1. BAUDIAMOSIOS TEISS SAMPRATA, DALYKAS, PRINCIPAI. V.P.I p.13-15;26-36; P.100-110. 2003m. gegus 1d. Priimtas Baudiamasis kodeksas.

Baudiamoji teis, kaip teiss aka yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Baudiamosios teiss altiniai. Siauruoju poiriu teiss aktai, kuriuose formuluojami tam tikros teiss akos normos; Plaiuoju ne tik teiss aktai, kuriuose formuluojami tam tikros teiss akos normos bet ir teiss aktai, kuriuose pateikiami teiss taikytojams privalomi teiss norm aikinimai. Baudiamosios teiss normos priimamos, keiiamos ar naikinamos statymu, todl baudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis. O kadangi teis priimti statymus turi tik Seimas, galima padaryti ivad, kad tik Seimas kuria Lietuvos baudiamj teis kaip teiss ak. Kitas altinis tarptautins sutartys. Treias baudiamosios teiss altinis Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm baudiamj statym aikinimai. Tarptautins sutartys ir j reikm baudiamojoje teisje. Koks yra tarptautini sutari taikymo Lietuvos vidaus baudiamojoje teisje mechanizmas? - Dualistin teorija tarptautin ir vidaus teis yra atskiros teiss akos ir tarptautins teiss normos gali bti taikomos vidaus teisje tik valstybei jas sankcionavus, t.y. jomis remiantis priimant vidaus statymus. - Monistin teorija jei valstyb prisijung prie tarptautins sutarties, nereikalaujama neivengiamai traukti sutarties nuostat vidaus teis. Tarptautins sutartys vidaus teisje gali bti taikomos tiesiogiai. - Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautins ir vidaus teiss derinimo sistema grindiama taisykle, kad tarptautins sutartys transformuojamos alies teiss sistemoje (inkorporuojamos j). Kol statym leidjas netrauk tarptautins sutarties nuostat LR BK, tol jos negali bti tiesiogiai taikomos Lietuvos teism. - Taiau tai nereikia, kad Tarptautins sutartys apskritai baudiamojoje teisje negali bti taikomos tiesiogiai t.y. Lietuvos teismai negali savo sprendim grsti ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis. Tiesiogiai gali bti taikomos bendrojo pobdio sutartys, lieianios mogaus teises, taip pat Europos Sjungos teiss aktai, kurie ivardyti BK priede. - Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija viena i bendrojo pobdio sutari, kuri yra tiesiogiai taikoma ir tai visuotinai pripastama. - Stojimo Europos Sjung aktas yra tarptautin sutartis, kuria Lietuva sipareigoja vykdyti Europos Sjungos institucij priimtus teiss aktus. iame akte tvirtinta tiesioginio Europos Sjungos norm taikymo galimyb. - Nors teorikai tarptautins sutartys gali bti taikomos tiesiogiai, praktikai tai gali bti daroma tik tais atvejais kai Lietuvos baudiamieji statymai numato kitok teisin reguliavim negu tarptautin sutartis. Kaip sprendiama tarptautins ir vidaus teiss norm kolizija? - Kai yra tarptautini sutari ir Lietuvos statym kolizija, teismai turi priimti sprendim remdamiesi tarptautini sutari normomis, net jei tos sutartys paios savaime ir nra tiesiogiai taikomos sutartys. Baudamj statym aikinimas. Baudiamj statym aikinimas yra statym leidjo tikrosios valios iraika teiss normoje. Oficialus baudiamj statym aikinimas: 1) Autentikas (teikiamas LR Seimo) 2) Teisminis (teikiamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo): a) Teismo kolegij nutartys, priimamos nagrinjant kasacines bylas pagal proceso dalyvi kasacinius skundus dl emesnij teism sprendim baudiamosiose bylose. b) Rengiamos teism praktikos apvalgos ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose. Juose keliamos baudiamj statym taikymo problemos teismuose tam tikr kategorij bylose ir suformuluojami baudiamojo statymo nuostat iaikinimai. c) Aukiausiojo Teismo konsultacijos teisjams dl baudiamj ar baudiamojo proceso statym. Neoficialus baudiamj statym aikinimas- galima pasinaudoti kai nra oficialaus statymo aikinimo. - Doktrininis (mokslinis) statymo aikinimas kai aikina mokslininkai, specialistai praktikai. Teisingumo principas. - Jis baudiamojoje teisje turi 3 aspektus: 1) Teisingumas tai teismo veikla nagrinjant baudiamsias bylas ir skiriant bausmes ir baudiamojo poveikio priemones. 2) Teisingumas tai statym leidjo veikla nustatant mogaus poelgi nusikalstamum ir formuluojant sankcijas u nusikalstamas veikas taip, kad jos bt teisingos. 3) Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios politikos, t.y. tokios padties, kad u panaias veikas, padarytas tokiomis pat aplinkybmis, esant panaiems kaltininko asmenyb apibdinantiems poymiams, bt skiriamos analogikos bausms. - Teisinga bausm tokia bausm, kuri paskirta tinkamai atsivelgus padarytos nusikalstamos veikos sunkum, padaryto nusikaltimo ypatumus, kaltininko padarytos veikos subjektyviuosius poymius (kalt, motyvus), jo asmenyb, ir jos skyrimas nepaeidia BK norm. - Teisingumo pamatas statym leidyba, nuo jos prasideda teisingumas. Teismas klauso tik statym ir jei statymas suformuluotas taip, kad teisjas negali priimti teisingo sprendimo, tai nra teisingumas. - Teisingumas tai siekis vienodos baudiamosios teism praktikos. Atsakomybs individualizavimo principas. - io principo esm yra ta, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi bti skiriama individualiai, t.y. bausm parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum, bet ypa kaltininko asmenyb. - Skirdamas bausm, teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 1.

5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. anso principas. Ikeliamas skirtingo poirio asmenis, pirm kart nusikaltusius ir recidyvistus, principas. Asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvs atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. Nukentjusiojo nuoiros ipltimo principas. Naujajame BK nukentjusiajam suteikiama gerokai daugiau teisi inicijuoti ir gyvendinti baudiamj persekiojim. Nukentjusiojo vaidmens didinimas tvirtinamas baudiamuosiuose statymuose dviem bdais: 1) BK didinamas ratas veik, dl kuri baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nuketjusiojo ar jo atstovo skundui (pareikimui). 2) Teis nutraukti pradt proces. 2. BAUDIAMASIS STATYMAS Komentaras. P.32-61 Baudiamasis statymas, jeigu jame nra nurodyta vlesn sigaliojimo data, pradedamas taikyti kit dien po jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose". LR teritorija: 1) ems pavirius ir gelms tarp valstybs sien, 2) vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje 3) teritoriniai vandenys,kuriems priklauso 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys, 4) pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos, 5) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos, 6) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas statymas, o padarini atsiradimo metu kitas, taikomas statymas, galiojs veikos padarymo metu. Taiau BK 3 str. 1 dalyje numatyta iimtis, susijusi su materialinmis nusikalstam veik sudtimis. Kai darant nusikalstam veik, kuri statyme apibdinta kaip materiali, kaltininko tyia yra nukreipta tam tikr padarini atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t padarini atsiradimo laikas. Tokiu atveju taikomas statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. Jeigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. Tstins ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statyme numatytas veikas. Taiau i nusikalstam veik padarymo atvejais taikomas statymas, galiojs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. Jeigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taikomas jos nutrkimo metu galiojs statymas. Bendrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink taikomas baudiamasis statymas, galiojs tuo metu, kai bendrininkas, veikdamas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j susilaik. Iimt sudaro tokios bendrinink padarytos nusikalstamos veikos, kuri padarini atsiradimo jie norjo kitu metu. Tokiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudiamasis statymas, galiojs padarini atsiradimo metu. Tarpinis statymas, grietinantis bausm netaikomas, o tarpinis statymas, velninantis bausm, yra taikomas. Remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, komentuojamo straipsnio 3 dalyje nustatyta bendros taisykls, pagal kuri grietesnis baudiamasis statymas neturi grtamosios galios, iimtis. i iimt sudaro normos, nustatanios baudiamj atsakomyb u genocid (BK 99 str.), tarptautins teiss draudiam elges su monmis (BK 100 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym (BK 101 str.), okupuotos valstybs civili trmim (BK 102 str.), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (BK 103 str.), civili ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotose pajgose (BK 105 str.) ir draudiam karo atak (BK 111 str.). Pastebtina, kad i iimtis turt bti taikoma tik tiems asmenims, kuri atvilgiu dar nra priimtas ir siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 4 dal nra Lietuvos valstybs teritorijos dalis. Padarius nusikalstam veik kariniuose jr laivuose ar orlaiviuose, baudiamoji atsakomyb daniausiai ikyla pagal tos valstybs, kuri nacionalinei priklausomybei priklauso karinis jr laivas ar orlaivis, baudiamuosius statymus, neatsivelgiant, kur jie yra. Tuo tarpu civiliniai jr laivai ir orlaiviai jei atviroje jroje, galioja vliavos principas, jei kitos alies teritorijoje teritorinis principas, taiau tai nereikia, kad automatikai bus taikomi kitos alies statymai. Kolizija sprendiama tarptautinmis sutartimis. Asmuo, kuris naudojasi diplomatiniu imunitetu nuo Lietuvos baudiamosios jurisdikcijos, padars nusikalstam veik Lietuvos valstybs teritorijoje neatsako pagal Lietuvos BK. Toks asmuo gali bti paskelbiamas persona non grata. Tada jis privalo grti j paskyrusi al, kur jo baudiamoji atsakomyb sprendiama remiantis bendrais tos alies baudiamj statym principais. Paymtina, kad u baudiamojo nusiengimo padarym usienyje Lietuvos Respublikos pilieio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenanio asmens baudiamoji atsakomyb pagal Lietuvos BK negalima. Pacta sund servanda principas reikalauja, kad universalins jurisdikcijos principui bt teikiamas prioritetas kit jurisdikcijos princip atvilgiu, todl Lietuvos Respublikos pilieiai u usienyje padarytus nusikaltimus, u kuriuos baudiamoji atsakomyb LR BK numatyta tarptautini sutari pagrindu, turi bti traukiami baudiamojon atsakomybn remiantis BK 7 str., o ne BK 5 str., ir abipusio veikos baudiamumo reikalavimas tokiais atvejais neturi bti laikomas. V.P.I. p. 15-26; 71-98; 2006m. rugsjo 26d. Seimas prim naujj Baudiamj kodeks. 2003m. gegus 1d. baudiamojo kodekso sigaliojimo data.

1.

2.

3.

BK susideda i 3dali - bendrosios, specialiosios ir BK pried. BK specialiosios dalies norm struktra: Dispozicija (straipsnio dalis, kurioje apraoma kaip turi elgtis reguliuojamo santykio dalyviai. Tai pati elgesio taisykl teiss normoje) ir sankcija. Specialiosios dalies dispozicij rys: (klasifikacijos pagrindas pavojingos veikos poymio apraymo bdas straipsnio dispozicijoje) Paprastosios- nurodo reguliuojamo santykio dalyvi teises ir pareigas, taiau j neaikina (pvz.BK 129 str. 1d.) Apraomosios- paaikina, nurodo taisykls esminius poymius (BK 130 str.) Nukreipianiosios (pasiuniamosios)- sudaromos paprastj ar apraomj dispozicij pagrindu. Nukreipia kit to paties straipsnio dal arba kit straipsn. (BK 140 str.2d.) Blanketins- nurodoma, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisykls, nukreipiant kit teiss norm akt. (BK 142 str.1d. ) Sankcij rys: Paprastos- numato tik 1- poveikio priemon; Alternatyvios- numato kelias poveikio priemones, bet taikoma tik viena i j. Santykikai apibrtos laivs atmimo bausms: a)nurodant tik virutin bausms rib b) nurodant tik apatin ir virutin bausms rib. Baudiamieji statymai j galiojimo laiko atvilgiu skirstomi : statymai, lieiantys veik nusikalstamum nustatantys, keiiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudties poymius. Primus tokius statymus veikos gali bti kriminalizuojamos arba dekriminalizuojamos. Lieiantys asmen baudiamum keiiantys bausms u padaryt nusikalstam veik r ar jos dyd. Turintys takos asmen, padariusi nusikalstamas veikas, baudiamajai teisinei padiai nekeiia veik nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, taiau jie turi takos asmen, padarius nusikalstam veik, atleisti nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, lygtinai atleisti nuo bausms, teisnumo terminui, senaties eigai. Jei statymai per trunkamosios veikos laikotarp keitsi velnjo ar grietjo, nusikalstamai veikai kvalifikuoti parenkamas statymas, kuris galiojo, kai buvo atlikta paskutin i vis nusikalstam veik ar veika buvo nutraukta. Jie pradiniu veikos padarymo momentu ji nebuvo nusikalstama, kaltinimas bus pateiktas tik u tas veikas, kurios padarytos sigaliojus statymui. Jei pradedant veik galiojo vienas statymas, o baigiant kitas (trunkamoji ar tstin veika), veika kvalifikuojama pagal statym, kuris galiojo kai ji buvo nutraukta ar atlikta paskutin i nusikalstam veik. Kaltinamajame akte asmuo bus kaltinamas u veik, padaryt per vis laikotarp, kur apm statymo galiojimas, taiau veikai kvalifikuoti nusikaltimo padarymo laikas bus paskutins veikos, einanios nusikaltimo sudt, padarymo momentas. Jei pradiniu veikos padarymo momentu ji nebuvo nusikalstama, kaltinimas bus pateiktas tik u tas veikas, kurios padarytos sigaliojus statymui. Reikia skirti Baudiamojo statymo primim, paskelbim ir sigaliojim. Nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti yra svarbi paskelbimo ir sigaliojimo, bet ne primimo data. Naujasis BK buvo priimtas 2000m. rugsjo 26d., paskelbtas Valstybs iniose 2000m. Spalio 25d., o sigaliojo tik 2003m. gegus 1d. Kai teism sprendimuose reikia nurodyti, kuris i statym yra pritaikytas, jo redakcija turi bti nurodyta pagal to statymo primimo, o ne jo paskelbimo ar sigaliojimo dat. statymas, numatantis alternatyvias bausmes visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sankcija numato vien laisvs atmimo bausm nepriklausomai nuo jos dydio Skirdamas bausm pagal naujj BK, teismas neprivalo paskirti velnesn bausm. Atsivelgdamas visas bylos aplinkybes teismas turi teis pritaiks velnesn statym paskirti t pai bausm. Negalima taikyti 1961m. BK specialiosios dalies nuostat ir 2000m. BK bendrosios dalies nuostat, kaip tai padar teismas A. . byloje, nuteisdamas asmen pagal 1961m. BK 321str. ir atiddamas bausms vykdym vadovaudamasis 2000m. BK 75 str. Ikiteisminio tyrimo metu veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojus statym (BK 3str. 1d. ). Jeigu 1961m. BK nebuvo kvalifikuojamo poymio, o naujame atsirado straipsnis su tokius poymiu, ir veika buvo padaryta su tuo poymiu, tokiu atveju is poymis negali bti inkriminuotas taikant naujojo BK nuostatas. Veika bus kvalifikuojama pagal naujojo BK str. be kvalifikuojamo poymio. Taikyti tarpin statym, jei jis naikina veikos nusikalstamum ar velnina bausm, yra pateisinama. V.P.II, p.445-473; Jei dl padarytos veikos jurisdikcijos teis turi kelios valstybs, tai esant keli valstybi statym kolizijai ir kilus ginui pirmenyb vykdyti baudiamj persekiojim teikiama tai valstybei, kurios teritorijoje nusikalstama veika padaryta. Jeigu LR pilietis, ar kitas asmuo nuolat gyvenantis Lietuvoje usienyje padarys baudiamj nusiengim (pvz. pagrobs turto u maiau negu 1MGL), o ne nusikaltim, Lietuvos teissaugos institucijos negals inicijuoti baudiamojo persekiojimo. BK 5str. kalbama tik apie usienyje padarytus nusikaltimus. Jei usienyje padaryta veika yra nusikalstama pagal LR BK, taiau nenusikalstama pagal nusikaltimo vietos statymus, io asmens, grusio Lietuv patraukti baudiamojon atsakomybn pagal LR BK negalima. Universalusis principas: 1) Numatoma Lietuvos jurisdikcija tik dl apibrt nusikaltim (tarptautinse sutartyse) 2) Baudiamoji jurisdikcija neribojama asmens pilietybe ar gyvenamja vieta. (Jei Lietuvos pilietis usienyje padaro veik, numatyta BK 7str., jo baudiamosios atsakomybs klausimai sprendiami remiantis ne personaliniu, o universaliuoju principu, kuris numato platesnes galimybes Lietuvos valstybei gyvendinti savo baudiamj jurisdikcij pvz. nereikalaujama dvigubo veikos baudiamumo principo) 3) Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas nesiejamas su nusikaltimo vieta 4) Baudiamosios jurisdikcijos gyvendinimas nesiejamas su dvigubo veikos nusikalstamumo reikalavimu. Hagos Tribunolas specialus teismas, skirtas BK 7str. nusikaltimams.

4.

Dl nusikalstam veik, padaryt laive, kuris stovi kitos valstybs uoste. Tokiu atveju usienio valstyb turi prioritetin jurisdikcij dl toki veik, nes ji remiasi teritoriniu jurisdikcijos principu. Taiau vliavos principas teisina ir Lietuvos baudiamj jurisdikcij dl laive padaryt nusikalstam veik. Paprastai tokiais atvejais Lietuvos baudiamoji jurisdikcija gyvendinama, jie apie padaryt nusikaltim neinformuojamos kranto valstybs institucijos arba jos atsisako savo baudiamosios jurisdikcijos, nes padaryta veika nepaeidia kranto valstybs interes. Jeigu nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybs teritorijoje, ir usienio valstybje, tai laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos teritorijoje, jeigu ioje teritorijoje ji buvo pradta, baigta arba nutrko. Dl teism praktikos taikant baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu. AT Senato nutarimas Nr.38, 2002 12 20.(t.pr.18, p.258-286) Jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymas, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Tais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas sumaina minimali atitinkamos bausms rib ir kartu padidina maksimali, negalima isyk vienareikmikai pasakyti, ar naujasis statymas yra velninantis baudiamum, ar j grietinantis. is klausimas gali bti isprstas tik priimant nuosprend arba nutart, atsivelgus padaryto nusikaltimo pavojingum, kaltininko asmenyb ir kitas bylos aplinkybes, turinias reikms bausms skyrimui. Jeigu atsivelgiant padaryto nusikaltimo pavojingum, kaltininko asmenyb ir kitas bylos aplinkybes, turinias reikms bausms skyrimui, jam gali bti paskirta bausm ariau minimalios naujojo statymo sankcijoje numatytos ribos, is statymas kaltininkui yra velnesnis, taigi, remiantis BK 7 str. 2 d., veika kvalifikuojama ir bausm skiriama btent pagal statym. Jeigu atsivelgiant padaryto nusikaltimo pavojingum, kaltininko asmenyb ir kitas bylos aplinkybes, turinias reikms bausms skyrimui, kaltininkui gali bti paskirta bausm, didesn negu senajame statyme numatyta maksimali jos riba, naujasis statymas kaltininkui yra grietesnis, taigi pagal BK 7 str. 3 d. jis neturi grtamosios galios. Tokiu atveju veika kvalifikuojama ir bausm skiriama pagal statym, galiojus veikos padarymo metu. 3 TEMA. EKSTRADICIJA. ASMENS PERDAVIMAS. Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis pagal Europos areto order perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal order idavusios valstybs statymus u jo padaryt nusikalstam veik yra numatyta bent vieneri met su laisvs atmimu susijusi bausm, o jeigu Europos areto orderis buvo iduotas dl jau paskirtos su laisvs atmimu susijusios bausms vykdymo, - tik kai paskirtos bausms terminas yra ne trumpesnis negu keturi mnesiai. Europos konvencijoje dl ekstradicijos idstytos taikymo slygos. Ji nedraudia sav piliei ekstradicijos usienio valstyb, bet kiekvienai valstybei suteikia galimyb apsisprsti, ar ji sutiks iduoti savus pilieius, ar ne. Lietuva, prisijungdama prie ios konvencijos padar ilyg griet atsisakym iduoti savo pilieius usienio valstybms. 3 konvencijos straipsnyje nurodoma, kad jeivalstyb nusikaltim, dl kurio praoma ekstradicijos, traktuoja kaip politin, ji gali ekstradicijos netaikyti. Viena i taikymo slyg, apibria nusikaltim, u kuriuos taikoma ekstradicija, bausms ribas. Ekstradicija vykdoma remiantis tarptautiniais susitarimais, konvencijomis. Svarbiausias LT tarptautinis susitarimas 1957m. Europos konvencija dl ekstradicijos. LT ratifikuota 1995. Ir du 1975 m. j papildantys protokolai. Su kitomis valstybmis, ne konvencijos narmis, Lietuva vadovaujasi dvialmis sutartimis. Pagal Europos areto order Lietuvos Respublikos pilieiai ne iduodami svetimai valstybei, o perduodami kitai Europos Sjungos valstybei. Lietuvos Respublikos piliei perdavimo pagal Europos areto order pagrindas yra tarptautin sutartis - Europos Sjungos steigimo sutartis. Pagal Europos areto order perduodamas asmuo, kuris: a) Europos areto order idavusioje valstybje yra tariamas nusikalstamos veikos padarymu, arba b) Europos areto order idavusioje valstybje nubaustas su laisvs atmimu susijusia bausme, taiau nra jos atliks. Nusikaltli idavimas (ekstradicija). Bendriausi principai BK 7' straipsnyje. Usienio pilieiai, padar nusikaltimus, iduodami atitinkamoms valstybms remiantis tarptautinmis ir tarpvalstybinmis sutartimis, o jeigu toki sutari nra - vadovaujantis LR statymais. LR pilietis, padars nusikaltim, negali bti iduotas usienio valstybei. Usienio pilieiai neiduodami: -jei nors vienoje i valstybi asmens veika nra pripastama nusikaltimu; -jeigu asmeniui yra suteikta prieglobsio teis; -jeigu to asmens atvilgiu jau priimtas galutinis sprendimas; -jeigu praanioje alyje asmeniui gresia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais atvejais. iuo metu ekstradicija taikoma tik u nusikaltimus, kuri bausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo. Ekstradicija nusikaltlio idavimo procedra arba tvarka. Asmuo - kitos valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs, taiau nuolatos gyvenantis kitoje valstybje, padaro nusikaltim ir kyla klausimas dl principo taikymo (kur princip teritorijos ar pilietybs taikyti). Tuo tikslu yra sudaromos sutartys dl nusikaltli idavimo. Usienieiai iduodami ar gali bti iduoti valstybei, kurios pilieiai jie yra. Lietuvos Respublikos Konstitucija tvirtina, kad Lietuvos Respublikos pilietis, padars nusikaltim usienio valstybje, taiau dabar gyvenantis Lietuvoje, kitai valstybei neiduodamas, o teisiamas savoje valstybje. Toki praktik savo piliei atvilgiu taiko daugelis valstybi, t tvirtindamos savo nacionalinse konstitucijose. Taip garantuojama teis bti neiduotam kitos valstybs teismams. Idavimas usienio alims reglamentuotas dvialiais arba daugiaaliais susitarimais. Yra galimyb neiduoti, jei manoma, kad ten jis bus nuteistas neteisingai. Paprastai neiduodama tuo atveju, jei toje valstybje yra tikimyb, kad asmuo bus nuteistas mirties bausme, o valstybje, kurioje tas asmuo yra atsirads, tos mirties bausms nra. iuo metu E taikoma tik u nusikaltimus, kuri bausm yra daugiau kaip 1 metai laisvs atmimo. 4 TEMA. NUSIKALSTAMA VEIKA IR JOS SUDTIS V.P.I. p.113-200; Nusikalstamos veikos poymiai: 1) Veikos pavojingumas 2) Veikos draudiamumas arba prieingumas BK

1. 2.

Veikos pavojingumas nusikalstamos veikos poymis. Nepavojingi poelgiai negali bti pripainti nusikalstami. Nusikalstama veika tai pavojinga viepataujaniai vertybi sistemai veika. Vertybs gali bti: bendros mogikosios ir ideologins. Nusikalstamomis pripastamos ne bet kokios veikos, o paios pavojingiausios veikos, kuriomis ksinamasi didiausias vertybes. Veikos pavojingumo nustatymas. Nusikalstam veik klasifikavimas. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobdis vartojamas skirting ri nusikalstamoms veikoms apibdinti ir palyginti j pavojingum. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis lyginami keli tapats ar vienariai nusikaltimai. Pirmas, arba rinis veikos pavojingumo laipsnis statym leidjo pavojingumo vertinimas. Jis yra vienodas visoms tos paios ries veikoms. Antras lygis konkreios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas vertina teismas, skirdamas bausm u padaryt nusikalstam veik. statymas nesuteikia teiss teismui skirti grietesn, negu numatyta statymo sankcijoje, bausm, jei ji mano, kad konkreios veikos pavojingumas virija rin nusikalstamos veikos pavojingum. Veikos draudiamumas (pavojingumas statymui). Nusikalstama yra tik tokia veika, kuri yra statymo leidjo udrausta. Nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo apibrimuose nustatyt poymi reikm teisinei praktikai: Baudiamoji atsakomyb galima tik jie padaryta veika turi nusikalstamos veikos poymi, numatyt BK. Nesant bent vieno i j, nra nusikalstamos veikos. Nusikaltimai: Tyiniai Neatsargs Nusikaltimas yra tyinis, jeigu jis padarytas Neatsargus nusikaltimas, jeigu jis padarytas dl: tiesiogine arba netiesiogine tyia: 1. nusikalstamo pasitikjimo kai asmuo numat, kad Tiesiogine tyia, jeigu: dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK asmuo suvok pavojing NV pobd ir norjo taip numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi veikti, (formalioji sudtis) j ivengti; asmuo suvok, pavojing NV pobd, numat, kad nusikalstamo nerpestingumo kai asmuo 2. dl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali numatyti padariniai, ir j norjo; (materialioji atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal sudtis) aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir Netiesiogin tyia, jeigu: turjo tai numatyti. asmuo suvok, pavojing NV pobd, numat, kad dl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti BK 15 ir 16 str., toks pat skirstymas taikomas ir baudiamajam nusiengimui. Padaryta veika pavojinga, taiau neprieinga BK: pvz. prostitucija, vairavimas esant neblaiviam ar eismo saugos taisykli paeidimas. Veika prieinga BT, taiau nepavojinga viepataujaniai vertybi sistemai, nedaro jai alos. Pvz.: spekuliacija Jei nra bent vieno nusikaltimo poymio, nra nusikaltimo. Nusikaltimo poymiai yra pagrindas inicijuoti baudiamj persekiojim. Baudiamasis nusiengimas. Nusikaltimas tai veika, u kuri reikia ne kompensacijos, o nubausti. Baudiamj nusiengim iskyrimo tikslas buvo isprsti vienos ries veikos dvigubo teisinio statuso problem, visais manomais atvejais vengiant dvigubo teisinio statuso ir dl to kylanios baudiamosios ir administracins atsakomybs kolizijos. Iki 1 MGL- administracinis teiss paeidimas, 1-3 MGL- baudiamasis nusiengimas, vir 3 MGL- nusikaltimas. Esant vagyst kvalifikuojaniam poymiui veika laikoma nusikaltimu neatsivelgiant BK 190 atr. Pateikt pagrobto turto vert (kad nevirija 3MGL). Taikoma ta BK 178 str. dalis, kuri numato vagyst kvalifikuojant poym sibrovim patalp. Veikos pavojingum nulemia veikimo bdas. Padarius kelis analogikus baudiamuosius nusiengimus, tai laikoma kaip tstin veika ir jau kaip nusikaltimas, o ne keli baudiamieji nusiengimai. Esminis sukiavimo, kaip nusikalstamos veikos, poymis skiriantis j nuo civilinio delikto ir darantis turto pasisavinim ar teiss j gijim neteist, yra turto savinink, teist valdytoj ar asmen, kuri inioje yra turtas, apgaul. Vertinant mogaus poelg kaip nusikalstam ar nenusikalstam, baudiamojoje teisje naudojamas nusikalstamos veikos sudties modelis. Remiantis iuo modeliu, norint padaryti ivad apie nusikalstam ar nenusikalstam veikos pobd, btina nustatyti nusikalstamos veikos sudt kaltininko veikoje, t.y. fakt, kad asmens poelgiui yra bdingi visi baudiamajame statyme numatytos ir draudiamos veikos poymiai. Taigi nusikalstamos veikos sudtis teisin mogaus poelgio prieingumo baudiamajai teisei iraika. Objektyvieji nusikaltimo sudties poymiai apibdina ior, matom mogaus poelgio pus. Prie j priskiriami: baudiamojo statymo saugomos vertybs, pavojinga veika, nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo bdas, jos padarymo laikas, vieta ir priemons, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs, nusikalstamos veikos pavojingi padariniai, prieastinis padarytos veikos ir kilusi (statyme numatyt) pavojing padarini ryys, asmens, trauktino baudiamojon atsakomybn, amius, specialusis subjekto poymis. Gali bti skirstomi : 1) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys nusikalstam veik; 2) objektyvs sudties poymiai, apibdinantys asmen, padarius nusikalstam veik (amius, specialusis subjekto poymis) Subjektyvieji nusikalstamos veikos poymiai pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo motyvas, nusikalstamos veikos padarymo tikslas. Pagrindiniai nusikalstamos veikos sudties poymiai eina kiekvienos nusikalstamos veikos sudt ir privalo bti rodinjami byloje, tiriant kiekvien nusikalstam veik. Fakultatyviniai poymiai poymiai, kuriuos statym leidjas panaudoja formuluodamas tik kai kurias nusikalstam veik sudtis. ie poymiai eina ne visas nusikalstam veik sudtis, todl yra rodinjami tiriant ne visas bylas.

Nusikaltim sudtys gali bti skirstomos remiantis vertikaliuoju, t.y. skirtingais lygmenimis, bei horizontaliuoju, t.y. vienu lygmeniu, principais. I. Baudiamojoje teisje vertikaliuoju principu iskiriami trys nusikaltim sudi lygmenys: 1) Bendroji nusikaltimo sudtis tai poymi, bding apskritai visiems nusikaltimams, visuma. 2) Rin nusikaltimo sudtis tai baudiamajame statyme numatyt poymi, apibdinani vienari nusikaltim grup, visuma. 3) Konkreti nusikaltimo sudtis (pati svarbiausia) tai poymi, bding atitinkamam nusikaltimui (pvz., vagystei, kontrabandai, tyiniam nuudymui) visuma. II. Konkreios nusikaltim sudtys g.b. klasifikuojamos horizontaliuoju principu pagal 3 kriterijus: 1) Pagal sudties apraymo bd ( pagrindin, kvalifikuota, privilegijuota); 2) Pagal sudties apraymo form (paprastoji, pagrindin); 3) Pagal sudties konstrukcij (formalios, materialios, nukirstins).

Nusikalstam veik sudtys: 1) pagrindins; 2) kvalifikuotos; 3) privilegijuotos; Jei nusikalstamos veikos sudtis yra formali, baudiamoji atsakomyb kils u pai veik, neatsivelgiant pavojing padarini kilim, jeigu sudtis materiali, baudiamoji atsakomyb kaip u baigtin nusikalstam veik kils padarius veik ir atsiradus statyme numatyt pavojing padarini. Norint suinoti ar sudtis materiali, ar formali, reikia kelti klausim: reikia rodinti io nusikaltimo padarinius ar tik veik? Kvalifikavimas atliekamas dokumentuose: nutarime pradti tyrim, kaltinamajame akte, teismo nuosprendyje, apeliacins ir kasacins instancijos teism nutartyse. Nusikalstam veik kvalifikavimo procesas: 1) Kvalifikuoti nusikalstamas veikas btina imanyti baudiamuosius statymus. 2) Konkretaus gyvenimo atvejo t.y. mogaus poelgio, teisikai reikming poymi nustatymas (faktini bylos aplinkybi nustatymas) 3) T poymi sulyginimas su teiss norma V.P.II. p.359-365; Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas gali bti keliamas tik padarius nusikaltim. Baudiamasis nusiengimas negali bti pripaintas maareikmiu remiantis BK 37 str. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs klausimas pagal BK 37 str. gali bti keliamas ir ne dl vis nusikaltim. Jei BK straipsnyje be nusikaltimo, numatoma ir baudiamojo nusiengimo sudtis, veika negali bti pripastama maareikme ir asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Taiau, jei, be nusikaltimo sudties, u padaryt veik numatoma administracin atsakomyb, padarytas nusikaltimas gali bti pripastamas maareikmiu. Jei nusikaltimo sudtis yra materiali ir padarini poymis suformuluotas taikant vertinamj kriterij (pvz. ymi ala, sunks padariniai), veika taip pat negali bti pripastama maareikme. Jei teismas mano, kad padaryta ala nra ymi, daroma ivada, kad nra nusikaltimo sudties ir asmuo iteisinamas, o ne atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. 1)Maareikm veika, jos poymiai. Veikos pripainimo maareikme teisins pasekms. Kartais susiduriama su situacija, kai byloje lyg ir yra visi nusikaltimo sudties poymiai, taiau kyla abejoni, ar tikslinga veik laikyti nusikaltimu. ( pvz.: asmuo i maisto preki parduotuvs ine 2 butelius alaus neumokjs formaliai , jis padar vagyst nusikaltim, numatyt BK 271 str.). Ieit i toki situacij numato BK 8 str. 2 d. Joje pasakyta, kad nusikaltimu nra toks veikimas ar neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymius, bet dl maareiksmikumo nra pavojingas. statymas suteikia teis tirianiam asmeniui nelaikyti veikos nusikaltimu ir pripainti j maareikme veika. Norint padaryti tokias ivadas, reikia nustatyti 2 poymius: 1) tiriama veika turi visikai atitikti baudiamajame statyme apraytos veikos poymius, t.y. tiriamoje veikoje yra visi nusikaltimo sudties poymiai. Tai yra btina slyga, norint veik pripainti maareikme ( pvz.: vairuotojo eismo saugumo taisykli paeidimas laikomas nusikalstama veika tik suklus nukentjusiajam apysunk arba sunk kno sualojim ar atmus jam gyvyb tuomet taikomas BK 246 str.; jei nukentjusiajam buvo padarytas lengvas kno sualojimas veikoje nra nei vieno btino nusikaltimo sudties poymio, tvirtinto BK 246 str. iuo atveju negalime pasinaudoti maareikms veiklos

institutu.) ??? 2) padaryta veika tik formaliai atitinka baudiamajame statyme numatytos veikos reikalavimus. Realus jos pavojingumas yra labai maas, todl kyla abejoni, ar vertinti j kaip nusikaltim. Ma padarytos veikos pavojingum rodo kilusios pasekms (vagyst s ar turto sunaikinimo pasekm nukentjusiajam padaryta labai nedidel ala) arba nusikaltimo dalyko ypatumai (dut saldini kaip kyis, keli doleriai kaip operacij su usienio valiuta dalykas). Labai svarbu atsivelgti kaltininko tyios kryptingum. Btina, kad kaltininko tyia bt nukreipta maareikm veik. ( pvz .: kienvagis, itrauks i pilieio pinigin ir rads joje tik 3 litus, negalt pasiteisinti maareikms veikos padarymu, nes joje tyia buvo neapibrta jis neinojo , kiek bus pinig piniginje, bet tikjosi daugiau ir t.t.). Veikos pripainimas maareikme arba ne, priklauso nuo byl tirianio asmens arba teismo. Sprendimas tokiais atvejais priimamas remiantis teorinmis nuostatomis ir statymais. Teorija aikina maareikms veikos poymius. Teorija taip pat teigia, kad toks sprendimas galimas tiriant ne visus nusikaltimus. Daniausiai tai nusikaltimai , kuriuos galima pripainti maareikme veika, nuosavybei, finansams, kininkavimo tvarkai. Svarstant, ar veik pripainti maareikme, danai kyla klausimas: kur riba, kuri daro veik maareikme? Kai kuriais atvejais statym leidjas Baudiamajame arba Administraciniame teiss paeidim kodekse pateikia paaikinimus ( pvz.: nurodyta konkreti pagrobto turto verts suma). Taiau daugeliu atvej konkrei paaikinim statyme nra. Tokiais atvejais byl tiriantis asmuo sprendim priima savo nuoira, vadovaudamasis savo teisine smone. Svarbu tik reikiamai argumentuoti sprendim. Ivad dl veikos pripainimo maareikme tardytojas ar kvotjas formina nutarime atsisakyti kelti arba nutraukti baudiamj byl. Jie nurodo, kad rmsi BK 8 str. 2 dalimi. Paprastai maareikm veika tampa administraciniu, reiau drausminiu nusiengimu ir utraukia administrac. ar drausminio pobdio poveikio priemoni taikym. Teism praktika Nr.14, psl.413-430. LAT Senatas, nutarimas Nr.29, 2000 12 21, Dl teism praktikos veikas pripastant maareikmmis (BK 8str.2 d.) Baudiamoji byla negali bti keliama, o ikelta byla turi bti nutraukta arba joje priimtas iteisinamasis nuosprendis, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymi, taiau dl maareikmikumo nra pavojingas. Formalus veikimo ar neveikimo atitikimas baudiamojo statymo numatytos veikos poymiams reikia, kad kaltininko veikoje yra visi tam tikrame BK ypatingosios dalies straipsnyje numatytos nusikaltimo sudties poymiai, taiau dl kai kuri i j konkretaus turinio veika (dl maareikmikumo) yra nepavojinga ir dl to tokia veika nra nusikaltimas. Jeigu kaltininko veikoje nra kurio nors nusikaltimo sudties poymio, baudiamj byl atsisakoma ikelti, o ikelta byla nutraukiama arba priimamas iteisinamasis nuosprendis ne dl veikos maareikmikumo, o dl nusikaltimo sudties nebuvimo ar kitais pagrindais. Tais atvejais, kai statym leidjas yra nustats tam tikr baudiamosios atsakomybs kilimo rib (BK 310 str. 1 d. 10 litr namins degtins, BK 271 str. 1 MGL ir pan.), teismas gali pripainti veik maareikme tik tuomet, kai is dydis virytas labai neymiai. iuo atveju vertindamas padarytos veikos pavojingum, teismas taip pat atsivelgia nusikaltimo dalyko specifines savybes, vert, svor, apimt, daikt gabenimo ar paeidimo bd, daikto kainos nepastovum ir pan. Jeigu statym leidjas baudiamajai atsakomybei kilti yra nustats tam tikr vertinamj nusikaltimo sudties poym (ymi ala, didel ala, ypatingas lumas, nepaprastas cinizmas ir pan.), tai veikoje ar jos pasekmse nustaius poym, jo specifikos pagrindu pripainti veik maareikme negalima. Sprsdami veikimo ar neveikimo pripainimo maareikmiu klausim, kai kaltininko veika nutrko pasiksinimo stadijoje, teismai turi atsivelgti kaltininko tyios turin ir kryptingum. Jeigu kaltininkas statymo saugomoms vertybms siek padaryti didesn nei maareikm al, taiau ji nebuvo padaryta dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios, tai kaltininko padaryta veika negali bti pripastama maareikme. Veika kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti nusikaltim . Teismas, sprsdamas veikos maareikmikumo klausim, negali remtis kaltininko ir nukentjusiojo asmens poymiais (amiumi, sveikatos bkle, valstybini apdovanojim suteikimu, charakterizuojania mediaga ir pan.). 5. NUSIKALSTAMOS VEIKOS OBJEKTYVIEJI POYMIAI 5.3.Nusikalstamos veikos subjekto (fizinis ir juridinis asmuo) objektyvieji poymiai Juridinis asmuo gali bti patrauktas baudiiamojon atsakomybn tik tuo atveju, jeigu: pirma, fizinis asmuo psadar nusikalstam veik; antra, fizinis asmuo nusikalstam veik padar juridinio asmens naudai arba interesams, veikdamas individualliai ar juridinio asmens vardu; treia, jeigu toks fizinis asmuo eina tam i tikras vadovaujanias pareigas ir turi teis atstovauti juridiniam asmemiui arba priimti mons vardu sprendimus, kontroliuoti juridinio asme:ns veikl. ios slygos yra privalomos. Komentuojamo straipsnio treiojoje dalyje nustatytos slygos, kurioms esant juridinis asmuo g a l i b t i traukiamas baudiamo jon atsakomybn. Aptariama BK 20 str. dalis taikoma kai: pirma, nu sikalstam veik padar fizinis asmuo, kuris yra juridinio asmens darbuotojas ar galiotas atstovas; antra, nusikalstam veik asmuo padar juridinio asmens naudai; treia, nusikalstamos veikos padarymas - nepakankamos kaltininko prieiros ar kontrols, kuri privaljo u tikrinti vadovaujanias pareigas einantis asmuo, rezultatas. Paymtina, kad statym leidjo vartojama svoka Juridinis asmuo gali atsakyti u nusikalstamas veikas" aikintina ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigno teis sprsti, ar pradti konkret ikiteismin tyrim dl nusikalstamos veikos padarymo, o kaip jo pareiga imtis teiss aktuose numatyt priemoni, jeigu egzistuoja slygos, numatytos BK 20 str. 3 dalyje. Nusikaltimo objektas tai, k nukreiptas nusikaltimas, kam nusikaltimu padaroma ala ar sukeliama alos grsm. Tai B saugomi griai, kuriuos ksinamasi nusikaltimu. Jis bdingas kiekv. NV. Nusikaltimo objektyvioji pus iorin nusikalstamos veikos pus. J apibdina ie poymiai, kurie yra pagrindiniai ir fakultatyvs: Veika elgesys, poelgis prieingas BT Pasekms tik materialioje teisje atsiradusi ala, realios tikrovs ioriniai pakitimai. Prieastinis ryys tarp veikos ir pasekmi egzistuojantis ryys tarp asm. neteistos NS ir padarini. Nusikaltimo padarymo dalykas (tai konkrets mater.pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma ala ar kyla grsm teisinms vertybms), laikas, vieta, bdas (kada, kur kaip padaroma NV), rankiai, priemons (daiktai, nenaudojami NV, bet palengvina atlikti nusikaltim). Nusikaltimo subjektas tas, kas paeidia BT norm. J apibdina: Amius (bendroji amiaus riba 16 met; atsakomyb u tam tikras veikas yra numatoma nuo 14 met.)

Pakaltinamumas (Asm. nepakaltinamas, jeigu jis darydamas NS dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti savo veiksm esms arba valdyti savo veiksm). Kaip fakultatyvus poymis spec. subj. tai asmuo, turintis btinus konkreiai NVS poymius, numatytus BK SpecD norm dispozicijoje. Nusikaltimo subjektyvioji pus veikos vidin (psichin) pus, kuri parodo asmens psichin santyk su jo daroma veika. J apibdina poymiai: Kalt - tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ((ne)veikimu) ir pasekmmis, j numatymu ir kilimu. (tyia ir neatsargi) Tikslas sivaizduojami siekiai, darant NV Motyvas tai suvoktos vidins paskatos, nulmusios NV padarym. NS poymiai, apibdinantys nusikaltimo obj. ir obj. pus, sudaro objektyvij NS, o poymiai, apibdinantys nusikaltimo subj. ir subj. pus subjektyvij NS. Tais atvejais, kai vienas BK straipsnis saugo kelias vertybes, jos klasifikuojamos. Didel praktin reikm turi baudiamojo statymo saugom vertybi klasifikacija pagrindin ir papildom Baudiamojo kodekso straipsnio (baudiamojo statymo) saugom vertyb (objekt). Tokia statymo formuluot, kai viena nusikalstamos veikos sudtis gina kelias vertybes, labai palengvina praktikai taikyti statym, nes nereikia padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip keli nusikalstam veik (nusikalstam veik daugto) ir kvalifikuoti veikas pagal kelis BK straipsnius, o skiriant bausm vadovautis BK 63 straipsnio nustatytomis taisyklmis. Papildoma baudiamojo statymo saugoma vertyb yra tokia, pasiksinimas kuri nesusijs su nusikalstamos veikos esme ar su kaltininko galutiniais tikslais, taiau kuri visada paeidiama ar jai kyla pavojus, ksinantis pagrindin baudiamojo statymo saugom vertyb. Asmuo laikomas sulauks reikiamo amiaus ne jo gimimo dien, o kit dien po to, kai jam sukako keturiolia ar eiolika met. Bylos tyrimo ar teisminio nagrinjimo metu asmuo gali bti sulauks statymo reikalaujamo baudiamajai atsakomybei amiaus, taiau jeigu tuo metu, kai padar nusikalstam veik, jis neturjo statyme numatyto amiaus, baudiamojon atsakomybn jis netraukiamas nesant nusikalstamos veikos sudties. Ekspertas, be abejo, nenustatys tikslios gimimo datos mnesio ir dienos tikslumu. Galima nustatyti tik gimimo metus. iuo atveju nepilnameio gimimo diena laikoma nustatyt met paskutinioji diena (gruodio 31 d.). Asmuo tampa baudiamosios atsakomybs subjektu kit dien, t. y. nauj met sausio 1 dien. Jei ekspertas negali nustatyti tiksli gimimo met, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnameio gimimo metus, pavyzdiui, tiriamasis gali bti gims 1990-1992 metais. Tada sprendiant nusikalstamos veikos sudties klausimus vadovaujamasi minimaliu amiumi. iuo atveju bus laikoma, kad kaltinamasis gims 1992 m. gruodio 31 dien. Taigi jei asmuo kaltinamas vagyste, padaryta 2006 m. sausio 15 d., prokuroras ar teismas padarys ivad, kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmeniui buvo trylika met. Taigi jis nra sulauks statym nustatyto baudiamosios atsakomybs amiaus. 129 str. Nuudymas. Dispozicija: 1. Tas kas nuud kit mog. (odiai tas kas yra nuoroda subjekt, jeigu yra spec. subjektas, jis tiesiog vardijamas. Kai subjektas bendras tai raoma tas kas. Nuud yra nuoroda pavojing veik (kaip ta veika pasireikia: nuov, nudur), pavojingi padariniai (teismo med. Eksp. Ivada), prieastinis ryys (apraomas kai jis yra komplikuotas, sudtingas). Vertybs dispozicijoje neapraomos beveik niekad. Jos nustatomos aikinant statymu, ir daniausiai i skyriaus kuriame straipsnis yra pavadinimo. Pavojinga veika apraoma visais atvejais . Tiktai veika aprayta isamiai apraomosiose dispozicijose, labai paprastai paprastose, blanketinse ir .t.t. Padariniai apraomi tik kai kada. Prieastinis ryys str. neatsakomas niekad. Subjekto amius neapraomas. Pakaltinamumas neapraomas niekad. Kai kalt tyin neapraoma. Kai kalt neatsargi, ji yra aprayta arba dispozicijoje, arba paskutinj ar priepask. str. dalyje. Fakultatyviniai poymiai apraomi kartais kai to reikia sudiai. Subjektyvieji poymiai nustatomi i BD amius. Pakaltinamumas (poymis) neapraomas, nerodinjamas, reikamais atvejais rodinjama prieinga bkl nepakaltinamumas (BK 17-18 str.). Jeigu nra bent vieno i sudties poymi, asmens negalima traukt BA. Pagrindiniai nusikaltimo poymiai eina vis nusikaltim sudt, taigi yra nustatinjami tiriant visus nusikaltimus, neatsivelgiant i tai, aprayti jie mus dominanio BK straipsnio dispozicijoje ar ne. Nusikaltimo sudties fakultatyviniai poymiai aprainjami tik tais atvejais, kai eina nusikaltimo sudt ir yra rodintini tiriant nusikaltim. 6. TEMA. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUBJEKTYVIEJI POYMIAI Komentaras p.103-120. Veika pripaintina padaryta tyia , kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato ios veikos pavojingus padarinius ir t padarini siekia arba smoningai leidia jiems atsirasti. Sukiavimas bei patikto ar esanio kaltininko inioje svetimo turto pasisavinimas padaromi tik esant kaltininko tiesioginei tyiai, o ivaistymas galimas ir esant netiesioginei tyiai". Kitais atvejais galima sprsti, kad nusikalstama veika gali bti padaroma tik tiesiogine tyia, pavyzdiui, kai nusikalstamos veikos sudtis yra formalioji, kai straipsnio dispozicijoje yra nurodytas tikslas, veikos padarymonbdas (apgaule", verslikai", melagingai"), dalyko savybs (apgaulingi duomenys", svetimas krinys"). Neapibrta (nekonkretizuota) tyia yra tuomet, kai kaltininkas darydamas veik suvokia veikos pavojingum, bet nesuvokia konkretaus padarini pavojingumo laipsnio, kitaip tariant, kaltinink tenkina bet kokio laipsnio atsirad padariniai, neatsivelgiant j sunkum. Neapibrtos (nekonkretizuotos) tyios atveju kaltininkas atsako u atsiradusius padarinius. Apibrta (konkretizuota) tyia yra tuomet, kai asmuo konkreiai suvokia veikos pavojingumo pobd ir siekia konkrei padarini (pavyzdiui, uvaldyti konkret svetim turt, atimti gyvyb ir pan.). Apibrta (konkretizuota) tyia gali bti paprasta, kai kaltininkas siekia vieno konkretaus rezultato (pavyzdiui, nukentjusiojo mirties) arba alternatyvi, kai kaltininkas suvokia, kad jo veika gali sukelti du ar daugiau savarankik padarini, i kuri bet kurie j patenkins (pavyzdiui, nukentjusiojo sveikatos sutrikdymas arba mirtis). Apibrtos (konkretizuotos) tyios atveju veika kvalifikuojama pagal jos kryptingum ne tik tada, kai tikslas pasiekiamas, bet ir kai nepasiekiamas, jeigu padariniai nepasiekiami dl nuo kaltininko nepriklausani prieasi, veika

kvalifikuotina kaip pasiksinimas sukelti padarinius, kuri buvo siekiama. Jeigu apibrta (konkretizuota) tyia nusikalstamos veikos metu perauga neapibrt (nekonkretizuot) tyi, veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius. Veika gali bti kvalifikuotina kaip pasiksinimas nuudyti tik tuo atveju, jei nusikaltimas padarytas tiesiogine apibrta tyia, t. y. Jei kaltininkas suvok ne abstrakt daromos veikos pavojingum, bet jos pavojingum kito asmens gyvybei, numat gyvybs atmimo galimyb ir norjo atimti gyvyb nukentjusiajam. Naujajame BK tvirtinta nuostata, kad baudiamoji atsakomyb paprastai kyla tik u tyines veikas, jei paiame statyme nepasakyta kitaip. Taigi jei BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje neminima kalts forma, vadinasi, sudtis numato baudiamj atsakomyb u veik tik esant tyinei kaltei. Jei nusikaltimo sudtis numato neatsargi kalt, tai nurodoma arba paioje BK specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u veik, dispozicijoje, arba paskutinje straipsnio dalyje (pvz. BK 281 str. 7 d., 184 str. 4d.). Kitais atvejais neatsargi kalts forma nurodoma paiame straipsnio pavadinime ir jo dispozicijoje formuluojant sudties poymius (BK 132 str. 1,2 d.). Visada (nesvarbu, tariamasis ar kaltinamasis prisipaino ar ne) ivad apie subjektyviuosius veikos poymius ir j turin daro ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ir teismas. Pakaltinamumas yra teisin svoka, apibdinanti asmens, padariusio baudiamajame statyme numatyt veik, psichin bkl padarant veik ir turinti esmin reikm jo atsakomybei. Pakaltinamumas yra btina kalts slyga. Tik dl pakaltinamo mogaus galima kelti klausim, ar jis kaltas padars baudiamajame statyme numatyt veik. Pakaltinamumo baudiamojoje byloje rodinti nereikia. Preziumuojama, kad visi mons yra pakaltinami. Todl esant tarim padarius statyme numatyt pavojing veik, reikia rodinti asmens nepakaltinamum Juridinis nepakaltinamumo kriterijus statyme nusakytas odiais: negaljo suvokti jos (veikos) pavojingumo arba valdyti savo veiksm." iame sakinyje yra teisinti du svarbs nepakaltinamumo momentai: 1. negaljimas suvokti veikos pavojingumo (intelektinis); 2. negaljimas valdyti savo veiksm (valinis). odiai, ymintys intelektin ir valin nepakaltinamumo moment, sujungti jungtuku arba". Vadinasi, sprendiant juridinio nepakaltinamumo kriterijaus nustatymo klausimus, pakanka, kad bt nustatytas bent vienas momentas. Medicininis nepakaltinamumo kriterijus nepakaltinamumo apibrime nusakomas odiais dl psichikos sutrikimo". Medicininio nepakaltinamumo kriterijaus reikm yra ta, kad jis patikslina juridin nepakaltinamumo kriterij, nurodo ligas, dl kuri asmuo netenka galimybs suprasti savo poelgio pavojingumo ar j valdyti, dl to gali bti pripaintas nepakaltinamas. Pripainimas mogaus nepakaltinamo nekeiia teisinio jo statuso, kaip kad bna pripainus asmen neveiksn Civiliniame kodekse numatytais pagrindais. Negalima tapatinti nepakaltinamumo ir neveiksnumo. Nors j alinis gali bti analogikas (psichikos ligos), ios svokos skiriasi. Pagrindiniai skirtumai yra ie: 1) nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik baudiamosiose bylose ir tik padarius nusikalstam veik; 2) nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik nusikalstamos veikos padarymo momentui (laikui); 3) asmens pripainimas nepakaltinamo turi reikms tik jo baudiamajai atsakomybei. Nors ribotas pakaltinamumas apibriamas panaiai kaip nepakaltinamumas, jo baudiamoji teisin reikm yra visai kita. Ribotas pakaltinamumas nra nusikalstamos veikos sudties poymis. Ribotas pakaltinamumas neturi takos sudiai kaltininko veikoje ir patraukti j baudiamojon atsakomybn. Taiau pripainus asmen ribotai pakaltinam, statyme numatyta galimyb skirtin bausm velninti. Kalt baudiamosios teiss teorijoje tai asmens, padariusio pavojing veik, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudties poymiais. Pirmiausia kaltei reikia nustatyti psichin santyk su pagrindiniais sudties poymiais, kaip antai: pavojinga veika, statyme numatyti pavojingi padariniai ir prieastinis pavojingos veikos ir kilusi padarini ryys, taiau tose sudtyse, kuriose numatyti fakultatyvs objektyvieji poymiai, kaltei nustatyti reikia isiaikinti asmens psichin santyk ir su fakultatyviais sudties poymiais, tokiais kaip antai: nusikalstamos veikos padarymo bdas, dalykas, laikas ir panaiai. Kalts formos konstruojamos remiantis iais kriterijais: 1.Intelektinis kriterijus susijs su asmens (proto) intelektinmis galiomis ir suvokimu ar nesuvokimu tam tikr aplinkybi darant veik, bei ios veikos pavojingumo socialins reikms vertinimo. 2.Valinis kriterijus iplaukia i intelektinio ir siejamas su norjimu arba nenorjimu veikti ir norjimu ar nenorjimu tam tikr padarini, kurie kils dl veikos ar neveikimo. ie kriterijai netapatintini su nepakaltinamumo kriterijais! Tiesiogin tyia. Elgesys dl tiesiogins tyios: - kokia kalts forma turi bti padaryta, pvz., 129 str. Tyinis nuudymas - statym leidjas tiesiogiai nenurodo formos, bet dispozicijos tekste yra kertiniai odiai, leidiantys suprasti , kokia kalts forma turi bti padaromas nusikaltimas. Jei keliamas privalomasis poymis, motyvas ar tikslas- tai tiesiogin tyia. Pvz., valstybs idavimas - tikslas susilpninti valstyb, motyvas (129str.8d.) - tyinis nuudymas dl chuliganik paskat - turi bti terminai liudijantys apie tyin kalt, pvz., u melaging parodym davim - inomai, melagingai - tai pat terminai piktybinis, aikiai - liudija apie tiesiogin tyi. Tiesiogin tyia yra tada, kai asmuo suvokia savo veikos pavojingum, numato pavojingas pasekmes ir j siekia. Intelektualusis tiesiogins tyios elementas: pilnas veikos pavojingumo suvokimas. Valinis elementas - jei asmuo nori pavojing pasekmi, tai jis veikia tiesiogine tyia. BK 15str. 2d. 1 punkte pateiktas tiesiogins tyios apibrimas, pritaikytas formalioms nv sudtims: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvokia pavojing NV pobd ir norjo taip veikti. To paties straipsnio antrame punkte pateikiamas apibrimas, pritaikytas materialioms NV sudtims: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jei j darydamas asmuo suvokia pavojing NV pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir j norjo. Padarant nusikalstamas veikas, kuri sudtys yra formalios, tyia gali bti tik tiesiogin. Padaryta tiesiogine tyia veika yra tada, kai asmuo, darydamas pavojing veik, suvokia pavojing daromos veikos pobd ir nori taip veikti. Valinis tiesiogins tyios (TT) momentas pabria ne padarini siekim, o veikos norjim (iaginimas ir seksualinis prievartavimas).

Netiesiogin tyia (NT). Nusikalstama veika yra padaryta NT tada, kai asmuo suvokia daromos NV pavojing pobd, numato pavojing padarini kilim ir nors nenori t padarini, taiau smoningai leidia jiems kilti (BK 15str. 3d.). NT nuo tiesiogins skiriasi tik valiniu kalts momentu santykiu su pavojing padarini kilimu. Valinis NT momentas nusakytas odiais: nors nenorjo, taiau leido jiems kilti. Pavojingi padariniai tampa neivengiami dl to, kad kaltininkas tikslui pasiekti tok elgesio bd viet ir laik, jog pasirinktomis slygomis nepageidaujami padariniai tampa labai tiktini. Nenoras, kad kilt pavojingi padariniai NT apibrime aikinami taip jis nenori i padarini, taiau nieko nedaro, kad jie nekilt. Netiesiogin tyia galima tik materialiose nusikaltim sudtyse. Esant netiesioginei tyiai negalima parengtin nusikalstama veika: rengimasis, pasiksinimas padaryti nusikaltim. Netiesiogin tyia - kai kaltininkas siekia tik veikos, bet abejingas pasekmms. Apibrta ir neapibrta tyia (AT ir NT). Norint tinkamai kvalifikuoti veik neutenka nustatyti asmens kalt tyi tiesiogins ar netiesiogins tyios poiriu. Btina detalizuoti kalt apibrtos ar neapibrtos tyios poiriu. AT yra tada, kai asmuo darydamas pavojing veik suvokia pavojing jos pobd, numato, kokios ries pavojing padarini gali sukelti ir nori grietai kiekybikai apibrt padarini. NT yra tada, kai asmuo suvokia pavojing daromos veikos pobd, numato pavojing padarini r, j nori taiau nedetalizuoja numatom ir siekiam padarini kiekybins iraikos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatyt padarini, o siekia tik tam tikros ries padarini. Nus. v. kvalifikavimas esant AT. NV kvalifikavimo taisykl esant AT yra tokia: veika kvalifikuojama pagal tyios kryptingum, t.y. kaltininkas atsako pagal baudiamojo statymo straipsn, numatant padarinius, kuriuos asmuo numat ir kuri siek. Pvz. audamas nuauti, o ne pagsdinti. Esant apibrtai tyiai veika kvalifikuojama pagal tyios kryptingum, koki pasekmi kaltininkas norjo u tokias ir atsakys. (jei pavyko veika baigta, jei nepavyko u pasekmes). Nus. v. kvalifikavimas esant NT. NT yra tada, kai asmuo suvokia pavojing daromos veikos pobd, numato pavojing padarini r, j nori taiau nedetalizuoja numatom ir siekiam padarini kiekybins iraikos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatyt padarini, o siekia tik tam tikros ries padarini. Esant NT kaltininko padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t.y. asmuo atsako pagal BK straipsn, kuris numato atsakomyb u kilusius padarinius. Esant neapibrtai tyiai veika kvalifikuojama pagal realiai kilusias pasekmes. Kas padaryta u tai ir atsako. Jei pasekmi nekyla reikia kiek manoma labiau konkretizuoti galjusias kilti pasekmes. Apie tai sprstina i kaltininko parodym ir objektyvi bylos aplinkybi. Norint padaryti teising ivad apie tyios apibrtum labai svarbu kaltinamojo parodymus lyginti su objektyviaisiais padarytos NV poymiais: nusikalstamos veikos padarymo bd, rankius, pasinaudoti kita informacija apie kaltinamojo ketinimus. Neatsargi kalt (NK) Neatsargumas yra antra kalts forma, kuriai esant galima BA u padaryt pavojing veik. Palyginti su tyine kalte, neatsargumas yra maiau pavojinga ir reikminga kalts forma. Dl neatsargi NV sualojama ir sta daug daugiau moni, sunaikinama daugiau turto, negu dl tyini veik. Baudiamoji atsakomyb nustatoma tik atsivelgiant padarini sunkum ir visikai nekreipiant dmesio paios veikos pavojingum. NK formos apibrimai pateikiami BK 16 str. Yra dvi NK rys: nusikalstamas pasitikjimas ir nusikalstamas nerpestingumas. Neatsargios kalts (NK) rys. Yra dvi NK rys: a) nusikalstamas pasitikjimas - nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jeigu j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. b) nusikalstamas nerpestingumas - nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo nerpestingumo, jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti.. Nusikalstamas pasitikjimas (NP). BK 16str. 2d. pateikiamas apibrimas, kas tai yra NP: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl NP, jeigu j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. Kalbant apie NP asmens psichinis santykis su daroma veika ireikiamas odiais asmuo suvokia daromos veikos riziking pobd. NP konstatuoti btina jog asmuo numato pavojing padarini kilim. Tai yra, kai padariniai numatomi kaip labai maai tiktini. Kaltininkas nesiekia baudiamajame statyme numatyt ir jam inkriminuojam padarini. Valinis NP kalts momentas. NP apibrime pasakytas odiais lengvabdikai tikjosi ivengti pavojing padarini. Padarini nenoras susijs su tikjimu, kad j neatsiras. Tikjimas turi remtis apskaiiavimais, objektyviomis aplinkybmis ar jgomis, kurios kaltininko poiriu turt padti ivengti pavojing padarini. NP esminis poymis yra asmens darom apskaiiavim ar tikjimo lengvabdikumas. Np atribojimas nuo tyins kalts formos. Daromos veikos pavojingo pobdio suvokimas esant tyinei ir neatsargiai kaltei skiriasi. Skirtinga veikos pavojingumo suvokim lemia skirtingos paios veikos objektyvus pavojingumas, kuris atsispindi mogaus smonje. Veikdamas tyia, kaltininkas suvokia, kad jo daroma veika yra labai socialiai alinga, i esms nusikalstama. Kalbant apie nusikalstam pasitikjim, asmens psichinis santykis su daroma veika bt ireikiamas odiais asmuo suvokia daromos veikos riziking pobd. Nusikalstamam pasitikjimui konstatuoti btina, jog asmuo numato pavojing padarini kilim. Taiau numatymo pobdis esant tyinei ir neatsargiai kaltei i esms skiriasi. Tyia darydamas nusikalstam veik asmuo siekia pavojing padarini kaip savo poelgio tikslo ar btinos slygos tikslui pasiekti. Atsivelgdamas daromos veikos tikslus ir motyvus, jis numato pavojingus darinius kaip neivengiamus arba labai tiktinus. Esant nusikalstamam pasitikjimui kaltininkas nesiekia baudiamajame statyme numatyt ir jam inkriminuojam padarini. Taigi, darytina ivada, kad pavojing darini numatymo pobdis esant tyinei ir neatsargiai kaltei i esms skiriasi. Tyiai bdinga, kad numatoma, jog pavojingi padariniai neivengiami ar labai tiktini, o esant nusikalstamam pasitikjimui padariniai numatomi kaip labai maai tiktini.

Nusikalstamas nerpestingumas (NN). BK 16str. 6d. apibriamas nusikalstamas nerpestingumas: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl NN jeigu j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galjo ir turjo tai numatyti. Kadangi statyme pasakyta, kad kaltininkas nenumat pavojing padarini kilimo, logika manyti, jog jis nesuvokia daromos veikos pavojingo pobdio. Tai esminis NN momentas, skiriantis j nuo kit kalts form. Veikdamas NN suvokia, k daro, taiau situacij suvokimas nra visikas, suvokiamos ne visos reikmingos veikos aplinkybs. Daroma socialiai alinga pavojinga veika. Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobdio asmuo nenumato, kad dl jo poveikio kils statymo numatomi pavojingi padariniai. Norint pripainti asmens veik padaryt dl NN, btina nustatyti, kad asmuo paeid savo pareig, bti dmesingas, atidus atlikdamas tam tikr darb. Baudiamoji atsakomyb dl NN gyvendinti kilus BK numatyt pavojing padarini btina nustatyti buvus pareig bti atidiam. Objektyvaus kriterijaus nepakanka, norint pripainti asmen NN suklus pavojing padarini . Reikalaujama nustatyti ir subjektyvj kalts kriterij atlikti individuali asmens savybi vertinim nustatant kalt. Isiaikinama, ar asmuo galjo konkreioje situacijoje suprasti socialin daromo poelgio reikm ir ivengti pavojing padarini. Kazusas. Jo atribojimas nuo tyios ir neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. Kazusas, tai B numatyt padarini suklimas be kalts. Tai toks asmens psichinis santykis, su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris neatitinka nei tyins nei neatsargios kalts sampratos. Padaryta veika yra kazusas, kai asmuo suvokia riziking daromos veikos pobd, numato statyme numatyt padarini kilimo galimyb, ir nors pagrstai tikisi j ivengti, ie padariniai vis dlto kyla. Esminis NP ir kazuso skirtumas yra asmens tikjimo, kad padarini nekils pobdis. Padaryta veika yra kazusas, kai asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo pobdio, nenumato pavojing padarini kilimo galimybs, neturjo arba negaljo suprasti daromos veikos pavojingo pobdio ir numatyti pavojing padarini, taiau j kilo. Konstatavus kazus, nekyla baudiamoji atsakomyb. Taiau tai nepaalina civilins atsakomybs u padaryt al. Klaida. Juridin klaida. Faktin klaida. Klaid taka ba. Klaida BT, tai asmens klaidingas padarytos veikos baudiamojo teisinio vertinimo ar neteisingas tam tikr veikos faktini aplinkybi suvokimas. Tai daromos veikos objektyvi ir subjektyvi poymi neatitiktis. Pagal pobd klaidos skirstomos teisines ir faktines. Teisins klaidos, tai daromos veikos baudiamojo teisinio vertinimo suvokimo klaidos. Faktins klaidos tam tikr daugiau ar maiau reikming NV sudiai ir veikai kvalifikuoti objektyvi poymi subjektyvaus suvokimo klaidos. Visos klaidos (teisins ir faktins) baudiamojoje teisje skirstomos dvi grupes: teisikai reikmingas ir teisikai nereikmingas klaidas. Teisikai reikmingos yra klaidos, kurios paalina baudiamj atsakomyb u padaryt veik arba j koreguoja, veria keisti padarytos veikos baudiamj teisin vertinim, t.y. nusikalstamos veikos kvalifikavim. Teisikai nereikmingos klaidos nekeiia nei padarytos veikos nusikaltimo pobdio, nei teisins jos kvalifikacijos. Iskirtinis teisini klaid bruoas yra tas, kad klaidingai suvokiamos ne tam tikros faktins daromos veikos aplinkybs, o visuminis teisinis jos vertinimas. Teisins klaidos gali bti ios: 1. Klaida dl nusikalstamo veikos pobdio, 2 Klaida dl padarytos veikos teisins kvalifikacijos. 1)Klaidos dl nusikalstamo veikos pobdio gali bti dvejopos: a) asmuo, darantis objektyvi pavojing veik, gali bti sitikins, kad jo veika statymo leistina arba, nors ir socialiai alinga, taiau nra prieinga baudiamajai teisei, t. y. nra nusikalstama; b) asmuo, sitikins, kad daro baudiamojo statymo uraust veik, t.y. nusikalstam veik, taiau i tikrj jo veika nra nusikalstama. Tai atvejai, kai apkaltinamas asmuo per ikiteismin tyrim ar duodamas parodymus teisme teigia tikrai suvoks socialin veikos reikm. Kai kuri usienio valstybi statymuose tokio pobdio klaidos pripastamos teisikai reikmingos, jei asmuo negaljo klaidos ivengti. BK 2 str. 2 d. statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia. Kartu su io straipsnio 3 d. suformuota nuostata, kad Asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio. 2)Klaidos dl padarytos veikos teisins kvalifikacijos yra teisikai nereikmingos. Asmens baudiamosios atsakomybs klausimas esant teisinei klaidai sprendiamas remiantis faktikai padarytos veikos juridine reikme. Prie teisini klaid priskiriamos ir klaidos dl tam tikr nusikaltimo sudties poymi teisins reikms. Asmuo, darydamas pavojing veik ir suvokdamas jos pobd gali daryti klaid dl veikos kvalifikavimo (mano, kad sukiauja, o i tikrj prievartauja turt). Tokia teisin klaida nra teisikai reikminga, asmuo atsako u padaryt nusikaltim. Faktins klaidos tai nepadarytos veikos teisinio vertinimo klaidos, o klaidos dl faktini padarytos veikos aplinkybi. Kaltininkas suvokia, kad daro pavojing veik, taiau klysta dl atskir objektyvi daromos veikos poymi. Faktins klaidos yra keli ri: a) klaidos dl nusikalstamos veikos dalyko (klaidos dl nukentjusiojo, dl nusikaltimo dalyko ksinimosi B nesaugom vertyb); b) klaida susijusi su pavojingos veikos padarymo rankiais ar priemonmis; c) klaida dl btinosios ginties slyg, kuri sukelia tariamosios ginties bkl. i klaida priklauso prie teisikai reikming klaid. Atsivelgiant situacij ji gali bti vertinta kaip pateisinama arba nepateisinama. Klaidos paprastai iaikja tiriant byl i kaltininko parodym. Jas vertina atliekantis ikiteismin tyrim asmuo ir teismas.