Goleman D.emocinis Intelektas

Daniel Goleman
EMOCINIS INTELEKTAS
TURINYS
Aristotelio ikis ................................................................................................. 9
PIRMA DALIS Emocins smegenys

1. Kam reikalingi jausmai .................................................................................. 19 2. Emocinio ipuolio anatomija ......................................................................... 30
ANTRA DALIS Emocinio intelekto prigimtis

3. Kada protingas tampa kvailas ....................................................................... 51 4. Paink save .................................................................................................... 67 5. Aistr vergai................................................................................................... 78 6. Mokslumas ................................................................................................... 102 7. Empatijos pamatai .............................................. 122 8. Menas bendrauti ........................................................................................ 138
TREIA DALIS Emocinio intelekto taikymas

9. Artimi prieai .............................................................................................. 157 10. Jautrus vadovavimas .................................................................................. 176 11. Protas ir medicina ...................................................................................... 193
KETVIRTA DALIS Atsiverianios galimybs

12. Svarbiausia - eima .................................................................................. 219 13. Trauma ir pakartotinis emocij imokimas ............................................... 231 14. Temperamentas ne visk nulemia ............................................................. 249
PENKTA DALIS Emocinis ratingumas

15. Emocinio neratingumo kaina ................................................................... 267 16. Emocij mokymas ...................................................................................... 301
ARISTOTELIO ISSUKIS
Kiekvienas gali supykti - tai paprasta. Taiau susipykti su tinkamu mogumi, neperengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dl tinkamos prieasties, tinkamu bdu - visai nra paprasta.
Inaos............................................................................................................... 332
Aristotelis
Nikomacho etika
Rugpjio popiet Niujorke buvo nepakeniamai tvanki, mones pyl prakaitas, visi buvo suirz. Grdamas viebut, Medisono gatvje lipau autobus. Labai nustebau, kai vairuotojas, pusamis juodaodis vyras, linksmai ypsodamasis draugikai kteljo: Sveikas! Kaip laikaisi?" itaip, autobusui vlio greiiu judant per tirt miesto centro grst, jis pasveikindavo kiekvien keleiv. Kaip ir mane, daugel tai tiesiog apstulbindavo, ir retas kuris atsakydavo vairuotojo sveikinim. Taiau liauiant usikimusiomis miesto gatvmis kai kas m stebuklingai, tiesa, i lto, keistis. Kad mus pamalonint, vairuotojas be perstojo gyvai komentavo visa, kas pasitaik pakeliui: ioje parduotuvje buvs neipasakytai puikus
ipardavimas, aname muziejuje surengta nuostabi paroda, gal esame girdj apie nauj film, pradt rodyti kino teatre u vieno kvartalo?Jo susiavjimas begalinmis miesto atveriamomis galimybmis buvo ukreiamas. I autobuso mons ilipdavo jau atsikrat gaiaus vangumo ir, vairuotojui kteljus Iki pasimatymo, linkiu geros dienos!", kiekvienas jam atsak yptel- damas. Prisiminimas apie susitikim neidilo man i atminties beveik dvideimt met. Kai vaiavau tuo Medisono gatvs autobusu, buvau k tik baigs rayti psichologijos daktaro disertacij. iandieninje psichologijoje maai dmesio skiriama toki permain tyrimams. Psichologijos mokslui menkai, o gal ir i viso nepastama jausm mechanika. Taiau sivaizduodamas, kad visame mieste plinta geros nuotaikos virusas, kur tikriausiai bus paskleid ano autobuso keleiviai, supratau, jog vairuotojas buvo savotikas miesto taikintojas, turjs stebuk9
10 Aristotelio ikis
Aristotelio ikis 11
ling gali paveikti kitus, isklaidyti nir, vos tramdom moni susierzinim, suminktinti ir praverti j irdis. O tai kelios vienos savaits laikraio inuts apie visikai prieingus dalykus. Vietinje mokykloje siautjs devyneri met mokinys apipyl daais mokyklinius suolus, kompiuterius, spausdintuvus ir nuniokojo aiktelje prie mokyklos stovjus automobil. Berniukas taip pasielg todl, kad kai kurie treiaklasiai pavadino j kdikliu", o jis norjo rodyti toks ness. Prie Manheteno repo klubo sueisti atuoni vaikai. Vienam netyia atsitrenkus br besikumiuojani paaugli, kilo arios mutyns, vienas i eistj m audyti mini i trisdeimt atunto kalibro automatinio revolverio. Ataskaitoje paymima, jog pastaraisiais metais alyje vis daniau griebiamasi ginklo dl menkiausi prieasi, suvokiam kaip nepagarbos aktai. Kaip tvirtinama vienoje ataskaitoje, penkiasdeimt septyni procentai udik, kuri aukomis tampa jaunesni nei dvylikos met vaikai, yra j tvai ir patviai. Beveik visais atvejais tvai tvirtina tik norj sudrausminti savo atalas". Lemtingomis tapusi bausmi griebiamasi dl menkiausi nusiengim": vaikas ustojo
Pastarj deimtmet mus ugriuvo lavina panai vyki, atspindini jausm nebrandum, nevilt, pasekmi nesuvokim, pasireikiant ms eimose,
bendruomense, visuomeniniame gyvenime. Esame liudininkai kylanios pykio ir nevilties bangos, kuri ugriva tiek ramia irdimi namie paliktus ir urakintus vaikus, kuriems aukl atstoja televizorius, tiek apleistus ir nepriirimus, skriaudiamus ir lykioje vedybinio smurto atmosferoje kenianius mauosius. Skaiiai, bylojantys apie vis stipresnius moni patiriamus emocinius sutrikimus, liudija, kad agresijos banga auga: mokyklose siautja ginkluoti paaugliai, nelaimingi vykiai greitkeliuose baigiasi viais, bendradarbi gyvyb ksinasi suirz atleisti i darbo tarnautojai. Emocinis smurtas, audymas i pravaiuojani main, potrauminis stresas tapo plaiai vartojamomis svokomis, o diugi kasdienio pasisveikinimo fraz linkiu geros dienos" virto irzliu k gero pasakysi?" i knyga turt padti iekantiems prasms beprasmybje. Kaip psichologas, o pastarj deimtmet ir kaip The New York Times urna- listas, sekiau mokslo paang atskleidiant iracionalumo paslaptis. velgdamas tai i savo varpins, pastebjau dvi prieingas tendencijas: arba norima vien matyti ms jausm pasaul ugrivanias negandas, arba siloma koki nors iganing vaist.
televizori, verk arba prilapino vystyklus. Jaunas vokietis teisiamas u penki turki - moter ir mergin - nuudym. Padegs bst aukoms miegant, neonaci grups narys neslp danai prarasdavs darb ir grs, o dl nevykusio savo likimo kaltino usienieius. Vos girdimu balsu jis lemeno: A be galo gailiuosi to, k padariau, ir man neapsakomai gda". Kiekvienos dienos naujienose mirgte mirga praneim, liudijani, jog tirpte tirpsta mandagumas, saugumas, vis daniau siautjama i em paskat. Taiau tokios naujienos tik atspindi ms ir mus supani moni stiprjanius nevaldom jausm proverius. Niekas nra apsaugotas nuo io nenuspjamo sielvarto ir irdglos potvynio; jis vienaip ar antraip pasiekia mus visus.
KODL TOKIE TYRIMAI ATLIEKAMI DABAR

Pastarj deimtmet, daugjant blog naujien, mokslininkai ypa intensyviai tyr mogaus emocijas. Vis domiausia buvo pavelgti smegen veikl. Atsiradus naujiems tyrimo bdams, naujoms technologijoms, leidianioms pamatyti smegen vaizd, pirm kart monijos istorijoje buvo ivysta tai, k gaub didi paslaptis: kaip veikia sudtinga smegen lsteli visuma, kai mogus msto, jauia, k nors sivaizduoja ir sapnuoja. is neurobiologijos duomen tvanas leidia aikiau negu bet kada suvokti, kaip emocijas reguliuojantys smegen centrai priveria mog tti arba pravirkti ir kaip veikia daug senesns smegen dalys, pastmjanios kariauti arba iebianios meil.
12 Aristotelio ikis
Aristotelio ikis 13
Galimyb neapsakomai aikiai matyti, kaip emocijos veikia ir kaip jos trinka, padeda rastis naujiems vaistams bendrai ms jausm krizei gydyti. Kad galiau parayti i knyg, teko sulaukti ios dienos - kol subrendo pakankamas mokslo vaisi derlius. Mano valgos pasirod vlokai dl to, kad jausm sfera dvasiniame mogaus gyvenime stebtinai ilgai iliko netyrintu psichologijos mokslo emynu. i tutum upild parankins geranorik patarim knygels, grstos (geriausiu atveju) klinikine patirtimi, stokojanios (jei apskritai jo ten galima iekoti) mokslinio pamato. Bet pagaliau atjo metas, kai mokslas gali autoritetingai prabilti iais skubios pagalbos reikalaujaniais, nelengvai paaikinamais sielos gelmi klausimais ir gana tiksliai nupieti mogaus irdies emlap". Tai ikis oponentams, siaurai suvokiantiems intelekt, tvirtinantiems, kad intelekto koeficientas yra genetikai paveldimas, kad jo nekeiia gyvenimo patyrimas ir kad jis didija dalimi nulemia ms gyvenim. is tvirtinimas neleidia atsakyti dar svarbesn klausim: k mes galime pakeisti, kad ms vaikams sektsi geriau? Arba kaip atsitinka, kad mons, kuri intelekto koeficientas auktas, neino, ko griebtis, o visai ne proto galinai puikiai tvarkosi gyvenime? Drsiau tvirtinti, jog daniausiai tai priklauso nuo mogaus gebjimo, vadinamo emociniu intelektu - jo savitvardos, nesilpstanio entuziazmo, atkaklumo ir gebjimo pagrsti savo veiksmus. Visus iuos gdius, kaip vliau pamatysime, galima diegti vaikams, suteikiant jiems geresnes galimybes tinkamai pasinaudoti genetinje loterijoje itrauktais proto gebjimais. monms vis aikesn atrodo btinyb pirmenyb teikti dorovs dalykams. Dabar toks metas, kai visuomens audinys dryska vis greiiau, kai godumas, prievarta ir dvasin menkyst pdyte pdo ms bendruomeninio gyvenimo gr. Todl toks svarbus yra emocinis intelektas - jausm gilumo, charakterio ir dorovingumo potraukio iraika. Gausja rodym, jog svarbiausius gyvenime etinius sprendimus nulemia giliai slypini jausm stiprumas, j galia. Impulsas yra paskata ireikti jausm, o vis impuls altinis yra jausmas, troktantis pasi-
reikti veiksmu. Impulso vergai, tie, kuriems stinga savitvardos, nepasiymi dorove. Gebjimas valdyti savo impulsus yra charakterio tvirtumo ir valios pamatas. O altruizmo aknys gldi empatijoje - gebjime sijausti kito padt, skaityti kito jausmus. Nestengdami suvokti savo artimo poreiki, jo nevilties, argi itiesime pagalbos rank? Dabartis primygtinai reikalauja dviej dorovs nuostat - savitvardos ir atjautos.
MS KELION
ioje knygoje pabsiu jums kelions per mokslines emocij valgas vadovu. i kelion pads geriau suvokti kai kurias labiausiai gluminanias gyvenimo ir mus supanio pasaulio akimirkas, isiaikinti, k reikia intelektas jausmams ir kaip jo gyti. Jau vien suvokti tai yra daug. Mokslo verimasis jausm viepatij galbt prilygsta tam, kuo kvantin fizika padjo fizikos tyrintojams. Kelions pradioje (pirmoje knygos dalyje) laukia paintis su naujais smegen emocins sandaros atradimais. ia rasite labiausiai trikdani gyvenimo akimirk, kai jausmai visikai nugali prot, paaikinim. Suvokus smegen sudedamj dali tarpusavio sveik, nulemiani mogaus pykt ir baim, aistr ir diaugsm, paaiks, kaip atsiranda emociniai proiai, niekais paveriantys geriausius ms ketinimus, kaip galima ugniauti griaunanius ir lugdanius impulsus. Svarbiausia, kad neurologijos duomenys atvers galimybes pasirinkti bdus vaik emociniams proiams ugdyti. Kitoje svarbioje ms kelions stotelje - antroje ios knygos dalyje pasidomsime, kaip neurologijos duomenys padeda nustatyti ir suvokti svarbiausi ms gyvenimo talent, vadinam emociniu intelektu: pavyzdiui, gebjim valdyti impulsus, perskaityti kito slapiausias mintis, gerai sutarti su aplinkiniais - Aristotelio odiais tariant, bti apdovanotam reta savybe susipykti su tinkamu mogumi, neperengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dl tinkamos prieasties, tinkamu bdu". (Skaitytojai, kuri nedomina neurologins smulkmenos, gali isyk pereiti prie kitos dalies.)
14 Ar istotelio ikis
Aristotelio ikis 15
iame ipltotame intelekto modelyje jausmams, kaip mokjimui gyventi, skiriamas iskirtinis dmesys. Treioje dalyje nagrinjama, kokius esminius ypatumus is mokjimas nulemia, kaip is gebjimas gali isaugoti ms labiausiai vertinamus mogikuosius ryius, kaip, j stokojant, tie ryiai suyra; kaip rinkos dsnius lemianios jgos, pakeiianios ms profesin gyvenim, nepaprastai sureikmina emocinio intelekto svarb darbo santykiuose; kaip nuodijanios emocijos, dl kuri nuolat griebiamasi cigarets, kenkia ms sveikatai, o emocin pusiausvyra padeda ir isaugoti sveikat, ir gyventi gerovje. I savo protvi esame genetikai paveldj daugyb ms temperament nulemiani emocij. Taiau smegen veiklos schema labai lanksti, o
siekiant sielos ir proto darnos. Ms kelion baigiasi apsilankymu naujovikose klasse, kuriose vaikams suteikiami emocinio intelekto pagrindai. Tikiu, jog ateis diena, kai visa ugdymo sistema bus paremta siekiu ugdyti esminius mogaus gebjimus, kai svarbiausia bus ilavinti savivok, savitvard, atjaut, kai menas klausytis, sprsti konfliktus, bendradarbiauti taps didija ms siekiamybe. Nikomacho etikoje" Aristotelis filosofikai diskutuoja apie dorybes, charakter ir gerai nugyvent gyvenim, jo ikis - tai patarimas suvaldyti emocijas pasitelkiant prot. Gerai ilavintos aistros gyja iminties: jos yra ms mstymo, vertybi, ilikimo kelrodis. Taiau jos nesunkiai gali pasukti klystkeliais, ir taip atsitinka itin danai. Aristotelio manymu, problemas sukelia ne jausmai, o j netinkamumas ir raika. Svarbiausias klausimas yra toks: kaip suteikti jausmams intelekto, kad ms gatves plstelt atidos vienas kitam iluma, o bendruomeniniam gyvenimui pstume globos ir atjautos dvasios?
temperamentas nra visk lemiantis veiksnys. Kaip teigiama ketvirtoje dalyje, emocins pamokos, kurias vaikai gauna namuose arba mokykloje, suformuoja emocines sekas, dl kuri vieni geriau, kiti prasiau gunda emocinio intelekto plotmje. Vaikyst ir paauglyst - metas isiugdyti svarbiausius, mus vis gyvenim valdysianius emocinius proius. Penktoje dalyje aptariami pavojai, tykantys t, kurie brsdami netampa savo jausm pasaulio valdovais; kalbama apie tai, kaip emocinio intelekto stygius padidina rizik susirgti depresija arba griebtis smurto, kentti nuo valgymo sutrikim arba junkti narkotikus. Joje apraoma, kaip paangios mokyklos ugdo vaik emocinius ir bendravimo gdius, kad j gyvenimas neikrypt i teisingo kelio. Tikriausiai didiausi nerim sukels knygoje pateikti duomenys, surinkti per nesuskaiiuojamas tv bei mokytoj apklausas, akivaizdiai patvirtinantys, kad visame pasaulyje ms kartos vaikai yra emocikai labiau paeisti, yra daugiau vieni ir keniani nuo depresijos, pikt ir nevaldom, nerving, linkusi nerimauti, impulsyvi ir agresyvi. Jeigu mums rpi rasti vaist ioms ligoms gydyti, pirmiausia-tuo tvirtai tikiu turime kitaip rengti vaikus gyvenimui. Dabar vaik emocin lavinim daniausiai paliekame savieigai, dl to susilaukiame tragik pasekmi. Vienintelis teisingas sprendimas, atitinkantis mano vizij, bt toks: eimoje ir mokykloje ugdyti harmoning asmenyb
PIRMA DALIS
EMOCINS SMEGENYS
1
KAM REIKALINGI JAUSMAI
Teisingai matyti galima tik irdimi: svarbiausi dalykai plika akimi nematomi.
Antuanas de Sent Egziuperi

Maasis princas
Pamstykime apie paskutines sutuoktini Gario ir Mers Deins ionsi, pasiventusi savo vienuolikmetei dukrelei Andrjai, kuri cerebrinis paralyius prikaust prie invalido veimlio, gyvenimo akimirkas. Visi trys ionsiai vaiavo Amtrako traukiniu, kuris krito up, barai sirus geleinkelio tilt pelktoje Luizianos valstijos vietovje. Tvai puol gelbti savo dukr, i paskutinij stengdamiesi neleisti jai ti. Vanduo jau versi grimztanio traukinio vagon, kai ion- siams stebuklu pavyko savo Andrj istumti pro lang gelbtojams. Akimirksniu traukinys paniro j vanden, ionsiai uvo.1 Andrjos istorija - istorija apie tvus, kuri paskutinis didvyrikas poelgis gelbstint savo vaiko gyvyb i ties buvo beveik mitins drsos. Be abejo, tvai dl savo vaik per vis monijos istorij ir prieistoriniais laikais aukojosi (taip elgsi ne tik moni protviai) nesuskaiiuojam daugyb kart.2 Evoliucij tyrinjaniam biologui toks tv pasiaukojimas - reprodukcijos skms" genas, perduodamas i kartos kart. Taiau tvams toks desperatikas poelgis nelaims akimirk tra meil, tikrai niekas kita. Papasakotasis tv didvyrikumo pavyzdys, liudijantis altruistins meils vaidmen gyvenime,3 atskleidia emocij galias, patvirtina, kad giliausiai slypintys ms jausmai, aistros ir trokimai yra svarbiausi gyvenimo vedliai ir kad moni paderm dl savo ilikimo turi bti labai dkinga jausm galiai. Ji yra ities ypatinga. Tiktai berib meil- btinyb gelbti globojam vaik - gali priversti tvus veikti j pai
19
20 Emocins smegenys
Kam reikalingi jausmai 21
ilikimo instinkt. Proto balsas aukotis nepatart, o irdiai, jei sprendia ji, toks pasirinkimas - vienintelis. Aikindamiesi, kodl evoliucija jausmui skyr svarbiausi viet mogaus sieloje, sociobiologai spja, kad pirmenyb irdiai galjo atitekti todl, kad lemiamomis akimirkomis sprendia ne galva, o irdis. Jie teigia kad atsidrusiems sunkiausiose padtyse mums vadovauja jausmai, kad jie padeda sprsti gyvenimikas uduotis, kurios per svarbios, kad bt patiktos vien protui. Jausmai gelbsti itikus pavojui, patyrus skausming netektj, kai siekdami tikslo turime veikti neskmes, kai susiejame savo likim su kitu mogumi, kuriame eim. Kiekvienas jausmas ireikiamas aikiu nusiteikimu veikti, kiekvienas nurodo veiklos krypt, pasiteisinusi veikiant nuolat ikylanius gyvenimo sunkumus.4 Kadangi ios aminos situacijos be paliovos kartojosi per vis mogaus evoliucijos istorij, ms emocij visumos iliekamj vert liudija tai, kad ji, sispaudusi ms nerv sistemoje, iliko kaip gimta, savaimin mogaus irdies atliepa. Poiris, atmetantis jausm svarb mogaus prigimiai, deja, yra trumparegis. Jau pats Homo sapiens (protingasis mogus) pavadinimas moksliniu poiriu, pagrstu naujais atradimais, jausmams skirianiais kit viet, yra ydingas. Visi i patyrimo inome, kad mogui iekant sprendimo arba ketinant veikti jausmo poveikis truput didesnis, o daniausiai - ymiai didesnis negu minties. Mes per daug sureikminome grynojo racionalumo - to, k galima vertinti intelekto koeficientu - vert ir reikm mogaus gyvenime. Kad ir kaip tai vertintume, neabejotinai aiku, kad jausmams sisibavus protas mogaus nevaldo.
draugus. engs namus ir igirds bruzdes, Krebtris isitrauk trys imtai penkiasdeimt septinto kalibro pistolet ir nujo Matildos miegamj patikrinti, kas ten triukmauja. Dukrai iokus i spintos tvas ov, kulka pataik jai kakl. Po dvylikos valand Matilda Krebtri mir.5 Vienas i evoliucijos emocini palikim yra baim, sutelkianti ms jgas apginti eim nuo pavojaus. is impulsas privert Bob Krebtr isitraukti ginkl ir apeiti namus iekant besislapstanio sibrovlio. Baim paskubino Krebtr auti, nesuvokus, k nusitaik, neatpainus dukros balso. Kaip teigia evoliucij tiriantys biologai, tokio pobdio automatins reakcijos ms atmintyje sispaud giliai ir seniai, dar prieistorje, kai viena akimirka nulemdavo isigelbjim arba mirt. Dar reikmingesns jos buvo esminiam evoliucijos tikslui: turti palikuoni, kurie genetikai perduot ias savybes ateities kartoms. Pikta ironija - Krebtri namuose jie lm tragikas pasekmes. Nors jausmai buvo imintingi vadovai ilgame monijos evoliucijos kelyje, ms civilizacijoje taip spariai daugjo nauj realij, kad i lto vykstanti evoliucija nebesteng j pavyti. Ties sakant, pirmuosius bandymus kodifikuoti ir skelbti etikos normas - Hamurabio kodeks, Deimt Dievo sakym, imperatoriaus Aokos ediktus galima laikyti bandymais paaboti, pajungti ir suvaldyti jausmus. Kaip savo veikale Civilizacija ir jos nerimas" rao Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), monijai reikjo prislopinti per stiprius jausm protrkius. Nepaisant visuomenini vart, aistros ir dabar aptemdo prot. Taip nutinka dl mogaus prigimties savybs, kylanios i psichinio gyvenimo sandaros. Biologins sandaros prasme mogaus nervin schema nusigludino ne per pastaruosius penkis
KAI AISTROS NUGALI PROT

vyko klaid tragedija. Keturiolikmet Matilda Krebtri tiesiog ketino ikrsti tvui pokt: paryiais tvams grus i vienags pas draugus, ji ioko i spintos ir suriko Bum!" Taiau Bobis Krebtris ir jo mona man, jog Matilda nakvoja pas
imtus met, tas procesas susijs gal su penkiasdeimt tkstani kart. Evoliucijos jgos neskubdamos, apgalvotai ms jausmus ugd milijonus met. Pastarieji deimt tkstani met, nepaisant sparios civilizacijos pltros ir to, kad moni skaiius iaugo iki penki milijard, nepaliko rykesnio pdsako ms lstelse, perduodaniose emocinio gyvenimo kodus. Tam, kaip vertiname susidrimus su aplinka, kaip juos reaguojame, takos turi ne tik racionals sprendimai, asmeninis patyrimas, bet
22 Emocins smegenys
ir toliausia praeitis. Visa tai, kaip rodo lidnas Krebtri eimos pavyzdys, iprovokuoja tam tikr, kartais tragik, elgesio model. Trumpai sakant, mes per danai gretiname postmodernias dilemas su emocij visuma, pritaikyta paleozojins eros poreikiams. ios keblios situacijos ir yra mano gvildenamos temos erdis.
g vaidmen, kur patvirtina aikus biologinis paraas". Rasdami nauj bd giliau pavelgti kn irsmegenis, mokslininkai vis isamiau apibdina emocij fiziologin iraik - tai, kaip skirtingai kiekvien emocij reaguoja mogaus knas.7 Apmus pykiui kraujas plsteli rankas, kad lengviau bt griebtis ginklo
Impulsas veikti
Vien pavasario dien vaiavau kaln keliu Kolorado valstijoje. Staiga teljs sniego gsis tarsi atskyr mane nuo priekyje vaiavusios mainos. Kad ir kaip stengiausi, pro balt skuriuojanio sniego udang nieko nebegaljau jirti. Spausdamas stabdi pedal, jauiau, kaip nerimastinga nuojauta persmelkia vis kn, girdjau, kaip dauosi mano irdis. Nerimas peraugo j baim: staigiai pasukau kelkratj, nutars palaukti, kol pga aprims. Po pusvalandio liovsi snigti, vl buvo matyti kelias. Pavaiavs vos kelis imtus jard, vl buvau priverstas sustoti dl avarijos greitkelyje. Greitosios pagalbos automobiliu atskubj medikai jau teik pagalb keleiviui mainos, sirusios kit, judjusi liau. Jeigu nebiau palauks, kol pga aprims, tikriausiai ir a biau su jomis susidrs. Baimingas atsargumas t dien tikriausiai igelbjo man gyvyb. Gal kaip ir triu, sustingus i siaubo j slinant lapei, ar prieistorin induol, besislapstant nuo mediojanio dinozauro, atslenkanio pavojaus nuojauta privert mane sustoti ir tempti dmes. I ties visi jausmai yra impulsai veikti, aibikos pastangos k nors pakeisti gyvenime. Tai mumyse dieg evoliucija. odio emotion (emocija) aknis yra
arba smogti prieui; irdies ritmas padanja, o hormon, toki kaip adrenalinas, antpldis sustiprina energijos pulsavim, kad jo pakakt rytingai veikti. Persmelkus baimei kraujas plsteli didiuosius skeleto raumenis, ypa koj, kad bt lengviau pabgti, o veidas iblykta, nes kraujas iteka (tarsi sustingsta"). Tuo pat metu knas akimirkai atvsta, matyt, suteikdamas galimyb pasvarstyti, ar ne protingiau bt pasislpti. Smegen emociniai centrai skatina hormon antpld, knas sitempia, kad bt viskam pasirengs, o dmesys sutelkiamas besiartinani grsm, kad tinkamai pasiruotume gintis. Upldus diaugsmui svarbiausi biologiniai pokyiai vyksta smegen centre, kuris suaktyvjs slopina neigiamus jausmus, suadina energij ir ramina dirglias mintis sukelianius jausmus. Taiau fiziologinje plotmje nevyksta joki ypating permain, iskyrus neveiklum, kuris padeda knui greiiau atsigauti nuo slegiani emocij. is bvis leidia knui pailsti, pasirengti veikti valiai, siekti pai vairiausi tiksl. Meil, velns jausmai, lytinis pasitenkinimas sukelia parasim- patin sujaudinim - fiziologiniu poiriu prieing bsenai sprukti arba pulti", kuri sukelia baim arba pyktis. Su parasimpatiniu modeliu susijs atsipalaidavimo atsakas" - po vis kn pasklindanios reakcijos, sukurianios bendr ramybs ir pasitenkinimo atmosfer. Nustebus antakiai kilsteli, todl galime apvelgti didesn plot, tinklain patenka daugiau viesos. Tai suteikia daugiau informacijos apie netikt vyk, padeda greiiau isiaikinti, kas vyksta, ir apsisprsti, ko griebtis bt geriausia. Visame pasaulyje pasibjaurjimo iraika panai, visur i jos supras, kad kakas dvokia, neskanu arba kelia leiktul perkeltine pras-
motere. is lotyn kalbos veiksmaodis reikia judti", o su priedliu e- judti

alin", pabgti". Taigi polinkis veikti yra bdingas kiekvienai emocijai. Kad jausmai skatina veikti, akivaizdu ste- bintgyvnus arba vaikus. Tiktai civilizuot" suaugusij pasaulyje gausu to, kas gyvnams visikai svetima: emocijos, kurios yra svarbiausias impulsas veikti, atskiriamos nuo akivaizdios reakcijos.6 Kiekvienas ms emocij puokts jausmas atlieka tik jam bdin
24 Emocins smegenys
me. Veido iraika, atspindinti pasibjaurjim, patempta j on virutin lpa, truput suraukta nosis iliko, kaip pastebjo arlzas Darvinas, nuo sen seniausi laik, kai tekdavo saugotis kenksmingo kvapo, ispjauti nuoding maist. Svarbiausia lidesio paskirtis - padti prisitaikyti prie skaudios netekties, pavyzdiui, artimojo mirties, kartaus nusivylimo. Lidint silpsta mogaus energija, dingsta noras k nors veikti, maloniai leisti laik ir diaugtis, be to, lidesiui stiprjant, jam peraugant depresij, sultja organizmo mediag apykaita. Toks
Du ms protai
Draug pasakojo man apie savo skyrybas, skausming isiskyrim. Jos vyras, pamils jaunesn bendradarb, netiktai prane ieins gyventi su ja. Po to sek varginanti kova dl namo, pinig, teiss auginti vaikus. Dabar, prajus keliems mnesiams, ji teigia esanti patenkinta, kad yra nepriklausoma ir laiminga, jog gyvena viena. A apie j nebegalvoju, jis man visikai nerpi", - patikinoji. Taiau, itarus iuos odius, jos akyse pasirod aaros. Akimirk suvilgusi aar lengva nepastebti. Tik mokantis suvokti ir jausti gali atpainti slepiam lides - lygiai kaip imokstame atskirti vien nuo kito du odius, kurie parayti atrodo vienodi, bet yra skirtingos reikms. Viena yra emocinio proto padiktuotas veiksmas, kita - racionaliojo proto veiksmas. Taigi paia tikriausia prasme mes turime du protus: vienas - msto, kitas - jauia. ie du i esms skirtingi inojimo bdai sveikaudami kuria ms psichin gyvenim. Racionalusis protas - suvokimo bdas, kur paprastai gerai juntame: jis reikiasi, kai esame budrs, mstome, svarstome. Taiau yra ir kita inojimo sistema: impulsyvi irgalinga, kartais galbt nelogika - tai emocinis protas. Emocionali-racionali dichotomija irykina liaudik galvos" ir irdies"
introspektyvus atsitraukimas leidia, lidint dl praradim arba palaidot vili, sismoninti j pasekmes. (Lidesys, dl kurio netenkama jg, tampama paeidiamesniu, senovs mog sulaikydavo ariau nam ir taip j apsaugodavo.) Grtant energijai, mogus vl ima planuoti savo veikl. Daugelis dalyk priklauso ir nuo ms gyvenimo patirties bei kultros. Mylimo mogaus netektis visada sukelia lides ir irdgl, taiau tai, kaip savo skausm parodome vieai ar artimj akivaizdoje, lemia kultra ir mylimiausi" moni, kuri gedti privalu, pasirinkimas. Ilgas evoliucijos periodas, per kur susiformavo emocins reakcijos, buvo toks negailestingas, kad daugeliui moni nebuvo lemta ilikti. Tai buvo metas, kai retas kdikis igyvendavo iki vaikysts ir tik nedaug suaugusij sulaukdavo trisdeimties, kai nuolat grs pavojus tapti grobuoni auka, o sausros ir potvyniai vert nuolat velgti miriai akis. Atsiradus emdirbystei, galimyb ilikti padidjo net ir primityviausioms moni bendruomenms. Per pastaruosius deimt tkstani met pasauliui keiiantis minta linkme, iauriausi monij ver vartai i esms atsileido. Inykus sunkumams, formavusiems ilikimui svarbias ms emocines reakcijas, pastarj turinys pasikeit. Senovje aibikas veiksmas supykus galjo turti esmins takos ilikimui, iais laikais tokios reakcijos pasekms, automatiniam ginklui atsidrus trylikamei rankose, tapo ities pratingos.8
atskyrim; inojimas irdimi", jog kakas teisinga, yra kitoks sitikinimo bdas, gilesn tikrumo forma negu racionalus apsvarstymas. Racionalumo ir emocionalumo santykis yra proporcingas: kuo stipresnis jausmas, tuo labiau sivyrauja emocinis protas ir tuo labiau susilpnja racionalusis protas. ios sandaros uuomazgos siekia milijon milijonus evoliucijos met, kai buvo btini gerai ilavinti jutimai ir intuicija, vadovaujanti momentinms reakcijoms, kai ikyla pavojus gyvybei, kai svarstymas, k daryti, gali bti pratingas. ie du protai, emocinis ir racionalusis, daniausiai veikia persi- pindami, suliedami skirtingus pasaulio painimo ir mokjimo jame elgtis bdus. Paprastai emocinis ir racionalusis protas sveikauja darniai:emocijos siunia signalus ir informacij racionaliajam protui, pastarasis jas patobulina, o kartais emocij praneimus vetuoja. Vis dlto emocinis ir racionalusis protai yra tik i dalies savarankiki, jie, kaip
26 Emocins smegenys
Kam reikalingijausmai 27
matysime vliau, apsvarsto kiekvien veiksm atskirai, taiau tarpusavyje sveikauja, nors ios smegen sritys nra sujungtos. Daniausiai ie protai puikiai pasitarnauja vienas kitam: jausmai yra svarbs protui, protas - jausmams. Taiau aistroms paeidus pusiausvyr, emocinis protas paima vir ir nuslopina racionalj. eiolikto amiaus humanistas Erazmas Roterdamietis paaipiai ra apie amin tamp tarp proto ir jausm.9 Jupiteris suteik kur kas daugiau (tarkime, kokius 24 kartus) aistr negu proto. Prie vieni proto gali jis pastat du lstanius tironus: pykt ir geism. Kiek protas gali prieintis jungtinms pastarj pajgoms, rodo mogaus gyvenimo patirtis. Protas daro tik tai, k sugeba: aukia net ukimdamas ir kartoja dorybingumo priesakus, o iedu tironai nesiliauja siuntinj jj unims ko pjauti, vis labiau triukmauja ir nesiliauja pldsi tol, kol j eimininkas pavargsta ir pasiduoda.
Emociniai centrai isivyst i primityviausi akn, smegen kamieno. Po milijonus met trukusios evoliucijos i i emocini centr isivyst mstaniosios smegenys, arba naujoji smegen iev, didysis vingiuot audini rutulys, sudarantis virutinius smegen sluoksnius. Tas faktas, jog mstaniosios smegenys iaugo i emocini, egzistavusi jau labai seniai, daug k sako apie proto ir jausmo tarpusavio ryius. Pati seniausia ms emocinio gyvenimo uuomazga gldi uosls pojtyje, tiksliau sakant, uodiamosiose smegenyse, sugaunaniose ir itirianiose kvapus. Kiekviena gyva btyb, jos lytinis partneris, maistui tinkantis ar nuodingas padaras bei jo tykantis grobuonis turi aik molekulin para", kur gali ineioti vjas. Todl prieistoriniais laikais kvapas turjo ypating reikm ilikimui. Senieji emociniai centrai, pradj vystytis i uodiamj smegen, iaugo gantinai dideli ir apjuos smegen kamieno vir. Rudimentinje stadijoje uosls centras buvo sudarytas tik i kvapams tirti skirt plon neuron sluoksni. Vienas lsteli sluoksnis kvptus kvapus suskirstydavo rimis: valgomas ar nuodingas, lytikai prieinamas, prieas ar maistas. Kitas lsteli sluoksnis nerv sistema sisdavo knui grtamuosius praneimus, kaip elgtis: ksti, spjauti, artintis, bgti, vytis.10 Atsiradus pirmiesiems induoliams, susiformavo nauji pagrindiniai emocini, t. y. emocijas reguliuojani, smegen sluoksniai. ios smegen kamien supanios smegenys apaioje, ten, kur siremia smegen kamienas, panaios ikst bandel. i smegen dalis todl, kad juosia smegen kamien ir su juo ribojasi, vadinama limbine, kratine" (lot. limbus - iedas). i nauja nerv sistemos sritis papild smegenis atitinkamomis emocijomis.11 Kai esame nir, simylj iki aus arba suakmenj i siaubo, esame limbins sistemos valdioje. Taip jau susiklost, kad evoliucijos eigoje limbin sistema itobulino du gebjimus - gebjim imokti ir gebjim atsiminti. Tai i esms sudar gyvnams galimybes ilikti bei geriau prisitaikyti prie besikeiiani slyg, o ne tik automatikai reaguoti dirgiklius. Jeigu ko nors uds gyvnas susirgdavo, kit kart to dalyko veng. Kvapu
KAIP AUGO SMEGENYS

Nordami suvokti emocij tak racionaliajam protui ir kodl jausmai bei mstymas taip link kariauti, isiaikinkime, kaip vystsi smegenys. I lsteli ir smegen skysio sudarytos mogaus smegenys sveria madaug tris svarus ir yra apytikriai tris kartus didesns u evoliucijos sukurt kit primat smegenis. Per milijonus met trukusi evoliucij smegenys augo i apaios vir - auktesniesiems centrams vystantis i emesnij, senesnij. (mogaus embriono smegen augimas apytikriai pakartoja evoliucijos proces.) Primityviausia mogaus smegen dalis (kaip ir kit organizm ri, turini bent menkiausi nerv sistem) yra smegen kamienas, sudarantis stuburo smegen virutin dal. Apatin smegen dalis reguliuoja gyvybikai svarbias funkcijas, tokias kaip kvpavimas, bei kno organ mediag apykait, valdo stereotipines reakcijas ir judesius. ios primityvios smegenys negali nei mstyti, nei ko nors imokti, jos yra uprogramuoti tvarkik- liai, priirintys tinkam kno veikl ir reaguojantys dirgiklius, utikrinanius ilikim. ios smegenys viepatavo ropli amiuje. Geriausiai tai iliustruoja gyvat, kuri nypdama spja apie ketinim pulti.
28 Emocins smegenys
vadovautasi, k sti, o ko ne; ryys tarp uodiamojo stormens ir limbins sistemos jau turjo kvap skyrimo ir atpainimo paskirt: lyginant uuodiam kvap su anksiau uuostais, imokta atskirti ger maist nuo blogo. is darbas teko uodiamosioms smegenims (paodiui - nosies smegenims"), kurios yra limbins sistemos ir seniausia naujosios smegen ievs, mstanij smegen, dalis. Madaug prie imt milijon met induoli smegenys m spariai vystytis. Vir plonos dvisluoksns smegen ievs - srityse, atsakingose u planavim, suprantaniose pojius, koordinuojaniose judesius - iaugus keliems naujiems smegen lsteli sluoksniams susidar naujoji smegen iev. Ji, lyginant su senovine dvisluoksne smegen ieve, nepaprastai sustiprino mogaus intelektines galias. Naujoji Homo sapiens smegen iev, dydiu pranokstanti vis kit primat smegenis, gijo visk, kas bdinga mogui. Naujojoje smegen ievje, minties buveinje, yra centrai, suvokiantys ir susiejantys visk, k ufiksuoja jutimo organai. Naujoji smegen iev papildo jausm supratimu, koks jis yra, suteikia mums vaizduot, galimyb suvokti idjas, simbolius, kurti men. Evoliucijoje naujoji smegen iev sudar slygas kuo protingiausiai visk suderinti, o tai, be jokios abejons, turjo didiuls takos organizmo gebjimui ilikti nepalankiomis slygomis, padidino galimyb perduoti palikuonims genus ta paia nervine schema. Sugebjimas ilikti pavojaus akimirk yra naujosios smegen ievs gebjimas numatyti galimus veiksmus, planuoti tolesnius, pasinaudoti vairiomis proto gudrybmis. Ypatingas naujosios smegen ievs veiklos galimybes atskleid mogaus pasiekimai meno, kultros, civilizacijos srityse. Susiformavus naujajai smegen ievei, pakito ir emocinis mogaus gyvenimas, jis tapo turtingesnis, gijo atspalvi. Panagrinkime meil. Limbinms struktroms yra pavalds malonumo, seksualinio geismo pojiai, lytin potrauk adinanios emocijos, o limbins sistemos jungtys su naujja smegen ieve lemia motinos ir vaiko ry, kuris yra eimos ilgalaikio sipareigojimo auginti vaik pamatas, o kartu monijos raidos pamatas. (Naujosios smegen ievs neturinioms
gyvn
rims,
pavyzdiui,
ropliams,
trksta
motinikos
meils,
todl
vos
isiritusiems naujagimiams netgi gresia bti tv sustiems.) moni pasaulyje tv ryys su vaiku utikrina iam glob iki pat brendimo laikotarpio, kurio metu smegenys toliau vystosi. Kopiant filogenetiniais laiptais (nuo roplio iki bedions ir nuo bedions iki mogaus), didja grynoji naujosios smegen ievs mas; didjant masei, geometrine progresija didja ir nervini jungi skaiius smegenyse. Kuo daugiau toki jungi, tuo daugiau galim signal. Naujoji smegen iev emocin gyvenim paveria subtiliu ir sudtingu, ji suteikia galimyb patirti vairesnius jausmus. Primat naujosios smegen ievs ryys su limbine sistema yra geriau isivysts negu kit organizm ri. Todl jie turi daug daugiau galimybi ir bd ireikti savo jausmus, vairesnius j niuansus. Triuis arba bedion baim reaguoja keliais prastais bdais, o mogus, kurio naujoji smegen iev yra didesns apimties, pasinaudoja daugybe galimybi - skaitant pagalbos auksm telefonu 911. Kuo sudtingesn visuomenin sistema, tuo svarbesnis is lankstumas, o sudtingesns visuomenins sandaros sistemos u mogikj nra.12 Taiau auktesnieji smegen centrai nevaldo viso ms emocinio gyvenimo: kai susipainiojus irdies reikaluose itinka emocins krizs, jie, sakytume, paklsta limbinei sistemai. Kadangi tiek daug smegen auktesnij centr kilo i limbins sistemos arba iplt jos veikimo srit, emocins smegenys nerv sistemos sandaroje vaidina lemiam vaidmen. Bdamos aknimi, i kurios iaugo naujesns smegenys, emocins sritys nesuskaiiuojamomis jungtimis susipyn su visomis naujosios smegen ievs dalimis. Todl emociniai centrai turi didiuls takos vis smegen, taip pat ir mstymo centr, veiklai.
Emocinio ipuolio anatomija 31
2
EMOCINIO IPUOLIO ANATOMIjA
Gyvenimas yra komedija tiems, kurie msto, ir tragedija tiems, kurie jauia.
Roblis, kelioms minutms pasidavs nevaldomam niriui, turjo utektinai laiko atgailai. Raant i knyg, jis jau trei deimt met sdjo kaljime u nusikaltim, pagarsjus kaip karjeros siekiani mergin mogudyst". Toks emocinis sprogimas - tai grsmingas nerv sistemos ipuolis. Paprastai toki akimirk limbinse smegenyse esantis centras skelbia pavoj, ragindamas visas smegenis veikti kuo skubiausiai. Atakuojama staiga, naujajai smegen ievei, mstaniosioms smegenims, nespjus susivokti, kas vyksta, juo labiau ar tai gerai. Skiriamasis toki ipuoli poymis yra nesugebjimas, prajus pamiimo akimirkai, susigaudyti, kas atsitiko. Panas ipuoliai, dl kuri vyksta iurps nusikaltimai (kaip mintj mergin
Horacijus Volpolis
Buvo karta 1963 met rugpjio popiet, diena, kai dvasikasis tvas Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis sak savo garsij kalb A svajoju" ygio u pilietines teises Vaington dalyviams. T pai dien trejiems metams u daugiau kaip imt silauim nuteistas ir tik k anksiau paleistas patyrs plikas Riardas Roblis, negaldamas atsispirti norui sigyti heroino, nusprend dar syk ibandyti savo laim. Vliau jis tvirtino norjs atsiadti praeities, taiau jam baisiai reikj pinig draugei ir judviej trej met dukrelei. Jis silau but, priklausius dviem jaunoms karjeros siekianioms moterims - dvideimt vieneri met Danisei Vili, Newsweek urnalo apvalgininkei, ir dvideimt trej met Emilei Hofert, vidurins mokyklos mokytojai. Pramatn but madingoje Niujorko lst Endo dalyje Roblis pasirinko tikdamasis rasti j tui, taiau Vili buvo namie. Grasindamas peiliu, Roblis j surio. Jau buvo besprunks, kai namo gro Hofert. Kad nesutrukdyt jo plan, surio ir antr moter. Vliau Roblis pasakojo, kad tuo metu, kai rio Emil Hofert, Danis Vili spjo, jog pasislpti jam nepavyksi, nes sidmjusi jo veid ir padsianti policijai j sugauti. Roblis, kuris k tik sau prisiek nusikalsts paskutin kart, labai isigando ir prarado savitvard. ts stvr sodos vandens butel ir tol tal juo moteris per galvas, kol ios neteko smons. Paskui, drebdamas i siio ir baims, jas abi subad ir supjaust virtuviniu peiliu. Po dvideimt penkeri met i akimirk Roblis prisimin aimanuodamas: A tiesiog pamiau. Man kakas sprogo galvoje".
nuudymas), tikrai nra reti. Nesibaigiani taip tragikai, bet pareikalaujani milinikos tampos, gana danai patiriame visi. Tik prisiminkite, kaip pamet galv" aukte ant savo sutuoktinio, vaiko arba automobilio vairuotojo, o vliau, ramiai apie tai pamst, gailjots savo poelgio. Greiiausiai dl to kalta buvo ta pati prieastis, suklusi sumait migdoliniame kne, viename i limbini smegen centr. Taiau ne visada limbiniai ipuoliai lidina: dl limbins reakcijos mogus triukmingai, sprogdamas i juoko, reaguoja anekdot, patiria nepaprasto diaugsmo akimirk. Kai Denas Jansenas po keli ird prislgusi neskmi ikovoti olimpin aukso medal greitojo iuoimo rungtyje (tai jis buvo prisieks savo mirtaniai seseriai) gal gale laimjo auks 1994-j iemos olimpinse aidynse Norvegijoje, jo mon ugriuvo tokia diaugsmo banga, jog teko auktis greitosios pagalbos medik.
VIS AISTR BUVEIN

mogaus migdolinis knas yra kek migdol panai darini, esani smegen kamieno viruje, netoli limbinio iedo apaios. Abiejose mogaus smegen pusse smilkini srityje yra po migdolin k
30
32 Emocins smegenys
n. Jis, lyginant su artimiausi evoliucijos giminaii primat analogiku organu, yra didelis. Amono ragas ir migdolinis knas buvo dvi pagrindins pirmyki nosies smegen" dalys, i kuri evoliucijos metu iaugo smegen iev, o vliau naujoji smegen iev. Ir dabar i limbin struktra yra labai arba labiausiai atsakinga u gebjim imokti ir siminti, o migdolinis knas yra atsakingas u emocijas. Jeigu migdolinis knas bt atskirtas nuo likusi smegen, mogus nepajgt vertinti emocij. i bkl kartais vadinama emociniu aklumu". mons, nesugebantys vertinti emocij, negali irj valdyti. Vienam jaunam vyrui migdolinis knas buvo paalintas tikintis, kad liausis kankinantys traukuli priepuoliai. Po operacijos jis liovsi domjsis monmis, su niekuo nenorjo bendrauti, mieliau sddavo vienas. Nors puikiai galjo susinekti, nebeatpaino artim draug, gimini, netgi savo motinos, tapo visikai abejingas j skausmui. Neteks migdolinio kno, nebesteng suvokti jausm.' Migdolinis knas, veikiantis kaip emocins atminties saugykla, tuo pat metu rpinasi prasms suvokimu. Gyvenimas be migdolinio kno - gyvenimas stokojant emocins patirties. Migdolinis knas lemia ne tik meil, nuo jo priklauso visos aistros. Gyvnai, kuriems i smegen dalis buvo paeista arba paalinta, nejaut baims ir pykio, netroko bendrauti ir visai nesuprato savo vietos tarp gentaini. J emocijos buvo arba uslopintos, arba j visai nebuvo. Aaras, tik mogui bding emocij enkl, taip pat skatina migdolinis knas ir greta esanti smegen dalis, vadinama juostiniu vingiu. mog apkabinant, glostant ar kitaip guodiant raminamos tos paios smegen vietos, idiovinanios ir aaras. Praradusieji migdolin kn neverkia, todl raminti j netenka. Dozefas Ledu (Joseph LeDoux), nerv sistemos tyrintojas, dirbantis Niujorko universiteto Neurologijos centre, pirmasis nustat lemiam migdolinio kno reikm emocinms smegenims.2 Dozefas Ledu yra vienas naujosios kartos nerv sistemos tyrintoj, kuriani netradicinius tyrimo metodus bei technologijas, kurios leidia stebtinai tiksliai kartografuoti smegen veikl ir atskleisti anksiau neme-
namomis laikytas smegen paslaptis. Mokslininko atlikt emocini smegen schemos tyrim duomenys pakeit ilgai isilaikius poir limbin sistem: svarbiausias vaidmuo buvo paskirtas migdoliniam knui, o kitoms limbinms struktroms atiteko visikai kitas vaidmuo.3 Dozefo Ledu tyrinjimai atskleidia, kaip migdolinis knas gali valdyti ms veiksmus netgi tuo metu, kai mstaniosiose smegenyse, naujojoje smegen ievje, dar tik gimsta sprendimas. Kaip sitikinsime vliau, migdolinio kno veikla ir jo sveika su naujja smegen ieve yra emocinio intelekto pamatas.
NERV SISTEMOS ABANGAI

Bandant suvokti jausm gali psichiniame gyvenime, sunkiausia suprasti kartomis" atliktus veiksmus. T akimirk vliau gailims, ypa kai atvstame" ir apsvarstome savo elges. Svarbiausias klausimas yra toks: kodl mes taip lengvai prarandame prot? tai pavyzdys: jauna moteris dvi valandas vaiavo automobiliu Boston, kad suvalgyt priepieius ir praleist dien su savo draugu. Per priepieius i jo dovan gavo ret i Ispanijos parvet gravir. Taiau moters diaugsmas iblso, kai draugas atmet pasilym drauge nueiti kin (ji labai norjo pamatyti vien film). Moter priblok ir eid jo pasiteisinimas, kuriuo niekaip nenorjo patikti: draugas tvirtino negals su ja praleisti dienos, nes turs eiti krepinio treniruot. Apsiaarojusi moteris pakilo ir ijo i kavins, tada, impulso pagauta, svied dovan iukliad. Prajus keliems mnesiams, apsvarsiusi savo poelg ji gailjosi ne ijusi i kavins, o praradusi gravir. Tokiomis akimirkomis, kai impulsyvs jausmai nustelbia racionalius, irykja naujai atrasta svarbiausia migdolinio kno paskirtis - vertinti priimam jausm signalus, kiekvien potyr. Psichiniame gyvenime gavs eiti svarbi psichologin sargyb, kiekvien situacij, kiekvien jutim jis tiria tam, kad bt atsakyta paprasiausius klausimus: Ar ia nra tai, ko a nekeniu? Ar tai mane eidia? Ar a to bijausi?" Jei t akimirk gauna teigiam atsakym, migdolinis knas
34 Emocins smegenys
reaguoja akimirksniu - usitrenks aibikai it spstai, pavojaus ini isiuntinja visoms smegen dalims. Smegen sandaroje migdolinis knas atlieka savotik vaidmenj - jis tarsi gelbjimo tarnyba, kurios operatoriai visada pasireng sisti nelaims signalus gaisrinei, policijai ir kaimynui, vos tik sijungia nam saugos sistema. Paskelbus pavoj, tarkim, mogui isigandus, migdolinis knas siunia skubius praneimus kiekvienai didesnei smegen daliai: paskatina sprukti arba pulti" hormon isiskyrim, mobilizuoja judesi centrus ir suadina irdies kraujagysli sistemos, raumen ir viduri veikl.4 Kitos migdolinio kno jungtys skatina noradrenalino isiskyrim, suaktyvina smegen svarbiausi viet - skaitant ir jutimus adinani - veikl. Taip smegenys visikai pasirengia kritinei padiai. Gavs papildomus migdolinio kno signalus, smegen kamienas imasi veiklos: veide spaudia igst, sustabdo jau pradtus, bet su pavojumi nesusijusius raumen judesius, paspartina irdies ritm, pakelia kraujospd, sultina kvpavim. Kiti signalai prikausto dmes prie baims altinio ir parengia raumenis atitinkamai veiklai. Tuo pat metu smegen ievs atmintis skatinama atsirinkti vis nepaprastu atveju galini praversti informacij ir atsikratyti paalini mini. Tai tik dalis kruopiai rengiam ir derinam pakeitim, kuriuos migdolinis knas rikiuoja irtvarko visose smegen srityse. Tankus migdolinio kno nervini jungi tinklas leidia jam netikto pavojaus akimirk uvaldyti visas smegenis, skaitant ir racionalj prot, irjoms vadovauti.
to, kad oko itikta mergina spoksojo skstant kdik. J pavyko igelbti. Kas privert mog, neinojus, kas i ties atsitiko, okti vanden? Atsakymas bt toks: greiiausiai - jo migdolinis knas. Vienu labiausiai vertinamu pastarojo deimtmeio atradimu jausm srityje laikomas Dozefo Ledu mokslinisdarbas apie smegen sandaroje migdoliniam knui tekus iskirtin jausm sargo vaidmen, jo gali staigiai upulti smegenis".5 Mokslininkas tyrimais rod, kad jutiminiai akies arba ausies siuniami signalai pirmiausia keliauja tarpini smegen gumbur, o paskui - vienintele sinapse - j migdolin kn; kitas signalas i gumburo nukreipiamas naujj smegen iev, mstanisias smegenis. is isiakojimas leidia migdolui pradti reaguoti, naujajai smegen ievei nespjus tinkamai apdoroti informacijos, perleidiantj per kelias smegen grandines ir pateikiant puikiai parengt atsak. Dozefo Ledu tyrinjimai sukl revoliucij emocinio gyvenimo suvokime, nes jis pirmas ityr emocij nervinius takus, aplenkianius naujj smegen iev. Didiuma emocij, keliaujani tiesiai per migdolin kn, yra paios seniausios ir stipriausios; tai kodl jausmai nugali prot. Neurologai ilgai laiksi poirio, kad akys, ausys ir kiti jutimo organai perduoda signalus gumbur, i ten jie siuniami jutimus ap- dorojanioms naujosios smegen ievs sritims, kur gauti signalai paveriami mums suvokiamais objektais. Signalai suriuojami pagal reikmes, ir smegenys atpasta, kas yra kiekvienas objektas ir k jo buvimas reikia. I naujosios smegen ievs, kaip anksiau teigta, signalai perduodami limbin smegen srit, o i ten atitinkamas atsakas pasklinda po
JAUSM SARGAS
tai k man papasakojo draugas, atostogavs Anglijoje. Ukands kavinje ant kanalo kranto, i lto leidosi akmeniniais laiptais kanalo link, kai pastebjo vanden velgiani mergin, kurios veide atsispindjo neapsakomas siaubas. Nespjs suvokti, kas nutiko, mano draugas nenusirengs oko vanden ir tik atsidrs jame supra-
smegenis ir vis kn. Taip daniausiai ir vyksta, taiau Dozefas Ledu, be didiojo neuron tako, kuris driekiasi naujj smegen iev, atrado ma neuron pluotel, tiesiogiai jungiant gumbur su migdoliniu knu. is siauresnis ir trumpesnis kelias leidia migdoliniam knui tiesiogiai priimti kai kuriuos jutimo organ siuniamus signalus ir reaguoti anksiau, negu naujoji smegen iev sps juos priimti ir vertinti.
36 Emocins smegenys
is atradimas paneigia sitikinim, jog diktuodamas emocines reakcijas migdolinis knas visikai priklauso tik nuo naujosios smegen ievs siuniam praneim. Migdolinis knas gali suadinti emocin atsak iuo avariniu keliu netgi tada, kai j pasiekia lygiagreiai keliaujantys signalai i naujosios smegen ievs. Migdolinis knas gali liepti mogui reaguoti akimirksniu, kol geriau informuota naujoji smegen iev neskubdama parengs tobulesn veiksm plan. Tirdamas gyvn baims jausm, Ledu paneig ankstesnes inias apie emocij kelius. Svarbiausio savo bandymo metu jis suard girdimj iurki smegen ievs dal, po to gyvnlius paveik garsu ir elektros oku. Visos iurks gana greitai imoko bijoti tam tikro tono, nors is garsas negaljo patekti naujj smegen iev. Garsas keliaudavo tiesiai i ausies gumbur ir migdolin kn, aplenkdamas visas auktesniojo lygmens smegenis. Trumpai sakant, naujosios iurki emocins reakcijos radosi visikai nesikiant protingesnei" smegen ievei. Migdolinis knas suprasdavo, atsimindavo ir pats suadindavo baims jausm. Kaip man teig is mokslininkas, anatomine prasme emocin sistema gali veikti nepaisydama naujosios smegen ievs. Tam tikros emocins reakcijos ir emocin atmintis gali susidaryti be jokio smoningo paintinio siterpimo". Migdoliniame kne gali kauptis atmintis ir vairs atsakai, kurie veikia mogui nesuvokiant savo elgesio prieasties. O taip nutinka todl, kad sutrumpintas kelias i gumburo migdolin kn visikai aplenkia naujj smegen iev. Atrodo, jog is trumpasis kelias leidia migdoliniam knui bti emocini spdi irgerai nesismonint prisiminim saugykla. Ledu nuomone, slaptasis migdolinio kno vaidmuo atmintyje paaikina, pavyzdiui, ities apstulbinus bandym: parodius tiriamiesiems daugyb
painimas" patvirtina, jog mes ne tik suvokiame tai, k matome, bet ir susidarome apie tai savo nuomon.7 Taigi ms jausmai turi savo prot, sprendiant apie reikinius ir dalykus visikai nepaisydamas ms racionaliojo proto. Vaizdo signalas i tinklains pirmiausia siuniamas gumbur, kur jis iveriamas smegenims suprantam kalb. Po to didioji praneimo dalis keliauja regos srit smegenyse, kur inagrinjama ir vertinama jo prasm bei parenkamas tinkamas atsakas; jei atsakas yra emocinis, signalas keliauja migdolin kn, kad suadint emocinius centrus. Taiau trumpesnis signalas siuniamas tiesiai i gumburo migdolin kn tam, kad greiiau bt perduotas ir greiiau bt gautas atsakas, tiesa, ne taip gerai apgalvotas. Tokiu bdu migdolinis knas gali paskatinti emocin reakcij, smegen ievs centrams nespjus gerai suvokti, kas vyksta.
EMOCINS ATMINTIES SPECIALISTAS

Nesmoning emocin patirt saugo migdolinis knas. Ledu ir kit nerv sistem tyrinjani mokslinink darbuose dabar imama teigti, kad Amono ragas, ilgai laikytas limbins sistemos pagrindiniu elementu, suvokimo modelius fiksuoja aktyviau negu emocines reakcijas. Svarbiausia Amono rago pareiga - pasirpinti, kad bt gerai simenamas emocinei prasmei btinas kontekstas; btent Amono ragas atpasta skirting reikini svarb, pavyzdiui, lok zoologijos sode ir t pat vr savo kieme. Amono ragas atsimena vykius kaip fakt, migdolinis knas sidmi j emocin atspalv. Jeigu dvijuostje autostradoje lenkdami automobil vos ivengme
geometrini figr, buvo paprayta atrinkti matytsias; mons m rinktis keisiausi form figras, msteljusias pro j akis taip greitai, kad n nesuvok, ar i viso jas mat!6 Kitais moksliniais tyrimais rodyta, jog paiomis pirmosiomis sekunds dalelytmis, kai k nors pastebime, ne tik nesmoningai suvokiame, kas tai, bet ir nusprendiame, ar tai patinka. Nesmoningas
susidrimo, Amono ragas isaugos vykio smulkmenas: pavyzdiui, kurioje kelio atkarpoje tai atsitiko, kas su mumis vaiavo, kaip atrod ana maina. O jei panaiomis aplinkybmis vl ketinsite aplenkti automobil, migdolinis knas tutuojau privers jus sunerimti. Kaip sak Ledu, Amono rago dka atpastame savo pussesers veid, o kad jos nemgstame, primins migdolinis knas".
38 Emocins smegenys
Smegenys naudojasi paprastu, taiau gudriu bdu emociniams vaizdams ufiksuoti: tos paios apie pavoj praneanios neurochemins sistemos liepia knui reaguoti gyvybei gresiantj pavoj (sprukti arba pulti) ir tai su visomis vaizdingomis smulkmenomis rao atmintyje.8 Patiriant stres (sunerimus ar net labai diaugiantis), i smegen antinksius einantis nervas paskatina hormon (adrenalino bei noradrenalino) isiskyrim. Pasklisdami po vis kn, jie parengia j reaguoti pavoj. Mintieji hormonai suadina nervo klajoklio receptorius, o pats nervas klajoklis perduoda informacij i smegen irdiai. Vliau, skatinamas adrenalino bei noradrenalino, grina signalus smegenims. Migdolinis knas yra pagrindin vieta, kur atkeliauja ie smegen impulsai; jie suadina migdolinio kno neuronus, pranedami kitoms smegen sritims, kad ios geriau simint tai, kas vyksta. Atrodo, jog taip suadinus migdolin kn didiuma emocinio susijaudinimo akimirk atmintyje sispaudia ymiai stipriau, todl mes puikiai prisimename, kur jome pirmojo pasimatymo metu, k veikme, kai igirdome apie kosminio erdvlaivio
gali
jas
paskelbti
sutampaniomis" panaumu,
ir,
nesulauks kartligikai
pamatuoto nurodinti,
patvirtinimo, k daryti,
tenkindamasis
menku
ima
vadovaudamasis gantinai seniai ms atmintyje sispaudusiais veikimo bdais, mintimis, jausmais, kuriais esame reagav panaius vykius. Taip buvusi slaugytoj, kuri sukrt baisios kare sueist moni aizdos, vl staiga apima siaubas, pasibjaurjimas ir panika net po keleri met: vos pravrus spintos duris ir uuodus i jos sklindani smarv bei ivydus ten savo maylio paslptas dvokianias sauskel- nes, iurpus mio lauko prisiminimas atgyja akimirksniu. Pakanka keli senus pavojus priminusi smulkmen, kad migdolinis knas pasist signal. Bda ta, jog emocij kupin prisiminim sukelt krizin atsak gali bti sureaguota visikai netinkamai - ankstesniu bdu. Tokiomis akimirkomis emocini smegen sprendim netikslumus sustiprina tai, kad didiuma stipri emocij kupin atsiminim susij su pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, jo santykiais su globjais, o ypa - su skausminga patirtimi, kai vaikas buvo muamas arba juo visikai nesirpinama. Ankstyvojoje vaikystje kitos smegen dalys (ypa Amo- no ragas, geriausiai simenantis faktus) ir naujoji smegen iev, racionaliojo proto buvein, dar tik auga ir vystosi. Atminties poiriu migdolinis knas ir Amono ragas veikia sutartinai, kiekvienas saugo ir atsirenka informacij
Challenger sprogim. Kuo stipriau suadinamas migdolinis knas, tuo ilgiau neidyla
spdis. Tai, kas mus labiausiai igsdina arba baugina, atmintyje ilieka visam laikui. Tai reikia, kad smegenyse veikia dvi atminties sistemos, viena - prastiems reikiniams, kita - emocij suadintiems. Emocinei atminiai skirta sistema, kuriosjutimai puikiai ilavjo evoliucijos metu, rpinasi, kad neumirtume pavojing ir maloni dalyk sukelt spdi. Taiau emocin atmintis gali bti ir nevyks vedlys.
savarankikai. Amono ragui atsirenkant reikiam informacij, migdolinis knas nustato, ar ji turi emocin atspalv, arba vert. Migdolinis knas, kuris kdikiui augant vystosi labai greitai, jau naujagimio yra daug geriau susiformavs negu kitos smegen dalys.
PATIRTIES AID SPSTUOSE

Vienas nerv skelbiam pavoj trkumas yra tas, jog skubus migdolinio kno siuniamas praneimas kartais, o gal ir danai, ms permainingame pasaulyje yra kliuvinys. Migdolinis knas, kaip emocins atminties saugykla, analizuoja patirt, lygindamas tai, kas vyksta dabar, su tuo, kas vyko praeityje. Jo lyginimo bdas paremtas asociacija: jeigu viena dabarties situacija primena ankstesn, migdolinis knas
Ledu atkreipia dmes migdolinio kno vaidmen vaikystje, pritardamas svarbiausia laikytai psichoanalitins minties doktrinai: pirmj kdikio gyvenimo met ryiai su monmis - tai emocins pamokos, kurios vliau vaikui padeda arba trukdo prisitaikyti prie globj.9 ios suaugusiojo poiriu sunkiai suvokiamos emocins pamokos tokios galingos yra todl, mano Ledu, kad migdoliniame kne jos gldi kaip pirmaprads, beads emocinio gyvenimo patirtys. Pirmieji emociniai prisiminimai siria kdikio atmint jam dar nesugebant
40 Emocins smegenys
Emocinio ipuolio anatomija
41
odiais j jvardyti. Taiau kai gerokai vliau ie prisiminimai suadinami, netikt atoveiksm logikai paaikinti nra lengva. Viena i prieasi, kodl mus priblokia ms pai emocij proveriai, gali bti tokia: i proveri kilm sena, ji gldi vaikystje, kai viskas buvo gantinai painu, kai ne tik neinojome odi, kuriais galtume apibdinti tai, kas vyksta, bet ir negaljome to, kas vyksta, suvokti. Ms atmintyje teiliko pains jausmai.
tantj sekunds dal. Praneimas, siuniamas prastu keliu per gumbur naujj smegen iev ir migdolin kn, utrunka dvigubai ilgiau. Tokie tyrimai dar neatlikti su mogaus smegenimis, taiau manoma, kad santykis galt bti madaug toks pat. Tiesusis kelias, kurio reikm evoliucijoje (mogaus ilikimui) yra didiul, suteikia galimyb reaguoti aibikai, keliomis lemiamomis sekunds dalimis sutrumpinant atsako grsm laik. ios sekunds dalys, be jokios abejons, igelbjo tiek daug pirmyki ms protvi, jog is genas yra kiekvieno induolio smegenyse,
MIOS IR NETINKAMOS EMOCIJOS

Buvo madaug treia valanda nakties, kai griuvus luboms didelis daiktas su trenksmu nukrito tolimajame mano miegamojo kampe, pro skyl pabiro palpje buv daiktai. Akimirksniu strykteljs i lovos, puoliau i miegamojo, baimindamasis, kad ant grind tuoj nudribs visos lubos. Kai suvokiau, jog esu saugus, atsargiai prisiartinau prie miegamojo dur. Tai, k ivydau, leido suprasti, jog mane igsdinus gars sukl nuvirtusi aukta di krva, kuri vakar vakare tvarkydama spint sukrov mona. Niekas n negaljo nukristi i palps, nes jos i viso nebuvo. Lubos buvo sveikut sveikutls kaip ir a. Mano uolis i lovos pusiaumiegomis, galjs padti man ilikti sveikam, jeigu lubos i tikrj bt griuvusios, patvirtina galing migdolinio kno postm veikti ikilus pavojui, kai lemiam akimirk naujoji smegen iev nespja gerai suvokti, kas i ties dedasi. Avarinis kelias i akies gumbur ir i jo migdolin kn yra labai svarbus: lemiam akimirk, kai veikti reikia aibikai, jis sutaupo laiko. Taiau i grandin i gumburo migdolin kn persiunia tik maum jutimini inui, didiuma j tuo metu naujj smegen iev keliauja prastu keliu. iuo greitkeliu migdolin kn tepatenka (geriausiu atveju) nenulifuotas praneimas, tinkantis tik spti. Kaip teigia Ledu, jums nebtina tiksliai inoti, kas kelia pavoj".10 Didelis tiesiojo kelio privalumas yra tas, kad smegenys gali reaguoti aibikai, kai ir tkstantoji sekunds dalis gali bti lemtinga. reikin migdolinis knas gali reaguoti akimirksniu - per dvylikatks-
skaitant jsikes ir manikes. Nors mogaus psichiniame gyvenime (iskyrus nebent emocines krizes) i atsako grandin vaidina menk vaidmen, taiau visas pauki, uv ir ropli psichinis gyvenimas sukasi apie j: kad ilikt, jie turi nuolat stebti prieus ir tykoti grobio. i pirmykt, maesnioji, induoli smegen dalis yra svarbiausios neinduoli smegenys, - teigia Ledu. - Jos leidia veikti, akimirksniu paklstant emocijoms. Tas bdas kad ir greitas, taiau nevyks, nes smegen lstels veikia spariai, taiau netiksliai." Toks netikslumas netrukdo, pavyzdiui, voverei: jos klystkelius lemia saugumo sumetimai, is gyvnas atoka nuo visko, kas galt bti prieas, ir prioka prie visko, kas galt bti maistas. Taiau mogaus gyvenime ie netikslumai labai pakenkt tarpusavio santykiams, nes ir mes, vaizdiai tariant, galime pripulti prie netinkamo mogaus ir daikto arba atokti nuo j. (Pasvarstykime pavyzd: padavja imet padkl su pietumis eiems asmenims, vos vilgteljusi moter, kurios garbanot rusv plauk kupeta primin t, dl kurios buvo vyro palikta.) Tokios neisirutuliojusi emocij klaidos paaikinamos tuo, kad jausmas atsiranda anksiau u mint. Ledu jas vadina ikikognityvinmis (anksiau u mstym atsiradusiomis) emocijomis". Tai nebaigt riuoti ir logikai nesudliot neuron irjutimins informacijos nuotrup atsakas atpastam objekt, kitaip sakant, labai alia" jutimins informacijos forma, primenanti aidim, kai melodija spjama vos igirdus paius pirmuosius taktus. Jei migdolinis knas uiuopia svarb jutimin model, jis i karto daro ivad, sukeldamas atsakomuosius veiksmus, ir
42 Emocins smegenys
nelaukia ne tik patvirtinani, bet ir apskritai joki rodym. Todl nieko keista, kad taip prastai orientuojams pai staigiausi ir stipriausi emocij gdumoje, ypa kol dar esame j valdomi. Migdolinis knas gali sukelti baims arba nirio priepuol, naujajai smegen ievei dar nesuinojus, kas vyksta, nes i primityvi emocija suadinama anksiau u mint ir nuo jos nepriklauso.
centrus, kad ten bt ianalizuota ir suvokta tai, kas pamatyta; t informacij ir ms atsakym j sutvarko kaktins skiltys. naujj smegen iev atplstani informacij emocini smegen sekos registruoja, analizuoja, apmsto ir per kaktines skiltis suderina atsak. Jeigu io vyksmo metu prireikia emocinio atsako, j padiktuoja kaktins skiltys, sutartinai veikdamos su migdoliniu knu ir kitomis emocini smegen atsako sekomis.
EMOCIJ TVARKDARYS
Mano biiulio eiamet dukt Desika pirm kart gyvenime nakvojo ne namie, o pas draug. Sunku pasakyti, kuri - maoji vienia ar jos mama - jaudinosi labiau. Nors mama stengsi neisiduoti nerimaujanti, vidurnakt, kai ruodamasi miegoti igirdo telefono skambut, neilaik tampos. Paleidusi i rank dant epetl, puol prie telefono. Jos irdis palusiai dausi, galvoje sukosi kraups su dukra susij vaizdiniai. Stvrusi ragel ir suukusi: Desika!", ji igirdo nepastamos moters bals: Oi, atrodo, apsirikau". Tik tada moteris susitvard ir mandagiai paklaus: Kok numer js surinkote?" Tuo metu, kai migdolinis knas impulsyviai reaguoja, kita emocini smegen dalis parengia tinkamesn, labiau apgalvot atsakym. Sklend migdolinio kno protrkiams stabdyti, deja, taisyta kitame jungties su naujja smegen ieve gale kaktinje skiltyje. Kaktins smegen skilties iev reaguoja, kai isigstame arba ttame, taiau nuslopina arba tramdo jausm, kad bt geriau pasielgta tada, kai btina dar kart visk vertinti ir kitaip reaguoti (kaip nutiko anai dl dukters susirpinusiai moteriai, kai atsiliep telefonu). i naujosiossme- gen ievs sritis suformuluoja geriau pasvert arba tinkamesn atsak ms emocinius impulsus, pavaduodama migdolin kn ir kitas limbines sritis. Paprastai kaktins smegen skiltys valdo ms reakcijas nuo pat pradi. Atminkite, jog didiausia jutimins informacijos siunta i gumburo keliauja ne migdolin kn, bet naujj smegen iev ir jos
i seka, leidianti suriuoti emocinius atsakus, yra prastas bdas, kur sutrikdo vienintel iimtis - emocin kriz. Gavusios emocin signal, kaktins skiltys per kelias akimirkas i daugybs galim reakcij isirenka vien, susijusi su maiausia rizika arba tinkamiausi naudingumo poiriu." Taip gyvnai apsisprendia pulti ar sprukti. Kada pulti, o kada sprukti, sprendia ir mons, taiau jiems tenka rinktis ir daug kit dalyk - kada siteikti, tikinti, iekoti uuojautos, atsisakyti bendradarbiauti, jausti kalt, verklenti, dtis drsiam, rodyti paniek. Be to, jie renkasi pasitelkdami visas emocines gudrybes. Atsako trukms poiriu naujj smegen iev nusileidia ipuolio
mechanizmui, nes joje panaudojama daugiau atsako sek. is atsakas gali bti imintingesnis, labiau apgalvotas, nes keli jausmui parengia mintis. K nors prarad nulistame, ko nors pasiek pasijuntame laimingi, dl kieno nors odi arba veiksm sieidiame arba supykstame todl, kad naujoji smegen iev atlieka savo darb. Jeigu nebt kaktini skili (kaip ir migdolinio kno), prarastu- me didiul emocinio gyvenimo dal. Nesuvokus, jog kak reikia emocikai atsakyti, nebus ir atsako. kaktini skili vaidmen emociniame gyvenime neurologai tar esant dar 1940 metais, kai nepaprastai drsiai, deja, klaidingai, imta chirurginiu bdu gydyti" psichines ligas. Bdavo atliekama lobotomija - paalinama (danai nevykusiai) dalis kaktini skili arba nukertamas kaktins smegen skilties ievs ryys su giliau esaniomis smegen dalimis. Iki atsirandant efektyviems psichines ligas gydantiems vaistams, lobotomija buvo entuziastingai giriama kaip bdas sunkiems emociniams sutrikimams paalinti. Nupjovus kaktini skili jungtis su kitomis smegen dalimis pacient kanios palengvdavo". Deja, gydymas daugeliui pa
44 Emocins smegenys
cient kainuodavo ir emocin gyvenim, nes bdavo nutraukiama pagrindin atsako seka. Manoma, jog emocinis ipuolis - tai dviej pasikeitimus sukeliani jg rezultatas: migdolinis knas suadinamas neijudinant naujosios smegen ievs veiklos, kuri ilaikyt emocini reakcij pusiausvyr, arba naujosios smegen ievs sritys mobilizuojamos emocinio pavojaus atveju.12 Tokiomis akimirkomis racionalj prot uvaldo emocinis. Atlikdama vien i savo funkcij, kaktins smegen skilties iev pasielgia kaip patyrs emocij tvarkdarys, kuris i pradi pasveria galimus atsakus, prislopindamas migdolinio kno ir kit limbini centr siuniamus impulsus veikti. Panaiai elgiasi tvas, kai sutrukdo impulsyviam vaikui stverti geidiam daikt, kad paaikint jam, jog privalu jo pirmiau mandagiai paprayti (arba palaukti).13 Svarbiausias tamp sukelianios emocijos ijungiklis" pasirodo besanti kairioji kaktin skiltis. Neuropsichologai,tiriantys pacient, kuri kaktins skiltys yra paeistos, nuotaikas, nustat, jog kairiosios kaktins skilties, tvarkanios nemalonias emocijas, viena i paskiri yra reguliuoti temperatr. Deiniojoje kaktinje skiltyje sikr neigiami jausmai - baim ir agresija, o kairioji skiltis, priirinti ias emocijas, tikriausiai slopina deinij skilt.14 Pavyzdiui, tiriant paralyiuotus pacientus nustatyta, kad tie, kuri paeista buvo kairiosios kaktins smegen skilties iev, siaubingai nerimavo ir kent baim, o tie, kuri buvo paeista deiniosios kaktins skilties iev, staiai digavo: per neurologin apklaus juokavo ir buvo
i ir limbins sistemos jungtys yra be galo svarbios psichiniame gyvenime. Jos tvarko ne tik emocijas, bet ir padeda priimti paius svarbiausius gyvenimo sprendimus.
MINI IR JAUSM HARMONIJA

Jungtys tarp migdolinio kno (ir su juo susijusi limbini struktr) bei naujosios smegen ievs yra pagrindin vieta, kur vyksta miai arba sudaromos galvos ir irdies, minties ir jausmo bendradarbiavimo sutartys. ios atsako sekos padeda suvokti, kodl jausmai tokie svarbs, kad galtume tiek protingai nusprsti, tiek paprasiausiai blaiviai galvoti. Imkim emocij gali sustabdyti mintijim. Smegen veikl tiriantys mokslininkai vartoja termin veiklioji atmintis", apibriant dmesio talpum, gebjim ilaikyti smegenyse duomenis, kurie btini sprendiant tam tikr uduot arba iekant ieities - kaip kuo puikiausiai sutvarkyti sivaizduojam nam, suplanuoti ateit, isprsti kontrolinio darbo udavin. Kaktins skilties iev yra u veiklij atmint atsakinga sritis.17 Taiau dl limbins sistemos ir kaktini skili jungi stiprs emociniai impulsai - susirpinimas, pyktis ir kiti-gali lemti nervin nejudrum, dl kurio veiklioji atmintis netenka kaktins skilties palaikymo. tai todl, kai esame nulid, sakome, jog tiesiog negalime blaiviai mstyti", tai kodl kasdien grauatis gali pakenkti vaiko protiniams gebjimams, sumainti mokslum. Tokie sutrikimai, ypa menkieji, ne visada ufiksuojami atliekant intelekto koeficiento nustatymo test, taiau tie, kurie pasireikia nuolatiniu vaiko dirglumu ir impulsyvumu, aptinkami naudojant tikslesnius, neuropsichologinius, tyrimo bdus. Pavyzdiui, tik atlikus neuropsichologinius tyrimus, nustatyta, jog pradins mokyklos mokini, kuri intelekto koeficientas buvo auktesnis nei vidutinis, o mokslo rezultatai prasti, kaktins smegen skilties ievs veikla buvo sutrikusi.18 Tai, kad anie vaikai buvo impulsyvs ir nerams, danai nusiengdavo elgesio taisyklms ir dl to patekdavo bd, leido padaryti
atsipalaidav, nes jiems visikai nerpjo, kaip pasiseks.15 Panaiai laimingas jautsi ir vyras, kuriam teko paalinti dal deiniosios kaktins skilties. Jo mona gydytojams tvirtino, kad po operacijos sutuoktinis visikai pasikeit, liovsi lidjs ir, jos diaugsmui, tapo daug meilesnis. Trumpai sakant, atrodo, jog kairioji kaktin skiltis priklauso nervinio atsako sekai, galiniai ijungti" arba nors prislopinti jei ne visus, tai bent stipriausius neigiam emocij antpldius. Migdolinis knas danai veikia kaip pavojaus skelbjas, o kairioji kaktin skiltis pasirodo esanti smegen ijungiklis", atjungiantis jas nuo trukdani emocij:migdolinis knas pasilo, kaktin skiltis atmeta. ios kaktini skil
16
46 Emocins smegenys
prielaid, kad j kaktin skiltis nebekontroliuoja limbins sistemos diktuojam potrauki. Intelektinis pajgumas negali apsaugoti j nuo neskmi moksle, pavojingo polinkio alkoholizm, nesumaina galimybs nusikalsti. Taip yra todl, kad nestokojantys intelekto vaikai nestengia kontroliuoti savo emocinio gyvenimo. Emocins smegenys ir pykt, ir gailest kontroliuoja nepriklausomai nuo t smegen ievs srii, kuri veikla buvo vertinta auktu intelekto koeficientu. ias emocines sekas suformuoja vaikystje jgyta patirtis, todl mes baisiausiai rizikuojame, palikdami i patirt be prieiros. Pasvarstykime apie jausm vaidmen sprendiant paius racionaliausius" klausimus. mogaus psichin gyvenim nagrinjaniame ir toliaregikomis ivadomis isiskirianiame moksliniame Ajovos universiteto Medicinos fakulteto neurologo daktaro Antonijo Damasijo (Antonio Damasio) darbe pateikti negalavim, bding monms, kuri kaktins skilties-migdolinio kno grandin yra paeista, tyrimai.19 Iaikjo, jog tirtieji mons buvo prarad gebjim priimti sprendimus, nors nei j intelekto koeficientas, nei paintiniai gebjimai nebuvo menki. Nepaisant gebjimo protauti, jiems neapsakomai sunku tvarkyti verslo reikalus ir asmenin gyvenim. Net paprasiausias klausimas, kada paskirti dalykin susitikim, juos gali pasmerkti begaliniams svarstymams. Daktaras Damasijas tvirtina, kad iems monms ikyla sunkum todl, kad jie nebegali naudotis emocine patirtimi. Bdama minties ir jausmo susitikimo vieta, kaktins skilties-migdolinio kno grandin yra kartu ir pagrindiniai vartai patikusi ir nepatikusi dalyk, su kuriais susidurta gyvenime, saugykl. Praradus ry su emocine migdolinio kno atmintimi, kad ir kaip temptai mstyt naujoji smegen iev, jos su praeitimi susijusios emocins reakcijos nebesuadinamos, visa ima atrodyti gantinai pilka. Joks dirgiklis nieko nebepakeiia: ir myltas naminis gyvnlis nebemielas, ir labai nepatiks pastamas ne- beerzina. Visos emocins pamokos pamirtamos", nes tno migdoliniame kne. ie tyrimai leidodaktarui Damasijui padaryti intuicijai prietaraujani ivad: racionaliai sprsti ir mstyti manoma tik galint jausti.
Jausmai nurodo tinkam krypt, jiems paklusus jau galima vadovautis vien logika. Mums tenka rinktis (kur investuoti pensij santaupas, su kuo kurti eim) daugyb kart, o apsisprendiame pasiremdami savo emocine patirtimi (prisimindami sulugusi investicij arba skausmingai nutrkusius santykius), kurios siuniami signalai padeda vienas galimybes atmesti, kitas pasirinkti. Damasijo tvirtinimu, emocins smegenys protauja lygiai taip pat kaip ir mstaniosios smegenys. Taigi protui jausmai btini. Kai tenka apsisprsti, harmoningam jausm ir proto duetui visada tenka vadovo vaidmuo. Veikdami ivien su racionaliuoju protu, emociniai gebjimai paskatina arba sustabdo pai mint. Mstaniosios smegenys savo ruotu (iskyrus tuos atvejus, kai emocijos, tapusios nekontroliuojamos, uvaldo visas smegenis) vadovauja jausmams. Tam tikra prasme mes turime dvejas smegenis, du protus, taigi ir dvi skirtingas intelekto ris: proto ir jausm. Jie abu lemia skm ms gyvenime, todl svarbus ne tik intelekto koeficientas, bet ir jausm intelektas. Tikra tiesa, kad be jausm intelekto protas negali pasiekti tikrj auktum. Jei limbin sistema paremia naujosios smegen ievs, o migdolinis knas - kaktini skili veikim, tai abi smegen dalys yra visaverts psichinio gyvenimo dalyvs, o joms gerai sveikaujant tobulja ir emocinis intelektas, ir protiniai gebjimai. Visa tai apveria auktyn kojom sen poir proto ir jausm prieprie, taiau mes tikrai nenorime istumti jausm, kad j viet pastatytume prot, kaip tai dar Erazmas. Ms siekis - protinga proto ir jausm pusiausvyra. Senojo modelio idealas buvo nuo jausm nepriklausomas protas. Naujojo poirio siekis-harmonizuoti irdies ir proto veikl. Kad gyvenime mus lydt skm, pirmiausia isiaikinkime, kaip imintingai naudotis jausmais.
ANTRA DALIS
EMOCINIO INTELEKTO PRIGIMTIS
3
KADA PROTINGAS TAMPA KVAILAS
lki iol nra visikai aiku, kaip atsitiko, kad vienas geriausi vidurins mokyklos priepaskutins klass mokini smog virtuviniu peiliu savo fizikos mokytojui. Tikrai inoma tai kas. Floridos Koral Springso mokykloje A lygiu moksis Deisonas H. buvo apsisprends studijuoti medicin ir svajojo apie Harvard. Taiau fizikos mokytojas Deividas Pologrutas Deisono kontrolin darb vertino atuoniasdeimia bal. vertinimas atitiko B lyg. Vaikino svajon pakibo ore. Deisonas atsine mokykl virtuvin peil ir, fizikos laboratorijoje susidrs su mokytoju, smeig jam raktikaul, niekam nespjus sulaikyti. Teismas iteisino Deison, pripaindamas j vykio metu laikinai praradus nuovok; keturi psicholog ir psichiatr komisija nustat, kad lemtingo susidrimo metu jis tikrai nesuvok savo poelgio. Deisonas teig, jog dl kontrolinio darbo vertinimo ketins nusiudyti ir nujs to pasakyti Pologrutui. Mokytojas tvirtino prieingai: Manau, jis tikrai ketino mane tuo peiliu nuudyti, nes buvo siuts dl blogo paymio". Deisonas perjo privai mokykl ir baig j po dvej met, taps geriausiu klass mokiniu. Puiks paymiai, gaunami per kasdienes pamokas, utikrino jam A lyg, o lankant papildomus kursus, okteljs paymi vidurkis atitiko jau A+ lyg. Taigi vaikinas sugebjo baigti mokykl geriausiais paymiais, o savo fizikos mokytojo atsiprayti nesteng. Deividas Pologrutas apgailestavo taip ir nesulauks buvusio mokinio atsipraymo, taip ir neigirds kalts prisipainimo.1 Atsakymas klausim, kaip toks protingas vaikinas galjo pasielgti taip kvailai, turt bti tai koks: mokslumas maai bendro turi su
51
52 Emocinio intelekto prigimtis
Kada protingas tampa kvailas 53
emociniu gyvenimu. Pat gabiausi i ms gali apakinti neabotos aistros ir nevaldomi impulsai. Aukt intelekto koeficient turintys mons kartais stebtinai prastai tvarko savo asmenin gyvenim. Viena visiems inoma psichologijos paslaptis yra susijusi su neskme bandant pagal paymius, intelekto koeficient arba AGT-akademini gebjim testo (angl. SAT) - rezultatus, kurie danai mistifikuojami, nuspti, kas gyvenime pasieks daugiausiai. inoma, tam tikr didesni moni grupi, kaip visumos, intelekto koeficientas ir materialin padtis atrodo susij dalykai: daugelis em intelekto koeficient turini moni paprastai dirba menkai apmokamus darbus, o turintys aukt intelekto koeficient - gerai apmokamus. Taiau taip esti ne visada. Auktas intelekto koeficientas negarantuoja skms gyvenime, ji daniau yra iimtis nei taisykl. Auktas intelekto koeficientas geriausiu atveju utikrina apie dvideimt procent gyvenimikos skms, taigi jos didioji dalis yra nulemiama kit veiksni.2 Netgi Riardas Hernstainas (Richard Herrnstein) ir arlzas Mar- jus (Charles Murray), kuri knygoje Varpo ilinkis" (The Bell Curve) intelekto koeficientas ypa sureikmintas, pripasta: Galbt pirmakursiui studentui, kurio AGT matematikos inios vertinamos 500 tak, nebtinai reikt siekti matematiko karjeros, galbt jam nedert imesti i galvos svajoni tapti verslininku, JAV senatoriumi arba usidirbti milijon doleri... Ryys tarp intelekto testo rezultat ir skms beveik inyksta dl daugybs kit gyvenim atsinet jo charakterio bruo".3 Man labiausiai rpi aptarti vis t kit charakterio bruo" visum - emocin intelekt: gebjim pagrsti savo poelgius, nepalti lugus svajonms, kontroliuoti impulsus, nesitenkinti pasiektu, valdyti savo nuotaikas, nepasiduoti neviliai, trukdaniai blaiviai mstyti, bei sijausti kito padt. Per beveik imt met nustatyta imt tkstani moni intelekto koeficientas, o emocinis intelektas yra nauja svoka. Niekas dar negali tiksliai apibrti jos gali lemti vieno ar kito mogaus gyvenim, taiau turimi duomenys leidia tvirtinti, kad jos gali bti tokios pat, o gal net didesns negu intelekto koeficiento.
Kadangi yra rodinjani, jog nei patirtis, nei isilavinimas negali pakeisti intelekto koeficiento, penktoje ios knygos dalyje ketinu rodyti, kad pagrindinius emocinius gebjimus stengiantis galima iugdyti ir patobulinti vaikystje.
EMOCINIS INTELEKTAS IR LIKIMAS

Pamenu savo bendrakurs i Amhersto koledo, puikiai ilaikius stojamuosius egzaminus ir gavus penkis puikius (po 800 tak) AGT vertinimus. Vaikinas, turjs ities stulbinani protini gebjim, didium studij laiko praleisdavo neinia kur, naktimis tranksi, iki piet miegodavo, praleidinjo paskaitas. Jam prireik deimties met baigti studijoms ir moksliniam laipsniui gyti. moni, kuri gebjimai, galimybs ir teikiamos viltys yra apylygs, likimai susiklosto skirtingai, taigi devyniasdeimt penki intelekto koeficientas deimtmeio nra visa nulemiantis. Kai
penktojo
Harvardo
universiteto
(anuomet
prestiiniuose Jungtini Valstij universite- tuosejaunuoli su auktu intelekto koeficientu studijavo daugiau nei dabar) absolventai sulauk vidutinio amiaus, tiems i j, kurie egzaminus ilaikydavo auktesniais balais, skm gyvenime (karjeros, atlyginimo poiriu) ypsojosi ne daniau nei buvusiems studij draugams, kurie moksi prasiau. Pirmieji labiau nesidiaug nei gyvenimu, nei draugais, nei eima arba romantikais santykiais.4 Tie patys dsningumai atsiskleid ityrus, kaip susiklost keturi imt penkiasdeimties Somervilio (Masausetso valstija) berniuk likimai. Du tredaliai j augo eimose, gyvenusiose i paalp nelemt lnyn" laikais vos u keli kvartal nuo Harvardo. Tredalio tirtj intelekto koeficientas buvo emesnis nei
devyniasdeimt. Taiau j, kaip ir an Harvardo universiteto student, is rodiklis nepasirod svarbus tolesnei karjerai arba gyvenimui. Septyni procentai andainyki Somervilio berniuk, kuri intelekto koeficientas nesiek atuoniasdeimties, darbo neturjo deimt ir daugiau met, taiau panaiai nesisek ir septyniems procentams t, kuri intelekto koeficientas buvo dau-
giau nei imtas. Ties sakant, egzistavo bendras (kaip visada) ryys tarp intelekto koeficiento ir visuomenins bei finansins padties, sulaukus keturiasdeimt septyneri met. Taiau vaikystje isiugdyti gebjimai ilikti nepalautam sulugus planams ar svajonms, valdyti jausmus, sutarti su kitais monmis pasirod buv svarbesni.5 Pavelkime j tebevykstant tyrim, kaip klostosi pirm ir antr pagal paangum - atuoniasdeimt vieno Ilinojaus mokykl 1981 met laidos abituriento gyvenimas. J, geriausiai vertint savo mokyklose, paymiai kolede taip pat buvo geri, bet priartjus prie trisdeimties pasiekim lygis tebuvo vidutinikas. Nuo mokyklos baigimo prajus deimiai met geriausiais tarp savo bendraami profesins veiklos srityje buvo tiktai kas ketvirtas, o daugeliui seksi kur kas prasiau. Bostono universiteto edukologijos profesor Karena Arnold, viena t, kurie tyrinjo geriausi mokini likim, aikina: Manau, jog mes nustatme, kurie i tirtj buvo tik pareigingi" ir mokjo siekti savo tikslo tam tikroje aplinkoje. Taiau gyvenime ir geriausiems mokiniams tenka kovoti kaip visiems. Tai, kad jaunuolis yra geriausias mokinys, tereikia, kad jam labai gerai sekasi tose srityse, kuriose jo pasiekimus galima vertinti paymiais. Taiau tai nepadeda nuspti, kaip jis elgsis gyvenimui ikrtus staigmen".6 Mokslumas nepadeda mogui pasirengti gyvenimui, imokti tinkamai elgtis itikus neskmei, pasinaudoti netikta galimybe. Auktas intelekto koeficientas neutikrina klestjimo, prestio arba laims gyvenime. Ms mokyklos ir kultra teikia pirmenyb inioms, pamirdamos emocin intelekt, kitaip tariant, charakterio savybes, itin svarbias kiekvieno ms likimui. Kaip matematika ir skaitymas, taip ir emocinis gyvenimas reikalauja gudimo bei imanymo. Skirtingi mogaus gebjimai bei sumanumas ioje srityje yra atsakymas klausim, kodl vienas klesti, o kitas, anam nenusileidiantis protiniais gebjimais, sulunga. Emocinis mokslumas - tai metagebjimas, nulemiantis galimyb pasinaudoti kitais gebjimais, skaitant gryn intelekt. Be abejo, gyvenime yra daug keli skm, ir informacinje visuomenje, ypa vertinanioje techninius gdius, kiekvienas gali sk-
mingai pritaikyti savo gebjimus ir bti vertintas daugelyje srii. Yra toks vaik klausimo-atsakymo anekdotas: K pavadintum dundu- ku po penkiolikos met?" Atsakymas: ef". Taiau netgi tarp dun- duk", kaip sitikinsime treioje ios knygos dalyje, yra toki, kuriems emocinis intelektas suteikia privalum darbe. Nestinga rodym, jog emociniu intelektu pasiymintys mons - inantys, kaip tinkamai valdyti savo jausmus, perprantantys kit moni jausmus ir atsivelgiantys juos, - turi pranaum bet kurioje gyvenimo srityje (tai gali bti romantiki ar intyms santykiai, organizacin veikla, reikalaujanti gebjim perprasti tam tikras neraytas taisykles). Tokie mons yra labiau patenkinti gyvenimu, jiems geriau sekasi, jie lengviau paaboja savo norius, todl yra krybikesni. Visikai nesugebantys suvaldyti savo emocij tampa nevykusiais, nestengianiais blaiviai protauti
darbuotojais.
KITOKIA INTELEKTO RUIS

Atsitiktiniam stebtojui gali pasirodyti, jog ketveri met Dud yra vienia sien ramstytoja", nepritampanti prie triukmingo vaik brio. Ji nedalyvauja aidimuose, nuolat laikosi nuoalyje. Taiau i tikrj pro mergaits akis nepraslysta niekas, kas dedasi darelio grupje, ji puikiausiai pastebi menkiausius savo draug nuotaik svyravimus. Duds valgumas atsiskleid tik tuomet, kai darelio aukltoja, nordama itirti vaik socialinius gebjimus, pasil keturmeiams paaisti klas. aidimo dalyviai klasje", aislinje Duds darelio kambario kopijoje, turjo sustatyti figrles, simbolizuojanias visus vaikus ir aukltoj (juos galjo atpainti i veid, nes ant figr galv buvo uklijuotos mayts vaik ir aukltojos nuotraukls), j mgstamiausiose vietose, skirtingai veiklai ir aidimams skirtuose kampeliuose. Uduot Dud atliko nepaprastai kruopiai ir tiksliai. O papraius kiekvienai mergaitei ir berniukui parinkti tinkamiausi aidim draug, Dud geriausiai suporavo visus grups vaikus.
Duds, sidmjusios vis draug pomgius ir polinkius, perpratusios j palankum vienas kitam, gebjimai, turint galvoje jos ami, stulbina. Jie tikrai pads mergaitei puikiai pasireikti srityse (pradedant darbu prekyboje ir baigiant
vyr, pietuku upildiusi anket intelekto koeficientui nustatyti. Po to kelis deimtmeius karaliavo, Gardnerio odiais tariant, intelekto koeficiento mstymo bdas": mons yra protingi arba ne, jie tokie gimsta, ir nieko nepadarysi, o testai tegali nustatyti, kuriems - protingiems ar ne - priklausai. AGT, kuriuo remiamasi priimant studentus koledus, vadovaujasi ta paia idja, kad individo ateit lemia vienos ries gebjimai. Toks mstymo bdas prastas ms visuomenei". Garsi 1983 metais ileista Gardnerio knyga Proto ribos" (Frames of Mind) - tai psichologo manifestas, paneigiantis sigaljus poir intelekto koeficient. Knygos autorius tvirtina, kad nra vienos monolitins intelekto ries, nulemianios gyvenimo skm. I tikrj egzistuoja plati gebjim ir polinki vairov, kurioje galima iskirti septynias pagrindines atmainas. Dvi pirmosios - prastos mokslumo rys: verbalin (kalbin) ir matematin-login; poj seka erdvs pajauta (akivaizdi, tarkime, ymaus menininko arba architekto kryboje), judesio genijus, kno plastikos ir graktumo (kaip modernaus okio virtuozs Martos Gre- hem arba krepininko Mediko Donsono) iraika ir muzikiniai gabumai (sietini su Mocarto muzika, Yo-Yo Ma balsu). sra ubaigia dar dvi vertybs, kurias Gardneris vadina asmeniniu intelektu": bendravimo su monmis gdiai (jais garsjo terapeutas Karlas Rodersas, pasaulinio masto lyderis Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis) ir introspekcin" galia siskverbti mogaus siel (ji igarsino Zigmund Froid) arba gebjimas patirti sielos palaim isaugant vari sin ir tyrus jausmus. Kalbant apie intelekt btina akcentuoti jo turinio vairov: Gardneris, paneigs sigaljus poir intelekto koeficient kaip vienintel nekintam veiksn, tvirtina, jog tironiki intelekto testai mokykloje, pradedant kontroliniais darbais pasiekimams nustatyti, kad mokinius bt galima suriuoti galinius mokytis technikumuose ir galinius studijuoti koleduose, baigiant AGT testais, nustataniais, kuriuos btent koledus dera arba kuri nedera pasirinkti, yra grindiami ribota intelekto samprata. Tikrasis intelektas aprpia nepalyginti daugiau ir vairesni gabum bei polinki, o ie gyvenime yra nepalyginti svarbesni u intelekto koeficient.
diplomatine tarnyba), kuriose ypa svarbios mogikosios savybs. is stebtinai puikus Duds bendruomenikumas buvo pastebtas taip anksti tik todl, kadji lank ikimokyklin ugdymo staig prieTaftso universiteto, kur buvo vykdomas projektas Spectrum", kurio tikslas - padti ugdyti vairias intelekto ris. Spectrum" projekto sumanytojai pripasta, jog btina ugdyti daugel gebjim, ne tik tuos, kuriems pirmenyb teikia mokyklos ir kurie susij vien su skaitymu, raymu ir skaiiavimu. Projekto sumanytojai sitikin, jog Duds socialinis valgumas laikytinas talentu, kurio nevalia apleisti, kur privalu lavinti ir puoselti. Gyvenimo gdi puoseltojos vardo verta ta mokykla, kuri lavina paius vairiausius vaik gebjimus, vliau laiduosianius jiems skm, suteiksianius pasitenkinimo pojt dirbant bet kok darb. Spectrum" projektui vadovauja ateit velgiantis svajotojas Hovardas Gardneris (Howard Gardner), Harvardo Edukologijos mokyklos psichologas.7 Atjo metas, -
sak man Gardneris, - suvokti, jog vaikai turtingi begale talent, gabum ir polinki, taiau svarbiausias siekis ugdant vaik mokymo staigoje - velgti, kurioje srityje jo gabumai ir polinkiai atsiskleist geriausiai, kurioje jaustsi ess savo vietoje ir patirt tikr pasitenkinim. Pamir iuos dalykus, veriame visus mokytis taip, tarsi kiekvienam linktume tapti koledo profesoriumi. Mums, kurie savo ugdytinius vertiname tik pagal tai, ar j skm atitinka ribot skms standart, dert daugiau laiko skirti ne vaik vertinimui ir klasifikavimui, o gimtiems gabumams bei potraukiams velgti bei jiems puoselti. skm veda imtai, tkstaniai keli, tikslo siekti padeda daugyb skirting gebjim."8 Niekas geriau u Gardner nemato ilgameio intelekto vertinimo kriterij ribotumo. Jis atkreip dmes tai, kad lovingasis intelekto koeficient nustatanio testo (jo sumanytojas buvo L. Termanas, Sten- fordo universiteto psichologas) periodas prasidjo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai pirm kart buvo suriuoti du milijonai amerikiei
Gardneris, pripastantis, kad ivardyti septyni svarbiausieji gebjimai ir polinkiai tra slygin intelekto vairovs apibrtis, nes jokiu skaiiumi nemanoma apibdinti mogaus talent gausos, su savo kolegomis visgi iplt intelekto ri sra iki dvideimties. Pavyzdiui, bendravimo su monmis ir poveikio jiems savyb suskirst keturis aikius polinkius: gebjim vadovauti, gebjim sigyti draug ir juos ilaikyti, gebjim sprsti kivirus bei gebjim (juo nustebino keturmet Dud) atlikti socialin tyrim. vairiapusikesnis poiris protini galimybi visum leidia vaiko gebjimus ir polinkius apibdinti kur kas isamiau negu prastu intelekto koeficientu. Kai Spectrum" projekte dalyvaujantys vaikai buvo vertinti pagal Stenforo-Bineto bendrj gebjim skal", laikyt auksine" test intelekto koeficientui nustatyti norma, o paskui pagal Gard- nerio gebjim spektr, tarp abiej test rezultat nebuvo galima velgti jokio ryio.9 Penki vaikai, kuri intelekto koeficientas buvo vertintas aukiausiai (nuo 125 iki 133 tak), sprendiant i Spectrum" testo deimiai gerai isivysiusi gebjim nustatyti, pasiymjo skirtingomis savybmis. Pavyzdiui, remiantis Spectrum" kriterijais, vieno i to penketo gebjimai buvo gerai isivyst trijose srityse, kit trij - dviejose, o penktojo gudruio" - tik vienoje. Be to, keturi i penketo turjo muzikini, du - menini, vienas - bendravimo, vienas logini, du - kalbini gebjim. Vis penki vaik, kuri intelekto koeficientas buvo auktas, judesio, skaiiavimo, mechanikos gebjimai buvo menki. Gardneris padar ivad, jog Stenforo-Bineto bendrj gebjim skal" nepadjo nuspti, arvaikai skmingai atliks visas ar didesn dal Spectrum" pateikt uduoi. Kita vertus, Spectrum" rezultatai patikina mokytojus ir tvus, kuriomis sritimis j mokiniai ir vaikai domsis savaime ir kuriose srityse tobuldami vliau pasieks tikro meistrikumo. Gardnerio intelekto vairiapusikumo samprata nesiliauja tobul- jusi. Deimiai met prajus nuo tos dienos, kai savo teorij paskelb spaudoje, mokslininkas pateik glaust asmeninio intelekto apibdinim:
Tarpasmeninis (interpersonalinis) intelektas - tai gebjimas suprasti kitus mones: kaip jie aikina savo poelgius, kaip dirba, kaip su jais glaudiau bendradarbiauti. Skms lydimi prekybininkai, politikai, mokytojai, medicinospersonalas bei dvasininkai - tai vis mons, apdovanoti auktu tarpasmeniniu intelektu. Vidinis (intrapersonalinis) intelektas - tai atitinkamai save nukreiptas gebjimas. Tai mokjimas painti save, pamatyti save tok, koks esi i ties, ir tuo remtis gyvenime."10 Kitais odiais tariant, tarpasmeninio intelekto kertiniu akmeniu Gardneris laik gebjim pastebti bei tinkamai reaguoti mogaus nuotaikas, temperament, siekius ir trokimus". Vidiniam intelektui, savs painimo kertiniam akmeniui, jis priskyr savo jausm suvokim, gebjim juos skirti ir jiems vadovauti".11
SPOKAS PRIE DEIT: KAI VIEN PAINIMO NEPAKANKA

Hovardo Gardnerio tyrinjimuose danai usimenama apie jausm ssajas su mogaus intelektu, taiau jos plaiau negvildenamos. Paties autoriaus manymu, taip atsitiko tikriausiai todl, kad jo darbui didels takos turjo mokslinis-paintinis proto modelis. Todl i vis protinio lavinimo ri jis labiausiai pabria painim - savs ir kit moni, j elgesio motyv ir darbo proi suvokim bei i valg taikym asmeniniame gyvenime bendraujant su monmis. Taiau kaip kno judesi karalystje, kur fizin tobulum atskleidia ne odiai, taip jausm valdos plyti u kalbos ir painimo rib. Nors Gardneris, gilindamasis mogaus gebjim mstyti, subtiliai velg emocij aism, j prasm ir valdymo men, ir jam, ir jo kolegoms labiau rpjo ne jausm svarba intelektui, o inios apiejausmus. Todl liko neityrinta itisa jra jausm, dl kuri vidinis mogaus gyvenimas ir jo santykiai su aplinkiniais yra tokie sudtingi, tokie kebls ir doms. Jo darbuose liko neatskleista, kaip intelektas atsispindi emocijose ir kaip jausmams suteikti intelekto. Tai, kad Gardneris irykino paintin proto lavinimo aspekt, ro-
do, kad jo pairas suformavo psichologijos laiko dvasia". Perdt painimo sureikminim psichologijoje, netgi jausm srityje, i dalies lemia keisti io mokslo istorijos vingiai. Dvideimto amiaus viduryje psichologijos moksle vyravo
mui. Emocij ir morals svarb, j tak (taip pat ir pavojing) psichiniam gyvenimui psichologijos mokslas pradeda vertinti prieingai negu knygos Kelion vaigdes" veikjas Deita, kuriam siaub kelia (jei tik jis apskritai pajgia patirti siaub) tai, kad jo ledin logika nepajgi nusprsti mogikai teisingai. Ms mogikumas
bihevioristin (elgesio) kryptis. J modifikavs B. F. Skineris (Skinner) man, jog mokslikai itirti galima tik elgesj. Vidin mogaus gyvenim, jo jausm pasaul bihevioristai laik esant u mokslo rib, todl netyrintin. Baigiantis septintajam deimtmeiui, kylant painimo revoliucijai",
akivaizdiausiai atsiskleidia jausmuose. Suvoks neteks kako be galo svarbaus, Deita trokta jausti. Jo, geidianio draugysts, itikimybs, kaip ir Alavinio mogeliuko i pasakos Smaragdo miesto burtininkas", irdyje tutuma.
psichologijos mokslas m gilintis tai, kaip protas fiksuoja ir kaupia informacij, bei intelekto prigimt. Jausmai, deja, vl liko nuoalje. Painim tyrinj mokslininkai kognityvistai laiksi nuomons, kad intelektas reikalauja tik altos, realistins fakt analizs. (Jis super- racionalus kaip ir pono Spoko Kelions vaigdes" herojaus, emocij netrikdomos sausos bait informacijos alinink prototipo.) Tai ireik poir, kad intelekte nes vietos jausmams, pastarieji tik su- jauki ms supratim apie psichin gyvenim. io poirio besilaikantiems mokslininkams kognityvistams apsuko galv kompiuteris kaip proto veikimo modelis. Jie visikai ileido i aki, kad i tikrj mogaus smegenis skalauja beform, pulsuojanti, pusiau skysta neurochemini mediag mas, visikai nepanai steril silikon, lyginam su mogaus smegenimis. Tie mokslininkai, kurdami informacijos apdorojimo smegenyse
Nepastantis jausmingumo (jo ir negali rasti tuioje irdyje), Deita sugeba virtuozikai muzikuoti. Jis kuria puikiausias eiles, visai nepatirdamas jose ireiktos aistros. Deitos ilgjimasis paties ilgesio patvirtina alto, vien painimu grindiamo mstymo, atsieto nuo auktesni mogikj irdies vertybi-tikjimo, vilties, atsidavimo ir meils - nevisavertikum. Jausmai praturtina, o bandantis be j apsieiti protas skursta. mano klausim, kodl pabria mstym apie jausmus, arba me- tapainim, o ne paius jausmus, Gardneris patvirtino bands kognityviai vertinti intelekt: Pirm kart raydamas apie mogaus gebjim mstyti, kalbjau apiejausmus, svarbius bendravimo gebjimams, ir gebjim painti save, iskirdamas gebjim igirsti savo irdies bals kaip vien i savs painimo sudedamj dali. mogaus gebjim bendrauti nulemia i sielos gelmi sklindantys emociniai virpesiai. Taiau taip susiklost, kad daugialypio intelekto teorija daugiau dmesio skyr metapainimui, tai yra mogaus smegenyse vykstani proces suvokimui, o ne plaiai emocini gebjim skalei". Vis dlto Gardneris suvokia jausm ir gebjimo bendrauti svarb ms permainingame gyvenime. Jis tvirtina, jog daug moni, kuri intelekto koeficientas vertintas imtu eiasdeimia tak, dirba tiems, kuri intelekto koeficientas tesiekia imt tak, kadangi pirmj bendravimo gebjimai yra menki, o antrj puiks. Kasdieniame gyvenime vis svarbiausi ir yra bendravimo gebjimai. J stokodami, su- klysite sprsdami, su kuo tuoktis, kokio darbo imtis ir taip toliau. Bendravimo gebjimus btina ugdyti mokykloje".
modelius, neatsivelg tai, kad jausmai gali ksintis racionalj prot ir net visai j uvaldyti. Painimo modelis, atspindintis poirio prot skurdum, nepajgia paaikinti jo unikalumo, kur lemia intelekt persmelkiantis audros ir verimosi" (Sturm und Drang) jausmas. Siekusieji paremti poir mokslininkai patys turjo visikai nekreipti dmesio savo pai viltis, nuogstavimus, vedybinius kivirus ir profesin pavyd, tai yra numoti ranka jausmus, suteikianius gyvenimui skon ir prasm, kiekvien akimirk daranius tak tam, kaip - ir kaip gerai ar prastai - ms galvoje apdorojama informacija. Atuoniasdeimt met vyravs lktas jausm vaidmens suvokimas, turjs takos intelekto tyrimams, pamau ima keistis, psichologijos mokslui vis labiau pripastant lemiam jausm reikm msty-
AR JAUSMAI GALI BTl PROTINGI

Kad geriau suvoktume, kaip turt vykti is ugdymas, prisiminkime kitus teoretikus, Hovardo Gardnerio sekjus. inomiausias i j Jeilio universiteto psichologas Piteris Salovjus (Peter Salovey) daug dmesio skyr bdams, kuriais galima jausmams suteikti intelekto.12 Toks mokslininko siekis nebuvo naujas. Daugel met netgi kariausi intelekto koeficiento alininkai, nelaik jausm ir proto nesuderinamais, kartkartmis bandydavo grinti jausmus proto valdas. Pavyzdiui, ymus psichologas E. L. Torndaikas (Thorndike), labai populiarins intelekto koeficient 1920-1930 metais, Harper urnale ispaus- dintame straipsnyje teig, kad bendravimo gebjimas" (gebjimas suprasti kitus asmenis ir imintingai veikti tvarkant mogikuosius santykius"), ess vienas i emocinio intelekto sudedamj dali, yra ir vienas i individo intelekto koeficiento aspekt. Kiti to meto psichologai laiksi cinikesnio poirio bendravimo gebjim, velgdami jame tik galimyb manipuliuoti kitais monmis - versti juos elgtis nepaisant pai noro. Taiau intelekto koeficiento alininkai per daug nesidomjo n viena i i bendravimo gebjimo formuluoi, o 1960 metais reikmingame protini gebjim testams skirtame vadovlyje bendravimo gebjimas buvo paskelbtas bereikme" svoka. Taiau bendravimo intelektas nebuvo ignoruojamas, nes buvo suvokiamas ir intuicija, ir sveiku protu. Pavyzdiui, Jeilio universiteto psichologo Roberto Sternbergo (RobertSternberg) paprayti apibdinti intelektual asmen", mons pirmiausia vardijo praktines mogaus savybes. Isamesni tyrimai privert Sternberg paremti Torndaiko ivad: bendravimo gebjimai neturi nieko bendra su mokslumu, taiau btent nuo j labiausiai priklauso gyvenimo skm. Gyvenime praveriani intelekto bruo srae yra, pavyzdiui, darbe itin vertinamas jautrumas, padedantis geriems vadybininkams daug k suprasti be odi.13
bet ger intelekto koeficiento testo rezultat, galjusi ipranaauti skming mokytojo ar universiteto profesoriaus karjer, reikm vis labiau menko, mogaus gyvenimo keliams tolstant nuo akademini sfer. Psichologai, tarp kuri buvo ir Sternbergas bei Salovjus, intelekt velg plaiau, band i naujo vertinti jo tak ms gyvenimui. J tyrimai leidia suvokti, koks svarbus ir kiek daug gyvenime lemiantis yra asmeninis" arba emocinis intelektas, pasireikiantis penkiose
pagrindinse
srityse.14
1. Savo jausm painimas. Savivoka, jausmo atpainimas jo reikimosi metu, yra emocinio intelekto pamatas. Toliau, ketvirtame skyriuje, aptarsime gebjimo atpainti savo besikeiianius jausmus svarb psichologinei valgai ir savs suvokimui. Nesugebjimas suvokti sa- votikrj jausm paveria mus priklausomais nuoj. Giliau savojausmus suvokiantys mons geriau orientuojasi gyvenime, skmingiau tvarko savo svarbiausius reikalus, pradedant vedybomis ir baigiant darbo pasirinkimu. 2. Emocij valdymas. Gebjimas valdyti jausmus, pakreipti juos tinkama linkme labiausiai priklauso nuo savivokos. Penktame skyriuje, kur aptariamas gebjimas nuraminti kalbama save, ir nuslopinti apie tokio kylant nerim, isklaidyti lides ar
susierzinim,
gebjimo stygiaus sukeltas
pasekmes.
Stokojantieji io gebjimo mons be paliovos prieinasi neviliai, o turintieji jo su kaupu, uklupus gyvenimo negandoms, greit atgauna pusiausvyr. 3. Gebjimas siekti tikslo. etame skyriuje aikinama, kaip, siekiant usibrto tikslo, svarbu suvaldyti savo jausmus, kad iliktume dmesingi, kryptingai elgtums, gerai atliktume darb ir btume krybingi. ir Emocin savitvarda,
pasireikianti sugebjimu atidti pasitenkinim
slopinti impulsyvum, yra
pasiekim visose srityse pamatas. O sugebjimas pritapti prie kit, silieti bendr veikl utikrina geriausius bet kokios veiklos rezultatus. Tok gebjim isiugdiusieji yra labai veikls ir krybingi, jie puikiai susidoroja su bet kokiomis uduotimis. 4. Gebjimas velgti kit moni jausmus. Empatija, gebjimas sijausti kito mogaus bsen, yra dar viena i emocins savivokos
Pastaraisiais metais vis daugiau psicholog, sutikdami su Gardne- riu, prieina prie panai ivad: senoji intelekto koeficiento vertinimo samprata galino vertinti siaurus kalbinius ar matematinius gebjimus,
kylanti savyb, btina bendraujant. Septintame skyriuje bus nagrinjamos empatijos aknys, jos savyb adinti altruizm, visuomenin emocinio kurtumo kaina bei prieastys. Gebantieji sijausti kit jausmus turi geresn socialin klaus", leidiani geriau suvokti kit poreikius ir trokimus. i savyb btina tiems, kuri darbas susijs su globa ir rpyba, prekyba, valdymu bei mokymu. 5. moni tarpusavio santykiai. Bendravimo menas labai glaudiai susijs su gebjimu valdyti kit moni jausmus. Atuntame skyriuje aptariamas mokjimas bendrauti, j lemianios charakterio savybs. ios savybs padeda pelnyti
Kaip apskaiiuoti intelekto koeficient, inoma jau gerai, o tai emociniam intelektui vertinti kol kas nra ir tikriausiai niekados nebus sukurta joki test. Tiesa, emocinio intelekto kai kurios sudedamosios dalys yra tirtos gana isamiai, o gebjimas sijausti kito mogaus bsen patikimai vertinamas testais - pavyzdiui, pasilius apibdinti mogaus jausmus pagal videofilmo heroj veido iraikas. Berklyje sikrusio Kalifornijos universiteto psichologas Dekas Blokas (Jack Block), atsivelgdamas bdo savyb, kuri vadina ego stangrumu" ir kuri labai panai emocin intelekt (ia eina svarbiausi bendravimo ir emociniai gebjimai), palygino dvi slygikai gryno tipo moni grupes: tuos, kuri intelekto koeficientas buvo vertintas puikiai, ir tuos, kuri emociniai gebjimai buvo ypa ilavj.15 ie skirtumai buvo spdingi. Vien auktu intelekto koeficientu pasiymintis mogus su neila- vjusiais jausmais yra intelektualo karikatra: proto jis turi su kaupu, bet apie savo paties vidin pasaul nutuokia menkai. iuo poiriu vyrus tenka vertinti kiek kitaip negu moteris. Vyras, kurio intelektas vertintas labai auktu koeficientu, paprastai (ir tai n kiek nekeista) pasiymi plaiais intelektiniais interesais ir gebjimais. Jis yra ambicingas ir veiklus, nuspjamas, atkaklus ir pats sau rpesio nekelia. Jis kritikas, kitus velgia i aukto, yra priekabus ir susikausts, atsiribojs nuo kit, bejausmis ir altas.
populiarum, lyderio status, umegzti gerus santykius su kitais monmis. iomis savybmis pasiymintiems monms visur, kur reikia veikti, dirbti drauge su kitais, sekasi kuo puikiausiai. Jie yra ms visuomeninio gyvenimo vaigds. moni gebjimai ioje srityje skiriasi. Kai kurie i ms galbt puikiai moka nusiraminti patys, taiau kito mogaus paguosti nesugeba. Tie gebjimai tiesiogiai priklauso nuo nerv sistemos, bet, kaip sitikinsime vliau, mogaus smegenys yra nepaprastai imlios ir mokosi nuolat. Emocini gdi, kuri visum sudaro proiai ir reakcijos, trkum manoma atsikratyti. Stengiantis iuos gdius galima patobulinti.
INTELEKTO KOEFICIENTAS IR EMOCINIS INTELEKTAS: GRYNIEJI TIPAI

Intelekto koeficientas ir emocinis intelektas apibdina ne vienas kitam prietaraujanius, o greiiau skirtingus gebjimus. Mes visi painiojame intelekt ir emocin valgum; moni, kuri intelekto koeficientas auktas, o emocinis intelektas menkas (arba intelekto koeficientas emas, taiau emocijos isiskiria intelektu) yra, nepaisant stereotipinio poirio, palyginti nedaug. Tiesa, intelekto koeficientas ir kai kurie emocinio intelekto aspektai visgi yra susij. T ssaj menkumas tik patvirtina, jog protas ir jausmai menkai tepriklauso vienas nuo kito.
Seksualumas ir jausmingumas j trikdo. Vyrai, isiskiriantys emociniu intelektu, yra pusiausviri, paslaugs ir linksmi, nepasiduoda baimei ir nelink grautis ar sielvartauti. Jiems nestinga pareigos jausmo tiek bendraujant su kitais monmis, tiek darbe, jie ino, kas yra sipareigojimas ir atsakomyb, laikosi dorovs princip, kitiems dosns atjautos ir rpestingumo. J emocinis gyvenimas turtingas, bet deramas; jie patenkinti ir savimi, ir kitais, ir aplinka, kurioje gyvena. Moterys, pasiyminios vien auktu intelekto koeficientu, pasitiki savo proto galiomis, nesivarydamos isako savo nuomon, vertina intelektualum, j
intelektiniai ir estetiniai interesai gana vairs. Jos linkusios savistab ir ilgus apmstymus, jauia nerim ir kalt, vengia atvirai ilieti pykt (parodo j nebent netiesiogiai).
Emociniu intelektu pasiyminios moterys elgiasi prieingai: jos linkusios aikiai ir atvirai reikti savo jausmus, yra patenkintos savimi, mato gyvenimo prasm. Kaip irvyrai, jos paslaugios ir draugikos, deramai reikia jausmus (atslgus pykiui, apgailestauja jam neatsispyrusios), nesunkiai veikia stres. Bdamos
4 PAINK SAVE
Sena japon legenda pasakoja: kart karingas samurajus ididiai papra budist vienuol paaikinti jam dangaus ir pragaro svokas. Taiau vienuolis su panieka atov: Neketinu gaiti laiko dl tokio mulkio kaip tu!" Samurajus to dl ugautos garbs ir, traukdamas kard i makties, suriko: Nudsiu tave u lum". Tai, - ramiai atsak vienuolis, - yra pragaras." Pribloktas iminting odi, samurajus susitvard, sikio kard atgal makt ir nusilenkdamas padkojo vienuoliui u valg. O tai, - tar vienuolis, - yra dangus." Akimirka, kai samurajus staiga atsitokjo, vaizdiai apibdina esmin bsenos, kai esi uvaldytas jausmo, skirtum nuo tos bsenos, kai suvoki, kad jausmas valdo tave. Sokrato priesakas Paink save" ireikia emocinio intelekto esm - gebjim pajusti ir suvokti kylanius jausmus. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, jog ms jausmai yra aiks. Taiau geriau pagalvoj sitikiname, kad kartkartmis umirtame, k i tikrj jautme, arba gerokai vliau suvokiame, k jautme. Kalbdami apie gebjim suvokti mini sek, psichologai vartoja gantinai griozdik metapainimo termin, o savo paties jausm suvokim vardija metanuotaika. Nuolatiniam savo vidini bsen stebjimui nusakyti, manau, labiau tinka savivokos terminas. 1 Tokios refleksins savistabos metu protas stebi ir tiria pai patirt, taigi ir jausmus.2 i savistaba beveik atitinka tai, k Froidas vadino tolygiai sklandaniu dmesiu", kur jis sil atliekantiems psichoanaliz. Toks dmesys nealikai fiksuoja visus dalykus kaip besidomintis, taiau nesi- imantis veiksm stebtojas. J kai kurie psichoanalitikai vadina ste- biniuoju ego". is savistabos gebjimas leidia analitikui stebti savo paties reakcij paciento odius, o paciento gebjim ugdo laisvos asociacijos.3
visuomenikos, lengvai umezga naujas paintis. Gyvendamos santarvje su paiomis savimi, esti aismingos, spontanikos ir atviros jausmams. Jas retai grauia rpesiai, jos nelinkusios savs kaltinti bei varginti nesibaigianiais apmstymais. ia, suprantama, apibdintos tik kratutinybs - i tikrj visi mes turime ir proto, ir jausm, tik vieni daugiau proto, o kiti - jausm, taiau tai leido irykinti moni savybes, bdingas kratutinybms gryniesiems tipams. Tos dvi
kratutinybs tam tikru laipsniu veikia viena kit. Taiau emocinis intelektas mogui suteikia kur kas daugiau t savybi, kurios padeda tapti mogikesniam.
67
Empatijos pamatai 69
Tokios savivokos metu tikriausiai aktyvuojama naujoji smegen iev, ypa u kalb atsakingos smegen sritys, kuri paskirtis - iskirti bei vardyti kilusius jausmus. Savivoka - tai ne emocij uvaldytas dmesys, sustiprinantis ir ididinantis tai, kas yra suvokta. Tai veikiau neutrali bsena, kai savistabos nesutrikdo n kunkuliuojanios emocijos. Viljamas Staironas, regis, turi galvoje kaip tik i proto savyb, kai apibdindamas savo gil sielvart ra jautsis tarsi lydimas antrojo a" vaiduokliko stebtojo, kuris, nepatirdamas savo antrininko dvasios nuopuolio, pajgia su beaistriu smalsumu stebti savo porininko kov.4 Tobula savistaba leidia ramiai stebti miai kylanius arba kunkuliuojanius jausmus. Tai pasitraukimas per ingsnel nuo potyrio, savotikas lygiagretus smons srautas, apibdinamas odiu su priedliu meta": plevenantis vir pagrindins srovs ar alia jos, suvokiantis, kas darosi, nepasineriantis ir nepasimetantis joje. Yra skirtumas tarp, pavyzdiui, dl kako siaubingai siutusio mogaus ir to, kuris siuts sielos gilumoje suvokia, kad j apm sitis". Kalbant apie tokio suvokimo nervinius mechanizmus, reikia pasakyti, jog is subtilus protins veiklos poslinkis tikriausiai rodo, kad naujosios smegen ievs grandys aktyviai stebi jausmus, taigi engia pirm ingsn, siekdamos juos valdyti. Savo jausm suvokimas yra kertinis emocinis gebjimas, padedantis rastis kitoms savybms, tokioms kaip savikontrol. Kaip teigia Naujojo Hampyro universiteto psichologas Donas Majeris (John Mayer), drauge su kolega i Jeilio universiteto Piteriu Salovjumi suformulavs emocinio intelekto teorij, savivoka yra gebjimas suprasti tiek savo nuotaik, tiek savo mintis apie t nuotaik".5 Savivoka yra mogaus vidin bsen nereaguojantis ir apie j nesprendiantis dmesys. Taiau Majeris pripasta, jog is jautrumas gali svyruoti. Emocin savivok paprastai liudija tokios mintys: A neturiau taipjaustis", Kad pralinksmiau, pasistengsiu galvoti apie malonius dalykus". Kai esame prislgti, mkteli mintis: Negalvok apie tai!" Taiau jausmus suvokti yra viena, o bandyti juos keisti - kita. Majeris pastebi, jog siekiant naudos ie abu gebjimai veikia sutartinai:
atpaindami prast nuotaik, jau ireikiame nor jos atsikratyti. Vis dlto is atpainimas skiriasi nuo ms pastang susitvardyti ir nepasiduoti emociniam impulsui. Kai vaikui, i pykio sudavusiam aidimo draugui, sakome: Liaukis", tik sulaikome jo rankas, taiau jo pykio nenuslopiname. Vaikas neumirta sit suklusios prieasties (Bet jis pagrieb mano aisl!"), jo pyktis neatslgsta. Savivoka geriau malina stiprius prieikum suklusius jausmus. Suvok, jog esame apimti pykio, gyjame daugiau laisvs pasirinkti: galime, uuot pasidav pykiui, pabandyti jo atsikratyti. Pagal tai, kaip mons reaguoja savo jausmus ir kaip juos valdo, Majeris pasil suskirstyti juos kelias grupes.6
Gerai save pastantieji. Perprantantys savo nuotaikas mons, savaime

suprantama, orientuojasi savo emociniame gyvenime. Blaivus jausm suvokimas pagrindia kitas j bdo savybes: jie yra nepriklausomi, puikiai suvokia savo galimybi ribas, yra puikios psichins sveikatos, optimistai. Sugedus nuotaikai, nesikankina ir stengia j pataisyti. Trumpai sakant, j imanymas padeda valdyti jausmus.
|klimpusieji. Tai mons, nuolat atsiduriantys jausm klampynje ir

nestengiantys i jos ibristi, nes yra savotiki nuotaikos vergai. Jie nenuspjami, nesuvokia savo jausm, nenumano, k toliau veiks, ir net nesistengia nors truput pataisyti nuotaik. Jie jauiasi bejgiai savame emocij pasaulyje, nes ia karaliauja paios emocijos.
Susitaikantieji. Tokie mons daniausiai supranta, k jauia, taiau yra

visikai priklausomi nuo nuotaik ir link su jomis susitaikyti. Atrodo, jog susitaikantieji yra dviej tip: vieni paprastai esti gerai nusiteik, todl jiems maiausiai rpi k nors keisti, o kiti, nors ir suvokia, kad nuotaika prasta, taiau susitaiko su ja nesiprieindami ir nesistengia jos praskaidrinti. Toks elgesys bdingas lidintiems, likimui pasidavusiems monms.
AISTRINGIEJI IRABEJINGIEJI
Akimirkai sivaizduokite, jog skrendate lktuvu i Niujorko j San Francisk. Skrydis vyksta sklandiai, taiau artinantis prie Uoltj kaln pasigirsta lktuvo vado balsas: Ponios ir ponai, prieakyje - oro duobs. Praome grti savo vietas ir prisisegti dirus". Netrukus lktuv, skridus audros skur, kokiame jums dar nra tek atsidurti, ima svaidyti visas puses, jis blakosi kaip papldimio kamuolys, kur pasigavo putojanios bangos. K js darote? Ar esate i t, kurie ninka knyg ar urnal, toliau iri film, visai nekreipdami dmesio audr? O gal js mieliau susirandate instrukcij, kaip elgtis itikus nelaimei, arba akylai stebite stiuardesi elges ir sitemp klausots varikli imo, kad pamatytumte enklus ar igirstumte garsus, kurie galt pranaauti nelaim? Labiausiai tiktinas js atsakymas klausim leidia nuspti js reakcij galimo pavojaus akimirk. Lktuvo epizodas yra i Tem- plio universiteto psichologs Siuzanos Miler (Suzanne Miller) sukurto psichologinio testo, skirto nustatyti, ar mons ilieka budrs ir atidiai seka kiekvien ekstremalios padties smulkmen, ar atvirkiai - stengiasi nukreipti savo dmes k kita. ios dvi labai skirtingos dmesio sutelkimo kryptys pavojaus akimirk atspindi skirtingas moni emocijas. Tie, kurie ekstremaliomis slygomis susikaupia ir esti viskam atids, nenorom daugiau reikms teikia savo reakcijoms, ypa jei susitelkia nesiremdami ramia savistaba. Dl to j emociniai proveriai aktyvja ir stiprja. O atsiribojusieji nuo to, kas vyksta, maiau domisi savo reakcijomis, todl sumaina savo emocinio atsako svarb, o gal ir to atsako stiprum. Tai reikt, jog bdai itikus kai kuri moni emocin savivoka veikia nepriekaitingai, o kai kuri ji visikai menka. Pagalvokite apie koledo student, kuris vien vakar bendrabutyje pastebjo siplieskusi ugn, nujo atsineti gesintuvo ir grs ugesino ugn. Neatsitiko nieko ypatinga, iskyrus tai, kad gesintuvo nujo neskubdamas ir neinas juo gro taip pat ne bgte. Jam neatrod, jog padtis tokia pavojinga, kad reikt labai skubti.
atsitikim man papasakojo Edvardas Dyneris (Edward Diener), Urbanoje esanio Ilinojaus universiteto psichologas, tyrinjantis mogaus patiriam jausm stiprum.7 Anas koledo studentas mokslininko kartotekoje atsidr tarp t, kurie i vis kada nors sutikt moni isiskyr ypatingu nejausmingumu. Jis buvo vienas i t, kurie nepatyr jokios aistros, kurie nugyvena gyvenim nejausdami nieko arba beveik nieko net ypatingais atvejais, tokiais kaip gaisras. Palyginimui papasakosiu apie moter, kuri Dynerio kartotekoje atsidr tarp visikai prieingai jauiani moni. Pametusi mgstamiausi plunksnakot, ji keturias dienas elgsi kaip tikra pamil. Kit kart j taip sujaudino prabangios parduotuvs reklama apie numatom didel moterik bat ipardavim, kad visk metusi oko automobil, o iki tos ikagos parduotuvs buvo trys valandos kelio. Dyneris sitikins, jog moterys emocijas - ir teigiamas, ir neigiamas - igyvena stipriau nei vyrai. Atsiribojus nuo lyties, tenka pripainti, jog emocinis gyvenimas yra turtingesnis t moni, kurie pasiymi didesniu pastabumu. Kita vertus, akivaizdu, jog ypatingai jautrius mones net menkiausias dirgiklis priveria patirti palaiming arba pragarik jausm audras, o kito kratutinumo mons nesusijaudina net atsidr paiose pavojingiausiose situacijose.
BEJAUSMIS MOGUS
Protingasis Garis, nuovokus ir puikus chirurgas, siutino savo suadtin Elen todl, kad jausm srityje buvo lktas, emocikai abejingas viskam ir visiems. Sugebjs puikiai diskutuoti mokslo ir meno temomis, tarsi netekdavo amo pasisukus kalbai apie jausmus, net jausmus Elenai. Draug labai stengsi ispausti i jo bent kiek aistros, bet suadtinis ilikdavo ramut ramutlis. A nemoku natraliai reikti jausm", - pasiskund jis psichoterapeutui, pas kur apsilank Elenos spiriamas. Pasakodamas apie savo emocin gyvenim jis prisipaino: "Neinau, k pasakyti. Negaliu patirti jokio stipraus jausmo - nei labai malonaus, nei labai nemalonaus".
Gario abejingumas nuvyl ne tik jo suadtin. Kaip prisipaino savo psichoterapeutui, per vis gyvenim jam su niekuo nepavyko atvirai pasikalbti apie savo jausmus. Jis neinojo, k jauia, todl ir mansi neturs pykio, lidesio ar diaugsmo.8
Didiausia bda ir yra ne tai, kad aleksitimikai negali jausti, bet tai, kad nesugeba suvokti, k i ties jauia, ir nestengia odiais apibdinti savo jausm. Jie visai neturi esminio emocinio intelekto gebjimo - savivokos, inojimo, k jauiame sisibavus jausmams. Aleksitimija atima galimyb pasikliauti sveiku protu, suvokti tai, kas savaime suprantama, k visi jauiame. Jei koks nors dalykas - ar greiiau mogus - visgi priveria aleksitimikus kak jausti, tai juos taip sutrikdo ir apsunkina, kad tokio patyrimo stengiasi ivengti bet kokia kaina. Jei jausmai juos aplanko (jei toks stebuklas vyksta), tai tik kaip gluminantis sielvartas. Taip atsitiko anai moteriai, kuri matytas filmas privert jaustis siaubingai", taiau tam siaubingumui apibdinti odi nerado. Dl io esminio jausm nesupratimo mons ima skstis vairiausiais kno negalavimais. Toks fenomenas, kai emocinis skausmas palaikomas fiziniu,
Anot Gario psichoterapeuto, emocin tutuma mones paveria bespalviais, nykiais individais: Jie visiems varo nuobodul, o j monos siunia juos gydytis". Gario emocinis lktumas - pavyzdys to, k psichiatrai vadina aleksitimija (graikikai - alexithymia ; a reikia stygius", lexis- odis", thymos-,,e mocija"). Dl io sutrikimo mons nesugeba odiais vardyti savo jausm. I ties jie atrodo ivis netur jausm, bet gali bti, kad kaltesnis yra j nesugebjimas ireikti emocij negu pastarj stoka. tokius mones pirm kart atkreip dmes psichoanalitikai, nes pagelbti jiems psichoanalize nebuvo galima:jie nekalbjo apie jausmus, fantazijas, j sapnai buvo bespalviai. Paprastai tariant, jie neturjo emocinio pasaulio, apie kur bt galj kalbti.9 Medicininis aleksitimijos apibdinimas bt toks: mogui sunku nusakyti tiek savo, tiek kit jausmus, o jo odynas emocijoms apibdinti yra labai menkas.10 Be to, jie neskiria vienos emocijos nuo kitos ir emocij nuo fizini poji, todl gali sakyti, kad suka vidurius, smarkiai plaka irdis, pila prakaitas ir svaigsta galva, taiau neinos, kad tada jauia nerim. Jie atrodo visikai kitokie, tarsi kito pasaulio btybs, atklydusios visuomen, kurioje vyrauja jausmai", - taip iuos mones apibdino Harvardo universiteto psichiatras daktaras Piteris Sifneosas (Peter Sifneos), 1972 metais sukrs aleksitimijos termin.11 Aleksitimikai ver-
psichiatrijojevadinamas somatizacija (skirtingai nuo psichosomatinmis ligomis sergani moni, kurie dl emocini sutrikim kenia tikrus fizinius nemalonumus). Todl vienas i psichiatrijos tiksl yra teisingai nuo kit moni atskirti aleksitimijos aukas (o jos linkusios ilgai ir beprasmikai iekoti ligos), kad nebt be reikalo gydomi tie, kuri liga" i ties tra emocin problema. Nors niekas negali nurodyti tikslios aleksitimijos prieasties, daktaras Sifneosas mano, jog kaltas yra nutrks ryys tarp limbins sistemos ir naujosios smegen ievs, ypa kalb reguliuojani centr, ir tai neprietarauja ms inioms apie emocines smegenis. Pacientams, kuriems dl stipri traukuli priepuoli i jungtis buvo nutraukta operuojant, kaip ir pasiymintys aleksitimija tampa bejausmiai, pastebi Sifneosas, jie praranda gebjim apibdinti savo jausmus, netenka vaizduots. Taigi nors emocini smegen sekos gali reaguoti jausmus, naujoji smegen iev nebesugeba j iriuoti ir nebepadeda ireikti odiais. Romane Vadink tai miegu" Henris Rotas itaip apibdino kalbos gali: Jeigu stengei odiais apibdinti tai, k jautei, tai priklaus tau". i ivada ireikia aleksitimijos esm: nerasti odi jausmams apibdinti reikia nejausti, kad jie tau priklauso.
kia retai, taiau jei taip atsitinka, aar nebesulaiko ir labai sutrinka pasiteiravus, kodl siraudojo. Vien moter taip prislg filmas apie atuoni vaik motin, mirtani nuo vio, kad raudojo vis vakar. Psichoterapeutui pasiteiravus, ar verk ne dl to, kad filmas primin dl tos paios prieasties mirusi jos paios motin, moteris neteko ado ir tarsi sustingo. Paklausta, kaipjautsi t akimirk, ji atsak: Siaubingai", taiau nieko daugiau apie j apmusius jausmus pridurti negaljo. Be to, ji prisipaino kartkartmis pravirkstanti, taiau niekada neinanti dl ko.12
PAGYRIMAS INTUICIJAI
Auglys Elioto kaktinje skiltyje jau buvo mao apelsino dydio. Nors operacija, kurios metu jis buvo paalintas, laikyta pavykusia, Eliot painojusieji tvirtino, kad jis taip pasikeit, jog tapo visikai kitu mogumi. Buvs perspektyvus korporacijos teisininkas po operacijos prarado darb. J paliko mona. Ivaists santaupas nuostolingoms investicijoms, turjo persikraustyti brolio namus. Elioto atvejis yra sudtingas. Jo intelektas iliko toks pat auktas, bet jam nebesisek planuoti savo laiko, gaio j smulkmenoms, nes nebesugebjo nustatyti, kas yra svarbiausia. Jokie patarimai negelbjo; jis neteko darbo, taigi ir galimybs kilti karjeros laiptais. Nors daugelis intelekto test patvirtino, jog Elioto protiniai gebjimai nepakito, jis kreipsi neurolog, tikdamasis, jog nustaius jo ligos neurologin kilm gals teistai gauti negalumo paalp. Antraip jis bt buvs laikomas tik simuliantu. Neurologas Antonijas Damasijas, kur kreipsi Eliotas, nustat, jog paciento protiniams gebjimams trko vieno dalyko. Nors mst labai logikai, o atmintis, dmesys ir kiti paintiniai gebjimai liko nepakit, Eliotas tapo bejausmis, jo prisiminimuose apie tai, kas buvo nutik jam paiam, visikai neatsispindjo jausmai.13 Keisiausia, kad net apie skaudiausius savo gyvenimo vykius pasakojo tarsi bt buvs paalinis stebtojas - be jokio lidesio, susierzinimo ar pykio. Asmenin tragedija skausmo jam nekl. Damasijas Eliot ujaut labiau nei iam buvo gaila savs. Neurologas nusprend, kad paciento emocinio abejingumo prieastimi tapo tai, kad operuojant augl buvo paalinta ir kaktins skilties dalis. Taip buvo nutrauktas emocini smegen emesnij centr, ypa migdolinio kno ir su juo susijusi jungi, ryys su naujja smegen ieve, atsakinga u gebjim mstyti. Eliotas mst panaiai kaip kompiuteris: priimdamas sprendim sugebjo apskaiiuoti kiekvien ingsn, taiau nesugebjo vertinti skirting galimybi jas lygindamas. Jam buvo vis tiek, k pasirinkti. Toks proto nealikumas, Damasijo nuomone, ir tapo vis Elioto neskmi prieastimi. Jausmams likus uribyje, jo mstymas tapo ydingas.
Tas ydingumas pasireikdavo net kasdieniais Elioto sprendimais. Kai Damasijui tekdavo tartis dl kito susitikimo laiko, Eliotas visikai susipainiodavo: paaikinti, kodl jam tinka ar netinka gydytojo pasilyta diena, jis galjo, bet isirinkti priimtiniausio silymo nesteng niekaip. Proto poiriu Elioto sprendimai buvo racionals: pritardamas silomam susitikimo laikui ar j atmesdamas rmsi akivaizdiai nepriekaitingais argumentais, taiau neturjo menkiausio supratimo, ar jam paiam kuris nors silymas patinka labiau nei kiti. Nesuvokdamas savo jausm, nesteng isirinkti vieno, paties geriausio silymo. Elioto nerytingumas patvirtina teigin, kad gyvenimui nesiliaujant klus vis naujas problemas, jausmams tenka vedlio vaidmuo iekant tinkamiausio kelio. Nors stiprs jausmai gali sujaukti prot, neinojimas, kad k nors jauti, gali tapti pratingas, ypa priimant lemtingus sprendimus, nuo kuri didia dalimi priklauso ms likimas: kokios siekti karjeros, rinktis saug darb ar keisti j rizikin- gesn, taiau domesn, kam skirti pasimatymus ir su kuo susituokti, kur gyventi, nuomotis bst ar pirkti nam ir taip toliau. Visa nusprsti vadovaujantis vien protu nemanoma, tam reikia intuicijos bei praeityje sukauptos emocins iminties. Vien geleine logika vadovaujantis nemanoma nusprsti, su kuo tuoktis, kuo pasitikti, netgi kok darb pasirinkti. iose srityse nuo jausm atsietas protas yra aklas. Tokiu metu mums vadovaujantys intuityvs signalai bangomis atsklinda limbiniu keliu i paties vidaus, i to, k Damasijas vadina somatiniais ymekliais", o daugeliui inoma kaip intuicija. Somatinis ymeklis yra tam tikras automatikai sijungiantis pavojaus signalas, paprastai spjantis apie gresiant pavoj ir paraginantis griebtis tam tikr veiksm. Intuicija daniausiai sutrukdo mums pasirinkti tai, kam prietarauja sukaupta patirtis, o kartais pakuda patarim nepraiopsoti auksins galimybs. Toki akimirk nebtina prisiminti tam tikros patirties, subrandinusios neigiamus jausmus, mus tereikia perspti, ko nieku bdu nedert griebtis. Vos sikius intuicijai, imame savimi labiau pasitikti, mums lengviau nutarti, ko imtis, o ko
ne, taip pasirinkimo galimybes sumainame iki optimalaus skaiiaus. Nordami protingai pasirinkti, btinai turime siklausyti savo jausmus.
iais jausmais. Kaip pavyzd galima paminti nuostab atradim, jog monms gali patikti kas nors n nesuvokiant, jog tai yra kada nors mat. Kiekvienas jausmas gali kilti (ir danai kyla) nesmoningai. Vos ugimusio jausmo mogus daniausiai nesuvokia. Pavyzdiui, gyvates
SKVERBIANTIS PASMON
Elioto emocij skurdumas pera mint, jog moni gebjimai suvokti kylanius jausmus turt bti labai vairs. Vadovaudamiesi logika, turtume manyti, jog kaip nutraukus nervines jungtis inyksta gebjimas jausti, taip nepaeistose smegenyse slyginis t jungi stiprumas ar silpnumas turt pasireikti geresniu ar stipresniu gebjimu jausti. Dl kaktini nervini grandini takos emociniam prisiderinimui, tai yra dl nerv sistemos nulemt prieasi kai kurie i ms gali aikiau pajusti baim ar diaugsm ir geriau suvokti savo jausmus. Gali bti, jog nuo tos paios nervins grandins priklauso ir ms psichologin introspekcija. Kai kurie i ms savaime geriau suvokia tam tikras emocinio proto simbolines iraikas - metaforas ir palyginimus poezijoje, dainose ir pasakiose, kurios gali bti vardijamos kaip irdies kalba. Prie j dar galima pridurti sapnus, svajones ir mitus, kuriuose laisvai kylanios asociacijos lemia pasakojimo tkm, paklstani emocinio proto logikai. Turintiems gimt polink siklausyti savo irdies bals, suprasti jausm kalb (raantiems noveles, kuriantiems dainas ar psichoterapeutams) perteikti juos lengviau. i vidin klausa suteikia daugiau gali pasmons iminiai" - ms sapn ir svajoni prasmei, ms kariausius trokimus knijantiems simbo-, liams perteikti. Savivoka yra esmin psichologin valga. iam gebjimui puoselti yra daug psichoterapijos bd. Giliausiai, Hovardo Gardnerio nuomone, sielos gelmes sugebjo prasiskverbti didysis jos paslapi tyrjas Zigmundas Froidas. Jis iaikino, kad didesn emocinio gyvenimo dalis gldi pasmonje, kad kirbantys mumyse jausmai ne visada perengia suvokimo slenkst. i psichologijos aksiom patvirtina ir patirtis, pavyzdiui, atlikti bandymai, susij su pasmonje gldin-
vaizduojanius paveiksllius parodius j bijantiems monms, prie odos prijungti jutikliai ufiksuos susijaudinim iduodanius prakaito laus, net jei tiriamieji tvirtins nejaui jokios baims. Prakaitas pasirodo net tada, kai gyvai atvaizdams mkteljus tiriamieji n nespja suvokti, k mat, o svarbiausia-jie ima jaudintis. Nesiliaujant adinus pasmons emocij, jos vis stiprja, kol prasiskverbia smon. Todl ir kalbame apie du emocij lygmenis: smoningj ir nesmoningj. T akimirk, kai mogus ima suvokti jausm, j ufiksuoja kaktins smegen skilties iev.'4 U suvokimo slenksio kirbanios emocijos, net jei nenutuokia- me, kad jos ten kirba, gali labai stipriai veikti ms suvokim ir reakcijas. Tarkim, mogus, kur ankst ryt suerzino atsitiktinio praeivio storievikumas, ilgai neatsikratydamas irzulio, sieidia be jokios prieasties ir visiems piktai atsikerta. Jis gali ir nenumanyti, kad dirglumas jo vis dar neapleidia, ir net nustebti, kam nors atkreipus tai dmes. Nesuvokti jausmai nesiliauja kunkuliav ir vert j elgtis atariai tol, kol ima suvokti savo reakcij, tai yra kol i uregistruojama smegen ievje. Tada, apmsius tai, kas atsitiko, galima atsikratyti ryt apnikusi jausm, pakeisti poir ir praskaidrinti nuotaik. Taip emocin savivoka padeda rastis kitai esminei emocinio intelekto savybei - gebjimui atsikratyti blogos nuotaikos.
Aistr vergai 79
5
AISTR VERGAI
Palaimintas, kraujas Sulydyti taip darniai, kad jisai Nra vilpyn pirtuose Fortnos, Juo grieianios. Suraskite man mog, Kurs nevergaut aistrai, - ir a j Neiosiu gyv gilumoje irdies... kieno dvasia ir
jausmui. Nuolatos laimingi mons man primena keist atuntojo deimtmeio miel, saldi ypsen mad. Galima bt ilgai kalbti apie didiul kanios tak krybai ir dvasiniam gyvenimui, apie kanios gali igydyti siel. Skms ir neskms yra gyvenimo druska, taiau vienos turi atsverti kitas. Ms irdys neklysdamos atpasta emocij pusiausvyr, nulemiani ger savijaut - bent jau tokia ivada buvo padaryta tiriant vyr ir moter nuotaikas, kurias fiksavo patys t akimirk, kai tik gaudavo nurodym kiekvienam specialiai teiktu neiojamuoju garso davikliu.1 Norint gerai jaustis, visai nebtina vengti nemaloni jausm, svarbiausia, kad audringi jausmai neprasmukt nepastebti ir nepraudyt puikios nuotaikos. Net pratrkus pykiui ar ugriuvus slogiai nuotaikai galime manyti, jog viskas yra gerai, jeigu tik buvome patyr tiek pat diaugsmo ir maloni akimirk. ie tyrimai taip pat patvirtino, kad emocinis intelektas nepriklauso nuo mokslumo, o paymiai ir intelekto koeficientas nesusij arba menkai susij su gera emocine savijauta. Kaip smonje nuolat kirba mintys, taip nenurimsta ir emocij virpesiai.
Hamletas savo draugui Horacijui
mogaus, kuriam paskambinsite et valand ryto, nuotaika bus vienokia, o paskambinus septint vakaro - jau kitokia. Suprantama, vien ryt jo nuotaika nebus tokia pat kaip kit ryt, bet jeigu ji isilaiko nepakitusi savaii savaites, kelis
Ne vergavimas aistrai, o savitvarda, gebjimas atsispirti nepalankioms FortOnos siuniamoms emocinms audroms buvo laikomi dorybe nuo Platono laik. Senovs graikai iai savybei apibdinti vartojo od sophrosyne. J ivertusiam graik mokslininkui Peidui Diubua (Page DuBois) prireik ne vieno odio - rpestingumas ir asmeninio gyvenimo intelektas; subtili pusiausvyra ir imintis". Romnai ir ankstyvoji Krikioni banyia i savyb vadino temperantia - nuosaikumu, santrumu, lstani emocij sutramdymu ir paabojimu. Svarbiausias siekis yra ilaikyti pusiausvyr, o ne slopinti jausmus, nes visi jie turi savo vert ir prasm. Gyvenimas be aistros tapt nykia abejingumo dykuma, upusiusia paties gyvenimo prasmingum. Taiau, Aristotelio tvirtinimu, reikia tik deram emocij, o jausm - atitinkani aplinkybes. Perdaug prislopinti jausmai sukuria nuobodulio ir nykumos atmosfer, o nesuvaldomi, nenumaldomi jausmai virsta patologikais - beribiu sielvartu, grauianiu nerimu, lstaniu pykiu ar maniakiku dirglumu. Kani sukeliani jausm paabojimas yra emocins gerovs prielaida; kratutinumai - per stiprios ar per ilgai persekiojanios emocijos - imua mus i pusiausvyros. mogus neturi pasiduoti vienam
78
mnesius, tai mogaus dvasin bsena tikrai gera. Pasirodo, be galo stiprius jausmus patiriame palyginti retai. Didiuma ms tarsi riedame linksmaisiais kalneliais" - vis bgiais, vis bgiais, tik retkariais krestelimi poskiuose. Ir vis dlto jausm prieira truput primena darb be pabaigos: kad ir k veiktume, o ypa laisvalaikiu, nesiliaujame rpinsi nuotaika. J pagyvinti stengiams skaitydami roman, irdami televizori ar susitik su draugais. Saviguodos menas yra vienas svarbiausi mogikj gebjim. Kai kurie psichoanalitikai mstytojai, tokie kaip Donas Boulbis (John Bowlby) ir D. V. Vinikotas (D. W. Winnicott), pastarj savyb laiko viena svarbiausi psichini priemoni. Jie tvirtina, jog emocikai sveiki kdikiai imoksta save nuraminti mgdiodami savo globj elges ir taip ivengia skaudi emocinio proto sukrtim.
Kaip jau sitikinome, smegen sandara yra tokia, jog nuo ms nepriklauso arba beveik nepriklauso, kada ir kokie btent jausmai mus upls, mes tik iek tiek numanome, kaip ilgai jie truks. Kalbame ne apie prastus jausmus - lides, susirpinim ar pykt, kurie per tam tikr laik praeina savaime arba mums patiems pasistengus. Taiau jei tie patys jausmai tampa per daug stiprs ir utrunka per ilgai, jie virsta kankinama kratutinybe-neatslgstaniu nerimu, nevaldomu pykiu, depresija. Kai ie jausmai tampa nebepakeliami ir nebesuvaldomi, prireikia vaist ar psichoterapijos, arba ir vaist, ir psichoterapijos. Jei emocins smegenys nuolat dirginamos taip stipriai, kad mogus priverstas griebtis vaist, jo savireguliacija neabejotinai sutrikusi. Visgi net du tredaliai kamuojam maniakins depresijos nuo ios ligos niekados nesigyd. Taiau liio preparatai ar naujesni vaistai stengia nutraukti udar grandin, kuri sudaro ligai bdingos bsenos (paralyiuojani depresij chaotikai keiia pakilios nuotaikos ir didybs manijos, sumiusios su pykiu bei susierzinimu, protrkiai). Viena problema kyla dl to, kad serganius maniakine depresija priepuolio metu uplsta toks pasitikjimas savimi, kad net katastrofiki j sprendimai nepaakina kreiptis pagalbos. Labai sutrikus emocijoms, geriausias bdas padti ligoniui - psichiatrinis gydymas. Taiau kai tenka atsikratyti iaip prastos nuotaikos, belieka pasikliauti savimi. Deja, pastangos toli grau ne visada esti vaisingos, bent jau Keis Vestern Rezerv universiteto psicholog Diana Tais (Diane Ti- ce) prie tokios ivados prijo, kai apklaususi daugiau kaip keturis imtus vyr ir moter isiaikino j strategij blogai nuotaikai veikti ir pasirinktos taktikos efektyvum.2 Ne kiekvienas sutiks su filosofine prielaida, kad bloga nuotaika turi bti veikiama. Kaip nustat Diana Tais, apie penki procentai moni yra vadinamieji nuotaikos grynumo" alininkai, niekada nesisteng keisti savo nuotaik, nes, j nuomone, visi jausmai yra tikri" ir turi bti igyventi, kad ir kaip slgt. Kita grup moni nuolatos stengsi prasiau nusiteikti dl pragmatini prieasi: tai gydytojai, kurie rengsi praneti pacientams blogas naujienas, visuomens veikjai, kurstantys savyje nepakantum neteisingumui, kad veiksmingiau su juo
kovot; vienas jaunuolis prisipaino kursts savyje pykt netgi nordamas usistoti jaunyl brol, kur aidim aiktelje nuskriaud draugai. O kai kurie mons tiesiog makiavelikai manipuliuoja savo nuotaikomis: mokesi skolininkus.3 rinkjai, pavyzdiui,
smoningai pyksta nuolat, kad prigriebt
Taiau iskyrus iuos ir retus
panaius atvejus, kiti apklaustieji tvirtino, kad nuotaikos juos valdo. Tyrim duomenys apie moni pastangas atsikratyti blogos nuotaikos yra gana pains.
NIRIO ANATOMIJA
sivaizduokite, kad vaiuojate automobiliu savo eile, o neatsargus vairuotojas pavojingai priartja prie js mainos. Jeigu nejuia pagalvosite: Ak, tas unsnukis!", i js mintis taps tikro pykio prologu - jeigu, inoma, nesiliausite mst apie iurkt keli eismo taisykli paeidim bei kert: Jis galjo mane atsitrenkti! Neleisiu tam niekui taip lengvai pasprukti!" Js krumpliai pabla, nes spaudiate vair tarsi smaugtumte niekdar. Js knas rengiasi ne sprukti, o pulti: jus kreia drebulys, kakta irasoja, krtinje dauosi irdis, veido raumenys sustingsta rsia grimasa. Jums kyla noras umuti t vaikin. Tik tai i paskos vaiuojanti maina jau signalizuoja, kad sultinote greit, ir js jau pasirengs lieti nir ant kito vairuotojo. tai kiek tampos sukelia neapdairus vairuotojo, vaiavusio ne savo juost, prasiengimas. O dabar pabandykite sivaizduoti, kaip viskas vykt, jei pasisekt situacij vertinti neaitrinant savs. Juk galite pagalvoti: Gal jis mans nepamat, gal taip pasielg dl rimtos prieasties, pavyzdiui, ikilusio pavojaus sveikatai ar gyvybei". Mintys apie toki prieasi tikimyb apmaldo pykt, jis uleidia viet gailesiui, o pavelgus situacij i paukio skrydio", pyktis sprogsta kaip muilo burbulas. Svarbiausia, ragina Aristotelis, reikia supykti tinkamai, nes sismarkavusio Pykio danai nebesuvaldome ir tampame jo vergais. Bendaminas Franklinas buvo teisus, tvirtindamas, jog pyktis niekada neatsiranda be prieasties, taiau retai toji prieastis esti gera".
Pyktis, inoma, nra vienaris. Migdolinis knas gali skelti ieirb, kuri staiga virsta nirio, pykio neatsakingam, pavoj suklusiam vairuotojui liepsna. Taiau kitame emocins sekos gale esanti naujoji smegen iev tikriausiai pateikia geriau apgalvotus sprendimus, pavyzdiui, altakraujik kerto plan arba pykt dl nesiningumo ar neteisybs. Daniausiai toks apgalvotas pyktis, kaip sak Franklinas, turi ger prieast" arba bent atrodo, kad j turi. I vis nuotaik mons galbt labiausiai nort ivengti pykio. Psicholog Diana Tais nustat, jog j suvaldyti sunkiausia. Tikra tiesa: i vis neigiam emocij mus daniausiai suvedioja pyktis. Mintyse suradus tikinam argument pykiui pateisinti, protas sugundomas jam nesiprieinti. Prieingai nei lidesys, pyktis suteikia jg, net drsos. Jo gali sugundyti ir tikinti paremia susiklosiusi nuomon, kad pyktis yra nesuvaldomas, kad jo nedera tramdyti, o jei is prasiveria sukeldamas katars" - tik ger. Greiiausiai kaip atsvara iai niriai nuomonei radosi prieinga jai: pykio ivengti visikai manoma. Taiau tyrim duomenys neparemia n vieno i i poiri, jie yra klaidinantys, o gal apskritai laikytini mitais.4 Kaip piktos mintys kursto pykt, taip numaldyti j geriausiai pavyksta atsikratant pikt mini, tas mintis paneigiant. Kuo ilgiau mstome apie tai, kas mus supykd, tuo daugiau geresni" prieasi pykti ir pasiteisinim galime sugalvoti. Svarstant pyktis tarpsta, o visk pavelgus i kito tako jis ima vysti. Diana Tais nustat, jog geriausias bdas pykiui numalinti - i naujo blaiviai vertinti situacij.
nors pasielgus su jumis neteisingai ar iurkiai, ugauliai ar negarbingai, sulugus planams siekiant svarbaus tikslo. Tai suvokus suadinama limbin sistema, smegenys patiria dvejop poveik. Pirma, isiskiriant katecholaminams staiga plsteli energija, kurios, anot Zilma- no, utenka vienam ryting veiksm etapui", pavyzdiui, sprukti arba pulti". Per kelias minutes, kol plsta toji energija, knas spja tinkamai pasirengti pulti arba greitai sprukti - irint, kaip emocins smegenys vertins galimyb pasiprieinti. Tuo tarpu kitas migdolinio kno sukeltas virpesys, veikdamas nerv sistem per antinksi ir smegen ievs ry, sukelia visuminio pasirengimo veikti bsen, kuri isilaiko daug ilgiau, negu trunka energijos antpldis isiskiriant katecholaminams. Nuo bendro antinksi ir smegen ievs suadinimo, galinio tstis valand valandas ar net itisas dienas, priklauso iskirtinis emocini smegen pasirengimas reaguoti tutuojau. is antinksi ir smegen ievs suadinimas panaus sdjim ant parako statins: mons yra ypa greiti supykti, jeigu jau prie tai buvo sujaudinti ar suerzinti. Stresas, kad ir koks jis bt, suadina antinksius bei smegen iev ir sudaro slygas pykiui siplieksti. Todl kiekvienas po temptos ir sunkios darbo dienos namo grs mogus, ypa jei dar ivakarse vaikai per daug triukmavo ar kl netvark, yra toks greitas supykti dl menkiausios prieasties. Jei ne ios aplinkybs, emocij protrkis tikrai negrst. Prie tokios ivados Zilmanas prijo atliks daugyb kruopi eksperiment. Pavyzdiui, jo pagalbininkas tyia provokuodavo tiriamuosius, laidydamas kandias
Augantis niris
teigin paremia irAlabamos universiteto psichologo Dolfo Zil- mano (Dolf Zillmann), kuris ilgai eksperimentuodamas kruopiai imatavo pykt ir ityr nirio sandar, ivados.5 Pykt, kurio aknys siekia pasirinkim pulti, o ne sprukti (kalbama
pastabas savanoriams - vyrams ir moterims. Vliau, parodius malon arba slegiant film, savanoriams buvo suteikiama galimyb atsilyginti erzintojui sprendiant, ar tariamasis kandidatas yra tinkamas sidarbinti. moni nuomoni tvirtumas pasirod bess tiesiogiai proporcingas matyto filmo sukeltiems jausmams: maiusieji slegiant film buvo piktesni, j vertinimai buvo grieiausi.
apie reakcij sprukti arba pulti"), Zilmanas sieja su vis patiriama pykt adinania emocija - ikilusio pavojaus jausmu. J pagimdo ne vien fizin grsm, bet ir - net gerokai daniau - tariama grsm savigarbai ir orumui, kam
Pyktis vei pykstant

Dolfo Zilmano tyrinjimai padeda paaikinti pykio kait prastoje eimyninje dramoje, vykusioje mano akyse vienoje parduotu
vje. Prekybos centre tarp preki lentyn igirdau jaunos mamos pabrtinai tariamus odius sneliui, gal trej met berniukui: Padk... j... j viet!". Bet a jos noriu!" proverksmiais itar vaikas, dar tviriau glausdamas javaini dut. Padk j viet!" - pakartojo moteris dar garsiau ir pikiau. T akimirk preki veimlyje sdjusi jos dukrel numet ant grind iulpiamj saldaini stiklainl. iam suduus, mama suuko: Na, va!", pliaukteljo maylei per upakal, stvr i snelio rank javaini dut ir paskubomis grdo j artimiausi lentyn, tada, sugriebusi vaik per liemen, nudm stumdama pavojingai svirduliuojant veiml. Jos dukrel klyk, o snelis, mataruodamas kojomis, auk: Paleisk mane, paleisk mane!" Zilmanas nustat, jei provokuojant staig emocin ipuol mogaus knas jau buvo sitemps kaip anos dviej vaik mamos, vlesn emocija, tiek pyktis, tiek nerimas, yra ypatingai intensyvi. Paprastai taip atsitinka tus. Tyrintojas konstatuoja, jog siplieskiantis pyktis yra provokacij grandin, kurios kiekvienoje grandyje kyla sunkiai nutraukiama suadinimo reakcija". ioje grandinje ikilusios naujos provokuojanios mintys ar svokos esti kaip pakelta sklend kitiems migdolinio kno suadintiems katecholamin antpldiams. Jie vis stiprja, nes kiekvienas antpldis perima ankstesnio hormon antpldio jg. Antras antpldis vyksta dar nenuslgus pirmam, o pastarj dviej sskaita - treias. Taip bangai vejantis anksiau prausi spariai stiprja fiziologinis kno sujaudinimas. is jg plsmas vliau paskatina supykti ir vl, dar stipriau negu anksiau. Taigi pykstant pyktis auga, kaitindamas emocines smegenis. Proto nesutramdytas ir virts tiu, jis lengvai perauga smurt. Tokiu metu mons esti neatlaids ir nesileidia perkalbami; visos j mintys sukasi tik apie kert ir atsakomuosius veiksmus, nesusimstant apie pasekmes. Toks susijaudinimo laipsnis, Zilmano odiais tariant, sukuria iliuzij, jog mogus yra galingas ir nepaeidiamas, tai gali kvpti ir paskatinti smurt", kadangi tusysis, nebegirddamas proto balso", reaguoja paiu primityviausiu bdu. Limbinis impulsas visa ugoia. Veikiama vadovaujantis iauriausiomis gyvenimo pamokomis.
Balzamas pykiui malinti

Pateiks pykio sandar, - Dolfas Zilmanas silo du bdus jam numalinti. Psichologas rekomenduoja bent minutl liautis pykti ir blaiviai pasverti t suklusias mintis, nes pykt ir kursto pirminis j iebusi veiksm vertinimas ir pakartotinis t veiksm apmstymas. Kuo ankstesnje pykio stadijoje tai padaroma, tuo geriau. Pykt galima ir visikai nuslopinti, jeigu jam dar stipriai nesiplieskus atsiranda velninani aplinkybi. Imanymo, kaip galima nuslopinti pykt, gali atskleid vienas i Zilmano tyrim. Jo pagalbininkas storievikai eidinjo ir provokavo savanorius eksperimento dalyvius, o ie, gav prog atsimokti jam tuo paiu (prastai vertindami jo galimyb eiti tam tikras pareigas), piktdiugikai ja pasinaudodavo. Kart taip kirinus savanorius ir dar neleidus jiems atsiteisti, padjja netiktai pakviet erzintoj prie telefono. Ieidamas vyras ir jai mesteljo kandi pastab. Taiau moteris nesieid ir ramiai visiems paaikino, jog tam mogui dabar es labai sunku, jis jauis didel tamp prie artjant vertinim. Po tokio paaikinimo suerzinti eksperimento dalyviai nepasinaudojo jiems suteikta galimybe atsilyginti storieviui ir j netgi ujaut. Tokia padt velninanti informacija padeda i naujo vertinti pykt suklusias aplinkybes ir numaldyti neigiamus jausmus. Taiau ios priemons, kaip nustat Zilmanas, veiksmingos tada, kai pykstama vidutinikai, o tikro nirio nuslopinti nebegali, nes nirusieji, pasak tyrintojo, nesugeba susivokti", kitaip tariant, blaiviai mstyti. Kai sitis visikai utemdo prot, mons nebepaiso joki velninani aplinkybi ir, anot Zilmano, prabyla paiais grubiausiais odiais".
Bdamas trylikos met, kart supyks ijau i nam ir prisiekiau atgal nebegrti. Buvo puiki vasaros diena. ingsniavau mielomis gatvelmis, kol vidudienio ramyb ir grois mane nuramino. Po keli valand atlys ir atgailaudamas grau namo. Nuo tada kaskart, kai supykstu, einu pasivaikioti. Tai man labiausiai padeda.
Atvsimas"
ia pateikiama itrauka i vieno pirmj mokslo darb apie pykt, parayto 1899 metais.6 Dar vienas bdas nuslopinti pykt: neutralioje aplinkoje, kurioje nra papildom pykio dirgikli, reikia palaukti, kol atvs" smegenys ir nuslgs adrenalino banga. Pavyzdiui, pykusiems asmenims patartina kur laik nesimatyti, liautis kursius prieikas mintis ir maloniai prasiblakyti. Prasiblakymas, kaip pastebjo Zilmanas, yra veiksmingas nuotaikos keitimo rankis: juk sunku ilikti piktam smagiai leidiant laik. Taiau pirmiausia reikia nusiraminti tiek, kad bt galima pramogauti. Zilmano atlikti pykio siplieskimo ir slopinimo tyrimai paaikina daugel Dianos Tais atrast" bd, paprastai moni taikom maldant pykt. Vienas toki paveiki bd - kol atslgs kartis, kur nors vienam ivykti. Daugelis vyr tok bd supranta kaip pasivainjim automobiliu - vairuodami jie atvsta" (tas, pasak Tais, paskatino j vainti atsargiau). Saugesnis bdas-ilgas pasivaikiojimas. Intensyvi mankta taip pat padeda nusiraminti. Tinkami ir kiti atsipalaidavimo bdai, pavyzdiui, gilus kvpavimas, raumen atpalaidavimas, padedantys nuraminti siaudrinus kn. odiu, veikla atitraukia mog nuo to, kas gali kelti pykt. Intensyvs fiziniai pratimai taip pat slopina pykt, nes po didelio fizinio krvio knas grta ramesn ritm. Taiau nusiraminimas nebus veiksmingas, jei piktos mintys tebebus kurstomos, nes kiekviena i j yra mautis dagtis prie pykio parako statins. Atsipalaidavimo kokyb lemia gebjimas sustabdyti pikt mini sraut. Nagrindama moni taikomus pykio paabojimo bdus, Diana Tais nustat, jog prasiblakymas labai padeda veikti pykt: televizijos laidos ar filmo stebjimas, skaitymas ir panas usimimai ivaiko piktas mintis ir nuslopina nir. Taiau mokslinink pastebjo, jog pataikavimas sau, pavyzdiui, apsipirkimas ar valgymas, reikiamo poveikio neduoda. Juk vaiktinjant po parduotuv ar iau- mojant okoladin pyrag galima ir toliau kuo puikiausiai puoselti negeras mintis. ia paminti bdai papildo Djuko universiteto psichiatro Redfor- do Viljamso (Redford Williams), siekusio padti prieikai nusiteikusiems ir irdies ligomis linkusiems sirgti monms veikti savo dirglu-
m, sukurtus ir itobulintus bdus.7 Vienas jo patarim - smoningai sulaikyti vos

usimezgusias cinikas ar prieikas mintis ir jas urayti. Kai ios mintys ufiksuojamos, jas lengviau apsvarstyti, rasti joms kontrargument. Taiau, pasak Zilmano, is bdas veiksmingas tol, kol pyktis neperaugo nir.
Klaidingas sitikinimas, kad ilieti pykt naudinga

Kart Niujorke tiesiai prieais taksi, kuriuo vaiavau, sustojo jaunuolis, praleisdamas kitus automobilius ir laukdamas, kol gals pereiti gatv. Taksi vairuotojas nekantraudamas m signalizuoti ir enklais rodyti, kad is pasitraukt i kelio. Rsiai pavelgs, jaunuolis atsak nepadoriu gestu. - Tu, kals vaike! - suuko vairuotojas, grsmingai tuo pat metu spausdamas akceleratoriaus ir stabdi pedalus. Nenoromis pasitrauks nuo pavojingo
automobilio, jaunuolis dar spjo jam smogti kumiu. Atsakydamas tai taksistas kandin par virtin keiksm. Po kurio laiko vis dar suirzs vairuotojas man tar: - Negali leisti, kad tave apdrbt mlu. Reikia duoti tinkam atkirt! Tai bent jau pagerina savijaut. Katarsis - nirio iliejimas - kartais garbinamas kaip pykio suvaldymo bdas. Mgstama sakyti: Tai padeda geriau jaustis". Taiau, remdamasis tyrim duomenimis, Zilmanas pateik argument, paneigiani i nuomon. 1950 metais psichologams, tyrusiems katarsio pasekmes, pavyko nustatyti, jog ilietas pyktis nenuslopsta arba nu- slopsta menkai (nors dl gundanios pykio prigimties mons gali jausti pasitenkinim).8 inoma, esant tam tikroms aplinkybms isiplsti gali bti naudinga: pavyzdiui, kai pyktis iliejamas tiesiai adresatui ir taip atkuriamas teisingumas arba kai tokiu bdu sustabdomas netinkamai elgsis mogus ir suvaroma jo galimyb kertauti. Taiau kadangi pykiui bdingos padegamosios savybs, tai lengviau Pasakyti nei padaryti.9 Diana Tais nustat, jog vienas blogiausi bd nuslopinti pykt - j ilieti: nirio proveriai paprastai suadina emocines smegenis, to-
dl mons ne nusiramina, o dar labiau siunta. Pasak mokslininks, pyk mons tok nusiteikim stengiasi ilaikyti, o ne jo nusikratyti. Daug geriau, kai mogus pirma nurimsta, o tik po to konstruktyviai ir argumentuotai siekia isprsti kivir. Kart girdjau, kaip tibetiei mokytojas Chogyam Trungpa, atsakydamas klausim, kaip geriausia elgtis apimtam pykio, patar: Neslopink jo, bet ir nieko nedaryk jo vedamas".
mai parod, kad jam bdingi visi nestipraus emocinio ipuolio bruoai: jis atsiranda tarsi i niekur, yra nevaldomas, kelia susierzinim, yra nepaaikinamas. Be to, io jausmo apimtas mogus beatodairikai ir neiekodamas ieities vis dmes sutelkia ties rpest suklusia problema. Jeigu jis nebepajgia itrkti i udaro nerimo rato, is perauga tikrus nervinius ipuolius: vairias baimes, panikos priepuolius, kyrumus bei priverstinius veiksmus. Visi ie sutrikimai pasireikia skirtingai: apmus kokiai nors baimei nuolat dl ko nors nuogstaujama; apsdus kyrumui nepaliaujama svarstyti,
NERIMO SLOPINIMAS: KAM JAUDINTIS?

Regis, prakiuro duslintuvas! Plerpia... Reikt nuvaiuoti dirbtuves j pataisyti... Bet tai brangu... Teks paimti pinig i Deimio kole- : do sskaitos... O kas bus, jei neigalsiu mokti u jo moksl? Prajusios savaits jo mokymosi rezultatai nediugina... Jei Deimio paymiai bus tokie prasti, jis nepateks koled... Tas duslintuvas taip kriokia... Tokios nerim adinanios mintys nepaliaujamai sukasi galvoje, viena rpesi virtin veja kit - panaiai kaip prastoje melodramoje. ia pateikt pavyzd pasil Pensilvanijos valstijos universiteto psichologai Lizabeta Romer(Lizabeth Roemer) irTomas Borkovecas (Thomas Borkovec). J atlikti nerimo-vis rpesi
kaip ivengti kokios nors nelaims; panikos sukaustyti mons bijosi mirties ar galimo priepuolio. Visais ia ivardytais atvejais nerimas varo apsstj i proto. Viena moteris buvo apimta varos manijos: ji kelet kart per dien po keturiasdeimt penkias minutes praussi due, dvideimt ar daugiau kart per dien po penkias minutes plov rankas, niekur nesdo prie tai nesterilizavusi tos vietos spiritu. Visi ie ritualai uimdavo didesn dal dienos. Neliesdavo ji ir vaik ar gyvuli - jie buvo per daug purvini". i priverstini veiksm pagrindas - liguista mikrob baim. Moteris nuolat baiminosi, kad kuo nors usikrtusi susirgs ir numirs." Pacient, kuri buvo gydoma nuo generalizuoto nerimo sutrikimo" (psichikos sutrikimas, pasireikiantis nuolatine nerimo bsena), sutiko garsiai ireikti savo nuogstavimus: Ko gero, man nepavyks. Tai gali atrodyti pernelyg dirbtina, o natraliai man gali neieiti. Jeigu man nesiseks, a niekada nepasveiksiu.12 is nerimavimo dl nerimo pavyzdys rodo, kaip ir menkiausi bgtavimai gali virsti mintimis apie viso gyvenimo nelaim: A niekada nepasveiksiu". Tokias mintis lydintis nerimas galiausiai perauga katastrofos nuojaut. Nerimas paprastai reikiasi odiais, o ne vaizdiniais, jis visada k nors nabda protui aus. Norint t jausm veikti, i jo savyb btina atsivelgti. Mgindami rasti bd nemigai igydyti, Tomas Borkovecas ir jo kolegos pradjo tirti nerimo jausm. Kaip buvo pastebta, jis pasireikia dviem bdais: kognityviuoju, t. y. nerimastingomis mintimis, ir
erdies-tyrimai padjo suteikti iai problematikai mokslo status.10 Suprantama, nerimo apimtam mogui sunku j paaboti. Taiau konstruktyviai mstant, nors tai labai panau nerimavim, galima rasti ieit. I tikrj nerimas - tai budrumas galimo pavojaus akivaizdoje. Jis neabejotinai labai svarbus evoliucijai, vykstant natraliajai atrankai. Kai baim sudirgina emocines smegenis, kils nerimas padeda sutelkti dmes pavoj, o smegenys priveriamos tutuojau imtis to reikalo, visus kitus rpesius atidjus al. Nerimavimas tam tikra prasme yra numatymas to, kas galt vykti negero ir kaip t veikti. Nerimo paskirtis - rasti iganing bd pavojams nugalti ar ubgti jiems u aki. Sunkum atsiranda tada, kai nerimas tampa ltinis, nuolat kartojasi ir nepadeda rasti geresns ieities. Nuodugns tokio nerimo tyri-
somatiniu, pavyzdiui, tokiais fiziologiniais simptomais kaip prakaitavimas, irdies ritmo padanjimas, raumen sitempimas. Borkovecas nustat, kad labiausiai nemigos kamuojamus mones vargina ne somatinis dirglumas - umigti neleidia kyrios mintys. Nerimo apssti mons negali liautis dl visko jaudinsi, kad ir kaip nort miego. Umigti jiems pavykt tik tada, jeigu jie atsikratyt kamuojani rpesi, pasiduot atsipalaidavimo pojiui. Kitaip tariant, nuslopinti jaudul galima kitur nukreipus dmes. Taiau daugelis nerimo apimt moni, regis, to nepajgia padaryti. Borkoveco nuomone, taip yra todl, kad nerimavimas tampa stipriu proiu. is jausmas, atrodo, turi ir teigiam pus: paprastai nerimaujama dl reali grsmi ir pavoj. Nerimo paskirtis kai jis pagrjstas - modeliuoti tykanius pavojus ir numatyti bdus jiems veikti. Taiau nerimo vaisiai ne visada geri. Ypa nuolatinis nerimas trukdo nauju kampu pavelgti problemas ir su jomis susidoroti. Neiekodami jokios ieities, nerimo apssti mons daniausiai tik nepaliaujamai msto apie pavoj, pasiduoda blogoms nuojautoms, o j mintys bergdiai blakosi toje paioje ploktumoje. Nuolatiniai nerimautojai danai jaudinasi nepagrstai, jie velgia pavoj ten, kur kiti jo n nepastebi. Taiau tie mons Borkovecui prisipasta, kad nesibaigiantis, pats save kuriantis niri, baims valdom mini ratas jiems padeda. Kodl kyla nerimas, kaip jis iauga, tapdamas tiesiog psichine priklausomybe? Borkoveco teigimu, jprotis nerimauti stiprja panaiai kaip tikjimas prietarais. Nerimaujama dl daugelio dalyk, kurie vargu ar kada nors vyks: mylimo mogaus ties per lktuvo katastrof, bankroto ir pan. - o tai, bent jau pirmyktms limbinms smegenims, turi kakokios magijos. Kaip ir amuletas, saugantis nuo galimos nelaims, nerimas psichologikai tarsi ubga u aki pavojui, dl kurio jaudinamasi.
ir neturdama nuolatini pajam, ji arba bdavo usivertusi darbu, arba jo i viso neturdavo ir net nepajgdavo sumokti nuomos mokesio. Moteris m vengti kalbtis telefonu, o kart nebeigaljo sigyti sveikatos draudimo. Tas ypa slg: ji labai nerimavo dl savo sveikatos, kiekvienas galvos skausmas jai rodsi kylantis dl smegen auglio, kur nors vaiuodama ji baimindavosi padaryti avarij. Moteris nuolat buvo pasinrusi savo rpesius, jautsi atsidrusi nevilties line. Ji prisipaino, kad nerimas jai tapo kone narkotiku. Tomas Borkovecas netiktai atrado vien rpesio privalum. Paskend rpesiuose mons, rodos, nebepastebi j sukeliam nerimo poji - paspartjusio irdies ritmo, irasojusios kaktos, kno drebulio. Ir toliau nesiliaujant msius apie rpesius, nerimas truputl nu- slopsta, t bent jau rodo irdies ritmas. Viskas vyksta madaug tokia seka: susirpinimo apimtas mogus pastebi vairius apie tariamo pavojaus grsm bylojanius enklus; sivaizduojama nelaim pradeda kelti nerim; po to uvaldo nesibaigiantis sielvarting mini srautas, skatinantis kitas gsdinanias temas; dmesys prikaustomas prie nauj mini, nukreipiani prot nuo pradinio bauginanios nelaims vaizdinio. Pasak Borkoveco, vaizdiniai yra stipresni
psichologinio nerimo sukljai nei mintys, todl nerimaujaniam mogui apie galim nelaim geriau mstyti, nei j sivaizduoti. Tada rpinimasis stiprja kaip tam tikras paties nerimo prienuodis. Taiau nesiliaujantis rpinimasis kartu ir lugdo, nes gauna stereotipini, sustingusi mini pavidal ir neskatina krybikai mstyti bei iekoti problem sprendimo bd. nelankstum atskleidia ne tik kyrios besikartojanios mintys, jis irykja ir nerv sistemos lygmeniu: regis, tai tam tikras smegen ievs sstingis, emocini smegen negebjimas pakankamai lanksiai reaguoti besikeiianias aplinkybes. Kitaip tariant, nuolatinis rpinimasis kiek apmalina nerim, taiau paios problemos neisprendia. Nuolatiniai panikuotojai, deja, negali pasinaudoti jiems daniausiai duodamu patarimu:,,Liaukis nerimavs" (arba dar prastesniu: Nesirpink ir bk laimingas"). Kadangi nuolatin savigrau skatina mig-
Suviliota urnalistinio darbo, i Vidurio vakar valstijos ji persikraust Los Andel. Taiau netrukus leidin nupirko kitas leidjas, ir moteris liko be darbo. Tapusi laisvai samdoma urnaliste
Nerimo paskirtis
dolinio kno veikla, ji pasireikia netiktai. Kart suadinta, ji ilgai nesiliauja - tokia esmin jos savyb. Atliks daug bandym, Borkovecas vis dlto rado gana paprast bd net ir labiausiai ukietjusiems savigrauoms padti atsikratyti io nelemto proio. Pirmas ingsnis - tai savivoka, leidianti aptikti vos prasikalusius nerimo daigus, kai trumpai pasirods tariamos nelaims vaizdinys suadina rpinimosi-nerimo cikl. Borkovecas moko mones pastebti nerimo signalus, ugdo gebjim atpainti jo prieastimi galinias tapti aplinkybes, mint bsen adinanias mintis ir vaizdinius, taip pat fiziologinius nerimo pojius. gij patirties, mons gali nesunkiai ir vis anksiau pastebti prasidedanio nerimo poymius. Jie imoksta ir atsipalaidavimo pratim, kuriuos patartina atlikti ne tik ikilus btinybei, bet ir kasdien. Vis dlto vien atsipalaiduoti nepakanka. Labai svarbu nedelsiant pasiprieinti kyrioms, bauginanioms mintims, kitaip nerimastis vis dids ir galiausiai uvaldys. Taigi kitas ingsnis bt suabejoti tokiomis mintimis: Negi tai, ko bijausi, btinai turi vykti? Negi nra jokios kitos galimybs? Ar galiau imtis koki nors veiksming ygi? Ar tikrai verta nepaliaujamai mstyti apie nerim kelianius dalykus?" Toks susirpinimo ir sveiko skepticizmo derinys turt veikti kaip nervinio suadinimo stabdis. Abejoni skatinimas slopina limbins sistemos keliam jaudul. Tokios mintys atpalaiduoja ir kartu pajgia atremti emocini smegen skleidiamus ir knu sklindanius nerimo impulsus. Tomas Borkovecas nurodo, kad panaios priemons skatina su nerimu nesuderinam psichin aktyvum. Kai sudaromos palankios slygos nerimo priepuoliams kartotis, jis gyja galios. Tuo tarpu mus svarstyti vairius poirio rpim klausim variantus, apsisaugoma nuo galimybs naiviai patikti netikra nerim keliania mintimi. is bdas padjo atsikratyti proio grautis netgi tiems monms, kuri polink nerimauti galima buvo laikyti jau psichikos sutrikimu. Taiau tiems asmenims, kuri nerimas peraugo tokius psichikos sutrikimus kaip fobija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ar panikos sutrikimas, patartina imtis gydymo vaistais. iuo atveju toks sprendimas -
savivokos poymis - bt protingiausias. Suprantama, psichoterapijos bdu reikia perorientuoti emocin sek, kad be vaist sutrikimas neatsinaujint.13
KAIP VEIKTI MELANCHOLIJ

Daugiausiai pastang prireikia norint atsikratyti lidesio. Pasak Dianos Tais, mons labai iradingai ieko bd slegianiai nuotaikai veikti. inoma, lidesio nereikia vengti, melancholija, kaip ir kitokia nuotaika, turi savo privalum. Netekties sukeltas lidesys paprastai atitraukia mus nuo pramog ir malonum, padeda susitelkti ties tuo, kas prarasta, ir suteikia jg imtis naujos veiklos - bent jau t kart. Kitaip tariant, lidesys padeda laikinai pamirti buities rpesius ir skirti dmesio apmstymams. Laikas tarsi sustoja, mogus gedi dl netekties, apmsto jos prasm ir, psichologikai atsinaujins, vl imasi planuoti ateit. Gedjimas dl netekties yra vertingas jausmas, prieingai nei gili depresija. Viljamas Staironas ikalbingai apibdino daugel siaubing ios ligos pasireikim" neapykant sau, menkavertikumo jausm, kenksming lides ir gd nirum, blog nuotaik, baim, su14
svetimjimo pojt ir gal gale stingdant nerim". Dar galima paminti protin darb trikdanius veiksnius: sumiim, nesugebjim susikaupti, umarum", ir tolesnes ligos stadijas - sveik prot aptem- danius anarchistinius polinkius" ir pojt, kad protavim apnuodijo toksiki syvai, neleidiantys diaugtis gyvu pasauliu".
Pastebimos ir fiziologins pasekms: mogus jauiasi mieguistas, apatikas, sustings, nuvargs ir perdtai jautrus", taip pat neramus ir nekantrus". Vliau niekas nebeteikia malonumo: Maistas, kaip ir visi juntami dalykai, tampa beskonis". Galiausiai nykstanti viltis perauga sielvart - apiuopiam lyg fizinis skausmas ir tok nepakeliam, jog saviudyb atrodo esanti vienintel ieitis. Tokia sunki depresija paralyiuoja gyvenim, niekas nepradedama ir
neplanuojama. Vien depresijos poymiai rodo, kad gyvenimas
pakibo ant plauko. Staironui nepadjo nei gydymas vaistais, nei psichoterapija; tik laikas ir saugus prieglobstis ligoninje isklaid jo lides. Taiau daugeliui moni, ypa turintiems ne toki rimt negalavim, psichoterapija gali padti taip pat gerai, kaip ir gydymas vaistais: prozakas dabar labai madingas, bet yra ir daugyb kit vaist, galini kiek palengvinti depresij, ypa gili. Taiau dabar noriau isamiau pakalbti ne apie t lidesio form, kuri reikia gydyti ligoninje, o apie prastin melancholij. Yra daug nusiminimo ri, kurias mons, turdami vidini itekli, gali veikti patys. Deja, daniausiai griebiamasi toki bd, kurie tik dar labiau pablogina savijaut. Vienas j - usisklsti savyje - prislgtiesiems danai atrodo patrauklus, taiau jie paprastai pasijunta dar vieniesni ir lidnesni. Diana Tais mano, kad tinkamiausia kovos su depresija priemon - bendravimas: ji silo eiti pasivaikioti ar film, neatsisakyti dalyvauti pobvyje, odiu, k nors veikti kartu su eima ar draugais. Tokios ir panaios priemons puikiai veikia, kai norima praskaidrinti mogui nuotaik. Taiau lidesys nesitrauks, jeigu mogus toki prog inaudos tiktai mstyti apie jam baim kelianius rpesius. I tikrj vienas svarbiausi veiksni, lemiani blogos nuotaikos tvarum, yra tai, kaip ilgai mons gromuliuoja" mintis apie savo bdas. Apmstymai apie tai, kas lidina, ko gero, dar pagilina ir utsia depresij. Ligos atveju rpestis gauna kelias formas, priklausanias nuo to, pavyzdiui, kaip esame pavarg, kiek turime jg, kaip sugebame pagrsti savo poelgius, kaip mums sekasi k nors nuveikti. Paprastai tokios mintys neskatina veikti ir imtis sprsti ikilusi problem. Kiti danai pasitaikantys rpesiai - nerimo sukljai: usisklendimas savyje ir nuolatinis galvojimas apie blog savijaut, nerimas, kad sutuoktinis gali imti bodtis prislgtu partneriu, nuogstavimas praleisti dar vien bemieg nakt". Juos vardija psicholog Siuzana Nolen-Heksma (Susan Nolen-Hoeksma) i Stenfordo, tyrusi li-
selja, nesiimdami nieko, kas galt praskaidrinti nuotaik. Todl gydant depresij
bt pravartu nuodugniai inagrinti jos prieastis. Tai suteikt nuovokumo ir paskatint imtis priemoni, galini pakeisti depresij suadinusias slygas. O lidjimas nieko nedarant tik dar labiau sunkina padt. Nuolatinis mini apie savijaut gromuliavimas" gali tik paatrinti depresij ir sudaryti jai dar palankesnes slygas keroti. Siuzana Nolen-Heksma pateikia tok pavyzd: apimta depresijos pardavja valand valandas grauiasi dl to, kad negauna svarbi usakym. Preki apyvarta tolydio maja, ir ji jauiasi esanti tikra nevykl, kas dar labiau stiprina jos nevilt. Jei i moteris stengtsi negalvoti apie j slegianius dalykus ir daugiau dmesio skirt savo darbui, nebeturt laiko lidti. Tokiu atveju tiktina, jog prekybos apyvarta nemat, ir geri darbo rezultatai galt kvpti moteriai pasitikjimo savimi bei pagerint savijaut. Moterys, kaip pastebjo psicholog, labiau nei vyrai linkusios usisklsti savyje ir pasinerti apmstymus. Jos nuomone, is dsningumas gali bent i dalies paaikinti, kodl moterys serga depresija dvigubai daniau nei vyrai. Suprantama, kiti veiksniai taip pat gali turti tam takos - moterys labiau linkusios atskleisti savo lides arba turi daugiau dl ko gyvenime sielvartauti. Tuo tarpu vyrai dvigubai daniau nei moterys savo nevilt skandina alkoholio line. Pripastama, kad kognityvin terapija, kurios tikslas - lauyti mstymo stereotipus, tokia pat veiksminga kaip ir lengvos formos depresijos gydymas vaistais. Be to, ji gana patikimai stabdo ligos atsinaujinimo proces. Taikomos kartu, ios gydymo priemons yra itin veiksmingos. Viena yra imokti suabejoti gromuliuojam" mini pagrstumu bei prisiminti teigiamus dalykus, ir visikai kas kita smoningai planuoti usiimti malonia, prablakania veikla. Prasiblakyti reikia, nes sielvart kelianios mintys sibrauna netiktai ir nepraytos, sutrikdydamos psichin pusiausvyr. Taiau netgi stengdamiesi,
depresijos kamuojami mons danai nepajgia isklaidyti savo slogi mini, nes, kart prasidjs, nerimo mini potvynis ilgai neatslgsta. Pavyzdiui, blogos nuotaikos prislgtiems mo
guist depresija sergani moni mstysen. Prislgti mons kartais aikina toki savo mstysen tuo, kad jie es bando geriau save suprasti, taiau i tikrj lidesio jausm puo-
Aistr vergai 97
nms, kuri buvo paprayta sustatyti savo vietas sakinyje sumaiytus odius, buvo lengviau perprasti lidno turinio sakinius (pvz., Ateitis visikai niri").17 Sielvartas yra sunkiai slopinamas jausmas. Depresija sergantiems ligoniams, siekiantjuos atitraukti nuo slogi mini (pavyzdiui, apie draugo laidotuves), buvo pateiktas diugios ir nelabai diugios veiklos sraas, i kurio jie turjo pasirinkti priimtinesn variant. mons rinkosi antrjj variant. Pasak iuos tyrimus atlikusio Teksaso universiteto psichologo Riardo Venclafo (Richard Wenzlaff), slogios nuotaikos kamuojami mons turt labai stengtis galvoti apie k nors linksmesnio ir vengti to, kas neabejotinai sugadint nuotaik: pavyzdiui, nereikt irti graudaus filmo ar skaityti tragikai pasibaigianio romano.
mini rinkinys, ir tuo spariau, kuo mogaus nuotaika bna prastesn. depresij link asmenys paprastai sukuria labai patvar toki mini ir j sukelt asociacij tinkl, todl pabjurusi nuotaik gantinai sunku veikti. Viena lidna mintis gimdo kit, o tai tik stiprina neigiamas emocijas." Kai kuri mokslinink nuomone, verkimas yra natralus bdas sumainti smegenyse lides sukeliani chemini mediag. Aaros, inoma, gali nuplauti sielvart, taiau isiverks mogus danai tebelieka nusimins. Sveiko aarojimo" teorija nra teisinga: verkimas stiprina nirius apmstymus ir nenuslopina skausmo. Nutraukti lides adinani mini grandin gali pavykti kitur nukreipiant dmes. tai kodl, anot vienos i vyraujani teorij, sunkiausiomis depresijos formomis serganius ligonius galima veiksmingai gydyti elektros oku: pacientai jauiasi geriau, nes, laikinai prarad trumpalaik atmint, nebeatsimena, kodl buvo nusimin. Diana Tais nustat, kad, stengdamiesi prasiblakyti, mons paprastai skaito knygas, iri televizori, aidia videoaidimus, sprendia galvoskius, miega arba k nors do-
sivaizduokite, kad vairuojate automobil ir per rk vaiuojate nepastamu staiu ir vingiuotu keliu. Staiga kitas automobilis vaiuoja js eismo juost ir atsiduria per kelet pd tiesiai prie jus - per arti, kad sptumte laiku sustoti. Js iki galo spaudiate stabdi pedal, bet maina slysta priek. Dar spjate pamatyti, kad tame automobilyje daug mokykl veam vaik. Po susidrimo igirstate j verksm. Nubgs prie automobilio ivystate be gyvybs enkl ant ems gulint vaik. Js labai susikremtate dl vykusios nelaims. Tokios ird draskanios istorijos buvo pasakojamos Riardo Venclafo atliekamo eksperimento dalyviams. Savanoriai devynias minutes urainjo savo mini sraut, stengdamiesi negalvoti apie papasakot vyk. Kiekvien kart, kai mintis apie vyk blyksteldavo galvoje, paraydavo paukiuk. iurpaus atsitikimo vaizdai pamau blso i atminties, bet daniau mkteldavo mintyse tiems asmenims, kurie jautsi labiau sukrsti pasakojimo. Lidti link eksperimento dalyviai, net ir nordami isiblakyti, mst apie nirius dalykus. Mini pobd lemia ne tik j turinys, bet ir nuotaika, - teigia tyrimo autorius. - Galvoje kaupiasi blog
Nuotaikos praskaidrinimo bdai
maus planuoja, pavyzdiui, nuostabias atostogas. Riardas Venclafas dar papildyt, kad paios geriausios priemons yra tos, kurios gali paveikti nuotaik: temptos sporto rungtyns, linksmas filmas, nuotaikinga knyga. (Deja, ne visada pavyksta veikti slogi nuotaik. Tyrimai parod, kad, ilgai mgavsi televizijos programomis, mons jausdavosi dar labiau prislgti nei i pradi.) Dianos Tais nuomone, aerobikos pratimai bene geriausiai padeda veikti lengv depresij ir iaip blog nuotaik. Taiau reikt spti, jog fiziniai pratimai labiausiai tinka tingiems, paprastai maai sportuojantiems asmenims. Tuo tarpu kasdien besimanktinantiems treniruots neturi tokio didelio poveikio. Usigrdinusi, sportuoti pratusi moni nuotaik fiziniai pratimai veikia kitaip: jie jauiasi blogai padar mankt. Mankta teigiamai veikia todl, kad keiia nuotaikos sukelt fiziologin organizmo bsen: depresija slopina fizin aktyvum, o aerobikos pratimai stipriai suadina kn. Be to, nurimti knui padedantys atsipalaidavimo bdai puikiai isklaido nerim, susijaudinim, taiau depresijos atveju nra tokie veiksmingi. Taigi ie
metodai veikia depresij ir nerim, nes padidjs smegen aktyvumas nebeatitinka buvusios emocins bsenos. Gana populiars blogos nuotaikos prienuodiai yra poji diaugsmai ir malonumai. prastiniai bdai, kuriais mons kovoja su depresija, yra maudymasis kartoje vonioje, mgavimasis geidiamu skanstu, muzikos klausymasis, intyms santykiai ir pan. Moterys paprastai pamalonina save dovanlmis, vyksta apsipirkti ar iaip paganyti aki vitrinas. Diana Tais nustat, kad koledo student itin mgstamas nusiraminimo bdas - valgymas - tris kartus daniau taikomas moter nei vyr, tuo tarpu depresijos apimti vyrai penkis kartus daniau nei moterys griebiasi alkoholio ir narkotik. Taiau persivalgant ir girtaujant galima laukti tik prieing pasekmi nei tikimasi: dl persivalgymo paprastai apgailestaujama, o alkoholis, slopindamas centrin nerv sistem, stiprina depresij. Geresnis nuotaikos praskaidrinimo bdas, anot Dianos Tais, yra ma pergali ir skmi diaugsmas, pavyzdiui, nudirbus seniai atidedam nam kio darb, sutvarkius namus ar isprendus kok nors svarb klausim. Be to, diaugsmo teikia ir savo vaizdio pakeitimas, tarkim, puoniai apsirengus ar pasidaius pasijuntama geriau. Vienas pai veiksmingiausi neterapinio pobdio, iaipjau retai taikom depresijos gydymo bd - poirio gyvenim ir aplink keitimas. mons, inoma, apgailestauja dl nutrkusios draugysts, sielvartauja, kad jiems lemta likti vieniiems", taiau toks nusiteikimas tik aitrina irdgl ir kelia nevilt. Ramiai visk apmsius imama suprasti, jog tarpusavio santykiai nebuvo labai puiks. odiu, blaivesnis vertinimas, gebjimas velgti ir netekties privalumus yra geriausias lidesio prienuodis. Buvo pastebta, kad viu sergantys asmenys, nepaisant ligos stadijos, labai nusimena, lygindami save su sveikais monmis, taiau nusiteikia visikai kitaip, jei pajgia ujausti dar sunkiau serganius pacientus (Man ne taip jau blogai, a nors galiu vaikioti"). Toks gretinimas gali nuostabiai praskaidrinti nuotaik: netiktai slogiausias dalykas toks nebeatrodo. Kitas veiksmingas sielvarto ir grauaties veikimo bdas yra pagalba jos reikalingiems monms. Depresijos pagrindas yra nuolatinis
galvojimas apie save ir rpinimasis savimi, todl pagalba kitiems ir gebjimas suprasti kit irdgl padeda umirti savo lides. Dianos Tais nuomone, savanorio darbas - treniruoti vaik komand, bti Didiuoju broliu, maitinti benamius - yra geriausias nuotaikos skaidrinimo bdas. Taiau jis taikomas bene reiausiai. Gal gale kai kurie mons sugeba nusikratyti melancholijos patirdami transcendentinius igyvenimus. Pasak Tais, malda, jei esi tikrai tikintis, pataiso bet koki nuotaik ir puikiai padeda atsikratyti depresijos".
ISTMIMAS*: DIUGUS NEIGIMAS

Jis spyr savo kambario draugui pilv..." Taip prasideda sakinys. O taip baigiasi: ...taiau jis tik norjo jungti vies". Toks agresijos virsmas nekalta, nors ir sunkiai tikima klaida yra gyvas istmimo pavyzdys. J pateik koledo studentas, pasisils da-. Iyvauti tiriant mones, kuriems bdingas istmimas, t. y. kurie, regis, vis laik automatikai neleidia nemalonumams pasiekti savo suvokimo. Mintoji sakinio pradia - Jis spyr savo kambario draugui pilv..." - buvo pateikta iam studentui kaip testas, ir paprayta sakin ubaigti. Kiti testai aikiai parod, jog is psichinio vengimo veiksmas i esms atspindjo jo gyvenimo bd, t. y. nemalonum nematym. Anksiau nemalonum nepastebinius mones tyrjai vadino bejausmiais - aleksitimik pusbroliais. Dabar tokie mons laikomi gebaniais valdyti savo emocijas. Jie taip puikiai moka slopinti neigiamus jausmus, kad net nesuvokia j negatyvumo. iuos mones gal reikt vadinti ne bejausmiais, kaip buvo prat mokslininkai, o veikiau ramiais. Daug toki tyrim atliko psichologas Danielius Vainbergeris (Daniel Weinberger), iuo metu dirbantis Keis Vestern Rezervo universite19
* Istmimas (repression) - tai psichologinis gynybos mechanizmas, kurio metu mintys ir jausmai, aikiai nesimato, kad j turt. (Spec. red. past.)
paprastai nemalons, istumiami i smons j pasmon, t. y. mogus nebei- jo, kad j turi, - ir
te. Jo teigimu, tokie mons, patys to nesuvokdami, kartais gali bti fiziologikai sutrik, nors i pairos atrodo visikai rams. Savano- riams atliekant pateikto testo uduot - ubaigti sakin - buvo stebimi j fiziologiniai pokyiai. Apsimestinai ramios laikysenos slepiam susijaudinim idav knas: perskaiius sakinio apie tus kambario draug pradi visiems savanoriams m greiiau plakti irdis, padidjo kraujo spaudimas, jie suprakaitavo. Bet paklausti, kaip jautsi, visi teig buv visikai rams. Toks reikinys, kai neprisileidiami pykio ir nerimo jausmai, nra retas: pasak Vainbergerio, taip elgiasi madaug vienas mogus i ei. Vaikai gali imokti bti rams pirmiausia eimoje: kai tvai arba vienas i tv yra pavyzdys, kaip galima nuolat bti geros nuotaikos ir valdytis, nepaisant nerim keliani jausm, pasitaikani ar nuolatini sunkum. Arba i savyb gali bti tiesiog paveldta, nors i tikrj dar niekas negali tiksliai pasakyti, kaip atsiranda ar susiformuoja tokie bruoai. Esminis klausimas - ar tokie mons tikrai yra nejautrs, nepatiria fizinio kankinani emocij poveikio, o gal tik apsimeta es rams? Remdamasis savo puikaus tyrimo rezultatais, klausim atsak Viskonsino universiteto psichologas ir senas Vainbergerio bendradarbis Riardas Deividsonas (Richard Davidson). Eksperimento dalyviams Deividsonas pateik sra odi ir papra parinkti asociaty- vi.
vidsonas pateik od taip, kad jis bt tik pusje mogaus regos lauko. Dl nervins regjimo sistemos struktros rodomi objektai buvo regos lauko kairje, todl juos pirmiausia atpaindavo neigiamoms emocijoms jautrus deinysis smegen
pusrutulis. Kai objektai buvo regos lauko deinje, signal gaudavo kairysis smegen pusrutulis, kuris negaljo vertinti signalo pobdio. Kai odiai bdavo pateikiami deiniajam pusrutuliui, nemalonum neprisileisti link asmenys vluodavo reaguoti, bet tik tada, kai odis buvo negatyvus. Taip neatsitikdavo, jei odis pasitaikydavo neutralus. Vluojama bdavo tik tada, kai odiai buvo pateikiami deiniajam pusrutuliui. Kitaip tariant, moni ramum, matyt, lemia nerviniai mechanizmai, kliudantys perduoti nemaloni informacij. Taigi ie mons neapsimetinja, kad nesuvokia savo blogos nuotaikos, - j smegenys slepia i informacij nuo eiminink. Tiksliau, maloni jausm klod, gaubiant nerim keliant suvokim, lemia kairiosios kaktins skilties veikla. Imatavs rami moni kaktini skili aktyvum, Deividsonas nustat, jog aktyvesn yra kairioji skiltis - teigiam jausm centras, o deinioji skiltis - neigiam jausm centras maiau aktyvi. Pasak Deividsono, tokie mons jauiasi es optimistai, jie neigia, kad sunkumai juos slegia, o ilsdamiesi (tai susij su teigiamais jausmais) demonstruoja kairiosios skilties aktyvum. Tokia smegen veikla gali lemti j ger savijaut, nepaisant uslpto fiziologinio susijaudinimo, kur paprastai sukelia sielvartas. Deividsono teigimu, smegen veikla, kai slegianti tikrov igyvenama pozityviai, reikalauja daug energijos. Fiziologinis susijaudinimas gali padidti dl nuolatini nervins schemos pastang isaugoti teigiamus jausmus ar slopinti neigiamus. Kitaip tariant, ramumas yra diugus neigimas, teigiama disociacija* ir galbt priemon, atskleidianti nerv sistemos veikl sunkesniais disociacijos atvejais, pasitaikaniais, tarkim, potrauminio streso sutrikimo atveju. Pusiausvyra, Deividsono nuomone, atrodo, yra vyks emocins savireguliacijos bdas", nors nra iaikinta, kiek dl to nukenia savimon.
Didiuma pateikt odi buvo neutrals, tik keletas j turjo neigiam ar erotin reikm, galjusi skaitaniajam sukelti jaudul. Ityrus, kaip reaguoja rami asmen knas, paaikjo, kad neigiam reikms atspalv turintys odiai sukl fiziologin susierzinim, nors j parinkti emocikai bespalviai odiai rod pastangas
neutralizuoti eidiamus odius. Pavyzdiui, odiui neapykanta" jie galjo parinkti od meil". Deividsonas rmsi tuo (kalbant apie deiniarankius), jog pagrindinis neigiamus jausmus valdantis centras yra deiniajame smegen pusrutulyje, tuo tarpu kalb reguliuojantis centras - kairiajame pusrutulyje. Vos tik deinysis smegen pusrutulis atpasta neigiamos reikms od, tutuojau per corpus callosum didij jungt tarp smege- n pusrutuli - siunia i ini kalb valdant centr, ir tuomet ita- riamas atsakymas. Naudodamasis sudtinga li konstrukcija, Dei-
* Disociacija - reikinys, kai kas nors nuo ko nors atskiriama. (Spec. red. past.)
Mokslumas 103
6
MOKSLUMAS
Tik kart gyvenime buvau suakmenjs i baims. Tai atsitiko per matematikos, kurios man kakaip pavyko nesimokyti, egzamin pirmais mokymosi kolede metais. A vis dar prisimenu t patalp, kuri, jausdamas kak negera, sunkia irdimi jau nelemt pavasario ryt. ioje auditorijoje klausiausi daugelio dstom dalyk, taiau t ryt nei pro langus, nei auditorijoje nieko nemaiau. Eidamas ssti savo viet prie dur, negaljau atitraukti vilgsnio nuo grind. Atveriau mlyn egzamin knygos virel, - ausyse tegirdjau besidauani ird, o skrandyje jutau nerimo skon. vilgteljau egzamino klausimus. Beviltika. Madaug valand sdjau beds akis lap, tuo tarpu protas band velgti, kuo visa tai baigsis. ios mintys nepaliaujamai sukosi galvoje, baims kilpa ver kakl, o drebulys krt vis kn. Sdjau sustings, neteks ado kaip nuod paralyiuotas gyvnas. Dabar, prisimindamas t komarik dien, labiausiai stebiuosi savo proto sstingiu. A visikai nesistengiau inaudoti tos valandos ir atsakyti bent kai kuriuos klausimus. N nemginau pafantazuoti. Apimtas siaubo tiesiog sdjau ir laukiau, kol kankinimas baigsis.1 siaub patyriau a pats. Iki iol man tai yra puikiausias rodymas, kad stresas gali aptemdyti prot. Dabar a suvokiu, kad tas imginimas atskleid gali emocini smegen, pajgiani uvaldyti ir net paralyiuoti mstanisias smegenis. Kaip slogi nuotaika, susijaudinimas, irdgla veikia mogaus psichik, pedagogams inoma seniai. Apimti nerimo, pikti ar susikrimt mokiniai nepajgia mokytis. Tokios bsenos asmenys nesugeba gerai suprasti ir tinkamai taikyti informacijos. Kaip raoma penktoje ios knygos dalyje, stiprios neigiamos emocijos neleidia nukreipti dmesio k nors kita. Vienas i poymi, rodani, kad jausmai tampa patologiki, yra j perdtas kyrumas. Jie uvaldo visas mintis, kol gal gale niekais paveria pastangas imtis kokios nors uduoties. Skyryb skausm igyvenantys mons (ar dl tv skyryb keniantys
vaikai) skiria maai dmesio darbui ar mokymuisi, nes sielvartingos,

beviltikum ir bejgikum sukelianios mintys nugali kitas. Jausmams paralyiavus gebjim susikaupti, ualdoma ta proto
savyb, kuri painim tiriantys mokslininkai vadina veiklija atmintimi. Tai gebjimas ilaikyti atmintyje vis svarbi informacij, reikaling kokiam nors darbui ar udaviniui atlikti. Darbin atmintis valdo toki paprast kasdien informacij kaip telefono numeris ir toki sudting kaip mantrios siuetins linijos, kurias raytojas mgina supinti.
Darbin atmintis puikiai atlieka vykdomj protins veiklos funkcij ir

lemia kitus intelektinius pajgumus - tiek gebjim suformuluoti sakin, tiek isprsti kebli problem." Veiklij atmint valdo kaktin smegen iev, esanti jausm ir emocij sandroje. Kai limbin grandin, susisiekianti su kaktine smegen ieve, yra pavergta neigiam emocij, silpnja veiklioji atmintis, ir mes nebepajgiame blaiviai mstyti. Tuo per nelemt matematikos egzamin pats sitikinau. O dabar aptarkime teigiamo nusiteikimo - gebjimo ko nors siekiant pasinaudoti tokiais jausmais kaip entuziazmas, stropumas, pasitikjimas savimi - svarb. Ityrus paaikjo, kad olimpini aidyni dalyvius, pasaulinio garso muzikantus ir achmat didmeistrius sieja viena savyb - gebjimas rasti paskat nepaliaujamai tobulti einant
pasirinktu keliu.4 Dabar, kai atlikj meistrikumas nuolat didja, norint tapti pasaulinio garso menininku reikia dar vaikystje pradti atkakliai lavintis. 1992 met olimpini aidyni dalyviai - dvylikameiai kin nardymo komandos nariai per savo gyvenim tiek laiko skyr nardymo treniruotms, kiek dvideimtmeiai Amerikos komandos sportininkai:jaunieji Kinijos nardytojai pradjo treniruotis bdami ketveri met amiaus. Geriausi dvideimto amiaus smuikininkai virtuozai m grieti taip pat nuo penkeri met. Tarptautini achmat varyb empionai pradjo aisti achmatais bdami madaug septyneri met amiaus, tuo tarpu tie, kurie nepasiek pasaulinio lygio tik nuo deimties. Ankstyva lavinimosi pradia teikia gyvenime pranaum: geriausi garsios Berlyno muzikos akademijos studentai smuikininkai, visi tik eng treij deimt, per savo gyvenim moksi
102
profesionals studentai tam skyr vidutinikai 7,5 tkstanio valand. Panai gebjim moni pasiekimai danai skiriasi priklausomai nuo to, kaip anksti vaikystje jie pradjo nuosekliai siekti pasirinkto tikslo, niekada nepaliaudami tobulintis. iuo atveju tokios savybs kaip entuziazmas ir atkaklumas yra svarbiausios. Gebjimas pagrsti savo siekius, be kit gimt gabum, pasireikia stebtinai puikiais i Azijos kilusi amerikiei student mokymosi rezultatais. Vieno nuodugniai atliktotyrimo rezultatai pera mint, jog azijietikos kilms amerikiei vaik intelekto koeficientas yra tik dviem trim takais didesnis nei j bendraami baltaodi amerikiei.5 Taiau ityrus teiss ir medicinos specialybi, kuri mokosi daugelis rytietikos kilms jaunuoli, studentus paaikjo, kad Azijos amerikiei intelekto koeficientas yra kur kas didesnis: japon kilms amerikiei - 110 tak, kin kilms amerikiei - 120 tak. Taip yra veikiausiai dl to, kad jau nuo pirmj met mokykloje i Azijos kil vaikai yra stropesni u baltuosius. Stenfordo sociologas Senfordas Dorenbuas (Sanford Dorenbusch), tyrs daugiau kaip deimt tkstani vidurini mokykl vaik, nustat, jog Azijos amerikieiai nam darbams skiria 40 proc. daugiau laiko nei kiti moksleiviai. Daugelis amerikiei tv link toleruoti savo vaik silpnsias puses ir pabrti stiprisias, o azijiei nuomone, visi gali gerai mokytis, jei tik labai stengiasi: jei tau nelabai sekasi, mokykis iki vlyvo vakaro, o jei rezultatai vis tiek prastoki, mokykis ir anksti i ryto." Kitaip sakant, stiprios kultrins etins darbo tradicijos tampa stipriu stimulu, lemianiu uolum, atkaklum ir darbtum. Tai sudaro emocin pranaum. Kaip jausmai stiprina ms gebjim mstyti ir planuoti, lavintis siekiant geidiamo tikslo, sprsti gyvenimo keliamus udavinius ir pan., taip jie nustato ms galimybi pasinaudoti gimtais proto gebjimais ribas. Tai lemia, ar gyvenime mus lyds skm. Jeigu ms siekiai grindiami entuziazmu, o tai, k darome, mums teikia pasitenkinim arba netgi kelia iek tiek rpesi, ie jausmai padeda gyvenime daug nuveikti. ia prasme emocinis intelektas yra itin svarbus gebjimas, stipriai veikiantis kitus gebjimus, - padedantis jiems atsiskleisti arba juos gniudantis.
IMPULS VALDYMAS: GARDSIO TESTAS

sivaizduokite, kad esate ketveri met amiaus. Jums pasiloma saldumyn: jeigu iek tiek luktelsite, gausite du zefyrus, o jeigu laukti nenorite, gausite dabar, bet tik vien zefyr. Keturmeiui tai tikras ibandymas, aminas mis tarp impulso ir susivaldymo, tarp id ir ego, trokimo ir savitvardos, pasitenkinimo ir susilaikymo. Toks testas padeda ne tik nustatyti vaiko charakter, bet netgi numatyti gyvenimo keli, kur galbt jis pasirinks. Psichologiniu poiriu turbt nra svarbesns savybs kaip gebjimas atsispirti impulsui. Tai savitvardos esm, nes visi jausmai i esms skatina impulsus paversti veiksmais. odio emocija" aknis reikia judti, judinti". Gebjimo atsispirti impulsui veikti pagrindas smegen veiklos poiriu turt bti limbins sistemos signal, siuniam judesius valdaniai smegen ievs daliai, slopinimas. Toks aikinimas kol kas yra hipotetinis. iaip ar taip, mintasis tyrimas, kurio metu ketveri met vaikams pasiloma pasirinkti vien arba du zefyrus, parodo, kaip svarbu yra sugebti paaboti savo jausmus ir taip slopinti kylanius impulsus. Tok tyrim 1960 metais Stenfordo universiteto miestelio vaik darelyje atliko psichologas Valteris Mielis (Walter Mischel). Jame dalyvavo darelio aukltiniai, Stenford baig studentai ir jau dirbantys asmenys. Eksperimentas, pradtas su keturmeiais vaikais, buvo tsiamas irjiems baigus studijas. Kai kurie vaikai sugebjo itverti, kol gro eksperimentuotojas, nors tos 15-20 minui jiems turbt atrod visa aminyb. Jie visaip stengsi atsispirti pagundai: usidengdavo akis, kad nematyt saldumyn, parm rankomis galv kalbjosi su savimi, dainavo, aid rankomis ir kojomis, netgi band usnsti. ie narss ir itvermingi darelinukai gavo savo apdovanojim - po du zefyrus. Kiti, impulsyvesnieji, grieb po skanst eksperimentuotojui n nespjus ieiti. Kokios takos tolesniam vaik gyvenimui turjo gebjimas arba negebjimas valdyti akimirkos impuls, iaikjo po dvylikos keturiolikos met, jiems jau esant paaugliais. Emociniu ir visuomeniniu po
iriu skirtumas tarp griebk zefyr" vaik ir kantresni j bendraam- i buvo stulbinantis. Atsispyrusieji pagundai buvo visuomenikesni: veikls, pasitikintys savimi ir sugebantys veikti gyvenimo siuniamus ibandymus mons. Maiau tiktina, kad jie pal, bus sugniudyti gyvenimo sunkum ar pasiduos blogai takai. ie jaunuoliai veikiausiai priims ikius ir tvirtai sieks usibrto tikslo, nepaisydami kylani sunkum, jie buvo patikimi ir iniciatyvs, sugebdavo visa galva pasinerti veikl. Prajus daugiau kaip deimiai met jie nebuvo prarad gebjimo atsisakyti malonum ir siekti usibrto tikslo bei kantriai laukti apdovanojimo". Tredalis anuomet i karto griebusij saldumynus turjo maiau i teigiam savybi, o j psichologinis portretas kl rpesi. Bdami paaugliai, jie veng bendrauti, buvo usispyr ir nerytingi, lengvai paeidiami ir link greitai nusiminti, laik save blogais" ar niekam tikusiais, bdai itikus nieko nesiimdavo ir pasiduodavo, niekuo nepasitikjo, sieisdavo negav tiek, kiek nori, buvo tars ir pavyds, pernelyg jautriai ir piktai reaguodavo dirgiklius, iprovokuodami ginus ir mutynes. Jie buvo tokie pat nekantrs, kaip ir tkart vaikystje. Kokie bendravimo gebjimai ir jausm formuojami bruoai prasikala maais daigais vaikystje, tokios charakterio savybs visu graumu praysta vliau gyvenime. Gebjim nuslopinti impuls lemia stipri valia, nesvarbu, ar tai bt dietos laikymasis, ar pastangos gyti medicinos moksl laipsn. Kai kurie vaikai jau bdami ketveri met turi mintj gebjim pradmen: jie jau pajgia suprasti, kad jiems naudinga susivaldyti, nukreipti savo dmes nuo pagundos, kad pasiekt tiksl - du gardsius. Dar labiau nustebino rezultatai tyrimo, kai tie patys vaikai buvo pakartotinai vertinti baig vidurin mokykl. Kantrieji moksi daug geriau nei tie, kurie pasidav pagundai ir i karto suvalg gards. Remiantis j tv vertinimu, pirmieji moksi geriau: aikiau reik mintis, greiiau visk suprasdavo, sugebjo labiau susikaupti, planuoti ir gyvendinti tai, k numatydavo, labiau troko mokytis. i jaunuoli mokyklini gebjim testo (angl. SAT) rezultatai buvo nepalyginti geresni. Tredalio t eksperimento dalyvi, kurie bdami ketveri nepa-
jg susivaldyti, humanitarini dalyk imanymas buvo vertintas vidutinikai 524 takais, o tikslij moksl - 528 takais. Tredalio kantrij vertinimo vidurkis atitinkamai buvo 610 ir 652 takai. Taigi i viso 210-ia tak daugiau.8 Maiems vaikams teikiamas savitvardos testas daug tiksliau padeda numatyti j mokyklini gebjim testo rezultatus nei intelekto koeficiento testas. Intelekto koeficiento rodiklis numatant ateit tampa svaresnis ir tikslesnis tada, kai vaikai jau moka skaityti.9 Visa tai rodo, jog savitvarda daro didel tak intelektiniams gebjimams. (Jei vaikas nemokomas tvardytis, galima spti, ir kur kas tiksliau nei remiantis intelekto koeficientu, kad vliau jis bus links nusiengti.10) Kai kurie mokslininkai tikinja, kad intelekto koeficiento negalima pakeisti ir kad protini vaiko galimybi ribos yra nulemtos prigimties, taiau, kaip raoma penktoje ios knygos dalyje, yra nemaai rodym, jog toki emocini gebjim kaip savitvarda ir socialinis nuovokumas galima imokti. Gebjimas, kur psichologas Valteris Mielis gana nevykusiai apibdino kaip smoning atsisakym to, kas malonu, vardan tikslo", tikriausiai yra kertinis savitvardos akmuo: tai galia vardan tikslo - pavyzdiui, siekiant pltoti versl, isprsti matematikos lygt ar laimti Stenlio taur - nuslopinti kylanius impulsus. Tyrimo ivados pabria emocinio intelekto kaip metagebjimo, lemianio moni sugebjim naudotis kitomis savo proto galiomis, vaidmen.
BJAURI NUOTAIKA. SUJAUKTAS MSTYMAS

Mano snus pradjo aisti universiteto futbolo komandoje. Labai jaudinuosi dl jo, nes jis kiekvien akimirk gali susieisti. A taip nervinuosi stebdama rungtynes, kad jas nebegaliu eiti. Jis, inoma, nusivyls, jog nesidomiu jo aidimu, bet a nestengiu veikti nerimo. Tai papasakojusi moteris gydosi nuo perdto nerimavimo. Ji su- Pranta, kad mintasis jausmas trukdo jai imtis gyvenime vadovauja-
108 Emocinio
intelekto prigimtis
Empatijo s pam a tai 109

tokius studentus kaip Haberis skatina atkakliai jam ruotis, deja, kitiems jaudulys gali lemti neskm. Tokiems jautriems monms kaip Alpertas bloga nuojauta slopina aik mstym ir geram mokymuisi reikaling atmint, o atliekant test jaudulys visikai suardo gebjim blaiviai mstyti. Nerimo laipsnis yra tiesiog proporcingas rezultatams, kuo labiau mons nervinasi, tuo blogiau parao test." Proto itekliai eikvojami jaudinimuisi, todl kitai informacijai apdoroti tiesiog nebeutenka intelektini pajg. Nerimo apniktas mogus tikrai neilaikys egzamino, nes jis tiesiog negals tinkamai susikaupti. Jaudinimasis lyg bloga lemiantis enklas stumia mog nelaim, dl kurios jis nerimauja. Savo emocijas sugebantys paaboti mons vis dlto gali pasinaudoti savo jauduliu (dl, tarkim, artjanio egzamino ar kalbos, kuri teks sakyti) kaip stimulu geriau tam pasirengti. Klasikinje psichologinje literatroje raoma apie apverstos U raids pavidalo ssaj tarp nerimo ir elgesio bei veiklos, skaitant ir proto veikl. Apverstos U raids viruje santykis tarp nerimo ir elgesio (veiklos) yra optimalus, kai kam nors atlikti prireikia maiausiai nerv snaud. Jeigu visikai nesijaudinama, atsiranda abejingumas, nra stimulo stengtis, o jeigu perdm jaudinamasi, sulunga visos pastangos. Hipomanija - lengva, pakili nuotaika - labiausiai bdinga raytojams ir kitiems krjams, kuri darbas reikalauja lakios vaizduots, mstymo savitumo. Tokia nuotaika madaug atitinka apverstos U raids vir. Taiau jei ta euforija tampa nevaldoma ir virsta tikra manija, kaip kad bna maniakins depresins psichozs metu, o susijaudinimas pakerta gebjim riliai mstyti, tada net kai mintys liejasi laisvai,
mo vaidmens, kas jai patikt.11 Taiau kai tik prireikia apsisprsti dl kokio nors paprasto dalyko, pavyzdiui, eiti ar neiti futbolo rungtynes, kuriose aidia snus, moter apima nelaims nuojauta. Ji negali laisvai apsisprsti, nes jos nerimas nustelbia prot. Kaip jau sitikinome, rpestis ir nerimas trikdo vis proto veikl. Neskms atveju rpestis yra naudingas jausmas, nes protas uoliai rengiasi numatomai grsmei. Taiau tokia psichin repeticija" slopina paintin funkcij, o visas dmesys sutelkiamas nerimo altin. Nerimas kenkia intelektui. Nuolat nerimaujantis mogus nepajgs atlikti sudtingos, dideli proto pastang reikalaujanios atsakingos uduoties, pavyzdiui, oro linij dispeerio darbo. Linkusiems nerimauti gyvenime paprastai nesiseka, net kai j intelekto testo vertinimai geresni nei kit. T parod ir tyrimas, kuriame dalyvavo 1790 bsimj oro linij dispeeri.12 Nerimas trukdo mokytis: atlikus 126 tyrimus, kuriuose dalyvavo 36 tkstaniai moni, paaikjo, kad mokymosi gebjimai tiesiogiai susij su jauduliu. Kuo labiau asmuo links nerimauti, tuo blogiau mokosi. Nerimauti linkusi asmen buvo paprayta atlikti atpainimo uduot: dvi grupes suskirstyti dviprasmius dalykus ir papasakoti, kokios mintys tuo metu jiems atjo galv. Dauguma asmen prisipaino, kad vyravo neigiamos mintys - A nesugebsiu to atlikti", Man tas testas nekandamas" ir panaios. Jos kliud atlikti uduot ir rasti tinkamiausi variant. Kai rams mons atlikdami t pai uduot tyia nervinosi, testo rezultatas pastebimai suprastjo. Ir atvirkiai: kai jautriems asmenims buvo leista penkiolika minui pailsti ir nu-
rimti, uduot jie atliko daug geriau.14 Testo baim pirm kart septintajame deimtmetyje mokslikai aptar Riardas Alpertas (Richard Alpert), prisipains, kad jo smalsum suadino noras isiaikinti, kodl nerimas, kuris j apimdavo prie egzamin, lemdavo prastus rezultatus, o jo biiuliui Ralfui Haberiui, prieingai, egzamino sukelta tampa i esms paddavo geriau atlikti uduotis.'5 Atlikti tyrimai parod, kad i tikrj vieniems nerimauti linkusiems asmenims is jausmas kliudo mokytis, o kitiems nekliudo ar-
nemanoma j tinkamai apdoroti irsuteikti ibaigt pavidal. Gera nuotaika, jeigu ji patvari, stiprina gebjim lanksiai mstyti ir padeda lengviau surasti problem - tiek intelektini, tiek tarpusavio santyki - sprendimo bdus. Vienas i bd kam nors padti veikti rpesius - papasakoti tam mogui anekdot. Juokas, kaip ir pakili nuotaika, atrodo, padeda aikiau mstyti ir laisviau bendrauti, velgti tarpusavio santyki niuansus, kurie kitu atveju likt nepastebti. Tai Proto gebjimas, svarbus ne tik krybikumui palaikyti, bet ir siekiant
suprasti sudtingus moni tarpusavio santykius ir numatant galim sprendim padarinius. Intelektin gero juoko nauda yra dar akivaizdesn, kai reikia krybikai sprsti problemas. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog monms, tik k stebjusiems pokt laid, geriau seksi sprsti galvoskj, kurj psichologai seniai naudoja mstymo krybikumui nustatyti. Eksperimento dalyviams buvo duota vak, degtuk, smeigtuk ir nurodyta pritvirtinti vak prie kamtins lentos taip, kad jai degant vakas nevarvt ant grind. Daugelis moni mst labai standartikai ir turimus daiktus naudojo jprastai. Taiau tie asmenys, kurie tik k irjo nuotaiking laid, palyginti su stebjusiais film apie matematik ar sprendusiais udavinius, iradingiau pritaik degtuk dut ir smeigtukus: jie prismeig dut prie lentos ir panaudojo j kaip vakid. Netgi nedideli nuotaikos pokyiai suadina gebjim kitaip suvokti aplink, o tai padeda mstyti neprastai, pasitikti savimi ir nesu- stabarti. Taip i dalies yra todl, kad, bdami gerai nusiteik, mes paprastai labiau atsimename teigiamus dalykus: pasvr visus galim veiksm privalumus bei trkumus, susitelkiame ties pozityviais argumentais, kurie skatina mus elgtis drsiau, net rizikuoti. Prasta nuotaika neigiamai veikia atmint, veria mog baimintis ir elgtis pernelyg atsargiai. Apskritai nevaldomos emocijos slopina proto veikl. Taiau, kaip buvo rayta penktame skyriuje, emocijas valdyti galima. Emocin savikontrol yra svarbiausias gebjimas, ugdantis kitas mogaus proto galias. Tik prisiminkime vilt, optimizm ir tas didingas akimirkas, kai mogus pranoksta pats save.
iuo atveju reikmingiausias veiksnys buvo viltis. Didiausi optimistai teig ketin dar atkakliau mokytis ir pagerinti galutin rezultat. Ne tokie karti optimistai norjo kaip nors pagerinti vertinim, taiau turjo maiau ryto to siekti. O maiausiai savo skme tikintys studentai, inoma, visk numojo ranka ir palaidojo vilt k nors pakeisti. Vis dlto klausimas nra vien teorinis. Lygindamas pirmakursi optimist ir pesimist student mokymosi rezultatus, io tyrimo autorius, Kanzaso universiteto psichologas K. R. Snaideris (C. R. Snyder) nustat, jog vilties testas padjo tiksliau nuspti student pirmojo semestro paymius nei mokyklini gebjim vertinimo testas SAT (labai panaus intelekto koeficiento nustatymo test), tariamai galintis numatyti jaunuoli mokymosi kolede perspektyvas. Taigi panai protini gebjim mons i esms skiriasi tik mokslum nulemianiomis charakterio savybmis. Pasak Snaiderio, savo skme tikintys studentai kelia sau didesnius reikalavimus ir ino, kaip atkakliai reikia mokytis siekiant tikslo. Panaaus intelektinio pajgumo student mokymosi rezultatai skiriasi pagal gebjim neprarasti vilties". Kaip byloja gerai inoma legenda, senovs graik dievai, pavyddami princesei Pandorai groio, dovanojojai paslapting skryni ir liep niekada jos neatidaryti. Taiau vien dien smalsumas ir pagunda privert princes praverti skrynios dangt. vilgteljusi vidun ji ileido pasaul didisias nelaimes - ligas, nerim, beprotyb. Taiau gailestingas dievas leido jai laiku udaryti skryni ir sugauti i blogybi prienuod, darant gyvenim pakeniam: vilt. i dien mokslinink nuomone, vilties vaidmuo gyvenime stebtinai svarbus, ji yra galingesn nei paguoda nelaimje! Viltis teikia pranaum ir mokantis, ir sunkiai dirbant. Tai ne tik viesus tikjimas, kad viskas bus gerai. Snaideris vilt apibdina
PANDOROS SKRYNIA IR POLIANA: TEIGIAMO MSTYMO PRIVALUMAI

Koledo studentams buvo pateikta situacija. Nors js usibrte tiksl gauti B vertinim, per pirmj egzamin pateikte tik 30 proc. teising atsakym, taigi gavote tik D bal. Prajo savait po pirmojo egzamino. K ketinate daryti?19
gana tiksliai: Tai tikjimas, kad tu rasi bd ir tau uteks ryto siekti usibrt tiksl, kad ir kokie jie bt". mons paprastai skiriasi vilties laipsniu. Vieni mano gal veikti kebli padt ar rasti problem sprendimo bd, tuo tarpu kiti nesijauia tur pakankamai jg, gebjim ar sumanumo savo siekiams gyven-
1 1 2 Emocinio intelekto prigimtis
dinti. Optimistikai nusiteik mons, kaip teigia Snaideris, yra iek tiek panas: tarkim, jie geba save kvpti, jauiasi pajgs gyvendini ti savo tikslus, tiki, kad i sunkios padties pavyks rasti ieit, yra gantinai lanksts ir gali savo tiksl siekti vairiais bdais arba prireikus vienus tikslus pakeisti kitais, supranta, kad sunkiai veikiam udavin galima suskaidyti smulkesnes, lengvai veikiamas uduotis. Emocinio intelekto poiriu viltis padeda veikti rpesius, itverti net sunkiausiomis nerimo valandomis, neleidia nuolat jaustis pralaiminiu ar nusiminti, susidrus su sunkiais ibandymais ir neskmmis. Niekada vilties neprarandantys mons apskritai yra ramesni ir maiau dl visko sielvartauja.
Kaip ir viltis, optimizmas yra tvirtas tikjimas, kad gyvenime viskas gal gale susitvarkys, nepaisant neskmi ir nusivylim. Emocinio intelekto poiriu
optimizmas yra vidin nuostata, apsauganti mones nuo apatijos, nevilties, depresijos susidrus su sunkumais. Optimizmas, kaip ir jo artima giminait viltis, moka gyvenimo dividendus (suprantama, jei optimizmas yra pagrstas; naivus optimizmas gali bti pratingas).22 Zeligmanas optimizm apibdina remdamasis moni poiriu skmes ir neskmes. Optimistai es iri neskm kaip laikin dalyk, kur jie pajgs veikti, tuo tarpu pesimistai jauia kalt dl neskms ir mano es bejgiai k nors pakeisti. ie skirtingi moni poiriai lemia j elges. Pavyzdiui, optimistas, negavs darbo ir dl to patyrs nusivylim, tuojau pat su viltimi imasi kurti nauj veiksm plan arba, tarkim, ieko paramos, stengiasi su kuo nors pasitarti, nes laiko padt pataisoma.
OPTIMIZMAS: DIDIOJI GYVENIMO PASKATA

Per 1988 met olimpiad amerikieiai dideles viltis siejo su JAV olimpins plaukik komandos lyderiu Metu Biondiu. Kai kurie sporto apvalgininkai pranaavo jam toki pat skm kaip 1972 metais Markui Spicui, per olimpines aidynes laimjusiam septynis aukso medalius. Taiau jau per pirm dviej imt metr plaukimo laisvu stiliumi rungt Biondis atplauk tik treias. Per imto metr plaukimo petelike rungt j per sprind aplenk kitas plaukikas, kuris ir laimjo aukso medal. Apvalgininkai man, kad ie pralaimjimai galutinai palau sportinink, taiau vyko prieingai: Biondis atsigavo ir per kitas rungtis ikovojo penkis aukso medalius. Netikta plaukiko skm nenustebino Pensilvanijos universiteto psichologo Martino Zeligmano (Martin Seligman). Jo vadovaujamas, Biondis atliko optimizmo laipsn nustatant test. Eksperimento metu sportininkui nuplaukus nustatyt atstum per stebtinai trump laik, treneris prane, kad rezultatas prastesnis, nei buvo i tikrj. Nepaisydamas neskms kartlio, po poilsio pertraukls Biondis nuplauk dar greiiau nei pirm kart. Kiti komandos nariai, suinoj tariamai prast rezultat, per pakartotini
Pesimistas elgiasi prieingai: jis mano, kad toki klii nenugals, todl nieko nesiima daryti. Pasitaikanias neskmes jis laiko savo asmeniniu trkumu, kuris visada jam nuodys gyvenim. Optimizmas padeda numatyti mokymosi klot. Atlikus tyrim, kuriame dalyvavo penki imtai 1984 metais Pensilvanijos universitet stojusi pirmakursi, paaikjo, kad optimizmo laipsn nustatanio testo rezultatai leido tiksliau nei mokyklini gebjim testas ar vidurins mokyklos vertinimai numatyti pirmj met rezultatus. Kaip rao juos analizavs psichologas Martinas Zeligmanas, per stojamuosius egzaminus vertinami bendrieji gebjimai, o optimizmo testas padeda velgti, kam neuteks ryto baigti studijas. Btent proto gali ir gebjimo atsitiesti patyrus pralaimjim derinys garantuoja skm. Gebjim testai neatskleidia asmens stimul, o juk labai svarbu inoti, ar mogus pajgs itverti skaudi neskm. Mano nuojauta sako, kad Pasiekimus lemia ne tik asmens proto pajgumai ir kiti gebjimai, bet ir galia nepasiduoti pralaimjus.
Tai, kad optimizmas yra puikus stimulas, atskleid MetLife draudimo bendrovje atliktas tyrimas. Jame dalyvavo draudimo agentai. Sugebjimas ilikti maloniam, kai klientas atmeta pasilym, yra la-
bandym nuplauk dar prasiau nei pirm kart.21
Mokslumas 115
bai svarbus dirbant tok ar pana darb, kad ir kokios bt to atsisa- kymo pasekms. Tai labai nelengva, todl net trys ketvirtadaliai draudimo agent palieka darb per pirmuosius trejus metus. Zeligmanas nustat, jog per pirmuosius dvejus savo darbo metus optimistai draudimo agentai draudimo sutari sudar 37 proc. daugiau nei pesimistai, o pirmaisiais metais darb met dvigubai daugiau pesimist nei optimist. Negana to, mokslininkas tikino mintosios bendrovs vadovus priimti darb grup asmen, pareikusi nor ia dirbti ir gavusi ger optimizmo testo vertinim, taiau neskmingai atlikusi prastin atrankos test (naujok poiris lyginamas su prastinmis nuostatomis, parengtomis remiantis skmingai dirbani draudik atsakymais). i grup per pirmuosius darbo metus draudimo sutari sudar 27 proc. daugiau nei pesimistai, o per antruosius - 57 proc. daugiau. Norint suprasti, kodl optimizmas toks svarbus bendraujant su klientais, reikia inoti, kad i savyb priklauso emocinio intelekto sriiai. Kiekvienas atmestas sandoris - tai tarsi pralaimjimas. Emocin reakcija patyrus neskm lemia mogaus gebjim sutelkti jgas ir rasti gantinai svarbi paskat tsti pradt darb. Jeigu ilgai nepavyksta rasti nauj draudj, pasiryimas nenuleisti rank gali sumenkti, ir kuo toliau, tuo sunkiau bus kelti telefono ragel ir skambinti galimam klientui. Neigiami atsakymai itin sunkiai pakeliami pesimist: Man nesiseka ir niekados nepavyks sudaryti sutarties". Toks poiris kelia| apatij, pralaimjimo nuotaik, o kartais ir depresij. Visikai kitaip| situacij vertint optimistas: Matyt, a laikausi klaidingos taktikos" arba mogus, su kuriuo k tik kalbjau, tikriausiai buvo prastai nusiteiks". Neskms prieastimi laikydami ne save, o aplinkybes, kit kart jie stengsis rasti kit bd tikinti galimus klientus. Taigi pesimizmas stumia mones nevilt, o optimizmas iebia vilt. Teigiam ar neigiam nuostat altinis gali bti gimtas charakteris, taiau, kaip raoma keturioliktame skyriuje, patirtis ugdo charakter. Optimizmo ir vilties - kaip ir bejgikumo bei nevilties - galima imokti. Abi nuostatas sieja gebjimas, psicholog vadinamas savi- veiksmikumu, kitaip tariant, tikjimu, kad kiekvienas mogus gali
veikti visus gyvenimo sunkumus ir ibandymus. Bet koki charakterio savybi

ugdymas stiprina pasitikjim savo jgomis, skatina mog nevengti rizikos ir nebijoti vis sunkesni ibandym. Nugaldami sunkumus, kartu sustipriname pasitikjimo savo jgomis pojt. Toks nusiteikimas veria mones geriau inaudoti savo gebjimus ir gdius arba imtis vis priemoni jiems ugdyti. Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandura (Albert Ban- dura), nuodugniai tyrinjs i savyb, daro taikli ivad: moni tikjimas savo gabumais juos akivaizdiai veikia, juolab kad gebjimai nra nekintantis dalykas. Pasitikintieji savo jgomis yra itvermingesni, nepasiduoda neskmms ir visada ieko
konstruktyvios ieities, uuot jaudinsi ar nerimav, kad jiems nepavyks."24
ATSIJUNGIMAS": TOBULUMO NEUROBIOLOGIJA

Kompozitorius aprao geriausias savo darbo akimirkas: Patiri toki ekstaz, kad nebejauti, ar esi. A t ne kart esu igyvens. Atrodo, kad mano rankos nebe mano ir a visikai nesusijs su tuo, kas vyksta. A tik sdiu nustebs ir stebiu visk su pagarbia baime. Ir viskas savaime teka pro mane.25
ia aprayta savijauta labai panai daugelio vyr ir moter - alpinist, garsi achmatinink, chirurg, krepinink, ininieri, vadybinink, netgi sekretori, pasakojusi apie tai, kaip jie pranoko patys save mgstamos veiklos srityje. Mintoji bsena vadinama atsijungimu". pavadinim sugalvojo ikagos universiteto psichologas Mihaly Csikszentmihalyi, per du mokslini tyrinjim deimtmeius sukaups daugyb pasakojim apie toki bsen.26 Sportininkai j vadina zona", kai pergalei siekti nebereikia joki pastang, kai irovai ir varovai itirpsta akimirkos palaimoje. Diana Rofe-Stainroter, per 1994 met iemos olimpines aidynes laimjusi slidinjimo rungties aukso meda- l prisimin, kad kirsdama finio linij jau nieko nesuvok, tik jaut j
Mokslumas 117
apmus silpnum: Buvau atsipalaidavusi lyg krintantis vanduo".27 Sugebjimas atsijungti" yra emocinio intelekto poymis; atsijungimas" veikiausiai reikia maksimal emocij paabojim siekiant skmingai dirbti ar mokytis. Pasiekus mintj bsen, emocijos ne tik suvaldomos bei nukreipiamos reikiama linkme, bet ir veiksmingai naudojamos ikilusiems udaviniams sprsti. Atsidr depresinio nuobodulio ar padidjusio nerimo gniautuose, atsijungti" nebesugebame. i bsen (arba kiek silpnesn) kartkartmis patiriame beveik visi, kai jauiame didel pakilum ar pranokstame savo galimybes. Tikriausiai geriausias pavyzdys, kaip ekstaz pagauna mog, yra myljimasis - dviej mylini moni susiliejimas darni vienov. i patirtis yra nuostabi - atsijungimas" danai pasireikia spontaniku diaugsmo proveriu. Tokio jausmo apimtas mogus jauiasi puikiai. Mintoji bsena padeda visikai sitraukti veikl ir vis dmes skirti sprendiamam udaviniui. Ties pasakius, mstymas apie tai, kas vyksta, atsijungim" nutraukia. Jau pati mintis - A visk darau puikiai" - gali suardyti i bsen. Dmesys taip sutelkiamas, kad mogus tuo metu suvokia tik koki nors siaur srit, kuri gilinasi, ir gali laikinai prarasti orientacij laike ir erdvje. Vienas chirurgas pasakojo, kad svarbios operacijos metu jis buvo taip niks savo darb, kad tik baigs operacij pastebjo ant operacins grind gulint betono gabal. Jis labai nustebo, kai kolegos jam paaikino, jog operuojant nukrito nuo lub atskils luitas. Chirurgas to n nepastebjo. Atsijungimas" yra usimirimo bsena, visikai kitokia nei nuolatin grauatis ir nerimas: uuot skendj nervinje tampoje, nuo visko atsijung" mons taip susitelkia ties sprendiamu klausimu, kad net pamirta save ir visus savo rpesius sveikatos problemas, mokesius, netgi pramogas. Atsijungimo" akimirkomis tarsi inyksta savasis a". Kad ir kaip bt keista, atsijung" mons puikiai valdo padt ir elgiasi atsakingai, jie puikiai reaguoja kintanius atliekamos uduoties reikalavimus, taiau visikai nesirpina tuo, ar gerai visk atliks, ar pasiseks, diaugsmo teikia pati veikla. Yra keletas bd atsijungti". Vienas - smoningai sukaupti dmes atliekant koki nors uduot. Didelis susitelkimas yra atsijungi-
mo" pagrindas. Atrodo, ios zonos prieigose esama grtamojo ryio: gali prireikti nemaai pastang nurimti ir susitelkti taip, kad galima bt pradti darb. is ingsnis reikalauja laikytis drausms. Taiau susikaupus lengviau veikti emocines audras ir be vargo atlikti uduot. Patekti i zon mogus gali ir pasirinks uduot, kuriai atlikti reikia kiek daugiau pastang nei prasta, bet kuri jam yra gerai pastama. Kaip teig Csikszentmihalyi, geriausiai susikaupiama tada, kai kokiam nors darbui atlikti reikia daugiau pastang. Paprastai tada ir dirbama daug geriau. Prieingu atveju mons ima nuobodiauti. Jei darbas pernelyg sunkus, jie pradeda nerimauti. Atsijungimo" bsena ir patiriama zonoje tarp nuobodulio ir nerimo".28 Tokie atsijungimui" bdingi bruoai kaip spontanikas diaugsmas,
taktikumas, veiklumas yra nesuderinami su emociniais ipuoliais, kuri metu limbins sistemos signal bangos ulieja visas smegenis. Atsijungus" dmesys bna netemptas, taiau kartu labai sutelktas. is sutelktumas yra visikai kitoks nei tampa, kai siekiama susikaupti pavargus ir dirbant kyr darb ar grumiantis su nerimu ir pykiu. Atsijungimo" bsenoje jausmai nra susting, prikausto tik lengva ekstaz, padedanti siekti tikslo. i ekstaz, regis, esti susikaupimo (tai btina atsijungimo" prielaida) alutin pasekm. I ties klasikinje meditacijos meno literatroje raoma apie pasinrim savyje, igyvenam kaip tikr palaim: atsijungim" sukelia ne kas kita kaip gilus susikaupimas. Stebint atsijungus" mog atrodo, kad jam nra neveikiamo darbo, nes jam paprasta tai, kas sudtinga. Toks pat paradoksalus procesas vyksta ir smegenyse: sunkiausios uduotys atliekamos eikvojant maiausiai proto pastang. mogui atsijungus", jo smegenys ilieka ramios", o nervini sek suadinimas bei slopinimas priklauso nuo momento reikms. moni, sitraukusi nelengv, betjiems domi ir patraukli veikl, smegenys nurimsta", t. y. maiau apkraunama
29
smegen iev, nors, atrodyt, turt bti prieingai: sunkios uduotys turt skatinti aktyvesn smegen ievs veikl. is atradimas yra nuostabus: atsijungimas" padeda monms veikti paius didiausius sunkumus, kad ir kas tai bt - achmat partija su didmeistriu ar
sudtingo matematikos udavinio sprendimo paiekos. Taiau atsijungiama" tik tada, kai visi gebjimai ir gdiai yra sutelkti, o nervins sekos veikia naiausiai. temptas, nerimo stiprinamas susikaupimas skatina smegen ievs veikl. Taiau atsijungimo" zona ir puikiai atliekamas darbas atrodo tarsi smegen ievs veiklumo oaz, kur ieikvojama maiausiai pastang. Kitaip tariant, atsijungti" padeda praktins veiklos suformuoti gdiai: kai valdomas koks nors darbas - nesvarbu, ar fizinis, pavyzdiui, kopimas uolas, ar protinis, tarkim, programavimas, smegenys gali veikti dar naiau. prasta veikla reikalauja maiau proto pastang nei ta, kuriai atlikti trksta gdi ar kuri yra tiesiog per sunki. Ne taip naiai ir ne taip tiksliai smegenys veikia ir nuvargus ar susinervinus, kaip danai bna po temptos dienos: smegen ievs pajgumas bna menkas, nors suadinamas didelis jos plotas. Tokia nervin bkl paprastai vadinama isiblakymu.30 Panaiai bna ir nuo-
po tie, kuriems pats tapymas teik diaugsmo, o dauguma t, kurie studijavo dail svajodami tik apie lov ir turtus, nuo meno nutolo. Mokslininkas daro ivad: Tapytojai turi trokte trokti tapyti, jeigu dailininkas, stovdamas prie drob, ims svarstyti, u kiek j parduos arba k pasakys kritikai, jis nesugebs eiti savitu keliu. Tik visikas atsidavimas darbui lemia krybinius laimjimus".31 Atsijungimas" yra btina profesinio meistrikumo ar meno pasiekim slyga, taip pat ir skmingo mokymosi prielaida. Jeigu mokinys sugeba atsijungti", jam nesunku mokytis, kad ir kokie bt jo akademini gebjim test rezultatai. Vieno ikagos tikslij moksl koledo mokinius, u matematikos test gavusius geriausius paymius, mokytojai vertino kaip paangius ar nepaangius. Po to kur laik jie buvo stebimi: kiekvienas mokinys turjo garso davikl, kuris kartkartmis primindavo, jog jie sipareigojo aprayti tai, k veikia ir kaip yra nusiteik. Paaikjo, kad nepaangieji mokiniai namie prie knyg sddavo tik apie 15 valand per savait ir didij dal laiko praleisdavo su draugais ir eima, tuo tarpu stropieji mokiniai namie mokslus krimsdavo apie 27 valandas per savait. Ianalizavus jaunuoli nuotaikas buvo nustatyta, kad tiek paangieji, tiek vidutiniokai nemaai laiko nuobodiavo. Paaugliams tai prasta. Nuobodul paprastai kl joki gebjim neugdanti veikla, pavyzdiui, televizoriaus irjimas. Taigi iuo poiriu mokiniai buvo panas. Labiausiai skyrsi j mokymosi bdas.
bodiaujant. Taiau smegenims veikiant didiausiu pajgumu, kaip atsijungimo" atveju, galima pastebti tiksl ry tarp smegen aktyvij srii ir uduoties reikalavim. Tokioje bsenoje netgi sunkus darbas gali bti malonus ir ne sekinti, o suteikti jg.
MOKYMASIS IR ATSIJUNGIMAS": NAUJAS UGDYMO MODELIS

Atsijungimas" pasireikia tada, kai mogaus veikla pareikalauja vis jo gebjim, todl gdiams tobuljant atsijungti" darosi vis lengviau. Jei uduotis pernelyg lengva, mogus ima nuobodiauti, jei per daug rizikinga ar sunki, - jis susijaudina ir veikiau ima nerimauti, o ne atsijungia". Puik profesijos imanym ar gdius paprastai lemia ilgamet nepriekaitingo darbo patirtis (atsijungimo" potyris), o paskata nuolat tobulti kokioje nors srityje, tarkim, mokytis grieti smuiku, okti ar gilintis gen ininerij - tai noras bent i dalies atsijungti". Apklauss du imtus dailinink, prie atuoniolika met baigusi men mokykl, Csikszentmihalyi nustat, jog tikrais menininkais ta-
Paangiesiems mokytis buvo malonu ir domu, apie 40 proc. mokymuisi skirto laiko jie bdavo atsijung". Nepaangieji mokiniai mokydamiesi ibdavo atsijung" tik 16 proc. tam skirto laiko. Mokymasis pastariesiems daniausiai kl nerim, o reikalavimai pranoko j gebjimus. Mokslas i jaunuoli nedomino, jie mieliau leido laik (ir atsijungdavo") bendraudami su draugais ir artimaisiais. Taigi mokiniai, kurie pasiekia savo galimybi ribas ir jas net pranoksta, mokosi mieliau nei kiti, nes sugeba atsijungti". Deja, atsijungimo" gdi netobulinantys jaunuoliai nepatiria mokymosi diaugsmo, smukdo savo intelektin pajgum ir pasmerkia save ateityje dirbti nedom ir jokio malonumo neteikiant darb.32
Mokslumas 121
Daugialypi
protini
gebjim
teorij
ipltojs
Harvardo
universiteto
nuobodulio valandos, retkariais pavairinamos stipraus nerimo akimirk? Siekis mokantis atsijungti" - tai labai mogikas, natralus ir veiksmingas bdas pritaikyti jausmus ugdymo labui. Taigi gebjimas inaudoti savo jausmus siekiant norimo tikslo yra mokslumo pagrindas. Nesvarbu, kas tai bt - impulso suvaldymas, malonum atsisakymas, tinkamas nusiteikimas, skatinantis, o ne slopinantis mstym, pasiryimas itikus neskmei nenuleisti rank ir imtis visko i naujo, - visa tai liudija emocij gali veikti ir stiprinti ms pastangas.
psichologas Hovardas Gardneris atsijungim" laiko teigiama bsena ir vienu tinkamiausi bd lavinti vaikus - ugdomos j vidins paskatos, uuot grasinus ar adjus u pastangas kaip nors atlyginti. Nordami sudominti vaikus mokslu ir paskatinti gilintis tas sritis, kurios pads jiems atskleisti savo gebjimus, turime inaudoti teigiam j nusiteikim, - silo mokslininkas. - Atsijungimas" yra vidin bsena, liudijanti, jog vaikas yra susidomjs tinkamo sunkumo uduotimi. Vaikai sivelia mutynes ir prikreia eibi tiktai tada, kai jiems pabosta mokykloje, kai juos glumina perdm sunkios uduotys, o mokymasis tik kelia nerim. Taiau kai dalykas rpi, kelia susidomjim ir teikia diaugsmo, mokytis gali visi." Metod, kuriuos taiko daugelis mokykl, gyvendinani Gardnerio
daugialypi protini gebjim model, tikslas yra nustatyti gimtus vaiko gabumus, ugdyti gerai isivysiusius jo gebjimus ir stengtis sutvirtinti menkiau ipltotus. Vaikai lengviau sitraukia t veikl, kuri jiems labiau sekasi, pavyzdiui, muzikai gabs mokiniai mielai dainuoja ar groja. inodamas vaik polinkius ir gebjimus ir siekdamas kuo geriau juos ugdyti, mokytojas gali parinkti tinkamiausi mokomojo dalyko pateikimo bd ir optimalaus sunkumo uduotis. Taip organizuotas mokymas vaikui tapt malonesnis, nekelt baims ir nuobodulio. Kaip teigia Gardneris, jeigu mokydamiesi vaikai gust atsijungti", jie drsiau imt domtis ir naujais dalykais. Patirtis, pasak psichologo, liudija, jog i hipotez teisinga. Apskritai atsijungimo" reikinys rodo, kad gdi tobulinimas ir ini kaupimas turt vykti savaimingai, natraliai, vaikui spontanikai sitraukiant j sudominusi ar net pamgt veikl. i pradin aistra gali tapti dideli laimjim pradia, nes tobuldamas kokioje nors srityje - matematikos, muzikos ir pan. - vaikas pradeda suvokti, jog mokymasis yra atsijungimo" teikiamo diaugsmo altinis. Galiausiai atsijungimo" aistra tampa svarbiausia paskata nuolat tobulti ir visk atlikti nepriekaitingai. Toks mokymo ir ugdymo bdas, suprantama, yra geresnis ir priimtinesnis nei tas, kur mums teko patirti savo kailiu. Kam mokykla bent i dalies neprimena vietos, kur slenka ilgos nirios
EMPATIJOS PAMATAI
Caris, puikus chirurgas, buvo aleksitimikas. Bdamas nejautrus, jis nepajg suprasti tiek savo, tiek kito asmens jausm ir skaudino savo suadtin Elen. Kaip ir visi aleksitimikai, Garis nemokjo ujausti, jam trko emocinio valgumo bei nuojautos. Jis nesugebdavo paguosti nusiminusios Elenos, nes nesuvok jos nuotaikos. Kai ji prabildavo apie meil, suadtinis keisdavo tem, o nesubtili Gario kritika Elen danai ugaudavo. Empatijos - sijautimo kito mogaus bsen - pamatas yra savivoka. Kuo labiau atsiveriame savo jausmams, tuo geriau imokstame juos painti.1 Kaip ir Garis, aleksitimikai nesuvokia savo jausm, jie sutrinka suinoj, k jauia aplinkiniai. Emocikai jie yra kurti. Zodius ir veiksmus nuspalvinantys jausm niuansai - sakmus tonas, tam tikra laikysena, ikalbinga tyla ar idavikikas drebulys - lieka nepastebti. Nepaindami savo jausm, tokie mons neino, kaip reaguoti ir kit moni emocijas. Negebjimas suvokti kito asmens jausm yra esminis emocinio intelekto trkumas, humanikumo Achilo kulnas". mogiki ryiai - rpinimosi vienas kitu pagrindas - nemanomi be emocins derms ir gebjimo sijausti kito mogaus bsen. Gebjimas suprasti, k jauia kitas mogus, aktualus daugelyje gyvenimo srii - pradedant prekyba, vadyba, politika ir baigiant meile, tvyste, atjauta. Empatijos stokos pasekms labai skaudios, - sijausti kito mogaus bsen nesugeba nusikaltliai psichopatai, agintojai, pedofilai. Jausmai ne visada isakomi odiais, daug daniau jie reikiami kitais bdais, todl labai svarbu gebti suprasti neodinius enklus: intonacij, gestus, veido iraik ir pan. Bene isamiausiai i srit tyrinjo Harvardo universiteto psichologas Robertas Rozentalis (Ro-
bert Rosenthal). Mokslininkas sukr vaizdin empatijos test NJK (Neodinio jautrumo kontrai") (angl. PONS): nufilmavo jaun moter, reikiani vairiausius jausmus - nuo pasibjaurjimo ir neapykantos iki motinikos meils.2 Atskir scen emocinis spektras labai platus: pavyzdiui, greta pavydo sukelto pykio - praymas atleisti, o greta dkingumo - vilion. Vaizdajuost buvo sumontuota taip, kad joje nesimatyt neodini raikos bd. Be to, kai kurios scenos buvo rodomos pritildius gars, o stebti irovai galjo tik aktors veid. Kitose scenose buvo rodomi tik kno judesiai, o irovai skatinami i j atspti reikiamus jausmus'. Atliekant eksperiment, kuriame dalyvavo 7 tkst. moni i JAV ir atuoniolikos kit ali, buvo tiriama gebjimo suprasti neodiniu bdu reikiamus jausmus svarba mogaus gyvenime, taip pat mokjimo emocikai prisitaikyti, draugikumo,
visuomenikumo ir, inoma, jautrumo privalumai. Beje, moterys iuo poiriu yra lankstesns nei vyrai. Tyrimo dalyviai, per 45 minutes steng geriau suprasti testo uuominas - tai liudijo apie j gebjim tobulinti sijautimo gdius, - lengviau ir laisviau bendravo su prieingos lyties asmenimis. Empati- niai gebjimai - tuo nereikt stebtis - padeda umegzti ir palaikyti meils ryius. Remiantis naujausiomis ivadomis apie kitas emocinio intelekto sudedamsias dalis, galima teigti, kad ryys tarp empatini gebjim ir mokyklini gebjim testo rezultat, intelekto koeficiento ar mokyklini pasiekim test vertinimo yra atsitiktinis. Specialiai vaikams sukurtas PONS testas padjo nustatyti, kad gebjimas jausti kito mogaus dvasinius poreikius nesusijs su mokymosi gabumais. Apklausus 1011 mokini paaikjo, kad labiausiai mgstami draug yra tie vaikai, kurie moka skaityti" neodinius jausm raikos enklus, be to, jie stabilesni emocikai.3 ie vaikai geriau mokosi net u tuos bendraamius, kuri intelekto koeficientas didesnis, taiau kurie ne tokie jautrs ir nuovoks. Taigi empatiniai gdiai padeda vaikams geriau mokytis (mokytojams tokie mokiniai tiesiog labiau patinka). Racionaliojo proto raikos priemon yra kalba, tuo tarpu jausmai reikiami neodiniais bdais. Jeigu mogaus odiai neatitinka into-
122
nacija, gestais ir kitomis neodinmis priemonmis reikiam jausm, ties danai galima suprasti ne i to, kas sakoma, o i to, kaip sakoma. Tiriant bendravim paprastai laikomasi taisykls, jog per 90 proc. emocins informacijos pateikiama ne odiais. Paprastai nesmoningai suvokiame, tarkim, balse atsispindint nerim ar judesi iduodam susierzinim. Neodins raikos supratimo gdiai daniausiai gyjami savaime.
verkiani mam, vaikas taip pat m luostytis akis, nors jos buvo sausos. Btent motorins mimikrijos (judesi mgdiojimo) reikme od empatija pirm kart treiajame dvideimto amiaus deimtmetyje pavartojo amerikietis psichologas E. B. Tieneris (Titchener). Graik kalbos od empatheia, reikiant sijautim", i pradi vartojo estetikos mokslo teoretikai gebjimams pajausti ir suvokti subjektyvius kito mogaus igyvenimus nusakyti. Tienerio teigimu, empatija isirutuliojo mgdiojant sielvarto apimto mogaus elges. Mgdiojan-
KAIP PLTOJASI EMPATIJA

Pastebjusi parkritus vaik, devyni mnesi Houp labai susigraudino. Mergyts akys pritvinko aar, tarsi ji pati bt usigavusi. Met ir dviej mnesi Maiklas pasil savo mekiuk verkianiam Pauliui. Kadangi Paulius nesiliov verks, Maiklas surado ir padav draugui antklodl. ias atjautos ir rpesio scenas stebjo specialiai pasirengusios tokius atvejus aprayti mayli mamos.4 Tyrimo rezultatai aikiai parod, kad empatijos pradmenis galima pastebti jau kdikystje. Net naujagimiai, igird verkiant kitus kdikius, susigraudina ir patys pravirksta. Taigi empatijos uuomazgos atsiranda labai anksti.5 Vaiko raidos psichologijos specialistai nustat, jog uuojautos jausmas bdingas kdikiams jau tada, kai jie aikiai dar nesuvokia es atskiri individai. Bdami vos keli mnesi amiaus, jie reaguoja vairius aplinkos trikdius kaip asmenin skriaud, pravirksta vos ivyd kito vaiko aaras. Sukak vienerius metus mayliai ima suvokti, jog kit sielvartas nra j pai igyvenimas, bet neino, kaip tokiais atvejais elgtis. Niujorko universiteto psichologas Martinas L. Hofmanas (Martin L. Hoffman) aprao atvej, kaip vieneri met vaikas, nordamas nuraminti verkiant draug, kreipsi pagalbos savo mam, nors draugo mama buvo alia. Tokio amiaus vaikai danai mgdioja aplinkini moni elgsen, tarsi nordami geriau suprasti, k kiti jauia: ivydusi pirtus susialojus berniuk, vieneri met mergait sikio pirtukus burn, tarsi jai paiai skaudt; matydamas
iajam tai sukeldavo panaius jausmus. Mokslininkas iekojo odio, kuris savo reikme skirtsi nuo odio uuojauta" ir tikt gebjimui pajausti bendr kito mogaus bsen nusakyti, nesigilinant t jausm kilm ar prieastis. Dvej su puse met vaikams motorin mimikrija jau nebdinga. Jie jau suvokia, kad kit asmen jausmai nra j pai igyvenimai, todl jiems jau geriau sekasi guosti nusiminusiuosius. Panagrinkime nutikim, koki aprayt galima rasti kiekvienos mamos dienoratyje: Pravirksta kaimyn kdikis. Den pasilo jam pyragaii. Sekiodama jam i paskos, mergait ir pati ima kkioti. Guodja" mgina paglostyti berniukui galv, taiau jis nesileidia... Pagaliau kdikis liaujasi verks, taiau Den vis dar negali nusiraminti. Mergait tebetempia mayliui aislus ir ujauiamai tapnoja jam per galv ir peius.6 Taigi augdami vaikai ima vienas nuo kito skirtis savo jautrumu kit sielvartui. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto mokslinink Marjano Radke-Jarou (Marian Radke-Yarrow) ir Karolinos Can-Vaksler (Carolyn Zahn-Waxler) atlikti tyrimai parod, jog vaiko empatinius gebjimus i esms lemia tv aukljimas. Ujausti labiau link tie vaikai, kuri tvai visada pabria, jog nederamas elgesys blogas todl, kad eidia kitus mones. Taigi uuot kaltinus vaik - Tu tikras neklauada!", veriau jam pasakyti - Tik pavelk, kaip tu j nulidinai". Mokslininkai pastebjo, jog vaik empatiniai gebjimai ugdosi jiems stebint suagusiuosius. Tik matydami deramo elgesio pavyzdius
ir juos mgdiodami vaikai gali tapti jautrs kito mogaus sielvartui ir nelikti abejingi jo rpesiams.
t, kad emocikai nuovokios mamos duoda savo kdikiams suprasti, jog ino, k jauia j mayliai. Tarkim, kai vaikas kryktauja i diaugsmo, mama pritaria velniai j paspuodama, panekindama ar atsiliepdama panaaus tembro balsu. Mayliui
EMOCIN DERM
Sarai buvo dvideimt penkeri, kai ji pagimd dvynius Mark ir Fred. Markas buvo panaus mam, o Fredas - ttj. Tai nulm skirtingus motinos santykius su snumis. Kai ji pavelgdavo Fredui akis, jis visada nusisukdavo. Jei mama vl bandydavo pagauti jo vilgsn, Fredas dar rytingiau vengdavo jos aki. Taiau kai Sara nekreipdavo sn dmesio, jis stengdavosi atkreipti jos dmes. Toks aidimas" trij mnesi mayl kartais net pravirkdydavo. Su Marku motina elgsi visikai kitaip - ji niekada primygtinai negaud jo vilgsnio. Po met buvo pastebta, kad Fredas yra labiau priklausomas nuo mamos ir gerokai baiktesnis nei jo brolis. Berniukas veng svetim moni vilgsni, lygiai taip pat kaip bdamas trij mnesi vengdavo mamos aki. Markas elgsi visikai kitaip: jis nebijojo velgti monms akis, o kai jam nusibosdavo bendrauti, ypsodamasis nusisukdavo. Dvyniai ir j motina buvo nuolat stebimi. iam tyrimui vadovavo Kornelio universiteto Medicinos fakulteto psichiatras Danielis Sternas (Daniel Stern).7 Mokslininko nuomone, pagrindines emocinio gyvenimo pamokas vaikas gauna artimai bendraudamas su tvais. Ypa svarbu atsiliepti vaiko jausmus, kad jis jaust suaugusij palankum ir supratim. Sternas tokius santykius vadina emocine derme. Mintj dvyni motina emocikai labiau derjo su Marku. Sterno tvirtinimu, tokia emocinio derjimo ir nederjimo patirtis labiau nei kokie nors dramatiki vaikysts vykiai nulemia, kokie emociniai lkesiai nuspalvina intymius suaugusij santykius. Emocin tarpusavio santyki darna mezgasi savaimingai. reikin, perirjs daugyb vaizdajuosi, kuriose buvo nufilmuotos motinos su savo vaikais, kruopiai analizavo Danielis Sternas. Jis nusta-
aidiant su barkuiu, mama j velniai kilsteli. Tokie tarpusavio santykiai rodo, kad mamos nuotaika madaug atitinka vaiko susijaudinimo laipsn. Emocin derm veikia kdik raminamai ir padeda jausti j su mama siejant emocin bendrum. Pasak Sterno, bendraudama su vaiku, motina kas minut siunia jam tokias inutes". Emocin derm nra paprastas mgdiojimas. Mgdiodami vaik, - teigia Sternas, - tik patvirtiname, kad inome, k jis daro, o nordami parodyti, kad suprantame jo jausmus, turime kitokiu bdu juos atsiliepti. Tada maylis jauiasi suprastas." Knika suaugusij meil vidinio artumo poiriu bene labiausiai atitinka jausmin motinos ir kdikio ry. Lytiniai suaugusij santykiai, anot Sterno, sukuria nepakartojam patirt, kai partneriai jauia vienas kito vidin bsen: abipus geism, vienodus norus, tuo pat metu kylant susijaudinim". Vyras ir moteris tuo momentu jauiasi itin artimi, juos sieja stiprus vidinis ryys.8 Myljimasis yra abipuss empatijos pavyzdys. Jeigu is aktas nra skmingas, vadinasi, partneriams trksta emocinio bendrumo.
EMOCINIO NEDERJIMO ALA

Danielio Sterno nuomone, kai kdik su artimaisiais sieja emocin darna, maylis greitai pajunta, kad suaugusieji gali ir nori suprasti jo jausmus, su juo bendrauti. T kdikiai ima jausti madaug nuo atuoni mnesi amiaus, kai jau pradeda suvokti es atskiri individai, o j vidin pasaul tebeformuoja glauds ryiai su artimaisiais. Deja, tvai ne visada stengiasi puoselti emocikai darnius santykius su vaiku. Per vien i savo eksperiment Stemas nurod jame dalyvavusioms mamoms skirti savo kdikiams daugiau arba maiau dmesio nei prastai. Mayliai i karto t pajuto: tapo baiktesni ir dirglesni.
Jeigu tarp tv ir vaik ilgai neusimezga darnus vidinis ryys, vaikai patiria didiul emocin al. Kai suaugusieji niekad neatsiliepia j tokius jausmus kaip diaugsmas, sielvartas, poreikis bti apkabintam, vaikas ima vengti juos reikti ir galbt net igyventi. Tokiu atveju daugelis emocij, matyt, pradeda nykti i artim tarpusavio santyki spektro, juo labiau jei vaikystje tie jausmai buvo nuolat tiesiogiai ar netiesiogiai slopinami. Beje, vaikai gali perimti netinkamus jausmus ir nuotaikas. Netgi kdikiai usikreia suaugusij nuotaika. Pavyzdiui, trij mnesi mayliai, kuri mamos buvo prislgtos, aisdami danai bdavo pikti, lidni ir ne tokie smalss kaip tie j bendraamiai, kuri mamos daniausiai buvo gerai nusiteikusios.9 Vienos tyrimo dalyvs snus, su kuriuo motina maai bendravo ir visikai nekreip dmesio jo emocijas, ilgainiui tapo pasyvus. Vaikas, matyt, svarst: kai noriu pasidalyti su mama savo jausmais, ji visikai mans nepaiso, todl neverta n stengtis", - daro ivad Sternas. Tokiu atveju galt padti terapinis" bendravimas: Bendravimas, tarkim, su draugais, giminmis ar psichoterapijos seanso dalyviais be paliovos keiia santyki pobd. Jausm pusiausvyros stok manoma kompensuoti ir vliau, jau suaugus - tai nuolatinis ir vis gyvenim trunkantis procesas". Kai kurios psichoanalizs teorijos teigia, jog bendravimas turi gydomj poveik ir padeda itaisyti emocinius trkumus bei atstatyti emocin derm. Atspindjimo termin kai kurie psichoanalitikai vartoja nusakydami psichiatro grtamj ry su pacientu, rodant, kad jis supranta vidin mogaus bsen, lygiai kaip emocine derme apdovanota mama parodo suprantanti savo kdik. Tokia emocij sinchronija gldi pasmonje ir nra reikiama odiais, taiau pacientas gali diaugtis tuo, kad buvo suprastas ir pripaintas. Abipusioemocinio ryio stoka vaikystje vliau gali sunokinti blog vaisi. Apklausus iauriausius smurtinius nusikaltimus padariusius asmenis paaikjo, kad jie daniausiai buvo nalaii prieglaud aukltiniai, niekada nepatyr tikr nam jaukumo. Kitaip tariant, jie nebuvo emocikai ugdomi, neturjo galimybs patirti savitarpio suprati-
mo, todl nesugebjo suprasti jausm.10 Nors emocikai apleist asmen empatiniai gebjimai nra isivyst, nuolatinius ugauliojimus, patyias, paeminim, nuomius grasinimus ir kitoki prievart patiriantys vaikai gali tapti - paradoksalu perdtai jautrs kit moni emocijoms. Tai prilygsta potrauminiam budrumui, kai itin jautriai reaguojama galimos grsms signalus. Perdtas domjimasis kit moni jausmais bdingas psichologin smurt patyrusiems vaikams, kurie suaug kenia nuo dideli nuotaikos svyravim. Toki bsen gydytojai vadina ribinio tipo asmenybs" bsena. Daug moni, puikiai jauiani kit nuotaikas, vaikystje yra kent emocin smurt.11
NERVIN EMPATIJOS SANDARA

Ne vieneri met neurolog ataskaitos, kuriose aprayta keist sutrikim, padjo suprasti, jog empatijos pagrindas yra smegen veikla. Pavyzdiui, 1975 met ataskaitoje minima keletas atvej, kai pacientai, kuriems buvo paeista deinioji kaktins smegen skilties sritis, i balso intonacijos negaljo perprasti mogaus nuotaikos, nors sakomus odius suprato kuo puikiausiai. Paaipiai, su dkingumu ar piktai itartas ai" jiems visikai nesiskyr. 1979 met ataskaitoje raoma apie pacientus, kuriems buvo paeistos kitos deiniojo smegen pusrutulio sritys. J emocinio suvokimo trkumai buvo visikai kitokie. ie mons savo jausm nemokjo reikti nei intonacija, nei gestais. Jie suvok, k jauia, taiau negaljo to perteikti. Taigi, daugelio autori nuomone, mintosios smegen ievs sritys tiesiogiai susijusios su limbine sistema. ia mediaga moksliniame darbe apie empatijos biologij vaisingai pasinaudojo Kalifornijos technologijos instituto psichiatras Leslis Bradersas (Leslie Brothers).12 Apvelgdamas neurologijos mokslo atradimus ir lyginamuosius tyrimus su gyvuliais, Bradersas atkreip dmes migdolinio kno ir regimosios ievs asociacins srities ry, kuris yra svarbiausios gebjim ujausti laiduojanios smegen veiklos schemos dalis.
Nemaai svarbi duomen gaunama tiriant kai kuri gyvn, ypa primat, smegenis. Primatai turi empatini gebjim, kitaip tariant, jie geba emocikai bendrauti. Pasak Braderso, t rodo ne tik trumpi apraymai, bet ir rimti moksliniai tyrimai. I pradi mokslininkas bengaliksias makakas imok bijoti tam tikro garso, kuriam pasigirdus jos patirdavo elektros ok. Vliau makakos imoko smgio vengti: vos tik igirdusios pastam gars, jos greitai pastumdavo svirtel ir ijungdavo elektros srov. Po kiek laiko dvi bedions buvo udarytos atskirus narvus ir viena kit galjo matyti tik televizoriaus ekrane. Tik viena i bedioni galjo girdti t bauginant gars. Kai tik iosios akyse pasirodydavo siaubas, kita bedion tuojau pat pastumdavo svirtel ir ijungdavo srov. Tai liudija apie empatinius gyvn gebjimus, gal net altruizmo pasireikim. Nustat, kad primatai gali perprasti bendrageni emocijas vien i iraikos, mokslininkai ts eksperimentus: bedioni smegenis atsargiai terp maus elektrodus, kurie padjo registruoti neuron veikl. Aparatas, fiksavs migdolinio kno ir regimosios ievs neuron veikl, parod, jog tuo metu, kai viena bedion matydavo kit, neuronai gaut informacij pirmiausia sisdavo regos iev, o po to migdolin kn. Tai prastinis emocij suadinimo kelias. Labiausiai tyrim rezultatai diugino tuo, kad buvo aptikti regimosios ievs neuronai, reaguojantys, matyt, tik tam tikras iraikas ir judesius, pavyzdiui, grsming burnos grimas, igsting aki iraik ar nuolanki poz. ie neuronai skiriasi nuo matytus veidus atpastani tos paios smegen srities neuron. Toks smegen sandaros ypatumas veikiausiai lemia j pajgum reaguoti tam tikras reikiamas emocijas. Vadinasi, empatiniai gebjimai yra biologikai paveldimi. Koks svarbus, reaguojant emocijas, yra regimosios ievs ir migdolinio kno ryys, patvirtina tyrimai, atlikti su laisvje gyvenusiomis bedionmis. Kai kurioms i j mintasis ryys buvo paeistas. Paleistos pas savikes, bedions nebemokjo su gentainmis emocikai bendrauti, tiktai maitinosi ir laipiojo mediais. Jos bgdavo al ir nuo draugikai nusiteikusi giminaii". Galiausiai jos visikai atsiskyr nuobandos.
Kaip teigia Bradersas, tose smegen ievs srityse, kurtelkiasi emocij neuronai, yra daugiausiai jungi su migdoliniu knu. Migdolinio kno ir smegen ievs grandin dalyvauja emocij suvokimo procese ir atlieka pagrindin vaidmen formuojant tinkamus atsakus. Mokslininko nuomone, tokios sistemos svarba primat ilikimui yra akivaizdi: Jei kas nors geba suprasti kit individ, jis gali - gantinai greitai ir tiksliai reikiamu bdu reaguoti: ksti, susikaupti kno prieirai ar poruotis".13 Berklyje esanio Kalifornijos universiteto psichologas Robertas Le- vensonas (Robert Levenson) savo moksliniame darbe teigia, jog fiziologinis moni ir gyvn empatini gebjim pagrindas yra panaus. Mokslininkas tyr, k kartai ginydamiesi jauia sutuoktiniai.14 Poros gyvenimas kur laik buvo filmuojamas. Sutuoktiniams diskutuojant kokia nors keblia, rpesi keliania vedybinio gyvenimo tema - pavyzdiui, apie vaik aukljim, eimos ilaidas ir panaiai - buvo stebima kiekvieno j fiziologin reakcija. Abu sutuoktiniai pairj vaizdajuost turjo papasakoti, k tuo ar kitu metu jaut, o pairj j antr kart turjo pamginti apibdinti partnerio jausmus. Tiksliausiai savijaut apibdino tie asmenys, kurie sugebjo fizikai justi savo sutuoktinio savijaut. Tarkim, kai vienas partneris susijaudindavo ir imdavo iek tiek prakaituoti, sutuoktinis jausdavosi panaiai, arba kai vienam sultdavo irdies ritmas, kitam taip pat retdavo pulsas. Kitaip tariant, knas mgdiojo vos pastebimas, akimirk tetrunkanias sutuoktinio fiziologines reakcijas. Jeigu vaizdo ra stebinio asmens fiziologija atkartodavo tik jo paties reakcij, jis prastai nutuok, k jauia partneris. Sutuoktiniai, kuri kn reakcijos sutapdavo, gebjo suprasti vienas kito jausmus. Tyrimo rezultatai pera ivad, jog kai emocins smegenys siunia knui sakmius nurodymus, - tarkim, nirti - tiktis uuojautos ar supratimo neverta. Norint ujausti ir suprasti kit mog, reikia mokti ramiai siklausyti jo siuniamus jausm signalus ir atkartoti juos savo emocinse smegenyse.
EMPATIJA IR ETIKA: ALTRUIZMO PAMATAI

Niekados neklausk, kam skambina varpai. Jie skamba tau." Tai viena daniausiai cituojam angl literatros eilui. Donas Donas kalba apie pai atjautos ir atidos esm: svetimo skausmo nebna. Ujausti kit mog reikia juo rpintis. ia prasme empatijos prieingyb yra antipatija. Rpinantis savo artimu nuolat tenka sprsti moralines dilemas suvokiant, kad gali tekti kak aukoti: pavyzdiui, meluoti ar ne norint neugauti draugo; ilaikyti odj ir aplankyti ligot biiul ar veriau priimti kvietim dalyvauti ikilminguose pietuose; ar palaikyti beviltiko ligonio gyvyb ir pan. Psichologo Martino Hofmano nuomone, empatija yra dorovs pamatas, kadangi sijauts kenianio ar pavojuje atsidrusio asmens bsen mogus dalijasi jo sielvartu ir rytasi jam padti.15 Pasak Hofmano, be io tiesioginio ryio, empatij ir altruizm siejanio moni tarpusavio santykiuose, gebjimas suprasti kito asmens bdas ir skausm skatina mones laikytis morals princip. Hofmanoteigimu, empatija savaimingai pltojasi nuo kdikysts. Jau minjome atvej, kaip susigraudino vieneri met mergyt, pamaiusi verkiant bendraam: ji sikio nykt burn ir sikniaub motinai glb, lyg pati bt usigavusi. is pavyzdys rodo, kokios stiprios ir gaivalikos yra kdiki emocijos. Antraisiais gyvenimo metais, kai mayliai pradeda suvokti es atskiri individai, stengdamiesi paguosti verkiantj jie jau imasi veikti - silo savo aislus ir pan. Tokio amiaus vaikai pradeda suvokti ir tai, kad kiti jauia k kita nei jie patys, todl tampa atidesni enklams, padedantiems suprasti kito mogaus jausmus. Jie jau stengia suvokti, kad norint neugauti verkianiojo savigarbos, geriausia jo aar nepastebti". Vaikams paaugus pasireikia tikroji empatija: jie jau sugeba sielvart suvokti kaip reikin, atsiet nuo konkreios situacijos, ir ima suprasti, kad tam tikros gyvenimo aplinkybs gali bti nuolatins kanios altinis. Taigi jiejau gali ujausti sunki padt patekusi visuomens dal - varginguosius, engiamuosius, atstumtuosius. Brandos amiuje is suvokimas gali sutvirtinti moralinius sitikinimus ir nor pa-
dti nelaimingiesiems, kovoti su neteisybe. Empatija yra daugelio moralini sprendim ir poelgi pamatas. Pavyzdiui, empatin pykt" Donas Stiuartas Mailas (John Stuart Mill) apibdina kaip natral nor keryti... pasijutus skaudintam". Empatin pykt" Mailas vadina teisingumo sargu. Taigi atjautos veikiamas mogus skatinamas moraliai elgtis. T rodo ir tyrimo rezultatai kuo labiau asmuo ujauia auk, tuo didesn tikimyb, kad jai pagelbs. Kuo labiau mogus links ujausti kit, tuo labiau is jausmas veikia jo moralinius sprendimus. Pavyzdiui, JAV ir Vokietijoje atliktais tyrimais buvo nustatytas toks dsningumas: jautrs mons labiau nei kiti palaiko teisingumo princip, kad moni sukuriamos mediagins vertybs turi bti paskirstomos pagal kiekvieno individo poreikius.16
GYVENIMAS BE UUOJAUTOS: PRIEVARTAUTOJO PSICHIKA, SOCIOPATO MORALINIAI PRINCIPAI

Erikas Ekardas buvo sipainiojs gding nusikaltim: bdamas iuojos Tonios Harding asmens sargybinis, jis organizavo banditik Nenss Kerigan upuolim. 1994 met olimpini aidyni metu Nen- s buvo pagrindin Tonios vaov dl aukso medalio per moter dailiojo iuoimo varybas. Upuolimo metu Nensei buvo sualotas kelis, todl ji negaljo treniruotis ir tinkamai pasirengti olimpiadai. Televizoriaus ekrane ivyds raudani nukentjusij, Ekardas staiga pajuto sins grauat. Nujs pas draug jis atskleid jam nusikaltimo paslapt. i ipaintis vliau padjo iaikinti ir suimti upuolikus. Tokia yra uuojautos galia! Deja, padariusieji paius niekingiausius nusikaltimus paprastai io jausmo stokoja. agintojai, pedofilai ir smurtautojai eimose nesugeba sijausti kito bsen. is negebjimas jausti auk skausmo leidia jiems save apgaudinti ir suteikia drsos daryti nusikaltimus. agintojai paprastai sau meluoja, kad moterys trokta bti iprievartautos ir prieinasi tik nordamos parodyti, jog yra ne taip lengvai paima
mos". Pedofiiai daniausiai samprotauja, kad vaiko jie neskriaud, o tik rod jam savo meil, es tai tik kitokia velnumo iraika. Smurtaujantys tvai teigia taip drausmin neklauadas. Tokie pasiteisinimai urayti apklausus nuo panai sutrikim gydomus asmenis: smurtautojai prisipaindavo itaip save teisin kankindami aukas ar rengdamiesi t daryti. Uuojautos slopinimas smurto metu beveik visada yra neatskiriama toki moni emocij dalis, skatinanti j iaurum. Atkreipkime dmes jausm sek, paprastai skatinani padaryti lytin nusikaltim.17 Pedofilui blogi ketinimai kyla tada, kai jis jauiasi prislgtas, piktas, vienias. iuos jausmus gali sukelti, tarkime, per televizij matytas filmas apie laimingos poros gyvenim. Pedofilas guodiasi mintimis apie maloni draugyst su vaiku. Galiausiai fantazijos gyja seksualin pobd, ir viskas baigiasi masturbacija. Laikinai nuotaika praskaidrja, taiau neilgam. irdgla ir vienatv tampa nepakeliami. Tvirkintojas ima mstyti, kaip gyvendinti savo svajon, ir visaip stengiasi teisinti savo ketinimus: Nieko bloga ia nematau, juk a nesukelsiu vaikui fizinio skausmo, pagaliau jis gali atsisakyti su manimi lytikai santykiauti, jeigu i tikrj nenori". Nedorlis nesistengia suprasti, kaip tokioje padtyje jausis vaikas, o visk mato per ikreipt vaizduots prizm. Emocinis abejingumas lydi jo tolesnius veiksmus pradedant plano sukrimu, baigiant kruopia jo gyvendinimo repeticija. vaik nusikaltlis iri taip, tarsi jis bt bejausmis. Ikryplis netgi tikisi, kad auka savanorikai bendradarbiaus. Jam neateina galv, kad vaikas gali jausti
dami, k jaut nelaimingieji. Savo rain jie perskaito terapijos grupei, tada atsakinja klausimus apie nusikaltim taip, tarsi patys bt nukentjusieji. Baigiant gydym atkuriamos padaryto nusikaltimo aplinkybs, o skriaudjai turi vaidinti aukas. gydymo bd sukr Vermonto kaljimo psichologas Viljamas Pitersas (William Pithers): Smurtininkai ima suprasti aukos jausmus, j ujausti. Tai stipriai paveikia j mstysen, net savo vaizduotje jie nebegali nepaisyti aukos patirto skausmo". Tokiu bdu sustiprinamas vyr pasiryimas veikti savo ikreiptus lytinius potraukius. Tik pus i lytinius nusikaltimus padariusi asmen, kuriems kaljime buvo taikytas mintasis gydymo bdas, vliau vl padar panaius nusikaltimus. Jokia terapija nebus veiksminga, jeigu nebus paadintos empatija pagrstos paskatos. Kadangi atsirado bent menkut viltis paadinti uuojautos jausm tokiems nusikaltliams kaip pedofilai, tikimasi, kad panaiai gydyti bus galima ir kitus statym lauytojus, pavyzdiui, psichopatus (dabar vadinamus sociopatais). Tokie mons paprastai yra patraukls, malonios ivaizdos, taiau gali be gailesio ir joki sins priekait padaryti iauriausi nusikaltim. Psichopatija - negebjimas ujausti, gailtis, jausti sins grauat - yra vienas labiausiai stulbinani emocini sutrikim. Psichopato irdis ledin, jis, regis, nesugeba umegzti n menkiausio emocinio ryio. iauriausi kriminaliniai nusikaltliai, tokie kaip sadistai maniakai, kurie udydami mgaujasi auk kaniomis, yra tikri psichopatai.18 Psichopatai kartu yra labai paveiks, ikalbs ir puiks melagiai, sugebantys gudraudami pasiekti norimo tikslo ir cinikai manipuliuoti savo auk jausmais. Septyniolikmetis Los Andelo nusikaltli gaujos narys Faris audydamas i
pasilyktjim ir baim. Jeigu pedofilas apie tai susimstyt, jam dingt noras gyvendinti savo plan. Taikant naujus gydymo bdus pedofilams ir panaiems nusikaltliams gydyti, pirmiausia turima omenyje, kad skriaudjai visikai nesugeba suprasti ir ujausti savo auk. Vienoje perspektyviausi gydymo program dalyvaujantys asmenys skaito ird verianius auk pasakojimus apie patirt smurt, stebi videofilmus, kuriuose nukentj vaikai aarodami pasakoja, kaip buvo skriaudiami. Tada nusikaltliai turi aprayti savo padaryt nusikaltim aukos akimis, sivaizduo-
vaiuojanio automobilio sueid motin ir kdik. Apie vyk nusikaltlis pasakojo veikiau didiuodamasis nei gaildamasis. Vaiuodamas automobiliu kartu su Leonu Bingu, raiusiu knyg apie dvi miesto gaujas, Faris mgina pasirodyti. Jis sako Bin- gui, kad gretimame automobilyje sdintys du puoeivos" j varo i proto". Bingas isamiai aprao pasikeitim vilgsniais:
Jausdamas, kad j kakas stebi, gretimo automobilio vairuotojas vilgteljo mus. Ivyds Farj jis sutriko. Po to nusisuko ir nudelb akis. Esu tikras, kad jose maiau baim. Po to Faris demonstratyviai sistebeilija Bingo pusje stovint automobil. Gerai matau jo veid: jis keiiasi tiesiog mano akyse tarsi sultinus kadrus, tampa vaiduoklikas, net baisu pairti. Jis tarytum sako: jeigu drsi mane spoksoti, jeigu mesi pirtin, tada laikykis. Fario vilgsnis byloja, kad jam nerpi niekas - nei kito, nei jo paties gyvyb.19 inoma, komplikuot nusikalstam elges galima paaikinti ir nesiremiant biologija. Juk ikrypliki emociniai gebjimai - pavyzdiui, bauginti mones praveria" gyvenant su agresyviais kaimynais, nors gali tapti ir akstinu nusikalsti. iuo atveju empatija vargu ar gali atneti naudos. Smoningas uuojautos slopinimas vairiais gyvenimo atvejais gali bti vertinamas ir kaip privalumas: pavyzdiui, pradedant kietu faru" ir baigiant organizuotu upuolimu. Vyrai, buv diktatori valdom valstybi budeliai, pasakoja, kaip dirbdami savo darb" imoko atsiriboti nuo aukos jausm. Taigi yra daug bd manipuliuoti savo jausmais. Vienas grsmingesni atjautos stygiaus atvej atskleistas apklausus nuo savo sutuoktini kenianias moteris. Buvo nustatyta, kad patys iauriausi smurtautojai, nuolat muantys savo monas, grasinantys joms peiliu ar ginklu, yra sutrikusios fiziologijos: jie taip elgiasi ne pagauti tio, o bdami visikai alto proto.20 Apimtiems stipraus pykio, jiems - prieingai, nei bna prastais atvejais - sultja irdies ritmas. Taigi fiziologijos poiriu pykdami jie nurimsta, taiau tampa agresyvesni. J smurtas ir noras bauginti, atrodo, esti gerai apgalvotas teroras ir mon valdymo bdas. Tokiebeaistriai iauruoliai skiriasi nuo daugelio panai savo monas muani vyr. Pirmiausia jie agresyvs ne tik namuose - ie vyrai sivelia mutynes su baro lankytojais, konfliktuoja su bendradarbiais, kitais eimos nariais. alto proto smurtautojas gali smogti monai, regis, be jokios prieasties, ir bet kokios moters pastangos j sulaikyti yra bergdios. Tuo tarpu kiti savo monas skriaudiantys vyrai iaurs tampa tik pagauti nirio - i pavydo, baimindamiesi bti palikti, atstumti.
Kai kuri mokslinink, tiriani nusikaltli psichopat mstysen, nuomone, tokio emocinio abejingumo prieastis gali bti nerv sistemos sutrikimai.* Atlikti eksperimentai rodo, kad fiziologinis tokios psichopatijos pagrindas gali bti susijs su paeistais limbini smegen nervais. Per vien i eksperiment buvo matuojamos psichopat smegen skleidiamos bangos tuo metu, kai jie stengsi skaityti odius, kuri raidi tvarka buvo sumaiyta. Tie odiai vos deimtj sekunds dal mkteldavo akyse. Daugelis moni emocijas kelianius odius (tokius kaip umuti") reaguoja kitaip nei neutralius (tokius kaip kd"): jausmus adinanius odius jie greiiau pastebi, o smegenys reaguodamos skleidia kitokias bangas. Taiau psichopatai tuo nepasiymjo, j smegenys beveik vienodai reagavo tiek emocijas kelianius, tiek neutralius odius. Tokie tyrimo rezultatai pera ivad, kad iuo atveju yra paeista nervin grandin, siejanti u kalbos funkcij atsaking ir odius atpastani smegen ievs srit irjausmus reguliuojanias limbines smegenis. tyrim atliks Brit Kolumbijos universiteto psichologas Robertas Hejis (Robert Hare) teigia, jog psichopatai menkai tesuvokia emocijas kelianius odius, o tai liudija apskritai j jausm pasaulio seklum. Pasak mokslininko, i moni iurktum ir nejautrum i dalies lemia kito tyrimo metu aptikta fiziologin ypatyb, rodanti migdolinio kno irsu juo susijusios nervins schemos veiklos sutrikim: prie gaudami elektros srovs smg, psichopatai nerodo joki igsio enkl, bding sveikiems, skausmo vengiantiems monms.21 Kadangi skausmas psichopat nebaugina, jiems visikai nerpi u padaryt nusikaltim laukianti bausm. Todl jie negali suprasti auk patiriamo skausmo ir j ujausti.
*Nepaisant to, kad polinkis nusikalsti gali bti susijs su biologiniais veiksniais - pavyzdiui, nerv sistemos sutrikim nulemtu empatini gebjim trkumu, - tai dar skatinantis biologinis veiksnys. iuo klausimu vyko kartos mokslinink diskusijos. Galiausiai buvo prieita prie ivados, jog tokio biologinio veiksnio nra, kaip nra ir nusikaltlio geno". Nors empatini gebjim stokos prieastys kartais gali bti nereikia, kad visi nusikaltliai turi biologini defekt ar kad yra tam tikras nusikalsti
biologins, taiau ne visi toki yd turintys asmenys yra link nusikalsti. Negebjinini - aplinkybi, lemiani nusikalstamum.
mas ujausti ir suprasti yra tik viena i kit - psichologini, ekonomini ir visuome-
Menas bendrauti 139
8
MENAS BENDRAUTI
Lenas, kaip danai nutinka su jaunesniais u save vaikais aidiantiems penkiameiams, netenka kantrybs, kai jo pustrei met broliukas Djus imto Lego" kubelius, ir supyks maajam jkanda. Djus graudiai pravirksta. Igirdusi vaiko bals, kambar atskuba mama. Ji ibara Len ir liepia sutvarkyti nesantaikos kaltininkus kubelius. Dabar pravirksta Lenas, nes jam mamos paliepimas atrodo labai neteisingas. Susierzinusi mama n neketina jo guosti. Netiktai guosti ima nukentjusioji pus": gerokai sunerims dl broliuko aar, raminti Len pradeda Djus.1 - Lenai, neverk, - maldauja jis. - Liaukis verks, greiiau liaukis! Bet Lenas nesiliauja. Praymams nujus perniek, Djus kreipiasi pagalbos mam: - Mamyte, Lenas verkia. irk, jis verkia! Netiktai Djus pats imasi motinos vaidmens, glosto ir ramina brol: - Klausyk, Lenai, nereikia verkti. Nors ir guodiamas, Lenas tebekkioja. Tada Djus pasirenka kit taktik: jis renka nuo grind Lego" kubelius ir deda juos dut. - A sudsiu juos viet, gerai? Bet irtai neidiovina Leno aar. Sumanusis Djus nepasiduoda ir imgina dar vien bd: jis rodo broliui aislin automobiliuk, mgindamas nukreipti jo dmes. - irk, Lenai, automobilyje yra vairuotojas, matai? Leno nesudomina ir automobiliukas. Jo nemanoma paguosti, aaros nepaliauja tekj. Tada trksta mamos kantryb: - Ar nori gauti per sdyn? - pagrasina ji kaip ir visi tvai. - Ne, - drebaniu balsu atsako Lenas. - Tai praom liautis, - grietai ir piktokai sako mama. Springdamas aaromis, Lenas gailiai ilemena:
- A stengiuosi. Tai paskatina Dj griebtis paskutins gudrybs. Grietai ir valdingai kaip mama jis pagrasina broliui: - Liaukis verks, Lenai. Gausi per sdyn! i scena atskleidia nuostabius pustrei met amiaus vaikoemo- cinius gebjimus. Stengdamasis kuo greiiau nuraminti brol, Djus griebiasi vairi bd: jis prao, kvieia padti mam, nesulauks jos paramos, padeda broliukui sutvarkyti kubelius, mgina nukreipti jo dmes, pagaliau grasina ir sako. inoma, Djus elgiasi taip, kaip panaiais atvejais buvo raminamas ir pats. Taiau svarbiausia, kad, bdamas tokio amiaus, jis jau sugeba taip subtiliai elgtis. Tvai ino, jog toli grau ne visi vaikai sugeba sijausti kito bsn ir ne kiekvienas nori ir gali paguosti. Matydami sesers ar brolio aaras, vaikai daniausiai digauja ir mgina atkeryti skriaudjui. Taiau net ir tokie pikti kslai rodo vaiko gebjima sijausti ir painti kito jausmus, juos veikti. Gebjimas valdyti kito mogaus jausmus - tai meno bendrauti esm. Kad gyt tokios galios, vaikas pirmiausia turi imokti tvardytis: slopinti pykt, sielvart, impulsyvum ir susijaudinim, nors tai nra lengva. Norint sutarti su kitais, reikia ir vidins ramybs. Gebjimas valdyti savo jausmus ugdomas nuo ankstyvos vaikysts. Vos pradj vaikioti, mayliai mokosi bti kantrs ir siekti tikslo ne jga, o argumentuodami ir tikindami, nors ne visada tai pavyksta. Pamau jie mokosi irtvardytis. Pirmieji empatijos poymiai pradeda rastis antraisiais gyvenimo metais. Btent empatijos ir uuojautos skatinamas, Djus stengsi pralinksminti verkiant brol. Taigi gebjimas veikti kito mogaus jausmus, kitaip tariant, menas bendrauti, reikalauja brandos toki emocini gdi kaip savitvarda ir empatija. Tai pamatas bendravimo gdiams tobulinti. Mokjimas bendrauti padeda puikiai sutarti su kitais, o i gdi stoka trukdo pritapti, yra neskmi prieastis. Net didiausiems proto galinams gali nesisekti bendrauti; neturdami i gdi, jie gali atrodyti pasipt, grubs, nejautrs. Btent sugebjimas bendrauti padeda netiktose situacijose rasti geriausi ieit, tikinti ir veikti kitus, kvepia dirbti, skatina veikti, vainikuoja skme tarpusavio santykius.
138
Menas bendrauti 141
NESLPK JAUSM
mogaus mokjim bendrauti atskleidia ir jausm raika. Visuotin susitarim, kada ir kokius jausmus dera rodyti vieai, Polas Ekmanas (Paul Ekman) vadina jausm raikos taisyklmis. Skirting kultr alyse ios taisykls skiriasi. Pavyzdiui, Ekmanas irjo kolegos japonai tyr student, kuriems buvo parodytas iurp keliantis filmas apie ritualin aborigen paaugli apipjaustym, reakcij. Stebdami film kartu su vyresnio amiaus mogumi, japon studentai reagavo santriai, taiau kai man es vieni (nors i tikrj buvo slaptai filmuojami), elgsi laisviau - j veiduose aikiai atsispindjo skausmas, siaubas ir pasilyktjimas.
rodo, kaip ms emocijos veikia kitus. Laikydamiesi i taisykli, veikiame kitus palankiai; j nesilaikydami, kurstome emocij sumait. Jausm raikos menas yra vaidyba. irov reakcij kaip tik ir adina aktori iraikingumas. Didiuma moni turi sugebjim vaidinti, bet kadangi jausm raikos taisykli i dalies imokstama turint kok nors pavyzd, mons jausmus reikia labai skirtingai.
IRAIKINGUMAS IR EMOCIJ UKREIAMUMAS

Tai nutiko Vietnamo karo pradioje. Amerikiei brys slpsi ryi lauke. Per pat susiaudymo su vietnamieiais kart staiga pasirod eetas vienuoli, sele ingsniuojani ryi laukelius skirianiu pylimu. Visikai rams vienuoliai
altakraujikai artinosi prie ugnies linijos. Jie eng nesidairydami nei kair, nei dein, - prisimin amerikiei kareivis Jausm raikos taisykls yra keli ri. Vienos j - jausm raikos slopinimo. Jas iliustruoja japon student pavyzdys: vyresnio mogaus akivaizdojejie slp savo susijaudinim. Kita ris - perdto jausm demonstravimo. eiamet skundia j erzinant vyresn broliuk mamai. Kad skundas skambt tikinamiau, mayl gudraudama nutaiso gaili veido iraik ir graudiai verklena. Treia ris - vienos raikos pakeitimo kita. Tai bdinga kai kurioms Azijos alims. Pavyzdiui, kai kur nemandagu atsakyti odiu ne", todl jis pakeiiamas mandagiu, nors neatitinkaniu tiesos odiu taip". Sugebjimas arba nesugebjimas laiku ir tinkamai pritaikyti ias taisykles yra vienas i emocinio intelekto lyg rodani veiksni. i jausm raikos taisykli mes imokstame labai anksti. Suaugusieji moko vaikus nerodyti nusivylimo, o nusiypsojus graiai padkoti, kai, tarkim, senelis teikia vaikaiiui jo nediuginani, bet nuoirdi dovan. Vaikai mokosi i taisykli stebdami vyresniuosius. iuo atveju jausmai yra ir mokymo priemon, ir tikslas. Jeigu tvas, uuot velniai paragins vaik graiai padkoti, piktai j apibars, tikslo veikiausiai nepasieks. Igirds atari padk, senelis, inoma, nesijaus laimingas. Reikdamas savo jausmus, mogus veikia kit mog. Dar vaikystje imokstame slpti tikruosius jausmus, jeigu jie gali skaudinti kit asmen. Jausm raikos taisykls yra ne vien bendravimo norma. Jos Deividas Buas. - Keista, bet niekas juos neov. Kai jie perjo pylimu, staiga man igaravo bet koks noras kautis. Tiesiog nebesinorjo to daryti, bent jau t dien. Tikriausiai panaiai jautsi ir kiti, nes niekas nebeaud. Mis tiesiog liovsi." Tai, kad vienuoliai savo drsa ir ramybs galia sugebjo sustabdyti kareivius per pat mio kart, atskleidia pamatin bendravimo princip: emocijos yra
ukreiamos. inoma, is atsitikimas yra iskirtinis. Kasdieniame gyvenime emocijomis usikreiama gana lengvai, nuolat vyksta beadis keitimasis emocijomis. Mes dalijams vieni su kitais nuotaikomis, ir tai nepastebimai sukelia teigiamus ar neigiamus poslinkius ms psichikoje. Keitimasis emocijomis vyksta beveik nejuiomis: pavyzdiui, priklausomai nuo to, kaip pardavja mums padkoja, mes galime pasijusti nelaukiami ir ignoruojami arba, atvirkiai, laukiami ir branginami. Mes usikreiame vieni kit jausmais, lyg jie bt koks virusas. Mes nuolat skleidiame emocinius signalus, kurie veikia alia esanius mones. Kuo labiau esame vald men bendrauti, tuo lengviau tuos signalus kontroliuojame. Kultringos visuomens pamatas -
tai pirmiausia gebjimo tvardytis ugdymas, kad nemalons emocij proveriai netrukdyt bendrauti (taiau artimi tarpusavio santykiai dl to gali tapti oficials). Gebjimas valdyti keitimosi jausmais proces yra sudedamoji emocinio intelekto dalis. mones, su kuriais mums malonu bendrauti, apibdiname kaip vis mgstamus", avius", nes dl j emocini gdi alia jauiams puikiai. Paguosti mokantys mons apdovanoti ypatingais bendravimo gebjimais, j juos kreipiasi tie, kuriems labiausiai reikia emocins paramos. I esms visi esame pajgs keisti vienas kito emocijas - j gerj ar blogj pus. Toliau apraytas eksperimentas aikiai rodo, kokie jautrs vieni kit emocijoms yra mons. Du savanoriai upild anket, kurioje buvo praoma apibdinti savo nuotaik. Po to jie kelet minui buvo palikti vieni. kambar sugrusi eksperimento vadov papra upildyti dar vien anket. Eksperimentui smoningai buvo parinkti skirting tip mons emocingesnis ir udaresnis. Tyrimas parod, kad
sijauia kito asmens bsen, nes juos labiau jaudina kit jausmai). Ohajo valstijos universiteto psichofiziologas Donas Kaiopas (John Cacioppo), tyrinjs keitimosi emocijomis reikin, teigia: Vien matydami, kaip kitas mogus reikia emocijas, mes nejuiomis perimame to mogaus nuotaik. Taip bna visada. Tai tarsi darnus okis. i nuotaik sinchronija ir rodo, ar js jauiate santyki pobd". Dviej panekov emocinio ryio stiprum atspindi nesmoninga j judesi derm, rodanti i moni artum. Pavyzdiui: klausydamas panekovo odi, mogus linkteli, abu vienu metu patraukia savo kdes, vienas palinksta priek, o kitas atsitraukia ir pan. Toks sustyguotas pokalbis panaus ritming supamosiose kdse sdini moni lingavim. Kaip teigia motinas irj kdikius stebjs psichologas Danielis Sternas, emocikai susijusiems monms bdinga judesi sinchronija. i sinchronija didina nuotaikos, net ir neigiamos, skvarbum. Pavyzdiui, atliekant fizinio sinchronikumo tyrim, laboratorij buvo pakviestos emocikai prislgtos moterys ir j partneriai aptarti tarpusavio santyki. Kuo didesnis buvo neodinis partneri sinchronikumas, tuo labiau bloga draugi nuotaika persidav vyrams.5 Kai moni judesiai panas, jie perima vienas kito nuotaik, kad ir kokia ji bt. Mokytoj ir mokini judesi sinchronikumas atskleidia j emocinio ryio stiprum. Tyrimai parod, kad kuo labiau suderinti mokytojo ir mokinio judesiai, tuo geresni ir draugikesni j tarpusavio santykiai. Judesi sinchronikumas reikia, kad bendraujantys mons vienas kitam patinka. i tyrim autorius Oregono valstijos universiteto psichologas Frenkas Bernieris (Frank Bernieri) tvirtina: Santykiai su kitu mogumi i dalies priklauso nuo fizini dalyk. Norint skmingai bendrauti, reikia atitinkamai derinti judesius. Sinchronikumas rodo partneri ryio stiprum. Jei ryys glaudus, js nuotaika - tiek bloga, tiek gera - persiduos partneriui". Taigi nuotaik derinimas yra emocinio ryio esm. Pasak Kaio- po, vienas i bendravimo skm lemiani veiksni yra moni gebjimas ugdyti emocin sinchronikum. Jeigu asmuo sugeba prisitaikyti prie kito mogaus nuotaikos arba lengvai savo nuotaika gali j paveik-
emocingesnio mogaus nuotaik perm pasyvesnis eksperimento dalyvis. Kaip nuotaika perduodama? Patys to nejausdami, sijauiame kito mogaus nuotaik, nesmoningai mgdiojame jo veido iraik, gestus, bals, kitus neodinius emocij enklus. Toks imitavimas iek tiek panaus Stanislavskio metod: nordami paadinti praeityje patirtus jausmus, aktoriai turi daryti tai, k veik tuo metu. Mgdiojimo reikinys nra lengvai pastebimas. Upsalos universiteto (vedija) mokslininkas Ulfas Dimbergas (Ulf Dimberg) nustat, kad kiekvieno mogaus veido raumenys neymiai atkartoja stebimo asmens nuotaik. Raumen pokyiai plika akimi beveik nepastebimi, betjuos galima ufiksuoti elektroniniais prietaisais. Daniausiai atviriau jausmus reikiantis panekovas savo nuotaika ukreia" pasyvesn panekov. Kai kurie mons itin lengvai pasiduoda kit nuotaikai. Dl gimto jautrumo vegetacin, arba autonomin, toki moni nerv sistema (emocinio aktyvumo rodiklis) yra daug lengviau suadinama. Jie greiiau susijaudina, gali pravirkti, ivyd sentimentali reklam, o pokalbis su linksmai nusiteikusiu mogumi padeda jiems pataisyti nuotaik (tokie mons daug lengviau
144
Menas bendrauti 145
ti, jam nesunku bendrauti. i gebjim turinius vadovus bei artistus daniausiai lydi skm. Kaiopo nuomone, monms, nesugebantiems perimti ir perduoti emocij, bendraujant danai kyla sunkum. Su jais nelengva bendrauti ir kitiems. Sugebjimas bendraujant nustatyti emocin ton i dalies atskleidia gebjim dominuoti, t. y. veikti kito mogaus emocin bkl. is gebjimas panaus reikin, biologijoje vadinam zeitgeber. Tai procesas, nuo kurio priklauso biologinis ritmas (pavyzdiui, nuo dienos ir nakties ciklo ar mnulio fazs). Pavyzdiui, okani partneri kno judesius valdo muzika. Iraikingesni mons paprastai yra patrauklesni. Dominuojantieji partneriai daugiau kalba, o pavaldieji yra d- mesingesni, todl pirmieji daniausiai perduoda savo emocijas antriesiems. Geras kalbtojas, tarkim, politikas ar pamokslininkas, savo taiga paveikia klausytojus.6 Apie tok mog sakoma: Jis valdo auditorij". Emocinis patrauklumas yra takingumo esm.
Organizaciniai gebjimai. Tai viena svarbiausi lyderio, sugebanio telkti ir

koordinuoti moni pastangas, savybi. i savyb bdinga vadovams, karininkams ir pan. Toki gebjim turintys vaikai paprastai sprendia, k aisti, kas bus komandos kapitonas ir pan.
Gebjimas dertis. Tai tarpininko, gebanio vengti konflikt ir taikiai juos

sprsti, bruoas. Tokie mons moka puikiai susitarti, vadovauti diskusijoms, gali dirbti diplomatijos, teissaugos srityse, bti puikiais tarpininkais, vadovauti didelms monms. Toki gebjim turintys vaikai paprastai sprendia tarp bendraami kilusius ginus.
Gebjimas umegzti asmeninius ryius. iuo talentu - sijausti kito

mogaus bsen ir umegzti su juo ry - apdovanotas Roderis. Sugebjimas pajausti situacij ir tinkamai atsiliepti kito asmens jausmus ir rpesius yra meno bendrauti esm. Tokie mons paprastai bna geri komandos nariai, itikimi sutuoktiniai, artimi
SOCIALINIO INTELEKTO UUOMAZGOS

Per pertrauk mokyklos kieme bgioja brelis berniuk. Susieids kel, Regis staiga suklumpa ir ima verkti. Kiti berniukai nekreipia j dmesio. Prie verkianio Regio stabteli tik Roderis. Jis susiima u kelio ir ima aukti: Ir a usigavau!" Pasak Spektrum" mokyklos, pagrstos vairialypio intelekto ugdymo koncepcija, atstovo Hovardo Gardnerio sekjo Tomo Heo (Tho- mas Hatch), Roderiui bdingas tarpasmeninis intelektas.7 Tai retas gebjimas pastebti kito mogaus savijaut ir greitai j reaguoti. Vienintelis Roderis pastebjo, kad Regis susieid, ir mgino j paguosti. Jo poelgis rodo berniuk turint bendravimo talent, padedant monms palaikyti gerus santykius su sutuoktiniais, draugais, verslo partneriais. is talentas paprastai brsta vis gyvenim. Kaip sudedamsias tarpasmeninio intelekto dalis Heas ir Gardneris nurodo keturis gebjimus.
draugai, patikimi verslo partneriai, puiks mokytojai, pardavjai, vadybininkai. Tokie vaikai kaip Roderis gali sutarti beveik su visais, lengvai sitraukia aidim ir visur smagiai jauiasi. Jie sugeba i veido iraikos suprasti mogaus savijaut ir yra labai mgstami draug.
Gebjimas analizuoti santykius. Gebjimas velgti moni jausmus,

motyvus bei interesus padeda lengvai umegzti artimus santykius. Tai puiki psichoterapeut, advokat ir raytoj bruoas. Norint skmingai bendrauti, reikia vis mintj savybi. Socialinis intelektas padeda monms lengvai umegzti tarpusavio santykius, numatyti kit reakcij, nuspti savijaut, vadovauti, organizuoti, sprsti ginus. Tokie mons yra apsigim vadovai, gebantys spti neisakytus kolektyvo lkesius ir vadovauti kokio nors tikslo siekianiai asmen grupei. Su tokiais monmis visi mielai bendrauja, nes jie emocikai krauna ir kitus, pagerina nuotaik. I aplinkini jie danai susilaukia pagyrimo: Kaip malonu su jumis bendrauti!" ie bendravimo gebjimai pagrsti kitomis emocinio intelekto dalimis.
Pavyzdiui, bendravimo talentu apdovanoti mons moka valdyti savo emocijas, pritapti prie kit moni, todl visada pasiekia to, ko trokta. ia prasme jie panas talentingus aktorius.
Taiau jeigu mintieji bendravimo gebjimai yra nesuderinti su individualiais poreikiais ir jausmais, jie tampa nenatralaus bendravimo rankiais - mogus yra mgstamas kit, taiau pats nesijauia patenkintas. Taip teigia Minesotos universiteto psichologas Markas Snaideris (Mark Snyder), tyrinjs mstysen moni, puikiai gebani daryti ger spd, kuriuos jis pavadino bendravimo chameleonais".8 J psichologijos kredo puikiai nusako V. H. Odeno (W. H. Au- den) odiai: jie es visikai kitokie nei vaizdis, kur patys stengiasi sukurti, kad kiti juos pamgt". Gal ir bt galimas toks kompromisas, jei gebjimas bendrauti bt svarbesnis nei jausm painimas ir gerbimas: kad visi j mylt ar bent jau mgt, bendravimo chameleonas" pasirys tapti tokiu, kok j nori matyti kiti. Pasak Snaiderio, mogus tampa chameleonu" tada, kai kitiems daro ger spd, taiau artimi santykiai j sieja su nedaugeliu moni. Geriausia ieitis iuo atveju yra neapsimetinti ir bendrauti siningai. Stengdamiesi sudaryti ger spd, bendravimo chameleonai" sako viena, o daro visai k kita, gyvena apsimetindami, meistrikai kaitaliodami kaukes. Psichoanalitike Helena Doi (Helena Deutch) tokius mones vadina tariamosiomis asmenybmis. Kai kurie mons, - aikina Snaideris, - tiek vieumoje, tiek asmeniniame gyvenime elgiasi panaiai. Kiti pagal aplinkybes gali keistis lyg kaleidoskopas. Jie panas Vudio Aleno suvaidint Zelig, i vis jg besistengiant pritapti prie t, su kuriais bendrauja." Tokie mons stengiasi numatyti, ko i j tikimasi, uuot prisipain, kaip i tikrj jauiasi. Nordami gerai sutarti su kitais, bendravimo chameleonai" siekia, kad tie, kurie i ties jiems visikai nepatinka, manyt es mgstami. Bendraudami su skirtingais monmis, jie elgiasi vis kitaip: pavyzdiui, gali trykti energija arba kukliai pasitraukti i pokalbio. Bendravimo chameleonai" puikiai moka sudaryti norim spd, todl j gebjimai vertinami dirbant advokat, prekybinink, diplomat, politik, aktori darb. Visikai kitaip elgiasi mons, kurie bendraudami stengiasi neprietarauti savo jausmams. Jie lieka itikimi sau" ir elgiasi pagal savo principus, nepaisydami bendravimo pasekmi. Emocinis princi
pingumas vengiant dviveidikumo gali net iprovokuoti konfrontacij, o to niekada nedaryt bendravimo chameleonai".
KAIP IMOKSTAMA NETINKAMAI BENDRAUTI

Sesilio isimokslinimu niekas n neabejojo: universitete vaikinas studijavo usienio kalbas, buvo puikus vertjas. Taiau Sesilis neiman vienos svarbiausi gyvenimo srii - jis visikai nemokjo bendrauti. Su draugais gerdamas kav jis vos pratardavo od, o pasveikinimus atsakydavo neaikiai murmdamas. Taigi Sesiliui trko elementari bendravimo gdi. Jam itin sunkiai seksi bendrauti su moterimis, todl jis kreipsi psichoterapeut, tardamas turs slapt polink homoseksualum, nors i tikrj toki fantazij neturjo. Psichoterapeutui Sesilis prisipaino maai kalbs, nes baiminsis pasirodyti nuobodus. i baim ir trukd jam sklandiai bendrauti. Susinervins jis juokdavosi i visikai nejuoking dalyk ir tyldavo, kai juokdavosi kiti. Sesilis prisipaino, kad toks nerangus jis buvo ir vaikystje. Laisvai bendravo tik su vyresniuoju broliu, o jam ivykus, Se- sil itiko bendravimo paralyius. Dordo Vaingtono universiteto psicholog Leikin Filips (Lakin Phillips) mano, kad Sesilis atsidr tokioje padtyje todl, jog vaikystje neimoko pagrindini bendravimo taisykli. Ko Sesilis turjo imokti vaikystje? Atsakyti, kai j kreipiamasi; ukalbinti mog nelaukdamas, kol pats bus ukalbintas; noriai sitraukti pokalb ir neapsiriboti trumpais atsakymais taip" ir ne"; ireikti savo dkingum; praleisti mog pirma savs; palaukti, kol busaptarnautas; nepamirti odelio prayiau";dalytissu kitais,... taip pat kit elementari bendravimo taisykli, kuri vaikai mokosi nuo dvej met.9 Neaiku, ar Sesilio niekas to nemok, ar jis nesugebjo imokti. Sesilio atvejis yra pamokomas. Jis rodo, kaip svarbu vaikams mokytis tarpusavio santyki sinchronijos ir nerayt darnaus bendravimo taisykli. mons, neturintys i gdi, ne tik neimano bendravimo
subtilum, bet ir nemoka atsakyti aplinkini emocijas, veria juos nejaukiai jaustis. Visiems yra tek bendrauti su nemandagiais monmis, kurie, pavyzdiui, niekaip negali ubaigti pokalbio ir visikai nepaiso panekovo uuomin, kad jau bt laikas atsisveikinti. Jie kalba tik apie save, visikai nesidomi kitais, nekreipia dmesio j panekovo pastangas keisti pokalbio tem. Tokie mons mgsta kitis svetimus reikalus, uduoda netaktikus klausimus. Tai apsunkina santykius, rodo nepakankam bendravimo pagrind imanym. Psichologai vartoja termin dyssemia (graik kalba dys yra sunkumas",
gus emocinius signalus, vaikai pastebi, kad kiti juos atstumia, taiau nesupranta kodl. Jie mano, kad elgiasi taip, kaip elgtsi auns mons, nors i ties atrodo susijaudin, pikti ir nesupranta, kodl j draugai nirta. Tokie vaikai jauia, kad nepajgia kaip nors veikti juos itinkani vyki, todl jauiasi bejgiai, prislgti ir viskam abejingi". Nemokantys bendrauti vaikai yra ne tik atstumiami draug, - jiems nesiseka ir mokytis. Per pamok, kai ne tik mokomasi, bet ir bendraujama, jiems sunku suprasti tiek mokytoj, tiek bendraklasius ir tinkamai atsiliepti. Tyrimai parod, kad nerimas ir sumiimas, kylantys dl nesugebjimo suprasti ir ireikti neodini signal, trukdo mokytis. Vaikai, nepajgiantys suprasti emocini uuomin, nepasiekia aukt mokymosi rezultat. Tai nustatyta atlikus intelekto koeficiento (IQ) testus."
semes -,,signalas"), kuris reikia nesugebjim suprasti neodini signal. Su tokiais

sunkumais susiduria vienas i deimties vaik.'" Jie nejauia atstumo - pokalbio metu stovi per arti panekovo, palieka savo daiktus alia kito mogaus, nesugeba suprasti kno kalbos, veido iraikos (pavyzdiui, pokalbio metu vengia irti panekovui akis), nejauia emocini kalbsenos niuans, t. y. kalba spigiu ar monotoniku balsu. Daug tyrim buvo atlikta stebint sunkiai bendraujanius vaikus, kuriuos atstumia draugai. Vaikai vengia draugauti ne tik su petukais, bet ir su tais, kurie nemoka nuoirdiai bendrauti, neimano nerayt bendravimo taisykli. Vaik, kuriam sunku reikti mintis, mons laiko nesumaniu arba neiprususiu,otas, kuriam sunku suprasti irtaikyti neodinio bendravimo taisykles, laikomas keistu", jo vengia draugai. Tokie vaikai nemoka lengvai sitraukti aidim, bendraudami jie lieia kitus, sukeldami ne draugikumo, o nejaukumo jausm. odiu, draugijoje jie yra nepageidaujami. iems vaikams nepavyko imokti slaptos emocij kalbos, todl j siuniami signalai veria kitus jaustis nejaukiai. Emorio universiteto psichologas Stefanas Novickis (Stephen No- wicki),
MES TAVS NEKENIAME": GRUPS URIBYJE

Nemokjimas bendrauti skaudiausiai irykja tada, kai aisdami vaikai nepriima draugo savo br. i situacija itin pavojinga, nes vieai parodoma, ar vaikas mgstamas, ar ne, pritampa prie aidiani vaik, ar ne. Tyrimus atlik vaiko psichikos raidos specialybs studentai prijo prie ivados, kad vis mgstami vaikai, nordami susidraugauti, pasirenka visikai kitokius bdus nei bendrauti nemokantys vaikai. Tyrimai rodo, kaip svarbu bendraujant pastebti, suprasti ir tinkamai atsiliepti emocines uuominas. Deja, situacija, kai vaikas, nepaisant jo pastang, nepriimamas aisti, pasitaiko danokai. Kartais atstumiami net mgstami vaikai. Kaip nustat eksperiment atlik vaiko psichikos raidos specialybs antro ir treio kurso studentai, mgstami vaikai buvo atstumti aidianij dvideimt eis kartus i imto. Atstumdami bendraamius, vaikai gali bti negailestingai tiesmuki. Tai iliustruoja ir parengiamojoje grupje besimokani keturmei pokalbis.12 Linda nori aisti kartu su Barbara, Nense ir Bilu. Minutl ji stebi vaikus, po to prieina prie Barbaros, prisda alia ir ima aisti. Staiga
tyrinjantis vaik gebjim suprasti ir taikyti neodinius gdius, teigia: Vaikai, kurie nesupranta ir nemoka reikti emocij, nuolat nusivilia. Jie i ties nesuvokia, kas dedasi. Toks bendravimas visada iduoda, k slepia j veiksmai, - juk nemanoma nuslpti veido iraikos, kno laikysenos ar pakeisti balso tono. Sisdami klaidin-
Barbara pasisukusi jai pareikia: - Tau negalima aisti. - Galima, - paprietarauja Linda. - Man galima aisti. - Ne, negalima, - iurktokai atria Barbara. - Tu mums iandien nepatinki. Bilui pamginus utarti Lind, Barbaros pusn stoja Nens: - Mes iandien jos nekeniame. Bijodami igirsti tokius ar panaius odius, vaikai labai atsargiai mgina sitraukti aidim. Panaiai suaugs mogus elgiasi kokteili vakarlyje, kuriame daug jam nepastam moni: jis laikosi atokiau nuo brelio linksmai besinekuiuojani svei, kurie, jo manymu, yra geri draugai. i uribio" padtis itin eidia vaik. Kaip teigia vienas tyrjas, j galima vadinti diagnostine, t. y. puikiai parodania bendravimo gdi skirtumus". Naujokai paprastai kur laik stebi aidianius draugus ir tik po to mgina atsargiai sitraukti aidim. Ar vaikas bus priimtas br, priklauso nuo to, kaip jis sugebs silieti aidim ir suprasti jo taisykles. Vaikai nepriimami aisti daniausiai dl dviej prieasi:jie pernelyg greitai imasi vadovauti arba nesilaiko aidimo taisykli. Btent taip elgiasi nemgstami vaikai: jie sibrauna aidianij br, bando keisti aidimo taisykles, reikia savo nuomon, ima ginytis - taip jie stengiasi atkreipti save dmes. Tokio elgesio pasekm paradoksali: bendraamiai iuos vaikus atstumia ir ignoruoja. Kitaip elgiasi mgstami vaikai: i pradi jie stebi aidianiuosius i alies, stengiasi suprasti aidimo taisykles, o tada parodo, kad sutinka j laikytis - jie palaukia, kol bus priimti br, ir tik tada silo savo aidimo tasykles. Dar kart prisiminkime ketveri met Roder, kurio tarpasmeninis intelektas, pasak Tomo Heo, yra aukto lygio. I pradi Roderis stebjo aidianius vaikus, po to m kartoti kito vaiko veiksmus ir pagaliau, pakalbins vien i aidj, sitrauk aidim. Taip berniukas pasiek savo tiksl. Roderio bendravimo gebjimai atsiskleid ir kitoje situacijoje, kai jis kartu su Vorenu rinko savo kojines akmenlius bombas". Vorenas paklaus Roderio, i kur jis nort
audyti - i malnsparnio ar i lktuvo. draugo klausim Roderis atsak nepareigojaniu klausimu:,,Noretum audyti i malnsparnio?" i, regis, niekuo neisiskirianti situacija atskleidia Roderio jautrum, sugebjim suprasti kito nor ir subtiliai palaikyti tarpusavio santykius. Roderis klausia draugo nuomons, nes nori kartu su juo aisti ir toliau, - rao Heas. - Dauguma vaik netrunka pasirinkti ir greitai vienas nuo kito nutolsta - tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme."
EMOCINIS TALENTAS
Gebjimas nuraminti susijaudinus mog rodo bendravimo gdi brand, o gebjim sutramdyti sisiautjus asmen galima vadinti bendravimo meistrikumu. Skaitydami apie pykio slopinim ir emocij ukreiamum suinojome, kad norim rezultat galima pasiekti k kit nukreipus pykusio mogaus dmes, sijautus jo bsen, pagaliau pakreipus jojausmus pozityvesne linkme. Tai panau emocij dziudo. Men daryti emocin tak geriausiai iliustruoja istorija, kuri papasakojo velionis mano biiulis Teris Dobsonas, vienas pirmj amerikiei etajame deimtmetyje Japonijoje studijavusi aikido kovos men. Vien popiet jis vaiavo namo priemiestiniu Tokijo traukiniu. Pusiaukelje vagon siropt stambus, suodinas, kaus, karingai nusiteiks darbininkas. Nors vos galjo pastovti ant koj, jis m iekoti priekabi. Garsiai keikdamasis grubiai pastm moter su vaiku ir i parpuol pagyvenusiai porai ant keli. Vyras ir moteris paoko i savo viet ir tutuojau nuskubjo kit vagono gal. Dar kelet kart usimojs, taiau nepasieks tikslo, kaus vyras riaumodamas sikibo metalin stryp ir mgino j nuplti nuo vagono lub. Ivargs po atuonias valandas trukusi aikido treniruoi, Teris jau norjo paraginti keleivius pasitraukti, kad sismarkavs girtuoklis j nesueist, tik staiga prisimin savo mokytojo odius: Aikido tai susitaikymo menas. Mutyni troktantis mogus nutraukia savo
ry su visata. Jei mginsi valdyti kitus, pralaimsi. Mes mokoms konfliktus sprsti, o ne kelti". Jau per pirmsias treniruotes Teris paadjo savo mokytojui niekada nesukelti mutyni ir kovos men pritaikyti tik gynybos tikslams. tai dabar Teriui atsirado puiki proga pritaikyti aikido gudrybes gyvenime. Taip pamsts, jis ltai ir atsargiai pakilo i savo vietos. Pamats jj, girtuoklis subaub: - O, tai ir usienietis! Nori pasimokyti japonik manier? Taip tars jis jau buvo begriebis Ter u atlap, taiau t akimirk kakas diugiu balsu garsiai suuko: -Ei! Taip diaugsmingai suukti galima tik sutikus artim draug. Nustebs girtuoklis atsigr ir pamat nediduk gal septyniasdeimties met vyr, vilkintj kimono. Senukas diugiomis akimis velg j kau- usj vyr ir smagiai modamas ranka kviet: Eik ionak^
Ilipdamas Teris igirdo, kaip senukas pakviet triukmadar prissti alia ir isipasakoti, o atsigrs pamat, kaip jis sudribo ant suolelio, nuleisdamas galv senukui ant keli. Tai ir yra tikrasis emocinis talentas.
Agresyviai nusiteiks, girtuoklis nuirgliojo jo link. - Kodl, po galais, turiau su tavimi kalbtis? Teris jau buvo pasirengs pulti, jei tas sumanyt imtis bent menkiausi pavoj keliani veiksm. - K grei? - paklaus vis dar diugiai nusiteiks senukas. - Sak, o kas tau darbo? - suriaumojo girtuoklis. - Puiku, tiesiog nuostabu, - iltai atsak senukas. - lr a mgstu sak. Kiekvien vakar mudu su mona - jai septyniasdeimt eeri - susiildome mayiu buteliuku saks, isineame jj sod, atsisdame ant seno medinio suolelio... Senukas pasakojo apie japonin persimon, augant sodo gale, apie kitas sodo grybes, apie tai, kaip vakare jiedu su mona geria sak. Girtuoklio veidas pamau vito, kumt sugniauti pirtai palengva atsileido. - Taip... Ir man patinka persimonai, - tar jis velnesniu balsu. - Esu tikras, - vitriai kalbjo senukas, - kad turi puiki mon. - Ne, - atsak darbininkas. - Mano mona mirusi. niurkiodamas jis m pasakoti, kaip prarado mon, namus, darb ir kaip jam dl savs gda.
TREIA DALIS
EMOCINIO INTELEKTO TAIKYMAS
9 ARTIMI PRIEAI
Zigmundas Froidas kart usimin savo mokiniui Erikui Erikso- nui, kad gebjimas mylti ir dirbti rodo, jog mogus yra subrends. Jei taip yra i ties, brand galima pavadinti pavojingu gyvenimo tarpsniu: santuok ir ituok skaiius rodo, kad dabar emocinis intelektas tampa daug svarbesnis nei iki iol. Panagrinj ituok skaii per metus, pastebtume, kad jis beveik nekinta. Galim ituok skaii galima nustatyti ir apskaiiuojant jaunavedi poros ituokos tikimyb. Toks skaiiavimo bdas atskleist tendencij ituok skaiiui didti. Didjanti ituok rizika rykja palyginus iuos statistikos duomenis: i vis 1890 metais susituokusi amerikiei por isituok apie 10 proc., i 1920 metais susituokusij isituok 18 proc. por, i 1950 metais susituokusij - 30 proc., o i 1970 metais susituokusij - lygiai pus. Taigi yra tikimyb, kad i 1990 metais susituokusi por j isituoks beveik 67 procentai!1 Jei ios prognozs pasitvirtins, tik trys i deimties neseniai susituokusi por gali tiktis laimingos ateities. Bt galima svarstyti, ar ituok skaiius didja dl menko emocinio intelekto, ar dl silpstanio socialinio spaudimo, kuris iki iol neleisdavo nutraukti net labiausiai nevykusi santuok (isituokti buvo laikoma gda, be to, monos finansikai priklaus nuo vyr ir pan.). Dabar, kai socialins aplinkybs nekliudo isituokti, norint santuok isaugoti itin svarbus tampa vyro ir monos emocinis ryys. Pastaraisiais metais itin kruopiai tyrinjami sutuoktinius siejantys emociniai ryiai, analizuojamas juos iskirti galintis netinkamas elgesys. Didiausias lis tiriant santuokos skm lemianius veiksnius vyko iradus fiziologinius matavimo prietaisus, padedanius ufiksuoti momentin poros igyvenam emocij vairov. Mokslininkai atrado bd, kaip, sutuoktiniams kalbantis, ufiksuoti plika akimi nemato-
157
158 Emocinio intelekto taikymas
mus pokyius vyro kraujyje (adrenalino antpldius) ir pastebti trumpalaikes, bet labai svarbias moters veide mkteljusias emocijas. Minti fiziologiniai prietaisai padeda isiaikinti, kokia yra sutuoktini nesutarim biologin kilm, atskleidia emocin partneri aplink, kurios jie paprastai nesuvokia arba kuri nekreipia dmesio. Be to, ie prietaisai atskleidia emocines jgas, palaikanias arba ardanias sutuoktini tarpusavio santykius. Netinkam sutuoktini elgsen pirmiausia lemia berniuk ir mergaii emocij pasaulio skirtumai.
gaitms, jie vartoja daugiau emocijas reikiani odi, negu tas istorijas pasakodami berniukams. aisdamos su kdikiais, motinos atviriau rodo savo emocijas dukroms. Kalbdamos su dukromis apie jausmus, jos isamiau aptaria pai emocin bsen, o su snumis - daniau akcentuoja emocij (pavyzdiui, pykio) prieastis ir pasekmes (tikriausiai taip nordamos juos pamokyti). Apibendrinusios lyi emocij pasaulio skirtybi tyrimus, Lesli Brodi (Leslie Brody) ir Dudit Hol (Judith Hall) mano, kad mergaii gebjimas greiiau imokti kalb padeda joms isakyti jausmus, geriau painti emocines reakcijas ir ireikti jas (pavyzdiui, fizin jg)
MOTERS IR VYRO EMOCIJ PASAULIAI: VAIKYST

Vien vakar restorane stebjau toki scen: pro duris slikinant paniurus jaunuol pasivijo jauna moteris ir beviltikai kumiuodama jam per nugar auk: Nelabasis! Tutuojau grk ir iklausyk mane!" Toks apgailtinas ir labai nuoseklus bdas prakalbinti sutuoktin bdingas nesutarianioms poroms: moteris nori pasikalbti ir visk isiaikinti, o vyras toki pokalbi vengia. eimos psichoterapeutai pastebjo, kad partneriai danai skundiasi btent tokiais santykiais: vyras - nepagrstais" moters reikalavimais ir emocij proveriais, o moteris - vyro abejingumu jos odiams. Tokia sutuoktini tarpusavio kova atskleidia skirtingus vyro ir moters pasaulius. Emociniai skirtumai, kurie i dalies yra biologiniai, atsiranda vaikystje ir vystosi brendimo laikotarpiu. Atlikti tyrimai parod, kad vyr ir moter emocij pasaulio skirtumus lemia ne vien skirtingi vaikysts aidimai, bet ir baim tapti pasiaipymo objektu kitos lyties atstovui.2 Trej met vaikai noriai prisipasta, jog pus j draug yra kitos lyties, penkiameiai teigia, jog prieingos lyties atstovai tesudaro 20 proc. j draug, o septynmeiai sakosi netur n vieno kitos lyties draugo.3 Kai paaugliai pradeda vaikioti pasimatymus, lyi pasauliai vl persipina. Valdyti emocijas berniukai ir mergaits mokomi skirtingai. Apie vairius jausmus, iskyrus pykt, tvai daniau kalba su dukterimis.4 Pavyzdiui, pasakodami igalvotas istorijas ikimokyklinio amiaus mer-
odiais. O berniukai, kurie nemokomi jausm reikti odiais, gali prarasti gebjim suvokti savo ir kito mogaus emocin bsen".5 Tiek deimtmeiai berniukai, tiek to paties amiaus mergaits pykt daniausiai reikia atviru agresyvumu. Lyi emocij raikos skirtumai irykja tryliktais gyvenimo metais: mergaits daniau nei berniukai taiko krybikus agresyvumo raikos bdus - ostrakizm, piktas apkalbas, netiesiogin kert. Tokio amiaus berniukai pykt tebereikia tiesmukai - agresyvumu.6 Tai tik vienas i pavyzdi, rodani, kad berniukai ir vyrai emocijas reikia daug primityviau nei mergaits ir moterys. Nordamos sumainti tarpusavio prieikum ir darniai bendradarbiauti, mergaits aidia nedidelmis grupelmis. Berniukai, atvirkiai, aidia didelmis grupmis ir konkuruoja tarpusavyje. Berniuk ir mergaii aidimo taisykli skirtumai ypa gerai irykja, kai vienas i aidj susieidia. Susialojs berniukas privalo pasitraukti i aidimo ir netrukdyti kitiems, o mergaits tokiu atveju liaujasi aid ir stengiasi kuo nors padti susieidusiajai. Skirtingos aidimo taisykls, pasak Harvardo universiteto psichologs Kerols Diligan (Carol Gilligan), atskleidia pagrindin lyi skirtum: rytingi, vienatv mgstantys berniukai vertina nepriklausomyb ir savarankikum, o mergaitms svarbu tapti bendruomens dalimi. Todl berniukai ima nerimauti, kai kas nors ksinasi j laisv, o mergaits rpinasi isaugoti artimus santykius. Knygoje Tu tiesiog nesupranti" (You Just Don't Un-
derstand) Debora Tanen teigia, jog vyrai ir moterys i pokalbio tikisi ne
Artimi prieai 161
to paties: vyrai pasitenkina kalbdami apie reikalus", o moterys siekia umegzti emocinius saitus. Tokie emocij skirtumai skatina skirting gdi formavimsi: mergaits imoksta suprasti odinius ir neodinius emocinius signalus, reikti jausmus", o berniukai - slopinti jautrumo, kalts jausmo, baims ar skausmo sukeltas emocijas".7 Apie tai raoma ir mokslinje
papildyti bjaurjimusi, kur jiems kelia emociniai prietaravimai, ir paaiks, kodl monos taip danai skundiasi, kad vyrai vengia kalbtis apie santyki nesklandumus. (inoma, taip apibendrinti lyi skirtumus nedert. Vienas mano draugas, i profesijos psichiatras, skundsi, kad jo mona nelinkusi kalbtis apie santykius, todl tokius pokalbius tenka skatinti jam paiam.) Vyr nenor kalbtis apie santyki nesklandumus lemia ir j nesugebjimas suprasti emocij i veido iraikos. Pavyzdiui, moterys daug greiiau reaguoja, matydamos lidn vyro veid, o vyrai lides moters veide pastebi daug reiau. Todl nordama, kad vyras pastebt jos jausmus, o juo labiau paklaust, kodl ji nusiminusi, moteris turi nutaisyti itin raiki min. Tiriant, kaip poros sprendia savitarpio nesutarimus, irykjo lyi emocini skirtum sukeliamos pasekms. Santuok i esms palaiko arba ardo ne vien tai, kiek kart pora mylisi, kaip auklja vaikus, kiek ileidia ar sutaupo pinig. Skming santuok lemia sutuoktini gebjimas kalbtis apie santyki nesklandumus. Santuok gali igelbti tiesiog susitarimas, kaip partneriai sprs ginus, kaip nugals vidinius lyi skirtumus. Jei sutuoktiniams nepavyksta to padaryti, gresia emocin nesantaika, kuri galiausiai sulugdo j santykius. Toliau knygoje suinosite, kad didesn tikimyb kilti emocinei nesantaikai yra tada, kai vienam arba abiem sutuoktiniams stinga emocinio intelekto.
literatroje. Pavyzdiui, daugelis tyrim parod, kad moterys lengviau negu vyrai sijauia kito bsen. T rodo j gebjimas i veido iraikos, balso tono ir kit neodini enkl suprasti neisakytus jausmus. Be to, moterys jausmus reikia daug iraikingiau. Berniukai yra tokie pat iraikingi kaip ir mergaits, taiau bgant laikui mergaits ima juos lenkti. Tai i dalies atskleidia dar vien moter bruo: jausmus jos igyvena intensyviau, jie daug daniau kinta, todl moterys yra emocingesns u vyrus.8 Visi mintieji pavyzdiai rodo, kad moterys santuokoje bna pasirengusios tvarkyti emocijas, o vyrai joms neteikia didels reikms. Ityrus 264 poras paaikjo, kad, siekdamos santyki su partneriu pilnatvs, moterys nori jausti tarpusavio saitus".9 Vyrams tai ne taip svarbu. Teksaso universiteto psichologas Tedas Hiustonas (Ted Huston), nuodugniai studijavs por santykius, teigia: monos intymius jausmus reikia kalbdamos su partneriu, ypa tarpusavio santyki tema. Tuo tarpu vyrai danai nesupranta, ko monos i j nori. Jie sako: a noriu k nors drauge veikti, o ji tenori kalbtis". Pasak Hiustono, iki vedyb vyrai mielai kalbasi su moterimis intymiomis temomis, taiau sutuoktiniai tradicikai t daro vis maiau ir maiau, o artum jauia kartu su monomis dirbdami prastus darbus, pavyzdiui, tvarkydami sod. Vyrai neteikia reikms pokalbiams, nes santuok velgia tarsi pro roinius akinius", o monos daug dmesio skiria tarpusavio santyki nesklandumams: vieno tyrimo duomenimis, vyrai tokius daly- ' kus kaip myljimasis, finansiniai reikalai, santykiai su uoviais, vienas kito nuomons paisymas, nesutarimai iri daug optimistikiau negu moterys.10 Apskritai moterys, kuri santuokos nelaimingos, skundiasi daniau negu vyrai. Taigi vyr optimistik poir santuok tereikia
NETINKAMA SUTUOKTINI ELGSENA

Fredas:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius?
Ingrida:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius, - mgdioja. - Pats ir
pasiimk tuos nelemtus skalbinius. Kas a tau? Tarnait? Fredas:

- Vargu. Jei btum tarnait, bent moktum skalbti.
Komedijoje i scena kelt juok, taiau toks kandus pokalbis vyko tarp sutuoktini. Jie (nereikia n stebtis) po keleri met isiskyr.12 i pora lanksi Vaingtono universiteto psichologo Dono Got- mano (John Gottman) vadovaujamoje laboratorijoje, kur buvo nuodugniai tiriami sutuoktinius siejantys emociniai ryiai ir juos skiriantys jausmai.13 Per seans Gotmanas i pradi nufilmuodavo sutuoktini pokalb, o paskui kruopiai j analizuodavo, atskleisdamas nematomas partneri emocines sroves. ie eksperimentai, atskleid, kad netinkama elgsena gali iardyti santuok, akivaizdiai rod emocinio intelekto svarb. Paskutinius du deimtmeius Gotmanas stebjo per du imtus por - jaunavedi ir seniai susituokusi. Psichologas sudar toki tiksli sutuoktini emocins ekologijos" diagram, kad vieno tyrimo metu jis net 94 proc. tikslumu nustat, kurios jo laboratorijoje apsilankiusios poros (tarp j ir Fredas su Ingrida) neprajus n trejiems metams isituoks! Toki tiksli santuokos studij nra buv. Gotmano analizi tikslum pirmiausia lemia tinkamai pasirinkti metodai ir kruopiai atliekami tyrimai. Pokalbio metu elektroniniai prietaisai ufiksuoja net menkiausius partneri fiziologinius pokyius; sekundin veid iraik analiz (remiantis Polo Ekmano emocij supratimo sistema) atskleidia subtiliausius
Po deimties minui pasirods Tomas pasidiaug susitiks sen draug ir atsipra u vlavim, taiau Pamela pratrko sarkastikai priekaitauti: - Nieko baisaus. Mes kaip tik turjome laiko pakalbti apie tavo neeilin sugebjim sugadinti visus ms planus. Tau niekas nerpi, esi tikras savanaudis! Pamelos odiai skamba ne tik kaip skundas, bet ir kaip kritika - ne blogo poelgio, o vyro charakterio. Tomas atsipra, bet vis tiek buvo monos apkaltintas nerpestingumu ir savanaudikumu. Taip nutinka daugeliui por: danai sutuoktiniai kritikuoja ne partnerio poelg, o jo asmen. Beje, kad sutuoktinis bus taip upultas, labiau tiktina tada, kai vyras ar mona jauia, jog skundas nebus igirstas, j nebus atkreiptas dmesys. Skund nuo asmens kritikos nesunku atskirti. mona skundiasi vyrui kritikuodama jo poelg, o ne charakter: Kai pamirai i valyklos paimti mano drabuius, pasijutau taip, lyg visikai tau nerpiau". Tai pagrindinio emocinio intelekto iraika: mona aikiai, bet ne itin agresyviai reikia savo jausmus. O kritikuodama ji paprastai prisimena susikaupusias nuoskaudas: Tu visada toks nerpestingas ir savanaudis. Tavimi negalima pasitikti". Po tokios kritikos vyrui telieka susigsti, pasijusti nemylimam, kaltam, tikram nevykliui. Po to jis veikiausiai imsis gynybins taktikos ir visikai nesistengs pasitaisyti. Dar blogiau, kai kritika atmieiama panieka - visa naikinaniu jausmu. Panieka, danai lydinti pykt, reikiama ne vien odiais, bet ir intonacija, veido iraika. Akivaizdiausia jos forma - paaipa ir eidimas (mulkis", boba", lepis"). Lygiai taip pat galima skaudinti mog ir kno kalba: nutaisius niekinam veido iraik, paaipiai patempus lp (daniausi paniek reikiantys enklai) arba vartant vyzdius, tarsi norint pasakyti: O, varge!" Paniek daniausiai iduoda veido raumuo, patempiantis lp kampuius (paprastai kair pus). Akys tuo metu velgia vir. Kai vienas sutuoktinis nutaiso toki min, kitam dviem trim diais per minut padanja irdies plakimas. Toks bendravimas turi neigiamos takos sveikatai: Gotmanas nustat, kad moterys, kurias nuolat niekina
momentinius jausm niuansus. Po seanso sutuoktiniai po vien stebi nufilmuot pokalb ir pasakoja apie savo slaptas mintis, kilusias kariausiais pokalbio momentais. Tai labai panau santuokos emocin rentgeno nuotrauk. Gotmano nuomone, pirmas pavojaus signalas yra grieta sutuoktinio kritika. Tiek vyras, tiek mona gali laisvai reikti savo nepasitenkinim, taiau danai gino kartyje tai daroma netinkamai, t. y. puolama kritikuoti sutuoktinio charakter. tai prastin situacija: Pamela su dukra nujo bat parduotuv, o jos vyras Tomas - knygyn. Po valandos jie susitar susitikti prie pato ir kartu eiti irti filmo. Pamela prie pato pasirod laiku, o Tomo dar nematyti. - Kur gi jis? Filmas prasids po deimties minui, - skundsi dukrai Pamela. Kai tavo tiui pasitaiko proga visk sugadinti, jis btinai ja pasinaudoja.
vyrai, turi didesn polink sirgti peralimo, lapimo psls, skrandio, arnyno ir kitomis ligomis. Jeigu per 15 pokalbio minui mona bent keturis kartus nutaiso paniek reikiani min, neprajus n ketveriems metams pora gali isiskirti. inoma, retkariais monos ar vyro veide mstelinti panieka ar pasibjaurjimas santuokos nesugriaus. Toki emocij raik galima bt palyginti su veiksniais, skatinaniais irdies lig, - rkymu ar dideliu cholesterolio kiekiu: kuo intensyviau mogus rko ar kuo daugiau cholesterolio jo kraujyje, tuo didesn rizika susirgti. Taiau nuolatin kritika, panieka ar bjaurjimasis rodo, kad vyras ar mona jau susidar neigiam nuomon apie savo partner. Sutuoktinis jam ar jai tampa nuolatinio smerkimo objektu. Neigiamas poiris, prieikumas savaime skatina pulti partner, o puolamj veria gintis ar net rengtis kontratakuoti. Puolamasis gali reaguoti dviem bdais: iliedamas pykt arba pabgdamas" (vadinamoji pulti arba sprukti" reakcija). Daniausiai pasirenkamas pirmasis bdas, paprastai pasireikiantis bergdiu rkimu. Antrasis bdas, sprukimas", taip pat gali pridaryti ne maiau bdos, ypa kai bglys" atsitveria tylos siena. Tylos siena - paskutin gynybos priemon. Sutuoktinis nebedaly- vauja pokalbyje ir partnerio klausimus atsako abejingu veidu ir geleine tyla. Vengimas bendrauti su partneriu rodo, kad sutuoktiniai ima tolti vienas nuo kito, kad vienas i j jauiasi pranaesnis arba kad abu vienas kitam ima jausti antipatij. Pastebta, kad taip nutinka eimoms, kurioms gresia iirti. Atsitverdamas tylos siena, daniausiai monos kritik bei paniek reaguoja vyras (net atuoniasdeimt penkiais atvejais i imto).14 Taip elgdamasis jis kelia rimt pavoj santuokai, nes trukdo isiaikinti tarpusavio nesutarimus.
galvoja: Melani pernelyg atlaidi vaikams". Atsakydama pikt pastab, Melani pajunta, kaip j ulieja pykio banga. - Vaikai tik aidia. iaip ar taip, jie greitai eis miegoti, - sako ji, bet i tikrj galvoja: Jis visada kuo nors nepatenkintas". Martinas siunta. Jis grasiai palinksta priek, sugniauia kumius ir taria: - Ar turiu juos paguldyti lov? - Jis msto: Ji visada man priegyniauja. Turiu j pamokyti!" Moter igsdina vyro rstyb irji nuolankiai taria: - Tuojau pati juos paguldysiu. - Ji galvoja: Jis praranda savitvard, gali sualoti vaikus. Geriau neprietarausiu". iuo odi ir mini dialogu kognityvins terapijos iradjas Aro- nas Bekas (Aaron Beck) iliustruoja santuok ardani partneri mstysen.15 Tikrasis emocinis bendravimas vyksta Melani ir Martino mintyse, kurias savo ruotu adina daug gilesnis lygmuo, Beko pavadintas automatinmis mintimis" - tai mktelinti nuomon apie save ir artimuosius, atspindinti giliausius jausmus. Jis nuolatos siekia mane bauginti savo niriu," - taip apie savo vyr mano Melani. Tuo tarpu Martinas galvoja: Ji neturi teiss taip elgtis". Melani jauiasi esanti nekalta santuokos auka, o Martinas teistai piktinasi, kad su juo nederamai elgiamasi. Tokios mintys daniausiai sukasi nesutariani sutuoktini galvose ir skatina pykio proverius.16 Jei kankinanios mintys, pvz., ventas pasipiktinimas", tampa automatikos, jos ir patvirtinamos: sutuoktinis, kuris manosi ess persekiojamas, nuolat stebi partner ir mato tik tuos dalykus, kurie patvirtina jo nuomon, bet visikai nekreipia dmesio tuos partners veiksmus, kurie priverst ta nuomone suabejoti ar j
NUODINGOS" MINTYS
Vaik keliamo triukmo surzintas, Martinas atsisuka mon Me- lani ir grietai taria: - Brangioji, ar nemanai, kad vaikai galt nurimti? - O i ties
net paneigt. Tokios mintys labai paveikios ir klaidina nervini signal sistem. Vos mintis apie buvim auka sukelia emocin ipuol, vyras i karto prisimena patirtas nuoskaudas ir visikai pamirta tuos atvejus, kurie paneigt nuomon, jogjis ess nekalta auka. mona atsiduria bevilti-
Artimi prieai 167
koje padtyje: visk velgdamas negatyviai, vyras gali neteisingai suprasti ir paius doriausius monos ketinimus, palaikyti juos pernelyg menkomis pastangomis pakeisti jo nuomon. Partneriai, kuri nekausto tokios nepasitikjimo mintys, gali laisviau interpretuoti jvairias situacijas, todl reiau vienas kit puola, o jeigu taip nutinka, greiiau numalina pykt. Nerim kelianios ar slopinanios mintys atitinka etame skyriuje pateikt psichologo Martino Seligmano model apie pesimistin ir optimistin poir situacij. Pesimistikai mstanti moteris mano, kad jos vyro nebemanoma pakeisti, todl ji puola nevilt: Jis savanaudis, galvoja tik apie save. Taip jis iaukltas ir niekada nebepasikeis. Tikisi, kad visada jo lauksiu, o mano savijauta jam visikai nerpi". Optimistikesni mini pavyzdys bt toks: Anksiau jis buvo daug rpestingesnis. Galbt jis prastos nuotaikos? Gal kas nors atsitiko darbe?" Toks poiris nenurao vyro ir santuokos kaip nepataisomai sugadint ir beviltik dalyk. itaip manantis mogus supranta, jog ia kaltos nevykusiai susiklosiusios aplinkybs, kurios gali pasikeisti. Pirmuoju atveju puolama nevilt, antruoju - nusiraminama. Pesimistikai nusiteik partneriai link emocinius ipuolius; sutuoktinio elgesys juos pykdo, skaudina, kelia jausm sumait. Tokia bsena ima slgti vos pradjus kalbtis. Vidin sumaitis ir pesimizmas skatina juos kritikuoti ar niekinti partnerio asmen, taigi tiktina, kad partneris ginsis arba atsitvers tylos siena. Didiulis pavojus kyla, kai nuodingos mintys ima persekioti vyrus, linkusius imtis fizins prievartos. Indianos universiteto psicholog atliktas agresyvi vyr tyrimas parod, kad jie msto panaiai kaip agresyvs vaikai. Prieikum jie velgia net prastame monos elgesyje ir tuo pateisina savo veiksmus (panaiai elgiasi ir seksualin prievart link vyrai - moteris velgia tariai ir visikai nekreipia dmesio j prietaravimus).17 Kaip buvo minta septintame skyriuje, taip elgtis vyr gali paskatinti monos nepagarba, atstmimas ar vieas paeminimas. Vyras, links muti mon, randa, kaip pateisinti" prievart. Tarkim, kokiame nors pobvyje vyras pastebi, kad jo mona jau ger pusvaland linksmai nekuiuojasi su kakokiu grauoliu. Jam atrodo,
kad tasai j mergina. Atsidrs tokioje situacijoje ir pajuts, kad mona j atstm arba trumpam paliko, vyras pasipiktina ir siunta. Jam savaime kyla mintis: Ji nori mane palikti", kuri kursto emocin ipuol, ir vyras imasi impulsyvi, netinkam atsakomj veiksm - prievartos.18
POTVYNIS": SANTUOKOS SKANDINIMAS

mog, kur persekioja nevilt kelianios mintys, itinka ilgalaik kriz, nes tos mintys skatina emocinius ipuolius, neleidia pamirti j metu patirto skausmo ir pykio. polink taikliai nusak Donas Gotmanas, pavadindamas j potvyniu". Utvindytieji" mons paprastai pastebi tik neigiamas partnerio savybes ir yra taip sijaut savo savijaut, kad nejuia nusksta" neigiam ir nesuvaldom jausm jroje. Jie savaip supranta visk, k jiems sako kiti; jiems sunku mstyti blaiviai ir deramai surikiuoti savo mintis, todl aplinkinius reaguoja primityviai. Jie tetrokta, kad viskas kuo greiiau baigtsi, nori sprukti, o kartais duoti gros. Potvynis" - tai patys save palaikantys emociniai ipuoliai. Esti moni, pasistaiusi tvirtas, nuo toki potvyni" apsauganias utvaras: jie be vargo gali suvaldyti pykt ir paniek. Kai kurie gali siplieksti, vos sutuoktiniui metus kritik uuomin. Potvynio" metu ima daniau plakti irdis.19 Ramybs bsenoje moter irdis suplaka apie 82 kartus per minut, vyr - apie 72 kartus per minut (tai priklauso nuo kno sudjimo). Potvynis" prasideda tada, kai normalus irdies plakimas padanja 10 di per minut; plakimo daniui padidjus iki 100 di per minut (siio akimirk ar verkiant), organizmas iskiria adrenalin ir kitus tamp sukelianius hormonus. Emocinio ipuolio moment galima nustatyti pagal irdies plakimo dan: jis gali padidti 10, 20 ar net 30 di per minut. Tuo metu raumenys sitempia, kvpavimas pasunkja, ugriva nuoding mini, baims ir pykio lavina, kurios, atrodo, nemanoma veikti. Nesiliaujant ipuoliams, mogaus emocijos pasiekia kulminacij, jo mstymas tam
Artimi prieai 169
pa seklus, mintys isibarsto, taigi sunku tiktis, kad susidariusi situacij jis pavelgs blaiviai ir elgsis imintingai. Kivir metu toki jtamp igyvena daugelis sutuoktini. Tai visikai normalu. Nemalonumai prasideda tada, kai vienas i sutuoktini yra nuolat utvindytas". Kitas sutuoktinis tada jauiasi goiamas partnerio, nuolat pasiruos patirti jo ipuol, nuoskaud, bti eistas ir kartai tai reaguoja. Toki jausm apimtas vyras monos silym: Mielasis, mudviem reikia pasikalbti", reaguos taip: Ji ir vl nori pyktis". Tai, inoma, sukels potvyn". Partneriai vis sunkiau atsigauna po fiziologinio
jas skiriasi vienu esminiu principu. Atliks tyrim Kalifornijos universitete, Robertas Levensonas prijo prie tokios ivados: moterys mielai pasineria nemalonias vedybines rietenas, o vyrai jomis bodisi. Tai paaikjo apklausus 151 sutuoktini por, turini nema bendro gyvenimo patirt. Tyrimo metu visi vyrai teig, kad bet koks nesutarimas jiems yra nemalonus ar net kelia pasidygjim, tuo tarpu moterys prisipaino tai nekreipi dmesio.20 Vyrus potvynis" uplsta nuo silpnesni neigiam jausm nei j monas; girddami kritik, vyrai labiau link patvinti" nei moterys. Utvindyt" vyr organizmas krauj iskiria daugiau adrenalino, jis ima skirtis jau nuo menko mon rodomo nepasitenkinimo. Atsigauti po potvynio" vyrams prireikia daugiau laiko.21 Taigi nordami apsisaugoti nuo galimo emocij antpldio, vyrai danai griebiasi stoiko Klinto lstvudo tipo ramumo. Pasak Gotmano, siekdami ivengti potvynio", vyrai danai atsitveria tylos siena. Psichologas ityr, kad tuo metu vyro irdies plakimo danis sumaja madaug deimia di per minut, ir jis pajunta tariam palengvjim. Paradoksas: tada ima daniau plakti monos irdis, pranedama, kad moteris smarkiai susijaudino. is limbinis tango" ir nulemia skirting vyro ir moters poir emocines konfrontacijas: vyrai kartligikai stengiasi vengti bet koki nesutarim, o moterys jauia pareig juos inicijuoti. Konfliktuodami vyrai paprastai atsitveria tylos siena, o moterys kritikuoja savo vyrus.22 i asimetrija susidaro dl moter prisiimto emocij valdytoj vaidmens. Nesutarimus ir nuoskaudas monos stengiasi kelti vieumon, tuo tarpu vyrai kratosi vadinamj kart" gin. Pajutusi, kad vyras vengia kalbtis, mona kelia bals ir vis atkakliau j kritikuoja. Tada vyras mgina gintis arba atsitveria tylos siena. Tai mon
susijaudinimo, todl nepavojingi pokalbiai gali tapti bloga lemianiais enklais ir vl sukelti potvyn". Tokie momentai itin grsmingi vedybiniam gyvenimui, jie katastrofikai keiia sutuoktini tarpusavio santykius. Utvindytasis" partneris savo sutuoktin beveik visada vertina tik neigiamai, visuose jos poelgiuose velgia tik bloga. Kivirai dl smulkmen perauga tikras kautynes, partneriai nuolat jauiasi skaudinti. Potvynis" lugdo bet kokias pastangas isiaikinti problemas, todl laikui bgant nuolat utvindytas" partneris pradeda manyti, kad ikilusi problem nebemanoma isprsti. Pagaliau mginti kalbtis atrodo beprasmika, ir partneriai kiekvienas savaip stengiasi numalinti savo skausm. Bdami kartu, jie gyvena atskirai ir jauiasi labai vienii. Tokia pora, pasak Gotmano, daniausiai isiskiria. Stokodami emocinio intelekto ir pakliuv nepaliaujamos kritikos, paniekos, gynimosi, usisklendimo savyje, nevilt keliani mini ir jausm potvyn", partneriai praranda emocin savimon, savitvard, gebjim sijausti kito bsen, nusiraminti bei nuraminti kit ir slysta ituokos link.
VYRAI - JAUTRIOJI LYTIS

Dar kart panagrinkime lyi emocinio pasaulio skirtumus, slapta griaunanius santuok. Prabgus net trisdeimt penkeriems ar daugiau bendro gyvenimo met, sutuoktini poiris emocines konfrontaci-
dar labiau suerzina, ji nirta ir ima erti niekinamus odius. Taps monos kritikos ir paniekos objektu ir pasijuts nekalta auka, vyras pasipiktina, o tai dar labiau skatina potvyn". Vis dlto vyras mgina jo ivengti, todl ima gintis arba tiesiog usisklendia savyje. Taiau nepamirkime, kad vyro usisklendimas ir prieinimasis skatina patvinti" mon. Taigi numalinti sismarkavus sutuoktini barn darosi sunku.
Artimi prieai 171
PATARIMAI JAM IR JAI, KAIP ISAUGOTI SANTUOK

Inagrinjus vyr ir moter poir tarpusavio nesutarimus ir galimas lidnas t nesutarim pasekmes, galima klausti: kaipgi sutuoktiniai galt isaugoti tarpusavio meil ir velnum? Kitaip tariant, kas gali isaugoti santuok? Remdamiesi ilgai kartu gyvenani por stebjimais, mokslininkai pateikia patarim atskirai vyrams ir moterims bei kelet bendr. Apskritai vyrams ir moterims reikia skirtingo emocinio prisiderinimo. Vyrams patartina nevengti konflikto ir pamginti suprasti, kad mona apie nuoskaudas ir nesutarimus kalba i meils, nordama pataisyti santykius (inoma, prieikai nusiteikusi, ji gali turti ir kitoki motyv). Nuoskaudos spariai kaupiasi ir galiausiai yra iliejamos. Isiaikinus nesutarimus, konfliktas atslgsta. Vyras turt suprasti, kad monos pyktis ir nepasitenkinimas dar nereikia, jog puolamas jo asmuo. ios emocijos daniausiai tik atskleidia jos susirpinim. Vyrai taip pat neturt stengtis sutrumpinti pokalbio, per anksti pasilydami koki nors praktik ieit. monai itin svarbu jausti, kad vyras jos klausosi ir kartu igyvena jos jausmus (nors visikai nebtina sutikti su jos nuomone). Kai vyras nori kuo greiiau baigti pokalb, moteriai gali atrodyti, kad jos jausmai jam nra svarbs. Kai sutuoktinis iklauso monos skundus ir nesumano sprukti per pat pykio kart, padeda monai pasijusti iklausytai ir gerbiamai. Net tada, kai vyras nepritaria moters nuomonei, ji nori, kad jos jausmai bt gerbiami, ir nurimsta tik tada, kai jauiasi iklausyta ir suprasta. Moterims irgi galima bt patarti vadovautis tais paiais principais. Vyrai daniausiai sunkiai itveria mon itin atkakliai reikiam nepasitenkinim, todl reikt pasistengti nepulti vyro. Papriekaitauti galima dl netikusio elgesio, betjokiu bdu nedert kritikuoti ir niekinti asmens. Utekt tiesiog pasakyti, kad toks partnerio elgesys netenkina. Piktai puldama vyr, mona priveria j gintis arba atsitverti tylos siena, o tai tik didina nir ir atrina gin. Beje, primindama sutuoktiniui apie savo meil, moteris gali suvelninti ir labai nemalon pokalb.
SVEIKI" BARNIAI
Viename rytiniame laikratyje buvo aprayta istorija, i kurios galima pasimokyti, kaip sutuoktiniams nedera sprsti kilusi gin. Mar- lina Lenik susikirto su savo vyru Maiklu dl televizijos program: Maiklas norjo irti futbolo rungtynes, o Marlina inias. Maiklui jaukiai sitaisius prie televizoriaus, ponia Lenik staiga pareik, kad jai to futbolo jau gana", nudro miegamj, isitrauk trisdeimt atunto kalibro revolver ir du kartus ov savo vyr. Ponia Lenik buvo apkaltinta upuolimu sunkinaniomis aplinkybmis ir paleista u 50 000 JAV doleri ustat, o ponas Lenikas buvo nuvetas ligonin gydyti kulk brim pilvo ir kairiosios ments srityje bei kaklo sueidim.23 Nors toki smarki su skaudiomis pasekmmis sutuoktini barni pasitaiko retokai, jie rodo, kad santuoka turi bti pagrsta emociniu intelektu. Pavyzdiui, ilg bendro gyvenimo patirt turintys sutuoktiniai sprsdami ikilusius ginus pirmiausia leidia vienas kitam pasakyti savo nuomon.24 Be to, jie vienas kit iklauso. Empatija puikiai padeda sumainti tamp, nes skaudintasis partneris pirmiausia ir nori bti igirstas. Viena i nesutariani por bendravimo klaid yra ta, kad n vienas i sutuoktini nesistengia mainti gino metu susidariusios tampos. Partneri, kuriuos sieja tvirti ryiai, barniai skiriasi nuo t por, kurios galiausiai isituokia: pastarieji nesistengia susitaikyti.25 Sutuoktini nesutarimai netampa baisiu sprogimu, jeigu jie pasinaudoja paprasiausiais santyki remonto" bdais: nenukrypsta al, mgina suprasti partnerio bsen ir sumainti tamp. Toks remontas" veikia tarsi emocinis termostatas: jis apsaugo partnerius nuo emocinio perkaitimo", kuris galt pakenkti gebjimui sutelkti dmes sprendiam klausim. Isaugoti santuok norintys partneriai neturt susikoncentruoti ties vienintele problema, dl kurios jie barasi, - vaik auginimo, intymi santyki, pinig, nam ruoos ir pan. Jie turt lavinti juos siejant emocin intelekt ir sudaryti galimyb visk taikingai isiaikinti. Emocij valdymo gdiai - gebjimas nusiraminti (ir nuraminti part-
Artimi prieai 173
ner), empatija, siklausymas kito nuomon - padeda sveikai" ginytis, nekeliant pavojaus santuokai, efektyviai sprsti problemas ir veikti blogybes, kurios laikui bgant galt j sugriauti.26 Emocini proi nelengva atsikratyti; norint juos keisti, reikia atkaklumo ir budrumo. Sutuoktini gebjimas radikaliai pakeisti savo proius priklauso nuo j noro tai padaryti. Dauguma emocini reakcij susiformuoja dar vaikystje, jas perimame i tv. Taip gyjame kai kuri emocini proi - pavyzdiui, per smarkiai reaguojame tariamus eidimus arba, vos igird prietaravim, usisklendiame savyje. Taip elgiams net tada, kai esame prisiek niekada nekartoti tv klaid.
prasideda potvynis". Tokiu atveju sutuoktiniai turt padaryti dvideimties minui pertrauk, nusiraminti ir tik tada grti prie pokalbio. Penki minui pertraukls neutenka, nes fiziologikai atsipalaiduojama pamau. Penktame skyriuje
isiaikinome, kad usilik pykio arijos gali iebti nauj nesantaikos ugn, todl knui visikai atsigauti po susijaudinimo reikalinga ilgesn pertrauka. Poros, kurioms gino metu nepatogu tikrinti puls, galt i anksto susitarti, kad vos pastebj kuriam nors prasidedant potvyn" paprays pertraukos. Nusiraminti iratsigauti po emocini ipuoli pads atsipalaidavimo ir aerobikos pratimai (arba kiti penktame skyriuje aprayti bdai).
Nusiraminimas
Kiekviena stipri emocija yra veiksm impulsas. Gebjimas suvaldyti iuos impulsus ir yra emocinio intelekto pamatas. Tai padaryti nra lengva, ypa kai sprendiami meils reikalai ir tiek daug statoma ant kortos. Reakcijos bendraujantsu mylimu mogumi glaudiai susijusios su ms svarbiausiais poreikiais - bti mylimiems, jausti sutuoktinio pagarb, taip pat su baime bti paliktiems ar emocikai nepalaikomiems. Tad nenuostabu, kad ginydamiesi kartais elgiams taip, lyg ms gyvybei grst pavojus. Jei nors vienas i sutuoktini yra links emocinius ipuolius, teigiamos gino baigties sunku tiktis. Rasti tinkam ieit partneriai gals tik numalin jausm sumait, kitaip tariant, isivadav i potvynio", kur sukelia emociniai ipuoliai. sikariavs mogus nesugeba aikiai suprasti, mstyti, kalbti, todl, norint isprsti gin, btina engti konstruktyv ingsn - nusiraminti. Sutuoktiniams, norintiems pagerinti tarpusavio santykius, patartume ginijantis kas penkias minutes tikrinti savo puls. Puls apiuopti galima prispaudus pirtus prie miego arterijos, esanios madaug ties apatinio andikaulio kampu, netoli ausies spenelio (lankantieji aerobikos treniruotes j suras nesunkiai).27 Pulso dan per minut suinosite skaiiuodami tvinksnius penkiolika sekundi ir gaut skaii padaugin i keturi. Tai pirmas ingsnis nusiraminimo link. Jei pulsas padidja, tarkim, daugiau kaip deimia tvinksni per minut, vadinasi,
Neigiam mini prienuodiai

Neigiamos mintys apie partner skatina potvyn". Jo galima bt ivengti, jei skaudintasis asmuo pajgt ias mintis veikti. Tokios mintys kaip: A nesiruoiu daugiau tverti" arba A nenusipelniau tokio elgesio", kirba nekalt auk ir ventai pasipiktinusij galvose. Uuot pyk ar jautsi skaudinti, sutuoktiniai turt pamginti suabejoti tokiomis mintimis, pataria kognityvinis psichoterapeutas Aronas Bekas. Tai padt j atsikratyti.28 Tam tikslui svarbu imokti ias mintis kontroliuoti ir smoningai stengtis iekoti jas paneigiani rodym. Pavyzdiui, kiviro kartyje moteris turt pamginti suabejoti, ar i tikrj jam visikai nerpi jos poreikiai ir ar visada jis elgiasi savanaudikai", ir prisiminti tuos atvejus, kai vyras jai buvo labai atidus. Mintj mint ji galt suformuluoti taip: Dabar jis toks neatidus, ir tai mane lidina, bet kartais jis bna labai rpestingas". Taip mstant ilieka galimyb susitaikyti, tuo tarpu pirmoji mintis sukelia tik pykt ir sielvart.
Klausymasis ir kalbjimas nesiginant

Jis: - Tu auki! Ji: - inoma, aukiu, juk negirdjai n vieno mano odio! Tu mans visikai nesiklausai!
Artimi prieai 175
Klausymas - tai mones suartinantis gdis. Vienas i sutuoktini, o gal ir abu, gali imokti net pai kariausi gino akimirk, kai partneriai puola vienas kit, suvaldyti pykt, iklausyti antrj pus ir atsiliepti jos mginim taisyti padt. Sutuoktiniai, kuriems gresia skyrybos, pasiduoda pykiui, sutelkia dmes ne esm, o detales ir nesugeba igirsti kito, o juo labiau pritarti silymui susitaikyti, kuris gali slypti partnerio odiuose. Klausantysis ruoiasi gintis, ignoruoja arba tutuojau atmeta sutuoktinio priekaitus ir reaguoja juos tarsi puolim, o ne pastangas keisti padt. Kita vertus, gino metu partnerio odiai daniausiai ir skamba kaip puolimas, arba juose tiek neigiam emocij, kad k nors kita juose velgti tiesiog sunku. Net ir labai sikariav sutuoktiniai galt smoningai redaguoti" girdimus odius ir, atmet pikt ton bei eidiam kritik, igirsti pagrindin kalbaniojo mint. neigiam jausm raik reikt velgti kaip partnerio nor parodyti, kokia svarbi jam viena ar kita problema ir kad jis reikalauja dmesio. Todl kai mona suunka: Dl Dievo meils, gal liausiesi mane pertraukinjs!", vyrui dert ramiai atsakyti: Gerai, pabaik, k norjai pasakyti". Veiksmingiausia klausymosi nesiginant forma yra empatija, kitaip tariant, gebjimas igirsti" u odi slypinius jausmus. Septintame skyriuje isiaikinome, jog norint sijausti partnerio bsen reikia paiam nusiraminti, kad fiziologija pajgt atspindti" partnerio jausmus. Fiziologikai nesijauts asmuo nesugebs suvokti partnerio savijautos. Gebjimas sijausti sutrinka, kai emocijos itin kaista ir neleidia palaikyti fiziologins pusiausvyros. Per eimos psichoterapijos seansus sutuoktiniams paprastai taikomas vienas i veiksmingo klausymosi metod, vadinamas atspindjimu": vienas i partneri savais odiais turi pakartoti tai, kuo skundsi kitas, mgindamas atkurti jo savijaut. Partneris turi sitikinti, ar teisingai suprato sutuoktinio jausmus, jei ne, turi kartoti bandym tol, kol pavyks. Kad ir kaip bt keista, tai padaryti daug sunkiau, negu atrodo.29 Toks jausm atspindjimas ne tik padeda suprasti partner, bet ir pajusti emocin artum. Tai padeda ivengti ipuoli ir suvaldyti dl patirt nuoskaud kilusius ginus, kol jie neperaugo rimtus barnius.
Veiksming bendravimo program krjo psichologo Heimo Gino- to (Haim Ginott) teigimu, priekaitauti geriausia bt remiantis ,,xyz" formule: Kai pasielgei x, a pasijutau y, todl noriau, kad elgtumeisi z". Pavyzdiui, uuot sakius: Esi nerpestingas ir savanaudikas niekas" (ie odiai tikrai sukels barn!), galima pritaikyti ,,xyz" formul ir papriekaitauti taip: Kai nepaskambinai ir nepraneei, kad vluosi vakariens, pasijutau nevertinta ir labai supykau. Noriau, kad visada pranetum, kai vluosi". Taigi jei bendrausite atvirai, neiekosite priekabi, negrasinsite partneriui ir jo neeidinsite, nereiks griebtis ir gynybos priemoni: teisintis, neigti atsakomyb, kontratakuoti kritika ir pan. ia ir vl veiksmingiausia priemon empatija. Taiau geriausiai tarpusavio prieikum nuginkluoja pagarba ir meil. Skmingai numalinti barn galima pareikus partneriui, kad ir jo nuomon gali bti pagrsta (nors tavo paties yra kitokia), o reikal reikt aptarti visapusikai. Kitas bdas - prisiimti atsakomyb ir net atsiprayti u savo klaidas. Net i dalies pritardamas partnerio nuomonei parodai, kad j iklausei ir pripasti jo jausmus. Pritarim galima ireikti ir komplimentais, partnerio vertinimu ir nuoirdiu pagyrimu. Pritarimas padeda sutuoktiniams nusiraminti ir sukaupti daugiau teigiam jausm.
Praktikos svarba
Norint kuo skmingiau taikyti ia apraytus kivir malinimo metodus, reikia kuo geriau juos perprasti. Susijaudin reaguojame taip, kaip yra imokusios reaguoti ms emocins smegenys per anksiau patirtas pykio ir skausmo akimirkas. Tokia reakcija tampa proiu. Tiek atmintis, tiek atsakas yra pagrsti emocijomis, todl ginijantis labai sunku reaguoti ramiai. Neibandyt emocin atsak konflikto metu labai sunku taikyti. Jei atsakas jau daug kart ibandytas ir yra automatizavsis, daug didesn tikimyb, kad skmingai j pritaikysime ir itikus emocinei krizei. Tinkam atsak (kad ir udelst, bet nepavluot) reikia tobulinti tiek per paprastus pokalbius, tiek mio kartyje. Visas ias isaugoti santuok padedanias priemones galtume pavadinti emociniu intelektu.
Jautrus vadovavimas 177
10 JAUTRUS VADOVAVIMAS
Melburnas Makbrumas buvo valdingas vadovas, pavaldiniai jo prisibijojo. Tai nebt taip svarbu, jei Makbrumas bt vadovavs biurui ar gamyklai. Taiau jis buvo lktuvo pilotas. 1978 metais skrendant Portlend, Oregono valstijos miest, sugedo Makbrumo lktuvo vaiuokl. Tai pastebjs, pilotas jung lktuvo automatinio valdymo sistem ir, dideliame auktyje lktuvui sukant ratus, m taisyti gedim. Kol Makbrumas tvark vaiuokls mechanizm, lktuvo kuro atsargos pamau seko. Apie gresiant pavoj piloto padjjai nedrso jo perspti, nes bijojo usitraukti nemalon. Lktuvas suduo, uvo deimt moni. Dabar is pamokomas vykis pasakojamas bsimiesiems lktuv pilotams per saugumo pratybas.1 Nustatyta, kad 80 proc. lktuv avarij vyksta dl piloto klaid, kuri bt galima ivengti, jei lktuvo gula glaudiai bendradarbiaut. Dabar pilotai mokomi ne tik technikos paslapi, bet ir atvirai bendrauti, bendradarbiauti, iklausyti vienas kit, pasakyti savo nuomon, odiu, mokosi bendravimo pagrind. Lktuvo piloto kabina-tai gyvas mikrokosmosas. Toki santyki, kai darbuotojai sibaimin, virininkai arogantiki ir pan., ala darbovietje neprilygsta lktuvo katastrofai, todl i alies mons daniausiai nieko nepastebi. Kita vertus, kai sumaja darbo naumas, darbai atliekami pavluotai, daroma klaid, pasitaiko neskmi, mons patiria nuostoli arba mons ieina tas darbovietes, kuriose dirbti sudaromos palankesns slygos. Emocinio intelekto stoka - pagrindin moni nuostoli prieastis. Jei emocinis intelektas darosi nevaldomas, mon pasmerkta lugti. Per tyrim apklausus 250 vadovaujani darbuotoj paaikjo, jog dirbdami jie klaus proto, o ne irdies balso". Daugelis j prisipa-
ino bgtauj, kad empatija ar atjauta bendradarbiams galt trukdyti vadovauti. Vienam i apklaustj atrod absurdika rpintis pavaldini nuotaika, nes, pasak jo, bt nemanoma dirbti". Kiti teig, kad nesilaikydami emocinio nuotolio jie nesugebt grietai" tvarkyti verslo, - nors greiiausiai kaip tik tada jie t grietum perteikt humanikiau.2 Mintasis tyrimas buvo atliktas 1970 metais, kai darbo aplinka buvo visikai kitokia nei dabar. Toks vadov poiris yra pasens, praeities prabangos dalykas. Dabar dl konkurencijos emocinis intelektas gyja vis didesn reikm darbovietse ir rinkoje. Pasak Harvardo verslo mokyklos psichologs oonos Zubov (Shoshona Zuboff), iame amiuje darbovietse visikai pasikeit emocin atmosfera. Ilgai dominavo ir buvo vertinamas valdingas vadovas, taiau devintajame deimtmetyje, vykstant globalizacijai ir pltojantis informacinms technologijoms, i nuostata subyrjo. Dabar valdingas vadovas simbolizuoja praeit, o bendravimo gdi virtuozas tapo ateities vadovo pavyzdiu".3 io reikinio prieastys akivaizdios: pamginkite sivaizduoti, kokie bt darbo rezultatai, jei vienas i darbuotoj nuolat nesivaldydamas kuo nors piktintsi arba bt visikai nejautrus kolegoms. Nerimas - apie jo pasekmes raoma etame skyriuje maina mogaus darbingum. Nusiminusiems monms suprastja atmintis, jiems sunku susikaupti, mokytis, priimti sprendimus. Kaip teisingai pastebjo vienas verslo konsultantas, stresas mones paveria kvailiais". O dabar pamginkite sivaizduoti, kokie bt darbo rezultatai, jei kartu dirbt emocinio intelekto pagrindus imanantys, t. y. mokantys suprasti ir ujausti kitus, sprsti nesutarimus, energingai sitraukti darb, mons. Vadovavimas - ne dominavimas, o menas tikinti mones siekti bendro tikslo. Vienas svarbiausi dalyk siekiant karjeros yra suvokti, kokius jausmus mums sukelia dirbamas darbas ir k galtume pakeisti, kad btume juo dar labiau patenkinti. Ne tokios akivaizdios prieastys, kodl emociniai gabumai tampa svarbiausiais gdiais versle, atspindi radikalius pokyius darbovietse. i mint noriau isamiau idstyti kituose skyriuose. Aptar-
176
178
Emocinio intelekto taikymas
siu tris emocinio intelekto pritaikymo bdus: deram kritik, padedani isiaikinti nuoskaudas; darbo atmosferos, kai rasin vairov laikoma privalumu, o ne tampos altiniu, sukrim; veiksming ryi tinkl krim.
ys yra organizacijos varomoji jga. Keisdamiesi informacija, darbuotojai suino, ar gerai atlieka savo darb, ar reikia k nors keisti, tobulinti, pakreipti kita linkme. Nesulaukdami grtamojo ryio, mons jauiasi taip, lyg vaikiot tamsoje: jie nenutuokia, k apie juos mano vadovas, bendradarbiai, ko i j tikimasi.
PIRMIAUSIA - DERAMA KRITIKA

Patyrs ininierius, vadovavs kompiuterins rangos tobulinimo projektui, su savo komandos darbo rezultatais supaindino bendrovs viceprezident. Itisas savaites projekt kr mons didiavosi savo laimjimais, todl su malonumu atjo pasiklausyti projekto vadovo kalbos. Taiau ininieriui baigus kalbti j atsigr viceprezidentas ir sarkastikai paklaus: - Ar seniai baigte mokykl? Js teiginiai juokingi. Visikai sutriks ir nulids, ininierius gro savo viet ir per vis susirinkim tyljo. Kai kurie komandos nariai mgino apginti savo pastangas padrikomis ir prieikomis pastabomis. Staiga viceprezidentui prireik skubiai ivykti, ir susirinkimas baigsi. Projekto krjai juto kartl ir pykt. Prisimindamas viceprezidento pastabas, ininierius kankinosi dvi savaites. Jis jautsi prislgtas ir buvo sitikins, kad jam niekas niekada nebepatiks svarbios uduoties. Jis net ketino ieiti i darbo, nors dirbti ioje bendrovje jam patiko. Pagaliau ininierius nusprend nueiti pas viceprezident ir priminti jam kritikas, tarpusavio pasitikjim griaunanias pastabas. -Js odiai mane iek tiek sutrikd, bet nemanau, kad siekte tik to. Galbt turjote kit tiksl? - itar jis i anksto paruot klausim. Nustebs viceprezidentas atsak n nenujauts, kad jo lengvabdika pastaba taip smarkiai paveik ininieri. I tikrj tas programins rangos projektas, jo nuomone, ess perspektyvus, tik j reiki iek tiek patobulinti. Viceprezidentas prisipaino nesuvoks, kad jo reakcija galjo skaudinti kitus, ir pavluotai atsipra.4 moni pastangos priklauso nuo grtamojo ryio. Sistem teorija teigia, kad grtamasis ryys - tai pirmiausia pasikeitimas informacija apie sistemos dalies darb. Be to, kiekviena sistemos dalis veikia kitas, ir prie sistemos veikimo neprisitaikiusi dal galima pakeisti kita. Visi bendrovs darbuotojai priklauso vienai sistemai, todl grtamasis ry-
Derama kritika yra vienas svarbiausi vadovo udavini, o kartu ir viena labiausiai bauginani pareig. Daugelis vadov, kaip ir sarkastikasis viceprezidentas, yra menkai vald grtamojo ryio men. Sis j trkumas atsieina tikrai nepigiai: pavyzdiui, sutuoktini emocin savijauta priklauso nuo gebjimo isiaikinti nuoskaudas, o darbuotojams svarbu, kaipjiems praneama apie kilusias problemas. Nuo to priklauso j darbo naumas. Derama kritika danai lemia tai, kaip mons vertina savo darb, bendradarbius ir vadovus.
Netinkamiausias skatinimo bdas

Emocin vairov, lydinti santuok, bdinga ir darbovietje. Kritika danai skamba ne kaip noras isprsti problem, o kaip asmens puolimas, kartais atmietas sarkazmu ir panieka. Tai veria puolamj gintis, kratytis atsakomybs ir gal gale atsitverti tylos siena arba pasyviai prieintis. Pasak vieno verslo konsultanto, itin alinga kategorikai apibendrinti (pavyzdiui, tu visk sumovei") ir irti tai iurkiu, sarkastiku tonu, neleidianiu nei pasiteisinti, nei pasitaisyti. Kritikuojam mog paprastai apima neviltis, pyktis. Deja, kritikuojantysis visikai nepaiso, kokius jausmus kritiki odiai sukels adresatui, ar nepakenks jo darbingumui, nesulugdys pasitikjimo savimi. Atlikti tyrimai atskleid griaunamj netinkamos kritikos jg. Vadovai buvo paprayti prisiminti tuos atvejus, kai nirio minut buvo usipuol pavaldinius. Pikt puolim baigtis buvo panai: darbuotojai gynsi, teisinosi, band ivengti
atsakomybs. Galiausiai jie atsitverdavo tylos siena ir stengsi vengti supykusio vadovo. J reakcijas ianalizavus Dono Gotmano sukurtu metodu neabejotinai paaikt, kad skaudinti darbuotojai laiko save nekaltomis aukomis" ir yra ventai pasipiktin". T pat mano ir neteisingai kaltinami sutuoktiniai. Jie tik-
180
riausiai
patiria
panaius,
tokias
mintis
skatinanius
fiziologinius
pokyius.
Sumanioji kritika
Galima pasirinkti ir kit grtamojo ryio bd. Vadovai daugiau laimt, jei pavaldinius kritikuot sumaniai. Pavyzdiui, uuot sumenkins kompiuterins rangos tobulinimo projekt, viceprezidentas galjo taip kreiptis ininieri: Didiausias projekto trkumas tas, kad jo gyvendinimas utruks, todl bus daug ilaid. Noriau, kad geriau apmstytumte ir pakoreguotumte savo silym. Galbt jums pavykt rasti bd projekt gyvendinti greiiau". Taip kalbdamas vadovas pasiekt visikai kitoki rezultat nei grietai kritikuodamas: tokie odiai pavaldiniui nesukels pykio ar noro maitauti, atvirkiai, skatins tobulti, be to, jam bus aiku, k reikia daryti. Sumania vadinama argumentuota kritika, kai mogui nurodomi jo darbo, o ne charakterio trkumai ir siloma j atlikti geriau. Pasak Larsono, kai puolamas pats mogus (vadinamas kvailu, nekompetentingu), tikslo nepasiekiama. Puolamasis i karto ima gintis ir nebepajgia sismoninti vadovo pastab, kaip geriau atlikti darb". iuo atveju vadovams galima patarti t pat kaip ir sutuoktiniams - isiaikinti nuoskaudas. mons, kurie mano, kad jiems nesiseka dl koki nors nepataisom j pai trkum, praranda vilt ir liaujasi stengsi. Tokiu atveju reikt prisiminti, kad dl klii ir neskmi pirmiausia kaltos aplinkybs, kurias galima pakeisti. Buvs verslo konsultantas psichologas Haris Levinsonas (Harry Levinson) pateikia patarim norintiems imokti kritikos meno, artimai susijusio su menu girti:
Provokuojami tokios reakcijos, vadovai dar labiau nirta, ir taip susidaro uburtas ratas: konfliktas danai baigiasi darbuotoj atleidimu arba savanoriku ijimu i darbo, o sutuoktiniams - skyrybomis. Atlikus tyrim, kuriame dalyvavo 108 vadovai ir tarnautojai, buvo nustatyta, kad dl netinkamos kritikos kyla tarpusavio ginai ir konfliktai, mons nebepasitiki vieni kitais.6 Renselerio politechnikos institute atliktas eksperimentas parod, kad
negailestinga kritika gali gerokai pabloginti darbo santykius. Savanoriams buvo nurodyta sukurti naujo ampno reklam. Vienas i savanori (eksperimento organizatorius) tariamai vertino silomus reklamos variantus: kritikavo apgalvotai, pagrstai arba, prieingai, kaltino reklamos krjus" tokiais odiais - n kiek nesistengei; nieko gero nesugebi padaryti; tau trksta talento; reiks iekoti kito mogaus". Suprantama, upultieji jaudinosi, niro, teig, kad su tokiu mogumi jokiu bdu nesutikt dirbti ar bendradarbiauti, o daugelis stengtsi apskritai su juo neturti joki reikal - kitaip tariant, jie atsitvert tylos siena. Grieta kritika taip paveik eksperimento dalyvius, kad jie nebesisteng dirbti ir net prisipaino (tai tikriausiai buvo sunkiausia) negal atlikti jiems patiktos uduoties. Asmens eidimas gerokai paveik j nuotaik. Daugelis vadov link kritikuoti savo pavaldinius ir visikai nelink j girti, todl vadovo nuomon apie savo darb jie suino tik tada, kai suklysta. Ilinojaus universiteto psichologas D. R. Larsonas Q. R. Larson) teigia: Jeigu vadovas tinkamai neireikia savo jausm, jo susierzinimas pamau kaupiasi. Taigi ateina diena, kai jis nebeitveria ir isilieja. Jei vadovas anksiau pateikt pastabas, darbuotojas galt itaisyti savo klaidas. Danai mons isako kritik tik tada, kai jau bna per vlu, kai smarkiai supyksta ir nebegali susivaldyti. pyk jie ima kritikuoti paiu netinkamiausiu bdu: kandiai, grasinamai, prisimindami ankstesnes nuoskaudas. Tokie puolimai sukelia atitinkam reakcij: upultieji sieidia ir supyksta. Toks skatinimo bdas - pats netinkamiausias".
Bkite
tiksls.
Kalbdami
apie
problem,
ikilusi
dl
pavaldinio
nesugebjimo tinkamai atlikti darb, pateikite j iliustruojani pavyzdi. mones labiausiai trikdo neinojimas, k jie daro blogai ir kaip pagerinti darbo kokyb. Paaikinkite, k darbuotojas daro gerai, o k blogai, kaip galima bt itaisyti klaidas. Nepilstykite i tuio kiaur, venkite uuomin, neisisukinkite - visa tai tik kliudys darbuotojui jus suprasti. Vadovo ir darbuotojo, kaip ir sutuoktini, pokal-
182
bis galt vykti pagal xyz" formul: pirmiausia reikt tiksliai apibdinti problem, ivardyti klaidas arba atvirai prisipainti, kad esate dl to labai susirpins, ir galiausiai aptarti, kaip bt galima klaidas itaisyti. Levinsonas paymi: Tikslumas yra svarbus tiek giriant, tiek kritikuojant. Nesakau, kad santrus pagyrimas yra visikai neveiksmingas, bet jam trksta jgos ir i jo nieko nepasimokysi".7
MONI VAIROV DARBOVIETJE

Buvusi armijos kapiton Silvija Skiter - jai dabar per trisdeimt - dirbo Kolumbijos (Piet Karolinos valstijoje) restorano Denny's" pamainos virininke. Vien rami popiet restoran usuks juodaodi brelis - pastorius, jo padjjas ir du j sveiai giedotojai - niekaip negaljo sulaukti, kada juos aptarnaus. Skiter pasakojo, kad susidjusios rankas ant liemens padavjos retkariais mesdavo pikt vilgsn netoliese sdinius juodaodius ir toliau sau plepjo, tarytum j visikai nebt. Pasipiktinusi Skiter grietai papriekaitavo padavjoms ir nujo pasisksti vadovui, bet is tai numojo ranka: Taip jos iaukltos, nieko negaliu padaryti". Skiter tutuojau ijo i darbo. Ji - juodaod. Jei tai bt pavienis atvejis, galbt j ir nebt atkreiptas dmesys. Taiau Silvija Skiter buvo viena i daugelio, nutarusi Denny's" restoran tinklo darbuotojams pareikti iekin dl j iankstinio nusiteikimo prie juodaodius. Bendr byl laimjo tkstaniai paeminim kentusi juodaodi, o restoran tinklas sumokjo
Pasilykite problemos sprendimo bd. Tiek i grtamojo ryio, tiek i

kritikos pavaldinys turi suprasti, kaip reikia sprsti ikilusi problem. Kitaip jis susierzins, nusimins ir praras darbo stimul. Kritika turi atkreipti darbuotojo dmes darbo trkumus ir padti jam pamatyti klaid taisymo galimybes, kuri anksiau galbt n nepastebjo. odiu, kritikuojant visada reikia silyti problemos sprendimo bd.
Kritikuokite asmen tiesiogiai. Kritika, kaip ir pagyros,veiksminga tada,

kai ji pasakoma tiesiogiai ir likus dviese. Vadovai danai palengvina sau nat ir kritikuoja arba giria, pavyzdiui, ratu. Taiau toks bendravimas yra pernelyg oficialus ir nesuteikia mogui galimybs atsakyti ar pasiteisinti.
Bkite jautrs. Pasistenkite sijausti kito mogaus bsen, sivaizduoti, kaip

js odius gali reaguoti adresatas. Pasak Levinso- no, empatija neapdovanot vadov grtamasis ryys danai bna eidiamas, eminantis darbuotoj. Tokios kritikos pasekms nepalankios: uuot siek pasitaisyti, pavaldiniai tejauia apmaud, kartl ir nor gintis ar laikytis atokiau. Levinsonas pateikia patarim ir kritikuojamiesiems. Pirmiausia kritik dert laikyti ne puolimu, o vertinga informacija, kaip geriau atlikti darb. Be to, reikt nepasiduoti norui gintis, kad nevengtumte prisiimti atsakomybs. Jei kritika skaudina, papraykite vadovo reikal aptarti vliau, kai apmstysite jo odius ir nusiraminsite. Levinsonas pataria kritik vertinti kaip galimyb kartu su ir
penkiasdeimt keturi milijon doleri verts kompensacij. Iekovai pasakojo, kaip kart septyni Slaptosios tarnybos agentai,
afroamerikieiai, vis valand lauk savo usakyt pusryi, o alia sdintys baltaodiai j kolegos buvo tutuojau aptarnauti. T dien jie visi turjo rpintis prezidento Bilo Klintono saugumu per jo vizit Jungtini Amerikos Valstij karinio jr laivyno akademij Anapolyje. Teisme buvo pasakojama, kaip vlyv vakar Floridos valstijos Tampos miestelyje po mokyklos oki vakarlio restoran usukusi juodaod mergait paralyiuotomis kojomis, sdinti invalido veimlyje, turjo dvi valandas laukti, kol bus aptarnauta. Byloje teigiama, kad Denny's" restoranuose juodaodiai buvo diskriminuojami dl paplitusios nuomons (ypa tarp restoran vadov), kad juodaodiai klientai es kenkia verslui. Ikelta byla susilauk didiulio visuomens dmesio, todl Denny's" restoran tinklas stengiasi itaisyti juodaodiams padaryt skriaud, o visi darbuotojai, pirmiausia vadovai, privalo lankyti paskaitas apie daugiarass klientros privalumus.
kritikuojaniuoju
veikti nesklandumus. Visi ie
imintingi patarimai tinka
sutuoktiniams, kurie nori imokti sprsti ginus taip, kad konfliktai nesibaigt skyrybomis. Taigi panai sunkum bna tiek eimoje, tiek darbovietje.
184
ie seminarai vyksta daugelyje Amerikos bendrovi ir padeda vadovams suvokti, kad net turdami vairi iankstini nuostat darbuotojai turi elgtis taip, lyg j neturt. To reikalauja ne tik mogikas padorumas, bet ir pragmatiki tikslai. Vis pirma iki iol dominavusius baltaodius darbuotojus spariai keiia juodaodiai. Atlikus tyrimus paaikjo, kad Amerikoje trys ketvirtadaliai nauj darbuotoj yra ne baltaodiai. i demografin permain atspindi ir klientra.8 Antra, tarptautinms bendrovms reikia
savio neapykanta lengvai neinyksta, nes kiekvien nauj kart ugriva tokie prieikum skatinantys prietarai. Bdamas itikimas savo etninei grupei, gali jausti antipatij kitai grupei, ypa jeigu tas grupes sieja ilga nesantaikos istorija. Iankstines nuostatas suformuoja ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu gyta emocin patirtis. Todl net suaugusieji, suprasdami, kad t nuostat laikytis nra teisinga, sunkiai j atsikrato. Daug met iankstines nuostatas studijavs Kalifornijos universiteto Santa Kruze psichologas Tomas Petigriu (Thomas Pettigrew) aikina: Su iankstinmis nuostatomis susijusios emocijos patiriamos dar vaikystje, o jas pateisinantys sitikinimai susiformuoja daug vliau. Pakeisti jausmais pagrstas iankstines nuostatas yra daug sunkiau nei intelektinius sitikinimus. Pavyzdiui, daugelis Piet valstijose gyvenani amerikiei prisipaino nebejaui juodaodiams prieikumo, taiau spausdami juodaodiui rank vis tiek pasijunt nejaukiai. Vaikystje eimoje imokti" jausmai ilieka ilgai".10 Stereotipinis iankstines nuostatas tvirtinantis poiris i dalies kyla i neutralesns proto varomosios jgos, dl kurios visos stereotipins nuostatos paios randa sau patvirtinim." Daug mieliau mons prisimena tuos vykius, kurie patvirtina stereotipin poir, nei tuos, kurie j paneigia. Pavyzdiui, vakarlyje susipain su atviru ilto bdo anglu, visikai paneigianiu stereotipin poir es visi britai yra alti ir santrs, mons nutaria, kad tai neprasta arba kad tas mogus buvo kaus".
toki darbuotoj, kurie ne tik galt pamirti savo nuostatas, bet vertint skirtingas kultras (kartu ir rinkos sritis) ir pritaikyt tai firmos veiklos labui. Treia, vairov skatina kolektyvo krybikum. Taigi net iliekant asmeninms darbuotoj nuostatoms, kultra monse turi keistis. Kaip galima bt skatinti tolerancij? Trumpi vienos dienos ar savaitgalio kursai vairi rasi atstov sugyvenimo darbovietje tema nepakeis poirio t darbuotoj, kurie yra grietai nusiteik prie vien ar kit ras, nesvarbu, baltaodiai prie juodaodius, juodaodiai prie azijieius ar azijieiai prie Lotyn Amerikos gyventojus. Netinkamai organizuoti kursai, dideliais paadais suteikiantys apgauling vili arba, uuot skatin supratim, kuriantys prieik atmosfer, gali net padidinti darbovietje tamp. Norint isprsti i problem, pirmiausia reikia isiaikinti iankstini nuostat atsiradimo prieastis.
Kaip atsiranda iankstins nuostatos

Profesorius Vemikas Volkanas (Vamik Volkan), Virdinijos universiteto psichiatras, prisimena laikus, kai jis augo vienoje turk eimoje Kipro saloje. Tuo metu ten nuolat vyko turk ir graik susirmimai. Bdamas maas, Volkanas girdjs es vietinio graik kunigo juostoje buv tiek mazg, kiek jis buvo pasmaugs turk vaik. Profesorius prisimena piln igsio bals mogaus, pasakojusio jam, kad kaimynystje gyvenantys graikai valgo kiaulien (pagal turk tradicijas kiaulien valgyti yra nepadoru). Etninius konfliktus studijuojantis Vofkanas savo vaikysts prisiminimus danai pateikia kaip rodym, kad tarpu-
Slaptos neigiamos nuostatos itin tvirtos. Per pastaruosius keturiasdeimt ir daugiau met baltaodiai amerikieiai tapo tolerantikesni juodaodiams, taiau paslptas neigiamas nusistatymas ilieka: mons neigia es nusistat prie kitas rases, taiau slapta elgiasi btent taip.'2 Jie teigia aklai nesilaik neigiam nuostat, taiau susidarius tam tikrai situacijai vis tiek j paiso (nors t nuostat nevadina iankstinmis). Pavyzdiui, baltaodis vadovas, kuris manosi neturs iankstini nuostat, nepriima juodaodio darb ne dl rass, bet dl menko isilavinimo ir reikiamos patirties neturjimo", taiau pasamdo lygiai tokio pat isilavinimo ir panai patirt turint baltaod. Arba paslau-
186
giai teikia verting patarim pas usakov besiruoianiam baltaodiam pardavjui, taiau niekada nebna toks paslaugus juodaodiui arba Lotyn Amerikos gyventojui.
prietaraut ar juos perspt, kad toks elgesys rodo neigiam nusistatym. Tyldami su tokiu elgesiu taikstoms.15 ia itin svarbus vaidmuo tenka vadovaujantiems asmenims: nepasmerk neigiam nuostat, jie tyliai joms pritaria. Tik imdamiesi konkrei
Netoleruokime netolerancijos
monms nelengva atsikratyti jsisenjusi neigiam nuostat, taiau jie gali imokti kitaip jas vertinti. Pavyzdiui, juodaodius diskriminavusios Denny's" restoran padavjos ar vadovai gal n karto nebuvo dl to jspti. Prieingai, kai kurie vadovai skatina diskriminacij: pataria savo darbuotojams reikalauti i juodaodi klient u patiekalus sumokti i anksto, restorano atidarymo metini proga nevaiinti j nemokamu patiekalu arba, pastebjus grupel besiartinani juodaodi, udaryti restoran. Slaptj tarnyb juodaodi agent, iklusi byl Denny's" restoranams, advokatas Donas P. Relma- nas teigia, kad i restoran vadovyb tarsi nepastebjo savo darbuotoj elgesio. Tikriausiai buvo kokia nors paskata restoran vadovams elgtis rasistikai. inodami, kaip susiformuoja iankstins nuostatos ir kaip su jomis reikt kovoti, galime teigti, kad nekreipdami dmesio j iankstin darbuotoj nusistatym vadovai tik skatina diskriminacij. Nekovodami su iuo virusu, jie leidia jam plisti. Darbuotojai elgtsi kitaip, jeigu pirmiausia vadovyb netoleruot diskriminacijos atvej. Tai daryt didesn poveik nei kursai apie rasi vairov. Neigiamos nuostatos galbt neinykt, taiau pasikeitus bendrai atmosferai galima ivengti iankstinmis nuostatomis paremt veiksm. Vienas i IBM firmos vadov teigia: Mes netoleruojame eidiamo elgesio. Pagarba mogui - svarbiausia IBM kultros dalis".14 Iankstini nuostat tyrim rezultatai turt paskatinti darbuotojus tapti tolerantikesniais ir nesitaikstyti su jokiais diskriminacijos atvejais - eidiamais juokeliais ar bendradarbes eminaniais erotiniais kalendoriais. Per tyrim paaikjo, kad vienam grups nariui mus laidyti kitos rass mones eminanias replikas dalis grups nari pasek jo pavyzdiu. Taiau jie elgtsi santriau, jeigu jiems kas pa-
veiksm (pavyzdiui, paraydami oficial papeikim), vadovai parodo, kad tokios nuostatos netoleruotinos ir kad j pasekms nepageidaujamos. ia labai praveria emocinio intelekto gdiai, ypa gebjimas pajusti ne tik kada, bet ir kaip pareikti neigiam poir iankstines nuostatas. Kad klausytojas nepult gintis, savo grtamuoju ryiu pagrst nuomon reikt pateikti remiantis visomis veiksmingos kritikos gudrybmis. Jei vadovai ir bendradarbiai imoks tai daryti, galima tiktis, kad nemaloni susidrim, susijusi su neigiamomis nuostatomis, sumas. Per kursus, kuriuose mokoma pripainti moni vairov, buvo parengtos naujos taisykls, netoleruojanios darbovietje joki neigiam nuostat ir skatinanios darbuotojus drsiai reikti savo nepasitenkinim diskriminacija. Kitas svarbus i kurs tikslas - skatinti empatij ir tolerancij. Suvok diskriminuojamj savijaut, mons greiiau ryis atvirai tam nepritarti. Taigi rezultat greiiau galima pasiekti ukertant keli neigiam nuostat skatinamiems veiksmams, negu stengiantis visikai pakeisti moni poir:
stereotipins nuostatos keiiasi labai ltai, jei apskritai keiiasi. JAV mokyklose panaikinus segregacij, grupi prieikumas ne tik nesumajo, bet net padidjo. Bdami kartu, skirting grupi mons netampa vieni kitiems tolerantikesni. Todl moni vairovs program tikslas-keisti grupi nari elgsen. Tokios programos gali padti sismoninti, kad fanatikumas ir eidinjimai nebus toleruojami. Kita vertus, tiktis, kad tokia programa pads irauti giliai siaknijusias iankstines nuostatas, bt nerealu. Iankstins nuostatos yra emocins patirties dalis, todl galima pabandyti gyti naujos patirties. inoma, tai utrukt, nuostatos nepasikeis apsilankius vos viename moni vairovs kurs seminare. Rezultat gali duoti atsirads draugikumo jausmas, taip pat kasdiens vairi grupi moni pastangos siekti bendro tikslo. ia bt galima
188
pasimokyti i mokykl desegregacijos: kai grupms nepavyksta susidraugauti irjos susiskaido prieikai nusiteikusias grupuotes, neigiamos stereotipins nuostatos dar labiau sustiprja. Taiau dirbant kartu ir siekiant bendro tikslo (pavyzdiui, sporto komandai ar muzikos grupei) studentams pavyko atsikratyti stereotipini nuostat. Taip gali atsitikti ir darbovietje monms ilgus metus bendradarbiaujant.16 Nekovodami su iankstinmis nuostatomis, negalsime pasinaudoti skirting rasi ir kultr pranaumais. Kitame skyriuje suinosite, kad vairi gebjim ir pair mons darniai bendradarbiaudami pasiekia geresni rezultat nei dirbdami pavieniui.
te, arba netiesiogiai - kalbantis telefonu su keliais asmenimis i karto. Toks bendravimas yra akivaizdiausias, gal net iek tiek pasens darbo pasidalijimo pavyzdys. Elektroniniai tinklai, elektroninis patas, telekomunikacijos, darbo grups, bendravimas ne darbo metu tai nauji organizacij funkcionavimo bdai.
Organizacijos struktr galima pavadinti jos skeletu, o mintsias bendravimo priemones - centrine nerv sistema. Kai mons susiburia kartu dirbti - planuoti, kaip atlikti uduot, ar gaminti, juos visus sieja grups intelekto koeficientas (IQ), t. y. grups nari gebjim ir gdi visuma. Uduoties atlikimo kokyb priklauso nuo bendro grups IQ, taiau svarbiausias grups intelekto svertas yra ne vidutinis akademinis IQ, o emocinis intelektas. Aukt
ORGANIZACINIS SUMANUMAS IR GRUPS INTELEKTO KOEFICIENTAS

lki treiojo tkstantmeio tredalis Amerikos darbo jgos taps informacijos srities darbuotojais" (angl. knowledge workers)*, j darbo naum lems informacijos vert, ar jie bt rinkotyrininkai, raytojai ar kompiuterio program krjai. io termino autorius garsus verslo specialistas Piteris Drakeris (Peter Drucker) paymi, kad ie darbuotojai yra labai siauros srities specialistai, o j darbo naumas priklauso nuo pastang tapti organizuotos grups dalimi: raytojams reikia leidj, kompiuterini program krjams - kompiuterins rangos platintoj. Pasak Drakerio, moni darbas visada susijs su informacija, jos analize bei taikymu, todl darbo vienetu tapo grup, o ne individas".17 Taigi ateityje darbovietse emocinio intelekto gdiai, padedantys
bendr grups IQ nulemia darnus bendradarbiavimas. Bendradarbiauti gebanti grup gali pasiymti iskirtiniu darbo naumu ir skme. Grupei, kurios nariai turi toki pat gdi, bet nesugeba bendradarbiauti, gali sektis prasiau. Mintis apie bendr grups intelekt atjo Jeilio universiteto psichologui Robertui Sternbergui irto paties universiteto magistrantei Ven- dei Viljams (Wendy Williams), ilgai tyrusiems, kodl vienoms grupms sekasi geriau, o kitoms prasiau.18 Kiekvienas grups narys turi koki nors gebjim, pavyzdiui, yra ikalbus, krybingas, empatikas ar puikiai imano technik. Grups protas" niekada nepranoks jos nari gabum visumos, taiau jis gali neprilygti tai visumai, jeigu nariams nepavyks pasinaudoti vienas kito talentu. Tai paaikjo Stern- bergo ir Viljams eksperimento metu: pakviestieji asmenys buvo suskirstyti grupes, kurios turjo sukurti paveiki aldiklio reklam. Mokslininkus pirmiausia nustebino tai, kad pernelyg aktyvs mons trukd grupei dirbti, per daug vadovavo ir dominavo. Jiems trko svarbiausio bendravimo intelekto elemento - gebjimo eiti kompromisus. Grups darb apsunkino ir pasyvs nariai. Svarbiausias veiksnys, nulms puikius darbo rezultatus, buvo sukurta vidin grups darna, padjusi pritaikyti nari gebjimus. Darniam darbui turjo takos ir tai, kad grupje buvo tik vienas itin gabus narys. Grupms, kuriose buvo jauiama trintis, sunkiau seksi pritai-
monms darniai bendradarbiauti, turt gyti vis didesn reikm. Organizuoto grups darbo pradia yra susirinkimas. Vadovauti susirinkimui neivengiama vadovo pareiga. Susirinkimas gali vykti darbuotojams bendraujant tiesiogiai - pasitarim kambaryje, kabine-
* Informacijos srities darbuotojai" - mons, analizuojantys informacij ir besiremiantys ekspert imanymu sprsdami vairias problemas, kurdami idjas, naujus produktus ir paslaugas.
190
kyti nari gebjimus, otoms, kuriose dl baims, pykio, konkurencijos ar apmaudo vyravo emocinis ir socialinis sstingis, buvo itin sunku dirbti visu pajgumu. Tik darni grup gali maksimaliai inaudoti krybikiausi nari gabumus. io pasakojimo moralas turt bti gana aikus darbo grupi nariams ir visiems organizacij darbuotojams. Daugelio darb skm priklauso nuo gebjimo pasinaudoti bendradarbi gdiais. Atliekant vairias uduotis gali prireikti vis kit gebjim. Tai skatina kurti vadinamsias specialisias grupes: kiekvienas narys papildo grup kokiais nors profesionaliais gebjimais. Darbo skm i esms lemia gebjimas sutelkti bendradarbius specialij grup. Panagrinkime tyrim, atlikt Belo laboratorijoje-pasauliniogarso mokslo
Atvirai pasinekjus su ininieriais, paaikjo, kad puikieji darbuotojai rmsi kitokia bendro darbo strategija. Pirmiausia jie negailjo laiko palaikyti gerus santykius su tais monmis, kuri pagalbos gali prireikti lemiam akimirk, skubiai kuriant specialij grup kokiam nors klausimui sprsti ar kokiai nors krizei veikti. Vienas vidutini gabum Belo laboratorijos darbuotojas pasakojo, kaip jam sunkiai seksi susidoroti su viena technine problema, - ra Kelis ir Kaplan. - Jis stengsi pagalb pasikviesti vairi technikos specialist, o paskui vaist brang laik, ilgai
nesulaukdamas atsakym nei telefono skambuius, nei elektroninio pato inutes. Puikieji darbuotojai tokiose situacijose atsiduria retai, nes patikimus ryius umezga dar prie tai, kai jiems prireikia pagalbos. Todl puikieji darbuotojai pagalbos sulaukia daug greiiau." Neoficialius ryius itin svarbu umegzti ir palaikyti tada, kai reikia sprsti nenumatytas problemas. Viename i ryi tyrime raoma: Oficialieji organizaciniai ryiai kuriami tam, kad btu galima sprsti nesudtingas problemas. Ikilus netiktoms problemoms, padeda neoficialieji organizaciniai ryiai. Laikui bgant, sudtinga ir vairiapus ryi sistema padeda kolegoms sudaryti stebtinai tvirtus ryi tinklus. Puikiai pritaikomas vairiomis slygomis, neoficialusis ryi tinklas veikia netiktinai puikiai, todl, aplenkus nereikmingus dalykus, galima susitelkti ties svarbiais".20 Neoficialij ryi tinkl analiz parod, kad mons, diena i dienos dirbdami kartu, ne visada patiki vienas kitam savo paslaptis (pavyzdiui, apie nor keisti darb ar nepasitenkinim vadovo ar bendradarbio elgesiu) ar sunkiu metu kreipiasi vienas kit pagalbos. Yra bent trys neoficialij ryi tinkl rys: komunikaciniai, t. y. bendravimo tinklai, profesiniai tinklai ir pasitikjimo tinklai. Pagrindinis profesini tinkl mazgas" yra puikus specialistas, o tai danai reikia paauktinim tarnyboje. Taiau geram specialistui mons negali patikti savo paslapi, abejoni, atskleisti savo silpnybi. Vadovai, grubiai sakinjantys savo pavaldiniams, gali bti puiks savo srities specialistai, bet nesugebantys sukurti pasitikjimo tinkl, o tai gali kliudyti jiems skmingai vadovauti. Gal gale jie bus istumti i neoficia-
institute netoli Prinstono, kur dirba daug aukt akademin IQ turini ininieri ir mokslinink. Tame talent telkinyje tik dalis ininieri ir mokslinink pasiymi kaip puiks darbuotojai", kiti dirba vidutinikai. Taip yra todl, kad darbuotojai skiriasi ne akademiniu IQ, o emociniu intelektu. Puikieji darbuotojai yra veiklesni ir neoficialij ryi tinklus sugeba paversti specialiosiomis grupmis. Puikieji darbuotojai buvo stebimi laboratorijoje, kurioje buvo kuriamas telefon sistemas kontroliuojani elektronini jungikli renginys - labai sudtingas irdaug darbo reikalaujantis elektronins ininerijos pavyzdys.19 Tok rengin gamina 5-150 ininieri grup. N vienam ininieriui nepakakt ini su tuo darbu susidoroti paiam, jis reikalauja ir kit moni imanymo bei patirties. Nordami nustatyti, kodl vieni darbuotojai savo darb atliko puikiai, o kiti vidutinikai, Robertas Kelis (Robert Kelley) ir Daneta Kaplan (Janet Caplan) papra vadov ir bendradarbi nurodyti 10-15 proc. geriausiai darb atlikusi ininieri. Mokslininkai labai nustebo, nustat, kad puikieji darbuotojai nedaug kuo skyrsi nuo vidutini. Kelis ir Kaplan leidinyje Harward Business Review ra: Remiantis kognityvinmis ir socialinmis priemonmis, intelekto koeficiento, asmenybs ir kitais testais, nustatyta, kad gimti t darbuotoj gabumai maai kuo skyrsi nuo bendradarbi. Akademinis talentas, kaip ir IQ, nra darbo naumo rodiklis".
lij ryi tinkl. Puikieji darbuotojai daniausiai palaiko tvirtus ryius su visais tinklais - komunikaciniais, profesiniais ir pasitikjimo. Puikieji Belo laboratorijos darbuotojai ne tik sugebjo umegzti mintuosius tinklus, bet pasiymjo ir kitais organizaciniais gebjimais: pavyzdiui, skmingai koordinavo grups nari veikl ir padjo siekti bendro supratimo, sugebjo suprasti klient ar bendradarbi poir, tikinti oponentus, skatinti bendradarbiauti irvengti konflikt. Toks organizacinis sumanumas susijs su bendravimo gdiais. Puikieji darbuotojai atskleid dar vien savo bruo: jie sugebjo imtis iniciatyvos ir papildomos atsakomybs, puikiai paskirstydavo savo laik ir laiku atlikdavo sipareigojimus. Visi ie gdiai, be abejo, yra emocinio intelekto sudtins dalys. Galima drsiai teigti, kad Belo laboratorijoje atliktas tyrimas atskleidia verslo pasaulio ateit, kai pamatiniai emocinio intelekto gdiai bendradarbiaujant ir siekiant geresni rezultat gis vis didesn reikm. Su informacija susijusioms paslaugoms ir intelektiniam kapitalui tampant vis svarbesniais, sugebjimo bendradarbiauti tobulinimas lems mons intelektin kapital ir pads jai ilikti rinkoje. Nordamos klestti, mons turs rpintis savo kolektyvo emocinio intelekto lygiu.
11 PROTAS IR MEDICINA
- Kas js viso to imok, daktare? Atsakym igirdo tuojau pat: - Kania.
Alberas Kamiu. Maras
Pajuts dilgiojim kirknyje, nujau pas gydytoj. I pradi jis nepastebjo nieko neprasta, taiau pavelgs lapimo tyrimo rezultatus pamat, kad mano lapime yra kraujo. - Jums reikt gulti ligonin ir atlikti kelet tyrim: inkst funkcionavimo, citologinius, - oficialiu tonu kalbjo gydytojas. Nebeprisimenu, k jis dar sak. Mano protas sustingo vos suvoks odius citologiniai tyrimai". Vys! Niekaip nepajgiau sidmti, kada ir kur galiu atlikti tyrimus. Nors gydytojas kalbjo gantinai aikiai, net tris ar keturis kartus praiau jo pakartoti visk i naujo. Citologiniai tyrimai - negaljau imesti i galvos i odi. Jauiausi taip, lyg biau k tik upultas prie savo nam dur. Kodl taip jautriai reagavau? Bdamas kruoptus ir kompetentingas, gydytojas tenorjo atlikti tyrimus, kurie galt pagrsti ar paneigti jo diagnoz. Tikimyb, jog sergu viu, buvo visikai menka. Taiau t akimirk gydytojui nederjo bti tokiam racionaliam. Ligoniai itin lengvai pasiduoda emocijoms, baim gali uklupti visikai netiktai. Sirgdami esame emocikai silpni, nes gera ms dvasin savijauta i dalies susijusi su iliuzija, kad esame nepaeidiami. Liga, ypa rimta, sugriauna t iliuzij ir priveria suabejoti prielaida, jog ms asmeninis pasaulis yra saugus ir patikimas. Staiga pasijuntame silpni, bejgiai, paeidiami.
193
Protas ir medicina 195
Rpindamiesi mogaus fizine bkle, gydytojai turt atsivelgti ir j paciento emocin savijaut, galim jo reakcij ini apie lig. Prieingu atveju gali kilti problem. Nekreipdami dmesio tai, kaip pacientas reaguoja lig, gydytojai ignoruoja rodymais pagrst nuomon, jog mogaus emocin bsena daro didel tak tiek poiriui lig, tiek sveikimo procesui. iuolaikin medicina labai danai pristinga emocinio intelekto. Pokalbis su slaugytoja ar gydytoju gali nuraminti ir paguosti pacient arba atvirkiai - sukelti jam nerim. Ms sveikatos priirtojai danai elgiasi neapgalvotai, per maai dmesio skiria ligoni emocinei savijautai. inoma, yra ir jautri slaugytoj bei gydytoj, kurie ne tik suteikia pacientams reikiam medicinos pagalb, bet ir negaildami savo laiko stengiasi juos paguosti. Taiau daug daniau gydymo staigose nustatyta tvarka veria medikus pamirti pacient jautrum. Sveikatos apsaugos sistemoje laikas matuojamas pinigais, todl reikalai, atrodo, vis blogja. Rpintis ir emocine paciento savijauta gydytojus skatina ne tik elementarus mogikumas. Apie psichologin bei socialin pacient bkl susimstyti veria ir kiti dalykai. Mokslas jau rod, kad tiek saugantis nuo lig, tiek gydantis puiki rezultat galima tiktis tada, kai nepamirtama ir emocin sveikata. inoma, tai galioja ne kiekvienu atveju ir ne visomis aplinkybmis, taiau yra rodyta, kad emocin intervencija turt bti prastin vairi lig gydymo dalis. Istorikai susiformavusi medicinos paskirtis-gydyti ligas, t. y. fizinius
jaustis kaltam dl ligos, kuri neva esanti morals yd ar dvasinio nevi- savertikumo enklas. Tiesa yra tarp i kratutinum. Mano tikslas - remiantis mokslo tyrim duomenimis atskleisti prietaringumus ir padti monms geriau suprasti, koki reikm ms sveikatai turi emocijos ir emocinis intelektas.
KNO PROTAS: EMOCIJ POVEIKIS SVEIKATAI

1974 metais Roesterio universiteto Medicinos ir stomatologijos mokyklos laboratorijos atradimas padjo sukurti nauj mogaus biologin emlap: psichologas Robertas Aderis (Robert Ader) ityr, kad imunin sistema, kaip ir smegenys, turi atmint. Jo atradimas buvo labai netiktas: iki tol medicinoje vyravo nuomon, kad mokytis" i patirties ir keistis gali tik smegenys ir centrin nerv sistema. Aderio atradimas paskatino tirti nesuskaiiuojam daugyb centrins nerv sistemos ir imunins sistemos sveikos bd - glaudius biologinius proto, emocij ir kno saitus. Vieno eksperimento metu baltosioms iurkms buvo sugirdyta vaist, kurie sumaino kraujyje cirkuliuojani ir su ligomis kovojani T lsteli kiek. Vaistai buvo sugirdyti su pasaldintu vandeniu. Vliau Aderis pastebjo, kad T lsteli kraujyje maja ir tada, kai toms paioms iurkms duodamas pasaldintas vanduo be vaist, kai kurios iurks net susirgo ir nudvs. J imunin sistema reagavo pasaldint vanden, slopindama T lsteles. Remiantis to meto paangiausi mokslinink nuomone, taip nutikti neturjo. Imunin sistema yra kno smegenys", teigia nerv sistem tiriantis Paryiaus Ekolio politechnikos instituto mokslininkas Fransis- kas Varela (Francisco Varela), pateiks kno supratimo apibrim.1 Kraujas imunines lsteles neioja po vis kn, ir ios sveikauja su kitomis lstelmis. Atpaint lsteli jos nelieia, o neatpaintas atakuoja. Tai apsaugo mones nuo virus, bakterij, v sukeliani lsteli. Kai imunins lstels neatpasta koki nors sav lsteli, serga-
negalavimus. Deja, pamirtami dvasiniai negalavimai, t. y. paciento igyvenimai susirgus. Susitaikydami su tokiu poiriu, pacientai ignoruoja savo emocin savijaut, mano, kad ji nesisieja su juos itikusia bda. Tok poir skatina ir medicina, visikai atmetanti mint, kad psichika turi takos kno sveikatai. Kita vertus, lygiai toks pat nevaisingas yra prieingas nusistatymas, kad apsimestin laim ir teigiamos mintys gali igydyti net pai pavojingiausi lig ir kad dl ligos pirmiausia ess kaltas pats mogus. Tikjimas, kad teigiamas poiris gali igydyti visas ligas, kelia visuotin sumait ir nesupratim, kaip psichika gali veikti lig, be to, veria
196
ma autoimuninmis ligomis, pavyzdiui, alergija, vilklige. valgiojo Aderio atradimas pakeit poir anatom, gydytoj ir biolog, maniusi, kad smegenys (kartu ir centrin nerv sistema) ir imunin sistema yra atskiri, vienas kito neveikiantys vienetai. Taip buvo manoma vis imtmet, kol Aderis aptiko ry tarp smegen centr, registruojani tai, k sud iurks, ir kaul iulp srii, gaminani T lsteles. Aderio atradimas privert kitaip pavelgti imunins ir centrins nerv sistem ssajas. Jas nagrinjantis psichoneuroimunologijos mokslas (PNI) iuo metu yra moderniausia medicinos mokslo sritis. Tiriamj srit nusako pats pavadinimas: psicho reikia psichika", neuro - neuroendokrinin sistema (kuriai priklauso nerv ir hormon sistemos) ir imunologija - mokslas, tiriantis imunin sistem. Daugelis tyrj mano, kad daugiausia chemikai aktyvi mediag, labiausiai veikiani tiek smegenis, tiek imunin sistem, yra emocijas reguliuojaniose nerv srityse.2 Svari rodym apie tiesiogin emocij poveik imuninei sistemai pateik Aderio kolega Deividas Fel- tenas (David Felten). Pirmiausia mokslininkas pastebjo, kad emocijos daro didel poveik autonominei nerv sistemai, reguliuojaniai visus organizmo procesus: nuo insulino isiskyrimo iki kraujospdio. Vliau, dirbdamas su mona Siuzana ir kitais kolegomis, Feltenas aptiko, kaip autonomin nerv sistema susisiekia su imunins sistemos lstelmis - limfocitais ir makrofagais.3 Naudodamiesi elektroniniu mikroskopu, mokslininkai pastebjo sinapses panaias slyio vietas, kuriose terminalins nerv galns kontaktuoja su imunins sistemos lstelmis. Dl io fizinio slyio nervins lstels iskiria neurotransmiterius, kurie veikia imunines lsteles ir priima bei perduoda signalus. is atradimas visk apvert auktyn kojom. Niekas nesitikjo, kad nervai gali sisti signalus imuninms lstelms. Nordamas patikrinti, kokios takos imunins sistemos veiklai turi nerv galns, Feltenas eng dar vien ingsn. Eksperimentuodamas gyvnams i limfmazgi ir blunies, kur saugomos ir gaminamos imunins lstels, jis paalino kelet nerv ir imuninei sistemai suaktyvinti panaudojo virusus. Paaikjo, kad imunin sistema jiems prie-
inosi daug silpniau. Feltenas padar ivad, kad be nerv galni imunin sistema daug menkiau saugo organizm nuo virus ir bakterij. Taigi nerv sistema ne tik susijusi su imunine sistema, bet ir daro didel tak jos veiklai. Emocijas ir imunin sistem taip pat sieja streso metu gaminam hormon poveikis. Streso metu gaminasi katecholaminai (adrenalinas ir noradrenalinas), kortizolis bei prolaktinas ir natrals opiatai - beta- endorfinas bei enkefalinas. ie hormonai stipriai veikia imunin sistem - pirmiausia trukdo normaliai funkcionuoti imuninms lstelms. Taigi stresas bent jau laikinai susilpnina imunin sistem veikiausiai dl to, kad organizmas energij sutelkia stresui veikti. Jeigu mogus gyvena nuolat apimtas streso, jo imunin sistema gali ilgam susilpnti.4 Mikrobiologai ir kit srii mokslininkai randa vis daugiau dalyk, siejani smegenis, irdies ir kraujagysli bei imunin sistemas. Taiau pirmiausia reikjo sismoninti gana radikali mint, kad tos ssajos apskritai egzistuoja.5
KLINIKINIAI DUOMENYS APIE NUODINGSIAS" EMOCIJAS

Nors tyrimai parod, jog stresas ir neigiamos emocijos silpnina vairi imunini lsteli veiksmingum, ne visada ie pokyiai yra tokie akivaizds, kad turt medicinin reikm. Todl daugelis gydytoj gana skeptikai vertina nuomon, kad emocijos turi klinikin poveik. Vis dlto nemaai medik pripasta emocij svarb sveikatai. Pavyzdiui, garsus Stenfordo universiteto chirurgas ginekologas daktaras Kemranas Nezhatas (Camran Nezhat) teigia: Jeigu pacient operacijos dien pasiskundia nerimaujanti ir nenorinti operuotis, a visada ataukiu operacij. Visi chirurgai ino, kad operuojant sibaiminus pacient operacija danai nepavyksta. Tokie ligoniai stipriai kraujuoja, jiems gresia didesnis infekcij ir komplikacij pavojus, jie daug ilgiau sveiksta. Operacijos pavyksta geriau, kai pacientai bna rams". Panika ir nerimas didina kraujospd, todl i isipltusi ven,
kai jas palieia chirurgo peilis, daug gausiau kraujuoja. Gausus krau- javimas-viena rimiausi komplikacij, galinti tapti netpaciento mirties prieastimi. Apie klinikinj emocij poveik liudija ne tik tyrim duomenys, bet ir asmenin gydytoj patirtis. Medicinin emocij reikm puikiai atskleidia 101 tyrimo rezultat bendra analiz. Tyrimuose dalyvavo keletas tkstani vyr ir moter. Surinkti duomenys patvirtino, kad nerim kelianios emocijos kenkia sveikatai.6 Nustatyta, kad
priepuol. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar pyktis galjo pakenkti j irdies veiklai. Rezultatas tiesiog apstulbino: pacientams prisimenant pykt suklusias prieastis, j irdis istm penkiais, o kartais net septyniais ir daugiau procent maiau kraujo.8 Pasak kardiolog, tai didel pavoj keliantis miokardo iemijos simptomas. Kiti igyvenami jausmai, pavyzdiui, nerimas, kaip ir didelis fizinis krvis, irdies veiklai nekenkia. Taigi ird labiausiai aloja pyktis. Pasak pacient, prisimindami nemalonius nutikimus jie pyko daug maiau nei t vyki metu, vadinasi, tada j irdis patyr dar didesn al. is atradimas yra daugelio atlikt tyrim, atskleidusi irdiai aling pykio poveik, rezultatas.9 Nepavyko rodyti, jog energingiems, aukt kraujospdi turintiems A tipo asmenims gresia pavojus susirgti irdies ligomis, taiau i neteisinga hipotez padjo atrasti, kad monms labiausiai kenkia prieikumo jausmas. Pasak Djuko universiteto daktaro Redfordo Viljamso, tyrinjusio prieikumo pasekmes,10 polinkis pykti kelia didesn ankstyvos mirties grsm nei rkymas, auktas kraujo spaudimas ar didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Gydytojams atlikti pateiks prieikumo laipsn nustatant test, jis prijo ivad, kad surinkusieji daugiausiai bal mirti anksiau, nesulauk n penkiasdeimties, rizikuoja septynis kartus labiau nei surinkusieji maiausiai bal. iaurs Karolinos universiteto profesorius Donas Biefutas (John Barefoot) nustat, kad prieikumo jausmas siejasi su vainikini arterij ligomis (angiografijos tyrimo metu irdies ligoniams vainikin arterij buvo statytas arterijos paeidimus matuojantis vamzdelis). Zinoma, vien pyktis nesukelia vainikini arterij lig, jis yra tik vienas i keli tarpusavyje sveikaujani veiksni. tai k teigia Piteris Kaufmanas (Peter Kaufman), laikinai vadovaujantis Valstybiniam irdies, plaui ir kraujo instituto Bihevioristins medicinos filialui: Dar negalime tvirtinti, kad pagrindin vainikini arterij lig prieastis yra pyktis ir prieikumas ar kad pyktis skatina ias irdies ligas. Bet panagrinkime tok pavyzd: tarkim, dvideimtmetis jaunuolis links danai pykti. Priepuolio metu jam ima daniau plakti irdis, padidja kraujo
ilgai apimtiems nerimo, lidesio, pesimizmo, tarumo, patiriantiems nuolatin tamp, prieikum, cinikiems monms gresia dvigubai didesnis pavojus susirgti astma, artritu, irdies ligomis, skrandio ir dvylikapirts arnos opalige (ios ligos paeidia svarbiausias organ sistemas) ir kitomis ligomis. Nerim kelianios emocijos yra tokios pat pavojingos kaip, tarkim, rkymas ar didelis cholesterolio kiekis kraujyje-irdies ligas skatinantys veiksniai. Kitaiptariant, neigiamos emocijos kenkia sveikatai. Vis dlto tai jokiu bdu nerodo, kad kiekvienas toki jausm ilgai kankinamas mogus taps ligos auka. Kita vertus, rodym, kad emocijos daro didel tak sveikatai, yra ymiai daugiau, negu rodo aukiau paminti tyrim rezultatai. Atidiau panagrinj kai kurias emocijas, ypa didj trejet - pykt, nerim ir depresij, - geriau suprasime, kaip jausmai veikia sveikat, nors i emocij poveikio biologiniai mechanizmai dar nra gerai itirti.
Saviudikas pyktis
Po avarijos vienam vyrui teko ilgai taisyti savo lenkt automobil. mogus jautsi nukamuotas draudimo bendrovs biurokratizmo ir nesibaigiani apsilankym automobili remonto dirbtuvje. Jam taip viskas nusibodo, kad kaskart ssdamas vaiuoti jis pajusdavo leiktul. Gal gale t automobil vyras pardav. ie prisiminimai jam ir po daugelio met kl nir. Stenfordo universiteto Medicinos mokykloje buvo tiriama, kaip pyktis veikia irdies liga serganius pacientus. Visi tyrime dalyvav asmenys, kaip ir anas susierzins vyras, buvo patyr po vien irdies
spdis. Taigi priepuoliams danai kartojantis, alojama irdis. Su kiekvienu irdies susitraukimu kraujo, tekanio vainikine arterija, turbulencija dl plokteli ant kraujagysli sieneli susidarymo gali sukelti kraujagysli mikropaeidimus. Nuolat pykstant, irdis susitraukinja daniau, padidja kraujospdis, taigi per trisdeimt met gali susidaryti tiek plokteli, kad jos sukels vainikini arterij ligas".11
atsiras tada, kai prieikumas taps neatsiejama ms gyvenimo dalimi. Tada mus ims persekioti nepasitikjimo ir cinizmojausmai, noras laidyti paaipias pastabas, eminti kitus ir pykt.16 Vis dlto nuolatinis pyktis dar nra mirties nuosprendis: tai protis, kur galima veikti. Stenfordo universiteto Medicinos mokykloje irdies priepuol patyrusi pacient grup buvo mokoma malinti pykt kelianias mintis. Gebjimas suvaldyti pykt 44 procentais sumaino antrojo irdies priepuolio rizik.17 Panai rezultat dav ir Viljamso sudaryta programa18, kurios tikslas - mokyti emocinio intelekto pagrind, ugdyti gebjim pastebti irsuvaldyti besiplieskiant pykt, sijausti kito mogaus bsen. Pacientai turi urayti savo pai pastebtas prieikas ir cinikas mintis. Jei tokios mintys nesiliauja, reikia stengtis jas sutramdyti suunkant balsu (arba mintyse) Gana!" Bandomj situacij metu pacientai skatinami tarias ir piktas mintis smoningai keisti nuosaikesnmis - pavyzdiui, uuot nir ant nepastamo mogaus u tai, kad dl jo nerpestingumo ilgai nesulaukia lifto, jie turi stengtis suvelninti pykt malonesnmis mintimis. Programos dalyviai mokomi visk pavelgti kito mogaus akimis, nes empatija gydo nuo pykio. Anot Viljamso, prieikumo prienuodis yra didesnis pasitikjimas kitu mogumi. Tereikia noro prieikum veikti. Pajut, kad tas jausmas gali nuvaryti kapus, mons btinai pamgins jo atsikratyti".
Ityrus irdies ligomis serganius pacientus, paaikjo, kad pykio sukelti reikiniai trukdo irdiai pumpuoti krauj. Todl pykti ypa pavojinga irdies ligomis sergantiems monms. Stenfordo universiteto Medicinos mokykloje atuonerius metus buvo stebima 1012 vyr ir moter, patyrusi vien irdies priepuol. Paaikjo, kad agresyviausius ir prieikiausiai nusiteikusius tyrimo dalyvius antras irdies priepuolis itikdavo daniau.12 Panas rezultatai buvo gauti Jeilio medicinos mokykloje deimt
met stebjus 929 irdies priepuol patyrusius vyrus.13 Buvo nustatyta, kad greitai supykti linkusiems asmenims, palyginti su ramiais monmis, gresia trigubai didesnis pavojus patirti irdies priepuol. O jeigu pikiurn kraujyje pernelyg daug cholesterolio, ankstyvos mirties rizika padidja net penkis kartus. Jeilio mokslininkai teigia, kad rizik mirti nuo irdies lig didina stiprs neigiami jausmai, skatinantys nuolatin streso hormon isiskyrim, taiau labiausiai, kaip rodo tyrim duomenys, ird veikia pyktis. Harvardo medicinos mokykloje buvo atliktas toks tyrimas: pusantro tkstanio vyr ir moter pasakojo apie savo emocin bsen prie patiriant irdies priepuol. Nustatyta, kad irdies liga sergantiems monms pykti yra dvigubai pavojingiau nei sveikiems. irdies priepuolio padidjusios rizikos laikotarpis trunka apie dvi valandas po pykio proverio.14 Taiau ie atradimai nereikia, kad mons turi stengtis malinti kylant pykt. Teigiama, kad kario akimirk mginant tokius jausmus slopinti sustiprja kno judesiai, todl gali padidti ir kraujospdis.15 Kita vertus, jei kaskart, vos pajut pykt, reiktume j vieai, mes skatintume neigiamas emocijas. Anot Redfordo Viljamso, ne taip svarbu, ar mes parodome pykt, daug svarbiau - ar pykstame nuolat. Sveikatai nepakenksime, jei kartais ireikime prieikum; rpesi
A nuolat jauiu nerim ir tamp. Viskas prasidjo dar vidurinje mokykloje. Buvau pirmn, visada stengiausi gauti tik puikius paymius, nerimavau dl to, ar patinku savo moksladraugiams ir mokytojams, ar gerai imokau pamok ir panaiai. Nemenk spaudim jauiau ir i tv: jie reikalavo, kad gerai mokyiausi ir tapiau puikiu pavyzdiu kitiems... Tikriausiai a pasidaviau tam spaudimui, nes antroje klasje mane m kamuoti skrandio skausmai. Nuo to laiko turjau vengti kavos, atri patiekal. Pastebjau, kad vos tik pajuntu nerim ar tamp, i karto pradeda skaudti skrand. Kadangi beveik nuolat dl ko nors nerimauju, mane danai pykina.19
Stresas: perdtas nerimas ne laiku ir ne vietoje
Nerimas - tai tampos sukeltas jausmas. Apie j surinkta daug svari mokslini duomen. Jis skatina ligas ir trukdo ligoniui pasveikti. Kai nerimas padeda mums pasirengti kokiam nors pavojui, jis nekenkia. Taiau iuolaikinius mones danai kamuoja per didelis, ne laiku ir ne vietoje kylantis nerimas - mes imame jaudintis dl kasdieni ar sivaizduojam rpesi, o ne dl tikro pavojaus. Danai patiriamas nerimo jausmas perauga stres. Nuolatinis nerimas moteriai sukl skrandio ir arnyno veiklos sutrikimus, - tai vadovlinis pavyzdys, rodantis, kad nerimas ir stresas kenkia sveikatai. Jeilio universiteto psichologas Briusas Makyvenas (Bruce McEwen) 1993 m. leidinyje Archives of lnternal Medicine apvelgdamas isam tyrim apie streso ir lig ssajas ivardijo nemaai streso sukeliam blogybi: jis silpnina imunin sistem, net gali pagreitinti vio metastazes; maina atsparum virusinms infekcijoms; skatina plokteli, kurios sukelia ateroskleroz ir didina kraujo krejim, formavimsi, o tai gali sukelti miokardo infarkt; sukelia I tipo diabet; kenkia sergant II tipo diabetu; sukelia ir sunkina astmos priepuolius.20 Stresas
tuos asmenis kartkariais veik peralimo infekcijas sukelianiais virusais. Kouhenas nustat, kad didesnis pavojus susirgti gresia tiems monms, kurie nuolat patiria stres. I j peralimo infekcijas sukelianiais virusais usikrt net 47 procentai tiriamj. I t, kurie retai patiria stres, susirgo tik 27 procentai asmen. Tai akivaizdiai rodo, kad stresas silpnina imunin sistem.23 (ie tyrimo rezultatai patvirtino tai, k seniai esame pastebj ar bent tar esant, taiau dl mokslinio tikslumo jie laikomi itin svarbiu atradimu.) Panaiai nutikdavo ir sutuoktini poroms, kurios kasdien barda- vosi ir ginydavosi: prajus trims keturioms dienoms po ilg barni sutuoktiniai susirgdavo peralimo ar virutini kvpavimo tak infekcinmis ligomis. Toks yra daugelio peralim sukeliani virus inkubacinis laikotarpis. Usikrt iais virusais tada, kai yra labai susijaudin ar nulid, mons yra neatspars ir suserga.24 T pat galima pasakyti ir apie pslelins virus, sukeliant tiek lp pslelin, tiek genitalij iopjim. Pateks organizm pslelins virusas kartkartmis vis sukelia lig. Pslelins viruso aktyvum galima nustatyti pagal antikni kiek kraujyje. iuo bdu buvo nustatyta, kad pslelins virusas suaktyvja egzaminus laikani student, neseniai isiskyrusi moter irAlzheimerio liga serganius eimos narius priirini moni organizme.25 Nerimas ne tik silpnina imunin sistem, - tyrimai parod, kad jis kenkia ir irdies bei kraujagysli sistemai. Pavoj susirgti irdies ligomis vyrams kelia danai jauiamas prieikumas ir pasikartojantys pykio proveriai, o moterims toks pavojus gresia dl nerimo ir baims. Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos tyrime dalyvavo daugiau kaip tkstantis vyr ir moter, kuriuos buvo itiks irdies priepuolis. Tos moterys, kurios vliau patyr antrj irdies priepuol, jaut didel baim ir nerim. Daugeliu atvej baim pasireikdavo paralyiuojaniomis fobijomis: po pirmojo irdies priepuolio pacients baiminosi vairuoti, met darb, veng rodytis vieai.26 Paslptos fizins psichinio streso ir nerimo pasekms, atsiradusios dl tempto darbo ar gyvenimo bdo (pavyzdiui, dirbanioms vienioms motinoms), tiksliai nustatomos atlikus kruopius anatomi-
taip pat gali sukelti skrandio ir arnyno trakto opas, opin kolit ir udegimines arnyno ligas. Ilgalaikis stresas veikia ir smegenis - gali pakenkti hipokampui ir pabloginti atmint. Pasak Makyveno, daugja rodym, kad stresas kenkia nerv sistemai".21 Tai, kad nerimas kenkia sveikatai, buvo tikinamai rodyta tiriant ukreiamsias ligas-peralim, grip, pslelin. Su iaisvirusais mes susiduriame nuolat, taiau imunin sistema mus nuo j saugo. Apsauga silpnja tada, kai igyvename emocin stres. Tiriant imunins sistemos stiprum buvo nustatyta, kad stresas ir nerimas j silpnina, taiau liko neaiku, ar tas poveikis toks stiprus, kad sutrikt sveikata. Streso, nerimo ir imlumo ligoms ssajas labiau mokslikai pagrindia prospektyviniai tyrimai: j metu stebimi sveiki mons, j imunins siste-
mos susilpnjimas streso metu bei ligos pradia. Karnegio-Melono universiteto psichologas eldonas Kouhenas
(Sheldon Cohen) kartu su vieno efyldo grafysts (Anglija) peralimo lig tyrimo centro mokslininkais atliko tyrim: pirmiausia kruopiai ianalizavo, ar danai tiriami mons gyvenime patiria stres, o po to
nius tyrimus. Pavyzdiui, Pitsburgo universiteto psichologas Stefenas Manukas (Stephen Manuck) j laboratorij pasikviet trisdeimt savanori, kuriems teko veikti dirbtinai sukurtus stres sukelianius imginimus. J metu Manukas tikrino savanori krauj - trombocit iskiriam adenozintrifosfat, arba ATF, skatinant kraujagysli pakitimus, galinius tapti irdies priepuolio ar insulto prieastimi. Tyrimo dalyviams igyvenant stres gerokai padidjo ATF kiekis kraujyje, irdies plakimo danis ir kraujospdis. Didiausi pavoj sveikatai kelia atsakingas ir temptas, daug psichini jg reikalaujantis darbas (pavyzdiui, kelyje nuolat patiriamos keblios situacijos autobus vairuotojams skatina hipertenzij). Ityrus 569 gaubtins ir tiesiosios arnos viu serganius pacientus paaikjo, kad deimt met temptai dirbusiems asmenims susirgti viu gresia penkis su puse kart didesnis pavojus nei tiems, kurie dirbo ram darb.27 Jauiama tampa ir stiprus susijaudinimas labai kenkia sveikatai - sukelia vairias ltines ligas: irdies ir kraujagysli, diabet, artrit, astm, skrandio ir arnyno funkcij sutrikimus, ltin skausm ir daugel kit. Siekiant j ivengti,
moters gyvenimo mnesius, taiau pagrst medicinini rodym, kad lidesys gali paskatinti vio vystymsi, dar stinga.29Kai liga pasiekia toki stadij, vargu ar teigiamos emocijos gali j sustabdyti. Vis dlto, kaip rodo atlikti tyrimai, depresija neigiamai veikia serganij sveikat, ypa pradinje ligos stadijoje. Daugja rodym, kad rimta liga sergantys ir depresijos lin klimp pacientai igyja greiiau, kai yra gydomi ir nuo depresijos. Diagnozuoti depresij nelengva, nes tokie simptomai kaip apetito praradimas, mieguistumas bdingi ir kitoms ligoms. Daniausiai klysta maai psichikos lig diagnozavimo patirties turintys gydytojai. Negydoma depresija gali gerokai apsunkinti ligonio padt, net padidinti mirties rizik. Trylika i imto pacient, kuriems buvo persodinti kaul iulpai, sirgo depresija. Dvylika i j mir neprajus n vieneriems metams po operacijos. Tuo tarpu trisdeimt keturi i likusi atuoniasdeimt septyni pacient prajus dvejiems metams dar buvo gyvi.30 Dauguma ltiniu inkst nepakankamumu sergani pacient, kuriems buvo atliekama dializ ir kuriems buvo diagnozuota sunki depresija, mir per kelet met. Depresija labiau nei kuris fizinis ligos simptomas pranaavo mirt.31 iuo atveju emocijas ir sveikatos bkl siejo ne biologiniai, o poirio dalykai: prislgtieji pacientai nesilaik nustatyto medicininio reimo, pavyzdiui, dietos, ir tai sukl dar didesn pavoj j sveikatai. Depresija paatrina ir irdies ligas. Ityrus 2834 vidutinio amiaus vyrus ir moteris, kurie buvo stebimi dvylika met, paaikjo, kad daug didesnis pavojus mirti
rekomenduojami vairs atsipalaidavimo pratimai, padedantys nuslopinti stres ir neigiamas emocijas. Imoks atsipalaiduoti ir suvaldyti jausmus, mogus gals bent iek tiek atsikvpti.
Depresija griauna sveikat
nuo irdies lig gresia tiems, kurie yra nuolat nusimin.32 I t, kuriuos kamavo sunki depresija (jie sudar apie 3 proc. serganij), mir net keturis kartus daugiau asmen nei i t, kurie depresija nesirgo. Depresija itin pavojinga irdies priepuol patyrusi pacient sveikatai. Monrealio ligoninje atliktas vien irdies priepuol patyrusi pacient tyrimas parod, kad prislgtj pacient sveikata gerokai pablogjo neprajus n pusei met po to, kai jie buvo irayti i ligonins. Atuntadalis mintj pacient sirgo sunkia depresija, - i j
Pacientei buvo diagnozuota krties vio metastazs - atsinaujino prie kelet met paalintas auglys. Gydytojas nebesil gydytis. Chemoterapija moters gyvenim galjo pailginti geriausiu atveju tik keliais mnesiais. inoma, ji jautsi prislgta. Lankydamasi pas onkolog, ji kaskart puldavo aaras, o gydytojas tutuojau jos papraydavo ieiti i kabineto. Ar galjo pacients sveikatai pakenkti tai, kad gydytojas ne tik nesugebjo padti jai susidoroti su nuolatiniu lidesiu, bet liko visikai abejingas jos nelaimei? inoma, sielvartas aptemd paskutinius
mir penkis kartus daugiau asmen nei i depresija nesergani pacient. Depresijos poveikj galima prilyginti tokiems irdies infarkt sukeliantiems veiksniams kaip kairiojo skilvelio funkcij sutrikimas ar jau patirti irdies priepuoliai. Depresija padidina tikimyb vl patirti irdies priepuol, nes veikia irdies ritmo kintamum ir skatina aritmij. Nustatyta, kad depresija trukdo gyti ir launikaulio liui. Keliems tkstaniams ligonin atvykusi senyvo amiaus moter, kurioms buvo ls launikaulis, pirmiausia atliktas psichiatrinis patikrinimas. Pacients, kurioms buvo nustatyta depresija, ligoninje guljo vidutinikai atuoniomis dienomis ilgiau negu tos, kurios nesijaut prislgtos, nors buvo taip pat rimtai susieidusios. Tik tredalis prislgtj pacieni vl pradjo vaikioti. Moterys, kurios kartu buvo gydomos ir nuo depresijos, vaikioti pradjo greiiau ir maiau kart vliau kreipsi ligonin. Panai rezultat sulaukta ityrus gydytojus pagalbos besikreipianius itin sunkios sveikatos bkls pacientus (daniausiai serganius keliomis ligomis,
gali padti j stiprinti. inoma, nereikia manyti, kad teigiamos emocijos gydo, kad vien juokas ir palaiminga bsena gali igydyti ir pavojingiausi lig. Teigiam emocij poveikis nra labai didelis, taiau remiantis tyrimais, kuriuose dalyvavo daugyb moni, galima teigti, kad teigiami jausmai padeda sveikti.
Pesimizmo ala ir optimizmo pranaumai

Sveikatai kenkia ne tik depresija, bet ir pesimizmas, o optimizmas veikia palankiai. Siekiant vertinti pesimizmo ir optimizmo reikm, buvo itirti 122 vyrai, patyr vien irdies priepuol. Per atuonerius metus dvideimt vienas i dvideimt penki pesimist mir. I dvideimt penki optimist per t laik mir tik ei. Vliau mokslininkai rod, kad optimistai ilgiau gyveno dl teigiamo poirio. Optimizmas padjo veikti tokius fiziologinius rizikos veiksnius kaip priepuolio metu irdiai padaryta ala, arterij usikimimas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, padidjs kraujospdis. Kito tyrimo metu paaikjo, kad optimistikai nusiteik pacientai, kuriems buvo atlikta arterij untavimo operacija, daug greiiau sveiko, jiems teko patirti maiau pooperacini komplikacij negu pesimistikai nusiteikusiems
pavyzdiui, irdies liga ir diabetu). Vienas i ei toki ligoni sirgo ir depresija. iems nuo depresijos gydomiems pacientams blogos savijautos dien per metus sumajo nuo septyniasdeimt devyni iki penkiasdeimt vienos; lengvesns depresijos kamuojamiems pacientams t dien skaiius sumajo nuo eiasdeimt dviej iki atuoniolikos.34
pacientams.35 Gydomosios galios turi ir viltis - artima optimizmo giminait. Vilties
neprarandantys mons daug skmingiau susidoroja su rpesiais ir sveikatos problemomis. Atliktas tyrimas parod, kad dl stuburo paeidimo paralyiuoti ir vilties igyti neprarad pacientai judti pradjo greiiau nei tie paralyiuotieji, kurie vilt buvo prarad. Dl stuburo paeidimo paralyiuotiems asmenims itin svarbu puoselti vilt. Avarij patyrusio ir paralyiuoto dvideimtmeio emocin bsena nulemia jo pastangas atgauti fizines jgas, pasveikti ir vl silieti visuomens gyvenim.36 klausim, kodl optimistinis ar pesimistinis poiris turi takos sveikatai, galima atsakyti keleriopai. Remiantis viena i galim teorij, pesimizmas skatina depresij, o i
LIG PALENGVINS TEIGIAMI JAUSMAI

Taigi gana tikinamai rodyta, kad pyktis, nerimas ir depresija turi neigiamos takos sveikatai. Ilgalaikis pyktis ir nerimas maina organizmo atsparum daugeliui lig, o depresija trukdo sveikti ir didina mirties rizik. Ypa ios emocijos pavojingos sunkiai sergantiems ir silpniems pacientams. Nuolatinis nerimas silpnina sveikat, o prieinga emocin bsena
silpnina imunins sistemos atsparum augliams ir infekcijoms. Kol kas i teorija dar nra rodyta. Be to, kaip galima spti, pesimistai savo sveikatai skiria daug maiau d-
mesio nei optimistai - keli tyrimai parod, kad pesimistai rko ir geria daugiau, o sportuoja maiau. Pesimistai apskritai daug maiau rpinasi savo sveikatos proiais. Galbt ateis diena, kai bus rodyta, kad vilties fiziologija padeda organizmui kovoti su ligomis.
Neigiam izoliacijos poveik ir gydomj artim ryi gali atskleidia tyrimas, kuriame dalyvavo imtas asmen, patyrusi kaul iulp persodinimooperacij.39 Penkiasdeimt keturi procentai pacient, kurie jaut tvirt emocin savo sutuoktinio, eimos nari ar draug param, po dvej met pasveiko, tuo tarpu i pacient, kurie tokios paramos beveik nesulauk, pasveiko tik dvideimt procent. Panas rezultatai
Draug parama: gydomasis tarpusavio santyki poveikis

Sveikatai pavojing emocij srae rasime ir usisklendim savyje, o sveikatai palanki emocij sra papildo glauds emociniai tarpusavio santykiai. Tyrimai, kurie buvo atliekami daugiau kaip du deimtmeius ir kuriuose dalyvavo daugiau kaip trisdeimt septyni tkstaniai moni, parod, kad socialin izoliacija, kai mogus neturi kam atskleisti savo jausm, neturi su kuo artimai bendrauti, padvigubina ligos ar net mirties rizik.37 1987 metais leidinyje Science buvo raoma, kad mogaus izoliacija, kaip ir rkymas, auktas kraujospdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ir judjimo trkumas, greitina mirt". Rkymas didina mirties rizik 1,6 karto, o socialin izoliacija - net du kartus. Taigi galima teigti, kad socialin izoliacija kelia sveikatai didesn pavoj nei rkymas.39 Nuo izoliacijos labiau kenia vyrai. Nustatyta, kad vieni vyr mirties tikimyb yra du tris kartus didesn nei vyr, turini artim moni. Tuo tarpu vieni moter mirties tikimyb didesn tik pusantro karto nei moter, kurios turi su kuo artimai pabendrauti. Taip veikiausiai yra todl, kad moter santykiai daniausiai bna emocikai artimesni nei vyr. Tad bendravimas su keliais artimais monmis moterims padeda labiau nei vyrams. Vienatv dar nra izoliacija. Daugelis moni, kurie gyvena vieni ir turi tik kelet draug, jauiasi laimingi ir yra sveiki. Daug didesn pavoj kelia subjektyvusjausmas, kad esi vienias ir neturi artimo mogaus, kur prireikus galtum kreiptis pagalbos. Deja, mons vis daugiau laiko praleidia prie televizoriaus ir vis reiau lankosi vairiuose klubuose, bendrijose. Todl vis svarbesns tampa vairios pagalbos grups (pavyzdiui, anonimini alkoholik).
gauti ityrus irdies priepuol patyrusius vyresnio amiaus mones. Tarp ligoni, igyvenusi po priepuolio daugiau kaip metus, dvigubai daugiau buvo t, kurie sulauk i artimj emocins paramos.40 Svari rodym apie emocini ryi gydomj gali galima rasti 1993 metais ileistame ved psicholog tyrime.41 Visiems vedijos Geteborgo miesto vyrams, gimusiems 1933 metais, buvo atliktas nemokamas medicininis patikrinimas. Po septyneri met su jais vl buvo susisiekta. I 752 vyr, tkart atjusi medicinin apir, keturiasdeimt vienas buvo jau mirs. Vyr, kurie igyveno stipr emocin stres, mirtingumas buvo tris kartus didesnis nei t, kurie gyveno ramiai. Nerimo ir nepasitenkinimo prieastys buvo rimti finansiniai sunkumai, nesaugumo jausmas darbe, atleidimas i darbo, dalyvavimas teismo procese, skyrybos ir pan. Per vienerius metus (prie medicinin apir) patirti keli ar daugiau nemalons vykiai per bsimus septynerius metus turjo didesns takos vyr mirtingumui nei tokie fiziologiniai veiksniai kaip auktas kraujospdis, didel triglicerid koncentracija kraujyje ar didelis cholesterolio kiekis serume. Taiau vyr, kuriuos tvirti ryiai siejo su artimais monmis - mona ar draugais, patirti stresai neturjo takos j mirtingumui. Nuo gyvenimo negand ir neigiam igyvenim pasekmi juos saugojo mons, kuriuos jie galjo atsiremti sunki minut, i kuri sulauk paguodos, pagalbos ir patarim. Stres velnina artimi moni tarpusavio santykiai - tiek kokybs, tiek kiekybs prasme. Tuo tarpu konfliktiniai santykiai pridaro daug alos. Pavyzdiui, vedybiniai ginai neigiamai veikia imunin sistem.42 Viename kolede atlikus tyrim paaikjo, kad kuo labiau bendrabuio kambario draugai vienas kito nemgo, tuo daniau per
aldavo, sirgo gripu ir lanksi pas gydytojus. io tyrimo autorius Ohajo valstijos universiteto psichologas Donas Kaiopas teigia: Ms sveikatai didiausi reikm turi mums patys svarbiausi mons ir tie asmenys, su kuriais kasdien matoms. Kuo santykiai su tais monmis mums svarbesni, tuo didesn tak jie daro ms sveikatai".43
naujino ir iplito po vis kn. Klinikiniai simptomai rod, kad joms liko nedaug gyventi. Tyrimo rezultatai nustebino tiek jo vadov daktar Deivid pygel (David Spiegel), tiek medikus. Krties viu serganios moterys, kiekvien savait susitikdavusios
pabendrauti, igyveno dvigubai ilgiau nei tos moterys, kurios su liga kovojo vienos.46 Visos moterys buvo vienodai priirimos irgydomos. Kai kurios i j lank grupes, kuriose galjo savo bdas pasipasakoti kitoms moterims, suprantanioms j kani, baim, sielvart ir pykt. Bendravimas grupse suteik joms vienintel galimyb atvirai isakyti savo jausmus, nes artimieji paprastai vengia kalbti apie lig ir neivengiamai artjani mirt. Mintsias grupes lankiusios moterys po operacijos igyveno vidutinikai trisdeimt septynis mnesius, o nesilankiusios mir vidutinikai po devyniolikos mnesi. Tokia liga sergantiems pacientams jokie vaistai ir joks gydymas negalt tiek pailginti gyvenimo. Kaip teigia Slouno ir Keteringo Memorialins ligonins Niujorke vio gydymo centro vyriausiasis psichiatras onkologas daktaras Dimis Holandas, tokias grupes turt lankyti visi viu sergantys ligoniai". I ties, jei bt irasti gyvenim ilginantys vaistai, farmacijos mons tutuojau imt varytis dl teiss juos gaminti.
Gydomoji emocins paramos galia

Robinas Hudas pataria savo jaunajam bendrininkui: Papasakok apie savo bdas, nesivaryk. odiai palengvina skausmo pripildyt ird. Tai lyg blogo kraujo nuleidimas". i liaudies imintis turi tiesos. Isikalbjimas - puikus vaistas. Robino Hudo patarim mokslikai pagrind Piet metodist universiteto psichologas Deimsas Penebeike- ris (James Pennebaker). Jis atliko nemaai eksperiment ir rod, kad nerim keliani mini isakymas turi gydomosios galios.44 Mokslininkas taik visikai paprast metod: kasdien penkias dienas i eils eksperimento dalyviai turjo per penkiolika dvideimt minui parayti apie gyvenime daugiausiai skausmo suklus vyk" arba apie juos slegiant rpest. To, k mons paraydavo, galjo niekam nerodyti. Toki ipaini" veiksmingumas buvo stulbinantis: sustiprjo eksperimento dalyvi imunin sistema, pagerjo net j kepen veikla (ferment funkcionavimas), pusmet jie gerokai reiau lanksi pas gydytoj, maiau praleido darbo dien. Be to, paaikjo, kad imunin sistema labiausiai sustiprjo tiems monms, kuri ipaintys" buvo skaudiausios. Taigi buvo atrastas sveikiausias" bdas atsikratyti nerim keliani jausm: pirmiausia mons ireik koki nors vyki sukeltus slegianius jausmus - lides, nerim, pykt, o po keli dien jau mgino suprasti patirt igyvenim ir kani prasm. is bdas labai primena psichoterapijos metodus. Penebeikerio atradimai patvirtina rezultatus tyrim, atskleidusi, kad fizinius negalavimus besigydantys pacientai greiiau pasveiksta tada, kai lanko psichoterapijos seansus.45 Akivaizdiausiai emocins paramos gydomj gali atskleid Sten- fordo universiteto Medicinos mokykloje atliktas tyrimas. Po operacinio gydymo kai kurioms moterims, sirgusioms krties viu, liga atsi-
KAIP MEDICININEI PRIEIRAI SUTEIKTI EMOCINIO INTELEKTO

Tkart, kai gydytojas mano lapime pastebjo kraujo, man suleido daani radioaktyvij mediag. Guljau ant apiros stalo, o rentgeno aparatu buvo stebima, kaip daai pasiskirst inkstuose ir lapimo pslje. ligonin tada atjau ne vienas: keletui dien pas mane pavieti atvyks artimas draugas, beje, pats gydytojas, pasisil mane palydti. Jis lauk mans palatoje, o rentgeno aparatas sukosi, dzg, spragsjo, vl sukosi, dzg, spragsjo. Tyrimas utruko pustreios valandos. palat usuks inkst lig specialistas trumpai prisistat ir nujo rykinti rentgeno nuotrauk. Daugiau jis nebepasirod, ir apie tyrimo rezultatus niekas nieko neprane.
Ij i palatos, mudu su draugu prasilenkme su nefrologu. Tkart buvau toks sutriks, kad nesusipratau jo paklausti to, kas vis ryt nedav man ramybs. Tai padar mano biiulis: - Daktare, mano draugo tvas mir nuo lapimo psls vio. Jis nort inoti, k parod rentgeno nuotraukos. - Joki ligos poymi, - trumpai atsak nefrologas ir nuskubjo pas kit pacient. Tkstanius kart per dien vairiose ligoninse ir klinikose kartojasi ta pati situacija: suglum mons nesugeba paklausti vienintelio jiems rpimo dalyko. Apklausus prie gydytoj kabinet dur laukianius pacientus pasirod, kad kiekvienas i j ketino gydytojui pateikti vidutinikai po tris klausimus, taiau jiems buvo atsakyta vidutinikai tik pusantro klausimo.47 is tyrimas atskleid, kad iandienin medicina nepatenkina pacient emocini poreiki. Neatsakyti klausimai kelia baim, perdt nerim, abejoni. Todl neinioje lik pacientai danai vengia vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kitas gydymo priemones, nes gerai nesupranta j reikms. Yra daugyb bd, kaip medicinin sveikatos prieir papildyti emocine puse. Pirmiausia pacientams reikt suteikti daugiau informacijos apie juos kankinani lig. Jau dabar yra tarnyb, silani moderni kompiuterin paiekos sistem, kuri padeda pacientams susirasti reikiamos medicinins literatros irtapti lygiaveriais gydytoj partneriais.48 Kita vertus, yra program, padedani pacientams imokti per kelet minui paklausti savo gydytoj t trij klausim ir gauti juos atsakymus.49 Operacijos ir skausmingi tyrimai pacientams kelia nerim, todl btent tada kuo daugiau dmesio reikia skirti j emocinei bsenai. Kai kuriose ligoninse pacientai prie operacij instruktuojami, kaip numalinti baim ir susidoroti su ikilusiais nepatogumais. Pavyzdiui, pacientai yra mokomi atsipalaidavimo bd, jiems prie operacij atsakoma kilusius klausimus, pasakojama, kas j laukia gijimo metu. To rezultatas: pacientai atsigauna po operacijos keliomis dienomis anksiau.50 Ligoninje pacientai danai jauiasi labai vienii ir bejgiai. Todl kai kuriose ligoninse buvo steigtos palatos, kuriose kartu su pa-
cientais gali gyventi ir j eimos nariai (gaminti maist, jais rpintis), kad ligoniai jaustsi lyg namie. Kad ir kaip bt keista, ie paangs elementai treiojo pasaulio alyse yra tap kasdienybe.51 Imok atsipalaiduoti, pacientai lengviau veikia ligos keliam nerim ir kitas emocijas, kurios gali dar labiau paatrinti lig. Dono Kabato-Zino streso mainimo klinika Masasetso universiteto Medicinos centre savo pacientams silo deimties savaii dmesio ugdymo irjogos kursus. Pacientai mokomi pastebti emociniu poiriu reikmingus dalykus ir kasdien atlikti atsipalaidavimo pratimus. Ligoninse yra diegta ranga pacientams savo palatose per televizij stebti tokio pobdio pamokles - prie lov prikaustytiems ligoniams jos yra daug naudingesn emocin dieta" negu prastins muilo operos. Atsipalaidavimu ir joga pagrsta nauja daktaro Dino Ornio (Dean Ornish) programa skiriama irdies ligomis sergantiems pacientams.53 ios programos dalyviams grs vainikini arterij untavimo operacija. Po vieneri programos met, kai ligoniams buvo draudiama valgyti rieb maist, j arterijas ukemanios ploktels m tirpti. Pasak Ornio, mokymas atsipalaiduoti yra viena svarbiausi programos dali. i programa, kaip ir Kabato-Zino streso mainimo klinikos kursai, pagrsta reakcija, kuri daktaras Herbertas Bensonas vadina atsipalaidavimo atsaku": tai psichologin reakcija, prieinga daugyb sveikatos rpesi sukelianiai stresinei bsenai. Pacientams gali padti ir gydytojai bei slaugytojos, gebantys ligon iklausyti ir suprantamai atsakyti jo klausimus. Todl reikia skatinti poir, kad gydant daug lemia gydytojo ir paciento santykiai. poir bt lengviau diegti, jei medicinos mokslas remtsi ir emocinio intelekto, ypa savimons, meno suprasti ir iklausyti kit mog pagrindais.54
HUMANIKOSIOS MEDICINOS LINK

Aukiau aprayti ingsniai yra tik humanikojo gydymo pradia. Medicina, nordama iplsti savo akirat ir nepamirti emocij takos sveikatai, turt atsivelgti dvi svarbias mokslini atradim ivadas:
1. . Imokius mones valdyti juos slegianius jausmus - pykt, nerim, depresij, pesimizm ir vienium - galima apsaugoti juos nuo lig. Tyrim rezultatai rodo, kad mintj emocij, ypa jeigu jos tampa nuolatins, al galima prilyginti rkymo alai, todl j atsi- kraiusio mogaus sveikata pagert taip, kaip pagert ukietjusi rkori sveikata, jeigu jie mest rkyti. Vienas i bd saugoti visuomens sveikat skiepyti vaikams pagrindinius emocinio intelekto gdius, kad ie tapt proiais. Kitas sveikatos saugojimo bdas - mokyti valdyti emocijas pensinio amiaus mones. Juk btent nuo emocinio nusiteikimo priklauso, ar vyresnio amiaus mogus pasiduos ligoms, ar su jomis kovos. Treioji moni grup, kuriai reikt padti, yra vadinamoji rizikos grup". Tai skurdiai gyvenantys mons, vienios motinos, kriminaliniais nusikaltimais garsjani rajon gyventojai ir kiti asmenys, kasdien susiduriantys su stresinmis situacijomis. J sveikata kur kas pagert, jei jie imokt susidoroti su neigiamomis patiriam stres pasekmmis. 2. Pacientai sveikt greiiau, jei tenkinantj medicininius poreikius bt tenkinami psichologiniai poreikiai. ingsnis humanikesns medicinos link bt engtas ir tada, jeigu gydytojas ar slaugytoja sugebt ujausti ir paguosti susijaudinus pacient, taiau ligonio labui galima padaryti irdaugiau. Deja, iandien emocinei prieirai skiriamas menkas dmesys, tai tarsi atskira, ne medicinai priklausanti sritis. Nors randasi vis daugiau rodym, kad emocini poreiki tenkinimas padeda sveikti, o smegen emociniai centrai yra susij su imunine sistema, daugelis gydytoj klinikin emocij reikm vertina skeptikai. Mintuosius rodymus jie laiko nereikmingais, atsitiktiniais arba vadina ipstais ir propagandiniais. Nors vis daugiau pacient suvokia humanikosios medicinos veiksmingum, jai gresia rimtas pavojus. inoma, esti nemaai savo darbui atsidavusi slaugytoj ir gydytoj, kurie sugeba bti pacientams atids ir jautrs, taiau medicinos kultura vis labiau paklsta verslo santyki diktatui. Kita vertus, pelninga gali bti ir humanikoji medicina: gydant emocinius negalavimus galima sutaupyti, juk emocin sveikata ap-
saugo nuo kno lig, jas atitolina arba padeda greiiau pasveikti. Niujorko Mt. Sinai Medicinos mokykloje atlikti tyrimai parod, kad vyresnio amiaus pacientai, kuriems buvo ls launikaulis ir kuriems buvo skirta ne tik ortopedin, bet ir emocin terapija, i ligonins ijo vidutinikai dviem dienomis anksiau nei kiti. I imtui ligoni skirt l buvo sutaupyta 97361 JAV dolerio.55 Atidiai priirimi pacientai lieka patenkinti tiek gydytojais, tiek gydymu. Besikurianti medicinos rinka danai suteikia pacientui galimyb pasirinkti vien i daugybs silom sveikatos gerinimo" variant, todl yra svarbu palikti pacientui ger spd, nes nemaloni patirtis gali priversti j medik pagalbos iekoti kitoje medicinos staigoje. Rimtai vertinti emocin paciento savijaut reikalauja ir medicinos etika. urnalo
Journal ofthe American Medical Association vedamajame straipsnyje raoma, kad

jei irdies priepuol patyrs pacientas kenia nuo depresijos, penkis kartus padidja jo mirties rizika: Kadangi akivaizdiai rodyta, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip depresija ar socialin izoliacija didina vainikini arterij ligomis sergani pacient mirties rizik, bt neetika j negydyti".56 Emocij ir sveikatos ssaj tyrim rezultatai rodo, kad medicinin prieira, kai kovojant su ltinmis ir rimtomis ligomis nesirpinama emocine pacient savijauta, yra netinkama. Atjo metas medikams rimiau paisyti emocij ir sveikatos ssaj. Tai, kas kol kas yra iimtis, galt ir turt tapti vyraujania tendencija, nes humanikoji medicina turi bti prieinama visiems. Galbt tada ligoniai greiiau sveikt. Kaip vienas pacientas para laike savo chirurgui, atjauta - tai ne tik paprastas palaikymas u rankos, tai - puikus vaistas.
KETVIRTA DALIS
ATSIVERIANIOS GALIMYBS
SVARBIAUSIA - EIMA
tai paprastas vienos eimos konfliktas. Karlas ir Ana savo penkeri met dukr Lesl moko aisti naujutlaiiu kompiuteriniu aidimu. Bet vos tik Lesl pradeda aisti, tvai per daug energingai stengiasi jai padti". I abiej pusi sklinda prietaringi nurodymai. - dein, j dein! Stok. Stok! - ragina Ana, Lesls mama, jos balsas skamba vis atkakliau ir nerimastingiau, o Lesl, kramtydama lpas ir neatitraukdama aki nuo ekrano, stengiasi laikytis nurodym. -irk, ne ten suki... Suk j kair! kair! iurkiai nurodinja Karlas, mergaits ttis. - Stok! Stok! - j perrkia sikariavusi Ana. Negaldama tikti nei tiui, nei mamai, Lesl patempia lp, ir akimirksniu jos akys pritvinksta aar. Tvai, visai nekreipdami dmesio dukters aaras, pradeda ginytis. - Ji nerangiai judina vairalazd! - susierzinusi sako Ana. Net kai Lesls skruostais pradeda riedti aaros, n vienas i tv neparodo, kad tai pastebjo ar kad jiems tai rpt. Kai mergait ima luostytis akis, ttis piktai kteli: - Gerai, dk rank ant vairalazds ir pasiruok auti. Greiiau! Antrina ir mama: - Pasijudink nors truput! Taiau Lesl tyliai kkioja ir jauiasi labai vienia. Tokiais momentais vaikai labai daug imoksta. skaudinta Lesl gali nusprsti, kad nei jos tvams, nei apskritai kam nors kitam nerpi jos jausmai.1 Kai panas momentai vaikystje pasikartoja nesuskaiiuojam daugyb kart, jie perduoda kai kuriuos svarbiausius gyvenimo emocinius signalus - pamokas, kurios gali nulemti gyvenimo keli. eima yra pirmoji ms emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais monmis, mes mokoms suvokti savo pai jausmus, juos reaguoti, numatyti, kaip juos gali reaguoti kiti, taip pat
12
219
220 Atsiverianios galimybs
Svarbia usia - eima 221
suprasti ir ireikti savo viltis ir baimes. Toks mokymasis vyksta ne tik tiesioginio tv bendravimo su vaikais metu, bet ir vaikams matant, kaip tvai suvokia savo pai bei vyro ir monos tarpusavio jausmus. Vieni tvai yra talentingi, kiti - visikai netik emocij mokytojai. imtai tyrim patvirtino, kad tv elgesys su vaikais - grieta drausm ar supratimas, abejingumas ar iluma ir pan. - labai giliai ir ilgam sitvirtina vaiko emociniame gyvenime. Taiau tik visai neseniai atsirado pagrst duomen, kad emocikai protingi tvai jau savaime yra didiul nauda vaikui. Tai, kaip pora susitvarko su jausmais, irykjaniais bendraujant, ir tai, kaip jie tiesiogiai elgiasi su vaiku, yra puikios pamokos vaikams, nes ie yra labai nuovoks ir pastebi net subtiliausiai reikiamus jausmus. Kerols Huven (Carole Hooven) ir Dono Gotmano vadovaujami mokslininkai i Vaingtono universiteto atliko por santyki mikroanaliz, kurios metu stebjo, kaip partneriai elgsi su savo vaikais, ir nustat, kad poros, kurios elgsi emocikai protingiau, savo vaikams padjo tinkamai susitvarkyti su emociniais pakilimais ir nusivylimais.2 eimos buvo stebimos nuo tada, kai vienam i j vaik sukakdavo penkeri metai, kit kart - kai vaikui sueidavo devyneri. Tyrjai stebjo ne tik, kaip tvai kalbasi tarpusavyje, bet ir kaip bendrauja su vaiku (pavyzdiui, kaip maj Lesl stengsi imokyti aisti nauj kompiuterin aidim - usimimas, atrodo, visai nekaltas, bet gana nemaai galintis pasakyti apie tvus ir dukter siejanias emocijas). Kai kurios mamos ir tiai, kaip Ana su Karlu, stengsi dominuoti, netekdavo kantrybs dl vaiko nerangumo, nusivyl ar kuo nors nepatenkinti kl bals, savo vaik netgi vadino kvailiu - odiu, buvo aukos t pai paniekos ir pasibjaurjimo nuotaik, kurios unuodija vedybin gyvenim. Taiau kiti tvai buvo pakants vaiko klaidoms, neprimesdami savo valios paddavo jam paiam isiaikinti aidim. Stebjimas, kaip aidiami kompiuteriniai aidimai, puikiai atskleid tv emocin stili. Daniausiai pasitaik ie trys emocikai netinkamo vaik aukljimo stiliai.
Visikas jausm ignoravimas. Tokie tvai mano, kad vaiko emocinis

susijaudinimas yra visai nereikmingas ar tik nedidel nerim keliantis dalykas, ir tereikia palaukti, kad viskas praeit. Jie nepasinaudoja puikia proga, kuri suteikia tokie emocikai pakils momentai, kad suartt su vaiku ar padt jam pasimokyti emocikai protingo elgesio.
Visikas nesikiimas. Tokie tvai pastebi, kaip vaikas jauiasi, taiau

susivaldo: kaip vaikas beveikt emocij protrk, net jei, sakysim, pult mutis, taip yra gerai. Kaip ir tie, kurie ignoruoja vaiko jausmus, ie tvai retai sikia, bandydami parodyti vaikams, kad galima ir kitaip emocikai reaguoti. Jie stengiasi suvelninti susierzinim irgali, pavyzdiui, dertis arba papirkti vaik, kad tik jis nelidt ar nepykt.
Visikas vaiko jausm negerbimas, panieka. Tokie tvai paprastai kitus

laiko blogesniais ir yra grieti tiek kritikuodami, tiek bausdami. Jie, pavyzdiui, gali udrausti vaikui ireikti savo pykt ar netgi bausti u bet kok susierzinimo enkl. ie tvai piktai aukia ant vaiko, kuris tik stengiasi papasakoti savj istorijos versij: Neatsikalbink man!"
Vis dlto yra tv, kurie kiekvien kart vaikui nusiminus stengiasi elgtis lygemociniai treneriai ar patarjai. Jie rimtai priima vaikojaus- mus ir stengiasi aikiai suprasti, kas j lidina (Ar tu pyksti todl, kad Tomas ugavo tavo jausmus?"), ir padti rasti pozityv bd tiems jausmams suvelninti (Uuot j mus, kodl negaltum truput vienas paaisti, kad vliau vl galtumte aisti kartu?"). Kad tvai bt gerai tam pasireng, jie patys privalo turti gana gerus emocinio intelekto pradmenis. Pavyzdiui, viena pagrindini emocini pamok vaikui yra jausm suvokimas: jei tvas, tarkim, neparodo lidesio, jis niekaip negali vaikui padti suprasti skirtumo tarp nusiminimo k nors praradus, melancholijos pairjus lidn film ir lidesio, kai kas nors atsitinka mogui, kur vaikas myli. Be i skirtum, yra ir sudtingesni valg, toki kaip tai, kad pykt danai sukelia jausm eidimas.
Gav emocij pamokas, vaikai bna pasireng pasikeitimams - ir jiems j reikia. Kaip matme septintame skyriuje, empatijos pamokos prasideda dar kdikystje, kai tvai atsiliepia kdikio jausmus. Nors kai kurie emociniai gdiai vystosi daugel met padedant draugams, emocikai protingi tvai savo vaikams gali pateikti nemaai emocinio intelekto pagrind: imokyti atpainti, valdyti ir kontroliuoti savo jausmus, sijausti kito padt ir veikti bendraujant kylanius nesklandumus. Tokio aukljimo taka vaikams yra labai didel.3 Vaingtono universiteto mokslininkai pastebjo, kad emocikai proting tv vaikai, palyginti su t, kurie prastai suvokia savo jausmus, geriau sutaria su savo tvais (ir tai visai suprantama), rodo jiems daugiau dmesio, ir j tarpusavio santykiuose yra maiau tampos. Be to, tokie vaikai geriau suvokia savo pai emocijas, nusimin lengviau nusiramina ir reiau nulista. Tokie vaikai ir biologikai yra labiau atsipalaidav, streso hormon ir kit fiziologini emocinio susijaudinimo rodikli lygis yra emesnis (kaip matme 11 skyriuje, toks modelis gali turti takos geresnei fizinei sveikatai ateityje). Kiti privalumai yra socialiniai:tokie vaikai bna populiaresni tarp savo bendraami, ir ie juos labiau mgsta, o mokytojai pastebi, kad jie turi geresni bendravimo gdi. Ir tvai, ir mokytojai mano, kad tokie vaikai turi maiau elgesio problem (nra grubs ar agresyvs). Pagaliau yra ir kognityvin nauda: ie vaikai lengviau susikaupia, taigi ir geriau mokosi. Tie penkiameiai, kuri tvai buvo gerai emocikai pasireng, treioje klasje geriau mokjo matematik ir sklandiau skait (visai neblogas paskatinimas mokytis emocini gdi, kad padtume vaikams pasirengti tiek mokslams, tiek gyvenimui). Toks atpildas vaikams, kuri tvai yra emocikai protingi, yra stebinantis, beveik netiktinas, o privalumai pastebimi ne tik emocinio intelekto srityje.
l diagnozuoti. Atuoni mnesi mayliui jis pasilo du kubelius, tada parodo jam, kaip reikt juos sudti. Kdikis, kuris pasitiki savo gebjimais, pasak Breizeltono, paims vien kubel, priki j prie burnos, patrins plaukus, numes nuo stalo ir irs, ar tu jam j paduosi. Kai paduodi, jis pagaliau padaro taip, kaip praei - sudeda abu kubelius. Tada pavelgia j tave vytiniomis akimis, kurios sako: Argi a ne puikus!"4 Gyvenime suaugusieji neretai padrsina tokius kaip is kdikius, todl jie, tiktina, veiks sunkumus, kuriuos jiems pateiks gyvenimas. Kdikiai i niri, chaotik ar apleist nam atlieka t pai nesudting uduot taip, tarsi jau inot, kad jiems nepasiseks. Prieastis ne ta, kad ie kdikiai nesudeda kubeli kartu:jie supranta instrukcijas ir susigaudo, k reikia daryti. Taiau net jei jiems tai pavyksta, kaip teigia Breizeltonas, jie velgia tave lyg bt prasikalt ar susigd, lyg sakyt: A esu niekam tiks. Tik pairk, man nepavyko". Tokie vaikai greiiausiai gyvens su pralaimjusiojo nuostata, nesitiks i mokytoj paskatinimo ar susidomjimo, nejaus diaugsmo mokykloje ir galbt galiausiai bus i jos imesti. Skirtumas tarp i dviej poiri - pasitikini bei optimistik vaik ir t, kurie netiki skme - pradeda formuotis jau pirmaisiais gyvenimo metais. Pasak Breizeltono, tvams btina suprasti, kaip savo veiksmais gali sukelti pasitikjim, smalsum, malonum mokytis ir padti suvokti ribas" - tai, kas vaikams padeda pasiekti skm gyvenime. Tai patvirtina vis daugiau rodym, kad skm mokykloje stebtinai priklauso nuo emocini gebjim, susiformavusi dar prie pradedant vaikui eiti mokykl. Pavyzdiui, kaip matme etame skyriuje, jau keturmei gebjimas valdyti savo impuls griebti zefyr reik, kad po keturiolikos met per egzaminus jie surinks 210 bal daugiau nei kiti. Emocin intelekt galima pradti formuoti jau ankstyvojoje vaikystje, ir lavinti per visus mokslo metus. Ankstyvaisiais metais atsirad emociniai gebjimai yra vis vliau gyjam gebjim pagrindas. Be to, kaip rayta etame skyriuje, ie gebjimai yra svarbs bet kokiam mokymuisi. Nacionalinio klinikini kdiki program centro (JAV)
PRADIA - IRDYJE
Emocikai protingo aukljimo taka jauiama jau nuo lopio. ymus Harvardo pediatras daktaras T. Beris Breizeltonas (T. Berry Bra- zelton) sugalvojo labai paprast bd kdikio poiriui pasau-
Svarbiausia - eima 225
praneime pabriama, kad skm mokykloje lemia ne tiek vaiko inios ar ankstyvi skaitymo gdiai, kiek emociniai ir socialiniai gdiai: pasitikjimas savimi, domjimasis aplinka, inojimas, kokio elgesio i tavs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebjimas laukti, laikytis nurodym, kreiptis mokytojus pagalbos, ireikti savo poreikius ir sutarti su kitais vaikais.5 Praneime sakoma, kad beveik visiems mokiniams, kuriems nesisek mokykloje, trko vieno ar keli emocinio intelekto element (nepaisant to, ar jie turjo ir kognityvini sunkum, pavyzdiui, mokymosi sutrikim). i problema nra tokia jau menka: kai kuriose valstijose beveik vienas penktadalis vaik turi kartoti pirmos klass kurs. Vliau, metams bgant, jie pradeda dar labiau atsilikti nuo savo bendraami, nes tampa vis piktesni, agresyvesni ir labiau prislgti. Vaiko pasirengimas mokyklai priklauso nuo pai pagrindini ini - kaip mokytis. Praneime ivardijami septyni svarbiausi io lemiamo gebjimo elementai, susij su emociniu intelektu:6 1. Pasitikjimas. Tai jausmas, kad gali kontroliuoti ir valdyti savo kn, elges ir pasaul; vaiko tikjimas, kad jam greiiau pasiseks nei nepasiseks, kad ir ko besiimt, ir kad suaugusieji jam pads. 2. Smalsumas. Diaugsmas k nors nauja suinoti. 3. Smoningumas. Noras ir gebjimas daryti tak bei atkakliai veikti. 4. Savikontrol. Gebjimas prisitaikyti ir kontroliuoti savo veiksmus; vidins kontrols jausmas. 5. Ryiaisu kitais. Gebjimas umegzti santykius su kitais ir jaustis, kad esi suprastas kit bei pats supranti kitus. 6. Gebjimas bendrauti. Noras ir gebjimas odiais perteikti kitiems savo idjas, jausmus ir poir. Tai susij su pasitikjimu kitais bei malonumu bendrauti su bendraamiais ir su suaugusiaisiais. 7. Bendradarbiavimas. Gebjimas suderinti savo ir kit asmen veikl. Ar vaikas i darelio mokykl ateina su iais gebjimais, ar ne, labai daug priklauso nuoto, arjo tvai ir ikimokyklinio ugdymo peda-
gogai pakankamai rpinosi, kad jis bt lavinamas pagal pradia - irdyje", emocinio pradia - galvoje" ekvivalento, program.
EMOCINI PAGRIND GIJIMAS

sivaizduokite, kad dviej mnesi kdikis pabunda trei valand nakties ir pradeda verkti. Prie jo prieina motina, paima j ant rank, ir patenkintas kdikis pusvaland inda guldamas su meile j velgianios mamos glbyje. Tai rodo, kad ji yra laiminga matydama j net ir vidury nakties. Kdikis, tikras dl motinos meils, patenkintas vl umiega. O dabar sivaizduokite kit dviej mnesi kdik, kuris taip pat pabunda verkdamas labai anksti. Prie jo prieina sitempusi ir susierzinusi motina, vos prie valand umigusi po barnio su vyru. Vos tik motina grubiai paima j ant rank, sakydama: Tik nerk - man to jau per daug! Nagi, raminkis!", kdikis sitempia. Kol jis inda, motina suakmenjusiu vilgsniu velgia priek, ne irdama j, o apmstydama barn su jo tvu ir vis labiau jaudindamasi. Kdikis, jausdamas jos tamp, muistosi, staiga supyksta ir nustoja sti. Tai viskas, ko tu nori? - sako motina. - Tai ir nevalgyk." Taip pat iurkiai, kaip ir pam, ji padeda kdik atgal lovel ir ididiai iingsniuoja i kambario, palikusi verkiant mayl, kol is pavargs vl umiega. ios dvi Nacionalinio klinikini kdiki program centro praneime apraytos scenos atspindi dvejopus santykius, kurie nuolat kartodamiesi vaikioti
bepradedaniam vaikui teigs labai skirtingus jausmus apie j pat ir jo santykius su artimiausiais monmis.7 Pirmasis kdikis mokosi, kad monmis galima pasitikti, nes jie pastebs jo poreikius, kad galima tiktis i j pagalbos ir kad jis gali j gauti. Antrasis kdikis supranta, kad i ties niekam jis nerpi, kad monmis negalima pasitikti ir visos jo pastangos bti paguostam bus beverts. inoma, dauguma kdiki bentjau pajunta abiej i bendravimo bd skon. Bet pagal tai, kaip tvai daniausiai bendrauja su kdikiu, imokstama pagrindini emocini pamok, rodani, kiek
vaikas yra saugus pasaulyje, kiek gali pasitikti savo jgomis ir kiek patikimi yra kiti. Pasak Eriko Eriksono (Erik Erikson), taip vaikas jgyja pamatin pasitikjim" arba pamatin nepasitikjim". Toks emocij mokymasisprasideda labai anksti gyvenime irtrunka vis vaikyst. Kiekvienas tv ir vaik bendravimo momentas turi emocin potekst, ir metai i met jai kartojantis vaikams susiformuoja emocinis poiris ir gebjimai. Maa mergait, kuriai atsibodo sudtinga dlion, prao usimusios mamos padti. Ji gauna vienok pamokym, jei motina atsako aikiai parodydama, kad jai malonu, kai praoma jos pagalbos, ir visai kit, jei i atkerta: Netrukdyk man. A dabar darau kai k labai svarbaus". Kai tokie susikirtimai tarp vaiko ir tv tampa dani, jie formuoja vaiko emocinius santykius ir poir, o tai viesesnmis ar tamsesnmis spalvomis nuspalvins jo veiksmus visose gyvenimo srityse. Labiausiai rizikuoja tie vaikai, kuri tvai yra visikai netik - nesubrend, piktnaudiauja narkotikais, prislgti ar nuolat pikti, arba paprasiausiai neturi gyvenimo tikslo ir gyvena labai chaotikai. Tokie tvai negali skirti pakankamai dmesio, nekalbantjau apie vaiko emocini poreiki tenkinim. Tyrimai parod, kad paprasiausias nesirpinimas gali bti alingesnis nei atviras ugauliojimas.8 Vaik, su kuriais blogai elgiamasi, apklausa parod, kad apleistiems jaunuoliams sekasi vis blogiausiai: jie buvo labai sunerim, nedmesingi ir abejingi, tai agresyvs, tai usisklend. Net 65 proc. i j turjo kartoti pirmos klass kurs. Per pirmuosius trejus ketverius gyvenimo metus vaiko smegenys pasiekia madaug du tredalius viso savo dydio ir vystosi greiiau negu kada vliau. iuo laikotarpiu svarbiausi dalyk mokomasi greiiau nei kada nors vliau gyvenime, vis pirma - emocij, o labai didel tampa gali paeisti mokymsi reguliuojanius smegen centrus (ir taip pakenkti intelektui). Nors, kaip matysime, tai gali bti iek tiek pataisyta gyvenimo patirties, ankstyvojo mokymosi taka yra labai svarbi. Viename praneime apibendrinamos pagrindins pirmj ketveri gyvenimo met emocij pamokos, kuri ilgalaikiai padariniai yra didiuliai:
Vaikas, kuris negali sutelkti dmesio, kuris yra tarus, nepasitiki savimi, danai lidnas ar piktas, links niokoti, apimtas nerimo, turi bauginani fantazij ir apskritai jauiasi labai nelaimingas, toks vaikas turi labai maai galimybi priimti pasaul kaip sav.9
KAIP UAUGAMA AGRESYVIU MOGUMI

Apie vis gyvenim pasireikianius emocikai neprotingo vaik aukljimo - ypa kai dl to vaikai tampa agresyvs - rezultatus daug galima suinoti i longitudini tyrim: 870 vaik i iaurins Niujorko valstijos dalies buvo stebimi nuo tada, kai jiems buvo atuoneri, iki tol, kol sukako trisdeimt.10 Karingiausi vaikai - tie, kurie greiiausiai praddavo mutis ir, kad ko nors pasiekt, nuolat naudojo jg, - daniau buvo imetami i mokyklos ir iki trisdeimties met jau buvo pasiek smurtini nusikaltim rekord. Be to, polink smurtauti jie danai perduodavo savo vaikams: pradinje mokykloje j vaikai buvo tokie patys tvarkos drumstjai, kaip ir nusikalsti link j tvai. Tai pamoka, kaip agresyvumas perduodamas i kartos kart. Nepaisydami joki gimt polinki, triukmadariai uaug elgsi taip, kad gyvenimas eimoje virto agresijos mokykla. Vaikystje ie vaikai buvo aukljami negailestingai iauriai, todl patys tap tvais jie kartojo savo tv elges. Nesvarbu, tvas ar motina vaikystje buvo laikomi agresyviais. Maos agresyvios mergaits uaugusios tapdavo valdingomis ir grietai baudianiomis motinomis, o agresyvs berniukai - tokiais tvais. Itin grietai bausdami savo vaikus, jie iaip jau visai nesidomjo j gyvenimu, didesn laiko dal juos ignoravo. Kartu tvai savo vaikams rod aik prievarta ir agresyvumu grindiamo elgesio model, pagal kur ie vaikai elgdavosi mokykloje bei aidim aiktelje ir kuriuo sek vis gyvenim. Nebtinai tvai nordavo pikto ar linkdavo savo vaikams blogo, greiiausiai tok aukljimo stili jie perm i savo tv. Remiantis iuo prievartos modeliu, vaikai buvo aukljami pagal nuotaik: jei j tvai bdavo blogos nuotaikos, juos bausdavo iau-
Svarbiausia - eima 229
riai, o jei geros, vaikai nesunkiai isisukdavo nuo bausmi. Taigi bausm priklaus ne nuo to, k vaikas padarydavo, bet nuo to, kaip tuo metu jautsi tvai. Taip diegiamas menkavertikumo bei bejgikumo jausmas ir suvokimas, kad grsm tyko visur ir gali uklupti bet kuriuo metu. Jei pavelgsime eimos gyvenim, kuris tai ir sukelia, visai nesunku suprasti, kodl vaikai taip kovingai bei liai nusiteikia prie vis pasaul ir kodl tai ilieka. Lidniausia, kad ios pamokos imokstamos labai anksti, todl negailestingi padariniai pasireikia vaiko emociniame gyvenime.
nuomiai primuama. Bene labiausiai nerim kelia tai, kad Martinas stokoja primityviausios empatijos ries - instinkto nuslopinti kylani agresij skaudintam mogui. Bdamas vos dvej su puse met, jis jau atskleidia besusidaranius iauraus ir sadistiko elgesio impulsus. Martino iurktumas vietoj empatijos yra tipikas tokiems kaip jis vaikams, kurie dar visai mai patiria iauri emocin ir fizin prievart namuose. Martinas buvo vienas i devyni vaik nuo vieneri iki trej met amiaus, kurie dvi valandas buvo stebimi vaik darelyje. Prievart patiriantys vaikai buvo lyginami su kitais devyniais darelio vaikais i neturting eim, kuriose taip pat buvo jauiama didel tampa, bet vaikai nebuvo fizikai skriaudiami. Abiej grupi vaikai labai skirtingai reagavo skaudint
IURKTUMAS: EMPATIJOS STOKA

Linksmai dkdamas vaik darelyje, vos dvej su puse metuk Martinas ukliud ma mergait, kuri staiga pravirko. Martinas paliet jos pet, taiau kai kkiojanti mergait j atstm, pliaukteljo jai per rank. Kadangi aaros nepaliov lietis, Martinas vis garsiau auk: Nutilk! Nutilk!" Kai berniukas dar kart paband j paglostyti, i vl pasiprieino. Dabar jau Martinas iiep dantis lyg urzgiantis uo. Po dar vieno mginimo nuraminti kkiojani mergait draugikas papleknojimas per nugar greitai virto stipriu muimu. Nepaisydamas vargs mergaits riksmo, Martinas j vis mu ir mu. i nerim kelianti scena patvirtina, kad prievarta - kai tvai ilieja savo nuotaikas nuolat mudami vaikus - ikreipia natral vaiko polink sijausti kit.11 Keista, beveik brutali Martino reakcija draugs susikrimtim yra tipika tokiems vaikams, kurie nuo pat kdikysts yra muami ar patiria kitoki fizin prievart. Toks atsakas aikiai skiriasi nuo prastos vaik uuojautos ir pastang paguosti verkiant draug, kaip buvo aprayta septintame skyriuje. Agresyvi Martino reakcija aaras vaik darelyje visai neblogai atspindi tai, ko jis imoko namie: i pradi verkianij bandoma graiai raminti, po to pereinama prie pikt vilgsni ir auksm, galiausiai mergait apkumiuojama ir net
ar nulidus draug. Dvideimt trij toki atsitikim metu penki i devyni prievartos nepatiriani vaik kito vaiko skausm reagavo susirpin, su lidesiu ar empatija. Bet tais dvideimt septyniais atvejais, kai t pat galjo padaryti prievart patiriantys vaikai, n vienas neparod n menkiausio susirpinimo; verkiant vaik jie velg su baime, pykiu ar, kaip Martinas, panaudojo fizin prievart. Pavyzdiui, viena prievart patirianti mergait iauria, grasinama veido iraika velg papldusij aaromis. Vieneri met Tomas, igirds kitame kambaryje verkiant vaik, i siaubo sustingo. Jis baims perkreiptu veidu ir visikai tiesia nugara tyliai atsisdo, lyg pats ruotsi pulti. Ir dvideimt atuoni mnesi Keit, taip pat patirianti prievart, elgsi beveik sadistikai: erzindama Doj, dar jaunesn vaik, ji nuspyr j ant grind, po to pradjo velniai glostyti jam nugar. Taiau glostymas intensyvjo ir virto vis stiprjant muimu, nepaisant berniuko riksmo. Ji pasilenkusi vis suduodavo eis septynis kartus, kol berniukas nurpliojo alin. inoma, ie vaikai su kitais elgiasi taip, kaip su jais buvo elgiamasi. i prievart patiriani vaik iurktumas pranoksta ir t vaik, kuri tvai yra kritiki, nuolat grasina ir iauriai baudia. ie vaikai link nekreipti dmesio, kai j draugai susieidia ar pradeda verkti; atrodo, lyg jie atstovaut tai altumo pusei, kurios aukiausias ta
kas - prievart patiriani vaik brutalumas. Toliau gyvenime jie daniau turi kognityvini sunkum mokydamiesi, paprastai bna agresyvs ir nepopuliars tarp bendraami (nenuostabu, kad iurktumas, pasireikiantis darelyje, yra ateities pranaas), labiau link depresij, uaug daug daniau turi problem su teissaugos institucijomis ir pa-daro daugiau smurtini nusikaltim.12 i empatijos stoka kartais, jei ne danai, kartojasi i kartos kart - brutali tv tvai su jais vaikystje elgsi taip pat brutaliai.13 Tai labai skiriasi nuo empatijos, bdingos tiems vaikams, kuri tvai yra rpestingi ir savo vaikus skatina rpintis kitais bei suprasti, kaip niekyb veria jaustis kitus vaikus. Neturj toki empatijos pamok, vaikai, atrodo, visai negali to imokti. Ko gero, labiausiai nerim kelia tai, kad prievart patiriantys vaikai labai anksti imoksta pakartoti juos inaudojani tv elgesj. lr jei vaikai muami kiekvien dien, visai nesunku sivaizduoti j kasdienes emocines pamokas. Prisiminkime, kad verdant aistroms ar krizs metu smegen limbins sistemos centruose pradeda dominuoti primityvs polinkiai. Tokiais momentais vyraus tie proiai, kuriuos yra gijusios emocijas reguliuojanios smegenys. Atsivelgiant tai, ar smegenys yra formuojamos brutalumo, ar meils, vaikystje atsiveria ypatingos emocini pamok galimybs. Muami vaikai anksti ir nuolat patiria traumas. Galbt geriau suvokti, kokias emocines pamokas gauna ie prievart patiriantys vaikai, galime pamat, kokius ilgalaikius pdsakus traumos palieka smegenyse, ir kaip ie iaurs pdsakai gali bti paslpti.
13 TRAUMA IR PAKARTOTINIS EMOCIJ IMOKIMAS

Somas itas, pabglis i Kambodos, buvo sukrstas, kai trys jo sns papra nupirkti aislinius autuvus AK-47. eeri, devyneri ir vienuolikos met amiaus berniukai norjo su iais autuvais aisti aidim, kur kai kurie j mokyklos mokiniai vadino Perdiu". iame aidime blogiukas Perdis iaudo vaik grup, o paskui ir pats nusiauna. Taiau kartais vaikai aidim baigdavo kitaip: jie patys nuudydavo Perd. Perdis" - tai katastrofik 1989 met vasario 17 dienos vyki Klyvlendo pagrindinje mokykloje Stoktone, Kalifornijos valstijoje, pakartojimas. Tada per vien i pirmokams, antrokams ir treiokams skirt pertrauk Patrikas Perdis - prie kokius dvideimt met pats moksis ioje Klyvlendo pagrindinje mokykloje - stovjo aidim aiktels pakratyje ir 7,22 mm kulkomis aud imtus aidiani vaik. Kulkos skriejo viena po kitos septynias minutes, tada jis, prisidjs autuv sau prie smilkinio, nusiov. Atvykusi policija rado penkis mirtanius ir dvideimt devynis sueistus vaikus. Per kelis mnesius Perdis spontanikai tapo mgstamiausiu Klyvlendo
pagrindinje mokykloje besimokani berniuk ir mergaii aidimu; tai rodo, kaip giliai tos septynios minuts ir po to sek vykiai sir vaik atmint. Kai aplankiau mokykl, kuri dviraiu galima visai greitai pasiekti i kaimynystje esanios Pacifiko vietovs, kur a uaugau, universiteto, jau buvo praj penki mnesiai nuo tada, kai vien i pertrauk Perdis pavert komaru. Vis dar buvo jauiamas jo buvimas, nors baisiausios audymo yms - imtai skyli ant kulk suvarpyt sien ir kraujo klanai dingo jau kit ryt po vykio.
231
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 233
Taiau giliausi randai liko ne ant Klyvlendo pagrindins mokyklos sien, bet vaik ir mokytoj, kurie stengsi vl gyventi kaip anksiau, psichikoje.1 Turbt labiausiai
rs percepciniai potyriai: vio vaizdas, garsas ir parako kvapas, riksmai ar netiktai nutilusi auka, kraujo iurkl ar policijos automobilio sirenos". Nerv sistem tiriantys mokslininkai dabar teigia, kad tokie ryks baiss prisiminimai tampa emocij dalimi. I tikrj tai yra per daug suadinto migdolinio kno poymiai, skatinantys aikius traum suklusio vykio prisiminimus toliau vertis smon. Tie siaubingo vykio prisiminimai sukelia psichin jautr: jei atsiranda nors maiausias tarimas, kad tai gali dar kart atsitikti, tuoj pat siuniamas signalas. Toks per didelio jautrumo pasireikimas yra vaik emocins traumos, taip pat ir pasikartojanios fizins prievartos vaikystje poymis. Kiekvienas pavyzdiui, sukreiantis vykis ar (gaisras uraganas, ar autoavarija, stichin ar nelaim,
trikd tai, kad atsiradus nors maiausiai detalei, primenaniai baisj vyk, tos kelios siaubo minuts vis ikildavo ir ikildavo atmintyje. Pasak vienos mokytojos, praneus, jog artja v. Patriko diena, baims banga nuvilnijo per vis mokykl. Kakodl nemaai vaik paman, kad ji skirta udikui Patrikui Per- diui pagerbti. Kita mokytoja pasakojo: Kai tik igirstame pro al vaiuojant greitosios pagalbos automobil netoliese esanius seneli namus, viskas aplinkui sustingsta. Vaikai klausosi, ar ji sustos ia, ar vaiuos toliau". Kelias savaites vaikai bijojo pavelgti veidrodius poilsio kambariuose, mat mokykloje sklido gandai, kad ten slepiasi Kruvinoji Mergel Marija" - kakoks fantazijos pagimdytas monstras. Prajus kelioms savaitms po audymo, viena isigandusi mergait bgo mokytoj kambar aukdama: A girdjau vius! A girdjau vius!" O kieme tesigirdjo grandini vangjimas. Daugelis vaik buvo ypa budrs, tarsi vis laik tiktsi siaubingo vykio pasikartojimo; kai kurie berniukai ir mergaits per pertrauk nedrsiai sukiodavosi prie klass dur, nedrsdami eiti aidim aiktel, kur buvo audoma. Kiti aisdavo tik maomis grupmis, maesn vaik paskyr sargybai. Daugelis alinosi nelaims" viet, kur uvo vaikai. Prisiminimai taip pat atgydavo nerimastinguose sapnuose, siver- dami neapsaugot vaik smon iems miegant. Be to, kai jie sapnuodavo pasikartojant audym, juos uplsdavo nerimas, kad jie taip pat greitai mirs. Kai kurie vaikai net stengdavosi miegoti atsimerk, kad nesapnuot. Visos ios reakcijos psichiatrams inomos kaip pagrindiniai potrauminio streso sutrikimo, arba PTSS, poymiai. Vaik psichiatras daktaras Spenseris Etas (Spencer Ethas), tiriantis, kaip potrauminio streso sutrikimas pasireikia vaikams, teigia, kad toki traum pagrindas yra pagrindinio prievartos veiksmo prisiminimai, pavyzdiui, paskutinis smgis kumiu, dris peiliu ar vis. Tokie prisiminimai yra stip-
ems
drebjimas
iprievartavimas
apiplimas)
migdoliniame kne gali diegti mius prisiminimus. Kasmet imtai tkstani moni patiria panaias nelaimes, ir daugelis jauiasi emocikai paeisti, o tai palieka pdsakus smegenyse. Smurtiniai veiksmai yra alingesni nei stichins nelaims, tarkim, uraganas, nes, kitaip nei gamtos nelaimi aukos, prievart patyrusieji jauiasi tarsi jie bt specialiai pasirinkti piktadarystei vykdyti. is faktas griauna pasitikjim monmis ir tikjim tarpusavio santyki saugumu; tokio tikjimo stichins nelaims nesudrumsia. Per kelias akimirkas pasaulis tampa pavojinga vieta, kur kiti mons gali kelti grsm tavo saugumui. Patirti iaurumai auk atmintyje diegia model, skatinant bijoti visko, kas nors kiek primena pat upuolim. Vienas vyras, gavs per galv i nugaros ir net nepamats upuoliko, taip isigando, kad vliau gatve stengdavosi eiti pirma kokios pagyvenusios moters, kad jaustsi saugus, jog niekas nebesuduos jam.2 Moteris, upulta kartu su ja liftu vaiavusio vyro, kuris, grasindamas peiliu, privert j ilipti negyvenamame aukte, kelias savaites bijojo ne tik engti lift, bet ir metro bei kit udar viet, kurji jaustsi lyg spstuose. Pamaiusi vyr, kiant rank varko kien lygiai taip pat, kaip tai dar upuolikas, staiga pakilusi nuo suoliuko ji pradjo bgti.
Kaip parod isigelbjusij po Holokausto tyrimas, siaubo pdsakai atmintyje ir dl to persekiojanti nemiga gali ilikti vis gyvenim. Prajus beveik penkiasdeimiai met, kai jie kent bad, juos vis dar persekiojo prisiminimai apie mylimj skerdynes ir nuolatinj siaub naci mirties stovyklose. Tredalis j teig apskritai jaui baim. Beveik trys ketvirtadaliai sak, prisimin naci persekiojimus, pamat uniformuot mog ar dmus rkstant i kamino, igird beldiant duris ar lojant unis, vis dar jaui nerim. Beveik 60 procent teigia, kad Holokaust prisimena beveik kiekvien dien, netgi pusei amiaus prajus; tie, kuriems ie poymiai pasireikia aktyviai (tai yra atuoniems i deimties), vis dar kenia nuo pasikartojani komar. Vienas iliks gyvas sak: Jei pergyvenai Auvic ir nesapnuoji komar, tai tu nenormalus".
dien. Potrauminio streso sutrikimas rodo pavojing nerv sistemos polink baim, kai mogus kasdienius gyvenimo momentus reaguoja kaip kritik situacij. Upuolimo scena, aprayta antrajame skyriuje, atrodo lemiama, nes atmintyje paliko tokias stiprias ymes: kuo iauresni, labiau sukreiantys ir siaubingesni bna vykiai, sukeliantys migdolinio kno reakcij, tuo jie sunkiau idyla i atminties. Ikilus iems
prisiminimams, nervinis pagrindas rodo, kaip smarkiai dl vienintelio sukreianio siaubingo vykio gali pasikeisti smegen chemins savybs.4 Nors visi gauti duomenys apie potrauminio streso sutrikim paprastai yra grindiami vienu kuriuo vykiu, panas rezultatai atsiranda ir dl met metais patiriam iaurum, kaip kad bna vaikams, patiriantiems seksualin, fizin ar emocin prievart. Daugiausiai potrauminio pasikeitim sutrikimo smegenyse centre, tyrim atliekama tyrim Nacionaliniame Veteran
streso
steigusiame
centrus
administracijos ligoninse, kur gydosi daugyb Vietnamo ir kit kar veteran, keniani dl mintojo sutrikimo. I i tyrim daugiausiai apie j ir suinome. ias
ATMINTYJE SUSTINGS SIAUBAS

Keturiasdeimt atuoneri met Vietnamo karo veteranas, apie dvideimt ketverius metus ikents tolimoje alyje, pasakojo: A negaliu isivaduoti i prisiminim! Mane vis ulieja jspdi, sukelt, atrodo, visikai nesusijusi dalyk, banga, pavyzdiui, trinkteljimas durimis, rytiets moters vaizdas, prisilietimas prie bambukinio iuinio ar keptos kiaulienos kvapas. Praeit nakt a kaip niekad gerai miegojau. Bet anksti ryte pra audra ir nudundjo griaustinis. Staiga prabudau sustings i baims. Atrod, kad vl esu Vietname, per pat muson sezon stoviu sargybos poste. Buvau sitikins, kad kita kulk krua mane nuudys, kad greitai mirsiu. Mano rankos sustingo it ledas, vis kn ipyl prakaitas. Jauiau ant sprando kiekvien stovint plauk. Vos galjau kvpuoti, irdis dausi. Uuodiau sieros kvap. Staiga pamaiau, kas liko i mano biiulio Trojo... Nuo kito aibo tvyksteljimo ir griaustinio dundesio a taip paokau, kad nukritau ant grind.3 ie siaubingi prisiminimai net ir po dviej deimi met buvusiam kareiviui vis dar kelia toki pat baim, koki jis jaut t lemting
inias galima pritaikyti ir gydant vaikus, patyrusius toki skaudi emocini traum kaip Klyvlendo pagrindins mokyklos moksleiviai. Daktaras Denisas arnjus (Dennis Charney) pasakojo, kad aukos, patyrusios itin iurpias traumas, gali biologikai negrtamai pasikeisti"5 Jeilio psichiatras arnjus yra Nacionalinio centro neurologijos klinikos direktorius. Nesvarbu, ar tai buvo nuolatinis mi, kankinim siaubas, ar pasikartojanti prievarta vaikystje, ar vienkartin patirtis, tarkim, patekus uragan ar velgiant miriai akis autoavarijoje. Bet koks nevaldomas stresas gali sukelti tokius paius biologinius padarinius." Lemiamas odis yra nevaldomas. Jeigu tik mons pajunta, kad gali t padaryti katastrofikomis aplinkybmis, kad gali kontroliuoti situacij, jie daug lengviau visa tai emocikai igyvena nei tie, kurie jauiasi visikai bejgiai. Bejgikumo veiksnys subjektyviai nustelbia vyk. Kaip teig centro Psichofarmakologijos klinikos
laboratorijos direktorius daktaras Donas Kristalas (John Krystal), sakykim, vienas, upultas peiliu, ino, kaip apsiginti, ir ima veikti, o kitas mo
gus tokioje paioje situacijoje galvoja: A uvs!" Didesn tikimyb, kad btent pastarasis po to jaus potrauminio streso sutrikimo padarinius. Pakitimai smegenyse vyksta tada, kai pradedi jausti, kad tavo gyvenimas yra pavojuje ir nieko negali padaryti". Tyrimai parod, jog bejgikumas yra klaiki bsena, sukelianti potrauminio streso sutrikim. Buvo atlikta deimtys bandym su laboratorijos iurki poromis; kiekviena iurk buvo atskirame narvelyje: buvo paleisti nestiprs, taiau iurkms labai didel stres keliantys vienodo stiprumo elektros smgiai. Tik viena iurk narvelyje turjo svert; kai j nuspausdavo, elektros srov abiejuose narveliuose bdavo nutraukiama. Savaites abi iurks gaudavo vienod elektros smgi kiek. Taiau ta iurk, kuri galjo sustabdyti elektros srov, patyr neilgalaikius streso padarinius. Tik bejgs iurks smegenyse atsirado streso sukelt pakitim.6 Vaikui, kur audoma aidim aiktelje ir kuris mato papldusius krauju ir mirtanius savo draugus, ar mokytojui, negaliniam sustabdyti skerdyni, tas bejgikumas turjo bti akivaizdus.
svarbiausi pakitim vyksta melsvojoje vietoje (locus ceruleus) - struktroje, reguliuojanioje dviej mediag, vadinam katecholaminais adrenalino ir
noradrenalino, - sekrecij smegenyse. ios neurochemins mediagos sutelkia kno jgas kritikoje situacijoje; ta pati katecholamino banga su ypatinga jga malina ir prisiminimus. Esant potrauminio streso sutrikimui, i sistema tampa hiperaktyvi ir iskiria labai dideles i smegen chemini mediag dozes susidarius aplinkybms, kai ikyla (arba visai neikyla) maa grsm, kaip nors primenanti vykusi traum. Todl ir Klyvlendo pagrindinje mokykloje vaikus apima panika, kai jie igirsta greitosios pagalbos automobilio siren, panai tas, kurias girdjo savo mokykloje po vi. Melsvoji vieta ir migdolinis knas yra glaudiai tarpusavyje susij, kaip ir su kitais limbins sistemos dariniais - hipokampu ir hipota- lamu; o katecholamin veikimo zona apima ir smegen iev. Manoma, kad pasikeitimai iose grandyse atsiranda dl potrauminio streso sutrikimo poymi: nerimo, baims, per didelio budrumo, greito nulidimo ar susijaudinimo, pasiruoimo kovoti ar bgti bei neidildom stipri emocini prisiminim.8 Vienas tyrimas parod, kad Vietnamo karo veteranai, keniantys dl potrauminio streso sutrikimo, turjo 40 procent maiau receptori, stabdani katecholamin veikim, nei tie vyrai, kuriems nepasireik ie poymiai - galima manyti, kad j smegenyse vyko ilgalaiki pakitim, ir j katecholamin sekrecija tapo
PTSS - LIMBINS SISTEMOS SUTRIKIMAS

Jau keli mnesiai prabgo nuo stipraus ems drebjimo, ivertusio j i lovos. Panikai spiegdama ir bgdama per vis tamsoje paskendus nam, ji iekojo savo ketveri met snelio. Valand valandas be maisto, vandens ir viesos jie susiglaud tupjo Los Andelo nakties altyje, o silpnesni smgi bangos drebino po jais em. Dabar, prabgus mnesiams, ji beveik atsigavo po panikos, kelias dienas po vyki vis j apimdavusios, kai vien nuo dur trenksmo ji praddavo drebti i baims. Vienintel usitsusi problema - nemiga, atsirasdavusi tik tomis naktimis, kai jos vyro nebdavo namie, kaip kad t ems drebjimo nakt. Pagrindiniai tokios imoktos baims poymiai - skaitant ir kratutines jos formas, potrauminio streso sutrikim - gali bti aikinami limbins sistemos pasikeitimais, susijusiais su migdoliniu knu.7 Vieni
prastai kontroliuojama.9 Kiti pakitimai vyksta grandyje, jungianioje limbin sistem su hipofize, reguliuojania kortikotropin atpalaiduojant veiksn (KAV). KAV yra pagrindinis streso hormonas, kur iskiria knas, kad sutelkt jgas netiktam atsakui pulti ar sprukti". Dl vairi pakitim io hormono iskiriama daugiau, ypa migdoliniame kne, hipokampe ir melsvojoje vietoje, taip knas parengiamas pavojingai situacijai, kurios i tikrj nra.10 Kaip man aikino Djuko universiteto psichiatras daktaras arlis Nemerofas (Charles Nemeroff), per didelis KAV kiekis veria jus pernelyg stipriai reaguoti. Pavyzdiui, jei esate Vietnamo karo veteranas, keniantis dl potrauminio streso sutrikimo, ir jei didelje main
stovjimo aiktelje jus staiga apvieia upakaliniai automobilio ibintai, dl isiskyrusio KAV jus ulieja tokie patys jausmai kaip ir tada, kai patyrte traum: js isigstate, pradedate prakaituoti, drebate, jums gali ikilti praeities prisiminimai. Pernelyg stipriai reaguoja tie mons, kuri KAV sekrecija yra per didel. Pavyzdiui, jei prislintum bet kuriam mogui i nugaros ir staiga suplotum rankomis, pirm kart jis isigands paokt, bet taip neatsitikt suplojus trei ar ketvirt kart. mons, turintys per daug KAV hormono, nepripranta: ir ketvirtkart suplojus jie isigs lygiai taip pat kaip ir pirmkart".11 Treti pakitimai vyksta opiatinje smegen sistemos dalyje, iskirianioje skausm slopinanius endorfinus. Ji taip pat tampa hiperaktyvi. i nerv sistemos grandis apima ir migdolin kn, ir smegen iev. Opiatai yra chemins, veiksmingai nuskausminanios smegen mediagos, kaip ir tos paios chemini mediag eimos opiumas bei kiti narkotikai. Esant auktam opiat (smegen morfijaus") lygiui, mons lengviau itveria skausm. Tai pastebjo ir karo chirurgai: sunkiai sueistiems kareiviams reikjo maesni narkotik dozi skausmui veikti nei lengvesnius sualojimus patyrusiems civiliams. Panaiai pasireikia ir potrauminio streso sutrikimas.12 Endorfino pakitimai nauju aspektu papildo nerv sistemos, suadintos vl gavus traum, sudt: taip nuslopinami kai kurie jausmai. Tai, atrodo, paaikina seniai pastebtus negatyvius" psichologinius potrauminio streso sutrikimo poymius: anhedonij (negaljim jausti malonumo) ir bendr emocin ssting - jausm lyg btum atitrks nuo gyvenimo ar nuo rpinimosi kit jausmais. Toki moni artimieji gali patirti abejingum dl empatijos trkumo. Kitas galimas padarinys yra atsiribojimas, suprantamas ir kaip negaljimas prisiminti lemting traum sukelianio vykio minui, valand ar net dien. Dl nerv sistemos pakitim, atsiradusi veikiant potrauminio streso sutrikimui, mogus, atrodo, taip pat bna labiau links jautriau reaguoti traum sukelianius vykius. Nemaai tyrim su gyvnais parod, kad jei jauni gyvnai patyr net ir nedidel stres, vliau gyvenime dl smegen pokyi, atsiradusi po traum suklusio vykio, jie buvo labiau paeidiami nei streso nepatyrusieji (vadinasi, btina sku-
biai gydyti potrauminio streso sutrikimo paveiktus vaikus). Tai, atrodo, galt paaikinti, kodl po tos paios katastrofos vienam mogui pasireikia potrauminio streso sutrikimas, o kitam ne: migdolinio kno funkcija - velgti grsm, ir kai gyvenime vl susiduriama su tikru pavojumi, signalas bna atresnis. Visi ie nerv sistemos pakitimai suteikia trumpalaik pranaum veikiant iaurias ir skaudias kritikas situacijas, kurios ir sudaro slygas tiems pakitimams atsirasti. Sunkiose situacijose geriau bti budresniam, viskam pasirengusiam, nepasiduoti skausmui, kn parengti fiziniams smgiams atlaikyti ir - tuo momentu bti abejingam dalykams, kurie galt trikdyti. Taiau ie trumpalaikiai pranaumai pamau virsta problemomis, kai smegenys pakinta tiek, kad tai tampa polinkiu; lyg automobilis su nuolat jungta pirmja pavara. Kai migdolinis knas ir su juo susijusios smegen sritys stiprios traumos metu patenka naujas aplinkybes, is pakitimas padidjs pasirengimas sukelti nerv sistemos emocin ipuol - reikia, kad visas gyvenimas gali tapti viena kritine situacija, ir netgi nekaltas" vykis gali sukelti nevaldom baims prover.
PAKARTOTINIS EMOCIJ IMOKIMAS

Pasirodo, kad tokie traum sukeliantys prisiminimai ilieka pastovs smegen funkcijose, todl trukdo tolesniam mokymuisi - ypa kai norime i naujo imokti normaliai reaguoti traumuojanius vykius. Dl potrauminio streso sutrikimo gijus baims, mokymosi ir atminties mechanizmai bna ikreipti; ir vl i vis smegen srii didiausias vaidmuo tenka migdoliniam knui. Taiau norint veikti gyt baim, svarbiausia yra naujoji smegen iev. Proces, kai imama siaubingai bijoti to, kas visai nekelia grsms, nes mintyse tas dalykas siejamas su kuo nors bauginamu, psichologai vadina baims slygojimu. Daktaras arnjus paymi, kad gyvn laboratorijoje patirtas igstis sukelia baim, galini ilikti ilgus metus." Pagrindin smegen sritis, padedanti imokti, isaugoti ir veikti
pagal ias baimes, yra grandis tarp tarpini smegen gumburo, migdolinio kno ir kaktins smegen skilties - tai kelias nerv sistemos emocin ipuol. Paprastai, kai kas nors imoksta ko nors bijoti dl baims slygojimo, ta baim laikui bgant maja. Tai, atrodo, atsitinka dl natraliai vykstanio pakartotinio imokimo, nes nuolat susiduriama su tuo paiu gsdinaniu dalyku, ir nieko baisaus nebeatsitinka. Taip vaikas, bijantis un dl to, kad kakada j persekiojo urzgiantis vokiei aviganis, natraliai ir pamau vis maiau j bijo, jei, sakysim, jis persikelia gyventi ten, kur kakas turi draugik avigan, ir praleidia nemaai laiko aisdamas su unimi. Potrauminio streso sutrikimo atveju toks spontanikas pakartotinis imokimas nevyksta. arnjus aikina, kad dl potrauminio streso sutrikimo atsiranda pakitim smegenyse ir jie tokie dideli, kad migdolinio kno emocinis ipuolis vyksta kiekvien kart, kai kas nors net ir labai miglotai primena buvusi traum ir taip sustiprina baim. Tai reikia, kad niekada tai, ko baiminamasi, nebus galima sieti su ramybs jausmu - migdolinis knas niekada neimoks ramiau reaguoti. Psichiatras pastebi, kad baims inykimas, pasirodo, siejasi su aktyviu mokymosi procesu", susilpnjusiu monms, turintiems potrauminio streso sutrikim, skatinaniu nenormal emocini prisiminim laikymsi atmintyje".14 Vis dlto turint ger patirt net ir potrauminio streso sutrikimo poveikis gali sumati. Stiprs emociniai prisiminimai ir mini bei reakcij modeliai, kuriuos jie sukelia, laikui bgant gali pasikeisti. arnjus teigia, kad is pakartotinis imokimas vyksta smegen ievje. Pirmin baim, sitvirtinusi migdoliniame kne, visikai neinyksta; greiiau kaktins smegen skilties iev aktyviai slopina migdolinio kno gebjim smegen ramyb atsakyti su baime. Kyla klausimas, kaip greitai galite atsikratyti imoktos baims?", klausia Riardas Deividsonas, Viskonsino universiteto psichologas, nustats kairiojo smegen pusrutulio kaktins smegen skilties ievs, kaip tampos slopintojos, vaidmen. Atliks laboratorin eksperiment, kurio metu mons pirmkart imoko nemgti didelio triukmo -
tai imokstamos baims pavyzdys ir silpnesnio potrauminio streso sutrikimo paralel, - Deividsonas atrado, kad mons, kuri kairiojo smegen pusrutulio kaktins smegen skilties iev veik aktyviau, greiiau veik gyt baim. Tai tik patvirtina jos vaidmen atsikratant imoktos kanios.15
EMOCINI SMEGEN PERAUKLJIMAS"

Daugiau vili teikiani ivad apie potrauminio streso sindrom buvo gauta atlikus Holokaust igyvenusi moni tyrimus. Madaug trims ketvirtadaliams j net ir po puss imtmeio stipriai pasireik potrauminio streso sutrikimo poymiai. Prieita teigiamos ivados, kad ketvirtadaliui igyvenusi moni, anksiau kentjusi nuo toki poymi, jie daugiau nebepasireik; paprasti j gyvenimo vykiai kakaip veik problem. T asmen, kuriems ie poymiai visikai neinyko, smegenyse buvo rasta potrauminio streso sutrikimui tipik su katecholaminu susijusi pakitim. Pasveikusij smegenyse toki pakitim nebuvo.16 is ir panas duomenys teikia vili, kad dl potrauminio streso sindromo atsirad smegen pakitimai nra nepataisomi ir kad mons gali atsigauti net ir po pai baisiausi emocini igyvenim - trumpiau tariant, emocijas reguliuojanios smegen sritys gali bti peraukltos". Taigi net ir potrauminio streso sindromo sukeltos gilios traumos gali bti igydytos, ir kelias tok igijim pakartotinis imokimas. Vienas toki emocini gydymo bd, atrodo, pasireikiantis spontanikai - bent jau vaikams, yra tokie aidimai kaip Perdis". Jie suteikia vaikams galimyb saugiai, kaip aidim dar kart igyventi traum. Tai sudaro slygas dvejopam gijimui: viena vertus, prisiminimai atgyja be didelio nerimo, stipri jausm ir stres sukeliani emocij, kita vertus, vaikai mintyse tragedijos baigt gali magikai pakreipti gerj pus: kartais aisdami jie nuudydavo Perd, tuo parodydami, kad gali valdyti situacij ir dramatiku momentu nesijauia bejgiai.
Galima numatyti, kad tokius aidimus kaip Perdis" ais jaunesni vaikai, patyr neabot smurt. Pirmoji tokius iurp kelianius vaik, patyrusi prievart, aidimus pastebjo daktar Lenor Ter (Le- nore Terr), vaik psichiatr i San Francisko.'7 Panaius aidimus aid ir Chowchillos miesto Kalifornijoje, maiau nei valanda kelio nuo Stok- tono, kur Perdis sukl toki sumaitj, vaikai, kurie 1973 metais buvo pagrobti, kai autobusu vaiavo namo i vasaros stovyklos. Pagrobjai autobus ir vaikus slp dvideimt septynias kankinamas valandas. Daktar Ter pastebjo, kad prabgus penkeriems metams aukos vis dar aid pagrobim. Pavyzdiui, mergaits j aid su Barbmis. Viena mergait, negaljusi paksti kit vaik lapimo, nuolat prausdavo savo ll (j kankino prisiminimai, kaip apimti siaubo vaikai guljo kartu suvirt krv). Kita aisdavo Keliaujani Barb": jos ll nuolat kur nors keliavo - nesvarbu kur - ir saugiai grdavo, -toks ir buvo pagrindinis aidimo tikslas. Treia mergait mgo aisti, kaip jos ll stringa oloje ir dsta. Suaugusieji, patyr sunki traum, kenia nuo psichinio sstingio, blokuojanio katastrofos prisiminimus ar jausmus, tuo tarpu vaik psichika reaguoja kitaip. Daktar Ter tiki, kad jie reiau sustabarja po traumos, nes fantazuodami, aisdami ir svajodami atkuria ir pergalvoja jiems tekusius sunkius imginimus. Tokie savanoriki traumos kartojimai ukerta keli poreikiui slopinti stipriai veikianius prisiminimus, kurie vliau gali pratrkti kaip praeities vaizdiniai. Jei trauma nra labai didel, tokia kaip einant pas stomatolog plombuoti danties, gali utekti j pakartoti vien ar du kartus. Taiau jei ji didiul, vaikui reikia nesibaigiani vykio, to nemalonaus, monotoniko ritualo kartojim. Vienintelis bdas suprasti situacij, sustingusi migdoliniame kne, yra menas pasmons tarpininkas. Emocijas reguliuojanti smegen sritis gerai suvokia simbolines prasmes ir metod, Froido vadint pirminiu procesu", - metafor, pasakojimo, mito ir meno siuniamus praneimus. is bdas danai taikomas gydant traum patyrusius vaikus. Kartais menas gali paskatinti vaikus kalbti apie siaub keliant moment, apie kur kitaip jie neidrst prasitarti.
Spenseris Etas, vaik psichiatras i Los Andelo, pasakoja apie penkeri met berniuk, kuris kartu su motina buvo pagrobtas jos buvusio meiluio. Vyras nusive juos motel, ten liep berniukui pasislpti po antklode, o pats mirtinai sumu jo motin. Visikai suprantama, kad berniukas nenorjo su Etu kalbti apie tai, k mat i po antklods. Taigi Etas papra jo k nors nupieti. Psichiatras prisimena, kad berniukas nupie lenktyninink nepaprastai didelmis akimis. Etas mano, kad milinikos akys rodo berniuko drs vogiomis stebti udik. Tokios paslptos uuominos apie traum suklusi scen beveik visada pastebimos j patyrusi vaik pieiniuose. Eto terapijoje pieimas tapo pirmuoju i anksto apgalvotu ingsniu tokiems vaikams padti. Stipriai veikiantys, juos uvaldantys prisiminimai prasiveria pieinius lygiai taip pat kaip ir j mstym. Be to, pats pieimas yra terapijos dalis, traumos veikimo pradia.
PAKARTOTINIS EMOCIJ IMOKIMAS IR ATSIGAVIMAS PO TRAUMOS

Irenos pasimatymas baigsi pasiksinimu iprievartauti. Nors ji ir pabgo nuo upuoliko, jis ir toliau nepaliko jos ramybje: vargino j nevankiais pokalbiais telefonu, grasino panaudoti jg, skambino vidury nakties, persekiojo ir slapia stebjo kiekvien jos ingsn. Ji mgino kreiptis pagalbos policij, taiau jie jos problem palaik visai nereikminga, nes i tikrj nieko neatsitiko". Kai Irena pagaliau kreipsi psichoterapeut, jai buvo pasireik potrauminio streso sutrikimo poymi, ji visai nustojo bendrauti ir jautsi kalinta savo paios namuose. Irenos atveju remiasi Harvardo psichiatr daktar Dudit Luis Herman Oudith Lewis Herman), savo novatorikame darbe nurodanti svarbiausius ingsnius norint atsigauti po traumos. Daktar Herman mato tris etapus: saugumo jausmo susigrinim, traum suklusio vykio smulkmen prisiminim bei lides dl praradim ir pagaliau normalaus gyvenimo atkrim. Kaip matysime, tokia i ingsni seka yra biologikai pagrsta: ji, atrodo, atspindi, kaip emocins smegenys vl
mokosi gyvenimo nelaikyti kritika situacija, kai nuolat laukiama, kad kas nors atsitikt. Pirmas ingsnis - saugumo jausmo atgavimas - turbt suprantamas kaip bdas nuraminti per daug sibaiminusias ir per lengvai suadinamas emocijas, kad bt galima sudaryti slygas pakartotiniam mokymuisi.18 Danai pacientams pirmiausia aikinama, kad j krpiojimai ir komarai, per didelis budrumas ir panika yra PTSS poymi dalis. Tai supratus, poymiai tampa ne tokie gsdinantys. Kitas ingsnis - padti pacientams atgauti tikjim, jog jie gali kontroliuoti situacij, ir umirti traum suklusio vykio metu patirt bejgikumo jausm. Irena, pavyzdiui, sutelk savo draugus ir eim, galinius apsaugoti j nuo persekiotojo, ir sugebjo priversti sikiti policij. mons, keniantys dl potrauminio streso sutrikimo, jauiasi nesaugs" ne tik tada, kai bijo aplink tykani pavoj; j nesaugumas i pradi reikiasi daug intymiau: jie nesijauia galintys kontroliuoti to, kas vyksta su j pai knais ir emocijomis. Tai suprantama, nes potrauminio streso sutrikimas per daug suadina migdolin kn, ir vyksta emocinis ipuolis. Gydymas vaistais yra vienas i bd padti pacientams pajusti, kad nereikia kankintis dl uplstanio nesuprantamo nerimo, nemigos ar komar. Farmacininkai tikisi vien dien sukurti vaistus, galinius sumainti potrauminio streso sutrikimo poveik migdoliniam knui ir su juo susijusioms neurotransmiteri grandims. Taiau kol kas esama tik kelet i pakitim gydani vaist. Tai antidepresantai, veikiantys serotonino sistem, ir betablokeriai, kaip propranololis, stabdantys aktyvi simpatins nerv sistemos veikl. Pacientai taip pat gali imokti atsipalaidavimo technik, galini jiems padti veikti susierzinim ir nervingum. Fiziologin ramyb atveria galimyb paeistai emocij grandiai i naujo atrasti, kad gyvenimas nra nuolatin grsm, ir pasijusti ligoniams bent i dalies saugesniems. Kitas gydymo ingsnis - saugioje aplinkoje atpasakoti, atkurti traum suklus vyk, leidiant emocinei sistemai gyti nauj, realesn supratim ir reaguoti traumos prisiminimus ir j sukljus. Kai
pacientai atpasakoja iurpias traumos smulkmenas, atmintis, veikiant emocijas reguliuojaniai smegen sriiai, pradeda keistis. Atpasakojimo tempas labai svarbus mgdiojamas tempas, kur natraliai pasirenka mons, galintys atsigauti po traumos, nesikankinti dl PTSS poymi. iais atvejais danai atrodo, kad yra vidinis laikrodis, neleidiantis monms, persekiojamiems kyri prisiminim, kurie skatina dar kart igyventi traum, itisas savaites ir net mnesius beveik nieko neprisiminti i t siaubing vyki.19 Tai pasineriant prisiminimus, tai trumpai nuo j pailsint, atrodo, susidaro slygos spontanikai pervelgti traum suklus vyk ir pakartotinai imokti emocikai j reaguoti. Daktar Herman teigia, kad tiems, kuri potrauminio streso sindromas sunkiau gydomas, vykio atpasakojimas kartais gali sukelti didiul baim. Tokiu atveju psichiatras turt sultinti temp, kad ilaikyt paciento reakcijas pakeniamo lygio ir jis netrukdyt pakartotinai imokti. Psichiatras skatina pacient atpasakoti dramatikus vykius kuo aikiau, kaip siaubo filme, prisimenant visas baisias smulkmenas. Tai apima ne tik detales to, k jis mat, girdjo, uuod ar jaut, bet ir jo reakcijas - didel baim, pasilyktjim, koktum. Tikslas yra visus prisiminimus ireikti odiais, tai yra ufiksuoti tas prisiminim dalis, nuo kuri galjo bti atsiribota ir kuri galjo nebti smoninguose prisiminimuose. Kai vardijamos jutim detals irjausmai, naujoji smegen iev lengviau valdo prisiminimus, nes j sukeltos reakcijos gali bti pateiktos daug aikiau ir todl lengviau valdomos. Tuo metu pakartotinis emocij mokymasis daugiausia vyksta per vyki ir j sukelt emocij igyvenim, tik kart saugioje aplinkoje patikimo psichiatro draugijoje. Taip emocij sistema gauna pirm svarbi pamok - kad saugumas, o ne nuolatinis siaubas gali bti patiriamas kartu su traumos prisiminimais. Penkiametis, stebjs siaubing motinos nuudym ir nupies mog
didiulmis akimis, daugiau nebepie, vietoj to jis ir jo psichiatras Spenseris Etas aid aidimus, kurdami tarpusavio ry. Labai i lto berniukas pradjo atpasakoti mogudysts istorij, i pradi stereotipikai, kas kart kiekvien detal lygiai taip pat idstyda-
mas. Taiau pamau jo pasakojimas tapo atviresnis ir laisvesnis, pasakodamas jis vis maiau sitempdavo. Tuo metu ir komarai naktimis tapo retesni. Eto nuomone, tai enklas, kad trauma valdoma". Po truput j kalba nuo traumos sukelt baimi pakrypo berniuko kasdienio gyvenimo vykius, kai jis prisitaik prie naujo gyvenimo su tvu. Galiausiai vaikas galjo kalbti tik apie savo kasdien gyvenim, kas laikoma traumos poveikio inykimu. Daktar Herman mano, kad pacientams reikia gedti to, k prarado dl traumos: ar tai bt sualojimas, ar mylimo mogaus mirtis, ar santyki nutrkimas, ar apgailestavimas, kad ko nors nepadar, ar paprasiausias sukrtimas dl moni nepatikimumo. Pasakojant tokius skaudius vykius gedti yra svarbiausia: tai rodo gebjim vaduotis i traumos padarini. Pacientai gali vl irti priek, tikti, kurti nauj gyvenim, laisv nuo traumos gniaut, o ne bti nuolat valdomi praeities vyki. Atrodo, kad traumos sukeltas siaubas, lyg ukeikimas, gali bti sunaikintas nuolat j permstant ir i naujo igyvenant. Kiekviena sirena nebtinai turi kelti baim, ir kiekvienas garsas nakt nebtinai turi sukaustyti siaubo prisiminimais. Daktar Herman teigia, kad retkariais pasireikiantys poymiai danai ilieka, bet yra dalyk, rodani, kad trauma jau beveik veikta: fiziologiniai poymiai susilpnj tiek, kad jie yra lengvai suvaldomi, o dramatik vyki prisiminim sukelti jausmai ramiai igyvenami. Ypa reikminga tai, kad traum suklusi vyki prisiminimai jau nebeprasiveria nesuvaldomai, greiiau jie gali bti dar kart savanorikai permstyti ir, turbt svarbiausia, nustumti al kaip ir bet kurie kiti prisiminimai. Pagaliau tai reikia krim naujo gyvenimo, kur vyrauja tvirti bei pasitikjimo kupini tarpusavio ryiai ir atrandama prasm net ir to pasaulio, kuriame gali bti padaryta tokia skriauda.20 Visa tai yra emocijas reguliuojanios smegen srities skmingo peraukljimo enklai.
PSICHOTERAPIJA KAIP EMOCIJ MOKYMAS

Laimei, daugelio i ms gyvenime tokie katastrofiki momentai, kuri baiss prisiminimai siria atmint, yra reti. Taiau ta pati sistema, kai taip aikiai ikyla traum sukeliantys prisiminimai, veikia ir ramesniais gyvenimo momentais. Paprastos vaikysts situacijos, tokios kaip nuolatinis ignoravimas ir tv dmesio ar velnumo trkumas, apleidimas ar praradimas, socialinis atmetimas, gali niekada nepasiekti aukiausios traumos ribos, bet jie tikrai palieka pdsakus emocijas reguliuojanioje smegen srityje ir vliau gyvenime, artimai bendraujant su monmis, sukelia vairi sutrikim - aaras, pykio protrkius. Jei galima igydyti potrauminio streso sutrikim, tuo labiau galima atsikratyti ne toki gili emocini rand, kuri turi daugelis i ms. Tai ir yra psichoterapijos uduotis. Ir apskritai emocinis intelektas pradeda veikti tada, kai imokstama skmingai tvarkytis su iomis slegianiomis reakcijomis. Pagal reakcijas, vykstanias tarp migdolinio kno ir daugiau inanios" kaktins smegen skilties ievs, galima sudaryti neuroana- tomin model, kaip psichoterapija performuoja tvirtus, neadaptyvius emocinius modelius. Kaip spja Jozefas Ledu, nerv sistem tiriantis mokslininkas, atrads, kad migdolinis knas skatina emocinius ipuolius, jei kart js emocin sistema ko nors imoko, atrodo, tai niekada nedings. Psichoterapija i tikrj moko tai kontroliuoti: ji moko js naujj smegen iev slopinti migdolin kn. Polinkis veikti yra nestiprus, kol pagrindin su tuo susijusi emocija lieka prislopinta". Dl smegen struktros, nuo kurios priklauso pakartotinis emocij mokymasis, net ir po skmingos psichoterapijos pasireikia rudimentin reakcija - ankstesnio jautrumo ir baims, dl kuri susidar netinkamas emocinis modelis, liekana.21 Kaktins smegen skilties iev gali patobulinti arba pristabdyti migdolinio kno impuls griauti, bet pati reakcija vis tiek vyks. Taigi, kol negalime nusprsti, kada vyks ms emociniai ipuoliai, turime stebti, kiek laiko jie trunka. Greitesnis atsigavimas po toki ipuoli gali bti vienas i emocins brandos poymi.
Terapijos metu i esms keiiasi ms atsakas po to, kai jau buvo emocikai sureaguota, taiau tendencija, kad reakcijos visai nebus, neinyksta. To rodymas yra daugelis psichoterapijos tyrim, atlikt vadovaujant Lesteriui Liuborskiui (Lester Luborsky) ir jo kolegoms i Pensilvanijos universiteto (JAV).22 Jie analizavo pagrindinius moni tarpusavio konfliktus, dl kuri imtai pacient atjo psichoterapijos kabinet. Tai tokios problemos kaip didiulis trokimas bti pripaintam ar artimai susidraugauti, neskms baim ar per didel priklausomyb nuo kit. Buvo nuodugniai ianalizuotos tipikos (visada pasmerktos lugti) pacient reakcijos, pasireikdavusios, kai ie norai ir baims ikildavo paviri bendraujant su kitais: jie per daug reikalaudavo, k kitas mogus danai atsakydavo pykiu ar altumu, arba atsitraukdavo gindamasis nuo laukiamos eidiamos pastabos, o kitas mogus dl, atrodyt, atmetimo reakcijos likdavo susierzins. Dl toki bloga lemiani atsitikim pacientus, suprantama, uplsdavo nemalons jausmai - neviltis ir lidesys, apmaudas ir pyktis, tampa ir baim, kalt ir priekaitai sau ir pan. Kad ir koks bt buvs pacientas, jis, atrodo, atsiskleisdavo per svarbesnius santykius: tiek bendraudamas su sutuoktiniu ar mylimuoju, tiek su vaiku ar tvais, tiek su bendradarbiais ar virininku. Taiau ilgalaiks terapijos metu ie pacientai pasikeit dvejopai: vykius jie reagavo nebe taip atriai, netgi ramiai, j atvira reakcija tapo daug veiksmingesn siekiant to, ko jie i tikrj tikjosi i tarpusavio santyki. Vis dlto vienas dalykas nepasikeit - uslptas trokimas ar baim ir j pirminis skausmas. Kai pacientams buvo lik tik keli psichoterapijos seansai, jie jau gebjo, palyginti su terapijos pradia, dvigubai reiau negatyviai reaguoti ir dvigubai daniau i kito mogaus sulauk teigiamo atsako, kurio taip troko. Taiau visai nepasikeit j ypatingas noras tuos poreikius patenkinti. Galime manyti, kad smegen limbin sistema siunia pavojaus signalus kaip atsak bet koki uuomin apie baim keliant vyk, bet kaktins smegen skilties iev ir su ja susijusios sritys turt imokti naujo, sveikesnio atsako. Kitaip tariant, emocins pamokos, net ir giliausiai sitvirtin proiai, gyti dar vaikystje, gali gauti nauj form. Emocij mokymasis vyksta vis gyvenim. Tai tiek norjau papasakoti apie kintanius emocinius modelius, kuri imokstama. Bet reikt prisiminti ir genetikai paveldim reagavimo bd - ar gali j keisti, tarkim, i prigimties labai nepastovs ar liguistai drovs mons? Temperamentas, t. y. mums bdingos emocinio gyvenimo nuotaikos, sudaro ms charakterio pagrind. Kiekvienas mogus turi mgstam emocij diapazon. Kaip ir daugelis kit savybi, temperamentas gyjamas genetinje loterijoje, kuri daug lemia mogaus gyvenime. Visi tvai yra pastebj, kad vieni vaikai nuo gimimo bna tyls ir rams, o kiti irzls ir sunkiai valdomi. Kyla klausimas, ar patirtis gali keisti toki genetikai nulemt emocij visum? Ar i prigimties drovus vaikas gali uaugti savimi pasitikiniu mogumi? O gal prigimtis galutinai nulemia ms emocin gyvenim? Atsakymus j iuos klausimus galima rasti ymaus amiaus tarpsni psichologijos specialisto i Harvardo universiteto Deromo Kagano (Jerome Kagan) veikale.1 Kaganas nurodo, kad yra maiausiai keturi temperamento tipai: drovus, drsus, linksmas ir lidnas. T lemia skirtinga smegen veikla. Taiau to paties temperamento mons taip pat skiriasi vienas nuo kito - tai priklauso nuo gimt smegen veiklos savybi: pavyzdiui, nuo to, kaip greitai siplieskia kokia nors emocija, kiek laiko ji utrunka, kok intensyvum pasiekia. Savo darbe Kaganas susitelkia ties vienu i aspekt: ties temperamento kaita nuo drsos iki drovumo. Jau ne vien deimtmet Harvardo universitete veikia Viljamo Deimso vardu pavadinta Vaiko vystymosi laboratorija. ia Kaganas ir
249
14 TEMPERAMENTAS NE VISK NULEMIA
Temperamentas ne visk nulemia 253
jo bendradarbiai atlieka vairius kdiki ir pradjusi vaikioti vaik vystymosi tyrimus. Mokslininkai pastebjo, kad drovumo poymiai pradeda rykti jau dvideimt pirmj vaiko gyvenimo mnes. Eksperimento metu vaikams buvo leidiama aisti niekieno nevaromiems. Vieni n kiek nesvyruodami tuojau pat msi veiklos; kiti buvo ne tokie drss ir rytingi, dvejojo, laiksi sikib savo motin ir tyliai stebjo aidianius bendraamius. Madaug po ketveri met, kai eksperimente dalyvav vaikai jau lank darel, Kagano vadovaujama mokslinink grup juos vl stebjo. N vienas i tada lengvai bendravusi vaik ir dabar nebuvo drovus, tuo tarpu du tredaliai drovij vis dar buvo nedrss. Kagano nuomone, pernelyg jautrs ir baikts vaikai suaug bna nerytingi ir nedrss. Apie 15-20 proc. vaik i prigimties yra, psichologo odiais tariant, uslopinto elgesio". Jau kdikystje ie vaikai baiminasi visko, kas yra nepastama, todl jie nedrsiai ragauja nauj valgi, vengia svetim gyvn, nemgsta nauj viet, nedrsiai jauiasi tarp nepastam moni. Be to, jie jautrs ir kitiems dalykams, pavyzdiui, yra link save kaltinti ir sau priekaitauti. Tokie vaikai sustingsta i baims kiekvien kart, kai reikia bendrauti: per usimimus, aidim aiktelje, susitik su naujais monmis - visada, kai tik juos atkreipiamas dmesys. Suaug jie danai vakarli metu ramsto sienas, liguistai bijo vieai kalbti ir pan. Tomas, vienas i Kagano eksperimente dalyvavusi berniuk, buvo tipikas drovuolis. Nuo ankstyvos vaikysts - bdamas ir dvej, ir penkeri, ir septyneri met amiaus - jis visko perdtai baiminosi. Apklausiamas psichologo, trylikametis Tomas sdjo visas sitemps, tiesia nugara, kandiojo lpas, tryn rankas, velg bereikmiu vilgsniu ir nedrsiai ypteljo tik pasakodamas apie savo mergin. Atsakinjo trumpai ir atrod susikausts.2 Tomas prisimin madaug iki vienuolikos met buvs labai drovus: kiekvien kart, kai reikdavo ukalbinti bendraamius, j ipildavo prakaitas. Jis daug ko nepagrstai bijojo: pavyzdiui, galimo gaisro, nerti vanden, likti vienas tamsoje. Tomas danai sapnavo komarus - kad j puola pabaisos. Nors paskutinius dvejus metus jis nebesijaut ess toks drovus, jam vis dar buvo
nejauku bendrauti su bendraamiais, o labiausiai Tomas nerimavo dl paymi, nors moksi labai gerai. Berniukas tvo pavyzdiu norjo tapti mokslininku, nes tokia vienatvs reikalaujanti specialyb tiko jo intravertikam bdui. Ralfas, prieingai nei Tomas, visada isiskyr drsa ir draugikumu. Per pokalb su psichologu jis sdjo laisvai atsirms kds atlo, neatrod susijaudins, daug ir mielai pasakojo lyg bendraamiui, nors su panekovu juos skyr net dvideimt penkeri metai. Vaikystje jis bijojo tik dviej dalyk - un po to, kai didelis uo uoko ant jo, trej met vaiko, ir skrydi, kai bdamas septyneri jis igirdo apie lktuvo avarij, taiau ta baim greitai prajo. Draugikas ir vis mgstamas Ralfas niekada neman ess drovus. Drovi vaik nerv sistema i prigimties yra jautresn, todl jie reaguoja ir nereikmingus dirgiklius. Pavyzdiui, toki kdiki irdels plaka daug greiiau nei kit mayli, kai jie atsiduria neprastoje aplinkoje. Dvideimt vieno mnesio amiaus udaro bdo kdikiai, kurie buvo tiriami, atitraukti nuo aidimo susijaudindavo daug labiau nei kiti vaikai. T rod ir irdies plakimo danio matavimo aparatas. Toks greitai kylantis nerimas yra j drovumo pagrindas: kiekvien nauj mog ar situacij jie laiko galima grsme. is jausmas paprastai neapleidia vis gyvenim. Galbt todl nereta vidutinio amiaus moteris, prisimenanti vaikystje buvusi labai drovi, danai jauia baim, nerim ar kalt bei kenia nuo streso sukelt fizini negalavim, toki kaip migreninis galvos skausmas, arnyno ar skrandio jautrumas.3
DROVUMO NEUROCHEMIJA
Kagano teigimu, atsargusis Tomas ir drsusis Ralfas skiriasi neuron grandins, besibaigianios migdoliniame kne, jautrumu. Mokslininko nuomone, dl gimt neurochemini savybi baiki moni neuron grandin yra lengvai suadinama, todl jie vengia to, ko nepasta, nemgsta nepastovumo, nuolat dl ko nors nerimauja. Toki kaip Ralfas nerv sistema ne tokia jautri, j migdoliniam knui sua-
dinti reikia daug stipresni dirgikli, todl tokius mones sunkiau igsdinti, jie mgsta bendrauti, susipainti su naujais monmis, itirti naujas vietas. Kok temperament kdikis paveldjo, galima suprasti i to, ar jis dirglus, ar labai susijaudina susidrs su kuo nors nepastamu. Paprastai kas penktas kdikis bna drovus, o madaug du penktadaliai pasiymi gyvu temperamentu. Savo ivadas Kaganas grindia ir neprastai baiki kai stebjimo duomenimis. Uuot elgusis kaip ir dert legendiniu smalsumu garsjantiems naminiams gyvulliams, kats veng nauj dalyk ir nenoriai tyrinjo nauj aplink. Jos puol tik smulkius grauikus, didesni nedrso liesti, tuo tarpu drsesns kats su pasimgavimu juos persekiojo. Smegen tyrimai parod, kad kai kurios baiki kai migdolinio kno dalys yra nepaprastai jautrios, todl labai greitai suadinamos (pavyzdiui, kai kat igirsta grasinam prieininks nyptim). Madaug vieno mnesio kaiuk bdas jau aikiai atsiskleidia, nes tada migdolinis knas bna pakankamai subrends ir jau gali kontroliuoti smegen sistem bei sprendimus veikti. Vienas kaiuko smegen brendimo mnuo prilygsta atuoniems kdikio smegen brendimo mnesiams. Taigi, kaip pastebi Kaganas, madaug nuo atuoni devyni mnesi amiaus vaikai pradeda bijoti nepastam moni. Tarkim, jei motina palieka kdik kambaryje vien su nepastamu mogumi, maylis pradeda verkti. Psichologo nuomone, labai nedrss vaikai gali bti paveldj didel kiek noradrenalino ar kit smegen chemini element, jaudrinani migdolin kn, todl j lengva suadinti. Laboratorijoje tiriant vaikystje gana drovi jaun vyr ir moter reakcij atrius kvapus, buvo nustatyta, kad padidjs j irdies plakimo danis ilieka daug ilgiau nei bendrauti mgstani bendraami. Tai rodo, kad didelis noradrenalino kiekis ilgiau palaiko suadint migdolin kn, o per neuron grandin - ir simpatin nerv sistem.4 Kaganas pastebjo, kad drovi vaik simpatins nerv sistemos veiklos intensyvum atspindi tokie rodikliai kaip auktesnis kraujospdis,
isiplt vyzdiai, didesnis noradrenalino kiekis lapime ir pan. Kitas drovumo barometras yra tyljimas. Kagano vadovaujama psicholog grup pastebjo, kad natralioje aplinkoje - per usimimus darelyje, susidr su nepastamais vaikais ar kalbinami suaugusio mogaus - drovieji vaikai kalba maiau. Vienas nedrsus darelinukas nieko neatsakydavo vaikams, kurie j kreipdavosi, ir didij laiko dal darelyje praleisdavo stebdamas aidianius bendraamius. Mokslininko nuomone, drov tyljim susidrus su naujove ar pajutus grsm sukelia neuron grandin tarp priekini smegen, migdolinio kno ir greta esanios limbins srities, kuri atsakinga u gars tarim (dl to patyr sukrtim mes kartais prarandame ad"). Itin jautriems vaikams gali isivystyti nerimo sutrikimai, tokie kaip panikos priepuoliai. Vienas tyrimas parod, kad 44 berniukai ir mergaits i 754 et septint klasi mokini jau buvo patyr bent vien panikos priepuol arba pastebj jo simptom. Nerimo epizodus daniausiai sukelia ankstyvajai paauglystei bdingi baims ir nerimo altiniai, tokie kaip pirmasis pasimatymas ar svarbus egzaminas. Dauguma vaik t nerim gana nesunkiai veikia, taiau droviems paaugliams, kuriuos nepaprastai gsdina neprastos situacijos ir aplinkybs, pasireikia panikos simptomai: pradeda stipriai plakti irdis, pritrksta kvapo, dusina ir kartu apima jausmas, tarsi turt atsitikti kakas baisaus - jie iprots arba mirs. Pasak mokslinink, ie epizodai nra tokie rimti, kad paaugli igyvenam panik galima bt laikyti psichikos sutrikimu, taiau jie signalizuoja, jog vliau iems paaugliams gali isivystyti mintasis sutrikimas. Suaugusieji, kurie kenia nuo panikos priepuoli, prisimena, kad jie prasidj dar paauglystje. Nerimo priepuoli antpldis yra glaudiai susijs su lytiniu brendimu. Mergaits, kurioms lytinis brendimas buvo tik prasidjs, nebuvo patyrusios toki priepuoli, o madaug 8 proc. lytikai subrendusi paaugli prisipaino jautusios panik. Nors kart patyrus tok priepuol atsiranda baim, kad jis pasikartos, todl panikos sutrikimu sergantys mons vengia aktyvaus gyvenimo.
Temperamentas ne visk nulemia
255
NIEKAS MAN NERUPI: LINKSMAS TEMPERAMENTAS

Prajusio amiaus treiajame deimtmetyje mano tada dar jauna teta Duna paliko savo namus Kanzasityje ir viena pati nuvyko j anchaj. Tada tokia kelion vieniai moteriai buvo labai pavojinga. Tame tarptautiniame prekybos ir intrig centre Duna sutiko brit kolonijins policijos pajgose dirbus detektyv ir u jo itekjo. Kai Antrojo pasaulinio karo pradioje japonai um anchaj, mano teta ir jos vyras buvo kalinti karo belaisvi stovykloje, apie kuri pasakojama knygoje Sauls imperija" (Empire of the Sun") ir to paties pavadinimo filme. Igyven penkerius iurpius nelaisvs metus, jie be cento kienje buvo isisti Brit Kolumbij - tada buvusi Didiosios Britanijos kolonij. Prisimenu, kaip dar bdamas vaikas pirm kart pamaiau Du- n, energija tryktani pagyvenusi moter, kurios gyvenimas buvo toks nepaprastas. Senatvje ji patyr insult ir buvo pusiau paralyiuota. Duna sveiko ltai ir sunkiai, taiau po kurio laiko vl galjo vaikioti, nors iek tiek lubavo. Prisimenu, kaip kart jome kartu umiest pasivaikioti. Tada jai buvo jau per septyniasdeimt. Ji nuklydo al, ir po keli minui igirdau j negarsiai aukiantis pagalbos. Buvo parkritusi ir pati negaljo atsikelti. Nedelsdamas nuskubjau jai padti. Uuot musi dejuoti, Duna tik pasijuok i savs ir nerpestingai tar: Gerai, kad bent galiu vaikioti". Toki moni kaip mano teta emocij pasaulis, regis, labiau pasiduoda teigiamo poliaus traukai, - jie i prigimties yra linksmi ir nerpestingi, prieingai nei paniurliai ir melancholiki mons. ias temperamento savybes veikiausiai lemia atitinkama kairiosios ir deiniosios kaktins smegen srities - emocini smegen virutini poli veikla. Toki hipotez savo darbuose ikl Viskonsino universiteto psichologas Riardas Deividsonas. Jis pastebjo, kad mons, kuri kairioji kaktin skiltis aktyvesn, yra gyvo temperamento, mgsta bendrauti, su malonumu priima visk, k jiems silo gyvenimas, lengviau (kaip mano teta Duna) atsigauna po patirt sunkum. O tie asmenys,
kuri aktyvesn deinioji skiltis, link visk vertinti negatyviai, pasiduoda irzliai nuotaikai, juos trikdo kylantys sunkumai ir danai kamuoja nerimas bei depresija. Per vien i savo eksperiment Deividsonas lygino asmenybs test, kuriuos pateik savanoriams, rezultatus. Mokslininkas pastebjo, kad aktyvesn deinij kaktin smegen srit turintiems asmenims akivaizdiai bdingesns neigiamos nuostatos. ie mons primin Vudio Aleno vaidinamus komikus herojus, kuriems ir mamoiai prilygsta katastrofoms. Jie visko baiminosi, buvo prastai nusiteik ir tariai velg pasaul, kuris, j nuomone, pilnas sunkum ir visur slypini pavoj. Visikai kitaip mst savanoriai, turintys aktyvesn kairij kaktin smegen srit. Jie buvo linksmi, giedros nuotaikos, lengvai bendravo, vis- kuodiaugsi, pasitikjo savimi ir jautsi gyvenimo atlyginti. Psichologini test rezultatai rod, kad jiems gresia maesnis pavojus susirgti depresija ar patirti kitoki emocini sutrikim.6 Lygindamas visikai sveik ir depresija sirgusi moni smegen veikl Deividsonas nustat, kad pastarj kairioji kaktin skiltis dirba vangiau nei deinioji. Tas buvo bdinga ir tiems pacientams, kuriems depresija buvo neseniai diagnozuota. Mokslininkas spja, kad depresij veik mons imoksta suaktyvinti savo kairiosios kaktins skilties veikl, taiau spjim dar reikia patikrinti eksperimentais. Nors jo tyrimas pagrstas apie 30 proc. moni, priklausani vienam ar kitam kratutinumui, visi mons, pasak Deividsono, pagal smegen bang model gali bti priskirti vienam ar kitam temperamento tipui. Niraus ir linksmo temperamento skirtumai irykja paiose vairiausiose situacijose. Pavyzdiui, vieno eksperimento metu savanoriai stebjo film itraukas. Vieni filmai buvo nuotaikingi: rodoma vonioje besimaudanti gorila, aidiantis uniukas, o kiti, tokie kaip slaugytojom skirtas mokomasis filmas apie operacij, gana nemalons. Paniurliai, t. y. tie mons, kuri deinysis smegen pusrutulis veik aktyviau, pareik, kad linksmieji filmai nebuv labai juokingi, o matydami su- kreus operuojamojo krauj jie jaut didel baim ir pasilyktjim. Linksmuoli, prieingai, nelabai sujaudino operacijos vaizdai, o irdami juokingus filmus jie atvirai reik savo diaugsm.
Taigi pagal temperament mes teigiamai arba neigiamai reaguojame gyvenimo vykius. Polinkis melancholij ar optimizm - kaip ir drovum ar drsum - pasireikia jau pirmaisiais kdiki gyvenimo metais. Tai akivaizdiai rodo, kad ir ie bruoai yra genetikai paveldimi. Kaip ir didioji smegen dalis, kaktins skiltys pirmaisiais gyvenimo mnesiais dar brsta, todl tikslesni duomen apie j veikl galima gauti tik tiriant madaug deimties mnesi kdikius. Taiau Deividsonas pastebjo, kad ir visikai ma kdiki kaktini skili veikla gali parodyti, ar vaikas prads verkti motinai ijus i kambario. Tyrimo rezultatai visikai atitiko lkesius: ityrus kelias deimtis kdiki paaikjo, kad vis verkusij mayli aktyvesnis buvo deinysis smegen pusrutulis, o ramij - kairysis. Vis dlto nors temperamentas ima skleistis vos gimus ar netrukus po gimimo, tai nereikia, kad i prigimties niresnio bdo mons yra pasmerkti vis gyvenim bti prislgti ar gilios nuotaikos. Emocins pamokos vaikystje gali labai paveikti gimtus polinkius - juos sustiprinti arba prislopinti. Dl didelio smegen plastikumo vaikystje t met patirtis gali daryti ilgalaik poveik besiformuojaniai nerv sistemai. Tai, kad vaikysts patyrimas gali pakeisti temperament gerj pus, rodo ir Deromo Kagano atlikti tyrimai su droviais vaikais.
Madaug vienas i trij kdiki, kuri elgsena rodo, kad jie paveldjo perdtai jautr migdolin kn, praddamas lankyti darel jau bna prarads savo drovum.7 Stebint tokius vaikus tampa aiku, kad nuo tv, ypa nuo motinos, daug priklauso, ar i prigimties drovus vaikas augdamas taps drsesnis, ar vis gyvenim nepatikliai velgs naujoves ir pal ikilus sunkumams. Kagano vadovaujama mokslinink grup pastebjo, kad aukldamos savo mauosius vienos mamos stengiasi juos apsaugoti nuo vairi nemalonum, kitos laikosi nuomons, kad labai svarbu droviam vaikui padti imokti paiam veikti sunkumus ir taip prisitaikyti prie nuolatini gyvenimo grumtyni. Noras vaikus nuo visko apsaugoti tik dar labiau skatina j baiktum, neleidia imokti jo veikti. Tuo tarpu savarankikumo skatinimu grindiamas ugdymas padeda droviems vaikams tapti drsesniems. Stebint ei mnesi amiaus kdikius ir j mamas buvo pastebta, kad motinos, kurios stengsi apsaugoti savo maylius nuo sunkum, pamusios juos ant rank ramindavo ilgiau nei tos, kurios stengsi padti savo vaikeliams imokti patiems veikti gyvenimo klitis, be to, vaikams sunerimus, laikydavo juos ant rank daug ilgiau nei tada, kai jie bdavo rams. Kiti skirtumai buvo pastebti stebint vienerius metus sukakusius maylius ir j mamas: perdtai globjikos motinos bdavo nelabai grietos drausmindamos vaikus,
KAIP SUVALDYTI SIAUDRINUS MIGDOLIN KN

Deromo Kagano tyrimo rezultatai pagrindia diuginani ivad: ne visi nedrss vaikai uaug taip pat bijo gyvenimo - temperamentas ne visk nulemia. Turint reikiamos patirties, pernelyg siaudrinus migdolin kn galima suvaldyti. Svarbiausia iuo atveju yra tai, kokias emocines pamokas vaikai gauna ir koki emocini reakcij imoksta augdami. Kalbant apie drovius vaikus pirmiausia labai svarbu, kaip su jais elgiasi tvai ir kaip vaikai imokomi tvarkytis su savo gimtu drovumu. Nuolat sudarydami tinkamas aplinkybes, padedanias vaikus palaipsniui drsinti, tvai suteikia jiems atram, kuri ir gyvenime galt padti veikti savo baimingum.
kai jie neatsargiai elgdamiesi galdavo susieisti, pavyzdiui, kidavo burn nesunkiai praryjam daikt. Empatikos motinos, prieingai, aikiai ir grietai nustatydavo ribas k galima ir ko negalima daryti, ir tuojau pat reikalaudavo paklusti. Kodl grietumas galt padti veikti baim? Kaganas spja, kad vaikas turt sidmti spjim, kai atkakliai liaudamas domaus (bet jam pavojingo) daikto link igirsta: Neliesk jo!" Jis staiga nebeino, kaip elgtis. Toki klii kartojimasis daugyb kart per pirmuosius gyvenimo metus padeda vaikui pamau suvokti, kaip elgtis susidrus su netiktu dalyku. Nedrsiems vaikams btent to ir reikia imokti, o nedidel pamokli apimtis leidia jas gerai siminti. Jei mylintys tvai neskuba i karto guosti nusiminusio maylio, is pamau imoksta pats veikti keblias, situacijas. Kai taip ugdomi nedrsieji
Temperamentas ne visk nulemia
259
vaikai jau bdami dvej met amiaus vl buvo atvesti Kagano laboratorij, jie buvo gerokai pasikeit ir ne visada pravirkdavo, kai pamatydavo piktai juos velgiant nepastamj ar kai jiems aparatu buvo matuojamas kraujo spaudimas. Kaganas prieina prie tokios ivados: Pasirodo, perdtai rpestingos motinos, saugodamos savo jautrius kdikius nuo bet koki sunkum ir nerimo, jiems ne padeda, o tik didina j nepasitikjim savimi".8 Kitaip tariant, globjika taktika atima i vaik
resni socialini gdi, jie daniau, bendraudami su kitais vaikais, patiria teigiam igyvenim. Nedrsiai pralau painties su nauju draugu ledus, ie vaikai danai pasiymi puikiais bendravimo gdiais. Patirdami toki bendravimo skm, drovieji ilgainiui ima labiau pasitikti savimi. ie ingsniai drsos link tikrai diugina ir leidia manyti, kad net gimti emociniai modeliai gali bti koreguojami. I prigimties baiktus vaikas gali imokti ramiai ar netgi drsiai jaustis neinomoje situacijoje. Baiktumas, kaip ir daugelis kit savybi, yra ms paveldto emocinio gyvenimo dalis, nors saviti ms emociniai bruoai gali bti ir kitaip gyti. Pagaliau yra nemaai galimybi pakeisti net ir tai, k lemia genai. Elgesio genetikai pastebi, kad vien tik genai nenulemia elgesio. Nuo augant mus supanios aplinkos taip pat priklauso, koks temperamentas pasireik metams bgant. Ms emociniai gebjimai nra vien gimti, tinkamai mokantis juos galima tobulinti. Tokios galimybs atsiranda smegenims brstant.
galimyb imokti nebijoti nepastam dalyk ir valdyti savo emocijas. Taip yra, ko gero, todl, kad kaktins skilties neuron grandin neimoksta kitaip reaguoti baim. Kartojantis toms paioms situacijoms, nevaldomas baiktumas gali tik stiprti. Kaganas pasakojo, kad pradj lankyti darel, vaikai buvo jau ne tokie drovs kaip anksiau, nes tvai juos skatino bti drsesnius. Pakeisti temperamento bruo, atrodo, yra sunkiau nei kitus - tikriausiai dl jo fiziologinio pagrindo, - bet nra toki charakterio savybi, kurios keiiamos nepasiduot". Patirtis veikia pagrindinius nervinius ryius, todl drovs vaikai ilgainiui gali tapti drsesni. Ar drovus vaikas gali veikti savo gimt trkum, rodo jo socialiniai gebejimai: sugebejimas bendrauti ir sutarti su kitais vaikais, mokjimas suprasti ir ujausti, polinkis duoti ir dalytis, atidumas, sugebjimas palaikyti draugikus santykius. ios savybs ir padjo drovaus temperamento vaikams per eerius metus iki deimties met amiaus - atsikratyti nepageidaujamo bruoo.9 Taiau tie eeri permain metai vaikams nebuvo lengvi: jie danai verkdavo ir netinkamai emocikai elgdavosi, lengvai pasiduodavo stresui, isigsdavo, sieid tyldavo ar verklendavo, ypa sunkiai itverdavo neskmes, sunerimdavo, kai i karto nesulaukdavo atpildo, perdtai jautriai reaguodavo kritik, nepasitikjo aplinkiniais. Toks netinkamas emocinis elgesys danai reikia, kad santykiai su bendraamiais gali kelti rpesi, net jei vaikai veikt savo pradin nenor bendrauti. Taiau nesunku suprasti, kodl emocikai gabesni, nors irdrovaus temperamento vaikai savaime iauga i savo drovumo. Turdami ge-
VAIKYST: ATSIVERIANIOS GALIMYBS

Gimusio mogaus smegenys nebna iki galo susiformavusios, jos brsta vis gyvenim, o intensyviausiai auga vaikystje. Kdiki smegenyse yra daug daugiau neuron nei j ilieka subrendus. Vykstant genjimo" procesui smegenys praranda tas neuron jungtis, kurios reiau naudojamos, ir formuoja stiprius ryius svarbiausiose sinapsinse grandinse. Genint" nereikalingas sinapsines jungtis, tobulinamas signalo ir reakcijos santykis smegenyse, naikinama reakcijos" prieastis. is procesas vyksta nuolat ir greitai, sinapsins jungtys gali susiformuoti per kelias valandas ar dienas. Patirtis, ypa gyjama vaikystje, formuoja smegenis. Nobelio premijos laureatai neurologai Torstenas Vyselas (Thorsten Wiesel) ir Deividas Hubelas (David Hubel) savo puikiame darbe atskleid, kaip patirtis veikia smegenis.10 Kai ir bedioni pirmieji gyvenimo mnesiai yra itin svarbs, btent tada vystosi sinapsins jung-
tys, akies signalus perduodanios regimajai ievei, kur jie yra suvokiami. Jei tuo laikotarpiu vien ak laikytume umerkt, jos sinapsini jungi skaiius regimojoje ievje mat, o atmerktosios akies - didt. Po lemiamo laikotarpio atmerkus umerktj ak, gyvnas bna funkcikai aklas, nors ji yra visikai sveika: mintuoju laikotarpiu susidaro per maai jungi su regimja ieve, kad smegenys galt suvokti akies signalus. monms is regjim lemiantis laikotarpis trunka pirmus eerius gyvenimo metus. iuo laikotarpiu normalus matymas skatina vis sudtingesni nervini aki ir regimosios ievs ryi formavimsi. Jei viena vaiko akis tuo metu nors kelias savaites bna umerkta, gali atsirasti gana nema tos akies regjimo trkum. Jei viena vaiko akis tuo laikotarpiu buvo laikoma umerkta kelis mnesius, ji gali gerokai prasiau matyti smulkias detales. Patirties poveik besivystanioms smegenims aikiai atskleidia turtingj" ir vargingj" iurki tyrimai." Turtingosios" iurks nedidelmis grupmis gyveno narvuose, pilnuose vairi iurkik pramog: koptli, bgimo ratuk ir pan. Vargingosios" iurks gyveno narvuose be joki rengini. Po keli mnesi turtingj" iurki naujojoje ievje susiformavo daug sudtingesni sinapsini ryi tinklai, jungiantys neuronus, nei vargingj" iurki smegenyse. Skirtumas buvo toks didelis, kad turtingj" iurki smegenys buvo net sunkesns. Galbt todl jos daug greiiau veikdavo labirintus nei vargingosios". Panas eksperimentai su
Pus tyrime dalyvavusi pacient buvo gydomi vaistais (fluoksetinu, geriau inomu gamintojo pavadinimu - Prozac), kitiems buvo taikoma elgesio terapija. Terapijos metu jiems nuolat buvo pateikiamas j kyrumo ar priverstinio veiksmo objektas, taiau neleidiama nieko daryti. Pavyzdiui, pacientai, kamuojami priverstinio rank plovimo, galjo prieiti prie kriaukls, bet plauti rank jiems nebuvo leidiama. Kartu jie moksi tyrinti savo baimes, skatinanias juos taip elgtis: tarkim, jie baiminosi nenusiplov rank susirgti kokia nors liga ir mirti. Pamau po keli tokios terapijos mnesi kompulsijos susilpnjo, lygiai taip pat kaip ir gydant vaistais. Smegen tomografijos testas parod, kad tiek fluoksetinu, tiek elgesio terapijos bdu gydytiems pacientams gerokai sumajo emocijas reguliuojanios smegen srities pagrindins dalies - uodeguotojo branduolio - aktyvumas. Taigi gyta patirtis taip pat veiksmingai kaip ir vaistai pakeit smegen funkcijas ir susilpnino simptomus!
LEMIAMOS PROGOS
I vis gyvn ri btent moni smegenims subrsti reikia daugiausiai laiko. Vaikystje vairios smegen sritys vystosi skirtingu greiiu, lytinio brendimo pradia - vienas intensyviausi genjimo" smegenyse laikotarpi. Kai kurios smegen sritys, lemianios emocin gyvenim, brsta ypa ltai. Sensorins sritys formuojasi ankstyvoje vaikystje, limbin sistema subrsta iki lytinio brendimo pradios, kaktins skiltys - emocins savikontrols, supratimo ir krybiko atsako centras - vystosi iki pat vlyvosios paauglysts, t. y. eiolikos atuoniolikos met.14 Emocij valdymo proiai, nuolat kartojami vaikystje ir paauglystje, patys padeda kurti emocin sistem. Todl btent vaikystje galimybs formuoti ilgalaikius emocinius polinkius yra lemiamos. Vaikystje gyti proiai tampa nervini sinapsini jungi pagrindu, ir vliau gyvenime tuos proius sunkiau pakeisti. Valdant emocijas labai svarbus vaidmuo tenka kaktinms smegen skiltims. Sinapsins
bedionmis taip pat patvirtino patirties reikm smegen vystymuisi. Tas pats, inoma, galioja ir monms. Psichoterapija, t. y. sistemingas emocij mokymasis i naujo, akivaizdiai rodo, kad patirtis gali keisti emocinius modelius ir formuoti smegenis. spdingi iuo poiriu yra moni gydymo nuo obsesinio kompulsinio sutrikimo rezultatai.12 Bene daniausiai pasireikia priverstinis rank plovimas: kartais mogus jas plauna imtus kart per dien, net suskilinja oda. Smegen tomografijos tyrimai rodo, kad obsesin kompulsin sutrikim turini ligoni kaktini smegen skili veikla yra intensyvesn nei prasta.13
jungtys ioje smegen dalyje formuojasi labai ilgai. Tai gali reikti, kad brstant smegenims ilgamet vaiko patirtis gali suformuoti patvarias jungtis emocini smegen reguliacinje grandinje. Kaip jau rame, lemiamai vaiko patiriai labai svarbus ir tv elgesys: kaip jautriai ir atsakingai jie reaguoja va)ko poreikius, kiek jam suteikia laisvs ir kaip jam vadovauja paiam mokantis jveikti klitis ir valdyti impulsus, gyjant empatini gdi. Beje, nesirpinimas ar prievarta, tik apie save galvojani tv abejingumas ar pernelyg grieta drausm taip pat palieka pdsak vaik emocinse smegenyse.15 Pirmsias emocines pamokas - kaip susijaudinusiam nusiraminti - vaikas gauna dar kdikystje ir tuos gebjimus tobulina vis vaikyst. Kdikius ramina jais besirpinantys suaugusieji: igirdusi verkiant savo mayl, motina paima j ant rank ir spuoja tol, kol is nusiramina. Kai kuri mokslinink nuomone, toks biologinis siklausymas padeda vaikui pradti mokytis emocini gdi.16 Lemiamo laikotarpio metu - deimties atuoniolikos mnesi amiaus - akin kaktins smegen ievs dalis spariai mezga ryius su limbine smegen sistema. Tie ryiai padeda vliau nesunkiai kontroliuoti tamp. Todl manoma, kad mylimas kdikis, kur nesuskaiiuojam daugyb kart ramino artimi mons kartu paddami mokytis nusiraminti paiam, gyvenime sugebs geriau valdyti savo emocin savijaut ir lengviau veiks sielvart, nes jo mintieji smegen ryiai bus patvaresni. inoma, menas veikti nerim valdomas tik per daugel met, gyjant vis naujos patirties ir vis sudtingesni emocini ranki, kuri vaikui pateikia brstanios smegenys. Prisiminkime, kad limbinius impulsus reguliuojanios kaktins smegen skiltys subrsta tik paauglystje.17 Kita svarbi per vis vaikyst besiformuojanti
grupei, tvai keiia savo vaik nervo klajoklio tonus (t mat, kuris parodo, kaip lengvai yra sujaudinamas nervas klajoklis) juos emocikai prusindami: kalbdami su apie j jausmus, paddami tuos jausmus suprasti, nekritikuodami ir neteisdami, kartu sprsdami keblias emocines problemas, silydami rasti tinkamesni elgesio variant uuot paleidus darb kumius ar usisklendus savyje." Kai tvai sugebdavo rasti su vaikais bendr kalb, iems lengviau pavykdavo numalinti nervo klajoklio veikl, kuri skatina migdolin kn gaminti kovoti ar sprukti" hormonus. Taigi vaikai elgsi geriau. Visikai tiktina, kad visi svarbiausi emocinio intelekto gdiai turi savo lemiamus laikotarpius, galinius trukti ir kelet met. Kiekvienas laikotarpis suteikia galimyb vaikui pamau gyti nauding emocini proi. Jei toks laikotarpis neinaudojamas, vliau gyvenime bus sunku taisyti ydingus proius. Ankstyvi emociniai sunkumai ir vaikystje patirtos traumos siria itin giliai veikiausiai dl to, kad btent vaikystje formuojasi pagrindins neuron grandins, o kartu vyksta j genjimas". Todl norint pakeisti jau susidariusius emocinius modelius psichoterapinis gydymas kartais gali trukti labai ilgai. Net ir po terapijos senieji modeliai danai ilieka kaip polinkis, nors ir pridengtas naujo poirio ir imokt reagavimo bd. Beje, smegenys ilieka plastikos vis gyvenim, nors ir ne taip kaip vaikystje. Mokantis smegenys keiiasi, j sinapsins jungtys stiprja. Obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergani pacient gydymo rezultatai rodo, kad emocinius proius, net j nervin lygmen, galima formuoti vis gyvenim, taiau tam reikia nemaa pastang. Sergant potrauminio streso sutrikimu (ar, ties pasakius, ir terapijos metu), smegenyse vyksta tokie pat procesai, kokius sukelia pasikartojanti intensyvi emocin - teigiama ar neigiama - patirtis. Labiausiai stringa tos emocins pamokos, kurias vaikai imoksta i tv. Visi tvai - ir tie, kurie pripasta ir tenkina emocinius vaiko poreikius, ir tie, kurie drausm derina su empatija, ir tie, kurie galvoja tik apie save, ignoruodami vaiko rpesius, ir tie, kurie drausm palaiko aukimu ir muimu, - visi jie skiepija vaikams emocinius proius, tik labai skirtingus. Psichoterapija ir stengiasi taisyti tai, kas anksty-
grandin eina nerv klajokl, kuris reguliuoja irdies ir kit kno dali darb bei per kitas grandines siunia migdoliniam knui signalus, skatinanius gaminti
katecholaminus, o ie savo ruotu paadina atsak kovoti ar sprukti". Vaik aukljimo klausimus nagrinjusi Vaingtono universiteto mokslinink grup pastebjo, kad emocikai imintingas aukljimas nervo klajoklio funkcijai turjo geros takos. Kaip aikina psichologas Donas Cotmanas, vadovavs tyrim
vuoju gyvenimo laikotarpiu buvo ikreipta ar prairta. Bet gal veriau reikt taip auginti ir auklti vaikus, kad jiems bt skiepyti pagrindiniai emociniai gdiai ir niekada neprireikt psichoterapeut pagalbos.
PENKTA DALIS
EMOCINIS RATINGUMAS
15
EMOCINIO NERATINGUMO KAINA
Viskas prasidjo nuo nedidelio gino. Tomo Defersono vidurins mokyklos Brukline baigiamosios klass mokinys Janas Muras ir metais jaunesnis Taironas Sinkleris susikivirijo su penkiolikmeiu Ka- lilu Sampteriu. Jie pradjo erzintis ir grasinti Kalilui. To uteko. Baimindamasis, kad Janas ir Taironas nori j sumuti, Kalilas vien ryt atsine mokykl trisdeimt atunto kalibro pistolet ir, stovdamas koridoriuje per penkiolika pd nuo mokyklos sargo, i arti nuov abu berniukus. is baisus vykis tapo dar vienu spjimu, kad reikia kuo skubiau mokyti mones suvaldyti emocijas, taikiai sprsti nesutarimus ir tiesiog gerai sutarti. Pedagogai, daniausiai nerimaujantys dl mokini matematinio ar kalbinio neratingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesn rpest keliantis trkumas: emocinis neratingumas.1 Dedama daug pagirtin pastang kelti mokymo lyg, taiau prastoje mokymo programoje nra numatyta emocinio prusinimo pamok - mokyti, kaip veikti mintj grsming trkum. Kaip sak vienas Bruklino mokyklos mokytojas, dalykai, kuriuos dabar mokyklose kreipiamas didiausias dmesys, rodo, kad mums labiau rpi ms mokini mokjimas skaityti ir rayti, nei j gyvyb". Emocinio ratingumo stoka ir irykja per tokius smurto proverius kaip Jano ir Tairono suaudymas. Toki tragedij Amerikos mokyklose atsitinka vis daniau, ir j nedert laikyti tik atsitiktiniais vykiais. Toliau pateikiami statistikos duomenys rodo, kad Jungtinse Valstijose - alyje, kuri lemia pasaulio tendencijas - paaugliai ir vaikai susiduria su vis daugiau problem ir nerim keliani sunkum.2
267
268 Emocinis ratingumas
Emocinio neratingumo kaina 269
Per paskutin prajusio imtmeio deimtmet, palyginti su dviem ankstesniais deimtmeiais, Jungtinse Valstijose suimta daug daugiau smurtini nusikaltim padariusi jaunuoli, dvigubai daugiau paaugli, kaltinam smurtiniais
EMOCINIAI NEGALAVIMAI
ie nerim keliantys statistikos duomenys yra lyg tas pauktelis, kurio mirtis angliakasi achtoje perspja apie deguonies trkum. Pateiktieji skaiiai veria rimtai susimstyti, juo labiau kad vaikai patiria daugyb smulkesni kasdieni sunkum, ne visada peraugani atviras krizes. Ikalbingi JAV atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 7-16 met amiaus vaikai, duomenys: palyginus emocin paaugli bsen atuntojo deimtmeio viduryje ir devintojo deimtmeio pabaigoje, paaikjo, kad emocinio intelekto lygis smunka.8 Kad padtis nuolat prastja, patvirtina ir tv bei mokytoj pateikiami vertinimai. Tai ne atskira problema - tiesiog visi rodikliai nuolat prastja. Vaikus daniausiai kamuoja ios problemos:
iprievartavimais, ir keturis kartus daugiau - dl nuudym, daugiausia panaudojus aunamuosius ginklus.3 Per du deimtmeius paaugli saviudybi skaiius
patrigubjo, triskart daugiau vaik, dar nesulaukusi keturiolikos met, tapo mogudysi aukomis.4 Vis daugiau ir vis jaunesns paaugls tampa nios. Nuo 1993-ij penkerius metus i eils nuolat didjo 10-14 met amiaus paaugli gimdymo atvej - kai kas jas vadina vaikus gimdaniais vaikais", - proporcingai didjo ir nelaukiam paaugli ntum skaiius ir bendraami spaudimas turti lytini santyki. Per paskutinius tris deimtmeius patrigubjo ir paaugli venerini lig atvej.5
Usisklendimas savyje, arba bendravimo problemos: mgsta bti vieni,

slapukauja, danai yra paniur, stokoja energijos, jauiasi nelaimingi, lengvai pasiduoda kit takai.
ie skaiiai gsdina, taiau pavelgus juodaodi jaunim, ypa gyvenant miestuose, susidaro dar niresnis vaizdas - visi skaiiai yra du, tris ar dar daugiau kart didesni. Pavyzdiui, per atuntj ir devintj prajusio imtmeio deimtmeius heroino ir kokaino baltaodi jaunimas suvartojo madaug 300 proc. daugiau, o juodaodi jaunimas - net 13 kart daugiau!6 Dabar paaugliai itin danai serga psichikos ligomis. Sunkesns ar lengvesns depresijos simptomais skundiasi beveik kas treias paauglys, mergaitms lytinio brendimo metu depresija pasireikia du kartus daniau nei berniukams. Tarp paaugli mergaii labai padaugjo valgymo sutrikim.7 Jeigu niekas nesikeis, tikimyb, kad dabartiniai vaikai suaug sugebs sukurti patvarias ir laimingas eimas, su kiekviena karta darosi vis menkesn. Kaip rame devintame skyriuje, jei atuntuoju ir devintuoju deimtmeiais isiskirdavo madaug pus susituokusi por, tai deimtojo deimtmeio pradioje jau galima buvo tiktis, kad isiskirs madaug dvi i trij naujai susituokusi por.
Nerimas ir nusiminimas: bna vienii, daug ko bijo, dl visko nerimauja, nori

bti tobuli, jauiasi nemylimi, yra nervingi arba nusimin, prislgti.
Dmesio ar mstymo sutrikimai: nesugeba sutelkti dmesio, ramiai

pasdti, danai usisvajoja, elgiasi negalvodami, greitai susinervina, prastai mokosi, nesugeba istumti igalvos nereikaling mini.
Polinkis nusikalsti ir agresyvumas: bendrauja su tais vaikais, kurie nuolat
prisidaro nemalonum, meluoja ir apgaudinja, danai ginijasi, bna iurkts suaugusiesiems, reikalauja dmesio, gadina svetimus daiktus, neklusns ir namie, ir mokykloje, usispyr, nepastovios nuotaikos, pernelyg daug kalba, erzina kitus, greitai sikariuoja.
Atskirai kiekviena i i problem nekelia didelio rpesio, taiau visos kartu jos lyg barometras signalizuoja apie atsirandanius emocinio intelekto trkumus ir tarsi naujos ries nuodai kartina visus vaikysts patyrimus. Regis, toki kain - emocini negalavim - u
iuolaikin gyvenim moka visi vaikai. Nors amerikieiai danai mano, kad j problemos, palyginti su kit ali, yra daug didesns, taiau tyrimai parod, kad daug kur pasaulyje mintieji skaiiai yra tokie patys, o kai kur padtis dar blogesn. Pavyzdiui, devintajame deimtmetyje Olandijoje, Kinijoje ir Vokietijoje mokytojai ir tvai savo vaik problemas vertino panaiai kaipJAV gyventojai 1976 metais. Kai kuriose alyse, tarp j ir Australijoje, Pranczijoje bei Tailande, vaik padtis dar prastesn. Bet taip negali ilgai trukti. Jungtini Amerikos Valstij, palyginti su kitomis isivysiusiomis alimis, gyventoj emocinis intelektas smunka su vis didesniu pagreiiu.9 N vienas vaikas nra apsaugotas nuo pavoj. Tai bendros problemos, bdingos visoms etninms, rasinms ir socialinms grupms. Nors prasiausiais emociniais gdiais pasiymi skurdi eim vaikai, ne maiau menksta ir viduriniojo visuomens sluoksnio atstov ar turting tv vaik gdiai: vienodos tendencijos bdingos visoms socialinms grupms. Atitinkamai trigubai daugiau vaik kreipiasi pagalbos psichologus (galbt tai kartu rodo, jog psichologin pagalba tampa prieinamesn), taip pat dvigubai iaugo ir skaiius vaik (nuo 9 proc. 1976 m. iki 18 proc. 1989 m.), reikaling tokios pagalbos, bet jos negaunani. Garsi Kornelio universiteto vaiko raidos psicholog Uri Bronfen- brener (Urie Bronfenbrenner), atlikusi lyginamj vairi ali vaik gerovs analiz, teigia: Kai nra geros visuomenins paramos teikimo sistemos, iorin tampa tampa tokia didel, kad iyra ir darniausios eimos. Kasdienio gyvenimo kartligikumas, nestabilumas ir nepastovumas pasireikia visose visuomens grupse-taip pat ir auktj isilavinim turini bei turting moni eimose. Pavojus kyla ateinaniai kartai, ypa bsimiems vyrams, nes berniukai brendimo laikotarpiu yra itin jautrs tokioms naikinanioms jgoms kaip tv skyrybos, neturtas ir nedarbas. Vaik ir eim padtis Amerikoje niekada nebuvo tokia beviltika kaip dabar... Mes lugdome milijon vaik emocin intelekt ir moral".10 Tai ne vien Amerikai bdingas reikinys, jis pastebimas visame pasaulyje, kur ekonominmis priemonmis stengiamasi kuo labiau su-
mainti darbo jgos kain. iais laikais eimos yra patekusios finansinius spstus ir dl to patiria didel spaudim: abu tvai turi dirbti, o vaikai danai paliekami vieni ar su jungtu televizoriumi vietoj aukls. Vis daugiau vaik auga nepilnose eimose, ksdami nepriteklius. Daugiau vaik nei kada anksiau paliekama dareliuose, kurjais praktikai niekas nesirpina. Taigi pabendrauti su vaiku net ir gerose eimose randama vis maiau valandli, kurios ir formuoja emocin intelekt. K daryti, jei eimos paios nebepajgia vaikams suteikti tvirto pagrindo po kojomis? Atidiau panagrinj konkrei problem mechanizmus, sitikinsime, kad emocinio intelekto ar socialini gebjim trkumai yra rimt problem altinis ir kad kryptingos korekcins ir prevencins priemons daugeliui vaik gali padti neikrypti i teisingo kelio.
KAIP NUMALDYTI AGRESIJ?

Pradinje mokykloje, kurioje mokiausi, buvo toks kietas" ketvirtokas Dimis. A tada mokiausi pirmoje klasje. Jis atimdavo i vaik pinigus, kuriuos tvai duodavo pietums, nesiklauss paimdavo kito dvirat ir puldavo mutis dl menkiausios prieasties. Dimis buvo tipikas agresyvus vaikas. Mes pagarbiai irjome Dim, bet tik i saugaus atstumo. Visi jo nekent ir bijojo, niekas nenorjo su juo aisti. Atrod, kad prie Dim einantys nematomi sargybiniai nuluoja jam nuo kelio visus vaikus. Akivaizdu, kad tokie vaikai kaip Dimis turi problem, tik galbt ne i karto bna akivaizdu, kad agresyvumas vaikystje yra bsim emocini ir kitoki bd enklas. Nesulauks n eiolikos, Dimis u chuliganizm pateko kaljim. Daugeliu tyrim buvo nustatyta, kad agresyvumo vaikystje pasekms pasireikia vis gyvenim." Agresyvi vaik tvai paprastai jais visikai nesirpina arba iauriai baudia. Taigi suprantama, kodl ie vaikai bna iek tiek paranojiki arba petukai.
Ne visi pikti vaikai yra agresyvs; kai kurie i j yra visuomens atstumtieji ir tiesiog pernelyg jautriai reaguoja erzinami, negali paksti eidim ar neteisingo, j nuomone, elgesio. Taiau daniausiai ie vaikai klysta: jie velgia eidimus ten, kur neketinta ugauti, o bendraamiai nra j atvilgiu taip prieikai nusiteik, kaip jie mano. Taigi jie neteisingai suvokia neutralius veiksmus, atsitiktin susidrim daniausiai laiko kertu ir gindamiesi" paprastai puola. Todl bendraamiai, inoma, pradeda j vengti. Izoliuotieji vaikai laiko save aukomis ir gali ivardyti daugyb atvej, kai, tarkim, mokytojai juos neteisingai apkaltino. Kitas bendras i vaik bruoas yra tas, kad sikariav jie tuoj puola mutis. Iankstinio nusistatymo tak gerai atskleidia is eksperimentas. Agresyvieji vaikai kartu su kitais stebjo filmo epizod, kaip berniukams netyia susidrus vienam i j ikrenta i rank knygos. alia stovintys vaikai ima juoktis. Tai suerzina knygas pametus vaik ir jis bando suduoti kuriam nors i besijuokianij. Aptardami film, agresyvieji vaikai visada pateisindavo mutis puolant berniuk. Be to, susidrimo kaltininkas, j nuomone, yra karingai nusiteiks, todl petukui jie pritari.12 Toks skubjimas teisti patvirtina, kad agresyvs mons yra kategoriki ir turi iankstini nusistatym: jie visur velgia prieikum ir beveik nekreipia dmesio tai, kas i tikrj vyksta. Vos pajut tariam grsm, jie nedelsdami puola veikti. Pavyzdiui, agresyvus berniukas aki aidimo partner tuojau pat apkaltina apgavyste, jei is ne savo jimo metu pastumia ak. Jis neabejoja, kad taip daroma i blogos valios, ir i karto nusiteikia prieikai. Toks nusiteikimas skatina agresyvi reakcij: uuot perspjs draug, kad is klysta, jis puola kaltinti, aukti ir mutis. Kuo daniau vaikai taip elgiasi, tuo labiau agresija tampa proiu, o kartu nesiugdo gebjimas reaguoti kitaip - mandagiai, su humoru ir pan. ie vaikai yra lengvai emocikai paeidiami ir greiti dl maiausio nieko nulisti ar supykti. J mstymas taip sutrinka, kad ir geranorikus veiksmus jie gali palaikyti prieikais ir tutuojau griebtis proio mutis.13
Toks aplinkos suvokimas ir polinkis prieikum sitvirtina jau pradinse klasse. Dauguma vaik, ypa berniukai, darelyje ir pirmoje klasje bna idyk, taiau agresyvieji per metus negyja joki savikontrols jgdi. Tokio amiaus vaikai pradeda mokytis deryb ir kompromis bdu aidim aiktelje kylantiems nesutarimams sprsti, o agresyvieji labiau pasitiki jga ir bauginimais. Tai jiems brangiai kainuoja: pabendrav su jais dvi tris valandas, vaikai ima j nemgti.14 Ilgalaikiai tyrimai parod, kad madaug pus t vaik, kurie nesugeba sutarti su bendraamiais, neklauso tv ir mokytoj, paauglystje bna link nusikalsti.15 inoma, ne visi jie vliau gyvenime eina nusikaltim keliu, taiau btent ie vaikai sudaro didiausi potenciali smurtini nusikaltli rizikos grup. Potraukis nusikalsti iems vaikams atsiranda stebtinai anksti. Monrealio vaik darelyje tiriant vaik prieikum buvo pastebta, kad tie penkiameiai, kurie kl daugiausiai rpesi, vos po penkeri atuoneri met, t. y. ankstyvojoje paauglystje, buvo daug labiau link nusikalsti. Jie tris kartus daniau nei kiti prisipaindavo sumu niekuo nekaltus mones, apipl parduotuv, panaudoj ginkl mutynse, silau automobil ir j apipl, buv girti - tokia n keturiolikos met nesulaukusi paaugli patirtis.16 Smurto ir nusikaltim keliu danai pasuka vaikai, kurie pirmoje ir antroje klasje jau bna agresyvs ir sunkiai suvaldomi.17 Jie nuo pat pradi blogai mokosi, nes nesugeba tinkamai valdyti savo impuls. Ne tik aplinkiniai laiko juos kvailais", bet taip save vertina ir jie patys. Jie danai pervedami mokytis specialias aukljamsias klases, nors tikrai ne visi hiperaktyvs vaikai turi mokymosi sutrikim. Juos nurao" ir mokytojai, nes turi sugaiti daug laiko, nordami sutelkti vaikus darbui. Jie daniausiai ignoruoja klass taisykles ir sau bei kitiems trukdo mokytis. Madaug treioje klasje tampa aiku, kad jiems ir ateityje nesiseks mokytis. Toki berniuk intelekto koeficientas yra maesnis nei j bendraami, o impulsyvumas daug didesnis. Beje, deimtmei berniuk impulsyvumas yra tris kartus patikimesnis rodiklis nei IQ rezultatai, rodantis, kad vliau jie bus link nusikalsti.18 Iki ketvirtos penktos klass agresyviais ar tiesiog sunkiais" laiko-
mi vaikai lieka vienii, nes juos visikai atstumia bendraamiai, gyti nauj draug jie nesugeba, be to, jiems nesiseka mokytis. Neturdami draug, jie ieko paguodos tarp visuomens atstumtj. Bdami ketvirtoje - devintoje klasje jie visikai pritampa prie pasirinktos visuomens grups, kurios gyvenimo bdas yra nesuderinamas su statymais. Vaikai danai praleidia pamokas, vartoja alkohol, narkotikus. Intensyviausiai tuo usiima septintokai ir atuntokai. Iki devintos klass prie j prisijungia vliau susipratusieji", kuriuos suavi nepaklusnij gyvenimo stilius. Tai daniausiai paaugliai, kuriais nesirpinama namuose ir kurie leidia laik gatvje. Vyresnse klasse atstumtieji vaikai paprastai palieka mokykl ir toliau eina nusikaltim keliu: vagia, plia parduotuves, platina narkotikus. (Beje, blog" mergaii laukia kiek kitokia ateitis nei berniuk. Atlikus tyrim paaikjo, kad 40 procent mergaii, kurios nesutaria su mokytojais, lauo bendrabvio taisykles, bet yra populiarios tarp bendraami, susilaukia kdikio nebaigusios vidurins mokyklos.19 Tai tris kartus virija vidutin ntum skaii mokyklose. Kitaip tariant, asocialios paaugls tampa ne nusikaltls, o nios.) inoma, smurto ir nusikaltim kelio pasirinkim gali paskatinti ir kiti veiksniai, pavyzdiui, gyvenimas prastos reputacijos rajone, kur yra daugyb pagund nusikalsti, taip pat eima, kurioje jauiama didel psichologin tampa ar gyvenama labai vargingai. Taiau n vienas i veiksni nra lemiamas. Btent psichologiniai veiksniai labiausiai didina tikimyb, kad agresyvs vaikai galiausiai taps nusikaltliais. Kaip teigia psichologas Deraldas Patersonas (Gerald Patterson), atidiai stebjs imt berniuk raid iki ankstyvos jaunysts, antivi- suomeniki penkiamei veiksmai yra nusikalsti linkusi paaugli veiksm veidrodiai".20
nemalonum. U smurtinius nusikaltimus nuteist jaun nusikaltli ir agresyvi vidurins mokyklos moksleivi tyrimas parod, kad jiems visiems bdingas panaus poiris: mog, su kuriuo nesutaria, jie i karto velgia prieikai, n neabejodami, kad tas mogus yra lygiai taip pat nusiteiks j atvilgiu. Bd taikiai isprsti konfliktus jie n neieko. Be to, jiems ir galv neateina, kad smurtinis elgesys - daniausiai mutyns - gali jiems lidnai baigtis. Jie taip teisina savo elges: Nieko tokio kam nors suduoti, kai esi siaubingai supyks", Jei vengsiu mutis, visi manys, kad esu bailys", Muamiems monms i tikrj nelabai skauda".21 Vis dlto laiku suteikta pagalba gali pakeisti tok vaiko poir ir grinti j doros keli. Kelios eksperimentins programos gana skmingai padjo agresyviems vaikams imokti kontroliuoti savo asocialius polinkius. Djuko universitete buvo dirbama su ramybs drumstjais pradinukais. Jiems 6-12 savaii buvo vedamos pamokos - du kartus per savait po 40 minui. Berniukai, pavyzdiui, buvo mokomi suprasti, kad daugelis bendravimo enkl, kuriuos jie laik prieikais, i tikrj yra neutrals ar net draugiki. Jie imoko velgti kit vaik akimis save ir tas situacijas, kurios jiems patiems btinai suadina pykt, - kaip kiti vaikai galt mstyti irjausti. Kontroliuoti pykt jie moksi vaidindami vairias situacijas: kaip jie galt pasielgti, kai, pavyzdiui, kas nors erzinasi. Vaikai moksi ir itin svarbaus pykio kontrols gdio - stebti savo emocijas, suprasti kno pojius: pavyzdiui, tokius pojius kaip veid nutvieskiantis raudonis ar sitempiantys raumenys laikyti enklais, kad reikia sustoti ir pamstyti apie tolesnius ingsnius, o ne impulsyviai pulti mutis. Vienas ios programos krj Djuko universiteto psichologas Donas Lokmanas (John Lochman) pasakojo, kad vaikai aptardavo agresij adinanias situacijas, kurias patys neseniai buvo patek, irsvars- tydavo galimus reagavimo variantus. Vienas
AGRESYVI VAIK MOKYKLA

Agresyvi vaik iankstinis nusistatymas, nuo kurio jie neisivaduoja vis gyvenim, beveik garantuoja, kad jie gal gale prisidarys
berniukas, pavyzdiui, pasakojo, kad vaikui, kuris j atsitrenk, jis pavelgs tiesiai akis, lieps daugiau taip nedaryti ir nujs. Taip jis parod, kad gali valdyti situacij ir ilikti orus nepuldamas mutis". Gebjimas susivaldyti kelia pasitikjim savimi. Daug agresyvi
berniuk sielojasi dl to, kad lengvai praranda savitvard, todl mielai imasi jos mokytis. inoma, sunku pasiekti, kad kario akimirkomis tokios altakraujikos reakcijos kaip pasitraukimas alin ar skaiiavimas iki deimt, kol atslgs noras suduoti, tapt automatikos. Berniukai tokio elgesio mokosi vaidindami: pavyzdiui, kaip elgtsi autobuse, jei kiti vaikai pradt i j tyiotis. Tokiu bdu jie gali ibandyti ir jiems neprasto - draugiko - reagavimo variantus, kurie padt isaugoti savo orum ir kartu bt alternatyva mutynms, aaroms ar gdingam pasitraukimui. Po trij mokymo met savo mokinius Lokmanas palygino su tais agresyviais berniukais, kurie nelank pykio kontrols pamok. Psichologas pastebjo, kad sulauk paauglysts amiaus jie maiau trukd klasei dirbti, pozityviau vertino save, buvo maiau link vartoti alkohol ar narkotikus. Kuo ilgiau jie buvo dalyvav programoje, tuo maiau agresyvs buvo paauglystje.
Kolumbijos universitete Dana lank eksperimentins terapijos programos, skirtos depresija sergantiems paaugliams gydyti, usimimus. Buvo stengiamasi padti merginai imokti ilgiau palaikyti draugikus santykius, labiau pasitikti savimi bendraami bryje, vertinti seksualinio artumo ribas, taip pat reikti savo jausmus. I esms tai buvo terapinis pagrindini emocini gdi ugdymas. Jis dav vaisi depresija prajo. Bendravimo tiek su tvais, tiek su bendraamiais problemos danai sukelia depresij. Ja sergantys vaikai ir paaugliai paprastai negali arba nenori kalbti apie savo lides, nesugeba tiksliai apibdinti savo jausm, todl danai yra suirz, nekantrs, prastai nusiteik ir pikti, ypa tv atvilgiu. Todl tvai ne visada gali jiems emocikai padti ir bti vadovais, ko i tikrj ir reikia. Tad tarpusavio santykiai tik blogja, kol galiausiai pavirsta nuolatiniais ginais ir susvetimjimu. Remdamiesi naujausiu poiriu jaunimo depresijos prieastis, galime teigti, kad
KAIP UKIRSTI KELI DEPRESIJAI

eiolikmetei Danai visada seksi sutarti su kitais. Bet staiga ji pajuto, kad tiesiog nebegali bendrauti su kitomis merginomis, ir - dar blogiau - negali ilgesniam laikui prisiriti prie vieno vaikino, net su juo turdama intymi santyki. Niriai nusiteikusi ir nuolat pavargusi, Dana nebejaut malonumo valgyti ir nebenorjo linksmintis, ji teig esanti bejg pakeisti savo nuotaik ir net gavojo apie saviudyb. Depresija jai prasidjo po isiskyrimo su paskutiniu vaikinu. Ji skundsi nemokanti bendrauti su vaikinais, su jais j sieja tik seksualiniai santykiai, nors jie jos ir nediugina. I tikrj ji norinti juos geriau painti. Be to, Dana neinanti, kaip tuos santykius nutraukti, kai jie jos nebetenkina. Neseniai Dana perjo kit mokykl. Ten jai nelengvai sekasi susidraugauti su kitomis merginomis. Ji nedrsta pirma umegzti pokalbio, neka tik tada, kai kas nors j ukalbina. Dana nesijauia galinti kitiems papasakoti, kokia ji, j trikdo net paprastas klausimas: Labas. Kaip sekasi?"22
i lig skatina emocinio intelekto trkumai: bendravimo gdi stoka ir depresij skatinantis klii interpretavimo bdas. Polink sirgti depresija i dalies nulemia genetinis paveldimumas, taiau iuo atveju svarbus ir susiformavs protis
pesimistikai reaguoti nedidelius pralaimjimus: vaikai gali susirgti depresija dl blogo paymio, nesutarim su tvais, socialinio atmetimo. Remiantis kai kuriais duomenimis, vis daugiau jaunuoli turi polink sirgti depresija.
IUOLAIKINIO GYVENIMO KAINA: DAUGJA SERGANIJ DEPRESIJA

Dvideimt pirmas imtmetis tikriausiai bus vadinamas melancholijos amiumi, lygiai taip, kaip dvideimtas amius buvo vadinamas nerimo amiumi. vairi ali statistikos duomenys rodo, kad depresijos epidemija plinta taip pat spariai, kaip modernja ms gyvenimas. Kiekvienai naujai kartai kyla vis didesnis pavojus kentti nuo gilios depresijos - ne paprasto lidesio, o paralyiuojanios apatijos, slogios nuotaikos, savs gailjimo ir nevilties.23 Depresijos negalavi-
mus patiria vis jaunesni mons. iuolaikiniame pasaulyje vaik depresija, apie kuri anksiau niekas nebuvo girdjs, tampa prastu reikiniu. Pavojus susirgti depresija didja su amiumi, taiau iuo metu serganij depresija br labiausiai papildo jauni asmenys. Tikimyb kada nors susirgti sunkia ios ligos forma gimusiems po 1955 met daugelyje ali yra tris ar daugiau kart didesn nei j seneliams. Sunkia depresija sirgo vos 1 proc. iki 1905 met gimusi amerikiei, o i gimusij po 1955 met ia liga sirgo net 6 proc. moni, nesulaukusi n dvideimt ketveri met amiaus. Gimusiems 1945-1954 metais tikimyb susirgti sunkia depresija iki trisdeimt ketveri met amiaus yra deimt kart didesn nei kadaise buvo gimusiems 1905- 1914 metais.24 Ir su kiekviena karta pirmieji depresijos poymiai pasireikia vis anksiau. Toki tendencij atspindi irtyrimas, atliktas Puerto Rike, Kanadoje, Italijoje, Vokietijoje, Pranczijoje, Taivane, Libane ir Naujojoje Zelandijoje, kur buvo itirta daugiau kaip 39 tkstaniai moni. Beirute depresijos paplitim nulm politiniai vykiai, ligos atvej ypa padaugjo pilietinio karo metais. Vokietijoje depresija iki trisdeimt penkeri met amiaus sirgo 4 proc. prie 1914 metus gimusi asmen ir 14 proc. 1934-1944 metais gimusi moni. Kartos, augusios politikai neramiais laikais, daniau sirgo depresija, nors bendra sergamumo ia liga didjimo tendencija nepriklauso nuo joki politini vyki. Tai, kad depresija sergama vis anksiau vaikystje, taip pat pastebima visame pasaulyje. Ekspertai pateikia kelias i tendencij aikinimo teorijas. Daktaras Frederikas Gudvinas (Frederick Goodwin), tuometinis Nacionalinio psichikos sveikatos instituto direktorius, svarsto: Irsta tradicin tvirtos eimos samprata: skyryb padvigubjo, tvai vis maiau laiko skiria vaikams, daniau kraustomasi i vienos vietos kit. Vaikai uauga taip ir nepain savo artimj. i pamatini savo tapatybs atram netektis didina moni jautrum". Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos Psichiatrijos skyriaus
vadovas daktaras Deividas Kapferis (David Kupfer) nurod kit prieast: Po Antrojo pasaulinio karo, pltojantis industrializacijai, niekas i tikrj negaljo jaustis visikai saugus. Tvai vis maiau pais augani vaik poreiki. ie reikiniai nra tiesiogin depresijos prieastis, bet jie daro mones paeidiamus. Anksti patirti emociniai sukrtimai gali paveikti neuron vystymsi ir lemti polink sirgti depresija - net ir po keli deimtmei, kai vl igyvenamas didiulis stresas". Pensilvanijos universiteto psichologo Martino Zeligmano teigimu, pastaruosius trisdeimt ar keturiasdeimt met stebjome, kaip sureikmintas buvo individualizmas, kaip silpo gilus tikjimas Dievu ir menko bendruomens ar eimos nari ir artimj tarpusavio parama ir pagalba. Taigi prarandami tie ramsiai, kuriuos bt galima atsiremti susidrus su klitimis. Todl itikus neskmei pradeda atrodyti, kad nesiseks vis gyvenim. Galiausiai didjanti neskms baim tampa neviltimi. Bet jei mogus sugeba velgti plaiau, pavyzdiui, jei jis tiki Diev ir pripasta pomirtin gyvenim, tai, tarkim, darbo praradimas jam atrodo tik laikina bda". Kad ir kokios bt jaunuomens depresijos prieastys, i problem reikia skubiai sprsti. Jungtinse Amerikos Valstijose atlikt tyrim duomenys, kiek vaik ir paaugli serga depresija, labai skiriasi. Kai kurie epidemiologiniai tyrimai, kuriuos atliekant buvo taikomi labai grieti kriterijai, pagrsti oficialiais diagnostiniais depresijos simptomais, parod, kad net 8 ar 9 proc. 10-13 met berniuk ir mergaii buvo tais metais sirg sunkia depresija (nors kit tyrim duomenimis, sirgu- sij buvo dvigubai maiau ar vos 2 proc.). Paaugli lytinio brendimo laikotarpiu depresijos kamuojam mergaii padaugja beveik dvigubai; ia liga sergani berniuk skaiius tuo metu ilieka nepakits.25
ANKSTYVOS DEPRESIJOS PAVOJAI

Gydant vaik depresij btina taikyti ir prevencines priemones, nes ir nereikmingi depresijos pasireikimai vaikystje ateityje gali tapti
rimta liga.26 Nauji tyrim duomenys paneig sen sitikinim, kad depresija vaikystje nra pavojinga, nes vaikai i jos iauga" lyg i drabui. inoma, kiekvienas vaikas retkariais nulista. Vaikystje ir paauglystje, kaip ir suaugus, patiriama ir nusivylim bei skausming praradim. Prevencines priemones reikia taikyti ne iais atvejais, o tada, kai lidesys virsta nirumu, neviltimi, kai vaikai tampa irzls, usisklendia savyje. Duomenys, kuriuos pateikia Pitsburgo vakar psichiatrijos instituto ir klinikos psicholog Marija Kova (Maria Kovacs), rodo, kad trims ketvirtadaliams vaik sunki depresija ne kart atsinaujina.27 Vaikus, kuriems esant vos atuoneri met buvo diagnozuota depresija, mokslinink stebjo ilgus metus - iki kai kuriems j sukako dvideimt ketveri. Sunki depresija trukdavo vidutinikai vienuolika mnesi, o kas etam vaikui jos poymi ilikdavo net atuoniolika mnesi. Lengvos formos depresija, kai kuriems vaikams prasidedanti nuo penkeri met amiaus, maiau trukd gyventi, bet trukdavo daug ilgiau - vidutinikai ketverius metus. Kaip pastebjo Kova, yra didel tikimyb, kad lengva depresija peraugs j sunki - vadinamj dvigub depresij. Tokiems vaikams liga daniau atsinaujina, jie labiau link sirgti ir suaug. Paaugliai irjaunuoliai, nors kart vaikystje sirg depresija, kenia nuo ios ligos ar maniakinio depresinio sutrikimo vidutinikai vienerius metus i trij. Kaina, kuri moka depresija sergantys vaikai, yra labai didel. Pasak Kova, socialini gdi vaikai gyja bendraudami su bendraamiais, stebdami, kaip kiti vaikai k nors veikia, ir po to bandydami t daryti patys. Bet depresija sergani vaik bendraamiai danai alinasi, nemgsta su jais aisti".28 Bdami nusimin, tokie vaikai vengia umegzti draugikus santykius, net kvieiami atsisako dalyvauti veikloje - kiti vaikai tok elges laiko tiesiog nenoru bendrauti. Galiausiai depresija sergantys vaikai yra visikai atstumiami, su jais vengiama aisti. Bendravimo su kitais monmis patirties stygius reikia, kad vaikai netenka galimybs daug ko imokti tiesiog aisdami. Todl jie ima atsilikti nuo bendraami bendravimo ir emocini gdi srityje ir, depresijai pasitraukus, turi
vytis kitus vaikus.29 Palyginus sveikus ir depresija serganius vaikus, buvo pastebta, kad pastarj bendravimo gdiai prastesni, jie turi maiau draug, su jais reiau norima aisti, j nelabai mgsta, o bendraudami su kitais vaikais jie daniau papuola keblias situacijas. Be to, ie vaikai blogai mokosi. Depresija jiems trukdo susikaupti ir prisiminti, klasje jiems daug sunkiau sutelkti dmes ir atgaminti tai, k jau imoko. Niekuo nesidiaugianiam vaikui itin sunku tinkamai paskirstyti energij mokymosi
sunkumams veikti, jau nekalbant apie patirties taikym mokantis. Suprantama, kuo ilgiau vaikai buvo kamuojami depresijos, tuo blogesni buvo j paymiai ir prastesni gebjim test rezultatai. I tikrj ryys tarp to, kaip ilgai vaikas sirgo depresija, irjo paymi vidurkio yra tiesioginis. Mokymosi neskms savo ruotu dar labiau gilina depresij. sivaizduokite, - rao Kova, - kaip jaustumts, jei btumte apssti depresijos, gautumte blogus paymius mokykloje ir sdtumte vien vieni namuose, uuot aid su draugais."
DEPRESOGENINIS MSTYMAS
Kaip suaugusij, taip ir vaik depresijai bdingus nevilties ir bejgikumo jausmus skatina pesimistikas poiris gyvenimo sunkumus. Kad taip msto depresija sergantys mons, jau seniai inoma. Taiau tik visai neseniai suinota, kad melancholikai nuotaikai lengvai pasiduodantys vaikai taip pat link pesimistikai irti pasaul, nors depresija dar neserga. is svarbus pastebjimas reikia, kad tokius vaikus galima ir btina nuo depresijos paskiepyti". Tokias ivadas padaryti padjo ir tyrimai, kaip vaikai tiki savo pai sugebjimais kontroliuoti padt, pavyzdiui, pakreipti j gerj pus. Vaikams pateikiami tokie teiginiai: Jei namuose kyla problem, a galiu padti jas isprsti" arba Kai rimtai padirbju, gaunu gerus paymius", ir vertinamas j poiris. Tie vaikai, kuri nuomone, n vienas i teigini jiems netinka, nesijauia gal pakeisti situacijos; bejgikum labiausiai jauia depresija sergantys vaikai.30
Reikmingi tyrimai buvo atlikti su penktos ir etos klass mokiniais prajus keletui dien po to, kai jie atliko test ir gavo vertinimus. Kaip visi prisimename, vaikystje mokymosi rezultatai yra vienas svarbiausi pakilios nuotaikos ar nusivylimo altini. Tyrj nuomone, labai svarbu, kaip vaikas, gavs prastesn paym nei tikjosi, vertina pats save. Manantieji, kad blog paym nulm asmeniniai trkumai (A kvailas!"), depresij jauia daniau nei tie, kurie mato galimyb padt taisyti (Jei labiau pasistengsiu, gausiu geresn paym").31 Mokslininkai sidmjo kai kuriuos draug atstumtus treiokus, ketvirtokus ir penktokus, nordami pasekti, kaip per metus pasikeit j padtis. Tai, kaip vaikai patys sau aikino atstmimo prieastis, i esms nulm, ar jie susirgo depresija. Maniusieji, kad bendraamiai j vengia dl kokios nors j pai ydos, labiau buvo link sirgti depresija. Optimistams, kurie jaut, kad gali kaip nors pakeisti situacij gerj pus, depresins nuotaikos beveik nebuvo bdingos, nepaisant to, kad draugai juos ir toliau ignoravo.32 Taip pat buvo ir ties septintos klass slenksiu - lidnai pagarsj tampos metai: tie, kurie pesimistikai velg savo galimybes, dl patiriamos didels tampos mokykloje ir namuose susirgo depresija.33 Daug rodym, kad pesimistinis poiris gali tapti depresijos prieastimi, buvo surinkta per penkeri met tyrim, kuriame dalyvavo vaikai nuo treios klass.34 Tarp jaunesni vaik tai buvo ypa akivaizdu: pesimizmas kartu su kokiu nors skaudiu vykiu - tv skyrybomis, artimo mogaus mirtimi - vaikus palauia, o tvai tokioje situacijoje, ko gero, maai kuo gali padti. Vaikui augant, dar pradinje mokykloje, vyksta reikmingas supratimo apie gerus ir blogus gyvenimo vykius pasikeitimas - vis daniau j prieastimi vaikas laiko savo paties savybes: A gaunu gerus paymius, nes esu protingas" arba A neturiu daug draug, nes su manimi nebna linksma". i mstymo kaita palaipsniui vyksta nuo treios iki penktos klass. Tie vaikai, kuriems tuo metu vystosi pesimistikas poiris, - kai gyvenimo sunkum prieastimi tampa j pai ydos - nesugebdami t sunkum veikti, tampa depresini nuotaik aukomis. Negana to, pats depresijos igy-
venimas stiprina pasimistin mstym, ir net depresijai pasitraukus, vaikui lieka emocinis randas - sitikinim visuma, palaikoma depresijos ir stiprinama nuomons, kad jis negali gerai mokytis, kad jo niekas nemgsta, kad jis nepajgia isivaduoti i savo paties slegiani nuotaik. Tokia nekintanti nuomon gali vaik padaryti dar labiau paeidiam ir lengviau veikiam kitos depresijos.
DEPRESIJOS UUOMAZG GYDYMAS

Gera naujiena: buvo nustatyta, kad mokant vaikus produktyviau velgti ikylanius sunkumus, sumaja depresijos rizika.* Vienos Oregono vidurins mokyklos moksleivi tyrimas parod, kad madaug kas ketvirtam mokiniui pasireik vadinamoji emo laipsnio depresija" - dar ne tokia gili, kad galima bt sakyti, jog ieinama u prasto nepasitenkinimo rib.35 Kai kuriems vaikams galbt buvo ankstyva keli savaii ar mnesi stadija, turjusi isivystyti depresij. Per specialias popamokines pratybas septyniasdeimt penki nesunkia depresija sergantys moksleiviai moksi veikti sustabarjusius, iai ligai bdingus mstymo modelius, lengviau susidraugauti, geriau sutarti su tvais ir sitraukti jiems maloni visuomenin veikl. Atuoni savaii programos pabaigoje 55 proc. vaik igijo, tuo tarpu tik ketvirtadalis i programoje nedalyvavusi ir taip pat depresija sirgusi moksleivi i ios ligos tik pradjo vaduotis. Po met ketvirtadalis lyginamosios grups, t. y. negydyt, vaik susirgo sunkia depresija, o i dalyvavusi depresijos prevencijos programoje - tik 14 proc. mokini. Taigi tik atuonios pratybos padjo per pus sumainti depresijos rizik.36
* Vaikams, prieingai nei suaugusiesiems, depresijos gydymas vaistais nra toks tinkamas bdas kaip psichoterapija ar prevencinis vietimas: vaik organizme vaist apykaita vyksta kitaip. Tricikliniai antidepresantai, danai skmingai naudojami suaugusij gydymui, nepasiteisino atliekant kontrolinius tyrimus su vaikais: jiems nebuvo geriau nei tai grupei, kuri vartojo placeb. Naujesni vaist nuo depresijos, skaitant ir prozak, poveikis vaikams dar nra patikrintas. Tuo metu, kai buvo raoma i knyga, FDA (Maisto ir vaist asociacija JAV) pradjo atidiau tirti desipramin, vien saugiausi ir daniausiai suaugusiesiems gydyti vartojam triciklini antidepresant, kaip galim vaik miri prieast.
Ger rezultat pasiekta per usimimus, vykusius kart per savait ir skirtus 10-13 met vaikams, kurie nesutaria su tvais ir kuriems pasireikia kai kurie depresijos poymiai. Vaikai imoko kai kuri svarbi emocini gdi, taip pat susitarti ikilus nesutarimams, pagalvoti prie veikiant ir, svarbiausia, veikti pesimistines nuotaikas, pavyzdiui, gavus prast paym pasiryti stropiau mokytis, o ne galvoti: A tiesiog nesu pakankamai protingas". Vaikas per ias pamokas imoksta, kad nerimas, lidesys ir pyktis nra dalykai, kurie tiesiog nukrinta ant galvos ir tu tampi bejgis, bet kad mstymas gali pakeisti savijaut", - teigia vienas i dvylikos savaii programos krj psichologas Martinas Zeligmanas. Kova su depresinmis mintimis nustelbia besikaupiani niri nuotaik, o kartu, Ze- ligmano teigimu, i karto suteikia jg ir tampa proiu". Ir iuo atveju specialiosios pamokos dvigubai susilpnino depresijos pasireikim, ir tas poveikis buvo juntamas prajus net dvejiems metams. Po met tik 8 proc. dalyvavusij programoje susirgo vidutinio stiprumo ar gilia depresija, tuo tarpu lyginamojoje grupje - 29 procentai. Po dvej met apie 20 proc. programos dalyvi pasireik bent jau velnios depresijos poymiai, tuo tarpu lyginamojoje grupje - 44 proc. Emocini gdi mokymasis paauglysts metais gali bti itin naudingas. Zeligmanas pastebi: ie vaikai geriau veikia paaugli danai patiriamas atstumtojo kanias. Jie to imoko tada, kai buvo didiausia rizika susirgti depresija, - paauglysts pradioje. T pamok metu gyti gdiai ilieka ir metams bgant stiprja, o tai reikia, kad kasdiense situacijose vaikai i tikrj juos taiko". Pritardami tai nuomonei, ir kiti vaikysts depresijos ekspertai kuria naujas programas. Jei nori padti tokia psichikos liga kaip depresija serganiam vaikui, imtis priemoni reikia tada, kai jis dar sveikas, - pastebi Marija Kova. - Tam tinkamiausia priemon - psichologinis mokymas."
kurios kentjo nuo valgymo sutrikim - tai supratau tik po daugelio met. Viena, mano draug i bakalauro studij, puikiai studijavo matematik Harvardo universitete, kita dirbo bibliotekoje. Pirmoji, tokia liesa, kad kaulus galjai skaiiuoti, negaldavo prisiversti valgyti, maistas jai keldavs pasilyktjim. Bibliotekinink, prieingai, buvo apvalaina ir negaljo susivaldyti neprisivalgiusi led, mork pyrago ar kitokio deserto, o tada (kart, kiek nepatogiai jausdamasi, prisipaino) slapta nueidavo voni ir prisiversdavo isivemti. Dabar psichiatrai matematikei diagnozuot nervin anoreksij
(anorexia nervosa), o bibliotekininkei - bulimij.

Tuomet toki svok neinota. Gydytojai buvo tik pradj kalbti apie i problem: 1969 metais io judjimo pradinink Hilda Bruk (Hilda Bruch) ispausdino pirmj straipsn apie valgymo sutrikimus.37 Sugluminta vyki, kai moterys badauja tiek, kad numirta, Bruk kaip vien i galim io sutrikimo prieasi nurod nesugebjim vardyti ir tinkamai reaguoti kno poreikius - pirmiausia, inoma, alk. Nuo tada knyg apie valgymo sutrikimus pradjo dygti kaip gryb po lietaus. Jose galima buvo rasti daugyb hipotezi apie io negalavimo prieastis - pradedant nuo to, kad vis jaunesns mergaits priverstos vytis nepasiekiamus groio idealus, ir baigiant tuo, kad motinos per daug kiasi dukter gyvenim, jas kontroliuoja ir painioja kalts ir atsakomybs tinkl. Dauguma i teorij turjo vien didel trkum: jos buvo pagrstos tik stebjimais psichoterapijos metu. Moksliniu poiriu daug labiau vertinami tyrimai, kai ne vienerius metus stebimos didels moni grups. Tada galima pamatyti, kas i j susidurs su tiriamja problema. Tokie lyginamieji tyrimai leidia tiesiogiai vertinti, ar, pavyzdiui, itin grieti tvai gali bti mergaits valgymo sutrikim prieastis. Be to, galima nustatyti, koki aplinkybi visuma tokius negalavimus skatina, ir nepainioti j su tariamomis aplinkybmis, su kuriomis i tikrj susiduria tiek sveiki mons, tiek sergantieji. Atlikus tok tyrim su daugiau kaip devyniais imtais Vll-X klasi mergaii buvo pastebta, kad vieni svarbiausi valgymo sutrikimus sukeliani veiksni yra emociniai trkumai, ypa nesugebjimas at-
VALGYMO SUTRIKIMAI
Septintojo deimtmeio pabaigoje, tik pradjs klinikins psichologijos
magistrantros studijas, a susipainau su dviem merginomis,
skirti vien tamp keliant jausm nuo kito ir juos kontroliuoti.38 ios turtingo Mineapolio priemiesio vidurins mokyklos eiasdeimt vienai merginai jau iki deimtos klass buvo pasireik rimti anoreksijos ar bulimijos simptomai. Kuo stipresnis negalavimas, tuo negatyvesnius neveikiamus jausmus merginoms
ar norisi valgyti - tai emocins erudicijos pagrindas. Bet ioms mergaitms kildavo sunkum, kai reikdavo atskirti pagrindinius jausmus. Pavyzdiui, joms gali nesisekti draugauti su vaikinu, taiau jos nra tikros, k jauia - pykt, nerim ar lides; jas tiesiog apms sumiimas ir neinia, kaip t emocin audr veikti. Jos imoksta nusiraminti valgydamos, ir tai gali tapti stipriai siaknijusiu emociniu proiu". Taiau iam proiui - nurimti valgant - susidrus su spaudimu dl visuotinai priimto lieknos moters groio idealo mergait jauia, kad reikia ilikti lieknai. Nutiesiamas kelias valgymo sutrikimams rutuliotis. Vis pirma ji gali pradti daug valgyti, - pastebi Leon, - o kad ilikt liekna ar numest persivalgant gyt svor, vartoti viduri paleidiamuosius vaistus, vemti ar usiimti intensyvia fizine veikla. Bet ji gali pasirinkti ir kit keli emociniam sumiimui veikti - visikai nevalgyti. Tai vienas i bd pajausti, kad ji gali nors kiek kontroliuoti j uvaldanius jausmus." Kadangi ios mergaits paios save prastai suvokia ir turi silpnus socialinius gdius, sunerimusios dl tv ar draug, jos nepajgia nei sureguliuoti santyki, nei veikti savo pai susirpinimo. Nusiminimas sukelia valgymo sutrikimus - bulimij, anoreksij arba paprasiausi persivalgym. Glorijos Leon nuomone, norint skmingai gydyti tokias mergaites, reikt kartu su kitomis priemonmis taikyti ir gydomj trkstam emocini gdi mokym: Gydytoj teigimu, jei kreipiamas dmesys tai, ko joms trksta, psichoterapija bna veiksmingesn. ios mergaits turi imokti identifikuoti savojausmus, nusiraminti ar sureguliuoti tarpusavio santykius, kad pajgt veikti valgymo sutrikimus".
sukeldavo neskms, sunkumai ir susierzinim keliantys mamoiai, tuo maiau jos suprato, k i tikrj jauia. Jei be to merginos dar bdavo nepatenkintos ir savo knu, pasekm buvo anoreksija arba bulimija. O nuomon, kad per grieti tvai yra pagrindin valgymo sutrikim prieastis, nepasitvirtino. (Kaip perspjo pati Hilda Bruk, vilgsniu praeit pagrstos teorijos vargu ar gali bti tikslios. Pavyzdiui, tvai gali pradti grietai kontroliuoti dukter, reaguodami jos negalavim ir neinodami, kaip jai padti.) iuo atveju visikai netinka tokie populiars aikinimai kaip seksualumo baim, ankstyva lytinio brendimo pradia ar menkavertikumo jausmas. Tyrimas atskleid i lig prieasi grandin, prasidedani visuomens, kuri nenatral lieknum laiko moters groio simboliu, poveikiu auganiai mergaitei. Dargerokai prie paauglysts metus mergaits pradeda rpintis savo svoriu. Pavyzdiui, viena eiamet, mamos paraginta eiti paplaukioti, papldo aaromis, kad su maudymosi kostiumliu atrodysianti stora. Kaip sak i istorij papasakojs mergaits pediatras, jos svoris giui i tikrj buvs normalus.39 Apklausus 271 paaugl paaikjo, kad pus j man esanios per storos, nors didiuma buvo normalaus svorio. Taiau Mineapolio tyrimas parod, kad ne visoms mergaitms, kurias kyriai persekioja mintis apie antsvor, isivysto valgymo sutrikimai. Kai kurie nutuk mons negali paaikinti, kuo skiriasi baims, pykio ir alkio jausmai, taigi juos suplaka vien - alk, ir todl kiekvien kart, kai jauiasi nusimin, persivalgo.40 Kakas panaaus nutinka ir ioms mergaitms. Minesotos universiteto psicholog Glorija Leon (Gloria Leon) pastebjo, kad mergaits prastai supranta savo jausmus ir kno signalus, ir tai beveik garantuoja, kad per ateinanius dvejus metus joms isivystys valgymo sutrikimai. Dauguma vaik imoksta skirti savo pojius, pasakyti, arjiems nuobodu, pikta, lidna,
VIENIIEJI: I MOKYKLOS METAMI VAIKAI

tai konfliktas, kils tarp pradinuk. Nedaug biiuli teturiniam ketvirtokui Benui klass draugas Deisonas k tik pasak, kad kit pertrauk nors aisti ne su juo, o su kitu berniuku, adu. Visikai sutriks, Benas nuleidia galv ir ima verkti. Kiek aprims, po kurio laiko
jis prieina prie stalo, prie kurio pietauja Deisonas ir adas, ir suunka: - Nekeniu tavs! - Kodl gi? - nesupranta Deisonas. - Todl, kad melavai, - kaltinamu tonu iria Benas. - Sakei, kad vis i savait aisi su manimi. Tyliai verkdamas, Benas nuingsniuoja prie savo tuio stalo. Deisonas ir adas eina paskui jj, bando pasikalbti, taiau Benas tvirtai nusprendia su jais nebendrauti: jis usikema ausis ir ibga i valgyklos, nordamas kur nors mokykloje pasislpti. Grup mergaii, maiusi, kas atsitiko, bando berniukus sutaikyti: susiradusios Ben stengiasi j tikinti, kad Deisonas nori aisti ir su juo. Taiau Benas nieko nenori girdti ir reikalauja palikti j ramybje. Jam gaila savs, jis pyksta ir liks vienui vienas pravirksta.41 Be abejo, tai skausmingas momentas. Kiekvienam vaikystje ar paauglystje tenka patirti atstumtojo ir likusio be draug jausm. Mintoje situacijoje svarbiausia yra tai, kad Benas nesugebjo atsiliepti Deisono pastangas pataisyti j draugyst. Vieai pareiks savo poir, jis tik apsunkino ir taip nelengv savo padt. Tuo tarpu viskas galjo nesunkiai susitvarkyti. Tarp bendraami nepopuliars vaikai danai nesugeba suprasti uuomin. Kaip buvo rayta atuntame skyriuje, atstumti vaikai paprastai sunkiai supranta emocinius ir socialinius enklus, o jei ir supranta, nesugeba lanksiai juos reaguoti. Bendraami atstumti vaikai labiau rizikuoja bti imesti i mokyklos: jie 2-8 kartus daniau yra imetami i mokyklos nei draug turintys vaikai. Pavyzdiui, vienas tyrimas parod, kad madaug 25 proc. vaik, kurie pradinse klasse buvo nepopuliars, paliko mokykl dar nebaig vidurins, tuo tarpu apskritai i mokyklos ikrenta apie 8 proc. vaik.42 Ir nieko nuostabaus: tik sivaizduokite, kad net 30 valand per savait tenka praleisti ten, kur tavs niekas nemgsta. Esti dviej ri emociniai polinkiai, dl kuri vaikai tampa visuomens atstumtaisiais. Viena vertus, tai pykio proveriai ir prieikumo matymas, kai jo nra. Antra, tai drovumas, nerimas ir nedrsumas bendraujant. Taiau daniausiai al nustumiami tie vaikai, ku-
ri keistas elgesys nuolat veria kitus jaustis nepatogiai. ie vaikai isiskiria jau savo siuniamais emociniais signalais. Kai pradinuk, kuri nelabai mgo draugai, buvo paprayta nurodyti, kokiame veide kokia emocija atsispindi - pavyzdiui, pyktis, pasibjaurjimas ir pan., - jie daug daniau klydo nei draug mgstami vaikai. Kai darelinuk buvo paklausta, kaip jie galt susidraugauti ar kaip jiems nesivelti petynes, nepopuliarieji vaikai, su kuriais kiti nelabai nordavo aisti, pateikdavo tokius pasilymus, kurie tarpusavio santykiams tik pakenkt (pavyzdiui, vaikui, kuriam btinai prireikia to aislo, su kuriuo aid kitas, jie pasilydavo ieit: Suduok jam"), arba bandydavo kreiptis pagalbos suaugusiuosius. Paaugliams buvo pateikta uduotis suvaidinti lidn, pikt ar norint k nors ikrsti: prasiausiai seksi nepopuliariesiems. Taigi turbt nieko stebtino, kad tokie vaikai mano nieko negal padaryti, kad jiems pavykt lengviau susidraugauti. Taip nesugebjimas bendrauti sitvirtina. Uuot moksi nauj bd susidraugauti, jie tiesiog kartoja senas klaidas arba pasirenka dar prastesnius reagavimo variantus.43 Jie nori patikti kitiems, bet neatitinka pagrindini emocini kriterij: kiti nemano, kad su jais gali bti linksma, ir jie patys neino, k daryti, kad draugui bt su juo smagu. Buvo pastebta, kad aisdami nepopuliarieji vaikai daug daniau apgaudinja, greiiau supyksta, atsisako aisti, jei pralaimi, arba puikuojasi savo pergale. inoma, visi vaikai nori laimti, taiau dauguma stengiasi savo emocine reakcija nepakenkti santykiams su aidim draugais. Tuo tarpu socialiai kurti vaikai - sunkiai suprantantys kit emocijas ir ne visada tinkamai jas reaguojantys - tampa socialiai izoliuoti. ia, aiku, kalbama ne apie tuos vaikus, kurie tik laikinai pasijunta niekam nereikalingi. Bendraami nemgstamiems vaikams skausmingas atstumtojo statusas galiausiai prilimpa ir ilieka per visus mokymosi mokykloje metus. Didel tikimyb, kad sulauk jaunysts met jie bus nustumti visuomens pakrat. Artimai bendraudami tarpusavyje ir triukmingai aisdami, vaikai tobulina savo socialinius ir emocinius gdius, kuriuos vliau bendraudami gals panaudoti. Tie vaikai, kuriems tai neprieinama, neivengiamai daug netenka.
Visikai suprantama, kad atstumtieji danai nerimauja, bna nusimin ir jauiasi vienii. I to, kiek mgstamas vaikas buvo treioje klasje, galima gana tiksliai numatyti (daug tiksliau nei remiantis mokytoj ir gydytoj vertinimais, paangumo mokykloje kriterijais, intelekto koeficientu ir net psichologini test rezultatais), ar sulauks atuoniolikos jis turs psichikos sveikatos problem.44 Kaip jau esame kalbj, draug neturintys mons nuolat jauiasi vienii, yra labiau link sirgti vairiomis ligomis, anksiau mirta. Pasak psichoanalitiko Hario Stako Salivano (Harry Stack Sullivan), bendravimo lankstumo - kaip susipykus susitaikyti, kaip dalytis giliausiais jausmais - mes pirmiausia imokstame artimai draugaudami su tos paios lyties monmis. Socialiai atstumti vaikai daug reiau nei j bendraamiai turi geriausi draug (tai itin svarbu pradins mokyklos metais), taip netekdami svarbios galimybs emocikai augti.45 Vienas draugas, net ir ne pats geriausias, gali atsverti visus net nugaras atsukusius bendraamius.
kaip nors pagirti ar paskatinti skmingai k nors padarius draug; btina ypsotis, prireikus pasisilyti padti, patarti ir padrsinti. Vaikai iuos principus iband aisdami bendrus aidimus su klass draugais. Sis trumpas mokymosi sutarti kursas pasirod ess nepaprastai veiksmingas: po met j lank vaikai jau buvo sitvirtin madaug klass populiarumo viduryje. N vienas i j nebuvo bendravimo paiba, bet n vienas nebuvo ir atstumtasis. Panai rezultat pasiek ir Stefenas Novickis (Stephen Nowic- ki), psichologas i Emorio universiteto.47 Pagal jo sukurt program socialiai atstumti vaikai mokomi geriau suprasti bendraami jausmus ir tinkamai juos reaguoti. Pavyzdiui, vaikai bando ireikti vairius jausmus - diaugsm, lides ir pan. - ir tuo metu yra filmuojami, po to tobulina savo emocines iraikas, o dar vliau savo naujus gdius ibando su tuo vaiku, su kuriuo nort susidraugauti. ie mokymo kursai padjo pasikeisti 50-60 proc. jas lankiusi vaik - j populiarumas padidjo. Tokios programos (bent jau kokios yra dabar), atrodo, labiausiai tinka ne vyresniems kaip treios ir ketvirtos klass mokiniams ir yra naudingesns socialiai negabiems vaikams nei itin agresyviems. odiu, programos skm priklauso nuo tinkamo taikymo. Nemaai vilties suteikia tai, kad daug ar net
MOKYMASIS DRAUGAUTI
Atstumtieji vaikai nesugeba bendrauti, bet gali to imokti. Ilinojaus universiteto psichologas Stivenas Aeris (Steven Asher) sukr pamok kurs, per kurias nepopuliarieji vaikai mokosi draugauti".45 Mokykloje isirinks maiausiai
dauguma atstumt vaik, gij pagrindini emocini ini, gali vl imokti draugauti.
ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI: PRIKLAUSOMYB KAIP GYDYMOSI BDAS

Studentai tai vadina juodai prisigerti" - geriama tiek alaus, kad atsijungiama". Viena i technik: piltuvlis pritvirtinamas prie sodo arnos, kad skardin alaus itekt per deimt sekundi. is metodas nra vienintelis. Atlikti tyrimai rodo, kad du penktadaliai koledo student vaikin vienu kartu igeria septynias irdaugiau skardini, o 11 proc. j laiko save daug igerianiais". Kitaip tariant, juos galima vadinti alkoholikais.48 Apie pus koledo vaikin ir beveik 40 proc.
bendraami mgstamus treiokus ir ketvirtokus, Aeris eias pamokas juos mok, kaip galima linksmai aisti", bti draugikiems, linksmiems ir maloniems". Kad vaikai nesidrovt, jiems buvo pasilyta bti mokytojo, kuris nori suinoti, kaip aisti kuo smagiau, konsultantais". Vaikai buvo mokomi t elgesio gdi, kuriais, kaip pastebjo Aeris, pasiymi vis mgstami j bendraamiai. Pavyzdiui, kai nesutinka su taisyklmis, vaikai buvo skatinami pagalvoti apie alternatyvius pasilymus ir kompromisus (uuot sivl mutynes); aisdami jie turi nepamirti kalbtis su kitais vaikais, paklausti, kaip jiems sekasi; svarbu pastebti, ar kitiems vaikams smagu kartu aisti; reikia
mergin prisigeria maiausiai du kartus per mnes.49 Nors devintajame deimtmetyje Jungtinse Amerikos Valstijose narkotik vartojimas tarp jaunuomens palaipsniui majo, vis daugiau ir vis jaunesni mons vartoja alkohol. 1993 metais atlikus apklaus paaikjo, kad 35 proc. koledo studeni gerianios tam, kad pasigert, tuo tarpu 1977 metais taip teig daranios tik 10 procent mergin. Bendrai imant, kas treias koledo studentas geria tam, kad pasigert. Dl alkoholio ikyla ir kit problem: 90 proc. vis iprievartavim student miesteliuose, apie kuriuos buvo praneta, vyko upuolikui arba aukai, arba abiem buvus neblaiviems.50 Su alkoholio vartojimu susij lemtingi vykiai yra pagrindin 15-24 met amiaus jaunuoli mirties prieastis.51
muosius bandymus jie utinka savijaut gerinant chemin miin, kuris padeda atsikratyti kankinanio nerimo ir lidesio. I keli imt septintok ir atuntok, kurie buvo stebimi dvejus metus, vliau prie narkotik priprato tie, kuri emocinio nerimo laipsnis buvo itin auktas.53 Tai gali paaikinti, kodl vieni jaunuoliai, mginantys vartoti kvaialus, prie j nepripranta, o kiti tampa priklausomi kone nuo pat pirmojo karto: greiiausiai pripranta tie, kuriems narkotikai arba alkoholis tampa veikliu vaistu ilg laik nema rpesi klusioms emocijoms nuslopinti. Pasak Vakar psichiatrijos instituto ir klinikos Pitsburge psichologo Ralfo Tarterio (Ralph Tarter), gimt polink turintiems monms pirma alkoholio taur ar narkotik doz turi nepaprastai didel gali, toki, kokios kiti tiesiog nepatiria. Nemaai igijusi narkoman pasakojo, kad paband narkotik pirm kart gyvenime pasijuto normaliai. Narkotikai juos stabilizuoja psichologikai, bentjau trumpam".54 Tai, inoma,
Eksperimentai" su narkotikais ir alkoholiu galt atrodyti kaip perjimo i paauglysts suaugusij pasaul ritualas, bet pirmieji bandymai gali kai kuriems ilgai atsiliepti. Dauguma alkoholik ir narkoman prie kvaial pripranta dar paauglystje, nors nedaug eksperi- mentuotoj" tampa tikrais alkoholikais ar narkomanais. Per 90 proc. vidurins mokyklos dar nebaigusi moksleivi jau yra ragav alkoholio, nors tik 14 proc. galiausiai tampa alkoholikais; i milijon amerikiei, ragavusi kokaino, maiau nei 5 proc. tampa narkomanais.52 Kodl taip yra? inoma, daugiausia galimybi" tapti narkomanais turi tie vaikai ir paaugliai, kurie gyvena nusikaltim gausumu garsjaniame rajone, kur krekas parduodamas ant kiekvieno kampo, o narkotik prekeivis - rykiausias skms numyltinio pavyzdys. Vieni gali priprasti prie narkotik patys, retkariais - gav j paplatinti, kiti - kad lengva j gauti ar spaudiami bendraami - iuo atveju gyvenamasis rajonas nieko nelemia, narkoman gali rastis net paiuose turtingiausiuose kvartaluose. Taiau klausimas vis tiek ilieka: kurie vaikai ir paaugliai i daugybs t, kurie pasiduoda pagundai ar spaudimui pamginti kvaial, ir vliau juos vartos? Viena i iuolaikini mokslo teorij teigia, kad prie alkoholio ir narkotik labiau pripranta tie, kurie ias mediagas vartoja kaip gydymo priemon" - kad nuslopint nerim, pykt, depresij. Per pir-
apgaulingas sandris su velniu: trumpalaik gera savijauta mainais pripratim ir palaipsn gyvenimo nykim. Tam tikri emociniai modeliai, regis, lemia, kokias emocinio nusiraminimo priemones mons link rinktis. Pavyzdiui, alkoholizm veda du emociniai keliai. Labai sitemp ir nuolat nerimaujantys vaikai paprastai jau paauglystje atranda, kad alkoholis gali padti nusiraminti. Labai danai jie bna alkoholik, kurie patys griebiasi alkoholio nervams nuraminti, vaikai - daniausiai sns. Vienas i biologini io modelio rodikli yra per maa gama aminosviesto rgties (CASR), neurotransmiterio, reguliuojanio nerim, sekrecija. Dl to labai sustiprja tampa. Tyrimai parod, kad alkoholik sns turi maai GASR ir jauia didel nerim; jiems igrus alkoholio, GASR padaugja, ir nerimas sumaja.55 Alkoholik vaikai geria, kad sumaint tamp ir atsipalaiduot, nes kitaip to pasiekti negali. Tokie mons, panaiai kaip alkoholiu, gali piktnaudiauti ir raminamaisiais vaistais. Neuropsichologinis alkoholik vaik tyrimas parod, kad t dvylikos met amiaus berniuk, kuriems pasireik tokie nerimo poymiai kaip greitesnis irdies plakimas reaguojant stres, impulsyvu-
mas, blogai funkcionavo ir kaktins smegen skiltys.55 Taigi tos smegen sritys, kurios turjo padti slopinti nerim ar kontroliuoti impulsyvum, dav jiems maiau naudos nei kitiems berniukams. Kadangi kaktins skiltys valdo ir veiklij atmint, kur prie priimant sprendimus apmstomos galimos veiksm pasekms, j neveiklumas tik padeda linkti alkoholizm: pajutus, kaip greitai alkoholis nuramina ir atpalaiduoja, nepaisoma girtavimo padarini. Toks ramybs trokimas yra emocinis genetinio polinkio alkoholizm poymis. Atlikus 1300 alkoholik eim nari tyrim paaikjo, kad labiausiai grs tapti alkoholikais tiems vaikams, kurie teig nuolat jaui didel nerim. Mokslininkai prijo prie ivados, kad alkoholis tokiems monms yra bdas nerimo simptomams gydyti".57 Kitas emocinis kelias alkoholizm veda per didel susijaudinim, impulsyvum ir nuobodul. is modelis bdingas tiems monms, kurie kdikystje buvo nerams, kaprizingi ir sunkiai suvaldomi, pradinje mokykloje nenustygo vietoje, buvo hiperaktyvs ir danai siveldavo nemalonumus. ie polinkiai, kaip buvo rayta, gali pastmti tokius vaikus iekoti draug visuomens pakraiuose, pasukti nusikaltim keliu ar asocialios asmenybs sutrikimo link. Toki moni (daugiausiai vyr) pagrindinis emocinis nusiskundimas bna susijaudinimas, j silpnoji vieta nesuvaldomas impulsyvumas, o prasta reakcija nuobodul, kur jie gana danai jauia, - impulsyvi rizikos ir jauduli paieka. iam modeliui priklausantys mons (jis gali bti susijs ir su dviej kit neurotransmiteri - serotonino ir MAO - trkumu) greit atranda, kad alkoholis malina j susijaudinim. Visk ibandyti juos veria ir tai, kad jie nepakenia monotonijos. Be to, tokie mons yra impulsyvs, tad, be alkoholio, gali pradti vartoti ir pirmus po ranka pasitaikiusius narkotikus.58 Depresija gali paskatinti pradti girtauti, taiau su mediag apykaita susij alkoholio vartojimo padariniai po trumpo pagerjimo tik pagilina lig. Taigi mons danai griebiasi alkoholio kaip emocin savijaut gerinanios priemons ne nuo depresijos gindamiesi, o greiiau nordami sumaint nerim. Depresija serganij jausmus daug geriau ramina (bent jau laikinai) visikai kiti kvaialai - narkotikai.
Todl asmenys, kurie nuolat jauiasi nelaimingi, labiau rizikuoja prasti prie toki stimuliuojani mediag ir depresijos prienuodi kaip kokainas. Atliktas tyrimas parod, kad daugiau kaip pus nuo kokaino priklausomybs klinikoje gydom pacient dar prie jai atsirandant sirgo gilia depresija. Ir kuo gilesn ji buvo, tuo stipresnis isivystydavo protis.59 Nuolatinis pyktis taip pat gali bti alingo polinkio paskata. Ityrus keturis imtus pacient, gydom nuo pripratimo prie heroino ir kit opiat, buvo pastebtas jiems bendras emocinio gyvenimo modelis: sunkiausiai jie suvaldydavo pykt ir greitai pasiduodavo siiui. Kai kurie pacientai patys prisipaino, kad tik vartodami opiatus jie pasijusdavo geriau ir atsipalaiduodavo.60 Daugeliu atvej polinkis vartoti alkohol ar narkotikus gali bti nulemtas smegen funkcij, taiau jausmus, verianius mones patiems gydytis" kvaialais, galima suvaldyti ir be joki vaist. T patvirtina jau ne vien deimt met veikianios anonimini alkoholik ir kitos gydymo programos. Imokus nuslopinti nerim, veikti depresij, nusiraminti tus inyksta ir potraukis tuojau pat griebtis kvaial. i svarbiausi emocini gdi ir yra mokoma gydant alkoholikus ir narkomanus. inoma, bt daug geriau, jeigu mons to imokt, kol dar negijo vienokio ar kitokio alingo proio.
DAUGIAU JOKIO KARO: PREVENCINIS KELIAS

Paskutin dvideimto amiaus deimtmet buvo paskelbti karai" paaugli ntumui, tendencijai nebaigti mokyklos, narkomanijai, o neseniai ir smurtui. Pagrindinis toki ygi trkumas yra tas, kad j imamasi pavluotai, tik tada, kai opi problema pasiekia epidemijos mast, ypa tarp jaunimo. Sulaukus krizs, siuniama greitoji medicinos pagalba", uuot atrmus lig i anksto nuo jos paskiepijus. Todl didiausias pastangas reikt skirti ne tokiems karams" kariauti, o nuosekliai prevencinei programai vykdyti, t. y. mokyti vaikus proting gyvenimo gdi, kurie padt igyventi ir ivengti toki pavoj.61
Atkreipiu dmes emocini ir socialini gdi spragas ne tam, kad paneigiau kit rizikos veiksni, toki kaip tv skyrybos, nedarni eima, i artimj patiriamas smurtas, neturtas, gyvenimas nusikaltimais garsjaniame ir narkomanijos apimtame rajone, svarb. Jau pats skurdas emocikai eidia vaikus: neturting eim vaikai, jau bdami penkeri met, jauia didesn baim, nerim ir lides nei kiti j bendraamiai, jie daugiau turi ir elgesio problem, pavyzdiui, danai patiria nirio ar niokojimo priepuolius, - ie polinkiai pasireikia ir paauglysts metais. Dl neturto nuolat jauiama tampa aloja visos eimos gyvenim: toki eim vaikai patiria maiau ilumos i tv ar neretai vienios ir neturinios darbo motinos, daniau serga depresija, yra grietai baudiami fizinmis bausmmis, ant j aukiama, jiems grasinama.62 Bet emocinis intelektas galingesnis ir u eim bei turtin padt - jis gali lemti vaiko ar paauglio gebjimus susidrus su gyvenimo sunkumais nepalti, itverti ir atgauti fizines bei dvasines jgas. Ityrus imtus vaik, kurie patyr skurd, augo nedarniose eimose ar kuri vienas i tv sirgo sunkia psichikos liga, buvo nustatyta, kad tie, kurie pajgia nepasiduoti net ir didiausioms negandoms, paprastai yra vald pagrindinius emocinius gdius:63 visiems patraukl gebjim bendrauti, pasitikjim savimi, optimizm, sugebjim greitai atgauti ger nuotaik ir ilgai dl nieko nesielvartauti. Taiau didiuma gyvenimo nuskriaust vaik toki savybi neturi. inoma, daug i savybi lemia prigimtis - gen loterija, bet, kaip rame keturioliktame skyriuje, net ir temperament galima pataisyti. iuo atveju svarbios politins ir ekonomins priemons, galinios sumainti neturt bei pakoreguoti kitas socialines aplinkybes, sukelianias mintsias problemas. Be i priemoni (kurioms, atrodo, tenka vis maiau reikms socialini klausim srityje), vaikams galima pasilyti daug vairaus bd, galini padti jiems grumtis su alinaniais sunkumais. Aptarkime emocinius sutrikimus, nuo kuri gyvenime kenia madaug kas antras amerikietis. Atlikus tyrim, kuriame dalyvavo 8098 vairaus amiaus amerikieiai, buvo nustatyta, kad 48 proc. j bent
kart gyvenime turjo psichikos problem.64 14-ai procent moni vienu metu pasireik net trys ar daugiau psichikos sutrikim. Btent iai grupei priklausantys asmenys turjo daugiausiai tokio pobdio rpesi: juos kankino 60 proc. vis psichikos sutrikim ir 90 proc. pai sunkiausi ir labiausiai alinani lig. Dabar iems monms reikia intensyvios prieiros, o daugeliu atvej toki pasekmi buvo galima ivengti. inoma, ne visiems psichikos sutrikimams galima ubgti u aki, bet kai kuriems, o gal ir daugeliui, galima. Kaip tvirtina tyrim atliks Miigano universiteto sociologas Ronaldas Kesleris (Ronald Kessler), psichoterapeutai turi sikiti kuo anksiau: sivaizduokite etok, jauiani bendravimo baim; po keleri met, nordama nuslopinti nerim, ji pradeda girtauti; bdama trisdeimties (kai dalyvavo ms tyrime), ji tebejauia baim, yra alkoholik ir narkoman, be to, serga depresija, nes visas jos gyvenimas - tikra sumaitis. Taigi kyla svarbus klausimas: kaip galjome ir turjome padti jai dar vaikystje, kad ji nebt taip klimpusi?" Panaiai nutinka i mokyklos imestiems, smurtaujantiems, taip pat su daugybe kit pavoj, iandien tykote tykani jaunimo, susiduriantiems vaikams. Per paskutin deimtmet buvo sukurta tiek prevencini program, skirt apsaugoti jaunuomen nuo narkomanijos, smurto, ankstyv lytini santyki ir kit dalyk, kad vietimo rinkoje susidar tarsi atskira aka. Taiau didiuma t program - tiek labai populiarios, tiek maai inomos - pasirod esanios neveiksmingos. Kai kurios i j, dideliam pedagog lidesiui, problem ne tik nepanaikino, bet jas dar labiau uatrino.
Vien informacijos negana

Aptarkime prevencines vaik seksualinio inaudojimo programas. Nuo 1993 met Jungtinse Valstijose kasmet padaroma apie 200 tkstani toki nusikaltim (vien rodyt!), ir is skaiius kasmet iauga apie 10 procent. Dauguma ekspert mano, kad madaug 20-30 proc. mergaii ir perpus tiek berniuk tampa seksualins prievartos aukomis dar nesulauk septyniolikos met amiaus (skaiiai gali skirtis
atsivelgiant tai, kaip seksualin prievarta apibdinama).65 Didiuma i vaik jauiasi nesaugs, bejgiai prieintis ir dl savo nelaims yra kit atstumiami. Esanttokiai padiai, daug mokykl msi kurti prevencines programas. J tikslas - suteikti vaikams kuo daugiau informacijos apie seksualins prievartos pavoj, mokyti juos, pavyzdiui, atskirti neutral" prisilietim nuo nederamo", raginti prieintis pikt ksl turiniam asmeniui, taip pat skatinti apie nutikusius nemalonumus papasakoti kam nors i suaugusij. Taiau apklausus du tkstanius vaik JAV pasirod, kad apsaugoti juos nuo agresyvi vaik mokykloje ar suaugusi tvirkintoj tokios programos nek tepadeda arba visikai nepadeda.66 Negana to, vaikai, dalyvav iose programose ir vliau tap seksualins prievartos aukomis, prieingai nei
Didel reikm iuo atveju turi ir socialinis bei emocinis intelektas. Neutenka mokti atskirti neutral" prisilietim nuo nederamo" - labai svarbu suvokti, kada situacija tampa grsminga, nelaukiant, kol kas nors prisilies". Tam reikia ir pasitikjimo savimi, ryto veikti ir drsos pasiprieinti, net susidrus su suaugusiuoju akis ak. Vaikas turi inoti ne vien bd, kaip sukliudyti piktiems kslams - nuo pabgimo iki grasinimo kam nors papasakoti. Todl vaikai skatinami atkakliai ginti savo teises ir nebti pasyvs. Taigi isamiosios programos svarbiausi informacij apie seksualin prievart papildo pagrindini emocini ir socialini gdi ugdymu. Vaikai mokomi iekoti bd teigiamai sprsti tarpusavyje kylanius konfliktus, labiau pasitikti savimi, nekaltinti savs dl to, kas atsitiko, irjausti, kad mokytojai ir tvai visada juos remia..
nedalyvavusieji, nebuvo link apie tai praneti suaugusiesiems. Visikai kitaip jautsi ir elgsi tie vaikai, kurie buvo mokomi ir su emociniu bei socialiniu intelektu susijusi dalyk: ikilus grsmei, jie sugebjo geriau pasiprieinti, apsiginti, nebijodavo pasiaukti pagalbos, pasakyti suaugusiesiems, jei kas bloga nutikdavo. Praneti apie prievartos atvej labai svarbu, nes tai padeda ukirsti keli galimiems nusikaltimams, o tyljimas tvirkintojams yra tikra paskata. Apklausus nemaai vyresni kaip keturiasdeimties met amiaus pedofil paaikjo, kad jau nuo paauglysts met jie per mnes turdavo vidutinikai po vien auk. Savo juodais darbais pagarsj autobuso vairuotojas ir vidurins mokyklos informatikos mokytojas kasmet seksualiai inaudodavo apie tris imtus vaik - ir n vienas vaikas niekam apie tai neprane. Viskas ikilo aiktn tik tada, kai vienas i mokytojo prievartaujam berniuk pradjo tvirkinti savo seser.67 Kaip minta, pagal isamesnes programas mokyti vaikai buvo geriau pasireng susidurti su pavojais. Kuo jos pranaesns? ias programas sudaranios temos moksleiviams pateikiamos vairiais lygiais per kelerius metus kaip atskiros sveikatos ir lytinio vietimo kurso temos. vietimo proces traukiami ir tvai: jie turi aptarti su vaikais tai, k ie suino mokykloje (vaikai, kuri tvai aktyviai dalyvavo programoje, ikilus seksualinio inaudojimo pavojui geriausiai sugebjo save apginti).
Veiksmingieji elementai
Tokie tyrimai paskatino dar kart pasvarstyti, kokie, objektyviai irint, i tikrj veiksmingi elementai turt sudaryti optimali prevencin program. Grupei
mokslinink, penkerius metus - vykdiusi V. T. Granto fondo finansuojam projekt, pavyko nustatyti, kas labiausiai nulm mintj program skm.68 Remiantis tyrj ivadomis, pagrindiniai ugdytini gdiai (nesvarbu, kokiai atskirai problemai sprsti yra skirta prevencin programa), arba veiksmingieji elementai, yra tie patys, kurie sudaro ir emocin intelekt.69 Tuos emocinius gdius sudaro savivoka, jausm supratimas, j raika irvaldymas, impuls kontroliavimas, pasitenkinimo atidjimas, streso ir nerimo veikimas. Pavyzdiui, norint gebti kontroliuoti impulsus svarbu inoti, kuo jausmai skiriasi nuo veiksm, ir imokti pasirinkti tinkam emocin sprendim - pirmiausia suvaldyti impuls veikti ir numatyti kitus galimus veiksmus bei j pasekmes. Dauguma gdi yra susij su bendravimo sritimi: tai socialini ir emocini enkl supratimas, mokjimas klausytis, gebjimas atsispirti neigiamai takai, nuovoka, kaip vienoje ar kitoje situacijoje tinka elgtis. ia ivardyti emociniai ir socialiniai gdiai gyvenime itin svar-
bs, pirmiausia jie gali padti veikti tuos sunkumus, kurie buvo aptarti iame skyriuje, ir ne tik juos. Apie reikming emocinio ir socialinio intelekto vaidmen galima kalbti ir sprendiant ankstyvo ntumo, paaugli saviudybi ir kitas problemas. inoma, toki problem prieastys yra labai sudtingos: ia persipina prigimtiniai dalykai, eimos gyvenimo bdas, socialin politika, gatvs kultra. Taiau emocini gdi stoka, kaip kalbta, labai prisideda prie rizikos veiksni, todl taikant vairias prevencines priemones kartu btina ugdyti ir emocijas. Ir ia kyla kitas klausimas: koks turt bti emocij ugdymas?
EMOCIJ MOKYMAS
Pagrindin tautos viltis yra tinkamas jos jaunuomens ugdymas.
Erazmas Roterdamietis
16
Keistas bdas paymti t dien esanius klasje: penkiolika penktok sukryiav kojas sdi ratu ant grind. Mokytoja aukia juos vardu, o ie, uuot atsiliep nieko nesankaniu, prastu esu", balu vertina savo savijaut: vienetas reikia blog nuotaik, o deimt - kuo puikiausi. iandien nuotaika puiki: - Desika. - Deimt: esu kupina energijos, iandien penktadienis. - Patrikas. - Devyni: iek tiek nervinuosi. - Nikol. - Deimt: jauiuosi rami ir laiminga... Taip prasideda Mokslo apie save" pamoka Nuevos mokykloje, sikrusioje didiuliame name, kuris kakada priklaus Krokeri eimai, steigusiai vien didiausi bank San Franciske. Dabar iame miniatirin San Francisko operos teatr primenaniame pastate veikia privati mokykla. ia vyksta pamokos, galinios bti pavyzdiniu emocinio intelekto mokymo modeliu. Pagrindin Mokslo apie save" tema yra jausmai - ms pai ir ikylantys bendraujant. Taigi pati tema reikalauja, kad mokytojai ir mokiniai dmes sutelkt emocin vaiko gyvenim, kuris, deja, atkakliai tebeignoruojamas beveik visose Amerikos mokyklose. Laikomasi tokio principo: dienos tema tampa vaik igyvenamos tampos ir traumos. Mokytojai kalba apie tikrus dalykus: skausm, kai esi palik-
301
Emocij mokymas 303
tas vienas, pavyd, nesutarimus, kurie gali peraugti kiemo mutynes. Pasak Mokslo apie save" programos sudarytojos ir Nuevos mokyklos steigjos Karenos Stoun Makauen (Karen Stone McCown), mokymo procesas artimai susijs su vaik jausm pasauliu. Emocinis ratingumas yra toks pat svarbus dalykas kaip matematika ir skaitymas".1 Mokslo apie save" idjos dabar plinta visoje alyje." Tokios pamokos vadinamos labai vairiai: socialins raidos", gyvenimo gdi", socialinio ir emocinio mokymo" ir pan. Tie, kas remiasi Hovardo Gardnerio mokymu apie vairius intelektus, vartoja svok asmeniniai intelektai". ias programas sieja bendras tikslas - vaik socialini ir emocini gebjim ugdym traukti bendrj mokymo program. Emocini gdi mokyti reikia ne tik savimi nepasitikinius ir vadinamuosius sunkius" vaikus, jie svarbs kiekvienam. Emocinio ratingumo mokymas iek tiek susijs su septintajame deimtmetyje populiariu emocinio mokymo judjimu. Buvo manoma, kad psichologijos ir motyvacijos pamokos yra geriau imokstamos, jei teorija tuojau pat ibandoma praktikai. Taiau emocinio ratingumo judjimas apvert paties emocinio mokymo supratim: emocijos ne tik taikomos aukljant, - svarbu mokyti pai emocij. Danai ios programos kuriamos ir platinamos kartu su mokyklose vykdomomis tstinmis prevencinmis programomis, kurios skirtos tokioms problemoms kaip paaugli rkymas, narkotik vartojimas, ankstyvas ntumas, mokyklos nelankymas, o pastaruoju metu danai ir smurtas sprsti. Praeitame skyriuje buvo raoma apie V. T. Granto konsorciumo finansuot prevencini program tyrim, parodius, kad jos bna daug veiksmingesns, kai vaikai kartu mokomi pagrindini emocini ir socialini gebjim, toki kaip impuls kontrol, pykio suvaldymas, krybik sprendim paieka patekus kebli situacij ir pan. Remiantis iuo principu, buvo pradtos kurti naujos intervencins programos.
Kaip minta penkioliktame skyriuje, intervencins programos, skirtos tam tikriems emociniams ir socialiniams gdiams, padedantiems lengviau veikti tokius sutrikimus kaip agresija ar depresija, ugdyti, vaikams gali bti labai veiksminga priemon apsisaugoti nuo vairi pavoj. Taiau tokios programos daniausiai yra siauros paskirties ir jas gyvendina profesionals psichologai. iuo metu apibendrinami specializuot program privalumai ir kuriamos bendrojo pobdio prevencins priemons visai mokyklos bendruomenei. Jas gyvendint paprasti mokytojai. Naujas poiris prevencij pagrstas tuo, kad informacij apie opias problemas, tokias kaip AIDS, narkomanija ir pan., reikia pateikti tinkamu laiku, t. y. tada, kai vaikai pradeda su jomis susidurti. Toki program pamatas yra emocinio intelekto ugdymas pagrindini gebjim, kuri reikia norint veikti mintuosius sunkumus. Taigi susirpinimas emociniu ratingumu mokykloje atskleidia emocinio ir socialinio gyvenimo reikm. Mokiniams svarbs rpesiai, juo labiau drausms paeidimai neatmetami kaip nereikmingi (nusisti padau pas aukltoj ar mokyklos direktori nra pati geriausia ieitis). I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad per ias pamokas niekoypa- tingo nevyksta, kad j metu nesprendiamos opios problemos, nors btent toks yra j tikslas. Taip atrodo todl, kad ios programos ugdo pamau, bet nuolat ir kryptingai. Lygiai taip pat reikiamus gdius vaikai gyja ir tinkamai aukljami namuose. Taip emocins pamokos gerai imokstamos, nes potyriai nuolat kartojami, o smegenys prisimena juos kaip stiprinamas reakcij sekas, nervinius proius, kuriuos reikia taikyti tada, kai sunku, itinka neskm ar esi skaudintas. Emocinio ratingumo pamok turinys atrodo paprastas ir kasdienikas, taiau j rezultatas labai svarbus vis ms ateiiai - sveikos visuomens ateiiai.
" Norintys gauti daugiau informacijos apie emocinio ratingumo programas gali kreiptis iuo adresu: The Collaborative for the Advancement of Social and Emotional Learning (CASEL), Department of Psychology (M/C 285), University of Illinois at Chicago, 1007 West Harrison St., Chicago, IL 60606-7137.
Emocij mokymas 305
BENDRADARBIAVIMO PAMOKA
Palyginkite ia aprayt Mokslo apie save" pamok su savo pai prisiminimais apie panaius susidrimus mokykloje. Penktokai rengiasi aisti aidim: susiskirst grupes, jie mgins sudti kvadrato formos dliones. aidimo taisykls draudia komandos nariams kalbtis ar bendrauti gestais. Mokytoja Doana Vargo padalija klas j tris grupes, kiekviena prieina prie savo stalo. Paskiriami trys stebtojai, kurie vertinimo lapuose rays pastabas apie dalyvius, pavyzdiui, kas apsiima vadovauti grupei, kas poktauja arba trukdo dirbti. Mokiniai dlions detales iveria ant stalo ir imasi darbo. Po keli minui tampa aiku, kad viena grup dirba labai darniai ir pabaigia dliones per kelias minutes. Antro ketvertuko nariai dirba pavieniui, atskirai dliodami savo kvadratus, ir niekaip nepasistmja priek. Po to jie imasi veikti bendrai ir netrukus baigia darb. Treiai grupei vis dar nesiseka. Sudtas tik vienas kvadratas, bet ir tas panaesnis trapecij. ynas, Ferl ir Rahmanas dar nerado bdo geriau derinti veiksmus, k pavyko padaryti kitoms dviem grupms. Vaikai aikiai nusivyl, griebia pirm pasitaikius kibut, bet jis ir vl netinka. tampa iek tiek atslgsta, kai Rahmanas, du kibuius lyg akinius prisidjs sau prie aki, prajuokina grups narius. Kaip vliau paaiks, is veiksmas taps pamokos aimi. Mokytoja vaikams iek tiek pagelbsti: - Tie, kurie jau pabaig dliones, gali pateikti vien patarim dar dliojantiems. Daganas prieina prie atsilikusios grups ir parodo du netinkamai padtus kibuius: -Juos reikia apsukti. Rahmanas, i susikaupimo net surauks antakius, greitai suvokia, k reikia daryti, ir pirmos dlions kibuiai netrukus randa savo vietas. Paskui pabaigiami ir kiti kvadratai. Kai treioji komanda baigia darb, pasigirsta spontaniki plojimai.
GINO ESM
Kol mokiniai aptarinja, ko jie imoko dirbdami grupmis, vyksta daug kartesnis Rahmano ir stebtoju paskirto Takerio pokalbis. Berniukai susiginijo dl draudimo k nors rodyti gestais. viesiaplaukis, dailiai susiukavs Takeris dvi mlynus
markinlius su urau Bk atsakingas", pabrianiu jo atsaking vaidmen. - Tu gali silyti, kaip padti kibut - tai nra rodymas gestais, - stengiasi tikinti draug Takeris. - Bet tai ir yra rodymas gestais, - sikariavs prietarauja Rahmanas, juodbruvas, veli plauk berniukas. Pastebjusi, kad pokalbis darosi vis agresyvesnis, mokytoja prieina prie berniuk. Negalima praleisti tokio svarbaus momento, kai abu pokalbio dalyviai yra sikariav, nes tik tada galima patikrinti, kaip imoktos emocins pamokos. Be to, tai puikus laikas imokti ko nors daugiau. Visi geri mokytojai ino, kad tokios pamokos ilgai ilieka mokini atmintyje. -Jis tavs nekritikuoja, Rahmanai, js gerai bendradarbiavote, tik Takeriui reikt pasistengti kalbti ne tokiu priekaitingu tonu, - pataria mokytoja. Jau ramesniu balsu Takeris toliau aikina Rahmanui: - Tu gali tiesiog padti kibut ten, kur, tavo nuomone, jis tinka. Juk tai nra rodymas gestais, tu tiesiog pasilai. Rahmanas piktai atauna: - Bet jeigu a paprasiausiai pasikasyiau galv, - jis parodo t nekalt veiksm, - tu tuojau suuktum: Negestikuliuok!" Rahmanas aikiai yra supyks dl kako kito, svarbesnio, nei draudimas rodyti gestais. Jis vis vilgioja lap, kuriame Takeris ra pastabas, - lapas ir iprovokavo berniuk gin, nors n vienas to nepasak. Jame Takeris buvo paymjs, kad Rahmanas trukdo komandai. Pastebjusi, kurlink krypsta Rahmano akys, mokytoja pamgino atspti gino prieast: - Rahmanui atrodo, kad tavo pastaba, jog jis trukdo komandai,
Emocij mokymas 307
neteisinga. K norjai tuo pasakyti? - Nenorjau pasakyti, kad jis trukdo i blogos valios, - jau linkdamas taikytis sako Takeris. Rahmanas nelabai tuo tiki, taiau jo balsas taip pat kiek ramesnis: - Man atrodo, kad tu perlenkei lazd. Mokytoja paskatina vertinti pastab i teigiamos puss. -Takeris nori pasakyti, kad trukdantysis gali padti pamatyti dalykus kitaip, pavyzdiui, kai situacija atrodo beviltika. Taiau Rahmanas su tuo nesutinka: - Trukdyti - reikia kam nors neleisti susikaupti ties kokiu nors dalyku. Jei biau dars taip, - jis nutaiso juoking min, ipleia akis ir ipuia andus, - tada biau trukds. Apibendrindama gin mokytoja pirmiausia kreipiasi Taker: - Tu nenorjai pasakyti, kad Rahmanas trukd, nordamas pakenkti, bet ijo btent taip. Jis nori bti igirstas ir suprastas. Jo nuomone, odis trukd turi neigiam reikm, todl netinka jo elgesiui apibdinti. Tada Doana Vargo pasisuka Rahman: - Man patinka, kad rytingai ir argumentuotai gini savo nuomon. Aiku, nemalonu, kai neteisingai esi pavadinamas trukdytoju. Ki- buius prie aki prisidjai, matyt, i nevilties ir nordamas visus atpalaiduoti. Bet Takeris nesuprato tavo ketinim. Ar a teisi? Abu berniukai pritariamai linkteljo. Kiti mokiniai jau buvo be- baigi tvarkyti stalus. Nedidel klass melodrama baigsi. - Ar vis dar nervinats? - klausia mokytoja. - Ne, a jauiuos gerai, - atako Rahmanas. Jis ramesnis, nes jauiasi igirstas ir suprastas. Takeris taip pat nusiypso. Pastebj, kad visi vaikai jau ij kit pamok, berniukai kartu ibga i kabineto.
kai moksi per konflikt sprendimo pamokas. Pasak mokytojos, konfliktas paprastai prasideda dl to, kad panekovai vienas kito nesupranta, turi iankstin nuomon, daro skubotas ivadas ir pan. Per Mokslo apie save" pamokas mokiniai mokosi ne stengtis ivengti konflikt, bet ramiai sprsti nesutarimus, kol jie nevirto atvira kova. Ginydamiesi Takeris ir Rahmanas sugebjo pritaikyti per pamokas imoktus gdius. Jie abu stengsi pateikti savo poir, bet taip, kad neatrint konflikto. Tokio atkaklumo (ne agresijos ar pasyvumo) jau nuo treios klass mokoma Nuevos mokykloje. Yra pabriama, kad jausmus reikia reikti atvirai, bet nekurstant agresijos. Gino pradioje berniukai neirjo vienas kit, taiau vliau tapo atidesni: stovjo vienas prieais kit, vilgsniu palaik pokalb, buvo dmesingi ir stengsi panekovui parodyti, kad j girdi. Kai, padedant mokytojai, gdiai pritaikomi praktikai, svokos atkaklumas" ir dmesingumas" iems penktokams nra nieko nesakantys kryiaodi odiai. Jietampa sprendimo bdais, kuriuos prireikus berniukai sugeba taikyti. Meistrikai valdyti emocij srit itin sunku, nes gdiai gyjami tada, kai monms paprastai bna sunku priimti nauj informacij ir imokti nauj reagavimo bd - kai jie bna prislgti. Tokiais mome- tais pagalba labai praveria. Visiems, tiek suaugusiesiems, tiek penktokams reikia padti, kad bdami nusimin jie sugebt pavelgti save i alies, - teigia Doana Vargo. - Dauosi irdis, prakaituoja rankos, nervinats, bet stengiats klausytis ir tvardytis, kad nepradtu- mte aukti, kaltinti ar neatsitvertumte gynybine tyla." Visus, kas pasta penktok kovingum, turjo nustebinti Takerio ir Rahmano ginas, j gebjimas ginti savo nuomon be kaltinim, prasivardiavim ir rkimo. N vienas sau neleido panekovo eisti (eik ...!") ar kibti jam atlapus, n vienas nenutrauk pokalbio ieidamas i kambario. K gero bt davusios mutyns, palyginti su daug supratingesniais konflikt sprendimo bdais? Kitomis aplinkybmis viskas tikriausiai bt buv kitaip. Paaugliai muasi kasdien ir danai, beje, dl menkiausi niek.
NESILIEPSNOJANTI KOVA
Renkantis naujai mokini grupei, Doana Vargo analizuoja tai, kas vyko per pamok. Apie tempt diskutavim ir atvsim berniu-
Emocij mokymas 309
KASDIENIAI RPESIAI
Per eilines Mokslo apie save" pamokas tradicikai susdus ratu savs vertinimo balai ne visada bna tokie aukti kaip tdien. Kai savijauta siaubinga, k parodo vienetas, dvejetas ar trejetas, kas nors gali paklausti: Gal nortum papasakoti, kas tave slegia?" Jei mokinys sutinka pasidalyti savo rpesiais (n vienas neveriamas kalbti, jei nenori), atsiranda galimyb apsvarstyti, kaip krybikai galima bt pavelgti situacij. Amiaus skirtumai nulemia problem pobd. emesni klasi mokiniai paprastai sielvartauja dl erzinim, vairi baimi, dl to, kad jauiasi atstumti. Madaug etoje klasje atsiranda nauj bd: sueisti jausmai (nepakviet pasimatym ar atstm), nesubrend draugai, kiti nemalonumai (vyresni vaikai mane persekioja"; draugai nuolat bando priversti mane kartu su jais rkyti"). Visi ie vaikams labai svarbs rpesiai aptariami ne mokykloje- ukandiaujant, autobuse pakeliui mokykl, pas draugus, - jei i viso aptariami. Daug daniau savo bdas vaikai slepia, nepaliaudami apie jas galvoj nei dien, nei nakt ir neturdami su kuo jomis pasidalyti. Mokslo apie save" pamok temomis ir tampa ios vaik bdos. Kiekvienas toks pokalbis padeda siekti Mokslo apie save" usibrto tikslo padti vaikui suvokti paiam save ir savo santykius su kitais. Pamokoms yra parengti planai, taiau jie gantinai lanksts, kad vykus tokiems susidrimams kaip Rahmano ir Takerio ginas bt galima skirti daugiau dmesio. Mokini keliamos problemos yra gyvi pavyzdiai, kai ir mokiniai, ir mokytojai gali taikyti gdius, kuri jie mokosi, pavyzdiui, taikaus konflikt sprendimo metod.
pasakojo: Kai aptariame pykt, visada stengiams pabrti, kad pyktis daniausiai yra antrin reakcija, ir skatiname pastebti, kas po juo slypi, - gal tai sieidimas, gal pavydas? Vaikai mokomi, kad visada galima pasirinkti, kaip reaguoti vien ar kit emocij, ir kuo daugiau reagavimo bd inai, tuo turtingesnis gali bti tavo gyvenimas". Mokslo apie save" programos turinys beveik visikai atitinka emocinio intelekto elementus, kurie kartu su pamatiniais gdiais laikomi pagrindinmis prevencijos priemonmis nuo vaik tykani pavoj.2 Ugdoma pirmiausia savimon, t. y. gebjimas atpainti ir vardyti jausmus, pastebti mini, jausm ir poelgi ssajas, painti, protas ar jausmai nulemia sprendimus, numatyti alternatyvaus pasirinkimo pasekmes irtuo remtis priimant sprendimus dl narkotik, rkymo irsek- so. Savimon leidia painti savo stiprisias ir silpnsias puses, save vertinti teigiamai ir kartu objektyviai (ir taip ivengti danai pasitaikanios perdto savs vertinimo klaidos). Daug dmesio skiriama ir emocij valdymui: suvokimui, kas slypi u jausm (pavyzdiui, kad pykt gali sukelti eidimas), ir gebjimui suvaldyti nerim, pykt ir lides. Pabriama ir atsakomybs prisimimo u savo sprendimus ir poelgius, taip pat sipareigojimo svarba. Pagrindinis socialinis gebjimas yra empatija - tai gebjimas suprasti ir gerbti kito mogaus jausmus ir pavelgti kito akimis. Didiausias dmesys skiriamas santykiams su monmis: mokomasi iklausyti ir tinkamai uduoti tinkamus klausimus, atskirti kito asmens mintis ir veiksmus nuo savo paties poirio j ir reakcijos, bti atkakliems, o ne piktiems ar pasyviems, taip pat mokomasi bendradarbiauti, sprsti konfliktus ir dertis dl kompromis. Per Mokslo apie save" pamokas paymiai neraomi, o egzaminuoja pats
EMOCINIO INTELEKTO ABCL

Beveik dvideimt met vykdoma Mokslo apie save" programa tapo emocinio inteleko mokymo modeliu. Pamokos kartais gali bti labai sudtingos. Nuevos mokyklos direktor Karena Stoun Makauen
gyvenimas. Taiau atuntoje kasje, kai mokiniai baigia Nuevos mokykl ir toliau mokytis pereina kitas mokyklas, visi laiko Sokrato egzamin - tai Mokslo apie save" testas odiu. tai keli io egzamino klausimai: K patartum ieities iekaniam draugui, kur pastamas asmuo nori priversti pabandyti narkotik arba kur nuolat erzina jo biiulis?" arba Kaip galima nesunkiai veikti tamp, pykt ir baim?"
Emocij mokymas 311
Jei iandien bt gyvas Aristotelis, taip rpinsis emociniais gdiais, jis tikrai pritart tokiam mokslui.
l specialistai sukr Socialinio ugdymo program. J sudaro mokymo kursas, apimantis panaias temas kaip ir Nuevos mokyklos Mokslo apie save" programa. Tik Niuheiveno mokykloje ryys su problematika danai yra tiesioginis ir daug grubesnis.
EMOCINIS RATINGUMAS SKURDIOJE MIESTO TERPJE

Visikai suprantama, kad skeptikams gali kilti klausimas, ar tokia Mokslo apie save" programa tinkama tik tokioms nedidelms privaioms mokykloms kaip Nuevos, kur kiekvienas vaikas, galima sakyti, yra gabus. Kitaip tariant, ar galima emocini gdi mokyti ten, kur to labiausiai reikia - valstybini miesto mokykl chaose? Atsakym rastume aplank Augustos Levis Trup mokykl Niuheivene, toli nuo Nu- evos geografine, ekonomine ir socialine prasme. Ties sakant, Trup mokyklos mokiniams taip pat rpi mokslai: i mokykla yra viena i dviej rajono mokykl, kurioje penkt-atunt klasi mokiniai i viso Niuheiveno mokomi pagal sustiprint tikslij moksl program. Mokiniai turi galimyb umegzti telery su astronautais Hiustone ir uduoti jiems klausim apie kosmins erdvs fizik arba gali uprogramuoti savo kompiuterius taip, kad jie nuolat grot. Taiau Niuheiveno, kaip ir kit dideli Amerikos miest, baltaodiai gyventojai persikl gyventi umiest, o j vaikai perjo mokytis privaias mokyklas. Taigi Trup mokyklos mokini daugum dabar sudaro juodaodiai arba ispan kilms amerikieiai. Bdama visai netoli nuo Jeilio universiteto - o kartu taip toli! - Trup mokykla sikrusi vis sunkiau besiveriani darbinink rajone. etajame deimtmetyje ten gyveno 20 tkstani moni, dirbusi didelse aplinkinse gamyklose. Dabar toki darbinink poreikis sumajs, gamyklose j dirba apie tris tkstanius, kartu daug prastesns tapo ir ten gyvenani eim ekonomins perspektyvos. Niuhei- venas, kaip ir kiti Naujosios Anglijos pramoniniai miestai, atsidr skurdo, narkomanijos ir smurto duobje. Suvokdami beviltik padt, kuri pateko miestas, devintajame deimtmetyje Jeilio universiteto psichologijos ir pedagogikos moks-
Trup mokyklos mokiniams i programa nra vien tik teorija. Pavyzdiui, atuntoje klasje per lytinio gyvenimo pamokas jie mokosi, kaip asmeninis apsisprendimas gali padti ivengti toki lig kaip AIDS. Niuheivene, lyginant su kitais JAV miestais, yra didiausias AIDS sergani moter procentas, nemaai j vaik mokosi Trup mokykloje, ia liga serga ir keletas mintosios mokyklos moksleivi. Nepaisant sustiprintos mokymo programos, mokiniai negali ivengti miesto gyvenimo problem, daugelio j namuose - tikras chaosas, o kartais ir klaikuma, jiems tiesiog ne visada pavyksta ateiti mokykl. Kaip ir prie vis Niuheiveno mokykl, lankytojus pasitinka rykus geltonas rombo formos kelio enklas, kuriame parayta: Laisva nuo narkotik zona". Prie dur pasitinka Meri Elen Kolins (Mary Ellen Collins) - ji gauna mokini skundus, pirmoji suino apie problemas, vos tik joms atsiradus, ir ieko bd joms sprsti. Be to, ji padeda mokytojams gyvendinti socialinio ugdymo program. Jei mokytojas neino, kaip vesti t ar kit pamok, Kolins atskuba patarti. - ioje mokykloje a dvideimt met dirbau mokytoja, - pasakoja Mari Elen, taiau dabar, kai situacija tampa vis grsmingesn, nebegaliu vien teikti ini. Vaikai, kurie sunkiai skinasi keli gyvenim, nes, tarkim, serga AIDS arba ia liga serga j eimos nariai, vargu ar prabils apie tai per diskusij apie AIDS, taiau jeigu jie inos, kad mokytojas yra pasirengs iklausyti ne tik tai, k jie imoko, bet ir tai, kas juos slegia, tokiam pokalbiui atsivers visos galimybs. Treiame seno mokyklos pastato aukte Dois Endrius tris kartus per savait veda penktokams socialinio ugdymo pamokas. Kaip ir kiti penkt klasi mokytojai, Dois dalyvavo specialiuose socialinio ugdymo vasaros kursuose pedagogams, kurie mokys io dalyko. Jos pamokos vaikams ypa patrauklios, nes mokytoja tem semiasi i gyvenimo. iandien ji kalba apie jausm atpainim: sugebjimas juos var-
Emocij mokymas 313
dyti ir taip geriau suprasti yra vienas svarbiausi emocini gdi. Namuose mokiniai turjo atlikti toki uduot: ikirpti i urnalo kokio nors mogaus nuotrauk ir aprayti, kokios emocijos atsispindi jo veide, paaikinti, kaip jas galima atpainti. Surinkusi nam darbus, mokytoja surao ant lentos vairi jausm pavadinimus - lidesys, nerimas, susijaudinimas, diaugsmas, nusivylimas ir pan. - ir pradeda greit atuoniolikos tdien mokykl atjusi tos klass mokini apklaus. Sddami po keturis prie sustumt stal, mokiniai uoliai kelia rankas, stengdamiesi patraukti mokytojos dmes. - Kas i js nors kart jautsi nusivyls? Visi pakelia rankas. - Kaip jauiats, kai esate nusivyl? Pasipila atsakymai: - Jauiuosi pavargs. - Bnu sumis. - Negaliu aikiai mstyti. - Nerimauju. Mokytoja parao lentoje od pyktis" ir klausia: - Kada mokytoja pyksta? - Kai visi kalba, - ypsodamasi atsako mergait. Tada mokytoja idalija vaikams popieriaus lapus. Vienoje lapo pusje nupieti berniuk ir mergaii veidai, kiekviename j atsispindi kokia nors emocija diaugsmas, lidesys, pyktis, nuostaba, igstis, pasibjaurjimas. alia pateikiamas ir veido raumen veiklos apraymas, pavyzdiui:
(Paul Ekman) tyrimo apie veido iraikas. Tokios pratybos vedamos beveik visuose koleduose per psichologijos vado paskaitas, taiau vidurinje mokykloje toki pamok bna retai. Gebjimas susieti jausmo pavadinim su paiu jausmu ir jausm su iraika gali atrodyti toks elementarus, kad jo i viso nereikia mokyti. Taiau faktai rodo k kita. Prisiminkite agresyviai nusiteikusius, nesuvaldanius pykio berniukus, kurie neutrali veido iraik danai palaiko prieika, arba mergaites, kurios suserga valgymo sutrikimais, nes joms nepavyksta pykio ir nerimo atskirti nuo alkio. Taigi ia apraytos pratybos galt padti ivengti emocinio neratingumo sukeliam
nesusipratim.
USLPTAS EMOCINIO RATINGUMO MOKYMAS

Mokymo programos yra nuolat papildomos naujais dalykais ir temomis, todl nenuostabu, kad mokytojai jauiasi labai apkrauti ir nesiryta skirti laiko dar vienam papildomam kursui. Tai paskatino imtis naujos emocinio mokymo taktikos: jausm painimo ir santyki su kitais monmis temos pinamos bendrojo lavinimo dalyk pamokas. Emocins pamokos gali natraliai silieti skaitymo ir raymo, sveikatingumo, tikslij ir socialini moksl, kit prast dalyk mokymo planus. Niuheiveno mokyklose pradini klasi mokiniams gyvenimo gdi temos dstomos per atskiras pamokas, tuo tarpu vyresniems mokiniams socialins raidos programos elementai traukiami, pavyzdiui, sveikatingumo ar literatros pamokas. Tarkim, per matematikos pamokas galima skirti dmesio tokiems svarbiems mokymosi skm lemiantiems gdiams kaip dmesio sutelkimas, smoningumas mokantis, impuls suvaldymas ir pan. Kai kurios emocini ir socialini gdi programos parengtos taip, kad ugdymo procesas nejuiomis sipint pat mokyklos gyvenim. Tokio pobdio programa yra Vaiko raidos projektas, kur Ouklende, Kalifornijos valstijoje, sukr mokslinink grup, vadovaujama psichologo Eriko apso (Eric Schaps). projekt iuo metu ibando nemaai JAV mokykl - daugiausia t rajon, kurie susiduria su panaiomis bdomis kaip ir Niuheivenas.4
Isigands
Praiota burna. Plaiai atvertos akys. Pakelti antakiai. Suraukta kakta.3 Skaitydami vaikai mgdioja pieinliuose pavaizduotas iraikas, stebi veido raumen veikl. i pamoka paimta i Polo Ekmano
314
Emocinis ratingumas
Emocij mokymas 315
Vaiko raidos projekto krjai silo jau parengt mediag, kuri galima panaudoti per vairias pamokas. Pavyzdiui, pirmokai per skaitymo pamokas skaito apie Varls ir rups draugyst" - kaip varl, nordama anksiau paadinti pamiegoti mgstani rup, ikreia jai pokt. is pasakojimas turi paskatinti vaikus pakalbti apie draugyst ir poktavim: supratingum, erzinamo mogaus savijaut, mokjim dalytis su draugais jausmais. Auktesnse klasse mokiniams pateikiami vis sudtingesni pasakojimai, skatinantys aptarti tokias temas kaip empatija, uuojauta, sijautimas j kito mogaus bsen. Emocins pamokos pinamos vis mokyklos gyvenim, paddamos mokytojams rasti nauj bd netinkamai besielgiantiems mokiniams sudrausminti. Vaiko raidos programos krj nuomone, btent tokios situacijos yra tinkamiausios gdiams, kuri mokiniams trksta (impuls kontrols, savo jausm suvokimo, konflikt sprendimo), ugdyti ir parodyti, kad yra daug geresni tvarkos palaikymo bd nei prievarta. Pamaiusi, kaip trys pirmokai varosi, kas pirmas prasmuks pro valgyklos duris, mokytoja gali jiems pasilyti atspti msl ir laimtojui leisti eiti pirmam. Vaikai pamatys, kadyra teising, nealik bd tokiems ginams sprsti, o rimtesnius susidrimus galima veikti derantis. Tokie bdai panaiems ginams (kaip A pirmas!" - tikrai epidemijai, pasklidusiai tarp emesnij klasi mokini, o danai ir tarp suaugusij) sprsti yra daug pozityvesni nei populiarus autorita- rikasis Liaukits!"
ma, todl ji visiems aktuali. Pasakodami apie tai, kaip jauiasi atstumti draug, ir aptardami, kaip galima bt pakeisti padt, vaikai turi prog atrasti nauj toki kebli situacij sprendimo bd - taip keiiama nuomon, kad konfliktas yra vienintelis bdas nesutarimams sprsti.
Pato dut" padeda lanksiai koreguoti pamokos temas, nes grietai laikantis program gali likti neaptarti vaikams ities rpimi dalykai, su kuriais jie susiduria gyvenime. Vaikams augant, kinta ir jiems svarbs klausimai. Kad emocins pamokos bt kuo veiksmingesns, jos turi atitikti vaiko raidos lyg - besikeiiant jo supratim ir naujus ibandymus.
Pirmiausia ikyla klausimas: kaip anksti reikia pradti ugdyti emocijas? Kai kas mano, kad ne per anksti pradti ir pirmaisiais gyvenimo metais. Pediatras T. Beris Brazeltonas i Harvardo mano, kad tvai daug laimt, jei bt mokomi tapti patikimais emocij vadovais savo kdikiams ir iek tiek vyresniems vaikams. Tam tikslui yra sukurta nam program. Pateikiama argument, kad ikimokyklinse ugdymo programose daugiau dmesio bt skiriama sistemikesniam socialini ir emocini gdi mokymui. Tokia, pavyzdiui, yra programa Gera pradia" (Head Start). Kaip buvo rayta 12 skyriuje, vaik pasirengimas mokytis labai priklauso nuo to, kaip iugdyti kai kurie pagrindiniai emociniai gdiai. Ikimokykliniai metai yra svarbiausi gyjant pagrindinius gdius. Turima duomen, kad programa Gera pradia", jei tinkamai vykdoma (tai labai svarbu!), gali turti teigiam ilgalaik emocin ir socialin poveik. Joje dalyvav asmenys suaug turi maiau rpesi su narkotikais ir policija, sukuria laimingesnes eimas, gauna didesn darbo umokest.5 Tokios intervencins programos geriausiai veikia tada, kai atitinka emocin vaiko vystymosi tvarkarat.6 Kaip rodo naujagimi elgesys, j pojiai labai stiprs. Bet
EMOCINIS TVARKARATIS"
Mano draugs Alisa ir Lina nenori su manimi aisti." Tok ratel spalvot pato dut" nepasiraiusi met Sietlo Dono Muiro pradins mokyklos treiok. i speciali dut nuoskaudos autor ir jos klass draugai gali (ir yra skatinami) rayti savo skundus ir rpesius, kad visa klas galt juos aptarti ir kartu pamgint rasti ieit. Per pokalb nespliojama, kas para laikel, - mokytoja paaikina, kad visi vaikai retkariais susiduria su tokia proble-
naujagimio smegenys toli grau dar nra galutinai subrend. Kai nerv sistema pasiekia galutin vystymosi stadij - is procesas pltojasi pagal vidin biologin laikrod per vis vaikyst iki pat ankstyvosios paauglysts, - tik tada vaiko emocijos tampa visikai subrendusios (apie tai jau rayta penkioliktame sky-
Emocij mokymas 317
riuje). Naujagimio jausm spektras yra gana primityvus, palyginti su penkeri met amiaus vaiko emocine skale, o i savo ruotu siauresn nei paauglio. Suaugusieji kartais papuola spstus, manydami, kad vaikai yra visikai subrend, - i tikrj kiekviena emocija turi savo i anksto uprogramuot atsiradimo laik. Pavyzdiui, ketveri met pagyrnas gali bti tv pabartas, taiau drovumas, galintis iauginti kuklum, paprastai atsiranda madaug nuo penkeri met amiaus. Emocinio brendimo tvarkaratis yra persipyns su vaiko raida, ypa su painimo gebjim raida bei smegen ir biologiniu brendimu. Kaip jau inome, emociniai gebjimai, pavyzdiui, empatija ir emocinis savireguliavimas pradeda vystytis jau nuo kdikysts. Darelyje brsta socialins emocijos": tokios kaip nesaugumo jausmas ir kuklumas, tarumas ir pavydas, ididumas ir pasitikjimas savimi. Visoms joms patirti reikia sugebjimo lyginti save su kitais. Penkeri met vaikas, pateks didesn socialin erdv - darel ar parengiamj mokyklos klas, - kartu patenka socialini sugretinim pasaul. iuos gretinimus sukelia ne tik iorins permainos, bet ir kognityvini gdi atsiradimas: sugebjimas lyginti save su kitais, remiantis tam tikromis savybmis - pavyzdiui, populiarumu, patrauklumu, sugebjimu vaintis riedlente ir pan. Bdama btent tokio amiaus, pavyzdiui, jaunesnioji sesuo pradeda lygintis su vyresnija, kuri mokykloje gauna geriausius paymius, ir manyti esanti kvaila". Karnegio korporacijos prezidentas psichiatras daktaras Deividas Hamburgas (David Hamburg), vertins kai kurias pirmsias emocinio mokymo programas, teigia, kad vaiko gebjim prisitaikyti lemia du itin svarbs momentai - atjimas pradin mokykl, kur neretai jau vertinama paymiais, ir vliau perjimas pagrindin mokykl.7 Hamburgo nuomone, nuo eeri iki vienuolikos met amiaus mokykloje gyta patirtis yra be galo svarbi ir daro vaikui didel tak paauglystje ir vliau. Savo verts jausmas daugiausiai priklauso nuo mokymosi skms. Vaikas, kuriam nesiseka mokytis, pradeda laikyti save pasmerktu pralaimti, ir tai gali aptemdyti vis jo gyvenim". I esmini dalyk, kuriuos vaikas gali isiugdyti mokykloje, Hamburgas mini su-
gebjim atidti pasitenkinim, kai esi u k nors atsakingas, kontroliuoti emocijas ir velgti optimistikai" - kitaip tariant, psichiatras kalba apie emocin intelekt.8 Per lytinio brendimo laikotarp vaikas taip pat gauna labai svarbi emocini ir socialini pamok, nes tai ypating biologini, mstymo gebjim ir smegen veiklos pasikeitim laikas. Kalbdamas apie paauglyst, Hamburgas pastebi, kad su lytiniu gyvenimu, alkoholiu, narkotikais, rkymu ir kitomis pagundomis dauguma paaugli pradeda susidurti bdami deimties penkiolikos met amiaus"9. Perjimas pagrindin mokykl ymi vaikysts pabaig. Jis sukelia nemaai emocini sunkum. Nekalbant apie kitas problemas, beveik visi mokiniai, pereidami nauj mokykl, pradeda maiau pasitikti savimi ir tampa gerokai drovesni, o j pai nuomon apie save svyruoja ir yra gana neaiki. Vienas didiausi yra ir socialins savigarbos" ibandymas - tai vaiko sitikinimas, kad jis gali susidraugauti ir turti draug. Pasak Hamburgo, btent tuo metu labai svarbu paremti berniuk ir mergaii sugebjim artimai susidraugauti ir veikti draugysts krizes, taip pat puoselti pasitikjim savimi. Hamburgas pastebi, kad pereidami pagrindin mokykl, t. y. paioje paauglysts pradioje, emocinio ratingumo moksi moksleiviai skiriasi" nuo t, kurie to nesimok: jiems maiau rpesi kelia bendraami spaudimas, didesni mokymosi reikalavimai ir pagundos rkyti bei vartoti kvaialus. valdyti emociniai gdiai bent jau trumpam laikui juos paskiepija nuo sumiimo ir sunkum, su kuriais jie susiduria.
SVARBIAUSIA - TINKAMAS LAIKAS

inodami emocij brendimo etapus, vaiko raidos specialistai gali tiksliau nustatyti, koki dalyk kokiame amiuje reikt mokyti norint ugdyti emocin intelekt, koki pasekmi susilauks vaikai, kuriems tinkamu laiku nepavyksta valdyti reikiam gebjim, kokios patirties jiems reikia, kad kompensuot tai, kas buvo praleista.
318
Emocinis ratingumas
Emocij mokymas 319
Pavyzdiui, Niuheiveno mokykloje emiausij klasi mokiniai pirmiausia mokosi savs suvokimo, bendravimo ir sprendim primimo pagrind. Pirmokai sdi ratu ir ridena kub, ant kurio sieneli urayti tokie odiai kaip lidnas, susijaudins ir pan. Atjus eilei, vaikai turi papasakoti, kada taip jautsi. is pratimas padeda vaikams tiksliau vardyti jausmus ir ugdo empatij - jie suvokia, kad ir kiti jauia tuos paius jausmus kaip ir jie. Ketvirtoje ir penktoje klasje, kai vaikams itin svarbs tampa santykiai su bendraamiais, daugiau dmesio skiriama bendravimo gdiams ugdyti - empatijai, impuls kontrolei ir pykio valdymui. Pavyzdiui, tokios gyvenimo gdi pamokos, kai Trup mokyklos penktokai band spti nupietuose veiduose atsispindinias emocijas, yra labai svarbios mokantempatijos. Per impuls kontrols pamokas danai taikoma viesoforo metafora. Pirmiausia vaikams parodomas plakatas, kuriame nupietas viesoforas ir nurodyti ei ingsniai: Raudona viesa 1.Sustok,nusiraminkir pagalvok prie veikdamas. Geltona viesa 2. Pasakyk, kas tave sujaudino ir k tu jauti. 3. Pasirink teigiam sprendimo bd.
etoje klasje pamokos labiau siejamos su tokiomis pagundomis kaip lytinis gyvenimas, narkotikai, alkoholis, kurios pamau ima vertis vaiko gyvenim. Devintoje klasje, kai paaugliai jau susiduria su dviprasmikesne socialine tikrove, labiausiai pabriamas sugebjimas pavelgti reikalus ne tik i savo, bet ir i kit pozicijos. Jei vaikinas pyksta, kad jo mergina kalbjosi su kitu, jis bus skatinamas pirmiausia tai pavelgti j akimis, o ne i karto juos usipulti", - pasakojo viena Niuheiveno mokyklos mokytoja.
EMOCINIS RATINGUMAS KAIP PREVENCIN PRIEMON

Vienos veiksmingiausi emocinio ratingumo program buvo sukurtos siekiant ukirsti keli kai kurioms problemoms, ypa smurtui. Viena toki prevencini program yra Krybiko konflikt sprendimo programa, iuo metu gyvendinama keliuose imtuose Niujorko mokykl, taip pat kitose alies mokyklose. Per konflikt sprendimo pamokas mokoma sprsti mokyklos kieme kylanius nesutarimus, kad jie nevirst tokiais susiaudymais kaip Defersono vidurinje mokykloje, kur nuo bendraklasio rankos uvo Janas Muras ir Taironas Sinkle- ris. Krybiko konflikt sprendimo programos krja, Manhetene sikrusio i klausim centro direktor Linda Lantieri mano, kad ios programos tikslas yra ne vien mutyni prevencija: i programa parodo moksleiviams, kad, be atsitraukimo ir agresijos, yra daugyb kit konflikt sprendimo bd. Norimejiems rodyti, kad smurtas neduoda naudos, ir stengiams ugdyti kitus gdius. Vaikai imoksta ginti
4. Sugalvok daug galim ieities variant. 5. Pagalvok, kokios galt bti pasekms. alia viesa 6. Veik: ibandyk geriausi plan.
savo teises nenaudodami jgos. ie gdiai ilieka vis gyvenim".10 Atlikdami uduot mokiniai turi sugalvoti bd, kaip galima buvo isprsti kok nors j pai patirt konflikt. Kit kart jie turi suvaidinti improvizuot situacij, kai jaunesnioji sesuo, klausydama garsiai grojani repo muzikos garsajuost, trukdo vyresniajai ruoti nam darbus. Nepatenkinta i ijungia magnetofon, nepaisydama se-
viesoforo metafora vaikams danai primenama, kai, pavyzdiui, juos pagauna pyktis, kai sieid jie usisklendia savyje ar erzinami pravirksta, nes viesoforas" silo konkreius ingsnius, kaip tokiais atvejais apgalvotai elgtis. Mintieji ingsniai ne tik padeda suvaldyti jausmus, bet ir nurodo efektyvesni veiksm keli. Kai prantama paabojus impulsus pirmiausia pagalvoti, o tik tada veikti, paauglystje
sers protesto. Klas turi taip isprsti konflikt, kad abi seserys likt patenkintos. Konflikt sprendimo program skm lemia tai, kad jos neapsiriboja vien pamokomis kabinetuose, bet taikomos ir aidim aiktelje, valgykloje, kur daniausiai ir pykstamasi. Kai kurie mokiniai - nuo paskutini pradins mokyklos met - mokomi meno tarpininkauti. Jie padeda bendraamiams sprsti vairius ginus ivengiant mutyni, patyi ar grasinim. Tarpininkas imoksta taip formuluoti savo teiginius, kad abi puss jaust jo nealikum. Konfliktuojanios puss susodinamos pokalbiui, kad nepertraukiamos ir neeidinjamos galt isakyti savo nuomon ir viena kit igirst. Kai aistros aprimsta, tarpininkas pakartoja tai, kas buvo pasakyta, kad abi puss sitikint, jog buvo teisingai suprastos. Tada visi kartu mgina rasti tok gino sprendim, kuris patenkint abi puses. Sprendimas danai pateikiamas ratiko susitarimo forma, j konfliktavusios puss pasirao. ioje programoje dalyvaujantys mokiniai mokomi ne tik tarpininkauti, bet pirmiausia kitaip pavelgti paius nesutarimus. i programa pakeit mano mstym, sak tarpininkas Eidelas Peresas. - lki tol galvojau, kad eidjui btinai turiu atkeryti - kumiais ar kaip kitaip. Dabar, kai kas nors mane skaudina, nebandau atsilyginti tuo paiu. Stengiuosi isiaikinti pai problem." Toki galvosen jis dabar skleidia ir savo bendruomenje. Krybiko konflikt sprendimo programa skirta smurto prevencijai, taiau tuo neapsiriboja. Pasak Lindos Lantieri, gdi, kurie padeda ukirsti keli smurtui, negalima iskirti i viso emocini gebjim spektro. Pavyzdiui, gebjimas suprasti, k jauti, mokjimas kontroliuoti impulsus ar veikti sielvart yra svarbs tiek smurto prevencijai, tiek pykio suvaldymui. Daug dmesio skiriama emociniams pagrindams ugdyti, tokiems kaip daugelio jausm atpainimas ir vardijimas, taip pat empatiniams gebjimams puoselti. Lantieri didiuodamasi kalba apie programos rezultatus: vaikai tapo atidesni vieni kitiems ir rpestingesni, sumajo mutyni, tarpusavio eminimo ir pldimosi.
Neabejotinai
teigiam
emocinio
ratingumo
poveik
pastebjo
ir
grup
psicholog, iekojusi bd padti nusikalsti ir smurtauti linkusiems jaunuoliams. Deimtys tyrim parod, kad vis j kelias panaus: impulsyvs ir greitai usidegantys pykiu berniukai paskutiniais pradins mokyklos metais neretai tampa atstumtaisiais (r. 15 skyri), pagrindinje mokykloje susipasta su kitais panaiais save paaugliais ir pradeda daryti pirmuosius nusikaltimus. Suaug jie bna agresyvs ir gerai inomi policijai. Reikjo sukurti intervencin program, kuri galt padti berniukams mesti smurto ir nusikaltim keli. Jos pamatu ir vl buvo pasirinktas emocinis ratingumas." Vien toki program sudar Kerol Ku (Carol Kusche) ir Markas Grinbergas (Mark Greenberg) i Vaingtono universiteto, ji pavadinta PATHS vardu (angl. paths - keliai; PATHS yra angliko pavadinimo Alternatyvi mstymo strategij skatinimas"
akronimas). PATHS programos pamokos vedamos visai klasei, nieko neiskiriant i brio, kad bt ivengta nepalankaus bendraami poirio tuos vaikus, kuriems labiausiai t pamok reikia. Bet kuriuo atveju jos naudingos visiems vaikams. emesnse klasse, pavyzdiui, perjas mokoma kontroliuoti savo impulsus, nes neturdami toki gdi vaikai nepajgia sutelkti dmesio, todl jiems sunkiau mokytis, jie gauna prastesnius paymius. Mokiniai taip pat mokosi atpainti savo jausmus - tam PATHS programoje yra parengta 50 skirtingoms emocijoms skirt pamok: pradedama nuo pagrindini, toki kaip diaugsmas ir pyktis, vliau kalbama apie sudtinges- nius jausmus, pavyzdiui, pavyd, ididum, kalts jausm. Per emocinio smoningumo pamokas mokomasi suprasti savo pai bei alimais esanij jausmus ir - svarbiausia atpainti, ar kitas mogus i tikrj prieikai nusiteiks, ar tas prieikumas kyla i tavs paties. Itin svarbi, inoma, yra pykio valdymo pamoka. Atramin prielaida, kuria grindiamas is mokymas, yra ta, kad visi jausmai yra geri", tik ms reakcijos yra tinkamos ir netinkamos. Savikontrols gdi gyti padeda jau mintas viesoforo" pratimas. Per kitas pamokas aptariamos draugaujant kylanios problemos, nes draugyst yra prieinga socialiniam atstmimui, kuris veda vaik nusikaltim link.
Emocij mokymas 323
NAUJI MOKYKLOS SIPAREIGOJIMAI

Kadangi vis daugiau randasi eim, kurios nesirpina pakloti vaikui gyvenimo pamat, mokyklos danai tampa ta vieta, kur stengiamasi taisyti vaik emocini ir socialini gebjim trkumus. inoma, mokykla neturi atstoti vis socialini institucij, kurios danai yra sugriuvusios ar jau begrivanios, taiau joje vaikus lengviau gali pasiekti pagrindins gyvenimo pamokos (kuri galbt daugiau niekur kitur negaus), nes mokykl eina visi vaikai (bent jau i pradi). Emocinio ratingumo ugdymas ipleia mokyklos sipareigojimus: ji perima vaik socializavimo funkcij, kurios nepajgi atlikti eima. Tokia sunki uduotis reikalauja dviej svarbi dalyk: kad mokytojai sipareigot daugiau, nei reikalauja j prastas darbas, ir kad visuomen labiau sitraukt mokykl veikl. Nra taip svarbu, ar emociniam ratingumui mokyti yra skirtos atskiros pamokos, ar jo mokoma per kit dalyk pamokas, svarbiausia - kaip tos pamokos vedamos. Turbt jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokyb nra tokia svarbi kaip iuo, nes jau pats mokytojo elgesys klasje yra emocins kompetencijos arba jos trkumo pavyzdys. Mokytojui bendraujant su vienu mokiniu, dvideimt ar trisdeimt kit mokosi. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbti apie jausmus. Atranka vyksta savaime. Tradicikai ruoiant mokytojus iam aspektui beveik neskiriama dmesio. Todl bsimieji emocinio ratingumo mokytojai kelias savaites yra specialiai mokomi. Nors i pradi nedaug mokytoj noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neprastas, palyginti su kasdieniu darbu, taiau pastebta, kad norintieji save ibandyti paprastai nenusivilia. Kai Niu- heiveno mokykl mokytojai suinojo, kad bus mokomi dstyti nauj dalyk, 31 proc. j nelabai tuo apsidiaug, taiau po met daugiau kaip 90 proc. mokytoj pareik, kad jiems labai patiko mokyti vaikus emocinio ratingumo ir jie nort darb tsti.
KINTANTIS MOKYKLOS VAIDMUO

Emocinio ratingumo mokymas keiia ir mokyklos vietos visuomenje supratim: ji tampa visuomens tarpininke, turinia utikrinti, kad vaikai imoks pagrindini gyvenime reikaling gdi - taip grtama prie klasikinio vietimo vaidmens. Tokie pokyiai reikalauja ne tik pakoreguoti mokymo programas, bet inaudoti visas galimybes klasje ir u jos rib siekiant padti vaikams asmenines krizes suvokti kaip emocinio intelekto pamokas. Emocinio ratingumo programos bna vaisingiausios, kai mokyklos veikla derinama su gyvenimu namuose. Daugelyje toki program yra numatytos specialios pamokos tvams, per kurias jie suino, ko yra mokomi j vaikai. Jos skirtos ne tik inioms papildyti, bet ir padti tvams labiau sitraukti vaik emocin gyvenim. Tokiu bdu derinamas eimoje ir mokykloje vykstantis emocinis vaik ugdymas. Kai Niuheiveno mokykl vaikai valgykloje susikivirija, juos nusiunia pas bendraam tarpinink, - pasakojo Socialinio ugdymo programos vadovas Timas riveris (Tim Shriver), - ir jie kartu aptaria konflikt, mgindami pavelgti j i vairi pozicij - io bdo jie moksi per pamokas. Treneriai, remdamiesi tuo paiu metodu, sprendia konfliktus aidim aiktelje. Tvai mokomi tuos paius metodus taikyti ir namie." Emocins pamokos, tvirtinamos ne tik klasje, bet ir aidim aiktelje, ne tik mokykloje, bet ir namie, yra veiksmingiausios. Todl mokykla, tvai ir visuomen turi glaudiau bendradarbiauti. Tai leidia tiktis, kad per emocinio ratingumo pamokas gyti gdiai bus ibandyti ir tvirtinti gyvenime. Toks poiris keiia pai mokykl - sukuriama bendruomen, kuriai rpi": vaikai jauia, kad yra gerbiami, kad jais rpinamasi, jauia artimesn ry su klass draugais, mokytojais ir paia mokykla.12 Pavyzdiui, toki rajon kaip Niuheivenas, kur labai daug iirusi ir asociali eim, mokyklose siloma nemaai program, kurios suburia bendram darbui neabejingus visuomens narius - jie bendrauja su toki eim vaikais ir mgina suteikti jiems tai, ko ie negavo savo
Emocij mokymas 325
namuose. Niuheiveno mokyklose ie suaugusieji savanorikai globoja tuos mokinius, kuri namuose nra tinkam ugdymo slyg. Taigi norint, kad emocinio ratingumo programa duot ger vaisi, reikia kuo anksiau pradti, atsivelgti vaik ami, vykdyti program visus mokslo metus ir traukti darb tvus bei visuomen. Dauguma emocinio ugdymo program yra gerai suderintos su mokymo programomis, taiau jas vis tiek tenka gerokai keisti. Bt naivu tiktis, kad ios programos nesusidurs su jokiomis klitimis. Dauguma tv paprastai mano, kad toki asmenini tem nedera nagrinti mokykloje, kad tokius dalykus geriausia palikti tvams (tai visikai pagrsta nuomon, kai tvai iais dalykais i ties rpinasi, ir nelabai pagrsta, kai jais nesirpina). Mokytojai taip pat nelabai nori dal pamok laiko skirti tokiems, atrodo, su iniomis ir mokjimais visikai nesusijusiems dalykams, kai kurie i j netgi drovisi tokiomis temomis kalbti. Taigi pedagogus tam reikia specialiai parengti. Kartais emociniam ugdymui prieinasi ir kai kurie mokiniai, ypa jei pamok temos neatliepia j tuometini rpesi, arba jie mano, kad tai kiimasis j asmenin gyvenim. Be to, tenka laikytis aukt standart, nes kitaip galima pakliti apsukri vietimo prekeivi pinkles, kurie platina prastai paruotas emocinio ugdymo programas, galinias atneti toki nelaimi, kokias sukl nevykusiai sumanyti kursai apie narkotikus ar paaugli ntum. Visa tai turint galvoje, kyla klausimas: ar apskritai verta stengtis?
b, kuriam a vadovavau, ir mes dalydavoms mintimis apie problem sprendimo model, inom SOCS pavadinimu." SOCS - tai keturi ingsni modelio Situacija - Galimybs - Pasekms Sprendimai" angliko pavadinimo akronimas. model galima laikyti suaugusiesiems skirtu viesoforo" variantu: pasakyk, koki situacij papuolei ir kaip jautiesi; tada pagalvok, kaip galtum problem isprsti ir kokios bt pasekms; pasirink vien i sprendim ir imgink j. Mokytojas dar pridr, kad Leimontui patiko smegen turmo" pratimai, kai pasitelkus vaizduot reikjo silyti potencialiai geriausius sprendimus mokykloje pasitaikanioms problemoms sprsti. Taiau t pamok Leimontui, atrodo, neuteko. Baigs mokykl jis pasidav gatvs gyvenimui - skurdas, narkotikai, ginklai - ir dvideimt eeri met suvarpytas kulk atsidr ligoninje. Nuskubjs aplankyti buvusio mokinio, riveris ligoninje sutiko jo motin ir mergin. Pastebjs savo mokytoj, Leimontas, kuris vos galjo kalbti, pakviet j prieiti ir pasilenkusiam vir jo sunkiai itar: rivai, pasveiks pradsiu taikyti SOCS metod". Kai Leimontas baig Hilhauzo vidurin mokykl, ten dar nebuvo dstomos socialinio ugdymo pamokos. Ar jo gyvenimas bt kitoks, jei jis bt moksis t dalyk per visus mokykloje praleistus metus, kaip dabartiniai Niuheiveno valstybini mokykl mokiniai? Greiiausiai taip, nors niekada negali bti tikras. Viena yra aiku, - teig riveris: - socialini problem sprendim metodai turi bti patikrinami ne tik klasje, bet ir valgykloje, gatvje, namuose." tai k pasakojo
AR EMOCINIS RATINGUMAS GALI K NORS PAKEISTI?

Vien dien Timas riveris atsivert vietin Niuheiveno laikrat ir perskait baisi ini, kad gatvje buvo devynis kartus auta Leimon- t - vien mylimiausi buvusi jo mokini - ir kad jo bkl kritika. Leimontas buvo vienas mokyklos lyderi, labai auktas - ei pd ir dviej coli gio, visada linksmas ir vis mgstamas futbolo gynjas", - prisimin mokytojas. - Leimontas mgdavo ateiti lyderi klu-
Niuheiveno programoje dalyvav mokytojai. Viena buvusi mokin, vis dar netekjusi, aplank savo mokytoj ir prasitar, kad dabar ji tikrai bt buvusi vienia motina, jei per socialinio ugdymo pamokas nebt imokusi apginti savo teises.13 Kita mokytoja prisimin mergait, prastai sutarusi su savo motina - j pokalbiai visada baigdavsi riksmais. Tarpusavio santykiai gerokai pasikeit, kai ji imoko nusiraminti ir pirmiau pagalvoti, o po to reaguoti. Kaip mokytojai pasakojo tos mergaits motina, dabar jos gali visikai ramiai pasikalbti. Viena Trup mokyklos etok socialinio ugdy-
Emocij mokymas 327
mo pamokas vedusiai mokytojai perdav ratel, kuriame ra, kad jos geriausia draug yra nia, ji neinanti, k daryti, neturinti su kuo pasitarti ir ketinanti nusiudyti. Toji etok inojo, kad mokytojai tai rps. Niuheiveno mokykloje stebjau septintok socialinio ugdymo pamok. Mokytoja papra mokini papasakoti apie nesenus nesantaikos atvejus, kurie gerai baigsi. Apkni dvylikamet mergait pirma pakl rank: - T mergait laikiau geriausia savo drauge, taiau kakas pasak, kad ji nori mane primuti ir po pamok patykos mans u kampo. Uuot supykusi, i mergait pritaik metod, kurio buvo mokoma mokykloje - ji nutar pirmiausia isiaikinti, kaip i tikrj yra, o paskui daryti ivadas. - A prijau prie tos mergaits ir paklausiau, kodl ji taip kalbjo. Ji atsak, kad nieko panaaus nra sakiusi. Taigi mes likome draugs. Atrodo, nieko ypatinga. Iskyrus tai, kad ta dvylikamet mergait u mutynes jau kart buvo imesta i mokyklos. Ji pirma imdavo mutis, o tik paskui aikindavosi santykius (jei i viso aikindavosi). Taigi tai mergaitei i nedidel pergal labai svarbi: ji sugebjo dalykikai ir be pykio isprsti brendus konflikt. Apie emocinio ratingumo pamok reikm daug pasako duomenys, kuriuos pateik ios mokyklos vadovas. Mokykloje nuo seno galioja grieta taisykl: besimuant sugauti vaikai t dien paalinami i pamok. vedus emocinio ratingumo pamokas, toki atvej nuolat maja. Pasak mokyklos vadovo, prajusiais mokslo metais mokiniai i pamok buvo paalinti 106 kartus, o iais mokslo metais (kalbjoms jau kovo mnes!) kol kas tik 26 kartus. Taigi emocij mokymo nauda akivaizdi. Vis dlto kyla klausimas: koki reikm emocinio ratingumo pamokos i tikrj turi mokiniams. ios programos n vieno nepakeiia per vien nakt, taiau, kaip rodo statistika, metai i met jos pastebimai gerina bendr mokyklos aplink, keiia vaik poir ir emocini gdi lyg. Objektyviai vertinti program poveik galima palyginus emocinio ugdymo pamokas lankani mokini elges su j nelankani vai-
k elgesiu - vertinti turt nepriklausomi stebtojai. Kitas bdas - fiksuoti mokini elgesio pasikeitimus remiantis konkreiais faktais, pavyzdiui, mutyni ar paalinimo i pamok skaiiumi prie ir po toki kurs. Vertinimai rodo, kad i ties pagerja vaik emocin ir socialin kompetencija, elgesys mokykloje ir kitoje aplinkoje, sugebjimas mokytis:
Emocin savimon
Geriau atpastamos ir vardijamos savo paties emocijos. Geriau suprantamos jausm prieastys. Suvokiamas skirtumas tarp jausm ir veiksm.
Emocij valdymas
Lengviau igyvenamos neskms ir suvaldomas pyktis. Reiau plstamasi ir puolama mutis, trukdoma per pamokas. Sugebama tinkamai, t. y. be kumi, ireikti pykt. Reiau paalinama i pamok ir imetama i mokyklos. Ne taip agresyviai ir pratingai elgiamasi. Pozityviau mstoma apie save, mokykl ir eim. Geriau veikiamas stresas. Reiau uplsta vieniumo ir socialinio nerimo jausmai.
Naus emocij panaudojimas

Prisiimama daugiau atsakomybs. Geriau sugebama susitelkti ties uduotimi. Maiau impulsyvumo, daugiau savikontrols. Pasiekiama geresni test rezultat.
Empatiniai gebjimai
Sugebama pavelgti kito mogaus akimis. Labiau sijauiama kito mogaus padt. Sugebama iklausyti kit asmen.
Emocij mokymas 329
Santykiai su kitais monmis

Gebama geriau analizuoti ir suprasti tarpusavio santykius. Tinkamiau sprendiami ginai, deramasi ikilus nesutarimams. Lanksiau sprendiami bendraujant kylantys konfliktai. Rytingiau ir laisviau bendraujama. Reikiama daugiau draugikumo, lengviau sitraukiama bendraami veikl. Tampama mgstamu bendraami. Sugebama labiau ujausti ir bti atidesniam. Visuomenikjama, geriau sutariama grupje. Daugiau dalijamasi, bendradarbiaujama ir padedama kitiems. Demokratjama. Beje, emocinio ratingumo programos padeda gerinti vaik mokymosi rezultatus ir paymius. Tai ne kart pastebta ir atliekant tyrimus. Kai vaikai lengviau veikia lides, sugeba iklausyti, sutelkti dmes, suvaldyti impulsus, kai jie jauiasi atsakingi u savo darb ir rpinasi mokymosi rezultatais, jie pajgia ir geriau mokytis. ia prasme emocinis ratingumas padidina mokytoj galimybes imokyti. Net dabar, kai nuolat mainamos biudeto ilaidos vietimui ir skatinama apsiriboti pagrindiniais dalykais, net dabar daugyb privalum rodo, kad ios programos yra vertos investicij, nes jos skatina vaikus mokytis ir padeda mokykloms atlikti pagrindin savo misij. Emocins pamokos padeda vaikams ir gyvenime: jie tampa geresniais draugais, mokiniais, snumis ir dukterimis, o ateityje, visai tiktina, - ir geresniais vyrais bei monomis, pavaldiniais ir virininkais, tvais ir pilieiais. Ne visi vaikai vienodai gerai isiugdo iuos gdius, taiau ir tiek, kiek isiugdo, yra tik ger. Kylanti banga pakelia visas valtis, - sako Timas riveris. - iais gdiais, iliekaniais vis gyvenim, gali naudotis ne tik rpesi keliantys, bet visi vaikai."
CHARAKTERIS, MORAL IR DEMOKRATIJA

Charakter
apibdina emocinio intelekto gdiai. Dordo Vaingtono
universiteto socialini moksl specialistas Amitai Etzioni rao, kad charakteris yra psichologiniai raumenys, reikalingi moralei palaikyti".14 Filosofo Dono Duvei (John Dewey) nuomone, dorinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai jis pagrstas realiais vykiai, o ne vien abstrakiais pamokymais, - taip mokoma ir emocinio ratingumo.15 Jei charakterio raida yra demokratins visuomens pagrindas, vertt pamstyti, kaip emocinis intelektas gali t pagrind sutvirtinti. Pamatin charakterio savyb yra savikontrol, o dorovingas gyvenimas, kaip teig filosofai nuo Aristotelio laik, btent ir grindiamas savikontrole. Kita svarbi charakterio savyb yra gebjimas motyvuoti savo elges ir nukreipti reikiama linkme pastangas, pavyzdiui, ruoti nam darbus, ubaigti darb ar atsikelti anksti ryte. Kaip jau aptarme, pagrindinis emocinis gdis, vadinamas valia, yra gebjimas atidti pasitenkinim ir kontroliuoti bei tinkama linkme nukreipti savo akstinus veikti. Turime kontroliuoti save - savo apetit, savo aistras, kad ir kiti su mumis deramai elgtsi, - teigia Tomas Likona (Thomas Licko- na), raydamas apie charakterio ugdym.16 - Reikia valios, kad protas galt kontroliuoti emocijas." Sugebjimas nustumti al savo egocentrikum ir egoistinius impulsus gali duoti ir socialins naudos. Taip imokstama empatijos, iklausyti kit mog ir pavelgti i jo pozicij. Empatija, kaip kalbta, ugdo uuojaut, altruizm ir gailest. Sugebjimas suvokti kito poir lauo nusistovjusius neigiamus nusistatymus ir skatina tolerancij kitonikumui. Toki gdi kaip niekad anksiau reikia ms pliuralistinei visuomenei, kad mons galt gyventi gerbdami vieni kitus ir pajgt susikalbti. Tai pagrindiniai demokratijos elementai.17 Amitai Etzioni paymi, kad mokyklos vaidmuo ugdant charakter, savikontrols ir empatijos gdius yra labai svarbus. ios savybs savo ruotu padeda tvirtinti pilietines ir moralines vertybes.18 To siekiant neutenka vaikams vien tik skaityti paskaitas apie vertybes - jas reikia ibandyti praktikai, kaip ir svarbiausius emocinius ir socia-
Emocij mokymas 331
linius gdius. ia prasme emocinis ratingumas tiesiogiai susijs su charakterio lavinimu, dorovs ir pilietikumo ugdymu.
lto smegen brendimo, padti jiems isiugdyti sveikus emocinius gdius. Nepaisant to, kad kai kurie pedagogai skiria nemaai dmesio emociniam ratingumui ugdyti, tokios pamokos mokyklose yra retenyb. Dauguma mokytoj,
PABAIGOS ODIS
Baigiant rayti i knyg ak patrauk kai kurie nerim keliantys laikrai straipsniai. Viename raoma, kad amerikiei dabar nuaunama daugiau nei sta per automobili avarijas. Kitame sakoma, kad pastaraisiais metais mogudysi skaiius alyje padidjo trimis procentais.19 Ypa nerim kelia kriminologo spjimai, kad dabar tvyro tyla prie nusikaltim audr", kuri ugrius mus kitame deimtmetyje. Savo nuomon jis grindia tuo, kad iuo metu spariai daugja mogudysi, vykdom keturiolikos penkiolikos met amiaus paaugli. Kit deimtmet tie paaugliai bus atuoniolikos-dvideimt eeri met amiaus jaunuoliai - tokio amiaus padaromi iauriausi nusikaltimai. Pranaingi enklai jau pastebimi: tai kitame straipsnyje raoma, kad, Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo 1988 iki 1992 met 68 proc. padaugjo nepilnamei, kuriems pateikti kaltinimai dl mogudysi, upuolim sunkinaniomis aplinkybmis, apiplim ir smurtini iprievartavim. Vien tik upuolim sunkinaniomis aplinkybmis padaugjo 80 proc.!20 iai paaugli kartai nesunkiai prieinami ne tik autuvai, bet ir automatiniai ginklai. Panaiai j tv karta buvo pirmoji, galjusi lengvai gauti narkotik. Tai, kad paaugliai gali nesunkiai sigyti ginkl, reikia, kad nesutarimai, kurie anksiau buvo sprendiami mutynmis, gali bti sprendiami viais. O ie paaugliai, kaip nurodo vienas ekspertas, nelabai moka ivengti kivir". Viena prieasi, kodl jiems taip prastai sekasi naudotis pagrindiniais gyvenimo gdiais, yra, inoma, ta, kad visuomen nepasirpino imokyti i vaik suvaldyti pykt ar konstruktyviai sprsti konfliktus - mums taip pat nerpjo j mokyti empatijos, impuls kontrols ir vis kit emocinio intelekto pagrind. Palikdami iuos vaikus likimo valiai, mes labai rizikuojame praleisti galimybes, suteikiamas
mokykl vadov ir tv tiesiog neino, kad yra toki ugdymo program. Jos daniausiai taikomos tik privaiose mokyklose ir keliuose imtuose valstybini mokykl. inoma, n viena programa negali isprsti vis problem. Bet inodami rpesius, su kuriais susiduria ms vaikai ir mes patys, ir suvokdami, kad emocinio ratingumo pamokos teikia vilties, privalome savs paklausti: ar nereikt vaik mokyti pagrindini gyvenimo gdi - ypa dabar? Jei ne dabar, tai kada?
332 INAOS
11
333 R. Joseph, The Naked Neuron: Evolution and the Languages of the Brain and
Pirma dalis Emocins smegenys 1 skyrius. Kam reikalingi jausmai

1 2
Body (NewYork: Plenum Publishing, 1993); Paul D. MacLean, The Triune Brain in Evolution (New York: Plenum, 1990).
12
Ned Kalin Aspects of emotion conserved across species", Viskonsino universiteto
Associated Presss, 1993 m. rugsjo 15 d.

Nesavanaudika ir pasiaukojama meil yra amina daugelio pasaulio ali mit tema:
Psichologijos ir psichiatrijos departamentas. Parengta 1992 m. lapkriio mn. Makarture vykusiai mokslinei neurologijos konferencijai.
Jatakos pasakoms, kurios vis tkstantmet sekamos daugelyje Azijos ali, bdingi alegoriniai pasiaukojimo motyvai.
3
2 skyrius. Emocinio ipuolio anatomija

1
Malcolm Slavin, Daniel Kriegman, The Adaptive Design ofthe Human Psyche (New
Bejausmio mogaus atvejj apra R. Dozefas (R. Joseph). Kita vertus, migdolinio kno
York: Guilford Press, 1992).

4
netekusiems monms turbt yra lik jausm uuomazg: r. Paul Ekman, Richard Davidson,
Paul Ekman ,,An Argument for Basic Emotions" (Cognition and Emotion, 6, 1992, p.
Questions About Emotion (New York: Oxford University Press, 1994).

2
169-200).
5 6 7
Joseph LeDoux Sensory Systems and Emotion" (Integrative Psychiatry, 4, 1986);
The New York Times, 1994 m. lapkriio 11 d.

Polo Ekmano stebjimai. Kalifornijos universitetas, San Franciskas. Robert W. Levenson, Paul Ekman, Wallace V. Friesen Voluntary Facial Action Generates
Joseph LeDoux Emotion and the Limbic System Concept" (Concepts in Neuroscience, 2, 1992).
3
Joseph LeDoux Emotional Memory Systems in the Brain" (Behavioraland Brain
Emotion-Specific Autonomous Nervous System Activity" (Psy- chophysiology, 27, 1990); Paul Ekman, Richard Davidson, Fundamental Questions About Emotions (New York: Oxford University Press, 1994).
8
Research, 58, 1993).

4 5
Jerome Kagan, Galen's Prophesy (New York: Basic Books, 1994). Joseph LeDoux Emotional Memory Systems in the Brain" (Behavioural Brain
Research, 58,1993); Emotion, memory and the Brain" (Scientific American, 1994);
Emotion and the Limbic System Concept" (Concepts in Neuroscience, 2, 1992).
6
Pyktis yra pati pavojingiausia emocija, - teigia Polas Ekmanas. - Nevaldomas pyktis, t. y.
niris, vienas i labiausiai iuolaikin visuomen ardani veiksni. i emocija sunkiausiai tramdoma, nes ji mobilizuoja mog pulti. Ms emocijos pltojosi tada, kai neinojome bd joms suvaldyti. Prieistoriniais laikais pykusiam mogui kildavo noras k nors umuti, taiau t padaryti nebuvo lengva. O dabar, deja, labai paprasta."
9 10
William Raft Kunst-Wilson, R. B. Zajone Affective Discrimination of Stimuli That Cannot
Be Recognized" (Science, 1980 02 01).

7
John A. Bargh First Second: The Preconscious in Social Interactions", praneimas 1994
m. birel skaitytasJAV psicholog draugijos susitikime Vaingtone.

8
Erasmus of Rotterdam, In Praise of Folly (London: Penguin, 1971). Tokios pagrindins reakcijos galt bti apibdinamos kaip tam tikras emocinis
LarryCahill Beta-adrenergicactivation and memory for emotional events" (Nature, 1994
10 20).
9
gyvenimas", tiksliau, gyvenimas vadovaujantis instinktais". Evoliucijos poiriu dar svarbesni yra individ sprendimai, lemiantys galimyb ilikti: guvesni gyvnai sugebjo igyventi ir ias savybes genais perduoti palikuonims. Prieistoriniais laikais protin veikla buvo gantinai primityvi: poji ir elementari reakcij dirgiklius visuma paddavo drieui, varlei, paukiui arba uviai - gal net brontozaurui - igyventi. Taiau ios nyktukins smegenys dar nesudar slyg pasireikti emocijoms, kaip jas dabar suprantame.
Allan Schore, Affect regulation and the Origin of Self (Hillsdale, NJ: Law- rence
Erlbaum Associates,1994).
10 11
Cituojama: Joseph LeDoux ,,How Scary Things Get This Way" (Science, 1992 11 06). Ned Kalin, cit. veik.
334
12
Ned Kalin Aspects of Emotion Conserved Across Species", neskelbtas rankratis, kuris
4 S
George Vaillant, Adaptation to Life (Boston: Little, Brown, 1997). J. K. Felsman, G. E. Vaillant,,ResilientChildren as Adults:A40-Year Study"- r. E. J.
buvo parengtas 1992 m. lapkriio mn. Makarture vykusiai mokslinei neurologijos konferencijai; Viskonsino universiteto Psichologijos ir psichiatrijos departamentas. Allan Schore, Affect Regulation and the Origin of Self (Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 1994). Antonio Damasio, Decartes' Error (New York: Crosset Putnam, 1994).
13
Anderson, B. J. Cohler, The Invulnerable Child (New York: Guilford Press, 1987). 6 The Chicago Tribune, 1992 m. gegus 29 d.
7
Projektas Spectrum": pagrindiniai Hovardo Gardnerio padjjai ir kolegos: Mara
Kreevski (Mara Krechevski) ir Deividas Feldmanas (David Feld- man).

8
Gyvuli tyrinjimai rodo, jog paeistos kaktins skiltys nebegali priimti ir apdoroti
Howard Gardner Rethinking the Value of Intelligence Test" (The New Yourk Times
emocini signal, sklindani i limbins srities, gyvnai tampa impulsyvs ir nenuspjami, be prieasties nirta arba giasi i baims. Puikus rus neuropsichologas A. R. Lurija dar 1930 m. tvirtino, jog kaktin smegen iev atlieka pagrindin vaidmen suvaldantemocinius protrkius.
14
Education Supplement, 1986 11 04).

9
Mara Krechevsky, Howard Gardner, Multiple Intelligences: The Theory in
Practice (New York: Basic Books, 1993).

'0 Howard Gardner, Multiple Intelligences. " Howard Gardner, Thomas Hatch Multiple Intelligences Go to School" (Educational
Dal svarbi eksperiment su iurkmis atliko Konektikuto universiteto psichologas
Viktoras Denenbergas (Victor Dennenberg).

15 16
G. Gianotti Emotional Behaviour and hemispheric side of lesion" (Cortex, 8, 1972). Apie Tarptautin neurofiziolog draugijos suvaiavim, vykus 1991 m. vasario 13-16
Research, 18, 8 (1989)).

12
Peter Salovey, John D. Mayer Emotional Intelligence" ( Imagination, Cognition, and
dienomis San Antonio mieste, pasakojo Meri K. Moris (Mary K. Morris) i Floridos universiteto Neurologijos departamento.
17 18
Personality, 9 (1990)).
13
RobertJ. Sternberg, Beyondl.Q. (New York: Cambridge University Press, 1985).
Lynn D. Selemon Prefrontal Cortex" (American Journal of Psichiatry, 152, 1995). Philip Harden, Robert Pihl Cognitive Function, Cardiovascular Reactivity, and Behaviuor
'4 Pgrindinis emocinio intelekto apibrimas pteiktas P. Salovjaus ir D. Majerio. Kitas emocinio intelekto modelis apraytas: Reuven BarOn The Development of a Concept of Psychological Well-Being" (Ph.D., 1988).
15
in Boys at High Risk for Alcoholism" (Journal of Abnormal Psychology, 104, 1995).
19
Dekas Blokas (Jack Block), Kalifornijos universitetas, Berklis, nespausdintas rankratis,
Antonio Damasio, Decartes Error: Emotion, Reason and the Human Brain (New
1995 vasaris.
York: Grosset/Putnam, 1994).
Antra dalis Emocinio intelekto prigimtis
4 skyrius. Paink save

1
Mano vartojamas terminas savivoka" apibdina refleksin savistab, in- trospektyv
(savo vidini bsen) stebjim.

2
Taip pat r.: Jon Kabat-Zinn, Wherever You Co, There You Are (New York:
Hyperion, 1994).
3 4
Mark Epstein, Thoughts Withouta Thinker(New York: Basic Books, 1995). William Styron, Darkness Visible: A Memoir of Madness (New York: Random
3 skyrius. Kada protingas tampa kvailas

1
2
House, 1990). 5 John D. Mayer, Alexander Stevens ,,An Emerging Understing of the Reflec
The New York Times, 1992 m. birelio 23 d.

Howard Gardner Cracking Open the IQ Box" (The American Prospect, 1995). Richard Herrnstein, Charles Murray, The Bell Curve: Intelligence andClass
3 3
Structure in American Life (New York: Free Press, 1994).
336 tive (Meta) Experience of Mood", neskelbtas rankratis (1993).

6 7 6
337 Cituojama: Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion.

7 8
John D. Mayer, Alexander Stevens ,,An Emerging Understing". Didel io darbo dalis buvo atlikta bendradarbiaujant su Rendiu Larsenu (Randy Larsen),
Redford Williams, Virginia Williams, Anger Kills (New York: Times Books, 1993). r., pavyzdiui, S. K. Mallick, B. R. McCandless A Study of Catharsis Aggression"
iuo metu dirbaniu Miigano universitete.

8
(Journal ofPersonality and Social Psychology, 4 (1966)). Tyrinjimo santrauka: Tavris,
Emocikai kuri chirurg Car apra Hillel l. Swiller-,,Alexithymia: Treatment Utilizing
Anger: The MisunderstoodEmotion.

9 10
Combined Individual and Group Psychotherapy" (International Journal for Group
Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion. Lizabeth Roemer, Thomas Borkovec Worry: Unwanted Activity that Con- trolls Unwanted
Psychotherapy, 38, 1 (1988)).

9
Emocinio neratingumo" termin vartojo M. B. Freedman ir B. S. Sweet - Some Specific
Somatic Experience" - r. Wegner, Pennebaker, Handbook of Mental Control.

11
Features of Group Psychotherapy" (International Journal for Group Psychotherapy, 4 (1954)).

10
David Riggs, Edna Foa Obsessive-Compulsive Disorder"-zr. David Barlow, Clinical
Handbook ofPsychological Disorders (New York: Guilford Press, 1993).

12
GraemeJ. Taylor ,,Alexithymia: History ofthe Concept", mokslinis darbas, pristatytas
Lizabeth Roemer, Thomas Borkovec Worry".
kasmetiniame Amerikos psichiatr asociacijos susitikime Vaingtone (1986 m. gegu). " Peter Sifneos Affect, Emotional Conflict, and Deficit: Overwiew"
'3 r., pavyzdiui: David H. Barlow, Clinical Handbook of Psychological Disorders
(Psy-
(New York: Guilford Press, 1993).

14
chotherapy-and-Psychosomatics, 56 (1991)).
12
William Styron, Darkness Visible: A Memoir ofMadness (New York: Random
H.
Warnes
,,Alexithymia,
Clinical
and
Therapeutic
Aspects"
(Psychothe-
House, 1990). '5 Susan Nolen-Hoeksma ,,Sex Differences in Control of Depression" - r. Wegner, Pennebaker, Handbook of Mental Control. K. S. Dobson ,,A Meta-analysis of the Efficacy of Cognitive Therapy for Depression"
rapy-and-Psychosomatics, 46 (1986)). 13 Antonio Damasio, Descartes'Error.

14
Kagan, Galen's Prophesy.
Journal of Consulting and Clinical Psychology, 57 (1989)).

Richard Wenzlaff ,,The Mental Controll of Depression" - r. Wegner, Pennebaker,
5 skyrius. Aistr vergai

1
Handbook of Mental Control.

Shelley Taylor Maintaining Positive Illusions in the Face of Negative Information" Journal
Taip pat r.: Ed. Diener, Randy J. Larsen ,,The Experience of Emotional
Well-Being" - Michael Lewis, Jeannette Haviland, Handbook of Emotions (New York: Guilford Press, 1993).
2
of Clinical and Social Psycholog, 8 (1989)).

Daniel A. Weinberger ,,The Construct Validity of the Repressive Coping Style" - r. J. L. Singer, Repression and Dissociation (Chicago: University of Chicago Press, 1990).
1992 gruodio mnes a klausinjau Dian Tais apie jos tyrinjimus.
Rezultatai ispausdinti leidinyje Handbook of Mental Control v. 5 (Englewood Cliffs, NJ: Prentice-Hall, 1993).
3 4
6 skyrius. Mokslumas
1
Arlie Hochschild, The Managed Heart (New York: Free Press, 1980). Diane Tice, Roy Baumeister Controlling Anger: Self-Induced Emotion
Daniel Goleman, Vital Lies, Simple Truths: The PsychologyofSelf -Decep- tion
(New York: Simon and Schuster, 1985). 2 Alan Baddeley, Working Memory (Oxford: Clarendon Press, 1986).
Change" - r. Wegner, Pennebaker, Handbook of Mental Control. Siloma paskaityti: Carol Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion (New York: Touchstone, 1989).
5
DolfZillmann Mental Controll of Angry Aggression"-r. Wegner, Penne-
baker, Handbook of Mental Control.
338
3 3
339 Patricia Goldman-Rakic Cellular and Circuit Basis of Working Memory in Prefrontal
nitive Therapy and Research (1987 12)).

18
Cortex of Nonhuman Primates" (Progress in Brain Research, 85, 1990); Daniel Weinberger ,,A Connectionist Approach to the Prefrontal Cortex" (Journal of Neuropsychiatry, 5 (1993)).
4
Alice lsen ,,The Influence of Positive Affect on Clinical Problem Solving" (Medical
Decision Making (1991 07-09)).

19
C.
R.
Snyder
,,The
Will
and
the
Ways:
Development
and
Validation
ofan
Anders Ericsson Expert Performance: Its Structure and Acquisition" (American
individual-Differences Measure of Hope" Journal ofPersonality and Social Psychology, 60, 4 (1991)).
20
Psychologist, 1994 08).

5 6
Herrnstein, Murray, The Bell Curve. James Flynn, Asian-American AchievementBeyond IQ (NewJersey: Law- rence
A kalbinu Snaider (C. R. Snyder) The New York Times laikraiui (1991 m. gruodio
24 d.).
21 22
Erlbaum, 1991).
7
Martin Seligman, Learned Optimism (New York: Knopf, 1991). r., pavyzdiui, Carol Whalen Optimism in Children's Judgement of Health and
Vuichi Shoda, Walter Mischel, Philip K. Peake Predicting Adolescent Cognitive and
Self-regulatory Competencies From Preschool Delay of Gratification" (Developmental
Environmental Risks" (Health Psychology, 13 (1994)).

23 24
Psychology, 26, 6 (1990)).

8 9 10
A kalbinu Martin Zeligman The New York Times laikraiui (1987 m. vasario 3 d.). A kalbinu Albert Bandur (Albert Bandura) The New York Times laikraiui (1988
SAT duomen analiz atliko Smito koledo psichologas Filas Pikas (Phil Peake). Intelekto koeficientas ar pasitenkinimo atidjimas padeda geriau nuspti SAT rezultatus. r. pokalb: Jack Block On the Relation Between IQ, lmpulsivity and Delinquency"
m. kovo 8 d.).
25
Mihaly Csikszentmihalyi ,,Play and Intrinsic Rewards" Journal ofHuma- nistic
(Journal of Abnormal Psychology, 104 (1995)).

11
Psychology, 15, 3 (1975)).

26
TimothyA. Brown ,,GeneralizedAnxiety Disorder"-r. David H. Barlow, Clinical
Mihaly Csikszentmihalyi, Flow: The Psychology of Optimal Experience, pirmasis
Handbook ofPsychological Disorder (New York: Guilford Press, 1993).

12
leid. (New York: Harperand Row, 1990).

27 28
W. E. Collins Relationships of Anziety Scores to Academy and Field Training Performance
Newsweek, 1994 m. vasario 28 d.

A kalbinu dr. Mihaly Csikszentmihalyi The New York Times laikraiui (1986 m.
of Air Traffic Controll Specialists" (FAA Office ofAviation Medicine Reports (1989 05)).
13
Bettina Seipp Anxiety and Academic Performance: Meta-analysis" (An- xiety
kovo 4 d.).
29
Research, 4, 1 (1991)).
' Richard Metzger Worry Changes Decision-making: The Effects of Negative Thoughts on
4
Jean Hamilton Intrinsic Enjoyment and Boredom Coping Scales: Validation With
Personality, Evoked Potential and Attentional Measures" (Personality and Individual
Cognitive Processing" ournal of Clinical Psychology (1990 01)).

15
Differences, 5, 2 (1984)).
30 31
Ralph Haber, Richard Alpert ,,Test Anxiety" Journal of Abnormal and Social
Ernest Hartmann, The Functions ofSleep (New Haven: Yale University Press, 1973). A kalbinu dr. Mihaly Csikszentmihalyi The New York Times laikraiui (1992 m.
Psychology, 13 (1958)).
16
Theodore Chapin ,,The Relationship of Trait Anxiety and Academic Performance to
kovo 22 d.).
32
Achievement Anxiety" Journal of College Student Development (1989 05)).

17
Jeanne Nakamura Optimal Experience and the Uses of Talent" - r. Mihaly Isabella Csikszentmihalyi,
)ohn Hunsley Internal Dialogue During Academic Examinations" (Cog
Csikszentmihalyi,
Optimal
Experience,
Psychological
Studies of Flow in Consciousness (Cambridge University Press, 1988).
340
7 skyrius. Empatijos pamatai

1
15
Martin L. Hoffman Empathy, Social Cognition, and Moral Action" - r. W. Kurtines, J.
John Mayer, Melissa Kirkpatrick Hot Information-Processing Becomes More Accurate With
Gerwitz, Moral Behaviourand Development:Advances in Theory, Research and
Open Emotional Experience", Naujojo Hampyro universitetas, neskelbtas rankratis (1994 10); Randy Larsen Cognitive Operations Associated With Individual Differences in Affect Intensity"
Application (New York: John Wiley and Sons, 1984).

16
Empatijos ir etikos ssajos buvo tyrintos Martino L. Hofmano (M. L. Hoffman) veikale
Journal of Persona- lity andSocial Psychology, 53 (1987)).

2
Empathy, Social Cognition, and Moral Action".

17
Robert Rosenthal ,,PONS Test: Measuring Sensitivity to Nonverbal Cues" - r. P.
1992 m. balandio 14 d. The New Yourk Times numeryje buvo ispausdintas mano
McReynolds, Advances in Psychological Assessment (SanFransisko: Jos- sey-Bass, 1977).

3
straipsnis apie emocin cikl, kuris baigiasi lytiniais nusikaltimais. Informacijos suteik Vermonto pataisos departamento psichologas Viljamas Piteris (William Pithers).
18
Stephen Nowicki, Marshall Duke ,,A Measure of Nonverbal Social Processing Ability in
Psichopatijos prigimt isamiau nagrinjau savo straipsnyje, spausdintame The New
Children Between the Ages of 6 and 10", JAV psicholog draugijos suvaiavime (1989 m.) skaitytas praneimas.
4
York Times dienratyje 1987 m. liepos 7 d. Remiuosi Brit Kolumbijos universiteto psichologo
Roberto Hejos (Robert Hare) tyrinjimais. '9 Leon Bing, Do or Die (New York: HarperCollins, 1991).
20
Motinas apmok Nacionalinio psichikos sveikatos instituto Vaiko raidos laboratorijos
mokslininks Marjana Radke-Jarou (Marian Radke-Varrow) ir Karolina Zan-Vaksler (Carolyn Zahn-Waxler).

5 6
Neil S. Jacobson Affect, Verbal Content, and Psychophysiology in the Arguments of
Couples With a Violent Husband" Journal ofClinical and Consulting Psychology, 1994 07).
21
Apie empatij esu ras: The New York Times, 1989 m. kovo 28 d. Marian Radke-Yarrow, Carolyn Zahn-Waxler Roots, Motives and Patterns in Children's
Psichopatams nebdinga skausmo baim. r. Christopher Patrick Emotion in the
Prosocial Behavior"-r. Ervin Staub, Development and Mainte- nance of Prosocial
Criminal Psychopath: Fear Image Processing" Journal of Abnormal Psychology, 103 (1994)).
Behavior( New York: 1984 m. plenumas).

7 8 9
Daniel Stern, The lnerpersonal World of the lnfant (New York: Basic Books, 1987). Daniel Stern, cit. veik. Jeffrey Pickens, Tiffany Field Facial Expressivity in Infants of Depressed Mothers"
8 skyrius. Menas bendrauti

1
Judy
Dunn,
Jane
Brown
Relationships,
Talk
About
Feelings,
and
the
De-
(Developmental Psychology, 29, 6 (1993)).

10
velopmentofAffect Regulation in Early Childhood" - r. Judy Garber, Kenneth A. Dodge, The (Robert Prentky) apra iauriausi
Filadelfijos
psichologas
Robertas
Prentkis
Development of Emotion Regulation and Dysregulation (Cambridge: Cambridge

University Press, 1991).
2
prievartautoj vaikyst.
11
Lee C. Park Giftedness and Psychological Abuse in Borderline Personality Disorder: Their
Paul Ekman, Wallace Friesen, Unmasking the Face (Englewood Cliffs, NJ: Prentice Hall,
Relevance to Genesis and Treatment" Uournal ofPersonali- ty Disorders, 6 (1992)).

12
1975).
3 4
Leslie Brothers ,,A Biological Perspectiveon Empathy" ( American
Journal of
Culture Cul-de-Sac", Arizona State University Research (1994). Tyrimus apra Ellen Sullens, PersonalityandSocial Bulletin, 1991 m. balandio
Psychiatry, 146, 1 (1989)).

13 14
Leslie Brothers ,,A Biological Perspective". Robert Levenson, Anna Ruef ,,Empathy: A Physiological Substrate" Journal of
mn.
5 Tyrimus
atliko Oregono valstijos universiteto psichologas Frankas Bernieris (Frank
Personality and Social Psychology, 63, 2 (1992)).
Bernieri). Apie jo darb raiau dienratyje The New York Times. Jo tyrimai taip pat isamiai aprayti: Frank Bernieri, Robert Rosenthal Interpersonal Coordination, Behavior Matching, and Interpersonal Synchrony" - r. Robert
342
Feldman, Bernard Rime, Fundamentals of Nonverbal Behavior (Cambridge: Cambridge university Press, 1991).
6
ie ir tolesni apibendrinimai apie lyi skirtingai reikiamus jausmus remiasi: Leslie R. Brody, Judith A. Hall Gender and emotion" - r. Michael Lewis, Jeannette Haviland, Handbook of Emotions (New York: Guilford Press, 1993). Brody, Hall Genderand Emotion". Robert B. Cairns, Beverley D. Cairns, Lifelines and Risks (New York: Cambridge University Press, 1994). Brody, Hall Gender and Emotion". Tyrim rezultatai apie lyi skirtumus apvelgiami: Brody, Hall Gender and Emotion".
9
Frank Bernieri, Robert Rosenthal, Fundamentals ofNonverbal Behavior. Hatch Social Intelligence in Young Children", praneimas skaitytas
7 Thomas
1990 m. kasmetiniame JAV psicholog asociacijos susitikime.

8 Mark
Snyder Impression management: The Self in Social Interaction" - r. L. S.
Wrightsman, K. Deaux, Social Psychology in the 80's (Monterey, CA: Brooks/Cole, 1981).
9
E. Lakin Philips, The Social Skills Basis of Psychopathology (New York: Grune Stephen Nowicki, Marshall Duke, Helping the Child Who Doesn't Fit In
and Strarron, 1978).

10
Mark H. Davis, H.Alan Oathout,,MaintenanceofSatisfaction in Romantic
Relationships: Empathy and Relational Competence" Journal of Personality and

Social Psychology, 53, 2 (1987)).
10
(Atlanta: Peachtree Publishers, 1992); Byron Rourke, Nonverbal LearningDisabilities (New York: Guilford Press, 1989).
11
Robert J. Sternberg Triangulating Love" - r. Robert Sternberg, Michael Barnes, lidesys atsispindi veide, tyrim atliko dr. Ruben C. Gur Pensilvanijos
Nowicki, Duke, Helping the Child That Doesn't Fit In. vinjet ir tyrimas paimti i straipsnio: Martha Putallaz, Aviva Wasserman
The Psychology ofLove (New York: Yale University Press, 1988).

11 Kaip
12 i
Children's Entry Behavior" - r. Steven Asher, John Coie, Peer Rejection in

Childhood (New York; Cambridge University Press, 1990).
13 14 15
universiteto Medicinos mokykloje.

12
Fredo ir Ingridos pokalbis apraytas: Gottman, What Predicts Divorce. atliktas Vaingtono universitete. Isamiau apie tai:John Gottman,
Putallaz, Wasserman Children's Entry Behavior". Hatch Social Intelligence in Young Children". Terio Dobsono (Terry Dobson) pasakojimas ispausdintas jo nuosavyb
13 Tyrimas
Why Marriages Succeed or Fail (New York: Simon and Schuster, 1994); John
Gottman, What Predicts Divorce.

14 15 16
ginani asmen leidimu. Pasakojim taip pat galima rasti: Ram Dass, Paul Gorman,
How Can I Help? (New York: Alfred A. Knopf, 1985).
Gottman, What Predicts Divorce. Aaron Beck, Love Is Never Enough (New York: Harper and Row, 1988). Gottman, What Predicts Divorce. Holzworth-Munroe, Glenn Hutchinson Attributing Negative Intent to Wife
Treia dalis Emocinio intelekto taikymas
17 Amy
Behavior: The Attributions of Maritally Violent Versus Nonviolent Men" (Journal 9 skyrius. Artimi prieai
1 John
ofAbnormal Psychology, 102, 2 (1993)); Neil Malamuth, Lisa Brown Sexually
Gottman, What Predicts Divorce: The Relationship Between Marital
Aggressive Men's Perceptions of Women's Communications" Journal of Personality

and Social Psychology, 67 (1994)).
18
Processes andMarital Outcomes (Hillsdale, NJ: Lwarence Erlbaum Associates, Inc.,
1993).
2
Neil Jacobson ir kt., Clinical Handbook ofMarital Therapy (New York: Guilford Gottman, What Predicts Divorce. Robert Levenson ir kt. ,,The Influence of Age and Gender on Affect, Psychology,
Eleonor Maccoby, C. N. Jacklin ,,Gender Segregation in Childhood" - r. H. Reese, John Gottman ,,Same and Cross Sex Friendship in Young Children" - r. J.
Press, 1994).
19 20
Advances in ChildDevelopmentand Behavior (New York: Academic Press, 1987).

3
Gottman, J. Parker, Conversation of Friend (New York: Cambridge University Press, 1986).
and Their Interrelations: A Study of Long-term Marriages" Journal of Personality and Social Psychology, 67 (1994)).
344
21 Cottman, 22 Cottman, 23
345
What Predicts Divorce. What Predicts Divorce.
11
Samuel Gaertner, John Davidio, Prejudice, Discrimination, and Racism (New Gaertner, Davidio, Prejudice, Discrimination, and Racism. Citata i str.: Howard Kohn Service With a Sneer" (The New York Times Responding to a Diverse Work Force" (The New York Times, (1990 m. rugpj. Fletcher Blanchard Reducing the Expression of Racial Prejudice" (PsyGaertner, Davidio, Prejudice, Discrimination, and Racism. Peter Drucker ,,The Age of Social Transformation" (The Atlantic Monthly, Wendy Williams, Robert Sternberg Group Intelligence: Why Some Groups Are Robert Kelly, Janet Caplan ,,How Bell Labs Creates Star Performers" (Harward David Krackhardt, Jeffrey R. Hanson Informal Networks: The Company Behind
,,Wife Charged with Shooting Husband Over Football on TV" (The New
York: Academic Press, 1987).

12 13
York Times, 1993 m. Iapkr. 3 d.).

2 4
SundayMagazine, 1994 m. Iapkr. 11 d.).

14
Cottman, What Predicts Divorce.

25 26 27 28
29
Gottman, What Predicts Divorce. Gottman, Why Marriages Succeed or Fail. Cottman, ten pat. Beck, Love Is Never Enough.
29 d.).
15
chological Science, vol. 2, 1991).

16 17
Harville Hendrix, Getting the Love You Want (New York: Henry Holt, 1988).
10 skyrius. Jautrus vadovavimas
1
1994 m. Iapkr.).
18
Better Than Others" (Intelligence, 1988).

19
Carl Lavin ,,When Moods Affect Safety: Communications in a Cockpit Michael Maccoby ,,The Corporate Climber Has to Find His Heart" (ForPokalbis su Zuboff, 1994 m. birelis. r. In the Age ofthe Smart Machine
Business Review, 1993 m. Iiepa-rugpj.).

20
Mean a Lot a Few Miles Up" (The New York Times, 1994 m. bir. 26 d.).
2
the Chart" (Harward Business Review, 1993 m. Iiepa-rugpj.). 11 skyrius. Protas ir medicina
1
tune, 1976 12).

3
(New York: Basic Books, 1991).

4
Francisko Varelos (Francisco Varelo) praneimas treiajame susitikime Protas ir
Papasakojo Hendrie Weisinger (UCLA Graduate School of Business psichologas). Hendrie Weisinger, The Critical Edge: How to Criticize Up and
Down the Organization and Make It Pay Off (Boston: Little, Brown, 1989).
5
gyvenimas", Indija (1990 m.).

2
Robert Ader ir kt. Psychoneuroimmunology (San Diego: Academic Press,
1990).
3
Apklaus atliko Renselerio politechnikos instituto psichologas Robertas
David Felten ir kt. Noradrenergic Sympathetic Innervation of Lymphoid Tissue"
Beronas (Robert Baron). Apie j: The New York Times (1990 m. rugs. 11 d.).
6
journal oflmmunology, 135 (1985)).

4
Robert Baron Countering the Effects of Destructive Criticism:The Relative Harry Levinson Feedback to Subordinates" (Addendum to the Levinson 645 alies moni tyrimas paskelbtas The New York Times (1990 m. rugpj.
B. S. Rabin ir kt. Bidirectional Interaction Between the Central Nervous System
Efficacy of Four Interventions" Journal of Applied Psychology, 75, 3 (1990)).

7
and the Immune System" (Critical Reviews in Immunology, 9 (4), (1989)).

5
Steven B. Maier ir kt. ,,Psychoneuroimmunology" (American Psychologist,
Letter, Levinson Institute, Waltham, MA(1992)).

8
1994 m. gruodis). 6 Howard Friedman, S. Boothby - Kewley The Disease-Prone Personality: A Meta-Analytic View" (American Psychologist, 42 (1987)).
7
26d.).
9
Vamik Volkan, The Need to Have Enemies and Allies (Northvale, NJ: Jason Aronson, 1988).
Nepaisant skeptik nuomons, H. Friedmanas ir kiti teigia, kad emocij ir
sveikatos ssaj egzistavim patvirtina svars rodymai, gauti atlikus tyrimus,
346
347
kurie paremti gydytoj ivadomis, o ne pacient skundais. Toks tyrim pagrindas yra objektyvesnis.
8 Gail
malinti nerim - rkydami, girtaudami, persivalgydami, dl nuolatinio nerimavimo gali pradti kankinti nemiga. Visa tai tik paatrina ligos simptomus.
22
lronson ir kt. Effects of Angeron Left Ventricular Ejection Fraction in
Ronald Glaser, Janice Kiecolt-Glaser Stress Associated Depression in Cellular Sheldon Cohen ir kt. Psychological Stress and Susceptability to the Common Arthur Stone ir kt. Secretory lgA as a Measure of lmmunocompetence" Journal
Coronary Artery Disease" (The American ]ournal ofCardiology, 70 1992).

9
Immunity" (Brain, Behavior, and Immunity, 1 (1987)).

23
I madaug deimties tyrim, per kuriuose buvo bandoma nustatyti ryj tarp
prieik jausm ir mirties nuo irdies ligos, keletas tyrim nepasitvirtino. Taip tikriausiai nutiko dl to, kad buvo taikomi skirtingi metodai.
10
Cold" (New England |ournal of Medicine , 325 (1991)).

24
Redford Williams, The Trusting Heart (New York: Times Books/ Random Piteris Kaufmanas (Peter Kaufman). Interviu su daktaru: The New York Times Statfordo tyrimas pristatytas Tarptautiniame bihevioristins medicinos Lynda H. Powell Emotional arousal as a Predictor of Long-Term Mortal- ity and Murray A. Mittleman Triggering of Miocardial Infarction Onset by Episodes of Robert Levenson ,,Can We Control Our Emotions, and How Does Such Control
of Human Stress, 13 (1987)); R. D. Clover ir kt. Family Functioning and Stress as
House, 1989).
11
Predictors of Influenza B Infection" Journal ofFamily Practice, 28 (May 1989)).

25
Ronald Glaser, Janice Kiecolt-Glaser Psychological Influences on Immunity"
(1992 m. rugs. 1 d.).

12
(Americal Psychologis, t. 43 (1988)). H. E. Schmidt ir kt. Stress as a Precipitating Factor in Subjects With Recurrent Herpes Labialis" (Journal of Family Practice, 20 (1985)).
26
kongrese vedijoje, Upsalos mieste (1990).

13
Alabamos universiteto medicinos mokykloje buvo jvertinta emocin bkl
Morbidityin PostM. I. Men" (Circulation, vol. 82, no.4, Supplement lll, 1990 m. spalis).
14
1123 vyr ir moter nuo keturiasdeimt penkeri iki septyniasdeimt septyneri met amiaus. Danai nerimav vidutinio amiaus vyrai po dvideimties met daniau nei kiti kent nuo hipertenzijos. r. Abraham Markowitz ir kt., Journal of the
American Medical Association (1993 m. Iapkr. 14 d.).
27
Anger" (Circulation, vol. 89, no. 2 (1994)).

15
Change an Emotional Episode?"-r. Richard Davidson, Paul Ekman, Fundamental

Questions About Emotions (New York: Oxford University Press, 1995).
16 Apie
Joseph C. Courtney ir kt. Stressful Life Events and the Risk of Colorectal Daniel Goleman, Joel Gurin, Mind Body Medicine (NewYork: Consumer
Cancer" (Epidemiology, 1993 rugs.).

28
Redfordo Viljamso (Redford Williams) tyrim: The Mew York Times Good antrojo irdies priepuolio tikimyb: Thoreson, cit. veik.
Health Magazine (1989 m. bal. 16 d.).

17 Apie 18 19
Reports Books/St. Martin's Press, 1993).

29
Redford Williams, The Trusting Heart. Timothy Brown irkt.,,GeneralizedAnxiety Disorder"-r. David H. Barlow, Clinical Bruce McEven, Eliot Stellar Stress and the Individual Mechanisms Leading to
Seymour Reichlin ,,Neuroendocrine-lmmune Interactions" (New England Journal

of Medicine, Oct. 21, 1993).
30 James
Handbook of Psychological Disorders (New York: Guilford Press, 1993).

20
Strain ,,Cost Offset From a Psychiatric Consultation-Liaison Intervention Burton ir kt. ,,The Relationship of Depression to Survival in Chronic
With Elderly Hip Fracture Patients" (American Journal of Psychiatry, 148 (1991)).
31 Howard
Disease" (Archives of lnternalMedicine, 153 (1993 m. rugs. 27 d.)). J apraytas tyrimas paimtas i: M. Robertson, J. Ritz Biology and Clinical Relevance of Human Natural KillerCells" (Blood, 76 (1990)).
21
Renal Failure" (Psychosomatic Medicine, 1986 m. kovas).

32
Robert Anda ir kt. Depression Affect, Hopelessness, and the Risk of Ischemic Frasure-Smith ir kt. Depression Following Myocardial Infarction" Journal
Heart Disease in a Cohortof U. S. Adults" (Epidemiology, 1993 m. liepa).

33 Nancy
Prieastys, kodl stres igyvenantys mons greiiau suserga, gali bti
vairialyps. Viena i j ta, kad mons stengiasi sveikatai pavojingais bdais
of American Medical Association (1993 m. spalio 20 d.)).
348
34
Tyrim atliks Vaingtono universiteto psichologas moksl daktaras Michael
46 David
Spiegel ir kt. Effect of Psychosocial Treatment on Survival of Pa-
von Forff apie pacientus sak: Gydant depresij nesunku pastebti ir ryki fizins sveikatos pasikeitim. Kai slegia depresija, liga atrodo daug rimtesn, negu i ties yra. Ltin liga - didelis ibandymas, prie jos reikia prisitaikyti. Tik pakili nuotaika, entuziazmas, energija ir savo verts pajautimas (kuri ir trksta depresij igyvenantiems monms) padeda itverti ir puikiai prisitaikyti net prie pai rimiausi negalavim.
35
tients with Metastatic BreastCancer" (Lancef No. 8668, ii (1989))

47
Tyrim rezultatus aptar Emorio universiteto psichologas daktaras Styvenas
Kouenas-Koulas (Steven Cohen-Cole); mano interviu dienraiui The New York

Times (1991 m. Iapkr. 13d.).
48 Pavyzdiui,
Planetree programa Ramiojo valdenyno presbiterion
ligoninje San Franciske padeda rasti ir inagrinti informacij bet kokia medicinos tema.
Chris Peterson ir kt., Learned Helplessness: A Theory for the Age of Elliott ir kt. Negotiating Reality After Physical Loss: Hope, Depression,
Personal Control (New York: Oxford University Press, 1993).

36 Timothy 49 Vien
i program sudar daktaras Mekas Lipkinas jaunesnysis (Mack
and Disability" Journal ofPersonalityandSocial Psychology, 61, 4 (1991)).

37 James
Lipkin, Jr.), Niujorko universiteto Medicinos mokykla.
House ir kt. Social Relationships and Health" (Science, 1988 m. Iiepos

50 Emocinis
29 d.). Taip pat r.: Carol Smith ir kt. ,,Meta-Analysis of the Associations Between Social Support and Health Outcomes" Journal of Behavioral Medicine, 1994).
38 Atradimai
paruosimas operacijai: apie tai raiau dienratyje The New York
Times (1987 m. gruod. 10 d.).
rodo, kad bdamas alia sunkaus ligonio mogus gali sumainti jo

51 ia
nerim ir psichologin kani. Viena i teorij teigia, kad bendravimas gyja gydomosios galios dl smegenyse vykstani proces.
39 Strain 40
pavyzdiu galima laikyti Planetree, taip pat netoli ligonini esanius
Cost Offset".
Ronaldo Makdonaldo (Ronald McDonald) namus, kuriuose leidiama apsigyventi tvams, kol j vaikai gydomi.
52 Jon
Lisa Berkman ir kt. Emotional Support and Survival After Myocardial Infarction,
A Prospective Population Based Study of the Elderly" (Annals of Internal Medicine, 1992 m. gruod. 15 d.).
41 Annika
Kabat-Zinn, Full Catastrophe Living (NewYork: Delacorte, 1991).
Rosengren ir kt. Stressful Life Events, Social Support, and Mortality in Kiecolt-Glaser ir kt. Marital Quality, Marital Disruption, and Immune
Men Born in 1933" (British Medical Journal, 1993 m. spalio 19d.).

42 Janice
53
Dr. Dean Ornish's Program for Reversing Heart Disease (New York:
Ballantine, 1991).
'
54
Function" (Psychosomatic Medicine, 49 (1987)).

43 Mano
Health Professions Education and Relationship-CenteredCare. Ataskaita
parengtas pokalbis su Donu Kaiopu (John Cacioppo) dienraiui The Putting Stress Into Words: Health, Linguistic and Therapeutic
Pew-Fetzer task Force on advancing Psychosocial Health Education, Pew Health ProfessionsCommission irFetzerlnstituteatthe Center of Health Professions", Kalifornijos universitetas, San Franciskas (1994 m. rugpj.).
55 56
New York Times (1992 m. gruod. 15 d.).

44 James Pennebaker
Implications", darbas, pristatytas Amerikos psicholog asociacijos susitikime Vaingtone, DC (1992).

45
Strain Cost Offset". Redford Williams, Margaret Chesney Psychosocial Factors and Progno-
Lester Luborsky ir kt. Is Psychotherapy Good for Your Health?", darbas,
sis in established Coronary Heart Disease" Journal oftheAmerican Medical

Association (1993 m. spalio 20 d.)).
57
pristatytas Amerikos psicholog asociacijos susitikime Vaingtone, DC (1993).
Atviras laikas chirurgui: A. Stanley Kramer ,,A Prescription for Healing"
(Newsweek , 1993 m. bir. 7 d.).
Ketvirta dalis Atsiverianios galimybs
350
351
Emocij vaidmens eimoje tyrimas buvo Dono Cotmano (John Cottman) santuokos tyrim, apvelgt 9-ame skyriuje, tsinys. r. Carole Hooven, Lynn Katz, John Gottman The Family as a Meta-emotion Culture" (Cognition and Emotion, 1994 m. pavasaris). Carole Hooven, Lynn Katz, John Gottman ,,The Family as a Meta-emotion Culture". T. Berry Brazelton, Heart Start: Emotional Foundations ofSchool Readi- ness (Arlington, VA: National Center for Clinical Infant Programs, 1992). Emociniai poymiai, kad mokykloje seksis: Heart Start. Pasiruoimo mokyklai elementai: Heart Start, p. 7. Kdikiai ir mamos: Heart Start, p. 9. M. Ericson ir kt. The Relationship Between Quality of Attachment and Behavior Problems in Preschool in a High-Risk Sample" - sud. I. Betherton, E. Waters,
Monographs of the Society ofResearch in Child Development 50, serijos Nr. 209.
PTSS, pasireikianio nusikaltim aukoms, pavyzdiai buvo pasilyti Auk Prisiminimai i Vietnamo karo paimti i: M. Davis Analysis ofAversive Memories
konsultavimo tarnybos Brukline psichologs Shelley Niederbach

3
Using the Fear-Potential Startle-Paradigm" - sud. N. Butters, L. R Squire, The

Neuropsychology of Memory (New York: Guilford Press, 1992).
4
LeDoux mokslikai ityr iuos itin ilgai iliekanius prisiminimus straipsnyje Subcortical Emotional Memories"
Journal of Cognitive
Indelibility of
5 Mano
Neuroscience, 1989, t. 1, p. 238-243).
interviu su D. arnjum (Dr. D. Charney) ispausdintas dienratyje The
New York Times (1990 m. birelio 12 d.).

6
Apie eksperimentus su suporuotais laboratorijos gyvnais man papasakojo
Donas Kristalas (Dr. John Crystal). ie tyrimai buvo atlikti keliose mokslinse laboratorijose. Pagrindinius tyrimus atliko Djus Vaisas (Dr. Jay Weiss) Djuko universitete.
7
Dennis Charney ir kt. Psychologic Mechanisms of Posttraumatic Stress Kai kurie duomenys apie traumos sukeltus pakitimus iame smegen ryi
llgai prisimenamos pirmj ketveri met pamokos: Heart Start, p.13. L. R. Huesman, Leonard Eron, PattyWarnicke-Yarmel Intellectual Function and Aggression" (The Journal ofPersonalityand Social-Psychology, 1987 m. sausis). Taip pat r. Aleksander Thomas ir kt. Longitudinal Study of Negative Emotional States of Adjustements From Early Childhood Through Adlescence" (ChildDevelopment 59, 1988).
11
Dissorder" (Archives of General Psychiatry 50 (1993 m. balandis), p. 294- 305).

8
tinkle paimti i tyrim, kai Vietnamo karo veteranams, keniantiems dl potrauminio streso sutikimo, buvo suleista johimbino (yohimbine). Johimbino poveikj tyr Donas Kristalas (Dr. John Crystal), Klinikins Psichofarmologijos laboratorijos direktorius Nacionaliniame PTSS centre (West Haven, Conn., VA Hospital).
9 10
Mary Main, Carol George Responses of Abused and Disadvantaged Toddlers to
D. Charney Psychobiologic Mechanisms". Siekiant sumainti smegen CRF sekrecij mainamas receptori, kurie gamina
Distress in Agemates: A Study in the Day-Care Setting" (Developmental psychology 21, 3, 1985). Taip pat r. Bonnie Klimes-Dougan, Janet Kistner Physically Abused Preschoolers' Responses to Peers' Distress" (Developmental psychology 26, 1990).
12 Robert 13 Cathy
CRF, skaiius. Tyrimas, kai atuoniems ligoniams, gydomiems nuo io sutrikimo, buvo suleista CRF, rodo, kad btent tai ir vyksta monms, kuriems pasireikia potrauminio streso sutrikimas.
11
Emery Family Violence", American Psychologist (1989 m. vasaris).
Spatz Widom Child Abuse, Neglect and Adult Behavior" - American
Mano interviu su dr. Nemerofu (Dr. Nemeroff) ispausdintas dienratyje The
Journal of Orthopsychiatry (1989 m. Iiepa).
New York Times (1990 m. birelio 12 d.).

12
Roger Pitman "Naloxone-Reversible Analgesic Response to Combat-Related Taip pat r. Hillel Glover Emotional Numbing: A Possible
13 skyrius. Trauma ir pakartotinis emocij imokimas

1
Stimuli in Posttraumatic Stress Disorder" (Archives of General Medicine, 1990 m. birelis). Endorphin-Mediated Phenomenon Associated with Post-Traumatic Stress Dis
A raiau apie ilgai iliekanius udyni Klyvlendo pradinje mokykloje
padarinius dienratyje The New York Times, vietimui skirtoje skiltyje (1990 m. sausio 7 d.).
352
353
orders and Other Allied sychopathologic States" Journal of Traumatic Stress 5, 4, 1992).
13 Smegenyse
biologins prigimties apraym galima rasti Deromo Kagano knygoje Calen's

Prophecy.
2
iliekantys prisiminimai iame skyriuje yra apvelgti remiantis
Tomas
ir
Ralfas,
archetipikai
atstovaujantys
droviam
ir
drsiam
temperamentui, yra aprayti Deromo Kagano knygoje Calen's Prophecy p 155-157.

3
puikiu Deniso arnjaus (Dennis Charney) straipsniu Psychobiologic Mechanisms".

14
D. Charney Psychobiologic Mechanisms". Deividsono (Richard Davidson) atliktame tyrime buvo matuojamas
Iris Bell Increased Prevalence ofSress-related Symptoms in Middle-aged Iris R. Bell ir kt. Failure of Heart Rate Habituation During Cognitive and
15 Riardo
Women Who Report Childhood Shyness" (Annals of Behavior Medicine 16, 1994).
4
savanori prakaitavimas (nerimo rodiklis), kai jie igirsdavo skambut, lydim stipraus, nemalonaus triukmo.
16
Olfactory Laboratory Stressors in Young Adults With Childhood Shynes" (Annals of

Behavior Medicine 16, 1994).
5
Apie igijimo nuo potrauminio streso sutrikimo tyrim man papasakojo ReieI
Jehuda (Rachel Yehuda), neurochemik ir Trauminio streso tyrim programos Mt. Sinai Medicinos mokykloje Manhetene direktor. Rezultatus apraiau dienratyje The New
York Times (1992 m. spalio 6 d.).
17 18 19
Chris Hayward ir kt. Pubertal Stage and Panic Attack History in Sixth- and
Seventh-grade Girls" (American Journal of Psychiatry, vol. 149(9), 1992 m. rugs., p. 1239-1243); Jerold Rosenbaum ir kt. Behavioral Inhibition in Childhood: A Risk Factor for Anxiety Disorders" (Harvard Review of Psychiatry, 1993 m. gegu).
6
Lenore Terr, Too Scared to Cry (New York: HarperCollins, 1990). Judith Lewis Herman, Trauma and Recovery (New York: Basic Books, 1992). Mardi Horowitz, Stress Response Syndromes (Northvale, NJ: Jason Aronson,
Andrew Tomarken, Richard Davidson Frontal Brain Activation in Repressors Stebjimai, kaip motinos padeda droviems kdikiams tapti drsesniems, buvo
and Nonrepressors" Journal of Abnormal Psychology 103, 1994).

7
1986).
20
Bent jau suaugusieji naujai mokosi irfilosofine prasme, kai reikia uduoti
atlikti kartu su Doryn Arkus (Doreen Arcus). Daugiau r. Deromo Kagano Oerome Kagan) knygoje Calen's Prophecy.
8 9
amin aukos klausim - Kodl a?" Patyrusiems traum griva pasitikjimas pasauliu ir tikjimas, jog tai, kas mums gyvenime atsitinka, yra teisinga, kad prideramai gyvendami mes galime kontroliuoti savo likim. Atsakymai j aukos mjsles, inoma, nebtinai turi bti filosofiniai ar religiniai. Svarbiausia uduotis yra atgaivinti tok tikjim, kuris vl leist gyventi pasitikint pasauliu ir monmis.
21
Jerome Kagan, Galen's Prophecy, p. 194-195. Jens Asendorpf The Malleability of Behavioral Inhibition: A Study of Individual David H. Hubel, Thorsten Wiesel, S.Levay "Plasticity of Ocular Columns in
Developmental Functions" (Developmental Psychology 30,6,1994).

10
Monkey Striate Cortex" (Philosophical Transactions ofthe Royal Society of

London 278, 1977).
11 12
Eksperimentai su laboratorijos pelmis, kai jos imokdavo bijoti skambuio, nes
j lyddavo elektros okas, rodo, kad pirmin baim ilieka, nors ir ne tokia stipri. Ir vliau, igirdusios skambutj, jos isigsdavo, nors jo ir nelyddavo elektros okas.
22
Richard Thompson, The Brain (San Francisco: W. H. Freeman, 1985). L. R. Baxter ir kt. Caudate Glucose Metabolism Rate Changes With Both Drug
Lester Luborsky, Paul Crits-Christoph, Understanding Transference: The
CCRT Method (New York: Basic Books, 1990).
and Behavior Therapy for Obsessive -Compulsive Disprder" (Archives of General Psychiatry 42, 1992).
13
L. R. Baxter ir kt. Local Cerebral Clucose Metabolic Rates in Obsessive-
14 skyrius. Temperamentas ne visk nulemia

1
Jerome Kagan ir kt. Initial Reactionsto Unfamiliarity" (Current Directions in
Compulsive Disorder" (Archives of Ceneral Psychiatry 44, 1987). 14 Bryan Kolb Brian Development, Plasticity, and Behavior" (American Psy
Psychological Science, 1992 m. gruodis). Isamiausi temperamento
354
355
chologist 44, 1989).

15
Richard
Davidson
Asymmetric
Brain
Function
Affective
Style
and
universitete (1993 m. rugsjo 24 d.).

11
Psychopatology: The Role of Early Experience and Plasticity" (Development and

Psychopatology, vol. 6, 1994, p. 741-758).
16 Schore, 17 M.
Alexander Thomas ir kt. Longitudinal Study of Negative Emotional States and
Adjustements from Early Childhood Through Adolescence" (Child Development, vol. 59, 1988 m. rugsjis).
12
Affect Regulation.
John Lochman Social-Cognitive Processes of Severely Violent, Moderately
E. Phelps ir kt. ,,PET: A Biochemical Image of the Brain at Work" - r. N. A.
Aggressive, and Nonaggressive Boys" Journal of Clinical and Consulting

Psychology, 1994).
13
Lassen ir kt., Brain Work and Mental Activity: Quantitative Studies with
Radioactive Tracers(Copenhagen: Munksgaard, 1991).
Kenneth A. Dodge Emotion and Social Information Processing" - r. J. Garber,
K. Dodge, The DevelopmentofEmotion Regulation andDysregulation (New York: Penkta dalis Emocinis ratingumas 15 skyrius. Emocinio neratingumo kaina
1 Apie
Cambridge University Press, 1991).

14
J. D. Coie, J. B. Kupersmidt ,,A Behavioral Analysis of Emerging Social Status in Dan Offord ir kt. Outcome, Prognosis, and Risk in a Longitudinal Follow-up
tokias paskaitas a raiau dienratyje The New York Times (1992 m. kovo
Boy's Groups" (ChildDevelopment54, 1983).

15
3 d.).
2
Statistika apie paaugli nusikalstamum yra paimta i Nusikalstamumo
Study" Journal of the American Academy of Child and Adolescent Psychiatry 31, 1992).
16
ataskait, ispausdint JAV Teisingumo ministerijos leidinyje Crime in the U.S., 1991.
3
Richard Tremblay ir kt. Predicating Early Onset of Male Antisocial Behavior Adriane Raines ir kt. ,,Birth Complications Combined with Early maternal
from Pre-school Behavior" (Archives of General Psychiatry, 1994 m. rugsjis).

17
Apie smurtinius paaugli nusikaltimus r., pavyzdiui, Ruby Takanashi The apie saviudybes, nuudymus namuose ir ntumus yra paimti i
Opportunities of Adolescence" (American Psychologist, 1993 m. vasaris).

4 Skaiiai
Rejection at Age One Predispose to Violent Crime at Age 18 Years" (Archives of

General Psychiatry, 1994 m. gruodis).
18 Jack
Health, 1991, U.S. Department of Health and Human Services, ir Children's SafetyNetwork, A Data Book of Child and Adolescent lnjury (Washington, DC:
Block On the Relation Between IQ, lmpulsivity, and Delinquency" (Journal
of Abnormal Psychology 104, 1995).

19
National Centerfor Education and Maternal and Child Health, 1991).

5
Marionos Andervud (Marion Underwood) ir Melindos Albert (Melinda Albert)
RubyTakanashi The Opportunities of Adolescence" - taip pat Children's Safety

Crime in U.S., 1991, U.S. Department of Justice.
darbas apie blogas" mergaites ir ntum Fourth-Grade Peer Status as a Predictor of Adolescent Pregnancy" buvo pristatytas per Society for Research on Child
Network, A Data Book of Child and Adolescent Injury.

6
Development draugijos susitikim Kanzasityje, Misrio valstijoje (1989 m. balandio

mn.).
20
7 Nemaai
duomen apie vaik emocinius sutrikimus a aptariau dienratyje The
New York Times (1989 m. sausio 10 d.).

8
Gerald R. Patterson Orderly Change in a Stable World: The Antisocial Trait as
Thomas Achenbach, Catherine Howell Are America's Children's Problems
Chimera" Journal of Clinical and Consulting Psychology 62, 1993).

21
Getting Worse? A 13-Year Comparison" Journal of the American Acad- emy of

Child and Adolescent Psychiatry, 1989 m. Iapkr.).
9 Michael
Ronald Slaby, Nacy Guerra "Cognitive Mediators of Aggression in Adolescent
Lamb, Kathleen Sternberg, Child Care in Context: Cross-Cultural
Offenders" (Development Psychology 24, 1988). 22 Laura Mufson ir kt. Interpersonal Psychoterapy for Depressed Adolescents (New York: Guilford Press, 1993).
Perspectives (Englewood, NJ: Lawrence Erlbaum, 1992).

10
Uri Bronfebrener (Urie Bronferbrenner) kalbjo simpoziume Kornelio
356
23
Cross-National Collaborative Group The Changing Rate of Major Depression:
Gregorio Klarko (Gregory Clarke) i Oregono universiteto Sveikatos moksl centro (University of Oregon Health Sciences Center) darbas Prevention of Depression in At-Risk High School Adolescents" buvo pristatytas Amerikos vaik ir paaugli psichatrijos akademijoje (American Academy of Child and Adolescent Psychiatry) (1993 m. spalio mn.). Garber Cognitions". Hilda Bruch Hunger and Instinct" Uournal of Nervous and Mental Disease 149,1969). Jos reikminga knyga The Colden Cage: The Enigma ofAnorexia Nervosa (Cambridge, MA: Harvard University Press) buvo ispausdinta tik
Cross-National Comparisons" Journal of the American Medical As- sociation, 1992 m. gruodio 2 d.).
24
Peter Lewinsohn ir kt. Age-Cohort Changes in the Lifetime Occurrence of
Depression and Other Mental Disorders" Journal of Abnormal Psychology 102, 1993).
25
Patricia Cohen ir kt., New York Psychiatric Institute, 1988; Peter Lewinsohn ir kt.
Adolescent Psychopatology: I. Prevalence and Incidence of Depression in High School Students" Journal ofAbnormal Psychology 102, 1993). Taip pat r. Mufson ir kt.,
Interpersonal Psychoterapy. Tyrim, pateikiani maesnius skaiius, apvalga: E.
1978. Valgymo sutrikim tyrimas: Gloria R. Leon ir kt. Personality and Behavioral Vulnerabilities Associated with Risk Status for Eating Disorders in Adolescent Girls" Uournal of Abnormal Psychology 102, 1993). eiamet mergait, kuri jautsi stora, buvo Otavos universiteto pediatro Viljamo Feldmano (Dr. William Feldman) pacient. Tai pastebjo Sifneos strraipsnyje Affect, Emotional Conflict, and Deficit". Pavyzdys apie atstumtj Ben paimtas i Styveno Aerio (Steven Asher) ir Sondos Gabriel (Sonda Gabriel) straipsnio The Social World of Peer-Rejected Children", perskaityto kasmetiniame Amerikos edukacini tyrim asociacijos (American Educational Research Association) susitikime San Franciske 1989 m. kovo mn. Asher Gabriel The Social World of Peer-Rejected Children". Tyrim duomenys apie nepopuliari vaik prastus emocinius sugebjimus paimti i Keneto Dodo (Kenneth Dodge) ir Esterio Feldmano (Esther Feldman) straipsnio SociaI Cognition ir Sociometric Status" - Peer Rejection in Childhood, sud. Steven Asher, John Coie (New York: Cambridge University Press,
Costello Developments in Child Psychiatric Epidemiology" (Journal ofthe Academy

ofChild andAdolscent Psychiatry 28, 1989).
26
Maria Kovacs, Leo Bastiaens ,,The Psychotherapeutic Management of Major
Dpressive and Dysthymic Disorders in Childhood and Adolescence: Issues and Prospects" - sud. I. M. Goodyer, Mood Disorders in Childhood and Adolescence( New York: Cambridge University Press, 1994).
27
Vaik depresija: ten pat. interviu su Marija Kova ispausdintas dienratyje The New York Times
28 Mano
(1994 m. sausio 11 d.).

29
Maria Kovacs ir David Goldston Cognitive and Social Development of
Depressed Children and Adolescents" Journal ofthe American Academy of Child

and Adolescent Psychiatry, 1991 m.gegu).
30
John Weiss ir kt. Control-related Beliefs and Self-reported Depressive SympRuth Hilsman judy Garber ,,A Test of Cognitive Diathesis Model of Depression in
toms in Late Childhood" (Journal of Abnormal Psychology 102, 1993).

31
Children: Academic Stressors, Attributional Style, Perceived Competence and Control"

Journal of Personality and Social Psychology b7, 1994); Judith Garber Cognitions,
Depressive Symptoms, and Development in Adolescents" Journal of Abnormal

Psychology 102, 1993).
1990). Emory Cowen ir kt. ,,Longterm Follow-up of Early Detected Vulnerable Children" (Journal of Clinical and Consulting Psychology 41, 1973). Geriausi draugai ir atstumtieji: Defrio Parkerio Qeffrey Parker) ir
Garber Cognitions". Garber Cognitions". Susan Nolen-Hoeksema ir kt. Predictors and Consequences of Childhood Depressive Symptoms: A Five-Year Longitudinal Study" Journal of Abnormal
Styveno Aerio (Steven Asher) straipsnis Friendship Adjustment, Group Acceptance and Social
Dissatisfaction in
Childhood",
perskaitytas
kasmetiniame Amerikos edukacini tyrim asociacijos (American Educational
Reasearch Association) susitikime Bostone (1990).
358
359
Steven Asher, Gladys Williams Helping Children Without Friends in Home and School Contexts" - Children's Social Development: Information for Parents and
Teachers (Urbana and Champaign: University of Illinois Press, 1987).
60
Apie pripratim prie heroino ir pykt pokalbio metu pasakojo Edvardas
Kaianas (Edward Khatzian) i Harvardo universiteto Medicinos fakulteto, remdamasis patirtimi, jgyta gydant daugiau nei 200 moni, nuolat vartojusi heroin.
61
Stephen Nowicki ,,A Remediation Procedure for Nonverbal Processing Deficits", nespausdintas rankratis, Djuko universitetas (1989). Masasetso universiteto Pulso projekto (Project Pulse) tyrimo rezultatai paskelbti dienratyje The Daily Hampshire Gazette( 1993 m. lapkriio 13 d.). Skaiius pateik Harvardo universiteto Visuomens sveikatos fakulteto su alkoholiu susijusi studij koledo (College Alcohol Studies at the Harvard school of Public Health) direktorius Harvjus Vechsleris (Harvey Wechsler) (1994 m. rugpjtis). Columbia University Center on Addiction and Substance Abuse, praneimas (1993 m. gegu).
51
Daugiau joki kar": i fraz man pasil Timas riveris (Tim Shriver)
(Collaborative for the Advancement of Social and Emotional Learning at the Yale Child Studies Center).
62
Emocinis neturto poveikis: Economic Deprivation and Early Childhood
Development" ir Poverty Experiences of Young Children and the Quality of Their Home Environments". Gregas Dunkanas (Greg Duncan) ir Patricija Garet (Patricia Garrett) savo tyrimo rezultatus apra atskiruose straipsniuose, ispausdintuose
Child Developmentt 1994 m. balandis).
63
Norman Garmezy, The Invulnerable Child (New York: Guilford Press, 1987).
Alano Marlato (Alan Marlatt) darbas pristatytas kasmetiniame Amerikos Duomenis apie alkoholizm ir pripratim prie kokaino pateik Mejeris Glancas
Apie vaikus, kuriems, nepaisant vis sunkum, sekasi, a raiau dienratyje The New
York Times (1987 m. spalio 13 d.).
64
psicholog asociacijos susitikime (1994 m. rugpjtis).

52
Psichini sutrikim paplitimas: Ronald C. Kessler ir kt. Lifetime and 12- Month
(Meyer Glantz), vadovajantis Etiology Research Section of the National lnstitute for Drug and Alcohol Abuse.
53
Prevalence of DSM-III-R Psychiatric Disorders in the U.S." (Archives of General

Psychiatry, 1994 m. sausis).
65
jeanne Tschann ,,lnnitiation of Substance Abuse in Early Adolescence" (Health Mano interviu su Ralfu Tarteriu (Ralph Tarter) ispausdintas dienratyje The Howard Moss ir kt. ,,Plasma GABA-Iike Activity in Response to Ethanol
Duomenis apie berniukus ir mergaites, kurie teig patyr seksualin prievart,
54
pateik Malkomas Braunas (Malcom Brown, Violence and Traumatic Stress Branch ofthe National Institute of Mental Health, JAV), taip pat nemaai atvej paimta i National Committee for the Prevention of Child Abuse and Neglect. r. David Finkelhor, Jennifer Dziuba-Leatherman Children as Victims of Violence: A National Survey" (Pediatrics, 1984 m. spalis).
66Vaik
New York Times (1990 m. balandio 26 d.).

55
Challenge in Men at High Risk for Alcoholism" (Biological Psychiatry 27 (6), 1990 m. kovas).
56 Philip
seksualins prevencijos program tyrim atliko Deividas Finkelhoras
Harden ir Robert Pihl Cognitive Function, Cardiovascular Reactivity, and
(David Finkelhor), Naujojo Hampyro universiteto sociologas.

67
Behavior in Boys at High Risk for Alcoholism" Uournal ofAbnormal Psychology 104, 1995).
57
Duomenis apie vaik tvirkintoj aukas interviu metu pateik Malkomas
Kathleen Merikangas ir kt. Familial Transmission of Depression and Apie neramius ir impulsyvius alkoholikus: Moss ir kt. Edward Khatzian Psychiatric and Psychodynamic Factors in Cocaine Addiction"
Gordonas (Malcom Gordon), psichologas i Violence and Traumatic Stress Branch of the National Institute of Mental Health.
68
W. T. Grant Consortium on the School-Based Promotion of Social competence
Alcoholism" (Archives of General Psychiatry, 1985 m. balandis).

58 59
,,Drug and Alcohol Prevention Curricula" - sud. J. David Hawkins ir kt., Communities
That Care ( San Francisco: Jossey-Bass, 1992).
69
W. T. Grant Consortium ,,Drug and Alcohol Prevention Curricula, p.
- sud. Arnold Washton, Mark Gold, Cocaine: A Clinician's Hand- book ( New York: Guilford Press, 1987).
136.
360
361
16 skyrius. Emocij mokymas

1
19
Mano interviu su Karen Stoun Makaun (Karen Stone McCown) ispausdintas Karen F. Stone, Harold Q. Dillehunt, SelfScience: The Subject Is Me (Santa for Children Guide to Feelings" (SecondStep4-5, 1992, p. 84).
Murders Across Nation Rise by 3 percent, but Overall Violent Crime Is Down"
dienratyje The New York Times (1993 m. lapkriio 7 d.).

2
(The New york Times, 1994 m. gegus 2 d.). 20 Serious Crimes by Juveniles Soar" (Associated Press,1994 m. Iiepos 25 d.).
Monica: Goodyear Publishing Co., 1978).

3 Committee 4 Vaik
raidos projektas (Child Development Project). r., pavyzdiui, Daniel
Solomon ir kt. Enhancing Children's Prosocial Behavior in the Classroom" (American

Educational Research Journal, 1988 m. iema).
5
High/Scope Educational Research Foundation, Ypsifanti, Michigan (1993 m. Carolyn Saarni Emotional Competence: How Emotions and Relationships Integrated" sud. R. A. Thompson,
Socioemotional Develop-
balandis).
6
Become
ment/Nebraska Symposium on Motivation 36 (1990).

7
David Hamburg, Today's Children: Creating a Future fora Generation in Hamburg, Today's Children, p. 171-172. Hamburg, Today's Children, p. 182. interviu su Linda Lantieri (Linda Lantieri) ispausdintas dienratyje The ratingumo programos kaip pirmin prevencija: Hawkins ir kt.,
Crisis (New York: Times Books, 1992).

8 9
10 Mano
New York Times (1992 m. kovo 3 d.).

11 Emocinio
Communities That Care.

10 13
Hawkins ir kt., Communities That Care. Roger P. Weisberg ir kt. Promoting Positive Social Development and Health
Practice in Young Urban Adolescents" - sud. M. J. Elias, Social Deci- sion-making in

the Middle School (Gaithersburg, MD: Aspen Publishers, 1992).
14 15
Amitai Etzioni, The Spirit of Communiy (NewYork:Crown, 1993). Steven C. Rockfeller, John Dewey: Religious Faith and Democratic HuLickona, Educating for Character (New York: Bantam, 1991).
manism (New York: Columbia University Press, 1991).

16 Thomas 17
Francis Moore Lappe, Paul Martin DuBois, The QuickeningofAmerica (San Amitai Etzioni ir kt., Character Building for a Democratic, Civil Society
Francisco: Jossey-Bass, 1994).

18
(Washington, DC:The Communitarian Network, 1994).

Goleman D.emocinis Intelektas

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Goleman D.emocinis Intelektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Daniel Goleman

PIRMA DALIS Emocins smegenys

ANTRA DALIS Emocinio intelekto prigimtis

TREIA DALIS Emocinio intelekto taikymas

KETVIRTA DALIS Atsiverianios galimybs

PENKTA DALIS Emocinis ratingumas

KODL TOKIE TYRIMAI ATLIEKAMI DABAR

Antuanas de Sent Egziuperi

Kam reikalingi jausmai 21

KAI AISTROS NUGALI PROT

Kam reikalingi jausmai 23

motere. is lotyn kalbos veiksmaodis reikia judti", o su priedliu e- judti

Kam reikalingi jausmai 25

KAIP AUGO SMEGENYS

Kam reikalingi jausmai 29

Emocinio ipuolio anatomija 31

VIS AISTR BUVEIN

Emocinio ipuolio anatomija 33

NERV SISTEMOS ABANGAI

Emocinio ipuolio anatomija 35

Emocinio ipuolio anatomija 37

EMOCINS ATMINTIES SPECIALISTAS

Emocinio ipuolio anatomija 39

PATIRTIES AID SPSTUOSE

Emocinio ipuolio anatomija

MIOS IR NETINKAMOS EMOCIJOS

Emocinio ipuolio anatomija 43

Emocinio ipuolio anatomija 45

MINI IR JAUSM HARMONIJA

Emocinio ipuolio anatomija 47

EMOCINIO INTELEKTO PRIGIMTIS

52 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 53

EMOCINIS INTELEKTAS IR LIKIMAS

54 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 55

KITOKIA INTELEKTO RUIS

56 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 57

58 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 59

SPOKAS PRIE DEIT: KAI VIEN PAINIMO NEPAKANKA

60 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 61

62 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 63

AR JAUSMAI GALI BTl PROTINGI

gebjimo stygiaus sukeltas

pasireikianti sugebjimu atidti pasitenkinim

slopinti impulsyvum, yra

64 Emocinio intelekto prigimtis

Kada protingas tampa kvailas 65

INTELEKTO KOEFICIENTAS IR EMOCINIS INTELEKTAS: GRYNIEJI TIPAI

66 Emocinio intelekto prigimtis

68 Emocinio intelekto prigimtis

Gerai save pastantieji. Perprantantys savo nuotaikas mons, savaime

|klimpusieji. Tai mons, nuolat atsiduriantys jausm klampynje ir

Susitaikantieji. Tokie mons daniausiai supranta, k jauia, taiau yra

70 Emocinio intelekto prigimtis

72 Emocinio intelekto prigimtis

74 Emocinio intelekto prigimtis

Empatijos pamatai 125

76 Emocinio intelekto prigimtis

Hamletas savo draugui Horacijui