Gary Chapman

DARNI
SAN
TU#KA
Iš anglų kalbos vertė Vita Šileikienė

Alma littera
VIi Nl US ; oi s
UDK 173 Versta iš: The Marriage YouVe
Ch-141 Always Wanted, Gary Chapman,
Moody Publishers, 2014

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų

bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama
mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti,
viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių
tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-01-2113-9

© 2005, 2009, 2014 by Gary Chapman. Translated by permission

© Vertimas į lietuvių kalbą, Vita Šileikienė, 2015
© Leidykla „Alma littera“, 2015
Skiriu Karolinai
 Turinys

P ad ėka.............................................................................. 9
Įžan g a .............................................................................. 11

1 skyrius Kodėl žmonės tuokiasi ....................... 13

2 skyrius „Kodėl jie nesikeičia?“ ...........................19
3 s ky r i u s Ką iš tikrųjų reiškia m e ilė ...................... 38
4 skyrius „Paklausyk manęs!“ ............................... 53
5 skyrius „Kas kuo rūpinasi?“ ............................... 72
6 skyrius Sprendimai, sprendimai....................... 86
7 skyrius „Vadinasi, turime mokytis sekso?“ ... 100
8 skyrius Atsiskirkite nuo tėvų,
bet gerbkite juos.................................... 117
9 skyrius Meilė ir pinigai .................................. 129

Epilogas......................................................................... 147
Šaltiniai.......................................................................... 149
 Padėka

Esu dėkingas daugybei porų, atvėrusių man savo asmeni­

nius gyvenimus ir pasipasakojusių, kaip geriau vieniems ki­
tus suprasti ir rasti tinkamesnių bendravimo būdų. Per as­
meninius užsiėmimus ir mažų grupelių susitikimus daugelis
prisiminė, kad buvo susidūrę su čia pateikiamomis situacijo­
mis, ir davė praktinių patarimų - nemaža jų dalis panaudo­
ta šioje knygoje. Rėmiausi jų istorijomis, tačiau saugodamas
privatumą pakeičiau vardus.
Dėkoju Trišijai Kiūbei (Tricia Kube), savo administrato­
rės padėjėjai, už pagalbą ne tik rengiant didelę dalį rankraš­
čio, bet ir atliekant darbus biure, kad turėčiau daugiau laiko
mąstyti ir rašyti. Labai vertinu Betsi Niūenhiuisės (Betsey Ne-
wenhuyse) iš leidyklos Moody Publishers indėlį - ji išanaliza­
vo pateiktą tekstą, patarė, ką pravartu palikti, taip pat paprašė
pateikti naujos medžiagos, kad įterptų, kur reikėjo, ir atliko
svarbų darbą viską galutinai suderindama.
Negaliu nepaminėti moterų, prieš keletą metų padėjusių
rengti knygą Toward a Growing Marriage („į brandžią santuo­
ką“): tai Melinda Pauel (Melinda Powell), Elė Šo (Elbe Shaw),

Padėka 9
Karena Dreser (Karen Dresser), Dorisė Manuel (Doris Ma­
nuel) ir mano žmona Karolina. Visos jos be atlygio jaunam
šeimų konsultantui padėjo sudėlioti mintis į knygą ir ji tapo
naudinga daugybei porų. Visoms joms nuoširdžiai dėkoju.
Dėkoju leidyklos Moody Publishers redaktorių ir adminis­
tracijos komandai, padėjusiai apipavidalinti, sudaryti ir išleis­
ti šią knygą. Laikau juos savo šeimos ir artimųjų dalimi.
 Įžanga

Statistiniai duomenys nedžiugina.

Pasak krikščioniško gyvenimo tyrinėtojo Džordžo Bar-
nos (George Barna), 35 procentai jo vadinamų „atgimusių
iš naujo“ krikščionių - priėmusių Jėzų Kristų kaip Gelbėto­
ją ir Viešpatį - išsiskyrė. Dar blogiau, 23 procentai - beveik
ketvirtadalis - skyrėsi daugiau nei kartą! „Bet, - prieštarau­
jate, - tikriausiai krikščionys skiriasi rečiau nei netikintieji.“
Visai ne, sako Barna, skaičiai vienodi - 35 procentai „mūsų“
ir 35 procentai „jų“ *
Nuo gimstamumo protrūkio laikų skiriamasi gerokai
dažniau nei anksčiau. Kai kurių žmonių nuomone, pusė šiuo
metu besituokiančių porų kada nors išsiskirs. O daugybė kitų
porų, mylinčių Jėzų ir sekančių juo, gyvena kartu toli gražu
neturėdami „sotaus gyvenimo, kaip Dievo pažadėta.

* The Barna Group, Born Again Christians Just As Likely to Divorce as

Are Non-Christians, 8 September 2004, The Barna Update, http://www.
barna.org.

įžanga 77
 Neabejotina, kad norint sukurti sėkmingą santuoką ne­
užtenka būti krikščioniu ir įsimylėjusiu. Daug metų konsul­
tuodamas šeimas mačiau gana nemažai porų, kurios iš pra­
džių sakydavo: „Viskas puiku!“, o vėliau: „Neapkenčiu jo (arba
jos).“ Kaip gali poros viltys iš Everesto viršūnės nugarmėti į
vandenyno gelmes dažnai trumpiau nei per keletą mėnesių?
Kiekviena karta turi iš naujo išmokti seną pamoką: šeimy­
ninė laimė neateina savaime.
Laimei, Dievas nepaliko mūsų be pagalbos. Biblijoje Jis
pataria, kaip gyventi. Per Jėzų Jis parodė, kaip gyventi. Tad
vyrai ir žmonos, nesvarbu, ar neseniai susituokę, ar žilstelėję
santuokos veteranai, gali mokytis iš šios išminties ir tobulėti.
Ji nepaviršutiniška ir patikrinta laiko. Daugybė porų, su ku­
riomis kalbuosi, kurias konsultuoju, patvirtina šių Biblija pa­
grįstų įžvalgų vertę. Paprastai tariant, jos veikia.
Savaime aišku, vien protu suvokti tą tiesą neužtenka. Vai­
sių atneša praktinis jos pritaikymas. Kitaip sakant, ne tik pa­
skaitykite, palinksėkite ir pasakykite: „Jūs teisus, daktare Čap-
manai (Chapman)!“ Primygtinai siūlau abiem - tiek žmonai,
tiek vyrui - atsakyti į kiekvieno skyriaus pabaigoje skyrelyje
„Jūsų eilė“ pateikiamus klausimus. Skaitydami pamąstykite ir
pasikalbėkite tomis temomis - tai darykite su malda ir vilti­
mi, iš naujo įsipareigodami Dievui, sukūrusiam santuoką ir
ypač globojančiam jūsų santuoką.

F il o s o f ij o s d r . G a r is Č a p m a n a s
 1 skyrius

Kodėl žmonės tuokiasi

Prieš įsitraukiant į diskusiją apie tai, ką daryti, kad santuo­

ka būtų laiminga, galbūt reikėtų pamąstyti ir paklausti: koks
santuokos tikslas? ko siekiame santuoka?
Jei daugybei draugų užduotumėte šiuos klausimus ir pa­
prašytumėte jums asmeniškai parašyti atsakymus, kaip ma­
note, kiek skirtingų atsakymų gautumėte? Štai keli, kurių su­
laukiau tiek iš viengungių, tiek iš susituokusiųjų:
• seksas,
• draugija,
• meilė,
• namai vaikams,
• socialinis pripažinimas,
• ekonominis pranašumas,
• saugumas.

Dabartinėse diskusijose apie santuokos reikšmę šie klau­

simai keliami kaip pagrindiniai. Kai kas teigia: „Juk galima
yisus šiuos dalykus turėti ir be santuokos!“ Prieš kelis de­
šimtmečius visuomenė nusprendė, kad nebūtina susituokti

Kodėl žmonės tuokiasi 13

norint turėti lytinių santykių. Naujausiais gyventojų sura­
šymo duomenimis, šiuo laikotarpiu, kai pusėje namų ūkių
gyvena viengungiai, santuoka neužtikrina nei socialinio
pripažinimo, nei ekonominio pranašumo. Populiarėja gyve­
nimas nesusituokus. O kaip dėl meilės, saugumo, draugijos
ir namų vaikams? Argi tam tikru mastu to negalima pasiekti
be santuokos? Tad kam tuoktis?
Kad gerai atsakytume į šiuos klausimus, turime pasitelkti
tikėjimą ir Dievo išmintį. Biblijoje matome visai kitokį vaizdą.
Pirmojoje Biblijos knygoje - Pradžios knygoje - skaitydami
apie pasaulio sukūrimą randame, kad Dievas santuoką su­
pranta kaip stipriausią naują dviejų žmonių gyvenimų dari­
nį, patenkinantį abu asmenis ir aukščiausiu lygiu tarnaujantį
Dievo tikslui.

D R A U G IJ A IR ĮS IP A R E IG O J IM A S

Žmonių širdys nori draugijos. Esame būtybės, linkusios ben­

drauti. Pradžios knygos 2, 18 Viešpats Dievas tarė Adomui:
„Negera žmogui būti vienam.“ Priminsiu, kad tai vyko prieš
žmonijos nuopuolį ir tas vyras jau turėjo šiltą, asmeninę Die­
vo draugiją. Tačiau Dievas pasakė: „To nepakanka!“
Pradžios knygos 2, 18 matome, kad į vyro poreikį Dievas
atsakė sukurdamas moterį. Hebrajų kalboje šis žodis reiškia
„žiūrėti vienam į kitą“. Tai yra Dievas sukūrė tą, su kuria vy­
ras galėtų turėti žiūrėjimo vienam į kitą ryšį. Tai byloja apie
tokius stiprius asmeninius santykius, kai du sujungiami ne­
nutraukiamais saitais, patenkinančiais slapčiausius žmogaus
širdies troškimus. Santuoka buvo Dievo atsakas žmonijai į
didžiausią žmogaus poreikį - sujungti savo gyvenimą su kitu.

74 Darni santuoka
 Tokia vienovė apima visas gyvenimo puses. Tai ne vien fi­
zinis ryšys. Tai taip pat nereiškia tiesiog duoti ir gauti emocinę
paramą. Tikriau sakant, tai - visa apimanti dviejų gyvenimų
intelektualinė, socialinė, dvasinė, emocinė ir fizinė sąjunga.
Tokia sąjunga negalima be stiprių ir ilgalaikių įsipareigo­
jimų, kurie, Dievo noru, turi lydėti
santuoką. Santuoka nėra lytinių san­ Aukščiausias
tykių priimtinumo sutartis. Ji nėra santuokos tikslas -
tiktai socialinė institucija, tinkama kuo stipriausia
rūpintis vaikais. Tai labiau psicholo­ visose srityse
gijos klinika, kurioje gauname rei­ dviejų asmenų
kiamą emocinę paramą. Tai daugiau sąjunga.
nei priemonė, užtikrinanti socialinę
padėtį arba ekonominį saugumą. Galutinis santuokos tikslas
dar nėra pasiektas, jeigu ji yra tik meilės ir draugystės buvei­
nė, kad ir kokie vertingi būtų šie jausmai.
Aukščiausias santuokos tikslas - kuo stipriausia visose
srityse dviejų asmenų sąjunga, savo ruožtu suteikianti kaip
galima didžiausio pasitenkinimo jausmą porai ir kartu ge­
riausiai atitinkanti jų gyvenimui numatytą Dievo tikslą.

K Ą R E IŠ K IA B Ū T I „ D V IE M V IE N A M E “

Aišku, paprasta santuoka neužtikrina vienovės. „Būti sujung­

tiems“ ir „vienovė“ - ne tas pats. Senas kaimo dvasininkas sa­
kydavo: „Kai surišate dviem katinams uodegas ir pakabinate
juos ant tvoros, sujungiate juos, bet vienis visai kas kita.“
Turbūt geriausias biblinis tokios vienovės pavyzdys yra
Viešpats Dievas. įdomu tai, kad Pradžios knygos 2, 24 pavar­
tota sąvoka „du viename“, kur Dievas sako: „Todėlei žmogus

Kodėl žmonės tuokiasi 75

paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie savo moters; ir bus du
viename kūneM(kursyvu išskirta autoriaus), reiškia tą patį, ką
hebrajų kalbos žodis, pavartotas kalbant apie Viešpatį Dievą
Pakartoto Įstatymo knygos 6, 4, kur sakoma: „Klausyk, Izra­
eli! Viešpats, mūsų Dievas, yra vienatinis Viešpats“ (kursyvu
išskirta autoriaus).
Sąvoka „du viename“ reiškia sudėtinę vienovę priešprieši­
nant absoliučiai vienovei. Šventuosiuose Raštuose atskleidžia­
ma, kad Dievas yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, tačiau tai
yra vienas elementas. Turime ne tris Dievus, bet vieną Dievą,
triasmenį. Trejybė iliustruojama įvairiai ir skirtingai, tad pasi­
telksiu paprastą būdą, kad paaiškinčiau šios vienovės prasmę.
TĖVAS

SŪ N U S Š V E N T O JI DVASIA

Šį trikampį galima padėti ant bet kurios kraštinės, o užra­

šus Tėvas, Sūnus ir Dvasia galima perkelti į bet kurią vietą. Tai
neturi reikšmės, nes Dievas yra vienatinis. Tik negalime nei
nutrinti kurios nors kraštinės, nei pašalinti kurio nors pava­
dinimo. Viskas turi būti drauge. Dievas yra triasmenis ir Die­
vas yra vienatinis. Sunku visiškai suvokti šį teiginį, tačiau apie
Dievą taip turime kalbėti, nes kaip tik taip Jis save atskleidė.
Nežinotume, kad Dievas yra triasmenis, jeigu Dievas nebūtų
atskleidęs savęs kaip triasmenio. Nežinotume, kad Trejybė yra
vienovė, jei Dievas nebūtų atskleidęs jos kaip tokios.
Dievas yra vienovė. Kita vertus, Dievas yra įvairovė. Ne­
galime tikrai pasakyti, kad Trejybės dalys nesiskiria. Tiksliau

76 Darni santuoka
tariant, Šventoji Dvasia nenumirė už mus ant kryžiaus. Tą at­
liko Sūnus. Kaip tikintieji abejojame dėl Dvasios, bet ne dėl
Tėvo. Trejybės narių vaidmenys skirtingi, tačiau jie yra vie­
novė. Neįtikima, kad Trejybės nariai galėtų veikti kaip atski­
ros esybės. Pradedant Pradžios knygos 1,26, kur Dievas sako:
„Padarykime žmogų pagal savo paveikslą...“ (kursyvu išskirta
autoriaus), baigiant Apreiškimo Jonui 22,16-21 matome, kad
Trejybė veikia drauge, kaip sudėtinė vienovė.
Ką ši dieviškoji vienovė reiškia santuokai? Štai kitas tri­
kampis:
DIEVA S

-v v '■*.*>-

V YRAS ŽM O N A

Šio trikampio negalima dėti ant kitos kraštinės. Dievas

turi likti krikščioniškos santuokos viršūnėje. Tačiau galime
vietomis sukeisti vyrą ir žmoną, nes jie turi būti vienovė.
Mūsų individualistiniame amžiuje „vienovė“ nėra verti­
nama. Tačiau santuokinė vienovė nėra vienovė, sunaikinanti
asmenybę. Greičiau tai vienovė, leidžianti laisvai išreikšti savo
kitoniškumą, tačiau drauge tai sutarimas su partneriu. Esate
laisvi būti tokie, kokius jus nori matyti Dievas, ir patirti viską,
ką Dievas skyrė sujungdamas jus santuoka. Joks kitas atiti­
kmuo nebūtų labiau išlaisvinantis ir patenkinantis.
Ar vos pradedate naują gyvenimą kaip vyras ir žmona, ar
esate santuokos veteranai, einantys per gyvenimą susidurda-
su sunkumais, tikiuosi, aiškiai suvokiate santuokos tikslą -
kuo stipriausia vienovė visose gyvenimo srityse. Gal apie tai

Kodėl žmonės t uoki asi j j 17

tik svajojate, tačiau jei norite siekti, tai gali tapti tikrove. Ar
įsivaizduojate,'kaip atrodytų intelektualinis sutarimas? Soci­
alinis sutarimas? Dvasinis sutarimas? Fizinis sutarimas? Ne­
nuleiskite rankų. Galbūt stovite ant naujo atradimo slenksčio.
Galite sakyti: „Bet mano sutuoktinis nenori to siekti drau­
ge. Vienas nieko negaliu padaryti.“ Tai tiesa, tačiau galite ką
nors padaryti ir vieni. O Dievas tai gali panaudoti, kad paska­
tintų keistis partnerį. Esu įsitikinęs, kad kitame skyriuje aptar­
tas principas yra šeimyninės laimės ir geros sveikatos pagrin­
das. Atidžiai perskaitykite, gerai pamąstykite ir nepamirškite
įsipareigojimų, kuriuos rasite kiekvieno skyriaus pabaigoje.

JŪSŲ EILĖ

1. Apmąstykite savo santuoką. Norėdami pradėti ją tobulinti turime

suvokti silpnąsias jos vietas. Ant lapo lygiagrečiais stulpeliais para­
šykite pavadinimus:

Intelektualinis Socialinis Fizinis Dvasinis

Po kiekvienu pavadinimu surašykite, jūsų manymu, bendras su par­

tneriu savybes. Kurioje srityje jūs mažiausiai sutariate?Ką padary­
tumėte, kad padėtis pagerėtų? Ką darysite?

2. Pasiūlykite partneriui perskaityti tą skyrių, sudaryti panašų sąra­

šą ir atsakyti į tuos klausimus. Kai abu jausitės galintys pradėti to­
bulėti, aptarkite rezultatus ir susitarkite, ką darysite, kad darnumo
rastųsi daugiau. Vienu metu susitelkite į vieną sritį.
 Antras skyri us

„Kodėl jie nesikeičia?“

Heter įėjo į mano kabinetą vos šypsodamasi. Kai pasisveiki­

nome, paklausiau: „O kas šiandien guli ant širdies?“
Šypsena dingo ir moteris pravirko.
„Nežinau, - pratarė ji, - daug kas. Kartais jaučiuosi su­
krėsta. Tai dėl santuokos. Mudu su Taileriu, atrodo, nesu­
prantame vienas kito. Daug laiko praleidžiame ginčydamiesi.
Kartais manau, kad neištversiu.“ - „Dėl ko judu ginčijatės?“ -
paklausiau.
„Dėl daug ko, - ištarė ji. - Tiesiog nejaučiu, kad Taileris
norėtų tartis. Jis mažai man padeda auginant vaikus ir beveik
visai nepadeda namų ruošoje. Jis sako, kad darbas išsunkia
visą energiją, bet aš taip pat dirbu kiaurą dieną. Šeštadienį,
sako, jam reikia atsigauti po darbo savaitės. Na, gal ir man
reikėtų ką nors paveikti, bet negaliu. Kas nors juk turi pasirū­
pinti buitimi. Jeigu vyras man padėtų, galbūt laisvalaikį leis­
tume drauge.“
Po dviejų savaičių pasikalbėjau su Taileriu.
»Kaip apibūdintum santykių su Heter problemas?“ - pa­
klausiau jo. „Ji labai daug reikalauja, - atsakė Taileris. - Kai

-Kodėl jie nesikeičia?" 19

einu apsipirkti į bakalėją, ji priekaištauja, kad pamiršau kūdi­
kių šampūno. Ji visada kuo nors skundžiasi. Be to, - pridūrė, -
mums trūksta intymumo.“ - „Vadinasi, sekso?“ - paklausiau.
„Taip, - patvirtino jis. - Nuo tada, kai gimė Ema, tuo užsi­
imame vis rečiau. Nemanau, kad taip turėtų būti santuokoje,
tačiau, atrodo, žmona to nesupranta.“
Heter ir Tailerio santykiai išties pašliję. Tačiau kiekvienas
tas bėdas sieja su partnerio elgesiu. Abu mano, kad kitam pa­
sikeitus viskas būtų gerai.
Abu tvirtina iš tikrųjų tą patį: „Mane kamuoja vyras
(žmona). Iš esmės esu geras žmogus, tačiau dėl partnerio esu
nelaimingas.“
Modelis visada toks pat. Išliejame jausmus ant partnerio, o
problemas apibūdiname pareikšdami, kad nevykęs partneris.
Kai konsultuoju poras, dažnai paduodu popieriaus, raši­
klį ir paprašau surašyti, kokios partnerio savybės jiems nepa­
tinka. Reikėtų pamatyti tuos sąrašus. Kai kurie net paprašo
daugiau popieriaus. Jie rašo įnirtingai ir atvirai. Tada šiek tiek
vėliau paprašau surašyti, kokios, jų nuomone, yra jų pačių sil­
pnosios pusės. Jų reakcija prajuokina. Paprastai iškart sugal­
voja tik vieną silpnybę, tad tą vieną ir užrašo. O dėl antrosios
turi nemažai pasukti galvą. Kai kurie jos taip ir neatranda.
Argi tai ne keista? Aš gal tik dėl vieno dalyko neteisus (dau­
giausia dėl trijų arba keturių), o mano partneris blogai elgiasi
daugybę kartų.

20 Darni santuoka
 IE Š K O T E P R IE K A B IŲ ?
A T K R E IP K IT E D Ė M E S Į ! SAVE

Esame įsitikinę - jei partneris pasitaisytų, santuoka būtų lai­

minga. Tad zyziame, nerimaujame, reikalaujame, verkiame,
užsisklendžiame savyje, nusiviliame, o naudos iš to jokios.
Mano partneris nesikeičia, todėl aš pasmerktas kančiai.
Nemanykite taip! Jūsų santuokos reikalai gali pasitaisyti, o ge­
rėti gali pradėti jau dabar; kad ir koks būtų partnerio požiūris.
Jėzus yra nurodęs tokio gerėjimo
strategiją ir ji užrašyta Evangelijos pa- Mano partneris
gal Matą 7, 1-5. Toliau pateikiamoje nesikeičia, todėl
ištraukoje žodį „brolis“ pakeičiau žo- aš pasmerktas
džiu „partneris“, kad pamatytumėte šio kančiai,
principo veikimą santuokoje: Nemanykite taip!

„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu

teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami <...>. Kodėl gi
matai krislą savo partnerio akyje, o nepastebi rąsto
savojoje!? Kaip gali sakyti partneriui: „Leisk, išimsiu
krislą tau iš akies“, kai tavo akyje rąstas!? Veidmainy,
pirmiau išritink rąstą sau iš akies, paskui pažiūrėsi,
kaip išimti krislelį partneriui iš akies.“

Tačiau prašau nesuprasti manęs klaidingai. Nieko nevadi­

nu veidmainiais. Tik cituoju Jėzaus pamokymą. Jėzus sako, jog
mėgindama pagerinti santuokos reikalus žmona nori, kad keis­
tasi vyras (stengiasi išimti krislą jam iš akies), bet tada ne tam
eikvoja energiją. Pradėti reikia nuo savo ydų (rąsto savo akyje).
Nenoriu pasakyti, kad partneris neturi silpnybių arba
nedaro klaidų. Aš sakau, kad pradėti reikia ne nuo partne­
>.Kodėl jie nesikeičia?“ 27
rio klaidų skaičiavimo. Kai šeimoje kyla audra, bet kuriam iš
mūsų pirmas klausimas turėtų būti: „Dėl ko aš neteisus? Ko­
kios mano klaidos?“
Toks požiūris gali pasirodyti keistas, nes juk 95 procentus
neteisus partneris. Juk taip? Jūs nesate tobuli, bet klystate mi­
nimaliai. Aišku, klaidų yra ne daugiau kaip 5 procentai. Saky­
kime, tai tiesa, tačiau procentai gali keistis, kai imate mąstyti.
Net jei esate neteisūs 5 procentus, raktas nuo gerėjimo yra
jūsų rankose. Jėzus sakė: „Pirmiau išritink rąstą sau iš akies.“
Kaip tą padaryti? Kaip išritinti „rąstą“ sau iš akies? Siūlau
pabūti vieniems su Dievu, geriausiai tokioje vietoje, kur galė­
tumėte kalbėti garsiai. (Jei tikrai jaučiate stiprų priešiškumą
partneriui, galbūt prieš tai norėtumėte susirašyti jo (jos) blo­
gybes. Tai psichologiškai padeda išlaisvinti mintis, kad pana-
grinėtumėte savo klaidas.)

K A IP S U D A R Y T I S Ą R A Š Ą

Likę vieni su Dievu tiesiog paklauskite: „Viešpatie, dėl ko aš

neteisus? Kokios mano klaidos? Kokios mano ydos? Supran­
tu, kad mano partneris jų turi daug, tačiau dabar noriu suži­
noti, kokių ydų turiu aš.“ Paimkite popieriaus ir rašiklį, nes
Dievas atsakys į tą maldą. Tad susirašykite savo ydas.
Gali būti, kad jūsų yda - pyktis, kuris smerkiamas Laiško
efeziečiams 4, 31: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai,
piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis
piktybėmis.“ Aišku, gal jus neigiamai nusiteikti paskatino
partneris, tačiau tik jūs leidote tam pykčiui pasireikšti. Juk
negražu pykti ant Dievo kūrinio.
Gal esate nemalonūs vienas kitam, o tai laikoma neigiama

22 Darni santuoka
savybe, kaip rašoma Laiško efeziečiams 4, 32: „Verčiau būki­
te malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas
Kristuje jums buvo atlaidus.“ Tačiau jūs manote: „Bet mano
partneris neskatino būti malonų.“ Teisybė, tačiau jūs nu­
sprendžiate būti malonus arba nemalonus. Krikščioniui ne­
dora būti nemaloniam.
Galbūt per mažai mylite partnerį. Apie tai kalbėsiu vė­
liau, trečiame skyriuje, bet dabar noriu pasakyti, kad meilė,
kaip rašoma Pirmojo laiško korintiečiams 13, 4-5, yra labiau
požiūris, o ne jausmas: „Meilė kantri, <...> maloninga, <...>
nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško
sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
<...>.“ Jei neparodėte partneriui meilės, pasielgėte blogai.
Šventoji Dvasia padeda prisiminti daug blogų poelgių.
Užrašykite visus, kiek prisiminsite, o tada atsiverskite Bibliją
ir perskaitykite Pirmojo Jono laiško 1, 9: „Jeigu išpažįstame
savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums
nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ Sudarydami
tokį sąrašą iš tikrųjų prisipažįstate klydę, nes sutikote su Die­
vu, kad tie dalykai - jūsų gyvenimo blogybės.

P R IIM K IT E D IE V O A T L A ID U M Ą

Patariu dar kartą peržvelgti sąrašą, dar kartą pritarti Dievui,

kad tai blogybės, ir tuo pat metu padėkoti Jam už Kristaus
mirtį ant kryžiaus, taigi ir už atlaidumą. Savais žodžiais pa­
sakykite: „Dieve, negerai taip elgtis, labai negerai. Kaip galė­
jau būti toks kvailas (tokia kvaila)? Tačiau noriu padėkoti Tau
už Nukryžiuotąjį - už tai, kad Kristus atpirko šią nuodėmę ir
man gali būti atleista. Dėkoju, Tėve, už atlaidumą.“

"Kodėl jie nesikeičia 23

 Apmąstykite savo poelgius ir priimkite Dievo atleidimą
už kiekvieną padarytą klaidą. Dievas nenori, kad gyventume
slegiami praeities klaidų. Mums bus atleista.

Š VA R I S Ą Ž IN Ė

Kai priimate Dievo atleidimą, ženkite antrą žingsnį tobulė­

jančios, Dievą gerbiančios santuokos link. Apaštalas Paulius
pagrindinį savo gyvenimo principą perteikia Apaštalų darbų
24, 16: „Todėl aš stengiuosi visuomet būti išties sąžiningas
Dievui ir žmonėms.“
Esu įsitikinęs, kad tai svarbiausias psichikos sveikatos, tai­
gi ir šeimos sveikatos principas. Paulius nesako, kad niekada
nėra padaręs nieko blogo, bet sako, jog padaręs ką nors bloga
jis išvalo sąžinę pirmiausia dėl Dievo, paskui dėl žmonių. Pri­
pažindami, kad blogai pasielgėme, išvalome sąžinę dėl Dievo,
o dėl sutuoktinio sąžinę išvalome prieidami prie jo arba jos ir
prisipažindami klydę.
„O jei sutuoktinis nenori man atleisti?“ Tai jau jo bėda, ne
jūsų. Jums reikia pripažinti savo klaidą ir paprašyti atleisti. Jūs
neatsakote už partnerio reakciją. Prisipažindami klydę pada­
rėte, ką galėjote. Nepadarote, ką galite, kol neapsisprendžiate
dėl savo kaltės. Aišku, negalite išsakyti partnerio klaidų, ta­
čiau galite apsispręsti dėl 5 procentų savųjų.
Po vakarienės jam arba jai savais žodžiais pasakykite:
„Mielasis (mieloji) (arba kaip tik norite pavadindami savo
partnerį), šiandien tariausi su Dievu, tad dabar suprantu, kad
daugeliu atvejų buvau neteisi (neteisus). Išpažinau savo kal­
tes Dievui ir noriu prašyti tavęs atleisti. Buvau labai savanau­
diška, reikalaudama (savanaudiškas, reikalaudamas), kad tu

24 Darni santuoka
 . Nebuvau maloni (malonus), kai____. Pasielgiau blo­
gai, kai norėjai____. Ir noriu paklausti, ar atleisi man?“ Pa­
sakykite partneriui viską tiksliai, kaip sakėte Dievui. Suteikite
jam arba jai galimybę atsakyti.
Kas atsitiks, kai tai padarysite? Tai gali būti ko nors naujo
pradžia. Kita vertus, sutuoktinis gali pasakyti: „Na, jau esu tai
girdėjęs (girdėjusi) ir netikiu tavimi.“ Nuo to, kaip tuo metu
pasielgsite, priklausys, ar turėsite dar kartą pasitarti su Dievu,
ar stengsitės toliau taisyti santuokos reikalus. Jei imsite lieti
ašaras, svaidytis žodžiais arba lėkštėmis, teks prašyti Dievo
atleisti už dar vieną klaidą.
Tad kodėl tada nepasakyti: „Suprantu, ką jauti. Žinau, kad
esu tą sakiusi (sakęs) anksčiau, ir žinau, kad daug kartų man
nepavyko padaryti, ką norėjau. Todėl suprantu, kad tau sunku
patikėti, jog šįkart gali būti kitaip.“
Neduokite skubotų pažadų dėl ateities, nes tuo metu sten­
giatės susitvarkyti su praeitimi. Patvirtinkite savo pažadą ap­
kabinimu ir bučiniu, jei sutuoktinis neprieštarauja. Nusišyp­
sokite, net jei esate atstumti.

N U V E R S K IT E T Ą S IE N Ą !

Nesijaudinkite dėl sutuoktinio atsako į jūsų prisipažinimą.

Nemanykite, kad jis turėtų pulti ant kelių ir prisipažinti savo
klaidas. Jis gali tą padaryti, o jei taip atsitiktų - puiku! Turė­
tumėte malonų vakarą. Tačiau neigiami jausmai taip lengvai
uepasiduoda. Asmeninis išdidumas mums visiems būna tarsi
kliūtis. Duokite laiko Dievui paveikti jūsų partnerį. Išvalyda­
mi sąžinę ir išpažindami kaltes Dievui bei partneriui, dėl savo
sutuoktinio padarėte geriausią darbą, kokį tik galėjote. Jis gali

"Kodėl jie nesikeičia?“ 25

neatsakyti, kaip norėtumėte, tačiau jam bus lengviau pripa­
žinti savo kaltes.
Nemanipuliuokime žmonėmis. Kiekvienas gali laisvai pa­
sirinkti, kaip elgtis. Galime nekęsti, būti kandūs ir nemalonūs
net prisipažinimo akimirką. Tačiau santuokos reikalai page­
rės, net jei partneris niekada nepripažins savo klaidų, nes tai
gali būti teigiamas postūmis gerinti santykius. Taip prisidėsite
prie sprendimo, o ne prie problemos.
Daugelis porų patenka į aklavietę, nes leidžia tarp savęs
ir partnerio išaugti sienai. Ji visada statoma dedant po plytą,
kai vienas iš partnerių dėl ko nors suklysta. Tai gali būti tokia
smulkmena kaip neišneštos šiukšlės arba toks svarbus dalykas
kaip seksualiai nepatenkintas partneris. Klaidą ignoruojame,
užuot stengęsi ją ištaisyti. Teisinamės galvodami: „Na ko ji ti­
kisi? Aš savo pareigą atlieku! Kodėl ji nepagalvoja apie tai, ko
aš noriu?“
Kad ir kokia būtų priežastis, ignoruojama viena klaida po
kitos, kol tarp dviejų žmonių, pradėjusių nuo meilės, atsiran­
da ilga, aukšta, stora siena. Nutrūksta bendravimas ir lieka tik
apmaudas.
Kaip sugriauti tokią sieną? Vieną po kitos nuimant tas
blogų poelgių plytas. Jei kuo aiškiau išdėstome savo klaidas,
griauname kliūtį tobulėti. Žinoma, kad santykiai gerėtų, siena
turi būti griaunama iš abiejų pusių, tačiau jei griausite bent
iš savo pusės, bus lengviau imti ją ardyti sutuoktiniui. Jei abu
norite nugriauti tą jus skiriančią sieną, ant tų griuvėsių galite
sukurti puikius santykius.
Kai prisipažinimas ir atleidimas padeda nugriauti sieną,
turime nedelsdami pripažinti ir vėliau pasitaikančias klaidas.
Turime nebeleisti sienai vėl iškilti. Prisipažinimas turi tapti
gyvenimo būdu.

26 Darni santuoka
 MAŽA SIENA KYLA AUKŠTYN...

Rytai daugelyje namų būna audringi - tai laikas, kai išsiveržia

pyktis. Kartą ir man su žmona Karolina išaušo toks rytmetys.
Ruošėme vaikus į mokyklą, o aš rengiausi į darbą.
„Kur mano lagaminėlis?“ - paklausiau Karolinos
„Nežinau“, - atsakė ji.
„Na, nejuokauk, Karolina, aš skubu. Kur mano lagaminė­
lis? Vakar vakare pasidėjau štai čia, šalia komodos, o dabar jo
nėra. Kur jį padėjai?“ - pakartojau garsiau.
„Gari, nežinau, kur yra tavo lagaminėlis!“
Apsižodžiavome dar keliomis frazėmis, tik vis garsiau
išreikšdami tą pačią mintį. Tada jau tikrai supykau. Turbūt
ji padėjo mano lagaminėlį į kitą vietą, tačiau nepasistengė
įsidėmėti kur. Įniršęs skubiai išsivedžiau vaikus ir išvežiau į
mokyklą. Kelyje maloniai kalbėjomės apie mokyklos reikalus,
o kai juos išleidau, vėl ėmiau niršti ant Karolinos, kažkur nu-
kišusios mano lagaminėlį. Daugiau nei dešimt kilometrų nuo
mokyklos iki savo darbovietės nervinausi: „Kaip galėjau vesti
tokią išsiblaškėlę? Lagaminėlis man reikalingas. Tiesą sakant,
be jo neapsieisiu. Ką reikės šiandien daryti?“
Atsakymą į šį klausimą gavau vos įžengęs į kabinetą. Mano
lagaminėlis stovėjo toje pat vietoje, kur vakar jį ir buvau palikęs.
Tuo metu turėjau kelis pasirinkimus. Galėjau išmesti vis­
ką iš galvos, pasižadėti, kad niekada nepasakysiu Karolinai,
kur radau lagaminėlį, ir tikėtis, kad ji niekada apie jį nepa­
klaus. Galėjau pasakyti, kad taip sureagavau, nes buvau pa­
vargęs, susijaudinęs, neturėjau tokios patirties, - tiktų bet
koks pasiaiškinimas. Arba galėjau pasielgti taip, kaip patariu
kitiems, tai yra - išsiimti rąstą: pripažinti savo klaidą ir pa­
prašyti atleisti.

»Kodėl jie nesikeičia?" 27

 SIENA NUGRIUVA

Tad kreipiausi į Dievą sakydamas: „O Dieve, kaip galėjau būti

toks kvailas? Atleisk man, kad taip bjauriai elgiausi su Karo­
lina, kad per mažai ją mylėjau, atleisk už jai ištartus nemalo­
nius, piktus žodžius, priekaištus ir įžeidimus. Dėkoju, Tėve,
už Nukryžiuotąjį. Ačiū už atpildą. Ačiū, kad atleidai.“
Taip išvaliau sąžinę dėl Dievo. Tada paskambinau Karo­
linai.
„Karolina, aš... hm... aš... hm... radau savo lagaminėlį.“
„Taip“, - ištarė ji.
„Jis buvo kabinete, - mykiau. - Aš labai atsiprašau, kad
buvau tau šiurkštus. Tai buvo baisu ir negražu. Noriu prašyti,
kad atleistum.“
Žinot, ką ji pasakė?
„Maniau, kad paskambinsi!“
Ji suprato, kad paskambinsiu, nes mes stengėmės nestatyti
aukštos ir storos sienos. Ji suvokė, kad taip nepaliksiu to blo­
go poelgio. Gyvenimas per trumpas aukštoms, niūrioms sie­
noms statyti. Kam jį švaistyti? Siena nekils, jei imsitės taisyti
kiekvieną vos atsiradusią klaidą. Gal sakote: „Pakelti balsą dėl
lagaminėlio - nedidelė klaida. Manau, klaida vadinami visai
kiti dalykai.“ Prisimenu, kai po mano paskaitos „Kaip išritinti
rąstą sau iš akies“ vienas vyras pasakė: „Niekada nemaniau,
kad taip atsitiks man. Mūsų santuoka gana laiminga. Visada
abu didžiuodavomės atsidavimu vienas kitam. Tačiau prieš
pusmetį mūsų įmonėje pradėjusi dirbti moteris manyje pabu­
dino kažką, ko jau seniai nebuvau jautęs. Atvirai kalbant, tai
mane sujaudino.“

28 Darni santuoka
 „ S U V O K IA U , K A D T A I N U Ė J O PER T O L I

„Ėmėme kartu pietauti ir mums buvo labai lengva bendrauti.

Atrodė, tarsi visą gyvenimą būtume vienas kitą pažinoję. Su­
pratau, kad neturėčiau tęsti šio ryšio, tačiau man jis labai pa­
tiko. Ta moteris taip pat turėjo šeimą, o vieną dieną paskam­
binęs jos vyras pasakė, jog žino apie mano santykius su jo
žmona, taip pat perspėjo, kad jei tuoj pat jų nenutrauksiu, jis
paskambins mano žmonai ir viską papasakos. Aš išsigandau.
Visą popietę neapleido mintis, kas atsitiktų mūsų santuokai
ir vaikams. Nors intymių santykių neturėjome, suvokiau, kad
mūsų draugystė nuėjo per toli.“
Džeredas taip pat susirūpino dėl tarp jo ir žmonos atsi­
randančios sienos. Ji nežinojo apie tą ryšį, tačiau kilus įtampai
vyras suprato: „Mano „paslaptis“ akivaizdžiai tapo emocine
kliūtimi tarp manęs ir mano žmonos.“ Jis pastebėjo, kad dau­
giau jos daromų dalykų jį erzino. Vėliau jis prisipažino man:
„Keletą mėnesių galvoje sukosi mintis, kad galbūt su kuria
nors kita moterimi gyvenimas būtų geresnis. Suvokiau, kad
šėtonas veda mane Dievui garbės nedarančiu keliu. Pakeliui
namo tą popietę sustojau prie vietos parko ir išliejau Dievui
širdį dėl savo blogo poelgio. Neprisimenu, kada tiek buvau
verkęs. Supratau, kad Dievas norėjo man atleisti, tačiau man
buvo labai sunku patikėti, jog leidau šėtonui taip toli nuvesti
mane klaidingu keliu.“
Žinoma, Džeredui reikėjo dar kai ką padaryti. Tą vakarą
namuose jis apie viską pasipasakojo žmonai. Jis sakė, kad ti­
krai ją myli ir kad labai apgailestauja leidęs sau eiti pietauti su
kita moterimi. Jis pažadėjo kitą dieną nutraukti tą ryšį, „kad
*r kas būtų“.

-Kodėl jie nesikeičia?“ 29

 „Tikėjausi, kad ji man atleis ir kad pajėgsime išsaugoti
santuoką. Ji nesiliovė verkusi. Ko gero, seniai nė vienas nebu­
vome patyrę tiek širdgėlos. Ji sakė, jog nori man atleisti, tačiau
reikia laiko, kad nusiramintų.“
Kitą dieną jis pakvietė į savo kabinetą tą moterį ir pasakė
blogai elgęsis leisdamas su ja laiką ir palaikydamas tokį ryšį.
Jis prisiėmė visą atsakomybę, kad leido sau daryti tą, kas, aki­
vaizdžiai krypo į blogą pusę.
„Paprašiau jos atleisti man už netinkamą elgesį ir išreiš­
kiau viltį, kad jos santuoka nenukentės.“
Džeredas taip pat sakė, kad nori paskambinti jos vyrui ir
atsiprašyti.
„Ji davė man vyro telefono numerį, o kai išėjo iš kabineto,
paskambinau jam ir atsiprašiau, kad nederamai elgiausi. Pati­
kinau jį, kad neturėjome intymių santykių, ir pasakiau supra-
tęs, jog nereikėjo tiek daug laiko leisti drauge su jo sutuoktine.
Paminėjau, kad dėl visko prisipažinau savo žmonai, paprašiau
jos atleisti ir išreiškiau viltį, jog ji suteiks man progą neardyti
santuokos, taip pat palinkėjau to paties jo šeimai.“
Kitą vakarą Džeredas vėl kalbėjosi su žmona. Juodu vėl
verkė ir ji pasakė, kad nori jam atleisti ir išsaugoti šeimą.
„Ji paklausė, gal turėtume pasikon­
Atgaila suteikia sultuoti, ir aš mielai sutikau. Kitus tris
galimybę gauti mėnesius kartą per savaitę lankėmės pas
atleidimą ir šeimos konsultantą ir išnagrinėjome ne
patirti viską, kas tik mano klaidos padarinius, bet ir kai
vyksta po to. kuriuos dalykus, su kuriais nesisekdavo
tvarkytis. Visa tai vyko prieš penkerius
metus, o dabar džiaugiamės puikia santuoka. Dėkoju Dievui,
per supykusį vyrą atvėrusį man akis, ir dėkoju savo žmonai,
kad man atleido.“

50 Darni santuoka
 Džeredo istorija atskleidžia tris tiesas: 1 - nuodėmė su­
klaidina, 2 - Dievas rūpinasi savo klystančiais vaikais ir 3 —
visada geriausias pasirinkimas - atgaila. Atgaila suteikia gali­
mybę gauti atleidimą ir patirti viską, kas vyksta po to.

N E V IE N I

Žinoma, nepadarysime to vieni. Tai ne žmogaus jėgoms. Po

pirmųjų dviejų žingsnių turi eiti trečias - pasiduoti Švento­
sios Dvasios veikimui.
Ne visada mums lengva suvokti tą sąvoką. Tačiau Jėzus
paliko pažadą ir paaiškinimus. Evangelijos pagal Joną 14
skirsnyje, per Paskutinę vakarienę kalbėdamas savo dvyli­
kai apaštalų ir suprasdamas jų baimę bei vienišumo jausmą
baigiantis Mokytojo misijai Žemėje, Jėzus pažadėjo atsiųsti
Gelbėtoją, vesiantį juos tiesos keliu. Paulius sako mums, kad
kiekviename tikinčiajame gyvena Dievo Dvasia (Laiškas ro­
miečiams 8,9). Tai Šventoji Dvasia, kuri bara mus, kai suklys­
tame (Laiškas žydams 12, 5), ir skatina atgailauti; tai Šventoji
Dvasia, kurios užduotis - ugdyti mumyse Jėzaus gyvenime
matytas savybes, Pauliaus pavadintas „Dvasios vaisiais“: mei­
lę, džiaugsmą, taiką, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimy­
bę, romumą ir susivaldymą (Laiškas galatams 5, 22-23).
Atkreipkite dėmesį, kad tos savybės vadinamos „Dvasios
vaisiais“, o ne savo pastangų vaisiais. Krikščioniškas gyveni­
mas nėra įsipareigojimas stengtis būti tokiems kaip Jėzus. Tai
greičiau noras pavesti mūsų gyvenimus Šventajai Dvasiai, kad
Hper mus išreikštų Jėzaus savybes.

- Kodėl jie nesikeičia?“ 57

 PASKIRKIME SAVE KAM NORS STIPRESNIAM,
NEI ESAME PATYS

Mes nepajėgiame stengtis tiek, kad sukurtume ramybę. Ji at­

eina tada, kai visiškai atiduodame savo gyvenimus Šventajai
Dvasiai. Tas pat ir dėl džiaugsmo, kantrybės, romumo, geru­
mo bei visų kitų pirmiau išvardytų savybių. Svarbiausias da­
lykas krikščionio pergalei - pripažinti ir priimti Šventosios
Dvasios veikimą.
O kaip mus pripildo arba kaip mus veikia Šventoji Dvasia?
Išpažinę savo nuodėmes ir priėmę Dievo atleidimą paprašo­
me Jo, kad mus užlietų arba veiktų Jo Dvasia. Tai reiškia, kad
paprašome Šventosios Dvasios įžengti į mūsų gyvenimą. Tai
malda, į kurią sulaukiama Dievo atsako, nes Jis yra pažadėjęs:
„<...> ko tik paprašome pagal Jo valią, Jis mūsų išklauso“ (Pir­
masis Jono laiškas 5,14) ir patenkina mūsų prašymą. Supran­
tame, kad „pagal Jo valią“ esame pripildomi Jo Dvasios, nes
Laiške efeziečiams 5,18 liepiama: „<...> būkite pilni Dvasios.“
Todėl prašydami Jo pripildyti mus Šventosios Dvasios arba
per ją veikti mus žinome, kad Jis tai padarys.
Tikėdami priimame Dvasios veikimą mūsų gyvenime.
Mes nei laukiame, nei meldžiame didelio emocinio išgyveni­
mo. Išpažinę nuodėmes ir paprašę Jo veikimo tiesiog tikime,
kad Jis yra mumyse ir mes drauge keliaujame per gyvenimą,
tad pasikliaudami Dievo Dvasios pagalba atvirumu, prisipa­
žinimu ir atlaidumu puoselėkime santuokas.
Trumpai tariant, štai kaip galime pavesti save Šventajai
Dvasiai ir stiprinti santuokas:

1. Suprantu, kad mano santuoka nėra tokia, kokia turėtų

būti.

52 Darni santuoka
 2. Daugiau nekaltinsiu savo partnerio ir prašau Dievo pa­
rodyti mano klaidą.
3. Išpažįstu savo nuodėmę ir priimu Dievo atleidimą,
kaip sakoma Pirmajame Jono laiške 1, 9.
4. Prašau Jo užlieti mane savo Dvasia ir suteikti galios
vykti naudingiems pokyčiams gyvenime.
5. Veikiamas Jo galios einu pas savo partnerį, prisipažįstu
dėl savo klaidų ir prašau atleisti.
6. Veikiamas Jo galios keičiu savo elgesį, žodžius ir požiū­
rį remdamasis principais, kuriuos atrandu Šventajame
Rašte.

Jei taip darysite, abu su sutuoktiniu tikrai susikursite tokią

santuoką, kokios ir norėjote.

O KAIP DĖL JO?

Nenoriu pasakyti, kad neturėtumėte aptarti partnerio klaidų.

Pateiksiu asmeninį pavyzdį, parodantį, kokį vaidmenį apta­
riant klaidas atlieka prisipažinimas.
Prieš keletą metų vieną vasaros šeštadienį pietavau kartu
su žmona ir dviem vaikais. Visi gėrėjomės vaizdu pro langą.
Čiulbėjo paukščiai, žydėjo gėlės, ir mūsų širdys buvo kupinos
džiaugsmo. Džiaugėmės tol, kol Karolina pareiškė, kad ketina
vežtis sūnų į prekybos centrą pirkti jam batų. Netrukus ji iš­
važiavo. Ant stalo liko nešvarūs indai.
Aš, žinoma, nieko nesakiau, bet kai ji nuvažiavo gatve, iš-
ejau į kiemo terasą, patogiai įsitaisiau supamojoje kėdėje ir
erftiau ant jos pykti. Kadangi esu melancholiškas, galvoje pra­
ė jo suktis įvairios niūrios mintys: „Juk tai vienintelė mano
- Kodėl jie nesikeičia?" 55
laisva diena. Visada šeštadieniais stengiuosi būti namuose. Ji
neina į darbą, tad bet kurią savaitės dieną galėjo nuvažiuoti
apsipirkti. Kodėl laukė iki šeštadienio? Matyt, nemyli manęs,
antraip nebūtų palikusi manęs vieno. Na, tiesą sakant, ne vie­
ną ji mane paliko. Ant stalo - krūva indų. Bent jau stalą būtų
sutvarkiusi. Manau, ji tikisi, kad aš tą padarysiu. Na jau ne.
Nesu jos tarnas.“
Vis niūresnės mintys lindo į galvą, o aš labai nelaimingas
sėdėjau tarp žydinčių gėlių ir čiulbančių paukščių. Tada pa­
mažu, tarsi Dievas būtų nesiryžęs sutrukdyti man niurnėti,
iškilo mintis - mano paskaitos pavadinimas „Išritink rąs­
tą“ - ir prisiminiau Jėzaus žodžius: „Pirmiau išritink rąstą
sau iš akies.“
Kreipdamasis į Dievą tariau: „O Viešpatie, kaip kvaila!
Koks aš beprotis! Kas man pasidarė, kad supykau dėl to, jog
žmona išvažiavo į prekybos centrą?“ Atsakymo ilgai laukti
nereikėjo. Pirma, neigiamai įvertinau žmonos apsisprendimą
sakydamas, kad ji išvažiavo, nes manęs nemyli arba apie mane
nepagalvoja. Evangelijos pagal Matą 7, 1 tokį vertinimą Jė­
zus smerkia. (Beje, toks vertinimas dar ir kvailas, nes niekas
negali žinoti kito žmogaus poelgio motyvų, kol tas asmuo jų
neatskleidžia.) Antra, mano požiūris buvo labai savanaudiš­
kas. Išpažinęs tai Dievui ir priėmęs atleidimą pavedžiau savo
gyvenimą Šventajai Dvasiai, todėl optimistiškai nusiteikęs ir
teigiamai galvodamas apie žmoną išploviau indus.
Vakare, kai vaikai jau buvo suguldyti, galėjau papasakoti
žmonai apie tą popietę mane kamavusį pyktį. „Žinai, mielo­
ji, - pradėjau, - šiandien patyriau tikras grumtynes. Tai buvo
tokia kova, kad, tiesą sakant, padariau nuodėmę, ir net Dievas
turėjo įsikišti. Aš išpažinau ją, Dievas man atleido, ir manau,
norėtum žinoti, kas buvo atsitikę.“

34 Darni santuoka
 Ar ji būtų atsispyrusi? Pradėjau pasakoti, ką buvau pama­
nęs ir kaip supratau, kad mano mintys buvo neteisingos. Galė­
jau ir nepasakoti, nes ji manęs net nematė tuo metu, kai pada­
riau klaidą. Aš viską išpažinau Dievui, tačiau papasakojau ir
jai, nes mūsų tikslas - sutarimas, kaip supratome iš pirmesnio
skyriaus. Sutarimas pasiekiamas tik tada, kai pasipasakojame
ne tik apie sėkmes, bet ir apie klaidas. Kai pasisakiau apie savo
atvejį ir apie tai, kad išpažinau šią klaidą Dievui, su žmona
atvirai aptarėme tą dalyką ir susitarėme dėl abiem priimtino
elgesio ateityje. Taigi mano prisipažinimas padėjo pagrindą
naudingam pokalbiui apie jos veiksmus.
Reikia pastebėti, kad Karolina nepadarė nieko morališ­
kai nederama. Apsipirkinėti šeštadienį nėra nuodėmė. Tai aš
padariau nuodėmę. Kai pripažinau savo klaidą, o ne kaltinau
žmoną, ji buvo laisva emociškai, apgalvojo savo poelgį ir pa­
klausė: „Ką galėčiau padaryti, kad būtų geriau?“
Rezultatas būtų buvęs visai kitoks, jei toliau būčiau
niurzgėjęs ir leidęs augti pykčiui! Grįžusią galėjau užsipulti
pasmerkdamas arba paniuręs tylėti ir leisti jai maldaujamai
stengtis išgauti mano priešiško nusiteikimo priežastį. Galėjau
slėpti savo jausmus nesistengdamas su jais susitvarkyti, leis­
damas jiems rusenti. Nė viena tokia reakcija nebūtų buvusi
naudinga santuokai.
Kai ryšys nutrūksta, abi pusės dalyvauja jo atkūrimo
procese. Gal vienas gali prisiimti daugiau atsakomybės nei
kitas, tačiau abu turi siekti atkurti santykius. Kiekvienas turi
išspręsti negeroves, kurias daro pats, ir iš tikrųjų tai viskas,
ką abu gali padaryti. Prisipažinimas - asmeninis veiksmas.
Turime leisti vienas kitam laisvai apsispręsti, ar prisipažinti,
ar ne. Taigi prisipažinkime suklydę, o tai paskatintų prisipa-
2inti ir partnerį.

»Kodėl jie nesikeičia 55

 Šiame skyriuje aptarėme, kaip kreipti santuoką, kad jį
būtų gerame kelyje. Po pirmos pagrindinės išpažinties ne­
reikia daryti savo blogybių sąrašo, tačiau turite jas taisyti iš
karto, kai tik atsiranda. Bet kada, vos pajaučiate kylant ne­
sutarimų, pyktį arba pastebite, kad jūsų santykiuose trūksta
sutarimo, pirmiausia turėtumėte paklausti: „Viešpatie, ką aš
darau negerai? Kodėl esu dėl to taip prislėgtas? Ką padariau
arba ko nepadariau, dėl ko mano partneris taip reagavo? Net
jeigu jis visiškai neteisus, kaip elgiuosi aš? Ar į šį poelgį rea­
guoju tinkamai, ar ne?“
Kai suprantate, kur klydote, išpažinkite, priimkite Dievo
atleidimą ir paprašykite Jo Dvasią jus vesti. Ne žmonės pada­
ro mus nelaimingus. Mes patys pasirenkame būti nelaimingi.
Tuoj po partnerio veiksmo kilusi emocija gali būti automatiš­
ka ir nevaldoma, tačiau tai, ką su ja darote, yra jūsų pasirin­
kimas.
Jei norite prasiskverbti į savo širdį ir prisipažinti dėl visų
pastebėtų blogybių, galite jaustis ramūs, nors ir nebūtumėte
itin patenkinti esama padėtimi. Tada nusiteikite pokyčiams, o
ne dar labiau apsunkinkite padėtį laikydamiesi savo požiūrio.

PABAIGAI

Svarbu nepamiršti, kad santuoką stiprinti galima net tada,

jei partneris nenori keistis. Vienas iš sutuoktinių gali keisti
santuokos reikalus į geresnę pusę, jei kitas net nenori nieko
tobulinti. Nesakau, kad santuoka gali būti ideali, visiškai pa­
tenkinama visose srityse. Tiesą sakant, dėl to Dievo padedami
turi stengtis abu sutuoktiniai. Tačiau galite pastebėti, kad san­
tuoka tobulėja, jei tik norite keistis.

56 Darni santuoka
 Jei imsitės šiame skyriuje siūlomų veiksmų, žengsite pir­
muosius ir strategiškiausius žingsnius klestinčios ir tvirtėjan­
čios santuokos link. Kas žino, ką Dievas padarys su jūsų par­
tneriu, jei padėsite, užuot kenkę?

JŪSŲ EILĖ

1. Surašykite sutuoktinio trūkumus. Kur jis arba ji klysta? (Vėliau

pakalbėsime apie tai.t kaip pasinaudoti šiuo sąrašu. Kol kas tiesiog
sudarykite sąrašą, kad išsilaisvintumėte iš tą minčių ir galėtumėte
pažvelgti į savo poreikius.)

2. Iš Biblijos perskaitykite Evangelijos pagal Matą 7, 1-5, Apaštalų

darbų 24, 16 ir Pirmojo Jono laiško 1, 9.

3. Susirašykite savo nuodėmes ir išpažinkite jas Dievui taip, kaip

aprašoma šiame skyriuje.

4. Paprašykite, kad jus per gyvenimą vestų Šventoji Dvasia, ir tikė­

dami priimkite jos veikimą.

5. Gavę Dievo atleidimą ir vedami Šventosios Dvasios papasakokite

apie savo paklydimus partneriui ir paprašykite jo arba jos atleisti.

6. Kai tik pajusite, kad esate neteisūs arba blogai elgiatės, tuoj pat
pasmerkite tas klaidas ir gaukite atleidimą. Pratinkitės gyventi turė­
dami švarią sąžinę prieš Dievą ir prieš partnerį.

7. Gyvenimas per trumpas pyktis vieniems su kitais. Esate verti tu­

rėti švarią sąžinę. Kai prisipažįstate klydę ir paprašote atleisti - at­
geriate kelią į laisvę. Tad kam laukti?
 Tr eči as skyrius

Ką iš tikrųjų reiškia meilė

Ką reiškia iš tikrųjų mylėti sutuoktinį? Gal ir ne tai, ką jūs

manote.
Jei su savo susituokusiais draugais padarytumėte tyrimą
(garantuodami anonimiškumą) - paprašytumėte įsivertinti
nuo 1 iki 10, kai 1 reikštų „rūpinuosi tik savo interesais“, o
10 - „rūpinuosi tik partnerio gerove“ - numatau, kad dau­
gumos atsakymuose vyrautų skaičius 5. Nes, jei būsime sąži­
ningi, dauguma galvosime apie tai, ką mums duos toks ryšys,
kaip puiku bus mums.
Ar tai meilė? Keletą pastarųjų metų per seminarus įvai­
rioms grupėms užduodavau klausimą, kaip jie apibrėžtų mei­
lę. Apibūdinimai buvo labai skirtingi. Kai kurie itin pabrėž­
davo emocinę ir fizinę meilės pusę, o kiti - atsidavimą. Man
patiko vienas apibūdinimas: „Meilė yra penkių raidžių žodis,
susidedantis iš trijų balsių - e, i ir ė, dviejų priebalsių - m ir 1
bei dviejų kvailių - tavęs ir manęs.“
Nesistengdamas nagrinėti meilės apibrėžties noriu pasi­
dalyti dviem nepaprastais teiginiais iš Šventojo Rašto. Laiške
efeziečiams 5, 25 vyrai įspėjami: „mylėkite žmonas“, o Laiške

38 Darni santuoka
Titui 2, 3-4 senoms moterims patariama, kad „skatintų jau­
nąsias mylėti savo vyrus“. Priminsiu, kad Laiško efeziečiams
5, 25 eilutėje sakoma tokia pat intonacija kaip ir 18 eilutėje,
kur rašoma: „būkite pilni Dvasios“. Tai - įsakymas.
Kodėl vyrui turėtų būti įsakoma mylėti žmoną, o žmona
turi būti mokoma mylėti savo vyrą? Argi ne tokia ir turėtų
būti santuoka? Argi ne dėl to pirmiausia ir tuokiatės? Tą sako
dauguma porų, kai ateina pasikalbėti apie santuoką. Kodėl
tuomet po santuokos įsakinėjama mylėt
Ar galėtų būti taip, kad tai, ką vadi­
nome meile, visai nėra meilė? Ar galė­ Ar galėtų būti
tų būti taip, kad daugumai porų meilė taip, kad tai, ką
ateina po vedybų, jei apskritai tas kada vadinome meile,
nors paaiškėja? visai nėra meilė?

PATS GERIAUSIAS MEILES APIBUDINIMAS

Pažvelkime į Pirmojo laiško korintiečiams 13,4-8 eilutes - tai

geriausias meilės apibūdinimas (ne apibrėžtis), kokį esu ra­
dęs. Perskaitykite jį pamažu, šiuolaikiškai išverstą, apmąsty­
dami, kokią prasmę santuokai turi tie žodžiai. Ši ištrauka daž­
nai skaitoma tuokiantis, net netikinčiuosius sujaudina grožiu
ir poetiškumu. Tačiau nedaugelis įžvelgia praktinę šių eilučių
reikšmę.
„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesi-
didžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau
naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa
pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada
nesibaigia.“

iš tikrųjų reiškia meilė 39

 Šią ištrauką sunku perprasti perskaičius vienu prisėdimu,
tad atkreipkite dėmesį į kelias pagrindines mintis. Meilė kantri
ir maloninga, neieško sau naudos, ji ne visažinanti, bet supra­
tinga, neįžeidi, ji pagarbi, ji teigiamai vertina sunkumus. Visos
šios meilės savybės nukreiptos į mylimo žmogaus gerovę.
Bet ar visos šios gerosios meilės savybės reikalauja puo­
selėti šiltą „jausmą“ mylimajam? Neskubėkite atsakyti. Kokią
šilumą turėtumėte jausti, kad būtumėte malonūs? Ar tai kan­
trybė? Kaip matote, Pirmojo laiško korintiečiams 13 skirsnyje
meilė apibūdinama pabrėžiant ne emocijas, o požiūrį ir veiks­
mą. Juos mes galime kontroliuoti.

„NEBEMYLIU JOS“

Poros dažnai ateina pas mane susidūrusios su santuokos sun­

kumais. Jos būna prie skyrybų slenksčio, o kai paklausiu ko­
dėl, pagarsina nesutarimų detales ir pateikia argumentą: „Na,
tiesiog nebemylime vienas kito.“ Manoma, tai viską paaiškina
ir vienintelis kelias - skyrybos. Sutuoktiniai sako nieko negalį
padaryti, nes tiesiog „meilės nebėra“ arba „situacija nebeval­
doma“. Vienas vyras pasakė net taip: „Norėčiau ją mylėti, bet
jau per vėlu. Per daug visko atsitiko.“
Netikiu tuo. Jei turėdami tokį požiūrį norite užuojautos,
pas mane neikite. Padaryčiau tik meškos paslaugą, jei privers­
čiau patikėti, kad „šeimyninė laimė nebevaldoma“.
Pateiksiu antrąją dalį sakinio, kurį buvau nurodęs pirmiau.
Laiško efeziečiams 5, 25 rašoma: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas,
kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save.“ Na, o
koks buvo Bažnyčios požiūris, kai Kristus atidavė save už ją?
Ar tie, kuriuos Jis mylėjo, buvo Jam malonūs, dėmesingi ir

40 Darni santuoka
kantrūs? Priešingai, Evangelijos pagal Matą 26, 74 rašoma, kad
geriausieji iš jų piktžodžiavo ir sakė: „Aš nepažįstu to žmo­
gaus!“ Laiške romiečiams 5, 8 sakoma, kad Dievas mums pa­
rodė savo meilę, kai buvome nepadorūs, savanaudiški, kupini
neapykantos, ir numirė už mus.
Dievas mylėjo mus, kai buvome labai atstumiantys. Taigi
vyrui įsakoma mylėti žmoną net tada, kai ji nėra itin miela.
Žinoma, kiekvienas vyras gali mylėti moterį, kuri myli jį. To
nė nereikia įsakyti. Tokią meilę pažįstame prieš santuoką. Bu­
vote mielas jai, nes ji buvo miela jums. Tačiau ką daryti, kai
partneris pasidaro nebemielas? Štai tada ir padeda patarimas
iš Biblijos. Jei būsite malonus, supratingas, kantrus ir pagar­
bus, jai bus visiškai nesunku atsakyti tuo pačiu.
Tačiau tai nereiškia, kad ji turi atsakyti meile. Ji gali ir
nemylėti. Todėl santuoka nebus visiškai sėkminga, jei sten­
giasi tik vienas partneris. Kad santykiai visiškai patenkintų,
reikalingi du mylintys asmenys. Tačiau jei ir vienas pasirinktų
mylėti, reikalai pagerėtų. Visada galime patobulinti santuoką,
o geriausia priemonė tam - meilė.

BŪTI AUKŠČIAU SAVĘS

Būčiau nesąžiningas, jei aiškiai neišreikščiau stiprių abejonių,

kad parodytumėte tokią pasiaukojamą meilę be Šventosios
Dvasios pagalbos. Šventojo Rašto Laiško romiečiams 5, 5 sa­
koma: „<...> Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios
Dvasios <...>.“ Gebėjimas atsakyti į meilę duotas Dievo. Aš
galiu būti Dievo meilės savo žmonai tarpininkas. Niekas vi­
soje visatoje neturi geresnės galimybės mylėti mano žmoną
negu aš. Turiu jos neprarasti. Jei norėsiu kreiptis į Dievą pri­

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 41

pažindamas, kad per mažai myliu ir net kad pykstu bei ne­
apkenčiu, jei priimsiu Jo atleidimą ir paprašysiu Jo per mane
mylėti mano žmoną, tapsiu geresniu mylimuoju nei kiti.
Štai kas tada atsitinka. Mano žmona padaro ką nors, kas,
mano nuomone, yra netinkama, arba, dar blogiau, nepadaro
ko nors, ką, mano nuomone, turėjo padaryti. Mano emocijos
jos atžvilgiu iškart pasidaro neigiamos. Šios neigiamos emo­
cijos kyla spontaniškai ir nevaldomai. Tačiau tai, ką galiu su
tomis emocijomis daryti, jau nėra nevaldoma. Jei laikyčiausi
prigimties, išreikščiau tas emocijas šiurkščiais žodžiais arba
užgauliu tylėjimu, ir abiem šiais atvejais viskas baigtųsi tuo,
kad būtume nelaimingi. Mano neigiami veiksmai sukeltų jos
neigiamą reakciją.
Tačiau jei pasirinkčiau nesivadovauti neigiamomis emo­
cijomis, būčiau meilės tarpininkas. Tai yra galiu padėkoti
Dievui, kad veikiamas Jo galios neprivalau būti blogas vien
dėl to, jog jaučiuosi prastai, ir todėl galiu paprašyti Jo atsiųsti
meilę ir pakeisti padėtį.
Priešingai kai kurioms psichologinėms mintims, visų savo
neigiamų reakcijų nereikia išreikšti. Kai kurias reikia įveikti.
Pateiksiu pavyzdį. Džeisoną sutikau Tusone, Arizonoje.
Jis buvo iš Rytinės pakrantės, tačiau prieš dvejus metus per­
sikėlė į vakarus, nes iširo santuoka. Iki šiol nepamiršau, kaip
Džeisonas aprašė savo nekontroliuojamų emocijų išraišką:
„Dabar suprantu, kad išardžiau santuoką. Leidau emocijoms
valdyti mano gyvenimą. Buvome labai skirtingi, daug kas, ką
darė Suzana, mane erzino. Atrodo, beveik kasdien sakydavau
jai, kad esu įskaudintas, nusivylęs, susierzinęs ir piktas. Taip
ją tarsi pasmerkdavau. Mėginau būti atviras, tačiau dabar su­
vokiu, kad negalima ant santuokos pilti nuotekų tikintis, jog
užaugs sodas.“

42 Darni santuoka
 Džeisonas teisus. Negalime nuolat reikšti savo neigiamų
emocijų žodžiais ir tikėtis, kad jie teigiamai paveiks sutuoktinį.
Nenoriu pasakyti, kad neigiamos emocijos - blogybė. Tik
tada, kai apie savo neigiamas emocijas galvojame ir išreiškia­
me jas, tampame kalti dėl tos klaidos. Pasaulyje yra daugybė
porų, priėjusių iki skyrybų vien dėl to, kad išliedavo vienas ki­
tam savo neigiamas emocijas. Nesakau, jog privalome neigti
turintys tokių emocijų, bet noriu pasakyti, kad turime išsakyti
jas Dievui ir padėkoti Jam, jog galime jomis nesivadovauti.
Kai kas pasakytų: „Gerai, liepiate man mylėti savo partne­
rį nepaisant to, ką jam jaučiu. Argi tai ne veidmainystė?“
Ne, nieko veidmainiško čia nėra, nebent tvirtinate, kad
jaučiate tai, ko iš tikrųjų nejaučiate. Kai išreiškiate gerumą
dėmesiu arba dovana, neprivalote patvirtinti šiltų jausmų.
Tiesiog esate malonūs. Galite net nieko nejausti arba iš tik­
rųjų jausmai gali būti neigiami. Tačiau išreikšdami meilę
veiksmu galite tikėtis, kad sulauksite meilės iš partnerio, o tai
savo ruožtu teigiamai paveiks jūsų jausmus. Neigiami jausmai
dažniausiai slopsta, kai jie ignoruojami, o ne kai puoselėjami.
Daugybė santuokų būtų buvusios išgelbėtos, jei vienas iš
partnerių būtų atradęs mūsų aptartą meilės principą. Jei pa-
mirštumėte viską, ko mokėtės skaitydami šią knygą, prisimin­
kite, kad mylėti reikia kaip rašoma Pirmojo laiško korintie-
čiams 13 skirsnyje. Meilė - nuostabiausias dalykas ir visiems
prieinamas.
Sakykime, pasirinkote meilę. Nors jūsų jausmai gali būti
abejingi arba net neigiami, pasirenkate būti Dievo meilės tar­
pininku savo partneriui. Kaip išreikšite tokią meilę? Yra du
pagrindiniai būdai: žodžiai ir veiksmai.

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 43

 KAIP MYLĖTI ŽODŽIAIS

Pirmojo laiško korintiečiams 8, 1 rašoma: „meilė ugdo“. Tai

reiškia „pamoko“. Vadinasi, mylėti partnerį - reiškia jį pamo­
kyti. Viena stipriausių ugdymo priemonių - pagyrimas. Ras­
kite kokią nors partnerio charakterio smulkmeną arba nepa­
prastą savybę, kuri jums patinka, ir pagirkite.
Papasakosiu apie vieną moterį, kuri nuėjo pas santuokos
konsultantą patarimo. „Noriu skirtis su vyru, - pareiškė ji, - ir
noriu kuo labiau jį įskaudinti.“ - „Tada apiberkite jį pagyri­
mais, - patarė konsultantas. - Kai tapsite jam būtinai reikalin­
ga, kai jis manys, kad nuoširdžiai jį mylite, pradėkite skyrybų
procesą. Taip labiausiai jį įskaudinsite.“
Po kelių mėnesių žmona atėjo pasakyti, kad elgėsi taip,
kaip buvo patarta. „Gerai, - tarė konsultantas, - dabar laikas
paduoti skyrybų prašymą.“ - „Kokių skyrybų! - pasipiktino
moteris. - Niekada! Aš jį įsimylėjau.“

KAIP MYLĖTI ŽODŽIAIS, KAI SU JUMIS

BLOGAI ELGIAMASI

„Tačiau kaip galiu jį girti, jeigu jis su manimi blogai elgiasi?“ -

gali paklausti žmona.
Biblija atsako, kad tada padeda Šventoji Dvasia. Argi tai
ne Jėzaus patarimas, kai Evangelijos pagal Matą 5, 44 Jis sako:
„Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“? Jei
mylėsime nepaisydami blogo elgesio, išsaugosime santuoką.
Jei suprastume stiprią pagyrimo galią, nebenorėtume
skųstis, kaip paaiškėja iš toliau pateikiamo pavyzdžio.

44 Darni santuoka
 Žmona pažvelgia pro langą ir pastebėjusi, kad vyras be­
veik baigė nupjauti veją namo priekyje, nusprendžia: „Lai­
kas veikti.“ Ji išeina į lauką, sudeda delnus abipus burnos ir
perrėkdama žoliapjovės skleidžiamą garsą sušunka: „Gal šią
popietę sutvarkytum lietvamzdžius?“ Įsivaizduokite - vyras
dvi valandas triūsė pjaudamas žolę, o ji pasiūlo tik dar vieną
darbą. Negaliu nuspėti, ką jis sakys, bet manau, kad pagal­
vos: „Atstok, moterie!“ O juk vyras daug geriau pasijustų,
jeigu ji išeitų nešina stikline limonado ir pagirtų, kad gražiai
atrodo kiemas.
Negarantuoju, kad vyras labai norėtų valyti lietvamzdžius,
tačiau užtikrinu, kad apsidžiaugtų pagirtas. Vyras labiau pa­
skatinamas atlikti namų ūkio darbus, jei sulaukia pagyrimo.
Be abejonės, tas pat tinka ir vyrui. Viena žmona, gyve­
nanti santuokoje dvidešimt penkerius metus, prisimena, kaip
susierzino, kai pavargusi grįžo iš darbo ir ėmė ruošti vakarie­
nę. „Taisiau valgį iš daug daržovių. Vyras pažvelgė į puodą ir
paklausė: „O kur mėsa?“ Norėjau apkumščiuoti jį ir pasakyti:
„Puiku, gamink tu “ O juk būtų buvę daug geriau, jei vyras
būtų padėkojęs už skanų naminį maistą, nors ir be mėsos!

KAIP MYLĖTI SAKANT MALONIUS ŽODŽIUS,

PRAŠANT IR IŠREIŠKIANT PALANKUMĄ

Kitas būdas išreikšti meilę žodžiais - kalbėti maloniai. Mei­

lė maloninga (Pirmas laiškas korintiečiams 13, 4). Turima
galvoje kalbėjimo maniera. Patarlių knygos 15, 1 rašoma:
„Švelnus atsakymas laužo rūstybę, kieta šneka sukelia nar­
są.“ Kodėl rėkiate, kai kalbatės su partneriu? Kodėl kalbate
šiurkščiai? Nes vadovaujatės savo neigiamomis emocijomis.

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 45

Paprašykite Dievo pagalbos ir maloniai kalbėkite net tada, kai
jausmai neigiami.
Nėra nieko blogo, kad išsakote savo jausmus partneriui,
jei kalbate maloniai, ypač tada, kai norite priekaištauti. „Aš
labai tave myliu, mielasis, tu - puikus vyras, - švelniai sakytų
žmona, - noriu, kad patvarkytum mano kompiuterį, kaip bu­
vai žadėjęs prieš kelias savaites.“ Nepakenks, jei pirma pagir-
site prieš paprašydami.
Trečias būdas kalbėti su meile - ne įsakyti, o paprašyti. Mei­
lė nepasiduoda piktumui (Pirmasis laiškas korintiečiams 13, 5).
„Ką manai dėl to?“ „O kaip dėl šito?“ „Ar taip būtų galima?“
„Gal galėtume tą padaryti?“ Tai žodžiai, kuriuos sakome prašy­
dami, užuot paliepę: „Žiūrėk, kad šiandien tai būtų padaryta!“
Kitas būdas parodyti meilę žodžiais - išreikšti palankumą.
Įtikinkite partnerį, kad jis arba ji išsakytų jums savo mintis,
o jūs neįsižeisite ir nesijausite užsipuolami. Žmona pasako:
„Jaučiu, kad nebemyli manęs kaip anksčiau.“ Vyro atsakymas
paprastai būna toks: „Kaip gali taip sakyti? Ar jau neprisime­
ni tos brangios rankinės, kurią nupirkau prieš trejus metus,
ir tų ankstyvųjų pietų, kuriais pavaišinau tave, kai išėjome iš
bažnyčios praėjusią vasarą?“ Ką jis daro? Jis smerkia ją už jos
jausmus. O juk daug geriau būtų pasakyti: „Na, kas atsitiko,
mieloji? Kas verčia tave taip jaustis?“ Suteikite jai galimybę
išreikšti savo jausmus ir palankiai priimkite jos žodžius. Pa­
galvokite, kaip jai padėti, o ne pasmerkite.
Kai kalbama su meile, vartojami esamojo laiko žodžiai.
Meilė neskaičiuoja nuoskaudų, neprimena praeities kiekvie­
nu kritiniu momentu. Jei apie padarytas klaidas jau pasikal­
bėjote, kam vėl jas prisiminti? Meilei svarbu tik dabartis, ji
nesiekia kaupti buvusių trūkumų. Kai kurios poros niekaip
nepamiršta blogų praeities poelgių. Tai griauna santuoką.

46 Darni santuoka
 KAIP MYLĖTI VEIKSMAIS

Kaip atrodytų santuokos, jei tvirtai laikytumės Jono, myli­

mo Jėzaus mokinio, patarimo mylėti ne tik žodžiais, „bet ir
darbu“ (Pirmasis Jono laiškas 3, 18)? Kaip patvirtinti žodžius
darbais?
Meilė kantri. Taigi, jei norime elgesiu išreikšti meilę, turi­
me būti kantrūs. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad neturite vaikš­
čioti po kambarį pirmyn atgal, kai žmona ruošiasi kur nors
eiti. Kodėl neatsisėdus ir neatsikvėpus? Juk nebus greičiau, jei
nekantrausite. Taip tiesiog gadinate sau nuotaiką ir net ken­
kiate sau psichologiškai. Nereikia nekantrauti. Juk galite pasi­
rinkti. Tad kodėl nepasirinkus meilės?
Meilė maloninga. Viena stipriausių meilės išraiškų - ma­
loningumas. Gali riboti tik partnerės vaizduotė ir noras. Gėlės
iš prekybos centro niūrią žiemos dieną visoms reiškia „myliu
tave“, tik ne žmonai, kuri alergiška gėlėms. Žinutė „tu geriau­
sias vyras pasaulyje“ darbo dienos įkarštyje veikia taip pat.
Netikėta vakarienė restorane, o ne pasiimant užkandžius prie
užvažiuojamosios kavinės langelio, reiškia „tu ypatinga“ žmo­
nai, kuri nuolat pati ruošia valgius šeimai.
Prieš kiek laiko esate parašę meilės laišką partneriui? „Ne­
kalbėkit niekų, - gali kas nors pasakyti. - Juk kasdien mato­
mės. Kam rašyti laiškus?“ Nes meilės laiške parašysite tokių
dalykų, kurių nepasakote žodžiu. Parašydami po vieną meilės
laišką kas mėnesį palaikysite santuoką ir padėsite jai tobulėti.
Laiškas - maloningumo išraiška.
Kodėl neiškėlus sau naujų tikslų, kaip būti maloniam? Pa­
galvokite, ką galėtumėte padaryti kasdien, kad parodytumėte
meilę partneriui. O padarę tai, ką suplanuojate, dar ir pasaky­
kite: „Myliu tave!“ Nebūkite kaip vienas vyriškis, kuris man

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 47

prisipažino: „Pasakiau žmonai, kad myliu ją, kai paprašiau te­
kėti už manęs. Jei kartais persigalvosiu, tą ir pasakysiu.“ Meilė
nėra vienkartinis veiksmas. Tai - gyvenimo būdas.
Meilė pagarbi. Tai reiškia „elgtis gerbiant vienas kitą“. Ar
pamiršote mažmožius? Ar su kitais elgiatės pagarbiau nei su
savo partneriu? Daugelis nueina per
Ar su kitais elgiatės toli galvodami, kad „vyro namai - jo
pagarbiau nei su tvirtovė“, ir elgiasi juose taip, kaip
savo partneriu? niekada nesiryžtų pasirodyti darbo­
vietėje arba bažnyčioje. Beveik taip
pat negerai, jei nepaisome kai kurių subtilių dalykų, tokių
kaip „labas rytas“, bučinio grįžus iš darbo, pagalbos žmonai
paėmus jai už rankos einant slidžiu taku per automobilių sto­
vėjimo aikštelę. Bet kam, su kuriuo esate susitarę susitikti,
paskambinate ir pasakote, kad vėluosite, o dabar, kai visi turi
mobiliuosius telefonus, tai visai nesunku. Kodėl su savo par­
tneriu nesielgus taip pat pagarbiai kaip ir su kitais?
Meilė nesavanaudiška. Meilė stengiasi būti naudinga my­
limam asmeniui. Jei vyras gyventų norėdamas padėti žmonai
pasiekti jos tikslus, o žmona gyventų norėdama padėti vyrui
įgyvendinti jo siekius, būtume gyvenimo pagal Bibliją sekėjai.
Galbūt tokia meilė, apie kurią kalbėjome, atrodo antgam­
tiška. Taip ir yra! Žmogiška mylėti tuos, kurie myli jus. Evan­
gelijos pagal Matą 5,46 rašoma, kad Jėzus sakė: „Jei mylite tik
tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia
ir muitininkai?!“ Nereikia Dievo pagalbos, kad mylėtumėte
jus mylinčius vyrą arba žmoną. Tai natūralu. Tačiau Jėzus
kviečia mus mylėti savo priešus (Evangelija pagal Matą 5,44).
Be abejo, partneris nebūna blogesnis už priešą. Tada jūsų
pareiga aiški. Dievas nori išreikšti savo meilę per jus. Ar su­
teiksite Jam galimybę parodyti meilės galią? Palikite ramybėje

48 Darni santuoka
eI11ocijas, nesmerkite savęs už savo neigiamus jausmus. Vel­
iam i Šventosios Dvasios žodžiais ir darbais išreikškite meilę,
o emocijos susitvarkys savaime. Jei tuo metu partneris atsakys
į jūsų meilę, suvirpės ir jums širdis. Meilė nėra nepasiekiama,
jei esate krikščionis.

SUSIERZINIMAI IR TRUKUMAI

Jei kitais žodžiais nusakyčiau Pirmojo Petro laiško 4, 8 eilutę

„meilė uždengia nuodėmių gausybę“, būtų taip: „Meilė pri­
ima daugelį trūkumų.“ Meilė nereikalauja iš partnerio tobu­
lumo. Yra savybių, kurių jis arba ji negali arba nenori keisti.
Tas savybes vadinu trūkumais. Jie gali būti ir negeri, tačiau tai
tiesiog savybės, kurios jums nepatinka. Pateiksiu pavyzdį iš
savo vedybinio gyvenimo.
Po kelerių metų santuokos paaiškėjo, kad mano žmona
nuolat palieka atidarytus stalčius. Nežinau, ar nepastebėda­
vau to per pirmus trejus ketverius metus, o gal ji tik neseniai
pradėjo taip elgtis, tačiau tai mane labai erzino.
Padariau taip, kaip maniau turėtų daryti suaugęs žmogus.
Pasakiau jai apie savo nepasitenkinimą dėl tų stalčių ir pa­
prašiau taip nebedaryti. Kitą savaitę vos įėjęs į butą atidžiai
apžvelgdavau stalčius, tačiau, mano nusivylimui, pokyčių ne­
pastebėjau. Pamatęs atdarą stalčių kaskart susinervindavau.
Kartais net įsiusdavau.
Po poros mėnesių nutariau pasitelkti savo ugdymo patir­
tį - paaiškinau žodžiu ir parodžiau akivaizdžiai. Grįžęs namo
iškrausčiau viršutinį vonios spintelės stalčių, jį ištraukiau, pa­
rodžiau žmonai mažą ratuką jo apačioje ir kaip jis slenka grio­

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 49

veliu, paaiškinau, koks tai puikus išradimas. Tąkart supratau,
kad jai aišku, kaip veikia stalčius ir kad aš kalbėjau rimtai.
Kitą savaitę labai tikėjausi pokyčių, tačiau niekas nepa­
sikeitė! Tada vieną dieną grįžęs namo sužinojau, kad mūsų
pusantrų metukų dukrelė griuvo ir į atidaryto stalčiaus kraštą
prasikirto akies kamputį. Karolina buvo išvežusi ją į ligoninę.
Ten ji patyrė sunkų išmėginimą - turėjo žiūrėti, kaip chirur­
gas siuvo tą atvirą žaizdą, ir nerimavo, ar liks randas ir ar tai
nepakenks regėjimui.
Ji man viską papasakojo, o aš pasistengiau suvaldyti savo
jausmus, kol klausiausi. Didžiavausi savimi. Net neužsimi­
niau apie atidarytą stalčių, tačiau pagalvojau: „Esu tikras, kad
dabar ji uždarinės stalčius!“ Maniau, tai bus priežastis. Po to ji
tikrai turi pasikeisti! Bet ji nepasikeitė.
Po savaitės ar dviejų man toptelėjo mintis: „Netikiu, kad ji
kada nors pasikeis!“ Prisėdau apsvarstyti, ką galėčiau daryti.
Užsirašiau keletą variantų: 1 - galėčiau palikti ją, 2 - galėčiau
nuliūsti kaskart pažvelgęs į atidarytą stalčių visą laiką iki pat
tos akimirkos, kol aš numirsiu arba ji numirs, 3 - galėčiau
susitaikyti su tuo, kad ji neuždarinėja stalčių, ir pats imtis juos
uždarinėti.
Apsvarstęs tas galimybes iškart atmečiau pirmąją. Pažvel­
gęs į antrąją supratau - jei visą likusį gyvenimą kaskart pa­
matęs atidarytą stalčių nuliūsčiau, kiek daug laiko man tektų
būti liūdnam. Tad padariau išvadą, kad geriausia būtų rinktis
trečiąjį variantą - tai priimti kaip vieną iš jos trūkumų.
Apsisprendęs tai pasakiau žmonai: „Karolina, žinai, ką
sugalvojau dėl tų stalčių?“ - „Gari, prašau nebekelti šito klau­
simo“, - pratarė ji. „Bet aš žinau atsakymą. Nuo šiol tu dėl to
nesirūpink. Gali nebeuždarinėti stalčių. Nusprendžiau, kad
tai bus mano darbas. Problema dėl stalčių baigta!“

50 Darni santuoka
 Nuo to laiko nebekvaršinu galvos dėl atidarytų stalčių.
Jokių emocijų, jokio priešiškumo. Tiesiog uždarau juos. Už­
tikrinu, kad manęs lauks atidaryti stalčiai, kai grįšiu namo
šįvakar. Uždarysiu juos ir viskas bus gerai.
Ką noriu pasakyti šiuo pavyzdžiu? Kad vedybiniame gy­
venime pastebėsite partnerio savybių, kurios jums nepatiks.
Gali būti, kad nepatiks, kaip jis arba ji kabina rankšluosčius
(arba visai jų nepakabina!). Tai gali būti ir nuolat automobily­
je įjungiama klasikinio roko radijo stotis, ir tai, kaip ji mėgsta
įsiterpti į pokalbį, gali erzinti, kad jis dažnai pamiršta žmonių
vardus, ir tai, kad ji visur palieka savo batus ir jie painiojasi
jums po kojomis.
Pirmiausia reikėtų paprašyti pasikeisti. (Jei galite pasi­
keisti, kodėl to nepadarius? Tai tik smulkmena, kuri gali pra­
džiuginti partnerį.) Tačiau užtikrinu, kad kai kurių dalykų
partneris negali arba nenori keisti. Tai ir yra atvejis, kai „mei­
lė priima daugelį trūkumų“. Jūs nusprendžiate, kad trūkumus
priimate.

PABAIGAI

Kai kurie sutuoktiniai dvidešimt metų ginčijasi dėl tokių pa­

prastų dalykų kaip neuždaryti stalčiai. Ar negalėtų būti pats
laikas skelbti paliaubas ir sudaryti sąrašą savybių, kurias laiky­
tumėte trūkumais? Nenoriu nuliūdinti, bet partneris niekada
nebus tobulas. Jis arba ji niekada nedarys to, ko norite jūs.
Tada geriausia rinktis meilę!

Ką iš tikrųjų reiškia meilė 51

 JŪSŲ EILE

1. Pripažinę savo klaidas ir priėmę Dievo atleidimą, taip pat pa­

prašę partnerio jums atleisti, paprašykite Dievo leisti jums būti Jo
tarpininku, kad galėtumėte mylėti savo partnerį. Paprašykite Jopri­
pildyti jus Jo Dvasios ir Jo meilės. (Dievas atsilieps į šią maldą, nes
Laiško efeziečiams 5, 18 ir 25 bei Laiško Titui 2, 3-4 jau yra mums
pasakęs, kad tokia Jo valia.)

2. Pamirškite savo jausmus. Neturite jausti nieko, kad mylėtumėte

savo partnerį. Jausmai gali pasikeisti atsižvelgiantį tai, kaip elgsitės,
tačiau jausmai neturi vadovauti jūsų veiksmams. Mylėkite partnerį,
kad ir kaip jaustumėtės.

3. Parodykite meilę partneriui žodžiu arba veiksmu bent kartą per

dieną visą ateinantį mėnesį. Dar kartą perskaitykite skyrelius „Kaip
mylėti žodžiais1ir „Kaip mylėti veiksmais“. Galbūt ateinančią savai­
tę kiekvieną dieną pradėkite pagirdami partnerį.

4. Neleiskite, kad partnerio reakcijos nuslopintų jūsų meilę. Kad ir

ką darytų partneris, nesiliaukite mylėję, jeigu jau pasirinkote meilę.
Dėl ko liautis, jei meilė - svarbiausia gerovės ir tobulėjimo priemonė?

5. Apsvarstykite galimybę priimti kai kuriuos partnerio trūkumus,

kurie ne vienus metus jus erzino. Jei nusprendėte juos priimti, bū­
tinai tą jam arba jai pasakykite. Toks žingsnis gali būti teigiamas
posūkis į jūsų pačių tobulėjimą.

6. Nedaugelis atsispiria nuoširdžiai, besąlygiškai meilei daugiau nei

metus. Kodėl nepradėjusjos rodyti jau dabar? Tegul tai bus gražiausi
jūsų santuokos metai. Daugeliui pakako mažiau nei mėnesio - meilė
sukūrė meilę, ir visas jų vedybinis gyvenimas pasuko kita vaga.
 Ketvirtas skyri us

„Paklausyk manęs!“

Gyvename tokiame amžiuje, kuriame daug triukšmo ir

kvailų plepalų, tiek matomų, tiek girdimų. „Kalbančios gal­
vos“ televizijoje. Nenutrūkstamas srautas elektroninių laiš­
kų, iš kurių dauguma - brukalai. Vyrukas, prekybos centre
plepantis mobiliuoju telefonu. Visur, kur tik einame, skamba
muzika. Sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės. Žinoma, mes
mėgstame bendrauti. Mažai aptinkame vietų, kur vyrautų tyla
ir ramybė.
Tačiau koks tas bendravimas? Štai kur klausimas.
Kai nepasiseka bendrauti atvirai ir prasmingai, tikriau
sakant, kai su partneriais nepasikalbame apie gyvenimą, su­
stabdome jo tėkmę ir gailėdami savęs mėginame sukurti sto­
vinčio vandens baseiną. Jaučiamės vieniši, nes esame vieniši.
Gyvename tame pačiame name, bet tarsi du svetimi žmonės,
o ne kaip vienas elementas. Tai visai priešingas dalykas, negu
yra numatęs Dievas. Kaip rašoma Pradžios knygos 2, 18, iš
pradžių Jis pasakė: „Negera žmogui būti vienam.“ Daugelis
pasijuto „atsiskyrę“ dar vedybiniame gyvenime. Nėra gerai
būti vienam.

„Paklausyk manęs!“ 53
 NORO IŠRAIŠKA

Priešingai, negu manome prieš santuoką, nesuvaržytas ben­

dravimas nėra savaime suprantamas dalykas. Kita vertus, kai
kurių porų nuomone, jis nėra ir neįmanomas. Jei pora nori
tapti vienu elementu ir džiaugtis šiltais santykiais gyvenime,
o tai yra didžiausias žmogiškas pasitenkinimas, partneriai
turi bendrauti. Nepažinsime vienas kito, jei vienas su kitu
nepasikalbėsime. Kaip rašoma Pirmojo laiško korintiečiams
2, 11, apaštalas Paulius apie tai tiksliai pasakė kreipdamasis
į korintiečius: „Kas iš žmonių pažįsta žmogaus mintis, jei ne
paties žmogaus dvasia? Taip ir Dievo minčių nežino niekas,
tik Dievo Dvasia.“
Taip, kaip niekada nežinotume, koks yra Dievas, jeigu Jis
nebūtų perdavęs tai per savo Dvasią, taip ir mes nepažintu-
me vieni kitų, jei nebendrautume. Pasakymas „skaitau jį kaip
knygą“ galėtų būti teisingas po penkiasdešimties metų atviro
bendravimo, tačiau ankstyvaisiais santuokos metais taip sa­
kydami būtumėte neteisūs. Puikiai žinote, kad vyras tikrai
negali skaityti jūsų minčių. Jei norite, kad jis reaguotų į jūsų
jausmus, turite jam pasakyti, kaip jaučiatės! Jei norite, kad
žmona domėtųsi, kaip jums sekasi, turite pasipasakoti.
Bendravimas yra noro išraiška. To pavyzdys Antrojo laiš­
ko korintiečiams 6, 11 ir 13, kur Paulius sako korintiečiams:
„Mūsų širdis jums erdvi tapo <...> ir praplėskite savo širdis.“
Mes sąmoningai pasirenkame bendrauti arba nebendrauti.
Nėra teisingas pasakymas: „Aš jau toks esu. Nesu labai ben­
draujantis!“
Na, taip, kai kurie žmonės labiau linkę klausytis. Galime
turėti daug minčių, jausmų, patirties ir visai nenorėti reikšti
jų kitiems. Neturime potraukio kalbėti. O kiti yra plepiai -

54 Darni santuoka
leas minty, tas ir ant liežuvio, paprastai jie nenutyla nė minu­
tei. Linkusiems klausytis sunkiau išreikšti savo nuomonę nei
plepiams. Kita vertus, plepiams sunku išmokti klausytis.
Kad bendravimas būtų veiksmingas, reikia ir kalbėti, ir
klausytis. Kiekvienas bendraudamas
linksta į vieną iš šių dviejų priešingy­ Bendravimas iš
bių. Todėl kiekvienas turime savų sun­ esmės yra noro
kumų bendraudami, tačiau bendrauti išraiška, ne asme­
galime. Bendravimas iš esmės yra noro nybės savybė.
išraiška, ne asmenybės savybė.
Mes arba norime, arba nenorime bendrauti, tačiau tai
daryti galime. Galiu arba atverti širdį, arba užsisklęsti. Nega­
liu kaltinti savo asmenybės, partnerio atsakymo arba dar ko
nors. Jei gyvenu sau, pasirenku tai ir sąmoningai neklausau
Dievo įsakymo dėl santuokos partnerių sutarimo. Santuoka
nebus tobula, jei abu partneriai nepasirinks bendrauti.

KAS SLYPI UŽ ŽODŽIO „GERAI “

Jei turime sunkumų nuoširdžiau bendrauti su sutuoktiniu,

lengviausia pirma pamėginti pasipasakoti apie kasdienius
įvykius, o vėliau pereiti prie išsamesnio bendravimo. Jei esa­
me tėvai, iš patirties žinome, kaip elgiasi vaikai grįžę iš kokio
nors renginio, išvykos arba po rekolekcijų bažnyčioje. Į klau­
simą „kaip sekėsi?“ jie atsako: „Puikiai.“ (O kartais net pasa­
ko: „Nežinau.“)
Dažnai palaukiame, ir po kurio laiko jie pasipasakoja,
kaip sekėsi. Arba atsargiai paklausiame taip, kad turėtų pasa­
kyti daugiau negu dviskiemenį žodį.

„Paklausyk manęs!“ 55
 Kaip galime būti kitokie santuokoje, jei kitaip daryti ne­
mokame? Jauniems sutuoktiniams ir kitiems, turintiems sun­
kumų taip bendraujant, patariu pasistengti keletą savaičių
kalbėtis apie smulkmenas: „Na, mielasis, įsėdau į automobilį,
nuvažiavau iki sustojimo ženklo, pasukau į kairę ir važiavau
toliau. Atėjusi į biurą kabykloje už galinių durų pasikabinau
paltą...“ Žinoma, aš perdedu, bet juk suprantate, ką noriu pa­
sakyti. Smulkiai papasakokite, kas vyksta jūsų gyvenime. Po
kelių tokių dienų pavyks paminėti tik svarbesnius dienos įvy­
kius. Dar svarbiau, kad pradėtumėte reikšti jausmus taip pat
paprastai, kaip ir pasakoti apie tai, kas vyko. Toks pasidalijimo
mintimis procesas padės sutarti su partneriu. Jis arba ji pra­
dės jaustis dalimi to, ką jūs veikiate.
Jei abu dirbate, kiekvienam sutuoktiniui naudinga apsi­
lankyti vienas kito darbovietėje. Pamatęs jūsų darbo aplinką
partneris geriau supras jūsų pasaulį. Supažindinkite vieni ki­
tus su bendradarbiais, kad grįžę namo ir sutuoktiniui pasakę:
„Kevinas šiandien buvo tikrai blogos nuotaikos“, šis prisimin­
tų tą Keviną ir įsivaizduotų, kaip jis atrodo būdamas blogai
nusiteikęs.
Kita bendravimo pakopa - spręsti problemas ir priimti
sprendimus. Kadangi sprendimų priėmimo procesui skiria­
mas visas skyrius, neaptarsiu dabar šios bendravimo pakopos,
tik pasakysiu, kad dažnai nuo to prasideda vedybinio gyveni­
mo konfliktai.

KAI ĮSIKARŠČIUOJAME

Trečia bendravimo pakopa - bendravimas kilus įtampai.

Kai įkaista emocijos, dingsta sveikas protas, sukyla jausmai

56 Darni santuoka
ir viskas baigiasi barniu. Kaip jo išvengti ir išlaikyti vienovę
įtampos akimirkomis?
Vieną šiltą rugpjūčio dieną prieš daug metų mano bu­
simoji žmona ir aš apsilankėme pas dvasininką susitarti dėl
sutuoktuvių ceremonijos. Pietaujant po senu ąžuolu jis davė
patarimą ir jo iki šiol nepamiršau: „Kai supykstate, kalbėkite
paeiliui.“ Ir paaiškino, kad turėčiau per tris-penkias minu­
tes išdėstyti savo mintis, o žmona turėtų tylėti (įsiterpti ne­
leidžiama). Tada ji turėtų per tris-penkias minutes pasakyti
savo nuomonę. Tai turėtų tęstis tiek, kiek reikia.
Tą šiltą rugpjūčio dieną nė nepagalvojau, kad man kada
nors pravers tokia strategija bendraujant su puikia Dievo
duota žmona. Kodėl turėčiau taip ant jos supykti? Į tą klausi­
mą netrukus teko atsakyti, o man reikėjo pasimokyti kalbėti
paeiliui. Nuo tada tą patį esu pataręs daugybei porų. Kalbė­
jimas paeiliui neišsprendžia problemos, tačiau tai apramina
įkarštį, todėl galima įsigilinti į kamuojamą klausimą.

KAIP MOKYTIS KALBĖTI PAEILIUI

Patarsiu, kaip dar galima kalbėti paeiliui. Kai partneris kalba,

jūs turite klausytis. Vienas didžiausių bendravimo atradimų -
nuostabi klausymosi galia. Dauguma mūsų nesame geri klau­
sytojai. Kaip rašoma Jokūbo laiško 1,19, Jokūbas sakė: „<...>
kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis <...>.“ Kalbėjimas
nieko vertas, jei niekas nesiklauso. Kai sutuoktinė kalba, jūsų
eilė klausytis, o ne sėdėti ir rūpintis savo reikalais. Negalite
susitelkti į tai, ką ji sako, jei dėliojatės savo mintis. Jas išsaky­
site, kai ateis jūsų eilė kalbėti. Nesijaudinkite dėl savo reikalų.
Atkreipkite dėmesį į partnerės mintis.

„Paklausyk manęs!“ 57
 Klausykitės, apie kokius faktus ir jausmus kalba partnerė.
O iš to, ką ji sako, pasistenkite suprasti, kodėl taip jaučiasi. Jei
suprantate, pasakykite jai, ir tai gali būti galingas vaistas. „Su­
prantu, kaip jautiesi, tikrai suprantu. Paaiškinsiu savo veiks­
mus, kaip aš įsivaizduoju.“ Tada pasakykite, kaip ta padėtis
atrodė jūsų požiūriu. Jei iš tikrųjų esate neteisus, būkite pa­
sirengęs pripažinti savo klaidą, kaip jau esame aptarę. Nieko
nėra geriau kaip racionalus paaiškinimas.
Paklauskite savęs: „Kokių savo sutuoktinės norų aš nepa­
tenkinu?“ Galbūt neatlikote kokių nors namų ruošos darbų,
kuriuos padaryti ji seniai buvo prašiusi. Jums jie gali atrodyti
visai nesvarbūs, bet yra svarbūs jai.
„Praėjo daug laiko, kol mes su vyru dėl to susitarėme, -
neseniai pasakė man viena moteris. - Tokia smulkmena kaip
seni perdirbti skirti laikraščiai, kuriuos reikia išnešti į garažą,
kad nesikauptų namie, jam visai nesvarbi, tačiau man tai svar­
bu, nes nemėgstu netvarkos. Toks daiktas aiškiai matomas.
Galiausiai aš pasakiau: „Klausyk, mielasis, tai svarbu man, o
kadangi myli mane, tai ir padarysi. Tas darbas nei sunkus, nei
užima daug laiko, nei brangiai kainuoja. Taigi...“ Nemanau,
kad jis buvo apie tai anksčiau mąstęs. Arba kitas atvejis - jo
nereikia pertraukti, o aš vis pertraukiu, nes jis, kaip iš tikrųjų
daugelis žmonių, kalbėdamas mėgsta pagalvoti. Kita vertus,
man nesvarbu, jei mane kalbančią pertraukia. Man tai neturi
reikšmės, vėliau galiu tęsti nuo tos vietos, kur buvau sustojusi.
Mėgstu gyvus pokalbius. O jam atrodo, kad taip negerbiu jo.
Stengiuosi taisytis, nes tai svarbu jam.“

nio n o r u l^ e fn u u r s ^ k a d ^ ^ 1' GalimC P3* 0“ SUtU°kti'

jos patarimu iš Laiško filipieSamTz ^ f S’Vad°VaUsitės BibH'
>3 4. „Tegul nelieka vietos
58
Da rn' santuoka
vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu
už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, o kitų.“

KAIP ĮVEIKTI BENDRAVIMO KLIŪTIS

Darnios santuokos paveikslas gražus, tačiau tokio vaizdo

kūrimas - visai kas kita. Reikia didelio kūrybiškumo ir jėgų,
tačiau nedaugelis dalykų gyvenime tai atperka. Kadangi pa­
prastai visiems kyla panašių bendravimo sunkumų, norėčiau
pasiūlyti keletą padėti galinčių patarimų.

„Jie neatsiveria Be abejonės, probleminės poros daž­

niausiai skundžiasi tuo, kad partneris nepasako esminių daly­
kų. Dažniausiai toks tylenis būna vyras. Tačiau būtų neteisin­
ga sakyti, kad tai būdinga tik vyrams. Daugeliui moterų taip
pat patogiau nutylėti, kas vyksta jų sieloje. Pirmiausia noriu
pabrėžti, kad polinkis užsisklęsti nėra psichikos sutrikimas.
Pažinojau vyrų, pripažinusių nenorą atverti širdį kitiems, net
žmonoms, ir leidusių, kad problema sukeltų depresiją ir žlug­
dytų juos kaip asmenis. Jie buvo nusprendę, kad yra beviltiški
psichikos ligoniai. Tačiau tai ne tas atvejis.
Visi turime tiek stipriųjų pusių, tiek silpnybių. Nors ne­
galime ištaisyti praeities klaidų, galime būti ateities šeiminin­
kai. Vaikystėje dėl įvairių priežasčių galėjo susiformuoti už­
sisklendusi, vidiniame pasaulyje gyvenanti asmenybė, tačiau
tai nereiškia, kad negalime išmokti atsiverti ir patirti vienovės
su partneriu malonumo. Bet kuris išugdytas elgsenos modelis
gali būti pakeistas. Turime nutarti, kad permainos vertos dar­
nios santuokos. (Užtikrinu jus, kad taip ir yra.)

„Paklausyk manęs!“ 59
 Kad prasidėtų bendravimas, reikia su sutuoktine aptarti
keblią padėtį. Susėskite malonioje aplinkoje ir savais žodžiais
pasakykite: „Mieloji, suprantu, kad mūsų santuokos vienovė
nėra tokia, kokia galėtų būti. Taip pat suprantu, kad vienas iš
didesnių nesklandumų yra mano nenoras pasikalbėti su tavi­
mi. Aš neatsiveriu, man sunku pasakyti, ką iš tikrųjų galvoju
arba jaučiu. Suprantu, kad tau dėl to sunku, nes nežinai mano
minčių. Noriu pasitaisyti ir prašau tavo pagalbos. Nežinau, ką
galėtum padaryti, kad padėtum, bet gal ką nors sugalvotum.“
Leisk partnerei atsakyti. Gal ji turi kokių nors minčių.
Tada pasakykite jai keletą daly­
Vienas vyras sakė: kų, kuriuos, jūsų nuomone, sunku
„Prašau nesiliauti atskleisti. Patikinkite, kad kai ji ragi­
klausinėjus, jei at­ na „pasakyk daugiau“, jums sunkiau
sakinėju trumpai.“ pradėti pasakotis. Galbūt ji galėtų
paklausti apie konkrečius dalykus.
Vienas vyras sakė: „Prašau nesiliauti klausinėjus, jei atsaki­
nėju trumpai. Tikrai noriu pasakyti daugiau, tačiau negaliu
išreikšti visko po pirmojo klausimo. Nesustok klausinėti, ir
tikiuosi, aš pasakysiu daugiau.“
Sutuoktinis galbūt padėtų kartais paklausdamas jūsų pa­
tarimo. Daugumai lengviau kalbėti, jei kas nors paklausia
konkretaus patarimo, ypač kai tikima, kad jam tikrai to reikia.
Taip pat galbūt ji arba jis pasidomėtų jūsų atostogomis arba
pomėgiais, tada turėtumėte kai ką bendra ir pasikalbėtumėte.
Paskaitykite žurnalą, drauge pažiūrėkite televizijos laidą apie
tai, kaip pagražinti namus, užsirašykite į vakarinius kursus.
Jei tai padėtų pasiekti darnos, vadinasi, ir laikas, ir pinigai in­
vestuoti tinkamai.
Tačiau problemos gali būti ir sunkesnės. Galbūt yra iš pra­
eities likusi nuoskauda, kurią reikia pamiršti. Jeigu ji vis dar
60
Darni santuoka
neduoda ramybės, turite būti atviri, kad partneris galėtų pa­
dėti. Jokia klaida neverta viso gyvenimo kančių. Turite norėti
prisipažinti ir atleisti. Jei sunku pasakyti žodžiu, parašykite
laišką ir paprašykite partnerio perskaityti jį jums būnant ša­
lia. Tada tai aptarkite. Kartais lengviau parašyti tai, ką sunku
nusakyti.
Partneris galbūt taip pat padėtų aptarti kalbėjimo manie­
rą. Jis arba ji galbūt tiek daug kalba, kad jūs negalite įsiterpti.
Daugelis vyrų ir žmonų užduoda klausimą ir puola į jį atsaky­
ti. Tada kitas partneris jaučiasi nereikalingas. Kai kurie galėtų
pasimokyti iš Jokūbo patarimo (Jokūbo laiškas 1, 19): „<...>
kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti
<...>.“ Turbūt esate girdėję pasakojimą apie mažą mergaitę,
kuri rašė laišką Abraomui Linkolnui (Abraham Lincoln). Ji
paprašė mamos pagalbos, tačiau ši, žinodama, kad jos vyras
nusimano Pilietinio karo reikaluose, pasakė: „Paprašyk tėve­
lio.“ „Bet aš nenoriu žinoti tiek daug“, - ištarė mergaitė.
Jei manote, kad bendrauti padėtų kitų dalykų aptarimas,
pasakykite tą vienas kitam. Juk aptarimas taip pat bendravi­
mas. Jūs pripažįstate, kad jums sunku, ir ieškote pagalbos, tad
turėtumėte atsižvelgti į bet kurį pasiūlymą. Gal jūsų neten­
kina seksualinis gyvenimas, todėl susidarėte labai neigiamą
požiūrį į partnerį. Niekada nesate to aptarę, tačiau tai gali būti
tikra kliūtis kalbėtis apie kitus dalykus. Pats laikas pasikalbėti
ta tema. Toks pokalbis nepakenks, bet padėti gali.
Baigdamas šį skyrelį apie bendravimo sunkumus norė­
čiau pasiūlyti, kad abu pasimelstumėte. Gal galite, o gal nega­
lite melstis garsiai, tačiau neabejotinai galite melstis tyliai. Jei
tai bus tyli malda, susitarkite, kad susikabinsite rankomis ir
baigę ištarsite: „Amen.“

„Paklausyk manęs!“ 67
 „Toks mano charakteris “ Nevaldomas pyktis, žinoma,
trukdo bendrauti. Sunku, o gal ir neįmanoma kalbėtis, kai
partneris pyksta. Tačiau į piktumą nereikėtų žiūrėti kaip į
blogybę. Pykčiu reiškiama emocija dėl skriaudos ir neteisybės
sukelia socialinę reformą. Pats Jėzus taip pat yra pykęs (Evan­
gelija pagal Morkų 3, 5).
Tačiau dažniausiai pykstame ne jaudindamiesi dėl tei­
singumo, o dėl savo egoistiškumo, kai kas nors mus suerzi­
na arba mums nepavyksta padaryti, kaip norime. Toks pyktis
smerkiamas Šventajame Rašte (Laiškas efeziečiams 4,31). Net
teisėtas pasipiktinimas lengvai sukelia netinkamų veiksmų.
Todėl Paulius Laiško efeziečiams 4, 26 perspėja: „Rūstaudami
nenusidėkite!“ Neleiskime, kad pyktis mus valdytų ir paska­
tintų netinkamai elgtis.
Pyktį sunku kontroliuoti, tačiau atsakančius į jį veiksmus
turime valdyti. Galime sutvardyti pyktį ir neleisti, kad jis mus
įveiktų. Nedera teisinti neapgalvotą elgesį sakant: „Toks mano
charakteris.“ Visi turime charakterį ir privalome būti atsakin­
gi už savo elgesį.
O kaip valdyti pyktį per šeimyninį konfliktą? Siūlau pa­
prastą būdą - nutraukti pokalbį ir įvertinti padėtį. Kai pajau­
čiate kylantį pyktį (visi suvokiame, kai taip atsitinka), iškart
pasistenkite susivaldyti. Paprasčiausiai pasakykite: „Mieloji,
jaučiu, kad ima pyktis. Nenoriu susierzinti ir tu, žinau, taip
pat nenori, kad supykčiau. Todėl susitarkime, kad baigiame
kalbėtis, kol aš susitvardysiu. (Pokalbį atidėti turėtume ne
kelioms dienoms, o tik kelioms minutėms arba daugiausia
kelioms valandoms.) Biblijoje (Laiškas efeziečiams 4, 26) pa­
tariama: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ Taip
elgiamės ne norėdami išvengti konflikto, tik laikinai atsitrau­
kiame, kad nuramintume emocijas.
62 Darni santuoka
 Nutraukę beįsiplieskiantį pokalbį įvertinkite savo mintis,
veiksmus ir jausmus kartu su Dievu. Niekada nedarykite to
vieni, nes prieisite prie klaidingos išvados. Melstis galėtumėte
nors ir taip: „Viešpatie, kodėl mane taip slegia šitas dalykas?“
Prisipažinkite dėl egoistiškų motyvų, klaidingų požiūrių arba
kitų blogų poelgių pirmiausia Dievui, paskui sutuoktiniui,
juos pripažinkite.
Nurimus emocijoms vėl aptarkite problemą ir galbūt kal­
bėkite paeiliui, kaip rašyta pirmiau. Visas problemas galima
išspręsti. Pyktį lydintys šiurkštūs, kandūs žodžiai arba fizinis
smurtas tik apsunkina problemą ir niekada jos neišsprendžia.
Galimas dalykas, kad pyktis atskleis, į kurią santykių sri­
tį reikėtų atkreipti dėmesį. Tinkama reakcija padeda kurti
darną. Tačiau pyktis, jei leisite, kad jus užvaldytų, paskatins
skirtis, o ne sutarti. Pyktis visada išskiria, o jį suvaldę tapsite
artimesni vienas kitam.

„Jis toks savanaudis.“ Kai kurios moterys sako: „Bet

mano vyras toks savanaudis. Net kai kalbamės reikalauja, kad
būtų taip, kaip jis nori. Aš visada ne­
teisi. „Sėskis ir paklausyk, kaip turi Savanaudiškumas -
būti“, - taip jis supranta pokalbį.“ didžiausia kliūtis
Savanaudiškumas - didžiausia siekiant darnos, ir
kliūtis siekiant darnos, ir visi kenčia­ visi kenčiame dėl
me dėl tos ligos. O siekdami darnios tos ligos.
santuokos labiausiai sau kenkiame
patys. Iš prigimties esame linkę krypti į priešingą pusę: „Mano
požiūris man visada atrodo teisingas. Kitaip jis nebūtų mano
požiūris. Juk nemanote, kad rinkčiausi neteisingą požiūrį?“
Šiuo atveju padeda žmogaus prigimties supratimas. Suvo­
kę savo silpnąsias vietas realiau įvertinsime kiekvieną situaci-

„Paklausyk manęs!“ 65
ją. Esu savanaudiškas, nes tokia mano prigimtis. Tačiau kaip
krikščionio mano prigimtis kitokia - mano gyvenime yra
Šventoji Dvasia. Todėl turiu pasirinkimą. Galiu nesilankstyti
savo savanaudiškajai prigimčiai. Galiu pasirinkti bendradar­
biauti su Šventąja Dvasia ir nebūti savanaudiškas.
Savanaudiškumo priešingybė - meilė, biblinė meilė, kuri
yra pasiaukojanti ir besąlygiška. Tai didžiausia dovana, kurią
galiu pasiūlyti savo žmonai. Tačiau tokią meilę galėjau pasiūlyti
tik tada, kai apsisprendžiau būti nesavanaudiškas. Renkuosi aš.
Tiesa, dėl sutuoktinio savanaudiškumo nieko nepadary­
site. Tik dėl savojo galite apsispręsti. Jei su tuo susitvarkote,
rodote sektiną pavyzdį partneriui. (Dauguma mūsų į meilę
atsakytų meile.) Kai nebesistengiate įveikti partnerio sava­
naudiškumo, galvokite, kaip nugalėti savąjį.

„Nenoriu jos įskaudinti Daug žmonų ir vyrų nesisten­

gė išsipasakoti, nes nenorėjo įskaudinti savo sutuoktinio. Jie
tvirtino, kad partneriui būtų sunku girdėti atvirai išsakomą
nuomonę. Taigi jiems geriau ribota santuokos vienovė negu
nutrūkę santykiai. Tikslas garbingas, ir dauguma mūsų esa­
me jautę tokią įtampą. Tačiau santykiai negali plėtotis į gerąją
pusę, jei neprisiimsime atsakomybės, o tai kartais būna sunku.
Nenoriu pasakyti, kad liūdna istorija pradėtumėte vargin­
ti partnerį pusvalandį prieš vakarienę penktadienio vakarą.
Turėtumėte atidžiai pasirinkti laiką ir vietą. Taip pat reikėtų
laikytis konstruktyvaus, o ne destruktyvaus bendravimo prin­
cipo. Laiško romiečiams 14,19 patariama: „Tad laikykimės to,
kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui.“ Kaip jau
buvo minėta pirmiau, „ugdo“ reiškia „pamoko“. Vadinasi, rei­
kia turėti aiškų tikslą - pamokyti sutuoktinį. „Meilė ugdo“,
rašoma Pirmojo laiško korintiečiams 8, 1.
64 Darni santuoka
 Neskatinu išsakyti partneriui neigiamų minčių prisiden­
gus atvirumu. Krikščioniška nuostata - tiesą sakyti su meile
(Laiškas efeziečiams 4, 15), o meilė ugdo. Privalome sakyti
tiesą, bet turime stengtis išsakyti ją taip, kad pamokytume, o
ne pakenktume.
Tiktų paklausti savęs: „Ko siekiu tai sakydamas?“ Ar tai
darote supykę ir norite keršyti? Taip netinka, nes greičiau ati­
tolsite, negu suartėsite. Kartais visi būname nepatenkinti par­
tneriu, tačiau norėdami būti atviri nebūtinai turime reikšti
tokius jausmus. Pagalvokime, ar tai padeda ugdyti. Jei pamo­
ko - puiku! Tada išreikškite juos! Bet jeigu jie pasipiltų tarsi
bombos, tada mažinkite padėties aštrumą, kol nesugriovėte
to, ko labiausiai troškote.
Tai pasakęs noriu priminti, kad tam tikrais atžvilgiais
sunku pamokyti kitą. Asmens tobulėjimas nebūna lengvas.
O tikra meilė stengiasi padėti tobulėti net kai neišvengiama
sunkumų. Niekam nepatinka kentėti, ir partneris greičiausiai
nebus patenkintas jūsų išsakyta tiesa, tačiau verta tą padary­
ti, jei tokia kančia padeda tobulėti. Operacija niekada nebus
maloni, tačiau gali būti išgelbėta gyvybė. Visiems gyvenime
prireikia emocinio, socialinio ir dvasinio gydymo, o sutuokti­
niai tais atvejais būna geriausi gydytojai.
Neabejotinai norėsite pasakyti apie savo nesėkmes ir nu­
sivylimus, nes ne visada esame laimingi ir patenkinti. Jei san­
tuoka brandi, partneris visada suteiks galimybę tai padaryti,
net kai bus blogai nusiteikęs. Tada ne laikas priekaištauti, rei­
kia išklausyti ir suprasti.
Niekada nesidangstykite atvirumu kaip galimybe išlieti
savo nepasitenkinimą ir dėl to apkaltinti partnerį. Nepamirški­
te, kad laimė arba liūdesys yra būsena, kurią patys pasirenkate.

„Paklausyk manęs!“ 65
Sutuoktinio požiūris arba veiksmai gali padėti tą padaryti arba
sutrukdyti, bet renkatės jūs.
Tačiau neturite būti pernelyg globėjiški žmonai arba vy­
rui. Sutuoktiniui reikia ne kitos mamos arba kito tėčio, o vi­
sapusiško partnerio, mylinčio jį taip, kad galėtų išsakyti tiesą
su meile.
Gerai apgalvokite gydymo procedūrą. Neperdozuokite.
Nė vienas nenorėtume išgirsti apie visas savo silpnąsias puses
iš karto tą pačią dieną. Vaistai vartojami kas kelios valandos,
o ne visi iš karto. Pasirinkite geriausią laiką - ne vėlų vakarą
arba metą, kai partneris alkanas. Paklauskite, ar jis išklausytų
šiek tiek konstruktyvios kritikos. Nesakykite nieko, jeigu jis
nenori. Pasistenkite kritiką išsakyti taip, kad partneris rea­
guotų teigiamai.
Kartu su kritika pasakykite ir komplimentų. Biblijos po­
žiūris į kritiką parodomas Apreiškimo Jonui 2, 2 ir 4. Efezo
bažnyčiai Kristus sakė: „Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir
tavo ištvermę. <...> Bet aš turiu prieš tave tai <...>.“ Tada Jis
pasako kritišką pastabą.
Modelis būtų toks: trys komplimentai ir viena kritiška
pastaba. Geriausia pagirti toje pačioje srityje, dėl kurios ke­
tiname priekaištauti. Tačiau net prieš pagirdami palaukite,
kol gausite sutikimą būti išklausyti. Pavyzdžiui, sakykime,
žmona nori išsakyti man priekaištą dėl to, kad palieku plaukų
kriauklėje. Ji galėtų pradėti sakydama: „Mielasis, ar norėtum
šįvakar išgirsti konstruktyvios kritikos?“ Taigi ji pasiūlo man
pasirinkti - sakyti „taip“ arba „ne“. Jei pasakysiu „ne“, galiu
beveik užtikrinti, kad mažiau nei po valandos ištarsiu: „Kaip
T tos kritikos, ką norėjai pasakyti? Nekantrauju sužinoti.“
ys. „Niekis, galiu atidėti iki rytojaus arba net iki kitos
66
Darni santuoka
savaitės. Duosi žinią, kai būsi pasirengęs.“ Tada aš tikriausiai
tarsiu: „Jau dabar geriau jaučiuosi.“
Na, o ji pradės nuo komplimentų: „Prieš kai ko paprašy­
dama noriu pasakyti, kas man tavo patinka. Pirmiausia verti­
nu tai, kad visada pasikabini drabužius. Kitos moterys pasa­
koja, kad jų vyrai išmėto savo drabužius po visus namus. Tu
niekada taip nedarai. Nežinau, ar mama tave to išmokė, bet
man patinka tvarkingumas. Kitas dalykas - esu dėkinga, kad
vakar nuo priekinio mano automobilio stiklo nuvalei prilipu­
sius vabzdžius. Man patinka, kad nuvalai tuos vabzdžius nuo
priekinio mano automobilio stiklo. Ir dar noriu pridurti: man
labai patinka, kad išsiurbi grindis ketvirtadienių vakarais. Kai
siurbi grindis, jaučiuosi tarsi devintam danguj. Taigi noriu
pasakyti, kad tu man tikrai patinki, tik yra vienas dalykas,
kurį galėtum pakeisti, o aš tada jausčiausi dar laimingesnė.“
Visą laiką, kol ji kalbėjo, atidžiai klausiausi, ir kadangi ji
mane gerai vertino, buvau pasirengęs atsiliepti į jos prašymą.
Tada ji pasakė: „Kai įeinu į vonią, mane labai suerzina kriau­
klėje palikti plaukai, todėl gal nepamirštum mano prašymo ir
išvalytum ją?“
Prisipažinsiu, kad šis pokalbis nėra išgalvotas, o aš dabar
esu geriausias visų laikų kriauklių valytojas.
Pagyrimai užtikrino, kad nesu nevykėlis. Iš esmės darau
gana gerus darbus, todėl esu paskatintas tobulėti. Tačiau jei
pakritikuotumėte mane prieš tai nepagyrę, greičiausiai nusi­
vilčiau. „Darau viską, ką galiu, kad ji būtų patenkinta, o ką
už tai gaunu! Dar vieną priekaištą! Ir nusiviliu!“ Tokios būtų
mano mintys.

„Žinau, kad nepasitikiu s a v im i Daugelis stengiamės

įveikti savyje įsišaknijusį nevisavertiškumo jausmą, nors iš­

„Paklausyk manęs!" 67
oriškai atrodome patenkinti ir pasitikintys savimi. Lengvai
atkuriame visą virtinę nesėkmių, o laimėjimus prisimename
sunkiai. Išsigąstame bendravimo bet kokioje situacijoje. To­
dėl santuokoje sunkiai reiškiame mintis bijodami atmetimo
ir nesėkmės. Džeimsas Dobsonas (James Dobson) pastebi,
kad „dėl savigarbos trūkumo atsiranda daugiau psichikos
sutrikimo požymių negu dėl bet kurios kitos aplinkybės“*.
Jis pažymi, kad mūsų visuomenės vertybių sistema išaukšti­
na grožį, protinius sugebėjimus ir sporto talentus.** Jei nesi­
seka šiose trijose srityse (kurių dažniausiai negalime paveik­
ti), laikome save nevykėliais.
Tačiau save galbūt suvokiate klaidingai. Taigi galite ir ne­
būti supermodelis arba Stanfordo universiteto absolventas,
galite nemokėti įridenti į duobutę golfo kamuoliuko kaip
Vudsas (Woods), pravarde Tigras. Kur tada pritapsite? Prie
visų mūsų, paprastų mirtingųjų, sukurtų pagal Dievo pa­
veikslą. Daugelis aplinkinių grūmėsi su tokiais pat nevisaver-
tiškumo jausmais ir laimėjo. Jūs irgi galite.
Be abejonės, turite silpnybių. Tikriausiai ir nesėkmių esa­
te patyrę. Bet taip pat turite jėgų ir jums gali pavykti nema­
žai dalykų. Galite nesugebėti išlaikyti stojamojo egzamino į
medicinos mokyklą, bet žinote, kaip sukurti interneto sve­
tainę. Galite neturėti tobulos figūros, tačiau esate mėgstantys
bendrauti, patrauklūs ir turite meninių gabumų. Jūsų suge­
bėjimai ne tokie patys kaip kitų, o ir neturi būti tokie patys.
Dievas neturi tokio fabriko, kur kaip sausainius keptų mus
visus vienodus. Jis kuria snaiges, kurios, kaip žinome, labai
įvairios.

Ten *5 3 ^ ^ evv an<* ^e e Grand Rapids: Revell, 1999, p. 195.

68
Darni santuoka
 Būkite sau geriausi, vedami Dievo. Pasitelkite savo gabu­
mus, nesirūpinkite dėl tų dalykų, kurių negalite paveikti. Jūs
verti pagarbos, nes esate sukurti pagal Dievo paveikslą. Jūsų
vertė nustatoma ne pagal tai, ką padarėte arba ko nepadarėte.
Galite pasiekti vertingų tikslų. Nesileiskite valdomi emocijų.
Prisipažinkite apie savo nevisavertiškumą Dievui ir padėko­
kite už tai, kad „visa galiu tame, kuris [Kristus] mane stiprina“
(Laiškas filipiečiams 4, 13).
Kaip sutuoktinis gali padėti savęs negerbiančiam partne­
riui? Paskatindamas susitaikyti su praeitimi ir galvoti apie
ateitį bei užtikrindamas meilę ir dėmesį. Kaip tik tai ir yra
svarbiausia santuokoje. Nereikia nešti savo naštos vieniems
(Laiškas galatams 6, 2). Džeimsas Dobsonas pateikia gražų
tokio sutuoktinio paskatinimo pavyzdį:

„Gyvenimas buvo sunkus ir tu daug kentėjai. Iki šiol

niekas tau nepadėjo, ir kartais tave apimdavo didžiulė
neviltis. Tad leisk man pasidalyti šia tavo našta. Man
įdomi tavo asmenybė, tu pelnei mano pagarbą ir ją pa­
tirsi. Aš labai noriu, kad nebesirūpintum dėl savo bėdų.
Geriau patikėk jas man. Mes sutelksime dėmesį į da­
bartį bei ateitį ir kartu sieksime tinkamų sprendimų.“*

Taip partneriui sakydamas sutuoktinis perduoda palan­

kumą, meilę, supratimą, padrąsinimą ir parodo kryptį. Ir tai
skatina ne nusivilti, o teigiamai žiūrėti. Toks požiūris visada
padeda tobulėti.

* Ten pat, p. 196.

„Paklausyk manęs!“ 69
 PABAIGAI

Nuoširdus, prasmingas bendravimas nėra prabanga, tai - bū­

tinybė. Be tokio bendravimo nebūna darnios santuokos. Ben­
dravimo kliūtys sunkiai įveikiamos, bet nėra nenugalimos.
Svarbiausia - mūsų pačių noras bendrauti. Norėdami, kad
santuoka būtų darni, turite bendrauti nepaisydami savo emo­
cijų ir praeities nesėkmių. Procesas nelengvas, tačiau pastan­
gos tarnauja tobulėjimui. Toliau pateikiami patarimai jums
padės, jei norėsite!

JŪSŲ EILE

Pamąstykite apie savo santuoką ir nuoširdžiai paklauskite: „Ar

mane tenkina toks bendravimas, kokį jau pasiekėme?“ (Jei ne, skai­
tykite toliau.)

L Užsirašykite, kokiose jūsų santuokos srityse bendrauti reikia la­

biausiai.

2. Kuris iš jūsų daugiau kalba?

3. Jei sunku perduoti partneriui savo mintis irjausmus, pamėginkite

pasinaudoti patarimais iš skyrelio „Jie neatsiveria“ (Žinoma, sunku
pradėti, bet, kaip sakė kinų senovės išminčius: ,,Tūkstančio mylių
kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. “)

4. Dar kartą perskaitykite šio skyriaus dalis ir po kiekvienos užsira­

šykite, kuo manote prisidėti tobulindami bendravimą su partneriu.
Stenkitės tai daryti nuolat.

70
Darni santuoka
5. Drauge su partneriu perskaitykite kiekvieną dalį garsiai ir aptar­
kite, ką išjų pritaikytumėte sau. (Neminėkite, ką pasakytumėte apie
partnerį, nebent jis arba ji to paprašytų.)

6. Paklauskite partnerio, ar norėtų padėti bendraujant kurioje nors

srityje. (Nereikalaukite to daryti primygtinai.)
 Penk t as skyri us

„Kas kuo rūpinasi?“

Eime ir Denas neseniai parskrido iš Maujo, kur buvo išvykę

medaus mėnesiui. Jie abu puola į savo darbus ir laukia pir­
mojo vakaro naujame bute. Eime grįžta pusvalandžiu anks­
čiau negu Denas ir pasitikrinusi telefono atsakiklį bei per­
žvelgusi laiškus nutaria pradėti gaminti vakarienę - pirmą
jau kaip sutuoktinė. Bepjaustant svogūnus pareina Denas,
drožia tiesiai į virtuvę ir sugriebęs ją į glėbį aistringai pabu­
čiuoja. Jai dar nespėjus atsipeikėti vyras sėdasi prie kompiu­
terio ir ima žaisti.
Kai vakarienė paruošta, Eime pakviečia Deną, o jis įlėkęs
plačiai šypsosi ir sako: „Oho, kokie kvapai!“ Valgydami kal­
basi daugiausia apie tai, ką sakė bendradarbiai. Po vakarie­
nės Denas atsiprašo ir išskuba žiūrėti krepšinio, o Eime imasi
nukraustyti stalą ir suplauti indus. Netrukus susėda kartu ir
džiaugiasi meiliai leidžiamu vakaru.
Kitą vakarą viskas vyksta beveik taip pat, kaip aprašyta
pirmiau. Trečią vakarą vyksta III veiksmas (toks pat kaip I ir
II). Eime pradeda varstyti Deną žvilgsniais, kai jis su broliu
telefonu kalbėti apie tai, kokių galimybių tais metais turi
72
Darni santuoka
Šiaurės Karolinos komanda. Kai pokalbis baigiasi, ji jau pasi­
rengusi išlieti pyktį.
Denas apstulbęs. Ką jis padarė ne taip? „Juk tau patinka
gaminti, - paprieštarauja jis. - Visada taip sakei. Gamindavai
man, kai draugavome.“ Tik Denas nepriduria, kad jo mama,
visą laiką būnanti namie, paskui visada sutvarkydavo virtuvę
(ir atlikdavo visus kitus namų ruošos darbus), o tėtis nueida­
vo į poilsio kambarį.
Eime nepasisakė, kad augdama matydavo, kaip tėtis, kny­
gų iliustruotojas ir dirbantis namie, dalydavosi namų ruošos
darbus su mama, mažmeninės prekybos vadybininke. Nei ji,
nei Denas negalėjo aiškiai išreikšti šitų lūkesčių. Jie tiesiog
visa tai matė augdami, todėl kiekvienam ir be žodžių atrodė,
kad taip ir turi būti.
Iš Eimės ir Deno matyti, kas kartais nutinka daugeliui
šeimų per pirmuosius tris santuokos mėnesius, kai poros
supranta, kad nesusitarė dėl tokio svarbaus klausimo: „Kaip
dalijamasi namų ruošos darbais?“ Net šiomis dienomis kar­
tais kas nors turi susitvarkyti. Kas nors turi pasirūpinti, kad
būtų sumokėta už nuomą. Kad būtų ramiau gyventi ir gyve­
nimas bėgtų sklandžiau, sutuoktiniai turėtų iš anksto susitar­
ti dėl ruošos darbų, o ne nuolat tartis: šią savaitę nupirksiu
produktus, jei tu apmokėsi sąskaitas. Anksčiau sutuoktiniai
pareigomis dalydavosi iš tradicijos, bet kai dauguma moterų
išėjo į darbus ir visuomenėje daug kas pasikeitė, namie atsira­
do kitų reginių: laikraštį skaitančio tėvelio vaizdas, kai mama
siurbliuoja grindis jam po kojomis, dingo kartu su nespalvota
televizija.

„Kas kuo rūpinasi?“ 73

 KAIP ŽINOTI, KAS KĄ GALVOJA

Tačiau net šiomis dienomis daugelis į santuokinį gyvenimą

ateiname su tam tikromis prielaidomis mintyse: vyrai (mūsų
nuomone) remontuoja, taiso gedimus, kepa mėsą ant grote­
lių ir daro viską, kas susiję su automobiliais arba šiukšlėmis.
Moterys (nesvarbu, ar eina į darbą, ar ne) puoselėja namus
rūpindamosi tik tokiomis smulkmenomis: išvalo viryklę, pa­
deda muilo duše, ir atlieka tokius svarbius darbus kaip galu­
tinis sprendimo priėmimas dėl kambarių puošybos. Moterys
taip pat sudaro šeimos planus, tvarko visuomeninius reikalus
ir žino, kur kuriuo metu turėtų būti vaikai.
Kaip tada tikimasi numanyti tas prielaidas? Poros išveng­
tų daugelio konfliktų, jei dar prieš vedybas aptartų įsipareigo­
jimus. Paprastai bėda ne ta, kad sutuoktiniai nesusitartų dėl
pareigų, bet jie net nepasikalba apie tai. Tačiau net seniai su-
kūrusiems šeimas pravartu vis pasitikrinti ir įvertinti, ar tin­
kamai dalijamasi namų ruošos darbais (arba net pasikalbėti
apie tai, ar to apskritai reikia!).
Pirmiausia grįžkime prie minties apie darnią santuoką ir
Dievo planus.

ADOMO IR IEVOS KOMANDA

Pradžios knygos 1, 28 matome, kad iš pat pradžių Dievas

Adomui ir Ievai skyrė tikslą: „Ir Dievas juodu palaimino
ir tarė: „Veiskitės ir dauginkitės, ir pripildykite žemę, ir ją
paverkite, ir viešpataukite jūros žuvims ir dangaus paukš­
čiams, ir visiems gyvuliams, kurie kruta ant žemės.“ Abu - ir
vy > žmona turėjo atlikti darbą. Dievas pašaukė juos
74
Darni santuoka
daugintis ir viešpatauti Žemėje arba pavergti ją su visomis
jos gyvomis būtybėmis. Abu turėjo prisidėti, kad pasiektų
tikslą, tačiau akivaizdu, kad jų funkcijos skirtingos. Fiziškai
moteris skirta būti gimdytoja, tačiau gyvybiškai svarbus vai­
dmuo šiame vyksme atitenka vyrui. Dievo modelis - vieno­
vė. Dievo planas visada toks, kad vyras ir žmona - koman­
da. Tokia komanda reikalinga, kad gimtų gyvybė, ir toks yra
gyvenimo modelis.
Kaip fizinis dauginimasis reikalauja dalyvauti vyrą ir
žmoną kiekvienam atliekant atitinkamą funkciją, tačiau vei­
kiant abiem drauge kaip vienetui, taip ir visose kitose srityse
jų įsipareigojimai yra skirtingi, tačiau tikslas - vienovė. Ne
visi sporto komandos žaidėjai atlieka tas pačias užduotis, bet
jų visų toks pat tikslas. Taip ir vyras su žmona atlieka ne tas
pačias funkcijas, tačiau kaip komanda jie siekia to paties Die­
vo paskirto tikslo.
Užuominą į skirtingas Adomo ir Ievos funkcijas matome
Pradžios knygos 3, 16-19, kai Dievas paskiria bausmę už jų
nuodėmę:

„Tarė taip pat moteriškei: „Aš padauginsiu tavo var­

gus ir tavo gimdymus; tu gimdysi sopuliuose ir būsi
vyro valdžioje, o jis bus tavo valdovas.“ Adomui gi
tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei iš
medžio, iš kurio aš tau buvau įsakęs nevalgyti, žemė
bus prakeikta dėl tavo pasielgimo: varguose tu iš jos
maitinsies per visas savo gyvenimo dienas. Ji tau žel­
dins erškėčius ir usnis, ir tu valgysi lauko žolę. Savo
veido prakaite tu valgysi duoną, iki nesugrįši į žemę, iš
kurios esi paimtas, nes dulkė esi ir dulke vėl pavirsi.“

„Kas kuo rūpinasi?“ 75

 Dievo bausmė Ievai buvo susieta su skausmais gimdant.
Gimdymas buvo neabejotinai tik Ievai skirta funkcija. Ta
bausmė neturi įtakos vyro funkcijai dauginimosi procese.
Dievas, skirdamas konkrečią bausmę Adomui, pasirinko
žemę, nes Adomas buvo žemdirbys. Erškėčiai ir usnys turėjo
apsunkinti jo darbą įdirbant žemę.
Abi šios bausmės turėjo nuolat priminti nuodėmės pa­
darinius, ir kiekviena paskirta bausmė buvo specialiai pritai­
kyta. Bausmė Ievai tiko konkrečiai tik jai, o Adomas su savo
bausme susidurdavo kasdien laukuose, nes jo pareiga buvo
aprūpinti šeimą maistu.
Siekdama Dievo skirto tikslo (Pradžios knygos 1, 28:
„Veiskitės ir dauginkitės“) Ieva turėjo vykdyti savo funkciją,
tad akivaizdu, kad žemės nedirbs. Adomo funkcija daugi­
nantis buvo kitokia, todėl jis galėjo sutelkti pastangas į an­
trąją Dievo tikslo pusę - dirbti žemę ir viešpatauti kitoms
būtybėms. Taigi buvo pabrėžiama, kad
Biblijoje visada žmona - gimdytoja, o vyras - šeimos
pabrėžiama, kad aprūpintojas.
vaikų auginimas - Nereikia galvoti, kad šios funkci­
„tėvų“, o ne jos - hermetiškos kameros. Bet kuris
„mamų“ reikalas. bent kiek nusimanantis apie žemės
ūkio ekonomiką žino, kad ūkininko
žmona - svarbus sėkmingo ūkininkavimo garantas. Žinoma,
Adomas taip pat turėjo pareigų, susijusių su vaikų auginimu.
Biblijoje visada pabrėžiama, kad vaikų auginimas - „tėvų“, o
ne „mamų“ reikalas. Šiame skyriuje supažindinama su minti­
mi, kad gyvenant santuokoje pareigos keičiasi, ir pabrėžiama,
jog siekiant Dievo tikslo svarbu komandinis darbas.

76 Darni santuoka
 DARBAS, ŠEIMA IR PASIRINKIMAI

O štai kas rašoma apie jau gerai žinomą moterį iš Patarlių

knygos 31, 10-28:

„Kas ras stropią moteriškę? Jos vertė kaip dalykų iš

tolimiausių žemės pakraščių. Ja pasitiki jos vyro šir­
dis ir jam netrūksta pelno. Ji atsilygina jam geru, o ne
piktu per visas savo gyvenimo dienas. Ji parūpina vil­
nų ir linų ir darbuojasi savo sumaningomis rankomis.
Ji kaip pirklio laivas, kurs iš toli gabena sau duonos.
Ji keliasi anksti rytą, duoda maisto savo namiškiams
ir valgio savo tarnaitėms. Ji apžiūri dirvą ir ją perka;
savo rankų pelnu ji įsiveisia vynuogyną. Ji sujuosia
savo strėnas stiprybe ir sutvirtina savo petį. Ji jaučia
ir mato, kad jos uždarbis pelningas, ir jos žiburys ne­
gęsta naktį. Ji ištiesia savo ranką į didžius dalykus, ir
jos pirštai stveriasi verpstės. Ji atgniaužia savo ranką
pavargėliui ir ištiesia savo delnus beturčiui. Ji nebijo
savo namams sniego šaltumo, nes visi jos namiškiai
apvilkti dvejetu. Ji pasidarė sau antklodžių; plona dro­
bė ir purpuras - jos drabužis. Jos vyras garbingas var­
tuose, kai sėdi su šalies vyresniaisiais. Ji audžia ploną
drobę ir parduoda, ir duoda kananiečiui juostą. Sti­
prumas ir grožis - jos apdaras, ir ji juokiasi paskutinę
dieną. Ji atveria savo burną išminčiai, ir ant jos liežu­
vio yra maloningumo įstatymas. Ji apžiūri savo namų
takus ir nevalgo savo duonos dykinėdama. Jos sūnūs
keliasi ir skelbia ją esant laimingiausią, jos vyras, - ir
jis giria ją.“

„Kas kuo rūpinasi?“ 77

 Nė vienas, perskaitęs šį skyrių, negalėjo padaryti išvados,
kad žmonos funkcija apribojama vaikų gimdymu. Tačiau lie­
ka neišdildomas įspūdis, kad šiai moteriai svarbiausia - jos
namai. Ji turėjo daug ir įvairių darbų: siuvo, gamino maistą,
pirko dirvas, įsiveisė vynuogynus, audė ir pardavė plonas
drobes bei juostas, rūpinosi vargšais ir skurdžiais, o kalbėjo
išmintingai ir maloningai. Ši žmona, be abejonės, ekonomiš­
kai prisidėjo prie namų ūkio. Tačiau visa tai buvo daroma dėl
šeimos gerovės: vyro (11-12 eilutės), vaikų (15, 21, 27 eilutės)
ir savęs pačios (22 eilutė).
O kokie tokio gyvenimo rezultatai? 28 eilutėje sakoma:
„Jos sūnūs keliasi ir skelbia ją esant laimingiausią, jos vyras, -
ir jis giria ją.“
Esu tikras, kad kaip tik tokį vaizdą Paulius turėjo min­
tyse, kai rašė, kad vyresnės moterys turi pamokyti jaunesnes
būti „rūpestingomis šeimininkėmis“ (Laiškas Titui 2, 5). Tai
nereiškia, kad krikščionė žmona turi apsikrauti namų ruošos
darbais, tai reiškia, jog visa jos veikla turi būti dėl šeimos. Pri­
reikus prisiimti naują įsipareigojimą visada turi būti užduo­
dami klausimai: „Kaip tai paveiks mano šeimą? Mano vyrą?
Mano vaikus? Mane pačią? Mūsų tarpusavio santykius?“
Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekvienoje šeimoje tokie
sprendimai vykdomi skirtingai. Šiuo atžvilgiu ypač aukojasi
daugelis dirbančių moterų pradedant specialiste, pasirenkan­
čia laisvai samdomą darbą namie (kad nemažai prisidėtų prie
šeimos pajamų), baigiant mama, vakare grįžtančia namo po
ilgos darbo dienos ir dar ne vieną valandą padedančia vai­
kams ruošti pamokas atidėdama savo pačios poilsį ir valgį.
Kartais moterys eina į darbą tam, kad šeima galėtų leisti vai­
kus į krikščionišką koledžą. (Atkreipkite dėmesį į tai, kad
Naujajame Testamente taip pat daug kur minimos dirban­
78 Darni santuoka
čios moterys: palapines audžianti Priskilė, apie kurią rašo­
ma Apaštalų darbuose, Laiške romiečiams, Pirmajame laiške
korintiečiams ir Antrajame laiške Timotiejui, prekiaujanti
purpuro drabužiais Lidija (Apaštalų darbai 16, 14) ir nepa­
mirškite moterų, kurios, kaip rašoma Evangelijos pagal Luką
8 skirsnyje, keliavo drauge su Jėzumi ir Dvylika [apaštalų] bei
finansiškai rėmė dvasininkiją.)
O kokie vyro įsipareigojimai? Pirmojo laiško Timotiejui
5, 8 sakoma: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais,
tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ Iš šios pas­
traipos konteksto suprantama, kad vyro pareiga - rūpintis šei­
mos našlėmis, tačiau aišku, kad turėdamas rūpintis našlėmis
jis taip pat turi rūpintis ir savo dar artimesniais giminaičiais.

DIEVAS APRŪPINTOJAS

Žinoma, Jėzus į Dievą nuolat kreipiasi kaip į Tėvą. Štai kaip

Evangelijos pagal Matą 7, 9-11 Jis vaizduojamas kaip Dievas
Aprūpintojas:

„Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, pra­

šančiam duonos, duotų akmenį?! Arba jeigu jis pra­
šytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? Jei tad jūs,
būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daik­
tų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems,
kurie jį prašo.“

Jei norėtumėte vienu žodžiu apibrėžti Dievo kaip Tėvo

vaidmenį, kokį žodį pasirinktumėte? Aš pasirinkčiau žodį ap­
rūpintojas. Jis davė viską, ko reikia gyvenimui ir maldingumui
>.Kas kuo rūpinasi?“ 79
(Antrasis Petro laiškas 1, 3). Ne tik gyvenimą Jis davė, bet ir
palaiko gyvybę bei patenkina visus mūsų poreikius.
Tai nereiškia, kad žmona neturėtų imtis iniciatyvos ir at­
sakomybės aprūpinant šeimą. Tokias abejones išblaško Patar­
lių knygos 31 skirsnis. Vyras ir žmona yra komanda ir jie dir­
ba drauge, tačiau pagal Šventojo Rašto modelį vyras turi imtis
pagrindinės atsakomybės dėl fizinių šeimos poreikių.

DIRBANČIOS ŽMONOS,
ĮSIPAREIGOJĘ TĖČIAI

Aišku, yra šeimų, kuriose dėl įvairių priežasčių žmona turi

prisiimti pagrindinio maitintojo funkciją. O pastaraisiais me­
tais, kai tokia permaininga ekonomika ir nėra garantijų, kad
turėsite darbą, vis daugiau moterų ėmėsi uždirbti pragyveni­
mui, kai vyrams grėsė bedarbystė arba per mažas užimtumas.
Dievas tokioms žmonoms suteikia stiprybės ir savo malonę.
Tačiau tokia žmona turi padėti savo vyrui suprasti jo funkciją
savitarpio santykiuose, taip pat gerbti jį ir remti. Nepamirški­
te, kad vyras ir žmona sudaro komandą, o joje kiekvienas turi
įsipareigojimų.
Pastaraisiais metais vis dažniau pastebime, kokie svarbūs
yra įsipareigojimų nevengiantys tėčiai ir kas atsitinka šeimai
bei visuomenei, jeigu jie tokie nėra. Vienas gimstamumo pro­
trūkio laikotarpio tėvelis neseniai prisiminė: „Kai augau, tėtis
nuolat išvykdavo darbo reikalais. Jis nieko nedarė namie ir ne­
labai dalyvavo brolio ir mano gyvenime, išskyrus atvejus, kai
kartais nusivesdavo mus į cirką arba kitas panašias vietas. Aš
pasižadėjau, kad užaugęs būsiu kitoks tėtis savo šeimai.“ Dau­
gelis jo amžiaus ir jaunesnių vyrų yra tokios pat nuomonės.

80 Darni santuoka
 Fizinė motinos funkcija gimdyti vaikus ir juos auginti -
pagrindinė, tačiau vaikui reikia ir šilto, emocionalaus tėčio
buvimo šalia. Vaikui reikalingi abu tėvai, vaiko gerove tėvas
turi rūpintis taip pat kaip ir motina. Bendravimas su vaikais
ir jų ugdymas negali būti pavedamas vien motinai. Daugelis
krikščionių tėvelių darė šią lemtingą klaidą. Vyras ir žmona
yra komandos nariai ir turi veikti kaip komandos draugai.
Šių dienų miestuose daugiau nei 50 procentų žmonų dir­
ba visu etatu ne namuose. Kol nėra vaikų, palyginti nesunku
susitarti, kokiomis pareigomis abu - vyras ir žmona - įsi­
pareigoja dalytis. Atsižvelgdami į savo interesus ir patirtį jie
susitaria, kas ką darys. Kartais jie pasisiūlo padėti atlikti vie­
nas kitam priskirtas užduotis taip išreikšdami abipusę meilę.
Tačiau kai gimsta vaikai, viskas pasikeičia. Vaikais reikia
nuolat rūpintis. Visą laiką, išskyrus valandas, kai miega, juos
reikia prižiūrėti. Kiekvienas vaikų augimo laikotarpis pride­
da naujų įsipareigojimų juos auklėjant. Kaip sekasi pritaikyti
visas tas pareigas prie jau susikurto gyvenimo modelio, kol
dar nebuvo vaikų? Tiesą sakant, nekaip. Atsiradus vaikams
atsiranda kitokių įsipareigojimų. Tada laikas susėsti prie stalo
ir iš naujo susitarti dėl nešališkų įsipareigojimų, padedančių
abiem dirbti kaip komandai, ir skirti visas jėgas, kad vykdytu­
mėte tikslus, kurių abu siekiate, - būti gerais tėvais ir palaikyti
gražią santuoką.

KAIP RASTI PUSIAUSVYRĄ

Neseniai šiek tiek laiko praleidau drauge su tris vaikus augi­

nančiais į ketvirtą dešimtį įžengusiais Džonu ir Elena. Jis -
gydytojas, ji - slaugytoja, dirbanti pusę etato nuo tada, kai

»Kas kuo rūpinasi?" 81

susilaukė pirmo vaikelio. „Kaip judu susitariate dėl pareigų
augindami vaikus ir atlikdami buities darbus?“ - paklausiau
jų. „Deja, ne visada pavyksta“, - šyptelėjęs atsakė Džonas.
„Bet dabar sekasi kur kas geriau negu tada, kai turėjome tik
vieną vaiką, - pridūrė Elena. - Negalėjau patikėti, kad pirmas
vaikas taip smarkiai pakeis mūsų gyvenimą. Planavau visai
dienai grįžti į darbą, kai vaikučiui suėjo trys mėnesiai, tačiau,
atvirai kalbant, tikriausiai dėl motinystės instinkto negalėjau
kiekvieną rytą palikti vaikelio ir išeiti. Tada mudu su Džonu
nutarėme, kad aš dirbsiu pusę dienos, tačiau turėjome susitar­
ti dar dėl daugelio dalykų. Kol vaikai dar nėjo į mokyklą, kas
nors ateidavo jų prižiūrėti, kai mūsų nebūdavo namie. Dabar,
kol aš dirbu, jie būna mokykloje, o kai po pietų vaikai pareina,
grįžtu ir aš. Džonas man labai padėjo ruoštis namuose.“
„Niekada nemaniau, kad kada nors skalbsiu arba valysiu
tualetą, - pridūrė Džonas. - Tačiau turiu pripažinti, kad tada
jaučiu didelį pasitenkinimą ir žinau, jog Elena tikrai vertina
tai, ką padarau.“ - „Kartais jis net gamina valgį - ką nors pa­
prasta“, - įsiterpė Elena. „Man visai gerai pavyksta mėsainiai
ir dešrainiai! - pritarė Džonas. - Praėjusį vakarą mėginau ga­
minti makaronų ir gana gerai išėjo. Sunkiausia mums rasti
laiko vienas kitam, - tęsė jis. - Norime įsitraukti į vaikų gy­
venimą ir, manau, mums tikrai sekasi. Tačiau kartais suvo­
kiame, kad neturime laiko pabūti dviese. Siekiame to ir kai
kada turime priimti griežtus sprendimus. Pavyzdžiui, praėjusį
savaitgalį nevykau į konferenciją iš medicinos srities, kad tą
laiką pabūtume dviese. Mano giminės atvyko prižiūrėti vaikų,
o mes puikiai praleidome tris dienas.“

82 Darni santuoka
 DARBAS KOMANDOJE

Buvo aišku, kad Džonas ir Elena įsivaizdavo, ką reiškia dirbti

komandoje. Nors nuolat susidurdavo su sunkumais, jie kaip
galėdami stengėsi įsitraukti į vaikų gyvenimą ir palaikyti tvir­
tą santuoką.
Būdami komanda vyras su žmona turi veikti drauge vado­
vaujami Dievo ir nuspręsti, kokias funkcijas kuris atliks, kad
kartu vykdytų Dievo tikslus, skirtus jų santuokai. Konkrečios
funkcijos kiekvienoje šeimoje būna skirtingos ir laikui bėgant
keičiasi, tačiau abiem partneriams jos turi būti priimtinos.
Prisiimdami įvairias funkcijas nepažeidžiate savo asmenybės,
o tik praturtinate ją. Kaip vyras ir žmona pora drauge turi
siekti pasirinkto tikslo.
Mano nuomone, nustatant partnerių pareigas reikia atsi­
žvelgti į jų talentus ir gabumus. Vienas paprastai geba ką nors
geriau nei kitas, tad kodėl nepasinaudoti geresniu tos srities
žinovu? Neįsivaizduoju, koks chaosas kiltų mano gyvenime,
jei turėčiau eiti apsipirkti. Tai mano žmonos sritis, ir ji toje
srityje gerai nusimano. Tačiau kitose šeimose ta užduotis gali
būti patikėta ir vyrui.
Bet nereiškia, kad kitas sutuoktinis negalėtų padėti atlikti
minėtų užduočių. Sakykime, vyras prisižada kiekvieną ketvir­
tadienį išsiurbti grindis. Tai nereiškia, kad žmona niekada ne­
turėtų jam padėti. Kai myli, visada norisi padėti, o dažnai taip
ir daroma. Tuo norima pasakyti, kad prisiimdamas tą pareigą
vyras neįsižeis, jei žmona nepadės jam siurbti grindų. Jis ne­
sitiki, kad ji tą darys, nes tai - jo pareiga. O jeigu ji padeda, jis
priima tai kaip meilės išraišką, nes iš tikrųjų taip ir yra.

»Kas kuo rūpinasi?" 83

 PABAIGAI

Šventajame Rašte nenurodoma, kaip išspręsti klausimą, kas ką

darys, tačiau ten mokoma, kaip susitarti. Amoso knygos 3, 3
rašoma, kad pranašas Amosas yra pasakęs: „Argi vaikščioja
du žmonės kartu, jei jie nesusitarę?“ Atsakymas toks: „Ne, jie
eina netoli ir nelabai gražiai.“ Susitarti dėl pareigų palyginti
paprasta, tačiau jei į tai pažiūrima pro pirštus, keblumai ima
veržtis tarsi lava iš ugnikalnio.

JŪSŲ EILĖ

1. Kieno pareiga jūsų šeimoje aprūpinti finansiškai?

______ Žmonos _______ Vyro ________ Dalijamasi
Ar jus tenkina esamas susitarimas? Jei ne, trumpai parašykite, ką
norėtumėte pakeisti.

2. Nesitardami su sutuoktiniu parašykite, kokias pareigas namie no­

rėtumėte prisiimti. Atskirai surašykite, kokias pareigas, jūsų nuomo­
ne, turėtų prisiimti partneris. Pagalvokite apie viską ir būkite kuo
konkretesni.

3. Paprašykite, kad sutuoktinis perskaitytų šį skyrių ir atliktų 1 ir 2

užduotis.

4. Sutartu laiku parodykite vienas kitam savo sąrašus. Gali būti, kad:
a) visiškai sutinkate su tomis užduotimis,
b) dėl kai kurių dalykų nesutinkate (būna sunku apsispręsti),
c) labai nedaug dalykų jus tenkina, tada gali kilti šeimyninis kon­
fliktas.

84 Darni santuoka
5. Kad ir kaip būtų, aptarkite ir įvertinkite savo funkcijas. Ką jūs
galite daryti, bet manote, /cad sutuoktinis padarytų geriau? Ar part­
neris norėtų prisiimti tą įsipareigojimą? Leiskite sutuoktiniui vieną
mėnesį pamėginti.

6. Niekada nemanykite, kad įsipareigojimų negalima pakeisti. Jei

dėl kurių nors dalykų kyla konfliktas, laikas pasikalbėti ir susitarti.
 v
Šešt as skyrius

Sprendimai, sprendimai

A r turėtume siekti aukštesnio mokslo? Persikraustyti?

Kuo greičiau susilaukti vaikų? Ar galime įsigyti automobilį
arba susitaupyti, kad jį nusipirktume? Gyvenant susituokus
kyla daugybė tokių klausimų, tačiau svarbu, kad dėl galutinio
sprendimo sutartumėte abu.
Viena moteris prisiminė: „Pirmą kartą po kelių vedybinio
gyvenimo mėnesių iš tikrųjų susiginčijome, kai vieną dieną
vyras parnešė namo stalą, už kurį sumokėjo penkiasdešimt
dolerių. Ir aš tiesiog nesusilaikiau. Atrodė, tarsi būtų išduotas
pasitikėjimas manimi. Tiesą sakant, tas stalas man visai pati­
ko, tačiau aš dirbau, o jis mokėsi, todėl turėjome neišlaidauti.
Kaip tik tada ir susitarėme, kad pasitarsime dėl bet kokio pir­
kinio, kainuojančio penkiasdešimt dolerių arba daugiau. Ir to
susitarimo laikomės.“
Kaip rašyta pirmiau, daugelis porų, kurioms, atrodo, ne­
buvo sunku bendrauti prieš vedybas, po santuokos patenka į
aklavietę. Svarbiausia tokio pasikeitimo priežastis ta, kad prieš
santuoką nebuvo dėl nieko susitarta. Draugaudami abu pa­
sikalbėdavo tik apie bendrus dalykus, o išsiskyrę kiekvienas

86 Darni santuoka
užsiimdavo savo reikalais. Tačiau po vedybų stengiamasi iš­
laikyti darną ir prireikia priimti abu partnerius paliesiančius
sprendimus. O kadangi sunku sutarti dėl sprendimo, ben­
drauti tampa kebliau, ir tarp partnerių ima kilti siena.
Sociologų ir šeimų konsultantų nuomone, vienas didžiau­
sių šeimyninio gyvenimo sunkumų - priimti sprendimus.
Daugelio jaunų porų galvose sukasi mintys apie demokratiją,
tačiau kai yra tik du balsuojantys asmenys, demokratija daž­
nai patenka į aklavietę. Bet kai kurie dar laikosi autokratinės
sistemos, kai vyras valdo geležine ranka, o žmona yra labiau
vaikas nei partneris, arba matriarchato, kur motina viskam
vadovauja, o vyras yra vykdytojas.
Ką tada daryti? Kaip priimti sprendimus? Dauguma jau­
navedžių tiki, kad tie dalykai išsispręs savaime. Šioje srityje
jie nenumato didelių problemų. Tačiau tokios iliuzijos greitai
išsisklaido. Prisimenu vieną žmoną, kuri pasakė: „Aš nė sa­
pnuote nesapnavau, kad kada nors ginčysimės. Prieš vedybas
mes taip sutarėme.“
Ar Biblija siūlo kokią nors pagalbą? Jei norėtume sekti
geriausiu sprendimų priėmimo modeliu, koks jis būtų? No­
riu patarti, kad geriausias sprendimų priėmimo pavyzdys yra
pats Dievas.

MES TRYS

Kaip jau matėme, Dievas parodė save kaip Trejybę. Tas Tre­
jybės Dievas priėmė daug sprendimų, kurių keletas užrašyti
Biblijoje. Nuo pat pradžių, kai pasakė: „Padarykime žmogų
pagal savo paveikslą“ (Pradžios knyga 1, 26), iki to laiko, kai

Sprendimai, sprendimai 87
Apreiškimo Jonui 22 skirsnyje pateikė galutinį Trejybės kvie­
timą, Dievas priėmė sprendimus. Kaip jis tai darė?
Mus pasiekusi informacija yra ribota, tačiau Evangelijos
pagal Matą 26, 36-46 eilutėse matome, kaip bendrauja Sūnus
ir Tėvas. Jėzus drąsiai sutiko nukryžiavimą, bet, savaime su­
prantama, jam buvo sunku ir fiziškai, ir emociškai. Šiose ei­
lutėse pajaučiame, kaip Jis atvirai Tėvui reiškia savo jausmus
ir mintis (39 eilutė): „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia
mane ši taurė.“ Turėjau omenyje ne visą maldą, tik jos temą.
Tuose žodžiuose nebuvo nutylėjimo, apgaulės, tik visiškas
atvirumas Tėvui. Tris kartus buvo pakartotas šis maldavimas
(39, 42, 44 eilutės) ir kaskart Jėzus baigdavo žodžiais: „Tačiau
ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“
Ar tai fatalizmas? Visiškai ne. Jėzus tiesiog pripažino Tėvą
kaip vadovą. Natūralu, kad sprendimas dėl Jėzaus nukryžia­
vimo buvo priimtas labai seniai (Apreiškimas Jonui 13, 8): „Jį
garbins visi tie žemės gyventojai, kurių vardai nuo pasaulio
sukūrimo neįrašyti nužudytojo Avinėlio gyvenimo knygoje.“
Tačiau būdamas jau ant kryžiaus Jis parodė Tėvui žmogiškus
jausmus.
Kita eilutė dar aiškiau parodo šį ryšį. Pirmojo laiško ko-
rintiečiams 11, 3 eilutėje Paulius sako: „Noriu, kad žinotumė­
te, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva - vyras,
o Kristaus galva - Dievas.“ Daugelis pražiūri paskutinę frazę:
„Kristaus galva - Dievas.“ Paulius, aišku, kalba apie Dievą Tėvą.
Galėtumėte sakyti: „Maniau, kad Tėvas ir Sūnus lygūs.“
Taip ir yra! Tačiau tobuloje dieviškumo vienovėje yra tvar­
ka, tad Tėvas parodomas kaip vadovas. Jei suprantame kai ką
iš šio dieviško modelio prigimties, tai yra kaip artimai Tėvas
bendrauja su Sūnumi ir kaip Sūnus artimai bendrauja su Tėvu,
geriau suprasime, ką reiškia, kad vyras yra moters „galva“.

88 Darni santuoka
 LYGUS PAGAL VERTĘ

Ar Tėvas daugiau vertinamas negu Sūnus? Ar vyras vertesnis

už moterį? Ar Tėvas protingesnis už Sūnų? Ar vyrai protin­
gesni nei moterys? Akivaizdus atsakymas į šiuos klausimus
yra: „Ne.“ Tėvas ir Sūnus visais atžvilgiais yra lygūs. Tačiau
lygybė nereiškia, kad nėra skirtingumų. Tai Sūnus mirė ant
kryžiaus, o ne Tėvas. Ar moterų ir vyrų vertė vienoda? Taip!
Sakykite tai garsiai ir aiškiai. Tegul niekas neabejoja, ką šiuo
klausimu sako Biblija. Tiek vyrai, tiek moterys buvo sukurti
pagal Dievo paveikslą ir yra vienodos vertės.
Ar lygybė reiškia, kad jie vienodi? Ne. Yra skirtumų, bet
tai nėra trūkumai. Dievas, nurodydamas, kad vyras turi būti
moters galva, tiesiog nustato paties Dievo pavaizduoto ryšio
tarp lygių tvarką.
Ar įmanoma, kad Tėvas gali versti Sūnų daryti ką nors
prieš Jo valią? Ar įmanoma, kad šiuo modeliu sekantis vyras
galėtų versti moterį daryti ką nors prieš jos valią? Būti šeimos
galva nereiškia diktuoti. Ar Sūnus eina „atlikti savo reikalų“
nepasitaręs su Tėvu? „Neįsivaizduojama“, - pasakytumėte. Ar
žmona „imasi savo reikalų“ nepasitarusi su vyru? Suprantu,
kad Dievas tobulas, o mes netobuli, todėl ne visada padaro­
me tai, kas, žinome, yra teisinga. Tačiau turime suprasti, pagal
kokį modelį esame pašaukti gyventi.
Vyro kaip „namų galvos“ supratimu Biblijoje buvo gal­
būt labiausiai piktnaudžiaujama. Įnoringi krikščionys vyrai
iš savo žmonų reikalaudavo įvairiausių kvailų dalykų primin­
dami: „Biblijoje sakoma...“ Vadovavimas nereiškia, kad vyras
turi teisę priimti visus sprendimus ir tik pranešti žmonai, kas
bus daroma. Tai neįmanoma, jei bus rimtai žiūrima į Dievo
Tėvo ir Dievo Sūnaus pavyzdį.

Sprendimai, sprendimai 89
 IEŠKANT DARNOS

Koks tada yra sprendimų priėmimo modelis Biblijoje? Saky­

kime, kad pavyzdžiu gali būti Getsemanėje dar prieš nukry­
žiavimą vykęs Jėzaus ir Dievo pokalbis (Evangelija pagal Matą
26, 39): „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši tau­
rė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“
Modelis, atrodo, gali būti atvirai ir su meile reiškiamos
mintys bei jausmai diskutuojant su vyru kaip su pripažintu
vadovu. Mūsų sprendimų tikslas visada būna sutarimas. Tre­
jybė - puiki visų sprendimų vienovė. Būdami netobuli ne vi­
sada pasiekiame tobulumo, tačiau toks visada turi būti mūsų
tikslas.
O ką daryti tada, kai abu atvirai išdėstome mintis, tačiau
nesutariame, kaip to siekti? Patariu, kad reikėtų palaukti (jei
tai nėra skubus reikalas). Laukdami abu su sutuoktiniu turite
melstis ir ieškoti naujos informacijos, kitaip nušviečiančios
padėtį. Po savaitės vėl pasikalbėkite ir pažiūrėkite, ar kas nors
pasikeitė.
Kiek laiko reikėtų laukti? Tiek, kiek galite! Mano nuomo­
ne, vienintelis laikas, kai vyras turėtų priimti sprendimą be
abipusio sutikimo, yra tomis retomis progomis, kai sprendi­
mas turi būti priimamas „šiandien“. Tokių sprendimų gyveni­
me pasitaiko nedaug. Nemažai dalykų gali palaukti. Vienovė
svarbiau nei skubotumas. „Bet nenusipirkus šiandien, išpar­
davimas baigsis!“ Tačiau „pigus pirkinys“ vienovės sąskaita
yra tikrai brangus.
Tomis aplinkybėmis, kai sprendimas turi būti priimtas
„šiandien“, o partneriai vis nesusitaria, manau, vyro pareiga
yra nuspręsti, kas, jo nuomone, geriausia. Jis taip pat turi pri­
siimti visą atsakomybę už tokį sprendimą.

90 Darni santuoka
 Tada žmonai būna sunku paklusti, tačiau ji turėtų jaustis
saugi dėl tokio atsakingo vyro, kuris priima sprendimus, kai
prireikia. Tokiais atvejais žmona neturi jaustis atsakinga dėl
vyro pasirinkimo. Kita vertus, ji taip pat neturi trukdyti.
O jei laikui bėgant paaiškėja, kad sprendimas buvo ne­
tikęs, žmona neturėtų pasiduoti pagundai mestelėti: „Taip
ir sakiau. Jei būtum manęs paklausęs, taip nebūtų atsitikę.“
Kai vyras nusiminęs, nereikia jo niekinti. Jam reikia švelnaus
rankos prisilietimo ir tylaus patikinimo, kad esate šalia ir kad
viskas išsispręs: „Mes apsirikome, bet esame drauge ir viską
sutvarkysime.“ Tai išmintingos žmonos žodžiai.
Kaip Dievas Tėvas visada ieško naudos Dievui Sūnui, taip
vyras turi paisyti žmonos interesų. Tokiu požiūriu besivado­
vaujantis vyras niekada tyčia nepriims kenkiančių sprendi­
mų. Jis verčiau paklausia, kaip toks sprendimas ją paveiktų,
ir siekia nuspręsti taip, kad pagerintų tiek jos gyvenimą, tiek
abiejų santykius.
Džošas buvo iš tų vyrų, kurie išmoko priimti meile žmo­
nai pagrįstus sprendimus. „Noriu pasakyti, kokį esu priėmęs
sunkiausią sprendimą gyvenime ir kokį geriausią“, - tarė per
pertrauką vieno santuokos seminaro, kurį vedžiau JAV sos­
tinėje Vašingtone. Jis paaiškino, kad penkiolika metų buvo
kariškis, paskui labai norėjo pradėti verslą kaip civilis. Apie
tai jis pasikalbėjo su žmona, ši patarė Džošui daugiau pasvars­
tyti, koks būtų jų gyvenimas, jeigu jis pradėtų verslą.
„Taigi susisiekiau su vyriškiu, turinčiu panašų verslą, ir
visą dieną kalbėjausi apie jo profesinį kelią. Išsiaiškinau, kad
verslo veiklos pradžioje dėl jam skiriamo laiko ir energijos jis
vos neprarado žmonos. Padariau išvadą, kad man taip nieka­
da neatsitiks dėl įsipareigojimų Kandisei.

Sprendimai, sprendimai 97
 Visa tai aptariau su ja, tik laikui bėgant žmona vis labiau
nerimavo dėl mano noro palikti kariškio tarnybą. Iki išėjimo
į atsargą buvo likę penkeri metai, o Kandisei tikrai patiko toks
gyvenimo būdas. Jis taip pat tiko ir vaikams.
Juo daugiau kalbėjomės, juo labiau ėmiau suprasti, kad
tuo metu pasitraukti iš tarnybos galbūt ir nebūtų išmintingas
žingsnis. Tačiau labai troškau pradėti savo verslą. Meldžiausi,
meldžiausi, bet atrodė, kad nesulaukiu jokio ženklo iš Die­
vo. Bet vieną dieną išgirdau dvasininką sakant: „Dievas davė
mums gerus konsultantus skirdamas žmonas.“
Tai man buvo tarsi Dievo balsas. Suvokiau, kad Kandisė
tikrai išmintinga ir kad kita kryptimi mane suko paties sava­
naudiškos ambicijos. Tad nusprendžiau likti karinėje tarnybo­
je. Esu tikras, kad tai buvo vienas geriausių mano sprendimų.
Prieš septynetą metų baigėsi mano dvidešimt būtinų tar­
nybos metų, ir aš apsisprendžiau tęsti kariškio gyvenimą. Tai­
gi dabar tarnauju jau dvidešimt septyneri metai ir planuoju
pasiekti trisdešimt. Taip Dievas suteikė mums labai puikią
priemonę padėti kariškių šeimų poroms. Norėjome joms pa­
dėti stiprinti santuoką, nes žinome, kad tai - įtemptas laiko­
tarpis. Suprantu, kad būtume tokios galimybės neturėję, jei
būčiau ėmęsis verslo. Dabar kasdien dėkoju Dievui, kad per
Kandisę buvau pamokytas.“
Džošas atrado biblinį principą, kad „geriau būti dviese kaip
vienam“ (Ekleziastas, arba Pamokslininkas 4,9-12), ir suprato,
jog Dievas dažnai apšviečia mums protus per sutuoktinius.
Gerai žinau, kad kai kurie nepritars minčiai, jog vyras turi
vadovauti, kai priimami sprendimai. Tačiau toks vadovavi­
mas tampa įmanomas, kai suprantamas pagal Biblijos modelį.
Vyro vadovavimas namie neturi nieko bendra su pranašumu.
Tai - tvarkymasis tarp lygių. Tokia pora, kai kuris nors vienas

92 Darni santuoka
nepripažįstamas vadovu, anksčiau ar vėliau patenka į bevil­
tišką padėtį ir krizės atveju negali priimti veiksmingo spren­
dimo. Apsispręsdami visada turime siekti vienovės ir esant
tinkamam požiūriui ji dažniausiai pasiekiama, tačiau kuris
nors turi būti atsakingas ir priimti sprendimą, kai vienovės
nepasiekiama.
Daugeliui porų reikia priminti, kad jie - viena komanda.
Labai dažnai partneriai rungtyniauja vienas su kitu kiekvie­
nas gindamas savo sumanymus. Negali būti nieko kvailiau.
Savo mintis būtinai reikia išsakyti, tačiau
panaudokite jas tam, kad priimtumėte Daugeliui porų
geriausią sprendimą. Ne planus suprie­ reikia priminti,
šinkite, o galvokite, kad tai abiejų planai kad jie - viena
ir sprendimai. „Mes jaučiame, mes mąs­ komanda.
tome, mes nusprendžiame.“ Tokia yra
vienovės kalba.
Nors rizikuoju daugžodžiauti, tačiau leiskite atkreipti jūsų
dėmesį į tai, kaip suprasti Šventojo Rašto žodžius „vyras yra
žmonos galva“ (Laiškas efeziečiams 5, 23).
Toks pasakymas nereiškia, kad vyras protingesnis už
žmoną. Žinoma, kai kurių vyrų intelekto koeficientas gali
būti didesnis nei jų žmonų arba kai kurių žmonų jis gali būti
didesnis nei jų vyrų, tačiau vadovavimas neturi nieko bendra
su intelektu. Dievo Tėvo ir Dievo Sūnaus protas vienodai be­
ribis, tačiau Tėvas yra Sūnaus „galva“. Apskritai kalbant, tiek
vyrai, tiek moterys yra vienodai protingos būtybės (nors kar­
tais galima ir suabejoti).

Sprendimai, sprendimai 93
 PAGAL DIEVO PAVEIKSLĄ

„Vyras yra žmonos galva“ nereiškia, kad vyras vertingesnis

už moterį. Tiek vyrai, tiek moterys sukurti pagal Dievo pa­
veikslą ir turi begalinę vertę. Tiesa, Senajame Testamente
rašoma, kad žydų pasaulyje labiau vertinami berniukai nei
mergaitės, tačiau neturime priimti žydų kultūros kaip Die­
vo pasaulį. Angelai danguje nedžiūgauja labiau, kai atsiver­
čia vyras, negu kai atsiverčia moteris. Laiško galatams 3, 28
sakoma: „Nebėra nei vyro, nei moters; visi jūs esate viena
Kristuje Jėzuje!“
„Vyras yra žmonos galva“ nereiškia, kad vyras turi būti
diktatorius, savarankiškai priimti sprendimus, o žmonai nu­
rodyti, ką daryti. Juk nematome tokio modelio tarp Dievo
Tėvo ir Dievo Sūnaus. Neįmanoma, kad Dievas Tėvas ką nors
nuspręstų, o tada pasikviestų Sūnų ir jam pasakytų. Pakarto­
to Įstatymo knygos 6, 4 rašoma: „Viešpats, mūsų Dievas, yra
vienatinis Viešpats.“ Priimant kiekvieną sprendimą yra aiškus
bendravimas ir visiška vienovė.
Daugelis krikščioniškų diktatorių pasmerkė save kan­
čioms, nes prisiėmė pernelyg didelę atsakomybės naštą. Die­
vas nenumatė, kad visus sprendimus vyras priimtų vienas.
Nepamirškite, kad žmona jam buvo duota kaip pagalbininkė.
O kaip ji padėtų, jei vyras net nepasitartų su ja? Šiomis die­
nomis mums labai reikia krikščionių vadovų, o ne diktatorių.
Daugelis žmonų krūpteli išgirdusios kunigą sakant: „At­
kreipkite dėmesį į Biblijos Laiško efeziečiams 5, 22.“ Jos ne­
nori to nė girdėti žinodamos, kas ten rašoma: „Jūs, moterys,
būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui.“ „Bet jūs ne­
pažįstate mano vyro“, - galvoja jos. „Bet jūs nesuprantate, kas
yra paklusnumas“, - turėtų sakyti Dievas.

94 Darni santuoka
 Šiame skyriuje noriu nuraminti baimę kalbėdamas apie
tai, ko nereiškia paklusnumas. Paklusnumas nereiškia, kad
žmona turėtų vien viską atiduoti. Prieš Laiško efeziečiams
5, 22 yra eilutė, kurioje raginama paklusti vieni kitiems dėl
Kristaus. Paklusnumas - užduotis abiem. Nei vyrai, nei žmo­
nos negali eiti savo keliu ir gyventi darnioje santuokoje. To­
dėl Dievas moko vyrus mylėti žmonas „kaip ir Kristus mylėjo
Bažnyčią“ (Laiškas efeziečiams 5, 25). Žodis „meilė“ čia reiš­
kia pasiaukojamą meilę, siekiančią naudos tam, kurį myli.
Pavyzdžiui, vyras, nors ir nenorėtų eiti į vakarėlį, galėtų
nusileisti ir nueiti, kad sutvirtintų santuoką. Panašiai ir žmo­
na, mažai nusimanydama apie futbolą, galėtų nueiti į rung­
tynes, kad pradžiugintų vyrą. Paklusnumas yra priešingybė
reikalavimui daryti savaip ir yra reikalingas abiem - tiek vy­
rui, tiek žmonai.
Paklusnumas nereiškia, kad žmona negali reikšti savo min­
čių. Kam Dievas būtų davęs žmonai gebėjimą išsakyti mintis,
jeigu jai butų nevalia jų reikšti? Esate vadinamos pagalbinin­
kėmis. Kaip padėtumėte, jei nepasidalytumėte savo išmintimi?
„Tačiau vyras nepriima mano minčių.“ Tai jo problema,
ne jūsų. Tyla nėra kelias į vienovę. Galbūt reikėtų ugdyti tak­
tiškumą ir lavinti išmintį, kad žinotumėte, kada ir kaip pasa­
kyti, tačiau turite panaudoti Dievo jums duotą protą. Esate
įsipareigojusios. Negalite tik stovėti šalia ir žiūrėti, kaip vyrui
nesiseka. Turite stengtis būti naudinga pagalbininkė.
Galiausiai paklusnumas nereiškia, kad žmona neturėtų
priimti sprendimų. Dažniausiai kalbėjome apie pagrindinius
sprendimus dėl namų, ir sakėme, kad svarbiausia yra abiejų
reiškiamos mintys siekiant vienovės ir vadovaujant vyrui. Ta­
čiau poros dažnokai sutaria, kad daugelyje sričių sprendimus
priima žmona.

Sprendimai, sprendimai 95
 IEŠKOME VIENOVĖS
PER SKIRTINGUMUS

Davidas ir Brenda iš Vašingtono valstijos miesto Spokano pa­

teikė man gerą sprendimų priėmimo modelį. Brendos pagrin­
dinis dalykas koledže buvo žurnalistika. Ji ryte rijo knygas ir
nuo studijų pradžios rašė dienoraštį. Ji dirbo vietos laikraščio
redakcijoje, o gimus pirmam vaikeliui nutarė likti namie ir
būti mama, tik kartais parašydavo straipsnių laikraščiui. Da­
vidas dirbo reklamos agentūroje. Jis buvo labai kūrybingas,
bet silpnas organizatorius.
Jų vedybiniame gyvenime dažnai kildavo konfliktų ir tai
paprastai baigdavosi barniais. Vieną sekmadienį Davidas baž­
nyčioje išgirdo pamokslą apie dvasines dovanas. Buvo kalba­
ma apie tai, kad Dievas kiekvienam krikščioniui davė ypatin­
gų gebėjimų ir kad pagal Jo planą kiekvienas turi tas dovanas
naudoti visų gerovei. Kunigas turėjo mintyje, kad tos dovanos
būtų panaudotos vietos bažnyčios labui, o Davidas tą idėją
pritaikė savo santuokai.
„Atrodė, padariau didžiulį atradimą - Brendai buvo skir­
ta gerai daryti vienus dalykus, o man kitus. Ir Dievas mus
suvedė tam, kad veiktume kaip puiki komanda. Anksčiau
stengdavausi viskam vadovauti, o ne pasitelkti kiekvieno
mūsų gebėjimus. Tą sekmadienio popietę pasikalbėjome su
Brenda ir drauge priėmėme kai kuriuos svarbius sprendimus.
Susitarėme, kad kai kuriose mūsų gyvenimo srityse ji pri­
ims sprendimus ir pasitars su manimi tik tada, jei norės, kad
prisidėčiau. Kitose srityse sprendimus priimsiu aš. Taip pat
sutarėme, kad klausinėsime vienas kito, tačiau pasitikėsime
galutiniais sprendimais savose srityse.

96 Darni santuoka
 Tai buvo geriausias dalykas, kokį esame padarę. Dingo tarp
mūsų tvyrojusi įtampa, kai supratome esantys partneriai, drau­
ge kuriantys tvirtą santuoką pasitelkdami savo gebėjimus.“
Daugelis porų pastebėjo, kad tai geras sprendimų priė­
mimo modelis, nes išsprendžiami nesutarimai ir pabrėžiama
vienovė. Žinoma, reikia labai pasistengti. Gal esate girdėję
apie vyrą, kuris sakė: „Santuokos pradžioje buvome susitarę,
kad aš priimsiu visus svarbesnius sprendimus, o žmona tvar­
kys kasdienius reikalus. Mūsų santuokai jau dvidešimt penke-
ri metai, bet iki šiol nebuvo jokių svarbių sprendimų.“
Jei abu partneriai skirtų dėmesio kiekvienai gyvenimo
smulkmenai, būtų tik laiko švaistymas. Išmintinga susitarti
dėl atsakomybės tose srityse, kur žmona priimtų sprendimus
savo nuožiūra. (Be abejonės, ji turėtų nebijoti paklausti vyro
patarimo, jei norėtų.) Kiekvienoje šeimoje tos atsakomybės
sritys būna skirtingos, tarp jų: maistas, drabužiai, namų puo­
šyba, automobiliai, ugdymas, vaikų priežiūra ir pan.
Patarlių knygos 31, 10-31, kur aprašoma pamaldi mote­
ris, randame daugybę žmonai priskiriamų pareigų. Žinoma,
ji negalėtų pajusti, kad jos gebėjimai nebuvo panaudoti. Ma­
nau, kad išmintinga ir brandi pora leis žmonai prisiimti visas
pareigas, kurių ji nori. Save gerbiantis vyras nemanys, kad
tokios žmonos pastangos yra tarsi varžybos. Kiekvienai žmo­
nai, suprantančiai Dievo duotą savo vertę, niekam nereikės
to įrodinėti. Veikiantys kaip komanda, skatinantys vienas kitą
panaudoti visas savo galimybes Dievo labui, vyras ir žmona
bus patenkinti rezultatais.

Sprendimai, sprendimai 97
 PABAIGAI

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad pora, jei susitaria dėl

sprendimų priėmimo modelio, išvengia daugybės ginčų.
Mano siūlomas modelis pagal Bibliją yra abipusiškai ir aiškiai
išreikštos mintys bei jausmai, susiję su gvildenamu klausimu
siekiant rasti bendrą sprendimą, o geriausias yra toks, dėl ku­
rio abu sutaria.
Kai susitarti nepavyksta, palaukite ir ieškokite tolesnių
pamokymų. Apie tai pasikalbėkite vėliau ir stenkitės siekti
vienovės. Jei ir jos nepasiekiate, o sprendimą reikia priimti
nedelsiant, tada vyras turėtų priimti sprendimą, kuris jam at­
rodo geriausias, ir būti už jį atsakingas. Žmona turi pripažinti
savo nepritarimą, tačiau gali išreikšti norą veikti drauge su
vyru ir priimti jo vadovavimą. Ilgainiui toks požiūris suvienys
širdis, o tai yra daug svarbiau negu bet kas kita.

JŪSŲ EILĖ

1. Vienoje pastraipoje parašykite atsakymą į klausimą, kaip priima­

mi sprendimai jūsų šeimoje. (Aprašykite kuo aiškiau.)

2. Ką reikėtų pakeisti, jei nusprendėte pasinaudoti šiame skyriuje

aprašytu sprendimų priėmimo modeliu? Sudarykite tokių pokyčių
sąrašą.

3. Paprašykite savo partnerio perskaityti šį skyrių ir atsakyti į du

ankstesnius klausimus.

98 Darni santuoka
4. Abu atlikę šias užduotis susitarkite, kada svarstysite, /cm/?priimti
sprendimus, kad tobulėtų santuoka. Kalbėdamiesi aptarkite šiuos
dalykus:
• Ar sutinkame, kad mūsų sprendimų priėmimo tikslas yra vyro ir
žmonos vienovė?
• Kokiu klausimu priimant sprendimus dažniausiai reikėjo mūsų
vienovės?
• Ką reikėtų pakeisti, kad įveiktume šią problemą?
• Ar susitarėme, kuris priims sprendimus tais retais atvejais, kai
sprendimas turi būti priimamas nedelsiant, o mes nesame vieningi?

5. Perskaitykite Laiškofilipiečiams 2, 2-4. Kas patariama šiose eilu­

tėse dėl sprendimų priėmimo šeimoje?
 Septintas skyri us

„Vadinasi, turime
mokytis sekso?“

Filmuose tai atrodo labai paprasta. Du gražūs kūnai vienas

kito glėbyje susilieja į vieną...
Jaunasis ir nuotaka turi daug svajonių ir vilčių, tačiau
santuokoje turbūt nėra nuostabesnės kaip seksualinė darna.
Daugelis sutuoktinių mato nesibaigiantį seksą - rytą, po pie­
tų ir vakare. Aišku, daugybei porų tos svajonės išsisklaido ir
tokios viltys lieka neįgyvendintos. Kodėl kultūringi, išsilavinę
sutuoktiniai negali rasti pasitenkinimo šioje labai svarbioje
santuokos srityje? Dalis atsakymo randama neišpildomuose
lūkesčiuose.
Su mumis neteisingai elgiamasi. Filmai, žurnalai ir roma­
nai perša mintį, kad seksualinis susijaudinimas ir abipusis pa­
sitenkinimas vyksta automatiškai, kai sueina du kūnai. Mums
sakoma, kad norint patirti seksualinį pasitenkinimą reikalin­
gi tik du to norintys asmenys. Tai tikrai netiesa. Seksas - ge­
rokai sudėtingesnis ir geresnis dalykas. Žengdami į santuoką
susidarę klaidingą nuomonę, kad pasitenkinimas šioje srityje
„išeis savaime“, neišvengiamai nusivilsime.

100 Darni santuoka

 Seksualinė darna, tai yra abipusis partnerių pasitenkini­
mas, kai abu patiria seksualinį malonumą ir visišką seksua­
linį pasitenkinimą, nėra savaiminis
procesas. Tam reikia to paties lygio Net tos poros,
įsipareigojimų ir pastangų kaip in­ kurios kartu gyveno
telektualinei ir bendravimo darnai, aktyvų seksualinį
apie kuriuos kalbėta pirmiau. Net gyvenimą iki
tos poros, kurios kartu gyveno akty­ vedybų, savaime
vų seksualinį gyvenimą iki vedybų, nepatirs abipusio
savaime nepatirs abipusio seksuali­ seksualinio
nio pasitenkinimo. Po vedybų daž­ pasitenkinimo.
nai apima jausmai ar randasi nuos­
tatų, kurių ligi tol nebuvo.
Kai kurie gali nustebti: „Vadinasi, turime mokytis sekso?
Maniau, tai išeina savaime!“ Atsakyčiau taip: „Kaip tik šis
klaidingas požiūris gali būti didžiausia kliūtis siekiant seksu­
alinės darnos.“ Nesakau, kad sutuoktinių seksas - nuobody­
bė arba dalykas, reikalaujantis sunkaus ir nedėkingo darbo.
Tačiau noriu pasakyti, kad į šią sritį įdėtas laikas ir pastangos
ateityje atsiperka šimteriopai.
Poroms, kurios šioje srityje siekia brandos, šypsosis Kūrė­
jas, sakęs: „Ir bus du viename kūne“ (Pradžios knyga 2, 24).
Jei tarp partnerių nebus seksualinės darnos, pora nepatirs vi­
sapusiško santuokos džiaugsmo. Jei nėra stipraus abiejų su­
tuoktinių pasitenkinimo jausmo, nepatiriama visko, ką būtų
galima patirti. Ką tada turėtume daryti, kad pasiektume tokią
darną?

„Vadinasi, turime mokytis sekso?“ 707

 TINKAMAS POŽIŪRIS

Viena iš kliūčių, trukdančių pasiekti seksualinę darną, yra

neigiamas požiūris į seksą apskritai ir ypač į lytinį aktą. Toks
požiūris galėjo atsirasti dėl prasto tėvų pavyzdžio, iškreipto
lytinio švietimo, lytinio priekabiavimo vaikystėje arba nusi­
vylimo ir kaltės jausmą sukėlusių lytinių santykių paauglys­
tėje. Tai palyginti nėra svarbu. Svarbu suvokti, kad galime
valdyti savo požiūrį. Neturime amžinai būti savo neigiamo
požiūrio vergai.
Pirmas žingsnis norint įveikti tokias neigiamas nuosta­
tas - nevengti tiesos. Evangelijos pagal Joną 8, 31-32 Jėzus
sakė: „Jei laikysitės mano mokslo, <...> jūs pažinsite tiesą, ir
tiesa padarys jus laisvus.“ Kokia yra tiesa apie seksą?
Tiesa ta, kad seksas - Dievo idėja. Kaip jau kalbėjome
pirmiau, Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Žmonės į seksą žiū­
ri savanaudiškai, tačiau ne jie sukūrė seksą. Šventasis Dievas,
esantis visiškai be nuodėmės, sukūrė mus, turinčius lytį. To­
dėl seksas yra naudingas ir geras.
Mūsų vyriškumas ir moteriškumas - teisingas sumany­
mas. Mūsų lyties organai nėra nepadorūs. Jie tokie, kokius su­
kūrė Dievas. Jis puikus Kūrėjas ir visa, ką Jis sukūrė, yra gėris.
Neturime išsižadėti sekso šventumo dėl to, kad netinkamai
suvokdami seksą žmonės žiūri į jį savanaudiškai ir nuvertina.
Ne pasaulis sukūrė seksą, o Dievas yra jo kūrėjas.
Kartais net Bažnyčia kalta netinkamai pateikdama šią tiesą.
Norėdami pasmerkti prastą suvokimą apie seksą perteikėme
mintį, kad seksas kaip toks yra blogis. Tačiau taip nėra. Pirmo­
jo laiško korintiečiams 6, 13 ir 19 Paulius rašė: „Kūnas skirtas
<...> Viešpačiui, <...> ir kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios
Šventosios Dvasios.“ Visas mūsų kūnas yra geras ir nesuterštas.

702 Darni santuoka

 Antras žingsnis norint įveikti tokias neigiamas nuostatas -
pasiduoti tiesai. Jei iš tikrųjų seksas yra Dievo dovana, o lyti­
niai santykiai tarp vyro ir žmonos - mums skirtas Dievo pla­
nas, tai neturime leisti savo iškreiptoms emocijoms sulaikyti
mus nuo Dievo valios. Turime prisipažinti apie savo jausmus
ir Dievui, ir partneriui, o tada padėkoti Dievui, kad nereikia
tais jausmais vadovautis. Tokią maldą net galima garsiai su­
kalbėti per lytinį aktą. Jei Dievo valią vykdome bendrystėje su
Juo, keičiasi mūsų emocijos ir nuostatos. Jei puoselėsime tas
neigiamas emocijas atsisakydami išreikšti meilę per lytinius
santykius su sutuoktiniu, neišsilaisvinsime nuo tų emocijų.

KAIP ATSIKRATYTI PRAEITIES IŠGYVENIMŲ

Šiuolaikinėje visuomenėje gana daug besituokiančiųjų jau

turi seksualinės patirties arba vienas su kitu, arba su buvusiais
partneriais. Taip yra tiek tarp jaunų krikščionių, tiek tarp pa­
saulietinio jaunimo, kaip remdamasis ilgalaikiais stebėjimais
tyrėjas evangelikas Ronaldas Dž. Saideris (Ronald J. Sider)
tvirtina savo apybraižoje The Scandal of the Evangelical Cons­
cience* („Skandalas dėl evangelikų sąžinės“).
Neabejotina, kad daugelis porų, ypač vedybinio gyveni­
mo pradžioje, jaučia praeityje turėto lytinio gyvenimo pa­
tirties padarinius. Paprastai tvirtinama, kad priešvedybinė
seksualinė patirtis geriau paruošia santuokiniam gyvenimui.

4 Lawrence K. Altman, „Study Finds That Teenage Virginity Pledges

Are Rarely Kept“, New York Times, March 10, 2004, A20; cituojama iš:
Ronald J. Sider, „The Scandal of the Evangelical Conscience'\ Books and
Culture, January/February 2005, p. 39; http://www.christianitytoday.
com/bc/2005/janfeb/3.8.html.

» Vadinasi, turime mokytis sekso?“ 705

Tačiau įvairūs tyrimai rodo kitaip/ Tiesą sakant, skyrybų tarp
turėjusiųjų lytinio gyvenimo patirtį yra dukart daugiau negu
tarp tų, kurie iki santuokos tokios patirties neturėjo. Iš tikrųjų
ankstesnė seksualinė patirtis dažnai tampa kliūtimi siekiant
darnios santuokos.
Krikščioniškas atsakymas dėl tokių kliūčių būtų toks: rei­
kia prisipažinti suklydus ir nuoširdžiai vienas kitam atleisti už
praeities klaidas. Praeities randai gali likti visam laikui, tačiau
jie gali priminti apie Dievo malonę ir meilę. Viena sritis, kai
tokie pėdsakai labiausiai kelia nerimą, yra lytiškai plintanti
liga, kuria vienas iš partnerių galėjo užsikrėsti prieš santuoką.
Dauguma šių lygų yra gydomos, bet ne visos išgydomos. Prie
tokių randų pora gyvendama turi prisitaikyti. Didesnė pro­
blema kyla tada, kai prieš santuoką sutuoktiniui nepasakoma
apie tokią ligą. Tai iš esmės apgavystė ir dažnai tampa didelės
įtampos tarp sutuoktinių priežastimi, o kartais priveda prie
ankstyvų skyrybų. Konsultuodamas poras prieš vedybas vi­
sada raginu pasipasakoti apie seksualinę patirtį. Jei tai sunku
padaryti, kol draugaujama, būna daug sunkiau po vedybų.
Tačiau jei žengiame į santuoką atvirai pasipasakodami apie
praeitį ir esame pasirengę priimti partnerį tokį, koks jis yra,
tikėtina, kad po vedybų tas problemas įveiksime.*

* Žr.: William G. Axinn and Arland Thorton, „The Relationship Between

Cohabitation and Divorce: Selectivity or casual influence?“, Demography
29 (1992): 357-374; ir Zheng Wu, „Premarital Cohabitation and
Postmarital Cohabiting Union Formation“, Journal of Family Issues 16
(1995): 212-232.

704 Darni santuoka

 KAIP GALĖČIAU TAU PADĖTI?

Jei būtų vienas žodis, svarbesnis už visus kitus siekiant seksu­

alinės darnos, tai būtų bendravimas. Kodėl esame greiti kal­
bėtis apie viską ir tokie santūrūs, kai reikia atvirai pasikalbėti
apie šią gyvenimo sritį? Žmona gali nesuprasti jūsų jausmų,
poreikių ir norų, jeigu jų neišreiškiate. Vyras niekada nežinos,
kas jums patinka, jei to nepasakysite. Dar nesu girdėjęs, kad
nors viena pora būtų pasiekusi seksualinę darną atvirai nepa­
sikalbėjusi apie šiuos intymius reikalus.
Kartą mano kabinete moteris pareiškė, kad ji ištekėjusi jau
treji metai ir dar nė karto nėra patyrusi orgazmo. Tačiau nie­
kada apie tai nėra sakiusi vyrui, nes nenorinti jo įskaudinti. Ji
nusprendė, kad pati dėl to kalta. Užklaususi gydytojos buvo
patikinta, kad jokios fizinės problemos nėra. Kai galiausiai
pasisakė apie tai vyrui, problema greitai buvo išspręsta. Vyras
negali spręsti problemos, apie kurią nežino. Tačiau vyras tu­
rėtų paklausinėti žmonos, ar ji patenkinta.
Per šeimyninio gyvenimo seminarus stengdamasis pa­
skatinti bendrauti nuolat prašau žmonų ir vyrų parašyti lytinį
aktą liečiantį patarimą, kurį jie norėtų duoti savo partneriui,
kaip antai: „Ką pasiūlytumėte savo partneriui, kad, jūsų ma­
nymu, lytinis aktas būtų geresnis?“ Tokių patarimų rasite šio
skyrelio pabaigoje. Tikimasi, kad jie paskatins jus ir jūsų par­
tnerį atnaujinti bendravimą šioje srityje.

Vadinasi, turime mokytis sekso?" 705

 KODĖL SEKSAS?

Kai kurioms poroms sunku tobulėti, nes sutuoktiniai nesu­

pranta sekso tikslo, atskleisto Šventajame Rašte. Akivaiz­
džiausias, bet ne vienintelis jo tikslas - duoti gyvybę. Pradžios
knygos 1, 28 rašoma, kad sukūręs žmogų, vyrą ir moterį,
„Dievas juodu palaimino ir tarė: „Veiskitės ir dauginkitės, ir
pripildykite žemę <...>“.“ Lytinis aktas, atliekamas duoti gy­
vybę, yra Dievo planas, leidžiantis mums pasidalyti kūrybos
džiaugsmu. Nedaug yra žmogiškų emocijų, prilygstančių jau­
duliui žvelgiant į kūdikį - jūsų ir sutuoktinio meilės vaisių.
Šventajame Rašte vaikai visada minimi kaip Dievo dova­
na. Pavyzdžiui, 126 (127) psalmės 3 rašoma: „Štai Viešpaties
dovana yra vaikai, užmokestis yra kūno vaisius.“ O ką tada
galvoti apie kontracepciją? Kai kurie mėgintų įrodyti, kad
Dievo įsakymas „pripildykite žemę“ jau įvykdytas, bent jau
vargingesnėse šalyse, kuriose jaučiamas gyventojų perteklius.
Todėl turėtume liautis „pildyti“ žemę, nes perpildytume.
Tačiau esmė glūdi giliau. Mes sukurti kaip atsakingos būty­
bės. Šventajame Rašte sakoma, kad tėvai yra atsakingi už vaikų,
kuriuos jie „sukuria“, poreikius. Būdamas atsakingas tėvas turiu
protingai nuspręsti, keliais vaikais iš tikrųjų galiu pasirūpinti.
Kaip Dievas davė galimybę specialių vyrų ir moterų pastango­
mis suteikti mums medicinos pagalbą, taip Jis davė priemones
apriboti gimimų skaičių. Įdomu tai, kad toks supratimas dėl
gyventojų pertekliaus atsirado ten, kur tai buvo aktualiausia.
Būdami krikščionys turime atsakingai naudotis visomis Dievo
dovanomis. Todėl, mano nuomone, pora turėtų aptarti ir drau­
ge nuspręsti, kada jie norės kontroliuoti gimimų skaičių ir kaip
jie, būdami atsakingi asmenys, tai darys. Šis dalykas turi būti
aptariamas su gydytoju apsilankant pas jį iki santuokos.

706 Darni santuoka

 Antras Biblijoje atskleistas santuokinio lytinio gyvenimo
tikslas - fiziniai ir emociniai poreikiai. Apie tai kalbėdamas
Pirmojo laiško korintiečiams 7, 3-5 Paulius sako:

„Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui.

Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir
vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. Nesitrau­
kite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad
atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad
šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu.“

Paulius kalba apie stiprų fizinį ir emocinį poreikį, kurį

vienas kitam jaučia vyras ir žmona. Esame skirtingų lyčių
ir turime tą stiprų seksualinį potraukį vieni kitiems. Iš ti­
krųjų didžiausia problema iki vedybų yra sukontroliuoti tą
potraukį. Tačiau santuokoje jį galima visiškai patenkinti ly­
tiniu aktu.
Kai atimame vienas iš kito šį malonumą, sužlugdome
Dievo mums duotą modelį. Jei tikrai vyrai ir žmonos rimtai
pažvelgtų į tą pareigą, labai sumažėtų nesantuokinių meilės
ryšių.
Dora žmona gali sakyti: „Bet aš nenoriu turėti lytinių
santykių taip dažnai, kaip nori vyras.“ Tokiu atveju atvirai
ir nuoširdžiai išreikškite savo jausmus partneriui, tačiau
drauge leiskite jam suprasti, kad esate pasirengusi paisyti ir
jo poreikių. Jei esate pavargusi, nebūtina glamonėtis ir labai
stengtis. Tiesiog parodykite jam, kad mylite ir norite paten­
kinti jo poreikius. Tai galima padaryti per trumpą laiką ir be
didelių pastangų. Žmonos nereikia versti patirti orgazmą,
jeigu ji nenori. Jei patenkinami poreikiai, įvykdomas vienas
iš sekso tikslų.

» Vadinasi . turime mokytis sekso?“ 107

 Trečias Šventajame Rašte atskleistas santuokinio lytinio
gyvenimo tikslas - suteikti malonumą. Manantieji, kad Die­
vas savo kūriniams norėjo kuo liūdnesnio gyvenimo, siekda­
mi šio tikslo gali turėti sunkumų. Tačiau iš Šventojo Rašto aiš­
ku (Jeremijo knyga 29, 11), kad Dievo planai mūsų atžvilgiu
visada geri: „Nes aš žinau mintis, kurias turiu apie jus, - sako
Viešpats, - ramybės ir neprispaudimo mintis, kad jums duo­
čiau pabaigą ir kantrybės.“ Dievas nebūtinai turėjo padaryti,
kad lytinis aktas būtų malonumas, bet Jis padarė. Tai vienas iš
tų gerųjų dalykų, kuriuos mums yra skyręs Dievas.

„MALONUMAS“ PAGAL BIBLIJĄ

Pradžios knygos 18 skirsnyje rašoma apie labai įdomų įvykį iš

Abraomo ir Saros gyvenimo. Dievo pasiuntinys atvyko pra­
nešti, kad jie turės sūnų. Puikus planas, bet Abraomui buvo
šimtas metų, o Sarai devyniasdešimt! Šiam dangaus pasiunti­
niui Abraomas uždavė deramą klausimą, o Šventajame Rašte
(Pradžios knyga 18, 12) parašyta, kad tada Sara „sau juokėsi,
sakydama: „Kada pasenau ir mano valdovas yra senas, argi
dar užsiimčiau kūno malonumais?“ Hebrajų kalbos žodis, čia
išverstas žodžiu „malonumas“, buvo pavartotas tik Senajame
Testamente. Sara prisimena lytinio akto malonumą. Ji jau
sena. Kūno chemija nebe tokia, kokia būdavo, tačiau, nors ir
sena, ji prisimena, kad tai buvo maloni patirtis.
Daugybė seksualinio malonumo gyvenant santuokoje
pavyzdžių randama Saliamono Giesmių giesmėje (6, 1-9; 7,
1-10). Aprašymai galbūt neatitinka mūsų kultūros, tačiau
prasmė aiški - santuokos partneriams skirta džiaugtis vyriš­
kumu ir moteriškumu.

108 Darni santuoka

 Kita įdomi ištrauka randama Pakartoto Įstatymo knygos
24,5, kur sakoma: „Žmogus, ką tik vedęs žmoną, neis į karą ir
nebus jam pavesta jokios viešos pareigos; jis pasiliks be kaltės
savo namuose, kad vienus metus linksmintųsi su savo žmo­
na.“ Žodis „linksminimasis“ kitur verčiamas „malonumas“
ir tas žodis vartojamas apibrėžiant seksualinį pasitenkinimą.
Vyras vienus metus turi likti namuose ir teikti malonumą
žmonai. Ką jau kalbėti apie medaus mėnesį!

KAIP REIKŠTI MEILĘ PER MEDAUS

MĖNESį... IR VĖLIAU

Dabar gera proga šiek tiek nukrypti ir pakalbėti apie medaus

mėnesį. Stengiamės sutalpinti jį į tris dienas arba daugiausia
į savaitę. Tas laikas turėtų būti tarsi rojus žemėje, tačiau dau­
gelį jis nuvilia. Jei Dievas pasiūlė metus malonumams, kodėl
manome, kad intymaus gyvenimo rojų turėtume pajusti per
tris dienas? Leiskite pakartoti, kad norint pasiekti seksualinę
darną reikia laiko.
Medaus mėnuo paprastai būna įtemptas laikas. Ne vieną
savaitę buvo eikvojama energija ruošiantis vestuvėms. Praėjo
bernvakariai ir mergvakariai, įteiktos dovanos. Ant galvų už­
berta paskutinė sauja ryžių ir pagaliau jaunavedžiai lieka vie­
ni. Fizinis ir emocinis nuovargis nėra prasmingos seksualinės
patirties palydovai. Seksualinis suderinamumas prasideda
dviem boikotais prieš jus.
„Prisimenu, kad buvome pervargę, - sakė viena mote­
ris. - Apsigyvenome gražiame, erdviame kambaryje viename
geriausių viešbučių Čikagos centre. Kurį laiką nurimę sėdė­
jome, žvelgėme į automobilių srautą Ežero Kranto alėjoje ir

» Vadinasi, turime mokytis sekso?“ 709

mėgavomės ant stalelio didžiulėje vazoje sudėtais vaisiais.
Galiausiai atėjo laikas į lovą. Viskas buvo gerai, tačiau supra­
tome, kad abu labai norėjome miego.“
Nesitikėkite per daug iš medaus mėnesio. Geriausiu atve­
ju tai tik pradžia to, kas turėtų laukti ateityje. Seksualinis pa­
sitenkinimas per medaus mėnesį bus minimalus, palyginti su
būsiančiu po metų, jei stengsitės tobulinti darną.
Su malonumu labai glaudžiai siejasi meilės sąvoka. Viena
iš meilės apraiškų - suteikti malonumą mylimajam. Todėl ly­
tinis aktas santuokoje tampa labai reikšmingu meilės išraiškos
būdu. Tai vienas garsiausių meilės balsų. Tai reiškia, kad vie­
nas sutuoktinis turi galvoti apie kitam suteikiamą malonumą
(Laiškas filipiečiams 2, 3-4). Vyras turi suteikti malonumo
žmonai, o ši - vyrui. Abipusis pasiaukojimas yra aukščiausia
meilės išraiška.

JO IR JOS POREIKIAI SKIRTINGI!

„Tik pažiūrėk!“ - sušunka žavėdamasis vyras, kai juodu ren­

giasi iš ryto. „Kaip jis gali dabar apie tai galvoti?“ - minty­
se stebisi ji, ieškodama savo juodų gerųjų kelnių. Atsakymas
būtų toks: kalta fiziologija. Ir psichologija. Pastaraisiais me­
tais daug rašoma apie moterų ir vyrų skirtumus, tačiau pasi­
kartoti pravartu - tai sustiprina darną.
Reikia pastebėti, kad, pavyzdžiui, vyrų seksualinis potrau­
kis labiau nei moterų paremtas fiziškai. Tai yra vyrų lytinės
liaukos nuolat gamina spermos ląsteles. Tos ląstelės drauge
su sėkliniu skysčiu kaupiasi sėklinėse pūslelėse. Kai sėklinės
pūslelės prisipildo, atsiranda fizinis poreikis jį sumažinti. Mo­
terims nieko panašaus nėra.

7/0 Darni santuoka

 Moteriai seksualinis poreikis yra labiau emocinis negu fi­
zinis. Šį skirtumą lengva pastebėti. Pavyzdžiui, po karšto bar­
nio su žmona praėjus valandai vyrui nebus sunku atlikti lytinį
aktą. Tačiau žmonai tai būtų beveik neįmanoma, nes per daug
įaudrintos jos emocijos. Ji negali pajusti visiško lytinio pasi­
tenkinimo, kai ne viskas gerai kitose santykių srityse.
Tolesniuose puslapiuose pateikiamuose patarimuose ma­
tysite, kad moteriai geras seksualinis ryšys prasideda rytą ir
stiprėja visą dieną kaskart gaunant teigiamų emocijų, kai vy­
ras rodo dėmesį. Vyro meilė ir rūpestis paruošia dirvą pras­
mingiems seksualiniams išgyvenimams.
Turime suprasti fizines ir emocines vyrų bei moterų reak­
cijas per patį lytinį aktą. Vyras paprastai gana greitai patiria fi­
zinį ir emocinį orgazmą, paskui jo emocijos greitai nuslūgsta,
o žmonai jos keičiasi pamažu tiek prieš orgazmą, tiek po jo.
Šis skirtumas turi daug reikšmės vyrui ir žmonai, kurie nori
patirti fizinę darną (tai padeda suprasti siūlymai tolesniuose
puslapiuose).
Šios knygos tikslas nėra išnagrinėti visas seksualinio su­
derinamumo detales. Daug kur galite rasti puikios medžia­
gos (žr. skyrelį „Šaltiniai“), o papildomai informacijai labai
rekomenduoju Klifordo ir Džoisės Penerių (Clifford ir Joyce
Penner) knygą The Gift of Sex („Sekso dovana“) ir Kevino Le-
mano (Kevin Leman) Sheet Music („Lovos muzika“).
Be to, siūlau paskaityti dar vieną Penerių knygą - The
Married Guy's Guide to Great Sex („Vedusio vyriškio vado­
vas puikiam seksui“). Šie autoriai žinomi krikščioniški kon­
sultantai, o knyga parašyta siekiant padėti sutuoktiniams vy­
rams, norintiems patirti tai, ką fizinės darnos srityje Dievas
yra davęs geriausia.

» Vadinasi, turime mokytis sekso?“ 777

 Visos šaltiniuose nurodomos knygos - puikūs pagalbi­
ninkai norintiems siekti seksualinio suderinamumo. Kiekvie­
na krikščioniška pora turėtų jas paskaityti.

PABAIGAI

Kai kurie norėtų holivudiško gyvenimo, kur verda aistros ir

be jokių problemų ekranuose tuokiasi gražuolės žvaigždės to­
bulais kūnais. Tačiau begalinės išminties Dievas savo sekso
dovaną mums davė tam, kad kurtume vaikus, kad turėtume
malonumo ir vyrą bei moterį dar labiau suartintų intymus
santuokos ryšys. Jis numatė, kad sutuoktiniai visą gyvenimą
tyrinėtų vienas kitą fiziškai, dvasiškai, intelektualiai ir emo­
ciškai. Tai nereiškia, kad gali nebūti susiderinimo arba iššū­
kių! Kadangi tai geriausia, ką Dievas yra jums paskyręs, inty­
mumo siekimas vertas įsipareigojimo.
 JŪSŲ EILĖ

L Kaip įvertintumėte savo santuoką seksualiniu požiūriu?

____ puikiai_____ gerai_____ neblogai_____ prastai

2. Trumpai parašykite savo nuomonę apie santuoką seksualiniu po­

žiūriu.

3. Jei esate žmona, paskaitykite „Žmoną patarimai vyrams. Kaip

seksualinius santykius padaryti prasmingesniusu. Susiraskite tuos,
apie kuriuos norėtumėte užsiminti vyrui.

4. Jei esate vyras, paskaitykite „Vyrų patarimai žmonoms. Kaip sek­

sualinius santykius padaryti prasmingesnius“. Susiraskite tuos, apie
kuriuos norėtumėte užsiminti žmonai.

5. Kai abu esate gerai nusiteikę ir norite tobulinti santuoką, aptar­

kite patarimus, kuriuos pasirinkote. Geriau atidžiai išklausykite, ką
sako partneris, o ne mėginkite ginti save. Pokalbio tikslas yra tobu­
lėjimas, o ne gynimasis.

6. Kitą kartą užsirašykite, ką padarytumėte ir padarysite, kad su

partneriu tobulintumėtefizinę darną. Po mėnesio peržvelkite sąrašą
ir pasitikrinkite, kur padarėte pažangą. Kiekvieną mėnesį išsikeikite
naujų tikslų.

••Vadinaši. turime mokytis sekso?'' m

Vy r ų p a t a r im a i ž m o n o m s

Kaip seksualinius santykius padaryti prasmingesnius

1. Kartais parodyk daugiau iniciatyvos.
2. Būk naujoviška ir pasitelk vaizduotę.
3. Nesigėdyk parodyti, kad tau kas nors patinka.
4. Eidama į lovą atrodyk patraukliai - apsivilk ką nors kita
nei panašų į močiutės chalatą arba kasdienę pižamą.
5. Padaryk ką nors, kad atkreipčiau dėmesį. Vyrus lengva
sujaudinti vaizdu.
6. Atviriau kalbėk apie seksą, pranešk, kad esi pasirengusi
sueičiai, kai glamonės pakankamai sujaudina.
7. Eik į lovą anksčiau.
8. Neversk manęs vakare jaustis kaltu, jei dieną nebuvau pa­
kankamai dėmesingas (pakankamai meilus ir pan.).
9. Kartais pasistenk, kad santykiai tęstųsi ilgiau.
10. Daugiau pasidomėk mano kaip vyriškio poreikiais ir norais.
11. Per lytinį aktą būk aktyvesnė ir laisvesnė, labiau atsiduok
ir būk atviresnė.
12. Nevenk įvairovės per lytinį aktą (ir ne visada vakare).
13. Parodyk daugiau aistros ir suprask, kad mylavimasis bei
glamonės man svarbu taip pat kaip ir tau.
14. Nebūk nuliūdusi, jei nepasiseka koks nors kasdienis da­
lykas.
15. Bent kartą per savaitę pailsėkime drauge.
16. Nevaidink sunkiai pasiekiamos.
17. Galvok ne apie kasdienius reikalus (šios ir kitos dienos), o
apie tuo metu vykstantį dalyką - meilę.
18. Neapsimesk, kad tau malonu.
19. Nemėgink manęs bausti atsisakydama sekso arba juo už-
siimdama nenoromis.
20. Elkis su manimi kaip su mylimuoju.

114 Darni santuoka

Ž M O N Ų P A T A R IM A I VYRAM S
Kaip seksualinius santykius padaryti prasmingesnius
1. Parodyk daugiau meilumo ir dėmesio per visą dieną, grį­
žęs iš darbo pabučiuok mane į kaklą.
2. Skirk daugiau laiko glamonėms, meilios, žaismingos ir
romantiškos užuominos yra svarbu.
3. Parodyk norą atlikti lytinį aktą įvairiu laiku, ne vien vaka­
re, kai esame pavargę.
4. Būk supratingesnis, kai iš tikrųjų prastai jaučiuosi.
5. Parodyk iniciatyvą, užuot laukęs, kol aš žengsiu pirmą
žingsnį.
6. Priimk mane tokią, kokia esu, būk palankus net tada, kai
matai mane iš blogesnės pusės.
7. Pasakyk, jog mane myli, ir ne tik tada, kai esame lovo­
je, kartais paskambink tiesiog tam, kad ištartum: „Myliu
tave!“ Nesigėdink prie kitų pasakyti: „Myliu tave.“
8. Kol prausiuosi po dušu, surask malonios muzikos per ra-
diją.
9. Gerbk Kristų kaip namų Vyriausiąjį.
10. Būk švelnus ir meilus bent valandą prieš norėdamas užsi­
imti seksu.
11. Dažnai mane pagirdamas padėk pasijausti seksualiai ir
romantiškai patraukliai.
12. Pasakyk man, kas tau patinka ir kada esi susijaudinęs,
atviriau išreikšk savo norus, labiau atsiverk man.
13. Pasistenk ne taip greitai išsilieti.
14. Paprašyk, kad pasimelstume drauge dėl tavo problemų ir
laimėjimų, leisk pasakyti tau apie savo poreikius.
15. Vertink gamtos grožį ir pasidalyk tuo supratimu su manimi.
16. Prisiimk daugiau atsakomybės tvarkantis su vaikais, kad
galėčiau pailsėti ir daugiau laiko vakare praleisti su tavimi.

^.Vadinasi, turime mokytis sekso?‘‘ 115

17. Būk kantrus su manimi, nesišaipyk, kad negreitai pajau­
čiu orgazmą.
18. Nepaversk fizinio suartėjimo ritualu - kaskart patirkime
kąrnors nauja. Išmėgink naujus būdus arba naujas vietas,
kad nenusibostų mylėtis darant vis tą patį.
19. Niekada nesimeilink, kai esi neigiamai prieš mane nusi­
teikęs arba žinai, jog kas nors negerai, tegul tarp mūsų bus
darna, kad lytinis aktas tikrai būtų meilės aktas.
20. Kartais pasakyk apie mane ką nors gero, kai būname tarp
kitų žmonių.
 A š t u n t a s skyri us

Atsiskirkite nuo tėvų,

bet gerbkite juos

„Prisimenu, kartą, prieš santuoką kalbėjausi su uošviu, -

sakė vienas vyras, - ir jis paprašė: „Užtikrink jai gerą gyveni­
mą. Rūpinkis ja.“ Jis nežarstė patarimų, o dabar jo jau nebėra,
bet tie žodžiai įsiminė, tarsi manimi būtų buvę pasitikėta.“
„Santuokos pradžioje mano anyta tikrai mane erzino, -
prisipažino to vyro žmona. - Dėl to vis skundžiausi vyrui, o
jis mane palaikė, už tai jį vertinu. Tuo pat metu mačiau, kad jis
labai artimas su savo motina, ir supratau, jog nenoriu kenkti.
Po kurio laiko ėmiau mąstyti apie tai, ką reiškia gerbti tėvus
ir vyro pusės gimines. Tai įsakymas, o ne pasirinkimas, nors
kartais ji labai mane nervina!“
Yra geriau, o kartais blogiau, kai sutuoktinių tėvai tampa
neatskiriama poros gyvenimo dalimi. Tačiau ar būtume jau­
navedžiai, ar seniai susituokę, kaip jie gali būti mūsų gyveni­
mo dalimi?
Mes reikalingi vieni kitiems. Naujai porai reikia palaiky­
ti šiltą emocinį ryšį su abiejų sutuoktinių tėvais ir pasisemti
jų gyvenimo išminties, o tėvams iš savo vaikų reikia dva­

Atsiskirkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 117

sinės šilumos bei draugystės (ir galbūt anūkų!). Gyvenimas
per trumpas, kad galėtume nepaisyti gerų santykių. Jei kyla
konfliktų, reikia nepamiršti 2 skyriuje aptarto prisipažinimo
ir atlaidumo principo tiek sutuoktinio pusės giminių, tiek
partnerių atžvilgiu. Nereikia pritarti vienas kitam dėl to,
kad išlaikytumėte gerus santykius, tačiau pyktis ir apmaudas
niekada nėra gerai (Laiškas efeziečiams 4, 31). Pagrindinis
tėvų ir jų susituokusių vaikų principas turėtų būti abipusė
laisvė ir pagarba.
Ką dėl sutuoktinių giminių santykių pataria Biblija? Kaip
pora turėtų reaguoti į tėvų idėjas, patarimus ir poreikius? Ką
daryti, kai matome, kad tėvai griauna mūsų santuokos vieno­
vę? Jei norime sekti Biblijos pavyzdžiu palaikydami santykius
su sutuoktinių giminėmis, turime paisyti dviejų principų:
naujų įsipareigojimų ir nuolatinės pagarbos.

ATSISKYRIMAS NUO TĖVŲ

Pradžios knygos 2, 24 rašoma: „Todėlei žmogus paliks savo

tėvą ir motiną ir glausis prie savo moters; ir bus du viename
kūne.“ Šis principas pakartotas ir Laiško efeziečiams 5, 31.
Dievo pavyzdžiu, susituokus reikia palikti tėvus ir glaustis
prie savo partnerio. Sukūrus santuoką pasikeičia įsipareigo­
jimai. Prieš vedybas būname įsipareigoję tėvams, o susituokę
įsipareigojame partneriui.
Psichologai tą pokytį vadina „simbolinės emocinės pri­
klausomybės nuo tėvų virkštelės nukirpimu“. Asmuo šliejasi
jau ne prie tėvų, o prie sutuoktinio. Jei tarp žmonos ir vyro
motinos kyla konfliktų, vyras turi būti žmonos pusėje. Tai ne­
reiškia, kad su mama reikėtų nemaloniai elgtis. Tai antrasis

778 Darni santuoka

principas, apie kurį netrukus kalbėsime. Tačiau atsiskyrimo
nuo tėvų principas itin svarbus. Jokia pora nepasieks santuo­
kos pilnatvės, jei nenutrauks psichologinio ryšio su tėvais.
Ką šis principas reiškia praktiškai? Manau, kad naujai su­
situokusiai porai patariama apsigyventi atskirai nuo tėvų. Gy­
vendami su tėvais jaunavedžiai negali būti tokie savarankiški
kaip gyvendami atskirai. Kol jie gyvena su tėvais, stiprėja pri­
klausomybė nuo jų. Gyvenimas kad ir nedideliame bute bei
galimybė Dievui padedant laisvai kurti savo gyvenimą geriau
nei prabanga tėvų šešėlyje. Tėvai turėtų skatinti vaikus būti
savarankiškus, o galimybė susikurti tokias gyvenimo sąlygas
turėtų būti viena iš aplinkybių nustatant sutuoktuvių datą.
Atsiskyrimo nuo tėvų principas taip pat svarbus priimant
sprendimus. Tėvai gali pateikti daug patarimų dėl įvairių ve­
dybinio gyvenimo dalykų. Į kiekvieną jų patarimą reikėtų
rimtai atsižvelgti, tačiau gerai apsvarstę sprendimą turite pri­
imti patys. Ir turite priimti ne tokį sprendimą, kuris džiugintų
tėvus, o tokį, kuris darytų laimingą jūsų partnerį. Pagal Dievo
valią esate nauja šeima, suvesta Jo Dvasios, kad gyventumėte
vienas kitam (Laiškas filipiečiams 2, 3-4).
Tai reiškia, kad turi ateiti laikas, kada vyras susėstų su
savo motina ir pasakytų jai: „Mama, juk žinai, kad labai tave
myliu, bet žinai ir tai, jog dabar jau esu vedęs. Negaliu ardyti
santuokos tam, kad daryčiau, ką tu nori. Myliu tave ir noriu
tau padėti, tačiau turiu daryti tai, kas, manau, tinka mano
žmonai ir man. Tikiuosi, supranti, nes noriu išlaikyti šiltus
santykius, kurie jau daug laiko tęsiasi tarp mūsų. Tačiau jei
nesupranti, tada turi spręsti šią problemą. O aš dabar turiu
kurti savo šeimą.“
Jei tokie žodžiai atrodo šiurkštūs, būkite dėkingi. Nes ne­
susidūrėte su užsispyrusią, savanaudiška, geidulinga uošve.

Atsiskirkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 119

Tokių būna, o ištaisyti padėtį, Biblijos pavyzdžiu, gali tik ryž­
tas su meile. Vyras neturi leisti savo motinai tvarkyti jo gyve­
nimo po vedybų. Biblijos pavyzdys ne toks.

ATSIŽVELKITE Į TĖVŲ IŠMINTĮ

Kita vertus, į tėvų patarimus turi būti atsižvelgiama. Tėvai

vyresni ir galbūt išmintingesni. Geras uošvio pavyzdys patei­
kiamas Išėjimo knygos 18 skirsnyje. Mozė nuo ryto iki vaka­
ro teisė Izraelio žmones. Laukiamasis buvo visada pilnas ir
nebuvo laiko nė kavos pertraukėlėms. 17-19 eilutėse Mozės
uošvis sako: „Negerai darai; neišmintingu darbu vargini save
ir tuos žmones, kurie yra su tavim; dalykas perviršija tavo jė­
gas; vienas jo negali nuveikti. Bet paklausyk mano žodžių ir
patarimų.“
Jis patarė padalyti žmones tūkstančiais, šimtais, penkias­
dešimtimis bei dešimtimis ir kad įgaliojimai būtų perduoti
kitiems kvalifikuotiems vyrams, kurie teistų juos pagal savo
pavaldumą. Taip Mozė daugiau laiko pabūtų su Dievu ir mo­
kytų žmones Dievo įstatymų (19-20 eilutės). Taip jis atliktų
labiau prevencinį darbą, o ne spręstų problemas. Jam teisti
būtų pateikiami tik sunkūs atvejai (22 eilutė).
Mozė suprato tokio patarimo išmintingumą ir jį priėmė.
Tai darydamas jis atskleidė savo brandą. Jam nereikėjo prie­
šintis gerai minčiai vien dėl to, kad ją išgirdo iš uošvio. Jis
pakankamai pasitikėjo savimi, kad priimtų geras mintis ne­
paisydamas, kas jas išsako.
Atsiskyrimo nuo tėvų principas taip pat turi reikšmės, kai
tarp sutuoktinių kyla konfliktas. Jauna žmona, visada labai pa­
sitikėdavusi motina, nori jai pasiskųsti, kai šeimoje atsiranda

120 Darni santuoka

sunkumų. Kitą dieną vyras prisipažįsta klydęs, paprašo atleisti
ir grįžta darna. Dukra apie tai mamai nepasako. Kai kitą kartą
kyla barnis, ji vėl pasipasakoja mamai. Tai tampa įprastu da­
lyku, mama netrunka susidaryti blogą nuomonę apie žentą ir
skatina dukterį skirtis su juo. Duktė neteisingai elgėsi su savo
vyru ir nesekė principu, kad reikia atsiskirti nuo tėvų.
Jei kyla konfliktų (o dažnai taip ir būna), stenkitės spręs­
ti juos kreipdamiesi tiesiai į sutuoktinį. Konfliktas turėtų
būti tobulėjimo priemonė. Jei manote, kad reikia kieno nors
pagalbos, nueikite pas kunigą arba krikščioniškos santuokos
konsultantą. Jie atitinkamai parengti ir remdamiesi Dievo mo­
kymais suteikia praktišką pagalbą. Jie bešališki ir pateikia pata­
rimų iš Biblijos. Tėvams beveik nepavyksta likti bešališkiems.

KAIP GERBTI TĖVUS

Antrasis principas, susijęs su tėvų ir vaikų santykiais, atsklei­

džiamas Išėjimo knygos 20,12 ir yra vienas iš dešimties Dievo
įsakymų: „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad būtumei ilgaamžis
žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duos.“ Jis taip pat ran­
damas Pakartoto Įstatymo knygos
5,16 ir Laiško efeziečiams 6, 2-3. Įsakymas gerbti
Įsakymas gerbti tėvus nebuvo tėvus nebuvo panai­
panaikintas. Kol jie yra, reikia juos kintas. Kol jie yra,
gerbti. Laiško efeziečiams 6, 1 apaš­ reikia juos gerbti.
talas Paulius sako: „Jūs, vaikai, klau­
sykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisin­
gumas.“ Klausyti tėvų patariama nuo gimimo iki santuokos.
Toliau Paulius sako (2-3 eilutės): „Gerbk savo tėvą ir moti­
ną, - tai pirmasis įsakymas su pažadu: kad tau gerai sektųsi ir

Atsiskirkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 121

ilgai gyventumei žemėje.“ Tėvus gerbti patariama visą gyveni­
mą. Tai - pirminis įsakymas ir duotas visam laikui.
Gerbti - reiškia rodyti pagarbą. Vadinasi, elgtis su kitu
maloniai ir garbingai. Tiesa ta, kad ne visi tėvai gyvena gerb­
tinai. Jų veiksmai gali būti neverti pagarbos, tačiau tėvai yra
sukurti pagal Dievo paveikslą, todėl turi būti gerbiami. Galite
gerbti juos už tai, kad jie žmonės ir jūsų tėvai, nors ir negalite
gerbti jų veiksmų. Visada dera gerbti tėvus ir sutuoktinius.
Atsiskyrimas nuo tėvų sukūrus šeimą nepašalina pareigos
juos gerbti.
Kaip pagarba pasireiškia kasdieniame gyvenime? Kad
gerbiame, parodome praktiškais veiksmais - aplankome,
paskambiname, parašome ir taip pranešame, jog juos myli­
me ir norime bendrauti. Atsiskirti nereiškia apleisti. Gerbti
tėvus - vadinasi, nuolat palaikyti su jais ryšį. Nebendravimas
su tėvais - tai tarsi pasakymas: „Man daugiau nerūpi.“
Apie bendravimą su tėvais reikėtų dar kai ką pasakyti. Rei­
kėtų vienodai elgtis su abiejų sutuoktinių tėvais. Nepamirš­
kite, kad Laiško romiečiams 2,11 sakoma: „Juk Dievas nėra
šališkas.“ Turime sekti Jo pavyzdžiu. Praktiškai tai reiškia, kad
rašyti, skambinti ir lankytis turime pagal lygybės principą. Jei
vienos pusės tėvams skambinama kartą per mėnesį, tai ir ki­
tos pusės tėvams reikia skambinti kartą per mėnesį. Jei vieni
gauna laišką kartą per savaitę, tai ir kiti turi gauti. Pora taip
pat turi stengtis tiek pat kartų abejus tėvus aplankyti, pas juos
pietauti ir pabūti per atostogas.
Galimas dalykas, kad kebli padėtis pasitaiko per šventes,
pavyzdžiui, Kalėdas. Žmonos mama nori, kad vaikai apsilan­
kytų per Kūčias, o vyro mama laukia pietums per Kalėdas.
Jeigu jie gyvena tame pačiame mieste, tada viskas gerai, bet
jeigu juos skiria keli šimtai kilometrų, suderinti neįmanoma.

722 Darni santuoka

Tad sprendimą reikia priimti remiantis lygybės principu. Va­
dinasi, per vienas Kalėdas reikėtų aplankyti vienus tėvus, o
per kitas - kitus.
Gerbti tėvus - dar reiškia maloniai kalbėtis su sutuoktinio
tėvais ir jo arba jos pusės giminėmis. Pirmojo laiško Timotie­
jui 5, 1 Paulius primena: „Senesnio žmogaus aštriai nebark,
bet graudenk kaip tėvą.“ Būkime supratingi ir užjaučiantys.
Žinoma, sakykime tiesą, tačiau su meile (Laiškas efeziečiams
4, 15). Santykiuose su tėvais remkimės pamokymu iš Laiško
efeziečiams 4, 31-32: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštu­
mai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su viso­
mis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs
vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.“
Apie pagarbą tėvams toliau kalbama Pirmojo laiško Timotie­
jui 5, 4: „Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, tegu pirmiausia
išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gim­
dytojams, nes tai malonu Dievui.“
Tėvai tenkino mūsų fizinius poreikius, kol buvome jauni.
Jiems senstant mes turime daryti tą patį. Kai prireikia, pri­
siimkime atsakomybę pasirūpinti fiziniais tėvų poreikiais.
Neatlikdami tos pareigos nepatvir­
tiname tikėjimo Kristumi (Pirmasis Patarčiau priimti
laiškas Timotiejui 5, 8). Veiksmais sutuoktinio gimines
parodykime, kad tikime Kristumi ir tokius, kokie jie yra.
gerbiame tėvus. Nemanykite, kad
Pateikdamas dar keletą prakti­ jūsų pareiga - juos
nių pasiūlymų patarčiau priimti su­ pakeisti.
tuoktinio gimines tokius, kokie jie
yra. Nemanykite, kad jūsų pareiga - juos pakeisti. Jeigu jie
ne krikščionys, tikriausiai norėsite melstis už juos ir ieškosite
progų papasakoti jiems apie Kristų, bet nesistenkite įsprausti

Atsisk irkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 125

jų į savo rėmus. Juk norite, kad jie netrukdytų jums kurti savo
vedybinio gyvenimo. Tad ir jūs jiems netrukdykite.
Nepeikite sutuoktiniui jo pusės giminių. Jo pareiga -
gerbti-tėvus, tad jam būtų sunkiau sekti tuo pavyzdžiu* jei
menkintumėte juos. Kai sutuoktinis kalba apie savo tėvų trū­
kumus, jūs iškelkite jų gerąsias savybes. Pabrėžkite jų teigia­
mas ypatybes ir paraginkite partnerį gerbti savo tėvus.
Biblija pateikia keletą gražių tokių žmonių santykių pa­
vyzdžių. Tokie buvo Mozės ir jo uošvio Jetro santykiai. Išėji­
mo knygos 4,18 rašoma, kad Jetras Mozei pasakė: „Eik ramy­
bėje“, kai šis pranešė jam apie Dievo kvietimą palikti Midjaną
ir vesti izraelitus iš Egipto. Vėliau, po sėkmingo Mozės žygio,
uošvis aplankė jį.
Išėjimo knygos 18, 7 rašoma: „Jis, išėjęs pasitikti savo uoš­
vio, nusilenkė jam ir jį pabučiavo; ir juodu pasisveikino ramy­
bės žodžiais.“ Kaip tik per šį apsilankymą Jetras davė Mozei
patarimą, apie kurį kalbėjome anksčiau. Tai, kad jis priėmė
savo uošvio patarimą, rodo jų santykius buvus nuoširdžius.
Rūta ir Naomė - marčios ir anytos santykių pavyzdys mirus
abiejų vyrams. Vieną iš savo stebuklų Jėzus pasiuntė Petro uoš­
vei, kuri paskui Jėzui patarnavo (Evangelija pagal Matą 8,14-15).
Pagal Bibliją, laisvė ir sutarimas - tobuli santykiai su su­
tuoktinių giminėmis. Atsiskyrus nuo tėvų reikia išlaikyti pa­
garbą jiems - tokia Dievo valia.

ŽODIS TĖVAMS...

Gal, šios knygos skaitytojau, esate vienas iš kurio nors su­

tuoktinio tėvų? Prašau prisiminti jūsų sūnaus arba dukters
sutuoktuves.

124 Darni santuoka

 „Dabar skelbiu jus vyru ir žmona“, - ištarė pastorius, o
jaunieji tikriausiai švytėjo žvelgdami vienas į kitą. Sėdėda­
mi bažnyčioje pirmoje eilėje jūs, tėvai, tikriausiai nubraukė­
te ašarą arba net apsiverkėte. Pamatėte savo triūso rezultatą.
Nuo pat gimimo iki santuokos mokėte savo vaikus savaran­
kiškumo.
Ir tikrai iki santuokos mokėte vaikus būti savarankiškus ir
veikti kaip brandūs asmenys pagal Dievo valią. Mokėte juos
gaminti valgį, plauti indus, kloti lovas, pirkti drabužius, tau­
pyti pinigus ir priimti atsakingus sprendimus. Mokėte juos
gerbti ir branginti žmones. Trumpai tariant, jūs su sutuokti­
niu stengėtės vesti juos į brandą.
O dabar, jiems tuokiantis, pamokos baigiasi ir atsisklei­
džia vaikų savarankiškumas. Tikimasi, kad padėjote jiems
keliauti iš visiškai nuo jūsų priklausomos jų vaikystės į sava­
rankiškų jaunavedžių amžių. Nuo šiol abu su sutuoktiniu žiū­
rėkite į juos kaip į suaugusius, kreipiančius savo gyvenimą į
gerą arba į blogą pusę. Nors ir esame tėvai, niekada neprimes-
kime jiems savo valios. Turime skaitytis su jais kaip su lygiais.
Koks tada mūsų, kaip vaikų antrųjų pusių giminių, vai­
dmuo? Tėvų dalyvavimas jaunavedžių gyvenime pasikeitė
nuo tų laikų, kai vaikai tuokdavosi vos baigę mokyklą arba
studijuodami. Dabar vidutinis besituokiančiųjų amžius yra
maždaug dvidešimt penkeri metai. Susituokusios poros daž­
nai gyvena savarankiškai, toliau nuo tėvų. Per gimstamumo
protrūkį vaikų susilaukę tėvai, kai kurie susituokę, kai kurie
ne, kuria savo gyvenimus ir siekia karjeros, todėl nelabai sten­
giasi kištis į suaugusių vaikų gyvenimą.
O gal kišasi?
Kai kas nelabai keičiasi. Visi tėvai trokšta, kad jų suaugę
„vaikai“ padarytų gerą pradžią. Turėdami patirties ir, tikimės,

Atsiskirkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 125

išminties, norime duoti jiems gerų patarimų arba bent padėti
išvengti klaidų, kurias patys darėme.
Žinoma, tėvai gali nedvejodami patarti jaunajai porai
(nors^visada geriau palaukti, kol patarimo paprašys), tačiau
jie neturėtų stengtis primesti vaikams savo nuomonės. Pa­
tarkite, jei prašo arba jei manote, kad reikia, ir leiskite jiems
patiems priimti galutinį sprendimą. Svarbiausia, nerodykite
nepasitenkinimo, jeigu jie į tą pasiūlymą neatsižvelgia. Tegul
vaikai pasinaudoja jūsų išmintimi, bet tegul daro savo klaidų.
Taip elgtis bus taip pat sunku kaip ir tada, kai vaikai buvo jau­
nesni, bet tik taip jiems padėsite bręsti ir tobulėti.
O kaip dėl finansinės paramos? Blogiausia yra spausti
jaunąją porą paklusti tėvų norams: „Nupirksime jums mie­
gamojo komplektą, jei apsigyvensite gretimame name.“ Do­
vanos - puikus dalykas, kai duodamos iš meilės ir be jokių
išlygų, bet jei keliamos sąlygos, jos tampa nebe dovanomis, o
priemonėmis. Tėvams reikia vengti tokių pagundų.
Tai nereiškia, kad nebereikia vaikams padėti. Pagalba
turi būti suteikiama atsakingai ir skatinti savarankiškumą,
o ne priklausomybę. Tai yra finansinė parama turėtų padėti
vaikams tapti savarankiškesniems, o ne priklausomiems. Ne­
reikia padėti jiems kurti tokio gyvenimo, kokio jie negalėtų
patys sau leisti.

PABAIGAI

Daugelis tėvų ir jų susituokusių vaikų randa naujų džiaugsmų

pagausėjus šeimai. Nesvarbu, ar gyvenate čia pat ar kitame
šalies krašte, jūs irgi galite taip - kaip Dievas įsako ir parengia.

726 Darni santuo ka

 JŪSŲ EILĖ

1. Ar turite problemų su savo arba sutuoktinio tėvais? Jei taip, tiks­

liai suformuluodami surašykite jas.

2. Kuriuos šiame skyriuje aptartus principus pažeidė jūsų arba su­

tuoktinio tėvai? Surašykite juos. (Jei reikiay dar kartų perskaitykite
šį skyrių.)

3. Kuriuos šiame skyriuje aptartus principusysusijusius sujūsų arba

sutuoktinio tėvais ar giminaičiais, pažeidėte jūs arba sutuoktinis?
Surašykite juos tiksliai suformuluodami.

4. Kųyjūsų nuomone, reikėtų daryti norint ištaisyti tokių padėtį?

Pasistenkite būti tikslūs.

5. Prieš pradėdami kalbėtis apie tai su partneriu, paprašykite jo

arba jos perskaityti skyrelį apie sutuoktinio pusės gimines ir atlikti
1-4 užduotis.

6. Sutartu laiku aptarkite šias problemas. Perskaitykite vienas kitam

išvardytas problemas ir pažiūrėkite, ar:
a) sutinkate, kad tokia problema egzistuoja,
b) pripažįstate savo klaidas,
c) sutariate, ko imtis, kad padėtis pagerėtų.
Jei ne, dar pasikalbėkite tuo pat metu arba kitų kartų, kol susitarsite
dėl naudingų veiksmų.

7. Susitarę dėl atitinkamo veiksmo pradėkite veikti. Pasimelskite vie­

nas už kitų, už tėvus ir giminaičius. (Jei planuojate įtemptų pokalbį
su tėvais, geriau kalbėtis kiekvienam su savo tėvais, o ne su sutuok­
tinio pusės giminėmis.)

Atsiskirkite nuo tėvų, bet gerbkite juos 127

8. Nepamirškite, kad ir jūsų elgesys su tėvais arba sutuoktinio gimi­
nėmis turi pasikeisti. Ar iš pokalbio arba elgesio matyti, kad „ger­
biate“juos? Būkite nuoširdūs. (Pagarba kelia pagarbų.)

9. Visa, ką darote,, darykite geranoriškai ir ryžtingai. Nepamirškite,

kad santykius norite pagerinti, o ne pabloginti.
 Devintas skyri us

Meilė ir pinigai

Kartais atrodo, tarsi juo daugiau turime, tuo daugiau dėl to

ginčijamės. Neturtingiausios amerikiečių poros gyvena visko
pertekusios, palyginti su daugybe pasaulio gyventojų. Esu įsi­
tikinęs, kad svarbu ne poros turimų pinigų kiekis, o požiūris į
juos ir į tai, kaip su jais tvarkomasi.
„Manau, daugelis mintyse turime „magišką sumą“, kuri,
manome, visam gyvenimui padarytų mus laimingus, - liū­
dnai prasitarė viena moteris. - Ir net keista, kad ta suma vis
didėja. Prieš keletą metų keturiasdešimt tūkstančių dolerių
per metus siekiančios pajamos atrodė karališkos. Kai uždir­
bome tiek, norėjosi penkiasdešimties tūkstančių. Uždirbę ir
tiek, atvirai kalbant, skirtumą pajutome. Galėjome bent jau
susimokėti sąskaitas, nebuvome visiškai bankrutavę, bet vis
tiek buvo negana...“

Meilė ir pinigai 129

 AR „DAUGIAU“ REIŠKIA „GERIAU“?

Kūrėja Džinetė Klift Džordž (Jeanette Clift George) yra rašiu­

si: „Baisiausia gyvenime - ne kai nepavyksta pasiekti trokšta­
mo dalyko, o kai pasiekus suvoki, kad jis nebuvo vertas tavo
pastangų!“
Dauguma porų mano, kad jei kas mėnesį gautų tik po šim­
tą dolerių daugiau, padengtų išlaidas. Bet tikrą pasitenkinimą
suteikia ne pinigai (bet koks jų kiekis), o teisumas, maldin­
gumas, tikėjimas, meilė, ištvermė, romumas (Pirmasis laiškas
Timotiejui 6, 11), trumpai tariant - gyvenimas su Dievu ir
remiantis Jo skelbiamomis vertybėmis. Tikrą pasitenkinimą
santuoka suteikia meilė, tinkamas elgesys, tokie santykiai su
kitais, kokiems pritartų Dievas, pakantumas trūkumams ir
tikroviškas savęs vertinimas.
Kartą lankiausi dviejose skirtingose šeimose. Pirmoji gy­
veno trijų miegamųjų name. Įėjęs į svetainę viduryje kamba­
rio pamačiau vieno degiklio žibalinę viryklę. Viename kampe
stovėjo pintas lopšys su kūdikiu, o kitame gulėjo šuo. Sienas
puošė tik vienas paveikslas ir kalendorius. Ant šiurkščių me­
dinių grindų stovėjo medinės kėdės tiesiais atlošais ir senovi­
nė sofa. Durų į virtuvę kairėje ir į miegamąjį dešinėje rėmai
buvo Z formos, o pačios durys sukaltos iš senų lentjuosčių su
plyšiais tarp jų.
Pagal šiuolaikinius Amerikos standartus tai buvo skurdūs
namai, bet aplankęs šią porą jutau jų skleidžiamą emocinę ši­
lumą. Buvo akivaizdu, kad jie myli vienas kitą, myli kūdikį,
myli Dievą. Jie buvo laimingi. Gyvenimas buvo gražus.
Iš ten nuvykau į kitą miesto kraštą ir betonuota įvaža pa'
siekiau gražų, erdvų, plytinį namą. Kai įžengiau vidun, k o jo s
nugrimzdo į kilimą. Ant svetainės sienų kabojo gražūs port-

750 Darni santuoka

retai. Židinio liepsna tarsi kvietė pasišildyti (nors jo funkcija
buvo tik estetinė), o ant šiuolaikiškos sofos gulėjo šuo.
Ten pasėdėjau neilgai, nes supratau, kad vienintelė šilu­
ma šeimoje sklido iš židinio. Pajaučiau turtu pridengtą šal­
tį ir priešiškumą. Tą vakarą važiuodamas namo pagalvojau:
„Dieve mano, jei reikėtų rinktis iš tų dviejų, duok man tą trijų
kambarių namą su emocine žmonos ir šeimos šiluma.“ Gy­
venimas susideda ne iš daiktų, o iš santykių - pirmiausia su
Dievu, paskui su žmonėmis.
Nenoriu romantizuoti skurdo, nes nuolatinė stoka ir var­
gas žaloja sielą. Yra daug turtingų, ištikimai Dievui tarnau­
jančių šeimų. Evangelijos pagal Matą 6, 33 Jėzus primena, kad
tuos dalykus vertintume teisingai: „Jūs pirmiausia ieškokite
Dievo karalystės ir Jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta.“
„Visa tai“ yra pastogė, maistas, drabužiai (25 eilutė). Nuolati­
nis rūpinimasis pinigais - tiek jų turint, tiek neturint - iškrei­
pia santykius su Dievu ir vienų su kitais.
Dauguma mūsų turi užsidirbti pragyvenimui, ir kaip tik
taip Dievas aprūpina viskuo, ko reikia. Bet darbas - tik vienas
„tinkamas“ dalykas. Dar yra maldingumas, tikėjimas, meilė,
kantrumas ir nuolankumas. Vaikydamiesi pinigų nepamirš­
kime šių - svarbesnių - dalykų, nes gyvenimas praeis, o mes
suprasime, kad pinigai nieko neverti.
Evangelijos pagal Matą 6, 24 Jėzus įspėjo dėl tokio pavo­
jaus sakydamas: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams:
arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisiri­
šęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai.“
Pinigai - puikus tarnas, bet prastas šeimininkas, naudinga
priemonė, bet bevertis tikslas. Kai pinigai tampa stabu, tikrai
gresia bankrotas.

Meilė ir pinigai 757

 NAUDOKITE TAI, KĄ DUODA DIEVAS

Dievas rūpinasi, kaip naudojame tai, ką Jis duoda (Evangeli­

ja pagal Matą 25, 14-30). 21 eilutėje Viešpats sako ištikimam
prievaizdui: „Šeimininkas atsakė: „Gerai, šaunusis ir ištikima­
sis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau
pavesiu didelius.“ Evangelijos pagal Luką 12, 48 sakoma: „Iš
kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta.“
Finansiniai ištekliai - tiek gausūs, tiek kuklūs - suteikia
didžiulių galimybių daryti gerus darbus. Viską, kas mums pa­
tikėta, turime naudoti kuo geriausiai - kaip puikūs ekonomai.
Protingas planavimas, pirkimas, taupymas, investavimas ir
aukojimas - gero finansų valdymo požymiai. Vienas ištiki­
mo ekonomo požiūris - aukoti Dievui per Bažnyčią ir kitas
krikščioniškas organizacijas. Senajame Testamente nusta­
tytas ir Naujajame Testamente rekomenduojamas aukojimo
pavyzdys yra dešimtinė - kai dešimtadalis pajamų skiriama
tiesioginiams darbams dėl Viešpaties (Kunigų knyga 27, 30 ir
Evangelija pagal Matą 23, 23).
Tačiau svarbiau nei procentų kiekis yra mūsų požiūris į au­
kojimą. Šventajame Rašte nurodoma, kad aukoti turime iš šir­
dies. Krikščionišku požiūriu aukojimas yra Dievo meilės įkvėp­
tas veiksmas, o ne įstatymo numatyta pareiga, atliekama dėl
naudos. Antrojo laiško korintiečiams 9,6-8 Paulius apie tai sako:

„Kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja,

dosniai ir pjaus. Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdy­
je nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas
myli linksmą davėją. O Dievas gali jus apipilti malonė­
mis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprū­
pinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo.“

752 Darni santuoka

 Daugelis tvirtina esantys maloningi ir dosnūs Dievui, bet
jie pamiršta, kad Jis myli linksmą davėją. Šventajame Rašte
sakoma, kad vienas iš darbo už atlyginimą tikslų - duoti sto­
kojantiems. Laiško efeziečiams 4, 28 rašoma: „Kas vogdavo,
tegu nebevagia, bet imasi triūso dirbdamas savo rankomis
gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.“ Galvoda­
mas apie savo finansinius reikalus krikščionis turi nepamiršti
sąlygos - nuolat, proporcingai ir su malonumu aukoti Dievo
dalykams.

JŪSŲ, MANO IR MUSŲ

Siekiant darnios santuokos svarbu nepamiršti, kad iš pat pra­

džių - vėliau taip pat - pinigai yra nebe „mano“, „tavo“, bet
„mūsų“. Taip pat ir skolos nebėra „mano“, „tavo“, bet tampa
„mūsų“. Jei tuokiatės su neseniai mokslus baigusiu partneriu,
paėmusiu 5 tūkstančių dolerių paskolą studijoms, o jūs esate
skolingi 50 dolerių už degalus, pasibaigus sutuoktuvių cere­
monijai jūs bendrai esate skolingi penkis tūkstančius pen­
kiasdešimt dolerių. Kai tampate partneriais, prisiimate vienas
kito įsipareigojimus, o turtas tampa bendras.
Dar prieš sutuoktuves abu partneriai turi atskleisti vienas
kitam savo įsipareigojimus ir finansinius dalykus. Nieko blo­
ga, jei į santuoką atnešate skolų, tačiau turite žinoti apie jas ir
susitarti, kaip grąžinsite. Kadangi tai jau „mūsų“ skolos, reikia
susitarti, kokio veiksmų plano „mes“ dėl to imsimės.
Pažįstu porų, kurios per mažai pasikalbėjo apie tai prieš
santuoką, o po jos paaiškėjo, kad per abu skola susidarė labai
didelė, ir juos iš pat pradžių užgriuvo finansiniai sunkumai.
Tokia kliūtis santuokos pradžioje - didžiulė bėda. Mano nuo­

Meilė ir pinigai 133

mone, didelė skola, kurią grąžinti būtų sunku, yra rimta prie­
žastis atidėti sutuoktuves. Finansinės atsakomybės stoka prieš
santuoką - ženklas, kad taip gali būti ir susituokus. Daugelis
tuoktis nutarusių porų turi skolų, tokių kaip studento pasko­
la, bet vienas kitam apie tai pasisakę problemų dėl santuokos
neturi.
Jūsų lėšos dabar taip pat tampa bendros. Ji gali taupomo­
joje banko sąskaitoje turėti 6 tūkstančius dolerių, o jis gali tu­
rėti aštuoniasdešimt dolerių, bet po sutuoktuvių „jie“ turi še­
šis tūkstančius aštuoniasdešimt dolerių. Jei toks „sutarimas“
jums nepatinka, vadinasi, dar nesate pasiruošę santuokai.
Argi nepriėjome prie išvados, kad santuokos pagrindas yra
sutarimas? Kalbant apie lėšas jo paisyti būtina.
Gali pasitaikyti atvejų, kai turint daug nekilnojamojo
turto porai būtų naudinga išlaikyti asmeninę kai kurio tur­
to arba lėšų nuosavybę dėl mažesnių mokesčių, bet daugu­
mai sutarimas reiškia bendras einamąsias sąskaitas, bendrą
taupomąją banko sąskaitą, turto nuosavybę ir pan. Esame
vienas elementas ir savo sutarimą norime išreikšti tiek pini­
giniuose, tiek kituose gyvenimo reikaluose. Kadangi pinigai
„mūsų“, „mes“ turime susitarti, kaip juos išleisime. Spren­
dimų priėmimo pavyzdį, aptartą 6 skyriuje, reikia taiky­
ti tiek priimant finansinius, tiek ir kitus sprendimus. Prieš
priimant sprendimą dėl pinigų reikia atvirai viską aptarti, o
pokalbio tikslas turėtų būti susitarimas. Nepamirškite, kad
esate partneriai, o ne varžovai. Sutarimas finansiniais klausi­
mais stiprina santuoką.
 STENKITĖS SUSITARTI DĖL DIDELIŲ
PIRKINIŲ IR... BIUDŽETO

Viena praktinė, padedanti išvengti didesnių bėdų taisyklė to­

kia: abu partneriai turi susitarti, kad nė vienas nepirks dides­
nio daikto nepasitaręs su kitu. Tokio susitarimo tikslas - rasti
abiem priimtiną sprendimą. Reikia tiksliai nustatyti, kokia
pinigų suma vertinamas „didesnis daiktas“. Pavyzdžiui, pora
galėtų susitarti, kad nė vienas, nepasitaręs su kitu, nepirks
nieko, kainuojančio daugiau nei penkiasdešimt dolerių. Taip
nusprendė pirmiau aprašyta pora.
Tiesa, daugelis plazminių televizorių taip ir liks parduotu­
vėse, jei poros laikysis šios taisyklės, bet tiesa ir ta, kad daugy­
bė porų bus gerokai laimingesnės. Laimę lemia santykiai, o ne
daiktai. Darni santuoka daug svarbiau nei materialūs dalykai.
Be to, sutuoktiniai turi susitarti, kaip apskritai planuos
savo išlaidas. Daugelį porų gąsdina žodis „biudžetas“, tačiau
iš tikrųjų visoms jis reikalingas. Biudžetas - tai tvarkymosi su
pinigais planas. Daugelis porų nesirašo išlaidų, daugelis netu­
ri didelių pajamų, bet visoms reikalingas planas. Tad klausi­
mą reikėtų formuluoti ne: „Ar mums reikalingas biudžetas?“,
bet: „Kaip geriau tvarkyti savo biudžetą?“ arba: „Jau turime
planą, bet gal galėtume turėti geresnį?“
Biudžeto sudarymas neturėtų būti varginantis buhalte­
rinis darbas kruopščiai skaičiuojant kiekvieną išleistą centą.
Biudžetas veikiau yra finansinis planas - tiesiog protingas ir
ryžtingas pajamų tvarkymas. Apsvarstykite, kaip leisite pini­
gus. Kur kas geriau priimti motyvuotą sprendimą atvirai pasi­
kalbant su partneriu, nei nuspręsti ką nors įsigyti vedamiems
emocijų, tiesiog stovint prie prekystalio.

Meilė ir pinigai 135

 PLANUOKITE PLANAVIMĄ!

Šios knygos tikslas nėra suteikti smulkią informaciją apie biu­

džeto planavimą, nes tai rasite kitose knygose. Be to, yra in­
ternete prieinamų biudžeto tvarkymo programų, pavyzdžiui,
Quicken. Kitų šaltinių nuorodų pateikta knygos pabaigoje.
Mano tikslas - paskatinti jus peržiūrėti dabartinį finansi­
nį planą (biudžetą). Gal rastumėte geresnį būdą naudoti savo
turimas lėšas? Jūsų, kaip ekonomų, pareiga tai išsiaiškinti. Ko­
dėl metai po metų darote taip pat, nors paskyrę šiek tiek laiko
ir truputį pasvarstę pagerintumėte padėtį? Krikščionys turėtų
būti motyvuoti savo lėšas paskirstyti kuo geriau. Būdami ti­
kintys, jūs paklūstate Dievo įsakymams, nes viską, ką turite,
jums patikėjo Dievas, kuriam ir turite atsiskaityti (Evangelija
pagal Matą 25, 14-30). Geresnis lėšų planavimas naudingas
ne tik jums, bet taip pat ir Dievo karalystei (Evangelija pagal
Matą 6, 33).
Kai imsitės peržiūrėti savo finansinį planą, noriu pasiūlyti
atkreipti dėmesį į dar keletą minčių iš Šventojo Rašto. Svar­
biausi dalykai visada turi būti pirmi, o krikščioniui pirma
turi būti Dievo karalystė. Pažadas iš Evangelijos pagal Matą
6, 33 yra praktiškas. Mes linkę svarbiausius dalykus nustumti
toliau. Į pirmą vietą iškeliame maistą, drabužius, pastogę ir
malonumus, o jei nuo to kas nors lieka, aukojame Bažnyčiai.
Tai visiška priešingybė Biblijos mokymui. Izraelis Viešpačiui
turėjo atiduoti pirmuosius vaisius, o ne liekanas. Patarlių kny­
gos 3, 9-10 eilutėmis prabilęs Saliamonas buvo kaip niekad
teisus: „Gerbk Viešpatį savo lobiu ir duok Jam savo vaisių pir­
minių; tai tavo aruodai bus kupinai pilni ir tavo spaustuvai
bus sklidini vyno.“ Ar kada nors susimąstėte, kodėl aruodas
tuščias? Gal labiau rūpinotės aruodu, o ne Dievo karalyste?

736 Darni santuoka

 Patarčiau, kad pačioje santuokinio gyvenimo pradžioje
nutartumėte pirmuosius 10 procentų savo biudžeto pajamų
kaip padėką skirti aukai Dievui. Juk civilinė valdžia reika­
lauja, kad pajamų mokestis būtų paimtas dar prieš išrašant
jums čekį. Jėzus nebuvo nusistatęs prieš tokį apmokestinimą,
bet tvirtino, kad turėtume duoti „kas Dievo - Dievui“ (Evan­
gelija pagal Matą 22, 17-22). Kartais galbūt norėsite duoti
daugiau nei dešimtinę, bet Biblijos principus rimtai priiman­
čioms poroms dešimtinė turėtų būti mažiausia aukojimui
skiriama suma.

PLANUOKITE TAUPYTI!

Kitas patarimas iš Biblijos dėl biudžeto sudarymo - planuo­

ti ateitį. Patarlių knygos 22, 3 rašoma: „Buklus [išmintingas]
mato pikta ir slepiasi, neišmanėlis eina pro šalį ir gauna kentė­
ti.“ Šventajame Rašte pabrėžiama, jog išmintingas vyras arba
moteris visada planuoja, kad būtų patenkinti šeimos poreikiai,
kad sektųsi verslas arba kiti reikalai (Evangelija pagal Luką
14,28-30). Finansinis planavimas - tai taupymas ir investavi­
mas. Netikėtų sunkumų vis dėlto kyla - numatykite tai. Todėl
išmintingas ekonomas planuoja ateitį taupydamas. Neatidėti
dalies pajamų taupymui - prastas planavimo pavyzdys.
Drauge nuspręskite, kiek norėtumėte sutaupyti, bet šiek
tiek reikia taupyti nuolat. Daugelis finansinių patarėjų krikš­
čionių siūlo taupymui ir investavimui skirti 10 procentų pa­
jamų. Maždaug tiek ir atidėkite, bet rinkitės pagal save. Jei
taupysite tą, kas lieka nuo kitų reikalų, nesutaupysite. Kodėl
patiems netapus pirmuoju kreditoriumi? Atskaitę dešimtinę,
atidėkite ir sau prieš mokėdami kam nors kitam.

Meilė ir pinigai 137

 Nuolat tam tikrą sumą atidedanti pora turės ne tik atsar­
gų, kurių gali prireikti nenumatytiems atvejams, bet ir jaus
pasitenkinimą gerai tvarkydama savo lėšas. Priešingai negu
atrodo kai kuriems krikščionims, išleidžiantis viską, ką uždir­
ba, mažiau kreipia dėmesio į dvasinius dalykus.
(Kai kas mano, kad norint apsirūpinti atsargomis nenu­
matytiems atvejams reikia labiau tikėti Dievą. Mano nuomo­
ne, tai tiesiog prasto ekonomiškumo ženklas.) Nuolatinis tau­
pymas turi būti finansinio plano dalis.
Jei paskiriate 10 procentų Viešpaties reikalams ir 10 pro­
centų taupote, 80 procentų lieka paskolai (arba nuomai), šil­
dymui, elektrai, telefonui, vandeniui, draudimui, baldams,
maistui, vaistams, drabužiams, transportui, mokslams, poil­
siui, internetui, laikraščiams, žurnalams, knygoms, dovanoms
ir pan. Patys nusprendžiate, kiek kam lėšų skirti, bet nepa­
mirškite, kad esate ekonomas. Dievui turite pateikti ataskai­
tą už 100 procentų lėšų. Ekonomas negali sau leisti išlaidauti
negalvodamas. Kaip geriausiai panaudoti tuos 80 procentų?
Kokybė būna skirtinga, o kainos skiriasi net už tokią pat
kokybę, tad apsipirkinėkite išmintingai. Tik, žinoma, ne taip
kaip juokaujama apie moterį, išleidžiančią penkis dolerius
degalams, kad sutaupytų du dolerius nuvažiavusi į išparduo-
tuvę. Pirkdami apgalvotai nemažai sutaupysite, bet tokiam
apsipirkimui reikia skirti daugiau laiko ir energijos. Tai - rei­
kalaujantis įžvalgos, tačiau ir naudingas darbas, nes lieka dau­
giau pinigų kitiems poreikiams. Kai mano žmona grįžta su
pirkiniais, klausiu, ne kiek išleido, o kiek sutaupė. Taip daug
maloniau. Verta pasistengti išmokti apsipirkinėti išmintingai.
Prieš baigdamas kalbėti apie tai, kaip planuoti išlaidas,
patariu į finansinį planą įtraukti tam tikrą sumą, kurią kie­
kvienas partneris naudotų savo nuožiūra, nepateikdamas

138 Darni santuoka

ataskaitos už kiekvieną centą. Tam pakanka nedidelės sumos.
Juk vyrui norisi turėti pinigų, kad nereikėtų prašyti žmonos
užsimanius nusipirkti šokoladuką.

PIRKITE DABAR ARBA... PIRKDAMI VĖLIAU

MOKĖKITE KUR KAS DAUGIAU

Kitas itin svarbus klausimas, kurį turi aptarti kiekviena pora,

yra pirkimas išsimokėtinai. Čia norėčiau pamojuoti raudona
vėliavėle. Žiniasklaida iš visų kampų skelbia: „Pirkite dabar,
mokėkite vėliau.“ Bet nepasakoma, kad nesumokėję dabar,
vėliau mokėsite kur kas daugiau. Palūkanų normos pirkėjų
sąskaitoms gana didelės. Kai kada jos siekia 11, 12 ar 15 pro­
centų, bet dažniausiai būna 18 ar 21 procentas arba dar dau­
giau. Nepamirškite pasiskaityti, kas rašoma smulkiu šriftu.
Pirkimas išsimokėtinai - lengvata, už kurią reikia mokėti, bet
kainos įvairiose vietose skiriasi.
Jei reikia pirkti skolon, patikrinkite keletą variantų ir iš­
sirinkite palankiausią. Geriausia paimti asmeninę paskolą
banke. Bankai užsidirba skolindami ir, jeigu jūsų pajamų tam
pakanka, jie mielai suteiks tokią paslaugą. Jei bankas pinigų
neskolina, geriau nepirkite.
Kredito kortelė daugelį privedė prie finansinio nusivyli­
mo. Ji skatina pirkti impulsyviai. O daugelis tam paklūstame
dažniau, nei galime sau leisti. Jaunoms poroms patariu, kad
geriausios kredito kortelės yra sudegintos, o joms degant gra­
žiose melsvose liepsnose būtų įskaitoma: „Ko negalime sau
leisti, nepirksime.“ Žinau, kad kredito kortelės padeda vesti
apskaitą ir, jei laiku atliekamos įmokos, mokesčiai nėra di­
deli. Tačiau dauguma kredito korteles turinčių porų daugiau

Meilė ir pinigai 139

išleidžia ir ilgesniam laikui nutęsia įmokas. Tai akivaizdu, nes
kredito korteles mėgsta verslininkai.
Kodėl naudojamės kredito kortelėmis? Nes dabar norime
turėti tai, už ką šiuo metu negalime susimokėti. Įsigyjant namą
toks finansinis žingsnis būtų išmintingas. Vis tiek reikėtų mo­
kėti nuomą. Jei išsirenkate gerą namą, tai atsiperka. Jei turite
pinigų pradinei įmokai ir galite sau leisti kasmėnesines įmo­
kas, toks pirkinys geras. Kita vertus, dauguma mūsų pirkinių
nėra vertingi. Nuo pirkimo dienos jų vertė ima mažėti. Nusi-
perkame tada, kai dar negalime sau leisti. Sumokame pirkinio
kainą ir palūkanas, o paties daikto vertė vis mažėja. Dėl ko
taip darome? Dėl malonumo, kurį tuokart suteikia tas daiktas.
Kyla klausimas: „Ar toks yra atsakingas finansų tvarkymas?“
Suprantu, mūsų visuomenėje „būtina turėti tam tikrų
dalykų“, bet kodėl jauna pora mano, kad pirmais vedybinio
gyvenimo metais turi įsigyti tai, kam tėvai kaupė trisdešimt
metų? Kodėl visa, kas didžiausia ir geriausia, prireikia turėti
dabar? Taip manydami sunaikinate džiaugsmą siekti tikslo ir
jį įgyvendinti. Tuoj pat gaunate, ko trokštate. Džiaugiatės ne­
ilgai, o kankinatės ilgai, kol stengiatės už tai sumokėti. Kam
sukelti sau tokią nereikalingą įtampą?
Gyvenime „būtinų dalykų“, palyginti, nedaug. Juos galite
įsigyti iš gaunamų pajamų. (Jei esate bedarbis, padeda visuo­
menė. Vargingieji gauna tai, ko būtinai reikia.) Nesu nusista­
tęs prieš tai, kad reikia turėti daugiau ir geresnių „dalykų“,
jeigu jie naudojami geriems tikslams, bet patariu, kad apie
gyvenimą mąstytumėte dabar, ir nesirūpintumėte dėl ateities.
Ateities džiaugsmus palikite ateičiai, o šiandien džiaukitės
tuo, ką turite dabar.
Jau daug metų su žmona žaidžiame vieną žaidimą, kuris
mums labai patinka. Jį vadiname taip: „Pažiūrėkime, kiek

140 Darni santuoka

mums nereikia tokių daiktų, be kurių kiti negali apsieiti“.
Viskas prasidėjo iš būtinybės dar bebaigiant mokslus, paskui
„užsikabinome“ ir taip tęsiame iki pat dabar.
Žaidžiame taip: penktadienio vakare arba šeštadienį
drauge einame į kurį nors prekybos centrą ir vaikščiodami
tarp lentynų apžiūrinėjame prekes. Paskaitome etiketes, pa­
sidžiaugiame, kokie tai puikūs daiktai ir vienas kitam pasa­
kome: „Argi ne puiku, kad mums jų nereikia!“ Tada, kai kiti
pirkėjai išeina nešini pilnais glėbiais prekių, mes išeiname
džiaugdamiesi, kad norint būti laimingiems mums „daiktų“
nereikia. Labai rekomenduoju tokį žaidimą jaunavedžiams.
Tačiau nesakau, kad niekada nereikia pirkti išsimokėtinai.
Tik noriu priminti, kad prieš įsigydami tokių pirkinių turite
pasimelsti, apsvarstyti ir, jei reikia, paklausti patikimo finansų
konsultanto patarimo. Jei taip būtų padariusios, daugelis fi­
nansinės priklausomybės suvaržytų krikščionių porų gyventų
be rūpesčių. Nemanau, kad Dievas norėtų savo vaikams už­
krauti tokią naštą. Daug kas dabar turi tokių įsipareigojimų
dėl neišmintingai įsigytų pirkinių.

BŪKITE KŪRYBIŠKI IR PADIDINKITE

SAVO BIUDŽETĄ

Kitas praktinis patarimas iš Biblijos dėl finansinių dalykų

siejamas su kūrybiškumu. Žmonės iš prigimties yra kūrybiš­
ki. Tai akivaizdžiai patvirtina visame pasaulyje įsikūrę meno
dirbinių ir pramonės gaminių muziejai. Esame sukurti pagal
Dievo, mūsų Kūrėjo, paveikslą, o turėdami Jo atvaizdą turime
ir didžiulį kūrybinį potencialą. Krikščionių poros gali padi­
dinti savo turtą kūrybiškai žvelgdamos į finansinius reikalus.

Meilė ir pinigai 141

Biudžetą pagausinti galime ir imdamiesi siūti, atnaujinti pa­
naudotus baldus, perdirbti kitiems nereikalingus daiktus ir
pan. Galbūt net sugalvotumėte daryti
Krikščionių poros ką nors, ką parduotumėte ir taip gautu­
gali padidinti savo mėte papildomų pajamų.
turtą kūrybiškai Prieš keletą metų nusivežiau būrelį
žvelgdamos į fi­ studentų į Viklifo Biblijos vertėjų sto­
nansinius reikalus. vyklą džiunglėse Čiapase, piečiausioje
Meksikos valstijoje. Ten stebėjome,
kaip misionieriai apmokomi gyventi atogrąžų aplinkoje.
Jie iš džiunglėse randamų medžiagų mokėsi statyti namus,
krosnis, gaminti kėdes, lovas. Dažnai prisimindavau šią pa­
tirtį ir pagalvodavau, ką galėtų nuveikti vidutiniškai gyve­
nanti amerikiečių pora, jei pasitelktų kūrybiškumą. Nesiū­
lau patiems statytis namą, tik sakau, kad panaudotumėte jį
geriems darbams - dėl savęs ir kitų.

PINIGŲ TVARKYMO KOMANDA

Žinoma, kyla klausimas: „Kas tvarkys buhalteriją?“ Nema­

nau, kad visada tai turėtų būti vyro pareiga. Biblijoje apie tai
nerašoma. Tačiau manau, kad pora būtinai turi nuspręsti, kas
rašys čekius (arba apmokės sąskaitas ir atliks bankines opera­
cijas internetu), ves čekių žurnalą ir prižiūrės, kad lėšos būtų
leidžiamos pagal abiejų aptartą planą. Tai gali daryti tiek vy­
ras, tiek žmona. Kadangi esate komanda, kodėl tokios užduo­
ties nevykdžius geriausiai tą mokančiajam? Porai aptariant fi­
nansinius reikalus paprastai paaiškėja, kuris geriau nusimano
tuose reikaluose.

742 Darni santuoka

 Tai nereiškia, kad išrinktasis tvarkyti buhalteriją atsakin­
gas už finansinius sprendimus. Juos turi priimti abu. Buhalte­
ris nebūtinai pasirenkamas visam laikui. Galite susitarti, kad
būtų pravartu po pusmečio dėl kokios nors priežasties kitam
sutuoktiniui pabūti buhalteriu. Tai jūsų santuoka ir patys esa­
te atsakingi, kad jūsų lėšos būtų tvarkomos kuo geriau.
Tačiau pasirūpinkite, kad kitas sutuoktinis taip pat išma­
nytų, kaip tvarkyti buhalteriją, ir turėtų visą informaciją apie
čekius bei taupomąsias sąskaitas. Tai išmintingo lėšų tvarky­
mo požymis, nes tikėtina, kad vienas numirsite anksčiau už
kitą. Vadovaudamiesi krikščionišku ekonomiškumu turite
būti praktiški.

PABAIGAI

Jei nepamiršote, kad esate komanda, ir veikiate kaip koman­

da, tai yra laikotės šiame skyriuje aptartų Biblijos nurodymų,
kilus reikalui kreipiatės praktiškos pagalbos, susitariate dėl
finansinių dalykų, suprasite, kad pinigai - jūsų ištikimas tar­
nas. Tačiau jei nepaisysite Biblijos patarimų ir darysite „kaip
išeina“, greitai, kaip ir daugelis krikščionių porų, pasijusite fi­
nansinės krizės spąstuose. Jei nuolat gyvenate veikiami tokios
krizės, pats laikas keistis iš esmės ir kuo skubiau. Išeitis yra.
Jei patys neišsprendžiate tokios problemos, būtinai pasikon­
sultuokite su vietos bankininku arba krikščioniu draugu, iš­
manančiu finansinius dalykus. Neleiskite, kad pinigai gadintų
jūsų santykius su Dievu, bet pasinaudokite jais kaip priemo­
ne, gerinančia gyvenimą su Juo.
Tik nemanykite, jog tvarkyti finansinius reikalus kaip ko­
mandai pakaks, kad džiaugtumėtės svajonių santuoka. Tačiau

Meilė ir pinigai 145

sutarimas šeimos biudžeto klausimais - svarbi darnios san
tuokos dalis. Šiaip ar taip, sutarimas ir vienovė - su Dievu
bei vieno su kitu - trokštamos ir pasitenkinimą teikiančios
santuokos ženklas. Siekite sutarti bendraudami, priimdami
sprendimus, tvarkydami finansinius reikalus, atlikdami kas­
dienes pareigas, siekite seksualinės darnos ir netrukus supra­
site, kad jūsų santuoka tokia, apie kokią ir svajojote.

JŪSŲ EILĖ

1. Įvertinkite savo finansinę padėtį. Vieną mėnesį kruopščiai užsi­

rašykite, kaip leidžiate pinigus. Mėnesiui baigiantis suskaičiuokite,
kokiems dalykams kiek išleidote. Prie šio sąrašo pridėkite mėnesinę
dalį visų turimų pusmetinių arba metinių įmokų, tokių kaip auto­
mobilio draudimas. Taip pamatysite tikrą išlaidų ir pajamų santykį
(neskaitant nenumatytų išlaidų).

2. Ar skiriate bent 10 procentų pajamų Viešpaties darbams? Ar ma­

note, kad turėtumėte tai daryti?

3. Ar bent 10 procentų pajamų atidedate taupyti arba investuojate?

Ar manote, kad turėtumėte tai daryti?

4. Sudarykite mėnesinį finansinį planą, kuriame 10 procentų pa­

jamų būtų skiriama Viešpaties darbams, dar 10 procentų - sau
(taupymui), o likusius 80 procentų išdalykite kitoms išlaidoms, (jei
turite daug skolų, galbūt reikėtų pratęsti jų grąžinimo terminą arba
paimti iš banko naują paskolą ir padengti turimas skolas, kad liktų
mažesnės mėnesinės įmokos.)

144 Darni santuoka

5 Aptarkite tą planą su sutuoktiniu ir pasistenkite susitarti jį vyk­
dyti. Jei tokio plano negalite sudaryti vieni, paprašykite krikščionio
finansininko pagalbos.

6. Su partneriu aptarkite, ar į finansinį planą įtrauksite kredito kor­

teles. Pasistenkite dėl to susitarti.

7. Ar susitartumėte, kad nė vienas nepirks didesnio pirkinio nepasi­

taręs su partneriu? Nustatykite sumąykuria vertinate didesnį pirkinį
(pavyzdžiui, penkiasdešimt eurų).

8. Ar jaučiatės laisvi finansiškai? Jei ne} ką darysite, kad tokia pa­

dėtis pasikeistų? Aptarkite tai su sutuoktiniu ir nedelsdami veikite.
Dar nepasitaikė sutikti poros, kuri būtų tuokusis tam, kad pa­
darytų vienas kitą nelaimingus. Dauguma žmonių nori turėti
mylintį, palaikantį, supratingą sutuoktinį. Esu įsitikinęs, kad
greičiausiai tai įvyksta tada, kai patys tampate mylinčiais, pa­
laikančiais, supratingais sutuoktiniais.
Jei drauge su sutuoktiniu perskaitysite šią knygą, atliksi­
te ir aptarsite užduotis, manau, pastebėsite, kad kaip tik apie
tokią santuoką ir svajojate. Jei sutuoktinis to nesiima, tada,
tikiuosi, bent jau jūs savo gyvenime pasinaudosite šiais pa­
tarimais. Stenkitės siekti teigiamo požiūrio, išreiškiamo my­
linčiais žodžiais ir veiksmais. Leisdami per jus veikti Dievui
darysite teigiamą įtaką ir partneriui.
Tobulinant santuoką reikia laiko ir pastangų, o viskas pra­
sideda nuo pirmo žingsnio. Tikiuosi, ši knyga padės jį žengti.
Jei knyga bus naudinga jums, viliuosi, pasidalysite ja su drau­
gais, kurie taip pat svajoja apie laimingą santuoką. Nors netu­
riu laiko asmeniškai atsakyti į kiekvieno iš jūsų klausimus, vi­
sada džiaugsiuosi skaitydamas (rašykite: www.garychapman.
org), kad jums sekasi siekti svajonių santuokos.

Epilogas 147
 Šaltiniai

BENDRAVIMAS IR SUARTĖJIMAS
Knygos
Carder, Dave, Close Calls: What Adulterers Want You to Know about
Protecting Your Marriage, Chicago: Moody, 2008 („Atsargiai -
spąstai. Svetimautojų patarimai, kaip apsaugoti santuoką“). Sau­
gokite santuoką pastebėdami spąstus, kol dar į juos nepakliūnate.
Išsiaiškinkite savo šeimos kilmę, sužinokite apie galimus pavojus
iš partnerio pusės, nustatykite, kada galite būti pažeidžiami dėl
neištikimybės.
Chapman, Gary, Desperate Marriages: Moving Toward Hope and He­
aling in Your Relationship, Chicago: Northfield, 2008 („Nepavy­
kusios santuokos. Nepraraskime vilties ir gerinkime santykius“).
Jei santuoka kelia rūpesčių, nepasiduokite. Sužinokite, kas juos
kelia, prisiimkite atsakomybę už savo mintis ir veiksmus, pasi­
rinkite, kas geriausiai paveiktų jus ir sutuoktinį.
Chapman, Gary, Happily Ever After, Carol Stream, IL: Tyndale, 2006
(„Ilgai ir laimingai“). Visiems, gyvenantiems santuokoje, pasitai­
ko nesutarimų. Tačiau pradėjus ginčą per dažnai mūsų tikslas
yra ne išspręsti konfliktą, o laimėti kovą. Geros santuokos pa­
grindas - draugystė, o ne ginčų laimėjimas. Garis Čapmanas

Šaltiniai 149
 pataria poroms, kaip kasdieniuose konfliktuose rasti abipusiškai
naudingą sprendimą.
Chapman, Gary, The 5 Love Languages: How to Express Heartfelt
Commitment to Your Mate, Chicago: Northfield, 1995, 2004,
2010 („Penkios meilės kalbos. Kaip išreikšti nuoširdų atsidavi­
mą partneriui“) [„Penkios meilės kalbos. Kaip suprasti ir išmokti
meilės kalbą“, Alma littera, 2011]. Daktaro Čapmano knyga apie
tai, kaip parodyti meilę - kas yra svarbiausia sutuoktiniui - var­
tojant meilės kalbą: tą patvirtinančius žodžius, dovanas, paslau­
gumą, prasmingai praleistą laiką, fizinį prisilietimą.
Chapman, Gary and Jennifer Thomas, When Sorry Isnt Enough. Ma­
king Things Right with Those You have, Chicago: Northfield, 2003
(„Kai atsiprašymo negana: tai darykite su meile“) [„Penkios at­
siprašymo kalbos. Kaip Susitaikyti su tais, kuriuos myli“, Alma
littera, 2014]. Kartais nepakanka vien pasakyti: „Atsiprašau.“ Šis
naujoviškas mūsų atsiprašymų tyrimas atskleidžia, jog svarbu ne
tai, kad atsiprašome, o kaip tai padarome. Padėdama pažinti at­
siprašymo kalbas ši knyga moko reguliuoti ir stiprinti santykius.
Chapman, Gary, Now You re Speaking My Language, Nashville: B&H,
2007 („Dabar aš tave suprantu“). Jeigu parodote ištikimybę, at­
laidumą, jaudinatės dėl partnerio ir stengiatės išspręsti konflik­
tus, džiaugsitės ne tik laiminga santuoka, bet ir skatinsite vienas
kitą dvasiškai tobulėti.
Chapman, Gary, The Four Seasons of Marriage, Carol Stream, IL: Ty-
ndale, 2007 („Keturi santuokos laikotarpiai“). Santuokose nuolat
vyksta pokyčių, iš vieno laikotarpio pereinama į kitą. Kiekvienu
laikotarpiu pasitaiko tiek gerų emocijų ir laimingų valandėlių,
tiek iššūkių. Knygoje aprašomi santuokos laikotarpiai, kurie kar­
tojasi, pamokoma, kaip nustatyti esamą laikotarpį, ir parodoma,
kaip visais laikotarpiais stiprinti santuoką.
Eggerichs, Emerson, Love and Respect: The Love She Most Desires, The
Respect He Desperately Needs, Nashville: Thomas Nelson, 2004
(„Meilė ir pagarba. Meilė, kurios ji labiausiai trokšta. Pagarba, ku­

750 Darni santuoka

 rios jam labiausiai reikia“). Viskas paprasta: žmona nori būti my­
lima, o vyras - gerbiamas. Šioje skaitomiausioje knygoje paaiški­
nami ir pateikiami praktiški būdai, kaip parodyti meilę ir pagarbą.
Feldhahn, Shaunti, For Women Only: What You Need to Know about
the Inner Lives of Men, Sisters, OR: Multnomah, 2004, 2013 („Tik
moterims. Ką turėtumėte žinoti apie vidinį vyrų gyvenimą“). Tai
vadovas moterims, norinčioms suprasti savo vyrus ir suteikti
šiuolaikiniams vyrams nuoširdžią paramą, kurios jie trokšta ir
kurios jiems reikia.
Feldhahn, Shaunti and Jeff Feldhahn, For Men Only: A Straightfor­
ward Guide to the Inner Lives of Women, Sisters, OR: Multno­
mah, 2006, 2013 („Tik vyrams. Paprastas vadovas apie vidinį
moterų pasaulį“). Ar moteris tikrai taip sunku arba net neįma­
noma suprasti? Šioje knygoje parodoma, kad iš tikrųjų moterims
nesunku įtikti, jei suprantate, ko joms reikia.
Harley Jr., Willard, His Needs, Her Needs: Building an Affair-Proof
Marriage, Grand Rapids: Revell, 2001, 2011 („Jo poreikiai, jos
poreikiai. Kaip santuokoje išsaugoti ištikimybę“). Šioje popu­
liarioje knygoje santuokų konsultantas Vilardas Harlis (Willard
Harley) nurodo dešimt svarbiausių vyrų ir žmonų poreikių, at­
skleidžia, kaip gyvenant susituokus juos patenkinti. Be šios kny­
gos, dar yra: His Needs, Her Needs for Parents: Keeping Romance
Alive, Revell, 2003 („Jo poreikiai, jos poreikiai tėvams. Kaip išlai­
kyti romantiką“).
Keller, Timothy, The Meaning of Marriage: Facing the Complexities
of Commitment with the Wisdom of God, New York: Dutton,
2011 („Santuokos reikšmė: įsipareigojimų vykdymas pasitel­
kiant Dievo išmintį“). Ši knyga apie santuoką aktuali bet kokio
amžiaus poroms. Autorius, padedamas savo žmonos, siekia at­
skleisti santuokos paslaptis remdamasis Biblijos principais.
Kendrick, Alex and Stephen Kendrick, The Love Dare, Nashville: B&H,
2008, 2013 („Meilės iššūkis“). Populiariu filmu „Ugniai atsparus“
(Fireproof) virtusi knyga yra keturiasdešimties dienų atsidavimo

Šaltiniai 757
 remiantis Šventuoju Raštu ir kasdienių iššūkių patirties pamokos.
Jeigu vyras arba žmona ima galvoti: „Nebemyliu tavęs“, galbūt jis
arba ji nesupranta, kas yra tikroji meilė. Knyga padės iš naujo pa­
milti partnerį suvokus, kas iš tiesų yra tikroji meilė.
Taip pat aptarkite: The Fireproof Your Marriage Couples Kit by Jen­
nifer Dion, Outreach, Inc., 2008 („Ugniai atsparūs sutuoktinių
poros reikmenys“).
Marsolini, Maxine, Blended Families: Creating Harmony as You Build
a New Home Life, Chicago: Moody, 2000 („Mišrios šeimos. Kaip
pasiekti darną kuriant naują šeimą“). Šioje knygoje aptariami
mišrioms šeimoms pasitaikantys iššūkiai.
Parker Jr., Johny C., Renovating Your Marriage Room by Room, Chi­
cago: Moody, 2012 („Renovuokite savo santuokos kambarius
vieną po kito“). Praėjus medaus mėnesiui daugelis porų suvokia,
kad santuoka nėra tokia, kokią jie įsivaizdavo. Remdamasis Die­
vo žodžiu autorius ves jus per kiekvieną jūsų santuokos kambarį
ir patars, kaip jį renovuoti.
Thomas, Gary, Sacred Marriagey Grand Rapids: Zondervan, 2000
(„Pašventinta santuoka“). Svarbiausias Dievo tikslas santuokai -
ne padaryti jus laimingus, o paversti Jam atsidavusius. Autorius
parodo, kaip Dievas per santuoką moko pagarbos, pamaldaus
gyvenimo, ištvermės, atlaidumo, ragina atskleisti nuodėmes ir
pataria dar daug įvairių dalykų.

Interneto svetainės
familylife.com: straipsniai ir praktinė pagalba apie tai, kaip tobulinti
tvirtą santuoką ir padėti ištiktai rūpesčių, taip pat apie roman­
tiką ir seksą, dvasinį tobulėjimą, net apie atostogas ir ypatingas
progas.
5lovelanguages.com: pasaulyje žinomo autoriaus, oratoriaus ir kon­
sultanto, daktaro Gario Čapmano patarimai santykių klausimais
ir nuorodos į kitą literatūrą. Taip pat parodoma priemonė, pade­
danti per 30 sekundžių nustatyti savo meilės kalbą.

152 Darni santuoka

focusonthefamily.com: daugybė priemonių, susijusių su santuoka ir
šeimyniniu gyvenimu, iš įvairių sričių ir įvairiais klausimais.
marriagepartnership.com: šioje svetainėje rasite daug praktiškų
straipsnių apie tai, kaip Biblija aiškina su santuoka susijusius
klausimus.
2Becomingl.com: rasite daug literatūros, įskaitant santuokos eks­
pertų Dono ir Selės Meriditų (Don ir Sally Meridith) knygą Two
Becoming One („Du tampa vienu“) ir darbo knygą. Išmoksite su­
sieti praktinę ir dvasinę santuokos puses.
moneyandmarriage.com: šioje svetainėje daug literatūros apie svar­
bų finansų ir santuokos ryšį.

FINANSAI
Knygos
Blue, Ron with Jeremy White, The New Master Your Money: A Step-
by-Step Planfor Gaining and Enjoying Financial Freedom, Chica­
go: Moody, 2004; taip pat: The New Master Your Money Workbo­
ok: A Ten-Week Program („Kitaip tvarkykite pinigus. Nuoseklus
planas, kaip pasiekti finansinę laisvę ir ja džiaugtis“; „Kitaip
tvarkykite pinigus. Darbo knyga“). Jei rūpesčių kelia pinigai, jei
turite taupyti, kad apmokėtumėte sąskaitas, arba nebegalite lai­
kytis biudžeto, ši knyga siūlo išeitį. Naudodamiesi šiuo praktišku
šaltiniu išsiaiškinkite ir sudarykite trumpalaikius bei ilgalaikius
finansinius planus.
Dayton, Howard, Free and Clear: Gods Road Map to Debt-Free Li­
ving, Chicago: Moody, 2006 („Laisvas ir aiškus. Dievo kelių
žemėlapis į gyvenimą be skolų“). Skola, nors ir yra daugelio
žmonių gyvenimo būdas, kelia įtampą ir sunkina šeimai gy­
venimą. Pasimokykite iš to, kaip pinigų klausimai sprendžiami
Biblijoje, kad gebėtumėte tvarkyti piniginius reikalus ir atgau-
tumėte dvasios ramybę. Taip, įmanoma būti laisvam - ir kad
viskas būtų aišku!

Šaltiniai 755
Dayton, Howard, Money and Marriage Gods Way, Chicago: Moody,
2009 („Pinigai ir santuoka. Kaip moko Dievas“). Pinigai - svarbus
gyvenimo klausimas ir per dažnai keliantis įtampą tarp sutuokti­
nių. Sužinokite pagrindinius dalykus apie santuoką bei finansus
ir kaip galėtumėte tapti artimesni šioje srityje veikdami drauge.
Dayton, Howard, Your Money Map: A 7-Step Guide to True Financial
Freedom, Chicago: Moody, 2006 („Jūsų pinigų žemėlapis. Sep­
tynių žingsnių vadovas į tikrą finansinę laisvę“). Siūlomi realūs
veiksmai ir būtinos priemonės, įmanomos atsidūrus bet kokioje
finansinėje padėtyje ir reikalingos norint pasiekti septynis tikslus
pinigų žemėlapyje.
Jenkins, Lee, Lee Jenkins on Money: Real Solutions to Financial Chal­
lenges, Chicago: Moody, 2009 („Li Dženkinsas apie pinigus. Re­
alūs finansinių sunkumų sprendimai“). Remdamasis per semi­
narus apie finansų tvarkymą užduodamais klausimais ekspertas
Li Dženkinsas atsako į kasdienius daugelio porų klausimus apie
pinigus. Tai knyga, kurią verta turėti po ranka.
Kay, Elbe, Half-Price Living: Secrets to Living Well on One Income,
Chicago: Moody, 2007 („Gyvenimas už pusę kainos. Kaip gerai
gyventi iš vieno šeimos nario pajamų“). Jei norite arba jei pri­
reikia gyventi iš vieno sutuoktinio pajamų, šioje knygoje, kurią
parašė Amerikos šeimos finansų ekspertė, rasite daugybę idėjų,
kaip pragyventi iš mažesnių pajamų susikuriant verslą namuose.
Kay, Ellie, A Tip a Day with Elite Kay: 12 Months Worth ofMoney-Sa­
ving Ideas („Po Elės Kei patarimą kasdien. Pinigų taupymo idėjos
dvylikai mėnesių“). Praktiški, kūrybiški patarimai, kaip sutaupy­
ti pinigų iš visų dalykų - nuo gastronomijos prekių ir drabužių
iki gyvybės draudimo ir atostogų.
Ramsey, Dave, The Money Answer Book: Quick Answers to Everyday
Financial Questions, Nashville: Thomas Nelson, 2005 („Atsaky­
mų apie pinigus knyga. Greiti atsakymai į kasdienius klausimus
apie pinigus“). Į klausimus atsako žinomas finansų ekspertas
Deivas Remzis.

154 Darni santuoka

Interneto svetainės
crown.org: šaltiniai įvairioms finansų valdymo sritims, įskaitant sko­
los mažinimą, investavimą, Biblijos principus pinigų atžvilgiu, ir
informacija apie vietos banko asmeninius konsultantus.
daveramsey.com: siūloma daug šaltinių ir informacija apie Finan­
cial Peace University (Finansinės tvarkos universitetas - pinigų
tvarkymo planas) kursus, kur aiškinami Deivo Remzio metodai,
padedantys išmokėti skolas, ir pateikiama žinių bei priemonių,
padedančių pakeisti požiūrį į finansinius dalykus ir palengvinti
su pinigais susijusius sunkumus.
goodsenseministry.com: Willow Creek Association (bažnyčių aso­
ciacija) informacija asmenims ir medžiaga, tinkama bažnytinių
grupių mokymams apie finansinius principus pagal Bibliją.
kingdomadvisors.org: šioje svetainėje rasite Biblija paremtų patari­
mų finansiniais klausimais.
mint.com: tai nemokamas biudžeto seklys, padėsiantis jums pama­
tyti, kur keliauja kiekvienas jūsų doleris. Taip pat yra ir mobilioji
programėlė.
moneyandmarriage.org: pateikiama daug šaltinių apie svarbų fi­
nansinės ir šeimyninės gerovės ryšį, skolų mažinimo ir daugiau
panašių dalykų. Taip pat šioje svetainėje rasite Money Map Per­
sonality I.D. (asmenybės įsivertinimo priemonė finansiniu po­
žiūriu) profilį.
quicken.com: tai praktiška, lengva naudoti, biudžetą padedanti tvar­
kyti programa. Tereikia prisijungti prie savo banko ir jūsų išlai­
dos bus surūšiuotos, matysite, kur išleidžiate savo pinigus.

INTYMŪS SANTYKIAI
Chapman, Gary, Happily Ever After, Carol Stream, IL: Tyndale, 2011
(„Ilgai ir laimingai“). Ar skiriasi pasakymai „turėti lytinius santy­
kius“ ir „mylėtis“? Be abejo! Lytiniai santykiai yra kūnų susijun­
gimas, o mylėjimasis - sielų. Seksas be meilės niekada nesuteiks

Šaltiniai 755
 visiško pasitenkinimo, o iš meilės kilęs seksas suteiks santuokai
visiškai naują patyrimą. Pasimokykite pirma mylėti, paskui pa­
tirkite didesnį seksualinį pasitenkinimą.
Leman, Kevin, Turn Up the Heat: A Couples Guide to Sexual Intima­
cy, Grand Rapids: Revell, 2009 („Atrask aistrą. Poros intymaus
gyvenimo gidas“). Net santuokoje gyvenantys žmonės turi klau­
simų apie seksą, bet ne visada žino, kam juos užduoti. Čia kitos
knygos apie intymaus gyvenimo paslaptis - Sheet Music („Lovos
muzika“) - autorius atsako į klausimus apie seksą ir intymumą.
Rosberg, Gary and Barbara Rosberg, The 5 Sex Needs ofMen and Wo­
men, Carol Stream, IL: Tyndale, 2007 („Penki dalykai, reikalingi
sekso metu tiek vyrams, tiek moterims“). Rozbergai nušviečia
penkis tiek vyrams, tiek moterims reikalingiausius seksualinius
dalykus, kaip patenkinti sutuoktinį, ir kodėl to reikia, kai kalba­
ma apie seksą. Autoriai aptaria problemas, kylančias dėl nepa­
tenkintų poreikių, ir pataria, kaip juos patenkinti.
Wheat, Ed and Gaye Wheat, Intended For Pleasure: Sexual Technique
and Sexual Fulfillment in Christian Marriage, 3rd ed., Grand Ra­
pids: Revell, 1997 („Skirta malonumui. Intymaus bendravimo
būdai ir seksualinis pasitenkinimas krikščioniškoje šeimoje“).
Tai puiki informacinė, lengvai skaitoma knyga apie seksą krikš­
čioniškoje šeimoje, kurioje sutuoktinių pora švelniai skatinama
turėti abipusiškai tenkinantį seksualinį ryšį, koks jis ir buvo su­
kurtas. Tai išsami knyga praktikuojantiems krikščionims apie
žmogaus seksualumą, kurioje rasite ir faktų, ir iliustracijų, ir
atvirų diskusijų.

756 Darni santuoka

RELIGINĖ LITERATŪRA
Yra daug religinių knygų, skiriamų tiek atskiriems asmenims, tiek
poroms, tiek šeimoms.
Pateikiu keletą pavyzdžių:
Chapman, Gary and Ramon Presson, 101 Conversation Starters for
Couples and 101 Conversation Starters for Families, Chicago:
Northfield, 2002 („101 pokalbis apie meilę poroms ir 101 pokal­
bis apie meilę šeimoms“).
Chapman, Gary, The Love Languages Devotional Bible, Chicago: Mo­
ody, 2012 („Meilės kalba kaip religinis gyvenimo būdas“). Šioje
knygoje daktaras Garis Čapmanas naujoviškai perteikia sampratą
apie meilės kalbą, kad būtų galima ją pritaikyti kasdieniame gy­
venime.
Dobson, James and Shirley Dobson, Night Light: A Devotionalfor Co­
uples, Carol Stream, IL: Tyndale, 2008 („Nakties šviesa. Malda
už poras“).
Rosberg, Gary and Barbara Rosberg. Renewing Your Love: Devoti­
ons for Couples. Carol Stream, IL: Tyndale, 2003. (Atnaujinkime
meilę. Maldos poroms)
Sartor, Toni and Pamela McQuade, 365 Daily Devotions for Couples:
Inspiration for the Marriage Youve Always Wanted, Grand Ra­
pids: Barbour, 2007 („365 kasdienės maldos poroms, įkvepian­
čios svajonių santuokai“).
 Gary Chapman

PENKIOS MEILĖS KALBOS

PENKIOS Kaip suprasti ir išmokti meilės kalbų

MEILĖS
KALBAS
Kiekvienas iš mūsų meilę išreiš­
kiame ar ją priimame savo meilės
kalba. Vieniems svarbu išgirsti
palaikymo žodžius ar kuo dau­
giau laiko praleisti kartu su myli­
mu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo
ar švelnaus prisilietimo. Visa tai - penkios meilės kalbos.
Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir
iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais,
dr. Garis Čapmanas išmokins jus ne tik patars, kaip jaustis
mylimiems, bet ir išmokys mylėti.
„Penkios meilės kalbos“ - neabejotinai pakeis jūsų
santykius su mylimu žmogumi.

Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti artimam

kam nors ir mylimam.

Dr. Garis Čapmanas - amerikiečių pedagogas, pastorius, šei­

mų konsultantas, radijo laidų vedėjas.
Garis Čapmanas parašė daugiau nei 20 knygų, tačiau tarp­
tautinio pripažinimo sulaukė knygos „Penkios meilės kalbos“.
„Penkios meilės kalbos“ tapo bestseleriu ir išversta į daugiau
nei 35-ias kalbas.
 Gary Chapman. Ross Campbell Gary Chapman, Ross Campbell

PENKIOS VAIKŲ MEILĖS KALBOS

PENKIOS Kaip išmokti vaiko meilės kalbą
VAIKŲ
MEILĖS
KALB#S
Penkios meilės kalbos“ - tai
t
savotiški meilės kalbų kursai
A,™,'«*,> į
tėvams, mokytojams ir kitiems
žmonėms, mylintiems vaikus ir
dirbančiais su jais.
Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliust­
ruojama konkrečiais pasakojimais, bei išmintingi patarimai
padės išreikšti meilę vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks
daug pasiūlymų, kaip būti gerais tėvais.

Išmokime savo vaikams suprantama meilės kalba pasakyti

„aš myliu tave“.
Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški.
Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant
artimesnius santykius su savo paaugliu ar suaugusiu vaiku
gali prireikti nugriauti sienas ir statyti tiltus; tai labai
sunkus darbas, bet teikiantis atpildą darbas.

Knygos autoriai - pasaulinio pripažinimo sulaukusio bestsele­

rio „Penkios meilės kalbos“ (Alma littera, 2008,) autorius dr.
Garis Čapmanas ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichi­
atrijos srityje dr. Rosas Kempbelas.
 Chapman, Gary D.
141 Darni santuoka : ką iš tiesų reiškia mylėti? / Gary Chap­
man ; iš anglų kalbos vertė Vita Šileikienė. - Vilnius : Alma
- littera, 2015.- 160 p.
ISBN 978-609-01-2113-9
Knyga skirta susituokusiems, gyvenantiems drauge ar draugaujantiems,
tikintiems ar tik ieškantiems psichologinių patarimų, teoretikams ir prak­
tikams. Autorius akcentuoja, kad darnūs santykiai - tai darbas komandoje.
Užuot ieškoję priekabių, atkreipkite dėmesį į save. Taip pat skaitykite, kaip
galima įveikti bendravimo kliūtis, kaip rasti vieningą požiūrį per skirtingu­
mus, kaip reikšti meilę per medaus mėnesį ir vėliau.
Dr. Garis Čapmanas - amerikiečių pedagogas, pastorius, šeimų konsul­
tantas, radijo laidų vedėjas, parašė daugiau nei 20 knygų. „Penkios meilės
kalbos“ tapo bestseleriu ir išversta į daugiau nei 35-ias kalbas.
UDK 173+159.922.1 -058.833+316.47-058.833

Gary Chapman
DARNI SANTUOKA
Ką iš tiesų reikia mylėti
Iš anglų kalbos vertė Vita Šileikienė
Redaktorė Lina Kaminskienė
Viršelio dailininkas Edvardas Jazgevičius
Maketavo Jurga Morkūnienė
Tiražas 1800 egz.
Išleido leidykla „Alma littera“, Ulonų g. 2, LT-08245 Vilnius
Interneto svetainė: www.almalittera.lt
Spaudė AB spaustuvė „Spauda“, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
Interneto svetainė: www.spauda.com
 Meilė yra penkių raidžių žodis, susidedantis iš trijų
balsių - e, i ir ė, dviejų priebalsių - m ir I bei dviejų
kvailių - tavęs ir manęs.

Pasaulinio pripažinimo sulaukusių bestselerių Penkios meilės kal­

bos ir Penkios vaikų meilės kalbos autorius dr. Garis Chapmanas
remdamasis ilgamete porų konsultavimo patirtimi pataria kaip
sustiprinti santykius su antrąja puse, kaip įveikti bendravimo kliū­
tis ir kaip rasti vieningą požiūrį į santuoką.

• įsitikinsite, kad santykiai - NUOLATINIS DARBAS

ne tik su partneriu, bet ir su savimi.
• Suprasite, kad dėl darnių santykių stengtis turi
ABU PARTNERIAI, o ne vienas.
• Išmoksite ne tik kalbėti, bet ir klausytis, ne tik kaltinti,
bet ir pasakyti AČIŪ.

Gary Chapman Gary Chapman, Ross Campbell

PENKIOS PENKIOS
O knygų
klubas MEILĖS VAIKŲ
KALBAS MEILĖS
Tapkite Knygų klubo nariu!
KALB#S
• Naujausios ir populiariausios knygos
• Ypatingi pasiūlymai
• Knygų pristatymas j bet kurj pasaulio kraštą

www.knyguklubas.lt

786090 121139
www.almalittera.lt