Lillian Glass Zinau Ka Galvoji 2002

Lillian Glass
INAU, K
GALVOJI
Turinys
Padkos odis................................................................................................................................................9
PIRMOJI DALIS
Gebjimas perprasti mones mokslas ir menas................................................................................. 11
anga............................................................................................................................................................ 13
1 Ar teisingai suprantate kitus? Testas.............................................................................................19
2 Kodl taip svarbu painti mones..................................................................................................27
Kaip jus apibdina atsakymai..........................................................................................................28
Daugiau joki auk............................................................................................................................. 29
Du scenarijai teigiamas ir neigiamas...................................................................................... 35
K reikia virpesiai............................................................................................................................... 36
3 Svarbiausios taisykls monms painti......................................................................................39
Keturi bendravimo signalai ..... ....................................................................................................... 40
Kaip suprasti kalbsenos signalus................................................................................................. 40
Kaip suprasti balso signalus.............................................................................................................40
Kaip suprasti kno kalbos signalus...............................................................................................41
Kaip suprasti veido signalus............................................................................................................ 41
Stebkite ir skaitykite tarsi knyg.................................................................................................. 42
Naudokits smegenimis....................................................................................................................42
4 Ugdykite gebjim painti mones...............................................................................................49
Ar gerai pastate mones?.............................................................................................................. 49
10 dalyk, kurie apibdina valgius mones........................................................................... 51
Kaip sustoti, pavelgti ir siklausyti................................................................................................52
6
Tur i nys
ANTROJI DALIS
Imokite keturis bendravimo kodus........................................................................................... 61
anga: testas monms painti........................................................................................ 63
5 K reikia kalbos ypatumai............................................................................................67
Kalbos ypatum apvalga ............................................................................................ 67
Verbalinis nuotkis....................................................................................................... 69
Verbalinis nuotkis ir kalbos kodai.............................................................................. 71
6 Kaip suprasti, k sako balsas ........................................................................................99
Balso poymi apvalga................................................................................................ 99
Sielos veidrodis............................................................................................................100
Balsas nemeluoja........................................................................................................ 101
Iimtys, kuri reikia paisyti......................................................................................... 103
Kaip analizuoti balso teikiam informacij................................................................. 106
K daryti, kad balsas ireikt tai, k i tikrj norime pasakyti................................ 123
7 Kaip suprasti kno kalb............................................................................................. 125
Kno kalbos signal apvalga..................................................................................... 125
K atskleidia ymybi kno kalba............................................................................ 128
Knas nemeluoja......................................................................................................... 130
Taisyklinga ir netaisyklinga kno laikysena............................................................... 136
Viskas apie rankas........................................................................................................138
Emocingos platakos................................................................................................... 140
Lietimas........................................................................................................................142
Emocijos ir pdos........................................................................................................ 145
K sako kojos .............................................................................................................. 146
Eisena ..........................................................................................................................148
K mes vilkime.............................................................................................................149
Kno prieira ir higiena............................................................................................. 151
8 Kaip suprasti, k sako veidas.......................................................................................153
Veido signal apvalga................................................................................................ 154
Kai veidas kalba viena, odiai kita........................................................................ 156
Veido trauka................................................................................................................ 157
Emocingos akys............................................................................................................159
Antakiai........................................................................................................................ 162
Atspkite, k sako lpos.............................................................................................. 163
Emocingasis smakras...................................................................................................167
Nosis visk ino........................................................................................................... 168
K kalba ausys............................................................................................................169
Abejinga iraika......................................................................................................... 169
Nuoirdus veidas.........................................................................................................170
TREIOJI DALIS
Kaip, remiantis tam tikrais poymiais, nustatyti asmenybs tip ...................................... .171
9 Kas tie 14 asmenybs tip..........................................................................................173
moni klasifikavimas................................................................................................ 173
Asmenybs ypatum apvalga................................................................................... 174
Psichologins prielaidos ... ........................................................................................ 177
Pirmasis spdis...........................................................................................................178
Keturiolika asmenybs tip........................................................................................178
10 Kam reikia toki ini.................................................................................................. 199
Keturi darbai vienu metu........................................................................................... 200
Priedas A
Rekomenduojama literatra........................................................................................203
Tur i nys 7
Priedas B
Erzinantys kalbaniojo proiai: Gelapo apklausos rezultatai...................................... 207
Padkos odis
Pirmiausia noriu tarti padkos od savo brangiai motinai Rozali Glas,
kuri spinduliuoja tiek dvasiniu, tiek ir fiziniu groiu. Dkoju jai utai, kad i
mok atidiai stebti. Be to, esu dkinga u malonius odius bei rpest, kuri
nestigo raant i knyg ir vis mano gyvenim. Tai tikra Dievo dovana.
Dkoju ir Lamberui, savo Lasa Apso, u danus apsilankymus. Tada gal
davau padaryti pertraukl ir jaukiai sitaisyti lovoje. Dkoju jam u tai, kad
mane linksmindavo, ir u tai, kad padjo suinoti teorikai bei praktikai,
kaip bendrauja ir perpranta vienas kit gyvnai.
Dkoju ir savo leidjui Tomui Mileriui u tai, kad suteik galimyb ia
knyga dalytis su kitais.
Dkoju Maralui Kleinui u param bei pasitikjim.
Dkoju savo patiktiniui Markui amlinui u tai, kad akylai sek visus
mano reikalus.
Dkoju velioniui nuostabiajam daktarui Poliui Kantalupo, kuris buvo vie
nas artimiausi draug bei labiausiai padjo siekti konsultavimo psichologijos
moksl daktars laipsnio.
PIRMOJI DALIS
Gebjimas perprasti
mones mokslas ir
menas
anga
Kai buvau dar maa mergyt, gyvenome Majamyje, ir dabar jau mirs
tvelis su manimi aisdavo vien aidim. Tada dar neinojau, kad is aidimas
taps mano profesins skms raktu. Ttis vesdavosi mane kin. Prie film
visuomet rodydavo naujien apvalg bei animacin filmuk. I kino Karaliaus
pilies gatve mes ingsniuodavome uksti msaini. Juos ugerdavome alumi
i alto it ledas puoduko. Tada ttis pateikdavo kok nors klausim, pavyzdiui,
kuo vardu buvo animacinio filmuko herojus uo. Jei stengdavau atsakyti, gau
davau dovan.
Bdama su juo, imokau ypa atidiai stebti aplink, perprasti kiekvien
sutikt mog ir siminti kiekvien aplankyt viet.
ioplinti negaljau laukdavo adta dovana.
Tvas visuomet versdavo prisiminti detales, pavyzdiui, kokios spal
vos buvo tos ponios suknel, kodl tas mogus nulids ar k primena koks
nors vyras ar moteris. Jis nuolat ragindavo stebti visa, kas mane supo, vers
davo sidmti menkiausius mamoius. Kur tik nueidavome, jis atkreipda
vo dmes kiekvien domesn dalyk mao pauktelio snapo spalv,
pakitusi vjo krypt prie prasidedant atogr audrai, k tik nuienautos
pievels aromat ar prinokusio mango vaisiaus skon. Geriausia dovana bu
vo tai, kad jis imok mane tempti visas jusles ir budriai stebti, kas vyksta
aplink.
Jau ankstyvoje vaikystje gavau pirmsias savo profesijos pamokas. Jos
suavjo taip, kad ir vliau, siekdama diplomo, mokiausi negaildama jg.
Tvas mane puikiai paruo bsimoms studijoms ir nuties keli dviej moksl
daktars laipsni link konsultavimo psichologijos bei bendravimo sutrikim
srii. Studijuodama suinojau, kaip padti monms tobulinti bendravimo g
dius.
Nagrinjant kalbjimo bei balso ypatumus, galima labai daug pasakyti apie
mogaus dvasin sveikat. Balso auktumas, garsumas, skambumas, aiumas,
ikalbingumas ar, atvirkiai, nutyljimas, gali padti nustatyti emocin bse
n, o vliau charakterizuoti asmenyb.
Daugybs antropolog darbai, tarp j ir populiarusis Desmondo Moriso
bei jo bendradarbi tyrimas, pateikia svarbiausias veido iraikos stebjimo
taisykles, padedanias geriau suvokti moni santykius. Tokia informacija lei
dia geriau perprasti moni elges, o kartu ir charakter. Imanant kno kalb
bei charakterio savybes, mog galima painti daug geriau nei tik klausantis
odi.
Tam tikr laik pagal tam tikr poymi visum tirdami ir nagrindami
asmens kn, veid, bals bei kalbsen, stebtojai gali tiksliai pasakyti, kokie
charakterio bruoai bdingiausi stebimajam ir kokie ne. Pasitelk mintus
keturis dalykus galime geriau suvokti save ir nusprsti, su kuriais monmis
dera bendrauti artimiau, o kuri reikt vengti ir taip palengvinti sau gyve
nim.
ioje knygoje pateikiama metodika grindiama daugiau nei du deimtme
ius rinktais empiriniais duomenimis. Mano patarimo pra tkstaniai mo
ni, ir turiu pasakyti, kad j bendravimo gdius stengiau pagerinti. Tai buvo
vairi visuomens bei amiaus grupi atstovai; kai kurie i j patyr emocini
ar psichini traum, netgi negals. Buvo ir ypatingais gabumais apdovanot,
psichikai sveik ir labai stipri asmenybi sportinink, gydytoj, nam ei
mininki, verslinink, advokat bei politik. Man taip pat teko dirbti su tikrais
pramog verslo profesionalais, tarp j ir Dastinu Hofmanu, Chuliju Igesiju,
Andiu Garsija, Doli Parton, Benu Verynu, Nikolu Keidu, onu Koneriu, Ky-
nu Ryvsu, Ren Ruso, Melani Grifit ir kt.
Mano klientai moksi ir mokosi veiksmingiau bendrauti, gerinti vaizd,
1 4 a ng a
anga 15
tobulinti balso skambes, atsisakyti netikusi kalbos proi, gyti akcent ar
atsikratyti kokios nors tarties, taip pat sustiprinti pasitikjim savimi. Jie ima
lengviau bendrauti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime.
Dirbdama su Beverli Hilso bei Niujorko gyventojais atidiai nagrindavau
ne tik j kalbsen, bet ir ivaizd. Vertindama nuo virugalvio iki koj pirt
galiuk, spdama diagnoz ir kurdama veikimo plan gaudydavau kiekvien j
od ir intonacij, galvos krypteljim, veido iraik, aki kontakt, stebda
vau, kaip vaikto, sdi ar stovi. Atidiai klausydavausi ir analizuodavau kiek
vien smulkmen ne tik k, bet ir kaip pasak.
Sekdavau kiekvien veido bei kno krusteljim, kno padt. Pastebjau,
kad tam tikras balso, kalbsenos ir vadinamosios kno bei veido kalbos derinys
atitinka tam tikr asmenybs tip. Kai atradau esant tam tikrus dsningumus,
galjau iskirti keturiolika asmenybs tip.
Mano dmesys klient iors ypatumams leido pavelgti j siel taip gi
liai, jog ne vienas i j mane m laikyti ekstrasense. Kaipgi kitaip, j nuomo
ne, a galjau tiek daug inoti apie tai, k jie jauia ar kas juos slegia, jei apie
savo problemas neitar n odio?
Analizuodama manieras bei kalbsen, galjau vertinti asmenyb ir ne-
klysdama nuspti, kas vyksta sielos gelmse. Kitaip tariant, knas ir veidas
niekuomet nemeluoja. A galdavau pasakyti, kas vyksta sieloje tik klausyda
masi ir stebdama. Daugyb informacijos gaudavau tik matydama, kaip mo
gus stovi ar kaip mane velgia.
Mano klientai danai bdavo priblokti to, kas atsiskleisdavo per susi
tikimus. Vienas j, keturiasdeimt atuoneri met skms lydimas verslinin
kas, vardu Denas, tiesiog apstulbo, kai pasakiau, jog jaunystje j veikiausiai
plsdavo nirs tvas. Denas negaljo patikti, kad inau toki paslapt juk
niekam jos nebuvo patikjs. Bet man tai atrod visikai aiku: kiekvien kart
usiminus apie tv, matydavau, kaip sitempia ir trkioja andikaulius iry
kinantys raumenys bei kitus fizinius poymius, jusdavau ironik ir smerkian
i gaidel balse. Stebint tarsi pro mikroskop Deno ior, nebuvo sunku at
spti, kas vyksta jo viduje.
i veiksminga metodika leido painti mogaus charakter bei asmenyb
tam, kad bt galima nuspti, kas nutiks ateityje. Todl galjau patarti, k da
ryti, kaip keisti elges tam, kad mogus nepatekt nepalankias situacijas.
Trisdeimt septyneri met restorano valdytojas Tedas visuomet kalbda
vo neaikiai, o jo balsas baigiant sakin visai nusilpdavo. Tai buvo augalotas,
16 anga
daugiau nei ei pd gio vyras, kalbantis gantinai auktu balsu; k nors
klausdamas, jis velgdavo sau batus. Pasiteiravus apie eim, nudurdavo akis,
imdavo kprintis, nuleisdavo galv, o balsas tapdavo vos girdimas.
Paklausiau, kada paskutin kart mat savo vaikus. Jis neitvr pravir
ko ir prisipaino, jog jau keleri metai neino, kur jie gyvena. Pasakiau, kad
pirmas dalykas, kur jis turi padaryti, tai pasisamdyti privat sekl ir taip sui
noti, kur yra jo vaikai, nes tai ir yra tikroji kalbos sutrikim prieastis. Jam
reikia elgtis kaip atsakomyb jauianiam vyrikiui tada pavyks ir kalbti
taip pat.
Tedo kalbsena bei kno judesiai rod, kad jis jauiasi nesaugus, menkai
save vertina bei gdijasi dl apleist vaik. Tedas nedvejodamas prim mano
patarimus. Jis pasisamd privat sekl, is surado vaikus, ir vyrikis vl u
mezg su jais glaudius santykius.
Netrukus, kai buvo atnaujinti santykiai su mylimais monmis, Tedo bal
sas paemjo dviem oktavomis. Jis daugiau nebenuslopdavo sakinio pabaigoje.
Visa, k pastebjau per pirmj susitikim, pasirod es teisinga.
Taip pat gaudavau umokest u ymi klient padrsinim dar prie
jiems tampant vaigdmis. A jausdavau j paslptas galimybes nugalti
jas lemdavo verbaliniai bei vokalo duomenys, taip pat vadinamoji kno bei
veido kalba.
Vienas j buvo aktorius Endis Garsija. Vos jam engus mano biur, pa
jutau, kad is mogus taps viena rykiausi vaigdi. Jis buvo kupinas pasi-
\/
tikjimo savimi, tvirtai spaud rank, o akis velg tiesiai ir atvirai. Sis vyri
kis avjo dvasine pusiausvyra, taisyklinga kalba, elegancija, rytingumu bei
gebjimu sutelkti dmes. Kaip sakoma Holivude, jis turjo tai. Tai reikia liki
mo dovan tapti nugaltoju ji veria jus klausytis, kai toks mogus kalba.
Paprastai tokia Dievo dovana vadinama charizma. Js kno bei veido kalba
neprietarauja viena kitai, ir monms patinka jus velgti bei js klausytis.
Tai galima palyginti su elektros energija, atveriania bet kokias duris kalbu
apie toki moni gebjim save pateikti ir aplinkini savijaut greta j. ioje
knygoje papasakosiu, kaip perprasti mones, kurie turi tai.
Prie kelet met Newsweek mans papra perskaityti, k i tikrj
stengiasi pasakyti vaigds Tina Terner, Helena Hant ar eron Stoun
besipuikuojanios ant populiariausi urnal vireli. Nors ios moterys sto
anga 17
vjo panaiai rankas rmusios onus ir platakas laikydamos ant klub, ta
iau nuotraukos skleid visikai skirtingus signalus. eron Stoun tarsi klyk:
Esu seksuali, eik ir paimk mane, o Helenos Hant povyza spinduliavo pa
prastumu: Ei, esu viena i js. I Tinos Terner sklido moterika galia.
Firma Reedbook usak pervelgti vairi ymybi nuotraukas ir pasa
kyti nuomon apie j tarpusavio santykius. Vienoje nuotrauk buvo Tomas Henk-
sas su mona Rita Vilson. Jie atrod taip, lyg nuostabiai leist laik, nes velg
vienas kitam akis su meile ir dmesiu. J knai liet vienas kit lyg ie mo
ns bt tvirta pora inoma, taip ir buvo. Buvo matyti, kad jie brangina
vienas kit tai rodo ir beveik penkiolika met trunkanti santuoka.
Knygoje inau, k galvoji leisiu suprasti, kad kiekvienas gali imokti
atskleisti ties. i knyga neskirta privilegijuotiesiems ar ekstrasensams, tuo
labiau tiems, kurie gijo ypating isilavinim ar yra apdovanoti intuicija. Ji
skirta kiekvienam. Pasidalysiu iniomis, kaip tiksliai vertinti bet koki situa
cij, galini susiklostyti asmeniniame gyvenime ar profesinje veikloje.
Leisiu patirti, ar teisingai vertinate kitus, taip pat ir save. Imoksite per
prasti visus keturis bendravimo kalbsenos, balso, kno bei veido kodus.
Imoksite pratim, padsiani geriau suvokti kit siuniamus signalus. V
liau suinosite, kaip juos pasitelkus sudaryti individuali asmenybs charakte
ristik, padsiani be vargo atpainti asmenis, kuri bruoai daro jums povei
k tiek teigiam, tiek neigiam.
i knyga gali pakeisti js gyvenim, nes ir mano klientams i metodika
dav be galo daug naudos. Jums, kaip ir jiems, ji galbt pads gyti budrumo
bei jaustis saugiau; tada maiau klysite sprsdami apie kitus. Ji pads mstyti
aikiau, nes imoksite pasitikti savo instinktais. Bendraujant bus lengviau rink
tis reikiamus mones, ir gyvenimo kokyb pagers.
1 SKYRIUS
Ar teisingai suprantate kitus?
Testas
Kad vertintume js gebji m bendrauti, reiki a at sklei sti t ies pa
velgti , k turite ia ir dabar.
is testas pads nustat yti, ar gil iai pa stat e save bei kitus. Gal bt su
gebate pajusti menki ausi kito mogaus elgsenos at spalv . Galbt mokate
tuo pasinaudot i, kitaip tariant, retai klyst ate sprsdami api e mones. Gal bt
st engsit e, o gal ir ne, kovoti su asmeniu, kur perpratote vei kiausi ai ne
norite, kad js bendravimo laivel is at sitrenkt uolas ar sukelt bangas.
Galbt esate sitiki n, kad svarbiau bti mgi amu nei isaugoti padorum.
Taip pat gal i bti, kad esate vi enas t, kuri e nesupranta ki t skleidiam
uuomin; galbt apl ink suvoki ate tai p menkai, kad nuolat tampat e blog
santyki auka.
is testas sudarytas btent tokiam gebj imui vertinti , t. y. atskleisti, ar jau
tapote mogumi, gerai suprantaniu, kas vyksta apli nk, ir galiniu vykdyti u
duotis.
Kiekvi en t eigi n vertinki te atsakymu Taip arba Ne. Bki te si nin
gi. Pirmoji ki lusi mi ntis daniausiai ir yra tei singa, t ad nebeiekokite ki to at sa
kymo.
20 Ar t ei s i ngai s upr ant at e ki t us ? Tes t as
1. Kiekvien kart ieidamas i nam a visikai suprantu mones, kurie
mane supa.
TAIP_____________NE_____________
2. Kiekvien kart ingsniuodamas gatve inau, ar kas nors eina i paskos ar
greta mans.
TAIP_____________NE_____________
3. Pavelgs mog, pirmiausia pastebiu veid.
TAIP_____________NE_____________
4. Visuomet pastebiu, k mogus vilki.
TAIP_____________NE_____________
5. Visuomet paklausiu savs, kodl greta kokio nors mogaus ar pateks
koki nors situacij nesijauiu gerai.
TAIP_____________NE_____________
6. Ikart pastebiu, kokia kito asmens savyb man nepatinka, ir susidarau
nuomon apie t mog.
TAIP_____________NE_____________
7. Nesistebiu, jei pirmasis spdis pasirodo ess teisingas.
TAIP_____________NE_____________
8. Jei kokio nors mogaus nemgstu, niekuomet neatmetu jausm, kuriuos jis
man sukelia.
TAIP_____________NE_____________
9. Jei kokio nors mogaus nemgstu, apgalvoju, kodl jis man kelia tokius
jausmus.
TAIP_____________NE_____________
10. Jei man patinka koks nors mogus, galvoju, kodl man jis patinka.
TAIP_____________NE_____________
11. Jei man be jokios ypatingos prieasties nepatinka koks nors k tik sutiktas
mogus, a neignoruoju i jausm ir nemanau, kad taip jauiuosi dl savo
blogos nuotaikos.
TAIP_____________NE_____________
12. Prisimenu beveik visk, k man sako mons.
TAIP_____________NE_____________
13. Kalbdamas su monmis, labai atidiai stebiu j veido iraik.
TAIP_____________NE_____________
Ar t ei s i ngai s upr ant at e ki t us ? Tes t as 21
14. Atidiai klausausi kalbos intonacij, visuomet dmesingai stebiu, kaip
jauiasi su manimi kalbantis mogus.
TAIP_____________NE_____________
15. Nesu lengvatikis; netikiu viskuo, k man sako.
TAIP_____________NE_____________
16. Klausinju mones ir veriu jausti atsakomyb u tai, k sako, praydamas
pasiaikinti, ypa jei nesutinku su j nuomone.
TAIP_____________NE_____________
17. Daniausiai suprantu, jei kas nors meluoja ar ikreipia faktus.
TAIP_____________NE_____________
18. Visuomet pastebiu, jei kas nors pyksta.
TAIP_____________NE_____________
19. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nulids.
TAIP_____________NE_____________
20. Visuomet pastebiu, jei kas nors bijo.
TAIP_____________NE_____________
21. Visuomet pastebiu, jei kas nors ant mans nirta.
TAIP_____________NE_____________
22. Visuomet pastebiu, jei kas nors mane myli.
TAIP_____________NE_____________
23. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra patenkintas.
TAIP_____________NE_____________
24. Visuomet pastebiu, jei kas nors tikrai mans nemgsta.
TAIP_____________NE_____________
25. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra nustebs.
TAIP_____________NE_____________
26. Visuomet pastebiu, ar kalbantysis siningai su manimi elgiasi.
TAIP_____________NE_____________
27. Visuomet pastebiu, jei kas nors yra abejingas.
TAIP_____________NE_____________
28. Visuomet pastebiu, jei kas nors man kalbant ima nuobodiauti.
TAIP_____________NE_____________
29. Sveiuose visuomet juntu, kada reikia ieiti.
TAIP_____________NE_____________
30. Paprastai laikausi atokiau nuo moni, kurie man gali sukelti rpesi.
TAIP_____________ NE_____________
31. Daniausiai prisimenu moni stovsen, eisen ar laikysen ir galiu tai
apibdinti.
TAIP_____________ NE_____________
32. Tiksliai prisimenu, kaip skambjo ypating nutikim pasakojusio mogaus
balsas.
TAIP_____________ NE_____________
33. Man nesunku prisiminti tai, kas nutiko praeityje ir kaip tada jauiausi.
TAIP____________ NE____________
34. Nesunkiai prisimenu neseniai sutikto mogaus kalbsen.
TAIP___________ NE____________
35. Nesunkiai prisimenu ir galiu lengvai apibdinti kito mogaus kalbsen.
TAIP___________ NE____________
36. Nors ir be jokios rimtos prieasties, esu jauts baim mogui, su kuriuo
vos susipainau.
TAIP___________ NE____________
37. Atostogaudamas danai pastebiu dalykus, kurie kitiems atrodo nereikmingi.
TAIP___________ NE____________
38. Danai k nors pastebiu anksiau nei kiti.
TAIP__________ NE _______
39. Puikiai prisimenu, k man kas nors pasak.
TAIP____________NE____________
40. Daniausiai prisimenu keli net ir tada, jei toje vietoje esu buvs tik kelet
kart.
TAIP____________NE____________
41. Man lengva reikti emocijas.
TAIP____________NE____________
42. Man nesunku parodyti monms, kad pykstu.
TAIP____________ NE___________
43. Man nesunku reikti meil bei susiavjim.
TAIP____________ NE___________
44. Suvokiu visus savo jausmus.
TAIP_____________NE___________
45. Visuomet atkreipiu dmes valgomo maisto spalv, sudt bei konsistencij.
TAIP____________ NE_____________
46. Visuomet suklstu, jei kas nors pasako k nors neprasta.
TAIP___________ NE_____________
47. A retai neatkreipiu dmesio slapt kompliment ar kandi pastab ir
ikart suprantu, k panekovas nori pasakyti.
TAIP___________ NE_____________
48. Kuo nors susiavjs, danai garsiai nusijuokiu, paoku i diaugsmo ar
suunku.
TAIP___________ NE_____________
49. Jei man atrodo, kad kakas yra negerai, labai greitai pastebiu savo kno
reakcij ima verti gerkl ar spausti skrand.
TAIP___________ NE_____________
50. Jei man kas nors nepatinka ar kelia tamp, imu gausiai prakaituoti.
TAIP___________ NE_____________
51. Jausdamas dvasin tamp imu per gausiai ar per maai valgyti.
TAIP____________ NE______________
52. Neleidiu, kad man daryt tak tai, kuo kiti entuziastingai avisi.
TAIP____________ NE______________
53. Visuomet pastebiu, jei k nors nulidinau.
TAIP_____________NE_____________
54. Visuomet pastebiu, kam nuoirdiai patinku.
TAIP_____________NE_____________
55. Galiu apibdinti kokio nors mogaus ivaizd ivardydamas net menkiausias
detales.
TAIP_____________NE_____________
56. Jei panekovas pats sau prietarauja, atkreipiu jo dmes tai.
TAIP_____________NE_____________
57. Jei tariu, kad kakas sako neties, imu klausinti smulkiau.
TAIP_____________NE_____________
58. Visuomet prisimenu pirmj kokio nors mogaus sukelt spd.
TAIP_____________NE_____________
59. Visuomet galiu pasakyti, kokia kito mogaus nuotaika.
TAIP_____________NE_____________
60. Tampu ypa atidus, jei tai, k sako panekovas, nedera su jo veido iraika
ar kno kalba.
TAIP_____________NE_____________
Dabar u kiekvien teigiam atsakym skirkite sau po vien tak, u kiek
vien neigiam atsakym po 0 tak. Suskaiiuokite, kiek tak gavote.
Taigi u kiekvien teigiam atsakym skyrte sau po tak. Dabar perskai
tykite, k tai sako apie js gebjim suprasti mones.
60 tak
Js puikus stebtojas
Sveikiname, jei visus eiasdeimt teigini vertinote teigiamu atsakymu!
Tai reikia, kad sugebate visikai sijausti ir labai gerai pastate save. Taip pat
esate labai pastabus. Veikiausiai labai retai suklystate sprsdami apie mones.
Regis, daniausiai elgiats teisingai. Vadovaujats savo moralinmis nuostato
mis bei etika ir tikrai gerbiate aplinkinius.
Js nevertinate moni, kaip sakoma, vien tik u graias akis. Atvirkiai,
norite juos kuo geriau perprasti. Esate valgus. Bendraudamas su monmis,
stengiats velgti j sielos gelmes ir ivysti, kas jie yra i tikrj. Js siekiate
tikslo, esate lyderis. Galite nuveikti daug reikming dalyk.
Js laukia nemaa darbo, net jei teigiamai atsakte visus klausimus. B
tina didinti bei tobulinti ir taip nemaus gebjimus suprasti kitus.
Nuo 40 iki 59 tak
Js instinktai geri
Toks rezultatas reikia, kad instinktai js neapgauna daugelyje situacij.
Deja, pasitaiko, kad jauiats taip, lyg pats sau ikass duob ar vos suvaldote
nor rautis plaukus dl to, kad nepaklauste intuicijos. Esate links bti truput
per grietas sau, ypa tada, kai darydamas k nors puikiai inote, kad pasekms
gali bti blogos. Esate itin kritikas sau. Vis dlto palyginti gerai suvokiate save
ir tikrai nuoirdiai pats sau patinkate.
K atskleidia js atsakymas?
Kaip suinoti rezultat
Jums reikt suprasti, kad teisus bnate daug daniau nei klystate. Jums
dert ugdyti savigarb bei pasitikjim savimi ir tobulinti vadovavimo g
dius. Galiausiai jums reikt imokti vykdyti tai, k esate sumans, i
mokti lankstumo kintant situacijai ir pasistengti neatsisakyti jau priimto
sprendimo.
Nepamirkite, kad visa, k veikiate gyvenime, pirmiausia turt ten
kinti jus, tik tada kitus. Turtumte pagalvoti, k i tikrj norite daryti,
o k privalote. Neslopinkite emocij. Stengdamiesi painti mones, nu
sileiskite iki j lygio. Pateikite tikslesnius klausimus tam, kad suinotum
te, kas jie yra i tikrj ir k jie i tikrj galvoja. Atidiau stebkite, kas
vyksta aplink jus.
Nuo 20 iki 39 tak
aidiate saugiai
Esate tas asmenybs tipas, kuris links aisti saugiai ir, kaip sakoma, ne
kelti bang. Js negalite paksti konfrontacijos ir mgstate pastovum. Sutrin
kate, kai reikia ko nors paklausti ar kam nors prisistatyti. Js negalite paksti
situacij, kai tenka bti dmesio centre, nes tada esate veriamas suvokti save.
Jums patinka, kai niekas nesijauia suvarytas. Veikiau stengsits, kad aplinki
niai jaustsi gerai, ir varysite save, nei versite kitus jaustis nemaloniai. Esate
links bendradarbiauti, o kai jauiate, kad kakas ne taip, daniausiai nekrei
piate dmesio pojt ir tsiate tai, k esate pradjs. Dl to neretai tenka
gailtis, tik beveik visuomet nieko nesakote emocijas ugniauiate savyje ir
tyliai keniate.
Skaitydami i knyg, stenkits siminti vis pateikiam informacij, ir
js gyvenimas, be jokios abejons, pasikeis gera. gysite pasitikjimo savi
mi ir niekas nestengs js apkvailinti. Imoksite tikti savo nuojauta, o ji pa
sakys, kuo dar galima pasitikti. Gausite rinkin taisykli bei nuorod, kuri
reikt laikytis, jei troktate jaustis saugesni ir labiau pasitikintys bendrauda
mi su kitais monmis.
Jei paisysite ios knygos patarim, daugelis pastam moni netrukus
pastebs, kad pasikeitte ir geriau atrodote. Jie ims pastebti, kad labiau pasiti
kite savimi bei gijote daugiau savigarbos.
Nuo 0 iki 19 tak
Jums reikia pagalbos!
Jums btina skubi pagalba. Veikiausiai gyvenime esate padars daug
gal netgi daugyb klaid, nes jote tarsi uritomis akimis. Nelaimei, toks
elgesys jus pavert lengvu taikiniu kitiems. Js veikiausiai esate ramaus bdo,
linksmas, daugel dalyk laikote savaime suprantamais. Kita vertus, js galite
provokuoti ekstremal kit asmen, pavyzdiui, labai triukming ar itin ego
centrik, elges, nes nepastebite j skleidiam signal.
Jei esate vienas i t, kurie daro ias klaidas, dl polinkio plaukti pasro
viui tampate veikiau vykdytoju nei lyderiu. Deja, ne visada tie, kuriems pa
klstate, jums vadovauja imintingai. Labai tiktina, kad i js buvo iviliota
nemaa pinig ar ne kart jumis pasinaudota. Veikiausiai nepasimokte i savo
klaid. Tikriausiai patikjote, kad Merfio dsnis (visa, kas gali atsitikti bloga,
daniausiai nutinka) tinka js gyvenimui.
Jei esate nekus, per daug stengiats triukmu atkreipti save dmes, to
dl kartais neteisingai suprantate kitus. Turbt dl to ir klystate.
Jums reikia labiau painti savo aplink ir pagalvoti, kaip prie jos priside
rinti. Taip pat reikia liautis analizuoti save ir apsivalgyti, kas vyksta aplink.
Stenkits painti gyvenimo kelyje sutiktus mones. Pirmas darbas, kur turite
nuveikti perskaityti i knyg. Jei taip padarysite, galbt ivengsite dauge
lio bd ir dramatik likimo vingi. Tada negalsite sakyti, kad Merfio dsnis
apibdina js gyvenim.
2 SKYRIUS
Kodl taip svarbu painti mones
Kiekvienas i ms turi gimt gebjim atpainti ties ir prisitaikyti
prie aplinkybi bei aplinkos. Kai kurie i ms pasireng perskaityti kitus mo
nes tarsi knyg, kiti link engti kitais keliais. Kiekvienas artja prie tiesos
savaip. Tokia mogaus prigimtis.
Jis veria mane vemti!
A tik garbinu j!
Vos pavelgusi j, patikjau juo!
Taip ir inojau, kad ji pasirodys esanti tikra kal!
Kodl nepasielgiau savaip?
Taip ir inojau, kad jis tik melagis!
Tai buvo meil i pirmo vilgsnio!
inojau, kad ji pridarys rpesi!
inojau, kad jis galiausiai man daug kainuos!
Nors imk ir spirk sau! Kodl nepasitikjau savo nuojauta?
Js tyrinjate mones kiekvien dien, netgi tada, kai patys to nesuvokia
te. Js stengiats vertinti, ar naudingas koks nors mogus jums, ar ne, sinin
gas ar ne, tada atrandate jam ar jai vietos savo gyvenime arba ne. I esms js
inote, kas yra bloga ir kas gera. Tyrinti kitus pradedame savaime. Bda tik,
28 Gebj i mas per pr as t i mones moks l as i r menas
kad daugelis ms neino, kaip atpainti, k slepia vienokia ar kitokia savijau
ta, ir kaip, pasitelkus suvokim, gyti gali susiklosius vienai ar kitai situa
cijai. iame skyriuje pateiksiu kelet bding situacij ir taip parodysiu, kaip
gebjimas ar negebjimas painti mones gali keisti js gyvenim.
Visus mus galima suskirstyti kelet grupi. Kad suinotumte, kuriai pri
klausote js, atsakykite iuos klausimus.
1. Ar rytingai priimate sprendimus?
A. Ar esate veiklus lyderis, gerai ins ko nori, turintis tvirtus moralinius
sitikinimus?
B. Ar visuomet suvokiate, k darote ir kur einate?
C. Ar beveik niekuomet neklystate, o js pasirinkimas beveik visuomet
bna teisingas?
D. Ar esate jauts, kad kakas yra ne taip?
2. Ar nuojauta beveik niekuomet js neapgauna?
A. Ar kada nors keikte save u tai, kad nepasikliovte nuojauta?
B. Ar daniausiai priimate teisingus sprendimus?
C. Ar kartais jums turi takos tai, k mano kiti?
D. Ar klausots kit vien nordami juos nuraminti ar tikti?
3. Ar galite save vadinti konflikt vengianiu mogumi?
A. Ar esate links nepaisyti to, kas atrodo neteisinga?
B. Ar tikits, kad viskas isisprs savaime?
C. Ar danai neinote kuo pasitikti?
D. Ar danai abejojate savimi?
4. Ar esate vienas i t moni, kurie nuolat moka per brangiai?
A. Ar danai jus pergudrauja verslininkai?
B. Ar manote, kad daug moni neigiamai paveik js asmenin gyvenim?
C. Ar danai kartojate: Kodl btent a? bei Kodl tai nutiko btent man?
D. Ar tikite didija dalimi to, k skaitote ir k jums sako mons?
Kaip jus apibdina atsakymai
Jei tei giamai atsakte visus pi rmoj o varianto kl ausimus, esate tikras ly
deris. Jei teigiamai atsakte tik vien ar du, juo dar netapote.
Kodl t ai p s var bu pa i nt i mones 29
Jei teigiamai atsakte visus keturis antrojo varianto klausimus tu
rite puiki nuojaut. Jei teigiamai atsakte tik vien ar du, ji galt bti ir
geresn.
Jei neigiamai atsakte visus keturis treiojo varianto klausimus, labai
gerai suvokiate situacij, t. y. nesate panaus strut, kuris galv slepia smly
je. Jei teigiamai atsakte du ir daugiau klausim, teks dar nemaai padirbti ir
skirti daugiau dmesio tam, kas vyksta aplink.
Jei neigiamai atsakte visus ketvirtojo varianto klausimus, nesate auka ir
suvokiate, su kokiais monmis turite reikal. Jei teigiamai atsakte vien ar
du reikt plaiau atverti akis ir atsakingiau rinktis.
Kiek pinig ar laiko esate prarad, jei teko pasamdyti netinkam mog?
tai daniausiai pasitaikantis scenarijus. Rangovas garantuoja, kad darbai kai
nuos tam tikr sum pinig, bet vliau jus tiesiog priblokia sskaita, kurioje
puikuojasi dvigubai didesnis u adtj skaiius.
Ar nebuvo taip, kad darb priimamas asmuo teik pat nuostabiausi gy
venimo apraym, kok tik esate regjs? darbintas pasirod ess aplaidus, sto
kojantis motyvacijos stuobrys, kurio vienintelis tikslas kiekviena proga isi
sukti nuo darbo. Js jautts emocikai bei finansikai inaudojamas, nes tai bu
vo visai ne tas mogus, kur tarts pasirinks.
Ar nebt nuostabu atrasti bd, kuris leist neklystant nuspti bsimus
santykius? Toks bdas galt remtis mogaus kalba, kalbjimo maniera, kno
bei veido signalais? Ar nebt puiku inoti, kad kas nors yra pasyviai agresy
vus ar meluoja, sakydamas, jog tikrai jus myli?
Jei asmuo, kuriam paskyrte pasimatym, sako, kad nuostabiai praleido
laik ir nori susitikti kit savait, js tikriausiai norite inoti, ar ie odiai
nuoirds, o ne baikiai laukti telefono skambuio? Ar nenortumte inoti,
kad kakas jus tik apgaudinja?
Kodl taip danai nepaisome aukte aukianio vidinio balso ar staiga nu
puriusio iurpuliuko? Kodl daugelis ms nenori atpainti i enkl? Kodl
nenorime girdti net tada, kai jie klykia, mus stabdydami ar reikalaudami elg
tis rpestingiau? Taip yra todl, kad daugelis ms netiki, jog tai, k tuo mo
Daugiau joki auk
mentu girdime ar jauiame, yra tiesa. Netikime tuo, k intuityviai jauiame
esant teisinga. Atminkite, kad ms knas nemeluoja.
Mes nepasitikime maudimu skrandyje, kuris atsiranda tada, kai greta esan
tys mons veikiausiai bna suman k nors pikta ms atvilgiu. Mes nelei
diame sau patikti, kad galime bti painioti nemaloni situacij. Sudtin
gesniais atvejais sprendimas pasitikti nuojauta privalo bti priimtas nedelsiant,
per kelet sekundi, prieingu atveju, bus per vlu. Todl daugelis moni vis
kartoja tas paias klaidas: pasirenka netinkamus draugus, leidiasi traukiami
nevykusius santykius, galiausiai susiranda blogus verslo partnerius.
Gebjimas painti mones gali igelbti gyvyb
Nors vaik tvirkintojai, udikai, prievartautojai ir kiti kriminaliniai nu
sikaltliai nevaikto prisiseg vieiani enkleli, j aukos daniausiai
tvirtina, kad nusikaltlis elgsi neprastai. Tai bdavo signalas, reikiamas
kno kalba, keistas vilgsnis, kuriuo jie velg bsim auk, ar balso into
nacija odiu, kakas versdavo justi pavoj. Gebjimas siklausyti ir re
aguoti iuos pojius gali igelbti ir js pai, ir jums brangi moni
gyvybes.
Dvideimtmet koledo student Linda, ieidama i bendrabuio, ivydo
jaunuol, engiant jos link. Ji ikart pasijuto nejaukiai. Jis paband mergin
sustabdyti klausdamas, kiek dabar valand. Ji nesileido kalbas ir skubiai b-
go bibliotek; tuo metu Linda juto nemalon spaudim skrandyje. Mergina
apie tai daugiau negalvojo, kol nesusiruo ieiti i bibliotekos. Tada paklaus
kit trij student, ar negalt kartu su jais eiti iki bendrabuio.
Gali bti, kad paklususi instinktui, ji isaugojo gyvyb. Kit ryt Linda
laikratyje ivydo j igsdinusio vyrikio nuotrauk to paties, nuo kurio ji
paspruko. Jis buvo suimtas t nakt dl keli studeni iprievartavimo.
Kaip atpainti piktnaudiautojus pasitikjimu
Trisdeimt dvej met mokytoja Bon sutiko Devon trisdeimt atuo
neri met amiaus, ei pd ir dviej coli gio atletik elektros rangos
tiekj. Jis buvo romantikas ir rodsi netgi per daug nuostabus. Moters netrik
d tai, kad jis truput stokojo pinig ir jai tekdavo apmokti visas pasimatym
ilaidas vyrikis vis kartodavo, kad jo mokjimo ekiai netrukus turi bti
atsisti i Kanados. Laikas bgo. Beje, su Bone jis elgsi kaip su karaliene.
Pasimatymai vykdavo darbo dienomis, nes gerbjas tvirtino turs darb,
kur tenka dirbti savaitgaliais. Savaime aiku, ji negaljo jam skambinti, nes
vargelis bt sulauks nemalonum. Ji teturjo jo mobiliojo telefono numer.
Jis pasakojo apie savo statom didiul nam. Jiedu gyvensi iuose rmuose,
taiau jai nebuvo leidiama j dar nebaigt ivysti.
Moteris buvo simyljusi iki aus, dl to nepastebjo, kaip trkioja vyri
kio vokai, mirksi akys. Ji nekreip dmesio tai, jog jis vengia velgti tiesiai
akis ir isisukindamas vis kilsteli peius. Ji nesiklaus jo spig bals, kuris
tapdavo dar auktesnis sakinio gale bei nenor atsakyti, kai ji klausindavo
isamiau.
is nenaudlis buvo veds ir diaugsi rads auk, kuri galjo inaudoti
finansikai, seksualiai bei emocikai.
Klaikus pokalbis dl darbo
Nina, draugika ir komunikabili keturiasdeimt eeri met moteris, ap
siaarojusi pasakojo savo istorij. Jai nepasisek sidarbinti ten, kur buvo gali
ma tiktis puikios karjeros. Ji tiesiog negaljo patikti tuo, kas vyko. Ben
draudama su bsimu vadovu, Nina prarado kalbos dovan. Ji nesteng kalbti
tikrja to odio prasme. Anksiau jai niekuomet taip nebuvo nutik. Moteris
vos steng ilementi pavard ir nesugebjo pristatyti projekto nesurezg
sakinio, mikiojo, painiojosi ir niekaip nepajg suimti savs rankas. Galiau
siai ji tiesiog m ir padav j. Nina buvo visikai sutrikusi. Turbt nereikia
sakyti, kad susitikimas baigsi labai greitai moteris darbo negavo.
Mes aptarme visa, kas vyko per pokalb. Supratau, kodl ji jautsi tokia
sukaustyta. is pokalbis i anksto nieko gera neadjo! Nuo tos akimirkos, kai
moteris eng pro duris, bosas tiesiog j ignoravo! Jis plepjo telefonu ir pri
vert j stovint laukti, kol baigs.
Jis n karto nepavelg jai akis, elgsi taip, lyg patalpoje nieko nebt ir
nepasirpino pasilyti jai prissti. is ponas ignoravo ir Ninos bandymus u
megzti lengv pokalb. Jis nerpestingai usimin, kad vliau prie j prisijungs
dar du mons, o tai taip pat trikd Nin.
Jis nieko neinojo apie jos isilavinim, nors moteris kelet kart buvo
siuntusi savo gyvenimo apraym. Kai ji itar, jog yra paruousi pristatyti du
projektus, bsimasis darbdavys, neirdamas j, atiauriai burbteljo, kad
pakaks vieno.
Nereikia stebtis, kad Nina sutriko. Balso stygas valdantys raumenys ap
saugojo j nuo aikinimosi su iuo iurkiu, nedmesingu tipu. Tai bt buv
beviltika. Jos protas tai suvok, ir knas sureagavo savaime. Kad ir kaip ten
atsitiko, ji tikrai nebt gavusi to darbo, tai kam dar be reikalo vargintis? Kai
paaikinau, kodl taip nutiko, Nina liovsi verkti ir prapliupo juoktis. Vargel
suprato, kad organizmas patarinjo jai usiiaupti ir negaiti su tuo nenaud
liu. Ji buvo visikai teisi!
Pragarikas gerbjas
ako pakviesta kur nors nueiti Anet pasijuto nejaukiai, bet sutiko. Jos
vidinis balsas primygtinai sil atsisakyti. Ji inojo, kad nereikia su juo eiti
bendrabuio kambar, bet nujo. Mergina norjo bti mandagi, taiau j iprie
vartavo.
Ji pasakojo, kad pasijuto sutrypta ir paeminta: A i anksto jauiau ne
laim. akas kalbjo vulgariai, tiesmukai ir dviprasmikai. Jis velg mane
kaip daikt. Prie einant su juo kur nors, vis pirma reikjo geriau painti.
Ne Anets kalt, kad j iprievartavo per pasimatym, todl ji neturt
savs kaltinti. Bt pakak nesutikti, taiau jai trko bendravimo patirties.
Nepelnytas iekinys
Ponas Donsas ino, kas yra emociniai bei finansiniai nuostoliai. J prie
astis lioji darbuotoja Pati. Ji buvo miela ir avi, jam patiko nuostabi jos
ypsena, bet iandien ponas Donsas gailisi, kad neatkreip dmesio jos kal
bjimo manier bei balso tembr.
Savo nelaimei, ponas Donsas tai ignoravo. Jei jis bt klaussis atidiau,
bt suprats, kad Pati tikras nelaimi altinis. Pirma, kalbdama ji nesteng
davo nutilti n minutl ir buvo be galo narcizika. Per pokalb, kuris paprastai
sukdavosi apie j pai, ji daugiausia sksdavosi inaudotojais buvusiais
bendradarbiais bei virininkais. inoma, jie pavydjo jai visko, beje, ir puikios
ivaizdos.
Ponas Donsas nesteng atsispirti viliojaniai putli jos lp ypsenai,
koketikam pei loteljimui atgal juokiantis ir i padilb velgianioms aky
tms, kai moteris palenkdavo galv priek. Jei jis bt stebjs atidiau, bt
suvoks, kad i moteris yra perdtai teatralika, emocikai nestabili ir apssta
problem, ir jai dert ne tik iekotis darbo, bet ir o gal net pirmiau
kreiptis psichoterapeut.
Deja, jis nei stebjo, nei klaussi, todl dabar labai kenia. Ji nesteng
sutarti su kitais darbuotojais. Galiausiai moteris kompanij padav teism,
reikalaudama didiuls kompensacijos u seksualin priekabiavim. Ponui Don
sui i pamoka brangiai kainavo: gauni tai, k matai ir girdi.
Apgautas simyljlis
Penkiasdeimt ketveri met turtuolis Bartas skundsi tuo, kad jo ird dras
ko viliok, kuri, vyrikio sitikinimu, j tik apgaudinja. Jis pasakojo, kad i
ponia viei pas savo seser Teksase, ir jam leidiama skambinti tik dien. Es
sesuo i darbo grta anksti, anksti gulasi miegoti ir nenori, kad trukdyt tele
fono skambuiai. Moteris tvirtina mylinti, bet nenorinti sipareigoti. Jis pasa
kojo: A padariau dl jos labai daug, bet ji to nevertina. Perku puikias dova
nas, bet ji, regis, tai laiko savaime suprantamu dalyku. Kai paskambinu, ji kiek
vien kart priada paskambinti pati, bet niekuomet to nepadaro. Prie dvi die
nas ji paliko inut mano autoatsakiklyje, kad pabus Teksase dar por savaii,
nes esanti reikalinga seseriai. Kad ir kada kalbtume, ji vis kakur skuba, bga,
regis, neturi man laiko. Pradedu manyti, kad ji turi kit.
Bartas buvo teisus. Galiausiai jis sugavo t poni meluojant. Aarodama ji
prisipaino, kad i tikrj buvo susiradusi kit vyrik.
Nors ir sudauyta irdimi, Bartas lengviau atsikvp suprato, kad nuo
jauta jo neapgavo. Jos poelgiai buvo ikalbingesni nei tuti odiai A tave
myliu.
Vedyb klaidos
Nors nervinimasis prie vestuves visikai natralus dalykas, vis dlto
prie engiant ryting ingsn reikt kelis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti,
ypa jei neapleidia bloga nuojauta.
Niekuomet nepamiriu, kaip konsultavau trisdeimt devyneri met Di-
m dl santuokos nesklandum. Jis pasak: Vestuvi dien n neabejojau, kad
darau didiausi klaid savo gyvenime. Tai inojau jau engdamas prie alto
riaus. Ties sakant, aaros m riedti mano skruostais kartojant santuokos a
dus. Tai nebuvo diaugsmo aaros. Tai buvo baims aaros inojau, kad baig
sis blogai. A itvriau ceremonij ir nuo to laiko kasdien gailiuosi.
Kodl neataukte vestuvi, jei inojote, kad taip bus? pasiteiravau.
Nuo pat pirmojo pasimatymo mes bardavoms dl kiekvienos smulkme
nos, atsak Dimas. Ji visuomet troko bti teisi, a taip pat. Ji nuolat
stengsi mane pakeisti mano drabuius, plaukus, mano elges. Artjant ves
tuvi dienai, priekaitai vis danjo. Stovdamas prie altoriaus, stengiau pri
siminti vienintel dalyk nuolatinius barnius. Vyliausi, kad pavyks veikti
pagie ir pykt jai. Stengiausi visa tai nuslopinti, tikindamas save, kad tai
tik prievestuvinis jaudulys. Bet tai buvo kas kita. Susituok bardavoms dar
daniau; atrod, kad ji kritikuoja visa, k tik darau.
Jei Dimas bt stengs isakyti bsimai nuotakai savo nerim ir prie
vestuves pasikonsultavs su psichologais, o galbt ir nutars nesituokti, bt
ivengs sekinani konflikt, irdies skausmo, nebt tek mokti teisinin
kams bei turti kit finansini rpesi odiu, vis skyryb pasekmi.
Apmaudios verslo klaidos
Jei suklydote priimdami darb mog, jo pakeitimas kitu daniausiai kai
nuoja du su puse karto daugiau nei darbuotojo met atlyginimas. Jei jis gauda
vo 30 000 JAV doleri per metus, tai js sprendimas pakeisti j ar j kitu atsi
eis 75 000 JAV doleri. O k jau kalbti apie dvasinius igyvenimus.
Terez darbui rekomendavo geriausias Marko draugas Gabrielis. Jis pasa
k, kad Tereza ino, k daro, todl draugo kompanijai bsianti tikras lobis.
Taiau Markui nepatiko jos nemalonus tonas bei prieikumas atsakinjant
klausimus. Jam ji neatrod simpatika, jis prastai jautsi greta ios moters, to
dl paskubjo baigti pokalb dl darbo. Jai ijus, Markas lengviau atsiduso.
T pai dien kalbdamas su Gabrieliumi, jis pasidomjo, ar Tereza visuomet
tokia valdinga.
Gabrielis nusijuok ir pakartojo, kad ji ino, k daro. Jis paragino patikti
jai pareigas. Vliau Markui paaikjo, kad jis labai suklydo. Tereza buvo ne tik
nemaloni isiokl, bet ir nuolat ko nors reikalaudavo. Ji sunkiai sutar su
kitais darbuotojais ir neigiamai veik viso skyriaus nuotaik. mons atrod
sitemp ir nuolat skundsi ja. Klientai j laik grubia ir nepaslaugia, dl to
nukentjo preki pardavimas.
Marko nenoras atkreipti dmes savo pojius per pirmj susitikim ir
sprendimas darbinti Terez kompanijai buvo nuostolingas, be to, pablogjo ir
darbuotoj santykiai.
Meil i pirmo vilgsnio
Turbt esate regj kak panaaus. Tai nutiko mano klientui, skms ly
dimam verslininkui Stivenui, kai is linksminosi vakarlyje. Nors jis ir troko
ia dalyvauti, taiau jautsi isekintas sunkios darbo dienos ir tenorjo grti
namo. Jam besivalgant vieno i savo verslo partneri, nutiko tai, kas pakeit
vis vakarl.
Prie stalo kitame kambario gale jis ivydo stovini nuostabi moter. Jis
pajuto nor prieiti ir ukalbinti j. Prijs ariau, jis dar labiau susiavjo jos
laikysena bei grakiais judesiais.
Vyrikis prisistat ir umezg pokalb smojinga pastaba bei komplimen
tu, o dama guviai atsikirto. Dar labiau suintrigavo jos balso tembras bei kal
bant kilsteldavusi virutin lpa. Jis pasijuto bestovs greta jos ir su ypsena
velgis tiesiai av veiduk.
Tuo metu Stivenas nebt nutrauks pokalbio, net jei lauke bt sprogusi
bomba. Jis nesteng atplti aki nuo nepastamosios ir tenorjo viena bti
greta ir mgautis jos dmesiu. Staiga Stivenas pajuto, jog jam gniauia kvap.
Jo irdis dausi kaip palusi, spaud gerkl regis, nieko nebt sten
gs nuryti. Galiausiai jis sukaup drs ir papra paslaptingos nepastamo
sios vizitins kortels, kuri i maloniai padav. Vliau jis paskambino ir pa
sil susitikti; prie eet mnesi jie susituok.
Atkreipkime dmes stiprius teigiamus Stiveno pojius pirmj reak
cij, instinkt, paskatinus prieiti ir ukalbinti moter, ir bsen stovint greta
jos. Tai buvo fiziniai pokyiai. Paspartjo kvpavimas. Oda dilgiojo, greiiau
Du scenarijai teigiamas ir neigiamas
plak irdis, veid mu kartis, apm jaudulys; vyrikis daugiau ypsojosi,
atidiau velg kiekvien detal, dmiau klaussi. Jis pajuto didiul energi
jos antpld.
Pasibjaurjimas i pirmo vilgsnio
Mano klient Denifer, trisdeimt atuoneri met sociolog, per vien i
kilming vakarien sdjo greta vyrikio, kuris vert j jaustis nejaukiai. Kiek
vien kart, kai jis pasvirdavo jos link, moteris instinktyviai atlydavo. Vyri
kis neusiiaupdamas pasakojo apie save. Jis laid kandias pastabas apie maist
ir grubiai kreipdavosi padavjus.
Dvi valandos greta io isioklio Denifer virto tikra kania. Ji jautsi tarsi
isunkta, o andikaulius tiesiog skaudjo vargel kentjo sukandusi dantis.
Maud sitempusius sprando bei virutins nugaros dalies raumenis. Atrod, jog
skrandis susimezg mazg, dilgiojo galv. Baigiantis vakarui, jai norjosi i
sikviesti greitosios pagalbos automobil, kad pagaliau pargabent namus.
Kas nutiko per abu pasilinksminimus, kodl Stivenas bei Denifer reaga
vo btent taip? Kokie objektyvs dalykai Stiven nenumaldomai trauk prie
mintos moters, ir k dar Denifer ustals kaimynas, kad jai beveik sutriko
skrandio veikla? Kokios emocijos buvo suadintos? Kokius signalus gavo sme
genys, sukl tokius stiprius pojius? Kokie fiziniai pokyiai vyko ir vieno, ir
kito mano kliento organizme?
Pajut tokius stiprius virpesius, retai klausiame savs, kodl tai vyksta ir
dar reiau domims prieastimis. Ties sakant, daugelis ms nesuvokia, kaip
ir kodl btent taip jauiasi greta kai kuri moni. Mes neinome, kad kiek
vieno mogaus viduje slypi krva objektyvi paaikinim tikra istorija, ra
oma panekovo balsu, kalbsena, veido iraika bei kno judesiais. Tereikia
visa tai perskaityti.
K reikia virpesiai
Jei silpnas vidinis balsas kuda, kad kakas yra ne taip, veikiausiai jis tei
sus. Paklausykite jo! Js knas ino, k sako. Js tai galite pajusti savo skran
diu. Jis reaguoja instinktyviai, taigi atkreipkite dmes veikiausiai tai ir
yra tiesa.
Pasaulis pilnas apgavik, klastotoj bei mergii. Yra klasting moni,
kurie meluoja, kad gaut tai, ko trokta. Jie gali atrodyti labai malons. Jie gali
elegantikai rengtis ir meiliai kalbti, taiau visuomet bus enkl, kurie juos
iduos. Mes imoksime suprasti iuos enklus ir aptarsime, kaip atpainti me
lag.
Noriu spti: kai kurie mons talentingi melagiai. Apsukriausi pasau
lio sociopatai atrodo it nekalti avinliai, taiau atidiai sekant kalbsen gali
ma juos atpainti. Btent dl to reikt stebti aplink bei greta esanius mo
nes ir niekuomet nepamirti keturi: kalbsenos, balso, kno bei veido signal.
dmiai klausykits, k mons kalba, ir stebkite, kaip jie tuo metu atro
do. Nesistenkite ivysti bei igirsti tai, k troktate matyti ir girdti. velkite
tai, kas i tikrj rodoma, klausykits to, kas i tikrj sakoma. Ateityje tai
pads sutaupyti daugyb laiko bei nerv.
3 SKYRIUS
Svarbiausios taisykls
monms painti
Tik pamanykite, kaip puiku but gyventi, jei galtumte atspti, koki
tak jums teigiam ar neigiam turs bet kuris sutiktas mogus, taip
pat inoti, ar jis tikrai jus myli ar bent jau js jam patinkate. Ar nebt nau
dinga inoti, kad kakas meluoja ar tikrai nuoirdiai paiso js interes?
Daugelis ms sitikin, kad gebjimas girdti vidin bals ar pasitikti
instinktais bei kno pojiais niekuo nepaaikinamas reikinys. Taip nra.
Tai konkreti, neurobiologin patirtis, gyjama kreipiant kuo daugiau dmesio
keturis bendravimo kodus kalbsen, bals, kno bei veido kalb. Apie
juos isamiai pasakoju ioje knygoje.
Gebjimas naudotis moni painimo gdiais ne tas pat kaip gimti
gabumai. Tai tarsi gamtos mokslai, kuri galima mokytis. Tai padidintas bud
rumas, atsirandantis tada, kai gilinams savo pojius. Emocijos baim,
pyktis ir laim gimsta smegenyse, kurios kontroliuoja tai, k jauiame ir
k pasakome kalba bei veido iraika. mogaus balsas, intonacija, kno pa
dtis ar stovsena, taip pat veido iraika sudtingos smegen veiklos re
zultatas.
Egzistuoja keturi bendravimo signalai. Jie apdorojami smegenyse. Du i
j, kalbsenos bei balso, sugaunami klausa, kiti du, t. y. veido bei kno kalbos,
sugaunami regjimu. iame skyriuje juos tik apvelgsime, o penktame a
tuntame nagrinsime plaiau.
Nors i bendravimo signal perteikt informacij apdoroja skirtingos sme
gen sritys, visos smegenys lemia, kaip asmuo j reaguos emocikai. Galiausiai
visi signalai apibendrinami norint sudaryti psichologin panekovo portret.
Tada smegenys vertina priimtinas mums is mogus ar ne. Vertinama
remiantis emocijomis, bdingomis ms asmenybs tipui. Pagal iuos signalus
sudaromas gantinai aikus vienas i keturiolikos portret, kuriuos nagrinsi
me vliau, devintame skyriuje. Gilinantis iuos signalus, svarbus balso kiti
mas bei kalbsena, kno bei veido judesiai.
Ypa pavojinga k nors sprsti tik pagal fizinius duomenis, nes tuomet
paskstama prietaruose; btent taip elgsi kai kurie ankstyvj krini ia te-
ma autoriai. i knyga ne apie tai. Ji parayta stengiantis padti monms, o ne
trukdyti. Ji pads jums atpainti kit moni skleidiamus tiek teigiamus, tiek
neigiamus signalus. Galsite prognozuoti kit elges. Jums lengviau bus nu
sprsti, su kuo engti gyvenimo keliu, o su kuo nebendrauti.
Tai, kas sklinda i js lp, iduoda tik dal to, kas slypi js sieloje. Svar
bs ir odiai, kuriuos tariate, ir tai, k i tikrj pasakote. K i tikrj mons
galvoja sakydami viena ar kita? Ar jie nuoirds? Galbt jie nori pasakyti jums
kompliment (nors kartais maloniais odiais uglaistomos tikrai kandios pa
stabos)? Ar jie skleidia paskalas apie jus? Ar jie be perstojo plepa apie save?
Kiek paiso gramatikos, ar turtingas j odynas? Kas slypi tarp eilui?
Kaip suprasti balso signalus
Tai, kaip skamba js balsas, nemaai pasako apie tikrj js prigimt.
Keturi bendravimo signalai
Kaip suprasti kalbsenos signalus
Svar bi aus i os t ai s ykl s monms pa i nt i 41
Tai galite pastebti kalbdami telefonu. Akimirksniu galima pasakyti, kokios
nuotaikos yra panekovas. Daug dalyk inote i patirties, tik galbt anksiau
tai nekreipte dmesio. Kalbu apie mogaus balso aukt (auktas ar emas),
kokyb (ar kalbantysis neaikiai murma, ar balsas tyla ir auktja sakinio gale,
ar jis sarkastikas, iurktus, grsmingas, kimus, dusulingas, melodingas, sod
rus, aids, neiraikingas, negyvas, entuziastingas, agituojantis, atakuojantis,
leikiai saldus ar dainingas). Taip pat kreipiame dmes garsum bei temp,
pirmiausia pajusdami mechaninius kalbsenos aspektus.
Kno kalbos signalai tai tarsi asmenybs eskizas: matome, kaip kakas
vaikto, sdi ar stovi. Analizuojant kno kalb, ypa svarbi galvos, taip pat
rank bei koj padtis. Pavyzdiui, kiek erdvs uima atsisds mogus, taip
pat kaip arti jis ar ji stovi greta js?
Kiekvienas veidas turi tam tikr iraik. Stebdami j galime suprasti, k
mogus jauia. Vadinamieji veido signalai tai veido bsena klausantis ar
kalbant. Svarbiausia aki kontaktas ir tai, kaip asmuo kontroliuoja savo bur
n. Galbt jis ar ji klausosi praverta burna, o gal suspaudia lpas? Galbt mo
gus suraukia antakius, velgia pro al ar nusuka vilgsn? Skiriant daugiau
dmesio panekov veido iraikai, galima be galo daug suinoti apie bet kur
i j, suprasti, k jis i tikrj nori pasakyti.
Vliau paaikinsiu, k btent galima suinoti apie mones i j veido
iraikos. Mes vertinsime tam tikras poymi grupes, pavyzdiui, sukstus
dantis ar temptus andikauli raumenis, abejing ar bereikm iraik, ar
itin judr veid. Suinosime, k reikia raustanti ar blyktanti oda, spokso
jimas smeigus akis, veido trkiojimas; suinosime, k reikia kalbant pla
iai atmerktos akys, klajojantis vilgsnis, taip pat lyiojamos ar kramto
mos lpos, suraukta nosis. Taip pat suinosime, k reikia pasitikinti veido
iraika.
Kaip suprasti kno kalbos signalus
Kaip suprasti veido signalus
Stebkite ir skaitykite tarsi knyg
Patekus bet koki situacij labai svarbu tiksliai atpainti paslpt emoci
n potekst. Jei imoksite suvokti veido bei kno siuniamus signalus, papuol
bet koki situacij labai greitai nustatysite tai, kas gali kelti grsm. Vadinasi,
nebsite skaudinti, t. y. nepatirsite emocins traumos.
Nors plaios pairos geras dalykas, a primygtinai silau bti labai
atsargiems su tais monmis, kurie vienaip ar kitaip veria suklusti. Norite to
ar ne, yra blog moni, kurie gali pridaryti bd. Tokie mons turi bruo,
galini turti neigiamos takos js gerovei ar kelti pavoj js sveikatai. Tai
natralu mes neprivalome visiems patikti ar mylti vis, taip pat ne visi
privalo mylti ar mgti mus.
Suvok kito asmens siuniamus signalus, pirmiausia turite savs paklaus
ti: kaip jis veria mane jaustis gerai ar blogai? Atsak paprast klausi
m, galite ivengti daugybs nemalonum. Daugeliui moni niekada nekilo
mintis tuo pasidomti, jau nekalbu apie tai, kad jie k nors bt msi dl to
daryti. Jei koks nors mogus jus nuolat veria jaustis blogai, privalote savs
paklausti, kodl turtumte norti, kad jis bt greta. Pavyzdiui, jei iuo metu
sprendiate imtis verslo kartu su kuo nors ar ne, pateikite sau t paprast
klausim. Vliau diaugsits padar sau milinik paslaug.
Balsas iduoda emocijas
Mokslininkai neseniai nustat, kad tam tikri nervai valdo du dalykus
veido iraik bei balso skambes. Tai reikia, kad tie patys nervai, kurie veidui
suteikia vien ar kit iraik, valdo ir bals. Tok informacijos nutekjim
vadinu idavikiku balsu. Nors ir kaip stengsits nuslpti, k jauiate, tikruo
sius js jausmus iduos ir veidas, ir balsas.
Jus ir js neuron jungtys
Sakykime, mogus patyr traum paeista kairiojo smegen pusrutulio
sritis, kuri kontroliuoja kalb. Tada smegenims darbuotis pasidaro itin sunku,
Naudokits smegenimis
nes tenka apkrauti ir kitas sritis, kad bt kompensuotas mintos srities ne
veiklumas. Dl to toki traum patyrs mogus kalbdamas sunkiai tars o
dius, usikirtins, kartosis. Smegenims reiks pajungti reikiamus nervus, kad
mogus igirst odius, suvokt j prasm, sugalvot, k pasakyti ir suadin
t vairius veido raumenis valdanius nervus. Panaiai, tik ne taip intensyviai,
melagio nervai atlieka tok pat darb. Deja, jam atpainti reikia daug daugiau
gdi.
sivaizduokite, kad savo jusles ilavinote taip, kad galite nesunkiai paste
bti menkiausius pokyius akimirk tetrukus veido krusteljim, balso virp
teljim ir taip suinoti, k panekovas mano i tikrj. Galsite greitai su
vokti kit siuniamus signalus net ir tada, kai ie mons galbt nenori, kad
inotumte, k jie galvoja. Netgi pats nevalgiausias stebtojas gali imokti
naudotis keturiais informacijos perdavimo bdais.
Egzistuoja tik vienerios, bet ne dvejos smegenys
Daugel neteising teorij sukr pagalbos sau knyg autoriai. Tai ypa
ryku tose knygose, kuriose nagrinjami lyi skirtumai. Man ypa keistos dis
kusijos apie vadinamsias kairisias ir deinisias smegenis. Kairysis pus
rutulis vadinamas moteriku, o deinysis vyriku. Toks poiris yra ir klai
dingas, ir klaidinantis. I tikrj smegenys funkcionuoja kaip sudtinga visu
ma, sudaryta i dviej pusrutuli, kairiojo ir deiniojo, kurie negali egzistuoti
atskirai.
Smegenis dengia iorinis sluoksnis, vadinamas smegen ieve. Joje yra
keturios sritys arba skiltys, ir kiekviena j yra atsakinga u tam tikras funkci
jas. Kaktos sritis u mstym, momens sritis u jutimo impulsus, pakau
io u regjim, o smilkini u kalb, atmint bei klaus. Taiau moksli
niai tyrimai rodo, kad daugelis funkcij papildo viena kit.
Balso ir kalbsenos ypatumus pirmiausia lemia kairysis smegen pusrutu-
lis, atsakingas u kalb. ia daugiausia takos turi vadinamosios Brokos (Broca)
bei Verniks (Wernicke) sritys. Giliai smegenyse gldi vadinamoji limbin siste
ma (valdanti simpatin bei parasimpatin nerv sistemas). Dl jos kyla emoci
jos klausantis tam tikro balso, girdint tam tikr ton ar matant pastamus bei
nepastamus mones. Kai kurios i emocini reakcij gali bti teigiamos, kai
kurios neigiamos. Limbin sistema leidia pajusti tam tikras emocijas ir jaus
mus pykt, meil, susiavjim, pasibjaurjim, nir bei lides. Tam tikri
garsai, tonas bei odiai gali atskleisti blogiausias kokio nors mogaus savy
bes, kitos intonacijos bei odiai gali adinti teigiamus pojius.
Naudokime didesn smegen dal
Meditacija susidomj mokslininkai teigia, kad smegenyse egzistuoja
miliniki (iaip jau nenaudojami) itekliai. Juos galima suadinti vairio
mis meditavimo technikomis. Gilindamiesi smegen veiklos paslaptis ir
vis daugiau suinodami apie j anatomij bei funkcijas, imame suprasti, kad
stimuliuodami tam tikras sritis galime pasiekti geresni rezultat ir kasdie
nje veikloje.
Imok suprasti, kaip funkcionuoja smegenyse esantys emocij centrai, bei
juos stimuliuoti, galime labai praturtinti savo gyvenim. Tada daug greiiau
pajusime tam tikrus pavojaus signalus, nusprsime, kas tikrieji ms draugai ir
suprasime, kas bando mumis naudotis.
Mums reikia daugiau suinoti apie smegen veikl ir pagelbti abiem j
dalims veikti kartu. Abiem tai iorinei daliai arba ievei, kur apdorojama
objektyvi pamatyta ir igirsta informacija, bei giliau esaniai, vadinamajai lim
binei sistemai, kur gimsta emocijos, kai k nors girdime ar matome. Tai galime
padaryti mokydamiesi suvokti savo pojius. Vliau pamatysite, kad toks pa
stabumas nekainojama vertyb.
Ponia Dons iorine smegen dalimi, arba ieve, igirsta atakuojanias gai
deles savo vyro balse. i informacija apdorojama kairiajame pusrutulyje, ku
riuo ji grynai intelektualiai suvokia, kad jis klaidingai suprato jos pasakytus
odius. Ta paia smegen dalimi ji vizualiai mato makiao pdsakus ant jo
apykakls, o kreditin kortel byloja apie kitos moters buvim.
Dabar giliau esania smegen sritimi ji gali justi emocijas, kurias sukl
tai, k ji objektyviai pamat ir igirdo. Ji pyksta dl jo apgavysts, pavyduliau
ja dl kitos moters ir lidi, kad lunga j santuoka. Naudodamasi abiem smege
n sritimis kartu, ji, galima sakyti, greitai gimdo emocijas.
Ivenkite emocins traumos!
Kokio nors mogaus analizavimas sukelia itin daug emocij. Nepakanka
atpainti elgesio signal ir nustatyti asmenybs tip. Js dar turite nusprsti, ar
jums is mogus patinka, ar ne, ir kok emocin poveik jis jums daro. Js turite
nusprsti sileisti mog savo gyvenim ar ne.
Pernelyg danai mes neteikiame reikms savo pojiams. Daugelis mo
ni net neino, kaip tai daryti. Tai gali bti net nemanoma, jei niekuomet to
neteko daryti. Kai kurie mons iaugo eimose, kur grietai drausta reikti
emocijas, o kitose eimose prieingai.
Nors neurobiologikai esame pajgus reaguoti, kai girdime ar matome tai,
k mgstame ar nemgstame, danai mums nepavyksta to padaryti. Kartais
nemalonius dalykus sureaguojame netgi po keleto dien ar savaii.
Kodl kam nors atsitikus daugelis ms nereaguoja ikart? Kodl laukia
me to momento, kai jau bna per vlu? Kodl vis kartojame t pai klaid
pasirinkdami netinkamus mones? Mes buvome emocikai traumuoti ir situaci
ja mus verste vert nieko nesiimti.
Jei kas nors prieit ir tkt antaus, neabejotinai pasijustumte priblokti,
galbt netgi tiek, kad nestengtumte pajudti. Lygiai tas pat nutinka, kai mons
traumuojami emocikai, kai igirsta k nors priblokianio grubaus ar emi
nanio. Kartais js reakcija ir veiksmai bna ne tokie greiti, kaip jums nortsi.
Nortumte atsikirsti ikart, taiau sureaguojate po trij dien. Taip nutinka ta
da, kai galiausiai suvokiate, k tas mogus i tikrj norjo pasakyti.
Patyr emocin traum, jauiams priblokti, nes negalime patikti, kad
tai nutiko btent mums. Dl to tiek daug moni emocikai atbunka ir visai
nebereaguoja.
Draugas, vertas prie?
Polis pasta Sandr daugiau nei penkiolika met. Iki iol jie turjo bendr
versl ir gerb vienas kit. Jie visuomet vienas kito pasiteiraudavo apie eim
ir maloniai paplepdavo. Netgi keitsi Kald dovanomis ir kviet vienas kito
eim vakariens.
Polis aukodavo savo laik paddamas Sandrai. Ties pasakius, btent jis
jai pasak apie naujoje kompanijoje steigt darbo viet. Ji gavo darb, paki
lo karjeros laiptais, jos pajamos labai padidjo.
Polis net pats neinojo, kiek kart padjo Sandrai, net ir tada, kai jam pa
iam tai nebdavo naudinga. Jis elgsi draugikai, be to, buvo geras mogus, o
draugai bei geri mons taip ir elgiasi. Beje, jis man, kad esant reikalui San
dra tikrai pasielgs taip pat.
Kart Poliui prireik pagalbos. Jis norjo, kad Sandra paskambint vie
nam pastamam ir padt umegzti dalykinius santykius. Polis ketino paskam
binti iam mogui ir pasakyti, kad laukt Sandros skambuio. i turjo tarti
kelet ger odi apie Pol. Ir viskas.
Paprayta ios paslaugos Sandra tarsi sustingo, jos burnos kampuiai nu
sviro, kakta susirauk, o antakiai priartjo vienas prie kito. Ji kosteljo. Polis
suvok, kad moteris niekuomet nepaskambins.
Jis daug padjo Sandrai ruodamas j geresniam darbui ir darydamas dau
gyb ma paslaug, bet ji buvo pernelyg savanaudika, kad atsilygint tuo
paiu. Polis patyr emocin traum.
Ir vl ta aliaak pavydo pabaisa
Mauryna ir Diulija buvo vaikysts draugs. Mauryna pasak Diulijai,
kad iteka u labai mielo vyrikio. Ji negaljo patikti savo akimis bei ausimis,
kai draug tik monotonikai burbteljo: Puiku. Tada garsiai nurijo seiles ir
nepraverdama lp dirbtinai ypteljo sustingusiu veidu.
Tai iversti galime tai kaip: Taip tau pavydiu, kad tiesiog negaliu i
tverti. Galvoju tik apie save ir visikai nesirpinu tavo laime! Be abejons,
Mauryna suvok signal. Ji buvo priblokta ir neinojo, k sakyti ar daryti. Ji
patyr emocin traum.
Kaip ir ie mons, mes sustingstame okiruoti panai situacij, todl
ignoruojame pat vyk. Tada, kai pagaliau atsipeikjame ir suvokiame, kas nu
tiko, keniame emocikai. Ta kania gali bti netgi labai stipri. Kartais ji gali
bti nepakeliama, todl mes j ignoruojame. Apsimetame, kad to niekada ne
buvo. Jei taip elgiams nuolat, galime rimtai susirgti.
Juskime enklus
Daugelis ms tikrai nenustemba, kai pasitvirtina tarimai, jog gali nutikti
kas nors nemalonaus. Jei inome, kaip vertinti kokio nors mogaus veido bei
kno kalb, kalbsen bei balso ypatumus, galime apytiksliai spti, kas atsi
tiks. Apie atleidim suinome anksiau nei mums apie tai pasako. Tai pranea
virininko ar netgi jo sekretors balso intonacija.
Telefonu pasveikintas virininko sekretors Lolos ipas suprato, kad j at
leis. Jos balsas skambjo neprastai emai, tapo atarus. Klausydamasis jis su
prato, kas bus.
ipas buvo sitikins, kad tai tik laiko klausimas netrukus bus paskelb
ta bloga naujiena. Jis prisimin, kad virininkas pastaruoju metu laikydavosi
didelio fizinio atstumo. Paprastai jis danai prisiliesdavo, papleknodavo per
nugar ir pajuokaudavo.
Pastaruoju metu virininkas beveik neirdavo ip. Jo veidas bdavo
sitemps, ypa aki bei burnos kampuiai. Jis maai kalbjo su ipu; kadaise
odiai i jo lp srte srdavo. Taigi igirds, jog jo paslaug daugiau nebe
reiks, vyrikis jautsi nusivyls ir skaudintas, bet ne nustebs.
ipas buvo pasiruos, nes nujaut, kas jo laukia, puikiai veik visos jo
smegen sritys. Jis inojo, ko gali tiktis. Puikiai dirbo tos jo smegen sritys,
kurios apdoroja neigiam informacij, o j gavo klausydamas bei stebdamas
savo virinink bei jo sekretor. Jis pasinaudojo savo smegen galimybmis
gauti informacij.
Kuo anksiau imoksite naudotis didiulmis savo smegen galimybmis,
tuo greiiau suinosite ties bendraudami su monmis.
4 SKYRIUS
Ugdykite gebjim painti mones
Ar norite geriau painti mones? Kiekvienas toliau esantis klausimas turi
du atsakymus. Paymkite t, kuris tinka jums.
1. Kaip vertinate praeit?
A. Pasimokote i buvusi klaid.
B. Ignoruojate praeit ir kiekvien situacij velgiate kaip individuali
bei atskir.
2. Ar mokate klausytis moni?
A. Atidiai klausots, k jie sako, pasveriate kiekvien od.
B. Danai pamirtate, k jums sako kiti, taiau prisimenate pagrindin mint.
3. Ar esate atidus?
A. Labai domits detalmis ir atkreipiate dmes visa, kas jus supa.
B. Nekreipiate dmesio smulkmenas, sidmite tik bendr vaizd.
4. Kaip reikiate emocijas?
A. Emocijas reikiate laisvai.
B. Nors kak jauiate, ne visuomet tai garsiai ireikiate.
5. Koks js poiris mones?
A. Toleruojate ir mgstate visus, esanius greta.
Ar gerai pastate mones?
B. Esate atsargus bendraudamas su aplinkiniais ir abejojate daugeliu i j.
6. Kaip susidorojate su situacija?
A. Visada inote, kas bus, sugebate ilikti bet kokiomis aplinkybmis.
B. inote, kad gali nutikti tam tikri nemalons dalykai; danai savs
klausiate, kaip igyventi patekus tam tikr situacij.
7. Kuo diaugiats?
A. Galima sakyti, visuomet patiriate daug diaugsmo mgaudamiesi
maais gyvenimo malonumais.
B. Diaugiats tik tada, kai nutinka dideli ar labai jaudinantys dalykai.
8. Ar gerai pastate mones?
A. Rodos, visuomet suprantate, su kokiu mogumi turite reikal.
B. Daniausiai neinote, su kokiu mogumi bendraujate, todl danai
nusiviliate kitais.
9. Ar skmingai tvarkote reikalus?
A. Esate padar daugiau ger nei blog verslo sprendim.
B. Esate padar daugiau blog nei ger verslo sprendim.
10. Kaip priimate sprendimus?
A. Daniausiai sprendimus priimate savarankikai ir vadovaujats savo
poreikiais.
B. Sprendimus daniausiai priimate paklaus kit, su kuo nors pasitar.
11. Kokie js santykiai su monmis?
A. Turite daug artim draug.
B. Turite daug pastam, taiau nesileidiate artimesnius santykius.
K reikia js atsakymai
Jei daugiausia pasirinkote a atsakym, vadinasi, galite manyti, kad mo
nes pastate labai gerai ir ateityje jums taip pat seksis tai daryti. Jei paymjo
te vienuolika a atsakym, js ypa nuovokus, turite puiki intuicij, gerai
orientuojats aplinkoje. Jus lyds skm vis gyvenim.
9 ar 10 a atsakym taip pat labai geras rezultatas.
6-8 a atsakymai rodo, jog mones pastate vidutinikai. Jums reikt
dar padirbti tobulinant gdius.
3-5 a atsakymai rodo, kad teks pasistengti norint painti mones. Js
tikriausiai darote daug daugiau klaid nei jums atrodo ir visikai nesuvokiate,
kodl jas vis kartojate.
Ugdyki me gebj i m pa i nt i mones 51
Jei toki atsakym tra 1 ar 2, padtis visai prasta. Js vaiktote tarsi u
ritomis akimis. Susidaro spdis, jog nuolat tampate aplinkini auka. Dl to
labai nukenia js savigarba.
Visi, kurie gerai pasta mones, pasikliauja savo instinktais ir turi nema
a panaum. tai keletas jiems bding savybi. Mokykits ir naudokits
tegul tai tampa js tikslu.
1. Jie mokosi i praeities ir nekartoja tos paios klaidos du kartus. Jie pui
kiai prisimena, kaip jautsi per nemalonius susitikimus. Neigiama emo
cin reakcija bna tokia stipri, kad jie stengiasi daugiau toki situacij
nepakliti.
2. Jie ypa atidiai seka, k kiekvien kart kas nors sako, kaip tai sako ir kaip
atrodo tai sakydami. Dl to jiems daug lengviau tiksliai prisiminti, kas buvo
kalbama.
3. Jie nuolat stebi kito asmens reakcijas kno judesius, ypatingus gestus bei
veido iraik dl to ino, k panekovas jiems jauia ir k panekovui
jauia jie patys.
4. Jie nebijo reikti bet koki emocij, nesvarbu, ar tai pyktis, ar meil, bai
m ar nuobodulys, nes puikiai suvokia, kaip jauiasi patek bet koki si
tuacij.
5. Jie taip gerai suvokia visa, kas vyksta aplink, kad daniausiai netampa auko
mis, ivengia grsming bei pavoj gyvybei keliani situacij.
6. Jie tvirtai sitikin tuo, kad yra nugaltojai. Jie ino, kad ne tik stengs igy
venti, bet ir klests, nes imano, kaip sutelkti aplink save palaikanius mo
nes.
7. Jie atkreipia dmes smulkiausias detales, taip pat geba apvelgti visum ir
mgautis net menkiausiais gyvenimo malonumais.
8. Jie turi puiki atmint, kuri lavina simindami, kas vyksta aplink.
9. Daniausiai jie priima teisingus verslo sprendimus. Rizika, kurios jie ima
si, yra apskaiiuota ir pagrsta, nes ie mons pastebi daugiau detali, to
dl daniausiai turi i ko rinktis. Aplinkiniai jiems nestengia daryti spau
dimo.
10 dalyk, kurie apibdina valgius mones
10. Jie turi patikim ir taking biiuli, artim draug, nes jauia kit mo
ni reakcij. Jie sugeba geriau reikti jausmus bei emocijas, o tai tvirtina
santykius. Dl savo budrumo jie reiau pasirenka bd ar sunkum galin
ius pridaryti draugus bei veiklos partnerius.
Atminkite, inios tai jga. Dabar, kai jau inote, koks mogus pasitiki
savo instinktais ir geba painti kitus, skaitykite toliau.
Jei taip elgsits, netrukus pastebsite, kad daug geriau suvokiate, k kiti i
tikrj mano ir kas jie i tikrj yra. Kuo intensyviau naudosits savo inio
mis, tuo lengviau bus atskirti potencialius draugus nuo apsimetli. Tam pa
kaks pirmj deimties sekundi stebint kit mog. Atrodys, jog js akys
virto rentgeno aparatu.
iame skyriuje pateiksiu nemaa pratim, padsiani lavinti gdius
toki pai pratim, kuri mokiau klientus ne vienerius savo praktikos metus.
Jie sukurti siekiant padti lavinti nuovokum. Juos atlikindami imoksite
pamatyti, k mons daro, ir igirsti, k jie sako. Kuo daniau juos atlikinsite,
tuo profesionalesni tapsite ilavinsite gebjim atspti, k kiti i tikrj gal
voja. Kuo daugiau lavinsite tokius gdius, tuo giliau velgsite kit siel ir
tuo lengviau bus gyventi jums patiems.
Kaip sustoti, pavelgti ir siklausyti
Daryti iuos paprastus dalykus kadaise mus mok pradinse klasse, kai
aikino eismo taisykles. Mus mok sustoti prie perjos enklo, pavelgti abi
puses ir sitikinti, ar neartja automobilis, tada pasiklausyti, ar nieko nra tolu
moje. Nenoras paklusti ioms paprastoms taisyklms gali sukelti pavoj ms
gyvybei. Mus gali partrenkti automobilis. Jei pagailsime laiko iems trims da
lykams ir neapsidair engsime per gatv, tikrai rizikuosime savo gyvybe.
Kas bus, jei tas paias taisykles taikysime bendraudami su monmis? Jei
nerasime laiko sustoti, apsivalgyti ir siklausyti, patirsime nemaa nuostoli.
Kas nors gali mus emocikai traumuoti.
Daugelis ms tikriausiai galjo ivengti daugybs nemaloni situacij,
jei bt nepagailj laiko sustoti minutl, pavelgti, k byloja kito mogaus
veidas bei knas, siklausyti, k ir kaip jis sako, taip pat paklausti savs: Kaip
is mogus veria mane jaustis gerai ar blogai?
Ugdyki me gebj i m pa i nt i mones 53
Jei imoksime sust ot i , pavel gt i ir si kl ausyt i prie umegzdami santy
kius ir asmeninius, ir dalykinius daugiau nebereiks nakt vartytis nuo
ono ant ono, be paliovos svarstant ar gailintis kokio nors netikusio spren
dimo.
Pirmas pratimas tai pirmas ingsnis. J atlikdami pirmsias kelias mi
nutes galite jaustis nejaukiai, taiau vliau tai atrodys visikai natralu. Js
sugebsite vos pavelg perprasti mog.
1 pratimas muzikins kds
Reikia tiesiog imti ir sustabdyti veiksm, tada pamau j inagrinti, kad
bt lengviau suprasti. Ar prisimenate vaikyst, kai aisdavote muzikines k
des? Js ingsniuodavote tarp t maui kdui, o tolumoje skambdavo mu
zika. Galbt netgi dainuodavote pagal j.
Staiga muzika nutildavo ir jums bdavo liepiama sustingti vietoje. Js cyp-
teldavote i diaugsmo, jei sustodavote prieais kuri nors kd. irdis leisda
vosi kulnus, nes tai galjo bti nusivylim virtins pradia; gyvenime ji kar
tais nutsta iki begalybs. Galbt pravirkdavote pamat, kad sustingote ne prie
kd tada tekdavo pasitraukti i aidimo.
Tas momentas, kai stabteldavote, leisdavo nuspti, ar u js bus kd
tokiu atveju galjote tsti aidim ir nebdavote i jo imetami. Ta pati taisyk
l galioja ir gyvenime. Stovint prieais kit mog jums reikia stabtelti ir mi
nutl sustabdyti savo mintis pamatysite, kas tas mogus yra i tikrj. Tuo
met niekas js nediskvalifikuos, t. y. netrukdys gyventi ramiai ir laimingai.
Kit moni trkumai netaps js irdglos prieastimi.
Kiekvien kart, sutik nepastam mog, prisiminkite muzikines k
des. Sustinkite! Skirkite sau laiko pamatyti, ar u js nugaros yra sivaizduo
jama kd, kitaip tariant, ar panekovas emocikai stabilus. Skirkite laiko susi
vokti, su kuo i tikrj turite reikal.
Tai daroma ingsnis po ingsnio. Kartais padarius paprastus dalykus atsi
randa galimybi imtis ko nors daugiau, ukopti ant kitos pakopos ir taip atlikti
pageidaujam uduot.
kvpkite ir por sekundi sulaikykite kvpavim. Ikvpdami i savo min
i kartu ikvpkite visus prietarus ir bet koki iankstin nuomon apie sutik
t asmen. Tada be vargo sileisite vis abiem keliais regjimu ir klausa
gaunam informacij.
5 4 G e b j i m a s p e r p r a s t i m o n e s m o k s l a s i r m e n a s
velkite tiesiai panekovui veid ir dar kart kvpkite pro nos tai
turi trukti dvi sekundes. Dar dvi sekundes sulaikykite kvpavim, tada i
kvpkite pro burn. Dabar pradsite rinkti vaizdin informacij apie stebim
asmen.
Jam kalbant, taip kvpuokite tol, kol nepajusite diskomforto. Tada kvp
dami pro nos (tai turi trukti tris sekundes) pasistenkite vertinti to mogaus
kno padt, stovsen, pat kn, rankas, platakas bei veid. Ikvpdami pro
burn, atidiai klausykits, k jis sako ir kaip skamba jo balsas.
Dabar dar kart kvpkite pro burn ir kartu pasistenkite suvokti, k jau
iate tam asmeniui. Kaip jis veria jus jaustis gerai ar blogai?
2 pratimas stebtojas
Tai nuostabus pratimas. Atlikite j ikart, kai tik pateksite ten, kur nepa
state daugumos moni. Pirmiausia atsipalaiduokite. Galvokite, kad stebite
filmo personaus. Tai pads atsikratyti drovumo ir nuo emocij ilaisvinti juti
mus. Praskaidrs mintys ir galsite patirti emocijas.
Objektyviai vertinkite patalp. Pervelkite visa, kas yra aplink bal
dus, kilim bei sienas. Tada patyrinkite kambaryje esanius mones. Ne
skubkite, neapiberkite savs klausimais. Paeiliui stebkite, kaip jie juda ir
kalbasi vienas su kitu. Atidiau siklausykite, kaip js knas tuo metu rea
guoja fizikai. Kaip kinta kvpavimo danis? Ar jis ritmingas? Ar nepasun
kjo? O galbt sultjo ar greitja? Js fizins reakcijos matas gali bti
kvpavimas. Jis pads suprasti, kaip jauiats tarp moni. Tai ypa akivaiz
du tada, kai smoningai bandote atsipalaiduoti per dvi sekundes kvpdami
pro burn, kvpavim sulaikydami dviem sekundms ir ltai ikvpdami per
deimt sekundi pratim turite atlikti prie praddami tyrinti mo
nes.
Stebdami prie save esanius mones, mintyse itarkite pirm galv atju
s bdvard, pavyzdiui, laimingas, paslaptingas ar nusimins. Visi
kai nesvarbu, ar keista tokia ssaja pasirodys kam nors kitam. Svarbiausia
ji turi bti prasminga jums. Tada nusprskite, koks tai apibdinimas tei
giamas ar neigiamas. Paklauskite savs, kokie jausmai teigiami ar neigia
mi buvo apm stebint t mog.
Atlikdami pratim, treniruojate savo smegenis skatinti jutimus bei emo
cijas.
U g d y k i m e g e b j i m p a i n t i m o n e s 55
3 pratimas emocinis budrumas
Vliau, kai sutiksite nauj moni, praleisite su jais laik ir paklausite
savs, kaip jie jus veikia (teigiamai ar neigiamai), enkite toliau nustatyki
te, kaip btent jie jus veria jaustis. Paklauskite savs, kaip jauiats lai
mingas, lidnas, piktas, ujauis, kupinas neapykantos, mylintis, nuobodiau
jantis, pasibjaurjs, gyvas, mirs, pasisms energijos, isunktas lyg citrina,
seksualus ar kelis baim?
Kai rasite atsakym, pateikite sau dar vien klausim: kodl jie man suke
lia i bsen? Pavyzdiui, greta Chuano, kur k tik sutikote, jauiats gerai.
Js pervelgiate mint sra ir atrandate, kad taip yra todl, jog tampate sek
suali. Dabar svarbu savs paklausti, kodl Chuanas privert jus pasijusti btent
taip. Gali bti, jog taip buvo todl, kad kalbdamas jis nuolat velg jums
akis, taip pat maloniu balsu mandagiai kalbjo bei sak komplimentus.
Kita vertus, jums galbt pasirod, kad Ker turjo jums neigiam poveik
sukl labai nemaloni bsen. Pervelg sra suvokte, kad po pokalbio
ji paliko jus emocikai isunkt, nes nesustodama guodsi savo bdomis. Jos
greitas monotonikas kalbjimas vos neumigd.
Gebjimas sustoti, apsivalgyti ir siklausyti savo emocijas, taip pat
gebjimas analizuoti, kodl is mogus daro btent tok poveik, ugdo budru
m. Galiausiai tapsite toks pastabus, kad t, kuriems nedera engti js gy
venim, netgi neprisileisite artyn. Jei paaukosite kelet sekundi savo emoci
nei bsenai itirti, ivengsite daugybs bd.
4 pratimas nuotraukos ir atmintis
Prisiminkite atostogas ar kok nors vyk, nutikus ne anksiau kaip prie
eet mnesi ir ne vliau kaip prie metus, kur js aminote nuotraukose ar
o tai dar geriau vaizdo juostoje. Nepulkite iekoti nuotrauk. Pirmiausia
ant popieriaus lapo suraykite visa, k prisimenate apie amint kelion ar
vyk.
Sakykime, buvote ivyk kruiziniu laivu. Pamginkite prisiminti, k vil
kjote kiekvien kruizo dien ir kur keliavote. Atgaivinkite tiek detali, kiek
tik stengiate pradedant dvtomis skryblmis ir baigiant nag laku, jo
spalva.
Isamiai apraykite sutiktus mones. Pamginkite prisiminti j vardus ir
drabuius. Galbt jie turjo koki nors neprast bruo? Galbt keistai elg
si? Galbt js padarte kak keista? K valgte ir grte?
Tada, kai bsite visk isamiai apra, isitraukite nuotraukas ar vaizdo ra
. Inagrinkite detales ir pairkite, kiek apraas atitinka tai, kas i tikrj
buvo. Kiek kart atspjote? Ar gerai kart darbavosi js ilgalaik atmintis?
Daugelis moni skundiasi netur atminties. A netikiu, kad daugumos
moni atmintis gali bti tokia prasta, na, nebent t, kurie turi nerv sistemos
sutrikim ar vartoja j slopinanius vaistus. Manau, jog jie tiesiog neino, kaip
j lavinti, kad i duot kuo daugiau naudos. Kuo ilgiau mokysits bti budrs,
tuo daugiau pastebsite ia ir dabar, be to, tuo daugiau prisiminsite. Atmintis
stebtinai pagers.
Pabandykite atlikti pratim po patirto simenanio vykio ar vents,
kur fotografavote ar filmavote. Usiraykite visa, k tik stengiate prisiminti,
ir pasiirkite, kiek tai atitinka tikrov, amint nuotraukose ar vaizdo juos
toje. Nuolat kartokite pratim ir bsite suavti: js atmintis netiktinai
pagers.
Vliau, velgdami gerai pastam moni (kuriuos troktate painti dar
geriau) atvaizd, atidiai stebkite j kn bei veid. Pasistenkite atpainti sig
nalus, pavyzdiui, kaip arti vienas nuo kito jie stovi. Ar j knai lieiasi? Pa
irkite, kaip jie atrodo galbt susting ir nelanksts. Galbt susidaro sp
dis, kad stovdami greta jie jauia diskomfort. Gal j ypsena tempta ir nena
trali? Galbt jie atrodo, lyg bt ne savo vietoje? Ar pastebite, kokie jie ne
rangs? Kokie jausmai apima velgiant nuotrauk ji jus diugina, lidina
ar veria nusijuokti? Ar atrodo, jog tie mons puikiai leidia laik? Jei lavin-
sits stebdami mones bei irindami j nuotraukas ir atsakinsite iuos
klausimus imoksite skaityti, kaip sakoma, tarp eilui.
Kitas naudingas pratimas tyrinti urnaluose spausdinamas ymybi
nuotraukas. Stebkite, kaip arti kit moni jie stovi, ir kruopiai inagrinki
te j veido iraik bei kno padt. Tada pavelg mgstamiausi vaig
di, savo eimos nari ar netgi savo nuotraukas, apie kiekvien mog bei jo
santykius su kitais suinosite daugiau, nei manoma apibdinti odiais.
5 pratimas laikas pasiirti film
Ekrane velgdami talentingiausius aktorius taip pat galite gerinti savo ge
bjim suprasti kitus. Gabs scenos meistrai irov priveria usimirti taip,
U g d y k i m e g e b j i m p a i n t i m o n e s 5 7
kad is netgi pamirta, jog ie vaidina. Viskas atrodo taip tikrovika. Jauiats
taip, lyg btumte perkelti kit erdv ir laik ten, kurioje gyvena personaas.
Nepakaks vien kart pamatyti puik film. Pasiirkite dar kart ati
diai stebdami kiekvien smulkmen galbt atrasite tai, ko nepastebjote
i pradi. Veikiausiai bsite suavti tuo, k ivydote dabar.
6 pratimas ijunkite gars
Isinuomokite film ir ijung gars stebkite vaidinant kok nors gars
aktori. Apie atlikj suinosite be galo daug vien tik velgdami jo veido
iraik bei tyrindami kno kalb. Kai neskambs odiai, kurie kartais tik
trukdo, lengviau suvoksite esm. T pai scen pasiirkite dar kart tik
kart jau jung gars. Stebkite, kiek informacijos gausite dabar. Skirtumas
bus didiulis.
Kiekvien kart, kai panorsite suinoti, ar politikas sako ties, ijunkite
televizoriaus gars. Stebkite jos ar jo kn jis labai ikalbingas. Ar is mo
gus danai lieia ranka akis bei burn? Jei taip, tai gali bti nesmoningas ban
dymas valdyti veido iraik, kad i neiduot tiesos.
Nagrinjant kokio nors mogaus kno kalb, imokstama sutelkti dmes
subtiliausius veido iraikos pokyius, pei judesius, platak gestus ar mi
mik, taip pat sdsen ar eisen. Kuo daniau atliksite pratim, tuo dau
giau ini gysite. Vertindami tai, kaip mons elgiasi, imoksite pajusti j emo
cin bsen.
7 pratimas klausykits dainuojamosios poezijos
Puikiausias bdas imokti girdti, k sako aplinkiniai dainuojamosios
poezijos klausymasis. Tai lavina gebjim igirsti odius, o ne garsus.
Daugelis ms pro ausis leidia odius ir link sutelkti dmes melodi
j. Taiau atidiai klausydamiesi dainuojamosios poezijos, bsite priversti su
vokti, kas bandoma perteikti odiais. Galbt j vis nesuprasite, bet kuo da
niau klausysits kokios nors dainos, tuo bus aikiau.
Toks klausos lavinimas tai galite daryti namuose, vaiuodami automo
biliu ar pramogaudami laisvalaikiu didina budrum per pokalb. Tapsite daug
dmesniu klausytoju.
8 pratimas mus ant sienos
Ar esate buv vakarlyje, kur nepainojote n vieno mogaus ir veikiau
siai jautts sutrik ir drovs? is pratimas pads visur jaustis kaip namuose.
Tereikia atsissti ir klausytis. Jums nereikia itarti n vieno odio. Tiesiog
tempkite klaus ir sutelkite dmes tai, k sako kiti.
Nesilau slapta klausytis kit moni pokalbi, taiau jei tai darysite tur
dami tiksl imokti ko nors naudinga manau, nieko bloga nenutiks. Jei neke
tinate taip gautos informacijos panaudoti prie kit asmen klausykits be
menkiausio drovjimosi.
Klausykits atidiai ir objektyviai, simindami balso intonacij. Atkreip
kite dmes moduliacijas, balso garsum ir velnum. Kaip jis skamba ag
resyviai ar velniai? Kaip jie kalbasi vienas su kitu? Ar nuolat stengiasi pa
neigti, k sako panekovas, laido sarkastikas bei kandias pastabas? Galbt
abu konkuruoja, aisdami odi m? Galbt balsai skamba taip, jog atrodo,
kad panekovai nuoirdiai mgsta ir gerbia vienas kit? Galbt balse galima
justi prieraium ar paslpt prieikum?
Klausydamiesi kit moni pokalbi lavinsite gebjim igirsti. Jums pa
tiems per pokalb tai pads, kaip sakoma, skaityti tarp eilui. Balso skambe
sys bei vartojami odiai apie panekovus pasakys be galo daug.
9 pratimas valgymasis restorane
Bdami vieose vietose galime gauti dvejopos naudos: pasilinksminti ir
gilintis kit moni tarpusavio santykius. Kuo daugiau ini gysite stebda
mi nepastamj knus bei i veido, balso ar odi gaudami informacij, tuo
daugiau i patirtis jums duos naudos gyvenime.
Tarkim, atkreipte dmes prie gretimo staliuko sdini por. Moters
vilgsnis klajoja po patalp, jos nugara prispausta prie atkalts; tuo metu vy
rikis kalba dmesingai palinks priek. Ilgainiui tampa akivaizdu, kad ji vi
sikai juo nesidomi arba vaizduoja sunkiai prieinam. inoma, jis aktyvioji
pus ir tai demonstruoja savo kno bei veido kalba.
Jei kur laik stebsite pakankamai daug por, sitikinsite, kad laikomasi
tam tikro atstumo, pastebsite tam tikr galvos padt, veido iraik, rank ar
platak judesius. Visa tai turi tam tikr reikm.
Kit kart, kai nueisite restoran, pasistenkite atvykti truputl anksiau
tada galsite atsissti prie baro, t. y. vienoje geriausi viet stebti. Lavinti savo
gebjimus suprasti mones galite ir tada, kai pietaujate ar vakarieniaujate vieni.
U g d y k i m e g e b j i m p a i n t i m o n e s 5 9
Vykstantieji verslo reikalais brangius restoranus danai varosi eiti vieni (aiku,
ne savo gyvenamojoje vietoje), todl maisto usisako kambar. Jums nereikt
taip elgtis. Verta elgtis kitaip juk restorane briuojasi mons, galintys tapti
stebjimo objektu. Kuo daniau treniruosits, tuo geriau ilavinsite savo gdius.
Jei nors truputl bijote bti vieni, atlikite pratim tampai sumainti. kvp
kite pro burn (tai turi trukti tris sekundes), tada tris sekundes sulaikykite kv
pavim ir ikvpkite taip greitai kaip tik stengiate. Pakartokite tai tris kartus ir
pasijusite atsipalaidav. Kodl? Todl, kad js smegenys gaus daugiau de
guonies, ir tampa atslgs.
Lavinti moni painimo gdius galite visur, kur tik esate oro uoste,
vaiktindami parke ar netgi stovdami eilje.
10 pratimas paalinkite proto trukdius
Prie imdamiesi k nors stebti, turite sutelkti dmes. Tam reikia nusira
minti, o tai galima pasiekti vairiai. Galite medituoti arba gilintis save
esm ta pati. Js turite paalinti vadinamuosius mentalinius, arba proto, truk
dius tik tada galsite vis dmes sutelkti prieais jus esant mog. Jums
teks atsiriboti nuo to, kas tiesiog fizikai skuriuoja aplink eismo keliamo
triukmo, statyb bildesio ar kdikio verksmo.
Tai atlikti pads ypatinga kvpavimo technika. Pirmiausia kvpkite pro nos
(tai turi trukti tris sekundes), tris sekundes sulaikykite kvpavim ir ltai ikvpki
te pro nos (tai turi trukti deimt sekundi). Padarykite tai deimt kart. Pajusite,
kad nuostabiai atsipalaidavote. Netrukdys joks triukmas, nutols problemos.
is pratimas taip pat padeda atsikratyti mini apie praeit. Daugelis mo
ni savo praeit atsinea dabart, dl to nestengia sutelkti dmesio ir isaugo
ti blaivaus mstymo. Jie nepajgia isivaduoti nuo iankstini nuostat vertin
dami tai, kas vyksta ia ir dabar, ar stebdami mones, kuriuos nori painti.
Dl to jie pasmerkti daryti daugiau klaid stebdami kitus mones bei vertin
dami savo emocijas.
Sakykime, js visai neseniai susibarte su savo mergina. Dabar einate
svarb dalykin susitikim ir kartu neats neigiam emocij pykt. Labai
tiktina, kad js peius slgs pykio nata, todl verslo partnerius reaguosite
veikiausiai neigiamai.
Atsikratykite toki proto trukdi ir tapsite laimingesni, sveikesni. Viskas
ims labiau sektis.
ANTROJI DALIS
Imokime keturis
bendravimo kodus
anga: testas monms painti
Dabar, kai jau imokote pratim monms painti, esate pasireng nag-
rinti sudtingesnius dalykus. Pavyzdiui, kaip asmen atskleidia kalbsena,
balsas, knas bei veido iraika. Penktame atuntame skyriuose isamiai pa
aikinsiu, k reikia vienas ar kitas js pastebtas dalykas. Devintajame sky
riuje rasite asmenybs tip apraymus, grindiamus btent iais pastebjimais.
Dabar stebdami kok nors mog nusprskite turi jis kur nors i ia pami
nt bruo ar ne. Atsakykite Taip arba Ne.
KALBSENA TAIP NE
veplavimas
argonas
Sarkazmas
aipymasis
Skurdus odynas
Skurdi gramatika
Lieuvavimas
Tam tikrai vietovei ar tautai bdingi posakiai
Keiksmaodiai
okinjimas nuo vienos temos prie kitos
Nuolatinis kalbjimas apie save
Demaskuojani fakt praleidinjimas
Pamokslavimas
64 I m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s
Tam tikr prieodi vartojimas
Isisukinjimas, nenoras kalbti tiesiai
Pertraukinjimas
Pompastiki odiai
Nekalbumas
Nuomons neturjimas, atsakymai Neinau
Kalbjimas nuotrupomis, nebaigti sakiniai
Flirtavimas
Tryktanios ar tekanios seils kalbant
Nedrsumas
Kompliment gausa
odi ir veiksm neatitikimas
odiai, atitinkantys veiksmus
Nuolatinis kikenimas arba juokas
Keistas turinys
BALSAS TAIP NE
Virpantis
iurktus, grsmingas tonas
Inkiantis, verklenantis
Dviprasmika intonacija
Murmantis
Garsus
Balsas nuslopsta baigiant sakin
Pernelyg moduliuotas
Pernelyg saldus
Neiraikingas, negyvas, nuobodus
Per velnus
Per garsus
Per ilgos pauzs
odi kapojimas, trumpinimas bei rijimas
Intensyvus, atakuojantis
Desperatikas, maniakikas
Mikiojimas ir lemenimas
Per greita kalba
Per lta kalba
Piktas, agituojantis tonas
Auktjantis ir tylantis sakinio gale
Per emas
Per auktas
Entuziastingas
Gerai moduliuotas
KNO KALBA TAIP NE
Stovsena
Pasitikjim savimi spinduliuojanti stovsena
Stovjimas per arti panekovo
Stovjimas per toli panekovo
Lingavimas alis
Rankos bei platakos
Tabaluojanios rankos
Pernelyg intensyvus gestikuliavimas
Per stiprus rankos paspaudimas
Per silpnas rankos paspaudimas
Daikt sukinjimas rankose
Savs alojimas ar darkymas
Gunktelj peiai
Pernelyg tiesi nugara
Judesiai
Staigs, kampuoti
Sustings knas
Nevikrs, nerangs
Per sparti eisena
Per lta eisena
Per garsus ingsniavimas
Koj vilkimas
a n g a : t e s t a s m o n m s p a i n t i 6 5
6 6 I m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s
Aki vok trkiojimas
Spoksojimas smeigus akis
Plaiai atveriamos akys kalbant
Lakstanios akys
Auktyn nukreiptas vilgsnis
emyn nukreiptas vilgsnis
Aki vartymas
Lp laiymas ar kramtymas
Neadekvatus juokas ar ypsena
Suksti dantys, tempti andikauliai
Abejingas, bereikmis veidas
Pernelyg didelis susidomjimas veide
Nenatrali ypsena
tempta suspaust lp ypsena
Raudimas ir blykimas
Surauktas veidas
Suraukti antakiai
vilgsnis nairomis
Suraukta nosis
Savimi pasitikinti iraika
on pakreipta galva
Pirmyn palenkta galva
Pirmyn atkitas smakras
Atlota galva
VEIDO KALBA TAIP NE
5 SKYRI US
K reikia kalbos ypatumai
Nordami kaip pridera inagrinti, k sako vienas ar kitas mogus, turime
vertinti trisdeimt vien bruo, atskleidiant asmenybs ypatumus.
iuos klausimus atsakykite Taip arba Ne.
1. Ar jis aiposi i js, o paskui, pastebjs neigiam reakcij, visk
paveria juokais: A tik pajuokavau?
2. Ar panekovas atrodo nelabai ins k kalba?
3. Gal jis bando uginyti visa, k tik pasakote? Galbt ieko dingsties
ginui?
4. Ar jis jus emina bei menkina?
5. Ar jis kalba nesustodamas?
6. Gal jis nuolat lieuvauja ir skleidia paskalas apie kitus asmenis?
7. Ar jis blakosi nuo vienos temos prie kitos taip, kad sunku sekti mint ir
suprasti, kas norima pasakyti?
8. Galbt jis nuolat kalba apie save ir kalbdamas maai paiso js?
9. Ar jis klausia itin asmenik dalyk, ar to, kas su juo visikai nesusij?
10. Ar jis pasakoja daugiau, nei stengiats suinoti?
Kalbos ypatum apvalga
11. Ar jis kalba netiesiogiai, uuolankomis, niekaip neprieina prie svarbiausi
dalyk atrodo, lyg kak bando pasakyti dar?
12. Ar jis netaktikas ir okiruojaniai nenuovokus?
13. Ar panekovas emina ir menkina pats save?
14. Ar klausimus daniausiai atsako: Neinau?
15. Galbt nuolat pagaunate j meluojant ar ikraipant ties?
16. Ar panekovas vepluoja, o galbt sunkiai taria garsus , , d, s
ar z?
17. Ar jis nuolat vartoja tik tam tikrai etninei grupei bdingus odius bei
posakius, netgi jei js j nesuprantate?
18. Ar jis kalba argonu?
19. Galbt panekovas netiktai nukrypsta dalykus, kurie maai susij su
pokalbio tema ar visikai su ja nesusij?
20. Ar kalbdamas jis mikioja ir lemena?
21. Ar jis murma?
22. Galbt jis kalba nuotrupomis, dl to sunku suvokti, k stengiasi pasakyti?
23. Galbt jis varosi ar prie k nors sakydamas atidiai parenka odius?
24. Galbt jis nuolat kakuo skundiasi?
25. Ar ykti odi, atsakym, menkai dalyvauja pokalbyje? Galbt atrodo,
kad kiekvien od reikia traukte traukti?
26. Ar atrodo, jog kalbdamas jis daro malon? Galbt susidaro spdis, kad
priekaitauja, o ne kalba su jumis?
27. Ar jis nemgina provokuoti, sakydamas tai, kas jus trikdo?
28. Ar jis nuolat kartoja t pat?
29. Ar panekovas jus danai nutraukinja? Galbt neleidia baigti frazs ar
terpti odio?
30. Galbt panekovas nuolat vartoja keiksmaodius?
31. Galbt jis visikai nesidomi tuo, apie k js kalbate?
Rezultat vertinimas
Jei teigiamai atsakte bet kur i i klausim, vadinasi, sutikote asmen,
kuris kalbdamas bna nemalonus. Kuo daugiau teigiam atsakym, tuo is mo
gus nemalonesnis.
Dabar, kai jau esate atskleid panekovo kalbsenos kod, suinosite, k
reikia kiekvienas atsakymas ir kaip visais jais remiantis susidaryti psichologi
n mogaus portret.
Daugiau nei dvideimt met tyrinju mogaus balso bei kalbsenos subti
lybes. Remdamasi dviem pirmosiomis savo veiklos sritimis (psichologiniu kon
sultavimu bei bendravimo sutrikim alinimu), sukriau nauj, mokslikai pa
grst svok, kuri pavadinau verbaliniu nuotkiu.
Tai padeda greitai ir tiksliai vertinti nauj mog; jums nebereikia kliau
tis instinktais ar intuicija. San Francisko Kalifornijos universiteto mokslinin
kas Polis Ekmanas tyr vadinamj veido informacijos nuotk, a balso ir
kalbos. Jis stengsi stebdamas nustatyti tikrj mogaus emocin bsen, a
rmiausi klausa. Atkreipus dmes tam tikrus balso bei kalbsenos ypatumus,
galima akimirksniu vertinti mog.
iame skyriuje aptarsiu kelet inom kalbos kod. Js suinosite, ko ti
ktis. Tai pads geriau painti mones. Toliau knygoje rasite patarim, kaip
sudaryti psichologin portret.
Paaikinsiu, kaip sveikauja panekovai k nors sakydami ir kaip juos api
bdina itaip skleidiama informacija. Suinosite, k reikia, jei asmuo yra sar
kastikas, okinja nuo vienos temos prie kitos, nuolat pertraukinja ar nesten
gia nutilti.
ia aptarsime tuos, kurie kalba nuotrupomis ar nebaigia sakini. Tai
nagrindami galsite nuspti, ar asmuo yra patikimas, aismingas, egocen
trikas, emocikai brandus, kokia jo psichologin bsena, ar jis turi savi
garbos.
siklausykite tai iduoda
Mano bendradarbis dr. Polis Kantalupa sakydavo, kad leidus mogui kal
bti pakankamai ilgai, jis pasakys visk, k jums reikia inoti apie j tikrai
vi sk.
Jis turjo galvoje gebjim bti geru klausytoju. itaip galima isiaikinti,
kas i tikrj yra panekovas, tereikia leisti jam pasakyti tai, kas gali atskleisti
Verbalinis nuotkis
K r e i k i a k a l b o s y p a t u m a i 6 9
paslaptis. mons, iplepantys rizikingus ir nederamus dalykus, nra pajgs
apginti savo pozicij. Jie nesugeba saugoti asmenins informacijos, nes nejau
ia leistin rib. Smulkiausiai pasakodami intymiausius dalykus, jie isiduoda,
kad galbt yra apimti nerimo ir turi psichologini problem. Tai bendraujant
jums reikia inoti.
Viskas, k reikia inoti, ir dar kai kas
Kart man prireik urnalisto. Viena kandidat ias pareigas, su kuria
pokalbis prasidjo auniai, pasiteiravo apie mane bei mano isilavinim, taiau
vliau m kalbti apie savo gyvenim bei apie tai, kaip stipriai simyljo vos
sutikt vyrik. Ji vis pra patarti, kaip elgtis ir kalbti, kad tas vyrikis nebe
galt be jos gyventi. Vliau paaikjo, kad ji itekjusi moteris, iekanti
bd nykiai ir nusibodusiai santuokai pavairinti.
A nenorjau leistis painiojama jos asmenines problemas, todl patariau
kreiptis psichoterapeut. Tada grau prie to, nuo ko pradjau pokalb
iekojau urnalisto. Po keli sakini ji vl prabilo apie t pat:
inote, man tikrai patinka tas vyrukas. Neinau, k daryti. Jis links
kompromisus, yra kultringas ir malonus. A esu kilusi i visikai kitokios ei
mos, todl jis tas, kurio man reikia.
A stengiausi bti mandagi; pasakiau, kad kiekvienas yra savo laims kal
vis ir sprendimus gali priimti tik pats. Trei kart pabandiau nukreipti pokal
b man rpimo dalyko link, taiau iki to laiko ji visikai atsiskleid. Pasirod
esanti silpna, visikai nesugebanti sutelkti dmesio asmenyb. Supratau, kad
jai tikrai btina psichoterapeuto konsultacija, o tokio atstovo ryiams su visuo
mene man visikai nereikia.
mons pasakys visk, o js gausite reikaling informacij vien tik d
miai klausydami ir velgdami tarp eilui.
Tikroji istorija
Mano draug Andrja susipaino su Bobu atletiku, turtingu vidutinio
amiaus verslininku. Jis jai labai patiko. Tuo metu Bobas skyrsi su mona
(skyrybos buvo sunkios) ir papasakojo Andrjai, kokia neva ji yra alta ir ne
jautri snob. Jis netgi pasak, kad myldamasi su juo ji usimindavo, jog reikia
eiti pirkini ar parsineti i skalbyklos skalbinius. Andrja papasakojo man i
istorij liaupsindama vyrikio dorybes.
A paraginau j neskubti tos moters kaltinti, nes tango visuomet oka po
ra. Mane taip pat trikd Bobo noras bsimai gyvenimo draugei pasakoti netgi
intymiausias savo deimtmet trukusios santuokos smulkmenas. Andrjai pasa
kiau, kad jo mona galbt labiau domjosi pirkiniais nei seksu su savo vyru
todl, kad nejaut, jog j labai domint intyms santykiai. Veikiausiai jis nie
kuomet nesakydavo, kokia ji daili ar seksuali. Galbt jis miegamajame neleido
jai pasijusti tikra moterimi. Tiktina, kad Bobas savanaudis, galvojantis tik
apie save ir nepaisantis monos poreiki, o jos elgesys vienintelis bdas
veikti situacij.
Tu teisi, sutiko Andrja. A apie tai net nepagalvojau.
Andrja panoro supaindinti mane su Bobu, ir mes trise nujome vakarie
niauti. Vakarui baigiantis abi vyrik perpratome. Jis nuolat skundsi savo
buvusija kokia ji bloga, kaip j inaudojo. Kitos temos buvo jo pinigai bei
daikt kainos.
Jis nuolat isiduodavo, koks yra niekingas ir yktus. Vliau, kai padav
jas atne sskait, tai tapo visikai akivaizdu ji buvo inarstyta po skaiiu
k. Jis pasiauk padavj ir pareik nemoksis u neva altos kavos puodel
ir paliko pernelyg maai arbatpinigi.
Jo veido iraika ir balso tonas dvelk aliu bei niekingumu. Jis verkle
no ir to buvo sunku klausytis. Be jokios abejons, tai buvo savimyla, tegals
kalbti apie save ir savo pinigus.
Jis pasak visk, k norjome suinoti. Nereikia stebtis, kad vaikioda
ma po parduotuves jo mona stengsi kompensuoti nusivylimus miegamajame.
Visuomet klausykits, k sako mons. Galbt jie nuolat blogai atsilie
pia apie kitus ar sakosi kit inaudojami. siklausykite, kaip danai jie pasa
koja, jog kak pergudravo tvarkydami verslo reikalus. Ar kalbdami apie
kitus isiduoda es kertingi? Galbt jie visuomet tampa aukomis? Galbt
juos kas nors nuolat painioja nemalonias situacijas? Ar jie nuolat sivelia
konfliktus?
Verbalinis nuotkis ir kalbos kodai
Kalbos turinys ypa svarbus jis iduoda, koks kalbantysis yra i tikr
j. Ar jis pasakoja tai, k, ties sakant, turt atskleisti nebent psichoterapeu
tui? Jei vos sutiktas mogus ipasakoja intymiausias problemas, vadinasi, jis
nejauia rib. Be to, nesugeba protingai sprsti. Jei tai js artimas draugas
kitas dalykas, taiau neitikimybs ar buvusios monos seksualini pro
i aptarinjimas apie mog pasako labai daug, ypa jei su juo vos spjote
susipainti.
Dabar aptarkime daniausiai pasitaikanius kalbos kodus.
1. Puikiai bendraujantis
Kultringi mons gerai ino, k sakyti aplinkiniams. Jie neykti malo
ni odi bei pagyr, yra velns bei mandags. Jie yra nuoirds, o j reak
cija tikra.
Jie siningi, jiems nieko nereikia rodinti. Prie kalbdami jie pagalvoja
ir nenusineka. Jie visuomet suvokia, k sako ir su kuo kalba. Jie kalba tai, k
i tikrj galvoja. Jie neka glaustai, nenukrypsta nuo temos, juos lengva su
prasti. Neturi joki slapt ksl. K girdime, t ir gauname.
Jie daugiau domisi asmeniu, su kuriuo kalba, nei savimi, dl to yra geri
klausytojai. Jie daugiau dmesio skiria gilinimuisi tai, k sako kiti, ir maiau
rpinasi pasirodyti doms patys.
Tie, kurie puikiai bendrauja, neturi poreikio tapti dmesio centru. Jie pasi
tiki savimi ir turi k pasakyti. Jie niekam nieko nerodinja.
Jie link vartoti nugaltoj odius bei posakius, pavyzdiui, veikiausiai
galsime ar galbt taip jums bus geriausia. Kalbantis su jais, neapleidia
bendradarbiavimo ir harmonijos pojtis kalbdami jie velgia supratingai,
reaguoja js jausmus.
Jie yra jautrs ir emocikai stabils.
2. "A tik pajuokavau" sindromas
mons save ir tai, k i tikrj jums jauia, gali iduoti odiais. Bdami
sarkastiki ir grubs, taiau vis pridurdami A tik juokauju, jie parodo, kas i
tikrj yra.
Nors tokie juokautojai galbt tvirtina, kad nori tik truput praskaidrinti
nuotaik ar pakvailioti, jie i tikrj kupini prieikumo ir pavydo. itaip ap
linkinius erzinantys mons kartais bando kompensuoti dalykus, verianius
juos paius jaustis nesmagiai, pavyzdiui, dietos laikymsi ar senjim. Tokie
mons bijo pavelgti realybei akis ir neigiamus jausmus jums gali reikti
dangstydamiesi kandiu humoru. I tikrj tai rodo ugniaut pykt jums, sau
ar gyvenimui apskritai.
tai, imk dar vien spurg, ant tavs ji guls kaip nulieta, sako Bo
bas savo merginai ir priduria: A tik juokauju.
Taiau jis nejuokauja. Jis tikrai pyksta, kad jo draug Bets storja. i
dvideimt svar antsvorio turinti moteris jau ne ta, kuria jis susiavjo.
Mintyse Bobas piktinosi draugs nevalingumu ir troko, kad i vl bt tokia
pat liekna kaip anksiau. Jis nesteng tiesiai pasakyti, kad pyksta dl priaug
to svorio, nes dabar Bets fizikai jo netraukia taip, kaip trauk bdama lai-
besn.
Jie tikrai nemgsta js
Kon buvo labai grai moteris. Ji atrod daug jaunesn, nei i ties buvo.
Daugiau nei su penkiasdeimt svei ji vent savo keturiasdeimt penktj gim
tadien. Dvi draugs, Katlyna ir Dein, nuolat aipsi i jos amiaus. Jos be
perstojo laid i pairos nekaltus juokelius, es jubiliat persiritusi antrj
gyvenimo pus. Jos vis juoksi i Kons, kad i liko senmerg.
I pradi Kon ignoravo ugaulius komentarus. Ji kikeno ir vis nerpes
tingai usimindavo, kad ios galt ir liautis, bet abi moterys vis vakar Ko
ns nepaliko ramybje. Galiausiai i susierzino, pasijuto eista abiej drau
gi elgesio ir nedviprasmikai joms tai pareik.
O, Kone, tai tik poktai. Kas tau nepatiko? Nejau nesupranti juok?
Kur tavo humoro jausmas? Mes tik juokaujame! nustebo draugs.
Ne, Konei neatrod, kad ios dvi furijos juokaut. Tai, k ji girdjo, i
dav tikruosius poni jausmus j odiai buvo kupini prieikumo, pykio
bei pavydo. Tai buvo menkyst taukalai. Kon girdjo odius, kurie turjo
j sutrikdyti kitiems matant. Uuot pasakiusios: Tai keturiasdeimt penkta
sis tavo gimtadienis. Sveikiname. Atrodai nuostabiai, tau prie akis puikus
gyvenimas, tu auni draug. Mylim tave, abi niekingos poniuts rod prie
ikum.
Kon paklaus savs, kokias emocijas ie odiai jai kelia, ir atspjo ties.
ios moterys jai pavydjo. Jos jaut prieikum Konei, todl j odiai idav
tikruosius jausmus. Jos juokavo nordamos paslpti tikruosius savo keti
nimus, nes i tikrj troko priversti draug jaustis nemaloniai dl to, kad
sensta.
Sarkastiki odiai bei sakiniai eidia, kad ir kas js btumte. mons,
kurie laido tokius komentarus, ypa po to pasiteisindami A tik juokauju,
js nemgsta arba jums pavydi.
Jie nepasitiki savimi ir nuolat konkuruoja. Kad ir k jie sakyt, nepamir
kite jie nejuokauja. Kiekvienas j odis iduoda tikruosius jausmus.
3. Nesuvokiantys k kalba
Tokie mons nra kvaili. Jie tik gali neinoti tam tikr dalyk ar juos
ignoruoti. Dl to jie netinkamai pasielgia bendraudami asmeniniais ar verslo
reikalais. Jie gali bti atsilik nuo laikmeio ir nesusigaudyti, kas vyksta da
bar; taip pat dl skurdaus odyno jie gali kalbti argonu ar vartoti keiksmao
dius.
Neseniai bendravau su septyniasdeimtmeiu dentelmenu. Jis buvo paty
rs nedidel paralyi ir pra pagalbos, ketindamas atgauti pasitikjim savi
mi bei pagerinti bendravimo gdius.
Jis pasak, kad darbino spalvotj vaikin. Tokio termino vartojimas
apie mog, kadaise skms lydym verslinink, pasak labai daug. Tai rei
k, kad geriausias jo laikas jau prajo. N vienas mogus, turintis bent men
kiausi socialin nuovok, ms laikais nevartos tokio menkinanio posakio.
Skurdus jo odynas atspindjo ribot suvokim apie tai, kaip pasikeit pasau
lis. Tai kuo puikiausiai paaikino, kodl jis dl mons valdymo taip ariai kon
fliktavo su savo snumi, kuris dabar vadovavo jo verslui. is mogus deimt
meiais buvo atsiliks nuo ms dien.
mons, vartojantys nekorektikus odius, apie save pasako labai daug.
Prisimenu savo koleg gydytoj, kuris seseles vadindavo mergaitmis. Tai
rod, kad jis negerbia personalo, dl to darbuotoj kaita buvo tikrai didel.
Vliau suinojau, kad is gydytojas apskritai menkai vertino moteris.
4. Mgjas ginytis
mons, kurie stengiasi uginyti visa, kad ir k pasakytume, anot ameri
K r e i k i a k a l b o s y p a t u ma i 7 5
kiei, yra tikri koj kaiiotojai. Jie jauiasi tokie nesaugs, todl nordami
sitvirtinti kalba prieingai ir pateikia daugiau informacijos. Taip jie stiprina
savo pozicijas. Trikdydami kitus jie isiduoda, jog negerbia aplinkini. Jie nir
tingai konkuruoja su kitais ar jauia grsm i panekovo puss.
Toks elgesys bdingas bendraamiams, kurie ginijasi nordami bti pra
naesni. Danai itaip elgiasi konkuruojanios sutuoktini poros.
Prisimenu, kart viena pora mane pakviet kartu pavakarieniauti. Tai buvo
labai nemaloni vakarien, nes mona nuolat neig tai, k sak jos vyras. Neig
dama kiekvien jo od, ji stengsi pasirodyti esanti eimos galva.
Pavyzdiui, kalbdamas apie kelion po Europ, jis paminjo sigytas
Liudviko XIV kdes. Tai buvo ne Liudviko XIV kds! suklyk mona.
Tai buvo pigios kopijos, senas iurki apgrautas lamtas. A turjau
ileisti daugyb pinig naujiems apmualams. Dabar jos atrodo pakenia
mai!
Tada vyrikis m pasakoti, kaip jam patiko Florencija. Florencija!
suuko mona. Tu negaljai paksti Florencijos! Tu negaljai sulaukti i
vykimo! Nuolat kartojai, kad tau darosi bloga irint visus tuos juokingus
popierlius, ikabintus maose parduotuvlse, ir kad viskas labai brangu.
Dl Dievo meils, tu netgi nenujai muziej pasiirti Mikelandelo Do
vydo!
Irauds vyras atsikirto, kad t dien jis buvo apsinuodijs maistu ir turjo
gulti lovoje. Tu nebuvai apsinuodijs, atrm mona. Taip nutiko to
dl, kad ivakarse prisirijai kaip kiaul. Jums reikjo pamatyti, kaip is mo
gus lkt po lkts kimo makaronus!
Vargelis nesteng laimti gino. Vis vakar, k jis tik pasakydavo, mona
stengsi tvirtinti prieingai. Vyrikis akivaizdiai buvo sutriks, kaip ir visi
sveiai. Tiktina, kad ponia, kuri jis ved, patirdavo malonum, jausdama sa
vo gali ir pranaum, paneigdama visa, k vyras pasakydavo. Taiau kuo ai
kiausiai buvo matyti, kad ji savimi nepasitikinti ir jokios pagarbos aplinki
niams nejauianti menkysta.
Negaldama itverti io spektaklio, a mandagiai atsisveikinau. Buvo ai
ku, kad i moteris eidinjo savo vyr. Po met visikai nenustebau igirdusi,
kad pora isiskyr. Tokie nepagarbs ir konkurentiki santykiai negali trukti
aminai.
Naujoji vyrikio draug, miela moteris, maloniai reaguodavo jo sakomus
odius ir net neman j neigti, ypa girdint paaliniams.
5. Menkintojas
Menkintojas panaus mgj ginytis tuo, kad negerbia kit, baisiai pa
vydi ar jauia grsm. Tokie mons emina kitus nordami pakelti savo vert.
Jiems reikia kontroliuoti bei rodyti savo gali norint jaustis gerai.
Sakykime, jus paauktino. Uuot igird Sveikinu! ar Diaugiuosi, kad
tau pasisek, igirsite tai k: inau, kad i kompanija skatina darbuotojus
paauktindama be jokios prieasties.
Gali bti, kad laikydamiesi grietos dietos numette kelis kilogramus.
Niekuomet neigirsite: inoma, tau reikjo didiuls savitvardos bei valios
itaip sulieknti. Jums pasakys: Oi, per daug sulysai! Atrodai toks perka
rs! Gal sergi? Kartais tokiems monms geriausia nieko neatsakyti. Jie vi
suomet ras juod odi debes net ir giedriausiam js nuotaikos dangui ap
temdyti.
ie mons nra geros nuomons apie save, dl to emindami jus veria
jaustis dar blogiau. Jie ypa mgsta tai daryti girdint kitiems, nes tada jauiasi
dar galingesni.
Tie, kas mgsta menkinti kitus, paprastai kalba kategorikai, pavyzdiui,
mgsta odius niekada bei visada. Jie gyvenime link matyti tik dvi spal
vas juod ir balt. Taip pat jie ir vertina teigiamai arba neigiamai. J
nuomoni paletje veikiausiai nerasite pilk atspalvi ir tikrai odio gal
bt. ie mons kalba ididiai, lyg turt nuosav greitkel, o kiti tik menk
keliuk.
Su tokiais asmenimis kalbtis sunku, nes jie monolog mgjai. Jie jums
nurodins ir priekaitaus, uuot kalbjsi. Jiems ne itin rpi tai, k norite pasa
kyti. Jie nepriima jokios kitos nuomons ir link vaizduoti visainius. Tai vi
sikai prasti klausytojai, nes kalbdami per daug stengiasi atkreipti dmes
save ir per maai rpinasi tuo, k norite pasakyti js. Kad ir k pasakytumte,
jie oks jus menkinti.
6. Plepys
Nutilk! Liaukis pagaliau taukti! mintyse kartojo Defas vesdamasis
Lor pirm kart susitikti su savo tvais. Jis troko, kad mergina jiems patikt,
taiau i, regis, neusiiaups vis gyvenim. Atrod, kad ji nestengia savs
kontroliuoti.
mons, kurie negali nutilti, nesugeba prisitaikyti prie aplinkos. Nors i
pradi j plepumas gali pasirodyti avus, po pirmosios painties valandos jis
ims rodytis kyrus. Nuolatinis tarkjimas apie paius emikiausius dalykus,
pavyzdiui, kaip jis ar ji veit kriaukl, iveda i kantrybs bet kur sveiko
proto mog. Jie daniausiai visikai nesidomi, ar panekovas turi laiko kalb
tis su jais.
Tokie mons paprastai kenkia patys sau ir visikai nesivaizduoja, kok
poveik daro kitiems. Jiems bdinga ikelti klausimus ir patiems juos atsaky
ti; panekovas neturi progos netgi siterpti. Jie tiesiog negali patylti, nes tada
pajunta nerim ir baim. Regis, j viduje slypi variklis, kurio nemanoma i
jungti.
Jie kalba nordami pasijusti geriau ar nusiraminti. Tai isklaido nemalo
nias mintis ar stiprius jausmus, kuriuos iems monms galbt tenka patirti. Jie
mgsta klausytis savo pai kalbos, nes yra narcizikos asmenybs. Jiems svar
besnis malonumas, kur patiria klausydamiesi savs, nei diskomfortas, kur su
kelia kitiems. Plepiams sunku atsiplti nuo telefono. Jie tokie nesupratingi,
kad kartais prireikia iurkiai ir tiesmukai liepti nutilti, o kartais netgi padti
ragel.
Jie visikai nesivaizduoja, kad nuolatinis plepjimas piktina aplinkinius.
Per daug sutelk dmes save jie nepastebi neodini aplinkini siuniam
signal. Nutildyti nors trumpai juos galima vieninteliu bdu garsiai ir sak
miai liepti usiiaupti. Rodos, jie nestengia susivaldyti, tiesiog negali nepra
pliupti vl, j visikai netrikdo iurkios aplinkini pastabos. Taip jie susido
mj patys savimi. Netgi jei eisti trumpam nutyla, netrukus ima plepti vl.
Jauiams isek net ir po trumpo pokalbio su jais.
Plepiai vaikystje neretai bna patyr psichologin traum, sutrikdiusi
j vystymsi. Matyt, dl to jie taip daug neka suaug. Tok elges galima pa
aikinti tam tikra kalbos vystymosi faze (tarp trej ir pusketvirt met). Tokio
amiaus vaikai mgsta kalbtis su savimi ir su aplinkiniais. Jie nuolat klausi
nja net ir t dalyk, apie kuriuos aikinta daug kart. Jie taip elgiasi ne tik
nordami atkreipti dmes, bet ir trokdami igirsti save kalbant ir pademonst
ruoti jau atsiradus gebjim tai daryti.
Augant gali sustoti j psichologin raida; tada ir suaugs mogus elgiasi
kaip ketveri met vaikas. Nuolatinis nekjimas gali bti ir psichologins gy
nybos mechanizmas, kuriuo siekiama isivaduoti i vienatvs baims ir baims
bti paliktam. iems monms reikia bti greta kit, nes jie desperatikai trokta
V
bti iklausyti. Jei greta nieko nra, jie kalbsis patys su savimi ir nemanys,
jog tai blogai.
Psichoterapija neretai atskleidia, kad tokie suaug taukaliai vaikystje
nuolat bdavo paliekami vieni. Jie valand valandas sddavo urakinti arba
bdavo apleisti psichologikai, t. y. ignoruojami tv ar kit artimj. Dl to
jie iaukdavo nesustodami, kad pasilinksmint, o kalbos dovan pavert b
du greta savs ilaikyti kitus.
Kartais perdtas plepumas gali atsirasti dl narkomanijos, psichikos ar neu
rologini, taip pat genetini sutrikim. Todl nereikia pamirti, kad plepiai ga
li turti ir rimtesni sveikatos sutrikim.
7. Paskal skleidjas
Apie kitus blogai kalbantys mons nekontroliuoja savs. Jie trokta jaus
tis galingi, todl skleidia paskalas, nes ne itin gerai save vertina. Apkalbin-
tojai danai pasirodo es pasalniki ir dviveidiai, draugus besiperantys vi
s pirma tam, kad iviliot informacij ir ja pasidalyt su kitais. Jie nestengia
ilaikyti paslapties, ir bet kokia js iplepta inia pasidalija su kiekvienu
sutiktu.
Dauguma lieuvautoj pavyds ir konkuruoti link mons, iekantys
bd skaudinti ar sulugdyti. Taip siekiama odiais paalinti varov. Zig-
mundas Froidas yra pasaks, kad pavydas trokta naikinti.
Kadangi tokie mons yra pavyds, jie daro k tik gali, kad sutert kieno
nors reputacij pasakodami tas asmeninio gyvenimo smulkmenas, apie kurias
nenortumte praneti kitiems. sidmkite paskal neiotoj taisykl: tas, kas
atnea informacij jums, neios informacij ir apie jus.
Pavyzdiui, jums atrod, kad sakote kak visai nekalta ketindami isiai
kinti, ar panekovas tai perduos kitiems. Galbt tada, kai paskal neiotojas
papasakojo k nors pikantika, lyg tarp kitko pareikte, kad Dona elgiasi keis
tai. Truput vliau Dona jus usipuola, es girdjusi, jog meiiate j. Js m
ginate gintis, taiau draug sieid, todl dabar nirta. Js nesate tas mogus,
kuris apie j kalbjo blogai. Taip elgsi lieuvautojas. Na, o dabar btent jis
aikina visiems, es js sakte, kad Dona keistuol.
Tokie paskal skleidjai visus seka erelio vilgsniu bei radaro klausa ir
simena visa, k sakte apie juos. Jie danai ikreipia js pasakytus odius ir
tokiomis pikantikomis naujienomis ulieja visus aplink.
K r e i k i a k a l b o s y p a t u ma i 7 9
8. okinjantis nuo vienos temos prie kitos
ie mons tik trumpam stengia sutelkti dmes ir greitai ima nuobodiauti.
Jie yra gana narcizikos prigimties ir patenkinti bna tik tada, kai patenka
dmesio centr, taip pat tada, kai kalbama j pasilyta tema. Jie link pokalb
pasukti taip, kaip patogu jiems patiems. Buvimas greta j be galo erzina, nes
pokalb palaikyti labai sunku. Jie savanaudiki ir link manipuliuoti, stengiasi
patenkinti savo poreikius ir interesus.
9. "A, mano ir man"
ie savimylos n nemano draugikai keistis mintimis, veikiau yra ge
nami nenumaldomo poreikio papasakoti apie save bei savo privalumus. Bet
kur ir bet kada pokalbis turi suktis apie juos. Be to, tai gali bti ir juokda
riai, be atvangos laidantys juokelius bei vairiausias istorijas, kad ilikt
dmesio centre.
Kad ir kiek ie asmenys girtsi, jie niekuomet neatsikrato nesaugumo jaus
mo. Nebdami dmesio, centre, jie darys bet k, kad tik ten atsidurt, visikai
nepaisydami kit moni poreiki bei jausm. Jie netiktinai savanaudiki ir
galvoja tik apie save. Svarbiausias j rpestis praneti aplinkiniams apie
savo aves, todl griebsis bet koki priemoni, kad pasiekt tiksl. Jie nuo
lat kalba apie save, savo vaikus, savo eim ir panaiai. Jie giriasi nordami
pakelti savo vert savo pai akyse.
Nuolatinis kalbjimas apie save didiulio nesaugumo jausmo bei nei
sivysiusios asmenybs enklas. Pastebta, kad mons, kurie nuolat plepa apie
save, mano es geresni u kitus. I tikrj jie tiktai parodo, kokie yra tuti ir
kaip nesaugiai jauiasi. Tai tarsi vaikai, dar neiaug ir dvimei a stadijos.
Jie vis dar tiki, kad pasaulis sukasi aplink juos. Jei i dvej met vaiko pam
gintumte atimti aisl, jis protestuot klyksmu, aaromis ar nirio priepuoliu.
Taip gali nutikti ir mgjui kartoti a, mano ir man. Jei pamginsite atimti i
jo galimyb kalbti ia tema saugokits! Jis taip pat protestuos, pykt ir ap
maud reikdamas ne itin maloniais odiais. Visai nesvarbu, kad esate kito
kios nuomons.
Vienas mano pastamas turtingas verslininkas yra strigs a tarps
n. Visa, k jis daro ar sako, sukasi apie j pat. mons j vadina a maniaku,
o jis tai mielai pripasta. Jie neino, kad is vyrikis labai nesutar su tvu.
is savo vaikui skirdavo maai dmesio. Netgi kai snus padarydavo k nors
gerai (pasiekdavo aukt sporto rezultat ar gaudavo puikius paymius), tvas
j ignoruodavo.
is vyras dabar jau suaugs, bet kad ir kiek pinig udirbt, jam vis nega
na. Kad ir kiek moteris j mylt jam vis negana. Jis bando sitikinti, kad
niekuomet daugiau nebus ignoruojamas taip, kaip vaikystje j ignoravo tvas.
Taip jis visiems parodo, kad yra ia ir kad bet koks pokalbis turi suktis apie j.
Todl kit kart per pokalb igird be galo daug a, nesupykite ir nepa-
manykite, kad is mogus arogantikas savanaudis snobas. inokite, jis jau
iasi labai nesaugus, todl taip elgiasi.
10. Mgjas kitis svetimus reikalus
i moni, kaip ir paskal neiotoj, gyvenime maa vyki, todl jie
nori visk inoti apie jsik. Daugiausia laiko jie ieikvoja konkuruodami bei
manipuliuodami, taiau i tikrj yra iurkts ir abejingi aplinkiniams. Jie ne
paiso privatumo, todl nepasitenkina atsakymais, kuriuos gauna. Jie mano tur
giliau pasikapstyti po js reikalus.
Jie nuolat stengiasi uliliuoti js budrum versdami gintis. Jauiats taip,
lyg privaltumte atsakinti j klausimus, pavyzdiui: Kiek sumokjote u
tai?, Ar tai natrali js plauk spalva? arba Kodl nutraukte santykius
su savo vaikinu?
Kadangi daugelis moni nepateikinja pernelyg asmenik klausim, da
niausiai bnate nepasiruo juos atsakyti ir nejuiomis leptelite tai, k jie ir
nori suinoti. Vliau grauiats dl to, k iplepjote, taiau tai ne js kalt.
Jie netiktai grubiai, staiokikai ir akiplikai igavo tai i js.
Tiktina, kad dauguma i smalsuoli tarsi neiaugo i trej met vaiko
amiaus jie pateikinja itin asmenikus klausimus, neatsivelgdami tai, ar
ie derami. Trimetis nieko neokiruos klausdamas: Kada tursite vaikut?,
taiau taip negaltume pasakyti apie t, kuriam jau trisdeimt treji.
11. Mgjai isipasakoti
Yra moni, kurie papasakos visk, nesvarbu, norite tai igirsti ar ne. ie
mons jauiasi itin nesaugiai; jie nesuvokia, kas galima, o kas ne, nejauia
rib. Trokdami prikaustyti kit dmes intymiausi dalyk pasakojimu, jie ne
suvokia, jog taip mones tik atstumia. Jie danai tampa pajuokos objektais t,
kuriems isipasakojo.
i moni psichikos raida taip pat strigusi dvejpenkeri met tarps
nyje. Tuo metu vaikai pasakoja visk praddami nuo valgymo ir baigdami s
djimu ant naktipuodio. U tokios informacijos teikim daniausiai bna pa
giriami tv. Taiau pradj eiti mokykl, jie labai greitai suvokia, kad egzis
tuoja tam tikri dalykai, kuri negalima aptarinti, pavyzdiui, tai, k veikiame
vonios kambaryje. Bdami penkeri eeri met, vaikai i mokytoj bei ben
draami suino, kad yra dalyk, apie kuriuos kalbti nedera. Jei suaugusieji
pasakoja itin asmenikus dalykus, vadinasi, jie trokta bti pagirti taip, kaip
vaikystje.
Netiktai mir Anitos vyras. Jis buvo dvideimt penkeriais metais u j
vyresnis. Kai po atuoniolika met trukusios santuokos moteris vl m vaik
ioti pasimatymus, jautsi labai sutrikusi. Buvo akivaizdu, kad Anita neino,
k daryti ir kaip elgtis viengungi pasaulyje, nes klaidingus ingsnius dar vie
n po kito. Ji vis susipaindavo su vyrais, kurie bandydavo finansikai inau
doti jaun turting nal.
Bdama jos psichoterapeute, visai nesistebjau, kad Anita man pasakoja
intymiausius savo potyrius, aptarinja vyriki seksualin elges, j organ dy
d bei pamini savo orgazm skaii. Ji jaut, kad saugosiu i informacij, nes
esu psichoterapeute. Niekuomet neiplepu man patikt paslapi.
Vien dien pietavau su keletu moni, painojusi Anit, ir jie m apta
rinti, k i moteris pasakojusi. Maniau, kad esu vienintel, girdjusi tokias
intymias Anitos lytinio gyvenimo detales, taiau jas inojo Mer ir Siuzana,
Liza, Deimsas ir Kevinas, jau nekalbu apie tuos, kuriems ie papasakojo.
Varg moteris jautsi klaikiai nesaugi ir nesuvok leistin rib. Ji nei
nojo, jog negalima visko isipasakoti monms norint su jais susidraugauti,
todl sukl tikr paskal lavin ir tapo aipn taikiniu.
12. Mgjas kalbti uuolankomis
Jei mons nekalba tiesiai ir nesako, k nort pasakyti, imama nesusikal
bti. Toks elgesys moterims bdingesnis nei vyrams.
Kai mons, nordami pasakyti elementar dalyk, ima vartoti mantrius
odius, jie gali negrtamai sugadinti santykius. Uuolankomis kalbantys mo
ns daniausiai yra silpnos asmenybs. Jie kupini vidini baimi, kaip sakant,
nenori drumsti vandens. Jie labiau trokta isaugoti esam padt ir retai imasi
iniciatyvos k nors keisti i esms.
Kai kada tokie mgjai vaikioti aplinkiniais keliais mano, jog kalba ai
kiai, taiau jie labai klysta. Rykus pavyzdys buvusios ambasadors Irake
Aprils Glaspi elgesys per Golfo kar. Senato Usienio reikal komisijoje ji
pareik, kad Bagdade kalbdama su Sadamu Huseinu (netrukus jo daliniai si
ver Kuveit) buvusi per grieta.
Taiau telegrama, kuri ambasador pasiunt valstybs departamentui apie
susitikim su diktatoriumi, parod k kita. Daugelis senato nari man, kad jos
tonas buvo velnus, kalbinjantis. Ties sakant, velionis senatorius Alenas
Krenstonas vieai pareik, kad tuo metu grietai spjus Sadam Husein gal
bt bt ivengta siverimo Kuveit bei vis t miri ir griovim, kuriuos
jis sukl.
Tiktina, kad ambasadorei tiesmukiau ireikus savo nuomon apie Jung
tini Valstij reakcij Irako agresij Kuveito atvilgiu, Sadamas Huseinas b
t gavs tiksli informacij. Jis veikiausiai prie engdamas ingsn bt
pagalvojs du kartus.
13. Nenuovoks staiokai
Nors kalbti aikiai yra gerai, taiau yra moni, kurie visk iria per
greitai, be jokios diplomatijos. ie mons daniausiai nesivaizduoja, kaip j
odiai ar komentarai veikia aplinkinius.
Jie nemano nieko bloga sakydami, jog panekovas klysta ar yra nemgsta
mas. Jie arba nra gij svarbiausi socialini gdi, arba j asmenybs raida
strigusi ketveri eeri met vaiko tarpsnyje. Tokio amiaus vaikai paprastai
sako, kas tik auna galv, negalvodami apie pasekmes. Jie vieai gali suklyk
ti, kad kakas yra per storas ar dvokia.
Nors tokie asmenys elgiasi siningai, taiau pernelyg didelis suaugusij
siningumas gali sulugdyti santykius. Danai suaugusieji bna iurkiai at
viri ir ignoruoja aplinkini jausmus tada, kai siekia tam tikro efekto. Tai gali
bti agresyvs, norintys aplinkinius bauginti ir laikyti juos savo vasalais
mons. Daugelis futbolo ir krepinio treneri naudojo ir tebenaudoja toki tak
tik nordami bauginti aidjus ir priversti juos labiau stengtis. Vis dlto sta
iokikumas ne tik baugina, bet ir atstumia. Daugeliui moni iurkts o
diai nemalonius atsiminimus palieka visam gyvenimui.
14. Besistengiantys likti nepastebimi
Tokie kalbtojai gyvena bijodami. Ties sakant, jie bijo net savo elio.
Uuot atsipra ir pateik klausim, jie gali pradti: Labai apgailestauju, kad
jus trukdau arba A baisiai varausi gaiindamas js laik, bet...
Tokie mons kenia dl nepakankamo savs vertinimo ir nenori sukelti ap
linkini nepasitenkinimo. Jie taip elgiasi, nes netiki, jog kas nors skirs laiko kal
btis su jais. Daniausiai jie bna maakalbiai, nes bijo atsiskleisti, kad nenuvil
t aplinkini. Jie negali paksti situacij, kai yra giriami ir vengte vengia atsi
durti dmesio centre. ie asmenys daug geriau jauiasi bdami nepastebimi.
Jie niekuomet nieko nepasiekia gyvenime, nes nepareikalauja to, kas jiems
teistai priklauso. Jie leidiasi nustumiami. Jei kiti juos bando paskatinti malo
niais odiais, jie tai neigia. Tarkime, tokiam mogui pasakte kompliment
apie jo mokslo laimjimus. Jis gali atsakyti: Na, tam padaryti nereikjo dide
lio proto arba Bet kas tai bt padars. Jie visuomet menkina ir save, ir savo
atliktus darbus.
Pokalbis su jais gali labai erzinti, nes jie pernelyg nusiemina ir visikai
nesileidia giriami. Jie niekuomet nepriima n vieno mogaus pagyr.
Atkreip vis dmes, tokie mons gali pajusti didiul tamp ir baim.
Net ir tada, kai bna apdovanoti atriu protu bei turi k pasilyti, jie traukiasi
atatupsti ir neitaria n odio tai gali sukelti vidin konflikt.
Jie link visk racionaliai aikinti. tai bdingas pasiteisinimas: Tai, k
turjau pasakyti, vis tiek bt skambj kvailai, dl to diaugiuosi, kad neita
riau n odio. Jie darys bet k, kad tik ivengt kritikos, nors kitus vertina
kritikai. Tok bendravimo stili labai gerai apibdina senas posakis: pirtu pa
rodius kit mog, jus nukrypsta trys rodomieji pirtai. I tikrj besi
stengiant likti nuoalyje panekov baksnoja trys pirtai, nes jie tiek pat kri
tikai vertina kitus kiek ir save.
Todl kit kart, kai mginsite pagirti ir is pagyrimas nebus priimtas mo
gaus, kuris nuolat save menkina, inokite jis ar ji tuo momentu veikiausiai
patiria tikr kani.
spju: tokie mons kartu yra ir labai pasyvs, ir labai agresyvs. Net ir
labai supyk ir supyk teistai jie niekuomet neleis jums to suinoti; b
kit pasiruo klausytis isisukinjim.
15. Nei ni ukas
Yra moni, bijani sakyti bet k, drauge ir savo nuomon. Jie bijo k
nors eisti. Retai stengiantys reikti kok nors poir, jie link likti nepaste-
bimi, nes bgtauja k nors suerzinti. Juos neretai baugina mons bei gyveni-
mas apskritai.
Kart vakarieniavau su kaimynu, kuris kiekvien klausim atsakinjo
Neinau. Po valandls visi liovsi klausti jo nuomons. Ties sakant, mes
liovms su juo kalbti. Vyrikis sukl pasipiktinim, nes atsisak bendrauti
su grupe. Vakarui baigiantis, jis pasiteiravo, galbt a pastu literatros agen-
t ar leidj, nes puoseljo mint apie puiki knyg. is klausimas mane nuste-
bino. Juk negaljau niekam rekomenduoti io mogaus tol, kol jis neparodys
kas ess. mons atsiskleidia keisdamiesi nuomonmis bei mintimis su kitais.
Pasakiau, kad nesijauiau maloniai bendraudama su juo ir paaikinau ko-
dl. Pasakiau, kad vis vakar stengiausi j painti ir kiekvien kart, kai pa-
teikdavau klausim, jis atsakydavo: Neinau. Paaikinau, kad mane tai vert
jaustis blogai. Atrod, kad is mogus turi k slpti arba kad trokta tik gauti,
nesuteikdamas n truputlio informacijos mainais.
Jis atsak, kad i anksto nra apgalvojs tem, kuriomis kalbjoms, todl
nenorjo ko nors nuvilti tuo atveju, jei jo nuomon bt kitokia. Jis nesuvok,
kad slpdamas savo nuomon nuvyl visus. Tada pasakiau, kad ketinant ileisti
knyg teks pareikti savo poir tam tikrus dalykus. Kadangi nepastebjau jo
tai darant, neinau, ar galiu juo pasitikti ir kam nors rekomenduoti. Jis supra-
to; vliau susirado mane ir padkojo u tai, kad atvriau akis. Jis pasak, kad
odis neinau veikiausiai buvo klitis, sutrukdiusi gyvenime gauti tai, ko
jis troko. Jis neklydo.
Beje, tie, kurie visuomet atsako taip arba ne, priklauso tai paiai gru-
pei kaip ir neinau mgjai. Jei norite umegzti ir palaikyti santykius, turite
pasirpinti grtamuoju ryiu; minti odiai to nesuteikia. Tokie atsakymai
rodo, kad panekovas nesaugumo jausmo ir baims kamuojamas asmuo, sie-
kiantis slpti informacij. Tokiu mogumi sunku pasitikti. Jis lieka vienias.
16. Melagis
Jei kas nors pareikt Leiskite man bti visikai atviram ar A jums
niekuomet nepameluoiau, pirmoji js mintis veikiausiai bt: Kodl jis
tvirtina, kad nemeluoja? Veikiausiai meluoja. Prieingu atveju, kam reikt taip
tikinti?
Js tikrai neklystate. Tokie odiniai patikinimai mgstami moni, kurie
nra visikai siningi. Igird tokius pareikimus, turite suklusti gali bti,
kad panekovas sako neties.
Tuos, kurie nra visikai siningi, iduoda dvejopi poymiai verbali
niai bei fiziniai. Tokie mons gali dvejoti praddami sakin, nes turi pervelgti
savo mintis ir apgalvoti, k sakyti. Jie taip pat gali nuolat vartoti hm ir kitus
panaius jaustukus. Jie gali kartoti odius bei frazes (A danai... A danai
sportuoju), taip pat odi dalis (pavyzdiui, A tik... tikrai mgau tai). Jie
taip elgiasi tada, kai bijo. Neretai tokios dvejons kyla dl to, kad neties kal
bantys mons veikiausiai nesitikjo tam tikro klausimo ar reakcijos. Jie tik
riausiai i anksto neapgalvojo savo melo.
Uuolankomis kalbantys mons ikart nesako, ko nori, ir pateikia dau
giau informacijos nei tiktasi, taip pat gali meluoti. Patys atsargiausi melagiai
gali bti sugauti metodu, kur pirm kart 1901 metais apra Froidas knygoje
Kasdienybs psichologija. Jis tai pavadino lieuvio klaida. I tikrj mons
gali isiduoti pamirdami itin svarbius ar inomus vardus, taip pat pasakydami
tai, ko i tikrj neketino pasakyti. Tokios klaidos gali atskleisti ugniautas
mintis. Pavyzdiui, moters mintys sukasi ne vien apie nekalt susitikim su
vyrikiu; kalbdama apie tai, ji gali netyia isiduoti, vien od pakeisdama
kitu.
Kitas melag iduodantis poymis piktnaudiavimas komplimentais. Jei
jie per gauss, panekovo ketinimai veikiausiai ne itin geri. ie mons gieda
jums ditirambus, taiau yra pasiry suplyti ksnelius. Mes visi mgstame
gauti kompliment, taiau niekas netrokta bti kvailinamas, patirti padlaiia-
\/
vim ar globjik paniek. mons, kurie taip elgiasi visada, i js ko nors
tikisi.
Tokius panekovus dar 500 m. prie Krist apra Konfucijus. Jis patar
niekuomet nepasitikti tais, kurie unuodegiauja. Tai mgjai naudotis proga,
todl vos tik kam nors naudingesniam pasipainiojus kelyje, js tapsite praeiti
mi, bsite numesti kaip karta bulv.
Televizijos prodiuser Adriana visus vadindavo meiluiais, saldainiu
kais ir katinliais. Savo saldiu pataikniku balsu ji apipildavo kompli
mentais kiekvien. Bet vos gavusi tai, ko jai reikjo, Adriana vargiai teikdavo-
si kalbti su jau nebereikalingu mogumi. Galiausiai visi perprato jos gudrybes
ir jai pasidar sunku gauti darbo. mons nenorjo bti alia jos, nes odiai
skyrsi nuo veiksm.
Tokie mons nesijauia saugs ir nori pasijusti svarbs bandydami mani
puliuoti kitais. Dl to jie nuolat meluoja nordami pakelti savo vert ar kontro
liuoti kitus. Jie trokta visus laikyti u trumpo pavadlio ir neleidia suprasti,
kokie yra i tikrj. Dl ios prieasties jie igalvoja savo ar kit asmen gyve
nimo faktus: jiems atrodo, kad tada tampa doms ir gebantys kontroliuoti.
Flirtuotojas panaus melag. Toks mogus manipuliuoja kitais norda
mas suprasti, k gali suvilioti ir kaip toli nueiti. Nieko bloga, jei flirtuojate ir
esate nuoirds. Padorus mogus taip pat gali jus apipilti komplimentais, po to
paklausinti jis gali neturti joki neger ketinim. Taiau reikia atidiai
stebti tuos, kurie flirt naudoja kaip priemon savajam ego ipsti ir manipu
liuoti kitais. Jie smaginasi erzindami jus vairiausio plauko seksualinmis uuo
minomis ir paadais, kuri niekuomet netesi. Jie sako, kad paskambins, bet
niekuomet to nepadaro. Jie tik stengiasi suinoti, kiek moni juos laiko sek
sualiais, gebaniais avti bei patraukliais.
Melagiai neretai gyvena apimti baims, kad kas nors suinos apie juos tie
s. Dl ios prieasties jie itin dosns kompliment. Tai perdta odin kom-
pensacija. Deja, ie mons retai nori jus painti artimiau. odiai jiems
priemon atstumui padidinti.
17. Netikri vepliai
Dirbtinai vepluojantys mons yra nebrands, psichologikai neiaug i
vaikysts, labai panas tuos, kurie kalba auktu spigiu balsu.
Dr. Polis Kantalupa stebjo vepluojanius suaugusiuosius ir nustat, kad
t, kurie nypianius garsus imoko tarti bdami eeri, septyneri ar a
tuoneri met amiaus, psichikos raida daniausiai sutrikdavo btent tokio am
iaus. Jis taip pat nustat, kad suaugusi moni, neitariani kit gars (pa
vyzdiui, v ar r), psichikos rutuliojimasis taip pat gali bti sutriks, kai
buvo mokomasi juos itarti. Remdamasis savo daugiau nei dvideimt penkeri
met praktika, jis teig, kad vepluojanios merginos neretai prisipaindavo,
jog vaikystje ir btent tuo laikotarpiu, kai mokomasi tarti iuos nypianius
garsus, buvo seksualiai inaudojamos.
Jei garsus s, z, d ir netaria ar ikraipo vaikas, tai gali bti mie
la ir avu, taiau toks suaugs mogus vertinamas kitaip. Tyrimai rodo, kad
vepluojantys suaugusieji bna tings, apsileid ir ne itin protingi.
Kalbdami apie trkum, taip pat turtume nepamirti ir kit prieasi.
Dant bei burnos ertms ligos taip pat gali bti ir gana danai io sutriki
mo prieastis. Todl visuomet reikt sitikinti, ar mogus nevepluoja dl i
problem.
18. Etnini priemai mgjai
Didiavimasis savo kilme bei tautybe geras dalykas, taiau jei dalyk
taip idealizuojate, kad js etninei grupei nepriklausantys mons pasijunta
nejaukiai, nra gerai.
Nuolat vartoti kit kalb odius yra tiesiog nekultringa, jei bendrauja
me su tam tikros etnins grups atstovais. Bendrauti malonu tik tada, kai ran
dame bendr kalb.
Tokias svetimybes vartojantys kalbtojai siekia kitus laikyti atokiai, o tai
yra klaida. Bus aunu, jei kokius nors etninius terminus vartosite nekuiuoda
miesi su tos paios kilms monmis, taiau tai nedera bendraujant su visais
kitais. Tai didina atstum, be to, panekovas yra eminamas, nes kalbama apie
jam nesuvokiamus dalykus.
19. Slengas
Slengu kalbantys mons taip elgiasi nordami pritapti prie kit. Jie var
toja naujausius odius ir taip bando pasirodyti es aunuoliai. Taiau i tikr
j yra kitaip. Pastangos kalbti iuolaikikai ir madingai yra nieko vertos, nes
slengas kinta labai greitai, i paskos suspti nemanoma. Dl to tas, kas tbt
stengiasi taip kalbti, visuomet truput atsilieka.
Daugyb slengo odi vartojantys mons jauia didiul trokim pri
klausyti grupei. Jie kalba taip, kad aplinkinius laikyt tam tikru atstumu nuo
t, kuriuos prim vadinamj savo grup. Pavyzdiui, anglikasis kokni
emesniojo londoniei sluoksnio dialektas susiformavo i tam tikro ben
draami slengo. Tai kodas, kur gali suprasti tik labai nedaug saviki. Kas
galt pamanyti, kad msos lkts reikia koj pdas, juoda duona mi
rus mog, dd Nedas duonos kepal, o Liliana Gi gabaliuk u
vies? Taip kalbdami darbininkai jautsi ypatingi ir iskirtiniai.
20. Nukrypstantys nuo temos
Saugokits t, kurie pasakoja daugiau nei pageidaujate inoti ar nukrypsta
nuo pokalbio temos veikiausiai jie sako neties.
Geil tar, kad vyras j apgaudinja. Jie buvo ved jau deimt met. Ji
labai lidjo, todl atjo pas mane pasikonsultuoti. Jos vyras visuomet grda
vo vlai ir rasdavo tam pasiteisinim. Ji norjo suinoti, ar jis, sakydamas kur
buvs, nemeluoja. A jai patariau tai k. Vyrui grus vlai namo paklausti,
kur buvo, ir stebti, kaip atsakys tiesiai ar ims isisukinti. Ji taip ir padar.
Atsakymas buvo toks:
O, a ujau parduotuv nupirkti tau dovanos ir supratau, kad automo
bilio bake beveik nebeliko degal. Be to, jie neturjo gros, todl pasitikjo
manimi ir leido nuvaiuoti iki Fensio kavins isikeisti pinig. Tu neatspsi,
k ten sutikau savo sen armijos laik biiul Do, kurio nebuvau mats
dvideimt met. Pasakiau, kad Do atrodo ne itin gerai, ir jis su tuo sutiko. Do
paaikino, kad taip yra dl to, jog k tik isiskyr su mona. Be to, jis pasak,
kad turi sn, o is paeid statymus ir dabar yra sulaikytas. Vargas vyrukas
atrod toks nusimins, kad su juo igriau por bokal alaus vien nordamas
pralinksminti. Paskui negaljau rasti rakt, ir daugiau nei valand atsiklaup j
iekojome. Radome visko, tik ne raktus. Galiausiai juos radau vonios kambary
je, bet kai bandiau ieiti i jo, usikirto durys. A nestengiau isikraptyti, ir
mano biiuliui pasidar domu, k a ten taip ilgai veikiu. Jis m kraptyti
vonios kambario duris. Galima sakyti, jam teko jas ilauti, kad mane ivaduo
t. Tos durys tokios senos. Jie tikrai turs jas taisyti. Man ilaisvinti prireik
gero pusvalandio. Mes jau buvome pasireng kviestis gaisrininkus, bet mano
biiulis usispyr atidaryti jas pats, todl leidau jam pabandyti.
Geils vyras pasakodamas savo igalvot istorij nuo temos nukrypo tiek
daug kart, kad buvo akivaizdu, jog jos tarimai ne be pagrindo. Jis turjo
meils nuotyk. Ji teklaus vieno dalyko kur jis buvo. Nordamas nuslpti
savo kalt jis suteik per daug informacijos. Galiausiai ji pasiteiravo be uuo
lank, ar jis susitikinja su kita moterimi, ar ne, ir is prisipaino.
V
mons, kurie nuolat nukrypsta nuo temos, nustoja kontroliuoti tai, k sa
ko. Jie plepa be galo ilgai ir, nenordami atskleisti paprastuts tiesos, nukryps
ta paalinius dalykus.
21. Usikertantys ir lemenantys
Kiekvienas i ms yra usikirts kalbdamas tada, kai jautsi susinervi
ns, sumis ar igsdintas. Lemenimas tai kalbjimas i lto, vos itariant
odius. Lemena daiausiai nervingi, drovs, baikts mons, taip pat tie, ku
rie nesako tiesos. Tikrj prieast lemia aplinkybs kada tai nutinka, ar in
tensyviai ir kaip pasireikia.
Apie lemenanius ir usikertanius mones prirayta nemaai, ir ia pa
stebiu daugyb prietaravim. Vieni mano, jog nuolatin kalbos usikirtinjim
lemia psichologins prieastys. Kiti teigia, kad prieasi reikia iekoti anks
tyvoje vaikystje. Treti tvirtina, jog tai lemia paveldjimas, na, o ketvirtieji yra
sitikin, kad ia svarbios visos trys prieastys. Ties sakant, daugelis logope
d nesutaria netgi dl gydymo bd, nes poiri tok kalbos sutrikim yra
daug. Kad ir kokia bt ios problemos kilm, ji monms sukelia daug kani
ir nemalonum.
Jokiu bdu nenoriu pasakyti, kad mons, kurie nuolat usikerta, yra me
lagiai. Taiau akivaizdu, kad tie, kurie iaip jau kalba puikiai, truput meluoda
mi ima stabioti, daro ilgas pauzes, kartoja odius ar skiemenis.
Psichologas Polis Ekmanas rao apie balso poymius, iduodanius, kad
sakoma netiesa. Vienas j per ilgos ar per danos pauzs. Tokie mons
varosi kalbti ir per danai lemena tada, kai ateina laikas jiems tarti od,
pavyzdiui: A, a manau, a tikrai, a tikrai manau... Jie dar gali kartoti
odi dalis: A tik... tikrai tai mgau... Ekmanas sitikins, kad tokie pane
kovai lemena dl to, kad melagiai nra prat atskleisti tikrj savo jausm, be
to, i anksto nra nusprend, k sakys. Rezultatas informacijos teikimas su
kelia vidin konflikt.
Kai kas tok elges reaguoja neigiamai. Klausytojai suvokia, kad vyksta
kakas negera taip kalbantis mogus negali bti nuoirdus. Jie tiksliai nei
no, bet jauia, kad ia kakas ne taip. Toks elgesys panaus melagi elges.
Neretai nutinka taip, kad mons su lementoju atsisako turti verslo ar asmeni
ni reikal.
Nelaim, lementojai tiek daug nemalonum patiria net ir tada, kai neme
luoja. Akivaizdu, kad j kartojimasis ir kiti trukdiai neigiamai veikia klausy
toj neurobiologin mechanizm.
tai kas nutiko tada, kai buvs komandos Los Angeles Raiders aidjas
Lesteris Heisas atliko manevr, atneus jo komandai pergal finale. Televizi
jos kameros buvo nukreiptos Lester, o jis tuo metu usikirto m kartoti
tariamo odio pirmj skiemen. Jis vis kartojo ir negaljo liautis. Vargelis
niekaip nesteng pasakyti k ketins, tik lemeno tuos garsus. Tai buvo bai
siausias komaras jo gyvenime. Deja, tai ne maiau sutrikd ir milijonus j ste
bjusi gerbj.
Dar blogiau sporto apvalgininkas kyriai pateikinjo klausimus, o ne-
mirksinti televizijos kameros akis velg tiesiai Lester. Visi jautsi nesma
giai, nes reisierius atsisak padidinti atstum ir ijungti mikrofon btent tuo
metu, kai Lesteriui sutriko kalba.
nemalon nuotyk stebjo milijonai moni, tarp j ir garsi reklamos
agentr savininkai, kitaip tariant, potencials usakovai. Lesteriui tai kaina
vo milijonus su juo nebuvo pasiraytos sutartys tam tikriems produktams
reklamuoti. Po io vykio n vienas usakovas netikjo, kad vargelis gali sklan
diai kalbti apie j gaminius.
Be abejons, Lesteris niekam nepatiko. Jis atjo pas mane nordamas
imokti sklandiai, nemikiojant kalbti. Mes intensyviai dirbdami kartu pra
leidome daug valand. Netrukus jis m kontroliuoti savo kalb ir tapo labai
populiarus j tiesiog graibstyte graibst.
22. Murmekliai
Murmekliai neretai prastai save vertina. Jie gali bti drovs, baikts, apim
ti baimi; jie neaikiai kalba veikiausiai todl, kad jauia, jog j pasakyti odiai
nra svarbs. Jie nepasitiki savimi ir tarsi nenori, kad juos kas igirst. Tai gali
bti ir tam tikra odins pasyviosios agresijos atmaina tokie mons nesako
visko, k galvoja.
Savs vertinimas svarbiausias neaiki kalb lemiantis veiksnys. ie
asmenys neretai patiria didiul gd ir sumiim dl to, kas jie yra ir k yra
nuveik gyvenime. Jie stengiasi likti nepastebti, nenori bti kit pastami ir
atkakliai vengia atsidurti dmesio centre.
Murmekli visi nuolat prao kalbti garsiau ir pakartoti, k pasak, todl
jie noromis nenoromis atsiduria dmesio centre patinka jiems tai ar ne. Jie
nori likti nepastebti, bet nieko nesteng suprasti klausytojai pasipiktina. Kita
vertus, murmekliai nulista, nes atkreip save dmes, o norjo likti nuoaly
je. Klausytoj ir murmekl suka udaras ydingas ratas.
Ties sakant, tai taip nemalonu, kad beveik 80 procent Gelapo instituto
apklaust moni murmjim laiko treiu labiausiai erzinaniu kalbos trku
mu. Praydami murmekl kalbti garsiau, kreipkits j supratingai, meiliai, o
ne iurkiai.
23. Kalbantys nuotrupomis
Toki moni mintis sekti ypa sunku. Jie turi protini ar emocini sutri
kim. Gali bti, kad sutrikusi j smegen funkcija, chemini mediag balan
sas. Taip gali nutikti dl kvaial poveikio ar sunki psichikos sutrikim, netgi
izofrenijos.
Jei mogus nuolat kalba nuotrupomis, ia tikrai kakas ne taip. Paprastai
taip kalba vaikai, bet jie dar tik mokosi nekti, ir tai yra normalu. Taiau tokia
kalbsena nra bdinga suaugusiajam. Igird nuotrupas, atkreipkime dmes
tai tikrai blogas enklas. Neretai toki kalbsen lydi sutrikusi judesi ko
ordinacija.
Izraelietis fiziologas Mo Feldenkraisas klasikine tapusioje savo knygoje
Vos pastebima, bet akivaizdu (The Elusive Obvios) rao, kad fragmentiki
kno judesiai bna staigs ir nebaigti. Tuo paiu metu viena kno dalis bus
sitempusi, o kita suglebusi. Panaiai nutinka ir su kalba: dalis jos prasmin
ga, dalis ne; mintys dstomos nenuosekliai. Atvirkiai, kalba bei mintys
trkinja. Be to, akys klaidioja lyg susimsius.
Tokia kalbsena neretai pasitaiko sergant izofrenija. Tada pabriami
ne tie odiai ar frazs, kuriuos dert pabrti, sutrinka kalbos tempas bei
ritmas.
Mano draug Bet papra mans susitikti su jos vaikinu Robertu. is dvi
valandas pavlavo. Su juo kalbdamasi nesupratau odi prasms. Sakiniai
buvo nesusij, mini nesiejo loginis ryys nestengiau j sekti.
Kai jis nujo tualet, Bet suavta pasiteiravo mano nuomons. Buvau
sininga pasakiau, kad vaikinas arba vartoja narkotikus, arba jam tikrai
kakas ne taip. Jis man labai nepatiko. Bet supyko ir ijo kartu su Robertu,
vos tik is gro i tualeto.
T pai nakt ji man paskambino ir pripaino, kad vis dlto buvau teisi.
Jis tikrai vartojo kvaialus. Jis man sak narkotik nevartojantis jau daugel
met, taiau netiktai uklupau j kartu su draugais. I pradi maniau, kad jis
itin krybinga asmenyb, todl ir kalba taip keistai, verk Bet.
Jei igirdote k nors kalbant btent taip, sukluskite. Tai gali lemti daug
prieasi, ir ne visos jos nekaltos. Toks mogus vargu ar harmoninga asme
nyb.
Taip pat svarbu nepamirti, kad kartais loginio ryio nesiejamos mintys ar
kalbjimas nuotrupomis kyla dl psichotropini vaist, skirt psichologinei sa
vijautai pagerinti, vartojimo.
24. Dvejojantys panekovai
Jau minjau, kad dvejojimas ar usikirtinjimas kartais gali rodyti, jog pa
nekovas meluoja. mogus vis stabteli stengdamasis suformuluoti melaging
sakin. Taiau dvejotojas gali bti ir baiktus, savimi nepasitikintis mogus,
bijantis padaryti nors menkiausi klaid, taip pat perfekcionistas, troktantis
isakyti visk kuo tobuliausiai.
Taip pat yra moni, kurie mgaujasi stabteljimais. Tai tam tikra pasip
timo bei kontrols iraika. Jie veria jus laukti, kol baigs. Tai kontrols ma
niakai, sitikin, kad viskas, k jie sako, yra ypa svarbu, todl savo iminties
perlus paeria tik su ilgomis pauzmis.
Jei bandysite pertraukti tok kalbtoj, jis veikiausiai jus ignoruos ir lyg
niekur nieko ts toliau.
Vertinant tok mog, btina prisiminti dar kelet svarbi dalyk. Ne vi
si meluoja, yra pasipt ar siekia kontroliuoti. Ms laikais, kai tokia daugy
b moni vartoja gydytoj paskirtus antidepresantus, ikilo nauj bendravi
mo problem. Nra normalu, jei panekovas ima abejoti pusjs sakin ar
pamirta, k ruosi pasakyti, ir tai nutinka daniau nei prastai. Jei tok rei
kin pastebite danai, labai tiktina, kad is asmuo vartoja vaistus. Tai taip
pat gali bti tam tikro neuromotorinio sutrikimo, pavyzdiui, demencijos, i
raika.
25. Amini verklentojai
J klausantis atrodo, kad tai tikros aukos ir visas pasaulis joms skolingas.
Jie nuolat dejuoja ir skundiasi visais bei viskuo. Pokalbis sukasi apie tai, kaip
kas nors jiems padar k nors bloga ar dl ko jie jauiasi nelaimingi.
Jie gali skstis palijusia sveikata, santykiais su aplinkiniais ar kuo kitu,
taiau ie mons iekodami pagalbos i tikrj reikalauja dmesio. Taiau jei
aplinkiniai bando jiems padti, ie atsitraukia. Jie randa trkum kiekviename
moguje ir kiekviename dalyke. Jie nevertina joki pastang ir lugdo patys
save. Tai nuolat rpesi kamuojami vargai, be atvangos besikapstantys pra
eityje. Net ir labai trumpam pokalbiui su jais reikia daugybs energijos. Jie
daro slegiant spd, nes kiekvien priveria kentti taip, kaip kenia patys.
Jei silote koki nors alternatyv, tokie mons daniausiai atsako taip,
bet. Jie visuomet atras pasiteisinim dl nesprendiam problem. Regis, jie
tiesiog mgaujasi vaidindami auk. Toks poiris erzina ir siutina tuos, kurie
mato, jog pastangos pagelbti verksniams lieka bergdios.
26. Maakalbiai
Labai tyls mons neretai atrodo baikts, nes sunku ipeti, k jie i
tikrj galvoja. Jie retai reikia nuomon ar dalijasi mintimis, dl to ikart su
kelia tarim; panekovai nra link jais pasitikti.
Jei pagiriate j gra automobil, jie atsako, kad jis tikrai toks. Jei pasido
mite jo marke, gaunate trump atsakym, jog tai Tojota Supra. Kaip jis pa
tinka jums paiam? domits toliau. Patinka, igirstate trump atsaky
m. sigeid suinoti, kodl pasirinko btent , igirstate: Jis man patiko. I
i moni negausite n trupuio informacijos daugiau nei klausiate. Tai prasti
panekovai, niekuomet nesistengiantys palaikyti pokalbio, dalyvauti jame, kai
iniciatyv rodote js, ar k nors isamiau paaikinti.
Maakalbiai danai turi psichologini problem. Jie neretai bna labai
drovs, usisklend bei nedrss. ie mons slopina save ir neretai slepia
tikruosius jausmus. Jie neleidia painti savs ir visikai usisklendia ben
draudami su nepastamaisiais, girddami naujas idjas ar gav riziking pa
silym.
Jie abejingi, stengiasi likti nuoalyje ir nemgsta priklausyti nuo kit. Da
niausiai jie vieniiai, patiriantys nuolatin baim. Jie paprastai vengia kon
kurencijos. Priversti kalbti daniausiai pasijunta baudiami ar kankinami. Dl
to kalba tik tada, kai yra kalbinami ar nori k nors pasakyti patys. Tai daniau
siai usispyr individualistai, besistengiantys kontroliuoti kitus nenoru kalb
ti, kitaip tariant, pasyvs usispyrliai.
ie mons nuolat jauia nepasitenkinim ir vidin nir bei prieikum.
Jie atrodo silpni ir tyls, taiau i tikrj yra visai kitokie. Jie gali igsdinti,
nes, nuolat gniaudami savo jausmus, vien grai dien neivengiamai prasi
veria lyg ugnikalnis.
Daniausiai yra nelink bendrauti, nes bijo bti skaudinti. Veikiausiai tai
praeityje patirtos traumos pasekm. Jie atsisako sijausti ir patys kuria emoci
n distancij.
Tai nelanksts, retai savo poir keiiantys mons. Jie link nuolat var
toti tuos paius odius bei posakius, pavyzdiui, esu sitikins, tikrai, sp
ju ar neinau. Jie danai bando racionaliai aikinti savo vieno ar dviej o
di atsakymus teisindamiesi, jog kiti plepa per daug, todl jie es mintis rei
kia taupiai. Jie stengiasi vengti moni ir pateisinti tok elges. Danai bna
nusivyl ir nepatenkinti savo gyvenimo bdu, todl laikosi poirio: Kam var
gintis stengiantis tikti? Ilgainiui tai sulugdo santykius su kitais.
27. Darantys malon
ie visainiai niekuomet js nesiklauso ir kalba ne su jumis jie ai
kina jums. Tarsi profesoriai ar auktosios mokyklos dstytojai jie kalba ter
minais ir intelektualiomis frazmis. Tai odi snobai, besistengiantys pa
versti klausytojus menkesniais. Jie danai per stipriai artikuliuoja, vartoja
pompastikus odius, kalba ltai, tarsi apgalvodami kiekvien od taip,
lyg kalbt su vaiku.
Jie mgsta distancij pabrianius ir grasinanius posakius, pavyzdiui,
js turtumte arba bt geriau, jei js... ir erzina aplinkinius versdami
justi nepagarb. Jie visus velgia i aukto ir taip pasijunta pranaesniais bei
vertingesniais. Ant ems leistis jie neketina.
Jie nemandags ir menkai paiso kit, nenutyla ir tada, kai kas nors bando
siterpti. Nordami pirti savo poir jie kalba, aikina ir pamokslauja. Jei
kas nors pertraukia, o tai nutinka danai, tokie mons paprastai supyksta ir
nulista. Jie pasijunta lyg upulti. Kita vertus, m nuobodiauti ar prarad
susidomjim, jie gali pasialinti.
Su jais ypa sunku bendrauti, nes tai kontroliuotojai, sitikin, jog vienin
tel teisinga nuomon j nuomon.
28. Kirintojai
kyruolis kirintojas stengiasi pridaryti rpesi provokuodamas paneko
v. Tokie mons junta malonum sakydami tai, kas tai jie ino i anksto
nulidins kit. J gyvenimas toks nelaimingas, kad stengiasi j sugadinti ir ap
linkiniams. Jie bendrauja nuolat kaiiodami meiianias uuominas ir taip
drumsia vanden. Js veikiausiai esate laimingai veds ir inote, kad js san
tykiai eimoje tvirti lyg uola, taiau pabendrav su tokiu kirintoju veikiau
siai imsite abejoti, ar tikrai viskas kaip pridera.
O, esu tikra, kad Tomas tikrai garbina tave ir yra visikai atsidavs ei
mai, nors prie kelet dien popiet praleido su Marsija, gali pareikti jie
arba pasakyti: Nenoriau kitis svetimus reikalus, bet, man regis, Kleo tu
rt dirbti tau, o ne Dimui. Maiau j jo biure kak imant i staliaus.
Tai bails, pasalniki, dviveidiai, atkakliai siekiantys pasismaginti kit
sskaita mons. Jie mgsta kaiioti nos kit reikalus ir patarinti. Jie tarsi
nelaimi altiniai, kuri tikslas kalbti tai, kas lidint, ir gadinti gyvenim.
29. Niurzgos
Jie vis pirma stengiasi kontroliuoti. Jie trokta sitikinti, kad kakas pa
daryta, ir be atvangos klausinja, ar tikrai taip yra; tie klausimai virsta tikru
grauimu. ie mons negali paksti ignoravimo ir nekantrauja sitikinti, kad
pastebite juos, dl to erzina trukdydami tada, kai darote k liepiami.
Tai kontrols maniakai, ypa kritikai vertinantys kitus. vykdius j no
rus, rezultatas vis tiek jiems neatrodys pakankamai geras. Tada jie pradeda kri
tikuoti ir aikinti, kas ir kaip dar taisytina. Niurzgos danai vartoja od ko
dl: Kodl tu tai nuolat darai? arba Kodl nesusirenki savo puskojini? ar
Kodl tu nuolat sakai...?
Psichoterapeutai pastebi, kad niurzgjimas daniausia por isiskyrimo
prieastis. Tai nuolatinis, ilgainiui intensyvjantis jgos aidimas, kuriame nie
kas nelaimi. Niurzgai nustojus grauti savo partner, atsirast daug daugiau
prog pasikalbti ir maiau prieasi lidti bei pykti.
30. Pertraukintojai
Gelapo (Gallup Poll) instituto apklausos duomenimis, tai pati bjauriausia
panekov yda. Beveik 90 procent apklaustj tvirtino negal paksti, jei pa
nekovas nuolat juos pertraukinja. I tikrj nuolat taip besielgiantis mogus
sukelia kitam didiul prieikum, nes neleidia isakyti mini.
Pertraukintojai ypa link kontroliuoti. Su kuo nors kalbdamiesi jie taip
siekia bti viresni. Toks grubumas rodo, jog galvojama tik apie save, be to,
nemokama bendrauti. Danai tokie mons nenustoja itaip elgtis netgi pane
kovui akivaizdiai pasipiktinus; jiems n motais, kad kak eid.
Kaip ir tas, kuris blakosi nuo temos prie temos, pertraukintojas siekia
kontroliuoti pokalb. Toks mogus yra savanaudis, todl jam sitvirtinti ypa
svarbu, netgi svarbiau nei umegzti ar palaikyti su kitu panekovu ry. Jiems
btina tarti paskutin od, prieingu atveju, visuomet bna nepatenkinti. Jie
trokta reisuoti spektakl ir sulaukti daug dmesio.
I esms tai baims kupini mons, kurie kontrol bijo prarasti taip, kad
stengiasi kontroliuoti absoliuiai visk, taigi ir pokalb.
31. Keiknai
Tie, kuriems keiksmaodiai prasta kalbos dalis, vartoja juos nordami
pasirodyti ne i kelmo spirti. Daniausiai itokiu bdu jie ginasi ir nori paneko
v bauginti. Jei ir is gerai jauiasi vartodamas tokius paius odius, abu gali
tapti artimais biiuliais. Daniausiai keikiamasi siekiant padaryti spd. Keik
nas stebi, kaip reaguosite, ir i to sprendia, koks mogus esate. Beje, netgi sten
giamasi sukelti ok taip kart pasielg vienas mano klientas.
is ponas turjo nemalonum su vadovaujaniais asmenimis ir pramog
pasaulyje garsjo kaip maitininkas. Apie toki jo lov inojau nemaai. ka
binet jis jo nusiteiks mane ibandyti. Jis stengsi priblokti keturaukiais
keiksmaodiais, taiau ie jam labai greitai bumerangu gro atgal. Nors man
nepatinka keiktis, tyia atsakiau terpdama kelet atri odelyi t tariamai
malon pokalb.
Vos itariau kelis keiksmaodius, jo veid nuviet plati ypsena. Js
man patinkate. Esate auni moteris, pareik jis. Nuo to laiko mes esame
draugai. Jis tik troko mane ibandyti ir nustebo suinojs, kad nesu drovi ir jo
nesmerksiu, dl to mano kabinete m jaustis jaukiai.
Daugelis chuligan ir mgj kontroliuoti keikiasi nordami pasijusti ga
lingesni. Jie taip elgiasi tikrindami panekov. Taip dar ir manikis maitau
jantis aktorius. Keiksmaodiai tampa priemone dmesiui atkreipti ir rodyti,
jog gali dominuoti. Be to, taip tikrinama panekovo reakcija. Tokie mons
labai panas penkiameius eiameius vaikus, kurie parj i darelio pa
siunia tvus kur toliau, kai ie liepia padaryti k nors visai nedomaus.
Tvai pasijunta sukrsti ir galbt supyksta. Niekuomet daugiau nedrsk
itarti to odio. Vaikas negali patikti toks trumpas odelytis sukelia toki
stipri reakcij. Nuo tada jis keiksmus ima sieti su galia, inodamas, kad juos,
nors ir neigiamai, bet bus sureaguota. Augdamas maylis labai greitai suvokia,
kad keiksmaodiai labai stipri poveikio priemon ir ima vartoti juos nor
damas padaryti spd.
Prisimenu vyrik, kuris buvo mane aistringai simyljs. Jis taip pat mane
trauk tol, kol nepradjo keiktis. Ties sakant, jis norjo suinoti, ar patiks
man ir tada, kai elgsis nepagarbiai. I tikrj tai man visikai nepatiko, nes
tokia nepagarba rod, jog mogus savo viduje slepia nemaa prieikumo.
Toks elgesys galbt toleruotinas profesinje veikloje, pavyzdiui, umegzti
ryiui su maitaujaniu aktoriumi, taiau mano asmeniniame gyvenime vietos
jam nra. Visikai netrokau vyrikio, kuriam reikia rodinti, koks jis kietas
ar iurktus. Mane toks elgesys trikd, be to, labai daug pasak apie gerbjo
prot jis buvo ypa menkas. Vyrikis maai painojo mane ir keiksi lyg
veikas. Jis nepagalvojo, kad sieisiu, ir nesuvok, kad tai tikrai nra geriau
sias bdas padaryti moteriai spd.
A supratau, jog giliau klimpusi santykius su iuo vyrikiu ir supaindi
nusi j su savo kolegomis, negalsiu tiktis, kad jis elgsis padoriai. Gal gale,
jei vargelis nesuvok, jog nedera keiktis kalbant su manimi, galbt taip pat
kalbs ir su kitais? Tai trikdys kiekvien, kuris girds tuos odius. Nenorjau
rizikuoti.
Dabar, kai aptarme kalbsen, panagrinkime, k sako balsas.
6 SKYRI US
Kaip suprasti, k sako balsas
Kad galtume kruopiai inagrinti, k sako balsas, apvelkime devynio
lika jo skambesio poymi.
1. Ar balsas skamba spigiai?
2. Ar mogus kalba taip velniai, kad sunku suprasti, k sako?
3. Ar balsas virpa ir skamba netolygiai?
4. Ar mogus kalba per garsiai?
5. Ar balsas kelia tarim, jog kalba maniakas ar nestabilios psichikos mogus?
6. Ar mogus kalba per greitai?
7. Ar balsas skamba piktai lyg kalbantysis agituot?
8. Ar balsas sklinda tarsi gsiais, kapotai, nenatraliai?
9. Ar kalbantysis praddamas kalbti tarsi ispjauna garsus, taip pat kalba ir
vliau?
10. Ar balsas baigiant sakin nutyla tiek, kad sunku suprasti, kas sakoma?
11. Ar mogus kalba taip, lyg inkt? Galbt kalba tarsi pro nos, net jei
kalbant juda apatinis andikaulis?
Balso poymi apvalga
1 0 0 I m o k i m e k e t u r i s b e n d r a v i m o k o d u s
12. Ar panekovas kalba, lyg inkt, bet tarsi pro nos, o andikaulis vos juda?
13. Ar balsas skamba iurkiai ir nemaloniai?
14. Ar balsas skamba nuobodiai ir negyvai?
15. Ar balsas skamba saldiai lyg medus ir yra per daug melodingas?
16. Ar balsas sakinio pabaigoje silpsta ir kyla?
17. Ar mogus kalba ltai, tarsi apgalvodamas kiekvien od, per daug
artikuliuoja tardamas?
18. Ar balsas skamba seksualiai ir provokuojaniai?
19. Ar panekovo balsas sodrus, gilus ir entuziastingas?
Vienas vienintelis kraujo laas gydytojui gali pasakyti, kas vyksta orga
nizme; vienas vienintelis mogaus balso tonas gali atskleisti, kas vyksta jo
sieloje.
Graik gydytojas Galenas sak, kad balsas sielos veidrodis. Jis buvo vi
sikai teisus. Balsas atskleidia js poir save ir aplinkinius. K manote ir
jauiate, iduoda js skleidiami garsai, taip pat ir js pasirenkami odiai.
Jei norime teisingai vertinti panekov, turime ianalizuoti, kaip skamba
jo balsas, bei tai, k is mogus sako. Galima sakyti, balso tyrimas btinas
dalykas norint painti mog.
Balso skambesys labai daug pasako apie mstym, psichik ir, svarbiau
sia, mogaus jausmus jums. Kai Fredas monotonikai sumurmjo: Netrukus
tau vl paskambinsiu, jo balsas baigiant sakin dar paemjo, ir Rozana supra
to, kad daugiau niekuomet jo neigirs. Tai buvo pirmas ir paskutinis j pasima
tymas jos tarimas pasitvirtino.
Veikiausiai suprantate, kokia artim moni nuotaika, vien igird juos
atsiliepiant telefonu. Taip nutinka dl balso kitimo: kitiems nepastebimi atspal
viai jums gali bti labai ikalbingi.
Tai, kas dedasi js galvoje ir js irdyje, paprastai atsispindi balse. I
mok painti balso atspalvius, gysite neabejotin pranaum bendraudami.
Pavyzdiui, i balso atspjote, kad kakas yra blogos nuotaikos. Dl to
galbt imsite kalbti meiliau ir velniau arba engsite kit ingsn pasitei
rausite, ar viskas gerai. Galbt tai pads panekovui atsiverti ir papasakoti, kas
Sielos veidrodis
K a i p s u p r a s t i , k s a k o b a l s a s 1 0 1
tikrai neduoda ramybs. Tai, kad buvote pakankamai pastabs ir supratote, k
sufleruoja balsas, padeda atverti bendravimo vartus.
Prie imantis nagrinti signalus, kuriuos bendraujant skleidia balsas, labai
svarbu apvelgti, kaip vykstant evoliucijai kito moni gebjimas bendrauti.
Balsas iduoda slapiausias mintis bei jausmus. J valdo smegen sritys,
kontroliuojanios ir emocijas, todl sunku nuslpti balso pokyius tuo momentu,
kai j kyla. ie du dalykai yra labai glaudiai susij, todl nieko stebtina, jei
balsas skamba beviltikai, piktai ar atrodo sudirgs tuo metu, kai jauiams ne
patenkinti. Ir atvirkiai, bdami laimingi ir kalbame gyviau, pakiliau.
O, taip diaugiuosi tavo skme. Tikrai diaugiuosi, pasak Rend,
suinojusi, kad Ter turi nauj suadtin. iuos odius ji itar lidnai ir mo
notonikai. Balsas n truputlio neokteljo auktyn, nesuskambjo n maiau
sia susijaudinimo gaidel dl tariamai geros draugs skms. Akivaizdu, kad ji
visai nejuto to, k sak, ir net neman diaugtis.
Tyrimai parod, kad mogus pirmiausia vertinamas sprendiant i balso
bei kalbsenos; tai lemia, kuo bus laikomas panekovas. Skambaus balso savi
ninkai laikomi inteligentikesniais, populiaresniais, skmingiau kopianiais kar
jeros laiptais, taip pat labiau pageidautinais pasimatym bei vedyb partne
riais. Be to, manoma, kad jie draugikesni, seksualesni, atkaklesni, patikimes
ni, labiau link padti. Tokie mons reiau tariami padar kok nors krimina
lin nusikaltim.
Kalbos defekt turintys mons neretai vertinami neigiamai ar ignoruoja
mi visuomens. Pavyzdiui, vepluojanios (sunkiai tarianios garsus s ir z)
moterys, nors ir laikomos mielomis, taiau vertinamo kaip ne tokios protingos
bei kompetentingos kaip nevepluojanios. Tos, kuri balsai skamba garsiai,
laikomos ne tokiomis simpatikomis ir labiau siekianiomis atkreipti save d
mes nei tos, kuri balsai yra velnesni.
Daugyb mokslini tyrim parod, kad balsas siejamas su ivaizda. Vieno
j rezultatai atskleid, jog nepaisant ivaizdos mikiojanios ir usikertanios
moterys vertinamos prasiau. Kita vertus, tarsi pro nos skambantis balsas pa
prastai daniau atkreipia dmes tada, kai veido bruoai yra netaisyklingi.
Balsas nemeluoja
Mano disertacija moksl daktaro laipsniui gauti (Kosmetins ivaizdos
taka ligoni, turini aus bei veido defekt, kalbsenai), kuri gyniausi Mi
nesotos universitete, parod tai k: kalbsena lemia tai, kaip mus vertins ap
linkiniai.
Veido anomalij turintis malonaus balso mogus laikomas fizikai patrauk
lesniu u t, kurio balsas atstumiantis.
Kalbos sutrikim sunkumas neturi takos groio vertinimui. Prieingai i
pradi patraukliais laikyti mons, pradj kalbti, buvo pavadinti atstumian
iais.
Mes visi tai esame patyr savo kailiu. Daugelis ms yra ivyd nuostab
nepastamj ar nepastamj; deja, igirdus jo ar jos bals susikurta iliuzija
subyrdavo ipulius. Mums visikai nepatikdavo moteris isteriku balsu ar
spigiai kalbantis vyrikis.
Nors tai atrodo kiek perdta, taiau yra tiesa patinka mums ar ne. To
dera paisyti dl to, kad balsu perduodamos informacijos vertinimas neuro-
biologin patirtis. garsus mons reaguoja instinktyviai pamgsta arba ne,
toleruoja arba ne.
Tai pasakytina ir apie js skleidiamus garsus. Visi pradedant senovs
graik filosofais, bet kurios pasaulins religijos atstovais ir baigiant Z. Froidu
yra pastebj, kad slapiausias mintis paprastai iduodame balso skambesiu
bei kalbsena. iuos praktinius pastebjimus patvirtina ir ms dien moksli
ninkai, tarp j ir a. Ryys tarp balso ir asmenybs bruo tikrai egzistuoja.
Visi inome, kad slopinant emocijas, taip pat bandant maskuoti ar neigti
tai, kas sieloje sukelia tikr emocij audr, prasideda ligos. Tai gali bti galvos
ar nugaros skausmai, skrandio veiklos sutrikimai, odos problemos, opos, aug
liai, vys ar netgi irdies ligos. Paprastai ugniaut tamp, kuri kelia nei
sprstos dvasins problemos, galime nuspti vien i balso. Tokio mogaus jis
bna bejausmis, balso styg raumenys tempti, o balsas kalbant neretai tarsi
ulta.
Iduoti gali ir garso kokyb, tonas bei sodrumas. Kalbant su mogumi akis
ak ar telefonu, galima nustatyti tam tikrus poymius, padsianius akimirks
niu vertinti asmenyb.
Daniausiai emocin panekovo bkl galime atspti 60-65 procent tiks
lumu. Dar tiksliau vertinsime atidiai klausydamiesi. i informacij sugauna
limbinje sistemoje esanti, emocijas valdanti smegen dalis. Mes saugome j
analizuojaniame kairiajame pusrutulyje, o kartais netgi deiniajame, todl
prireikus galime greitai prisiminti tam tikrus dalykus. Atidiai klausydamiesi
netrukus pajusite, kad intuityviai daug tiksliau vertinate mogaus balso ypatu
mus, vadinasi, galite daug labiau pasitikti savo spjimais.
Kai kurie mons pasiymi tam tikrais balso ypatumais, visikai nesusiju
siais su j asmenybe ar emocine bei psichikos bkle. Tai gali bti imokta ar
genetikai paveldta.
Pavyzdiui, mogus gali turti netikusi kalbjimo proi dl perimt so
cialini vaidmen. Vaikas gali garsiai kalbti ar iurkiai rkti ant savo ben
draami bei namini gyvn mgdiodamas tvus, kurie su juo kalba taip pat.
Kita vertus, vaikas garsiai gali kalbti dl klausos ar kalbos aparato sutrikim.
Pastebjus iame skyriuje aptariamus ypatumus, niekuomet nedera pamirti
patologijos. Kai kuriuos sutrikimus paminsiu, todl jums bus lengviau supras
ti j turint panekov.
Neurologiniai sutrikimai
Dl neurologini sutrikim mogus gali kalbti pro nos ar virpti jo bal
sas (kaip Katrinos Hepbern senatvje). Taip pat gali bti kalbama ltai ir tarsi
prisiveriant (Muhamedo Ali balsas susirgus Parkinsono liga).
Esant kitiems neurologiniams sutrikimams, dl kuri sunku valdyti kvpa
vim, o kartu ir bals (pavyzdiui, cerebriniam paralyiui ar kitiems neuromo-
toriniams sutrikimams), kalbant gali staiga kisti garsumas sakinio pabaigoje
balsas nuslopsta taip, kad vos manoma girdti, kas sakoma. Kartais ir mikioti
mogus gali dl neuromotorini sutrikim, kurie atsirado sergant tam tikromis
ligomis.
Netaisyklingas andikaulis
Netaisyklinga andikaulio padtis ar dant sukandimas gali keisti lieuvio
padt, trukdyti ryti ar netgi tapti veplavimo prieastimi.
Iimtys, kuri reikia paisyti
104 I mo k i me k e t u r i s b e n d r a v i mo k o d u s
Klausos sutrikimai
Dl kl ausos sut ri ki m gal i bt i net ai sykl i ngai t ari ami garsai r, s bei
z. Be t o, i e garsai ki t ai p t ari ami gal i bt i dl t am t i kro akcent o, di al ekt o.
Bej e, i e du dal ykai gal i l emt i i r daugyb ki t t ar i mo nukrypi m.
Jei mog vargi na vi enas i kl ausos sut ri ki m, pavyzdi ui , sensori neu-
ral i ni s kur t umas, j i s gal i kal bt i per t yl i ai . Ki t a vert us, j ei panekovas kal ba
per garsi ai , gal i bt i , j og kakas negera nut i ko kl ausos aparat o dal i ai , vadi
namai vi duri ne ausi mi , pavyzdi ui , t en susi dar si eros kamt i s ar susi kaup
skysi o.
Dant bei burnos ertms ligos
Kai kur i e mons neai ki ai mur ma ar kal ba pro nos dl t o, kad drovi si dl
savo dant , t ai gi kal bdami j i e nepakankamai pl ai ai at veri a burn.
Pro nos mons gal i kal bt i t ada, kai t uri gi mt mi nkt oj o ar ki et oj o go
mur i o defekt , pavyzdi ui , vadi namj vi l ko gomur ; t ai t rukdo nor mal i ai t ar t i .
Akcentas, dialektas ir kultrin aplinka
Pro nos panekovas gal i kal bt i t odl , kad yra ki l s i t am t i kr os vi et ovs;
t ai p neka pi et , pi et vakari bei Mi nesot os val st i j os (JAV vert. past. ) gy
vent oj ai .
Per garsus kal bj i mas gal i bt i kul t r i ni s rei ki nys. Pavyzdi ui , Kant ono
gyvent oj ai , m mokyt i s angl i kai , i pradi dar ne st engi a at si krat yt i pras
t os i nt onaci j os. Vakari ei ams at r odo, kad kant oni ei ai kal ba per garsi ai , agr e
syvi ai rki a ar net pykst a, nors past ari ej i yra ramut r amut l i ai . Tai gi garsi ai
kart ai s mons kal ba dl kul t ri ni t radi ci j . Pavyzdi ui , t yl i ai kal bani os j a
pons mot erys t aut i ei ams at rodo mal oni os, t ai au erzi na vakari ei us.
Bal so aukt j i mas saki ni o pabai goj e t ai p pat gal i bt i kul t ros rei ki nys.
Be t o, t ai dar gal i rei kt i i r t am t i kros, pavyzdi ui , paaugl i , grups sl eng
i e t rokt a pasi rodyt i auns i r daryt i spd bendraami ams.
Bt i na pami nt i , kad bet koki o asmens kal bsen vert i nt i gal i ma t i k at si
vel gus j o gyvenamj vi et . Pavyzdi ui , Ni uj or ko ar Ni udersi o gyvent oj ai
neka daug grei i au nei gyvenant ys Tenesyj e ar Dordi j oj e.
1 0 5
Anatomija, fiziologija ir patologija
Uki mt i gal i ma ant bal so st yg augant pol i pams ar net gi susi rgus vi u.
Be t o, bal so st ygos gal i bt i sudi rgi nt os ar sust orj usi os dl gausaus al kohol i o
vart oj i mo ar rkymo. Dl i dal yk uki mst ama dani ausi ai . bl i ovi m pana
s garsai kal bant gal i at si rast i t empus kal bos padargus, ypa j ei kal bant skau
da ar j aui amas di skomfort as.
Uki mst ama i r sergant vi rut i ni kvpavi mo t ak l i gomi s. Ast ma, bron
chi t as, emfi zema ar l t i n obst rukci n pl aui di sfunkci j a neret ai t rukdo val
dyt i oro sraut kal bant . Paprast ai t oki negal avi m vargi nami mons, uuot
gi l i au kvp vi en kart , nordami i l ai kyt i vi ent i s t on kel et kart kvpt el i
pavi rut i ni kai . Tai gal i erzi nt i kl ausyt oj , t ai au, kai p sakoma, i a ni eko ne
padarysi . Bej e, t pat gal i ma pasakyt i i r api e nuol at i n kosul . Vi rut i ni kv
pavi mo t ak negal avi mai t ai p pat gal i t rukdyt i normal i ai kal bt i : dl j bal sas
aukt j a saki ni o pabai goj e. Dl vi rut i ni kvpavi mo t ak negal avi m pane
kovas gal i nekt i per grei t ai .
Kosul i o pri epuol ar vadi namj kamuol i uko susi darym gerkl j e t ai p pat
gal i i provokuot i gerkl s skausmas arba nosi arykl j e besi kaupi ani os gl ei vs.
Toki negal avi m vargi namas panekovas paprast ai st engi asi vi enu kart u i
bert i kuo daugi au i nformaci j os.
Spi gus bal sas gal i bt i i r dl smul ki kal bos padarg bei j sut ri ki m ar
gerkl paei di m.
mons, kuri uos vargi na spazmi n di sfoni j a (dl j os kyl a di di ul bal so
padarg raumen t ampa bei spazmai ), paprast ai kal ba sunki ai , kapot ai .
Kvaialai
Past ebt a, kad narkoman bal sai skamba nel ygi ai , t arsi gni aui ami spaz
m, net i kt ai garsj a ar nut yl a. Tai rodo, j og sut ri ks kvpavi mo si st emos bei
kal bos padarg ryys.
Kvai al vart ot oj ai bei nuot ai k st abi l i zuoj ani us vai st us geri ant ys asme
nys danai kal ba l t ai , pri e prat sdami mi nt daro i l gokas pert raukl es. Tai
gal i rei kt i t rumpal ai ks at mi nt i es sut ri ki mus. Juos gal i sukel t i i r gydyt oj ski rt i
vai st ai nuo epi l epsi j os. Be t o, dl j bal sas i ma vi rpt i , rodos, t i k pabandi us
k nors pasakyt i .
Vart oj ant barbi t rat us bei heroi n kal ba l t j a, o amfet ami nas bei kokai
1 0 6 I mo k i me k e t u r i s b e n d r a v i mo k o d u s
nas vei ki a pri ei ngai . Kokai nas al oj a nosi es ert ms gl ei vi n, dl t o bal sas i ma
skambt i t arsi pro nos . Ki t as nemal onus dal ykas nuol at i ni s ni urki oj i mas
ar nosi es nypt i mas. Dl t o i l gai ni ui t ai p pat i mama kal bt i pro nos .
Tai gi bandydami vert i nt i asmenyb pi rmi ausi a t uri me pri si mi nt i vi sus i uos
dal ykus.
si kl ausydami ki eno nors bal s, pri val ome nust at yt i gal bt i aki mi r
k mogus yra ypa sudi rgs ar pat i ri a di di ul psi chol ogi n spaudi m. Dl t o
geri ausi a st ebt i t am t i kr l ai ko t arp i r vai ri omi s apl i nkybmi s.
Kai p anal i z uot i bal so t ei ki am i nf or maci j
Bal s anal i zuot i rei kt remi ant i s ket uri ai s dal ykai s:
1) aukt i s (aukt as ar emas);
2) garsumas (vel nus, garsus ar sl opst ant i s saki ni o pabai goj e);
3) pobdi s (vi rpant i s, i urkt us, grsmi ngas, puol ant i s mi ai s garsumo pro
t rki ai s, verksmi ngas, nosi ni s, dusul i ngas);
4) st i l i us (mani aki kas, per grei t as, agi t uoj ant i s, sunkus, kapot as, bespal
vi s i r negyvas, l ei ki ai sal dus, seksual us i r fl i rt uoj ant i s, per l t as, ge
rai modul i uot as, aukt j ant i s saki ni o pabai goj e, sodrus, ent uzi ast i ngas).
Stilius
1. Nugaltojo balsas sodrus, gilus, entuziastingas
Deramai skambant i s bal sas t uri vi sas i as savybes. Sodrus bal sas l ai komas
nugal t oj o (t ai p pat i r nugal t oj os) bal su. Ji s rafi nuot as, seksual us bei at spi ndi
emoci n saugum.
val us, kupi nas ent uzi azmo bei gyvybs bal sas rodo, kad panekovas do
mi si j umi s. Jo aukt i s bei garsumas ki nt a, t onas bei t embras rodo pasi t i kj i m.
Ji s geba i rei kt i mei l , pykt , di augsm, at j aut , l i des , bai m ar abej on.
Tai skambesys, veri ant i s ne t i k sukl ust i , bet i r si kl ausyt i . Ji s t vi rt as, be vargo
pert ei ki a i nformaci j .
Toks bal sas t rauki a mones l yg magnet as, nes at skl ei di a geri ausi as savy
107
bes i r kal bt oj o, i r kl ausyt oj o. Tonas, kuri s t arsi sako: A pasi t i ki u savi
mi , skat i na savi mi pasi t i kt i i r ki t us. Jo dka gi mst a savi t arpi o pasi t i kj i mas.
Toki o bal so savi ni nkai l ai komi sol i desni ai s, seksual esni ai s, prot i ngesni ai s bei
pat i ki mai s. Ji e pat ys kuri a savo gyveni m. J bal suose nesugausi dvej ons gai
del s, j i e nevi rpa.
i e mons kal ba be uuol ank, yra garbi ngi .
Sakoma, kad vel i oni s akt ori us Ri ardas Bart onas gal j o t el efon knyg
skai t yt i t ai p, kad t ai skambdavo domi ai . Tai l m j o sodrus, skambus bal sas.
Ji s ne t i k adi no pasi t i kj i m, bet i t magnet as t rauk pri ei ng l yt .
Toki u avi u bal su (o j ei dar su ent uzi azmo gai del e!) apdovanot os mot erys
sul auki a neabej ot i nos skms t en, kur rei ki a pat raukt i apl i nki ni dmes . J
bal sas ukrei a val umu, t odl t oki as mot eri s vi si l ai ko draugi kesnmi s, pat i
ki mesnmi s, gabesnmi s bei seksual i ai pat raukl esnmi s u t as, kuri os i os l i
ki mo dovanos net uri .
Jei j ums t ai p pasi sek, vadi nasi , t raukt e t rauki at e mones, o i e su j umi s
bendraudami j aui asi l ai mi ngesni i r saugesni .
Auktumas
2. Per auktas, spigus balsas
Spi gaus bal so savi ni nkai t i ek vyrai , t i ek mot erys danai l ai komi ne
brandi ai s, nesugebani ai s at skl ei st i savo seksual umo, nepasi t i ki ni ai s savi mi ,
nesaugi ai s, si l pnai s bei pi kt ai s. Kai mogus susi j audi na seksual i ai , j o bal sas
paemj a; t ai gi l abai t i kt i na, j og nuol at spi gi ai cypauj ant i s asmuo nei gi a ar
sl opi na savo seksual um.
Ne kart j aunoms mot eri ms esu pagel bj usi paemi nt i per aukt bal s.
Bevei k vi sos, su kuri omi s di rbau, be i os bdos t urj o i r seksual i ni probl em
buvo seksual i ai i naudot os ankst yvoj e vai kyst j e ar paaugl yst j e. Trauma
danai bna t oki a st i pri , kad gal i net gi sust abdyt i emoci n rai d. mogus nesu-
brst a emoci kai , t arsi st ri nga daug j aunesni ame ami uj e. Mano pui kus bi i u
l i s bei bendradarbi s, vel i oni s psi chi at ras i r psi choanal i t i kas dr. Pol i s Kant al u-
pa, i t endenci j st ebj o vi sus dvi dei mt penkeri us savo darbo met us. Ji s buvo
si t i ki ns, kad emoci n rai d gal i sust abdyt i pat i rt a t rauma. Sust oj a j i s, l i auj asi
ki st i i r mogaus bal sas.
Chuana, t arsi gi mt osi omi s kal bj usi dvi em angl i r i span kal bomi s,
pat vi rt i na dr. Dru Pi nski , dr. Pol i o Kant al upos bei mano t eori j . Chuana buvo
apdovanot a sodri u, skambi u i r emu bal su. Ji skl ei st e skl ei d pasi t i kj i m. Pl a
t aus di apazono bal sas gal davo skambt i j ausmi ngai i r gei dul i ngai . Mot eri s gar
si ndavo rekl amas angl kal ba. Chuana pui ki ai mokj o i spani kai , t odl pam
gi no papi l domai usi di rbt i i r garsi ndama rekl amas i spani kai .
Dej a, agent ai parei k, kad j os bal sas per aukt as, i r Chuana at j o pas ma
ne. Kad i r ki ek mes st engms, kad i r ki ek ski rt i ng met odi k i bandme, vi s
dl t o ne st engme paemi nt i j os bal so kal bant i spani kai . Prabi l us angl i kai ,
j i s t apdavo emas, l i edavosi t arsi upel i s. Tai man pasi rod kei st a. Gal i ausi ai
pakl ausi au, ar kart ai s vai kyst j e j i nra pat yrusi koki os nors t raumos.
St ai ga Chuana prat rko raudot i j i pri si mi n grupi n i pri evart avi m,
kur pat yr i Meksi kos at vykusi JAV. Tuo met u j i buvo j aunut mergi na. Chu
ana ni ekam api e t ai anksi au nebuvo pasakoj usi dl kul t ri ns i zol i aci j os a
buvau pi rmasi s api e t ai i gi rds mogus.
Ji susi ej o t raum su gi mt j a kal ba, i r i s ryys at si spi ndj o aukt ame t arsi
maos mergyt s bal se. Tai au prabi l us angl i kai j os bal sas pasi kei sdavo su
i a kal ba mot eri s nesi ej o emoci ns t raumos.
Nei aukt abal si us vyrus, nei t ai p pat kal bani as mot eri s nei ri ma ri m
t ai . Toki e mons l ai komi si l pnesni ai s, ne t oki ai s prot i ngai s ar kompet ent i n
gai s kai p sodraus bal so savi ni nkai . Neret ai susi nervi nus ar st okoj ant pasi t i kj i
mo savi mi kal bos padarg raumenys si t empi a, i r bal sas paaukt j a.
Vi si ems i noma, kad supykusi o mogaus bal sas aukt j a. Dr. Pol i s Ekma-
nas moksl i ni ame darbe, nagri nj ani ame emoci j as, nust at , j og api e 70 pro
cent t i ri amj nul i dus bal sas t apdavo aukt esni s. Tai gi gal i ma sakyt i , j og
nuol at spygauj ant i s mogus vei ki ausi ai ni ekuomet nei si vaduoj a i nuol at i ni o,
vi duj e gni aui amo pyki o ar net gi bai ms.
Daugyb met di rbau su i os probl emos t rokt ani ai s at si krat yt i mon
mi s. Kart ai s padeda i r mechani ni ai prat i mai , t ai au svarbi ausi a yra padt i l a
bi au pasi t i kt i savi mi . Tai bt i na, j ei mogus nori pakei st i savo gyveni m i
esms.
Tai gi vi sai t i kt i na, kad pabandi us suformuot i bal s i r musi s psi chot era
pi j os, j ums net eks i l gi au gdyt i s spi gaus bal so.
3. Labai emas balsas
moni , kuri bal so st ygos st oresns, o kal bos padargai st ambesni , bal
sas gal i bt i i r l abai emas. Paprast ai emas t i ek vyr, t i ek mot er bal sas l ai ko
mas pat raukl esni u. Tai au di rbt i nai paemi nt as bal sas skamba nenat ral i ai . Ap
l i nki ni ai j l ai ko apgaul i ngu i r pret enzi ngu.
Neret ai ypa emu bal su st engi asi kal bt i t i e vyrai , kuri e j aui asi nesau
gs. Ji e mano, kad nekdami emesni u, o kart ai s i r garsesni u bal su j i e at rodys
ri mt esni i r st i presni . Toki e vyrai si t i ki n, kad t ai p kal bdami sul auks di desns
pagarbos, i r vi si j kl ausysi s.
Vi ena kl i ent suman savo vai ki n apdovanot i vi zi t u pas mane, kad ver
t i ni au j o kal bsen bei bendravi mo gdi us. I pradi j i s nenorj o ei t i ,
nes buvo si t i ki ns t ur s nuost ab bal s, vadi nasi , j o nuomone, j am vi si kai
nerei kj o mano pasl aug. Tai au kai mergi na sumokj o, vyri ki s sut i ko. Ji s
man, j og draug t ai p apdovanoj a t rokdama pagl ost yt i j o savi mei l pat i
avdamasi bi i ul i o bal su t rokt a, kad i r speci al i st pasakyt , kai p pui ki ai
i s skamba.
Vos at vyks vyri ki s kal bj o ypa aukt u bal su. Ji s parei k mans, kad
i s t i esi og udega mot eri s t oks emas i r seksual us. Vargel i s net ne si vai z
davo t i krosi os pri east i es, dl kuri os draug j i a at si unt t as bal sas ne j au
di no, bet st m. Ji j ut o, kad j i s skamba nemal oni ai i r pompast i kai . Mergi na
drovj osi su savo vai ki nu rodyt i s vi eumoj e dl nuol at i ni apl i nki ni vi l gs
ni . Mano kl i ent nei noj o, kai p pasakyt i savo brangi ausi aj am, kad j o bal sas
at st umi a mones, t odl i nemal oni uduot pat i kj o at l i kt i man.
Ivyds i r i gi rds save vai zdo j uost oj e, vyri ki s vi sk suprat o. Jam nerei
kj o l abai st engt i s nori nt i mokt i kal bt i nat ral i au. Parodi au, kai p pasi ekt i
opt i mal garso aukt i r paragi nau kal bt i bt ent t ai p, nat ral i ai . Pakako kel et o
konsul t aci j j o savi garbai ki l st el t i i r bal sas pasi kei t . Di augsi i r nauj asi s
kl i ent as, i r j o mergi na.
Garsumas
4. Per velnus balsas
Tyl eni ai at krei pi a save dmes versdami prayt i apl i nki ni us prabi l t i gar
si au. Pri t i l dami j i e mgauj asi i r t ai naudoj a vadi namaj am j gos ai di mui
pri veri a ki t us kl ausyt i s si t empus. Ji e pykdo mones, nes i e yra pri verst i pra
yt i pakart ot i t ai , ko nei gi rdo. Tai p j i e pradeda val dyt i si t uaci j , kuri os anks
i au kont rol i uot i negal j o. Kai kas perprant a ai di m i r i no, kai p t ok ne
naudl pri verst i kal bt i garsi au.
Kei t si ut i no drovus Marss el gesys, kuri uo i vert apl i nki ni us prayt i
prabi l t i garsi au. Dl t o kart per susi ri nki m Marss spst us kl i uvusi am gru
ps vadovui parei k: Nekrei pki t e j dmesi o, j i nesugeba kal bt i . Js ni e
kuomet nei gi rsi t e n vi eno j os t ari amo odi o, t odl bet koki u kl ausi mu krei p
ki t s t i k mane.
Mars ni ro. Ji aki mi rksni u pasi kei t i r garsi au bei l i au nei Kei t kada
nors buvo gi rdj usi parei k: K t u i a neki ? Ai ku, kad sugebu kal bt i ! Ji
ni ekuomet daugi au, bent j au Kei t ei mat ant , nevai di no drovuol s.
i e t yl eni ai nra t oki e nekal t i kai p at rodo. Tai ri ukai vi l ko kai l yj e. Ji e
t rokt a pri verst i j us pat i kt i , kad yra drovs, nekal t i i r kukl s. I t i krj nere
t ai past ebsi t e j uos nesi val dant i r pl st ant i s. Tai vadi namasi s j gos ai di mas
kas k vei ks.
Per du savo darbo dei mt mei us ne kart st ebj au t ok el ges j u o buvo
si eki ama mani pul i uot i . Tai pasyvi agresi j a, mai t i nama t oki moni vi duj e sl y
pi ni nei si l i ej usi o pyki o demon. Tai bdas i si rei kal aut i dmesi o. Si l au
bt i ypa at sargi ems sut i kus t oki us t yl i akal bi us pamat ysi t e, j i e t i krai gal i
t apt i pavoj i ngi . Toki e mons danai bna vi sai ki t oki e nei vai zduoj a.
Bal s bei emoci j as t yr moksl i ni nkai nust at , kad t yl i kal ba neret ai si et i na
su l i desi u. Ti e, kas nuol at kal ba t yl i ai , neret ai sl epi a di di ul l i des bej e,
kai p i r t i e, kuri e neka per garsi ai . Ti kt i na, kad i r vi eni , i r ki t i keni a nuo
gi l i ai si el oj e gni aui amo pyki o.
Tyl i akal bi ai danai j aui asi bej gi ai , ne st engi ant ys domi nuot i bei kont ro
l i uot i si t uaci j os. Tai p pat j i e danai keni a dl t o, kad j aui asi nevert i prabi l t i
garsi au i r bt i i gi rst i . Bt ent dl t o t oks mogus t yl i u bal su si eki a pri verst i
ki t us kl ausyt i s.
5. Per garsus balsas
Garsi akal bi ai t rokt e t rokt a dmesi o i r kauj a ki ek t i k st engi a, kad t i k
j uos kas past ebt . Neret ai j i e bna pompast i ki i r pasi pt , val di ngi , st ai o
ki ki , konkuruoj ant ys, pi kt i i r kupi ni pri ei kumo, st okoj a bendravi mo gdi .
Toki e mons j aui asi be gal o nesaugs, t odl j i ems rei ki a, kad ki t i i gi rst , k
j i e sako. Pri ei ngu at vej u, j i e vi si kai sut ri nka.
San Franci ske esani o Kal i forni j os uni versi t et o moksl i ni nkai dr. Met j u Ma-
kj us i r dr. Mart a Dei vi s vai zdi ngai api bdi na t oki us garsi akal bi us kai p mo
nes, kuri e nori t vi rt i nt i savo chul i gani k poi r sakydami : saki nj u a. Da
ryk t ai p, kai p l i epi u.
Dr. Pol i o Ekmano at l i kt i emoci j bei bal so t yri mai t ai p pat pat vi rt i na ma
no i vad, kad garsus bal sas si et i nas su pyki u. Toki e mons yra pi kt i ; savo
vi di n pri ei kum apl i nki ni ams bei sau pai am j i e l i ej a kal i odami bei gri e
t ai kal bdami .
Be t o, j i e neret ai bna ki l i daugi avai ki ei m. Kadai se j i ems t ekdavo
kovot i u save i r perrkt i brol i us bei seseri s vi en dl t o, kad bt i gi rst i . Dl
t oki os pat i rt i es neret ai i l gai ni ui susi formuoj a nesaugumo j ausmas, i r dl t o j i e
t rokt a at si durt i dmesi o cent re.
Garsus kal bj i mas pat ei si namas t i k t ada, kai mogui sut ri kusi kl ausa, pa
vyzdi ui , kai vi duri nj e ausyj e kaupi asi skyst i s, gi rdt i t rukdo vadi namosi os
si eros kamt i s ar koki a ki t a medi aga. Vi sai s ki t ai s at vej ai s negal i bt i j oki o
ki t o garsaus kal bj i mo pat ei si ni mo. Tai gi gal i t e bt i t i kri , kad mogus rki a,
kai pykst a. Tai gal i bt i vi di ni s, pasmon i st umt as, ar i ori ni s, konkret
asmen nukrei pt as, ni ri s. Kuo nesaugesni s t oks mogus j aui asi , t uo garsi au
kal ba, i r t ai gal i l abai erzi nt i .
Tai p nut i ko vi enam mano pa st amam, kuri o i ai p j au nesaugumo j ausmas
nekamuoj a. Tai au kart , nusi vedusi j vakari eni aut i prabang kl ub, buvau
pri bl okt a: j i s kal bj o nepakeni amai skardi u bal su, i r dargi api e asmeni ni us
dal ykus. Ji s t arsi vi si kai umi ro, kad apl i nk sdi mons, i r nepai s pasi pi k
t i nusi vi l gsni , kuri ai s j varst sdi nt i ej i pri e ki t st al i uk. i s mogus j au
t si t oks nesaugus i r buvo i si gands, kad, gal i ma sakyt i , aukt e auk: Pa
vel ki t e mane, a t ai p pat t rei ki u. Past ebki t e mane!
6. Sakinio pabaigoje slopstantis balsas
i uos mones, kai p i r t yl i akal bi us, neret ai kamuoj a menkas pasi t i kj i mas
savi mi . J bal sas at skl ei di a nerpest i ngum, savi t vardos, kruopt umo, apdai
rumo bei nuosekl umo st ok. Prast ai save vert i nani am mogui at rodo, kad t ai ,
k j i s t uri pasakyt i , nra svarbu.
mons, kuri bal sas nusl opst a saki ni o gal e, t i krai nekvpuoj a t ai p, kai p
t ai daro t i e, kuri e pasi t i ki savi mi , t . y. kvepi a pro burn i r i kvepi a t ardami
odi us. Pi rmi ej i l i nk grei t ai sui rzt i , t odl i kvepi a i r t i k t ada pradeda kal bt i .
Juos sunku suprast i .
Pri ei ngai nei t yl i akal bi s, mogus, kuri s nut yl a bai gdamas saki n , nra l i n
ks mani pul i uot i i r kont rol i uot i . Kart ai s j i e i r el gi asi panai ai kai p kal ba. Tai
t i e mons, kuri e gal i k nors pradt i i r neubai gt i . Man t eko t urt i nemaai
kl i ent , kuri e kal bj o bt ent t ai p. Ji e nuol at j ausdavosi sut ri k dl per menko
savs vert i ni mo i r t urj o pol i nk nebai gt i uduoi .
Mauri s papra, kad padi au parengt i pri st at ym. Tai buvo pi rmas kart as,
kai j i s ket i no vi eai kal bt i , t odl vargel i s nei noj o, ko gri ebt i s. Mauri s buvo
apdovanot as nuost abi u sodri u emu bal su, t ai au i s bai gi ant saki n neret ai nu-
si l pdavo t ai p, kad bdavo vos gi rdi mas. Be t o, vyri ki s t arsi nurydavo odi us.
A pasi t ei ravau, ar j i s ne i t moni , kuri e k nors pradj ni ekuomet ne
pabai gi a. Ji s nusi ypsoj o: Tai mano gyveni mas. But e, kuri ame gyvenu kl ai ki
net varka. Jei pasi samdyi au t arnai t , j i nei not , nuo ko pradt i t varkyt i .
Mauri s dar pri dr, j og j am pri rei k at uoneri met kel i oms paskut i nms
mokykl os kl asms bai gt i : Kai kas net gi l ai nosi , kad j os ni ekuomet nebai gsi u.
Bai gi amoj i ki ekvi eno darbo dal i s man bdavo sunki ausi a. Ti es pasaki us, a
net gi nebai gi au rayt i kal bos, kuri man padj ot e ruot i .
Pasaki au, kad j o kal bsena at spi ndi el ges , t odl mgi nsi me t ai pakei st i .
Paai ki nau, j og j i s ne st engs normal i ai kal bt i t ol , kol t ai darys kvpdamas i r
savo gal i ngam skambi am bal sui nel ei sdamas i rei kt i vi s mi ni . Li epi au st ab
t el t i , kvpt i i r pasakyt i mi nt i ki gal o.
mme t reni ruot i s. Jo bal sas nuost abi ai suskambo. Po pui kaus pri st at ymo
vyri ki s ai bi kai paki l o karj eros l ai pt ai s. Dar pat ari au j am t os pai os st rat egi
j os ( kvpt i , o i kvepi ant k nors padaryt i i ki gal o) l ai kyt i s t ada, kai rei ks k
nors bai gt i . Vi si kai pasi kei t ne t i k vyri ki o bal sas, bet i r gyveni mas j i s
pradj o uduot i s at l i kt i i ki gal o.
Kokyb
7. Virpantis balsas
mons, kuri bal sas vi rpa, neret ai bna nervi ngi i r l i dni . Ji e sugai t a
daugyb l ai ko rpi ndami esi , k api e j uos gal voj a ki t i i r kas gal i nut i kt i (nepa
mi rki t e, kad asmenys, vart oj ant ys psi chot ropi ni us medi kament us nuot ai kai ge
ri nt i , t ai p pat gal i kal bt i vi rpani u bal su, t odl bki t e at i ds nepai ni oki t e
nervi ngj su vai st vart ot oj ai s).
Ti e, kuri bal sas vi rpa, neret ai bi j o gyvent i . Ji e j aui asi t ai p, l yg nuol at
pat i rt i bandymus, bi j o el gt i s ryt i ngai , nes paprast ai dmes bna sut el k
bet koki o vei ksmo pasekmes. Ji e l i nk neurozes, paranoj i kai seka, kas k
pasak i r kas gal bt nut i ks. Susi rpi n dl at ei t i es, j i e vengi a gyvent i dabar i r
dani ausi ai bi j o sprst i kasdi enes probl emas. Ji e t arsi gyvena ant drebani os
ems, o t ai at si spi ndi i r vi rpani ame bal se. i e mons nesugeba susi dorot i su
daugel i u gyveni mi k rpesi .
At krei p ki t dmes , i e asmenys neret ai i raust a ar j vei d i mua rau
donos dms. Bal so st yg raumenys si t empi a i r bal sas i ma vi rpt i . Juos val do
bai m, t odl j i e l abai nori pri t apt i i r be gal o t rokt a bt i pal ai komi .
Mudvi su el se i l gai nagri nj ome j os emoci nes probl emas. Ji ne t i kt i nai
t roko, kad ki t i mons j ai pri t art . Pasi rodo, t ai p buvo dl t o, kad t o j i n
kart o nesul auk i savo t vo. Isi ai ki nusi pri east , j i st eng at pal ai duot i ger
kl s, kart u i r kal bos padarg raumeni s. Dl t o bal sas pi rm kart nesuvi rpj o i r
neskambj o nervi ngai . Mot eri s paj ut o, kad j m t raukt i mons, o i e, regi s,
mgavosi j os draugi j a. Apl i nki ni ai m ypsot i s i r neat rod t oki e sukaust yt i .
8. Puolantis balsas
mons, kuri e kal bdami t arsi at akuoj a panekov, danai bna pi kt i , ag
resyvs, l i nk konkuruot i . Tai p j i e kal ba prot arpi ai s vi so pokal bi o met u
t ada prat rkst a garsi ai . i e prot rki ai t arsi mai pri ei kumo prasi veri mai ,
neapykant os bei pyki o pl i psni ai . St ai ga mus kal bt i garsi au, panekovas pa
t i ri a sukrt i m i r dani ausi ai nusprendi a, kad t oki a mi garso at aka vi si kai
nedera apt ari nj ant t am t i kr t em.
Pavyzdi ui , kal bant i s api e mal oni ai pral ei st savai t gal t oks puol j as st ai
ga i ma kaut i , at rodo, kad j i s ar j i gr o t i esi ai i mi o l auko i r t en kl ai ki ai
pral ei do l ai k, nors i t i krj buvo pri ei ngai . Dej a, t oki us mones nuol at ka
muoj a pykt i s i r pri ei kumas, i r t ai i duoda bal so t onas.
i e mons nepaprast ai konkurent i ki . At rodo, kad j i e nuol at i eko bd
vei kt i t ari am pri ei ni nk i r t ai daro net gi paprasi ausi ai kal bdami esi su ki t u
mogumi (pri ei ni nku gal i t apt i bet kuri s panekovas). Tai gi j i e at akuoj a vi s
pi rma nordami bt i i gi rst i . Tai j i ems padeda pasi j ust i nugal t oj ai s.
9. Kniaukiantis nosinis balsas, judantis andikaulis
Ti e, kuri e kal ba t arsi kni aukdami , nra gerbi ami . Neret ai j i e vi si kai nepa
gr st ai l ai komi menkesni o i nt el ekt o ar mai au i si l avi nusi ai s monmi s. Toks
nemal onus bal sas erzi na apl i nki ni us regi s, i e panekovai kakuo skundi a
si . Ti es sakant , dani ausi ai t ai p i r bna. J t onas rodo nepasi t enki ni m. Gel a-
po i nst i t ut o apkl ausa parod, kad t ai l ai koma vi enu i sept yni di di ausi pasi
pi kt i ni m kel i ani kal bj i mo pr oi . Bevei k 70 pr ocent apkl aust j par ei
k, kad t oks bal sas yr a t i esi og at st umi ant i s.
Kni aukl i ai kal ba t ai p, l yg ko nor s nor t i j s ar kas nor s j i ems ne
t i kt . Ji e l i nk save l ai kyt i bet koki j uokel i t ai ki ni u. Tai r ei ki a, kad i e
mons ar ba nuol at yr a pasi r eng gi nt i s ar ba kaunasi odi ai s. Gal i bt i ,
kad j i e i moko ai pyt i s i savs, danai mani pul i uodami bal so ypat umai s, o
kar t ai s i t o net gi i pedami naudos. Dud Hol i dei , Edi t a Banker ( Vi sa
ei ma) bei Fr ena Dr eer ( Aukl ) dl t oki o kni auki ani o bal so net gi pa
dar kar j er ki ne.
Kni auki ant i ej i ner et ai pr aj uoki na apl i nki ni us. Pr i si menu, t ai p nut i ko i r
man, kai bi ur j o Fr ena Dr eer i r papr a padt i at si kr at yt i r ykaus Kvi n-
so akcent o. Ti kr ai pamani au, kad kakas suman paj uokaut i , at si unt s man
i ne t i kt i nai pr o nos kni auki ani mot er . Dl t o konsul t aci j ai pusj us
Fr enai pasaki au: Na, ger ai , j au gal i t e l i aut i s t ai p kal bj usi . Kas, t i es sa-
kant , j us i a at si unt ? i at si ki r t o, j og t ai p kal ba vi suomet , o j at si unt va
dybi ni nk El i na Ri .
Teko nemaai padi r bt i , kol Fr ena at si kr at savo akcent o. Bej e, t i kr ai sk
mi ngai . Tai au l azda t ur i du gal us: pr adj usi kal bt i nor mal i ai , j au nebe nosi
ni u bal su, mot er i s Hol i vude ne st eng gaut i j oki vai dmen. Dl t o j i vl m
kni aukt i i r vai di ndama vi ename f i l me po ki t o usi di r bo mi l i j onus.
10. iurktus ir grsmingas balsas
Vi en vakar dal yvaudama r engi nyj e i gi r dau i ur kt gr smi ng vyr i k
bal s. Tai buvo t i kr ai nemal onu. Gal j au l ai nt i s, j og su t uo mogumi nel engva
sut ar t i . Vl i au sui noj au, kad t ai t i kr ai sunkaus bdo vyr i ki s. Ni ekas j o nem
go. Net yi a i gi r dau kel et nemal oni i st or i j j as pasakoj o i o mogaus ben
dr adar bi ai . Be j oki os abej ons, t ai buvo ni eki ngas, pi kt as chul i ganas, vi suomet
l i ps per ki t gal vas. Pasaki au sau, kad t ai man j au pa st ama: agr esyvus, kon
t r ol i uoj ant i s i r val di ngas i ur kt uol i s.
Di nos gyveni m eng nauj as vyr i ki s i r j i nor j o, kad i kl ausyi au i
nut , kur i i s pal i ko j os aut oat saki kl yj e. Ji s kvi et mer gi n pasi mat ym, bet
i dvej oj o. Pat i nei noj o, kodl j apm kei st a nuoj aut a. I gi r dusi bal s, su
pr at au pr i east j i s skambj o i ur ki ai i r gr smi ngai , bal sas r t e r aus .
Nor s vyr i ki s neveng mal onybi ni odel i br angi oj i bei maut e, j o bal sas
skambj o nemal oni ai . Di na papr a pasi dal yt i spdi ai s.
Pasaki au, kad, mano nuomone, vyr i ki o bal sas skamba t ai p, l yg j i s bt
Ka i p s u p r a s t i , k s a k o b a l s a s 1 1 5
pri t vi nks pyki o. Tai l i nkusi kont rol i uot i , val di nga asmenyb, t i kras i urk
t uol i s. Tai p! suuko j i . Tai p i r yra! Dl t o a i r nenori u su j uo mat yt i s.
Tai chul i ganas. Ji s ei di nj a padavj us, savo vai kus i r net gi mane. Ji s pi kt as i r
nuol at skundi asi : savo versl o part neri ai s, buvusi a mona, vai kai s. At vi rai sa
kant , man j i s kel i a l ei kt ul . Be t o, vi suomet t uri bt i j o vi rus! Ji s pat enki nt as
t i k t ada, kai gal i kont rol i uot i ki ekvi en smul kmen.
Di na nuvi t o. Ji at si t okj o i r suvok, kad i s mogus j ai net i nka.
Toks asmenybs t i pas suformuoj amas vai kyst j e. Vi enas neofi ci al us t yri
mas, at l i kt as pradi nse bei emesnse vi duri ns mokykl os kl asse, parod, j og
i urki u, grsmi ngu bal su kal bant ys vai kai mokyt oj l ai kyt i pi kt ai s. Vi si j uos
vadi no kl ass chul i ganai s. Be t o, nust at yt a, kad j l abi ausi ai nemgo i r ki t i
bendraami ai .
11. Dirbtinai seksualus, geidulingas balsas
Kai mons kal ba l abai seksual i u, gei dul i ngai murki ani u bal su, gal i t e bt i
t i kri j i e ai di a. Ypa nuvi l i a, kai i gi rst at e j uos t ai p prabyl ant su ki t ai s i
kart o po t o, kai t ai p kal bj o su j umi s. Tai nenuoi rdus, mani pul i at yvus i r ei -
di ant i s el gesys. i e mons mano, kad gal i suvi l i ot i bet k i r pri verst i daryt i
vi sk, ko t i k j i e si gei s. Neret ai j i e l abai pasi t i ki savi mi i r j aui asi t ur t ei s
naudot i s ki t ai s t arsi dai kt ai s. Bej e, kal bani us t oki u gei dul i ngu bal su dauge
l i s panekov nei ri ri mt ai . San Di ego val st ybi ni o uni versi t et o l i ngvi st i kos
profesor Sj uzana Hei den El gi n t ei gi a, kad t oki moni odi u dani ausi ai
nepasi kl i auj ama.
Ikart past ebsi t e, koki e kl ast i ngi seksual aus bal so savi ni nkai t ampa t ada,
kai j i ems nepavykst a pel nyt i si mpat i j os mogaus, kur band sugundyt i . St eb
ki t e nekrei p dmesi o, j i e i kart pakei i a t on, j bal sas praranda gei dul i n
gum.
Vi enas mano pa st amas st omat ol ogas vi en t oki u seksual i u bal su kal b
j usi mot er darbi no regi st rat ore. Ji s man, kad i pageri ns j o vai zd . Ij o
at vi rki ai paci ent sumaj o. Ji e nebuvo pat enki nt i nauj j a regi st rat ore.
Ji e neman, kad i yra kompet ent i nga, i r net i kj o, kad t oki a mot eri s uregi st
ruos j uos t i nkamu j i ems l ai ku. Dar daugi au j i e abej oj o, kad j i sugebs dera
mai sut varkyt i j svei kat os draudi mo rei kal us ar mokas.
Ki t i t yri mai rodo, j og pernel yg seksual us bal sas i duoda, kad st okoj ama
at kakl umo i r pasi t i kj i mo. Gal bt i r dl t o st omat ol ogo regi st rat or buvo t ai p
prast ai vert i nama.
12. Maniakikas tarkesys
Al i s t arka t ai p, l yg i kul kosvai di o, nes odi ai pi l asi pl i psni ai s. Ben
dravi mas su j a t i esi og al i na; regi s, i mot eri s vi suomet pat i ri a kri z. Jos gyve
ni mas t arsi ameri ki et i ki emoci j kal nel i ai . Jos kat pasi kl ydo, j i pri vert
j us l aukt i , nes ne st eng surast i t aksi , j i pamet savo eki knygel ar banke
pal i ko svarbi us dokument us.
Jai vi suomet kas nors nut i nka, i r vargel t i esi og i l i ej a j ums vi sus j aus
mus. I pi rmo vi l gsni o Al i s at rodo mi el a i r avi , i nt ri guoj ant i i r j audi nant i .
Js gal bt net gi t i ki t s su j a pat i rt i t oki pat nuot yki kai p knygoj e api e Al i s
st ebukl al yj e. Tai au t oks bendravi mas i l gai ni ui i ma vargi nt i . Bej e, j i s l abai
daug pasako api e pat kal bt oj .
Toki e mons nuol at st engi asi pri mest i savo val i , kont rol i uot i i r bt i d
mesi o cent re. Vargas j ums, j ei sumanysi t e rei kal aut i dmesi o pat s i r apt ari nt i
savo rei kal us. Gal i t e neabej ot i j i t i krai nebus j ums t oki a dmesi nga, koks
buvot e j ai . Tai gi j ei at kakl i ai bandysi t e kal bt i api e save, l abi ausi ai t i kt i na,
kad at si t i ks vi ena i dvi ej j i arba vl gr pri e savo nel ai mi arba prat rks
pyki u. Svarbi ausi a j os rei kal ai !
Tai pat yr Dona, pabandi usi pasi guost i Al i sei dl t o, kad sekret or nuvi
l i oj o j os vyr. Al i s net nesi kl aus m pasakot i Donai api e vyrus, kuri e su
j a el gsi bl ogai .
Neat rod, kad j i nors ki ek uj aust . Dar daugi au bevei k nel ei do Donai
kal bt i . i pasi j ut o supykdyt a i r t ai parod. Al i s at sak dar pi ki au apkal t i no
Don savanaudi kumu i r t uo, j og rpi nasi t i k savi mi , kai j i es bando padt i .
Toki e mons paprast ai nekont rol i uoj a savs, nuol at mani pul i uoj a i r yra
be gal o egoi st i ki . Su j ai s l abai sunku bendraut i . Ti kt i na, kad j i e t uri di del i
emoci ni bei psi chi kos probl em. Tad padt i gal i t i k speci al i st as.
Bal s bei emoci j as t yr moksl i ni nkai nust at , kad skubri ai kal bant ys mo
ns i t ai p dani ausi ai i rei ki a pykt . Ji e at rodo nuol at nusi vyl ki t ai s ar si v
l konfl i kt us. J kul kosvai d pri menant i s t arkesys t ai p pat gal i bt i vadi na
moj o bi pol i ari ni o sut ri ki mo pasekm. i noki t e, kad t ai p kal bani moni sme
genyse gal i bt i sut ri ks i r chemi ni medi ag bal ansas.
Tai nerei ki a, kad vi sus t arkal i us vargi na t oks sut ri ki mas. Bej e, t oks kal
bj i mo bdas t uri i r pri val um i t ai p si eki ama suavt i panekov. Dl t o
t arkal i ai neret ai bna kompani j os si el os, bevei k api e vi sk sugebant ys pasa
kot i domi ai . Juos mal onu st ebt i , nes yra kupi ni energi j os bei ent uzi azmo vi s
kam, ko t i k i masi .
Kai p s upr as t i , k s ako bal s as 117
Vi eni nt el i s t rkumas j i e danai nenusi mano api e t ai , k kal ba, t odl pat i
kj j ai s gal i t e nukent t i t i ek dvasi kai , t i ek mat eri al i ai . Tai gi el ki t s at sargi ai .
13. Per skubri kalba
Tai p kal bant ys mons paprast ai bna be gal o bai kt s, nervi ngi , o kai
kada i r pi kt i . Tyri mai rodo, j og j i e neret ai j aui asi nesaugs i r keni a dl t o,
kad prast ai save vert i na. Neret ai dl t o j i e nesmoni ngai t rokt a paskubt i i r
kuo grei i au vi sk ubai gt i . Labi au si gi l i nus pasi daro ai ku, kad j i e net i ki , j og
ki t us domi na t ai , k j i e sako. Labi au pasi t i kdami savi mi , j i e kal bt i l gi au i r
l ei st apl i nki ni ams paj ust i , koki svarbi i nformaci j pert ei ki a. Tai p pat grei
t akal bi ai gal i bt i vadi namoj o A t i po asmenybs si eki ant ys di del i t i ksl ,
ambi ci ngi , agresyvi ai i r skubri ai kal bant ys i ndi vi dai .
Skubri kal ba vi enas i at uoni apl i nki ni us pi kt i nani kal bj i mo pro
i . Daugi au nei 65 procent ai Gel apo i nst i t ut o apkl ausos dal yvi parei k, j og
gret a skubri ai kal bani o panekovo j aui asi nemal oni ai . San Franci sko Kal i
forni j os uni versi t et o psi chol og dr. Met j u Makj aus i r dr. Mart os Dei vi s nuo
mone, t oki e mons apl i nki ni ams adi na bai m.
Dauguma j ki l i di del i ei m. Ji ems, kai p i r kal bant i ems per garsi ai ,
rei kj o perrkt i brol i uk bei sesui kel i am t ri ukm. Grei t akal bi ai si t i ki n,
kad pri val o t aukt i kuo skubri au i r i sakyt i vi sk, kol ni ekas j nepert rauk.
Tyri mai rodo, kad grei t ai kal bant i ej i l i nk bt i pi kt esni . Ti kt i na, kad dl
konkurenci j os, pavyzdi ui , di del se ei mose ar di del i uose mi est uose, kada ky
l a i r daugi au pyki o bei st res, mons pradeda kal bt i grei i au.
14. Agituojantis balsas
Svarbu ne t ai , k sakot e, bet kai p sakot e. Mal oni ai paprayki t e gret a esan
i moni k nors padaryt i i r j i e dani ausi ai sut i ks. Tai au agi t uoj ant neret ai
suadi namas noras mai t aut i , prasi deda odi mi s ar dar bl ogi au fi zi -
ni s smurt as. Bi bl i j oj e raoma: odi o j ga i l si si ant l i euvi o. Ji t ai p pat gl
di ms bal se.
Agi t uoj ani u bal su kal ba mons, kuri e nuol at el gi asi provokuoj amai i r
i eko prog susi bart i ar ki t bd. Vi suomet pasi reng ki t i ems nurodyt i j t r
kumus, j i e pat ys nuol at t ampa aukomi s, j aui asi nuskri aust i , t odl i eko k ap
kal t i nt i .
Pri ekabaus bal so savi ni nkai neret ai j uo provokuoj a ki t us. Ji e t arsi sako:
Na, pal auki t ! Ti k pamgi nki t mane ukabi nt i arba Ti k pabandyki t pasakyt i
t ai , kas man nepat i ks i kart sudi rbsi u! J t onas neret ai i ebi a pri ei kumo
ki bi rkt l panekovas pasi j unt a be j oki os pri east i es auki amas st ot i ko
v. i moni bal sas kart ai s dar gal i skambt i verksmi ngai , t ada susi darys
spdi s, j og j i e pasi pi kt i n j umi s.
Toki a kal bsena bdi nga t am t i kr soci al i ni grupi at st ovams. Ji at skl ei
di a t am t i kras pai ras, t ai au ne t os soci al i ns apl i nkos monms rodo bl og
charakt er . i e mons savo t onu nuol at provokuoj a apl i nki ni us, dl t o neret ai
si vel i a gi nus. Nesul aukdami pri t ari mo, j i e mano, kad panekovas net ei sus.
Ti es sakant , puol ant i s j t onas sako: N nebandyk man pri et araut i a vi s
k i nau! Vi eni nt el i s t ei si ngas sprendi mas mano sprendi mas!
At rodo, kad i e mons nuol at l i epsnot e l i epsnoj a. Jei j i ems kas nors ne
pat i nka, l i epsnos t pai sekund aut e auna i burnos, degi ndamos vi sus ap
l i nk. Geri ausi as bdas i vengt i t rei oj o l ai psni o nudegi mui pri l ygst ani os o
di ugni es at i t i nkamas at st umas.
15. Kapot a k al ba
Toki u bal su t yi a kal bant i s mogus paprast ai bna nekomuni kabi l us, da
nai l i nks domi nuot i , save l ai kant i s nekl yst ani u i r nesi deri nant i s pri e ki t mo
ni . Toks asmuo si eki a sudl i ot i t akus ant ki ekvi enos i i r brknel i us ant
ki ekvi enos t . Ji s dani ausi ai bna ki et akakt i s i r gyveni me pl auki a pri e sro
v. Jam neret ai bna sunku nusi l ei st i ar si ekt i kompromi so.
i e mons pri mena mokyt oj us, vai kus besi krei pi ani us t rumpai s, pa
prast ai s saki ni ai s. Neret ai gi rddami t ai p kal bant mog t arsi gr t at e pradi
ns mokykl os l ai kus. N vi enas suaugs mogus nenori , kad j krei pt si t arsi
vai k, dej a, t oki e panekovai vi si kai nenut uoki a, kad j t onas ei di a ki ek
vi en, kuri am daugi au nei penkeri .
Papasakosi u i st ori j api e vi en savo kl i ent , kl est i nt versl i ni nk. Mano
l auki amaj ame j i s ukal bi no t ruput per ankst i at vykusi ki t kl i ent , pui ki ak
t or. Ji edu pl epj o, kai i j usi pakvi ei au versl i ni nk kabi net .
Pi rmi j o odi ai , pasakyt i man po pokal bi o su akt ore, buvo t ai t oki e: Kai p
l i dna. Koki a nemal oni mot eri s! Kai p kvai l a kal bt i t arsi koki ai pasi pt usi ai
pradi nuk mokyt oj ai . Jai rei kt garbanl i i r suknel s aukt a apykakl e t a
da kuo pui ki ausi ai t i kt i am vai dmeni ui . Kai i vydau i poni , pamani au, kad
j i nuost abi , t ai au vos t i k j i i t ar vi en od , nusi vyl i au. At rod, kad j i su ma
ni mi kal ba i aukt o t arsi daryt mal on.
Vyri ki o vert i ni mas buvo vi si kai t ei si ngas. Jei mot eri s bt i noj usi , ko
ki a skm l ydi vi s gei di am vi engung , gal i mas dal ykas, bt pakei t usi
t on. Vi s dl t o buvau pat enki nt a, kad akt or i kart o parod savo t i krj vei d.
Ji s j perprat o. i mot eri s vi sus vel g i aukt o, nemokj o pri si t ai kyt i pri e
apl i nki ni , buvo pi l na i ankst i ni nuost at vyri ki s t ai suprat o vos i gi rds
j kal bant pernel yg art i kul i uot u kapot u t onu.
16. Kniaukiantis nosinis balsas, surakinti andikauliai
Toki e kni aukl i ai daug pi kt esni , daug l abi au l i nk smerkt i bei skst i s nei
t i e, kuri e kal ba nosi ni u bal su j udi ndami andi kaul . Past ari ej i gal i t ai p demonst
ruot i humoro j ausm. O pi rmi ej i paprast ai nesi l i nksmi na. At vi rki ai , j i e pri
t vi nk sl apt o ni ri o.
Ne vi eno Oskaro l ai mt oj a akt or Ni na Fo sako, kad ruodama akt ori
ar akt or fi l muot i s kart ai s i vyst a t vi rt ai sukst us andi kaul i us; t ada bt i nai
pakl ausi a: Ant kuri o i t v pykst at e i r kodl ? Akt ori us dani ausi ai apst ul bs
t a, i ma gi nt i s i r nei gt i t ur s t oki o pobdi o probl em. Vl i au kart ai s net su
aaromi s akyse pri si pa st a, kad t ai t i esa. Gal i nut i kt i net gi t ai p, kad mogus
prat rks rauda, i l i edamas met met us sl pt pykt bei emoci j as vi enam i t v
ar koki am nors ki t am l abai j skaudi nusi am mogui .
Sukst i andi kaul i ai l emi a t am t i kr kal bsen bei nosi n bal s. Tai bl ogas
enkl as. Ti es sakant , t oks mogus apl i nki ni l ai komas menku i r ni eki ngu. De
j a, i s vert i ni mas danai bna t ei si ngas.
17. Nykus, negyvas balsas
Tai p kal bant ys mons apl i nki ni l ai komi apat i kai s, apl ai di ai s, abej i n-

gai s, nedraugi kai s i r udarai s. i s poi ri s nra vi si kai kl ai di ngas. i e mo
ns danai nesuvoki a savo emoci j , dl t o i art umo bai ms t arsi nut ol s i r j
bal sas.
Be t o, t ai gal i rei kt i depresi j bei sl opi nam l i des . Tarsi negyvu bal su
kal bant ys mons ki t nepri si l ei di a per pat rankos v dl prast o savs vert i ni
mo, t ai p pat bi j odami , kad ki t i ne vel gt t i kroj o j charakt eri o. Ji e t ai p bi j o k
nors si l ei st i savo emoci j pasaul , j og, regi s, i si suki nj a net gi j bal sas.
Kal bant su t oki u mogumi , dani ausi ai kyl a noras j i j udi nt i i r t ai p sua
di nt i koki nors reakci j . Dej a, paprast ai nepasi seka, t odl panekovas, nesu
l auks at i t i nkamos reakci j os, sudi rgst a i r nusi vi l i a. Ji s gal i net gi si ei st i , ypa
t ada, kai t ok mog krei pi asi ne vi en kart . Dl t o gal i ki l t i daug nesusi prat i
m, nes i emoci j nenuspal vi nt os kal bos dani ausi ai bna l abai sunku suprast i ,
k panekovas nori pasakyt i . Ki t ai p t ari ant , ki t i nesul auki a gal i mybs paj ust i t
subt i l i vokal o ni uans, kuri e bendravi mui sut ei ki a ypat i ngo domumo.
Ji s kakoks kei st as. A j o nemgst u. domu j i s dar kvpuoj a ar j au ne?
Ni ekuomet nei nau, k j i s gal voj a. Tai t as pat , kai p kal bt i su si ena.
Donas kart t oki us koment arus api e save i gi rdo vyr t ual et e. Sunki ausi a
j am buvo bendraut i su personal u. Ni ekas j o nemgo i r vyri ki s nei noj o kodl .
i s net yi a i gi rst as pokal bi s j am at vr aki s. Kal t as buvo bespal vi s j o bal sas.
Nyki u, negyvu bal su kal bant ys mons vi suomet supykdo panekovus. Su
j ai s ne manoma umegzt i emoci ni o ryi o, nes j i e ei kvoj a ki t energi j pat ys
ni eko neduodami mai nai s. Su kuo nors kal bant i s paprast ai i r duodama, i r gau
nama. Kai l abai st engi at s i r u t ai ni eko negaunat e, pasi j unt at e sudi rg i r pra
rad daugyb energi j os.
Bdami gret a t oki moni , st engi at s bendraut i gyvi au i r t ai p sul aukt i
nors menkos reakci j os. Jei t ai ne vykst a, j aui at s at st umt i i r supykdyt i i ki si e
l os gel mi .
Jei koks nors senas pa st amas kadai se ent uzi ast i ngai pl epdavo, o dabar
m burbt i nyki ai i r monot oni kai vadi nasi , nut i ko kakas negero. Labi au
si ai t i kt i na, kad i s mogus nusi vyl j umi s ar kakuo ki t u, gal bt j i s yra api m
t as depresi j os.
Paprast ai mons, su kuri ai s bendraut i yra nyku i r nuobodu, sl epi a pri ei
kum. Tai l abai ryki pasyvi oj i agresi j a. Toki e mons t uri l abai daug i nforma
ci j os i r t i krai nra draugi ki .
Negyvu, nyki u bal su kal bant ys asmenys dani ausi ai pat i ri a daug nesusi
prat i m, nes j i e nesugeba i rei kt i t o, k nori pasakyt i , t odl neret ai yra l ai ko
mi pasal nai s ar net gi nesi ni ngai s.
18. Saldus lyg medus balsas
Tai p kal bant ys mons dani ausi ai bna dvi vei di ai . Ji e paprast ai vi ena
sako, ki t a gal voj a. Laura suokdavo t ai p sal di ai , kad, regi s, gal j o susargdi nt i
cukral i ge. Jos ul bant i s kyrus bal sas t ardavo pat ai kni kus, l i pni us i t pl akt a
gri et i nl odi us.
Di rbdama vi ej ryi fi rmoj e j i apsi met i nj o l oj al i a darbuot oj a t i k t am,
kad gal t , pi rmai progai pasi t ai ki us, u aki k nors i krst i savo bendradar-
bi ams. Vi si j os nekent i r skundsi vi ri ni nkui . i s i pradi mru st oj o Lauros
pusn, t ai au vi en grai di en pamat t i krj j os vei d. Mot eri s apgavo savo
vi ri ni nk, nuvi l i odama perspekt yvi ausi kl i ent . Ji paadj o j am at l i kt i darb
geri au i r pi gi au. Tada pal i ko vi ej ryi fi rm i r nuj o di rbt i i am respekt a
bi l i am kl i ent ui . Il gai ni ui j i s perprat o Lauros gudrybes i r j at l ei do.
Sunku pasi t i kt i mogumi , kuri o bal sas vi suomet skamba sal di ai . Spi gus,
kyl ani o t ono bal sas rodo vi duj e sl ypi nt pykt . Per i l gus savo darbo met us ma
i au nemaa t oki moni . Turdama pakankamai l i dnos bendradarbi avi mo
su t oki ai s versl i ni nkai s pat i rt i es, gal i u garant uot i i e mons t i krai pi kt i .
Tai pasyvi ej i chul i ganai , gal i nt ys bet kuri uo moment u smei gt i pei l nu
gar. Jai s negal i ma pasi t i kt i dl paprasi ausi os pri east i es j i e nenuoi rds.
Nra normal u nuol at bt i t oki am l i pni am, l ai mi ngam i r draugi kam. moni
i rdyse gi mst a daugyb emoci j , t ad j i e nedai nuoj a vi ena nat a.
Tai gal i ma pasakyt i i r api e Laur, savo sal di u bal sel i u st engusi darbda
v pat raukt i savo pusn. Ji di rbo kuo mai ausi ai i r savo i ul besi u t i ki nusi , kad
yra l oj al i darbuot oj a, l ugd j o versl , nuvi l i odama vert i ngi ausi us usakovus.
Tai gi ki ekvi en kart , i gi rd t ok mei l bal s, sukl uski t e, ar i a nekunku
l i uoj a verdant i derva? si kl ausyki t e dvi l yp i nformaci j i r st ebki t e neadek-
vat el ges . Tai , k gi rdi t e, ski rsi s nuo t o, k vl i au pat i rsi t e. i noki t e bdos
i l gai l aukt i nerei ks.
19. Klausiantis
Kad i r k panekovas sakyt , j o bal sas vi suomet skamba t ai p, l yg uduot
kl ausi m. Net sakydamas savo vard, mogus, rodos, t ei rauj asi : Svei ki . Esu
Mer Dons? Esu i Kanzas Si i o? Mot erys t ai p kal ba dani au nei vyrai . Tai
rodo, kad mogus yra si t emps i r nel abai t i ki t uo, k sako. Tai aki vai zdi ai
i duoda pasi t i kj i mo st ok.
Turj au kl i ent , kuri vi enoj e kompani j oj e buvo i di rbusi dvyl i ka met . Ki ek
vi en kart , kai paaukt i ndavo kur nors darbuot oj , j i st ebdavosi , kodl i sk
m apl enki a j . Gal i ausi ai kakas j ai pasi l krei pt i s mane. Ikart suprat au,
koki a j os neskmi pri east i s. Nors mot eri s pui ki ai i man vi sus savo kompani
j os rei kal us, o t ai t urj o bt i di di ul i s pri val umas bal sas skambj o t ai p, l yg
j i i a di rbt pi rm di en. Gal i ma sakyt i , kad bevei k ki ekvi enas i j os l p skl i n
dant i s saki nys panj o praym ar kl ausi m. Mums nekui uoj ant i s j i st ai ga
pasak, kad i t i krj nra si t i ki nusi , kad gal i pri si i mt i vi s at sakomyb i r di rbt i
vi rval andi us. Jai pat i ko di rbt i i oj e kompani j oj e i r, be abej ons, j i t roko dau
gi au udi rbt i , t ai au nei noj o, ar t i krai yra pasi rengusi ki l t i karj eros l ai pt ai s.
Ji buvo vi eni a mot i na, augi no j au gt el j usi us vai kus, t ai gi karj erai dary
t i bt rei kj di desns at sakomybs. Saki ni o gal e aukt j ant i s bal sas bei kl au
si ant i i nt onaci j a ai ki ai rod, j og mot eri s abej oj a, ar susi doros su darbu.
Mes susi t i kusi os kal bdavome api e pasi t i kj i m savi mi i r j os bal so t emb
ras pamau m kei st i s. Mot eri s j au nebekal bj o kyl ani u, panai u kl ausi m
bal su. Ji s t apo emesni s, o t ai rei k, kad j i pradj o l abi au pasi t i kt i savi mi . Be
t o, nusprend pasi i ekot i aukl s savo vai kams.
Ne vi si kal bant i ej i kyl ani u bal su j aui asi nesaugs ar keni a dl men
kos savi garbos. Gal i bt i , kad t ai t i esi og prot i s. Tai p kal ba daugel i s paaug
l i , besi st engi ani pri t apt i pri e bendraami . Tai nra bl ogai . Tai panau
kal bj i m ki et u argonu, l ei di ani u j aunuol i ui mgaut i s pri kl ausymu gru
pei . Tai au t ai p nekant , at si skyrus nuo bendraami grupel s, gal i ki l t i pro
bl em.
Jei esat e t vas ar mot i na, ragi nki t e vai k vengt i t ai p kal bt i namuose ar
mokykl oj e. Jei j i e pras t ai p nekt i i r su suaugusi ai si ai s, i l gai ni ui sul auks pro
bl em suaugusi ej i t o net ol eruoj a. Toks prot i s gal i l abai apri bot i j s at a
l os gal i mybes rast i darb bei usi i mt i savo versl u.
20. Pernelyg tylus ir atsargus balsas
Kai p i r kal bant i ej i per garsi ai , i e mons danai nesuvoki a panekov
j ausm, nes t ai p pat keni a nuo per menkos savi garbos. Ji e kal ba l t ai i r apgal
vot ai , nes bi j o sukl yst i . Ki t a vert us, j i e gal i bt i pasi pt i r arogant i ki , perne
l yg art i kul i uot i odi us bei garsus nordami si t i ki nt i , kad apl i nki ni ai gavo vi
s i nformaci j .
Net mat ydami , kad i mat e nuobodi aut i i r val gyt i s apl i nk, j i e dani ausi ai
t ai nereaguoj a i r t ol i au monot oni kai bamba. Ji e t arsi bl okuoj a panekov.
Bdami savanaudi ki , j i e nesi st engi a suprast i j s vei do ar kno si uni am
si gnal . I t i krj t ai agresyvus, grubus i r i gnoruoj ant i s mogi k svei k j
gos demonst ravi mas.
Toki e asmenys neret ai yra kupi ni vi di ni o l i desi o, l abai pri ei ki i r vi s
dmes sut el k save. Moksl i ni ai emoci j bei kal bos t yri mai rodo, j og t arp
l i desi o i r l t os nekt os t i krai egzi st uoj a ryys.
Labai svarbu nesukl yst i i r t oki os kal bsenos nesupai ni ot i su pi et i ei nekt a
i e t i krai t ai daro l i au nei ki t sri i gyvent oj ai , nes daugi au l ai ko sugai
t a t ardami bal si us. Js paj usi t e ski rt um. Kai mogus j us i t i krj i gnoruoj a i r
neski ri a j ums dmesi o, api ma pasi pi kt i ni mas i r di skomfort as.
Ka i p s upr a s t i , k s a k o ba l s a s 123
Tai p pat svar bu t oki o t yi ni o vei ksmo nepr i ski r t i t i ems, kur i e t ur i neur o-
mot or i ni sut r i ki m ( t ada t ai p pat kal bama l i au) ar var t oj a t am t i kr us vai st us
( t ai gal i bt i al ut i ni s j povei ki s) .
Nor s t onas t ar si vei dr odi s at spi ndi asmenyb, l abai danai j i s per t ei ki a
ne t ai , k i t i kr j t r okot e pasakyt i . Gal i bt i , kad vi si kai net ur i t e i nei
gi am br uo. Tai au t am t i kr i bal so ypat umai apl i nki ni ams gal i sukel t i nei
gi am spd .
Nor dami at si kr at yt i i t r kum, ki t ai p t ar i ant , nor dami bt i t ei si ngai
supr ast i i r negaut i nepagei daut i nos et i ket s, per skai t yki t e mano knyg Kal
bk, kad l ai mt um ar si gyki t e vi en i mano gar so r a. Tai p pat gal i t e kr ei pt i s
mane dl asmeni ns konsul t aci j os ( adr es r asi t e i os knygos C pr i ede) .
Gal i t e i mokt i bal s val dyt i t ai p, kad j i s bt r ei ki amo aukt umo, sodr us
i r skambus. Tai p pat i moki t e r odyt i ent uzi azm i r ger i au j ust i emoci n s
vei k. Dl t o panekovai j us l ai kys st i pr esni ai s. Dani au t apsi t e susi avj i mo
obj ekt u. Pamat ysi t e skms asmeni ni ame gyveni me bei ver sl e i l gai l aukt i
net eks.
Dabar , kai t i ek daug sui noj ot e api e t ai , k i duoda bal sas, pakal bki me
api e kno kal b.
K dar yt i , kad bal s as i r ei k t t ai ,
k i t i kr j nor i me pas akyt i
7 SKYRIUS
Kaip suprasti kno kalb
Kno kal ba t ai j udesi , gest bei mani er vi suma, vai ri omi s apl i n
kybmi s bei vai ri ose si t uaci j ose perduodant i t am t i kr i nformaci j . At i di ai
kl ausyki t s moni i r st ebki t e j j udesi us bei vei d sui nosi t e be gal o daug.
Suprasi t e, ar j i e mel uoj a, ar sako t i es, mgst a j us ar ne. Past ebsi t e, ar j i e
mano t ai , k sako, i r ar sako t ai , k mano.
i ame skyri uj e paai ki nsi u, kai p suprast i , k rei ki a vi enas ar ki t as j ude
sys, kno padt i s ar j os pokyt i s.
Kad suprast umt e, k panekovas i t i krj t ei gi a savo kno kal ba, bt i na
i nagri nt i sudedamsi as j udesi dal i s i r t ai , kai p j i s save pat ei ki a.
1. Ar panekovas kal bdamas ar kl ausydamasi s pal i nkst a j us?
2. Ar panekovas kal bdamas ar kl ausydamasi s l ot el i at gal ar on?
3. Ar panekovas braunasi j s erdv?
4. Ar panekovas si eki a i saugot i di st anci j arba st ovi per t ol i ?
5. Ar panekovas l ai kosi pat ogaus nuot ol i o?
Kno kal bos s i g nal ap val g a
6. Ar sukryi uot os j o rankos?
7. Ar panekovas nenust ygst a vi et oj e?
8. Ar asmuo si buoj a pi rmyn i r at gal ?
9. Ar j i s t repsi koj a?
10. Ar panekovas spragsi pi rt ai s?
11. Ar j o knas nej udrus, sust i ngs?
12. Ar j o knas pernel yg at si pal ai davs, sugl ebs?
13. Ar j i s at si pal ai davs?
14. Ar i s mogus kopi j uoj a (at spi ndi t arsi vei drodyj e) j s kno j udesi us?
15. Ar panekovas ssdamasi s t arsi susmunka kd?
16. Ar i s asmuo t i esi og met asi pi rmyn?
17. Ar at rodo, kad i s mogus pozuoj a?
18. Ar panekovas maai j uda?
19. Ar j i s at rodo at vi ras i r t arsi kvi ei a pri ei t i art yn?
20. Ar at rodo, kad mogus nenori at si skl ei st i , t arsi t rauki asi ?
21. Ar gal va i r knas pasukt i al nuo j s?
22. Ar kl ausydamasi s i r kal bdamas mogus ranka paremi a gal v?
23. Ar panekovas kl ausydamasi s pal i nkst a pri ek ?
24. Ar j i s st ovi ant vi enos koj os?
25. Ar kakl arai t i s at l ai svi nt as, ar apykakl prasegt a?
26. Ar kl ausant i s gal va pal enkt a on?
27. Ar mogus nusuks gal v al nuo t o, su kuri uo t uo moment u kal ba?
28. Ar nul ei st a gal va?
29. Ar panekovas t i esi a kakl pi rmyn?
30. Ar gal va at l ot a at gal ?
31. Ar panekovas kasosi gal v, ypa vi rugal v ?
32. Ar j i s gausi ai prakai t uoj a?
33. Ar i s mogus gi oj a pei ai s?
34. Ar rankos remt os onus?
35. Ar rankos nesunert os?
36. Ar panekovas ni rt i ngai gest i kul i uoj a?
37. Ar kal bdamas panekovas l abai maai j udi na rankas?
38. Ar kal bdamas i s asmuo l i ei a pat s save?
39. Ar panekovas gest i kul i uoj a i r i e gest ai nukrei pt i savo kno l i nk?
40. Ar mogus kal bdamas nai bo ar t ri na nos ?
41. Ar i s mogus kal bdamas t ri na aki s?
42. Ar panekovas t ri na sprand?
K a i p s u p r a s t i k n o k a l b 1 2 7
43. Ar j i s kal bdamas st engi asi sl pt i pl at akas?
44. Ar j o kumi ai sugni aut i ?
45. Ar rank j udesi ai st ai gs i r kampuot i ?
46. Ar mogus kal bdamas rodo pi rt u?
47. Ar panekovas sukryi avs rankas?
48. Ar i s mogus t vi rt ai sunrs pl at akas?
49. Ar mat omi del nai ?
50. Ar kal bant kuo mai ausi ai j udi namos pl at akos?
51. Ar ne per daug j uda pl at akos?
52. Ar panekovas i upi nj a papuoal us arba ai di a pl aukai s?
53. Ar panekovas kramt o nagus, o gal knebi nj a pi rt us ar pl at akas?
54. Ar i s mogus vi en apl i nk ki t suka nyki us, ar vi s t ai p pat krut i na
pi rt us?
55. Ar pl at ak j udesi ai l t i , rodant ys st i pryb?
56. Ar panekovas kal bdamas suremi a pl at akas pi rt gal i ukai s?
57. Ar i s mogus j us nuol at l i ei a?
53. Gal bt j i s ni ekuomet nepal i ei a j s?
59. Ar i o mogaus pri si l i et i mas ypa st i pri ai j aui amas?
60. Ar panekovas t vi rt ai spaudi a rank?
61. Ar j i s spaudi a rank pernel yg st i pri ai ?
62. Ar j i s si l pnai spaudi a rank?
63. Ar pdos t vi rt ai remi asi gri ndi s?
64. Ar pdos nukrei pt os t i esi ai j us, kai i s mogus sdi ar st ovi ?
65. Ar i s asmuo kl ausydamasi s supa koj ?
66. Ar panekovas vi ena pda apvej a ki t ?
67. Ar sddamas j i s sukryi uoj a i r suspaudi a kul kni s?
68. Ar sdi nt koj os nel i ei a vi ena ki t os?
69. Ar koj os sukryi uot os?
70. Ar j am sukryi avus koj as vi enas kel i s ukel t as t i esi ai ant ki t o?
71. Ar i s mogus pasi kart oj ani ai s j udesi ai s vi s pl eki l auni s vi en ki t ?
72. Ar panekovas sdi vi en koj l ai kydamas po ki t a?
73. Ar l aunys pl ai ai i skst os?
74. Ar i s mogus st ovi ant vi enos koj os?
75. Ar i s asmuo l t ai i ngsni uoj a?
76. Ar ei damas j i s vel gi a em?
77. Ar i s mogus engi a i kl s smakr, pernel yg moj uodamas rankomi s?
78. Ar i s mogus engi a l t u, t arsi fi ksuot u i ngsni u?
79. Ar j i s engi a bai ki ai , t arsi l i pdamas ant ki aui ni l ukt ?
80. Ar j i s engi a ant pi rt gal i uk?
81. Ar i s asmuo engi a spari ai ?
82. Ar j o rank j udesi ai mechani ki , kampuot i , o i ngsni ai nedi del i ?
83. Ar mogus engdamas l engvai oki oj a, l ai ko i kl s gal v, i r l engvai
mosuoj a at pal ai duot omi s rankomi s?
84. Ar i s mogus vi l ki i mados i j usi ai s drabui ai s?
85. Ar j o drabui ai net varki ngi arba nevars?
86. Ar i o asmens drabui ai l abai madi ngi ?
87. Ar j i s rengi asi seksual i ai s, at vi rai s drabui ai s?
88. Ar j i s mgst a i t i n ryki as spal vas i r ak ri ani us rat us?
89. Ar i o mogaus apranga nuobodi , nest i l i nga, o spal vos nyki os?
90. Ar j i s rengi asi konservat yvi ai ?
91. Ar apdaras susagst yt as i ki paskut i ns sagos i r i t i n kruopi ai i l ygi nt as?
92. Gal bt i s asmuo apsi rengs net i nkamai t ai progai ?
93. Ar asmuo apsi rengs skoni ngai i r t ai p, kai p dera esant i ai si t uaci j ai ?
94. Ar mogus net varki ngas i r nehi gi eni kas?
95. Ar j o pl aukai t varki ngai suukuot i ?
96. Ar pl aukai suukuot i st i l i ngai ?
97. Ar i s mogus danai kei i a pl auk ki rpi m bei spal v?
98. Ar i s mogus bando pl i k uukuot i pl aukai s?
99. Ar i s mogus i t i n smul kmeni kai puosel j a savo i vai zd?
100. Gal bt mot eri s, su kuri a bendrauj at e, per daug pasi dai usi arba vi si kai
nepasi dai usi ?
Skai t ydami skyri sui nosi t e, k rei ki a ki ekvi enas poymi s i r k j i s
gal i at skl ei st i api e asmenyb.
Senat ori us Donas Makei nas kart u su gubernat ori umi Dordu V. Buu
dal yvavo spaudos konferenci j oj e. Senat ori us parei k, kad rems guberna
t ori per bsi mus prezi dent o ri nki mus. Tai au j o odi ai t ei g vi ena, o knas
ki t a. Ji s i dav ei st us j ausmus i r kart l , kuri uos senat ori us Makei nas
K at s kl ei d i a y my bi knai
j aut gubernat ori ui Buui po bj auri os kampani j os. i ni askl ai dos at st ovai t ai
past ebj o i r para, kad Makei no kno j udesi ai nedera su j o odi ai s. Ji e ma
t , kai p senat ori us si t emp i r t arsi sust i ngo t uo met u, kai al i a j o at si st oj o
Buas. Ji e nemat t o at si pal ai davusi o mogaus, kur anksi au danai regda
vo. urnal i st reakci j a nebuvo kei st a. St ebdami pasaul i ni o mast o vyki us,
j i e i l avi na past abum.
Pri e kel et met parai au st rai psn urnal ui Cosmopol i t an, kuri ame nag
ri nj au sl apt a padaryt as ymi por nuot raukas. Man, remi ant i s kno kal ba,
rei kj o pasakyt i , kuri os i j nei i rs. Ten buvo akt ori ai Di mas Keri s i r Loren
Hol i , Bruk yl ds i r t eni si ni nkas Andrej us Agasi s, Pamel a Anderson i r j os vyras
muzi kant as Tomi s Ly. Pamai au t ai k.
Loren Hol i t vi rt ai si ki busi l ai k Di mo Keri o rank, l yg nort j i sau
got i vi s gyveni m. Buvo mat yt i l abai t empt i pl at ak bei rank raumenys.
Bevei k vi sose nuot raukose Di mas Keri s vel g al , fot oaparat o obj ekt yv
i r savo gerbj us, o ne Loren. Neat rod, kad j uos kas nors si et . I t i krj
Di mas n vi enoj e nuot raukoj e knu nesi l i et pri e j os. At rod, kad gal i ma fi
zi kai j ust i t arp j t vyrani t amp. Dl t o vi si kai nenust ebau i gi rdusi , kad
i pora nut rauk sant yki us.
Tai p pat buvo gal i ma j ust i t amp, t vyrani t arp Bruk yl ds i r Andrej aus
Agasi o. Be t o, j knai buvo si t emp. i os nuot raukos buvo t i kra pri ei ngyb
t oms, kur j i s nufot ografuot as kart u su nauj j a mei l e t eni si ni nke t efi Graf.
i a j i e abu at si pal ai dav, knai l i ei asi t ai rodo di del j j unt am komfort .
Nuo pat pradi Pamel a Anderson i r Tomi s Ly negal j o pasi sot i nt i vi enas
ki t u. Ki ekvi enoj e nuot raukoj e j i e vi enas ki t pasi suk krt i ne ar kl ubai s. Man
rei kj o pavel gus nuot raukas, daryt as t ada, kai j i e susi t uok pi rm kart , pa
sakyt i , kas nut i ks, kai kart i j sant yki ai nei vengi amai i ms vst i . Buvo aki
vai zdu, kad sant yki ai nut rks, nes po daugybs skandal i r smurt o j i e i si skyr
ant r kart . Manau, t ai j i ems i j o t i k gera.
Ki t kart , kai vel gsi t e di di j prekybos cent r l ei di amus l ai krat u
kus, vel ki t e at i di au, bet j au ki t ai p. Gi l i nki t s i a pavai zduot moni kno
j udesi us bei pozas. Tai , k past ebsi t e, pasakys be gal o daug api e j j ausmus
vi enas ki t am.
Pavel ki t e, kai p t ol i vi enas nuo ki t o st ovi du mons. At krei pki t e dmes
pl at akas, rankas bei koj as. Ar j knai l i ei asi ? Ar j i e si t emp, ar at si pal ai da
v? Ar j i e st ovi onas pri e ono? Gal bt vi enas engt el j s t ruput pri eki n?
At i di ai vel gdami gausi t e be gal o daug i nformaci j os. Sui nosi t e, kad t ai , k
gi rdi t e per t el evi zi j ar skai t ot e l ai krai uose, ne vi suomet bna t i esa. Net gi j ei
pat i ymi oj i pora ar j at st ovas spaudai at kakl i ai t vi rt i na, j og vi skas nuost abu,
gal i bt i , kad i vysi t e vi si kai k ki t a.
Buvusi pokal bi l ai d vedj a Kei t Ly Di ford t ei g, kad at l ei do savo vy
rui Frenkui Di fordui j o apgavyst es, t ai au j os l ai kysena skl ei d vi si kai ki t o
ki i nformaci j . Kai per i nt ervi u su Di ana Sovj er j i sdj o gret a sut uokt i ni o,
buvo gal i ma past ebt i t empt us skruost raumeni s, sui aupt as l pas i r pri ei
kai pri ek at ki t smakr. Be t o, j os bal sas skambj o i urkt okai i r l abai sky
rsi nuo sal di at l ei di mo odi , kuri ai s band t i ki nt i kl ausyt oj us.
Frenko odi ai t ai p pat pri et aravo j o knui . Ji s nei rj o Kei t Ly, sd
j o bej ausmi s i r nereagavo mei l i us j os pl at akos, udt os ant j o rankos, j ude
si us. Jo knas t arsi sak: A pykst u i r man j au gana Kei t s Ly pri evart os
esu veri amas mokt i di del kai n u savo nedi skret i kum. Ji mane emi na,
vi eai bausdama!
Knas pasako be gal o daug. Gest ai , pozos bei kno padt i s t uri daug rei k
ms, nes i e si gnal ai t ai kno past angos at skl ei st i usl pt us j ausmus. Bej e,
moksl i ni ai t yri mai rodo, kad ki ekvi en kart bandant nusl pt i emoci j as pakyl a
krauj ospdi s.
V
#
et ame skyri uj e sui noj ome, kad ki ekvi enas gest as ar j udesys si uni a ai
ki us si gnal us api e t ai , k j aui at e, i r vi sai nesvarbu, i not e t ai ar ne. Kno kal
ba gal i pat vi rt i nt i ar panei gt i odi us; ki ekvi eno ms knas at skl ei di a t i k
ruosi us j ausmus.
K i t i krj j aut buvs JAV prezi dent as Ni ksonas, i dav j o knas. Vi si
mat , kad j i s sut ri nka gavs sudt i ng kl ausi m. Ji s sukdavo gal v bei kn
al nuo ki ekvi eno, t ok kl ausi m pat ei kusi o. Prezi dent as t i esog di di ndavo at
st um t arp savs i r kl ausi ani oj o, o t oks el gesys vert net i kt i j o odi ai s. Vi en
t i k st ebdami j mons mat , kad i a kakas ne t ai p. Ji e suprat o, kad i s ponas
t uri k sl pt i .
Pri e kel et met gydi au Mari s. i penki asdei mt met padar man di
di ul spd . Per ki ekvi en susi t i ki m mane pri bl okdavo ne t i k j os i nt el i gen
Knas nemel uoj a
Kai p s upr as t i kno kal b 131
ci j a, bet i r nuost abi l ai kysena bei grakt s rank i r pl at ak j udesi ai . Tai aki
vai zdi ai rod, kad j i gerbi a save.
Tai au vi skas pasi kei t , kai susi t i ki m mot eri s at j o kart u su savo mot i
na. At rod, kad Mari sa vi rt o ki t u mogumi . Jos el gesys paki t o. Gal va nul i nko
ant krt i ns, j i ne st eng t i esi ai vel gt i aki s nei savo mot i nai , nei man. Mot e
ri s sdj o kukl i ai st erbl j e sunrusi rankas.
Uj aui au Mari s, nes pui ki ai mai au, kas vykst a. Jai dar t ak val di nga
mot i na. Vargel j aut si t i esi og sugni udyt a j ai esant gret a. Mari sa, be j oki os
abej ons, buvo baugi nt a i r, pri e savo val i pakl usdama mot i nai , aukoj o di di
j dal savi garbos.
Kai t ai pasaki au j oms, Mari sa pri pai no, kad gret a mot i nos vi suomet j aus
davosi bl ogai . Ji ni ekuomet ne st eng pat ei si nt i i os vi l i , kad i r kai p st eng
davosi t i kt i . Dabar, kai j os suvok probl em, gal i ma sakyt i , bendravi mo kana
l as at si vr. Gal i ausi ai abi i moko el gt i s pagarbi ai t ai p, kai p abi t o buvo
vert os.
Kno pasvirimas
Js knas pal i nkst a mgst amo mogaus pus. Tai enkl as, kad esat e su
si domj s i uo mogumi ar t uo, k j i s sako. Jei esat e i t i n susi domj s, j s
knas pal i nks pri ek , o koj os t uo met u l i ks at i t raukt os at gal . Jei sdi nt ysi s
onu pasvyra j us, t ai rodo, kad j i s j aui a j ums draugi kum. Jei koks nors
mogus j ums nepat i nka ar kel i a nuobodul , di skomfort at l ysi t e nuo j o.
Kart pi et avau su savo drauge, kuri svaj oj o api e pasi mat ymus su vi enu u
st al o kart u sdj usi vyri ki . Kai j i s at si pra i r nuj o t ual et , mano bi i ul
skubi ai t arsi moki nuk pakl aus, k manau api e j os gal i mybes at krei pt i i o po
no dmes . Nenorj au pst i j os t ui vi l i burbul o, t odl paai ki nau, kai p t ai
sui not i pai ai . Pat ari au pasi i rt i , kai p art i j i s pri ei na i r ar j o knas pal i nkst a
j os pus.
Vyri ki s net rukus sugr o, i r mano draug sui noj o at sakym. Ji s, j ei t ai p
gal i ma sakyt i , buvo bevei k nei gi amas. Vyri ki s at l i j o at gal i r at si l o kds
at kal t . Jai i t i esus rank i r bandant j pal i est i , i s at si t raukdavo, ai ki ai j usda-
mas di skomfort . j j i s krei psi al t ai i r l abai ofi ci al i ai , be t o, t i krai neskyr
daug dmesi o. i o pono knas kal bj o pat s u save. Ai ki ai buvo mat yt i , kad
j i s j au t uri draug, t odl daugi au ni ekas j o nedomi na. Ji s t ai l ei do suprast i savo
kno kal ba.
Teritorijos paeidimas
mons, kai p i r gyvnai , t uri erdvs bei t eri t ori j os vi ent i sum api bri an
i as nerayt as t ai sykl es. Jei vi enas gyvnas si veri a ki t o t eri t ori j , si s i si
gst a i r gal i pul t i . T pat gal i ma pasakyt i i r api e mones. Ki ekvi enoj e kul t ri
nj e apl i nkoj e egzi st uoj a t ai sykl s, nurodani os at st um t arp sdi ni ar st o
vi ni moni . Pi et Ameri kos bei Vi duri ni j Ryt gyvent oj ai st ovi maesni u
at st umu nei vakari ei ai , kuri e neprat , kad kas nors braut si j erdv. Tai au
j ei j s, vakari et i s, svei uoj at s svet i mos kul t ros al yj e, t urt umt e susi pai n
t i su vi et os paproi ai s i r, i noma, j l ai kyt i s.
Kad i r koki a bt kul t ri n apl i nka, t i e, kas perengi a asmeni ns erdvs
ri bas, yra vert i nt i ni nei gi amai . Tai arba si eki ant ys domi nuot i , narci zi ki pi l i e
i ai , arba vi si kai nesuvoki ant ys savo vei ksm asmenys. Jei kas nors pri ei na
pernel yg art i i r i ma kal bi nt i , j s vei ki ausi ai reaguosi t e nei gi amai arba i msi t e
mai t aut i . Js gal i t e engt el t i at gal ar at si t raukt i gal bt net gi vi si kai pasi
t raukt i , gal i t e net nej usdamas ant krt i ns sukryi uot i rankas (t ai nesmoni n
gas bandymas apsi saugot i ), at gal l ot el t i gal v ar net gi krt i n remt i smak
r. Js gal i t e i mt i t repst i koj a, mui st yt i s ar pakei st i kno padt . Tai p pat kar
t ai s gal i si t empt i j s bal sas. Vei ki ausi ai papraysi t e i o asmens t ruput at si
t raukt i .
At l i ekant moksl i ni us t yri mus buvo t yi a perengi amos ki t o asmens erdvs
ri bos, pri ei nama per art i i r t ai p sukuri amas di skomfort as. mogus dani ausi ai
at si t raukdavo i r vl geri au pasi j usdavo.
Kai kuri e mons t yi a at si st oj a per art i i r t ai p veri a ki t us nepasi t i kt i
savi mi . si veri mas ki t o asmens t eri t ori j baugi na. mogus gal i susi gt i t ar
damas negerus ket i ni mus. Per maas at st umas ei di a daugel . Kad i r api e k
kal bt umt e, panekovas vi s t i ek ne st engs at si krat yt i nei gi am j ausm j ums.
Gal i ausi ai , pri j us per art i , gal i ma i provokuot i mog gi nt i s ar suabej ot i
savo val yvumu. Pavyzdi ui , j i s gal i i mt i varyt i s savo burnos ar kno kvapo.
Bej e, i r panekov gal i at st umt i t oki o si brovl i o kno ar burnos aromat as. Ki
t a vert us, j ei j s erdvs ri bas pereng t as, kuri s j ums pat i nka, nei gi ama reak
ci j a gal i i r neki l t i gal bt j s net gi pagei dauj at e i o mogaus art umo.
Svarbu past ebt i , kad t as, kas j aui asi gal i ngas i r pasi t i ki savi mi , papras
t ai ui ma daugi au fi zi ns erdvs, i t i esdamas rankas bei koj as. Gal i me daryt i
i vad, kad mogus, kuri s j aui asi ne i t i n saugi ai , dani ausi ai koj as bei rankas
gl audi a pri e savs, sust i ngdamas t ai p, t arsi rei kt saugot i s.
Stovjimas per toli
Per di del i u at st umu st ovi nt ys mons l ai komi pasi pt usi ai s snobai s arba
savi myl omi s. Ji e t i krj a t o odi o prasme nenori suart t i . Ji e gal i sdt i ar
st ovt i per t ol i dl t o, kad nemgst a j s. Js gal i t e ei st i j uos dl t o, kad
esat e t as, kas esat e; j i ems gal i nepat i kt i t ai , k kal bat e, j s skl ei di amas
kvapas ar j s i vai zda. Neret ai di desni u at st umu st engi asi l ai kyt i s bai m j au
i ant ys mons.
Veidrodinis judesi atspindys
Jei nori t e sui not i , ar k nors t rauki at e, st ebki t e, ar i s asmuo kart oj a
j s j udesi us. Jei kuri s nors i j s kopi j uoj a ki t o gest us (ukel i a koj ant
koj os, rankomi s paremi a smakr, spragsi pi rt ai s i r t . t . ), t i kt i na, kad vi e
nas ki t t rauki at e. Js j udesi us at kart oj ant i s mogus t rokt a bt i t oks kai p
j s.
Lingavimas pirmyn ir atgal
Toks el gesys rodo, kad mogus yra baugi nt as arba nekant rauj a. Suaugu
si ej i l i nguoj a t ada, kai j aui a di skomfort i r nori nusi rami nt i .
Gana danai past ebi me t ai p el gi ant i s vai kus, ypa kamuoj amus aut i zmo.
Ji e t ai p save drsi na nordami at si krat yt i bai ms.
Kai t ai p i ma daryt i suaugusi ej i , apl i nki ni ai pasi j unt a nej auki ai , nes t ai bl a
ko dmes . Ji e ne st engi a susi kaupt i i r kl ausyt i s, k sako l i nguoj ant ysi s.
Muistymasis
Be pal i ovos krut dami mons pasako l abai daug. Gal i bt i , kad j i e nervi
nasi ar rodo, j og vi sai net rokt a bt i i oj e vi et oj e. Ji e gal i gryt i rankas, t rep-
sent i koj a; t ai rei ki a, kad j i e j aui a bai m ar susi erzi ni m. Jei mogus neri mau
j a, j i s gal i suki ot i s t ada j aui asi geri au.
Esant di skomfort ui , t ruput pakyl a kno t emperat ra; dl t o t ai p pat pasi
daro ne t ai p pat ogu. Gal i i mt i kai st i sprandas, i r mogus pradeda j udi nt i kakl a
rai t bando j at l ai svi nt i .
Besi mui st ant i s mogus si uni a si gnal us, j og j aui a di skomfort ar ka
ko bi j o. Gal i bt i , kad j i s k t i k pasak net i es ar nori pasi t raukt i i t os
apl i nkos.
on palenkta galva
on pal enkt a gal va rodo, j og panekovas susi domj o i r j s kl ausosi .
Js vi si kai uval dt e j o dmes j i s at i di ai kl auso.
Gal bt past ebj ot e, kad mai dar nemokant ys kal bt i vai kai kl ausydami e
si pal enki a gal vyt on. Tai rei ki a, kad j i e susi domj o i r kl ausosi j s.
Galvos loteljimas atgal
Kl ausydami esi nemal oni odi , mons l i nk l ot el t i gal v at gal nuo
panekovo. Regi s, t ai savai mi n reakci j a, kuri a si eki ama sukurt i barj er t arp
savs i r nemal oni poj i al t i ni o.
Galvos linkiojimas
Panekovai , kuri e j ums kal bant nuol at pri t ari amai l i nksi gal va, gal i bt i
geradari ai , kuri t i ksl as l ei st i j ums pasi j ust i gerai . Ji e dani ausi ai l abai t rokt a
pat i kt i . Li nksi nt i s gal va t arsi sako: Pamk mane sut i nku su vi skuo, k sa
kai , t odl at si l ygi nk t uo pai u. Toki e mons dani ausi ai j aui asi nesaugs i r
bi j o bt i at st umt i .
Gal i bt i , kad l i nguoj ant i s ar suki oj ant i s gal v al i s mogus rei ki a abej o
n ar nepri t ari m t am, kas sakoma. Gal v gal i l i nguot i i vi eno ono ki t t ai
rei ki a, j og svarst oma t ai , kas pasakyt a, ar vert i namas kal bant ysi s.
Nulenkta galva
Jei gu nedal yvauj at e rel i gi nse apei gose ar nesat e ki l s i kul t ri ns apl i n
kos, kur nul enkt a gal va l ai koma pagarbos enkl u, t oki a j os padt i s kl ykt e kl y-
ki a, kad mogus nepasi t i ki savi mi . Ji s gal i bt i nel ai mi ngas ar pri sl gt as, t ai p
pat menkai save vert i nt i .
Jau mi nj au, kad vel i on pri nces Di ana kal bdama nul enkdavo gal v. I
pradi t ai gal i ma vert i nt i kai p nuol ankumo gest ; t ai au kai j i nul enkusi gal v
t sdavo pokal b , paai kdavo, kad mot eri s nra l ai mi nga, o gal bt i r j aui asi
nesaugi at l i kdama pri ncess vai dmen .
Pirmyn atkita galva
Pi rmyn at ki t a gal va, panai ai kai p i r at ki t as smakras, rei ki a grasi ni m.
Gal i ma spt i , kad panekovas apt ari am probl em reaguoj a pi kt ai ar net pri e
i kai .
Purt ant i s ar at l oi ant i s gal v at gal mogus dani ausi ai j aui a pani ek arba
yra arogant i kas.
Galvos kasymasis
Jei panekovas net uri ut l i ar j o nevargi na i nfekci n gal vos odos l i ga, kasy
damasi s j i s t arsi parodo, kad j aui asi sut ri ks ar kakuo nra vi si kai si t i ki ns.
Vi en vakar kart u su prodi useri u t obul i nau savo parayt dai n. Past eb
j au, kad j i s st ai ga energi ngai m kasyt i s vi rugal v . Nesat e si t i ki ns, kad
dai nos pabai ga gera, ar ne? pakl ausi au a.
Js t ei si . A nori u t ruput pakei st i pabai g j i t urt bt i dramat i kes
n, at sak j i s. Past ebj usi t j udes , suprat au, kad j i s nei no, kai p pasi el gt i .
Ji s t roko pakei st i dai nos pabai g, t ai au abej oj o, ar t ai mans ne ei s.
t ai ki t as pavyzdys. Sakyki me, ko nors kl ausi at e, o pakl aust asi s i ma kasy
t i s gal v. Tai rodo, kad i s mogus nra si t i ki ns, kad t ei si ngai suprat o kl ausi
m arba nei no k at sakyt i . Dl t o bus geri ausi a i r j am, i r j ums pasi t ei raut i dar
kart , bet ki t ai s odi ai s t ai p, kad panekovas vi si kai suprast , ko nori t e.
Kol i nauj o suformul uosi t e mi nt , mogui pakaks l ai ko i r at sakymui apgal vot i .
Trkiojimas peiais
Jei panekovas t rki oj a pei ai s, gal i rei kt i , j og j i s sako net i es, nra
nuoi rdus, o gal bt yra abej i ngas: A nei nau, Nesu t i kras ar A j umi s
net i ki u.
Ti e, kas mel uoj a, l i nk l abai grei t ai t r kt el t i pei ai s. i uo at vej u t ai nra
daroma apgal vot ai i r rei ki a vi si kai k ki t a nei nuobodul ar abej i ngum. To
ki o mogaus knas i duoda: Sakau net i es. St ai gus t rkt el j i mas at skl ei di a
nesmoni ngas past angas at rodyt i t vi r t am, r ami am i r susi t vardi usi am. Dej a, da
ni ausi ai bna pri ei ngai .
Jei mogus ki l st el i pei us i r j ai s net rkt el i , bet l ai ko pakl s, j i s vei ki au
si ai nori pasakyt i , kad yr a nepavoj i ngas. gest mgo Meri l yn Monro j u o
parodydavo koki a yra seksual i bei pri ei nama.
Kno l ai kysena rodo, kai p mogus j aui asi gret a ki t moni , kuo save
l ai ko. Savi mi pasi t i ki ni o mogaus nugara t i esi , pei ai at l ot i at gal , gal va l ai
koma t i esi ai , o sdmenys t empt i . Toks asmuo st ovi pat ogi ai , l engvai , svori s
vi enodai paski rst yt as abi em koj oms. Sddamas koj as bei rankas l ai ko nesu
kryi uot as.
Ti e, kuri l ai kysena spi ndul i uoj a pasi t i kj i m savi mi , t ai p pat pui ki ai j au
i asi i r vai kt i ndami su draugai s, i r i ki l mse. Ji e i rai ki ngai gest i kul i uoj a
rankomi s bei pl at akomi s i r t ai p sut ei ki a gyvumo savo rei ki amam poi ri ui .
Ji e l i nk sut el kt i dmes ki t us, i nf ormuot i api e save, dani ausi ai bna at vi r i ,
j aui asi saugs, o i os savybs t raukt e t rauki a apl i nki ni us. At vi r umu spi ndu
l i uoj ant i s at si pal ai davs knas vi sus skat i na j aust i s gerai .
Ki t a vert us, vai ri os kno padt ys rei ki a ski rt i ngas emoci j as.
1. Susmukusi laikysena
Nul i ds mogus dani ausi ai sdi susmuks. Nul ei st i pei ai r odo nusi
vyl i m, menk savi garba ar net gi depresi j . Net gi yra posaki s: Pei us sl e
gi a sunki bd nat a. Toki os l ai kysenos ne st engi ant ys at si krat yt i mons
gal i bgt i nuo savo probl emos ar net gi apskr i t ai pasi t raukt i i gyveni mo.
Tai t ai p pat gal i r ei kt i , kad panekovas nesi domi j umi s ar t uo k sakot e.
i s mogus nesi veri a pi rmyn, j i s t rauki asi t ai aki vai zdi nusi al i ni mo
reakci j a.
Tai s ykl i nga i r net ai sykl i nga kno l ai kys ena
Paprast ai nul ei di ant pei us bei susmunkant suspaudi ama i r krut i ns l s
t a. Tada suspaudi ami i r vi daus organai . Dl t o nukeni a kal ba.
2. priek pasvirs knas
Jei knas pasvi rs pri ek , o kakl as i t empt as, gal i t e neabej ot i mogus
pykst a. Tai p pat gal i bt i at ki t as smakras i r sugni aut i kumi ai . Be t o, neret ai
past ebi mi i r t empt i raumenys. Tai kovi n parengt i s. Jei mogus skubdamas
engi a pasvi rusi u pri ek knu vadi nasi , j i s pykst a.
3. Sustings knas
mons, kuri knas nel ankst us, sust i ngs l yg ri ki uot j e, danai sunki ai
pri i mi nj a i r sprendi mus. Ji ems sunku nusprst i daugel dal yk. Ji e l i nk ma
t yt i t i k j uod i r bal t spal vas, savo poi r l ai ko vi eni nt el i u t ei si ngu. Tai aut o-
ri t ari kos asmenybs.
Neret ai t ai snobai , manant ys es geresni u ki t us. Pakel t a gal va j i e danai
i aukt o vel gi a apl i nki ni us, l abai vert i na val yvum bei t vark, bet , dej a,
sunki ai ori ent uoj asi susi kl osi us ne prast ai si t uaci j ai .
4. Pozuotojai
i moni l ai kysena nenat ral i . Ji e at rodo t ai p, l yg pozuot i r vi suomet
seka, kas j uos i ri . Tai t i e mons, kuri e pabui uos j us abu skruost us i r
apsi dai rys ar kas past ebj o j uos t ai p darant ? Ji e paprast ai st ovi ni uoj a net ol i
baro, st engdami esi at rodyt i auns, rei kmi ngi i r svarbs.
Nors j i e gal i pasi rodyt i rafi nuot i , t uri nt ys savi t poi r , t ai au i t i krj
j aui asi nesaugs, yra drovs i r sut el k dmes save.
Ji e si t i ki n, kad pasaul i s sukasi apl i nk j uos.
5. Usisklendusiojo laikysena
Ti e, kas j s nemgst a ar nesut i nka su j s nuomone, paprast ai kno j ude
si ai s i si duoda. Pi rmi ausi a gal v bei l i emen j i e l ai ko t i esi ai , o rankas t uo pat
met u sukryi uoj a ant krt i ns. Jei j i e sdi , gal i usi kel t i koj ant koj os.
6. Neutrali kno padtis
Ti e, kas dar nesusi dar nuomons api e j us ar dar nesuspj o vert i nt i si t ua
ci j os, danai st ovdami sukryi uoj a rankas ant krt i ns. Jei t oks mogus sdi ,
paprast ai j as sukryi uoj a skrei t e i r usi kel i a koj ant koj os, t arsi sakyt : Pa
gyvensi m pamat ysi m. Gal va bei l i emuo l ai komi t i esi ai , pl at akos vi ena ant
ki t os gul i st erbl j e, j pi rt ai nesunert i , o koj os ukel t os vi ena ant ki t os i r su
spaust os.
7. Nuobodiaujaniojo laikysena
Nuobodi auj ant i s i r nesi domi nt i s mogus gal v, o gal bt net i r kn nu
suks nuo j s. Jei i ki i ol j i s buvo pasvi rs j us, si t uaci j ai pasi kei t us, da
ni ausi ai at l i s. Jei panekovas sdi , j i s vei ki ausi ai i t i es pri ek koj as (pri e t ai
j os buvo pat raukt os at gal ) i r i si t i es.
Pi rt us suners, o pl at akos gul s skrei t e. mogui mus dar l abi au nuobo
di aut i , gal va nusvi rs neret ai j pri rei ki a paremt i ranka.
Nuobodi auj ant knas paprast ai at l yj a, o koj os i t i esi amos. Jei t oks mo
gus st ovi , pl at akos sunert ai s pi rt ai s i t i esi amos pri ek , o gal va nusukama
al nuo panekovo.
Vi skas api e r ankas
Rank l ai kymas ar j udesi ai be gal o daug pasako api e emoci n bsen. Pa
pasakosi u api e daugyb rank padi , t odl nesunki ai at spsi t e t i es.
1. Sukryiuotos rankos
i t ai p rankas mogus l ai ko nordamas apsi gi nt i , kai j aui a di skomfort i r
nori save apsaugot i . Be t o, t ai gal i rei kt i , kad i s asmuo t rokt a at si ri bot i . Kai
nesi j aui ame saugs, st engi ams ui mt i kuo mai au erdvs.
Jei pat al poj e nra al t a i r mogus ant krt i ns suneri a rankas ne nordamas
i saugot i i l um, vadi nasi , j i s ket i na i r t ol i au l ai kyt i s savo pozi ci j os. Tai p drsi
na pat s save. Tai rei ki a, j og j i s vei ki ausi ai nepri i ms ni eko, k j s si l ysi t e. Be
K a i p s u p r a s t i k n o k a l b 139
t o, mogus gal i bt i nervi ngas i r si t emps. Gal i ma sakyt i , kad pri e kn su
kryi uot os rankos aukt e auki a, kad panekovas t uri k sl pt i . Ivyd k nors
ant krt i ns sunert omi s rankomi s, i noki t e i s mogus t rauki asi . i t ai p su
kryi uot i rankas neret ai mgst a i r st ambi akrt s ar savo kno formomi s nepa
t enki nt os mot erys.
2. onus remtos rankos
kl ubus remt os rankos i r al i s st yrani os al kns rei ki a: Lai kyki s nuo
mans t ol i au arba Nesi pai ni ok man po koj omi s. Ant ropol ogo Desmondo Mo
ri so nuomone, t ai apkabi ni mui pri ei nga poza. Be t o, j i rodo ypat i ng pasi t i k
j i m savi mi i r nepri kl ausomyb.
Kai vi enas asmuo si eki a ki t paal i nt i i grups, j i s gal i pasi st i i ni vi e
n rank remdamas kl ub. Kart st ebj au t ai p vakarl yj e besi el gi ani mot e
r . Ji at j o su nauj u, be gal o pat raukl i u bi i ul i u i r j aut si esant i t i kra j o savi ni n
k. Ki ekvi en kart , kai t i k kuri nors mot eri s pri ei davo art yn i r bandydavo j
ukal bi nt i , i poni a pasi st engdavo j at i t vert i dei ns rankos, st rat egi kai remt os
kl ub, al kne. Ji vi kri ai apsi sukdavo i r ut verdavo kel i ki t ai mot eri ai , ne
l ei sdama pri art t i i r t arsi net yi a (o i t i krj t yi a) bakst el dama j ai al kne.
Tai p j i nedvi prasmi kai parodydavo nuo j os garbi namoj o l ai kyt i s kuo t ol i au.
3. U nugaros sunertos rankos
U nugaros sunert os rankos rodo, kad t ai p st ovi nt ys mons yra at vi ri i r
nej aui a porei ki o gi nt i s. Toki a poza bdi nga Bri t ani j os karal i kosi os ei mos
nari ams, kai j i e bendrauj a su savo paval di ni ai s: l i emuo nepri dengt as rankomi s,
j os l ai svai nul ei st os. Vi sa t ai rodo, kad i e mons nesi j aui a suvaryt i .
Tai p rei ki amas pasi t i kj i mas savi mi . U nugaros sunert omi s rankomi s ne
ret ai st ovi kari ki ai , gav komand l ai svai . Ji e at rodo at si pal ai dav, at vi ri i r
net uri nt ys k sl pt i .
4. Gestikuliuojanios rankos
Daugel yj e Vi duremi o j ros i r Vi duri ni j Ryt al i danai mosuoj ama
rankomi s nori nt k nors pabrt i kal bant . Tai prast a. Tai au Vakaruose mos
t aguoj ant i s mogus vert i namas vi si kai ki t ai p. Manoma, kad j i s nekont rol i uoj a
savs, yra l abai emoci ngas ar be gal o pyks.
Emoc i ngos pl a t akos
Pl at ak padt i s gal i kuo pui ki ausi ai at skl ei st i emoci n bsen. t ai k
rei ki a kai kuri e j j udesi ai .
1. Slepiamos platakos
Jei panekovas kal bdamas sl epi a pl at akas, pavyzdi ui , susi ki damas ki
enes, t i kt i na, kad j i s nori nusl pt i vert i ng i nformaci j , t ai p pat net rokt a at
skl ei st i kako j am asmeni kai svarbaus. Kart vi ename rengi nyj e past ebj au sa
vo draug Mart i r pasi t ei ravau, kai p sekasi j o monai Denei . O, kuo pui ki au
si ai , at sak j i s, grsdamas rank ki en, i r i kart pakei t pokal bi o t em. Po
kel et o di en sui noj au, kad j i e t uri probl em, net gi kal ba api e skyrybas.
2. Sugniautos platakos
Sugni aut i kumi ai dani ausi ai rei ki a, kad mogus odi ai s nemoka
i rei kt i emoci j . Ki ekvi en kart i vyd sugni aut kumt , i noki t e, kad pa
nekovas t i krai supyks ar nul i ds. Jei suspaust ame kumt yj e sl epi amas nyk
t ys, panekovas dani ausi ai j aui a grsm, bai m ar neri m i r t ai p t arsi ban
do saugot i s. Tai l abai pri mena ant krt i ns sunert as rankas. Jei smi l i umi ro
doma k nors ar st ai gi ai , kampuot ai j uda pl at akos, vadi nasi , i s mogus
kaupi a pykt .
3. Glebios platakos
To, kuri s nra vi si kai nuoi rdus, pl at akos paprast ai bna ne t oki os j ud
ri os. Jos gal i bt i vi ena ki t oj e, sugni aut os kumt , sunert os ant krt i ns ar
l ai komos ki ense. St ebki t e, kai p st i pri ai kal bant ysi s spaudi a rankas: kuo i n
t ensyvi au j i s t ai daro, t uo di desn t amp pat i ri a.
Jei mogus k nors t vi rt ai si ki mba, pavyzdi ui , kd, vadi nasi , l a
bai st engi asi i l ai kyt i esam si t uaci j . Ti e, kas l ai kosi si ki b savs, bna
si t emp i r j aui asi nesaugs t i krj a t o odi o prasme st engi asi kako
nepal ei st i . Tai p el gdami esi j i e i si duoda, kad mel uoj a ar st engi asi i vengt i
st i pri emoci j .
4. Siningojo platakos
Jei mogus kal ba t i es, j i s negni aui a kumi , pi rt ai dani ausi ai bna
i t i est i . Tai gi j i s yra at vi ras bei susi domj s apl i nki ni ai s. Tai pri i mant i s gest as,
kuri s rei ki a, kad i s asmuo j aut rus i r l i nks pri i mt i j us bei j s mi nt i s. Be t o,
del n rodymas t ai enkl as, dl kuri o t ampat e l abi au paei di amas. Ki t a ver
t us, panekovas, demonst r uoj ant i s vi rut i n pl at ak dal , paprast ai nr a t oks
empat i kas i r at vi r as j i s l abi au l i nks at si ri bot i .
5. Iraikingai judanios platakos
Kai mogus kal ba i r ai ki ngai i r emoci ngai api e t ai , kuo t i ki , j i s graki ai
j udi na r ankas bei pl at akas i r t ai p rei ki a savo susi avj i m. Pri ei ngu at vej u,
rankos bei pl at akos j uda daug mai au.
6. Atkaklios platakos
Jei past ebj ot e, kad nykt ys nej uda, o ki t i pi rt ai t i ess ar gni aui asi kum
t , vadi nasi , j s panekovas t vi rt ai l ai kosi savo pozi ci j os i r n neket i na t rauk
t i s. Toki am mogui pi rt i savo poi r l abai sunku.
7. Nekantriojo platakos
Pi r t ai s barbendamas st al mogus paprast ai i si duoda ess nekant rus ar
nervi ngum. Panaus enkl as dai kt ( karol i ar apyranks) suki oj i mas, t ai p
pat ai di mas pl auk sruoga at skl ei di a, kad j s panekovas j aui asi nesau
gus, yr a si t emps. Tai rodo, kad j am t i esi og bt i na k nors l i est i i r t ai p pasi
j ust i geri au.
8. Spaudim patirianiojo platakos
Nag krapt ymas, kramt ymas ar apl i nk j uos esani os odel s krapt ymas,
rank grymas bei mui st ymasi s t ai p pat rodo bai m. Jausdami psi chol ogi n
spaudi m, mons pradeda t ai p el gt i s, nors su j ai s kal bdami esi nesuprasi t e,
kad j aui asi sut ri k. i e gest ai t ai p pat gal i i duot i pykt i r frust raci j .
9. Nuobodiaujaniojo platakos
Frust raci j os ar nuobodul i o api mt as mogus gal i j udi nt i nyki us (ki t i pi r-
t ai t uo met u sunert i ) arba sukt i j uos vi en api e ki t . i s vei ksmas t ai past an
ga at si krat yt i nuobodul i o.
10. Komfort jauianiojo platakos
Ger savi j aut i duoda i r pl at akos. St i prs i r l t i , vos banguoj ant ys i r ne
mechani ki j udesi ai , u gal vos sunert os rankos i r al i s at ki t os al kns rodo,
kad mogus j aui asi saugi ai , pat ogi ai i r j auki ai .
11. Pasitikiniojo platakos
Savo t ei sumu si t i ki ns mogus danai demonst ruoj a t am t i krus, pasi t i
kj i m savi mi at skl ei di ani us gest us. Pl at akos, suremt os pi rt gal i ukai s
t ai p, kad sudaryt t ri kamp , yra savo t ei sumu si t i ki nusi oj o gest as. J mgs
t a mokyt oj ai , mi ni st rai , pol i t i kai , t ei si ni nkai i r ki t i , kuri parei ga skl ei s
t i i r koment uot i i nformaci j . Tai p l ai kyt i rankas bdi nga i r deryb dal y
vi ams.
Li et i mas
Ant ropol ogas El i s Mont egj u knygoj e Pri si l i et i mas t vi rt i na, kad pal i es
t as t rokt a bt i ki ekvi enas. Lengvas pri si l i et i mas pri e nugaros, pet i es, rankos
ar pl at akos rodo emoci n param, kuri mums ket i na sut ei kt i draugi kas as
K a i p s u p r a s t i k n o k a l b 143
muo. Tai p pat naudi nga kal bant l i est i panekov t ai padeda at krei pt i j o d
mes svarbi as j s daromas past abas.
Tai au per daug j us l i ei ant i s panekovas gal i t ai p i duot i savo j ausmus bei .
savi j aut . Tai gal i bt i pavydo bei kont rol s enkl as. Kart ai s t ai bna net gi pri e
i kumo gest as; a j vadi nu si brovl i o pri si l i et i mu. Tai p pat yra moni , kuri e
ki t us l i ei a nuol at , nes j aui a di di ul porei k bt i mgst ami i r pri pai nt i .
Penki asdei mt t rej met fot ografas Do vi suomet pal i esdavo vos sut i kt
mog. Ji s pasakodamas koki nors i st ori j geranori kai ddavo rank vyrui
ant nugaros ar pal yt davo mot ers rank. Do kamavo di di ul i s nesaugumo j aus
mas, t odl j i s t roko si t i ki nt i , kad panekovas vi s dar j uo domi si . Li esdamas
ki t , i t i krj j i s drsi ndavo save. Panekovas vi suomet pagyvdavo i r surea
guodavo t ei gi amai .
Kai kuri e mons nra t oki e emoci kai i l t i kai p l i pnusi s Do. Ji e t ai p pat
l i ei a ki t us, bet t ai yra vadi namasi s gal i o ai di mas: t oks asmuo t arsi t ei ki asi
nusi l ei st i i ki t o, kur l i ei a, l ygi o. Dar ki t i gal i l i est i s t am, kad gal t neva
kont rol i uot i ar pri kl ausyt i vi enai komandai , ypa j ei pat i ri a pavydo ar nesau
gumo j ausm, grsm. i moni pri si l i et i mas t ai p pat gal i bt i j gos i rai
ka. Vi enas geri ausi bd at gaut i savo pozi ci j as pasakyt i t oki am paneko
vui , kad j ums l abi au pat i kt , j ei j i s t o nedaryt .
Savo kno lietimas
Jei panekovas danai l i ei a vei d, t i kt i na, kad j i s sako net i es. i s mo-
gus gal bt j aui asi nej auki ai dl t o, kad nra vi si kai nuoi rdus. Vos pamel avs
j i s i kart pri e l p ar aki kel i a rankas i r t ai p sukuri a barj er t arp savs bei
kl ausyt oj o.
Jei panekovas nra peral s i r nesi skundi a al ergi j a, nosi es nai bymas i r
spaudymas rei ki a, kad j i s bt ent i uo at vej u, susi kl osi us t oki ai si t uaci j ai , j au
i a di skomfort . Sakyki me, paprat e ki eno nors padt i ki t vi et perkel t i
sunk krsl . Pri e i t ardamas t ei gi am at sakym, mogus ki l st el i pl at ak pri e
nosi es. i s gest as rodo, kad praomasi s ne i t i n nori t ai daryt i . Tai panau ki t
j udes burnos l i et i m ar udengi m k nors pasaki us. Danai t ai rei ki a, kad
i s asmuo kal ba net i es ar yra nepat enki nt as t uo, k i gi rdo i j s.
Tri namos akys rodo, kad panekovui j au gana t o, k t uo met u darot e. Spran
do t ryni mas rei ki a, kad panekovas j aui asi nej auki ai i r gal bt mel uoj a. Tai p
j i s si eki a ugni aut i mi nt i s api e t i es.
Tie, kurie nieko nelieia
Ni ekada ni eko nel i ei ant ys mons paprast ai yra sunki ai pri si t ai kant ys pri e
si t uaci j os i r nesukal bami , api mt i di di ul i o nesaugumo j ausmo. Ji e gal i t urt i
daugyb neurot i k proi i r neret ai bi j o apl i nki ni . Ji e nej auki ai j aui asi i r
vi eni , i r gret a ki t moni . Dani ausi ai t ai savanaudi ai vi eni i ai , kamuoj ant ys
save pri ekai t ai s. Kart ai s paai kj a, kad nepagei dauj ant ys bt i l i ei ami mo
ns vai kyst j e pat yr emoci n i r fi zi n t raum, i r j nenoras l i est i bei bt i l i e
i ami ems gal i bt i reakci j a t oki pat i rt .
Stipri prisilietim mgjai
Jei pri si l i et i mas ar grybt el j i mas t oks, kad j unt at e skausm, vadi nasi , i s
mogus konkuruoj a su j umi s ar t ai p rei ki a gi l i ai i rdyj e sl ypi nt ni r . Turt u
mt e l ei st i t oki am panekovui paj ust i , kad j o pri si l i et i mas nemal onus i r nepa
gei dauj amas. Lai kyki t s nuo j o kuo t ol i au.
Rankos paspaudimas
Labai i kal bi ngas yra i r rankos paspaudi mas. Tvi rt ai , bet mal oni ai j
spaudi ant i s mogus pasi t i ki savi mi ; j i s yra at vi ras i r net uri ko sl pt i . St i p
rus rankos paspaudi mas neret ai si ej amas su st i pri u charakt eri u, o si l pnas
su si l pnu.
Jei koks nors mogus j s pl at ak i ma t i k u pi rt gal i uk ar j spust el i
si l pnai , nerangi ai , o j o pat i es pl at aka pri mena nugai usi uv , t i kt i na, kad
t oks asmuo ne st engi a umegzt i kont akt o su j umi s. Ji s gal i j aust i s i gsdi nt as,
nesaugus arba nepaj gus umegzt i emoci n ry .
Vyrai neret ai nei no, kai p spaust i rank mot eri ai . St engdami esi bt i den
t el menai , j i e kart ai s t ai daro si l pnai i r bai ki ai . Tai rodo j gos st ok. Ki t a ver
t us, t ri uki nant i s, pernel yg st i prus, skausmi ngas paspaudi mas i duoda, kad mo
gus yra agresyvus, pri ei kas, be t o, si eki a domi nuot i .
Platak judesiai kalbant
Labai daug gal i t e sui not i i t o, kai p mogus kal bdamas j udi na pl at akas.
J j udesi ai pagyvi na pokal b , t ampa t arsi skyrybos enkl ai s, pri emone pa
brt i t am t i krus moment us, pakei st i t em ar nut raukt i pokal b . Prasm t uri
vi skas pl at ak padt i es kei t i mas, rodymas pi rt u, l yt j i mas ar net gi ran
kos ki l st el j i mas.
Pl at akos t ai p pat l abai i duoda emoci n panekovo bsen. Ramus, t yl us,
bet kumi us gni aui ant i s panekovas gal i bt i ne vi si kai si ni ngas. Gal bt
ki t as mogus supyko dl t o, k pasakt e, o gal j i s j s nemgst a.
^ Emoci j os i r pdos
Koj os bei j pdos ne mai au i kal bi ngos u rankas bei pl at akas. Pda
vi ena si ni ngi ausi kno dal i . Ji at skl ei di a vi s t i es api e t ai , k j aui a ar
gal voj a mogus. manoma kont rol i uot i vei do i rai k, kno poz bei pl at ak
j udesi us, t ai au ypa sunku suval dyt i pdas.
1. Siningojo pdos
Jei panekovo pdos st ovi gret a vi ena ki t os, t vi rt ai remi asi gri ndi s, o
pi rt ai pasukt i j us, t i kt i na, kad i s mogus nuoi rdus, at vi ras i r ramus.
Ki t a vert us, j ei koj os pda gri ndi s remi asi i ori ni u krat u ar kul ni mi , t oks
mogus gal i bt i t i kras nenaudl i s; l abai t i kt i na, kad j i s sako net i es.
2. Pdos judinimas
Judi ndamas pd ar j a t repsdamas mogus rei ki a nekant ravi m arba nuo
bodul . i e vei ksmai i mi t uoj a bgi m. Panekovas ai ki ai rodo, kad nenort
i a i l gi au usi bt i .
3. Pd surakinimas
Pd suraki ni mas (vi ena pda gl audi ai apvej ama api e ki t koj ) nes
moni ngas enkl as, kad panekovas susi nervi ns i r j aui a di skomfort . Kad i r
Emoci j os i r pdos
ki ek but at pal ai duot a vi rut i n kno dal i s, t oki a pdos padt i s vi suomet rodo
nervi ngum.
4. Kulkni surakinimas
Ddamas vi en kul kn ant ki t os, panekovas vi suomet st engi asi kak nu
sl pt i . Tai p el gdamasi s mogus gal i sl pt i emoci j as, ki l usi as pat ekus t am t i k
r si t uaci j ar j l i ei ani i nformaci j .
Vi ena ant ki t os udt os kul knys t ai p pat gal i rei kt i t amp. Neret ai t ai p
el gi asi t ual et nori nt i s mogus t ai p j i s t i krj a t o odi o prasme st engi asi
susi l ai kyt i . Be t o, t ai p koj as l ai kant danai i vysi me bdami t arp kel ei vi , ku
ri e nervi nasi i r j aui a bai m kyl ant l kt uvui .
Koj padt i s api e mog pasako l abai daug. I j os gal i ma nusprst i , ar
panekovas si ni ngas, pasi t i ki nt i s savi mi , ar pasi pt s i r nesaugus.
1. Savimi pasitikiniojo kojos
Sdi nt nesugl aust os koj os rodo at vi rum i r pasi t i kj i m savi mi . Jei mot e
ri s segi si j on, j os koj os bus ari au vi ena ki t os dl vi si ems ai ki pri easi .
Jei abi pdos st ovi ant ems, j pi rt ai nukrei pt i ki t asmen , o kel i ai su
gl aust i vadi nasi , panekovas nuoi rdus i r si ni ngas. Ir vyras, i r mot eri s
pasi t i ki savi mi bei t i ki savo t ei sumu i r t ada, j ei j koj os ukel t os vi ena ant
ki t os, bet t i k, kai vi enas kel i s yra t i esi ai ant ki t o.
2. Besiilsinti koja
Jei vi ena koj a i l si si ukel t a ant ki t os kel i o, mogus st engi asi padrsi nt i ar
sust i pri nt i save. Tai rei ki a, kad j i s vei ki ausi ai nepasi t i ki savi mi ar kuri uo nors
kl ausi mu nenori sakyt i t i esos.
K s ak o k oj os
3. "Kojos, nekite mane i ia!"
Tarki me, kal bat s su mogumi , kuri o vei das, gal va bei l i emuo pasukt i j us;
akys t ai p pat vel gi a j us. Tai au vi l gt el j emyn pamat ot e, kad j o koj os i r
pdos pasukt os pri ei nga krypt i mi . Tai , k mat ot e, rei ki a, j og i s mogus nori
grei i au sprukt i i r i t i krj vi si kai net rokt a su j umi s kal bt i s. Jei panekovas
gret a j s j aui asi bl ogai , j o koj os t i krj a t o odi o prasme pasuka dur l i nk.
Nuol at i ni s i r ri t mi ngas l aun pl ekeni mas vi ena ki t rodo, kad i s as
muo t rokt a pasprukt i . Neret ai gal i t e i vyst i panekov, pl eki nt sau per i ori
nes l aun puses. Tai rei ki a, kad j i s nori i ei t i , bet negal i . Tai panau t repse
ni m pda i r rei ki a, kad nori ma pasi al i nt i , bet bi j oma pasi rodyt i nemandagi u.
4. Nepriklausomojo kojos
Tas, kuri s sdi vi en koj l ai kydamas u ki t os, paprast ai bna nepri kl au
somas, l ai sv pai r, formal um nemgst ant i s mogus. Ki t a vert us, t ai gal i
bt i i r nei manl i s, ni eko nenut uoki ant i s api e t ai , kai p dera sdt i . Toks mo
gus vei ki ausi ai nesi rpi na, k api e j pamanys ki t i .
5. Dominuojaniojo kojos
pri ek i t i est os koj os, nesvarbu, sukryi uot os ar ne, rodo, kad mogus
l i nks domi nuot i . Tai p sdi nt ysi s gal i bt i st i pri os val i os, bet kart ai s el gi asi i r
kai p chul i ganas.
Toks asmuo mgst a bt i dmesi o cent re i r st engi asi , kad j past ebt ki t i .
6. Stovsena ant vienos kojos
Jei mogus net uri koki nors fi zi ni negal i , st ovj i mas ant vi enos koj os
l ai komas t i kru i ki u. Toki a poza l abai t ri kdo apl i nki ni us. i e gal i pamanyt i ,
kad t ai p st ovi nt i s pat i ri a di skomfort ar j am k nors skauda. Toki o asmens pa
nekovas nesmoni ngai daugi au dmesi o ski rs j o savi j aut ai nei t am, k i s sako.
Dani ausi ai ant vi enos koj os mons st ovi i proi o. Ji e neret ai ne si vai z
duoj a, kai p t ai vert i na apl i nki ni ai . Toki a st ovsena gal i ei st i apl i nki ni us, be t o, j i
rodo, kad mogus nel abai pasi t i ki savi mi ar yra pat i ki mas.
Daugel i o ms ei sena savi t a, bdi nga t i k mums. Ar t i mi ej i j be var go at
pa st a. Gal i t e i vyst i k nor s at i ngsni uoj ant i t ol i i r dar ne i r t i vei do br uo
, bet j au i nosi t e, kad t ai j s ei mos nar ys ar ar t i mas dr augas. Dabar panag
r i nki me, kai p ei sena i duoda emoci n bsen.
1. Prislgta eisena
Jei mogus j aui asi pr i sl gt as, j o gal va bus nul ei st a, pei ai pakump; j i s
r et ai pakel s aki s nor damas pavel gt i , kur ei na. Akys papr ast ai vel gs emyn,
o i ngsni ai bus l t i bei mechani ki .
2. "Tai A!" eisena
mons, kur i e si vai zduoj a es ger esni u ki t us, papr ast ai vai kt o pa
kel t u smakr u i r per nel yg moj uodami r ankomi s. Ji e r et ai vel gi a ki t us, nes
mano, kad vi si j uos st ebi . J l ai kysena t i esi , kr t i n at ki t a. Koj os dani au
si ai bna t ai p pat nel anksi os; i e mons engi a l t u, t ar si f i ksuot u i ngs
ni u. Ei dami j i e ner et ai kel i a t r i ukm, dl t o bevei k vi suomet i gi r si t e j
i ngsni us.
3. Baikti eisena
Bai kt us mogus, ar ba t as, kur i s nei no, k j am j aui a apl i nki ni ai , vai kt o
pi r t gal i ukai s. Ji s dani ausi ai t r uput kpr i nasi i r engi a at sar gi ai . Gal i t e net
nei gi r st i , kai p i s asmuo j o kambar t ai j i s ( ar j i ) padar vi si kai t yl i ai ,
t ai au ne l t ai . Ji s ei na t ai p, l yg bandyt , ar ne l u gr i ndys.
4. tempta eisena
si t emps i r nel ankst us mogus dani ausi ai i r vai kt o mani er i ngai s, ne-
l anksi ai s i ngsni ai s. Ji s engi a spar i ai , skubi ai , ner et ai maai s i ngsnel i ai s.
Rank j udesi ai t ai p pat kampuot i , mechani ki .
Ei sena
5. Pasitikiniojo savimi eisena
Savi mi pasi t i ki ni i ndi vi d ei sena t ol ygi ; regi s, j i e net gi t ruput oki oj a
i pasi t enki ni mo. Ei dami vel gi a mones i r neret ai ypsosi . J l ai kysena t i esi ,
gal va pakel t a, o at pal ai duot os rankos l engvai j uda pri e on.
Api e mones l abai daug pasako ne t i k knas ar j o j udesi ai , bet i r t ai , kai p
j i e rengi asi .
1. Senamadiki drabuiai
Jei mogus vi l ki i j usi us i mados, nudvt us, prast ai pasi t us ar nest i
l i ngus drabui us, gal i bt i , kad j i s negal i sau l ei st i si gyt i nauj ar t i esi og ne
pat ai ko koj su l ai kmei u.
2. Netvarkingi drabuiai
Jei drabui ai nevars, dmt i , dvoki ant ys ar i ai p net varki ngi , t ai rei ki a,
kad mogus negerbi a savs arba j i s nra harmoni nga asmenyb.
3. Ypa madingi drabuiai
Ti e, kuri apdarai l abai madi ngi , paprast ai l abai rpi nasi , k api e j uos pa
manys ki t i . Ti kt i na, kad j uos kamuoj a di di ul i s t roki mas pri t apt i , t oki e mo
ns j aui asi nesaugs net urdami kuo pasi pui kuot i pri e ki t us. Madi ngai apsi
reng j i e gal i sl pt i s t arsi u si enos.
4. Seksuals drabuiai
Vi l ki nt ys i t i n seksual i us ar daug kno apnuogi nani us drabui us mons
t rokt a dmesi o. Tai Hol i vudo st i l i us: i a daugyb vyr bei mot er at vykst a
K mes vi l ki me
nordami bt i past ebt i ar at rast i . Kuo seksual esn i r ori gi nal esn apranga, t uo
daugi au vi l i at krei pt i ki t dmes . Daug kno apnuogi nant ys drabui ai
pui kus bdas k nors sugundyt i . Tai au t i e, kas t ai p rengi asi nuol at , dani au
si ai j aui asi nesaugs emoci kai i r nemano, kad yra l abai seksual s, t odl i
t ai p bando kompensuot i nevi savert i kumo j ausm.
5. Rykiaspalviai drabuiai
mons, vi l ki nt ys ryki spal v, ekst ravagant i kus drabui us ar
besi puoi ant ys aksesuarai s, kuri e t i esi og bado aki s, t ai p pat neret ai j aui asi
nesaugs. Ji ems l abai rei ki a dmesi o, o t ai dani ausi ai l emi a menka savi garba.
Ki t a vert us, spal v pl i psni s geras dal ykas. Ji s rodo, kad mogus yra l ai
mi ngas, krybi ngas, geros nuot ai kos, j o nesl egi a probl emos.
6. Nuobods drabuiai
Ti e, kas vi l ki nyki ai s drabui ai s ar mgst a konservat yv st i l i , at vi rki ai ,
dani ausi ai nenori bt i past ebt i ar i si okt i . Ji e dani ausi ai bna bai kt s, dro
vs, l i nk sl pt i s mi ni oj e i r l i kt i nepast ebt i .
7. Pernelyg udari drabuiai
Nepri ekai t i ngai apsi reng, i t i n t varki ngai s, gri et ai s, i ki paskut i ns sa
gos usagst yt ai s drabui ai s vi l ki nt ys mons gal i bt i i t i n drausmi ngi i r orga
ni zuot i . Tai au t ai p pat j i e gal i bt i usi spyr i r nel ankst s. Toki e mons l ygi
na net i r di nsus bei apat i ni us drabul i us. Dej a, j i e negal i engt i n i ngsni o
t ada, kai ne vi skas t varki nga ar, j nuomone, i deal u.
8. Ne tai progai skirti drabuiai
Net i nkamai t am t i kra proga apsi rengs mogus rodo, j og nra konformi s
t as. Tai mai t i ni nkas nor s bt i past ebt as. Kal bu api e t uos, kuri e avi sport i ni us
bat el i us t en, kur vi si at ei na pasi puo smoki ngai s, mvi di nsai s kokt ei l i va
karl yj e, t ai p pat api e mot eri s, seksual i ai at rodani as darbe.
Ka i p s upr a s t i k no k a l b 1 5 1
Net i nkamai apsi r engs asmuo t ai p gal i demonst ruot i nor kovot i ar vi di n
pri ei kum, t ai p pat t roki m kont r ol i uot i si t uaci j . At skl ei sdamas i uos po
rei ki us net i nkamai s dr abui ai s, j i s i si duoda ess agr esyvus, o rodo, kas i s
mogus j aui asi nesaugi ai .
9. Skoningi drabuiai
Vi suomet skoni ngai , vari ai i r st i l i ngai apsi reng mons yra at vi ri i r
l i nk bendr adarbi aut i . Ji e dani ausi ai ger bi a apl i nki ni us bei pai so apl i nky
bi , kur i as pat enka. i e mons t ai p pat gal i t yi a panaudot i k nors uni ka
l aus aksesuar , ori gi nal i det al ar i t i n kokybi k dai kt el nordami
i rei kt i savo asmenybs savi t um ar pri si t ai kyt i pri e mados. Tai svei ko, t ei
gi amo savs ver t i ni mo i rai ka. Ji e t ai p gal i el gt i s i r nordami duot i akst i n
pokal bi ui api e savo dr abui us ar papuoal us i r t ai p paskat i nt i apl i nki ni us pra
dt i pokal b .
Valyvumas
Neval yvi mons paprast ai menkai save vert i na. Ji e gal i bt i api mt i dep
resi j os ar net gi vi si kai nesi r pi nt i t uo, k pamanys ki t i . Dani ausi ai j i e gyve
na savo pasaul l yj e i r net nenut uoki a, j og dert si gyt i dezodorant ar kad j
burnos kvapas t oks bj aur us, kad gal i i verst i i kot o panekov. i e mons
vai kt o t rai kanot omi s aki mi s, ant vei do pri l i pusi ai s mai st o t rupi ni ai s ar sei l
t omi s l pomi s.
Gal i me dar yt i i vad val yvumas susi j s su savi gar ba.
Ipuoselti ir nesutvarkyti plaukai
Vyrai , dvi nt ys maus, pl i k dengi ani us per ukus, ar skersai j uukuo-
Kno pri ei ra i r hi gi ena
Pri i ri mas ar nepri i ri mas knas api e mogaus asmenyb pasako l abai daug.
j ant ys skyst a pl auk sruoga, nepasi t i ki savi mi i r yra nedraugi ki . Ji e l i nk sl pt i
daugel dal yk i r nemgst a at vi rai pasakot i api e save.
j uos panai os i r mot erys, nuol at kei i ani os pl auk spal v i r ukuosenas.
Jos t arsi sako, kad yra nepat enki nt os savi mi , neharmoni ngos asmenybs. Jas
t ai p pat kamuoj a nesaugumo poj t i s i r menka savi garba.
Vyrai bei mot erys, mgst ant ys ne prast pl auk spal v i r ekst ravagant i k
ki rpi m, pavyzdi ui , nusi skut ant ys pus gal vos, ki t oj e pal i ekant ys pl evsuo
j ani us pl aukus, t rokt e t rokt a bt i past ebt i .
Priirti ir nesutvarkyti nagai
Mot erys i t i n i l gai s l akuot ai s nagai s prayt e praosi bt i past ebt os. mo
ns i ki gyvuoni es nukramt yt ai s nagai s paprast ai bna nervi ngi , bai kt s i r ka
muoj ami nesaugumo j ausmo. Toks savs al oj i mas si eki o susi nai ki nt i i
rai ka. Gal i ma sakyt i , kad vi duj e sl ypi nt pri ei kum bei pykt j i e nukrei pi a
save.
Smulkmenikai ipuoselta ivaizda
Ti nkamai pri i ri mas knas rodo, kad mogus rpi nasi savi mi . Tai au j ei
koks nors mogus t ai p rpi nasi savi mi , j og, rodos, ki ekvi enas pl aukel i s vi suo
met t uri savo vi et , vadi nasi , j i s yra usi spyrs, nemoka pri si t ai kyt i , be t o, j au
i asi nesaugus.
Pavyzdi ui , mot erys, nuol at bgi oj ani os at nauj i nt i maki ao, i t ai p i si
duoda, kad j aui asi nesaugi ai . Pri si menu, kart , kai dar buvau kol edo nauj o
k, vi en ryt buvo surengt a mokomoj i evakuaci j a. Vi ena j auna bendrabui o
gyvent oj a at si sak i ei t i i kambari o t ol , kol nepasi darys maki ao. Ji j aut si
pernel yg nesaugi i r be gal o drovj osi , kad kas nors j i vys nepasi grai nusi . Ji
veri au bt uvusi l i epsnose, nei l ei dusi ki t i ems vel gt i savo nepadayt
vei d.
Ki t a vert us, j ei mot eri s vi si kai nesi dao, gal i ma spt i , kad j i nesi rpi na
savo i vai zda arba yra nat ral i , emi ka, t arsi t ei gi ant i : K mat ai t i r
gauni .
Dabar esame pasi reng apt art i , k at skl ei di a vei das.
Kaip suprasti, k sako veidas
mogaus knas ar vei das gal i bt i geresni s baromet ras nei j o t ari ami o
di ai . Zi gmundas Froi das t ei g, kad t as, kas t uri aki s, kuri omi s gal i mat yt i , i r
ausi s, kuri omi s gal i gi rdt i , t egul neabej oj a n vi enas mi rt i ngasi s nuo j o
ne st engs nusl pt i i nformaci j os. Ji s man, j og, l poms t yl i nt , panekovas pl epa
pi rt gal i ukai s; i davyst sunki asi i ki ekvi enos odos poros.
Iduot i gal i ne t i k bal sas, bet i r vei das. mogus gal i st engt i s nusl pt i emo
ci j as, t ai au mi l i sekund mkt el j usi i rai ka at skl ei s t i es. Froi das t vi rt i no,
kad t i kr j ausm bevei k ne manoma nusl pt i .
Vei dai kal ba mums j au ne vi en i mt met pradedant Rembrant o i r Ve
l askeso drobmi s i r bai gi ant i uol ai ki ne fot ournal i st i ka bei vai zdo j uost omi s.
Kl asi ki nmi s t apusi ose fot ografi j ose mat yt i i rai ki ngi vei dai vi sam l ai kui st ri n
ga ms at mi nt yj e. Kas pami r Ly Harvi o Osval do vei de sust i ngusi as emoci j as
t uo met u, kai j auna Dekas Rabi s, ar si aub bei agoni j j aunos nuogos vi et
nami et s Ki m Puk vei de, kai j i kl ykdama bga pi l ant vi sk nai ki nani am na
pal mo l i et ui ? Ar nuot raukoj e ami nt pergal s di augsm, kai gi mnast Meri
Lu Ret on, l ai mj usi ol i mpi ni ai dyni aukso medal , puol a gl b l ai me vy
t i ni ai savo t renerei Bel ai Karol yi ? Ar nusi emi nus i r l i dn prezi dent o Kl i n
t ono vei d, kai j i s pri si pai no t aut ai , kad dav mel agi ngus parodymus i r i t i k
rj t urj o nederam sant yki su t a mot eri mi . Kad i r k sakyt ume i e i r
vi si ki t i vei dai i duoda, kai p i t i krj j aui asi mons.
8 SKYRIUS
1. Ar io mogaus vilgsnis dmus, ar jis danai vilgioja jus?
2. Ar is mogus retai velgia jus bdamas greta js?
3. Ar jis tarsi veidrodis atkartoja js ypsen ir linksi galva tuo metu, kai tai
darote js?
4. Ar aki vyzdiai jam velgiant jus pleiasi?
5. Ar aki kampuiuose jam velgiant jus susimeta rauklels?
6. Ar akys atrodo lidnos ir negyvos, net ir tada, kai lp kampuiai pakelti
auktyn taip, kaip ypsantis?
7. Ar akys plaiai atvertos ir matyti j raineles gaubiantys baltymai, kai
apatinis andikaulis atvips?
8. Ar mogaus akys nuolat iplstos, o lp kampuiai nusvir emyn?
9. Ar apatiniai aki vokai tempti, o antakiai ilenkti lanku?
10. Ar js velgiate vienas kitam akis, ir apatinis bei virutinis vokai
susiaurja?
11. Ar mogus ilgai spokso jus nemirksdamas, smeigs akis?
12. Ar panekovas jus velgia velniu, nuoirdiu vilgsniu?
13. Ar is asmuo nuolat jus spokso smeigs akis ir n akimirkos nenuleidia
aki?
14. Ar is asmuo primerkia akis ir suraukia kakt tuo pat metu kilsteldamas
vien antak taip, lyg kakuo abejot?
15. Ar kalbdamas su jumis jis akis pakelia lubas?
16. Ar is mogus velgia jus nairomis, o ne tiesiai?
17. Ar mogus jus velgia nairomis ir kalbdamas palenkia galv?
18. Ar panekovas, bdamas greta js, velgia emyn ir vengia pakelti akis?
19. Ar panekovas velgia ramiai ir nenusuka aki, o aki raumenys atpalaiduoti?
20. Ar panekovo akys mirkioja arba nervingai trkioja?
21. Ar kalbdamas jis itin danai mirksi?
22. Ar panekovas pirmas nutraukia aki kontakt?
23. Ar sveikindamasis su jumis mogus kilsteli antakius ir ipleia akis?
24. Ar panekovas raukia antakius?
25. Ar panekovas suraukia antakius, suiaupia lpas, o jo nervs tuo metu
isipleia?
Vei do si gnal apval ga
tai k reikia apvelgti, jei norime nagrinti veido siuniamus signalus.
K a i p s u p r a s t i , k s a k o v e i d a s 1 5 5
26. Ar kal bdamas su j umi s i s mogus danai i ovauj a?
27. Ar mogus sunki ai nuryj a sei l es arba aki vai zdi ai st engi asi susi val dyt i
ko nors nepasaks, kai k nors gera pasakt e api e save?
28. Ar panekovui ypsant i s mat yt i dant ys, ki l st el i skruost ai bei l p
kampui ai ?
29. Ar panekovo ypsena t empt a ar sukt a?
30. Ar panekovas ypsosi ne l ai ku i r ne vi et oj e?
31. Ar kal bdamas j i s burn pri dengi a ranka?
32. Ar j i s kramt o apat i n l p?
33. Ar panekovas danai l ai o l pas?
34. Ar j o skruost padt i s ki nt a, t ai au burnos kampui ai l i eka nul ei st i t ai p,
kad vi sa t ai panau i krei pt ypsen?
35. Ar skruost ai paraust a?
36. Ar skruost ai at rodo pasmuk emyn i r dub?
37. Ar kal bant smakras at si ki a pri ek ?
38. Ar smakras t arsi at i t raukt as at gal ?
39. Ar panekovas paremi a smakr ranka?
40. Ar panekovas vel ni ai gl ost o sau smakr?
41. Ar smakras pakel t as t ai p, j og at rodo, kad i s mogus j us vel gi a i
aukt o?
42. Ar panekovas t ri na ne t i k smakr, bet i r ki t as vei do dal i s?
43. Ar mogus kal bdamas danai l i ei a nos ?
44. Ar j i s, kal bdamas su j umi s, rauko nos ?
45. Ar j i s, kal bdamas su j umi s, ki l st el i nos ?
46. Ar panekovas kasosi paausi us?
47. Ar panekovas t i mpi oj a aus arba j os spenel ?
48. Ar j i s t ri na aus suspauds nyki u i r smi l i umi ?
49. Ar panekovo vei do i rai ka abej i nga i r berei km?
50. Ar kal bant su j umi s j o vei das at rodo gyvas i r val us?
51. Ar kal bant su j umi s i o mogaus vei das at si pal ai duoj a, o j o i rai ka yra
mal oni ?
i kl ausi m t i ksl as kuo l abi au i l avi nt i j s past abum, t . y. pagel bt i
i vyst i , kai p ki nt a panekovo vei das. vel gdami subt i l i ausi us i rai kos poky
i us, dmes at krei psi t e vi si kai ki t us dal ykus, pamat ysi t e t ai , ko t urbt dar
ni ekuomet nesat e mat anksi au. Tai pads t apt i at i desni u st ebt oj u.
Daugelis ms net neino, kaip gerai supranta veid kalb. Daniausiai
mes nevertiname tokios informacijos. Galima sakyti, kad mogaus veidas
emocinio gyvenimo skelbim lenta, vieta, kur norint k nors suprasti, visikai
nereikia odi. Kad ir i kur mogus bt kils ir kokioje kultrinje aplinko
je bt uaugs, kiekvienas emocijas reikia tokiomis paiomis veido irai
komis, todl galime jas atpainti nesvarbu, dl koki prieasi jos pakist.
Moksliniai tyrimai parod, kad netgi kdikiai aikiai skiria veido iraikos po
kyius, jas atkartodami patys.
iame skyriuje paaikinsiu, k reikia vairiausios veido iraikos ir kaip
mons reikia emocijas vadinamja veido kalba. is skyrius atskleis veido siun
iam signal (juos minjome apvalgoje) reikm.
Kai vei das kal ba vi ena, odi ai ki ta
Moksliniai tyrimai rodo, kad 55 procentus neverbalini signal siunia vei
das. Panekovas gali parinkti tinkamus odius ir kalbti tai, k labiausiai trok
tate igirsti. Jis tai gali sakyti jausmingai, subtiliai, nuostabiu balsu lyg me
dumi tepti. Taiau jei veido iraika neders su odiais, jie taps neverti n
skatiko.
Prie kelet met viename kokteili vakarlyje mane pristat dviem su
tuoktini poroms. Pastebjau, kad visi keturi grie dantimis, stipriai suksda-
vo andikaulius, o j veid neapleisdavo temptos ypsenos. nekuiuodami
ie mons nedraugikai velg vienas kit, nors kalbjosi apie malonius da
lykus. Pasijutau nejaukiai tarp i por aikiai tvyrojo tampa. A atsipra
iau ir simaiiau tarp svei.
Vliau t pat vakar susidriau su viena i mint por. Pastebjau, kad
dabar jie elgiasi visikai kitaip: veidai atsipalaidav, laimingesni ir valesni.
ypsenos dabar atrod tikros ir nuoirdios. Nebepastebjau sukst andikau
li. Kur js biiuliai ta pora, su kuria leidote laik? nekaltai paklau
siau ir visikai nenustebau igirdusi atsakym.
Ai Dievui, jie ijo, pareik mona. Jiedu sivaizduoja, kad vis
k imano. Jie tokie gudruiai, taiau niekas neino, kas gali nutikti ateityje.
Girdjome, kad Do gali bti paauktintas ir imtis vadovauti mano vyro Dimo
skyriui. Dl to ir privalome elgtis maloniai.
J odiai patvirtino tai, k jau buvau pastebjusi. Dimas ir jo mona
buvo labai sitemp, todl nekuiuodamiesi su Do ir jo mona jautsi nejau
kiai. Kuo ilgiau stovjau greta j, tuo aikiau tai maiau.
Akys viena svarbiausi bendravimo priemoni. Jos pasako, ar tapome
susidomjimo objektu, ar panekovas mums jauia prieikum.
Kaip suinoti, ar tikrai patinkame kitam asmeniui? Ogi i to, kaip is mo
gus mus velgia. Jei mes jam patinkame vilgios daniau. Jei labai patin
kame vilgsnis bus ilgesnis nei dvi trys sekunds. Be to, vyzdiai isipls.
Tai rodo teigiamas emocijas.
akis velgti vengiantis panekovas yra arba liguistai drovus, arba turi k
slpti. is mogus gali varytis velgti jus, nes bando nuslpti, kad js j (ar
j) traukiate. Ir atvirkiai, mus smeigtos panekovo akys rodo, kad jis tik
riausiai yra ramus ir jauiasi saugus.
Tai, kad esame kakam patraukls, gali iduoti ir kitoks vilgsnis. Pirma
sis poymis yra vadinamasis skersas vilgsnis, kai mogus akis nukreipia kai
rn, tada vilgsniu tarsi perbraukia skersai veid, pavelgia deinn ir vl ver
tinaniu vilgsniu nuvelgia.
Kitas signalas vos kilstelti antakiai. Veido raumenys atsipalaiduo
ja, apatinis andikaulis truput atvimpa, bet lpos lieka suiauptos, dl to
apatin veido dalis atrodo ilgesn. Taip velgia tas, kuriam patinkate, ta
iau is mogus yra kartu ir truput nusivyls, nes veikiausiai neatsakote
tuo paiu.
Visi esame girdj posak: mgdiojimas nuoirdiausias pataikavimo
bdas. Taigi pastebj, kad kas nors tarsi veidrodyje atkartoja js ypsen,
tuo pat metu kaip ir js linksi galva ar plataka paremia smakr tada, kai tai
padarote js galite spti, kad is mogus jumis avisi ar bent jau js jam
patinkate.
Kuo daugiau gest atkartojama, tuo labiau vienas kitam panekovai patin
ka. Kit kart, kai stebsite koki nors por, atidiai sekite mimikos bei gest
panaum. Jei jie panaiai keiiasi jais ar ypsenomis, tiktina, kad tai besi-
mylints ar vienas kit jau mylints mons.
Vei do trauka
Kaip i aki nuspti jausmus
Ramona nujo pirmj koledo vakarl. Ji nervinosi ir drovjosi, bet kartu
valgsi po patalp draugiko veido. Ji ivydo Kevin; is ikart sugavo jos
vilgsn ir nusiypsojo. Jie prijo vienas prie kito ir m plepti. Vis laik
Kevinas velg Ramon ir ypsojosi. Jai tai patiko. Mergina greta jo jautsi
jaukiai ir saugiai. i sveika kl malonius pojius.
Staiga prie poros prijo geras Kevino draugas Darilas ir entuziastingai pa
sisveikino. Abu vaikinai buvo ilg laik nesimat. Darilas atsainiai pasisveiki-
no su mergina ir ts pokalb su Kevinu. is band j traukti pokalb, taiau
biiulis j n nepavelg.
Kiekvien kart Ramonai pabandius prabilti, Darilas velgdavo pro a
l. Galiausiai mergina suprato, kad Darilui nepatinka, ir is nenori, kad mer
gina bt greta jo draugo. Kuo labiau mums patinka mogus, tuo daniau j
vilgiojame. Ir atvirkiai, kuo labiau kas nors nepatinka, tuo reiau j vel
giame.
Apgaulingos akys
Kai panekovas jums ypsosi, ir jums norisi suinoti, ar nuoirdiai jis
tai daro pavelkite jam akis. Potrauminio streso sukelt sutrikim cen
tre Bostone Tamara Njumen atliko tyrimus. Buvo nufilmuota eiasdeimt
moter. I pradi jos apibdintos kaip baikios ar represyvios. J lp
kampuiai buvo pakelti (tokia iraika turjo rodyti laim), taiau tai tik
slp tikruosius jausmus. Na, o ie atsispindjo nelaimingose, ugesusiose
akyse.
Jei velgiate besiypsanio mogaus nuotrauk, akys atskleis tikruosius
jausmus. Jos gali velgti ypa lidnai net ir tada, kai lpas nuvies kuo pla
iausia ypsena.
Jei skruostai nepakil ir nervs neisipltusios, gali bti, kad mogus
nra labai laimingas. Taip galima tvirtinti dl to, kad tikroji ypsena nu
vieia vis veid ypa akis. Jei aki kampuiuose nesusimeta rauklyts
arba nekrusteli n vienas kaktos raumenlis, vadinasi, ypsena apsimesti
n, nenatrali. mons gali jaustis nelaimingi net ir tada, kai tvirtina prie
ingai.
K a i p s u p r a s t i , k s a k o v e i d a s 159
Labai naudinga stebti menkiausius veido iraikos pokyius. Vien i ma
iausio aki krusteljimo galime pasakyti, kad kas nors yra laimingas,Nuste
bs, bijs, nuobodiaujantis ar jauia simpatij.
1. Nustebusios akys
Ar mogus nustebs, ar budrus aikiai parodo jo akys. Apstulbintas
panekovas itin plaiai atvers akis; pamatysime rainel (spalvotj akies da
l) gaubiani oden (akies baltym). Antakiai bus pakil ir ilenkti auktyn,
apatinis andikaulis atvips, lpos prasivrusios. Kai imoksite atpainti vai
rias reakcijas, ikart pastebsite apstulbus mog, ypa jei jis sugautas me
luojant. Ivyd toki veido iraik, galite bti tikri suiupote nusikaltimo
vietoje.
2. Igsdintos akys
Kako bijantis mogus taip pat plaiai atveria akis. Regis, jos tokios atvi
ros, kad ivyst artjant net menkiausi pavoj. Apatiniai aki vokai tempti,
antakiai pakil kitaip nei nustebusio mogaus isigandusiojo jie priartj
vienas prie kito o lpos nuleistos ir sudaro horizontali linij.
3. Piktos akys
Supyks asmuo spokso tiesiai supykdiusj. Virutinis ir apatinis aki
vokai sitempia, akys susiaurja tarsi susitraukia. Jei kas nors smeig
jus nemirksint vilgsn, vadinasi, bando jus bauginti, valdyti arba jums gra
sina.
4. Spoksanios akys
Jei kit asmen spoksome neatitraukdami aki, tai gali reikti vien i
dviej dalyk. Galbt juo susidomjome kaip seksualiniu objektu. Taip pat tai
Emoci ngos akys
gali bti prieikumo iraika. Kad ir kas btumte impanz, gorila, uo ar
mogus spoksoti nra gerai. Toks smeigtas vilgsnis, visikai nekintanti
veido iraika stebimam mogui sukelia diskomfort.
Neseniai buvau pakviesta bokso varybas Las Vege. Tai buvo pirmas kar
tas, kai stebjau jas ne per televizij. Pajutau pagarbi baim ivydusi, kaip prie
raund ringe vienas kit velgia varovai. Jie stengsi bauginti vienas kit.
Makiaveliki (Makiavelis XV-XVI a. Italijos valstybs veikjas, teigs,
kad siekiant valdios pateisinamos bet kokios priemons bei nusikaltimai vert.
past.) veidmainiai taip pat mgsta smeigti akis. ie mons kontroliuoja savo
vilgsn, jis nra nei labai velnus, nei natralus. Tai melagysi meistrai, imo
k valdyti savo baim, siekiantys manipuliuoti aplinkiniais.
5. Abejojanios akys
Jei tuo pat metu akys siaurja, kakta suraukiama, o vienas antakis pakyla
vadinasi, panekovas veikiausiai abejoja js pasakytais odiais. Toks vei
das daniausiai bna mogaus, kuris neino, kok sprendim priimti.
6. Nustebusios akys
Nustebs panekovas pakelia akis ir smeigia vilgsn lubas. Niekinanio
nustebimo iraika gali atsirasti tada, kai panekovas netiki jumis ar tuo, kad
kakas i tikrj vyksta. Tokia iraika taip pat iduoda, kad mogus nestengia
patikti tuo, k pamat ar igirdo.
7. Drovios akys
Drovus ar sutriks mogus danai vilgios nairomis ir stengsis ivengti
tiesioginio aki kontakto.
Tai taip pat galima vadinti flirtu. Jis ar ji velgia nairomis, kartu palenk
damas galv ir vilgteldamas i padilb. Labai panaiai elgiasi nepasitikintis
savimi ar sutriks vaikas.
Antropologas Desmondas Morisas teigia, kad toks vilgsnis dvilypis,
nes rodo vadinamj l drovum (i tikrj abu ie odiai prietarauja vie
nas kitam). Kitaip tariant, nuoirdumo ia n kvapo, tik apsimestinis kuklu
mas. Aplinkinius tai gali erzinti arba seksualiai jaudinti tai lemia situacija.
8. Lidnos, susigdusios akys
Lidnas, sutriks ar susigds mogus daniausiai velgia emyn ir ven
gia aki kontakto. Antakiai taip pat gali bti suraukti. Paprastai akis neiri
nulids ar nuolankus mogus.
9. "A to nepadariau!"
Melagis paprastai vengia velgti akis. Taiau jei mogus sako ties ir yra
sitikins savo teisumu, ypa tada, kai buvo neteisingai apkaltintas, jis tvirtai
ir tiesiai velgia akis. Aki raumenys tada bna atsipalaidav, o vilgsnis
pasitikintis ir fiksuotas.
10. Nervingai trkiojantys aki vokai
Jei darome tai, ko nedert daryti, ms knas daniausiai randa bd mums
tai praneti. Turjau klient, kuri buvo susiavjusi visikai ja nesidominiu
vyrikiu. is nuolat gr, o moteris jo iekodavo baruose. I karto po suadtu
vi moteriai nevalingai m trkioti aki vokai. Tai nesiliov ir po ei m
nesi, kai ji nutrauk suadtuves. Kita klient atved dukr. iai aki vokai
trkioti pradjo tada, kai mergina sidarbino savo tvo teisininko firmoje; t
velis labai mgo kontroliuoti ir buvo tikrai valdingas. Jai ijus i darbo, vokai
trkioti liovsi.
Aki raumen susitraukinjim arba spazmus daniausiai sukelia tampa
bei stresas. Jei turite toki problem pamstykite, kas vyksta js gyveni
me. Galbt knas spja, kad patiriate per didel stres. Atkreipkite dmes!
11. Nuolat mirksinios akys
Per danas mirksjimas gali bti nervingumo ir nesaugumo enklas. Ka
daise viena mano klient, ini praneja, mirksjo itin danai. Nors ir buvo
labai ikalbi, i moteris irdies gilumoje labai nerimavo dl to, ar bus atnaujin
ta jos darbo sutartis. Ji jaut didiul nerim, nes beveik netikjo tuo, kad vl
gaus darb, ir tai reiksi nerviniu aki trkiojimu.
Po ilg pokalbi apie jos darb, per kuriuos aptarme, k ji galt veikti
tuo atveju, jeigu nepavykt gauti to paties darbo, ji pamau m atsipalaiduoti.
Mes nusprendme, kad ini skaitymas nra vienintelis dalykas, kur ji sugeba.
Ms susitikimai dav puiki rezultat. Jai pasirodius eteryje aki vokai ne-
betrkiodavo. Moteris atsipalaidavo bei liovsi nerimauti dl ateities, ir aki
raumenys atsipalaidavo. Jos darbo sutartis buvo pratsta dar trejiems metams.
Pernelyg danai gali mirksti meluojantis ar nerimaujantis, kad juo gali
nepatikti, mogus.
12. Kontakto vengianios akys
Jei mogus neiri tiesiai jus tikrai kakas negerai. Jis gali vengti
velgti jums akis dl to, kad jam nepatinkate, esate nedomus, arba jis ne
stengia jums atsispirti, o gal esate j baugin. Beje, melagis daniausiai da
rys, k gals, kad tik js vilgsniai nesusitikt. J kamuoja kalts jausmas, dl
to ir vengia velgti tiesiai veid.
Taiau velgiantis pro al panekovas nebtinai meluoja. Galbt jis jau
iasi nejaukiai ar pajuto poreik gintis; gali bti, kad turi k slpti. mons gali
vengti tiesioginio vilgsnio, nes trokta, kad kiti nesuinot, kas jie i tikrj
yra. Tiktina, kad juos kamuoja menkavertikumo jausmas, dl to ir velgia
pro al vildamiesi, jog to nepastebsite.
Jei norite suinoti, ar panekovas jus mgsta pavelkite antakius. Jei
pirm kart sutiktas nepastamasis jums nusiypsos, jo antakiai savaime ok
tels, kitaip tariant, i pradi staiga kilstels, vliau nusileis. Toks veido jude
sys atliekamas tik kart; j visuomet lydi ypsena. Jei ms susidomjimas kuo
nors didja, daniausiai plaiau atveriame akis. Jei taip padaro ir panekovas,
vadinasi, js abu gerame kelyje. Sis mogus domisi jumis. Kita vertus, jei to
kio antaki okteljimo nepastebsite, veikiausiai jis jums abejingas.
Ant aki ai
Suraukti antakiai, pakelti antakiai
Jei kas nors js nemgsta ar bijo, jis surauks antakius: juos abu kartu
kilstels ir priartins vien prie kito. Anot Desmondo Moriso, tai yra prietarin
gas judesys, nes raumenys stengiasi atlikti du veiksmus kilstelti antakius ir
juos suartinti. ioje veido iraikoje slypi irdgla, kania, pyktis ir baim;
visi kartu jie gimdo susirpinim.
Antakiai pakyla, kai panekovas pasijunta okiruotas ar kuo nors netiki.
Suraukti antakiai, kai tarp j atsiranda vertikalios raukls, reikia pykt.
Tikruosius ketinimus atskleidia ne tik tariami odiai, bet ir burnos jude
siai. Juos galime laikyti vienu veido signal. Panekovo mintis iduoda lpos,
gerkl bei skruostai.
Nuoirdi ypsena
ypsena vienas galingiausi signal. Jei ji nuoirdi, lp kampuiai
pakil auktyn, jos paios prasivrusios, matyti dantys; tada skruostai pakyla,
o aki kampuiuose susimeta rauklels.
Jei norite sitikinti ypsenos galia, pasiskite j kam nors tik i visos
irdies ir pamatysite, kas nutiks. Padarykite tai tada, jei nesijauiate itin
laimingas ir neturite didelio po ypsotis. Tiesiog suteikite veidui nuoirdios
ypsenos iraik ir duokite darbo jutim atminiai. Prisiminkite laiming savo
gyvenimo laikotarp ir pasistenkite nepaleisti ios minties. Dabar nusiypsoki
te. Bsite maloniai nustebinti teigiamos reakcijos.
Linksmumas ukreiamas. Kai ypsots, kiti nejuiomis ima jus mgdio
ti, ir tampa savaime inyksta. Pamatysite aplinkiniai taps artimesni. Susi
painsite su daugiau moni, nes visi jus laikys draugikesniu.
tempta ypsena
tempta ypsena yra apsimestin. Prisiminkite vaikyst, kai nenordavote
At s pki t e, k s ako l pos
fotografuotis su visa eima. Ne itin diaugts bdamas ten, todl ir nesielgte
kaip laimingas mogus, kitaip tariant, nesiypsojote. Fotografas liepdavo: Sa
kykite cheese. Pakartodavote od. Nuotraukoje burna temptai ypsosi,
bet akys lidnos.
ia apraiau nenuoirdi arba prievartin ypsen, kuri mons spauste
ispaudia. Js jiems tikrai nepatinkate ar jie nepatenkinti, kad esate greta, ta
iau nordami atrodyti civilizuoti ir kultringi jie ypsosi. Rezultat jau apta
rme. Kit kart, kai ivysite mog bereikmmis akimis ir ispausta, tarsi
tariant cheese, ypsena, inokite ji nenuoirdi.
mons, kurie ypsosi temptomis lpomis, neatskleidia tikrj savo jaus
m. Ties sakant, kiekvienas, kuris taip atrodys tardamas: Nesirpink dl to
arba Tai smulkmena, i tikrj mano prieingai. Vadinasi, problem tikrai
yra ir jums dert susirpinti nes jos kelia nerim.
ypsena ne laiku ir ne vietoje
Kodl tu ypsaisi? A juk pasakiau, kad mir mano tvas. Kas tau nuti
ko? paklaus Linda geriausios savo draugs erols, papasakojusi, kad jos
tvelis neseniai apleido pasaul. erol nebuvo nei nejautri, nei iauri. Ji taip
tik parod, jog labai susinervino ir dl to, k igirdo, jauiasi nemaloniai. Deja,
ji jausmus reik ypsena, o ne lidnu vilgsniu.
mons, kurie ypsosi patek tempt kritin situacij, kitiems neretai
suteikia dar daugiau irdglos. Jie galbt ir neturi sadistini polinki, tik taip
rodo, kad jauiasi nemaloniai. Deja, tai nepadeda Lind panaiems monms
jie pasijunta priblokti ir nulista.
Taip nutiko buvusiam prezidentui Dimui Karteriui. Daugelis yra sitikin,
kad jis prarado galimyb dar kart patekti Baltuosius rmus dl netinkam vei
do siuniam signal. Kiekvien kart per televizij kalbdamas apie Irano kai
t dram jis nervingai ypsodavosi, o tai visiems kl itin nemalonius pojius.
Be to, vert abejoti prezidento patikimumu. Kodl tas mogus ypsosi, kai vyksta
tokie baiss dalykai? stebjosi dauguma amerikiei. Jie nesuprato, kad bu
vs prezidentas nervinasi. Jo rimti ir lidni odiai netiko prie laimingos ir ner
pestingos veido iraikos. Prezidentas neatrod ess stiprus lyderis.
Kit kart, kai papasakoj apie nelaiming atsitikim pamatysite k nors
ypsantis, supraskite panekovas veikiausiai savs nekontroliuoja. Tai tie-
siog nevalinga reakcija nervinanius ir sudtingus dalykus.
iovavimas
Ivyd k nors iovaujant paprastai pamanome, kad mogus nuobodiauja
ar yra pavargs. Dabar psichologai teigia, kad veiksm kartais lemia ir kitos
prieastys. Tai gali bti dl noro pabgti, t. y. btent itokiu bdu siekiama
ivengti sunkum, kanios ar streso.
Jei atsiranda dalyk, apie kuriuos mogus nenori nei girdti, nei galvoti,
jis neretai nesmoningai ima iovauti, kad j ivengt.
Turjau klient, kurios snus mokykloje terorizavo kitus vaikus. Jis ok
dino vis klas ir nedaug trko, kad bt paskelbtas maameiu nusikaltliu.
Kalbdama apie savo sn ir su manimi aptarindama savo, kaip motinos, vaid
men, ji nevaldomai iovavo. Buvo bjauru irti. Ji nesteng suvokti fakto,
kad yra pernelyg nuolaidi ir nerpestinga motina.
Rijimas
O, tikrai diaugiuosi tavimi, pasak Desika sunkiai rydama seiles.
Kaip nuostabu, kad netrukus tursi vaikel! Tai avu. Monotonikas balsas bei
sunkiai ryjamos seils (tuo metu galima ivysti, kaip auktyn emyn juda Ado
mo obuolys) tai akivaizds enklai, rodantys panekovo jausmus jums ar jo
savijaut.
I tikrj Desika nesidiaug, kad draug turs vaikel, prieingai, labai jai
pavydjo. Ji buvo tiesiog priblokta, todl pam vir ta nerv sistemos dalis,
kuri funkcionuoja be mogaus valios. Merginos burna idivo. Jai teko sunkiai
ryti seiles. Varg smaug pavydas. I tikrj ji troko pasakyti, kad negali pa
ksti draugs ir be galo jai pavydi. Mat i gyvenime gauna visa, ko nori, o dabar
dar ruoiasi pagimdyti kdik, deja, Desika neturi nei vyro, nei vaik.
Kit kart, kai su kuo nors susipainsite ar kam nors pasakosite apie savo
skm stebkite kakl. Jis iduos, k i tikrj jauia js odius igirds
mogus. Sunkus rijimas, lydimas temptos ypsenos, blausios akys ir bereik
mis balsas puikiausi rodymai, kad is panekovas nra patenkintas jus ma
tydamas. Ir visai nesvarbu, kokius odius taria jo lpos.
Plataka pridengta burna
Pamelavs vaikas neretai rankute prisidengia burn, tarsi stengdamasis at
gal grinti k tik isprdus mel. Augant i reakcija tampa savaimine. Burnos
dengimas plataka gali rodyti apgaul. iuo judesiu mogus tarsi sako: Nerei
kjo man taip kalbti.
Jei suaugusysis kalbdamas prie burnos pakelia rank ar lieia lpas, tik
tina, kad jis sako neties. Jei norite suinoti, ar panekovui patinka tai, k pa
sakte, stebkite galbt jis prie lp kelia smili? Taip jis nesmoningai ir
be odi taria: a!
Vienas mano klientas, itin mgstantis diskutuoti oratorius, pastebjo, kad
jam kalbant klausytojai prie burnos vis kilnodavo rankas. Jis pasak: inau,
kad daugelis js mano, jog tai, k dabar pasakiau, skamba netiktinai. Tai
sunku suvokti, taiau jei atidiai siklausysite mano odius ir juos inagrin-
site, tikrai gausite nemaa naudos.
Po ios pastabos klausytojai i karto pakeisdavo kno padt bei veido i
raik. Ir vieni, ir kiti m rodyti susidomjim. Daugelis klausytoj liovsi dengti
burn ranka. Kitaip tariant, jie nesmoningai liovsi sakyti a ir tapo imlesni
kalbtojo odiams. Toki ivad is padar stebdamas klausytoj veidus.
Kandiojamos lpos
Lp kandiojimas bei kramtymas neretai reikia bandym kontroliuoti
viduje slypint pykt ar apmaud. Tai palyginti saugus bdas prieikumui reikti.
Kandiojama apatin lpa ir kartu purtoma galva rodo stipr pykt.
Velion princes Diana labai danai kramtydavo lp. Tai galime ivysti
daugybje nuotrauk. Tiktina, kad princes tai dar mgindama nuslopinti prie
ikus jausmus fotografams, lendantiems jos asmenin gyvenim.
Laiomos lpos

mons laio lpas dl daugybs prieasi. Tai gali reikti, kad laianty
sis sako neties. Taip pat tai rodo nervingum. Neretai nervinantis idista
burna, dl to panekovas ima laiyti lpas, tarsi nordamas, kad burnoje atsi
rast daugiau seili. Gausiai vartojant alkoholinius grimus ar daug rkant ne
retai taip pat ima diti lpos.
Toks veiksmas gali reikti ir flirt. Juo gali bti siekiama atkreipti save
dmes. inoma, jei tai daroma gundaniai.
Skruost kalba
mogaus skruostai taip pat daug iduoda. Jie gali pasakyti, ar mogus nuo
irdiai diaugiasi, ar yra sarkastikas. ypsantis i irdies skruostai pakils.
Atvirkiai, kai iepiamos temptos lpos ar jas ikreipia klastinga ypsenl,
jie lieka plokti arba nudrib.
Jei norite suinoti, ar panekovas kupinas sarkazmo, prieikumo ar abe
joja jumis stebkite skruostus. Pavyzdiui, jei vienas burnos kamputis pa
stebimai nuleistas emyn, t.y. taip, kad skruoste susimeta raukl (vadinama
kreiva ypsena), vadinasi, is asmuo kupinas apmaudo. Netrukus sulauksite sar
kastikos pastabos. Skruosto trynimas nesmoningas gestas, rodantis, kad
panekovas abejoja js odiais.
Galiausiai skruostai iduos, jog panekovas sutriks ar jauiasi paemintas.
Jie ne tik paraus, bet ir nusileis nelygu, kaip stipriai paemintas jis jauiasi.
Antropologas Desmondas Morisas yra sitikins, kad apie kit mog ga
lime pasakyti labai daug, jei atidiai stebime jo apatin veido dal smakr
bei andikaulius. Ypa tai svarbu emocinei bklei atspti.
1. Pyktis ir smakras
Supyks mogus smakr atkia priek. Tai paprastai reikia grasinim ar
prieikum. Tok atkit smakriuk pastebsite bendraudami su vaikais, kai
ie nenori daryti, kas liepiama. Prie itardami ne jie pirmiausia atkia smak
r. Tai iaukiantis gestas. Daugelis ms neatsisako io gesto ir suaug. Mes
nesmoningai atkiame i veido dal, kai bname skaudinti ar ibarti. Kalb
damiesi su mogumi galite suinoti, kada jis ima irsti tereikia stebti, kaip
keiiasi i veido dalis.
2. Baim ir smakras
Jei smakras atitrauktas atgal, vadinasi, mogus pajuto baim. Tai gynybi-
Emoci ngasi s smakras
n reakcija. Panaiai elgiasi vlys, slpdamasis savo kiaute. irdami siaubo
filmus, susigiame prispaudiame smakr prie kaklo. Taigi, jei pastebjo
te, kad panekovas prie krtins spaudia smakr, inokite jis veikiausiai
js bijo ar jauia grsm.
3. Nuobodulys ir smakras
Plataka paremtas smakras reikia, jog panekovas veikiausiai stengiasi
sutelkti dmes. Nors jis gali atrodyti susimsts, taiau i tikrj nuobodiau
ja ir galv paremia nordamas geriau susikaupti.
4. Sutelktas dmesys ir smakras
Jei mogus lengvai ir velniai glosto smakr (panaiai glostoma barzda),
vadinasi, jis stengiasi kuo labiau sutelkti dmes tai, k sako panekovas.
5. Kritikumas, snobizmas ir smakras
Labai kritikai nusiteiks mogus kilsteli smakr. Jis tarsi siunia ini:
Esu geresnis u tave arba Nenusimanote apie tai, k kalbate.
6. Abejons ir smakras
Netikdamas js odiais, panekovas daniausiai trins ar prilaikys smak
r. Tai nesmoningos pastangos susivaldyti ir nepasakyti jums, kad netiki tuo,
k sakote.
Nosi s vi sk i no
Nos lieiantis mogus gali turti paslapi. Galbt jis apgaudinja ar me
luoja. Sis veiksmas veikiausiai susijs su nevalingu siekimu pridengti burn
tada, kai buvo pasakyta tai, kas nedera. Vietoj burnos ranka pasiekia nos.
Rta daug met nebuvo maiusi koledo biiulio Todo. Per tuos metus ji
priaugo nemaai kilogram, dl to atrod daug vyresn ir nebe tokia patraukli.
Jiems kalbantis buvo akivaizdu, kad Todas beria komplimentus, kuriais pats
netiki. Vos itars: Atrodai nuostabiai, jis kilsteljo rank prie nosies. Pasa
ks, kad ji atrodo pasakikai ir kad jis diaugiasi j matydamas, Todas nevalin
gai griebsi u nosies. Laim, is pokalbis truko neilgai prieingu atveju
vaikinas veikiausiai j bt nutryns iki kraujo.
Kai kada galite pastebti, kad panekovas rauko nos. Paprastai is jude
sys reikia, kad jis nepritaria tam, k sakote, arba bjaurisi jumis.
Visi esame girdj posak apie uriest nos. Pakelta ir nukreipta auktyn
nosis, o kartu ir atlota galva nesmoninga snobizmo, pranaumo bei poi
rio Esu geresnis nei tu iraika. Kitus kritikai vertinantis asmuo kilsteli no
s. is gestas (tai prieyb nulenktai kukliojo galvai) taip pat gali reikti panie
k, abejingum ar nor dominuoti.
Nesmoningai liesti galima ir ausis. Jei mogus sulenktu smiliumi kasosi
paaus, reikia, kad jis susigdo arba abejoja tuo, k girdi. Gali bti, kad jis
nesuprato, kas sakoma.
Jei panekovas kalbdamas timpioja aus, vadinasi, jis nori truput pa
delsti. Jis kak igirdo ir prie atsakydamas ketina pagalvoti.
Nesmoningas ausies trynimas nykiu ir smiliumi reikia: Nenoriu to
girdti. gest danai galime pastebti tada, kai mogus sako neties, ir pa
nekovas tai supranta. Tokiu judesiu nesmoningai siekiama atsiriboti nuo to,
kas buvo pasakyta. Jei ivysite taip darant jums (ar kam kitam) kalbant, vadi
nasi, panekovui nedomu klausytis ar jis tiesiog netiki tuo, k girdi.
Abej i nga i r ai ka
Abejinga ar bereikm veido iraika tai pastangos nuslpti pykt, ap
maud ar prieikum. Kiekvieno mogaus veido raumenys bna daugiau ar
K kal ba ausys
maiau sitemp ir judrs. Taigi matydami bereikmes akis ir suglebusius rau
menis inokite, kad panekovas atsitraukia; jis abejingas esaniai situacijai.
Bendraudami su kaljimo senbuviais, danai galime ivysti tok bereikm
veid. Taip tokie asmenys parodo, kad sugeba kontroliuoti emocijas. Demonst
ruodami, galima sakyti, veido iraikos nebuvim, jie atrodo ne tokie agresy
vs bei pavojingi aplinkiniams. Jie maiau panas besiverianius kieno nors
erdvn. Tai kartu maina tikimyb tapti auka.
Nenorintys atskleisti savo pykio bei lidesio (pasyviai agresyvs) mo
ns danai vaikto bereikmiais veidais. Jie nenori leisti jums pajusti savo ga
lios juk sugebjote juos nulidinti.
Jei panekovas nuoirdus ir js jam patinkate, jis velgs tiesiai jus. Jo
veidas bus gyvas, judrus. Akys neklaidios. vilgsnis bus nejudrus, bet velnus
ir draugikas. Burna atsipalaidavusi, o apatinis andikaulis truput atkars
tarsi ilsintis. Toliausiai esantys krminiai dantys nesilies. Veid nuvies il
ta, nuoirdi ypsena. Lp kampuiai pakils auktyn, o akys spinds; j kam
puiuose susimes rauklels.
Tokia veido iraika rodo, kad mogus pasitiki savimi, jauiasi saugus,
yra atviras, links bendrauti. Jis tikrai nra sitemps ar usisklends.
Dabar, suinoj, kaip i balso, kalbsenos, veido bei kno kalbos painti
mog, esate pasireng inias taikyti praktikai. Treioje dalyje tsime darb
aptarsime keturiolika asmenybs tip.
Nuoi rdus vei das
TREIOJI DALIS
Kaip, remiantis tam tikrais
poymiais, nustatyti
asmenybs tip
9 SKYRI US
Kas tie 14 asmenybs tip
Ne vien imtmet bandoma klasifikuoti mones pagal j charakterio sa
vybes. ia tema tikrai nemaai prirayta. Autori sraas bt spdingas
pradedant senovs graik gydytoju Galenu ir baigiant Zigmundu Froidu, Karlu
Jungu bei ms dien psichologais Abrahamu Maslou, Eriku Eriksonu, Iza
bele Brigs Mejers bei Deividu Kirsiu.
Kiti, pavyzdiui, Katlyn Harli, Teodoras Dobsonas, Ren Beironas, Eliza-
bet Vagi bei Donas Rio, asmenybs tipui nustatyti naudoja devyni punkt
enigram. ie devyni tipai: padjjas, siekjas, stebtojas, romantikas, kovoto
jas, taikdarys, laimingasis, nuotyki iekotojas bei individualistas.
Per amius monija troko atskleisti savo bties slpinius kas yra mo
gus, kokia jo vieta pasaulyje ir kaip vertinti j lyginant su kitais individais.
mons suprato, kad tik geriau pain save bei kitus stengs atskleisti ir juos
supanio pasaulio paslaptis.
Aplink mus daug nenaudli, taiau gausu ir nuostabi, garbing mo
ni. Imok bendravimo kod, galsite nusprsti, kuriai grupei priskirti kiek
vien sutiktj. Miela riesta nosyt, stambus andikaulis ivystytais raumeni
moni kl as i f i kavi mas
1 7 4 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b s t i p
mis ar dails dantys dar neatskleidia puiki charakterio savybi. Panaiai
kaip didels ausys ir gremzdika kumpa nosis nerodo, kad mogus ne
naudlis.
Kad vertintume asmenyb, turime velgti giliau ir neapsiriboti kno ypa
tumais. Mums reikia tirti elges kas is mogus yra, kaip jis juda, kaip elgia
si, kaip skamba jo balsas ir k jis sako.
Atlik i apvalg, galsime apytikriai vertinti asmenyb. Aptarkime ke
turiolika tip ir atsakykime kiekvien tip lieianius klausimus. Jei daugu
ma atsakym teigiami, labai tiktina, kad is asmuo yra priskirtinas btent
to tipo monms. Visikai nebtina teigiamai atsakyti visus klausimus norint
apytikriai priskirti asmenyb prie vienos ar kitos grups. Pasistenkime atrinkti
bdingiausius poymius. Nepamirkime, kad mons gali turti vairioms gru
pms bding bruo.
1. Ar is mogus slepia emocijas ir vliau, ilgai lauks, ilieja jas visas
nirio protrkiu? Ar jam sunku atsakyti tiesiai? Ar jis odiais teigia
viena, o knas bei veido iraika kalba visai k kita?
2. Ar is mogus pernelyg dosniai eria komplimentus? Galbt jis daro
dviprasmikas uuominas ar kalba gosliu balsu? Ar is mogus retai
kada velgia pro al? Ar jis danai lieia kitus?
3. Ar is mogus danai skundiasi? Ar atrodo, jog jis i vienos krizs
staia galva neria kit? Ar jis mgsta kalbti kniaukianiu nosiniu
balsu? Ar jo peiai pakump?
4. Ar is mogus retai kalba apie tai, k jauia? Ar tai retai apie save pa
sakojantis maakalbis? Ar jo knas sustings vienoje padtyje ir si
temps? Ar balsas monotonikas? Ar veido iraika danai bna be
reikm?
5. Ar is mogus danai neturi savo nuomons? Ar susidaro spdis, kad
jis sutinka su daugumos nuomone? Ar jis bijo sukelti aplinkini nepa
sitenkinim? Ar jo balsas tylus, dvejojatis, panaus murmes? Ar at
Asmenybs ypatum apval ga
K a s t i e 1 4 a s m e n y b s t i p 1 7 5
rodo, kad is mogus pasijunta nejaukiai priverstas pareikti savo nuo
mon, ir tai iduoda veido iraika bei kno judesiai?
6. Ar is mogus links danai nukrypti nuo temos? Ar jis pasako dau
giau nei jums reikia inoti? Ar jis danai kalba dvejodamas? Ar jis
links kratutinumus vengia velgti akis arba spokso smeigs
vilgsn? Ar kalbdamas jis danai patraukia peiais? Ar veidas bei
knas rodo, jog mogus jauiasi nejaukiai?
7. Ar is mogus nuolat kalba apie save, demonstruodamas labai menk
susidomjim bet kuria kita tema? Ar jis nuolat trokta bti giriamas?
Ar jis kalba garsiai taip, kad tapt dmesio centru?
8. Ar is mogus, nordamas pasirodyti pranaesnis, nuolat laido kandias
pastabas apie kitus? Ar jis kalba tarsi darydamas malon, lyg koks
visainis? Ar jo laikysena tokia, kad knas atrodo it sustings? Ar jo
veido iraika tokia, lyg velgt kitus i aukto ar juos teist?
9. Ar is mogus nuolat pertraukinja kitus ir bando neigti bet koki ki
to mogaus nuomon? Ar jis stengiasi pasipuikuoti, pasirodyti ess
geresnis ar ko nors daugiau turs nei kiti? Ar jo balsas, veido iraika
bei kno kalba tempti ir susting?
10. Ar mogus kalba atvirai? Ar jis tai daro emocingai ir atskleidia tai,
k i tikrj jauia? Ar jis kalba nuoirdiai? Ar jis geras klausytojas?
Ar jo prisilietimas aikiai juntamas ir tiesmukas?
11. Ar io mogaus balsas garsus, atakuojantis ir lus? Ar jis nuolat lai
do nemalonias sarkastikas pastabas ir kandius komentarus? Ar is
mogus usispyrs ir veikia niek neatsivelgdamas? Ar jis judda
mas kelia daug triukmo ir bruzdesio? Ar jo veidas danai sitempia
ar iduoda pykt?
12. Ar is mogus vakarlio siela? Ar jis lengvai ir greitai atsako taik
lia ar smojinga pastaba? Ar atrodo, kad iam mogui reikia nuolat
bti dmesio centre? Ar jis kalba diugiai ir gyvai? Ar jis nuolat juda?
Ar jo judesiai labai vikrs?
13. Ar is mogus nuolat elgiasi netaktikai? Ar susidaro spdis, kad jis
pirma pasako, vliau pagalvoja ir plepa visa, kas tik auna galv? Ar
jis domisi vien savo mintimis? Ar jis baisiai nenuovokus ir be galo
tiesmukas? Ar jis links okioti nuo vienos temos prie kitos? Ar is
mogus, regis, links pamirti elgesio visuomenje normas (kaip arti
kit jis sdi ar stovi, kiek braunasi kit erdv gestikuliuodamas)?
14. Ar is mogus jautrus aplinkiniams? Ar jo kalba iraikinga? Ar jis
mandagus? Ar atrodo, kad nuoirdiai domisi tuo, k nori pasakyti
kiti? Ar jis paprastai teigiamai atsiliepia apie kitus mones? Ar jis sako
tai, k galvoja ir ar galvoja, tai, k sako? Ar jis mintis reikia entu
ziastingai, tvirtai? Ar jo veidas daniausiai bna malonus ir atviras?
Ar iam mogui turi takos aplinkini odiai? Ar atrodo, kad jis nra
sitemps fizikai ir gerai jauiasi bdamas tarp moni?
K reikia teigiami atsakymai
Dar kart pervelkite visus keturiolika punkt. kurio klausimus daugiau
sia atsakte teigiamai? Jo eils numer atraskite emiau pateiktame asmenybs
tip srae.
Nagrinjant kokio nors mogaus charakter, labai svarbu vertinti j objek
tyviai, tada engti dar ingsnel ir vertinti emocikai. Prie sigilinant mo
gaus charakter (tam, kad vliau nustatytume jo asmenybs tip) btina nepa
mirti, kad, stengiantis painti mones, svarbiausias dalykas nuoseklumas.
Atminkite, mogikos btybs nra negyvi daiktai. Visi jie gali keistis ir tikrai
keiiasi, todl juos reikia stebti ilgesn laiko tarp ir tik tada daryti ivadas.
Gali bti, kad vienaip jie elgsi prie kelet met ar net mnesi, tada j gyve
nimas dl tam tikr dalyk apvirto auktyn kojomis ir visikai pakeit poir
daugel dalyk. Nuo to momento laikinai ar visam gyvenimui galjo pakisti ir
j charakteris.
1. Pasyvusi s agresori us
2. Gundyt oj as
3. Auka
4. al t asi s
5. Bai kt uol i s
6. Mel agi s
7. Savi myl a
8. Snobas
9. Varovas
10. Dosnusi s
11. Agresyvusi s
12. Juokdarys
13. Nenuovokusis
14. Veiklusis
Skaitydami skyri rasite isamiai inagrint kiekvien asmenybs tip.
Kuo smulkiausiai paaikinsiu, k atkreipti dmes stebint mogaus veid bei
kn, klausantis jo balso ar tiriant kalbsen. Tai pads vliau nustatyti, kokiai
grupei tas mogus priklauso.
Nagrindami vairius asmenybs tipus, daniausiai tirsite mones, kurie
galbt turs psichologini problem. Juos galbt kamuos kokios nors neurozs
(j turi daugelis), taiau ie mons bus pajgs adekvaiai elgtis.
Svarbu inoti, kad yra asmen, nepajgi normaliai elgtis dl rimtesni
psichikos sutrikim. Tai gali bti, pavyzdiui, dl izofrenijos, kai mogus
praranda ry su tikrove ir kalba taip keistai ir mantriai, kad aplinkiniai vi
sikai nesuvokia t nek prasms. Toki asmen mimika bei kno judesiai
taip pat gali bti labai savotiki, rodantys, kad mogus jau nekontroliuoja
savs.
Panaiai elgtis gali ir turintys bipoliarini sutrikim bei depresijos pri
slgti mons. Todl gali atsirasti tam tikr aikiai pastebim balso bei kal
bsenos pokyi, pradedant tarsi spauste ispaustais odiais ir baigiant be
saikiu plepumu, kliedjimu didiomis idjomis, minimalia monotonika kal
ba ar visiku nenoru tarti od. Veido bei kno judesiai gali atspindti iuos
sutrikimus mogus gali bti labai aktyvus arba jo veido ar kno raumenys
vos krustelti.
monms, kuri keistenybs jau pasiek rib, gali kilti sunkum bendrau
jant su aplinkiniais. Tai gali iduoti i moni kalbsena, taip pat neretai pik
tas veidas.
i knyga neskirta tokioms problemoms nagrinti. Pakaks pasakyti tai, kad
tokie dalykai tikrai egzistuoja ir visuomet reikia juos prisiminti bandant anali
zuoti asmenybs bruous.
Psi chol ogi ns pri el ai dos
Pi rmasi s spdi s
Daniausiai turime tik vien vienintel prog ivysti ar igirsti mog. Ten
ka pasikliauti spdiu. Gali bti, kad tursite tik t vien prog nusprsti, su
kuo bendradarbiauti, k priimti darb ar su kuo susidraugauti. Dl to svarbu
kuo nuodugniau stebti mones. Kuo daniau treniruosits painti vairias bal
so, kalbsenos, veido bei kno kalbos subtilybes, tuo lengviau bus suinoti,
kas yra kas.
Nereiks daug laiko norint susidaryti nuomon apie kok nors mog. Pa
kaks keli pirmj sekundi spdio. Pirmasis spdis turi tik vien trkum
jis gali bti grindiamas per menku informacijos kiekiu. Pavyzdiui, kas
nors gali nemgti js, nes esate kaip du vandens laai panaus t, kuris (ar
kuri) atsisak su iuo mogumi draugauti dar vidurinje mokykloje. Galite pri
minti giminait, kurio js panekovas negali paksti. Jam taip pat gali nepa
tikti js drabuiai. Galite priklausyti etninei grupei, kurios koks nors atstovas
js panekovui kakada paliko nemalon spd. Visais iais atvejais galite
bti vertintas neigiamai.
Gaila, bet btent taip aplinkinius vertinantys mons neretai bna kupini
iankstini nuostat, netolerantiki ir siauro akiraio. is skyrius pads jums
ivengti toki klaid, t.y. pagelbs teisingai priimti akimirksnio sprendimus.
ia rasite informacijos apie tam tikrus asmenybs tipus, dl to js nuomon
bus grindiama tiksliomis iniomis.
Ms dienomis, kai sutinkame tiek daug moni, tokia informacija paleng
vins gyvenim, o gal net j pakeis gerj pus.
Keturi ol i ka asmenybs ti p
Per daug met perskaiiau kalnus literatros apie bendravim, rinkau duo
menis ir stebjau mones per privai praktik Beverli Hilse bei Niujorke, taip
pat bdama universiteto profesor vadovavau moksliniams tyrimams. Visa tai
padjo padaryti ivad: tam tikram asmenybs tipui priklausantys mons lin
k panaiai kalbti ir elgtis.
Galbt ir js tai pastebjote. Prisiminkite mokyklos metus gal tada su
kuo nors ginydavots. Dabar mintimis sugrkite kiekvien po to sekus savo
gyvenimo deimtmet. Pasistenkite prisiminti visus, su kuo teko konfliktuoti.
Prisiminkite, kaip jie su jumis kalbjo ir k sak. Kaip jie jus velg ir kaip
elgsi js santykiams rutuliojantis? Dabar pamginkite prisiminti visus, su
kuriais puikiai sutarte. Pagalvokite apie j kalbsen, veido iraik bei kno
kalb.
Pastebsite tam tikrus dsningumus. Galsite suskirstyti mones pagal j
asmenybs tip, t.y. pagal tai, kaip jie bendravo su jumis. Pastebsite, kad
agresyvs, nemalons mons kalba garsiu, kapotu balsu; j veidas visuomet
bna rstus. Prisiminkite surauktus antakius, plaius mostus ir k nors atkit
kaltinant smili visa tai galima laikyti gsdinimu.
Suprasite, kad tie judrs, maloniai skambaniu balsu kalbantys mons vi
suomet galvojo, k kalba, ir visuomet kalbjo, k galvoja. Jie visuomet svei
kindavosi su ypsena ir kalbdami velgdavo tiesiai akis. Jie gyvai mostaguo
davo rankomis ir judindavo platakas, kai trokdavo pabrti tai, kas svarbu;
kalbdami jie visuomet pasvirdavo knu jus. Susidarydavo spdis, kad ie
mons nuoirdiai jumis domisi ir tikrai jus vertina. Jie buvo siningi, nuo
irds, rpinosi kitais.
ia rasite apraytus ir kitokius mones. Elgiuosi dvejopai. Apraiau bjau
riausius tipus tam, kad imokyiau atpainti jie gali pridaryti daugiausia
bd. Noriu, kad gustumte j saugotis. Kita vertus, pateikiu labai daug tei
giam savybi, taip pat pagelbsiani atpainti blogsias, nes daugelis j yra
blogj prieyb.
Skiriu nemaa vietos ir bjauriems, ir puikiems monms; jiems apibdinti
naudoju keturis informacijos altinius (kalbsenos, balso, kno bei veido ypa
tumus). Imok sujungti juos visus susidarysite vientis paveiksl. Nors kar
tais labai verting dalyk galima suinoti vien tik analizuojant kalbsen, ta
iau tiksliausios ivados daromos apibendrinus visus keturis informacijos al
tinius. Tik taip galima velgti pai esm.
1. Pasyvusis agresorius
Kalbsena
Pasyvusis agresorius gali tvirtinti, kad tikrai diaugiasi js skme, ir reikti
tai tinkamais odiais. I tikrj jis visai nesidiaugia. Jo balsas sako visai k
kita nei odiai.
Toks mogus laidys sarkastikas pastabas ar vieai leptels tai, k galbt
prasitarte atvirumo valandl, papra isaugoti paslapt. Tokie mons ypa
mgsta pasiteisinti sakydami: A tik pajuokavau. Jis taip pat gali pataikauti
ir giedoti ditirambus net ir tada, kai to visai nesate nusipelns.
Kai kurie pasyvieji agresoriai nedaugiaodiauja, taiau pasako, k i tik
rj galvoja. Jie gali priblokti jus trykteljusiais ilgai kauptos pagieos nuo
dais. Jie paprastai neatskleidia savo jausm, tik kartais prasiveria lyg ugni
kalnis.
Be to, ie mons niekuomet neatsako tiesiai pateikt klausim. Jie link
riboti teikiam informacij. Pasiteirav j nuomons, galite sulaukti atsakymo:
Neinau.
Balsas
Pasyvieji agresoriai pokalb pradeda energingai, o vliau j balsas nuslopsta
tiek, kad vos manoma suprasti. Jie taip pat mgsta kalbti tyliu, vos girdimu
balsu. Taip jie sulaukia dmesio, nes aplinkiniai veriami prayti, kad bt kal
bama garsiau. Tai ne kas kita, kaip kontrols mechanizmas.
Jie gali kalbti paplonintu, leikiai saldiu balsu, kurio tonas tarsi ok
ioja. Kiekvienas taip kalbantis veikiausiai itaip kompensuoja neigiamus jaus
mus jums ar kitiems monms.
Kitas bdas giliai gldiniam pykiui nuslpti per maai judinamas apa
tinis andikaulis; balsas tuomet skamba pro nos, tarsi kniaukimas. Dar kiti
pasyvieji agresoriai gali slpti pavyd ir pykt jums; j balsas skamba monoto
nikai. Galiausiai tokie mons, nordami nuslpti tikruosius jausmus, ima juok
tis ar kosti.
Kno kalba
Pasyvieji agresoriai gali be atvangos liesti panekov ir taip bandyti nu
slpti jam jauiamas neigiamas emocijas. Juos kamuoja nesmoningas troki
mas pasprukti, todl gali nuolat muistytis ar linguoti pirmyn ir atgal. Nepai
sant maloni odi, ie asmenys tikrai js nekenia.
Veikiausiai pastebjote trepsenim koja, barbenim pirtais ar kitus paa
linius platak bei pd judesius, rodanius, kad mogus nori pasialinti. Be
to, kalbant knas gali bti pasuktas jus, o koj pirtai prieing pus. Tai
aiki uuomina, kad is asmuo netrokta bti greta js.
Pasyvij agresori platakos gali susigniauti kumius, o nykiai pa
sislpti juose; tai rodo prieikum. Be to, sdint galite ivysti surakintas j
kulknis enkl, kad slepiama informacija. Kalbant gali trkioti galva. ie
mons gali trinti kakl iduodami, kad bando slopinti mintis.
Jie taip pat gali knu pasvirti jus, taip parodydami, jog domisi tuo, k
sakote po to ikart atlyti, iduodami dvilypius jausmus. Jie gali spausti ran
k taip, kad sutraks kaulai. Tai nra geras enklas. Kalbdami su jumis, jie
gali visikai nejudinti platak ar jomis apkabinti save, tarsi trokdami suval
dyti neigiamus jausmus.
Veidas
Pasyvieji agresoriai danai klastingai, temptomis lpomis ypsosi. J kam
puiai nepakyla. Jie taip pat gali kramtyti apatin lp. Tai nesmoningos pa
stangos suvaldyti viduje gldint pykt.
2. Gundytojas
Kalbsena
Patyr gundytojai spinduliuoja avesiu ir dl to gauna tai, ko trokta. Vi
liodami jie manipuliuoja ir valdo. Gundytojai mgsta seksualines uuominas
bei dviprasmybes. Jie visikai nesidrovi ikreipti ar ipsti faktus, jei mato,
kad kitiems tai patinka. Jie be galo mgsta komplimentus ir sako visa, k kitas
asmuo nort girdti. Jie be atvangos flirtuoja ir siekia atkreipti dmes, kuris
glosto j savimeil.
I pat pradi pokalbis su gundytoju sukasi apie jo panekovo poreikius,
interesus bei kitus iam svarbius dalykus. Kai taip grabyliaujant susipasta
ma artimiau, gundytojas prabyla apie savo poreikius, interesus bei kitus jam
svarbius dalykus. Jis be galo mgsta bti vargelis, nes taip suadina simpa
tij bei susidomjim. Toks asmuo pataikauja panekovui; jis gali stabtelti bet
kurioje pokalbio vietoje ir paberti pagyr vien tam, kad tikt.
Visa tai daroma siekiant manipuliuoti kitais, nes tokie mons jauiasi ne
tiktinai nesaugs ir turi begalin poreik bti mylimi. Jie link manipuliuoti
myliniais monmis. Nuolat siekia fizinio kontakto, kuris taip pat glosto tra
pi j savimeil.
Pamelavus juos menkai grauia sin. Jei apgautasis isiaikina ties ir
dl to kyla konfliktas, ie mons ima isisukinti. Jie darys ir kalbs bet k,
kad tik galt elgtis taip, kaip jiems patogiau. Gav tai, ko norjo, gundytojai
neatsigrdami keliauja iekoti naujos aukos.
Balsas
Moter gundytoj balsas neretai bna avus, auktas, alpulingas. Jos taip
pat mgsta nibdti ar kikenti. Vyrai gundytojai taip pat neretai kalba gos
liu, emesniu nei prastas, balsu. Taip siekiama seksualiai sujaudinti ir savo
pusn palenkti panekov. Ir vieni, ir kiti ulba meiliu, saldiu balsu ir daug
juokiasi.
Kno kalba
Gundytojai paprastai pakreipia galv panekovo pusn. Taip siekia paro
dyti tariamai nuoird susidomjim. Jie linksi galva, nesvarbu, ar i tikrj
pritaria, ar ne. J tikslas priversti kit asmen susidomti jais. J galva gali
bti palenkta, o vilgsnis nukreiptas auktyn.
Jie paprastai tarsi veidrodis atkartoja panekovo judesius. Gundytoj be
veik niekuomet nepamatysite braunantis svetim erdv. Jie stengiasi bti arti,
kad leist pajusti, jog panekovas jiems patrauklus. Nordami tikinti ir gauti
pritarim, jie subtiliai tarsi netyia brkeldami ranka prisilieia. Taip ie mo
ns rodo susidomjim. J knas pasvyra panekov ir ilgai lieka arti jo; tai
vienas i bd kontroliuoti kit asmen.
Gundytoj knas atsipalaidavs, jie nestovi sitemp. Galima sakyti, jie
puikiai pasta savo kn. J peiai arba dubens sritis gali bti atkiti pirmyn.
Taip pat jie link atloti peius irykindami krtins bei liemens ilinkimus ir
taip atkreipti save dmes. Jie taip pat mgsta ltai, ritmingai judinti koj nuo
pat klubo snario.
Gundytojai mgsta aisti papuoalais arba plaukais. Jie taip pat gali pri
glausti pirtus prie kaklo ar lp ir taip atkreipti panekovo dmes ias kno
dalis. Jie gali vilkti seksualius ar provokuojanius apdarus. Tai dar vienas en
klas, kad siekiama ukariauti.
Veidas
Gundytojai niekuomet nenuleis nuo js aki. Jie velgs daug ilgiau nei
prastai dvi ar tris sekundes, spinds ypsena, o akys iburiuos.
Jie link daryti viliojanias grimasles. Pavyzdiui, tai gali bti vadina
moji pusiau ypsena, kai lpos truput ypsosi, o vilgsnis fiksuotas. Jie da
nai laio lpas ir provokuodami jas, o ypa apatin atkia.
3. Auka
Kalbsena
Aukos be atvangos skundiasi. Regis, visi j pokalbiai sukasi tik apie kon
fliktus, jie labai greiti kaltinti kitus, nes niekuomet nepastebi savo kalts. Netgi
tada, kai yra akivaizdiai kalti, ie mons visuomet randa k apkaltinti. Jie nepra
t iekoti savo klaid, tad laiko save nekaltais avinliais tarp io pasaulio vilk.
Balsas
Auka danai inkia silpnu, auktu balsu, dar suplonjaniu sakinio pabai
goje. Jis kartais gali ir visai nuslopti, nes ie mons mgsta murmti, o kartais
ir kniaukti pro nos. J balsas visuomet velnus, tarsi sakantis: Praau, nepulk
mans, a toks baiktus.
J tylus, monotonikas balsas atskleidia giliai sieloje slypinti lides. Jie
jauiasi bejgiai ir nesugeba kontroliuoti situacijos. Toks nykus murmesys la
bai apsunkina bendravim regis, ie mons nesugeba isakyti savo mini.
Kno kalba
Auk knas bei laikysena atskleidia tamp. J peiai pakump, o tai ro
do prislgt savijaut. Lyg gindamiesi jie danai ant krtins suneria rankas, o
galv paprastai palenkia; panekov paprastai velgia i apaios.
Jie danai ima muistytis tada, kai aptariama j atsakomyb. Tokiais atve
jais jie juda be atvangos kalbdami gali nuolat sibuoti pirmyn ir atgal.
Ne taip jau retai pastebime juos grant rankas ar kramtant ir kraptant na
gus. Jie nepasitiki savimi ir jauiasi be galo nesaugs. Kalbdami ie mons
danai tarsi laiko save u rank ar nordami jaustis tviriau lieia kojas. Jie gali
sdti viena koja glaudiai apvij kit, nes taip jauia maesn diskomfort.
Veidas
Auk aki plyeliai kalbant atrodo siauresni, nes vok bei antaki raume
nys labai sitemp. J kakta daniausiai suraukta, o vilgsnis nusuktas sal.
Jie napalaiko aki kontakto, o tai rodo, kad kalbti jiems yra sunku. Ne taip jau
retai jie kramto lpas tai lidesio ir diskomforto enklas.
4. altasis
Kalbsena
ie ledokniai ykts odi ir paprastai visk slepia savyje, ypa jaus
mus. Kalbdami jie gali pernelyg artikuliuoti odius. Js niekuomet neinote,
kas adina j emocijas, nes jie neleis jums patirti, k jauia. Tai daniausiai
maakalbiai, prabylantys tik panekinti ir retai patys rodantys iniciatyv. Ka
dangi j jausmai praktikai nedemonstruojami, labai sunku atspti, k jie gal
voja.
Jie paprastai daro, kas liepiama, ir stengiasi itin kruopiai atlikti bet ko
ki uduot. Gali atrodyti, kad su jais lengva bendrauti, taiau taip bna tik iki
tos akimirkos, kai, panaiai kaip pasyvieji agresoriai, jie pajunta grsm. Tada
prapliumpa keiksmais.
Balsas
altieji paprastai kalba monotoniku bespalviu balsu. iuos mones sunku
perprasti, nes jie retai reikia emocijas ir yra link vadovautis instrukcijomis.
Kno kalba
i altuoli knas sustings, lyg bt prarij miet. Mechaniki j jude
siai danai trikdo aplinkinius, nes sudaro altumo ir nelankstumo spd.
Jie stengiasi neliesti panekovo, o jei ir apkabina, tai daniausiai labai ne
rangiai. Danai ivysime juos kn dengiant rankomis ar jas sukryiuojant ant
krtins. Galva gali bti laikoma tiesiai; tai rodo polink gintis ir nemokjim
prisitaikyti prie situacijos.
Gali pasirodyti, kad altieji smerkia kitus, nes platakas daniausiai laiko
sterblje arba trikampiu suremia pirtus. Ties sakant, taip jie slepia, kad jauiasi
itin nesaugiai. J rankos paspaudimas danai glebus, rodantis silpn vali. Jie
gestikuliuoja tiesiu, auktyn nukreiptu nykiu ir tiesiais pirtais, iduodan
iais nelankst poir.
Jie link laikytis nuoaliau, nes nemgsta sipareigoti. Jie taip pat prastai
jauiasi patek situacijas, kuri negali kontroliuoti ir organizuoti patys.
Veidas
altj veido iraika daniausiai bereikm, apatinis andikaulis nejud
rus. Smakras daniausiai pritrauktas prie krtins. Tai rodo, kad mogus sau
gosi fizins ar emocins grsms. Jie retai velgia akis.
Gali yptelti tampos kupina ypsena, dvelkte dvelkiania nenuoirdumu.
ie mons bendraudami su jumis, kai aptarinjami juos trikdantys dalykai,
danai ima iovauti. Taip pat galite ivysti juos sunkiai ryjant seiles tada, kai
kalbama apie emocijas lieianius dalykus.
5. Baiktuolis
Kalbsena
Baiktuoliai daniausiai bna maakalbiai. Jiems paprastai nepavyksta i
sakyti savo mini, nes bijo k nors supykdyti ar nulidinti. Jie baikts. Mgs
tamiausias atsakymas yra: Neinau. Jie nedrsta turti savo nuomons. ie
mons link emintis ir neigiamai save vertinti. Regis, jie pasireng prasmeg
ti emn. J odynas atspindi i beviltik padt. Baiktuoliai kalba labai at
sargiai, pasverdami kiekvien od.
Balsas
Baiktuoli balsas monotonikas, tylus, garsas neretai nepastovus ir kupi
nas dvejoni. Jie link kartotis. Nordami ivengti klaid, ie mons link
kalbti ltai arba per greitai, tarsi stengdamiesi isakyti visk.
Kno kalba
Baiktuoliai danai kasosi galv. Tai sutrikimo enklas. Jie silpnai spau
dia rank. J laikysena paprastai sudribusi, peiai palink priek. Tai rodo
bailum. Jauiam diskomfort jie neretai slopina linguodami pirmyn ir atgal.
Rankas daniausiai sukryiuoja ant krtins tai bdas prisidengti. Patirdami
tamp ar diskomfort jie gali save apkabinti ar sitverti kokio nors daikto ir
taip drsintis.
Veidas
Baikstuoliai daro, k gali, kad tik ivengt aki kontakto. Paprastai jie
pirmieji nusuka vilgsn, jei j ir panekovo akys susitinka.
J veide danai atsispindi igstis, akys spinduliuoja baim ir tamp.
Antakiai neretai bna suraukti tai baims enklas. Jiems trksta pasitikji
mo savimi, todl kandioja apatin lp ir prie krtins spaudia smakr. Su
sidr su problemomis gali irausti.
6. Melagis
Kalbsena
Melagiai danai nukrypsta nuo temos ir gali prinekti daugiau, nei norite
suinoti. Jie taip pat mgsta isisukinti ir kalbti aptakiomis frazmis. J kal
ba prikaiiota hm ir panai dvejones reikiani odelyi.
Melagiai, kaip ir gundytojai, spinduliuoja avesiu nordami gauti tai, ko
nori. Jie gali bti dviveidiai, danai visko priadti, bet vliau neitesti. Jei
neioja gandus, vadinasi, btinai kitiems papasakos ir apie jus, nes itaip gali
pasijusti reikmingi.
Balsas
Melagi balsas neiraikingas. Jis nenatralus, nes reikia apgalvoti sako
mus odius. Taiau jis gali skambti ir kitaip tapti panaus tryktant pur
slais ampan. Tuo momentu, kai sako neties, balsas gali tapti auktesnis.
Kno kalba
Melagiai vyrai sumelav kartais atsilaisvina kaklaraiio mazg, moterys
tiesiog platakomis prisidengia kakl. Tai enklas, kad jie bijo bti demas
kuoti. Be to, kalbdami jie gali slpti platakas ar muistytis, pavyzdiui, lin
guoti pirmyn ir atgal, taip ireikdami diskomfort bei nemalonius pojius.
Kartais jie elgiasi visikai prieingai, sddami ar stovdami visikai ramiai
pernelyg ramiai, nes atrodo visikai susting.
Meluojantys mons taip pat gali visikai nejudinti platak, nes turi min
timis sekti igalvot istorij, o i bna tolokai nuo tiesos. Todl jiems tsiant
pasakojim nedert stebtis menkesniu gestikuliavimu.
Taiau pdos gali iduoti. Reikdami nekantrum, melagiai gali vikriai ore
auktyn emyn judinti pd. J koj pirtai gali bti pasukti prieing pus
nei liemuo, t.y. nukreipti nuo panekovo, kuriam meluojama. Atsisakydami jie
danai trukteli vien pet. Melagiai gali danai liesti panekov, taiau tai prie
iki prisilietimai, kuriais siekiama parodyti, kad jie kontroliuoja padt.
Veidas
Melagiai gali velgti dvejopai tyia neirti jus kalbdami arba spok
soti tiesiai akis, retai nusukdami vilgsn. J ypsena danai tarsi ispausta.
Jie ypsosi temptomis, prie dant prispaustomis lpomis, aplink akis nesusi
meta rauklels. Veidas gali ir kitaip iduoti meluojant.
ie mons kartais pernelyg danai mirksi. Tai rodo, kad jie dl koki nors
prieasi nesijauia saugs, turi k slpti ar tiesiog nervinasi. Juos galite i
vysti pridjusius pirt prie lp ar plataka pridengusius burn. Taip jie elgia
si klausydamiesi.
7. Savimyla
Kalbsena
Savimylos be atvangos plepa apie save ir be saiko trokta bti giriami.
Apie save jie gali papasakoti visk net ir tai, ko visai nenorite girdti. Nor
dami okiruoti aplinkinius ir atkreipti save j dmes, jie paprastai aptarinja
nederamus dalykus.
J odyne daniausiai kartojasi odiai a, mano ir man. Jei ne
kama ne apie juos, ie mons nustoja domtis pokalbiu. Vaduodamiesi i nuo
bodulio, savimylos neivengiamai bando pradti kalbti apie save.
Balsas
Savimylos daniausiai kalba garsiai; balsas neretai skamba nemaloniai. Jie
trokta bti igirsti kuo daugiau klausytoj. Kai pokalbis sukasi apie juos, bal
sas tampa itin gyvas, pakilus. Kitais atvejais jis blankesnis, truput prislopin
tas, o kartais netgi visai monotonikas. Tai rodo, kad tokiam mogui be galo
nuobodu.
Kno kalba
Savimyl knas gali atrodyti sustings taip siekiama padaryti svarbaus
ir galingo asmens spd. Kalbdami ne apie save, bet apie k nors kita, jie gali
atlyti, susmukti kdje ar plataka paremti galv.
Sdint j kojos daniausiai bna itiestos priek, tarsi jie jaust teis u
imti vis erdv. Jie be galo mgsta gestikuliuoti rankomis bei platakomis ir
taip visiems praneti apie savo buvim. Be to, savimylos link liesti panekov
ir taip versti j sutelkti dmes juos.
Veidas
Ignoruojami jie ispaudia nenatrali ypsen. Kitais atvejais bna nuo
irds ir linksmi, ypa jei aplinkiniai skiria daug dmesio. Jausdami pripaini
m, jie, regis, net nuvinta. Jei kalba sukasi apie juos, irdami panekov
jie nenuleidia aki. Jei kalbama apie kit mog, vilgsn jie ikart nusuka,
taip parodydami, kad jiems nedomu.
J vilgsnis nuolat klajoja aplink iekodamas svarbi moni arba toki
panekov, kurie jiems skirt daugiausia dmesio. Paprastai savimylos velgia
kitus nordami suinoti, ar ie iri juos.
8. Snobas
Kalbsena
Vadovaudamiesi poiriu Esu geresnis nei tu, snobai paprastai vaistosi
menkinaniomis pastabomis ir taip pasijunta pranaesni u kitus. Milinikas
nesaugumo jausmas veria iuos mones eminti aplinkinius ir taip gyti pra
naumo savo pai akyse.
Snobai, kaip ir agresyvieji, mgsta menkinti kitus, tik tai daro daug subti
liau. Dl to, kaip ir ie, jie gana sunkiai prisitaiko prie pokalbio dalyvi, nes
stengiasi kontroliuoti padt.
Snobai daniausiai yra atrialieuviai. Jie niekuomet neieko odio kie-
nje, visuomet visk pastebi ir paprastai ino paskutines naujienas. ie mons
be galo mgsta apkalbas, ypa tokias, kurios gadina apnekamojo vaizd. Dl
to jie tiesiog praysta. Snobai puikiai nutuokia, kaip umegzti reikalingas pa
intis ir j dka ikilti. Dl to nesistebkite igird juos pataikaujant aukt
padt uimantiems monms.
Tikroji tokio elgesio prieastis bandymas nuslpti didiul nesaugumo
jausm. Snobai kalba tarsi darydami malon, puikuojasi savo iniomis ir gali
valand valandas postringauti. Jie mgsta madingus posakius, mantrius o
dius bei frazes, kuriomis gali pasipuikuoti prie kitus. Jie taip pat link kalb
ti dialektu ar slengu ir taip pajusti savo gali, nes klausytojai ima abejoti, ar
tikrai visk supranta.
Didiausia j baim bti itremtam i socialins grups ir paliktam vie
nam. Snobas veikiau ukalbins emesns visuomenins padties mog, nei
kur nors sukinsis vienas. Vienatv j slegia. Snobui, kaip ir savimylai, reikia
klausytoj. Kaip ir pastarasis, jis paprastai demonstruoja savj a; pokalbis
nuolat sukasi apie j ir jo pranaum. Regis, jis pasakoja nesibaigiani istorij
ir daniausiai ignoruoja panekovo pastangas terpti bent odel. Snobas, kaip
agresyvusis ar savimyla, kalbti baigia tada, kai nori pats, o ne kas nors kitas.
Bal sas
Snobai daniausiai kalba tarsi surakintais andikauliais; balsas nenatra
lus, nosinis, panaus kniaukim. Jie paprastai odius taria ltai, kapotai,
kruopiai artikuliuoja. Negyvas balsas, skamba labai kritikai. Negana to, jis
suskamba grietai, nekantriai kreipiantis visus, kuriuos laiko pavaldiais.
Kno kal ba
Snobo knas neretai bna sitemps, tiesus, nelankstus, palinks atgal. Taip
sukuriamas didesnis fizinis atstumas ir pabriami socialiniai skirtumai tarp jo ir
kit moni. J galite ivysti onus remtomis rankomis platakos ant klub,
alkns atkitos alis. Tai enklas aplinkiniams laikytis didesniu atstumu.
Kalbdamas jis paprastai panekov atsuka virutin platak pus. Tai
reikia, kad aplinkiniams jis nra atviras. Pirtai gali bti sunerti, nykiai su
kami vienas aplink kit ar nuolat judinami. Tai iduoda nuobodul.
Veidas
Snobo ypsena gali bti klastinga ir nenatrali; lpos prispaustos prie dant
taip, kad skruostuose susimeta raukls. Nesulaukdamas pagarbos, ia sarkas
tika ypsena snobas ireikia abejones.
Reikdamas pretenzijas, snobas kilsteli smakr ir velgia nosies tiesumu.
Jis netgi gali usimerkti, kilstelti antakius ir atkiti lpas. Tokia mimika taip
pat skirta kitiems parodyti j viet. Jei snobui nepatinka panekovo odiai, jis
atloia galv.
Akys nuolat klajoja po patalp, kartligikai iekodamos taking, galin
i suteikti param moni.
9. Varovas
Kalbsena
Varovas nuolat pertraukinja panekov ir bando uginyti visa, k tik
is pasako. Jei pareikite, kad turite miel uniuk, jis ikart pasakys taip pat
turs un, bet didesn, eriam geresniu dalu nei jsikis ir kilus i empion
dinastijos.
Toks mogus links skaityti tarp eilui ir kabintis prie kiekvieno itarto
odio. Net jei tai draugikas pareikimas ar visai nekaltas sakinukas, varovas
beveik niekuomet nesutiks. Daniausiai jis ireik visikai prieing poir,
nesvarbu, ar i tikrj sutinka su juo, ar ne. Jei kartais ir pritart, vis dlto
sugebs pridurti kritik pastab ar pasakyti, kad egzistuoja ir kitoks poiris.
Balsas
Varovai daniausiai bna greitakalbiai. Jie retai leidia kitiems siterpti.
J balse paprastai girdime tamp, o kartais ir pavydo gaidel.
Kno kalba
Stebdami varovo kn, neretai ivysite sustingimo ir tampos enklus
poymius, kad jis pavydi. Tokie mons neretai stengiasi ilaikyti didesn
fizin atstum su tais, su kuriais konkuruoja. Psichologikai jie nenori susisieti
bet kokiais ryiais, dl to su kuo nors bendraudami retai pasvyra knu pane
kov.
Kita vertus, jie gali prisiversti artimiau bendrauti nordami gauti informa
cijos. Tokiu atveju varovas gali be atvangos pleknoti per nugar, spausti ran
k ar k nors apkabinti. Tai priemon nuslpti prieikus jausmus. Taiau net ir
labai tariamai meiliai besielgianio varovo knas bna sitemps bei nelanks
tus ir iduoda trokim konkuruoti bei pavyd. Rankos paspaudimas gali bti
pernelyg stiprus, rodantis, kad io mogaus pasmonje slypi noras skaudinti.
Varovas gali muistytis ir nenustygti vienoje vietoje, nes tikrai nejaukiai
jauiasi js draugijoje. Jis gali nuolat liesti panekov taip siekdamas parody
ti, kad jis dominuoja, ar kalbdamas rankomis prisidengti krtin, nes jauia
grsm.
Jam kalbant pastebsite gniauiam kumt pastangas nuslpti tikruo
sius jausmus trokim konkuruoti ir pavyd.
Veidas
Varovo akys nuolat klajoja aplink, nes jam per sunku kam nors ilgai ir
nuoirdiai velgti akis. Jis ykts vilgsni, nes siekia jaustis pranaesnius.
Toks mogus danai trauks lpas ar jas laiys suvoks, kad kuo nors esate
pranaesnis u j. Tokius pokyius galite tiktis ivysti ikart pasak ger nau
jien apie save. Jis nesidiaugia js skme tik giliai irdyje pavydi. Z. Froido
odiais tariant, jis ieko bd jus sulugdyti.
10. Dosnusis
Kalbsena
Dosnieji atviri, lengvai bendraujantys ir reikiantys jausmus mons.
Pasakodami apie tai, kokius jausmus jiems sukl vienas ar kitas mogus bei
situacija, jie link vartoti emocingus posakius. Jie pasakys, kad jauiasi paten
kinti, lidni, pikti, apnikti abejoni ar simylj. Kalbdami jie atskleidia jaus
mus. Dosnieji sugeba ne tik pasakoti apie save, bet ir pasukti pokalb apie pa
nekovo reikmes bei potyrius. Jiems labiau patinka domtis kitais nei patiems
bti domiems. Tai nesavanaudiki, rpestingi mons.
Jie supratingai reaguoja js klausimus ir js poreikius. Jie dosns, nes
negaili laiko k nors paaikinti ir danai suteikia vertingos informacijos.
Dosnieji yra puiks klausytojai, retai giedantys ditirambus patys sau. Jie
link kuklintis, todl iems monms kartais sunku priimti komplimentus.
Dosnieji kalba malonius dalykus. Taip elgtis juos skatina trokimas daly
tis ir suteikti malonum kitiems. Jie labai mgsta skatinti ir drsinti, todl ne
192 K a i p , r e m i a n t i s t a m t i k r a i s p o y m i a i s , n u s t a t y t i a s m e n y b s t i p
bna grubus, niekada neeidinja. Negaldami pasakyti k nors gera ar nau
dinga, jie daniausiai patyli.
Balsas
Dosniojo balsas malonus, pakilus, iltas ir supratingas. Jis neretai skamba
negarsiai, meiliai ir raminamai.
Kno kalba
Dosnieji link danai liesti panekov. J prisilietimai draugiki ir nuoir
ds, rankos paspaudimas tvirtas ir iltas. Spausdami rank, ie mons mgsta
suimti j abiem platakomis; viena j bna viruje. Sveikinamas mogus pasi
junta laukiamas ir mielas. Klausydamiesi ir kalbdami dosnieji neretai palinks
ta panekov. Taip reikiama pagarba.
Savo kno kalba bei laikysena jie parodo, kad yra atsargs ir nenori brau
tis svetim erdv. Vaikiodami ir stovdami jie nesistengia bti pastebimi.
Jie gali bti truput gunktelj ir engti atsargiai, o eidami patalp galbt
netgi pirt galais.
Veidas
Dosnieji nuolat velgia tiesiai akis. Jose danai ivysime uuojaut ir
supratingum, simpatij ir gebjim sijausti. Jie maloniai ypsosi ir mgsta
bendrauti.
11. Agresyvusis
Kalbsena
Agresyvieji visuomet ir visur pasireng usipulti. I j retai igirsite nors
vien ger od: jie visus triukina ir akis, ir u aki. Jie mitriai paleidia
kandi pastab, dviprasmik komentar ar sarkastik uuomin. J tikslas
panekov sumalti miltus. Nuolat besikaunantys ar bent jau pasireng
kautis odiais, jie priveria panekov nutilti ar j visikai sutriukina. Jei
nesielgsite taip, kaip jie nori, galite neabejoti sulauksite skandalo. Pokal
bis su jais daniausiai sukasi apie tai, kaip jie k nors ijuok arba kam nors
parod savo viet.
Jie labai mgsta mokyti kitus gyventi, todl neprayti kyri savo nuomone
net ir tada, kai js nepasta. Bdami sitikin tik savo teisumu, usispyr ir
nelanksts, jie retai ieko kompromis, atsiprainja ar prisipasta buv netei
ss. Net akivaizdiai padar klaid jie visuomet randa k apkaltinti ir niekuo
met neprisiima atsakomybs u savo veiksmus.
Jie mgsta vartoti neigiamus ir prieikus posakius, o keiksmaodi pri
kaiioja kiekvien sakin. Be to, agresyvieji link daryti toli siekianias iva
das ir absoliutinti. Jie danai bna tiesmuki, nediplomatiki ir gali greitai su
trikdyti panekov kandia pastaba. Agresyvieji taip pat danai pertraukinja
pokalb stengdamiesi j kontroliuoti.
ie mons link kaltinti. Kaip ir aukos, jie mgsta iekoti priekabi, kurs
tyti. Jei nenorite daryti to, ko jie reikalauja, ie mons tol neatstos, kol js
neprivers. Nors yra labai agresyvs su kitais, patys jie danai nepajgia tole
ruoti tokio elgesio.
Balsas
Agresyvij balsas garsus, panaus aliarmo signal lyg nuolat grst
pavojus. Atakuojantis j tonas daniausiai rodo, kad jie ieko dingsi sukelti
konflikt. Jis iduoda i moni sieloje gldint prieikum bei pykt sau ir
kitiems. Savo balsu jie siekia bauginti aplinkinius; jis mus, kapotas, skamba
liai ir agresyviai.
Kno kalba
Agresyvieji nebna velns. J prisilietimai yra nemalons, rankos paspau
dimas iurktus. Tarsi buldozeriai jie visk luoja savo kelyje. Eisena sparti,
ingsniai girdti i toli. Agresyvum iduoda priek palinks knas.
Veidas
Agresyvieji kalbdami danai suraukia antakius. velgia dmiai, skvar
biai, todl veide matyti nuolatin tampa, akys bna primerktos, nervs i
plstos.
Lpos daniausiai kietai suiauptos. Jie mgsta kalbti maai judindami
andikaulius. Tai prieikumo bei pykio iraika. Apatinis andikaulis neretai
atkitas pirmyn, rodantis agresij.
12. Juokdarys
Kalbsena
Juokdariai neretai tampa kompanijos siela. J sugebjimas neiekoti o
dio kienje ir sumanumas traukte traukia mones. Nors atrodo, kad gyveni
m ie mons laiko vienu dideliu poktu, taiau yra itin jautrs ir be galo trokta
bti mylimi. Dl i prieasi, taip pat dl sitikinimo, kad kiti juos iri i
aukto, juokdariai linksmindami siekia pripainimo.
Jie neykti kompliment ir smojing pastab. J pavirutinikas msty
mas ir daugyb idj neretai atsispindi nerilioje, fragmentikoje nekoje. ie
mons okinja nuo vienos temos prie kitos, dl to yra panas vaikus. Su
jais kalbantis gali bti sunku sekti mintis, nes jie danai nukrypsta nuo temos
ar ima laidyti su ja nesusijusius juokelius. Be to, jie, kaip ir vaikai, trokdami
idstyti savo poir, mgsta pertraukinti panekov.
Juokdariai nori bti mylimi, todl gali pasakyti bet k, kad panekovas
pasijust geriau. Jie nesivaro berti komplimentus ir paprastai bna visiems
malons.
Balsas
Juokdariai daniausiai kalba garsiai, j balsas okioja, o tonas kinta. Jie
daug juokiasi, yra draugiki ir mgsta sukiotis tarp moni. Jie be atvangos
plepa, todl kartais dl to gali netgi ukimti.
J kalba primena suavto vaiko kryktavim. Jie emiki, mieli savo en
tuziazmu ir judrumu. J balsas labai gyvas, trykta vairiausiomis emocijomis,
kalba gyva bei greita. J odi prasm lengva suvokti.
Kno kalba
ie mons, rodos, be atvangos juda. Sdti ir tylti jiems be galo sun
ku. Jie energingi ir danai kalbina nepastamus mones nordami pajuo
kauti.
Juokdariai danai lieia panekov ir jauia poreik taip pat bti lieiami.
Jiems netgi gali bti sunku bendrauti nieko nepalietus. Jie nelabai suvokia leis
tinas ribas bei asmenin erdv, todl j geranoriki ir draugiki prisilietimai
gali bti neteisingai suprasti, ypa jei ims liesti panekov, kuris to visai nepa
geidauja.
Jie taip pat gali stovti per arti kit tada, kai tai nra priimtina. Gana prasta
matyti mog traukiantis atatupst, kai jo panekovas juokdarys veriasi priek.
Tam, kurio asmenin erdv braunamasi, toks elgesys gali bti labai nemalonus.
Kalbdami jie palinksta panekovo pusn. Tai enklas, kad iam jauia sim
patij. Ties sakant, jiems patinka kiekvienas sutiktasis. Nelaimei, ne visi trokta
su jais susipainti artimiau, todl toks perdtas draugikumas gali iprovokuoti
keblias situacijas.
Juokdariai rankomis ir platakomis nuolat mostaguoja nordami pabrti
svarbiausius savo ir taip gyvos kalbos niuansus. Be to, jie uima daug erdvs
iskeia rankas, itiesia prie save kojas.
Veidas
J lpos pravertos net ir tada, kai nekalba. ie mons visuomet atrodo
taip, lyg ketint k nors pasakyti ar pertraukti kalbantj. Kalbdami jie link
danai kvpti, dl to danai igirsite juos alsuojant tarsi maus vaikus.
Juokdari veidas be galo gyvas, taiau jie retai kada velgia akis, nes
kalbdami mgsta dairytis aplink. Vis dlto jie sugeba atidiai velgti tuos,
kurie juos vertina.
ie mons paprastai nesutelkia dmesio vien asmen, ypa jei aplink
daug moni. Jei ir susidoms kuo, tai tik neilgam, nes j dmes atitraukti
labai lengva. Jie daniausiai pirmieji pastebi, kas jo patalp.
13. Nenuovokusis
Kalbsena
Nereikia stebtis, igirdus nenuovokj kalbant ne itin prasmingomis nuo
trupomis. Jis gali galvoti apie kelet dalyk vienu metu ir nesugebti j su
jungti visum. Dl to sunku suprasti, k jis sako. Ne taip jau retai dl to jis
lieka nesuprastas. Danai nenuovokusis okioja nuo vieno dalyko prie kito,
nuo vienos temos prie kitos, ir jo mintys ne taip jau retai prasmingos atrodo tik
jam paiam.
Be to, jis tarsi vaikas impulsyviai gali leptelti bet kuri, net ir pai men
kiausi, galv ovusi mint. Dl to kartais atrodo ess staiokikas ir grubus,
neretai eidia klausytoj neturdamas joki blog ketinim. Regis, jie visuo
met padaro koki nors kvailyst ar isioka.
Geriau pain iuos nenuovokius plepius, mons ima velgti juos su
humoru ir uuojauta ar tiesiog pradeda ignoruoti kaip neivengiam trukd. Jie
gali kalbti per garsiai ir pasakyti per daug. K nors girdami bna nuoirds ir
siningi. Kartais jie pernelyg atviri, t.y. nediskretiki, nes negalvoja, k ir kam
galima sakyti.
Nenuovokieji neretai palieka iraudus ir sutrikus panekov, nes plepa
kas auna galv, visikai neatsivelgdami klausytoj. Jie taukia visk, k
galvoja, kad tik kas klausytsi.
Jie nelabai moka elgtis visuomenje. Kalbdami danai gali vartoti sveti
mos kalbos ar dialekto odius, taip pat sleng, visikai nesirpindami, ar pa
nekovas supranta j reikm. Tai prasti klausytojai dmes nuo pokalbio
labai danai atitraukia j pai mintys. Be to, nenuovokieji nemgsta vykdyti
nurodym, nes jiems labiau patinka daryti tai, ko jie patys trokta.
Balsas
Nenuovokiuosius paprastai sunku suprasti jie monotonikai murma ar
pernelyg emocingai kauja. ie mons nuolat apssti vairi mini, todl
neretai kalbasi patys su savimi. Taip pat jie gali kniaukti ar kalbti pro nos
nenuovokieji pakankamai neprasiioja, dl to kaip reikiant neitaria gars. J
balsas neretai nuslopsta sakinio pabaigoje, dl to sunku suprasti, k jie sako.
Kalbos tempas bei garsumas taip pat svyruoja nuo vieno kratutinumo prie ki
to. Kartais ie mons kalba ltai, kartais greitai, garsiai arba per tyliai. Pagal
voj apie k nors juokinga, nenuovokieji gali garsiai nusikvatoti nieko nepa
aikin aplinkiniams.
Kno kalba
J laikysena neretai sudribusi. Jie vaikto pakump, nuleista galva ir atkitu
pilvu. ie mons mgsta prieiti taip arti, kad panekovas pasijunta nejaukiai.
Nenuovokieji plaiai ir negrabiai mostaguoja rankomis. J rank mostai
plats, o platak judesiai pernelyg dani. Patalpoje nenuovokieji uima dau
giau vietos nei dert. Toks keistuolis sdintis po savimi pariets kojas ar loto
so poza nra neprastas vaizdelis.
ie mons yra ekscentriki ir isiblak, todl kartais nieko nenutuokia
apie savo kno kvap, rpinimsi ivaizda ar asmenin higien. Jie danai pa
meta daiktus, nes yra iopli. Tai tikras neatsakingumo siknijimas.
Veidas
Nenuovokiuosius yra uvaldiusios j pai mintys, todl ie asmenys
velgia nedmesingai, yra isiblak. Jie retai kada iri akis, gali net nepa
velgti panekov.
Savo ivaizdai jie skiria maai dmesio. Nenustebkite ivyd valgyto maisto
trupinl burnos kampuiuose ar ant lp jiems tai danai nutinka.
14. Vei klusi s
Kalbsena
Veiklieji neykti odi, kalba mandagiai ir maloniai. Prie k nors saky
dami, jie pagalvoja ir retai pasielgia netaktikai. Jie lojals ir suvokia, k sako
ir k daro. Jie dosns nuoirdi kompliment, link visk vertinti teigiamai ir
matyti viesij gyvenimo pus. Veiklieji laikosi odio. Jie visikai neveid
mainiauja.
ie mons turi stipr atsakomybs jausm, todl atitinkamai kalba ir el
giasi. Jie ino, k sako, ir sako, k ino. Aplinkinius priima tokius, kokie ie
yra, ir j nesmerkia. Jie daugiau domisi tais, kurie yra greta, nei savimi. Dl to
galima sakyti, kad kalbdamiesi jie daugiau dmesio skirs panekovo, o ne sa
vo reikmms. Veiklieji dalijasi informacija, todl pokalbis su iais monmis
garbingi mainai.
Jie nra sarkastiki ir niekuomet net nemano menkinti panekovo. Veiklie
ji kalba tiesiai, be uuolank eina prie esms, juos nesunku suprasti. Tai puiks
klausytojai, link padti atsiskleisti geriausioms kit moni savybms. Jie ger
bia kitus ir nuoirdiai reikia savo pagarb.
Balsas
Veiklieji kalbdami reikia vairias emocijas, deranias esant tam tikrai
situacijai. Balso skambesys iduos, jei ie mons bus nulid, patenkinti, isi
gand ar kuo nors abejos. Balso auktis ir garsumas kis keiiantis pokalbio
temai.
Veiklieji odius taria aikiai, suprantamai, j balsas sodrus, skambus, kr
tininis. Jis trykta gyvenimo diaugsmu ir skamba tvirtai, dl to visi mgsta jo
klausytis.
Kno kalba
Veiklij kno judesiai grakts, lengvi. Jie tarsi kvieia kitus prieiti ar
tyn ir jaustis gerai. Jie nebijo panekovo paliesti ir kalbdami danai palinksta
io pus. Drsindami kitus ir rodydami susidomjim jie danai linksi galva.
J knas nesitemps, laikysena patogi, taiau kartu ir tvirta galva pakelta,
peiai atloti, nugara tiesi.
Jie nemaai gestikuliuoja, mgsta liesti ir apkabinti kitus. ie mons ran
komis bei platakomis ireikia susidomjim ar pabria svarbesnius pokal
bio momentus. Gestikuliuojant delnai neretai bna atversti, pirtai itiesti. Tai
rodo, kad mogus neturi k slpti.
Sdint j kojos iek tiek praskstos ar sukryiuotos ties keliais. Tai taip
pat rodo, kad jie yra atviri. Pdos tvirtai remiasi grindis ir yra nukreiptos
asmen, su kuriuo kalba. Tai laikytina nuoirdumo enklu.
Veidas
Veiklij vilgsnis nuolat nukreiptas panekov. ie mons sugeba pri
versti kitus jaustis svarbiausiais pasaulyje.
J veidas daniausiai bna atviras. Jie neidarinja vairi grimas, apati
n andikaul valdantys raumenys atrodo netempti, o kalbant ar klausantis vei
de aidia lengva ypsena. Jei jie ypsosi tai nuoirdiai: burnos kampuiai
pakyla, aki kampuiuose susimeta rauklels. odiu, spindte spindi pasi
tenkinimu bei diaugsmu.
Veiklij veidas atspindi odius. Jei ie mons nulido, atitinkamai pa
sikeis ir j veidas. Kalbant su patinkaniu mogumi, j aki vyzdiai isipls,
o veid nuvies ypsena.
Js jau supratote, kaip svarbu atidiai inagrinti visus keturis informacijos
altinius (kalbsenos, balso, kno bei veido) norint vertinti asmenines savybes.
Dabar, gij nauj ini, sutiktus mones galsite pavelgti visai kitomis
akimis ir klausytis j tarsi kitomis ausimis. Tursite daugiau duomen apie nau
jj pastam ir galsite priimti tikslesn sprendim. Ir atvirkiai, js spren
dimai lems js elges su iais monmis. Nebus sunku atskirti tuos, kuriems
lemta tapti js gyvenimo dalimi, o kuriems ne.
Tai, k suinojote apie asmenybs tipus, pads lengviau bendrauti. gijote dau
giau valgumo, kuris leis maiau klysti vertinant mones ir umezgant santykius.
Gali bti, kad nustebsite pajut, kad tapote tolerantikesni, mte labiau ujausti.
10 SKYRIUS
Kam reikia toki ini
Pirm kart pavelg pro elektronin mikroskop, mokslininkai ivydo
tai, ko dar nebuvo regj. Imok naudotis naujais galingais prietaisais, mes,
kaip ir tie mokslininkai, suinome dalyk, kuri anksiau net netarme egzis
tuojant.
Tarsi pro mikroskop tirdami kalbsen, bals, kno kalb bei veido i
raik, galime nustatyti asmenybs tip ir gyti daugiau ini apie mones ap
skritai. Padidjs pastabumas padeda suprasti daugyb dalyk painti tem
perament, charakter bei emocin bsen.
Vienu metu nagrinjant kiekvieno i altini teikiam informacij, gali
ma gauti tiksl ir isam emocins bkls bei charakterio savybi vaizd. Kaip
tai padaryti, suinojote skaitydami i knyg.
Senovs graikai bei romnai labai gerai inojo, kaip svarbu ikart nustaty
ti, kas draugas ir kas prieas, ir suinoti tai anksiau, nei is mogus atsistos
skersai kelio. J civilizacijos steng ilikti btent toki ini dka. Beveik
kiekviena pasaulin religija ragina painti savo artim. Ties sakant, didioji
dalis Konfucijaus mokymo grindiama mogaus prigimties painimu, tam tik
r asmenybs tip stebjimu bei galimu j poveikiu kitiems. Ir judj Talmu
das, ir musulmon Koranas teigia, kad verta painti tam tikras panekov cha
rakterio savybes, kurios gali turti takos ms santykiams su jais.
iandien ie i ami gldumos atkeliav mokymai aidi po pasaul isi
barsiusiuose vairi religij Dievo namuose. Jie primena maldininkams, kad
ie visuomet turi atminti, k garbina ir kieno veid velgia.
Pasism i odi iminties ir pritaik j kiekvienam, kuris engs
ms gyvenim, daug geriau suvoksime, kas is mogus ir kok poveik jis
gali mums turti. Aplinkinius privalome tyrinti atidiai ir objektyviai, tada
pajusti, kokias emocijas jie kelia. Taip nustatysime, kokio tipo mogus prie
mus stovi. Reikia inoti, ar panekovas nuoirdus galbt jis meluoja? Tada
sprsime, ar verta sileisti j savo gyvenim. Stebkime kuo atidiau, tada
galsime neklysdami nusprsti, k is mogus veiks (ir ar apskritai veiks)
greta ms.
Keturi darbai vi enu metu
Daugel ms intriguoja galimyb painti mones, taiau mes link tai da
ryti vadovaudamiesi tik vienu ar dviem bendravimo signalais kno kalba bei
veido siuniamais enklais. Deja, pasikliovus tik vienu ar dviem i j, negali
me bti sitikin, kad deramai vertinome panekov.
Kol nebuvo ios knygos, nebuvo ir bdo naudotis visais keturiais paini
mo altiniais vienu metu. Dl to ir apraiau visus keturis kelius mogaus sielos
link, taip pat sudariau klausimyn, padedant klasifikuoti poelgius. Toks klasi
fikavimas grindiamas asmenybs tipais bei emocinmis bsenomis. Patariau
jums mones vertinti pagal tai, kok emocin poveik jie jums daro. Dabar ver
tindami kitus galsite pasikliauti savo instinktais.
Kuo daugiau treniruosits stebdami mones, tuo atriau igalsite ne tik
emocinius ir fizinius, bet ir intelekto bei dvasios rankius. Smegenys darbuosis
veiksmingiau, nes priversite imtis veiklos vis nerv sistem bei jusles. Ga
liausiai pajusite, kad galite neklysdami priimti sprendim. velgdami bet ku
rio panekovo veid, inosite, k is galvoja.
Pasikliaukite savimi priimsite teising sprendim
Balsas nemeluoja. Knas neapgaudinja. Tai, kas sakoma ir kaip sakoma,
nra melas. Taiau gaila, mons meluoja patys sau.
K a m r e i k i a t o k i i n i 2 0 1
Bet perskaiius i knyg ir joje pateikiamas inias pavertus savo rankiu,
daugiau sau meluoti nebereiks. Neturime bti naivs arba nepaisyti to, k kuda
instinktai tada, kai ketiname engti per judr gyvenimo greitkel. Ir naivumas,
ir atsisakymas jiems paklusti gali priaukti pavoj. Nereikia rizikuoti.
Turdami nauding ini, galite pavelgti kiekvieno nepastamojo sielos
gelmes. Kartu labiau painsite ir save. Tada geriau jausite aplinkinius, situacij,
labiau savimi pasitiksite asmeniniame gyvenime ir versle. Nuo iol inosite,
kas tikra, o kas ne. Neklysdami galsite pasakyti, kur tiesa, o kur melas.
Tikrai nepamgsite kiekvieno sutiktojo. Ties sakant, ir neprivalote to da
ryti. Knygoje mons, kurie nuodija gyvenim (Toxic People) raiau, kad
egzistuoja moni, kurie tikrai gali mums apkartinti gyvenim. Kita vertus, po
pasaul vaikto ir daug nuostabi moni, kurie turtina mus ir nea diaugsm.
Apie tai raiau knygoje Kaip pritraukti nuostabius mones (Attracting Ter
rific People).
Gyvenimas kupinas galimybi rinktis. Uuot pasirink teisingai ir diau
gsi tokiu pasirinkimu, daugelis ms nuolat sipainioja nemalonias situaci
jas. Dabar taip jau nebenutiks vidinis imtuvas sps, kada galite pakliti
pavoj ir kada esate saugs.
Painus mog ir nusprendus, kas jis toks, ateina laikas elgtis remiantis
iuo sprendimu. Daugiau nebendraukite su mogumi, jei kart nusprendte, kad
jam nra vietos js gyvenime. Pakluskite savo instinktams ir daugiau nebetu
rkite su juo joki reikal. Jei, deja, esate priversti tai daryti is asmuo dir
ba kartu ar yra artimas js giminaitis, niekuomet neusimirkite ir bkite
budrs.
Prisiminkite, kad gaunate tai, k matote ir girdite. Negalite priversti mo
gaus elgtis taip, kaip jums nortsi ar perauklti j pagal savo suvokim. Tuos,
kurie paaukoja vis gyvenim tam, kad pakeist kitus, retai lydi skm.
Kartais bna ir taip. Kuo puikiausiai inote, kad nereikt bendrauti su
mogumi, galiniu pridaryti nemalonum, taiau vis tiek bendraujate. Nepa
mirkite, kad liguisti santykiai sukelia ne tik nemalonius jausmus galima
netgi susirgti. Kai suvoksite, kad koks nors mogus tikrai gali stumti pavoj,
bus lengviau jam itarti ne. Nereikia net abejoti: svarbiausia j s pai
gerov.
Js turite gali. Naudokits ia gyvybikai svarbia informacija, gaukite
kuo daugiau naudos ir diaukits turtingesniu, geresniu ir maiau stres ke
lianiu gyvenimu.
Painkite save
Perskait i knyg, galbt pamanysite: dabar, inodamas, kaip painti ki
tus, galbt galiu painti ir save? Bt geriausia, jei kas nors paslapiomis jus
nufilmuot tada objektyviai ivystumte save kito mogaus akimis.
Diaugiuosi galdama kartkartmis objektyviai vertinti save, nes danai
dalyvauju televizijos laidose. Mane kvieia komentuoti psichologini kokio nors
vykio aspekt. Perirjusi raus, galiu objektyviai vertinti savo elgsen. Nag
rinju savo laikysen, gestus, veido iraik, taip pat tariamus odius. Tai lei
dia suinoti, ar tikinamai dstau mintis. Pamaiusi k nors netinkama, galiu
inagrinti, k padariau ne taip ir kodl.
Taiau daugelis moni negali mgautis tokia prabanga, t.y. pavelgti
save kit akimis, dl to jiems sunku save suvokti. Kita gera priemon suinoti,
k darote nuolat stebti. sivaizduokite i alies stebite save ir t, su ku
riuo bendraujate. Kaip kalbate ir k sakote? Pasistenkite sivaizduoti, kokia
js veido iraik, ir kokie js kno judesiai. Svarbiausia atkreipkite d
mes, kaip kiti mons jus reaguoja. Jie sdi arti, pasvyra jus ar traukiasi
alin? Kaip keiiasi j veidas? Ar jie velgia jus, ar ignoruoja? Ar jiems pa
tinka bti greta js ir klausytis, k sakote? Geriausias bdas painti save
ivysti save bendraujant.
Lavinkime valgum
i knyg paraiau nordama pasidalyti informacija, padti suprasti ir pa-
v
inti kitus bei imokti geriau bendrauti. Si knyga neskirta imokyti jus manipu
liuoti ar siekti pasinaudoti kit moni silpnybmis, neinojimu ar jautrumu.
Sugai truputl laiko ir stabtelj, pavelg ir siklaus kiekvien su
tiktj, isiugdysite nepaprast valgum. Tada kiekvien kart, kai teks rink
tis mog, pavyzdiui, nauj partner ar darbuotoj, galsite j tinkamai ver
tinti.
Gebjimas vertinti mones taps antrja prigimtimi. Kruopiai surinkta in
formacija apsaugos nuo lemting klaid ir imokys bti laimingus, puikiai jaus
tis, maloniai bendrauti.
PRI EDAS A
Rekomenduojama literatura
Barbara, Dominick. Your Speech Reveals Your Personality. Springfield, 111.: Charles
C. Thomas Publishers, 1970.
Baron, Renee, and Elizabeth Wagele. The Enneagram Made Easy. New York: Harper,
1994.
Birdwhistell, Raymond. Kinesics and Context. New York: Penguin Publishing, 1973.
Blum, Deborah. Face It! Psychology Today, September-October 1998, pp. 33-38.
Bolting, Kate. Sex Appeal. New York: St. Martins Press, 1993.
Darby, Joohn K. Speech Evaluation in Psychiatry. New York: Grune and Stratton, 1981.
Davies, Rodney. How to Read Faces. Wellingborough, England: Thorsons Publishing
Group, Aquarian Press, 1989.
Devito, Joseph A. Human Communication. New York: Longman Publishing, 1995.
Dimitrious, Jo Elian, and Mark Mazzarella. Reading People. New York: Random House,
1998.
Eaton, William J., and Norman Kempster. Senators Want Glaspie Issue Clarified.
Los Angeles Times, 1990, Section A.
Ekman, Paul, and W. V. Friesen. Unmasking the Face. Englewood Cliffs, N.J.: Prentice-
Hall, 1975.
Ekman, Paul. Telling Lies: Cues to Deceip in the Marketplace, Politics, and Marriage.
New York: W.W. Norton and Company, 1985.
2 0 4 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t r a
Elgin, Suzette Hayden. The Gentle Art of Verbal Self Defence. New York: Dorset Press,
1980.
Faigin, Gary. The Artists Complete Guide to Facial Expression. New York: Watson-
Guptill Publications, 1990.
Fairbanks, Grant. Voice and Articulation Drillbook. New York: Harper and Row, 1937.
Fast, Julius. Body Language. New York: Pocket Books, 1970.
. Subtext: Making Body Language Work in the Workplace. New York: Viking Pen
guin, 1991.
Freud, Sigmund. Psychopathology of Everyday Life (1901). In The Complete Psy
chological Works, vol. 6, James Strachey, tr. and ed. New York: W.W. Norton, 1976,
p. 86.
Fulfer, Mac. Amazing Face Reading. Fort Worth, Tex.: Q Publishing Services, 1998.
George, Jean Craighead. How to Talk to Your Cat. New York: Warner Books, 1985.
. How to Talk to Your Dog. New York: Warner Books, 1985.
Glass, Lillian. Talk to Win: Six Steps to a Succsessful Vocal Image. New York: Putnam
Publishing, 1987.
. Say it Right: How to Talk in Any Social or Business Situation. New York: Putnam
Publishing, 1992.
. He Says, She Says: Closing the Communication Gap Between the Sexes. New York:
Putnam Publishing, 1994.
. Toxic People: 10 Ways of Dealing with People Who Make Your Life Miserable. New
York: St. Martins Press, 1997.
. Attracting Terrific People: How to Find and Keep the People Who Bring Your Life
Joy. New York: St. Martins Press, 1997.
. The Complete Idiots Guide to Verbal Self Defense. New York: Alpha Books,
Macmillan Publishing, 1999.
. The Complete Idiots Guide to Understanding Men and Women. New York: Alpha
Books, Macmillan Publishing, 2000.
Hall, Calvin. A Primer of Freudian Psychology. New York: American Library, 1954.
Hall, Calvin S., and Vernon, J. Nordby. A Primer of Jungian Psychology. New York:
Penguin, Mentor Books, 1973.
Hall, E. T. The Silent Language. New York: Doubleday, 1959.
Haviland, Lewis. Handbook of Emotions. New York: Guilford Press, 1993.
Hurley, Kathleen V., and Theodore E. Dobson. Whats My Type? Use the Ennegram
System of 9 Personality Types. New York: HarperCollins, 1991.
Ingram, Jay. Talk, Talk, Talk. New York: Anchor Books, Doubleday, 1994.
P r i e d a s A 2 0 5
Keirsey and Marilyn Baters. Please Understand Me: Character and Temperament Types.
Del Mar, Calif.: Prometheus Nemesis Book Company, 1984.
Keleman, Stanley. Emotional Anatomy. Berkeley, Calif.: Center Press, 1985.
Knapp, M. L. Nonverbal Communication in Human Interaction, 2d ed. Boston: Holt,
Rhinehart and Winston, 1972.
Korem, Sam. The Art of Profiling: Reading People Right the First Time. Richardson,
Tex.: International Focus Press, 1997.
Kroeger, Otto, and Janet M. Thuesen. Type Talk: The 16 Personality Types That Deter
mine How We Live, Love and Work. New York: Dell, 1988.
Kurtz, Ron, and Hector Prestera. The Body Reveals: Hoe to Read Your Own Body. San
Francisco: HarperCollins, 1984.
Lewis, David. The Secret Language of Success: Using Body Language to Get What You
Want. New York: Galahad Books, 1989.
Lieberman, David J. Never Be Lied to Again. New York: St. Martins Press, 1998.
Lowen, Alexander. The Language of the Body: Physical Dynamics of Character Struc
ture. New York: Macmillan Publishing Co., 1971.
Luelsdorff, P. A. On Language and Schizophrenia. Folia Phoniatrica 34 (1982): 72-
81.
Marsh, Peter. Eye to Eye: How People Interact. Topsfield, Mass.: Salem House Pub
lishers, 1988.
Maslow, Abraham H. Motivation and Personality. New York: Harper and Row, 1970.
Mason, Jeffrey Moussaieff. When Elephants Weep: The Emotional Lives of Animals.
New York: Dell Publishing Company, 1995.
Mehrabian, Albert A. Nonverbal Communication. Chicago: Aldine Atherton, 1972.
Meyers, Isabel Briggs, and Peter B. Meyers. Gifts Differing. Palo Alto, Calif.: Con
sulting Psychologists Press, 1980.
Montagu, Ashley. Touching: The Human Significance of the Skin. New York: Harper
and Row, 1986.
Mornell, Pierre. Hiring Smart! How to Predict Winners and Losers in the Incredibly
Expencive People-Reading Game. Berkeley, Calif.: Ten Speed Press, 1998.
Morris, Desmond. Horsewatehing. New York: Crown Publishers, 1988.
. Body Talk: The Meaning of Human Gesture. New York: Crown Trade Paperbacks,
1994.
. Dogwatching. New York: Crown Publishers, 1996.
Morris, James A. The Art of Conversation. New York: Cornerstone Library, 1977.
Moyes, Patricia. How to Talk to Your Cat. New York: Henry Holt and Company, 1978.
2 0 6 R e k o m e n d u o j a m a l i t e r a t r a
Nirerenberg, Gerald I., and Henry H. Calero. How to Read a Person Like a Book. New
York: Barnes and Noble Books, 1994.
Oldham, John M., and Lois B. Morris. Personality Self-Portrait. New York: Bantam
Publishing, 1990.
Patterson, Francine. Kokos Kitten. New York: Scholastic, 1985.
Quilliam, Susan. Sexual Body talk: Understanding the Body Language of Attraction
from First Glances to Sexual Happiness. London, England: Eddison, Saad Edition,
1992.
Riso, Richard. Discovering Your Personality: The New Enneagram Questionnaire.
Boston: Houghton Mifflin, 1995.
Ruesch, Jurgen, and Weldon Kees. Non-Verbal Communication. Los Angeles: Univer
sity of California Press, 1974.
Steele, R. Don. Body Language Secrets: A Guide During Courtship and Dating. Whittier,
Calif.: Steel Balls Press, 1997.
Tieger, Paul D., and Barbara Barron Tieger. The Art of Speed Reading People. Boston:
Little Company, 1998.
Wainright, Gordon R. Body Language. Chicago: NTC Publishing Group, 1985.
Wyllie, Timothy. Dolphins, ETs, and Angels. Santa Fe: Bear & Company, 1984.
. Dolphins, Telepathy, and Underwater Birthing. Santa Fe: Bear & Company, 1993.
Young, Lailan. The Naked Face: The Essential Guide to Reading Faces. New York:
Random House, 1993.
Zebrowitz, Leslie A. Reading Faces. New York: Westview Press, HarperCollins, 1977.
Zunin, Leonard, and Natalie Zunin. Contact: The Firs Four Minutes. New York:
Ballantine Books, 1972.
PRI EDAS B
Erzinantys kalbaniojo proiai
Gelapo instituto apklausos rezultatai
Ypa erzina Neerzina Neino
Pertraukinja kalbant 88% 11% 1%
Vartoja keiksmaodius ar
necenzrinius odius 84% 15% 1%
Murma panosje ar kalba per tyliai 80% 20% 0%
Kalba per garsiai 73% 26% 1%
Kalba monotoniku, nuobodiu balsu 73% 26% 1%
Vartoja bereikmius odelyius,
pavyzdiui, taip sakant, inote,
hm ir kt. 69% 29% 2%
Kalba kniaukianiu nosiniu balsu 67% 29% 4%
Kalba per greitai 66% 34% 0%
Skurdi gramatika, prastas tarimas 63% 36% 1%
Auktas, spigus balsas 61% 37% 2%
Svetimos kalbos akcentas ar
kokio nors regiono dialektas 24% 75% 1%
Lentel usakyta i os knygos autors 1997 metai s

Lillian Glass Zinau Ka Galvoji 2002

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lillian Glass Zinau Ka Galvoji 2002

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Lillian Glass

You might also like