravo 500 pedy
panerimo gylj. Rutas j viriy nebeiikilo. Penkiasdeiimt dvejy
metq Paryiiaus danty gydytojas Anri Sanevje, jgudgs povan- .
deninis plankilkas, neatsispyre pagundai ir paskelbe sensacingg
straipsni ,,RadaroU savaitraityje, kuris specializuojasi, alpraii-
nedamas jvairias paslaptingas imogiudystes ir dedamas prane-
Bimus apie ,,skraidanfias lekites". Sanevje pareiike, kad
1954 mety vasarg jis su suspausto oro aparalu prie Korsikos
kranty pasiekgs 430 pedy gylj. Sj rekordg patvirtino oficialiis
asmenys, paliudljg, kad, iikilgs j paviriiy, jis rankoje laike
kortelg su 130 metrq (430 pedq) uiraiu, ji buvusi pakabinta ant
troso su kroviniu.
Tai buvo tikra sensacija, maidaug tokia, kaip kad mylios nu-
bkgimas per tris minutes. Pranciizijos povandeniniy tyrinejimy ir
sporto nacionaline federacija paskelbe kreipimgsi j visus savo
klubus, nurodydama, kad:
1. Iki iiol kiekvieng kartg, kai budavo grieitai kontroliuoja-
ma, nardytojas, pasielkgs didesni gylj, kaip 100 metrq (330 pedy),
iudavo.
2. Visi gydytojai ir specialistai tvirtina, jog panerimas su
suspausto oro aparatu j didesni kaip 60 metrq (200 pedq) gylj,
yra pavojingas, o buvimas gi~liau,kaip 100 metry gylyje, beveik
tikrai gresia praiutim."
Federacija biikitavo, kad ,,sensacingas Sanevje praneiimas
ir pastaruoju metu suklestejusi rekordonlanija, prieitaraujanti
pafiai povandeniniq tyrinejimq dvasiai, paskatins naujus bandy-
mus, pavojingus, gal net praiutingus ir, m a i q maiiausia, nenau-
dingus".
Frederikas Diuma, kuris kartg panere i 307 p d y gylj, pritare
federacijos kreilpimuisi ir pridure, kad nerimo rekordai - tai
idiotizmas. Pasak jo, jis pats panergs i 307 p a y gylj tik todel,
kad reikejg iipainioti miny tralerio trosg. ,,PaSkui a i ilgai pats
save koneveikiau u i kvailg lengvabiidiikumq. Man niekada ne-
atejo i galvq, jog a i pasiekiau rekordg, ir niekas apie tai ne-
galvojo. Mes nieko nepraneieme 1aikraiEiams."
227
 ,,Po SeSeriq metq, sukdami kin0 filmq ,,Tylos pasaulyje",-
pasakojo Diuma,- mudu su Kusto palieteme klausimq apie di-
diiausiq gylj, pasiekiam3 su a k v a l a n p , ir pavyzdiiu paememe
minetqjj atsiti'kimq su tralerio trosu, nes tada gylj tiksliai ui-
fiksavo echolotas, o aS, be to, dugne nuskyniau kelis dumblius.
Dabar labai gailiuos leides priminti tq panerimq. Baisiausia yra
tai, kad bet kuris drqsus ir nemokia naujokas gali panudes
panerti ir j 1000 pedq gylj. Jura nesipriesina, bet ir nejspeja
apie pavojq. Rekordomanija naujokams gresia mirtimi, o keli
imones, iuvg del neiimanymo ir kvailo smarkavimo, padarys
didiiule ialq povandeniniam sportui. Rekordai - musq sporto
ir mokslo prieiai."
Zuen le Peno ,,Jurq klubas" nutare pat'ikrinti, a r Sanevje
pareiikinlas atitinka tlkrovq. Siam klubui, antram pagal didumq
povandeniniq plaukikq klubq Zydrajame krante, priklauso tokie
povandeninio sporto veteranai, kaip Lui Leu - jiymusis ,,Lulu0,
aukitas energingas Andre Portlatinas - fenomenalus nardytojas,
be kvepavimo prielaiso plaukiojantis Anri Malvilis, motocikli-
nidkas Pjeras Laportas ir Zanas Delma, plaukiojes po .vandeniu
Viduriemio ir Raudonojoje jurojc, Persijos ilankoje ir Indijos
vandenyne. Klubas paskel'be, kad jo nardytojas paners ) 495 pe-
dq gylj lygiai su tokia pat apranga ir pagal tq pati tikrinimo me-
todq kaip Sanevje: trosas su dvideiimties svarq kroviniu ir kor-
Leles kas 10 metrq (33 pedos).
IS Kanq atvirq jurq ikplauke kateris, pilnutelis reporterii!
ir vietines valdiios atstovq. J i e iikilmingai iimatavo trosq ir jj
nuleido j vandenj. Portl'atinas ir Laportas panere. Po deiimties
rninutiq jie iikilo paviriiq. Laportui i i nosies tekejo kraujas,
bet Portlatinas rankoje laike ieiias paskutiniasias korteles, tarp
jq ir kortele, rodanti3 nejtikimq 495 pedq gylj. Liudytojai pasi-
raie protokolq, kuris paskui buvo jdetas j vokq ir uiantspauduo-
las. Kitq dienq tas dokumentas buvo perskaityias spaudos konfe-
rencijoje Antibo rotuieje.
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Sanevje. Jis pasipiktines
pareiike, kad ,,Jiirq klubas" pasielge nesportiikai ir negraiiai,
megindamas paneigti Prancuzijos rekordq sukelti abejones del
jo neginkijamq jrodymq. Visi prapliupo juoktis, nes jromdymai
abiem atvejais buvo vienodi. Po to Portlatinas perskaite proto-
kolq, kuri jis iieme iS uiantspauduoto voko. Protokole buvo pra-
neiama, kad jis ir Laportas panere j 100 pedq gyli, paskui
Laportas pakemle trosq, o Portlatinas nueme nuo jo korteles su
gylio paiymomis. Priei iikildamas Laportas, kad butq panaiiau
 i tiesq, prasimuie nosj: Klubas sqmoningai emesi Bio triuko,
nes norejo nuteikti visuomenes nuomonq prieS sensacingus pa-
nerimus, kurie negalvojantiems jaunuoliams, panorusiems juos
megdiioti, galejo ~tsieitigyvybe.
Sanevje pareiike, kad jis pa'kartos savo rekordq tokiomis sa-
lygomis, kurios neleistq apgaudineti. Portlatinas paklause: ,,Net
su dviejq simtq svarq kroviniu?" Toks krovinys po vandeniu
svertq Simtq dvideiimt penkis svarus, ir vienas imogus nepajeg-
tq jo iikelti. Sanevje atsake, kad Gabar jo atostogos baigiasi, bet
kitais metais jis butinai tai padarysiqs. TaEiau po dviejq dienq
jis apsigalvojo ir ryiosi pakartoti bandymq prie Kanq, susikvie-
tqs liudininkus bei reporterius ir nieko nepraneies ,,Jurq klubui " .
Tuo tarpu, kai jis jau buvo beneriqs po vandeniu, priplauke gli-
seris; jame sedejo Portlatinas ir dar keli ,,Jurq klubo" nariai, ku-
riems apie nerimq vienas reporteris slaptai praneke iS anksto.
Portlatinas labai rimtai pasake Sanevje: ,,Galimas dalykas, kad
jus pasieksite- 330 pedq gylj, bet, prieitaraudamas fizikos des-
niams, labai rizikuosite savo gyvybe." Jis pasisiule su Sanevje
nerti j 200 pedq gylj, kad galetq jj saugoti. Sanevje nesutiko.
Jis panere vienas. Po trylikos minukiq leisgyvis naras pasirode
paviriiuje. Jis buvo iSblySkes, duso, iS burnos tekejo kraujas.
..AS vos neiuvaun,- pasake Sanevje. Rankose jis neturejo ne
vienos kortel&, nors artimiausioji buvo 265 pedq gylyje.
Neliko nuoSalyje ir Kalifornija, kur moterq rekordq pasieke
graiute Zeile Pari, protingai apsiribojusi 209 pedomis. Jq lydejo
suiadetinis, patyres povandeninis plaukikas Paris Bivensas.
Florida tuoj pat prieme itSukj ir smoge atsakomqji smugi, ibleis-
dama merginq, kuri nuplauke po vandeniu septynias mylias, ir
jaunuolj, kuris su suspausto oro prietaisu iSbuvo po vandeniu visq
parq. Taeiau ij rekordg netrukus pataise jo variovai Niujorke
ir Ontarijuje. Tuo metu viena prancuzq ekspedicija laimejo am-
iinq nerimo rekordq, pasiqsdama savo nardytojus j 1350 pedq
gylj iemiau juros lygio -Negyvojoje juroje, kuri plyti 1300 pe-
dq iemiau juros lygio. Paryiiaus profesionalas Andre Galernas
atliko patj didiiausiq ,,aukStybinjUnerimq Alpiq tvenkinyje. Ka-
lifornija vel pataise rekordq: jos nardytojas Diinas Klarkas-Sama-
zanas panere j 350 pedq gylj. Jis kvepavo helio ir deguonies mi-
Siniu, bet kai kurie 1aikraSEiai to nepaminejo. Samazanas pa-
skelbe straipsnj, pavadintq ,,AS paneriau giliausiai ir likau gy-
vas". Tai buvo ne visai tikslu. Maiq maiiausiai periki tukstan-
fiai imoniq jau nere giliau narq varpais, kietais skafandrais,
narq kostiumais su helio Salmu ir povandeniniais laivais.
 DVlDEJlMT TOKSTANCIV METV OLOJE

Sunkiausia po vandeniu plaukioti apsemtuose urvuose, kur

plaukikas juda visiikoje tamsoje, Saltame vandenyje, kuriame
apstu visokiq iabangq. Ir vis delto povandeniniai plaukikai jsi-
smelke j neiinolnas ertmes iemes gelmese, ir jau susikiire ui-
tvindytq urvq tyrinetojq klubai. Anglijos, Prancuzijos ir Jungti-
niq Valstijq urvuose iuvo keturi povandeniniai plaukikai. Ne
viena poieminiq tyrinejimq riiiis nereikalauja tokio atidaus ii-
ankstinio pasirengimo, organizuotumo bei savitvardos.
Pirmq kartq bandyta jsiskverbti j povandeninj urvq 1773 me-
tais, kai kaikoks anglas, kurio vardas liko neiinomas, be jokiq
prietaisq nere j Ba1kston Voterio verdenes sifanq, kunkuliuo-
jantj Piko urve DerbiSyre. Stai kaip apraSo i j panerimq Viljamas
Brejus: ,,Maidaug per septyniasdeiimt penkis jardus nuo urvo
angos skliautas leidiiasi prie pat vandens, ir toliau eiti nejmano-
ma; taEiau, sprendiiant ii garso, anga plateja. Vienas dientel-
menas nusprende panerti po uola ir jsismelkti j antrqjj urvq. Jis
panere, bet, kaip ir derejo tiketis, susimuie galvq j uolq ir, ne-
tekes sqmones, nugrimzdo j dugnq, taigi buvo iigelbetas tik per
didelj vargq. "
Vendens uitvara neleido i giliqjq urvq pasaulj tol, kol jaunas
prancuzq mokslinin'kas Nqrberas Kastere jvykde iygj, kuriam
prilygstantj eunku rasti povandeniniq tyrinejimq istorijoje. Tai
atsitilko 1922 metais Monteslpano urve Pirenq papedeje, Prancu-
zijos puseje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo Kastere, tada dar jaunuolis, dome-
josi ti'ktai alpinizmu ir abejingai 'praeidavo pro urvus.
Kartq kalnuose prie Sen Godeno liutis j j jvare j urvq. ,,AS
pirmq kartq atsidiiriau urve,- prisimena jis.- TaEiau jis buvo
toks didelis, kad galejo pavergti alpinisto iirdj." Ir jis iimaine
saules nuiertus amiinus kalnq sniegus j paslaptingas urvq tam-
sybes. Karas nutrauke tuos uisiemimus. Kastere istarnavo trejus
metus pestininku ir laimingai sugrjio namo. Tuliizoje jis susipa-
iino su tyrinetcjais, urvuose iekkojusiais prieiistorinio imogaus
pedsakq.
Pirenq, Dordonio ir dar keli Ispanijos urvai jau daug mums
buvo papasakoje apie senqjq imonijos istorijq dar priei tai, kai
buvo paruoiti kasinejimq ir tyrinejimq metodai su radioakty-
viais izotopais. Itin jdomiis yra Pranciizijos urvai, nes kai kurie
jq buvo pirmykiCiy imoniy bustai ir saugo pirmuosius senoves
meno kurinius. 1940 metais prie Lasko miestelio Dordonio kal-
nuose keturi berniukai, ieikodami Suns, nuklydo j prieiistorine
,,Siksto koplyCiqU- sausas galerijas smiltainyje. J y sienose pa-
vaizduoti jauCiai, danieliai, elniai ir iirgai.
Tuluzos speleologas grafas Beguenas ,,sausameU urve prie
Tiuk d1O,duberioatrado statuly, padaryty urvinio imogaus. Gra-
fo pavyzdys paskatino Kastere tyrineti toliau. 1922 mety rugpin-
fio menesi jis iigirdo apie netyrinetq urvq prie Montespano, Ca-
ronos krante prie Tuluzos. liymus paleontologas profesorius Za-
nelis tame urve lankesi 1914 metais. Kastere dviraCiu nuvaiiavo
Montespanq. Vietiniai gyventojai ji nuvede prie miSku apau-
gusio ilaito, kur i i iemes tekejo upeliukas. Jis nepajege jsi-
sprausti pro siaurq angq, ir vietiniai imones jam parode jejimq,
pro kurj kadaise jsigavo Zanelis,- siaurq igriuvq 'kiek aukkCiau
Slaite. Profesorius ten rades ilgq, dvideiimties pedy aukSCio gale-
rijq, pasibaigiantiq eieriuku ir Suliniu, j kurj jsigauti jam nepa-
vyko. Jis nerado t i a senoves imogaus p d s a k y ir nusprende, kad
urve nera nieko jdomaus. Nuo ty laiky Cia niekas nebuvo jejqs,
net landus kaimo berni3kitiai. Vietiniai imones visiikai nesido-
mejo, ar tame urve gyveno jy proteviai, ar ne.
Kastere nusirenge, pasieme ivake ir nutiuoie i tamsiq duo-
be. Jis 6jo palei upelj poieminiu, palaipsniui siaurejantiu korido-
riumi. Susirietqs trilinkas, pliuikeno vandenyje; darksi vis giliau.
Maidaug u i Simto aituoniasdeiimt pedy nuo urvo angos jis ii- -
vydo poieminj eierq, kuris, pasak Zanelio, pastojo keliq.
,,Pasiekes iiq maiai viltiy tei'kiantiq vietq,- raio Kastere,--
a;, prisimines savo ankstesnj patyrimq, nepasukau atgal, o emiau
galvoti, kq toliau daryti." Jis atsisedo ant akmens ir apsidaire.
,,Uol'ienos, iS kuriy buvo sudarytos urvo sienos, man pakiio
mint!, lkad upokgnis, prasigrauiqs sau keliq per 'kalkinj gruntq,
pavirto poieminiu upeliu. Siauras koridorius, kuriame a5 bu-
vau, galimas dalykas, buvo vienintelims visos sistemos iiejimas
i paviriiy." U i urvo galejo buti daugiau urvy. Jis prijsimine, kad
imogus Pirenuose pirmq kartq pasirode ledyninio periodo pa-
baigoje. Tuo metu klimatas tose vietose buvo visiikai kitoks -
.Saltas ir sausas, kaip nudieneje Laplandijoje. Jeigu poiemine
versme iSgrauie urvy sistemg ledyno susidarymo metu, tai le-
dyninio periodo pabaigoje jie, tur but, jau buvo sausi. Ir jis
nusprende ,,skverbtis toliau j kalno gelmes poieminio upeli,o
vaga".
TaCiau jam igkilo pro'blemos, neturintios ryiio su priesisto-
riniais laikais. Uitvindytas tunelis galejo buti perdaug ilgas,
bet tai paaiiketq tik tada, kai grjiti butq jau per velu. Tatiau
net jeiga jis laimingai pasiektq tunelio galq, anoje puseje ga-
lejo prieiti gilq eierq, gaubiamq neperivelgiamos tamsos, arba
oras ten galejo buti uinuodytas angliarugites, arba jis isipai-
niotq i urvq srauto atneitose kerpleiose. Kastere puikiai plauke
ir po vandeniu galelo iSbuti iStisas dvi minutes, bet jis neturejo
kam praneiti savo spiendimo: prie urvo angos jo niekas nelau-
ke, nelaimes atveju niekas neateitq jam padeti.
Jis prilipde prie kygulio ivakq, paskui jkvepe j krutine oro
ir, ibtiesqs vienq rank4 j priekj, o kita eiupinedamas uolinga
skliautq, nere j vandeni. Po akimirksnio jis iiniro anapus uolos
ir atsidure visiikoje tamsoje, bet oras buvo grynas ir gaivus. Va-
dinasi, tia esama paprasto sifono. TaEiau vel apeme abejones: jis
bijojo paklysti. Todel, jkvepes j krutine oro, Kastere leidosi
plaukti atgal ir, paemes ivake, iSlipo laukan.
Kitq dienq jis sugrjio pas urvq, nusivilko prie angos ir dra-
buiius paslepe krumuose. Jis tebuvo tik su maudymosi kelnaite-
mis, o rankoje laike kaime pirktus daiktus: gumine maudymosi
kepuraite, degtukus su neperglampama deiute ir penkias ivakes.
Elektrinio iibintuvelio jis nusprende neimti, nes iS patyrimo ii-
nojo, kad sausos baterijos gali bemat iSeiti iS rikiuotes. Paskutin!
kartq apivelges saules nutviekstq peizaiq, Kastere nusileido
i urva. Tai buvo 1922 metq rugpiutio 19 dienq, 16 valandq.
Jis vel panere po uola, uisidege ivake ir nubrido vandeniu.
Aplinkui temate vien juodq vandeni ir Slapias sienas. Skliautas
beveik sieke vandenj. Pqkeles h a k e , jis nuplauke i tamsq. Nu-
siyrqs keturis Simtus pedq, koja paliete slidq molingq dugnq ir
iilipo j Llaitq. Jis visilkai suialo, bet dabar jo bukitavimai visii-
kai iisis'klaide. PrieS jj buvo maidaug trisdeiimties pedq aukStib
anga j urvq; upokSnis nyko tarp dideliq akmenq, nukritusiq nuo
010s lubq. Urvas, be abejo, siekesl su paviriiumi. Kastere apsi-
ivalge, pamate stalagmitus ir iSgirdo, kaip tint jq tolydiio laSa
vanduo. Veliau jis raSe: ,,Dar niekada nejaueiau tokios vienat-
ves, tokios kraupios baimes: juk tame gudiiame poiemyje men-
kiausias atsitriktinumas, kaip sudreke degtukai, galejo buti pra-
iutingas." Jis buvo u i SeSiq iimtq pedqnuo jejimo j urvq, ir nie-
kas neiinojo, kur jis yra.
Tolimajame ertmes gale Kastere pamate didele uolq, kyian-
eiq iS upokSnio. U i uolos buvo gilus eieras, I kurj leidosi skliau-
tas. ,,Man prieS akis buvo naujas ir, rodos, maiai vilEiq teikiqs
sifonas,-- pasakoja Kastere.- Eieras buvo gilus, o skliautas nu-
setas aBtriq juodu stalaktitq." TaEiau sifonai visada magino jj..
Netgi neiityres urvo, profesorius jkvepe j kriitin? oro, sugniauie.
saujoje ivakes ir nere j antrqjj sifonq. Jis nepastebejo nedideles .
sausos galerijos j Sonq nuo urvo. ,,Traukimas j neiinomybe ir ty-
rinetojo azartas viliojo mane j tq Stikso srautq",-- pasakoja Ka-
stere.
Antrasis sifonas buvo ilgesnis u i pirmqjj. Pagaliau jis iilipo,
j ivyruotq krantq ir uisidege ivakq. Jis pamate siaurq tuneli,
j kuri bego upokinis. Jis nuiliauie pilvu aukStu praejimu; nuo'
lubq kapsintys lasai keletq kartq uigesino ivakq. Pagaliau pasi-
rode antras urvas, didesnis u i pirmqjj. Dabar nuo jejimo jj skyre
du sifonai ir tiikstanEio pedq nuotolis. Naujasis urvas buvo
,,chaotiSka kriiva didiiuliq akmenq", kurie buvo nukritq nuo lu-
b g Noredamas suSilti ir atstatyti kraujo apytakq, tyrinetojas tu-
rejo paiokti fantastinj Sokj, o paskui, vel pavirtqs alpinistu, eme
ropoti didiiuliais slidkiais akmenimis j kitq ertmes galq. Kartais
jam atrode, kad jau priejo prieSingq sienq, bet ,,kas kartq silpna
ivakes Bviesa apiviesdavo niiirias iemes gelmes, i'ki 5iol pa-
sleptas nuo imoniq akiq; jos primine Dantes klaidiiojimus ,,PO,
ieme " .
Tuo n e t u Kastere visiikai neteko laimko nuovokos. Atkakliai
veridamasis pirmyn, tyrinetojas pasieke siaurq praejimq, pro,
kurj prasisprausti buvo nejmanoma. Jis jkiio j angq galvq ir
rankq su ivake ir ... diiaugsmingai suiuko. Upokinyje kitapus:
sienos plaukiojo ialios mediiq Sakeles. Biireliai buoigalviq,
apimti panikos, Soko j Salj nuo jo rankos: Kastere iinojo, kad
buoigalviai giliai j poiemines upes nesidangina. Vadinasi, netoli 1
iiejimas j paviriiq,- pro jj i Montespano urvq patenka grynas. j
oras.
Kastere negalejo nusigauti iki buoigalviq, o iki jam iinomo,
jejimo buvo toli. Grjidamas atgal, turejo Eia gesinti, t i a vel de-
j
gioti ivakes, ir kartais jj kankino netikrumas, sprendiiant kur .
sukti. Pagaliau pasiekqs ,,Zanelio sale", jis vargais negalais r a d o
iiejimq. Paviriiuje jau buvo naktis - urve jis iibuvo penkias
valandas ir po ieme suvaikitiojo dvi mylias.
Kastere urve rado kaikcikio gyvulio dantj, ir tai buvo vienin-
telis paliudijimas, had jame kaikada gyventa imoniq. Jis paro-
d e dantj grafui Beguenui, ir Sis nustate, jog to danties buta
prieiistorinio bizono. Stambus kanopiniai urvuose lankosi retai -
matyt, gyvulys buvo uimuitas, o mesinejamas urve.
Kitais metais Kastere atvaiiavo j Montespanq, lydimas savo
draugo Anri Godeno. Vanduo dabar buvo tiek nusekqs, kad
 pirmqjj sifonq jie perplauke, rankose laikydami uidegtas iva-
kes, bet antrasis sifonas vis dar tebebuvo po vandeniu. Sj kar-
tq Kastere u i uolos pamate sausqjq galerijq. Jie stovejo pasa-
kiikame ,,prieSkambaryjeUpo ieruojaneiais stalaktitais, ant sie-
nq ivilgejo vandens sroveles, grindys buvo nuiertos dideliq
akmens skeveldrq. PrieS juos geltonavo sustumti uolienos klo-
dai, sudarydami didingus laiptus, kuriq pakopas buvo nusvidines
' vanduo. Kastere ir Godenas basi uikope laiptais ir atsidure vin-
giuotame tunelyje, kurio ilgis - SeSi Simtai penkiasdeSimt pedq,
aukitis - SeSiolika pedq ir plot~i~s- trylika pedq; tunelio grindys
buvo nuklotos sluoksniu minkSto molio. Jie periliauie ilgq siaura
plySj ir jsigavo j poiemine ertme, kur vel galejo atsistoti stati.
Kastere eme rausti ieme, ieikodamas imogaus buvimo pedsa-
kq. Staiga jo ranka atsireme kaikokj kieta daiktq. ,,Dar nema-
tydamas jo, supratau, lkad tai taSytas titnagas - nejkainojamas
archeologinis liudininkas. Tas titnago gabaliukas buvo apdorotas
imogaus. Jis neglntijamai tvirtino, kad pirmykitiai imones dai-
nai buvodavo toje gilioje oloje."
Kastere pakele ivake, noredamas apivelgti sienas. ,,Ir Stai
kia,- pasakoja jis,- umai pamatiau tiesiog prieS save stovinkiq
nloline lokio statulq." J i buvo beveik keturiq pedq ilgio ir dviejq
pedq aukikio: statula vaizdavo lokj, gulintj egiptinio sfinkso poza:
priekines letenos iitiestos. Figura buvo apdengta kalkiq nuosedq,
rodaneiq jos senuma; tarp priekiniq letenq gulejo lokio kaukole.
Statula turejo ne maiau kaip dvideSimt tukstankiq metq.
Kastere nuejo toliau, aukStai iikelqs ivake. , , M u is visq pu-
siq supo reljefiniai gyvuliq atvaizdai, pieilniai ir kaikokie
mistiniai ienklai,- pasakoja jis.- AS. pagret rodinejau Godenui
arkliq, dideliq liutq arba tigrq atvaizdus, nulipdytus i8 molio, ir
jvairius imogaus rankos iSbraiiytus pieiinius." Jis suskaitiavo
penkiasdebimt gyvuliq atvaizdq, iikaltq titnago jrankiais. Tie
gyvuliai buvo arba seniai iSmirq, arba jau nebesutinkami Pire-
nuose: laukiniai arkliai, hienos ir kalnq avinai.
Vienas paveikslas vaizdavo kumelingq kumelq su imogaus
rankos atspaudu Sone - ienklas, neSqs iiniq iS tq tukstantmetiq
iikq. Kastere mano, kad tuo ienklu madleninis imogus z6 norejo
parodyti, jog jis prijaukino arklj. Toliau buvo pieiinys, vaiz-
duojantis mamutq ir kitus gyvulius; jis buvo beveik sunaikintas
vandens laSq, begusiq siena septynis milijonus dienq. Urvo grin-
dyse jis rado imogaus alkunkaulj ir titnago irankiq, ant vieno
jq buvo iSaugqs stalagmitas.
Paekutinio tunelio gilumoje, kaip ir Lasko urve, buvo vienin-
 t
?
1
:
telis imogaus atvaizdas, rastas Molntespane,- vyro profilis su
kupolo formos galva, plokitia nosimi, apvaliomis be volkq akirnis
ir trurnpa barzda. ,,Lokio saleje" buvo trisdeiimt moliniq skulp-
tiiq ir kauline plokitele, primenanti glaistytuvq, vartojam4
skulmptoriq. Urvo grindyse liko duobutes su imogaus pirktq ped-
sakais: Cia pirmykitis imogus eme molj. Siame urve jie rado
du kaikokiq didiiuliq katiq atvaizdus beveik naturalaus dydiio;
bet ar tia buvo tigrai, ar liiitai, jie negalejo nustatyti. Abiejuose
I atvaizduose buvo daug duobutiq, iSmuStq ietimi, tatiau letenos

'
'

$
ir nagai buvo like sveiki.
Ugniakurq tyrinetojai nerado: rnatyt, irnones tame vidiniame
urve negyveno. Moline lokio statula ir kaukole, gulinti tarp le-
tenq, palkiio Kastere mintj, kad, kai Mo'ntespano urve dar ne-
, buvo vandens, statula buvo apvilkta lokio kailiu; matyt, pir-
mykltiai mddiiotojai Cia ateidavo perverti lokio ietimi ir tuo
uisitikrinti sekme. Moline statula buvo subadyta ietimis ma-
iiausiai trisdeSimtyje vietq.
Daug pie&iniq buvo sudarke ne ti'ktai tekantio vandens la-
Sai, bet ir gyvq urviniq loskiq nagai. Kastere rado ant lokiq nagq
atspaudq 2rnogaus rankq atspaudus. Jis aiikiai vaizdavosi, kaip
nuogi pirrnykitliai imones, neSdami rukstantius nuodegulius,
skverbesi j Bias olas ir kovojo tarnsoje su lokiais.
Baiges darbq Montespano urve, Kastere nusprende tyrinkti.
olas. PrieS Antrqjj pasaulinj karq, 1938 metais, j.is apiiurejo po-
varrdenine LabuiSo upe, prie Fua jtekantiq j Arjeio upe. Kai jos
vaga jis ejo aukStyn, siaurq tunelj uitvere uola. Kastere neturejo
kvepavimo prietaiso ir jam teko sustoti. Drauge su savo bitiuliu
Zozefu Delteliu, dailide iS Fua, jis igivalge apylinke ir rado jeji-
mq j olq prie Tereforto, u i penkiq myliq nuo neprieinamo si-
fono. Kastere ir Deltelis nusileido i siaurq Sulini ir 130 pedq gy-
lyje rado poieminj upelj. Jie jmete j jj flueroscenciniq daiq, ir
po kiek laiko iS paskutinio LabuiSo upes s~ifono eme sroventi
ryikiai ialias vanduo.
Karas vel nutrauke Kastere tyrinejimus. 1954 metais ang-
1q speleologas ir nardytojas profesorius Robertas Devisas nu-
sprende igtyrineti tq up?. Jis ir jo draugas su reikalinga apranga
nusileido prie poieminio srauto, noredarni jsirengti ten bazq ir
iiaigkinti, ar povandeninio tunelio negalima praplesti dinamitu.
Kai jie buvo jau apatioje, iigirdo Saukiant iS paviriiaus: ,,Tut-
tuojau grius sienos!" Jie greitai apsivyniojo trosais, ir juos vos
spejo iitraukti prieS pat griiitj, kuri uiverte Sulinj. Visa apranga
iuvo. Veliau jiems teko iS naujo valyti Sulinj, prieS pradedant
vykdyti pagrindinj uidavinj - dabar jau talkinami Liono ,,Trito-
nq" klubo nariq grupes speleologq i i Pjer Sen Marteno. (1952
metais ta grupe nusileido j sausq olq prie Pjer Sen Marteno
i 1660 pedq gylj - giliausias nusileidimas per visq speleologijos
istorija. Tos ekspedicijos metu iuvo Marselis Lubanas: elektrinio
lifto kabelis nutriiko tuo momentu, kai jis jau kilo j paviriiq.)
Angly-prancuzq grupei, tyrinejusiai iemutinq olq, vadovavo
pats Kastere, tuo metu jau praiilqs ir su akiniais, bet vis toks
pat tvirtas ir drqsus, kaip ir priei trisdeiimt trejus metus, kai jis
po vandeniu jsigavo j ,,Lokio salq". J o padejejas buvo vis tas pat
dailide - speleologas Zozefas Deltelis. Kastere, tq ekspedicijq ap-
raiqs laiike iios knygos autoriui, savqs nepaminejo tarp dvylikos
nardytojq, matyt, todel, kad nesinaudojo kvepavimo prietaisu.
Jis nuplauke per visq sifonq be jo.
Tarptautine speleology ekspedicija susirinko prie stalaktitines
uiuolaidos netoli pirmojo sifono. Pamjero vyskupas atlaike jiems
miiias. Penki akvalangistai, vadovaujami Miielio Letrono, nere
j juodq vandenj ir po pakibusia uola nugrimzdo j sifono gelmq.
Jie nuplauke du iimtus dvideiimt pedq nuoiulnia galerija, kuri
65 pedas leidosi ~gilyn.,,TaEiau praejimas buvo per siauras, ir Let-
ronas turejo grjiti atgal,- pasakoja Kastere.- Musq draugai
anglai, nerq su deguonies prietaisais, su kuriais jie negalejo nu-
sileisti giliau kaip 12 metrq, nejsigavo j sifono gelmq."
Taigi ekspedicijos nariai patyre nesekmq prie povandenines
upes iioeiq. Tada jie iikeliavo prie Tereforto Sulinio.
Kastere, Deltelis, Devisas ir dar keturi anglq nardytojai, su-
siriete trilinki, nuejo tuneliu ir pasieke sifonq. Devisas nere, i i
anksto apsiriiqs virve. Netrukus jis sugrjio ir praneie, jog tunelis
trumpas ir seklus, o u i jo yra slausa galerija. Kartu su anglq nar-
dytojais jis vel dingo po pakibusia uola, o Kastere ir Deltelis nu-
seke paskui juos be kvepavimo aparatq. Jie iinere j paviriiq po-
ieminiame labirinte ir nuejo apie septynis iimtus pedq .palei
vagq. Kastere raie: ,,Paskui priejome antrqjj sifonq, kurio nepa-
jegeme jveikti. Trumpiau sakant, Labuiio tyrinejimai baigesi
nesekme, kaip kad dainai pasitaiko, tyrinejant sifonus."
Anglijoje pirmieji povandeniniq olq tyrinetojai buvo Gremas
Balkomas ir Di. A. Separdas. 1934 metais Balkomas pasidare
kvepavimo prietaisq i i seno dviraeio remo ir keturiasdeiimties
pedq ilgio sodui laistyti iarnos ir nere j drumzlinq povandeninj
eierq Suildono oloje u i dviejq tukstaneiq pedq nuo jejimo. Jis
nosj suspaude gnybtu, uisidejo povandeninius akinius ir prie
kaktos prisiriio elektrinj iibintq. Vanduobuvo labai Baltas, jis
mate vos per kelias pedas; j pavirSiq kilo pe'lkiq dujq barbuliu-
kai. Staiga iibintas uigeso. Jis %kilo aukSfiau, ir iibintas ve! ~ i -
sidege. Jis tik tada suprato, jog nugrimzdo i skystq dumblq.
,,Ledinis vanduo ir nervine busena sukele drebuIj, kurio aS nepa-
jegiau sulaikytia,- pasakojo jis. Balkomas iilipo iS eiero ir grei-
tai eme begti, stengdamasis suiilti. Separdas sutvarke Balkomo
aparatq ir pats siaurame tunelyje panere po vandeniu. Netiketai
oro iarna nutruko, ir Separdui vos pavyko igsigeibeti.
Kitais metais Balkomas ir Separdas pasieme narq kostiumus
bei pomp? ir pabandi! prasiskverbti j uisemtq Vuki Houlo olq
(Somerseto grafyste), iS kurios iSteka Ekso upe. Dviejose pirmo-
siose sausose olose jie rado moliniq Sulkiq iS geleiies amiiaus ir
romeniikojo periodo,- vadinasi, dar pirmaisiais miisq eros am-
iiais Eia gyventa imogaus. Trefioji povandenine ola buvo ui-
penkiq Simtq pedq nuo pagrindinio jejimo. SeSi nardytojai, jq
tarpe ir Penelope Pauel, pirmoji moteris speleologe, Eia jrenge
bazinq stovyklq ir prasiskverbe j penktqjq 013. Paskui trumpu
koridoriumi jie nusileido 16 pedq j Seitqjq olq, o po to ir j septin-
t?j?.
Mis Pauel taip pasakoja savo jspudiius: ,,Palike iemes pavir-
Siq, kur rudame ruke Svytejo iibintai, mes nusileidome j visiSkai
ltitq pasauli - j ialiqjq karalystq, kurios vanduo buvo kaip Sva-
rus kriitolas. Aplinkui viskas buvo ialia, net Sviesjai ialias dumb-
las kilo mums iki keliq ir Svelniai gule ant tamsiai ialio dugno.
Aplinkui vieipatavo iikilminga tyla, pirmq kartq nuo to laiko,
kai Eia jejo imogus, ir atrode, kad su mumis yra galin,ga neregi-
ma b-Ztybe ir kad tik ji skleidiia tq visur prasiskverbianeiq ialiq
Sviesq. "
Anglg povandeniniq speleologq grupe, sudaryla 1946 me-
tais,- kvalifikuoEiausia grupe, nors jos nariai vartoja deguonies
prietaisus, ribojantius panerimo gylj iki 30 pedq. J i e mieliau
ima kiuos aparatus - ne tokius griozdiikus, kaip tie, kuriuose yra
suspaustas oras. Grupe vien iS megejq: jie plaukioja po vande-
niu tiktai nedarbo dienomis ir per atostogas. Grupes nariai su-
konstravo puikq prietaisq - povandeniniq speleologq svajonq,-
kurj pavadino , , k f l o U .Sj neSiojamq agregatq sudaro elektrinis
iibintas, b'aterija, gerve, kompasas, gylmatis, laikrodis, plastmasi-
nis blokootas, signalinis ragelis, termometras, atsargines lempos
ir ielefono aparatas. Jie treniruojasi Vuki Houlo oloje. Sia 013
dainai lanko turistai, ir jos savininkas nsrdytojus visokeriopai
rernia.
Si speleologq grupe dirba Somerseto ir DerbiSyro grafystese.
bai jaudinasi. 0 jis sapnuoja slogius sapnus apie olas ir, supran-
tama, savo imonos biikitavimus ..." Daktaras Devisas mano, ~kad I:
,,moterys speleologes niekuo ne prastesnes u i vyrus. Jos puikiai i
pakenEia ialtq vandenj." r
Zmones dainai sunku skirstyti ', vienq a r kit3 kategorija, bet
galima pasakyti, jog povandeninei speleologijai samprotaujantis
tipas labiau tinka u i emocionalyjj. Be to, daugelj vilioja reikalas
kurti jvairius naujus prietaisus. Povandeniniy olq tyrinetojai
labai riipestingal iiiiri j savo apranga ir dainai patys jq gamina-
si, nes turEiq tarp jy nera. ,,Ekspedicija gali trukti parq sun-
kiausiomis sqlygomis, ir tyri'n&ojas turi buti pasiruoies vis-
kam" ,- pasake Devisas.
Knygose ,,Tylos pasaulyje" ir ,,I slepiningqsisas gelrnes" Kusto,
Taje ir Dillma trumpai papasakojo, kaip jie 1947 metais tyrinejo
garsiuosius Vokliuzo Saltinius. J q pavyzdys paskatino daug
tyrinciti~jq,nors jie patys kone i u v o del nenumatyto atsitiktinu-
mo. Kompresorius, s u kuriuo jie savo balionus pripildydavo
suspausto oro, jsiurbe savo paties iimetam3sias dujas, ir 100 pedq
gylyje uitvindytame tunelyje prisiltvepavo smalkiq. Diuma
neteko s3mones, ir Kusto, kuris pats buvo arti apalpimo, vos j i
iigelbejo. Kai jie dar buvo po vandeniu, Kusto praclejo vemti.
Jis tebelaike dantyse kandikli, ir jo skrandiio turinys praejo pro
o r o voituv3, dydiio kaip s ~ v a r i e l epopieriams susegti, ir pro oro
tiekimo reguliatoriy, laime, jo neuikimies. Panaifis rienumatyti
.atsiti,kimai dar labiau sukelia speleologams ,,padidtjusj jautru-
m+", kaip vienas jq apibudino baimg. Jie visi noriai prisipaijsta,
jog beveik visada biina nepaprastai iisigande.
Baiges darbq Vokliuze, Morisas Fargas vadovavo ekspedici-
jai, tyrinejusiai Sartre Haltin1 prie Kaoro; ekspedicijoje dalyvavo
leitenantas Gi Morandjeras ir Gi de Lavoras, Paryiiaus speleolo-
gy klubo pirmininkas. Po vandeniu 120 pedq gplyje jie jrenge
bazine stovykla, kur buvo elektrinis iihintas, signalinis jrengicys
su zirzekliu, turinEiu rySj su pavirSiumi, ir gerve su trosu toles-
niems tyrimams. Fargas vyniojo tros3, laikantj Morandjerq,
o paslarasis tuo metu po skliautu ieSkojo jejimo j sifon3.
,,Koks keistas pojutis! - rage Morandjeras.- AS n:Jgara Eiuo-
i i u ties tamsia bedugne, iibintu apiviesdamas skiiautq, o apaEioje
po manimi neregimas draugas seka, kad man nieko blogo neatsi-
tiktq. Apiillrinedamas neaprkpiamq skliaut3, kas akimirkq lau-
kiu, kad umai galiu pakibti ore dar nepaijstamoje oloje. Kartkar-
temis trosas pradeda traukti iemyn,- lai reiikia, jis susipainiojo
tarp aitriq iikyiuliq. Kart3 ii'binto Sviesoje pamaEiau apie dvi-
 Kadras i i pirmojo Viljam-

f
sono povandeninio kin0
l i l m o (1 914 m.) - Bahamy
nardytojas perreiia pilvq
rykliui

Kadras i i pirmojo
Viljamsono povan-
deninio kin0 filrno
Deviso aparatas gelbetis i5 paskendusiy povandeniniy
laivy. Besigelbstinlysis laiko iliuminatoriaus dangtj, kuris
neleidiia greritai iikilti

Kapitonas Kusto (antras i i definds) instruktuoja ,,Kalipso" nardy-

tojus priei nerima
 Vokliuzo gallinis, kurj 1947 m. ijtyre Kusto ir Diunla

deSimties coliq ilgio iuvies siluetp - vadinasi, aS ne vienas toje

tamsos vieipatijoje. Si mintis mangs nediiugina: tamsa gali slepti
neiinomas biitybes. Vereiau biiti visiSkai vieniSam.
Staiga mane pagaurla tokia baime, jog aS nepajuntu, kaip su-
stoju. Netoliese po skliautu rangosi sidabrine gyvate, paskui ji

16. Di. Daganas 241

 iinyksta plyiyje. Prisipaijstu, tq akimirkq mintis, kad aS radau
neiinomq povandenines 010s gyventojq, nesuteike man jokio pa-
sitenkinimo. Nuplaukqs dar kelis jardus, pamaeiau, kad j mane
speriai arteja kitas roplys - Siurpi persisvieeianti gyvate, iliau-
iianti skliautu. Zibinto Sviesoje jq apiiiirejau geriau ir nusijuo-
kiau. Tai tik burbulq srove: oras, kurj as iskvepiau, susikaupe
kaikur palubeje; o dabar ieiko iiejimo."
Morandjerui nepavyko skliaute rasti praejimo, bet kitq kartq
u i didiiules pakibusios uolos prie pat dugno jis aptiko galerijq.
Fargas atvyniojo dar truputj troso, ir Morandjeras, aplenkqs 019,
eme leistis tuneliu, kuris ejo staigiai iemyn. Vanduo buvo d.rumz-
linas, o sienos, kaip jam pasirode, nuklotos pavojingq plySiq tink-
lo. Jis bijojo irtis pelekais, kad nesukeltq griuties, ir grimzdo
letai, traukiamas balasto. ,,A$ visiSkai aiikiai suvokiau, 'kokiq
kvailystq padariau, panerqs j tuos gigantikkus juodus nasrus,-
pasakojo jis.-Atrode, kad buki jq dantys tuoj susieiaups ir
juodas 010s pilvas pamaiu mane suvirikins. Taeiau a i negalejau
iikilti j paviriiq: dar neturejau kq praneiti. Mane pagavo gelmiq
ekstaze. Visu kunu jaueiau, kad esu daugiau kaip 200 pedq gy-
lyje. Kvepavau lengvai, is leto, pilna kriitine ir brangq orq plau-
eiuose sulaikydavau visas deSimt sekundiiq, kad kuo ilgiau u i -
tekeiau savo atsargq. Neiinojau, kiek laiko praejo nuo tada, kai
jejau i, tq Smeklq tunelj. PameCiau bet kokiq laiko nuovokq.
IS tos biikles mane paiadino smarkus truktelejimas: u i kaiko
uisikabino trosas. Kuo atsargiausiai apsigrqiiau ir pradejau vy-
nioti j j ant rankos. Ui penkiq metrq pamaeiau, kad trosas jstri-
go plyiyje tarp akmenq. Ramiai ir atsargiai pradejau j j iipainio-
ti. Jis paSelusiai eme timpeioti: Fargas dave pavojaus signalq.
Letai irdamasis rankomis, uoliniu Slaitu uisiiopieiau aukS-
tyn ir net pradejau irtis pelekais. Iiplaukiau i, 014, bet Fargq ir
gervq slepe debesis drumzliq. Neriau i tas drumzles ir pagaliau
iivydau Fargq. Jis paliete savo akvalango voituvq, leisdamas su-
prasti, kad baigiasi jo oras. Man irgi buvo sunku kvepuoti. Mes
skubiai surinkome prietaisus, atriSome balastq ir, jjungq avarinq
oro atsargq, didiiausiu greieiu iSkilome j paviriiq. Kai atsidiire-
me viriuje, balionuose oro buvo belikq vos keliems jkvepimams."
1948 metais prancuzq povandeniniq olq tyrinetojai iSvyko
j stambiausiq ekspedicijq apiiiireti povandeninio Vitarelio Salti-
nio prie Gramo. Ekspedicijai vadovavo trys Pranciizijos Karinio
jfirq laivyno povandeniniq tyrinejimq grupes nariai, ir joje daly-
<
vavo visas biirys pionieriq. Vertikalia sausa Sachta jie nuleido
i bazinei stovyklai prietaisus, o paskui juos neSe tiikstantj SeSis

242
Bimtus pedq pusiau uisenlta galerija ir pagaliau pasieke poiemi-
nj eier4. Leitenantas Zanas Alina, vadovavqs nardytojq grupei,
pasiunte juos vienq po kit0 apiiureti ilgos uilvindytos galerijos;
kiekvienas nardytojas apsivyniojo trosu, kuris kas kartas buvo
vis ilginamas. Pats Alina, apsiriSqs keturiq Simtq pedq ilgio tro-
su, panere deiimtq (paskutinj) kart+ Pro siaur4 nuoiulnq tu-
nelj jam pavyko jsigauti j didelq ertmq, kurios tolimajame gale
jis rado dar vienq sifoiq. Morint slinkti dar toliau, bazinq sto-
vykl4 reikejo po vandeniu perkelti j 014, esanfi4 u i dviejq tfiks-
ianfiq penkiq Bimtq penkiasdeiimt pedq nuo ieines paviriiaus.
Alina nusprende, kad buty per didele rizika.
Lione grupe povandeniniq olq tyrinetojq, pasivadinusiq ,,Tri-
tonais", nuo 1952 metq sistemin~gaityre poieminq upq La Balmo
oloje, kuri yra kairiajame Ronos krante. lveike pavojinga sifo-
na, grupes nariai rado didiiulj poieminj eier4. Bendrai su Liono
Ugniagesiq valdyba ,,Tritonai " paruoSe ir iibande vandens ne-
praleidiianfius apivietimo ir telefono jrengimus, kuriuos paskui
pastate vidineje oloje. 1955 metais Letronas KaSe ir Bonvalis,
perplaukq antr4jj dviejq Simtq SeSiasdeSimties penkiq pedq ilgio
sifon4, pateko j sekanfi4 013, j4 pavadindami ,,Vilfiq sale". To-
limajame 010s gale jie rado dvi galerijas. Paskui bazinq stovykl4
jie perkele j ,,VilCiq sale", esanfi4 u i SeSiq Simtq pedq nuo jeji-
mo j pirmaj4 014, ir dabar ruoSiasi brautis dar toliau.
1953 metais dvidegimtmetis Stenfordo universiteio Biologijos
fakulteto studentas Jonas Lindbergas pirmasis Jungtinese Vals-
tijose pradkjo tyrineti povandenines olas. Jis pradejo nuo Bover
Keivo 010s Kalifornijos Siaureje, kur ,,aukso karitliges" laikais
buvo iSaugqs kurortas. Vesioje didiiules poiemines ertmes gilu-
moje ant eiero kranto pirmasis 010s savininkas ji-enge Sokiq aikS-
telq. Kitame kgante buvo paslaptingos akmens niSos, bet sifono,
pro k u r j i poieminj eiera patektq vanduo, niekur nebuvo matyti.
Speleologas iS San Francisko Reimonas de Sosiliras buvo jsiti-
kinqs, kad u i eiero yra dar viena ola, ir suorganizavo ekspedicijq
jos iStirti. Lindbergas pasisiule dal yvauti toje ekspedicijoje kaip
povandeninis plaukikas.
Kovo menesj Lindbergas iSivalge eierq ir atrado povandeninj
jejim4 j vidinq 014. Ekspedicija apie atradimq nepraneie laikraS-
fiams, matyt, bijodama minios reporteriu ir fotografq. liymiojo
tevo siinus j savo darb4 iiiirejo rimtai ir norejo iSvengti nerei-
kalingo triukimo. Geguie's menesj Lindbergas pasiruoie pra-
siskverbti j vidinq 014. Jis uisitempe gumini kombinezonq su
kapiionu, uisidejo akvalang4 su vienu balionu, pasieme du ava-
 rinius balionus su deguonimi ir nedidelc guminc kamerq, kuri
buvo priputiama suspausto anglies dioksido ir kuri prireikus ga-
lejo buti plaustas. Be to, jis pasieme peili ir vandens nepralei-
diiantj elektros iibintq. Pagal plan9 jis turejo du kartus panerti.
IS pradiiq reikejo nuplaukti j olq su sudedamqja gumine valtimi
ir ten jq pripusti. Valtyje turejo buti fotografavimo reikmenys,
~ - -

reikalingi, panerus antrq kartq.

,,AS paneriau j vandeni ir apsidairiau,- pasakoja jis.-- Radau
platiq galerijq, kuri, matyt, toliau dar labiau platejo. Zibinto
Sviesoje galejau matyti nuo dvideiimt penkiq iki penkiasdeiim-
ties pedq, destis koks vandens skaidrumas. Nuplaukes apie iimtq
penkiasdeiimt pedq po klintine siena, uitveriantia jejimq j: olq,
ikkilau j paviriiq vidines 010s viduryje."
Toje oloje nebuvo tamsu. Lindbergas pastebejo, kad saules
spinduliq atspindiiai vidine olq apivietia pro povandeninj jeji-
mq. Jis iinere dideleje ertmeje, kur iS visq pusiq karojo spin-
dintys stalaktitai -vietornis jie sudare iitisas uiuolaidas,-
o paskui vel panilre j: vandenj pripusti gumines valties. Jis at-
suko angliariigites baliono Ciaupq; staiga valtis taip iisipute, jog
jis iisigando, kad nesprogtq. Lindbergas greitai uisuko tiaupq.
Pasirode, jog vienvietei priputiarnai valtiai nedideliame balione
buvo per daug angliarfigites.
Kai valtis iikilo, Lindbergas nutiuoie iemyn ir skaidriu van-
deniu nuplauke prie jejimo j 014. Angos aukStis buvo trisdeiimt
pedq; abipus styrojo smaiius iikySu!iai. Lindbergui prie dirio
buvo pririStas lengvas nailoninis lynas, kurio kitq galq laike jo
draugas. Lynas kelis kartus buvo susipainiojes, bet j j pavykdavo
iipainioti, ir jis laimingai iisikapste i i poieminio eiero.
Kitq dienq Lindbergas jsidejo plastmasinius maiielius ne-
didelq kamerq ir impulsine lempq, visa tai pririio prie savo i i -
binto ir panere, ketindamas nufotografuoti vidine olq. Jis jplauke
pro jejimq su aStriais iSky5uliais ir panere eiere j 120 pedq gylj,
bet dugno nepamat6. ,,Cia aS pastebejau, kad man sunku susi-
kaupti ir imtis konkretaus darbo. Kai iitiredavau j gylmatj, vi-
siikai uimiridavau lynq, paskui staiga atsimindavau lynq. Kai
tik pakilau iki 60 pedq, iis pojutis iSnyko." Jis, matyt, truputj
buvo apsinuodijcs azotu.
Virium saves jis aiikiai jiiurejo iviesq valties ovalq. Iikiles
uimete kojq ant valties kraito. Ji buvo prisisemusi vandens.
Lindbergas jq nuvilko prie 010s sienos ir pririio prie stalagrnito,
kad srove nenuneitq j ialj, kol sems iS jos vandenj. Lindbergas
atsisege dirio pasvarus, padejo juos ant valties dugno, o akva-
 la,ngq pririio prie borto. Semti vandenj pradejo su kauke, bet
greitai sudauie jos stiklq.
Tai reiike, jog grjiti tures beveik aklai. Jis jsedo valtj ir
erne galvoti, kg daryti toliau. ,,Dabar kosi.iumo nugaroje radau
skylq loiiamosios kortos dydiio. Paemiau kamerq ir pasiruoiiau
fotografuoti. Nepastebejau, kad valtis suptqsi, bet, matyt, ji S'U-
posi, nes nuotraukos, padarytos su '/2,5 sekundes iilaikynlu, buvo
nerySkios."
Jis neskubedamas iifotografavo visq film3 ir vel supakavo
fotografavimo reikmenis. PirStais uispaudes nosj, panere ir nu-
plauke prie balzganos demes, kur buvo 010s anga. ,,Be stiklo a i
nelabai gerai maeiau vandenyje, bet angq pavyko rasti be var-
go,- pasakoja jis.- Skyle kostiume teike Siokiq tokiq nemalonu-
mq, bet labai pavojinga nebuvo. AS kiaurai permirkau, tuo vis-
kas ir baigesi. "
Uilopes kombinezonq, Lindbergas uisidejo kitq kaukq, pakei-
te oro balionq ir vel nere i vandenj. Nuplaukes po vandeniu
300 pedq, jis pajuto galvos svaigulj ir paskubejo iilipti lauk.
Lindbergo SaltakraujiSkumas padejo jam iSvengti pavojaus
Bover Keivo oloje, bet dviem jauniems karininkams - karinio
jiirq laivyno rezervistams i i Melrono miesto (Diordiijos valsti-
ja) - sekesi praseiau. Leitenantas Merejus Andersonas ir elekt-
roniniq prietaisq specialistas Donaldas Gerus po vandeniu plau-
kioti pradejo 1954 metais. Tada buvo jsigalejes jprotis patiems
gamintis plaukiojimo aparatus. Andersonas pasidare akvalangq,
kainavusi penkiasdeiimt doleriq. jj jmontavo aviacini deguonies
tiekimo reguliatoriq. Tas reguliatorius buvo apskaieiuotas kve-
pavimui iemame slegime sub'stratosferoje ir visiSkai netiko grei-
tai didejanEiam slegimui po vandeniu. TaEiau, to nepaisydami,
iimtai megejq, gamine savo akvalangus pagal iurnalq breiinius, .
vartojo tokius reguliatorius, ir keli imones jau buvo iuvq. Gerus
jsigijo fabrikines gamybos kvepavimo aparatq, veikusj su su-
spaustu oru ir jgalinantj negiliai po vandeniu iSbiiti puse va-
landos.
Jie pirmq kartq panere j jiirq prie Sent Marko Svyturio Flori-
dos pakianteje. Po keturiq menesiq Anderson0 imona, Bet&
jiems papasakojo girdejusi, kad prie ,,Radii0 kaltinio" netoli
Olbanio miesto (Diordiijos valstija) esaneios kelios po2emines
010s. Indenai ankseiau tq Saltinj vadine ,,Zydruoju", -bet, kai
latkraiEiuose pasirode praneiimai apie madam Kiuri atradimus,
vietiniai iemes sklypq pardavi'mo agentai nutare, kad ialtinio
vandenyje esq radiio. Apskrito eieriuko su nedidele sala vidury
pakranteje yra vieSbutis ir papliidimys. IS ,,Radii0 Saltinio" iSteka
Flinto up& intakas. c i a igsistates praimatnus kurortas, ir povan-
deniniai Anderson0 bei Geraus tyrimai sukele didelj domejimasi.
Gerus tq tyrinejimq istorijq papasakojo savo draugui profesoriui
Delvinui Koviui, papraSqs praneSti apie juos Sios knygos autoriui.
,,Pirmq kartq tose olose lankemes 1955 metq kovo menesi ir
iki geguies 14 septynis kartus nereme po vandeniu. Pirmq kartq
panere, .pasiekeme tik pirmojo koridoriaus galq. Patioje to pane-
rimo pradiioje mes praejome per Sulinj eiero dugne. Sulinio gy-
lis - apie 28 pedos, jo sienos tvirtq uolienq, o dugnq dengia ketl.1-
riq pedq dumblo sluoksnis. IS paiiiiros dumblas tvirtas, bet, nors
truputi pajudejus, jame pakyla iStisi debesys drumzliq. Kai plau-
keme po vandeniu, miisq pelekai kele drumzles nuo dugno, ir u i
saves mes nieko nemateme, bet. j priekj mateme neblogai. ISky-
Suliai Sulinio sienose labai aitriis, jie Sviesiai rudos spalvos.
Eiere radome tiktai akmeniniq eSeriq ir kelis nedidelius ge-
lqjq vandenq ungurius ir nepastebejome jokiq augalijos iymiq.
Ant uolq, matyt, auga kaikokie pelesiai - vos tik kiek jsidreks-
davome, iaizdele pradedavo tvinkti ir piiliuoti.
Sulinio dugne radome angq i galerijq, einantiq iemyn mai-
daug keturiasdeiimt penkiq laipsniq kampu. Galerijos iigis -
apie trisdeSimt pedq, skersmuo - SeSios pedos. Jos galas buvo
50 pedq gylio. Pirnlq kartq panerus, kai pasiekeme galerijos galq,
teko sugrjiti, nes neturejo'me iibintq, o dienos Sviesa toliau ne-
sieke.
Toje oloje me5 nereme apie SeSiasdeSimt kartq, be to, visada
drauge. Kas kartq nueidavome truputj toliau, kaip pries tai. Pas-
kutinj kart;! nerdami, buvome su ta pacia apranga, kaip ir iS pra-
diiq. Savo gamybos Merejaus aparate tilpo ketllriasdeiimt ketu-
rios kubines pedos oro, o tai miisq pasiektame gylyje leido iibiiti
12-20 miqutiq. Tatiau atsarginio oro baliono Merejus neture-
jo - matyt, tai ji ir praiude.
Be kvepavimo aparatq, turejome karinio jurinio tip0 iibintus,
gylmatj, specialius peilius ir dirio pasvarus. Mes naudojome trijq
pakopq ,,KornelijausUkompresoriq ir, be to, turejome tris cister-
nas suspausto oro. Jose jo tilpo po tris Simtus kubiniq pedq. AS
buvau su trumpu guminiu Pirelio sistemos kostiumu ir pelekais,
o Merejus turejo tik pelekus ir maudymosi kelnaites.
AS tq dienq i vandenj neriau pirmas ir galiu praneiti tiktai
savo jspiidiius ir stebejimns.
Kai pasiekiau apatini tunelio galq, pasukau penkiasdeSimt
l a i ~ s n i qkampu i kaire ir nuplaukiau kitu, ilgesniu koridoriumi.
1 tq koridoriq vede dviejq pedq ploCio anga. Tiesiai priei save
iivydau didelq betoninq plytq, kuri, matyt, buvo pamesta, kai
prie eiero vyko statyba. Nuo to momento buvau priverstas jsi-
iiebti iibintq, nes dienos Sviesa Cia neprasiskverbe. Zinojau, kad
esu pirmas imogus, taip toli nusigavqs i 014. Koridoriaus ilgis
buvo maiq maiiausiai 100 pedq. Pradiioje mane prislege visiS-
kas vieniSumas, tyla ir tamsa. Atrode, jog jauEiu virium savgs
pakibusins iemes svorj. Patyriau jvairius jausmus, bet vyravo
baime. AS buvau visiSkai vienas ten, kur dar niekam neteko buti.
Mane nustebino koridoriaus dydis, ir aS jauEiau palaimq, iiiire-
damas j pirmapradj skaidraus vandens groij. AS tada suvokiau
visq povandeniniq gclmiq didingumq.
Tas koridorius veikiausiai atsirado prieS daug amiiq deka
kaikokios katastrofos. Jo sienos buvo tq paEiq uolienq, kaip ir
pirmojo tunelio, ir su gausybe ii8ky&uliq.Kiek galima sprqsti
dirbtineje bviesoje, jos buvo Bviesiai rudos spalvos ir iimargin-
tos b'altomis bei juodomis dememis. Sienos koretos ir beveik iB
karto absorbuoja oro burbuliukus. To tunelio aukitis siekia bc-
veik keturiasdeiimt pedq.
Gylis tunelio gale - 70 pedy; man rodos, tai giliausia vieta
oloje. Cia kaireje yra didele kiauiinio formos kaverna. I kairq
nuo jos stypso iikySulys. AS apvyniojau apie ji savo lynq ir
pasukau atgal pranciti Merejui savo atradimo. Siai vietai pa-
siekti man prireike apie 170 pedq lyno. Oloje iibuvau maidaug
dvideSimt minuEiq.
Krante pusq valandos kaImbejausi su Merejumi, ilsejausi ir
papildiiau oro atsargq. Sj Bartq aS vel ryiausi eiti pirmas ir
Merejui paliepiau sekti paskui mane, kai pakankamai nusistos
dumblas. Prie iikyiulio iSlauklau apie ketvirt; valandos, bet
jis nepriplauke, nors jo iibinto Sviesq maEiau 'koridoriaus gale.
Kai vel iikilau i, paviriiy naujos oro atsargos, Merejus pasake,
kad dumblas dar nebuvo nugulqs, uitat jis turejo grjiti atgal.
Saule jau leidosi, ir aS dar kartq paneriau atrigti savo lyno,
nutarqs grjiti nanlo.
Sro~vesgreitis koridoriuje sieke maidaug vienq mazgq. Siau-
ruose tuneliuose is kavernoje jis didejo ir sieke beveik keturis
mazgus, uitat man teko kabintis u i iBkyiuliy. Apytikriai po dvi-
deSimt penkiq minutiy aS atriiau lynq ir pasukau atgal. Tuo
tarpu koridoriuje pamaEiau artejanCio iibinto Sviesq ir palau-
kiaumMerejausprie iSkySulio. Neiinojau, kodel vis delto Mere-
jus nusprende nerti, bet tai man nakele nerimo. Plaukdamas
pro ialj, jis paiiurejo j mane, ir aS kaikq pasakiau apie 010s
didumq. Jis linktelejo ir nuplauke kairen j kavernq. Mano oro
atsargos baigesi, jam iibintu pasignalizavau grjiti. Nekinau, ar
mate jis signalq. Tatiau jis turejo suprasti, kad tuo metu oro
atsargos mano balione eina j pabaigq. AS metiau j kavernq
lyno ir nuplaukiau atgal.
Palaukiau ant kranto apie dvi minutes ir draugams pasa-
kiau, kad Merejui jau buty laikas grjiti. Pajutes kaikq negera,
palaukiau dar penkias minutes ir vel jlindau j 019. Ilgame ko-
ridoriuje vanduo visiikai susidrumste, matesi ne toliau kaip
per SeSis colius. Plaukiau koridoriumi, liesdamas lynq ir Sauk-
damas Merejy, bet jis tylejo. Oro atsargos pasibaige, ir man
teko vel pasukti atgal. Kol atnaujinau oro atsargq, sugaiiau
dar penkias minutes, po to aS vel grjiau prie iikyiulio~prie
kurio pirma buvau prisiriiqs savo lynq.
Plaukiojau j visas puses ir vis iaukiau Merejy. Oro atsar-
gos baigesi, ir turejau galvoti apie grjiimq. Draugai ant kranto
pastebejo, kaip aS tampau lynq, ir nusprende, jog praSau dar
truputj jo atvynioti. Jie taip ir padare. Dabar supratau, kad
galiu paklysti ir iuti. Mane apeme baime, beveik panika. Galq
gale atsisedau dugne ir, pamaiu jtempdamas lynq, nustatiau,
kur reikia plaukti. ISlipau j kranta, praleides 70 pedy gylyje
ir septyniolikos laipsniq temperaturoje dvi su puse valandos,
ir nepajegiau nerti dar kartq. Buvau sustinges, nusikamaves
bei iisigandg ir iinojau, kad Merejus jau negyvas.
Ikkvieteme i i carlstono du laivyno narus, ir, pirmq kartq
panere 6.30 .valandq ryto, jie rado Merejy maidaug u i 6 pedq
nuo lyno gal0 ir maidaug toje patioje vietoje, kur jj matiau
pas'kutini kartq. Be abejones, keletq kartq praplaukiau pro pat
jj, bet per drumzles, kurias jis pakele savo pelekais, jo nepa-
stebejau."

13
POVANDENINES AKYS IR AUSYS

XIX ami?iuje tokie juros tyrinetojai, kaip Dionas Merejus,

profesorius Vivilas Tomsonas, Lui Agasis ir Monako princas
Albertas, savo darbui naudojo tinklus ir jvairius matavimo in-
strumentus bei prietaisus, kuriuos tekdavo letai ir kantriai leisti
i jiiros gelmes nuo laivo denio. Visi tie prietaisai buvo tas pat,
kas aklam imogui pirktai. Siuo metu elektronines ausys ir akys
tiria anuo metu nepasiekiamas gelmes, nutiesdamos imonems
keliq. Ir visq pirma mokslininkai iimoko matyti, pasivaduodami
garsu.
1914 metais vienos VaSingtono mokyklos iileidiiamoji klase
susirinko i aktq sale paklausyti atsisveikinimo kalbos, kuriq
pasake aukStas pagyvenes Zmogus jdegusiu veidu, balta barzda
ir iilais plaukais. Jis nesake pamokslo apie dvasinj atgimimq,
j kuri turjs veritis jaunimas, o tiesiog pradejo apie reikalq:
,,Ar jiis kada nors bandete panerti ir kaukkteleti akmeniu j ak-
menj, noredami iigirsti, koks bus garsas po vandeniu?" 1914 me-
tq abiturientai, susidomeje Sia nepaprasta jianga, iS savo gar-
bingojo svePio kalbos nepraleido ne iodiio. J o vardas buvo
Aleksandras Grehemas Belas.
Daktaras Belas papasakojo, kad vienq kartq, dar budamas
vaikas, jis pabeldes akmenimis po vandeniu ir net Briiptelejes -
toks garsus buves trenksmas. Tada jis paprases savo biPiulio
pasitraukti toliau ir trinkteleti akmenuku po vandeniu. Pasiro-
de, kad, panardines galvq po vandeniu, jis gerai girdi tq garsq.
Jis pasiunte bieiulj j kitq jlankos krantq ir u i puses mylios
iSgirdo bildesj vandenyje. ,,Vadinasi,-letai ir iSraiSkingai pa-
sake telefono iSradejas,- po vandeniu musq laukia iStisa kara-
lyste garsu, kuriuos dar reikia iityrineti. AS ne kartq rengiausi
nu'kakti j Niufaundlendo krantus ir paivejoti, pasivaduodamas
telefonu. Jeigu nuleistume siqstuvq su jauku tiesiog j menkiq
burio viduri, esu tikras, kad iSgirstume kaikq nepaprasta, Ta-
Piau aS to nes8pejau padaryti. Dabar jusq eile.
Trys ketvireiai iemes pavirsiaus apsemti vandens ir beveik
neistirti. Kol kas mes galime apirvelgti jiiros dugne kalnus ir
slenius, tiktai nuleisdami ten lynq su lotu ir imdami grunto
bandinius. TaEiau ne taip lengva pasiekti dugnq ten, kur gylis
virSija myliq arba dvi, ir, norint gauti vienq bandini, reikia
sugaiiti kelias valandas.
Kodel mes negaletume pasiqsti gilyn garso bangq ir pasi-
klausyti jos aid0 nuo dugno? Zinodami garso greitj vandenyje
ir laikq, kurio reikia, kad aidas sugrjitq atgal, galime nustatyti
paeiq giliausiq vandenyno vietq per kelias sekundes, uiuot gai-
Se valandas. Stai visai naujas budas, kurio ligi Siol niekas ne-
megino."
Daktaras Belas klydo. Sis budas jau buvo iiblandytas. 1911 me-
tais prancuzq fizikas Polis Lanievenas ir jo kolega rusas Silovskis
pagamino elektrini ultragarsinj detektoriq, su kuriuo jie surado
Bresto uoste povandeninj laivq. Silovskis iiq idejq pletojo daug
metq, bet jam nepavyko sudominli Rusijos vyriausybes. Tik me-
nesi priei Vaiingtono mokpklos atsisveikininlo vakarq, apie kuri
kalbejome, puikus mokslininkas Rediinaldas Fesendenas, rudas
miliinas susivelusia barzda, atrado povandenines leclkalniq dalis
ir paskui akustiikai iimatavo gelme iki 8000 pedq toje patioje
Didkiojoje Revoje, apie kuriq kalbejo daktaras Belas.
Fesendenas, Kanados kaimo dvasininko sunus, savo veiklq
pradejo praejusio amiiaus devintajame deiimtmetyje Tomo Edi-
sono laboratorijoje vyriausiuoju chemiku. 1900 metais jis sukure
radijo imtuvq, o 1906 metais pastate radijo stoti Brant Roke
prie Plimuto (MasaCuseto valstija) ir i i ten kalbejo radiotele-
fonu s u traleriu, buvusiu jiiroje. Tralerio kapitonas skubejo
paklausti Fesendeno menkes kainq Bostono iuvq birioje.
Netrukus po to Fesendenas transliavo per radijq kaledinj
koncertq, kuriame pats smuikavo ,,Tyliqjq nakti". Koncertas bu-
v o girdimas laivuose prie Vestindijos. Radijo stoties Brant Roke
statybq finansavo Pitsburgo piniguotiai, kurie paskui nutare
nusikratyti Fesendenu. Iikviete jj j pasitarimq, tuo metu pa-
siunte savo imones uigrobti stoties. Fesendeno imona uisibari-
kadavo stoties namuose ir iikviete ierifq, kuris nuvijo nekvies-
tus svetius. Prasidejo teismo procesas, 'rrukes dvideiimt metq,
beje, Fesendenas bylq laimedavo kiekvienoje instancijoje. Kom-
panijos jungesi ir vienijosi, taigi galq gale Fesendenas teisesi
jau su radijo pramones titanais. Jis laimejo procesq, ir jie buvo
priversti sumoketi jam tris milijonus doleriq.
Tuo metu, kai ,,TitanikasU uiplauke ant ledkalnio, Fesen-
denas buvo tarp iniinieriq, siiiliusiq savo detektorius ledkal-
niams ieikoti. Situacija su ,,TitanikuU tipinga visai laivinin-
kystes istorijai. Garlaiviq kompanijos ignoruodavo jau turimus
apsaugos prietaisus tol, kol atsitikdavo nelaime. Dar priei ,,Tits-
niko" iuvimq 1912 metais Fesendenas bendradarbiavo su vienu
Bostono ,,Sabmarin signal" firmos valdytoju, puikiu iniinieriumi
Haroldu Fejumi. Jie kartu sukonstravo osciliatoriq, siuntusi po-
vandeninius uikoduotus slignalus penkiasdeiimties myliq spin-
duliu. Siuo prietaisu jie tikejosi sukurti ,,garso sienq" laivams
jspeti, kad arteja sekluma ir povandenine uola. Fesendenas
perdirbo osciliatoriq taip, kad garso banga atsispindedavo nuo
ledkalnio ir sugrjidavo i priimamqjj jtaisq laive, pasiuntusiame
signalq. Tq prietaisq jis pavadino ,,dainuojanEiu lotu" ir iibande
jj ,,Majamion kateryje, kuris priklause kranto apsaugai. Jam
pavyko rasti ledkalnj u i dviejq myliq. ,,Majamio0 kapitonas
Kuinenas pasakojo: ,,Atsispindejes garsas buvo girdimas ne
tiktai imtuve radijo bokstelyje, bet ir triume iemiau vaterlini-
jos." TaEiau prietaisas buvo efektyvesnis, tiupinejant dugnq.
Savo prietaisq Fesendenas pademonstravo Bostono uoste, daly-
vaujant reporteriarns ir visam buriui japonq bei argentinietiq.
Prietaisas, jrengtas povandeniniame laive, puikiai veike ir po
vandeniu. Kai prasidejo Pirmasis pasaulinis karas, Fesendenas
nuskubejo j Anglijq ir 1914 metq spalio menesj anglq kariniame
,,VernonoUlaive pademonstravo savo prietaisq. Neiinia del ko
jam neleido parodyti ,,ledkalniq detektoriaus". Jis pareikke, jog
tuo prietaisu galima naudotis, ir ieSkant vokietiq povandeniniq
laivq. Fesendeno detektorius iigulejo Plimute iki 1917 metq
sausio menesio, o vokiekiq povandeniniai laivai tuo metu blo-
kavo Anglijq, kasdien paleisdami j dugnq kroviniq u i vienq
milijonq svarq sterlingq. Apvainikuodama viskq, ,,Sabmarin sig-
nal" firma 1914 metais jo prietaisq pardave vokieEiams. Fesen-
denas prie to sanderio neprisidejo. TaEiau vokietiai tq prietaisq
megino panaudoti perdaug maiu dainumu, ir jis neveike.
Kai Jungtines Valstijos jstojo j karq, Fesendenas tuoj pat
susipyko su J A V Karinio jurq laivyno Specialiqja povandeniniq
prietaisq valdyba. Jj paialino iS komisijos garso detektoriams
naudoti ir uidraude prieiti prie slaptos informacijos. TaEiau jj
kiek paguode praneSimas:
,,Ne jus vienas paialintas. Iki Siol visa, kq a5 siuliau, taip
pat buvo atmetinejama, ir a i manau, kad tai lietia visus iSra-
dejus. Edisonas. "
Veikiantiam laivynui iut but reikejo prietaisq, kurie jga-
lintq rasti prieio povandeninius laivus. Eskadriniai minininkai,
lydeje laivq vilkstines, naudojo vadinamqjj binauralinj, arba
,,dviausj", klausymo prietaisq. Jj sudare hidrofonai, nuleisti nuo
laivo priekio j vandenj ir sujungti laidu su dviem trombonais
Sturmano kajuteje. Operatorius jsistatydavo j ausis trombonq
antgalius. Kai jis iSgirsdavo povandeninio laivo uiesj, tai, jkii-
darnas ir istraukdamas vieno trombolno vamzdj, pagreitindavo
arba suletindavo garso ,,priemimqu ta ausimi. ~ a ~ z l - ~ r e ku-
itj,
riuo garsas pasiekdavo ausis, budavo nustatoma povandeninio
laivo kryptis. Fesendenas pareiike, jog tai tiesiog vieni niekai.
Jo automatinis detektorius duodavo nenutrukstamus signalus
ir registruodavo kiekvienq nematomo povandeninio laivo ju-
desj.
 Fesendenas tiesiog persekiojo Karinio jurq laivyno klausy-
mo prietaisq komisijq, bet jo niekas neklause. Tada jis atsi-
beldk pas kovinj admirolq ir pasiiile nemokamai pademonstruoti
savo prietaisq. 1917 metq lapkritio menesj admirolas leido jam
jrengti prietaisq ,,EilvinoUlaive. Komisija apie tai suiinojo ir
uidraude demonstruoti prietaisq. Admirolas pareiike: ,,Tegul
jie eina velniop! Varykite, profesoriau." Fesendenas sutiko su
bet kuriuo sunkiausiu eksperimentu. J j su operatoriais pasodino
belangeje kajuteje. Jie nemate nei jiiros, nei kompasq ir nega-
lejo girdeti duodamq jsakymq. Povandeninis laivas turejo plaukti
tam tikru kursu, kurj iinojo tiktai ,,EilvinoUkapitonas. Detekto-
rius turejo nustatyti tq kursq.
Giiiinejimas prasidejo. Fesendenas kelias valandas praneki-
nejo laivo padetj. Paskui jis pareiike kapitonui: ,,Dabar galima
jj subombarduoti." Kapitonas atsake: ,,Profesoriau, jis yra u i
puses mylios nuo miisq kairiojo borto."-,,Atleiskite,-atkirto
Fesendenas,- jis yra tiesiai po mumis." Tuo momentu echoloto
operatorius suiuko: ,,Tylos! Klausykite!" Jie iigirdo penkis var-
po diiiius. Tai buvo ienklas iikilti. Garsai sklido tiesiai i i po
,,EilvinoU.Povandeninis laivas galejo tuMuojau atsitrenkti j lai-
vo dugnq. Kapitonas Soko ant tiltelio, ir laivas nuplauke j ialj.
Povandeninis laivas iSkilo prie pat jo borto. Pasirodo, srove j j
paneie tiesiai po ,,EilvinuU.Nors eksperimento rezultatai buvo
jtikinami, Fesendeno prietaiso laivynas neprieme. Tiktai 1928 me-
tais tas prietaisas buvo pastatytas ,,LeviatanoU garlaivyje.
Sausojo jstatymo dienomis Fesendenas studijavo alaus ga-
mybq. Jis padare vietos vandens chemine analize ir pradejo
gaminti geriausiq Bostone naminj alq. 1921 metais Radijo insti-
tutas apdovanojo Fesendenq aukso medaliu, kuriuo jis labai
didiiavosi, nes Markonis j j gavo vos metais ankstiau u i jj. Ta-
tiau Fesendenui medalis pasirode jtartinas. Jis nusprende, kad
Markonis gavo tikro aukso medalj, o jo gautasis buvo padirbi-
nys. Iiradejas pasiunte medalj j Vyriausybinius prabq riimus,
kurie patvirtino jo jtarimus. Tada Fesendenas nusiunte medalj
i Filadelfijq su laiiku, kuriame reikalavo, kad institutas iibrauktq
jo vardq ii apdovanotqjq sqraiq. Instituto administracija, iino-
dama vaidingq Fesendeno biidq, papraie kitq apdovanotqjq at-
siqsti savo medalius, nugabeno juos j Prabq riimus ir profesoriui
jrode, jog ne vienas tas medalis nepagamintss i i gryno aukso.
Tada Fesendenas sutiko priimti apdovanojimq. Jo paskutinis iira-
dimas buvo aparatas mikrofilmuoti knygoms ir dokumentams.
Paskui jis atsistatydino ir paskutinius gyvenimo metus praleido
 Bahamq salose. Ten jis sukiire savo fantastines teorijas apie
senoves civilizacijq.
Dar praejusio amiiaus Seitajame deiimtmetyje talentingas
iiradejas, JAV Karinio jury laivyllo leitenantas Metjus Fonte-
nas Moris, bande echolotu apeiupineti vandenyno dugnq. Moris
buvo pirmasis JAV Karinio jury laivyno hidrografas. Jis su-
dare pirmuosius Atlanto vandenyno 6iaurines dalies dugno ie-
melapius, sugretinqs tukstaneius duomeny apie vandenyno gylj,
gautq lotais jvairiq baliy jvairiy laivy. Pilietinio karo metu jis
perejo pietieeiy pusen ir iirado elektrines n~i~nas naikinti lai-
vams, blokavusiems pietieeiy uostus. Dezertyraves jis neteko
galimybes toliau nagrineti okeanografijos problemq. Moris me-
gin0 igmatuoti juros gylj, po vandeniu sprogdindamas dinamito
uitaisus ir klausydamasis sprogimo aido.
Viljamas Rajanas, vienas pirmojo elektrinio hidrolokato-
riaus iiradejy (tas prietaisas buvo pagamintas 1946 metais ir
buvo toks pigus, kad j j galejo nusipirkti beveik lriekvienas ive-
jys), kalbejo: ,,hTorsMoris ir neiSgirdo aido, bet jis ejo teisingu
keliu. Jis turejb viskg, iiskyrus radijo lempq ir j jiiros gelmes
siuneiamas signalas budavo per silpnas. Mes sustipriname garsq
milijonq kartq, kad sugrjity aidas."
1919 metais Anglijos vyriausybe pakviete i i Pranciizijos pro-
fesoriq Polj Lanievenq ir jo asistentq daktarq Sarli Florisonq
dalyvauti, bandant angliikqjj hidrolokatoriy povandeniniams lai-
vams surasti. Jis buvo pavadintas ,,AsdikuU(,,AsdikU- pirmo-
sios prietaisq povandeniniams laivams surasti tyrinejimy komi-
sijos pavadinimo raides. Hidrolokatoriy pagamino ta komisija).
5 komisijq jejo ir prancfizq mokslininkai. Panaiios paskiriies
amerikieeiq prietaisas vadinamas ,,ZonaruU.
Pirmqjj echolotq, tinlramq praktiikam darbui, pagamino Ame-
rikos kranty ir geodezijos valdybos vyresnysis mokslinis bend-
radarbis Herbertas Grouvas Dorsis. Treeiojo deiimtmeeio pra-
diioje jis padare prietaisq, kurj pavadino fatometru; juo buvo
galima iimatuoti juros gylj, vaduojantis atsispindejusiq signalq
perdavimu j indikatoriy, kurio pareigas ejo neonine lempa. Nors
bfidamas ypatingai jautrus juros ligai, daktaras Dorsis, bandy-
damas tq prietaisq, 6imtus karty plauke laivais j jiirq. Plaukioda-
mas jis paprastai guledavo iturmano kajuteje ant grindy po
prietaisu ir indikatoriy stebedavo skutimosi veidrodelyje.
Nuo stebuklo Galilejos Kanoje laiky iki kapitono Ronaldo
Bolso, 1933 metais pastaeiusio savo traleryje Dorsio fatometrq,
niekas negalejo pasigirti tokiu stebuklingu laimikiu. Jis nusi-
pirko tq prietaisq, ketindamas j i panaudoti navigacijai. Noreda-
mas susidaryti dugno reljefo vaizdq, Bolsas be paliovos seke
neoninj ekranq. Jis daug kartq pastebejo plykseiojimus, atiti-
kusius daug maiesnj gylj, negu buvo iS tikrqjq. Matyt, garso
bangos sutikdavo kliiitis tarp laivo dugno ir grunto. 0 jeigu
ten buriai iuvq? Bolsas pasikonsultavo su iuvininkystes labora-
torijos Lovstofte darbuotoju daktaru Hodisonu, kuris padare iS-
vadq, kad iuvq buriai gali atspindeti garso bangq, ir patare
Bolsui, pasirodiius paslaptingiems signalams, iSmesti j jiirq tra-
1q. Kapitonas Bolsas tuo metu jau iinojo, kad norvegai ivejo-
dami naudoja lyg ir kolkj echolotq. Norvegq tralerio kapitolnas
barkasu nuplaukdavo j Salj nuo laivo ir mesdavo j vandenj lotq,
pririStq prie pianino stygos. Prispaudes ausj prie stygos, jis iS
vibravimo nustatydavo, kada jq uigaudavo iuvq biirys. Bolsas
nusprende, kad Siam tikslui geriausia tinka echolotas.
Rezultatai pranoko visas viltis. Jeigu ankstiau, mesdama
tinklq apie keturis Simtus kartq, Bolso tralerio jgula iitrauk-
davo du tiikstaneius svarq silkiq, tai S j kartq, iimetusi tralq tik
septyniasdegimt karty, iitrauke keturis tiikstaneius keturis Simtus
svarq. Echolotas padidino laimikj dvylika kartq.
Norvegq biologas Oskaras Zundas padare iSvadq, kad iuvq
biirius galima sekmingiau surasti echolotu su automatiniu ra-
Sikliu, breiianfiu iStisine dugno reljefo linijq. Profesorius Zun-
das suorganizavo l&Sy rinkliavq, u i tuos pinigus nupirko Mar-
konio hidrolokatoriq ir jj pastate okeanografiniame ,,Johane
Jorte" laive. Prie Lofoteno salq jis gavo pirmqjj grafinj iuvq
biirio atvaizdq - tiesias ikrus metaneiq menkiq linijas. Zundas
jj parode iuvy pramonininkams. Jie nepatikejo, kad prietaisas
galety surasti iuvis. Zundas pagaliau kai kuriuos jtikino isban-
dyti jo prietaisq. Jis sugrjio i uostq su pilnais triumais, ir tada
visi Soko pirkti echolotq.
Vienas mokslininkas, dirbes ,,Johane Jorte", Gunaras Ro-
lefsenas, sugalvojo buklq budq nustatyti kreveeiq gyvenamoms
vietoms. Echolotas nemato kreveeiq ir kitq jiiros dugno gyven-
tojy, bet daktaras Rolefsenas pastebejo, kad jq buvimo vietq
vis delto galima aptikti. Jis pastebejo, kad garso impulsas kar-
tais vaizduoja ne tiktai dugno linijq, bet, prasiskverbdamas gi-
liau, parodo ir kitq uolienq kontiirus. Rolefsenas nustate, kad
tokj efektq duoda dugnas, iSklotas minkStu moliu. 0 kaip tik
tokiame grunte gyvena krevetes. Rolefsenas patare ivejams iS-
mesti tinklus krevetems gaudyti tada, mkai prietai'sas parodo dvi-
gubq dugno kontiirq. Del to Norvegijos pietuose krevetiq lai-
mikiai pradejo duoti milijoninius pelnus.
Naujosios Angiijos ivejai echolotus pradejo naudoti pasku-
tiniai. Kai kurie kapitonai privaeiuose pokalbiuose pripaiin-
davo tokiq prietaisq efektyvumq, bet vieSai stodavo prieS juos,
nes prietaisas n g v e r t i n ~ spaslaptj, ivejq perduodamq iS kartos
1 kartq,- sugebejimq ,,nujaueti" didelius biirius. Stambus Bos-
tono iuvq birios vertelga Rojus Vitikas daug metq jtikinejo ka-
pitonus panaudoti Rajano ,,iuviskopq". Tiktai 1954 metais atsi-
rado toks drqsuolis. J o traleris, pirmq kartq iiplaukqs j jiirq su
iipeiktu prietaisu, ankstiausia sugrjio j uostq, tralerio triumai
tikrai buvo uiversti iuvirnis. Kitq traleriq kapitonai paskubejo
nusipirkti naujqjj prietaisq. Dar didesnj aiiotaiq tai sukele tarp
Niufaundlendo ir Naujosios Skotijos ivejq.
Anglq ir norvegq mokslininkai bei ivejai patobulino echo-
loto naudojimo technikg - jie iSrnoko echolotu paiinti i u v q rii-
Sis. Kilkiq biiriq kontiirai Siaures jiiroje sausio menesj primena
kornet4, o silkiq biiriq siluetai Freizebergo rajone - plunksnuo-
tus lapus. Skumbre duoda plonq. nutru'kstaneiq linijq. Prietaiso
parodymai buvo tikrinami bandomaisiais tinklo metimais arba
riperiu - kabliukais apkabinetu plonu trosu, Kalifornijos ivejai,
gaude laSiSas, suiiaojo iS mokslininkq, dirbusiq tiriamajame ,,Sko-
fildo" laive, kad laSiSq biiriai atsis8pindi nedidelemis dememis,
o sardines duoda istisine plaeiq juoetq. Visi tie rezultatai buvo
gauti echolotais, veikianeiais vertikaliai. Norint gauti reikiamus
rezultatus, laivas turi biiti tiesiog virSum i u v q burio. Japonq
ir norvegq eksperiinentuotojai echolotais, dirbantiais kampu,
pradejo nustatineti iuvq buvimo vietq rnylios spinduliu.
Siuo metu norvegq ivejybos flotilijos vaduojasi riipes-
tingai paruoStais taktiniais planais. Zukles iemelapiai padalyti
nurneruotais kvadratais. Greitasis laivas, turis echolotq, pra-
plaukia per visus kvadratus, pranegdamas traleriams, kuriuose
kvadratuose pastebetos iuvys. Kiekvienas traleris iiplaukia j iS
anksto numatytq kvadratq, sustoja ten ir pasiuntia ivalgq su
motoriniu kateriu, turineiu nedidelj labai jautrq detektoriq, ku-
riuo jis nustato storiausiq biirio sluoksnj. Tiktai po to traleris
iSmeta tinklus. Dabar norvegai pagauna tris kartus daugiau i u -
vq, negu prieS karq, be to, laivq jgulos juroje iibiina trumpiau.
Echoloto naudojimas kartais pavirsta paradoksu: neretai lai-
milkis biina per didelis, ir nuo iuvq svorio suplyita tinklai.
Hulio ,,Keip Dunero" tralerio kapitonas Sondersonas 1952 metq
geguies menesj iSplauke j iiikle netoli Grenlandijos krantq prie
Fervelo rago. Jo echolotas parode, kad po traleriu yra didiiulis
kokiq SeSiq Simtq pedq storio burys. Jis paiymejo juostoje:
,,Zuvq sienaU- ir iimete tralq, paliepes iStraukti jj, kai tik palies
dugnq. Gerve sugirgidejo, ir traleris smarkiai pakrypo nuo di-
delio iuvq perpildyto tinklo. Kai ivejai kele ant denio sidab-
rine virpantiq mase, tinklas vos neplySo. Per deSimt minutiq
kapitonas Sondersonas tinklq uimete deSimt kartq ir i Huli su-
grjio su trisdeiimt vienu tukstantiu penkiais Simtais svarq iuvq.
SNO Maisto produktq ir iemes ukio organizacija, nagrine-
janti daugelio iemes rutulio rajonq ivejybos technikos tobuli-
nimo klausimus, Sitaip nusake echoloto vaidmenj ivejyboje:
,,Siuo momentu jurine iukle iS mediiokles virsta savotiSku
organizuotu ukiu." Aberdino jurq laboratorijos profesorius
R. E. Kregas paiymejo: ,,Echoloto panaudojimas silkiq ivejyboje
gali buti palygintas su revoliucija, kuriq sukele pramoneje gar0
panaudojiinas, tik ta revoliucija pletojasi daug spartiau."

Paskendusio ,,LuzitanijosU laivo atvaizdas, gautas echlotu

Vienq 1954 metq gruodiio menesio rytq Piterhedo traleris

,,RaivelasUskrode ramius Loh Neso eiero vandenis, ketindamas
per Kaledonijos kanalq iSplaukti prie vakariniq iuvingq seklu-
Lui Butanas - povandenines
fotografijos kcirejar

Povandenine televizijos
kamera
Fotografavimas p o vandeniu prie Floridos kranty
m g Tralerio kapitonas ir visa jgula pusrytiavo, denyje prie
vairo buvo likes tiktai kapitono padejejas Piteris Andersonas.
Jis jjunge, echolotq ir gana iSsiblaikgs stebejo, kaip plunksna
breie dugno linijq, rodydama nuolydj, siekiantj 540 pedq gylj.
Staiga Andersonas pastebejo, kad 180 pedq virSum dugno pasi-
rode kaikokia tamsi mase. Jis eme atidiiai iiiireti: paslaptinga
deme buvo per tamsi ir per rySki, kad galetq biiti iuvy biirys.
PrieS jo akis eme breitis pasaky pabaisos - raguoto drakono
konturai. Plunksna nubreie priekines letenas, storq liemenj,
spyglj nugaroje. ,,Negalejau patiketi savo akimis,- pasakoja
Andersonas.- PaSaukiau kitus, prie Sturvalo susirinko minia."
Ir visi iSvydo keisto portreto pabaigq: uipakalines letenos, pa-
maiu pasirode dar viena pora leteny, dar du didiiuliai spygliai
ir pagaliau ilga besiranganti uodega. Pabaisa buvo penkiasde-
Simties pedy ilgio. Po to prietaisas vel pradejo pieSti dugno rel-
jefq. Piteris Andersonas smarkiai pasuko vairq atbuliniu kursu.
Visi suiiuro j juostq, bet tarp dviejy povandeniniy virkuniy
nieko nebuvo.
Jie nupleSe galiukq juostos su pabaisos atvaizdil ir pradejo
atidiiai j j tyrineti. Eidamas iS ranky j rankas, popierius susi-
glamie ir susitepe. Kai traleris sugrjio j Piterhedq, visi, kam
parodydavo juostq, vienu balsu suSukdavo: ,,Juk tai Nesas! Loh
Neso pabaisa!" Taeiau kai kas suabejojo, manydamas, jog Eia
mistifikacija. lsiieidg ivejai juostos galq nuneie ,,Kelvin end
Hjuzo" firmai, pagaminusiai jy echolotq. Firmos ekspertas Saut-
kotas pro didinamqjj stiklq iktyrinejo atkarpq. ,,Popierius ir ra-
Salas, be abejo, tikri,- pareiSke jis.- Nematau jokiy falsifika-
vim0 arba padirbimo pedsaky. Tai tikras povandeninio objekto
atvaizdas ir, be abejones, kaikokio gyvuno, nes prietaiso impul-
sas perejo pro tq objekt3 iki dugno. Tai tikriausiai gali biiti
banginis arba kokia nors neiinoma stambi iuvis." Tatiau Vilja-
mas Rajanas tvirtina, kad tralerio echolotos uiregistravo tik
stamby iuvy biirj.
Iki Siol neiinoma, kokj dydj gali pasiekti kai kurios iuvy
riiSys. Matyt, jos auga iki pat mirties. Daugelis anksti tampa
grobuoniy aukomis. Kitos patenka arba j tinklus, arba pakimba
ant kabliuko. Jos masiSkai ifiva, pasikeitus vandens tempera-
turai ir cheminei sudekiai, nuo sprogimo ir vandens uinuodiji-
mo. TaCiau atskiri individai, matyt, pergyvena savo bendraam-
iius ir uiauga labai dideli. VisiSkai galimas dalykas, kad Loh
Neso pabaisos egzistavimq pavyks jrodyti, o tuo apsidiiaugs
iurnalistai ir vieSbukiq savininkai, gyvenq iS pelno, gaunamo

17. D i . D a g a n a s 257
i i turizmo. Glazgo universiteto profesorius daktaras Slekas, pa-
iiurejgs i ,,RaiveloUechonogramq, pasaki?: ,,Taip, be abejo, tia
esama kaikokio gyvio, bet savo sandara jis smarkiai skiriasi
nuo visq mums iinomq gyvojo pasaulio tvariniq."
Antrasis prietaisas, pavaduojantis jurq gelmiq tyrinetojams
akis, yra automatine fotokamera. Visi meginimai gauti nuotrau-
kas dideliuose gyliuose iki 1939 metq baigdavo~si nesekme, bet
Niutonui Harviui ir Edvardui Beilorui pavyko gauti fotografi-
jas iS 4200 pedq gylio. Dideli vaidmeni tobulinant gilumines
fotografijas suvaidino Lamonto geologijos Palisejaus miesto
observatorijos (Niujorko valstija) direktorius Morisas Jungas.
Sis mokslininkas, kuo maiiausiai linkes i triukimingus efektus,
daugelj metq buvo pirmosiose eilese tarp tq, kurie sprende juri-
nes seismologijos, juros dugno geologijos ir automatines gilu-
mines fotografijos problemas. Jis susiiavejo jura, paveiktas
Prinstono universiteto nusipelniusio profesoriaus Ritardo Fildo.
Daktaras Fildas iiiauklejo dvi fizikq kartas, atskleidusias juros
gelmiq paslaptis. Nepaisydamas garbingo amiiaus, jis vaiinejo
mokslines konferencijas su neatskiriamu raudonu gvazdiku
kilpoje, ir jaunuoliq tarpe ieSko entuziastq, kuriuos galetq su-
dominti savo ,,giluminea teorija.
Gilumine automatine Jungo kamera, sukurta 1941 metais,
buvo kamera su judamu stovu - kojokais (,,pogo-stik kamera"),
turinti vienintelg impulsing lempq. J i budavo panardinama be
troso, vertikalioje padetyje, laikoma stovo. Kai stovas atsitrenk-
davo dugnq, kontaktinis uiraktas ijungdavo impulsing lempq,
numesdavo balastq, ir kamera iikildavo. Sitaip pavyko gauti
nuotraukas iS 16000 pedq gylio, bet iikilusiq kamerq budavo
nelengva surasti. Jungas tada dirbo MasaCuseto okeanografijos
Vuds Houlo institute. Karo metu jam pasiseke nufotografuoti
puses mylios gylyje paskendusj vokietiq povandenini laivq. Vie-
nas Jungo padejejas, Devidas Ovenas, iSvyste ir patobulino gi-
lumines fotografijos technikq. ,,AS seniai lankiausi Vuds Houle,
kur susipaiinau su Oveno darbais. Ji radau dirbtuveje, uigrioz-
dintoje akvalangais, guminiais narq kostiumais, giluminemis fo-
tokameromis, trosais, lynais ir jvairiausiais reikmenimis. Tas
kuklus jaunuolis yra ,,Nary vadovo" autorius. Jam pavyko gauti
fotografijas iS didiiausio gylio - Atlanto vandenyno vakarines
dalies dugno nuotraukas 3,5 mylios gylio. Tose nuotraukose ga-
lima jiiureti iS dumblo kyiantius nesuprantamus pusrutulius,
padengtus nuosedq dribsniais. Niekas neiino, kokie ten daiktai.
Oveno kameros nuleidiiamos i dugnq trosais, ir impulsine lem-
pa plyksteli tuo momentu, kai jos palieeia dugnq. Jis parode
man ilga vamzdi su stereoskopine kamera, su kuria jam pasi-
seke padaryti Hudzono kanjono - povandeninio tarpeklio ne-
toli Niujorko - stereoskopines nuotraukas. Jose matomos ne-
dideles jurq ivaigides, gulinkios tukkiame dugne, iSmargintame
urvais. Kitoje nuotraukoje, padarytoje 6000 pedq gylyje prie
Kodo rago, pamaeiau jurq vorq27 ir trapias jurq ivaigides, ku-
rios gulejo dugne, taip pat iSvarpytame gausybes apvaliq angq.
Vienas Oveno konsultantq Vuds Houle buvo Masaeuseto
technologijos instituto elektros matavimo prietaisq katedros pro-
fesorius Haroldas Ediertonas. PrieS dvideSimt metq daktaras
Ediertonas iSrado elektronine impulsine lemp4 fotografuoti grei-
tai besisukanCioms making detalems. Tq sistemq sudare konden-
satorius, kuriame susikaupdavo reikalingas elektrinis kriivis.
Paskui kondensatorius per dujq iikraunamqjq lempq staiga iSsi-
kraudavo. Elektroninis plyksnis apSvicsdavo daug kartq rySkiau
kaip saule ir biidavo daug patikimesnis u i magnio plyksnj.
Ediertonui pavykdavo gauti nuotraukas su vienos trimilijonines
sekundes dalies iilaikymu, be to, Emdiertono impulsine lempa
veike ne vienq, o tukstaneius kartq.
Savo prietaisq Ediertonas pritaike povandeninei fotografijai
ir netrukus jau pats nere po vandcniu su rankine elektronine
kamera. Iki to1 jis iavejosi skrendaneio kolibrio fotografavimu
ir priklause Amerikos kolibriq fotografq draugijai, kuriq sudare
pehki imonb. Bet iuvys nugalejo paukieius. Kapitonas Kusto,
kartq aplankqs Ediertono laboratorijq Kembridie, j j pakviete
i ,,KalipsoU (jis plauke i eiline ekspedicijq) dalyvauti, tiriant
paslaptingq giluminj sklaidantijj sluoksni.
Giluminis sklaidantysis sluoksnis, kartais vadinamas difuziniu
sluoksniu, yra vienas paslaptingiausiq giluminiq vandenyno reiS-
kiniy. Jis buvo atrastis per Antrqji, pasaulini karq, kai, ieikant
prieSo povandeniniq laivq, okeanq vandenis vagojo galingais
hidrolokatoriais aprupinti laivai. Tukstaneiuose echogramq, pa-
imtq visuose vandenynuose ir jurose, virSum tikrojo grunto at-
sispindejo tariamojo dugno atvaizdas. Jis buvo visiSkai nepana-
Sus 1 zuvq bfiriq atvaizdus. Daugelio laivq kapitonams tekdavo
giliq nakti Sokti iS lovos, kai i kajutf; belsdavosi susijaudines
hidrolokatoriaus operatorius, spausdamas rankoje juostq, rodan-
eiq dugnq vos 'LOO pedq gylio ten, kur pagal locijas jis turejo
biiti ne maiesnis kaip 10 000 pcdq. Tuo pat metu juosta rode
ir tikqji, dugnq. Kas yra tas sluoksnis, juosiantis visus iemes
 rutulio vandenynus, kurio buvimq liudija tiktai gausios echo-
gramos?
Kaupiantis duonlenims, buvo dtrasta, kad tas paslaptingas
sluoksnis naktj kyla i pavirSiq penkiolikos pedq per minute
greitiu, o su pirmaisiais saules spinduliais vel leidiiasi dvylikos
pe'dq per minute greitiu. Kartais tos vertikalios migracijos jgau-
davo uimojj nuo pusantro tukstanfio pedq gylio iki kokio Sim-
to pedq gylio nuo vandens paviriiaus. Jautriausi hidrolokatoriai
registruodavo du ir net tris sklaidantiuosius sluoksnius vienq
po kito. Paprasti Svininiai lotai praeidavo pro juos be jokiq
trukdymq. Mokslininkai spejo, kad tq sluoksnj sudaro mikro-
skopiniai oro burbuliukai, bet tokiu atveju, kodel jie kyla naktj,
o rytq vel leidiiasi gilyn? Kiti spejo, kad tai esama tiesiog di-
diiuliq krevetiq telkiniq, jos duodantios garsus, panaSius
i spragsejimq, registruojamq garso lokatoriq. Kartais budavo
spejama, kad tq sluoksnj sudaro didiiuliai telkiniai kalmarq,
nemegstaneiq Sviesos, ir ta fotofobija privertianti juos, saulei
tekant, leistis j gelme ir sugrjiti j pavirsiy, saulei nusileidus.
Ediertonas ir Kusto Sia mjsle susidomejo vien iS smalsumo.
Kai kam atsakymas 1 jq turejo praktines reiklmes. Jeigu tq
sluoksnj, juosiantj visus iemes rutulio vandenynus, sudaro val-
gomieji gyviai, tai, esq, imonijq galima aprupinti maistu visiems
laikams. Povandeniniai laivai su tinklais iigautq iS jo atsargq,
pakankaniq likviduoti badq daugelyje Saliq. Kariniu poiiuriu
sklaidantysis sluoksnis taip pat labai jdomus. Buvo pastebeta,
kad banginio atraizdas echogramoje isnykdavo, kai jis pasiek-
davo tq sluoksnj. Taigi, povandeninio laivo, plau'kiantio po sklai-
daneiuoju sluoksniu, eskadrinio minininko hidrolokatoriai ne-
gali surasti *. Visa tai, iinoma, labai malonu, bet kaip paruoSti
instrukcijas pcvandeniniq laivq vadams del ,,sklaidantiojo

* Ne vienam povaildeniniam laivui dar nepavyko panerli giliau kaip

1000 pedq ir laimingai iikilti j paviriiq. Pokariniq povandeniniq ,,Hupir'
klases laivq panerimas i 300 pedq gyli laikomas ypatingu laimejimu.
Netgi neatsiivelgiant i giluminj sklaidantjji sluoksnj, ne vienas hidro-
lokatorius nepajegs rasti povandeninio laivo, esanfio 3000 pedq gylyje,
o g/10 Pasaulio vandenyno yra gilesnes. Karinis jurq laivynas, kuriam
pavyktq pastatyti povandeniilj laivg, panerianti j 3000 pedq gylj, fak-
tiSkai jgytq visiikq veiksmq laisvg ir biitq saugus nuo giluminiq bombq.
Pagal oficialius praneiimus amerikiefiq atominiai laivai ,,NautiliusU ir
,,Skeitas" buvo panerg giliau kaip 400 pedq. Labai galimas dalykas, kad,
prispyrus butinam reikalui, jie gales panerti 1 700 pedq gylj. J q gyl-
mafiai uiantspauduojami, kai i laivq jlipa paialiniai s t e b e t o j a i . ~Auto-
riaus pastaba.
 sluo~ksniopanaudojimo teorijos ir pi-aktikos", jeigu apie ji nie-
kas neturejo ne menkiausio supratimo?
SklaidanEiajam sluoksniui tyrineti Ediertonas paruoie auto-
matine kamerq su elektronine impulsine lempa. Tai buvo tvirtame
gaubte uidaryta trisdeiimt penkiq milimetrq suletinto veikimo
kamera be uirakto. VisiBkoje jurq gelmiq tamsoje uiraktas ne-
reikalingas. Be to, sistemoje buvo impulsine lempa; ji plykstele-
davo keturis kartus per minute. Vieno panerimo metu ta sistema
duodavo aituonis iimtus fotografijq. Per tris vasaros sezonus
Ediertonas, nuolat tobulindamas modell, padare daugiau kaip
dvideSimt penkis tukstantius nuotraukq giluminiame sklaidantia-
jame sluoksnyje; specialistams reiketq ne maiiau kaip deiimties
metq iianalizuoti tas nuotraukas. Veliau nuotraukas apdorojo
elektronine skaitiavimo maiina, kuri skaiEiavo gyvus organiz-
mus kiekviename kadre ir signalizuodavo tais atvejais, kai
nuotraukoje pasirodydavo kas nors nepaprasta.
1956 metais Ediertonui ir Kustu pavyko su elektronine im-
pulsine lempa padaryti nuotraukas 25 000 pedq gylyje Atlanto
vandenyno pusiaujo srityje, Roman50 jdauboje. Iki Siol (1959 me-
tq) dar niekam nepavyko pagerinti to rekordo. Ediertono ka-
mera buvo nuleidiiama i jurq besvoriu pintu nailoniniu ketvir-
Eio colio storumo lynu. ,,Kalipson prie inkaro laikesi puses colio
storio nailoniniu trosu. Giliau iBmesti inkarq pavyko I957 me-
tais tik tarybiniam mokslinio tyrimo ,,VitiazioUlaivui Ramiaja-
me vandenyne: inkaras buvo nuleistas laiptuotu metalini'u trosu
j 30 000 pedq gyli.
1958 metais Ediertonas ir Kusto Viduriemio juroje dare
eksperimentus su gilumine ,,SkatoMkinokamera, turintia ui-
raktq ir sinchroniikai veikantia su elektronine impulsine lem-
pa. Kamera buvo pastatyta ant povandeniniq ,,rogiqn su auto-
matiniu jtaisu kliutims apeiti. Rezultatai buvo perspektyvtis.
Juros dugnu slenkanti kamera su impulsice lempa, aisidegantia
vienodais laiko tarpais, netiketai u5klupdavo dugno gyventojus,
suspejantius pasislepti nuo nejudriy kamerq.
Kol kas visq tq tyrinejimq rezultatai tebera menki. Nors ir
keista, bet giluminio sklaidantiojo sluoksnio paslaptis pasidare
dar paslaptingesne. ,,KalipsoUekspedicijos Viduriemio ir Rau-
donojoje juroje bei Indijos vandenyne gautose nuotraukose
matyti milijardai maiiuliukq taikeliq, kurie galetq buti ir plank-
tonas, ir i u v ~mikroorganizmai. Kai kuriose iluotraukose buvo
matomi krevetiq telkiniai. TaEiau kai kuriais atvejais, kada nuo-
traukos budavo daromos tankiausiuose organizmq telkiniuose,
krevetiq vilsai nesimate. Daug nuotraukq rode sifonoforas -
klajojantias mikroorganizmq kolonijas, kai kurios - maiutiq
mediizq telkinius. Ne vienoje iS dvideiimt penkiq tiikstanciq
nuotrauky nebuvo pastebkta stambiq gyviinq. Paprastai kamera
fotografavo vieno kvadratinio jardo plotq. Ediertonas su-
konstravo mikrokamerq mikroobjektams fotografuoti. Jam pavy-
ko gauti labai jdomiq nuotraukq, kuriose, nors ir darytose trijq
tukstantqjq sekundes dalies iilaikymu, vaizdas iieidavo ibky-
des. Tai reiike, kad maiosios biitybes juda nuo trijq ilki deiim-
ties pedq per sekunde greitiu. Atrode, kad tyrinetojai bus ui-
klupe pedsakus, taciau kamera rode tankesnius maiq butybiq
telkinius ne patiame sluoksnyje, o virium jo arba po juo, ir tai
paneige rastuosius paliudijimus. Ediertonas ir Kusto perejo
sluoksnj pranciiz~batiskafu FNRS-3, darydami stebejimus toje
zonoje. Abiem susidare jspiidis, kad maiieji gyvunai buvo tan-
kiau susitelke ne paciame sluoksnyje, o po juo. Daktaras Edier-
tonas kantriai tesia bandymus. Jo paskutine kamera turi spe-
cialq ultragarsinj siqstuvq, kurio deka jq pavyksta pastatyti
tiksliai sluoksnio viduryje su ne didesne kaip keliy pedq pa-
klaida 28.
Televizijos kamera pirmq kartq jsiskverbe j vandenyno gel-
mes, bandant atornine bombq prie Bikinio at010 1947 metais, kai
Amerikos karinio jiirq laivyno laivai nuleido dvi kameras j 180
pedq gylj, noredami iStirti sprogimo rezultatus. Po metq anglq
specialistai pradejo naudoti povandenines televizijos kameras
jiiros gyvenimui tyrineti. Pranciizijos karinio jiirq laivyno tiria-
moji grupe irgi dare panakius bandymus. Iniinierius Harteris
atsisake gerai apmokamos tarnybos telestudijoje, noredamas at-
sideti moksliniam darbui Amerikos Bariniame jurq laivyne. Ka-
nados karinis laivynas ir Kanados nacionaline mokslinio tyrimo
taryba sukonstravo puilkias povandenines televizijos kameras.
Pirmq kartq televizijq i ivejybos tarnybq ikinke energin-
gi Skotijos jiirq biologijos stoties Milporte bendradarbiai. Jq
jsteige dar profesorius Dionas Merejus. Televizijos kamera, nu-
gramzdinama iS tiriamojo ,,KalanoUlaivo, buvo uidarame cilind-
re, pritaisytame prie ketinio remo. Jis tvirtai atsistodavo dugne
600 pedq gylyje - didiiausiame Fert of Klaido jlankoje, kur jie
dirbo. Laboratorijos direktorius daktaras Haroldas Bornas ir jo
padejejai stengesi gauti nejudantius stambaus plano vaizdus,
kabeliu perduodamus j kontrolini imtuvq ,,Kalanon denyje. Bio-
logai matavo ir skaiciavo dugno organizmus, o paskui kilnojo
kamerq i i vieno bar0 'kitq ir taip sudarinejo smulkq iemelapi,
parodanti tq organizmq tarpusavio rySj ir rySj su aplinka.
1953 metais Prancuzijos Povandeniniq mokslinio tyrimo dar-
bq valdyba Marselyje sukonstravo portatyvinq televizijos ka-
merq, su kuria turejo dirbti operatorius naras. Su ta kamera
archeologai apiiurejo graikq laivq. Jis buvo paskendes 205 me-
tais priei musq erq 125 pedq gylyje prie Gran Konglue salos.
Marselio grupe nuo t q laikq sukonstravo kelis patobulintus
modelius, jq tarpe automatinq kamerq, skirtq gyliui iki 3000
pedq.
1954 metais buvo atsitikimas, ypaE akivaizdiiai parodqs, ko-
kiq reikSme turi televizija, dirbant po vandeniu. Giedrq sausio
dienq reaktyvinis oro laineris ,,KometaM--Angliios civilines
aviacijos pasididiiavimas - Romos aerouoste pakilo orq. Tai
buvo lektuvas ,,Jok Piterisn-vienas pirmqjq naujojo tip0 lek-
tuvq. Jame buvo trisdeiimt penki imones, tarp jq jiymusis ka-
rinis korespondentas Cesteris Vilmotas. Sukurdama tq lektu-
vq, Anglija parode drqsq meginimq atgauti lygsvarq civilineje
aviacijoje. J i jq prarado karo metu, pasiragydama su Amerika
sutartj, pagal kuriq pastaroji turejo statyti didelius transport0
lektuvus, o Anglija - naikintuvus.
Seras Diofris de Hevilendas, pirmqjj lektuvq pastatqs dar
1908 metais, ,,KometasWlaike savo Sedevru. Po Antrojo pasau-
linio karo jis padare iivadq, kad Anglija nepajegs pralenkti
Amerikos, statydama tokius llktuvus, kaip ,,KonsteleiSnasu ir
,,Stratokruseris". Angliia tureio pastatyti lektuvq, kuris savo
konstrukciia pralenktu amerikietiq lektuvus penkeriais-degim-
Eia metq. Tai reiSke, kad reikia sukurti reaktyvinj keleivinj
lkktuva. Seras Diofris nestate bandomojo modelio. Jis pardave
,,KometosU breiinius, laiduodamas, jog lektuvas skraidys. A5
maEiau, kaip 1949 metais ,,Hevilendon gamyklos aerodrome pir-
moji ,,KometaMpakilo i orq. Lektuvq valde aviacijos pulkinin-
kas Dionas Kanighemas -vienas jiymiqiq Antrojo pasaulinio
karo tiizq, specializavqsis skraidyti naktimis.
Kai ,,Jok Piterio" lektuvas pakilo Romos aerouoste, ,,Kame-
tos" iau dveius metus veiioio imones. Vienas tq lektuvq neti-
ketai subyreio ore, ir vyriausybinis aviacijos biuras Farnbore,
atidiiai apiiureiqs modeli, jokiq struktiiros klaidq nerado.
...Vos pakilus, duslus reaktyvinio lektuvo varikliq riaumo-
jimas pavirto spiegiamu kaukimu. Lektuvas pakilo i vir6utinius
atmosferos sluoksnius, kur retesniame ore ekonomiQiau buvo
naudojami degalai. Po keliy m i n u t i ~,,Jok Piteris" toli paliko
 Italijq ir virium juros eme kilti j trisdeiimties tiikstantiq pedq
aukitj, kurj jis turejo pasiekti virium Elbes salos. Zemai po
juo letai skrido stiimoklinis ,,Argonauto" tip0 lektuvas, priklau-
ses Britanijos uijuriq aviacijos kompanijai. ,,Argonautou radis-
tas priiminejo jprastus praneiimus i i ,,Jok Piterio". Dmai ryiys
nutriiko.
Maidaug dvideiimt ieiiq tukstanfiq pedq aukityje ,,Jok Pi-
teris", dusliai iiidamas, subyrejo j skeveldras. Susisukusios da-
lys, aliuminio nuolauios, kaip nuodequliai liepsnojantys vari'k-
liai, fiuzelaias, keleiviq krepiiai, antklodes, buteliai su vesina-
maisiais gerimais, iurnalai, keleiviai ir jgula i i penkiq myliy
auk5Eio nukrito j Ligurijos jiirq.
Daug Elbes gyventojq mate katastrofq. 1 vietq, kur nukrito
lektuvas, suplauke daug ivejybos barkasq. Jie iitrauke penkio-
lika lavonq: imones akimirksniu buvo i u v e nuo kesoninivs ligos,
kai lektuvo kabina subyrejo retoje atmosferoje. Pro nelaimes
vietq tuo metu j Kiprq skrido anglq oro laivyno lakiinas Sekl-
tonas ir turistas Jorkas, ir jie mate, kaip toli apaEioje ivejq
laivai, susibiire j vienq vietq, rinko lektuvo nuolauias. Jie nusi-
leido iemiau, apsuko apie nelaimes vietq kelis ratus ir budejimo
iurnale padare atitinkamq jraiq, neturedami ne menkiausio su-
pratimo, lrad Eia iuvo ,,KometaN.
Atrode, kad ,,Jok Piterio" iuvimas bus suilugdes drqsq sero
Diofrio sumanymq. Si nelaime Jungtiniq Valstijq aviakonstruk-
toriams taip pat nesuteike diiaugsmo. Tai buvo smiigis ne tik-
tai anglq aviacijai, bet ir viso pasaulio civilinei aviacijai, kuriai
Hevilendas pasiiove atidaryti reaktyviniq lektuvq epochq. Bet
kas atsitiko ,,Jok Piteriui"? Tuometinis transport0 ir civilines
aviacijos ministras Alanas Lenoksas-Boidas telefonu susisieke
su Malta ir papraie NATO laivyno Viduriemio juroje vyriau-
siojo vado admirolo Mauntbeteno pameginti iikelti lbktuvo liku-
Eius, kad biitq ga!ima iiaiikinti katastrofos prieiastis.
Mauntbetenas gerai paiinojo jiirq. Budamas penkiasdekimties
metq, jis tap0 povandeninio sporto entuziastu ir daug kartq nere
su akvalangu i iydrus Viduriemio jiiros vandenis. Jis atsake:
,,Tai bus pavojingas ir ilgas darbas, nes labai gilu ir iiemq jti-
roje siaufia audros. Vasara galima panerti j 100 pedq gyli ir
perivelgti dar tokio pat storio sluoksnj. TaEiau surasti daiktus
penkiq iimtq pedq gylyje ir dar iiemq? Mums pasiseks, jeigu
pamatysime kq nors u i 10 pedq, netgi pasitelk? televizijq. Lek-
tuvo nuolauios iimetytos dideliame plote. Tai tas pat, kas tiri-
tame ruke iS malunsparnio ieikoti saujos iirniq, iibarstytq akro
 plote. Bet mes pameginsime." Netrukus po to Mauntbetenas
gavo isakymq iS Admiraliteto: ,,Pameginkite surasti vietq, kur
i u v o ,,KometaU,ir jq iikelti."
IS savo bazes Elbeje j katastrofos vietq atplauke laivai,--
penki anglq laivai ir penki italq traleriai. Be to, atvyko Sout-
hemptono ,,Risdon Bizlio" gelbejimo firmos narai.
Narai turejo deiimties pedq automatinj ekskavatoriq ir dvi
gilumines stebejimo kameras, sukon~struotas italq iniinieriaus
Roberto Galeacio iS Specijos. Italijoje jis buvo vadinamas ,,jurq
gelmiq burtininku". Daktaras Galeacis, iilabarzdis senis, truputl
panaius j Leonard3 da VinEj, ,,butoskopiniu bo1kStuu 1930 me-
tais pirmasis pasieke 700 pedq gylj. Tai buvo plieninis cilindras
su kupolu ir dlylika iliuminatoriq jame, pro kuriuos stebetojas
galedavo iiiireti ne tik aplinkui save, bet ir iemyn bei aukityn.
Operatorius sededavo balne sukiojamo remo, kuriame buvo apa-
ratas deguoniui redukuoti, baterijos ir balasto prietaisai, todel
jis gal610 laisvai sukinetis, nebijodamas uisigauti galvos 1 gau-
sybe prietaisq. ,,Kometos" ieikoti buvo mesti ir ,,elektroninio
amiiaus stebuklaiM-trys povandenines televizijos kameros, i
ekranq kabeliu siuntusios vaizdus laivo denyje. Viena tq kame-
rq, sukonstruota Markonio, talkinant ,,Zibes ir Gormano" firmai,
turejo platq regejimo laukq, kuris iS tilkrqjq buvo pusrutulis.
Kupolo pavidalo 1eSyje buvo jtaisytas teleskopinis leiis. Per
atstumq jj galejai sukioti j visas puses.
Zveiai, rinke iuvusiqjq lavonus, sake, kad lektuvas dingo
vandenyje u i dvylikos myliq j pietvakarius nuo Kalamitos iSky-
Sulio. Vienuolika liudininkq, savo akimis maEiusiq katastrof3
nuo kranto, parode, kur, jq nuomone, nukrito lgktuvas. Kai ku-
rie rode vietq vos per SeSias mylias nuo iSkySulio. Kapitonas
Krostonas, pilotaves lektuvq, sukusj ratus virium ,,KometosU
nuolauiq tuoj po katastrofos, parode jo padarytas tuo metu nuo-
traukas. Jose buvo matyti italq laivai Elbes kalnq fone. Aviacijos
ministerijos specialistai pagal jas nustate, kad laivai tada buvo
u i trijq myliq j pietrytius nlio vietos, kuriq nurode Elbes gy-
ventojai. Atsiivelgiant i tuos gana jvairius duomenis, ieikoti
reikejo dvieiq Simtq kvadratiniq myliq plote.
Anglq ,,Renglerion fregata pirmoji echolotu apieikojo sutar-
tines linijas A ir B, nuiymetas pagal du liudininkus, buvusius
netoli vienas kit0 ir nurodiiusius lygiagretes kryptis. ,,Reng-
leris" letai plauke j pietus, garso bangomis eiupinivtamas dumb-
linq dugnq. Gyliai palaipsniui didejo: 310 pivtq ... 430 pedq ...
1450 pedq. Jie jau buvo nuplauke penkiolika myliq.
 Bokitelyje echoloto plunksna breie juostoje dugno reljefq,
nepaiymedama ne vieno jtartino kauburio. Paskui ,,Renglerin
plauke anglq povandeniniq laivq ieikotojas --,,SersejoU fregatas.
Jis state plfidurus, paienklindamas jau apiiuretq barq (po dviejq
menesiq italq traleris surado tris ,,Kometosn variklius vos u i
keliq jardq nuo ,,RenglerioUiigrebstyto pirmojo baro). Ekspe-
dicija ktire jvairiausias hipotezes. Jai eme atrodyti, kad nuolau-
50s ir lavonai, nufotografuoti kapitono Krostono, buvo ne ka-
talstrofos vietoie, kaip pradiioje negintijamai laikyta, o ten nu-
neiti pietvakariq sroves. Tatiau jie iei8kojovisose vietose, kurias
nurodydavo matiusieji.
Pirmqji dailktq rado ,,Favilos" traleris. Tatiau rastieji aliu-
minio gabaliukai ir keleivio krepSys su uiraiu ,,Britanijos uijfi-
riq aviaciios kompanija" nepadejo nusltatyti, kur nukrito visas
lektuvas. Tralas buvo nueies penkias mylias, ir nielcas neiinojo,
kur iis uikabino tuos daiktus. Zveiai dirbo jprast~inj savo darbq,
ir retkarkiais i jq tinklus patekdavo lektuvo nuolauiq. Visa tai
liudijo, kad nuolauios pas:klido toli viena nuo kitos. Per pirmq-
sias tris savaites traleriai ir ,,Renglerisl' surado tilk SeSias nuo-
lauias.
,,RenglerioUpakeisti atplauke kitas laivas -,,Veikfulas", tu-
rintis povandenine Pajo si~stemos televizijos kamerq. Traleriai
pradejo grebstyti dugnq vieliniu trosu, iitemptu tarp dvieiq
laivq, plaukianeiq lygiagretiu kursu; giluminius vairus atstojo
tralq lentos, tarp iq buvo iitempta viela, kuri brauki! per dug-
nq. Jie nieko nerado, tik minq inkarus ir senus trosus.
Kai ,,RenglerioUecholotas sueidavo i salyti su kokiu nors
netiketu daiktu, ,,Veilkfulas"nuleisdavo televiziios kamera. Per
vienq tokj netiketq sqlyti buvo aptiktos neseniai paskeidusio
laivo nuolauios. Per sqlyti ,,D" visa jgula puole prie televizo-
riaus ekrano. 600 pMy gylyje dugne kamera aptiko visq kriivq
amforq, paskendusiq su graikq ar roinirnq laivu. Tai buvo ivyke
maidaug priei du ttikstantius metq,- tais laikais vienintelis
aviatorius buvo Ikaras. Kai kamera letai slinko pro amforas, i i
paskutines jq iilindo didiiulis jfirinis ungurys ir piktai deb-
telejo i neregimus iitirovus. Ekspedicija nekliude amforq. Ji
ieikojo lektuvo.
Kai italq traleriai kq nors uikabindavo dugne, jie tuoj pat
kviesdavo anglq bonini ,,Barhilo" laivq. Jis sustodavo tiesiai
tie's nurodyta vieta ir jq apsupdavo Seiiais pltidurais su penkia-
toniais inkarais. Paskui ,,Barhilasnnuplaukdavo, palikdamas vie-
tq pagalbiniam ,,Si Selvore" gelbejimo laivui, kuris prisigvar-
tuodavo prie pliidurq, kad neJudety, nuleidiiant stebetojus. Du
atsargos kariniai narai Brejus ir Gilpinas leisdavosi j dugnq
su Galeacio kamera. Toliau kaip per 10 pedq matyti nebuvo
galima, nors kamera turejo galingus proiektorius; o narai nuo-
lat reikalavo pakelti kamerq j vienq ar kitq puse. Tada jurei-
viai denyje imdavo traukti ir leisti j vandenj trosus, stengda-
miesi kuo tiksliau jvykdyti jy nurodymq. Kartq per vienq sqlytj
tq operacijq ji'e pakartojo aituoniasdeiimt kartq. Nusikamavu-
siai jgulai atejo paspirtis iS fregatos.
Nuleisti televizijos kameras ejosi dar sunkiau. Televizijos
aparatura buvo ne ,,Si Selvore", o ,,Veikfulo" fregatoje. Gel-
bejimo laivas turejo pasitraukti j Salj, kad fregata galetq pri-
plaukti ir nuleisti televizijos kamerq. Audringose iiemos bangose
traleris, SeSi pludurai, gelbejimo laivas ir fregata ioko sudetingq
ratelj, vos neatsimuidami vienas i kitq, ir vien del to, kad biitq
iSkelta nieko nesakanti sparno nuolauia arba portatyvine raSo-
moji maSinele.
Pirmuosius svarbius rezultatus dave sqlytis ,,G" 430 p d q
gylyje. Per savaite toje vietoje tralas iSkele penkiolika lektuvo
nuolauiq, jq tarpe deiiniqjq ir kairiqjq vaiiuokle, pagrindinj
aukStumos vairq, sparno gabalq drauge su fiuzeliaio nuolauiomis,
fiuzelaio sekcijq, tris radijo imtuvus ir Sturmano iemelapius bei
locijas. Tai padrqsino ieikotojus, taEiau nuolauiq buvo labai
daug, matyt, ,,Jok Piteris" subyrejo i tiikstanti gabalq.
Boninis ,,Barhilo" laivas neiSlaike nuolatinio Sokio su sun-
kiais inkarais ir pludurais. Jo gerviq biignai deformavosi, buvo
apgadintas forStevenis. Jis Siaip taip nusikase iki Maltos ir stojo
ten remontui. Bet darbas buvo dirbamas toliau. Jis jau truko
antras menesis, ir vis nauji ir nauji radiniai kele ekspedicijos
nuotaikq. Buvo rasta didele fiuzeliaio sekcija, deiiniojo variklio
nerviiiros, bako apdanga, iemelapiai ir jvairas daiktai, priklause
keleiviams. Pavyko iS karto iikelti piloto kabinq ir priekini
ratq. Kabinoje buvo rastos skeleto dalys. Kartq, kai ekspedicija
trauke reaktyviniq varikliq tMas, iS PJeapolio atejo tragiika ii-
nia: ,,KometosU tipo lektuvas ,,Jok Jokas", priklauses Pietq
Afrikos aviacijos kompanijai, skrido iS Romos i Kairq ir sprogo
ore. Katastrofa jvyko tokiame paEiame aukStyje ir ui: tiek pat
laiko nuo pakilimo, kaip ir ,,Jok Piteryje".
Lektuvo nuolauios nukrito j jiirq prie Neapolio. Visq ,,KO-
metos" tip0 lektuvq skridimai buvo nutraukti. Praejus aStuo-
 niems menesiams po katastrofos, ivejq barkasas iitrauke lu-
bas, priklausiusias kabinai, jtaisytai tarp priekiniy plokitumq
lonierony. Paslaptis pagaliau iSaiSkejo. Kabina turejo du stikli-
nius iliuminatorius lkryptinems antenoms. Tuo metu, kai barkasas
iitrauke iiq nuolauiq, apvainikavusiq visas paieikas, i i juros
dugno jau buvo iikelta devyniasdeiimt procenty visy pirmojo
lektuvo nuolauiy. Anglijoje vyriausybinio aviacijos biuro eks-
pertai nugabeno kabinos nuolauiq tyrimo komisijai, vadovauja-
mai lordo Koeno.
Vyriausiasis ekspertas parode vieno iliuminatoriaus krait4.
Armuotame stikle buvo ne ilgesnis kaip ketvirtio colio jskili-
mas. Stiklas triiko, statant lektuvq,- neiivengiamas nereikimin-
gas brokas. Siuo ativilgiu Hevilendas buvo nustates grieiEiau-
sias taisykles. Darbininkas praneidavo apie kiekvienq panaiy
atsitikimq inspektoriui, o iis praneidavo apie tai techniniam
biurui. Techninio biuro specialistas jvertindavo brokq ir rastu
instruktuodavo, kaip jj paialinti. Firmos dokumentuose buvo
to jskilimo jvertinimas. Konstruktoriy biuras nurode skilimo
gale iigreiti 'Il6 colio skersmens skylute, kad sprogis neilgety.
Tai buvo iprastine procediira. TaEiau iis kabinos baras skren-
dant, matyt, laike didesnj kriivj, negu tikejosi konstruktoriai.
Katastrofa jvyko kaip tik del to maiiuliuko sprogio. Viriu-
tiniame plokitumq paviriiuje buvo rasti jbreiimai, padaryti spro-
gusios kabinos daliy. Sprogimo metu gaisro dar nebuvo. Varilk-
liai uisidege, jau krintant lektuvui.
Ekspedicija iigelbejo reaktyvines aviacijos ateitj. Dabar lek-
tuvai ,,Kometa-11" sekmingai kursuoja tarptautinese linijose,
jie pagerinti, vaduojantis tais duomenimis, kuriuos pavyko ii-
pleiti sunkioje kovoje s u jiira *.
Praejusiais metais a i sutikau karininkq, televizoriumi radusj
paskendusj povandenini laivq. Tai Viljamas Selfordas, karinio
jury laivyno atsargos vyriaclsiasis povandeniniy darby inspek-
torius. Kadaise jis Loh Faino jlankoje organizavo garsiuosius
nary nerimus su helio kvepuojamuoju miiiniu. Kapitonas Sel-
fordas vadovauja ,,Zibes ir Gormano" firmos techniniam biurui.
Jis visiikai nemanieringas, nors perdetas manieringumas itin
biidingas vyresniesiems laivyno karininkams, svetimas jam ir
apsimestinis kuklumas. Nepagraiindamas, bet ir nesumenkin-

* Nuo 1958 nlety spalio nlenesio lektuvai ,,Kometa-IV" uiinla -pi[-

maujaneiq vietq, veiiojant keleivius per Atlant3. Autoriaus pastaba.
 damas, jis labai iSraiSkiai ir su jumoru man papasakojo ,,Afre-
jaus" povandeninio laivo epopejq.
1951 metq balandiio menesj ,,AfrejausUpovandeninis laivas
iiplauke j mokomqjj plaukiojimq iS Portsmuto uosto ir pasuko
link Starto iSkySulio. Tai buvo naujo tip0 laivas su Snorkeliniu
jtaisu. Jis dingo be iinios, ir, jo ieSkant (dalyvavo ir Selfordas),
pirmq kartq praktikoje buvo pritaikytas gelbejimo operacijq
planas, pavadintas ,,SabsmeSuU.
Stai kq man pasakojo kapitonas Selfordas. ,,To plano gel-
bejimo operacijos dalinamos ! du etapus. Jeigu povandeninis
laivas veluoja daugiau kaip valandq, duodamas signalas ,,Sab-
migas", ir visi arti esantys laivai bei lektuvai tuoj pat leidiiasi
j vietq, iS kur atejo paskutinis laivo signalas. Antrasis etapas
(,,Sabsinkasn) prasideda, praejus dar vienai valandai arba tais
atvejais, kai tikrai iinoma, kad povandenini laivq iStiko nelaime.
5 spejamqjq katastrofos vietq sutraukiami gelbejimo laivai, plau-
kiojantios narq bazes, laivai-ligonines ir greitieji laivai, turintys
echolotus ir hidrolokatorius. Jais atplaukia daug personalo, jq
tarpe dideliq gilumq narai ir to paties tip0 laivq konstruktoriai.
Kai dingo ,,Afrejusn, aS buvau Maltoje. Man dave ketvirtj va-
landos atsisveikinti su imona bei sunumi ir pasiekti Valetos
aerodromq. Kai atvykau j Portsmutq, apie povandenini laivq
vis dar nieko nebuvo iinoma. Mes neiinojome, ar jis paskendo,
budamas virSum vandens, ar po vandeniu. Neissigelbejo ne vie-
nas jgulos narys, ir hidrolokatoriai nepagavo jokiq smugiq
i korpusq. Mes galejome remtis tiktai spejamo jo kurso duome-
nimis, o tai reigke, kad teks iSSniukStineti maidaug dviejq tuks-
tanfiq kvadratiniq myliq rajonq."
Pagal locijas gylis ten sieke nuo 180 iki 212 pedq ir dugnas
buvo lygus. Ieikojo apie dvideSimt laivq, tarp jq ir ,,Riklei-
masu-plaukiojanti narq baze, vadovauj'ama antrojo rango ka-
pitono Batersto. Korvetas ir eskadrinis minininkas jau siuvo
pirmyn ir atgal, echolotais Eiupinedami dugnq ir iymedami vi-
sus kauburius, kurie galejo bfiti dingusis laivas. ,,Mes turejome
viskq, ko reikejo darbui,- pasakoja kapitonas $elfordas.-- ,,Rid-
son Bizlio" firma perdave musq iinion visus savo narus ir ap-
rangq. Su mumis dirbo keturiasdeiimt narq, jq tarpe ir kari-
niai, ir civiliniai savanoriai, suvaiiave iS Portsmuto pasifilyti
s'avo paslaugq.
Kai echolotas paiym6davo kq nors jtartina, korvetai gukuo-
davo bar9 iS visq pusiq, stengdamiesi gauti konturini to daikto
vaizdil. Jeigu budavo (pagrindo speti esant povandenini laivil,
mes tuoj pat iS ,,RikleimoUsiqsdavome ten narus.
Tokia apiiura buvo sunki. Per puse menesio pasitaikydavo
maidaug penkios dienos, kai potvynis netrukdydavo mums dirbti,
o dainai audros sutrumpindavo ir til laik4. Kai naras nerdavo
po vandeniu, plaukiojanfiil baze reikedavo iSlaikyti tiksliai toje
pafioje vietoje, o tai reiikia, kad kielkvienoje naujoje vietoje
,,Rikleimas" turedavo iSmesti SeSis inkarus, statyti pludurus ir
prisirigti prie jq, be to, visa tai reikedavo atlikti, kol netrukdo
potvynis. Mes dirbome isskyrim0 metodu. Echolotai dugne ui-
Eiuopdavo tukstanfius daiktq: juk fia buvo iuve daugybe lai-
vq. Echolotas -gana j'autrus prietaisas, ir daugeliu atvejq i i jo
parodymq galedavome suprasti, kad daiktas dugne - ne povan-
deninis laivas. Tafiau mums uitekdavo darbo tikrinti kitus sil-
lyfius.
,AfrejausUneradome, bet uitat nemaiai suiinojome jdomiq
dalykq apie ,,puikq lygq dugnil", paiymetil locijose. Vienoje
vietoje, kur locija rode nedidelj nuolydi, nuo 180 iki 200 pedq,
mes radome povandeninj mylios ilgio ir 50 pedq aukSfio kal-
nagiibrj, bet echolotas ten nerado ne'i musiikio, nei kitq laivq.
Kitoje vietoje locija rode paslkendusj amerikiefiq krovini'nj lai-
vq nepavojingame 200 pedq gylyje. PaaiSkejo, kad gylis ten buvo
180 pedq, o 68 pe'dq aukifio laivas stovejo dugne ant lygaus
kilio. 0 juk ten nuolat, nieko neiinodami, plaukiojo povande-
niniai laivai. Mes nuleidome narus, ir pro atidarytus liukus
jie pamate triumuose tvarkingas sunkveiimiq, ,,diipyU ir pa-
dangy eiles. Povandeninis laivas visiS,kai galejo iiiti, at~simuSes
j tq gremezdil, bet ,,Afrejausn tia nebuvo.
Po keliy savaifiy mums paskambino iS Karinio jury laivyno
tyrimy laboratorijos Tedingtone. Skambino Basteris Krebas. Jis
man pasake: ,,Kodel jiis nepameginate panaudoti televizijos ka-
meros?" AS paklausiau: ,,0kur mes gausime baleriny?" Ji's
pasake: ,,Klausykite, aS kalbu visiSkai rimtai. Mes turime po-
vandenin@ televizijos kamerq, ir ji gali jums praversti." Mes
nelabai juo patikejome, bet vis delto nuvaiiavome ten ir sugrj-
iome 1 ,,RikleimqUsu prietaisu.
Mes net nesitikejome, koks nuostabiai patogus dailktiukas
yra televizijos kamera. Ji skyre povandeninius objektus geriau
u i imogaus akj, be to, jq buvo galima nuleisti j jurq tokiomis
sillygomis, kurios visiSkai neleido nerti narams. Mudu su Bater-
stu nusprendeme, kad kamera mums gali praversti, beliko tiktai
 gauti Portsmuto valdiios ir Admiraliteto sutikimq. Bandymui nu-
lei~domekamerq j 150 pedq gylj, dalyvaujant vyresniesiems kari-
ninkams. Jie patogiai jsitaise kajutkompanijoje prie televizo-
riaus ekrano, stebedami narq, pakeitusj balerinq. Vaizdas buvo
visiskai aiskus. As atkisau admirolui telefono ragelj ir pasiu-
liau: ,,Gal jus norite pasikalbeti su naru, sere?" Jis pasake:
,,Alio, nare, jus mane girdite?" Naras atsake: ,,Taip, sere." Ad-
mirolui labai patiko televizijos pokalbis. Jis pasake: ,,Nare,
paraiykite kq nors savo lenteleje." Naras pasilenke ir kaikq
para5e. Paskui jis prikiio lentele prie kameros objektyvo. Joje
- buvo paraiyta: ,,Kaip bus su nary atlyginimo padidinimu?"
Mes iigereme j tokio sumanaus naro sveikatq, ir Selfordas
kalbejo toliau: ,,Telekamera buvo labai naudingas prietaisas,
bet savaites bego, o mes vis negalejome rasti jokiy ,,AfrejausU
pedsakq. Juroje buvome praleide jau daug laiko ir nuolat dir-
bome sunkq darbq. AS galop visai nusikamavau ir, be to, mane
labai jaudino abejones: a r teisingas musq metodas? Be to, pali-
kau imonq Maltoje, ir jai teko atlikti aibe darby, pavyzdiiui,
parduoti musq namq. Galq gale ji su sunumi sugrlio j Londonq.
AS papraiiau-dvi'ejq dieny atostogq pasimatyti su Seima. PrieS
iivaiiuodamas paskutini kartq ivilgtelejau j, iemelapj, kuris
buvo uidengtas kalke daryti paiymejimams. Nubreiiau kalkeje
melynq bruksnj ir paraiiau: ,,Ttikimiausias ,,Afrejausa kursas."
Selfordas pries tai tarnavo povandeniniame laivyne ir iinojo,
kad j, Starto iikyiulj veda daug keliy.
Kai jis iilipo j krantq, jj apspito iurnalistai. Povandeninis
laivas paskendo taikos metu, tai gana jdomu,, todel laikraikiq
tiraiai dideja. ,,Ieskotojams,- paiymejo Selfordas,- reporteriy
kiiimasis nemalonus. J u k zmones laive dingo be iinios, ir koks
nors neatsargus iodis jq artimiesiems gali suteikti skausmo arba
sukelti nepagrjstq vilkiy. Nuo ,,Afrejausn nelaimes jau buvo pra-
eje daugiau kaip menuo, ir viskas buvo aiiku, takiau teko skai-
tylis su dar viena aplinkybe. Kaikas reikalauja: ,,Suraskite mu-
sq berniukq. Mes norime jj palaidoti gimtojoje iemejeU,- o kiti
pareiikia: ,,Musq berniukas norety guleti drauge su savo drau-
gais." Padetj dar komplikavo tai, kad Admiralitetas ketino ii-
kelti povandeninj laivq, noremdamas nustatyti jo iuvimo prie-
iasti. Zinoma, tai svarbiausia, ir kia netenka sukti galvos, kas ir
kur noretq palaidoti savo sunq. Bet juk to nepasakysi reporte-
riams, kuriems reikia mediiagos vakarinei laidai. Jiems nepavyko
nieko i i manes iipesti, ir netgi, kalbedamas su imona ir sunumi,
neuisiminiau, kaip ieikome nuskendusio laivo."
 Vos kapitonas Selfordas atsisedo ieimos ratelyje pietauti,
suskambejo telefonas. Jis gavo jsakymq tuoj pat grjiti j ,,Rik-
leimq". ,,Suprantama, tai man nelabai patiko,- pasake Selfordas
su Sypsena. AS suriaumojau: ,,Kam manes reikia?" Balsas atsa-
ke: ,,AS tik galiu pasakyti, sere, jog iikvietimas yra susijes su
jusy melynqja linija." Nuskubejau j ,,RikleimqU.Prie iemelapio
susirinkusi'tikra minia, ir visi iiuri j mano melynqjq linijq.
Kaip tik toje linijoje buvo sqlytis ,,DZ", gautas echolotu ant-
rqjq ,,SabsmeioUdienq, bet sqlyeio tada netyrinejo, nes jis buvo
u i oficialiai patvirtinto paiegky rajono. Kol buvau krante, ,,Rik-
leimas" ten nuplauke ir nuleido narq su Galeacio stebejimo
kamera. ,,Risdon Bizlio" firma paskolino mums tq kamerq ieiko-
jimams paspartinti, nes naras, leisdamasis su ja, neturedavo
buti dekompresuojamas. Sqlytis buvo 276 pedy gylyje.
Matomumas buvo ne didesnis kaip deiimt p d y . Naras tele-
fonu praneie: ,,AS matau ivilganti metalq. Daiktas vandenyje
iibuves neilgai. Atrodo, povandeninis laivas." Po karo Eia ne-
paskendo ne vienas laivas, tad buvo galima tiketis, kad apti-
kome ,,AfrejqU.Iivargusi ,,RikleimoU jgula kelis menesius tik
leido ir trauke inkarus, state ir nuiminejo sunkius pludurus.
Jiems dar niekada aebuvo pavyke iilaikyti tokios tikslios pozi-
cijos, kokios reikalavo deiimties pedq matomumas, bet Tris delto
buvo nutarta pameginti.
Selfordas pasakojo: ,,Mes nuleidome Basterio televizijos ka-
merq. Sustabdeme jq per dvideiimt pedq nuo dugno ir i i karto
pamateme povandeninio laivo priekini pabuklq bokitelj. Laivas
stovejo vertikaliai ir visiikai neapieles dumbliais. SroTri: neM
,,RikleimqU,ir kamera letai slinko j paskuigalj palei deiinjjj
bortq. Ji praejo pro bokitelj, ir ekrane viena po kitos rodepi
raides ... Y... A... R... F... F...A. Kontrolinio imtuvo jgula tq lauk-
tqjj uiraiq sutiko garsiu ,,valio!"
Naujomis jegomis ,,RikleimasU emesi paskutines ne maiiau
sunkios uidavinio dalies: reikejo iisiaiikinti, kas atsitiko po-
vandeniniam laivui, ir, jeigu jmanoma, jj iikelti. Apiiurint laivq,
kamerq su naru teko letai leisti palei vienq bortq ir kelti jj i i
kitos puses. Si operacija reikalavo didelio tikslumo, ir ,,Riklei-
mas", traukdamas ir leisdamas inkaro grandines bei trosus, ilgai
manevravo siautejantiose bangose. Apiiurejus bortus, pramuii-
my nerasta. Tada su didiiausiu vargu jie nuleido narq Albertq
Midltonq ant denio ir colis po colio stume jj laivugalio link
per visq laivq. Jis praneie telefonu: ,,Man rodos, nukrito inor-
kelio vamzdis, bet tibsliai paoakyti negaliu."
 ,,Narq nuleidome tiesiai ant Snorkelio,-pasakoja Selfor-
das.- Jis praneSe:-,,Stiebas nuliiio kaip morka." Snorkelio vamz-
dis buvo nuliiiqs beveik prie pat pagrindo ir staEiu kampu
pakibqs u i borto. Neiinojome kq galvoti. Taeiau spejome, kad
prieiastis buvo metalo defektas. Vadinasi, reikejo iikelti Snor-
kelio vamzdj. 1 tai mes ir nukreipeme savo pastangas, iinaudo-
dami palank11 orq. Vel nuleidome televizijos kamerq ir padareme
keletq puikiausiq nuotraukq. Taeiau iikelti Snorkeli iS 275 pedq
gylio buvo neleugva. Be to, reikejo iSsaugoti visq liiiio vaizdq.
Mes jau ir taip apsunkinome uidavinj: vienas inkaras netyeia
nutrauke laivo tinklo trosq, kuris buvo apsivijqs apie nulauitq
Snorkelio vamzdj. Tiksliai nuleisti narq j tq kriivq susiraizgiu-
siq vielq ir rnetalo buvo nelengva, ir Eia labai padejo televizi-
jos kamera. Mes jq panereme tiesiai tq vietq, kur gulejo vamz-
dis, o paskui prie jos nuleidome sunkq baltai daiytq rutulj.
Stebedami ekrane kamuolio vaizdq, galejome tiksliai j j pasta-
tyti reikiamoje vietoje. Po to jau galejome leisti narq ir televi-
zijos kamerq slystanEia qsa, kuri ejo tiesiog tuo trosu. Visa tai
padaryti tartum lengva, bet mums prireike keliq dienq, kol pa-
siekeme reikiamq vietq. ,,Rikleimq0 nuolat neSe j Ball srove ir
bangos, kamera Sokinejo j visas puses, ir mes ekrane stebe-
jome daug dugne gulineiq daiktq: inkarq, tuiEiy skardiniq ir
buteliq, kuriuos jgula mete j vandenj. AS patariau Baterstui:
,,Pasakykite, kad stiuardas numeruotq diino butelius- tegul
jie biina mums orientyrai."
Naras, sedintis Galeacio stebejimo bameroje, negalejo uiriSti
troso ant Snorkelio vamzdiio, todel teko dirbti su lengvais na-
rq kostiumais, o tokiame gylyje buvo pavojinga. Mes su televi-
zijos kamera dar kartq apiiiirejome visq vietq ir po to pasiun-
teme gelmen narus su skafandrais vynioti troso ant varnzdiio.
Narams teko dirbti tokioje zonoje, kur suspaustas oras dainai
sukelia azotinj svaigulj, uitat imogus nebega!i savgs kontro-
l i u ~ t i .,,Wenas musg naras, dirbes prie inorkelio,- pasakoja
Selfordas,- telefonu staiga praneie: ,,Tas daiktas toks didelis,
kad a8 nega!iu jo apkabinii rankomis." 0 iS tikrujq vamzdiio
skersmuo nevirgijo vienos pedos. Mes supratome, kad jis ap-
svaigo, ir iitraukeme j j i paviriiu."
Kol varnzcli apvyniojome trosais ir iikeleme, sngaiGorne ketu-
rias d i e ~ a s .A ~ i i i i r e j gpamateme, kad valnzdis luies ne nuo
smiigio, o del nepastebeto defekto. Pasivaduodarni televizijos
kamera, nufotografavome visus liukus. Jie buvo sandariai ui-
daryti. Tada Admiralitetas paprage praneiti, kokia maSiny tele-

18. DZ. Daganas 273

 grafo rankeneliq padetis. Selfordas pasakoja: ,,Me's nuleidome
kamerq tsiesiai j bokiteli ir apiiurejome telegrafq. P'asirode, kad
iuvimo momentu ,,Afrej#ausumaSinos stovejo. Visa tai buvo
nepaprastai mjslinga." Dabar reikejo iiaikkinti, ar buvo uidary-
tas pludinis voituvas, jungiantis Snorkeli su maiinq skyriumi.
Tas keturiolikos coliq voituvas buvo jtaisyt'as lkorpuso dan-
goje, todel uideti gnybtus ir jj iSpeSti nejmanoma. Bandymas
dinamitu iSsprogdinti dangq butq paprastiausiai sunaiking visus
jrodymus.
,,Keli jiymus mokslininkai,- pa~akoj~a Selfordas,- sukonstra-
vo povandeninj rentgeno aparatq voituvui apiiureti. Mes gavo-
me vienq labai nekokiq rentgeno nuotraukq, iS kurios spren-
diiant, voituvas buvo atidarytas. TaEiau tai galejo but1 klaida.
Mumn beliko tiktai viena: nuplelti dangq ir prieiti prie paties
vo8tuvo. Povandeninio laivo konstruktoriai mus jspejo, $ad del
to laivas gali atsigulti ant borto. Noredami apsidrausti, laive
pakabinolme du sunkius inkarus ir svertais iS abiejq pusiq pa-
meginome uifiksuoti jj ant lygaus 'kilio. NeuimirSkite: jis svQe
du tukstanEiu~stonq.
,,Risdon Bizlio" firma sukonstravo specialq greisferj, apie
kurj anksEiau mes tegalejome svajoti. Greiferj ~ u d a r edviejq
su puse tonos griebtuvas su miliinikkais gnybtais, privirintais
prie abiejq griebtuvo galq. Tai, tur but; didiiausios reples, bet
kada padarytos imogaus. Nuleidome griebtuvq ant povandeni-
nio laivo ir nupleSeme dangq. Rodos, laivo katastrofos prie-
iastimi buvo pripaiintas b'aterijos sprogimas. TaPiau dar prick
pradedant mums pleiti dangq, aS televizoriuje jiiurejau inor-
keli ir jsitikinau, kad jo voituvas buvo atidarytas ir vanduo
j laivq pateko kaip tik pro jj. AS tvirtai iinau, kad voituvas
buvo atidarytas."
Kapitonas Selfordas tai pasake taip ryitingai, kad aS paklau-
siau: ,,Kodel jus taip manote?" Jis atsake: ,,Kol radome PO-
vandenini laivq, jis po vandeniu iSbuvo tik du mhesius. Per
tq laikq jis negalejo apielti dumbliais, ir, vadinasi, iuvys ten
neturejo ko esti. Bet iuvq mes mateme, be to, tik vienoje vie-
toje - a5 daug kartq stebejau, kaip apie jl Smaiiioj'a smulkios
iuveli?s,- jos sukiojo'si prie pat Snorkelio voituvo. Supratau,
kad iS voBtuvo vanduo joms iSneSa lkaikokio maisto."
 PASKUTINE RlBA

PrieS dvideiimt penkerius metus, kai povandeniniq laivq

konstruktorius Dionas Krei'gas dirbo pietq Kalifornijoje, j'is iS-
girdo apie kaikoki, pasl'apti'ngq japonq narq sumanymq Sedro
saloje. Kapitonas Kreigas nuvaiiavo ten ir pastebejo, kad pa-
prastai malonus ir svetingi japonai tyli ir aiikiai nori nusikra-
tyti nekviestqjq l'ankytojq. Apie salq tiritai augo suielusios
ilgos laminarijos, 'kuriq lapai paviriiuje sudare tankiq dangq.
Kreigas nuleido lotq, buvo 42 pedos gylio. Jis nusprende pa-
nerti po vandeniu ir paiiurirti, kq ten veikia japonai. Su naro
kosliumu kapitonas negalejo prasiskverbti pro susipynusius
dumblius, ir jo laivo igula turejo siubuojantiame kilime iikirsti
angq: Kreigas nepastebejo, kaip jo laivq paneie srove. J o ko's-
tiumas buvo apskaitiuotas 42 pedq gyliui, 'bet jis pateko i po-
vandenin! 75 pedq gylio hanjonq.
Jis kelias sekundes neteko sqmones, o kai atsipei~kejo,pasi-
rode, jog guli dugne, jslipainiojqs tankiuose dumbliuose. Kreigas
pasakojo: ,,Staiga priei mane neiinia iS kur atsirado didele balta
figfira. Jos nankos ir kojos buvo iipustcrs kaip pagalviai. Galva
buvo pahaii i kupolq ir turejo vienq aki. Keist'a figura dingo
taip pat staiga, kaip ir atsirado. Neilgai t r u k u ~ji vel pasirode
meno regejimo lauke. Tuo metu a i visiBkai atsipeikejau ir su-
pr'atau, kad tai japonq naras, uisitempes virium naro kostiumo
baltq drobin! chalatq aituonkojams nubaidyti. Rankoje jis laike
paprastq grebli. Negalejau suprasti, kas yra.
IStisas dvi minutes naras stovejo priei mane ir iiurejo, kaip
truktioja mano signaline virve,- tai jureiviai viriuje megino
pastatyti mane ant kojq. Paskui ji's vel dingo. nmai man pasi-
d a r e baisu: ji's nuplauke, palikes mane mirti kibiq dumbliq
spqstuose.
Dabar j Salmq tekejo daugiau oro, ir galva visi3,kai paivie-
sejo. AS supratau, 1 kokiq siaubingq padeti, patekqs. Ddamas
paskutines jegas, apsigreiiau ir pamatiau, kad japonq naras su
peiliu rankoje stovi tiesiai ui manes. Jis perpiove mano signa-
line virve."
Japonas, tvirtai laikydamas perpiauto signal0 galq, kirto
dumbliuose takq link bejegio gulintio naro. Siaip taip atsi-
stojes, iis puole begti. Suklupes jis pargriuvo, o japonas ne-
permaldaujamai artejo. Kreigas pasakojo: ,,Kai japonas priejo
tiek, kad galejo man smogti, jsidejo peilj j makitis, paeme
signal0 galq, nukarusj nuo mano Salmo, tvirtai suriio abudu ga-
lu ir gestu papraSe mane atsistoti. Paskui pakviete paskui save,
ir a5 paklusniai nuejau."
Japonq naras buvo povandeninis fermeris, sodinqs, priiiure-
jqs ir emqs dumbliq derliq. Durnbliai Japonijoje buvo parduo-
dami po Sirntq penkiasdeiimt svarq sterlingq u i tonq. Japonai
juos vartojo kaip valgomq produktq, tekstiles, vaistq, plastma-
siniq sagq ir agar-agar0 gamybai. Keli japonai jau devynerius
metus augino dumblius toje povandenineje fermoje prie Meksi-
kos krantq. Derliq imti buvo galima iStisus metus. Naras u i -
dirbdavo iki Simto svarq sterlingq per dienq.
iprastiniame japonq racione yra daug patiekalq, pagamintq
iS dumbliq, pavyzdiiui, sriuba iS dumbliq- ji vadinama ,,dasi
konbuU,- garnyras iS ,,konbu maki", patiekalas iS dumbliq ,,nori
cukudani", jis gaminamas su cukrumi ir sojos padaiu, jurq sa-
lotos ir ,,oboro konbuU- milteliai sriubai virti. Prancuzai, skan-
dinavai ir anglai, gyvenantys Atlanto vandenyno pakrantese, nuo
sen0 renka dumblius dirvos trqiimui ir maistui. Vakarq Airijoje
gyventojai nuo skrandiio diegliq gydosi vaistiniu drebuluoEiu ir
pusletuoju guveiniu. Senoves graikai dumblius vartojo vidu-
riams laisvinti.
PlaEiausiai vartojamas vaistinis drebuluotis - rudas lipnus
dumblis, augantis ant akmenq ir bet kuriq kietq daiktq atoslu-
gio zonoje. Vaistinis drebuluotis SimtmeEius buvo vartojamas
maistui Vakarq Europoje, Siaures Amerikoje, Kinijoje ir Japo-
nijoje. Kiekvienoje Salyje jis turi savo vardq (apskritai tik labai
nedaug iS trijq tukstantiq dumbliq riiSiq turi visq pripaiintq
vardq). Vaistinis drebuluotis turi vandenyje tirpiq koloidq su
puikiomis ypatybemis. Siuo metu jis vartojamas beveik visose
lnaisio pramones Sakose. Vaistinio drebuluoeio ekstraktas var-
tojamas alui paiviesinti rugimo metu, be to, gaminant surj ir
valgomuosjus iedus. Biitent Sio ekstrakto deka dabar valgomuo-
siuose leduose nera ledo kristalq. Jis dedamas j Sokoladinj si:-u-
pq, majonezq, konservuotq plaktq grietineic, konditerinq gla-
ziirq ir konservus. Vaistinio drebuluoEio ekstraktas taip pat
vai-tojamas, gaminant kosmetinius kremus ir vaistus nuo kosulio.
Skotai ir airiai vaistinj drebuluoti vartojo, darydami puain-
gus ir iele daug anksEiau, negu musq laikq kulinarai jj pradejo
deti tiesiog j visus produktus. Tatiekalus iS Sio dumblio gainino
kiekviena Britanijos salq Seima, ir kulinariniai receptai nuke-
liavo j Naujqjq Anglijq bei j Naujqjq Skotijq. Pirmasis gydy-
tojas, susidomejqs maistingomis Sio durnblio ypatybemis, buvo
airis Todhanteris, kuris apie jj perskaite pranekimq gydytojq
konferencijoje Dubline 1831 metais.
Visi bandymai dirbtiniu budu auginti tq be galo nauding3
dumbl! nepavyko. Naujojoje Anglijoje vaistinis drebuluotis grai-
bomas ilgakotiais grebliais tiesiai iS valEiq ir pardavinejamas
ant kranto po du centus u i svar3. Narai Siq dumbliq randa
40 pedq gylyje. Jungtinbe Valstijose ekstraktq iS vaistinio dre-
buluoEio gamina penki fabrikai, bet ir jie nepajegia patenkinti
didejaneios paklausos. ~i mediiaga, galima sakyti, iSgujo iS apy-
vartos etikete ,,PrieB vartojimq suplakti".
Alginq, gaunam3 iS dumbliq, 1883 metais atrado anglq bio-
chemikas Stenfordas. Tai sudetingas organinis junginys, ne-
turintis nei skonio, nei kvapo ir beveik skaidrus. Jis imtas pla-
Ciausiai vartoti. Pridejus Sios mediiagos, tekstiles dirbiniai gau-
nami minkktesni, labiau blizga ir buna stipresni. Ji vartojama
uipildu popieriaus ir kartono gamyboje, o taip pat eina riSamqja
mediiaga anglies briketuose. Jos prisotinamas palapiniq audek-
las, kuris po to nepraleidiia vandens ir beveik nedega. Airijoje
iS jos gaminamas sausas tinkas, Jungtinese Valstijose -tr3Sos.
Japonijoje - klijai ir daiai porcelianui daiyti.
Grupe Kalifornijos universiteto farmdkologq surinko Ramio-
jo vandenyno pakranteje kelias deiimtis jvairiq dumbliq, grei-
tai juos uiialde ir po to padare laboratorines analizes. Atrasta,
kad ialiasis dumblis U l v a linza, augantis palei visq pakrante
nuo Aliaskos iki Meksikos, sugeba uimuSti kai kuriq ligq mik-
robus. Kalifornijos mokslininkai pastebejo, kad dumbliai, su-
rinkti iiemq, tos ypatybes neturi, o rudeniniai ir pavasariniai,
atvirkSEiai, labai aktyvus. TaEiau Sio atradimo garbe priklauso
ne jiems: kinq farmakologijoje, paskelbtoje 1598 metais, vais-
tininkams nepatariama naudoti iiemimiq dumbliq.
PrieS trisdeSimt metq amerilkietiq gyvuliq augintojas Fili-
pas Parkas iSkeliavo Europon pasiiiureti tenykSEiq karviq ir
suiinoti, kq jos eda. LamanSo salose jis pamate jdomq reginj.
Grynakraujes Diersio ,,aristokratesn atoslugio metu palikdavo
veklias ganyklas ir eidavo ant juros kranto, kur godiiai esdavo
dumblius. Parkas pasieme keliq ruSiq dumbliq ir padare che-
mine analize. Kaip parode lsaboratoriniai duomenys, Europos
karves gerai iinojo, kq dare. Parkas pradejo rinkti dumblius
Kalifornijos pakranteje tarp San Pedro ir Santa Barbaros miestq,
naudodamas savo iSrastq povandenine piaunamqjq, kurios peiliai
judejo 3 pedq gylyje, nupiaudami dumblius, o transporterio
juosta juos neie i barios trium3. Valstijos valdiia pradejo i i
Parko imti nuomos mokestj u i naudojimqsi povandeninemis pie-
vomis, bet, nepaisant to, jis lobo. Parkas pastebejo, kad, nu-
piovus dumbliy viriunes, jie auga dar spartiau ir galima nu-
imti kelis derlius per metus. Savo fabrike jis smulkino bei diio-
vino dumblius ir dare iS jy tamsiai ialius malonaus, aitraus
skonio dribsnius. Maiiydamas tuos dribvnius su kitu sausu pa-
iaru, Parkas gaudavo nuostabius rezultatus. J o diersietiika kar-
v e Silken peides rubi Ferndeile (Kalifornijos valstija) pasieke
pasaulini rekord3, davusi daugiau kaip deiimt tukstantiq svarq
sviesto. liymusis Kalifornijos lenktyninis iirgas Suopsas irgi bu-
vo Seriamas dumbliais. Garsusis boksininkas Rokis Martianas
tarp raundq vartojo dumbliq ekstrakt3 kraujavimui i i nosies
sustabdyti.
Bretaneje ir Normandijoje siauroje pakrantk zonoje, vadi-
namoje ,,aukso juosta", laukai trgiiami dumbliais. c i a veisiamos
geriausios stambiqjq raguotiq veislb ir auginamos puikios dar-
ioves. Diersio ir Gernsio salose yra prieiodis: ,,Be dumbliq nera
kvieEiq." Prancuzai jau seniai naudoja dumblius ;emes ukyje.
Liudvikas XIV kart3 atidave visas teises rinkti dumblius kara-
liikajai stiklo manufakturai, nes dumbliq pelenai buvo varto-
jami indams glazuruoti. Valstietiai sukilo priei t3 potvarh, ii
jq atemusj vertingg tr3S9, ir jis buvo atiauktas.
Priei penkiasdeiimt metq jurq tyrimai eme tarnauti ir medi-
cinai. Monako princas Albertas I perdave tyrinetojams savo
ekspedicinius laivus. Ui peln3, gaut3 i i Monte Karlo kazino,
jis jkure du stambius tyrimo centrus ir garsqjj okeanografijos
muziejq. Princas Albertas buvo tikras jurininkas. J o jachtoje
,,Princese Alisa" 1901 metais buvo vykdomi tyrimai, kuriq deka
atrasta alergija. Garbe u i Sj atradim3 priklauso zoologui Po-
liui Portje.
Kai profesorius Portje man pasakojo, kaip buvo padarytas
Sis atradimas, jam buvo devyniasdeiimt metq, bet jis vis dar
dirbo Paryiiaus okeanografijos institute. Kaip sniegas baltq, ant
apykakles krintantiq plaukq apgaubtas jo veidas, puoiiamas
Gsq ir barzdeles la Napoleonas 111, atrode dar raudonesnis.
Del nuolatinio darbo su mikroskopu jis viena akimi apako, ir
gydytojai uidraude jam naudotis tuo prietaisu. Eksperimenta-
toriui tai 'buvo didiiausia nelaime. Jis po senovei, kaip buvo
ipratgs, kasdien eidavo pasivaikitioti aituonias minutes. Labai
draugavo su Lui Butanu.
,,Azorq ir Zaliojo rag0 salq vandenyse,-pradejo profeso-
 rius Portje,- kur mes tais metais nuplaukeme su princu, gau-
su portugaliniq laiveliq 29. Po rykkia tq maiq gyvunq bure kabo
Eiuptukai, igskiriantys stiprius nuodu's. Tie trapus padarai su-
geba paraliiuoti stambq grobj. Kai jachtoje iSvirkSdavome ban-
domiesiems balandiiams ir varlems tq Eiuptukq ekstrakto, jie
greitai iudavo. Idomiausias buvo nuodq veikimo mechanizmas.
Mes ji vadinome ,,hipnotoksinoUefektu.
Sugrjies Paryiiq, pasiuliau savo mokytojui ~ a r l i u iRiSe pa-
meginti gauti imunitetq tiems nuodams. M'ano pasiulymas jam
nesukele entuziazmo, o aS pats irgi daugiau pasidaviau tradicijos
rei'kalavimams. Mes tikejomes gauti klasikini, galima net sakyti
banalq, Pastero imunitetq. Ir kaip mes nustebome, kada rezulta-
tai pasirode visiikai netiketi."
IS pradiiq Portje ir RiSe jSvirkSte Sunims nedideles to nuodo
dozes, toliau jas vis didindami, kol susidarys serumo kultura
(iprastinis imuniteto gavimo metodas). TaEiau Suns Neptuno
reakcija buvo visiikai kitokia, negu mes tikejomes. ,,Sue gauna
sil'pnq nuodq doze. Po valandos jis guviai laksto po laboratori-
jq. Po trijq dienq - pakartotine injekcija dvigubos, bet dar
silpnos dozes. Beveik jokio poveikio. Kitq dienq jis jau visiSkai
sveikas. Praejus dvideSimt septynioms dienoms po pirmosios
injekcijos, Suo linksmas ir ivalus. Jis gauna tik truputiukq
didesne doze u i antr3jq,-tai jokiu budu ne mirStama dozC
Ir vis delto beveik tuoj pat jvyksta tragedija: Neptunas griuva
ir netenka sipones. U i pusvalandiio ateina mirtis. Jis iuvo nuo
dozes, nuo kurios Suo, negaves ne vienos injekcijos, butq tik
nusieiaudejes arba pradejes kasytis."
Portje kalbejo toliau: ,,Daktaras Riie paklause, ar aS nesu-
maiSqs vakcinuotq Sunq su neva!kcinuotais. Tatiau prieiastis bu-
vo ne ta. ISaiSkejo visiSkai naujas reiikinys.
Kai patikrinus pasirode, jog tai ne atsitiktinis reikkinys,
o desningumas, RiSe pasiule duoti naujajam reikkiniui vardq.
AS, turiu prisipaiinti, tam neteikiau dideles prasmes. Sukurti
dar vienq neologizmq! J q ir taip jau labai daug, o ir graikq
kalbos dabar beveik niekas nemoka. ,,Jusq butq tiesa, - pasake
RiSe,- jeigu mes butume susidurq tiesiog su idomiu gamtos
igeidiiu, bet jeigu .lkartq tai desnis, mes turime ji pavadinti."
Jis paklause, ar aS iinqs, kad graikiikai imunitetas vadinamas
,,filaksisU.Tada aS pasakiau: ,,Gal pavadinsime t3 reiikini ,,ana-
filaksis"?"
- Apskritai, moksliniai atradimai daromi dviem skirtingais ke-
liais.
 Seras Henris Deilas iS pradiiq priejo iivadq, kad, veikiant
emocijoms, gali pasigaminti tam tikros chemines mediiagos, ir
paskui jau atrado adrenalinq ir acetilcholinq.
Kai Pasteras, laboratorijoje uimirSes megintuvelj su viktq
choleros kultiira, sugrjies po atostogq pastebejo, kad labai pa-
didejo jos tiiris, tai buvo grynas atsitilktinumas, atsiskleides
neieikomas. TaEiau jiymusis bakteriologijos kurejas bemat jver-
tino to fakto reikime ir, biidamas genijus, isvede iS jo vakcina-
cijos mechanizmo paaikkinimq.
Anafilaksijos atradimas priklauso prie pastarosios atradimq
kategorijos, kurioje pagrindinj vaidmenj vaidina grynas atsitik-
tinumas. TaEiau jis darosi galimas tiktai tada, jeigu tq atsitik-
tinj reiSkinj stebi imogus, sugebqs j j iianalizuoti ir suprasti.
Dabar jus jau iinote, kaip mes atradome anafilaksijq."
$is darbas buvo jvertintas Nobelio premija, kuriq gavo ne
Polis Portje, o profesorius RiSe. Veliau mokslo pasaulis pripa-
iino iymq Portje vaidmenj, atrandant anafilaksijq. Sio atradimo
penkiasdeSimtmeEio proga Portje, RiSe ir princas Albertas buvo
jamiinti jubiliejiniame Monako paSto ienkle.
RaSytojas kartais jspejamas, kad nedera mineti bandymq su
gyvuliais, atsiivelgiant j prietarus prieS gyvuliq piaustymq. Ta-
Eiau, jeigu imogus su tokiais prietarais Siuo metu gydosi nuo
alergijos, jis turi jrodyti savo principingumq, arba atsisakydamas
gydytis, arba iSstodamas iS gyvuliq globos draugijos, nes kaip
tik Neptuno iuvimas Portje bandymq metu ir padejo atrasti aler-
gijos gydyrno budus.

Gamtos apsaugos draugijos nariai dainai pranakuja, kad

vienq graiiq dienq imogus nusileis j vandenynq jdirbti dugno
ir kasti naudingqjq iSkasenq. ,,Ta viena graii diena" arteja,
senkant antieminiarns igtekliams. 0 kai kurioms pramones Sa-
koms ,,viena graii diena" jau atejo.
Zuvis - ne vienintelis baltyminis maistas, kurj teikia jiira.
Tailando gyventojai suvartoja per metus penkis tiikstantius
tong jvairiausiq pastq, pagamintq iS planktono - maiiuliukq
gyviineliq ir augalq, gyvenanEiq vandenyje ir sugaunamq Silko
tinklais. Planktonu minta stambiausias pasaulio iinduolis -me-
lynasis banginis, kurio ilgis sjekia Simtq pedq. Jis u i savo gy-
vybe turi biiti dekingas smulkiausiems gyvunams (tris tukstanEius
tq gyviinq, sudetq j vienq eile, galima uidengti nagu). Plank-
tonu, kurj sugauna per vienq dienq du ?monk, galima iimai-
tinti tris Simtus penkiasdeiimt imoniq. Seiiasdeiimt procentq
planktono sudaro baltymai ir keturiasdeiimt procentq - rieba-
lai, angliavandeniai bei mineralines druskos. Vadinasi, tai labai
maistingas produktas.
Jau septyni iimtai metq, kai Prancuzijoje egzistuoja povan-
deniniq midijq revos, kuriq kiekvienas akras per metus duoda
deiimt tiikstanfiq svarq valgomos mesos (sausumos akras apy-
tikriai duoda du iimtus svarq jautienos per metus). Povandeniniq
fermq nereikia nei arti, nei treiti, joms nereikia nei insekto-
fungicidq, nei dregmb. Jiira - tai maietinga, nuolat atsinauji-
nanti terpe.
Artimqjq Rytq ialiq, taip pat Japonijos, Kinijos ir Indijos
gyventojai, maiq maiiausiai milijardas imoniq, kentia del di-
diiulio baltymq stygio. Karnegio institutas Vaiingtone, atitrukqs
nuo ,,grynojoUmokslo, Kembridio mieste (Masatuseto valstija) a

suorganizavo bandomqji jrengini, kur tyrinejamos galimybes pa-

naudoti perspektyvq dumblj chlorelq, itin turtingq baltymq.
Kembridio jrenginyje chlorela auginama katiluose, kur susidaro
tirita ialia dumbliq ,,sriubaU.Igdiiovintoje ,,sriubojeUbaltymai
sudaro penkiasdeiimt Begis procentus viso svorio (iidiiovinta
liucerna turi tik penkiolika procentq, o Sienas -dvylika pro-
centq baltymq). JAV Zvejybos ir mediiokles tyrimo stoties Mil-
fordo mieste (Konektikuto valstija) bendradarbis daktaras Vik-
toras Luzanovas maitino dumbliais austres, ir jq mesa pasidare
ypatingai sultinga ir Svelni. Techaso universitetas tyrineja, kaip
panaudoti dumblius imoniq maistui.

1945 metq rugsejo 25 dienq prezidentas Haris Trumenas pa-

dare pareiikimq, kuris, beje, nepatrauke ypatingo demesio. Jis
paskelbe Jungtiniq Valstijq nuosavybe teritorijq, kuri keturis
kartus didesne u i Techasq, biitent dugnq, gelmes ir kontinen-
tinio atabrado vandenis visose jurose ir jlankose, prieinantiose
prie Jungtiniq Valstijq teritorijos. Atabradu sutarta laikyti pa-
krantinq juros dugno dalj iki 600 pedq gylio. Prie Niujorko
atabradas nusidriekia Simtq myliq, Valkarq Floridoje -du iim-
tus myliq, prie Galvestono miesto (Techaso valstija) -daugiau
kaip iimtq myliq.
 Trumenas paskelbe ,,atabrado doktrinq", reikalaujant tiems,
kurie norejo uitikrinti JAV teises j povandenine naftq.
Bandomieji greiiniai prie Kalifornijos, Luizianos ir Techaso
krantq jau tuo metu parode+kad po vandenyno dugnu slypi tur-
tingi naftos Saltiniai. Netrukus metalines salos - ,,Techas0
bokitaiU- jau buvo nuvilktos j jurq ir pritvirtintos prie inkaro,
pasiruoSusios povandeniniam greiimui. Taeiau Trumenas galvo-
jo ne tik apie naftq. Deklaracijoje buvo minimi ir kontinentinio
atabrado vandenys, o tai reiike teises j ivejybq. Pagal tradicijq
teritoriniq vandenq plotis budavo nustatomas trys mylios. Prezi-
dento pareiikimas paskatino panaiius kitq kaliq veiksmus. Ira-
nas paskelbe savo nuosavybe Persq jlanko~satabradq. Kadangi ne
vienoje tos jlankos vietoje gylis neviriijo 600 pedq, naujosios Ira-
no teritorijos siena eina per tris mylias nuo Arabijos. ,Peru ata-
bradas labai siauras, nes Andai staigiai nutruksta juroje, todel ji
pretenduoja j vandenyno plotus iki pat Karolinos jdaubos. Si Sa-
lis sulaike penkis banginiq mediiojimo laivus; priklausantius
graikq milijonieriui Aristoteliui Sokratui Onasui. Jie buvo u i
dviejq Simtq myliq nuo hranto, ir Loido kontora Londone turejo
sumoketi daugiau kaip milijonq svarq sterlingq uistato.
Islandija nugine anglq tralerius nuo savo krantq. Amerikiefiq
ir meksikieeiq laivai, ivejojantys krevetes Meksikos jlankoje, eme
Saudyti vieni kitus. Kalifornijos, Techaso ir Luizianos valstijos
uiprotestavo federalines vyriausybes pretenzijas savo vandens
turtus. Jau niekas neiino, kur iS tikrqjq eina tarptautines sienos.
Siena tarp Meksikos ir Jungtiniq Valstijq eina Rio Grande upe,
o atabrado riba yra uB keturiasdegimties myliq nuo tos upes
iioeiq, ir to atabrado dugnas turtingas naftos.
,,Techas0 bokktai" brenda vis toliau j jiirq, susisiekdami su
krantu malunsparniais. Simtas myliq j pietryeius nuo Kodo rago
metalineje saloje JAV pastate radarq stotj. Tai pirmasis postas
brangios ankstyvo jspejimo sistemos, kuriq ketinama iipletoti
juroje palei rytinj krantq.
Ekonominis kontinentinio atabrado iknaudojimas realybe vir-
to tik po dekimties metq nuo Trumeno deklaracijos. Keliq nutiese
akvalangistai. Geologas Dionas Zeigleris ir Okeanografinio insti-
tuto Vuds Houle vyresnysis povandenlnis fotografas Deividas
Ovenas su akvalangais apiiurejo Diordio revos dugnq, kur bu-
vo numatyta jrengti radarq stotj. Naftininkai geologai mokesi
plaukioti su akvalangu Meksikos jlankoje. ,,Chambl oil" firma
suorganizavo buri lengvqjq narq, o ,,Magnolia oil" kompanija
finansavo paiegkas, vykdomas SeSiq narq grupes Techaso rytine-
 je pakranteje;. tq grupe iejo keturi geologai, vadovaujami dak-
taro Danielio Ferejaus.
Paslaptingiausias ii visq jiiros lobiq yra nafta. Daugumas geo-
Pogq mano, kad ji susidare, suirus augalams ir jiiros g w n q la-
vonams, bet kaip tai vyko, niekas neiino. Dar neseciai paieskq
tikslas biidavo rasti poiemines kupolines naftos talpyklas. Tam
biidavo naudojami gravimetrai -elektroniniai prietaisai, kuriuos
,galima naudoti ir sausumoje, ir jiiroje. Prietaisas registruoja
tame punkte iemes traukos jegq. Jeigu jo parodymai skiriasi nuo
normaliq parodymq, biidingq tam geografiniam ploEiui, spejama,
kad apaEioje yra tuituma, pripildyta naftos. Kitas naftos buvimo
poiymis - naftingosios klintines eocenines padermes, susidariu-
sios prieS keturiasdesimt penkis-septyniasdesimt milijonq metq.
Tas padermes galima paiinti pagal jose esantius numulitq kiau-
kutq intarpus. Numulitai - didieji. kalkakrneniq sudarytojai.
NurnuIitai -vienalqseiai organizmai apskrituose plokSEiuose kiau-
kutuose - gyveno tokiais fantastiniais kiekiais, kad is jq susiklo-
jo Sveicarijos Alpiq viriiines. Tai vyko tomis dienomis, kai vir-
Sum dabartinio Londono ir Romos plaukiojo rykliai. Vienas ma-
iuliukas numulito kiaukutelis naftos versloviq laboratorijose
sukelia sensacijq. Juk tai beveimk tikras ienklas, kad yra naftos;
tafiau tiksliausiq atsakymq gali duoti bandomasis greiimas.
Naftos kupolai buvo paskutinis geologijos iiikis tol, kol visq
mokslo gudrybiq neiinq ieikotojai atrado turtingiausius telkinius
Techaso rytuose, kur nera jokiq kupolq. Kanados Alberto pro-
vincijoje, Pembino naftos laukuose, kart@buvo greiiamas greii-
nys, tikintis pasiekti naftingqjq tuStumq 6000 pedq gylyje. Bet
nafta buvo smelio sluoksnyje 3500 p d q gylyje. Tai buvo stam-
biausias naftos telkinys, 1353 metais surastas Siaures Amerikoje.
Geologai ta, nukrypimq nuo normos pavadino ,,stratigrafiniais
spqstais". Tyrinetojai jq negalejo nustatyti gravimetrais, nes
tuitumq i3me sluoksnyje nebuvo. Nafta susisunke j purq klintinj ;

sm&:j, i5 visq pusi~lapsuptq naftos nepraleidiianei~nuosediniu

uolienq.
Daktaro Ferejaus grupe Meksikos jlankos duyne studijavo
gyvuosius crganizmus ir nuosedines uolienas, siengdamasi imir~ti
paslapti, kaip eoceno epochoje susidare stratigrafiniai spastai.
Kai kurie dvigeldiiai moliuskai ir jurq sraiges beveik nepasikeite
nuo laikq ir, matyt, pirmenybe teikia toms paEioms gp-ena-
mosioms vietoms - smelyje, dumble arba koralq atvagynuose.
Techaso geologq gautus duomenis paskui patikrino Amerikos
karinio jurq laivyno nardytojai. I tyrimq vietq jie isplauke
 ,,KavaljeroUlaivu, turinEiu dragas ir specialius vamzdiius grun-
tui imti. Nardytojai nere po vandeniu ir stebejo jurq gyviinus, gy-
venanEius ant dugno ir grunte, rinko j buteliukus gamtiniq dujq
burbulus ir geologq plaktukais bei kastuveliais atkasinejo i grun-
tq jsirauscsius gyviinus. Skaidriame vandenyje, perskrostame
atsispindejusios Sviesos, tyrinetojai buvo tose sqlygose, kuriose
gime nafta. Savo stebejimus jie uiraiinejo vaSko pieStukais plast-
masinese lentelese, pririitose prie dirio, fotografavo, filmavo,
rinko jiirq ivaigides, sraiges ir dvigeldiius moliuskus. Didiiau-
sias gylis, j kurj jie nere, buvo 65 pedos. Jq iodiiais, iuvys j juos
iiurejo draugiikai. Liutionai, dygiadantes iuvys, Sipshedai ir
nugaragiai 30 zulino snukius i jq kaukes. Kartq geologai, dirbe
u i dvylikos myliq, po vandeniu. susprogdino dinamito uitaisq,
noredami gauti seisminiq duomenq. Nardytojams pasirode, jog
kafikas plaktuku dauio jq balionus. TaEiau paprastai po vande-
niu vieipataudavo visiSka tyla, kuriq drumsdavo tik geldeliq
kau'kiejimas, kai moliuskai jas uiverdavo.
Dar priei Techaso tyrinetojus okeanografine ekspedicija, su-
organizuota Kusto ,,Kalipson laivu, Persq jlankoje atliko plaEius
geologinius tyrimus. Juose dalyvavo deSimties akvalangistq gru-
pe, vadovaujama Frederiko Diuma ir Alberto Falko. Seichas Abu
Davis plotq prie Sutartinio Omano (buves Arabijos ,,piratq
krantas") atidave koncesijon anglq-prancuzq konsorciumui. Kaip
sniegas baltame prancuzq tiriamajame laive buvo keturi ,,DfArsi"
tyrimo kompanijos geologai. Australas Alenas Raselas, vadova-
ves tai grupei, vos kelias pamokas pratinosi nardyti su akvalan-
gu ir netrukus jau klaidiiojo jiiros dugnu su geologo plaktuku.
Kusto buvo pavesta tyrineti gravimetru ir geologiniais vamz-
diiais, kuriais buvo galima imti grunto bandinius i i 200 p e d ~
gylio.
Geologiniais vamzdiiais galima imti grunto bandinius be
brangaus greiimo. Vienas tokiq vamzdiiq, sunkus vamzdis su aSt-
riais kraitais, jsminga j gruntq, panaudojus ui2aisq, kuris sprogsta,
palietes juros dugnq. Sitaip galima gauti strypq grunto. Tobu-
liausi vamzdiiai turi stumoklj ir nesumaigo sluoksniq. Daktaras
Morisas Jungas, Kolumbijos universiteto Lamonto geologines
stoties bendradarbis, gaudavo SeSiasdeSimties pedq ilgio grunto
strypus. Kartq, kai jis eme strypus povandenineje Karino kal-
voje, esanEioje pusiaukeleje tarp Niujorko ir Bermudq salq ir
jau iStirtoje echolotu, aptiko kaikq netiketa: strypq sudare lava.
Jam pavyko rasti povandeninj ugnikalnj, esantj patiame dviejq
tukstantiq myliq skersmens rat0 viduryje, kur, kaip ligi to1 spe-
ta, nebuvo ne vieno ugnikalnio.
Kartq anglq ekspedicija paeme grunto strypq Atlanto vande-
nyne: viriutinis jo sluoksnis buvo i i grynos anglies. c i a pat pa-
eme dar kelis bandinius. Ne viename jq anglies nebuvo -matyt,
mokslininkai pataike tiesiai i anglies gabaliukq, iikritusi i i kai-
kokio sen0 garlaivio. Kartais strypas paima dali iuvies, ramiai
snaudiiantios dugne.
,,KalipsoU laive buvo vartojamas aituoniolikos coliq ilgio
vamzdis, pritvirtintas prie pustonio svorio bombos formos pasva-
ro. Pirmqji bandini buvo nuspresta imti i i 40 pedq gylio. Pasva-
ras, laikomas Manilos kanapiq lyno, kabejo prie gerves lai-
vugalyje, prie kurio buvo pritvirtintas ilgas trosas pasvarui
iitraukti. Kapitonas Fransua Sau nupiove lynq, ir pasvaras dribte-
lejo iemyn. J j iikelus, vamzdiio nebuvo. ,,KalipsoUnardytojai,
nerode didelio pasitikejimo tuo prietaisu, panere ir atrado dugne
gulinti vamzdi, o aplink j j buriavosi smalsios iuvys. Vamzdis
buvo sulenktas, o griidinto plieno jo antgalis sulamdytas kaip
popierine servetele.
Atrode, kad dugnq sudaro minkitas smelys. Nardytojai atkase
ji rankomis ir vieno colio gylyje rado kietq uolienq, panaiiq
1 granitq. Tatiau tos uolienos sudeties iki iiol nepavyko nustaty-
ti. Daugelyje vietq uoloje buvo matyti landos, iigreitos uola-
grauiiq gyviq. Tie moliuskai su trapiu kiaukutu granitq greiia
geriau kaip plieniniai vamzdiiai 31. Jie iiskiria skysti, tirpinanti
uolienq. Vienas toks uolagrauiis, jurine datule, gyvena Vidurie-
mio juroje. Sis dvigeldis pirito dydiio moliuskas su trapiu keva-
lu (sudavus jis subyra) i marmurq ir granitq jsigrauiia dvigubai ,

giliau, negu visas jo ilgis. Jurines datules iikorija akmeninius

pirsus ir uitvankas, o nardytojai, tie smaguriai su akvalangais,
kuriems jiirines datules -megstamas gardesis, uibaigia griauna-
mqji darbq, plaktukais sudauiydami iivarpytq akmenj, kai ieiko
tq gyvunq.
,,Kalipso0 nardytojai trapu uikele suialotq vamzdi. Paskui
jie su geologiniais plaktukais bei kaltais sugrjio i dugnq kirsti
uolienos su moliuskq landomis (vienas nardytojas laiko kaltq,
o 'kitas, kabantis virium lo, atskelia gabalq sunkiu plaktuku). Per
du menesius jie paeme grunto bandinius keturiuose iimtuose
vietq.
Siuo metu jau pradedami naudoti jvairus vandenyno dugno
turtai. Dabar viena firma tyrineja Malajos pakrante, ieikodama
alavo rudos. Tulone, atstatant karine jurq baze, buvo maiiomas
 cementas su smeliu, paimtu ii povandeninio karjero. TfikstanCiai
tony smelio autostrados statybai Niudiersio valstijoje 1955 me-
tais buvo iikelta iS Niujorko uosto dugno. Jfiros dugne rasdavo
$itisus luitus mangano.
Rytineje Jungtiniq Valstijq pakranteje ir Agulo revoje gau-
.su fosfatq ir glaukonitq, Cia kalcio fosfatas sudaro penkiasdeiimt
procentq viso grunto. Fosfatai randasi, masiikai itinant gyvfi-
n a m ~To . ~prieiastis
~ gali buti jury sroves krypties pasikeitimas.
Tokiais atvejais smarkiai pakinta vandens temperattira, ir visi
jfiros gyvunai, gyvenq tame rajone, idva ir skqsta i dugnq. Yrant
kaulams, susidaro amonio fosfatas, kuris jungiasi su dugne esan-
Eiu kalcio karbonatu, ir susidaro kalcio fosfatas, vartojamas tra-
Sq, keraminiq dirbiniq ir emales gamybai, taip pat medicinoje.
Masiikai iuvo jfiros gyvfinai 1882 metais, pasikeitus jtiros srovei
vakarineje Atlanto vandenyno dalyje. Tada vandenyne tarp
Bostono ir Niujorko plfiduriavo Seiiq pedq sluoksnis negyvq
iuvq. Jeigu povandeninio sprogimo metu iikyla deSimt procentq
iuvq, tai kiek tada iuvq turi-likti dugne!
Be mineraliniq turtq, esanEiq grunte, nesuskaiEiuojamus lo-
bius slepia ir pats okeano vanduo; Jame randami visi mums ii-
nomi elementai, jskaitant ir auksa, sudarantj vienq milijardinq
jo dalj. 1935 metais australas E o r d i a s Dankenas pastate fabrikq
auksui gauti i i jiiros vandens. Fabrikas kasdien pervarydavo
penkiasdegimt tonQ vandens. Per dienq fabrikas gaudavo deiimt
uncijq aukso, o tuo metu u i uncijq buvo mokama dvylika svary
sterlingq; taigi Dankenas per dienq uidirbdavo po Simtq dvide-
Simt svarq. Fabriko statyba jam atsiejo keturiolika tukstantiq
svarq, daug iSlaidq iieidavo darbo jegai ir elektros energijai ap-
moketi, tad pralobti Dankenui nepavyko.
Originaliausia jmone auksui gauti iS okeanc vandens buvo
vokieEiq ekspedicinis ,,Meteoron laivas. Ji buvo suorganizuota
1924 ir -dirbo iki 1928 metq, vadovaujama Nobelio premijos lau-
reato chemiko Frico Haberio. Jis gavo ekspedicijai reikalingas
leias ir pareiike, kad Vokietija jstengs iimokkti savo karines sko-
Las auksu, gaunamu iS juro; vandens. Aprupintas jrenginiu auk-
sui gauti ir jsigijes pllikius okeanograflnius prietaisus; ,,h/ietco-
ras" vagojo Siaures ir Pietu Atlanto vandenis trejus netus, per
kuriuos Iiaberis surinko gausia okeanografinq mediiaga. Suma-
nymas gauti auks3 ii juros vandens pasirode labai brangus, bet
moksiiniu poiifiriu ekspedicijos surinkti duomenys kele didiiulj
susidomejimq. Daug okeanografq mano, kad aukso gavyba buvo
tik dingstis, slepianti tikruosius Haberio ekspedicijos tikslus-
 igivalgyti Atlantq biisimiesiems vokieeiq povandeniniu laivq
veiksmams. Siaip a r taip, povandeninis admirolo Denico laivynas
per Antrqjj pasaulini karq Atlanto vandenyne jautesi taip tvir-
tai, lyg jis biitq buves vokieeiq eieras.
Okeanq vandens cheminiai iStekliai neiisemiami. Juros van-
dens kubine mylia sveria apie keturis milijardus tonq ir turi Sim-
tq SeBiasdeSimt Seiis milijonus tonq iitirpusiq druskq. Kiek yra
kubiniq myliq vandens visuose okeanuose? ,,Kanadien maining
diornel" iurnalo apskaieiavimu visuose okeanuose yra trys Sim-
tai milijonq kubiniq myliq vandens (o juk tuos iSteklius galima
eksploatuoti bet kurioje pakrantes vietoje). Be visq kitq dalykq,
okeanuose yra didiiulis kiekis vandens, mediiagos, kurios jau
pradeda stigti. Arabijos ir Persq jlankq naftos laukuose geriamasis
vanduo yra brangesnis u i aukitaoktanini benzinq. Vandens atsar-
gos Jungtinese Valstijose, ypae vakaruose, maieja katastrofiskai
greitai. 1955 metais SeSiasdeiimt penkios JAV mokslo jstaigos
sprende problemq, kaip siirq vandeni paversti geriamuoju. Tokie
patys darbai buvo dirbami ir kitose Salyse. Pranciizq Rivieroje
buvo pastatyta gamykla geriamajam vandeniui gauti. Jq sukon-
stravo pranciizq mokslininkas Anri Koanda. Naudodamas tiktaf
saules energijq, Koanda gauna Saltq gelq vandeni, be to, jame
iBlieka visos bakterijos; jis vadina ji ,,gyvuoju vandeniu". Koan-
da Bilumq koncentruoja paraboliniais veidrodiiais, ji suka gar0
turbinas, kurios pumpuoja juros vandeni i nusodintuvus ir ji
varo per saules apSviestus pavirkius bei Silumokaieius. Vanduo
niekada nejiyla iki virimo temperatiiros, taigi neiuva naudingos
bakterijos. IS. vieno kvadratinio jardo veidrodiiq paviriiaus per
insoliacijos para Koanda gauna penkis galonus gel0 vandens. Be
to, jam lieka pakankamai energijos irigaciniams siurbliams va-
ryti. Per dvejus metus, kuriais veike jo. jrenginys, jis jrode, kad
juo galima gauti tokios pat kokybes vandeni ir ta paeia kaina,
kaip ir miesto vandentiekyje. Svarbiausias jo sistemos elemen-
:as yra purkituvai, kuriq veikimas pagrjstas jo atrastu ,,Koanda
efektu". Kaip parode 1948 metais atlikti bandymai, panaudojus
Biuos purkituws, skystis teka SeSiasdeBimt kartq gausiau ir grei-
eiau, prie judamq daliq papildomai nepridejus energijos. Distilia-
cijos kube jiiros vanduo i i purkituvq iipurkieiamas tokia jega,
kad, virsdamas migla, susiskaido i vandens suspensijq ir surymq.
Suspensija pereina Silumokaieius, o siirymas nuteka ant dugno.
Juros vandenyje yra nedidelis kiekis vario, kuri, galimas da-
lykas, teks iiskirti jau artimiausioje ateityje, nes, anot kai kuriq
mokslininkq, po SeBiasdeBimties mety Zinomi vario telkiniai bus

19. DZ. Daganas 289

 iSsemti. Varj teks ikgauti iS neturtingp rtidp, o tai smarkiai jj
pabrangins. Siuo metu ikskirti vari ik jfiros vandens atsieina
maidaug tiek pat, kiek ji ikgauti ik vario neturtingp rtidp.
Upiq vanduo vario turi daugiau, kaip jiiros vanduo, todel
austres, vartojantios vari, veisiamos upiq iiotyse. Per austrip
virkkinimo traktq kasdien pereina visas barelis juros vandens.
Pranctizp austres yra blykkios, o anglp ir amerikietip turi ialsvq
atspalvf. Sis atspalvio skirtumas paaikkinamas nevienodu vario
kiekiu vandenyje. Didiiojo Niujorko kanalizacijos sistema kas-
met ikmeta i vandenynq du tiikstantius tony vario. ,,Niujorko
g p e n t o j a i savo austres visikkai apnipina variuM,- paiymi Frenk-
lendas Armstrongas ir Makenzis Mialas savo knygoje ,,Zaliava
ik juros".
Du XIX amiiaus fiymiis okeanografai seras Diemsas Merejus
ir belgas abatas Renaras, ikstudijave tukstantius bandinip pra-
ejusio amiiaus aktuntajame deiimtmetyje, ikkeltq iL juros dugno
ekspedicinio ,,Celendierion laivo, pamate, kokie sudetingi che-
miniai procesai vyksta okeano vandenyse. Pavyzdiiui, kaip su-
Sidaro glaukonitas - vienas silikatq, dainiausiai aptinkamas ie-
myninio atabrado dugne. Merejus ir Renaras pastebejo, kad jis
susidaro iL planktono skeletq, kiems nugrimzdus ant geleiingo
dugno. Vandenyje gyvenantios bakterijos negyvas organines
mediiagas ir sulfatus pavertia geleiies sulfidu. Paskui pradeda
leaguoti vandenyje esantis deguonis. Jis sulfidq pavertia geleiies
hidroksidu, kuris, susijunges su kalkemis ir kaliu, sudaro glauko-
nitq. Jura -paslaptinga chemine retorta, neaprepiamas chemi-
nes veiklos laukas. Daktas Bensonas, iymus chemikas, kartq pa-
sake: ,,Juros gyvtinai ir augalai sugeba ik juros vandens ikgauti
gyvybikkai svarbius elementus kur kas geriau u i imones, kurie
vaduojasi visais jiems iinomais fiziniais ir cheminiais procesais."
Jtiros vandens kubineje mylioje yra daugiau kaip dvidekimt
penki milijonai tonp magnio druskp. Pirmq kartq pramoniniais
kiekiais magnis pradetas gaminti Prancuzijoje 1857 metais. Pirmq-
ji magnio luitq ik jfiros vandens gavo anglai. Siuo metu Ameri-
koje dvi miliiniSkos gamyklos Friporto ir Velasko miestuose
(Techaso valstija) ik Meksikos jlankos vandens per metus ga-
mina devyniasdekimt milijonq svarp magnio. Nusodintoju t i a
vartojamas kalkiy vanduo, gaminamas iS austrip geldeliq. Taigi
juros chemija perkeliama i gamyklp cisternas. Stambiausias ang-
lp Lrenginys, ikskiriantis magni ik juros vandens, per dienq jo
perpumpuoja dekimt milijonp galonq. Nusodintoju jam vartoja-
mas antieminese akmens lauiyklose lauiiamo dolomito tirpalas.
Jis duoda dvigubai daugiau magnio (iS to paties vandens kiekio),
kaip Techaso jrenginiai, nes dolomite irgi yra magnio. Daugiausia
magnio reikia aviacijos pramonei. Vieno lektuvo metale yra
apie puse tonos magnio. Magnis kyla i padange Svietiantiuose
ir iaiiaruojantiuose uitaisuose. Daug magnio suvartoja fotogra-
fija, su kuria jis pradejo savo kelig. Magnio ir aliuminio lydiniq
jiiros vandenyje beveik neveikia korozija. Magnis neleidiia su-
lipti valgomajai druskai. Jis vartojamas guminems povandeni-
nems kaukems, jeina i angliikgjq druskq ir spaustuves daius.

Kai Julijus Cezaris, nugalejqs galus, triumfaligkai ienge

i Romg, didiiules minios smalsiai stebeilijosi i jo naujqjq toga,
nudaiytq Tiro purpuru: toki drabuii deveti galejo tiktai impera-
toriai, senatoriai ir karo vadai, laimeje karq. Purpurine toga pri-
mena audiniq kailinius: per juos turi iiiti daug gyvuliukq. Siuo
atveju iuvo tukstantiai moliusky murex brandaris iS purpuriniq
genties, gyvenantiy Viduriemio juroje. Suyrant tq moliuskq la-
vonams, iSsiskiria purpuras. Romos siuvejai laike iStisus biirius
nardytojq, kurie gaude tuos moliuskus. Dainiausiai tai budavo
vergq darbas. Kai Roma tap0 krikktionybes centru, popieiiai
pereme iS praeities tq paproti. Musq dienomis jo Sventenybes
drabuiiai nudaiyti Tiro purpuru, kuris dabar vadinamas dibrom-
indigu.
Purpure yra jodo - nemetalinio elemento, esantio jtiros van-
denyje. Jodq atrado Napoleono karq metu prancuzq parako ga-
mintojas Bernaras Kurtua. De1 anglq blokados jis niekur negalejo
gauti salietros (tai buvo tuo metu, kai Anglija derejosi su Rober-
tu Fultonu, pasikovusiu ~ r a l a u i t ipranciizq
' kontrablokadq), uitat
jis turejo pats gamintis salietrq, maiiydamas meSlq su kalkemis,
kurias grande nuo sienq ir vire su pelenais. J o gamykia stovejo
netoli juros kranto, kur fermeriai rinko dumblius, juos diiovino
ir degino, noredami gauti trqSg. Kurtua pastebejo, kad dumbliq
pelenai visiSkai pakeieia kalkiq miltelius, be to, atsieina pigiau.
Kartq, kai Kurtua vale savo varinius katilus paiildyta stipria
sieros riigStimi, pastebejo, kad nuo katilo dugno kyla violetiniai
garai ir kietais tamsiais kristalais gula ant dangtio. Tai buvo jo-
das, kuriam vardq 1813 metais dave Zozefas Lui Gei-Liusakas. Sis
klajunas elementas sutinkamas visur: iemeje, ore ir okeano van-
denyje, jis lengvai keitia savo vietq. Jodq iS oro iSplauna lietiis,
prisotina dirvq ir drauge su upemis nuteka vandenynq, kur ji
jsiurbia dumbliai ir imperatorikkosios purpurines sraiges. 0 per
audras jis su purslais ve1 pakyla aukktyn.
Visi turtai, apie kuriuos Eia buvo kalbeta, sudaro tik menkq
dalele vandenynq ir pakrantes atabrado lobiq. Sios naujos srities
ivalgai - akvalangistai. Uisideje suspausto oro aparatus, jie
1s;smelke tik puse tiek, kiek siekia didiiausias iemyninio atabra-
do gylis. Kapitonas Taje mano: jeigu nardytojai vartos helio-de-
guonies ir kitokius dujq miSinius, jie gales iktirti visq iemynini
atabradq. Taeiau, norint laiduoti u i nardytojq saugumq 600 pedq
gylyje, reikia fiziologiniq ir povandenines aprangos tyrimq. To-
kiq tyrimq negali atlikti burelis imoniq ir su tokiomis menkomis
leiomis, kurios skiriamos Siam darbui. Siuo metu visame pasau-
lyje dirba maiiau kaip penkiasdekimt fiziologq, kurie patys neria
po vandeniu, ir vos keli jq nagrineja iemyninio atabrado pro-
blemq, be to, dainai neiino vienas, kq dirba kitas.

Kai 1951 metais -us kin0 reiisierius Robertas Flaertis pir-

mq kartq pamate povandeninius kapitono Kusto filmus, jais su- '
siiavejo. Flaertis, panagus XVIII amiiaus anglq dvarininkq iS
Hogarto paveikslo, sukuko: ,,Kapitone, jus butinai turite susipa-
iinti su Viliu Bebu!" Juodu jis supaiindino per pietus viename
Niujorko restorane. Su savo naujuoju pailstarnu Kusto elgesi la-
bai pagarbiai, kaip pranciizq mokslininkai su savo mokytojais.
Daktaro Viljamo Bebo veikla jkvepe visa kartq Europos nardy-
tojq.
Jei Kusto buvo tik megejas, tai daktaras Bebas gavo sistemin-
gq iSmokslinimq. DvideSimt dvejq metq jis jau buvo ornitologi-
jos muziejaus direktorius ir stambios monografijos apie fazanus
autorius. Tiriamqjl darbq jis dirbo Piety Amerikoje, Himalajuose
bei Kalimantane, ir tretiajame degimtmetyje, kai su naro kos-
tiumu pirmq kartq panere po vandeniu, jau buvo iinomas moks-
lininkas. Nuo to laiko jis aistringai eme dometis povandeniniq
gelmiy gyvenimu. Jis mokejo uikresti kitus savo entuziazmu. J o
filmai, paskaitos, straipsniai iurnale ,,NeiSnl diiogrefik megezinu
ir gausios knygos su pasakojimais apie jo ekspeaicijas buvo la-
bai populiarios. Ne maiiau reiksmingas buvo Bebo sugebejimas
sudomlnti turtingus zmones, kad Sie finansuotq jo ekspedicijas
ir paskirtq jam laivq (tyrinetojai laiko bet kuriq, neigi sunkiau-
siq, ekspedicijq poilsiu po titaniskq pastangq, ieskant jai lesq).
Kelerius rnetus tyrinejgs ir fotografavgs povandenini gyveni-
mq, Bebas kartq ivilgtelejo nuo rifo ,,i ialiqsias gelmes, kur prie-
b,andoje suposi jurq veduokllq ciuptuvai ir plaukiojo didziules
iuvys, ten, kur mangs ne:eido kvepuojamoji iarna". J o tinklai
iS neiltirtq gelmiq istraukdavo keistus padarus. Kartq jis su pre-
zidentu Teodoru Ruzveltu svarste, kaip galima paciam panerti
pas juos. Popieriaus lapelyje Bebas pupiese cilindrines gelmiy
kameros brezini, bet Teodoras Ruzveltas nesutiko: jo nuomone,
kamera turi buti rutulio formos. Bebas pastate savo cilindrinq
kamerq ir paskelbe, jog ketinqs joje panerti i vienos mylios
gylj. Pasirodgs apie tai pranesimas laikraityje nepaprastai su-
domino Otisq Bartonq, jaunq Naujosios Anglijos geologq ir in-
iinieriq: jis sukonstravo rutulio pavidalo kamerq, su kuria
rengesi nusileisti i dviejq myliq gyll. Bartonas megino daktarq
Bebq jtikinti, kad jo kamera daug tobulesne ui cilindrq. Desim-
tys laiikq, kuriuos jis nusiunte Bebui, liko be atsako, ir jis kartq
pasake, kad Bebas ,,neprieinamas kaip indy nabobas ir dvigu-
bai nepatiklesnisu. Bebas tuo metu gaudavo daugybq laisky
su nejtikimiausiq konstrukcijq projektais panerti i didelius gy-
lius, ir veliau Bartonas pastebejo, kad ,,jis instinktyviai nemego
mechaniniq prietaisq". Pagaliau 1928 mety gruodiio menesi kai-
kuris bendras draugas Bartonq supaiindino su mokslininku. Be-
bas ivilgtelejo i jo breiinius ir pasake, kad, tur but, isbandys
Bartono rutuli. Tada Bartonas savo leiomis skubiai pastate ka-
merq. Joje jis jtaise keturis iliurninatorius is kvarco stik!o-
,,gabaliukus sulydyto smelio, kurie kainavo po penkis iimtus do-
leriq kiekvienas", kaip rase Bartonas savo jdomioje autobiogra-
fineje apysakoje ,,Pasaulis juros gelmbeu. Paskui jis atkeliavo
i Bebo bustine NonsaCo saloje (netoli Bermudq salq) statyti
plaukiojantios bazes ir jrengimq nuleisti batisferai, kaip jq pa-
vadino Bebas. Bartonas raio: ,,Gyvenimas saloje koncentravosi
apie daktarq Bebq, kuris visa laisvq laikq stebejo pro teleskopq
ivaigides. Priei pietus jis padalydavo mums po stikline viskio
su soda, o prieg miegq skaitydavo Kiplingo balades."
Bartonas uifrachtavo senq ,,RediioU laivq ir ji pertvarke
i p!aukiojantiq bazg batisferai. Veliau jis pamate, kad ,,Rediiou
 gerve nepajegi pakelti penkiy tony batisferos. Tada Bartonas
paprastiausiai atidave jg sulydyti ir pastate naujg batisferq, dvi-
gubai lengvesne. Pirmg kartq juodu po vandenlu nusileido prie
Nonsaeo salos 1930 mety birielio menesi,. Bebas ir Bartonas vos-
ne-vos jsispraude pro penkiolikos coliy liukg. Darbinlnkai, akli-
nai uiveridami masyvy jos dangtj, kujais dauie veriliy raktg,
varydami iS proto batisferos viduje sedincius hidronautus. Paskui
buvo ijungta deguonies regeneravimo sistema, ir Bebo asistent6
Glorija Holister aplink batisferg prikabinejo masalo, kuris turejo
vilioti prie jos juros gyventojus.
Jie panere i, ialig vandeni. Bartonas greital pajuto, kad jam
Slapia sedeti. I batisferg i i po liuko dangeio sunkesi vanduo.
,,Bebail -suSuko jis.-Teka vanduo. Gal pasakyti Dionui, kad
mus traukty i, pavirgiy?" Bebas atsake: ,,Neverta. Nereikia jy
gqsdinti." Po to jie vel eme leistis ir pasieke 800 pedy gyli,
o vandens i batisferg prisisunke ne daugiau, kaip penki galonai. 1
Abu pradejo truputi svaigti nuo deguonies. ,.Musy nuotaika bu-
vo kuo puikiausia. Mes buvom pilni optimizmo ir troikome pa-
vojingesniy nuotykiyu,- rag0 Bartonas.
Bebas sedejo prie iliuminatoriaus, visa laikq ra5e pastabas ir
jas perdavinejo Bartonui, kuris telefonu laike ryii, su mis Holister
(veliau Bebas transliavo radijo laidq iS batisferos 2000 pedy gy-
lyje).
Jie iSkilo i paviriiy. PlySys buvo liitaisytas ivino baltuolu.
ir antrg kartg jie nusileido dar giliau. Noredami iSvengti svaigu-
lio nuo deguonies, sumaiino jo tiekimg. Pasiekus 1000 p a y gyli, --
Bartonas atitrauke Bebo demesi nuo stebejimy grynai de1 mecha-
nines klitities: colio storurno elektros kabelis, i batisferg ejes pro
riebokili, del vandens slegimo pamaiu eme spaustis i, ankktg ka-
merq. Jis apraizge Bartonq. Bebas paiymejo: ,,Tai man primena
Laokono ir jo suny iuvimq gyvaciy iieduose" ,- ir vel atsigreie
i iliuminatoriy. Kai jie iikilo, susirietusi, Bartonq buvo apraizgiusi
keturiolikos pedy gumine gyvate.
Sekanti, kartg su Bartonu nusileido Glorija Holister ir padark
keletq Svytineiy iuvy nuotrauky. Tukstantio ivakiy lempa, pri-
tvirtinta batisferos igoreje, taip jkaito, kad kone iSkepe juos gy-
vus, ir jie buvo priversti jq iijungti. Bartonas toliau dare ekspe-
rimentus su batisfera ir keletq karty nuleido jg be imoniy.
Kartg bandymy metu gerve labai sunkiai kele batisferg. Jie
suprato, jog batisfera pilna vandens. Kai jg iitrauke ant denio,
Bebas eme atsukineti verilw, kuriomis buvo pritvirtintas liuko
dangtis. Staiga iS po jo rankos istryiko vandens tiurkile. Barto-
 nas vos spejo atSokti j Salj. Varitas kaukdamas nuskriejo per
visq denj, o virS angos parijko migla. Bebas j batisferq nuleido
termometrq ir pagal vandens temperatfir? nustate, kad j jq prisi-
sunke vandens 2000 pedy gylyje.
Otisas Bartonas savo batisferq padovanojo Niujorko z o o l o g ~
draugijai, kur savo mokslines veiklos pradiioje dirbo Bebas.
Paskui Bartonas pradejo sukti po vandeniu filmus. Jis patyre
aibes nuotykiy ir dirbo su jvairiausiais imonemis, jy tarpe su
grafu Ilja Tolstojumi, Floidu Krosbiu, pastatiusiu garsyjj film?
,,Tabuo,su nardytoja, kuri po vandeniu kovojo su rykliais.
Kartq jo filme povandenine kin0 ivaigide pamete Salmq,
o tuo tarpu j kadrq jsibruko scenarist0 nenumatyta raja (tas epi-
zodas buvo geriausias).
Bebas stengesi pasiekti vis didesnes gelmes. 1932 mety rug-
sejo menesj juodu su Bartonu nusileido i 1700 pedy gylj, kur jau
neprasismelke dienos Sviesa. ,,Du milijardus mety iki mfisy tia
nebuvo nei dienos, nei nakties, nei vasaros, nei iiemos ir, apskri-
tai, laikoU,- rake Eebas savo nepaprastai jdomioje knygoje ,,Pu-
ses mylios gylyje". Buvo iSjungta isorine ir vidaus Sviesa, kad
Eebas galety stebeti Svytineius gyvfinus. Jis iSvydo ,,kardadante
-
iuvj-gyvatc" ir blausios aukso spalvos sifonoforus kolonijas
mikroorganizmy, tartum suverty ant vieno nuostabaus strypo.
Jis stebejo ,,iuvj-drakonq" su dviem eilem Svytintiy taSky 60-
nuose, o 1850 pedy gylyje pamate giliavandenius kalmarus na-
tfiralioje aplinkoie. ,,Jy dideles akys, kuriy kiekvienq juose Svy-
tintis ratukas, atidiiai iiQrejo i mane ir atrode keistai protin-
gosU,-- pasakoja jis.
1950 pedy gylyje jiems teko pergyventi nemalony moment?.
Netiketai batisfera pradejo smarkiai siQbuoti ir juos blaBke nuo
vienos sieneles prie kitos. ,,labai trumpq akimirkq, kuri mums
virto amiinybe, maneme, kad batisfera nutrfiko nuo troso ir mes
vartomes",-- rage Bebas. Kas dvi-trys minutes kratyrnas prasi-
dedavo i5 naujo. Tokie atsitikimai buvo neiSvengiami, kai bangos
supdavo plaukiojantiq bazc, supdavosi ir batisfera.
Jie leidosi iki 2200 pedy gylio. Cia Bebas pastebejo niekada
ankseiau nematytq iuvj. Tai buvo pailgas gyvis be jokiy Svytin-
eiu organy, ir vis delto j j gaube paslaptinga Sviesa. Zuvis pasisu-
ko i iliuminatoriy, ir Sviesa uigeso. Tuo metu juos vC1 pradejo
blaikyti, o tai galeio sudauiyti visq jy deguonies regeneracijos
sistemq, todel jie davk telefonu komandq kelti j virSy. Kai bati-
sfera pakilo i 100 pedy aukgti, Bebas pastebejo dvi neiinomas Se-
Siy pedy ilgio iuvis ir kelias iuvis, panagias i barakudas. J y nas-
 rai buvo praiioti ir dantys Bvytejo. J q Sonais bCgiojo blySkiai
2ydri iiburiukai, o nuo snukiq ir uodegq karoio ilgi sifilai, kuriq
galai Svie'e raudona ir melyna Bviesa. Tas Smeklas Bebas pavadi-
no ,.nelietiamomis batisferq iuvimis".
Batisferos iSorCie ties savo iliuminatoriumi Bebas pakabi-
no marliniame maiSelyje omarq, galvodamas, kad vandens sle-
giamas gelmCie jj suspaus ir jis taps geru jauku iuvims. Kai jie
iSkilo i pavirSiq, omaras buvo gyvas ir sveikas: jo kiautas atlaikb
aStuoniasdeSimties tonq slegimq.
IS pradiiq batisferoje sumontuoti jrengimai buvo surinkti iS
d a u ~ y b e satskirq elementq. Mokslininkai ir firmos jam atsiuntb
puikiausius nauius mietaisus nerimams, uip!anuotiems 1934 me-
tams. Kas kartq nerdamas, Eebas pasiimdavo klasikinj Diono Me-
rejaus ir Johann Hjurto veikalq ,,Vandenyno gelmes".
Bebas, kaip ir velesnieii vandenynq gelmiq tyrejai, nesi-
stenge specialiai siekti rekordiniq gyliq. Gilumines kameros buvo
pastatytos moksliniams tyrimams. Tyrinetojus dideles gelmes
domino tik todel, kad jq gyventoiai nekilo artiau prie pavir-
Siaus. 1934 me'ais Bebas turejo tretiq kartq panerti, tikedamasis
nugrimzti per visq troso ilgj - tris tiiks'antius pedq. Tai tris kar-
tus virSi jo didiiausiq gylj, kurj pasieke Galeacis.
Bartonas laikinai sustabde savo begalines povandenines kin0
epopeios darbus, noredamas dalvvauti ,,didiiaiame nerime'.
1934 rre'q rugpiiifio 15 dienq buksyras ,.Gladisfadenasu plau-
kioianfiqja baze paverstq bariq nuvilko j jiirq. ,,Po trijq valan-
dq Bartonas ir aS buvome iSmesti i vandenynqu,- taip trumpai
Bebas apraSo nerimo ceremonijq.
1680 pedq gylyie Bebas pasiruoSC stebbti reiEkini, matytq per
ankstesnius nerimus. Bet tada iis nesugebeio jo ~aaitkinti.IS
tamsos prie iliuminatoriaus priplauke bespalvis, beformis gyvis,
ir netikCtai rySkiai raudonas tvyksteleiimas apSviete mokslininko
veidq. Ankstiau Bebas man&, kad gyvfinas tiesiog ,,sprogdavoU,
nes po to jis dingdavo iS akiq. Si kartq jis spejo jiiiireti, kad
tai buvo didele raudona krevete, Sitaip akinusi prie jos artejanti
prieka. 2450 pedu gyly'e pamate didelj dvideiimties pedq gyvfi-
nq. Jis speio, kad tai biisiqs banginis arba bangininis ryklys, bet
g y v p ~ a sbuvo perdaug toli nuo batisferos, kad biitq galejqs ji
smulkiai jiifireti. Jis apgailestavo, kad negaleio pabaisos paro-
dyti imoni;ai. kuri tiek daug reikimes teikia dydiiams. Siaip ar
taip, tas susitikimas rode, ,,kad jiiros gelmiq tyrejq laukia dar
gausybC atradimqu.
Batisfera 3028 pbdy gylyje Bvelniai sustojo. ,,AS iinojau, kad
tai kone didiiausias gylis,- raSo Bebas.- Beveik visas trosas bu-
vo igvyniotas." Vandens slegimas j kvadratini coli virSijo tonq.
Jie kabejo per myliq nuo dugno. Bebas stebeilijosi j juodq kaip
anglis erdve, kur nebuvo nusileides dar ne vienas imogus
(prakjo penkiolika metq, kol jq pasieke kitas). Tame gylyje, ap-
iifirinedami SvytinEius jiiros gyventojus, jie iSbuvo tiktai pen-
kias minutes. Kapitonas Silvestris ir Bebo padejejas Dionas Tive-
nas nerimaudami pranege, kad prasideda bangavimas. Tuo metu
batisfera smarkiai sudrebejo ir pradejo kilti. Primityvios ger-
ves bfignas buvo medinis, ir imones denyie bukStavo del batisfe-
ros likimo. Bangavimas stiprejo. Staiga Bebas ir Bartonas pus&
mylios gylyje iSgirdo trumpq skambtelejimq ir nusprende, kad
nutrfiko trosas ir dabar jiedu nukris ten, kur, kaip paiymkjo
Bartonas, ,,ligi valiai" turetq laiko stebejimams.. ,,Zmones de-
nyje sustingo, neramiai laukdami, kad jtemptas plieninis trosas
tuoj tuoj atsileis. Pasirode, kad triiko tiktai kreipiamasis trosas.
Bebas ir Bartonas labai apgailestavo, kad be savo nor0 tap0 to
nerimo prieiastimi. Bebas pasake: ,,Ramiausi iS visu buvome mu-
du su Bartonu...'

Veliau labai giliems nerimams buvo panaudotas batiskafas,

graikiSkai tai reiSkia ,,gelmiq laivas". Tq savarankigkq povande-
ninj laivq, savotilkq povandenini diriiabli, sudaro rutulio pavi-
dalo kabina, primenanti Bartono batisferq, ir metalinis iSorinis
korpusas, pripildytas aukltaoktaninio benzino, kuris daug leng-
vesnis u i vandeni ir beveik visiSkai nesusispaudiia.
Batiskafo idejq dave Sveicarq fizikas profesorius Ogiustas Pi-
karas, imogus, paskyres savo gyvenimq studiiuoti labai aukSto
ir labai iemo slegimo sritims. Jis iSkilo j 55 557 pedq aukStj oro
balionu ir nusileido j 10 395 pedq gylj kitu rutuliu - batiskafo
kabina. Praeiusiais metais Paryiiuie aS aplankiau septyniasde-
Simtmeti profesoriq vieibutyje prieSais Sen Zermen de Pre bai-
nyEiq. ISvydau auk4tq iilaplaukj senj. VirSum akiniq jis turejo
prisitaises stiprius didinamuosius stiklus - skaitydamas uistum-
davo juos ant akiniq. Su juo buvo siinus Zakas, trkiojo ,,TriestoJ'
batiskafo vairininkas.
IS viso buvo pastatyti trys batiskafai. Pirmasis batiskafas -
FNRS-2 (sutrumpintas belgq valstybinio mokslinio tyrimo centro
pavadinimas). Skaitmuo ,,2" reiikia, kad tai antrasis Pikaro pa-
statytas rutulys. FNRS-l -or0 balionas, kuriuo Pikaras pakilo
i stratosferq. Pikaras ir jo padejejas, belgy branduolinks fizikos
specialistas Maksas Kozinsas, pirmqji, batiskafq pradejo statyti
dar priei Antrqji pasaulini karq. Jie jau turejo pasigaming plie-
ninj rutuli, bet tuo tarpu prasidejo karas ir darbq teko nutraukti.
DaKtarq Kozinsq vokietiai uidare koncentracijos stovykloje, bet
jis liko gyvas. Po karo jis sugrjio i, tevyng ir vel dirbo su batis-
kafu. Bendrai su Pikaru 1948 metais juodu baige statyti FNRS-2
ir iiplauke prie Vakary Afrikos kranty atlikti pirmyjy bandymy.
Batiskafas buvo apskaitiuotas gyliui iki 13 000 pedy (vidutinis
vandenyno gylis). Jo konstrukcija buvo gera, bet korpusas, pa-
gamintas i i plono metalo, pasirode nepakankamai stiprus. Jau
po pirmojo bandymo, kai batiskafas be imoniy nusileido j 4600
pedy gyli, pliide neatlaike nedidelio bangavimo.
Darbe dalyvavo Taje ir Kusto, atstovaudami pranciizy karinio
laivyno povandeniniy tyrimy grupei. Jie karStai tikejo batiskafu
ir primygtinai reikalavo testi eksperimentua. Netrukus Taje bu-
vo iisiystas j Indonezijq, todel Kusto del batiskafo turejo kovoti
vienas. 1951 metais Kusto ltikino belgy ir pranciizy vyriausybes
pasiraiyti sutarti statyti antrqji batiskafq, panaudojant pirmojo
modelio kabinq. Antrasis batiskafas buvo pastatytas Tulono ka-
rineje laivy statykloje, o darbams vadovavo Pikaras, Kusto ir
karinio jiiry laivyno iniinierius Andre Zozefas Mari Gempas.
J o konstrukcija buvo iymiai patobulinta. Gempas patare korpusq
statyti povandeninio laivo formos ir pasiiile labai svarbiq nau-
jienq-jeinamqjq Sachtq, kuri vede nuo antstato per korpusq
prie jejimo i, kabinq. Taigi du jgulos imones galejo jeiti j kabinq,
batiskafui esant vandenyje. Pirmesnio modelio batiskafq reike-
davo laikyti ore, kad lgula galety patekti i, rutull. Per vienintell
pirmojo batiskafo nerimq i 80 pedu gylj Pikaras ir jo palydovas
Mono turejo iibiiti kabinoje beveik dvylika valandy. Kai jgula
uidarydavo rutull, Sachtq uiliedavo vanduo, ir todel nebuvo rei-
kalo jq gaminti hermetiikq. Sugrjius i paviriiy, ji biidavo iipu-
Eiama suspaustu oru.
Kai Indokinijoje prasidejo karas, Gempas turejo mesti dar-
bq. Profesorius Pikaras neteko kantrybes. Tarp jo ir pranciizq
karinio jiiry laivyno specialisty kilo nesutarimy. Zakas Pikaras
man pasake, kad tie nesutarimai veikiausiai atsirado del nepasi-
tikejimo, su kuriuo kariikiai iiiirejo j civilius mokslininkus ir,
be to, dar svetimialius. Pranciizai mane, kad profesorius Pikaras
perdaug skuba statyti ta iS principo naujq povandenini laivq,
uiuot aticiiiai patikrinus kiekvienq detale ir konstrukcijos ypaty-
bg. Tie nesutarimai kulminacijq pasieke 1951 metais. Profesorius
Pikaras pasitrauke i i komiteto ir iivaiiavo j Sveicarij3, o paskui
i Italijq kaupti pinigq treEiajarn batiskafui (jis ketino jj statyti
savarankiikai). Juodu su Zaku uisake naujq rutulj italq firmoje
,,AEiarija di Terni", o kompanija ,,Kantjeri riuniti del Adriati-
ko", turejusi laivq statyklq Trieste, pastate korpusq pagal Gempo
projektq. Galutinai batiskafq surnontavo Neapolio ,,Navalmekani-
kos" firma. TreEiqjj batiskafq - ,,TriestqU-- atsistatydines pro-

Nikolo Tortanjo rutuline kamera (1554 m.). Nerti ja biitq

nejmanoma

fesorius ir jo keturiasdeiimtrnetis sfinus istorikas-ekonomistas

pastate greiEiau kaip per dvejus metus. TaEiau atsitiko taip, kad
Tulono batiskafas FNRS-3 panere i jfirq pirrniau u i ,,Triest3".
1953 metq rugpiGEio menesi Zakas ir jo tevas nusileido
j 3500 p a y gylj - tiikstaneiu pedy maiiau, kaip Otisas Barto-
nas 1950 metais su batisfera (tretiuoju jo pastatytu giluminiu
 rutuliu). Zakas Pikaras taip apraSo nkrimq: ,,Mes ramiai leido-
mes gilyn. AS paiiurejau pro iliuminatoriq. Musq proiektoriai
skrode aplinkui tamsq vandeni. AiSkiai matiau artejantj dugnq ir
pas&iau tevui: ,,Mes leidiiames ant dugno."Ir umai atsidureme
visiikoje tamsoje, nors nepajutome jokio smiigio. Voltmetras ir
ampermetras veike normaliai, rodydami, kad proiektoriai jjungti.
Kas atsitiko? IS lauko puses pamateme silpng Svytejimg ir viskg
supratome. Batiskafas paniro j dumblq. Mus supo dmmzlina ui-
danga. Mes visai neissigandome. Jeigu taip ramiai jejome j dumb-
lq, tai taip pat lengvai galesime ir iSeiti iS jo. U i ketvirtio va-
IandQs paspaudiiau balastg atpalaiduojanti mygtukq. Batiska-
fas fie nesukrutejo. Paspaudiiau dar kartq, ir mes iitrdcome iS
drumzliq; palengvejqs batiskafas spartiai kilo paviriiun."
Per pirmuosius dvejus metus Pikaras nere penkiolika kartq.
,,Mes ne sykio nemateme rykliq arba kitokiq stambiq iuvu,-
pasakoja 2akas.- Stebejome tiktai sifonoforus, planktong, me-
duzas, krabus ir jurq ivaigides. Prie pat dugno dideliu greitiu
plaukiojo maii gyvuneliai. Buvo idornu stebeti juos proiektoriq
Sviesoje. Tos zuv+s, gyvenantios visiikoje tamsoje, nekreipe n&
maiiausio demesio j mlisq ryikius proiektorius. Dugne pama-
teme daugybc nedideliq urveliy. Stai tokiy (jis apvede piritu
apie colio skersmens ratukg). Mes ilgai stebejome tuos urvelius,
. ir galy gale iS vieno iSlindo iuvies galva. Zuvis iiplauke iS angos
ir paskui jq pasirode kitos. Kai tiktai ,,TriestasUimdavo judeti,
jos greitai slepdavosi savo urveliuose."
Teigiamq pliidrumq batiskafui teike keturios balasto cisternos
su geleiies gratais, kuriuos laike elektromagnetai. Nuspaudus
mygtukq, srove iisijungdavo, ir Sratai imdavo byreti. Norint iB=
laikyti batiskafq tam tikrame gylyje, ypat kai Saltuose gelmiq
vandenyse jis atSaldavo ir pasunkkdavo, reikedavo labai tiks-
liai manipuliuoti mygtukais. Zakas Pikaras man pasake, kad Sra-
tai jiems kainuodavo brangiausiai. Per giliausig ,,Triestoa pane-
rimq 1954 metais Sratq jie sunaudojo u i tris Simtus svary ster-
lingq. Ta suma gali atrodyti menka, palyginus su tokia organiza-
cija, kaip niidienis karinis jury laivynas, bet profesoriui ir jo
sunui tai buvo dideli pinigai.
1953 mety rugsejo menesio nerimu buvo pasiektas 10 395 pe-
dq gylis, du kartus viriijqs ankstesni rekordq. Tatiau tyrinetojai
nesivaike rekordq. Batiskafas iS pat pradiiy buvo skirtas nerti
i panakias gelmes, kaip kad Bartono batisfera buvo apskaitiuota
gyliui iki 3000 pedq, o jo bentoskopas -iki 5000 pedq. Nerimo
gylj apsprende Viduriemio jtiros dugno topografija. Cia tiktai
 dviejose vietose giliau kaip 13 000 pedq (tas vietas atrado ,,Ka-
lipso" ekspedicija: jos yra prie Zantes salos ir Matapano rago,
prie Graikijos krantq). Pikarai leidosi ant didiiules smeletos po-
vandenines plokStumos i pictus nuo Ponco salos, kur, kaip rod0
echolotai, gylis siekia nuo 9600 iki 10 400 pedq.
,,Triestqn prie Ponco salos atgabeno Italijos karinio laivyno
buksyrinis ,,Tenat&" laivas, lydimas ,,FeniMsU korveto, kuris
turejo priiiureti nQimo zonos saugumq. Tose vietose buvo daug
ivejb, iikylautojq laivq, be paliovos zujo valtys, jachtos ir net
vandens slidininkai. Hidronautams teko nakvoti saloje. Ponco
meras smulkiai jiems pasakojo apie tos salos ekonomikq, kurios
pagrindq sudaro omarq gaudymas, turizmas ir ... emigravusiq
i Amerikq tevynainiq siuntiniai. Ponce tada gyveno penki tiiks-
tantiai imoniq, o aituoni tiikstantiai salieCiq buvo jsiktire Niu-
jorke.
Kitq dienq jie vel iiplauke i jCirq. Kowetas iivaike iS zonos
smalsuolius, ir po nitiriu dangumi ,,TriestasU, virium kurio
plaikstesi Italijos ir Sveicarijos veliavos, nugrimzdo, anot pro-
fesoriaus Pikaro, j ,,amiinos ramybes vieipatijq". Abu Pikarai
Siaip taip susitalpino ankitoje kabinoje. Tevas atsisedo prie iliu-
minatoriaus, o aukitasis Zakas susiriete prie valdymo prietaisq.
Jie nugrimzdo 6900 pedq (1 tq gylj priei menesi Tulone panere
FNRS-3) ir atsidtire tokiame gylyje, kur iki jq nebuvo ne vienas
imogus. Profesorius Pikaras diiugiai jaudinosi, kaip ir tada, kai
jis kilo oro balionu i stratosferq, bet ,,Cia nebuvo nei saulb, nei
menulio, nei ivaigidiiq -tiktai paslaptinga tamsau. Zakas pa-
spaude elektromagneto mygtukq ir iimete truputj balasto. Neri-
mas suletejo. Manometras rode, kad jie atsidure 10 300 pedq gy-
lyje. Batiskafas Svelniai atsitrenke i dugnq ir nugrimzdo j dumb-
lq. Profesorius PiKaras prisimine' Aklebenq Nafi, uolq IX amiiaus
islamo skleidejq, kuris, pasiekes vakarine Afrikos pakrante, ijojo
rai:as j Atlanto okeano vandenis, mostelejo kardu, atsigreie
i Mekos puse ir suiuko: ,,Alachas regi, kad tiktai jtira neleidiia
man veritis toliau ir ugnimi bei kalaviju versti kitas tautas
j pranaio tikejimq." Profesoriui Pikarui giliau panerti trukde
tik'ai juros dugnas. Italijos laivynas neturejo baziq Atlanto van-
denyne, kur profesorius galetq nusileisti dar giliau.
Dugne Pikaras iibuvo neilgai. Netrukus jie pradejo kilti. Vir-
iuje korvetas iukavo jtirq, valydamas zonq, kur turejo iikilti
batiskafas. ,,Tries!asU jau artejo prie paviriiaus, bet tuo tarpu
staiga j zonq jskriejo gliseris, tempes italq kin0 ivaigide su van-
dens slidemis. Operatoriai fi!mavo jiymybe kin0 iurnalui. IS kor-
 veto jiems Siiktelejo, bet kinematografininkai dirbo savo darbq
toliau. ,,Fenieesn kapitonas jau norejo iSSauti jspejamqji Suvj.
Bet paskui jam toptelejo kita mintis, ir jis eme laistyti visa kom-
panijq stipria srove iS iarnos. ,,TriestasUlaimingai iskilo.
Tuo tarpu prancuzq batiskafas metodiikai buvo bandomas
Tulone. Bandymq programoje buvo numatyta nerti deiimt karty,
kiekvienq syki vis giliau. Kaskart pries didinant gyli, buvo at-
liekamas bandomasis gramzdinimas be imoniy. FNRS-3 vadas
buvo taip pat aukitas, kaip Bebas ir Pikaras,- kaikodel juos
visus viliojo darbas, kurio metu jie turedavo kiauras valandas
sedeti susikuprine tik kokiq SeSiq pedq aukieio kabinoje. Kapi-
tono Zorio Uo ugis buvo SeSios pedos ir keturi coliai. Uo 1952
metais pakeite Kusto tiriamojo laivo ,,Eli Monje' vado poste.
Ten buvo Prancuzijos karinio laivyno povandeniniq tyrinetojq
grupe. Ateityje jis turejo vykdyti FNRS-3 bandymus. Kusto j i
supaiindino su narq baze, bet Uo pasake, kad jokiu budu negaljs
vadovauti grupei: prieS ke!etq metq jis persirges lengva polio-
melito forma, ir gydytojai grieieiausiai jam uidraude plaukioti.
Kusto ir Taje praie laivyno vadovybe neskirti Uo, bet niekas jq
neklause.
Veliau Zoriui Uo buvo lemta panerti i didiiausiq gylj, kokj
tik buvo pasiekes imogus. Ji lydejo jaunas sumanus iniinierius
Pjeras Anri Vilmas. Jie vadovavo visai FNRS-3 statybai ir atli-
ko visus paruoSiamuosius nerimus batiskafu. Pranctzq batiskafas
buvo jrengtas daug geriau negu Pikarq batiskafas: jame, pavyz-
diiui, buvo ultragarsinis echolotas, kuriuo buvo galima tiksliai
nustatyti panerimo gyli. JAV nacionaline geografq draugija at-
siunte i Prancuzijq daktarq Haroldq Ediertonq, kuris atveie savo
garsiqsias gilumines fotokameras. Pranciizija turejo karine Jfirq
baze Dakare, o j pietvakarius nuo Dakaro, u i pusantros paros
kelio buksyru, yra 13 000 pedq gylio jdauba.
Vienq iiemos rytq didelis trofejinis vokietiq jfirinis buksyras,
perdirbtas i plaukiojantiq baze, iiplauke iS Tulono uosto, vilkda-
mas penkiq Simtq penkiasdeiimt pedq ilgio trosu batiskafq. AS
buvau ,,Eli Monje" laive, noredamas dalyvauti viename pasku-
tiniqjq batiskafo bandymq. Musq didiiausias greitis nevirSijo
keturiq mazgq, ir mes gana ilgai plaukeme iS uosto. 0 atviroje
juroje del stipraus bangavimo greiti teko dar labiau suletinti.
Nusileidau i kajutkompanijq, kur pusrytiq susirinko Uo, Vilmas
ir ,,Eli Monje" kapitonas Zorias Ortoianas.
,,Eli Monje" labai supo, ir Ortolanas, jgudusiu ivilgsniu grei-
tai jvertines mano veido iiraiikq, su uiuojautos Sypsena pasislin-
ko, palikdamas man vietos prie d u n , kur pnte vejas. Cia a5
pamatiau, kad vienas jaunesnysis ,,Eli Monje' karininkas per-
sisvere per bortq, ir tai mane kiek paguode.
Fer SeSias mylias nuo kranto ,,Eli Monje" sustojo, ir denyje
apie Uo ir O ~ t o l a n qsusirinko ivali draugija. ISejo akvalangistai
blizgantiais juodais kostiumais ir iimete pripustq valti, kuri
em6 Sokineti bangose. Uo man pasake: ,,Sinoptikai praneia, kad
oras biura. Siandien mes nenersime. Surengsime tiktai akvalan-
gistams treniruotq: jie turi nugabenti jgulq j batiskafq, patikrinti
jo b c k l ~ir parveiti igulq atgal." Akvalangistai, u i s i t r a u k ~kau-
kes ant veidq, suSoko j bangas ir dingo po vandeniu. MiCmanas
Andre Miiodonas su vejastriuke vikriai stryktelejo j pripuCia-
mqjq valtj. Pas jj nusileido du jureiviai su gelbejimo liemenemis,
paeme irklus ir pasuko prie batiskafo. Bangos uistojo batiskafa,
ir aS uilipau j kapitono tiltelj.
Miiodonas uiioko ant siauro batiskafo denio ir nubego prie
antstato. Netrukus jis dingo jeinamojoje Sachtoje. Nusileides j b e
sisupantiq kabinq, jis stebejo, kaip aplinkui batiskafq zuja akva-
1angis:ai. Treniruotes delei nueme saugiklius elektromagnetq
grandinese, o paskui grqiino juos atgal. Jeigu prieS tikrqjj nerimq
nors vienas saugiklis butq nenuirntas, batiskafas galetq neiikilti
del balasto pertekliaus. Paskui jie patikrino, a r vietoje gaidro-
pas. Pagaliau pamoka pasibaige, ir visi sugrjio j laivq. ,,Eli Mon-
je" nutempe batiskafq atgal j Tulonq ir j j nuvede j siaurq dokq,
aptvertq spygliuota vie!a ir saugomq ginkluotq kareiviq. Tai bu-
v o padaryta ne karinei paslaptiai iisaugoti: batiskafas nebuvo
slaptas laivas. Jj saugojo nuo pypkininkq: batiskalo korpuse
buvo dvideiimt tukstantiq galonq benzino.
1954 metq sausio menesj Uo ir Vilmas batiskafq pasiunte kro-
vininiu laivu i Dakarq, o patys ten iSskrido reaktyviniu ,,Kame-
tos" laineriu nerti devintq ir deiimtq kartq, kaip buvo numatyta
bandyrnq programoje. Po to reikejo pradeti tikrai mokslinio tyri-
mo darbq. Kas verte Uo ir Vilmq nerti j vandenyno gelmes, kur
slegimas siekia beveik LeSis tukstantius svarq 4 kvadratini colj?
Jie pasitikejo batiskafu, bet imogaus padaryti mechanizmai visa-
da gali apvilti. Daugelis nemate ypatingq jo vertybiq, jq tarpe
kai kurie jdros tyrinetojai. Kartq laivq statykloje Ediertonas tik-
rino e:ektronines impulsines lempas, jtaisytas apatineje batiskafo
korpuso da:yje. Prie jo priejo prancuzq karininkas ir pasake:
,,Tai Stai kokia ta kamera rykliams fotografuoti. J u k taip?'
Ediertonas iyptelejo, ir karininkas su nuoSirdiiu smalsumu pa-
klause: ,,Ne, bet vis delto kq jiis tikites fotografuoti?' Edierto-
nas atsake: ,,Jeigu iinoCiau, tai ko aS Cia krapbtytiausi.'
303
 Uo ir Vi!mas nebuvo mokslininkai. Jie tiesiog ruoSe laivq ty-
rimams, o juo turejo pasinaudoli mokslinlnkai. Jie iinojo, kad
maiuliukas povandeninis laivas skina platius kelius mokslui, ir
didiiavosi savo dalyvavimu tame darbe. Apie vandenyny gelmes
praktiikai tebuvo iinomas vienas .dalykas. netgi giliausiose jdau-
bose yra gyvybe. 1951 me:ais dany ekspedicija tiriamuoju ,,Ga-
latejos" laivu i8ke:e grunto ir vandens banciinius iB daugiau kaip
34 000 pedy gylio Mindano jdauboje prie Filipiny saly. Dugninis
tralas uigriebe septyniolika aktinijy, ieiiasdeiimt vienq jury
agurkq ir tris medizas.
Tuo metu, kai Uo ir Vilmas lauke Dakare graiaus oro, profe-
sorius Pikaras dave vienam italy laikraikiui in:erviu, kuriame
pareiike, jog batiskafe FNRS-3 esq konstrukciniy trukumy. Galy
gale juk bulent jis pastate j j 1938 metais. Jis siule patikrinimui
nuleisti batiskafq be imoniy j 20 000 pedy gylj. Pikaras nusiunle
Prancuzijos Jury miniskerijai laiikq, nurodydamas, kad rentge-
ninis aparato iityrimas parodys metale maiiukus oro burbuliu-
kus. Vilmas pasakoja, kad tas IaiSkas priverte padaryti labai ne-
maloniq nerimo pertraukq. Prancizy Karinio jury laivyno inii-
nieriai iSvaiiavo i belgy plieno liejimo gamyklq, gaminusiq
rutuli, susipaiinti su rentgeno nuotraukomis, padarytomis pa-
kioje darby pradiioje. Nuotraukos iS tikryj y rode nedidelius
.defektus. Jury ministerija uitikrino Uo ir Vilmq, kad kabina
atlaikys nerimq iki 13 000 pedy gylio, ir paliko jiems patiems
-spresti, ar dirbti toliau, ar ne. Jie nusprende dirbti toliau.
llgai ve:kant j nerimo vietq, t r i k o buksyro trosas, junges
,batiskafq su ,,Eli Monje". Tai atsitiko naktj, audrai siaukiant,
-kai bangos sieke dvylikos p a y aukitj. ,,Eli Monie" kiaurq nakti.
'kilke apivietusi batiskafq galingais proiektoriais, ir rytq buksyro
trosas vel buvo pritvirtin-as. Viimas nuplauke prie batiskafo pri-
putiamqja valtimi ir pastate automatinj balasto iimestuvq ties
paiyma trylika tikstantiy penki iim:ai pedy. Paskui jis nuplauke
I Salj, ir batiskafas panere. Tas nQimas turejo trukti apie tris
valandas. Lydintys laivai pasitrauke penkias mylias, kad neatsi-
durty ties kylankiu batiskafu. Beveik tiksliai nustatytu laiku sar-
gybinis hidroplanas pastebejo batiskafq ir pasiunle laivams radio-
gramq. Po to Uo ir Vilmas sulipo j batiskafq su dviem balionais
suspausto or0 ir iipute jeinamqjq iachtq. Jie atidare antstato liu-
ir pastebejo, kad iS iieinamosios Bachtos vanduo iibego tik iki
puses. Likusius penkis iimtus galony vandens iiseme maisu nuo
instrumenty ir sulipo j kabinq. Gylmatis rode, kad batiskafas
buvo 13 450 pedy gylyje.
 Uo pasake: ,,Dabar mums su Vilmu belieka nusileisti pa-
tiems. "
,,Didysis nerimas' j 2,5 myliq gyli prasidejo 1954 metq vasa-
rio 15 dienq. JEra buvo nerami. LJO ir Vilmas nuplailke j baiis-
kafq trumpomis kelnailemis ir megztiniais, pasiemq kelis sviestai-
nius ir bu'elj vyno. Nardyto;ai SmiBinejo apie batiskafrt, ruoida-
mi jj nerimui. Vienas jq iikilo j paviriiq ir praneie, kad ketvir-
tojoje balasto cisternoje sugedqs saugiklis. J j nuemus, biitq bu-
vqs iijungtas elektromagnetas ir netekta ketvirtadalio balasto.
Palikti j j ramybeje ir panerti su tuo negyvu kroviniu buvo per-
daug pavojinga. Paprastai ,,Eli Monje" laive bEdavo apie penkis
Simtus svarq atsarginiq balastiniq iratq, kuriais priei nerimq tiks-
liai iilygindavo balastq visose keturiose cisternose. Vilmas nu-
siSypsojo: priei iiplaukiant iS Dakaro, jis pakrove j ,,Eli Monje'
tonq Sratq. Dabar jie galejo iituStinti balasto cistern?, pataisyti
magnetq ir vel jq pripildyti. Jiireiviai pradejo veiioti priputiamq-
ja valtimi maiSus fratq, sveriantius daugiau kaip po Simtq sva-
rq, o Uo juos kilojo j batiskafq. Bangavimas didejo, du pirmie-
ji iS keturiq maiSq iispriido iS rankq ir jkrito j jurq, kiti buvo
laimingai atplukdyti j batiskafq, ir gedimas buvo paialintas. SU
balastu jie sugaiSo visq valandq.
Uo ir Vilmas jejo j kabinq ir sandariai uidare liukq. Jiira taip
supo, kad mete nuo vieno kraito 1 kitq. Vilmas praneSe telefonu:
,,MiSodonai, liukas uidarytas. Plailkite i Sali, mes neriame.' Tuo
metu kapitonas Ortolanas praneie radiotelefonu iS ,,Eli Monje':
,,Duodu paskutinius echoloto parodymus. Gylis 4050 metrq
(13 365 pedos). Buksyro trosas atriftas."
V i 1 m a s. MiSodonai, atidarykite oro cisternq voituvus.
M i 5 o d o n a s. Visi voituvai atidaryti.
V i 1m a s. Atidarykite apsauginj oro Sachtos voituvq.
M i i o d o n a s. Atlikta.
V i 1 m a s. Gerai. Iki greito pasimatymo. Palikite batiskafq.
MiSodonas atjunge telefono aparatq ir iilipo i i batiskafo.
V i 1 m a s (radiotelefonu). Alio, ,,Eli Monje', mes pasiruoSg.
PraneSkite mums, kai visi pasitrauks nuo batiskafo.
0 r t o 1a n a s. Alio, batiskafe. Galite nerti.
Vi!mas pasake savo draugui: ,,Atidarykite pirmqjj ir antrqjj
voituvus." Viriutine Sachta prisipilde vandens, ir FNRS-3 pra-
dejo grimzti. Jie iSgirdo paskutinius Ortolano iodiius: ,,Batiskafo
denis grimzta j vandenj. Vanduo pasieke pusq antstato. Jcsq
antena ..." Ir tyla. Supti nustojo. Uo uiraie budejimo iurnale:
,,I0 valandq 08 minutes. Ryiys su pavirgiumi nutrdkgs.' FNRS-3

20. DZ. Daganas 30 5

sklandiiai grimzdo j ialiq vandeni, kuris paskui greitai jgijo ak-
vamarino atspalvi ir virto tamsiai melynu. ,,Nu0 to momento
niekas negalejo mums padeti,-- raie Uo ir Vilmas savo nepapras-
tai jdomioje knygoje ,,2000 sieksniq gylyjeU.-Mus apeme
diiaugsmo svaigulys: nuo Siol miisq likimas mOsq rankose."
Batiskafas niro vienos pedos per sekundq greieiu. Kas puse
valandos Uo siunte j pavirSiq ultratrumpqjq bangq siqstuvu sig-
nalus. Signalas , , A Nreiike: ,,Kalba batiskafas, viskas tvarkoje",
o paskui seke signalai, reiikiantys gyli iimtais metrq. 10 valandq
30 minueiq Uo pasiunte signalq ,,AAA, V2, V2"- gylis 660 pe-
dq. Jis negavo i i paviriiaus atsakomojo signalo ,,R", kuris reiike:
,,Girdiiu jus."
11 valandq Uo pasiunte signalq: , , A M , V?, V?'. Atsakymo
nebuvo.
Vilmas, kuris sedejo susikuprincs prie iiiirimojo liuko, iimai
pajuto, kad ant jo pakauiio varva vandens laiai. Pasirode, kad
praleidiia vandeni manometro riebokglis. Kadangi jie ketino
panirti gyli, kur slegimas buvo keturis kartus didesnis, Vilmas
paeme sunkq veriliq raktq ir uiverie riebokilio verilq. Batiska-
fas grimzdo Simto pedq per minutc greieiu. ISoreje proiektoriaus
spindulyje iioravo planktono ,,ivaigidesU.
11 valandq 30 minueiq Uo pasiunte signalq: , , M A , V20,
V20"-6560 pedq.
Vilmas paspaude balastinio jtaiso mygtukq, ir Sratq tona iS-
byrejo i i cisternos, barbendama j kabiny kaip lietus. Batiskafas
pradejo grimzti 1eEiau. Vidurdienyje pasieke 9900 pedq gyli ir
pasiunte paviriiun signalq: ,,AAA, V30, V30". Jie nutare sustoti
ir atlikti stebejimus. Vilmas iimete dar tonq Sratq, bet batiskafas
leidosi toliau. Jis mete iratus dar 20 sekundiiq. Dabar batiskafas
buvo beveik tokiame paeiame gylyje, koki pasieke ,,TriestasH.
FNRS-3 sustojo ir pakibo nejudedamas. Tq momentq 1 kiekvienq
kvadratini kabinos colj slege keturiq tukstantiq trijq Simtq sep-
tyniasdeiimties svarq vandens stulpas. RySkiai raudonos kreve-
tes zujo pro iliuminatoriq. ,,Visi prietaisai ir mechanizmai vei-
kia gerain,-uiraW Uo budejimo iurnalq. Noredami panirli
dar giliau, jie turejo iSleisti dalj brangaus benzino.
,,Mano savijauta buvo tokia, tartum biieiau netekes savo
kraujoU,- pasakojo Uo. Benzino tiiris del vandens slegimo dabar
truputi sumaiejo, bet batiskafas buvo taip sukonstruotas, kad
turio sumaiejimas automatiikai kompensavosi: apatineje dalyje
buvo voituvai, pro kuriuos jurq vanduo uipildydavo iituitejusiq
erdvq,
 Vilmas pasake: ,,.Tau biitq laikas mums iigirsti braikejimq.'
Duraliuminio remas, junges kabinq su korpusu, buvo taip jtemp-
tas, kad iiankstiniais apskaitiavimais turejo susispausti 0,04 co-
lie. T a t i m braikejimo jie neiigirdo. 12 valandq 30 minutiq pa-
siunte eilinj signalq: ,,AAA, V33, V33"- ir vel negavo atsakymo
i i ,,Eli Monje". Po ketvirtio valandos Uo jjunge echolotq, ir
plunksna pradejo breiti dugno reljefq. Kai iki dugno liko ieSi
Simtai ieiiasdeiimt pedq, jie iimete dar dalj balasto, kad laivas
kuo ivelniau paliestq dugnq. Tais lemiamais momentais prie iiu-
rimojo stiklo sededavo Uo.
13 valanda. J i e pasiunte signalq: ,,AAA, V440, V440'. Tuo mo-
mentu Uo suiuko: , , A i matau dugnq!" Proiektoriai nubreie ryi-
kq apskritimq ierintiame, kiek kalvotame smelio dugne su olo-
mis, iiraustomis iuvq. Gaidropas paliete dugnq, batiskafo svo-
ris sumaiejo, ir jis sustojo 13 287 pedq gylyje. Dabar juos slege
ieiiasdeiimt aituoniq tckstantiq tonq vandens stulpas.
Benzinas dar labiau atialo, kabina nusileido ir paliete dugnq.
Aplink juos driekesi smeleta lyguma. Smelyje jie pamate j tulpe
panaiiq trapiq aktinijq - i i tikrqjq lai buvo smulkiq gyvunq san-
kaupa. Tuo momentu Uo atsitrauke nuo iliuminatoriaus, uilei-
des vietq Vilmui. ,,Ryklys! - suiuko jis.- Ziurekite, kokia di-
diiule galva. Jokio panaiumo j gyvenantius viriutiniuose juros
sluoksniuose.' Ryklys buvo daugiau kaip i e i i q pedq ilgio. Jis
iiplauke j ryikiq proiektoriaus iviesq ir miliiniikomis iisprogu-
siomis akimis debtelejo j iliuminatoriq.
Pagal deiimtojo panerimo planq Uo ir Vilimas turejo pra-
Leisti dugne tris valandas. Jie jjunge virium korpuso esantius
elektromotorus. Batiskafas eme slinkti j priekj, ir jie pasiruoie
fotografuoti bei filmuoti. Bmai batiskafas suvirpejo, viriuje pasi-
girdo kurtinantis bildesys, ir kaikoks sunkus daiktas nukrito ant
dugno visiikai ialia jq. Tai pasikartojo dar kartq. Proiektoriai
uigeso. Pasirodo, dvi baterijos, sverusios po tukstantj tris iim-
tus svarq kiekviena, nutruko nuo savo elektromagnetq. Jos e j o
papildomo balasto pareigas. Jis turejo automatiikai atsiskirti, ii-
kilus itin skubiam reikalui. Ir itai perdeges saugiklis nutrauke
pasivaikitiojimq dugnu: palengvejqs FNRS-3 i o v e aukityn. Ty-
rinetojai iibuvo dugne tik pusvalandj.
Uo griebesi ultratrumpqjq bangq siqstuvo rakto ir pasiunte
aukityn signalq ,,Mu: ,,Ai kylu." J i e buvo labai nusivyle, y p a t
Vilmas. Uo paeme sumuitinius ir vynq, megindamas jj pa-
guosti. Jaunasis iniinierius liudnai pasake: ,,Ir reikejo, kad taip
atsitiktq, man paskutini kartq neriant." Dabar, kai bandymq pro-
 granla buvo baigta, jis savo vietq turejo uileisti mokslininkams.
,,Tai nieko, seni,-paguode Uo.-Tu man dar biisi reika!ingas
Raudonojoje juroje ir Ramiajame vandenyne. Ten irgi nepa-
kenks, numetus kelias baterijas.' 15 valandq Uo pasiunte signalq:
,,V 13M, V 13M". Vandenyno gelmese jie praleido 5 valandas
14 minutiq. 15 valandq 22 minutes j iliuminatoriq Svys!e!ejo ialia
Bviesa, ir kabina pradejo suptis. Jie ivilgtelejo vienas j kit3 ir atsi-
duse pasake vienu balsu: ,,Kaip gera buvo apatioje!' Vilmas
jjunge radiotelefonq: ,,Alio, ,,Eli Monje', kalba batiskafas.' Pa-
sigirdo linksmas Ortolano balsas: ,,Alio, batiskafe. Gerai jus gir-
diiu. Visi signalai priimti. Jus mato hidroplanas, admirolas ne-
tveria savo kailyje, taip nori jus pasveikinti.' IS ,,Sanderlendom
hidroplano kontradmirolas Zanas Zorias Geralis pasiunte jiems
sveikinimq. Radiooperatorius lydintiojoje fregatoje ,,Bontan
Bopre" tuttuojau pasiunte radiogram+ AS buvau ,,KalipsoB lai-
ve Persijos jlankoje, kai musq radistas iSgirdo tq radiogram$.
Jis iS karto kajutkompanijoje pakabino pranekimq, daves jam
antraite: ,,$love Pranciizijos laivynui!"
Dakaro rajone batiskafu su Uo nere Teodoras Mono, moksli-
ninkas biologas. Daktaras Mono - vienintelis h o g u s , leidesis
j jiirq ir FNRS-2, ir FNRS-3 batiskafais. Uo stebejosi, kaip leng-
vai Mono vardijo keistus gyviinus, kurie stulbino juodu su Vil-
mu. Tatiau vis delto atsirado nemaiai gyvtnq, neiinomq ir Mo-
no. Per dvejus metus po ,,didiiojo nerimo" batiskafu su Uo nusi-
leido keli mokslininkai, Taje ir Kusto, trys iurnalistai, jq tarpe
garsus iurnalo ,,Laifou reporteris Kenetas MakleiSas, ir daktaras
Ediertonas. J q pasiektas gylis nevirBijo 7600 pedq.
Kai paskutinj kartq matiau Uo ir Vilmq, juodu puoselejo
planq pastatyti sekantj batiskafq, kuriuo baudesi nusileisti
j eelendierio jdaubos dugnq. Ji yra tarp Gvamo ir Karolinq sa-
1q. Jos gylis siekia 35 640 pedq.
Pasirodiius batiskafui, labiau susidometa vandenyno gelmiq
tyrimu. $is darbas dirbamas lygiagretiai su kosmoso jsisavinimu;
pastarasis reikalauja tiek daug pastangq ir 1eSq. Ne atsitiktinis
dalykas, kad drqsios, kiirybiikos iniciatyvos imones pradedavo
studijuoti aviacijos problemas, o paskui imdavo tirti vandenynq.
Polis Beras buvo aviacines medicinos kiirejas, Holdeinas - alpi-
nistas, Bebas-aviatorius, Pikaras kadaise iSkilo oro balionu
aukitiau u i Iektuvq. Zorias Uo buvo alpinistas, o Taje ir Kus-
to- lakunai. Jie visi paskui susiiavejo vandenyno gelmiq ty-
rimu.
 Kusto savo knygq ,,Tyios pasaulyjeu uibaige iodiiais: ,,Akva-
langas - primityvi priemone, neverta Siuolaikinio mokslo ly-
gio." Savo knygoje ,,ZOO0 sieksniq gylyje" Uo ir Vilmas rage,
kad ,,FNRS-3 tera tik pirmasis etapas, ir tas batiskafas- iabala
nejudri baidykle". Kai 1954 me:ais profesorius Pikaras atsistaty-
dino, savo paskgtineje paskaitoje Briuselio universitete aprase
povandeninj malCnsparni, kuri pavadino ,,mezoskafuU.Tas ter-
rninas reiSkia ,,vidutinio spindulio veikimo laivas', Jura vertia
biiti kuklius tuos, kurie veriiasi i jos gelmes.
PASTABOS
Zakas Ivas Kusto - pranciizas, jiyrnus jiiros tyrinetojas, akvalan-
go iiradejas. Siuo metu visame pasaulyje garsaus okeanografijos muzie-
jaus Monake, Pranciizijos okeanografijos instituto Paryiiuje filialo, di-
rektorius. (Abi jstaigos suorganlzuotos XX amilaus pradiioje pranciizq
okeanografo Riiaro ir Monako prtnco Alberto I iniciatyva bei jo le-
Sorn~s.)
Kusto pastatydino nedidelj tyrimo laivq ,,KalipsoU, specialiai pritai-
kytq povandeniniams tyrimams. Darbams iki 200-300 m gylio naudoja-
mas laive esantis nedidelis batiskafas, vadinamas nardantiuoju d u b e n e
liu. Kusto sukiire puikq povandeninj filrnq ,,Tylos pasaulyje", gerai
paijstamq tarybiniams iiiirovams, ir keletq kitq jdomiq filmq apie
jiiros gyvenimq.
Meru - vienas gruperio, arba akrneninio eierio, vardq. Tai s t a m b ~
seranidq seirnos iuvis.
LiSesai - stauridq Seimos atstovai; stambios Viduriemio jiiros
iuvys.
Kesonine liga- sunki liguista biikle, prasidedanti imogui, greitai
perejus i i didelio slegimo i maiesnj slegimq (tokia biikle prasldeda taip
pat, greital perejus iS didelio slegimo jiirq gelmese j normalq slegimq
paviriiuje). Padidejus slegimui, kraujyje ir imogaus audiniuose pagau-
seja iitirpusiq dujq, jelnantiq j iikvepiamq orq. Slegimq maiinant pa-
laipsniui (leta dekompresija), dujq perleklius paialinarnas jq difuzija iS
audiniq j kraujq, o i i jo iSeina laukan per plautius su iikvepiamu o m .
Jeigu slegimas rnaiinan~as greitai (grelta dekompresija), kraujyje ir
audiniuose susidaro dujq burbullukai, kune uikemia ir sudrasko gyslas
bei audinius, tai dainai rirntai paieidiia imogaus organimq, o kartais
baigiasi rnirtirni.
Keson~neliga buvo pavadinta pagal specialq jrenginj - kesonq, var-
tojamq darbams grunte ir jn paviriiuje.
Orine embolija - tas pat, kas ir kesonine liga.