A dele Geras

Romanas
I angl kalbos vert Zita Marien

A lm a littera
VILNIUS / 2008

UDK 820-34
Ge281

ISBN 978-9955-24-997-9

Versta i:

Adele Geras
FACING THE LIGHT
Orion, London, 2003

Copyright Adele Geras 2003

Vertimas lietuvi kalb,
Zita Marien, 2008
Leidykla Alma littera", 2008

Skiriu auniajai septyniukei:

Jane Gregory ir Jane Wood
Laurai Cecil ir Laurai Watson
Lindai Newbery ir Lindai Sargent, ir Broo Doherty
Dkoju draugams, skatinusiem s rayti i knyg:
Jonui Appletonui, Eileen Armstrong, Jane Barlow, Annie
Dalton, Annai Dalton-Knott, Anne Fine, Davidui Ficklingui, Mary Hooper, Danui Jonesui, Alisonai Leonard, Hele
nai Pielichaty, Celia Rees, Rosie Rushton, Annai Turnbull,
Jeanai Ure, Francesui Wilsonui, Jacqueline Wilson.
Kaip visada, esu dkinga eimai:
Normanui, Jenny, o ypa Sophie u puikius patarimus.
Be jos tikjimo ir entuziazmo i knyga niekad nebt
buvusi parayta.

Ko neinai, dl to ir irdies neskauda, bet ji ino ir turi pa

mirti k inanti. Tai paslaptis, paslaptis, paslaptis. Ji turi
apsimesti neinanti, niekad neinojusi, antraip skauds. Na
mai... juose gyvena paslaptis, ir ji tenori vieno - nieko nei
noti kur nors toli nuo ia.
Ji stovi prie lango. N menkiausias vjelis nejudina bal
t uuolaid, lauke sdanios sauls spinduliai krenta ant
sausos trumputs ols. Vasara, ankstyvas vakaras, ir ji dar
ne lovoje. Jai beveik atuoneri, dar anksti lov. Visi kakur
kakuo usim, niekas neiri. Ant vejos gula juodi eliai,
vlyv roi iedlapi pakratliai lyg nuauksinti. Pro gluos
nio svyruoklio lapus spindi sidabrinis vanduo. Ten eeras.
Eere plaukioja gulbs, ji gali nueiti prie vandens pasigroti
baltais paukiais. Niekas nesuinos, o ko neinai, dl to ir
irdies neskauda.
Jai reikia pereiti, perbgti glmis ir susipynusiais mediais
iaust kilim, tada atsiveria durys ir ji atsiduria koridoriuje,
jame visada tamsu, net lauke vieiant saulei, visa erdv pil
na tirtos tylos, srvanios laiptais emyn, ji engia nuo laip
telio ant laiptelio pirt galais, nenordama sudrumsti tos
tylos. Nuo sien j iri paveikslai. Natiurmortai ir peiza
ai t tyl lieja keistas spalvas ir savo pai vies, portretai
rkia jai pavymui, bet ji j negirdi. Marmurins holo grind
plokts juodos ir baltos tarsi achmat lentos langeliai, ji
stengiasi perokti juoduosius langelius, mat jeigu to nepa
darysi, btinai atsitiks kas nors baisaus, tiesa, skubdama
sod, ji kliud vien juod plokt, bet gal nesiskaito, k?
7

A D L E

G E R A S

Ir tai ji stovi ant ols, oras minktas, ji pasileidia tera

sos laiptais emyn, per vej, palei visas tas gles, tarp aukt
gyvatvori, apkarpyt kgi, rutuli ir spirali forma, paga
liau pasiekia laukin sod, kur augalai brki jai per suknel,
bet ji bga ir bga ten, kur visad esti gulbs, taiau j nra.
Nuplaukusios kit krant. Ji jas mato. Ne per toliausiai,
todl ji ima eiti pakrante.
Kakas patraukia jos vilgsn. Tartum kokia dm van
denyje tarp meld, i ariau ji panai paklod ar audeklo
atrai, taiau dal jos dengia maurai ir pilkvos gluosni a
kos su smailiais it liesuiai pirtai lapeliais. Jeigu ji prieis prie
pat vandens, pasieks t daikt, itrauks ir pasiirs, kas gi
tai. Rank nutvilko altas vanduo, o i po audeklo kyo lyg
ir mogaus pda. Nejau kas nors plaukioja? Taiau niekas
neplaukioja nejuddamas.
Staiga j perlieja altis. Ko neinai, dl to ir irdies ne
skauda, bet ji ino, kad kakas ne taip. Blogai. Reikt bgti
ir k nors atsivesti, bet ji nesusilaiko, ranka siekia tamsaus
audeklo, plduriuojanio eero paviriuje. Ji patraukia, ir
kakas sunkus slysteli jos pusn, ir laikas taip sultja, kad
toji akimirka tsiasi ir tsiasi, ir ji mato veid stiklinmis at
merktomis akimis, balt kaip drob od ir plaukus, pasklidu
sius sidabriniame vandenyje kaip kokios kraupios idriku
sios, banguojanios, linguojanios vandens ols, lendanios
praiot burn, ir ji jauia, kad ima rkti, bet neisiveria
jokio garso, ir ji apsisukusi bga namo. Kas nors turi ateiti.
Kas nors turi padti, ir ji bga paaukti, atvesti, ji rkia, bet
niekas jos negirdi. I eero ilenda lapi skenduols pirtai,
slenka per ol, lenda namus ir j palieia, ji visada juos
jaus, net bdama sena senuiuk, ir ji pasta tuos pirtus,
pasta kiekvien to imirkusio audeklo klost ir nereginias
akis, per kurias plaukia sidabrinis vanduo ir palaidi plaukai.
Ji ino, kas tai, ir niekada nestengs neinoti.

Treiadienis,
rug p j io 2 1 - o j i ,

2002 m .

Motina man kelia alergij, paman Rila. Atsilousi vonioje

usimerk, j apsm kartas vanduo ir vanile kvepianios
putos. Kas kart itaip. Gyvat sugro. Rila jaut, kaip ji
rangosi i tos vietos, kur jos lizdas, taip giliai galvoje, jog be
veik vis laik pamirdavai j esant. Kaip ji sivaizdavo, balta
gyvat imdavo raitytis, rangytis ir, aprietusi tam tikras sme
gen dalis, jas suspausdavo keldama galvos skausm. Galv
skauda nuo tampos, pasak daktaras, kai Rila pasiskund
jam, bet, aiku, neprisipaino, kas sukelia t skausm. Ji pati
tiksliai inojo skausmo prieast. Leonora, jos motina, ir ne
tik ji. A alergika visam komplektui, tar sau Rila: Vilou
Kortui, Gvenai, viskam. Kas kart, kai reikia ten vaiuoti, vis
tas pats: baltoji gyvat suspaudia galv baltais vynuotais
iedais, tada ima keistai plakti irdis. Ji ypteljo. Paprastai,
pabuvusi motinos draugijoje kelias valandas, Rila atsigau
davo tiek, kad galdavo madaug normaliai veikti, taiau
niekur nedingsi: inojimas, kad reiks vaiuoti pas Leonor,
bema kelia baim.
Ko ji bijo? Ji apsidair vonioje - savo priebgoje, savo ir
tvoje. is kambarys jai mgstamiausias pasaulyje. Jos namu
kui (Kaip ir sugebjai, brangioji, rasti toki miel vietel. Ir dar
elsyje! - sak tada Leonora.), nelygu nuomons, arba reikia
kapitalinio remonto, arba jis yra bohemiko stiliaus virn.
Paiai Rilai atrodo, kad ji su savo namu tinka por. Abu
mes jau ne jaunikliai, danai pamanydavo ji, taiau mums
utenka parako, o taip. Ji bent jau sugebjo imti ir sigyti
nuosav nam, ko nepasakysi apie Gven, vyresnl seser,
10

P R I E

V I E S

vis laik gyvenani Vilou Korte, motinai ant aki. Rila nie
kaip nepajg sivaizduoti, kaip Gvena itvr. Atrod visai
patenkinta, bet Gvenos nesuprasi. Gal ji kai kiek met nori
itrkti, bet nesako. Jos kankinyst bt buvus tipika, bet
Gvena tikriausiai apsiprato su nelaisve. Kieno nors paklaus
ta, kodl ji su vyru pasirinko tnoti Viltyro ukampyje, ne
abejotinai bt sumurmjusi, kokia garb, kai tau patikta
saugoti j senelio Etano Volo paveikslus (Volo kolekcij,
kaip ji vadino), ir taip toliau, ir panaiai. Ji neusimindavo,
kad nuolatos globodama Leonor ir vis gyvenim pasky
rusi namams ir juose esaniam turtui, savaime suprantama,
nusipeln Leonorai mirus paveldti Vilou Kort. K gi, labai
praom, Gvena. Rilai pareiga ten likti aminai bt kaip ka
linimas, bet ji suprato, jog daugelis nepritart jos skoniui.
Daugelis, paman ji, suprask - mano motina ir sesuo.
Kodl man turt rpti j nuomon? Man keturiasdeimt
atuoneri metai, ir mano vonia - grynai mano reikalas. Ji
pavelg vaki eil ant lentynos alia veidrodio. J pus
tuzino, ji jas udega, kada tik maudosi, ryte ar vakare. Nedi
dels kuklios vakids buvo dulsvo stiklo: mlyno ir rausvo,
ir perlamutrins spalvos, kuri Rilai labiausiai patiko. Niekas
nesuprato j prasms, bet argi iaikinsi, kaip suyla irdis
irint plevenanias liepsneles ar kokie gras vairi spal
v vako varvekliai, ar kaip vos juntamas j kvapas jai kalba
apie ramyb, gro ir visoki palaim? O dar augalai. Vir
praustuvs ir ant palangs buvo tikros diungls, tie alu
mynai (kone kiekvienas lapas kitokio atspalvio, vieni melsvi,
kiti gelsvai ar rudai pamarginti, vieni dryuoti, kiti juostuoti
ar dmti) buvo jos sodas, ir dar toks, kurio beveik nereikia
priirti, ji leido jam keroti laisvai, tad i vazon virto ir per
plyteles iki pat vonios krato sviro vels lapai ir ali sai.
Gvena pirmoji pamat naujai suremontuot voni. Jai
nereikjo sakyti n odio. Tokia jau a, paman Rila. Ma
ll

A D L E

G E R A S

tyt, man kakas negerai, jeigu po itiek met visk taip

aikiai prisimenu. Kaip ji tyldama spoksojo voni ir
praustuv, paskui atsisukusi tar: Ar neatrodo, kad iek
tiek per daug?"
Tuo metu Rila buvo beprotikai simyljusi Don, ruo
si u jo tekti, tad viskas, k dar, buvo diugu, sklidina
laims ir aistros. Donas Frederikas buvo popso vaigd
ir nors niekada, net labiausiai igarsjs, neatsidr paio
je lovs virnje, tais laikais juodu buvo viena rykiausi
jaun Londono por. Ji buvo k tik suvaidinusi filme Nak
tiniai padarai4*, kvailame, bet pelningame, ir Dono prikal
binta pasamd dailinink Kert Menstram idayti vonios
ir praustuvs. Jis garsjo fontanais ir buvo taip itobulins
technik, kad spalvingi jo darbai met metus atlaikydavo
krentant vanden. Jis taip skmingai pasidarbavo Rilos vo
nios kambaryje, kad j fotografavo vienas urnalas ir kur
laik apie j nekjo visas Londonas - bent jau tie Londono
mons, kurie buvo prat nekti apie tokius dalykus.
Kas tau nepatinka?" - atkirto Gvenai Rila ir pirm kar
t visk pamat sesers akimis: mlynus, alius ir rausvus
Matiso stiliaus skurius, dengianius kiekvien porceliano
centimetr, kuriuos irint sukosi galva, o nuo skambaus
rykumo raibo akys.
Na... - numyk Gvena. Ji neranda odi, paman
Rila. Garsaus dailininko vaikait ir nieko nenutuokia. Kas
dien apsupta vis t paveiksl, bet, po galais, nesugalvoja
n vieno protingo odio. Gal gale, ir tik todl, kad buvo
tiesiai paklausta, Gvena sumurmjo: Ar ne per atrios
spalvos? Ir visi tie ratai man pernelyg mantrs. Persi
stengta. Rila, nesigrauk taip! Pati paklausei. Be to, ne a
ia maudysiuos, tiesa?"
Ne tu, - sutiko Rila. - Maiau, k tu padarei savo vo
nios kambaryje. Kiek akys umato, persik rausvumo spal
12

P R I E

V I E S

va: persikin praustuv, persikin vonia, persikiniai Jo ir Jos

rankluosiai, dailiai sulankstyti ant gyvatuko."
Nra reikalo pykti", - tar Gvena.
Rila vos nelepteljo: Eik velniop" ir skubiai ived seser
i vonios, kad nebebt traumuojamas subtilus jos skonis.
Po iai dienai ji prisimena, kaip nuo Gvenos odi ji pa
sijuto kalta, tarsi triukmaudama bt patraukusi moni
dmes. Pasijuto pasmerkta.
Tad ko ji ten vainja? Ko nenusialina nuo viso to su
mauto reikalo? Ir vl atsakymas - meil. sipynusi visus
kitus jausmus, kurie uliedavo prisiminus eim, siterpusi
visk, augusi taip giliai, kad bandydama j ikirsti prau
dyt save, buvo meil, kuri ji jaut motinai ir seseriai. Ir
nieko nepaveiksi. Pasirodo, visa ta nesmon apie tai, kad
kraujas - ne vanduo, yra gryniausia tiesa. Sakytum Leonora
ir Gvena bt jos esybs dalys, dalys, kurios daniausiai er
zina ir yra nepakeniamos, bet vis tiek j neipli. Be to, kai
kurie vaikysts epizodai viet nepaisant visko, o toki prisi
minim neimesi lengva ranka. Laikai juos sugniaus kaip
kok talisman, ginant nuo kit prisiminim, nuo dalyk,
apie kuriuos nra jg galvoti.
Rila atsisdo tiesiai ir igr ant peties kempin. Jos irgi
mane myli, Gvena su motina, nors man ir nepritaria. Nors
nesu i t moni, su kuriais jos bendraut, jeigu nebiau
artima, bet gal ir a reikalinga j gyvenime. domu, ar Gvena
dar prisimena vaikysts nutikim vonioje. Rila nepamiro.
Vien dien ji pam savo flomasterius ir ipai visas baltas
plyteles. Tyia. Prisimin pamaniusi: sienos bus graesns,
ipaiytos uvytmis, tada ji nujo vaik kambar, pasim
flomasterius, atsine voni, irikiavo juos alia praustu
vs ir m pieti dailias uvytes, paskui jas nuspalvino gra
iausiomis spalvomis - alsvai mlyna, violetine ir oranine.
13

A D L E

G E R A S

Atrod taip grau. Kaip apsidiaugs mamyt, pamaiusi jas

plaukiojant ant sienos! Rilai tebuvo septyneri, net atsistojusi
ant kds, ji nepasiekdavo auktai, bet pripie daug daug
uv, dar ir jroli, kad bt panau tikr jr. Baigusi
atsived Gven pasigroti. Gvena persimain. Pirmiausia
ibalo, tada uraudonijo kaip burokas, tarsi i gdos.
Ji supyks, Rila. Tu sugadinai vis sien."
Ne, nesugadinau, - nusijuok Rila. - A j ipuoiau. Pa
irk, kokios uvyts! Negi tau nepatinka?"
Siaubinga, ir a pasakysiu mamytei. Pamatysi, kas
tau bus.
Ilipusi i vonios, Rila susirado didiul minkt rank
luost ir susisupo visa. Nusiypsojo. Taip, pamaiau, pa
man ji. T dien liko be vakariens, paskui jokio cirko, ji
stovjo prie lango ir irjo, kaip mama ivaiuoja auto
mobiliu su Gvena irti kloun ir drambli. Kaip a ver
kiau, kkiojau ir maldavau, bet mama buvo nepalenkiama.
ia tau bus pamoka, Rila, kad nepagalvojusi nepultum visur
kaip griozdas ir neidykautum. Net po itiek laiko neteisyb
skaudino. Kaip danai jos pastangos tikti Leonorai bdavo
nesuprastos. Kartais Rila pagalvodavo, ar po tiek met i
taip rykiai idekoruodama vonios kambar ji neatsikerijo
visiems, kuriems jos vaikysts uvels ir jrols tik subjau
rojo grai vari sien.
Labiausiai ugavo odis griozdas", smigo ird ir liko
joje daugiau kaip keturiasdeimt met. Griozdas jai reik
didum ir sunkum, ir bais nerangum. Rila nujo miega
mj. Ivanas jau buvo atsikls, niniuodamas skait laikra
t. Jai reikia ruotis. Nori kuo anksiau nuvaiuoti Vilou
Kort, btiniausiai iki vakariens.
Sddama prie tualetinio stalelio, triumo ji mat kiek
per daug meiluio atspindi. Visikai apsirengs, jis tysojo
ant lovos jai u nugaros. Bala ino, kas blogiau: irti j
14

P R I E

V I E S

ar t griuven, kokia ji buvo virtusi. Vonioje buvo lengva

apsimesti, kad tebesi skaisiaveid grauol i fotografijos,
lyg pajuokai stovinios u kvepal flakonli rikiuots. Ti
kra kvaia, kad pasilikau dvideimties met senumo filmo
kadr. Turbt esu mazochist. Plaukai, banguojantys ant
nrini pagalvs, lyg nusvidinti peiai atlasini naktinuk
ikirptje... Nenuostabu, kad monstras ar dar koks daiktas
i Naktini padar1' ja susigund. iedai, kuriuos ji mv
jo filmuodamasi, kakur tebesivolioja - filigraniko sidabro,
su mnulio akmeniu ir opalais. Keista, kad buvo leista juos
pasilikti. Hm, gal reikt iversti visus namus ir juos susi
iekoti. Bet kain. Pus fotografijos um baltos ros, kaip
krioklys krentanios nuo lovos ir net netelpanios fotogra
fijoje. Deividas, reisierius, vis aminyb jas dliojo, tais
kailin pled ant jos koj ir vis rpinosi, kad ji dryksot at
siliejusi pagalves reikiamu kampu. Reikia nuimti, paman
ji. Juokinga laikyti nuotrauk prisiminimui. Gal udengti j
alikliu ar kuo.
Ji atsiduso irdama save. Nusiypsojo. Kakokia klai
da. Nejaugi visos tos rauklels ir tamss ratilai, pavyts ka
klas ir padribusi pasmakr atsirado per nakt? Man tik ketu
riasdeimt atuoneri, paman ji. Tikra kiaulyst. Pairkit
Gven: dvejais metais vyresn, o kaip i pieno plaukusi,
ydi kaip ro, nors tik kokia ypatinga proga truput pasipu
druoja ir brkteli lp daais. Jokios teisybs pasaulyje. Ir
vl, kaip visada, igirdo motinos bals: Teisyb niekuo dta,
Sirila. Tavo sesuo - vienas mogus, o t - kitas mogus, ir abi
esate man brangios. Leonora buvo vienintelis mogus visa
me pasaulyje, kuriam ji leido j vadinti kvailu vardu, moti
nos ukrautu jaunesniajai dukrelei. Sesuo gavo pasitenkinti
Gvendolina. Ne kain koks, bet mons nors tok girdj.
Kai Rila pradjo eiti mokykl, vaikai klausinjo, ar Sirila
jos pavard? Ir tardami j niekaip nesulaikydavo juoko, to15

a d l e

g e r a s

dl netrukus ji sutrumpino j, ir nuo tada paprastai bdavo

vartojama trumpoji forma.
Aiku, jei bt gyvens tvas, gal bt bands pasilyti k
protingesnio, bet Rila galjo laytis, kad motina vis tiek bt
laimjusi, kaip visada. Piteris Simondsas, Rilos tvas, uvo
automobilio katastrofoje likus pusei met iki jos gimimo.
Rila suprato, kad nra pagrindo, bet visad jaut neaiki kal
t, tarsi pati bt kalta dl avarijos, mat ji, pasak Leonoros,
netiesiogiai vyko dl to, kad Piteris suinojo, jog mona vl
laukiasi. Tos temos Rila su Leonora nejudindavo, nors abi su
Gvena uaugo girddamos pasakojimus apie tv santykius.
I j atrod, jog i meil buvo kaip pasakose: neemika, ne
nugalima ir daug stipresn u paprastas kit moni aistras.
Leonora tikrai kelerius metus neatsigavo po vyro mirties.
Rilai vaidenosi, jog ji prisimena tylius namus, prie pusry
i stalo verkiani motin juodais drabuiais, bet neino
jo, toji tyla ir lidesys jos galvoje buvo tikri prisiminimai ar
tik vaizdai, kvpti Leonoros pasakojim. Albumuose, kuri
iuo metu bema niekas neatsiversdavo, yra tvo fotografij:
auktas gan karikos ivaizdos vyras rusvais plaukais ir rim
tu, be ypsenos vilgsniu.
- Ko tokia surgusi, brangioji Rila? - pasigirdo tingus
Ivano balsas, kimokas ir nuo vakar vakaro cigarei, o la
biausiai - nuo vaidybos.
- iaip sau, bet reiks gerokai papliaukti per andus,
kad atgauiau bent kiek monikesn veid, - nerpestingai,
kad Ivanas neatspt jos tikrj jausm, atsak Rila. Neketi
no jam aikinti, kaip irdyje baugu keli artimiausi dien.
- Brangioji, tu grauol, - tar Ivanas. - Saullydio gra
uol.
- O tu mikis, - atov Rila, storai, visai ne pagal mesj (o
gal madam) Lankom rekomendacijas tepdama skruostus ir
kakt kremine pudra, irdama, kad nelikt balta pasmakr.
16

P R I E

V I E S

Vienas darbo kine ir teatre (Rilos atveju daniau nedar

bo) pliusas - kad imoksti vis makiao galimybi, jo magi
jos ir galios. Visi ten isijuos kuria savo vaizd, kuris neva
turi patikti kitiems. Pavyzdiui, Ivanas tiesiog nepaprastai
panaus vampyr, jis i paskutinij ir stengiasi inaudoti
it panaum. Svetimalis, auktas ir liesas, su baisybe dan
t, nepaprastai blykia oda ir, anot jo paties, hipnotizuojan
iomis" akimis. Savo but jis idekoravo Hammer Horror"
kino studijos produkcijos stiliumi, todl Rila stengsi ten
kojos nekelti, vis sugebdavo j atsivilioti ia. Ji vl ypte
ljo savo atvaizdui. Jos namai gal ir nra ideals, bet, nors
ir ryks kaip Ivano, jie jauks ir n i tolo neprimena got
kultros.
- Tu patenkinta, - pasak jis. - Prisimeni nakt.
- Per daug gerai apie save manai, katine, - atkirto Rila
ir ikart pasigailjo. Nra geriausias pasaulyje meiluis, bet
vis geriau negu jokio. - Atsipraau, Ivanai. Matai, esu nerv
kamuolys, vis dl tos kelions pas mam. Nieko negaliu sau
padaryti.
- Tu ypsaisi, o a verkiu, - toliau rypavo Ivanas. - K a
darysiu be tavs? Kaip itversiu? Kaip gyvensiu?
- Oi, dievai, brangusis, laikas suaugti. Nebsiu vos kelias
dienas. Nevaidink ia melodramos.
- Tu nemyli mans. itaip nekalbtum, jei tavo irdyje
bt meil.
Ji nerado kaip paprietarauti. Ji jo nemyli, aiku, kad ne
myli, bet jis labai valgus, kad pastebjo. Rilai atrod, jog ji
visai skmingai vaidina meil, o seksu visada labai nuoir
diai usiima, taiau jos irdis... na, jau daugel met visiems
yra udrausta teritorija. Kartais sunku nusakyti, k jauia
dabar, palyginti su Hju Kenvorio, pirmosios meils, dieno
mis. Mnesi mnesiais ji net neprisimindavo Hju, bet vos
tik pagalvodavo apie t laik (kai buvo eiolikos ir visk
17

A D L E

G E R A S

jaut taip aistringai, lyg bt buvus be odos), tartum upls

davo didiul banga - senojo geismo, nuo kurio uimdavo
kvap, ir pykio ant Leonoros u tai, k ta padar, likui
miinys. Rila prisivert grti dabart.
- Meil nieko dta, - kantriai paaikino ji. - A tau jau
kalbjau. Mamos septyniasdeimtpenkmeio jubiliejus yra
grynai eimos vent, antraip a tave veiausi. Juk inai.
Rila nuda lpas daais, kurie vadinosi Sepia Rose ir
dar utep blizgalo sitikinusi, kad spindesio, blizgesio nie
kada nebus per daug. Nra laiko terliotis su blausiais, viesiai
rusvais tonais ir visa ta geriau maiau" filosofija. Grietinls
tortas, raudonasis vynas ir butanikos krevets su prskais
indikais paploiais - tai jos svajon. Partneriai, sutuokti
niai, meiluiai ir meilus, visi buvo pakviesti, bet Rilai n
galv neatjo pasiimti Ivano. Puikiai inojo, kaip j sutik
t motina. O, ji bt tokia mandagi, ypsotsi ir ypsotsi
ypsena, alia kurios Mona Liza atrodyt atvirumo sikniji
mas, ir sakyt, pavyzdiui: Sveiki atvyk Vilou Kort, pone
Posnikovai", bet pro jos alsvas akis neprasprst ne visai
varios jo panags; vos vos ipltusi nerves, ji negailestin
gai nuplt visas pretenzijas ir itraukt aiktn bala ino
koki baisi ties apie vargel Ivan. Neitariant n odelio
jam bt aikiai parodyta, kad jis, pasak dar vienos Leono
ros numyltos frazs, nra msikis".
- Kelkis, Ivanai, bk geras. Man reikia isirinkti, k vetis.
Noriu kuo greiiau nuvaiuot Vilou Kort.
Ji m mesti drabuius i spintos ant lovos. Ir kodl beveik
viskas, k ji turi, arba ilko, arba atlaso, arba su plunksnomis,
arba siuvinta karoliukais, arba panau scenin kostium?
Kai tik reikia vaiuoti Vilou Kort, jai ueina noras surasti
koki maskuot, drabu, nuo kurio Leonora ikart patemp
t lp. Kodl ji negali sigyti daili sijon ir iugdani
palaidinuki? Turbt valgydama kuo nors jas apdrbt.
18

P R I E

V I E S

- A irinksiu! - pasiov Ivanas. - inau, ko tau reikia.

A juk drabui modeliuotojas, ne?
- Gerai. sivaizduok, kad nori mane aprengti trij veiks
m pjesei, kurios veiksmas kaimo sodyboje. Aukti langai,
kokteiliai terasoje. Na, sivaizduoji.
Atsidususi ji atsisdo krsl prie lango.
- Blogiau u mane neparinksi.
Stebtinai atsargiai ir vis beviltikai dsaudamas, Ivanas
perdliojo drabuius po vien, kone visus atmesdamas. Pa
galiau tar:
- Man atrodo, it uteks, ne?
Rila perirjo jo atrinktus drabuius ir pamat, jog ti
krai - alias ifonas graiai tiks vasaros pobviui, bordo
spalvos igonikas sijonas visai ders prie baltos linins pa
laidins, juodos kelns ir keletas ilkini trumparankovi
palaidinuki nebus per daug bjaurios rytais vaiktinti po
sod. Ivanas dar pridjo por gan grai alikli (Dordina fon Ekdorf1, - pamaldiai itar jis, velniai ddamas
juos ant pagalvs), tada atsisuko parinkti vrinio i krvos
papuoal, karani ant veidrodio kampo.
- Manau, itie, - pasak nukabindamas ilgus akivaizdiai
dirbtini perl karolius. - Dar neteko matyti neapskrit per
l! - Ir jis teiksi iduoti gars, kuris jam atstodavo juok.
- Taip, man patinka, - pritar Rila. - I Amerikos. Ketur
kampiai perlai! Sueis.
Ji usimerk, Ivanas m raustis jos auskar dutje. Kai
pagalvoji, bene svarbu? Kad ir kokia bt jos apranga, vi
sas buvimas bus nepakeliamas. Vienintel dalyk, apie kur ji
kiekvien gyvenimo minut stengdavosi negalvoti, nugrs
ti tamsiausi, slapiausi irdies kertel, inojo kiekvienas
sveias. Kas, jeigu jie praneks apie tai? Kaip ji itvers? Rila
usimerkusi giliai atsikvp tramdydama mintis. Vilou Kor
19

A D L E

G E R A S

tas. itiek vaiduokli, itiek skausmo, ir dar motina Leonora

Simonds, visa ko, ypa paveiksl, valdov. O Dieve, paman
Rila. K mes padarme, kad nubaudei ms eim tais pa
veikslais?
Rila visu garsu paleido Bili Holidj: mlyn aksom, nuda
yt skausmu. Gra, bet su tamsiu pakratliu. Tarpais ji
pritardavo odiams, ir galvoje suskambdavo jos paios
balsas. inojo, kad pro langus plaukia vaizdai, taiau n
nevilgteljo. Per daug kart juos mat vaiuodama Vilou
Kort. Gvena turbt apeina kambarius, paman ji, tikrinda
ma, ar visiems padti tinkami rankluosiai. Ji jau bus pasi
rpinusi, kad bt vieiai nuluostytos dulks nuo paveiks
l. Ir a bsiu kurdinta Mlynajame kambaryje, motina vi
sada mane ten apgyvendina, nes jo langai ieina upakalin
kiem. Nematyti eero. Rila sudrebjo, nors buvo karta. Jau
daug met ji tenai nebuvo, bet baisiausiuose sapnuose tebematydavo alsvai ribuliuojant eero paviri. Ne, galvok
apie Gven. Tai saugu. Apie tvarking ir susikaupusi Gve
n, mvini puikaus kirpimo kelnmis i tinkamo audeklo,
kainuojaniomis krv pinig, nors atrodo paprastos, kas
diens kelns. Ir jos palaidinuks geriausios kokybs, Rila
tikrai inojo, kad kiekviena baisaus brangumo, bet kas i
to, jeigu tokios blankios spalvos? Drovut rausva, iblukusi
melsva ir minimalist numyltoji kremin, Gvenai ivis ne
tinkanti, tik ji neino.
Nepasakysi, kad sesuo nepatraukli. Patraukli. Jaunos
mergaits figra, be to, ne putluts mergaits. Jos tamsius
plaukus ilumas numargino tokia spalva, u koki mote
rys groio salonuose moka didelius pinigus, o jos oda kaip
dramblio kaulo. Rila taip norjo apvilkti j bordo, skaisiai
mlyna ir seno, tauraus aukso spalvomis, bet Gvena neno
rjo n girdti. Galbt vargelis svainis pirmus kelerius san
20

P R I E

V I E S

tuokos metus vaiksi kitas moteris, ko gera, iekodamas iek

tiek spalvingumo. ird smilkteljo gda nuo tokios idavi
kikos minties, bet vis tiek tokia galimyb buvo. Deimsas
Rivera, biografij tikriausiai pradjs Chaims vardu, jos se
seriai visai netiko. Jis buvo graus ir aunus, ir pakankamai
ispanikas, kad atitikt pavard, bet isimokslins ioje aly
je, taigi nepakankamai egzotikas, kad mons jo baidytsi.
Kas, jeigu..." - kvailas aidimas net geriausiais laikais, bet
Rila kartais tingiai paspliodavo, kas bt buv, jeigu tais
laikais Hju Kenvortis nebt dien nakt viepatavs jos
galvoje. Ar Deimso vilgsnis nebt sustojs ant jos? Ar ji
bt to norjusi?
Dabar ji apie tai beveik negalvoja, bet kadaise viena pa
grindini eimynini paskal tem, dviese ar trise grtant
i Vilou Korto, buvo - ar Gvena ino? Beveik nuo pat ves
tuvi dienos Rila inojo, kad Deimsas seseriai neitikimas.
Jis aminai bdavo ivyks London" arba nakvoja sve
iuose", be to, vien kart, apie kur Rila niekam neprasitar,
ji mat j su... kuo ta buvo vardu? Mil? Mol? Kakas pa
naaus - odiu, viena t jaun paneli, pasamdyta padti
priirt vaik, uraudusi ir susivlusi ilindo i pavsins
laikydamasi su Deimsu u rank. Ir jis pastebjo, kad ji
juos pamat. Po to Mil ar Mol ilgai neusibuvo. Gvena
tikriausiai ino, paman Rila. Negali neinoti. Kaip tipika,
kad ji tyli. Jai nebdinga drumsti vanden. Ir jos stoicizmas,
atrodo, atsipirko. Dabar Deimsas pairti kaip auksinis,
nors per daug junks alkohol, Rila danai pastebdavo,
kaip sesuo piktai suiaupia lpas vyreliui sipylus dar vie
n taur. Tvarka, tai didiausias Gvenos rpestis. Tvarka ir
Volo kolekcija. Garb Dievui, kad bent viena dukt perims
j motinai mirus. Bti udarytai tame milinikame kloji
me, kur kas ingsn kabo tie iurps paveikslai, Rilai knijo
pragaro idj.
21

A D L E

G E R A S

Ir tai Vilou Kortas. Plieniniai vartai atviri. Raudonlapi uol alja tebebuvo alia. Staiga Rilai idivo burna.
Ji staigiai sumaino greit. inojo, kad Leonora su Gvena
dairysis jos atvaiuojant ir pasitiks ant namo laipt. Taip ir
yra - stypso abi kaip gyvojo paveikslo figros. Pamat jau i
tolo: Leonora tiesi ir santri, stovi viena pakopa aukiau u
Gven. Sustabdiusi automobil, Rila ilipo kaip mokdama
grakiau, jausdama motinos akis. Ji ubgo laiptais pabu
iuoti sesers.
- Brangioji! - puol ant kaklo Gvenai, staiga pajutusi
meils antpld. Ko gero, reikia pasistengti daniau susitikti
su Gvena dviese. Gal dert pasikviesti j paviet Londo
ne? - Tiesiog super tave matyti! Anksti atvaiavau, ar ne?
sivaizduoji, beveik tuias kelias.
Ji palypjo aukiau apkabinti motinos.
- Rila! - nusiypsojo Leonora, taiau jaunls dukters bu
iuojama n nekrusteljo. Pudra kvepia kaip cukraus milte
liai, paman Rila, oda velni, bet kakur giliai kakas nenori
lenktis, atsileisti. Kakas susting.
- Mama, atrodot nuostabiai! Kaip visada. - Ir tai buvo
tiesa. Leonoros oda buvo beveik lygi, alios akys giedros. Na,
o dl sudjimo... K gi, Ivanas jai nuolatos kartoja, kad viso
kio groio pagrindas yra smulks kaulai. Rila inojo, kad jos
kaulus, iokius ar tokius, dengia pernelyg storas sluoksnis,
ir ji lauk, kada motina k nors usimins apie tai, jog nuo
pereito karto ji priaugusi svorio, bet ne, iandien Leonora
tik pasak:
- Ir tu, Rila, puikiai atrodai. Taip seniai tave maiau. Pa
siilgau, todl labai gerai, kad atvaiavai anksiau u kitus. Nutilusi Leonora atidiau nuvelg dukter. - Be to, atrodai
pavargusi. Na, nieko. ia galsi ilstis kiek irdis geidia.
Rila vos susilaik nelepteljusi: Nekvailai!" Leonora ti
krai j myli, suvok ji ir vl pajuto pastam kalt, nutvil22

p r i e

v i e s

kani kas kart, kai turdavo priminti sau fakt. Tiek, kad
motina nemoka normaliai parodyti savo meils. Rila kak
sumurmjo, jog reikia isiimti i bagains daiktus ir neti
vir.
- Brangioji, tu bsi Mlynajame kambaryje, - tar Leono
ra. - inau, kad jame tau gera. Gvena pads sikurti, paskui
tursi marias laiko persirengti prie vakarien. A oraneri
joje raysiu laikus, bet kai susitvarkysi, btinai ateik. Labai
noriu paplepti, jeigu tokia ilga kelion per daug neivargi
no. - Ji nusiypsojo Rilai ir eng vidun - kaip visada ltai,
tarsi j lydt akimis mons. Na, paman Rila, danai taip
ir esti.
Su Gvena ji nujo prie automobilio. Abi pam po maiel
ir ne. Per baltas ir juodas holo grind ploktes rangsi
televizijos kabelis.
- Jie jau ia, televizininkai? - paklaus Rila, sekdama pas
kui Gven antr aukt.
- inas Everardas, reisierius, atvaiuoja rytoj, - atsak
Gvena, pasukdama galv, - bet iaip visa grup susirinkusi.
Daro vadinamj bandomj filmavim". Labai graiai el
giasi, tikrai. Mes j beveik nepastebime. Apsistojo Laps ir
sies" ueigoje, ten ir valgo.
Ji vos neatsitrenk laipt aiktelje tupint vyrik su te
levizijos kamera ant peties.
- Vajetau, Kenai! Nepamaiau. Praau atleisti, bet, man
atrodo, sutarta, kad itoje laiptinje js nesimaiysite. A vis
k aptariau su inu, ir jis tikrai turjo pasakyti.
-Atsipraau, atsipraau... A iekojau ponios Simonds
miegamojo. Girdjau, ten kabo paveikslas su kakokiomis
gulbmis...
- Oo... - Gvena aikiai apsiramino. Jeigu jau Leonora lei
do jam ia bti, tada visai kas kita. - Tuomet viskas gerai.
23

A D L E

G E R A S

Bet miegamasis kitame koridoriuje. Js pasukot dein,

o reikjo kair. Daug kas taip daro.
- Aiku! - tarsteljo Kenas ir nuingsniavo. Rila pasteb
jo, kad jos stovi prieais senj vaik kambar.
- Lli namai tebra, k? - paklaus ji.
- O taip. Bet mama usispyr ir neleido jiems filmuo
ti. - Ji nujo koridoriumi Mlynj kambar, Rila i paskos.
Kambarys nebuvo niekuo pasikeits nuo paskutinio karto,
kai Rila ia lanksi, taiau ant stalo prie lango Gvena buvo
pamerkusi tamsiai gelton roi.
- Kokios puikios Geltonosios grauols", ai, Gvene!
Gvena nuraudo pavadinta vaikysts vardu.
- inau, kad mgsti roes, kurios ydi vis vasar... - su
murmjo ji ir padjo maiel. Apsisuko eiti, pradjo sakyti:
Susitiksime vliau", bet Rila j pertrauk:
- A eisiu pairti. Lli nam. Einam, Gvena. Juk laiko
turi? i minut gal nelaukia joks darbas, k?
Gvena padvejojusi atsak:
- Na, gerai, einam. Bet labai trumpam.
- Gerai. - Rila ilindo koridori, apsivalg. - iriu, ar
ms niekas nepriiups.
- Liaukis aipytis, Rila, - nusijuok Gvena, staiga pajau
ndama. - Mums galima vaik kambar. Mama tik televizinink nenori ten leisti.
- Nesivaizduoju kodl... Ar sak? Mano nuomone, lli
namai buvo Etano Volo krybos virn.
- Kakodl ji nori turti juos viena, - pasak Gvena. - Vi
sada juos dievino. Aiku, jie jai itiek primena. Bijau, kad
negaliu ilgiau pasilikti. Deimsas jau turi grti i vynins,
o tu - susidti daiktus.
Rilai vaik kambarys visada patiko. Kitados tai buvo au
kls Maus valdos. Pastaruosius kelet met senut gyvena
vartins namelyje priirima slaugs kompanions. Jai bt
24

P R I E

V I E S

lidna pamaius kambar tyl ir gaud, be aisl, tuiomis

lentynomis. Kambarys jau ne toks, koks buvo, kai Rilai jis
reik pasaulio centr. ia galjo miegoti Dagis, Efio ir Fionos snelis, kai atvaiuodavo, bet Fiona j mieliau guldydavo
savo kambaryje. Jam tebuvo pustrei metuk. Gal paaugs
grins itam kambariui gyvyb.
Gvena atidar duris. Lli namai stovjo prastoje vieto
je pasieny. Rila nusiypsojo. Mama nebuvo sentimentalus
mogus, taiau prakalbus apie lli namus, kuriuos ji vadino
beveik vieninteliu ryiu su motina", ji elgdavosi vis dlto
keistokai. Puiku, Gvena teisi, juos padar Leonorai jos tvas,
o motina dekoravo visus kambarius. Gal ji tikrai nenori, kad
kiekvienas juos irint ir iupint, bet vis dlto nerody
ti j televizijos filmavimo grupei - jau per daug. Be to, tik
paaugusiems vaikams bdavo leidiama su jais aisti. Le
onora grietai drausdavo maiukams murzinais pirteliais
liesti kambari tapetus ar judinti miniatirinius baldelius.
Visi eimoje inojo, kad lli namai tebra visika Leonoros
nuosavyb, ir jeigu kam atrod, kad septyniasdeimt keleri
met moteris prisiriusi prie, ties sakant, vaikiko aislo,
niekad nesakydavo to garsiai.
Buvo matyti, kad namai padaryti i meils. Rila sunkiai
sivaizdavo, kaip jos menikas senelis, i pasakojim, atro
do, buvs gan atiaurus mogus, galjo, taip sakant, nusi
leisti iki vaiko lygio ir sukurti nuostab eimos lizdel.
Moiut Mod, bema neminima jokioje literatroje apie
Etan Vol, j vis ipuo su tokia paia meile, kokia ren
g Vilou Kort. Dar ji padar namams tris llytes - tikslias
savo, dukters ir vyro kopijas. Maas skudurines llytes, bet
pasiuvo jas taip dailiai, jog visi veid bruoai buvo ne tik
aiks, bet atpastami. Didiausia buvo Etano ll, juodais
sais ir veliais antakiais vir skvarbi mlyn aki. Mods
katoniniai plaukai buvo susukti kuod ant pakauio, ji vil
25

a d

l e

g e r a s

kjo nrini palaidinuke aukta apykaklaite. Leonoros ll

buvo aprengta suknyte i tokios paios alyvins mediagos,
kokios buvo suknel viename jos portrete - garsiajame pa
veiksle, kur ji sdi ant lovos krato. Suknyt papuota n
riniais, i kuri buvo pasita motinos figrls apykaklai
t. Visoms llytms rausvu ilku isiuvinta ypsena. Maa
bdama Rila danai sakydavo, kad i karto matyti, kokia
laiminga i eima.
- Prisimeni, per Kaldas mama leisdavo mums pasiir
ti, - tar Gvena.
- Tikrai, - linkteljo Rila. - O mes neturjome mauliuk
bugienio vainikli ar dar ko? Man rodos, puodavome tuos
kambariukus.
- Vainikliais, - pasak Gvena. - Jie turbt palpje sud
ti d. Kartu su kitais egluts aisleliais.
- Bet aisti su llytmis ji neleisdavo, tiesa? - Rila prisimi
n Leonor sakant: Aukseliai, negaliu leisti, kad aistumt
jomis. Nejau nematot, kad jos vos laikosi? Bet jums juk pa
tinka naujoji lli eima, kuri nupirkau, ar ne? - Tos nau
jos llyts mums tikriausiai turjo bti savotika paguoda,
bet jos ir patiko, tiesa?
- inoma, patiko, - patvirtino Gvena. - Prisimenu, n
kiek nelidjom, kad negalima aisti su moiuts Mods l
lmis. A net neinau, kur dabar mama jas laiko.
Kadangi vaik kambar niekas neueidavo, jame tvyran
ti tyla buvo kakokia varbi. Rila paman, kad lli namus
dengianti marka primena kapi drobul. Dieve, visai pa
leidau vaizduot.
Gvena linkteljo rodydama mark ir ypteljo seseriai.
- Nuklok. Pasiirkim pagaliau.
Rila velg aukt siaur namo form po balta antklode.
Namas buvo jai iki puss. Pamusi u kampo pakl antklo
d, num ir sulankst. Ir tai lli namai.
26

P R I E

V I E S

- A juos vadindavau Rojaus dvaru, - tar ji. - Prisimeni?

- Man tikrai bdavo pikta, - nusijuok Gvena. - A su
namais aidiau pirmoji, kai tu dar guljai vystykluose. Ir
vadinau Delakur namais. Juose gyveno Delakur eima.
Tokia buvo j pavard.
Rila nieko nesak, taiau taip ir mat save: ji klpo prieais
lli valgomj, paima llyt motin, nutraukia nuo jos al,
numeta ant ems, o ll paguldo lovel antrame aukte.
Kaip Gvena nirdavo! inojo, jog ir dabar Gvena tebejauia
dalel ano pykio u tai, kad ji, Rila, skriaudjos lles.
- Tu nordavai mane umuti, kai a k nors perddavau
kitaip, negu nordavai, prisimeni?
- Oi, nesmon. Mes juk buvome vaikai. Visi vaikai lau
kiniai. - Jos balsas buvo nerpestingas, bet Rila suprato pa
taikiusi. Gvena prijusi atsiklaup alia. Rila inojo: nors ir
kaip sesuo apsimeta, kad visi tie lli nam reikalai - sena
istorija, i tikrj buvo kitaip. Praeities atplaios tebelindjo
po oda kaip gilios raktys.
Rila pasilenk pasiirti geriau. Namas buvo trij auk
t, kambariai idstyti abipus ilg centrini laipt. Pirmame
aukte virtuv ir valgomasis, antrame - svetain ir kabine
tas, treiame - du miegamieji ir vonios kambarys. Pastogje
Etanas spraud kambarl tarnaitei. Jis sumeistravo visus
baldelius: kiekvienam po lov ir komod, apaioje servantai,
stalai ir krslai buvo tikri aislins stalysts edevrai. Sienos
iklijuotos skiautmis, atkirptomis nuo tapet, kuriais Mod
Vol imu Vilou Korto sienas. Jie jau buvo apibluk, bet
ratus galjai irti: privalomus Viljamo Moriso gluosnius
ir Volterio Kreino granatmedius su baltais paukteliais ant
ak. laitinis stogas buvo kruoptumo pavyzdys ir, nors
keista, bet paios Mods darbo. Vandeniniais daais storo
popieriaus lapus ji nutap sudtingu erpi ornamentu ir
dailiai priklijavo prie medio lenteli pagrindo. Leonora
27

A D L E

G E R A S

danai pasakodavo, kad naujasis stogas buvs mamos Mo

des staigmena, dovanota jai prie pat atunt gimtadien,
prie pat jos mirt. Per daugyb met pilka, ruda ir afranin
spalvos ibluko taip, kad pagaliau atrod kaip tikros senos
erps - gelsvai pilkos.
Rilai staiga dingteljo, kokia bt sensacija meno kriti
kams, jeigu jie pamatyt ituos namus. Jie tikriausiai verti
grai pinig. Kodl jos podukra Beta niekad neusimena
apie lli namus? Kaip ia yra, kad Gvenos vaikai, ypa Efis
(Rilos manymu, labai gobus ir visad besidomintis daikt
kainomis) nesuvokia, koks lobis gldi iame kambaryje?
Visos lls buvo sveikos. Karalien Margarita (j Gvena
vadino ponia Delakur) su vyru ir du vaikai, Lusinda ir Lukas
(Gvenai - Dora ir Dominikas), ir tarnait, kuri abi vadi
no Filpot. Llyts buvo medins, rankos kojos pritvirtintos
kabliukais, nelankstomos, bet kiek gyvybs jos kvpdavo
iuos negyvus knelius! Rila inodavo, k lls msto, jau
ia ir nori daryti. Ji valydavo j namus, padengdavo joms
mauiuk stalel, bet Gvena visad priekaitaudavo, kad ji
visk daranti ne taip, o syk taip smarkiai pastm, jog Rila
trenksi galva supamojo medinio arkliuko pavaas ir kelias
valandas verk. Taip tau ir reikia." Rila po iai dienai prisi
mena, kaip Gvena auk ant jos: Kam jas lietei?! Padjau
viet, o tu perklei. Negalima, taip ir inok."
- Smagiai su jomis aisdavome, k? - tar ji Gvenai.
- inoma, smagiai. - Gvena atsistojo. - Nors, regis, pri
simenu, man visada atrodydavo, jog tu visk blogai darai.
Turbt nordavau visk sau susiglemti. Nenordavau daly
tis aislais. Na, argi vaikai daniausiai ne pabaisos?
- Tik ne a! A buvau tokia meilut!
- Tau taip atrodo! - nusijuok Gvena. - inau, kad sakiau
nenordavusi tavs umuti, taiau tu tikrai kartais bdavai
nepakeniama. O a turbt per daug sakindavau, tiesa?
V

28

P R I E

V I E S

- Ipaintis! Stebukl nra galo, Gvena.

Rila atsistojo ir pamusi mark vl uklojo lli namus.
Stogo kraigas smailiu kampu baltavo tamsi apmual fone,
po jos sukelta baltos drobs pga lls guljo tykiai tykiai.
Akimirk Rilai topteljo klausimas, k jos mano apie j
langus udengusi baltum. Ir nusikvatojo - ar tik ne me
nopauz artja? Mama, tau visai galvoj negerai", - kartais
meiliai sakydavo Beta.
- Nulipk, kai isikrausi daiktus, - tar Gvena, - o a einu
paorganizuoti grim. Bus baisiai linksmas vakarlis, ar
ne, Rila?
- Bus nuostabus, - atsak Rila, jausdama, jog sako gryn
ties.
- O kur, - paklaus Gven Leonora, - kurdinsi Chloj su
jos jaunikaiiu? Kuo jis vardu? Filipas kakoks. Prisimi
niau - Smartas. Jo lyg ir labai domus usimimas? - Siurb
teljusi vyno, ji usitep sviesto ant Bath Oliver" sausainio
ir udjo riekel stiltono.
- Paveiksl restauruotojas. Dirba, atrodo, V&A, nors
dar toks jaunas. Chloja sako, kad jis netveria savo kaily, kaip
nori pamatyti Vilou Korto paveikslus.
svetain sivog paskutiniai besileidianios sauls spin
duliai; atsimu nuo gelton aksomo portjer krito ant so
futs prie lango, kur tarsi pkuota oranin pagalv gul
jo susiriets Gasas, vienas Leonoros katin. Jo brolis Bertis
mgo minktas antklodes ir nulipdavo apaion virtuv tik
alkio prispirtas.
- Buvusiame mano kambaryje. Chlojai jis patinka.
Rila susikaupusi lupo obuol. Vis dlto vakarieniavo trise:
ji, Gvena ir Leonora. Deimso nebuvo n kvapo. Lyg atsp
jusi Rilos mintis, Leonora paklaus:
- Deimsas tikriausiai dar mieste?
29

A D E L E

G E R A S

Gvena linkteljo.
- Taip, skambino prie vakarien. nekasi su vynininkais
ir panaiai, gal dar tikslinasi dl palapins. Jis tai vadina su
veikti". odiu, sak grdamas nugriebs kur sumutin.
Rila nusijuok.
- Deimsas su niekuo nesineka, jei nra galimybs ko
suveikti", gal ne taip?
Gvena ypteljo, bet Rilai pasirod, jog nenoriai. Jai ding
teljo baisi mintis. Ar galimas daiktas, kad Gvena mane
taria prie daugyb met su juo miegojus? Nejau ji nuo
irdiai mano, kad a galiau taip nusiristi - gulti su svai
niu? Negali bti! Nuvijusi i mint, Rila dar sipyl kavos.
iandien Deimsas tikriausiai k nors suveikia", o gal ir
ne. Ji pairjo Gven. Per visus tuos metus nuo vestuvi
ji su Deimsu, matyt, rado bd, kaip susitaikyti su jo senais
romanais. iuo metu ji truput pasiiaudavo, jei jis grda
vo vlai ir, kaip sakoma, pavargs, bet Gvena i pat pradi
udraud jam igrusiam vairuoti, todl bent dl ito nerei
kjo jaudintis.
Mano tvas taip uvo! - prisimin Rila, kaip Gvena ap
rk Deims per vien barn, kur jai teko matyti. Gvena
tada ibalo, santrumo kaip nebta. - Nesulauksi, kad leis
iau tau nueiti tuo paiu keliu."
Kodl Gvena apskritai su visu tuo taikstosi? Tikriausiai j
myli, nutar Rila. Dar pagalvojo, ar galt paksti gyvenim
su Deimsu, ir nusprend, jog ne. Ji i pat pradi nebt
galjusi paksti vis t moter. Jai utekt vieno ingsnelio
onan, net vieno buinio, ir ji ikeliaut. Arba igrst tok
vyr. Juk itikimyb nra per didelis reikalavimas. O gal yra?
Ar iais laikais monms ivis rpi kakokia itikimyb? Ji
neinojo ir kai yra tokios formos kaip dabar, vargu ar kada
nors suinos. Po galais, kuri tokio amiaus moteris surado
tikrj meil?
30

P R I E

V I E S

Atsikandusi obuolio siklaus, k sako Leonora. Kak

apie darb. Rila irdyje atsiduso pasirengdama du epizodi
nius vaidmenlius popietinse muilo operose pateikti kaip
pagrindinius vaidmenis Karalikajame ekspyro teatre. Kas
pakels uniui uodeg, jeigu ne pats? Per daugel met ji gerai
imoko triuk. Stengsi nesiteisinti. Juk nieko blogo, jei
motina domisi, k dukt veikia. Laikas suaugti, subar save
Rila ir leidosi grabyliauti apie paskutin reklamin klip,
kuriame filmavosi.
Kai kuriose spintose vielins pakabos, kabinant ant j dra
buius, dzingsi kaip vjo varpeliai, taiau tik ne Vilou Kor
te. Leonora nepasitiki vielinmis pakabomis. Bdingai perddama, ji sakydavo, girdi, galima iaip, be tokios pakabos,
imti ir sudraskyti sukneli peius. Vis dlto Rila turjo su
tikti, kad pakabos minktais petukais, aptrauktais velnia it
aksomas mediaga, ir malonios, ir keistai ramina. Bent jau
mano drabuiai bus monikos formos, paman ji. Net jei a
pati nebsiu.
Ji jau ia kelios valandos, ir kol kas viskas gerai. Prie kiek
laiko prisivert pairti pro lang. Pavakario saulje daras
atrod ramus ir graus, ir n kiek ne grsmingas. Jai reikia
pasisaugoti kai kuri viet, net ir paiuose namuose. Jeigu
vis laik nesisaugos, jis idygs jai prie akis, o itas skaus
mas nepakeliamas.
Jei ir yra koks vienui vienas dalykas pasaulyje, kurio ne
manoma pamirti, tai mirs vaikas, tad Markas visada su ja,
gyvas jos kne, kiekviename jo atome, gldintis joje daug
giliau negu per tuos mnesius, kai j neiojo. Kitaip ir negali
bti, taiau tik ia, Vilou Korte, ji kai kada girdi jo bals, net
i tikrj mato j - svetainje u uuolaidos, kur jis mgdavo
slptis, arba sdint ant suolelio Ramybs sode su kate ant
keli. Vaiduokli namai, mieguistai paman ji. Jau reikjo
31

apsiprasti, bet a tebebijau. Bijau j ivysti, bijau inojimo,

kad i tikrj tai ne jis. Ir, aiku, ji negali miegoti senajame
savo kambaryje.
domu, kas jame miegos. Paklausiu Gvenos. Vakarien
buvo tyli ir gan rami, bet rytoj viskas pasikeis. Beta atva
iuos su jaunliu Gvenos snumi Aleksu. Efis, vyresnlis, po
piet atvyks su eima, o prie vakarien laukiama ino Eve
rardo, televizijos reisieriaus. Nebus kada n pajudti, k jau
kalbt apie kokius nors atvirairdikus panekesius. Leono
ra nesps nuodugniau pakamantinti apie darb (Kiek jau
laiko nesifilmavai, brangioji?4') ar asmenin gyvenim arba
uuolankomis paklausti, k ji ketina daryti dl antsvorio.
(inok, Efis kiekvien dien vaikto sporto sal. Net kai
usims.") Bala nemat to Efio, paman Rila, kidama ran
k sakvoja isiimti slapt okoladuk atsarg. Pusryiai
dar labai toli. Ivyniojusi Crunchy" batonl isities lovoje,
suleido dantis nuostab medaus dar ir pajuto, kaip vis
upildo saldumas, kaip taisosi nuotaika. Vakarien prajo
kur kas geriau, negu ji tikjosi. Neilindo paviri nieko
ginytino, nieko sunkaus. Galgi syk vienag su visa ei
ma nebus tokia baisi. Leonora elgsis kaip galdama graiau
ir stengsis parodyti nors kiek meils, taigi ir a tursiu sekti
jos pavyzdiu. Galgi viskas bus gerai, netgi puikiai. Gal.

Ketvirtadienis,
rugpjio 22-oji,
2 0 0 2 m.

Betai Frederik um kvap nuo minties, kad pamatys Ef. Ji

itaip j pakriktijo, kai abiem buvo dveji metai, nes neitar
davo Etanas". Jis buvo vyriausias Gvenos vaikas. I tikr
j juodu kartu uaugo. Tais laikais Rila su tiu daugiausia
bdavo Vilou Korte, nors gyveno Londone. Viskas apsivert
po tos nelaims. Net prajus itiek laiko skaudu mstyti apie
maj pusbrol, tad ji m galvoti apie Ef. Nenorjo, kad
diaugsm j matant temdyt nors maiausias baisi prisi
minim elis.
Beveik laikas eiti. Ji apsidair po but, prisimin vynio
jamuoju popieriumi perklotus drabuius lagamine ir kaip
nesteng nesulygiuoti markinli staliuje ir paklodi pa
talyns lentynose. Gal ir gerai, kad gyvena viena. Nepakst
dalytis su kuo nors erdve. Iskyrus Ef.
Ji inojo, kad kai kas eimoje jos gailisi. Dvideimt atuo
neri, o vis dar gyvena viena." Leonora taip mano ir retkar
iais pasako garsiai. Beta dl to nesuka sau galvos. Ji laimin
ga darbe ir nesivaizduoja, kas gali bti blogiau, kaip itekti
u ne to vyrikio, kaip yra atsitik daugumai jos draugi.
Vakar prie ieidama i darbo isispausdino paskutin Efio
elektronin laik. kart jis buvo domus ir mslingas, be
to, baigsi nuostabiai - meils fraze prie vard. Laik ji jau
mokjo atmintinai ir su juo neketino skirtis. Sulankstytas jis
guljo rankinje, pamualo ilko kienytje, kuri ji niekad
nieko neddavo.
Labas, Beta! Artja fantastikos dienels, ar ne? Tikrai
turiu kai k skubaus tau praneti. Dabar negaliu sakyti, pa
34

P R I E

V I E S

kalbsime Vilou Korte. Dalykas labai svarbus ir gali turti

rimt padarini. Nekantrauju tave pamatyti, mergyt. Myliu,
buiuoju, Efis.
Tokio ilgo laiko i Efio ji dar nebuvo gavusi, jam tai tikra
disertacija. O myliu" ir buiuoju" ivis be odi. Norjosi
sivaizduoti, kad jie reikia k nors romantika, bet prisipa
ino, jog veikiausiai ne. Mergyt" iek tiek nervino aikiai
vyresniojo brolio potekste, bet negalima norti visko. Ir k
jis turjo galvoje raydamas padarini"? K jis sumans?
Aiku, kad smalsu suinoti, bet labiausiai ji norjo vl matyti
jo veid.
Vis vaikyst Efis vadovavo, Beta vergikai jo klaus. Nie
ko daugiau pasaulyje taip nemyljo. Nors jie netikri pus
brolis ir pusseser, Beta su Efiu myli vienas kit", - visiems
sakydavo Leonora, ir tai tapo eimos aksioma. Jis ja vis dar
pasitiki. Susidrs su kokia problema kreipiasi j, nors jau
veds, mayts eimos galva.
iaip jau Beta savo jausmus Efiui slp giliai ir stengsi
j neklausyti. Efis buvo raytas jos irdyje visiems laikams.
Jai buvo trupuiuk gda, kokia ji vaikika dl visko, kas
susij su Efiu. Kiekvienas, suinojs, kad ji isispausdina ir
laiko visus jo elektroninius laikus, suprast, kokia yra nebrendl. Ir juk nieko domaus tuose laikeliuose nebdavo.
Utekdavo penki odi. Labas, Beta! Kaip gyvenimas?
Efis", - daniausiai paraydavo jis, o jei bdavo tariamasi
susitikti, galdavo bti taip: Nepamirk, kad penktadie
n vakarieniauji chez nous. Ciao." U tai, kad mgo kaiioti
svetim kalb odius, jo sesuo vadino j rinktiniu paru",
taiau Betai is jo protis atrod mielas. Retkariais laikelis
usibaigdavo: Buiuoju, Efis", tokius ji labiausiai brangino,
nors, aiku, graudus vaizdas.
Beta jaut, kaip ird suspaudia grynai fizinis skausmas.
T dien, kai Efis pasisak veds Fion Makvaj, ji pirm
35

A D L E

G E R A S

kart prisipaino sau, kad myli j. I kvailumo iki tol taip

ir nesuvok mylinti Ef visai ne kaip pusseser. I pradi
jaut kalt, sakytum bt sipainiojusi incest, bet juk ne.
Ji jam ne gimin. Jai neudrausta jo mylti. Ir jis j myli,
tiesa? Protui aptemus ji ito vos nelepteljo. Vos neidro
odi, kurie bt visk sugadin: Nevesk Fionos. Pairk
mane. Ar matai, kaip a tave myliu? Ar matai, kaip mudu
sutariame?"
Taiau sutarimas" dar nra meil, tiesa? Beta ino. Efio
Beta netraukia. Fiona tokia graut, tikra blondin ll, il
gomis kojomis ir dar ilgesnmis blakstienomis, balsu kaip
sidabrinis varpelis, melodingu, taiau truput erzinaniu.
Metaliniu. Per plonu. Ji neturi nieko, kas mogui nepatikt,
iskyrus nebent tai, kad ji visikai, beslygikai dievina Ef,
visada daro taip, kaip, jos manymu, jam patikt, beveik ne
irdama savo paios nor ir nuomons. Vis dlto gaius
jausmas, apimantis Bet, kai tik j ivysta, labai panaus
neapykant. Tikra kania net galvoti apie Fion ir Ef. Pini
ginje ji laik vien i nuotrauk, kuri per vestuves pridar
Aleksas, Efio brolis. Fotografija j guod, bet ir kankino, to
dl Beta retai j isiima, nors ino, kad ji yra, o joje - ji, Beta,
ir Efis vestuvi pokylyje.
Efis atrod nuostabiai. Tiesiog bedievikai graus: auk
tas, tamsus, ilgomis blakstienomis, akys maino spalv nuo
alios iki pilkos, beveik mlynos, nelygu kokiais drabuiais
apsivilks. ioje nuotraukoje jis atrod kaip i Ralfo Lorano
reklamos, o ji - juokingai. Be viso to, k ji jaut Fionai, rau
kinukais papuota nesmon, kuri ji turjo vilkti kaip pa
merg, vos nepribaig jos. Plaukai buvo suukuoti auktyn
ir suriti uodeg. Ji stovjo atsiliejusi sienos, o Efis velg
j kone su meile. Bent jau taip jai patiko manyti. Bet gerai
siirjusi pamatydavo ties. Jis atrod normaliai - malo
nus ir draugikas, bet ne daugiau. Visa meil buvo jos akyse,
36

P R I E

V I E S

pakeltose j. Meil ir kakas panaaus nevilt. Kai kada

jai nordavosi suplyti t nuotrauk, bet kakas sulaikyda
vo - tuia viltis, kad kit kart pavelgus Efio iraika bus
stebuklingai pasikeitusi, kupina aistros, o jo akys matys j
kaip mog, su kuriuo jis nors nugyventi gyvenim.
Retkariais ji save bardavo u paikas fantazijas. Nra n
vienos prieasties, kodl Efis turt jos tas fantazijas pavers
ti tikrove ir pamets Fion vesti j. Jam patiko grauols, o
Beta inojo, kad jos niekaip tokia nepavadinsi.
Ji liekna, tamss dailiai nukirpti plaukai beveik iki pei.
Beveik nevartoja kosmetikos, o jei vartoja, labai brangi.
Taiau tu grai. Bet nemoki tokia bti. Galiu tau parody
ti", - vis kartodavo Rila. Jai bt baisiausiai patik rpintis
vadinamja podukros ivaizda". Vargiuk Rila! Beta su
vok, kaip jai lidna turti dukter, kurios stilius santrus
ir elegantikas. Niekas nebt pasaks, kad jos tvas - roko
vaigd. Beta nebuvo nei drovi, nei perdtai kukli, bet ji
nekent akis krentani drabui. Tu kaip laidotuvi sta
tist", - danai sakydavo jai Gvenos dukt Chloja, pasipik
tinusi aminai vienspalve jos apranga, ir tikriausiai bdavo
teisi. Jos drabuiai patikimi. Apsivelki juos ir pamirti, vis
energij gali skirti svarbesniems dalykams.
Beta dirbo Deko Eldrido, vienos architekt firmos va
dovo, asmenine sekretore, jos darbovietje tamss kelni
kostiumliai ir sidabriniai auskarai buvo kaip uniforma.
Prie atuonerius metus, kai ji pradjo ten dirbti, Dekui
padar spd faktas, jog ji susigiminiavusi su Vilou Korto
Vol eima.
Puiki sodyba, ar ne? - pasak jis. - Jums labai pasisek,
kad uaugote tokioj vietoj."
Beta sutiko su tuo. Ji myljo kiekvien Vilou Korto pd.
Pseudoklasicistinis namas buvo pastatytas devyniolikto am
iaus pradioje. Trij sparn formos pastat supo sodai.
37

A D L E

G E R A S

Prieais jo gli terasos, pakraiais apsodintos emuiais

levand krmeliais ir, atrodo, iem vasar pilnos ied.
Pavasar prie tulpes yddavo daugiamets nalaits, v
liau - balt ir rausv sprigi pusnys ir, aiku, daugyb roi.
Lipi laiptais tarp j, po koj tyliai griki virgdo akmenu
kai. Anglikasis parkas (balta kaliojo plieno pavsin ir dai
liai nukarpytos gyvatvors) uleido viet lygiai vejai, i savo
ruotu - pievai, ten aguonos ir rugiagls augo tarp kit lau
kini gli, kuri pavadinim Beta n neinojo. Iki juostos
siekianioje olje, en ten prikaiiotoje dekoratyvi akme
n, iose dirbtinse diunglse bdavo net tirta drugi ir
laumirgi, o bits dgzdavo nuo pat saultekio. U pievos
tyvuliavo eeras. Kaip tik ten lap aaras br vanden so
dybai vard dav gluosniai, ten rinkdavosi gulbs. Anapus
eero ksmingi mediai kop kaln iki banyios, smaili jos
bokto virn kyojo vilnijanioje alumos jroje, vakare ir
dang aptraukus debesims beveik juodoje.
Taiau Betai labiausiai patiko upakalin sodybos dalis.
Daras buvo sukastas dailiomis lysvmis kaip triuio Pite
rio". Ji itai pasak dar visai maut, ir tas pavadinimas pri
gijo. Dabar tai buvo Triuio Piterio daras. J perjs atsiduri
Ramybs sode, kur pievels vidury auga didiul magnolija,
apjuosta suolu, kad bt kur sdti ikylaujant. ia nebu
vo ryki gli. Pasdk eimos legendos, taip sakiusi Mod,
Etano Volo mona, nepakentusi laus narciz geltonio
ar vulgaraus kai kuri roi raudonumo. Sodo pakratyje
velniai rausvais, melsvais ir violetiniais iedais yddavo
pentiniai, lubinai, karkleliai, rusmens, piliaros. Rododen
drai, azalijos ir kamelijos buvo baltos, vis medi kamienus
apsivijusios ros buvo gelsvos, tamsiai geltonos, kremins
ir viesiai rausvos, o ant tolimos raudono mro sienos lipo
fantastikom formom nukarpyti vaismediai. paleriniai,
paaikino jai Rila. paleriniai vaismediai, pasak ji; maoji
Beta, ilgai skanavusi od, pamilo jo muzik.
38

P R I E

V I E S

Suaugusi Beta nusiypsojo prisiminusi tai. Laikas paga

liau vaiuoti ir pasiimti Aleks. Efio jaunlis brolis auto
mobilio neturjo, kai tik galdavo, ji pavedavo j. inojo j
lauksiant ant aligatvio prie savo buto su kuprine ant pei
ir keliais maieliais prie koj, atrodant kaip studentas. Ant
kaktos kris tamss garbanoti plaukai, bus apsivilks kaip
papuola, nesukdamas sau galvos, k pamanys kiti mons.
Efis jo stili vadino chaotiku, taiau Betai jis buvo mielas.
Prie ieidama ji nepamiro atlikti ritualo: atsisdo, susidjo
rankas ant keli ir pasdjo jausdamasi kvailokai, kaip visa
da, kai pasiduodavo iam juokingam prietarui. Rila pasako
jo, kad rusai prie kelion visada pasdi. Atseit tada seksis.
Neinia, ar tikrai yra tokia rusika tradicija, galbt motina
j itrauk i kokio Vyni sodo" pastatymo, kuriame ji
vaidino prie tkstanius met. I ties nesvarbu, nes Beta
niekad neivaiuodavo i nam ramiai nepasdjusi ant kie
tos kds prie virtuvinio stalo. Krslas netinka, nors neaiku,
dl koki prieasi.
Beta nusiypsojo - prisiminusi Ril danai nusiypso
davo. Ji trenkta, paman sau, bet smagi, o taip apibdinti
savo tvus retas gali. Be to, mudvi sutariame, tai irgi pliu
sas. Kartais pamanydavo: gal todl, kad Rila nra jai tikra
motina, o tik moteris, kuri tvas ved, kai Beta dar nebuvo
girdjusi apie piktas pamotes. Gal todl taip lengva j my
lti. Chloja tvirtino nekenianti savo motinos, ir Beta retsy
kiais vangiai paprietaraudavo jai. Sunku sivaizduoti, kad
kas galt neksti Gvenos, velnios, geros, bet Chloja, dygi,
pikta, pastaruoju metu ir nykiai storievika, regis, turi ta
lent neksti moni. Beta suvok, kaip jai pasisek, kad i
vis tvo meilui jai kliuvo Rila. Ji buvo nuoirdi, meili,
domi, virtuvje aminai primaiydavo netiktin derini,
priddavo egzotik prieskoni, paskleisdavo nuostabi
kvap - ir palikdavo baisi netvark. *Be to, jai rpjo savi
39

A D L E

G E R A S

reikalai, ir Beta tam neprietaravo, nes tai reik, kad jai

leidiama usiimti tuo, ko ji norjo vis gyvenim. Bet jau
vaikystje Beta suprato, jog Ril reikia globoti ir jai vado
vauti. Tvarkos nebuvo ne tik jos spintose ir komodose, bet
ir galvoje. Vilou Kort ji nuvaiavo vakar, ir Beta sivaiz
davo, kaip ji krovsi daiktus, sivaizdavo, kaip negalvodama
sugrdo drabuius kok nuiurus krep. ypsodama ji
atsistojo ir nujo pasiimti lagamino. Tada urakino duris
ir ijo gatv.
Vaiuodama pas Aleks galvojo apie eimos paslaptis.
Niekas neino jos jausm Efiui. Dauguma jau liovsi rpin
tis, kad ji taip atkakliai mergauja. Garantuotai jie mano, kad
esu neturjusi vyro. Ir tegu! Beta niekad su niekuo nesinekdavo apie asmenin gyvenim. Visos, Leonora, Gvena ir
net aunuol Rila, sitikinusios, jog ji jau padta ant lenty
nos. Beta ypteljo: kai k jos pamanyt suinojusios. Vien
todl, jog tave grauia meil be atsako, nebtina atsisakyti
sekso. Tiek, kad mogus niekada j nededi irdies. Niekada
nesijauti. Neleidi sau. Ji kaip tik tokia, kokie yra daugelis
pastam vyriki.
Dienos Efio draugijoje bus nelengvas ibandymas. Ne
beino, kaip j sulaukti. Smalsu, koki ini jis turi, bet la
biausiai trokta j matyti, nektis su juo, bti alia, gerti jo
kvap, kai pasisveikindami buiuosis, taiau ir bijo viso to.
Bus tikra kania. Jis atvaiuos su Fiona ir Dagiu, kas kart
juos pamaiusi jausis kaip toji pasakos undinl - tarsi p
das peiliai raiyt.
- Vairuok tu, Aleksai, - tar Beta. - Pats inai, kad baisiau
siai nori.
- Tikrai leidi? - isiiep Aleksas. Jo daiktus jie sukro
v ant upakalins sdyns. Beta pasisteng, kad jie gult
tvarkingai.
40

p r i e

v i e s

- Taip taip, a neturiu jg. Tikriausiai ir keleiv bsiu

netikusi. Galiu net umigti.
- A priprats. Kad tu netikusi keleiv. Miegok sau, man
nei ilta, nei alta. Veriau pasiklausysiu, kokio lamto turi
magnetofone.
Beta pliaukteljo jam laikraiu, kur, nepaisydamas jos
didiausi pastang, jis sugebjo pasilikti kienje. Nusisu
kusi kio laikrat vien maieli ant sdyns.
- Nepaliesi jo, kol nenuvaiuosim, - pasak ji. - Bijau,
kad neikents gali vairuodamas skaityti. Ir nemanyk, kad
a praleidau pro ausis tavo odius apie mano muzik.
Ten dta Buena Vista Social Club" kaset. Rinkis, klau
syti ar ne.
- Ne, ita gerai. Kaip tau, visai kultringa. Pleti akirat,
ar ne?
- Usiiaupk, Aleksai, ir vairuok. A miegosiu.
- Klausau. - Aleksas paspaud kelet mygtuk. Auto
mobilyje suskambo muzika. Beta patogiai atsilo ir usi
merk.
Pasaulyje vos keli mons, su kuriais Aleksui gera, ir Beta
tarp j. Jis buvo dvejais metais jaunesnis u j ir visada i
nojo, kaip jai patinka juo rpintis. I teisybs, ji turt bti
itekjusi, su krva vaik, bet kad nebuvo, Aleksas su malo
numu stebjo, kaip ji motinikai globoja kiekvien, pakliu
vus jos orbit. Ji i paskutinij stengsi organizuoti Rilos
gyvenim, domjosi jo meils reikalais, ir visos pastangos
isisukti nueidavo niekais. Beta mokjo j prakalbinti, ir jis
prisipaindavo jai dalykus, kuri n u k nebt prisipa
ins jokiam kitam mogui, net Efiui. O rpesi jis turjo,
pavyzdiui, kodl visoms toms moterims, su kuriomis u
megzdavo trump ir banal ry, nejauia to, k turt jaus
ti. Beta nepristigdavo kantrybs, visad mielai iklausydavo
jo bambjim ir niurnjim. Be to, kas ne maiau svarbu, tai
41

A D L E

G E R A S

darydavo vaiindama j gardiais valgiais, mat buvo sitiki

nusi, kad jis vaikto alkanas.
Aleksas dirbo gerame laikratyje, kone visas jo darbas fotografuoti graias moteris. Buvo siuntinjamas po vis
London nutraukti kuriam nors puslapiui ia kokios vaig
duts, ia kokio popso dainininko, ia kokio elito veikjo, ir
kai kada jam net pavykdavo nuiupti koki moter, deja, tik
vienai nakiai. Apie meil neverta n svajoti.
Taiau ne jis vienas atlikdavo ipaint. Aleksas galjo la
intis, kad jis vienintelis ino, jog Beta kak simyljusi. Ji
prisaikdino j niekam neprasiioti, ir jis tyli. Ji jam pasisak
per Efio vestuves, tiesa, buvo iek tiek igrusi, bet niekas
nebt pasaks, kad girta. inojo, k kalba. Pokalbis nebuvo
ilgas, bet jis j puikiai prisimena.
Aleksai, man irdis plyta. Ar esu sakiusi? - Ne, bet gali
pasakyti. Juk inai, kad man gali visk sakyti." - Taip, i
nau. inau. Bet apie tai negaliu kalbti. Paslaptis." - Net
man?" - Visiems. Paslaptis ir viskas beviltika, bet a su
augsiu ir j visikai pamiriu."
Aleksas tiek daug norjo paklausti. Kas tas mogus ir ko
dl jis negali tavs mylti, ir i kur inai, kad nemyli, bet gal
gale, kaip paprastai, nieko nepasak. Vliau nusprend, kad
Betos meil tikriausiai veds. Nieko paslaptingesnio ir bai
sesnio. Nieko ypatingo. Veds ir neketina palikti monos.
Kada nors, paman jis, a vl paklausiu.
Jis perjung pavar ir m galvoti apie Vilou Kort. Pui
ku, kad vl pamatys Ef. Londone per maai susitinka. Ryt
telefonu gavo trump inut, kad reikia kai k aptarti. Sku
biai. Tipikas Efis. Jam viskas dega. Neatidliotina, itin svar
bu ir 1.1. Aleksas visad garbino vyresnj brol. Juodu skyr
vos dveji metai, bet vaikystje jis visur sekiodavo paskui Ef,
o Efis jo nesikratydavo, nes daug nenekantis ir niekad neskundiantis brolis visai pravartus. Aleksas prisimin, kaip
42

P R I E

V I E S

jie aid kaubojus ir jis kelias valandas ibuvo priritas prie

gluosnio paeerje, mat j sugavo Efio galvij vagys, kuriuos
vaidino pats Efis ir Beta. Jie pagrasino sugr j nuauti, bet
parj namo arbatos usiaid kakuo kitu ir j visikai pa
miro. Kaip pasakojo Beta, tik atjus laikui maudytis prie
mieg Gvena staiga susigrieb, kad jo nra, ir ivar Ef ie
koti jo. Efio versija teig, kad suaugusieji sukliud jiems gr
ti prie eero, taiau Aleksas nesiklaus brolio pasiteisinim.
Tik tryn uvertus rieus brisdamas per piev namo.
Jam n galv neatjo kam nors pasisksti, be to, gal ne
tiek jau daug valand ibuvo priritas. Ef jis myljo taip
kartai ir beatodairikai, bent jau anais laikais, jog bt suti
ks su viskuo, kad tik brolis sileist j savo pasaul. Kai tai
atsitiko, jam buvo eeri metai, bet jis menkai tejaut laiko
tkm, o jausmai liko nepasikeit.
Ir dar vienas dalykas liko nepasikeits - nesugebjimas
kalbti. Juokinga, kai tokio amiaus esi lyg lieuv prarijs,
bet odiai danai jam bdavo panas juodus vabzdelius,
skraidanius ore, kai mons kalba, krutanius spausdintose
eilutse ir atneanius vien bdas ir nesusipratimus. Kaip tik
Leonora tada j perspjo apie neataukiamus dalykus: od
paleids nesulaikysi", ir Aleksas vis gyvenim mat, kaip
odiai zvimbia oru it pragaitingos strls. Mat, kaip krp
teli motina, Chlojai drbus k nors itin bjauraus; pastebjo,
kad Leonora niekad nesugeba rasti kalbos su Rila, sakytum
jos meil kelyje i irdies iki lp bt ugniauiama; inojo,
kad tvui atrodo, jog mam jis tik juokais vadina paikele,
kvailute ar dar kaip, bet i ties nieko panaaus. Jis taip sa
kydavo rimtai. odiai visada vienaip ar kitaip esti rimti, ir
Aleksas nenori j padauginti, kad ko nors neugaut.
Rpjo greiiau pamatyti moiut. Efis visada skundia
si, kad jis yra Leonoros numyltinis, taiau pats tuo kartais
suabejoja. J ir Ef sieja kakokie ypatingi santykiai, kuri
43

A D L E

G E R A S

negalima dorai suvokti, taiau taip, jinai j, Aleks, irgi myli,

bet kitonikai. Su Aleksu ji esti kitokia negu su kitais mon
mis. Nuo pat jo kdikysts su juo elgiasi kaip mergaiiuk.
Kai jie bdavo vieni du, aisdavo su juo llmis nutaisydama
juokingus balsus. Kas vakar jam skaitydavo, taiau Aleksas
nesuprato, mamai patikdavo ar ne. Ji niekad nesakydavo.
Net ir dabar, kai visi jau suaug, Leonora nori, kad jis sdt
alia jos, o bdamas Vilou Korte paprastai jis turi suiekoti
jai visokius daiktus arba neti juos jai vaiktant po namus.
Nesirpink, mieloji, - sakydavo ji mamai. - A turiu
savo Aleks.1'
Kartais ji taip ir sakydavo: Mano Aleksas." Kiti gimta
dienio proga vedavo brangias dovanas, bet jai labiausiai pa
tikdavo jo - fotografij albumas, tarp kurio odini vireli
tilpdavo visas pastarj met Vilou Kortas: nam kampeliai,
gyvnai, gls sode, mons, pavieniai ir grupelmis. Per pat
gimtadien albumas dar bdavo tuias, bet vos ji atversdavo, jis pasakydavo, kokia staigmena jos laukia. vents fotokronika. Jai be galo patikdavo. Jai be galo patinka viskas, kas
palankiai nuvieia Vilou Kort ir jo paveikslus.
Etano Volo paveikslus. Visi daug apie juos kalbdavo ir
sugaidavo vis aminyb organizuodami kokio meno kriti
ko vienag. Kas vasar mons briais pareigingai plaukda
vo pro juos, bet Aleksas abejojo, ar, be jo ir Leonoros, kas nors
kitas juos atidiau pasiiri. Tai irgi juodu siejo. Juodu su
prato, kas yra tie paveikslai, - jog jie daug daugiau negu daai
ant drobs ar pastels ant storo popieriaus, ar akvarels.
Vis pirma jie buvo netipikai iuolaikiki. Dauguma - ta
pyti dvideimto amiaus pradioje, galjai irti impresio
nizmo ir siurrealizmo tak, taiau kai kurios perspektyvos
perteikimo priemons buvo kur kas modernesns. Kai kurie
paveikslai susiauk su prerafaelitais: dramatiki, teatrali
kos kompozicijos. Ir dar viesa. Keletas paveiksl (tarp j ir,
44

P R I E

V I E S

pavyzdiui, paios Leonoros vaikysts portretas) tarsi sklei

d vies. Vaizduots sukurtus naktinius peizaus (kalnus,
pajr, mikus) nuviet mnesiena, ji slydo paviriais, glost
daikt kontrus, klojo elius, reikianius kai k daugiau,
negu atrodo i pirmo vilgsnio. Volas paveiksluose daug
k slp. Ar kas nors daugiau tai suprato? irjo akis tarp
meld u plaukiani gulbi? Pirtus, bandanius sugriebti
gluosni akas? Tamsesnio prado uuomin po glotniu vaiz
duojamo pasaulio paviriumi? Ir ar kas nors pastebjo, kad
spalvos visur keistai vyti? Natiurmortuose pasitaik neti
kt j derini, kurie galbt kaip tik labai tiksls. Pavyz
diui, mlynojo arbatinuko paveikslas, Alekso vienas mgs
tamiausi. Model tebenaudoja Mer, Vilou Korto kved, ir
jo mama, taiau nra ko n lyginti. Mlyna spalva paveiksle
dainuoja ir virpa, ir pripildo ird tylaus diaugsmo. Tikrasis
arbatinukas normalus. Laike apie j neraysi. Arbatinukas,
ir gana. Etanas Volas turjo t dovan, paman Aleksas. Jis
parod daiktus vertesnius, negu jie yra gyvenime. Geresnius.
viesesnius ir sklidinus viesos. A irgi noriu to paties. Kaip
tik tai daro mano fotografijos arba noriu, kad jos daryt.
Kad bt kaip gyvenime, bet ir daugiau. Kad skleist vyt
jim kaip Volo kolekcija.
- Pabuski, Beta. Atvaiavom.
Jis vilgteljo j. Ji atsimerk, nusiypsojo.
- Noriau nutraukti tave taip atrodani, - ispr
do jam.
- Iprotjai! - kteljo Beta. - Tikriausiai siaubingai at
rodau, susiglamiusi ir usimiegojusi. Aleksai, kodl anks
iau nepaadinai? Biau nors kiek pavairavusi.
- Nieko, man patinka tavo automobilis, - nusiypsojo jis.
Beta stovjo koridoriuje. Girdjo, kaip savo kambaryje juo
kiasi Fiona ir Dagis. Ir jie bus k tik atvaiav. Dar pasiklau
45

A D L E

G E R A S

s. bet Efio balso neigirdo. Reikia ueiti ir bent pasisveikin

ti* atsiduso ji. Ji jau buvo ikrovusi daiktus ir visk tvarkingai
sudjusi stalius. Miegos savo senajame kambaryje, kuriame visada apsistodavo atvaiavusi Vilou Kort, - su langais
alj ir plai vej prieais nam. Tik jusi puol prie j
ir pamat, kad vejoje jau statoma pokylio palapin. Vyrai
zujo pievelje, tamp plonus plieninius vamzdius, rent si
dabrik karkas, kuris turs laikyti didiul ali drob, kol
kas tebegulini ant ols. I vienos puss Leonoros kamba
rys, i kitos - Chlojos. Negaliu j matyti, paman ji. Tik jau
ne Fion ir ne Dag, dar ne, taiau jie ino, kur yra Efis. Ji
klaussi Dagio vaikiko iaukjimo rengdamasi lyg kokiam
miui ir pagaliau lengvai pabeld duris.
- Fiona, ia a. Labas.
~ O, Beta, kaip puiku! Prie pietus su Dagiu sumanm pa
aisti Lego. Prisidk ir tu.
Fiona buvo pasipuousi dizainerio sukurtais dinsais ir
balta palaidinuke, tarsi sakyte sakania: Nepalaikykite ma
ns paprasta palaidinuke. A esu brangesn u bet kok js
turim daikt. Ji buvo aukta, plaukai visada atrodydavo
taip, lyg bt k tik ijusi i groio salono. Kaip ji ir sugeba?
Betos akys, kaip visad, kai ji atsidurdavo su Fiona, nukrypo
vestuvin ied. Valandl migla aptrauk akis, ir ji sumirk
sjo. Fiona nekalta, irdyje itar balselis. Ji neino, k jauiu
jos vyrui. Ji niekuo dta. Jis kaltas, jis turi suprasti, k jauiu.
Ne ji. Beta prisivert yptelti.
~ Niekaip negaliu. - Atsitpusi ji pabuiavo berniuk,
gyv tvo paveiksl. - Reikia susirasti motin ir pasisveikin
ti su Chloja. Ar ji jau ia?
~ O taip, atrodo, visi suvaiavo. Bus nuostabi vent, tiesa?
M irtu, kaip noriu susipainti su tuo televizijos reisieriumi,
tu? Efis sako, jis baisiai garsus.
- Beje, kur Efis?
46

P R I E

V I E S

- Ivaiavo su Deimsu. Atrodo, miestel. Pati inai, koks

jis pasidaro ia atvaiavs...
Beta linkteljo. Tikrai ino. Jam patinka vaiktinti ir ti
krinti, ar viskas tebra taip, kaip jis prisimena, ar nieko ne
pasikeit. Ji suprato, kaip jis jauiasi, nes ir paiai norjosi,
kad viskas bt kaip buv.
- Susitiksim vliau, Fiona, - pasak ji, eidama dur link. Tik usuksiu pasisveikinti su Chloja.
- Gerai, - tar Fiona. - aunu, kad pamaiau tave.
Beta n neketino iekoti Chlojos. Nieko daugiau neatjo
galv, kuo pasiteisinti Fionai, bet kai jau skmingai paspru
ko, galima ir pasisveikinti su Chloja. Ji nujo koridoriumi ir
pabeld Chlojos duris.
- Praom! - pakviet balsas, su niekuo nesupainiojamas
mergaitiko ir akipliko miinys. Beta eng kambar,
tok bding Chlojai, kad net juokas sum.
- Dievai, Chloja, tavo kambarys - tikras iuklynas!
- Nedinkis, Beta, jeigu neki kaip mano mama! - pasak
Chloja, bet isiiep. Ji sdjo ant lovos, panaesns ne Vi
lou Korto, bet pigi nakvyns nam. Antklod pradingo po
nevari apatini ir suglamyt popieriaus lap krvomis,
be to, Chloja, matyt, ivert ant pagalvs kosmetikos krep
el. Visur voliojosi neusukti lp daai, sulip blakstien
epetliai, pudrinukai - tokio nevarumo, kad vargu ar jais
galtum k paveikti, nebent isitepti nos ar skruost. Ant
grind mtsi drabuiai, kartu su gremzdikais batais, ko
kius ji visada avdavo. Lpos buvo apvestos beveik juodu
pietuku. Balta oda ir viesi plauk spygliai, Beta inojo, jos
vaizdiui turjo teikti grsmingumo, bet i ties ji tik atrod
paeidiama. Vilkjo glta suknele, ant viraus - regbininko markinlius.
- A studijuoju men, - tar Chloja, usidegdama ciga
ret. - Meno studentai tuo ir usiima, ar neinojai? Tai ne
netvarka, o instaliacija, taigi.
47

A D L E

G E R A S

- Leonora nualps uuodusi, kad rkai. Pati inai jos nuo

mon apie rkym.
- O man nusispjaut. Papurkiu kvepal. Galiu rkyti
pro lang. ita skardin man vietoj pelenins. Tegul dko
ja, kad negesinu nuork jos iukli d popieriams ar
panaiai.
Mintoji skardin, pastebjo Beta, tuoj bus su kaupu pil
na nuork, gulini kaip gelsv akmenli krva. Chloja
toliau pasakojo:
- I itos skardins sumaniau padaryti meno krin. Pa
vadinsiu Nuork miestas". Ar matei Ef su Fiona? Kakur
turi bti. O Dieve, ita vent bus tikras klaikas. Kelios die
nos Fionos. A neitversiu, Beta. Toji moterik net nepra
kaituoja. Supranti, k noriu pasakyti? Kai ateina pas mane,
elgiasi taip, lyg bt lipusi koki bjaurast.
- Gal ir lipa, kai tavo toks butas. Negali pereiti per kam
bar, padai limpa prie grind.
- Nesmon! Pamanykit, kakada isipyl truputis limo
nado ir gerai neiluosiau. Tu esi tikras dramblys. Niekad
nieko nepamirti. Ir neatleidi.
Beta prijo prie atviro lango, ikio galv. Jai u nugaros
Chloja plepjo:
- lumas tos Fionos! Ateina pas mane, supranti, tylda
ma knibinja valg, gal gale neikentusi sumurma: Kodl
tu nepasisamdai valytojos?" Ar gali patikti, Beta?
- K tu atsakei?
- Ogi nieko. Nenorjau skandalo, bet galvojau visokius
dalykus, kuriuos biau galjusi pasakyti, pavyzdiui, kad
a nesu tokia lepnl kaip ji, o tik nenoriu nieko sileisti
savo erdv, bet svarbiausia - nenoriu bti menkysta, kuri
sveiuose giriasi: Oi, mano valytoja - tikra Dievo dovana!"
Be to, neturiu tiek pinig, ir dar - kuri gal lendi mano
gyvenim, jis toks, koks man patinka, o ne plastikinis, ne
48

P R I E

V I E S

urnalinis kaip tas tavo gyvenimas su m ano plastikiniu ir

urnaliniu broleliu!
Beta vis dlto susilaik ir nepradjo ginytis dl Efio.
- Na, nieko, Chloja. Manau, kada n o rs gausi prog pasa
kyti Fionai savo nuomon apie j.
- Veriau ne, jeigu noriu nektis su Efiu.
Beta pavelg sod prieais namus, i r tai pats Efis, tarsi
iauktas Chlojos odi apie j. Ji pamojo, bet jis buvo per
toli. jo su Deimsu, vis artyn ir artyn. Net i toli matyti,
koks dailus. Sunkiai nurijusi seil, stengdamasi negalvoti
apie ilgas Efio kojas, Beta paklaus Chloj:
- K dovanosi Leonorai?
Chloja strykteljo nuo lovos.
- Parodysiu. Nuostabu! A tokia patenkinta savimi.
Ji m raustis viename lagamine, guliniame ant grind,
visk versdama lauk.
- Va, irk. Ar ne graumlis? Pati negaliu atsidiaugti.
O radau iukli konteineryje, niek nepana daikt. Nuterliot iurpiais roiniais daais.
Beta negaljo atplti aki nuo mauts komodls. Gal
atuoniolikos coli aukio, kadaise, matyt, bta aislo.
Rausv da n pdsako, perdayta alsvai mlyna spalva.
Chloja komodl aviai pasendino. Komodl turjo septy
nis staliukus - keturi virutiniai mai, trys ilgi.
- A kai k djau kiekvien staliuk. Septyni staliukai
atitinka septynis jos gyvenimo deimtmeius. Pasiirk!
Beta m traukyti staliukus. Juose guljo diovint g
li, vestuvinis iedas nrini nosinaitje, miniatirinis g
li vazonlis, siuvinti katin Berio ir Gaso paveiksliu
kai - kiekviename staliuke koks nors graus daikiukas.
Tobulas darbas.
- Pasaka, Chloja. Esi talentinga, o ji bus laiminga.
Beta nusiypsojo.
49

A D L E

G E R A S

- Eisiu paiekoti Rilos. Beje, kur Filipas?

- Kako ivaiavo miestel. Gr vliau.
Ji beveik tekina nusiskubino apaion. Lauke vaiktin
jo Efis. Netrukus j pamatys. Imes i galvos Fion, galvos
tik apie Ef. Apie ilgas kelias dienas su Efiu. Ant apatins
laipt pakopos, uliedamas j viesa, krito trikampis sauls
spindulys.
Pasirodo, tiesa, k visi neka. Pagyvenusiems monms - Le
onora nesutiko priskirti savs prie senimo - kuo toliau, tuo
maiau reikia miego. Pastaruoju metu ji danai pabunda vos
pravitus, vadinasi, beveik kasdien turi gultis pogulio. Neai
ku, kiek valand, bet ir dabar buvo umigusi. Piets gerokai
ivargino: Dagis reikalavo dmesio, o Efio mona... Fiona...
nervinosi dl kiekvieno nieko. Laikas keltis. Tuoj atvaiuos
ponas Everardas... inas... O ji adjo su juo pasikalbti. Bet
prie tai dar reikia aplankyti aukl Maus.
Dangus u jos lango atrod toks, koks esti ketvirt valan
d. Leonora nublok nuo savs paklod, kuria buvo apsi
klojusi, ir kojomis sugraib lepetes. I lto atsistojo. Kel
damasi kas kart pasitikrindavo: pakilnodavo rankas vir
galvos, iek tiek sulenkdavo kelius nordama sitikinti, ar
miegant nesugrieb koks insultlis. Nusiypsojo patenkin
ta, jog dar vien vakar viskas deramai veiks. Diena irgi bus
nelengva. Gvena, brangioji, patikimoji, velnioji Gvena, jau
kelias savaites laksto, visk organizuoja.
vent, pasak ji sau, bus nuostabi. Proga pasidiaugti. Ir
nejuia smilkteljo skausmas, tikros laims valandlmis vi
sada pabundantis giliai irdyje. Jis susidjo i gailesio, kad
Piterio nebus alia, malonumo ir glos, kuriuos pajusdavo
j prisiminusi. Danai girddavo sakant, es blogiausias da
lykas kam nors mirus - kad velionio paveikslas ilgainiui
idyla i atminties, kaip gal gale inyksta jo fizinio bvio
50

P R I E

V I E S

prisiminimai. Jos atveju visika prieingyb. Ji vis dar moka

ivysti Piterio ypsen, justi jo rank prisilietim, jo lpas
ant jos lp. Leonora atsiduso. Ir dar, kakur protu nepasie
kiamoje vieiukje, tarsi koks elis tamsuoja. I kur jis? Gal
liguista baim? I ties mergaitms susitikus danai spro
ginja fejerverkai, visada taip. Nuo pat ma dien jiedvi
kaip eiai, nepaisant jos didiausi pastang, taiau vienai
penkiasdeimt met, kitai keturiasdeimt atuoneri, taigi gal
jau pakankamai suaugusios ir valdo savo jausmus? Ji ino
jo, kad jos myli viena kit, bet vis laik tarp j kakokia
konkurencija. inojo, kad abi ieko jos meils ir pritarimo,
ir ji stengiasi, nuoirdiai, tikrai stengiasi, kaip stengdavosi
jdviej vaikystje, bendrauti su jomis teisingai ir nealikai.
Vis dlto sin liep nepamirti, kad Rila kartais paglosto
j prie plauk, suerzina taip, kaip Gvena niekada neerzina.
Kaip sunku bti motina! Kaip sunku pripainti, ypa jei vai
kai jau suaug, kad jie pagaliau tra mons, taigi su vienais
sutari geriau, su kitais - prasiau. Nors tai, be abejo, nma
neatsiliepia tavo meilei, kuri jiems jauti. Niekas jos neper
mainys, bet kaip viskas bt lengviau, jeigu pakakt vien tik
meils. Nepakanka. Ji puikiai tat supranta. Geriau u kitus.
Taiau vakar vakare, garb Dievui, viskas prajo puikiai.
Aiku, Gvena su Rila ne vienos, kaip bdavo senais lai
kais. Suvaiav ir vaikaiiai, Chloja su... kaip dabar sakoma?
Su partneriu. Koks kvailas odis! Kuo netinka mylima
sis"? Su Efiu dar nepavyko dorai pasinekti. Jis ir Deim
sas ijo pasivaikioti sod, ji tik spjo pasisveikinti. Le
onora suprato, kad jos jausmai vyriausiam vaikaiiui nra
paprasti. Meil, taip, bet ir dar kakas. Ypatingas artumas,
nes juodu daug kuo tokie panas, be to, Efis primena jai
jo bendravard, jos tv. Ji ino apie j daugiau negu kas ki
tas, nors kai kada nortsi neinoti. Suiaupusi lpas nuta
r, kad iuo metu nedera apie visa tai galvoti. Nustm tas
51

A D L E

G E R A S

mintis tolimiausi smons ukabor ir atidar tualetinio

stalelio staliuk.
Negalvodama, kodl taip daro, i po skareli krvos ji i
trauk pailg storo medvilninio audeklo pinigin. Pamaiu
si negrabiai isiuvintas raides Mamytei", Leonora pajuto
renkantis aaras. Pinigin mokykloje isiuvinjo Rila; nors
niekada nebuvo geriausia pasaulyje siuvintoja ar siuvja,
tada myljo motin taip, kad savo rankomis padar dovan
l. Joje Leonora laik savo brangiausias lles. Niekas neino
jo, kad jos ia paslptos. Atidariusi pinigin, ji im llyt,
panai save kitados: graut, jaunut, puonia suknyte. O,
kad galiau vl bti ji, paman Leonora. Ne senut, kurios
daliai kliuvo per daug sielvart.
Susisuko galva, ir ji skubiai sukio llytes atgal. Nusira
mink, Leonora, liep ji sau. Usimerkusi m giliai kvpuoti
ir pasijuto geriau. Retkariais savo smegenis ji sivaizduoda
vo suskirstytas skyriukais panaiai kaip brangenybi dut,
kiekvienas skyrelis imutas raudonu aksomu ir kone vis
laik udarytas. Taip ir turi likti, paman ji. Udarysiu t
stali ir galvosiu apie artimiausias dienas. inojo, kad rei
ks gerai pasistengti, jei nori numatyti nesutarimus, gresian
ius siplieksti tarp eimos nari, ir jiems ukirsti keli. Na,
bet juk ji vis dar sugeba pasirpinti, kad visi elgtsi graiai.
Vadinasi, ne itai kelia nerim? Kas gi tada?
Atsisdusi prie stalelio pam sidabrin plauk epe
t, priklausius motinai. Varg Mod, paman Leonora.
Kaip jai patikt faktas, kad iuo metu ji inoma pirmiau
sia kaip Etano Volo mona? Veidrodyje prie akis ms
teljo elis ir inyko, ji atsisuko pairti, kas tai galjo
bti. irdis plak tankiau nei paprastai. Nieko. viesos ais
mas. Gal net paveikslo, kabanio ant sienos vir jos lovos,
atspindys. Tikriausiai taip ir buvo: vandenyje tarsi sujudjo
baltos gulbs.
52

P R I E

V I E S

Leonora nurimo irdama j nuotrauk ant stalelio. Alek

so daryt prie por met. Nusiypsojo prisiminusi jaunl
vaikait: nuo pirmo karto, kai, ne vyresnis kaip eeri met,
pam fotoaparat, daugiau jo beveik nepaddavo. Kiekvie
na kokia proga, uuot nekjsis su monmis, jis patyliu
kais juos fotografuoja. Ji n u k neprisipaint turinti nu
mylt vaikait, bet jaut, jog j ir it ram vaikin, atrodo,
visada laiming jos kompanijoje ir niekada nereikalaujant
nemanom dalyk, sieja ypatingas ryys. Net ir suaugs te
bra jos numyltinis. Jos manymu, niekas iki galo nevertina
jo talento.
Jis turi dovan, paman Leonora, itaikyti tinkam aki
mirk ir danai nuotrauka pasakyti apie mog daugiau,
negu jis suvokia turs. tai Gvena su Rila, amintos t dien
ant suolo po magnolija Ramybs sode. A grai su ta palaidi
nuke, paman ji, ir mamyts perl vriniu ant kaklo. Gvenai
ant keli guli Gasas, ir mlynas megztinis jai tinka. Rila ioje
nuotraukoje atrodo laiminga, taigi iimtis. Fotografijose Rila
retai kur ypsosi: ji mano, jog ypsena stambina jos veid.
Apsivilkusi ilga auksaspalve suknele, visai netinkama kaime,
ir Leonora akimirk vl pajuto nepasitenkinim, sumius
su nepaliaujamu rpesiu dl jaunls. Ne, nepasakysi, kad
Vilou Korte ji svetima. ino, kad ia netinka suknels iki
ems. Be to, per daug karoli, visada j padaugina. Leonora
irjo Gven, velgiani katin ant keli, ir Ril, vel
giani Gven. O a ne, paman ji. A iriu tiesiai objek
tyv. jo ak. Magnolija avinga, nusagstyta rausvai baltais
tulpes panaiais iedais. Atrodom visai laimingos, paman
Leonora. Atsidususi pakl veid veidrod.
Visai pakeniamas pagal septyniasdeimt penkerius me
tus, paman ji, taiau ili plaukai... I kur jie atsirado? Ne
matydama savo atspindio veidrodyje ir tomis geromis die
nomis, kai klausydavo rankos ir kojos, nesunkiai sivaizduo
53

A D L E

G E R A S

davo save grauole Leonora Simonds, jauna motina, kuriai

dvi dukrels - jos diaugsmas ir pasididiavimas. Jos turtas.
Galvok apie gerus dalykus. Nesileisk eli. Nustumk visus
rpesius. Toks visada buvo jos stilius. Tai paddavo jaustis
jga, su kuria reikia skaitytis. Ji ypteljo. inas j taip pava
dino. Jo odiai jai patiko, jais band palaikyti save iki susi
tikimo su juo. Jga, su kuria reikia skaitytis. Ji ltai nujo
voni. Jau vlu. Ilgai negals bti pas aukl Maus.
Aukl Maus buvo tokia sena, kad niekas neinojo, kiek jai
met. Ji buvo Leonoros aukle, paskui - Gvenos ir Rilos, ir vi
sada buvo taip vadinama. Kas tik su ja susipaindavo, klaus
davo, i kur toks vardas, ir reikdavo nuobodiai aikinti,
kad maut j taip pakriktijo Leonora, neitarianti Masington pavards. Taip ji tapo Maus ir liko Maus, ir vardas, rei
kiantis pel, jai baisiai tiko. Net kai buvo jauna, smulkumu
ir plonumu, ir truput atsikiusiais dantimis primin grau
ik. Kone imtmet ji neiojo plaukus susukusi kuod ant
pakauio, o rengdavosi pagal met laikus: juodu sijonu, vil
noniu megztiniu ir balta palaidinuke aukta apykakle iem;
tamsiai mlyna medvilnine suknele (ilgomis rankovmis net
kart dien) - vasar. Aukl niekad nesiskirdavo su kamja,
neiodavo ant kiekvieno drabuio. Vaikai kikendavo saky
dami, kad ji gal segasi sag net naktinius.
Ji gyveno vartinje prie didij vart. Prie deimtmet
Leonora nutar, jog ji per sena gyventi viena, ir nuo to laiko
aukls Maus kompanione dirba tokia ponia Lardner, dien
nakt pasiaukojamai j globoja. Puiku, kai prisimeni, kad ir
pati ponia Lardner nra, kaip sako Deimsas, jaunikl. Jai
maiausiai eiasdeimt penkeri, paman Leonora. Ponia
Lardner buvo tyki, gan slapukika asmenyb, be reikalo ne
nekanti. Aukta, graaus sudjimo, ir jos niekas nevadin
davo vardu - Dorina. Ji su aukle pasikalbdavo, virdavo jai
54

P R I E

V I E S

valgyt ir irdavo, kad nepaslyst vonioje. Jai buvo gerai

mokama. Taiau aukl, priirjusi kitus tiek met, kiek
retas mogus igyvena emje, irdo, kad silpsta jgos, ir
valand valandas laiminga bambdavo ant vargs ponios
Lardner, o i, atrodo, iklausydavo su nepajudinama ramy
be. A pripratusi, - sakydavo. - Vis dlto ji sena. Nekreipiu
dmesio/1
Ponia Lardner jau lauk Leonoros.
- iandien ji gerai nusiteikusi, ponia Simonds, - tar lei
dusi vieni. Leonoros vardas niekad neisprsdavo i po
nios Lardner lp, ir po itiek met bt nei is, nei tas apie
tai usiminti. Namelio svetain buvo ulieta auksins sauls.
Leonora nusiypsojo. Aukl Maus miegojo krsle prieais i
din, bet jis nebuvo pakurtas. Langas prie stalo nublizgintas,
ant jo stovjo vaza.
- inojau, kad atneite gli, - tar ponia Lardner. - Duo
kite jas man, pamerksiu vaz ir uplikysiu arbatos.
- Dkui, - tarsteljo Leonora, teikdama Gvenos anksti ryt
skintas roes. Aukl labiausiai mgo roes, bent seniau taip
buvo, ir Leonora, ruodamasi jos lankyti, visad stengdavosi
atneti graiausi vlyvj roi ied, nors abejojo, ar senu
t supranta. Kai kada, pasak Efio, ji dar posmus atrenka. Kai
jis pirm kart tai pasak, Leonora kvatojo. Aukl Maus ir bet
kokie posmai - tai skirtingi pasauliai. Deja, daugiausia laiko ji
bdavo visikai isijungusi - kitas Efio posakis. Dabar senut
sdjo krsle usimerkusi, bet iaip atrod kaip visada.
- Aukl Maus sudivo it pupels anktis, - kart pasak
Aleksas, taip ir buvo. Galima sakyti, ji usikonservavo, ir u
tai reikjo dkoti likimui, bet Leonora inojo, kad kakur
giliai senuts knas vis dlto sensta, silpsta, ir jau gan greitai
jos neliks su jais.
- A nemiegu, Mode, - auksinje popiets viesoje tyliai
nuskambjo aukls Maus balsas. - Gali ssti ir pasakoti.
55

A D L E

G E R A S

- Js mane igsdinote, aukle! - tar Leonora ir pabu

iavo visada levand talku kvepiant skruost. - Bet a ne
Mod. Leonora.
Atsisdusi krsl kitoje pusje pradjo nek. Aukl
Maus mgo neatsilikti nuo vyki Vilou Korte. Ypa j do
mino filmavimas.
- Televizija. Ar pas mane ateis?
- inoma, aukle. Js pateksite film. Esate vienintelis
gyvas mogus, be mans, kuris painojo Etan Vol.
Aukl Maus linkteljo.
- Painojau. Man jis buvo geras. Savotikai. Moter nela
bai mgo. Varg Mod!
Senut nutilo glamydama nosinaits kamp. Kambaryje
m tvenktis tyla, sunktis visus tamsius, sauls nepasiekia
mus kampus. Leonora kalbjo, kad isklaidyt t tyl, ibla
kyt aukl. Visa eima inojo, kad jai skaudu kalbti apie
laik, kai buvo visai jauna: ar kad pasijusdavo senesn, ar dl
koki kit prieasi.
- Vaikai suvaiavo, aukle. A atvesiu maj Dag js ap
lankyti. Juk prisimenat j, tiesa? Efio sn? Mano provaikai
t. inoma, prisimenat. Toks avus berniukas.
- Bet neleisk jam vienam vaikioti, - pasak aukl, pa
keldama akis ir peteldama Leonorai sijon. - Baisus daik
tas, kai kur nuklysta. Ar buvai ia, kai jis nuklydo?
- Dagis niekur nenuklysta, - tar Leonora, jausdama,
kaip irdis lipa pro gerkl. Aukl kalba ne apie Dag. Keisk
tem. - Jei matytumt, aukle, kokie valgiai namie. Turime
gal ton braki. Utekt visai kariuomenei. Jei norite, rytoj
atsisiu.
- Braki, - pakartojo aukl Maus. - O taip, mgstu bra
kes. Per vestuves turjome, ar ne?
- Taip, per mano vestuves, - atsak Leonora, stengdamasi
nepamesti pokalbio gijos.
56

p r i e

v i e s

- Tada jis, aiku, jau buvo mirs, o gal mir tuoj po to.
- Ttis? Taip, jis mir prie pat mano vestuves. Dar pagal
vodavau, kaip baisu, kad dl tvo mirties savo vestuvi dien
negaliu bti tikrai laiminga.
- Ir gerai, kad mir! - ir aukl Maus. Kaip tik t aki
mirk jo ponia Lardner su vlyvj roi puokte vazoje.
- Pairk, aukle! Ponia Simonds mums atne nuostabi
roi!
Aukl Maus velg rausvas ir gelsvas roes, tamsalius
lapus nematydama nieko.
- Niekas nieko neino, - tar ji Leonorai. Smulkios ran
kels drebjo skraite. - Niekas nebegirdi, k a sakau, o a
sakau - ir gerai, kad mir. Diaugiuosi.
Ji atsilo krsle isekinta upldusio jausmo. Akyse buvo
aaros. Leonora atsiduso. inojo, kad apie Etan Vol ge
riau neusiminti. Vargiukei auklei Maus visai aptemsta
protas, jei imi nekt apie tt, paman Leonora. Turbt sil
pnaprotyst. K gi, itokia senatv. Ir vl reikia keisti tem.
- Aukle, Aleksas nori jus aplankyti. Visi susirinko vsti
mano gimtadienio.
- Ar ir vl Leonoros gimtadienis? Ar bus mago pasirody
mas? - Auklei Maus suibo akys. Leonor nukrt iurpas.
Viepatie, neleisk man pasidaryti tokiai. Kaip klaiku gyventi
su tokia dykuma galvoje ir vis joje klaidioti nesusigaudant,
kur kas yra ar kada kas vyko. Koks nepakeliamas itoks nukvakimas! Ji usimerk. Meldiu Diev, kad man taip nieka
da neatsitikt. Baisu net pagalvoti, kad galima taip pasiklysti
nuosavoje galvoje.
inas Everardas susigrieb kone vis laik nejuia ypsantis.
Visi jam tai primindavo. Asmenin sekretor Des (kad ji
ne Dek, seniai jo nebeerzina) nusiaip, es jis diaugiasi
kaip gelel rads. Karjeros atvilgiu iuo projektu galima
57

A D L E

G E R A S

didiuotis. Eidamas prastumti programos liep sau neturti

vili. Kas nors finansuoti valandos trukms dokumentin
film apie Etano Volo gyvenim ir kryb? Gerai, jis garsus,
jo lov auga, bet publikos vis tiek nelabai traukia angl ta
pytojas, vis gyvenim praleids toje paioje vietoje ir nieko
sensacingesnio nenuveiks, tik taps stulbinamus paveiks
lus. inas negaljo patikti savo laime, kai Virns palai
mino projekt ir Leonora Simonds, dailininko dukt, sutiko
su juo pasikalbti. Jis neslp nuo savs, kad buvo laimingas
kaip vaikas.
I surinktos informacijos suinojo, kad ji - sunki moteris.
Bepigu jai, paman inas, bti sunkiai ir nenuspjamai, kai
valdo i proseneli paveldtus pinigus. Jai niekad nereikjo
dirbti, ir net tapusi juokingai jauna nale dar visk, k no
rjo daryti. Jos vyras tikriausiai buvo apsidrauds ir tai pri
sidjo jei ne prie laims, tai nors prie saugumo. Juodu turbt
beprotikai myljo vienas kit, mst inas, antraip tokia pa
traukli moteris kaip Leonora bt vl itekjusi? Taiau po
vyro mirties ji staia galva nr visoki labdaring veikl,
priirjo namus ir rpinosi paveikslais. Vliau pradjo dar
buotis visokiausiuose komitetuose. iuo metu Leonora eina
trij ma muziej valdybas ir yra. keli mokykl globja.
Ne i t moter, paman inas, kad sdt namie ir dsaut
irdama pro lang, kaip ledi elot.
O dabar jis vaiuoja jos septyniasdeimt penktojo gimta
dienio vent. Ji sugalvojo savo jubiliejaus ikilmes traukti
film apie tv. Gal ji atrodo senamadika ir trapi, bet vie
j ryi srityje - kietas rieutas.
A esu vertyb, tiesa?" - tar ji, aikiai koketuodama. Ne
buvo jokios abejons. Ar septyniasdeimt penkeri met se
nukai dar gali simpatizuoti prieingos lyties monms? Le
onora nebuvo i t, kurias galima tiesiai to paklausti, bet vis
tiek. Jinai j mgsta, ir puiku, daugiau negu puiku, nes tai jis
58

p r i e

v i e s

M4 keliu skuta Viltyr nuleids automobilio vir, o nos

lekia vasaros kvapai. Nesvarbu, kad i vienos puss maiosi
benzino, i kitos - mlo smarv, inas atsisako j uuosti.
Gls. ol. Mlynas dangus ir vatiniai debes kamuolliai,
aiku, neturintys jokio kvapo, bet nosin lenda visokie kiti
gards aromatai, o juk jis visada iskiria, kas teigiama.
Etanas Volas, Vilou Kortas, tie paveikslai. Daugiau kaip
trisdeimt met inas j apsstas. 1970 m. atuoniolikmet
in tuos namus nuve teta, godiai besidominti svetimais
sodais. Alja - kaip jam teta paaikino, raudonlapi uo
l - buvo nepanai joki iki tol matyt ir tikrai spdinga,
bet iaip sodas... Na, inas nebuvo nusistats prie gles ir
dekoratyvinius krmus, bet j labiau domino namai, ir jis jo
vid. Nieko neatsiklauss ulipo sau laiptais toki lyg ir
teras; stiklins durys buvo atviros, ir jis eng tui kambar.Jame tikriausiai buvo visi daiktai, kuriais paprastai apstatomos svetains: krslai, stalai, sofos ir panaiai, bet inas
j nemat. Ant sienos virum idinio kabjo trys paveikslai,
pakabinti taip, kad akys natraliai slystu nuo vieno prie kito,
kad vieno spalvos be jokio trikdio vest prie virutinio pa
veikslo spalv, o nuo io - prie alia kabanio. Jis tikriau
siai spoksojo isiiojs. Pirm kart mat tikrus paveikslus.
Tas mlis! Galjai paliesti j pirtais, ir btum pajuts vs
ir glotnum. Stebuklas. Vienas paveikslas buvo natiurmor
tas: abrikosai balto porceliano dubenyje ant stalo. velns
abrikosai, rausvai auksiniai balto indo ir mlynais bei baltais
langeliais staltiess fone; irdamas juos, inas jaut, kad
jei galt sdti tame paveiksle alia t vaisi, inykt visi
sunkumai ir nemalonumai, jis bt visikai, juokingai lai
mingas. Jam nieko daugiau nereikt, tik it abrikos. alia
natiurmorto kabjo peizaas, ir inas atpaino sodybos al
j, bet nutapyt ruden, su nerimastingai liepsnojaniu lap
raudoniu ir nedideliu pilku keturkampiu pastatu horizonte.
59

A D L E

G E R A S

Abu su teta ta paia alja atvaiavo maiau nei prie va

land, bet iame paveiksle namai atrod... kokie? Slpiningi,
kupini paslapi, kiekvienas langas lyg umerkta akis, krau
jo spalvos mediai pasvir namo pusn. inas sudrebjo
irdamas tkstant spalv, kuriomis paiame paveikslo
viruje buvo nutapytas audringas dangus. Treias paveikslas
buvo geriausias, jame ant lovos sdjo koki eeri met
mergait. Ji vilkjo alyv ar levand spalvos viesiai viesiai
violetine suknyte, viesa krito tikriausiai pro lang, pataly
ns reljefas jai u nugaros, pagalvs ir antklod panjo
kalnus: baltas virnes ir tamsius slnius, upildanius pa
veikslo erdv iki pat viraus. alvarin lentel po paveikslu
skelb: Leonora Vol, 1934. Tada jis nieko neinojo, taiau
tai buvo moteris, kuri jis dabar laik savo Leonora.
Vilou Kort jis atvaiavo tiksliai sutartu laiku, ir tai
prie akis atsivr kadaise kvap ugniaus vaizdas - ilgos
eils medi, kuri alume jau slypjo raudonis. Keista, gra
u ir kakaip natralu. Derama.
Leonora pati pasitiko j ant laipt, ir inas pasijuto ypatingai
pagerbtas. Dairydamasis po jam skirt kambar pasitais ka
klarait. Tada pasims diktofon nujo oranerij.
- Praom, inai, praom, - pakviet Leonora, rodydama
krsl alia savs. - Pasidkite t main ant stalo. Ar bus
gerai?
- Puiku! Ar js tikrai iki tol nesate davusi interviu?
Leonora nusiypsojo.
- A tai iriu kaip draugik pokalb. Tikiuosi, visa
i technika jums nesutrukdys igerti arbatos su sausainiais?
Mer ikep savo firmini. Ji ms kved. Oi, kokia kvaila,
an kart su ja susipainote, ar ne?
- Taip, ir visada mielai suvalgysiu sausain. Koks graus
kambarys...
60

P R I E

V I E S

Tai nebuvo tikra oranerija, veikiau svetain stiklinmis

sienomis, nuostabiai tyli, tik i sofos gelmi sklido tykus
Gaso nopavimas, jo avingas oraninis kailis maloniai i
siskyr ali, balt ir rausv pilnaviduri roi ratais i
margint apmual fone. inas inojo, kad Gasas turi brol
Bert, labiau mgstant miegamuosius, o ne vieuosius nam
kambarius. Pilni katin vardai buvo Albertas ir Augustas,
bet niekas eimoje j taip nevadino.
Augalai buvo apklt visus stiklus, kai kurie isistieb iki
pat lub ir tarsi norjo isiverti per jas lauk. Visos pagalv
ls buvo siuvintos (Gvenos darbas, kaip jis suinojo), stalas
apkrautas skl katalogais, knygomis ir Leonoros korespon
dencija.
- Tai gal pradedam? - paklaus inas.
- Taip, a pasirengusi. - Leonora susidjo rankas ant
keli.
- Pradkime nuo vaikysts. Papasakokit apie j.
- Motina mir, kai man buvo atuoneri. - Padjusi puo
del ant lktels, Leonora nervingai kosteljo. - Tvas am
inai bdavo usims. Turbt tapydavo. Mane i esms
uaugino aukl Maus. Tada ji dar buvo jaunut, bet man gi
mus paauktinta - jai patikta priirti mane. Man rodos,
mama buvo labai glena. Su aukle Maus js dar susipain
site. Ji gyva, nors, aiku, silpnos sveikatos. Gyvena vartinje
aljos pradioje. Jai per devyniasdeimt met. Pro jos name
l pravaiavote.
- Ar i sodyba priklaus daugeliui Vol kart?
- Oi ne, k js! - nusikvatojo Leonora. inas paman, jog
toks juokas romanuose vadinamas sidabriniu". - Mano se
nelis j nusipirko susikrovs turt i kakokios nedomios
pramons akos... Niekada gerai neinojau kokios... Atrodo,
ji gamino kakokias detales visokiems varikliams. Siaubin
gai svarbias, bet nematomas, jei suprantate, k turiu omeny.
61

A D L E

G E R A S

Taigi kai ttis... Veriau vadinsiu j Etanu Volu, gerai? Kai

jis pasak savo tvui, kad nori vykti London studijuoti
dails ir tapti dailininku, kilo baisus triukmas. K gi, tais
laikais i jaunuoli bdavo laukiama, kad eit tvo pdo
mis ir panaiai, o ne pabgt i nam laistytis su bohema ir
vaistyti laik tam, kas danai vadinta terlionmis1*. Jums,
jaunimui, tikriausiai labai sunku tai suprasti.
- Ne, - nusiypsojo inas. - Manau, ir dabar daugelis tv
men laiko itin abejotina karjera. - Dieve, paman jis, kokia
bjauri pompastika! Reikia saugotis tokio tono. - Ar galima
pakalbti apie js motin?
- Ji buvo baisiai tyki. Romi. Tvas buvo... Koks yra dabar
tinis odis? Aa, charizmatikas. Tiek prisimenu, kad jos nie
kuomet nematydavau. Kada tik paklausdavau aukl Maus,
kur mama, ji atsakydavo, kad ilsisi arba rao laikus. Kak
tokio. Apie jos mirt beveik nieko neinau, nes tuo laiku pati
sunkiai sirgau. itai prisimenu. Bet po jos mirties viskas i pa
grind pasikeit. Tt jos mirtis klaikiai sukrt. Baisu. Jis be
galo, be galo kentjo. Neprisimenu, kad bt buvs jai mei
lus, kai ji gyveno, bet, aiku, vaikai juk ne visk mato, tiesa?
- Kur jis su ja susipaino?
- Londone, meno mokykloje. Atrodo, tuo laiku ji buvo
gabi akvarelinink, bet, aiku, itekjusi u jo nebeturjo lai
ko iam usimimui.
- Vadinasi, dl jo isiadjo savo meno?
- Taip. Aukl Maus kart man papasakojo, kad juodu
visus paiurpino pabgdami Paryi ir ten susituokdami.
Mod Kotrid buvo beturt nalait, taigi mano senelis nega
ljo diaugtis tokia santuoka. mons kalbjo... - Palinkusi
priek, Leonora tyliau tar: - Kad jie gyveno kartu dar prie
susituokdami. Apie j roman, matyt, nekjo visi Londo
no menininkai. Atrodyt, kaime jai turjo bti lidna, ar ne,
iki itekant gyvenus Londone, bet jai be galo patiko sodas. Ji
62

P R I E

V I E S

smarkiai j pagraino: pavsin ir Ramybs sodas upakalin

je dalyje yra grynai jos sumanymai. Taip pat gli pakratys.
Ar matte? Na, pamatysite filmuodami, tiesa? Ne prasiau u
bet kur paveiksl. palerinius medius irgi ji sugalvojo. Tais
metais, kai Etanas ved Mod, Vilou Kortas turjo keturis
sodininkus. iuo metu apsieiname su dviem, bet a pati labai
gera sodinink, sodas mano hobis. Pasisek sodybai, ar ne?
Ir vl ji koketuoja. Jis nusiypsojo.
- Puiku, - tar. - Pradia gera, o dabar veriau sustoki
me. Eisiu persirengti vakarienei.
- Man visai patiko. Rytoj nuvesiu jus tvo studij.
- O, nekantrauju j pamatyti. Ir esu labai dkingas jums
u tok geranorikum. U pagalb filmui. Tikiuosi, js vil
i neapvils.
Leonora pakl akis.
- Neabejoju, kad viskas puikiai pavyks. Jei js nieko prie,
a ia dar pasdsiu. Grimai terasoje et valand.
- Nuostabu. Iki pasimatymo vliau, - pasak inas ir iei
damas tyliai privr duris.
Leonora usimerk. Akimirk jai pasivaideno, kad oraneri
joje ne viena. Gal kartais Gvena kio galv pairti, ar ji ia.
Ji giliai kvp, ir nos pakuteno toks pastamas pakalnui
kvapas. Kas kvpinasi tokiais kvepalais? I kur jie pasta
mi? Gal Deimsas parve Gvenai lauktuvi i kokios nors
usienio kelions. O gal Rila ar netgi Chloja juos naudoja,
bet kodl kvapas toks prastas? Ji atsimerk pairti, kuri i
iuo metu Vilou Korte esani moter slinko jai usimer
kus, bet nieko neivydo. Ji viena. Oras kvepjo pakalnut
mis, bet jokios moters. Tik Gasas pruoja sau sapnuodamas
katinikus sapnus. Man pasirod, paman Leonora. Viskas
buvo tik mano galvoje. Ji vl usimerk. Tuoj eisiu, nutar.
Taiau dar valandiuk pasdsiu.

Q 3 5 m. rugsjis
JT

Leonora prasimerk. Prie lango kakas stovjo ir irjo

lauk. Stiklus plak lietus. Dangaus lopinlis, matomas i
lovos, buvo baisus, pilkas, o ne mlynas ir saultas, koks
turt bti vasaros dangus. Tamsi figra tarp jos kambario
uuolaid - ne aukl. Per aukta ir tarsi storoka. Aukl ma
ut ir liesut. Gal tvelis? Nejaugi? Iki tol vaik kambar
buvo atjs vien ar du kartus, o vaik miegamj, kiek ji
prisimena - n karto. Staiga j nukrt altis, ir ji apsiklojo
peius. Pasirm alkne. Skauda galv. Band kalbti, bet i
burnos ijo tik kakoks neaikus garsas, ir ji atsikosjo, kad
isivalyt gerkl.
Figra prie lango staigiai atsisuko. Vis dlto ttis! Jis sku
biai eng prie lovos, atsisdo alia ir pam jai u rankos.
Leonora taip nustebo, kad atsiliejo pagalves. Jis vilkjo
juodu kostiumu ir baltais markiniais, aki vokai ir paakiai
paraud. Leonora bed vilgsn kieninio laikrodio aukso
grandinl, nutsusi per jo liemen.
- Brangus vaikeli, nenorjau tavs paadinti. Tu taip kie
tai miegojai. O tau juk reikia daug miegoti, tiesa? Tu sunkiai
susirgai. Ar prisimeni?
- Ar mano gimtadienis jau prajo? - paklaus Leonora. Man buvo tymai?
- Ne, nieko panaaus. Daktaras sak, kad kartin, bet
mes iek tiek isigandome. Taigi - tau jau atuoneri metai.
Sveikinu gimtadienio proga, aukseli. Atvsime vliau, kai
sustiprsi.
64

p r i e

v i e s

Leonor smaug aaros. Kaip ji galjo praleisti savo gim

tadien ir net neinoti? Kaip galjo? Kurgi mamyt? Ir aukl?
Kodl ttis juodai apsirengs? Kambaryje kakas yra, kakas
lidna, bet ji neino, kaip apie tai pasakyti.
- Kur mamyt? - paklaus pamaniusi, kad jei gaus atsa
kym klausim, visa kita bus daug aikiau.
- Ar prisimeni, brangioji, kaip ji sirgo?
- Ar jau sveikesn? A nieko neprisimenu.
Mama danai neidavo i savo kambario. Mgo valand
valandas gulti svetainje ezlonge. Kai kada ivis dingdavo
ir tada aukl sakydavo, kad ji negaluoja". Leonora inojo,
jog tas odis reikia lig, nors ir neturini aikaus pavadi
nimo, ne taip kaip tymai ar kiaulyt, ar gripas. Staiga ttis
prabilo:
- Leonora, ar tu narsi mergait?
Ji linkteljo. Jai jau atuoneri ir, nors jautsi lygiai taip pat
kaip septyneri, turi bti labai suaugusi, vadinasi, ir narsi.
- Man labai gaila, Leonora, kad a turiu tau praneti toki
ini. Labai gaila. - Ttis usikosjo, taiau tai nebuvo ko
sulys; jis isim nosin ir prie kalbdamas toliau nusival
nos ir nusiluost akis.
- Ji mir. Brangioji, mylimoji Mod... - Ir jis apsiverk.
Leonora spoksojo j per daug sukrsta jo sielvarto, jo skaus
mo, kad suvokt, k jis pasak. Ttis niekada neverkdavo. Jis
stiprus. Stipriausias, aukiausias, didiausias, grieiausias
mogus visame pasaulyje, o ne is kkiojantis, nelaimingas
padaras krpiojaniais peiais ir drebaniu balsu.
- A nesivaizdavau. Nesivaizdavau... kad ji tokia ligon.
Aiku, ji nuo mans slp savo lig, nenorjo mans jaudinti.
Buvo tokia nesavanaudika. Taip, tikrai buvo be galo nesa
vanaudika. Ir staiga jos neliko, a j palaidojau, o mudu,
Leonora, turime bti narss. Turime rpintis vienas kitu,
teisingai? Kaip iauru. Kokia iauri netektis tau, vargas
65

A D L E

G E R A S

mano vaikeli... A stengsiuos... inai, kad stengsiuos i pas

kutinij, bet jau nebus, kaip buvo. Ne, viskas bus kitaip.
Kaip a itversiu?
Jis atsistojo, atsities. Leonora irjo j tyldama, nes
neinojo, k sakyti. Tada jis prabilo jau prastesni balsu:
- Tuoj ateis aukl pairti, ar iandien tu jau norsi kel
tis. Gal vliau kartu gersime arbat. Ar tau patikt?
Leonora linkteljo. Apie k jie kalbsis valgydami sumu
tinius ir sviestines bandeles? Prie dur ttis atsisuko ir nu
siypsojo.
- Atsilaikysime, Leonora, tiesa?
- Taip, tveli, - atsak Leonora, nesuprasdama, k jis turi
galvoje. Gal ir jam gresia pavojus susirgti ir numirti?
Vos jam ijus, ji nustm antklod, ilipo i lovos. Kojos
linko. Prisimin aukl sakant: Iki gimtadienio tik dvi die
nos, vaikeli." Vadinasi, tada buvo rugpjio dvideimt tre
ioji. iandien turi bti kuri nors diena po dvideimt penk
tosios. Ji sirgo kelias dienas. Kaip yra, kad ji to neino? Akys
pritvinko aar pagalvojus apie visk, dl ko reikia lidti.
Mamyt mirusi, pasak ji sau. Guli po emmis sustingusi,
alta. Smons gilumoje msteljo kakas tamsus ir sun
kus, ji sudrebjo. Band prisiminti paskutin kart, kai mat
mam ir galjo normaliai galvoti. Gal kai ji atjo pasakyti
labanaktis? O gal jiedvi buvo sode. Leonora inojo, k rei
kia mirtis. Sodininkas Taileris kart parne laps nudaigot
triu, jis buvo sustings, o galvyt kruvina. Ji neturjo triuio
pamatyti, bet pamat ir dar ilgai po to naktimis j sapnuo
davo. Mamyt, aiku, nebus kruvina, inoma, ne. Ji tikriau
siai mir lovoje, kur mirta visi mons. Jie juk ne triuiai.
Ji sivaizdavo kn, gulint tarp minkt pagalvi, vilkint
nriniuotais mamos naktiniais - mama ir kartu ne mama.
Ant sienos prie Leonoros lovos kaba tio tapytas jos
portretas, ji atsisuko j. Kokia neteisyb. Kiti vaikai turi
66

p r i e

v i e s

mam ir tt, broli ir seser. iame paveiksle ji maa, sdi

ant grind alia lli nam, esani vaik kambaryje, su
jais ji kasdien aidia. Namas auktas. Ttis j pats padar,
o mama ipuo kiekvien kambar, kad atrodyt kaip tikri
tikr nam kambariai, ir visi tais namais avisi, sako, kiek
meils dta tok tris ir kokia Leonora laiminga, kad turi
tokius lli namus. Leonora mintyse taip ir mat kiekvien
apmual ratel, visas lempeles ir baldelius kambariuose, ir
net maytes llytes, kurias mama pasiuvo: tt, mam ir Leo
nor. Paveiksle i lli nam sklido viesa, ji krito ant vaiko,
taigi jos, Leonoros, skruosto ir nuauksino tamsaus kilimo
plot. Eisiu pasiirti, nutar ji. Savo lli nam. Kuriuos
man padar mama ir ttis.
Ji nujo vaik kambar, ir tai jie stovi pasienyje. Visos
durys ir visi langai udaryti. Ji pavelg stog, ipaiyt
erpmis. Mini pakratlyje tarsi balto drugio sparnelis
plasteljo prisiminimas. Trumputl akimirk ji ivydo ma
mos figr baltais naktiniais markiniais, stovini prie lli
nam. Leonora sumirksjo ir i paskutinij band susigr
inti t prisiminim, bet jis nenorjo grti, ir ji pasijuto taip,
lyg kakur jos viduje bt ugesusi viesa. Ir i lli nam
nebesklido viesa. Neliko jokios viesos. Atrod, tarsi vis
aminyb niekas ia nebt aids. Staiga upldo lidesys,
pakilo lyg alta banga, ir ji pravirko.
Leonorai buvo neramu. Aukl Maus nuvar j lov, ir ji,
matyt, iguljo neinia kiek dien. Gal netgi nelabai ilgai, bet
atrod kaip keleri metai. Kadangi ji taip sirgo, aukl Maus
leido Ponui Nibsui, didiuliam oraniniam katinui, ateiti
jos kambar. iaip jo antr aukt niekas neleisdavo, ir
dabar, matydama j savo lovos kojgalyje ar susirietus u
uuolaidos, i po glto audeklo kyo tik uodegos galiukas, ji
nenorom imdavo ypsotis. Glostomas jis murkdavo, ir ji nuo
67

A D L E

G E R A S

to visada pralinksmdavo. Bet kartais uklysdavo mintis:

Mamyt mirusi", ir tada imdavo bgti aaros, jskausdavo
galv. Taiau ji nesteng vis laik galvoti apie mam, nor
jos usiimti paprastais dalykais. Kadgi galiau atsikelti, gal
vojo irdama keturkamp sauls dm kilimo vidury, ei
iau pasiirti gulbi. O, kad aukl Maus bt pasimusi j
miestel. Biau galjusi nusipirkti saldaini. Saldymedio
ledinuk arba erbeto milteli. Aukl Maus visada pirkdavo
vij karamelini lazdeli, todl Leonorai jos atsibodusios.
Kurgi ttis? Jis ateina kasdien po piet, pasdi su ja, taiau
tebra lidnas ir nenori ilgai kalbtis. Galbt jis studijoje,
tapo. studij eiti udrausta. I ties tai buvo palp, di
diul palp alia tarnaii kambarli. Kai ttis ten dir
ba, studijos durys visada udarytos, taiau dabar jis nedirbs.
Ji girdjo, kaip aukl Maus apie tai kalbjo su virja ponia
Peid, atneusia jai vakariens padkl.
Vargas mogus, - pasak ponia Peid. - Nieko nevalgo.
Tik mina ir mina po namus kaip vris narve." - inau,
kad nedirba, - tar aukl Maus. - Stovi prie studijos lango
ir iri. Maiau j taip ieidama vakar banyi ir grusi
radau ten pat. Prisiekiu, n per sprind nepasitrauk."
Leonora paman, kad gal jis ir dabar tenai. Eisiu pas j.
Pakalbsiu su juo, ir jam pasidarys linksmiau. Jis nesupyks.
Negali, nes juk nedirba. Nusiklojusi apsivilko chalatl, si
spyr lepetes.
Namus gaub tokia tyla, kad Leonora, ant pirt gal
lipdama auktyn, j kone girdjo. irjo sau po koj, ne
sienas. Laipt takas buvo nudrys, taiau nesvarbu, nes
studij iaip niekas nevaikioja. Koridoriuje prieais studij
ant sien irgi kabo paveikslai, taiau tie, kuri ttis nemgs
ta, antraip bt pakabins juos apaioje, kad visi matyt. Le
onora nesustojo pasiirti, pasuko prie gelumbs uuolai
da udengt studijos dur.
68

P R I E

V I E S

Patraukusi uuolaid, ji pasuko alvarin dur ranken ir

valandl stovjo tarpdury valgydamasi. Vienoje jos knyg
buvo pasaka apie stebukling al, kurioje ragana kerais vis
k sustingd, niekas nei judjo, nei kalbjo. itas kambarys
panaus t al. Leonorai dingojosi, kad jeigu ji engs nors
ingsnel, kas nors sudu, suskils ar prapuls.
Nebk kvaila, sak ji sau. Ten tik pasaka. O ia yra tikras
kambarys tikruose namuose. A juose gyvenu. Ir jokios ma
gijos nra. Man nieko blogo negali atsitikti savo namuose.
Studija buvo ilga ir siaura. Pasieniais stovjo paveikslai,
nusukti sien, kad nebt matyti. Molbertas tuias. Da
lopinliai ant palets sudivo tarsi gls. Leonora perjo
kambar ir sustojo prie vieno lango. Lang ia buvo daug,
didiausias j velg sod ir eer, ji irjo galvodama,
ar pavyks pamatyti gulbes. Galv vl siskaudjo, ji sirm
kakta alt stikl. Akys pripldo aar. Kodl a nepasveikstu? - paman ji. Aukl sak, kad man jau geriau, bet
ir vl blogai jauiuosi. U aki skausmo kamuolys. Gal jeigu
atsissiau ir pasdiau...
Ji nusverdjo prie ezlongo, stovinio vidury kambario,
ir atsigul. Jis buvo apmutas viesiai alsvu aksomu, spal
va, kuri mama vadindavo eau-de-Nil, Nilo vandeniu*1. Tai
buvo jos mgstamiausia spalva, bet ttis sak, kad pernelyg
blausi. Leonorai dingteljo mintis: kodl gi jis nepasirinko
savo mgstamiausios spalvos daiktui, ant kurio sddavo tik
jis vienas.
Ji usimerk, ir skausmo gumulas galvoje m mati,
tirpti. Ji kio rank siaur tarpel tarp ezlongo dugno ir
medinio rmo. Kakas minktas paliet pirtus. Ji atsisdo
pairti. Audeklo skiautel. Mat ilindus kamput, balt
nrini trikampl. Ji itrauk ir ikart atpaino. Tikriausiai
mama buvo ulipusi ia pasikalbti su tiu, nes nosinait
jos. Leonora pauost j ir vl apsipyl aaromis. Mamyts
69

A D L E

G E R A S

kvapas. Tos gls vadinamos pakalnutmis, visi mamos dra

buiai jomis kvepia. Kvepjo. Aaros bgo Leonoros skruos
tais, bet ji negaljo j luostytis ita nosinle. Isitept, su
siglamyt. kiusi brang keturkampl kien akis nusi
luost chalatlio rankove. Vos tik pagalvodavo apie mam,
viduje sukildavo kakoks juodas rkas ir ji negaldavo gerai
prisiminti, kokia buvo mama.
- K ia darai, Leonora? - pasigirdo balsas, ir tarpdury
idygo tamsi tio figra, o kambaryje nuo jo balso padvelk
aliu. Leonorai norjosi pabgti, inykti, prasmegti grind
lentas, nes jo balse igirdo pykt. Ttis supyks visad bdavo
tylus, labai tylus, ir tokiomis valandlmis ji drebdavo nuo
kiekvieno jo itarto odio.
- A tavs iekojau, tti, - sunibdjo ji. - Atjau ia ie
kodama tavs.
- O galima paklausti, kodl tikjaisi mane ia rasti?
Nes tu ia ateini tapyti, norjo atsakyt ji, bet nepavyko.
- Neinau, - nuleido ji galv.
Etanas Volas pripuol prie ezlongo, ir Leonora, nust
rusi, nestengdama pajudti, pajuto, kaip jo kieti pirtai su
spaudia rank; nutrauk nuo ezlongo ir skaudiai myg
dami nutemp j prie dur. Eidamas jis murmjo jai vir
galvos:
- Niekada. Daugiau kad niekada ia neateitum, aiku, Le
onora? Niekada. Tau grietai draudiama engti it kam
bar. Ar aikiai pasakiau?
Draudiama. Koks baisus odis, paman Leonora. Ne
keniu jo. Jis skamba kaip juodo ledo siena. Draudiama.
Pavelg tv. Jis klpjo alia jos prikis veid. Sums
u pei lengvai supurt. Jo akys buvo pilnos kako nepa
stamo. Kako, ko ji iki tol nebuvo maiusi ir nemokjo
pavadinti. Tik inojo, kad meil, kuri paprastai regdavo
jo akyse, velgianiose j, inyko, o itas mogus, purtantis
70

P R I E

V I E S

j ir skaudiai spaudiantis peius, visikai jos nemyli. Gal

net nekenia, be to, jo veide buvo dar kai kas. Ttis atrod
isigands. Ibals, suspauds lpas ir isigands.
- Gerai, tti, - tar ji. - Suprantu. Daugiau ia neateisiu.
Niekada. Priadu. Prisiekiu savo mirtimi.
- Nedrsk taip sakyti! - beveik suriko jis. - Taiau eik
savo kambar ir ten bk. Palauk, kol sugr aukl. Man reikia
pagalvoti.
Ir jis sugro studij, utrenk duris. Tuiuose namuose
tas trinkteljimas nuaidjo kaip griaustinis - nusirito kori
doriumi ir emyn laiptais, sudrebindamas vis pastat. Le
onora irjo udarytas duris sivaizduodama, kaip tvas
stovi prie lango, o j spokso tuios nusukt paveiksl pu
ss ir nuo jo pykio pajuosta sudivusios da gls ant pa
lets. Vis keli savo kambar ji bgo ir parbgusi knibsia
griuvo lov. Po umerktais vokais sproginjo raudonos,
violetins vaigds ir gls. Niekada. Ji niekada daugiau
neis t kambar. Siaubingas kambarys, altas ir atiaurus,
pilnas pernelyg atrios viesos.
Nosinait kienje. J prisiminusi, Leonora ikart suprato
turinti j slpti. Jei ttis pamatys, vl baisiai supyks. Ji ne
suprato, i kur tai ino, nei kodl taip bus, taiau kiekviena
kno dalele jaut, jog tai tiesa. Kurgi j padti? Aukl Maus
patikrindavo visus jos stalius, kad bt tvarkingi, o jei paliks
kienje, bus rasta iskalbus jos drabuius, be to, pakalnui
kvapas bus aminai inyks. Staiga Leonora nusiypsojo. Jau
ino, kur saugi slptuv.
Atsiklusi nujo vaik kambar. Atsitp prie lli
nam. Isimusi mamos nosinait sulenk per pus. Dabar
nriniai buvo tik i dviej keturkamplio on. Nieko nepa
darysi, paman ji. Turs tilpti... tai itaip... Plonyte medvil
ne ji graiai uklojo llyt, kuri mamos rankos padar kaip
gyv Leonor, ir akimirk ji pasijuto, tarsi negyvas prikitas
71

A D L E

G E R A S

vatos knelis yra tikrai ji, kad ji ten guli saugi po nriniuota
ir mama kvepiania antklodle. Atsilousi ji pairjo lls
lov. Niekas niekada nepastebs, paman ji, nes suaugusieji
nemoka irti. O a inosiu, kad ji ia guli, ir panorjusi
ateisiu pakvpinti. Kai mano lls eis okius, galsiu it
llyt aprengti nosinaite kaip suknele, susegti, kad balt g
li nriniai graiai krist vir paprast kasdieni drabui ir
ll tapt grauole, kad tame netikrame pobvyje visi nor
t usirayti jos oki kortelje. Ji atrodys kaip karalait.
JT
Ir Froidas, ir Leonora turt k pasakyti apie tai, kaip a
pasimaiiusi dl virtuvi, paman Rila. Ir vl ji virtuvje,
visi namai jos valioje ir visi eimynykiai, su kuriais gali
ma pleptelti; vl ji sdi prie bukmedio stalo ir iri, kaip
Mer vakarienei skuta morkas. Jos mokjimas sudoroti ias
kuklias daroves buvo legendinis: jai baigus darb, morkos
bus virtusios auksiniais ratiliukais, blizganiais, saldiais ir
sultingais, kvepianiais pabarstytomis vieiomis olelmis.
- Js bandels, Mere, - pasak ji, ant storo sviesto sluoks
nio tepdamasi naminio aviei demo, - yra atuntas pasau
lio stebuklas.
Mer tik narpteljo ir toliau darbavosi. Jos tyljimas ne
buvo atiaurus. Paprasiausiai ji buvo tykus mogus, nelin
kusi lieuvauti. Rila nesijaut-atstumta. Kada tik ji gaudavo
prog pasdti Vilou Korto virtuvje, jausdavosi lyg tarp sce
nos dekoracij. is gan nuvalkiotas graumlis buvo Gvenos
nuopelnas. Prie vienos sienos stovjo velsika indauja, pri
kita, aiku, porceliano lki su gluosni akeli ratais,
pilvot arbatinuk ir gli iedais imargint sotli. Sie
nos daytos viesiai gelsva spalva, vienoje kertje stovi sofu
t. Uuolaid spalva parykino riebias rausvas sofuts gobe
72

P R I E

V I E S

leno roes - Gvenai labai bdingas stilius. Virtuvs darbin

pus buvo u arkos, nulipus dviem emais laipteliais. Ma
ut Rila mgdavo ant j sdti ir irti, kaip dirba virja.
Dabartin virykl buvo, taip sakant, meno krinys", o anais
laikais - senovika pajuodusi krosnis, panai kaip pasako
je Jonukas ir Grytut". Vienu tarpu ji gal savait nelindo
virtuv, nes Gvena patvirtino: taip, krosnis tikrai pasakika,
stebuklingai atkeliavusi Viltyr tiesiai i raganos trobels.
- Galjau inoti, Rila, kad bsi ia, - pasak kakas, ir ji,
atsisukusi su pilna burna bandels, nusiypsojo Efiui.
- Negrau bti liam su teta, Efi. Eik ia ir pabuiuok
mane smarkiai smarkiai. Ei, na, ir grauolis! Galiau gyv
tave praryti.
- Visos taip sako, - apkabindamas Ril tar Efis.
Atsisds prieais j nusiypsojo Merei.
- Ar duosit man bandel, Mere?
- inokit, nenorsite vakariens, - atsak ji irgi su ypse
na ir, pamusi nuo diovyklos lkt, padjo j dvi bandeles
Efiui. Net Mer neatsilaiko prie jo vilgsn, paman Rila.
Tiesiog nuostabu, kaip jis veikia moteris. Tikriausiai pavo
jingai. Jis dailiai perpjov bandel per vidur ir tar:
- Nesivaizduoji, koks malonumas matyti nors vien mo
g, kertant per abu andus. Fiona aminai laikosi kokios
nors dietos. Nors dabar, kai ji ir vl nia, manau, bent kiek
apsiramins. Bent jau tikiuosi. Jau nebandau splioti, kodl
moterys tokios kvailos.
Rila nutyljo atri fraz. Efiui moterys kvailos todl, kad
jo netraukia protingos. Ji dievino snn, taiau jis lipte lipo
prie vaikik moter, toki, kurios, atsidkodamos net u
vien veln od, gali griti auktielninkos ir makaluoti ko
jytmis ore kaip uniukai.
- Man reikia persirengti vakarienei, - tar Rila. Efis pa
kl akis.
73

A D L E

G E R A S

- Apsivilk kuo linksmiau. Btinai. Klausyk, Rila, ar gali

ma su tavim nektelti? Turiu tave kai ko paklausti. Noriu
Leonorai t pasilyti, bet reikia itaikyti tinkam laik. Ar
paaukosi minut?
Bandels buvo sudtos skardin. Skardin stovjo ant
indaujos ir bus ineta podl. Rila atsistojo, prijo, atidar
ir pasim dar vien bandel. Atsisdo su ja prieais Ef.
- Kalbk, - paragino siekdama sviesto. - Pasakok.
Sulig tais odiais pro upakalines duris jo Deimsas.
Efis graudiai pasiirjo Ril ir atsistojo.
- Labas, tti, bijau, kad laikas bgti. Gaila, Rila, nepavyko
pasinekti. Na, nieko. Gal vliau tave sugausiu.
- Kokios ia paslaptys? - paklaus Deimsas ijus Efiui.
Rila pakl akis svain.
- Neturiu supratimo. Atrodo, Efis norjo man kak pa
sakyti. Galbt prisipainti. Kaip manai, Deimsai, ar jis turi
k prisipainti?
- Nenustebiau, jeigu taip. Obuolys nuo obels netoli rie
da, ar ne?
Rilos nuomone, Deimsas persisteng vaidindamas sen
nenaudl. Taip, tas vaidmuo jam tiko, bet jis, taip sakant,
per daug raito sus, nors j n neturi. Ji sukrizeno.
- I ko juokiesi? - paklaus Deimsas.
- I nieko, - atsak Rila. - Nesvarbu.
- Galiu pasakyti, kad smagu matyti mog juokiantis. Na
muose iom dienom nemaa tampa. Gvena taip usimusi
pokyliu, kad por dien gal n penkiais odiais nepersimetm. Na, bet turiu vilties, kad po sekmadienio viskas gr
prastas ves, kaip sakai?
- Tavs niekad nra namie, - pasak Rila. - Vakar atva
iavau tuoj po piet, o tave pirmkart pamaiau tik iandien
per pusryius. Taigi nekaltink vien tik Gvenos.
- Na, bet juk aiku, kad susitikinjau mieste su visokiais
monmis. Niekur nedingsi. - Jis trkteljo sau ausies spe
74

P R I E

V I E S

nel. Syk Rila skait straipsn, pavadint K kno kalba

sako apie jus, ir beveik neabejojo, kad ausies tampymas
rodo, jog mogus meluoja kaip vilkas. Jis tikriausiai tnojo
kur nors bare.
- Puikiai atrodai, Deimsai, - pagyr ji ir buvo apdova
nota garsija saulta jo ypsena. Ir ji neperdjo. Jis tikrai
nepanaus mog, piktnaudiaujant alkoholiu. Raukleli
daugiau ir plaukai ilesni u Efio, bet abu augaloti ir avs.
Kaip gaila, kad jis tai ino, paman Rila. Prie j niekas neat
silaikyt, jeigu jis nesuvokt, kok spd daro. O dabar per
daug save simyljs. Jis i t, - i daugybs tiek vyr, tiek
moter, - kurie nepraeina n pro vien veidrod nepasitikri
n, ar j grois nenublanko.
- Ir tu, Rila, avi kaip visada, - automatikai pasak jis.
Rila ypteljo. Kiek met jis j pasta, tiek jai kartoja t pat,
o kadaise gal net i tikrj taip man. Na, bet koks geras, ap
simeta, kad ji nepasikeitusi, ir ji dkinga u kompliment.
Fion pykino. Ntumas - baisi nata ir nuobodyb, irdyje
ji gailjosi, kad itaip greitai vl prisieina kankintis. Dievai,
Dagiui, jos vaikeliui, dar tik pustrei metuk. Snus, bai
siausiai sigilins, aid prie jos koj, i Lego kaladli sta
t kakoki tvirtov. Ji pagimd pdin, kuris pavelds Vol
o kolekcij ir visa kita, ko dar? Juk tikrai nusipeln keleri
meteli liemeniui atgauti ir bent kiek smagiau pagyventi?
domu, ar pavyks ibti per vis vakarien nesusivmus.
Kokia neteisyb. Kai kurias moteris pykina tik ryt, o j - bet
kuriuo paros metu, nors jau lyg ir turt praeiti. Ji klaussi
Efio, lauk, kada jis prads niniuoti vonioje, jis danai tai
darydavo, taiau dabar kakodl tyljo. iomis dienomis i
viso prastai nusiteiks, o Vilou Korte visada elgdavosi keis
tokai. Nesvarbu, paman ji, jis ino, kad a visada pasirengu
si j palaikyti. Ji nesuprato, kodl kai kurios moterys aminai
75

A D L E

G E R A S

erzina savo vyrus. Ji Ef visada palaiko. Kai kurios jos drau

gs iri j kaip beprot, nes ji tokia nuolanki, o Chloja
tikrai ir Beta galbt laiko j kilimliu prie dur. Fionai nusi
spjaut. Klusnum ji laiko monos pareiga. Tokia nuomon
nemadinga, ir irdyje ji sitikinusi, kad kaip tik dl tokios
nuostatos nepopuliarumo itiek daug skyryb. Kai kurios
moterys tiesiog nesupranta, kad vyrus reikia skatinti, girti,
visai kaip vaikus, ir ji n kiek nesistebi, kad jos virus esti
daug daniau negu daugumos draugi.
Fiona gerai suprato, kad niekas jos nelaiko proto boktu,
ir sutiko, jog apie daugel dalyk ji ninieko neimano. Mo
kykl baig ilaikiusi tik du egzaminus, meno ir maisto tech
nologijos. Bet ji ne tokia primityvi, kokia visi j laiko. Gal ir
nedaug skaiiusi knyg, bet moka tikti vyrui.
Aiku, tat visai nesunku. Kokia sveiko proto moteris ne
dievint Efio? Bet kartais jai nordavosi, kad jis bt kitaip
vadinamas. Efis skamba kvailai, kaip ir dauguma pravar
di, tad Fiona apsieidavo svetimiems sakydama mano vyras, o kreipdavosi j brangusis" arba juokingiau - zuike
li", ir jis piktai susiraukdavo, jeigu ji itardavo i irgi kvail
pravard ne miegamajame, taigi Fiona labai stengsi, kad is
odelis neisprst vyrui apsirengus.
Jis ilindo i vonios prie ausies prisispauds mobiliuk.
Buvo pratusi prie to, bet vis dlto per daug itiek kalbti
prie pat kokteilius. Jo visa eima ia, vadinasi, reikalai. i
rdama j, Fiona mgino atspti, su kuo jis kalba ir apie k.
Suprato, jog dl kolekcijos, bet smulkmen nesugaud. Tiek
inojo, kad vyras usims, usigalvojs, o jai norjosi, kad
bt toks kaip visada. Jai reikjo, kad jis bt tarsi skydas,
ginantis j nuo jo eimos.
Prie jos ji ne i karto priprato. Efis vienintelis, kiek Fiona
mat, i j vis bent kiek panaus Deims ir Gven. Jai
vis dar krpteldavo irdis pavelgus j - gra, puikiai ap76

p r i e

v i e s

sirengus, daling, koks ir turi bti vyras. Jo tvas irgi toks

pat. Dabar jau pagyvens, kas be ko, bet jaunas tikriausiai
buvo irdi dikas. Ir Gvena visada brangiai apsirengusi,
nors stilius nra jos stiprioji vieta, taiau kas nutiko Aleksui
ir Chlojai? Abu galt skmingai sdti prie kokios parduo
tuvs laikydami u pavadlio perkarus un.
Fiona atsiduso. iomis dienomis Efis susirpins, ir vis
dl t prakeikt paveiksl, kabani kiekviename ingsnyje.
Ji nelabai nutuokia apie reikal, jis jai kelia tik nuobodul,
bet paveikslai neduoda ramybs Efiui. I ties jie yra mano
atsakomyb, - danai kartoja jis. - Leonora su saule negy
vens, o tada jie atiteks man.
Nors ji jau treji metai itekjusi moteris, turi vaik ir visa
kita, bet sen veria j jaustis eiamete, drovia, bijania i
siioti ir visais atvilgiais kvaila. Ne, ji nieko tokio nesako,
utenka jos vilgsnio. Jis varo Fion i proto, bet ito nevalia
prisipainti. Leonora apkerjusi vis eim, ir nebandyk jos
kritikuoti. Pati ne kart Efiui sak, kad jo moiutei mirus Vi
lou Kortas liks Gvenai, jo motinai, bet Efis tik nusijuokia ir
taria: Na, inoma, bet i tikrj atiteks man, argi ne? Mama
darys tiksliai, kaip a sakau, nes ino, kad neklystu."
Jis tai pasak visikai rimtai, be jokio pasiptimo, kaip sa
vaime suprantam ties.
Fionai Leonoros testamentas atrodo baisiai neteisingas, ir
syk ji idrso paklausti: O kaip dl tavo tetos Rilos? Ar nie
ko negaus? Juk ir ji Leonoros dukt, gal ne?
Efis nusiypsojs atsak: Nebijok, klius ir jai gardus ks
nelis, bet pinigais. Be to, ji nepakst, jei reikt terliotis su
paveikslais. Vilou Kortas nra jos mgstamiausia vieta pa
saulyje, o gyvena ji bohemikai. Jei gaut iuos namus, per
deimt dien jie virst kokia nors komuna. Ir nors ji labai
stengiasi atrodyti kaip igon, i tikrj piniglio turi. Mat
tebedirba. Televizijoj, o kartais net kine.
77

A D L E

G E R A S

Visos Vilou Korto sienos nukabintos Etano Volo pa

veikslais. Fionos galva, visas meno pasaulis Leonorai ne
duoda ramybs, rao jai ir skambina praydami leidimo, kad
kolekcija bt ikabinta kokioje nors Didiajai Brit Publi
kai prieinamesnje vietoje negu Viltyro glduma. Leonora
nenori net girdti. Paveikslai liksi ten, kur norjo Etanas
vyresnysis. Fiona niekam nesako n odio, bet i ties ne
supranta, dl ko itiek triukmo. Visa eima ir minios iaip
moni tvirtina, kad ie paveikslai yra edevrai. Jie liudija
Volo tapybos technik, viesos perteikimo metod, savit
vaizduot, kuri prastus daiktus perkelia kit, siurrealistikesn tikrov, taiau Fiona nesteng j pamgti. Taip, jie
kelia nerim, tas tiesa, ir bdama Vilou Korte ji stengiasi tie
siai juos neirti.
Efis tebesikalbjo telefonu. I pokalbio nuotrup ji supra
to, kad vyksta nuobodi neka apie pinigus. inojo, nes jis
tiek dejuodavo, kaip jam sunku dirbti ir udirbti. Tai buvo
viena prieasi, kodl jis taip usikep, kad Leonora pri
tart jo planui: jei sandoris pavykt, jis gaut milinikus
komisinius. Fiona su diaugsmu duot tiek pinig, kiek jam
reikia, nes turi j daugiau negu proto, bet kai vien kart
idrso pasilyti, Efis tik suaibavo akimis ir taip aprk, jog
daugiau ji apie tai neprasiiojo.
Geras bt i mans vyras, jei kas kart ikilus finansi
niams sunkumams lkiau pas mon", - spjaute ispjov
jis, ji uraudusi patyljo, ir kvailai padar. Reikjo bent kiek
pasiginyti, sakyti: jeigu jau juodu vyras ir mona, jos pinigai
priklauso ir jam, taiau tada pabijojo odio itarti.
Dabar ji liovsi klausytis Efio pokalbio ir visai imet t
tem i galvos. Pradjo galvoti apie bsim dokumentin
film. Dievai, Leonora tikra sena tuiagarb. Neatsispy
r silymui pakliti telik ir nenuostabu, kad sutar film
daryti per savo gimtadienio vent. Namai ir sodas atrodys
78

P R I E

V I E S

super graiai, pati irgi pasirodys auktuomens dama nuo

galvos iki koj. inojo, kad Efis irgi pasistengs pakliti
daugel kadr, ir teisingai. irdama vyr, ji dkojo liki
mui, kaip kasdien, kad i vis pasaulio moter parinko j
bti jo mona.
Pastebjs Fion irint j, Efis kalbdamas parod jai
tuoj baigsis. Ir nusiypsojo. Jai apsalo irdis. Bdavo die
n, kai jis niekad n neypteldavo ir jai atrodydavo, kad
saul aminai dengia debesys. Retkariais ir kalbdavo su ja
atiauriai, taiau tik tada, kai ji jam grisdavo, ir Fiona taip
atsitikus kas kart pasirydavo stengtis daugiau jo neerzinti.
Ji pastebjo, kad j nervina kai kurie jos sakomi ar daromi
dalykai, ir jam susiraukus ar kitaip parodius nepasitenkini
m sidmdavo, kas sukl jo pykt, ir pasiaddavo labiau
stengtis bti tokia, kokios jam reikia. Visa bda, kad ji per
daug j myli. ino visas jo ydas, bet vis tiek myli. Kai kada
imdavo galvoti, kuo gi ji jam patiko. inojo esanti daili, bet
bijojo, kad vien dailumu ilgai jo neilaikysi. Mintimis, kaip
danai pasitaikydavo, ji gro graiausi savo gyvenimo
dien. Vestuvi dien.
Juodu susituok gruodio mnes, ijus i banyios
sniegas krito i dangaus kaip konfeti. Jos suknel buvo kre
minio atlaso, leifas isiuvintas snaigi formos strazais, o
ydas gaub galv tartum debesis. Ji nesi balt ir velniai
rausv roi puokt, fotografijose buvo matyti, kaip nuo
gli krentantys kaspinai trimis blizgiomis juostomis gula
ant tviskanio suknels audeklo. O taip, tada ji buvo grai ir
Efis velg j lyg ir susiavjs. Ne taip kaip dabar, kada ji
vis laik jauiasi ipampusi ir dar bloguoja. Namie guli vi
sas albumas Alekso daryt vestuvini nuotrauk, gaila, kad
nepasim ia, bt iokia tokia paguoda. Sekmadien bus
tiek svei. Tiek isipusiusi moter. Kas, jeigu kuri nors
kris Efiui ak?
79

A D L E

G E R A S

Vien tuo tos minties ledin baim sukaust ird. Jai sun
ku bna negalvoti apie visas tas valandas, kurias jis pralei
dia biure, toli nuo jos. Argi negali atsitikti, jog ten jis sutiks
koki protingesn moter? Fiona baisiai sunkiai atsikraty
davo toki mini ir vis pasiaddavo isaugoti santuok.
Ji visk darys tiksliai taip, kaip jis nors. Negalima duoti
jam progos nusisksti ja. Jeigu reikia bti niai, ji gimdys
vaik po vaiko, kad tik jis jos nepalikt. Ir gyvenimas, ir
namai, viskas yra visikai pagal jos nor, ir itaip turi, turi,
turi likti.
- Einam, Fiona, - tar Efis, paddamas mobiliuk. - Li
pam emyn. Dagi, ygiuojam. Eisim sod pas kitus.
- Panek ant pei! - papra berniukas, bet Efis atsisak:
- Rytoj, vyruti, gerai?
Fiona inojo, kad jis nenori susiglamyti markini. Na,
ir kas? Nematau nieko blogo, jeigu mogus nori atrodyti
graiai. Paskui vyr ir sn ji ijo i kambario ir m lipti
laiptais emyn.
engs svetain, inas apsidair gana nedrsiai. Leonora
jo lauk.
- O, inas. Paiu laiku! Mes jau siurbiojame, bet ir js
prisivysite.
Gvena nusiypsojo jam.
- Sveiki, inai. Ar pristatyti jus visiems?
- A tai padarysiu, mieloji, - pasak Leonora. Ji sikibo
jam parank ir nuved, atrodyt, per hektarus kilimins
dangos prie stiklini dur, i auksin pavakar atvir il
tam vasaros gli dvelksmui. alia grim veimlio stovjo
pramatniai atrodantis Deimsas Rivera, kur jis buvo trum
pai sutiks tik vien kart. Taip, pramatnus - tinkamiausias
odis, paman inas. Labai jau rykus grois. Pasidabruoti
smilkiniai, penkto deimtmeio kino vaigds laikysena.
80

P R I E

V I E S

Nelabai patikimas tipas, bet gal a klystu, dar pagalvojo i

nas. Deimsas paklaus:
- inai, k gersite?
- Praom sauso chereso, jei yra.
- Na, inoma! - Jis nusisuko irikiuotus butelius, o Leo
nora parod sof.
- Js dar nepastamas su mano jaunle dukra Sirila, pasak ji. - Sirila, ia inas Everardas i televizijos kompa
nijos.
- Labai domu, tiesa? Turiu galvoje film. Bet praom
vadinti mane Rila, - prabilo gerokai apkni raudonplauk,
vilkinti ilga violetine ilko palaidinuke ir juodomis ilkin
mis kelnmis. Mosteljusi alia sdini jaunesn moter
pridr: - Mano dukt Beta Frederik.
- Podukra, - patais Gvena, ssdamasi Betai i kito ono. Jos tvas - Donas Frederikas, ar pastamas su juo?
- Tuo dainininku? Js tikrai jo dukt? O taip, puikiai j
prisimenu. Atuntame deimtmetyje buvo tikrai garsus. Tik
pamanykit!
inas kalbjo, kas pirmiausia atjo galv. Pastebjo, kokiu
tusiu vilgsniu Rila dbteljo seser, kai Gvena pabr,
jog Beta nra to paties kraujo. Netgi dabar, kai jis neka apie
atunto deimtmeio muzik, Rila tebesdi piktai suiaupusi
lpas ir be perstojo kremta ems rieutus imdama i inde
lio ant staliuko alia, o luktelius mesdama pelenin.
- Mieloji, palik ir kitiems, - tar Leonora. - inai, negali
me leisti, kad jus kas nors pasiglemt, ar ne? Js dar nesusipainote su mano vaikaiiais, btinai turite tai padaryti! Ei
nam teras. Viduje rkyti neleidiu, tad jie dmija lauke.
inas isek paskui Leonor lauk. Jaunas vyrikis ir gra
ut moteris tikrai sdjo baltuose krsluose prie balto stalo,
apkrauto visokiomis stiklinmis, porceliano indeliais su rie
utais, srio lazdelmis. Dar guljo cigarei pakelis ir buvo
81

A D L E

G E R A S

padta pelenin. Madaug trej met berniukas, tikriausiai

j snus, nuriedjo per ol pakalnn nuo terasos ir ulips
nusirito vl. Jaunasis vyrikis paoks tar:
- Leonora, tiesiog nuostabiai atrodote! Kaip visada. Pri
sskite.
- Praom, - pritar jo mona. Tai sakydama paraudo ir
nervingai dirsteljo per pet kaip maas vaikas, bijodamas,
ar neisioko suaugusij draugijoje.
- Dkui, mielas Ef. - Leonora atsisdusi kreipsi in: Js, atrodo, kalbjots su Efiu telefonu? Tok vard jam dav
Beta, kai buvo visai maa. Vaikysts pravards lipte prilim
pa, tiesa? Efi, tai inas Everardas. Sskits, inai. Visiems u
teks vietos.
- Malonu pagaliau susipainti tiesiogiai, - pasak Efis. Mes visi labai jaudinams dl filmo. ia, beje, mano mona
Fiona. O ten Dagis, mano snus.
Mano snus", nusistebjo inas. Ne ms snus". do
mu, ar Fion ugavo itas savybinis vardis?
- Sveiki, - padav rank jaunoji moteris. Jos delnas buvo
glebus. Tikra ll ilgais viesiais plaukais ir mlynomis aki
mis su juokingai ilgomis blakstienomis. Efis atrod nepado
riai graus. Gal dl aprangos. Chaki spalyos kelns perne
lyg varios ir ilygintos, markiniai kasdieniki, bet aikiai
i Dermino gatvs. Batai garantuotai italiki. Vyrukas tarsi
ilips i reklamos.
- Kur Chloja? - paklaus Leonora. - Argi jau neturjo
ateiti?
- Oi, argi neinot Chlojos! - nusijuok Efis. - Per savo
gyvenim ji n karto neatjo laiku. - inui jis paaikino: Chloja - mano jaunesnioji sesuo. Truput savavalika. Jeigu
gali privirti kos, btinai privirs.
- Oi Efi, - atsiduso Fiona. - Koks tu negeras! Varg
Chloja... - Nusiypsojusi inui pridr: - Ji meninink.
82

P R I E

V I E S

Leonora papurt galv, o Efis tar:

- Ji save vadina menininke, bet a vargu j taip pavadin
iau. Kiekvienas gali sudurstyti visokius daiktus ir vadinti
tai menu, bet nuo to jie menu nevirsta, ar ne, Leonora?
- I ties ne. Turbt, inai, mane suprasite - man tikra
msl, kad tokio ikilaus dailininko kaip Etanas Volas palikuon savo studentikus peckiojimus drsta vadinti menu.
T akimirk i u namo ilindo keistai apsirengusi figra
ir atidro prie stalo. Chloja. Aiku, kad ji. inas buvo besistojs, bet Chloja i tolo m aukti:
- Kertu layb, Efi, kad jau draskote mane skutus! Kaip
laikaisi, moiut? Kaip visada, Fiona, atrodai mirtinai grai.
Ir prieingai.
Fiona surauk kakt bandydama suvokti Chlojos odius,
bet inas ikart pagavo j prasm. Mirtinai grai ir graiai mir
tina. Smojinga, bet iauru. Ar Efis suprato? Nenordamas,
kad brolis su seserimi susipet, inas paskubjo siterpti:
- A esu inas Everardas. Malonu susipainti. Reisuoju
laid apie Etan Vol ir tuo tikslu filmuosiu js moiuts
jubiliej.
- Aiku, - tar Chloja. - Man jie sak, bet nesusigaudiau.
Klas. Galima atsissti? Filipas dar viruje, rengiasi. Tuoj at
eis. Tiesa, a vardu Chloja. - Ji atsidrb krsl alia Leo
noros ir isiiep jai. - Matytum, moiut, koks tavo veidas!
Siaubas!
- Mano veidas, mieloji, neabejotinai atspindi jausmus dl
tavo drabui, kuriuos iandien pasirinkai. Be to, puikiai i
nai, kad a nemgstu bti vadinama moiute.
- Atsipraau! O mano ivaizda nelieiama, neprisimeni?
Paadjai. - Ji pasisuko in. - Mama ir moiut smerkia
mano stili. Nuo pat vaikysts. Bet jos, atrodo, nesuvokia,
kad a jau suaugusi. Kiekvien kart paada nesikiti, nieko
nesakyti, nes, atvirai kalbant, ne j suknistas reikalas!
83

A D L E

G E R A S

- Chloja! - vienu balsu suuko Efis ir Fiona.

- Nepaksiu toki odi! - Leonora atsistojo ir iplau
k svetain palikdama bema apiuopiam pasipiktinimo
leif. inas, neinodamas, sekti paskui j ar likti, pavelg
Chloj.
- Supyko, bet nekreipk dmesio. A nesuku sau galvos.
- Tai ir yra didiausia bda, - susirauk Efis. - Esi sava
naud.
- A? Tu vadini mane savanaude? Pats bdamas savanau
di karalius! Ir turk lumo!
Pasilenkusi pasism i vieno indelio rieut, susimet
burn ir kramtydama nusiypsojo inui.
- Bet kokiam filmui apie it eim net neabejodamas
scenaristu gali imti Tenes Viljams.
Ir nieko nepasakysi, paman inas. Valandl jis nesma
giai sdjo matydamas, kaip Chlojos pasirodymas sutrikd
kompanij. Akivaizdu, kad ji imesta i eimos kaip balta
varna ir, atrodo, patenkinta ituo vaidmeniu. Fiona nujo
olt lait aisti su sneliu, Efis isek paskui Leonor
svetain, taiau i ten pasirod Sirila. Rila...
- O Dieve, Chloja, pametk cigaretes! - sudejavo ji,
plumpteldama krsl alia dukterios. - A ten jau mi
riau po truputl. - Ji nusiypsojo inui. - Atsipraau, bet,
man atrodo, js suprantate, kaip bna. Teorikai savo eim
dievini...
- ... bet praktikai negali paksti! - Rila su Chloja nusi
kvatojo. inas pabuvo iuose namuose vos truput daugiau
kaip valand, bet jau pajuto, kad ir tas juokas, ir abiej mo
ter artumas i dalies skirtas Gvenai paerzinti. Gvena visai
nieko sau, paman inas, bet jos, aiku, nepavadinsi juok
maieliu. O Rila... Jos veidas kakuo pastamas. Gal atun
tame deimtmetyje ir sutiko j kokiame koncerte, jeigu jau
buvo ponia Frederik?
84

P R I E

V I E S

- Tikiuosi, nepalaikysite mans staioku, bet a neabejoju,

kad js veidas kakur matytas, tik neprisimenu kur.
- Kine. Mano teta yra kino vaigd, - paaikino Chloja. - Tikriausiai matte j Naktiniuose padaruose.
- Oi Chloja, kam reikia? A visai nesididiuoju savo darbu
kine, pone Everardai. Komiks stilius. Hammer Horror" ir
panaiai. Manau, js tikrai ne...
- Taip! Taip ir yra! Naktiniai padarai". Vadinasi, ten bu
vot js? Na, inoma. Js beveik nepasikeitusi, tik kostiumai
ne tie. Ir vadinkit mane inu. A dievinu Naktinius pada
rus". Kultin klasika. Buvote stebuklinga.
Rila atkio inui rank pabuiuoti.
- Js mane stebinat. Niekas kitas to vaidmens nelaiko
laimjimu.
- Mano mama pavydi, ir tiek, - tar Chloja. - Juk vis gy
venim sdi namie.
Ir, paman inas, ko gera, nelabai patenkinta, kad jos duk
t geriau sutaria su Rila negu su ja. I ties nenuostabu. Jis
mat, kad Rilai nedomu, kuo Chloja apsirengusi, k kalba
ar daro. I tikrj jai turbt netgi patinka dukterios i
vaizda.
- Palauk, Rila, kai pamatysi, koki Leonorai padariau
gimtadienio dovan. Tau baisiai turt patikti. Betai padar
spd.
- Chloja nuostabiai talentinga, - pasak Rila. - Sukuria
nepaprast dalyk.
- O, Rila vienintel taip mano, - nusijuok Chloja. - Rila
ir Beta. Ttis irgi nusiteiks mano naudai, bet iaip visa Vilou Korto mafija nepaint padorios skulptros ar paveiks
lo, net jei gaut jais kakt. Nesivaizduoju, kad jie supranta
ir paties Etano Volo kryb. Leonora girsis, jog yra inov,
bet nesmon. Ji turi galvoj tik tiek, kad asmenikai paino
dailinink ir tai, jos manymu, duoda jai dievik teis reikti
85

A D L E

G E R A S

nuomon apie paveikslus. Deja, neduoda. Nemanau, kad ji

apie juos labai nutuokia.
inas irjo Chloj, susikprinusi baltajame krsle,
visas puses styraniais klounikais geltonais plaukais ir tais
didiuliais sportbaiais, atrodaniais nei iaip, nei taip ant
jos ilg plonyi koj. Ar ji mnesius nemiegojusi, ar per
nelyg dosnia ranka isitepliojo eliais vokus, bet baltame
veido ovale alsvos akys velg nejaukiai ir dygiai. Lp
daai buvo beveik juodi. domu, paman inas, ji visada
taip rengiasi ar tik nordama smarkiau paerzinti motin.
Jis dirsteljo stiklines duris. Atsirms stakt, Efis kal
bjosi su Beta. odi inas negirdjo, bet Efis labai rimtai
mosavo viena ranka, o Beta nenuleido aki nuo jo veido.
Net i ia inas mat, kaip spindi jos vilgsnis. Ji stovjo pa
linkusi j ir irjo i apaios su tokiu neslepiamu susiav
jimu, kad inas pajuto nesmagum ir nusisuko. Ar kas nors
dar mat jos vilgsn? Fiona? Jis atsigr pairti, kur ji su
sneliu. Ogi lipa laitu teras. Sunku pasakyti, ar ji k nors
pastebjo. Vaik ne pasisodinusi ant klubo, bet pamojo vy
rui, ir tas pamojo jai. Beta ikart pasitrauk. eng tolyn nuo
Efio nudrusi akis em, tada prijo prie terasoje sdini
Chlojos, Rilos ir ino.
- Dar kart labas, - tar ji. Chloja nusiypsojo.
- Labas, Beta. Beta - mano draug, - paaikino ji inui. Gal taip ir neatrodo, bet ms poiris daugel dalyk vie
nodas. Ypa ios eimos dalykus. Ji tik kakodl aklai avisi
mano broleliu, tiesa, Beta?
Beta nuraudo.
- Liaukis, Chloja! Manau, ponui Everardui tai n kiek ne
domu.
- Bet juk domu, ar ne? Be to, inui, ne ponui Everardui,
Beta. Jis yra nealikas irovas. Beta nemato, kad Efiui rpi
tik tai, kas jam naudinga. Mano mylimas brolelis spjauna
visus, iskyrus save.
86

P R I E

V I E S

- Leonora nori, kad visi eitume vid, - pasak Beta. - A

ir atjau js aukti. Tuoj bus vakarien. Ir Filipas atjo. Gal
eitum jo gelbti nuo tio?
Chloja atsistojo.
- O Dieve, turbt reikia eiti. Vargas Filipas, ir mama j
tarkuos. Na, inai, susitiksim per vakarien. - Ji nutrepsjo
per teras svetain. Saul jau buvo emai, per ol nutso
juodi krmokni eliai, vakaro ara nuda dang mly
nu ir rausvu spindesiu.
- Reikia eiti vidun, - atsistojo Rila. - Mama nemgsta
laukti.
Jie visi sujo svetain. Kambaryje viesa dar nebuvo
jungta, ir inui pasirod, kad jis eng tams.
Jau beveik baigsi. Udanga, paman Rila, tuoj nusileis, mes
galsime atsikelti nuo ito stalo ir nektis po du ar tris, ne
bebti taip vieai, taip atvirai. Ji siurbiojo kav vos veik
dama pagund paimti dar vien okoladuk. Sdjo alia
Deimso, toli nuo Leonoros, bet galjai laintis i paskutinio
dolerio, kad per visas kalbas, lki kilnojim ir neiojim,
vyno pilstym motina seka, kaip Rila doroj a mtinius o
koladukus. Kodl kaip tik mano motina septyniasdeimt
penkeri turi bti akyla kaip vanagas? Kodl ji negali bti
sukriousi senuiuk, pus laiko nesusigaudanti, kas vyksta?
Rilai pasidar silpna nuo kalts dl toki mini, ir ji apvel
g eimos narius, kuriuos paprastai sau vadindavo veikian
iaisiais asmenimis*1. Jeigu netingt, koki puiki dram
jie galt suvaidinti! Garb Dievui, vakar nieko panaaus
nebus. Viskas vyksta taikiai, visi gardiuojasi Mers keptais
viiukais, jos morkytmis ir braki erbetu, dl kurio gali
ma mirti. Pagaliau visas ritualas nutrks artimiausioms dvi
deimt keturioms valandoms.
Taigi tai visa eimynl. Leonora galustalje, tikra vakaro
karalien viesiai ydra suknele, jai i kairs Efis. Rila pagal
87

A D L E

G E R A S

vojo, kodl alia moiuts, kaip visada, nesdi Aleksas, bet

gal Leonora turi sav prieasi. Efis prastai dievikas. Tos
akys tiesiog hipnotizuoja, ir jam taip tinka drabuiai. Jis gi
ms ne savo laiku. Treiame deimtmetyje tikrai bt buvs
dienini spektakli publikos dievukas. Fiona neatpl aki
nuo jo veido. Bt juokinga, jei nebt lidna matyti, kaip
ji visada prie jo taikosi, net valgo tai, k valgo jis. Ji sdjo
beveik, bet ne visai prie savo vyr, puikiai tinkama naivios
merginos vaidmeniui. Pieni geltonumo suknele, ji buvo
grai, bet tok veid ilgai nenortum irti. Mieloji Beta
alia Efio, beveik neneka. Ir beveik nevalgo, kiek mato Rila.
Paliko kone vis desert. Nejau sirguliuoja? Paakiai pajuod.
Rytoj btinai turime pasinekti, nutar Rila. Neinia kada
nuoirdiai kalbjoms. Ji atsiduso. Beta tokia domi. Kuri
gal stengiasi save tiesiog itrinti tarp kit moni? Balta
palaidinuk, juodos kelns, galt iupti lktes ir padirbti
padavja! Jei ir pasidaiusi, Rila nepastebjo.
Ji ypteljo Aleksui, aukteliu maianiam cukr cukri
nje. Jis ioje eimoje netinka. Auktas ir nerangus, ian
dien pasisteng pasipuoti: chaki markinius pakeit mly
nais - ar madingai susiglamiusios drobs, ar nemadingai
susiglamiusios medvilns. Rila bt galjusi laintis, kad
pastarasis atvejis. Aleksas neturjo n laelio tutybs, bet
labiau nei kas kitas i jos pastam jaut daikt ivaizd.
Rila pajuto, kad j iri inas. Nejau mama k nors jam
pasak apie jos okolado manij? Jis nusiypsojo. Nma ne
glotnutis, kaip ji bijojo igirdusi odius televizijos reisie
rius". Jis stambi veido bruo, su kupeta tamsi, bet jau
ilsteljusi plauk ir labai dailia nosimi. Rilos nuomone,
retas mogus turi daili nos, todl bemat atkreipi dmes,
jei toki pamatai. Gvena kalbjosi su Leonora, tad ji surizi
kavo - capteljo okoladuk.
Chloja su Filipu sdjo ariau Deimso, esanio kitoje ga
lustalje. Filipas, nedidukas, rudaplaukis ir velnus, atrodo,
88

P R I E

V I E S

gerai sutaria su Chloja, pasak vis, turinia bjaur bd. Dar

jis moka jos klausytis, tuo tikriausiai irgi j patrauk. Rilos
nuomone, jis yra vienas tykiausi ir kukliausi moni, a
lia kurio Aleksas atrodo beveik plepys. Rila pastebjo, kad
Gvena, vilkinti smlio spalvos ilkine palaidinuke, vos nesu
sirauk pavelgusi j dukter. Kokie mes keisti, paman Rila.
Gvena turt dievinti Fion, kuri idealiai tikt jai dukras,
bet kakodl nedievina. Na, inoma, visame pasaulyje nra
Efio vertos moters, gal todl.
Efis pabarkino akute savo taur. Kambaryje stojo tyla.
- Dkui visiems, - prabilo jis. - Nenoriu pertraukti pa
siplepjimo ir panaiai, taiau turiu kai k pasakyti. Jei js
neprietaraujate.
Prie stalo kilo murmesys. Daug vliau, spoksodama lu
bas ir migdydamasi, Rila prisimin akimirk, kai visi pama
n, jog Efis ketina pasilyti tost u Leonor ar padkoti u
gardi vakarien. Kai visi buvo nerpestingi.
- Noriu jums kai k pasakyti, - visiems nutilus prakalbo
jis. - Bet labiausiai Leonorai. Ir, inoma, paprayti. iaip jau
vents metu nebiau praneks apie tok dalyk. vent
yra vent, kaip a visada sakau, bet kart labai svarbu,
o laiko nedaug. - Jis patyljo. - Leonora, kalbsiu apie ko
lekcij, - tar jis, velgdamas tiesiai moiut. Toliau nek
jo labai tyliai, labai velniai. - inau, kokia ji jums brangi.
Mums visiems brangi, bet jums labiausiai, a inau. Visais
atvilgiais tie paveikslai js. Taiau bda, kad jie nra tinka
miausiai eksponuojami. Nra idealiai ikabinti, pati ne kart
sakt, o juk daugyb moni nort juos pamatyti, geriau
suvokti, bet negali. Taip, inau, kad atmett daugel visoki
silym, bet a susisiekiau su Rubenu Stronskiu.
Niekas netar n odio. Visi sdjo susting, kaip uke
rti, kaip prial prie kdi. Rila inojo, kad Stronskis yra
milijonierius bankininkas i Valstij, besidomintis menu.
Efis vl prabilo:
89

A D L E

G E R A S

- Stronskis silosi nupirkti kolekcij ir pastatydinti jai

speciali galerij. Nereikia n aikinti, kad jis silo bai
siai didel sum. - Jis pam taur ir gurkteljo. - Tai
gi... Rytoj galsime aptarti detales, bet noriu, Leonora, kad
pagalvotumt.
Visi tyljo. Rila pavelg motin. Ta ibalo kaip drob
ir sdjo n krust. O Dieve, neleisk, kad j itikt insultas,
infarktas ar dar kas nors. Tik ne dabar. Ne prie jos vent!
Leonora atsistojo, abiem rankomis atsirm stal ir visiems
nusiypsojo, pirmiausia Efiui.
- K gi, - ramiai tar ji. - Davei mums apie k pagalvoti,
Efi, ar ne? Diena buvo nuostabi, neketinu jos gadinti. Kaip
ir pats sakai, dalyk mes dar aptarsime, bet a turiu tave
spti, kad mano tvo paveikslai i Vilou Korto ikeliaus tik
per mano lavon. - Ji nusiypsojo. - Labai pavargau, taigi
man gal atleisite, jeigu dabar eisiu savo miegamj. Linkiu
visiems labos nakties.
Ir ji ijo, kaip paprastai, lydima vis aki. Tyla valgo
majame augo ir tvinko. Vienas po kito visi atsistojo ir iny
ko. Vieni nujo miegamuosius, kiti gal islinko miestelio
alud. Rila atsiduso. e tai tau. Ir nebr ramios eimynins
vents. Nebr ir ramios kavuts su likeriu svetainje po va
kariens. Nuvalkiotas draminis triukas, paman ji. Staigme
na prie nusileidiant pirmo veiksmo udangai. Kam jos
reikjo? Ji ijo hol bijodama dar vieno vakaro, kai nieko
nelieka, tik anksti gultis. Tas nenaudlis Efis! Ar negaljo
palaukti dar vienos dienos? Jai vaidenosi valand valandos
tamsos, kai ji bandys umigti ir neumigs. Gal paskambin
ti Ivanui ir paklausti, kaip sekasi? Bet kad nesinori su juo
kalbtis. Ne, po velni, apsieis. Neskambinsiu. miegamj
galuotis irgi neisiu. Pasidarysiu kavos, tegul netgi tirpios ir
be kofeino.

90

P R I E

V I E S

Virtuvje Gvena stovjo palinkusi prie kriaukls. I jos

nugaros Rila mat, kad sesuo vos tramdo raud. Mers n
paduj.
- Gvena, - eng ji prie sesers. - Kas yra? Kas tau pasi
dar?
- Oi Rila, tu dar klausi! - Gvena atsisuko pilnomis aa
r akimis. - Su kokiu diaugsmu a j pasmaugiau. T
Ef. Kaip jis galjo? Po visko... - Ji usikirto. - Pasakiau
Merei, kad pati suplausiu indus. Jei kuo nors neusiimsiu,
iprotsiu.
Rila sidjo puodel auktuk kavos ir ukait arbatin.
- Nesijaudink, viskas bus gerai. Rytoj visi pakalbsime su
mama. tikinsime j, kad apie tuos paveikslus galima pasi
nekti ir kit savait.
- Tai ir blogiausia! - Gvena nusiluost rankas virtuvin
rankluost ir atsisdo prie stalo. - Efis reikalauja visk i
sprsti tutuojau. Dievai ino kodl. Atrodo, dl kakokios
pinig apyvartos jo firmoje. Visas darbas, kur nuveikiau dl
ito savaitgalio, nueis perniek, jeigu visi ginysis, nibdsis
kampuose, o mama pyks. Pati inai, kaip ji moka aptemdyti
nuotaik, jeigu nepatenkinta. Tiesa, galbt pamirai, nes vi
sada esi Londone.
Rila nutar nekreipti dmesio it kandi pastab. Gve
na, pastebjo ji, atrodo pavargusi, o il plauk daug dau
giau, negu buvo prajus kart. Ji sukiojo ir sukiojo vestu
vin ied.
- Atsipraau, Rila. Jauiuosi bjauriai. Nepatiksi, kiek a
djau darbo, kol visk suorganizavau: paruoiau kambarius,
usakiau gles, kvietimus, pasamdiau maisto tiekjus ir net
suplanavau, kaip visus susodinti palapinje, o dabar Efio
sensacija gali visk sugadinti.
Gvena niurkteljo. Rila beveik igirdo fraz kokia
neteisyb".
91

A D E L E

G E R A S

- Viskas bus gerai, - pasak ji. - Mamos mintis atitrauks

filmavimas. Be to, ji visada taip sutardavo su Efiu. Juodu ry
toj pasikalbs, ir ji atves j prot. Man rodos, veikiausiai Efis
liks it mus kands. Mama niekad nieko nedaro, kas jai ne
patinka. O itos vents ji baisiausiai nori. Patikk, niekam
neleis jos sugadinti.
- Gal ir ties sakai. Tikiuosi. Prastai nusiteiks Efis irgi ne
dovanl, bet gal elgsis kaip mogus. Ryt su juo pasinek
siu. Rila, kad inotum, kaip a pavargau. Kelias dienas neisi
miegojusi. Atsigulu ir mintimis perkratinju visus sraus.
- Viskas bus puiku, Gvena. Tu tokia sumani. inoma, jei
gu tik a galiu kuo padti, sakyk. Juk ir tau reikia bent kiek
atsipalaiduoti, pasidiaugti ituo savaitgaliu. Igerk bren
dio. Surkyk cigaret. A turiu.
Gvena godiai pairjo rankin, gulini alia Rilos
puodelio, - maut blizguiais siuvint ir virvele sutraukia
m maiiuk.
- Ne, negalima. Jau beveik deimt met, kai meiau. Ar
patiksi? Dl vienos ugaidos nenoriu visko sulugdyti.
- O a noriu rkyt. Pelenin turi?
- ia negalima rkyti. Mam itiks priepuolis. Cigaretes
ji uuodia kaip koks dm detektorius.
- Gerai jau, gerai, pasdsiu terasoje. Toks graus vakaras,
o taip gera pabti ramiai ir tyliai. Gerai isimiegok, Gvena.
Rytas u vakar protingesnis. Galiu pasakyti i savo patir
ties, kad ryto saulje viskas atrodo viesiau.'
Ieidama Gvena spusteljo Rilai rank ir nusiypsojo.
- Tikrai diaugiuosi, kad atvaiavai, Rila. Saldi sapn.
Rila nulydjo Gven akimis patenkinta ir sujaudinta ne
prasto sesers meilumo. Tada pasim maiiuk ir ijo i
virtuvs.
Tarp oranerijos ir valgomojo buvo nia, sakytum koks
lauko kambariukas, turintis tris sienas, bet be stogo. Rila
92

P R I E

V I E S

atsisdo ant suolelio pasienyje. Vidurnakio mlynumo

danguje juoduojantis palapins siluetas atrod kaip kokios
pasakos iliustracija. I kairs spindjo tamss langai, nu
viesti mnulio, ltai plaukianio dangumi, ia ilendanio
i u debes, ia pasislepianio. I deins buvo pinuiai,
prikalti prie valgomojo sienos ir apklsti roi, j aromatas
beveik ugo cigarei dm kvap. ia augo dvi rys:
Mrs Herbert Stevens" ir Long John Silver". Leonora ino
jo populiar ir botanin kiekvienos Vilou Korte auganios
gls pavadinimus, Gvena taip pat, bet Rila prisimin tik ro
i, nes kai kuri vardai primin jai prancz aristokrates,
iugdaniais krinolinais vaiktinjanias anglikj park
takais. Pinui karteles apvij roi iedai buvo balti, vel
niai rausvais viduriukais, keistoje vasaros tamsoje, i ties
visai ne tamsioje, jie spindjo ir viet.
Igirdusi take palei teras ingsnius, ji sulaik kvap. Vel
nias! Net jei bt gerai nusiteikusi, kaip tik i valandl Rila
netroko jokios draugijos. Ji norjo pagalvoti, apsvarstyti, k
reikia Efio praneimas per vakarien, koki jis gali turti
tak jiems visiems per artimiausias por dien, k jau kalbt
apie ilgalaikius padarinius, ir e tau - kakam irgi ov gal
v ateiti ia. Galbt Chlojai ar Filipui, ar kam i jaunesni
j eimos nari, usimaniusi ramiai parkyti. K gi, patik
rinsime, kaip Mrs Herbert Stevens" valo or, ypsodamasi
paman Rila.
- Oo... - tarsteljo ivydusi in. - Maniau, kad kas i vai
k. - Ji lidnai palingavo galv. - Reikt liautis juos taip va
dinti. Visi jau suaug, o Beta nekenia, kai a sakau vaikai".
Bet man jie yra vaikai. Baisiai sunku atsikratyti netikusi
proi, tiesa?
Na ir pliaukiu, paman ji. Tada taip usitrauk dm,
kad suibo cigarets galiukas. Ltai ikvpusi tar:
93

A D E L E

G E R A S

- Sskits, inai. Neketinau ugriti js kalbomis. Juk

tikriausiai jote ia tikdamasis ramybs ir tylos, ar ne?
- Ne, nieko, k js. - Jis atsisdo alia, atsisuko j. - I
ties iekojau js. Visi kiti, atrodo, igaravo, - nusijuok
jis. - Na, a ne tai norjau pasakyti. Turiu galvoje - ne tai,
kad norjau su bet kuo pasikalbti. Tai tik faktas, o a jau
iekoti js.
- Tikrai? Kodl? - Dieve, ar ne per daug tiesmuka? Ku
ri gal, paman Rila, negaliu pirma pagalvoti, o ne pliurpti
kaip tik tai, kas mintyse?
inas, pastebjo ji, iri tiesiai tol, ne j. Nejau j sutrikdiau? Ji jau iojosi ko nors sakyti, bet prabilo jis:
- Man rodos, noriau jus geriau painti. - Jis nusijuo
k. - Dieve, argi ne baisiai skamba? Visai kaip urnale. Ta
iau tai, k sakiau pirma, yra tiesa. A esu js gerbjas. Man
js tikrai labai patikote Naktiniuose padaruose11.
- Dkui, - burbteljo Rila. Galjo ir nesakyti. Man js
tikrai labai patikote." Bet vis tiek smagu. Ji bateliu uspaud
ant ems nuork, tada pam j ir kio em prie roi.
- Leonora mane umut radusi ant terasos ploki
nuork. Atrodo, kad jai a tebesu vaikas. Visi tebesame vai
kai. - Grteljusi j pasak: - Malonu girdti i js tokius
odius. iuo metu a neturiu tiek darbo, kad biau abejin
ga sutiktam gerbjui.
- Nesivaizduoju kodl. Jie turbt iprotj, tie vaidmen
skirstytojai ar kas tokie.
- Pakeiskime tem, gerai? - prisivert nsiypsoti Rila. Kaip sekasi filmuoti?
inas atsiduso.
- Apie js eim galima sukurti keliolika film. Netu
riu supratimo, kaip visk, k noriu parodyti, sukiti vien
valand. Visk apie Etan ir jo paveikslus, inoma, taip pat
apie eim ir jubiliej, o daugiausia - apie js motin. Ji
nepaprasta, tiesa?
94

P R I E

V I E S

- Nepaprasta - ne tas odis, - tar Rila ir pasigailjo. Nenoriu atrodyti pikta, bet kartais su ja sunku, tik tiek. Jos
labai dideli reikalavimai, o a kai kada j neatitinku. Bent
man taip atrodo. Taiau kiekviena eima turi savo proble
m. Nepasakysi, kad mes nemylime vieni kit. Aiku, myli
me, bet kai susirenkame krvon, visada kyla kakokia trintis.
Paprasiausiai a negaliu sijausti visokius ventinius reika
lus, sraus ir kitokius kasdienikus dalykus, kurie jaudina
Gven, o ji mane laiko netvarkinga patarka. Taiau turbt
natralu.
- Na, inoma, - pritar inas. - Nra eimos, kuri netur
t savo bd, paslapi ir panaiai. I ties atrodo, kad visai
graiai sutariate.
- O, i ties. I ties sutariame. Bet, mano galva, nesu tin
kamiausia kalbti apie Vilou Kort ir tai, kas jame vyksta. A
ia beveik nesilankau... daugiau kaip dvideimt met.
inas netar nieko. Laukia, paman Rila, kad pasakyiau
dar k nors. Kad paaikiniau. Ji atsidar maiiuk norda
ma isiimti dar vien cigaret.
- Nieko, jei vl usirkysiu? ia taip grietai udraus
ta rkyti viduje, kad vos atvaiuoju, nuolat jauiu vrik
nor dmyti kaip kaminas.
- Dmykit. Pats rkau gal por kart per metus, taiau
dabar palaikysiu kompanij, jeigu duosite cigaret.
Rila ikrat i pakelio dvi cigaretes ir vien atkio inui.
Ji udeg degtuk, jis sum jos rie ir prisitrauk ugne
l. Usideg, paleido jos rank ilaiks akimirk ilgiau, negu
reikjo. Ji usideg savo cigaret galvodama: prie kiek met
jauiau lengv iurpel? Ir ar esu verta kokio nors iurpelio? Man tik trenk galv is vakaras ir ros, ir mnesiena,
ir visos nuvalkiotos klis, tai kaip.
- A turiau paaikinti, ar ne? Kodl ia paprastai nesi
lankau?
- Js nieko neprivalote.
95

A D L E

G E R A S

- Ne, nesvarbu. - Ji vl pavelg j. - Su jumis lengva

kalbti. Mokate klausytis. - Ji nutilo, nuleido akis. - Ten,
tame eere, paskendo mano snus Markas. Prie dvideimt
met. Jei bt gyvas, turt madaug tiek met, kiek dabar
Aleksui. Jam buvo penkeri, kai mir. Toks maas. Aiku, ne
laimingas atsitikimas, bet vis tiek sunku pakelti. Londone
kakaip stengiu visk nustumti tolyn. Bent jau didium
laiko, o ia... Man ia vaidenasi, ir tiek.
- Neinau, net k pasakyti, Rila, - tyliai tar inas. - D
kui, kad pasakte, ir labai ujauiu. Manau, esate labai narsi,
kad atvaiavote tokia proga. Labai narsi.
- Visai ne, - pasak Rila, dkinga, kad jis neband jos
guosti apkabindamas, pabuiuodamas; kiti vyrai tokiomis
aplinkybmis taip ir daro, tarsi toks dmesingumas padt
jai pasijusti geriau, taip pat ir dl Marko. Tarsi greitas seksas
su jais bt toks pasakikas dalykas, jog visos mintys apie
mirus vaik turt paprasiausiai igaruoti. Ji sumirksjo,
kad nepradt bgti staiga susitvenkusios aaros. O Dieve,
ne, paman. Jau reikjo iki tol visas iverkti.
- Atsipraau, - sumurmjo ji, iekodama maielyje popie
rins nosinaits. - Negaliu susivaldyti. Atrodyt, per itiek
met turjau apsiprasti...
- Rila, nereikia dl nieko sau priekaitauti, - pertrauk j
inas.
luostydamasi akis, Rila nusiypsojo.
- I tikrj js kaltas. Nesu pratusi, kad mans taip d
miai klausytsi. Jau viskas gerai. I tikrj..
- Visada pasirengs klausytis. Net jei ir vl apsipiltumt
aaromis.
Rila nusikvatojo.
- Dkui. Buvo smagu pasinekti, o dabar man jau
laikas eiti.
- Tikra tiesa. Jau vloka, be to, rytoj tikrai bus tempta
diena.
96

P R I E

V I E S

Rila atsistojo.
- Nesistebiau fejerverkais nuo auros iki sutemos, nes
Leonora ukurs Efiui toki pirt... Bet nemanykite, kad ir js
privalote grti vidun, jeigu norite ia dar pabti.
- Ne, utenka. Reikia ir man eit miegoti.
Jie drauge jo pro stiklines svetains duris. Jau antr kar
t jis eina su manimi iuos namus, paman Rila. Nuste
bo pajutusi, kad jo buvimas alia ramina, kad jai norisi jo
buvimo. Jie nujo hol ir m lipti laiptais auktyn, visai
kaip kokia senyva sutuoktini pora, i lto einanti gulti. Oi,
suauk, Rila Frederik, sudraud ji save. Kokioje planetoje tu
gyveni?
Jam reikjo padaryti, kaip sil Rila, - likti lauke. O dabar
jis atsidr savo miegamajame, nors dar nra vidurnakio.
inas atsisdo ant lovos krato, persibrauk ranka plaukus
ir atsiduso. Niekad gyvenime miegas nebuvo taip toli, ir jis
nusistebjo, kad Rila itaip j paveik. Jo darbe graios mo
terys yra neatsiejamos nuo kratovaizdio. Bet Rila kitokia.
Rila karta, tar jis sau. Jos knas bt kartas ir minktas,
ir velnus, ir ji nuo menko nieko kvatotsi, nors jos akyse ir
slypi kakoks lidnumas, kas visai nekeista.
Sakydamas, kaip avisi jos darbu, inas n kiek jai nepa
taikavo. Ji ities vaidino gerai, ekrane buvo ir seksuali, ir kar
tu nepavojinga, bema jauki. Keista, kodl ji beveik nebevaidina. Jis inojo, kad ne pirmos jaunysts moterims ir kine,
ir teatre vaidmen vis maiau, bet vis tiek. Rila ne tokia kaip
kitos moterys. Ji kako turi.
Jis pavelg veidrod. Kokia puikyb privert j manyti,
jog tokia moteris kaip Rila apskritai irs jo pusn? Fig
ra nepasikeitusi nuo atuoniolikos met, esant tinkamam
apvietimui i nugaros, jis panaus aukt liekn vaikin,
bet plaukai jau ilstelj, veidas sulyss, oda gavusi sauls
daugiau, negu jai sveika: vjo nugairinta, jeigu bsi atlaidus,
97

A D L E

G E R A S

o jei ne - rauklta. odiu, suvargs Deremio Aironso

variantas.
Jis jau taip seniai neband asistuoti moteriai. Tania, bu
vusi mona, kart prikio jam emocin tamsum, nors kada
ji spjo k nors apie j suprasti taip smarkiai darbuodamasi
svetimose lovose, jis nesivaizdavo. Bet visa tai liko tolimoje
praeityje, o jei kas bt paklauss, inas bt atsaks, jog jo
gyvenimas turiningas ir teikiantis pasitenkinim. Tik dabar
suprato, koks jis vienias ir kaip seniai vienias.
Isities ant lovos bardamas save u kvailum. Atvaia
vai ia dirbti darbo. J tavo darbotvark neeina eimininks
dukters merginimas. Be visa ko, paman jis, ia bsiu taip
neilgai. Pirmadien jau ivaiuosiu. inas nesmagiai jaut
niekad nemokjs greitai ukariauti moter. Jis atsiduso.
Padirbk nors kiek, liep sau. Nereiks apie j galvoti.
Jis nujo prie stalo, kur Leonora buvo maloniai jam da
vusi. Bus daug naudingiau u tualetin stalel, - pasak ji
ypsodamasi. - O veidrodis yra spintos duryse.'1
I ties. Jis iskleid ant stalo popierius ir nujo ieko
ti rytdienos filmavimo grafiko. Ant sienos vir stalo kabjo
mauiukas Volo paveiksllis, kur su tokiu malonumu
kaskart irdavo, - pastele pieta madaug penkeri met
Leonora, nutar jis. Ji velg tiesiai irov ikiusi galv i
u moters sijono... Kas galjo bti ta moteris? Aukl Maus?
Ne, aukl Maus negaljo mvti tokio plonyio audinio si
jono. Ir k gali pasakyti matydamas tik sijon? Gal tai buvo
jos motina Mod Vol.
inas atsisds siirjo paveiksl. Jam topteljo viena
mintis, ir jis tarp popieri suiekojo norimus lapus - vis
Vilou Korte kabani paveiksl inventorin sra. Andai
kelias valandas prasdjo t sra skirstydamas anrus:
peizaus, natiurmortus, portretus ir panaiai. Jis pam por
tret sra ir m braukti pirtu emyn. Sunku patikti,
98

p r i e

v i e s

taiau taip yra. I penkiolikos portret tik dviejuose fig

ruoja Mod, bet ir juose jos veido nematyti. Jis taip puikiai
prisimin visus paveikslus, tiek laiko praleido juos studijuo
damas, kad vien tik pamaius puslapyje ispausdint pava
dinim mintyse ikildavo kiekviena detal. Viename nam
interjero paveiksle Mods figra buvo palinkusi prie siuvi
nio ir nusukusi veid. Dailininko dmesys buvo sutelktas
lemp ant stalo.
Kitame paveiksle ji eng taku tarp levand krmeli, at
kartojani jos skio spalv. is avus aksesuaras pasitar
navo nuostabaus groio kompozicijai: idygo kaip dar viena
gl beveik paveikslo centre, bet visikai paslp veid. Visas
dailininko meistrikumas buvo skirtas pirtinaitei ant skt
laikanios Mods rankos ir sijono ilkui. Kaip itaip galjo
bti? Kokie buvo dailininko santykiai su mona, jeigu jis net
neband vaizduoti jos veido? Etano tapyti jo vaiko ir aukls
Maus portretai buvo subtils ir meistriki, o autoportretai
stulbinantys. J buvo keletas, i j Etanas velg inui ne
labai suvokiamu vilgsniu. Kas jame buvo? Atiaurumas?
iaurumas? Kaip mogus gali tapyti save tok nepatraukl?
Gal tik a j tok matau? Galbt kiti regi klestint, gra, nors
kieto charakterio mog. inui atrod, kad akys dvelkia al
iu, kad jos atbaido. Jaunasis Efis paveldjo tok pat veid, ir
jis, ir Leonora turi alsvai mlynas Etano Volo akis.
Tikriausiai i Mods Rila gavo t velniai rausv od, rus
vus plaukus ir rudas akis su aukso kruopelytmis. Rytoj pa
klausiu Leonor apie jos motinos ivaizd, nusprend inas.
Prijs prie lango pairjo juoduojanias apaioje vejas.
Kakas mukteljo u namo kampo, jis spjo pamatyti tik
el. inas krpteljo. Nra jokio pagrindo ko nors bijoti,
bet vis dlto kas gi ten miinja vidury nakties? Utrauks
portjer, jis nusisuko nuo lango ir pradjo rengtis.

99

A D L E

G E R A S

J auk Markas. Rila juto, kaip kyla ir kyla auktyn per

tamsos klodus, tada staigiai pabudo. Viskas kambaryje buvo
tarsi aptraukta migla, knas ledinis i siaubo. A sapnuoju,
paman ji. Bais sapn, sukelt srio, kurio ji prisivalg per
vakarien. Markas tebelankydavo j sapnuose, taiau tyliai,
o ji miegodavo kaip vaiduoklis, taiau ir jis dabar yra ne kas
kita, o numyltas vaiduokliukas, paman Rila. Kas kart,
Markui pasirodius, ji kabindavosi mieg net ir per sapn
kakaip suvokdama, jog tai tik sapnas, inyksiantis, vos tik ji
atsimerks. Kai kada po visko, jau seniai atsibudusi, ji tykiai
tykiai guldavo lovoje bandydama sapn susigrinti, lyg jis
bt vaizdajuost galvoje, kuri galima vl jungti jos meils,
jos ilgesio jga.
miai ji persigandusi atsisdo lovoje. tai ir vl tas verks
mas ir balsas, aukiantis: Mamyte, mamyt!" Ne, ji nesapnuo
ja. Nublokusi antklod nubgo prie dur, atidar. Prieais
per vis koridori jo kraujo raudonumo kiliminis takas. Ji
sumirksjo. Visai buvo pamirusi maj Dag. Na, aiku, jis
verkia Fionos. Ne Markas. Net ne Marko mkla. Udariusi
duris, Rila atsisdo ant lovos krato. Nedrsk verkti, sak
sau. Rytoj perts akis ir atrodysi kaip vaiktantis lavonas.
Pasimusi rankins maiel sugraib jame usilikus okola
duk. Dkui Dievui u mauius malonumus, paman usi
merkdama ir nuvirsdama ant pagalvi. Kain ar beumigs?
Ji nubrauk i po blakstien iriedjusias dvi aaras.

IPenktadienis,
rugpjio 23-ioji,
2 0 0 2 m.

Bet prikl triukmas. Kak aukiantys, rkaujantys vyr

balsai. Ant aljos vyro apsisukantis kakoks sunkus trans
portas. Kalimas. Ji nesuprato, dl ko tas visas triukmas, bet
prisimin girdjusi Gven sakant Efiui, kad ryt bus at
veta palapins apvietimo ranga, vadinasi, lauke, didiulje
alioje palapinje ir verda darbas: instaliuojama elektra, kol
neatgabentos gls ir kitos puomenos.
Atsiklusi nujo prie lango pairti, kas vyksta. Vl bus
karta diena. Miegai isilakst. Gultis jau neverta, tad ji usi
met chalatl ir nujo du.
Grusi miegamj usimov mlynus dinsus, apsivilko
baltus markinlius, apsiav baltais sportbaiais. ukuodamasi plaukus ir ridama uodeg, ji irjo fotografij ant
sienos, joje buvo ji, Efis ir Aleksas vaikystje. domu, kodl
Leonorai ar Gvenai, ar kam kitam ov galv, kad i nuo
trauk verta rminti ir pakabinti? Jai ji neatrodo domi Efis ir Aleksas su ortais, prisimerk nuo sauls, Beta sunkiai
atpastama, irgi su ortais, bet palaidinuke pstomis rankovlmis, o plaukai suriti dvi uodegytes. Ir kurgi mes stovi
me? Iekodama atpainimo enkl pamat pavsins kam
put ir aguonas, slepianias jos batukus. Tikriausiai buvome
laukiniame sode. Gal jome aisti diungli ar keliautoj, ar
dar ko. Efis, paman ji, mokdavo sukurti itisus pasaulius
tarsi mosteldamas burt lazdele. Tereikdavo jam pasakyti
man su Aleksu, ir mes patikdavom. Tikdavome kiekvienu
jo odiu. Prijusi ariau pirtu apibrauk per stikl blyk
102

p r i e

v i e s

jo veido oval. Maoji Beta irjo j iplstom akim, vyres

nioji Beta ypsojosi. Niekas nepasikeit.
Pusryiai Vilou Korte vykdavo pagal visas etiketo taisy
kles. Vienas pirmj i nam, gyvenimo su Rila, kaip nauja
mama, prisiminim buvo Leonora, nemgusi bti vadinama
moiute, nurodydavusi, kur sdti, ir mokiusi, kaip dailiai
nupjauti virto kiauinio virnl. Ji net prisimena porce
lianin kiauinio indel su dviem baltom kojytm, imargin
tom raudonais takeliais. Bet jis avjo. Tas indelis buvo i
vaikiko servizo, kuriame visi kiauini indeliai buvo apau
ti skirting spalv batukais. Efio - rudais ir suvarstomais,
Alekso - aliais.
Dabar, kai namai pilni moni, kiekvienas nulipa emyn
kada usigeids, virtuvje sideda ko panorjs ir neasi
valgomj. Tik Leonora laiksi savo tvarkos. Ji kasdien a
tunt valand jau sddavo savo kdje ir valgydavo pras
tinius pusryius: nulupt, smulkiai supjaustyt ir cukrumi
apibarstyt greipfrut, tada - du rupios duonos skrebuius,
apteptus sviestu ir marmeladu. Margarinas jai primena kar,
syk prasitar ji Betai, ir nors Gvena su Deimsu klaus re
klamos, adanios maesn cholesterolio kiek ir kitokios
naudos sveikatai, valgydavo visokius iuolaikinius utepus
ir pastas, ji n burn neimdavo beskonio riebaus tepalo.
Visada gerdavo Earl Grey arbat i pervieiamo porcelia
ninio puodelio su lktele viesiai rausvomis ir mlynomis
glytmis.
Beta nusine valgomj savo kav ir banan. Penkiolika
minui po atuoni, bet jokio mogaus. Gasas, tingiausias
pasaulyje katinas, drybsojo prastoje vietoje - ant sofuts a
lia lango, eidama prie stalo ji paglost j. Jis dirsteljo, dusliai
sumurk ir vl usimerk. Beta atsisdo, nusilupo vaisi ir
m ltai kramtyti. Kurgi Leonora? Nejau bt pavalgiusi?
Ir po pusryi kur nors ijusi? Gvena jau turbt atsikl
103

A D L E

G E R A S

prie kelias valandas ir pradjo vien i tkstanio darb,

kuriuos sak turinti padaryti iki pokylio. Deimsas, ji inojo,
sode priiri elektrikus.
Taigi ji viena sdjo valgomajame ir spoksojo banano
ievel lktje jausdama, kaip smons gilumoje kirba ka
koks nerimas. Efio odiai vakar vakare Leonor tikriausiai
sukrt. Galbt ji susirgo. Galbt... Ne, aiku, ne, Beta, nebk
tokia panikier. Ji papurt galv atsikratydama maiausio
tarimo, kad Leonor galjo itikti mirtinas infarktas.
Ji surinko savo indus, nune virtuv, suplov. Eisiu
sod, nutar, pairsiu, kas daroma palapinje. Ir gal pa
matysiu Ef, nagi, prisipaink. Gal jis ten bus. Leonorai tikrai
nieko neatsitiko.
Ji buvo beengianti ilt vies, jau prasisunkusi per
ryto migl, taiau kojos nuved prie laipt ir ji pati nepaju
to, kaip m lipti auktyn. Eisiu ir pairsiu, kaip ji jauiasi,
paman, o tada - kiem. Leonora niekada nevluoja pus
ryi. Niekad niekad.
Laipt viruje ji sustojo. sitvrs vaik kambario dur
rankenos stovjo Dagis, vis dar su piamle. Niekur nema
tyti nei Efio, nei Fionos, o Leonora, inojo ji, gaut priepuol,
jei koks maiukas vienas eit vaik kambar. Jis turbt
nori paaisti lli namais, bet kas nors turjo jam paaikinti,
jog to neleidiama.
Beta dvejojo. Nelabai inojo, k ji Dagiui jauia. Viena
vertus, myli, nes jis yra Efio dalis, bet kartu jis nuolat prime
na jai Efio santuok, jo santykius su mona. Dabar, kai Fiona
vl nia, Beta vis daniau sivaizduoja juos lovoje, sunkiai
atsikrato it mini. Maasis Dagis Ef n kiek nepanaus,
atrodo tykus ir rimtas vaikas, nelinks siausti ar triukmauti.
Jai prisiartinus jis nedrsiai nusiypsojo ir pasak:
- Einu tenai.
Beta atsiklaup, num jo rankyt nuo dur rankenos.
104

P R I E

V I E S

- Ne, brangusis, - kuo velniau tar ji. - Tenai negalima

eiti. Neleidiama. Eik su manimi, nuvesiu tave pas mamyt.
- Nenoriu mamyts, - tvirtai pasak jis ir patemp lpe
l. - Noriu lli namo.
- Be Leonoros ten niekam nevalia eiti, - paaikino Beta.
Kain ar Dagis ino, kas ta Leonora. Galbt Fiona vaikelio
prosenel vadina visai kitokiu vardu. Leonora" tokiam ma
iukui per sunkus odis, paman ji, bet prisimin, kad pati,
Efis, Aleksas ir Chloja puikiausiai j itardavo.
Jai svarstant, belstis ar ne Efio ir Fionos miegamojo du
ris, jos atsidar ir ilindo Fiona, iekanti snaus.
- tai kur tu, Dagi! Koks idyklis! Kiek kart sakiau, kad
vienas neklaidiotum po namus. Atsipraau, Beta. Jis tau ne
sutrukd, k?
- N trupuio. Viskas gerai. Kaip tik norjau j tau par
vesti.
- Labai dkui. - Fiona band nusiypsoti, taiau Beta nu
stebo, kokia ji atrodo nublukusi ir apsileidusi. Ji pam Da
giui u rankyts. - Einam, pupuli. Tuoj pusrytliai.
Dagis m zyzti, skstis, kad nori pamatyti lli namus,
bet Fiona trauk j vidun ir udar duris. Koridoriuje itvi
no tyla. Betos nuomone, Fiona tikrai prastai atrodo. Matyt,
kamuoja rytinis leiktulys. Vos tik Beta pagalvoja apie b
sim kdik, ird lyg akmuo ugula. Kadaise ji dar galda
vo sivaizduoti, kaip Efis palieka Fion, bet pastarieji vykiai
(suadtuvs, vestuvs, Dagio gimimas, dabar naujas ntu
mas) buvo tarsi dar vienas iedas, apjuoss j ir Fion, sujun
gs juodu aminai. Ne, dabar apie tai negalvosiu, paman
Beta ir pasuko Leonoros kambar.
Stabteljo. Vilou Korte galiojo nerayta taisykl: vaikams
leista trukdyti Leonor tik ypatingu atveju. Bet a nesu vai
kas, paman Beta. Ir galbt atvejis ypatingas. Ji tvirtai pabel
d duris, ir, laim, valus Leonoros balsas pakviet:
105

A D L E

G E R A S

- Praom.
Igirdusi j Beta net norjo sprukti, bet, aiku, toks da
lykas nemanomas. Eik, paman engdama vidun, ji tavs
nesuvalgys.
Leonora stovjo prie lango. Elegantikai apsirengusi: vie
siai pilkvos kelns ir jacint mlynumo kamyro megztu
kas. Net ryt jos makiaas ir perlai buvo tobuli. Rila visada
juos vadindavo mamos kasdieniais perlais" - iuos aus
karus ir vrin Leonora visada neiodavo, kai nereikdavo
niekuo usiimti. Lova buvo tvarkingai paklota, atrodo, lyg
joje niekas n nemiegojo. Bertis, antro aukto katinas, usi
merks tyliai pravo tysodamas kaip oraninis velenlis prie
pat pagalvi kalno. Jis myljo Leonor ir, jeigu ji bdavo jo
teritorijoje, stengdavosi laikytis kuo ariau jos.
- Sveika, Beta. Kas atsitiko? Atrodai iek tiek susirpinusi.
- A pamaniau... Suprantate, pamaniau, ar ko neatsitiko,
kad nepasirodte pusryi.
- Kokia tu gera, - nusiypsojo Leonora ir nujusi atsis
do krsl prie tualetinio stalelio. - Ties sakant, neturjau
nuotaikos su kuo nors kalbtis, o prayti Mer, kad atnet
pusryius, atrod negrau, kai visi taip usim pokyliu.
- Eisiu, - tar Beta. - Ko nortumt? Reikjo pasakyti.
Biau galjusi atneti padkl. Arba Chloja.
- Dl jos galiau badu numirti. Padklas nepasirodyt
iki piet. Juk inai, kad ji vis dien miega.
Beta prisdo ant sofuts prie lango.
- Smagu, kad gerai jauiats. Pamaniau, gal bsite susi
krimtusi. Pikta. Neinau. Kokia nors.
- Jei nori inoti, Efiu nesu patenkinta. Tas jaunuolis kar
tais pamirta, kiek dl jo esu padariusi, - susirauk Leono
ra. - Bjauru girdti save tai sakant. Bjauru itaip net galvoti.
Kaip tik toki odi prisiekiau sau niekada neitarti. Nie
kada neketinau nekti, kaip neka kai kurie baiss tvai:
106

P R I E

V I E S

girdi, pairk, kiek a dl tavs paaukojau, ir panaiai. - Ji

papurt galv.
- Neabejoju, kad js itaip nemanote, - nusiypsojo Beta.
- Taip ir yra, Beta, nemanau. Bet nebekalbkime apie tai.
Lipam apaion ko nors suvalgyti. Vis dlto praalkau.
Beta atsistojo ir ijo paskui Leonor. K gi ji turjo gal
voje kalbdama apie Ef? Lipant laiptais Beta paklaus:
- Ar neksits su Efiu?
- Kai panorsiu. iaip ar taip, jis ino mano atsak dl to
silymo ir, manau, prane apie j, kam reikia praneti toje
Amerikoje.
Virtuvje Beta tar:
- Sskits, Leonora, a paruoiu arbatos ir skrebui. Ir
nuneiu valgomj.
- Ne, pavalgysiu ia, virtuvje, jau taip vlu.
Pripildama arbatin, imdama i indaujos puodel su lk
tele, Beta jaut Leonoros vilgsn.
- Ko taip irit mane, Leonora? K nors ne taip darau?
- Ne, ne, mieloji. Taiau tu atrodai taip jaunai. Visai kaip
tada, kai atvykai ia vasaros atostog.
Beta nusijuok.
- Neapsigaukite dl dins ir markinli! Juk inot, kad
po poros met bsiu trisdeimtmet. Noriu pasakyti - pa
dta ant lentynos.
- Kokia nesmon, mergaite! Trisdeimt met - vos ne
vaikyst! Ant lentynos mat! Nors lentynos ne toks jau blogas
daiktas. Ant lentynos daiktai dulka, bet nedta.
I jos balso Beta suprato, jog tai mgstama Leonoros i
mintis, kartota gal milijonus kart, ko gera, netekjusioms
draugms paguosti. Kita proga ji gal bt bandiusi ginytis,
taiau dabar ne laikas, tad ji kio dvi riekeles skrudintuv
ir m galvoti, kaip pakeisti tem.

107

A D L E

G E R A S

Deimsas stypsojo vidury palapins jausdamas, kad i tie

s jam ia nra ko veikti. Viskas kontroliuojama, bet jam
patiko vaidinti vadov. Grteljs pamat Chloj su eskiz
bloknotu rankoje.
- Gal man vaidenasi? - nusijuok jis. - Nejau tokioj ank
tybj tikrai matau tave, zuikeli? Niekad nemaniau, kad esi
ryto pauktis.
- Labas, tti, nesu, - tar Chloja - visai draugikai, apsi
diaug Deimsas. - Norjau eit pasiirti gluosni.
- Na, inoma, - burbteljo jis, tarsi tai bt normaliausias
pasaulyje usimimas tok ankstyv ryt. Gvenai n u k
nebt prisipains, bet jis ino ir Chloja ino, kad juodu
itin artimi. Jie vienas kitam patinka. Deimsas neslp su
siavjimo Chlojos kryba ir savo kabinete ant stalo net
gi laik vien mslingiausi jos skulptrli. Jis pabrtinai
niekad nekalbdavo apie jos ivaizd, ir tai, suprato jis, yra
neskausmingas bdas ilaikyti jos palankum. Kartais vos
sulaikydavo ypsen, kai Gvena, kaip ir planuota, ukibdavo
ant Chlojos kabliuko ir imdavo peikti vien ar kit ekstrava
gantik mad. Su dukra jis niekada to neaptarindavo, bet
smarkiai tar, jog Chloja visk daro daugiausia motinai pa
erzinti. Syk, bdama koki deimties met, ji garsiai pasak
tai, k Deimsas neaikiai manydavo, bet jausdavosi kaltas
dl tos minties.
Mamyt visada Efio pusje, ar ne? - paklaus Chloja, o
jam delsiant atsakyti pridr: - Bet nesvarbu, tiesa? Nes tu
esi mano pusje." - Na, taip, - pasak jis. -'Turbt esu, bet
nesakyk savo mamai." - Nesu tokia kvaila, tti." - Ir ji nu
siypsojo ypsena, nuo kurios jam visada aldavo irdis. Jo
mergyt... Taip, ji - jo mergyt, ir Deimsas didiavosi, kad
ji nepyksta taip vadinama. Niekam kitam to neleist. Ko
dabar jai staiga prireik t gluosni? Juk mat juos tkstan
ius kart.
108

P R I E

V I E S

- Tikiuosi, vliau tave pamatysime, - tar jis.

- Turbt, - linksmai met ji ir pamojavusi nujo eero
link.
Aleksas usimet per pet fotoaparat ir patrauk namo. At
sikl prie kelias valandas ir ijo, atrodyt, su aura, nors
i ties tik apie septint valand, fotografuoti vyr, judani
blizganiais plieno pastoliais, neiojani proektorius, skir
tus pritvirtinti prie plieno griaui palapins viduje. Paskui
jis nuklydo prie eero pafotografuoti vandens lelij. Gulbs
buvo aname krante, ir jis neturjo energijos eiti aplinkui pas
jas net neigrs puodelio kavos. Papusryiausiu, paman
jis, ir vliau griu. Aleksui dingteljo, kad tvas tikriausiai
ras jam imtus darb, ir eidamas terasa jis jau kr atsikalbi
njimo bdus. Pasakysiu, kad rengiu Leonorai dovan, ir tai
bus ne dingstis, o gryna tiesa.
Prijs stiklines svetains duris igirdo oranerijoje Efio
bals. Atrodo, kakam duoda garo. Aleksas pastovjo gal
vodamas, eiti alin palikus varg auk paiai inotis ar bent
dirstelti, kas gi ten darosi. Galbt Efis kauja telefonu ir
niekam tiesiogiai nekliva. Jis pavelg pro lang.
Prie dur, susitraukusi i baims (niekaip kitaip nepasa
kysi), Fiona glaud prie savs Dag. Jos ranka spaud mai
sijon gelbdama nuo tvo pykio protrkio. Vargas vaikas
atrod aikiai persigands.
- Negaliu. Ar nesupranti, Fiona, jog a nebegaliu? Tu pir
moji ileidi visus tuos velnio pinigus, kuriuos parneu, plius
tuos, kuri tau duoda ttuis, taigi nemanau, kad turi teis
skiesti man apie dmesio stok ir panaiai. Viepatie, namai
iki pastogs pilni atsidavusi velnio giminaii. Kodl kaip
tik iandien turiu bti tobulas naujas vyras? inai, kas tau
yra, Fiona? Esi kvaia. Ir nieko negali padaryti. Visada buvai
ir, drstu teigti, visada bsi, deja, savo nelaimei, tave vediau,
109

A D E L E

g e r a s

bet kad iandien... Siaubas. Kaip tu galjai? Kai inai, kad

man itaip svarbu? Kai inai, kiek nuo ito priklauso ir kad
Leonora savo prakeiktu usispyrimu gali aminai sulugdyti
mano karjer?
Efis isikvp. Aleksas irjo pro lang i paskutinij
tramdydamas nor pulti vidun ir uvaiuoti Efiui. Ne kai
k telaimt. Jau madaug dvideimt met jam vis ueina
noras uvaiuoti Efiui, bet visi bandymai baigdavosi prastai.
Jam buvo gda prisipainti, kad pastarasis brolio iaurumo
proveris j nustebino. Fiona tokia nuolanki, taip stengiasi
Efiui siteikti, taip tiksliai atkartoja kiekvien Efio nuomon,
kad Aleks priblok fizinis tam tikro nesutarimo, nedarnos
faktas. Svain nerdavosi i kailio, kad visad bt Efio virus,
todl toks iurktumas jai tikriausiai atrodo dvigubai bai
sesnis. Varg Fiona, regis, tuoj apsipils aaromis, ir Aleksas
paman, kad gal reikt sikiti. Jis pabeld lang ir nusi
ypsojo, tarsi tik dabar netyia vilgteljs pro lang.
- Ko reikia? - lpomis paklaus Efis.
- Pamaniau, gal Dagiui bt smagu pairti, kaip vyrai
palapinje veda apvietim.
Fiona priokusi atidar oranerijos duris.
- Oi, Aleksai, veskis j, gerai? Bus baisiai domu, Dagi, ar ne?
Nori eiti su Aleksu pairti, kaip palapinje dirba dds?
Dagis oriai linkteljo ir atkio Aleksui rankut.
- Ai, Aleksai, - tar Fiona. - Tu toks geras.
Ji vilkjo palaidinuk ilgomis rankovmis, bet kai pakl
rank nubraukti nuo kaktos plauk, Aleksas pastebjo m
lynes ant rieo, tamsiai violetines pirt formos dmes, o gal
jam tik matosi? Nejau Efis gali taip elgtis? Staiga Aleks nu
krt iurpas, nors saul auktai danguje adjo kart dien.
- Einam, Dagi. Nutversim virtuvje ko nors valgomo ir
keliausim. Nori sausainio, taip?

110

P R I E

V I E S

Beta pasuko taku namus. Ijusi i virtuvs m iekoti

Efio. Vis aminyb trynsi prie palapins, bet jis nesirod.
Jai nutarus, jog pakanka apsimesti, kaip jai domu, kur bus
taisyti proektoriai, atpdino Aleksas su Dagiu (k jis veikia
su ituo vaikeliu? O kur Fiona?); nors ji mat, kad Aleksas
mielai su kuo nors pasidalyt vaiko prieiros nata, nusv
r trokimas bent i tolo ivysti Ef.
- A grtu vidun, Aleksai, - tar ji kuo velniau, bet nuei
dama jaut jo nusivylus vilgsn. Man darosi ne geriau, o tik
dar blogiau, paman ji. Turiu j pamatyti. Kodl gi Londone
jauiuosi kitaip? Atsakymas aikus. Ten nuo mini apie Ef
atitraukia visas gyvenimas. Darbas ir kiti mons. Kiti vyrai,
kvieiantys j pasimatymus, vaiinantys vakariene ir kar
tais permiegantys su ja. Alekso ji nedrso klausti, kur Efis.
Norjo ilaikyti orum, o itaip sekioti paskui mog, iekoti
po vis Vilou Kort - neoru ir mokinika.
engus vidun holo prieblanda po viesos ir urmulio pala
pinje padvelk vsa ir tyla. Staiga ji suprato, kur Efis gali bti.
Kai tik jis nordavo padirbti, Gvena jam leisdavo naudotis
savo neiojamuoju kompiuteriu, guliniu oranerijoje ant
jos darbo stalo. Jis tikriausiai ten, galbt rao elektronin lai
k Rubenui Stronskiui, pranea apie Leonoros nusistatym.
Arba deda krvon visus faktus ketindamas vliau jais prirem
ti j. Betai jo pagailo. Jis iki galo nesuvokia, kokia jo moiut
usispyrusi ir kokia nepalenkiama dl savo tvo paveiksl.
Ji igirdo jo bals. Nejau oranerijoje jis ne vienas? Kori
doriuje buvo vieta, kur galima nematomam stovti ir irti
oranerijos vid. Ji su Efiu danai stovdavo kaip tik ten,
vogiomis klausydamiesi, k neka Gvena su Deimsu arba
Leonora su Rila, - danai gin ir kivir, nuo kuri paaugliuk Beta rausdavo, gdavosi ir nordavo pabgusi kur
nors nulsti. Bet Efis priversdavo likti ir klausytis. Kai kada ji
apsiverkdavo ir Efis kelias valandas ant jos nirdavo.
111

A D L E

G E R A S

Dabar ji pasiirjo, su kuo gi jis kalba, ir pamat, jog tas

neka mobiliuku. odi gerai negirdjo, taiau ton paga
vo. Jis buvo gundomas kaip ir juokas - taip vyras juokiasi tik
i meilus odi. Beta pasijuto tarsi priaugusi prie grind.
I paskutinij stengsi nugirsti kok od ar vard. Kas gi
kaip tik ryt Ef pavert ituo meiliu, kone murkuojaniu
padaru? Staiga jis prabilo garsiau.
- Jau greit, brangioji... - igirdo ji. - Kartu... Ir a... - Ilga
tyla, paskui: - Tik ne dabar, dl Dievo meils, Melani. A ne
itversiu. Liaukis. Praau tave, liaukis.
Beta paman inanti, k jam Melani kalba. Vienintel Me
lani, kuri Beta painojo, buvo Gvenos draug, kaimyninia
me miestelyje turinti antikvariat. Melani Heivering. Negali
bti, kad Efis kalbasi su ja.
Ji pajuto itai Melani pavyduliaujanti taip pat kaip ir Fionai. Dar keisiau, kad jai pasidar Fionos gaila, o itai visai
nesuprantama. Bet nesuprantamiausias jausmas, ugoian
tis visus kitus, buvo nusivylimas. Efio ji niekada nelaik itin
doru ar pavyzdingo elgesio, bet itas slapukikas pokalbis
patalpoje, kuri bet kada gali eiti jo mona su vaiku, jai
pasirod pasibjaurtinas.
Beta palauk, kol jis djo telefon odin dkliuk, ir
eng oranerij.
- Labas, Beta, - tar jis. - Anksti atsiklei.
- Jau deimta valanda, Efi. A seniai atsiklusi. K tu ia
veiki? Maniau, kad bsi kieme, gainiosi darbininkus.
- Cha, turiu kitoki reikal. Vakar vakare kalbjausi su
Rubenu, jau atskrenda.
- Atskrenda?
- Dievai, nustok atkartoti kiekvien od, Beta. Fiona i
tuo varo mane i proto. Taip, jis atskrenda paprotinti Leono
ros. Niekam nesakyk. N odelio. Nenoriu sugadinti vents
ar dar ko.
112

PRIE

VI ES

Beta atsisdo pintin krsl.

- Ar a gerai igirdau? Tu nenori sugadinti vents, taiau
nepriimi neigiamo atsakymo ir atsivarai t Stronsk, kad pa
spaust Leonor? Ar nemanai, kad ito jau per daug?
- Rubenas Stronskis ne i t, kurie k nors spaudia. Bent
jau ne taip, kaip tu manai. Jis visai mielas mogus, tykus,
kultringas, Leonorai patiks. Be to, maniau, kad mane pa
laikysi, - susirauk Efis. Staiga tapo toks panaus an laik
bernikt, kad Beta vos neprajuko.
- K gi, nepalaikau. Man rodos, paveikslai ir ia labai gra
iai atrodo. Tiesiog aug aplink, ar ne?
- Tu juos beveik neiri. Ir Leonora, nors kalba apie tai,
kad reikia atverti namus publikai, n trupuio neinaudoja
j taip, kaip galt. Juk joks kitas ano imtmeio dailininkas
nra taip aptarinjamas.
- Kalbi kaip i turistinio lankstinuko. Ar nepagalvojai,
kad gal kaip tik todl, jog norint ia atvykti reikia padti
pastang, paveikslai taip ir traukia? Pasidar madingi?
- Negaliu ia plepti su tavim, Beta, jeigu pradedi spyrio
tis kaip Leonora! Maniau, galsiu tavimi pasikliauti, o dabar
gerokai nusivyliau, jei nori inoti.
irdyje jai norjosi tarti: Efi, praau, vl nusiypsok, ir
a pritarsiu viskam, kam nori, kad pritariau, visada." Bet
prisiminusi pokalb su Melani prarado nor uglaistyti ne
sutarim.
- Labai gaila, Efi, - tar tebesiypsodama, - jog tave nu
vyliau. Tikiuosi, kad atlaikysi tok smg.
Efis susirauks mov i kambario, Beta sumirksjo ryda
ma aaras. Jai visad baisiai nepatikdavo pyktis su Efiu, ir n
kiek ne lengviau, kai tau jau beveik trisdeimt met. Rei
kia susirasti kokio darbo, tar ji sau. Utenka slankioti kaip
apsstai.
113

A D E L E

G E R A S

Atsidususi Beta pakilo i patogaus krslo. Eisiu paiekoti

Rilos. Pairsiu, k ji mano apie Efio plan. O kai Aleksas
baigs dirbti Dagio aukle, paklausiu ir j. Chloja tikriausiai
dar miega.
Aleksas nesuprato, kodl taip sunku susikaupti. Susiriets
tarp krm, jis i arti fotografavo gryb skius, idygusius
po rododendrais. Mer juos kepdavo pusryiams, kai jis gy
veno ituos namuos, gal ir dabar reikt juos surinkti? Gal
gale nutar palikti gyvus, tegul auga sau, kur niekam neateis
galv j iekoti. Baigs fotografuoti grybus, msi rododen
dr akn ir per vasar prikritusi lap. Jei gerai siirsi,
pamatysi, kad gamtoje egzistuoja itisi pasauliai, tik niekas
juos nekreipia dmesio.
Aleksas buvo prats tyrinti savo jausmus labiau nei dau
gelis jo pastam moni. Apgalvodavo ir vl pergalvodavo
moni pasakytus odius ir kas tais odiais norta per
teikti, savo poir konkreius vykius, ar yra galimyb k
nors pakeisti, o svarbiausia - kalbti ar tylti. Daniausiai
jis patyldavo, nes nuoirdiai manydavo, kad jo nuomon
niekam nebus domi, nieko nepads iaikinti ar pataisyti.
Taiau aiku, kad su Beta reikia pasinekti. Ties sakant,
jis visada suprato, jog ji myli Ef, taiau tik vakar toptel
jo, kad itas jausmas galbt stipresnis, negu jam atrod, ir
nma nepanaus seserik meil, kaip irdyje jis tikjosi.
Pavyzdiui, vakar per vakarien ji neatitrauk aki nuo Efio,
net nesivargino pasisukti j kalbinant mog. Be to, visur
paskui j sekiojo. iandien, jis galt prisiekti, ji vl ieko Efio
pasirengusi sekti jo pdsakais, kaip darydavo maa bdama.
Aleksas nesiliov save klauss dviej dalyk. Ar verta
jai kalbti apie Efio elges su moterimis? spti j? Jeigu jis
taip padarys, ji tikriausiai sakys nieko jam nejauianti. Toks
spdis, kad Beta gdijasi savo meils. Juk jie pusbrolis ir
114

P R I E

V I E S

pusseser, po galais. Tylus balselis smons ukaboryje, toks

silpnas, jog Aleksas galjo lengvai apsimesti jo negirds, sak:
I ties visai ne. Nei tau, nei Efiui ji nra gimin. Niekas
negali jai udrausti Efio mylti. Ar Efiui - mylti jos, jeigu
jis to panort." Tolesn mintis buvo tokia netikta, tokia
tragika, kad akimirk jis net nesuvok jos: Ir tau Beta ne
pusseser. Ji tau niekas."
Jis atsistojo. djo aparat dkl ir i lto nuingsniavo
namo. Nesuprato, kodl i mintis, is faktas, susijs su Beta,
kur jis inojo vis gyvenim ir kuris iki tol neturjo jam
jokios takos, staiga trenk it kju per galv.
Fiona irjo pro lang mones vejoje. Jau neverk, bet
jautsi kaip igrta. Akis pertjo, oda, jos porcelianin oda
(taip sak Efis, pradjs su ja susitikinti), buvo imuta rau
donomis dmmis. Matyti per vis makia. Atrodau baisiai,
paman Fiona, ir ird suspaud gailestis sau. Nr ko steb
tis, kad Efis nesulaiko rankos. Fion vl m smaugti aaros,
ir ji tankiai sumirksjo.
Liaukis taip galvoti, sak ji sau. Sakytum Efis bt koks
vulgarus storievis, muantis mon, o juk taip nra. Tiesiog
j slegia daugyb rpesi, kartais priveikia visokie reikalai.
I rimtj jis negali jos nuskriausti. Juk myli j, ji - jo mo
na. Jie beveik dl visko sutaria, ne taip kaip kai kurios am
inai besiriejanios pastam poros, taigi i tikrj pyktis
nra dl ko. An vakar jis valandl neteko kantrybs, ir
nenuostabu, kai visi tokie prieiki jo planui.
Fiona atsiduso. Ji vis aminyb darbavosi pudromis ir
kremais, taigi jau atrodo beveik normaliai, kad tik inykt
raudonos dms. inojo galinti nusiraminti, nes, be visa ko,
jaudinimasis kenkia jos neiojamam kdikiui.
Jau tuoj piets, reiks lipti emyn ir susidurti su visais,
o juk jai labiausiai nesinori, kad jie inot, jog ji pus ryto
springo aaromis. Prie palapins stovjo Aleksas su Dagiu
115

A D t L E

G E R A S

ant pei, berniuko kojos karojo jam abipus kaklo. Ji mat,

kaip vaikas linksmai juokiasi. Prie j eina Chloja. Nejau tik
dabar atsiklusi? Atrodo kaip su piama. Fiona susirauk
matydama apsmukusias skaisiai mlynas treningines mo
os kelnes, i tolo atrodanias lyg atlasins. Ant j uleisti
ak riani spalv languoti vyriki markiniai atraitytomis
rankovmis. Mergina neturi jokio supratimo, kaip rengtis,
net jei tursi galvoje fakt, jog yra dar tik student.
Alja ateina tasai televizininkas inas. Gal buvo kalbinti
aukls Maus. Efis sak, kad ji bus daug filmuojama. O kas
ten alia jo? Nejau Rila? Aha, ir jie eina taip, jog Fiona net
pasilenk, kad geriau matyt. Ar tik nesusitvr rankomis?
Vis dlto ne. Bet jie buvo beveik susiglaud, o Rila irjo
inui veid ir ypsojosi, paskui abu kako nusikvatojo.
Kurgi Efis? Akimis jo iekojo tarp darbinink po vis
sod, bet niekur nematyti. I namo ijo Beta, eina prie Alek
so su Dagiu. Leonoros irgi nra, gal Efis kalbasi su ja? K ji
jam sako? Negi nesupranta, kaip bt nuostabu, jei paveiks
lai kabt kokiame baltame kaip sniegas miesto pastate, kur
juos galt apirti daugyb moni, kur visi, apj parod,
galt igerti puodel kavos su tortu, paskui muziejaus krau
tuvlje nusipirkti atviruk ir reprodukcij? Mintyse vyste
ljo grai vizija: ji, Fiona, kokia nors vilgania suknele, per
tokio pastato atidarym spaudia rank visokiems svarbiems
sveiams. Jau beveik mat nuotraukas urnaluose.
Fiona pakrat galv. Jei ir bus, dar labai negreit, o jeigu jie
iopsos, Leonora laims ir Efis visada bus piktas. Ir dar pini
g klausimas. Kad ir kiek j bt, kaipmat islysta. Efio dar
bas j praryja vis daugiau, Fiona negali suprasti kodl. Be to,
artjant kdikio gimimui bus papildom ilaid. Gal ji gali
k padaryti, kad Leonora nusileist? Lyg ir nepanaus daik
tas, bet artimiausia proga reiks paklausti Ef. Matydamas,
kaip ji veriasi padti, tikrai nebebus toks piktas ir irzlus.
116

P R I E

V I E S

Ji pairjo veidrod: pasitikrino, ar tvarkingi plaukai,

ar dantys neitepti pomada ir iaip. Bent jau palaidinuks
spalva labai tinka jai, rausvai raudona, todl Fiona nebeatro
do tokia nublykusi. Kiek moki, tiek ir turi, visad sakydavo
mama, ir ji neklydo. i palaidinuk kainavo kone du imtus
svar, bet ji nesijauia permokjusi n penso. Kart Efis pa
sak, kad su ja ji primena persik, tad pasijusdavo laiminga
vien tai prisiminusi. Ji ijo i kambario ir m lipti laiptais
pasirengusi sutikti visus galimus ikius.
Beta sdjo galustalje ir klaussi Leonoros, Gvenos ir Rilos
panekesio. Visi kiti piet met kakur paslaptingai sulin
do, ir Betai norjosi pas juos, kad ir kur jie bt. Juk Chloja
tikriausiai ialkusi? Efis su Deimsu ivaiavo miest pasi
ov perduoti Briditai, tiekjai, paskutins minuts nuro
dymus, ir Gvena jiems labai dkinga. irdyje Beta man, kad
juodu tenori bti kuo toliau nuo Leonoros kritikos ugnies.
Fiona kako tik paknebeno labiausiai irdama, kad Dagis
nepridrabstyt maisto, ir paskui atsipra ieinanti jo gul
dyti pogulio. Aleksas neinia kur. Piet jis niekad nevalgy
davo, galbt kokiame sodo kampelyje fotografuoja tai, k
niekas n nepasiiri. inas ijo pas savo filmavimo grup,
studijoje pradjusi tvarkyti rang. Jo planas buvo toks: Le
onora aprodys jam kambar, kuriame buvo nutapyti visi tie
paveikslai, tada bus filmuojamas interviu. Taip ir likome ke
turios, paman Beta ir nutar nesikiti, o paskui smukti, kai
tik leis padorumas.
- Beveik diaugiuosi, kad esame vienos, - tar Leonora,
lyg atspjusi Betos mintis. - Man domu, k kiekvienas turi
pasakyti, bet iaip paskutinis odis bus mano.
- Taip, mama. - Gvena gurkteljo mineralinio vandens
ir vilgsniu papra Ril pagalbos, taiau tos dmes, regis,
buvo uvalds parag pyragas su salotomis. - Vis dlto
117

A D L E

G E R A S

manau, mama, - narsiai band irtis Gvena, - kad reikt

paklausyti Efio. Vakar vakare jis nelabai aikiai idst savo
mint. Taip, lu buvo taip netiktai jus uklupti, bet gal jo
silymas nra jau toks baisus. Ir pagalvokit apie pinigus!
Leonora niekinamai prunkteljo - Betos nuomone, tai
rod, kad jai niekad gyvenime nereikjo rpintis, i kur gau
ti svar.
- Pinigai ia niekuo dti, - velniai tar Leonora. - A - ir
mes visi - savo poreikiams turime pakankamai pinig ir jie,
kaip inote, daugiausia niekaip nesusij su paveikslais, gauti
i labai proting mano senelio ir velionio mano euro in
vesticij. ie namai, ie paveikslai yra tarsi atskiras pasaulis.
monms patinka ia lankytis. Jiems smagu visk matyti
kartu. Paveikslus ir viet, kur jie buvo nutapyti. Jeigu nesu
voki ito verts ir jog tai daug daug geriau u kok betono
monstr kur nors Amerikoje, esi kvailesn, negu maniau.
Leonora pavelg Ril, vis dar bedusi akis lkt, ir
irzliai met:
- Brangioji, akimirk pakelk galv nuo valgio ir pasakyk
savo nuomon.
Beta irjo, kaip Rila skubiai nuryja ksn ir nusivalo
burn servetle. Jai gda, paman Beta. Kaip keista matyti
motin uklupt lyg ma mergyt. Leonoros firminis bruo
as: padaryti, kad visi atrodyt jaunesni ir kakaip menkesni.
Kad ir kaip dievino moiut, Beta inojo, kad veriau nepa
tekti jos nemalonn.
- Manau, mama, kad veikiausiai esate teisi, - pagaliau
prabilo Rila, - bet ir Gvenos odiuose yra tiesos. Ko gera,
paveikslams bt ne pro al, jeigu juos galt... na, pamatyti
daugiau moni. Neinau, bet Valstijose visi kakodl labiau
mgsta lankyti muziejus, o ne koki kaimo sodyb Viltyre.
- Etanas Volas buvo angl tapytojas, ir jo kryba neat
siejama nuo i nam, - pasak Leonora tokiu tonu, jog Be
118

P R I E

V I E S A

tai pasirod, jog tai ir bus paskutinis odis, bent jau kol kas.
Atsistojusi Leonora pridr: - Kitose kolekcijose negali bti
daugiau kaip keliolika darb, o ir tie ankstyviausi. Visa kita
yra ia, vienoje vietoje, ia jie ir turi likti. Mans laukiama
studijoje, bet kai Efis gr, praom pasakyti jam, kad tuojau
pat noriu pasikalbti.
Leonorai ijus, Rila ikart atsipjov dar gabal pyrago.
- Fu! - atsiduso ji. - Pagaliau galime ilsti i land. Atro
do, didiausias pavojus prajo, Gvena, kaip sakai?
- Efis garantuotai gaus pylos sugrs, - atsak ji. - Ir ne
suprantu, Rila, kuri gal atrodai tokia laiminga.
Gvena gerai sako, paman Beta. Rila tikrai atrodo daug
laimingesn negu visada. Kakas gero jai nutiko. Palaukusi,
kol Gvena papietaus ir ieis kakokiais reikalais, Beta krei
psi Ril:
- Rila, man gali pasakyti. Kas atsitiko? Atrodai kaip grie
tins prisilaiiusi kat.
- Kol kas nesakysiu n odio, - uraudo Rila. Atsistojusi
nusiypsojo dukrai. - Gal nieko ir neidegs.
- Tau netinka toks paslaptingumas, Rila. Pasakok, kas
vyksta.
- T pai minut, kai kas nors prads, kaip tu sakai, vykti,
pirmoji suinosi, mano miela. Tik tai k pasakysiu: mans
neerzina Gvena. Maniau, kad erzins. Maniau, kad nepaksiu,
kaip ji vaikto nusiplkusi, o mans neprao padti, bet visai
pakeniu.
Ieinani Ril Beta ilydjo suglumusiu vilgsniu. Galbt
jai paskambino Ivanas? Bet vargu ar dl to Rila itaip pasi
keist. Atitapens prie stalo Gasas m glaustytis prie Betos
koj. Pasilenkusi ji pakl katin ir sikniaub kailiuk.
- Gasai, jeigu iekai kumpio ksneli, tau nepasisek. Jos
suvalg aliai trupinlio.

119

A D L E

G E R A S

- Mano tvas, - per pet pasak Leonora inui, - ia ibda

vo valand valandas. Mans, aiku, n i tolo neprisileisda
vo. Nenorjo, kad kas irt j dirbant.
- O kaip visi js portretai? Juk neabejotinai jam po
zavote.
Leonora ilgai irjo pro lang. Kako nukrt drebulys.
Kas nors tave mini, prie daugel met sakydavo aukl Maus.
inui ji neketino prisipainti, bet studija jai visada kl iur
p - ir tebekelia. Ji nekenia taip toli nuo nam gyvenimo
viepataujanios tylos. Kambarys buvo altas, nors jame,
kaip ir visame Vilou Korte, vestas centrinis ildymas. Ji pri
simin tvo pykt t vienintel kart, kai jis rado j sdint
ezlonge, kur dabar kaip tik sdjo inas ir prie filmavim
rasi pastabas.
- Ne, - pagaliau atsak ji. - Kiek prisimenu, niekada jam
nepozavau. Turbt mane tap i eskiz.
- O ar prisimenate, kad bt jus pies eskizams? - pa
klaus inas.
- I ties ne. Mama kartais piedavo. Bet eskiz ji niekam
nerodydavo, ikart kidavo tok aplank. Nesivaizduoju,
koks j likimas.
- Ar galjo tvas tapyti i mamos eskiz?
- Gal ir galjo, bet abejoju. Jis... Manau, kad jis apie j
buvo prastokos nuomons.
- Kaip apie dailinink, tiesa?
Ir vl Leonora neatsak i karto.
- Ir kaip apie dailinink, ir kaip apie moter. Man nieka
da, - nudr ji akis, - neatrod, kad jis j labai myli. Nors,
aiku, nieko neinojau apie jdviej gyvenim. Tais laikais
viskas buvo kitaip, i tikrj kitaip. Savo tv a nepaino
jau taip, kaip dabar jaunimas pasta savuosius. Arba bent
jau kaip Gvena su Rila pasta mane. Gyvenimas buvo vie
nos taisykls. Viskas labai grieta ir formalu. Be to, nors nie
120

P R I E S

V I E S

kas apie tai nekalbdavo, aukl Maus visada buvo sitikinusi,

kad ttis po karo gro i Pranczijos labai pasikeits. Na, po
Pirmojo pasaulinio. O a tik prisimenu, koks nelaimingas
buvo ttis po mamos mirties. Tada jis tikrai tapo visikai ki
tas mogus.
Filmavimo grup u dur aptarinjo techninius dalykus.
Proektoriai jau jungti, plieskia akis. vieia saul, kam
jiems tie proektoriai? - nesuprato Leonora, bet nieko ne
klaus, paman, jog jie geriau imano savo darb.
- Gerai, Leonora, truput pasisukit mane. A jus klausinsiu, js man atsakinsite sivaizduodama, kad kalbate man
vienam. Kai ko paklausiu apie tragik js motinos mirt.
Nekreipkite dmesio filmavimo kamer ar mikrofon. - Jis
linkteljo grupei ir tar: - iek tiek papasakokite apie savo
motin. Ar judvi graiai sugyvenote?
- Man rodos, jei kalbsime atvirai, ji mane erzino, - nusi
ypsojo Leonora. - Juk inote, kokie vaikai neatlaids. Tur
bt man atrodydavo, kad ji nuolat negaluoja ir taip danai
usidaro miegamajame nordama atsikratyti mans, kad ne
reikt su manim usiimti. Viskas, aiku, kvailyst, kaip rod
jos ankstyva mirtis. Paaikjo, kad ji vis laik sunkiai sirgo.
- Ar prisimenate jos laidotuves? - velniai paklaus inas.
- Visas tas dienas regiu kaip per migl. Tuo laiku ir a sir
gau. Todl ir nedalyvavau laidotuvse. Ji palaidota miestelio
kapinse. A, aiku, aplankau jos kap, kai... - Leonora u
simerk tarsi kaupdama jgas. - Kai nuvaiuoju prie Piterio
kapo. Be to, rpinuosi, kad... kad vis kapai bt tvarkingi.
Pati priiriu gles.
Paskendusi prisiminimuose, ji sukiojo ir sukiojo ant pir
to ied. Tada atsities ir vis dmes nukreip in.
- Atleiskit, inai. Usigalvojau apie... Nesvarbu. Mes kal
bjome apie mano vaikyst. Regiu j kaip per migl. iriu
kakokius siluetus ir kampuose judanius daiktus, bet nieko
121

A D L E

G E R A S

aikaus. Visikai nieko. Vis dlto prisimenu, jog pirm kart

ia atjau tuoj po mamos mirties.
- Ir kaip tada gyvenote? Ar turjote normali vaikyst?
- Turbt. Kasdienis gyvenimas maai kuo pasikeit.
Mane, kaip visada, priirjo aukl Maus. Lankiau moky
kl, draugs man buvo labai geros, nes a gedjau. Mokytojai
taip pat. O tvas... Na, jis pasidar panaus j t pasakos Snie
go karalien. altas, lyg ird bt smigusi ledo atplail.
- Nutraukiam! - kteljo inas, o Leonorai pasak: Puiku, Leonora. Labai dkui. Kol kas i studijos utenka. Ar
palydti jus apai?
- Ne, ne, dkui. Jei js nieko prie, a ia dar pabsiu.
Nebt galjusi paaikinti, kodl ito sigeid. odiai i
sprdo nespjus susivokti. Filmavimo grup susirinko ran
g ir ijo, ijo ir inas. Ji liko viena.
Kol vyko interviu, buvo visai ilta, taiau dabar, sdint ant
iblukusio aksomo ezlongo, vl pasidar varbu. is kamba
rys altas, nes niekada niekas neueina, jis visada tuias, tar
ji sau. Taigi nieko iurpaus. Baltos sienos, langai be uuolai
d, auktos lubos. Tuias molbertas atrodo taip, tarsi kas
ketint ateiti ir tapyti. Ant stalo guli palet, Etano Volo pa
let. Lankytojams patinka matyti i palet su sudivusiais
daais. Kaip ir sot su teptukais ant to paties stalo.
Virsteljo durys, slinko katinas Bertis. I daugelio galim
viet atsigulti pasirinko Leonoros kelius.
- Eik, Berti, pasdkim valandl.
Glostydama viesiai oranin kailiuk, ji staiga prisimin
Pon Nibs, juodai balt katin, gyvenus Vilou Korte per
kar ir po jo. Aukl Maus dav jam tok vard. Leonora u
simerk ir m klausytis tylos. Niekas jos nepasiges, jeigu
pabus ia bent kiek. Kad tik nebt taip alta.

I 9 4 7 wi. sausis
JT

Ugnis svetainje n kiek neild. okinjanios liepsnos

stengsi suildyti toliau negu ratas prieais idin, bet buvo
taip alta, jog Leonoros kvapas kilo vir raitydamasis it
balti kaspinai. Ponas Nibsas, katinas, niekur njo nuo kili
mlio prie ugn. Buvo jau senas ir daugiausia miegodavo.
Leonora sdjo prie lango ir irjo apsnigt sod. Sti
klai i vidaus visi apal, ji vilkjo dviem megztiniais, ant
kojini mvjo vilnones puskojines, todl vl jautsi kaip
mergaiiuk. Rankas nuo alio gyn vilnons pirtins nu
kirptais pirt galais, bet pieti vis tiek buvo sunku. Viena
ranka prilaik popieriaus lap, padt ant geografijos atlaso.
Ji pie eskiz.
Popieriuje terasos laipteliai, akmenins urnos ir apledijusi
veja fone atrod visikai ne taip, kaip ji norjo. Ubrkniuos
striais brkniais, gal tada reikiamose vietose atsiras e
liai, viskas pasidarys apiuopiamiau. Ir ji m brkniuoti.
Prie pat pietus buvo geriausias laikas pieti. iandien nie
ko neildanti saul skleid blausi, vargan vies. Kiekvien
ols stiebel deng erknas, mediai stovjo susting, bela
ps j akos juodavo plieno pilkumo danguje. Arbatogrio
laiku visk uklodavo tamsa, nieko kito nelikdavo, tik anksti
gultis ir drebti po antklodmis bandant prisiminti, kas yra
pavasaris, ir meldiantis, kad jis greiiau ateit.
Leonoros tvas sdjo prie pat ugnies, susisups aliku.
Jaut j u savs, nors jis nieko nesak. Ir geriausiais laikais
kalbdavo labai maai, o dabar laikai toli grau ne geriausi.
I ties visikai lidni. Ttis kasdien darsi vis nekalbesnis ir
123

A D L E

G E R A S

piktesnis, nepadjo niekas, kad ir k Leonora dar. Kartais jis

irdavo j lyg nepaindamas. Jo akys tebebuvo mlynos
kaip seniau, bet plaukai prailo. Kada tai atsitiko? Leonora
nespjo pastebti. Jos mintyse tvas tebebuvo tamsiaplau
kis grauolis, tad iomis dienomis pamaiusi j sukumpus ir
sunkiai vaiktant ji nulido ir apstulbo.
Mes turbt vieninteliai visoje alyje, kurie pasigenda karo.
Vilou Kortas buvo sveikstanij karinink gydykla; penke
rius metus svetainje buvo palata, koridoriai - pilni kari,
kvatojani, kaujani, kartais dejuojani nuo aizd,
visi jie namams kvpdavo iokios tokios gyvybs.
1941 metais, kai buvo netos geleins lovos, Leonorai
buvo keturiolika. Tarnaits suvyniojo kilimus, nuo sien
nukabino visus paveikslus ir une juos vir, studij.
Niekas j nesukabino atgal, ir dabar svetain atrod keistai
nuoga ir alta, ant sien tik viesavo staiakampiai, nebuvo
joki spalv. Kilimai gro savo vietas, taip pat sofa ir keli
krslai, taiau tarp bald lyg dykumos plytjo tuti plotai.
Leonora danai usimindavo apie paveikslus, pra juos su
kabinti, bet Etanas Volas nenorjo n girdti.
- Tie paveikslai tra paluosts, - sakydavo jis. - Tegul
sau bna, kur sudti.
- Bet, tti, nejaugi jais nesididiuoji? Nenori, kad visi juos
matyt? avtsi jais?
Jis keistai pavelgdavo j ir tardavo:
- Man smagiau be j. Tau taip pat.
Leonora kai kada nordavo paprietarauti: Kaip gali bti
smagiau, jei nra kur aki paganyti?", bet pristigdavo drsos
ir nutyldavo.
Ji jau daug met nebuvo klusi kojos studij. Nuo pat
vaikysts. Tos dienos jau beveik usimiro, bet ji prisimena,
kaip Etanas j ten uklupo ir taip igsdino, jog ji stengsi
nustumti visas mintis apie t kambar (ir, aiku, apie tvo
124

P R I E

V I E S

paveikslus). Galvodama apie juos dabar nustro pamaniusi,

jog nuo to laiko jis nieko daugiau nenutap. Nejaugi? Le
onora lau sau galv bandydama prisiminti nors k, kok
eskiz ar drob, rodanius, jog tvas dar dirba. Neprisimin
jokio dalyklio.
Aiku, karas daugeliui moni nutrauk normal gyveni
m, taiau gal ji prisimena, kaip tvas dirbo prie kar? Ne,
nieko. Ji jau beveik neabejojo, kad tvas nebetapo. Beveik,
nes visai galimas daiktas, kad jis nuslenka studij jai mie
gant ir darbuojasi per nakt, bet vargu, ar taip yra. Kuri nors
tarnait bt prasitarusi. Ne, lidna tiesa tai, kad monos
mirtis ir karas nutrauk Etano Volo karjer. Jam niekada
nereikjo tapyti pragyvenimui, nes i tvo paveldtos akci
jos ir obligacijos utikrino nuolatines pajamas. Retsykiais jis
pasigirdavo, es jo paveikslai verti pasakik pinig, bet nie
kada neband n vieno parduoti, todl Leonora man, jog
tai tra viena jo fantazij.
Jai augant karas visus tuos metus vyko kakur toli, kau
tynes, mius, bombardavimus ir griuvsius buvo sunku si
vaizduoti, nors ji kas vakar su tiu ir aukle Maus klausy
davosi per radij ini.
I pradi, atvykus pirmiems sueistiesiems, ji bijodavo
kai kuriuos irti. Naktimis sapnuodavo bekojus ir beran
kius vyrus, pabusdavo imuta prakaito, susigdusi ir pasi
bjaurjusi, kad ji tokia bail, o kariai tokie drss. Jie daug
juokdavosi ir mgdavo su ja paplepti, kai ji ateidavo pala
t. Taip sesels vadino j svetain, joje kariai bdavo tol, kol
jiems reikdavo daugiausia gydymo. Vliau, sveikdami, jie
persikeldavo kur nors didesni miegamj.
Valgomajame buvo biliardas, graiu oru terasa bdavo
prikimta veimli, sienas atremti stovdavo ramentai, o
j savininkai ant suol kaitindavosi saulutje.
125

A D L E

G E R A S

Leonorai labai patiko namai, kai juose gyveno kariai. J

visi mgo, visi j popino.
- Manau, tu jiems primeni j vaikus, - pasak aukl
Maus.
- Kai kurie nedaug vyresni u mane, - atov Leonora.
- Neisigalvok, panelyte, - susirauk aukl Maus. - Dau
guma j atsidr toli nuo nam ir vienii. Nebandyk j ve
dioti u nosies. Jaunus vyrukus labai lengva vedioti u
nosies.
- Kokia nesmon, - uraudo Leonora. - Jie apie mane
visai negalvoja kaip apie mergin. Leitenantas Gosvortis
sak, kad a jam primenu jo sesut.
Aukl prunkteljo, ir Leonora pasuko kalb. Vyr drau
gija jai patiko ir todl, kad j akys viet susiavjimu ja. Ji
lank mergaii vidurin mokykl, ten dl drovumo, kur
bendraams laik pasiptimu, draugi turjo maai, bet
netoliese gyveno dvi artimos draugs - Ban Forster ir Grei
s Vendei. Jos aminai bambdavo sksdamosi savo ivaiz
da (Mano plaukai per daug garbanojasi, mano kojos per
trumpos, pairk, kokia veido oda...), ir Leonora netrukus
suprato, kad tokiu bdu prasta apsimesti, jog esi negrai,
nors i tikrj yra prieingai.
O a buvau grai. Ant terasos nutp nyktukas, Leonora
skubiai j nupie savo eskize. Buvau grai ir tebesu. Mano
skaisti oda, turiu mlynas tio akis, plaukai tamss ir bliz
gantys kaip tada. Grai" gal ne visai tinkamas odis. Piteris
sakydavo avinga". Gyvas juokas. Leonora sumirksjo. Ne
galvok apie Piter, liep sau. Jau negalvok. Jis nesugr. Pra
jo treji metai nuo jo paskutinio laiko ir penkerius metus
jo nemaiau. Jis tikriausiai nutar su manim nebeprasidti,
susirado domesn. Mergin, kuri myli kariau u mane.
Leonora pasijuto siaubingai kalta, bet slapia jai labiau pa
tiko klaiki mintis, kad Piteris uvo myje, ir tokiai miniai
126

P R I E

V I E S

dingteljus ji skubiai imdavo melstis: o Dieve, neklausyk, a

ito nenoriu. Praau, padaryk, kad jis nebt uvs.
Senoje dutje nuo sausaini ji laik jo laikus, daug lai
k, kas vakar prie mieg dut atidarydavo ir isiimdavo
pasiskaityti kur nors Piterio laikut. Tie laikai, aiku, buvo
paslaptis, ttis apie juos neinojo. Jie ateidavo adresuoti au
klei Maus, i apsimesdavo iek tiek nepritarianti, bet Leono
ra inojo, kad auklei tas susirainjimas atrodo romantikas.
Gal ttis ir nebt prietaravs, kad jo dukrai rayt kareivis,
bet ji jaut, kad neverta rizikuoti. Kas, jei bt udrauds jai
atrayti? Nebt galjusi nepaklusti.
Skaitydama ji ypsodavosi. Piteris nebuvo didelis rayto
jas, bet jai jo odiai mieliausi u visus pasaulyje.
Jau greitai, brangioji mano Leonora, sugriu pas tave...
kartais usimerkiu ir sivaizduoju tavo veid, tada pasidaro
geriau... negaliu daug sakyti, bet juk inai, k noriu parayti,
tiesa?
Trys laikai skyrsi i kit. Leonora nesuprato, kodl
jie tokie, ir kartais pamanydavo, jog Piteris juos ra ig
rs, - toks spdis, lyg jam kas bt pratrk. Ji mokjo tuos
laikelius atmintinai, dar pagalvodavo, ar nebt protingiau
juos suplyti arba sudeginti, bet itai padaryti bt buv ne
lengviau negu irklmis karpyti save. Ji juos paslp lli
namuose po kilimine danga, kuria tvas buvo iklojs visus
kambarlius. Niekam neateis galv ten iekoti. Net Leono
ra turjo nag dildele atkelti kamput, kad itraukt kietai
sulankstyt popierl.
Noriu ibuiuoti vis tavo balt od. Galvoju, kaip glos
tau tave, tavo krtin, kakl, kaip atsiveria tavo lpos, kai
buiuoju tave. Galvoju tol, kol pradedu kraustytis i proto
geisdamas tavs. Mes pabusime kartu, Leonora, ir nemok
sime atskirti, kur baigiasi vienas knas ir prasideda kitas...
ia yra moter, a negaliu jas irti, brangioji. Matau tik
127

A D L E

G E R A S

tave. Lauk mans, Leonora. Kai griu, vis dien nieko dau
giau nedarysime, tik mylsims. Vis dien."
Liaukis, subar ji save. Negalvok dabar apie tai. Galvok
apie k nors kita. Ji usimerk ir m lepintis Piterio balsu
galvoje. Pirm kart jis j ukalbino podlyje, kur ji viena
skuto tas kelias bulveles, kurias Taileris, senukas sodininkas,
sugebjo ikasti dare.
Baisiai atsipraau, bet a, matyt, pasiklydau. Iekau se
sels Kolrid." - A jus nuvesiu, gerai? - Leonora mat,
kad jaunuolis prie dur nesusitvarko su kelionmaiiu. Kair
ranka buvo parita, galva subintuota. - Jei sunku, a galiu
paneti maiel."
Jis nusiypsojo, jo akys, pilkvai rudos, velg tiesiai j, ir
ji pajuto, kaip krtinje po irdimi kakas krusteljo. Buvo
rudaplaukis. Leonora su Bane ir Greise buvo isamiai apta
rusios rudus plaukus ir nusprendusios, kad mergaitms jie
tinka, o berniukams atrodo keistai. Vienas vilgsnis ka
reiv aminai pakeit jos nuomon. Jis buvo auktas, plonas,
panaus, paman Leonora, labai grai lap, kuri kakokie
burtai pavert mogumi. ypsantis jo domios akys nuvis
davo, o dantys spindte spindjo degusiame veide. Vario
spalvos plaukai krito ant aki, jis juos atmesdavo krestel
damas galva, nes ranka buvo uimta.
Ne, dkui, apsieisiu. Ne toks jau esu luois, kad avingos
panels neiot mano maielius. Kuo js vardu?" - Leono
ra Vol." - O a - Piteris Simondsas. Malonu susipainti.
Vol... Ar ne tokia io namo savininko pavard? Labai gra
u, kad perdav juos kariuomenei. Baisiai'grau, jei norite
inoti. Neinau, ar man patikt, jeigu kareiviai lakstyt po
mano protvi em." - Vyrai labai graiai elgiasi ir visai
nelaksto. Taip, garsiai leidia gramofon, bet man patinka
muzika. Dar kartais jie patriukmauja valgydami, bet nie
kis. Etanas Volas - mano tvas." - Jam pasisek", - tar
128

P R I E

V I E S

Piteris. Nusiypsojo, kai i svetains ilindusi sesel Kolrid

pasuko prie j.
Tikiuosi, greitai pasveiksite", - tar Leonora ir gro prie
bulvi.
Atia! Dkui u pagalb!"
Leonora suprato j mylinti. Tai nebuvo meil i paties
pirmo vilgsnio. Jai prireik madaug dviej minui ap
sisprsti. Niekam nesakysiu, mst ji, net Banei ir Greisei,
nes jos nepatiks. Sakys, kad iaip susiavjusi ar dar k. Visi
mano, kad vaikai nenutuokia, kas yra tikra meil, bet nieko
panaaus. Pienburnika meil, sako suaugusieji, nordami
parodyti, jog tas jausmas yra menkesnis, ne toks tikras. Ji
troko, kad Piteris Simondsas mnesi mnesius neivykt
i Vilou Korto, ir ikart susigsdavo tokios baisios minties.
sivaizduok, ji nenori, kad mogus greiiau pasveikt! Kokia
savanaud!
Nieko negaliu sau padaryti, nutar ji ir m mstyti, k
paveikti, kad Piteris Simondsas j pamilt. Jis tiek met vy
resnis u j. Gal ir nieko neidegs, bet vis tiek ji nersis i
kailio.
Ji visk dar, kad be jos bt sunku apsieiti: skaitydavo
Piteriui, kai jam pagesdavo nuotaika, su juo ir jo draugais,
Dordi, Frediu ir Maiku, lodavo kortomis, klausydavo
si ilg jo pasakojim apie tai, k mats. Valand valandas
juodu vaiktindavo po Ramybs sod, kur prie sauls kai
tintos sienos liejosi dar motinos sodintos blykios ros, o
on lysvs, apkratuotos baltais laibeniais, lo nuo rausv,
viesiai violetini ir melsv pentini, lubin, piliaroi ir di
dij ioveini.
Mano mama nekent ryki spalv", - pasak jam Leo
nora. Jie sdjo ant suolo, juosianio magnolij, ir mgavosi
ramybe; jis pasakojo jai baisybes, kuri prisiirjo aplink
save.
129

A D L E

G E R A S

Neturiau to pasakoti, Leonora. Neteisinga. Esi tik vai

kas, tau negalima girdti apie... na, apie tai, kas darosi pa
saulyje." - A ne vaikas!" - oko Leonora ir beveik paneig
savo odius pravirkdama i nuoskaudos, kad jis apie j taip
mano. Kad po vis t savaii vis dar taip apie j mano.
imt kart norjo pasakyti, k jauia, bet neidrsdavo. Tik
kas nakt guldavo perkaitusi po apklotais ir svajodavo, kaip
j buiuoja. Per prajusias Kaldas ji buiavosi su berniu
ku - Nigeliu Dreiku, visai nieko sau, bet galvodama apie j
nerausdavo ir nevirpdavo. Buinys buvo normalus, kai ji
sijaut, bet Nigelis aikiai nebuvo prats prie mergaii ir
neinojo, kur dti rankas, taigi jos karojo prie on. Leo
nora i matyt kino film inojo, jog jis turjo j apkabinti,
bet buvo taip sigilinusi savo pojius, kai jo drgnos ir
tamprokos it guma lpos prisispaud prie jos burnos, kad
paman negalinti jam pasufleruoti.
Piterio buiniai bus kitokie, ji neabejojo. Kai nebdavo
prie jo, Leonora aisdavo savo lli namais. Jau vis ami
nyb to nedarydavo, bet Vilou Korte atsiradus Piteriui lli
namai padjo jai paversti tikrove slapiausias ir brangiausias
fantazijas.
Ji apsimet, kad ie namai yra jdviej namai, jos ir Pite
rio po vestuvi, ir kilnodavo llytes svajodama, koks atro
dyt gyvenimas su juo. Vien dien iaip taip sidrsinusi
vyrik ir moterik llytes ji paguld po antklode didiojoje
lovoje. Tai padariusi usimerk - sivaizdavo, jog po ta ant
klode guli juodu, ji ir Piteris, nuogi, ir pajuto keist sald
sibteljim kakur giliai viduje, kokio dar niekad nebuvo
jautusi, - beveik skaud, bet vis dlto ne.
Esi truput per didel itaip aisti", - netiktai engusi
kambar tar aukl. Leonora iplt akis ir skubiai, kol aukl
nepastebjo, moterik llyt perkl kit kambar.
130

p r i e

v i e s

A ir neaidiu, - teisinosi Leonora stodamasi. - Tik tru

put patvarkiau."
Aukl Maus, dmiai pairjusi j, pakeit tem.
Tvas nori, kad kartu su juo papietautum, - prane ji. inai, kaip jis nemgsta laukti."
Paskui vien dien, juodviem sdint oranerijoje, Piteris
prabilo: Pasiilgsiu ito laiko su tavimi, Leonora. Kai ivyk
siu. Tu igelbjai man gyvenim."
Ji irjo trokdama tiek daug pasakyti, bet odiai di
vo ir trupjo burnoje. Ji nepajg kalbti. Reikt pasakyti
kad ir: Kokia gera inia, kad jau pasveikai ir gali ivaiuoti",
bet galv atjo tik: Nevaiuok. Pasilik. Kas, jeigu vl bsi
isistas kar ir si? O, pasilik... maldauju, pasilik!"
Pagaliau ji ilemeno: Kada? Kada tau reikia ivykti?" Turbt vakar. Arba rytoj. Motina atsiunia automobil
mans paimti. Turiu vaiuoti namo ir ten sveikti iki galo.
Tiui mirus, a jai likau vienas, o ji nelabai sveika. A a taip tavs pasiilgsiu, Leonora..." - Jis nutilo lyg pristigs
odi. Jie sdjo alia ant senutls sofos, oranerij ati
temptos i svetains, kad bt vietos lovoms. Jis atsisuko
j. Leonora mat, kad jis dvejoja. Tyla upild erdv aplink
juos, saul pliesk per lang stiklus ir gul ant grind ply
teli auksiniais kvadratliais. I holo j niekas nepamatys,
paman Leonora. Augalai ustoja. Taigi jie visikai vieni.
Jeigu ji nepadarys to dabar, jeigu dar nors akimirk svy
ruos, jis ivaiuos, ji niekad jo nebematys. Ir ji prisitrauk
jo veid.
Noriau, kad tu pasiliktum, - tar ji. - Piteri, praau,
pabuiuok mane. Praau."
Jis iplt akis. Jo veidas buvo taip arti, jog ji galjo suskai
iuoti blakstienas. Jis pabuiavo j, ji trauk save jo kvap,
jaut jo lp skon ir kietus delnus ant nugaros, spaudian
ius j jo kno kart. Dar. Ji nori dar. Nori, kad niekad
131

A D L E

G E R A S

nesibaigt is buinys, bet jis baigsi ir ji pravirko. Piteris

staiga atlijo nuo jos, paoks nujo prie dur.
Atleisk, - pasak nubraukdamas nuo kaktos plaukus. Oi, atleisk. Esi tik vaikas, Leonora. A neturjau teiss. Pra
au man atleisti. Neinau, kas ujo. Dabar atsisveikinsiu.
Labai atsipraau."
Jis ijo nespjus jai isiioti, ir ji puol i paskos.
Piteri! Liaukis, Piteri. Kur tu eini?"
Jie buvo hole. Bet kuri akimirk kas nors - kuris nors
ligonis, sesel ar netgi ttis - gali jiems sutrukdyti. Ji grieb
jam u rankos.
Eime, - pasak. - Einam pavsin."
Ji tempte itemp j pro duris, ir jie ltai nujo veja.
Mus gali kas pamatyti", - uduss tar Piteris ir atsiliejo
stiklo sien.
O man nesvarbu, - atov Leonora. - Tu ivyksti, gal
niekada nebematysiu tavs. Negaljau tavs taip ileisti. Ei
nam vidun."
Vos jie atsidr pavsinje, ji puol Piteriui ant kaklo ir
apsipyl aaromis.
Ak Piteri, neivaiuok! K a darysiu? Numirsiu. Ar ne
galiau vykti su tavim? O, pasakyk, kad nevaiuosi. PraV ((
sau...
Ji jaut jo alsavim, jaut, kaip jo rankos apglbia j. Jie
stovjo susiglaud, kol jos verksmas bent kiek apmalo.
Atsipraau, - pagaliau sukudjo Leonora. - Turbt lai
kai mane siaubingai vaikika. inau, kad tau reikia grti
pulk. Bet baisu, nes a tave taip myliu. Niekada, niekada
nieko daugiau nemylsiu, todl neitversiu, jei tu negri. - Ji
nutilo, nuleido akis. - Turbt nereikjo man to sakyti. Pa
manysi, kad esu baisiai nekukli."
O, Leonora, jeigu inotum! - Jis sum jos smakr ir pa
kl veid. - Jeigu inotum, kaip a tave myliu. Kaip sunku
132

P R I E

V I E S

buvo vis laik tylti. - O tau reikjo pasakyti. Kodl ne

sakei? Ak Piteri!" - Ir ji vl vos neapsiverk.
Pamaniau, kad jeigu pasakysiu, bus panaiai kaip ude
gus padegamj virvel. Neinau, ar biau stengs susi
valdyti. Tu tokia jaunut, Leonora. Net penkiolikos neturi,
o a esu septyneriais metais vyresnis, - lidnai nusijuok
jis. - Turjau graiai elgtis, aiku? Esi dar tik vaikas."
Nesu. A ne vaikas, o jei net ir vaikas, ne visada tokia
bsiu. A tuoj suaugsiu. Ir lauksiu tavs, Piteri. Ir noriu tau
rayti. Ar galima tau rayti?" - Tikrai? Raysi? Ir lauksi ma
ns? O, brangioji, jei ituo galsiu tikti, pereisiu per visk, k
man pamets itas prakeiktas karas. Ir raysiu tau kasdien.
Raysiu i nam ir i visur, kur bsiu pasistas, kai galutinai
pasveiksiu. O, Leonora, pabuiuok mane dar kart."
Jie ibuvo pavsinje tol, kol atjo laikas Piteriui krautis
daiktus ir laukti automobilio. Leonoros lpos buvo pabur
kusios nuo buiavimosi, ir ji i pavsins nujo tiesiai savo
miegamj. Auklei Maus atjus kviesti vakariens, pasiteisino
negaluojanti ir liko gulti, kol Piteris ivaiuos. Kas kart suburzgus automobiliui, ji paokdavo i lovos. Ji irjo, kaip
jis ivaiuoja. Beveik nesiklaus apaioje kakieno udtos
ploktels, bet suvokus, kad tai Djuko Elingtono Mood Indi
go, ilgai tramdytos aaros pagaliau vl prasiver. sikniau
busi pagalv ji verk, verk. Kaip gals ateityje klausytis ios
audringai banguojanios melodijos? Kai ji pagaliau idrso
nulipti apai, Dordis teik jai Piterio palikt laik. Tai
buvo pirmas laikas, kur ji imoko atmintinai, ir pirmas,
kur paslp lli namuose. Niekas neino, kas bus, bran
gioji Leonora. Jei igyvensiu itame kare, a griu, ir mudu
aminai mylsime vienas kit. Paadu."
Ji itvr ltai slenkant laik. Ji itverdavo kiekvien nau
j dien tik padedama laik. Ir tai prie trejus metus jie
nustojo j. Leonora atsisak galvoti, k gali reikti tai, jog jis
133

A D L E

G E R A S

neparao, ir usim kasdieniais darbais. Susitikdavo su ki

tais jaunuoliais, bet jie, palyginti su Piteriu, atrod nuobods
ir nedoms. Ji eidavo okius, vasar aisdavo tenis, bet
svajodavo apie Piter net kalbdamasi su monmis. Nieko
gero. Jau niekada nebus kito vaikino, kur ji galt pamilti,
ir syk ji neatsargiai lepteljo apie tai Banei. Ban nenorjo
n girdti.
Kvailyst, - met ji. - Ateis laikas, ir vis tiek k nors si
mylsi. I Piterio neturi inios jau vis aminyb, turi pa
galiau susitaikyti su tuo. Gal jis niekada nebegr. Galimas
daiktas, pati ilgiau nesusirasi draugo, nes esi reiklesn u
mus, bet neabejoju, kad gal gale vis tiek surasi."
Leonora nieko nepasak, bet inojo Ban klystant. Jeigu
Piteris negr, ji taps susiraukljusia senmerge, taip ir ne
suinojusia, kas yra vyro meil, vaikai, gyvenimas su kitu
mogumi.
Ji taip sijaut prisiminimus, jog net paoko, kai u nu
garos praneko Etanas.
- K ia veiki? - paklaus jis.
- Baisiai sunku, tti. Taip stengiausi, kad viskas atrodyt
apiuopiama. Man rodos, man nesiseka pavaizduoti daikt
tikrovikai. Gal jeigu mane pamokytum...
Jis nusisuko.
- Beprasmika, Leonora, - gteljo jis peiais. - Tu ne
turi talento, tai ir viskas. Pasaulis pilnas, tiesiog bjauriai
sausakimas mgj. Nra prasms prie j pridti ir tavo
nesmoni. Veriau mokytumis virti ir adyti kojines. Gal
reikt parayti tam tavo jaunikaiiui, kad atvykt ir pasi
imt tave nuo mano galvos. Aiku, jeigu jam dar neprajo
noras.
- Kokiam jaunikaiiui? - paklaus Leonora. Nejaugi Piteriui? Juk tvas negaljo inoti apie jos jausmus.
134

p r i e s

v i e s

- Piteriui Simondsui. Leonora, neapsimesk nesuprantan

ti, apie k kalbu. A jam paraiau. Liepiau nelsti prie tavs,
kol netapsi pilnamete.
Nepaisant alio, Leonor ipyl kartis. Jai dar reikia su
vokti itai, ituos tvo odius.
- Kada jam raei, tti?
- Atrodo, daugiau kaip prie trejus metus.
- Kodl manei, jog turi jam rayti?
- Kodl? Oi, neapsimesk naivuole, Leonora. Man pakliu
vo vienas jo laikas. Aukl Maus paliko ant stalo. Tas laikas
nebuvo toks, kok vaikinas gali rayti nepilnametei mergai
tei, ir a udraudiau bet kok ry. Kiekvienas geras tvas
bt padars t pat.
- Tu man n odio nesakei! - auk Leonora. - Kaip ga
ljai bti toks iaurus! O, tu esi pabaisa. Tironas. Kaip drsti?
Jeigu skaitei jo laik, turjai pamatyti, kaip mes myljom
vienas kit.
- Tu buvai per jauna imanyti apie meil, - tar Etanas,
vl atsainiai gteldamas.
- A tavs nekeniu! Niekada tau neatleisiu. Niekada.
Galbt Piteris uvs. Galjo ti. Kaip galjai itaip padaryti
nuosavai dukteriai?
- Esi kvaila, Leonora. A rpinausi tavo interesais. Lygiai
kaip rpinuosi tavo interesais atgrasydamas nuo gyvenimo,
paskirto menui.
- Ne tavo reikalas. Negali man sakyti, k turiu ir ko ne
turiu daryti.
Atsisukusi pavelg lap, kuriame pie. Gal jis ir teisus.
Ji kvaia, kad vaidina meninink, kai jos tvas - pats Etanas
Volas, o jo paveikslai tokio graumo, jog visi ilgai stovi prie
juos ir stebisi, kaip iki tol nepastebjo, kad pasaulis atrodo
taip. Ji pam piein ir perpl, paskui dar kart.
135

A D L E

G E R A S

- tai. Tikiuosi, dabar patenkintas. Kai sugriovei mano

gyvenim visais manomais bdais, kaip koks Viktorijos lai
k despotas. Nieko nebr.
Plytanio popieriaus garsas nujo per ird, akis aptrauk
aar migla, bet ji pl ir pl lap skutelius, kol i jo liko
konfeti smulkumo ksneliai. Jai norjosi skiauteles sviesti po
koj, sutrypti, kad nelikt n yms, taiau toki most t
vas nepakent. Jis yra vienintelis mogus Vilou Korte, pama
n Leonora, kuriam galima elgtis kaip ilepintam vaikui. Ji
nujo prie iukliads ir subr skutelius tarsi iedlapius.
- A einu pasivaikioti. Man reikia pabti vienai ir pa
galvoti.
- Tokiu oru? Sualsi oio rag. Lauke nra ko veikti.
- Yra. Eeras uals. Pasiimsiu i skrynios mamos pai
as ir eisiu iuointi.
Mintyse pridr: Tik pabandyk sulaikyti, pamatysi, kas
bus! Beveik norjosi, kad jis pabandyt, tada ji galt auk
ti, ant jo, rkti, jog beveik pilnamet ir visikai ne jo reikalas,
k ji veikia, o jeigu jis neprads geriau su ja elgtis, ji ivaiuos
i Vilou Korto, domu, kaip jis apsieit be jos. Bet jis nepasa
k n odio prie. Kartais Leonorai atrodydavo, kad ji gali
inykti nuo ems paviriaus ir jis net nepastebt.
Jis dar gerai neatsigavo po tavo mamos mirties", - saky
davo aukl, nordama pateisinti jo bjaur elges, bet Leonora
paprietaraudavo: Iki tol jau turjo atsigauti. Tai buvo prie
tiek daug met. Jau ir a atsigavau, o juk man buvo blogiau.
Juk blogiau, aukle? Netekti motinos?"
Kas kart to klausdama suprasdavo, kad negaljo bti la
bai blogiau, nes mama jos beveik neirjo. J uaugino au
kl Maus. Leonora beveik neprisimin moters, vardu Mod
Vol. Juodvi aisdavo su lli namais, ir tai buvo vieninteliai
bendro buvimo prisiminimai. Vis vaikyst ji kamantinda
vo aukl Maus, k mama mgo veikti ar kalbti, ir padar i
136

P R I E

V I E S

vad, kad Mod Vol buvo usidars, ramus mogus. Leono

ra niekaip negaljo sakyti jos pasigendanti. Tvas, nepaisant
jo pasibaistino elgesio, upild vis vaikysts peiza beveik
nepalikdamas jos galvoje vietos motinai. Kai tursiu vaik,
mst ji, priirsiu juos pati, mes kartu aisime ir apie visk
kalbsims. Mylsiu juos labiau u visk pasaulyje. Ir nieka
da niekada netrukdysiu, kai jie pamils. Nesikiiu j gyveni
m, kaip ttis kiosi mano. Jai itryko pykio aaros.
Ji apsivilko paltu, apsiav guminiais batais, apsimov
pirtines, megzt kepur, usirio alik ir pasimusi ma
mos paias ijo pro duris. altis buvo tarsi savaranki
kas gaivalas, toks atrus, kad alsuojant gl krtin. Kai tik
pagalvodavo apie Etan, uvirdavo pykiu. Paskui truput
apsiramino ir m svarstyti, ar dabar nebt galima isiai
kinti Piterio likimo. Ji parays pulko vadui ir suinos, ar jis
gyvas. Blyki saul krypo horizonto pusn. Kiekviena olel
po koj buvo aparmojusi, dangus vir juod medi ak
atrod tarsi dangtis, uvotas ant pasaulio. Ji jau mat eer,
sidabrin ykioje viesoje, su gulbmis, sutpusiomis kita
me krante. Sodininko padjjai kasdien turdavo pralauti
ledus prie j lizdo, kad paukiai galt nors kiek paplau
kioti. Turbt man vienintelei eeras patinka uals, kai jis
nepanaus save, mst Leonora. Vasar ji beveik niekad ne
ateidavo pasivaikioti aplink, bet neprisimin kodl. Taiau
dabar, vandeniui virtus ledu, eeras virto kakokiu Mnulio
gamtovaizdiu.
Leonora atsisdo ant kelmo apsiauti pai. Utruko il
giau, negu turjo, nes bijojo nusimauti pirtines. Pagaliau
iaip taip susivarst raitelius ir slidindama nujo per led.
Pavelgusi emyn pamat, kad eeras virts melsvai balt
burbuliuk mase, lygia ir nepermatoma. Vienintelis garsas
visame pasaulyje buvo pai plieno slydimas ledu, dar
retkariais suklykdavo koks pauktis.
137

A D E L E

G E R A S

A negalvosiu apie tt, paman ji, be to, speigas buvo toks

iaurus, jog gin i galvos visas mintis, liep tik judti. Kad
greiiau tekt kraujas. Jeigu ji ilgai suks ir suks ratus ant
ledo, pyktis ir nusivylimas igaruos. ito ji tikjosi.
Vl pagalvojusi apie tv paman: nors ir nedovanotina,
kad jis para Piteriui, galbt tikrai taip dar nordamas j
apsaugoti. Man nesvarbu, nutar Leonora. Niekada jam to
neatleisiu, nesvarbu, kokie buvo jo motyvai. Jis sutremp
visas mano svajones. domu, jis suvok, kaip j skaudins,
ir vis tiek pasak ar i ties neinojo, kaip j priblok jo
odiai? Ir k jai dabar veikti su savo gyvenimu? I tikrj
ji niekada nenorjo bti dailininke, taiau dabar, kai ino,
jog apie tai negali bti n kalbos, pajuto nesuprantam
tutum.
Kakas msteljo akiratyje - per vej, per laukin sod
jos linkui kakas jo. Kas ten galt bti? I karto nepaino
mogaus, apsitlojusio storu paltu, apsimuturiavusio aliku,
su kepure. Aiku, vyras, bet ne eimynyktis. Gal kartais t
tis ateina atsiprayti. Ji i karto atmet toki mint. Niekas
neatitrauks jo nuo ugnies. Kiek ji ino, jau kelias savaites jis
nebuvo ikls kojos i nam, ir jau tikrai neteko girdti, kad
jis k nors atsiprayt.
- Leonora! - paauk tas mogus. - Leonora... ia a!
Ji priiuo prie artimiausio medio ir sustojo. Tarp to
balso ir suvokimo, pajutimo, kas ten, buvo laiko tarpas, re
gis, usitss iki begalybs, kurioje ji tartum krito ir krito
kakoki balt tyli tutum, skambani tolim dien aidu.
Galbt kitados jos nepasieks, tarp paeers gluosni ak
kliuvs garsas dabar atskriejo pas j per altas bemieges
naktis, uliedamas meile ir iluma, - Piterio balsas. Ji gerai
pasiirjo ir pagaliau atpaino tuos atlaius peius, Piterio
eisen ikelta galva. Tai jis. Jis gro, neuvo, gro. Galvoje
neliko jokios kitos mintels, ir ji nuliuo ten, kur jis stov
138

P R I E

V I E S

jo, - alia kito medio, beveik ledo pakratyje, - inodama,

jog tai jis, bet bijodama nusivilti.
- Piteri, ia tu? Tikrai? - I burnos versi kvapas, ji pa
mosavo prie nos ranka, kad nugint gar ir geriau j ma
tyt. Tai vis dlto Piteris, vyresnis, iem baltesne oda ir
rykesnm strazdanom, ilga tiesia nosimi, nuo alio kiek
suskeldjusiomis lpomis. iaip buvo lygiai toks, kok prisi
min visus tuos metus, - rusvos akys, kakoks laisvumas.
- Juk sakiau, kad sugriu? - Dabar, kai jis ia, stovi prie
ais j, Leonora neino, k daryti, k sakyti, kur eiti, ir ji vl
pasileido ledu, vis greiiau, greiiau, nes norjo susigaudyti,
k jauia. J pasiek jo balsas: - Leonora, nenueik! Sugrk!
Leonora!
Ji gro, staigiai sustojo tiesiai prie j. Jis sugrieb j, nes
bt pargriuvusi.
- Tu. ia tu, Piteri, - sukudjo ji. - Negaliu patikti. Taip
danai sapnuodavau tave sugrtant, jog pamaniau, kad vl
sapnuoju. Tu tikras?
Piteris, nieko netars, padav pirtint rank.
- Eime. Vliau pasikalbsime. Nesitiki, kad po visko vl
esu su tavimi. Ir tu tokia grai, brangioji.
- O Piteri... - Leonora norjo tiek daug pasakyti, bet
steng tik kartoti jo vard: - Piteri... Piteri... Jau maniau,
kad uvai.
- Ne, nebiau, negaljau ti tavs dar syk nepamats.
A tik laukiau, ir viskas. Laukiau, kol tapsi pilnamete. Tavo
tvas man para ir liep iki tol tau nesirodyti. Ir nerayti.
Manau, jis tau pasak.
- Ne. Tik iandien suinojau. Atjau ia, nes taip supykau,
kad negaljau j irti. Negaljau paksti, kad jis taip ra
miai sau sdi pridars toki dalyk. O a tiek laiko, mnesi
mnesiais, tariausi siunianti tau laikus. Jis, matyt, ir juos
paiups sudegindavo. Oi, baisu net pagalvoti! Tikriausiai
139

A D L E

G E R A S

manei, kad a tave pamirau! Bet a nepamirau. Vis laik

apie tave galvoju.
- Vargel mano... Baisu, taip klaiku, jog trksta odi.
- Nesvarbu. Kai jau esi ia, niekas nebesvarbu.
Jis apkabino j.
- Pabuiuok mane, Leonora. Pabuiuok.
- Man sunku stovti ant pai.
- A tave gerai laikysiu, - pasak Piteris, tviriau apglb
damas. - Neleisiu tau pargriti.
Jie ilgai buiavosi, paskui Piteris atsitrauk.
- Bala nemat t laik. Tu mans laukei. Ir jau esi suau
gusi, tiesa?
Leonora linkteljo.
- Visai suaugusi. Juk penkerius metus sapnuodavau tave
sugrtant. A tokia laiminga.
- Nusiauk paias, Leonora. Reikia eiti vidun, nes negy
vai sualsime.
Jis jai padav rank, ji atsisdo ant kelmo, jis klpdamas
padjo jai atvarstyti pai batus ir apsiauti guminius. Ji
mat tik jo kepurs vir.
Pakls galv jis prabilo:
- Kad jau esi suaugusi, o a lyg tyia klupau prie tave,
galiu paklausti tave, ko taip seniai noriu paklausti. Ar teksi
u mans, Leonora?
- Taip! - kteljo ji. - inoma, teksiu. Kuo greiiau.
O Piteri, kaip a tave myliu... Ar mylsi mane aminai?
- Btinai! - nusijuok jis stodamasis. - Aminai ir net il
giau. Kaip tie pasak veikjai.
Leonorai dingteljo viena mintis.
- Tvas juk neino, kad tu esi ia? Tu dar nebuvai Vilou
Korte?
- Ne, jau tiesiai prie eero. Privaiuodamas pamaiau
kak iuinjant ir supratau, jog tu. Dabar eisime pas j ir
a oficialiai papraysiu j tavo rankos. Jam turt patikti.
140

P R I E

V I E S

- Manau, taip, - tar Leonora. - Bet a vis tiek pikta ant

jo ir teksiu u tavs, net jei jis ms nepalaimins. Kitais
metais man bus dvideimt.
Ir per laukin sod jie nujo Vilou Kort. Po koj girg
djo sniegas, baltame kilime liko j pdos: jos maesns, bet
n kiek neatsiliekanios nuo jo. Ji tiek norjo pasakyti Piteriui, bet nesteng kalbti. Visi odiai, kuriuos norjo rkte
irkti, ukimo gerkl, trachj, ji vos prakvpavo. Prie pat
nam Piteris pasilenks vl j pabuiavo. Ji pajuto, kaip visa
tirpsta, kaip kakur pasitraukia visi tie laukimo ir tvardymosi metai. A iki tol nekvpavau. Penkerius metus ivis negy
venau. Arba tik gyvaliojau. Dabar bsiu laiminga. Visada.
Aminai gyvensiu laimingai ir iltai.
JT
Eidama pietauti Leonora band prisiminti, kur iuose na
muose, prikabintuose paveiksl, prie itiek met ji djo nuo
trauk, ikirpt i Illustrated London News. Aa, apaioje
drabuinje, paman patenkinta, kad taip greitai prisimin
tiksli viet. Nejuia m engti spariau - staiga pando vl
j pamatyti ir tikjosi, kad ten bus tuia, niekam nereiks
aikintis, k veikia. Pirmo aukto drabuin paprastai buvo
skirta sveiams, Leonora retai ten uklysdavo.
Ji eng kambarl ir usirakino. tai kabo ant dur didel sepijos nuotrauka, joje plaiai ypsosi jauni vyrai ve
imliuose arba stovintys su ramentais, sutvarstytomis gal
vomis. Abiejuose eils galuose po dvi seseles, yra ir keli gy
dytojai, palink prie ligoni. U j vis be jokios ypsenls
stovi Etanas Volas. Vyrai, visi kareiviai, stebtinai linksmi,
tai ir buvo fotografijos esm. Grup nufotografuota Vilou
Korto terasoje, fone matyti tamss svetains langai. Priki
usi akis prie nuotraukos, ji perskait ura: Dailininkas
141

A D L E

G E R A S

Etanas Volas su kariais, sveikstaniais jo sodyboje Vilou

Korte. Vienas j buvo Piteris. tai tas, antras i kairs, ir po
itiek met Leonora pajuto akyse aaras. Piteris. Net sepijos
nuotraukoje buvo matyti, kaip nuo jo nuvinta kambarys,
kur jis eina. Ji prisimin, kaip net pats Etanas, prajus dvi
deimiai minui nuo Piterio pasipirimo, tiesiog atsimai
n: i pikto seno tylenio, kur paliko eidama iuointi ant
eero, jis virto mogumi, kuris bema primin jai velnj
vaikysts tv.
A puikiai suprantu, sere, - tar Piteris, droviai ypsoda
mas ir nusibraukdamas nuo kaktos plaukus, - jog mano
laikai Leonorai buvo... na, truput ne tokie, kokie bt pa
tik tvui, tad a tikrai supratau, kai udraudte rayti jai.
Bet prisiekiu, kad fronte, kai neinodavau, kit dien siu
ar liksiu gyvas, galvodavau tik apie tai, kaip myliu Leonor.
Gal jums tie laikai pasirod lengvapdiki, bet a negaliu at
siprayti u savo jausmus, sere, nors prisipastu - man bt
labiau patik, jei jums nebt pakliuvs tas laikas." - Kur
js tarnavote?" - paklaus Etanas, patenkintas, kad Piteris
j vadina seru". Taip atsainiai paminjus gyvyb ir mirt, ir
visus tuos dalykus, kuriuos jis steng imesti i galvos t
nodamas Vilou Korte, Etanas tarsi atkuto. Piteris atsisdo
krsl prieais idin kitoje pusje ir m pasakoti fronto
istorijas. Leonora klausydamasi visk mat - tams ir mias
kulkosvaidi paplipas. Girdjo mirtanij ir sueistj
aimanas, nors Piteris kalbjo ramiai ir santriai.
Leonora man isaugojo sveik prot, - pasak jis. - Min
tys apie j, apie iuos namus ir juose patirt gerum buvo
tarsi vaigds, kurios, inojau, vis tiek parves mane namo. Nusiypsojs Etanui, jis kalbjo toliau: - Tikiuosi, leisite ves
ti Leonor ir Vilou Kort vadinti savo namais." - inoma,
berniuk, - atsak Etanas. - Btinai. N nemanau stoti jums
142

P R I E

V I E S

skersai kelio, abiem. Manau, tokia proga galima igerti prie

karinio ampano, ar ne?
inoma, naujumui iblsus, Etanas vl tapo mus ir
paniurs kaip visada, taiau tik Piteris priversdavo j nusi
ypsoti.
Pabuiavusi pirtus, ji paliet fotografijos stikl, bet ikart su
irzo dl savo sentimentalumo. Esi sena kvaia, tar ji sau, i
eidama i drabuins. Visa tai sena praeitis, dingusi aminai.
Kakur toli kakas vilpiniavo Nieko neturiu tau dovanoti,
tik meil", jos ir Piterio melodij. Leonora sudrebjo. Kas
j iandien galt vilpauti? Ji papurt galv, kad prablai
vt mintys. Per daug galvoju apie praeit, paman. Niekas
nevilpauja. Taiau galvoje kakodl suskambo ana melodi
ja. Gal todl, kad prisiminiau Piter. Melodijos kartais strin
ga smegenyse. Veriau nebt sugalvojusi vl pasiirt
t nuotrauk. Gal reikt j nuimti ir padti kur nors, kur
niekas jos negalt matyti. Ne, nieko negelbs. Usimerkusi
visada regs jo veid. Visada, kai tik leis sau prisiminti visk,
ko neteko.
Leonora irjo, kaip Efis per ol ateina pas j. Puikiai i
nojo, kad jis vis pusdien jos iekojo, taiau tyia nesiro
d. Pasisteng lengvai papietauti prie kitiems sueinant
valgomj, paskui nujo pasdti savo mgstam viet po
magnolija Ramybs sode ir ten nieko nematydama spoksojo
atverst knyg. Efis ino, kur j rasti, ir tai jis ateina. Vi
sai nepasikeits. Tas pats lumo ir drovumo miinys kaip
vaikystje, ta pati ypsena, iduodanti abejon tuo, kaip bus
sutiktas, bet ir berib pasitikjim savo avesiu, sugebjimu
isisukti.
- inojau, kad bsite ia, Leonora, - pasak jis, sustoda
mas tiesiai prie j. Leonora nusiypsojo.
143

A D L E

G E R A S

- Juk ir tau patinka itas sodas, tiesa? Gal pasdsi su ma

nimi? Visada ateidavai su manimi pasdti, kai vaikas bda
mas prisivirdavai kos.
- Dabar nesu prisivirs kos, - tar jis. - I ties atjau
js tikinti. Be reikalo vakar vakare taip isiokau prie vis,
todl atsipraau. Turbt neitvriau i nekantrumo. Bet js
veikiausiai neapgalvojote to reikalo. Taiau is planas jums
daugeliu atvilgi labai tinkamas. Js turtumte daugiausia
naudos.
- Finansins, drstu manyti, taip, taiau tai negali visko
nulemti, tiesa? Vilou Kortas yra mano namai. Kaip tu gali
manyti, kad sulaukusi tokio amiaus panorsiu matyti, kaip
juose nukabinami visi Volo paveikslai, juk jie - ne tik Volo
paveikslai, bet ir geriausioji mano tvo dalis. Man jie j pri
mena. Nejaugi sentimentalu norti juos pasilikti?
- Na, jeigu jau klausiate, manau, kad iek tiek sentimenta
lu, - susirauk Efis. - Juk meno pasaulis nra pramyns tako
iuos namus, ar ne? Nors vis laik esama susidomjimo
Etano Volo paveikslais. Taiau jie gerokai i kelio, be to, vis
j lankymo operacij padarte pernelyg jauki ir namin.
Leonora sustingo.
- Jei ketini man akis draskyti, Efi, nra ko n kalbti. Jau
ki ir namin, matot! Jei neprasidedu su agresyvaus marke
tingo bdais, kuriuos tu neabejotinai pasilytum, nereikia,
jog man nerpi kolekcijos likimas. Pamirai, kad a jau i
tiek met valdau Vilou Kort. einu ne vieno muziejaus
ir ne vienos galerijos valdyb, todl inau, k kalbu. Jauiu,
kad kiekvienas, kur i ties domina Etanas Volas, be di
delio vargo ras keli ionai. Tas tavo ponas Stronskis ino
pakankamai, kad j sigeist, tiesa? O kas pagaliau susitar
dl tikrai prestiinio dokumentinio filmo apie mano tv ir
jo kryb?
144

P R I E

V I E S

- Taip, tas tiesa, bet a kalbu ne tik apie tuos, kurie nuo
irdiai domisi Etanu Volu. Kalbu apie visus tuos, kurie
galt j atrasti, jei bt suteikta tokia galimyb. Atleiskite,
Leonora. Tikrai nenoriu bti nemandagus, bet pabandykite
sivaizduoti, kaip bt nuostabu specialiai pastatytas mu
ziejus! Juk inote, kad Vilou Korte neutenka vietos visiems
paveikslams ikabinti, kai kurie nekainojami darbai uda
ryti studijoje ir parodomi tik ypatingomis progomis. Netgi
tie, kurie vis laik kabo, nra istatyti tinkamiausiu bdu.
Manau, dal paveiksl galsite pasilikti ir juos skolinti nau
jajam muziejui kokia nors sutarta tvarka. inokite, mes vis
k sutvarkysime, kaip jums norsis. Rubenas Stronskis labai
sukalbamas mogus. Tikrai.
Leonora pasiirjo Ef ir nusikvatojo.
- Kai buvai madaug atuoneri, visada tokia mina, en
tuziastinga, nervinga, ateidavai ko nors kaulyti. irk, net
lygiai taip pat kandioj i lp. - Ji papurt galv. - Deja, Efi.
inau, kaip tau svarbu, bet negaliu. Tvui pasiadjau pa
veikslus laikyti ia, Vilou Korte. Nebepainiau savo nam,
jei juos kas nors igabent. Be to, kabdami kitoje vietoje,
jie jaustsi svetimi ir nemylimi. Manai, kad a fantazuoju?
Nesu sentimentali, Efi, pats inai, taiau ie paveikslai man
yra gyvos btybs, negaliu j sivaizduoti toli Amerikoje ar
netgi Londone, kur negaliau j matyti kasdien. Pranek
Rubenui Stronskiui, kad labai apgailestauju j apvildama, bet
esu apsisprendusi.
Efis pam Leonoros rank ir spusteljo.
- Gal palauktumt? Labai prayiau palaukti ir galutin
atsakym duoti man po vents, gerai? A nenorjau... neno
riu jos sugadinti. Tai js diena, ir a tikrai noriu, kad visada
prisimintumte t dien, bet ar galite paadti man it vie
n dalyk? Palaukti, kol baigsis vent? Gerai?
145

A D L E

G E R A S

- Neinau, kas gali pasikeisti per tok trump laik, bet

tebnie, jeigu tau nuo to bus smagiau, - pasakysiu savo nuo
mon sekmadienio vakare. Bet ji nebus pasikeitusi.
- ito neinote, Leonora. Maa kas gali nutikti.
- Maa kas, iskyrus tai. Tiesiog nesivaizduoju, kas galt
mane staiga priversti, kad panoriau paveikslus paleisti
pasaul. Esu paadjusi savo tvui, o jei turite slapt mint:
Gal visk sutvarkysime, kai sen mirs, umirkite. Mano
testamentas aikus kaip ir tvo. Paveikslai pasiliks Vilou
Korte.
Leonora mat, kaip niaukiasi Efio veidas. Jis buvo i t,
kurie blog nuotaik neiojasi tarsi juos gaubiant debes
ir visus ja ukreia. Kai buvo maas, ji kartais tokiais atve
jais kalbdavo grietai. Gal ir dabar padt, jei pabandyt?
Ir ji tar:
- Efi, nebk susirauks. Nra ko raukytis. Pamirk visk
iki vents pabaigos. Pasistenk bent kiek pralinksmti. Juk
puikiai inai, kad visada stengdavausi tau padti. Syk, kaip
inai, padjau netgi tada, kai galbt nederjo padti, ir, pati
kk, dl to daug nakt nemiegojau, bet a sau atleidau, nes,
kad ir kas atsitikt, a galjau sau pasakyti: Efiui viskas bus
gerai, nes a dl jo tai padariau.
Ir ji prisimin t dien. Beveik pajuto siaubo ir skaus
mo skon. Prisimin savo aaras ir kaip luost aaras
Efiui ramindama j, kad ji juo pasirpins. Kad viskas bus
gerai, tegul jis nesijaudina. Tada ji paadjo niekada dau
giau neusiminti apie tai, k jis padar. Ji paadjo jam
niekada nekalbti apie t dien nei su juo, nei su kuo kitu,
o dabar t paad sulau. Ji pavelg j kone su bai
me. Reikjo galvoti, k kalba. Jis tyljo, bet ji mat, jog
j gaubianti tyla sklidina tio, nuoskaudos, pykio. Dar
Leonorai dingteljo, kad jis dabar skausmingai i naujo
igyvena t scen.
146

P R I E

V I E S

- Atleisk, Efi. inau, kad adjau niekada to neminti ir

turjau tylti. A visai nenorjau... priminti tau.
Efis atsistojo.
- Bet vis dlto, po velni, primint, ar ne?
- Efi, nesikeik, inai, kad ito nemgstu! - Leonoros bal
sas neprastai drebjo. - inau... inau, brangusis, kad esi
teisus ir ne be reikalo pyksti...
- Ilgiau negaliu ia bti, - pertrauk j Efis. - Neinau,
k dl to pasakyti. Ir nenoriu. Niekada nenorsiu apie tai
kalbti. adjote man nepriminti to, o dabar priminte, ir a
neinau, k sakyti.
- Atsipraau, Efi. Tikrai, - kaip mokdama velniau tar
Leonora. Efio kaktoje tvinksjo gysla, rankos sugniautos.
Jei nebiau jo moiut, galbt trenkt man.
- Nejau nesuprantat, kaip a stengiuosi apie tai negalvoti?
Nejau nesuprantat? Daniausiai man pasiseka, bet kai esu
ia, aiku, kad sunkiau pamirtu visus vaikysts reikalus, o
dabar ir js prisidjot. - Jis papurt galv, tarsi galvoje bt
atgijs vaizdas, kurio jis beviltikai stengsi atsikratyti. Su
smuks ant suolo alia Leonoros, jis usideng delnais vei
d. - inokite, vis norjau jums atsidkoti. Guldavau ir
galvodavau, k galiau padaryti atsilygindamas. - Jo bals
smaug aaros.
Leonora apkabino j, jis atsisuko, sikniaub jai pet, visai
kaip darydavo maas. Susapnavs bais sapn ateidavo pas
j, prisimena, kaip jis verkdavo ir verkdavo praydamas nie
kam nesakyti. Nesakykit, kad a verkiu. Dabar ji tar:
- Tau niekuo nereikia atsilyginti, Efi. A tai dariau ir dl
savs, ne tik dl tavs. Nebekalbkim apie tai, gerai? irk,
ateina tavo motina, atsiveda Dag.
Pamats tv, berniukas itrauk rankut ir kreivuliuoda
mas pasileido per ol pas Ef.
- Tti! Tti!
147

A D L E

G E R A S

Efis atsistojo, sugrieb vaik, pakl ir garsiai pabuiavo

anduk. sitaiss Efio glbyje, Dagis m prayti:
- Tti, noriu lli nam. Noriu lli nam. Tti, nuvesk
Dag. Dabar.
- Dagi, reikia prayti Leonoros, - pasak Efis. - Lli na
mai jos.
Dagis m spurdti, ir Efis atsargiai pastat j ant e
ms. Berniukas nujo prie Leonoros ir pradjo tampyti u
sijono.
- Lli namai! Praau, nuvesk lli namus!
- Tavo snus, - pasak Leonora Efiui, - paveldjo tavo
atkaklum. - Dagiui ji tar: - K gi, eime, Dagi. Eisim pai
rti lli nam, jeigu taip nori.
- Nori! - pritar Dagis, atkidamas Leonorai savo ma
rausv rankel. - Einam lli namus! Dabar!
Leonora atsistojo, Dagis m j tempti per vej nam
link.
- A esu daug daug senesn u tave, Dagi, - tar Leono
ra. - Ir vaiktau daug liau u tave, todl turi mans palauk
ti. O kai pasieksime lli namus, tursi bti geras berniukas
ir visk liesti labai atsargiai. Tie lli namai ypatingi. Turi
me juos saugoti. - Dagis rimtai linkteljo ir sultino ingsn,
kad Leonora spt su juo.
- Mama, gal k padti? - paklaus Efis Gven, atsargiai
engiani Ramybs sodo takais. - Nelabai suprantu, k
veiki, bet bt smagu tau padti. I ties neturiu jokio usi
mimo.
- A apeinu gles, tikrinu, ar visos, kuriomis noriu se
kmadien papuoti namus, bus praydusios. Aiku, nieko
nepadarysi, jeigu nebus, - nusiypsojo Gvena snui. - it
jurgin veisl vadinama Landafo vyskupu". Graiai auga ir
spalva nuostabi. A juos dievinu.
148

P R I E

V I E S

- Landafo vyskupas"? Pavadinimas iaip sau.

- Gal ir iaip sau, bet veisli pavadinimai danai tokie.
Nekreipk dmesio, mielasis. inau, kad i tavs prastas pa
tarjas tokiais klausimais.
- Tikrai, - nusijuok Efis. - Man visos gls madaug vie
nodos. Labai graios, maloniai kvepia ir visa kita, bet i ties
nematau j prasms. ia jos ydi, ia iedai nukrenta, pa
gelsta ar dar kaip nors. Na, gerai, i tikrj nenoriu su tavim
aptarti gli komponavimo, o noriu, kad mane utartum Le
onorai. Mama, man labai svarbu.
- Efi, nejau manai, kad a tau pritariu dl io reikalo?
Mano nuomone, muziejus toli nuo Vilou Korto yra baisus
dalykas.
Efis piktai paspyr virgdo akmenuk.
- Mama, pagalvok sveiku protu, dievai. Nejau nori vis
gyvenim bti linksniuojama kaip it paveiksl priirto
ja? sivaizduok, kokia btum laisva, jei nereikt dirbti tokia
priirtoja ir savotika Leonoros kompanione bei slauge.
- Utenka, Efi! - staigiai atsigr sn Gvena. Nuo jo
odi ugeso pasitenkinimas, kur jaut prie valandl, pa
maiusi, kad jos lelijos kaip tik reikiamu laiku bus virtusios
baltai rausv ied jra. - Tu tik apie save galvoji. Neinau,
kuo tau taip svarbus itas sumanymas, bet jis tau neduo
da teiss... - usikirto ji. - Teiss niekinti mano gyvenim.
Tai mano darbas. Vis gyvenim tai darau: priiriu Vilou
Kort, motin ir paveikslus, patikk, darbelis ne i lengvj,
bet a niekada nesiskundiu, nes jis man patinka. A myliu
Vilou Kort ir myliu savo mam, nors kartais su ja sunku,
prisipastu. Kol ia gyvenai, nepastebjau tavo susirpini
mo, kodl a nekeliauju ir neturiu laisvs. Buvo visai puiku,
kai okinjau apie jus, vaikus.
- A nebiau prietaravs, jeigu btum dirbusi ne na
mie. Nebiau prietaravs, jeigu nebiau galjs gyventi
149

A D L E

G E R A S

Vilou Korte. - Jo odiuose nuskambjo dvejon, ir jis ikart

papurt galv. - Ne, mama, ne taip neku. Atsipraau. Aiku,
man patiko ia gyventi ir tikriausiai bt buv labai negera,
jeigu tu nebtum mumis rpinusis. inau, kokie buvome
laimingi turdami toki vaikyst, bet ji prajo, visi palikome
namus, o tau prie akis dar daugyb met, kai galtum veikti
k nors nepaprastai domaus, uuot...
- Uuot sukus galv, kokios gls dera tarpusavyje, kiek
j yra ir kokia kompozicija tiks svetainje, koki vaz rei
ks - molini ar kritolini? Ar tai norjai pasakyti? - Gve
na supyko, jaut, kad uraudo. - Uuot rpinusis, kad eima
bt normaliai pavalgiusi? Uuot aidusi su Dagiu slpy
ni, nes Fiona nukamuota ntumo, o tu aminai kalbi te
lefonu arba raai elektroninius laikus, nors kaime turtum
poilsiauti?
- Gerai, gerai, atsipraau, mama. A ne tai norjau pasa
kyti. Puikiai inau, kiek tu dl ms darai, ir vertinu tai, Fio
na taip pat, o Dagiui ia labai patinka. Tu teisi - taip kalbu
tik todl, kad man is sandoris be galo svarbus.
Gvena vl eng taku apirindama jurginus, tikrinda
ma, kiek roi dar su iedais, tinkamais pamerkti. Ginai
su vaikais visada j suerzina, irdis ne ikart nurimsta. Efis
tyldamas jo alia. Ji dorai taip ir nesuprato, i ko gyvena
vyresnysis snus. Jis dirba kakokioje viej ryi firmoje,
bet jo vaidmuo joje jai neaikus. Jo darbo diena, atrodo, susi
deda i begals pasisdjim restoranuose ir nepabaigiam
pokalbi mobiliuoju telefonu.
- I ties norjau paklausti, - tar ji. - Kuo tau toks svar
bus itas sandoris? Kodl staiga tau taip parpo paveiksl
likimas?
Efis susirauk.
- Svarbus tuo, kad udirbsiu krv pinig, ir viskas.
O iuo metu, galiu pasakyti, man j tikrai reikia. Firma turi
150

P R I E

V I E S

ioki toki finansini sunkum, ir tie pinigai mus skmin

gai itraukt. Neirk taip, mama. Patikk, aikinti perne
lyg nuobodu, o tau nra ko jaudintis. Mano veidas nepapuo
bulvarins spaudos puslapi ar panaiai, bet truputis gryn
j velnikai praverst. Plius faktas, kad Rubenas Stronskis
mus tikriausiai samdyt daryti reklam, jeigu atsirast toks
daiktas kaip Etano Volo muziejus.
- Manau, brangusis, kad bergdios viltys, - pasak Gve
na. - Tikrai. inai, kokia Leonora usispyrusi. Ir iuo atveju
a su ja visikai sutinku. Veriau kreipkis tv. I to, k jis
man kalbjo vakar vakare, supratau, kad idja jam patiko.
Manau, j avi mintis kas keli mnesiai skristi u Atlanto.
Juk pasti j.
Efis nusiypsojo.
- Bet Leonora niekada neklausyt tio, ar ne?
- Neklausyt, - patvirtino Gvena. - Garantuoju, kad iuo
klausimu nieko neklausyt.
- A neatstosiu nuo jos, - tar Efis.
Gvena sikibo jam parank.
- Taip, mielasis, a ir nemanau, kad atstosi.
Pasirodo, galima atprasti, paman Leonora, ir pamirti, kaip
kalbtis su visai maais vaikais. Dagis per retai atvykdavo
Vilou Kort, kad ji gerai j paint, taigi nelabai seksi
su juo bendrauti. Keistas vaikas, toks reiklus. Ir Efis buvo
panaus, visko nordavo tuojau pat, i karto, o negavs pa
keldavo bais triukm. Taiau Efis buvo nekutis, o Da
gis tylenis. K tu gali sakyti tokiam, kuris daugiausia tyli?
Aleksas visada bdavo tylus, bet paskends savo mintyse ir
nenoringiausias vaikas visame pasaulyje. Dabar ji pasijuto
be atvangos nekanti, kad nors kiek pagyvint tyl, taiau
reikjo labai stengtis neprabilti tonu, kokiu ji kalbina savo
katinus.
151

A D L E

G E R A S

- Na, tai, vaikeli, - pasak ji prie vaik kambario dur. Einam vidun.
Langai buvo pusiau utraukti, pavakario saul ykiai
nuviet apdulkjusias markas, dengianias visus baldus,
nujuodindama klosi elius. Lli namai dunksojo pa
sieny, ir Leonorai pasivaideno, kad alia j kakas stovi pasi
lenks ir per balt paklod lieia stog. Moteris ilgu ir baltu,
naktinius panaiu drabuiu.
Leonora sumirksjo, apsidair - nieko nra. irdis tankiai
plak, ji usimerk ir du kartus giliai atsikvp, kad nusi
ramint. elis, ir tiek. Ninieko nra. Pasenau, akys jau
ne tos.
Dagis timpteljo jai u sijono.
- Lli namai? Kur jie? Kur?
- ia, - atsak Leonora ir nustebo, kad balsas dreba. Mes atitrauksime uuolaidas. Juk ia tamsu, ar ne? Beveik
kaip nakt. Tada nuimsime dangal ir pairsime, ar lls
namie.
Tai sakydama atitrauk uuolaidas, ir viesa uliejo visas
kertes. Po to ji eng prie namo, num paklod ir graiai
padjo ant vieno udengtj krsl. Dagis atsiklaup ant
grind, prikio veidel prie miniatirini kambariuk.
- ia ll mama, - paaikino Leonora pasilenkdama, gal
vodama, ar rizikuoti klauptis alia jo. Tik to betrko, kad k
nors pasidaryiau prie pat pokyl. - O ten tvas, itie - vai
kai. Paaisk su jais, bet graiai.
Dagis ivis beveik neaisdavo skudurinmis llmis, ne
taip kaip mauts Gvena su Rila. Leonora prisimin, kaip jos
aptardavo lli elges ir jausmus, kaip lls aminai sunkiai
sirgdavo, paskui sveikdavo arba rengdavosi sveius. Rila
su Gvena be paliovos pasakodavo apie jas. Net ir dl vard
ginydavosi. Efis su Aleksu kartais jas pagrobdavo ir u koj
pakabindavo ant stogo, apskritai elgdavosi su lli namais ne
152

P R I E

V I E S

taip, kaip Leonora nordavo. Ji turdavo juos ganyti, kad ko

nesugadint. Beta vienintel i ank, Leonoros manymu,
aisdavo su lli namais deramai. Ji gerb juos ir j istorij,
visad praydavo Leonor papasakoti, kaip jos tvas padars
jai tuos namus, kaip mama juos rengusi ir pasiuvusi pir
msias lles, tas, kuriomis aisti Betai nebuvo leidiama, bet
kuHas Leonora kai kada atnedavo jai parodyti. Tai bdavo
ypatinga dovana.
Dagis tik spoksojo. Tarpais jo maa rankel {lsdavo kur
nors kambariuk ir pastumdavo krslel, paglostydavo ku
riai nors llei galv.
- Jau reikia eiti, Dagi, - velniai tar Leonora, nusiteikda
ma ginui: domu, ar pavykt j ivilioti i vaik kambario
paadu, kad juodu eis iekoti katino Berio. - Jau tuoj va
karien.
Jos nuostabai, Dagis linkteljo ir atsistojo. Pasilenks prie
namo stogo pasak:
- togas.
- Teisingai, stogas. Protingas berniukas!
Jis perbrauk delnu per popieri, ipiet erpmis.
- Popierinis togas, - nusiypsojo jis Leonorai. T aki
mirk jame, jo akyse ir jo vilgsnyje ji ivydo Ef. Jis turjo
kerini Efio ypsen. Koks keistas savo bruo perdavimas
po tiek met... Tokia ypsena buvo ne tik Efio. Taip ypso
davo ir jos tvas, o dabar jo ypsena atgijo ito vaikelio veide.
Bet nesvarbu. Ji pam mark ir vl uklojo nam.
- Udengiu, kad bt varus ir graus, - paaikino ji Da
giui, be odi stebiniam, k ji daro.
- Ate, ate, namuk, - igirdo ji kudant, kai baltas audeklas
udeng stog. - Ate.
Penktadienio ryt Rila pabudo vlai, po nerami sapn nak
ties, ir pusvaland prie veidrod mgino drabu po drabu
153

A D t L E

G E R A S

io, atmestuosius su pasidygjimu nublokdama ant lovos,

kaip paaugl, besirengianti pirmj pasimatym.
Rausva palaidinuk buvo pernelyg rausva ir atrod kekikai. Juoda - pernelyg gedulinga tok ilt vasaros ryt. Gal
apsivilkti markinius? Ir apsimauti kelnes? Svarbiausia atro
dyti pritrenkianiai, bet kad nesimatyt joki pastang, kad
visi manyt, jog ji taip atrodo kiekvien miel dien.
Rila irjo save jausdamasi stora ir sukaitusi. K nori
apgauti? - paklaus save. Kas sako, kad inas ivis tave pa
stebs? Jis tikriausiai k nors kur nors filmuoja ir net negal
voja apie pusames moterikes, uraudonijusias nuo persi
stengimo.
Viskas vyksta per daug greitai. A taip nepratusi, pama
n Rila. Tikrai esu per sena itoms meils i pirmo vilgs
nio nesmonms, kuriomis kadaise usiimdavau. Man jau
dert visk apgalvoti, apsvarstyti u ir prie ir panaius
nuobodius dalykus. Jai topteljo, kad vakar vakare gal bus
padauginusi vyno, todl tai, k jaut terasoje, tebuvo iliuzi
ja. Taiau nieko panaaus. Galvoti apie in, apie tai, kaip
j pamatys, neabejotinai priklaus meils i pirmo vilgsnio
elgesiui, lygiai kaip ir negaljimas isirinkti drabui.
Be to, j vis labiau kankino alkis, o jeigu ji neisiruo, pus
ryiai bus nuluoti. Ji usivilko, kas pakliuvo po ranka, - a
viai krentani rudo krepo palaidin ir plaias kelnes i au
deklo, imarginto abstrakiais rudens spalv ratais. Ginta
riniai auskarai. Palaidi plaukai. Rila pagaliau nutar, kad bus
gerai, kaip yra, ir nulipo iekoti valgio.
Pavalgiusi be jokios gdos leidosi iekoti ino. Sugalvojo
lyg netyia susidurti su juo. I pradi atrod, kad nepavyks,
bet netrukus svetainje igirdo filmavimo grups balsus. I
jusi i namo nerpestingai nuingsniavo per teras. Pama
iusi pro langus operatori ir in, priirint keli Etano
Volo paveiksl filmavim, apsimet, jog labai nustebo. Ap154

P R I E S

V I E S

simesti nudiugusia nebuvo reikalo, nes jam pamojus ateiti

irdis paoko i laims.
- A tuoj bsiu laisvas, - pasak jis, kai ji atsisdo krsl,
pastumt toliau nuo televizinink.
- Galiu ir palaukti, - tar Rila, pasirengusi grtis, kaip
inas dirba. Ji negaljo atsistebti, kad ne tik jauniklms gali
kilti baisus susidomjimas mylimojo darbu.
Ji m irti Volo paveikslus ant sienos prieais krs
l ir netrukus nebegaljo atitraukti aki. iuose namuose ji
gyveno met metus, taiau tik dabar suprato iki tol deramai
nevertinusi i paveiksl, gal kad niekad gerai nesiirda
vo. Mgino neirti eero paveikslus, bet j buvo pilnas
kambarys.
,
Tai tik paveikslai, sak ji sau, nuleidusi akis rankas. ia
ne tikras eeras. Gali irti gulbes. Pakelk akis ir irk
gulbes. Rila giliai kvp ir bed akis paveiksl tiesiai
prieais save. Dvi gulbs, pusiau udengtos gluosni ak, o
priekyje takas, nuvingiuojantis dein kamp ir inykstan
tis tolumoje. Mirguliuojanti aluma, eliai, balti sparnai ir
ilgi kaklai atrod lyg ilind i u lap udangos. Nuosta
biai grau, paman Rila, bet a nekeniu ito vaizdo. Neturiu
jg jo matyti.
vilgsnis nuslydo siena iekodamas, u ko dar galt usi
kabinti. Paveikslas mans i ia neivarys. A noriu pasilikti.
Ji pajuto irinti maut drob, vaizduojani kak, ti
kriausiai aukl Maus, i nugaros. Moteris prie lempos kak
ad. Reikia pripainti Etano Volo talent, paman ji. Nebu
vo maiusi, kad kas taip tapyt vies. i lempa skleid toki
auksin ir jauki vies, jog joje galjai ildytis rankas. Ji pl
do i paveikslo, bet eliai fone buvo sklidini tylios grsms,
sakytum ios scenos ramyb tuoj tuoj kakas nutrauks.
Per daug paleidau vaizduot, tar ji sau. Reikia surimtti.
Ji m galvoti apie in. Gera ia sdti, taiau kiek jo galima
155

A D

LE

G E R A S

laukti nenusikalstant padorumui? Jai svarstant, k daryti, jis

prijo ir atsiklaup alia krslo.
- Kaip gerai, kad palaukt, - tar jis. - Norjau paklausti,
ar nesutiktumt iandien po piet su manim aplankyti au
kls Maus. Ar usimusi?
- Ne, inoma, ne. Labai noriau. Buvau ten ir ketinau
pati dar kart eiti.
- Puiku. - Jis atsistojo, jaunatviku mostu atmet plaukus
ir nusiypsojo Rilai. - Dabar tursiu darbo lauke, bet, ma
nau, pasimatysime per pietus.
- Taip, - tarsteljo Rila. Ji irjo, kaip jis ieina i svetai
ns paskui operatori. Kambaryje tapo tylu kaip mike. Pri
jusi prie lango pamat, kad vyrai dingsta laukiniame sode.
Jie eina prie eero. Rila staigiai nusisuko. Regis, tuoj apsiaa
ros. Nupurt varbulys, nors buvo taip ilta. Negalvosiu apie
eer. Ivis negalvosiu apie praeit, nutar ji. Atsisakau tai
daryti. A bsiu laiminga. Ji ijo hol nesivaizduodama,
kaip prastumti laik iki puss pirmos.
Krslai aukls Maus trobelje atrodo mai, paman Rila,
nors i ties tokie nra. Ji visai nesiavjo samanins spalvos
dralono, apsimetanio aksomu, apmualais ir apvilktomis
sagomis nusagstytais atloais, gal ir graiais, bet baisiai ne
patogiais. Vais, kurias paruo ponia Lardner, labiau tiko
lli pobviui arba mekiuko ikylai, arba dar kokiai pro
gai: mayiai glaistyti pyragliai ir Earl Grey arbata, dl
spalvos turinti vadintis Pale Grey, taigi viesiai pilka, nes
tokia buvo. Puodeliai gras, bet irgi kakokie pernelyg mi
niatiriniai, vos sugraibomomis selmis ir blyki rausv
royi ratu.
O man kas, paman Rila, atsiksdama kokiai saldaus py
ragaiio. Ji tiesiog laiminga sddama alia ino, laiminga,
kad jis j pakviet, laiminga, nes tai, k Chloja panibdjo
156

P R I E

V I E S

jai per pietus (Tu jam tikrai patinki, Rila. A matau..."), gali
bti tiesa. Kol kas ji net sau nenori prisipainti, kaip jis j
traukia, taiau visi faktai liudija Chlojos odi naudai, tad ji
apie juos ir msto, kol inas maloniai kalbina aukl Maus.
Jam stovint arti jai uima kvap. Jo nesant kur nors ne
toliese, ji ieko jo. Bdama viena, leidiasi fantazuoti, nors
man, kad tuo usiima tik paaugls. Kai bna su kitais mo
nmis, mintimis klajoja visai kitur. Kai bna alia jo, pradeda
tirpti, o eidama kartu pamirta kojas, gali eiti ir eiti valand
valandas sekdama paskui j, kur tik jam reikia.
O, esi nepakaltinama, paman Rila. Prasti popieriai.
klimpau iki aus, bet kas bus, jei nieko neieis? Ar atlaikysiu
nuoskaud? Nuo itos minties ji isiblaiv ir padjo puodel.
Pam dar vien pyragait, rausv, ir valgydama apgalvojo
bjauri galimyb, kad Chloja suklydo ir signalai, kuriuos ji
vakar velg, tra... nulis. Tiesiog inas buvo avingas savai
me, o ne todl, kad ji jam labai patinka. Gal jis taip kalbasi su
visomis moterimis? Bda, jog tu jo beveik nepasti, o elgiesi
kaip piemen, subar ji save. Be to, paman ji, kaip dl Iva
no? Galvoti apie j, bandyt sivaizduoti j Londone buvo lyg
irti be galo tolim daikt. iuo metu, tkip jausdamasi,
ji nelabai beprisimena, kuo jis jai patiko, ir, vos pagalvojusi
apie j, imet i galvos kaip kok nieko bendra su ja netu
rint daikt. Nusprsiu, k su juo veikti, kai reiks, bet gali
n nereikti.
Rila dairsi aukls Maus fotografijas. Ant idinio atbrai
los buvo atspindtos kriktyn ikilms. tai ir a, paman ji,
ant Leonoros rank, o ten tikriausiai pati Leonora su Mode
ir Etanu Volais. Jos dmes patrauk rminta fotografija
ant sienos. ia ttis, nutar ji, su Gvena ant rank per jos
kriktynas. Ji buvo baltuose nriniuose paskends vaiduo
kliukas. Ttis buvo toks graus. Rilai neteko matyti tvo, bet
fotografijose, kurias ji irinjo vis gyvenim, atrod tikrai
157

A D L E

G E R A S

turs kakokio lapiko avesio. i nuotrauka, aiku, nespal

vota, taigi plaukai neaikios spalvos, bet ji inojo, kad buvo
rusvi, be to, nuo pat ma dien jai visi kartodavo, kad ji pa
nai tv. Gvenai ji visada pavydjo tamsi plauk ir aiki
spalv. Daugumai pastam moni kakodl atrodo, kad
bti raudonplauke beveik palaima, taiau Rilai, tiesa, dabar
jau apsipratusiai su savo rykiai katoninmis garbanomis,
jaunystje plaukai sukeldavo ioki toki keblum. Visi ma
nydavo, kad ji tikriausiai maus bdo.
inas nusiypsojo jai per kambar, ir joje kakas paoko,
nuvito. Oi, elkis pagal savo ami, liep ji sau. m klausy
tis, k kalba aukl Maus. Senut iandien buvo panaesn
mog, kur Rila prisimin, bent jau kone vis laik orienta
vosi aplinkoje. Gal todl, kad inas taip moka klausinti.
- Prisimenu vestuves. Nebuvo joki nuotakos gimini.
Banyioje toj pusj visi suolai tuti. A irgi dalyvavau. Nors
buvau tik kambarin, ponas Volas leido bti pamerge. Pa
nels Mods. Taip j vadinau iki vestuvi, paskui negaljau
atprasti. Graut tokia mergait, bet baisiai tyki. Kart ji
man pasak: esu tokia pat pelyt kaip ir tu. Teisyb, nes retai
isiiodavo.
- Taiau Etanas Volas j labai myljo, - siterp inas,
veikiau patvirtindamas negu klausdamas. Jis tikjosi ia
pastaba nukreipti kalb. Aukl Maus supainiojo matytas
vestuves. Etanas ir Mod juk susituok pabg. Ji tikriausiai
prisimin Leonoros vestuves tuoj po Etano mirties.
- domiai jis t meil rodydavo! - ir aukl Maus
taip energingai, kad, matyt, tie odiai atm visas jgas. Ji
nutilo, sistebeilijo tol ir m viena ranka peioti sijon.
Vl prakalbo visai kitokiu balsu: nerytingu, drebaniu, o
atmintis pakrikai okinjo per metus tarp t dviej vestu
vi. Rila klaussi, bene igirs k pastama. Ponas Piteris.
158

P R I E

V I E S

Tai jos tvas, vadinasi, senut kalba apie Leonor. inas jai
velniai primin apie Mod, apie jos pirmuosius metus Vi
lou Korte.
- Mod? Tikriausiai j rasite sode. Glmis apsodina pa
kraius. Tik ne geltonomis, ji nekenia gelton gli. Tur
bt nustebsite, nes paprastai monms geltonos gls patin
ka, tiesa?
Rila pajuto, kad akis grauia aaros. Vargiuk aukl! Die
ve, tikiuosi nesulaukti tokio nukvakimo. Ji bando palaikyti
mandag pokalb. Kain ar ino, kas tas inas?
- Matot, Leonora sunkiai sirgo, - patyliukais tar aukl
Maus, palinkusi prie jo. - Ji perlapo, siaubingai peralo ir
susirgo plaui udegimu, atrodo, taip sak daktaras. Aukta
temperatra, a dien dienas j vis vilgiau drobiniais rank
luosiais. O per laidotuves neinojau, kur bti. Neinojau.
Buvo taip sunku pasirinkti, bet pasirinkau savo mergyt, nes
ji buvo gyva. Pamaniau, kad gyvieji svarbiau u mirusiuo
sius. O varge, bet man taip nesinorjo galvoti apie Mod,
udaryt karste. - Auklei Maus i aki pabiro aaros, ir ji
sumirksjo.
inas, paduodamas jai nosin, sumurmjo, kad nereikia
taip graudintis. Tada pakeit tem:
- K Mod veikdavo, kai Etanas tapydavo? Ar kuo nors
paddavo? Patardavo? Juk ir ji buvo dailinink, taip? Iki ves
tuvi.
Aukl Maus lyg ir isigando. Susig krsle, ibalo ir m
kak murmti po nosimi usimerkusi ir delnais prisiden
gusi veid, sakytum inas bt norjs jai suduoti.
- Nesijaudinkit, aukle, - skubiai tar jis ir paglost jai rani
kas. - Viskas gerai. Jei nenorit, apie tai nekalbsime. Galite
pasakoti apie Mod k norite. Pasirinkite. Papasakokite dar
apie sod.
159

a d

le

g e r a s

Aukl Maus, atitraukusi delnus nuo veido, pairjo

in tarsi nesusigaudydama, apie k jis kalba. Atsitiesusi
krsle pasak:
- Jam vis reikia, kad ji bt kartu. Ar jums ne keista? Man
keista. Kuriam vyrui kiekvien minut, kai jis dirba, btinai
reikia monos? Virja sako, kad girdi, kaip jis svaido viso
kius daiktus. inote, a nemgstu lieuvauti. Be prieasties
nieko neapkalbu. Bet kai jis itisas dienas tyli, n odeliu su
ja nepersimeta... K gi, ar nuostabu, kad ji tokia liesut ir
iblykusi? Ir vaiko beveik nemato. inote, nenormalu. Na,
ji, aiku, iri, vis laik savotikai iri. Sdi su ta savo ne
lemta knyga ir skrebena, skrebena, o a suprantu, kas darosi.
Taiau sakyti nedrstu. Jis mane spjo. sived podl vakar
vakare, o dabar visa ranka mlynmis nusta, pairkit... Ji atitrauk suknels rankov, parod inui susiraukljus
rie, nust tik senatvinmis dmmis, nieko baisesnio.
Toks protrkis buvo ne aukls jgoms, ir jos galva nuknabo ant krtins.
- Puiku, labai dkui, - tar inas. - Nusiraminkite, a jus
jau paliksiu ilstis. Ateisime rytoj, atsineime filmavimo ka
mer, kad galtumt pakliti televizij.
Net stebuklingas odis televizija" aukls nepriadino.
Sdjo usimerkusi, o ponia Lardner, tyliai kitojusi kampe
ir klausiusis panekesio, pasak:
- Bijau, kad ponia Masington pavargo. Per didel
tampa.
- Suprantu, - linkteljo inas ir pridr: - Nelydkite, i
eisime patys.
- Ai u arbat, ponia Lardner, - padkojo Rila. - Buvo
labai skanu. - Prijusi prie aukls Maus pasilenk jos pa
buiuoti.
- Sudie, aukle. - Senut atsimerk, valandl irjo ne
suvokdama, kas prie jos stovi. Staiga nusiypsojo.
160

P R I E

V I E S

- Rila! Kaip smagu tave matyti, mieloji! Jau tikra panel,

tiesa? Nebe mergyt.
- Taip, nebe mergyt. Aplankysiu jus kuri kit dien.
Aukl Maus trkteljo Rilai rankov.
- Ji niekad nebt sutikusi, bet mirtinai bijojo. Supranti?
Gyveno vislaik bijodama. Jo bijodama. Taip.
Lauke prie vartins inas giliai atsikvp, tarsi bt ilgai
laiks kvap.
- K gi... Kaip manot, katr ji turjo galvoje? Mod ar Le
onor?
- Mod. Kitaip negali bti. Leonora vis pabria nieko
pasaulyje nebijanti. Be to, mano tvas mir labai jaunas, ji
kone vis gyvenim nalauja. Aukl Maus pavaizdavo ka
kok tikrai iaur mog.
- Ko gera, js teisi. Etanas Volas darosi panaus nam
tiron, - pakraip galv inas. - Aiku, i meno krini sun
ku susidaryti mogaus paveiksl.
Juodu pasuko alja namus, ir Etano Volo kryba, jo
santykiai su mona jai maiausiai berpjo. Ji troko, kad
raudonlapi klev eils tstsi vis tolyn ir tolyn, niekada ne
sibaigt. Hm, k gi sakyti toliau? Jeigu tyla usits, paman
ji, tai jau bus tikra tyla, o ne du mons, kurie ramiai tylda
mi eina greta.
- A noriu... - prabilo inas, o ji itar:
- Manau... - Abu nusijuok, Rila paragino:
- Js pradkit.
- Gerai. Norjau padkoti, kad pabuvote man ryt fil
muojant. Per vlai supratau, jog kai kurie paveikslai svetai
nje turbt nra js mgstamiausi i Volo krybos. Visi tie
eero vaizdai. Atleiskite, jeigu buvo sunku.
- Ne, visai nieko. Galiu ramiai juos irti. - Rila spok
sojo savo batelius, engianius per vyr, klaussi, kaip jis
161

A D L E

G E R A S

ea nuo j ingsni. Ji pakl akis in. - Taiau tikro ee

ro negaliu matyti.
- Ir dar... - inas stabteljo, pam jai u rankos. Rila
atsisuko miai pajusdama, kaip palusiai dauosi irdis. iandien nebsiu per vakarien. Priadjau vyrukams kartu
su jais vakarieniauti aludje. Gaila, bet reikjo.
- Nieko, viskas gerai. A suprantu, - nusiypsojo Rila. Neabejoju, kad bus dar vienas eimyninis cirko vaidinimas.
Manau, maai k prarasite. Kone vis laik mes kalbams
arba apie pasirengim ventei, arba apie Efio plan ir k dl
jo daryti. - Ji jaut kalbanti tik tam, kad garsais pridengt
savo nusivylim.
- Bet a tikiuos, kad js usinorsite dar vienos cigarets.
Kaip ir an vakar? - Jis suspaud Rilai rank, ir jos balsas
sudrebjo:
- O taip, visada vakare norisi parkyti. Bet kart gal
rkysiu pavsinje. Ar inote, kur ji?
- inau, - nusiypsojo jis. - Ateisiu. Gal apie vidurnakt.
Ar ilauksite tiek? Bus jau baisiai vlu.
Rila tik linkteljo nepasikliaudama savo sugebjimu k
nors pasakyti. Nedrso tikti savo drsa. Kaip dabar net e
ias valandas nuslpti nerim? Kurgi Beta? Ji jau supras, koks
jaudinantis itas pasimatymas. Taip, nutar Rila, tebnie ti
kras, senamadikas odis pasimatymas". Jie vl nuingsnia
vo nam link, bet jos rankos jis nepaleido. Laik, kol prijo
priebuio laiptus.
- Ar girdi, mama? Ir tti, bet pirmiausia, mama.
Gvena pakl akis nuo storos kietais vireliais ura kny
gels, atverstos ant stalo virtuvje, ir isiblakiusi linkteljo
Chlojai. Deimsas sdjo alia, skait laikrat. Kaip jis gali
skaityti, kai itiek darb? Buvo per daug usigalvojusi (tikri
no, kaip rengiamasi vents dien organizuoti automobili
162

P R I E

V I E S

stovjim, ar praneta visiems, kam reikia), kad atkreipt

dmes dukters aprang, tik pastebjo, kad drabuis juodas,
apkarstytas metalu, ir paman, jog Chloja galjo apsivilkti
k nors panaaus kaip Beta. Jai atrod neteisinga, kad Rilos
dukt atrodo elegantika net su dinsais ir markinliais, o
jos atala galt skmingai baidyti varnas jav lauke. Susi
gdusi tos minties pasisteng Chlojai nusiypsoti ir kalbant
neparodyti jokio nepasitenkinimo.
- Peririu sraus, - tar ji. - J tokia daugyb. Ko gera,
po vents bus toks etapas, kai viskas juose bus ibraukta, bet
jau vlu atitaisyti neskmes.
- Joki neskmi nebus, mama, nesirpink. - Chloja pa
sir iklusi rankas. Su ja virtuv atjs Filipas ramst
sien. Deimsas padjo laikrat.
- Ko nori, mergyte? Aiku, kad kako nori, - pasak jis. I veido matau. Pastu it iraik. Pinig nepritrkai, k?
- Tai neturi nieko bendra su pinigais, tti. Norjau sui
noti, kaip suplanavote sudlioti dovanas, tik tiek.
Gvena atsiduso persibraukdama ranka plaukus.
- Ties sakant, man tik an savait atjo galv, kad jas
reikia kakaip sudlioti. Mes, eima, dovanas teiksime e
tadien po vakariens, taiau dl vis kit nutariau taip: kas
nors tegul jas sudeda svetainje ant stalo ar dar kur, ir po
vents, kai liksime vieni, Leonora gals jas ivynioti. O k?
- Mat man, - tar Chloja, per stal palinkdama prie Gve
nos, kad bt taigiau, - kilo puiki mintis. iandien jau atjo
keli siuntiniai, rytoj vl gausime, atvaiuodami visi vl kak
atsive, todl ant svetains stalo netilps, kaip tau atrodo?
- Tikrai neinau. Nepagalvojau apie tai. - Gvenos veidas
apniuko.
- Kaip tau patikt toks dalykas? Mes su Filipu prilauy
tume gluosni ak ir a i j padaryiau hole med, visas
dovanas sudtume po juo kaip po Kald egle. A med
163

a d

le

g e r a s

tikrai fantastikai ipuoiau, paadu. Jau ivyniotas dova

nas galtume sudti prie pat kamieno, o suvyniotas - ratais
aplink. Bt puiku, tikrai. Praau, mama, praau, ar galime
taip padaryti?
Gvena pagalvojo.
- Turbt taip, - pagaliau itar ji, ir Chloja, paokusi nuo
kds, apibgo stal ir apkabino motin. - Pasaka! Priadu,
kad nesigailsi! - suuko ji ir pakniopstom itemp Filip i
virtuvs. Tarpdury vos neatsitrenk Ril su inu.
- Chloja iandien tokia atkutusi, - pasak Rila. - Kakur
lyg ir baisiai skuba.
- Jai kilo viena jos nuostabi idj, - paaikino Deim
sas. - Bet ita turbt niekam nepakenks. - Rila nusikvatojo.
Daugel met Chlojos idjos baigdavosi spdingomis katas
trofomis. Kartji suman oranerijos vidury rengti fontan,
ir po to reikjo perkloti viso kambario kilimin dang.
- Sskits, inai, - pakviet Gvena. - Arbatos igersite?
- Ne, dkui, Gvena, - atsisak inas. - K tik grme.
- K pasil Chloja? - paklaus Rila, ir Deimsas papasa
kojo. - Skamba fantastikai! Bus nuostabu, Gvena!
- Tikiuosi. Ir smagu, kad ji nori kakuo prisidti prie
vents rengimo. Aiku, vlokai, bet jaunimas taip prats,
tiesa? Bt buv geriau, jeigu ji bt prie kelias savaites pa
klaususi, kuo padti, o ne paskutin minut priblokusi mus
savo meninmis improvizacijomis. Ta mergait nepripasta
joki taisykli.
- Taiau talentinga, ar ne? Bus labai grau, Gvena, pati
inai, kad bus. - Rila atsistojusi nujo ir atsistojo prie kriau
kls, alia sesers. - Tu tiesiog pavargai, ir nieko nuostabaus.
Blogai, kad niekad nenustoji dirbti. Eik pasdk su mumis,
paplepsim. Mes grome aplank aukl Maus.
Gvena dbteljo Ril nesuvokiamu vilgsniu. Nejau, pa
man ji, jos lpas ikreip pavydas? Ar gali bti, kad jai ne
164

PRIE

VI ES

patinka matyti mane su inu? Varg Gvena! Laiko save Vi

lou Korto karaliene, svarbiausiu asmeniu, atsakingu u vis
vents organizavim, taip pat ir filmavim, tad jei kas kitas
pansta dalyvauti ar reikmingai prisidti, kaip antai Chloja,
jai vaidenasi, kad mogus nori pakiti koj. Rila pykteljo
ant sesers, bet ir pajuto jai gailest.
- I aukls Maus odi atrodo, kad Etanas Volas mu
davo mon, - pasak ji.
- Neino, k neka, - atov Gvena. - Neprisimena, ko
valg pusryi, todl nemanau, kad ja galima pasikliauti kal
bant apie tokius dalykus. Gal ji prisimin kak matyt per
televizij. - Ji atsisuko Deims. - Po tokios dienos man
reikia ilgai mirkti kartoje vonioje. Susitiksime viruje.
- Skamba kaip sakymas, - tar Deimsas inui su Rila
ir isek paskui mon i virtuvs. - Nuneiu jai gero alto
Pimm s kokteilio. Tokiais laikais k darytume be alkoholio,
ar ne? - Jis paskutin kart jiems pamojo ir udar duris.
Buvo dar anksti, bet Deimsas jau persireng vakarienei ir
dabar tysojo ant lovos. Gvena prie tualetinio stalelio, siurb
iodama grimo likuius, pudravo nos.
- Nesivaizduoju, kaip Rila turi kantrybs kasdien daryti
makia. A iprotiau. Ji sako tinkuotis. Atseit teatralai
taip vadina.
- Brangioji, tau nereikia nei pudr, nei da. Kam grain
ti, kas ir taip grau?
Gvena atsisuko j.
- Tu ko nors nori? I kur tas pataikavimas?
Deimsas nusijuok.
- Nejau vyras negali pasakyti monai komplimento?
vakar tu ypa patraukli.
- Ai, - burbteljo Gvena, imdama plauk epet. Kol j
neatskyr tyla, ji prakalbo. Nieko gero i pernelyg usitsu
165

A D L E

G E R A S

sios tylos, nes tada nenoromis prisimeni laikus, kai Deimsu

negaljai pasitikti. Nuo t dien daug vandens nutekjo,
be to, jis tada prisiek j myls, aistringai, labiau u visk pa
saulyje, ir jis niekad, daugiau niekada... ir taip toliau. Ji jam
aikiai parod, kad dar vienas ingsnis on, ir jis niekada
neperengs Vilou Korto slenksio ir ji su juo daugiau nesineks. Tuo istorijai buvo padtas takas. Nuo to karto n
vienas apie tai neusimin, taiau Deimsas inojo, kad ji
slapia, bet akylai seka kiekvien jo ingsn. Dabar ji tar: Manau, kad Rila nusitaik in. Atrodo klimpusi iki aus,
ar ne?
- Man jis pasirod padorus vyrukas, - tar Deimsas. - Be
to, abu suaug ir taip toliau. Nematau nieko blogo.
- Gal ir taip, tik noriu, kad Rila nenukentt.
- Viepatie, kodl ji turt nukentti? Brangioji, tu ami
nai perdedi.
- Galimas daiktas. Kitaip nemoku. Na, tikiuosi, viskas bus
gerai.
Buvo maloniausias vasaros dienos metas: madaug pora
valand prie sutemstant, kai saul emai, taiau dar nepa
sislpusi u horizonto. Beta jo prie eero galvodama, ko
dl perlamutrin viesa, iluma ir drugeliai, plazdantys vir
aguon laukiniame sode, paprastai pataisantys nuotaik, da
bar nieko nepadeda. Diena buvo visai ne tokia, apie koki ji
svajojo Londone.
Ten ji taip lengvai aud fantazijas, kaip ji su Efiu iki juos
tos brenda per ol, taiau dabar eina per j viena. svajo
nes apie savaitgal buvo pamirusi traukti br darbinink,
palapinje statani stalus ir kdes, be paliovos zujani po
vej u namo. Svajonse nebuvo vietos ir filmavimo gru
pei. Televizininkai iokdavo netikiausiose vietose. Be to,
buvo ibraukusi vis eim: savo ntumu besididiuojani
166

p r i e

v i e s

Fion, visur lakstant Dag, tyliai inyrani Leonor, Ril,

paslaptingai usidariusi miegamajame iki vlaus ryto ir
paskui kakur inykstani su inu Everardu; Aleks, dau
giausia nelendant akis, ir net Ef, jos dmesio ir jausm
centr, taiau ne saultos, ventins nuotaikos, o paniurus
ir suirzus, kur tik jinai j pamato.
Iki vakar vakaro ji nieko neinojo apie Rubeno Stronskio
plan, o igirdusi troko tik vieno - kad Amerikos milijonie
ri su visais jo darbais bt galima kelioms dienoms atidti.
Efis buvo it nesavas. Ne, ne visai taip. Kai nevaikiodavo
piktas kaip debesis, atrodydavo usims, dalykikas, pavir
utinikai avus Efis, n nepanaus vaikysts draug. Betai
nesinorjo pripainti fakto, kad mogus, kur ji mat pasta
rj par, jai visai nepatinka.
Jis akivaizdiai per pietus supyko ant Fionos dl juokingo
menkniekio - mat ji padav ne tos altos msyts, ir Beta su
nuostaba pajuto nor usistoti varg moter. Jeigu jis bt
taip kalbjs su manim, paman ji, biau pamusi lkt su
tuo nelemtu kumpiu ir uvousi jam ant galvos. Fiona tik
uraudo, tuo savo kvailu balseliu itar: Gerai, Efi ir pada
r tiksliai, kaip jis norjo.
Dar Beta pastebjo (kaip galjo iki tol nepastebti? Galbt
retokai matydavo juos kartu), kad per visus pietus Efis n
sykio nevilgteljo mon. Nepratar jai n odio, nors
visus kitus dosniai apipyl savo avesiu. Jei bt kas kitas,
mst ji, manyiau, kad elgiasi bjauriai, bet dabar padary
siu nuolaid. Ji pavelg j per stal, ir jis nusiypsojo jai,
lyg jie bt dl ko nors susimok. ypsena buvo kaip tikro
smokslininko, o kad juodu, kiek jai buvo inoma, netur
jo joki bendr paslapi, ji nutar, jog jis taip nusiypsojo
nordamas paerzinti Fion, nes ji, ypsn pastebjusi, ibalo
ir nudr akis lkt. Staiga Beta susigdo. Atstmusi kd
atsipra, jog turinti eiti.
167

A D L E

G E R A S

Ji pavelg palapin - ir tai jis ten, nekasi su jos tvu.

Deimsas buvo atsakingas u visus lauko dalykus, bet jam
neteko usiimti painia elektrik darbo prieira, nes Efis
j prispyr pasikalbti dl Etano Volo paveiksl. Ir i ia
Beta mat, kaip Deimsas net spirga pabgti nuo snaus
ir grti prie lengvesnio darbo: pasirpinti, kad palapin
bt neperpuiama ir neperlyjama, ir galutinai parengta
rytdienai, kai bus atveti stalai ir kds. Ji tyliai pastovjo
galvodama, gal kartais Efis j pamatys, atsps, kad ji ruo
iasi eiti prie eero, ir atbgs per vej pas j. Nortum! Jis
net nepastebjo, jog ji ia stovi ir ryja j akimis bandydama
priversti, kad atsisukt.
Ji pasileido pakalnn. Pasiekusi laukin sod suprato, kad
i palapins jos jau niekas nepamatys. ia ji galjo ilieti ap
maud ir gl - nubrido per aukt ol kone bgte, trypda
ma gles, nordama imesti i galvos visas mintis apie Ef.
- irk, kur eini! - pasigirdo balsas prie koj, Beta
paoko.
- Aleksai! K, po galais, ia veiki?
Jis guljo isitiess olje visu giu, prikis fotoaparat
prie veido ir valandl nieko nesak, bet, nukreips objek
tyv vienon pusn, kelet kart spragteljo. Atsidususi Beta
prisdo alia.
- Fotografuoji em, k? Ar kokius neregto groio oli
stiebelius?
- Jeigu nori inoti, taip, - atsak Aleksas ir apsivert auk
tielninkas. - Padariau kelet ger eero nuotrauk, tarsi r
mint olmis ir gli iedais.
- Skamba labai menikai, - tar Beta, iraudama mlyn
gl.
- A niekuo dtas, - tar Aleksas.
- Dl ko?
168

P R I E

V I E S

- Pati inai. Nesi patenkinta savaitgaliu, ir tai matyti. Ne

inau, ko tu tikjaisi.
- Nieko ypatingo a nesitikjau, - suniurnjo Beta, spliodama, kiek Aleksas ino. Kalba jis maai, bet visk pastebi.
Nors ji niekada jam nesak, k jauia Efiui, kartais pamany
davo, kad jis visk atspjo. Pagauta beatodairiko impulso
jau norjo visk jam ikloti, bet paskui nutar, jog bus pa
prasiau bent jau kol kas pakeisti tem.
- Man patinka eeras, - pasak ji. - Argi ne nuostabus
ioje viesoje? Galtum dar j pafotografuoti. Einam kartu.
irk, ir gulbs itame krante.
Aleksas irjo dang.
- Kelis filmus ifotografavau prie ito velnio eero. Leo
nora tiksis daugybs nuotrauk, bet iaip... - Jis nutilo.
Beta sudrebjo. Vis band pamirti Marko mirties dien,
bet ji tebebuvo galvoje ryki kaip iandiena ir vis atklysdavo
mintis, daniausiai nakt. Tdien buvo vjuota, varbs g
siai gin bangas, ji ir dabar mato, lyg viskas bt buv vakar,
kaip Efis, pasilenks prie juodo eero, ikelia Marko kn,
kaip varva, bga vanduo nuo jos broliuko, neamo krant.
Aleksas ant kranto tyliai verkia, o Efis vis mgina grinti
Markui gyvyb visaip j purtydamas, apversdamas knibs
i. Visai nesunku prisiminti, koks ledinis siaubas j sukaus
t supratus, kad Markas jau niekada nekvpuos, niekada.
Tada, nepaklusi tos minties, ji apsisuko ir nubgo namo.
Verkdama ir klykdama.
- Aleksai, tai buvo taip seniai, - velniai tar ji, purtyda
ma galv, vydama alin tuos vaizdus. - Ar inai, kad mano
mama nuo to laiko n karto nepasiirjo eero pusn?
- A j suprantu, - sumurmjo jis. - Beta...
-K o?
- Ar galima tau kai k pasakyti? Daugiau niekas neino.
Neinau, ar dera tai sakyti, bet...
169

A D L E

G E R A S

Beta linkteljo. inojo, kad Aleksas atvirumo akimirk kaip pauktelis ant akos. Vienas garsas, vienas neatsargus
judesys, ir jis nuskris.
- T dien, kai uvo Markas, mes aidme nepaprast ai
dim. Traperius. Danai juos aisdavome. Ar prisimeni?
Beta usimerk. Ivydo save t dien, bgani prie eero
per laukin sod, paskui - taku. Berniukai jau buvo vande
nyje. Nors neturjo bti. Markas sdjo po gluosniu.
- Tu buvai anapus medi, - prabilo Aleksas. - Efis auk
Markiui.
Nutilk, Marki! A usims. Turiu eiti prie savo spst."
Bet nukrt iurpas. Ji usimerk ir igirdo Efio bals, tarsi
bt kalbjs dabar, auks Mark.
- Velniai raut jus abu! - miai prie juos idygo Chloja
su pilnu glbiu gluosni ak. - Ko ia dabar tnot olje,
kad nieko netariantys mons ulipt ant js? Vos neimeiau ak.
Beta bt galjusi Chloj pasmaugti. Ir iok man i ols
kaip tik i akimirk! Aleksas sddamas jau djosi krep
reikmenis. Jis susirauk. Beta paliet jam pet.
- Neik, Aleksai. - Atsisukusi Chloj pridr: - Ir mes
galtume t pat pasakyti. K judu ia veikiate?
- A darysiu med. Pana Kald eglut, bet i gluosni
ak. Gimtadienio med. Papuoiu j ir po juo sudsiu visas
Leonoros gautas dovanas. Gerai sugalvota, k?
- Super! - atsak Beta, stengdamasi rodyti ne maesn u
sidegim kaip pusseser. - Bus nuostabu.
- Eisit namo? - paklaus Chloja, jau skubdama Vilou
Korto kaln.
- Tuoj, - atsak Beta. - Mes jus pasivysime. - Kai Chloja
nebegaljo girdti, ji tar Aleksui: - Atsipraau, Aleksai, sa
kyk, k norjai sakyti.
170

P R I E

V I E S

- Nesvarbu, nieko ypatingo, - tar jis stodamasis. Beta

irgi atsistojo. - Pamirk, gerai? - pridr jis.
- Negerai! Taip negalima, Aleksai. Esi iaurus. Palieki vis
k kabti ore. Nekeniu, kai mons taip daro.
- Nieko a nenorjau sakyti, tik erzinau tave, aiku?
Nepyk.
irdama j, Beta suvok du dalykus. Pirma, ji neabejo
jo, kad Aleksas norjo pasakyti jai kak apie t dien, kak
svarbaus. Taiau jam dar labiau rpjo atsitraukti, apsimes
ti, kad juokavo, kad jis negali turti su ja joki bendr pa
slapi. Atrod tikrai susirpins. Net suprakaitavs. Ir ji
pasak:
- Puiku, palikim tai ramybj ir einam namo.
- Eik viena, Beta, - tar jis. - Kol tebra ita viesa, turiu
nufotografuoti dar kelias vietas.
Ji mat, kaip jam palengvjo. Peiai atsipalaidavo, pasikei
t visa laikysena. Ji irjo j, nubrendant per ol, aukt
ir plon, palaidais dinsiniais markiniais ant kelni, su pa
vakario sauls aureole aplink galv. Vargas Aleksas! Nieka
da nemokjo ireikti savo mini. Jei bt buvs ariau, jei
dar nebt nujs, ji bt j apkabinusi. Apkabinusi, bet ir
norjusi primuti j, kam toks jautrus ir kartu toks nepaken
iamas. Jis kak ino apie t dien, kai paskendo Markis, ir
Beta lauks, kol jis pasakys. Kada nors juk vis tiek pasakys,
nes jis nepajgia ilaikyti joki sin slegiani paslapi.
Alekso galva nuo ratu skriejani odi: o Dieve, o Die
ve, koks ioplys, velnias, dukart velnias ir mlas, esu visikas
asilas, Dieve, kodl apskritai isiiojau? Jie gr smegenis
sukdamiesi kakokiu uburtu ratu, tarsi raomi niekad
nesibaigiani magnetofono juost, istumdami i galvos
visas kitas mintis. Jis jo paknopstom nordamas udusti,
nordamas nuilsti, nordamas atsiimti kiekvien Betai itar
171

A D L E

G E R A S

t od. Kas j apsdo? Turbt isikrausiau i proto. Kokia

bt nauda ikelti vis t praeit?
Pamat atpluos iki aukls Maus trobels prie didi
j vart. Nenoriu ia bti, paman jis. Noriu ieiti i Vilou
Korto, tolyn nuo bet kurio ia esanio mogaus. Jis eng
pro vartus ir nudro miestel bent syk abejingas pasau
liui aplink save. Nieko daugiau nemat, tik Betos veid t
akimirk, kai jis prakalbo apie an dien. Negalima buvo to
daryti. Dabar atrodys savaime suprantama, jeigu ji panors
tiksliai inoti, k jis ketino sakyti.
Nuo greito jimo smyis Alekso galvoje bent kiek atl
go. Galgi Beta daugiau apie tai neusimins... Juk tikriausiai
pastebjo, kaip jis susinervino prie pat Chlojai pasirodant.
Ai Dievui, kad ji ten idygo! Nesivaizdavo, k jis bt da
rs, k bt saks, jeigu ji nebt pasirodiusi. Kaip gyvas
niekad negals pasakyti Betai tiesos.
Aleksas neinojo, ar Efis yra kam nors prasitars apie tai,
kas atsitiko Markui. Neabejojo tik dl vieno dalyko: brolis
sitikins, kad Aleksas nieko nemat. Suprato, nes tas nuo
pat pirmos akimirkos melavo. Nors turjo tik eerius me
tus, kakoks instinktas jam sak, kad reikia meluoti.
Aleksai, a nekaltas, tiesa? Jam nereikjo ia eiti. Nerei
kjo rkauti." - A nemaiau. Buvau toli. Kas atsitiko, Efi?
Kas yra Markiui?" - Nieko. Usiiaupk. Man reikia pagal
voti. Kur Beta?" - Nubgo paaukti mamos."
Tai buvo paskutinis kartas, kai Aleksas mat brol ver
kiant. Jis klpjo ant ems alia Markio, pasidjs berniuko
galv sau ant keli ir raudojo kaip mergait. Nei prie tai, nei
po to Aleksas net mergaits nemat taip verkianios. Efio
veidas buvo raudonas, akys upurtusios.
Aleksas usimerk nordamas itrinti i smons vaizd,
kaip jo didysis brolis, jo didvyris, mogus, kur jis myljo la
172

P R I E

V I E S

biau u visk pasaulyje, drsiausias berniukas, stipresnis ir

bebaimikesnis u bet kieno kito brol, virto tuo papldusiu
aaromis, niurkiojaniu, apgailtinu nelaimliu. Tada jis
neiman, k daryti, ir net po itiek met jaut gd prisimi
ns, kad broliui nieko negaljo padti.
Buvau tik maas berniukas, bet ir dabar gailiuosi, kad ne
inojau, k sakyti, paman Aleksas. K daryti, kaip j paguos
ti. Mes niekada nesiglbesiuodavome, taiau toki valand
l bt tik j apkabinti. Gal jeigu biau tai padars, jeigu
biau pasaks, k i ties maiau, bet vis tiek apkabins
ir lieps neverkti, padjs jam ir kokiu nors bdu j ujauts, viskas bt buv kitaip. Pats Efis bt uaugs kitokiu
mogumi. Aleksui topteljo, kad gal kaip tik todl, kad Efis
nuslp tos dienos vykius, jis ir tapo tokiu mogumi, koks
yra, - nesibodiniu apgavysts, neleidianiu sau per daug
rodyti meils netgi tiems, kuriuos i tikrj myli.
Eidamas Aleksas apsisprend, k darys. Jeigu Beta pa
klaus, k jis turjo galvoje, k nors sukurs. Bet k, nesvarbu,
kad tik nebt tiesa. Galimas daiktas, Beta nieko ir neklaus.
Jeigu tars, kad jo pasakojimas galt mesti el ant jos nu
myltojo Efio, paprasiausiai nenors nieko inoti.
Staiga jis sustojo prie senutls guobos. tai kur uo pa
kastas. A pradjau nekt Betai apie t dien, kad ji taip
negarbint Efio. Norjau, kad ji ne taip j mylt. Aleksas
sirm kakta guobos kamien ir usimerk. Ji per daug
myli Ef, tar sau. tai kokia tiesa. Visada inojau, nors nie
kad ito nepripainau.
Jis apsisuko grti Vilou Kort nelabai suvokdamas, ko
taip nerimauja dl Betos. Gal todl, kad ino: nieko gero ne
bus i tos jos meils, nes Efis gali j skaudinti tokia daugybe
bd, jog Aleksas nebeino, reikia j spti ar daryti kaip iki
tol - tylti. Jis iekojo odio, kuris geriausiai apibdint da
bartin jo bsen, ir nieko geriau nesugalvojo, kaip nesma
173

A D L E

G E R A S

gu. O gal tiksliau - pykina". Kad ir k bedaryt, tikriausiai

praaut pro al. Tikra velniava, paman jis. Bus nelengva.
Lipdama auktyn persirengti vakarienei, Beta dirsteljo
oranerij ir buvo apdovanota - pamat Ef, kak raan
t Gvenos neiojamuoju kompiuteriu. Dar stabteljo hole
svarstydama, gal ueiti ir pasinekti su juo, bet nutar, jog
neverta. Jis nekenia, kai jam kas trukdo. Vaikystje ne kart
apauk j, kam lenda, trukdo jam galvoti, kaip jis sakydavo.
Be to, paman ji, i lto eidama savo kambar, tikrai neno
riu, kad jis pamatyt mane taip atrodani: plaukai isitar
nuo vjo, markinliai po tokios kartos dienos limpa prie
kno ir ji n kiek nepasidaiusi.
Ir vidumi, ir iore jauiuosi nevari, paman ji. Alekso
odiai apie Mark ijudino iki tol skmingai slptus jaus
mus. Retkariais nakt ji dar pasapnuodavo t laik, bet iaip
mintis apie tas dienas pavykdavo ukloti kitais, graesniais
prisiminimais. Juk viskas taip seniai vyko, tar ji sau. Buvo
imokusi tam tikr dalyk neminti, kad neskaudint Rilos,
ir net pati sau nedrsdavo apie juos galvoti.
Vonioje toliau koridoriuje ji igirdo pliukenim. Na
mai skardjo nuo Dagio spiegimo, taigi jis maudomas prie
mieg. Beta suprato, kad iaip ji nelygint, taiau vakar
prisimin, kaip maudydavo Mark ir kaip Rila dainuodavo
Bjaurj aniuk", kol jos abi pedavosi, katrai aisti vonio
je geltonu plastikiniu aniuku. Beta pajuto, kad akis grauia
aaros. Koks kvailumas, paman ji. Juk galjome abi turti
po aniuk? O gal a buvau per didel turti vonios aisl...
Prijusi vonios kambar igirdo ir visai kitok gars. Ka
kas verkia. Fiona, dar paman ji. Stengsi engti tyliai, bet
durys buvo atviros ir per Dagio keliam triukm Beta gir
djo tramdom kkiojim ir niurkiojim. Jau norjo
praeiti ir usidaryti miegamajame apsimetus, kad nieko ne
174

P R I E

V I E S

girdjo, bet smalsumas, sumis su kakokiu impulsu paro

dyti velnum privert engti vonion.
Fiona sdjo ant emos kduts alia vonios, popierine
nosinaite luostsi akis ir nos. Dagis per sivaizduojamas
bangas stm raudon garlaiviuk mlynu kaminu ir su
linksmu veiduku, nupietu ant laivo nosies. Fionos veidas
buvo ibals ir papurts, akys paraudusios, pilnos aar.
- Atleisk, Fiona... A tik igirdau ir pamaniau pasiir
ti... - Betos balsas nuslopo. Kosteljusi prabilo tviriau: Nori, nuluostysiu Dag?
Fiona linkteljo.
- Tikrai? A taip baisiai jauiuosi. Reikia nusiprausti. tai
rankluostis. Labai ai, Beta. Neinau, kas man darosi. Tur
bt vis dl to ntumo, nors pirm kart taip nebuvo.
- Eik, vaikeli, - paauk Beta Dag. - Eisim vilktis piamyte.
Berniukas lyg ir norjo ginytis, bet apsigalvojo.
- Beta luostys, - pareik jis, stodamasis vonioje ir, atro
do, visai patenkintas tokia permaina. - Noriu Betos.
Beta ikl Dag i vonios. Varvant apsiaut rankluosiu
ir priglaud prie savs.
- Taip, a tave nuluostysiu. Tada eisime guliuko. - Per
vizganio vaiko galv ji pavelg Fion - i jau aprimo ir
net nenoromis ypteljo.
- Dkui, Beta. Nekreipk dmesio, tikrai. Bet man jau vis
ko per daug. Einam kambar.
Fiona nuved juos koridoriumi ir atidar duris.
- Bijau, kad viduje netvarka. Nebuvo po tvarkytis, o dar
Efis toks piktas...
- Kai aprengsiu Dag, - tar Beta, - padsiu tau sudlioti
daiktus.
Fionai nebuvo ko sakyti, nes ji m vaikikai tarkti su
Dagiu. Jis buvo toks panaus Ef ir toks panaus Mar175

A D L E

G E R A S

k, kad Beta pasijuto, tarsi kas bt pams didiul medi

n aukt ir juo ms maiyti visus jos jausmus. Ji niekada
neleido sau nuoirdiai mylti ito vaiko - nenorjo pripa
inti fizinio Efio ir Fionos santyki rodymo, taiau dabar
sikniaub ilt jo kakliuk trokdama, kad i artumo aki
mirka utrukt kuo ilgiau.
Beta suvok jau nieko nesusigaudanti. Negali Fionos neujausti, bet ir nemanoma be pavydo ar apmaudo sivaiz
duoti jos su Efiu, gulini tai ten, dvigulje lovoje. Kuo la
biau ji stengsi vyti tas mintis, tuo gyvesnis darsi vaizdas.
Galvok apie k kita, liep ji sau. nekink Fion.
- Ar nori pasikalbt? Na, apie tai, kas negera. - Beta ap
mov Dag piamos kelnmis. Kalbu nei , nei t, paman.
Gaila, kad nesugebu. Jokios naudos i mans. Su bet kuo
kitu ji kur kas geriau pasinekt.
- Neinau, k sakyti, ypa tau, - tar Fiona. - Juk judu
su Efiu tokie artimi. Kartais, kai abu plepate, apima toks
pavydas.
Beta taip apstulbo, kad Fiona nusiypsojo.
- Neinojai, tiesa? Nepyk. Tu nekalta, taiau dl Efio a
visai galvos netenku. Pati inau. Jis turbt nort, kad b
iau kitokia, bet negaliu.
- Ne, tikrai nenort, - tar Beta. - Jis tave taip myli. i
nau, kad myli.
- Ar sak? - paklaus Fiona. Igirdusi jos balse nevilt,
Beta nedvejodama pamelavo:
- O taip. - Ir nuo ios netiesos skubiai pasak odius,
dl kuri galjo jaustis siningesn: - Maiau, kaip jis tave
iri. - Esu tikra karv, paman ji. Nesakau jai, kaip da
nai Efis iri j lyg paskutin kvai. Fiona aikiai pra
linksmjo.
- inok, a stengiuosi. Daryti, kaip jis nori. Vis laik
stengiuosi.
176

P RI E

V I E S

- Gal nereikt taip smarkiai stengtis, - tar Beta, pasiso

dindama Dag ant keli ir apkabindama. - Gal parodyk, jog
turi ir savo nuomon.
Fiona iplt akis.
- A nedrstu. Jis taip supyksta, jeigu jam prietarauji.
irk.
Ji atitrauk rankov vir alkns ir parod Betai rank.
Baltoje odoje mlynavo pirt yms. Efio pirt yms
monos odoje. Rodanios Efio pykt. Tokio Efio, apie kur ji
nenori inoti. Beta pasibaisjo, bet, keisiausia, nelabai nu
stebo dl tokio iaurumo. O juk turjo nustebti?
Nurijusi seil, ji tar Fionai:
- Pasakyk kam nors. Negalima leisti, kad jis su tavim taip
elgtsi.
- Jis neteko kantrybs. Ir ikart atsipra. Sak, kad bai
siausiai gailisi. Tikrai. Parodiau tau tik todl, jog patarei
jam taip nenusileisti. Bet sutikti lengviausia, tai ir viskas.
Beta paglost Dagiui galv.
- Ar ir pirma tave skriausdavo? Pasakyk, Fiona. Paadu
niekam neprasitarti.
Fiona linkteljo.
- Vien ar du kartus. Vis a bdavau kalta. Ir jis visada
gaildavosi. Toks elgesys nereikia, kad jis mans nemyli.
Efis man taip ir sako, kartoja ir kartoja. Tai nieko nereikia.
- inoma, ne, - pasak Beta, jausdama, kaip ima pykinti.
Ji atsistojo. K galjo sakyti? Kad jokiu bdu nevalia su tuo
taikstytis? Kad turi j palikti? Staiga ji pando atsidurti savo
kambaryje ir viena sau pagalvoti. Tikriausiai esu kvaila kaip
Fiona, subar ji save, jeigu, inodama, kad Efis gali taip elgtis,
nepakeiiu apie j nuomons.
- Fiona, man reikia persirengti vakarienei, - prabilo ji. Ar viskas bus gerai?
177

A D L E

G E R A S

- inoma, Beta. Labai ai, kad padjai paguldyti Dag.

Supranti, staiga visko pasidaro per daug.
- Aiku, suprantu. - Prijusi Beta pabuiavo Fionai
skruost. - irk savs.
Tai tardama dirsteljo tualetin stalel. Jai krito akis fo
tografija odiniais rmeliais, kuri Fiona, matyt, atsive ir
pasistat alia savo kosmetikos. Joje buvo eima: ji, Efis ir
Dagis. Berniukas sdjo tvui ant pei sikibs jo plauk.
Fiona velg juodu, vjas plaikst jos plaukus. Ji vytjo. Jie
jo pajriu, u nugar tebuvo mlynas dangus.
Vakaro saul met rombines viesos dmes ant avietins
spalvos kilimins dangos. Leonoros miegamajame buvo tylu,
tik murk katinas Bertis. Atseks paskui eiminink susirie
t alia jos ant lovos, vien leten valdingai udjs jai ant
launies. Leonora guljo usimerkusi ir dar apskait. Taip
ji vadino usimim, ir nuo io beveik termino paprastai
jausdavosi ne prie vakarien besiilsinia senute, o veikiau
verslo rykliu, vertinaniu dienos vykius milinikos verslo
imperijos centre. Aiku, Vilou Kortui toks pavadinimas ne
itin tiko, bet ji vis daniau pasijusdavo kaip onglier, se
kanti akimis kelis spalvotus kamuoliukus ore ir irinti, kad
kuris nors nenukrist.
ongliravimo skm, danai pamanydavo ji, nulemia tai,
kad ji nekreipia dmesio dalykus, tiesiogiai nesusijusius
su ja, pavyzdiui, kakieno verksm, kur girdjo prie atsi
guldama. Ji puikiai inojo, kaip name sklinda garsas, todl
suprato, kad mogus verkia vonioje, o kad girdjo ir vaiko
iaukjim, padar ivad, jog verkia Fiona. Na, to ir reikjo
tiktis. Ji nia, ir Leonora prisimin, kaip lengvai pati pra
virkdavo laukdamasi Rilos. Pirmasis ntumas nuo pat pra
dios buvo palaima, taiau dabar suprato, jog tai tikriausiai
iimtis. Be to, Fionai reikia gyventi su Efiu. Su juo tvarkytis
178

P R I E

V I E S

galt tik moteris, turinti daug daugiau proto, negu iki tol jo
parod Fiona. Dl jos nusistatymo neatiduoti paveiksl jis
tikriausiai vaikto kaip lokys sopania galva. Aiku, vadina
tai jos kietakaktikumu, taiau toks jau Efis yra. Nepakenia,
jeigu ne jo valia, ir tuo primena savo bendravard, Leonoros
tv. Norint sutarti su tokiais vyrais reikia daug iminties.
A moku tai daryti, o Fiona ne, tai ir visas skirtumas, mst
Leonora. Efio santuoka, man ji, ne jos reikalas. Ir ji m
galvoti apie kitus dalykus.
Mintimis pradjo tikrinti darb, kuriuos reikjo padary
ti rengiantis sekmadienio pobviui, sra, ir paaikjo, kad
visi punktai vykdyti. Ji pasveikino save, kad skmingai ir be
jokio nereikalingo sambrzdio buvo pastatyta palapin. Ji
jau atrodo nuostabiai: elektra vesta, viesiai alias pamu
alo audeklas guli lygiai ir graiai, visai kaip cirko palapi
ns, tik maesns. Dabar puoiamas vidus; ji su malonumu
ir pasitenkinimu mat, kaip visas brys jaunuoli kopio
mis karstosi palapins vir. Rytoj atkeliaus kds ir stalai,
atsiras paskutiniai akcentai - gls ir alsvos staltiess, de
ranios prie palapins pamualo. Leonora tar, kad turint
septyniasdeimt penkerius metus gal ir nedera taip diaugtis
bsimu pokyliu, bet ji negaljo susilaikyti.
Vis todl, paman ji, kad vaikystje mano gimtadieniai
bdavo nieko neverti. Etanas su Mode neturjo gyslels
ventms rengti. Kai ji buvo maa, tokiomis progomis visa
da viepataudavo tampa, suvokimas, kad jokiomis linksmy
bmis nevalia trukdyti tiui. Danai gimtadien ruodavo
aukl Maus ir tarnaits, tad Leonora bdavo labai nepaten
kinta. Mama bent jau galt ateiti vaik kambar. Kad ir
kokia drovi, kad ir kaip nemgsta rodytis vieai, motinos
pareiga dalyvauti dukros gimtadienyje.
Modei mirus gimtadieniai apskritai nutrko, nors Leono
ra vis dar prisimena t vasar, kai ji susirgo ir savo gimtadie
179

A D L E

g e r a s

n praleido. Todl Gvenos ir Rilos vaikystje ji stengsi i

kelti joms tokius gimtadienius, kad prisimint visam laikui.
Efiui, Aleksui ir Chlojai - taip pat, ir jie smagiai vsdavo po
jos stogu.
onglier... Yra ir daugiau apie k pagalvoti. Atrodo, Rila
vis labiau susidraugauja su inu Everardu. Galbt ji per
greitai umezga ry? Ko gera, jos amiaus moteris turt
bti rimtesn? Leonora nutar vliau su ja pasikalbti. Keis
ta, bet kart jaunl ne taip j erzina kaip seniau, gal todl,
kad Rila nori padaryti spd inui. Ji tikrai atrodo ramesn
ir moterikesn negu paprastai, kol kas per daug nerodo to,
k Leonora laiko jos bohemikja puse. Privalau, paman ji,
bti dkinga u maas malones, be to, galimas daiktas, jog ji
labai stengiasi tikti man.
Chloja, neabejojo Leonora, kak rezga. Alekso beveik
niekad nematyti, taiau tai nieko nauja. Gvena ir Deimsas
paskend nam reikaluose, o Efis... Na, ji pati sugadino jam
savaitgal. Nieko nepadarysi. Bet nereikjo prasiioti apie
tai, kaip ji praeityje jam padjo. Padar klaid sulauydama
duot od, o jai tas visai nebdinga. Tuo laiku ji man gerai
daranti, taiau dabar abejojo.
Valandl, kol gulint dienos vykiai plauk pro akis, ji gal
vojo, kodl gi taip prieinasi Efio planui. Argi nebt pro
tinga pasinaudoti tokia proga ir dar labiau igarsinti Etano
Volo vard? Jis to nusipeln, itai ji ino, taiau yra tvo tes
tamentas ir jos paadas niekada neileisti paveiksl i Vilou
Korto. Kiti mons gal ir lengvai lauo savo od, bet a ne
i t, paman Leonora. A jo laikausi, pasak ji sau, bet prisi
minusi pokalb su Efiu nuraudo. Na, daniausiai tesiu duot
od, devyniasdeimt devynis kartus i imto, tikrai daugiau
negu kiti mons. Ir vis dlto kakokia jos dalel (be galo
mayt, aiku, bet vis tiek) apgailestavo, kad ji niekada nebus
180

P R I E

V I E S

nufotografuota per tviskanio naujo Etano Volo muziejaus

atidarym.
Bertis susirang patogesne poza, bet pirma nusipraus
upakalines letenas. Leonora glost katin galvodama apie
visus tuos sveius, kurie sekmadien supls Vilou Kort.
Vienas j bus Deremio Blendo, mogaus, kuris po Etano
mirties tiek daug jai padjo dl paveiksl, snus. Vieninte
lis, ko nebus, lidnai paman Leonora, - brangusis Piteris.
miai uliejo toks pyktis ant neteisingo likimo, jog ji net
usimerk. Neleisdavo sau danai galvoti apie Piterj, taiau
dabar m ir prisimin visk.

948

m. birelis I

Q54

m. kovas

JT

Po vestuvi Leonora pabudo labai anksti. Dangus jau vi

to, kiekviename aljos medyje iulbjo paukiai, o ji buvo
visai kitokia Leonora negu ta, kuri atsigul vakar vakare. Ji
pasisuko Piterio galv, padt ant pagalvs alia, ir nusi
stebjo, kaip gali bti, kad kitas mogus tau toks artimas,
bet ir toks paslaptingas. Bdraujant Piter, su ja kalbant ar
j buiuojant Piter ji tarsi pastanti, taiau is miegantis
vyras, kurio baltas petys vos u keli centimetr nuo josios,
kur taip jaunina miegant ant kaktos ukrit rusvi plaukai...
Na, jis kakoks nepastamas ir nepaprastas. Ji pando pa
glostyti jam veid. Norjo paadinti j ir pasksti jo glbyje
kaip i nakt.
Nusiypsojo prisiminusi, kaip aukl Maus band - ir ne
sugebjo - jai paaikinti, kas jos laukia jaunamarts lovo
je. Leonora i bendraami itekjo pirmoji. Su draugmis
danai kalbdavosi apie seks, nors n viena nenekdavo
taip atvirai, kaip Leonorai nordavosi. Visa bda, paman ji,
kad n viena i ms neturjo aikaus supratimo, ko tik
tis. Buvome apgailtinai nepatyrusios. sivaizdavimas, koks
svarbus is aktas ir kokia palaima laukia t, kurios sugeba
nesutrikti pirm kart atsidrusios lovoje su vyrikiu, atjo
i knyg ir kino film. Tiksli, o svarbiausia - praktini i
ni rasti buvo kur kas sunkiau.
Jaunystje aukl Maus gal ir turjo koki meils nuotyki,
bet Leonorai buvo akivaizdu, jog i tema jai baisiai miglota.
- Man rodos, turiu tau pasakyti apie tuos dalykus, - pra
bilo ji kelios dienos prie vestuves. - Kaip bt gerai, kad
182

P R I E

V I E S

gyvent tavo varg motina ir dabar galt papasakoti apie

monos pareigas. - Jos vilgsnis buvo nudurtas adom ko
jin ir ji stengsi nesusidurti su Leonoros akimis.
- Aukle, a myliu Piter, - band padti jai Leonora, ban
d teigti, kad toks pokalbis visai nereikalingas, taiau aukl
Maus atkakliai yrsi toliau:
- Vyrai turi tam tikr poreiki, vaike. monos priederm
tuos poreikius tenkinti, ir man atrodo, kad pirmasis kartas
gali bti gan skausmingas. Nors girdjau, jog paskui apsi
prantama.
Leonora vos nesusijuok.
- Gerai jau, gerai, aukle. A visk apie tai inau. Tikrai.
Tai nebuvo visika tiesa, bet aukl Maus akivaizdiai apsi
ramino, net sugebjo pakelti akis ir yptelti.
- Puiku, vaikeli. A tik norjau sitikinti, ar tu neisigsi.
- Ne, kaip galiau isigsti Piterio! A j myliu.
- Manau, visi sutinka, kad meil svarbu, - pritar aukl
Maus.
Bent jau, mst Leonora, guldama alia savo vyro, mans
neapstulbino nuogas vyrikas knas. Didelis pranaumas
augti tarp knyg su ikalbingomis graik ir renesanso skulp
tr nuotraukomis: inai, kaip viskas atrodo. Usimerkusi ji
sivaizdavo Piter, pirm kart atsistojus prie j be drabu
i. Jei nebt inojusi, ko tiktis, gal ir bt kiek nustebusi!
Taiau nebuvo laiko galvoti, ir ji pasijuto u tai dkinga.
Jai viskas vyko ir per greitai, kad suvokt koki nors s
moning mint, ir sykiu taip ltai, jog pasirod, kad em
nustojo suktis. Galbt ji turi ypating meils talent, nes jo
kio skausmo nejuto, o gal tas alpus sibteljimas tarp koj,
nujs per vis kn: od, plaukus, visas nerv galnles,
nuo kurio pasidar tamsu akyse ir um kvap, buvo tai,
k kitos laiko skausmu. Man tai nebuvo skausmas, paman
Leonora. Ne.
183

A D E L E

G E R A S

Piteris, regis, valand valandas alsavo jai plaukus, buia

vo vis, glamonjo, kudjo aus odius, kurie j suild
ir atitirpd. Ji niekad nesivaizdavo, kokie artimi gali bti
du knai. Kad gali tapti vienu. Juodu ir tapo vienu knu, o
Leonora vl geid patirti tuos jausmus.
Ji grteljo pairti, ar Piteris nepakirdo, taiau jis tebe
miegojo. Jo vokai buvo melsvi, kaktoje pulsavo iki tol nepa
stebtos gyslels. Norjosi paliesti j, prisiglausti prie jo, bet ji
tik usimerk. Jeigu vl umigsiu, jis mane paadins buiniu.
Kaip Mieganij grauol.
J apm snaudulys, o galvoje m suktis vakarykts ce
remonijos odiai, keistai susimai su laidotuvi frazmis.
Kas atiduoda it moter... mylti ir gerbti... pelenai pele
nus... prisiklimo vilties... mogus teneperskiria...
Kai pasensiu, mst Leonora, bus k pasakoti. Kaip tvas
mir suplanuot vestuvi ivakarse. Jau prajo trys savaits
nuo jo mirties, taiau Leonora kasdien tikdavosi j ivysti,
todl kas ryt pabudus j i naujo priblokdavo faktas, jog jo
nebra Vilou Korte.
Aukl Maus sak, jog jam pasisek. Mirtis atjo ne laiku,bet
be skausm. Jis mir popiet dien prie Leonoros vestuves.
Darting, virja ir nam tvarkytoja, ketvirt valand nuneusi
jam arbat, rado j susmukus numyltame krsle. Buvo pa
taisiusi jam brendio ir degtins kokteil, kur jis nepaprastai
mgo. Ant grind guljo nukrits laikratis. Daktaras sak,
jog j tikriausiai itiks irdies priepuolis, ir vis kartojo: Jis
nespjo suprasti, kas atsitiko. Mir akimirksniu."
Leonora suprato, kad tai turt bti jai paguoda, bet ne
galjo atsikratyti jausmo, jog tvas j apgavo, nes ijo neat
sisveikins. Ji verk ir verk gdydamasi, kad bent jau dalis
jos sielvarto atmieta pykio, kam Etanas Volas sugadino
jai vestuves. Juk buvo usakyta banyia, virtuvje kpsojo
krva braki, paruot ventiniams pietums, o dabar visk
184

P R I E

V I E S

reiks keisti. Sveius spti, kad j laukia veikiau gedulas, o

ne diugesys. Pati ji turs vilktis siaubingu juodu kostium
liu ir dtis skrybl, o ne pasipuoti muslino suknele su balto
atlaso pamualu, kabania spintoje - vadinamojo naujosios
ivaizdos41stiliaus: smarkiai platjania, iki iurn, smulkiais
perliukais siuvintu prigludusiu korsau.
Nesvarbu, brangioji, - sak Piteris. - Vestuves atvsime
po keli savaii. Bsi tokia pat grai kaip iandien. A su
diaugsmu tavs palauksiu/'
Ir tai ji, lygiai po trij savaii, jau itekjusi moteris. Ka
dangi gedulas, vestuvs buvo kuklesns, negu buvo plana
vusi, taiau vis tiek vilkjo vestuvin suknel ir atvent su
draugmis ir draugais.
Ikart po tvo laidotuvi Piterio padedama ji m keisti
Vilou Kort. Ponas Edmandsas, eimos advokatas, paaikino
finansin padt. Kol Etanas gyveno, ji niekad per daug ne
kreip dmesio tokius dalykus, taiau dabar Piteris padjo
jai suprasti reikalus, kurie pirma atrod nuobods, pavyz
diui, investicijos ir pajamos. Ji nustebo suinojusi, jog yra
turtinga, nors Piteris pasak: Turjai inoti, kad paveldsi
visus tvo pinigus ir nuosavyb.'1
Ji ir inojo, bet tas inojimas nieko nereik, ne taip kaip
dabar, kai u tuos pinigus galima grainti Vilou Kort. Kol
kas nebuvo laiko atnaujinimui ar dekoravimui, bet jie kalb
davo ir kalbdavo apie nam: kaip nuims senas apspurusias
portjeras ir pakabins naujas, ir idays kambarius viesio
mis, velniomis spalvomis, naujai iklijuos vaik kambar,
pripirks turkik kilim, kai kur perklos parket, hole pakeis
kai kurias, suskilinjusias per tiek met baltas ir juodas grin
d plyteles. J planai buvo drss, galvodama apie juos, Leo
nora pamirdavo lides, sumius irdyje su diaugsmu.
Pirm kart nuo tada, kai Vilou Kortas buvo sveikstan
ij kari ligonin, namuose suskambjo muzika. Vos
185

A D L E

G E R A S

engs svetain, Piteris udjo ploktel. Glenas Mileris,

Djukas Elingtonas, Lesteris Jangas, Bili Holidj ir stabusis
Luji Armstrongas buvo jos mylimiausi atlikjai. I pradi
pavards buvo nepastamos, bet melodijos strigo irdyje ir
atmintyje. Perl vrinys'1, Lidnumas", Tas, kur a my
liu" ir Neturiu tau ko duoti, tik meil" - daina, kuri Pite
ris jai dainuodavo klaikiai mgdiodamas gergdiant Luji
Armstrongo bals ir baisiausiai j juokindamas.
Sodas jau buvo pagerintas. Pirmomis dienomis po Eta
no mirties Leonora sitikino, kad darbas su augalais ir eme
ramina. Kadangi sodininkyst jai visada siejosi su motina,
kasdama em, ravdama ir i katalog rinkdamasi naujus
krmus ir gles, ji negirddavo tvo balso. Prie kiek laiko
nutar perplanuoti Ramybs sod. Pasirpins apleistais paleriniais mediais, be to, ketino irauti kai kuriuos ne tokius
domius augalus pakraiuose, apsodinti lysves azalijomis,
japonikais svarainiais ir baltais bei raudonais bijnais.
Kai kada, Piteriui dirbant ar ivykus miest tvarkyti tei
sini ir finansini reikal, Leonora sddavo ant suolo po
magnolija su aukle Maus, painojusia tv dar ilgiau negu
ji. Leonora kart pasak: Keista, aukle. Ttis nebuvo i ne
kij, bet vis laik tarsi girdiu ausyse jo bals." - K gi,
vaike, jau senokai jis buvo kaip nesavas, tiesa? Visai kitas
mogus."
Ir tai buvo tiesa. Karui pasibaigus, Etanas Volas darsi
vis niresnis ir tylesnis, o kelis mnesius prie mirt vaik
iojo po namus kaip nebylus elis. iem kiauras valan
das sddavo spoksodamas ugn idinyje, vasar sukdavo
ir sukdavo ratais aplink eer. inau, - tar Leonora. - Bet
vis tiek jo pasigendu, nes jis visada buvo ia, vis mano gyve
nim, ir..." Ji nutilo neinodama, kaip ubaigti. Ir yra mano
tvas, norjo pasakyti. Vienintelis i mano eimos, o dabar
jo nebr, a likau viena."
186

P R I E

V I E S

Jau neilgai bsi viena, vaikeli, - velniai tar aukl

Maus. - Tursi vyr ir vaik. Tikr eim.41
- Pabusk, brangioji, - prabilo balsas Leonorai aus. - Pa
buskite, ponia Simonds.
- A jau kai kadai pabudusi, - sunibdjo Leonora. Galvojau visokias mintis ir laukiau tavs pabundant.
- Apie k tu galvojai? Pasakyk.
Jis vl pradjo j buiuoti, o ji norjo atsakyti: Neprisi
menu. Nieko negaliu prisiminti. Galvoju tik apie tave. Tik
apie tave. Taiau odiai galvoje kakur nuslydo, ir netru
kus inyko viskas, k bt galima pavadinti mintimis.
Gvendolina Elizabeta Simonds gim tv miegamajame Vi
lou Korte 1952 met vasario septint. Dien prie jai gims
tant mir karalius Jurgis VI, ir visi laikraiai buvo pilni nau
josios karaliens fotografij: buvusi princes Elbieta kar
tu su motina ir moiute, juodai apsitaisiusios ir su juodais
ydais, dalyvauja karaliaus laidotuvse. Leonorai gimdymas
utruko tik eias valandas, ir nors jai atrod, kad rkia kaip
iprotjusi jau kelerius metus, pribuvja pasak, kad ji gim
do labai lengvai; ir i ties, prajus kelioms minutms po
gimdymo, ji umiro visus skausmus ir jaut tik diaugsm
matydama jdviej su Piteriu dukryt.
Visa alis lidjo, o Leonora su Piteriu buvo laimingesni
nei kada nors ir jautsi trupuiuk kalti dl savo diaugs
mo. Duodami dukrai naujosios karaliens vard, nors ir an
tr, jie parod, kaip jiems skaudu netekti per jauno mirusio
karaliaus.
Gvendolina, pirmasis vardas, buvo pagal velion Piterio
moiut. Leonora buvo ketinusi mergytei duoti savo moti
nos vard, bet paskui abu nutar, kad Mod skamba perne
lyg senamadikai - Tenisono nuopelnas - ir dvelkia Vikto
rijos laikais.
187

A D L E

G E R A S

Baigiantis ntumui, Leonora m nerimauti, ar sugebs

mylti naujagim. Juodu su Piteriu buvo taip sulip, jog bet
koks naujas mogus, atjs j gyvenim, galjo tiktis tik
ykiai dozuojamos meils.
Juodu buvo pragyven kartu trejus metus, ir Leonora gal
jo drsiai sakyti mylinti Piter labiau negu k tik po vestuvi.
Ir ne tik tai - jie vis dar nestengdavo sutramdyti geismo.
Tapusi mona, Leonora veikiai sitikino, kad udarumas (ir
sykiu neimanymas), neleisdavs draugms laisvai kalbtis
sekso tema, kaipmat igaravo.
Tuo laiku visos, regisi, mielai dalijosi asmeninio gyveni
mo patirtimi. Ban, itekjusi prajus mnesiui po Leonoros
vestuvi ir po met pagimdiusi pirmj vaikel, Leonorai
prisipaino, kad jos mintys usiimant tuo, kaip ji sakyda
vo, danai klajoja kitur.
Tiksliau, - pasak ji vos prie savait, atjusi arbatos, kai Naidelis tuo usiima. Mans tarsi nebna, jei nori ino
ti. sivaizduoji? Vargelis plkiasi, prakaituoja, o a esu kai
kur, apgalvoju kok nors nam reikal, pavyzdiui, ar treia
dien, kai sveius ateis pulkininkas su paia, ikepti vit.
Negaliu nevelgti visa tai i alies, kakieno kito akimis. Tik
pagalvok! Tikrai, argi ne juokinga poza? Ji linksmai nusi
ypsojo ir pam dar vien sausain.
Banei ar kokiai kitai draugei panaiai postringaujant, Le
onora sddavo ir tyldavo. Visos kalbdavo panaiai, ir ji
kartais pagalvodavo, gal jos apsimeta, gal itaip neka gdydamosi prisipainti tikrj jausm. Ji pati visad isisukin
davo. Ir dabar, nusiypsojusi Banei, beveik nieko nepasak,
bet pasisteng rasti koki lengvesn pokalbio tem.
Jokiais odiais nebt galjusi ireikti to, k jaut Piteriui; niekam nebt mokjusi papasakoti, kaip juodu pasi
keisdavo lik vieni. Kaip i paprast, normali moni, va
iuojani darb draudimo bendrovje ar besirpinani
188

P R I E

V I E S

namais, ar priirini vaik kambario remont, ar pietau

jani ir geriani arbat su draugmis, ar besivaiinani
dinu su tonik, virsta kartligikai alsuojaniomis beato
dairikomis btybmis, po kelias valandas kandiojaniomis, iulpianiomis ir buiuojaniomis kiekvien kito kno
vieiuk ir vis labiau, vis godiau geidianiomis jo. J lova
buvo atskiras pasaulis, kuriame negaliojo kasdiens taisykls
ir net kalba buvo neatpastama; kur odiai ir sakiniai tr
kinjo, skilo asmenin, intymi tik jiems abiem supranta
m nek.
Ir tai prie j is mautis padarlis makaluojaniais raus
vais pirteliais ir kietai umerktomis akytmis, ir ji suvok,
jog meil, kuri jauia iam kdikiui, skiriasi nuo vis kit
ligtolini jausm, bet, o stebukle, ne silpnesn u juos. Pite
ris, mat ji, dukrels apavtas: sdi prie lovos smeigs j
akis ir nepajgia odio itarti.
- Ji graiausias kdikis pasaulyje, - pasak jis ir isiie
p. - Garantuoju, kad kiekvienas tvas taip sako, bet ituo
atveju tai gryniausia tiesa. Gyva mamyt.
- Ji atrodo kaip visi kdikiai, - tar Leonora, irdama
dukrel ir jausdama, kaip meil plsta kiekvien jos kno
dalel, visai kaip krtis plsta pienas. Ji vilgiojo ia Pite
r, ia Gvendolin, ir jai topteljo, kad jeigu i akimirk ji
nustot kvpuoti, mirt visikai, absoliuiai laiminga.
- A toks laimingas, brangioji, - pasak Piteris. - Taip abi
jus myliu.
Leonoros akys pritvinko aar.
- Nepyk. Ir a jus abu myliu ir visai nenoriu verkti. Tikrai
esu be galo laiminga. Aukl Maus sako, kad gimdyvs visada
verkia.
Pasilenks per kdik, Piteris pabuiavo Leonorai lpas.
- Js mano brangiosios. Tavs jau labiau negaliu mylti, o
dabar Gvendolina bus dievinamiausias kdikis pasaulyje.
189

A D L E

G E R A S

Leonora nerado odi ireikti tam, k norjo pasakyti.

Usimerkusi atsiliejo pagalvi kaln.
Netrukus Gvendolina Elizabeta tapo Gvena. Buvo neregto
ramumo. Mgo miegoti, aminai ypsodavo ir niekad ne
prietaraudavo priirima aukls Maus, kai mama bdavo
usimusi kuo kitu; paimta tvo visad guguodavo, ir visi sa
kydavo neregj geresnio vaiko. Bans ir Naidelio maiu
kas, vardu Riardas, buvo visikai kitoks padaras, ir Leonora
i ties bijodavo, kai Ban turdavo ateiti arbatos pasimusi
snel, kaip ji sakydavo, paaisti". Taiau Riardas niekad
neaisdavo, be to, Gvena buvo per maa su juo aisti.
Darbai Vilou Korte niekaip nesibaig, Leonora su Piteriu
nepavargdami namus graino ir tais. Vien dien gegus
mnes, prie pat karnacij, Piteris pasak:
- Laikas, brangioji. Lipkime studij ir sunekime visus
paveikslus emyn. Sukabinkime juos po visus namus.
I pradi Leonora nesuvok, k jauia kiekviename
ingsnyje matydama paveikslus, bet pagalvojusi suprato, jog
bus laiminga j apsupta.
- I karto nesusigaudiau, - tar ji Piteriui per vakarie
n, - bet be j Vilou Kortas buvo nei ioks, nei toks, tiesa? Ir
jie verti, kad juos matyt mons, ar ne?
Piteris gurkteljo vyno.
- I ties gaila, kad keleto negalime tuoj pat parduoti.
Prisimeni, buvo atvaiavs toks vyrukas? Ikart po Etano
mirties. Sak, kad paveikslai labai vertingi. Atmenu, kad
jis tau sil didelius pinigus u tavo portret, t su alyvine
suknyte.
- Neturiu teiss, Piteri. Pats inai. Tio testamente ai
kiai pasakyta. Paveikslai turi likti Vilou Korte.
Piteris gerai inojo, kodl ji negali parduoti paveiksl. Ge
riau u j suprato sudtingas teisines formuluotes, reikian
190

P R I E

V I E S

ias, kad jos vaikai negals paveldti turto, jeigu paveikslai

bus parduoti. Visa tai buvo itin painu, bet ji ir nesisteng
gilintis smulkmenas dl paprasiausios prieasties, kad nie
kada neketino parduoti tvo sukurt paveiksl. Jie buvo jis,
geriausioji jo dalis, ir dabar, vl galdama juos matyti, suvo
k, kaip i ties juos myli. Koks bus diaugsmas kasdien
juos irti.
- Noriu prisiminti tt tok, koks buvo juos tapydamas,
ir pamirti, koks tapo gyvenimo pabaig. Be to, esu jam
davusi od.
Kol Piteris pilst kav, ji galvojo apie tv. Nalauti jis ne
mokjo. Visai met tapyb, kad ir kaip Leonora j kalbinjo.
Jei ne laiku pranekdavo, jis galdavo tiesiog pasiusti, o tai
reik, jog usidarydavo miegamajame su brendio buteliu
ir visi vaikiodavo ant pirt gal melsdamiesi, kad tik jis
neieit koridori ir neimt plstis.
Saulei patekjus bdavo geriausias laikas su juo kalb
tis. Vaiktindama kartu Ramybs sode arba sddama po
magnolija, Leonora kai kada velniai paklausdavo: Na, ar
nebt paveikslas, tti? Argi ne grau? - Sentimentalios
nesmons, gls, - ataudavo jis. - Ne mano stilius. Ne da
bar." - Taiau paveikslai su vandens lelijomis, tti! Ir tas su
romis ant stalo. Tu juk taip graiai tapai gles. Ir visiems
jos taip patinka. Galtume gauti daugyb pinig, jeigu bent
vien gli paveiksl parduotume."
Klaida. Visad bdavo klaida usiminti apie paveiksl parda
vim. Tvas susiraukdavo, o t kart kaip kirviu nukirto: Tik
per mano lavon. Paveikslai pasiliks ia, Vilou Korte. - Staiga
pasilenks pairjo Leonorai akis. - Priadk, Leonora. Pa
adk niekada j neparduoti. Net ir man mirus. Paadk."
Ir a paadjau, galvojo Leonora. Turjau paadti. Visada
bdavo taip, kaip jis nori, net ir prajus ketveriems metams
nuo jo mirties. Ji tar Piteriui:
191

A D L E

G E R A S

- A tebeturiu to mogaus vizitin kortel. Jis dirba gale

rijoje. Paliko kortel, o a j kakur padjau. Paskambinsiu
jam ir paklausiu patarimo. Jis vardu Deremis Blendas. Pa
kviesiu jj pasiirti paveiksl ir pasakyti savo nuomons.
Ar nemanai, kad galtume i j usidirbti? Galtume leisti
publik Vilou Kort. Jeigu paveikslai i ties tokie vertingi,
argi mons nesiver j pamatyti?
- Bet ar norsi, kad kiekvienas Tomas, Dikas ir Haris
trepst po namus? Pagalvok, kiek bus darbo! Kiek purvo
bus prineama. Neinau, brangioji, ar tokia jau gera mintis.
Tikrai neinau.
- Nesmon, Piteri! Mes igarssime! O tau tai patikt,
tiesa? Be to, nebtina leisti moni kasdien. Galime pasi
rinkti savaits dienas. Bans pusbrolis pasta mog, dir
bant Tatler. Paskambinsiu jam, ir tikrai neatsisakys pa
dti. sivaizduok, kad tame urnale pasirodo ms fotogra
fijos! O gal net ir straipsnis. Ir dar susisieksiu su Moter
institutu, pasilysiu, kad Vilou Korte surengt savo metin
pobv. Gal jos man leis jame pakalbti apie paveikslus.
- K gi, - tar Piteris, - jeigu tau taip norsi, neprietarau
siu, - pasak Piteris.
- Koks tu geras, - nusiypsojo Leonora. - Iki tol nesupra
tau, kaip a pasiilgau t paveiksl. Ttis bt patenkintas,
ar ne? Jam patikt mintis, kad mons vaiktins po namus
ir avsis jo darbais. Kai visk graiai sukabinsime, ikart
skambinu ponui Blendui.
JT
Po keli sunkaus darbo valand viskas buvo baigta. Paveiks
lai i palps suneti valgomj. Taileris su dviem jaunais
padjjais atjo padt perstumdyti bald. Gvenos manieas
buvo perkeltas hol, ir ji didiai susidomjusi valgsi ap192

p r i e

v i e s

linkui. Piteris buvo darbe, taiau talkino aukl Maus. Drobs

stovjo prilietos prie sienos.
Kol kas tegul pabna taip, - pasak Leonora. - Sten
giuosi prisiminti, kur kas kabjo. Aukle, juk tikriausiai pri
simeni? Man rodos, viruje visas koridorius buvo nukabin
tas paveikslais, ar ne?" - Taip, nukabintas. Manau, kad kai
kuriuos ten kabjusius atpainiau pamaiusi, nors, ties
sakant, po kiek laiko apsipranti su daiktais ant sien ir j
nebepastebi, tiesa? A - tikrai."
Leonor nukrt iurpas. Gal koki sekunds dalel gal
voje msteljo galbt kadaise (kada?) sapnuotas sapnas ir
dingo nespjus jai siirti. save, bgani laiptais emyn,
vir galvos grsmingai pakibusius paveikslus - didiulius,
daug didesnius, negu buvo i tikrj. kakieno portre
t - kakokios moters, kurios veid deng skrybl. pei
za, vaizduojant alj kaip tik tokiu laiku, kai kiekvienas
raudonlapi klev lapas vieio kraujo raudonumo; aikiai
ji prisimin tik tiek, taiau liko jausmas, kad buvo kakas
dar, kakas, prasprds pro akis, k jai gal pavykt pamatyti
vl... Taiau viskas prapuol, liko tik kakoks nesmagumas.
Leonora papurt galv vydama tokias mintis ir auklei Maus
pasak: Pro iuos paveikslus mano eita gal tkstanius kar
t. Jie kaip seni geri draugai. tai mlynasis arbatinukas...
Kaip jis man patinka! Man rodos, dviese tikrai sugebsime
rasti sensias j vietas, kaip sakai?" - Po tiek laiko bijau pa
sikliauti savo atmintimi, - atsak aukl Maus. - Manyiau,
kabink juos, kur dabar atrodo geriausia."
- Be galo domi kolekcija, ponia Simonds, - prabilo ponas
Blendas, per Leonoros pet velgdamas paveiksl u jos peiza, matom pro lang, alia kurio jis buvo pakabintas. Ir aviuosi, kaip gudriai sukabinote kai kuriuos paveikslus:
kad irintysis alia matyt ir, taip sakant, original.
193

A D L E

G E R A S

Leonora nusiypsojo.
- Taip kabs tik pus met, bet pamaniau, kad gali bti
domu.
- I ties. - Ponas Blendas, nepapras vadinti jo vardu,
buvo maai vyresnis u j, bet jo oficialumas ir apranga vert
elgtis santriai. iandien jis lanksi Vilou Korte nordamas
gauti kai kuri biografini ini broirai, kuri norjo i
leisti jo galerija. I pradi Leonora negaljo suprasti, kodl
firma, net neatstovaujanti jos tvui, kaip dailininkui, nepardavinjanti jo paveiksl, taip noriai imasi tokio darbo, ir ji
udav ponui Blendui klausim.
- lovs atspindys, - atsak jis. - Aiku, broiroje rekla
muosime ir savo galerij. Be to, niekas neino, k gali atneti
ateitis, tiesa? Galbt kas nors pasikeis dl i paveiksl.
- Tikriausiai ne, - tar Leonora. - Tvo testamentas labai
aikus.
Ji jo maj svetain, kur ponas Blendas, isims ura
knygel, m j klausinti, o ji pripyl arbatos i mlynojo
arbatinuko, kurio paveikslas, prisipaino ponas Blendas, yra
vienas pai jo mgstamiausi.
- Js tvas priklaus dailinink kartai, dirbusiai prie
pat Pirmj pasaulin kar ir po jo, - prabilo jis, ir Leonora
linkteljo.
- Jis mir prie ketverius metus, ar ne?
Leonora nusiypsojo.
- Taip, vadinamja lengva mirtimi, nors mirtis niekad
nebna lengva, tiesa? Bent jau monms, kuriuos velionis
palieka.
- Praom priimti mano uuojaut, - tyliai tar ponas
Blendas.
Leonora pairjo j.
- Dkui. Mano tvo mirtis buvo ne tik lidna, bet ir suk
l daug nepatogum. Ji vyko mano vestuvi ivakarse.
194

P R I E

V I E S

- Kaip graudu! - Ponas Blendas, ant keli laikydamas

ura knygel, sugebjo atsiksti Darting ikepto paplo
tlio. - Bet, kaip pastebjau, po trisdeimt penktj met
jis jau nieko nenutap. Taigi paskutinius trylika gyvenimo
met visikai nedirbo. Teisingai sakau?
-Bijau, kad teisingai,- atsak Leonora. - Trisdeimt
penktaisiais mir mano motina, ir jis... na, jis taip ir neat
sigavo.
- Ir vis tiek didiulis krybinis palikimas. Penkiasdeimt
keturios drobs, keliasdeimt eskiz ir akvareli. Daug dau
giau, nei yra palik daugelis meninink. Ir neabejoju, jog
mons mielai vaiuos pamatyti jo darb. Papildomas ma
salas, - nusiypsojo jis, - bt, aiku, js pati, taip sakant, in
situ. Lankytojams patiks matyti portret original.
Leonora ypteljo.
- Maniau, lauksiu nesulauksiu tos dienos, bet matau, kad
vis dlto nerimauju. Ar inosiu, k sakyti? Gal kas galt tai
daryti geriau u mane? Kas geriau nusimano?
- Gal, - pritar ponas Blendas, - bet, drstu teigti, js esa
te didiausias Vilou Korto turtas. Js buvimas lankytojams
tikrai suteikt nepamirtam spdi.
- Tikiuosi, man vis dlto patiks priiminti mones, - pa
sak Leonora. - Bet nortsi, kad vienu kartu nereikt kal
bti didelei grupei. Nemanau, kad diaugiausi upldus
lankytoj minioms. Be to, turiu atsivelgti vyr ir dukr.
Juk ia ir j namai.
- Be abejo. Todl, ponia, turime utikrinti, kad jokios
minios nedrumst ramybs nei jums, nei js eimai, - pa
reik ponas Blendas. Kaip toks rimtuolis, paman Leonora,
atrodo gerokai susijaudins. - Mes apribosime lankytoj
skaii. Dl to viskas atrodys labiau... privilegijuota. Masin
publika turs i anksto skambinti ms galerij ir usisakyti
kelion tomis dienomis, kai Vilou Kortas bus atviras. Mano
195

A D L E

G E R A S

nuomone, t dien neturt bti per daug. Tam tikros kli

tys, tam tikras iskirtinumas, man regis, bus tik naud.
- Sutinku, - tar Leonora, jau visai apsiraminusi, kai sui
nojo, kad nereiks kiekvien miel dienel nesibaigianiam
moni srautui aikinti, kur slypi Etano Volo paveiksl
grois. Visai kas kita vedioti po namus maas grupeles, at
vykstanias visus metus tam tikrais laiko tarpais. - Manau,
kad man patiks.
Ponas Blendas atsistojo.
- Bus malonu parengti jums smulk plan, ponia Simonds.
- Ak, praom vadinti Leonora, jeigu jau taip artimai ben
dradarbiausime.
- Man didel garb, - tar ponas Blendas. - O js vadin
kite mane Deremiu.
Vliau ji su aukle Maus turjo gardaus juoko, kai pasako
jo, kaip ponas Blendas uraudonijo nuo pat standios mar
kini apykakls iki ilstani plauk paakn.
- Aukle, bsiu tikra verslinink! - pasigyr Leonora. Argi ne domu?
- Tikrai jaudinantis dalykas, brangioji, - pritar aukl
Maus, siuvindama puoni suknyt Gvenai. - Vilou Kortas
bus dmesio centre, ar ne?
Leonora ir ponas Blendas - Deremis - ketvirtadien pa
dar Vilou Korto atvir dur diena, vasaros mnesiais - ir
antradien. Retkariais gali prisidti ir koks savaitgalis, ta
iau, kaip sak Deremis, js asmenine nuoira'1.
- Aukle, jis sivaizduoja, kad mes tik dykinjame ir gy
vename savo malonumui, - tar ji. - Na, kas savaitgal sve
iai arba patys lakstome sveius ir panaiai. Nors i tikrj
esam tokie namisdos. Jis nesupranta, kad mums labiau pa
tinka vienas kito draugija.
196

P R I E

V I E S

Aukl Maus patyljo, bet irdyje paman, jog ponas Blendas - gudruolis, pastantis Leonor geriau net u j pai.
venta teisyb, kad ji ir ponas Piteris vienas kitam atsidav,
bet jie ir aminai priiminja sveius, ir patys laksto pob
vius. O kas tai, jei ne gyvenimas savo malonumui?
- irk, irk, Gvenute! - Leonora rod mayt televizo
riaus ekran, kur pilkva grdta karieta (i tikrj, kaip ji
inojo, paauksuota), veanti naujj karalien i Vestmins
terio vienuolyno banyios, slinko tarsi per sniego pg. I
ties tai buvo ne pga, o tik labai neaikus vaizdas, taiau vis
tiek visi susirinko svetain irti karalikos procesijos.
- Kaip gaila, kad lyja! - tar Ban. Jai ant keli sdjo
Riardas. Gvena buvo Leonorai ant keli, taigi nors dabar
buvo apsaugota nuo berniuko nerangumo.
- Kalaliene, - prane Gvena, visi nusijuok.
- Tokia maut, o taip gerai kalba, ar ne? - nelabai pa
tenkinta pasak Ban. Riardas nebuvo i didij nekov,
Gvena paman, gal todl, jog turimus talentus jis panaudoja
daugiausia tam, kad moni, pas kuriuos sveiuojasi, meni
kiems niekuiams ant stal kilt mirtinas pavojus.
- Taip, ia naujoji karalien, pupyt, - sunibdjo Leono
ra mergytei aus. Bans dmesys buvo nukreiptas ekra
n. - Ar matai karn?
Gvena rimtai linkteljo.
- Na, ir dienel, - tar Piteris, specialiai anksiau grs
i darbo irti ikilmi per televizij. Ir Naidelis buvo ia,
taigi beveik tikras pobvis. iaip ar taip, ne kasdien kar
nuojamas naujas monarchas. Vis dlto nuruous arbatos
stal Ban, Naidelis ir Riardas ikeliavo namo, o netrukus
aukl Maus nune Gven vir maudyti.
- inau, k pasakysi, - tar Leonora Piteriui, atsiliedama
sofos pagalvles.
197

A D L E

G E R A S

- Ne, neinai.
- inau. Pasakysi: Pagaliau ramu. Ar k nors panaaus.
- Atspjai, bet nevisikai. A norjau pasakyti: Pagaliau
vieni."
- Atrodai nustebs. Mes juk danai vieni.
- Man per retai. - Jis prijo, atsisdo ant sofos alia Leo
noros ir apkabino j.
- Ak, brangusis! Esam sena sutuoktini pora. Tikrai per
seni glamytis ant sofos. Tam juk yra tinkama vieta.
Ji taip tik kalbjo. Kur laik jiems niekas netrukdys, ir
abu tai jaut, jaut ir ypating, ventin tos dienos nuotaik.
Per pietus juodu prisigr ampano (Juk ne kasdien kar
nacija, k?), ir Leonorai truput sukosi galva.
Staiga viskas vyko aibikai. Sijonas ir nriniuotas ilko
apatinukas atsmaukti, kelnaits atsidr ant kilimo (kaip?),
Piteris j jau glamonja ir buiuoja plaukus, ir ima saldus
siaubas, kad kas nors gali juos igirsti ar pamatyti, todl rei
kia skubti, bet skubti buvo lengva, nes sustoti jie negaljo
springdami odiais ir aiiojimais, paskui liko tik tyla ir grei
tas alsavimas tarsi ilgai bgus.
Po to jie tyldami susitvark drabuius ir atlijo pagal
vles.
- Man rodos, laikas eiti pas Gven ir pabuiuoti j prie
mieg, - pagaliau tar Piteris.
- Tu pirmas eik, - sumurmjo Gvena usimerkusi. - A
tuoj ulipsiu.
Reikjo eiti kartu su juo, bet ji nenorjo. Norjo sdti ant
sofos ir prisiminti tai, kas vyko. Prisiminti, kad ji sklidina
meils jam. Ir kad rankos kojos kaip vino pripiltos. Ivis
nesinorjo daugiau nei keltis, nei judti.
- Brangusis? Brangusis, ar girdi mane? - Leonora telefonu
kalbdavo garsiai ir aikiai. is daiktas jai tebebuvo stebu
klingas iradimas.
198

P R I E

V I E S

- A girdiu tave, Leonora, - tar Piteris su paaiple, bet

Leonora jaut, kad jis turi darbo ir tikriausiai nori kuo grei
iau grti prie jo, nors per daug velnus ir mylintis itai pa
sakyti. Na, nieko, paman ji. Pamir visus darbus igirds
naujien.
- Norjau, kad i karto suinotum. Ketinau palaukti, kol
gri namo, bet k tik buvo daktaras Benjonas ir a noriu
pasakyti auklei Maus, bet negaliu, pirma turiu tau prane
ti, todl sugalvojau paskambinti. Atleisk, jeigu sutrukdiau,
brangusis.
- Gal a atspsiu? - Piterio balsas jau buvo kitoks. Jis ino,
suprato Leonora. Tikriausiai. Igirdo, kokia a laiminga.
- Gal. Mes vl tursime kdik. O, Piteri, kaip noriau,
kad btum alia!
- Brangioji, nuostabiausia pasaulyje inia! Geresns bti
negali. Dieve, nebegaliu ia tverti. Vaiuosiu namo. Duok
man koki valand sutvarkyti reikalui, kur pradjau, ir tada
dumsiu. Ak, Leonora, tu esi mano lobis. Tu ir Gvena. Ne
spsi pamatyti, kai a jau bsiu namie. Ar galima pasakyti
bendradarbiams? Jie taip apsidiaugs. Manau, nors igerti
tavo sveikat, brangioji. Bet a neugaiiu.
- Paadi?
- Paadu. Buiukas.
- Buiukas, - nusiypsojo Leonora, paddama telefono
ragel. Jei mus kas igirst, paman ji, nutart, kad mes iprotjom. K gi, gal ir iprotjom. Ji apsidair galvodama,
kuo usiimti, kol Piteris parvaiuos. Aukl Maus Gven u
ne vir miegoti pogulio. Rugsjo popiet buvo ilta ir
saulta. Eisiu pasivaikioti, nusprend ji. Apeisiu vis eer,
o kai griu, mane gal jau pasitiks Piteris.
Mediai ino, kad netrukus ruduo, mst Leonora, nors
ilta kaip vasar. Klevai aljoje jau keiia spalv, ir alumo
je jau kur ne kur vieia raudoni lapai. iemet graiai ydi
199

A D E L E

G E R A S

vlyvosios ros ir hortenzijos velios kaip niekada. Daugu

mai atrodo, kad is krmas ydi tik tamsiai mlynai, kaip
jacintai, bet jos hortenzijos svarina didiules rausv, balt ir
rausvai violetini ied galvas.
Ji ltai pasuko aplink eer ypsodamasi gulbms, bet gal
vodama tik apie savo siose augant mog. Ji udjo deln
ant kol kas visikai plokio pilvo vangiai spliodama, ber
niukas bus ar mergait. Ji niekad nesuprato, kodl mons
taip jaudinasi dl toki niek. Pakanka, kad vaikelis sveikas
ir patenkintas. inojo, kad i draugi vienintel taip puikiai
jauiasi nia. Greis, pasak jos, pus met praleido pasi
lenkusi vir klozeto", net ir Ban negaljo gerti kavos ir tur
jo atsisakyti dar daugybs visoki dalyk. Abi isipt kaip
balionai, o kai ji lauksi Gvenos, iki ei mnesi niekas
netar, jog ji nia.
Kiekgi valand? Dirsteljusi laikrodl, Leonora paspar
tino ingsn. Pasirodo, jau vis valand prasvajojo. Net jei
Piteris ir negrs, Gvena tikriausiai pabudo ir nori mans.
Perjusi laukin sod, ji per vej pasuko teras. Prie didi
j dur stovjo du policijos automobiliai, i pradi Leo
nora abejingai (nes protas buvo uimtas kitais, svarbesniais
dalykais) pagalvojo, ko gi jiems reikia Vilou Korte. engusi
hol, ji juos pamat, du policijos karininkus ir moter konstebl su kepurmis rankose, stovinius kakaip nenatraliai,
tarsi vaidint gyvajame paveiksle. Taiau ji dar bt radusi
kok paaikinim, koki nors j buvimo prieast, nesusiju
si siTja, jeigu ne aukl Maus. Ji pribgo prie Leonoros apsi
pylusi aaromis ir apkabino rypuodama:
- Oi Leonora, Leonora, brangioji mano. Laikykis, brangio
ji. Oi, kaip baisu, vargele mano. Na, kaip nors, kaip nors...
Leonora pajuto, kad j ulieja ledinis altis. Ji gan iurk
iai atstm aukl Maus; kakokia jos dalis norjo apsisukti
ir atsiprayti: atleisk, atseit nenorjau, bet kas ia darosi? Ta200

p r i e

v i e s

iau odiai strigo burnoje, perdivusioje ir pilnoje kako

kartaus, tad ji steng tik knerkti kaip naujagimis.
- Ponia Simonds, - prabilo konstebl, - praom atsissti,
ponia Simonds. - Ji pam Leonorai u alkns ir prived
prie krslo. Hole mes nelaikome krsl, dar paman Leo
nora. Jie atne specialiai. Sstis ji nenorjo. Kaip drsta ita
moterik liepti jai sstis!
- Neinau, kodl js ia esate, bet jei truput palauksi
te, parvaiuos vyras ir mielai atsakys visus jums rpimus
klausimus.
Jai u nugaros aukl Maus rikteljo, bet tik vien kar
t. Vyriausias policininkas - aikiai vyriausias, nes ilas
ir panaus kieno nors griet dd - prijs velniai j
pasodino.
- Bijau, kad atveme labai blog naujien, ponia Si
monds. Ities labai blog.
Sielvartas apklt Leonor tarsi tirtas rkas, ir dienomis
po tos baisios popiets, kai ji iorikai visikai rami iklaus
policijos pasakojim (Virijo greit... medis... mir ikart"),
o tada nualpo konsteblei prie koj, itisas valandas praleis
davo lovoje verkdama ir verkdama, kol atrod, kad visame
kne neliko n laelio skysi. Aaroms apmalus, ji rop
davosi i lovos, bet kiekvienas daiktas, paklivantis akis,
keldavo jai nenumaldom nir. Nieko nematydama, ji
mindavo ir mindavo aplink eer. Jo pamgtas plokteles
ji sukrov d ir nukio kamp studijoje. Meils laikus,
kadaise slptus lli namuose, su visais kitais sudjo dut
nuo sausaini ir grdo komodos apatinio staliaus gal.
Galbt vliau juos sudegins. Nepajg pavelgt jo rat neapsiliumbdama. irti Gven buvo skaudu, nes vaikas
kiekviena smulkmena primindavo Piter. Ne, ji nebuvo pa
nai j, bet atsiradusi iame pasaulyje i jdviej meils, j
201

A D E L E

G E R A S

aistros, ir galvoti apie Piterio kn lyginant dabart su tuo,

kas buvo, rodsi visikai nepakeliama, ji pajusdavo, kaip
skausmas kyla ir kyla gerkle pripildydamas j tokia kania,
kad retkariais isprstanios tylios aimanos atrodydavo
juokingos, nederamos, nma netolygios jos sielvartui.
Ijos gyvenimo inyko miegas. Kas nakt daugi daugiau
sia jai pavykdavo pusiausndom gulti jdviej (jdviej!)
lovoje, kai protas dliodavo prisiminimus, knas ilgdavosi
Piterio glamoni, o visa esyb bdavo tokia opi ir skaus
minga, tartum kas bt peiliu nudyrs jai od. Ji guldavo
spoksodama lubas, aukdama Piter vardu mintyse ir gal
net garsiai, atstumdama kiekvien pagalbos rank.
Aukl Maus mgino padti. Ji meiliai ramindavo Leonor
ir luostydavo jai kakt altu vandeniu suvilgyta skepeta, kai
ta, valand valandas verkusi, tapdavo padaru sutinusiu vei
du, raudonom akim, visikai nepanaiu elegantikj po
ni Simonds. Tom paiom priemonm aukl Maus pagaliau
privert j susivaldyti tiek, kad galt dalyvauti laidotuvse.
- Leonora, brangioji, rytoj laidojamas Piteris. A imiau
juod kostiuml, skrybl su ydu ir ivaliau. O dabar tursi
bent kiek susiimti.
- Kaip drsti, aukle? Susiimti... kaip galima kalbti tokius
dalykus? Nejau nesupranti... Nejau nesuvoki, ko a netekau?
Visko. Viso savo gyvenimo, visos laims, visko.
- Nesmon, - atov aukl Maus. - Apsimesiu negir
djusi, k dabar pasakei, nes, aiku, jog praradai nuovok,
Leonora. Bet noriau priminti, kad esi motina. Tu reika
linga Gvenai. Ir bsi jai dar reikalingesn, nes vargel liko
be tvo.
Leonora dbsojo aukl Maus nesusigaudydama, ar klyk
ti ir rautis plaukus, ar visokiais odiais ikeikti it kvail,
kvail moterik, aikinani jai, kad reikia pralinksmti ir
susiimti, nors ji, Leonora, ino, tiesiog ino, kad niekada kaip
202

P R I E

V I E S

gyva negals irti pasaul. Ir nebtina, staiga paman ji.

A galiu numirti. Galiu prisigerti tablei su baisybe viskio
ir niekada nebepabusti. Usimerkusi ji m svarstyti toki
galimyb, taiau tas balsas, aukls balsas, skambantis ausyse
nuo pat gimimo, kalbjo toliau:
- inau, kad neikrsi jokios kvailysts. iaip ar taip, inai
geriau u kitas, k reikia mergaitei augti be mamos. Pagal
vok apie Gven ir kaip ji tave myli. Ir pagalvok, k pasakyt
Piteris, suinojs, kad jo dukter palikai nalaite.
Tas savybinis vardis j ir atved prot. Gvena tikrai yra
Piterio dukt. Leonora atsimerk, niurkteljo ir pasak:
- Ai, aukle. Dabar nusimaudysiu. Ir taip - per laido
tuves bsiu kaip mogus. Nepadarysiu gdos nei tau, nei
Piteriui.
Itarti jo vard - nejau pirm kart nuo jo ties? - buvo
baisi kania, bet sugrieusi dantimis pridr:
- Veriau jam biau nieko nesakiusi. Veriau biau pa
laukusi. O Dieve, per vlu ko nors norti, bet a noriu, nes
jeigu nebiau jam pasakiusi...
- K pasakiusi, vaikeli? - Aukl Maus atrod tikrai suglu
musi, ir Leonora nusiypsojo.
- Neatspjai. Maniau, kad bsi atspjusi. A vl laukiuosi.
Kovo mnes vl gimdysiu. Piteriui paskambinau ir pasa
kiau. tai kodl jis taip skubjo namo. Dl to ir uvo. Ak
aukle, aukle, k a darysiu be jo? Kaip itversiu?
- Itversi gyvendama diena po dienos. Tik negalvok apie
ateit. Taip pat stenkis negalvoti apie praeit. Kol kas ne. Dar
spsi. Kol kas atbkime laidotuves.
Maut banytl ant kalno paeerje buvo pilna laidotu
vinink. Klauptuose sdjo visi draugai, kuri juodu buvo
sigij nuo vestuvi, visi jo bendradarbiai ir buv karo tarny
bos biiuliai. Gven Leonora paliko priirti Libei, mergai
203

A D L E

G E R A S

tei i miestelio, danai ateinaniai pagelbti, kai, anot aukls

Maus, namie pasidaro gyva maialien". Pati aukl Maus,
geriausia juoda suknele ir visikai dengiania plaukus velti
nio skryble, stovjo alia Leonoros pasirengusi, jei reiks, j
sugriebti. Juk ji beveik trys mnesiai nia.
Prie apeigas Leonora trkteljo i viskio grafinuko ir pa
sijuto kur kas geriau. Ne tokia nugeibusi. Jeigu aukl Maus
suinos, supyks. Sakys, kad negerai tokioje padtyje. O a
negaliau pasakyti, k noriu pasakyti, nei jai, nei kam nors
kitam. Kad neprietarauiau, jei man kas atsitikt. A ito
kdikio nenoriu. is kdikis praud Piter. A jo nenoriu.
Nenoriu jo gimdyti. Noriu, kad jis mirt. Na, tai, paman
ji, ir pasakiau, nors tik sau paiai. Noriu, kad jis inykt, kad
negimt. Gal ir negims. Gal vyks persileidimas. Daugeliui
moter taip atsitinka, kodl gi ne man? Banyioje pasimel
siu, kad vykt persileidimas. O Dieve, ne. K a galvoju?
Mano vargas vaikelis! Piteri, neklausyk mans. A kaip ne
sava. Tikrai. Sielvartas mane varo i proto, a kalbu ir galvo
ju dalykus, kuri niekam nevalia galvoti. Bet kaip bt buv
puiku, jeigu biau tavs palaukusi ir tik tada pasakiusi. B
tum parvaiavs ltai. Tebebtum gyvas ir a biau gyva.
Laidotuvi ceremonijos odiai iro pro ausis kaip su
div lapai. Ji nulydjo karst prie duobs po kukmediais.
Joje guls Piteris. Ji taip prikando lp, kad net kraujas i
tryko. ydas, juodasis skrybls ydas bent kiek slp veid,
bet ji inojo, kad visi iri j: stebi, kaip ji atlaikys, ar uteks
tvirtybs. A nesu tvirta, norjosi rkti. A irgi noriu mirti.
Noriu okti duob, kad ems ukimt burn ir udengt
vis, kad daugiau nebereikt kentti. Gvena, paman ji. Gal
vok apie Gven. Galvok apie jos rankytes, jos bals, galvok,
kaip Piteris j myljo ir kaip supykt, jeigu j paliktum. Ji
usimerk. Kadgi greiiau pasibaigt, tar ji sau, pastoriaus
balsui skriejant su vju:
204

P R I E

V I E S

- Dulk esi ir dulk sugri...

Ak, Piteri, brangusis. Kur tu dabar?
Leonora pagimd antr dukter vjuot 1954 met kovo
dien. Gimdymas buvo ilgas ir sunkus, ir kai kdikis buvo
paguldytas jai rankas, ji pasijuto be jg. irdama rau
don susiraukljus padarl, suvystyt drobs paklodl, ji
apsiverk kariomis sielvarto ir visiko isekimo aaromis.
- Koks graus vaikelis, - tar pribuvja. - Ar jau parin
kote vard?
- Dar ne, - atsak Leonora. - Bet sugalvosiu kok nors.
Aukl Maus atne Gven pairti sesuts.
- Lelia! - pareik Gvena ir vienu pirteliu paglost plo
nyius rusvus naujagims plaukelius.
Leonora usimerk nenordama daugiau atsimerkti. Nuo
Piterio mirties prajo septyni mnesiai, ir visiems atrod, jog
iki tol ji jau turjo bent kiek apsiprasti. Ji elgsi madaug
taip, kaip i jos tikjosi draugs ir aukl Maus. Priirdavo
Gven, skaitydavo jai pasakas, sode dav jai lopinl ems
kapstytis ir lauk ateinant kito vaikelio vis laik apimta
pykio ir apmaudo, kuri neturjo teiss rodyti.
Dabar ji irjo kdik ir galvojo, kok vard jam duoti.
Daktaras, kur ji kreipsi, kad padt susidoroti su sielvartu,
nes nenorjo eiti pas daktar Benjon, buvo malonus mo
gelis, vardu Sirilas Roterspunas, turintis praktik Svindone.
Pas j lanksi tik du kartus, nes suprato, kad sielvart pa
prasiausiai reikia itverti, taiau dabar prisimin t dakta
r. Kodl gi ne, paman. Nenoriu jai ivis duoti jokio vardo,
todl sueis ir toks. Bent jau neprastas. Sirila. Skamba kaip
kokio meils romano heroj. Kdikis m iekoti krties, ir
Leonora atsidususi leido godiai burnytei sugriebti spenel.
Nieko nepadarysi. Ir ji vl pratrko verkti. Atrod, kad kan
ia niekada nesibaigs.
205

A D L E

G E R A S

JT
inas irjo sra prie akis i paskutinij stengdama
sis susikaupti. Prie prasidedant filmavimui Vilou Korte, jis
apjo visus kambarius ir nutar, kuriuos paveikslus reikia
tbt parodyti. Etanas Volas nebuvo i produktyviausi
tapytoj, bet vis tiek paliko maiausiai penkiasdeimt dro
bi ant it sien, o kur dar pieiniai, eskizai ir nebaigti
darbai studijoje. inas jau taip gerai paino jo kryb, kad
utekdavo pavadinimo, ir paveikslas iplaukdavo prie akis
visu graumu, be to, prie atvykdamas Vilou Kort jis daug
dien juos dliojo mintyse: iekojo variant, kaip terpti vie
n ar kit, ra scenarij, kuris padt laidai pasakyti visk,
k jis nori pasakyti apie dailinink ir jo kryb.
Kuo daugiau suinojo, tuo labiau Etanas Volas jam pa
tiko. iandien inirusi mediaga apie jo fizin iaurum irgi
buvo domi. Reiks apie tai pakalbt su Leonora, paman
jis, nenoromis kidamas aplank Volo darb inventorin
sra. Negali per daug pasikliauti aukle Maus, juk ji, varge
l, kone vis laik menkai gaudosi. Jis atgamino vaizduotje
kelet mgstamiausi paveiksl nesiliaudamas stebtis, koks
kontrastas tarp to, k jis pradeda suinoti apie dailininko
charakter, ir jo stiliaus. viesumas, graktumas, skambios
spalvos ir lidesio aura, gaubianti netgi sauliausias dro
bes, prietaravo pamau atsiskleidianiam kietam vyrikam
bdui. K gi, menas danai kupinas netiktum, be to, pilna
dailinink, kuri elgesys buvo toli grau ne pavyzdingas.
inas jaut turs labai susikaupti, kad galt usiimti darbo
reikalais. Rila, paman jis, ir, kai tik leido jos vardui iplaukti
smons priek, upldo toks pakilumas, kur, miglotai pri
simin, jusdavo paauglystje; tada jaudulys ir geismas prie
pasimatym su mergaite atimdavo ad. itaip nesijauiau
206

p r i e

v i e s

daugel met, paman jis ir nusiypsojo suvoks, kaip ap

maudu, kad reiks su kolegomis eiti vakarieniaut miestel.
Atsistojs m rengtis ketindamas prie vakarien nusi
maudyti po duu. Noriu su ja bti vis laik, tar sau. K
ji dabar veikia? Ir po kiek laiko galsiu atsiprayti ir grti
ia? Pagalvojo apie kaliojo plieno ir stiklo pavsin ir kaip
ji atrodys tamsoje. sivaizdavo, kad Rila jo lauks sdda
ma pintiniame krsle, palaidais plaukais. Ar bus pasileidusi
plaukus? Jam norjosi juos paglostyti. Ar jis sugebs pasa
kyti visk, k nori pasakyti? Gal nenusisekusi santuoka ir
skyrybos, ir visi tie neaik nepasitenkinim palik romanai
bus pavert j netaktiku kvailiu, nemokaniu nuo lengvo
flirto pereiti prie kito etapo, paskui dar kito. Pro lang mat,
kaip u medi anapus eero leidiasi saul. Ueik, tamsa,
paman jis, trokdamas, kad laikas paskubt, kol jis ateis
pas Ril. Rila...
Nuo pat vestuvi Leonora visada persirengdavo vakarienei.
Toks jau buvo paprotys; iais laikais niekas nereikalavo jo
laikytis, bet joks Vilou Korto sveias nesisksdavo. Net an
kai, kitokios tvarkos ir neinantys, suprato, kad i j tiki
masi, vis dien slampinjus visokiausiais keistais apdarais,
vakarienei apsivilkti kuo nors priimtinesni.
Leonora siningai prisipaino: viena prieasi, kodl
jai patinka is ritualas, yra tai, jog be jo ji ramiausiai vis
gyvenim bt pravaikiojusi su sijonais, kelnmis ir pa
laidinukmis arba megztukais, nelygu met laikas. O a esu
tuiagarb, paman ji, net ir sulaukusi tokio amiaus. Ar tai
normalu? Kaip smagu kas vakar rinktis, kuria suknele i
daugybs apsivilkti ir kuriuo vriniu ar sage ir kokiais aus
karais pasipuoti.
Ji atsisdo prie tualetinio stalelio tebevilkdama tamsiai
mlyn ilko chalat. Ant sienos i kairs kabjo rminta
207

A D L E

G E R A S

nuotrauka, daryta per jos pirmj oficial pokyl; kai tik pa

sijusdavo itin pasenusi ir pavargusi, pavelgusi j grdavo
senus laikus, kada, taip sakant, buvo kaip paveiksliukas41.
Nuotraukoje suknel atrod balta, bet ji aikiai prisimin,
kad audeklas buvo ledo melsvumo. Ant kaklo - perl v
rinys, tvo dovana atuoniolikto gimtadienio proga, kur ir
dabar danai usisegdavo. Bateliai nuotraukoje kl ypse
n. Jeigu iandien juos apsiaut, jie bt mados virn. Ir
diadema buvo puiki, taiau dabar niekas tokiais daiktais nebesipuoia, o gaila. Ji labai didiavosi savja. Diadema pri
klaus Modei ir iuo metu guli banko saugykloje.
Leonora m galvoti, k rengtis iandien. Galbt smline
drobs suknele su nefrito vriniu. Vaizdas veidrodyje nutei
k maloniai. Nusiypsojo pamaniusi: tai stebtsi dukterys
suinojusios, kaip danai ji galvoja apie seks. Sakytum a
aminai buvau sena ir nepajgiu prisiminti, kaip bdavo.
Staiga galvoje plyksteljo Hju Kenvorio paveikslas. Popie
t, kuri praleido su juo, lengvai galjo tapti... Na, nesvarbu.
Tai buvo viena t dien, dl kuri ji vis dar pajusdavo kalt,
ir dabar pasisteng visas mintis apie j nugrsti smons
ukaborius. Kuri gal j dabar prisimin?
Ji lengvai perbrauk epetliu skruostikaulius stengdama
si nepadauginti makiao. Nieko nr blogiau, kaip besijauninanti sen. Ne, viskas gerai. Pakankamai subtilu, kad atro
dyt sveika. Galbt vietos sau nerandanti Rila kalta dl t
prisiminim? Rila, su jausmais inui, uraytais ant kaktos,
beveik isiiojusi i susiavjimo... Ir jai taip buvo dl Hju.
Juokinga, kaip vaikai niekad nesuvokia, kokie jie permato
mi. Plauk epetys sidabrine rankena sustingo. Ar galimas
daiktas, kad ir tvus vaikai lygiai taip pat puikiai perpranta?
Nuo tos minties ji paraudo, nes vl pagalvojo apie Hju, ir
m ukuoti plaukus be reikalo iauriai.

208

p r i e

v i e s

Neaiku, jai vaidenasi ar vakar panekesys prie stalo tikrai

nedrsesnis negu paprastai. Atrodo, tarsi kiekvienas stengia
si prilaikyti lieuv bijodamas, kad ko neleptelt usimirs.
Fiona nenuleidia aki nuo Efio veido. Por kart, jai pavy
kus sugauti jo vilgsn, jis ypteljo jai; buvo graudu ir lidna
matyti, kaip jos veidas tomis akimirkomis atsivr kaip gls
iedas nuo sauls. Kone vis vakarien Efis buvo nebdingai
tylus, pranekdavo tik kieno nors tiesiogiai ukalbintas.
Beta labiausiai stengsi iuo poiriu, nors nedrso judinti
vakarykio pasilymo temos. Bt kils ginas, o Leonora
grietai buvo udraudusi per vakarien ginytis. Praeityje
pasitaik dien, kai bt buv nepakeliama, jei prie stalo
bt leidusi ginytis. Be to, kivirai ir nesutarimai paprastai
yra asmeninio pobdio, dviej moni reikalas, o ne priei
nami visiems.
Beta stengsi Ef pralinksminti. Bent jau taip atrod, bet
jai nelabai seksi.
Leonora pasisuko vyresnl dukter.
- Kako susirpinusi, Gvena? Ar kas atsitiko? - Ji atsi
kando obuoli pyrago. Dievai, jiems labai pasisek, kad
Mer turi toki lengv rank. Pyragas buvo nuostabus, tad
Leonora nekaltino ir j kemanios Rilos, nes paiai buvo
baisiai gardu.
- Ne, mamyte, a tik peririu galvoje sraus. Rytoj
tiek dalyk reikia patikrinti. Atsipraau, ar a k nors pra
klausiau?
- Visai ne. Manau, vakar net nra ko vadinti pokalbiu. Leonora pastebjo, kad vis veidai atsigr j, todl nusi
ypsojo nordama parodyti, jog n vieno nekaltina. - Rila,
kiek supratau, judu su inu buvot aplankyti aukls Maus.
Kaip ji?
- Visai neblogai, ties sakant. - Rila pridjo prie lp ser
vetl. - Beveik vis laik mus paino. Bet... - Ji patyljo. 209

A D

LE

G E R A S

Buvo vienas domus dalykas. Ji lyg ir sitikinusi, kad Etanas

Volas iauriai elgsi su Mode. O vienu tarpu in net pa
laik Etanu, visa susig lyg bijodama, kad jis nesuduot.
Vargiuk aukl atrod persigandusi.
- Manau, nereikt per daug pasikliauti aukle Maus net ir
tada, kai ji viesiausio proto. Neprisimenu jokio panaaus el
gesio, - skubiai patikino Leonora, bet irdis pradjo tankiai
plakti, burna idivo. Ji gurkteljo vandens.
Rilos pastabos i ties pradjo iok tok panekes, ji to
ir norjo. Viena ausimi girdjo, kaip Chloja, Filipas, Beta
ir net Efis suneko vienu metu. Matyt, vyr smurtas prie
moteris - tokia tema, kuria kiekvienas turi aiki nuomon.
Leonora leido pokalbiui plaukti per j, pati nugriebdavo tik
nuotrupas. Jie niekaip nesikeiia... nesuprantu, kaip mo
terys pakenia... negali nieko padaryti... nereikia, kad ne
myli... keistas bdas rodyti meil... mans neuklupt... pra
rado savitvard ir gailisi... nepakanka... jokio pateisinimo...
meil... meil... visi unsnukiai.4'
Ji bed akis elius u Rilos kds, tolimajame stalo
gale. Lemputs iame kambaryje tyia bdavo sukamos sil
pnos, nes Leonora nepakent spiginanios viesos ir norjo
atkurti auksin vaki priebland. Iki tol ji niekad nelaik
savs sena, taiau pastaruoju metu fizinis pasaulis m atro
dyti taip keistai, jog ji m manyti: itaip elgiasi daiktai, kai
tau tuoj sukaks septyniasdeimt penkeri.
Pavyzdiui, pairk, kas darosi kitame stalo gale. Rila
(inojo, kad Rila, nors gerai jos neirjo) - jos siluetas, jos
pilka palaidinuk pradjo tirpti. Kito odio nerasi. Rilos fi
gra virpjo, kilnojosi, o kai Leonora band siirti, jos ivis
neliko. Ji dingo, jos vietoje sdjo jau kakas kitas. Leonora
krpteljusi sumirksjo. Mod, paman ji. iojosi paaukti
mamyte, bet miai susigrieb, kad kambaryje tikriausiai ji
viena regi tai, k turbt reikt vadinti vaiduokliu.
210

P R I E

V I E S

- Viskas gerai, Leonora? - kreipsi j j Deimsas, susir

pins, palinks prie jos.
- Na, inoma. Jokio reikalo jaudintis. Man tik akimirk
pasidar silpna. Gal persivalgiau obuoli pyrago.
- Mama, einam svetain kavos, - tar Gvena. - Kiti ateis
paskui. Papasakosiu apie gles palapinei.
Leonora atstm kd ir atsistojo.
- Taip, kavos puodel su malonumu igeriau. Dkui,
brangioji. - Ji sikibo Gvenai parank ir eidama pasak: Pati inai, kad niekada per daug nemgau valgomojo. Toks
altas kambarys.
- Buvo, - patais Gvena. - Kai su Rila buvome jaunos.
Taiau dabar js j padart av. Ir n trupuio nebealt.
Svetainje Leonora atsisdo savo mgstam krsl, o
Gvena ijo virtuv organizuoti kavos. Beveik buvau pa
mirusi, paman Leonora, kodl taip nekeniu to kambario.
Primin Mods mkla. A vilkdavau alyvine suknyte su
nriniais. Mat kartais, tai bdavo ypatinga malon, jie man
leisdavo ateiti valgomj, bet a negaldavau to paksti, o
pasakyti kodl negaldavau. Gal ir pati dar nesupratau, ta
iau prisimenu, kaip man atrodydavo, kad mama bet kuri
akimirk gali nesusivaldyti, ttis - j aprkti ar labai supykti.
Ant jos arba ant mans.
Leonora usimerk. Nenuostabu, kad nemgstu valgomo
jo. Jame tvyrodavo tyla: ne tokia, kai mons paprasiausiai
nekalba, o didiul ledo praraja, pilna apmaudo ir pykio,
ir dar kakoki jausm, kuri ji nemoka vardyti net po
daugelio met. Ji atsities siklausydama, k veikia Gvena, ir
paman igirdusi kakieno atods, tramdom kkiojim.
Ten prie sofos. Kambaryje buvo beveik tamsu.
- Ar ten tu, Fiona? - sukudjo Leonora. Fiona prie va
karien verk, ji galt galv dti. Niekas neatsiliep, tik prie
blandoje alia kakas sunarjo ir pakvipo pakalnutmis.
211

- Jau, mama! - Padjusi padkl, Gvena jung lemp. Le

onora apsivalg. Magika elektros viesa ivaik mklas.
Vis dlto ji paklaus:
- Ar nieko neuuodi? Pakalnui aromato?
- Bijau, kad ne. Be to, t kvepal visai nemgstu, - ramiai
tar Gvena. - Gal Fiona buvo isikvepinusi? Kartais ji padau
gina, bet nepastebjau, kad bt kvepjusi pakalnutmis.
- Nesvarbu, mieloji, - papurt galv Leonora. - Turbt
man pasivaideno.
Gvena dliojo puodelius ir nieko nepasak. Ar gali pasi
vaidenti aromatas? Ar gali kvepalai ilikti ore daugiau kaip
eiasdeimt met? Senatvje imu kvailti ir nusifantazuoti,
nutar Leonora. Puodelis kavos pads susiimti.
- Man praau be kofeino, - tar ji Gvenai ir usimerk.
Smonje buvo tarsi kokios durys, kurias ji i paskutinij
stengsi laikyti udarytas, taiau kakoks daiktas ar mogus
jas vis stm i kitos puss. Nesmon, tar ji sau. Galvok
apie rytdien. Ir porytdien.

 e ta d i e n is ,
rugpjio 24-oji,
2 0 0 2

m.

Esu Pelens prieingyb, paman Rila ir nusijuok. Po vidur

nakio einu i nam, ne grtu. Jau etadienis, o a padaugi
nusi vyno, supeik ji save. Netvirtai laikausi ant koj, bet gal
bateliai kalti. Ji nusispyr juos, paskui pasilenkusi pakl ir
graiai padjo alia tako. Pasiimsiu pareidama, paman. Kol
kas man jie nereikalingi. Naktis buvo tvanki, ilta, mnulis,
ia ilsdamas i u pkini debes, ia pasislpdamas u j,
atmie tams padarydamas j visai negrsming. Ji aikiai
mat vis sod, uliet pilkvos, eliuotos brkms. I u
namo kampo islino katinas, katras - negaljai atpainti.
Ji leidosi per vej pavsin galvodama, kiek jau met ne
eng basomis per vsi stangri ol. Ko gera, artja sena
tv, jeigu atrodo keista ir neprasta vaikioti basai.
Jaunesn, kai tik galdavo, lakstydavo basa. Kaip tik ituo
taku ji skubdavo, kai sveius ateidavo Hju, bet jie nega
ldavo normaliai pabti dviese, nes Leonora kaip vanagas
sekdavo, kad nesisukt Amras. Rila nusiypsojo. Dievai,
stebuklas, kaip jie mokdavo j pergudrauti, nulsti kok
kampel, kur Leonora neidavo. Viena mgstamiausi pasi
matym viet buvo pavsin. Hju taip ir vadino - slapt pa
simatym vieta. Rilai atrod kvaila net itaip manyti - tarsi
kokiame prastame kino filme apie Apskritojo stalo riterius.
Keista, kad iandien ji taip smagiai prisimena Hju. Kol
nesusipaino su inu, pagalvojusi apie savo pirmj meilu
pajusdavo tok pykt Leonorai u nutraukt meil, kad pri
siminimai neteikdavo jokio malonumo. O dabar toks jaus
mas, lyg bt prajusi migrena. Negaljo atsistebti, kad su
214

p r i e

v i e s

Leonora kalba nejusdama jokio pykio, o kai sau taria Hju

vard, nebeulieja gailesio ir nirio banga. Rila nusiypso
jo: vis dlto kiek maai tereikjo, kad Hju, kur ji laik viso
gyvenimo meile, bt saugiai nugrstas tolim praeit.
Ji eng prie pavsins. Pavsin buvo tikrai grai ir vie
nintel vieta Vilou Korte, kuri Rila mgo be ilyg, nes ji
kl tik graius prisiminimus. Vaikystje jos net nepasteb
davo. Tada ji atrod lyg ir niekam netinkama. Sienos buvo
stiklins, taigi netiko slptuvei; viduje nebuvo nieko do
maus, tik pintiniai krslai su baltomis pagalvlmis ir baltas
suolas visu pasieniu. Pastatlis buvo atuoniakampis, i plie
no ir stiklo, toks maas, jog tiko ratiliai skaityti ar mstyti ne
daugiau kaip dviem monms.
Pradin pavsins paskirtis ir buvo ramus skaitymas bei
mstymas. Etanas Volas j pastatydino monai vestuvi
antrj metini proga. Taip sak Leonora. Dar ji sak prisi
menanti, kad jos motina tai ir darydavusi: valand valandas
sddavusi ten ir irdavusi tol. Kuo daugiau Rila su
inojo apie savo moiut i motinos puss, tuo keistesn ji
jai rodsi.
Mudu, Hju ir a, ia rasdavome visokiausio usimimo.
Rila atidar duris, jo ir pajuto, kad aksomin naktis j pa
slepia, kaip ir andai. Ji atsisdo nusigrusi nuo eero. M
nuo akimirk dingo u storo debesies, bet Rila vis tiek ne
rizikavo pakelti aki ir kur nors u medi ivysti sidabru
spindinio vandens ruoel. Ji usimerk. Kurgi inas?
Per vis vakarien ji n sekunds nesuko dl to sau gal
vos. inojo, kad inas ateis, ir tik vargais negalais prisivert
kalbtis ar klausytis, nes nemonikai knietjo pakilti nuo
stalo ir ieiti - skubti ia, kur jis adjo ateiti kaip galima
greiiau. Taiau kur jis pasidjo? Gal apsigalvojo? Rila su
drebjusi atmet toki mint. Tyla, gaubianti j iame stiklo
narvelyje, buvo neemika: girdjai savo paios alsavim ir
215

A D L E

G E R A S

net kaip nara vabzdi sparneliai, kaip juda naktiniai pada

rai, bet nieko daugiau.
Jis ateis, ramino ji save. Turi ateiti. A negriu vidun. Dar
ne. Usimerkusi ji atrm galv krslo atkalt ir prisivert
galvot apie k kita. Hju. Syk juodu atjo ia pasimaud nuo
gi eere. Buvo madaug treia valanda ryto, karta ir tvanku.
Jis atne j ia susukt jos paios markinius. Vos atsid
rs pavsinje, pastat j, nutrauk nuo krtins markinius
ir puol vis buiuoti. Jie griuvo krsl nieko daugiau ne
jausdami ir neinodami, tik savo pai kn geism ir pra
iotas, or gaudanias burnas. Dl j pati Leonora su visais
eimynykiais galjo stovti u pavsins stiklo ir irti, jie
nebt pastebj.
Rila nusiypsojo. Dieve, kai buvai jauna, niekas nerpjo.
Nei patogumai, nei gda, niekas. Kraujuje deganti liepsna
nieko nepaisydama nuluodavo visk, kas pasipainiodavo
kelyje. Hju... Net po itiek met ji tebejaut jo skon.

I Q 7 I wi. liepa-rugpjtis
JT

A jos nekeniu. Visikai, siaubingai nekeniu. Noriau,

kad nereikt gyventi ioje klaikioje vietoje su klaikiais
monmis, kurie nieko neimano. Ninieko. Nei apie mane,
nei apie tai, kas vyksta tikrajame pasaulyje u i juoking
nam su bekratmis vejomis, glmis ir kvailu eeru, kur
visi laiko tokiu nuostabiu, nors jis i ties toks nuobodus,
niekam daugiau netinka, tik eiti ratu aplink, bet kai apei
ni, daugiau nra ko veikti. Nekeniu eero. Visko nekeniu.
O jie nieko nesupranta, n vienas. Nei mama, nei aukl Maus,
nei Gvena, nes jos, po velni, ia niekad nra, ji daugiausia
sdi velnio veicarijoje, mokosi lankstyti servetles ar kito
ki taip pat gyvybikai svarbi dalyk, namo parsiranda vos
por savaitgali per vasar, paskui j atlekia Deimsas, nes
ji dvejais metais vyresn ir gali daryti k panorjusi, niekas
jos nekritikuos...
Rilos galvoje mintys sukosi ir sukosi, per aaras ji vos i
rjo keli. Taiau vis tiek dro tolyn raudonlapi uol
alja vart ir laisvs link. Viskas bus gerai, kai tik ji ieis i
Vilou Korto. Buvo penkta valanda, taissi lyti, bet ji net ne
apsivilko varkelio. Man nusispjaut, jeigu perlapsiu, pama
n ji. Motinai irgi nusispjaut. Mano, kad kibdama dl apran
gos ir elgesio rodo savo meil, taiau nieko panaaus. Jai tik
rpi, k mons pasakys. Rila vos nenusijuok, nors smaug
pyktis. Kokie mons? Kur jie yra?
- Niekur neisi i nam itaip atrodydama, - pasak moti
na jai rengiantis eiti.
- Kaip atrodydama? - paklaus Rila. - Nesuprantu, apie
k kalbat.
217

A D L E

G E R A S

- Ir dar kaip supranti, brangioji. Nebk kvaila. - Leonora

(Rila mintyse j vadindavo vardu) mokjo kalbti parody
dama, jog esi nepataisomas idiotas, jei nesupranti, k ji nori
pasakyti, o ji tiek pranaesn, kad turi jausti jai dkingum,
jeigu ji ivis teikiasi tave pastebti.
- Ne, nesuprantu, - nepasidav Rila, nors i tikrj pui
kiai suvok, kas taip suerzino motin.
- K gi, tada pasakysiu. - Leonora nuvelg Ril nuo gal
vos iki koj. - Tavo sijonas per trumpas. Palaidinuk per
daug aptempta. Esi per rykiai isidaiusi akis ir apsiavusi
auktakulniais bateliais, o jie visai netinka eiti miestel. Pra
om grti savo kambar ir persirengti kuo monikesni.
Atrodai juokingai.
- Ne js reikalas, kaip a atrodau, - atkirto Rila ir i
didiai eng prie dur. Deja, jos buvo tokios sunkios, kad
niekaip efektingai netrinktelsi jomis, bet ji pasisteng ieiti
taip, kad motinai bt aiku, kaip jai pikta. Grus motina
oriai tyls, bet kol kas jai tas n motais.
Nubgus laiptais emyn, galvoje prasidjo smyis. Dabar,
kai jau ia pat vartai, mintys bent kiek aprimo ir ji mst
normaliau.
Kelyje miestel Rila kiek sultino ingsn - nenoromis
turjo pripainti, kad bateliai j pjauna. Nesvarbu, tar ji
sau. Jie tokie gras. Ir inau, kad Hju patiks, kaip a su jais
atrodau. Krtinje m dauytis irdis. Nebegalvosiu nei
apie mam, nei apie niek. A susitiksiu su juo. Su Hju. A
susitiksiu su Hju.
Rila buvo simyljusi. simyljo antradien prie tris savai
tes, lygiai vienuolikt. simin laik, nes parduotuvje pirm
kart kalbantis su juo banyios varpai mu valandas. Jis
stovjo eilje u jos. Ji grteljo j ir nutirpo. Sukdamasi
eiti atsitrenk j ir kakaip ulipo jam ant koj. Jis sugrieb
j u rank, kad nepargrit. Akimirk taip ir laik.
218

P R I E

V I E S

- Baisiausiai atsipraau! - pasak jis, ir jo balsas nuskam

bjo kaip radijo diktoriaus.
- Nieko baisaus, pati kalta, - sumurmjo ji. - Neirjau,
kur einu.
Jis atkio rank.
- Labas. Esu Hju Kenvortis. K tik apsigyvenau tai tame
name. Iekau tylos ir ramybs.
- A vardu Rila Simonds. Gyvenu Vilou Korte.
-Vadinasi, tau tikrai pasisek. Tokie puiks paveikslai.
Prie kelet met buvau Vilou Korte su ekskursija. Tas Vol
as tikrai stebuklingas. - Jis nusiypsojo. - Taiau tavs ne
maiau. Antraip biau prisimins.
Rila vypteljo.
- Tikriausiai buvau mokykloje. A mokausi Grinbenkso
gimnazijoje. Tai toks ponikas kaljimas alia Bristolio. Gy
venu internate, taigi namo parvaiuoju tik savaitgaliais. Bet
Etanas Volas buvo mano senelis.
Hju iplt akis.
- Koks netiktumas! Tikrai diaugiuosi susipains su ta
vim, Rila... Ir koks nepaprastas vardas.
- Sutrumpintas i Sirilos, - paaikino ji. K a darau?
Juk niekad o niekad niekam to nesakau, jei primygtinai ne
klausia. Galvoje sukosi viena mintis: kad galtume aminai
taip nektis. mons eilje m bruzdti. Jis pam jai u
rankos, ir ji nespjo susivokti, kai jie jau atsidr gatvje ir
ingsniavo jo namuk.
Jis n kiek nebuvo panaus jos pastamus vyrikius, vei
kiau atrod nulips i urnal, kuriuos ji kartais pirkdavo
nordama paganyti akis tas neemikas btybes, besisukio
janias drabui parduotuvi, bat parduotuvi, kino teatr
ir teatr, restoran ir diskotek pasaulyje, ir pasvajoti, jog
yra viena j.
Gelsvai rudi kaip lito kariai jo plaukai beveik siek pe
ius, melsvos akys buvo tokios viesios, jog atrod sidabri
219

A D L E

G E R A S

ns. Ilgi plaukai, dinsiniai markiniai ir dinsai. Apsiavs

odiniais kaubojikais aulinukais, ant kaklo ilkin skarel,
imarginta tkstaniais siaurui vairiausi spalv drye
li. Rila nesivaizdavo, kokio jis amiaus, bet aiku, kad ne
berniukas.
Apie berniukus ji inojo visk. Mokykloje netgi buvo io
dalyko inov. Buiavusis daugiau kart u visas klass mer
gaites ir ne syk vos nenujusi iki galo... Taip jos draugs
sakydavo apie t dalyk. Bet kakas jai vis sukliudydavo.
Dabar, eidama alia Hju, ji diaugsi, kad neskubjo. Jo oda
bus iurktesn. Jo rankos atrodo tokios vjo nugairintos. Jo
knas bus tvirtas. Rila ltai kvp ir ikvp, kad jis nepa
stebt, k ji jauia.
- tai ir atjome, - tar jis ir atidar duris. Namas buvo
paiame miestelio gatvs gale, prieais krautuv. - Pato
gu, tiesa? Dl prekybos. Komercinis miestelio centras. Kur
vyksta visas veiksmas. Ueik igerti kavos. Ar esi laukiama
namie? Gal veriau paskambink motinai ar kam.
- Ne, viskas gerai, - tar ji, akimirk pykteljusi, bet vei
kiai j upldo dkingumas. - Man septyniolika met, jau
neprivalau atsiskaityti, - koketikai pridr ji. Rila mokjo
koketuoti. Tiksliai inojo, kaip audyti akimis ir pakreipti
galvut, kad berniukams atrodyt... na, kad ji jais domisi.
ypsodamas jis mosteljo sof.
- Puiku, tada sskis, o a pairsiu, gal rasiu por vari
puodeli.
Rilai dar neteko matyti kambario, kuris bt toks suvers
tas ir kartu toks avingas. Kad viename kambaryje bt pri
grsta tiek daikt, jai irgi neteko matyti. Jie mtsi visur. Ant
grind kpsojo snys knyg, kds buvo apkrautos drabu
iais, ant stalo alia atviro uogiens stiklainio guljo plokte
ls, kriauklje neplaut lki, puodeli ir lkteli rietuvs
netilpusios lipo ant diovyklos alia. Ant idinio atbrailos
220

P R I E

V I E S

stovjo kvietimai, atvirukai, laikrodis ir vaza su darelini

blizgi ir povo plunksn puokte. idinyje buvo prikrauta
ne malk, o visokio didumo ir visokiausi spalv akmen.
Kam jie reikalingi? - spliojo Rila. Ant vienos sienos kab
jo didiulis veidrodis, jo paauksuotus rmus puo rubuiliai
kerubai ir roi girliandos.
- Man patinka! - tar ji.
- Moiuts, - paaikino Hju. - Cukraus reikia? Turiu gal
voj, kav.
- Taip, du auktelius.
Jis pamai kav ir padav jai puodel, tada atsisdo krs
l prieais sof. Rila siurbteljusi paklaus:
- Man patinka tavo namai. Tokie neprasti, tiesa?
- Nori pasakyti - netvarkingi? Atsipraau. Neinojau, kad
tursiu vieni. Tikrai biau pasistengs.
- Viskas gerai, man patinka, - patikino Rila.
Ir tikrai. Visoje grafystje nebtum rads didesnio kon
trasto Vilou Kortui, tai labiausiai ir patiko. Bt patik, kad
ir kas ia gyvent, taiau ia buvo Hju namai, todl dar la
biau patiko.
- Ar tu aktorius? - paklaus ji, bet jis papurt galv.
- Ne, a esu keramikas. Sode pairje turiu degimo kros
n. Dirbau visu etatu vienoje reklamos agentroje Londone,
bet pakyrjo, supranti? iauri konkurencija ir panaiai. Tada
pasilikau pus etato, o is namukas... na, tarsi kokia slptuv.
Vieta, kur galima pabgti, kur galiu bti savimi. Ir pasiir
ti, ar seksis iesti puodus.
- Noriau gyventi Londone, - tar Rila. - Ir man turbt
patikt konkurencija. Po atostog laukia tik savaii savai
ts mokykloje. Bet kitais metais baigiu ir stosiu aktorin.
Mama i pradi neleido, bet pagaliau pasidav. Na, Gve
na, mano sesuo, veicarijoje mokosi nam kio specialybs,
todl mamai nra kaip man atsakyti, ar ne? Mirtu, kaip
221

A D L E

G E R A S

laukiu. ia lyg dykumoje. Visikai nra ko veikti ir su kuo

pasikalbti.
Hju nutais lidn veid, ir Rila nusijuok.
- Noriu pasakyti, kol nesutikau tavs.
- Tikiuosi, kad jausi galinti su manim kalbtis, - pasak
jis. - Kitaip bsiu toks pat vienias kaip tu, o a to nekeniu.
Ar ateisi retkariais mans aplankyti?
- Taip. inoma, ateisiu. Labai noriau. - Ji pastat puo
del tarp tarp vazonins gls ir keli ssiuvini, paskleis
t ant stalelio prie sofos. Kava liko neigerta. Ji atsistojo.
- Turiu eiti namo. Mama prads nerimauti, kur pasid
jau, jeigu dar usibusiu. Atsipraau, kad nebaigiau kavos.
Tikrai gardi.
- Tai a turiu dkoti, - tar Hju. - Ateik vl kuo greiiau.
Jis stovjo tarpdury ir mojo jai, kol ji jo prie varteli.
engiant pro juos, kita gatvs puse prajo ponia Priard, gy
venanti alia aluds, viena mamos brido kompanioni. Te
gul sau spokso, paman Rila. Na, ir kas, jeigu negrau gerti
kav namuose, kur gyvena vienas vyras. Na, ir kas, jeigu po
nia Pi pasakys mamai. Man visk nusispjaut. Kaip niekur
nieko bt galjusi apsisukti ir pabelsti jo duris aukda
ma: leisk! Noriu bti su tavimi. Tik su tavim, daugiau su
niekuo."
tai kaip visa tai prasidjo. Dabar viskas pasikeit. Da
bar ji visikai kitokia, eina per gyvenim kaip sapnuodama,
kiekvien akimirk, kai jie ne kartu, visas knas virpa ir dai
nuoja ilgdamasis Hju.
Ji priprato po piet eiti pas j, kai tik jis atvaiuoja i Lon
dono. Motinai sako einanti pas vien ar kit pagrindins
mokyklos laik draug... Miestelyje dar kelios tebegyvena.
Trei kart juodu ulipo miegamj, stebtinai tvarking,
su graia viesiai rausva patalyne ir uuolaidomis, imar
gintomis gebeni lapais ir baltais iedais, ten Rila su mielu
222

P R I E

V I E S

noru, laiminga ir visai ne taip skausmingai, kaip buvo bijo

jusi, prarado skaistyb.
- Su niekuo nesu taip kalbjusis, - pasak Rila, atsisukdama
Hju profil ant pagalvs alia. - Neinojau, kad galima taip
kalbtis. A myliu tave. Man gera gulti tai itaip, kai pro
lang vieia saul ir taip toliau.
Ji usimerk. Hju suktins dmelis nuostabiai kvepjo.
Retkariais jis duodavo ir jai usitraukti, ji saldiai apsvaig
davo, knas, atrodydavo, tuoj itirps. Ji susijuok. K pasa
kyt mama ar Gvena, suinojusios, kad ji ia rko ol? Ar
bt baisiau u fakt, jog ji guli lovoje su vyru? O gal ne taip
baisu? Abu tie dalykai, Leonoros nuomone, bt pasileidimo
virn. Rila nesusilaik nenusiypsojusi i tokios veidmai
nysts. Mama juk mgsta din su tonik, k? Praktikai
junkusi kaip narkotik, mkteljo galvoje sndi mintis.
Ji neturi teiss man nurodinti, kaip gyventi. Jokios teiss.
Rila atsimerk - ir pamat, kad jis ypsodamas iri j.
- Man rodos, - prabilo ji, - a gimiau ne toje eimoje. Su
pranti, k noriu pasakyti?
Pirtu jis perbrauk nuo jos plauk per kakt ir nos iki
lp. Pajutusi pirt ant lp ji pabuiavo j ir ikiusi lie
uv lyteljo.
- Vaikams danai atrodo, kad gyvena ne toje eimoje, ar
ne? - tar jis. - Kad yra pagrobti i karaliaus rm ar pana
iai. Ar tai turi galvoje?
- Ne, nieko panaaus. Taiau mano eimoje visi... net ne
inau, kaip pavadinti... Na, sustabarj? Gal oficials. Moti
na visada apsirengusi pagal etiket. Pavyzdiui, niekad nesu
jos maiusi su chalatu. Vos atsiklusi graiai apsirengia. Ji ne
i t, kurios virtuvje mgsta paplepti prie arbatos puode
lio. Mano sesuo beveik tokia pat baisi.
- Vyresn u tave, ar ne?
223

A D E L E

G E R A S

- Taip. Jau tuoj sugr London baigusi tuos savo vei

carikus kursus, tada vl virs, keps ir panaiai, taigi gryna
nuobodyb. Be to, ji turi tikr suadtin ir visa kita. Bdami
kartu, jie daro visus tuos nykiai padorius dalykus, kuriais u
siima suadtini poros, nors susituoks gal po imto met.
Na, inai - renkasi santuokinio gyvenimo aksesuarus. Pei
lius ir akutes. - i mintis jiems pasirod baisiai juokinga, ir
jie kvatodami m raiiotis patale.
- Nesivaizduoju, apie k jie kalbasi, - atgavusi kvap to
liau kalbjo Rila. Ji inojo, kad juodu yra miegoj kartu, bet
Gvena atsisak apie tai kalbti. Jos sitikinimu, tokie dalykai
asmeniniai ir neaptarintini. Galbt, topteljo Rilai, ji teisi.
A nenoriau, kad ji inot apie mane. Apie tai. - Jis sve
timalis. Na, ne visai, tik jo tvai i Ispanijos. Vardu Deim
sas Rivera. I tikrj visai mielas. Graus ir taip toliau. Ne
suprantu, kuo j patrauk Gvena.
- Jeigu ji nors kiek panai tave, jokios msls, - tar Hju.
Rila papurt galv.
- Ji eimos geruol. Daro tik tai, kas patinka mamytei, la
bai tyki, n i tolo nepanai mane. Mans visur pilna. Nei
nai, kaip sunku mokykloje, kai mokytojai vis kartoja: O, tu
n kiek nepanai Gven... Kodl negaltum bti panaesn
Gven...", kol pradedu bloguoti. Ji i t moni, supranti,
kurie patikimi ir velns, moka elgtis su gyvnais ir taip to
liau. Ir su mama sutaria daug geriau u mane. Neinau ko
dl. Matau, kad kai kada mam erzinu. Ji, aiku, labai sten
giasi nuslpti, bet daniausiai matyti.
- Nesivaizduoju, kaip galima tavs nedievinti. Nemano
ma sivaizduoti.
- O, manau, ji ir dievina, - ypteljo Rila. - Bet vis tiek j
erzinu. Jau sakiau. Gyvenu ne toje eimoje. Gal esu sukeista.
Laums pavog jos tikrj kdik ir vietoj jo paliko savj.
Juk jie danai rudaplaukiai, tiesa? Laumiukai?
224

p r i e

v i e s

Hju ugesino nuork ir atsilo ant pagalvi. Netrukus

jis jau knark. Visada taip, paman Rila. Vyrams prasta po
sekso tuoj umigti. Teko skaityti knygose. A gabi. Gabi
seksui. Nuo ios minties pasidar smagu. Bdama su Hju, ji
tapdavo visai kitu mogumi, ir ne tik dl sekso, nors, taip, jis
nuostabus ir nma nepanaus skaitytus apraymus. Joks
kitas usimimas nra taip patiks. Jausdavosi spindinti, o
nuo Hju prisilietimo kn tarsi elektra nukrsdavo. Net ne
bdama su juo, o tik, pavyzdiui, sddama prie pusryi
stalo prieais motin ir galvodama apie tai, k juodu veik
kartu, urausdavo ir visa ukaisdavo. Por syki Leonora
netgi paklaus, ar viskas gerai, ir ji turjo iekoti dingsties,
kuri pateisint raudon, taip staigiai plsteljus skruostus
ir kakl. Miegodama sapnuodavo j ir pabusdavo suprakai
tavusi. Vien nakt ji taip beprotikai jo geid, kad net kvap
gniau. Net atsikl ir m rengtis ketindama prie autant
ilkti alja, pasileisti per miestel, pulti jo namuk, ubgti
laiptais ir niurktelti patal alia jo nespjus jam atsibusti.
Taiau ji ir vl gro savo lov draskoma geismo ir nevil
ties, inodama, koks kils triukmas, jeigu ji nepasirodys prie
pusryi stalo.
Apmaudiausia, kad kai kuriomis dienomis, kurias bt
galjusi praleisti kartu juo, ji turdavo trintis Vilou Korte,
nes jis bdavo Londone. Atvykdavo du ar tris vakarus per
savait, retkariais - visam savaitgaliui, ir viskas. Netrukus
atostogos baigsis, ir ji apskritai jo beveik nematys. Kaip gals
galvoti apie A lygio egzaminus inodama, kad jis yra vos u
keli myli? Gal jai dabar mesti mokykl? Tiesiog negrti
ruden. Ji norjo tik vieno - stoti dramos mokykl, bet kad
ir kaip maldavo motin, Leonora abejojo, ar aktoryst yra
tinkama profesija, ir reikalavo, kad dukt likt mokykloje
tol, kol, pasak jos, gis tinkam lyg.
225

A D L E

G E R A S

Dienomis be Hju, kaip ji vadino jas, pajuto, kaip jai stinga

Gvenos. Nebdavo su kuo pasikalbti, ji tik valand valan
das mindavo ir mindavo ratu aplink eer, kartais garsiai
deklamuodama ekspyro monologus.
Pasisk savo vard, kad kalnai atkartot ir oras virpt
tavuoju vardu, o 01ivija! - aukdavo ji gulbms, plkaujanioms tarp nusvirusi vanden gluosni ak, bet jos nesi
klausydavo. Niekas nemokjo taip klausytis, kaip Hju.
Rila gan greitai suvok, kad su niekuo nra taip kalbjusis, kaip su Hju. Jie nekdavo apie visk: knygas, muzik,
jo darb. Jis pripasakodavo jai visoki domybi. Klausdavo
jos nuomons ir danai sutikdavo su ja. Laik j protinga. Ji
mgo irti, kaip jis iedia puodus. Udrbdavo ant rato
luit molio ir sukdamas suglostydavo j nuostabiomis for
momis, o ji eidavo i proto, kaip nordavo j paliesti. Jis j
sudrausdavo.
- inau, k galvoji, Rila, - sakydavo jis ir toliau glostyda
vo ir glostydavo lapi gniuul visaip maigydamas, kol tas
virsdavo jam reikiamu daiktu. - Turk kantrybs. Paadu,
kad bus gera, kai ateis laikas.
Ir kai jis buiuodavo j u namuko pairje, kur buvo
puodiaus ratas, prispauds rankomis, pilkomis nuo lapio
molio, plaukus jai ant nugaros, ji jau nugrimzdavo palai
m jausdama, kaip apsvaigusi krenta bedugnn ir alpsta i
geismo.
Rila ilipo i lovos ir nujo prie lango. Staigiai asteljo u
uuolaidos, nes ir vl gatvje ivydo landij poni Priard.
Galjai pamanyti, kad Rilai esant ji tyia eina pro namel.
Nejaugi mane nipint? Argi ji k nors ino? Ne, negali
bti. Jei kada susitikus ji k nors sakyt, sugalvoiau koki
dingst. Sakyiau, kad Gvenos gimtadieniui noriu nupirkti
vaz ar iaip k. Kvaila sen. I ties spokso Hju miegamojo
lang. Koks lumas! Ji juk nieko blogo nedaro. Kas nors
226

P R I E S

V I E S

gal pasakyt, kad Hju jai per senas, taiau kaip tai gali bti,
jeigu juodu taip myli vienas kit? Jeigu j knai dera taip,
tarsi koks krjas bt juos nulipds i to paties molio, to
dl jie myldamiesi tampa viena btybe? Deimt met visai
nra toks jau didelis skirtumas. Ties sakant, jos tvas buvo
daug vyresnis u motin, taigi mamyt negali prietarauti,
ar ne? Aiku, negali. Tad kodl ji nenusiveda Hju Vilou
Kort ir nepristato jo Leonorai? Pati gerai nesupranta kodl,
bet j kakuo avi faktas, kad Hju yra jos paslaptis, kuri ji
nori isaugoti, bent jau kur laik. inoma, kai jis pasipir,
j reiks pristatyti visai eimai, bet iki tos dienos jis priklau
so jai, daugiau niekam. Ji vl smuko lov ir apibr bui
niais Hju pet. Jo oda buvo glotni ir auksin. Atsimerks jis
nusiypsojo.
- inai, k? - sumurmjo jis.
-K?
- Esi be galo godi mergyt, tai k.
- Tu dar neinai, kokia a godi, - vos ne vos itar ji.
- Nagi, parodyk, - liep jis ir buiuodamas ugul j.
Hju nustojo bti Rilos paslaptimi per banytin labdaros
mug. Ji band isisukti, kad nereikt eiti, bet bijojo per
sistengti, nes motina bt k nors tarusi. Galbt, paman
ji, saulei kepinant su kitais slinkdama nuo prekystalio prie
prekystalio, jis neateis. Galbt pamanys, kad visas reikalas
nemonikai kvailas, kaip manau a, ir liks namie.
Ji eng truput atsilikusi nuo Leonoros, ypsojosi ir svei
kinosi su visais sutiktais pastorijos sode. Mama visus pasta,
dingteljo jai, todl ir turi stabtelti, nektelti, klausytis i
proto varani taukal. Kam gali rpti Bilo aguroi di
dumas ar kas iemet kvp Baltojo dramblio" prekystal.
Kaip ir reikjo tiktis, ponia Priard stovjo u pyrag
prekystalio, Rilos mgstamiausio. Ji utruko prieais j kur
227

A D L E

G E R A S

kas ilgiau, negu derjo, ir jau buvo bemokanti poniai Priard

u viliojant moreng, kai viskas m ir vyko tarsi pagal ba
leto libret. Motina prijo jai i kairs, Hju - i deins, o
ponia Priard suiulbo:
- Ak Leonora, mieloji, koks nepaprastas sutapimas! tai ir
jis! Jaunuolis, apie kur kalbjau! Tas, kuris isinuomojo Alberton nam. Rila, tikriausiai pasti pon Kenvort, tiesa?
Tada prasidjo pakrikas susipainimas: Leonora pasak,
kaip jai malonu susipainti su Hju, is atkartojo t pat ir dar
per akis melavo, kaip vis norjs Ril prayti, kad nusivest
Vilou Kort, nes ess toks Etano Volo gerbjas, etc., etc.,
Rilai net galva apsisuko. Tada Hju pasuko vienon pusn, Le
onora su Rila - kiton, o ji taip ir nenusipirko morengo.
Kaip Leonorai bdinga, ji neusimin apie Hju, kol jie
dvi neparjo namo. Rila neinojo, k daryti. Ar bus geriau,
jeigu pati k nors pasakys? O gal tylti, tegul Leonora suka
galv? Nutar atidti reikal iki vakariens ir pairti,
kas bus. Tikrai, nespjo ji nuryti laios salot ksnio, kai
Leonora tar:
- O jis graus, tas vyrukas, kuris isinuomojo Alberton
nam. Pamirau jo vard.
- Hju Kenvortis, - pasak Rila manydama: Melag! Tu
tik norjai igirsti, kaip a itarsiu jo vard!" Ji nerpestingai
valg salotas vertindama savo vaidyb aukiausiais balais.
Leonora toliau kamantinjo:
- Ar gerai j pasti? Man rodos, nieko apie j nepasakojai?
- Ne, - atsak Rila. - Nesu taip gerai su juo pastama. Jis
keramikas. Parduotuvje plepteljome apie paveikslus, be to,
por kart su juo igriau kavos, tai ir viskas.
Leonora tyljo, bet valandl dmiai irjo dukr. Daro
ivadas, paman Rila. Apie visas tas valandas, kai mans ne
bdavo namie. Ar atsps? Tik nereikia nervintis. Turiu pa
keisti tem.
228

P R I E

V I E S

- Pakviesk kada nors sveius, - pagaliau tar Leonora. Kad ir, pavyzdiui, kit sekmadien piet. Man rodos, ir Gve
na su Deimsu atvaiuos, galtumt visi paaisti tenis ar k.
- Gerai, - linkteljo Rila. - Pakviesiu. Puiki mintis, bet a
neinau, ar jis aidia tenis. Bet paklausiu.
Toliau vakarien jo sklandiai, po jos Rila ulipo savo
kambar. Defris, kur ji mintyse tebevadindavo katinu nau
joku, pakeitusiu vis numyltj Pelen, miegojo ant ak
somu apmutos kds. Jis buvo grauolis rainis, o jo brolis
Dordas - juodas juodutlis. Dordas buvo lauko katinas,
jis niekad nelipdavo antr aukt. Rila stovjo prie lango ir
irjo eer, nusidabrint ankstyvo vakaro aros. Taip ir
mat, kaip eina paeere su Hju padjusi galv jam ant peties,
o jis - apkabins jos liemen. Usimerkusi sivaizdavo jo l
pas, j skon. Nusigrusi nuo lango griuvo knibsia ant
lovos, sikniaub antklod svajodama, kad tarp jos ir ilko
audeklo guli jo knas. Taip kartai jo troko, kad, regis, ims
ir prisiauks jo paveiksl.
- lyktu! Buvai lyktus! Tokios bjaurios dienos dar nesu
turjusi. Kuri gal tau reikjo... - auk Rila ant Hju. Ka
kokia proto dalel suvok, jog tai pirmas j kiviras, bet ne
svarbu. Ji taip niro, jog net meil nepadjo.
- Liaukis, Rila! - Hju i paskutinij stengsi j raminti,
taiau tik dar labiau pablogino padt. - Nemonikai visk
iptei. Ties sakant, ko taip sikariavai?
- Neinai? Nori pasakyti, kad tikrai neinai? - Jie tebebu
vo jo namo hole. Paprastai vos jai engus pro duris juodu
imdavo buiuotis ir nespj tarti odio jau pasiekdavo laip
t vir, taiau ne iandien. - A negaliu atsipeikti. Nei
nau, k manyti. Negaliu patikti, jog tu nesuvokei.
- Ko jau taip nesuvokiau? - abejingai paklaus Hju. Kaip
jis drsta bti abejingas?
229

A D L E

G E R A S

- Nesuvokei, kad meilindamasis mano motinai ir seseriai

skaudinai mane? Per vis dien mane net nepavelgei. Tar
si btume svetimi, vienas kitam nieko nereikiantys mons.
A vos itvriau. Kaip tu kalbjai ir kalbjai su mama, lyg ji
bt nuostabiausias mogus pasaulyje, o a - tuia vieta.
Tu netgi kelias valandas buvai su ja kakur pradings. K
veikei? Kaip manai, k a jauiau? Neitarei man n vieno
odio nuo tos minuts, kai atjai, iki pat ijimo. Turjau
vis dien ibti alia tavs negaldama n prisiliesti... - Pri
stigusi odi, Rila pravirko.
- Eik ia, - tar Hju, apkabindamas j. - Esi paikel,
brangioji Rila. Negi tikrai norjai, kad visi suinot, k tau
jauiu? Nejaugi? Ar nemanai, kad mama... kaip ia pasa
kius... Na, susijaudint suinojusi, kuo jos mergyt usiima
jai nematant? Tavo mama labai maloniai nusived mane
Etano Volo studij, kai a parodiau susidomjim juo. tai
ir viskas.
- Man nesvarbu, jeigu mons suinos apie mus! Jei ga
liau rkte apie tai irkiau. O, kaip man patikt! Pasaky
iau poniai Priard. Visiems. Man ne gda. N trupuio.
- inau, inau, - murmjo jis, buiuodamas jai lpas, ka
kl, glostydamas krtin, malindamas jos pykt, sujaukda
mas visas jos mintis. - inau, jog tau ne gda. Ir vis dlto ar
nemanai, kad geriau nevaryti Dievo med? Argi ir taip nra
gerai? Argi mums ne gera?
Rila nieko neatsak. Tik pajuto, kaip atslgsta pyktis. K
nas neleido ilgai pykti. A, bala nemat, paman ji. Jis apsi
met joms meilikaujs. O myli mane. A jauiu, kad myli, o
taip, myli, tikrai myli, ir a nualpsiu i meils jam.
- Rila, mieloji, manau, jog mums reikia pasikalbti, - tar
Leonora.
230

P R I E

V I E S

Rila taip nustebo igirdusi tokius motinos odius, i tie

s praym pasikalbti, jog net sustojo. Nejau atsitiko kokia
nelaim? Ji jo pasimatym su Hju, bet gal kas atsitiko.
- inoma, mama, ar kas negero?
- Ne, ne tai, apie k tu galvoji, bet vis tiek ueik valandlei
oranerij.
Rila atsisdo truput isigandusi. Aplink jos krsl stovjo
didiuliai vazonai ir vazos, i kuri, aliais lapais apklsdami
sienas, lipo motinos auginami diungli augalai. Ko Leono
rai i jos reikia? Negali (ar gali) bti kas nors dl Hju? Ne, ti
krai ne. Geriausias dalykas, nutiks i vasar, buvo tai, kaip
puikiai Hju sikomponavo Vilou Korto gyvenim.
Nuo to pirmo apsilankymo Hju ateidavo danai. Rila i
dalies buvo patenkinta, nes tai reik, jog ji, kaip ir Gvena,
turi mylimj, nors jis ir nra vis oficialiai pripaintas. Jo
dano ir ilgo buvimo Vilou Korte trkumas buvo tai, kad
juodu maiau laiko praleisdavo dviese. Maiau laiko seksui,
pasak sau Rila, nors vien nakt pasimaud eere jie nujo
pavsin ir ibuvo joje iki auros. Kartais ji suabejodavo,
ar normalu taip norti sekso. I ties nebuvo ko apie tai pa
klausti, iskyrus Hju, o jis visad i jos pasijuokdavo ir kaip
nors pamaiktaudavo, pavyzdiui: Man tu negali bti per
nelyg karta." I jo odi niekaip negaljai suprasti, ar jos
sekso alkis normalus. Ji niekad jo neklausindavo apie kitas
merginas, jo turtas iki susipastant su ja, nes nenorjo apie
jas girdti. Apie vedybas jis neusimindavo. I ties n sy
kio nepasak, kad j myli, ir ji dl to kai kada sunerimdavo,
nors buvo girdjusi, jog kai kurie vyrai tiesiog nemgsta i
odi. I stropiai skaitom urnal Rila suinojo, kad ne
patartina nei i io, nei i to sunekti apie vestuves, tad ji ir
tyljo, bet, aiku, vaizduotje iki smulkmen buvo rengusi
jdviej bendrus namus.
- Bijau, kad apie Hju, - tar Leonora.
231

A D L E

G E R A S

- O kas yra? Ar jam kas nors atsitiko? Gal avarija?

- Ne, ne, brangioji. Nieko panaaus. Sskis. - Mat Rila
buvo paokusi. Ji vl atsisdo ir bed akis motin.
- K apie Hju?
- Noriu tave kai ko paklausti, Rila, iaip n u k neklausiau ir praau nemanyti, kad a kiuosi. Bet iomis aplinky
bmis man reikia inoti. Ar tu miegi su juo?
Rila uraudo - ir suprato isidavusi. Ne, man ne gda, pa
sak ji sau. Nra ko gdytis. Paklusi akis Leonor kaip
mokdama drsiau atsak:
- Taip, miegu. - Ji lauk tvykstelint aibo, kokio nors ka
taklizmo, prilygstanio jos prisipainimui, taiau Leonora
tik atsiduso.
- O varge, taip ir maniau. Brangioji, tau bus sunku su
prasti, bet, deja, visa tai baigsi.
- Kas baigsi? Nesuprantu. Kaip gali baigtis? A jau susi
tikti su juo. Kas? Kaip?
- Jo nerasi. Jis visam laikui gro London. Daugiau ia
nepasirodys.
Rilai galvoje m tarsi plaktukas kalti. Tik neprarask
savitvardos. Ramiau... - kartojo ir kartojo ji sau. Prabilo
slopiu spigiu baseliu, kurio negaljo paksti, bet buvo taip
sunku susilaikyti nepravirkus.
- Mama, jeigu kalbate tokius baisius dalykus, turite paai
kinti. Negalit sau be niekur nieko pareikti, kad jis daugiau
nepasirodys. Jis negali mans palikti. Jis mane myli. inau,
kad myli. Mes mylime vienas kit.
Leonora papurt galv.
- Jis tavimi tik naudojosi, Rila. Nelengva pasakyti, bet jis
yra... nedoras. Nra toks, koks atrodo. Tikrai. Pirmiausia kok savo ami jis tau pasak?
- A inau, kiek jam met. Dvideimt septyneri. Ir js
negalite nieko prikiti, nes ir ttis tiek met buvo u jus
vyresnis.
232

P R I E

V I E S

- Hju trisdeimt ketveri metai. Atrodo jaunesnis, tiesa,

bet met tiek.
- Netiesa. O i kur inot? Gal jums sak? I kur inot, kad
jis jums nemeluoja apie savo metus? Bet ir nesvarbu. Vis tiek
jj myliu.
- Jis prasitar apie kakok sodo pobv karo pabaigo
je. Tu gal neatkreipei dmesio, bet a atkreipiau. Supratau,
kad jam maiausiai trisdeimt dveji. Paskui pasiklausinjau
drauges Londone. Jam trisdeimt ketveri, Rila, taiau dar ne
viskas. Ar pasiruousi igirsti?
- Kam pasiruousi? Man nedomu, k js atkapstt. Gal
jis prekiauja monmis? Narkotikais? Vis tiek j myliu. Mes
pabgsime, jeigu visi eis prie mus. Ivyksime ten, kur ms
niekas neras.
- Bijau, kad nieko tokio dramatiko negaliu praneti. Tik
gan banal fakt, jog jis jau veds. Turi du vaikus, vienas
j - vos trejais metais u tave jaunesn mergait.
Rila pasijuto taip, lyg j bt prislgs akmuo ir ji dabar
negalt n kvptelti. Isiiojo, bet nieko neitar. Vl pa
mgino.
- Ar... gal jie... Suprantat, gal jie nebra vyras ir mona.
Tikriausiai. tai kodl jis ir atvainja ituos namus. Kad
galt nuo jos pabgti. Jie tikriausiai galvoja apie skyrybas.
A su juo pakalbsiu. Paklausiu, kaip yra. Jis man pasakys
ties. Turs pasakyti. Ir jam nebereiks nieko nuo mans
slpti. Jis mane myli.
- Gal ir taip. Gal ir myli tave, Rila, taiau tai nieko nekei
ia. Ir jis nieko tau nepasak. O kodl turjo sakyti? Jam su
tavim buvo nuostabu, kam gadinti tok smagum? Bet man
jis visk pasak, kai pareikalavau teisybs.
- Ir k jis pasak? Pakartokit kiekvien jo odel. Kiekvie
n. Mama, praau, papasakokit visk. Kada su juo kalbjo
ts? Kur?
233

A D L E

G E R A S

- ia. Uvakar, kai atjo piet. Tu, jei neklystu, Ramybs

sode nekuiavaisi su Gvena ir Deimsu.
Tikrai. Vien valand - nejaugi taip ilgai? - ji nebuvo a
lia Hju. Gvena su Deimsu sak, kad jis gal geria kav su Le
onora, ir netgi nusistebjo, jog Hju taip graiai sutaria su ja.
Rila usimerk. Vis t laik, kol ji guljo olje irdama
magnolijos lapus, jis Leonorai pasakojo visus tuos baisius
dalykus. Nepakeliama. Rilai m sopti vis kn, lyg bt
sumuta. Man niekada nepraeis, dar paman. Aminai skau
ds. Visada. Giliai kvpusi ji pavelg motin.
- Praau, papasakokit visk. Kiekvien od pakartokit.
- Jis prisipaino ess vyresnis, kaip a ir tariau. Prisipa
ino, kad reikjo turti daugiau proto ir nepasiduoti jaunos
mergaiiuks apavams, bet jis nesteng atsispirti. Sak, kad
yra... lengvai susiavintis. Pasiduodantis jaun mergaii
avesiui. Atrod, jog jis supranta, kad ituo nra ko didiuo
tis. Kalbdamas su manimi, Rila, daugiau irjo grindis.
A jo paklausiau apie mon. Ji, kaip supratau, nieko neta
ria, kuo jis usiima ivaiavs i nam. Jdviej santuoka...
kaip ia pasakius... yra laisva. Jis - mylintis tvas. Namas
miestelyje buvo skirtas keramikai. Taip jis sak monai. Jis
maldavo mane nieko jai nesakyti apie tave. Ne todl, kad
buvai jo meilu, nes, suprask, jis be to negali gyventi, o tik
todl, kad esi tiek daug jaunesn u - tai jo odiai - pras
tines jo meilues. Ko ko, bet ito dalyko jis neslepia. A jam
liepiau atsisakyti namo, ir jis sutiko. Kiek inau, isikraust
vakar. Priadjo niekada tavs neiekoti, o tu, Rila, niekada
jo daugiau nematysi. I tikrj taip bus geriausia. Jis mane
patikino, jog tu nenia, nes jis pasidars vazektomij. U
tai turime dkoti Dievui.
Rila netar n odio. Atsistojo ir ijo i oranerijos ne
inodama, kur eina. Prie akis plytjo baltuma, o irdis...
Kas darsi irdyje? Toks spdis, lyg j sugniau kakieno
234

P R I E

V I E S

ranka, ir ji sivaizdavo, kaip irdis krtins lstoje tvinkioja

kruvina ir pliama i vietos, paprasiausias subproduktas,
o ne vis jausm altinis. Klupindama ji ulipo laiptais ir
nujo vaik kambar.
Atsisdusi prieais lli namus, Rila irjo kambarlius,
kur tebegyveno smulkuts Lusindos ir Luko figrls, nors
jau daug met ji jomis neaidia. J gyvenimas graus. Jos
gyvena Rojaus dvare, niekas j neskaudina, nedrasko joms
irdies. Daugiau a jo nebematysiu. Galvoje sukosi ir suko
si motinos odiai. Veds. Trisdeimt ketveri met. Kitos
meilus, kitos meilus, kitos meilus... unsnukis. Pra
keiktas niekas, ji turi jo neksti. Kaip tad yra, kad tebemyli j
kiekviena savo kno lstele? Niekada jai neatleisiu, paman
ji, paimdama karalien Margarit. Vis ji kalta. Kam jai rei
kjo j klausinti? Ne jos reikalas. Gal gale jis bt dl ma
ns paliks savo mon. inau, kad bt. Rila pajuto, kaip
skruostais teka aaros. Tegul niekad nenustoja tekjusios. Ji
sikio mano gyvenim ir j sugriov. Sugriov, sugriov,
sugriov.
jit

- Rila? Rila, ar miegi?

inas. ino balsas. Rila atsistojo nutirpusiom kojom, vie
na ranka pasitais plaukus.
- Ne. Tikrai ne. A tik galvojau usimerkusi. Jau maniau,
kad neateisi. Ar labai vlu?
- Gal kokia pirma, - atsak inas. - Nemoku apsakyti,
kaip man pikta. inok, sdjau kaip ant arij. ia vienas
vaiina, ia kitas, o a vis suku galv, kaip man dingti. Bet
juk supranti - nenorjau parodyti, kad tik ir svajoju ieiti.
Rytoj su visais reiks dirbti. - Jis nusijuok. - I ties jau
iandien.
235

A D L E

G E R A S

- Nesvarbu, - tar Rila. - A n kiek nepavargusi. O tu?

inas papurt galv.
- N trupuio. Ir a atsineiau vyno. - Jis atkio bute
l. - Susiprotjau prie ateidamas ia atkimti, bet pamirau
stiklines. Ar nieko?
- inoma, nieko. Gersim pakaitom.
inas atsisdo ant suolo ir atsiliejo stiklin pavsins
sien. Tarp j m tvenktis tyla. Ar man pirmai pranekti?
K sakyti? Rila paskubomis pradjo iekoti kokios tinkamos
pastabos atmesdama tem po temos, taiau inas tar:
- Repetavau visokius dalykus, kuriuos norjau tau pasa
kyti, bet kai esu ia, nieko neateina galv.
- Man tas pats, - lengviau atsiduso Rila. Paklusi butel
atsiklaus:
- Galima?
*
- inoma.
*
Ji gurkteljo ledinio sausojo vyno ir paman, kad nra
gardesnio pasaulyje grimo. Atidav butel inui, sdiniam
alimais ant grind.
- Apie k tu galvojai? - paklaus jis. - Sakei, kad galvojai.
Jei nenori, neatsakyk. Jeigu tai asmenika.
- N trupuio ne asmenika. Galvojau apie vien pasta
m. I tikrj - apie savo pirm meilu. Vardu Hju.
- Kur jis pasidjo?
- Dieve, viskas taip banalu ir nuobodu. I tikrj - visai
kaip prasta knyga. A j simyljau, bet paaikjo, kad veds.
Baisiai nuvalkiota istorija. Motina suinojusj pavar.
- O tu turbt niekada jai to neatleidai.
- Kaip atspjai? - nusijuok Rila. - Negi taip akivaizdu?
Ne, inoma, kad ji teisingai pasielg, taiau tada taip neatro
d. Kai kada man vaidenasi, kad ji tebelaiko mane padykusia mergiote, kokia laik tuo metu. Kone vis laik jauiuosi
smerkiama. Na, ir vl nuobodyb. Atsipraau. Pakalbkim
apie k kita.
236

P R I E

V I E S

- Rila, niekas nenuobodu, kas susij su tavimi, - pasa

k inas. Staiga jo pirtai paglost jai rie, velniai, taip i
lto, ir nugara perbgo saldus iurpelis. - Taiau tu lidna.
Matau. Ir inau kodl, nes man sakei. Vis dien neijo i
galvos, kaip tu kenti po snaus mirties. Tiek daug norjau
suinoti, paklausti, bet jauiau negals.
- Nebijok. Klausk ko tik nori.
- Kur buvo Donas Frederikas, kai tai atsitiko?
Rila nuleido akis.
- Jis buvo ia. Ne paios nelaims metu, bet ikart atva
iavo. Stengsi kaip mokdamas, nors, aiku, jam buvo skau
du ne maiau kaip man. Atvirai kalbant, nemanau, kad du
gyvenimo aplamdyti ir sielvarto prislgti mons gali kada
nors grti t pat tak. iaip ar taip, mes nestengme. Be
to, jis pyko ant mans.
- Nedovanotina! - kteljo inas. - Niekaip nedovano
tina. Tu nekalta. Tai juk buvo nelaimingas atsitikimas. Tra
gikas atsitiktinumas. Nejau jis tave kaltino? Kaip galjo?
Rila tyljo springdama grauduliu. I aki pasipyl aaros.
- I tikrj jis turjo teis pykti. Man atrodo. Taip man
atrodo nuo pat anos dienos. A buvau kalta. Tik a. Turjau
bti tenai, bet nebuvau. Palikau kitus mones priirti savo
vaiko, o neturjau to daryti. Turjau neileisti jo i aki. N
sekunds.
inas apkabino Rilai peius, ji sikniaub jam pet ir u
siverk taip, lyg jau niekad nesustot. Pagaliau po baisybs
laiko, kaip jai pasirod, kkiojimas apmalo, ji pakl galv
ir nusiypsojo inui.
- Ak inai, nenorjau inakt bti tokia. Pasigrok mu
mis. A susivlusi, nosis bga, akys raudonos, tu - permerk
tas aar. Markiniai turbt sugadinti. Atleisk. O Dieve, kai
pagalvoju, kaip baisiai atrodau, vl norisi liumbti.
inas num rank nuo Rilos peties, isitrauk i kiens
nosin ir tyldamas padav jai. Ji nusiluost akis ir nos.
237

A D L E

G E R A S

- Ne, nieko nebus, - velniai pasak jis. - Gerai isinypk.

- Pokalbis kas minut darosi avesnis, - tar ji, bet padar
kaip liepta. - Aha. Jau geriau.
- Dar gurktelk vyno, ir pradsime i naujo, - tar i
nas. - Dabar mano eil. Papasakosiu apie savo nevykusi
santuok. Kaip mano buvusi mona pavadino mane visi
ku, nepataisomu nevykliu, niekad nieko nepasieksianiu, ir
kaip ji nesuklydo. Kaip a kentjau, o ji dliojo paukiukus
mano garsesni koleg srae, bet a pats paskutinis visk
suinojau. Tikriausiai tave aplenkiau nuobodi ir nuval
kiot istorij konkurse.
- Kaip ji galjo? - pasipiktino Rila. - Esi ymus reisie
rius. Ko ji i tavs norjo?
- Neinau. Gal kad laimiau koki premij. Visur fig
ruoiau. Visus aviau. Biau toks, koks i tikrj nesu.
Man tik gera daryti laidas, kurias noriu daryti, ir viskas.
Tema turi mane patraukti, kaip patrauk Etanas. inok, man
visada baisiai patiko jo paveikslai. Bent jau nuo paauglysts.
Pamilau juos pirm kart ivyds.
Jie vl tyljo. Tada inas tar:
- Tokiam pokalbiui dar nesukurtas scenarijus, tiesa? Juk
inai, Rila, kas eina toliau. inai, k noriu pasakyti, bet abe
joju, ar moksiu pasakyti graiai. Kad neskambt dirbtinai.
Esu guds pajusti apgaul moni kalbose, taip pat ir savo.
- K tu norjai pasakyti, inai? Sakyk. A nesijuoksiu. Ir
nemanysiu, kad nereikjo sakyti arba kad pasakei nevyku
siai. Paadu.
- Norjau pasakyti, kad pamilau tuos paveikslus pirm
kart juos pamats ir kad tas pats atsitiko pamaius tave.
tai ir viskas. Tau neatrodo, jog toki jausm vieta - Valen
tino dienos atvirukai?
- Gal ir atrodo, - atsak Rila su ypsena. - Bet ir man
buvo lygiai taip pat. Elgiausi kaip mergikt. Kvailai isi
238

P R I E

V I E S

iepusi sekiau kiekvien tavo judesl. Ar jis k nors reikia?

Ar tu tikrai itaip mane pasiirjai, o gal man tik pasiro
d? tai tokios nesmons. Paskui galvodavau: palauk, taip
smarkiai neskubk. Nesolidu tokio amiaus moterikei. Tu
juk su juo susipainai vos uvakar. Ir panaiai.
- O a manau, - tar inas, suimdamas Rilos veid ir pa
sukdamas save, kad jos akys irt tiesiai jo, - jog mes
per lti. Gaitame laik. Nebereikt jo gaiti.
Jis palinko artyn. Ji usimerk ir lauk, tada jo lpos pri
gludo prie jos, ji atsivr jam ir pajuto, tarsi kakas auksinis
ir kartas... gal saul ar medus, o Dieve, a einu i proto, pa
man ji, mirtu... tas kakas plsteljo gyslomis priversda
mas virpti i malonumo, kur jau tarsi pamirusi, ir uliejo
vis begaline laime.
Daug vliau juodu nujo namus susikabin rankomis ir
tyldami. A biau, paman Rila. Biau myljusis su juo
kaip kokia gosli paaugl, itirpusi per pat pirm pasimaty
m. Tai jis elgsi kaip dentelmenas ir suaugs vyras - sak
pirmajam kartui sugalvojs geresn fon. Ji nusiypsojo pri
siminusi, kaip jis, atrodo, usigavo, kai ji papriekaitavo, jog
jis elgiasi kaip pagyvens mogus. A ir esu pagyvens. Kaip
ir tu. Taiau mano jausmai nuo to nepriklauso/1
Jie prakalbjo kone kiaur nakt. Kai jo per rasot vej,
jau auo, dang nuda velniai abrikosiniai ir rausvi pot
piai. Tikriausiai, paman Rila, tai graiausias mano gyvenime
rytas. O diena, laukianti prie akis, bus kupina nepaprast ir
nuostabi dalyk. Ir prasids ji trapiu pyragu su brakmis.
Stabteljusi ant tako pasiimti bateli, ji tar:
- inai, k sugalvojau? Mamos gimtadieniui ikepsiu tra
p braki pyrag. - Ji nusijuok. - Gven itiks priepuolis.
Rytoj, aiku, atvaiuoja Bridita. Tiekja. O man kas? Noriu,
ir padarysiu. Ir tikriausiai dabar, i minut, prie eidama
239

A D L E

G E R A S

gulti. Abejoju, ar ivis kada beumigsiu. inai, ar tau aiku?

Tu aminai atmei man mieg. Ateityje naktimis a tik gul
siu lovoje ir ilgsiuos tavs. K tu man padarei?
- Nieko, - atsak inas. Sustoj alia svetains dur, jie
pasibuiavo - buiavosi taip, lyg niekada nesiliaut. - Nie
ko, palyginti su tuo, k dar padarysiu.
Rila usimerkusi prigludo prie jo ir dav vali vaizduotei.
sivaizdavo visk: kokie jie bus, k darys ir k kalbs. Visk.
Virtuvje buvo vsu ir tylu. Penkta valanda ryto - puikus lai
kas kepti, paman Rila. inojo, kad atsigulusi vis tiek neu
migt, taigi protingiausia kepti. Lidna ar linksma, kepimas
paddavo jai pabgti nuo savs, nuramindavo ir suteikdavo
tiksl, kurio galdavai laukti, net jei tas tikslas - tik puiki
sausaini skarda.
ryt jai atrod, kad ji vaikto ar sklando bent per sprind
nuo ems. Indaujas ir stalius atidarinjo tyliai, suprasda
ma, kad visi namai tebra kietai mig. Po valandos atsikels
Mer ruoti pusryi, taiau tada pyragas bus jau ikeptas.
Vliau, dien, ji perteps biskvitus plakta grietinle, prids
braki, o vakare padovanos Leonorai. Kai ateis Mer, pa
kalbsiu, pasilysiu, kad valgytume pyrag per vakarien,
paman ji.
Vilou Korte niekad nieko netrksta. Ko reikia, to rasi.
Cukraus, cukraus milteli, kvietini milt, sviesto - visko
yra, ir geriausios ries. Rila apsijuos Mers prijuoste, kuri
rado kabant ant virtuvs dur. Ai Dievui, kad ia ne viena
t skiauteli, kurios pridengia lopinl sijono, o vir palieka
dmms.
Rila umai ir imink tel, ikoiojo biskvitus ir paov
formines skardas orkait. Band nakties vykius imesti i
galvos, bet mintys vis bgo pas in. Kai buvo su juo, viskas
atrod manoma, taiau dabar, pabuvus vienai vos pusva
240

PRIE

VI ES

land, m lsti visokios abejons. Galbt tai tik tokia Vilou

Korto magija, mst ji. Gal gyvenimo tikrov, gyvenimas
Londone isklaidys visus kerus ir viskas, kad ir kas tai buvo
(ji nevadins, nerizikuos to vadinti meile), inyks, igaruos i
it nam, itos vents, it keli dien.
Ijusi pro upakalines duris, Rila pavelg Triuio Pi
terio dar, vs ir ali tok ankstyv rytmet. Atsisdo ant
suolelio pasienyje ir isim cigaret. Gardiai pakvipo ke
piniai. Palauksiu, kol ikeps, tada eisiu gulti. iandien visi
turs tiek darbo, kad ir Rilai nebus kaip nusialinti, be to,
kiekviena pramiegota valanda - tai laikas be ino.
K jis daryt, staiga topteljo jai, jeigu atidaryiau duris
ir paprasiausiai smukiau po jo antklode? T akimirk su
irk orkaits laikrodis, imudamas i galvos tokias mintis.
Laikas iimti biskvitus. Grusi virtuv itrauk skardas.
Puiks auksiniai sviestins telos skrituliai. Nusiypsojusi
nune juos vsti podl ir m lipti antr aukt.
Laipt aiktelje netiktai igirdo kakokius garsus, i pra
di nesuprato kokius. Apsivalgiusi pastebjo, kad atviros
vaik kambario durys. itaip negalima, tiesa? Tok ankst
ryt ten neturt nieko bti. Ant pirt gal ji prijo prie
dur. irdis plak per tankiai. Nebk tiena, subar ji save.
Tikrai ne vagis. Gal ten...
- Dagi, vaikeli! - Rila pamat, kad berniukas stovi prie l
li nam. Jis buvo nutrauks balt mark ir rankoje laik
kak panaaus juost. Kai j ivydo, toji juosta nukrito ant
ems. - Negalima ia bti, kaiuk. Dar ne laikas keltis. Toli
grau. Einam, a tave parvesiu lovyt.
Prijusi pam j ant rank ir akimirk paman nualpsianti. Kaip gardiai jis kvepia! Markis lygiai taip kvepda
vo. Dagis nusisuko nuo jos, ir Rila prisimin, kaip jos vaikas
irgi taip darydavo nordamas itrkti emn. Ji sumirksjo
tramdydama aaras.
241

A D L E

G E R A S

- Eime, Dagi. Grkime tavo kambar.

- Noriu mamos! - pravirko Dagis.
- Eisim ir j surasim, gerai? A tave nuvesiu pas j. Ne
verk! ! Visi miega.
Jau atsiklusi Fiona iekojo savo vaiko. Kai Rila atidar
duris, ji vienais naktiniais bgo koridoriumi. Be makiao, be
savo elegantik drabui buvo jaunut, glena ir balta kaip
popierius.
- O Rila, atsipraau. Ar jis tave prikl? Einam, Dagi. Eik
pas mane.
Rila padav vaik motinai.
- Nieko baisaus, - nuramino ji Fion, neani vaikel
savo kambar. Vos nelepteljo dar n negulusi, bet susigrie
b, jog ne laikas taip atvirauti. - Nieko neatsitiko.
Ji gro vaik kambar ukloti lli nam. Kiek laiko Da
gis ia ibuvo? Ar nieko nesugadino? Tik to betrko. Leono
ra pasiust. Gal ir galima padaryti, kad ji niekad nesuinot,
taiau Leonora kakokiu bdu suino visk, kas dedasi Vi
lou Korte.
Rila ikart pamat, k Dagis ikrts.
- O ne... - sukudjo ji. - Dieve...
Jis nupl popieri, kuriuo buvo apklijuotas stogas. Kiek
syki Leonora buvo Rilai su Gvena pasakojusi, kaip Mod
j itap taip, kad atrodyt tarsi tikros erps? Dabar vie
na juosta, koki trij coli platumo, buvo nuraityta per vis
stogo lait. Rila nedvejojo. Dagio numestas popierius gul
jo ant kilimo kaip didiulio obuolio lupena. Ji pam, kietai
suvyniojo ir sikio kelni kien. Tada uklojo nam mar
k paslpdama padaryt al. Udarydama kambario duris
staiga pajuto pristigusi kvapo. Dabar negaliu apie tai galvoti,
paman ji. Turiu pamiegoti. savo kambar ji nujo apimta
baims. K pasakys Leonora? Ar manoma stog pataisyti?
242

p r i e s

v i e s

Vl priklijuoti nuplt popieri? Pagalvosiu vliau. K nors

sumstysiu.
Rila sdjo ant lovos krato su pinigine rankoje. Dabar ne
laikas, paman. A laiminga. Tai graiausia diena mano gy
venime, ir dabar reikt nekreipti dmesio, bet negaliu. Ne
reikjo man imti ant rank Dagio. Rila tebejaut, kaip muis
tosi i glbio iltas knelis. Jis udjo rankutes jai ant galvos,
visai kaip darydavo Markis. Eina metai po met, mst ji,
sugebi neturti joki reikal su maais vaikais, bet staiga at
sitinka toks dalykas, ir tu vl sugrti ten, tas dienas, kai i
nojai, koks jausmas laikyti ant rank vaikel, ir vl supranti,
kaip baisiai tau jo stinga.
Atidariusi pinigin pavelg vien vidin kienl. tai.
Paiupinjo nuotrauk ir paliko. Ar verta irti? Kada pa
skutin kart tai dar? Neprisimena. Nedavusi sau apsigal
voti, ji padjo nuotraukl ant antklods ir pamat j - tok,
koks ir buvo: ypsant, tamsiaplauk savo vaik. Grauol
sn. Jis sdjo Betai ant keli fotografo bdelje nutaiss
kvail min. Ji ikart prisimin t dien, kai j nuved nu
fotografuoti Pedingtono stotyje prie vaiuodamos Vilou
Kort. Markas kakodl buvo prastai nusiteiks. Beta pasi
l j nutraukti, kad pasitaisyt nuotaika, ir Rila buvo jai d
kinga, nes Markas bemat pralinksmjo.
Skruostais vl papldo aaros, ir ji skubiai kio nuotrau
k kienln. Kokia kvaia, kad sugadino sau toki nuostabi
nakt! Ji m galvoti apie in. Noriu sapnuoti in, tar ji
sau. Nenoriu sapnuoti Marko. Tik ne inakt.
Rila usimerk. Paskutin mintis buvo apie susiraiius
popieri, kur Dagis nupl nuo lli nam stogo. sivaizda
vo j gulint kelni kienje ir pajuto tarsi koki baim. Buvo
per daug pavargusi splioti, kodl taip yra, vokai apsunko ir
vis labiau sunkjo, kol ji nugrimzdo tams ir mieg.
243

A D L E

G E R A S

- Anksti atsiklei, - tar Beta.

- Ir tu, - atov Efis. - Dagis mane prikl. Tas velnio
vaikas ryt niekaip ilgiau nepamiega. - Jis pam kavinuk
ir dar sipyl kavos. Juodos, be cukraus. Beta toki vadino
mao kava. Jis kilsteljo kavinuk ir nusiypsojo. - Nori?
- Taip, praau, - atsak Beta ir isitrauk i pastals kd.
Atsisdusi prieais Ef nutar nesakyti, kad jo snus ir j pa
adino. - Kurgi visi kiti?
- Mama su tiu kieme. Laukia atvaiuojant bald staty
toj. Po kokios valandos ia visur miins visk tvarkantys
darbininkai. Kur Rila su Aleksu, neturiu supratimo. Chloja
tikriausiai iki piet neisirop i lovos, bet jos medis jau pu
stas. Ar matei?
Beta linkteljo. Atsiriekusi dvi riekeles duonos kio
skrudintuv. Vl atsisdusi prisitrauk sviest ir marmela
d. Buvo pastebjusi, kad holas prikreiktas gluosni ak,
ir nors neabejojo pusseser padarysiant i j k nors nepa
prasta, stebjosi, jog Leonora leido iuklinti. Moteris, kuri
prisimin i vaikysts, bt n u k neleidusi. Leonora sendama tikrai suminktjo.
Ioko skrebutis, ir ji nujo pasiimti. Efis buvo beds akis
laikraio finans puslap, tad ji galjo apirti j. Jis m
vjo chaki spalvos kelnes, vilkjo alsvai mlynus drobinius
markinius, o plaukai krito ant kaktos taip, kad Betai um
kvap. Vargais negalais ji nukreip savo mintis naudingesne
linkme. Galimyb pasitaik visai netiktai, ir ji nutar ja pa
sinaudoti, pasikalbti su Efiu. Gal jau vis aminyb nebuvo
atsidrusi akis ak su juo - itokia proga! irdyje ji troko
kalbti apie k nors, kas pataisyt jam p, taiau galvoje
kirbjo per daug klausim, kuriuos rpjo isiaikinti, nors
kain ar jai labai norisi gauti atsakymus. Gerai, apsisprend
ji. Gana dvejoti.
- Kas ta Melani? - paklaus ji.
244

P R I E

V I E S

- O k? K turi galvoje? Nepastu jokios Melani.

- Dar ir kaip pasti. Nugirdau, kai vakar su ja nekjai.
- Slapia klauseisi! - Tipikas Efio elgesys, paman Beta.
Suversti kalt kitam.
- Nesiklausiau, - pasak Beta, stengdamasi, kad balsas
neskambt kaip dvylikmets. Bda, kad kai mogus kalbie
si su kuo nors, alia kurio uaugai, lengva grti prie vaikiko
tono. - Tu nelabai ir slpeisi. Bet kas galjo eiti.
- Kas tas bet kas? Fiona, tiesa?
- Tiesa. Kas, jeigu bt ji nugirdusi, ne a?
- Biau apsimets, kad nieko nra. Ji visada manimi tiki.
Galiu kada panorjs j apavti.
- Btum apsimets. Vadinasi, kakas yra.
Efis ikl rankas pasiduodamas.
- kliuvau!
- Gerai. Kas ji tokia?
Efis pasilenk per stal, pam jos rank ir pavelg
akis.
- Negaliu tau pasakyti, brangioji Beta. Nebent prisiektum
niekam neiduoti.
Ar sutikti? O gal pasisti j po velni? Man nereikia i
noti smulkmen. Jis prisipaino, kad neitikimas Fionai. To
pakakt, bet a noriu inoti visk. Ji pajuto, kaip j upls
ta vairiausi emocij bangos, panaiai kaip didiuosiuose
kino teatruose ekran pakaitomis ulieja vis kitokios spalvos
neonai. Jai knieti inoti apie Melani. Ir baisu suinoti. Ji nori
aprkti Ef, koks jis blogas savo monai. Ir nori i jo igirsti:
Melani nieko man nereikia. Man reikia tavs, ne Fionos
ir ne kokios kitos. Tik tavs. Staiga jis jai pasirod sava
naudikas ir iaurus - ypsosi galvodamas, kaip apgaudinja
mon. Norjo bti su juo dviese aminai. Norjo pabgti
nuo jo ir niekada daugiau jo nematyti.
245

A D L E

G E R A S

- Gerai, pasakok, - tar ji pagaliau. - Priadu, kad niekam

n mur mur.
- Tai Melani Heivering. Tikriausiai pasti?
- I antikvariato? Bet...
- inau inau. Gali n nesakyti. Sena!
- A ne tai norjau pasakyti. Bet ji - gera Gvenos draug.
- Na, ir kas? Gvenos draugms neudrausta bti seksu
alioms. Be to, Melani ne tokia jau sena. Tik keturiasdeimt
penkeri.
- Tada puiku. Tada viskas gerai. Dievuliau, Efi, k tu sau
manai? Mamos draug! Nejau ne gda? Kas bus, jeigu ji at
vaiuos aplankyti Gvenos su Deimsu? Ir negi Melani neturi
vyro?
Efis nusiypsojo. Jis, pastebjo Beta, visas tiesiog vyti, tar
si prisipainimas bt pataiss savijaut.
- Ji isiskyrusi, - tar Efis. - O kai retkariais ia pasiro
do, viskas fantastikai jaudina. Kai kada reikia rizikuoti...
- Nenoriu apie tai girdti. Labai dkui. lyktu.
- Ne, ne lyktu. Nuostabu. Oi, pagaliau suauk, Beta! Juk
inai, koks pasaulis. Mano ttis, kai dar buvau jaunas, irgi,
atrodo, pasukdavo onan, turjo visoki nuotyki. Niekam
nuo to ne blogiau.
- Nemanau, kad Gvena suinojusi nesitvr laime, - at
kirto Beta.
- Bet ji liko su juo. - Efis pasim antrj skrebut, kur
Beta buvo paskrudinusi sau, ir m teptis sviestu. - Jeigu
bt taip piktinusis, bt j pametusi.
Beta nutar keisti tem. Beprasmika, suprato ji, aikinti
Efiui apie visas kitas prieastis, dl kuri jo motina galjo
umerkti akis Deimso darbelius. Kad ir fakt, jog ji turjo
uauginti tris vaikus. Kad ir fakt, jog myljo j nepaisydama
jo neitikimybs. iaip ar taip, jis dabar pasitaiss. Kai kada
vyrai tokie kvailiai, o Efis jau ima j erzinti.
246

P R I E

V I E S

Jei pokalbis bt pakryps kitaip, Beta gal bt sidrsinu

si ir paklaususi Ef apie mlynes ant Fionos rankos. Bdama
su Fiona pajuto akl pykt ir, jei Efis bt buvs kambaryje
su jomis, ko gera, ji bt nesusilaikiusi, aprkusi j, musi
aukti, koks jis blogas, visai ne toks mogus, apie kok sva
jojo met metus. Taiau dabar, kai jis sdi prieais ir ypsosi
atrodydamas lygiai kaip visada, sunku patikti, kad jis gali
bti toks, kok pavaizdavo Fiona. inojo turinti k nors sa
kyti, kaip nors taisyti padt, bet u virtuvs dur suskambo
balsai. Ateina Chloja su Filipu, taigi viskas.
- Labas, - burbteljo Chloja ir atsidrb ant kds alia
Betos balta kaip mkla. - tai kaip atrodo rytmeiai. Gerai,
kad retai juos matau. Paduok sultis, Efi.
Ji pirtais perbrauk plaukus, ir jie pasiiau kaip spy
gliai. Chloja buvo su apsmukusiais dinsais ir visoki spalv
daais aptakytais markinliais, keliose vietose plyusiais.
- Chloja, ar jau iki galo atsibudai? - paklaus Efis. - Gali
mane iklausyti?
Negali bti, paman Beta. Negali bti, kad jis pradt kal
bti apie Rubeno Stronskio pasilym dabar, kai Chloja te
bemiega, o Filipas kis nos sporto puslap, kur Efis buvo
numets onan.
- A dl Etano Volo paveiksl. Ar nemanai, kad jie tur
t bti prieinami platesnei publikai? Ar neatrodo, kad Leo
norai reikt priimti Stronskio pasilym?
- Tiesiog neinau, - atsak Chloja, pildama pieno ant savo
javaini. - Muziejus Valstijose bt kieta. Bet Vilou Kortas,
supranti... priklauso vaizdiui. Jo nelikt.
- Nejaugi svarbu?
- Leonorai svarbu.
- Bet jeigu tau reikt rinktis. Dieve, Chloja, noriu, kad
nors kas mane palaikyt. Pasakyk, kad a neiprotjau.
247

A D L E

G E R A S

- Neiprotjai. Man rodos, gera mintis. Man visai patikt

retkariais skristi per Atlant.
- Nuostabu! - apsidiaug Efis. - Tikrai ai. Taigi tu, a,
Fiona ir turbt ttis. Mama sako nusistaiusi prie vis it
dalyk, bet garantuoju, kad gal gale nusileist. O kaip tu,
Beta? K manai?
Beta troko paremti Ef. Jeigu ji pasakyt pritarianti jam,
jis bt patenkintas ja, tikrai. Bet k daryt Leonora, jei pa
veikslai ikeliaut i nam? Kas likt i Vilou Korto? Dl
vieno ji neabejoja: tai nebebt tie patys namai, pastovus jos
gyvenimo dydis, kiek tik ji prisimena.
- A nenoriu, kad Vilou Korte kas nors pasikeist. Atleisk,
Efi. Noriu, kad paveikslai likt savo vietoj.
Efio veidas apniuko ir jis met j tok atvirai atiaur
vilgsn, jog ji pajuto blanti.
- K gi, gerai, - tar jis stodamasis ir atstumdamas kd. Eisiu pairsiu, gal reikia padti net kdes ar k. Iki.
Jis ijo daugiau nieko nesaks, o Beta ikart pasijuto kal
ta, lyg bt k blogo padariusi.
- Neirk taip, Beta, - prabilo Chloja. - Dar ne pasaulio
pabaiga. Netgi ne pasaulio vidurys. Mano mielasis brolelis
mgsta, kad visi jam paklust. Taiau, inai, tu turi teis su
juo nesutikti.
- Bet man nepatinka, kai jis pyksta. Argi tau patinka,
Chloja?
- Dl mans tegul nusiauna. Neleisk savs terorizuoti,
Beta. Jis itai mgsta. Fiona visai jam po padu, bet ji kvaila.
Beta jau baudsi papasakoti Chlojai apie pokalb su Fiona
vonioje, bet susilaik. Jeigu jo sesuo neino apie it jo pus,
gal ir nereikia, kad suinot i jos.
- Chloja, tai kur tu, brangioji. - jo Gvena, gyva Idealios
motinos reklama, paman Beta. Rila per pusryius Londone
paprastai pasirodydavo apsisiautusi senoviniu ilko kimono
248

P R I E

V I E S

ir palaidais plaukais. Beta visada stebdavosi, kokios Leono

ros dukterys skirtingos. Gvena buvo juodomis medvilnin
mis kelnmis ir viesiai rausva palaidinuke, bet su auskarais,
plaukai dailiai suukuoti, pasipudravusi, pasidaiusi lpas.
- Tikiuosi, - tar Gvena, ssdamasi prieais Bet, ir atsi
kando Betos paskrudinto skrebuio, - judu su Filipu ketina
te ryt likviduoti netvark hole.
Beta sulaik kvap laukdama, kad Chloja kaip nors
pratrks, bet i tik nuvelg motin udaniu vilgsniu ir
pasak:
- Medis mano. Mano, nepamirai? Vakar kalbjome. tai
kodl atsikliau tokioj velnio anktybj.
- Chloja! - smerkiamai suiaup lpas Gvena.
- Ojoj, atsipraau, - n kiek neapgailestaudama tar Chlo
ja ir atsistojo. - Einu.
Ji idro i kambario, bet prie dur atsisuko Bet ir
Gvenai u nugaros parod pergals enkl.
- Tikra raktis ta mano motina, - sumurmjo Chloja. Ji sto
vjo ant kopi ir plona viela rio dvi gluosnio akas prie
kamieno, tartinai panaaus folija apvyniot luotkot. Tau tikrai pasisek, kad nesi susigiminiavusi su ita kom
panija. Visi savaip trenkti, iskyrus mane, aiku. Paduok dar
vielos, Filipai.
Beta nusikvatojo. Atsidavs tylenis Filipas stovjo pasi
rengs paduoti k reikia.
- Rila ne trenkta, - stojo ginti pamots Beta. - Visada pui
kiai su ja sutariau. Ir Aleksas. Juo taip pat negalima skstis.
- Tu nenormali. Su visais gerai sugyveni. O Rila auni.
Bet tu neinai, kokiu laiku inakt j gro i kakur.
- Nemanau, kad buvo kur nors ijusi.
- Na, ji gro i lauko - ir penkt valand. Maiau, kaip
abu su inu parjo namo laikydamiesi u rank. Atrod leis
gyviai. Bet laimingi. Hm, tikrai laimingi.
249

A D L E

G E R A S

- O tu ko irjai pro lang penkt valand ryto? - pa

klaus Beta.
- Atsikliau tualet. Mane tikriausiai prikl Dagis. Anks
ti ryt jis visada verkia. Nepastebjai? vilgteljau pro lang
ir pamaiau juos. Sakyiau, greitas darbas. Bet inas simpa
tikas, tiesa? K pasakysi, jeigu jis tau tapt lyg ir patviu?
- Po galais, Chloja, tau neatrodo, jog per daug skubotai
sprendi? Jie tik parjo kartu namo, ir viskas.
Chloja nusijuok.
- Tu juk j nematei. Sakau tau, kakas vyksta. O tu imk
ir paklausk Ril.
- Ir paklausiu. Kai tik atsikels, ir paklausiu.
- Ji vis aminyb nesikeis. - Chloja patrauk pririt
ak. - Vos prie kelias valandas atsigul. Manau, iki piet
jos nepamatysi. Na, kaip atrodo?
- Puikiai, - atsak Beta, galvodama visai ne apie Chlojos
kuriam med, kad ir kok gra. - Einu, Chloja, pasidairyti,
kas darosi palapinje. Man jau galva sukasi nuo vis t san
tyki. Iki.
Kds ir stalai buvo ikrauti i furgono, keli vyrai juos ne
iojo palapin ir ten stat.
- Sveikut, Beta! - pasisveikino Deimsas, diaugdama
sis, kad gali priirti darb. Su chaki kelnmis ir kareiviko
stiliaus markiniais truput panjo karinink. - auniai
darbuojasi vyrukai, ar ne?
Aleksas alia furgono fotografavo vis operacij. Jis sku
biai eng per ol prie Betos vos j ivyds.
- Sveikas, Aleksai! - nusiypsojo ji. Deimsas jo pala
pin patikrinti, ar tinkamai idstomi baldai. - Tavo tiui
smagumlis, ar ne?
- sivaizduoja, kad yra generolas Montgomeris. Su
tais drabuiais, atrodo, tuoj ims ir atiduos pagarb. Gerai
miegojai?
250

p r i e

v i e s

Beta linkteljo.
- O pats turbt anksti atsiklei?
- Nenorjau praleisti viesos. Bet jau baigiau. Einam pa
sivaikioti?
- Gerai. - Beta prisigretino prie jo, ir jie pasuko alj. Kur mes eisime? Ir ar reikia taip skubti? Noriu tave kai ko
paklausti.
- Atsipraau. - Aleksas ikart sultino ingsn. - Gal aplankykim aukl Maus, sutinki? A dar nebuvau pas j.
- Ir a. Gerai sugalvojai. Vis ketinu usukti, bet nenoriu
viena ten eiti. Neinau, ar ji mane paint, o a nesugalvo
iau, k sakyti.
- I tikrj su ja visai ramu. Nesvarbu, k jai sakysi, kol
ieisi i kambario, ji jau bus visk pamirusi.
Saul viet per aljos medi lapus, ir ant Alekso veido
mirguliavo eliai. Beta pando paklausti apie an dien
prie eero, dien, kai uvo Markas, bet apsigalvojo. Jis, at
rodo, taip nenorjo tada apie tai kalbti, taip gailjosi pra
neks, jog jai irdis neleido vl jam priminti nelemtosios
temos. Bet jis gal ino apie Ef ir Fion.
- Aleksai, galima paklausti? Jeigu nenori, gali neatsakyti.
- Klausk. O kas yra?
-Vakar vakare vonioje radau verkiani Fion. Ji man
parod rankas, jos nustos mlynmis. Pasisak, kad Efis kai
kada nesusitvardo. Ar inojai?
- Ir a maiau. Mlynes. - Patyljs Aleksas pridr: - i
nai, Beta, jis gali. Jis man brolis, todl jauiuosi kaip idavi
kas taip sakydamas, bet jis tikrai kartais nesivaldo.
- Pati inau, - atsiduso Beta. - Retkariais matydavau,
bet nepagalvodavau... Ak Aleksai, k mums daryti? Gal su
juo pakalbti? O gal turtume pasakyti tavo mamai ir tiui?
Arba Leonorai. Kaip manai?
251

A D E L E

g e r a s

- Galbt a galiau su juo panekti. Bet abejoju, ar jis

mans klausys. Ko gera, visk paneigs. Tai Fionos reikalas.
Gal tu su ja pakalbk.
- A su ja beveik nebendrauju ir...
- Pro tave niekas neprasprsta, tiesa? A stengiausi nepa
rodyti, k apie j manau. Nejaugi taip matyti? Taiau dabar
man jos gaila. - Ji sustojo, atsiliejo med. - Pati nebeinau,
k apie k manau. iandien viskas atrodo kitaip negu vakar.
Kas darosi, Aleksai? Kodl Efis toks pasikeits?
- Jis n trupuio nepasikeits, - velniai tar Aleksas. Bet, matai, pirmas kartas, kai mes visi kelioms dienoms su
sirinkome kartu, todl turi prog ivysti iek tiek kitokias jo
puses. Puses, kuri nepastebi, pavyzdiui, Londone nujusi
pas j vakarieniauti. Jis visada siek savo tiksl ir visada mo
kjo mog apavti, jeigu jam ko nors i jo reikia. Tave jau
daug met apavjs, ar ne?
- Aleksai, kalbi taip, lyg pavyduliautum! - m juoktis
Beta, bet nustojo ivydusi jo veid.
- Nieko a nepavyduliauju, bet pradedu kai k pastebti.
Na, kad ir tai, kaip tu j j iri. Stebiuosi, kad niekas daugiau
to nemato.
- Daugiausia jis mane pykdo, - pasak ji. - O tu ne ge
resnis u mane. Nuo pat ma dien mudu abu j tiesiog
garbiname, gal, sakysi, ne?
Aleksas linkteljo ir pakeit tem - prastin jo taktika
pastaruoju metu.
- Kai paskutin syk buvome pas aukl Maus, ji mane pa
laik Efiu, - tar Aleksas, tarsi n nekalbjs apie Betos jaus
mus. - Paskui ji vl susipainiojo ir pavadino mane Piteriu.
Tikiuosi, gal dabar mus nors trumpam atpains.
- Bus gerai. Ji plaukioja po gyvenim ia suvokdama, kas
vyksta, ia nieko nesusigaudydama. Reikia nutaikyti akimir
kas, kai ji visk supranta.
252

P R I E

V I E S

Aleksas nusiypsojo, ir Beta nustebo, kaip jai ramu su juo.

Jis visada vienodas. Visada ia, visada juo gali pasikliauti. Jis
nepasikeit. Ne taip kaip Efis. Tiek met visos jos svajons
sukosi apie Ef. Tik per pastarsias kelias valandas ji pradjo
suprasti, jog mogus, apie kur tiek laiko fantazavo, galbt
ne visai toks, gerokai skiriasi. Jis gali griebtis smurto ir be
skrupul lauo itikimyb monai. A j tebemyliu, paman
Beta, taiau t pai akimirk tarsi lengvut migla uslin
ko abejon - ir tuoj pat isisklaid, bet liko kakoks pdsa
kas, kakokia nuojauta, jog jos jausmai jam niekad nebebus
tokie patys.
Aleksas... Beta pavelg j, tylomis engiant alia, ir su
vok pirm kart gyvenime galvojanti apie j kaip apie vy
rik. Kaip apie mog, kur ji galt glamonti, buiuoti,
galt mylti. Didiulei jos nuostabai, tokios mintys n kiek
jos nepapiktino, o sujaudino, knu sakytum elektros srov
perbgo. Juokinga, tar sau. ia juk Aleksas. Beprotyb i
taip apie j galvoti. Tikra beprotyb.
- Beta, atjome, - tar Aleksas.
- Atsipraau, buvau kai kur nuklydusi.
Aleksas pabeld vartins duris, ponia Lardner ikart jas
atidar. Tikriausiai, dingteljo Betai, ji stovjo laukdama
ms.
- Pamaiau jus ateinant alja. Kaip smagu abu matyti!
Kaip tik priepiei metas.
Beta susidr su Alekso vilgsniu, ir jie nusiypsojo. Ji su
prato, jog abu paman t pat: tai vienintel pasaulyje vieta,
kur dar tikima priepieiais.
- Puiku, ponia Lardner. Mielai pavalgytume priepiei,
ar ne, Aleksai? - tar Beta.
- Su didiausiu malonumu, - atsak Aleksas, pavojingai
balansuodamas ant juoko ribos. Paskui Bet jis eng ma
uiuk svetain, kur krsle snduriavo aukl Maus.
253

A D E L E

G E R A S

Sddamas viename aukls Maus krsleli, Aleksas jautsi

kaip Alisa, kai igrusi stebuklingo gralo iaugo tokia di
diul, jog netilpo Baltojo triuio name. Jis iki smulkmen
prisimin paveiksl knygoje, kuri mgo nuo septyneri
met: vargs Alisos rankos ir kojos sirmusios sienas, gal
va keistai perkreipta. Jis suglaud kojas ir kiek galdamas
pritrauk prie krslo.
Vartins puodeliai ir lktuts tikriausiai buvo tokio pa
ties didumo kaip ir kituose namuose, taiau tokie traps ir
papuoti roytmis, paauksuotais krateliais, todl atrod,
kad gali suduti vien nuo vilgsnio, taigi Aleksas paskubo
mis igr kav (tirpi ir silpn) ir pastat puodel ant ma
utlaiio staliuko, kur ponia Lardner buvo pristmusi jam
prie alkns.
Beta narsiai kalbino aukl Maus. Aleksas nemelavo Betai
sakydamas, jog jam patinka lankyti aukl, bet jos draugija
kai kada j trikdydavo. Gal trikdydavo" ne tas odis. Galbt
nervindavosi, kad, jei kas atsitikt, jam reikt pasirpin
ti. Nesmon, inoma. Juk ponia Lardner visada ia. Taiau
aukl Maus nuo senatvs tapo beveik pervieiama ir net ge
riausiai jausdamasi kretdavo, todl jam ir bdavo neramu.
Jis m irinti ant idinio atbrailos stovinias fotografijas
puoniais rmeliais.
Dauguma buvo jam pastamos, nes tokias pat mat Le
onoros ir Gvenos eimyniniuose albumuose. ia rikiavosi
vis kdiki nuotraukos. Pati Leonora per savo kriktynas,
paskendusi baltuose nriniuose; Rilos kriktynos, ji ta paia
balta suknyte ir Leonoros rankose; Gvena ir Rila raukinu
kais papuotomis suknelmis, nedrsiai prisiglaudusios prie
motinos. Nuotrauka nelabai profesionali: Leonora nupjauta
per liemen, kyo tik jos ranka, gulinti ant Gvenos galvuts.
Aleksas, baisyb laiko iekantis geriausio kadro, tinkamiau
sio apvietimo ir kuo domesns kompozicijos, visada ste
254

P R I E

V I E S

bdavosi, kaip senos fotografijos su visais savo trkumais

danai kur kas labiau jaudina negu geriausi jo laimjimai.
O gal jis tik romantikai vertina praeit, skleidiani ypatin
g vies, nes ji seniai prajusi, liko tik is blausus pdsakas.
Ar Beta suprato, k jis jai prisipaino? Kain, paman i
rdamas, kaip ji ypsodamasi plepa su aukle Maus. O jei ir
suprato, neparodo savo jausm. Gal dar neapsisprendusi.
A kvailys, nutar Aleksas. Nemoku daryti toki dalyk. I
tikrj gal reikt tiesiai pasakyti? A myliu tave. Ir viskas?
Gal jis nenormalus, kad niekad nra itars i odi? Visos
painotos moterys sugaudavo signalus be jokio aikinimo.
Jis lidnai pagalvojo, kad gal tie romanai, kuri dauguma
truko vos kelis mnesius, bt galj susiklostyti skmin
giau, jeigu bt nekjs apie savo jausmus. Bet jis inojo
nors tiek, kad meluoti nedera. Pagaliau jam topteljo: iki tol
jokios moters nemyljo rimtai todl, kad vis gyvenim pats
nesuvokdamas myljo Bet.
Meil a palaikiau visai kuo kitu, paman jis. Draugysts
ir susiavjimo miiniu. itiek met reikjo, kad atpainiau
daug didesn jausm. Prisipainiau, kad myliu j, ir niekas
negali udrausti jai mylti j. Niekas, iskyrus fakt, jog ji be
galvos dl Efio. Aleksas atsiduso. Aukl Maus kreipsi j,
ir jis pasisteng susikaupti. Reikia labai irti kalbantis su
mogumi, kuris nepajgia ilaikyti dmesio.
- inai, ji sunkiai sirgo, - patikliai tar aukl. - Negerai,
kad ibgo laukan. Jai buvo udrausta eiti prie eero.
- Ar ne? - sumurmjo Aleksas, o Beta ypsodama pasku
bjo jam padti:
- Kas sirgo, aukle? Ar kalbate apie Leonor?
- Na, inoma. Ji baisiai peralo ir susirgo plaui udegi
mu. A j islaugiau. O, kaip ji degdavo! Ir savo gimtadien
prasirgo. Visas dovanas teikme vliau. Tada ir toks berniu
kas prigr. Ar inote?
255

A D E L E

G E R A S

Beta linkteljo. Aleksas mat, jog ji svarsto, ar verta ai

kinti apie Mark ir kas ji jam tokia. Bet ji pakreip kalb
kitur:
- Kokios graios gls, aukle! Jums labiausiai patinka ro
s, tiesa?
- Jeigu roes laikai pamerktas labai ilgai, jos graiai su
dista. Ar inojai? A taip jas diovindavau. Ir darydavau
kvapius miinius, daug gardesnius u tuos, kuriuos dabar
gali nusipirkti krautuvje. Viena chemija. Jokio panaumo
diovintas gles.
Aleksas kilsteljo antakius. Gyvenimas tikrai per trumpas,
kad postringautum apie aromatinius miinius, su chemika
lais ar be j. Beta, mirkteljusi jam, tar:
- Mums jau laikas eiti, aukle. Tuoj piets. Mes dar ateisi
me. - Atsistojusi ji pabuiavo senut. i staiga sugrieb jos
rank.
- Ji buvo apsivilkusi savo geriausi suknyt, - beveik su
aaromis, drebaniu balsu sumurmjo senut. - Alyvini
nrini. Atrod nuostabiai. Bet, aiku, suknyt buvo suga
dinta. Permirkusi, suplyta ir baisiai purvina. Atidaviau
Taileriui sudeginti su sodo iuklmis. eimininkas jau nie
ko negaljo padaryti.
- Sudie, aukle, - atsisveikino Aleksas, vesdamas Bet prie.
dur. - Dkui u priepieius.
Aleksui su Beta ijus i trobels, aljoje alia j viegdamas
stabdiais sustojo automobilis. Efio Audi". Su juo vaiavo
Fiona ir Dagis. Nors Aleksas suprato, kad jie buvo mieste
lyje kako pasisti Gvenos, atrod, tarsi grt i linksmos
ivykos. Dagis pamojavo jam i vaiko kds. Fiona buvo gra
esn ir smagesn negu iki tol. Jai nuleidus lango stikl, Efis
pasilenk per j ir ukalbino:
256

P R I E

V I E S

- Kur jus velnias neioja? Ar ne per anksti pareigos

vizitams?
- Jokios pareigos. Mes valgm priepieius, - pasak Beta
ypteldama. - Ar prisimeni juos? Vaikystje kasdien gau
davome.
- Sausainiai ir kakava, - burbteljo Efis. - Pavti iki
nam?
- Ai, nuostabu, - tar Beta ir atsigr Aleks. - Va
iuosi, Aleksai?
Jis papurt galv.
- Ne, vaiuok viena. A turbt eisiu miestel. - Miestelyje
nieko jam nereikjo, bet niekas jo nebt priverts vaiuoti
kartu su Beta ir Efiu. Dien aptemd elis, ir matydamas
j sdant Audi" jis suprato, kaip troko vl su ja kalbtis
einant i aukls Maus nam. Dabar ivis neaiku, kada gals
pabti su ja dviese. Vilou Korte toks sujudimas, tiek maiosi
moni, kad toks dalykas bus beveik nemanomas. Velnias.
Reikjo tam prakeiktam Efiui taip ne laiku atsigrsti ir visk
pagriebti. Visada itaip. Atrodo, kad vis gyvenim Efis pra
sibrauna priek, taiau gal ne jis kaltas. Gal a pats kaltas,
paman Aleksas. Nekalbu, kai reikt. Nerodau iniciatyvos.
Niekaip nebiau idrss, jeigu tai tik drsos reikalas, apka
binti Betos ir pasakyti: ne, deja, Beta eis su manimi. Atsipra
au, Efi! K ji bt dariusi? Gal vis tiek bt nuvaiavusi su
jais. Aleksas stovjo prie vart svarstydamas, ar uteks ener
gijos nueiti miestel. Galbt jam pasivaideno, taiau Beta,
atrodo, Efio automobil lipo su palengvjimu. Su palen
gvjimu, kad pabgo nuo mans, paman Aleksas. Vaizdas,
kaip ji skubiai lipa Audi" ir pasilenkia pabuiuoti Dagio,
taip ugo visas mintis, kad jis nupdino keliu apkvaits
i pavydo. Nuvaiuodama ji net nepamojo jam, ne tik kad
monikai neatsisveikino. Neturi jokio anso, Aleksai, tar
257

A D L E

G E R A S

jis sau ir nujo smeigs akis asfalt, nieko daugiau nema

tydamas.
O Dieve, galvojo Beta, irdama Efiui pakau. Vien be
protik akimirk dingteljo, kas bt, jeigu ji paglostyt
jam galv. Ji rytingai pasidjo rankas ant keli ir mielai pa
sidav Dagiui, aismingai j muaniam pliuiniu triuiuku.
Nereikjo man palikti Alekso, paman ji. Reikjo eiti su
juo ir iklausyti visk, k jis turjo pasakyti. Reikjo bti dr
sesnei. Ji inojo taip mielai puolusi vaiuoti su Efiu ir Fiona
todl, kad norjo ivengti akistatos su Aleksu, neabejotinai
rengusiu prisipainim. Esu iauri, paman ji. Tikriausiai
neinia kiek laiko prajo, kol jis prisivert pasakyti tiek, kiek
pasak, o dabar vl turs pradti nuo nulio. Ji vos nepapra
Efio sustoti ir j ileisti, bet automobilis jau privaiavo prie
Vilou Korto dur.
Matyt, dar nesu isigydiusi nuo Efio, lidnai mst ji
klausydamasi, kaip Fiona pasakoja, kad jie turj vaiuot
miestel pirkti Dagiui uv pirteli, nes jis, paaikjo, nega
ls be j gyventi.
- inok, beveik panikos priepuoliai, - sukudjo Fiona.
- sivaizduoju, - murmteljo Beta.
Efis akivaizdiai buvo susitaiks su Fiona. Betai lipant
automobil, jis glost Fionai laun, o dabar abudu lipo laip
tais apsikabin, Dag palik jos prieirai. Ir jie ypsojosi pa
slaptingai ir kokiai. Betai tapo aiku, kad jie prie ivaiuo
dami myljosi. Ir kada jisai spjo? Turjo j susiiekoti ikart
po pokalbio apie Melani Heivering. Matyt, galvojo Beta, kal
bantis apie j su manimi jam ir unio. Jie net atsidav sek
su. Kaip jie sigudrino, kai vis laik sukinjasi Dagis? Gal
Gvena j buvo isivedusi paaisti sod, ar k. Staiga Beta
sivaizdavo, kaip Efis ir Fiona puola vienas kitam glb ne
betverdami geismu, negaldami sustoti, dusdami nuo juodu
258

P R I E

V I E S

uvaldiusios aistros. Beta jo paskui juos hol jausdamasi

kaip sudauyta. Dar atsigr pairti, ar kartais neatsek
Aleksas, bet jo nebuvo matyti, ir ji nustebo, kad taip nusivyl
dl to.
- Einam, Dagi, - linksmu balsu paauk ji Dag. - Eisim
paiekoti Rilos.
Rila tebeguljo lovoje kartai gaildamasi, kad vakar tiek i
gr. A tam darausi per sena, nutar ji. Kai prane motinai
norinti tapti aktore, Leonora gan kandiai tar: K gi, mie
loji, darbas teatre tau labai tiks, ar ne? Tu juk esi pelda, ne
vyturys."
Na, galima ir taip sakyti. Rila apie save man, kad pa
prasiausiai jai sunku atsikelti rytais. Niekas neinojo, kad
kasdien po Marko mirties ji pabusdavo nuo pairdius suspaudusio skausmo. Paprastai stengdavo j nustumti ar ne
kreipti j dmesio, ar bent kiek apmalinti, kad galt isi
risti i lovos. iandien viskas buvo kitaip. irdies nebeslg
toks akmuo, ir vis ino dka. Vakar ji nebuvo tokia girta,
kad neprisimint, kas vyko. Mintyse viskas gro su visomis
nuostabiomis smulkmenomis, ir ji pasir po antklode ne
suprasdama, kodl gi nesijauia visikai, galutinai laiminga.
A juk taip ilgai svajojau apie kak panaaus, klaus ji save,
ilgjausi, tad kas dabar yra?
Sapnas. Ji sapnavo sapn, o sapnai mgsta klaidioti gal
voje, taigi ir jos sapno atplails m plaukti atgal keldamos
nerimast. Velnias, susikeik ji. N keli valand i eils ne
sugebu bti laiminga, kad koks siaubingas komaras neu
grit ir visko nesugadint. Koks gi buvo tas sapnas? Kaip
visada, jame kakur buvo Markas. Iskts rankytes bgo i
pavsins, o u jo spindjo veidrodis. ia dabar kas? Rila
inojo, kad sapnai neturi jokios logikos ir ji privalo ir it
imesti i galvos dien, kuri ada bti tokia laiminga.
259

A D U E

G E R A S

Jos laukia visokie reikalai. Reikia eiti ir pasakyti Merei

apie braki pyrag. Reikia pasistengti, kad inui atrodyiau
grai. Reikia pasiklausti Gven, net rizikuojant, kad sesuo
atsisakys jos pagalbos, ar jai negalima kuo padti paskutin
minut. Reikia paskambinti Ivanui. Jis tikriausiai mano, kad
ji inyko nuo ems paviriaus. Ir jau tikrai nereikia dryb
soti lovoje ir liumbti, k ji skmingai daro. Ji jaut, kaip
nereikalingos, nepraytos aaros rieda skruostais ir renkasi
kaklo duobutje. A kalta, graudiai paman ji. tai kodl
niekada, niekada nebsiu laiminga, kad ir kokia laim mane
itikt. Kad ir kaip skmingai viskas klostosi, esm tokia: a
kalta dl Marko mirties. Neturjau teiss jo palikti ir u tai
niekad sau neatleisiu.

1 9 8 2 m. kovas

Rila pasikio ragel po smakru, atitrauk iebtuvl toliau

nuo mikrofono ir tylutliai ieb nordama usidegti lpo
se suspaust cigaret.
- Rila? Rila, mieloji, ar ir vl degiesi cigaret?
Motinai dert emyn galva kabti ant sijos, paman Rila.
Joks iknosparnis su ja nesusilygins. Nusiypsojusi ji pa
kartojo:
- Cigaret? inoma, ne. Jums tikriausiai pasigirdo koks
trakteljimas linijoje.
Ar tikino? Rila buvo aktor, taigi normaliomis aplinkyb
mis bt galjusi prisiekti, kad sugeba pameluoti motinai kaip
geriausia i geriausi. Ji tai dar daugyb met. Bet pastaruo
ju metu Leonora itin jautriai pelenguodavo tikruosius Rilos
jausmus. Rilos santuoka lugo. Juodu su Donu toki ivad
padar prie kelias savaites, taiau dabar tai ikils vieum,
ir nors abu nutar isiskirti kultringai1*, faktas, jog Donas
yra popvaigd, reik, kad visas pasaulis domsis visomis
krauj stingdaniomis smulkmenomis, koki tik bus.
T smulkmen nebuvo tiek, kad Sun ir Mirror" bt
patenkinti, bet nebijokite - Leonora pirmoji suuod, kai
Frederiko skyrybos papuo j puslapius.
- Paklausyk, Rila! A tau paskaitysiu i Sun, pirmo pus
lapio. Pamaniau, reikia tave spti. inojau, jog dar nebsi
atsiklusi.
Rila nesuprato, kaip motina Vilou Korte i pat ryto suge
ba gauti Sun". Gal vienas sodininko padjj atne. Tur
bt nebus usisakiusi i miestelio parduotuvs?
261

A D U E

G E R A S

- Gerai, - atsiliep ji. - Klausau. - Ji tviriau susisiaut

ilkiniu kimono i Hongkongo (dievikos alsvai mlynos
spalvos, isiuvintu raudonais ir auksiniais drakonais, Do
no dovana dar i t laik, kai jis jai dovanodavo dovanas) ir
m klausytis motinos balso.
- Kiekvienam, kas k nors ino apie Don Frederik
ir jo mon, patrauklij Ril Frederik, Naktini padar*
vaigd, iomis dienomis matom TV ekranuose kur kas
reiau nei kadaise... Ar tiesa, brangioji?
- Bijau, jog taip, mama, - kuo nerpestingiau atsak
Rila. - Skaitykit.
- Kur a sustojau? O, tai. Taigi. ... nra reikalo priminti
apie pramatnius vakarlius, kuriuos rengdavo i pora, prie
penkerius metus susisaisiusi santuokos saitais. Bet visiems
tiems geriems dalykams padeda tak inia apie artjanias
poros skyrybas. Prie savo turn po Europ Pajusk kart"
Donas sako: Mes tebesame geriausi draugai, taiau san
tuoka mums nebetinka. Man reikia laisvs, kad galiau
siekti savo karjeros tiksl, o Rila irgi turi sav interes."
Donas ir Rila augina penkeri met snel Mark, ir
Donas dav suprasti, jog jie dalysis vaiko glob. Jis pridr:
Ir ne tik tai. Beta, mano dukt nuo pirmosios monos (ve
lions Kerols Edmonds), Ril laiko mama ir nori toliau su
ja gyventi. A neturiu nieko prie, nes Rila - puiki motina, o
a, iaip ar taip, esu klajnas ir nenuorama. Bti laisvam kaip
pauktis, toks mano stilius. O vaikams reikia saugumo."
Ms pramog verslo apvalgininkas priduria, jog Do
no laisvo paukio statusui kelia pavoj avinga vaigdut
anson Diubua, kuri per paskutin jo koncert sukl aio
ta dain Brangusis, pasakyk, kaip tai daryti" atlikdama
nuoga iki puss." K apie visa tai manai, Rila?
- I tikrj man visai patinka. Bent jau tikslu, ko negalima
pasakyti apie daugum raliavos, pasirodanios spaudoje.
262

P R I E

V I E S

Linija atsklido Leonoros atsidusimas, ir Rila skubiai tar:

- Nedsaukit, mama. A itversiu. Turiu Mark ir Beta
beveik visada su manimi, mano puikiuose namuose. Viskas
gerai. Neprasiu.
- Neabejoju, brangioji, kad neprasi, bet man dl ta
vs neramu. Kodl tau kuriam laikui neatvaiavus Vilou
Kort?
- A pagalvosiu, mama, tikrai. Grau, kad pakviett, bet
vidurys savaits, Betai mokslas. Be to, ar jums Chlojos ne
utenka?
- Taip, gyva bda tas vaikas, - nusijuok Leonora. - Ji
ne i t, kuri kaip nra. Taiau dl Betos moksl a ne
sukiau galvos. Ji tokia protinga. Paadu, jog dar pora vai
k nesudarys joki sunkum. Aukl Maus jausis kaip uvis
vandenyje.
- Mama, jau vlu. Tuoj pat atsibus Markis, o man reikia
paduoti Betai pusryi ir nuveti j mokykl. Vakare pa
skambinsiu ir pasakysiu, k nusprendiau. Ai u skam
but. Atia.
- Sudie, brangioji. Pabuiuok u mane Bet ir t savo avesiuk.
- Gerai. Iki!
Padjusi ragel pamat, kad Beta tyliai stovi tarpdury.
Jau apsirengusi mokyklai. Atuoneri met, bet rami ir sa
varankika. Pati susipynusi savo ilgus tamsius plaukus (ne
taip dailiai, kaip a biau supynusi, paman Rila, bet vis
tiek auniai, kai prisimeni, koks jos amius) irjo Ril su
ypsena, kuri nuviet vis jos rimt blyk veidel ir udeg
akis. ypsena buvo Dono. Patraukliausias jo bruoas, per
duotas dukteriai. Ir Markas paveldjo jo ypsen, nors iaip
panaesnis j. Rilos meil snui atrod kaip koks krtinje
vilnijantis vandenynas, be paliovos uliejantis malonumu, u
kur geresnio dalyko ji nebuvo patyrusi per vis gyvenim.
263

A D L E

G E R A S

Niekas jos nespjo. Tkstaniai knyg ir eilrai para

yti apie meil, bet niekur nerasi apie tai, k jauti moguiui,
kuris tikrai yra tavo knas ir kraujas. Beveik nuo pat pa
stojimo Rila jaut kak, mog, su kuriuo bus neatskiria
ma. Ji niekad negalvojo apie jokias lsteles, nerv galnes
ir augant vaisi. Jos kdikis buvo mogus, kur ji dievino
jam dar esant nago didumo, negana to - per vis ntum
sivaizdavo jo charakter, mat j taip aikiai, kad kai jis gim,
atpaino veidel. Gydytojui pirm kart paguldius Mark
jai prie krtins, ji suprato, kokia menka, kokia netobula,
kokia bejg vis laik bus kitokia meil. is berniukas, i
btyb didiulmis akimis ir rausva, it iedas prasiskleidusia
burnyte buvo kaip tik tas mogus, kurio ji lauk. Ak Do
nai, pairk j, - sunibdjo. - Tik pairk."
Kiekvien jos kno dalel nuo begalins meils sopjo
taip, kad ji paman, jog bet kuri akimirk jos kno atomai
gali sutraukyti jungtis ir auti visas puses.
Beta buvo Rilos vaikas dar prie gimstant Markui, jo gimi
mas nieko nepakeit. Bet ji myljo kaip savo tikr dukter ir
jau nelaik savs pamote. Beta jos, ir baigtas kriukis. Dabar,
pagimdiusi, ji suprato, kaip teisingai kalbjo motina, Gvena
ir nesuskaiiuojamos draugs. Es kiekvien vaik myli vis
kitaip, bet lygiai taip pat stipriai. Bet ji dievino, ir, keista,
tas jausmas Markui gimus dar sustiprjo. Rila nepaliov ste
btis ir diaugtis, kad joje (jos kne, jos irdyje) vienu metu
sutelpa tiek meils pavidal.
- Labas, viiuk! Jau ruoiausi eiti pas tave. Ar ilgai ia
stovi? Leonora man visas ausis i.
- Ar ji sak, kad mums galima vaiuoti Vilou Kort? Rila,
sakyk, kad galima, sakyk! Man ten taip patinka.
- inau, kad patinka. Taip, manau, rytoj vaiuosime. Drs
tu manyti, nieko neatsitiks, jei praleisi mokykloje por die
264

P R I E

V I E S

n. - Rila ulipo vir rengti Marko, jau trepsinio vonioje.

Beta atsek i laims okindama per dvi pakopas.
- Galsiu aisti su Efiu ir Aleksu. Mes turime slptuv.
Ar matei ms slptuv? Krmuose paeerje. Prie pat van
dens. Efis adjo gauti mums valt, tada galtume irstytis.
Rila klaussi puse ausies. Galvojo apie Leonoros paskai
tyt t viet, kur raoma, kad televizija jos taip danai neberodanti. Ir tai buvo tiesa. Ji dar band save apgaudinti, kad
viskas lygiai taip pat, kaip buvo, taiau nieko panaaus. Dar
bo ji gauna vis maiau. Dabar gaus tik po Velyk, ir tai tik
garsinti dant pastos reklam. Stengsi negalvoti, kiek laiko
prajo nuo paskutinio tikro vaidmens tikrame filme ar TV
spektaklyje, bet puikiai inojo. Nieko, nuo pat irdies bal
so", bet ir ten tebuvo pagrindins veikjos geriausios drau
gs vaidmenukas. Reiks imtis ygi, pasiadjo ji. Daugiau
visur sukiotis. Rimtai pakalbti su Denisu. Labai mielas, bet
i ties nesistengia dl mans taip, kaip agentui dert. Pati
imsiu rpintis savo karjera, nepaliksiu to kitiems. Vaikio
siu film ir teatro spektakli premjeras. Nesdsiu namie
vien tik kepdama su Beta meduolinius mogiukus ar spuok
lmis supdama Mark.
Rila niekam nesak, kad kultringos skyrybos" i tikr
j nra tokios lengvos, kaip atrodo. Vyr ji myljo ir juodu
graiai sugyveno, kol gyveno kartu, todl dabar jautsi apvil
ta, nelaiminga ir pikta ant Dono, o blogiausia - bjaurjosi
savimi. iomis dienomis irdama veidrod matydavo tik
atgrasi fizionomij, artjani senatv ir lides. I pradi,
kai jis prane nors skirtis, ji tiek verk, kad akys vis laik
buvo raudonos, o paakiai tokie juodi, jog vaikiojo kaip su
keturiom akim. Ji storai isidaydavo inodama, kad makiaas tra kauk, turinti nuo vis nuslpti fakt, jog ji nesusi
doroja. Visikai.
265

A D E L E

g e r a s

A moku apsimesti, paman ji. Argi Rila ne nuostabi?

Tokia narsi! Ir smagi!" - girddavo ji kalbant vakarliuose,
kuriuos ididumas neleido neiti, nors jie buvo tikra kanky
n, beveik visi, nes sveiai ateidavo poromis; keleiviai, nakt
iplaukiantys po du vaiduoklikais laivais. Visi vienii vyri
kiai tokiuose vakarliuose jai bdavo atgrass, bet ji inojo,
kad tikriausiai pati ir kalta.
Niekas neino, mst ji, kad a laikausi tik tabletmis. Ra
minamaisiais, kurie nma neramina, o tik truput atbukina
skausm ir padeda prastumti dien. Reikjo galvoti apie vai
kus. Nevalia ititi, jeigu turi kuo rpintis. Kaip vadina ra
minamuosius Mikas Dageris? Mamyts uvadliais. Taip ir
yra. Tablets ulygina atrius jos gyvenimo kampus tiek, kad
mons nieko nepastebi, taiau tik ne Beta. Ji buvo akylesn
u kitus, vis nenuleisdavo aki nuo Rilos - gal jai ko reikia?
Ji sddavo Marko kambaryje, kol ji jam idainuodavo visas
eias nustatytas vakaro daineles, ir irdavo. Markui u
migus, prie vakariens stalo Beta danai klausdavo: Mes juk
susitvarkysime, tiesa, Rila? Dabar, kai tio nebra."
Rila visada stengdavosi atsakyti valiai ir madaug tokiu
tekstu: Na, inoma, saulele. O tavo ttis niekur nedingo.
Jis mus netrukus aplankys. Ir visada bus tavo ttis. Visada
myls tave labiau u visk pasaulyje."
Beta paprastai paimdavo peil, akut ir nieko nesakyda
vo, bet jai tiesiog ant kaktos bdavo parayta: Tai kodl ttis
man neskambina? Ta moteris juokingu vardu... Ji jam patin
ka labiau u mane. Ir jis vainja visokias alis, bet mans
niekad neima. Nemyli mans."
Prie vonios dur Rila papurt galv bandydama susikaup
ti. Taip, aprengti Mark. Nuveti Bet mokykl. Gerai.
- Nagi, kaiuk, - tar ji snui, plukdaniam kriauklje
gelton plastikini ani eimynl. - Pats ukimai kriau
kl? Koks gudrus, taiau dabar padk antytes ant lentynos ir
266

P R I E

V I E S

isivalyk dantukus, tada rengsims. Jei nepaskubsime, Beta

pavluos mokykl.
Rila padjo antis ir, Markui nespjus paprietarauti, sula
pino rankluostuk ir m prausti jam veid.
- Ne! - suuko jis ir nuolaidiau pridr: - Noriu anty
i! Nenoriu rengtis.
- Vaiuosime Vilou Kort, Marki, - pasak Beta, stovinti
prie dur. Rila nusiypsojo jai per Marko galv. Nuostabu,
kaip ji visad moka j pradiuginti ir nuraminti. Jis isiiep.
- Vilou Kort! Dabar? iandien? Ar a aisiu su Defriu ir
Dordu? Vaiuojam iandien.
Vilou Korte Markas valand valandas bandydavo du se
nus katinus priversti su juo aisti. Kai kada jam beveik pa
sisekdavo ir Defris kelias minutes gaudydavo barkant
sviedinuk, bet paskui vl nueidavo snausti. Dordas buvo
gudresnis ir nuo vis vaik pabgs pasislpdavo kur nors
sode, bet Markas i kai kur irdavo juod jo uodeg, jei
gu katinas pamirdavo j tinkamai umaskuoti.
- Rytoj. Jeigu bsi gerutis, - pasak Rila, - ir dabar stovsi
ramiai, kol tave rengsiu, spsime visk susikrauti iki Betai
grtant i mokyklos ir rytoj atsikl ikart ivaiuosime.
vakarus, valio!
- vakarus, valio! - suuko abu vaikai. itaip jie, vaiuo
dami pas Leonor, visada aukia automobilyje.
- Ar Efis ten bus? Ir Aleksas? - Snelio akys ibjo, ir Rila
pabuiavo jam nosies galiuk.
- inoma. Ir maiuk. Prisimeni Chloj? Efio ir Alekso
sesut? Ji dar kdikis.
- Kdikiai neaidia, - atkirto Markas gteldamas. Tas
judesys Rilai primin Don. - Ir aukl Maus bus?
- O, aukl Maus labai tavs pasiilgo. Kai kalbuosi su ja te
lefonu, visada taip sako. Sako, kada gi maulis Markis atva
267

A D L E

G E R A S

iuos mans aplankyti? Ir apie tave, Beta. Ir apie tave visad

klausia.
Rila utrauk Markui kojinytes ant pirt, toliau tegul
pats mauna. Kol jis stengsi, Beta paklaus:
- Rila, ar taip sakai tik todl, kad a nelidiau? Na, dl
aukls Maus. Ar ji tikrai klausia apie mane?
Rila udjo rankas Betai ant pei.
- inoma, klausia. Dievai, Beta, kuo tu mane laikai? Lai
kas jau sikalti, kad Vilou Korte visi tave beprotikai myli. Visi.
Leonora, Gvena, Deimsas. Laukia nesulaukia tavs. Visi.
- O Efis? - paklaus Beta.
- Tu j myli labiausiai, tiesa? - nusiypsojo Rila. - I ti
krj dl jo ir nori vaiuoti Vilou Kort, taip?
- Jis moka sugalvoti visoki aidim, - stengdamasi kal
bti nerpestingai kaip suaugusi atsak Beta. - Su juo sma
gu, ir tiek.
Beta paraudo ir neiri mane, irdyje nusijuok Rila.
Visiems bus naud pagyventi kaime. Pamirti rpesius.
Pramogauti. Bti lepinamiems aukls Maus. Dangika pa
laima!
Suaugusieji sdjo svetainje ir gr arbat, Efis, Aleksas ir
Beta aid kieme. Markas labai stengsi pritapti ir suspti su
jais, bet ne visada pavykdavo. Chloja miegojo neiojamaja
me krepyje prie Gvenos koj.
- Na, matai, Gvena, - prabilo Deimsas. - Mano princes
kaip auksin. - Jis nusiypsojo Rilai. - Gvena man vis sako,
kad Chloja sunkus Vaikas. Atseit berniukai tokie nebuvo.
Turiu pasakyti, kad a su ja neturiu jokio vargo.
- Tau bepigu, brangusis, - tar Gvena. - Paiam juk ne
reikia jos priirti.
- O gal tau reikia? - nusiaip Deimsas. - Pratum be
aukls Maus. Prisipaink!
268

P R I E

V I E S

- inau, inau, - nusileido Gvena. - Tu teisus, bet vis

tiek. Iskyrus aukl Maus, a daugiausia vargstu su ja. Pati
kk, abiem utenka darbo. Be to, reikia irti, k veikia Efis
ir Aleksas, Markas ir Beta.
Po velni, paman Rila. Velniai raut. Nejau Gvena tikrai
mane kinkys saugoti vaik? A ia atvaiavau tik tam, kad
nors kiek nuo to pailsiau. To betrko, kad aplink maltsi
vaikai, reikalaudami dmesio. inojo, kad tokia mintis sa
vanaudika, bet nesusilaik. iuo metu ji daniausiai savs
gailisi, savo kani jausdama kone fizikai: kaip ji j trau
kia savo akivar, net menkiausi diaugsmel ukloja pilku
apklotu.
Bent jau kol kas vaikai atrodo laimingi, laksto terasos
laitu auktyn emyn. Operacijai vadovauja Efis. Jo balsas
visada skardiausias. Pagal savo ami jis auktas, o lpos
suiauptos taip, kad, nejuia pamanydavo Rila, veriau su
juo nesipykti, bet jau atuoneri met yra grauolis. Taiau
Rilai labiau patiko velnus pailgas Alekso veidelis. Dvejais
metais jaunesnis u Efj, jis buvo tylenis smailia nosele, ant
auktos kaktos aminai krentaniais plaukais ir pilkomis
visk pastebiniomis akimis, atrodo, suprantaniomis daug
daugiau, negu pats sugeba ireikti. Markis, aunuolis, kva
todamas ir spiegdamas vaiksi didesniuosius berniukus,
taiau Beta sdjo terasoje ir irjo juos - rimta, grau
t, Efio garbei sipynusi puoniausi, mlynj kaspin, bet
Efis n nepastebjo, o jei ir pastebjo, kaspino nepagyr. Esu
kvaila kaip bato aulas, paman Rila. Koks tau atuonmetis
sakys mergaitei komplimentus dl kakokio kaspino? Nuo
t tablei visai nukvakau.
Kakas verkia. Staigiai atbudusi Rila i pradi net nesuvo
k, kieno is begalinis verksmas, lyg peiliu riantis per kiek
vien nerv. Ji atsisdo lovoje ir m galvoti stengdamasi
269

A D L E

G E R A S

atskirti tikrus dalykus nuo galimo sapno. Gyva bda su mig

domaisiais. Vos atsigulusi nugrimzti juodum, bet jei dl
ko nors pabundi, toks jausmas, kad bandai ikilti paviri i
tvenkinio dugno, bet ols ir dumblas lenda burn ir nos,
tu vos ikvpuoji. Atsibudusi kartais ilgiausiai negali umig
ti, lieka tik rkyti arba keliauti prie aldytuvo pairti, ar
jame nra ko gardaus, kas tave bent valandlei paguost.
Verkia, aiku, kdikis. Pirmiausia, dl to, kad kaskart atsi
merkusi lovoje keistai nesiorientuodavo, Rila netgi paman,
kad Markas. Reikia keltis ir j pamaitinti. Pervystyti. Paskui
prisimin, jog tas kdikis - ne Markas, o Chloja, garsjanti
tuo, kad naktis visiems paveria komaru. Rila vl nulei
po ant pagalvi. Aukl Maus pasirpins. Nra jokio reikalo
keltis.
Auklei Maus seksi su mayliais. Ji turjo ger rank, mo
kjo skleisti teisingus garsus ir daryti kitus reikiamus daly
kus, kurie tiesiog stebuklingai juos nuramindavo. Yra mo
ni, mokani elgtis su gyvnais, j unys visada nuosta
biai patenkinti ir roms, o aukl Maus mokdavo pakerti
kiekvien sutikt vaikel. Ji buvo geriausia pasaulyje kdiki
tramdytoja.
Markui gimus, aukl atvaiavo London padti Rilai
sureguliuoti vaikui reimo", ir Rila buvo be galo dkinga
jai. Nors ir jausdama kalt, ji apsidiaug, kai Leonora su
prato, kad jos buvimas toli grau nebt toks naudingas. Ji
atvaiavo prie gimdym, paskui, teikusi dovanas ir moiu
tei deramais odiais igyrusi mayl, gro Vilou Kort, o
aukl Maus ibuvo pas Ril dvi savaites, mok j visko, ko
ji neinojo apie maitinim ir maudym, ir vystym. Aukl
Maus ventai tikjo, kad kdikiai geriausiai jauiasi suvyturiuoti kietai kaip mauiuks egiptiei mumijos, o kad
Markas niekad nesiprieino ir nuo pat gimimo miegodavo
270

P R I E

V I E S

puikiai, Rila pareigingai neinia kiek laiko kas vakar j suvystydavo kilometrine flanels juosta.
Vis dlto atrodo, kad Chlojos asmenyje net ir aukl Maus
susidr su savs verta prieininke. Ji nesiduodavo vystoma,
vis itraukdavo rankytes i flanelini pani. Ji bliaudavo
dl menkiausio nieko. Pasak Deimso, Chloja turi savo die
notvark ir jos laikosi. Reikia tik avtis vaiku, sak jis.
Rila spoksojo tams. Klyksmas nutilo, bet visi miegai i
lakst. Ji ilipo i lovos, apsivilko ilkin chalat nutarusi eiti
pairti, gal aukl Maus dar neatsigul.
Atidariusi duris ikio galv koridori. Pro vaik kam
bario dur apai skverbsi auksin viesa. Tyla galbt rei
kia, kad Chloja inda buteliuk. Aukl nesupyks, jeigu ji eis
ir pleptels. Bus tik patenkinta.
Rila ant pirt gal nutipeno per kilim ir atidar vai
k kambario duris. Aukl Maus sdjo su Chloja ant rank
krsle prie lango. Apsivilkusi tuo savo kupranugari vilnos
chalatu. Nejaugi tuo paiu, kuriuo ji vilkdavo, kai Rila ir
Gvena buvo maos? Tikriausiai. Visi aukls Maus drabuiai
laikydavo aminai arba ji turjo slaptas visikai vienod pa
main atsargas.
- Rila, vaikeli, eik ia! - ypsodama sunibdjo ji. K
dikis tyliai iulp spenel. - A tuoj paguldysiu mayl, tada
sutaisysiu mudviem gardaus pieniko gralo.
- Puiku! - Rila atsisdo prie stalo stengdamasi negalvoti,
kaip norisi gerai patraukti viskio ar iaip kokio alkoholio.
Aukls Maus nuomone, pieniki grimai yra gyvybs elik
syras, nra tokio rpesio, kurio neisklaidyt kartos kaka
vos puodelis. Salyklinis miei gralas jai buvo vaistas nuo
nemigos, ovaltinas - geriausia priemon, jei prastai jautiesi.
ili aukls plaukai buvo supinti kas. Ji jau turi bti sena,
paman Rila. Senesn net u mam, o n trupuio nepasi
keitusi. Net negaljai pasakyti, kad veidas raukltas. Oda
271

A D L E

G E R A S

tik tarytum pasidar plona kaip popierius ir pati atrodo dar

panaesn pelyt, negu buvo jauna, bet i tikrj liko ta
pati. Tuo aukl ir buvo nuostabi. Galgi, dingteljo Rilai, visai
praverst tas pienikas grimas?
- Kaip laikaisi, mieloji? - paklaus aukl. - inok, man
gali nevaidinti narsuols. Ar apsiprasi?
- O taip, apsiprasiu, - atsak Rila. - Bet kai kada pasijun
tu tokia vienia. Nors namas visai nedidukas, kartais atrodo,
lyg mes visi ridinjams kaip irniai stiklainyje, a, Markis ir
Beta. Tarsi vis lauktume ko ateinant.
- Nebijok, mieloji, priprasi. I pradi, aiku, kad sunku.
Bet po kiek laiko, - nusiypsojo ji Rilai ne kitaip, kaip gu
driai, - atrodys visai normalu bti vienai, pajusi palengvji
m, kad nebereikia irti vyro poreiki. Galsi gyventi kaip
tinkama, o tai visada malonu, ar ne?
Ji teisi, paman Rila. itai ities malonu. Taiau ne taip
malonu, kai nra su kuo pasinekti, paplepti apie visk,
kas auna galv, nra su kuo atsibusti lovoje kiekvien ryt,
nra mogaus, kuris matyt, kokie gras vaikai, kaip jie kas
dien, kone kas valand keiiasi. Dar yra toksai mamois
kaip seksas, kuris buvo smagumas ir malonumas, bet jau se
niai nekelia problem. iais laikais pasila didiul, bet j
riboja vienas sunkumas - kiek giliai nori klimpti? Katras
tau tinka, itas ar anas? Ar galima rizikuoti, kad Beta arba
Markas ryt miegamajame ivyst nepastam vyrik? Te
kdama Rila man visam laikui atsikraiusi toki keblum.
Dabar inosiu, paman ji.
- Viskas gerai, i tikrj, - pasak ji auklei Maus. - Tik
retkariais norisi liumbti. Bet itai praeis, dievai.
- Mano aunuol Rila, - tar aukl ir atsistojusi velniai
paguld Chloj lovel. - Dabar einam apaion, pasilepinsi
me. Manau, inakt tiks kartas okoladas.
272

p r i e

v i e s

Staiga Ril uliejo nepaprasta laim. Ji nulipo paskui au

kl virtuv. Ilaiius karto okolado puodel viskas pasitai
sys. Viskas bus gerai. Ji vl dirbs. Kakur juk turi jos laukti
vaidmuo. Reikia tik j susiiekoti, ir ji pasistengs tai padaryti.
Ir sugebs gyventi visai viena. O prie guldamasi vilgtels,
kaip u sienos miega Markis ir Beta. Jos vaikai. Jos laims
altinis.
Ryt Rila pavelg pro lang nesuprasdama, kodl kakur
igaravo viltinga nakties nuotaika. akis lindo saul, plies
kianti daug skaisiau, negu jai priklauso pavasar. Medi
akas apgaub alia jaun lapeli migla. Visur olje kyojo
gelsv ir balt narciz galvuts, ir Rila, kaip kasmet, vl save
klaus: kuo gi monms taip patinka geltoni narcizai? Ne
doms, nutar ji. Geltoni ir nedoms. Ji atkreip dmes,
kad tuoj tuoj prasiskleis kamelij pumpurai, virs baltomis,
rykiai roinmis ir tamsiai raudonomis glmis, kurias ji
taip mgsta. Diena tryko visomis laims ir vilties klimis,
todl nuo to, kad jai norjosi susiriesti lovoje ir verkti, verk
ti, ji pasijuto dar blogiau - ne tik nelaiminga, bet ir kalta.
Atsidususi nujo vonios kambar, ten atsuko valiumo bu
teliuk. Po pusryi bus geriau, nutar ji, stengdamasi nesu
sidurti veidrodyje su savo vilgsniu.
- Kas yra? Aukle Maus, kas ia darosi? - Rila stovjo ant e
mutins pakopos ir irjo auktyn. Didysis laikrodis laipt
aiktelje imu devynias. Aukl Maus buvo apsirengusi
kelioniniu kostiumliu ir usidjusi tamsiai mlyn veltinio
skrybl, vienoj rankoj odinis lagaminlis, kitoj rankin. At
rod, kad ji beregint pravirks, - auklei Maus labai nebdinga
bsena. Leonora apkabino j guosdama. Prie dur stovjo
Gvena ir Deimsas. Deimsas tar:
273

A D L E

G E R A S

- Eime, aukle, nes pavluosit traukin. Jau jungiau

varikl...
- Bet a neatsisveikinau su vaikais! - suuko aukl
Maus. - Nei su Rila. Nepaaikinau...
- A ia, aukle, - tar Rila. - Ir perduosiu vaikams js
atsisveikinim. Vaiuokit, kad nepavluotumt. Neabejoju,
kad mama visk tinkamai paaikins.
- Man labai gaila, brangioji, tikrai, - pasak aukl Maus,
Deimso vedama prie dur. - Mans nebus tiktai kelias
dienas. Jeigu viskas gerai, galiu net rytoj sugrti. Jei rasiu,
kad kas pabt su Gledise. Sudiev! Sudie... Ai, Deimsai,
jau einu.
Automobiliui pagaliau ivaiavus, Leonora tar:
- Na, nieko nepadarysi. Varg aukl Maus!
Ji pasuko svetain. Vaikai jau buvo atsikl ir lakst sode.
Kad ir koks netiktumas uklupo aukl Maus priversdamas
j susikrauti lagamin ir ivykti i Vilou Korto, prie kelion
ji spjo suorganizuoti vaikus, kad nusipraust, apsirengt,
ir juos pavalgydino. sibrusi javaini ir pasimusi i vazos
vaisi, Rila atsisdo prie Gvenos.
- Taigi... Kaip yra, kad js visi dar nevalg? Maniau, visai
negausiu pusryi, kai taip vlu.
- Mes visi lyg be galvos, - tar Leonora. - Auklei Maus
anksti ryt kakas paskambino. Jos pusseser Gledis, kiek
inau, vienintel gyva giminait, griuvo ir labai smarkiai pa
sitemp kulkn. Negali vaikioti ir neino, k daryti. Aukl
Maus ivaiavo kelioms dienoms jai padti, bandys rasti ko
ki slaug ir panaiai.
- Vargiuk! - Gvena perpjov savo skrebut du dai
lius trikampius ir vien j aptep sviestu ir demu. - Ji
nemgsta palikti vaik. Manau, netiki, kad mes juos gerai
priirsime.
274

p r i e s

v i e s

- Puikiausiai susitvarkysime, - pasak Leonora. - iaip ar

taip, mes trys dirbsime darb.
Rila nieko nesak. Velnias, velnias, velnias, velnias... Tik
to betrko. Tursime vis laik budti, ganyti vaikus, irti,
kad visi bt imaudyti, pavalgydinti ir paaidinti. Velnias.
Ji sumirksjo tramdydama aaras, suprasdama, kokia ji sa
vanaudika, kokia nenaudl, bet vis tiek jautsi kaip vaikas,
i kurio staiga atimtas skanstas. Beviltika. Ji visikai, galu
tinai beviltika. Na, inoma, kad aukl Maus turjo vaiuoti
padt pusseserei. O ji pati nra i t motin, kurios visada
pameta savo vaikus kitiems. A ne tokia, tar ji sau. Man
patinka su jais aisti, jiems skaityti, bti su jais, taiau vie
nintel kart man taip norjosi poilsio. Permainos. iek tiek
laiko sau. Velnias. Prie lipdama emyn, Rila buvo pasiad
jusi ryt nevalgyti skrebui, taiau dabar - koks skirtumas!
Pasimusi riekel i snies skrebui storai aptep sviestu.
Jeigu Leonora pasakys nors odel, paleisiu j sviestin.
etadienio ryt Rila nutar sprukti i Vilou Korto, taip sa
kant, pabgti i pamok. Lpas ji apibr tvirtesne ranka
nei visada ir jas ida tamsesniais nei paprastai daais. Apsi
reng drabuiais, panaiausiais dalykin kostiuml: juodos
vilnos kelnmis, balto ilko palaidinuke ir saman spalvos
varkeliu, bet j paliko nesegt dl pernelyg tarpios krtins.
Nesvarbu, svarbiausia buvo pasirinkti aprang, kuri atspin
dt naujj Ril: ne praani leidimo kuriam laikui nueiti
miestel, o altai praneani tai per pusryius ir ieinani.
Atsidar miegamojo durys, bgo Markas.
- K veiki, mamyte? Kokia tu grai! - Rila j pakl ir si
kniaub kakliuk traukdama ilt jo odos kvap, paskui
pabuiavo, kaip jis mgsta, - kutendama blakstienomis an
duk. Abu jie tai vadino drugelio buinuku1*.
275

A D L E

G E R A S

- Ne tokia grai kaip tu, - pasak Rila.

- Ne! A nesu graus! - uginijo Markas, ir Rila nusijuo
k. Na, ketveri met lyg ir ankstoka bti tokiam mao.
- Gerai, tegul bus ne graus, o mano geriausias, myli
miausias berniukas!
itam teiginiui Markas neprietaravo, ypsodamasis m
tampyti Rilai u rankos.
- Einam pusryi. Jau pusryiai. Einam.
- Marki, po pusryi a ieisiu, - pasak Rila, sekdama
paskui j i kambario ir galvodama, ar jos pasiryimas atsi
laikys prie snaus protest. Bet protesto nesulauk.
- Efis su Aleksu turi slptuv. A matiau, - pasigyr jis.
- A maiau, Marki.
- Ne, nematei. A matiau.
Rila pasidav. Dabar ne laikas taisyti Marko kalbos klai
das. Viskas gerai. Viskas bus nuostabu. Jis puikiausiai pabus
be jos, o jai savo ruotu bus labai sveika truput pabgti i
Vilou Korto. Tik mautyt jos dalel sutiko prisipainti, jog
i tikrj nori nueiti miestel vien todl, kad rpi pama
tyti, kas liko i Hju namuko, kuriame jis gyveno prie tiek
met.
Anas dienas ji jau prisimindavo be didelio ilgesio, taigi gal
namas, primenantis dar vien bais jos gyvenimo tarpsn,
pads jai pavelgti skyrybas, darbo neturjim ir menkas
perspektyvas - vis jai primest scenarij - kaip laiki
n reikin. Viskas praeina. Kiekvienas skausmas atbunka.
Imi ir pamirti. tai kuo ji tikriausiai sitikins pamaiusi na
muk. Pastaruosius kelerius metus, atvaiavusi pas motin,
miestelyje arba visikai nesirodydavo, arba laikydavosi ita
me jo gale, stengdavosi neiti pro parduotuv. Taiau dabar
ji pasielgs kaip suaugusi moteris ir su diaugsmu aplankys
pirmosios meils viet. Be to, labai stengsis negalvoti, ko
dl an pirmj meil ji tebelaiko tikriausia, geriausia ir taip
276

P R I E S

V I E S

toliau. Labai panau Stanislavskio sistem. Ji taip sijaus,

suvaidins, kad valdo padt, ir galbt i ties ims valdyti.
Per pusryius Rila prakalbo aikiai, tvirtai ir tokiu tonu,
kuris, vylsi ji, ukirs keli bet kokiems bandymams ukrauti
jai vaik prieiros nat.
- ryt einu miestel. Iki piet griu, - pasak ji, ir
dama Leonor ir stengdamasi nematyti, kaip Gvena piktai
suiaupia lpas. - Neabejoju, kad ir be mans susitvarkysite,
ar ne? - Apdovanojusi sdiniuosius prie stalo itin saulta
ypsena pamelavo: - Susiruoiau naujj antikvariat, kaip
jis vadinasi?
- Lobi skrynia", - atsak Leonora.
- Taigi! Noriu nupirkti gimtadienio dovan vienai labai
gerai draugei, pamiusiai dl senien. Gvena, juk tu neprie
tarauji?
- Ne, inoma, ne. Linkiu smagiai pasivaikioti.
Rila nusiypsojo. Argi Gvena galjo pasakyti k nors kita?
Negaljo nepasirodydama savanaude. Diktuoti statymus
ir visk pateikti kaip fait accompli - puiki taktika, sitikino
Rila. Reiks daniau taip daryti. Vis dlto ji neketino rizi
kuoti: laukti, kol atsitiks kas nenumatyta, todl paoko nuo
stalo ir nuygiavo prie dur.
- Iki pasimatymo, - kuo linksmiau atsisveikino ji. - Atia,
Marki, vaikeli, ir tu, Beta. Klausykite Gvenos su Leonora. La
bai ai, mama!
Namukas sukl nusivylim. Rila irjo j jausdamasi
truput apgauta, kad nra joki praeities mkl. Kone vis
nediduk priekin kiemel um vaik liuoykla, slydindami ja spieg du triukmingi vaikiukai. Miegamojo langus
deng animacinio serialo Patininkas Petas" personaais
imargintos uuolaidos, o visas vaizdas buvo toks nepana
us prisiminimus, jog n trupuio nesugraudino irdies. Ji
277

A D E L E

G E R A S

pasuko prie antikvariato ir eng prieblandoje skendint

kambarl.
- Kuo galiau padti? - paklaus prakauli moterik u
prekystalio, i u senovinio porceliano krvos. Kasos apara
tas prieais j lengvai galjo bti atkeliavs i kokios televi
zins Dikenso ekranizacijos.
- Ai, a tik irinju, - atsak Rila. Ji m valgytis
prekes, taip sugrstas, kad jei nortum ko konkretaus, gau
tum gerokai pavargti. Staiga kakas patrauk ak. Pro duris
krentanti viesa atsimu nuo veidrodio, pusiau ukito u
supamojo arkliuko be kari. Eidama artyn pajuto, kaip ima
dauytis irdis. Nejaugi? Ar gali bti? Veidrodio kampas,
matomas i u arkliuko, atrod visikai kaip... Ji itrauk vei
drod ir atrm stalo krat. Taip. Tai buvo Hju veidrodis,
paveldtas i moiuts, tas, kuris kabjo namelyje. Kodl jis
ia? Kodl Hju ivaiuodamas jo nepasim? Rila paman
atsakym inanti. Pasakl apie moiut tikriausiai buvo dar
vienas jo melas, bet vis dlto veidrodis ia. Be abejons, rasti
j ioje krautuvlje yra kakoks enklas. Pavelgusi veidro
d savo veid ivydo jaunesn, laimingesn, graesn.
- Kiek kainuoja itas veidrodis? - sunkiai keldama pa
klaus ji.
- imt svar, - atsak prakaulioji moteris.
- Perku. Bet jeigu js neprietarausite, pasiimsiu j ir su
moksiu vliau. Neturiu su savim eki knygels. A gyvenu
Vilou Korte.
- inau, - pasak moterik. - Esate Rila Frederik. Skai
iau apie js skyrybas. Be galo ujauiu. Man baisiausiai
patiko Naktiniai padarai*1.
- Dkui, js labai maloni, - nusiypsojo Rila. Dieve, kada
tai buvo, paman Rila. Niekas neprisimena mats mane dar
kur nors. Eidama prie kasos aparato, ji dirsteljo pro lang
ir ivydo... Ne, negali bti. Nejaugi? Taip, ponia Priard, po
278

P R I E

V I E S

itiek met droia sau aligatviu. Senoji kyruol! Ji nedaug

vyresn u Leonor, bet vis tiek Rila apstulbo j ivydusi.
Ji eng prie lango, bet koja u kako ukliuvo, u kako
kabanio, ir vien, bet, regis, aminyb trunkani akimir
k veidrodis islydo jai i rank ir nukrito ant grind. Rila
suuko:
- O Dieve! Suskilo! Veidrodis suskilo. Labai atsipraau.
inoma, a apmoksiu nuostol. Neinau, kas man pasida
r. - Ji pravirko. - Koks siaubas. Nesivaizduoju, kaip gal
jau bti tokia iopla. Praom atleisti man.
- Na, nieko, mieloji, - puol jos guosti moteris. - Stikl
galite pakeisti, o rmai nenukentjo. Juk toks graus veidro
dis, tiesa?
- Taip, taip, be abejo. - Rila niurkteljusi nusiluost
nos popierine nosinaite. - Ir taip, a tikrai pakeisiu stikl.
Bus kaip naujas, ar ne?
- Bus, - pritar moterik. Rila net nepavelg paauk
suotus angeliukus ir girliandas ant rm. vilgsn prikaust
suskils stiklas, ir j sum negera nuojauta. Bloga lemtis.
Bloga lemtis visam gyvenimui. Veidrodis suskilo kone tobu
lo voratinklio pieiniu. irdama j, Rila mat savo veid
sutrupjus gaballius sidabriniais krateliais, oda prieblan
doje atrod beveik alia, tamsi rud plauk kupeta buvo pa
sklidusi imtais atskir sruogeli.
Eidama raudonlapi klev alja, Rila vienu metu pamat tris
dalykus ir beregint suprato, kad netrukus j ugrius kakas
baisaus. Jaut, mane mat atiant juod viln. Trys daly
kai. Alja atbganti ir visa gerkle viegianti Beta. Klpanti
ir kak prie krtins glaudianti Leonora. Kas tai? Rila ne
irjo, taiau girdjo riksm, Betos riksm. Kas nors susi
eid. Beta susieid. Kas j sueid? Kurion vieton? Treias
dalykas, kur ji ivydo, buvo policijos automobilis ir juodas
279

A D E L E

g e r a s

daktaro Benjono Daimler. Daktaras danai atvaiuodavo

Vilou Kort loti brido, bet etadienio dien niekas brido
neloia.
- Rila! Oi, Rila, praau, praau... Negaliu... Negaliu...
- Kas yra, viiuk? - Rilos balsas isiver nei iokiu, nei
tokiu plonyiu cypimu, odiai susiliejo kakoki nesmo
n, o Beta apsikabino j per juosmen ir raudojo raudojo,
rk kaip sueistas gyvulys. - Tau kas nors atsitiko? Kas tau
k padar? Sakyk, kas yra!
- Markis! - suriko Beta. - Markis.
Rila igirdo vard, ir jai daugiau nieko nereikjo. Ji supra
to. Nesakiusi Betai n odio klupindama bgte pasileido
namus. Pribgusi ariau visus ivydo juodoje virpanioje
migloje, stovinius ant Vilou Korto laipt. Motina... Kodl
ji tokia? Kada ji taip atrod - skausmo perkreiptomis lpo
mis? Gvena glaud prie savs Aleks, slepiant galv jos si
jon, Deimsas laik ant rank Chloj.
- Ak, vaikeli, mano brangus vaikeli, ak, Rila... - Leonora
apkabino dukter. - Atsitiko nelaim. Baisi, siaubinga nelai
m. Markis...
- Jis negyvas, tiesa? - paklaus Rila balsu, tarsi nebe
priklausaniu jai. Igirdo save aukiant: - Marki, Marki!
O Dieve, mano vaikelis... Negaliu... Marki, o Dieve... - karto
jo ir kartojo ji. Nieko nesuvokdama. Rk perverta skausmo.
Parpuolusi nagais drask aptrupjusias laipt pakopas. Ir vis
klyk: - Ne, ne, o Dieve! Tik ne tai. Praau tave, ne. Praau.
Mama, mama, a neitversiu!
Ji girdjo tik savo skausm. Akis upldusioje tamsoje
pajuto, kaip kakas pakl j, pastat, ved vid. Ji versi
i rank, i mylini rank, kurios degino od kaip ugnis.
- Kur jis? Kur Markas? Mama, noriu j pamatyti. Mama,
nuveskit mane pas mano vaikel. A noriu. Praau. Veskit
mane. Praau. Paskubkim, praau.
280

PRI E

VI ES

- Taip, brangioji, - tar Leonora pro aaras. Jos akys buvo

raudonos. Matyt, jau seniai verkia.
Kakoks balsas Rilos galvoje kalbjo: Jeigu greitai pas
j nueisiu, gal dar nebus per vlu. Gal dar galiu j igel
bti. psti jam gyvyb. Gal jie apsiriko, jis tik neteko s
mons, a j apkabinsiu, ir jis sugr pas mane, atsimerks,
nusiypsos..."
Ji ulk laiptais, Gvena su Leonora - i paskos. Kurgi
jis? - norjo ji paklausti, bet odiai liko neitarti. Kur js
j padjot?" Ji atsiliejo vaik kambario dur stakt, bet
rankos j apkabino ir nuved vien laisv kambari.
Markas buvo paguldytas ant lovos. Iblyks. Plaukai la
pi. Kakas buvo j nurengs ir apklojs marka. Atrod tarsi
miegantis. Rilai dingteljo, kad skausmas turt j perpl
ti per pus. Ji netgi lauk plykstelint aibo, kuris j perkirs,
bet, aiku, nesmon. Pasilenkusi pabuiavo savo berniuk,
savo kdik, bet jo oda buvo alta. Pridjusi lpas prie au
syts kudjo kak, aimanavo, rypavo. Buiavo j. Tikrais
buiniais ir drugelio buinukais, nuo kuri jis laimingas
kvatodavo.
- Eik i ia, Rila, - tar Gvena, pati raudodama ir ilaiky
dama kone vis sesers kno svor. - Eik ir atsigulk. Eime.
- Kas atsitiko, Gvena? Pasakyk, kas vyko.
- Nelaim. Markas nuklydo ir griuvo eer. Paskendo.
Oi, Rila, brangioji... - Gvena raudojo negaldama sustoti.
Sukaustyta ledinio tyljimo, remdamasi seser, Rila i lto
nukblino koridoriumi savo kambar. Ji pavlavo, nepajg
jo sugrinti, jis mirs, o kalta ji. Mans nebuvo namie. Kai
mano vaikelis mir, a buvau kitur, buvau toli nuo jo. Mans
nebuvo namie."
Ji atsigul, ir staiga prie jos palinko i kakur idygs dak
taras Benjonas.
281

A D L E

G E R A S

- Igerkit it tablet, mieloji. Bent kiek apsiraminsite.

Bus ne taip skaudu.
Rila nurijo tablet galvodama, koks kvailas tas daktaras
Benjonas. Skausmo niekas nenumalins. Niekas. Niekada.
Niekada, niekada, niekada. Skausmo daugs ir daugs, jis
grius jai ant galvos ir grius, kol ji visai susens.
- Dkui, - tarsteljo ji, apsimesdama ramia, nes ito jie visi
nori, o ji tokia gera aktor, nejau nemoks suvaidinti, kad
rami? Net paiai jos balsas nuskambjo normaliai. Burnoje
buvo kartu, o kakur giliai, po skausmu, vir j bauginan
tis tis. Kur buvo motina ir sesuo, kai jos snelis atsidr
vandeny? K jos veik? Kaip jos galjo ileisti i aki tok
ma vaik? Kaip galjo? Vos tik apie tai pagalvojo, kania
atsikirto: O kur buvai tu? Tu esi jo motina. Tu j palikai.
Negalvodama. Neatsigrdama. O juk privaljai ia bti. Ne
Gvena. Ne Leonora. Tu, jo motina." Rila usimerk. Jeigu
tik ji sugalvot, kaip nebedrebti, kaip padaryti, kad viskas
neatrodyt be formos ir susiliej, viskas bt gerai.
Rila pabudo vidury nakties. Be daktaro Benjono tablets,
kakas jai buvo sugirds stipri raminamj ir jos, matyt,
miegota. Per uuolaidas skverbsi mnesiena, uliejanti mie
gamj melsva viesa. Staiga ji pajuto, kad kojgalyje kakas
stovi. Atsisdusi pamat j irint Ef.
- Efi, tu? Kas tau?
- Rila? - Efis! Kodl gi jis nemiega? Pribgs puol ant
jos, apsikabino kakl ir pravirko aus: - Oi, Rila, atleisk.
Rila, labai gailiuosi. Tikrai. Be reikalo juo netikjau. Reikjo
labiau stengtis, kol buvo nevlu. Atleisk u visk.
- Taip, Efi, inau, inau. Neverk, brangusis. - Jos skruos
tas buvo lapias nuo jo aar. Tada jis atsitrauk ir ilk i
kambario, o Rila vl paniro tams ir sopul.
282

P R I E

V I E S

Ryt ji taip kentjo, kad ir nesuprato, nakties vykis buvo

tikras ar tik prisisapnavo.
JT
Rila sdjo prie tualetinio staliuko neinodama, nuo ko pra
dti. Praktikai jau piet metas, jeigu ji neisijudins, Leono
ra ims belsti duris ir klausti, kas nutiko. Ji smerk Rilos
prot vluoti prie stalo, laik j ne tik nemandagumu, bet ir
moralinio nuopuolio enklu. Gvena per vis gyvenim nra
pavlavusi valgyt, negana to - atsisdusi visada valgydavo
labai saikingai. Rila ypteljo. Saikingumas jai nelabai pa
stamas.
Netiktai ji pasijuto geriau ir paman, kad galbt Gvena ir
visos jos draugs neklydo, kai maldavo j po Marko mirties
eiti su kuo nors isikalbti. Tada nenorjau n girdt, mst
ji, drkinamuoju kremu tepdamasi kakl. Norjau tik dirbti
ir valgyti, ir bandyt kaip nors pamirti, ji stm skausm vis
gilyn ir gilyn, bet skaudjo vis labiau ir labiau. velgdama
veidrod spliojo, ar akivaizdu, jog ji verk.
- Ne taip jau blogai, senute, - garsiai tar ji savo atspin
diui, kuris, iek tiek nustebo ji, visai smagiai ypsojosi. - Ko
jau tokia patenkinta? - paklaus ji savo atspind. - Nema
nyk, kad neinau.
Jau imu kvailti. Suauk, moterie, rsiai subar ji save.
Esi vidutinio amiaus. Tau reikia numesti svorio. Vaikiosi
ila, jeigu nieko nedarysi su plaukais. Nra jokios prieasties
digauti. Va, ir ne, yra, - galvoje pasak kitas balsas, idai
navo miuzikholo dainininks balsu. - Ir dar kaip yra.
Ji m paknopstomis rengtis. Ne tik i baims, kad Leono
ra ims tardyti, ko ji pavlavo, bet ir staiga pajutusi vrik
alk. Pakl vakar mvtas kelnes, nune pakabinti spint.
283

A D L E

g e r a s

Per plon audekl pirtai kak uiuop - nejau k nors

palikusi kienje? Ji kio rank ir itrauk susukt apmual
juost. Man jau galvoj negerai. Kaip galjau pamirti? - ste
bjosi ji ir staigiai klesteljo ant lovos. Lli namai. Stogas,
nuo kurio nuplta popieriaus juosta. Dagis. O Dieve, k pa
sakys Leonora? Praneti jai ikart ar po piet?
Staiga Rila suprato, k turi daryti. Reikia mikliai apsireng
ti ir susirasti Gven. Ji inos, kaip kalbti su motina. O Die
ve, neleisk, kad kas kitas eit vaik kambar, kol a nepasa
kysiu Gvenai. Ji nutrauk nuo artimiausios pakabos juodas
kelnes, usimov ir sikio kien popieri. Tada usivilko
palaid ilko palaidinuk ir ijo iekoti sesers.
vilgteljusi laikrod, Gvena nustebo, jog dar tik be pen
kiolikos dvylikta. Per pusdien ji nuveik tiek, kad utekt
dviem dienoms. Bent jau toks jausmas. Apskritai iomis die
nomis galva ia kaip skalbykl, joje be jokios tvarkos sukasi
visokiausi daiktai. Ir tolydio kas nors ten meta dar kok
siurpriz. Pavyzdiui, iki tol ji dar nesuvok, kokia kilm ir
paskirtis t trij trapios telos biskvit, po nakties atsiradu
si podlyje. Nejau tikrai visiems miegant kakas juos ike
p? Kas tai padar ir dl ko?
Gvena nustm tuos klausimus tolyn. Juos ji pridjo prie
galvoje vis laik laikomo srao - ura knygelje esanio
atitikmens, taiau su papildomais rpesiais. Bridita, ku
rios firmel tieks valgius kiemo ventei, neapsidiaugs, kad
i kakur nukrit biskvitai sugadino jai planus. Trij patie
kal gimtadienio valgiaratis buvo sudarytas itin stropiai, ir
ji mokjo j atmintinai: teloje apkeptas mocarelos sris su
bazilikais, patiektas su pomidor ir kepint esnak padau;
prancziki blyneliai su rkytos laios, agurk, varks ir
laikini esnak daru; persikas omletas (uvies nevalgan284

P R I E

V I E S

tiems veganams) su porais, rieutais, razinomis, riukais

ir vieiais alumynais; pyragaiiai su okolado putsiais,
eivamedi sultyse marinuotos aviets ir braks su plak
ta grietinle; kava ir jubiliejinis tortas. Vien pagalvojus seil
varva. Ypa desertas bus spdingas. Bridita garsja pyra
gliais, o Leonora visad dievino okolad.
Diena prasidjo gerai. Gvena buvo sutarusi su valymo fir
ma, priirinia Vilou Kort, kad i popiet bus atliktas pa
skutinis valymas. Palapinje dirbantys mons buvo strops
ir organizuoti, o svarbiausia - juos galjai palikti darbuotis
savo nuoira, j nereikjo nuolat priirti. Tai, inoma,
nesutrukd Deimsui stypinti tenai, tarsi pats bt sugal
vojs kaip tik itaip sustatyti devynis stalus: viduryje dvy
likos viet eimos stalas, kiti sds ratu po atuonis aplink
kiekvien stal. Kiekvienas stalas turs savo gl, sveiams
bus teikta po toki pai, kad lengviau rast vietas. Tai su
galvojo Dein, jaunut daili florist, atsakinga u palapins
papuoim. Ji buvo atvaiavusi pasinekti ir paadjo rytoj
atvykti Vilou Kort dar prie autant patikrinti, kaip pa
puotas kiekvienas stalas, ir sudlioti gli pintini spe
cialius lankus, kabinamus iuo metu. Pintins bus prikrau
tos frezij, roi, papari, orchidj ir kremini, balt bei
rausv smulkiaiedi lelij. Atrodys dievikai, todl Gve
nos pareiga irti, kad neapvilt gls namuose ir sode, u
kurias ji atsakinga.
Begonijos buvo nuostabios. Pilnaviduriai vis atspalvi
rausvi ir oraniniai iedai kpdami virto i akmenini
urn, stovini terasos pakraiu. Pirm kart per visas ias
dienas Gvena pasijuto tikrai laiminga. Ir Ramybs sodas at
rod avus, vlyvosios ros - dar visai padorios. Hortenzi
jos, svarinanios sunkias ied kekes, iemet spdingos. To
ki grai jurgin ji dar nebuvo maiusi, lelijos fantastikos,
285

A D L E

G E R A S

dar augo daugyb rytietik aguon, jos labai tiks puoktse

kaip kontrastas. Jei isilaikys graus oras, viskas bus gerai.
Pavyks viskas, dl ko ji pluo kelias savaites, ir rytoj bus die
na, kuri visi prisimins su malonumu.
Efio pasilymas dl paveiksl buvo savotikas pagalys
ratus, bet, ai Dievui, mama elgiasi imintingai ir nepasi
tenkinimo neparodo. Pasibaigus ventei bus marios laiko
aptarti kolekcijos likimui. Ji pasiymjo pavakary pati
krinti, ar neapdulkj rmai. Nors buvo nuvalytas kiekvie
nas paveiksl centimetras, hole puoiamas Chlojos medis,
be abejo, yra ioks toks nevaros altinis. Atsarga gdos
nedaro.
vakar reikia sudti po mediu dovanas. Ryt laika
neys pristat dar kelis siuntinius nuo kviest moni, ne
galsiani atvykti. Gvena paman, kad gal Aleksas su Beta
galt ipakuoti dovanas, kuri nespjo atidaryti Leonora.
Atrodo, ne per daug usim. Ji mat, kaip jie nujo vartin, dar paman, kad labai grau aplankyti aukl Maus, taiau
dabar turt padti eimai pasirengti ventei. Na, o Rila?
Gvena pykteljo. Jos beveik niekur nematyti. Kain ar jau
atsiklusi? Jai bdinga, paman Gvena, nepasilyti pagalbos,
kai a taip usimusi.
Nespjo Gvena taip pamanyti, kai i u kampo ilindo
Rila ir kone bgte pasileido prie jos. Keista. Rila gyvenime
nra niekur skubjusi bgte. Gven nukrt altis.
- Kas atsitiko, Rila? - paklaus ji ir tik dabar suvok, kad
Rila, ne kas kitas, nakt prikep biskvit. Jai tik ir gali auti
galv tokia beprotyb. - Ar tu prikepei t biskvit?
- Taip, a. Ruoiausi pasakyti tau apie juos, bet, Gvena,
atsitiko kai kas ir man reikia tavo patarimo.
- O Dieve, ia dabar... Nejau mama? Jai nieko neatsitiko?
inojau, kad Efio naujiena neduoda jai ramybs daug labiau,
negu ji sako.
286

P R I E

V I E S

- Mama niekuo dta. Na, i dalies dta, bet nesijaudink.

Niekas nesusirgo. Ar galime pasikalbti kur nors nuoaliau?
Noriu tau kai k parodyti.
Gvena atidar duris i terasos oranerij. Ten nieko ne
buvo, ir ji atsisdo prie stalo.
- Kas yra? Rila, tu taip paslaptingai kalbi.
- tai. Tapet juosta nuo lli nam stogo.
Gvena irjo, kaip Rila isitraukia kak i kelni kie
ns. Ir ant stalo ivynioja pastam popieri. Paleistas jis
vl susirait.
- I kur jis? Kaip galjo...
- Dagis jo vaik kambar. Radau j ten anksti ryt.
- O k tu ten veikei anksti ryt? Kakaip lyg ir nepratusi
anksti keltis.
- Nesvarbu, Gvena. Papasakosiu vliau. A dar nebuvau
atsigulusi.
- Aa, tai kada tu prikepei biskvit, nors nesuprantu kam.
Namie bus tiek maisto, kad pasksime. Kuri gal dar pride
di savo kepinius? Ir kam tokie didiuliai biskvitai?
Rila dsaudama atsisdo prieais Gven.
- Dievai, Gvena, apie tai net neverta kalbti. Nejau nesu
pranti, kad gresia nemalonumai? Jei mama suinos, kad lli
namai sugadinti, iauriai supyks, o tu inai, k tai reikia.
Na, o biskvitai yra braki pyragui. Pasiklausiu Mer, ar ji
man leis j padaryti vakarienei desertui. Man viso labo ujo
noras kepti.
Gvena, pratusi prie sesers nuotaik, kilsteljo antakius ir
tik paklaus:
- Ar matei? Kitoj popieriaus pusj kako prirayta. Labai
ibluk, bet kai kurias vietas galima skaityti. irk.
Rila pam tapeto juost ir siirjo.
- Tikrai. Bet svarbiausia, k sakyti mamai. Kaip sakai,
gal mums ulkti vaik kambar ir pabandyti it nelemt
daikt priklijuoti taip, kad ji nepastebt?
287

A D L E

G E R A S

- Na, jau ne. Gal pamirai, kaip tu sudauei t ind ir u

kes imetei tikdamasi, kad ji niekad nepastebs?
Rila nusijuok.
- Taip! Buvau tokia kvaia, kad vien ukel pasilikau, tie
sa? Dieve, ji man leido j turti, prisimeni? Niekad nepamir
iu jos odi: Man gaila ne indo, o kad tikra dukt mane
apgaudinja."
Gvena nenoromis nusiypsojo - taip tiksliai Rila pamg
diojo motin.
- Vis dlto manau, kad geriau nekti su ja po piet, - tar
ji. - Popierius palauks, o mes nors kart ramiai pavalgysime.
- Puiku, bet noriu, kad ir tu btum. Negaliu viena su ja
kalbtis. Neinosiu, k sakyti.
- Gerai. Kaip nors itaikysime, kad ji bt viena. Juk vis
tiek eis savo kambar ilstis ir rengtis popiets filmavimui.
inas j ve pasikalbti su aukle Maus.
Rila nieko nesak. Laik popieri prisikiusi prie aki.
Gvena paklaus:
- K darai? K ten matai?
- Labai keisti dalykai surayti. Ir atrodo, kad ia ne
viskas.
- inoma, ia ne viskas. Aiku, dalis laiko ar ko. Ikart
pamaiau, kad odiai nuplti per pus. Nejau tikrai k
nors skaitai?
- Taip, - linkteljo Rila. - Matau neliet", toliau - ver
kia dl mans", paguoda", paskui ramyb". Dar yra spin
di, vieia ir veriasi", tada trapi", o ia kas? Gal gali per
skaityti?
Gvena susiraukusi mgino iifruoti odius, paraytus
iblukusiu rudu raalu.
- Daai niekada nemeluoja." Bent man taip atrodo, nors
vienas Dievas ino, k reikia. Visa ita. Ir kaip manai, kas
tai para?
288

P R I E

V I E S

- Nesivaizduoju, - atsak Rila. - Bet paslaptinga, tiesa?

Aiku, lli nam stogas nemaas. Jeigu prirayta daug... Ir ji nutilo. Patyljusi pasak: - Btiniausiai turime perskai
tyti vis t laik ar k. Reikia surasti galus, antraip mirsiu i
smalsumo. Vien tik ita juostel nieko gero neduoda. Tiktai
glumina, bet nieko tikro nepasako. - Susukusi juostel, ji vl
sikio j kien. - domu, ar bt manoma nulupti vis
popieri, tada galtume visk perskaityti.
- Negalima, kol nepasakme mamai, - tar Gvena. - Jei
taip padarytume, ji mums niekada neatleist.
- O kas, jeigu ji panors utaisyti stog taip nieko ir ne
perskaiiusi? Lli namai jai gali rpti labiau negu kako
kie ibluk odiai popieriaus skiautje. Jeigu nuluptume
popieri prie jai pamatant it juost, bent jau inotume,
jei yra k inoti.
- Ne, - papurt galv Gvena. - Negalima taip daryti. Tu
rsime palikti jos valiai, bet ji visada nori inoti visk, k tik
manoma apie k nors inoti, todl labai abejoju, ar atsispirs
pagundai perskaityti vis laik.
- Taip, gerai sakai, - nusileido Rila. - Ar eisi pietauti?
- Gal vis dlto reikia. Per it popieri umirau visa kita.
Neinau, k bedarytum, niekad niekas nesibaigia sklandiai,
tiesa? Tau taip nebna? Vos susidoroji su viena problema,
jos vietoje jau ilenda trys.
- Maistas padeda, - pasak Rila. - Einam, uvalgysi ko
nors.
- Prapuol apetitas, - tar Gvena. - inok, man baisu jai
pasakyti.
- Ir man, - pasak Rila, - bet itai negadina apetito. A al
kana kaip vilkas! - Ji itrauk Gven i krslo, ir susikabinu
sios jos nujo koridoriumi valgomj. - Vienyb - galyb!
Gvena narsiai nusiypsojo. Tai buvo j vaikysts kis.
Gera, kad Rila jo nepamiro.
289

A D L E

G E R A S

Vaik kambaryje viepatavo tyla, ir Rila valandl usimer

k. Kada Leonora paskelbs itarm? ito laukti buvo tas pats,
kas skaiiuoti irdies tvinksnius tarp aibo ir tokio baisaus
perkno trenksmo. Pasakyti motinai, kad pakenkta jos nu
myltiesiems lli namams, buvo vienas sunkiausi darb
Rilos gyvenime. Per visus pietus ji nieko nesiklaus, iekojo
tinkamiausi odi. Beveik nepastebjo, k valgo, o visi s
dintieji prie stalo atrod kakokie neryks. Pokalbiai tarp
Betos ir Chlojos, Fionos ir Dagio, Efio ir Deimso skland jai
vir galvos tarsi dmai. Rila pastebjo, kad ir Gvenos mintys
klajoja kakur toli. Kad ir k ji sakyt, nervinasi ne maiau
u mane. Jeigu Gvena nesisaugos, Leonora kaipmat pajus,
kad kakas negerai, todl Rila tyia kreipsi Gven su klau
simu, kartu stengdamasi vilgsniu j spti. Laimei, sesuo
suprato jos aki kalb ir tuojau pat trauk Leonor gyv
pasiplepjim.
O Dieve, paman Rila, visikai nemoka apsimesti. Kelis
kartus jai jau atrod, kad motina klaus, kodl abi dukte
rys taip keistai elgiasi, bet piets pagaliau pasibaig. Eida
ma i kambario, Rila eng prie Leonoros ir pam jai u
paranks.
- Mama, ar galtumt valandiukei su Gvena ir manimi
ueiti vaik kambar?
- Dabar? - nustebo Leonora. - Juk inai, kad man reikia
pailsti. Trei valand mane pasiims inas ir vaiuosiu
vartin filmuotis. Ar negalima palaukti, mieloji?
- Ne, mama, - pasak Gvena. - Labai svarbus reikalas.
Turite kai k pamatyti.
- Vaik kambaryje? - Jos stovjo laipt aiktelje, visai
netoli vaik kambario.
- Taip. Mama, einam, ir Rila pasakys... - Gvena nutilu
si atidar duris. Leonora eng vidun lydima dukter. Rila
290

P R I E

V I E S

ikart pasuko prie lli nam ir nuklojo j. Skubiai prijusi

Leonora perbrauk delnais per stog.
- Kas tai padar?
- Mama, norjau pasakyti, kol pati nepamatt. Da
gis. Anksti ryt. A pamiau jo nulupt popieriaus juost.
irkit...
Ji atkio tapeto skiaut, bet Leonora velg sugadint
stog. Ji tankiai alsavo, ir Rila isigando, ar tai kuo nors ne
gresia. O jeigu ji nualps? Jeigu j itiks irdies priepuolis ar
iaip kas?
- Mama, gal atsisskit, - tar ji.
Jos nepaisydama Leonora tebeirjo lli namus. Dei
nje stogo pusje, ten, kur Dagis nupl popieri, vingiavo
baltas takas. Pagaliau ji prabilo - dirbtinai valiu balsu, lyg
labai stengdamasi nepravirkti.
- Galjo bti dar blogiau, - tar ji. - Gal galtume patai
syti, vl priklijuoti t popieri, jeigu jis nesuplyo.
- Bet kitoj pusj kakas parayta, - pasak Rila.
Leonora atsisdo ant vienos uklotos kds.
- Praom parodyti.
Rila padav motinai susukt rulonl, susiguljus kelni
kienje.
- Ai, - ipltusi akis sukudjo Leonora. Ji ivyniojo
popieri. velgdama j, Rila negaljo patikti savo akimis.
irdama priraytj pus, motina kas sekund trauksi,
darsi vis maesn ir trapesn. Lpos drebjo, akyse pasiro
d aaros.
- Mamyt... - Nuo Leonoros balso Rilai paiurpo nuga
ra. - Mamyts ratas...
- Ar ne bloga? - paklaus Gvena, atsiklaupusi prie moti
nos. - Taip sunkiai kvpuojat.
Tikrai Leonora kvpavo nelygiai. Rila mat, kad ji i pas
kutinij tvardosi.
291

A D L E

G E R A S

- Dar minutl, ir man praeis, - verksmingai tar Leono

ra. - Atsigausiu... po minuts.
Ji nusibrauk aaras atagaria ranka, kaip maas vaikas, ir
itai Ril pritrenk labiau u visa kita. Leonora, toji Leonora,
kuri ji painojo, niekad nesiluostyt aki ne nosine. Net
popierins nosinaits buvo tik netiktam atvejui. Jos kien
je tikrai guli ilkin nosin, Rila bt galjusi laintis. Dabar
ji pakl popieriaus juost prie aki.
- Gal atneti akinius, mama? - paklaus Gvena.
- Ne, - ilgokai tyljusi atsak Leonora. - Pamaiau, kiek
reikjo. - Jos balsas jau skambjo normaliau. Atsidususi ji
iek tiek atgavo savitvard. kiusi rank kelni kien rado
nosin, pridjo prie aki.
- ia rayta mano mamos. Ar katra js gali skaityti?
Ratas toks ibluks.
- Manau, taip, - atsak Gvena. - Manau, kad galiu.
- Perskaityk man, - tar Leonora. Ir usimerk, pasireng
klausyti.
- Gerai, jeigu taip norite, mama, - kimiai tar Gvena. Rila
nesuprato, kuri gal ji kalba taip pamaldiai. Kas, jeigu tai
tebus koks pirkini sraas ar iaip kokia nesmon, Leono
ros motinos brktelta ant blogosios tapeto puss. Gvena
m skaityti:
- Mama, nelabai k galima suprasti. Eilutse vos po ke
lis skaitomus odius. Na, bet bandau. Taigi: mans ne
kaltinsi... brangioji, turk... sdino mane..." Gal igsdino"?
Nesivaro... todl nelieia. Niekad net... resns motinos...
pagalvojau, kaip skaudt... auktyn ir vl smengu ... skau
dt kvpti vandens... tu verkei mans ir... viskas. Ulipo
studij... dien. Paguoda. Ramyb. Kitu vardu. ... atgi
jo..." Paskui tik m raid. Toliau: lango, brazdena... igauti
tok viesos efekt... tema... siminimai... nyko, norjau, kad
bt... spindi, vieia ir veriasi... padaryti... ir jie ne... pas
292

P R I E

V I E S

kui pamaiau. Net kol... negu jo. Be to, jis... Jis gudrus ir...
tiek met. Jis pasak, kad ne... Tada raid s. Daai niekada
nemeluoja. Tu... Toliau eina ... esys. Gal ilgesys*'? Ir ne
iekok garbs... Sak, kad trapi... Tu... nuo mano dur, ir jis...
kalavo sakyti jam, bet itai... Na, viskas. Bijau, kad visika
beprasmyb.
Rila pairjo motin, sitempusi krsle. I aki ne
tramdomos ir neluostomos tekjo aaros.
- Mama? - staiga isigando ji. - Mama, praau. Nelid
kit. Kas tai? Pasakykit mums. Galite mumis pasitikti. Tiesa,
Gvena? Praau, mama, neverkit.
- Atleisk, brangioji, - tar Leonora, i paskutinij susi
imdama. - Matot, jau tiek met nesu maiusi mamos rato.
Upldo prisiminimai. Paadu, kad judviem nra ko jaudin
tis. Jauiuosi visikai normaliai, bet, inoma, turiu pamatyti
visa kita.
- Visa kita.
Leonoros nosin buvo virtusi kietu gumulliu jos delne.
Atgniauusi rank, ji nusiluost akis. Giliai atsidususi paty
ljo. Ir pagaliau pasak:
- Tai, k Gvena perskait, yra juk ne viskas. Manau, mama
it laik para prie pat mirt, nes lli nam stogas buvo
man dovana gimtadienio proga... ir... - Jos balsas sudrebjo
ir nutrko. Rila inojo visk apie t bais laik, nors Leono
ra retai usimindavo ta tema.
- Ar galima stog nuimti? - paklaus Rila. - Turiu galvo
je jo nesugadinant. O jeigu nemanoma?
- Nieko nra nemanomo. Ar ne tu sakei, kad tasai Chlojos jaunikaitis yra paveiksl restauratorius? Jis inos, k
daryti.
Gvena apsiramino.
- Filipas... Na, inoma! Kaip aunu, kad j prisimint,
mama! Ikart einu jo iekoti. Jis garantuotai gals padti.
293

A D L E

G E R A S

Ji staigiai ijo, ir Rila igirdo, kaip ji lipa laiptais emyn

aukdama Chloj.
Leonora atsistojusi pasuko prie dur.
- Rila, gal suiekotum in? Pasakyk jam, kad a galsiu
su juo susitikti ketvirt valand, jeigu jis bus toks malonus ir
valandai atids filmavim.
Ji ijo Rilai nespjus nieko pasakyti.
Rila pam mark ir vl uklojo lli namus. Pavelg
atrius stogo kontrus po baltu audeklu. Pro lang viet
saul, auksiniame ore sukosi, skraid dulkels. Rilai pasidar
baisoka - kas gi slypi po ta balta marka?
I savo gerkls sklindanio garso Leonora i pradi neatpa
ino. Jis skambjo kaip sueisto vries, galbt pakliuvusio
spstus, staugimas, o ne mogaus balsas. Kaip nepanau
mane, paman ji. Kakaip parsiradusi savo kambar, ji nu
tar pagulti. Po umerktais vokais m sproginti sauls,
vaigds ir raudoni dryiai. Mama, mamyte!" - igirdo ji
save aukiant kaip kdik, taiau tas auksmas tebuvo galvo
je, o i burnos jo kkiojimas, aikiojimas, be to, kad ir kaip
stengsi, ji niekaip nesuvald drebulio. Paband kvpuoti
lygiai. Galvoti apie kasdienius dalykus.
Rila su Gvena patvarkys, kad filmavimas bt truput
atidtas. Chlojos vaikinas Filipas pasirpins, kad visi ma
mos odiai pasidaryt skaitomi. Bus geriau, kai suinosiu,
paman ji ir pajuto, kad krtinje kaip akmuo guli kakas
tamsus ir sunkus. Dabar ji suvok, kad t sunk ji neiojo
vis gyvenim ir j laik natraliu skausmu, su kuriuo turi
taikstytis mogus, anksti neteks vieno tv. Dabar ji m
tarti, jog tai galbt visai kas kita. Ji atsimerk. Kakas yra,
paman. Mamos odiai galbt man k nors paaikins. Jei
tik stengsiu perskaityti mamos odius, is sunkumas, is
294

p r i e

v i e s

tamsos luitas irdyje galbt isisklaidys. Reikia galvoti apie

k nors kita. Apie vent. Leonora band nukreipti mintis
rytdienos puot, taiau galvon lindo kita diena, prie dau
gel met. Toks jausmas, lyg biau ilgus metus buvusi u
kasta po emmis, tar ji sau. Ir bandyiau pabusti po tokio
ilgo miego.

I Q 3 5 m. rugpjtis

Leonora nedrsiai eng svetain. Tai buvo pramatniau

sias nam kambarys, paprastai ji ia eidavo tik mamos ar
tio pakviesta. Visos sienos buvo nukabintos tio paveiks
lais, ant iblizgint grind guljo kilimai, imarginti man
triais ratais. Kai buvo visai maut, sddavo ir piriukais
vediodavo vairi spalv linijas.
Jai jus mama neatsisuko, nors tikriausiai girdjo j at
einant. Ji stovjo prie lango ir irjo sod. I jos laikyse
nos buvo matyti, jog jai lidna. Nors aukl Maus sakydavo,
kad pasidalyta bda nebe taip spaudia, Leonora neiman,
kaip sibrauti tyl, kuri kone vis laik supo jos motin.
Mama beveik nekalbdavo, ir Leonora niekad neinodavo,
k jai sakyti. Jaut, jog mogui, kuriam tuoj sukaks atuone
ri, vaikika nemokti kalbt su nuosava mama, bet ji nemo
kjo. Bent jai taip atrod. Kai buvau labai labai maa, pama
n ji, mama su manim nekdavo daugiau, bet gal man tik
taip atrodo...
Nepasakysi, kad ji nebt mamos myljusi. Myljo kar
tai, tos aistros ji niekam nemokjo isakyti, nebent kartais,
kai vaik miegamajame bdavo baisiai tamsu, apie tai nib
ddavo savo mekiukui Ponui Vortingui. Jis inojo visas jos
paslaptis. inojo, kad retkariais Leonora suabejodavo, ar ji
tikrai yra Mods Vol dukt. Gal gimusi buvo sukeista. Pa
sakose toki dalyk pasitaiko, bet Leonora beveik buvo siti
kinusi, kad gyvenime taip nebna, taiau bt patikjusi, jei
nebt buvusi tokia panai tv. Net keista irti veidro
d: tokie patys tamss plaukai, tokios paios mlynos akys ir
296

p r i e s

v i e s

lygiai tokios paios ausys. Leonorai atrod tikras stebuklas,

kad ausys gali idygti kaip nukopijuotos, bet kad ir kiek ji
iekojo, veide nerado n vieno motinos bruoelio.
Esi savo tvo vaikas, aiku kaip dien, - sakydavo aukl
Maus. inau! - nekantriai ataudavo Leonora. - Bet ar esu
savo motinos vaikas? - Kvailiuk! inoma, esi. A buvau
prie jos, kai tu gimei. Tai, kad nelabai panai j, nereikia,
jog ji nra tavo motina."
Mod... mano mamos vardas, galvojo Leonora, irda
ma smulki figrl. Tas vardas jai tinka. Toks velnus. Ji
net neatsigr pairti, kas jo. Jeigu jos neiekoiau, jos
ir nepastebtum, tokia tyki ir mayt. Drabuiai kukls, o
plaukai beveik tokios paios spalvos kaip ir portjeros - rus
vai auksiniai. Bet ji grai, paman Leonora. Bent man taip
atrodo. Tikra katyt: smailus smakras ir alsvos akys, siaura
burna ir danai virpanios lpos. Kalba taip tyliai, jog turi
klausytis pasilenks priek. Ne taip kaip ttis. Ttis auktas
ir kalba garsiai, be to, visi sako, kad grauolis, bet a nega
liu taip sakyti, nes esu panai j. Leonora eng per kilim
prie lango.
- Mama! Taileris sode krena lau. Galima eiti pa
irt?
Mods lpos ypteljo.
- Taip, vaikeli, manau, kad galima. A ir pati galvojau apie
lau. Pro lang matau Tailer, irk.
Leonora atsistojo alia motinos. Sodininkas lauke krov
lau. alimais stovjo veimaitis, prikrautas visoki po
pieri: nedideli lap, galbt laik, ir dideli, kurie buvo
pripieti. Tai tio eskizai. Ttis sakydavo, kad nepamatai,
kaip prisikaupia popieri ir juos reikia sudeginti. Leonora
buvo prie to pripratusi ir mgo lauus, mgo okinjanias
auksines liepsnas, mgo j kart ir kaip popierius traukiasi
virsdamas pilkais pelenais, bet kai kada ioruojanti skiautel
297

A D L E

G E R A S

pakyla ir vjas j nunea per mlyn or tarsi ugnin drugel.

Retkariais lyg mayiai fejerverkai pasipila kibirktys.
Ji norjo mam kako paklausti, bet reikjo' gerai apgal
voti klausim, kad juo nenulidint. Ji inojo, jog daugelis
dalyk mam lidina. Aukl Maus sak, kad mama jautri,
vadinasi, visk jauia daug stipriau u kitus mones. Dar tai
reik, kad ji danai serga ir bna usidariusi savo kamba
ryje. Kartais Leonora jos nematydavo dien dienas, nes, kai
nesirgdavo, ji valand valandas sddavo tio studijoje, kur
Leonorai buvo uginta eiti.
Kodl negalima ten ueiti? - klausdavo ji aukl Maus. Kodl mamai leidiama, o man ne? A jam netrukdyiau. S
diau tyliai tyliai." Aukl Maus papurtydavo galv. Ne dl
triukmavimo. Bet, matai, tavo tvas mgsta tapyti vienas,
sileidia tik tavo mam, mat ji tarsi jo mza." - Kas tokia?
Kas ta mza?" - Mza yra mogus, kvepiantis meninink
gerai dirbti. Jis sakytum koks dailininko ar poeto angelas
sargas, padedantis sukurti graesn krin." - Ir a galiau
padti, - nepasidav Leonora. - A galiau bti mza. Ar
ne?" - Gal ir galtum, mieloji, taiau tavo ttis pasirinko
mam, ir nieko nepadarysi."
Leonora atsipeikjusi giliai atsiduso.
- Mama, tau nepatinka lauai, tiesa? - paklaus ji.
- Taip, nepatinka. Jie tokie...
- Kokie?
- Tokie neatitaisomi. Jeigu daiktas jau sudegintas, jo nie
kaip nesusigrinsi, ar ne?
- Bet jeigu inai, jog daiktai, kuriuos degini, tau ne
bereikalingi, ne taip ir svarbu, tiesa? Na, kad negali j
susigrinti.
Mod nusiypsojo dukteriai ir lengvai paglost jai galv.
- Matai, a niekad gerai neinau. Tikrai noriu k nors tu
rti ar ne. Danai apsigalvoju. Tau gali atrodyti, kad ko nors
298

p r i e s

v i e s

jau nereikia, bet staiga pabundi vidury nakties ir supranti,

jog nemonikai to nori. Nemonikai.
Mamai dreba balsas, paman Leonora, vogiomis dirstel
dama motin. Jos akyse pamaiusi aaras valandl neteko
kantrybs. Jos draugs Bans mama energinga ir vaikto po
miestel skeltu sijonu, draugikai visus sveikindama valiu
balsu ir vislaik ypsodamasi. Kadgi ji turt toki mam!
Leonora net uraudo nuo tokios idavikikos minties.
- Ar galima pairti, kaip dirba Taileris? Pastovti prie
lauo? Aukl Maus liep atsiklausti tavs arba tio.
Tik itarusi tuos odius ji pagalvojo: kodl aukl pasiun
t j prayti leidimo? Paprastai ji, ne kas kitas nurodo Leo
norai, k daryti ir ko ne.
- Taip, brangioji, galima, - atsak Mod.
- Jeigu nori, gali eiti su manim. Abi pasiirtume.
- Labai grau, kad pakvietei, mayte, bet manau, jog eisiu
pailsti. iandien man skauda galv. Gal todl, kad renkasi
audra. O dabar bk. A eisiu atsigulti.
Lauke Leonora jaut, koks sunkus oras, tiesiog spaudia
prie ems. Kartis buvo bema apiuopiamas ir irimas,
n maiausio vjelio ir viskas tarsi laukia sulaik kvap. Kol
ji ijo dar, Taileris jau ukr lau. Viskas, k buvo at
ves deginti, jau guljo ugnyje, ji lai kiekvien popieriaus
lap paversdama j raudonomis ir auksinmis plnimis.
- Labas, panelyte, - garsiai tar Taileris. Leonor visad
stebino tai, kad lauas dega taip triukmingai. Ugnis garsiai
spraga, kibirkiuoja ir ia.
- Koks graus lauas! - suuko ji. - Didesnis negu visada.
- Keli mnesi iukls, sak ponas Etanas, bet man ne
viskas atrod iukls. Kai kurie pieiniai tikrai gras.
Vienas popierius iskrido i lauo ir pakilo or. Leonora
lydjo j akimis. Keistas daiktas - ne sveikas lapas, o kako
kia atplaia. Baltas trikampis, kakokio lapo kampas, dabar
299

A D E L E

G E R A S

pabgs ir vjo neamas per darovi vagas. Leonora j nu

sivijo Ramybs sod, ten, kur obelis akomis tarsi vduokle
buvo apkltusi rausv tvoros mr.
Pagavo j jau besileidiant ant ems netoli pentini
kupsto ir pakl. Popierius buvo subraiytas pietuku; nors
ir kaip stengsi, Leonora neirjo, kas tai. Dalis enkl
buvo odiai. Ji skait viesa", langas" ir oras". Kitkas
buvo nuplta. I adreso ant vok, kuriuos jis palikdavo hole
isisti, ji buvo sidmjusi smaili tvo raysen ir painojo
pasvir smulk mamos rat. itie odiai ir odi nuo
trupos buvo rayti jos ranka. Kodl ji kak rainjo tio
popieri pakraiuose? Ttis nekenia, jei kas lieia jo daik
tus. Jis tikrai neleist mamai rainti jam priklausaniuose
popieriuose. Gal jai leidiama todl, kad yra jo mza, bet vis
tiek labai paslaptinga. Pietuku imargint popiergal Leo
nora sikio medvilnins suknyts kien. Vliau pads j
prie savo slaptos kolekcijos, laikomos dutje nuo sausai
ni, ant kurios dangtelio buvo ipietas oraninis rainis, visai
toks, koks tikriausiai jaunas buvo Ponas Nibsas. Ji suprato,
jog niekam nevalia prasitarti apie popiergal, nors nebt
galjusi paaikinti kodl.
Grdama vidun vl prajo pro lau. Liepsnos buvo uge
susios, liko pilki pelenai. Leonora vilgteljo nam. Mama
tebestovjo prie lango. Net nebuvo pajudjusi. Jos veidas
per mirguliuojant nuo kario or buvo nerykus, be to, j
pusiau deng uuolaida. Ji atrod lidna. Maut, lidna ir
ibalusi.
Leonora gerai mokjo skaityti, bet mgo vakarus, kai ttis
ateidavo vaik miegamj jai paskaityti. Atsisds ant lo
vos krato ir pams knyg praddavo skaityti, kur ji bdavo
sustojusi, ir perskaitydavo kelis puslapius. vakar, Leono
300

i e

v i e s a

ra inojo, jis atjo dl audros. Nepasakysi, kad ji bt tikrai

bijojusi perknijos ir iurpiai blyksini aib, visk nu
tvieskiani virpania balta viesa, ar nerimavusi, kad tokio
smarkaus lietaus gali neatlaikyti lang stiklai, kurie siir
jus atrodo baisiai plonyiai, bet vis tiek... J truput baugino
aplink Vilou Kort skuriuojantis ir verdantis oras, taigi jei
ttis, toks ramus ir garsiakalbis, ateina pasdti ant jos lovos
ir parodyti, jog jam n trupuio nebaisu, k gi, jai visada nuo
to tik smagiau.
Atsilousi ant pagalvi ir apsikabinusi Pon Vorting, ji
klaussi, kaip ttis skaito Masias moteris", jos numyltj
knyg. Jis jau skait ten, kur Beta sunkiai susirgo, mgsta
miausi jos viet. Ttis sdjo palinks vir lovos. Staiga lio
vsi skaityti ir padjo knyg ant apkloto.
- Kas ia, Leonora? Kur gavai?
Tas popiergalis! Kaip ji galjo pamirti j paslpti parjusi
i lauko? Artjant audrai, jis visai igaravo i galvos. Dangu
je grdosi debesys, ipamp ir violetiniai kaip mlyns ant
kno, jai engus vaik kambar nam sudrebino pirmas
griaustinis, ir ji popieriaus skiaut (jau isitraukt i kien
ls ir paruot dti dut) padjo ant staliuko alia lovos,
bet paskui pamiro. O dabar ttis j pamat. Ir labai supyko,
bet kodl?
- Jis iskrido i lauo ir a pamiau, tik tiek, - teisinosi Le
onora. - Ar galima pasilikti j, tti? Neatrodo labai svarbus.
Galvoje msteljo klausimas, kodl ji taip nori j turti,
bet atsakymo nebuvo, tik inojo norinti. Etanas Volas atsi
stojo laikydamas popiergal. Buvo tartum auktesnis nei vi
sada, nes ji guljo, o jo galva ustojo prieais kabani lemp,
todl veidas atrod beveik juodas, bruoai neirimi.
- Ne, bijau, kad negalima, Leonora. Negerai pasielgei pa
imdama tai, kas tau nepriklauso. O dabar, mieloji, jau turiu
eiti. Labanaktis.
301

A D E L E

g e r a s

Ir jis ijo jai nespjus apsiginti n vienu odiu. Nuo to

kios neteisybs itryko aaros. Kaip jis gali? Ji nepadar nie
ko blogo. Niekam t popieri nereikjo, antraip jie nebt
buv sudti lau deginti. Tai buvo iukls, o iukls nie
kam nepriklauso. I ties, kai pagalvoji, iukls ir yra tai, ko
monms nebereikia. Per skruostus nusirito dvi aaros, Le
onora piktai jas nubrauk. Ji beveik niekad neverkdavo. Di
diavosi, kad yra stipri ir suaugesn u visas drauges, taiau
dabar nesusilaik. Ttis kartais toks pikiurna. Jis priveria
mones elgtis taip, kaip jam patinka. Mam - visada. Pavyz
diui, ji nemgsta sdti su monmis i Londono ir pilstyti
jiems arbat, bet jis priveria. Sako, negrau, jeigu jos nebus,
ir Leonora kart j pamat sdint sitempusi viename ma
esnij svetains krsl ir nudelbusi akis. monmis i
Londono Leonora vadino ponus, retkariais atvaiuojanius
tikinti tio, kad jis yra toks puikus dailininkas, jog turt
surengti savo parod, bet jis niekad nesutikdavo. Syk jai pa
aikino kodl. monms labiau patinka neprieinami daik
tai", - pasak vien dien, kai jie jo aplink eer. Mama sir
guliavo ir vis dien njo laukan. Leonora labai mgo eer
ir danai eidavo prie jo su aukle ar tiu - aplankyti gulbi
ir pasiirti gluosni, sumerkusi akas vanden. Apeiti
visam eerui reikjo valandos.
Visi mgsta kalbti apie paveikslus, kuri negalima pa
matyti, - paaikino ttis. - Splioja apie juos. Splioja, ar jie
tikrai tokie gras, kaip visi sako. Retsykiais vien kit pa
veiksl parduodu, kad meno pasaulis inot, ko netenka, bet
iaip jie visi pasiliks ia. Kai a mirsiu, Leonora, jie bus tavo,
tu juos ikabinsi, ir tada mons plauks Vilou Kort, nes
taip ilgai negaljo j matyti, supranti?"
Ji nesuprato, bet atsak: Turbt. Bet man atrodo, kad ir
dabar mons nort atvaiuoti Vilou Kort j pairti,
ar ne?" - Neabejotinai, - tar ttis, - bet jie trukdyt mano
302

P R I E

V I E S

mzai. Jis tikriausiai turjo galvoje mam, taigi dar keisiau,

nes paprastai jis nesuka galvos, kas jai patinka ar nepatinka.
Leonora guldama galvojo, ar jai nereikt pasikalbti su
aukle Maus. Kai buvo maa, aukl miegodavo vaik kam
baryje, bet prie dvejus metus persikl maj miegamj
alia. Ji tebebuvo u sienos ir niekad nepykdavo paadin
ta, jeigu Leonora susapnuodavo bais sapn ar negalda
vo umigti. Leonora usimerk ir stipriau apglb Pon
Vorting.
Staiga plaiai atsimerk i pradi nesusigaudydama,
buvo umigusi ar ne. Ilipusi i lovos tyliai pravr duris.
Aukls Maus kambaryje buvo tamsu. Tikriausiai labai vlu,
vadinasi, jos miegota. Namus gaub tyla, taiau ttis tebe
dirbo, nes koridori i studijos sklido silpnut viesa. Jis,
matyt, gerai neudar dur, o tai nepaprastai keista. Tos du
rys buvo kaip pasakoje apie Mlynbarzd - visada taip san
dariai udarytos, jog nejuia pamanydavai, kad u j slypi
kas nors baisaus. inojo, kad kvaila taip manyti, bet nieko
negaljo sau padaryti. Ttis visada labai supykdavo rads j
laipt aiktelje emiau, tarsi u studijos dur bt laiks k
nors siaubinga, ko niekam nevalia matyti, o juk yra visikai
atvirkiai. Ten yra jo paveikslai, juos mons turi matyti,
nes tokie gras.
Leonora nutipeno laiptais emyn pairti didj laikro
d hole. Beveik antra valanda nakties - ji niekada nra vaik
iojusi po namus itaip vlai. Tamsos ji nebijo, tikrai ne, ta
iau nakt visi daiktai atrodo kitaip, o baldai sakytum nori
judti. Net paveikslai ant sien, tio paveikslai, pasikeiia.
Ji sitikino, kad nakt spalvos inyksta, visuose rmuose d
luoja eliai ir vieia baltos dms, o figros jai einant pro
al lyg ir sukruta. Ji neidrso tiesiai irti jas, todl nusi
sukusi ulk atgal, saug vaik miegamj, ir udar duris.
Ar adinti aukl Maus?
303

A D E L E

G E R A S

Igirdusi triukm vl nujo prie dur ir jas pravr. Ka

kas sunkaus trinkteljo ant grind. Bent jau toks buvo gar
sas. Ji ikio galv koridori. Viruje kakas dausi ir tran
ksi. K ttis ten veikia? Ji klaussi stengdamasi nekrustelti,
sustingusi i siaubo, nes igirdo tt aukiant. Buvo aiku,
jog jis stengiasi kalbti tyliau, bet Leonor pasiek kai kurie
odiai, ir ji pagalvojo: ant ko gi jis taip pyksta? Velni
kas nerpestingumas... juk buvom sutar... dabar negalsi.
A neleisiu... Liaukis. Nustok zyzti, juk inai, kad neleisiu...
nepaksiu to, Mode, ir baigta neka... jeigu ugauiau, taip,
inoma, bet... dink man i aki... rytoj...
Ar gali bti? Nejau jis aukia ant mamos? Tikrai girdjo,
kaip itar jos vard. Taiau gal jis su kuo kitu kalba apie
j, bet su kuo? Kas dar galt vidury nakties bti jo studi
joje? Igirdusi ingsnius, Leonora atoko saug kambar.
Drebdama sustojo u dur palikusi siaurut plyel. Kakas
lipa laiptais emyn, ir ji pamatys, kas tai. Ar nori to? O gal
usimerkti? Ten gali bti kokia pabaisa. Per vlu. Jau aikiai
matyti. Mama, apsivilkusi naktiniais markiniais. Ji kkio
ja. Taip, kad Leonorai paiurpo visas knas. Mama klaikiai
rauda. Leonora suprato, jog reikt udaryti duris ir ito
nematyti, nematyti, kaip mama pasikeit, virto nepastama
moterimi, bet pirtai neklaus ir ji pamat. Trump akimir
k mama buvo tiesiai prie j, ir t akimirk ji pamat - ma
mos paakys prakirstas, dvi juodai atrodanios kraujo srove
ls teka per balt skruost. Ji tikriausiai griuvo ir trenksi
k nors. Todl ir verkia. tai ji jo savo miegamj.
Leonora dar palauk, kol i studijos nulips ttis, bet nesu
lauk. Gal ji kartais sapnuoja blog sapn ir jeigu nybs sau,
atsibus savo lovoje rami ir saugi. Ji smarkiai sugnybo sau
rank ir net aikteljo i skausmo. Ne, tikrai nesapnuoja.
Ant pirt gal ji nuslikino prie aukls Maus dur ir ati
dar jas. Aukl visada miegodavo labai tvarkingai, auktiel
304

P R I E

V I E S

ninka, susidjusi rankas ant krtins, Leonora net paman,

ar nevertt palaukti ryto, taiau inakt namuose per daug
vyko j bauginani dalyk. Prijusi ji paliet auklei rank.
- Aukle, ia a. Pabusk, aukle. Man baisu. Pabusk, praau
tave.
Aukl Maus staigiai atsimerk.
- Kas yra, vaikeli? Kas nors atsitiko? Gal k baisaus susa
pnavai?
Tai sakydama ji nusiklojo ir atsikl. Plaukai, paprastai
susukti dail kuod, guljo supinti ant nugaros, mlyni
naktiniai aplink kakl buvo isiuvinti glytmis. Ji apkabi
no Leonoros peius.
- Einam, a tave paguldysiu, apklostysiu ir atneiu karto
gralo. Tada tu man papasakosi savo sapn ir pamatysi, kad
jis ne toks jau baisus.
Apsivilkusi chalat ir sispyrusi lepetes, ji pam Leo
norai u rankos. Abi tyliai eng vaik miegamj. Aukl
jung naktin lemput.
- Nespsi sumirksti, kai a griu. Su vaimis - karto
pieno puodeliu ir sausainiais. N gyva dvasia nesuinos, kad
mes nakt puotaujame. Tai bus ms paslaptis.
Laukdama sugrtant aukls Maus, Leonora galvojo, gal i
ties jai viskas tik prisisapnavo. Gal tik pasivaideno kruvi
nas mamos veidas ir ta baisi rauda. Akimirk ji prisndo, o
kai pabudo, aukl Maus jau buvo ia.
- Dabar, Leonora, a pasdsiu, kol tu gersi ir man pasa
kosi savo sapn.
Leonora pasijuto trupuiuk kvailai ir jau abejojo, ar ap
skritai k nors pasakoti. Dabar taip jauku ir ramu, net sunku
prisiminti, kok siaub juto prie tai.
- A igirdau kak trinktelint, - pasak ji. - Pamaniau,
kad viruje, ir ilindau koridori pasiklausyti, tada pama
iau mam. Ji verk. Na, ne su aaromis, bet kakaip kk
305

A D L E

G E R A S

iojo, aimanavo, o kai jo pro mane, pamaiau, kad veidas

kruvinas. Skruostas. A taip isigandau, kad pabijojau pa
tamsyje grti savo kambar, todl paadinau tave.
- Varg mergyt! - Aukl Maus pam puodel i Leo
noros rank ir pastat ant staliuko. - Nekreipk dmesio, k
veikia suaugusieji, kaiuk. Tai j reikalas, ne ms nosiai su
prasti, kas darosi tarp vyro ir monos. Geriausia, jeigu visk
pamiri. A visada sakau: ko nematai, dl to ir irdies ne
skauda. Mums nedera kitis, Leonora, bet viskas bus gerai.
Pamatysi. Ryt tikriausiai bsi visk umirusi. Paadu, kad
visa tai atrodys tik kaip blogas sapnas. Dabar, vaikeli, irk,
jau akyts merkiasi. A palauksiu, kol tu kietai migsi. Ir ne
pamirki, k a tau sakiau. Tikriausiai tu nieko ir nematei,
nieko neinai, o ko neinai, dl to ir irdies neskauda.
Leonora pajuto, kaip panyra tams ir tyl, taiau galvoje
aikiai skambjo aukls odiai: Ko neinai, dl to ir irdies
neskauda, ko neinai, dl to ir irdies neskauda../4 Pagaliau
nutilo ir jie.
Ir tai ji vl atsibudusi, jau rytas, aukl Maus atitraukia
portjeras.
- Kelkis, miegale! Diena auksin, audros kaip nebta.
Kelkis ir bk valut! Jau tuoj pusryiai. iandien imiau
tau geltonj sijonuk, nes vliau sveiuosiesi pas Ban.
Leonora atsisdusi pasitryn akis.
- Vakar vakare a greitai umigau, tiesa? Kai atneei man
atsigerti.
- Nieko a tau neatneiau, vaikeli. Ir vl susapnavai.
Leonora susirauk.
- Atneei, aukle! inau, kad atneei. A maiau mam,
prisimeni? Kruvinu veidu? Tada atjau pas tave, paadinau,
tu atneei man karto pieno ir a umigau.
Aukl Maus atsisdo ant lovos, pam Leonorai u
rankos.
306

P R I E

V I E S

- Paklausyk, Leonora, tu turi baisiai gyv vaizduot, todl,

vaikeli, labai aikiai sapnuoji. A vis nakt imiegojau kaip
akmuo. K ia neki apie savo mam? Tavim dta nieko jai
nesakyiau, mamai nepatikt sivaizduoti, kaip tavo sapne
vaikto kruvinu veidu. Dabar ok i lovos valytis dant, vai
keli. Jau vlu.
Aukl Maus energingai idro i kambario. Leonora
apstulbusi irjo jai kandin. A nesapnavau, paman. A
j maiau. Girdjau. Netgi nybau sau, kad sitikiniau,
ar nesapnuoju. Negaljau sapnuoti, taiau juk aukl Maus
nesakyt, kad a jos nepaadinau, jeigu paadinau. O gal
sakyt?
Leonora rengsi i lto, temptai galvodama. Prisimin
kiekvien smulkmenl, kas vyko nakt, ir kiekvien aukls
Maus itart od. Ji sak: Ko neinai, dl to ir irdies neskauda. Taip ji kalbjo, taiau sapnai - keistas daiktas, kai
kada atrodo tokie tikri, jog manai, kad nemiegi, nors i tikr
j miegi. Nesvarbu, nutar ji, suinosiu nulipusi pusryi.
Pamatysiu, mamos paakys prakirstas ar ne.
Ji beveik bgte nuskubjo valgomj, bet pamaius tu
i mamos kd akys pritvinko nusivylimo aar. Mirks
dama jas nuvar, kad ttis nepastebt pakls galv nuo
laikraio. Ttis nemgsta, kai mons verkia. Uklups j
verkiani pasidarydavo atiaurus, ir ji imoko susivaldyti.
Dauguma mergaii klasje verkdavo dl menkiausio nieko,
bet Leonora - niekad. Dabar ji lauk, kad ttis pasiirt
j, bet jis nepakl aki, tad ji pati kreipsi j:
- Labas rytas, tti. - Atsisdusi savo viet itrauk i ie
do servetl.
- O, Leonora! Labas rytas, - pasisveikino ttis, dirsteljo
j, bet ir vl usideng laikraiu kaip skydu.
- Kur mamyt? - paklaus Leonora, usipildama dribs
nius pienu. - Tebemiega?
307

A D E L E

g e r a s

Tyla po io klausimo utruko taip ilgai, jog Leonora pa

man, gal jis neigirdo jos. Galbt reikt pakartoti klausi
m, bet nusprend dar trupuiuk palaukti. Gal jis skaito k
labai svarbaus. Prineusi aukt prie lp, ji irjo juodas
raidi eilutes laikratyje, kai jis staiga triukmingai padjo
laikrat ir pavelg tiesiai j.
- Praryk t aukt, Leonora, tada pasikalbsime.
Ausyse garsiai trakjo kukurz dribsniai. Sukramiusi
juos padjo aukt ir pasiirjo tv. ryt jis labai ibals,
paakiai violetiniai.
- Deja, tavo motina iandien nesveikuoja, - tar jis. - Por
dien turs pagulti, todl pasistenk jai netrukdyti.
- Bet ar galima nors trumpai j aplankyti? Praau! Vienai
minutei. Paadu, kad elgsiuosi tyliai, bet labai noriu j pa
matyti. Praau...
Tvas atitrauk kd nuo stalo. Atsistojo ir prabilo tuo
altu ir piktu balsu, kuris visada j taip nugsdindavo, balsu,
sustingdaniu vis or aplink jos galv. Jis pasak:
- Leonora, tu nesupratai mano odi. Tavo mama serga.
O tai reikia, jog ji nenori bti trukdoma. Ji nori, kad jai nie
kas netrukdyt. Niekas. Jeigu leisi jai pasveikti, greiiau j
pamatysi. Tau nevalia jos lankyti, aiku, vaike?
- Taip, tti, atsipraau, - atsak Leonora.
Ir n kiek neatsipraau, paman kabindama dribsnius
auktas po aukto. Sakau tik todl, kad taip reikia sakyti
tiui, tada jo balsas pasidaro jau ne toks ledinis ir jis pra
linksmja. Kai kada. Taiau iandien stebuklingasis odis
nepadjo, ttis isiskubino i kambario toks piktas, jog net
Ponas Nibsas, miegojs ant palangs pakl galv jam pra
lekiant pro al. Leonora jaut, kad galva sunki, akis perti
ir nieti, lyg bt verkusi. K gi, reiks palaukti, kol mamos
sveikata nors kiek pasitaisys, tada ji gals sitikinti, ar jos pa
308

P R I E S

V I E S

akys nebuvo prakirstas. Kai tik prisimindavo, k mat nakt,

vaizdas galvoje ikildavo vis blausesnis.
Pamusi skrebut, ji m kramsnoti nesivargindama u
sitepti sviesto ir demo. iandien po piet ji eis pas Ban,
draugs gimtadienis, bus vais su specialiai ikeptu venti
niu tortu. Nujusi ji atsisdo alia Pono Nibso, tas tik pra
merk alsvas akis ir vl umigo pasidjs galv ant leten
li. Mama serga. Ji serga danai, bet visada pasveiksta. Gal
tikrai man viskas prisisapnavo, suabejojo Leonora. Raudan
ios motinos paveikslas vis labiau blanko. Ko neinai, dl
to ir irdies neskauda", - sapne pasak aukl Maus. K tai
reikia? Ir kodl ji negali pamirti t odi? Jie nenublanko.
Skamba tarsi dabar tariami. Ji niekaip negali j atsikratyti.
Iki paios gimtadienio liko pusantros savaits. Leonora jo
laukia nesulaukia. Laikas slenka taip ltai, kad kiekviena
diena atrodo daug ilgesn, negu turt bti i tikrj. Oras
buvo puikus, todl ji ilgai vaikiodavo su aukle Maus, ap
lank visas drauges, jos taip pat ateidavo Vilou Kort, bet
vis tiek laikas prailgdavo. Mama usidariusi jau tris dienas,
iandien pagaliau turt atsikelti ir ieiti, paman Leono
ra. Daktaras nebuvo atvaiavs, o ttis iandien Londone,
kalbasi su kakokiais svarbiais galerij darbuotojais. ryt
ivaiavo automobil kis suvyniot paveiksl. Gr tik
rytoj, taigi galima aplankyti mam, pairti, kaip ji jauia
si, nesibijant kliti jam. Tikrai nieko blogo neatsitiks, jeigu
slinksiu ir su ja pasisveikinsiu, nutar Leonora. Aukl Maus
virtuvje nekuiuojasi su virja Peid, Leonora labai tikisi,
kad jos aptaria jos gimtadienio tort: kada j ikepti ir kaip
jis turt atrodyti.
Pro miegamj eil iame koridoriuje ji prijo mamos
kambar. Kitoje namo pusje irgi buvo daug kambari. Ji
309

A D L E

G E R A S

niekad nesuko sau galvos, kas ten yra, bet Ban, kart atjusi
paaisti, paklaus, kas juose miega.
Niekas, - atsak Leonora. - Kambariai tuti. Kai bna
svei, jie miega itoj pusj, bet pas mus retai kas sveiuojasi. - Galima pairti?4' - paklaus Ban, jau sukdama
dur ranken. Leonora norjo j sulaikyti, bet nesugalvojo
prieasties. Paskui draug ji eng erdv, aidini nuo ty
los, kur visi baldai buvo apkloti baltomis markomis.
Kodl viskas udengta?" - norjo inoti Ban.
Na, aukl Maus itas markas vadina dulkiadangtmis,
todl tikriausiai udengta tam, kad neapdulkt.
Mergaits ijo i kambario, udar duris. Daugiau Ban
nesipra jok udaryt kambar, taiau Leonora apie juos
danai pagalvodavo ir irdyje pasiadjo uaugusi Vilou
Kort visada kviestis daugyb svei, nuimti visas dulkiadangtes ir visur pristatyti vaz su glmis.
Vis dlto miegamajame mamos nebuvo. Leonora inojo,
kad reikia i karto dingti, bet ji nujo prie lango ir pamat
j - mama sdjo pavsinje, vienoje i savo mgstam vieiuki. Leonora irgi j mgo, nes visa pavsin, net stogas,
buvo i stiklo, lyjant galdavai sdti viduje ir irti, kaip
aplink srva milijon milijonai vandens laeli, o pati nesu
lapti. Leonora ibgo ir nudundjo laiptais emyn. I virtu
vs ilindo aukl Maus.
- Kur susiruoei, vaikeli? - paklaus ji.
- pavsin pas mam, - atsak Leonora grteljusi. Gir
djo, kaip aukl aukia netrukdyti mamai, jeigu ta nori pa
bti viena. Ji nekreip dmesio ir nubgo per vej prie stiklo
ir plieno namelio graiu stogu su smaigaliu viruje. Jai jus
Mod ypsodama iskt rankas pasitikti dukters.
- Sveika, brangioji. Atjai pasikalbti su manim?
- Taip, mamyte! Labai tavs pasiilgau! Ar geriau jautiesi?
Mod klausim neatsak, taiau tar:
310

i e

v i e s

- Eik pasdk su manim, papasakok, k veiki. Baisiai

karta, tiesa?
Leonora pasisteng atsissti mamai i deins. Juk ta pus
buvo kruvina. Ji m pasakoti apie gulbiukus eere, apie
Ban ir jos brolius, bet vis laik dirsiojo motinos veid.
Pagaliau ji pamat, nors ir po kremins pudros ir pudros
sluoksniais. Mama tikriausiai stengsi paslpti, bet vis tiek
galima irti - nedidel mlyn su plonyiu pailgu au
per vidur. Vadinasi, aukl Maus melavo, kad jai visa tik
prisisapnav. Ji pagalvos vliau, k tai reikia ir kodl aukl
taip elgsi.
- Mama, usigavai skruost? - patyljusi tar Leonora.
- Ai, tokia nevkla, - atsak Mod. - Studijoje ukliuvau
u tavo tio molberto. sivaizduoji, kaip kvailai pasijutau?
- Ar nakt? Vidury nakties? A kak girdjau. Pabudau
nuo trinkteljimo.
- Ne ne, - papurt galv Mod. - Ryt. Gerai prisimenu.
Treiadienio ryt. Labai anksti.
Leonora pakl galv ir per baltai juostuot stikl pai
rjo mlyn dang. Mintyse suskaiiavo. iandien penkta
dienis. Audra buvo pirmadienio nakt, tada ji ir sapnavo (i
ties nesapnavo, ant skruosto tikrai yra randas). Treiadie
n mama tebebuvo usidariusi miegamajame. Ar ji galjo
ulipti studij pas tt? Ir usigauti molbert? Gal ir taip.
Arba ir ji meluoja. Leonora sumio - ir truput isigando.
Galbt reikt paklausti? Prisipainti mamai apie sapn?
Kad ji j mat? Jau norjo prabilti, bet mama pasak:
- A usimusi vienu darbu, tavo gimtadieniui ruoiu
staigmenl.
- Pasakyk, mama! Pasakyk!
- Negaliu, Leonora, - nusiypsojo mama. - Jeigu pasaky
siu, jau nebus staigmena, aiku?

311

A D L E

G E R A S

Ji kalbjo beveik linksmai, kaip visi mons. Leonora ne

suprato, kas negerai mamos balsui, bet jame visada girdda
vai lides ir uslpt atods. Paklusi galv Mods akyse ji
ivydo aaras.
- Mama, tau lidna! - suuko ji ir apglb Mod, jos lie
sut virpant kn. Padjo galv jai ant keli. - Nelidk,
praau tave, nelidk, - kartojo sikniaubusi Mods sukne
l. - Bk linksma. - Neinojo, ar mama girdi j, bet motinos
nepaleido, kol Mod velniai itrko i Leonoros rank ir
sumusi u smakro pabuiavo.
- Ak, brangus vaikeli, atleisk man. Turi man atleisti. A
labai gailiuosi. Sakyk, kad man atleidi, Leonora. Sakyk...
Leonorai nugara perbgo altas iurpas. Ji nesuprato, k
tie odiai reikia. U k ji turi atleisti? Ar mama padar k
negero? Tikriausiai, nes kitaip neprayt atleidimo. Ar tai
turi k bendro su jos rauda nakt? Gal pakalbti su ja apie
t nakt? Ar atleisti mamai reikia, jog nevalia daugiau apie
tai usiminti? Ji mat palinkus prie savs aarot veid ir
nieko daugiau nenorjo, tik pabgti pas aukl Maus, tolyn
nuo mamos, kurios ji nesupranta ir kurios aaros j trikdo
ir baugina.
- A atleidiu, mama. Tik neverk. Praau, bk linksma.
- Btinai, brangioji, btinai. - Mod paleido Leonor ir
nusiluost akis nriniuota nosinaite, kvepiania pakalnut
mis. - Man jau viskas gerai, brangioji, tikrai. Jeigu nori, bk
aisti. Paadu, kad bsiu linksma.
- Tikrai? Paadi?
- Taip, dabar eisiu pasivaikioti Ramybs sod. Noriu
apirti visus savo augalus ir gles. Jame maa darbo, bet
man is sodas taip patinka. Ar uuodi, kaip kvepia rudeniu?
Rugpjt a visada jauiu artjant ruden. Net kai kepina
saul, inau, jog ateina ruduo. O dabar bk sau, Leonora.
312

P R I E

V I E S

Jausdamasi kalta, Leonora pasuko namus. Ar grau taip

diaugtis, kad nebereikia bti su mama? Jausti tok palen
gvjim? Matyt, a kakokia nenormali, paman ji. Esu blo
ga dukt, gal todl mama vis bna tokia lidna. Gal jeigu
labiau j myliau, ji bt linksma. Toji mintis atrod to
kia baisi, kad ji vos nenubgo atgal pas motin prisiekti, jog
myli j labiau u visus visus mones pasaulyje, bet susilaik,
pirmiausia atsigro pairti, ar Mod tikrai nustojo verkti.
Ji sdjo lygiai taip pat, kaip Leonora buvo j palikusi, bet
nuleidusi akis maig ir maig nosinait. Per stiklo pavsins
sienas ji buvo aikiai matyti.
Kai ji jau buvo belekianti pas mam, per vej pamat at
einant aukl Maus.
- Einam vid, vaikeli, tuoj piets.
- Gerai, aukle. - Vliau, paman ji, pasakysiu mamai, kaip
a j myliu. Vliau suspsiu. Ir ji jo vid jausdama, kad
nusirita krtin slegiantis sunkumas ir apima diaugsmas.
- inakt sapnavau tok keist sapn, aukle, - tar Leonora
kit ryt rengdamasi. - A guljau snausdama, i tikrj dar
nemiegojau. Turbt buvau prasimerkusi, nes visk maiau,
nors nelabai aikiai. Ir a pamaiau, kaip vaik kambar
jo moteris ilga balta suknele, ant nugaros krentaniais pa
laidais plaukais. Ji pastovjo prie lli nam, paskui kak
priklijavo ant stogo. A uuodiau tapet klijus. Tada ji ijo,
o a daugiau nieko neprisimenu.
Aukl Maus toliau pyn Leonorai plaukus. Baigdama vie
n kas pyn mlyn kaspin, dailiai surio. Ji nuostabiai
mokjo graiai suriti kaspinus: kad abi kilpos nekarot ir
bt tiksliai vienodo didumo.
- Tu nesapnavai, vaikeli, - tar aukl. - Tavo mama ti
krai inakt buvo jusi kambar ir iek tiek patais lli
namus. Tai bus tavo gimtadienio dovana. Ji man sak no
313

A D L E

g e r a s

rinti, kad bt tau staigmena, bet, matyt, kakas privert j

apsigalvoti.
- Ar galima eiti ir pairti? Aukle, leisk! Leisk pairti.
- Sdk ramiai, duok pabaigti pint plaukus, o tada galsi.
Leonora pavelg lli namus, stovinius pasienyje. I
tolo neirjo jokio skirtumo. Ji pagalvojo apie savo sapn.
Toji figra, kuri ji mat, klijais tep stog. Kai tik aukl
Maus baig pinti kasas, ji nukr pairti, k gi buvo pada
riusi mama.
- Oi, aukle, irk - stogas!
Pirma stog deng paprastas rusvas popierius, o dabar jo
pavirius buvo apklijuotas nupietomis pilkvomis ir gels
vomis erpmis. Mama turbt sugaio aminyb, kol visas
jas nupie. Vandeniniais daais buvo upildyti du didiuliai
lapai. Leonora siirjo. Kiekviena erpel vis kitokia, ski
riasi nuo aplinkini.
- Atrodo kaip tikras stogas, ar ne, aukle? Ji tikriausiai pie
daugyb valand?
- Nepaprastas grois, - tar aukl. - irk, kad nepa
mirtum padkoti.
- Nepamiriu, - paadjo Leonora. inojo, kad kol kas
nieko negalima sakyti, nors suprato, kad mama djo itiek
darbo, nupie visas tas erpes, tokias graias ir visikai kaip
tikras, bet ji vis tiek truput nusivyl. Ne, ji to nepavadint
gimtadienio staigmena. Nauji lli namai arba nauji lli
drabuliai bt buv daug domiau. Stogu juk nepaaisi. j
galima tik irti, taiau senj ji beveik n nepavelgdavo,
tad kodl mamai atrod, kad jai patiks naujasis stogas?
Lipdama emyn pusryiauti, Leonora juto, kaip prastja
nuotaika, ir ji band save guosti mintimi, kad gal ia buvo ne
visa staigmena, tik dalis. Ji gaus dar kak, kak daug daug
geresnio. Tikriausiai taip ir bus. Juk gimtadienis dar neatjo,
be to, jai buvo leista pamatyti stog. Kol pasiek valgomj,
314

P R I E

V I E S

ji jau beveik tikino save, jog naujas popierinis stogas net

nra dovana. Bet, pasiadjo ji, jeigu mama bus, a jai graiai
padkosiu ir pabuiuosiu.
Valgomajame mama ir ttis sdjo savo vietose, bet nesiypsojo, nesikalbjo, ir Leonora suprato, kad kakas negerai.
Jie net nepavelg j ir aukl Maus, kai jos eng kambar
ir atsisdo ant savo kdi kitame stalo gale. Visk ugul
tyla, todl taip garsiai kaukjo dribsni dubenlius auk
tai ir statomi ant lkteli puodeliai. Bent jau taip atrod
Leonorai.
Ji pairjo mam, tt. Ttis susirauks. Lpos su
iauptos, tarsi nort bartis, bet laikosi. Mama sdjo be
dusi akis lkt, bet skrebuio net nepaliet. alia jo guljo
sviesto ir demo gumulliai, bet peilio ji nem.
-A u k le,- kreipsi ttis aukl Maus, nepakeldamas
aki. - Biau labai dkingas, jeigu Leonor kuo nors uim
tumte lauke. Rytas toks graus. Su ponia Vol turime kai k
aptarti, todl nenortume, kad mums bt trukdoma.
- Na, inoma, sere, - pasak aukl Maus. - Mes nueisi
me miestel ir pasivaikiosime po laukus u banyios.
Gal netgi pasiimsime ukandi pintin, Leonora. Ar tau
patikt?
Leonora linkteljo. Bijojo net prasiioti. Kaip ttis gali
bti toks bjaurus! Ji niekada jiems netrukdo, kai bna usi
m. Ji niekad neina studij, nes ino, kad neleidiama. Ji
ne koks kdikis, kur reikia isivesti ikyl, kad suaugusieji
galt ramiai pasikalbti. Jai jau tuoj tuoj sukaks atuoneri
metai. Suleidusi dantis skrebut dbteljo tv, taiau tas
irjo pro lang ir nepamat, kokia ji supykusi. Pasakysiu
k nors mamai, paman Leonora. Padkosiu u nauj lli
nam stog. Giliai kvpusi ji prabilo:
- Mamyte, man labai patinka naujas popierinis lli nam
stogas. Ai, kad j man padarei.
315

E l e

g e r a s

Kaip Leonora nustebo, kai mamos akys papldo aaro

mis ir ji taip ibalo, jog, atrod, tuoj nualps. Prikandusi lp,
mama pavelg Leonor beveik su siaubu. Ir m virp
ti. Leonora baisiausiai gailjosi, kam usimin apie t stog,
kam ivis isiiojo. Nespjus jai sugalvoti, k dar pasakyti,
ttis paklaus - velniu ir kartu lediniu balsu:
- Mode, mieloji, koks ten popierius? Ar man rodei?
- Ne, brangusis, - atsak mama. - A tik ipieiau popie
ri erpmis, kad stogas bt graesnis. Nieko ypatingo.
- Man atrodo, be reikalo gaiai. Galjai paprasiausiai u
klijuoti kokiu sen tapet gabalu, ar ne?
- Taip, bet a norjau Leonor pradiuginti gimtadienio
proga. Man taip patiko pieti erpes.
- Tti, jos labai graios, tikrai! - suuko Leonora, tikda
masi atitraukti nuo mamos tio nepasitenkinim. - Man
nepaprastai patinka. Dabar lli namai daug graesni. Ai,
mamyte!
Atsistojusj nubgo prie mamos, puol ant kaklo ir apka
bino. Mamos knas sustings ir kartu dreba, pastebjo ji.
- Aukle, praau ivesti Leonor, - liep ttis stodamasis. i scena jau per ilgai usits.
Jis ijo, Leonora girdjo, kaip jo ingsniai nutolsta mar
murinmis holo grindimis ir ima kilti laiptais.
- Mamyte, a tave myliu! - suuko Leonora, nesuvokda
ma, kas vyksta, nesuprasdama, kas k padar negero ir kodl
ryt viskas taip klaiku.
- Ir a tave myliu, vaikeli, - pasak Mod, apsipildama
aaromis. Leonora neiman, k daryti ar sakyti.
- Eik savo kambar, Leonora, - tar aukl Maus. - Ir
lauk mans. Tavo mamai viskas bus gerai. A ja pasirpin
siu. Nesijaudink, brangioji.

316

P R I E

V I E S

JT
Leonora ltai nuslinko vaik kambar; jai norjosi ir rk
ti i pykio, ir verkti i skausmo. Kvaila, kvaila aukl Maus,
paman spardydama laipt pakopas. Kaip ji gali man sakyti,
kad nesijaudiniau? Mama nusiminusi, o a neinau kodl.
Niekas man nesako. Utrenkusi vaik kambario duris, ji
griuvo ant lovos laukti aukls. Kodl ttis nori, kad mans
nebt namuose? K jis ketina daryti?
jusi i lauko, Leonora stovjo hole. Aukl Maus usilai
k aljoje nektelti su virja Peid, ieinania miestel, o
Leonorai liep bgti namo vienai. Ttis su mama barasi.
Igirdusi garsius, piktus balsus, ji sustojo pasiklausyti, nors
inojo, kad negrau. Mama auk. Paprastai ji kalba tyliai, ir
dabar, girddama j itaip aukiant, Leonora isigando. I
kart suprato: mama su tiu nenort, kad ji girdt, k jie
kalba, todl prisispaud prie sienos, bet nepabgo. Nejuia
noras inoti, trokimas pagaliau aikiai suprasti, kas mamai
neduoda ramybs, prikaust j prie grind - virpani, pra
siiojusi ir ipltusi akis. Tvai buvo svetainje, ir ji gird
jo kone kiekvien od.
- Daugiau n u k. Grietai atsisakau. O jeigu paliesi
mane nors pirtu, prisiekiu, kad visk pasakysiu. Ir k tada
tavo aunieji draugai Londone pamanys apie nuostabj
Etan Vol? Ar ir tada vaiuos ia gerti tavo dino ir gr
tis tavo paveikslais?.. - Mod nusikvatojo taip, kad Leonorai
kraujas sustingo: aiiai, baisiai, tai net nebuvo juokas, bet
buvo garsas, nuo kurio iausi plaukai... - odiu, man jau
gana, tai ir viskas. Kirminas sukilo, o a juk buvau kirminas.
Kirminas, tiek laiko udarytas tamsoje, taiau dabar viskas
bus kitaip. spju tave, Etanai. A pavargau bti atpirkimo
oiu. Pavargau.
317

A D L E

G E R A S

Mamos odiai virto murmesiu, ir Leonora iki galo j ne

igirdo. Girdjo ir tvo bals, bet odi nesuprato. Gal jis
kartais mam ramina? J guodia? Leonora jau pasijuto lyg
ir normaliau, kai tvas praneko:
- Daugiau toki kalb nenoriu girdti, supratai? Jei kada
suinosiu, kad kam nors prasitarei, nors vienam mogui, la
bai pasigailsi. Tikrai labai pasigailsi. Ir prisimink - a taip
pat galiu prabilti. Galiu per dvideimt minui prisikviesti
daktar Menering ir jam pasakyti, kad brangioji monel
iprotjo. Visa grafyst ino, jog tavo sveikata, kaip sako
ma, glena". Per valand atsidurtum psichiatrinje. O man
dvejoti nevalia. Supratai? Mano prigimtis neleidia dvejoti.
Taigi sutarme?
Leonorai akis m grauti aaros, ir ji ant pirt gal
eng pasislpti u holo lango portjeros, kol tvai neijo i
svetains ir jos neuklupo. Per vlu! Ttis jau eina per mar
muro plyteles, jis j pamat. Suprato, kad pamat. I to, k
girdjo, ji ne visk suvok, bet inojo - t nakt ttis mam
pravirkd suduodamas jai per veid, o dabar grasina, jeigu
ji jo neklausys, ikviesti daktar ir pasakyti, kad ji iprotjo.
Kaip iauru ir baisu. Bet nejaugi ttis, kartais mokantis bti
toks geras, linksmas ir draugikas, galt elgtis kaip pasak
pabaisa? Tikriausiai ne.
- Tutuojau ateik ia, Leonora, - paauk jis j. Kai ji pri
jo, pagrieb jai u rankos. - K ia veiki? Ar seniai hole?
- A tik dabar jau. Mes buvome miestelyje, paskui sma
giai pasivaikiojome... - Leonora suprato turinti netylti,
kalbti, tarsi bt k tik sugrusi ir nieko nenugirdusi. Jis
baisiai supykt suinojs, kad ji klaussi, kaip jie su mama
barasi. Taigi ji toliau pliauk, kas atjo galv, odiai liete
liejosi i burnos, ir pagaliau ttis paleido jos rank.
- Eik vaik kambar, Leonora. A turiu darbo,
318

P R I E

V I E S

Jis m lipti auktyn engdamas per dvi pakopas. Leo

nora klaussi nekvpuodama, kol igirdo trinktelint studijos
duris. Tada giliai atsiduso. Kai jau tio nebra, ji nori eiti
pas mam, pairti, kaip ji jauiasi. Kaip tik tada jo aukl
Maus ir paklaus:
- Kas yra, vaike? Atrodai, lyg btum vaiduokl pamaiusi.
- Mama barsi su tiu. Buvo siaubinga. Jis kalbjo bai
sius dalykus. Sak...
Bet aukl Maus j pertrauk:
- N odio daugiau, vaikeli. Ar pamirai, k esu sakiusi?
Ko neinai, dl to ir irdies neskauda. Suaugusij barniai ne tavo reikalas.
- O kada tu man sakei? Kada sakei, kad ko neinai, dl to
ir irdies neskauda?
Jiedvi lipo laiptais. Aukl atsak:
- Nagi t nakt, kai tu atjai ir priadinusi mane mei sek
ti pasakas apie kruvin mamos veid.
- Taiau tu sakei, kad a visk tik sapnavau! Sakei, sakei!
Aukl Maus atsiduso, nusim skryblait ir m sukti ir
sukti j rankoje. Ji nuleido akis grindis, paraudo.
- Taip, mieloji, atsipraau. A tikrai t sakiau, labai negerai
pasielgiau, bet a tik norjau, kad tu taip nebijotum. inau,
nereikjo to daryti, bet kai kada sunku suprasti, kas geriau
sia, labai sunku. iuose namuose tiek paslapi. Na, nieko,
iki vakaro pabk vaik kambaryje. Vakarien a tau atneiu.
Tu tik niekam nelsk akis. Pamatysi, viskas bus gerai.
Aukl Maus vl nulipo emyn. Leonora dar pasiklaus.
Nieko, Vilou Kort gaubia visika tyla. jusi vaik kam
bar, ji ilgai nejuddama stovjo prie lango. Taip, paman ji.
Teisingai. Namai pilni paslapi, bet ko a neinau, dl to ir
irdies neskauda. Gultis dar anksti. Visi kur nors kuo nors
usim. A kai k inau, bet reikia apsimesti, kad neinau
319

A D E L E

g e r a s

nieko. Turiu apsimesti, kad mano ttis geras, myli mamyt

ir nra mogus, kuris aukia ant jos, j pravirkdo ir prakerta
skruost, ir vadina beprote. Turiu apsimesti, jog tai, k ma
iau, buvo sapnas, nors inau, kad nebuvo. Noriu bti toli,
ieiti pro duris ir atsidurti kuo toliau nuo Vilou Korto su
visomis jo paslaptimis, kuri a nenoriu inoti. Prie eero.
Eisiu prie eero.
Leonora pavelg pro lang. Medi eliai ant ols juo
di, kiekvienas ros iedas apkratuotas auksu. Ko neinau,
dl to ir irdies neskauda", - kartojo ji ir kartojo tarsi kok
burtaod, galint apsaugoti j nuo pikto. Ko neinau, dl to
ir irdies neskauda.
ir

Gvenos arbata visai atauo, bet ji neturjo energijos atsikelti

ir usiplikyti vieios. Rila plak grietinl braki pyragui.
Mers virtuvje nebus dar por valand; fakt, kad iandien
Rila patieks vakariens desert, ji sutiko kur kas geriau, negu
Gvena tikjosi. Mer buvo planavusi vaisi salotas su grie
tinle, bet kai Rila pasak: Jums nereiks itiek pjaustyti ir
kapoti, ar ne?, jai teliko nusileisti.
Gvena nuskab lapelius ir brakes supjaust daug dai
liau, negu tai bt padariusi Rila. Gvenos nuomone, Rilos
virj avim labiau valdo nuotaika, o ne rpestingumas, be to,
ji per daug ragauja visko, k maio dubeniuose, taiau pati
Gvena syk virtuvje, ilusioje nuo sauls, einanios pro
lang, atsipalaidavo labiau nei kada nors. Upakalins du
rys buvo atviros, ji girdjo, kaip Triuio Piterio dare aidia
Dagis su Fiona, ir tikjosi, kad jie ten dar kiek pabus, leis jai
pasidiaugti ia valandle, sugrinania laikus, kai jiedvi
su Rila buvo maos mergyts, kurioms u pavyzding elges
bdavo leidiama padti kepant pyragus.
320

p r i e

v i e s

- Chlojai medis pavyko kur kas geriau, negu tikjausi.

Truput bijojau, kad jis gali atrodyti pernelyg modernus ir
netikti hole, bet bus avus, ar ne?
Rila isiblakiusi linkteljo. I ties ji nesiklaus, susikau
pusi tep grietinle biskvitus ir, grodamasi savo darbu,
spindiniame baltame paviriuje ratais dliojo brakes.
- Hm, puikumlis.
- Tu kakur klajoji. Dievai, neinau, kaip tau pavyksta.
- Kas pavyksta?
- Neinau. Taip ramiai visk irti. Matau, jog visai ne
suki galvos, k Filipas su Chloja atras vaik kambaryje.
- I tikrj taip nra. Galvoju apie tai, bet nutariau, jog
tikriausiai i didelio debesio bus maas lietus. Koks nors pir
kini sraas ar panaiai, - tar Rila.
- Man n i tolo neatrod panau pirkini sra. Taiau
tu, matyt, n kiek nesijaudini.
- Lioviausi jaudintis, nes gerai neinau, dl ko turiau
jaudintis. Blogai, Gvena, jog tu iekai bdos nelaukdama, kol
ji pati ateis. - Ji valg atlikusius braki grieinlius.
- Na, katra nors turi bti pasirengusi, - atov Gvena. O tu skrajoji padebesiais.
Rila mslingai nusiypsojo.
- Tavim dta visk apie tai pamiriau, kol ateis laikas gal
voti. iaip ar taip, turt bti kakas nepaprasta, kad galt
sulugdyti vent, ar ne?
Gvena susirauk.
- Ne, a pasiduodu. Tu net nepripasti, kad gali vykti
katastrofa.
Rila pavelg seser.
-A katastrof suprantu truput kitaip negu tu. inok,
pokylio atidjimas net nepriartja prie katastrofos.
- O Dieve, Rila, atsipraau! - Gvena vos neapsiverk. - Pati
nebeinau, k paistau. Tikrai nenorjau. Nemanyk, kad a...
321

A D L E

G E R A S

- Nieko, Gvena. Tik praau neverkti. To betrko.

- Atleisk. A tikrai gailiuosi. Suprantu, kad tavo jausmams
neprilygsime, bet ir mes nepamirome Marko mirties. Juk
tokie dalykai neusimirta. Ir a jauiuosi kalta, kad maai
su tavim apie tai nekjau. inau, tuo laiku sakei nenorinti
kalbti, bet man reikjo nepasiduoti, tiesa? Negaljau patik
ti, kai pasakei, jog mes nekaltos, a ir mama. Vis dlto buvai
palikusi Mark mums priirti. Tavim dta ivis daugiau
nebiau su mumis nekjusi.
- A i ties nelaikiau js kaltomis, Gvena. Ir nelaikau.
Nei tavs, nei mamos. Neturjau teiss jo palikti. Dl vis
ko a kalta. Ir kaip biau galjusi nesinekti su jumis? Tu,
mama ir Beta buvote viskas, k turjau pasaulyje. Be js
nebiau itvrusi.
Gvena tyljo, prisimin laidotuves. Pilka kovo diena, vjas
kaip peilis, ji su Leonora laiko Ril i on, o em nulei
diamas baltas karstelis. Sielvarto priblokta kaip popierius
balta Rila gaudo or apdujusi nuo baisybs tablei. Stov
dama prie pat jos, Gvena jaut, kaip sesuo visa dreba. Me
diai buvo pradj sprogti, taiau t dien Gvenai atrod,
kad pavasaris, tikras pavasaris, su iluma, saule ir glmis,
visikai nemanomas. Rilai neant podl lktes, ji nubrau
k aar.
- Ar pastebjai, - paklaus Rila, grusi virtuv, - koks
nuostabus Chlojos medis? inai, ji tikrai talentinga.
- A jau sakiau, - nusijuok Gvena. - Kaip tik tai ir kal
bjau, kol tu terliojaisi su brakmis, bet tu nesiklausei. Ma
niau, bus nei is, nei tas, bet klydau.
- Pasakyk jai. Ji bus laiminga, jeigu tu pagirsi jos darb.
- Tikrai? Rila, man taip sunku su ja kalbtis. Tu nesivaiz
duoji, kaip a pavydiu, kai tu su Beta, supranti, plepate lyg
tikros draugs. Chloja mans nekenia.
322

P R I E

V I E S A

- Kokia nesmon! Dievai, Gvena, nedrsk taip many

ti. Ji tik jauna, ir viskas. Tau reikt apsimesti, kad ji - ne
tavo dukt, o kakokia praalait, uklydusi js namus.
Vienia.
- Argi padt? Gal ir verta pabandyti. Bet ji tokia dygi.
Ir mane erzina daugelis dalyk, kuriuos ji daro. Pavyzdiui,
kaip rengiasi. Tu net neinai, kokia esi laiminga. Beta tokia
elegantika ir susikaupusi. Chloja visa pakrika.
- Gvena, visikai nesvarbu. Sakau, nes pati daniausiai esu
pakrikusi. Yra daugyb svarbesni dalyk, o jeigu leisi, kad
tave veikt tokie niekai, niekad nebsi laiminga. Niekad.
Na, gana it kalb. Einam susirasim Deims ir paklausim,
kaip juda palapins reikalai. Ms laukia pats nuostabiausias
pokylis, nesvarbu, kas bt atkapstyta vaik kambaryje.
Gvena ijo paskui Ril ir stropiai udar upakalines du
ris. Noriau, paman ji, turti jos optimizmo. ioje padtyje
per daug neinomj, kad Gvena galt bti rami.
- Buvo laikas, - tar Leonora ino profiliui automobilyje, ir dar ne taip seniai, kai mintis vartin ne eiti, o vaiuoti
bt suklusi juok. Seniau, bdavo, nubgu, bet per pasta
ruosius por met aptingau.
- O a gimiau tinginys, - pasak inas, - todl ramiausiai
vaiuoju net kelis ingsnius. Filmavimo grup jau ten, taigi
nuvaiav galsime ikart filmuoti.
- Ponia Lardner nors pavaiinti mus arbata, - tar Le
onora. Ji vylsi, kad kalba normaliai. Jautsi taip, tarsi kr
tinje bt vyks ems drebjimas, ir stebjosi, kad inas
nepastebi. Buvo suglumusi ir nesusigaud, k i ties pri
simena. Kakas - neinia kas - mavo atminties paribyje
ir nesidav sugaunamas. Filmavimui ji rengsi itin dme
singai: apsivilko ilkine sodriai avietine suknele, taisania
veido odos spalv, pasipuo perliniais auskariukais ir perl
323

A D L E

G E R A S

vriniu. Darsi vis sunkiau makiau kai k paslpti, ir ji tik

tikjosi, kad akys neiduos, jog ji neseniai verk.
- Gal kas atsitiko, Leonora? - paklaus inas.
- Ne... visikai nieko. Dkui, kad paklauste. Jauiuosi
truput pavargusi, tik tiek.
Akimirk jau norjosi visk inui ikloti. Jis taip moka
klausytis. Bet tai ir vartin, prie atvir dur stovi peiuitas
vyras, moja ranka, ir tinkamas metas prajo. Ir gerai, pama
n Leonora, lipdama i automobilio.
- Mes pasireng, inai, - prane peiuitasis vyras, ir visi
jo vidun. Ponia Lardner priekiniame kambariuke buvo
patiekusi arbatos ant taip nublizginto staliuko, kad apviet
jas papra kokios servets jam pridengti.
- Aukle Maus, kaip graiai atrodot! - suneko inas ir
prijs pabuiavo j skruost lyg savo moiut. Aukl Maus
nusiypsojo ir netgi, paman Leonora, paraudo. Tikrai jau
seniai ji taip gerai atrod ir nenusineka - visus pasveikino,
pakviet sstis.
- Leonora, jei galtumt atsissti tai ten... - tar inas. Taip, prie lango. O jei malontumt pilti arbatos, galtume
natraliai pasinekti. Mans kadre nebus, bet, aiku, visa
mediaga bus montuojama. A pradsiu uduodamas klau
sim, paskui irsime, kaip pakryps pokalbis, gerai?
Leonora linkteljo. Paklusi roytmis imargint arbati
nuk paklaus:
- Jums, inai, be cukraus, tiesa?
- Taip, dkui. Nagi, aukle Maus, gal jau pradsime? Gal
prisimenate, ar Etanas Volas ateidavo vaik kambar, kai
Leonora buvo maa?
Aukl Maus valandl tyljo, Leonora paman, gal reikt
jai pasufleruoti, bet staiga ji prapliupo, ov kaip kamtis i
butelio:
324

P R I E

V I E S

- Ponas labai mgo vaik kambar. Man jis taip sak. Kad
man ia joki kvailysi, aukle Maus, sakydavo kvatoda
mas. Dar jis mgo panelei Leonorai prie mieg skaityti. Jos
mgstamiausia knyga buvo Maosios moterys". A prisi
menu. Aiku, ji pati puikiai mokjo skaityti, taiau kai kitas
skaito, visai kitaip, ar ne? Kas kita, jeigu skaito ttis.
- O kaip motina? - "paklaus inas. - Kaip Mod?
- O ne, ji niekad jai neskaitydavo. Ji buvo kitokios ries
mama. Ponia Mod visad buvo labai drovi. A sakydavau,
kad jai trksta vieno odos sluoksnio. Toks opumas. Buvo
ne i stiprij, inote, todl lengvai usigaudavo. A, aiku,
inodavau apie mlynes, nors ji manydavo, kad nematau.
Matydavau. Visk matydavau. Mano ir darbas toks buvo visk matyti. Bet man reikjo galvoti apie Leonor, o ponas
baisiai nenorjo, kad ji suinot.
- K? - paklaus Leonora, girddama, kaip plaka jos ir
dis. - Ko ttis nenorjo, kad a suinoiau?
- Ak, mieloji, jis norjo, kad tu ivis nieko neinotum, atsak aukl Maus taip linksmai, lyg jie bt kalbj apie
k nors tokios svarbos ar tokio domumo kaip pirkini s
raas. Ji pradjo vardyti ulenkdama pirtus. - Apie mly
nes. Ir, aiku, apie tai, kaip mir Mod, taiau tu tikriausiai
ivis nieko neatsimeni, tiesa? Ponas man sak, kad tu negali
prisiminti. Jis mane tikinjo, kad neprisimeni, ir tu niekad
n odeliu neprasitarei, todl ir pamaniau, kad gal jis teisus,
nors man visada atrod keista, kaip tu galjai umirti tok
dalyk. Na, bet ir garb Dievui, nes kas gi nort laikyti at
mintyje toki baisyb?
Kambarlyje oras, supantis Leonor, tarsi sutirtjo ir pa
juodo. Ji giliai kvp. K ta aukl Maus ia neka? Ji u
simerk ir ivydo vaizd, ryk kaip fotografijoje: eer ir
kak plduriuojant po gluosni akomis. Kakas tamsus
pasklido eero paviriuje. Sijonas, tai kas. Leonora atsimer
325

A D L E

G E R A S

kusi kreipsi aukl Maus kakokiu svetimu balsu - may

io vaiko, bijanio ir prasiioti:
- Mama paskendo eere, ar taip, aukle? J vanduo ikl,
tiesa?
- Leonora j rado, - pasak aukl paslaptingai, tarsi kalb
dama su visikai svetimu mogumi. ia tik ji paino Leono
r, ia jau nebeturi supratimo, kas i moteris. - Varg mer
gyt. Ji pabgo prie eero, nes namuose viskas buvo palij,
viskas ne taip. Baisi aplinka vaikui, o jie niekad nekreip j
dmesio. Bardavosi prie jos arba dar blogiau. Dar blogiau.
Nepritariu, kad vaikai visa tai matyt. Niekada nepritariau.
Jei tiktai galiu, mano vaikai niekada nemato toki dalyk.
A jai pasakiau: ko neinai, dl to ir irdies neskauda. ven
tai tuo tikiu.
Visai prie peties, bet ir toli, gal net kitame pasaulyje, Leo
nora girdjo televizijos kamer, bet jaut, kaip ima tvenktis
aaros. Igirdo in kak sakant. Ji sutelk dmes t viet,
kur jis sdjo, ir paband siklausyti.
- Leonora, mes jau nebefilmuojame. Ar viskas gerai?
Ji linkteljo negalvodama, nordama pasakyti: Darykit
k norit, bet nerasdama odi. Visi inoti odiai sakytum
kakur prapuol ir akimirk jai net pasivaideno, kad j itiks
insultas. Rytoj man septyniasdeimt penkeri, tar ji sau. A
sena. Gal jau ir vyko insultas. Arba koks nors irdies prie
puolis. Ji prisivert kvpuoti lygiai, giliai, kvpti ir ikvpti
pro nos skaiiuodama iki deimties. tai jau geriau.
- Dkui, viskas gerai, - pagaliau itar ji ir paklusi puo
del siurbteljo Earl Grey. Arbata buvo drungna, bet vis
tiek atgaivino. - Praom toliau filmuoti.
- Papasakokit apie nam tvark, - kreipsi inas aukl
Maus. - Ar Etanas Volas turjo mgstam laik tapyti?
Leonora klaussi atsakymo tik puse ausies. Ji buvo ka
kur kitur. Prie eero, visa ibalusi, ipltusi akis. A j ra
326

P R I E

V I E S

dau, paman ji. A j radau - vandenyje, negyv - ir par

bgau namo aukti vis jos gelbti, bet niekas nebegaljo
padti, o a nualpau sulapusi ir sualusi, bet kai atsigu
liau, prasidjo kartis, kartis ir baiss sapnai, nieko dau
giau, tik krtin skaudjo, o kai pabudau, man visi melavo.
Man buvo pasakyta, kad mama sunkiai susirgo ir mir,
kad ji mir nuo ligos, ir a patikjau. Aukl taip sak, ttis
taip sak, ir a tikjau, nes norjau tuo tikti. Nes neno
rjau, nenorjau, nenorjau inoti, kad a atradau mam
vandens pilna burna ir eere plkaujaniu sijonu, baisiu
melsvai baltu veidu. A nenorjau inoti, todl pamirau.
Apsimeiau niekad neinojusi. Apsimeiau tikinti, kad ji
mir graiai, savo lovoje, kad nemaiau jos plduriuojan
ios eere su pilnais tarpupiriais gluosni lapeli. Taiau
dabar prisimenu.
- Atsipraau, inai, - tar Leonora, pastatydama stiklin ant
lktels alia. - Jau, atrodo, atsigavau.
Jie sdjo oranerijoje, kur augal lapai ir akels, ir me
deliai buvo susipyn vir galv lyg tamsiai alias baldaki
mas. inas atne Leonorai grimo, ir dabar jie sdjo vienas
prieais kit pintiniuose krsluose. Vienas katin, tikriausiai
Gasas, drybsojo prie didiuls kinikos vazos kampe ir snau
d suils. inas mat, kad Leonorai dreba rankos ir kad ji,
nors i paskutinij, nori atrodyti susivaldiusi, i tikrj
stengiasi susitaikyti su tuo, k kalba aukl Maus.
- Manau, kad esate labai narsi, - tar inas. - Nra reika
lo atsiprayti. Tokia naujiena kiekvien imut i vi.
- Visada stengiausi nepasiduoti aplinkybms, - mgino
nusiypsoti Leonora, bet nelabai pavyko. - Kiekvien vy
k savo gyvenime - tvo mirt, vyro mirt, kitas bdas - su
tikdavau sitikinusi, kad jei tik sugebsiu ilikti rami, viskas
bus gerai.
327

A D E L E

g e r a s

- Nepaminjote motinos mirties, - tar inas. - Tokiam

maam vaikui tai turjo bti itin skaudus igyvenimas.
Leonoros akyse sublizgo aaros.
- Taiau nebuvo. Kaip tik todl dabar jauiuosi taip bai
siai. Mes su motina nebuvome artimos. Visikai. Aiku, a
j labai myljau, bet visada jutau, kad ji man tolima. Au
kl Maus man buvo tikresn motina, ir daugyb met i t
dien prisimindavau tik tai, kad sunkiai sirgau ir praleidau
savo gimtadien. Faktas, jog pasveikusi suinojau, kad mama
mir, be abejo, buvo lidnas, labai lidnas, jis man kl neri
m, bet a nesupratau kodl. O po kiek laiko atsigavau. Bet
ar nejuokinga? Kelis pastaruosius mnesius jauiu, - nemo
ku ito apsakyti, - kad mano galvoje kakokia tamsa ir jei tik
stengiau velgti j, vir jos ar u jos, suprasiau daugyb
visoki dalyk, kuri nesupratau iki tol.
- Pavyzdiui, - tar inas, - kodl jums, atrodyt, tokia
didel tragedija sukl tiek maai kani?
- Kaip tik tai. Taip, t ir norjau pasakyti. Toks jausmas,
tarsi vis gyvenim biau mginusi kak ugniauti. Pa
slpti. O dabar jauiuosi, lyg biau atvrusi duris kako
ki tamsi erdv irdyje ar prote. Neaiku koki, bet atrodo,
tartum biau engusi i juodum neina vake. Regis,
laikau j prie save ir ji apvieia visokiausius daiktus.
Ijus i vartins, prie grtant Vilou Kort, Leonora,
kkiodama kaip vaikas, nosinaite usidengusi akis, privert
j vaiuoti miest. (Praau, vekit bet kur, bet kur, kad tik
nereikt n vieno matyti. Paadu, kad netrukus atsitoksiu.) Valandl jos verksmas buvo vienintelis garsas auto
mobilyje. inas nekreip dmesio, kur vaiuoja, tik irjo
keli prie save galvodamas vien apie sen moter greta, apie
jos kani. Pagaliau verksmas liovsi ir atsisukusi ji tar:
- inai, galime grti. Atsipraau, kad jus painiojau visa
tai. Turiu parsirasti namo atrodydama monikai.
328

i e

v i e s

Prie pat namo dur ji atsisuko j ir pasak:

- I ties labai diaugiuosi, kad mane toki pamatte js,
bet nemat niekas i vaik ar ank. Nepykstate, kad taip
sakau?
- N trupuio, - nuoirdiai atsak jis. - Visai supranta
ma, kad kartais tokius dalykus lengviau parodyti svetimam
mogui.
- Ties sakant, nelaikau js svetimu. - Ir ji nusiypsojo
jam vl kupina prastinio avesio: su visu savo koketikumu,
visu stilingumu. Paradoksas, bet inas tik ivyds j verkiant
suvok, kokia ji drsi ir kaip jis avisi jos narsa.
- K gi regite dabar? - velniai paklaus jis. - vaks, ku
ri atsinete tamsum, viesoje?
- Beveik blogiausias dalykas yra tai, k supratau apie savo
tv. mogus, kokiu j laikiau, tra mano susikurtas paveiks
las. Kaip paaikjo, vaikika iliuzija. Jis buvo smurtininkas,
inai. iomis dienomis daug apie j galvoju, inai, ir suvokiu,
kad mano meil, o a j myljau, trukd man matyti dau
gel dalyk, kuriuos jis dar ir sak, kurie geriausiu atveju
buvo bejausmiai, o blogiausiu - iaurs. Kai buvau maa,
mes, vaikai, bdavome laikomi kuo toliau nuo suaugusij,
ir mano tvas mane apgaudinjo, bent jau taip man atrodo
po itiek laiko. Ir vis dlto j apverkiu ne maiau negu savo
varg mamyt. Netgi labiau. Jauiu, kad su jo asmeniu mes
netekome daugiau. Argi ne baisu? Jauiuosi dl to kalta, taip
pat kalta dl to, k suinojau apie savo elges.Tikiuosi, jog
nesu bloga, bet manau, kad vis gyvenim a k nors dangs
tau. Ginu mones, tarp j ir save. Visada maniau, jog darau
gerai, taiau taip nra. I ties ne. Reikia inoti ties, nors kai
kada skaudu ir sunku j suprasti. Ir dar tikiuosi galinti jus
prayti, kad niekam apie tai nesakytumt.
- N odeliu neprasitarsiu. Bet, Leonora, nejau dabar vis
kas gro? Ir js visk prisimenate?
329

A D L E

G E R A S

- Manau, taip. Prisimenu, kaip a bgau prie eero. Be

galo aikiai matau vandenyje plduriuojant tams daikt.
Toliau nebe taip ryku. Prisimenu, kad pamaiau motinos
veid, bet po to viskas tebra miglota. Galbt a patraukiau
u sijono, pairjau veid? O gal i karto parbgau namo
auktis tvo ir aukls Maus? Nepajgiu tiksliai prisiminti, o
ir nesvarbu. Aukl toki smulkmen jau nestengs papasa
koti. Be to, inai, i tikrj nenoriu j suinoti. A moku
sivaizduoti. Nuo tos dienos, kai paskendo Markas. A j ma
iau. Ir nra reikalo, kad man kas tai primint.
Viena ranka ji vl prisideng veid. inas prabilo nutrauk
damas tyl:
- inokite, kad Rila jauiasi kalta. Todl, kad nebuvo na
mie, kai Markas nuskendo.
- Nejaugi? O ne. A n netariau. Kaip baisu. Pernelyg bai
su. Vis dar jauia kalt? O Dieve! - Leonoros balsas sudreb
jo. Ji atitrauk rank, ir inas pamat, koks ibals jos veidas,
kokie tamss paakiai. - inojau, kad i pradi j kankino
kalt, bet po itiek met? A elgiuosi baisiai, nedovanotinai.
Neinoti tokio dalyko. Gal a kvaila? Neatsakykit, inai.
inau, kad kvaila. Esu savanaudika ir kvaila, jei neiriu
dukters skausmo. Galbt dl savojo. Nesivaizduojate, koks
baisus buvo laikas. Pasaulyje turbt nra blogesnio dalyko,
kaip vaiko mirtis. A kaltinau save. Maniau, jog ir Rila mane
kaltina, vis dlto vaik ji buvo patikjusi man. Atrodyt, mo
iut ir teta sugebs deramai priirti vien vaikel. I ties
niekada sau neatleidau, taiau Rila vis kartodavo, nuo pat
anos dienos, jog ji ms nekaltina. O a nesupratau, kad ji
taip sako, nes kaltina save. Esu kvaila, kvaila. Akla ir kvaila.
- Galbt Rila nuslp nuo js savo skausm.
- Taip, - linkteljo Leonora. - Taip, vis laik buvo kas
nors slepiama, vienaip ar kitaip. - Ji nuleido galv, atsidu
so. - Jei ne per vlu, turiu k nors dl to daryti. Reikjo atvi330

P R I E S

V I E S

riau kalbtis su Rila. Apie daugel dalyk. A nuolatos j kri

tikuoju, jei man nepatinka, k ji daro, bet nekti nepasine
kame. Jos gyvenimas man toks svetimas, taiau negalima,
jog tai mus iskirt. A btinai su ja pasikalbsiu. Neinau,
kaip surasiu reikiam odi, bet pamginsiu. - Ji atsilo ir
usimerk. Valandl taip sdjo, ir inas pajuto j kaupiant
jgas. Jis beveik mat, kokia kova vyksta Leonoros smonje,
j rod kno kalba: kaip virpioja burnos raumenys, kaip ji
sukioja ir sukioja vien ied, kaip retkariais sudreba visas
knas, lyg ulietas skaudaus prisiminimo bangos.
- Rila! Rila, atsibusk! - Beta paliet pet, kyant i po plo
nos antklods. Rila apsivert ir niurzgdama pramerk vie
n ak.
- Dievuliau, Beta, ar btina? Taip saldiai miegojau. Kas
atsitiko? - paklaus Rila umiegotu balsu. Beta nusiypsojo.
- Rila, juk tu atsiklei tik prie pietus. Tikrai! tai k rei
kia beatodairikai elgtis! Tu aikiai pavargusi, ir visi inome
kodl, tiesa?
Rila nuleido kojas ant grind, persibrauk pirtais plau
kus.
- Patariau maiau maiktauti, panele. Galiu praneti,
kad nesigailiu praradusi nakties mieg. N kiek.
- Tik praau be pikantik smulkmen! - nusijuok
Beta. - Eik ir nusiprausk, ar k. Esi pakviesta audiencijos.
Leonora klausia, ar negaltum ueiti oranerij.
Ji irjo, kaip Rila prausiasi veid, skubiai pasiukuoja ir
apsivelka vakarykiais drabuiais.
- Ar spsiu pasidayti?
- Ne, nespsi. Be to, atrodai puikiai.
- Atrodau kaip gerai mitusi mkla. Beje, kuri gal ji
usinorjo mane matyti? Ar numanai?
Beta papurt galv.
331

A D L E

G E R A S

- Visikai ne. Ji tik pasak norinti, kad ateitume a, tu ir

Efis, kaip ji vadina, ramiai nektelti".
- Na, gerai, greiiau nueisim, greiiau ubaigsim. Kad ir
kas tai bt.
Jos nulipo emyn. Oranerijos durys buvo atviros.
- ia tu, Rila? - paauk Leonora. - eik, brangioji.
Rila jo, Beta i paskos. Per stor susipynusios alu
mos tinkl, dengiant sienas ir lubas, skverbsi siauri sau
ls pluoteliai. Kertj elyje drybsojo Gasas, sdjo ir Efis,
isikts kone ant visos sofos. Beta stabteljo, bet Leonora
pakviet:
- Beta, eik. Ir praau udaryti duris. Gali sstis tai ten
prie lango. Rila, kodl tau neatsisdus antr pintin krsl?
Beta atsisdo ant kietos kds, kuri nurod Leonora. Vis
dlto keista, paman. Kuri gal ji usigeid su mumis pasi
kalbti? Ir kodl reikia udaryti duris? Ji vilgteljo Efj - tas
spoksojo savo batus. Joms jus net nepasiirjo, taiau
Betos vilgsnis privert j pakelti galv, ir jis trumpai, be yp
senos pavelg jai akis. K gi, eik skradiai, paman ji. Jeigu
esi toks pasipts ir nedraugikas, eik un ukuoti. Nesp
jus jai ipltoti tos minties prabilo Leonora:
- Visi tikriausiai klausiate save, kam a papraiau jus ia
ateiti. Labai panau pagos ir apsiausto dram, nors a ir
nenoriu, kad taip atrodyt, bet kai namuose dl vis t va
lytoj ir filmuotoj nr kur pasidti, norjau pasikalbti ra
mioje vietelje.
Rila, kaip tikra aktor, pajuto laik savo replikai ir pa
klaus:
- Ar kas atsitiko? Kas nors negero?
- Manau, - i lto atsak Leonora, - kad kai kas atsitiko.
Ir kai kas i ties negerai, bet a pasistengsiu atitaisyti blo
g. Taip, pamatysite, - nusiypsojo ji kone pergalingai. - A

332

P R I E

V I E S

atitaisysiu. Jau seniai jauiu, jog turiu atsiprayti tave, Rila,

ir tave, Efi.
Rila sunerimo, Beta mat, jog jai maga usirkyti. Leono
ra sukiojo ant pirt iedus, rankos truput drebjo.
- Kai buvau maa, aukl Maus man vis kartodavo vien
dalyk. I ties ir uaugau su tais odiais. Ko neinai, dl
to ir irdies neskauda." Tai buvo... kaip iais laikais vadina
ma? Mantra. A tuo tikjau. Tikrai tikjau. Dabar man aiku,
jog tai, ko neinai, gali skaudinti labiau u bet kur inom
dalyk.
Beta mat, kad Efiui nuobodu. Ji tiesiog girdjo j galvo
jant - ar greiiau negali? Kas yra vyrams, kad jiems visada
reikia sutrumpinto varianto? Jis stengsi, mat Beta, neisi
duoti, jog jam labiau patikt veikti k nors kita, o ne sdti
ia su trimis moterikmis ir klausytis kalb, kurias jis nea
bejotinai pavadint sena pasaka.
Atrodo, ir Leonora pajuto jo nekantr. Pavelgusi tiesiai
j pasak:
- Efi, brangusis, tave norjau matyti todl, kad mudu, tu ir
a, daugyb met kai k slepiame. Efi, laikas apie tai pakal
bti. Ar tau taip neatrodo?
Efis staiga ibalo ir sugniau kumius.
- Negaliu patikti, - met jis. - Nejaugi rimtai sakote, kad
mane pasikviette dl ito? Po itiek laiko? Norite priversti
mane, kad pasakyiau Rilai?
- K pasakyiau Rilai? - sukluso Rila. - K nori man pa
sakyti, Efi?
- Nieko a tau nenoriu pasakyti. Nieko.
- Jeigu nesakysi, - tar Leonora, - a pasakysiu. Noriu,
Rila, kad tu suinotum apie Marko mirt. Noriu, kad Efis tau
tiksliai papasakot, kas vyko t dien.
- A inau, kas vyko t dien. Mama, js man pasako
jot. Nemanau, kad mums reikt... - Rilos balsas drebjo.
333

A D L E

G E R A S

Beta irjo j galvodama, kada ta apsiverks ar ibgs i

kambario.
- A manau, kad reikia, mieloji. Mano gyvenimui jau gana
paslapi ir isisukinjim. inau, a dl visko kalta, taiau
turi suprasti, kad stengiuosi visk atitaisyti. Gindama tave,
Efi, a skaudinau savo dukter ir u tai niekad sau neatleisiu.
Bet a, Efi, taip dariau dl to, kad buvai dar toks jaunas. Jis
dar vaikas, pamaniau, galima sugriauti jam vis gyvenim,
bet pairk, k padariau. Pairk Ril, Efi. Nejau nema
tai, kaip ji kenia? Kaip ji tebekaltina save?
Beta jaut, kaip ima dauytis irdis. Rila sdjo nejudda
ma, tiesi kaip vak, kietai suspaudusi lpas. Leonora kalb
jo toliau:
- A galvoju ne tik apie Ril, Efi. Ir apie tave. Manau, jog
is inojimas, i nata, slegianti tau sin, labai tave pakeit.
Man reikjo i pat pradi skatinti tave papasakoti ties, o
ne padti tau j nuslpti.
Leonorai kalbant, Efis sdjo usidengs rankomis veid.
Kai rankas atitrauk, jo iraika buvo visikai kitokia. Jis at
rod lyg ir jaunesnis. Opesnis. Kitoks.
- A bandiau, - prabilo Efis balsu, netekusiu prasto pa
sitikjimo. Beta nebuvo girdjusi jo kalbanio taip nerytin
gai. - Bandiau t vakar. Nujau Rilos kambar ir nor
jau pasakyti jai. Tikrai norjau, bet ji... na, daktaras jai buvo
kako davs nuo nerv ir ji tarsi miegojo, tarsi nemiegojo, a
neinojau, k daryti, ir nujau pas jus, Leonora, o js pasak
te, kad viskas bus gerai. A patikjau. Pasakte, kad niekam
nra reikalo to inoti ir kad tai buvo kraupus nelaimingas
atsitikimas. Dl kurio a nekaltas.
Efis vl usideng veid. Rila kosteldama nutrauk tyl.
- Pasakyk, kas atsitiko, Efi. A tavs dl nieko nekaltinsiu.
Priadu, - pridr ji velniu, plonu balseliu. Tokiu balsu, pa
man Beta, kalbama su vaiku.
334

P R I E

V I E S

- Mes ten aidme. Prie eero. - Efis neirjo n vien

j. Kalbjo grindims, todl Beta turjo pasilenkti, kad gird
t. - Aleksas, Beta ir a. Mes aidme mediotojus, trape
rius. Nenorjau, kad Markis eit su mumis, bet jis jo ir a
pamaniau, kad bala nemat. Nors maiukas, buvo visai nie
ko. Mums nekliud, kad jis seka i paskos. Tikrai nekliud.
Efis staiga pakl akis, ir Beta ivydo, jog jis verkia. Jis nu
leido galv todl, paman ji, kad niekas nematyt jo aar.
Jo skruostai buvo lapi.
- Rila, - prabilo jis, - a galjau j igelbti. tai k nor
jau tau pasakyti tada atjs. Galjau igelbti. Bet nekreipiau
dmesio, kai jis m mane aukti. Pamaniau, iaip kvailioja.
Aleksas tuoj galjo atrasti mano slaptus spstus, turjau jam
sutrukdyti. Nieko nebuvo svarbiau pasaulyje u tai, kad jis
nerast mano spst, nors netgi realiai nebuvo.
Jis usideng veid ir tyliai apsiverk.
- Nebuvo joki tikr spst. Bet a taip sifantazavau, kad
nekreipiau dmesio kakur u mans aukiant tikr, gyv
ma berniuk. Man net nekilo klausimo, k jis veikia vande
nyje. Aleksas buvo brids vanden, a taip pat, todl nieko
nepagalvojau. Eeras toj vietoj nebuvo gilus. Jis tikriausiai
kakaip suklupo. Aleksas stovjo prie gluosni, Beta - dar
toliau. Ji buvo traperio mona, tais vakarien. - Jis negai
lestingai nusijuok. - Betai mes primesdavome visus mote
rikus darbus. Ji neprietaraudavo. Tiesa, Beta? Visada dary
davai taip, kaip a liepdavau, ar ne?
Beta linkteljo bijodama isiioti. Toji diena, diena, kuri
ji metai po met stengsi nustumti smons ukaborius,
dabar iniro prieais j, o Efis primena jai, kaip ji jautsi.
- A girdjau aukiant, - sunibdjo ji. - Neinojau, kas
aukia, o kai grau prie Efio ir Alekso, Markis lapias guljo
ant eero kranto. A nubgau ko nors atsivesti. Efis mane
335

A D L E

G E R A S

pasiunt. Maai k maiau, nes baisiai verkiau. Bet supratau,

jog Markis negyvas. Taip ir nepaklausiau, kas atsitiko. Tur
bt nenorjau inoti.
- A atsisukau ir j pamaiau, - pasakojo Efis. - Maiau,
kaip jis mojuoja rankomis, bet nenujau padti jam, o pas
kui jo nebegirdjau, m aukti Aleksas, ir tik igirds Aleks
nujau irti Markio. Buvo jau per vlu. Tiesa tokia, kad
njau tada, kai reikjo. A j nuudiau. Ir maniau j nuu
ds, kol js, Leonora, pasakt, jog taip nra. Sakt, jog tai
buvo nelaimingas atsitikimas ir kad a niekam niekada apie
j nepasakoiau. A ir nepasakojau. Rila, atleisk man. Apgai
ltini odiai, ir a neinau, ar tu kada nors dar su manimi
kalbsies, bet praau atleidimo. Nereikjo man js klausyti,
Leonora. Kai buvau vaikas, gal ir buvo pateisinama, bet v
liau... Na, a inojau, kaip tu save kaltini, Rila, bet vis tiek ne
siryau prisipainti. Noriau grti atgal ir pasielgti kitaip.
Neinau, k dar pasakyti.
Efis prijs priklaup prie Rilos.
- Ar stengsi dar su manimi kalbtis? Rila, sakyk k nors.
- Ak, Efi, k a galiu pasakyti? - Ji apkabino j abiem ran
kom, priglaud prie savs. Jo galva guljo jai ant peties. - Vis
tiek a kaltinu save. Ir visada kaltinsiu, nes mano pareiga
buvo priirti Mark, ne tavo ir ne mamos, ir ne Gvenos
ar dar kieno. Bet a diaugiuosi, Efi, jeigu pasipasakojus tau
palengvjo. Tikriausiai i karto turjome apie tai pasikalbti
ir paguosti vienas kit, taiau to nepadarme, a tuo laiku
neradau jg, o paskui tyla siaknija, tiesa? Jei tik pradedi
k nors nutylti, labai lengva toliau t daryti. Esi drsus, Efi,
kad prabilai dabar, o a, aiku, atleidiu tau. Tu tebuvai vai
kas. A niekad nebiau tavs apkaltinusi.
Efis atsisdo, isim i kelni kiens nosin.
- Eisiu nusiprausti, gerai? Nenoriu, kad mane kas pama
tyt tok. Leonora, galima eiti?
336

p r i e s

v i e s

- Taip, Efi. Pasimatysime per vakarien. - Jam ijus ji

atsigr Ril. - Rila, brangioji, turiu tave atsiprayti. Tu
sakei atleidusi Efiui, bet a noriu inoti, ar tu atleidi man.
Turjau tau pasakyti. Dabar akivaizdu. Bet a maniau, kad
visiems darau gera, taiau dabar matau, jog gyniau Efj tavo
laims kaina. Turbt maniau, kad tu susidorosi su tragedija
geriau u j. Atleisk man, Rila. Baisiausiai atsipraau.
Beta mat, kad Leonora nori paliesti dukter, apkabinti j,
bet nemoka. T kov idav jos veidas ir ant keli gromos
rankos. O Dieve, paman ji, praau tave, tegul tai padaro
Rila. Tegul Rila engia pirm ingsn. Praau.
- Nereikia, mama, - tar Rila ir apkabino motin. Leono
ra lyg ir atsiduso, lyg ir sudejavo, ir Beta usideng rankomis
akis. Garb Dievui, paman. Dabar viskas bus lengviau.
- Beta, mieloji, - beveik prastu balsu tar Leonora, - pa
sirpink, kad tavo motina prie vakarien bent kiek pailst.
tai kodl liepiau tau ateiti su ja. Kad galtum ja pasirpinti.
Dabar einu savo kambar.
Ji ijo i oranerijos, Beta girdjo, kaip jos ingsniai ltai
nutolsta per hol.
- Kaip jautiesi, Rila? Gal nortum igerti ar iaip ko?
- Neinau. Neinau, ko a noriu. Ak, Beta, kaip sunku
visk pamirti, tiesa? Man vis gyvenim taip sekdavosi nu
stumti negerus dalykus, o dabar Leonora visk grina. Ar
a tam pasirengusi?
- inoma, pasirengusi, Rila. - Beta atsiklaup alia ir pa
m jos rank. - Tu tokia narsi. Visada tave tokia laikiau. Tu
visada padedi, kai man bloga. Negaliu irti, kai tau dabar
bloga, o a niekuo negaliu padti. Praau, pasakyk k nors.
Praau, nusiypsok. Ak, Rila, nekeniu, kai tu esi lidna.
- Brangioji, a ne lidna. Tikrai. Tik truput priblokta
viso ito. Ir viskas. Be to, kartis slegia. - Rila nusiypsojo
337

A D L E

G E R A S

tarsi ibandydama kak nauja, ko jau seniai nebuvo dariusi.

ypsena i pradi buvo nedrsi, kreiva, bet netrukus nuvi
to plaiai, normaliai. - Ar tau teko kada matyti tokius kar
ius? Jauiu, jog tuoj itirpsiu. Eisiu ir ilgai gulsiu vsio
je vonioje. Be to, pirm kart igirdau, kaip Leonora mane
pavadino tavo motina. Pirm kart. - Beta apsidiaug, kad
Rila pralinksmjo. - Dabar viskas bus gerai. Eik, pataisyk
man dino su tonik ir atnek voni.
Beta nujo virtuv lengva irdimi, lyg bt atsitraukusi
kokia nors kriz.
Filipas stovjo alia lli nam, atsargiai jo atstumt nuo
sienos. Prie lango guljo patiestas vonios rankluostis, atne
tas i patalyns spintos, ant jo turjo bti dedamas nuo stogo
nuimtas tapetas.
- Taigi, - tar jis Chlojai. - J reikia sudrkinti tiek, kad
atokt nuo stogo pagrindo, bet nepermirkt ir neisiliet
kitoj pusj paraytas laikas. Sunkoka, bet manau, kad pada
rysime. A imuosi drkinimo.
Jis m braukyti popieri drgna kempine. Beta sugalvojo
paimti i Rilos kosmetins por kempinli. Ten visada guli
viena kita atsargin kempin, skubiai paaikino ji, jeigu kas
atsitikt tuo metu naudojamoms. Beta didiavosi galdama
jas paaukoti Filipui tokiu kilniu tikslu - atskleisti, k buvo
paraiusi Mod Vol. Chloja atsine i virtuvs peil ir i
savo puss pakio po popieriumi ilg plon gelet.
- irk, man atrodo, atsiknoja, - tar ji.
- Gerai, kelk, jeigu taip manai, tik atsargiai, - susijaudino
Filipas.
- inoma, atsargiai, velniai griebt. Nra reikalo moky
ti, - susirauk ji. - Pati inau, k daryti, ne tu vienas toks
gudrus.
338

P R I E

V I E S

Chloja pastm gelet toliau.

- irk, kaip graiai atlimpa, - tar ji, pakeldama vien
kamp. Lengvai nusilupo ilga popieriaus juosta, buvusi gre
ta Dagio nuluptosios.
- Puiku, - pagyr Filipas. - Dabar, manyiau, nulupk i
itos puss. Beje, tikrai nuostabiai graus darbas. Etano Vol
o, tiesa?
- Jis padar nam, bet jo mona, atrodo, ipai popieri.
Tai yra mano prosenel. Leonoros mama.
- Vadinasi, ir ji buvo dailinink.
- Abejoju. Kain. - Chloja toliau darbavosi peiliu. Man rodos, ji lank dails mokykl, bet itekjusi maai k
nuveik.
- Gaila, - tar Filipas. - Labai grau. Jei pavyks gerai
idiovinti, inok, gal vl juo udengsiu stog. Bus kaip
naujas.
- Tu tikras auksas, - pasak Chloja. - O kas, jeigu Leono
ra panors pasilikti, kas parayta anoj pusj?
- Juk galima nurayti, ar ne?
- Neinau, - gan abejingai atsak Chloja. Antrj juost,
kuri jai pasisek nulupti, ji padjo alia pirmosios, gulinios
ipietja puse ant rankluosio. Atsiklaupusi ji siirjo
rat.
- Sunku skaityti, bet manau...
Vienintelis garsas vaik kambaryje buvo kempins brkjimas per likus priklijuot popieri. Chloja beveik guljo
ant grind, kad geriau matyt, kas parayta.
- Ko taip nutilai? - paklaus Filipas. - Kas nors negero?
- O Dieve! Netikiu, - tyliai pasak ji. - Filipai, eik ia.
Jeigu is laikas reikia tai, k a manau, tiesiog netiktina.
Negali bti, bet inau, jog teisingai perskaiiau. Eik, pasa
kysi, k manai.
339

A D L E

G E R A S

Filipas prijs atsitp alia Chlojos. Valandl skait,

paskui persibrauk delnu plaukus ir susirauk.
- Rups miltai, - papurt jis galv. Ir pakartojo: - Rups
miltai, Chloja. Veriau pasakykim Leonorai.
- A jai pasakysiu, Filipai. Atrodo, ji buvo pas aukl Maus,
bet jau turjo grti. Eisiu jos paiekoti. Bet niekam n o
dio, Filipai, priadi? Niekam niekam.
- Gerai, - linkteljo Filipas. - Tylsiu kaip em.
Chloja atsisdo ant grind alia lli nam ir vl perskait
visk, kas buvo parayta ivirkiojoje stogo erpi pusje.
Leonora ir Aleksas sdjo alimais ant suolo, juosianio pa
vsins pasien, ir irinjo fotografij album, gulint ant
Alekso keli. Kalbantis su inu oranerijoje jai dingteljo,
kad Vilou Korte ant sien nra n vienos Mods nuotrau
kos. Kelias minutes lauiusi sau galv prisimin, kad komo
dos apatiniame staliuje guli senutlis albumas. Parjo Alek
sas, ir ji pasiunt j albumo sakydama, jog norinti pataupyti
savo senuiukes kojas".
- Ar tikrai gerai jautiesi, Leonora? Atrodai kiek pavargusi.
Gal prie vakarien reikt prigulti?
- Ne, brangusis, - papurt galv Leonora. - Be to, jei an
kas tau silo prigulti, vadinasi, jau senatv. Ne, a usinor
jau pairti savo mamos nuotrauk ir pamaniau, kad ir tau
gal bus domu. Kitiems monms sunku suprasti, bet, matai,
a jos beveik nepainojau. tai kodl noriu, kad atnetum t
album. Noriu pamatyti jos nuotraukas. Juk turi bti, nors
i ties j neprisimenu.
- Man visada patinka irinti senas fotografijas, - tar
Aleksas. - Nors js albumuose yra dalyk, kuri nelabai
noriau matyti antr kart.
Leonora paman, kad Aleksas, ko gera, turi galvoje Mar
k. Staiga jai topteljo: kai Markas paskendo, vargas Efis
340

P R I E S

V I E S

buvo lygiai tokio pat amiaus kaip ir ji pati tuo laiku, kai
mir Mod. Aleksui ji pasak:
- Manau, mama baisiausiai nemgo fotografuotis. Per
irjome vis album ir k radome? Ne kain k, tiesa?
- Dvi visai geros nuotraukos Ramybs sode, - atsak
Aleksas. - Ir ta, kur ji prie pianino.
Leonora pasiirjo Alekso atverst lap. Motina buvo
tolumoje, neinodamas, kaip atrodo, nuotraukoje nelabai
ir irtum, kokia ji. Smulkut moters figrl sodo tako
gale. Priekyje balt gli lysv. Pus nuotraukos um kr
mai, augantys patvoryje. Ir platus dangus su baltais debes
kamuoliais. Tai buvo pirmoji fotografija. Antrojoje Mod
stovjo alia iedais nuskerusios vaismedi gyvasiens. Ji
turbt norjo, kad labiausiai matytsi ydinios akos, it v
duokle apkltusios mr, todl veid nusuko nuo objektyvo.
Abi fotografijos buvo, aiku, nespalvotos ir visai mayts.
- Ta, kur prie pianino, geresn, - tar Aleksas. - Ir ji di
desn. Garantuotai daryta profesionalaus fotografo. domu,
kas fotografavo sode. Turbt Etanas Volas.
Leonora pakraip galv. Kad ir kaip stengsi, nepajg si
vaizduoti savo tv, sode fotografuojani laimingo eimy
ninio gyvenimo vaizdelius.
- Tikriausiai aukl Maus, - pasak ji Aleksui. - Arba Tai
leris, sodininkas. Duok man t, kur ji prie pianino.
Aleksas padav jai album, ji pam, pakl prie veido ir
siirjo. Giliai kvp, i lto ikvp.
- Gal jums negera, Leonora?
- Veido ir ia nelabai matyti, tiesa? Taiau grai, ar ne?
Savotikas, ramus grois. Ji man panai kok nors igsdin
t gyvn. Elni, o gal ir paukt.
- Taip, labai grai. Bet, kaip matyti, visai nepanai
jus, Leonora. Nors nuotrauka ne i rykij. Js panai
Etan, taip?
341

A D L E

G E R A S

- Tikriausiai, - ypteljo Leonora. - A labai panai j,

Gvena - trupuiuk, o Efis - gyvas jo paveikslas. O tu ne.
Galbt, Aleksai, tu ir esi panaiausias mano motin. irk,
tokia pati ilga siaura nosis!
- A neiriu panaumo, - tar Aleksas, ir t akimirk
pavsins durys atsidar, puol Chloja, laikanti rankoje su
lankstyt popieri.
- Atsipraau, Leonora, kad sutrukdiau nekuiuotis su
Aleksu, bet noriau su jumis pasikalbti, jeigu galima.
- inoma, mieloji. Mudu su Aleksu tik irinjome sen
album. Eik ia ir sskis alia mans.
- A noriau pasikalbti dviese. Nepyk, Aleksai.
Aleksas nustebo.
- Na, inoma. - Jis uvert album ir atsistojo. - Parneiu
vid, gerai?
- Bsi labai geras, - pasak Leonora. - Mes irgi tuoj gr
ime.
- Ai, Aleksai. - Jam ijus, Chloja udar pavsins du
ris ir atsisdo alia moiuts. - Atleiskite, kad taip ivariau
Aleks, bet netrukus suprasite kodl. A ispausdinau laik,
kur mes radome ant lli nam stogo. tai jis. Pamaniau,
kad turime bti tik mes abi, kai js skaitysite. Labai greit
suinosite kodl.
- Taip diaugiuosi, kad visk iifravai.
- Ir Filipo nuopelnas. Tai jis num popieri nuo stogo
nesugadindamas jo. Jis nuostabus.
- Kas ia parayta? Reikia suinoti, kas gi jame paray
ta, - atsiduso Leonora, siekdama laiko.
- tai, - padav moiutei popieri Chloja. Ir padjo ran
k ant suolo atkalts, kad galt apkabinti Leonorai peius.
Neabejojo, kad tokios paguodos prireiks, ir norjo bti pasi
rengusi iai akimirkai. Kai Leonora atvert lap ir m skai
tyti, Chloja pajuto sulaikiusi kvap.
342

P R I E

V I E S

Kone iki vakaro Beta riavo Leonoros gautas dovanas. Gve

nos paprayta ivynioti dovanas, atjusias patu, ji negalvo
dama sutiko. Bus smagu nors kuo usiimti. Visos dovanos,
iskyrus eimos, turs bti idliotos po Chlojos mediu.
Beta apsim pasirpinti, kad Leonora po pokylio tinkamu
laiku ateit hol ivynioti dar nematyt dovan, ir sudaryti
sra, kas k atsiunt, kad bt galima be jokio vargo pa
rayti padkos laikus. ios kelios dienos, mst ji, pasirod
visai nepanaios idil, apie kuri ji svajojo kelias savaites
prie Leonoros vent. Gyvenimas retai atitinka puoseltas
viltis, ji jau turjo iki tol suinoti. Vis dlto praraja tarp sva
joni, kaip ji vaiktinja po sod su Efiu arba sdi su juo
terasoje ir kalbasi, kalbasi, ir to, k ji i tikrj veikia, buvo
tokia gili, jog beveik juokas m.
Ji negaljo isisukti, turjo padti. Gvena pasil ir pasa
k, jog tikisi ir Alekso pagalbos, tik kol kas jo nepagaunanti.
Beta neprietaravo. Namuose plujo jaunos moteriks su
luostmis ir grind blizgikliais, veit visus kampus, nors
Betai viskas ir taip atrod puiku. Toks jausmas, kad visi laks
to kaip be galv ruodami namus ventei, tad prisiddama
nors itaip - raydama dovan sra - ji galjo laisvai atsi
duoti mintims.
Ji n nesivaizdavo, kad Leonora turi tiek draug ir drau
gi, be to, kur dar dovanls nuo t, kurie dl koki nors
prieasi negaljo atvykti. J pridtose kortelse buvo pa
rayta: Brangiajai Leonorai, linkdami dar daug laiming
met ar: Su meile", o kai kurios dovanos buvo vertos dti
po mediu. Ivyniojusi ji rado senovin saldaini vazel,
prabangi muil ir talko, rank darbo okoladini saldaini
ir nemonikai brang aromatin miin. Kakas atsiunt
kailiu pamutas lepetes, Leonora apsimes, kad jos jai ne
patinka, protestuos, kad tai nukrioimo virn, taiau Beta
343

A D L E

G E R A S

inojo, kad ji avs jas kiekvien vakar. Dar vienas mogus

atsiunt special padkl, pritaisyt ant pagalvls, pasidedamos ant keli, kad bt patogu valgyti irint televizori,
taiau tas mogus Leonoros aikiai nepainojo. Per vis gy
venim ji nra valgiusi prieais televizori ir net nesvajojo
taip nusiristi vien todl, kad jai sukaks jau septyniasdeimt
penkeri. Beta ypsodamasi atsistojo ir ine hol pirm
glb dovan.
Chlojos sukurtas medis buvo tarsi i pasakos. Beta rado
Dag ir Fion irint lyg pakertus. Kai jo prie j, i sodo
eng Gvena. Ji atsine kibir gli pamerkti vazas, lau
kianias podlyje.
- Dagi, zuikeli, jeigu stovsi taip isiiojs, musi priskris, - tar ji.
Berniukas n neatsigr, o Fiona nusijuok.
- I ties jis nekaltas, - pasak ji. - Tokios groybs dar
nesu maiusi.
- Nuostabu, ar ne? - tar Gvena. - Taip diaugiuosi, kad
Chloja suman tok daikt. Neabejoju, kad visi turs kalbos
apie med.
Staiga Beta pamat, kad gimtadienio dovan medio ka
mienas yra senas skrybli stovas, kur prie daugel met
pair itrenk Leonora, sakydama, kad iais laikais beveik
niekas nebeneioja skrybli, o jei kas ir neioja, vis tiek ne
pasiekt kablio ant baldo, atrodo, sumanyto milinams. Kai
jie buvo vaikai, Efis j pritaikydavo aisti visokiems vaizduo
ts aidimams - paversdavo stov ukardu arba patranka ar
netgi, prisimin ji, mediu. Syk, kai lijo ir jie negaljo ieiti
lauk, jis pririo j prie ito medio".
Ji gerai siirjo, kaipgi Chloja j sukr. Tarp smaili
gluosnio lapeli pramaiiui kabjo sidabrins folijos kilpu
ts ir plonyts auksins folijos juostels, nukarusios kaip
344

P R I E

V I E S

Kald egluts blizguiai. I ties, paman Beta, medis lyg

i sapno. Folijos kilpels juddamos ejo ir skimbiojo, ir
ybiojo viesoje. Leonora bus suavta, Beta tuo neabejo
jo, ir sveiams patiks. inas tikrai nors j nufilmuoti savo
laidai.
- Dabar eisiu merkti gli namo vidui, - tar Gvena, bet
pamat Bet dedant ant grind padkl su dovanomis. Matau, visi usim.
- Gvena, o k darysime su eimos dovanomis? Ar irgi d
sime po mediu?
- Manau, ne. Mama jas ivynios iandien, atskirai nuo
kit. Atrodo, ir taip turi k dti po mediu.
- Gerai, - tar Beta. Po vien m dovanas nuo padklo ir
djo po mediu, bet akies krateliu pamat Dag gailiai i
rint j. - Nori man padti, Dagi? Kartu krauti po mediu
dovanles?
Dagis rimtai linkteljo, o Fiona pasak:
- Bus labai domu, Dagi, tiesa? Tik bk labai atsargus, ge
rai? Duok, a tau padsiu padavinti jas Betai, o ji ds rei
kiam viet.
- Bus nuostabu, - nusprend Gvena. - Na, bet reikia im
tis puoki.
Beta pagalvojo: kai, kur Efis ir kaip j paveik Leonoros
odiai. Kur jis pasidjo? Galbt Fiona ino. Ir ji paklaus:
- Kur visi kiti? Gal inai?
- Atsargiai, Daguli, - tar Fiona kvailoku balsu, kokiu ji
danai kalbdavo su savo vaiku. - Paduok dovanl Betai,
ji pati pads kur reikia. Bt baisu, jeigu kas nors sudut.
tai itaip. - Ji atsigr Bet. - Neturiu supratimo, kur jie
visi isivaikiojo. Aleksas ijo sod. Chloja su Filipu buvo
vaik kambaryje, o kur iuo metu, neinau. Rila turbt savo
miegamajame.
345

A D L E

G E R A S

N odelio apie Ef. Beta nieko nebesak ir m dlioti

Leonorai atsistas dovanas panaiai, kaip esti sudtos par
duotuvi vitrinose per Kaldas - menikai sukomponuotos
po papuotomis egliakmis.
- Bus tiesiog kalnai dovan, ar ne? Juk niekas neatvaiuos
tuiomis rankomis.
- Labutis, ponios! - paauk balsas. jo Efis, pakl Dag,
pabuiavo. - K ia darote ir ar galima prisidti?
- inoma, brangusis, - atsak Fiona. - Bus labai smagu,
jeigu padsi mums, tiesa, Beta?
Beta linkteljo. Netiktina, taiau Efis, turint omeny jo
nuotaik oranerijoje, atrod beveik nerpestingas, ir ji nu
sistebjo jo sugebjimais slpti tikruosius jausmus. Juk ne
galjo likti toks ramus, k? Jis vilkjo chaki spalvos marki
nliais, mvjo tokios pat spalvos kelnes su tokia daugybe
kieni, kad j vis tikrai negali prireikti.
- Padjau tiui palapinje. Atrodo puikiai. Tiesiog nuo
stabiai. Ar matei, Beta?
- Ne, dar ne. Dagi, tuoj pat atnek t butel, kur turi, pa
dsiu ant itos krvels.
Dagis klusniai prijo, ir Beta pam i jo butel, kol neat
sitiko kokios bdos.
- Matau, mieloji, kad i tavs naudos kaip i oio pie
no, - tiesiai irdamas mon pasak Efis. Beta skaudiai
suvok, kad js jis tik dabar teiksi j pavelgti. Tai sa
kydamas ypsojosi, ir Bet staiga sum pyktis. Kad ir kaip
jam negera, jis neturi teiss bti toks kandus. Ir gudrus. Jei
Fiona paprietaraus, jis ikart pasiteisins pajuokavs. Len
gvas tonas leido jam ugaulioti j, ir ji nieko negaljo pa
daryti. Beta paman, ar tik jai paiai nereikt prabilti, o
jeigu taip - kokiais odiais, taiau Efis vl prakalbo, syk
kreipdamasis Bet:
346

P R I E

V I E S

- Beta, mano mona baisiai kvaila. A vediau idiot.

Skamba kaip kino filmo pavadinimas, ar ne?
Fionos akyse sublizgo aaros. Beta pakl akis Ef ir jau
iojosi ko nors sakyti, bet pamat, kad pas duris tyldamas
stovi Aleksas.
- Atsiprayk, Efi, - tar jis. - Tu eidei savo mon, ir jei
nebtum brolis, gautum snuk. Gal ir dabar gausi. Atsiimk
savo odius. Tutuojau.
- Na, gerai, - nusiypsojo Efis. - Tapai savotiku riteriu
paklydliu, Aleksai, ar ne? Lyg ir vloka, k, i Zirzeklio Nu
meris Vienas virsti Briusu Vilisu? Vis gyvenim tyljai kaip
uvis, tad ar nemanai, jog ir dabar ne tavo reikalas?
- Mano reikalas. Manai, kad tau viskas galima. tai kur
tavo bda.
- Oi, atsiknisk, Aleksai. Ar inai, kad esi baisus nuo
bodyb?
- Dagi, einam i ia, - prabilo Fiona. - Paiekosim kati
nuko.
Ji pam snel ant rank ir kone bgte ibgo i holo, kad
tik greiiau inykt. Beta isek paskui j. Rpjo, k toliau
darys Aleksas, bet inojo, kad reikia pasirpinti Fiona. Ta
iau ijusi i holo Fionos niekur nepamat. Beta atsiduso.
Tada atsistojo tokioje koridoriaus vietoje, i kur, inojo ji,
Efis su Aleksu jos nepastebs, o ji juos puikiausiai matys.
- Esi pasipts unsnukis! - suuko Aleksas ir, Betai ne
spjus susigaudyti, eng prie brolio ir sudav per veid. Efis
i netiktumo susverdjo, atsitrenk laipt turklus, bet
veikiai susigrieb ir beveik negalvodamas smog Aleksui
burn. Efis buvo perbals i pykio.
- Velnias, ir kas tave apsdo? - auk jis. - Atsipeikk,
gerai?
- O tu atsiprayk. Eik i ia. Eik, susirask Fion ir sakyk,
kad gailiesi.
347

A D L E

G E R A S

Efis isiviep.
- Ne tavo sumautas reikalas, k sakysiu savo monai.
- Nesvarbu. Atsiprayk j, arba vl trenksiu. Bet jau smar
kiau.
- Oi, kaip isigandau, - tar Efis balsu, kokiu vaikystje
erzindavo tik Aleks. - Gerai jau, gerai, atsipraysiu. Aiku?
Priadu. Kai j sutiksiu.
Jis nuirgliojo prie laipt ir m lipti auktyn engdamas
per dvi pakopas. Pamaiusi, kad jis nutolo saugiu atstumu,
Beta ilindo i savo slptuvs ir prijo prie Alekso; atsiliejs
dur stakt, jis iupinjo jau ipurtusi lp.
- T u juk nematei, k? Galjo bti ir blogiau, - pasak
jis Betai. - Katras nors galjome nuvirsti ant vis t daili
dovan ir sumalti visus stiklus ir porcelianus. Taigi is tas
ir gero.
- Parodyk, Aleksai, ar labai sumuta.
- Visai nesumuta.
- Ne, sumuta. Bus mlyn, o lpa itins.
- inai, vertjo, - staiga nusiypsojo Aleksas. - Jau tiek
met nesimuiau su Efiu. Net neprisimenu, kada paskutin
kart mums. Kol buvau vaikas, vengiau. Turbt bijojau,
kad jis mans nepriplot.
- Tai nebuvo vienintel prieastis, - pasak Beta. - Tu
daniausiai pritardavai kiekvienam Efio odiui.
- Gal ir taip. Taiau ir tu buvai ne geresn. Prisipaink.
- Prisipastu. Einam virtuv, a tau suteiksiu pirmj
pagalb.
- O ar reikia? - burbteljo Aleksas, bet mielai isek pas
kui j ir virtuvje atsisdo prie stalo.
- Truput reikia. ia iek tiek prakirsta. Kraujas nelabai
bga, bet vis tiek reikia nuvalyti. Niekad nesu susidrusi su
traumomis, bet inau, kad nuo oko reikia igerti saldios
arbatos.
348

P R I E

V I E S

- Nekeniu saldios arbatos. Veriau duok man kolos. Ji

pilna cukraus. Yra aldytuve.
- Kaip viskas pasikeit, - tar Beta. - Senais laikais Leo
nora n u k nebt sileidusi namus gazuot grim.
- Manau, mano ttis imasi j perauklti. Atrodo, ji jau pa
mgo rom, o kart dien - kol.
- Tikri stebuklai. - Beta pastat ant stalo stiklin kolos
ir nujo iekoti virtuvinio rankluosio. Atsukusi iaup
pamirk rankluostlio kamp ir gerai igr. - Na, neju
dk, - liep palinkdama prie Alekso. is atsuko jai veid. Jis
buvo usimerks ir pasirod jai netiktai, juokingai opus. Jis
buvo trupuiuk jaunesnis u j, todl vis laik jai norjosi
j globoti, taiau dabar pirm kart irjo j kaip sau lyg.
Kaip vyr. Mat mlynas vok gysleles. Uuod jo plau
kus, od. Sumuta ir prakirsta lpa itino, veido apaioje jau
msi mlyn. Kakas apsivert po krtine, irdis suspurdo
tarsi prie einant scen. Kakoks nervingas jaudulys, tokio
ji niekad nejusdavo bdama su Aleksu. Kas jai darosi? Visi
prasti jausmai, visos iankstins nuostatos subyrjo kaip per
ems drebjim. Juk ji atseit simyljusi Ef, tiesa? Tad kodl
j taip keistai veikia buvimas alia Alekso? J krt ia altis,
ia kartis, ji usimerk, nes paman, kad neusimerkusi gali
nualpti. O svarbiausia - ji inojo, kad tai, k dabar jauia,
yra tikra. Neturi nieko bendra su fantazijomis, vaizduote ar
sapnais. Bet beveik veik atrus geismas pabuiuoti Alek
s, paguosti j apkabinant peius, bet ji pabgo, kad galbt
apsirinka dl jo jausm jai.
- Beta? - sunibdjo jis.
- Hmm... - numyk ji. Itarti jo vardo nenorjo, bijojo,
kad nesudrebt balsas ar kaip kitaip ji neparodyt savo
jausm. Viskas, k iki tol jaut, viskas, kuo taip ilgai tikjo,
visos emocijos ir trokimai buvo lyg skaidrs spalvoti ka
leidoskopo stikliukai, kuriuos ji, bdama taip arti Alekso,
349

A D L E

G E R A S

vis purt sukratydama keistomis nepastamomis formo

mis. Nebesuvok, kas tokia ir kur ji yra. Visame pasaulyje
nebuvo nieko daugiau, be it lp, prisispaudusi prie jos
burnos nespjus jai rasti odio, kuris j sulaikyt, o dabar
ir jos lpos atsivr, ji usimerk apakinta viesos ir kario,
patvinusi gyslomis.
- Aleksai, - sumurmjo ji, - oi Aleksai...
- Nieko nesakyk, - sukudjo Aleksas. - Pabuiuok ma
ne dar.
Jis atsistojo ir j apkabino. Beta jaut, kaip viskas keiiasi.
Nieko nebebus taip pat. is mogus, kuris j buiuoja, jai
visikai nepastamas.
- Aleksai, - tar ji, - kas atsitiko? Kas mums pasidar?
- Man, - atsak Aleksas. - Man kakas pasidar. Vis laik
buvau kvailas ir ltapdis, net sau paiam neprisipainau.
- Ko? Ko tu sau neprisipainai?
- Kad myliu tave. Manau, visada tave myljau, bet buvo
Efis ir a maiau, k tu jam jauti, todl nenorjau... negal
jau... ak Beta, pati inai, k noriu pasakyti. Niekada nema
niau, kad tu kada nors, supranti, stengsi jausti tai, k noriu,
kad jaustum.
- Ir a maniau, kad nestengsiu, - nusiypsojo Beta. - Ta
iau tik todl, kad mane apakino Efis. A negaljau nei ma
tyti, nei jausti.
Aleksas glost jai plaukus stumdamas juos nuo kaktos.
- Ir tu neklydai - a pavydjau. Prisimeni, tu pasteb
jai? Kai jome pas aukl Maus. sivaizdavs judu abu kartu,
tave ir Ef, pasidariau kaip nesavas: norjosi udyti ar nusi
udyti, odiu, apgailtina savijauta. Turbt paprasiausias
pavydas.
- Aleksai, daugiau tau nebereikia pavydti. Patikk. - Pa
sistiebusi ji pabuiavo j ir atsitrauk, atlijo dusdama nuo
350

P R I E

V I E S

upldusio jausmo galybs. - Aleksai, negalima. Ne ia. Gali

kas nors eiti.
Jis svyruodamas atsisdo ant virtuvins kds ir nusiyp
sojo jai, t akimirk jo Rila.
- Kas ia vyksta, vaikuiai? - paklaus klesteldama alia
Alekso. - K tik maiau Ef, nujo kaip debesis. Ar judu su
sibarte? Ir dl ko gi? Pasakok, netylk. Aleksai, jergutliau,
kas tavo lpai?
- Dievai, Rila, visikai nieko rimto, - vangiai sumurmjo
Aleksas.
- Nesmon, matau, kad rimta. - Ji nusiypsojo Betai. -A r
galtum pilti man kolos, Beta? Ai, mieloji. Alekso stiklin
tokia gundanti. Neatsisakyiau ir sausainio, jeigu paduotum
t skardin nuo bufeto. Neitempsiu iki vakariens.
Beta atne gerti ir padjo ant stalo sausaini skardin.
- Paliksiu jus abu, - tar ji. - Eisiu pakvpuoti grynu
oru.
engdama Triuio Piterio dar inojo - Aleksas bt
kain k atidavs, kad tik bt galjs eiti su ja, pabgti nuo
Rilos kamantinjimo, bet ji norjo pabti viena.
Jai reikjo pagalvoti. Reikjo pagalvoti apie Ef, nes pasi
keit kiekvienas dalyklis, kur iki io savaitgalio sivaizdavo
apie j. O dabar, dl Alekso ir dl to, kas k tik vyko, pasikei
t net ir pats stipriausias jausmas, kur jam jaut: fizin trau
ka, danai ugniaudavusi kvap ir atimdavusi nuovok.
Sakytum itaip j pabuiuodamas Aleksas bt j paadins,
priverts pirm kart j pajusti.
Valandl Beta abejojo, ar itai nra vadinamasis ato
veiksmis. Ar ji nesitenkina prastesniu variantu pripainusi
sau, kad Efio negali turti, taiau ikart atmet toki mint.
is naujas jausmas, is pakilumas niekaip nebuvo susijs su
Efiu ir tuo, k ji jaut jam.
351

A D L E

G E R A S

Dieve mano, kiek laiko a praradau, paman Beta. Kiek

kani galjau ivengti. Kiek lidesio. Jei biau turju
si proto, ivis nebiau simyljusi Efio. Iki tol Alekso ne
pastebdavau, nes nemokjau irti. Ji atsisdo ant suolo
netoli pairs, nematomo i nam, ir atstat veid pavaka
rio saulei.

I Q Q 8 m. gruodis

JT
Beta sdjo nejuddama prieais milinik triumo atsar
giniame miegamajame Makvaj namuose. Fionos kirpjas
iulis jai dar ukuosen. Kita pamerg, Fionos pusseser
Rouvan, lauk savo eils apsivilkusi atlasiniu chalatliu,
kuris, atrodo, kainavo daugiau negu vieno mnesio alg.
Gruodis - juokingas metas kelti vestuvms. Efis i popiet,
likus iki Kald maiau negu savaitei, veda Fion Makvaj.
Laimingoji pora vakar ivyksta medaus mnesio - sli
dinti, ir Beta neturi jg apie tai galvoti. Ivis apie niek.
iulis pasak:
- Atrodysi puikiai, Beta, tikk manim, bet ir pati turi pa
sistengti. ypsokis, brangioji, ypsokis! Dabar tavo veidas la
biau tinka laidotuvms.
Beta pareigingai itemp lpas tikdamasi, kad iulis
vertins jos pastangas. Dar niekada nesijaut taip nenusitei
kusi ypsotis. Veidas atrod per daug storai iteptas kremi
ne pudra, jai skirti lp daai - pernelyg rausvi. Ji paklaus
Fion, kuri gal reikjo samdyti vizaist (taip Fiona va
dino jaunut mergait, vardu Mirabel), kad joms padaryt
makia. Argi jos nra pakankamai suaugusios, kad paios
isidayt? Fiona kantriai paaikino, jog visa tai daroma dl
fotografavimosi. Jei vestuvini nuotrauk albume neno
ri siaminti kaip giltin, makiaas turi bti daug rykesnis
negu paprastai.
- Taiau fotografuos Aleksas, - dar band prietarauti
Beta. - Jo nuotraukose mons niekad neatrodo baisiai. Jis
nuostabus meistras.
353

A D t L E

g e r a s

- Oi, inau, - tar Fiona. - Aiku, puikus, bet niekad ne

pro al gamtai trupuiuk padti, tiesa?
Nepaisant naujausi vies atspindini makiao prie
moni, riebaluoti netinkamos spalvos daai Betai atrod
veikiau gamtos darkymas, bet ji nieko nesak. iaip ar taip,
iandien Fionos vestuvs ir visi elgsis taip, kaip nors ji. Tar
kim, vs vestuves gruod, kai tikrai pernelyg alta su tokio
mis kvailomis suknelmis, kokias usak nuotaka. Kol iu
lis ukavo plaukus auktyn ir suko juos neregtai mantr
kuod ant pakauio, ji galvojo apie suknel, kuri netrukus
usivilks: viesiai roinio ilko, su gilia apvalia ikirpte, pa
puota dviem raukt nrini eilmis, visikai jai netinkan
i. Ir spalva jos odai netinka, bet k padarysi. Vis akys
bus nukreiptos tik nuotak, o Fiona jau pusmet darbavosi
iai dienai.
Ji nutar kelti vestuves Londone, ne Vilou Korte. Ir tegu,
nusileido Beta, ypa kad jos tvai praktikai nuo pat Fionos
gimimo treniravosi iai ventei. Ir i ten, aiku, patogiau vykti
oro uost. Be to, dauguma eimos draug gyvena Londone.
Viskas labai logika, ir netgi Leonora, nors jai bt patik,
kad visut viskas bt vyk po jos stogu, sijaut vestuvi
laukimo nuotaik. Fiona usitikrino geriausi dizaineri
paslaugas, nusisamd madingiausius tiekjus ir mones kaip
iulis ir Mirabel, kad tik nieko nepalikus atsitiktinumui.
itos vestuvs vainikuos vis iemos sezon, ir ji ino kodl.
iulis smeig dvi puomenas kiet Betos plauk
kuod.
- avumlis, tikrai! itie snieg imituojantys kristalai.
Tiesiog dievika! Atrodai fantastikai. Tikrai fantaaastikai, - nuts jis a gal kokias tris sekundes.
- Labai grau, dkui, - tar Beta ir atsistojo nuo kds.
Dabar bus ukuojama Rouvan, o jai liko tik laukti, kol kas
svetimas uvilks jai t bjauri suknel, laukti, kol prasids
354

P R I E

V I E S

visa pantomima. Po pusvalandio privaiuos balti limuzi

nai. Ji atsisdo j ezlong, atsargiai atsiliejo mlyn akso
m saugodamasi neprispausti ukuosenos. Negalima suga
dinti iulio rank darbo. Ji susirauk. Taigi Efis veda. Visi
jdviej santykiai pasikeis. Kitaip ir bti negali. Dabar jam
svarbiausia bus Fiona. Taiau taip buvo ne visada. Kadaise ji
jam buvo artimiausia.
Visi kakur isiskirst savo reikalais, o Beta buvo laiminga
galdama usiimti tuo, kas jai bene labiausiai patiko: prii
rti Chloj. K tik prasidjo Velyk atostogos, Efis parva
iavo namo, tad Rila isiunt Bet savait pavieti pas pus
brolius ir pusseser. Ji pati nuo Marko mirties beveik niekad
nesirodydavo Vilou Korte, bet inojo, kaip Betai patinka ten
bti. I pradi, Markiui mirus, ir Beta nenorjo vaiuoti
Vilou Kort, bet po truput m pasiilgti pusbroli. Rila, i
kart pastebjusi tai, prikalbino j vaiuoti ten kuo daniau.
Nesuprantu, kodl neturtum vykti vien tik todl, kad man
ten sunku. inau, kaip tau patinka, o jie visi irgi visada tavs
taip laukia."
Chloja buvo penkeri met ir tikras vijurkas. Ji turjo
tvirt nuomon visais klausimais ir turting odyn.
Ir kur ji igirsta tokius dalykus?" - aimanuodavo Gvena,
kai jos mergyt angeliku veideliu lepteldavo k nors bai
saus, nugirsto per televizori ar nusiklausyto i suaugusij,
kuriuos ji labai atidiai stebdavo.
I ms igirsta, mama, - atsakydavo Efis. - I ms
vis."
Chloja dievino Bet ir iai atvaiavus Vilou Kort ne
sitraukdavo nuo jos n per ingsn. Pamusi Betai u ran
kos tempdavo j visur: Triuio Piterio dar pairti,
kaip dygsta morkos, prie Laipiojamojo medio - miliniko
uosio, prisiliejusio prie upakalins Ramybs sodo sienos,
355

A D E L E

G E R A S

ir savo miegamj, kuris, nepaisant bendr aukls Maus,

Gvenos ir eilins vaik kambario tarnaits, tuo metu pade
danios priirti vaikus, pastang, buvo aisl, knyg, krei
deli ir drabuli diungls. Ji traukdavo Bet visokius
gudrius aidimus su Sise, pkuota balta kate, visai draugika
ir kartais maloniai leidiania, kad mergaits j paveiot
mayiu llms skirtu veimliu. Syk ji netgi nesiprieino,
kai Chloja jai urio skryblait, taiau aukl Maus padar
gal tokiam elgesiui - udraud mergytei rengti savo gy
vnlius. Tomui, Siss baltai juodam broliui, toks dmesys
negrs. Jis pasiymjo talentu pabgti ir pasislpti, kol dar
niekas nespjo jo sugauti.
Taiau t dien Beta nutar, kad Chloja nusipeln pra
mogos. Ji papra Leonor leidimo vaik kambaryje paaisti
lli namais.
- A visk priirsiu, paadu, - pasak ji. - Chloja nieko
nepalies mans neatsiklaususi ir mes labai atsargiai elgsims
su llmis. Tiesa, Chloja?
Chloja rimtai linkteljo. Truput pagalvojusi, Leonora
tar:
- Gerai, mieloji Beta, taiau tu bsi atsakinga. Praau, bk
labai atidi. inau, kad galiu tavimi pasikliauti.
- O taip, galite! Mes bsime labai geros. Eime, Chloja!
Mergaits nuskubjo vaik kambar. Lietus jau pyl kaip
i kibiro, plak langus ir tekjo kypai stikl paversdamas
i lauko einani vies pavandenijusia ir blausia. Beta atsi
klaup prie lli namo. Giliai atsiduso i pasitenkinimo. Tai
graiausias, kitaip ir bti negali, aislas visame pasaulyje, ir
nors dabar jai dvylika met ir ji atjo aisti atseit pirmiausia
nordama pradiuginti Chloj, jaut, kaip grta vis tolyn ir
tolyn praeit, kol pati tapo maa mergyte, tikinia llmis,
igalvojania joms gyvenim ir dalyvaujania jame, svajo
jania ir jauiania u jas.
356

P R I E

V I E S

- Ar galima ir man paaisti? - Efis atidar duris taip tyliai,

jog mergaits net neigirdo.
- Su mumis? - paklaus Beta. Efis apsimet ess per di
delis, be to, berniukas, taigi nesidoms aidimais su lli na
mais, bet prisiddavo prie j, kai visi buvo maesni: kalb
davo u pon Delakur ir Luk, o Beta garsindavo karalien
Margarit ir Lusind.
- O kodl gi ne? - Jis atjo ir atsisds ant grind alia Be
tos sukryiavo kojas. Ji uuod jo kvap. Jis kvepdavo ole,
muilu ir savo oda, ji prisimin kvap i t met, kai jie
kartu maudydavosi. Dabar ji paraudo prisiminusi tai. Efis
buvo prastai nusiteiks. Visada suprasdavai i jo ivaizdos.
Veidas sustingdavo kaip klouno, jis kalbdavo nesupranta
mai. Ko nors paklaustas murmdavo neinia k, bet akys
bdavo lidnos ir atrodydavo, kad jis tuoj kam nors suduos
ar iaip. Ir tikrai - netrukus jis m spardyti grindjuost, lyg
tyia pasiekiam jo kojai. Beta paklaus:
- Kas yra, Efi? - Atsakymo nesitikjo, taiau jos odiai
suveik taip, kaip jai norjosi. Jis nustojo spardyti grind
juost.
- Nieko. Bent jau nieko kitoniko. Vemt nuo visko veria,
tik tiek. Dvi savaites ia sdiu, o jie vis laik riejasi. Neken
iu. Mama grauia tt, jis nutyla, paskui ieina ir nepareina
vis aminyb, tada mama vl ima j grauti. inok, tau pa
sisek, kad tavo tvai isiskyr. Nusiaut galima.
Beta, galjusi kai k atiduoti, kad tik su mama ir tiu
tebegyvent Vilou Korte, nieko nepasak, tik pakviet:
- Tai paaisk su mumis tt ir mam. Chloja, irk,
Efis ais.
- Efi! - Chloja ugul brol ir m j kutenti. - Efis gali
bti ttis. A bsiu vaikutis. A verksiu, klausyk...
- Ne, Chloja, nebk verkianiu kdikiu. Veriau bk mie
ganiu kdikiu, praau! - m maldauti Beta, bet pavlavo.
357

A D L E

G E R A S

Chloja diaugsi nauju vaidmeniu: ji guljo Efiui ant rank

rkdama, klykdama, tikinamai darydama tai, kuo ji ir iaip
daugyb laiko natraliai usiimdavo.
- Liaukis! - subar j Efis, ir ji ikart nutilo. Bet visada
stulbino jo sugebjimas priversti mones daryti tai, ko jam
reikia. - Mes aidiame gerus vaikus, Chloja, ir jeigu tu dar
nors cyptelsi, a tave imesiu pro lang sod.
Chloja grasinim palaik poktu, o tai ir buvo pok
tas, ir m kvatoti. Ji nukrypavo prie lango pasiirti, ar i
auktai krist, jeigu Efis vykdyt, k sak.
- A niekad nebsiu tiu, - pareik Efis Betai. - Vienas
vargas. Mano tio niekada nra. Tavo ttis ivaiavo su ka
kokia moterimi juokingu vardu. Jie visi mikiai. A nebsiu
mikis.
- Bet jeigu k nors simylsi, norsi j vesti, - pasak
Beta.
- Ne, nesimylsiu. Mergiots kvailos. Ne tu, Beta, bet
dauguma mergioi. Kvailos, ir viskas. Jos nemoka moni
kai aisti. Vis krizena.
Beta vytjo nuo Efio komplimento. Jis nedanai kalbda
vo graius dalykus, bet kai pasakydavo, ji tuos odius pasi
ddavo slapt irdies kertel ir vliau, bdama viena, juos
apgalvodavo.
- Tikiuosi, - tar ji, - kad uaugs pakeisi nuomon.
- Nepakeisiu. Jokios kitos nevesiu, tik tave.
Jo iraika buvo tokia, kokios jai dar neteko matyti. Jis
atrod kitoks. Lidnas. Lidnas ir vyresnis. irjo j visai
kaip suaugs. Ji sudrebjo. Jis udjo rank ant jos rieo.
- Tu, Beta, sutiktum u mans tekti, ar ne?
Po krtine jai teljo saldus jausmas, ir ji net isigan
do, ar kartais neapsivems. Norjo kalbti, bet neispaud n
odio.
358

P R I E

V I E S

- Tu esi vienintel mergait, kuri man patinka, todl ma

nau, jog turiu tave vesti. Esi mano pusseser, bet netikra, ar
ne? Ne to paties kraujo.
Beta linkteljo. Efis staiga atsistojo.
- inau, - pasak jis. - Tapkime kraujo broliais... Na,
kraujo broliu ir seserimi. Arba kraujo pusbroliu ir pusse
sere.
- Jeigu tai padarysime, tapsime tikrais pusbroliu ir pusse
sere ir tu negalsi mans vesti.
- Galsiu. - Efis dl nieko neabejodavo. - Juk i tikrj
nebsime kraujo gimins. Tai tik tartum koks pasiadji
mas, ir viskas. Paadas, kad aminai bsi itikima. Ir kad a
atvyksiu tavs gelbti, jeigu bsi pagrobta. Ir panaiai.
- O a irgi galsiu tave gelbti?
- Nesijaudink, mans nereiks gelbti, - pasak Efis. Apsi
dair, kuo jie galt sidurti pirtus.
- Karalien Margarita turi skrybls smeigtuk, irk! prisimin Beta.
- Niekad nepastebjau. Koks mauiukas. I kur tu i
nojai?
- Tavo mama man dav, kai praeit kart ia buvau. Kai
pasakiau jai, kad ledi M reikia skryblaits. Tada Leonora jai
ir pasiuvo.
Nei Efis, nei Beta neusimindavo apie Ril. Buvo savaime
suprantama, kad ji nebevaiuoja Vilou Kort, po Marko
mirties vos vien ar du kartus pasirod sodyboje, bet ir tai
tik porai dien. Prajus ketveriems metams, ji vis tiek ne
galdavo kalbti apie j be aar, todl Beta stengdavosi jo
neminti. Pati prisimindavo j kiekvien dien ir jo pasige
do; dabar pagalvojo, gal su Efiu pasinekti apie tai, kas tada
nutiko, nes jos galvoje tos dienos vykiai susipyn su vliau
sapnuotais komarais, bet ji nespjo. Jis jau itrauk smeig
359

A D E L E

G E R A S

tuk i lls skryblaits ir laik j ikls, todl smulkutis

stiklo burbuliukas, priklijuotas ant smaigalio, apsimets bri
liantu, baltai suspindo kliudytas sauls spindulio.
- Nagi, duok pirt.
- Ar skauds? - susig Beta.
- Aiku, ne. N kiek. Mokykloje nuolat darome tokius da
lykus, tikrai. Nebijok.
Beta usimerkusi atkio rank. Pajuto, kaip Efis pam j,
paskui - dr, ne tok skausming kaip leidiant vaistus.
- Tvarka, atsimerk. Viskas. irk.
T akimirk Chloja panoro pasiirti, k brolis daro.
- Ir a noriu! - pareik ji. - Ir a noriu taip aisti.
- Ne, nenori, - atkirto Efis. - Tai dideli vaik aidimas.
- NORIU! - Apatin lpyt sudrebjo. Efis smeig smeig
tuk savo pirt.
- Matai, Chloja? Kraujas. Negraus aidimas. Tau skau
dt.
- O tau skauda, Beta? - paklaus mergyt. Beta linkteljo,
nes Efis norjo, kad ji tai patvirtint, nors i ties neskaud
jo. O jei ir skaudjo, ji nejaut. Efis prikio savo pirt prie
jos. J kraujas susimai. Jai dingteljo, kad gal ji turtjausti, kaip Efio kraujas patenka jos kn. Jis pam jos rank
ir pairjo jai akis vilgsniu, kurio ji nepajg suprasti.
Jo veidas buvo rimtas, susikaups. Jis stovjo labai arti. Ir
alsavo jai plaukus.
- Amini draugai, Beta?
- Amini, amini draugai.
Jau prieita vieta, kalbanti apie galimas klitis, ir akimirk
Betai topteljo palusi mintis: kas bt, jeigu ji paokt i
klaupto ir uprotestuot i santuok? Bene mgstamiausia
jos knyga buvo Dein Eir, ypa patiko epizodas, kai nu
traukiama Deins ir pono Roesterio vestuvi ceremonija.
360

P R I E

V I E S

K daryt Leonora, Gvena, Rila, ponia ir ponas Makvajai,

visi sveiai, jeigu ji nubgt prie altoriaus ir pult Efiui ant
kaklo aukdama, kad ne, ne, jam negalima vesti Fionos. Jis
yra jos. Jie juk sujungti krauju, argi ne? Nejau tai nieko ne
reikia? Atsidususi ji m irti nuotak. Fiona atrod
nuostabiai grai. Betai bt patik manyti kitaip, bet ji buvo
pernelyg sininga ir negaljo paneigti, kad visas darbas,
dtas rengiantis vestuvms, dav vaisius. Paprastai pasita
kreminio atlaso suknel srte sruvo tobulu Fionos knu;
it briliantai spindintys sniego baltumo kristalai, grsmingai
smingantys galvos od, vos tik Beta krusteldavo galv, tik
labai menkai panjo tviskani form, kuriomis buvo
isiuvintas visas Fionos ydas, kaskadas. Jos puokt buvo
sudta i balt ir viesiai rausv roi, romis buvo ipuo
ta ir visa banyia. Prie Kaldas tai buvo tikras ygdarbis.
Tikriausiai gls atskraidintos i kokio usienio. Koks pi
nig mtymas! Taiau Efiui su Fiona dl pinig nereikjo
rpintis. Neaikaus finansinio pobdio jo darbas vienoje
reklamos agentroje buvo gerai apmokamas, be to, jis buvo
vienas bsim Etano Volo turto paveldtoj. Ir Makvajai
buvo turtingi.
eima dalyvavo visu briu. Visi isipust. Leonora nega
ljo nepasirpinti, kad kiekvienas i Efio puss bt bany
ioje pasipuos. Pati atrod nuostabiai. Per septyniasdeimt
met, taiau stovjo tiesi ir liekna, su puikiai tinkaniu bliz
giu mlynu kostiumliu ir priderinta skryble. Gvena vilk
jo gelsv suknel su aketu, skrybl buvo tamsiai rudos ir
geltonos spalv. Rila, nutarusi atleisti visus stabdius, la
mjo grindis luojania vyninio brokato suknia, ribuliuo
jania ir mirgania nuo viesos. Jos skrybl buvo tarsi koks
sidabrinis turbanas, todl ji truput panjo vien Trij
karali i kaldinio vaidinimo apie Kristaus gimim, taiau
Betai irdis neleido jai to pasakyti. Chloja vilkjo mlynai ir
361

A D L E

G E R A S

bent kart atrod visai normaliai. Fiona neketino rizikuoti ir

j pasikviesti pamerge, ir Beta j suprato. Jos jauniausia pus
seser turjo netikus prot pasirodyti raudonais plaukais
ar usimovusi kaip apyrank k nors siaubingo, pavyzdiui,
uns antkakl su metaliniais spygliais.
Vyrai, neturj toki pat galimybi pasipuoti, visi atro
do graiai, nutar Beta, iskyrus vargel Aleks. Jis neken
t vis kaklaraii, o nuo pat mokyklos baigimo niekas jo
nebuvo mats kostiumuoto. Jis jautsi kaip ne savo kailyje,
ir Beta jam nusiypsojo. Aleksas atsak jai ypsena staiga vi
sikai atsimains. Keista, kaip jis pasikeiia, jeigu bent kiek
usimirta, paman Beta. Ir visai simpatikas, jeigu turi lai
ko siirti. Beta net m splioti, ar jis kada nors pavydi
savo nepaprasto groio broliui. Ar vyrai galvoja apie tokius
dalykus? Kada nors paklausiu, pasiadjo ji. Nors Aleksas
nebuvo i nekij, ko nors paklaustas visada siningai at
sakydavo, niekad nepraleisdavo tavo klausimo pro ausis tar
si kokios nesmons.
- Galite pabuiuoti nuotak, - tar pastorius, ir Beta
pamat, kaip Efis pasilenks pakl Fionos veid dengian
t yd. Jis, aiku, j pabuiavo paias lpas, Efis niekad
nesitenkina pusiniais ingsniais, net banyioje, ir Beta u
simerk. Labai norjo nematyti ito buinio, bet Efis buvo
greitesnis, ir tai tas buinys dega spaustas po jos vokais
tarsi komaras. Efio lpos ant Fionos lp. Aminai. Efis ir
Fiona lovoje. Negalvok apie tai. Galvok apie k tik nori, bet
ne apie tai. Nejuiomis ji prisimin t dien, kai pirm kart
suprato, kokie rimti Efio jausmai Fionai.
Efis nutar surengti vakarien.
- Noriu, kad viskas bt tobula, - pasak jis. - Beta, tu
nepyksti, kad a tave papraiau patalkinti?
362

P R I E

V I E S

- N kiek, - atsak Beta, skaiiuodama esamas vazas ir

galvodama, kaip jas sutalpinti visas gles, kuriomis Efis
nori papuoti but. Fion Makvaj ji buvo sutikusi kelis kar
tus ir turjo apie j nelabai koki nuomon. Gan miela ir
labai grai, bet kakaip sunku buvo sivaizduoti, kad Efis be
protikai simylt mergin, kuri tokia... Ji nerado odio,
tiksliai apibdinanio Fion. Ji nekvaila, visai ne, bet yra ar
atrodo esanti visika naivuol ir taip pametusi galv dl Efio,
jog dievindama j ir garbindama gali bet kuri akimirk i
siioti - i ties net ir neirdama Ef vaikto isiiojusi i
nuostabos.
Beta smeig dar vien tulp mayt alumyn mikel,
kokio gamtoje niekad neivysi, toks sukuriamas tik floristi
kos salone, ir galvojo, kuo gi Ef Fiona patrauk. Ji turtinga.
Ji dievina j. Bt klusni mona. Visa tai tiesa, bet ar jo irdis
dainuoja, kai jis iri j? Gal ir dainuoja. Efis ne i t, kurie
atvirai rodo savo jausmus, o draugauja su Fiona jau kelis
mnesius, jam tai jau savotikas rekordas. A neteisinga, pa
man ji. Tiek, kad jis - mano pusbrolis, praktikai brolis ir
vertas ypatingos moters. avingos. Nepaprastos.
- Jau atjo, Beta. Tu baigei?
- Taip, Efi. Viskas atrodo puikiai. Eik atidaryti dur.
Ji stovjo svetainje sutikdama Efio sveius. Grkits, pa
man ji. Tobula eiminink. Fiona ir kiti, j vardus Beta vos
igirdusi ikart ir pamiro, susdo ant sof, Efis m vaiinti
grimais. Pagaliau sveiai nujo prie vakariens stalo, atsi
rasdavo ir inykdavo patiekalai, visi sak, kad be galo gardu,
taiau Betai valgiai teik malonumo tiek, lyg bt buv i
kartono. Ji sdjo alia Efio, bet prieais Fion, ir pokalbis
plauk pro j tarsi dmai: Fionos auktas balsas, tsiama
neka, o Efio - nebdingai velni, vis kit balsai pynsi
savotik urmulio gobelen.
363

A D E L E

G E R A S

Jai kakas atsitiko. Atrod tarsi ems drebjimas, is stai

gus jos jausm, jos paios, jos kno, kraujo, kiekvienos da
lels pokytis. Ji sugavo vilgsnius, kuriais susivelg Efis su
Fiona, ir j uliejo nelyginant skausmo banga. T akimirk,
per sekundes, kai Efis papt lpas ir tyldamas per stal
pasiunt Fionai buin, Beta suprato, kad ji jo trokta. Pus
brolis ir pusseser, kraujo brolyst - visa tai niekis. Ji trokta
jo vien tik sau ir visais manomais bdais, kuriais tik galima
trokti vyro. Ji trokta miegoti alia jo nakt ir pabusti ryt
alia jo. Trokta, kad jis j buiuot. Glamont. Mintis apie
j ir Fion lovoje buvo tokia kokti, kad jai staiga pasidar
bloga ir ji atstm kd nordama kuo greiiau usidaryti
vonios kambaryje ir isiverkti.
- Beta, ar tau viskas gerai? - Pagaliau Efis pairjo j.
Ne, jai nra gerai, bet argi ji gali prisipainti?
- O taip, tik truput karta, ir tiek. Pamaniau eisiu...
- Ne, palauk minutl, bk gera. Noriu visiems kai k
praneti. Prisipilkite taures. Nagi. A skelbsiu tost.
Beta ypsodamasi atkio taur, kad jai pilt ampano. I
kur atsirado ampanas? Tipikas Efis! Usigeid tosto kaip
tik i minut, taigi bet koks ygis tualet turs bti atid
tas. Nesvarbu, jai jau geriau ir ji splioja, k gi jis ketina vs
ti. Galbt paauktinim. Jis atsistojo, ypsodamas apvelg
sveius.
- Tvarka, visi savo vietose. vakar keliu taur u Fion,
kuri sutiko bti mano mona. Ms vestuvs bus per Kal
das. Esu laimingiausias vyras pasaulyje. U Fion!
Jo odiai kambaryje atsiliep aidu. Visi apspito busim
j nuotak, o Efis apjo stal, kad j apkabint. Dar spjusi
pagalvoti, jog ji niekada, jau niekada nebebus laiminga, Beta
pirm kart gyvenime nualpo, j apgaub tamsa.

364

P R I E

V I E S

Visos pamergs buvo nusiteikusios ventikai, kvatojo, gr,

pasileido plaukus. Vestuvs visada tokios. Beta jautsi kaip
aktor, atvargusi alinant spektakl, bet nesulaukusi utar
naut pagyrim. Ji atsiliejo sien ir usimerk. Sveiai
zujo, oko, briavosi. Ji nejaut noro prisidti prie kurios
nors grupels.
- Dar igerk, Beta, - prijs tar Aleksas. Jis laik dvi tau
res. - Atrodo, bt visai ne pro al.
- inau. Atrodau siaubingai, tiesa? Nieko negaliu padary
ti. itos prakeiktos vestuvs niekaip nesibaigia, tiesa?
Savo paios balsas jai skambjo verksmingai, niurgzliai
ir girtai. Gerdama tikjosi nors truput apmalinti skausm,
bet nepadjo. Visas alkoholis tiek tepaveik, kad var aa
ras. Dabar dar ir Aleksas ims j guosti, o tada jau tikrai galas.
Ji garantuotai apsiliumbs, jeigu nesugebs pakeisti temos.
- Ar jau baigei fotografuoti? - paklaus ji.
- Dar ne. Baigiau tik jaunavedi album, na, nuotaka,
jaunikis, gimins ir panaiai. Dabar imsiu traukti sveius ir
kitk. Pavaiktinsiu, pasivalgysiu.
- Tik mans nefotografuok. Atrodau kaip lavonas.
Aleksas papurt galv.
- Neatrodai, Beta, tikrai. Man tu visada grai.
Ji pasistiebusi pakteljo jam nos.
- Esi man labai geras, Aleksai. Taiau neprivalai bti su
manimi. Gali eiti ir pasiiekoti kokios domesns personos.
Nutrauk mano mam. Ji visada pasirengusi pozuoti foto
grafui.
Beta buvo patenkinta, kad Rilai linksma. Ji koketavo su
nuotakos tvu. Nuotakos motinos niekur nebuvo maty
ti. Ne, tai ji tamsiame kamputyje plepa su Leonora. Buvo
nutarta, kad Makvaj namai vestuvi puotai per mai, tad
pokylis vyko salje viename viebutyje - i t, kurie u na
kvyn ir pusryius lupa trienkles sumas. Viename sals gale
365

A D L E

G E R A S

buvo sustatyti staliukai ir neva paauksuotos kds, kita

me orkestras grojo oki muzik. Vestuvininkai sdiniavo,
oko, vaikiojo nuo grupels prie grupels, ir Beta, visa tai
stebdama i savo vietos prie lango, beveik pasislpusi u
aksomo uuolaidos, viso ito nekent ir tik lauk, kad grei
iau baigtsi.
Nuotaka ulipo vir persirengti kelioniniais drabuiais.
Efis ir Fiona tuoj tuoj iskrenda ir pirmj nakt praleis
apsnigtoje kaln trobelje veicarijoje. Beta atsisuko Lon
dono priebland. Kakas paliet jai pet, ji staigiai atsigr.
Efis. Ji paraudusi pakl akis. Jis atsirm viena ranka sien
jai vir galvos, ir ji igirdo, kaip kakur netoliese blykioja
Alekso fotoaparato blykst.
- Nuostabios vestuvs, Efi. Ir jeigu dar nesu sakiusi, ti
kiuosi, kad bsite laimingi.
- Mes bsime, o tu?
- Kaip suprasti o tu? - Beta mgino paklausti narsiai,
bet gale gerkls m augti gumulas.
- Viskas gerai? Tu laiminga, Beta?
Beta nusijuok.
- Efi, tu toki dalyk neklausinji. Kas tave apsdo?
- Neinau. Tik pamaniau... Na, pamaniau, jog tu lidno
kai atrodai, tik tiek.
- Ne, man tikrai viskas gerai. Puikiai. A tavs pasiilgsiu.
- A griu. Po dviej savaii. Ir tu tada tursi ateiti pas
mus vakariens. Fiona bute fantastikai pertvark valgom
j. Tau tikrai patiks.
- A ne apie tai kalbu. Pasiilgsiu ne dabar, kol bsi ivy
ks. Pasiilgsiu ms draugysts. Kraujo brolyst, prisimeni?
- inoma, prisimenu! Tai nepasikeis, Beta. Tu juk inai,
kiek daug man reiki, tiesa? Negali neinoti. A nedanai
taip kalbu ir nelabai moku, bet labiau nestengiau tavs
mylti, net jei btum sesuo. Negi nematai?
366

P R I E

V I E S

Beta be odi linkteljo. K jis sakyt, jeigu ji prisipain

t ties? Visas jo aikus, dailiai sutvarkytas ir vieiai igra
intas gyvenimas staiga neatpastamai pasikeist. Ji prisie
k sau niekada n odiu neprasitarti apie savo jausmus. Ji
saugos j, jo gyvenim, jo laim.
- Tu tebesusitikinji su tuo... kuo jis vardu, Robertas? Ri
ardas? - paklaus Efis.
- Robinas.
- Aiku. Mano supratimu, kvailokas vardas vyrukui.
- Robinas labai geras. Bet a su juo nesusitikinju, ne.
iuo metu su niekuo nesusitikinju.
- Tai kuri gal slepiesi u tos uuolaidos, kai galtum
salje iekotis drauguio?
- inai, Efi, kol kas nesu nusiteikusi iekotis drauguio.
- Kodl? Ar dl to Robino? Ar jis tave nuskriaud? Jeigu
taip, turs reikalo su manimi.
- Nebk toks pompastikas, Efi, dievai! neki kaip mano
tvas. A pati moku apsiginti. Taiau ne, jis man buvo labai
geras. Bet a j pameiau.
- Turiu bgti, Beta, - tar Efis. - Tuoj nulips Fiona, o a
dar nepasakiau atia nei Leonorai, nei mamai ar tiui. Nagi,
pasibuiuokim atsisveikindami.
Beta usimerk ir stovjo n nekrusteldama, kai Efis pa
silenk jos pabuiuoti. Ilg palaiming akimirk jo knas
buvo taip arti, jog ji per drabuius jaut jo ilum. Jo kva
pas glost jai veid, jo lpos gal pus sekunds prasivr ant
jos lp, buinys buvo... na, beveik tikras. Jeigu ji prasiiot,
lieuviu sugaut jo lieuv, apsivyt rankomis kakl ir visu
knu prisispaust prie jo... Reikia atsitraukti tuojau pat, kol
dar nieko neatsitiko, kol ji dar valdosi, bet ji prauvo, pra
uvo uplsta jo kvapo, jo skonio, bet staiga, visai kaip sa
pne, buinys nutrko ir jis nujo grteldamas per pet ir
nerpestingai pamodamas, lyg nieko nebt atsitik. Taigi,
367

A D E L E

G E R A S

paman ji. Tai viskas, k a gausiu. Visam laikui. Ji priglaud

kakt prie lango stiklo ir apsipyl aaromis, tramdytomis va
land valandas; gatv lauke apsiblaus, susiliejo rk, nu
sagstyt ibaniais viesos takuiais.
Fionai pavyko paguldyti Dag lovut kartu su Breiriu, jo
numyltu aislu. Tai buvo rausvas pliuinis triuiukas. Ji ne
nuvarvino n vienos aarls, kol dainavo jam dainel, kad
jis apsiramint. Dagis sikio burnyt nykt ir usimerk.
Vargiukas, paman ji. Nusikamavs, o a u mieg atsiim
siu vakare. Jis niekada neina laiku gulti, jeigu pamiega dien.
Staiga suvok, jog jai tas nerpi. Niekas nerpi, iskyrus Ef
ir kaip jam sugrinti ger nuotaik.
Kas jam ten hole ujo? Kodl jai buvo toks negeras? Vis
sunkiau darsi j suprasti ir dar sunkiau po kivir susitaiky
ti. Pirmaisiais santuokos mnesiais jai pakakdavo prisiglaus
ti prie jo, ir jis jau nesusilaikydavo, juodu gridavo ant lovos
ar grind, o por kart jie tai dar net stovdami, atsirm
kriaukl.
Jie pasimyljo ir ryt, kol Gvena iekojo Dagio. Jis pa
siguld j ant lovos, atsmauk sijon vir juosmens, numo
v kelnaites ir godiai siskverb nopuodamas ir buiuo
damas kakl. Fionos knas tebedainavo i malonumo, nors
nuo pradios iki galo Efis nepratar n odio. Iki tol jie
paskutin kart myljosi (ji nedrsdavo net pagalvoti apie
tai, ne tik kad garsiai itarti odi, kuriais visi, atrodo, svai
dsi kiekviena proga) prie tris savaites. Ji nesivaizdavo,
ar tai normalu monms, kurie susituok beveik ketverius
metus.
Per vis t laik ji taip ir nesugebjo sugalvoti, kaip i
traukti Ef i juodos nuotaikos, jeigu nra galimybs su juo
myltis. Ji neinojo, kuo gali j labiau supykdyti - nenusileis
dama ar atsipraydama. Taiau faktas, jog ji niekad neranda
368

P R I E

V I E S

reikiam odi. Gal a tikrai tesu dailutis veidelis, ir dar

kvailas?
jo Efis, bet Fiona neidrso paklausti, kur buvs. Jis at
sistojo prie lango, o ji valandl nerytingai trepsjo, paskui
pasuko prie tualetinio stalelio. Saugiai sddama prieais
veidrod apsimet, kad ukuojasi, bet nenuleido aki nuo
Efio. Ji irjo jo atspind veidrodyje. Jau norjo sakyti k
nors paprasto apie tai, kad Dagis pavargs, bet Efis prabilo
pirmas. j neatsisuko, tebeirjo pro lang.
- Aleksas vaidina sumaut ventuoll. Ir turk lumo
kitis mano santuok.
Fiona buvo sklidina dkingumo Aleksui u tok nepras
tai vyrik jo elges ir tebejaut nuoskaud dl pikt vyro o
di, taiau kai Efis taip nusiteiks, negerai jam prietarauti,
tad nutar pritarti.
- inau, - tar ji ir kaltai pridr: - Nemanau, kad jis no
rjo blogo.
Efis kur laik tyljo. Paskui, vis taip pat neirdamas
j, pasak:
- Atsipraau, Fi. Neinau, kas man ujo. Nereikjo bti
tokiam bjauriam. Vis per t netikrum. Na, dl t paveiksl,
supranti. Griu ves, kai Leonora apsisprs.
- Nieko baisaus, - tar Fiona, nustebusi, kad jis apskritai
atsipra. Juk inojo, kad jis beveik nemoka itarti atsipra
au". - A supratau, kad pajuokavai.
- Na, inoma, - pasak Efis, ir ji suvok, jog jis meluoja,
bet nesuko sau dl to galvos, svarbu, kad jo balsas jau sma
gesnis ir nuotaika, atrodo, taisosi. - Einu apai, Fiona. Po
viso ito reikia ko nors igerti. Iki.
Ir jis ijo atsainiai pasisdamas jai oro buin. Fionos
akys pripldo aar. A jam nerpiu, paman ji, vis labiau
savs gaildama. Galjo atleisti jam nirum, nesivaldym,
mlynes, kai supyks per daug iurkiai j paimdavo, tegul
369

A D i L E

G E R A S

net suduoda, bet kad tik mylt, tikrai mylt j ir nort,

kad ji visada bt alia. Jam kone vis laik nesvarbu, mst
ji, esu a ar ne. tai kas skaudiausia. Galiau atsidurti kad
ir kitoje planetoje, jis nepasigest. Skruostais pasipyl aa
ros, ji skubiai nubrauk jas. Isimaudysiu maloniai vsioje
vonioje ir rengsiuos vakarienei. Susuksiu plaukus j kuod.
Usidsiu ant aki alt kompres, atsigulsiu vandenyje ir
ilssiuos.
Eidama voni pamat, kad Efis ant staliuko alia lovos
paliks mobilj telefon. Jam nebdinga taip numesti te
lefon ir pamirti, ypa iandien, kai jis, kaip ji inojo, tiki
si skambuio i Rubeno Stronskio. Kain ar buvo protinga,
paman ji, kviesti varg mog net i Amerikos, jeigu Leo
nora neketina nusileisti dl paveiksl, bet Efis j tikino, kad
ponas Stronskis, toks avingas, gali palenkti net Leonor.
Fiona abejojo, taiau tikrai nesireng susibarti mgindama
jam prietarauti.
Ji pam telefon ir ikart pamat, kad vyrui atsista i
nut. Laikydama sidabrin staiakamp daikiuk dar dvejo
jo. Buvo iauklta niekad neskaityti svetim laik ir tikjo,
kad slapta klausydamasi nieko gero apie save neigirsi, ta
iau dabar buvo truput kitaip. Tai gali bti koks nors sku
bus pono Stronskio praneimas, kur Efiui reikia tutuojau
suinoti. Ji buvo pasiruousi maudytis ir nenorjo maldinti
po Vilou Kort apsivilkusi tik kimono, bet jei praneimas ti
krai svarbus, ji gali vl apsirengti, suiekoti Ef, o isimaudyti
vliau.
Fiona atsisdo ant lovos, paspaud sidabrin klaviiuk
ir pamat klausim, ar Efis rads skambut balso pate. A
iklausysiu, paman ji, ir eisiu jo iekoti tik tada, jeigu inia
skubi. Skambino kakas i Efio biuro, sak mielai palauk
sis iki antradienio. Nespjus jai ijungti ito skambuio,
prasidjo kitas seno skambuio raas. Jai derjo nedelsiant
370

P R I E

V I E S

ijungti, bet balsas buvo moters, o kai ji igirdo pirmuosius

odius, jau negaljo nesiklausyti.
Balsui nutilus, kelias akimirkas ji nejudjo. Nekrusteljo
n vienas raumuo, n blakstiena. Jeigu pajudsiu, paman
ji, suduiu. Ji juto, kaip virpa visas knas. Burna idivo,
pasidar alta, nors diena buvo karta. Tai klaida. Ne kitaip.
Jai turbt galvoj ima dtis kakas negero, pikto. Galbt ji
eina i proto ir visa tai sivaizdavo. O gal esama ir mobiliuk
virus, uteriani telefonus, subj auroj ani juos panaiai
kaip kompiuteri virusai, ateinantys su elektroniniu patu.
Tai netiesa, tar sau Fiona. Negali bti tiesa. To nra. Man
taip negali atsitikti.
Ji prisivert kvpuoti. kvpk, ikvpk, nusiramink. Su
prato, jog nordama toliau k nors daryti turi vl iklausyti
lyktj skambut. Galvoje msteljo viltis, kad gal skam
bintoja supainiojo numer. Ar ji tikrai minjo Ef? Reikia pa
tikrinti. Ji vl paspaud klavil, ir aus vl prabilo balsas,
ikreiptas nuotolio ir pakims i geidulio.
Brangusis Efi. tai tie odiai, kuri ji taip bijojo. Blogiausi
odiai, kai k bt atidavusi, kad j neigirdusi. Brangusis
Efi. ia a. Ar atspsi, k veikiu?Noriau, kad tu man tai da
rytum, mylimasis, lygiai taip kaip an kart, bet gal jau neilgai
reiks laukti. Nebeturiu jg laukti, taip tavs noriu. Rytoj. Ar
galsime dviese kur nors nulsti vakare? Kitaip a galiu apsigdyti. O Dieve, Efi, kaip a tavs pasiilgau. Man reikia tavs. Ar
girdi, kaip man tavs reikia?
Fiona kelias sekundes klaussi dejavimo ir dsavimo.
O Dieve, Dieve, kaip bjauru ir niekinga! Ji svied telefon
kur papuola, jis nukrito ant grind. Man nesvarbu. Tegul
sudta. Kaip trksta oro. O Dieve mano... Ji usimerk ir
griuvo auktielninka ant lovos, i skausmo nepajgdama net
verkti. Vl atsistojo. Knas deg, lyg kas bt po skiautel
nudyrs vis od. Galvoje grdosi kokts vaizdai, kaip Efis
371

A D L E

G E R A S

lieia it moterik, - kas ji tokia? - glamonja tol, kol ji ima

nopuoti ir dejuoti taip kaip andai telefonu. Fiona usiden
g delnu burn - tuoj susivems, bet nesusivm, leiktulys
prajo. Ant kaktos liko altas prakaitas, imus blogumui
upldus.
Apdujusi nujo prie lango. Ji neino, kada skambinta, bet
Efis skambuio neitryn. Pasiliko, ir prieastis gali bti tik
viena: klausydamasis jos jis kas kart susijaudina. Akimir
k sum toks siutas, kad jei Efis t akimirk bt atsira
ds kambaryje, ji be jokio sins grauimo bt j nudrusi
nag dilde ar dar kuo.
Fiona pavelg vyro automobil, stovint beveik aljos
gale. Raktai tebeguli ant staliuko prie lovos. Nra reikalo
man ia pasilikti, miai pervr mintis. A nenoriu jo matyti
ir neprivalau. Neprivalau daugiau su juo bti, jeigu nenoriu.
A galiu ivaiuoti. Susikrauti daiktus ir ivaiuoti. Mintys
lk kaip patrakusios. Jie visi bus kuo nors usim, neksis
ir neksis apie pasirengimus ventei. A nenoriu dalyvauti
toje prakeiktoje ventje. Velniop vent.
Nujusi prie spintos, ji im didesnj i dviej atsive
t lagamin ir m mesti j drabuius. Laikelio nepaliks.
K galt pasakyti? Dar pagalvojo, ar Efio telefone nepalikti
savo inuts, kad jis igirst ikart po jos, kad ir kas ji tokia.
Ne, tegu pasikaria. Jei nors pasikalbti, gals pats pasisti
jai inut, tiesa? Ji nejauia noro dar itarti jam bent vien
od, nors kada nors tikriausiai teks. Taiau ne dabar. Gerai,
kad Dagis miega pogulio. Neadins jo, kol nesusids daikt.
K Efis sakys pamats, kad ji pasim jo automobil? Pasius.
Parvaiuos namo traukiniu, taip jam ir reikia, taiau jos ne
beras. Ji vaiuos pas tvus, kol jie dar neivyko Vilou Kort.
Mama supyks, kad prapuls pokylis. itaip jo lauk. Leono
ra supyks neatvykus dviem monms, kurie adjo atvykti.
372

P R I E

V I E S

Pairs visi susodinimo planai. K gi, tegul velniai rauna visus

susodinimo planus. Antradienio ryt tvas susitars su savo
advokatu, kada jai ateiti. Ttis ja pasirpins.
Fiona apsiaarojo pagalvojusi, kaip tikriausiai maai Efis
jos pasiilgs. Dagio, inoma, pasiilgs, o kas bus su naujagimiu?
Mintis apie j - Fiona neabejojo gimsiant mergyt - buvo
paskutinis laas, ji sikniaub delnus ir usikkiojo.
Po keli minui, iverkusi daugiau aar, negu atrod
mogui manoma, ir vos atgaudama kvap Fiona atsities.
Pamusi nuo grind numest telefon itryn skambut. Da
bar Efis supras, jog ji girdjo. Supras, o svarbiausia - nebe
gals klausytis jos kad ir kaip panorjs.
- Ne visai suprantu, - tar Aleksas. Efio kambaryje jis sd
jo ant Dagio lovos. Efis irjo pro lang ir buvo nekalbus.
Aleks ugriuvo vyki lavina. Jam dar svaigo galva nuo po
kalbio su Beta virtuvje. Vis dar negaljo patikti, suko ir
suko t scen galvoje vl virts paaugliu, nepajgianiu, be
jos, be Betos, apie niek daugiau galvoti. Buvo malonu vien
tik mintyse tarti jos vard. Vos ji ijo sod, j apniko abe
jons. Ji tiktai stengsi bti jam gera. Ji myli Ef ir tenkinasi
juo tik todl, kad pyksta ant jo vyresniojo brolio. Atsipei
kjusi supras, kad buvo visai nerimtas. Tas buinys. Bet jis
ino, kad rimtas. Jis jaut j kiekvienoje prie jo prigludusio
jos kno dalelje. Aleksas papurt galv vydamas alin prisi
minim, grasinant istumti i galvos visas kitas mintis, kada
nors joje buvusias.
Gana svajoti, subar jis save. Mat, kad brolio savijauta
baisi. Aleksas bt galjs prisiekti, kad jis verk, nors ka
kaip nepanau. Gal kartais talkino palapinje ir kas nors
krito ak. Aleksas prie vakarien jo du, kai Efis ilin
do i savo kambario ir j suiupo. Miegamojo durys atsivr
taip staiga, lyg jis bt tykojs Alekso.
373

A D L E

G E R A S

Aleksas sdjo nusiavs, atsiliejs sien, pastats ke

lius ir udjs ant j smakr. Efis prijs atsisdo ant lovos
kratelio ir usideng delnais veid. Aleksas inojo turs Ef
guosti, bet nelabai suprato, kas atsitiko.
- Viskas be galo paprasta, - tar Efis. - Fiona paspruko.
Ir pasim Dag. Mobiliuku neatsiliepia. Garantuotai varo
pas savo tvus. Kok velni man daryti? Ji juk ino, kad toks
triukas gali sulugdyti Leonoros vent. Jos elgesys yra savo
tikas sabotaas. Kaip sakai, kas j apsdo?
- Ar tu tikrai jos atsipraei?
- Aiku, po perknais. Jau sakiau, kad atsipraiau.
Aleksas nieko nesak. Efis danai atsipraydavo taip, kad
niekaip nesuprasi, ar jis rimtai kalba.
- inau, sakei. - Aleksas stengsi nerodyti nekantrumo. Bet svarbiausia, ar tai suprato Fiona.
Efis linkteljo.
- Kai ijau, ji buvo gerai nusiteikusi. Prisiekiu, kad taip.
Mes puikiai sutarme.
Dabar ne laikas, paman Aleksas, perkratyti it dien ir
tuos Efio darbelius, kurie koki kit moter seniai bt pri
vert pabgti.
- Neinau, k tau pasakyti, Efi, - tar jis.
Efis atsidrb skersai lovos. Taip jis mgdavo daryti vai
kystje, ir dabar kakuri Alekso proto dalel stovjo alia j
dviej ir abejingai irjo, ir galvojo kaip tik taip: kad jiems
galt bti, kaip tada, deimt ir atuoneri metai, o jie sukt
galv, kaip isisukti i kokios nors keblios padties, kuri
juos stm Efis. Jie danai kaip tik taip sddavo - Alek
sas atsiliejs sien, Efis skersai lovos. domu, kaip knas
vis dlto uprogramuotas tam tikriems proiams, kuriuos
sunku pakeisti.
- I tikrj inau, - tar Efis. Jis buvo plataka prisiden
gs akis - nuo pat vaikysts neabejotinas kalts enklas. - Ji
374

P R I E

V I E S

atidar atsist inut. Gal paman, kad kas nors skubu.

Tada atsidar praleisti skambuiai, ji, matyt, klaussi i eils
ir ujo vien neitrint skambut. inau, kad j igirdo, nes
kai norjau vl pasiklausyti, radau itrint. Manau, jos dar
bas. odiu, skambuio balso pate nebra, jos taip pat, taigi
ivada perasi pati.
- Skambutis buvo moters, taip? - paklaus Aleksas.
- Taip. Ir toks, kokio ji veriau nebt igirdusi.
Aleksas tyljo. Nujaut, kodl Efis nebuvo itryns Fion
eidusi odi.
- Ir k dabar darysi? - paklaus jis. - Ar nori, kad ji gr
t? Jei nori, galtum j prikalbinti.
- Pats neinau, ko noriu. Tikrai. Taiau Fionos pabgimas
neprisids prie ventins nuotaikos, ar ne?
Aleksas galvojo apie ios dienos vakarien.
- Manau, geriau niekam nesakyk. Bent jau ne vakar, o
rytoj viskas taip sisibuos, kad niekas nekreips dmesio. Jis pairjo Ef. - Pala, sakei, kad norjai vl pasiklausyti
to skambuio? - Jam topteljo viena mintis.
- Taip, o k?
- Nieko ypatingo, - atsak Aleksas. Argi Efis taip jau
krimtosi, jeigu, pamats, kad mona ivaiavo, norjo vl
klausytis tikriausiai nevankaus meilus skambuio? Jis n
kiek nesikrimto, o tik susierzino, nes tokios vyki raidos
nebuvo numats ir nemokjo jos valdyti.
- Na, k gi. - Efis miai atsistojo ir nulipo nuo lovos. Per
sibrauks delnais plaukus tar: - Taip ir bus. A jiems pasa
kysiu, kad ji prastai jauiasi. Galv skauda ar dar kas nors.
Pavargusi. Tik tu neprasitark, gerai?
Aleksas linkteljo. Neprasitarti buvo jam aug krauj.
Rila sdjo prieais veidrod ant tualetinio stalelio, bet nie
ko jame nemat. Vonia trupuiuk padjo, taiau galvoje vis
375

A D L E

G E R A S

dar sukosi tos dienos eero vaizdai: kaip jos vaikas aukia
nerpestingj Ef, kuris galjo atsisukti, galjo pasiirti,
uuot vis labiau sijauts savo aidim. Ji ikvp net nepa
jutusi, kada sulaik kvap, ir paman: vargas Efis! Kaip bai
su vaikui vis laik prisiminti tok dalyk i savo gyvenimo.
itai inant kai kurie snno bdo bruoai pasidar daug
suprantamesni. Kalt jis veik savanaudikumu, galvotrk
iais griebdamas visk, ko tik sigeisdavo, n trupuio neatsi
velgdamas kitus. Dabar Rila suprato, kad ugniaudamas
kalt jis pasidar dar piktesnis ir nekantresnis silpnesniems
u save.
domu, ar po to, kai Leonora i jo ipl it ipaint, jis
jausis dar blogiau, ir nutar, jog ne. Galbt jam netgi pasida
rys lengviau gyventi. Taiau Leonora tai padar ne dl jo, o
kad jai, Rilai, bt geriau. Ji pajuto, kaip gniauia gerkl. Oi,
liaukis, liaukis, liep ji sau, tik nepradk verkti. Nra reikalo
taip gailtis Leonoros. Ji irgi pasijus geriau, jokios abejons.
Atlikus ipaint visada ateina palengvjimas. Vis dlto tiesa,
kad iomis dienomis motina toli grau ne tokia dygi kaip
paprastai. Galbt Leonor suvelnino artjanti senatv? Rila
paband prisiminti kritikas pastabas, nekantrius vilgsnius,
bet galv atjo vos vienas kitas atvejis. Tai ir mano nuopel
nas. Dl meils tapau isiblakiusi.
Mobiliukas udainavo savo juoking melodij, ir Rila su
dejavo. Reikia j pakeisti. Ji varo mane i proto. Rila pam
telefon, o irdis nusirito kulnus. Tai gali bti tik Ivanas.
Taip ir neprisireng paskambinti pati. Vis inas kaltas. Vos
j ivydo, vargiukas Ivanas visai igaravo i galvos. Dabar j
prisimin ir suprato, jog reikia prisipainti apie in, taiau
neskambino i bailumo. Niekur nedingsi, reiks j pavaryti.
Taip sako jaunimas, ir nors odis nedailus, gan tikslus. Kol
kas ji pasistengs atidti pokalb ir sutars kit savait susitikti.
Ji paspaud klavil ir pridjo telefon prie ausies.
376

P R I E

V I E S

- Brangusis Ivanai! Kaip smagu tave girdti... Taip, atsi

praau. Tu nesivaizduoji, kas ia darosi. Karins kampani
jos - nulis, palyginti su ia vykstaniais pasirengimais. Pasa
kok, k veiki.
Ji klaussi puse ausies, k Ivanas porina apie vakarl, ku
riame buvo, taiau mintys klydo tolyn nuo girdim odi ir
vis sukosi apie tai, k ji vakar vilks. Jam pradjus zyzti, kaip
jos pasiilgs ir kaip svajoja apkabinti j, Rila giliai kvp.
- Ivanai, dabar negaliu kalbti, bet kitos savaits pradio
je turime susitikti. Ar galsi? Yra dalyk, kuriuos noriu su
tavim aptarti.
- Man atrodo, - tar beknis balsas ausyje, - kad tavo o
diuose, brangioji Rila, girdiu tam tikr dvejon. Ar k nors
slepi nuo mans?
- Ne, Ivanai, aiku, kad ne! - Igirdusi savo balse dirbtin
linksmum, Rila labai tikjosi, kad kitame laido gale jis ne
skamba taip klaikiai.
- Tavo balse skamba laim, taiau nesi tikrai laimin
ga, - pasak Ivanas. Velnias, paman Rila. Tiek naudos i
tavo vaidybos. Kas toliau? Ji dar svarst, ar kartais neikloti
jam visos tiesos ir neubaigti reikalo, kai jis pertrauk jos
mintis: - Tu tariesi su manim susitikti, kad galtum... kaip
pas jus sakoma... baigti su manim. Teisingai? Tu tikriausiai
sutikai k nors kit. Teisingai?
Ilga tyla. Rila kartligikai galvojo, k nekti.
- Negali atsakyti, nes tiesa, - pergalingai pareik Ivanas.
- K gi, taip, yra vienas mogus, bet a nenorjau...
- Suprantu. Suprantu. Tu norjai pasielgti deramai. Su
sitikti su manimi. Pasakyti man akis. Labai grau, bet a
atleisiu tave nuo itos pareigos. Rila, esi laisva kaip pauktis.
A tavs nelaikysiu.
Jo balsas skambjo jausmingai. Rila nesusilaik ir nusi
ypsojo. Na, ir artistas!
377

A D L E

G E R A S

- Tu labai geras, Ivanai. A to neverta. Tikrai nenor

jau... nenoriu tavs skaudinti, bet a simyljau. Ar labai
juokinga?
- Ne, - atsak jis. - A tave simyljau i pirmo vilgsnio.
Kas tas vyras?
Rila nenoromis paman, kad vadinamoji jo meil nebuvo
tikras daiktas. I jo balso neatrod, kad jis kentt. Taigi ji
nutar nereaguoti pirm sakin ir atsak jo klausim:
- Jis yra televizijos laidos apie Etan Vol reisierius. i
nas Everardas. Beje, Ivanai, man jau reikia eiti. Nesivaiz
duoji, kaip visi usim. monikai pasineksime, kai gr
iu London, gerai? Kaip manoma greiiau susitiksime
papietauti.
Sidabriniame telefono staiakamplyje Ivanas valandiu
k tyljo. Rilai topteljo, kad jis neatrodo nusimins, - labai
gerai, nors ir nra kuo girtis. Gyvenimas labai palengvjo.
- Sudie, Ivanai, - pagaliau tar ji. - Paadu, kad kit sa
vait paskambinsiu. Laikykis.
Trumputis klekteljimas, ir jo neliko. Rila padjo telefo
n ant stalelio prie lovos ir pasijuto svaigstanti i diaugs
mo. Viskas bus gerai. Kelias laisvas. Visa savo kalba Ivanas
parod atsigausis daug greiiau, negu ji galjo manyti. Jis
parod kur kas didesn supratingum, negu ji turjo teis
tiktis. Nekokia i tavs femme fatale, tar ji sau ir nujo prie
drabui spintos rinktis vakarui tualeto. Ir vl juodo satino
kelns, o atlaidesnje valgomojo viesoje gal bus neblogai ir
roin palaidinuk. utra dar neprajo, todl su aliku gali
bti nepakeliamai karta, bet jis toks graus, jog Rila nutar
vis tiek j usimesti. Jeigu perils, gals pakabinti ant kds
atkalts.
ias malonias mintis nutrauk tylus beldimas duris. Ir
kas ia galt bti, nustebo ji vildamasi, jog tas mogus ne
nors, kad ji i tikrj k nors daryt.
378

P R I E

V I E S

- Praom, - tar ji, ir t pai akimirk eng Leonora.

- Atleisk, brangioji, kad a tau trukdau...
- Mama! - Rila spliojo, ger ar blog ini atnea is ap
silankymas. Ji beveik neabejojo, kad Leonora nutar pati
krinti, ar ji po Efio prisipainimo jauiasi normaliai. - Ss
kits, mama. Kaip jauiats? Atrodot pavargusi.
Tikrai. Oranerijoje, didelio lapuoto augalo elyje, Le
onora buvo tokia kaip visada: susitvardiusi, pasitempusi
ir pagal savo ami dar jaunai atrodanti. ia, emoje pa
vakario saulje, ji staiga pamat, kokia plonyt oda aplink
motinos akis, tikrai tamsesni nei visada paakiai, mlynos
gyslos isiovusios ant rank, imargint rudomis dmel
mis ir jau beveik reumato isukintais pirtais... Rilai taip
ir nujo per ird: ji suvok, kad jos motina - sena moteris.
Iki tol niekada taip apie j nepagalvodavo. A kvaia, pa
man Rila. Ji - mano mama ir visada bus, todl per daug
j neiriu. Man atrodo, kad ji turi likti tokia pati, todl
ir nepastebjau, kaip pasikeit. Ji neturi teiss skirtis nuo
mano vaikysts prisiminim, bet, aiku, skiriasi. Argi gali
bti kitaip?
- Mieloji, jauiuosi puikiai, - atsak Leonora tokiu pat
kaip visada balsu: stipriu, skambiu, pasirengusiu reikti nuo
mon ir nepripainti joki nesmoni. Rila graudiai ypte
ljo. Taigi gana nurayti motin kaip ligot senut.
- Atjau, nes norjau dar kai k tau pasakyti, - kalbjo
Leonora. - Bet pirmiausia turiu paklausti. Galima?
Ar odelis galima" reikia galimyb rinktis? inoma, ne.
Rila atsak:
- Be abejo. Trenkit.
- Ar kada nors prisimeni Hju Kenvort?
Leonora nusisuko lang leisdama Rilai pagalvoti. Kas
per klausimas? Tik pamanykit, mama prisimena jo vard!
Rila bt mielai lainusis i graios sumos, jog tas epizodas
379

A D L E

G E R A S

Leonorai igaravo i galvos prie kai kiek met. Ir k jai

atsakyti? Gal gale prabilo:
- Taip, inoma. Retkariais.
A tau nepriminsiu, paman Rila, kaip tavs nekeniau
u tai, k padarei, ir kaip vos prie kelet dien vis dar j ap
gailjau. Ir tikrai neprasiiosiu, kad buvau nutarusi niekada
tau neatleisti. O svarbiausia - n necyptelsiu, jog dabar, kai
sutikau in, man penkis kartus nusispjaut vis t istorij.
Nesakysiu n odio.
- Vis abejojau, ar ateiti pas tave, Rila, bet ilgai galvoju
si gal gale nusprendiau, kad bus geriau, jeigu tu inosi
visk.
- Apie Hju?
- Apie tai, kodl j ivariau.
- A visk gerai prisimenu, mama. Jis buvo veds. Visais
atvilgiais nepatikimas. Visikai netinkamas. A tai inau.
Tada buvau labai jauna - dabar suprantu, jog turjote taip
pasielgti. Manau, ir pati biau dariusi t pat, jeigu Beta
bt atsidrusi tokioje padtyje.
- Taiau buvo dar kai kas, - tar Leonora, - ko tuo laiku
tau nesakiau. Per daug biau tave skaudinusi, be to, man
buvo baisiai gda.
Ji paraudo, tar sau Rila. Stebuklas! K tai reikia?
- Hju mane band kibinti, - pradjo pasakoti Leonora. Vien vakar, kai jam aprodiau studij. A sdjau ezlon
ge, mudu kalbjoms. Jis buvo toks puikus panekovas, jog
a turbt miau rodyti jam per didel draugikum. Jis buvo
palusiai avus ir labai graus, tiesa?
Rila linkteljo. Nebuvo ko sakyti. Leonora ts savo i
paint tarsi nordama kuo greiiau j baigti, kol nepristigo
drsos.
- Jis atsisdo alia mans. Neinau, kada pastebjau, kad
jo ranka guli man ant pei, bet nieko nepadarysi, kakaip
380

P R I E

V I E S

grteljau j, jis puol mane buiuoti, glamonti, prajo ke

lios minuts... ilgos minuts... kol a atsipeikjau, atstmiau
j ir liepiau ieiti. - smeigusi vilgsn rankas, Leonora pra
bilo taip tyliai, kad Leonora, nordama igirsti, turjo prisi
lenkti prie jos: - Blogiausia, Rila, kad a jo norjau. Suprask,
jog tavo tv myljau visai kitaip. A niekad, niekad nemy
ljau kito vyro ir biau itekjusi ne greiiau negu iskri
dusi Mnul, taiau Hju sugebjo iek tiek mane sujaudin
ti. Prisipastu. - Ji papurt galv. - Tokio dalyko nesinori
girdti apie savo motin, tiesa? Atleisk, jog pranekau apie
tai, bet a tikrai maniau, kad tu turi inoti. Kad pyktis, kur
man jautei, buvo... kaip ia pasakius? Truput pateisinamas.
A tau pavydjau, Rila. To, k judu su Hju turjote. Baisu,
kai motina pavydi. Brangioji, a labai labai gailiuosi. Ar gali
man atleisti?
Pirmiausia Rilai atjo galv tai kas: pirm kart per vis
gyvenim ji igirdo Leonor prabylant apie savo seksuali
nius igyvenimus. Ji teisi. Apie i motinos gyvenimo pus
ji niekad nepagalvodavo. Netgi prieingai. Vien nuo minties
apie Leonor, nesvarbu, kokio amiaus, lovoje su kuo nors
Rilai darydavos bloga. Ji kaip iandien prisimena, kokia gra
uol buvo mama, kai pati turjo septyniolika met. Kai a
susitikinjau su Hju, Leonora buvo jaunesn u mane da
bar, paman ji. is suvokimas buvo kaip altas duas - apie
k gi be atvangos ir beveik be jokios iimties galvoja Rila
nuo tos dienos, kai sutiko in, jeigu ne apie seks? O Dieve,
kokie mons sudtingi. Kaip nemanoma n vieno painti,
ypa tv.
- Mama, kad nra ko atleisti, - prabilo ji. - Hju buvo bai
siai graus ir avus. Reikjo bti medinei, kad atsispirtum
jam. Js juk buvote grauol. Ir jaunesn negu a dabar.
Leonora nusiypsojo.
381

A D L E

G E R A S

- Ai, brangioji Rila. Nebiau sugebjusi pasielgti ki

taip, bet gailiuosi, kad tave skaudinau. Ir apgailestauju, kad
iki tol apie tai nepasikalbjau su tavimi. Man labai, ities
labai gaila, - atsiduso ji. - Manau, jog ivis nesu su tavimi
monikai kalbjusis. Iki tol man niekad neatjo galv, be
to, gda sakyti, bet, mano manymu, visk pagadino faktas,
jog tavo tvas mir, kai laukiausi tavs. Baisi gda prisipa
inti, net po itiek met a raustu pagalvojusi, kokia buvau
neteisinga. Bet a buvau, kaip sakoma, be galvos i sielvarto.
I ties pusiau iprotjusi. Daugiau negu pusiau. O kaltinau
tave, vargas mano vaikeli. Kaltinau tave dl jo mirties, nors
tu buvai niekuo dta. - Leonoros akyse suspindo aaros. Iki tol niekam nesu sakiusi, bet a per daug myljau Piter.
Ir i tos meils buvau tau neteisinga, visam tavo gyvenimui,
tikrai. Taiau tu juk inai, Rila, kad a tave myliu, ar ne?
- Taip, mama, aiku, inau. - Ji paman ivydusi fizinius
palengvjimo enklus: Leonora ities peius, ikl galv,
akys sublizgo.
- Diaugiuosi. Esi, brangioji, labai kilni. Man dabar taip
gera, nes pastaruoju metu tu taip slgei mano sin, o, kaip
inai, a nepratusi dl nieko atsiprainti.
Ji nusiypsojo nordama parodyti, kad ie odiai nelabai
rimti. Rila atsak jai ypsena.
- Bet, - vl prabilo ji, - a labai atsipraau. Tikrai atsipra
au, brangioji. Vis pirma tai ir norjau pasakyti. Tikiuosi,
stengsi man atleisti.
Rila prikando lp, kad nepravirkt. Motina netiktai pa
rod jai savo aizd, ir ji be jokios logikos pando ir guos
ti Leonor kaip vaik, ir piktai aprkti: liaukis, tu - mano
motina. Tau nevalia bti ta, kuri kenia skausm. Tau skirta
rpintis manimi.
- inoma, brangioji mama, - kiek netvirtai tar Rila. - Ta
iau tikrai nra ko atleisti. Tikriausiai buvo siaubinga netek
382

P R I E

V I E S

ti vyro, kur taip myljai. Nedrstu net sivaizduoti. Praau

tave, nebesigrauk dl to. Priadi?
- Brangioji, tu man per daug gera ir a esu tokia dkin
ga. Manimi nelabai lengva rpintis, tiesa? Bet man dabar
kur kas geriau. Einu, leisiu tau rengtis vakarienei. Bet a
dar norjau tave dl kai ko spti. Nepalaikysi mans sena
kyruole, k?
Rila nusijuok. Kaip gera girdti prast Leonoros ton,
gera vl imtis imokto padykls dukters vaidmens.
- Nagi, mama, kuo dar nusikaltau?
- Niekuo. Niniekuo, Rila. Bet, matai, nenoromis paste
bjau, kad tu ir inas... kaip ia pasakius... imate suartti.
Nemanai, kad truput per daug skubi? Vis dlto j pasti tik
por dien.
Dabar ne laikas, nutar Rila, liepti jai nedintis ir rpintis
savo reikalais.
- Klausykit, mama, - kuo velniau tar ji, - k visada man
kalbdavot: kaip sutikusi tt po keli sekundi suprato
te, kad jis yra tasai vienintelis, kur visada mylsite? Meil
i pirmo vilgsnio, prisimenate? O juk tada buvote vaikas.
Man beveik penkiasdeimt. Suprantate, a inau, ko noriu,
ir i ties sutinku su jumis. Tikrai viskas vyksta labai greitai,
i pradi dl to nerimavau, taiau dabar nusprendiau, jog
man tai nerpi. Nebenoriu prarasti laiko. Tokia tiesa, mama,
ir tikiuosi, nepykstate, kad kalbu taip atvirai.
- Tu visikai teisi, - nusijuok Leonora. - inoma, kad
teisi, be to, visikai ne mano reikalas. Taiau, brangioji, ne
noriu, kad nukenttum.
- inau, jog nenukentsiu. Bet bijau, kad niekaip negal
tumte to sutrukdyti, nors ir k darytumt.
- inau. inau, Rila, taiau iandien apie savo motin su
inojau toki dalyk, kad esu priversta visk perkainoti. - Ji
nusiypsojo. - Suprantu, kad kalbu mslmis, visk papasa
383

A D L E

G E R A S

kosiu per vakarien, o dabar tik norjau tau kai k pasaky

ti. Man dl tavs neramu, o a ne visada buvau geriausia
motina.
Leonora prijo prie tualetinio stalelio ir, nespjusi prasi
ioti, Rila ant pei pajuto motinos rankas ir buin viru
galv. Ji nra mans taip buiavusi nuo tada, kai man buvo
madaug penkeri metai...
- Esu kvaila sen, - sumurmjo Leonora. - Duok, Dieve,
tau sveikatos.
Rila sumirksjo vydama aaras.
- Ir jums, mamyte, - ilemeno ji. Leonora pasuko prie
dur. Jai ijus Rila paman: a pavadinau j mamyte. Ne
inia kiek met neitariau io odio. Ar ji pastebjo? Rila
pakl akis veidrod ir m skaiiuoti, kokio remonto reikia
veidui. Nusiypsojo. Tiek emocij nesveika veido odai.
Leisdamas ant savs duo srov, inas galvojo, kaip laikosi
Leonora. Apsilankymas pas aukl Maus buvo nepaprastas.
Jis nufilmavo vis pokalb, bet abejojo, ar tokia forma j pa
naudos. Taip ir knietjo pasidalyti mintimis su Rila, taiau
paadas yra paadas, o Leonora aikiai pasak norinti, kad
niekas neinot, apie k kalbta. Ir jis pradjo galvoti apie
tai, k pamat pro lang grs savo kambar.
Alja ivaiavo automobilis, jam pasirod, kad prie vairo
moteris, nes vysteljo gelsvi plaukai. Neinia, kas vaiavo,
bet per greitai. Ne Rila ir ne Gvena, juk jos tamsiaplauks,
taip pat ne Chloja ir ne Leonora, jas mat grtanias i pav
sins. Kas ten galjo bti, spliojo jis, ir miai suvok. Fiona
blondin, ir nors jo radarai jos beveik nebuvo ufiksav, jis
pastebjo, kad ji kone vis laik lidna. Veikiausiai susipyko
su Efiu ir irdusi ilk. Jis palinkjo jai bent kiek apsira
minti prie sukant plent ir visikai j pamiro, nes visas
mintis uvald Rila. Kur ji, neinia, taiau netrukus vakarie
384

P R I E

V I E S

n ir ji ateis. vakar jis pasistengs, kad jie sdt alia. Ir gal

pagaliau bus paaikinta, kas vis dlto vyksta.
Jis ilipo i duo ir niniuodamas isim i lagamino
vieius markinius. ypteljo i savo dovanos Leonorai.
iandien po vakariens eima teiks jai dovanas, jam irgi
buvo maloniai leista pridti savj. Tai buvo maytis baltas
televizoriukas ir vaizdo grotuvas, per kur ji gals irti fil
m apie save, kai bus gatavas. Jam baisiai rpjo kuo grei
iau ivysti jos veid, kai ji atidarys d, stovini kampe
ir atrodani kvailokai su tuo rausvu kaspinu, prilipdytu
paskutin minut. inas nemat prasms ds vynioti, ta
iau pripaino, kad plikas rudas kartonas nelabai tinka prie
ventins nuotaikos.
inas apvelg stal. Vakar vakarien jis praleido, bet ian
dien topteljo, kad nuotaika labai skiriasi nuo jo pirmos
vakariens Vilou Korte. Visuose namuose tvyrojo jaudulys,
paprastai siejamas su Kaldomis: slapiomis vyniojamos
dovanos, renkamasi drabuiai, i virtuvs sklinda gards
kvapai. Prie vakarien terasoje gerdami kokteilius, eimos
nariai pakampmis kudjosi, retkariais kas nors dingda
vo ir vliau atsirasdavo truput sumis. Efis atrod sutriks,
paraudusiomis akimis. Jei bt buvs koks kitas mogus,
inas bt galjs prisiekti, jog nuo aar, taiau Ef turbt
upuol alergija kariui ar iedadulkms.
Kelias dienas laiksi nuostabus oras, sakytum Leonora
bt usakiusi tobul anglik vasar, kad per gimtadien
paviet jos namuose. Kai kada inui atrodydavo, jog Vi
lou Kortas atskirtas nuo tikrovs pasaulio, o visas namas
su jo gyventojais tra avinga dekoracija po miliniku sti
klo gaubtu. Jis nusiypsojo. Per daug puikaus Chardon
nay", tai kur jo bda. Ir dar meil, paverianti mog nu385

A D t L E

G E R A S

sifantazavusiu keistuoliu, kuriam lengvai gali auti galv

tokia mintis.
kart sodinimo prie stalo planas buvo pasikeits. Jis at
sidr alia Rilos, atrodanios avingai ir kvepianios taip
gardiai, kad jis vos susilaik nekniaubs nosies jai kakl.
Fiona atseit sunegalavusi. Efis prane, kad ji anksti gul
sianti, nes norinti rytoj bti geros formos. Pasak jos vyro,
ji apgailestaujanti, kad nematys, kaip Leonora ivynioja do
vanas. Gvena net ir su jai tinkania ledo melsvumo ilkine
palaidinuke atrod susirpinusi, jos iraika, sakanti: Ar
pasirengiau visiems netiktumams?", buvo bdinga visiems
jo pastamiems reisieri asistentams. Taiau Deimsas,
jau aikiai umyns ant kamio, nekjo nesustodamas, ir
ji palengva rimo. Beta beveik nevalg. inas irjo, kaip ji
stumdo lktje Mers kept laios fil teloje, ir galvojo,
kas gi jai neduoda ramybs. Ji tolydio dirsiojo per stal
Ef, taiau nebe tuo svajingu, dievinaniu vilgsniu, kur
jis pastebjo pamats juos kartu pirm syk. Ji sdjo greta
Alekso ir jam kalbant linksjo. Ir dar vienas pasikeitimas.
Aleksas buvo tvarkingai apsirengs variais baltais marki
niais ir tamsiomis lininmis kelnmis. Chloja su Filipu kirto
per abu andus. Jis sivaizdavo, kad ji pasipuo neva va
kariniu tualetu, taiau pabrtinai butaforin atseit perl ir
briliant diadema, sodinta el sulipintus viesi plauk
spyglius, smlin nrini palaidinuk ir juodos taftos sijonas
atrod veikiau juokingai negu puoniai.
Leonora pasirinko juodus drabuius. Atrod iblykusi ir
glena, perl vrinys skaisiai spindjo rmintas krentani
juodo ifono palaidinuks atlap klosi. Ji sdjo tylesn
negu visada, nors jis kelis kartus band j kalbinti. Ji u
kando avokad salot, o laios beveik nepaliet. inui teko
matyti daugyb kalbtoj po vakariens, ir nervingesnieji
atrodydavo lygiai kaip dabar Leonora. Galbt ji jaudinasi
386

P R I E

V I E S

dl rytdienos pokylio, bet vargu. Kakas kita. Jis jau norjo

taktikai paklausti, gal kas negerai, kai ji velniai pabarkino
akute vyno taur. Visi nutilo.
- Dkui, - prabilo ji. - Turiu jums visiems kai k praneti,
kai k sunkaus ir labai svarbaus, todl nutariau tai padaryti
dabar, prie desert. Man bus tikra kania, taigi tikiuosi, jog
tursite kantrybs ir leisite man ubaigti, k noriu pasakyti,
ir tik tada klausinsite.
inas mat, kaip eimos nariai linksdami pritariamai
murma atsisuk Leonor. Ji atidar blizguiais siuvint
rankin, itrauk popieriaus lap ir j iskleidusi rpestingai
padjo ant stalo. Tada labai ltai atidar akini dkl, usi
djo skaitymo akinius. Visa tai dar tyliai, bet prie prabilda
ma apvelg sdiniuosius gana teatralikai.
- iia, - tar ji, pirtu baksteldama popieri, - yra
mano motinos atsisveikinimo laikas.
Leonora akimirk paman nualpsianti. Veidai aplink sta
l tarsi iskydo, virto baltais ovalais tamsi valgomojo sien
fone. Kakas suibo lempos viesoje. Juokingas Chlojos gal
vos papuoalas, jis Leonorai primin aislin diadem, kuri
Rila su Gvena maos bdamos mgo isitraukti i karnava
lini papuoal ds vaik kambaryje. Ji pajuto, kad tyla
usits ir reikia sakyti nauj ang. Teko sukaupti visas
jgas, kad nuo tada, kai Chloja j atne, iki dabar ji niekam
neprasitart apie laiko turin.
I pradi j itiko okas. Tebebdama su Chloja pavsi
nje, ji verk, raudojo be jokios gdos, o vargas vaikas ne
iman, kaip j guosti. Leonora prim meilius odius ir
visokius raminamus garsus, taiau nesteng ankei aikinti,
kad ji verkia ne tik i sielvarto, bet ir i baisaus pykio. Eta
nas, jos tvas. Jeigu t valandl bt atsirads prie j, bt
puolusi j plikomis rankomis. Kaip jis galjo? - i mintis
sprogo kiekvienoje smons kertelje. Kaip jis galjo i savo
387

A D L E

G E R A S

monos pavogti tai, k ji labiausiai brangino? Kaip galjo

apgauti savo vienturt dukter ir toliau, taip baisiai elgda
masis, priimti tyro vaiko meil? Leonora drebjo i pykio
dl tokios neteisybs. Po kiek laiko pristigusi aar pasak
Chlojai, kad viskas gerai, i tikrj, ir ji nort grti namus,
praau. Ji buvo nuvesta per vej taip velniai, kad valandl
ities pasijuto senute, kokia ir turjo bti.
Pabuiavusi Chloj, ji nujo savo kambar, ten nejudda
ma isdjo penkiolika minui, kol sujo krvon, gydamos
tam tikr prasm, visos palaidos suinotos tiesos dalels. Jau
tsi taip, tarsi koks milinas bt pams vis jos gyvenim,
gerai sukrats ir vl padjs, bet visa jau buvo sugul kitaip:
visi prisiminimai, visa jos praeitis, viskas. Gal gale ji susi
m ir netgi steng normaliai pasinekti su Rila. A pratusi,
tar sau. pratusi nerodyti silpnumo. Esu taip iauklta.
Taigi, apvelg ji savo eim, be ado velgiani j. Ar
prie skaitant reikia paaikinti aplinkybes? Gal vliausiems
iklausius taip ilgai slptus iuos odius? Taip, ji ners staia
galva, kad pagaliau bt igirsti jos motinos odiai. Koste
ljusi pradjo skaityti vis dmes sutelkdama raides popie
riuje, stengdamasi galvoti ne apie klausytojus, ne apie raiusij, o tik apie paius odius.
Ulipdavau studij, kur nesiek tavo balsas, ir ta
pydavau kiaur dien. Paguoda. Ramyb. T dien jau
kumas. Nesvarbu, kad paveikslai pasirodydavo svetimu
vardu. Man visai nerpjo. Visa tai niekai. Svarbu tapy
ba. Tai, kas atgydavo po mano pirtais, tai kas bdavo
svarbu. Pro lang krisdavo viesa, paliesdavo arbatinuko
on, ir valand valandas nebuvo svarbesnio dalyko, kaip
tiksliai perteikti t viesos efekt. Ne taip kaip tikrovje, o
dar tiksliau; daiktas (ar mogus) turi bti toks, koks yra,
bet ir tapti visomis savo galimybmis, svajonmis, taip pat
388

P R I E

V I E S

prajusios jo bties prisiminimais. Baisiai sunku visa tai

paaikinti, bet baigusi paveiksl nordavau, kad jis iriniajam bt kaip viesos altinis. Nordavau, kad viskas
viest, vytt ir vertsi i rm. Nordavau kurti nuos
tabiai graius daiktus ir mokjau tai daryti, tie daiktai nuo
mano rank neverkdavo, nedudavo ir nekentdavo.
A, Mod, buvau geresn dailinink, tai ir viskas. Eta
nas tai mat. Netgi kol mokms meno mokykloje, mano
paveikslai bdavo labiau giriami u jo. Taip pat jis supra
to, kad galima susikrauti turtus ir susikurti lov. Gudrus.
O, koks jis gudrus. Neimaniau, kaip j sulaikyti. Met me
tus nedrsau abejoti jo odiais. Jis sak: nesvarbu, kieno
vardas ant drobs. Sak, krinys pats kalba. Daai niekada
nemeluoja. Turtum tenkintis, sak jis, kad gali kurti to
kius dalykus, ir nereikalauti dar ir garbs bei lovs. Sak,
tu esi silpna, Mode. Sak, tu esi glena. Neatlaikytum viso
to dmesio. Jis prisiek neprileisis pasaulio prie mano
dur, ir jam tai pavyko, dabar to baisiai gailiuosi. Baisiai.
Bandiau visa tai jam sakyti, bet jau per vlu, jis mans net
nesiklauso. Tik iri mane. Apgaul per giliai siekia, per
ilgai trunka, kad bt galima k pakeisti, sako jis. Jeigu tu
k nors prasitarsi (jis tai kartoja ir kartoja vis laik, dau
gyb kart), a visiems pasakysiu, jog tu beprot, beprot,
beprot, ir parodysiu savo para. Pasakysiu, kad tau ha
liucinacijos, kuda jis man aus. Ir mons patikt. Juo
labai lengva patikti. Niekas juo neabejoja.
Ieitis yra. Ja pasinaudosiu. Jau tuoj. Nesu drsesn
negu seniau, tik nuo visko pavargusi, skausmo nualinta
iki kaul smegen. Niekas mans nebediugina. Noriu
j nubausti ir skaudinti, bet neturiu drsos prabilti apie
tai, k jis mane vert daryti, nes jis mane sunaikint. i
nau, kad sunaikint. Jis iaurus mogus, kad ir kaip moka
apavti visus savo ypsena ir protingomis nekomis. Jau
389

A D L E

G E R A S

nesuskaiiuoju, kiek kart mane mu, bet dien dienas

tnodavau savo kambaryje, kad pasaulis nematyt m
lyni ir uverkt aki. Akys visada raudonos, taiau tuoj
padarysiu tam gal. Daugiau niekad nebebus mano ranka
tapyt paveiksl, ir tai bus jam skaudiau u visk. Gal
bt jis net pravirks. Ne dl to, kad neteko mans, bet kad
neteko paveiksl, kuriuos beveik tiki esant jo tapytus. Jis
mane prarijo, tad visa, kas yra mano, virto juo. Pati kal
ta. Kaltas mano silpnumas ir bailumas. Esu tokia bail.
Negaliu sau atleisti u tai ir u tai, kad usidariau nuo
savo brangiausio vaikelio, kai buvo dar tokia mayt. U
tai, kad nepranekau. U tai, kad nesusidjau lagamino ir
neijau alja. Taiau kaip? Kaip palikti mylimus vaik ir
sod, ir nam? Esu bail, siaubinga silpnaval ir neken
iu savs kaip neinia ko. Negaliu irti veidrod be
siaubo ir pasibjaurjimo. Ubaigsiu tai. Taiau Leono
ros gimtadieniui paruoiau staigmen. Ta diena jau visai
arti, tad bandysiu palaukti, kol ji praeis, o tada aminai
ubaigsiu savo tapyb. Vieno dalyko jis neino. Niekas
neino. A pasiraiau savo paveikslus. tai ir prasitariau.
Savo paveikslus. Kiekviename kurioje nors vietoje spalvas
ar linijas sudliojau lito siluetu. Mauiuko lito, skirto
Leonorai, ariai ir drsiai kaip jos tvas, ir graiai, jai a
linkiu, kad ji visada irt vies, niekada nenusigr
t nuo jos ir neverkt tamsoje kaip a, kaip a. Atleisk
man, brangus vaikeli. Atleisk. Myliu tave nuo pat gimimo
ir galvoju apie tave kiekvien dien ir kiekvien minut.
Tavo mama Mod Vol.
Leonora pakl akis nuo lapo. Pastami veidai aplink sta
l buvo virt btybmis i komaro. Beta sdjo isiiojusi
ir ipltusi akis. Gvena delnu uspaud burn, Rila verk.
Aleksas abiem rankom usideng akis. Chloja su Filipu s
390

p r i e

v i e s

djo tiess kaip vaks, Deimsas siek vyno butelio. Kol ji

skait, kambario kertse susitvenk tamsa. Leonora nutrau
k tyl:
- Bijau, kad laikas labai ilgas, bet maniau, turiu perskai
tyti jums vis, kad suprastumt. Jis paraytas atvirkiojoje
tapeto, kuriuo buvo udengtas lli nam stogas, pusje, ir
a labai dkinga Chlojai ir Filipui, kad taip atsargiai j nu
m, nesugadindami n vieno odio, ir perra mainle,
dabar i kopij jums ir skaiiau. Originalas labai ibluks ir
vos skaitomas. Dkui jums abiem.
Ir toliau visi tyljo.
- Tikiuosi, - vl prabilo ji, - kad nebuvo per sunku su
prasti gan padrik mano motinos stili. Taiau laikas ne
pasako, - o ir kaip galjo, - kad j radau a. Radau j ne
gyv plduriuojani eere prie pat atuntj savo gimta
dien. Nuo sukrtimo susirgau, o kai pasveikau, k gi, jie
buvo nutar, - turbt nutar tvas, o aukl Maus prisidjo
prie jo plano, - kad man negalima sakyti tiesos. Jie turbt
man, kad a nepakelsiu, jei man bus primintas toks klaikus
dalykas.
Gvena ir Rila beveik vienu balsu suuko:
- Oi mama, mama... oi, kaip tu... kaip... - Ir abi paoko
nuo kdi. Leonora mostu jas sustabd, jos vl atsisdo.
Gvena buvo baltutl kaip stalties prieais j, o Rilos skruos
tais nesulaikomai riedjo aaros. Leonora mat, kaip inas
padvejojs palinko prie jos ir guosdamas paliet rank.
- Atsipraau, - tar Rila, irdama j ir servetle luos
tydamasi veid. - Taiau toks smgis. Taip baisu. Sunku
patikti.
inas jai kak sukudjo ir udjo rank ant pei.
- Gerai bt buv visa tai nuo js nuslpti, - pasak Le
onora. - Bent iki vents pabaigos, bet inau, kad man bus
lengviau, jei visi inosite ties. Kai sakau tai drsiai, garsiai
391

A D L E

G E R A S

kaip dabar, dar negaliu patikti, taiau viskas tiesa. Mod

Vol, mano motina, nutap visus paveikslus, kabanius iuo
se namuose. Jis, mano tvas, pasisavino jos darbus ir pateik
kaip savus. O, siaubingas elgesys. Siaubingas.
- Bet a nesuprantu, kaip jis tai dar, - tar Efis. - Juk i
pradi jis ir pats kak tap, tiesa? Juk vis dlto buvo daili
ninkas? Kada jis pasiryo apgaulei? Ir kaip atsitiko, kad toji
apgaul nebuvo atskleista Modei gyvai esant?
- Vargu ar kada nors gausime atsakymus tuos klausi
mus, - atsiduso Leonora. - Vienintelis mogus, gal ir galin
tis k nors papasakoti, yra aukl Maus, taiau jai vis labiau
temsta protas. Bet man atrodo, veds jis ikart suprato, kad
Mods paveikslai daug geresni u jo, ir negaljo to paksti.
Galbt koks paveiksl prekeivis pasil grai sum u ko
ki nors jos drob ir jam ov tokia mintis. Neinau. Taiau
kol ji gyveno, jis maudsi jos meno lovje, o kai ji mir, pa
sisteng, kad jos kryba bt tarsi gyva palaidota. Manau,
tuo ir niekuo kitu paaikinamas faktas, jog jis n u k nelei
do, kad jos paveikslai ikeliaut i Vilou Korto.
- Ir nepamirkit, Leonora, - tar Deimsas, - kad pasau
lyje esama ir ankstyviausi jo paties paveiksl, nes dar prie
vesdamas js motin kelias drobes pardav. Jei kas nors
bt pradjs lyginti ankstyvj ir vlyvj Volus, jo planas
tikriausiai nebt idegs. iaip ar taip, jis rizikavo.
- Jis bt galjs pasiteisinti, kad pakeit stili, - pasil
mint Chloja. - Menininkai nuolatos tai daro. Jei kas bt
paklauss, kodl paveikslai taip skiriasi.
- Teisingai, - pritar Efis. - Taiau kokia afera!
- Kalbi taip, tarsi juo avtumeis, Efi, - piktai met Beta. Vienas iauriausi dalyk, kokius tik esu girdjusi. Dar blo
giau negu jo fizinis iaurumas.
Leonora pamat, kaip Efis paraudo, o Beta piktai varst j
akimis. Gal jie susipyko? Ji neturjo nei laiko, nei energijos
392

P R I E

V I E S

apie tai galvoti. Jai ir taip visko per akis, kad dar sukt galv
dl ank kivir. Nusimusi skaitymo akinius, ji palinko
priek.
- Aiku, kad siaubinga. To niekas nepaneigs, bet suinoti
tai itaip, po daugybs met, turbt dar blogiau, nes dabar
kone vis savo gyvenim turiu velgti suprasdama, kad jo
pagrindas buvo melas. Be to, mano tvas elgsi nedovano
tinai. Pasibaistinai. Klaikiai. Jis ne tik fiziniu smurtu ir at
iaurumu nuvar motin kapus, bet ir pavog i jos vienin
tel daikt, geriausi daikt, kok ji turjo, ir j pasisavino.
Taiau blogiausia visoje ioje istorijoje...
Leonora nutilo. Pajuto, kaip m virpti apatin lpa ir
akis plsteljo aaros. Ji tankiai sumirksjo, kad jos neimt
byrti, ir dukart giliai atsidususi kalbjo toliau:
- Man be galo sunku. Blogiausia, kad a jam padjau. Su
augusi kone vis gyvenim stengiausi, kad jo kryba, jo me
nas bt kuo geriau pristatyti visuomenei. Drobes saugojau
nuo pasaulio tiksliai taip, kaip jis norjo. Ir a j myljau.
Vis gyvenim myljau j ir jo atminim, o dabar nebega
liu to daryti. mogaus, kur myljau, tiesiog nebuvo. Kone
visk, kuo jis i tikrj buvo, jis slp. Prisidengs motinos
talentu gardiavosi i ties jai priklausania love. Ir mano
meile. Jai tos meils pristigdavau. A j irjau pro pirtus
ne tik jai mirus, bet ir kol buvo gyva. Etanas Volas visada
susiurbdavo vis dmes, vis dmes.
I jos lp isprds garsas buvo labai panaus juok, ir
ji truput nustebo, nes jai atrod, kad suriks.
- Visada buvo keistoka, ar ne? Nenorti, kad tavo pa
veikslai ikeliaut u nam sien. Visos tos nepabaigiamos
kalbos, kaip mons deramai j nevertins ir kaip jie yra ne
atskiriami nuo nam... Tai buvo melas, nieko daugiau, tik
lyktus melas, bet a tuo tikjau ir jam talkinau. A j ska
tinau ir jam padjau apgaudinti ir skriausti varg mam,
393

A D L E

G E R A S

kad jis net ir mirs toliau galt j skriausti. Atleiskite, kad

verkiu, bet negaliu susilaikyti.
Gvena su Rila atsistojusios nujo guosti Leonoros.
- Praau, praau tave, tik neatsipraink, - murmjo Gve
na, apkabinusi motin.
- Jeigu norisi verkti, ir verk, - pasak Rila. - Kiek tik telpa.
- Brangiosios, viskas gerai, i tikrj. Sskits. I dalies tai
pykio aaros. A jauiuosi... Kai pagalvoju apie j, atrodo,
umuiau. Tiesa tai kokia: jis norjo paveikslus ilaikyti
Vilou Korte ne tik todl, kad nebt demaskuotas, bet ir
nordamas usitikrinti, kad mama niekad nebus pripainta
kaip dailinink. Jis norjo inoti, kad ji niekada nesulauks
pelnytos lovs. itai man aiku. Jis norjo, kad paveikslai
aminai bt saugomi Vilou Korte. Jis reikalavo pasiadti,
kad vykdysiu jo nurodymus, kaip jie surayti testamente,
ir a pasakiau, kad visk padarysiu. Pasiadjau jam. Dabar
suprantu, jog tas paadas buvo igautas i mans, kai nei
nojau tiesos. Kaip visi inote, mano testamente irgi yra tam
tikri nurodymai, bet antradien ryt pasirpinsiu, kad jie
bt pakeisti.
Ji gurkteljo vyno. Reikia susiimti, paman ji ir priglaud
prie lp nriniuot nosinait.
- Maa bdama turjau pamgt maldel, kurioje buvo
odiai: Jeigu miriau nepabudusi. A neketinu mirti nepabudusi ir praleisti savo gimtadienio vents, bet vis dlto
jeigu... - nusiypsojo ji. - Noriau pasakyti visiems jums
girdint, kad btumte mano liudytojai: dsiu visas pastan
gas, kad Mods Vol paveiksl istorija pasklist po vis
meno pasaul, ir, brangusis Efi...
- Taip, Leonora?
- Praau susisiekti su ponu Stronskiu ir pasakyti jam, jog
niekas nesuteiks man didesnio malonumo, kaip speciali ga
lerija mano motinos paveikslams.
394

P R I E

V I E S

ie odiai nutrauk apavus ir visi pradjo ploti.

- Ketinu papildyti savo film, Leonora, - pasak inas. I to, k turiu, nieko nereiks keisti, iskyrus du js inter
viu. Aiku, komentarus perraysiu nuo pradios iki galo, bet
bus vienas smagumas. Tokia dramatika istorija. Gal kit
savait galtume susitikti?
- inai, esate laukiamas, kada tik panorsite atvykti, - tar
Leonora. - Apgailestauju, bet a net nepagalvojau apie lai
d. Dar turiu visus spti, jog rytoj per vent visk praneiu
sveiams. Noriu, kad visi inot ties. Nebenoriu apgauls.
- Leonora, Mod igarss, - digavo Chloja. - Taps daug
garsesn, negu kada nors buvo Etanas Volas, nes ji ne tik
turs jai skirt galerij, - prisids ir ita istorija. Kaip Mod
buvo atrasta itiek met po mirties. Kaip vyras pavog jos
men. Feminists j garbins. Vilou Kort upls briai mo
ter, troktani pamatyti, kur ji gyveno.
Leonora sudrebjo.
- Brangioji, nemanau, jog man tai patikt.
- Tuojau pat turiu pasikalbti su keletu moni, - tar
Efis. - Kaip manot, ar reikia praneti spaudai? Rytoj galt
prisistatyti visi laikraiai.
- Efi, praau elgtis graiai, - subar j Leonora. - Galbt
nepastebjai, bet rytoj mano septyniasdeimt penktas gim
tadienis, noriau j atvsti su eima ir biiuliais. Motinos
istorija ibuvo neinoma nuo tkstantis devyni imtai tris
deimt penktj met. Sveiams pasakysiu, bet pasaulis,
manau, gali palaukti. Turbt sutiksite, jog dar pora dien
nepakenks jos tolesnei reputacijai.
Efis teiksi parausti.
- Atsipraau, Leonora. Aiku, nenoriu sugadinti jums
vents, bet a tik pamaniau... Neinau. Js ir js gimta
dienis eina vis i istorij. Vis dlto js j radote. Taip
dramatika. Taip mogika domtis saviudybe ir panaiai.
395

A D E L E

g e r a s

- Lygiai taip pat mogikai domu bus ir kit savait, - pa

sak Leonora tonu, kuris padjo tak diskusijai apie spau
dos pasitelkimo galimybes. Pamaiusi, kad Rila iri duris,
paklaus: - Kas yra, Rila? Ko lauki?
- Tai bus staigmena, - atsak Rila. - Ar jau skambinsite,
kad net desert?
- Rila, brangioji, visada gali bti ramus, kad tu grinsi
pokalb em, tiesa? Taiau tu teisi. Reikia baigti vakarie
n, antraip prasdsime ia aminyb, o juk turime anksti
gultis.
Visiems sunekus apie bsim pokyl, inas palinko prie
Rilos ir sunibdjo jai aus:
- Tik ne mes, Rila. Mes eisime pasivaikioti, taip? Tam
soje. Vieni du. Ar taip?
Rila linkteljo ir po staltiese udjo deln inui ant kelio.
Jis pam jos rank ir velniai paglost.
- inoma, taip, - atsak ji.
kambar jo Mer ir prieais Leonor padjo braki
pyrag.
- Kas ia dabar, Mere? Maniau, kad vakar valgysime vai
si salot.
- Rila sugalvojo kitaip, - nusiypsojo Mer.
- Mama, a j ikepiau, - paaikino Rila. - Vakar vakare,
kai visi miegojo. Staigmena jums.
- Atrodo nuostabiai, - pasak Leonora. - Ai, brangioji.
Tikiuosi, sugebsiu dailiai supjaustyti. Negerai bt suga
dinti tok gro, ar ne?
- Tikrai, - pritar Deimsas. - Ir atrodo per daug gardus,
kad paliktum lktje, jei norite inoti. - Jis atkio lkt isi
ieps lig aus. - iupkit peil, Leonora! Nebegaliu laukti.
Aleksas pasigailjo neatsines fotoaparato. Leonorai skai
tant motinos laik, veidai aplink stal buvo tokie, kad vert
396

P R I E

V I E S

jo nufilmuoti, ne tik nufotografuoti. Gvena ir Rila apsiaaro

jo, Efis i pradi atrod tarsi gavs nokaut, bet paskui su
vok, kaip susiklosiusi padt pakreipti savo naudai, ypa
finansinei. Jis vos isdjo visiems valgant braki pyrag,
kur Leonora iaip taip supjaust ir padalijo. Tik Rila moka
sukurti neregt gards, kuris, vos paliestas peiliu, virsta
trupiniais, grietinls mase ir uog gaballiais. Aleksui pa
sidar gaila, kad negaljo nufotografuoti jos prasiiojusios
pirmam ksniui, blizganiomis lpomis, ir ino, atrodanio
taip, tarsi nort, kad ji veriau atsikst jo. O fone Leono
ros, susiraukusios, smerkianios tok godum.
Minktoje tamsoje Aleksas vienas lauk teras ateinant
Betos. Ji padjo Leonorai jos miegamj uneti visas i
vyniotas dovanas, bet sak ilgai neutruksianti. Per vis
vakarien ji tyljo. Jis sugebjo atsissti alia jos ir syk net
paklaus, kas yra, bet ji tik papurt galv ir sunibdjo: V
liau pasakysiu.**
- Aleksai? - sibrov mintis jos balsas. Atsistojs jis at
siliep:
- A ia, Beta. Nioje.
Ji atsisdo alia ir atsiliejo sien.
- Visai nusivariau. Tiek vyki per vien dien. Nepajgiu
j vis dorai suvokti.
- Tu dar visko neinai. Ar su Efiu kalbjaisi?
Beta piktai sunarpt.
- Dievai, nenekk man apie Ef. Kai igirdo Mods lai
k, jo akyse taip ir suibo doleriai. Chlojai pasakius, kad ji
gali tapti feminisi stabu, jis vos nepradjo okinti. Dar
gerai, kad Leonora sutramd jo nor rytoj prisikviesti ur
nalist. Jis toks godus ir savanaudikas.
- Argi visada to neinojai?
Beta pagalvojo.
397

A D L E

G E R A S

- Taip, turbt inojau. Bet niekad nesukau dl to galvos,

nes neteko matyti, k jo elgesys daro monms. Bet pai
rk varg Fion! Ji nra mano mylimiausias mogus, bet
vis tiek nenusipeln bti dauoma. Ir barama. Niekas nra
nusipelns.
- Jinai j paliko, - tar Aleksas.
- K? Fiona paliko Ef? Netikiu! Ji nedrst. Bijot, k jis
jai padaryt surads.
- Gal jis jos n neiekos. Bent jau man taip atrod. Nie
kam neprasitark, Beta. A turjau niekam nesakyti. Efis ne
nori, kad bt sugadintas pokylis.
- Turjo atsitikti kakas baisaus. Pasakok, Aleksai, nety
lk. A niekam n murmur. Ji tiek ikent. Ir k jis galjo
padaryti, kad ji nusprst nedalyvauti ventje?
- Ji igirdo balso pat jo mobiliuke. Netyia.
Beta patyljo.
- Turbt skambino moteris. Gal Melani.
- Blogiau. Kiek supratau, tai buvo seksas telefonu.
Beta valandl tyljo, paskui pasak:
- Ef iandien ugriuvo tikra vyki lavina. Man jo net
gaila.
- Man jis neatrod prislgtas, - tar Aleksas, akimirk pa
juts pavyd pykt.
- Leonora iandien po piet oranerijoje kalbjosi su Efiu
ir Rila, - niekam nesakyk, Aleksai, paadi? - ir privert Ef
papasakoti Rilai apie t dien, kai uvo Markas. Ar tai nor
jai man tada pasakyti? Kad Efis jo negelbjo? Mat buvo per
daug sijauts aidim?
Aleksas linkteljo.
- Turbt man nereikjo tylti, bet Efis pasak, kad tai buvo
nelaimingas atsitikimas. Kad Leonora irgi taip sak ir liep
mums n odeliu niekam neprasitarti. A ir neprasitariau.
398

P R I E S

V I E S

Bet kartais, Beta, bdavo negera, galvodavau, kad gal galjau

k nors padaryti. Suukti Efiui, kad atsigrt. K nors.
- Aleksai, tu buvai nedaug vyresnis u Mark. Be to, nie
kas negali Efiui nieko liepti, tiesa? Nekaltink savs. Tai ir
buvo nelaimingas atsitikimas. Gal ir buvo galima ukirsti
jam keli, taiau kitaip to vykio nepavadinsi. Manau, mums
reikt pabandyt it dien pamirti.
Aleksas klaussi nakties naresi. Oras buvo pritvinks
gardi vakaro kvap, ir jis usimerk. tai proga. Jaut, kad
jeigu dabar neprabils, Beta tuoj pasikels ir nueis miegoti.
Jau vlu, ji pavargusi, turi apie daug k pagalvoti. Visa tai jis
supranta.
- Beta? - itar.
- Mmm?
Aleksas pavelg j. Ji sdjo usimerkusi. Nieko neusi
min apie scen virtuvje. Ar tai reikia, kad ji gailisi? Galbt
jis tik sivaizdavo jos atsak buin? Ar k nors jai sakyti?
Jos balta atlasin palaidinuk viet kaip perlas. K jai sakyti,
jeigu nutars pranekti? Apie a tave myliu" negali bti n
kalbos. Ne tie odiai, kad trinktelt kaip perknas i gie
dro dangaus. Nra kaip klausti ir to, kas jam labiausiai rpi:
o Efis? Ar tu j tebemyli? Ar a tik i bdos esu jo pakaitalas?
Bet gal ivis nereikia kalbti, tiesiog imti ir pabuiuoti? Jis
pasilenk prie jos ir prigludo lpomis prie jos lp - dl visa
ko lengvai lengvai.
- Nieko, - tar jis. - Neinau, k sakyti.
Beta atsimerk.
- Tu tikriausiai splioji apie i popiet? Ar a taip elgiau
si todl, kad tave myliu? K gi, taip. Neinau, kodl iki tol
ito nesupratau.
Nespjus jam susigaudyti, kas vyksta, ji apsivijo rankomis
jo kakl ir uspaud burn lpomis - atviromis, kartomis,
399

A D L E

G E R A S

saldiomis. Aleksas usimerks atsak jai buiniu. Jie ilgai

stovjo susiglaud, paskui apstulb ir udus atsitrauk.
- Nesvarbu, - gaudydamas or pasak Aleksas. - Gerai,
kad nors dabar supranti...
- Tu per daug kalbi, - tar Beta. - Nutilk ir vl pabuiuok
mane.
-V isa tai man pradeda panti prabang Vasarvidio
nakties sapno spektakl, - pasak Rila. - Porels sutemus
klaidioja po paslapting mik.
Juodu jo per laukin sod eero linkui. Abu tai suprato,
bet nei inas, nei Rila nieko nesak.
- Nesuprantu, apie k kalbi, - nustebo inas. - Gvena su
Deimsu, Fiona su Efiu ir Chloja su Filipu tikriausiai seniai
jaukiai guli lovose, laimingi mons. Be to, nematau jokio
miko. Visa kita...
- Esi atsiliks, inai. A inau kai k, ko tu neinai, bet
negaliu sakyti.
- Sakyk. Niekam n odio, priadu.
- Kai ulipau vir pasiimti aliko, Efio ir Fionos miega
mojo durys buvo atviros. kiau galv nordama pairti,
ar ji jauiasi geriau, ir atspk k?
- I mans prastas spjikas. Sakyk.
- Jos nra. Fionos nebra. Matyt, j paliko.
- Stebiuosi. Nemaniau, kad ji idrst taip pasielgti. Nea
bejoju, kad sugr pas j.
Rila atsiduso.
- Manau, jog taip, bet neinau, ar jis j pasitiks iskstom
rankom. Efis - keistas berniukas. Aiku, jau ne berniukas,
bet man jis visada bus toks. Jau sakiau, kas vyko i po
piet. Kai pamaiau j itaip verkiant, k gi, man jo baisiau
siai pagailo. itiek met igyveno su tokiais prisiminimais.
Tikriausiai buvo baisu.
400

P R I E S

V I E S

inas tyljo. irdis neleido nuvilti Rilos dl jos snno

jautrumo, bet jis bt galjs prisiekti, kad per visus tuos
metus Efio bemiegs sielvarto naktys nesudar n dvien
klio skaiiaus.
Jie toliau ingsniavo eero link. Ijus i laukinio sodo,
Rila sustojo.
- Mes einame ten, tiesa? Prie eero.
- Jei gali, - atsak inas. - Nenoriu versti, bet pamaniau:
jei nueisime kartu, galbt igaruos kai kurie blogi prisimi
nimai.
Rila linkteljo. Laikydamas jai u rankos, inas pajuto,
kaip ji iek tiek sitemp.
- Bus gerai. Jei bsiu ten su tavim. Man nebus taip
baisu.
Jos balse, tarianiame i fraz klausiama intonacija, nu
skambjo viltis.
^
- tai ir atjome, - pasak inas.
Mnesienos ploteliuose eeras spindjo. Gluosni akos
juodavo dangaus fone, tyl drumst tik bangels, tyliai ly
iojanios krant.
- Tikriausiai tai vyko ia, - sunibdjo Rila. - Atleisk,
neturiau verkti. Atleisk.
inas isim i kiens nosin ir nuluost Rilai aaras.
- e, verk kiek telpa.
- Ne, ne, viskas gerai. Tikrai. ia geriau, vietoje, kur tai i
tikrj vyko. Galbt seniai reikjo ateiti, bet nedrsau. Ta
iau su tavimi galiu ia bti.
Vandens paviriuje judjo eliai. Rila tar:
- Argi ne keista - nors ir kaip bt juoda, vis tiek atsiras
dar tamsesnis daiktas, kuris mes el? Ilgai siirjusi ma
tau ar sivaizduoju vandenyje reginti kak judant ir i gal
vos neieina mama - mayt mergait, radusi t plduriuo
jant siaub. Ji lekia namo klykdama, inodama, kas tai, ir
401

A D L E

G E R A S

nenordama inoti. Visos tos mintys dl jos portreto, tapyto

madaug tuo laiku. Mes inome ne tik, kaip ji atrod, bet
ir koks vaikas buvo. I portreto. Galiu sivaizduoti kiekvie
n tos dienos akimirk. Kaip Leonora, nordama itrkti i
nam, ibga kiem, pasileidia prie eero ir randa kn.
Viskas kakaip susimaio su Marku ir j itikusia nelaime.
Einam kit pus. Gal ten man bus jaukiau.
- Ir i ten bus labai graus namo vaizdas.
Jie tyldami jo tol, kol atsidr prieais Vilou Kort. Pas
tatas juodavo kalno virnje. Kai kuriuose languose dar
deg viesa: Chlojos su Filipu ir, jau keisiau, Leonoros.
- Nakt maai k pamatysi, - tar inas. - Dien geriau,
kai sodas atrodo fantastikai.
- Apgavikas, - nusijuok Rila. - Paadi pador vaizd, o
gaunu tik kelis iburius juodame fone.
- A tave ia atsivediau ne tam, kad parodyiau vaizd.
- inau, kad ne tam, - tar Rila. - Jei nori inoti, man nu
sispjaut vaizd.
- Gerai, - sumurmjo inas. Patrauk j prie savs, ir ji
usimerkusi eng jo rank rat.
Leonora usimerkusi sdjo krsle savo miegamajame. Dar
nra vienuolikos, o ji buvo nutarusi anksti gultis. Labai ga
limas daiktas, kad pavyks umigti iki vidurnakio, o jai tat
labai svarbu. Norjo rytoj, savo gimtadien, atsikelti vali,
nenusikamavusi po t keli sunkiausi valand per daugel
gyvenimo met.
Visas kambarys buvo prikrautas dovan. Maesniosios
guljo ant lovos, sudtos visai taip, kaip ji dliodavo vaikys
tje, kad Mod su Etanu galt ateiti, visk apirti ir suvai
dinti scen, sakani: Mes esame laiminga eima, kuri visk
daro kartu." galv atjo Chlojos pamgtas vaikysts laik
keiksmas, ir ji garsiai itar:
402

P R I E

V I E S

- Velnias bekelnis!
Tai pasakiusi pasijuto tviriau. vakar per vakarien buvo
pavojus, kad ji pal ir vl apsiverks - po vis t aar, ku
rias iliejo dien. Leonora didiavosi, jog nra sentimentali.
Ji ne i t, kurios verkia kine, ir buvo sitikinusi, kad iek
tiek paaboti natralias emocijas dar n vienam nepakenk,
taiau buvo sunku valdytis skaitant Mods laik.
A nebesu tas pats mogus, koks buvau atsiklusi, pama
n ji. Jauiuosi taip, tarsi giliai manyje bt vyks ems
drebjimas. Milinikas perversmas, skaudins ir sukrts
kiekvien mano dalel. Buvo dar keletas dien gyvenime,
kai irgi jautsi igyvenusi permain. Vestuvs. Dienos, kai
pagimd Gven ir Ril. Diena, kai mir Markas. Kiekviena
mirtis lidna, taiau kai kada ji ikrenta i natralios gyveni
mo tvarkos ir po to mogus niekad nebebni toks pat.
Ji galvojo apie motinos mirt bandydama sivaizduoti, ko
kio masto kania ir neviltis privert j taip pasielgti. Leono
ra visada tvirtai tikjo, kad mao vaiko motinos saviudyb
visada yra savanaudikas poelgis. Todl, paman ji, kad a
niekada negaliau to padaryti, tai kodl. Ir Mod tikriau
siai visai nesijaut esanti mano motina. Jai tikriausiai atrod,
kad aukl Maus man tikresn motina. Gal ji man, kad aukl
Maus a myliu labiau? i baim Leonorai vl ispaud aa
ras. Galbt ir a didinau jos kani deramai jos nemylda
ma. Ir savo meile nesulaikiau jos nuo saviudybs. O, atleisk,
mama. Atleisk.
Leonora giliai atsiduso ir pasiadjo vis energij ir laik
skirti Mods talentui populiarinti ir jos istorijai skelbti. Bent
tiek ji padarys. Leonora pavelg paveiksl prie lovos. Bal
tos gulbs eere, visada pasirengusios kelti sparnus. Plunks
nos, tartum vjelio iauiamos.
Jos akys buvo per silpnos, kad tarp ali, balt ir mlyn
potpi surast paslpt para - mauiuk lit. Ji nega403

A D L E

G E R A S

jo atsistebti, kad per itiek met niekas jo nepastebjo,

taiau Mod labai stengsi gerai j paslpti, be to, niekas ir
neiekojo. Rytoj... ne, ne rytoj, rytdiena ir taip bus uimta...
Pirmadien ji paprays Aleks, kad jis suiekot t lituk.
Staiga jai ov mintis, ar tik maulis Dagis nebus aptiks ant
lli nam stogo vieno tokio paslpto lituko, tada i smal
sumo patrauks tapeto juost ir nupls. Tai paaikint, ko
dl toks tykus ir klusnus vaikelis susigund paidykauti. Po
pokylio ji visk isiaikins.
Ji atsigr dovanas. Kokia ji laiminga! Chlojos komod
l su staliukais, pridtais daikteli, primenani praeit, to
kia grai. tai miniatirinis medalionas, o jame Pono Nibso,
jos pirmojo katino, portretas. Chloja tikriausiai j prisimin
i t laik, kai sddavo Leonorai ant keli ir irindavo
senus albumus. Dar buvo vestuvinis iedas ir sudiovinta
ro, simbolizuojantys jos vestuves, ir megzti kdikio batu
kai Gvenai ir Rilai. Buvo skiautel Efio pirmojo paangumo
paymjimo, knygos ymeklio, kur buvo jai padariusi dvy
likamet Chloja, kopija ir viena pirmj Alekso daryt nuo
trauk. Visoki daikiuk, keliani gerus prisiminimus.
Protinga, talentinga Chloja!
Efis su Fiona dovanojo jai nuostabaus groio auksu ap
taisyt kamj ir priderintus auskarus. Rytoj puikiai tiks
prie suknels, ir puiku. Leonora labai tikjosi, jog Fiona
jausis kur kas geriau. Ji tikrai nepraleis progos isipuoti.
vakar Dagis nepaprastai gerai miega. Neprisimena, kada
j paskutin kart mat, ir dl to truput nustebo. Papras
tai Efis prie mieg j atnedavo pasakyti jai labanakt, bet
iandien buvo tokia nerami diena, kad visos Vilou Korto
tradicijos pakriko.
Gvenos ir Deimso dovana buvo voke - du pailginto sa
vaitgalio kelialapiai Venecij, labai ger viebut, spalio m
404

P R I E

V I E S

nes. Viskas apmokta. K pasiimti kelion? Sps pagalvoti,

kai baigsis vent, taiau koks malonumas bus laukti.
Ant stalelio kojgalyje stovjo baltas ino televizorius. Ji
nusiypsojo. Taip ilgai atsilaik prie televizori miegama
jame, kad bt pralaimjimas prisipainti, kaip ji ilgisi ie
mos vakar, kai gals gulti lovoje po ilta antklode ir irti
savo televizori - visikai viena, nesukdama galvos, ar kam
kitam patinka tai, k ji iri. Nesvarbu, prisipains klydusi.
Bus tikra palaima. inas dar paadjo kaset su laida apie
Etan Vol... ne, apie Mod Vol, ir ji gals dti j vaizdo
grotuv ir irti, kada tik usinors. Taip, nutar ji, labai
dmesinga dovana.
Beta jai nupirko senovin mogaus gio pastatom veid
rod, jis stovi prie lango. Senj dabar galiu pakabinti ant
drabui spintos dureli i vidaus. Ji nusiypsojo. Beta nie
kad nemgo senojo veidrodio, visada suraukdavo nos j
pamaiusi, sakydavo, kad jis ne geresnis u bet kur persi
rengimo kambario veidrod, be to, baisiai iauriai rodo.
- O man geras, - buvo Leonoros atsakymas. - Man jau
nebra taip domu, kaip a atrodau.
Ji ypteljo skaitydama atviruk, prisegt prie veidrodio:
Vienai grauolei, nusipelniusiai deramo atspindio.*' Pati
nustebo, kaip j sujaudino Betos gerumas ir meil.
Pasilenkusi paliet Rilos dovan. Nukritus popieriui, ji la
bai suabejojo, ar tai, k regi, yra jos skoniui. Paman (ir dabar
susigdo dl tos minties), kad Rilai bdinga nupirkti kitam
tai, k pati nort neioti. Ji net neinojo, kaip tai pavadinti.
Chalatas*1netinka. I vis odi kalboje is primena kak
jaukaus, patogaus, minkto, pkuoto. Peniuaras" - klaidin
ga. is odis kalba apie kak lengva, gal net pervieiama.
is drabuis panaiausias mantij*', su visomis didybs ir
puonumo uuominomis. Pamusi nuo lovos, Leonora u
405

A D L E

G E R A S

sivilko j ant drabui, ir spindintis brokatas nulamjo iki

ems - auksiniais silais siuvintos ros tamsiai auksinia
me fone.
Ji pavelg dovanotj veidrod ir nusiypsojo. Atrodau
pramatniai, paman. Atrodau kaip imperator. Ji nustebo,
kaip maloniai audeklas priglunda prie kno. Prasiskyru
si mantija parod savo slaptj gro: visas drabuis buvo
pamutas rausvu aksomu, spindiniu kaip ilkas, puoniu,
lygiai tokio rausvumo atspalvio, kok ji dievina, taigi nei per
nelyg rykiu, nei per daug blankiu, o tokiu, kok ji visada
vadino dulsvu". Tas atspalvis turi pilkvumo, tarsi prad
jusi vysti ro. irdama save veidrodyje paman: man
patinka. Man patinka, kaip a atrodau su iuo drabuiu. Net
nenoriu jo nusivilkti. Gudruol Rila! Rytoj pasistengsiu jai
pasakyti, kokia avinga jos dovana ir kaip man patinka.
Vis dar su mantija, ji atsisdo prie tualetinio stalelio pasi
irti Alekso dovanos. Albume, kur jis priadjo upildyti
Vilou Korto ir jos gimtadienio nuotraukomis, kol kas buvo
vos pora fotografij. Viena tiksliai atkartojo paveiksl, vaiz
duojant raudonlapi uol alj ir nam, - pilk dmel
kelio gale. Aleksas tikriausiai dar i nuotrauk pernai spal
ir laik albumui pradti. Kitame puslapyje buvo jos portre
tas, taiau kad ir kiek ji irjo, nesteng prisiminti, kada
buvo tokia poza. Ji sdjo vaik kambaryje vien rank pa
djusi ant lli nam stogo, kit - ant keli.
Atrodo, lyg su kuo nors kalbiausi. Tikriausiai su Aleksu,
juk fotografavo jis. Ji atidiau siirjo nuotrauk. Kodl
ji iki tol nepra nufotografuoti lli nam? Jie atrod nuo
stabs, kiekviena detal ryki, visos lls matomos ir tarsi gy
vos. alia jos palaidinuk buvo lygiai tokios paios spalvos
kaip gluosni akels lli nam sien tapetuose. Ji sumirk
sjo vydama aaras. Tuos tapetus parinko mama, paman ji
ir uvert album. Liko dar vienas dalykas.
406

P R I E

V I E S

Ji atidar stali, kuriame laik savo aliklius, ir im

Rilos siuvint pinigin. Lls, kurios joje iguljo kone vis
pastarj pus amiaus, buvo lygiai tokios kaip ir tada, kai
Leonora nustojo jomis aisti. Ji suguld jas eil ant tualeti
nio staliuko. Na tai, paman ji. tai kaip mes tada atrod
me. Alyvin mergyts suknel buvo n kiek nepablukusi, jos
veidas - toks pat rausvas, siuvinta ypsena - nepasikeitusi.
Lls mama ir ttis jai primin Etan ir Mod, taiau lls,
aiku, nebuvo panaios tikrus mones. Lls elgiasi taip,
kaip mes norime. Lls - tai aktoriai, vaidinantys vaik ku
riamose dramose. Jai dingteljo, kad reikjo leisti vaikams
aisti su ita trijule. Reikjo leisti llms gyventi iok tok
gyvenim, uuot giliai jas paslpus. Taiau dar ne per vlu.
Leonora prijusi atidar miegamojo duris. Koridorius
buvo tuias, ir ji pasuko vaik kambar. Lemputs, paman
ji jungusi vies, galt bti stipresns. Nuo stogo nupltos
tapet juostos saugiai guljo jos raomojo stalo staliuje ir
guls, kol ji sugalvos, k su jomis daryti.
Ji num mark, kuri deng lli namus, ir suvyniojo.
Nra reikalo dangstyti, nutar ji. Laikysiu namus atidengtus,
kad kiekvienas galt pasiirti. Jie turi bti matomi. Gal
netgi laikas inui dti juos laid. Ji paglost stog. K ji
dabar veikt, k galvot, jeigu Dagis nebt pradjs plti
popieriaus? Jeigu vaik kambario durys bt buvusios u
rakintos arba jis bt rads Vilou Korte k nors domesnio?
Mods kania, Etano paslaptis tebegult neatrastos. Ji bt
Efiui galutinai pasakiusi, kad paveikslai niekad neikeliaus
i nam. To juodo pavidalo vandenyje, eero paviriuje pl
kaujani motinos plauk vaizdas, viskas, k ji prisimin
apie t dien, tebegldt kakur giliai irdyje. Vis ms
gyvenim, paman ji, nulemia koks nors ma maiausias
vykis. Jeigu ll mergyt per anksti pareis i sodo, ji galbt
pamatys, kaip ll ttis suduoda llei mamytei veid.
407

A D L E

G E R A S

Ne, paman ji. Tegul jos pasidiaugia. Ji im visus tris

Delakurus - argi ne taip Rila ir Gvena juos vadino? - i
namo ir susodino ant palangs. Pasakysiu Gvenai, k a pa
dariau, pasiadjo ji, ir po vents abi su Rila gals nutarti, k
veikti su itomis llmis.
Ji atsargiai atsiklaup ir savo brangisias lles susodino
aplink stal miniatiriniame valgomajame, o prieais jas pa
stat lkt su aisline maulyte kepta vita. Ir dar pridjo i
papj ma padaryt raudon drebui. Bus puiki vakarie
n, nutar ji. Reto smagumo vakaras. Jie daugiau nesibars.
Niekada. Gyvens ilgai ir laimingai. Leonora susisiaut raus
vos ir auksins mantijos klostes ir ijo i vaik kambario
tyliai uverdama duris.

Sekmadienis,
rugpjio 2 5 -oji,

2002 m .
J T

Leonoros gimtadienis

Net per pat komaro baisum Leonora suvok sapnuojan

ti. alia jos lovos stovjo vyrikis ir dainavo. Daina nebuvo
kaip daina ir balsas nebuvo mogaus, o kakas tarp pauk
io klyksmo ir krumpliarai girgdjimo. Jo veidas buvo
nusuktas al, ir Leonora suprato, jog pats laikas pabusti,
mat jeigu nepabus, vyrikis atsisuks ir ji pamatys, jog jo vei
das neapsakomai baisus. Ji atsimerk ir palengva paniro
savo miegamojo jaukum. Kas jis toks buvo? Etanas? Efis?
Gal netgi Piteris? Ir, kaip kiekvien miel ryt nuo Piterio
mirties, ji pajuto gniauim irdies plote, lengvut sielvarto
virpteljim, kad jis nemiega ia, alia jos. domu, kaip jis
atrodyt, jeigu tebebt gyvas? Jam bt atuoniasdeimt
dveji metai. Bt ilas. Susiraukljs. Galbt pasiklystantis mintyse kaip ir aukl Maus. Ji sudrebjo. Pernelyg baisu
apie tai galvoti.
Ji atvert antklod ir nuleido kojas ant grind. irdis pla
k kiek per greitai. Keltis dar labai labai anksti, bet Leonora
inojo nebeumigsianti. Be galo atsargiai ji perjo kambar ir
atitrauk portjeras. Kai buvau mergait, paman ji, okdavau
i lovos ir dviem uoliais atsidurdavau prie lango. Nesvarbu.
A gyva. Man septyniasdeimt penkeri metai. miai topte
ljo, kad ji jau labai ilgai gyvena. Dang nudryavo auksins,
rausvos ir viesiausio melzganumo juostos, netrukus ils
saul ir prasids nauja diena. Eidama voni ji pagalvojo:
griu lov ir tyliai gulsiu, kol dar kas nors atsikels.
Patogiai atsiliejusi pagalves, ji usimerk ir band si
vaizduoti, kaip jos gimtadienio sveiai i visos grafysts ir
410

p r i e

v i e s

net i toliau iuo metu keliasi, renkasi geriausius drabuius

ir ivaiuoja Vilou Kort. Ji visada save laik namisda ir
beveik neusiimdavo tuo, k vadino trankymusi, bet, atro
do, kad visi tie vakarai, prasdti prie kokio nors nublizginto
stalo, dalyvaujant vieno ar kito komiteto posdyje, buvo kur
kas aktyvesnis visuomeninis gyvenimas, negu ji sivaizda
vo. Su keli mokykl, kuri valdybas ji dar visai neseniai
jo, direktormis ji palaik gan formali draugyst, bet vis
tiek draugyst. eimoje man vyki per akis, paman ji ir
nutar, jog draugus ir drauges ji vertina kaip tik todl, kad
jie netraukti jos nam emocines audras. Bendravimas su
jais daniausiai ramus. Kalbdamasi su jais ji turi galimyb
prisiliesti prie pasaulio u Vilou Korto rib, todl nekantriai
laukia j atvykstant.
Ji jautsi tarsi didelio orkestro dirigent, laukianti, kada
reiks ikelti batut ir pradti: pokalbius, juok, valgym,
susitikimus su senais draugais. Visk. K tik buvo galima
padaryti, kad i diena nusisekt, padaryta. Ji net prisimin
paprayti in, kad laiku nuvaiuot vartin ir atvet na
mus aukl Maus ir poni Lardner. Jis neatsisak. Net atrod
patenkintas. Rila tikriausiai mano, kad jos naujoji amour yra
tik jos ir ino paslaptis, daugiau niekas n netaria. Leonora
nusiypsojo. Galbt Rila per daug kartakoikai prie jo pri
sirio, bet, kiek Leonora suprato, jis geras mogus, velnus
mogus ir, regis, Ril myli. Galbt jos dukt teisi ir nieko
nra svarbiau, kaip bti laimingai kada tik manoma. Pite
ris... Rila gerai padar primindama jai t akimirk prie to
ki daugyb met, kai jaunas kareiviukas eng virtuv ir
ji suprato, jog j myli, jam dar nespjus odio pasakyti. Ji ne
vaikas, paman Leonora. Pati savimi pasirpins.
Gvena nustat adintuv pusei ei, bet jau penkt visi mie
gai isilakst. J m jaudulys. Niekaip negaljo jo veikti.
411

A D L E

G E R A S

Atsisdo, paskui m kuo tyliau roptis i lovos. Deimsui

nra reikalo taip anksti keltis, bet jis sujudjo pajuts, kaip ji
nusikloja, ir paklaus:
- Nejaugi jau rytas?
- Tau dar ne, - sunibdjo ji. - Miegok. Noriu dar kai k
patvarkyti, kol neatvaiavo Bridita.
- Mmm... - suniurzg Deimsas ir sikniaub pagalv.
Gvena usitrauk trening ir nujo valytis dant. Nuo
pat vaikysts jai patiko jausmas, jog visi miega, o ji jau gyva.
Pavelgusi pro vonios kambario lang paman, kaip pama
nydavo kiekvien vasaros ryt, jei atsibusdavo anksti, - kad
dabar tikrai graiausia dienos dalis. Dang nuviet perla
mutrin nauja viesa, o ten, kur k tik patekjo saul, tebe
buvo vos vos rausva. Mlynje en ten plaukiojo purs, lyg
vaiko nupieti debesliai. Ant ols tebesilaik rasa, spindin
ti nuo sauls visai taip, kaip rasai ir dera. Gvena ypteljo.
Ji nulips emyn ir igers puodel kavos su skrebui riekele,
kol dar neprasidjo visas smyis. I patirties inojo, kad to
kiomis progomis kaip is gimtadienio pokylis alkoholis ima
lietis, vos tik krvon susirenka du ar trys mons, taigi visai
pravartu prie tai kiek pasistiprinti. Kakur po krtine m
mausti ir ji paman: einu kaip m ar k...
Pirt galais ji nulipo virtuv. Keista, kad Dagis tebe
miega, bet gal jis nakt buvo neramus. Ukaitus arbatin jai
dingteljo, kad per vis nakt jo net negirdjo. Ji susirauk.
Juk biau pabudusi, paman. Vadinasi, jis miegojo be per
trki. Koks geras berniukas... Ji sudjo duonos riekeles
skrudintuv ir atsine i aldytuvo sviesto.
Valgydama mintyse ymjosi, k dar reikia patikrinti prie
susitinkant su Bridita. Visas gli vazas namuose, med hole
(pairti, ar sukrautos ir i vakaro gautos dovanos), tualet
apaioje (ar padta vari rankluosi ir ar pakeistas aro
matinis miinys baltai mlyname dubenlyje ant lentynos).
412

P R I E

V I E S

Tai padariusi nuneiu mamai arbatos ir pabelsiu Rilos du

ris. Ji juk nenors dabintis paskubomis.
- Ar man, brangioji, uteks? - su ypsena paklaus js
Deimsas. - Su diaugsmu praneu, jog ir vl grai diena.
Jis atsisdo prieais, ir Gvena nusistebjo, kaip nusisteb
davo kas kart, kad vyras visad atsikelia valutis, nors ir kiek
bt i vakaro igrs. Pasitaikydavo, ypa kai vaikai buvo
mai, jog ji prie pusryi stalo vos isddavo neusimerku
si, todl gerokai irsdavo ant Deimso, kam jis toks (jo paties
odiais tariant) vitriaakis ir papstauodegis. iandien ji
jautsi dkinga jam u linksmum ir energij.
- Praryk t skrebut, - tar jis, - ir eisim pairti, ar Bridita jau atvaiavo. Noriu dar kart apirti palapin.
- Vakar vakare viskas buvo puiku, - pasak Gvena. - Tr
ko tik gli kompozicij ir vietos buvo nepaymtos. - Ji
atsiduso. - Viskas vyksta pernelyg sklandiai, bent jau tie
kimas. A nervinuosi. Laukiu sulaikiusi kvap, kad ko ne
atsitikt.
- Nesmon, brangioji, nieko blogo neatsitiks. Visiems
bus geriausia gyvenime vent. Tegul tik mama bna geros
formos. Nemanai, kad tas saviuds laikas buvo jai didelis
smgis? Na, bet ji - usigrdinusi senik, tiesa?
- Deimsai! - band sieisti Gvena, tik nelabai pavyko,
nes, iaip ar taip, jis sak ties. Leonora tikrai usigrdinusi,
taiau galbt ne tokia stipri, kaip jai ir kitiems norisi tik
ti. - Na, bet eime. Baik kav ir einam.
Rubenas Stronskis pus kelio Vilou Kort galvojo apie te
lefono skambut prie pat ivaiuojant. Skambino Efis, kal
bjo skubdamas ir susirpins, tarsi ten, kur jis buvo, bt
vyk kas nors netikta. O gal tai iame pasaulio pakratyje
tereikia prast sutikim. Jis padt apibdino odiais: Ne
tiktai nuskilo. is keistas brit posakis reik, kad Leonora
413

A D L E

G E R A S

Simonds pakeit nusistatym ir leis paveikslus dti ten, kur

jam, Rubenui, atrodys tinkamiausia. Nejuia ypsodamas, jis
band splioti, kodl jam taip pasisek. Kai Efis papasakojo
apie tikrj paveiksl autoryst, jis apstulbo ir norjo apie
tai pasinekti daugiau, bet buvo aiku, jog Efis nori kuo
greiiau baigti pokalb. Jis dar pridr spjs patarnautojus
nepraiopsoti Rubeno automobilio. O netiktas atradimas
tursis palaukti.
- A galiu anksti nuvaiuoti, - spjo Rubenas. - Ivykstu
pasilikdamas laiko atsarg.
- Tada ateik susipainti su Leonora ir igerti kavos, kol
neprasidjo visa ta erzelyn.
Erzelyn. Dar vienas geras odis.
- Jei neprietarauji, Efi, a tai atidsiu vlesniam lai
kui. Noriu truput pavaiktinti po tuos avius sodus. Ar
sutinki?
Rubenas buvo patikintas, kad sodai jo paslaugoms. Jis
vilgteljo pro lang. iandien toks oras, kuris Anglijai ir
peln graios alies lov. Tokiu oru virum Viltyro mies
teli, per kuriuos jis vaiavo, tarsi kabjo uraas: Tradi
cinis idilikas kratovaizdis41, o kai kada pasijusdavo, tarsi
vaiuot tarp kokio filmo dekoracij. Lietus, pilkos gatvels,
priiuklinti aligatviai, nuobods priemiesiai ir beveidiai
komunalini nam rajonai didmiesi pakraiuose atrod
tarsi i kitos planetos, ir jis negaljo atsistebti, kad tokio
je nedidelje alyje u automobilio lango gali pralkti tokie
skirtingi vaizdai.
I Londono jis ivaiavo anksti, kad ivengt spsi, ir
tik dabar pradjo priprasti prie balto isinuomoto
alia jo ant keleivio sdyns guljo puiki gimtadienio dova
na. Leonora niekaip nesitiks tokio daikto, be to, Rubenas
neabejojo, kad aplinkybs, kuriomis jis j rado, dar padidins
dovanos patrauklum. Jis inojo, kad daiktas unikalus ir
414

P R I E

V I E S

isiskirs i vis kit daikt, nors ir k kas bt sugalvojs

dovanoti.
Rubenas nelauk susitikimo su Leonora. tikinjimas,
spaudimas asmeniniu avesiu - jis nekent visko, kas tik
versdavo j bti kitok, negu buvo i tikrj, ir jis puikiai i
nojo, koks tai mogus. Tylus, ramus, nekeniantis, jei reikia
atsidurti dmesio centre. Stiprus ir tykus", - taip kart j
apibdino buvusi mona, taiau tai buvo seniai, o dabar, su
lauks biblini ei deimi plius deimt, jis nebegali gir
tis stiprumu, kaip iskirtiniu bruou. Auktas. Jis auktas ir
ramus. Kai kas sako, kad usispyrs, bet jam labiau patinka
laikyti save rytingu. Buvo pasirengs, kalbdamasis su Le
onora, i paskutinij ginti savo nuomon, bet nesigailjo,
kad ito nebereiks. Taigi jo dovana bus tarsi padka jai, ne
kyis. Rubenas m niniuoti: O, koks graus itas rytas!"
Pro al dideliu greiiu lk alias ir auksinis peizaas, balti
debesys mlyname danguje atrod tarsi lenktyniaujantys su
juo. A vaiuoju Vilou Kort, tar sau Rubenas. Nejuia
pasijuto optimistikesnis ir jaunesnis nei kada nors per dau
gel met.
Aleksas buvo nustats adintuv septintai valandai, mat
man atsikelsis pirmas ir galsis ramiai palaukti prie pala
pins, kol tiekjai prads dlioti ant stal taures, gli kom
pozicijas ir panaiai. Norjo nufotografuoti pasirengimus.
Prie atsikeldamas i lovos mintyse pasitikrino, ar tai, k
vakar vakare man vykus, nra jo vaizduots vaisius. Beta. Ji
visai aikiai parod, k jam jauia. Jis nebuvo Efio pakaitalas.
Tiesa, nedrso prabilti apie tai, taiau, kaip jai bdinga, Beta
idrso. Ji kalbjo ir kalbjo, o jis tik sdjo ir klaussi. Ji i
pasakojo vis savo jausm jo broliui istorij. Jis nusiypsojo.
Ar ji pajuto, kad puss jos odi jis apskritai negirdjo? Kad
tiesiog maudsi jos kno artume?
415

A D L E

G E R A S

Kaip jis j myli! Sakytum krtinje bt sprogs balionas.

Keistas jausmas. Per kratus liejosi neprasta emocija, ver
ianti juoktis, verkti ir okinti kaip kvaileliui. Argi nuosta
bu, kad simyljliai kone pus laiko elgiasi taip kvailai? Jis
ilipo i lovos, nusipraus ir apsireng, virtuvje staiomis
igr kavos. Tada apie pus atuoni isverdjo kiem ir
ten rado tvus visikai pasirengusius organizaciniu poi
riu. Deimsas gaiino Bridit plepindamas j, o ji band
priirti stal dengim ir pradt neti valgius. Gvena vaik
tinjo stebdama patarnautojas, zujanias vis dar su dinsais
ir markinliais. Ji atrod nelabai inanti, reikia jai k nors
daryti ar ne.
- Stovk ramiai, mama, - tar Aleksas. - Nufotogra
fuosiu.
- Oi, Aleksai, tik ne itaip apsirengusi! - sudejavo Gvena
ir pridr: - Kaip ia yra, kad taip anksti atsiklei? Norjau
visus jus pakelti devint.
Aleksas fotografavo ir fotografavo nepaisydamas motinos
skund dl netinkamos aprangos.
- Norjau nutraukti, kaip viskas atrodo, kol dar neupldo alkana minia. Kada visi renkasi?
- Grimai terasoje madaug nuo vidurdienio. Tada pra
sids piets. O Dieve, tikrai noriu tiktis, kad viskas praeis
sklandiai.
- Na, inoma, - nuramino j Aleksas, galvodamas, kuriuo
rytins bruzdos tarpsniu motinai ir Leonorai praneti apie
Fion. Jis prisikio aparat prie akies ir nusitaik jaun
moter, su padklu einani palapin. Saul ukliud jos
akinius, ir jie sublizgo. Net i toli Aleksas mat, kad atrodys
graiai.
Dabar geriausias bet kokios vents metas, tar sau Rila,
tysodama vonioje, kvapiame vandenyje. Dvelkianiame ne
416

P R I E

V I E S

vanile, kaip prasta Vilou Korte, bet Gvenos mgstamais

laukini obel iedais ir Evelinos erktromis. Visad nuo
stabiausia prie ko nors pradi. Pasitenkinimo nuojauta.
Laukimas. Nekantra. Usimerkusi ji prisimin praeit nakt.
inas buvo toks geras. Sunku buvo stovti prie eero, bet
ji save nugaljo, po itiek met, ir toliau bus vis lengviau.
Nemanoma, kad jos lpose bt liks jo buini skonis,
bet smarkiai susikaupusi ji tiksliai juos prisimin ir paju
to, kaip visas knas pasidaro kartas ir takus lyg j supantis
vanduo. Ji nusiypsojo. Bus tau pasitenkinimo nuojauta! i
taip vis atiddama malonum bema be atvangos jaut ly
tin jaudul. Liaukis galvoti apie in, liep ji sau. iandien
Leonoros diena.
Rengimasis pokyliui buvo visai kaip pusvalandukas"
teatre prie spektakl, kai sdi irdama veidrod ir ma
tai savo veid rmint lemp, laukiant grimo ir kupin
galimybi. U nugaros drabuinje ant kabyklos kaba tavo
kostiumas, tu apsivelki juo ir tampi kakuo kitu. ia sukne
l kaba spintoje, ir Rila sivaizdavo, kaip tamsoje banguoja
ifono klosts, laukdamos jos. Ji dar ilgai abejojo, ar j pirk
ti. Teatre dl alios spalvos buvo prigijs prietaras, bet Rila
didiavosi savo blaiviu protu, be to, ia ne teatras ir spalva
nra grynai alia. Ji turi tiek melsvo atspalvio ir tokia vel
ni, jog pirmas spdis j pamaius - kad suknel panai
vandenyn. Galbt labiau turkio spalvos. Arba melsvum.
Nesvarbu atspalvis - ji simyljo suknel dl to, kaip sijonas
vysiojo apie blauzdas, kaip ikirpt parykino krtin ir
peius. Ji lauk nesulauk, kada gals j usivilkti.
Taiau tai ne teatrinis kostiumas ar karnavalo drabuis.
Nenoriu bti niekuo kitu, paman ji, lipdama i vonios ir
irdyje sveikindama Leonor, kad Vilou Korte tokie prama
tns vonios rankluosiai, kai susisupo vien tok, didumo
417

A D L E

G E R A S

sulig maa antklode. O dabar pasistengsiu isigrainti, kad

visi i koto virst.
Grdama miegamj pastebjo praviras vaik kambario
duris. O Dieve... Nejau Dagis ten jo prie Fionai j isiveant? Rila eng pairti, ko jis dar galjo prikrsti, nedrs
dama net galvoti, kaip Leonora reaguot koki nauj al
lli namams.
- Beta! K ia veiki? Maniau, jog Dagio bta. Kodl tu
nesiruoi?
- Atleisk, Rila, bet norjau pabti viena ir ramiai pams
tyti apie visk.
Ji klpjo irdama lles. irdama taip, lyg nort
paimti jas ir aisti.
- Kas nors negerai? - atsargiai paklaus Rila. Beta atrod
veikiau tyli negu nusiminusi, bet reikia sitikinti.
- Na, nepasakytum, kad negerai, - atsiduso Beta. - Tur
bt galiu tau pasakyti, nors Efis nenori, kad kas suinot.
Fiona pabgo.
- Taip, a inau. Ujusi j kambar pamaiau, kad neb
ra jos daikt. Bet neinau, kodl ji pasirinko tok laik.
- Ji rado inut Efio telefono balso pate. Kiek girdjau,
nevanki. Ar inojai, kad Efis buvo jai neitikimas?
- Negalvojau apie toki galimyb, - susirauk Rila. - Bet
kai pasakei, atrodo labai panau j. Ir dar, Beta. Nakt ia ti
kriausiai bta mamos. itos lls yra tikrosios. Tos, kurias jai
buvo pasiuvusi Mod. Tos, kuriomis mums niekad nebuvo
leidiama aisti. Kaip keista! domu, kodl jas atne. Ji nie
ko nedaro be prieasties. Kai ar idrsiu paklausti. - Pak
lusi ll mergyt apirjo ir vl atsargiai padjo inodama:
Leonora pastebs, kad ll buvo pajudinta.
Beta atsitp. Pam ll tt ir pastat prie lango val
gomajame. Rila paman, gal reikt k pasakyti, sudrausti,
418

P R I E

V I E S

kad ji neliest Etano figros. Jau iojosi, taiau Beta pati

prabilo:
- A baisiai daug k supratau, Rila. Per ias dienas. Ma
nau, kad nuo pat vaikysts n karto nesame buv kartu taip
ilgai ir taip arti vienas kito. Manau, jog a klydau dl jo.
Rila pavelg Bet. Igirdo, kaip suvirpjo dukters balsas,
ir ibar save, kam buvo tokia idiote.
- O Beta, ne... Tu j myli, tiesa? Ef. Tikrai tikrai j myli.
A neinojau. Atleisk. Visada esu taip paskendusi savo rei
kaluose, jog nieko nepastebiu. Vargel...
- Tikrai j myljau, bet jau nemyliu. Visikai, n trupuio,
kai prisimenu, kaip myljau. Buvau beviltika kvaia, dieva
i. Supranti, net po to, kai jis ved Fion, dar kako tikjau
si. Fantazavau, supranti? Kad jis vien dien ims ir pasakys:
Ne, i ties, Beta, a myliu tave. Visai ne Fion. Padariau
baisi klaid." Bet jis, aiku, to nepasak. O a Fionai buvau
tokia bjauri. Nekeniau jos vien tik todl, kad j myljo Efis.
Vargel. Gal seniau jis ir myljo j, taiau dabar neatrodo,
kad sielvartaut, ar ne? Jam labiau rpi naujiena apie Mod
Vol, o ne tai, kad j paliko mona.
- Oi Beta, kokia neteisyb! A tikrai taip norjau, kad i
tame pokylyje tau bt linksma. Tu to verta.
Beta atsistojo ir nusiypsojo.
- A ir pasiryusi bti linksma. Efis jau niekada nieko man
nesugadins. Pati nesuprantu, ko ia atjau. Turbt norjau
pamatyti lles ir prisiminti... Net gerai neinau, k norjau
prisiminti. Gal kad tikr gyvenim sutvarkyti daug sunkiau
negu gyvenim lli namuose. Jau eisiu rengtis, paadu. Bet
vliau galiu ateiti pas tave padaryti ukuosenos. Norsi?
- Oi, brangioji, tikrai?
- inoma. Ateisiu, kai apsirengsiu.
Beta ijo tokia lengva eisena, jog Rilai topteljo mintis: ar
tik nra dar ko nors, k Beta turjo jai pasakyti, bet nepasa
419

A D L E

G E R A S

k. Ji nujo savo kambar ir atsisdo prie tualetinio stalelio

galvodama apie Fion. K gi, pasiadjo ji, tepdamasi drki
namuoju kremu veid ir kakl, paklausiu, kai ateis tvarkyti
mano plauk. Niekad nebiau patikjusi, kad Fionai uteks
drsos itaip ieiti. Kain, k Leonora pasakys. Ir Gvena, su
inojusi, kad prie eimos stalo bus viena tuia vieta. Fionos
tv tikriausiai irgi nebus, taigi suirs visi taip stropiai pa
rengti Gvenos planai.
Ji neabejojo, kad Gvena atsikl su aura, taiau netrukus
koridorius bus pilnas pasirengim jaudulio. Oras kveps vi
sokiausios ries kvepalais. Rila vis kn apsilakst Viv
jenos Vestvud Boudoir; nespjo pagalvoti, koks dievikas
aromatas, kai duris pabeld.
- Praom, - atsiliep ji. jo Gvena, apsirengusi treningu
ir suirzusi. - Kas yra?
- Rila, a kalbjau su Efiu. Ar inai, kas atsitiko? - Ka
koks instinktas liep Rilai pameluoti. Gvena galjo sieisti,
kad Rila kak suinojo apie jos sn pirmiau negu ji, o juk
taip nesinorjo pyktis.
- Ne, Gvena... Tikiuosi, ne mamai kas nors?..
Gvena papurt galv.
- Fiona. Ji paliko j. Na, Ef. Nesivaizduoju, dl ko. Jis
man nesak. Neinau, k darysiu.
Ji atsisdo ant lovos krato ir isim nosinait.
- Gvena, tu verki. Oi, bk gera, neverk. Neabejoju, kad jie
k nors sugalvos. Viskas bus gerai. Tikrai.
- O jeigu nebus? Jeigu ji niekad pas j negr?
Rila ugniau staiga topteljusi mint - kad niekad ne
tar, jog Gvena taip myljo Fion, - ir tiktai sumurmjo ka
k paguodiamo.
- O Dieve, Rila, man taip sunku paaikinti! - atsiduso
Gvena. - Svarbu ne Fiona. Ir net ne Efis. Jeigu jis nori san
tuok ikeisti virtin nevari romaniki, jo reikalas.
420

P R I E

V I E S

Man neramu dl Dagio. Rila, galiu niekad jo nebematyti.

ito neitveriau. Neitveriau.
Ji vl pravirko.
- Atsipraau, Rila, nenorjau itaip tavs apsunkinti ir
bliauti kaip kokia ban.
- Nenusinekk, Gvena, gali mane, kaip tu sakai, apsun
kinti, kiek tik irdis geidia, bet manau, jog tau reikia nustot
verkus. Per vent akys bus raudonos, mama nors inoti
kodl, ir taip be galo be krato. Be to, Dag tu matysi. inau,
kad Fiona jo nuo tavs neatskirs.
- Dar ir kaip gali. Tapsiu viena t nesam moiui. Die
ve mano, Rila, toji siaubn Makvaj pasiims j per Kaldas ir
gimtadienius, o a niekad jo nematysiu.
- Nieko tikro tu neinai. Net jeigu jie isituoks, Efis prisi
teis jam palanki teis matytis su snumi, o tu jau galsi pa
sirpinti, kad jis Dag visada atsivet pas tave. Efis nenors
vienas priirti Dagio. Jam reiks tavs. Tikrai reiks.
Gvena jau atrod smagesn.
- Taip, turbt. Ai u gerus odius. Man jau daug ge
riau.
- Be to, - pridr Rila, - tu juk neinai, ar ji ivaiavo vi
sam laikui. Gal tik norjo Ef truput pagsdinti. Gal ji dar
ims ir gr.
- Tikra tiesa. A nepagalvojau. - Gvena atsistojo. - Kaip
gerai, kad pasipasakojau. Ai, kad leidai man pliurpti. Da
bar eisiu remontuoti aki.
- Imk. - Rila spraud seseriai deln maut slepiamojo
kremo tbel. - Prie pudruodamasi pasitepk ituo aplink
akis. Stebuklingas daiktas.
Gvena abejodama pasiirjo tbel.
- Niekad nesu tokio vartojusi.
- Iki tol, manau, neturjai ko slpti, o dabar reikia, nieko
nepadarysi, - pasak Rila. - Eik. Pasilepink.
421

A D L E

G E R A S

Gvenai ijus, Rila paman: i vis pusi vieni netiktu

mai. Niekad nebt pamaniusi, kad ses taip pametusi galv
dl Dagio. Varg Gvena. Kur laik ji dar spliojo, ar Fiona
gali grti pas Ef, bet paskui susigrieb - po velni! Kokio
galo iandien turiu kvarinti dl to sau galv? Rytoj spsime
aptarti eimos bdas. O dabar juk rengiuos pokyl, po paraliais. Ir ji msi auskar klausimo. Ilgi kritolo karuliai ar
netaisyklingos formos perlai? tai dl ko verta sukti galv.
Rubenas Stronskis sustabd automobil prie pat Vilou Kor
to vartus ir pavelg uol alj, kurios gale stovjo namas.
Koks nuostabus vaizdas, paman jis. Kad taip bt Londono
viduryje, o ne ia, kakokiam ukaboryje, galimyb paversti
sodyb padoriu muziejumi bt visai manoma.
Jis nuvaiavo alja ir savo BMW pastat plote alia
nam, paskirtame automobiliams statyti. Kukli lentel su
nupieta joje rodykle rod jam keli. Jis prisimin pat pir
m kart, kai prie daugel met atvyko iuos namus kaip
lankytojas. Paveikslai taip ir ieb jam tarpuak, ir nuo tada
jis negali j pamirti.
Prijo jaunuolis.
- Labas rytas, sere. Mes js laukiame.
- Dkui. Bijau, kad ankstokai atvaiavau. iek tiek pasi
vaikiosiu, o paskui terasoje grimai, ar ne?
- Taip, sere. Madaug vienuolikt valand.
- A ateisiu, - pasak Rubenas. Jaunuolis nujo namo pu
sn. Rubenas ilipo i automobilio ir atidar bagain. Pa
ket pakio po pledu ir urakino automobil. Jis jau neis
teras spausdamas prie krtins dovan. Labai svarbu, kad
Leonora j gaut niekieno neblakoma. Jis paims j ir teiks
vliau, vaims pasibaigus.
Rubenas pasuko sodus, bet staiga sustojo. Isims mobiliuk surinko Efio numer.
422

P R I E

V I E S

- Efi, ia tu? - itar jis po akimirkos. - Rubenas skambi

na. Esu automobili aiktelje.
- Ponia Masington, ar prisimenate, kieno iandien gimta
dienis?
- Turbt ne mano, k? - Aukl Maus net susirauk steng
damasi susikaupti. Buvo papusryiavusi ir pasirengusi ven
tei. inojo, kad bus pokylis, tik neaiku, kieno gimtadienis, gal kurio vaiko? Efio? Ne, matyt, ne. Pavargusi nuo tempto
galvojimo pasak: - Kakaip umirau, ponia Lardner. Pra
au priminti.
- Leonoros gimtadienis. iandien jai sukanka septynias
deimt penkeri.
- Nesmon! Septyniasdeimt penkeri! Jai negali bti
daugiau kaip keturiasdeimt.
Aukl Maus paglost savo suknels audekl ir nusi
ypsojo.
- ita suknel labai grai, tiesa? A bsiu pokylio kara
lien. Taip sakydavau Leonorai, kai eidavo kok pobv.
Sakydavau: tu bsi pokylio karalien.
Ji usimerk. Ponia Lardner irjo j, sdini veim
lyje. Jiedvi turjo atsikelti labai anksti, kad spt susiruoti,
apsirengti geriausiais drabuiais. Ji pati vilkjo tamsiai a
li vasarin kostiuml su iaudine skryblaite, kuri ji pa
gyvino nepaprasto blizgesio dirbtinmis vyniomis. Ponia
Masington buvo aprengta tamsiai mlyno ilko suknele. Per
pat nrini apykaklaits vidur ppsojo perl ir ametist
sag. Dailiai suukuoti plaukai buvo susukti kuod ant
pakauio.
- Ponas Everardas atvaiuos ms paimti ir nuve. Mums
pasisek, ar ne? - Ji nekantriai lauk, kada vaiuos Vilou
Kort, nes pastaruoju metu retai ten nukakdavo. Be to, daug
labiau, negu bt norjusi prisipainti, j jaudino mintis,
423

A D L E

G E R A S

kad ivys save per televizori. Ponas Everardas papra pa

sirpinti, kad bt parengtas vaizdo grotuvas, mat jis turi
nufilmavs savo pokalb su ponia Masington ir nori j paro
dyti. Ponia Lardner, js esate keliuose kadruose, - pasak
jis jai. - Ir labai graiai atrodote." - Ponia Masington bus
labai patenkinta, - tar ji. - Nekantriai js lauksime."
Efis labai tikjosi pusryiauti vienas, bet kaip nustebo virtu
vje prie stalo rads Leonor: ji gr Earl Grey" arbat ir su
tamsiai mlynu chalatu atrod ibalusi ir nelabai sveika. Jis
buvo prats matyti moiut graiai apsirengusi, pasidaiu
si, su perl vriniu ir juodais ieiginiais bateliais. Ji jau sena,
paman Efis. Tikrai sena. Gal pirm kart pastebjo raukle
les apie akis, ant rank isiovusias mlynas gyslas.
- Sveikinu su gimimo diena, Leonora! - tar jis ir prijs
pabuiavo.
- Tu pirmas mane pasveikinai, Efi. Ai, brangusis. Noriu
prie rengdamasi igerti arbatos. Vis dlto jaudinuosi.
Ji nusiypsojo Efiui ir staiga pasidar panai ne senu
t, o veikiau ma mergyt. Efis dvejojo. Suprato, jog turi
pasakyti jai apie Fion, bet irdis i rimtj linko meluoti.
Suskiesti k nors apie tai, kad ji negaluoja, negali dalyvauti
pobvyje. Jau norjo prabilti, bet Leonora j aplenk:
- Kakas atsitiko, Efi, taip? inau, jog taip, taigi nra rei
kalo sukti on aki. Ir praau nemeluoti. Mans nereikia
tausoti. A visada inau, kai tu meluoji.
- Net nesvajoju meluoti, Leonora. I ties kai kas atsitiko.
Ketinau pasakyti vliau. Nenorjau gadinti vents.
- Sakyk.
- Fiona mane paliko. tai ir viskas. Pasim Dag ir i
vaiavo.
Leonora valandl tyljo. Pagaliau tar:
424

P R I E

V I E S

- Ar labai kremtiesi, Efi? Ar nori vaiuoti paskui j? A

nepyksiu, jeigu jauti, kad turi ivaiuoti.
- inoma, ne! N u k pasaulyje nepraleisiau tavo gim
tadienio. Be to, tegul grta, jeigu nori, o a nesiruoiu vaiky
tis jos po vis al.
- A sujaudinta, brangusis. Bet, Efi, - grieiau prakalbo
Leonora, - galbt tok tavo poir lemia prieastis, dl ku
rios Fiona tave paliko? O kaip dl Dagio? Nejau nenori, kad
jis grt?
- A j susigrinsiu, nebijokit, - patikino j Efis, galvoda
mas, kaipgi jis, po galais, vienas priirs vaik.
- iaip ar taip, Efi, ai, kad pasakei. Gaila, jog Fionos ne
bus pokylyje. Manau, ji labai jo lauk.
- Tuo didesn kvaia, kad ilk. Atsisakau iandien sukti
dl jos galv. iandien js diena, Leonora. Ji turi bti links
ma nuo pradios iki galo.
- K gi. Tuomet jau eisiu puotis. Prisimenu, kaip saky
davai bdamas eiolikos: atseit chalatas po atuntos valan
dos - palaido gyvenimo enklas. Taigi susitinkame terasoje
igerti.
- Gerai, - tar Efis ir, Leonorai ijus, pasiirjo mobiliuk. Viruje jau buvo girdti, kad mons keliasi. Bgdama
koridoriumi, kak aukia Chloja. T bals jis painojo nuo
vaikysts - jame skambjo diaugsmas, ruoimosi jaudulys;
atrod, kad mogus sulaiks kvap laukia to vykio.
Jis suvalg dar vien skrebut. Dar visa aminyb iki piet,
kai jis nieko nelaukdamas ims gerti. Jaut, jog tam turi dau
giau prieasi negu reikia. Juk ne kasdien mona palieka.
Pakartojo sau tuos odius lyg ibandydamas, kaip skamba.
Juk jis pasigenda Fionos, ar ne? Na, inoma, pasigendu. Ir
Dagio. Tikrai jo pasiilgau. Taiau ia tiek visko vyksta, kad
negaliu labai lidti. Rubenas atvaiavo. Vaikto po sodyb.
425

A D L E

G E R A S

Vienuolikt valand ateis teras ir a j pristatysiu Leono

rai. Efis ketino bti geras ir po piet vaiktinti, su visais
bendrauti, bet ir vl nemonikai pasiilgo Melani. Tikriau
siai jie ras laiko kur nors pasislpti nuo vis.
Jis prisimin paskutin pasimatym prie tris savaites. Per
seniai. Juodu nespjo udaryti Melani parduotuvs upaka
lini dur, kai ji m plti nuo jo drabuius. Ji jo lauk at
vaiuojant, todl po plona suknele buvo nuoga. Efis padjo
skrebut pajuts nenumaldom geism. Jis ketino paskam
binti Fionai, bandyt atvesti j prot, taiau dabar netin
kamas metas. Ikilus aiktn Mods Vol istorijai, jis taps
pinigingu mogumi. domu, ar tas faktas kaip nors paveiks
Fion, ir nutar, kad niekas nepasikeis. Ji visada visk, ko
nordavo, gaudavo i tv, o jie tikrai ne skurdiai. Ne, Fio
na gr tik tada, jeigu negals be jo gyventi. Jis inojo ess jai
reikalingas ir neabejojo, kad panorjs gals j susigrinti.
Vienintelis klausimas - ar jis to nori, taiau apie tai bus gali
ma pagalvot po gimtadienio.
Gvena dar kart visk perkrat mintyse. Visi devyni stalai
palapinje padengti. Florist Dein turi dvi padjjas, kartu
jos rpinasi stal papuoimu. eimos stalo, prie kurio sds
dvylika moni, gls - rausvos ros. Prie kit atuoni sta
l sds po atuonis mones, j gls bus: baltos ros, gerberos, frezijos, vilkdalgiai, gvazdikai, lelijos, vaigdns ir
sereniai. Pintinse guljo gls, parengtos teikti sveiams.
Gardiai kvepjo gaminami valgiai. Viskas parengta.
- Atrodai puikiai, - tar Chloja, motinai per pet ir
dama veidrod. Gvena vilkjo bronzins spalvos linin su
knel ir buvo sisegusi safyr auskarus. Ji dkingai ypteljo
dukrai - atrodo, gerai nusiteikusi.
- Tu irgi, - pasak, nors pati paman, kad Chlojos sukne
l panai naktinius markinius.
426

P R I E

V I E S

- ia naktiniai, - prane Chloja. - Radau fantastikoje

padvt drabui parduotuvje. avingas audinys, tiesa?
Negaliu patikti, kad kas nors eit gulti su tokiu drabuiu.
Audinys buvo abrikos spalvos atlasas. Per krtin jo
nrini juosta, ir Gvenai atjo galv, kad prie daugel met
Leonora turjo labai panaius naktinius. Reikia tiktis, moti
nos galva iandien bus uimta kitais dalykais, antraip ji gali
prisiminti tuos markinius ir k nors pasakyti.
Chloja atsisdo krsl prie lango.
- Mama, ar laikai mane baisia nenaudle? Ar nortum tu
rti ger dukter, toki kaip Beta? Toki, kuri nebt tokia...
Net neinau. Netayta ar k.
Gvena sutriko. Suvok, kaip svarbu tai, k ji dabar atsa
kys, - gal net duos ton ateiiai. Suprato, jog dabar ne laikas
kritikuoti ar priekaitauti.
- Na, jau ai - esi kaip tik tokia dukra, kokios ir noriu.
Nemainyiau tavs joki kit. Ir dar noriu kai k pasaky
ti. - Gvena patyljo. - Esu be galo dkinga u tai, kaip tu
praneei Leonorai apie Mods laik. Buvai nepaprastai tak
tika ir jautri, inau, kad labai jai padjai. O juk tas pokalbis
negaljo bti lengvas.
- Ir nebuvo. - Chloja atsistojusi prijo prie lovos ir isi
ties skersai, lygiai taip, pastebjo Gvena, kaip buvo pratusi
vaikystje. - Leonora ibalo, paskui apsiverk. Kkiojo ir
kkiojo, o a tiesiog neinojau, k daryti, buvo baisu. Visa
da laikiau j stipria, supranti, visk stengiania, ir staiga ji
tapo sena senuiuke.
- K tu darei?
- Apkabinau, ir tiek. Ji liesa kaip akaliukas, ir a paju
tau... kokia ji trapi.
- Tu buvai nuostabi, Chloja. Niekas kitas nebt taip pui
kiai susidorojs. Na, bet Leonora visada tave dievino, ar ne?
427

A D L E

G E R A S

- Na, kad ir kaip ji smerkia mano elges ar aprang, nie

kad neda man galvos taip kaip tu, mama.
- A visai neketinu sti tau galvos, kaip tu sakai, - nusi
ypsojo Gvena. - Tiek, kad kai kada man atrodo, jog elgiesi
truput... na, netaktikai.
- Nieko negaliu padaryti, mama. Tokia jau esu. A ne
Beta. Beprotikai j myliu, bet ji vis dlto yra panel Tobu
lyb, tiesa?
- Chloja, brangioji, nenoriu, kad btum panai k nors
kit. A tave myliu. Juk inai, ar ne, nors galbt per retai itai
sakau. Be to, nesu labai atlaidi motina, tiesa? Ko gera, nori
turti toki motin kaip Rila.
- Ne, nenoriu, - pasak Chloja. - Visikai ne. Nors Rila fantastika teta.
- Be to, a tavim labai didiuojuosi, - kalbjo Gvena. - Tas
tavo medis hole nuostabus. Neprisimenu per vis t suirut,
ar tau jau sakiau, kaip jis man patinka.
- Gerai, mama. Labai ai. Bet ar tau neatrodo, kad mes
pradedam nektis kaip muilo operoje? Gal veriau keiiam
tem?
Gvena jau norjo atsakyti, bet duris kakas pabarbeno.
- Praom, - atsiliep ji.
- Labas, branguts! - puol Rila. - ia tik mudvi su Beta.
Ar jau pasirengusios? Oi, kokios abi graios! Lipam visos
apai ir susirandam mam.
- Viepatie, Rila, ar tik nepadauginai kvepal? - surauk
nos Gvena.
- Nebk tokia nuobodi, Gvena, - linksmai atov Rila. ryt neketinu dl nieko ginytis, todl nekk sau sveika
t. A nekreipsiu dmesio. Purkkis kuo tik nori, ir pirmyn
linksmintis!
- Vaje, Beta! - kteljo Chloja. - Fantastika suknel. At
rodai dievikai.
428

P R I E

V I E S

- Kaip ir tu, - pasak Beta.

- avu, - pritar Gvena. - Tau i spalva nuostabiai tinka.
Beta buvo apsitempusi siaura sunkaus raudono ilko su
knele. Vieninteliai papuoalai - ilgi kakokio viesaus, skai
draus akmens auskarai.
- Ar jie marmuriniai? Nors ar gali bti marmuriniai aus
karai? - paklaus Rila. - Tiesiog super.
- ia agatai, - pasak Beta.
- Manau, - tar Rila, - mums reikia eiti, susirasti Leonor,
palinkti jai laimingo gimtadienio ir nusiteikti antpldiui.
Jos nulipo emyn isirikiavusios poromis: pirmos Beta su
Chloja, tada Gvena su Rila.
- Kaip manot, ar nusiseks? Na, pobvis?
- Bus stulbinantis, - atsak Rila. - Dl to nesijaudinkite.
- Ar ten a? - Aukl Maus palinko artyn prie televizoriaus
ir ities rank tarsi nordama paglostyti savo paveiksl. Ji
irjo prasiiojusi, ipltusi akis. inas paman, jog itaip
televizori iri vaikas ar mogus, niekad gyvenime nere
gjs tokio daikto. Klausydamasi savs kalbanios, ji kak
murmjo, tarsi kartojo savo odius duetu su aukle Maus
ekrane.
- Taip, js, - atsak inas. - Laidos vaigd. Esat gimusi
televizijai. Labai aikiai kalbate. Ir graiai atrodote. Aiku,
ne tokia puoni kaip dabar, taiau iandien mes dalyvausime
pobvyje. Labai grai js sag.
- Dkui, - tar aukl Maus, koketikai palenkdama gal
v. Akimirk tame judesyje ir ypsnyje inas ivydo jaunos
moters, kokia ji kadaise buvo, el, bet jis beregint dingo
ir tai vl sdi senut, susidjusi skrait truput drebanias
rankas, smulkutes lyg pelyts letenls.
Ji pairjo laid iki galo daugiau netardama n odio ir
tada atsisuko in.
429

A D L E

g e r a s

- O su Mode kalbjot? Btinai pakalbkit su ja. Tik ji

viena visk ino apie paveikslus. Ji per televizori atrodys
nuostabiai. Nra grauol, bet labai miela, kai j geriau pa
sti. Bet prie filmuodami pirmiausia j pakalbinkite. Ji la
bai drovi. Gal netgi slapstosi kur nors. Ji visada slapstosi.
Na, negalima jos dl to kaltinti, bet vis dlto per Leonoros
gimtadien turt pasirodyti ir pasisveikinti su kitais vaikais,
tiesa? A, aiku, visada, bnu, bet, man atrodo, reikia nors
kart ir j ijudinti.
- Manau, aukle, kad jau laikas vaiuoti, - nutar inas. A padsiu poniai Lardner pakrauti veiml. Tuoj prads
rinktis sveiai.
Auklei Maus sublizgo akys.
- O tortas bus? Ir balionliai?
- Balionli, manau, nebus, o tortas tikrai bus. Turbt ga
liu jums paadti.
Tikriausiai ten ji, nusprend-Rubenas Stronskis. Leonora Simonds. irdamas j i tokio nuotolio, per vej, imtus
jard nusidriekusi it alias aksomas nuo tos vietos, kur jis
stovjo, iki terasos, jis prisimin ekspyro sukurt Kleopa
tros paveiksl. Laivas, kuriuo ji plauk, tviskjo ant van
dens tarsi auksinis sostas." Aplink Leonor nebuvo jokio
vandens altinio, o tviskant auks atstojo sauls zuikuiai,
okinjantys ant metalins kds atkalts, taiau jos laikyse
na buvo karalika. Ji sdjo tiesi it styga. Kuo apsirengusi, jis
gerai neirjo, taiau bendras spdis buvo kakokio lyg ir
pilko, lyg ir mlyno drabuio.
Sveiai aplink j jau usim tuo domiu dalyku, kur jis
ne kart buvo pastebjs pobviuose: pastovi, pasikalba ir
eina prie kito mogaus, tada vl pastovi, pasikalba - na, visai
kaip koks okis.
430

p r i e

v i e s

Vilou Kortas buvo puiki dekoracija jos asmeniui. Namo

siena, mlyno dangaus fone pilkvai auksin, bema atspin
djo saul. I akmenini vaz liejosi rausv, kremini ir rau
don begonij kriokliai. Rubenas mat, kad Efis kalbasi su
Leonora. Jo kd buvo pritraukta prie pat jos. Ji klaussi,
paskui nustebusi apsidair. Tai buvo signalas, kurio Rubenas
lauk. Juodu su Efiu susitar, kad Leonor reikia spti. Bt
buv negrau uklupti j netiktai. Jis nujo per ol ir laip
tais ulipo teras. Ir tai jau stovi prieais j, o jos giedros
melsvai alios akys iri tiesiai j. Nespjus jam isiioti, ji
nusiypsojo ir tar:
- Ponas Stronskis? Sveiki atvyk Vilou Kort.
Rubenas nusim panam ir emai nusilenk.
- Ponia, man didel garb ir malonumas susipainti su
jumis.
- Efi, atnek ponui Stronskiui taur ampano. - Leonora
patapnojo per kd alia savs, ir Efis atsistojo. - Praom
sstis ir papasakoti visus savo planus.
- Atrodo kaip baletas, ar ne? - tar Beta. Ji, Chloja, Filipas ir
Aleksas nekuiavosi iopsodami sveius vejoje u terasos.
Betos rankoje buvo taur ampano. Ji nenuleido aki nuo
liesos kaip akalys moteriks stebtinai didiulmis krti
mis, plaia raudona burna ir sispraudusia neregto siau
rumo balt suknel.
- Tai Melani, - tar Aleksas, pastebjs, kur ji iri. Krentanti akis, k? Pavelk Ef.
- Esu girdjs apie kno kalb, - pasak Filipas, - taiau
tai, mano galva, jau perengia visas ribas. Man atrodo, kad
jis girtas.
Viena Efio ranka guljo Melani ant pei, ir jis nerod
jokio noro bendrauti su kitais sveiais. Beta pamat, kad prie
porels skuba Deimsas. Jis kak pakudjo Efiui ausin, ir
431

A D E L E

G E R A S

Efis ikart nujo, bet pirma meiliai gnybteljo Melani upa

kalin. Visi igirdo, kaip ji kvatoja.
- Aikiai matyti, kaip Efis lidi, kad nra Fionos, - tar
Aleksas.
- Aikiai, - pritar Beta ir pati nusikvatojo. Ir jai ampa
nas trenk galv.
- Tikrai, - panibdomis tar Rila Gvenai. - Ten tikrai ta
lieuvautoja, visur kianti savo nos. Ponia Priard. Kiek jai
gali bti met?
- Juk inojai, kad ji ia bus. Mama kai kadai su ja pas
tama. Negaljo jos nepakviesti.
- Turbt, - burbteljo Rila. - Eisiu pasisveikinti su ja.
Ji nujo prie ponios Priard, sdinios terasoje. Apsiren
gusi visai netinkamu progai beformiu tvido kostiumliu, at
rodo, nutar Rila, kaip milinikas graikinis rieutas.
- Sveika, ponia Priard! - linksmai pasveikino j Rila. Kaip smagu jus matyti. Puikiai atrodote.
Ponia Priard palenk galvyt Rilos pusn. Gal vis dlto
panaesn vlien, o ne graikin rieut, paman Rila.
- Sveiki, - atsak vlien. - Ar mes pastamos?
- A Rila. Sirila. Leonoros jaunl dukt.
- Oo... Hm, nuo paskutinio karto, kai tave maiau, iek
tiek pasenai. Prisimenu labai gerai. Atrodo, tapai aktore.
- Tapau, - patvirtino Rila, galvodama, kaip ia suskelti k
nors panaaus : Ir js tiesiog ydite, bet nutar, jog ne
verta. is dialogas turbt ism visk, k ji ir ponia Priard
galjo pasakyti viena kitai. Laimei, jos pakalbinti prijo dar
kakas ir Rila smuko alin. Beprasmika priminti itai ie
ulai, kaip ji juos nipindavo, j ir Hju. Ji veikiausiai visai
pamiro tuos laikus, paman Rila, reikt pamirti ir man.
Eisiu pakalbti su inu. Jo operatorius rankine kamera fil
mavo vejoje vaiktinjanius sveius, bet inui Leonora pa
432

P R I E

V I E S

ved efuoti aukl Maus, ir jis didvyrikai stumd jos vei

ml nuo grupels prie grupels.
Leonora giliai atsiduso. Obuoliai teloje su mocarela ir ba
zilikais, lietiniai su laia pasirod ir dingo, dabar doroja
mas pyragas su okolado putsiais. I patenkinto murmji
mo, pasiekianio j nuo kit stal, ji suprato, kad patiekalas
sulauk didelio pasisekimo. Ji irjo, kaip baltai ir juodai
apsirengusios Briditos patarnautojos zuja tarp stal tarsi
okjos, ia nunea, ia atnea, seka, kad niekur nieko ne
trkt. Ji suvalg visk, kas buvo padta prieais j, bet sko
nio taip ir nepajuto. Per daug visko aplinkui, per daug reikia
nepraiopsoti. O dar laukia prakalba.
Ji nenorjo kalbti, bet Efis, Gvena ir Deimsas pasak,
kad visi tiksis j tarsiant od.
- A nekeniu vieai kalbti, - sumurmjo Leonora, kai
jie visi tebesdjo terasoje.
- itie mons yra js draugai, - siterp Rubenas Stronskis. - Nereikia kai koki mantrybi.
- Na, vis laik, be abejo, ketinau padkoti visiems, kad
atvaiavo, taiau tikra prakalba - visai kas kita.
- Maniau, norjai visiems praneti apie Mod Vol, - pa
sak Efis.
Ir tai ji sdi paadjusi rti kalb. Taiau kol kas ji lei
do sau gardiuotis okolado putsi pyragu. Kokia gudri ta
Bridita, kad patiek j su itomis dangikomis brakmis
ir avietmis! Tobulas desertas, paman Leonora, skanstui
tirpstant burnoje. Ji apvelg prie stalo sdini eim.
Pasirodo, Fionos nebuvimas visai pravert, nes su jais ga
ljo sdti Rubenas. Leonor jis gerokai nustebino, nors ji
stengsi tai nuslpti nuo jo. Svoka amerikietis milijonierius jai reik stor pon raudonais andais ir su cilindru,
o jis buvo visika prieingyb: liesas ir tykus, su il plau
433

A D L E

G E R A S

k kupeta. Jo akys buvo beveik juodos, o manieros neprie

kaitingos. Jis netgi atve jai dovan, o tai buvo daugiau
negu grau.
- Jeigu neprietarausite, j teiksiu vliau, - pasak jis, ir
ji ikart susidomjo. Kodl jo dovana negali bti padta su
kitomis po mediu ir ivyniota kartu su jomis?
Aukl Maus buvo kaip devintame danguje. Ponia Lardner
sdjo su ja ir irjo, kad ji k nors suvalgyt, taiau senut
daugiausia dairsi ipltusi akis i nuostabos, visai kaip vai
kas cirke. I kito ono sdjo inas ir vis laik j kalbino,
tikras angelas. Galbt jis stengsi padaryti spd Rilai, bet
Leonora inojo, kad aukl Maus jam nuoirdiai patinka.
Ponia Lardner kaltoka iraika teik aukls Maus dova
nl, taiau Leonor sugraudino kryeliu siuvintas knygos
ymeklis.
- Ponios Masington akys jau ne tos, - paaikino ponia
Lardner, - bet ji, ponia Simonds, usispyr pati isiuvinti
daikiuk.
- Man labai graus, - nemeluodama pasak Leonora. Btinai vliau jai padkosiu.
- Mama! - pertrauk jos mintis Gvena. - irk, gimta
dienio tortas!
Visi sveiai persikreip nordami pamatyti tort, neam
aplink palapin savotiku garbs ratu. Leonora buvo grie
tai udraudusi vakutes. Ji neketino, kad visi irt, kaip ji
puia or gesindama jas. Didiulis padklas plauk aplink.
J lydjo plojimai, kai mons pamatydavo, kad i glajaus
nuostabiai atkurtas vienas Vol kolekcijos paveiksl: jaunu
ts Leonoros portretas, kur ji sdi ant lovos kratelio apsivil
kusi alyvine suknyte.
- Stebuklas!
- Nenusakoma!
- Koks nuostabus sumanymas!
434

P R I E

V I E S

Visi kalbjo vienas per kit, tad Deimsas turjo atsistoti

ir paprayti tylos.
- Dkui visiems. Atsipraau, kad pertraukiu nekas, taiau
laikas pjaustyti tort. Kad ir koks jis graus. Dar a ketinu
paprayti Leonor tarti kelet odi, bet pirmiausia sudai
nuokime jubiliatei. Su gimimo diena, Leonora.
Su gimimo diena visada buvo viena nemgstamiausi
jos dain, bet ji aviai ypsojosi, kol sveiai ne itin skmin
gai stengsi pritaikyti jos vard melodijai. Kai jie pagaliau
nutilo, ji atsistojo ir kilsteldama rank nutild pratrkusius
plojimus.
- Js labai geri, - prabilo ji. - Be galo diaugiuosi, kad visi
susirinkote padti man vsti. Ir dkoju u nuostabias dova
nas. Tokias dosnias ir imoningas. Tursiu smag vakar jas
ivyniodama.
Leonora apvelg stalus. Tai tavo draugai, pasak ji sau.
Nra ko bijoti. Giliai kvpusi ji prakalbo vl:
- A ilgai neneksiu. inau, kaip visi norite pasivaiinti
ituo fantastikai graiu tortu. Tokia nuostabi staigmena, ti
krai nesitikjau, todl u j dkoju eimai. Tikiuosi, kas nors
susiprato j nufotografuoti, kol dar neinyko... Dkui, bran
gusis Aleksai, inojau, kad galiu tavimi pasikliauti. Bet pir
miausia turiu padkoti Briditai u puikius valgius ir Deinei - u dievikas gles.
Visuose palapins kampuose mons m aukti: Bravo!
Bravo!" Bridita dkodama palenk galv.
- Turiu padkoti ir savo dukrai Gvendolinai, jos vyrui
Deimsui, taip pat kitiems eimos nariams, taiau svarbiau
sia - norjau praneti jums vien dalyk. - Patyljusi kalbjo
toliau: - Visi inote mano tvo Etano Volo paveikslus. Js
visi man maloniai padjote rpintis Vilou Kortu, todl jau
iu, jog turiu pasakyti jums ties. Jau gan greitai ji bus ino
ma visiems, nes apie paveikslus parengta televizijos laida, jos
435

A' D L E

G E R A S

reisierius inas Everardas iandien yra su mumis. Manau,

kai kurie susitikote su juo prie pietus. - Giliai atsidususi, Le
onora kalbjo toliau: - Tiesa tai kokia. Paveikslus, kabanius
iuose namuose, nutap ne mano tvas Etanas Volas, bet
Mod Vol, mano motina. Smulkiai nepasakosiu, nes per il
gai utrukt, taigi pasakysiu trumpai: mano tvas apgavo vis
pasaul ir pastmjo motin saviudyb. Tai suinojau nety
ia. Laimingas atsitiktinumas. Dar tik pradedu atsitokti, bet
galiu jus patikinti, kad iandien ia besisveiuojanio Rubeno
Stronskio dka Mod Vol atgaus jai priklausani lov.
Rubenas kilsteljo i savo vietos ir visiems nusiypsojs
vl atsisdo.
- Ponas Stronskis pasirpins, kad paveikslai bt isau
goti ateities kartoms specialiai pastatytoje galerijoje, ir esu
jam be galo dkinga u bsim pagalb dirbant darb, kurio
man uteks iki gyvenimo pabaigos, - rodyti motinos kryb
ir skelbti jos istorij. Labai ai, kad mane iklauste, ir u
nepaprast pobv. Dkui.
Leonora igirdo plojimus ir pajuto, kad Gvena dav jai
peil.
- Mama, pjauk tort, - panibdjo ji, ir Leonora pasilen
k padaryti pirmo pjvio. Ir sugalvojo nor, kaip darydavo
bdama maa. Noriu, kad visi bt laimingi, paman ji ir
tuoj pat subar save u kvailum. Visi negali bti laimingi. Ir
mintyse iek tiek patais nor: noriu, kad visi bt laimingi
kiek galdami ir kada galdami. Taip jau geriau.
Sveiai vl pradjo dainuoti, kai Bridita su dviem pad
jjomis atjo ineti torto ir jo supjaustyti daugiau negu
septyniasdeimt gabal. Dabar skambjo Nes ji tikra au
nuol" - iek tiek geriau u Su gimimo diena", bet nedaug.
- Kokia netinkama daina, - sukudjo jai aus Ru
benas. - Ponia Simonds, js verta ko nors solidesnio.
Didingesnio.
436

p r i e s

v i e s

- Praau vadinti mane Leonora, - tar Leonora. Rubenas

Stronskis, nutar ji, yra tikras dentelmenas.
Nordama pabgti nuo svei, Beta patvoriais nujo Triu
io Piterio dar. Aleksas prie eero ir pavsinje fotografa
vo puotautojus. Daugelis svei jau ivaiavo, taiau liko dar
pakankamai, kad bt verta stengtis. Piets buvo nuostabs
visais atvilgiais, ji mat, kaip Gvena vis labiau rimo, kai
stalus m keliauti ir skmingai nykti vienas u kit puikesni
valgiai. Persikas omletas vegetarams buvo dievikas, o tokio
gardumyno kaip obuoliai teloje su mocarela ir bazilikais ji
apskritai nebuvo ragavusi.
Prie kiekvieno stalo sveiai i irdies linksminosi. Melani,
pastebjo ji, lenkia taur po taurs ir rodo savo ikirpt vi
siems, kas netingi irti, daugiausia, aiku, vyrams. Kaku
riuo metu prie pietus Beta mat, kaip Efis vl udjo rank
ant Melani... ko - nugaros apaios ar tiesiog upakalio? Net
visiems matant jam taip ir nieti rankos.
Ji nujo takeliu pair. Mat staiga tai pasirod esanti
tinkamiausia vieta valandlei pabgti nuo pobvio. Prijusi
prie dur jau norjo jas atidaryti, bet viduje igirdo triuk
m. Ne balsus, o kak kita. Po keli sekundi suprato,
kas ten vyksta. Kokia nors porel nutar greitosiomis pasi
smaginti. Ten galjo bti bet kas, taiau silpnumas po kr
tine j spjo, kad, ko gera, Efis su Melani. Reikia patikrin
ti, paman ji. Ne, nereikia. Galiu ramiai nueiti savo keliu,
palikusi juos manytis. Kas man darbo? Ne mano reikalas.
Padvejojusi ji vis dlto vilgteljo pro mayt ir apdulkjus
langel.
irjo nedaug, bet mat, kaip juda baltos kojos, o kertje
ant darbastalio idrik juodi Melani plaukai. Aiiojimas, de
javimas ir skambus Melani balsas, iduodantis vis aidim.
- Oi Efi, Efi, taip... taiiip.

437

A D L E

G E R A S

Beta nulk namus takeliu tarp salot ir mork, steng

damasi imesti i galvos, k mat. Varg Fiona, paman.
I tikrj jam nusispjaut j. Efis rpinasi tik savo malo
numais, tar ji sau, tik tiek. Ji apsidiaug pastebjusi, kad
mintys apie Ef jos jau neskaudina. Ji myljo j, inoma,
taiau neliko n lao geismo. Liko susirpinimas, simpati
ja ir giminiki jausmai. Taiau j apstulbino, kokie galingi
jos jausmai Aleksui. Kaip ji itiek laiko galjo bti tokia
akla?
- T u buvai didvyris, - tar Rila inui. - Vis dien globojai
aukl Maus. Lobis, ne mogus.
Jie sdjo nioje ir rk. Net prajus tiek nedaug laiko
Rila jaut sentimentus itam nam kampeliui. ia, paman
ji, mudu pirm kart monikai pasinekjome. ia viskas
prasidjo.
- vakar nuorkas gali mesti tarp roi, - pasak i
nas. - Leonora kalbasi su Rubenu Stronskiu, be to, iandien
taip usimusi, kad nieko nepastebs.
- Dar ir kaip pastebs. Tu nepasti mano motinos. Ta
iau pobvis buvo avus, tiesa? Mano galva, tas okolado
putsi pyragas buvo geriausias dalykas i vis. domu, ar
Bridita duot man recept. Ir Gvena atrodo daug ramesn,
kai vent baigsi.
- Prie filmo dar daug darbo, - tar inas. - Reiks kit
savait kuri dien vl atvaiuoti, gal treiadien, ir padaryti
nauj interviu su Leonora.
- O jeigu pirmadien arba antradien? - paklaus Rila. K veiksi tas dienas?
- Na, pirmadienis nedarbo diena, o antradien a, aiku
bsiu darbe.
- Aiku. O kaip po darbo? Ar antradien atvaiuosi pas
mane vakariens?
438

P R I E

V I E S

- Tikjausi, kad pakviesi.

- A ir kvieiu. - Ji grteljo jo pabuiuoti.
- Kas nors gali pamatyti, - sumurmjo jis nelabai dl to
jaudindamasis.
- Man nei ilta, nei alta, - pasak Rila. - Pabuiuok. - Po
valandls sunibdjo: - Dar pamirau - antradienio vaka
re pasiimk dant epetl.
Gvena irjo palapin. Netrukus bus suglausti visi sta
lai. Kaip gera, kad ruoa ir ind plovimu pasirpins kiti. Jau
tuoj Vilou Korte liks tik eimos nariai, o Leonora ivynios
dar neapirtas dovanas. Ir bus galima anksti atsigulti. Per
laukin sod ji pasuko prie eero jausdamasi taip, tarsi ileis
t ilgai sulaikyt atods.
Pasilenkusi ji nusiav basutes ir paliko olje. Beveik nea
bejojo, kad ituo keliu niekas neis, o jei kas ir eis, susipras j
neliesti. Laukinis sodas - ne vieta auktiems kulniukams ir
vakarinms suknelms. Gvena pasigailjo, kad nepersireng
kelnmis. Per kai kiek dien, paman Gvena, pirm kart
esu viena. Niekas neklausia mano nuomons ir nereikia sa
vosios. Palaima.
Artindamasi prie eero pamat, kad ant seno kelmo sdi
moteris. Ir gulbs susirinkusios. Gvena net nustebo, kad ji
itaip nusivyl, jog vis dlto neteks pabti visikai vienai. Gal
grti namo? Ne, po galais, kodl turiau grti, ir tada pa
mat, jog tai Rila.
- Rila? - nedrsiai tar ji. - Viskas gerai?
- Labas, Gvena. inoma, kad viskas gerai. Kodl turt
bti kitaip?
Gvena pradjo kak sakyti, bet Rila j pertrauk:
- Klausei todl, kad atjau prie eero, ar ne?
Gvena linkteljo.
- Tiesiog stebiuosi, kad atjai pati viena.
439

A D L E

G E R A S

- Bandau, - pasak Rila. - Buvau ia su inu, atrod visai

nieko. Netgi galjau ramiai irti vanden. Taigi pama
niau, kad reikia pamginti ateit ia vienai.
- Bet... - Gvena galvojo, k gi inas galjo pasakyti, kad
prikalbino seser prieiti prie vandens. Tarsi atspjusi jos
mintis Rila tar:
- I tikrj mamos nuopelnas. Ji... ji man monikai pa
aikino, kas atsitiko t dien, kaip Markas prigr. Ir a...
nebesijauiu tokia kalta, kad nebuvau su juo.
- Mes juk niekad apie tai nepasinekjom, tiesa? - tar
Gvena. - inau, turjau labiau tavimi rpintis, bet vaikai... Ji prikando lp staiga prisiminusi t klaik laik, kai Efis
naktimis pabusdavo nuo komar, ir nieko nuostabaus, o
Aleksas kelias savaites ivis tyljo. Jei nebt reikj prii
rti Chlojos, bt iprotjusi. Tuo laiku ji buvo dkinga Le
onorai, kad i laiko savo rankose visus namus.
- Tu nieko blogo nepadarei, Gvena, - tyliai tar Rila. - A
niekada tavs n trupuio nekaltinau, o dabar... Na, tarkime,
dabar viskas daug aikiau ir a esu ia, tiesa? Sdiu prie ee
ro. Iekau kelio, kaip pasakyt Beta.
Rila atsistojo ir m eiti. Gvena eng alia.
- vent buvo nuostabi, - tar Rila tonu, kokiu pakeiia
ma pokalbio tema, kad praskaidrt nuotaika.
- Ai Dievui, joki nemalonum.
- Ir neinau, ar tu pastebjai, - toliau kalbjo Rila, - bet
Beta neisiskiria su Aleksu, ar ne?
Gvena nusiypsojo.
- Jie visada buvo draugai, nuo vaikysts.
- Ne tokia draugyst, Gvena. Supranti... Vakar a juos u
klupau virtuvje buiuojantis.
Gvena sustojo ir ipt akis.
- Tau nepasirod?
- N kiek. K apie tai manai?
440

P R I E S

V I E S

- Neinau. - Gvena pagalvojo. - Dieve mano, Rila, nejau

mes, seserys, galime dar ir kitaip susigiminiuoti? domu, tiesa?
- Manau, - tar Rila, - kad ms vaikams pasisek, nes
jiems nereiks splioti, kokia bus anyta ir uov.
J kvatojimas sudau pavakario tyl.
Beveik visi isiskirst namo. et valand paskutiniai sve
iai patrauk automobili aiktel.
- Puikus pobvis!
- Dkui, brangioji Leonora!
- Sudie, sudie...
Gvena su Deimsu pasuko virtuv.
- Kur buvai, brangioji? - paklaus Deimsas. - Apieko
jau vis sodyb.
- Buvau prie eero. Norjau pabti viena, bet radau Ril.
- Nejau? Prie eero? Truput netikta, k?
- Visk papasakosiu vliau, o dabar svajoju apie arbat. Ji susmuko ant kds. - Visikai nusivariau.
- Brangioji, pobvis buvo tikras tavo triumfas, - tar
Deimsas. - Nusipelnei medalio. Reikia pripainti, kad vis
kas prajo be galo sklandiai.
- Taip, atrodo, - sutiko Gvena. - Ir ar pastebjai, kiek
moni Chlojai sak, kad tokios groybs kaip jos medis
jiems netek regti jau daugel met?
- Tu pati buvai daugel met neregta groyb. Tiesiog
spindinti.
- Nesmon, Deimsai. Nenusinekk.
- Ne, tikrai. Pokylio karalien. Ir a esu laimingas vyras,
kad tave turiu. Per retai tau itai kartoju, ar ne? Bet a myliu
tave, brangioji. Juk inai, tiesa?
Gvena band sulaikyti aaras. Ji tankiai sumirksjo. Kiek
laiko prajo nuo paskutinio karto, kai Deimsas panaiai
kalbjo?
441

A D L E

G E R A S

- Na, aiku, kad inau, - atsak ji kuo nerpestingiau.

- Puiku! - tar Deimsas. - O dabar po vis t piet ar
nortum bandels su sviestu?
- Kaip gyva daugiau neprarysiu bandels, - pasak Gve
na. Ir tada jo Rila.
- Oi, labas abiem. Kokia gera mintis... Puodelis arbatos.
A irgi mielai suvalgyiau bandel. Ar netgi dvi. Jau neprisi
menu, kada buvo piets.
Gvena su Deimsu m kvatoti.
- Ko taip juokiats?
- I tikrj nieko, - atsak Gvena. - Manau, mums dar
neisigaravo ampanas.
Beta ulipo vir pasiimti varko. Ji, Chloja, Filipas ir Alek
sas rengsi eiti alud. Jie vienu balsu nutar, kad reikia per
mainos, kiek galima bti Vilou Korte... Eidama atgal prie jo
kambario dur ji pamat Ef.
- Labas, Efi, - tar stengdamasi pamirti, k mat pai
rje. - Vienui vienas?
- Ueik trupuiuk, Beta, - pakviet jis. - Paplepk su
manim. Jauiuosi klaikiai. - Jam pynsi lieuvis, taigi buvo
kaus. Ji vilgteljo laikrod.
- Neturi laiko? - paklaus jis. - Neturi laiko vargeliui
Efiui, a?
- O Dieve, Efi! Jeigu pradsi virkauti, a einu sau.
- Ne, nevirkausiu. Priadu. Ueik, pleptelsim. A esu
vienas.
Ji jo, atsisdo ant kds prie lango.
- Galtum, - pasak Efis, - ateiti ia ir atsissti alia ma
ns ant lovos.
- Kuri gal man to reikia, Efi?
- Mes esame kraujo broliai, prisimeni? Ar seserys. Kraujo
seserys ne taip graiai skamba, tiesa? Taip. Ji ivaiavo, Beta.
442

P R I E

V I E S

Fiona. O dabar tu ivaiuosi. Bet pati inai, kad visada man

buvai graiausia. Tik tavimi avjausi. Tu buvai ta, kuri
turjo lygiuotis visos kitos mano moterys.
Ar ne komedija, paman Beta. Ji irjo Ef ir inojo, taip
tikrai, kaip dar nieko nebuvo inojusi, kad ji myli Aleks. Ir
nori Alekso. Jei ir buvo koki abejoni, tykani smons
ukaboriuose, netgi t akimirk, kai j buiavo, jos inyko,
dingo aminai.
- Man reikia eiti, Efi, - kiek velniau tar Beta. Juk taip j
myljau, paman ji. Kaipgi viskas taip greit igaravo? Taiau
nieko nepadarysi. Dabar ji Efiui jaut tik kakok meil gai
lest, sumius su savotika panieka.
- Visi, velniai raut, ivaiuojate, taip? Fiona ivaiavo.
- Neatrodo, kad labai jos pasigestum, k? - tar Beta. Matyt, toji Melani gerai pasisteng tave pralinksminti.
- Su ja gera pasidulkinti, daugiau nieko, Beta. Su tavim
galiu pasikalbti. Daugiau su niekuo negaliu. Nei su Fiona,
nei su Melani. Tik su tavim. Man rodos, tave labiausiai my
liu. Taip, tikrai. Ateik ia.
- Ne, Efi, - labai tvirtai pasak ji. Prie kelias dienas ka
in k bt atidavusi u tokius jo odius. Man rodos, tave
labiausiai myliu. Ji ne tik netikjo n vienu odeliu i to,
k jis dabar pasak, o dar blogiau - nebt galjusi bti su
juo, net jei jis bt saks ties. Per daug prisiirjo, kaip jis
elgiasi su savo moterimis. - Ne, tu mans nemyli labiausiai.
Neinau, kuo galiau tau padti, bet man reikia eiti. Einu su
Aleksu alud. Taigi turbt pasimatysime rytoj.
- Tas velnio Aleksas! Pavog tave man i po nosies. un
snukis. A dar su juo pakalbsiu. Rytoj. - Jis vl susmuko ant
lovos ir viena ranka usideng veid. - iuok, Beta. iuok
pas t savo Aleks, jeigu jau taip nori.
- Iki, Efi, - tar ji ir ijo. Jis isimiegos ir rytoj tikriausiai
neprisimins, k jai kalbjo. Per vlu, paman ji. Per vlai jis
443

A D E L E

g e r a s

tai pasak. Be to, man tas pats. A jo nebemyliu. Ir ji nubgo

emyn iekoti Alekso.
Aukl Maus guljo apkamyta lovoje, rankos sudtos ant ap
kloto.
- Graus buvo pobvis, ar ne? Man labai patiko, - pasak
ponia Lardner. Savo iaudin skryblait su blizganiomis
vyniomis jau buvo nusimusi.
- Taip, - pritar aukl Maus. - Labai graus pobvis. Ar
dovan mes nuveme?
- Taip. Argi Leonora jums nepadkojo? Ji man sak, kad
js dovana jai labai patiko.
- Kakas man dkojo. Kakokia sen. Ne Leonora. Keista,
kad jos nebuvo. Tikriausiai mokykloje, kaip sakai?
- Tikriausiai, - patvirtino ponia Lardner. - Labos nakties,
ponia Masington.
- Nepasiduok blakms, - prisak aukl Maus. - Leonorai
visada kartodavau: Nepasiduok blakms."
- Js tikriausiai labai pavargote, - tar Rubenas. - A js
neulaikysiu, Leonora. i diena jums buvo tokia simintina.
- Trupuiuk pavargau, bet kain ar inakt umigsiu.
Per vis dien tik dabar galiu ramiai pasdti. Be to, man
labai rpi dovana. Prisipastu. inau, kad vaikika.
Jie sdjo ant suolo po magnolija Ramybs sode. Per ol
liau eliai. Tuoj prads temti.
- Spju, kad jeigu biau atvyks pas jus prie por met,
kai tik pradjau galvoti apie i kolekcij, biau ivengs
daugybs rpesi, - pasak Rubenas ir nusiypsojo. - Js
nebuvo namie, kai a pirm kart pamaiau paveikslus ir
juos simyljau..Buvo viduriemis ir a n nedirsteljau so
dus. Kaip prasta, skubjau. A visada skubu.
444

P R I E S

V I E S

- Mano tvas laik paveikslus ia dl toki baisi prieas

i, jog noriu kuo greiiau isisti juos platj pasaul.
Rubenas atsilo.
- Dabar, Leonora, reikal neaptarinsime. Js gimta
dienis. Bet a rimtai svarstau tam tikr simetrik projekt.
Mayt galerij ia, prie pat pavsins, gal netgi to paties sti
liaus. Na, daugyb stiklo ir balto kaltinio plieno... O kit Valstijose. Pakalbsim apie tai rytoj.
- Esu labai jums dkinga, Rubenai, u visk.
- U k? - paklaus Rubenas. - Man didel garb prisid
ti. ia tokio graumo vieta.
- Dievinu vakarus vasaros pabaigoje, - tar Leonora. Artinasi ruduo, ir mogus jauti tai, tiesa?
- Taip, turbt, taiau ruduo dar negreit. O iem toki
dien apskritai sunku sivaizduoti.
Jis dav Leonorai ryull.
- Leiskite papasakoti itos dovanls istorij. An mnes
buvau Paryiuje ir, kaip visada, mediojau bukinist krautu
vlse Kairiajame krante. Ten pilna sen knyg, emlapi
ir panaiai.
- Taip, ir a labai mgstu tok usimim, - linkteljo
Leonora.
- Tai, kas yra iame pakete, radau didels lamto krvos
apaioje.
Leonora ltai ivyniojo paket. Jame buvo rmintas pa
veiksllis. Pastel, ikart pastebjo ji. Pastele pieta jauna
moteris, usirmusi ant tilto per Sen turkl. Fone u jos
kilo Dievo Motinos katedra.
- Nejaugi Mod? Netiktina! O ji buvo grauol, - tar
Leonora. - Ir laiminga. Gal simyljusi. Bent jau man tokia
atrodo. Laiminga simyljusi moteris.
- Teisingai. Bet js nepastebjot parao.
- Be akini nelabai skaitau. Kas dailininkas?
445

A D E L E

g e r a s

- Etanas Volas. Tikrasis Etanas Volas. Vienas i nedau

gelio jo darb. Manau, nupie, kai jie gyveno Paryiuje. Pa
klausiau knyginink, kur jis gavo t piein, nelabai tikda
masis k nors suinoti, bet jis tiksliai pasak. Pirks i mo
gaus, vardu akas Nuar. Pasirodo, paveiksllis buvo tarp
daugybs visokio gero, priklausiusio to Nuar motinai, kuri
laik pension. Ar galite patikti tokiu sutapimu? Kad im
iau ir ueiiau tok daikt? Kelios savaits prie susitinkant
su jumis? Manau, nepaprasta. Nuostabu.
Leonora ilgai tyljo irdama motinos veid - jaun,
nerpesting, sklidin meils vyrui, pieianiam jos portre
t. Etanui. Dar ne iauriam. Nepavydiniam Modei didesnio
talento. Nieko neapgaudinjaniam,bet skelbianiam visam
pasauliui, kaip jis myli i moter. ia jos motina prie Vilou
Kortui tampant jos kaljimu. Leonora lengvai sivaizdavo
Mod madam Nuar pensione, pusiaugulom ant nriniuo
t pagalvi auktoje lovoje alvariniais rmais, irini
savo vyr, mgstant prie atdaro lango pieti eskizus, o jis
atitraukia vilgsn nuo stog panoramos lauke ir atsigrs
jai nusiypso. Veidas iame paveiksllyje nerod nieko, kas
bt pranaav plaukus, pasklidusius tamsiame vandeny
je u gluosni ak udangos. Nei skausmo, nei pykio ar
nevilties.
- Dkui, Rubenai. Nieko kito pasaulyje nebiau galjusi
labiau norti. Mano prisiminimai apie motin tik lidni, o
js dovanojote man kitoki Mod. Ir dar - kai k gero apie
tv, kuo galiau guostis iki galo supratusi, k jis padar.
Kaip manot, juk tuo laiku, kai tai pie, jis j tikriausiai labai
myljo? Nors vliau ir pasikeit.
- inoma, myljo, - atsak Rubenas. - Labai. Gal einam
vid, Leonora? Jau vlu.
- Js eikit, Rubenai. A tuoj. Ir nemoku pasakyti, kokia
esu dkinga.
446

P R I E S

V I E S

Leonora irjo, kaip jis ieina i sodo. Prisimerkusi pa

juto, kad akys nukrypo lysv palei sodo sien, kur jau baig
ydti vlyvosios vasarins gls. I kakur iniro prisimi
nimas. Mod su eskiz bloknotu sdi ant emos kduts.
Gls, motinos sijono klosts. A taip arti jos. Tikriausiai
vasar, kai buvau dar visai maa, paman Leonora. Prisime
nu, kaip ji kvepjo, saule ir pakalnutmis, ir kad buvo su
skryble plaiais kratais, papuota viesiu rausvai violetiniu
kaspinu. Prisimenu vis t scen. Ji nusiypsojo. tai ir i
trauk motinos paveiksl, kuris atsveria bloguosius vaizdus,
upildiusius galv. Galbt vliau, tar ji sau, prisiminsiu k
nors daugiau, kitoki Mods gyvenimo nuotrup.
Laikydama paveiksll ant keli, Leonora sdjo po ma
gnolija, kol saul ulindo u sodo sienos. Tada atsistojo ir
nujo namo.

Geras, Adele
Ge281

Prie vies : romanas / Adele Geras ; i angl kalbos vert Zita

Marien. - Vilnius : Alma littera, 2008. - 448 p.
ISBN 978-9955-24-997-9
Populiarios angl raytojos Adels era romanas Prie vies" - jauki ir
ilta knyga, avus eimos sagos pavyzdys, pasakojantis jaudinani Leonoros
Simonds, jos tv ir vaik istorij. Veiksmas vyksta Leonoros dvare, kur
visi susirenka ilgam savaitgaliui vsti jos jubiliejaus. Tai proga perkratyti
ir savo, ir kit gyvenim, daug k isiaikinti ir suprasti. Gal gale paaikja
likimus ir prisiminimus tiek met slgusi paslaptis...
UDK 820-3

Adele Geras
PRIE VIES
R om anas
I angl kalbos vert Zita Marien
Korektor Bron Brazauskait
Virelio dailinink Jrat atnien
Maketavo Z ita Pikturnien
Tiraas 1800 egz.
Ileido leidykla Alma littera", A. Juozapaviiaus g. 6/2, LT-09310 Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud UAB Logotipas", Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius

Adele Geras (Adel Zera) populiari angl raytoja, gim usi Jeruzalje.
N u o 1976 m. para daugyb pripainim o sulaukusi
knyg vaikam s ir paaugliam s. N e taip seniai m kurti
ir rom anus moterim s. I panaios literatros srauto jie
isiskiria tikrovikum u, h um oru, meistrika intriga, subtiliu
psichologizmu. Toks yra ir rom anas Prie vies".
ilt rugpjio pabaigos savaitgal visi artimieji susirenka
eimos d v ar Viltyre vsti Leonoros Simonds, valdingos
ir ididios moters, jubiliejaus. Ji - garsiojo tapytojo
Etano Volo dukra, vis gyvenim paskyrusi jo atm inim ui
puoselti. { vent suvaiavo dvi jos dukros, Gvena ir Rila,
kurias ji u augino viena, jaunut tapusi nale, Rilos p o d u k ra
Beta, G venos vyras su trimis vaikais. inas Everardas,
TV reisierius, ta proga filmuoja m ediag dokum entiniam
filmui apie Etan Vo'i.
Taiau ne viskas taip grau, kaip atrodo. Leonoros eima,
kaip ir daugelis, turi sav tam si paslapi. Per tas kelias
dienas prie vent paaikja d u stulbinantys vykiai, visam
laikui pakeisiantys Leonoros ir jos d u kr gyvenim...

knyg klubas

Tapkite Knyg klubo nariu!

Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pat
Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 20022
www.knyguklubas.lt