O. G.

TORSUNOV

DIENOS REIMAS

Skaitytojams, norintiems plaiau susipainti su nagrinjama tema, silome kreiptis iais adresais:

Kauno Ved kultros centras

Paneri 187
LT-48437
EL.patas: info.kaunas@veducentras.lt
www.veducentras.lt

Vilniaus Ved kultros centras

Raugyklos 23 - 2
EL.patas: info@vedic.lt
www.vedic.lt

Be autoriaus (ir leidjo) sutikimo krin draudiama atgaminti bet kokia forma, ileisti
krin ar versti. Draudiama be autoriaus leidimo platinti krinio original ar jo kopijas
parduodant, nuomojant, skelbti vieai su materialinio pasipelnymo tikslu. Cituojant krin turi
bti nurodomas citatos altinis ir emiau pateikta nuoroda apie autori. Keisti krinio turin
GRIETAI DRAUDIAMA. Krinys skirtas iskirtinai tik asmeniniam nekomerciniam
naudojimui, tuo tikslu j galima vieai skelbti, skaitant padarym vieai prieinamu kompiuteri
tinklais.

(C) 2000-2004, doktor O.G.Torsunov,

www.torsunov.ru
 Turinys
DIENOS REIMAS...................................................................................................................................... .............3
I kur atsiranda peldos, vyturiai bei ereliai........................................................................................ ..........3
Poilsis................................................................................................................................................ ..................4
Pasekms, kai gulams ne laiku.............................................................................................. ...........................5
Netvarkingo miego pasekms................................................................................................... ..........................6
Kaip praktikai galima pradti laikytis miego ir poilsio reimo, ir kas tam gali trukdyti.........................................6
Pavyzdys i gydymo praktikos................................................................................................................... ..........8
Pasekms, kai laiku neatsikeliame...................................................................................................... ................9
Kova su savimi tsiasi............................................................................................................... ........................11
Potraukis veiklai............................................................................................................................................ .....12
Polinkis knikus malonumus neatnea mogui nei laims, nei sveikatos................................... ...................13
Potraukis neveiklum umaskuotas susinaikinimo noras.................................................... .........................15
Kaip elgtis prabudus........................................................................................................................ ..................16
Rekomendacijos rytiniam tualetui...................................................................................................... ................17
Vandens procedros......................................................................................................................................... .17
Proto bei intelekto valymas....................................................................................................................... .........20
Fiziniai pratimai............................................................................................................................................. .....20
Manktos taisykls............................................................................................................................................ .20
Apytikris pratim sraas................................................................................................................................ ...21
Dinaminiai pratimai....................................................................................................................... ................21
Statiniai pratimai............................................................................................................................ ...............21
Tolesn dienotvark.................................................................................................................. ........................24
Dienin veikla............................................................................................................................... .....................25
Vakarin veikla............................................................................................................................ ......................25
Mitybos rekomendacijos................................................................................................................. ...................26
Pavyzdinis rytmetins mitybos racionas vairiais met laikais................................................ ..........................27
VASARA................................................................................................................................................ ..........27
RUDUO.............................................................................................................................................. .............27
IEMA....................................................................................................................................................... ......28
PAVASARIS................................................................................................................................ .....................28
Maistas dienos metu................................................................................................................................... .......29
Neteisingo grdinio ir anktinio maisto vartojimo pasekms........................................................................... ...30
Vakarien................................................................................................................................ ..........................32
Kas geriau pienas ar msa?........................................................................................................... ................33
Pasiruoimas miegui......................................................................................................................................... .35
Psichologinis pasiruoimas miegui................................................................................................... .................36
Optimaliausias maisto produkt vartojimo laikas............................................................................... ................37

2
 DIENOS REIMAS

I kur atsiranda peldos, vyturiai bei ereliai

Yra tik vienas teisingas bdas, kaip bendrauti su laiku reikia jo bijoti ir jam paklusti. mogus, kuris taip
elgiasi, turi stipr atsakomybs jausm. Kaip gerbti laik? Reikia pasistengti suprasti, kaip jis elgiasi, kai mes
paeidinjam jo nustatyt tvark, ir kai visk darome laiku. Tada ir atsiras pagarba laikui.
Skaitytojas: O kaip imokti jam paklsti?
Autorius: Pirmiausia reikia turti pat nor paklusti, o jis automatikai atsiranda pas mog, kuris isiugdo
du charakterio bruous:
1. Nor gyventi prasmingai. Jis ugdo intelekt, ir mogus suvokia, kad jis iame pasaulyje tik pavaldinys.
2. Supratim, koks galingas yra laikas. Tai ugdo mogaus pagarb jam ir kitiems pasaulio dsniams.
Skaitytojas: Kaip praktikai mogus gali paklsti laikui, ir kokios neklusnumo pasekms?
Autorius: Mes jau kalbjome, kad Saul tai laiko ratas (kala-akra). Juddama dangaus skliautu, ji veria
ms organizm dirbti ciklikai. Kiekvienas mogus laikui paklsta pagal savo galimybes, kurias apsprendia jo
karma, kitaip sakant, praeities poelgi taka jo likimui. Taigi dabartinius ms santykius su laiku labai takoja tai,
kaip mes su juo skaitms praeituose gyvenimuose.
Skaitytojas: A nesuprantu, k js ia kalbate.
Autorius: Kantrybs, viskas savo laiku. Vieni mons lengvai vykdo visus laiko ir Sauls reikalavimus, kiti
sunkiau, o treti visai nekreipia juos dmesio. Galimyb laikytis dienos reimo priklauso:
1) nuo to, kiek mogus supranta btinum tai daryti;
2) nuo ms valios stiprybs;
3) nuo ms fizini galimybi (iam faktoriui didel reikm turi bloga karma).
Skaitytojas: Jeigu bloga karma neleidia mogui laikytis dienos reimo, tai kas jam bus?
Autorius: Nesilaikant Sauls cikl tvarkaraio, gyvenimas bus kupinas nelaimi.
Skaitytojas: Kodl tokia neteisyb vieni mons praktikai pasmerkti kentti, o kitus likimas apsaugo?
Autorius: Atsakymas paprastas. Tie mons, kurie praeituose gyvenimuose pastoviai nepaklusdavo laikui,
dabar susiduria su daugybe sunkum, nors ir stengiasi teisingai gyventi.
Skaitytojas: Ar galima i anksto inoti, kokie mons turs sunkum su laiko nurodym vykdymu, o kurie
ne?
Autorius: Daugel bsim problem gali numatyti astrologija. Pavyzdiui, jau pagal gimimo laik galima
sprsti, kiek mogui seksis laikytis dienos reimo. Jeigu jis gim ryte, vadinasi, laikas j palaimino skmingai
laikytis dienos reimo. Toks mogus ryte keliasi labai lengvai ir iuo paros metu bna aktyviausias.
Dienos metu gims mogus aktyviausias dien. Tai irgi neblogai.
Vakare gims mogus rytais bna apsunks, dien jis irgi nerodo didelio aktyvumo ir atkunta tik vakare. Tai
labai trukdo laikytis dienos reimo.
Jeigu mogus gimsta pirmoje nakties pusje, jo energija pasireikia naktimis, kas jau visai nepriimtina.
Taip atsirado moni skirstymas peldas ir vyturius. Dar yra mons, kurie nepriklauso nei tiems, nei
tiems. is skirstymas parodo, kokie buvo ms santykiai su laiku praeituose gyvenimuose, kurie visada
atsispindi gimimo datoje. Pasirodo, kad tie, kurie gim ryte, dien ir antroje nakties pusje, paprastai lengvai

3
prisitaiko prie laiko nustatyto dienos reimo. Gimusieji kitu metu turi problem. Vedos sako, kad neirint visus
sunkumus, reikia prasti anksti gultis ir keltis.
Skaitytojas: Bet jeigu a pelda ir deimt valand vakaro man visai nesinori gultis, tai nejau a turiu
save prievartauti?
Autorius: Taip, tokiu atveju reikia prisiversti atsigulti. Skirstymas peldas ir vieversius reikia, kad
mogus i praeit gyvenim atsine tokius charakterio bruous, kurie jam neleidia atsigulti ir keltis be
prievartos, kaip visi dori mons. Todl peldos, nenordamos dar labiau susigadinti gyvenimo, turi prisiversti
laikytis reimo.
Skaitytojas: Kaip tai atrodo praktikai?
Autorius: Jeigu mogus ateina pas mane ir skundiasi, kad jis pavargo nuo gyvenimo, a jam tuoj atsakau,
kad jis per vlai gulasi. Bet jis, matai, pelda. Tai reikia, jog mogus nesupranta, kad laiko nedomina
pelda jis ar vyturys. Ir dar tai reikia, kad nuo vlyvo gulimo pas j atsirado chronikas psichologinis
nuovargis. Prisilipds etiket a pelda nieko nepakeisi. iaip mes visi tikri ereliai, bet laiko tai neimua i
vi jis nenumaldomai daro savo.
Imokti teisingai elgtis mogus gali dviem bdais:
1. Savanorikai paindamas laiko dsnius ir jiems paklusdamas.
2. Jeigu nra noro nei painti, nei paklusti, prisieis tai daryti vykdomojo, arba baudianiojo laiko prieiroje.
Skaitytojas: Vl js laimingo gyvenimo dsniai veria mane jaustis nelaimingu.
Autorius: Tokia mogaus reakcija aminsias tiesas: pirmiausia mus apima rpestis ir nerimas, paskui
pradedame ugdyti savo charakter ir galiausiai pasijuntame laimingi.
Skaitytojas: A kakodl vis laik jauiuosi pirmame etape.
Autorius: Tai puiku. Vadinasi, jums viskas dar prie akis.
Ivada: jeigu mes, bandydami laikytis reimo, patiriame sunkumus, tai dar nereikia, kad turime svarbi
prieast jo nesilaikyti. Laikyti save ereliais mes galime tik tol, kol negavome per galv. Todl visi, kurie nori
painti laimingo gyvenimo dsnius, neirint nor bti pelda, turi imokti paklusti Sauls reimui.

[Turinys]

Poilsis

mogus kiekvien akimirk jauia slyt su Sauls judjimu ir laiko galia. To slyio poveikis ms
organizme vykstantiems procesams priklauso nuo Sauls fazi, tai yra, nuo jos vietos dangaus skliaute. Visa i
sistema nepaprastai tiksliai atreguliuota, ir mes joje nieko pakeisti negalime, todl mogaus dienos reimas
grietai reglamentuotas.
Pradkim nuo vidurnakio dvyliktos valandos. Tuo metu saul yra paiame emiausiame savo orbitos
take, o ms organizmas turi maksimaliai ilstis. Atsivelgiant Ved rekomendacij, kad 18-45 met mogus
vidutinikai turi miegoti eias valandas, geriausias laikas miegui trys valandos iki vidurnakio ir trys po.
Vadinasi, mogui reikia miegoti nuo devintos valandos vakaro iki treios ryto. Galimi kiti variantai: nuo deimtos
vakaro iki keturi ryto arba nuo atuntos vakaro iki antros ryto. Taiau bet kokiomis aplinkybmis tarp deimtos
vakaro ir antros ryto btinai reikia miegoti, tai pats geriausias paros laikas miegui.
Skaitytojas: Dl Dievo meils, kur js matte mones, kurie gult devint vakare ir kelt antr valand
nakties?
Autorius: Taip, toki egzempliori maai, bet tarp t, kurie gilinasi Vedas, a pastu daug entuziast,
kurie sugeba laikytis teisingo dienos reimo.
Skaitytojas: tariu, kad jeigu a pradsiu laikytis tokio tvarkaraio, tai dien vaikiosiu miegodamas.
Autorius: inoma, ia yra daug sunkum, bet jeigu prisiversite laikytis tokio reimo, rezultatai pranoks visus
lkesius. Kaip nekeista, js visada jausits gerai isimiegojs, be to, dienos bgyje atliksite gal dvigubai
daugiau darb. Tai susij su tuo, kad ankstyv rytmeio laik, madaug nuo treios iki etos valandos, protas
dirba dvigubai greiiau ir labiau koncentruotai, negu dien.
Skaitytojas: O su kokiais sunkumais a susidursiu, bandydamas laikytis dienos reimo?
Autorius: Pirmiausia privalu inoti, kad poilsio laik reikia keisti palaipsniui, kiekvien dien j paankstinant
penkiomis-deimia minui. itaip js persitvarkysite per kelet mnesi.
Skaitytojas: Tegu ir persitvarkysiu, bet bijau, kad man neuteks t ei valand. Juk jau daug met a
miegu atuonias valandas. Negi organizmas per tuos du mnesius sugebs tiek persiauklti, kad jo poilsiui
uteks maiau laiko?
Autorius: Js teisus. Todl labai svarbu nustatyti, kiek laiko jums btina miegoti. Per daugel met js
organizmas prato miegoti ilgiau, negu reikia, ir dabar, neirint teising reim, kur laik t ei valand

4
jums neuteks. Todl pradioje miegokite septynias su puse valandos, o kai adaptuosits, pamginkite numesti
dar pusvalandiuk.
Skaitytojas: Atvirai kalbant, nejauiu nei maiausio entuziazmo eksperimentuoti su savimi. iuo atvilgiu
noriau igirsti kokius nors faktus.
Autorius: Gerai, mes tuoj pasiaikinsime, kas atsitinka, jeigu mogus nemiega mintu metu.
Skaitytojas: domu, domu, a apie tai niekur neskaiiau.

[Turinys]

Pasekms, kai gulams ne laiku

Subtiliausi ms organizme vykstantys procesai ilsisi anksiau, kiti vliau.

Intelektas ir protas geriausiai pailsi tarp devintos ir vienuoliktos valandos vakaro. Jeigu js umiegate
deimt, nukents j funkcijos. Gulantis miegoti po vienuoliktos, mogaus proto ir intelekto potencija vis mas.
Tai vyksta i lto, todl pastebti savyje kokias nors permainas sunku. inant pirmuosius t neigiam pokyi
poymius, galima i karto aptikti, kad ms smonje atsirado problemos.
Skaitytojas: Kaip atrodo pirmieji proto ir intelekto nuovargio poymiai?
Autorius: Pirmieji smons degradacijos poymiai tai dmesio koncentracijos sumajimas arba didel
psichin tampa, aling proi sustiprjimas, valios susilpnjimas bei sekso, valgio, miego ir konfliktini
situacij poreikio padidjimas.
Skaitytojas: tai kodl a paskutiniu metu jauiu, kad sumajo dmesio koncentracija ir atsirado kakoks
nepaaikinamas irzlumas. Nejaugi taip darosi dl to, kad a per vlai guluosi?
Autorius: Taip, panai psichins veiklos sutrikim prieastis daniausiai bna btent ita.
Skaitytojas: Ir kas bus toliau?
Autorius: Toliau chronikas psichinis nuovargis ir tampa, su kuria paprastai bandoma kovoti cigaretmis
ir nemonikais kavos kiekiais.
ie alingi proiai tiesiogiai susij su dienos reimo nesilaikymu. Danai tokiais atvejais sutrinka kraujo
spaudimas. ems spalvos veidas, nuvargusios ir be iraikos akys, prislopinta psichika, galvos skausmai
visa tai rodo, kad mogus gulasi per vlai.
Skaitytojas: Atrodo, kad i ito nemalonaus srao a kak jau turiu. O jeigu mogus gulasi po
vienuoliktos valandos?
Autorius: Jeigu mogus nemiega tarp vienuoliktos valandos vakaro ir pirmos valandos nakties, nukenia jo
organizme cirkuliuojanios pranos (gyvybins energijos) aktyvumas. Ir kaip pasekm po kurio laiko pasireik
raumen ir nervins sistemos sutrikimai. Jeigu mogus bent kelet dien nemiega mintu laiku, jis beveik i
karto pajunta silpnum, pesimizm, vangum, apetito sumajim, sunkum visame kne, psichin ir fizin
nuovarg.
Jeigu mogus nemiega tarp pirmos valandos nakties ir treios valandos ryto, nukenia jo emocin energija.
Atsiranda irzlumas, agresyvumas bei antagonizmas.
Skaitytojas: Dabar aiku, kad su laiku juokai menki. Bet ar yra kokios nors prieastys nuolat miegoti
daugiau kaip eias valandas?
Autorius: Kiekvienas mogus turi individual potrauk tam tikrai miego trukmei. Ji priklauso nuo amiaus ir
nuo to, kaip laikomasi dienos reimo. Senstant potraukis miegui maja, bet nesilaikant dienos reimo, jis
visada bva didelis. Miego trukm dar priklauso nuo kno konstitucijos ir nuo veiklos pobdio.
Jeigu diena praeina pastoviai skubant ir didelje nervinje tampoje, reikia miegoti septynias ar net
atuonias valandas ir keltis ketvirt et valand ryto. Bet visais atvejais gultis po deimtos valandos vakaro
kenksminga ir fizinei sveikatai, ir psichikai.
Skaitytojas: O jeigu mogus usiima laimingo gyvenimo dsni painimu, ar jo poreikis miegui sumas?
Autorius: Taip, ventiems monms utenka trij ir dar maiau valand miego. Vis dlto tiems, kurie tikrai
atsakingai usiima dvasine praktika, rekomenduojama miegoti eias valandas ir gultis devint valand vakaro,
o keltis trei valand ryto. Kiti mons gali gultis devint-deimt vakaro ir keltis ketvirt-penkt valand ryto.
Skaitytojas: Js man suteikte truput vilties, o tai a jau norjau sprukti nuo js laimingo gyvenimo
dsni.
Ivada: praktikai sitikins, kad su laiku menki juokai, mogus stengiasi laiku eiti miegoti. Tik po ilgos
praktikos atsiranda protis laikytis ios taisykls. J ignoruojant, maja intelektuali organizmo potencija, jos
laikantis valosi smon ir didja laims jausmas.

[Turinys]

5
 Netvarkingo miego pasekms

Pasiaikinkime, kas atsitinka su aunuoliais, kurie tiesiog piktybikai ignoruoja dienos reim.
Miegodamas nuo devyni iki vienuoliktos vakaro, o likus miego laik perkeldami sekaniai dienai, mogus
jauiasi lyg ir pailsjs, bet kne juntamas nuovargis ir dingsta psichin energija.
Miegant nuo vienuoliktos vakaro iki pirmos valandos nakties, mogus i karto pastebi, kad jgos
atgaunamos, bet galva nedirba, o ir nuotaika prastoka.
Miegas nuo pirmos valandos nakties iki treios valandos ryto atstato fizines jgas, bet psichines jau ne.
Jeigu mogus, nepaisydamas sumajusio psichinio aktyvumo, vis tik nemiega tarp deimtos valandos
vakaro ir vidurnakio, ilgainiui ir labai nepastebimai jam isivystys depresija. Po vieneri-trej met jis pajus,
kad gyvenimo spalvos blanksta, o supanti aplinka atrodo labai niauri. Tai poymis, kad psichika pervargusi, kad
baigia isekti jos potencija.
Skaitytojas: Praau, dar kart papasakokite apie intelekto ir proto potencijos majimo poymius.
Autorius: Tokioje bklje mogus negali suprasti, k galima ir ko negalima daryti, kaip pasielgti vairiose
gyvenimikose situacijose. Tai labai pavojinga tais atvejais, kai reikia sprsti, k pasirinkti gyvenimo palydovu,
kaip auklti vaikus ar kokiame darbe dirbti. Ilgainiui darosi vis sunkiau atsikratyti blog proi. Visa tai rodo
intelekto degradacij.
Majant proto potencijai, susilpnja atmintis pirmiausia ilgalaik, paskui ir trumpalaik. mog pastoviai
kamuoja kakoks susirpinimas ir nervin tampa, jis veliasi konfliktus, pyksta, nervuojasi, keikiasi ar verkia.
Tai reikia, kad pas j nestabili psichika.
Skaitytojas: Js dar kak kalbjote apie gyvybins energijos sutrikimus.
Autorius: Taip, prana, arba gyvybin energija, isenka, jeigu mogus nemiega tarp dvyliktos ir antros
valandos nakties. Btent tuo metu ms organizme kaupiasi prana, ir jos trkum mes jauiame kaip bendr
kno nusilpim. Kadangi prana susijusi su nerv sistema, tai ilgainiui nukents ir pastaroji. Sutriks viso
organizmo gyvybini funkcij balansas. Rezultate sumas imunitetas ir prasids chroniki negalavimai. Jeigu
mogus ir toliau nesilaiko dienos reimo, jo organizmas atsiduria kritinje bklje: vyksta labai negatyvs nerv
sistemos ir vidaus organ pokyiai.
Jeigu mogus nuolatos nemiega tarp pirmos ir treios valandos nakties, isenka jo emocin energija ir
padidja psichinis paeidiamumas. Kadangi moterys jautresns u vyrus, joms miegas mintu laiku ypa
aktualus, kitaip gali prasidti isterijos priepuoliai. Esant iam dienos reimo paeidimui, ilgainiui isivysto
maniakin-depresin psichoz, kai mogus kur laik bna labai energingas, o paskui atsiduria didiausioje
depresijoje. Atbunka visos jusls, skaitant ir garso pojt. Girdimumas ilieka tas pats, bet neinaudojamos
klausos receptori galimybs. mogus negali susitelkti girdim informacij. Tai atvejis, kai pro vien aus eina,
o pro kit ieina.
Skaitytojas: Bet js prie tai kalbjote, kad ventas mogus gali miegoti tik tris valandas ir net maiau.
Kada jis gulasi ir keliasi?
Autorius: Jie paprastai gulasi devint valand vakaro ir keliasi pirm nakties.
Skaitytojas: I kur jie gauna tiek psichins energijos?
Autorius: Jeigu mogus labai rimtai usiima dvasine praktika, psichin energij jam teikia malda. iuo
atveju psichin energija ne tik neisenka, bet tolydio pasipildo. Ilgainiui jam uteks ir dviej valand miegui. Tik
nereikia dirbtinai imituoti tok smons lyg, kai dvasin praktika dar nelabai skminga, ir keltis antr valand
nakties ir anksiau. Toks prielaikinis aunumas teduos tik psichin isekim, ir daugiau nieko.
Skaitytojas: Argi atsiranda toki fanatik?
Autorius: Gana danai. Anksti keldamiesi, jie pajunta jg ir entuziazmo antpld, pradeda didiuotis savo
pasiekimais ir, demonstruodami artimiesiems savo nepaprastus sugebjimus, keliasi anksiau, negu jiems
leidia psichin konstitucija. Rezultate vl tas pats psichinis isekimas ir didelis mieguistumas. Vliau vien tik
mintis apie dienos reimo laikymsi sukelia jiems pasibjaurjim.
Ivada: u miego reimo nesilaikym laikas baudia taip grietai, kad mogus suserga nervinmis ir
psichinmis ligomis.

[Turinys]

Kaip praktikai galima pradti laikytis miego ir poilsio reimo, ir kas tam gali trukdyti

Visos pagrindins mogaus psichins funkcijos sutrinka todl, kad jis kak ne laiku daro. Gydytojai
didiausi dmes turi kreipti mogaus intelekto gydym.
Skaitytojas: Kas yra intelektas?

6
 Autorius: Tai sugebjimas teisingai vertinti mus supanias energijas, kurios takoja ms gyvenim. I j
svarbiausia laiko energija. Imintingas mogus supranta, kad ji tikrai egzistuoja, ir visk daro laiku, aiku, kiek
tai jam leidia likimas.
T, kuris praeituose gyvenimuose nesiskait su laiku, likimas spraudia tokius rmus, kad jis iame
gyvenime niekaip negali atsigulti laiku, nors ir labai nort.
Skaitytojas: Kokios prieastys mogui neleidia to daryti?
Autorius: Naktinis darbas, namikiai, kurie tuo laiku, kai jis nori gultis, sakykim, iri televizori. Arba jam
paprasiausiai tuo laiku nesimiega, nors persiplk. Arba tiesiog trksta valios k nors pakeisti. Visaip bva.
Skaitytojas: K reikia neutenka valios? Dl ko ji susilpnja?
Autorius: Dl to, kad mogus paeidinja laiko dsnius. Tai pirmutinis intelekto susilpnjimo poymis
valios trkumas. Taip mogus savanorikai pasmerkia save kanioms, dabartyje ir ateityje. O jeigu jau susidar
nepalankios aplinkybs, trukdanios laikytis dienos reimo, jas veikti ne taip paprasta.
Skaitytojas: Bet juk turi bti kokia nors ieitis?
Autorius: Taip, yra puikus bdas visk pasukti gerj pus, tik nra lengva j suprasti. Pasirodo, mogaus
norai ukrauti didiule energija, ir kai jis labai nori pakeisti savo dienos reim, po kiek laiko is noras isipildo.
Skaitytojas: Utenka paprasto noro?
Autorius: Noras turi bti ne paprastas, o tvirtas, nuoirdus ir ilgalaikis, tada atsiras jg j realizuoti, atsiras
supratimas, kaip veikti bet kokioje, kad ir ekstremaliausioje situacijoje, atsiras potraukis aktyviai veiklai.
I kitos puss, jeigu nra supratimo, kaip elgtis, ir nra entuziazmo aplamai elgtis, vadinasi, js noras
kak pakeisti nra pakankamai stiprus.
Skaitytojas: Kaipgi t nor pastiprinti, kad jau viskas bt kaip reikiant?
Autorius: Yra tik vienas bdas reikia bendrauti su tais monmis, kurie jau eina teisingu keliu. Nuolankus
bendravimas su tokiais ventais monmis, atidiai klausantis j patarim, keiia intelekt ir duoda entuziazmo
kardinaliai pakeisti savo gyvenim. kvpimas labai galinga jga.
Skaitytojas: Ar yra kiti bdai ios problemos sprendimui? Man atrodo, bt neblogai pradti sprsti visas
problemas, keiiant mus supani moni smon. Juk jie taip danai kia mums pagalius ratus, kai mes
elgiams ne taip, kaip jie nori.
Autorius: Bkite atsargus su tokiomis mintimis keisti mus supani moni smon, nes gali ikilti dar
didesns problemos. inoma, iekant teisingo sprendimo, reikia, pasitelkus intelekt, analizuoti kiekvien
situacij. Bet mes turime inoti, ko geriau niekada nedaryti. Btent:
nebandyti pakeisti mus supani moni smon prie j vali, nenaudoti prievartos j atvilgiu;
nebandyti prie laik pakeisti blog karm, tai yra, nemesti darbo;
nesiskirti su sutuoktiniu (jeigu nra grsms fizinei ir psichinei sveikatai);
nepykti ant savo vaik, jeigu jie nenori gyventi teisingai;
nekritikuoti t, kurie jums trukdo gyventi teisingai.
Jeigu nesilaikysite i reikalavim, js gyvenimas taps dar problematikesnis, o js tapsite viskuo
nusivylusiu mogumi. Be to, susigadinsite santykius su monmis. Argi jums to reikia?
Skaitytojas: Kaip vis dlto elgtis, kai tau trukdo teisingai gyventi?
Autorius: mogus, kuris nori kardinaliai pakeisti savo gyvenim, turi imokti mylti savo giminaiius ir atlikti
savo pareigas j atvilgiu. Tai reikia daryti, neirint j trkumus, tik dl vienos prieasties visi, kas mus supa
ir neteisingai su mumis elgiasi, knija ms nuodmes, padarytas praeituose gyvenimuose.
Skaitytojas: e tau, boba, ir devintins, o a buvau nuoirdiai sitikins, kad jie, taip elgdamiesi, knija tik
savo nuodmes.
Autorius: Viena i ms giminaii pareig prie Diev bausti mus u ms praeities nuodmes.
inoma, daniausiai jie ito nesupranta ir kartais netinkamai elgiasi dl savo pai nuodmi. Neirint tai,
mogus, kuris pradeda suprasti, kad visos jo eimynins ar darbo problemos susijusios su jo paties poelgiais
praeityje, neruo artimiesiems apkaltos proces. Atvirkiai, jis i vis jg stengsis paksti tuos nemalonumus,
kuriuos jam teikia bendravimas su jais. Tam paprastai trukdo savasis egoizmas. Kodl a turiu ksti j
neteisyb, kai jie manosios negali paksti. Tegu i pradi jie pradeda elgtis teisingai, o paskui ir a gal.
Jeigu pas jus atsiranda panaios mintys, nesitikkite koki nors pozityvi permain savo gyvenime. Greiiausiai
tokia nuotaika jums vis labiau gadins gyvenim. Bet tas, kuris i tikro yra savo likimo kalvis, nelauks, kol kiti
atsivers. Nusprends pirmasis pralauti ledus, jis atras savyje pakankamai jg pakeisti tiek savo, tiek artimj
likim.
Skaitytojas: Utenka paksti kit netikus elges, ir viskas? Ar dar k nors reikia daryti?
Autorius: Kantrumas pati pirmutin slyga, bandant sureguliuoti eimyninius santykius. Kantryb tai
nereikia kaupti savyje pykt, tai greiiau supratimas, kad geresnio apsijimo su savimi mogus tiesiog
nenusipeln. Jeigu nra kantrybs, tai nra ir karmos dsni supratimo.

7
 Kantrus mogus pirmas pradeda pildyti savo pareigas giminaiiams. Tokia savo pozityvia nuotaika jis labai
takoja j santykius jo atvilgiu, ir ilgainiui artimieji pradeda vis labiau j gerbti. Kartais jie netgi susimsto, kaip
reikia teisingai elgtis. Tik tada, kai normalizuosis tarpusavio santykiai, jie po truput prads keistis teigiam
pus.
Skaitytojas: Vadinasi, norint be jokios konfrontacijos pakeisti artimj elges, reikia paiam keisti savo
santykius su jais?
Autorius: Viskas teisinga, tik yra vienas netikslumas taip elgdamiesi, ne js keiiate artimuosius, bet js
likimas.
Skaitytojas: Visa tai labai kilnu, bet koks tai sunkus udavinys.
Autorius: Sutinku, bet patikkite, kitos ieities nra. Geriau savanorikai prisiimti kokius nors sunkumus,
negu laukti, kol jie pas tave ateis.
Ivada: imintingas mogus, nordamas geresnio gyvenimo ir nieko nekaltindamas dl savo likimo, po
truput atidirbinja blog karm. Ilgainiui jo galimybs gyventi laimingai vis didja ir didja, o nepalanks
faktoriai, trukdantys progresuoti, likimo valia vis silpnja.

[Turinys]

Pavyzdys i gydymo praktikos

A tikiuosi, kad i to, kas ia buvo pasakyta, kakas suprato, kaip svarbu laikytis miego reimo. Bet patirtis
rodo, kad mons turi neveikiam polink su juo nesiskaityti, neirint tai, kad jie ino, kaip tai reikalinga ir turi
reali galimyb tai daryti.
Skaitytojas: Koks dar ia polinkis?
Autorius: Tai labai banalus polinkis paprastai mums atrodo, kad viskas bus gerai, neirint niek. Todl
danai mes atidedame ateiiai tas gyvenimo pertvarkas, kurias reikia daryti jau dabar.
Skaitytojas: Paaikinkite, kaip tai pasireikia gyvenime.
Autorius: Kad bt aikiau, pateiksiu pavyzd i savo darbo praktikos.
Samaroje mane kreipsi vyras su mona, mano pastami. Vyrikis buvo fizikai tvirtas mogus, bet
skundsi vairiais negalavimais ir psichiniu isekimu. Jis dirbo sargu naktinje pamainoje. Apirjs j, a
pastebjau nerv ir kraujotakos sistemos isekimo poymius. Tiems, kurie dirba naktinse pamainose,
madaug po vieneri-dvej met pradeda pasireikti organizmo isekimo poymiai.
A j perspjau, kad greitai jis turs problem su irdimi ir smegen aktyvumu. Bet vyrikis mane tikinjo,
kad nereikia jaudintis, jis tvirtas ir stiprus, todl viskas bus gerai. I tikrj jis toks ir atrod. Po keli mnesi j
itiko infarktas, bet jis iaip taip isikapst. irdis kur laik dirbo neblogai. inoma, a vl jam patariau keisti
darb. Jis atsisak, argumentuodamas, kad reikia maitinti eim, o sukarinta apsauga tai geri pinigai, ir a
ten vis tiek nieko nedarau, tik sdiu. A paklausiau: Ir miegi? Ne, ten miegoti neleidia. Dar po septyni
mnesi j itiko insultas, bet jis vl, su monos ir mano pagalba, atsigavo. Ir vl a praiau j mesti darb, ir vl
jis atsisak. Paskui buvo antras insultas, po kurio jis viena akimi apako. Negana to, dar prisidjo parez, jo
sveikata vis blogjo ir blogjo, ir galiausiai jis pasimir. Nuo mirties nepabgs niekas, bet vis tik is atvejis gali
bti pavyzdiu tiems, kurie nekreipia dmesio negalavimus ir toliau dirba naktimis.
Skaitytojas: Kartais mogus neturi pasirinkimo arba darbas nakt, arba eima badaus.
Autorius: Js teisus. Bet reikia inoti, kodl taip atsitinka. Panaios situacijos susidaro todl, kad
praeituose gyvenimuose mogus prisidirbo blogos karmos, ir dabar jam prisieina dirbti naktimis.
Skaitytojas: Tai k jam daryti?
Autorius: Pirmiausia reikia gerai susipainti su ia tema, bet i karto nieko nepadarysi. Turi atsirasti stiprus
noras pakeisti darb. mogus dar kur laik ten dirbs, bet jeigu pas j bus stiprus noras gyventi teisingai ir jis tam
tikslui ds pastangas, tai patikkite, jo gyvenimas tikrai pasikeis. Likimas jam btinai duos ans.
Skaitytojas: Vl js pirm viet ikeliate nor. Nejaugi ms norai tokie galingi?
Autorius: Norai turi didiul gali. Visas ms likimas sudarytas i buvusi nor, kuri dka atsitiko tam
tikri vykiai. Kad jie kuo palankiau takot ms gyvenim, reikia savyje kultivuoti teisingus norus.
Skaitytojas: Kaip imokti generuoti tokius norus?
Autorius: Reikia sustiprinti savo intelekt.
Skaitytojas: K silote?
Autorius: Pats efektingiausias bdas stiprinti intelekt kartoti ventus Dievo vardus.
Skaitytojas: O jeigu a kol kas netikiu Diev?
Autorius: Tada rytais kartokite odius: A linkiu visiems laims. Tai senas ajurvedinis metodas ugdyti
pozityv intelekt.

8
 Skaitytojas: Galbt a taip ir padarysiu.
Ivada: mums danai atrodo, kad viskas susitvarkys savaime, ir nra jokio reikalo keisti gyvenim. Netgi
dideli sunkumai nepriveria ms pasidaryti kokias nors ivadas i susidariusios situacijos. Betgi protingi
mons supranta, kad btina susitvarkyti gyvenim teisingai, kol laikas dar neparod savo nag. Laimingas
iame gyvenime bus tik tas, kuris stengiasi savyje nugalti mstymo surembjim, tingum ir inertikum.

[Turinys]

Pasekms, kai laiku neatsikeliame

Pasirodo, ms savijauta ir netgi likimas susij su dsningumais, kurie tiesiogiai priklauso nuo klimosi
laiko. Nuo jo priklauso ir proto, intelekto bei viso organizmo aktyvumas. Todl dabar smulkiau panagrinsime
visus iuos tarpusavio ryius.
Jeigu mogus be joki problem atsikelia trei valand ryto, vadinasi, jis gali padaryti didel paang
dvasiniame gyvenime. Tuo metu sauls aktyvumas dar silpnas, o mnulis dar pakankamai stipriai veikia ms
prot, kuris ios planetos takoje yra gilios ramybs bklje. Toki ankstyv valand labai palanku melstis ir
galvoti apie Diev. Taiau mons, mgstantys keltis ituo laiku, turi gana jautri psichik, todl jiems
nerekomenduojama ilgiau bti ten, kur daug moni. Todl taip anksti keltis patartina ventikams ir monms,
atsiadjusiems pasaulietinio gyvenimo bdo.
Bhagavadgyta (2.69) irgi patvirtina, kad iminting moni gyvenimo grafikas iek tiek kitoks: Kai
nusileidia naktis visoms btybms, susitvardiusiam iauta diena. Kai visos btybs prabunda, ateina naktis
sigilinusiam save iminiui.
Skaitytojas: Vadinasi, jeigu a neatsikeliu trei valand ryto, tai usiimti dvasine praktika nra jokios
prasms, nes ymesni rezultat nebus?
Autorius: Dvasine praktika galima usiimti bet kuriuo atveju, tik jos rezultatai daug priklauso nuo ankstyvo
klimosi.
Skaitytojas: O koki paang daro tie, kurie keliasi po treios valandos?
Autorius: Tie, kurie keliasi tarp treios ir ketvirtos valandos ryto, taip pat turi nemaai ans dvasiniam
painimui. Bet j psichika nra tokia jautri, kad galt atsiadti pasaulio.
Tokiu ankstyvu metu rekomenduojama usiimti tiktai dvasine praktika, nes is laikas paios gamtos skirtas
btent iam tikslui. monms, kurie laikosi tokio tvarkaraio ir kiekvien dien kartoja savo rytines maldas,
laikas yra paruos didel siurpriz jiems atsiskleis didiausios sielos paslaptys. Vienintel slyga jie turi kuo
daugiau bendrauti su ventais monmis ir kuo maiau su tais, kuri smon suterta nuodmingos veiklos.
Skaitytojas: Vadinasi, reikia niekur nedirbti ir niekur neiti i nam?
Autorius: Ne, mes turime vykdyti visas savo pareigas. Tik reikia inoti, kaip laikytis su monmis, kurie
nesiekia dvasinio gyvenimo ir tuiai leidia laik. Protinga mogus j bereikalingas kalbas leis pro ausis.
Klausymasis labai takoja intelekt, tad dl netikusio bendravimo gali dingti entuziazmas pakeisti savo
gyvenim.
Skaitytojas: Bet juk yra ir dalykiniai pokalbiai, pavyzdiui, darbe.
Autorius: Na, tokiais atvejais didelio smons uterimo gali ir nebti, bet tik tuo atveju, jeigu pokalbyje js
neperimsite panekovo mentaliteto ir pasauliros.
Skaitytojas: Js tikriausiai norite mane traukti kakok partizanin judjim.
Autorius: Ne, a kalbu apie elementariausias etikos normas, kurias rekomenduoja Vedos. Negi js
pasiruos kalbti subtiliomis temomis su kiekvienu sutiktu sukiumi?
Skaitytojas: Taip emai a dar nepuoliau.
Autorius: Tada toliau kalbam apie dienos reim.
Jeigu mogus keliasi tarp keturi ir penki valand ryto, jis turi galimyb i pesimisto virsti optimistu. Btent
iuo laiku em yra optimizmo bklje. Paukiai tai jauia ir pradeda giedoti. mons, kurie iuo laiku keliasi,
gali bti mokslininkais, poetais, kompozitoriais, muzikantais, arba tiesiog nepataisomais optimistais. Ankstyvas
klimasis skirtas diaugsmui ir krybiniam darbui. iuo laiku reikia skaityti dvasin literatr, melstis ir linkti
visiems monms laims. Religingi mons lovina Viepat ir atlieka savsias apeigas, jausdami didel laim.
Skaitytojas: Kas bus su tais, kurie keliasi po penktos valandos?
Autorius: mons, kurie keliasi tarp penki ir ei valand ryto, turi gerus duomenis vis gyvenim bti
fizikai ir psichikai vals bei veikti bet koki lig. Tokiu laiku taip pat galima usiimti dvasine praktika,
geriausia mokytis mald ar skaityti dvasin literatr. iuo metu dangaus skliaute situacija tokia Saul dar
neaktyvi, Mnulis jau neaktyvus, todl protas labai imlus bet kokiai informacijai, kuri greitai ir giliai stringa
atmint.

9
 Tie, kurie keliasi nuo ei iki septyni valand ryto, keliasi paskui saul. Tai reikia, kad jie nepripasta
laiko dsni, bet stengiasi daug nemiegoti. J aktyvumas bus kiek maesnis, negu nortsi, ir reikalai klostysis
ne taip jau blogai, bet bus ir neskmi. Sveikata daugma normali (iskyrus kritines j gyvenimo situacijas).
ie mons vis tik neturs pakankamai fizins ir psichins itverms. Natralu, kad gyvenime jiems nereikt
labai tiktis ypatingos skms ar progreso.
Skaitytojas: O jeigu saul iem pateka po atuntos valandos, tai ir js tvarkaratis pasislenka dviem
valandomis vliau, ar ne?
Autorius: Tolimojoje iaurje saul nepasirodo pus met ir daugiau, bet tai nereikia, kad ten gyvenantys
mons turi gultis iemos miego. Kai a sakau saul teka, a kalbu ne apie aur, kuri mes matome rytuose,
o apie t Sauls padt, kurioje ji pradeda aktyviai reiktis tame ems paviriaus take, kuriame mes esame.
Neturi jokios reikms, kaip Saul sukasi apie t tak, bet sutikite, kad jeigu em apvali, tai pilnas Sauls
apsisukimas lygus 360-iai laipsni, ir nulis laipsni atitiks vidurnakt, o 90 laipsni atitiks et valand ryto.
Btent tuo metu Saul pradeda aktyviai takoti ms organizm. iemos metu jos pakilimo kampas labai
maas, todl ji pasirodo vliau negu vasar. Taiau tie, kurie anksti keliasi, ino, kad iki etos valandos ryto
gamta dar tebra nurimusi, bet jau po etos atsiranda vjelis ir em i ramybs bsenos pereina aktyvi.
Tai vyksta visada tuo paiu laiku, tiek iem, tiek vasar.
Noriau atkreipti js dmes tai, kad laikas, kur rodo ms laikrodiai, neatitinka sauls laiko. O
prieastis ta, kad sovietiniais laikais buvo priimtas dekretas apie laik. Tai reikia, kad ir po iai dienai buvusioje
TSRS teritorijoje egzistuoja dirbtinai sukurtas vietos laiko poslinkis viena valanda priek, lyginant su sauls
laiku.
Be to, dar yra perjimas nuo vasaros iemos laik. Skirtum tarp vietinio ir sauls laiko jis padidina dar
viena valanda. Taigi turime dviej valand skirtum.
Ir dar reikia atminti, kad patogumo dlei laiko juostas padar labai plaias, todl vietinis laikas juostos
kratuose bus skirtingas. Bet ia jau tik minui skirtumas.
Skaitytojas: Kaipgi man dabar atsirinkti, koks tikrasis laikas toje vietoje, kur a gyvenu?
Autorius: Labai paprasta. Reikia paskambinti artimiausi meteorologin tarnyb ir paklausti: Kada pas
mus bna dvylikta valanda sauls laiku? Gav atsakym, js ramiai isiskaiiuojate vis dienos reim.
mogus turi atsikelti anksiau u em (iki etos valandos ryto sauls laiku), taip jis susps savo psichik
suderinti su jos vidine tos dienos bsena. Tik tokiu atveju oras nekels mums rpesi, susijusi su
magnetinmis audromis ir pan. Jeigu mogus et valand dar miega kaip kurmis, tai tokios adaptacijos
nebus. Jis niekada negals bti tikru optimistu, o jo diaugsmas bus ne natralus ir saultas, bet dirbtinis ir
nenuoirdus.
Skaitytojas: Norite pasakyti, kad visi oro permainoms jautrs mons nesilaiko klimosi reimo?
Autorius: A noriu pasakyti, kad tokie mons arba anksiau nesikl laiku ir dabar baudiami pagal
karmos dsn, arba jie ir toliau atkakliai nesikelia, tapdami dar labiau jautresniais oro permainoms.
Jeigu mogus keliasi tarp septyni ir atuoni valand ryto, jis usigarantuoja emesn psichin ir fizin
aktyvum, negu jam skirta likimo. Jis vis dien arba blakysis, arba jaus energijos, jg ir dmesingumo
trkum savo veikloje. Tokiam mogui bdinga hipotonija, migrenos, maas apetitas, imuniteto sumajimas,
pasyvumas, maas skrandio rgtingumas ir kepen nepakankamumas. O jeigu gyvenimas j veria kiekvien
ryt kovoti su energijos trkumu, atsiranda nervuotumas, blakymasis, persitempimas, didelis apetitas,
hipertonija, padidintas rgtingumas ir visokie udegiminiai procesai.
Skaitytojas: Js ia ivardinote beveik visas ligas.
Autorius: O ko js norjote? Juk visi paeidjai, kurie bando tampyti laik u s, turi bti nubausti. Bet ia
dar tik iedeliai.
Tie, kurie prat keltis tarp atuntos ir devintos valandos ryto, jau nestengia veikti savo charakterio trkum
ir paprastai turi koki nors aling proi. Jie susiduria su dideliais sunkumais, chronikomis ir sunkiai
pagydomomis ligomis, nusivylimais ir neskmmis. Jiems sunku teisingai vertinti aplinkybes ir priimti geriausi
sprendim, todl visada plauks pasroviui, nestengdami k nors pakeisti savo gyvenime.
Skaitytojas: Net baisu pagalvoti, kas bus su tais, kurie keliasi dar vliau.
Autorius: Tai tai: tuos, kurie keliasi tarp devyni ir deimtos valandos ryto, gyvenime lydi depresija,
apatija, nenoras gyventi, nusivylimas savo likimu, baim, tarumas, nekontroliuojamas pyktis, nelaimingi
atsitikimai, greitai progresuojanios sunkios ligos ir invalidumas arba ankstyva senatv.
Apie tuos, kurie keliasi dar vliau, a jau nekalbsiu. Ne apie didvyrius daina Tuos, kurie nori
paeksperimentuoti, kas bus, keliantis tarp deimtos ir vienuoliktos valandos ryto, perspju, kad reikia ypatingos
itverms prasitvarsyti lovoje iki tokio laiko.
Skaitytojas: Taip, tai jau ikrypimas.

10
 Ivada: mogus turi pasirinkti bti laimingu ir laiku keltis, arba bti nelaimingu, bet u tai ilgiau pamiegoti.
Ms valios stipryb, ms optimizmas visikai priklauso nuo to, ar sugebame atsikelti ankstyv rytmet. Norint
teisingai suprasti laimingo gyvenimo dsn, reikia inoti, kad rytinis laikas skirtas tiktai dvasinei praktikai.

[Turinys]

Kova su savimi tsiasi

Autorius: Mes jau daug kalbjome apie dienos reim, ir a dabar noriau inoti, ar js gyvenime kas
nors pasikeit nuo t kalb, ar ne?
Skaitytojas: A jau galiu anksti atsibusti, tik labai sunku isiristi i lovos. Kokios prieastys man trukdo ir
kaip jas paalinti?
Autorius: Pamginkite sivaizduoti: ankstyvas rytas; lovoje guli mogus ir nirtingai kaunasi su savimi u
savo laiming ateit. Jo mintys: Nuo rytojaus pradedu nauj gyvenim! Uteks i savs tyiotis, a jau ne
vaikas, kad kiekvien dien daryiau vis tas paias kvailystes. Viskas, ryt atsibuds tuoj pat keliuosi i lovos.
Reikia mokytis bti laimingu! Kit ryt: Laikas bt keltis, bet miego taip norisi. Tikriausiai a nepakankamai
miegojau. Nesikelti? Betgi sin, intelektas, optimizmas ir kas ten dar Ai, nesikelsiu! Vis tiek visk suspsiu
padaryti. Tik kart gyvename, o laims tiek nedaug. Man viskas griso. Vis tik didiausia laim pasaulyje
atsijungti nuo problem ir gerai pamiegoti
Skaitytojas: Lyg btumt mano mintis perskaits
Autorius: Tai ablonikos mintys. Matome, kad vakare jos vienokios, ryte kitokios.
Skaitytojas: Ar galima kaip nors atsikratyti tokio bevalikumo?
Autorius: Nordami itaisyti situacij, ianalizuokime pagrindines prieastis, kurios mums rytais neleidia
laiku atsikelti.
1. Vlyva vakarien, ypatingai grdinis maistas ir saldumynai, sutrikdo virkinim. Todl organizme
padidja toksin, kurie duoda nuovargio ir silpnumo pojt. Kne jauiamas sunkumas ir reakcij sultjimas.
Burnoje skonis, tarytum ten arkliai per nakt bt stovj, o pilve sunkumas. Taip darosi dlto, kad ten dar
rgsta ms vakarien, kuri susivirkins tik po sauls patekjimo. Todl, jeigu js vakare valgote grdin,
anktin, perdaug atr, perdaug sr, kart, aitr, rgt, sald maist, tai pakankamai jg ilsti i lovos pas
jus atsiras tik po etos-septintos valandos ryto, taiau jau nespsite perimti i ems tos dienos nuotaik.
2. Jeigu mogus vakare nesusiplanuoja rytdienos laik, tai rytais visada atrodo, kad dar galima kakiek
pagulti. Kas lieia t paguljim, reikia pasakyti, kad jeigu js po pribudimo nesikeliate daugiau kaip penkias-
septynias minutes, tai labai susilpnja organizmo aktyvumas, ir atitinkamai sumaja ankstyvo klimosi efektas.
Ypatingai nuo to nukenia mogaus valia. Todl, jeigu norite atsikratyti aling proi, pribuds nedrybsokite
lovoje.
Skaitytojas: Ar tai lieia ir proius, nesusijusius su dienos reimo paeidimais?
Autorius: Taip, a kalbu apie valios ir pasiryimo tonus visai dienai, ne tik ryte.
3. Per ilta antklod ir minkta lova, tvankus ir iltas kambarys, miegas usidengus galv, taip pat nevari
patalyn ir knas irgi sumaina mint tonus ir kelia tingul.
4. Vlyvas gulimasis, vakariniai ginai ir skandalai ar kokia nors kartligika veikla, televizinis lamtas
visa tai nenuteikia pilnaveriam miegui.
5. Nesant gilesnio supratimo, kas yra laim ir koks gyvenimo tikslas, rytais galv lenda mintys, kad
didiausia laim miegas iltoje lovoje.
6. Js lova gali bti patogeninje zonoje. Tai tampa aiku, kai pabandai miegoti kitose vietose. Pasirodo,
vienoje vietoje isimiegi gerai, kitoje jau ne.
7. Miegant galva turi bti atsukta rytus, blogiausiu atveju, iaur. Jeigu kambaryje yra altorius, nereikia
gultis kojomis j. i taisykli nesilaikymas taip pat kai kada trukdo normaliam miegui.
8. Kambaryje, kur miegama, neturi bti nei maisto, nei jo likui, tuo labiau atvirame inde. Tai uteria
smon ir trukdo miegoti.
9. Jeigu alia kas nors miega, atsikelkite kuo tyliau. Jei vis tik ibudinote, neverskite mogaus keltis, nes jo
susierzinimas persiduos jums ir ateityje trukdys jums anksti atsikelti.
10. Jeigu rytais kakas bando jus kalbti vl atsigulti, nesiginykite ir mandagiai, bet kiek galima greiiau,
nutraukite pokalb. Kitaip ankstyvas klimasis prads jums kelti negeras asociacijas.
11. Atsiklus reikia kuo greiiau lsti po duu arba usipilti kibir vandens, kitaip mieguista atmosfera veiks
valum, ir ankstyvo klimosi efektas bus nepataisomai sugadintas.

11
 12. Prie mieg reikia visiems dovanoti u nuoskaudas ir paprayti atleidimo, nes blogi santykiai su
monmis irgi trukdys miegoti. Tiesiog linkkite ir linkkite visiems laims, kol pagaliau umigsite. O jeigu
mogus prie mieg kartoja ventus Dievo vardus, jis palaipsniui apsivalo nuo blog mini.
Skaitytojas: Daugiau kaip pus ito srao yra mano arsenale. Dabar aiku, kodl rytais taip sunku keltis.
Bet viskas pataisoma, iskyrus netikusi lovos viet, kuri, atrodo, ir yra pagrindin mano problem prieastis.
inoma, artimieji taip pat neblogai man trukdo.
Autorius: Taip, visi ivardinti punktai ir sudaro prielaidas atsirasti blogam proiui vlai keltis. Jeigu mes
ltai ir metodikai paalinsim visas ias prieastis, tai galimyb anksti atsikelti labai padids. Bet svarbiausia
patikti, kad ankstyvas klimasis yra btinyb.
Kas lieia lov, kuri stovi ne ten, kur reikia, ar giminaiius, kurie mums trukdo, tai inokite, kad mons,
kurie nemato problem savyje, danai galvoja, kad j vlyvo klimosi prieastis yra kituose. Kalta kakokia
patogenin zona ar bjaurus artimj charakteris. Noriu jus patikinti, kad ios prieastys yra antrins ir lengvai
paalinamos, jeigu mogus susitvarko pats su savimi ir teisingai pasiruoia ventam miego laikui.
Skaitytojas: Kodl vis tik daugeliui moni nesinori anksti keltis ir praktikai nemanoma jiems itai
iaikinti?
Autorius: Kaltas mstymo sustabarjimas ir ididumas.
Skaitytojas: Man rodos, kad yra ir kitos prieastys, pavyzdiui, tingjimas, depresija ir panaiai.
Autorius: Js teisus. Norint gerai isiaikinti klausim, reikia inoti, kad yra dvi smons bkls:
potraukis veiklai ir potraukis dykinti.
Ivada: siekiant laims, nereikia galvoti, kad nemanoma veikti blogus proius. Jie susiformuoja i visos
eils sveiko gyvenimo bdo paeidim, kuri ivengus, i karto atsiranda enkls pozityviniai pokyiai
sugebjime kontroliuoti save. Bet vargas tam mogui, kuris savo problem prieasi ieko ne savyje, o aplink
save, jis neturi joki ans bti laimingas.

[Turinys]

Potraukis veiklai

Jis atsiranda i teisingo supratimo, kas yra laim. Laim veikloje, o ne dykinjime. Tas, kuris bando su
meile tarnauti Dievui ir monms, visada laimingas. Visos gyvos btybs atranda savo laim, usiimdamos
kokia nors veikla. Tai susij su tuo, kad siela turi aminj dvasin prigimt ir todl negali bti neveikli. Sielos
neveiklumas tai kaip mirtis. Bet dl neteisingo savo prigimties suvokimo mes iekom laims miegodami arba
usiimdami beprasmiu darbu.
Skaitytojas: Perdaug teorijos. Ar negalima paprasiau? Man, pavyzdiui, neaiku, kodl negalima bti
laimingam nieko neveikiant? Kartais taip norisi nuvirsti ant ono ir pasijusti visikai laimingu mogumi.
Autorius: Poilsis organizmui ir psichikai, be abejo, reikalingas, bet iuo atveju js laim suprantate kaip
bkl, kurioje nra rpesi ir kani. O a kalbu apie laim, kuri savo esme diametrialiai prieinga inertikumui
ir dykinjimui. Pavargus reikia ilstis, bet gulinjim laikant laime, ms laukia problemos.
Skaitytojas: Kakas pradeda aikti. Kokios problemos atsiras pas mog, kuris mieg ir poils laiko
didiausia laime?
Autorius: Didiausia problema tai potraukis dykinti, kuris organizme stimuliuoja destruktyvius procesus.
Bet jeigu mes norsime aktyvaus gyvenimo, organizmas orientuosis gyvenim. Todl visos ligos gydomos tik
umus aktyvi gyvenimo pozicij ir atmetus pasyvum.
Skaitytojas: Bet gydytojai danai nurodo pacientui nam ar net lovos reim. Kaip js tai vertinate?
Autorius: Na, ir kas? Kritiniais atvejais organizmui reikalingas poilsis arba aktyvumo sumainimas, bet tai j
ne gydo, o tik nuramina ir duoda jg. Tikrasis gydymas visada susijs su veikla. Netgi kai mogui negalima
judti, jis turi bti protikai veiklus. Pasyvi ir depresin proto bkl padeda ligai, o ne pasveikimui.
Skaitytojas: Vadinasi, dykinjimas kenkia sveikatai; tai daugiau ar maiau aiku. Tik neaiku, kodl
mons taip veriasi poils, o ne aktyvi veikl.
Autorius: Nes neino, kas yra tikroji laim. Autoritetingos inios apie laim suteikia mogui entuziazmo ir
leidia usiimti diaugsminga bei aktyvia veikla. Taip jis dar labiau sitikina, kad laim yra.
Ms tikjimas ir inios priklauso nuo intelekto, kuris, savo ruotu, neatsiejamas nuo ms prigimties.
Intelekto paskirtis laims paiekos. Visa, kas jame yra tai inojimas, kaip atrasti laim. Jeigu intelektas turi
neteising laims supratim, mogus nusivilia gyvenimu ir tuiai leidia laik. Bet jeigu jis atsakingai gilinasi
laims painim, pas j atsiranda tikjimas, kad teisingumas ir laim tikrai yra. I tikjimo atsiranda entuziazmas
imtis veiklos, o aktyvi gyvenimika pozicija sudaro galimyb nesunkiai atsisakyti aling proi ir laikytis
dienos reimo.

12
 Skaitytojas: Vadinasi, nra prasms versti save laikytis reimo? Juk sistemingai mokantis, kaip reikia
teisingai gyventi, atsiranda tikjimas bei entuziazmas, kurie galiausiai mus ir ivers i tos nelemtos lovos.
Autorius: Js supratote labai svarb moment, kuris jums pads tobulti laimingo gyvenimo dsni
painime. Reikt dar pasakyti, kad ir tikjimas laim, ir entuziazmas atsiranda i kvpimo, kur duoda
pozityvus bendravimas. Todl didiausias mogaus turtas tai pozityvus bendravimas su asmenybmis, kurios
ino, kas yra tikra laim.
Skaitytojas: Jeigu a tikiu laim, tai alingi proiai savaime pradings?
Autorius: Jeigu mogus tikrai tiki laim, jis paprasiausiai umir tuos proius. Stiprus tikjimas tikr
laim tai labai auktas smons lygis. Bet mums iki to dar toli, dar reikia suvokti, kad laim yra, ir isiaikinti,
kaip isivaduoti i vis problem. Tik tada atsiras didelis entuziazmas keisti savo gyvenim, kuris pasidarys
daug lengvesnis.
Skaitytojas: Ir nereiks joki pastang?
Autorius: Tikras laims trokimas susijs su veikla, o ne su dykinjimu.
Skaitytojas: Bet juk adjote lengvesn gyvenim!
Autorius: Lengvas gyvenimas nereikia dykinjim. Atvirkiai, dykaduoniui labai sunku gyventi. Lengvas
gyvenimas tai kai mums visai nesunku vesti aktyv gyvenimo bd. Optimistas lengvai imasi bet kokio
reikalo, jam nebaiss jokie ibandymai. Gyvendamas artjanios laims nuojauta, jis kaip bit, skrendanti prie
nektaro, visada veriasi pakeisti savo gyvenim gerj pus.
Skaitytojas: Bet kol nra bendravimo su aukto dvasinio lygio iminiais, vis tiek nieko neieis, todl geriau
nesistengti. ia js odiai.
Autorius: A patikslinu, k pasakiau: kol nra tokio vertingo bendravimo, keisti save bus sunku, bet
manoma. Reikia savo jgomis kovoti su ugriuvusiomis problemomis ir stengtis kuo greiiau surasti reikaling
bendravim. Be pastang laims neatrasim.
Skaitytojas: Galvojau, kad radau ger bd lengvai tapti laimingu, o js vl kalbate apie kakokias
papildomas pastangas ir "kov, vien kov be galo".
Autorius: Pastangos ir kova nra kakas sunkaus tam, kuris turi teising potrauk laim. Teisingas
potraukis laim tai diaugsminga veikla ir noras kovoti su savo trkumais.
Skaitytojas: Js leidiate suprasti, kad manikis potraukis laim nra teisingas, ir kad a labiau mgstu
dykinjim, ar ne?
Autorius: Jeigu bt kitaip, js jau btumt laimingas ir neturtumt joki problem.
Skaitytojas: Atrodo, js teisus mano potraukis laim dar toli grau nra tobulas. K gi daryti?
Autorius: Sutvirtinkite savo intelekt teisingu laims painimu. Tam tikslui toliau nagrinkime laimingo
gyvenimo dsnius.
Ivada: pagrindin mogaus veikla vyksta jo intelekte. Jeigu mes turime iauktint tiksl, aktyvi
gyvenimika pozicija atsiranda automatikai. Ms smon supranta, kad dykinjime ir betiksliame gyvenime
nra jokios prasms. Jeigu mogus nenori patikti, kad laim tikrai yra ir nesiekia jos, jeigu jam atrodo, kad
laim tai nesibaigiantis poilsis, j neivengiamai lyds ligos, nusivylimai ir kanios. Ms knas tenori vieno
atsipalaiduoti ir nieko nedaryti. Kiekvienas mogus turi pasistengti suprasti, kas yra tikroji laim: ar laikyti save
knu ir iekoti laims dykinjant, ar laikyti save siela ir iekoti laims aktyvioje veikloje. Norint savo
iekojimuose usitikrinti skm, reikalingos pastangos ir didelis noras bendrauti su ventu mogumi, kuris jau
ino, kas yra laim.

[Turinys]

Polinkis knikus malonumus neatnea mogui nei laims, nei sveikatos

Polinkis dykinjim atsiranda dl neteisingo supratimo, kas yra laim. Rezultate atsiranda ikreiptas
poiris veikl. Daugeliui moni darbas tai tik galimyb usidirbti pragyvenimui ir todl asocijuojasi su
varginaniomis pareigomis. Todl laim natraliai priimama kaip poilsis nuo darbo, nuo veiklos. Bet bkime
siningi ir prisiminkime paias laimingiausias savo gyvenimo akimirkas. Greiiausiai tuo metu mes k nors
darme artim moni rate, ir ta veikla mums teik daug diaugsmo ir pasitenkinimo. I kitos puss, pernelyg
didelis miegojimas ir kiti atpalaiduojantys faktoriai paprastai palieka labai negardias nuosdas.
Skaitytojas: Kodl gi, neirint tokius negardius atsiminimus, taip norisi tikti, kad laim slypi btent
neveiklume?
Autorius: Pasirodo, neveiklumas irgi yra neatsiejama kno savyb. Sielai bdinga veiklumo savyb todl,
kad ji yra dvasin dalel; atitinkamai, knui bdinga neveiklumo savyb todl, kad jis yra materialus. Mes

13
inome, kad jeigu materijos niekas nevers judti, tai ji btinai pereis nejudani, inertin bkl. Knas vis
laik stengiasi mus nukreipti toki ramybs ir neveiklumo laim.
Taigi, jeigu mes laim tapatinam su savo knu, mus neivengiamai uvaldys galvosena, kad didiausia
laim gyvenime tai visikai atsipalaidavusio kno bkl.
Skaitytojas: Bet man labai sunku suprasti, kad a esu tai, kas vadinama siela. Juk veidrodyje jos
nepamatysi.
Autorius: Jeigu apie save sprsime pagal atspind veidrodyje, tai tursime pripainti, kad kiekvien dien
ten atsispindi vis kitas mogus, juk knas kasdien keiiasi.
Skaitytojas: Mes jau svarstme it klausim, ir teorikai viskas aiku. Bet knas funkcionuoja: jis nori
valgyti, miegoti, ilstis ir visa tai teikia malonius pojius. Jeigu mes laikysime tai laime, bsime priversti
kentti, sakote js. Todl visada reikia siekti dvasins laims, kuri pasireikia kaip meil Dievui, monms,
linkint visiems laims ir nesavanaudikai dirbant i meils savo darbui, o ne dl pinig. Tada atsiranda
problema: i vienos puss knik malonum trokimas, i kitos puss supratimas, kad tai nra laim, kad
reikia siekti dvasini dalyk. A pasimets kaip pakeisti savj laims poreik?
Autorius: O, ia jau ne klausimas, o itisa poema. Matyt, js gerai pasiruote pokalbiui.
Skaitytojas: Taip, a nusprendiau kovoti u savj laim. Po gero, taip vadinamo, smegen turmo,
man atsirado didels abejons, ar ta laim, apie kuri js man ite ausis, aplamai pasiekiama?
Autorius: Js imstte kakokius kitus laims variantus?
Skaitytojas: Gal vis tik reikia gyventi paprasiau gerti, valgyti, linksmintis ir apie niek negalvoti?
Autorius: Visa tai neabejotinai avu, bet pasirodo, kad tokioje pramatnioje bklje organizmas turi polink
destrukcij. Proto aktyvumo sumajimas nedelsiant iaukia vidaus organ reguliacijos, imuniteto ir virkinimo
susilpnjim, todl gana greitai net valgis neteiks malonumo.
Jeigu, neirint niek, knas ir toliau eksploatuojamas, siekiant i jo igauti kuo daugiau laims, sijungs
mechanizmas, griaunantis sveikat. Todl nereikia labai pasitikti kno diktatu.
Skaitytojas: Mane gali tikinti tiktai faktai, o tai, k js kalbate sausa teorijos aka.
Autorius: Gerai jau, pasvarstykime i praktini pozicij. Prisiminkite, kaip bna gyvenime. Kai tik mes
usimanome truput daugiau pamiegoti, tuoj sumaja organizmo aktyvumas ir atsiranda noras dar labiau
atsipalaiduoti. Palaipsniui ima rodytis, kad pasireikia ilgalaikis nuovargis, kur galima neutralizuoti tik tokiu pat
ilgalaikiu miegu. Po keli toki galing mygi net stiprios valios mogus gali pakeisti savo interesus. Apie
buvusi aktyvi veikl jis jau galvoja iurpdamas, j dabar patenkina tik poilsis, nesvarbu, kokia forma. Ar is
vaizdelis jums panaus tikrov?
Skaitytojas: Na, k gi, bna ir taip. Bet gal tai ne tendencija, o tik kratutinumai.
Autorius: Laims jausmas atsiranda tik tada, kai ms jusls patenkinamos vis geriau ir geriau. mogus,
miegodamas kiek telpa, greitai persisotina. Jis miega jau tiesiog i pratimo ir nejauia ypatingos laims. Norint
i miego igauti dar daugiau laims, reikia miegoti vis ilgiau ir kakaip rafinuoiau, jeigu tai manoma. Taigi
tiems, kurie siekia laims neveiklumu, kratutinumai neivengiami. Norisi tai prisivalgyti iki nukritimo, tai savait
neilsti i lovos. Anksiau ar vliau toks mogus prisimiegos iki depresins bkls.
Skaitytojas: Kas lieia mieg, viskas aiku. Bet mgautis maistu tikrai nra neveiklumas. A, pavyzdiui,
valgau su didiausiu entuziazmu.
Autorius: Js teisus, noras pasimgauti maistu reikalauja veiklos ir savotiko entuziazmo. Bet tai nra
nepavojingas procesas. ia irgi laukia daugyb nemalonum.
Skaitytojas: K norite pasakyti?
Autorius: Turdami dvasin prigimt, mes nuolatos siekiame vis didjanio laims jausmo. Jeigu laime
laikysime skan valg, tai neivengiamai reiks valgyti vis daugiau ir gardiau. Skanus valgis paprastai gerai
sisavinamas, todl pas gurmanus greitai atsiranda virsvoris. O didinant suvalgomo maisto kiek, anksiau ar
vliau apsireik aib lig.
Skaitytojas: O jeigu mogus nori siekti laims santykiuose su mona? Ar seksas taip pat gali sukurti
kakokias problemas?
Autorius: Jeigu eima nesiekia dvasins laims, ir sutuoktiniai tegalvoja tik apie seks, tai kada nors jie
pabos vienas kitam. Bet kadangi jie vis tiek teiks prioritet seksualinei laimei, tai io pobdio malonum prads
iekoti u eimos rib. Tokiose eimose neivengiami nusivylimai ir neitikimyb.
Skaitytojas: Btent todl iuolaikiniai psichologai sutuoktiniams rekomenduoja daniau keisti partnerius.
Autorius: O kaip gi eima?
Skaitytojas: Jie pataria tai daryti paslapiomis.
Autorius: Vedos tvirtina, kad ms protas perduoda vis informacij mus supantiems monms apie ms
poelgius ir mintis. Tai vyksta subtiliame lygyje ir nepriklauso nuo to, ar mes norim k nors apgauti, ar ne.
inoma, retas sugeba skaityti kito mintis, bet pasmonje apgaul jauia kiekvienas mogus. Tokiu bdu,

14
sutuoktiniai greitai prads jausti vienas kito neitikimyb, o vis didjantis santyki atalimas palaipsniui sugriaus
eimynin laim.
Skaitytojas: Js teisus, dabar tiek daug ituok, ir daugumos j prieastis seksualiniai santykiai.
Autorius: Prieastis vis dlto ne seksualiniai santykiai, o moni sitikinimas, kad svarbiausias gyvenimo
tikslas laim, pasiekiama sekso pagalba. Bet ms tikslas ne smerkti juos, o suvokti, kaip laimingai gyventi.
Ms pokalbyje, manau, js sitikinote, kad jeigu gyvenimo tikslu tampa miegas, valgis, komfortas ir seksas, tai
kani ir nusivylim mes neivengsime.
Skaitytojas: Js gal norite mane tikinti nemiegoti, nevalgyti ir pasidaryti vienuoliu?
Autorius: Ne. Vedos tvirtina, kad miego, valgio ir sekso poreikiai tai natralios kno funkcijos, tik nereikia
galvoti, kad tai ir yra gyvenimo tikslas kuo geriau tenkinti kno poreikius. Jeigu mes btume gyvn knuose,
tai to pakakt, bet juk mes ne be reikalo gimme monmis. Todl visus kno poreikius Vedos rekomenduoja
atsivelgti lygiai tiek, kiek tai reikalinga palaikyti sveikatai ir netrukdo dvasiniam progresui.
Skaitytojas: Js mane tikinote nesiekti knikos laims, bet ir neignoruoti kno poreiki. Bet js dar nieko
nepasakte apie tai, kaip imokti norti dvasins, o ne knikos laims.
Autorius: Tik usiimdamas dvasine praktika ir pajuts jos skon, mogus umirta knikus malonumus.
Skaitytojas: O k daryti, jeigu nra jokio potraukio dvasinei praktikai?
Autorius: Rimtai gilinantis sielos painim, atsiranda noras visa tai patikrinti praktikoje. O pabandius
atsiranda ir tikras potraukis, vadinamasis skonis.
Skaitytojas: Ar ilgai reikia laukti?
Autorius: Bet js jau bandote anksti keltis ir gultis?
Skaitytojas: Ne tik bandau, bet ir pasiekiau tam tikr rezultat. Bet kartais vis dar atsiranda noras
pradiuginti kn.
Autorius: Kaip jums atsirado entuziazmas laikytis dienos reimo, lygiai taip jis atsiras ir vl, kart usiimti
dvasine praktika. O tai, kad retkariais js dar norite pasimigdyti, reikia, kad pas jus nra reguliarumo. Siela
nori bti laiminga nepaliaujamai, ir jeigu mes sumainame savo poreik dvasinei laimei, tai jai tenka pasitenkinti
knika laime. Js pagalvokite, tai dkinga tema intelektui.
Ivada: norint bti laimingu ir tuo pat metu teisingai apsieiti su knu, reikia mokti laviruoti tarp dviej
kratutinum:
1. Nelaikyti knik poreiki gyvenimo tikslu.
2. Kontroliuojant savo kno veikl, reikia vadovautis sveiku protu ir pernelyg jo neapriboti, kitaip pasireik
isekimas, didelis nepasitenkinimas ir ligos.
Norint susiformuoti teising nuomon apie kno poreiki tenkinim, reikia gerai suprasti, kad jeigu mes
neiekosime dvasins laims, tai mus suras knika laim.

[Turinys]

Potraukis neveiklum umaskuotas susinaikinimo noras

Potraukis neveiklumui yra kno savyb, kuri kaip magnetas pritraukia daugyb lig. Bet mogus nori bti
laimingas, o siela laiminga tik bdama aktyvi. Tikrovje tie mons, kurie vis gyvenim aktyviai ir su optimizmu
usiima fiziniu ir protiniu darbu, daugumoje atvej gyvena ilgai ir laimingai.
Jeigu mumyse vir pradeda imti ne dvasin, o knika prigimtis, nedelsiant pasireikia atsipalaidavimas,
sumaja gyvybingumas, imunitetas, valingumas ir t. t. Potraukis neveiklumui pasireikia ne tik mieguistumu.
Atsiranda didesnis poreikis maistui, seksualiniams malonumams, komfortui bei konfliktams(!). Pasireikus
iems simptomams, reikia suprasti, kad jau netoli ir ligos. Vidin bkl, atitinkani ms dvasin prigimt, kai
siekiama veiklos, galima pavadinti gyvenimo trokimu. Analogikai, potrauk neveiklumui, sklindant i ms
kno, galima vardinti kaip mirties trokim. Jeigu mogus nesugebjo laiku atsikelti, j vis dien lyds
poreikis ne darbuotis, o kur nors prigulti. Ilg laik nesilaikant klimosi reimo, mirties trokimo poymiai
pasireik labai aikiai. Tai galima pavaizduoti emiau pateikta pasireikiani problem eils tvarka:
1) depresijos priepuoliai;
2) sumaja valios funkcijos;
3) sumaja imunitetas;
4) atsiranda vairs nuogstavimai;
5) nesantrumas;
6) pablogja santykiai pirma su artimais monmis, paskui ir su kitais;
7) dingsta noras vykdyti savo pareigas;
8) padidja potraukis meluoti;

15
 9) sustiprja alingi proiai;
10) prasideda fizin ir psichin degradacija.
Reikia atrasti save vienoje i it pakop ir pasidaryti ivad apie btinum dti visas pastangas laikytis
klimosi reimo.
Skaitytojas: Kokie dar, apart miego, kniki poreikiai gali sustiprinti mirties trokim?
Autorius: Visi, jeigu jie perengia saiko ribas.
Skaitytojas: Net ir mitybos bei sekso poreikiai?
Autorius: inoma, juk tai akivaizdu. Argi nuo apsirijimo ir itvirkavimo pagerja sveikata? Neribotas
potraukis knikiems malonumams visada pritraukia ligas ir yra umaskuotas mirties trokimas.
Skaitytojas: Bet kodl gamta taip pasitvark, be joki kompromis?
Autorius: Dievika io pasaulio sandara neleidia mums per toli nueiti, kai mes pradedame daryti
klaidingus ingsnius. mogaus kn mes gauname savs painimui, o ne gyvulikiems poreikiams tenkinti.
Jeigu neiekome dvasins laims, reikia, kn naudojame ne pagal paskirt. Gyvename ne tam, kad
valgytume, bet valgome tam, kad gyventume.
Pasaulis taip surdytas, kad jeigu mes kak naudojame ne pagal paskirt, tai tas kakas pradeda gesti.
Argi js nepastebjote tokio dsningumo?
Skaitytojas: Negi ir ms knas paklsta itam dsniui?
Autorius: inoma.
Skaitytojas: domu, kaip mogaus knas panaudojamas pagal paskirt?
Autorius: Technologija paprasta jeigu ms veikla palanki dvasiniam vystymuisi, tai knas bus sveikas, o
jeigu ms veikla veda degradacij, tai ir sveikatos nesitikkim.
Skaitytojas: O kaip paaikinti tok dsningum?
Autorius: Ms knas negali funkcionuoti be veiklios smons. Tik siela, esanti kne, suteikia jam
gyvybin gali ir sugebjim palaikyti savo egzistencij. Jeigu smon sielos energija suaktyvja, tai ir
knas darosi veiklesnis ir sveikesnis. Dvasin praktika sustiprina sielos aktyvum, rezultate kn persmelkia
stipresn smons energija, ir jis darosi vis sveikesnis.
Skaitytojas: Ar galite pateikti kok nors gyvenimik pavyzd?
Autorius: ventojo smon tokia stipri, kad jo knas skleidia didesn ar maesn vies. Atskirais
atvejais, esant nepaprastai stipriai smonei, vir ventojo galvos susidaro nimbas ar viesos rutulys. vento
mogaus sielos spindjimas leidia knui itverti bet kokius sunkumus alt, bad, ligas, baisiausias traumas
ir t. t.
Skaitytojas: Man atrodo, kad nimbas ventj paveiksluose tai slyginis j ventumo enklas.
Autorius: Kai ventieji pasirodo monms, j galvos i tikrj vyti. Negi js manote, kad ikonose
ventiesiems nimb pripieia tik dl graumo ar kad juos bt galima atskirti nuo kit?
Skaitytojas: Tikrai, tai panau teisyb. A skaiiau, kad venti mons gali gyventi altyje be drabui,
ilgai nevalgyti, negerti ir net nemiegoti. Vadinasi, tai manoma dl to, kad j knai gauna jg ir sveikatos i
aktyvios dvasins praktikos?
Autorius: Be joki abejoni. inoma, puiki sveikata nra dvasins praktikos tikslas, bet labai stipri smon
duoda gyvybini jg viskam, su kuo tik susilieia. Todl, nors ventieji ir nelabai domisi kno poreikiais,
daugumoje jie bna sveiki mons.
Skaitytojas: Vadinasi, skiriant daugiau laiko dvasins laims paiekoms, knas automatikai tampa
sveikas?
Autorius: Na, tai, js jau visai gerai orientuojats ioje temoje. Todl sekaniame pokalbyje pereisime prie
klausim, susijusi su dienos reimu.
Ivada: jeigu mes siekiame knikos, o ne dvasins laims, tai gal gale atsidursime prie suduusios
geldos ir nieko gyvenime nepasieksime. O jeigu mes usiimsime dvasins laims paiekomis, tai usitikrinsime
tiek knik, tiek dvasin sveikat. Taip veikia laimingo gyvenimo dsniai: dirbant su savimi, tuo pat metu
savaime sprendiasi ir materialios problemos.

[Turinys]

Kaip elgtis prabudus

Patalyn palakstykite vandeniu (lov taip pat), susukite ir padkite viet. Iplaukite t grind viet (jeigu
yra laiko, ir vis kambar), kur miegojote.
Skaitytojas: O kam?

16
 Autorius: Yra matoma ir nematoma (subtili) nevara. Po nakties miego patalyn bna suterta subtiliais
teralais, ir jeigu mes j nenuvalysime variu vandeniu, tai lieiant toki patalyn, galima susigadinti nuotaik.
Skaitytojas: O ar gali tokia patalyn uterti ir kitus daiktus?
Autorius: Taip, todl ant jos negalima dti vari daikt.
Neimtykite savo drabui kur paklina. Jeigu po js liko kakokia nevara, tuoj pat j paalinkite,
ypatingai tai lieia tualet ir prausykl. Nenekite iuos speckambarius joki vent dalyk (knyg, ikon,
maldos karoli ir pan.). Nesirodykite su apatiniais drabuiais Viepaiui ir ventiesiems, kurie yra altoriuje.
Persirengiant altorius turi bti udarytas.
Skaitytojas: Nejaugi taip svarbu laikytis varos?
Autorius: Taip, nes knui kontaktuojant tiek su fizine, tiek su subtilia nevara, nedelsiant usiteria
smon. Atsiranda polinkis konfliktus, genda nuotaika. Todl vedinje kultroje varai skiriamas labai didelis
dmesys.
Skaitytojas: Kokios dar yra varos taisykls?
Autorius: Pavyzdiui, kno higiena.

[Turinys]

Rekomendacijos rytiniam tualetui

Pirmiausia isivalykite dantis ir btinai lieuv, nes ant jo per nakt susikaupia toksinai. Tam tikslui galima
panaudoti arbatin auktel. Braukykite juo lieuv, kol nusivalys visos apnaos.
Skaitytojas: Man nuo tokio valymo gali pasireikti pykinimo refleksas.
Autorius: U tai nekikite auktelio per daug giliai gerkl, tuo labiau, kad toksin toje lieuvio vietoje
beveik nra.
Paskui galima nusiskusti, susitvarkyti nagus ir isitutinti. Jeigu nra tokio poreikio, atsiklus reikia tuoj pat
igerti vien ar dvi stiklines virinto vandens, paruoto jau i vakaro.
Jeigu js kiekvien ryt tuoj po atsiklimo isitutinsite, js sveikata ymiai pagers, nes organizmas
apsivalo nuo toksin. Tik neeikvokite tam perdaug pastang.
Isitutin, pradkite vandens procedras.
Skaitytojas: O jeigu tutintis norisi po isimaudymo?
Autorius: Jeigu mogus po tualeto nepersilieja vandeniu vis kn, ant jo ilieka subtili nevara. Jam
negalima ruoti maisto ir ueiti altorin kambar. Todl reikia stengtis visk daryti nurodyta eils tvarka.
Ivada: norint laimingai gyventi, reikia vis dien prisiirti savo subtili bei iorin var. Jeigu mogus i
pat ryto vandeniu ivalo savo but ir kn, tai i priemon duos jam stipr pozityvios energijos utais visai
dienai. Bet apvalyti savo jusles, prot ir intelekt be maldos negalima. Todl tam tikr rytinio laiko dal reikia
skirti vent Dievo vard kartojimui. Taip pat labai palanku palinkti visiems laims.

[Turinys]

Vandens procedros

Dabar noriu atkreipti js dmes rytines maudynes kambario temperatros vandeniu, kurias
rekomenduoja Ajurveda. Rytins vandens procedros:
1. Apvalo smon, nes nuplauna subtilius bei iorinius teralus;
2. iltas vanduo apvalo tiktai grubj fizin kn, o kambario temperatros vanduo tonizuoja subtilj kn,
paalindamas miego ir sapn poveik;
3. Labai sumaina subtili btybi (vaiduokli) poveik mogaus protui;
4. Duoda pakankamai jg sulaukti aktyvaus ilgaamikumo;
5. Padidina psichin darbingum, ryt ir nuramina prot;
6. Paalina subtilias klitis kelyje laim;
7. Paalina sielvart, neimanym ir blogas mintis;
8. Padeda greitai paalinti toksinus i organizmo;
9. Duoda energijos ir valumo visai dienai.
Taigi teisingai atliekamos vandens procedros duoda fizin, psichin ir dvasin naud. O tai prieastys,
dl kuri maudantis perlama:
1. Vsaus vandens baim, prieikumas iai procedrai;
2. Nevienodas vairi kno viet kontaktas su vandeniu;

17
 3. Staigus procedros nutraukimas dl tariamai emos vandens temperatros (reikia pakentti, kol knas
prie jos pripras);
4. Greitas netolygus kontaktas su aliu;
5. Valgymas prie pat vandens procedras. Priklausomai nuo maisto, tai susilpnina organizmo imunitet
arba, uvalgius grdini, anktini, pieno produkt ir darovi, ugsta virkinimo ugnis, ir maistas uteria
organizm toksinais;
6. Skubjimas kontaktuojant su aliu;
7. Bloga nuotaika: grubumas, susierzinimas, eidumas, depresija;
8. Per ilgas maudymasis altu vandeniu, esant blogai nuotaikai ir sumajusiam psichiniam ir fiziniam
tonusui.
Skaitytojas: Grdinimosi klausimuose a irgi specialistas, nes jau du metai tai darau, kai grtu i darbo.
Autorius: Vakarais grdintis nra labai palanku sveikatos atvilgiu, ypatingai, jeigu turite polink peralimo
ligoms. Geriau tai daryti anksti ryte. Kas lieia chronikus udegiminius procesus nosiaryklje, tai jie atsiranda,
jeigu grdinimosi procese yra kokie nors paeidimai.
Skaitytojas: A stengiuosi grdintis kuo teisingiau ir saugau kakl ir gerkl nuo alto vandens.
Autorius: tai ia js darote didel klaid. Vandens procedros reikalingos visai galvai, o ne tik tam tikroms
jos vietoms.
Skaitytojas: O tai mano mona turi ilgus plaukus. Jeigu ji kiekviena ryt juos sulapins, tai paskui reiks
ilgai juos diovinti. Praktikai ji negali laikytis ios taisykls.
Autorius: Tegu usideda gumin kepurl. Plaukus moterims Ajurveda rekomenduoja plauti kart per
keturias-septynias dienas. O su kepurle jie liks sausi, nuo j nusiplaus tik subtili nevara.
Skaitytojas: Argi tai manoma per kepur?
Autorius: Vanduo su mumis kontaktuoja ne tik grubiame fiziniame lygyje, bet ir subtiliame, todl
maudymosi kepurait nesutrukdys jam apvalyti ms jusles ir prot.
Skaitytojas: Gerai. Kokios tolimesns rekomendacijos?
Autorius: Prie rytin maudyn reikia pasirpinti, kad js vidin bsena bt kuo labiau geranorika, ir
tada visiems palinkti laims ir sveikatos. O jeigu js i anksto ryto kakodl susijaudins, suirzs, tai prisskite
ir susikurkite reikiam nuotaik. Tik po to galite maudytis.
tai jums rytini vandens procedr taisykls:
Maudytis reikia kiekvien ryt ir madaug tuo paiu laiku.
Maudymosi metu diaukits vandens vsa. Palanku kartoti: Lai energija, kuri man duoda altas vanduo,
padaro visus mones laimingais ir sveikais.
Kai tik knas priprato prie vandens temperatros ir kvpavimas tapo normalus, vandens procedras
ubaikite.
Jeigu maudots po altu duu, jums, taip sakant, ugniauia kvap. Tai natrali reakcija. Teisingai sulaikius
kvpavim, alio pojtis dingsta. Jeigu js kraujo spaudimas auktas ir esate grubus, nesusivaldantis,
nenustygstantis ir nemokantis ilstis tipas, kvpavim reikia sulaikyti kvpus. Jeigu jauiate fizins ir psichins
energijos trkum, depresij, apatij, esate ltas ir links sieisti, kvpavim sulaikykite ikvps.
Vandens temperatr keiskite ltai (ypatingai maudymosi pradioje).
Po maudyns sausai isitrinkite vis kn.
O tai dar keletas variant, kaip teisingai atlikti vandens procedras.
1. Vanduo maloniai vsus. Nusireng atsistokite tui voni ir ltai keldami duo srov nuo pdos iki
tarpkojo, perliekite deins kojos priekin pus. Vandens srov reikia kelti tokiu greiiu, kad koja priprast prie
vandens temperatros. T pat pakartoti su kaire koja. Toliau tas pat su abiej koj upakalinm ir oninm
pusm. Pereikite prie rank. Eilikumas tas pats nuo platakos iki pei priekine puse, paskui upakaline ir
ubaikite oninmis pusmis. Paskui vandens srov ltai keliame stuburu nuo juosmens iki virugalvio.
Trumpam stabtelkite ties krtins lstos pradia (truput emiau kaklo), ties pakauiu ir virugalviu. Kai nugara
pripras prie vandens temperatros, apsipilam priek. Vandens srov keliam nuo papilvs iki virugalvio,
stabteldami ties sauls rezginiu, duobute krtins viruje, virunosiu, virutine kaktos dalim ir virugalviu. Po to
nuplaunam paastis, papilv ir galvos onus nuo smilkini iki pakauio.
Maudytis reikia, iki pasiekiama bkl, kai kvpavimas normalizuojasi, knas nustoja iurpti ir dingsta
nemalons pojiai. Tai turt utrukti madaug 5-15 minui, esant hipertonijai iki 40 minui.
variant reikt derinti su fiziniais pratimais.
2. Tiems, kurie neturi vonios kambario. Vis kn gerai itrinti altame vandenyje imirkytu rankluosiu ta
paia tvarka, kaip pirmame variante. Btina gerai sudrkinti plaukus. Knui nustojus varbti, procedr ubaigti
ir sausai nusivalyti.
3. Vandens procedros lauke. Padaryti lengv apilim, po to nusirengti (jeigu stovim ant betono, usidti
lepetes). Pirmiausia susilapinkite rankas ir kojas. Paskui usiverskite ant savs kelet kibir vandens i

18
priekio ir upakalio. Baigiantis procedrai, knas turi apsiprasti su vandens temperatra. Greitai isitrinkite
rankluosiu, pusei minuts atsipalaiduokite ir pasistenkite adaptuotis prie oro temperatros. Tuo metu visiems
linkkite laims arba kartokite ventus Dievo vardus.
4. Vaikams iki penki met vandens procedras reikia derinti su kno masau, prie maudant ir po.
Vandens temperatra mayliui turi bti maloni, o dl masao tipo reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Po masao
vaik panardinkite, kad ir galvut atsidurt po vandeniu, tik bkite atsargs, kad jam nekilt neigiamos
reakcijos. Vandens temperatra gali bti auktesn, negu kno, bet vieno-dviej mnesi laike neymiai, kad
vaikas nepajust, j mainkite.
Esant reikalui, vanden vienu-trimis laipsniais pailtinkite. Jeigu vaikui nepatinka, kai jo galva panardinama,
liekite jam vanden ant pakauio.
5. Esant peralimams ar infekciniams susirgimams, maudytis reikia truput kitaip. Dvi valandas prie du
nevalgykite. Atitinkamai nusiteiks apsiprauskite iltu vandeniu pagal pirm variant. Visk pakartokite su vsiu
vandeniu ir trei kart su kartu. Stovdamas po kartu duu, galvokite apie neaprpiam dang, tada i
kno pasialins energijos perteklius. Kai pasidarys karta, atsukite vsesn vanden, negu buvo maudymosi
pradioje, ir greitai pakartokite pirm variant. Kvpavimas turi pasidaryti trksmingas, kn turi pradti gelti.
Kai tik priprasite prie vandens temperatros, apsipilkite kartu vandeniu, praddami nuo galni ir baigdami
virugalviu. Po to iltas duas ir apsitrynimas. Tuoj po procedros atlikite statinius pratimus. Esant stipriam
peralimui arba auktai temperatrai, nurodyt procedr pakartokite tris-keturis kartus per dien.
6. Jeigu turite didesn maudymosi patirt, mint procedr galite atlikti vien kart per dien, ryte. Duas
nereikalingas, tiesiog po lengvo apsitrynimo usiverskite ant savs du-tris kibirus ledinio vandens. Po to atlikite
dinaminius pratimus. Geriausia tai daryti lauke ir basam.
Jeigu js dl kakoki prieasi daugiau kaip savait nesiprauste, neskubkite daryti et variant, o
pradkite nuo pirmo. Naudokits tik juo, kol pasijusite, kad jau atgavote ankstesn form.
Atminkite, kad maudymasis vsiame vandenyje po to, kai saul pradjo linkti vakarus, gali sumainti
psichin tonus ir pabloginti savijaut. Todl antroje dienos pusje geriau maudytis iltu vandeniu arba po
kontrastiniu duu.
Skaitytojas: Mano kaimynas nuolatos la, ir net iltas vanduo jam atrodo altas. Kaip jis turt rytais
maudytis?
Autorius: iltu vandeniu. Tie, kuriems skauda snarius, stubur ar sumajs imunitetas, turi praustis iltu
vandeniu. Bet jeigu po to jauiamas ne valumas, o suglebimas ir tingulys, vandens temperatr vis tik reiks
pamainti. Teisingo isimaudymo poymis valumas ir aktyvumas.
Skaitytojas: O kiek kart ir kuriuo laiku reikt maudytis dienos eigoje?
Autorius: Vedos rekomenduoja isimaudyti po kiekvieno stipraus usiterimo, btent:
- po defekacijos;
- po darbo, ypa jei jis susijs su fiziniu ar psichiniu usiterimu. Grus i darbo, pirmiausia reikia
isimaudyti, tik po to valgyti. Vakare maudytis ne altu, o vsiu arba iltu vandeniu. Tai nelieia hipertonik.
Jeigu jums skauda snarius arba stubur, maudykits po kontrastiniu duu;
- jeigu esate labai susinervins arba bendravote su mogumi, pas kur stipriai uterta smon;
- po to, kai lankts krematoriume, kapinse, ligoninje, kaljime ar kitoje labai utertoje vietoje;
- po aliejinio masao;
- ilgai pabuvus saulje;
- prie lankantis ventykloje.
Nereikia maudytis:
- dvi valandas po valgio;
- ilgai buvus altyje;
- esant auktai temperatrai;
- stipriai peralus;
- esant odos pliniams;
- sergant nieais;
- po ilgo vaikiojimo altame ar vjuotame ore bei lyjant.
Skaitytojas: O jeigu a parjau i ligonins, visas suals?
Autorius: Tai lskite po kartu duu ir bsite iganytas.
Ivada: be rytini maudyni laimingas gyvenimas praktikai nemanomas. Vedinje kultroje mogus, kuris
rytais neisimaudo, laikomas nevariu, ir jam neleidiama lankytis ventyklose. O kai mogus maudosi ne tik
rytais, bet ir po kiekvieno enklesnio usiterimo, jo smon labai apsivalo, ir mog uplsta laim ir
optimizmas.

[Turinys]

19
 Proto bei intelekto valymas

Po vandens procedr sutvarkomas gyvenamasis plotas, ir jau tada, kai ir knas, ir aplinka vars, reikia
kuopti prot. iuo atveju geriausia valymo priemon su meile ir atsidavimu kartoti ventus Dievo vardus, tuos,
kurie jums mieliausi. Labai tinka ir formuls A linkiu visiems laims! kartojimas. Kiekvien dien reikia melstis
arba usiimti pozityvia savitaiga. Reikia priprasti tai daryti kiekvien ryt ir tam tikr laik, ir laikytis itos
taisykls bet kokiomis aplinkybmis.
Skaitytojas: Kokie pirmieji poymiai, kad protas ir intelektas tikrai valosi?
Autorius: Pats pirmasis poymis tai, k bt galima pavadinti prablaivjimu, kai mogus smoningiau
vertina savo trkumus. Atsiranda atgailos jausmas ir didelis noras pasitaisyti.
Skaitytojas: Negi ios priemons taip stipriai takoja smon?
Autorius: vent Dievo vard kartojimas yra neprilygstamas bdas smonei keisti. Bet mums apie tai
kalbti dar ankstoka, reikia daug k isiaikinti.
Skaitytojas: O galima tiesiog melstis?
Autorius: Taip, maldos irgi gerai valo smon. Kartokite tas maldas, kurios yra js tikjime. Kiekviena
veiksminga malda mini kok nors Dievo vard. Tik nereikia Dievo prayti materialios laims. Jeigu mogus
kartoja ventus Dievo vardus, tai jis degina savo nuodmes ir bet kokiu atveju, atjus laikui, laim pas j
apsilankys. Bet tik tuo atveju, jeigu malda bus nesavanaudika.
Skaitytojas: Kiek laiko reikia skirti vent vard kartojimui?
Autorius: Pradioje galima kartoti madaug deimt minui, paskui laik galima ilginti.
Skaitytojas: O su kokia nuotaika tai daryti?
Autorius: sivaizduokite pasimetus vaik, kuris aukiasi mamos. tai su tokiu ilgesiu reikia kreiptis ir
Diev. Jeigu nesugebate to pajusti, kartokite ventus vardus tokioje nuotaikoje, kuri jums labiau prieinama,
taiau bet kokiu atveju bkite pagarbus Viepaties atvilgiu.
Ivada: vent Dievo vard kartojimas pats veiksmingiausias bdas, norint pasiekti dvasin laim. Vedos
j rekomenduoja btent dabartinei epochai.

[Turinys]

Fiziniai pratimai

Po dvasins praktikos usimim galima atlikti kvpavimo ir fizinius pratimus. Daug laiko tam skirti nereikia,
nes pratimai reikalingi tik organizmo stimuliacijai. Jie galina vis dien dirbti, nejauiant nuovargio. valum
teikia tik teisingai atlikti pratimai.
Geras psichinis tonusas atsiranda, kai atrasite jums tinkamiausi pratim ritm. Tai nra sunku. Jis
usifiksuoja pasmonje ir lydi jus iki vakaro.

[Turinys]

Manktos taisykls

Nesiekite rekord ir nepersitempkite, antraip mankt prisiminsite kaip nelabai malon vyk.
Kiekvien pratim atlikite taip lanksiai ir velniai, kad nortsi vl j kartoti.
Neskaiiuokite judesi. Baikite pratim tada, kai prie jo pripras organizmas. Tai pajusite, kai atsiranda
malonus pojtis, dingsta sunkumo jausmas, mintys nebesikoncentruoja vien pratim, pradedate galvoti apie
kitk.
Pratimai atliekami lanksiai, daug kart, vienodu ritmu. Nesistenkite pasilenkti daugiau nei pajgiate.
Kvpavimas ritmingas, ramus, derinkite judesi ir kvpavimo ritm, nesulaikykite ikvpimo arba
kvpimo.
Kai imats naujo pratimo, nesibaiminkite snari maudimo, sunkumo jausmo, skausmo, po kurio laiko jie
dings, jei ilaikysite diugi nuotaik.
Jeigu sukaitote nusivilkite nereikalingus drabuius. Drabuiai turi bti laisvi, kaklas neudengtas.
Nesimanktinkite tuoj po valgio.
Nesilaikant i taisykli, mankta gali ir pakenkti.

[Turinys]

20
 Apytikris pratim sraas

Dinaminiai pratimai

Prisilenkimai vienas pagrindini pratim, nesukeliantys joki nepageidaujam poveiki. Atsistokite tiesiai,
rankos iilgai kno. kvpdami kelkite rankas vir, tuo pat metu kiek manoma isilenkdami atgal. Pozos
nefiksuokite ikvpdami or, lenkits priek, rankomis siekdami koj pirtus. Kartokite, kol pajusite, kad
apsipratote. Tada lenktis bus lengva; apytikris atsilenkim skaiius 20-60 kart. Sergantiems astma patariama
lenkiantis atgal ikvpti, o lenkiantis priek kvpti.
Poskiai onus lengvas ir naudingas pratimas. Pradin padtis: stovime, rankos itiestos alis, kojos
pei plotyje. Sukits aplink vertikali kno a. Rankos horizontalioje padtyje sukasi kartu su visu liemeniu.
Galva sukama kair ir dein kartu su liemeniu ir rankomis. Klubai nejuda; kvepiame sukams vien
pus, ikvepiame kit. Kartoti 30-100 kart.
Lenkimasis onus. Pradin padtis: stovime, rankos nuleistos, kojos pei plotyje. Ranka i ono
keliama vir ir kartu su liemeniu leidiama kuo emiau; nereikia linkti priek ar atgal. Ranka nuleidiama
liemuo grta pradin padti. Judesys kartojamas kit pus. kvpimas lenkiams vien pus, ikvpimas
kit. Kartoti iki imto kart.
uoliukai vietoje. Pradin padtis: stovime, kojos kiek sulenktos, rankos arba sulenktos, arba jas sukame
pirmyn atgal. okinkime minktai, be tampos. okdami vir kvpkime, nusileisdami ikvpkime.
uoliuk skaiius nuo dvideimt iki imto.
Galvos sukiojimas. Pradin padtis ta pati. Galv sukiokite dein ir kair taip, kad judesiai bt laisvi,
greiti ir ritmingi. Galima linkioti pirmyn-atgal. Nuo dvideimt iki imto kart.
Mostai kojomis. Pradin padtis stovint. Deine ranka k nors atsiremkite. Svorio centr perkelkite ant
deins kojos, mojuokite kaire koja. priek ikvpimas, atgal kvpimas; nesitempkite. Koj judesiai
primena vytuokl. Paskui mojuokite kita koja. Kartokite 40-100 kart.

[Turinys]
Statiniai pratimai

Statiniai pratimai efektyvi priemon, padedanti gydyti visus kno organus ir visas organizmo sistemas. ie
pratimai paalina dienos nuovarg geriau nei kitos priemons. Statiniai pratimai gydo depresij, hormonins
funkcijos sutrikimus, chronikus infekcinius, alerginius susirgimus ir kt.
Pratimai paimti i chatcha-jogos praktikos, kur jie vadinami asanomis. Jie atliekami ant minkto patiesalo
arba ant kietos lovos.
Poza galva emyn. i poza palengvintas vaks variantas. Pradin padtis gulti ant nugaros,
itiesus kojas, rankos iilgai kno delnais apai. Ikvpdami spauskite delnais grindis ir kelkite per kelius
sulenktas kojas iki vertikalios padties. Kojas ities vir kvpkite ir ramiai kvpuodami ibkite toje padtyje
tol, kol atsiras komforto, kno ir galvos lengvumo pojtis. Nesitempkite. Kai vis kn apims atsipalaidavimo
pojtis, sulenkite per kelius kojas ir ltai nuleiskite ant ems.
pratim galima atlikti ir kitaip kiek pakl duben j paremkite rankomis, kno atramos takas
pakauis; itiestas vir kojas atlenkti atgal, galvos kryptimi.
Jeigu jums nesunku atlikti vaks poz, tai itiestomis vir ar kiek sulenktomis kojas pabandykite
pasiekti grindis u galvos. Kvpavimas - pavirutinikas, lengvas. Nesiekite kojomis toliau, jeigu pajusite tamp
arba skausm juosmens srityje; laikykite jas tokioje padtyje, kurioje nejauiate diskomforto. Pratim ubaikite
vaks poza. Pratimo metu kvpuojama ramiai, be tampos. Pratimo trukm lemia js savijauta.
uvies poza. Atsisskite, sulenktas kojas pabrukite po launimis, nugara tiesi, pdos iilgai kno. Kiek
pabkite tokioje padtyje. Ikvpdami, kn parm rankomis i upakalins puss, lenkits atgal, kol galva
pasieks grindis. Bkite tokioje padtyje, kol pasijusite gana komfortikai. Jeigu pratim atlikti nesunku,
ilenkite nugar, galv atlokite link nugaros, paddami sau rankomis. Kai pasijusite priprat prie tokios
padties, kelius vienas po kito pasukite ior, paddami rankomis; pailskite, guldami ant nugaros. Jeigu
nesunku, ubaikite pratim pakeldami liemen vir, pradin padt, paddami sau rankomis.
Susukta poza. Atsisskite, sukryiav kojas. Nugara tiesi. Statykite dein koj ant grind pda, kelius
sulenkite. Paimkite j kaire ranka ir perkelkite u kairs kojos klubo, pastat pda. Virutine kairs rankos dalimi
prispauskite prie krtins deins kojos kel. Galv pasukite kair kiek begaldami, dein rank kuo labiau
pasukite atgal, vilgsn nukreipkite dein. Kvpuokite laisvai. Bkite tokioje padtyje, kol priprasite. Paskui
pasukite galv kryptimi vilgsnis prieais save, atpalaiduokite dein rank ir, paddami rankomis, kair koj
pastatykite pradin padt. Pratim pakartokite su kita kno puse.

21
 Nugaros tempimo poza. Pradin padtis: sdime ant grind, kojos itiestos, rankos delnais remiasi grindis
i nugaros puss. Ltai lenkite liemen priek, rankos iilgai koj, keli nelenkite. Jeigu atsirado sunkumo
pojtis nugaros srityje, grkite padt, kuri nesukelia diskomforto. Jeigu esate lankstus, rankomis pasiekite
pdas, apkabinkite jas ir prispauskite galv prie keli. Kai pasijusite priprat prie ios pozos, o kvpavimas taps
ramus, grkite pradin padt.
Statinius pratimus geriausia atlikti vakarins manktos metu ir kiekvien dien.
Skaitytojas: Ar btina daryti visus iuos pratimus?
Autorius: Ne, taiau pageidautina i j sudaryti kok nors kompleks, kuris veikt visas kno dalis, ir
reguliariai j atlikinti.
Skaitytojas: O kokie pratimai geriausi?
Autorius: Statiniai pratimai (asanos) skirti gydyti ligas, o dinamiki pratimai stiprina fizin ir protin aktyvum.
Skaitytojas: Kokie pratimai geriausiai tinka, pamjus ligoms?
Autorius: Statiniai, tik stenkits manktintis ryt, tuiu skrandiu ir nepersitempdami.
Skaitytojas: Girdjau, kad reikalingi ir kvpavimo pratimai?
Autorius: Taip, kvpavimo pratimai iskirtin manktos ris, vadinama pranajama (kvpavimo
gimnastika). Prana tai gyvybin energija, o antroji odio dalis jama reikia pratim. Tokiu bdu,
pranajama yra pratimai, sustiprinantys gyvybin energij. Galime aptarti pagrindinius, nesunkiai valdomus
kvpavimo gimnastikos pratimus.
avasana. Atsigulkite ant grind, kojas itieskite, rankos iilgai liemens. Giliai kvp stipriai tempkite viso
kno raumenis. Ikvpkite. Neatsipalaidav atlikite kelet piln kvpim. Usimerkite ir atsipalaiduokite,
leidiant platakoms laisvai gulti delnais vir tam tikru atstumu nuo klub, kojos kiek praskstos daugiau
nei pei plotis. Mintimis dmesingai itirkite vis kno dali raumen bkl tokia tvarka: kojas nuo pirt
galiuk iki dubens raumen, liemen nuo papilvs iki kaklo, kaklo iki kaukols pagrindo, galvos.
Galv tiriame taip: pakauis virugalvis oniniai paviriai ir ausys skruostai lpos, nosis kakta
akys. Btina atpalaiduoti aki ir kaktos raumenis. Tokios periros metu stenkits paalinti tamp ten, kur j
jauiate. Kvpavimas pakankamai gilus, ltas ir ritmingas, vliau jums prastas.
avasana ubaigiama labai velniai ir atsargiai: i pradi kiek pajudiname koj ir rank pirtus, paskui ltai
pasitempiame visu knu, giliai kvepiame ir tiktai tuomet atsimerkiame; po to reikia apsiversti ant ono, kiek
pagulti, ir tik tada neskubant keltis, atsissti ir, jei reikia, atsistoti. Pratimo trukm septynios-atuonios
minuts.
Stiprinanti pranajama.
1. Atsigulkite ant grind, pdos suglaustos, rankos iilgai kno delnais vir, platakos alia laun; tai
avasana. Ltai kvpdami pakelkite itiestas rankas vir prieais save ir ltai nuleiskite u galvos ant grind.
Ikvepiant ltai grinkite rankas pradin padt. iam pratimui uteks vienos minuts.
2. Pradin padtis ta pati. Rankos lieka ten pat. kvpdami kelkite itiest dein koj kuo aukiau ir ltai
ikvepiant nuleiskite j pradin padt. T pat atlikite kaire koja. Taip, viena po kitos keldami kojas, kvpuokite
vien minut.
Atlikus pratim reikia minut ar dvi pailsti avasanos pozoje.
Gydomasis efektas: is pratimas stiprina ir vysto plauius bei ird, gydo senyvo amiaus monms rank
bei koj reumatinio pobdio negalias. Tai profilaktin priemon nuo peralim bei kosjimo.
Mula-bandha-mudra. Atsissti, sukryiavus kojas, pilnai ikvpti. Sulaikius kvpavim, tempti raumenis
lapimo psls srityje (sfinkter). Ltai kvepiant, tempti apatin prieakins pilvo sienels dal, prispaudiant j
prie nugaros. Kartu tempti dubens vidinius raumenis. Visas judesys skirtas sutraukti vidiniams dubens srities
raumenims, tarsi istumiant jo turin vir. kvpus itempti kakl virugalvio kryptimi, prispausti prie kaklo
duobuts pasmakr ir, sulaikius kvpavim, stengiantis neuspausti gerkls, dar stipriau tempti visus apatins
kno dalies raumenis. Pradti ikvpim. Pakelti galv. Ltai ikvepiant, atpalaiduoti vis kn.
Vaju-nabhi-mudra. Lieuvio galiuku palieiame gomur ties virutinmis dantenomis.
Valanti pranajama. Atsissti bet kokia meditacijos poza arba atsistoti. Atlikti lengv mula-bandh ir vaju-
nabhi-mudr. Ltai kvepiame pro nos, oru upildydami visus plauius, paskui ltai ipvepiame per burn. Taip
kvpuokime dvi-tris minutes. Stenkims, kad ikvpimas bt tolygus.
Gydomasis efektas: paalina plaui defektus ir visus organizmo nevarumus, netgi TBC bakterijas.
Stiprina skrand bei kepenis, pasiymi antialergiku poveikiu.
Prieinfekcin pranajama. Atsissti, sukryiavus kojas arba paprastai, ant kds, stuburas btinai turi bti
visikai tiesus. Lygiai, pilnai, galingai kvpti per nos, kol pajusime lengv spaudim plaui srityje. Atlikti
dalandhara-bandhu: tolygiai ikvpti pro nos; ikvpimas turi bti kiek ilgesnis nei kvpimas. Sulig kitu
kvpimu pakeliame galv. Vl ikvepiame. Taip kvpuokime dvi-tris minutes.
Gydomasis efektas: gydo slog ir kosul. Tai puiki profilaktin priemon nuo gripo, plaui udegimo,
kariavimo ir kt.

22
 Udijana-bandha. Pradin padtis: stovim, kojos praskstos pei plotyje. Pdos sudaro 45 laipsni kamp.
Galima ir sdti, sukryiavus kojas. Kiek palinkus priek udti rankas ant laun aukiau keli. Ikvpti, tada
greit pasilenkti, palieiant krtine launis, garsiai ikvpti i plaui vis likus or ir atlikti mula-bandh. Pakilti ir
energingai ikvpus paskutinius oro likuius, sulaikyti kvpavim, neatpalaiduojant mula-bandhos, traukti pilv
nuo gaktikaulio iki krtinkaulio, keliant diafragm vir. Pilvo vietoje turi susidaryti duba. Idealus atvejis, kai
per pilvo od galima uiuopti stuburo kontrus. Prieakins pilvo dalies raumenys turi bti visikai atpalaiduoti,
antraip i poza nepavyks. Iimtis pati apatin papilvs raumen dalis, fiksuojanti mula-bandha poz. Taip
ibti kuo ilgiau. Paskui atsipalaiduojame ir ltai kvepiame. Pratim atliekame tiek kart, kiek reiks.
Udijana-bandha atliekama tik tuiu skrandiu. Maksimalus kartojim skaiius devyni kartai per vien
cikl. i asan galima atlikti ne daniau kaip du kartus per dien.
Agni-sara-pranajama. Atsissti, sukryiavus kojas, pilnai ikvpti, atlikti udijana-bandh ir dalandhara-
bandh. Sulaikykite kvpavim, kol itversite, tik nepersistenkite. Ikvpkite. Pratimo trukm dvi-trys minuts.
Gydomasis efektas: alina virkinimo sutrikimus, gerina apetit, maina riebal kiek pilvo srityje, tonizuoja
lytinius organus, skatina sklos bei seksualins energijos pasiskirstym.
Prot stiprinanti pranajama. Atlikti avasan, visikai atsipalaiduoti. Sunerti rank pirtus, udti platakas
delnais ant pilvo bambos srityje. Giliai kvepiame pro nos, stengdamiesi pajusti pranos sraut, plstant kn
bambos srityje. Po to taip pat giliai ikvepiame irgi pro nos, stengdamiesi pajusti, kaip prana i pilvo pasklinda
visu knu, upildydama gyvybine energija kiekvien jo lstel, kiekvien organ, alindama i kno visus
nevarumus, lig sukljus bei kitus kenksmingus faktorius. Pratimas atliekamas tris-penkias minutes.
Gydomasis efektas: praktikuojant i pranajam stiprja proto funkcijos, ugdoma smoninga valios
kontrol.
Prana-udhi-krija. Tai valymas prana. Atsissti, sukryiavus kojas, pilnai ikvpti pro abi nerves, sudti
lpas vamzdeliu - tarsi paukio snap, orui paliekant tik ma tarpel. Keliais stipriais ikvpimais i plaui
paaliname vis or, sutraukdami visus kvpavime dalyvaujanius raumenis. Tarp ikvpim nekvpkite
Kartojama 8 10 kart.
Gydomasis efektas: ivalo burnos ertm, stiprina visus kvpavimo takus, padeda gydyti veido nerv ir
raumen susirgimus.
Nadi-odhana-pranajama. Tai kvpavimas, valantis subtilaus kno kanalus. Atsissti, sukryiavus kojas.
Prispausti deins rankos didj pirt ir smili (moterys kairs rankos) prie delno. Maylis ir bevardis suglausti
taip, kad paviriaus sritis, kuri sudaro j pagalvls, bt lygi didiojo pirto pagalvls paviriui. Tai
vadinamoji vinu-mudra. Didiuoju pirtu uspausti dein nerv (moterys kair), lengvai prispaudiant juo
nos prie nervs pagrindo ten, kur blokuoti oro srov paprasiausia. Atlikti labai velni mula-bandh ir vaju-
nabhi-mudr. Ltai ikvpti pro kair (dein) nerv. Oras turi tekti labai velniai, be jokio garso. Kvpuokite
kuo liau. Taip pat ltai kvpkite pro t pai nerv. Atpalaiduoti dein (kair) nerv ir blokuoti oro srov
kairje (deinje) nervje mayliu ir bevardiu, lengvai jais spaudiant nerv prie pagrindo. Ikvpti. kvpti.
Blokuoti atvir nerv ir atpalaiduoti ublokuotj. Ikvpti. kvpti. kvpimas pro kair nerv, ikvpimas
pro deinij, kvpimas pro deinij ir ikvpimas pro kairij. ie keturi procesai sudaro vien ios
pranajamos cikl. Moterims visk reikia atlikti tiksliai taip pat, tik sukeisti nerves. Bendra pratimo trukm ne
maiau kaip 12 cikl, pageidautina daugiau kaip 20 cikl.
Gydomasis efektas: tai pagrindin pranajama, valanti subtilj kn.
Skaitytojas: O kas toji prana?
Autorius: Ms materialaus kno ir jo audini veikl lemia nerv sistemos funkcijos. O nerv sistem savo
ruotu palaiko kno viduje cirkuliuojanti gyvybin energija, taip vadinama prana. Neturdami ios srities ini ar
patirties, mes danai pran painiojame su elektros impulsais ar bangomis, nes subtilesns materijos mums dar
neteko tyrinti. I ties pranos cirkuliacija ms organizme panai elektros impuls srautus nerv audiniuose.
Taiau pranos energija daug subtilesn nei elektros ar elektromagnetini bang. Btent prana skatina nervini
audini veikl. Kodl vieno mogaus nerv sistemos veikla - normali, o kito daug silpnesn? Nerv sistemos
galimybs priklauso nuo pranos kiekio, kur panaudoja nerv lstels. O ji patenka mogaus organizm
kvepiant. Kaip deguonis kvepiant patenka plauius, paskui krauj, taip ir prana per septynis psichinius
centrus (akras) pasiekia ms organizm. kvpimo metu ji patenka ms kn kartu su oru.
Skaitytojas: Nejaugi prana patenka organizm ne vien per plauius, bet ir per kitas kno dalis?
Autorius: Taip, ji patenka pro virugalvio srit, kaktos vidur, gerkls srit, krtinkaulio centr, spindulin
rezgin, bamb ir stuburo galiuk, kitaip sakant, per akras.
Skaitytojas: Vadinasi, btent prana palaiko gyvyb ms kne?
Autorius: Netgi po materialaus kno mirties subtilusis knas tebesimaitina prana. Visas judjimo ris
Visatoje skatina tiktai prana, ir be jos nra jokio judjimo.
Skaitytojas: Netgi kompiuteriui reikia pranos?

23
 Autorius: Taip, tik ten ji funkcionuoja truput kitaip. Atminkite, kad ten, kur nra smons, pranos irgi nra.
Kompiuteris persmelktas ms smone, todl jis veikia, o kakoki automatikai ijudinani proces gamtoje
nra.
Kai mogus daro rytin mankt, jo organizmas usipildo prana, kuri jam visai dienai suteikia valumo ir
sveikatos.
Ivada: netgi mechanizmui reikia prieiros, o k jau kalbti apie toki sudting sistem, kaip ms
knas, kuriame mes gyvename. Jeigu mogus siekia laims, jis kiekvien ryt turi atiderinti savo kn pagal
jam reikaling gyvenimo ritm.Tam skirti dinaminiai pratimai, duodantys energijos ms veiklai, statiniai
pratimai, duodantys sveikatos ir valumo, bei kvpavimo pratimai, stiprinantys psichik ir duodantys fizins ir
psichins energijos.

[Turinys]

Tolesn dienotvark

Jeigu js daugiau ar maiau laisvai disponuojate savo laiku, tai bkite malonus ir ryte usiimkite protine
veikla. Tai pats geriausias laikas painimui ir problem sprendimui. vairias protins veiklos sritis atitinka ir tam
tikras, joms palankiausias laikas.
Nuo treios iki etos valandos reikia usiimti dvasine praktika: melstis, giedoti ventas giesmes, medituoti,
kartoti pozityvios savitaigos tekstus.
Nuo etos iki septintos valandos gerai dirba ilgalaik atmintis, todl tuo metu geriau skaityti kakokius
tekstus. Jeigu js galvojate, kad visai neturite atminties, pamginkite k nors siminti iuo laiku. Galbt rezultatai
pranoks js lkesius.
Nuo septintos iki atuntos valandos ilgalaik atmintis dirba jau ne taip gerai.
Nuo atuntos iki devintos valandos dirba loginis mstymas, todl tuo metu tinka usiimti dalykais, kuriems
btina ir atmintis, ir analiz.
Nuo devintos iki deimtos valandos geriausia nagrinti informacinius-statistinius duomenis.
Nuo deimtos iki vienuoliktos valandos patartina skaityti ne taip svarbi literatr, kuri nereikalauja didels
dmesio koncentracijos.
Nuo vienuoliktos iki dvyliktos valandos intelektualios veiklos efektyvumas gana emas, taigi galima
pasiskaityti groin literatr.
Dirbant protin darb, kas 40-50 minui reikia daryti dviej-trij minui pertraukles arba tiesiog
atsipalaidavus pasdti umerktomis akimis. Kartais tam praveria kvpavimo pratimai, kartais galvos
sukiojimas, kartais grynas oras arba tiesiog trumpas penki minui miegas, usikniaubus ant stalo. Taip
pailsjs, protas dirbs gana produktyviai. Tas, kuris teisingai pasirenka mokymosi laik, pasiekia ger rezultat.
Jeigu jums reikia atlikti didel fizini pratim kompleks, tinkamiausias metas nuo devintos iki vienuoliktos
valandos. Tokiu atveju pusryiaujama ne vliau kaip 7 valand ryto.
Skaitytojas: O k, vakare jau visai nebegalima usiimti protine veikla?
Autorius: Galima, taiau nepersistengiant, kadangi intensyvi proto tampa vakarais sutrikdo mieg ir
skatina chronik lig vystymsi. Tai gali bti smegen kraujotakos sutrikimas, pneumonija, psichins ir fizins
savijautos pablogjimas, aritmija, tulies tak disfunkcija, enterokolitas ir kt.
Skaitytojas: O jeigu prireiks skubiai kak isiaikinti?
Autorius: Jeigu nesuspjote isiaikinti iki puss devyni, tai geriau t reikal atidti rytdienai.
Skaitytojas: O jeigu laikas nelaukia ir reikia aikintis btent vakare?
Autorius: Aikinkits, dl Dievo meils, taiau kit dien js greiiausiai bsite nelabai darbingas. O jeigu
dar paeisite ir miego reim, vliau atsigulsite, tai kit dien bsite prarads madaug 50 procent jums
prasto darbingumo, net jeigu laikysits dienos reimo kitu metu. Be to, padidja stresini situacij atsiradimo
galimyb. Todl sudting problem sprendim geriausia atidti rytui juk ne be reikalo sakoma, kad rytas u
vakar protingesnis. Vis dlto rytmeio nepavskite savo verslo problem sprendimui. Tokio pobdio veikla
patartina usiimti dien. Rytas skirtas maldai, mokymuisi ir laimingo gyvenimo dsni painimui.
Skaitytojas: Vadinasi, rytinis laikas yra pats tinkamiausias protinei veiklai ir dvasinei praktikai?
Autorius: Taip, ir kai mogus itai suvokia, jo gyvenimas labai pasikeiia.
Ivada: ryt reikia paskirti dvasinei praktikai ir laimingo gyvenimo dsni painimui. Jeigu btina sprsti
klausimus, kuriems reikalinga didel dmesio koncentracija, geriausia tai daryti nuo devintos iki vienuoliktos
valandos ryto, bet tik iimtiniais atvejais. Toks gyvenimo bdas pads daug lengviau pasiekti savo tikslus.

[Turinys]

24
 Dienin veikla

Nuo dvyliktos iki atuonioliktos valandos mogaus smon nukreipta veikl tiek fizin, tiek psichin.
Todl tuo metu palankiausia aktyviai dirbti. Po darbo patartina i karto nusiprausti malonios temperatros
vandeniu, o paskui, jei reikia, ir pavalgyti. Tik tada galima usiimti kitais reikalais.
Skaitytojas: O jeigu man tenka dirbti rytais, vadinasi, liksiu visikas nemoka?
Autorius: Neverkit, informacijos primimo galimyb iliks, taiau ji bus ne tokia didel kaip t, kurie ryt
skiria mokslui, o ne darbui.
Skaitytojas: Tad kur tie laimingojo gyvenimo dsniai? I pradi dirbi kaip jautis, o paskui dar nelieka n
menkiausio anso pasimokyti?
Autorius: Kakas ia aikiai kaltas. Gal js likimas arba valstyb?
Skaitytojas: Likimas, inoma, niekuo dtas, matyt, ms valdios vyrams nei kiek nerpi laimingo
gyvenimo dsniai.
Autorius: Manote, kad visi ms alies gyventojai darbuojasi rytais, o mokinasi dien?
Skaitytojas: Ne visi, bet daugelis.
Autorius: Tai kas tada gyvena teisingai?
Skaitytojas: Kakas, inoma, gyvena, bet toki mauma.
Autorius: Vadinasi, jie nusistat prie valdi?
Skaitytojas: Ne, jiems tiesiog pasisek, todl jie pradeda dirbti vliau nei kiti.
Autorius: Ir vl js naudojats chaoso filosofijos terminologija: pasisek, atsitiktinumas, iimtis. iaip
sau niekas niekada neatsitinka. Jeigu yra teisingai gyvenani moni, valstyb ia niekuo dta. Ji
paprasiausiai sukuria visiems tokias gyvenimo slygas, kuri mes norjome ankstesniuose gyvenimuose arba
kuri nusipelnme. Taigi dl js dienotvarks problem kaltas tiktai js pats. Jeigu tai suprasite ir pripainsite
savo kalt, vykdomasis laiko aspektas js nebebaus.
Skaitytojas: A pripastu savo kalt. Kada a tursiu galimyb dvasine praktika usiimti rytais?
Autorius: tai itas js noras turi veikti nor rytais miegoti, o vakarais irti niekingus serialus. Tik
praradus potrauk panaiems dalykams, pasikeis trokim objektai, ir nuo tada likimas taps jums palankus.
Pamau ir nepastebimai atsiras naujos galimybs siekti gyvenimo laims. O kol kas neverta keikti savo likim,
jis paprasiausiai pildo ankstesnius js norus. Geriau susikaupus pamstyti apie io pasaulio teisingum,
uuot iekojus jame neteisybs.
Skaitytojas: Taiau mano darboviets grafiko nepakeisi, tad kaip likimas man pads?
Autorius: Kai buvote neveds, argi galvojote: Jeigu a dabar monos neturiu, tai jau tikriausiai jos ir
nesusirasiu?
Skaitytojas: Na jau, anksiau ar vliau visi susituokia. Kas ieko, tas atranda.
Autorius: Teisingai. Js matte, kaip susituokia kiti, todl neabejojote, jog ir js kada nors bsite veds.
Skaitytojas: Bet a matau ir tai, kad mons dirba ten pat, kur dirbo ir anksiau.
Autorius: Ar jie tikrai djo visas pastangas pakeisti savo gyvenim?
Skaitytojas: Supratau. Taigi nordamas patikti, kad mano likimas tikrai pagers, turiu daugiau suinoti
apie tuos mones, kurie tikrai siekia laims.
Autorius: Btent. Jau kalbjome, kad teisingi tarpusavio santykiai tai didiausias turtas, galintis nukreipti
ms likim laims link. Vos tik teisingas bendravimas jums pads gyti tikjim laime, jums neliks joki
abejoni, ar laim apskritai yra. Js greitai pakeisite savo gyvenim. Teisinga laims samprata ir teisingi norai
pamau priartins laim.
Ivada: diena yra skirta tam, kad atliktume pareigas visuomenei. Tas, kuris vykdo nurodym, rytmeius
gali paskirti dvasinei praktikai ir savivietai. mogus btinai taps laimingas, jeigu rytingai laikysis tokio
gyvenimo ritmo, kur diktuoja nenumaldomas laikas.

[Turinys]

Vakarin veikla

Po ei valand vakaro viskas turi vykti Mnulio uduotu ritmu, taigi ramybs bei rimties bklje. Palanku
skaityti toki literatr, kuri suadina atitinkamus jausmus. Galima tvarkytis namie ar bendrauti su artimaisiais,
taiau nuotaika turi bti rami.
Skaitytojas: Kas atsitinka, nesilaikant ios taisykls?
Autorius: Didja psichinis pervargimas, kuris isekins organizm. Saul leidiasi, Mnulis suaktyvja, ir
protas turi nurimti. Per dien sukaupta informacija isaugoma tik tada, jei vakare protas bna ramus. Jeigu

25
mogus nenori vakaro ramybs ir visaip stengiasi stimuliuoti savo proto veikl, protas pamau pervargsta.
Pirmasis poymis, rodantis, kad mogus nebepailsi ir panirs aistr jis negali normaliai umigti.
Skaitytojas: Kuo tai pasireikia?
Autorius: Paprastai tokiam mogui prie mieg norisi pairti kok nors spding telefilm. O kai pagaliau
umiega, sapnuoja visokias nesmones.
Kitas toki moni poymis tai geidis vakare gerti kav arba soiai uvalgyti.
Skaitytojas: Tai gal vakare apskritai nereikia nieko veikti?
Autorius: Po ei valand vakaro kur laik galima ir padirbti, taiau darbas fizinis ar psichinis neturi
bti temptas. Tuo laiku nerekomenduojama ir aktyviai manktintis. Taiau pratimai, kurie alina psichin
nuovarg (jeigu atliksime juos i lto), gali ir atstatyti jgas.
Skaitytojas: Kokius konkreius pratimus pasilytumte vakarui?
Autorius: Pavyzdiui, ms aptartus kvpavimo pratimus arba bei t i cigun gimnastikos. Jeigu tai
pernelyg sudtinga, tinka ir bet kokie dinaminiai pratimai, svarbiausia judesiai turi bti rams ir lti.
Ivada: laikantis vis vakarini darbo ir poilsio taisykli, ukertamas kelias ligoms, susijusioms su
pervargimu ir miego sutrikimais, o organizmas ir psichika pereina ramybs ritm.

[Turinys]

Mitybos rekomendacijos

Geriausias pusryi laikas nuo ei iki atuoni valand ryto. Kylanti saul pagausina gyvybins
energijos kiek organizme. Kitaip tariant, tuo metu organizme padidja tuiaviduri virkinimo organ
stempls, skrandio, arnyno aktyvumas. Tai juntama kaip traukimas pilvo srityje.
Skaitytojas: Taip, a ialkstu btent tokiu metu, todl madaug septint valand ryto soiai papusryiauju.
Juk sakoma: Pusryius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarien atiduok prieui.
Autorius: O i ties tas tempimas neturi nieko bendra su alkio jausmu. Tai tik poymis, kad organizme
suaktyvjo pranos (gyvybins energijos) veikla. Prana, keliaudama tuiaviduriais organais, tokiais kaip
arnynas, suaktyvina j raumenis. Tada pilve ir prasideda visokie traukuliai.
Skaitytojas: Vadinasi, tai joks alkis, ir rytais veriau nevalgyti?
Autorius: Taip, tai ne alkis. Taiau daugeliu atvej, ryt nepavalgius, pasireik fizinis ir psichinis
diskomfortas. Todl jei norite t bt papusryiauti, valgykite nuo ei iki atuoni valand ryto. Tuo metu,
saulei perkertant horizonto linij, ir suaktyvja gyvybins energijos judjimas organizme. Norint tinkamai
maitintis ryt, reikia inoti, kad Saul dar kaip reikiant nepakilo, todl pusryius turi sudaryti tik tam tikri
produktai, tokie, kuriuos galima suvirkinti, veikiant dar silpnai Saulei ir jau susilpnjusiam Mnuliui.
Kadangi virkinimas rytais silpnas, neverta pusryiauti pernelyg soiai, tai tik sukels ligas ir silpnum. Be to,
paymtina, kad ugnies energija organizme ryt bna stipriausia nuo atuntos iki devintos valandos, todl tuo
metu maistas jau turi bti pilve, tada jis bus virkinamas paiu laiku.
Skaitytojas: Koks maistas ryte tinkamiausias?
Autorius: Rytas dorybingiausas (optimizmo ir laims) paros laikas, todl ir virkinimas turi vykti
sklandiai. Yra produkt, pasiymini dorybingu, optimistiniu charakteriu. Tai beveik visi vaisiai, pieno
produktai, uogos, rieutai, salds prieskoniai, uogien ir cukrus. ie produktai padeda organizmui persiimti
rytmetine optimizmo bei laims nuotaika. Saldumas irgi teikia diaugsmo bei laims energij.
Skaitytojas: Tai vis dien ir valgykim tik saldumynus
Autorius: Taip, beveik visus dienos patiekalus reikia dti truput cukraus. Tai suteiks jiems dorybs
energijos ir pagerins nuotaik. Bet jeigu saldumynus vartosime po devintos valandos ryto ir vliau, tursime
rimt problem su sveikata, kadangi organizmas tokiu atveju atsipalaiduoja ir praranda dal darbingumo. Jeigu
laims ir taip pakanka, ar verta dirbti? Taigi mgaudamiesi saldumynais dien, mes ruoiame dirv ligoms.
Skaitytojas: Taiau organizm galima priversti dirbti.
Autorius: Tai sveikatos tikrai neprids. Jeigu aptingus organizm papildomai stimuliuosime, gali atsirasti
pervargimas.
Skaitytojas: Vadinasi, saldumyn rytais galima prisikirsti kiek tik lenda
Autorius: Matau, kad esate tikras smaliius. Puiku, tai rodo, kad js protas pasmonje links doryb.
Vis dlto rytais maist dert pasisaldinti tik tiek, kiek esate prats, ne daugiau. Antraip organizme
neivengiamai sutriks mediag apykaita. Ryt maist galite pagardinti medumi (ied, viri, griki, taiau ne
liep).
Ivardinsime pagrindinius teisingo rytmetinio maitinimosi privalumus.
1) Psichin energija kyla vir, ir tai stiprina atmint, prot ir intelekt.

26
 2) Vos pavalgius atsiranda diaugsmo pojtis.
3) Padidja psichinis ir fizinis aktyvumas pirmoje dienos pusje.
4) Jeigu sergate chronikomis ligomis, js imunitetas, fizinis bei psichinis aktyvumas yra gana silpni, taigi
teisinga mityba ryt sugrins jums sveikat.
5) Kai valgomas maistas, atitinkantis rytin sauls padt ir laik, jis lengvai suvirkinamas ir neieikvoja
dienos veiklai btin jg.
6) Teisinga rytin mityba nereikalauja jg atstatymo po valgio, todl atsiranda daugiau laiko veiklai.
8) Ji gydo depresij ir sunkius imunins veiklos sutrikimus.
9) Ji taupo laik, nes maistas paruoiamas greitai.
10) Ir dar teisinga rytin mityba keiia charakter, priduodama mogui optimizmo ir gyvenimo diaugsmo.
Skaitytojas: Atvirai pasakius, taip ir nesupratau, kaip ir i ko pasidaryti tuos stebuklingus pusryius.
Autorius: Skirtingais met laikais reikia vartoti skirtingus produktus. Taiau apskritai pusryiams geriausiai
tinka rgtaus pieno produktai, sviestas, medus, cukrus, uogien, diovinti ir viei vaisiai, uogos, rieutai ir
griki kruopos.
Skaitytojas: O kodl btent griki kruopos?
Autorius: Todl, kad grikiai nepriklauso grdinms kultroms, kurios geriausiai virkinamos tiktai per
pietus.
Skaitytojas: Papasakokite smulkiau, k valgyti vairiais met laikais.
Autorius: Apie tai verta pakalbti. Labai svarbu inoti, k valgyti pusryiams, kadangi virkinimo funkcija
tuo metu dar nestipri, o papildomos energijos jau reikia. Neteisingas rytmetinis racionas maina mogaus
aktyvum ir dmesio koncentracij.

[Turinys]

Pavyzdinis rytmetins mitybos racionas vairiais met laikais

Pusryi sudtyje turi bti diovint vaisi: abrikos, juodj slyv, kriaui, obuoli, razin, fig, datuli.
Jeigu js virkinimo ugnis stipri ir papusryiav nejauiate sunkumo pilvo srityje, pilvo ptimo, silpnumo,
pasibjaurjimo maistu ar viduri sutrikimo, tai galite valgyti ir vieius vaisius.
Be to, pusryiams rekomenduojama valgyti ir graikinius rieutus, migdolus, kartais stambiavaisio lazdyno
rieutus, dar reiau arachisinius rieutus. Geriausi prieskoniai aliasis kardamonas, cinamonas, pankolis,
anyius, mta, melisa, kmynai, badjanas, afranas. Maist galima pagardinti ir vaistinio saldymedio aknimi,
auksine aknimi, diovintomis raugerkio uogomis, avietmis, emuogmis ir kitomis saldiomis diovintomis
uogomis. Tinka ie pieno produktai: sviestas, sris, vark, grietin, kaitintas pienas (riaenka), kondensuotas
pienas, pieniki saldumynai. iuos produktus galima sumaiyti ir pagardinti medumi, uogiene ar cukrumi.
Skaitytojas: Girdjau, kad sumaiius rgtaus pieno produktus su vaisiais galima pakenkti virkinimui.
Autorius: Taip ir bus, jeigu tok miin valgysite dien. Taiau jeigu j valgysite nuo etos iki atuntos
valand ryto, viskas bus gerai. inoma, jeigu iem sumaiysite kefyr su diovintais vaisiais, tai netgi esant
geram virkinimui, vos pavalgius gali tekti bgti tualet. Taiau jeigu taip valgysite vasar, nieko panaaus
nenutiks, prieingai, is maistas bus puikiausiai suvirkintas. Taigi norint teisingai derinti produktus, svarbu
atsivelgti laiko faktori.
Skaitytojas: adjote papasakoti, k valgyti ryt skirtingais met laikais.
Autorius: Taip, pradkime.

VASARA
Kadangi vasar daug sauls viesos, pusryiams rekomenduojama valgyti vaisius bei vieias uogas. I
pieno produkt tinkamiausi kefyras ir riaenka. Galima vartoti med, cukr. I prieskoni tinkamiausi
cinamonas, pankolis, aliasis kardamonas, anyius, mta, kmynai.

RUDUO
iuo metu suaktyvja prana, todl reikia mainti viei vaisi, uog bei kefyro vartojim. Racione turi
padaugti srio, sviesto, grietins ir kondensuoto pieno, kuriems bdingas ildantis poveikis. Tinka ir pasaldinta
griki ko.

27
 IEMA
Geriausia naudoti tik produktus, turinius ildant poveik. Tai vlgi grietin, sviestas, sris, kondensuotas
pienas. Esant labai altam orui, reikt pamainti saus vaisi ir uog vartojim ir daugiau valgyti rieut.
Nevartoti anyiaus ir mtos, nes jie turi aldant poveik. Kaip ir ruden, pasigaminkite pasaldint griki.

PAVASARIS
Toliau naudojame ildanius produktus, bet orams ylant, palaipsniui didiname viei vaisi ir uog
vartojim. I pieno produkt iuo laiku geriausiai tinka riaenka, grietin, sris, sviestas, kondensuotas pienas.
Prieskonius vartojame tiek ieminius, tiek vasarinius: cinamon, pankol, ali kardamon, anyi, mtas,
kmynus.
Jeigu js dl koki nors prieasi valgote iki etos valandos ryto, tai toki pusryi racionas visais met
laikais vienodas: pasaldintas pienas, kondensuotas pienas, graikiki rieutai, migdolai, keju rieutai, sviestas,
razinos, finikai, kartais diovintos slyvos ar abrikosai (priklausomai nuo skonio ir kno konstitucijos).
Skaitytojas: Tokiais receptais js prietaraujate mokslui. iuolaikiniais medicininiais tyrimais nustatyta, kad
viei pien suaug mons blogai virkina, dar daugiau, jis yra daugelio lig ir organizmo intoksikacij
prieastis.
Autorius: A sutinku su visomis mokslini tyrim ivadomis, bet sakykite, kokiu paros metu mokslininkai
gird mones pienu, atlikdami tuos tyrimus?
Skaitytojas: Argi tai turi koki nors reikm? Jeigu pienas nevirkinamas, tai jis nevirkinamas bet kuriuo
paros metu.
Autorius: Ir vis tik Ajurveda tvirtina, kad laikas, kai geriamas pienas, yra lemiamas, pagrindinis faktorius.
vieias pienas turi didiul gydomj gali. Bet kadangi gydytojai neino, kuriuo laiku geriausia pien gerti, jie
laiko j kenksmingu sveikatai. O Ajurveda pienui teikia pirmaeil reikm gydant daugel susirgim. Pien vartoti
galima tik nuo etos valandos vakaro iki etos valandos ryto, nes jo virkinimas labai susijs su Mnulio
ugnies energija.
Skaitytojas: O k, Mnulis turi ugnies energijos?
Autorius: Taip, tik ji skiriasi nuo Sauls energijos. Mnulio ugnies energija padeda maisting mediag ir
ms organizmo audini sintezei, o Saul, atvirkiai, padeda eikvoti turim energij.
Skaitytojas: O kas dar, be Mnulio, sustiprina mint sintez?
Autorius: Tie maisto produktai, kurie savyje turi Mnulio energijos, taip pat padeda pailsti ir atsistatyti
ms organizmui. Bet tinkamiausias iam reikalui yra tik vienas produktas karvs pienas. Jis kupinas
dorybingos Mnulio energijos, todl mogui, kuris prie guldamas geria karvs pien, miegas gilesnis, greiiau
atsistato jgos ir audiniai, geriau pailsi protas. Ir, svarbiausia, protas tampa ramesnis bei sustiprja potencialios
intelektualins galios.
Skaitytojas: O gal dar kokie nors maisto produktai sustiprina intelekt?
Autorius: Praktikai joks produktas neturi jam tokio stipraus poveikio, kaip karvs pienas.
Skaitytojas: Betgi jis labai ltai sisavinamas.
Autorius: Taip, bet i savyb suteikia karvs pienui pranaum prie kitus produktus. Pasirodo, kai
skrandyje vis nakt yra pieno, jis veikia kaip Mnulio energijos katalizatorius ir kartu prailgina pozityv viesulio
poveik ms organizmui.
Skaitytojas: Man i informacija tiesiog revoliucinga. O kaip pien paruoti ir kaip j gerti?
Autorius: Pirmiausia j reikia ivirinti tiesiog apsidraudiant nuo galimos infekcijos. Pienas geriamas
kartas, btinai j truput pasaldinus ir djus alio kardamono ar pankolio pagal skon. Jeigu pienas geriamas
iki etos valandos ryto, j galima pasaldinti cukrum arba medumi, iskyrus liep med.
Iki sauls patekjimo negalima valgyti maisto, kuriame yra bent truputis aistros savybs. Pienas yra
visikoje dorybje, todl geriant j iki etos valandos ryto, gaunama visa jo gydomoji energija.
Skaitytojas: Kokiais atvejais pien geriau gerti ryte ir kokiais vakare?
Autorius: Jeigu jums trksta optimizmo, pien gerkite ryte. Jeigu po darbo dienos jauiate didel tamp ir
negalite atsipalaiduoti net atsiguls gerkite vakare.
Skaitytojas: O jeigu ir optimizmo nra, ir nervin tampa didel?
Autorius: Gerkite pien ir vakare, ir ryte.
Skaitytojas: O a taip pat mgstu pien.
Autorius: Tai irgi gerkite ryte ir vakare. Karvs pienas turi didel gydomj poveik mogaus protui ir
intelektui. Todl visi, kurie nori bti imintingi, turi gerti i Dievo dovan. Bet norint bti sveiku, pien, kaip,
beje, ir visus produktus i jo, reikia gerti nurodytu laiku. Pavyzdiui, jeigu mogus gers kefyr tarp ei valand
vakaro ir ei ryto jis sirgs. Ir ia nieko nepadarysi, tokie dsniai.
Skaitytojas: is punktas irgi neatitinka iuolaikinio mokslo apologet tvirtinimo, kad vakare labai, tiesiog
nepaprastai sveika gerti kefyr.

28
 Autorius: Js mane vis apkaltinat antimokslinmis kalbomis. Bet a kol kas nepastebjau, kad bt koks
nors didesnis antagonizmas tarp vedinio ir iuolaikinio mokslo poirio sveikat. Pavyzdiui, kefyras gali bti
naudingas ir vakarais, nes btent iuo paros metu jis padeda organizmui apsivalyti. Bet gerti j vakarais
nuolatos neverta, bus problemos.
Maisto virkinimas susijs su laiku ir Sauls judjimu. ie du faktoriai dienos bgyje skirtingai veikia ms
organizm. Jeigu mogus rytais valgo maist su dorybs savybmis, sakykim, pienikus saldumynus, tai jis
gaun tam tikr laims utais. O jeigu dorybs maist jis valgo dien, susilpnja jo darbingumas. Tie patys
saldumynai vakaro metu sutrikdo mediag apykait, sustiprina tonus, trukdant miegoti, ir sudaro prielaidas
chronikoms ligoms. Kefyras skirtas vartoti dienos metu, o vakare jis suadina organizm ir padeda paalinti
nereikalingas mediagas. J galima vartoti vakare, bet tik kaip gydomj priemon ir trumpam laikui. Bet
nuolatos vartoti kaip nepakeiiam vakarin grim negerai.
Skaitytojas: Rytinje mityboje tiek visoki subtilum, bet per pietus gal viskas paprasiau?
Autorius: Pirmiausia sulaukime t piet, o tada irsime.
Ivada: teisinga rytin mityba tai teigiama energija visai dienai, tai optimizmas, valumas ir gyvenimo
diaugsmas. Nuo jos priklauso ms laims pojio stiprumas.

[Turinys]

Maistas dienos metu

Pietauti reikia nuo deimtos iki keturioliktos valandos. Dvylikt valand saul yra zenite, todl visas
organizmas orientuotas maisto virkinim. Vidurdien pavalgius, pirm valand maistas pradedamas aktyviai
virkinti. Btent tuo laiku mumyse stipriausiai pasireikia ugnin energija.
Pietums gerai tinka darovs, pakaitintos su sviestu, pieno produkt valgiai, pavyzdiui, pienikos kos ir
sriubos i grdini kultr. iuo metu tinka visi grdiniai ir anktiniai produktai, jie suaktyvina protin veikl ir
jusles. Bet venkite juos valgyti iki deimtos valandos ryto ir po tryliktos valandos, nes rezultatas bus atvirktinis.
Skaitytojas: O, a taip ir galvojau! Dabar, kai a taip mgstu pavakarieniauti su duona, js, aiku, man
rodysite, kad itaip daryti negalima!
Autorius: Kai js taip puikiai pavakarieniaujat, tai po koki keturiasdeimt minui tikriausiai neturite jg
net pakilti nuo sofos?
Skaitytojas: Na, taip, paprastai po darbo a bnu labai pavargs. O gal js norite pasakyti, kad tas
nuovargis atsiranda todl, kad a vakarais pasilepinu duona?
Autorius: Ir ne tik nuovargis. Greitai pas jus dl tokio valgymo inkstuose gali atsirasti akmenuk.
Skaitytojas: Js tiesiog erlokas Holmsas! Pas mane deiniame inkste neseniai aptiko smlio. Nejaugi tai
nuo vakarins duonos?
Autorius: Ne nuo duonos, o dl to, kad ne laiku j valgote. Antroje dienos pusje valgant grdinius
produktus, visikai prarandama dmesio koncentracija, sumaja valios stipryb. Belieka bukai spoksoti
televizori.
Skaitytojas: Paaikinkite, kodl taip darosi?
Autorius: Reikalas tame, kad virkinimo ugnis tiesiog proporcinga sauls pakilimo aukiui. Kai ji pakilusi
auktai vir horizonto, virkinimo ugnis pakankamai stipri ir organizmas nesunkiai sisavina grdin ir anktin
maist. Kitu metu ugnin energija prigesus ir jos jau nepakanka tokio maisto virkinimui. Tada virkinimo traktas
negailestingai apvagia prot, kadangi pastarasis taip pat naudojasi sauls energija. Pasekmje sutrinka
mstymo procesai ir mes po truput bunkam. Be to, nesavalaikis grdinio ir anktinio maisto vartojimas blogai
atsiliepia ne tik darbingumui, bet ir sveikatai.
Skaitytojas: Bet a vis dien dirbu ir namo grtu tik vakare. Tai k, dabar man visai atsisakyti duonos?
Autorius: O pas jus darbe yra piet pertrauka?
Skaitytojas: Yra, bet a nesimaitinu mons valgykloje, nes ten prastai gamina. A kaip reikiant
papusryiauju, o paskui jau valgau tik po darbo irgi atsakaniai.
Autorius: Sots pusryiai ir nemaiau soti vakarien sveikatos jums neprids. Pusryiaukite pagal mano
pateiktas rekomendacijas, o pietus pasiimkite i nam pirm ir antr patiekalus termose, visa kita gali bti
alti.
Skaitytojas: Darbe mane irs kaip kosmonaut.
Autorius: Turite pasirinkti arba teisinga mityba ir normali sveikata, arba valgykite vakarais, o paskui
ligoninje jus irs kaip socialistinio darbo didvyr.
Skaitytojas: Nejaugi taip svarbu laiku valgyti grdin maist, kad galtum aukoti ir savo reputacij, ir
nusistovjusius proius?

29
 Autorius: Pagalvokite, kokia bus js reputacija, kai nuo tokios mitybos js vis daniau eisite ne darb, o
ligonin. Gal gale js organizmas taip susidvs, kad net negalsite palaikyti tos savo eimynins tradicijos
soiai prisivalgyti vakarais.
Skaitytojas: A taip maitinuosi jau daugel met, ir vakarais jauiu tik nuovarg. Bet tai rytais paskutiniu
metu jauiuosi nesveikas ir nepailsjs. Matyt, trksta miego.
Autorius: Taip ir bna. Iki galo nesuvirkintas maistas vis nakt guli pilve, iskirdamas daugyb toksin.
Ryte, kai saul suaktyvina maisting mediag siurbim, tie toksinai skmingai patenka krauj ir pradeda
savo naikinamj darb. Labiausiai nuo to kenia nerv sistema. Todl, vos tik atsiklus, jauiamas silpnumas,
nuovargis ir miego trkumas.
Daugelis moni naiviai galvoja, jog taip yra dl to, kad jiems tikrai trksta miego. Todl pabud jie sau
leidia dar kelet valand padrybsoti ir pasimigdyti. Pusryiai po to, aiku, bna vlyvi apie devint valand.
Atitinkamai ir pietauti norsis ne anksiau, kaip keturiolikt valand.
Kaip matote, a puikiai suprantu, i kur pas jus atsirado protis vlai ir soiai pusryiauti bei vlai pietauti.
Tikiuosi, ir js supratote, jog su tokia mityba reikia baigti, kol ji js nepribaig.
Skaitytojas: Po kiekvieno ms pokalbio a bijau grti namo. Js sivaizduojate, k man pasakys mona
apie visas itas filosofijas?
Autorius: Nieko nepadarysi, js jau nusikaltote laikui, todl reiks kakiek atkentti. Bet protingas mogus
i dviej blogybi pasirenka maiausi.
Skaitytojas: Kaip js patartumt visa tai paaikinti mano monai?
Autorius: Tam galima pasitelkti blaiv prot. Jeigu mes pavelgsime plaiau, pamatysime, kad praktikai
visose pasaulio alyse yra nustatytas piet laikas, ir jis visada bna apie vidurdien. Negi galvojate, kad tai tik
sutapimas? O juk tuo paros metu ms organizme aktyviausiai pasireikia ugnin energija, kurios dka
virkinimas vyksta kuo puikiausiai. Jo nereikia skatinti kokiomis nors papildomomis priemonmis, nereikalingas
ir popietinis pogulis. Laiku ir sveikai maitinantis labai padidja darbingumas.
Skaitytojas: K gi, reiks k nors sugalvoti. O dabar paaikinkite, praau, kas atsitinka, jeigu
pusryiaujama, pietaujama ir vakarieniaujama ne laiku ir neteisingai?

[Turinys]

Neteisingo grdinio ir anktinio maisto vartojimo pasekms

Sakykim, js soiai papusryiavote grdiniu maistu, galvodami, kad dabar tursite pakankamai jg fizinei ir
protinei veiklai. Nors saulut dar nepakilo tas auktybes, kurios reikalingos doram grdinio maisto virkinimui,
bet apetitas jau yra, nes skrandio ir arnyno peristaltika tuo metu pakankamai gera. Jos dka suvalgytas, bet
dar nepilnai suvirkintas maistas energingai juda link tiesiosios arnos. Nuo tokios avarins virkinamojo trakto
bkls mogus darosi labai irzlus ir sudirgs, jauia psichin tamp.
Ryte dar nra pakankamai sauls energijos geram maistini mediag sisavinimui. Todl tuo metu
suvalgytas grdinis maistas beveik nevirkinamas ir paalinamas i organizmo greiiau, negu reikia. Rezultate
madaug keturiolikt-penkiolikt valand vl atsiranda stiprus alkis.
eiolikt valand virkinimo ugnis vl truput sukyla, bet ji skirta jau suvirkint piet sisavinimui, o ne
naujai maisto dozei. Jeigu piets buvo vliau, tai maistas sisavinamas tik dalinai, ir organizmas lieka
nuskriaustas. Ir nors mes soiai papietaujame du kartus, bet maistini mediag pakankamai negauname.
Skaitytojas: Susidaro spdis, kad toks valgymas skirtas ne mums, o ivietei.
Autorius: Js tiksliai pastebjote. I kitos puss, jeigu mes maitinams teisingai, tai ir produkt ieiga bna
gal dvigubai maesn, ir valgyti galime kiek telpa, inoma, protingose ribose.
Skaitytojas: Patikslinkite, kokiu bdu, maitinantis deramu laiku, sumaja maisto poreikis ir pagerja jo
sisavinimas?
Autorius: Rytais nra didelio apetito, todl tereikia truput uksti ir imtis savo darb. Tokio pusryio turi
utekti iki dvyliktos valandos, kai ateina ventas piet metas ir kai galima kimti, kiek telpa. Virkinimo ugnis tuo
metu maksimaliausia, todl, nepaisant suvalgyto maisto gausumo, nra jokio nuovargio nei sunkumo pilve.
Nereikalingas ir popietinis atvirtimas ant ono.
Vidurdieny virkinimo ugnis labai stipri, o arnyno peristaltika maiau aktyvi, todl suvalgytas maistas
virkinimo traktu juda labai ltai ir ilgai usilaiko skrandyje ir arnyne, taigi pilnutinai suvirkinamas. Organizmas
gerai pasisotina, ir dabar apetitas atsiras ne anksiau kaip atuoniolikt valand. Kadangi tai bus nedidelis
apetitas, jums uteks trupuio darovi.
Nesavalaik mityba iaukia disharmonij tarp virkinimo ir sauls judjimo dangaus skliautu. Todl didel
maisto dalis nesisavinama, ir mes tik bereikalingai vaistom las, versdami organizm dirbti tuia eiga.

30
Ilgainiui mes susidarom tvirt nuomon, kad dienos eigoje reikia bent du kartus soiai pavalgyti. Tokia ivada
kenksminga ne tik sveikatai, bet ir protinei veiklai, nes, kaip buvo minta, virkinimui sunaudojama proto darbui
reikalinga energija.
Skaitytojas: O kas vyksta, kai grdin maist valgome penkiolikt valand ir vliau?
Autorius: Tada saul jau leidiasi, ir vir horizonto dar bus madaug tris valandas. Virkinimo ugnis irgi
susilpnjusi, bet dar du kartus truput suaktyvs madaug eiolikt ir atuoniolikt valandomis. Valgant iuo
metu, organizmas labai aktyviai sijungia virkinimo proces, todl tam tikram laikui (madaug
keturiasdeimiai minui) padidja ir protins galimybs. monms tuo laiku patinka k nors paskaityti. Taiau
tuoj po nurodyto laiko virkinimo ugnis sumaja iki minimumo, proceso ubaigimui neutenka energijos, ir
organizmas, neturdamas kitos alternatyvos, pasiima ms psichin energij. mogus iri atverst knyg ir
mato pyg, tai yra, praranda bet koki dmesio koncentracij.
Kai mogus vlai pavalgo, prireikia pusantros ar dviej valand, kad jis atgaut darbin form, bet ir ji
nebna pilnavert. Be to, nesuvirkintas maistas danai usibna iki ryto, ir tai labai trukdo anksti atsikelti bei
skatina toksin kaupimsi ir imuniteto majim. Maitinantis laiku, darbingumas tuoj po valgio bna pakankamai
geras, o po dviej-trij valand jis tampa maksimalus.
Skaitytojas: Js labai tikinamai paaikinote. O kokie teisingos mitybos dienos metu privalumai?
Autorius: Nagi, pairim, kiek j yra.
1. Vidurdieny saul aktyviausia, todl prana skrandyje ir arnyne labai aprimusi. Peristaltiniai i organ
judesiai irgi sultja, ir tai reikia, kad maistas ilgai bna virkinimo trakte. Visa tai utikrina pilnavert maisto
suvirkinim.
2. Gerai sisavinami visi vitaminai ir mikroelementai.
3. mogus greiiau ir ilgesniam laikui pasisotina.
4.Sumajus pranos aktyvumui, nurimsta protas, ir tai galina valgyti neskubant, kas irgi prisideda prie
normalaus virkinimo.
5. Maitinantis tokiu laiku, alkis atsiranda tik apie atuoniolikt valand. Bet jis bna nedidelis, ir jam
numalinti utenka igerti stiklin pieno.
Visikai kitas vaizdas, kai ryte naudojami grdiniai produktai. Tada, net ir du kartus gerai pavalgius, vakare
vl norisi kaip reikiant uksti. Ir jeigu js rpinats, kad neturtumt virsvorio, turit gerai isiaikinti, i kur jis
atsiranda. Reikalas paprastas riebalais virsta soios vakariens metu suvalgytas maistas.
6. Kadangi po piet netraukia gulinti, sutaupomos dvi-trys valandos.
7. mogus vis dien ilaiko koncentruot mstym, todl ir savo pareigas gali atlikti ymiai geriau.
8. Organizmas ivengia kritini situacij, todl gali skirti daugiau energijos kovai su ligomis.
9. Sumaja ilaidos maistui, o jo pagaminimui reikia maiau laiko.
Skaitytojas: Kaip inoti, kokius produktus ir kokiu laiku reikia valgyti?
Autorius: Knygos pabaigoje rasite lentel su reikiama informacija.
Skaitytojas: O kaip atrodo patys piets?
Autorius: Pietaujama tokia tvarka:
Pradioje, jeigu yra noras, atsigeriame ilto vandens ar ko nors kito arbatos, kompoto, pasuk.
Paskui viei darovi salotos, kurios suaktyvina skrandio bei arnyno peristaltik. Tik nepadauginkite,
nes priges virkinimo ugnis.
Toliau koks nors patiekalas i darovi, pavyzdiui, trokinys. Tai pagerins virkinim. Trokin galite
uksti duona.
Sriubos paskirtis dar labiau suaktyvinti virkinimo ugn. Ji turi bti nelabai skysta ir neturti perdaug
saldaus skonio, todl sriuboje reikia nepadauginti mork ir burok.
Kos ir atrs udarai valgomi kartu.
Desertui galima suvalgyti truput saldumyn, jeigu tik leidia js virkinimas.
Valg galima ugerti vandeniu, tik negerkite kaip kupranugaris ir neugesinkite virkinimo ugnies per dideliu
skysio kiekiu. Jeigu js virkinimas labai silpnas, geriau atsigerkite prie valg, ir piet metu kaip nors
apsieikite be grimo.
Nedidelis darbingumo sumajimas, po valgio prajus dvideimt penkioms penkiasdeimiai minui, yra
natralus dalykas. Todl tuo metu nereikia temptai darbuotis, geriau prasivaikioti arba paskaityti k nors
lengvo.
Skaitytojas: Ar galima po piet apsieiti be poilsio ir ikart pulti prie darbo?
Autorius: Jeigu pietaujate laiku, tai ypatingo poilsio po valgio ir nereikia. Bet, kaip minjau, kur laik bus
sumajs darbingumas, ir tada nereikia labai prievartauti savo organizm. Fizinis ir psichinis aktyvumas tuo
metu turi bti sumaintas.
Skaitytojas: Kokiais poymiais pasireikia blogas virkinimas?

31
 Autorius: Pagrindin blogo virkinimo prieastis nesavalaik ir neteisinga mityba. Tai kartu ir atsakymas,
kaip susitvarkyti i problem. O tai poymiai, rodantys, kad pribrendo laikas imtis priemoni:
1. Prajus maiau kaip dviem valandoms po valgio, pajuntamas nenugalimas noras isitutinti. Arba
atsiranda sunkumas pilvo srityje.
2. Po valandos ar dviej sumaja darbingumas bei fizinis ir psichinis aktyvumas. Atsiranda didelis
mieguistumas.
3. Jeigu po valgio bna pykinimas ir didelis silpnumas, vadinasi, maistas organizmui toksikas.
4. Jauiamas pasibjaurjimas maistu ar tam tikrais produktais (tai reikia, kad jie mums netinka).
5. Jeigu po valgio jauiamas stiprus susierzinimas, tai reikia, kad maistas neatitiko ms konstitucijos.
6. Nemalonus skonis burnoje, kakoks negerumas pilvo srityje. Dar tai reikia, kad maistas irgi netinka
ms konstitucijai.
7. Viduri ptimas, sunkumas arnyne, bendras silpnumas byloja, kad maistas virkinamas patologikai,
iskiriant toksinus.
8. Padidjusi temperatra, silpnumas, galvos svaigimas, stiprus vmimas, atrs skausmai viduriuose,
panika baim tai poymiai, rodantys stipr apsinuodijim maistu. Reikia tuoj pat iplauti skrand iltu
vandeniu (vienu ar dviem litrais), igerti dvi-keturias tabletes aktyvuotos anglies ir ikviesti greitj pagalb.
Ivada: savalaikiai piets labai pagerina sveikat, suteikia valumo, energijos ir tuo paiu ymiai padidina
darbingum. inodami, kaip teisingai maitintis piet metu, js tapsite laimingesnis.

[Turinys]

Vakarien

Vakare geriausia valgyti trokintas daroves bei rieutus su trupuiu sviesto, druskos ir prieskoni.
Vakarienei gerai tinka grikiai, nes jie nra grdiniai, todl nesunkiai virkinami ir kai saul arti laidos. Darovs
bei rieutai mogui duoda ramyb, nuima psichin tamp ir suaktyvina hormonini funkcij veikl. Todl
daroves galima valgyti per pietus ir vakare, iki atuonioliktos valandos. iuo laiku saul pereina per horizont,
ir tai truput sukelia virkinimo ugn. Bet jeigu js dl koki nors prieasi pajutote alk vlyvu metu, galite
uvalgyti truput darovi su rieutais. Taip js pasisotinsite ir ne taip jau baisiai pakenksite organizmui.
Vakarienei geriausiai tinka tos darovs, kurios auga ems paviriuje (aguroiai, patisonai, kopstai,
agurkai). I prieskonini darovi petraols ir krapai. O tai pomidorai vakare visai netinka, bulvmis irgi
nereikt piktnaudiauti.
Vaisius, grdinius bei raugintus pieno produktus vakare irgi nereikia naudoti, nes jie suadina organizm, o
tai nepalanku normaliam miegui. Jeigu vakare valgomi grdiniai ir anktiniai maisto produktai, organizme
sutrinka mediag apykaita, padidja toksin kiekis, o inkstuose bei tulyje formuojasi akmenliai.
Iki miego likus valandai ar dviem, bkite malonus, igerkite truput karto virinto, iek tiek pasaldinto karvs
pieno. Galite dti toki prieskoni, kaip pankolis, alias kardamonas ir kurkuma (ilgoji ciberol). Vakarinis
pieno grimas nuima psichin tamp, todl ir miegas bna geresnis. Karvs pienas nuramina prot ir padidina
intelektualines mogaus galimybes. Todl visiems, kurie nori prisidurti iminties, Vedos rekomenduoja prie
mieg igerti truput (50-150ml) virinto pasaldinto karvs pieno. Tiksl jums reikaling kiek reikia nusistatyti
individualiai, pagal emiau pateikt metodik.
Jeigu igrus pieno js vis tiek miegate blogai, tai reikia, kad per maai jo igrte.
Jeigu ryte gerklje ir nosyje atsiranda skrepli, o burnoje nemalonus gleivi skonis, jeigu ant lieuvio
daug balt apna, vadinasi, pieno vakare igrte per daug. O jo kartais utenka tik vieno ar dviej valgom
aukt gydomasis pieno efektas nuo to nesumaja.
Skaitytojas: Vadinasi, pienas vakarais geriamas kaip vaistas?
Autorius: Taip, tai vaistas protui ir intelektui. Bet tai slaptas vaistas, ir ne visi gali suprasti, kaip svarbu gerti
pien vakarais. Tik nedaugelis dorybing moni tinkamai vertina jo gydanij gali.
Skaitytojas: Na, ia jau vl kakokios intrigos. Js dar pasakysite, kad karvs pienas tai progreso
garantas, ir jeigu mons jo negers, tai vis laukia neivengiama pragaitis.
Autorius: Juokaudamas js danai intuityviai nuspjate svarbias tiesas.
Skaitytojas: Matau, kad turite kak pasakyti iuo klausimu, todl klokite visk tiesiai viesiai.
Autorius: Gerai, bet pirmiau
Ivada: teisinga mityba vakare leidia mogaus organizmui ir psichikai visikai atstatyti savo jgas miego
metu.

[Turinys]

32
 Kas geriau pienas ar msa?

mons, gyven senais gerais vediniais laikais, pastebjo, kad pieno produktai turi ypating poveik j
protui ir intelektui: jie keiia mogaus orientacij nuo degradacijos progres. Vedose pasakyta, kad kai moni
dorybingumas ir dvasingumas prads mati, vienu i degradacijos poymi bus mokslinink ir gydytoj
pareikimai apie karvs pieno ir jo produkt al. Kitas degradacijos poymis didiul msos produkt
propaganda.
Vedose paymta, kad dorybingiems monms karvs pienas labai patinka ir, kad ir kaip keista, j
organizmas gerai j sisavina. Tie, kurie link nuodmiauti, pieno nemgsta, utat labai tikj ms ir
nuoirdiai galvoja, kad be jos nemanoma gyventi.
Skaitytojas: Reikt kurti teisuoli-pieno gerbj sekt, kurie usiimt savs painimu pagal nauj metod
be saiko gerdami karvs pien.
Autorius: Na, mes mgstame kratutinumus. Bet a turiu patikslinti, kad tai mgsta mogus pien ar ne
nra nei vienintelis, nei pagrindinis kriterijus, apibdinantis jo dorybingum. Svarbiausi kriterijai tai mogaus
poelgiai ir jo santykis su Dievu.
Skaitytojas: Ir koks tas santykis, jeigu mogus dorybingas?
Autorius: Jis myli Diev visa irdimi, o jo poelgiai nesavanaudiki ir siekiantys vis gyv btybi gerovs.
Tokie mons vartoja tik dorybing maist, o karvs pienas yra pats dorybingiausias produktas visoje emje,
be to, jis kupinas doringos meils energijos.
Skaitytojas: O argi okos pienas neturi tokios meils energetikos?
Autorius: Jame irgi yra meils energijos, bet ji nra doringa. Vedos sako, kad pats doringiausias gyvulys
tai karv. O okos smonei bdinga neimanymo savyb. Todl nors jos pienas pagal chemin sudt ir turi
gydomsias savybes, bet mogaus psichikai jis neteikia tokios naudos, kaip karvs pienas. Kitaip sakant, okos
pienas duoda mogui savyb mylti neimanyme, o karvs pienas savyb mylti dorybje.
Skaitytojas: Js visikai diskredituojate okos pien.
Autorius: Tikrai ne, jis labai tinka organizmo isekimo atveju, kaip vaistas, bet ne kaip nuolatinis maisto
produktas. Tiems, kurie nori painti laimingo gyvenimo dsnius, geriau naudoti maist, turint dorybing
charakter.
Skaitytojas: Argi bna gyvuliai su dorybingu charakteriu? Juk jie nieko nesuvokia, todl yra neimanyme.
Autorius: Js teisus, bet tik dalinai. Kaip nekaltas vaikas gali pasakyti gili ties, taip ir karv savo pienu
gali mums duoti tokios energijos, kuri padarys mus dorybingesniais monmis. Karv yra gyvulys ir neturi
intelekto, bet utat jos protas dorybje. Todl ji su nesavanaudika meile gamina savyje pien, o mes, j
gerdami, perimame t meil, ir ms smon prisipildo ramybs ir laims.
Skaitytojas: O ar gyvuliai turi prot?
Autorius: Taip, ir gyvuliai, ir netgi augalai turi ir prot, ir charakter. Juk protas susideda i charakterio ir yra
subtilios materialios prigimties. Jeigu gyva btyb sveikauja su j supaniu pasauliu ir turi kakokius
charakterio bruous, tai jau galima kalbti apie jos proto pasireikim.
Skaitytojas: O kaip pasireikia augal charakteris?
Autorius: Jie gali bti agresyvs, kai augdami istumia kitus augalus, pavyzdiui, piktols. Kiti, kaip
grdins kultros, auga ramiai ir taikiai. Nors dorybingi augalai ir neturi kokio nors intelekto poymi, bet juos
valgydami mes perimame j doringsias charakterio savybes. Panaiu pozityviu bdu, tik dar efektyviau, mus
veikia ir karvs pienas.
Skaitytojas: Jeigu jau karv turi tok nuostab charakter, tai ar ne paprasiau bt j pai suvalgyti, kaip
kad mes darome su augalais, ir tiesiogiai, o ne per pien, gauti jos savybes?
Autorius: Tikrai, valgydami augalus, j doringas savybes mes gauname tiesiogiai, bet jeigu taip darytume
su gyvuliais, rezultatas bt visikai prieingas. Tai bt nusikaltimas taip elgtis su panaiais mus gyvnais,
ir atpildo karmos dsnis gerai mums u tai atseikt.
Skaitytojas: Nesuprantu koks skirtumas? Juk mes udom ir augalus, tai kodl vienu atveju udymas
mums teikia gr, o kitu atveju turim u tai kentti?
Autorius: Vedos sako, kad augalai tai gyvos btybs, kurios dar yra savo evoliucijos pradioje. inoma,
juos valgyti tai taip pat prievarta, bet jeigu mogus gyvena dorybingai, jis lengvai paalina karmines reakcijas,
susijusias su augal galabinimu. Gyvnai jau daugiau paeng evoliucijos keliu ir yra ariau mogaus, negu
augalai, todl, valgydami ms, mes luoiname savo likim, ir to pasekmes labai sunku itaisyti.
Skaitytojas: Ar Vedos k nors sako apie tai, kaip apsivalyti nuo ios nuodms?
Autorius: Pirmiausia reikia duoti ad niekada nevalgyti msos. Laikydamasis io ado ir su meile
kartodamas ventus Dievo vardus, mogus palaipsniui nusimeta i baisi, nuodming nat.

33
 Skaitytojas: Viskas, k js dabar pasakte, man skamba nelabai tikinamai. A netikiu, kad stambs
raguoiai evoliucijos kelyje yra netoli ms. Bedions, kats, unys galbt, bet ne karvs. A noriau
konkretesni rodym, kad ie gyvnai artimi mogui ir kad darome didel nuodm, juos udydami.
Autorius: Pairkite bet kuriuos gyvnus, ir js pamatysite, kad jie elgiasi kaip mai vaikai. Bet mons,
valgantys ms, negali tvikomis akimis irti tuos gyvnus, kuri knais prato misti. Jiems a noriu
atskleisti labai gili filosofin prasm, kuri yra odyje msa.
Msa sanskrite vadinama mamsa. Mam reikia man, o sa panaus. Paodinis vertimas bt
panaus mane. Pats odis msa visada reikia valg. Maitindamiesi gyvno knu, mes nevartojam
anatomini termin, nesakom valgau koj, valgau nugar. Mes sakom valgau ms. Kadangi is odis
apibdina tik maist, tai od msa galima iversti kaip valgyti panaius save. Taigi pati odio prasm
rodo, kad gyvnai evoliucijos kelyje yra artimi kaimynai monms, ir tuo paiu nedviprasmikai duoda suprasti,
kad reikia atsisakyti tokio maisto.
Skaitytojas: Js pasakte, kad tai sanskrito odis, vadinasi, j taip galima versti indams, o ne rusams.
Rusijoje ne taip karta, kaip Indijoje, ir ia, iskyrus ms, praktikai nra kas valgyti. Todl io odio vertimas
ms nelieia, nes sanskrite tai galjo bti paprasiausias sutapimas, dl kurio a nesiruoiu atsisakyti msos.
Autorius: Ar tai sutapimas, ar ne, bet js turite teis galvoti, kaip jums patinka, taiau rusikas odis
miaso veriamas taip pat. Senovinis odis mia veriamas kaip a, so nurodo panaum. Taigi rusikas
miaso veriamas kaip sanskrito mamsa panaus mane. Jeigu norite inoti, anglikojo meat (msa,
tariamas myt) vertimas dar labiau pamokantis. My reikia a, it tai. Vertimas labai aikus tai a. Ar
norite suinoti dar kokios nors kalbos io odio vertim?
Skaitytojas: Dkui, utenka. Vl js mane veriat nusiminti.
Autorius: Tai reikia, kad js labai kilnus mogus. Dauguma, iklaus ias didias tiesas, atsuka joms
nugar, vaizdiai kalbant. Jie taip myli unis ir kates, kad laiko juos savo eimos nariais, ir tuo pat metu ramia
sine valgo karvi ms, kurios yra ymiai auktesnje evoliucinio vystymosi pakopoje, negu ms numyltieji
keturkojai augintiniai.
Skaitytojas: Negi karv protingesn u un?
Autorius: Taip. Vedose pasakyta, kad siela, esanti uns kne, sekaniame gimime negali gauti mogaus
kno, pirma ji turi gimti karve, drambliu, arkliu ar bedione. I i pai protingiausi gyvn karv laikoma
paia kilniausia. Siela i karvs kno viename i sekani gyvenim gauna dorybingo mogaus kn. I
bedions siela pakliva neimanlio kn, o i arklio ir dramblio knus t moni, kuriuos uvaldiusi
aistros savyb.
Skaitytojas: Visa tai panau ties, tik js gal nesuprantate, kad nuo toki kalb apie laim a darausi vis
nelaimingesnis.
Autorius: A gi jums sakiau, kaip mog veikia igirstos tiesos pirmiausia jis puola nevilt, ima atgailauti.
Paskui jos nori nenori veria j dirbti su savo charakteriu, ir tik po to mogus patiria laim.
Skaitytojas: A atsimenu, bet nuo t odi man nei kiek nelengviau.
Autorius: Svarbu, kad js juos girdjote, nes garsas tai pati galingiausia energija, takojanti mogaus
intelekt. Atidiai klausydamasis teising odi, mogus apsivalo nuo nuodmi, nusiramina ir darosi
laimingas.
Skaitytojas: O kas labiau takoja intelekt karvs pienas ar garsas?
Autorius: J taka skirtingo pobdio. Karvs pienas didina potencin, neireikt intelekto energij, kuri
Vedose vadinama odasu. Ji sukuria intelektualios veiklos galimyb. O garsas nurodo tos veiklos krypt ir
ilaisvina potencin energij. odis tampa knu, galimyb virsta veikla. Kitaip sakant, be pieno intelektas
perdaug silpnas ir negali pilnutinai inaudoti energijos, kuri skleidia odiai, tariami iminting moni. O
geriant pien, bet nesiklausant iminting odi gars, intelekto potencins galimybs didels, taiau
gyvenime jos bus maai naudojamos.
Skaitytojas: Sakykim, a turiu pakankamai stipri vali ir galiu atsisakyti msos, bet k man daryti su
mona, kaip j priversti nevalgyti msos?
Autorius: Nieko nereikia versti. mogus, palaipsniui gaudamas reikalingas inias, lengvai atjunksta nuo
nuodmingos veiklos, nes ms valios stipryb priklauso nuo intelekto. Tik j reikia upildyti suvokimu, kad
msa nepadarys mogaus laimingu, atvirkiai, sudarys jam tik nesibaigianius rpesius ir kanias. Pirmiausia
reikia paiam taip susitvarkyti gyvenim, kad jis bt dorybingas ir laimingas. Po kurio laiko jus prads gerbti
artimieji u ger bd. Jie kreipsis jus patarim, kaip bti laimingam. Jeigu nesusirgsite didybs manija ir
iliksite kuklus, tai js patarimai neiauks moni prieikumo, bet kvps juos pradti nauj gyvenim. Tik
tokiu atveju jie nustos vartoti ms be joki recidyv.
Todl nereikia versti artimj elgtis taip, kaip mes norim. Kiekvienas mogus elgiasi pagal savj laims
supratim. Vienintelis bdas jiems padti tai nuolankiai paaikinti, kaip pasiekiama laim. Taiau kol mons

34
nesismonins js odi, j gyvenime nebus joki permain. Prievarta varomi laiming gyvenim, mons
bgs nuo jo kaip akis ideg.
Skaitytojas: Aiku, kad mano eimos kelias laiming gyvenim bus ilgas. Bet vis vien esu jums dkingas,
nes suteikte man tam tikr vilt.
Ivada: inios apie pieno naud ir msos kenksmingum turi tam tikr slapt prasm, kuri suvokti gali tik
nedaugelis. Tie laimingieji greitai pajunta, kas yra ramyb ir susitaikinimas. Kai mogus, ruodamasis nakties
poilsiui, geria karvs pien, jis sustiprina savo intelekt ir gyja potenciali galimyb nuodugniai painti laimingo
gyvenimo dsnius. Visiems, kurie pasirinko keli laim, Vedos rekomenduoja vakarin (truput paildyt ir
pasaldint) karvs pien, o po to siklausyti save ir pajusti, kaip jo palaimingas skonis veikia smon.

[Turinys]

Pasiruoimas miegui

Kiekvienas mogus vakarop pajunta nuovarg, kur sukelia ms klaidos, padarytos t dien. Tai negatyvi
energija, kuri mus veria sirgti. Ligos, susijusios su nuovargiu, vystosi nepastebimai. Kiekvien dien
gyvenimas darosi vis blankesnis, ir mums atrodo, kad visada buvo taip, kaip iandien.
Mes galvojam, kad miegas paalina nuovarg, bet tai tik dalis tiesos. Pagrinde viskas priklauso nuo ms
nuotaikos, tiksliau, nuo smons bkls, su kuria einame miegoti. Jeigu mes gulams, bdami vals ir
optimistiki, tai miegas tikrai bus pilnavertis. Jei gulams sumur, tai tokie ir atsikelsime kaip vaiduokliai.
Skaitytojas: A supratau js mint miegui reikia tinkamai pasiruoti. Ir kaipgi tai daroma?
Autorius: vairiai. Vaikui utenka prisiminti nauj aisl, ir jis miega laimingas. Bet mes, suaugusieji, turime
juose iugdyti tikrj vertybi pajautim. Imintingos mamos, suguldiusios vaikus, pasakoja jiems apie
palaimingus Viepaties aidimus. Tikintys mons supranta, kad svarbiausias gyvenimo tikslas yra Dievas,
todl prie mieg kreipiasi J su maldomis. Vedos rekomenduoja gulantis umirti visus savo reikalus ir truput
laiko skirti vent Dievo vard kartojimui bei tinkamai rytdienos nuotaikai susikurti.
Kiekvien kart guldamiesi mes turime prisiminti svarbiausi mogaus gyvenimo tiksl painti savo
aminj dvasin prigimt ir umegzti su Viepaiu bei kitomis gyvomis btybmis dvasinius, kupinus laims
santykius. Todl reikt isiugdyti prot kasdien prie mieg skaityti dvasin literatr, maldas ir kartoti ventus
Dievo vardus. Arba paprasiausiai linkti visiems laims.
Skaitytojas: Bet js anksiau patarte daryti tai rytais. Argi to neutekt?
Autorius: mogaus organizmas ir psichika labai nukenia nuo negatyv, susikaupusi ms smonje per
dien. Vakarin meditacija dvasinius dalykus skirta t teral paalinimui. Intelektas reguliuoja visas ms
organizmo funkcijas, o j pat kontroliuoja ms usibrtas gyvenimo tikslas. Dienos bgyje mes darome daug
nereikaling dalyk, ir tai imua intelekt i vi. Rezultate mogus praranda tinkam smon, ir nuo to
kenia visas organizmas. Todl reikia nuolatos priirti savo intelekt, tiek ryte, tiek vakare. Kartais tai bna
vienintelis ginklas, kovojant su svarbiausia lig prieastimi kai nra nuolatinio suvokimo apie savo gyvenimo
tiksl.
Skaitytojas: Kodl smonei, orientuotai laiming gyvenim, taip sunku isilaikyti tokioje bklje?
Autorius: Prieastis ms negatyvios mintys, kylanios dl nuolatos mus ugrivani problem,
skubjimo, neteisingo elgesio su aplinkiniais monmis ir, svarbiausia, dl ms dvasinio neratingumo.
Pasmons kloduose irgi yra daugyb toki negatyv, kuri mes prisirinkome praeituose gyvenimuose savo
nedorais poelgiais. Negatyvios mintys atsiranda ir dl neteisingo bendravimo bei neteisingo gyvenimo
vertinimo.
Negatyvi smon griauna ms organizm dvideimt keturias valandas per par, taigi net miegant. Tai
klastingas prieas, pastojantis mums keli laim, ir tuo pat metu veriantis galvoti, kad viskas gerai, nra joki
problem. mogus vis maiau vadovaujasi teisinga gyvenimo samprata, ilgainiui praranda dvasingum, o
perspektyvoje nemalonumai bei ligos.
Skaitytojas: Man pasirod, kad js vis problem prieastimi laikote dvasingumo netekt. Perasi logika
ivada, kad tokie dvasingi mons, kaip vienuoliai, turi visai nesirgti.
Autorius: Tikrai venti mons praktikai neserga, arba tai atsitinka retai. Kiekvienas mogus turi savo
karm (praeities poelgius), ir dl jos mes patiriam daug kani. Ne iimtis ir tie, kurie usiima dvasine praktika,
bet dka savo teisingos smons jie net nepastebi t problem.
Skaitytojas: Man visai neaiku, kaip imintingus mones gali aplenkti ligos ir kitokios nelaims. Juk jos
realyb! Paaikinkite, praau, detaliau, kaip su tuo susijusi smon?
Autorius: Norint paaikinti, kaip teisinga smon keiia ms gyvenim, reiks idiskutuoti daug tem.

35
 Yra tam tikros jgos, kurios apsaugo dorybing moni smon nuo kani, ir baudia tuos, kurie eina
klystkeliais. Net jeigu mogus praeityje blogai elgsi, bet dabar ito gailisi ir bando progresuoti, mintos jgos
suteikia jam galing apsaug ir veda tiesutliai laim.
Skaitytojas: Pradioje a galvojau, kad mes galime gyventi, kaip norim, o visa, kas mums atsitinka
tiesiog atsitiktinumai. Po to, kai js man iaikinote laiko galyb, a supratau, kad vis kosmini energij
paskirtis bausti mus u maiausi prasiengim. Negi jos dar ir saugo mus?
Autorius: ios energijos taip patikimai saugo tuos mones, kurie visikai pasikliauna jomis, kad, neirint
vis gyvenime pasitaikani sunkum, jie visada jauiasi laimingi. Bet jeigu mogus neteisingai supranta, kas
yra laim, kosmins energijos pradeda j bausti, ir pabgti nuo j nemanoma.
Skaitytojas: Kol kas a inau tik vien toki energij laik. O j yra ir daugiau?
Autorius: Yra, yra. J paskirtis t bt padaryti mus laimingais. Vedose jos vardinamos kaip materialios
gamtos gunos. Faktikai tai viena energija, tik ji dalinama tris pagrindines:
1. Dorybs guna, kuri teikia laim ir progres monms, einantiems teisingu keliu.
2. Aistros guna, kuri supanioja mog pernelyg aktyvia veikla, ligomis ir kitais sunkumais. Taip tsiasi iki
tol, kol jis pagaliau supranta, kaip reikia teisingai gyventi. Tada aistros guna pradeda po truput atleisti savo
gniautus.
3. Neimanymo guna, verianti kentti ir degraduoti tuos mones, kurie tvirtai pasiryo neprogresuoti ir
toliau gyvena nuodmingai, nepaisydami juos lydini kani.
Skaitytojas: Kaip tos gunos veikia ms smon?
Autorius: J poveikis toks nepastebimas, kad net ir labai protingas mogus ne visada pastebi tas
permainas savo smonje, kurios atsiranda gun takoje. Detaliau apie jas mes pakalbsime kit kart, nes tai
labai plati ir dkinga tema. Dabar mums dar reikia pabaigti pokalb apie dienos reim.
Ruoiantis miegoti, reikia atsivelgti ias rekomendacijas:
1. Vis nakt, netgi iem, turi bti bent kiek pradaryta lango orlaid. Kad nebt skersvjo, pridenkite j
uuolaida.
2. Kambaryje, kur miegama, neturi veikti televizorius ar elektriniai ildymo prietaisai. Vietoj elektros
lemputs usidekite vak, o nuo jos kok nors smilkal, inoma, jeigu niekas namuose neprietarauja.
3. Miegamajame neturi bti kilimini dang ar kilim, nes jie yra dulki altiniai.
4. Lova neturi bti labai minkta tai sumaina apsaugines organizmo galimybes.
5. Kuo auktesn pagalv, tuo silpnesnis organizmas.
6. Lovos galvgalis turi bti kuo ariau lango ir atsuktas rytus ar iaur.
7. linkusi emyn lova netinkama miegui.
8. Miegamajame nesprskite joki problem ir neleiskite j nekviest svei.
9. Nemiegokite netvarkingame kambaryje, labai palanku paluostyti j drgnu skuduru.
10. Nemiegokite prie elektros viesos.
11. Miegamajame negalima rkyti ir gerti alkoholinius grimus.
Geriausia apsauga ms smonei miego metu dvasin muzika, tyliai skambanti vis nakt.

[Turinys]

Psichologinis pasiruoimas miegui

Jam reikia skirti madaug dvideimt minui prie pat mieg. Nurodytas laikas labai individualus dalykas
ir priklauso nuo js nuotaikos ir noro.
Pirmiausia reikia gerai ivdinti kambar.
Po to visus namikius perspkite, kad jums netrukdyt.
Imeskite i galvos visas paalines mintis, visas problemas. Atminkite, kad io psichologinio pasiruoimo
metu js apvalote ne tik savo, bet ir artimj smon.
Kuo geranorikiau nusiteikite ne tik artimj, bet ir kit moni atvilgiu.
Labai efektingas bdas sustiprinti meditacij: ijunkite elektros vies, udekite vak ir pastatykite j vieno
ar dviej metr atstumu nuo savs.
Jeigu norite, kad ir js vaiko smon bt reikiamoje bklje, seanso pradioje jis jau turi miegoti.
Atsisskite alia jo ir velniai sugniaukite jo kairij rank.
Tegu tyliai groja dvasin muzika. Svarbu, kad maldas ar ventus vardus giedot tikrai ventas mogus,
kitaip is psichologinis pasiruoimas bus nepakankamai efektingas.
Atsisskite ant kds, lovos ar kilimlio ir viso seanso metu stenkits nejudti. Gulint meditacija
nerekomenduojama.

36
 Seanso pradioje pabandykite atleisti savo artimiesiems visas tikras ir sivaizduojamas skriaudas, kurias
nuo j patyrte. Pervelkite prajusi dien, nuoirdiai atgailaudami dl savo klaid. Penkioms minutms
susikoncentruokite Dievo vardus ir maldas, kurios ivalo js smon. Po to sutelkite dmes diaugsmingus
vykius, ir mintyse pasidalinkite savo diugia nuotaika su artimais monmis. Jeigu galvoje mkteli kokia nors
probleml, velniai kalbkite save neusiterti panika, rpesiu ir kitais negatyvais.
Susitelkite muzik ir su meile bei diaugsmu kalbkite vairias maldas, lovinanias Viepat ir Jo vardus.
Arba nuolankiai kartokite: A linkiu visiems laims. Visa tai darykite tol, kol pasijusite laimingas.
Neiblakykite dmesio paalinius dirgiklius ir nepraraskite reikiamos nuotaikos.
Baig seans tuoj pat kriskite miegoti, o migdydamiesi diugiai galvokite, kad greitai js gyvenimas bus
laimingesnis.
Ivada: mogus vakare laiko prajusios dienos egzamin. Kasdienin vakarin meditacija apvalo mogaus
smon nuo susikaupusios per dien nevaros, jis atgauna dvasios ramyb, o jo miegas tampa pilnavertis.

***
ioje knygoje mes aptarme, kaip laikas takoja mogaus gyvenim. Jo dienos reimas priklauso nuo
Sauls ir Mnulio judjimo dangaus skliautu, o jie irgi paklsta visagalio laiko dsniams. Net jeigu mogaus
gyvenimas labai temptas, bet nukreiptas laimingo gyvenimo dsni painim, tai jis, nepaisant joki sunkum,
visada bus sveikas, valus ir laimingas, jeigu laikysis dienos reimo. Tai patvirtina ir Bhagavadgyta (6.17): Kas
saikingai maitinasi, miega, ilsisi ir dirba, tas praktikuodamas jogos sistem gali numaldyti materialias kanias.
I pateikto teksto aiku, kad nepakanka laikytis dienos reimo, norint bti laimingu. Tam dar reikia rytingai
pasukti savs painimo keliu, suvokti savo aminj dvasin prigimt ir atstatyti dvasinius santykius su
Viepaiu ir kitomis gyvomis btybmis.

[Turinys]

Optimaliausias maisto produkt vartojimo laikas

PRODUKTAI LAIKAS

Pieno produktai
Pienas 19-7
Sviestas 6-19
Riaenka, grietin 7-19
Kefyras, jogurtas 8-16
Vark 9-18
Sris 9-19
Rgpienis 10-16
Prieskoniai
Pankolis 5-21
Badjanas, vanil 5-17
Cinamonas 6-17
aliasis kardamonas 7-21
Kmynai 7-18
Imbieras 10-17
Indiki kmynai 10-16
Kurkuma (ilgoji ciberol) 10-17
Lauro lapai, aguonos 10-15
Mango milteliai 10-17
ambala vaisiai 10-14

37
 Asafetida 11-17
Gvazdikai, kalindi sklos 11-18
Juod. ir gelton. garstyios, 11-14
raudoni atrieji pipirai, paprika
Kalendra, muskato rieutas, 11-16
ili
Kvapieji pipirai 11-19
Juodieji pipirai 11-15
Vaisiai, uogos
Razinos 6-21
Agrastai 6-18
Datuls 6-19
Diovintos slyvos 6-17
Abrikosai, kuraga, slyvos 7-16
Bananai 7-20
Vynuogs 7-18
Persikai 7-15
Juodieji serbentai 7-20
Churma, obuoliai 7-19
Vynios, kiviai, mango 8-16
Kriaus, aviets 8-19
emuogs, altalanki ir 8-18
erktroi uogos
Ananasai 9-15
Mandarinai, melionai 9-16
Gudobel 10-21
Granatai, putino uogos 10-18
Braks 10-16
Arbzai 11-17
Greipfrutai 11-15
Citrinos, raudonieji serbentai 11-16
Augaliniai aliejai
Alyv 9-18
Saulgr 9-16
Soj 10-16
Garstyi, kukurz 11-15
Rieutai ir sklos
Pistacijos 6-19
Graikiki ir braziliki rieutai 7-20
Migdolai 7-19
Sezamas 7-18
Kedro rieutai 8-20
Saulgros 9-17
Arachisas 9-18
Lazdyno, keju rieutai 10-17
Molig sklos 11-16
Darovs, alumynai
Morkos, cukinijos 9-19
Salierai, melionai 9-16
Patisonai 9-20
Aguroiai 10-20
Agurkai 10-18
Burokai, moligai 10-19
Ridikliai, rops 10-17
Krapai, baklaanai, kalafiorai 11-16

38
Bulgariki pipirai, arbzai 11-17
Petraols, pinatai, baltagiai 11-18
kopstai
Salotos 11-20
Bulvs, pomidorai, ridikai 11-15
Grdiniai ir anktiniai 11-14
Kiti produktai
Gli medus 5-16
Liep medus 12-20
Griki medus 7-18
Griki kruopos 8-20
Mung-dalas 10-15
Saulgr sklos 9-17
Molig sklos 11-16

[Turinys]

39