MEILĖ SAU - BŪDAS IŠVENGTI VISŲ KRIZIŲ (straipsnis ilgas, bet perskaityti tikrai verta!

" Psichoterapeutas Raimundas Alekna meilę sau siūlo suvokti kaip pagarbą sau. Tai santykis su
pačiu savimi, kai savęs neteisiame už kažkokius poelgius, nelyginame su kitais, kai jaučiame
harmoniją su savo jausmais, mintimis ir veiksmais. Meilė sau neatsiejama nuo suvokimo, kad
laikas, skirtas mums šioje žemėje yra ribotas, todėl kiekviena minutė yra Dievo dovana, ir ją
reikia išgyventi neleidžiant laiko tuščiai bei su visa atsakomybe prieš patį save.

Gaila, kad dažnai nuo pat vaikystės esame mokomi nemylėti savęs. Galvodami, kad taip
apsaugos mus bei padės išauklėti dorais žmonėmis, o kartais – tiesiog perėmę savo gimdytojų
patirtį, mūsų tėvai linkę auginti vaikus nuvertindami juos.

Auklėdami draudimais, laisvės apibojimu, palyginimais, blogų savybių išryškinimu, (neva, kas
yra gerai išryškės savaime) tėvai išmoko mus nuvertinti save bei savęs nemylėti. Kad atsitiktų
priešingai, vaikas turėtų gauti daugiau informacijos, kas yra gerai – pagyrimai, emocijų
įvardinimas leidžia vaikui džiaugtis ir mėgautis tuo, ką jis daro bei pačiu savimi. Užaugęs toks
žmogus nuolat dairosi į kitus, jis ieško ne panašumų, bet aplinkinių pranašumų, taip dar ir dar
sykį patvirtindamas neva jam gerai pažįstamą pasaulį – „aš žinau, kad esu nieko vertas, visi kiti
daug labiau verti aplinkinių pripažinimo ir sėkmės“. Taigi, sau meilės stokojantys žmonės yra
priversti nuolat kažko siekti, daryti kažką, dėl ko, kaip jie klaidingai mano, aplinkiniai juos kada
nors apdovanos meile. Užuot mėgavęsi tuo, kas vyksta, t.y. procesu, jie karštligiškai siekia vieno
ar kito rezultato. Tipiškas tokio mąstymo pavyzdys: „štai, paimsiu paskolą, pasistatysiu namą,
tuomet tai jau pagyvensiu!“. Deja, toks rojus žemėje dažnai taip ir neateina.

Visi mūsų norai anksčiau ar vėliau pildosi. Tad jei norime gyventi, kaip „aukos“ – taip ir
gyvensime. Galvojame, kad mums niekuomet nepasiseks? Žiūrėk, taip ir nutinka. Norime save
už ką nors nubausti? Labai paprasta. Ši logika veikia ir atvirkščiai – jei norėsime gyventi gerai ir
įdomiai, jei linkėsime sau gero – taip ir bus. Vienintelė būtina sąlyga – meilė sau. O kaip gi
pamilti save tokį, koks esi? Ogi nustoti save lyginti su kitais, kritikuoti ir nuvertinti. Pabūkite su
savo mintimis vienas, išgirskite kokios jos ir ką jos sako. Kai kurios mintys gali trukdyti priimti
save tokiais, kokie esame, todėl verta atsiminti, kad mintys ir yra tik mintys. Jos negali daryti
mums poveikio tol, kol nesuteikiame jiems vienos ar kitos reikšmės, kol nepasirenkame patys,
kuriomis mintimis tikėti, o kuriomis – ne.

Meilė sau – tai dvasinė būsena. Džiaugsmas, kylantis ne iš materialių dalykų, bet iš geros
savijautos, kai sutariama su savimi. Šį džiaugsmą kelia ne daiktas, bet vidinė laisvė rinktis,
savojo „aš“ vertės pajautimas.

Patikėkit, daugelis tobulais mums atrodančių žmonių taip pat jaučiasi netobuli. Nevisai gražūs.
Nevisur gabūs. Na tai kas? Gamta nuostabi savo įvairove, tad būtų naivu manyti, kad žmogiškoji
laimė siejasi su kūno formomis ar piniginės storiu. Pasak psichoterapeuto R. Aleknos, peržengti
barjerą ir išmokti mylėti save padės trys pagrindiniai raktai: suvokimas, pajautimas (leidimas sau
jausti) ir spontaniškumas (gebėjimas būti laisvu saviraiškoje ir gerai jaustis). Šie trys raktai
atrakina duris į žmogaus autonomiškumą, kuris nuo meilės sau – neatsiejamas.
Taigi, jei jums pabodo graužti save, kad kiti yra geresni, jei norite išgyventi pilnatvę jau šią
akimirką, o ne kada nors ateityje, - ženkite pirmąjį žingsnį: leiskite išgyventi tikruosius savo
jausmus, nevaidinti. Daugiau būkite su savimi, savo mintimis, išlaisvinkite jas, kad galėtumėte
galvoti tai, ką norite. Jausti, išgyventi savo jausmus, išmokti juos priimti ir įsiklausyti, ką jie
reiškia. Tai – geros savijautos ir meilės sau pagrindas. Neignoruokite ir fizinio kūno siunčiamų
signalų – streikuojanti širdis, spazmuojantis skrandis, nemalonūs pojūčiai kūne gali būti rimtu
ženklu, kad pernelyg skubate, kad į rezultatą ar kitų žmonių pripažinimą įdedate daugiau, nei
gaunate atgal. Nemeilė sau – tarsi neadekvati investicija, dažnai užuot davusi dividendų, suėdanti
žmogaus sveikatą.

Padėti sau galima ir praktiniais būdais. Kad ir kaip atrodytų neįtikima, bet jei prausdamiesi ryte
atvaizdui veidrodyje nuoširdžiai pasakytume “aš myliu ir gerbiu save tokį, koks esu. Man
patinka būti savimi ir jaustis taip, kaip aš jaučiuosi. Esu geras, įdomus ir laisvas rinktis” –
padėtume sau tuo patikėti. Autohipnozė išties paveiki, jei ją naudojame nuoširdžiai. Todėl
kasdien pagirkite save, darykite tai be sarkazmo, nuoširdžia, malonia intonacija. Pamėginkite
išvardinti, ką gero, gražaus savyje pastebėtumėte, jei būtumėte priešingos lyties atstovas.

Kitas būdas pasijusti geriau – prisiminti akimirkas, kai buvome laimingi, mylėjome save. Kaip
tuo metu jautėtės? Kur buvote? Kokioje pozoje buvo jūsų kūnas? Psichoterapeutų teigimu, kūną
ir protą galima ištreniruoti taip, kad užėmę panašią padėtį ir atgaivinę malonių akimirkų
prisiminimus, imsime gerai ir maloniai jaustis čia ir dabar.

Norite pamilti save? Leiskite sau tai. Leiskite sau juoktis, kai norisi, džiaugtis, kai norisi, pykti,
liūdėti. Nepeikite savęs už vieną ar kitą emociją – visos jos jūsų, visas turite laisvę išgyventi.
Emocijas reikia suvokti, su jomis gyventi, prie jų pratintis, jas prisijaukinti. Nuolat lyginate save
su kitais? Sustabdykite šį sniego kamuolį. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite savo stipriąsias
puses, savybes, dalykus, kuriuos mokate ir gebate geriausiai. Štai jūsų sąrašas – tai akcentai,
kuriuos verta vystyti. Nebegrįžkite prie to, ko, galbūt, nemokate ar nenorite daryti. Žinokite
stipriąsias savo puses ir jas lavinkite. Manote, kad nesugebate gerai slidinėti? Na tai
neslidinėkite! Pasirinkite kitą sporto rūšį ir tiek. Neskaitykite knygų, kurios jums neįdomios.
Kam rūpi, kad jos madingos? Geriau nuoširdžiai išmanyti vieną ar kitą siauresnę, kad ir ne pačią
populiariausią sferą, nei prievartauti save bandant iškalti „Fuko švytuoklės“ simboliką, jei ši, iš
tiesų, jūsų visiškai nedomina.

Taip jau yra, kad viskas, kas gyvenime yra gera, prasideda nuo harmonijos su savimi, meilės sau.
Būtent ši meilė leidžia išlošti gyvenime viską tarsi nieko ir nedarant. Mėgautis tuo, ką darai,
bendravimu, gamta, darbu. Mylinčius save aplenkia krizės. Bet kokios. Psichoterapija visada
akcentuoja procesą – tai, kas vyksta čia ir dabar. Juk jei procesas geras, rezultatas bus geras
savaime. Tad jei myli save – vienu metu turi viską ko geidžia širdis, tačiau ir ne per daug. Be to,
sutaupai sveikatos ir gyvenimas tampa spalvingesnis."

Šaltinis: (iš grupės Parapsichologija visiems)