Versta

iš: The Power Of Your Subconscious Mind (Revised) by Joseph Murphy, Prentice Hall Press, 2008

ISBN 978-9955-38-778-7
Copyright © 2008 by Jean L. Murphy Revocable Trust and Dr. James A. Boyer Revocable Trust

Biblijos citatos paimtos iš „Karaliaus Jokūbo Biblijos“ ir „Naujosios anglų Biblijos“.

© 1961, 1970 by The Delegates of the Oxford University Press and the Syndics of the Cambridge University Press.
All rights reserved including the right of reproduction in whole or in part in any form.
This edition published by arrangement with Prentice Hall Press, a member of Penguin Group (USA) Inc.
© Leidimas lietuvių kalba, leidykla „Alma littera“, 2010
© Vertimas į lietuvių kalbą, Jurgita Jablonskaitė, 2010

Redaktorė Rita Markulienė
Korektorė Rasa Praninskienė
Viršelio dailininkas Agnius Tarabilda
Maketavo Valdas Bautrėnas


Ar imate
įžanga iš gyvenimo
viską?


G YVENIMAS turėtų būti nuotykis. Gyvenimas turėtų teikti pasitenkinimą. Gyvenimas turėtų būti
daugiau nei egzistavimas. Tačiau dauguma vyrų ir moterų, rūpindamiesi pragyvenimu, taip įklimpsta
į kasdienybės smulkmenas, kad pamiršta mėgautis stebuklais, kuriuos teikia gyvenimas.
Dauguma žmonių patiria tik dalelę to džiaugsmo ir pasitenkinimo, kurį jiems davė Dievas. Tačiau
yra būdas, kaip kiekvienas iš mūsų gali pasikeisti ir pradėti gyventi iš tikrųjų.
Džozefas Merfis buvo judėjimo „Pasąmonės galia“ pradininkas, kuriuo nuo to laiko pasekė
daugybė filosofų, psichologų, dvasininkų ir rašytojų iš daugelio šalių. Jis padėjo tūkstančiams
moterų ir vyrų savo nuobodžią, banalią, kartais tiesiog nevisavertę egzistenciją pakeisti į energingą,
prasmingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.
Šiame konstruktyviame darbe Dž. Merfis, derindamas laiko patikrintą dvasinę išmintį ir svarius
mokslu pagrįstus tyrimus, paaiškina, kokią įtaką daro pasąmonė. Autorius taip pat pateikia daug
paprastų, praktiškų, jau išbandytų pratimų, kaip paversti pasąmonę galingu įrankiu ir patobulinti savo
kasdienybę. Knygoje daug įkvepiančių gyvenimo istorijų apie žmonių laimėjimus. Šis neįkainojamas
vartotojo vadovas po žmogaus mintis atveria paslaptis, kaip susilaukti sėkmės daugelyje sričių, taip
pat:

• sustiprinti pasitikėjimą savimi;
• pagerinti sveikatą;
• užmegzti draugystę ir sutvirtinti santykius su bendradarbiais, šeima ir draugais;
• gauti trokštamas pareigas, atlyginimą ar pripažinimą;
• sustiprinti santuoką ir meilę;
• ugdyti gerus įpročius ir atsikratyti blogų.

Dž. Merfis buvo dvasininkas, taigi jis pateikia daug nuorodų į Bibliją bei cituoja Senąjį ir Naująjį
Testamentą. Tačiau autorius pabrėžia, kad principai, kuriuos jis dėsto, neapsiriboja kokiu nors vienu
tikėjimu ar religija, o yra universalūs. Jo darbas remiasi įvairių religijų ir tautų didžiųjų pranašų,
teologų ir filosofų, tiek senųjų, tiek šių laikų, mintimis ir idėjomis. Juos sau gali pritaikyti kiekvienas
nūdienis skaitytojas, nepriklausomai nuo išpažįstamo tikėjimo.
Šis leidimas yra vienintelis peržiūrėtas ir pataisytas knygos „Jūsų pa-sąmonės galia“ leidimas, kurį
autorizavo ir parėmė Dž. Merfio fondas, oficialus Dž. Merfio darbų saugotojas. Šiame peržiūrėtame
leidinyje Dž. Merfio mintys perteiktos jo paties žodžiais. Tėra įterpti minimalūs pakeitimai, siekiant,
kad ši knyga būtų dar labiau prieinama dvidešimt pirmo amžiaus skaitytojui. Pavyzdžiui, čia
pateikiamos ilgesnės Biblijos citatos, paimtos iš „Naujosios anglų Biblijos“ (išleido Oksfordo
universiteto spauda, 1970), o pirmajame leidime cituota „Karaliaus Jokūbo Bib-lija“. Be to,
kiekvienas skyrius papildytas ištraukomis, paimtomis iš įvairių skelbtų ir neskelbtų Dž. Merfio
veikalų, kad būtų dar labiau pabrėžta pagrindinė idėja.
Skaitykite šią knygą imliai. Dž. Merfio mintys nėra teorija. Jos patikrintos laiko ir patvirtintos
tikrais gyvenimiškais pavyzdžiais. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių, pritaikiusių šiuos principus,
asmeniškai sužinojo, kaip paimti iš gyvenimo viską, ką jis gali duoti.
Skaitykite. Mokykitės. Išbandykite. Jūs galite pakreipti savo gyvenimą į gerąją pusę.

Arthur R. Pell,
filosofijos daktaras

 Kaip stebuklingai ši knyga gali pakeisti jūsų gyvenimą

SAVO AKIMIS MAČIAU, kokie stebuklai nutiko įvairiausių profesijų vyrams ir moterims iš
įvairių pasaulio vietų. Pasinaudokite stebuklinga savo pasąmonės galia, tada stebuklai neaplenks ir
jūsų. Ši knyga įrodys, kad įprastinis jūsų mąstymas ir svajonės formuoja, modeliuoja ir kuria jūsų
likimą. Nes žmogus yra tai, ką jis mąsto.

Ar žinote atsakymus?
Kodėl vienas žmogus yra liūdnas, o kitas linksmas? Kodėl vienas žmogus laimingas ir turtingas, o
kitas nelaimingas ir prislėgtas skurdo? Kodėl vienas žmogus baugštus ir kamuojamas nerimo, o kitas
kupinas vilčių ir pasitikėjimo savimi?
Kodėl vienas žmogus gyvena nuostabiame, prabangiame name, o kitas kenčia nepriteklių
skurdžioje lūšnoje?
Kodėl vienas žmogus yra tikras laimės kūdikis, o kitas – apgailėtinas nevykėlis? Kodėl vienas
oratorius yra įžymus ir be galo populiarus, o kitas niekada neišgarsėja ir lieka vidutinybė? Kodėl
vienas žmogus tobulai išmano savo darbą ar profesiją, o kitas pluša visą gyvenimą, bet ne kažin ką
pasiekia?
Kodėl vienam žmogui tenka gydytis nuo vadinamųjų nepagydomų ligų, o kitam ne? Kodėl tiek
daug gerų, malonių, religingų žmonių protu ir kūnu kenčia pasmerktųjų kančias? Kodėl tiek daug
nedorų ir netikinčių žmonių klesti ir puikiai gyvena, džiaugdamiesi geležine sveikata? Kodėl
vienas žmogus laimingai sukuria šeimą, o kito santuoka nesėkminga?
Ar jūsų sąmonė ir pasąmonė gali atsakyti į šiuos klausimus?
Tikrai gali.

Kodėl aš parašiau šią knygą

Parašyti šią knygą mane labiausiai skatino didelis noras pasidalyti su kitais savo atsakymais,
kuriuos suradau į šiuos ir daugybę panašių klausimų. Didžiąsias fundamentalias tiesas pabandžiau
išaiškinti pačia paprasčiausia kalba. Esu įsitikinęs, kad esminius gyvenimo bei jūsų psichikos dėsnius
puikiausiai galima išdėstyti paprastais kasdieniais žodžiais. Pamatysite, kad šios knygos kalba niekuo
nesiskiria nuo kasdien skaitomų laikraščių ar populiarių žurnalų kalbos, kad jūs lygiai taip pat kalbate
savo darbovietėse, namuose ir kasdieniuose pasitarimuose.
Aš primygtinai raginu išstudijuoti šią knygą ir pradėti taikyti joje aprašytus metodus. Esu visiškai
tikras, kad padarę tai įvaldysite stebuklingą galią, kuri padės išsivaduoti iš sumaišties, kančios,
liūdesio ir nesėkmių. Ji parodys jums tikrąją jūsų vietą gyvenime, išspręs jūsų problemas, išvaduos iš
emocinės ir fizinės priklausomybės ir išves jus į laisvės, džiaugsmo ir dvasinės ramybės kelią.
Ši stebuklinga pasąmonės jėga gali jus išgydyti ir sugrąžinti ankstesnę energiją bei stiprybę.
Išmokę naudotis vidinėmis savo galiomis, atversite baimės kalėjimo duris ir įžengsite į gyvenimą,
kuris vadinamas šlovinga Dievo vaikų laisve.

Stebuklingų galių išlaisvinimas

Mūsų pačių išgijimas, žinoma, lengviausiai įtikintų tuo, kad pasąmonė pasižymi ypatinga galia.
Prieš daugelį metų man pavyko išsigydyti piktybinį auglį (medicininis jo pavadinimas „sarkoma“)
panaudojus gydomąsias pasąmonės galias, kurios išgelbėjo mane ir iki šiol palaiko bei lemia
gyvybines funkcijas.
Metodai, kuriuos tada pritaikiau, yra detaliai aprašyti šioje knygoje. Esu įsitikinęs, kad tai padės ir
kitiems patikėti ta pačia begaline gydomąja jėga, slypinčia mūsų visų pasąmonės gelmėse. Geras
patarimas, kurį gavau iš pagyvenusio savo draugo daktaro, leido staiga suvokti, kad visiškai natūralu,
jog tas kuriantis protas, kuris sukūrė visus mano organus, suformavo kūną ir privertė plakti širdį,
gali išgydyti savo paties rankų darbą. Sena patarlė sako: „Gydytojas sutvarsto žaizdas, o Dievas jas
išgydo.“

Išmokite melstis, ir stebuklai įvyks

Tiksli malda yra harmoninga sąmoningo ir pasąmoningo proto lygmenų sąveika, tiesiogiai
nukreipta į konkretų tikslą. Ši knyga išmokys jus įžengti į neišsemiamos galios karalystę, slypinčią
jumyse, ir suteiks jums galimybę pasiimti iš gyvenimo tai, ko iš tiesų norite. Trokštate laimingesnio
ir prabangesnio gyvenimo be jokių nepriteklių? Pasitelkite šią stebuklingą jėgą ir be jokių kliūčių
tvarkykite kasdienius reikalus, spręskite verslo problemas ir džiaukitės harmoningais šeimos
santykiais.
Galite neabejoti, kad perskaitysite šią knygą ne vieną kartą. Daugelyje jos skyrių bus aiškinama,
kaip ši stebuklinga galia veikia ir kaip jūs galite pasisemti išminties ir įkvėpimo iš savo kūne
slypinčio šaltinio. Išmokite paprastos metodikos, kaip reikia paveikti savo pasąmonę. Pasukite nauju
tiesiausiu keliu į neišsemiamą lobyną. Atidžiai, kruopščiai ir su meile perskaitykite šią knygą. Patys
išmėginkite, kaip nuostabiai ji gali jums padėti. Ši knyga gali padaryti, – o aš esu įsitikinęs, kad taip ir
bus, – lūžį jūsų gyvenime.

Visi meldžiasi
Ar žinote, kaip efektyviai melstis? Kiek laiko praėjo nuo tada, kai malda kasdien lydėjo jūsų
darbus? Bėdos ištikti, pavojaus ar nelaimės akimirką, sirgdami ar laukdami atslenkančios mirties,
žmonės pirmiausia kreipiasi į Dievą.
Imkite ir paklausykite dienos žinių. Išgirsite pranešimų, kad žmonės visoje šalyje meldžiasi už
vaiką, sergantį vadinamąja nepagydoma liga, už taiką tarp tautų, už grupelę kalnakasių, įstrigusių
apsemtoje šachtoje. Vėliau išgirsite, kaip išgelbėti šachtininkai pasakos, kad jie taip pat meldėsi
laukdami pagalbos.
Ir tikrai malda yra visada pasiekiama pagalba nelaimės ištiktam žmogui. Bet kam laukti nelaimės,
kad malda taptų neatskiriama jūsų gyvenimo dalimi? Jaudinantys maldų rezultatai patenka į
pirmuosius laikraščių puslapius ir liudija jų efektyvumą. O kaip gausybė kuklių vaikiškų maldelių,
paprastų padėkos žodžių prie kasdienio stalo už suteiktą malonę, tikinčiųjų pamaldumas, kuriuo jie
siekia vien tiktai bendravimo su Dievu?
Dirbdamas su žmonėmis, turėjau galimybę ištyrinėti įvairius požiūrius į maldą. Aš pats patyriau
maldos įtaką gyvenimui, be to, bendravau ir dirbau su daugybe kitų asmenų, kuriems maldos labai
padėjo. Paprastai sunkiausia papasakoti kitam, kaip reikia melstis. Pakliuvę į bėdą, žmonės
dažniausiai nesugeba racionaliai mąstyti ir elgtis. Užgriuvusios problemos užvaldo juos ir
užblokuoja gebėjimą klausyti ir suprasti. Jiems reikia nesudėtingos formulės, kuria galėtų
vadovautis, ir akivaizdžiai veiksmingo pavyzdžio, paprasto ir aiškaus.

Kasdienė malda
 Ši knyga unikali savo žemišku praktiškumu. Joje rasite paprastus, naudingus modelius ir formules,
kuriuos galėsite lengvai pritaikyti savo kasdieniame gyvenime. Šių paprastų dalykų išmokiau viso
pasaulio žmones.
Jūs sužinosite, kodėl dažnai negaunate to, dėl ko meldžiatės. Tūkstančius kartų žmonės iš
įvairiausių pasaulio vietų klausė manęs: „Kodėl taip yra, kad aš meldžiausi, meldžiausi, bet
nesulaukiau jokio atsakymo?“ Ši knyga atskleis šio visuotinio nusiskundimo priežastis. Ji yra
neįkainojamai vertinga, nes visada galės pagelbėti jums sunkią valandą, paaiškindama, kaip įvairiais
būdais galima paveikti savo pasąmonę ir gauti reikiamus atsakymus.

Kuo jūs tikite

Priešingai, negu mano daugelis tikinčiųjų, į žmogaus maldas atsako ne tas, kuriuo tikima.
Atsakymo į maldas sulaukiama tada, kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis
tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas. Tai slapta jų psichologinės
tiesos motyvacija.
Budistas, krikščionis, musulmonas ir judėjas, – visi jie gali sulaukti atsakymo į savo maldas,
nepaisant didžiulių jų tikėjimų skirtumų. Kaip taip gali būti? Atsakymas paprastas: taip yra ne dėl
skirtingo tikėjimo, narių priėmimo taisyklių, ritualų, apeigų, formuluočių, liturgijos, užkalbėjimų,
atnašavimo ar aukojimo, bet išimtinai dėl to, kad jie tiki, t. y. protu suvokia ir priima tai, dėl ko
meldžiasi.
Gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Tikėjimas trumpai gali būti apibendrintas kaip jūsų mąstymas.
Nuo to, ką žmogus galvoja, jaučia ir kuo tiki, priklauso jo psichinė bei fizinė būklė ir materialinė
padėtis. Technika, metodika, kurios pagrindinis principas yra suvokti tai, ką jūs darote ir kodėl
darote, padės jūsų pasąmonei įkūnyti visus gerus dalykus, kuriuos galite gauti iš gyvenimo. Iš esmės
išgirsta malda – tai išsipildęs jūsų širdies troškimas.

Troškimas virsta malda

Visi trokšta sveikatos, laimės, saugumo, dvasinės ramybės ir visavertės raiškos. Tačiau kiek
žmonių pasiekia šiuos išvardytus tikslus? Neseniai vienas universiteto profesorius prisipažino man:
„Žinau, jeigu pakeisčiau savo mąstymo įpročius ir nauja kryptimi pakreipčiau emocinį savo
gyvenimą, mano širdies būklė pagerėtų. Aš žinau tai. Bėda ta, kad neturiu jokios metodikos ar
veikimo plano ir nežinau, kaip tai padaryti. Nuolat grįžtu mintimis prie daugybės savo problemų ir
jaučiuosi prislėgtas, nelaimingas ir sužlugdytas.“
Šio profesoriaus troškimas – puiki sveikata. Jam tereikėjo sužinoti principus, pagal kuriuos veikia
jo protas. Būtent tai atvėrė galimybę išsipildyti jo troškimui. Praktikuodamas šioje knygoje aprašytus
gydymo metodus, jis vėl tapo vientisa ir tobula asmenybe.

Protas yra universalus, bendras visiems žmonėms

Stebuklingai veikiančios jūsų pasąmonės galios egzistavo daug anksčiau, negu gimėte jūs ar aš,
negu buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ar ėmė suktis pasaulis. Didžiosios amžinosios tiesos ir
gyvenimo principai užbėga už akių visoms religijoms.
Mąstydamas apie tai, aš ir raginu jus tolesniuose skyriuose pasidomėti šia nuostabia, stebuklinga,
transformuojančia jėga. Ji sutvarstys psichines ir fizines žaizdas, išlaisvins baimės sukaustytą protą ir
galutinai išvaduos jus iš varžančio skurdo, nesėkmių, kančios, nepriteklių ir nusivylimo.
Jums tereikia protiškai ir emociškai susivienyti su gėriu, kurį jūs norite įkūnyti. Kuriančios jūsų
pasąmonės galios taip pat sureaguos. Pradėkite dabar, šiandien. Įsileiskite stebuklus į savo gyvenimą!
Nenuleiskite rankų, iki išauš diena ir pasitrauks šešėliai.

Jūsų pasąmonė yra tamsus kambarys

Jūsų pasąmonė – tai didelis tamsus kambarys. Tai paslaptinga vieta, kurioje formuojasi jūsų
išorinis gyvenimas.
Taigi ne jūsų vardas, ne jūsų aprangos stilius, jūsų tėvai, jūsų kaimynai ar jūsų vairuojamas
automobilis lemia, koks ir kas jūs esate. Jus sudaro įsitikinimai, kurie įgyja pavidalą – vaizdinys po
vaizdinio, šviesos ir šešėlių – čia, jūsų slaptame tamsiame kambarėlyje. Moraliniu požiūriu jūsų
pasąmonė yra absoliučiai neutrali, jai priimtinas kiekvienas jūsų įprotis, nesvarbu, kaip jį vertinate jūs
arba visuomenė – gerai ar blogai. Štai kodėl, nors nerūpestingai ir dažnai siunčiame negatyvias
mintis į savo pasąmonę, į šį tamsųjį kambarį, mes taip nustembame -pastebėję, kad tos niūrios mintys
sugrįžta į mūsų kasdienius išgyvenimus ir -santykius… Ir dažnai. Iš esmės būtų sunku surasti įvykį,
kuris nutiktų mums neprisidėjus prie jo atsiradimo šiuo būdu.
Jeigu norite, kad pasikeistų jūsų pasaulis, turite pakeisti savo mąstymą… visiškai. Tačiau jeigu
sutiksite su šia tamsaus kambario metafora, jums palengvės vien pagalvojus apie veiksmų eigą.
Puoselėjant šią mintį, tampa aišku, kad savo gyvenimą galima pagerinti nededant milžiniškų pastangų.
Nejau bus labai sunku dabartines mintis paprasčiausiai pakeisti naujomis? Įsisąmoninkite tai, ir jums
prasidės ramus pozityvių permainų periodas.
Turbūt nustebsite sužinoję, kad visi įsitikinimai ir požiūriai, kurie buvo įskiepyti jums nuo mažų
dienų, niekur nedingo, jie ir toliau lenda į paviršių ir daro įtaką jūsų gyvenimui. Visi mes turime
galybę tokių įsitikinimų ir minčių, kurias seniai pamiršome, įsitikinimų ir minčių, kurių ištakos
tikriausiai glūdi mūsų vaikystėje. Jos slypi pačiuose nuošaliausiuose to tamsaus pasąmonės kambario
užkaboriuose. Taigi turėtų nekilti abejonių – atėjo laikas pradėti mąstyti sveikai.
Pavyzdžiui, jeigu galvosite, kad sėdint šalia ventiliatoriaus jums perpūs kaklą, jūsų pasąmonė
pasirūpins, kad jį perpūstų. Dėl šio negalavimo ventiliatorius visiškai nekaltas, jis tiesiog pučia orą
dideliu srautu. Kaltas jūsų klaidingas įsitikinimas. Ventiliatorius nekenksmingas.
Arba jeigu baiminatės, kad peršalsite, nes kuris nors kolega biure jau čiaudi, ši baimė paskatins
jūsų protą sukurti tai, ko tikitės, ko bijote ir ką įsivaizduojate. Atkreipkite dėmesį, kad kiti kolegos
nepasigauna slogos, kadangi jie negalvoja apie ją. Jie tiki sveikata.
Jobas sakė: „Mane ištiko tai, ko labiausiai bijojau.“
Kita vertus, kaip manote, iš kur atsiranda tos stebuklingos gydomosios galios? Iš tos pačios
pasąmonės… Jeigu užpildysite savo tamsųjį kambarį geromis mintimis, jos bus išspinduliuotos į
išorę. Pasąmonė priims jūsų mintis ir privers jus pasveikti, nusiraminti. Taip kaip suvalgytas obuolys
patenka į jūsų kraujotaką, taip šios mintys įsišaknija prote ir veikia jūsų gyvenimą. Jūs taip pat
mokėtės vaikščioti, plaukti, šokti ar groti pianinu. Reikia nuolat kartoti. Tik tada mintis įsikūnys. Tai
yra malda, o melsdamiesi jūs paklūstate aukštesniam principui. Benzinas nevaro jūsų automobilio.
Pirmiausia jis turi virsti garais, t. y. pasikeisti, ir tik po to įgauna galią. Taip pat ir jūsų mąstymas
pirmiausia turi pasikeisti, tada ir jūsų gyvenimas pakryps norima vaga.
Tamsiajame pasąmonės kambarėlyje formuojasi ne tik jūsų sveikata, bet ir gerovė. Taisyklė tokia:
pirmiausia turi praturtėti jūsų pasąmonė, tada ir jūs nieko nestokosite savo gyvenime.
Studijuojant proto dėsnius, jums teks patikėti ir gerai įsidėmėti, kad neatsižvelgiant į ekonominę
padėtį, akcijų rinkos svyravimus, ekonominę krizę, streikus, karą ar kitas sąlygas arba aplinkybes, jūs
visada gyvensite visko pertekę. Paaiškinsiu priežastį: jūs nusiuntėte savo pasąmonei mintį apie
gerovę, aprūpinote tamsųjį kambarį vaizdiniais apie turtus, taigi jūs būsite aprūpinti. Svarbiausia
įtikinti savo slaptąjį protą, kad pinigai be perstojo laisvai cirkuliuoja jūsų gyvenime ir kad nuolatos
esate visko pertekę. Net jeigu rytoj ištiktų finansinė vyriausybės krizė ir visi jūsų indėliai ir akcijos
nuvertėtų, jūs vis vien pritrauktumėte turtus ir būtumėte aprūpinti.
Tamsusis pasąmonės kambarys pilnas puikių naujų minčių, taigi galite nesijaudinti, nereikia keisti
jokių senų minčių. Paprasčiausiai iš karto imkite mąstyti apie bet kokius teisingus, gerus bei kilnius
dalykus, ir netrukus pastebėsite juos aplink save. Įsidėmėkite, kad Dievas viską skelbė gera ir labai
gera, taip turite daryti ir jūs. Mąstydami šia linkme, suteiksite naują, sveiką kryptį savo mintims, tada
patys pamatysite, kad jau nesate auka tų vaizdinių, prie kurių atsiradimo manėte nė pirštu neprisidėjęs.


 1 Jūsų vidiniai lobiai

Pasąmonė orientuota viena kryptimi – į gyvenimą. Jūsų užduotis yra treniruoti sąmonę. Siųskite savo
sąmonei tikslias prielaidas. Pasąmonė neabejotinai imsis darbo pagal mintyse nuolat pateikiamus
pavyzdžius.

SAVYJE JŪS NEŠIO JAT ĖS neišsemiamus, jums pasiekiamus turtus. Jeigu norite juos pamatyti,
paprasčiausiai pažvelkite savo vaizduotės akimis, ir prieš jus atsivers neišsemiamas vidinis lobynas.
Iš šio gėrybių šaltinio galite gauti visko, ko tik reikia puikiam, džiaugsmingam ir turtingam
gyvenimui.
Daugelis žmonių yra atsiriboję nuo savo galimybių, nes nieko nežino apie šį begalinio intelekto ir
beribės meilės lobyną, slypintį jų viduje. Jūs galite padaryti viską, ką tik norite.
Įmagnetintas geležies gabalas pakels maždaug dvylika kartų daugiau, negu sveria jis pats. Bet jeigu
išmagnetinsite tą patį geležies gabalą, jis nepakels netgi plunksnos.
Panašiai yra ir su žmonėmis. Egzistuoja du jų tipai. Tie, kurie yra įmagnetinti, pasitiki savimi ir
niekada nepraranda vilties. Jie žino, kad yra laimės kūdikiai, gimę tam, kad laimėtų. Kiti, ta didžioji
dauguma kitų, yra išsimagnetinę. Juos kamuoja baimė ir abejonės. Jei pasitaiko gera proga, jie
dvejoja: „O kas, jeigu man nepasiseks? Galiu prarasti savo pinigus. Žmonės juoksis iš manęs.“
Tokios prigimties žmonės gyvenime daug nepasieks. Baimė žengti į priekį paprasčiausiai palieka
juos toje vietoje, kurioje jie stovi.
Jūs galite tapti įmagnetinta asmenybe, jeigu atskleisite didžiąją amžiaus paslaptį ir ja pasinaudosite.

Didžioji amžiaus paslaptis

Įsivaizduokite, kad kas nors paprašo jūsų įvardyti didžiąją amžiaus paslaptį. Ką jūs atsakytumėte?
Atominė energija? Tarpplanetinės kelionės? Juodosios skylės? Ne, nei tai, nei tai. Tada kas gi yra ta
didžioji paslaptis? Kaip galima ją atskleisti? Kaip ją reikia suvokti ir priversti veikti?
Atsakymas yra neįtikėtinai paprastas. Ši paslaptis yra nuostabi, stebuklinga galia, kuri slypi jūsų
pačių pasąmonėje. Daugumai žmonių net neateina į galvą jos čia ieškoti, štai kodėl taip retai kas nors
ją atranda.

Nepaprasta jūsų pasąmonės galia

Kai išmoksite pasiekti ir išlaisvinti užslėptas pasąmonės galias, įgysite daugiau galimybių, jūsų
gyvenimas taps kur kas šviesesnis, sveikesnis, laimingesnis ir džiaugsmingesnis.
Nėra jokio reikalo stengtis įgyti šią galią. Jūs ją jau turite. Tačiau teks išmokti ją valdyti. Svarbu
suvokti, kad galite ją taikyti visose gyvenimo srityse.
Jeigu vadovausitės šioje knygoje pateikta paprasta metodika ir veiksmų planu, įgysite reikiamų
žinių ir supratimo. Galite pažadinti dar neatrastus savo gebėjimus ir imti generuoti naują jėgą, kuri
padės realizuoti viltis ir išpildyti visas jūsų svajones. Nedvejokite ir apsispręskite gyventi taip
įspūdingai, gražiai, turtingai ir puikiai, kaip dar niekada negyvenote.
 Begalinė išmintis, neribota galia ir neišsemiami ištekliai viso to, kas yra būtina žmogui, slypi jūsų
pasąmonės gelmėse ir laukia, kol jūs leisite jiems prasiveržti ir išsiskleisti. Jeigu pripažinsite šias
savo vidines proto galimybes, jos įgis formą išoriniame pasaulyje.
Jeigu nesate iš anksto nusistatę ir esate imlūs, begalinis pasąmonės intelektas kiekvieną akimirką
gali atskleisti jums viską, ką svarbu žinoti. Jums šaus į galvą naujos mintys ir idėjos, darysite
išradimus ir atradimus, kursite naujus meno kūrinius. Begalinis pasąmonės intelektas gali atverti
kelius į įvairiausius naujus puikius pažinimo šaltinius. Leiskite jam pasireikšti, ir jis padės jums
atsiskleisti bei surasti tikrąją vietą gyvenime. Jūsų pasąmonės išmintis gali padėti privilioti idealų
draugą, taip pat reikiamą bendradarbį ar verslo partnerį. Ji gali parodyti, kaip gauti tiek pinigų, kiek
reikia, ir suteikti visišką laisvę būti, daryti ir eiti ten, kur veda širdis.
Jūs turite teisę atrasti šį vidinį minčių, jausmų ir galių, šviesos, meilės ir grožio pasaulį. Jo jėgos
nematomos, bet galingos. Pasąmonė gali padėti išspręsti visas problemas ir atskleisti kiekvieno
veiksmo priežastis. Kai tik išmoksite valdyti šias paslėptas galias, tapsite pakankamai pajėgūs ir
išmintingi judėti į priekį visa ko pertekę, saugūs, laimingi ir savarankiški.
Aš mačiau, kaip pasąmonės galia išgydė suluošintus žmones ir grąžino jų kūnams sveikatą,
energiją ir stiprybę. Protas išlaisvino juos ir leido iš naujo patirti, ką reiškia jaustis linksmam,
sveikam ir laimingam. Jūsų pasąmonėje glūdi nuostabi gydomoji galia, kuri gali išgydyti sudrumstą
protą ir palaužtą dvasią. Ji gali atverti proto kalėjimo duris ir jus išlaisvinti. Ji gali išvaduoti jus iš
įvairaus pobūdžio materialinės ir fizinės priklausomybės.

Svarbiausia – darbo pagrindai

Kad ir ko jūs siektumėte, norėdami tapti pažangesni, turite žengti pirmą esminį žingsnį. Turite įgyti
universaliai pritaikomus darbo pagrindus. Norėdami išmokti, kaip naudotis savo pasąmone, turite
suvokti jos principus. Kai tai pasieksite, galėsite naudotis jos galiomis ir tvirtai žinoti, kokių rezultatų
sulauksite. Šios galios padės jums įgyvendinti konkrečius specifinius ketinimus ir tikslus.
Daugelį metų pagal profesiją buvau chemikas. Vienas dalykas, kurio išmokau ankstyvųjų studijų
metu, buvo toks: jeigu sujungsi du vandenilio atomus ir vieną deguonies, galutinis produktas bus
vanduo – ne atsitiktinai ir ne dažniausiai, bet visada. Jeigu paimsi vieną deguonies ir vieną anglies
atomą ir sujungsi juos, pagaminsi anglies monoksidą, nuodingas dujas. Bet jeigu pridėsi dar vieną
deguonies atomą, gausi anglies dioksidą, dujas, kurios kenkia gyvūnams, bet yra gyvybiškai svarbios
augalams. Šie dėsniai yra universalūs ir nekintami. Juos mes vadiname principais.
Chemijos, fizikos ir matematikos principai niekuo nesiskiria nuo jūsų pasąmonės veikimo principų.
Jeigu norite pasinaudoti cheminėmis ar fizinėmis jėgomis, turite perprasti principus, pagal kuriuos jos
veikia. Jeigu norite pasinaudoti savo pasąmonės galia, taip pat turite suvokti jos veikimo principus.
Imkime bendrai pripažintą principą: vanduo neviršija savo lygio. Tai universalus dėsnis. Jis
taikomas visur, visada ir visiems skysčiams, savo savybėmis panašiems į vandenį.
Senovės egiptiečiai žinojo šį principą ir vadovavosi juo, norėdami padėti didžiųjų piramidžių
pamatus idealiame lygyje. Šiandien inžinieriai taiko jį projektuodami viską, pradedant melioracijos
sistemomis ir baigiant hidroelektrinėmis.
Arba šis principas: kaitinami metalai plečiasi. Jis galioja visur, visada ir visomis aplinkybėmis.
Jeigu kaitinsite gabalą plieno, jis plėsis nepaisant to, kur bus rastas – Kinijoje, Anglijoje, Indijoje ar
kosminėje stotyje.
Kaitinami metalai plečiasi. Tai universali tiesa. Tokia pati universali tiesa yra ir tai, kad nepaisant
to, ką jūs įteigtumėte savo pasąmonei, tai bus išreikšta erdvės ekrane kaip sąlyga, išgyvenimas ir
įvykis.
 Į jūsų maldą atsakoma todėl, kad jūsų pasąmonė yra principas. Sakydamas „principas“, turiu
omenyje būdą, kaip viskas vyksta. Pavyzdžiui, svarbus elektros principas yra aukštoji ir žemoji
įtampa. Jūs nepakeičiate šio principo įjungdami lemputę ar virdami ant elektrinės viryklės. Ne, jūs
naudojatės šiuo principu. Kartu su gamta galite padaryti nuostabių išradimų ir atradimų, kurie
džiugins žmoniją nesuskaičiuojamais būdais.
Jūsų pasąmonė yra principas. Jis veikia pagal tikėjimo dėsnį. Jūs turite žinoti, kas tai yra tikėjimas,
kodėl ir kaip jis veikia. Biblija paprastai, aiškiai ir gražiai moko:

Kas pasakytų šitam kalnui: „Pasikelk ir meskis į jūrą“, ir savo širdyje nesvyruotų, bet
tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi
prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.
MK, 11, 23–24

Proto dėsnis yra tikėjimo dėsnis. Tai reiškia, kad reikia tikėti tuo, ką mąstote, tikėti pačiu tikėjimu.
Jūs tiesiog sugalvojate, kad tikite, tik tiek ir nieko daugiau. Visą jūsų patirtį, įvykius, sąlygas ir
veiksmus sukuria jūsų pasąmonė, reaguodama į jūsų mintis. Nepamirškite, kad tokius rezultatus
atneša ne dalykai, kuriais tikėta, bet jūsų pačių tikėjimas. Nustokite tikėti blogais dalykais,
nuomonėmis, prietarais ir baimėmis, kurios vargina visą žmoniją. Pradėkite tikėti amžinomis
gyvenimo vertybėmis ir tiesomis, kurios niekada nesikeičia. Taip jūs pajudėsite į priekį, į viršų ir
priartėsite prie Dievo.
Visi, kurie perskaitys šią knygą ir kantriai vadovausis čia aprašytais pasąmonės principais, įgis
gebėjimus tiksliai ir efektyviai melstis už save ir kitus. Į jūsų maldą atsakoma pagal universalų
veiksmo ir atoveiksmio dėsnį. Mintis yra veiksmo pradžia. Atoveiksmis – tai pasąmonės atsakas į jūsų
mintį. Galvokite vien apie harmoniją, sveikatą, taiką, būkite geranoriški, ir jūsų gyvenimas
stebuklingai pasikeis.

Nepriklausomai nuo to, ar jūsų tikėjimo objektas yra realus, ar klaidingas, rezultatai
bus. Pasąmonė atsakys į jūsų galvoje gimusią mintį. Sutapatinkite tikėjimą su
galvojimu, ir to pakaks.

Jūs galite „perdaryti“ save, pateikę pasąmonei naują modelį.

Proto dvilypumas
Jūs turite tik vieną protą, bet šis protas susideda iš dviejų skirtingų ir tik jam būdingų funkcinių
dalių. Riba, kuri skiria šias dalis, yra gerai žinoma psichikos tyrinėtojams. Dvi proto funkcijos iš
esmės skiriasi viena nuo kitos. Kiekviena iš jų pasižymi tik jai būdingais požymiais ir galimybėmis.
Norint atskirti šias funkcijas, buvo sugalvota įvairių pavadinimų. Tarp jų – objektyvusis ir
subjektyvusis protas, sąmonė ir pasąmonė, aktyvusis ir pasyvusis protas, išorinis ir vidinis „aš“,
valingas ir nevalingas protas, vyriškasis ir moteriškasis protas ir daugybė kitų. Neatsižvelgiant į
reikšmes, visi minėti pavadinimai liudija šį esminį dvilypumą.
Norėdamas pabrėžti dvilypę proto prigimtį, knygoje vartojau terminus sąmonė ir pasąmonė. Jeigu
jums labiau patinka kita terminų pora, ją ir taikykite. Svarbiausia pripažinti ir suvokti dvilypę proto
prigimtį.

Sąmonė ir pasąmonė
 Kad būtų lengviau susipažinti su dviem proto funkcijomis, įsivaizduokite, kad jūsų protas – tai
sodas, o jūs – sodininkas. Jūs sėjate minčių sėklas į savo pasąmonę kiaurą dieną. Didžiąją laiko dalį
net nejaučiate, kad tai darote, nes sėklos yra įprastinis jūsų mąstymas. Ką pasėsite savo pasąmonėje,
tas ir užderės jūsų kūne ir aplinkoje.
Įsivaizduokite, kad jūsų pasąmonė yra derlinga lysvė, kurioje lengvai dygsta ir tarpsta visų rūšių
sėklos, tiek geros, tiek blogos. Jeigu pasėsite erškėčius, argi skinsite vynuoges? Jeigu pasėsite usnis,
argi jos užaugins jums figų? Kiekviena mintis – tai priežastis, o kiekviena sąlyga – tai rezultatas. Štai
kodėl taip svarbu kontroliuoti savo mintis. Taip galite kurti tik pageidaujamas sąlygas.
Pradėkite dabar sėti ramybę, laimę, gerus poelgius, draugiškumą ir gerovę. Ramiai, įsitikinę
pagalvokite apie šias vertybes, įrašykite jas į savo racionaliąją sąmonę. Ir toliau sodinkite šiuos
nuostabius minčių daigus savo proto soduose – taip jūs nuimsite nuostabų derlių.
Kai jūs mąstysite tinkamai, kai suprasite tiesą, kai į pasąmonę perduodamos mintys bus
konstruktyvios, harmoningos ir taikios, stebuklinga pasąmonės galia ims veikti. Ji suformuos
harmoningas sąlygas, malonią aplinką ir visa tai, kas geriausia. Kai imsite kontroliuoti savo
mąstymą, galėsite kreiptis į pasąmonę spręsdami bet kokias problemas ar sunkumus. Galima sakyti,
kad jūs sąmoningai bendradarbiausite su begaline jėga ir visagalybės įstatymu, kuris valdo viską.
Apsidairykite aplinkui. Nesvarbu, kur gyvenate ir kokiam visuomenės sluoksniui priklausote,
pastebėsite, kad didžioji dauguma žmonių nesigilina į savo vidinį pasaulį. Tačiau tie, kurie žino
daugiau, vis dėlto gerai įsiklauso į savo vidinį balsą. Jie suvokia, – kaip ir jūs tuoj suvoksite, – kad
vidinis pasaulis kuria išorinį pasaulį. Jūsų mintys, jausmai ir vaizdiniai parengia dirvą būsimai
patirčiai. Vidinis pasaulis yra vienintelė kuriamoji jėga. Viską, kas įgavo išraišką išoriniame
pasaulyje, jūs sąmoningai ar nesąmoningai sukūrėte mintyse, vidiniame savo pasaulyje.
Sužinoję tiesą apie sąmonės ir pasąmonės veikimo principus, pajėgsite visai nauja linkme pakreipti
savo gyvenimą. Jeigu norite pakeisti išorines sąlygas, turite pakeisti priežastį. Dauguma žmonių
stengiasi pakeisti sąlygas ir aplinkybes. Tai yra baisus laiko ir pastangų švaistymas. Jie nesupranta,
kad aplinkybes kuria priežastys. Norėdami iš savo gyvenimo pašalinti nesutarimus, maišatį,
nepriteklius ir apribojimus, turite pašalinti jų priežastį. Ta priežastis yra būdas, kuriuo jūs veikiate
savo sąmonę, mintys ir svajonės, kuriomis ją skatinate. Pakeiskite priežastį ir pakeisite rezultatą. Tai
taip paprasta.
Mes visi gyvename neišmatuojamoje neišsemiamų turtų jūroje. Jūsų pasąmonė labai jautriai
reaguoja į sąmoningas jūsų mintis. Šios sąmoningos mintys formuoja matricą, per kurią teka begalinis
pasąmonės intelektas, išmintis, gyvybinės jėgos ir energija. Formuokite šią matricą kuo pozityviau,
kad minėta begalinė energija galėtų atnešti jums kuo daugiau naudos.
Kiekviename knygos skyriuje bus pateikti konkretūs, specifiniai pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip
vadovautis proto dėsniais. Kai išmoksite taikyti metodus, vietoj nepritekliaus patirsite perteklių,
prietarus ir neišmanymą pakeis išmintis, vidinį nerimą – ramybė, nesėkmes – sėkmė, liūdesį –
džiaugsmas, tamsą – šviesa, nesantaiką – santarvė, baimę – tikėjimas ir pasitikėjimas. Negi galima
sulaukti didesnės palaimos?
Daugelis garsių mokslininkų, menininkų, poetų, dainininkų, rašytojų ir išradėjų puikiai nusimanė
apie sąmonės ir pasąmonės veiklą. Iš jos jie ir sėmėsi jėgų įgyvendinti savo tikslus.
Kartą Enrikę Karuzą, garsų operos tenorą, apėmė scenos baimė. Nenumaldomos baimės
išprovokuoti spazmai sukaustė gerklės raumenis. Balso stygas taip paralyžiavo, kad jis visai negalėjo
dainuoti. Jis stovėjo užkulisiuose, jau apsivilkęs kostiumą, o veidu upeliais tekėjo prakaitas. Po kelių
akimirkų dainininkas turėjo išeiti į sceną ir uždainuoti tūkstantinei nekantraujančių žiūrovų miniai.
Drebėdamas jis tarė: „Aš negaliu dainuoti. Visi pradės juoktis iš manęs. Mano karjera baigta.“
 Jis apsisuko ir žengė persirengimo kambario link. Bet staiga sustojo ir sušuko: „Mažasis „aš“
stengiasi nugalėti mano didįjį „aš“!“
Karuzas vėl pasuko link scenos ir išsitiesė. „Nešdinkis iš čia, – sukomandavo jis mažajam „aš“. –
Didysis „aš“ nori dainuoti.“ Sakydamas didysis „aš“, jis turėjo omenyje neribotą savo pasąmonės
galią ir išmintį. Jis pradėjo šaukti: „Dink iš čia, dink iš čia, didysis „aš“ rengiasi dainuoti!“
Dainininko pasąmonė sureagavo ir išlaisvino vidines gyvybines jėgas. Kai nuaidėjo kvietimas, jis
išėjo į sceną ir puikiai sudainavo. Klausytojai buvo sužavėti.
Kaip jau supratote, šis pavyzdys iliustruoja, kad Karuzas suvokė, jog egzistuoja du proto lygmenys
– sąmonė, arba racionalusis, ir pasąmonė, arba iracionalusis. Jūsų pasąmonė reaguoja, ir jos reakcija
priklauso nuo jūsų minčių pobūdžio. Kai jūsų sąmonę (Karuzo mažasis „aš“) apima baimė,
susirūpinimas ir nerimas, pasąmonė (didysis „aš“) išlaisvina negatyvias emocijas. Jos sukausto
sąmonę paniška baime, bloga nuojauta ir neviltimi. Kai jums taip atsitiks, pasekite garsiojo Karuzo
pavyzdžiu. Autoritetingai, tvirtai kalbėdami galite paveikti iracionalias emocijas, generuojamas jūsų
pasąmonėje. Jūs galite paliepti: „Ša. Ramiai. Aš save kontroliuoju. Tu turi paklusti man. Turi klausyti
mano komandų. Nesikišk ten, kur tau nereikia.“
Būsite sužavėti, kai pamatysite, kas įvyks, kai autoritetingai ir įtikinamai pakalbėsite su savo
iracionaliuoju „aš“. Jus užlies harmonijos ir ramybės jausmas. Pasąmonė yra priklausoma nuo
sąmonės. Todėl ji ir vadinama pasąmone.

Esminiai skirtumai ir veikimo būdai

Sąmonė veikia tarsi šturmanas ar kapitonas ant laivo tiltelio. Kapitonas vadovauja laivui. Jis siunčia
įsakymus vyrams ir moterims į mašinų skyrių. Šie savo ruožtu kontroliuoja garo katilus, prietaisus,
matuoklius ir t. t. Žmonės mašinų skyriuje nežino, kur plaukia; jie klauso įsakymų. Jie užplauktų ant
uolų, jeigu žmogus ant tiltelio duotų klaidingas arba neteisingas komandas, remdamasis savo
kompaso, sekstanto ar kitų prietaisų rodmenimis. Darbininkai mašinų skyriuje jam paklūsta, nes jis
vadovauja. Įgulos nariai neprieštarauja kapitonui, jie paprasčiausiai vykdo jo įsakymus, nes mano, kad
jis žino, ką daro.
Kapitonas yra savo laivo šeimininkas, todėl jo nurodymai visada vykdomi. Panašiai yra su sąmone,
kuri ir yra tas jūsų laivo – kūno, aplinkos ir reikalų – kapitonas ir šeimininkas. Jūsų pasąmonė priima
nurodymus, kuriuos jai siunčiate remdamiesi tuo, kuo sąmoningai tikite. Ji neabejoja nei jūsų
įsakymais, nei tuo, ar jie yra pagrįstai duodami.
Jei nuolat kartosite: „Negaliu sau to leisti“, pasąmonė priims tai paraidžiui. Ji pasirūpins, kad jums
nepasitaikytų proga nusipirkti tai, ko norite. Tol, kol jūs nenustosite kartoti: „Negaliu įsigyti šio
automobilio, tokios atostogos ne man, neįpirksiu šio namo“, galite būti tikri, kad pasąmonė vykdys
jūsų įsakymus. Taip ir gyvensite be šių dalykų ir kaltinsite nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.
Jums net neateis į galvą, kad patys sukūrėte tokias aplinkybes savo negatyviu mąstymu.
Kūčių vakarą jauna mergina Nina V., Pietų Kalifornijos universiteto studentė, vaikštinėjo
prašmatniame Beverli Hilso parduotuvių rajone. Niną buvo apėmusi laukimo nuotaika. Ji turėjo
praleisti atostogas su savo šeima Bafale, Niujorke.
Kai Nina ėjo pro parduotuvės vitriną, jos akį patraukė gražus ispaniškas odinis rankinukas su ilgu
dirželiu. Ji godžiai jį nužvelgė. Tada pastebėjo lapelį su kaina ir aiktelėjo.
Jau buvo besakanti: „Niekada negalėsiu nusipirkti tokio brangaus rankinuko.“ Bet atsiminė tai, ką
buvau minėjęs vienoje savo paskaitoje: „Niekada nebaikite neigiama fraze. Tučtuojau pakeiskite ją
teigiamu sakiniu ir pamatysite, kokie stebuklai įvyks jūsų gyvenime.“
Žiūrėdama pro stiklą, ji tarė: „Šitas rankinukas – mano. Aš sąmoningai to noriu ir mano pasąmonė
pasirūpins, kad jį gaučiau.“
Šiek tiek vėliau tą pačią dieną Nina susitiko su savo sužadėtiniu per išleistuvių pietus. Jis atsinešė
gražiai supakuotą dovaną. Sulaikiusi kvapą mergina ją išvyniojo. Tai buvo lygiai toks pat odinis
rankinukas, kurį ji ryte nusižiūrėjo ir identifikavo kaip savo. Ji tvirtai patikėjo tuo, ką sugalvojo. Tada
nustūmė viską į pasąmonę, turinčią galių įgyvendinti norus.
Vėliau Nina prasitarė man: „Aš neturėjau pinigų tam rankinukui, bet vis dėlto jis mano. Dabar jau
žinau, iš kur gauti pinigų ir kitų įvairių dalykų, kurių man reikia, žinau, kad viską galiu rasti savo
vidiniame neišsemiamame lobyne.“

Kaip sureagavo jos pasąmonė

Gavau laišką moters, vardu Rūta A., kuri buvo lankiusi mano paskaitas. Ji rašė:

Man septyniasdešimt penkeri, esu našlė, mano vaikai jau suaugę. Aš gyvenau viena
mažame pensione iš socialinės paramos. Gyvenimas man atrodė neįdomus, beviltiškas.
Tada prisiminiau jūsų paskaitą apie pasąmonės galias. Jūs sakėte, kad mintis galima
perteikti pasąmonei, tvirtai įtikėjus jas nuolat kartojant ir laukiant rezultato. Ar tai
įmanoma?
Nusprendžiau pabandyti. Neturėjau ko prarasti.
Pradėjau dažnai iš visos širdies kartoti: „Esu reikalinga. Esu mylima. Esu
laimingai ištekėjusi už gero, mylinčio ir dvasiškai turtingo vyro. Esu saugi ir
patenkinta.“
Kartojau tai daug kartų per dieną maždaug dvi savaites. Vieną dieną kampinėje
vaistinėje buvau supažindinta su pagyvenusiu vaistininku. Man jis pasirodė geras,
supratingas ir labai religingas. Jis buvo nuostabus atsakymas į mano maldą. Po
savaitės vyriškis man pasipiršo. Dabar mes leidžiame savo medaus mėnesį Europoje.
Aš žinau, kad tai sumanioji mano pasąmonė suvedė mus Dievo nurodymu.

Rūta atrado savo vidinį lobyną. Ji meldėsi iš visos širdies, ir nuolat kartojami teiginiai nugrimzdo į
pasąmonę kuriantį mediumą. Kai moteris patikėjo savo fantazijos vaisiais, jos pasąmonė atsiuntė
atsakymą, priviliodama tai, ko ji prašė. Rūtos pasąmoninis protas, išminties ir žinių šaltinis, suvedė ją
ir jos vyrą Dievo nurodymu.

Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, – apie viską,
kas dorybinga ir šlovinga.
FIL 4, 8

VERTA ĮSIMINTI
• Lobiai slypi jumyse. Čia ir ieškokite to, ko trokšta jūsų širdis.
• Garsiausi visų laikų žmonės mokėjo pasiekti ir išlaisvinti savo pasąmonės galias – tai jų
meistriškumo paslaptis. Jūs galite tą patį.
• Jūsų pasąmonė žino atsakymus į visus klausimus. Jeigu įteigsite savo pasąmonei prieš
užmigdami: „Noriu atsikelti 6 valandą ryto“, ji prikels jus nurodytu laiku.
• Pasąmonė sukūrė jūsų kūną, todėl gali jį išgydyti. Kiek-vieną vakarą užliūliuokite save mintimis
apie nuostabią sveikatą, ir pasąmonė, nuolankus jūsų tarnas, įvykdys jūsų įsakymus.
• Kiekviena mintis – tai priežastis, o kiekviena padėtis – rezultatas.
 • Jeigu norite parašyti knygą, sukurti nuostabią pjesę, pasakyti gerą kalbą auditorijai, su meile ir
įsitikinimu perteikite mintį pasąmonei, ir ji atitinkamai sureaguos.
• Kiekvienas žmogus yra tarsi kapitonas, vairuojantis laivą. Jis turi perduoti teisingus įsakymus,
kitaip laivas suduš. Panašiai ir jūs turite duoti tikslius nurodymus (mintis ir vaizdus) savo
pasąmonei, kuri kontroliuoja ir lemia visą jūsų patirtį.
• Niekada netvirtinkite: „Aš negaliu sau to leisti“ arba „Negaliu to padaryti“. Pasąmonė taip ir
pasielgs, kaip jūs sakote. Ji pasirūpins, kad jums pritrūktų pinigų ar galimybių padaryti tai, ką
norite. Tvirtinkite: „Aš galiu padaryti viską, mano pasąmonė man padės.“
• Gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Jūs sugalvojate, kad tikite. Netikėkite tais dalykais, kurie
gali jums pakenkti arba sužeisti. Tikėkite, kad jūsų pasąmonės galia jus išgydys, įkvėps,
sustiprins ir praturtins. Ir jums bus duota pagal jūsų tikėjimą.
• Pakeiskite savo mąstymą ir jūs pakeisite likimą.

Esate savo sielos (pasąmonės) kapitonas ir savo likimo šeimininkas. Įsidėmėkite, jūs galite rinktis.
Rinkitės gyvenimą! Rinkitės sveikatą! Rinkitės laimę!
 2 Kaip dirba jūsų protas
Viskas, ką jūs sąmoningai nuspręsite ir pripažinsite esant tikra, -pasąmonė priims ir įgyvendins.
Patikėkite, kad jums šypsosi sėkmė, kad jus lydi apvaizda, kad elgiatės teisingai ir turite viską, kas
gyvenime geriausia.

PRO TAS YRA brangiausias jūsų turtas. Jis visada su jumis, bet pačias įstabiausias jo galias
įvaldysite tik tada, kai išmoksite juo naudotis. Kaip jau įsitikinote, egzistuoja du proto lygmenys –
sąmonė, arba racionalusis, ir pasąmonė, arba iracionalusis. Jūs mąstote sąmoningame lygmenyje, ir
viskas, ką paprastai mąstote, nugrimzta į pasąmonę, kuri ima kurti atsižvelgdama į jūsų mintis.
Pasąmonė yra jausmų buveinė, kuriantis pradas. Jeigu galvosite apie gėrį, jus lydės gėris; jeigu
galvosite apie blogį, jus persekios blogis. Būtent taip funkcionuoja jūsų protas.
Svarbiausia įsidėmėti štai ką: kai jūsų pasąmonė priima mintį, ji pradeda ją vykdyti. Pasąmonės
dėsniai vienodai galioja ir geroms, ir blogoms mintims, tai yra stulbinanti ir subtili tiesa. Jeigu šie
dėsniai bus taikomi negatyviu būdu, mąstymas taps nesėkmių, nusivylimo ir nepasitenkinimo
priežastimi. Tačiau jeigu įprastinis jūsų mąstymas bus harmoningas ir konstruktyvus, netrukus
džiaugsitės puikia sveikata, sėkme ir gerove.
Kai pradėsite teigiamai mąstyti ir jausti, neišvengiamai sužinosite, kas yra dvasinė ramybė ir
sveikas kūnas. Ko tik pareikalautumėte mintimis ir iš tikro to norėtumėte, jūsų pasąmonė sureaguotų
ir išpildytų jūsų troškimą. Jums tereikia priversti pasąmonę priimti jūsų mintį. Kai tai įvyks,
pasąmonė grąžins jums sveikatą, sukurs ramybę ir gerovę, kurios trokštate. Duokite įsakymą arba
nurodymą, ir pasąmonė įkūnys jai įteigtą mintį.
Protas veikia pagal šį dėsnį: reakciją ar atsaką, kurį gaunate iš pasąmonės, nulemia mintys ir idėjos,
kurias jūs sąmoningai sugalvojate.
Psichologai ir psichiatrai atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai mintys būna perduodamos į pasąmonę,
smegenų ląstelės sureaguoja. Vos tik pasąmonė priima kokią nors idėją, tuojau pat ima ją vykdyti.
Kad galėtų realizuoti savo ketinimus, apdorodama mintis ji panaudoja absoliučiai visas žinias, kurias
jūs sukaupėte per savo gyvenimą, ji pasitelkia neribotą vidinę jūsų galią, energiją ir išmintį. Siekdama
savo tikslo, neužmiršta nė vieno prigimties dėsnio. Kartais jai užtenka kelių akimirksnių, kad galėtų
išspręsti jūsų problemas, bet kartais tai užtrunka keletą dienų, savaičių ar dar ilgiau. Jos keliai yra
nežinomi.

Sąmonės ir pasąmonės skirtumai

Turite nepamiršti, kad sąmonė ir pasąmonė nėra du protai. Tai paprasčiausiai dvi to paties proto
raiškos sritys. Sąmonė yra racionalusis protas. Ji dalyvauja racionalaus pasirinkimo fazėje.
Pavyzdžiui, jūs renkatės knygas, namus ir savo gyvenimo partnerį. Jūs sąmoningai priimate visus
savo sprendimus. Kita vertus, pasąmonės procesai automatiškai palaiko širdies plakimą ir gyvybines
virškinimo, medžiagų apykaitos ir kvėpavimo funkcijas, nepriklausančias nuo sąmoningos jūsų
kontrolės.
Jūsų pasąmonė priima tai, kas jai teigiama, arba tai, kuo jūs sąmoningai tikite. Ji neapmąsto visko
taip, kaip sąmonė, ir neprieštarauja jums. Jūsų pasąmonė – lyg derlinga lysvė, kurioje dygsta visų
rūšių sėklos, geros ir blogos. Jūsų mintys yra aktyvios; jos ir yra tos sėklos. Neigiamos,
destruktyvios mintys ir toliau negatyviai veikia jūsų pasąmonėje. Anksčiau ar vėliau jos prasiverš ir
įgaus neigiamo turinio išorinį pavidalą.
Nepamirškite, jūsų pasąmonė netikrina, geros ar blogos, teisingos ar klaidingos yra mintys. Kaip ji
sureaguos, priklauso nuo jūsų minčių ir užuominų. Pavyzdžiui, jeigu sąmoningai nuspręsite, kad tai
ir tai yra tiesa, net jeigu klysite, jūsų pasąmonė priims tai kaip tiesą ir pradės rengti rezultatus, kurių
neabejotinai sulauksite, nes jūs sąmoningai nusprendėte, kad tai yra tiesa.

Psichologų eksperimentai
Psichologai ir kiti tyrinėtojai atliko nesuskaičiuojamą daugybę eksperimentų su užhipnotizuotais,
transo būsenos apimtais žmonėmis. Šie tyrimai aiškiai parodė, kad pasąmonė nevykdo atrankos ir
gretinimo procesų, kurie yra būdingi racionaliajam protui. Jūsų pasąmonė pasiduotų bet kokiai
įtaigai, netgi klaidingai. Jeigu jai bus kas nors įteigta, ji sureaguos taip, kaip jai įteigta.
Pailiustruoti, kokia imli yra jūsų pasąmonė, galima tokiu pavyzdžiu. Jeigu patyręs hipnotizuotojas
įteigs kuriam nors žmogui, kad jis yra Napoleonas Bonapartas ar netgi katė arba šuo, šis labai
kruopščiai atliks nurodytą vaidmenį. Kuriam laikui jo asmenybė pasikeičia. Jis pats tiki, kad yra tas,
kuo operatorius jį vadina.
Įgudęs hipnotizuotojas gali įteigti kuriai nors užhipnotizuotai savo klausytojai, kad jai niežti
nugarą, kitam – kad jam iš nosies bėga kraujas, kitai – kad ji yra marmuro skulptūra, kitai – kad ji
šąla ir kad temperatūra nukritusi žemiau nulio. Visi jie elgsis taip, kaip jiems įteigta, nekreipdami
jokio dėmesio į aplinką, visiškai neatitinkančią hipnozės metu įteigtų dalykų.
Šis paprastas pavyzdys iliustruoja skirtumus sąmonės, racionalaus proto, ir pasąmonės, kuri yra
neasmeniška, neišranki ir imli viskam, kuo jūs sąmoningai tikite. Todėl labai svarbu pasirinkti tokias
mintis, idėjas ir prielaidas, kurios atneš jums laimę, sveikatą, įkvėpimą ir pradžiugins sielą.

Terminų subjektyvusis ir objektyvusis protas paaiškinimas

Kartais sąmonė yra vadinama objektyviuoju protu, nes ji tyrinėja išorinius objektus. Objektyviuoju
protu jūs suvokiate objektyvųjį pasaulį. Jo stebėjimo priemonės – penki fiziniai pojūčiai.
Objektyvusis protas yra jūsų gidas ir vadovas pažįstant aplinką. Jūs įgyjate žinių savo jutimo
organais. Objektyvųjį protą ugdo stebėjimas, patirtis ir lavinimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pati
svarbiausia objektyviojo proto funkcija yra mąstymas.
Tarkim, kad jūs esate vienas iš šimto tūkstančių turistų, kurie kasmet aplanko Didįjį Kanjoną. Jūs
prieitumėte prie išvados, kad tai yra vienas iš nuostabiausių gamtos stebuklų pasaulyje. Tokią išvadą
padarytumėte remdamiesi savo stebėjimais, įvertinę jo gylį, sudėtingiausius uolų darinius,
nepakartojamą skirtingų geologinių sluoksnių spalvų žaismą. Tai yra jūsų objektyvaus proto darbas.
Pasąmonė dažnai vadinama subjektyviuoju protu. Subjektyvusis protas suvokia aplinką, bet ne
fiziniais pojūčiais. Sub-jektyvusis protas jaučia intuityviai. Tai jūsų emocijų buveinė ir atminties
saugykla. Subjektyvusis protas vykdo savo svarbų darbą, kai objektyvieji pojūčiai nefunkcionuoja.
Kitaip sakant, tai yra tas intelektas, kuris suaktyvėja, kai objektyvusis protas būna neveiklumo arba
miego būsenoje.
Subjektyvusis protas mato be regėjimo organų. Jis turi aiškiaregystės ir aiškiagirdystės gebėjimų:
gali matyti ir girdėti visai kitur vykstančius įvykius. Subjektyvusis protas gali palikti jūsų kūną,
nukeliauti į tolimas šalis ir grįžti su informacija, dažniausiai visiškai tikslia ir teisinga. Subjektyvusis
protas gali padėti jums skaityti kitų mintis, neatplėštus laiškus arba intuityviai perskaityti informaciją
neįjungtame kompiuteryje.
Kai suvoksime, kaip sąveikauja objektyvusis ir subjektyvusis protas, mums bus lengviau išmokti
tikrojo maldos meno.

Pasąmonė negali mąstyti kaip sąmonė

Pasąmonė neturi galimybių ginčytis ar abejoti tuo, kas jai liepiama. Jeigu pateiksite klaidingą
informaciją, ji priims ją kaip tiesą ir tinkamai apdoros. Jūsų teiginius, taip pat ir tuos, kurie buvo
neteisingi, ji perdirbs į aplinkybes, išgyvenimus ir įvykius.
Viskas, kas jums atsitiko, atsitiko dėl minčių, kurias tvirtai tikėdami įteigėte savo pasąmonei. Jeigu
perduodate į pasąmonę blogas, neigiamas mintis, būtina kuo greičiau jas atitaisyti. Užtikrintas būdas
tai -padaryti – sistemingai siųsti į pasąmonę konstruktyvias, harmoningas mintis. Jeigu jos bus dažnai
kartojamos, pasąmonė jas priims. Taip galėsite išsiugdyti naujus, kur kas sveikesnius mąstymo ir
gyvensenos įpročius, nes pasąmonė ir yra jūsų įpročių buveinė.
Įprastai sąmoningai mąstydami įspaudžiate pasąmonėje gilias žymes. Jeigu kasdienės jūsų mintys
bus harmoningos, taikios ir konstruktyvios, pasąmonė atsilieps į jas, sukurdama harmoningas, geras
ir konstruktyvias aplinkybes.
Ar nesate baimės, nerimo ir kitų destruktyvių mąstymo formų auka? Lengvai išsivaduosite, jeigu
pripažinsite savo pasąmonės galią ir pradėsite mąstyti apie laisvę, džiaugsmą ir geležinę sveikatą.
Kadangi jūsų pasąmonė yra kuriantis pradas ir jūsų dieviškumo šaltinis, ji pradės kurti laisvę ir
džiaugsmą, kuriuos nuoširdžiai skelbėte.

Didžiulė įtaigos galia

Iš to, ką aptarėme, galite susidaryti vaizdą, kad jūsų sąmonė tarnauja tarsi sargas prie vartų. Viena
iš esminių jos funkcijų – apsaugoti jūsų pasąmonę nuo klaidingos įtaigos. Priežastis, kodėl tai taip
svarbu, grąžina prie vieno iš svarbiausių proto dėsnių: jūsų pasąmonė yra labai jautri įtaigai. Kaip jau
žinote, pasąmonė negretina ir neskiria. Ji dėl nieko neabejoja ir nieko neapmąsto. Pastarąją funkciją
vykdo jūsų sąmonė. Jūsų pasąmonė paprasčiausiai reaguoja į spaudimą, kurį jai daro sąmonė. Ne ji
renkasi ir nusprendžia, kuria linkme pakreipti veiksmų eigą. Ji paprasčiausiai ima tai, kas jai
duodama.
Įtaiga – nepaprastai galinga jėga. Įsivaizduokite, kad esate ant laivo denio, kuris palengva siūbuoja į
šonus. Jūs prieinate prie savo bendrakeleivės, kuri atrodo šiek tiek išsigandusi, ir sakote: „Oho,
nekaip atrodai. Tavo veidas visiškai išblyškęs! Bijau, kad tuoj susirgsi jūros liga. Gal tave palydėti į
kajutę?“
Keleivė išbals. Jūsų užuomina apie jūros ligą patvirtins jos pačios nuogąstavimus ir nuojautą. Ji
leisis palydima į apatinį denį. Kai ji ten nusileis, negatyvi jūsų užuomina, su kuria ji sutiko, išsipildys.

Skirtinga reakcija į tą patį teiginį

Svarbu suprasti, kad skirtingi žmonės skirtingai sureaguos į tą patį teiginį. Taip yra todėl, kad
skiriasi jų visų atsparumo ir patiklumo lygis.
Įsivaizduokite, kad jūs laive pasirinkote ne bendrakeleivę, o nuėjote pas įgulos narį ir tarėte:
„Klausyk, drauguži, prastai atrodai. Ar nebijai, kad tave tuoj susuks jūros liga?“
Priklausomai nuo jūreivio temperamento, jis arba nusikvatos iš jūsų juoko, arba atsakys, kad
suklydote. Jūsų įtaiga visiškai jo nepaveikė, nes jis yra įsitikinęs, kad turi imunitetą jūros ligai. Taigi
jūsų mintis neišprovokavo baimės ar susirūpinimo, tik sustiprino pasitikėjimą savimi.
Žodynas paaiškins jums, kad įtaiga – tai ko nors įteigimas žmogui. Tai psichinis procesas, kurio
metu mintis ar idėja, kurią norima įteigti, įvertinama, priimama ar įvykdoma. Nepamirškite, įtaiga
negali padaryti jokios įtakos pasąmonei prieš sąmonės valią. Jūsų sąmonė yra pajėgi atmesti įtaigą.
Jūreivis visiškai nebijojo susirgti jūros liga. Jis buvo įsitikinęs, kad turi imunitetą, taigi negatyviu
teiginiu nepavyko išprovokuoti baimės. -Tačiau jūsų bendrakeleivė jau nuogąstavo dėl to, ar
nesusirgs. Todėl jūsų žodžiai ją paveikė.
Mes visi turime savo vidinių baimių, įsitikinimų, nuomonių. Šie vidiniai įsitikinimai veikia ir valdo
mūsų gyvenimą. Įtaiga pati savaime nedaro jokio poveikio. Ji tampa veiksminga tada, kai jūs
sąmoningai su ja sutinkate. Tik tada jūsų pasąmonės galia pradeda realizuoti tai, kas buvo įteigta.

Kaip jis neteko rankos

Daugelį metų aš reguliariai dėsčiau Londono tiesos forume, kurį senokai įsteigiau Kakston Hole.
Daktarė Evelina Flit, direktorė, papasakojo man apie vyrą, kurio duktė sirgo sunkia reumatoidinio
artrito forma ir skausminga odos liga, vadinamąja žvyneline, ir turėjo fizinių trūkumų. Ji gydėsi
įvairiausiais būdais, bet niekas, ką darė daktarai, nepadėjo. Tėvas nuolat kartodavo sau ir draugams:
„Atiduočiau savo dešinę ranką, kad mano duktė pasveiktų.“
Kaip pasakojo daktarė Flit, vieną dieną šeima išvažiavo pasivažinėti. Jų automobilis pateko į
avariją. Dešinioji tėvo ranka buvo nuplėšta iki peties. Kai jis grįžo namo iš ligoninės, sužinojo, kad
dukters artritas ir odos liga praėjo.
Turite labai atsargiai siųsti savo pasąmonei tik tuos teiginius, kurie gali jus išgydyti, palaiminti,
pakylėti ir įkvėpti jūsų tikslams. Nepamirškite, pasąmonė nesupranta juokų. Ji viską priima paraidžiui.

Kaip savitaiga gali išvaryti baimę

Savitaiga – tai tam tikrų konkrečių dalykų įteigimas pačiam sau. Kaip ir kiekviena priemonė,
blogai naudojama ji gali pridaryti žalos, o tinkamai – būti nepaprastai naudinga.
Džaneta R. buvo talentinga jauna dainininkė. Ją pakvietė dalyvauti perklausoje dėl vieno svarbaus
vaidmens statomoje operoje. Mergina nepaprastai norėjo ateiti į perklausą, bet kartu labai baiminosi.
Prieš tai ji buvo dainavusi komisijai tris kartus ir jai labai nepasisekė. Taip atsitiko todėl, kad ji
nuogąstavo, jog nepasiseks. Džanetos balsas buvo nuostabus, bet ji nuolat sau kartodavo: „Kai ateis
eilė dainuoti, mano balsas nuskambės klaikiai. Aš jiems nepatiksiu. Jie stebėsis, kaip apskritai drįsau
ateiti į perklausą. Aš dainuosiu, bet vis tiek žinau, kad man nepasiseks.“
Pasąmonė priėmė šią negatyvią įtaigą kaip reikalavimą, išpildė Džanetos mintis ir leido patirti jų
poveikį. Tai išprovokavo nevalinga savitaiga. Jos baimė peraugo į emocingas ir veiksmingas mintis,
kurios pagaliau virto realybe.
Ši jauna dainininkė sugebėjo nugalėti negatyvios savitaigos poveikį. Jai pavyko ją atremti
pozityviomis mintimis. Štai ką ji padarė. Tris kartus per dieną Džaneta užsidarydavo ramiame
kambarėlyje. Patogiai įsitaisydavo fotelyje, atsipalaiduodavo ir užsimerkdavo. Kiek galėdama
nuramindavo kūną ir mintis. Fizinis nejudrumas skatina protinį pasyvumą, tada protas tampa daug
imlesnis įtaigai.
Siekdama išstumti mintis apie baimę, ji kartodavo sau: „Aš puikiai dainuoju. Moku susitvardyti, esu
rami, pasitikiu savimi ir nesijaudinu.“ Per kiekvieną pasisėdėjimą ji lėtai, ramiai, tvirtai penkis–
dešimt kartų tai pakartodavo. Per dieną surengdavo tris tokius seansus, o dar vieną – prieš pat miegą.
Po savaitės ji visiškai atgavo savitvardą ir pasitikėjimą. Kai išaušo lemiama diena, Džaneta puikiai
pasirodė perklausoje ir gavo vaidmenį.

Sukurkite aiškų planą, kaip perduoti pasąmonei savo pageidavimus.

Niekada nesakykite „negaliu“. Nuslopinkite savo baimę šiuo teiginiu: „Aš galiu
padaryti viską, mano pasąmonė man padės.“

Kaip ji susigrąžino atmintį

Septyniasdešimt penkerių metų moteris visada didžiavosi savo atmintimi. Kaip ir visi, ji
užmiršdavo šį bei tą, bet nekreipė į tai jokio dėmesio. Vis dėlto, kai dar šiek tiek paseno, pradėjo
pastebėti tokius atvejus ir ėmė nerimauti. Kiekvieną kartą, kai ką nors pamiršdavo, pagalvodavo sau:
„Turbūt dėl amžiaus pradedu prarasti atmintį.“
Ši negatyvi savitaiga netrukus davė rezultatų: vis daugiau ir daugiau vardų bei įvykių dingdavo iš
jos atminties. Ji beveik puolė į neviltį. Tada, laimei, suprato, kaip žaloja save. Senutė nusprendė
pakreipti reikalą priešinga linkme. Kiekvieną kartą, kai ją apimdavo pagunda pagalvoti „prarandu
savo atmintį“, sustabdydavo save. Maža to, ji sąmoningai atlikdavo atvirkštinę procedūrą. Keletą kartų
per dieną senutė teigdavo sau pozityvias mintis. Ji kartodavo:

Nuo šiandien mano atmintis kasdien vis gerėja. Aš visada, bet kuriuo metu ir bet
kurioje vietoje atsiminsiu tai, ką man reikės žinoti. -Įspūdžiai, kuriuos atkurs mano
atmintis, bus aiškūs ir tikslūs. Aš atsiminsiu juos automatiškai ir lengvai. Viskas, ką
tik užsimanysiu prisiminti, akimirksniu ir teisinga forma pasieks mano mintis. Aš
kiekvieną dieną jaučiuosi vis geriau. Labai greitai mano atmintis bus kaip niekad
gera.

Baigiantis trečiai savaitei, jos atmintis ėmė normaliai funkcionuoti.

Kaip jis nusikratė bjauraus būdo

Man teko konsultuoti vyrą, kurio santuoka ir karjera pateko į rimtą bėdą. Hugo D. problema buvo
jo nuolatinis irzlumas ir nesugyvenamas charakteris. Jis ir pats dėl to krimtosi, bet jeigu kas nors
bandydavo su juo apie tai pakalbėti, labai supykdavo. Hugo buvo įsitikinęs, kad visi prie jo kimba ir
kad reikia nuo jų apsiginti.
Patariau pabandyti jam nugalėti negatyvias mintis teigiama įtaiga. Keletą kartų per dieną – ryte, per
pietus ir vakare prieš užmiegant – vyriškiui reikėjo kartoti šiuos žodžius:

Nuo šiol mano nuotaika taisosi. Aš esu linksmas, patenkintas, malonus – tai normali
mano būsena. Kasdien tampu vis mielesnis ir supratingesnis. Savo entuziazmu
užkrečiu visus aplinkinius, aplink mane klesti džiaugsmas ir draugiškumas.
Džiaugsmas, linksmumas, geras ūpas – nuo šiol tai normali mano būsena.

Po mėnesio jo žmona ir bendradarbiai pastebėjo, kad tapo gerokai lengviau su juo bendrauti.

Heteroįtaiga
Heteroįtaiga – tai kitų žmonių daroma įtaiga. Visais laikais ir visose pasaulio šalyse įtaigos galia
buvo labai reikšminga žmonių gyvenimui ir jų mąstymui. Politinės pažiūros, religiniai įsitikinimai,
kultūriniai papročiai – visa tai klesti ir gyvuoja per amžius dėl heteroįtaigos.
Įtaiga gali būti puiki savikontrolės ir vidinės disciplinos ugdymo priemonė. Tačiau lygiai taip pat
ją galima pasitelkti norint kontroliuoti ir valdyti kitus, tuos, kurie nieko nežino apie tai, kaip veikia
psichikos dėsniai. Naudojama teigiamiems tikslams ši jėga yra nuostabi ir didinga. Tačiau negatyvioji
jos išraiška – vienas iš destruktyviausių būdų, kuriuo psichika gali veikti. Ji gali atnešti jums ilgalaikį
skurdą, nesėkmę, kančią, ligą ar nelaimę.

Ar sutinkate su kuriuo nors iš šių neiginių?

Vos tik gimstame, mus užgriūva negatyvių žodžių lavina. Nežinodami, kaip priešintis,
nesąmoningai juos priimame ir vėliau patiriame jų poveikį savo kailiu.
Štai keletas negatyvios įtaigos pavyzdžių:

• Tu negali.
• Tu visada buvai niekam tikęs.
• Tu neturėtum.
• Tau negalima.
• Tau nepasiseks.
• Neturi jokių šansų.
• Tu viską darai ne taip.
• Kokia iš to nauda?
• Viską lemia ne žinios, o pažintys.
• Kur ritasi pasaulis…
• Kas iš to, vis tiek niekam nerūpi.
• Nėra jokio reikalo taip stengtis.
• Dabar tu jau per senas.
• Reikalai vis blogėja ir blogėja.
• Gyvenimas – tai nesibaigianti kančia.
• Meilė – tik paukščiams.
• Tu paprasčiausiai negali laimėti.
• Būk atsargus, gali pasigauti baisią ligą.
• Niekuo negali pasitikėti.

Sutikdami su tokio pobūdžio aplinkinių teiginiais, jūs bendrininkaujate padėdami jiems išsipildyti.
Vaikystėje negalėjote apsisaugoti nuo artimų žmonių įtaigos. Net nežinojote, kad galima mąstyti
kitaip. Protas, tiek sąmonė, tiek pasąmonė, jums tebuvo mįslė, dėl kurios nesukote sau galvos.
Paauglystėje, šiaip ar taip, jau galima rinktis. Galima pasitelkti konstruktyvią savitaigą, kuri veikia
kaip terapinė priemonė, ir pakeisti stereotipus, kurie jums buvo įteigti praeityje. Pirmiausia reikia
suvokti, kokios kitų peršamos mintys daro jums įtaką. Jeigu jų neišnagrinėsite, jos gali paveikti jūsų
elgesį ir žlugdyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Konstruktyvus mąstymas gali išlaisvinti jus iš
gausybės negatyvių žodžių įtakos, kuri gali iškreipti jūsų gyvenimo būdą, pristabdydama arba iš viso
nuslopindama gerų įpročių ugdymą.

Galite neutralizuoti negatyvią įtaigą

Paimkite laikraštį arba įsijunkite televizijos naujienas. Kiek-vieną dieną jūs išgirstate begalę
istorijų, kurios gali pasėti beprasmiškumo, baimės, nerimo, susirūpinimo ir gresiančios pražūties
sėklas. Jeigu nesipriešinsite ir imsite jas į širdį, dėl šių baime persunktų minčių -galite -prarasti norą
gyventi. Tačiau kai tik suvoksite, kad jums nereikia jų priimti, prieš jus atsivers daugybė galimybių.
Jūs turite vidinių galių neutralizuoti šias destruktyvias mintis, sustiprindami savo pasąmonę
konstruktyvia savitaiga.
Reguliariai pasitikrinkite, kokias negatyvias mintis aplinkiniai jums bruka. Jūs turite išsivaduoti iš
destruktyvios heteroįtaigos pinklių. Visi mes nukentėjome nuo jos būdami vaikai, paaugliai ir sulaukę
pilnametystės. Jeigu atsigręžtumėte atgal, nesunkiai prisimintumėte, kaip tėvai, draugai, giminaičiai,
mokytojai ir bendradarbiai rėmė negatyvios įtaigos kampaniją.
Nuodugniai išnagrinėkite jų žodžius ir įsigilinkite į potekstes. Išsiaiškinsite, kad dauguma jų
teiginių tebuvo paprasčiausia propaganda. Slaptas jos tikslas buvo ir yra įdiegti baimę ir jus
kontroliuoti.
Šis heteroįtaigos procesas vyksta kiekviename name, biure, fabrike ar klube. Jūs pamatysite, kad
dauguma teiginių, kuriuos sako žmonės (žino jie tai ar ne), turi priversti jus galvoti, jaustis ir elgtis
taip, kaip jie nori, taip, kaip jiems naudinga, nesvarbu, pakenks jums tai ar ne.

Kaip įtaiga pražudė žmogų

Tolimas mano giminaitis nuvyko į Indiją išsiburti su magiškuoju krištolu ir paprašė būrėjos
nupasakoti jo ateitį. Aiškiaregė pasakė, kad jo širdis šlubuoja. Moteris išpranašavo, kad jis mirs per
artimiausią jaunatį.
Mano giminaitis buvo priblokštas. Jis sukvietė visus šeimos narius ir papasakojo apie pranašystę.
Susitiko su savo teisininku, kad įsitikintų, ar galioja testamentas. Kai pabandžiau jį perkalbėti, jis man
atsakė, kad krištolinis rutulys seniai garsėja savo magiškomis galiomis. Jis gali pridaryti daug gėrio
arba blogio tiems, kurie prie jo lietėsi. Mano giminaitis buvo įsitikinęs, kad visa tai yra tiesa. Kuo
labiau artinosi tas laikas, kai turėjo patekėti jaunas mėnulis, tuo labiau jis užsisklendė savyje. Prieš
mėnesį šis žmogus buvo laimingas, sveikas, energingas ir tvirtas. Dabar jis buvo ligonis. Išpranašautą
dieną jį ištiko mirtinas širdies priepuolis. Žmogelis mirė nežinodamas, kad pats išprovokavo savo
mirtį.
Turbūt ne vienas yra girdėjęs panašių istorijų ir ne vienam per kūną nubėgo šiurpuliukai nuo
minties, kad pasaulis kupinas paslaptingų nekontroliuojamų jėgų. Taip, pasaulis kupinas jėgų, bet jos
nėra nei paslaptingos, nei nekontroliuojamos. Mano giminaitis nusižudė, leidęs veiksmingam
teiginiui prasiskverbti į jo pasąmonę. Jis tikėjo krištolinio rutulio galiomis, taigi visiškai įtikėjo
pranašyste.
Dabar pasižiūrėkime, kas būtų įvykę, jeigu vyriškis būtų taip, kaip mes, žinojęs pasąmonės veikimo
principus. Viską, kuo sąmonė, žmogaus racionalusis protas, patiki, pasąmonė priima ir pradeda
vykdyti. Mano giminaitis buvo patikliai nusiteikęs, kai nuvažiavo susitikti su ateities spėjike. Ji ištarė
negatyvų teiginį, o jis priėmė jį. Jis tapo įbaugintas. Jis nuolat galvojo apie nuosprendį, kad mirs per
artimiausią jaunatį. Jis visiems apie tai papasakojo ir pats rengėsi savo galui. Būtent išgąstis ir mirties
laukimas, kurį priėmė pasąmonė, priviliojo giltinę.
Moteris, kuri išpranašavo jo mirtį, turėjo ne daugiau galios nei akmenys ir pagaliai lauke. Jos
teiginys pats savaime negalėjo sukelti ar išprovokuoti mirties, apie kurią ji užsiminė. Jeigu šis
žmogus būtų žinojęs psichikos dėsnius, jis būtų visiškai atmetęs negatyvų teiginį ir nebūtų kreipęs į
jos žodžius jokio dėmesio. Jis ir toliau galėjo ramiai gyventi ir jaustis saugus, žinodamas, kad viskas
priklauso nuo jo paties minčių ir jausmų. Būrėjos pranašystė būtų atšokusi kaip guminis
kamuoliukas, mestas į šarvuotą tanką. Vyriškis galėjo lengvai neutralizuoti ir išsklaidyti jos žodžius,
nepadarydamas sau jokios žalos. Tačiau stokodamas supratimo ir žinių leidosi nužudomas.
Kitų žmonių teiginiai patys savaime negali padaryti jums jokios įtakos. Jie tampa veiksmingi tik
tada, kai paskatinate juos savo mintimis. Jūs turite sąmoningai pritarti. Turite pripažinti ir puoselėti
mintį. Tada ji taps jūsų asmenine mintimi ir pasąmonė užsiims jos realizacija.
 Nepamirškite, kad galite rinktis. Rinkitės gyvenimą! Rinkitės meilę! Rinkitės sveikatą!

Pagrindinės prielaidos galia

Nuo antikinės Graikijos laikų filosofai ir logikai tyrinėjo samprotavimo formą, vadinamą
silogizmu. Jūsų protas argumentuoja silogizmais. Paprastais žodžiais tariant, tai reiškia, kad jeigu
jūsų sąmonė nutaria, kad kokia nors pagrindinė prielaida yra teisinga, ta prielaida nulemia išvadą,
kurią padaro jūsų pasąmonė. Visai nesvarbu, koks konkretus klausimas ar problema yra nagrinėjama.
Jeigu prielaidos yra teisingos, išvados turi būti teisingos.

Pavyzdžiui:
• visi suformuoti dalykai keičiasi ir sunyksta;
• egipto piramidės yra suformuotas dalykas;
• vadinasi, piramidės pasikeis ir sunyks.

Arba štai:
• kiekviena dorybė yra pagirtina;
• gerumas yra dorybė;
• vadinasi, gerumas yra pagirtinas.

Abiem atvejais pirmas teiginys vadinamas pagrindine prielaida, o po teisingos prielaidos
neišvengiamai turi eiti teisinga išvada.
Vienas koledžo profesorius, kuris lankėsi keliose mano paskaitose, skaitytose Niujorke, miesto
rotušėje, vėliau atėjo su manimi pasikalbėti. Jis man pasiskundė: „Mano gyvenimas visiškai sujauktas.
Praradau sveikatą, turtą ir draugus. Viskas, prie ko tik prisiliečiu, nueina šuniui ant uodegos.“
Aš jam paaiškinau, kad logiška ir tiesioginė jo problemų priežastis – savižudiška pagrindinė
prielaida. Norėdamas pakeisti savo gyvenimą, šis profesorius turėjo sugalvoti naują pagrindinę
prielaidą. Jam reikėjo įtikinti save, kad begalinė pasąmonės išmintis veda, vadovauja ir globoja jį
dvasiškai, psichiškai ir materialiai. Jeigu jam tai pavyktų, pasąmonė automatiškai užvestų jį ant
teisingo kelio: padėtų priimti sprendimus, išgydytų kūną ir grąžintų dvasios ramybę.
Profesorius apgalvojo bendrą vaizdą, kokio gyvenimo norėtų, ir sukūrė tokią pagrindinę prielaidą:

Begalinė išmintis veda mane ir reikiama linkme kreipia kiekvieną mano žingsnį. Mano
sveikata puiki, mano protas ir kūnas paklūsta harmonijos dėsniams. Grožis, meilė,
ramybė ir gausa skirti man. Teisingo elgesio ir dieviškosios tvarkos principai valdo
visą mano gyvenimą. Žinau, kad pagrindinė mano prielaida remiasi amžinosiomis
gyvenimo tiesomis, taip pat žinau, jaučiu ir tikiu, kad mano pasą-monė atsilieps į
mano sąmoningas mintis.

Vėliau jis man atsiuntė tokią ataskaitą apie padarytą pažangą: „Kartojau pagrindinės prielaidos
teiginius lėtai, ramiai ir nuoširdžiai keletą kartų per dieną. Jaučiau, kaip jie grimzta giliai į mano
pasąmonę. Labai tikėjau proto dėsniais, kurių veiklos rezultatai netrukus turėjo išryškėti. Esu labai
dėkingas už patarimą, kurį man davėte, ir norėčiau pridurti, kad visi mano reikalai krypsta į gerąją
pusę. Tai veikia!“

Pasąmonė neprieštarauja
 Pasąmonė yra visažinė. Ji žino atsakymus į visus klausimus. Tačiau ji nežino, kad žino. Ji
nesiginčija ir jums neatsikalbinėja. Ji neprieštarauja: „Neturi teisės teigti man tokių minčių.“
Kai sakote: „Negaliu to padaryti“, „Dabar aš jau per senas“, „Negaliu priimti šių įsipareigojimų“,
„Gimiau po nelaiminga žvaigžde“, „Neturiu pažįstamų tarp politikų“, apvaisinate savo pasąmonę
tomis blogomis mintimis.
Tiesą sakant, jūs patys užblokuojate savo gerovę. Suvaržote savo gyvenimą nepritekliais,
apribojimais ir netenkate vilties.
Kai savo sąmonėje užprogramuojate kliūtis, trukdžius ir gaišatį, patys atsižadate pasąmonės
išminties ir intelekto. Iš esmės nusprendžiate, kad pasąmonė negali išspręsti jūsų problemų. Tai
atveda prie protinio ir emocinio išsekimo, lydimo ligų ir nervinių sutrikimų.
Jeigu norite susigaudyti, ko iš tiesų trokštate, ir nugalėti neviltį, keletą kartų per dieną drąsiai
tvirtinkite:

Begalinis intelektas, kuris įkvėpė man šį troškimą, veda, pataria ir atskleidžia man
tobulą planą, kaip įgyvendinti savo troškimą. Žinau, kad giluminė mano pasąmonės
išmintis dabar rengia atsakymą, ir tai, ką aš jaučiu ir ko reikalauju savo širdyje,
išsipildys. Įsivyrauja pusiausvyra, darna ir ramybė.

Kita vertus, jeigu sakysite: „Nėra jokios išeities; man galas; ši dilema neišsprendžiama; man
sutrukdė ir išardė planus“, nesulauksite jokio atsakymo ar reakcijos iš savo pasąmonės. Jeigu norite,
kad pasąmonė dirbtų jūsų labui, turite jai perduoti teisingus prašymus ir laukti jos paramos. Ji visada
dirba jūsų labui. Šią akimirką ji kontroliuoja jūsų širdies ritmą ir kvėpavimą. Kai įsipjaunate pirštą, ji
pradeda sudėtingą gydymo procesą. Pati fundamentaliausia jos tendencija nukreipta gyvenimo link. Ji
visada siekia jumis rūpintis ir jus apsaugoti.
Pasąmonė pati gali mąstyti, bet ji perima jūsų minčių ir vaizdinių modelius. Kai ieškote atsakymo į
rūpimą klausimą, pasąmonė atsako, bet ji laukia, kol jūs sąmoningai apsispręsite ir pareikšite tikslią
nuomonę. Turite įsisąmoninti, kad atsakymas slypi jūsų pasąmonėje. Jeigu sakote: „Nemanau, kad yra
kokia nors išeitis; visiškai susipainiojau ir pasimečiau; kodėl negaunu jokio atsakymo?“,
neutralizuojate savo maldą. Tarsi kareivis, žygiuojantis vietoje, naudojate gyvybinę energiją, bet
nejudate į priekį. Pristabdykite proto krumpliaračius. Atsipalaiduokite. Išmeskite viską iš galvos.
Ramiai kartokite:

Mano pasąmonė žino atsakymą. Dabar jį man siunčia. Aš dėkoju, nes esu įsitikinęs,
kad begalinis pasąmonės intelektas žino viską ir tuoj pateiks man idealų atsakymą.
Tvirtu įsitikinimu išlaisvinu didingas, triumfuojančias pasąmonės jėgas. Aš
džiaugiuosi, kad taip yra.

Verta įsiminti
• Galvokite apie gėrį, ir jus lydės gėris. Jei galvosite apie blogį, jus persekios blogis. Ką galvojate
per dienas, tas jums ir nutiks.
• Jūsų pasąmonė jums neprieštarauja. Ji sutinka su jūsų sąmoningais sprendimais. Jeigu sakysite:
„Negaliu sau to leisti“, pasąmonė išpildys jūsų žodžius. Pasirinkite geresnę mintį. Nutarkite: „Aš
tai nusipirksiu. Tvirtai apsisprendžiau.“
• Jūs galite rinktis. Rinkitės sveikatą ir džiaugsmą. Galite apsispręsti, būsite draugiški ar
nusiteiksite priešiškai. Būkite paslaugūs, linksmi, geranoriški, malonūs, ir atsilieps visas
 pasaulis. Tai geriausias metodas išsiugdyti nuostabų charakterį.
• Sąmonė yra it sargas prie vartų. Svarbiausia jos funkcija – apsaugoti jūsų pasąmonę nuo
klaidingos įtaigos. Patikėkite tuo, kad gali įvykti ir jau vyksta kas nors gera. Jūs galite rinktis –
čia slypi jūsų stiprybė. Rinkitės laimę ir gausą.
• Kitų žmonių teiginiai ir užuominos negali jums pakenkti. Įtakingos yra tik jūsų pačių mintys.
Galite rinktis atmesti kitų negatyvias mintis bei teiginius ir patvirtinti gėrį. Patys galite nuspręsti,
kaip sureaguosite.
• Galvokite, ką kalbate. Turite gerai pasverti kiekvieną savo žodį. Niekada nesakykite: „Man
nepasiseks; prarasiu darbą; neturiu iš ko mokėti nuomos.“ Jūsų pasąmonė nesupranta juokų. Ji
įgyvendins viską, ką jūs sakote.
• Jūsų protas nekuria blogio. Jokia gamtos jėga nesukelia blogio. Viskas priklauso nuo to, kaip
jūs naudojate gamtos jėgas. Naudokitės savo protu taip, kad laimintumėte, gydytumėte ir
įkvėptumėte aplinkinius žmones.
• Niekada nesakykite „negaliu“. Nuslopinkite savo baimę šiuo tei-giniu: „Aš galiu padaryti viską,
mano pasąmonė man padės.“
• Mąstydami remkitės amžinosiomis gyvenimo tiesomis ir principais, o ne baime, neišmanymu ir
prietarais. Neleiskite aplinkiniams mąstyti už jus. Galvokite ir spręskite patys.
• Esate savo sielos (pasąmonės) kapitonas ir savo likimo kalvis. -Nepamirškite, kad turite
galimybę rinktis. Rinkitės gyvenimą! Rin-kitės meilę! Rinkitės sveikatą! Rinkitės laimę!
• Viską, kuo jūs sąmoningai patikėsite, pasąmonė perims ir įgy-vendins. Patikėkite, kad jums
šypsosi sėkmė, kad jus lydi apvaizda, kad elgiatės teisingai ir turite viską, kas gyvenime yra
geriausia.

Nupiešę mintyse galutinį vaizdą, paskatinsite pasąmonę atsiliepti ir perkelti šį vaizduotės kūrinį į
tikrovę.


 3 Pasąmonės stebuklai
Kvaila tikėti ligomis ir dalykais, kurie gali jus žaloti ar pakenkti. Tikėkite geležine sveikata,
klestėjimu, taika, gerove ir Dievo apvaizda.

JŪSŲ PASĄMO NĖS G ALIA yra neišmatuojama. Ji įkvepia ir rodo jums kelią. Ji iškelia ryškius
reginius iš atminties lobyno. Pasąmonė kontroliuoja jūsų širdies plakimą ir kraujo cirkuliavimą.
Reguliuoja maisto virškinimą, pasisavinimą ir šalinimą. Kai suvalgote gabalėlį duonos, pasąmonė
paskirsto jį po audinius, raumenis, kaulus ir kraują. Pats išmintingiausias žmogus visoje žemėje
negalėtų suvokti šių procesų. Pasąmonė kontroliuoja visus jūsų kūno gyvybinius procesus ir
funkcijas. Ji žino atsakymus į visus klausimus.
Jūsų pasąmonė niekada nemiega, niekada nesiilsi. Ji nuolat darbuojasi. Norėdami įsitikinti, kokia
stebuklinga galia slypi jūsų pasąmonėje, prieš miegą imkite aiškiai tvirtinti, kad norite įgyvendinti
kokį nors konkretų tikslą. Labai nustebsite ir apsidžiaugsite, kai pamatysite, jog vidinės jūsų jėgos
padės jums pasiekti pageidautą rezultatą. Tai galios ir išminties šaltinis, kuris tiesiogiai nuves jus prie
visagalybės. Tai jėga, kuri verčia suktis pasaulį, neleidžia planetoms nukrypti nuo kurso ir priverčia
saulę šviesti.
Pasąmonėje slypi jūsų idealai, siekiai ir altruistiniai potraukiai. Per pasąmonę Šekspyras suprato ir
sužinojo didžiąsias tiesas, kurios buvo nepasiekiamos eiliniams jo amžininkams. Per pasąmonę
Graikijos skulptorius Fidijas įgijo meistriškumo ir įgūdžių grožį, tvarką, simetriją ir proporcijas
perteikti per marmurą ir bronzą. Pasąmonė yra gilus šulinys, iš kurio garsieji menininkai semiasi
jėgų, keliančių kitiems pagarbą. Ji padėjo didžiajam Italijos menininkui Rafaeliui nutapyti Madoną, o
garsiajam Vokietijos kompozitoriui Bethovenui sukurti simfonijas.
Kai skaičiau paskaitas Jogos universitete Rišikeše, Indijoje, pasitaikė proga užmegzti ilgą pokalbį
su chirurgu, atvykusiu iš Bombėjaus. Jis man papasakojo stebinančią istoriją apie daktarą Džeimsą
Esdeilą.
Esdeilas buvo Škotijos chirurgas, kuris 1840–1850 metais dirbo Bengalijoje. Eteris ar kiti
modernūs cheminės anestezijos metodai buvo pradėti taikyti gerokai vėliau. Nepaisant to, daktaras
Esdeilas 1845–1846 metais padarė maždaug keturis šimtus įvairaus pobūdžio sudėtingų chirurginių
operacijų. Tarp jų – amputacijos, nepiktybinių ir piktybinių auglių šalinimas, akių, ausų ir gerklės
operacijos. Visos šios operacijos buvo atliktos be skausmo tik pasitelkus įtaigą. Pacientai sakėsi
nejutę jokio skausmo, be to, nė vienas iš jų nemirė per operaciją.
Taip pat stebėtina yra tai, kad, palyginti su bendra chirurgijos praktika, Esdeilo pacientų
mirtingumas buvo labai nedidelis. Jis gydė gerokai anksčiau negu Vakarų mokslininkai, tokie kaip
Luisas Pasteras ir Džozefas Listeris, būtent jis atkreipė dėmesį į tai, kad infekcijas sukelia bakterijos.
Iki tol niekam neatėjo į galvą, kad pooperacinės infekcijos kyla dėl nesterilių instrumentų ir
užkrečiamųjų organizmų. Nepaisant to, Esdeilas įteigdavo hipnozės būsenoje esantiems savo
pacientams, kad neišplis jokia infekcija ir nebus kraujo užkrėtimo, ir jų pasąmonė sureaguodavo į jo
teiginį. Ji išjudindavo procesus, kurie užkirsdavo kelią mirtinai pavojingai infekcijai.
Tik pamanykite: daugiau kaip prieš pusantro šimto metų šis škotų chirurgas, kuris išmaišė pusę
pasaulio, atrado, kaip galima priversti pasąmonę daryti stebuklus. Nuo šios minties jus turėtų
sukaustyti pagarbi baimė. Transcendentinės galios, kurios įkvėpė daktarą Esdeilą ir apsaugojo nuo
mirtino pavojaus jo pacientus, gali tapti pavaldžios ir jums.
Pasąmonė gali išlaisvinti jus nuo erdvės ir laiko priklausomybės. Ji gali numalšinti bet kokį
skausmą ir kančią. Ji gali išspręsti visas jūsų problemas, kad ir kokios jos būtų. Jūsų kūne slypi
išmintis, kuri toli pralenkia intelektą ir verčia jus stebėtis savo galimybėmis. Tokia patirtis priverstų
džiūgauti ir patikėti tuo, kad jūsų pasąmonė gali daryti tikrus stebuklus.

Pasąmonė – tai jūsų gyvenimo knyga

Mintys, įsitikinimai, nuomonės, teorijos ar dogmos – viskas, ką įrašote, išgraviruojate ar
įspaudžiate savo pasąmonėje, – materializuojasi ir susiklosto kaip objektyvios aplinkybės, sąlygos ir
įvykiai. Tai, ką išreikšite viduje, pasireikš ir išorėje. Gyvenimas turi dvi puses – objektyviąją ir
subjektyviąją, matomą ir nematomą, mintį ir jos išraišką.
Mintys yra priimamos kaip nerviniai signalai galvos smegenų, sąmoningo mąstymo organo,
žievėje. Kai sąmonė, arba objektyvusis protas, galutinai priima mintį, ji persiunčiama į smegenų
žievę. Ten mintis virsta kūnu ir įgyja išraišką tikrovėje.
Jau anksčiau buvo akcentuota, kad jūsų pasąmonė negali prieštarauti. Ji elgiasi taip, kaip jai
liepiate. Jūsų sprendimą ar sąmoningai padarytas išvadas ji priima kaip galutines. Todėl ir sakoma,
kad jūs nuolat darote įrašus savo gyvenimo knygoje, nes jūsų mintys virsta jūsų patirtimi.
Amerikiečių filosofas Ralfas Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą
dieną.“

Ką pasąmonė gauna, tą ir atiduoda

Viljamas Džeimsas, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad pasąmonėje slypinti jėga
gali išjudinti pasaulį. Jūsų pasąmonė – tai begalinis intelektas ir beribė išmintis. Ji semiasi energijos
iš nežinomų šaltinių ir yra vadinama gyvenimo dėsniu. Nesvarbu, ką įteigsite savo pasąmonei, ji
išjudins dangų ir žemę, kad įgyvendintų jūsų norus. Todėl turite siųsti tik geras idėjas ir
konstruktyvias mintis.
Pagrindinė priežastis, kodėl pasaulyje tiek daug chaoso ir kančios, yra ta, kad labai daug žmonių
nieko nežino apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Kai šie du principai veikia darniai, harmoningai,
taikiai ir sinchroniškai, galite tikėtis sveikatos, laimės, ramybės ir džiaugsmo. Jums negresia jokia
liga ar nesutarimai, kai sąmonė ir pasąmonė bendradarbiauja darniai ir taikiai.
Antikos laikais Hermis Trismegistas garsėjo kaip žymiausias ir galingiausias visų laikų magas. Kai
po daugelio amžių turėjo būti atidengtas jo kapas, tie, kurie žinojo apie antikos gyventojų išmintį,
laukė su didžiausiu nekantrumu ir tikėjosi stebuklo. Buvo pasakyta, kad atidengus kapą bus atskleista
didžiausia visų laikų paslaptis. Taip ir buvo. Paslaptis buvo tokia:

Kaip viduje, taip ir išorėje;
Kaip viršuje, taip ir apačioje.

Kitaip sakant, ką įspausite savo pasąmonėje, tas įgaus išraišką ir erdvės ekrane. Tą pačią tiesą
skelbė Mozė, Isajas, Jėzus, Buda, Zaratustra, Laodzi ir kiti iškiliausi visų laikų pranašai. Tie dalykai,
kurie jums patiems atrodo teisingi, materializuosis kaip sąlygos, išgyvenimai ir įvykiai. Tarp
įspūdžio ir emocijos turi vyrauti pusiausvyra. Kaip danguje (jūsų protas), taip ir žemėje (jūsų kūnas ir
aplinka). Tai svarbus gyvenimo dėsnis.
 Jūs įsitikinsite, kad gamtoje viskas vyksta pagal veiksmo ir atoveiksmio, pasyvumo ir judėjimo
dėsnius. Šie du dėmenys turi būti subalansuoti, tada vyraus harmonija ir pusiausvyra. Tam ir gimėte,
kad gyvenimo principai galėtų ritmiškai ir harmoningai per jus cirkuliuoti. Kas įteka, tas ir išteka.
Koks įspūdis, tokia ir išraiška. Jūs nusiviliate tada, kai neišsipildo troškimai.
Jeigu galvosite neigiamai, destruktyviai, pagiežingai, blogos jūsų mintys įsiūbuos destruktyvias
emocijas, kurios turės būti išreikštos ir ieškos būdų, kaip išsilieti. Dažniausiai negatyvios emocijos
transformuojasi į opas, širdies veiklos sutrikimus, įtampą ir nerimą.
Ką šiuo metu galvojate apie save ir kaip jaučiatės? Jūsų mintis išduoda kiekviena jūsų egzistencijos
detalė. Jūsų energija, kūnas, turtinė padėtis, draugai ir socialinis statusas tobulai atspindi tai, ką jūs
apie save galvojate. Tai ir turėjau omenyje sakydamas, kad ką pasąmonei duodate, tą ji jums ir
atiduoda kiekvienu jūsų gyvenimo laikotarpiu.
Mus žaloja pačių rutuliojamos idėjos. Ar dažnai supykstate, išsigąstate, pavydite ar kerštaujate ir
taip žeidžiate save? Tai nuodai, kurie skverbiasi į jūsų pasąmonę. Gimdami jūs neatsinešėte šių
neigiamų nuostatų. Maitinkite savo pasąmonę gaivinančiomis mintimis ir iššluosite visus ją
užteršusius negatyvius įpročius. Jeigu nuolat tai darysite, visiškai apsivalysite nuo praeities blogio ir
daugiau niekada į jį neįklimpsite.

Pasąmonė išgydo odos vėžį

Asmeninis išgijimas akivaizdžiausiai įtikintų tuo, kad pasąmonė turi ypatingų gydomųjų galių.
Daugiau nei prieš keturiasdešimt metų man išsivystė odos vėžys. Lankiausi pas geriausius gydytojus,
kurie išbandė pačius pažangiausius gydymo metodus, kokius tik galėjo tada pasiūlyti medicina.
Niekas nepadėjo. Vėžys progresavo.
Tada vieną dieną dvasininkas, kuris labai gerai išmanė psichologiją, išaiškino man 139 psalmės
reikšmę. Jis atkreipė mano dėmesį į vieną fragmentą, kuriame buvo parašyta:

(…) į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo
prasidėjusi.
PS 139, 16

Jis paaiškino, kad žodis knyga reiškia mano pasąmonę, kuri iš mažiausios pirminės ląstelės sukūrė
ir suformavo visus mano organus. Dar jis paaiškino, kad jeigu jau mano pasąmonė sukūrė mano
kūną, tai ji taip pat gali atgaivinti ir pagydyti jį, vadovaudamasi pirminiu tobulu pavyzdžiu.
Minėtas dvasininkas parodė savo laikrodį. „Jį kažkas pagamino, – tarė jis. – Bet prieš tai, kol
laikrodis virto objektyvia realybe, laikrodžių meistras turėjo sukurti aiškų jo atvaizdą savo galvoje.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių laikrodis nustotų eiti, kaip jam priklauso, laikrodininkas jį pataisytų,
nes žino, kaip jis padarytas.“
Aš supratau, ką dvasininkas bando man pasakyti šia analogija. Pasąmonės intelektas, kuris sukūrė
mano kūną, buvo kaip laikrodininkas. Jis tiksliai žinojo, kaip gydyti, atgaivinti ir sutelkti visas mano
kūno gyvybines jėgas ir funkcijas. Bet kad jis galėtų deramai tai padaryti, aš turėjau pakišti jam mintį
apie idealią sveikatą. Tai suveiktų kaip priežastis, o rezultatas būtų išgijimas.
Suformulavau labai paprastą ir aiškią maldą.

Mano kūną, visus jo organus sukūrė begalinis pasąmonės intelektas. Jis žino, kaip
mane išgydyti. Pasąmonės išmintis suformavo organus, audinius, raumenis ir kaulus.
Šie neišsemiami vidiniai gydomieji šaltiniai dabar neatpažįstamai keičia kiekvieną
 mano kūno ląstelę, aš vėl esu vientisas ir tobulas. Aš žinau, kad dabar sveikstu, ir
dėkoju už tai. Nuostabūs yra darbai kuriančio intelekto, slypinčio mano kūne.

Kartojau šią paprastą maldą garsiai du tris kartus per dieną maždaug po penkias minutes. Po kokių
trijų mėnesių mano oda buvo lygi ir sveika. Vėžys buvo išgydytas. Mano gydytojas visiškai suglumo,
bet aš žinojau, kas atsitiko. Aš siunčiau į savo pasąmonę gaivinančias mintis apie vientisumą, grožį ir
tobulumą. Jos išstūmė mano pasąmonę užteršusius negatyvius vaizdinius bei mintis, kurie ir sukėlė
ligą.
Niekas negali atsirasti ant jūsų kūno prieš tai, kol nesukuriate atitikmens galvoje. Kai pakeičiate
mintį, užpildami ją nenutrūkstama teigiamų sakinių lavina, pakeičiate savo kūną. Tai bet kokio
gydymo esmė.

Visos ligos prasideda mūsų mintyse. Niekas negali atsirasti ant kūno prieš tai, kol
nesukuriame atitikmens savo galvoje.

Tėra vienas gydymo metodas – tikėjimas. Tėra viena gydomoji jėga, t. y. jūsų
pasąmonė.

Išsiaiškinkite, kas stiprina jūsų sveikatą. Duokite pasąmonei tinkamą kryptį, ir ji
išgydys jūsų dvasią ir kūną.

Kaip pasąmonė kontroliuoja visas kūno funkcijas

Nesvarbu, ar esate budrūs, ar miegate, jūsų pasąmonė nepaliaudama ir nepavargdama kontroliuoja
visas gyvybines kūno funkcijas. Sąmonei į šį procesą kištis nereikia. Kai miegate, jūsų širdis
nenustoja ritmingai plakti. Krūtinės ir diafragmos raumenys ir toliau pumpuoja orą į plaučius ir iš jų.
Taip anglies dioksidas, šalutinis kūno ląstelių veiklos produktas, pakeičiamas gaiviu deguonimi,
kurio jums reikia, kad organizmas galėtų toliau funkcionuoti.
Pasąmonė kontroliuoja ir jūsų virškinimo procesus, ir liaukų sekreciją, ir visas kitas nepaprastai
sudėtingas organizmo funkcijas. Visa tai vyksta nepaisant to, ar jūs būdraujate, ar miegate.
Jeigu jums prireiktų sąmoningai valdyti kūno funkcijas, be jokios abejonės, nepasisektų.
Tikriausiai mirtumėte labai greita mirtimi. Tai per daug sudėtingi ir painūs procesai. Dirbtinis širdies
ir plaučių aparatas, naudojamas širdies operacijų metu, yra vienas iš moderniosios -medicinos
technologinių stebuklų, bet tai, ką jis daro, yra nepalyginamai paprasčiau nei tai, ką dvidešimt
keturias valandas per parą nuolat daro jūsų pasąmonė.
Įsivaizduokite, kad jūs skrendate per vandenyną greitesniu už garsą reaktyviniu lėktuvu ir
užklystate į lakūnų kabiną. Jūs, žinoma, nemokėtumėte valdyti lėktuvo, bet tikrai nesunkiai
sutrukdytumėte pilotui ir pridarytumėte bėdos. Panašiai ir jūsų sąmonė negali valdyti kūno, bet gali
sutrukdyti deramai jį valdyti.
Susirūpinimas, nerimas, baimė ir depresija trukdo normaliai funkcionuoti širdžiai, plaučiams,
skrandžiui ir žarnynui. Medikų bendruomenė tik dabar pradeda pripažinti, kokios rimtos yra
vadinamosios su stresais susijusios ligos. Jas sukelia mintys, kurios sutrikdo harmoningą pasąmonės
darbą. Todėl tokiomis valandėlėmis, kai fiziškai ir protiškai jaučiatės sudirgę, geriau atsigulkite,
atsipalaiduokite ir pristabdykite mąstymo procesus. Pakalbėkite su savo pasąmone. Liepkite jai
ramiai, darniai ir tvarkingai tęsti savo veiklą. Pamatysite, kad kūnas vėl ims normaliai funkcionuoti.
Nepamirškite, kad turite kalbėti su savo pasąmone autoritetingai ir tvirtai. Ji atsakys įvykdydama jūsų
įsakymą.

Kaip priversti pasąmonę dirbti jūsų labui

Pirmiausia reikia suvokti, kad pasąmonė dirba nuolat. Ji yra veikli ir naktį, ir dieną, nepaisant to, ar
jūs jai darote įtaką. Pasąmonė nuolat užsiima jūsų kūno priežiūra, bet sąmoningai negalite nei
pajausti, nei išgirsti šio tylaus vidinio proceso. Jūs turite rūpintis sąmoningais dalykais, o ką veikia
pasąmonė – ne jūsų reikalas. Užverskite savo sąmonę gražiais lūkesčiais ir kasdien galvokite tiktai
apie mielus, teisingus, tikrus ir harmoningus dalykus. Dabar iš karto pradėkite rūpintis savo sąmone
ir širdies bei sielos gilumoje tvirtai tikėkite tuo, kad jūsų pasąmonė nuolatos išreiškia, atkuria ir
akivaizdžiai parodo tai, ką jūs paprastai galvojate.
Nepamirškite, vanduo įgyja vamzdžio, kuriuo jis teka, formą. Gyvenimo principams, kurie prateka
pro žemiškąjį jūsų apvalkalą, formą suteikia kasdienės jūsų mintys. Tvirtinkite, kad gydomosios
pasąmonės jėgos plūsta į jūsų kūną ir atneša darną, sveikatą, ramybę, džiaugsmą ir gausą. Galvokite
apie tai kaip apie gyvą intelektą, mielą pakeleivį, sutiktą kelyje. Tvirtai tikėkite, kad visa tai
nesustabdomai teka per jūsų kūną, gaivina, jus įkvepia ir praturtina. Sulauksite kaip tik tokių rezultatų.
Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą.

Gydomasis pasąmonės principas atgaivina regos nervus

Viena garsiausių gydomųjų šventyklų pasaulyje yra Lurdas, miestas pietvakarių Prancūzijoje. Lurdo
medicinos departamento archyvai yra perpildyti dosjė, kuriuose detaliai aprašomi autentiški atvejai,
paprastai vadinami stebuklingu išgijimu. Vienas iš daugelio pavyzdžių yra ponios Birė, aklos moters,
kurios regos nervai buvo atrofavęsi ir nenaudingi, istorija. Apsilankiusi Lurde ji atgavo regėjimą. Keli
daktarai, kurie tikrino moters regėjimą, nustatė, kad jos regos nervai ir toliau neveikia, bet ji matė! Po
mėnesio dar kartą patikrinus akis buvo nustatyta, kad jos regos organai jau funkcionuoja visiškai
normaliai.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad ponią Birė išgydė ne švento šaltinėlio vanduo. Moterį išgydė jos pačios
pasąmonė, kuri sureagavo į jos tikėjimą. Gydymo principams paklususi pasąmonė ėmė veikti pagal
minties -pobūdį. Tikėjimas – tai mintis, nugrimzdusi į pasąmonę. Patikėti – tai priimti ką nors už
gryną tiesą. Priimta mintis realizuojasi automatiškai.
Ponia Birė neabejotinai nuvyko į šventyklą labai tikėdama ir su viltimi. Giliai širdyje ji žinojo, kad
bus išgydyta. Jos pasąmonė atitinkamai sureagavo ir išlaisvino gydomąsias jėgas. Pasąmonė, kuri
sukūrė akį, tikrai gali atgaivinti apmirusį nervą. Tai, ką kuriantis principas sukūrė, gali ir atkurti.
Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą.

Kaip perteikti pasąmonei idėją apie tobulą sveikatą

Metodistų pastorius, su kuriuo susipažinau Johanesburge, Pietų Afrikoje, man papasakojo, kaip
jam pasisekė įveikti progresuojantį plaučių vėžį. Jis pasirinko tokį būdą: siuntė į pasąmonę mintis apie
tobulą sveikatą.
Mano prašymu, pastorius smulkiai aprašė visą veiksmų eigą ir atsiuntė man. Tuojau ir jums
perteiksiu jo mintis.

Keletą kartų per dieną aš pasistengdavau visiškai atsipalaiduoti protiškai ir fiziškai.
Atpalaiduodavau kūną kalbėdamas tokius žodžius:
„Mano pėdos atsipalaiduoja, mano kulkšnys atsipalaiduoja, mano kojos
atsipalaiduoja, mano pilvo raumenys atsipalaiduoja, mano širdis ir plaučiai
 atsipalaiduoja, visas mano kūnas atsipalaiduoja.“
Po kokių penkių minučių pasinerdavau į mieguistą, snaudulingą būseną. Tada
imdavau teigti:
„Dievo tobulumas dabar reiškiasi per mane. Mano pasąmonę persmelkia mintis
apie tobulą sveikatą. Mano atvaizdas, kurį sukūrė Dievas, yra tobulas, ir pasąmonė
idealiai atkuria mano kūną pagal tobulą atvaizdą, kurį sukūrė Dievas.“

Šis pastorius išgijo stebuklingai. Jis panaudojo labai paprastą ir veiksmingą metodą, kuriuo
pasąmonei galima perteikti mintį apie tobulą sveikatą.
Įteigti pasąmonei mintį apie gerą sveikatą galima ir kitu būdu: metodiškai ir sistemingai kurti
vaizdinius. Liepiau vienam vyrui, kuris sirgo funkciniu paralyžiumi, sukurti vaizduotėje ryškų
paveikslą, kaip jis vaikštinėja po savo biurą, liečia rašomąjį stalą, atsakinėja į telefono skambučius ir
daro daugybę kitų dalykų, kuriuos darytų, jeigu pasveiktų. Paaiškinau jam, kad šiuos išsigalvotus
vaizdus apie puikią sveikatą turi perimti jo pasąmonė.
Jis labai nuoširdžiai įsitraukė į vaidmenį. Galima sakyti, grįžo dirbti į biurą. Jis žinojo, kad siunčia
pasąmonei konkrečią ir tikslią medžiagą, su kuria ji dirba toliau. Pasąmonė veikė kaip juosta, kurioje
buvo fiksuojami vaizdai.
Vyriškis sistemingai ir intensyviai kūrė vaizdinius keletą savaičių. Pagaliau vieną dieną telefonas
suskambo tuo metu, kai kambaryje nieko nebuvo. Telefonas stovėjo per dvylika pėdų nuo jo lovos.
Nepaisant to, jis sugebėjo atsiliepti. Nuo tos valandos paralyžius jo nebekamavo. Gydomoji
pasąmonės galia priėmė jo vaizdinius ir pradėjo gydymo procesą.
Šio vyro negalia blokavo smegenų siunčiamus nervinius impulsus ir trukdė jiems pasiekti kojas.
Todėl jis negalėjo vaikščioti. Kai vyriškis visą savo dėmesį nukreipė į vidinę gydomąją galią, jėgos
grįžo ir jis vėl galėjo vaikščioti.

Visa, ko tikėdami melsite, gausite.
MT 21, 22

Verta įsiminti
• Pasąmonė kontroliuoja visus gyvybinius kūno procesus ir žino, kaip išspręsti visas problemas.
• Prieš užmigdami perduokite pasąmonei konkretų prašymą ir patys įsitikinkite, kokių stebuklingų
galių ji turi.
• Viskas, ką jūs įteigsite savo pasąmonei, materializuosis erdvės ekrane kaip sąlygos, išgyvenimai
ir įvykiai. Todėl turite labai gerai pasverti visas mintis ir idėjas, kurios jums ateina į galvą.
• Veiksmo ir atoveiksmio dėsnis yra universalus. Jūsų mintis – tai veiksmas, o nesąmoninga
pasąmonės reakcija į mintį – atoveiksmis. Kontroliuokite savo mintis!
• Neviltis apima tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu jūs patys -darysite kliūtis, delsite ir
sunkinsite padėtį, jūsų pasąmonė su-reaguos atitinkamai. Taip jūs atsistosite skersai kelio savo
pačių gerovei.
• Gyvenimo principas turi tekėti nevaržomai. Maitinkite savo pasąmonę mintimis apie darną,
sveikatą bei ramybę, ir visos jūsų kūno funkcijos normalizuosis.
• Nuolat tikėkitės tik paties geriausio, o pasąmonė tiksliai atkurs tai, ką jūs kasdien galvojate.
• Įsivaizduokite, kad jūsų problema išsispręs ir baigsis laimingai, pajauskite laimėjimo virpulį,
nes tai, ką įsivaizduosite ir jausite, jūsų pasąmonė priims ir įgyvendins.
• Turite sąmoningai tvirtinti: „Tikiu, kad pasąmonės galia, kuri įkvėpė man šį norą, per mane jį ir
 išpildys.“ Taip išspręsite visus konfliktus.

Įsivaizduokite, kaip jūsų troškimas išsipildo, iš tikrųjų tai pajauskite. Apgalvokite viską iki galo ir
neabejotinai sulauksite rezultatų.


 4 Gydymas įtaiga senovėje
Galvokite apie gėrį, ir jus lydės gėris. Galvokite apie blogį, ir jus persekios blogis. Ką galvojate per
dienas, tas jums ir nutiks.



PER AMŽIUS visų kontinentų, klimato juostų ir kultūrų gyventojai instinktyviai žinojo, kad kažkur
slypi gydomoji galia, kuri gali atkurti žmogaus kūno galimybes ir funkcijas, grąžinti normalų
darbingumą ir gerą sveikatą. Jie tikėjo, kad tam tikromis aplinkybėmis galima kreiptis į šią
nesuprantamą jėgą, nes tinkamai iškviesta ji galėtų palengvinti žmogaus kančias. Kiekvienos tautos
istorija pateikia įrodymų apie tokio tikėjimo atvejus.
Senovėje buvo manoma, kad paslaptingai padėti ar pakenkti žmonėms, taip pat išgydyti ligonį gali
dvasininkai, žiniuonės ir šventieji. Buvo tikima, kad pats Dievas suteikė jiems įvairių galių, tarp jų –
gydyti žmones.
Gydymo procedūros ir procesai įvairavo skirtingose pasaulio vietose, bet dažniausiai tai buvo
malda ir aukojimas Dievui; įvairios apeigos, tokios kaip šventinimai ir užkalbėjimai; amuletų,
talismanų, žiedų, reliktų ir atvaizdų naudojimas.
Pavyzdžiui, antikinių šventyklų žyniai savo pacientams įmaišydavo narkotikų, o šiems užmigus
įteigdavo įvairias mintis pasitelkę hipnozę. Ligoniams būdavo sakoma, kad Dievas būtinai aplankys
juos miegančius ir išgydys. Labai daug žmonių iš tikro pasveikdavo.
Hekatės garbintojams reikėdavo sumaišyti driežus su sakais, smilkalais bei mira ir sutrinti visa tai
po atviru dangumi, po mėnulio pjautuvu. Atlikę šias keistas ir mistiškas apeigas, jie melsdavo deivę
priimti vaistus, kuriuos ką tik sumaišė, ir eidavo miegoti. Jeigu tikėjimas būdavo pakankamai tvirtas,
jie deivę susapnuodavo. Ši apeiga, kuri mūsų akimis atrodo tokia keista, netgi fantastiška, dažnai
išgydydavo žmones.
Senovės laikų žmonės sugalvodavo daug efektyvių būdų, kaip sužadinti nepaprastą pasąmonės
galią ir panaudoti ją gydymui. Jie žinojo, kad šios procedūros padeda, nors ir negalėdavo suprasti,
kaip ar kodėl. Dabar mums aišku, kad jie paveikdavo pasąmonę stipria įtaiga. Ritualai, stebuklingi
gėrimai ir amuletai puikiai įaudrindavo žmonių vaizduotę, todėl pasąmonė tapdavo labai imli
atkakliai žiniuonių įtaigai. Tačiau patį gydomąjį darbą atlikdavo tiktai ligonio pasąmonė.
Visais laikais neoficialūs gydytojai pasiekdavo puikių rezultatų tada, kai oficialios medicinos
atstovai nepadėdavo ir atimdavo ligoniams viltį pasveikti. Tai duoda peno pamąstymams. Kaip šiems
liaudies medicinos žinovams iš įvairiausių pasaulio kampelių pavyksta sėkmingai gydyti? Jų ligoniai
pasveiksta todėl, kad patys aklai patiki ir išlaisvina pasąmonėje slypinčias gydomąsias galias. Kuo
fantastiškesnius ir keistesnius vaistus ir metodus taiko žiniuoniai, tuo daugiau vilties, kad ligoniai
patikės -ypatingu tokių neįprastų dalykų veiksmingumu. Dėl sužadintos emocinės būsenos jiems
lengviau priimti gydančiojo teiginius tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai.

Bibliniai pasakojimai apie pasąmonės galių panaudojimą

 Ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gaunate, ir tikrai taip bus.
MK 11, 24

Dar kartą perskaitykite šį fragmentą ir atkreipkite dėmesį į laikų skirtumus. Veiksmažodžių prašote
ir gaunate esamasis laikas, o veiksmažodžio bus – būsimasis. Įkvėpimo pagautas raštininkas tokiu iš
pirmo žvilgsnio nereikšmingu gramatinių formų skirtumu bandė perteikti mums tai, kas yra
nepaprastai svarbu. Jeigu sugalvosime ir kaip neginčijamą faktą priimsime tiesą, kad mūsų troškimas
jau yra įvykdytas ir užbaigtas, kad jis jau yra įgyvendintas, mūsų noras iš tikrųjų bus realizuotas
ateityje.
Šio metodo sėkmė priklauso nuo tvirto įsitikinimo, kad mintis, idėja, vaizdinys – tai realus faktas.
Materializuojasi tik tie vaizduotės dariniai, apie kuriuos galvojama kaip apie faktiškai
egzistuojančius.
Šiais keliais paslaptingais žodžiais glaustai ir tiksliai paaiškinama, kaip pasinaudoti kuriamąja
mąstymo galia ir įtikinti pasąmonę, kad reikia kokio nors konkretaus dalyko. Mintis, idėja, planas ar
tikslas savo prigimtimi yra tokie pat realūs kaip jūsų ranka ar širdis. Vadovaudamiesi Biblijoje
nurodytu metodu, galutinai išmetate iš galvos visus svarstymus apie sąlygas, aplinkybes, bet ką, kas
gali išprovokuoti liūdnus padarinius. Proto soduose sėjate sėklas (mintis), kurios neabejotinai
subrandins apčiuopiamą derlių, jeigu netrukdysite joms dygti.
Pagrindinė sąlyga, kurią iškėlė Jėzus, – tikėjimas.
Gerai įsiskaitykite Bibliją: Tebūnie jums, kaip tikite. Kai sėjate į dirvą konkrečios rūšies sėklas,
neabejojate, kad užaugs tai, ką pasėjote. Žinote, kokios yra sėklos, todėl pasikliaudami augimo ir
žemdirbystės dėsniais laukiate daigų.
Tikėjimas, aprašytas Biblijoje, yra tam tikras mąstymo būdas, proto pozicija, vidinis įsitikinimas,
žinojimas, kad mintis, įsitvirtinusi sąmonėje, įgis pavidalą pasąmonėje ir bus išreikšta. Tam tikra
prasme tikėti reiškia priimti kaip tiesą reiškinius, kurių nepripažįstate protu ir jausmais. Kitaip sakant,
atsiriboti, neklausyti menko, racionalaus, analitinio, sąmoningo proto balso ir visiškai pasikliauti
vidine pasąmonės galia.
Štai vienas iš žinomiausių pavyzdžių apie biblinį gydymo būdą:

Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu
jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“ Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie
jums, kaip tikite.“ Ir atsivėrė jiems akys. Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas
nesužinotų!“
MT 9, 28–30

Sakydamas „Tebūnie jums, kaip tikite“, Jėzus atvirai apeliavo į neregių pasąmonę, kviesdamas ją
bendradarbiauti. Aklųjų tikėjimas pasireiškė didžiule viltimi, vidine nuojauta, tvirtu įsitikinimu, kad
įvyks stebuklas ir į jų maldą bus atsakyta. Taip ir nutiko. Šį gydymo būdą nuo seno -gerbia ir taiko
gydančios grupuotės iš viso pasaulio, nepaisant to, kokią religiją jos išpažįsta.
Žodžiais „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų“ Jėzus ragino išgydytus ligonius neaptarinėti savo
išgijimo su kitais. Jeigu šie nepaklausytų, juos galėtų sutrikdyti skeptiškas ir žeminantis netikinčiųjų
kritiškumas. Apnuodiję pasąmonę baimės, abejonių ir nerimo mintimis, jie savo ruožtu vėl galėtų
prarasti regėjimą, kurį grąžino Jėzaus ranka.
Kai ligoniai atėjo pas Jėzų, kad juos išgydytų, jie pasveiko dėl savo pačių tikėjimo, kurį sustiprino
Dievo sūnaus tikėjimas ir žinojimas apie gydomąją pasąmonės galią. Dvasioje jis tikėjo viskuo, ką
skelbė. Jis ir žmonės, kuriems reikėjo pagalbos, tapo vienu universaliu subjektyviu protu, ir tylus
vidinis jo žinojimas bei tikrumas gydomąja galia pakeitė negatyvius ir destruktyvius vaizdinius
ligonių pasąmonėje. Sėkmingas gydymas liudijo vidinį mąstysenos pasikeitimą. Savo įsakymais Jėzus
apeliavo ne tik į pacientų pasąmonę, bet ir į savo žinojimą, jausmus ir absoliutų tikėjimą tuo, kad
pasąmonė atsakys į valdingai ištartus žodžius.

Stebuklai įvairiose pasaulio šventyklose

Kiekviename kontinente, kiekvienoje šalyje yra šventyklų, kuriose stebuklingai išgyja žmonės. Kai
kurios garsėja visame pasaulyje, kai kurias žino tik tie, kurie gyvena šalia. Tiek išgarsėjusiose, tiek
mažiau žinomose šventyklose žmonės susigrąžina sveikatą dėl tos pačios priežasties ir talkinant toms
pačioms pasąmonės galioms.
Man teko lankytis keliose garsiose Japonijos šventyklose. Pagrindinis pasaulinės šlovės Diabutsu
šventyklos akcentas yra gigantiška bronzinė statula, kurios aukštis – keturiasdešimt dvi pėdos. Ji
vaizduoja į meditacijos ekstazę pasinėrusį Budą, kuris sėdi sukryžiavęs rankas ir palenkęs galvą.
Mačiau, kaip jaunuoliai ir seniai dėjo aukas prie jo kojų. Jie aukojo pinigus, vaisius, ryžius ir
apelsinus. Degė žvakutės, smilko smilkalai ir liejosi maldos bei prašymai. Įsiklausiau į vienos
mergaitės giesmę, kai ji rečitatyvu tardama maldos žodžius žemai nusilenkė ir paaukojo du apelsinus.
Ji dėkojo Budai už sugrąžintą balsą. Mergaitė buvo jį praradusi, bet išgijo šventykloje. Nuoširdus
tikėjimas, kad Buda padės vėl uždainuoti, jeigu ji atliks tam tikrą ritualą, pasninkaus ir ką nors
paaukos, padėjo įžiebti viltį ir tikėjimą. Šie jausmai sustiprino proto poveikį pasąmonei, kuri ir
atsiliepė į mergaitės maldą.
Vaizduotės ir aklo tikėjimo galios neįmanoma perdėti. Stebinantis pavyzdys – vieno mano
giminaičio iš Perto, Vakarų Australijos, atvejis. Žmogus sirgo tuberkulioze, liga buvo gerokai
pažeidusi jo plaučius. Šio žmogaus sūnus nusprendė padėti tėvui išsigydyti pačiam. Nuėjo pas jį į
namus ir papasakojo neseniai sutikęs keliaujantį vienuolį, turintį keistų galių. Šis vienuolis buvo ką tik
grįžęs iš ilgos viešnagės vienoje iš garsiausių gydomųjų šventovių Europoje. Ten jis įsigijo mažytę
Tiesos kryžiaus nuolaužą, įsodintą žiede, manoma, išlikusią nuo viduramžių. Per amžius
nesuskaičiuojamos kenčiančių žmonių minios išgydavo palietusios žiedą arba kryžiaus fragmentą.
Kai vaikinas išgirdo šią istoriją, papasakojo vienuoliui apie savo tėvo ligą ir paprašė paskolinti
žiedą. Vienuolis sutiko. Sūnus savanoriškai paaukojo vienuoliui 500 dolerių.
Kai sūnus parodė tėvui žiedą, vyriškis tiesiog išplėšė jį jaunuoliui iš rankų. Jis prispaudė žiedą prie
krūtinės, tyliai pasimeldė ir užmigo. Ryte jis buvo sveikas. Jokie klinikiniai tyrimai ligos požymių
neaptiko.
Apie stebuklingus išgijimus girdime nuolat. Ką tik papasakotas atvejis reikšmingas tuo, kad
nepaprastą istoriją sūnus sugalvojo pats. Iš tikrųjų jis pakėlė pirmą pasitaikiusią medžio atlaužą nuo
šaligatvio, nunešė pas juvelyrą, o šis įsodino jį į auksinį žiedą, papuoštą antikiniais ornamentais. Tada
nunešė tėvui.
Jūs, žinoma, suprantate, kad tėvą išgydė ne medžio gabalėlis, pakeltas nuo šaligatvio. Ne, tai
stipriai sužadinta vaizduotė ir tvirtas tikėjimas, kad netrukus jis bus visiškai sveikas. Vaizduotė ir
tikėjimas, arba subjektyvus jausmas, susivienijo į darnų duetą ir paskatino pasąmonės galias išgydyti
žmogų.
Tėvas niekada nesužinojo, kokį pokštą jam iškrėtė sūnus. Jeigu būtų sužinojęs, greičiausiai vėl būtų
atkritęs. Tačiau tuberkuliozė daugiau nepasikartojo. Jis ir toliau džiaugėsi puikia sveikata ir
atsisveikino su šiuo pasauliu visai dėl kitų priežasčių po penkiolikos metų, sulaukęs aštuoniasdešimt
devynerių.

Žinokite, kad tikėjimas yra lyg sėkla, pasėta žemėje; iš jos išaugs būtent tai, kas
pasėta. Pasėkite idėją (sėklą) mintyse, laistykite ir tręškite ją tikėjimu, ir ji sudygs.

Tapkite minčių inžinieriumi, pritaikykite išbandytus bei patvirtintus metodus ir
sukurkite didingesnį ir geresnį gyvenimą.

Išmokite melstis už jums brangius žmones, kai jie negaluoja. Nusiraminkite, ir jūsų
mintys apie išgijimą, gyvybinę jėgą ir tobulumą per bendrą subjektyvųjį protą pasieks
artimųjų mintis ir bus išreikštos.

Universalus gydymo principas

Niekam ne paslaptis, kad įvairios gydymo mokyklos gali pateikti dokumentais patvirtintų faktų apie
keisčiausius išgijimo atvejus. Jums turėtų ateiti į galvą logiška išvada, kad išgyjama pagal kažkokį
bendrą principą, kad egzistuoja kažkoks esminis gydymo organas ir procesas. Taip ir yra. Gydymo
organas yra pasąmonė, o gydymo procesas – tikėjimas.
Gerai pagalvokite apie šias fundamentalias tiesas:

• Proto funkcijos yra padalytos, vienas vykdo sąmonė, kitas – pasąmonė.
• Pasąmonė visada paklūsta įtaigos galiai.
• Pasąmonė kontroliuoja visas kūno funkcijas, būsenas ir pojūčius.

Jūs, be abejo, žinote, kad pasitelkus įtaigą hipnozės metu galima sukelti beveik visų ligų
simptomus. Pavyzdžiui, užhipnotizuotam žmogui gali pakilti aukšta temperatūra, parausti veidas, imti
krėsti šaltis – tai priklauso nuo to, kas bus įteigta. Galite įtikinti asmenį, kad jį paralyžiavo ir jis negali
vaikščioti, – taip ir bus. Galite prikišti užhipnotizuotajam prie nosies puodelį šalto vandens ir
pasakyti: „Jis pilnas pipirų; pauostyk!“ Žmogelis kelis kartus smarkiai nusičiaudės. Kaip manote, kas
privertė jį čiaudėti? Vanduo ar įtaiga?
Jeigu kas nors jums prisipažins, kad yra alergiškas motiejukams, prikiškite jam prie veido dirbtinę
gėlę arba tuščią stiklinę, kai bus pasinėręs į hipnozę, ir pasakykit, kad tai motiejukas. Jam iš karto
pasireikš įprasti alergijos simptomai. Tai patvirtina, kad simptomus sukelia pasąmonė. Pasąmonė juos ir
panaikina.
Skirtingos medicinos mokyklos, kaip antai: osteopatija, chiropraktika, chi kvong, akupunktūra ir
natūropatija, – visos jos sėkmingai gydo. Tokie pat veiksmingi yra įvairių pasaulio tikėjimų ritualai
bei apeigos. Akivaizdu, kad mus išgydo pasąmonė – vienintelis gydytojas.
Atkreipkite dėmesį, kaip pasąmonė gydo žaizdelę ant piršto. Ji tiksliai žino, kaip tai daryti.
Gydytojas sutvarsto žaizdą ir sako: „Gamta ją išgydys!“ Tačiau žodžiu „gamta“ jis paprasčiausiai
kitaip apibūdina tą patį gamtos dėsnį – pasąmonės dėsnį. Savisaugos instinktas yra pagrindinis gamtos
dėsnis, todėl savisauga yra svarbiausia pasąmonės funkcija. Stipriausias instinktas yra veiksmingesnis
už bet kokią savitaigą.

Visiškai skirtingos gydymo teorijos

Įvairios religinės sektos ir gydymą malda propaguojančios grupės remiasi daugybe skirtingų
gydymo teorijų. Kiekviena iš jų tvirtina, kad jų teorija yra teisinga, nes veikla duoda rezultatų.
Ankstesniame skyriuje sužinojome, kad taip manyti yra klaidinga.
 Kaip žinoma, egzistuoja įvairūs gydymo būdai. Francas Antonas Mesmeris (1734–1815), Paryžiuje
dirbęs gydytojas iš Austrijos, atrado, kad uždėjus ant ligoto kūno magnetus galima stebuklingai
išgydyti ligą. Jis taip pat pabandė gydyti stiklo šukėmis ir metalo gabalėliais. Vėliau atsisakė šio
metodo ir pradėjo gydyti laikydamas rankas virš paciento kūno. Jis tvirtino, kad sėkmingo gydymo
priežastis yra tai, ką jis pavadino gyvūnų magnetizmu. Mesmeris sukūrė teoriją, kad tam tikra
paslaptinga magnetinė substancija yra perduodama iš gydytojo rankų į paciento kūną.
Mesmerio vardu buvo pavadintas jo išrastas ligų gydymo metodas – mesmerizmas. Kiti gydytojai,
pavydėję Mesmeriui šlovės, pareiškė, kad pastarajam sekasi gydyti tik dėl įtaigos, ir viskas. Tačiau
prispirti jie vis dėlto turėjo pripažinti, kad nežino, kaip įtaiga gali duoti tokių stebinančių rezultatų.
Psichiatrai, psichologai, osteopatai, chiropraktikai, gydytojai ir įvairios religinės grupės, – visi jie
naudojasi viena universalia galia, kuri slypi pasąmonėje. Jie gali skelbti, jog sėkmingai gydo todėl,
kad tik jie remiasi teisinga teorija, bet tai visiška netiesa. Kiekvienas gydymo procesas vyksta
formuojant tam tikrą teigiamą požiūrį, vidinę laikyseną ar mąstymo būdą, vadinamą tikėjimu.
Pasveikstama dėl tvirto įsitikinimo, kuris paveikia pasąmonę kaip stipri įtaiga ir išlaisvina jos
gydomąsias galias.
Du asmenys neturi vienodų galimybių gydyti. Teisingai, abu jie gali vadovautis savo teorijomis ir
metodais, bet yra galimas tik vienas gydymo procesas – tikėjimas. Egzistuoja tik viena gydomoji
galia, būtent jūsų pasąmonė. Rinkitės bet kurią jums patikusią teoriją, įsitikinimus ir metodus. Galite
būti ramūs, jeigu tikite, jums pasiseks.

Paracelso požiūris
Filipas Paracelsas, garsus Šveicarijos alchemikas ir terapeutas, gyvenęs 1493–1541 metais, tuo
laiku buvo labai geras gydytojas. Kadaise jo suformuluota mintis dabar yra pripažįstama kaip
akivaizdus mokslinis faktas:

Nepaisant to, ar tikėjimo objektas yra realus, ar klaidingas, vis tiek gaunamas tas pats
rezultatas. Vadinasi, jeigu aš tikėčiau šventojo Petro statula taip, kaip turėčiau tikėti
pačiu šventuoju Petru, gaučiau tą patį, ką tiesiogiai būčiau gavęs iš šventojo Petro.
Bet tai yra prietaras. Vis dėlto tikėjimas daro stebuklus; nesvarbu, realus ar
klaidingas, jis visada baigiasi tuo pačiu stebuklu.

Paracelso požiūriu šešioliktame amžiuje rėmėsi Pjetras Pomponacis, Italijos filosofas. Jis rašė:

Mes galime lengvai įsivaizduoti, kokį nuostabų poveikį gali padaryti įsitikinimas ir
vaizduotė, ypač tada, kai vyksta šių dviejų kategorijų apykaita tarp objektų ir asmens,
kuris daro jiems įtaką. Išgijimai, kuriems padarė įtakos tam tikri reliktai, yra ligonių
vaizduotės ir įsitikinimo padarinys. Šarlatanai ir filosofai žino: jeigu pirmo
pasitaikiusio skeleto kaulai būtų paguldyti vietoj šventojo palaikų, ligonis vis tiek
pasijustų geriau, jeigu tiktai tikėtų, kad tai tikri palaikai.

Pagalvokite, ką tai reiškia. Jeigu tikite, kad jus gali išgydyti šventųjų kaulai arba tam tikrų
gydomųjų ypatybių turintys skysčiai, arba, kaip mano giminaitis iš Australijos, – stebuklingas medžio
gabalėlis, pasieksite rezultatų, nes įtaiga paveiks pasąmonę. Po to vyks išgijimas.

Bernheimo eksperimentai
 Ipolitas Bernheimas yra dvidešimto amžiaus pradžios medicinos profesorius iš Nansi, Prancūzijos.
Jis vienas iš pirmųjų paaiškino, kaip gydytojai įtaiga paveikia pacientus per pasąmonę.
Bernheimas papasakojo istoriją apie vyrą, kurio liežuvis buvo paralyžiuotas. Buvo išbandyti visi
įmanomi vaistai, bet gydymas nedavė jokių rezultatų. Pagaliau vieną dieną vyriškio gydytojas
pareiškė, kad sužinojo apie naują prietaisą, kuris tikrai padarys galą jo ligai. Tada gydytojas įkišo
pacientui į burną kišeninį termometrą. Pastarasis pamanė, kad tai ir yra tasai prietaisas, kuris turi jį
išgelbėti. Po kelių akimirkų jis džiaugsmingai suriko, kad vėl gali laisvai judinti liežuvį.
Bernheimas tęsia:

Galima rasti ir daugiau panašių atvejų. Jauna mergaitė užėjo į mano biurą. Beveik
keturias savaites ji visiškai negalėjo prakalbėti. Kai nustačiau tikslią diagnozę,
papasakojau savo studentams, kad kalbos praradimą kartais pavyksta akimirksniu
išgydyti elektra, kuri labai įtaigiai veikia. Liepiau atnešti indukcijos aparatą.
Pridėjau ranką prie gerklų, truputėlį pajudinau ir tariau: „Dabar gali garsiai
kalbėti.“ Ir iš karto liepiau jai ištarti „a“, tada „b“, tada „Marija“. Mergaitė kalbėjo
aiškiai; balsas grįžo.

Šiais pavyzdžiais Bernheimas iliustruoja, ką gali padaryti paciento viltis ir įsitikinimas, kurie
tiesiogiai veikia pasąmonę.

Pūslių kėlimas įtaiga

Bernheimas teigia, kad jis privertė iškilti pūslę ant ligonio sprando, priklijavęs pašto ženklą ir
pasakęs pacientui, kad tai yra ispaninių vabalų pleistras. Panašius įrodymus savo eksperimentais ir
patirtimi patvirtino daugelis gydytojų iš įvairių pasaulio vietų. Tai nepalieka jokių abejonių, kad
žodinė įtaiga pacientams gali sukelti struktūrinius kūno pakitimus.

Kodėl atsivėrė kraujuojanti stigma

Hemoragiją ir stigmą galima išprovokuoti įtaigos priemonėmis.
Norėdamas tai įrodyti, Bernheimas užhipnotizavo jauną vyruką ir įteigė jam štai ką:

Ketvirtą valandą po pietų, po hipnozės seanso, ateisi į mano kabinetą, atsisėsi į šį
krėslą ir sukryžiuosi rankas ant krūtinės. Tada iš nosies tau pradės bėgti kraujas.
Tą pačią popietę jaunuolis padarė viską, kas jam buvo liepta. Kai sukryžiavo
rankas, iš kairės šnervės jam nuvarvėjo keli kraujo lašai.

Pasitaikius dar vienai progai, tas pats tyrinėtojas buku instrumento galu išvedžiojo savo pacientui
ant abiejų dilbių jo vardą, kai šis buvo pasinėręs į hipnozę. Tada Bernheimas tarė:

Ketvirtą valandą po pietų eisi miegoti. Tose vietose, kur įbrėžiau, iš rankų prasisunks
kraujas ir pasirodys kraujo raidėmis užrašytas tavo vardas.

Tą popietę pacientas buvo akylai stebimas. Ketvirtą valandą jis užsnūdo. Ant kairės rankos skaisčiu
reljefu iškilo raidės, o keliose vietose prasisunkė kraujo lašai. Nors raidės pamažu išdilo, neryškius
pėdsakus dar buvo galima įžiūrėti po trijų mėnesių.
Šie faktai įrodo iš karto dviejų anksčiau iškeltų fundamentalių teiginių pagrįstumą: būtent, kad
pasąmonė visada imliai pasiduoda įtaigos poveikiui ir kad ji tobulai kontroliuoja visas kūno
funkcijas, būsenas ir pojūčius. Kiekvienas paminėtas fenomenas gyvai iliustruoja, kokius
nekasdieniškus reiškinius gali sukelti įtaiga. Šie iškalbingi pavyzdžiai įrodo, kad ką žmogus jaučia
savo širdimi (turi pasąmonėje), tas ir bus.

Verta įsiminti
• Nuolat sau priminkite, kad sveikata glūdi jūsų pasąmonėje.
• Žinokite, kad tikėjimas yra tarsi sėkla, pasėta dirvoje; kokia veislė, toks ir augalas. Pasėkite
mintį (sėklą) proto dirvonuose, laistykite ir tręškite ją tikėjimu, ir ji išdygs.
• Galvoje kirbanti idėja parašyti knygą, padaryti išradimą arba sukurti pjesę yra reali. Todėl
būkite tikri, kad jau padarėte tai. Įtikėkite savo idėjos, plano ar išradimo realumu, o kai tai
padarysite, jūsų siekiai išsipildys.
• Melsdamiesi už kitus, žinokite, kad jūsų tylus vidinis tikėjimas vientisumu, grožiu ir tobulumu
gali sugriauti neigiamus modelius, įsitvirtinusius aplinkinių pasąmonėje, ir duoti nuostabių
rezultatų.
• Vaizduotė ir aklas tikėjimas, kurie paveikia pasąmonę ir išlaisvina gydomąsias galias, padeda
žmonėms stebuklingai išgyti įvairiose pasaulio šventyklose.
• Visoms ligoms pradžią duoda protas. Niekas negali atsirasti ant jūsų kūno prieš tai, kol jūs
nesukuriate atitik-mens savo galvoje.
• Užhipnotizuotam žmogui pasitelkus įtaigą galima sukelti beveik visų ligų simptomus. Tai
atskleidžia, kokią jėgą turi mintis.
• Egzistuoja tik vienas gydymo procesas – tikėjimas. Egzistuoja tik viena gydomoji galia – būtent
jūsų pasąmonė.
• Nesvarbu, realus tikėjimo objektas ar klaidingas, rezultatas bus. Pasąmonė atsakys į jūsų
sugalvotą mintį. Įsidėmėkite, kad tikėjimas – tai mąstymas, ir to pakaks.

Jeigu jausitės sveiki, būsite sveiki; jeigu jausitės turtingi, būsite turtingi. Kaip jaučiatės?


 5 Gydymas įtaiga šiais laikais

Galvokite ir planuokite nesiremdami tradiciniais metodais. Būkite tikri, kad visada galima rasti
atsakymą ir išeitį iš bet kokios keblios padėties.


KAS G YDO ? Kur slypi gydomoji galia, kaip įmanoma iš jos gauti praktinės naudos? Tai
gyvybiškai svarbūs klausimai, kurie domina kiekvieną iš mūsų. Į visus juos galima pateikti vieną ir tą
patį atsakymą: gydomoji galia glūdi kiekvieno žmogaus pasąmonėje. Norėdamas ją pažadinti, ligonis
turi pakeisti savo mąstyseną.
Joks psichikos ar religijos mokslus praktikuojąs gydytojas, psichologas, psichiatras ar terapeutas
niekada nėra išgydęs jokio ligonio. Senas priežodis sako: „Gydytojas sutvarsto žaizdą, o Dievas ją
išgydo.“ Psichologas arba psichiatras išprovokuoja efektyvų poslinkį, nes padeda pacientui atsikratyti
psichologinių kliūčių, tada gydomasis principas pradeda veikti ir sugrąžina ligoniui sveikatą.
Panašiai chirurgas pašalina fizinę kliūtį ir sudaro sąlygas sveikatai normaliai funkcionuoti. Joks
terapeutas, chirurgas ar psichikos mokslų specialistas neturi teisės tvirtinti, kad išgydė ligonį.
Vienintelė gydomoji galia gali būti vadinama daugybe skirtingų vardų – gamta, gyvybė, Dievas,
kuriantis intelektas, – bet iš tikro tai paprasčiausiai skirtingos formuluotės, kuriomis galima kreiptis į
visagalę pasąmonę.
Neseniai įsitikinome, kad yra daugybė metodų, kuriais vadovaudamiesi galime pašalinti protines,
emocines ir fizines kliūtis, slopinančias gyvybiškai svarbią gydomųjų jėgų cirkuliaciją. Pasąmonėje
užkoduotas gydomasis principas gali ir tikrai išvaduos jūsų protą ir kūną nuo bet kokių ligų, jeigu jūs ar
kas nors kitas tinkamai jį nukreipsite. Šis principas valdo visų žmonių kūnus, nepaisant tikėjimo, spalvos
ar rasės. Nebūtina išpažinti kurią nors konkrečią religiją, kad galėtumėte naudotis šiuo gydymo procesu.
Pasąmonė užtrauktų žaizdą ar nudegimą ant jūsų rankos netgi tuo atveju, jeigu būtumėte ateistas arba
agnostikas.
Gydymas įtaiga šiais laikais remiasi tiesa, kad begalinis intelektas ir pasąmonės galia atsako pagal
tikėjimą. Psichikos mokslų specialistai arba dvasininkai vadovaujasi Biblijos įsakymais. Jie žengia į
savo kabinetą ir užtrenkia duris, o tai reiškia, kad jie nori surikiuoti mintis, atsipalaiduoti, viską
išmesti iš galvos ir pagalvoti apie vidinę begalinę gydomąją esatį. Jie uždaro savo proto duris nuo bet
kokių išorinių trukdžių, tada ramiai ir sąmoningai perduoda sugalvotą norą ar troškimą į pasąmonę
įsitikindami, kad vidinis intelektas atsižvelgs į specifinius jų poreikius.
Smagiausia žinoti štai ką: įsivaizduokite trokštamą pabaigą ir pajauskite, kad tai tikrovė; tada ribų
nežinantis gyvybės principas atsilieps į jūsų sąmoningą pasirinkimą ir sąmoningą pageidavimą. Štai
ką reiškia citata „Tikėkite, kad gavote, ir gausite.“ Tai ir daro šiuolaikiniai psichikos tyrinėtojai, kurie
taiko maldos terapiją.

Universalus gydymo principas

Egzistuoja tiktai vienas gydymo principas, bendras visiems ir viskam. Mes galime sąmoningai
pakreipti jį savo naudai ir laiminti save nesuskaičiuojamais būdais. Universalią galią pasitelkti savo
labui galima įvairiais būdais, priemonėmis ar metodais, bet gydymo procesas vyksta tiktai pagal
vieną – tikėjimo dėsnį, nes jums bus duota pagal jūsų tikėjimą.

Tikėjimo dėsnis
Visos pasaulio religijos moko tikėti ir aiškina tikėjimą labai įvairiai. Gyvenimas remiasi tikėjimo
dėsniu. Ką manote apie save, gyvenimą ir visatą? Tebūnie jums pagal jūsų tikėjimą.
Tikėjimas – tai mintis, kuri ateina jums į galvą ir sužadina pasąmonės jėgas. Priklausydamos nuo
jūsų mąstymo įpročių, tos jėgos prasiveržia kiekvienu jūsų gyvenimo tarpsniu. Turite suprasti: kai
Biblijoje kalbama apie tikėjimą, nesakoma, kad reikia patikėti kokiu nors ritualu, apeiga, norma,
institucija ar formule. Joje kalbama apie patį tikėjimą. O tikėjimas – tai paprasčiausiai jūsų mąstymo
vaisius.

Tikinčiam viskas galima.
MK 9, 23

Kvaila tikėti tuo, kas gali jums pakenkti arba sužeisti. Nepamirškite, kenkia ir žeidžia ne tie
dalykai, kuriais tikėta, kalčiausias yra jūsų -pačių tikėjimas ar galvoje kilusios mintys. Visa jūsų
patirtis, visi veiksmai, įvykiai ir jūsų gyvenime susiklosčiusios aplinkybės – tai reakcija į jūsų
mintis, jų atspindys.

Tikslingas sąmonės ir pasąmonės darbas

Maldos terapija – tai sinchroniškas, harmoningas ir sumanus sąmoningo ir pasąmoningo proto
lygmenų darbas, nukreiptas į konkretų tikslą. Sistemingai melsdamiesi, arba taikydami maldos
terapiją, turite suvokti, ką darote ir kodėl darote. Turite pasitikėti gydymo dėsniu. Maldos terapija
kartais vadinama gydymu įtaiga. Dar vienas terminas – sisteminga malda.
Maldos terapija remiasi tuo, kad reikia sąmoningai pasirinkti kokią nors idėją, vaizdinį ar planą,
kurį trokštate įgyvendinti. Tada pasistengti įtikinti save, kad išgalvota situacija egzistuoja tikrovėje, ir
sugalvotą mintį ar vaizdinį perduoti į pasąmonę.
Jeigu liksite ištikimi savo nusistatymui, į jūsų maldą bus atsakyta. Maldos terapija – tai tikslingas
protinis darbas siekiant aiškaus ir konkretaus tikslo.
Įsivaizduokime, kad taikydami maldos terapiją nusprendžiate išsigydyti kokį nors negalavimą. Jūs
žinote, kad negalavimus ar ligą, nesvarbu kokią, sukėlė baimės sudaigintos negatyvios mintys, kurios
užteršė pasąmonę. Aiškiai suvokiate, kad pasveiksite, jeigu jums pasiseks iš galvos išmesti blogas
mintis. Todėl kreipiatės į vidinę gydomąją pasąmonės galią. Primenate sau apie jos begalines
galimybes ir intelektą, apie jos gebėjimą rasti išeitį iš bet kokios padėties. Kai apsistosite mintimis prie
šių tiesų, baimė ims tirpti. Mintys apie teisingus dalykus padeda kovoti ir galų gale įveikti klaidingus
įsitikinimus.
Dėkojate už sveikatą, nes esate įsitikinę, kad ji bus grąžinta. Tada kurį laiką pamirštate negalavimus,
kol pajaučiate, kad galite melstis toliau. Kai meldžiatės, atsisakote duoti energijos ligai arba bent
akimirką leisti, kad gydymas nepavyktų. Tokia nuostata suvienija sąmonę ir pasąmonę darniai veiklai,
kuri išlaisvina gydomąsias galias.

Gydymas maldomis. Ką tai reiškia ir kaip veikia aklas tikėjimas

Tai, kas populiariai yra vadinama gydymu maldomis, nėra susiję su Biblijoje aprašomu tikėjimu,
kuris remiasi žinojimu apie sąmonės ir pasąmonės sąveiką. Maldomis gydantis žmogus – tai asmuo,
kuris gydo neturėdamas jokio realaus mokslinio supratimo apie dalyvaujančias jėgas ir galias. Jis
gali tvirtinti, kad yra apdovanotas ypatinga gydymo dovana, ir aklas ligonių tikėjimas juo arba jo
galiomis gali duoti rezultatų.
Įvairiose pasaulio vietose liaudies medicinos žinovai gydo savo pacientus šokiais, užkeikimais ir
dvasių iškvietimu. Žmogus gali išgyti palietęs šventojo palaikus, apsivilkęs specialius ritualinius
drabužius, pasmilkęs šventų smilkalų ar žvakių arba išgėręs žolelių antpilo. Viskas, kas priverčia
ligonį nuoširdžiai patikėti taikomu metodu ar procesu, suteikia daugiau vilties, kad gydymas bus
sėkmingas.
Bet koks metodas, kuris nuo baimės ir susirūpinimo padeda pereiti prie tikėjimo ir vilties, išgydys.
Dauguma žmonių tvirtina, kad tik jų individualios teorijos yra teisingos ir patikimos, nes jos
sėkmingai veikia. Kaip jau įsitikinome, tai nėra tiesa.
Norint pailiustruoti, kaip veikia aklas tikėjimas, teks grįžti prie mūsų pokalbio apie šveicarų
terapeutą Francą Antoną Mesmerį. 1776 metais jis paskelbė, kad liesdamas magnetais ligonių kūnus
sėkmingai išgydė labai daug pacientų. Vėliau jis metė magnetus ir paprasčiausiai rankomis vedžiojo
virš pacientų kūnų. Šis metodas taip pat veikė.
Kad paaiškintų šios naujos procedūros sėkmę, Mesmeris išrutuliojo teoriją apie gyvūnų
magnetizmą. Jo manymu, sėk-mingo gydymo priežastis yra fluidas, kuris paplitęs visoje visatoje, bet
aktyviausiai veikia žmogaus organizme. Terapeutas teigė, kad magnetinis fluidas yra perduodamas iš
jo rankų į ligotus pacientų kūnus ir išgydo būtent perduotas magnetizmas. Žmonės tiesiog plaukė pas jį
ir daugelis stebuklingai pasveiko.
Mesmeris persikraustė į Paryžių. Ten vyriausybė paskyrė komisiją ištirti jo gydymo veiklą.
Komisiją sudarė įžymūs gydytojai ir Mokslų akademijos, kuriai priklausė ir Bendžaminas Franklinas,
nariai. Po nuodugnaus tyrimo komisija pripažino Mesmerio gydymo metodus. Vis dėlto, jos
manymu, nebuvo jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad magnetinių fluidų teorija yra teisinga.
Komisijos nariai iškėlė prielaidą, kad kalčiausia čia buvo pacientų vaizduotė.
Labai greitai po to Mesmeris buvo ištremtas. Jis mirė 1815 metais. Praėjus nedaug laiko po jo
mirties, daktaras Džeimsas Braidas iš Mančesterio, Anglijos, užsimojo įrodyti, kad magnetiniai
fluidai neturi nieko bendra su sėkmingu Mesmerio gydymu.
Daktaras Braidas atrado, kad pacientus galima užhipnotizuoti pasinaudojant įtaiga. Kol jie būdavo
pasinėrę į hipnozės transą, jam pavykdavo sukelti daugybę fenomenalių reiškinių, kuriuos Mesmeris
priskyrė gyvūnų magnetizmui.
Galite lengvai permanyti, kad visais šiais atvejais sėkmingą gydymą, be jokios abejonės, skatino
gyva ligonių vaizduotė ir stipri įtaiga pasąmonei. Nesuklysime, jeigu pavadinsime tai aklu tikėjimu,
nes nei pacientai, nei gydytojai nežinojo, kokiais būdais sugrįždavo sveikata.

Jūsų protas nėra blogio šaltinis. Jokios gamtos jėgos nėra blogos. Viskas priklauso
nuo to, kaip jūs naudojate gamtos jėgas. Naudokitės savo protu taip, kad
laimintumėte, gydytumėte ir įkvėptumėte aplinkinius žmones.

Jūsų kūnas atsinaujina kas vienuolika mėnesių. Pakeiskite savo kūną pakeisdami
mąstymą ir niekada negrįžkite prie senų minčių.

Kai atsipalaidavę svajojate ir sugalvojate kokią nors idėją, pasąmonė perima ją ir
imasi darbo.
Subjektyvus tikėjimas
Subjektyvusis individo protas, arba pasąmonė, paklūsta tiek jo paties sąmonės, objektyviojo proto,
kontrolei, tiek kitų įtaigai. Iš to išplaukia, jog kad ir kokie būtų jūsų objektyvūs įsitikinimai, jeigu
nuspręsite aktyviai ar pasyviai tikėti, pasąmonę ims kontroliuoti įtaiga ir jūsų noras bus išpildytas.
Tikėjimas, be kurio neįmanoma apsieiti, kai gydoma pasinaudojus įtaiga, yra visiškai subjektyvus.
Norint jį išsiugdyti, reikia įveikti objektyvaus proto, arba sąmonės, pasipriešinimą.
Efektyviai gydyti kūną, žinoma, geriausiai sekasi tada, kai abu, sąmoningas ir pasąmoningas, proto
lygmenys būna visiškai pasirengę priimti tikėjimą, nors tai ne visada esminis dalykas. Kad taptumėte
pasyvūs ir imlūs, atpalaiduokite savo protą bei kūną ir pasinerkite į mieguistą būseną. Apimti
pasyvaus snaudulio tampate imlūs subjektyviam poveikiui.
Kartą vienas vyriškis manęs paklausė: „Kaip čia atsitiko, kad mane išgydė kažkoks pastorius? Kai
jis man pasakojo, kad nėra tokio dalyko kaip ligos, kad jos apskritai neegzistuoja, nepatikėjau nė
vienu jo žodžiu. Pagalvojau, kad jis iš manęs šaiposi. Bet aš pasveikau. Kaip tai galėjo atsitikti?“
Atsakiau tam vyrui, kad paaiškinti galima labai paprastai. Jam buvo liepta nurimti, patylėti, visiškai
atsipalaiduoti ir kurį laiką nieko nekalbėti ir apie nieką negalvoti. Pastorius taip pat atsipalaidavo.
Tyliai, ramiai ir be perstojo maždaug pusvalandį jis tvirtino, kad šis vyras visiškai pasveiks, jį lydės
ramybė, harmonija ir pilnatvė. Po pusvalandžio vyriškis pajuto didžiulį palengvėjimą, jo sveikata
pasitaisė.
Nesunku suprasti, kad subjektyvus vyro tikėjimas buvo išprovokuotas, kai gydymo metu jis
pasyviai klausėsi, o dvasininkas siuntė į jo pasąmonę mintis apie puikią sveikatą. Tuo metu užsimezgė
ryšys tarp dviejų subjektyvių protų.
Jeigu vyriškis būtų pradėjęs abejoti gydytojo galiomis ir jo teorijos pagrįstumu, jo abejonės būtų
suveikusios kaip priešiška savitaiga. Pastoriaus teiginiai būtų susidūrę su rimtomis kliūtimis arba
apskritai nepasiekę tikslo. Tačiau į snaudulį nugrimzdusio paciento sąmonė negalėjo aktyviai
pasipriešinti, o pasąmonė imliai priėmė pastoriaus žodžius. Atsiliepdama į teiginius, ji atliko savo
funkcijas ir užsiėmė gydymu.

Gydymo per atstumą reikšmė

Įsivaizduokite, kad gyvendami Los Andžele sužinote, jog Niujorke sunkiai susirgo jūsų motina.
Pirmo impulso pagauti tikriausiai norėtumėte mesti namus ir darbą ir važiuoti pas ją. O kas, jeigu
negalėtumėte taip pasielgti? Negi tektų nuleisti rankas ir atsisakyti vilties savo tikėjimu sustiprinti
mamą ir padėti jai pasveikti?
Ne. Fiziškai jūs galite ten ir nebūti, bet jūsų maldos ją vis tiek pasieks. Tai Tėvas jūsų viduje
nudirbs darbą.
Egzistuoja tiktai vienas visa apimantis kuriantis protas. Ir jūs galite pasinaudoti jo kuriamąja galia.
Tereikia paskatinti vidinę sveikatos ir harmonijos realizaciją savo mintimis. Mechanizmas suveiks
automatiškai. Veikdama per jūsų pasąmonę, ši vidinė realizacija savo ruožtu paveiks ir mamos
pasąmonę. Jūsų mintys apie sveikatą, energiją ir tobulumą funkcionuoja per visa apimantį universalų
subjektyvųjį protą. Jos išjudina konkretaus subjekto gyvybines jėgas ir paskatina gydymą.
Protui laikas ir erdvė neegzistuoja. Tiems patiems proto dėsniams paklūsta ir motinos kūnas, ir
jūsų, todėl nesvarbu, kur esate. Iš tikrųjų negalima priešinti gydymo per atstumą ir tiesioginio
gydymo, nes universalusis protas yra visur. Nebandykite siųsti minčių ar jas sulaikyti. Jūsų strategija
turi remtis sąmoningais minčių manevrais. Kai imsite mąstyti apie tokias vertybes kaip sveikata,
gerovė ir atsipalaidavimas, jos ras atgarsį jūsų motinos pasąmonėje. Beliks laukti rezultatų.
Štai tikras pavyzdys to, kas klaidingai yra vadinama gydymu per atstumą. Viena moteris Los
Andžele sužinojo, kad Niujorke gyvenančią jos motiną ištiko vainikinių arterijų trombozė. Ji
negalėjo nuvažiuoti ir aplankyti mamos, bet pradėjo melstis:

Gydomosios jėgos susitelkė kaip tik ten, kur yra mama. Jos fizinė būklė tėra kasdienių
jos minčių atspindys, šešėliai, judantys ekrane. Žinau, kad norėdama pakeisti vaizdus
ekrane turiu pakeisti tai, ką jie atspindi. Dabar savo mintimis projektuoju vientisumo,
harmonijos ir puikios sveikatos vaizdinius, kurie turi pasiekti mano motiną.
Beribė gydomoji esatis, kuri sukūrė mano mamos kūną ir visus jos organus, dabar
skverbiasi į kiekvieną jos atomą, o ramybės upė užlieja kiekvieną jos kūno ląstelę.
Dievo apvaizda lydi ir teisinga linkme veda gydytojus; visa, kas prisiliečia prie mano
mamos, atneša jai gėrį.
Žinau, kad liga neegzistuoja tikrovėje; jeigu egzistuotų, nieko nepavyktų išgydyti.
Stoju į vieną gretą su begalinės meilės ir gyvybės principu. Aš tikiu ir skelbiu, kad
harmonija, sveikata ir ramybė dabar plūsta į mano mamos kūną.

Šią maldą ji kartojo keletą kartų per dieną. Po kelių dienų motinos sveikata pastebimai pagerėjo.
Nustebintiems kardiologams beliko pagirti savo pacientę dėl tvirto tikėjimo Dievo visagalybe.
Dukters padaryta išvada, kurios teisingumu ji nė per nago juodymą nesuabejojo, išjudino
kuriamąją universaliosios pasąmonės energiją. Ji rado išraišką motinos kūne, atnešdama sveikatą ir
harmoniją. Tai, ką duktė neabejodama galvojo apie savo mamą, iš karto ir nutiko.

Kinetinės pasąmonės veiklos skatinimas

Viena pažįstama psichologė man papasakojo, kad padarius biopsiją gyvybiškai svarbiame organe
buvo aptikta vėžinių ląstelių. Jos onkologas rekomendavo skausmingą ir pavojingą gydymą. Prieš
sutikdama mano kolegė nusprendė išbandyti kitą būdą. Kiekvieną vakarą prieš miegą ji tyliai
kartodavo: „Kiekviena ląstelė, nervas, audinys ir organas nuo šiol yra sveikas, tyras ir tobulas. Į
mano kūną grįžta sveikata ir harmonija.“
Maždaug per mėnesį ji visiškai išgijo. Vėlesni tyrimai neaptiko jokių vėžinių ląstelių.
Jos pasakojimas man padarė didelį įspūdį ir kartu sužadino smalsumą. Paklausiau, kodėl ji
kartodavo savo teiginius prieš miegą. Ji atsakė: „Paskatinta ir nukreipta konkrečia linkme, kinetinė
pasąmonės veikla nenutrūksta ir miego metu. Todėl reikia įkinkyti pasąmonę į kokį nors naudingą
darbą, kad ji turėtų ką veikti, kai pasineriame į miegą.“
Tai buvo labai išmintingas atsakymas. Atkreipkite dėmesį, kad mąstydama apie darną ir tobulą
sveikatą, ji nė karto neįvardijo savo ligos.
Labai rimtai patariu jums baigti kalbas apie negalavimus arba minėti ligų pavadinimus, ypač prieš
miegą, nes jūsų dėmesys ir ligos baimė yra vienintelis šaltinis, iš kurio ligos čiulpia gyvybinius
syvus. Pasielkite kaip anksčiau minėta psichologė ir mintyse tapkite chirurgu. Nugenėkite savo bėdas
taip, kaip nudžiūvusios šakos nugenimos nuo medžio.
Kita vertus, jeigu nuolat linksniuojate ir aptarinėjate savo skaudulius bei simptomus, jie jus
užvaldo. Jūs slopinate kinetinę veiklą, kurios metu išlaisvinamos gydomosios pasąmonės galios ir
perduodama energija. Be to, pagal proto dėsnius šios „svajonės“ tendencingai siekia įgyti pavidalą,
kaip būtybė, kurios labai bijote. Pasistenkite, kad jūsų mintys suktųsi tiktai apie didžiąsias gyvenimo
tiesas, ir eikite toliau meilės šviesoje.

Verta įsiminti
 • Išsiaiškinkite, kas padeda jums pasveikti. Įsitikinkite, kad nurodymai, kuriuos duodate
pasąmonei, gali išgydyti jūsų dvasią ir kūną.
• Sukurkite tikslų planą, kaip perduoti pasąmonei savo prašymus ir norus.
• Įsivaizduokite, kad troškimas išsipildė, pajauskite jį tikrovėje. Atlikite reikalą iki galo ir
pasieksite konkrečių rezultatų.
• Nuspręskite, kas yra tikėjimas. Žinokite, kad tikėjimas – tai jūsų mintys, todėl ką galvojate, tą ir
kuriate.
• Yra kvaila tikėti liga ar tuo, kas gali pridaryti jums žalos ar skriaudų. Tikėkite geležine sveikata,
palankiomis aplinkybėmis, ramybe, gerove ir Dievo apvaizda.
• Kilnios mintys, kuriomis gyvenate, virsta didžiais darbais.
• Naudokitės maldos terapijos galimybėmis savo gyvenime. Pasirinkite konkretų planą, mintį ar
vaizdinį. Psichiškai ir emociškai susivienykite su pasirinkta idėja. Jeigu liksite ištikimi savo
nusistatymui, į jūsų maldą bus atsakyta.
• Niekada nepamirškite: jeigu iš tikro norite išgyti, turite tikėti, t. y. žinoti, kaip veikia sąmonė ir
pasąmonė. Tikėjimas ateina su žinojimu.
• Aklas tikėjimas reiškia, kad žmogus gali sėkmingai gydyti netu-rėdamas jokių mokslinių žinių
apie dalyvaujančias jėgas ir galias.
• Įpraskite melstis už jums brangius žmones, kurie gali susirgti. Nusiraminkite. Per universalų
subjektyvųjį protą artimo žmogaus dvasia išgirs ir išreikš jūsų mintis apie sveikatą, gyvybines
jėgas ir tobulumą.

Sąmonės ir pasąmonės konflikto lengviausia išvengti miegant. Prieš užmigdami keletą kartų
įsivaizduokite, kaip išsipildo jūsų -troš-kimas. Miegokite ramiai ir pabuskite su šypsena.

 6 Praktiniai gydymo įtaiga metodai
Gyvenimas remiasi tikėjimo dėsniu. Tikėjimas yra mintis jūsų galvoje. Netikėkite tais dalykais, kurie
gali jums pakenkti arba jus sužeisti. Tikėkite, kad jūsų pasąmonės galia jus išgydys, įkvėps, sustiprins
ir praturtins. Ir jums bus duota pagal jūsų tikėjimą.


KAI INŽINIERIUS imasi statyti tiltą arba projektuoti erdvėlaivį, jis dirba pagal žinomą
technologiją, kurią gerai išmano, remiasi išlavintais įgūdžiais ir taiko išbandytus metodus.
Technologiją ir metodus jis turi išmokti, o įgūdžius įgyti.
Lygiai taip pat egzistuoja pripažintos technologijos, įgūdžiai ir metodai, kaip valdyti, kontroliuoti
ir reikiama linkme kreipti jūsų gyvenimą. Šie būdai ir metodai yra svarbiausi.
Prieš pradėdami statyti tiltą per Aukso vartų sąsiaurį, inžinieriai pirmiausia turėjo perprasti
matematinius dėsnius ir apskaičiuoti įrąžą. Ant-ra, mintyse sugalvoti, kaip turi atrodyti geriausias
tiltas per sąsiaurį. Trečia, pritaikę išbandytus ir patikimus metodus, įgyvendinti principus. Kai šie trys
etapai buvo baigti, tiltas įgijo pavidalą ir juo pradėjo važinėti automobiliai.
Jeigu norite sulaukti atsakymo į savo maldas, turite pradėti nuo tinkamos metodikos ir technikos.
Maldos pasiekia tikslą sistemingai. Niekas nevyksta atsitiktinai. Tai tvarkos ir dėsningumų pasaulis.
Šiame skyriuje jūs susipažinsite su praktiniais metodais, kaip atskleisti ir skatinti savo dvasinį
gyvenimą. Jūsų maldos neturi pakibti ore it balionai. Jos turi pasiekti tikslą ir ką nors patobulinti jūsų
gyvenime.
Tyrinėdami maldas išsiaiškinome, kad yra daug skirtingų meldimosi būdų ir metodų. Šioje
knygoje nenagrinėsime formalių ritualinių maldų, kurios skaitomos religinių apeigų metu. Tai labai
reikšminga kolektyvinių pamaldų dalis, bet savo dėmesį norėtume sutelkti į kitus dalykus. Mus
labiausiai domina efektyvūs individualaus meldimosi būdai, kuriuos galima taikyti kasdieniame
gyvenime ir padėti sau bei kitiems.
Malda – minties apie tai, ką norime įvykdyti, suformulavimas. Malda yra nuoširdus, iš sielos
gelmių kylantis troškimas. Jūsų troškimas virsta jūsų malda. Ji prasiveržia iš didžiulio poreikio ir
atskleidžia, ko norite iš gyvenimo. Palaiminti yra tie, kurie alksta ir trokšta to, kas teisinga, nes jie
bus pasotinti. Tai tikroji maldos prigimtis, įspūdinga gyvenimo alkio ir ramybės, darnos, sveikatos,
džiaugsmo bei kitų gyvenimo dovanų troškulio išraiška.

Įgyvendinimo technika
Kaip jau įsitikinome, reikia įteigti pasąmonei pageidaujamus rezultatus – tai efektyvaus meldimosi
paslaptis. Vienas iš paprasčiausių būdų, kuriuo galima tai padaryti, yra vadinamoji įgyvendinimo
technika. Jos esmė – paskatinti pasąmonę perimti prašymą, kurį perduoda sąmonė. Mintimis
įgyvendinti savo norus geriausiai sekasi pasinėrus į snaudulį.
Žinokite, kad jūsų viduje glūdi begalinis intelektas ir begalinė išmintis. Ramiai apgalvokite tai, ko
norite; įsivaizduokite, kaip jūsų noras nuo šios akimirkos pamažu sėkmingai išsipildo. Pasielkite kaip
mergaitė, kurią kamavo sunkus kosulys ir labai smarkus gerklės skausmas. Ji ryžtingai ir atkakliai
kartojo: „Man jau praeina. Man jau praeina.“ Negalavimas praėjo maždaug per valandą.
Pasąmonė priims jūsų projektą
Jeigu statytumėte sau ir šeimai naują namą, labai įdėmiai ištyrinėtumėte namo projektą. Norėtumėte
įsitikinti, ar statybininkai iki galo jį įgyvendina. Atidžiai stebėtumėte, kokias medžiagas jie naudoja.
Žinodami, kad jūsų namo ateitis priklauso nuo medžiagų, iš kurių jis pastatytas, kokybės, rinktumėtės
patį geriausią cementą, izoliacines medžiagas, elektros laidus, stogo dangą ir t. t.
Argi nebūtų prasminga panašiai pasirūpinti savo proto namais ir mintimis sukurti laimės bei
gausos projektą? Visa jūsų patirtis ir viskas, iš ko susideda jūsų gyvenimas, priklauso nuo statybinių
minčių blokų, iš kurių renčiate savo proto namus. Jeigu jūsų projektas sukurtas iš minčių apie baimę,
susirūpinimą, nerimą ar nepriteklius, jeigu pats esate nusiminęs, abejonių kamuojamas ir ciniškas, dėl
nekokybiškų medžiagų, kurias montuojate į savo protą, ateityje turėsite dar daugiau darbo, rūpesčių,
įtampos, nerimo ir jausitės labai suvaržytas.
Pati fundamentaliausia ir pačius įvairiausius padarinius sukelianti veikla gyvenime – šis statymo
procesas, kuriuo kiekvieną mielą valandą formuojate savo galvoseną. Jūsų žodis yra tylus ir
nematomas; vis dėlto jis realus.
Jūs visą laiką statote savo proto namus pagal minčių ir vaizdinių projektą. Valanda po valandos,
akimirka po akimirkos iš minčių, kurias sugalvojate, iš idėjų, kurios šauna į galvą, iš įsitikinimų,
kuriuos priimate, ir scenų, kurias susukate slaptoje savo proto studijoje, galite pastatyti sveikata,
sėkme ir laime spinduliuojančius namus. Šie didingi rūmai, kuriuos be perstojo tobulinate, – tai jūsų
asmenybė, jūsų tapatumas, visa jūsų gyvenimo šioje žemėje istorija.
Parenkite naują projektą; tylomis statykite mąstydami apie tai, kad jus šiuo metu supa ramybė,
darna, džiaugsmas ir geranoriškumas. Kai susigyvensite su tokiomis mintimis ir pretenduosite į
išvardytus dalykus, pasąmonė priims ir įgyvendins jūsų projektą: Pagal vaisius jūs juos atpažinsite.

Teisingo meldimosi mokslas ir menas

Terminas mokslas apibūdina darniai suklasifikuotų ir susistemintų žinių visumą. Imkime ir
nuodugniau pamąstykime apie teisingo meldimosi mokslą ir meną. Ši žinių sistema siejasi su
fundamentaliais gyvenimo principais. Ji apibrėžia metodus ir būdus, kurie gali praskaidrinti jūsų ar
bet kurio kito žmogaus, kuris atkakliai juos taiko, gyvenimą. Tai, kokius metodus taikote ir kaip juos
taikote, yra menas, o tai, kad kuriantis protas visada atsako į mintyse sukurtą vaizdinį ar idėją, jau yra
mokslas.

Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.
MT 7, 7

Ką ši žymi eilutė mums sako? Ji aiškiai leidžia suprasti, kad gausite tai, ko paprašysite. Kad jums
atidarys, kai pasibelsite, kad rasite tai, ko ieškosite. Toks mokymas patvirtina, kad psichikos ir
dvasios dėsniai yra apibrėžti. Beribis pasąmonės intelektas visada tiesiogiai sureaguoja į jūsų
sąmoningą mąstymą. Jeigu prašote duonos, jums neduos akmens.
Jeigu norite gauti, turite prašyti tikėdami. Jūsų protas nuo minties juda prie daikto. Tačiau kol
nesukuriate vaizdinio galvoje, jis negali pajudėti, nes nėra tikslo, kurio link reikėtų judėti. Malda,
protinės veiklos rezultatas, turi būti priimta kaip vaizdinys jūsų galvoje, tik tada pasąmonė kimba į
darbą ir produktyviai ją įgyvendina. Turite pasiekti tokią būseną, kad protas taptų imlus ir su viskuo
besąlygiškai sutiktų.
Tokius pamąstymus turėtų lydėti džiaugsmo ir ramybės jausmas, sukeltas išankstinio žinojimo, kad
troškimas tikrai bus išpildytas. Teisingo meldimosi menas ir mokslas tvirtai remiasi žinojimu ir
visišku pasitikėjimu, kad sąmoningais judesiais bus išgautas aiškus atsakymas iš pasąmonės, kuri
pasižymi beribe išmintimi ir beribe galia. Jeigu vadovausitės šia metodika, jūsų maldos bus
išklausytos.

Neviltis apima tada, kai neišsipildo troškimai. Jeigu jūs patys darysite kliūtis, delsite
ir sunkinsite padėtį, pasąmonė sureaguos atitin-ka-mai. Taip jūs atsistosite skersai
kelio savo pačių gerovei.

Savo slaptoje minčių dirbtuvėje galite susikurti puikią sveikatą, -sėkmę ir laimę.

Įgyvendinkite norus lengvai, remdamiesi užtikrintais proto dėsniais.

Vizualizavimo technika
Idėją suformuluoti galima labai lengvai ir aiškiai. Reikia ją vizualizuoti, pamatyti savo vaizduotėje
taip gyvai, tarsi ji egzistuotų tikrovėje. Gryna akimi galite matyti tik tai, kas jau yra išoriniame
pasaulyje. Panašiai tai, ką galite sukurti savo vaizduotėje, jau egzistuoja neregimoje proto karalystėje.
Kiekvienas paveikslas, sukurtas jūsų galvoje, yra medžiaga geidžiamiems dalykams ir įrodymas,
patvirtinantis, kad nematomi dalykai egzistuoja. Kiekvienas jūsų fantazijos darinys yra toks pat
realus, kaip bet kuri kūno dalis. Idėja ar mintis yra tikra ir kurią nors dieną ji prasiverš į objektyvųjį
pasaulį, jeigu liksite ištikimi susikurtam vaizdiniui.
Toks mąstymo procesas palieka pėdsakus smegenyse. Savo ruožtu šie pėdsakai manifestuojami
kaip jūsų gyvenimo realybė ir patirtis. Pastatą, kurį ketina suprojektuoti, architektai iš pradžių sukuria
vaizduotėje. Įsivaizduoja jį tokį, kokį norėtų matyti baigtą. Šie vaizdiniai ir mąstymo procesai virsta
plastiniu formavimu, o vėliau iškyla statinys. Nesvarbu, tai bus gražus ar bjaurus pastatas,
dangoraižis ar vieno aukšto namelis, jo statyba prasidės nuo vizualizavimo. Fantazijos vaisius tampa
regimas tada, kai architektas perbraižo jį ant popieriaus. Tada rangovas ir statybininkai superka
pagrindines medžiagas, ir pastatas ima kilti. Pagaliau statyba baigta, o rezultatas idealiai atitinka
architekto vaizduotėje sukurtą modelį.
Aš visada naudojuosi vizualizavimo metodu, kai rengiuosi kalbėti auditorijai. Pristabdau minčių
cirkuliaciją, kad galėčiau perteikti pasąmonei sugalvotus vaizdus. Tada įsivaizduoju visą žiūrovų salę.
Kiekvienas joje sėdintis vyras ar moteris tiesiog spinduliuoja įkvėpti savo begalinės gydomosios
esaties. Regiu juos švytinčius, laimingus ir laisvus. Kai sukuriu idėją vaizduotėje, toliau patyliukais ją
stiprinu ausdamas reginius, kol imu įsivaizduoti, kad girdžiu, kaip žmonės kalba: „Aš pasveikau“,
„Jaučiuosi nuostabiai“, „Aš pasikeičiau“. Taip mąstau kokių dešimt minučių ar ilgiau. Imu tikėti ir
jausti, kad kiekvieno klausytojo dvasią ir kūną persmelkia meilė, grožis ir tobulumas. Aš vis tvirčiau
įsisąmoninu, kol pasiekiu tokį lygį, kad pradedu girdėti daugybę balsų, džiūgaujančių dėl savo
sveikatos ir laimės. Tada nutraukiu savo fantazijas ir žengiu ant pakylos.
Beveik kiekvieną kartą, kai kalbu po vizualizavimo seanso, vienas kitas žmogus po paskaitos
prieina ir pasidžiaugia, kad sulaukė atsako į savo maldas.

Minčių filmo metodas

Kaip sako senas priežodis, „paveikslas, vertas tūkstančio žodžių“. Būtina pabrėžti, kad pasąmonė
įgyvendins bet kokį jūsų sugalvotą paveikslą, palaikomą tikėjimo: Elkis kaip aš ir būsi kaip aš.
Prieš kelerius metus leidausi į kelionę po JAV centrinę dalį skaityti paskaitų ir apsilankiau keliose
valstijose. Norėjau įkurti nuolatinę bazę tame rajone, kad galėčiau priiminėti žmones, kuriems
reikėjo mano pagalbos. Keliaudamas nusibeldžiau labai toli, bet minties apie nuolatinę bazę
nemečiau. Vieną vakarą Spokane, Vašingtone, ilsėjausi ant sofos viešbučio kambaryje. Atpalaidavau
savo dėmesį. Ramiai ir pasyviai drybsodamas ėmiau kurti paveikslą, kaip kalbu didžiulei klausytojų
miniai. Tariau savo klausytojams: „Džiaugiuosi, kad esu čia; meldžiau, kad man pasitaikytų ši puiki
proga.“
Savo vaizduotėje regėjau išgalvotus klausytojus ir jaučiau, kad jie realūs. Ėmiausi aktoriaus
vaidmens ir inscenizavau savo mintis. Buvau įsitikinęs, kad šis filmas bus perduotas mano pasąmonei,
o ji jau ras būdą, kaip jį parodyti. Prabudęs kitą rytą jaučiausi nepaprastai ramus ir patenkintas. Po
kelių dienų sulaukiau skambučio iš organizacijos JAV centrinėje dalyje, man pasiūlė užimti
direktoriaus vietą. Aš sutikau ir kelerius metus mėgavausi didžiulį pasitenkinimą teikiančiu darbu.
Metodas, kurį ką tik aprašiau, dažnai vadinamas minčių filmo metodu. Žmonės, skaitę mano knygas
ar girdėję paskaitas, tiesiog užvertė mane laiškais, kuriuose rašė, kokių nuostabių rezultatų pasiekė
naudodamiesi šia technika.
Atrodo, kad minčių filmo metodas labiausiai praverčia tokiais atvejais, kai reikia parduoti
nuosavybę. Jeigu norite parduoti namą ar kokį nors turtą, patariu iš pradžių sielos gilumoje įtikinti
save, kad kaina yra gera ir sąžininga tiek jums, tiek galimam pirkėjui. Kai tai padarysite,
nusiraminkite, atsipalaiduokite, viską išmeskite iš galvos ir pasinerkite į mieguistą, tingią būseną, iki
minimumo sumažindami psichinę įtampą. Dabar jau įsivaizduokite, kad laikote čekį rankose,
džiaugiatės juo ir už jį dėkojate. Tada eikite miegoti persmelkti jausmo, koks tikroviškas jūsų galvoje
susuktas filmas.
Turite elgtis taip, tarsi viskas jau egzistuotų objektyvioje realybėje. Tik taip padarysite savo
pasąmonei įspūdį. Tada begalinis intelektas privilios jums pirkėją, kuris iš tikrųjų norės įsigyti
nuosavybę, pamėgs ją ir puikiai gyvens. Gelminės dvasinės srovės suveda pirkėją su pardavėju.
Galvoje sukurtas paveikslas, palaikomas tikėjimo, visada tampa tikrove.

Bodueno technika
Šarlis Boduenas profesoriavo Ruso institute, Prancūzijoje. Šis žmogus buvo puikus
psichoterapeutas ir mokslinių tyrinėjimų vadovas Nansi sveikatingumo universitete. Jis atrado, kad
pasąmonė lengviausiai pasiduoda įtaigai tada, kai žmogų apima miegas, snaudulys arba kai jis
pasineria į būseną, artimą miegui, – tada beveik visiškai atslūgsta įtampa. Belieka ramiais, inertiškais
apmąstymais perduoti idėją pagauliai pasąmonei.
Boduenas aiškino taip:

Galima labai nesunkiai tai pasiekti (paveikti pasąmonę): būsimąjį įtaigos objektą,
idėją, reikia apibendrinti, sutraukti iki trumpos frazės, kuri lengvai įstrigtų atmintyje,
ir be perstojo ją kartoti tarsi lopšinę.

Prieš kelerius metus viena jauna našlė iš Los Andželo buvo priversta įsivelti į užsitęsusį ir nuožmų
šeiminį ginčą. Velionis vyras paliko jai visą turtą, bet jo sūnūs ir dukterys iš ankstesnės santuokos
pateikė ieškinį, reikalaudami anuliuoti testamentą. Jos siūlymai susitarti buvo atmesti.
Kai našlė paprašė mano pagalbos, išmokiau ją Bodueno technikos. Paraginau mintimis glaustai
išdėstyti, ko jai reikia, sutraukti viską į trumpą sakinį iš kelių žodžių, kuriuos būtų nesunku atsiminti.
Ji suformulavo tokią frazę: „Viską išspręs Dievas.“ Šiais žodžiais ji norėjo pasakyti, kad begalinis
intelektas, veikdamas pagal pasąmonės dėsnius, darniai viską užbaigs remdamasis harmonijos
principu.
 Dešimt vakarų iš eilės ji įsitaisydavo fotelyje, sistemingai atpalaiduodavo kūną ir pasinerdavo į
snaudulį. Kai tik apimdavo miegas, ji lėtai, ramiai ir jausmingai imdavo kartoti teiginį „Viską išspręs
Dievas“ dar ir dar kartą. Moteris jausdavo, kaip ją užlieja vidinis santarvės jausmas ir visa apimanti
ramybė; tada užmigdavo giliu miegu.
Vienuoliktosios dienos rytą ji prabudo geros savijautos, tvirtai įsitikinusi, kad viskas tikrai baigėsi.
Jos advokatas paskambino tą pačią dieną. Oponuojantis teisininkas ir jo klientai pareiškė norą
sudaryti taikos sutartį. Abi pusės draugiškai susitarė ir byla buvo nutraukta.

Miego technika
Kai pasineriate į tingų snaudulį, įtampa beveik visiškai atslūgsta. Miegas giliai nugramzdina
sąmonę. Taip yra todėl, kad prieš pat miegą ir ką tik prabudus į patį paviršių iškyla pasąmonė. Šioje
būsenoje negatyvios mintys, kurios tendencingai malšina jūsų norus ir kliudo pasąmonei juos
perimti, jau nedalyvauja.
Tarkime, kad jūs norite atsikratyti žalingo įpročio. Patogiai įsitaisykite, atpalaiduokite kūną ir
nurimkite. Užliūliuokite save, o kai apims snaudulys, pradėkite ramiai kartoti tokią lopšinę: „Aš
visiškai išsilaisvinau iš savo įpročio; viešpatauja darna ir dvasios ramybė.“ Neskubėdami, ramiai, iš
visos širdies kartokite šiuos žodžius penkias ar dešimt minučių vakare ir ryte.
Kaskart, kai kartojate teiginius, jie įgauna vis daugiau emocinės vertės. Jeigu apims pagunda
sugrįžti prie blogo įpročio, garsiai pakartokite sau minėtą formulę. Šiomis priemonėmis paskatinsite
pasąmonę priimti mintį ir prasidės gydymas.

Dėkojimo technika
Biblijoje Paulius pataria, kad prašydami ko nors kartu garbintume Dievą ir jam dėkotume. Šis
paprastas meldimosi būdas duoda nepaprastų rezultatų. Dėkingumo kupina širdis visada priartėja prie
kuriančių visatos jėgų. Pagal abipusio ryšio dėsnį, kuris remiasi kosminiu veiksmo ir atoveiksmio
įstatymu, ji traukia prie savęs nesuskaičiuojamus palaiminimus.
Neseniai jauna mama man papasakojo, kaip jai sekėsi taikyti šį metodą. Ji tarė: „Aš neturėjau darbo
ir pinigų, auginau tris vaikus, kuriuos reikėjo maitinti ir rengti. Nežinojau, į ką kreiptis. Tada
išgirdau, kaip jūs aiškinate, kad melsdamiesi turėtume dėkoti netgi prieš tai, kai sulaukiame atsako.
Tarsi kas būtų apšvietęs mano protą. Žinojau, kad turiu pabandyti.“
Kiekvieną vakarą ir rytą maždaug tris savaites ši moteris kartodavo žodžius: „Dėkoju Tau, Tėve, už
suteiktus turtus.“ Ji darydavo tai atsipalaidavusi, nusiraminusi. Kartodavo frazę tol, kol dėkingumo
jausmas ar nuotaika užvaldydavo jos protą. Jaunoji mama įsivaizduodavo, kad kreipiasi į neribotą
vidinę galią ar intelektą. Aišku, ji žinojo, kad negali tiesiogine prasme pamatyti kuriančio intelekto ar
begalinio proto. Ji žvelgė savo dvasios akimis, įsisąmonindama, kad mintyse susikurti gerovės
vaizdiniai turi ryšį su pinigais, padėtimi ir maistu, kurio jai reikėjo. Moters mintys ir jausmai buvo
medžiaga gerovei, nevaržomai jokių praeities sąlygų.
Be perstojo kartojant „dėkoju, Tėve“, moters protas ir širdis pasiekė reikiamą imlumo lygį. Kai
mintys apie nepriteklių, skurdą ir vargą vėl imdavo suktis galvoje, ji kartodavo „dėkoju, Tėve“ taip
dažnai, kaip -reikėjo. Ji žinojo – jeigu jaus dėkingumą, protą užvaldys mintis apie gerovę. Būtent
taip ir atsitiko.
Ši motinos malda turėjo įdomų tęsinį. Netrukus po to, kai pradėjo taip melstis, moteris sutiko
gatvėje buvusį savo darbdavį, kurį paskutinį sykį buvo mačiusi prieš penkerius metus. Šis pasiūlė jai
atsakingas, gerai apmokamas pareigas. Netgi išmokėjo avansą, kad ji galėtų pragyventi iki pirmojo
atlyginimo. Ji man pasakė: „Niekada nepamiršiu nepaprastos žodžių „dėkoju, Tėve“ galios. Man jie
stebuklingai padėjo.“

Tvirtinimo metodas
Tvirtinimo efektyvumas labai priklauso nuo to, ar teisingai suprantate, kokia reikšmė slypi
žodžiuose „meldžiantis kartojimas nėra bevaisis“. Šis metodas suveikia tada, kai sumaniai vartojate
tikslius ir aiškius pozityvius teiginius. Sakykim, mokinys prideda tris prie trijų ir užrašo ant lentos
septynis. Remdamasis neabejotinais matematikos faktais, mokytojas tvirtins, kad trys plius trys lygu
šeši; taigi vaikas ištaisys skaičius. Trys plius trys virto šešiais ne todėl, kad mokytojas taip nusprendė.
Tai yra matematinė tiesa, todėl mokinys ir turėjo perrašyti skaičius.
Sirgti yra nenormalu; normalu būti sveikam. Sveikata yra jūsų gyvenimo tiesa. Kai tvirtinate, kad
jus ir aplinkinius žmones lydi sveikata, darna ir ramybė, kai suvokiate, kad tai yra universalūs jūsų
asmeninio gyvenimo principai, pertvarkote negatyvius šablonus, kurie įsišaknijo pasąmonėje
anksčiau, kai tvirtinote tai, kas, jūsų supratimu, buvo teisinga.
Kai meldžiatės, rezultatai priklauso ne nuo išorinių aplinkybių, o nuo to, kokius gyvenimo
principus remiate savo teiginiais. Pasvarstykite kurį laiką: tai matematikos, o ne klaidos principas. Tai
tiesos, o ne apgaulės principas. Tai sumanumo, o ne nemokšiškumo principas. Tai harmonijos, o ne
disonanso principas. Tai sveikatos, o ne ligos principas; ir gausos, o ne skurdo principas.
Pasirinkau tvirtinimo metodą, kai Anglijos ligoninėje mano seseriai ketino daryti operaciją ir
šalinti tulžies akmenis. Diagnozė buvo nustatyta remiantis įprastiniais ligoninės tyrimais ir rentgeno
nuotraukomis. Sesuo paprašė manęs pasimelsti už ją, kad išgytų. Buvau už šešių tūkstančių mylių, bet
atstumas man netrukdė. Proto dėsniams laikas ir erdvė neegzistuoja. Begalinis protas ar intelektas yra
visur vienu metu.
Keletą kartų per dieną visiškai atitrūkdavau nuo minčių apie sesers simptomus ir apskritai apie
kūniškąją asmenybės dalį. Ramiai įsitikinęs tvirtindavau štai ką:

Aš meldžiuosi už savo seserį Kotryną. Ji yra atsipalaidavusi ir nusiraminusi, atgavusi
savitvardą ir pusiausvyrą, jos nuotaika giedra, ji nesijaudina. Gydomasis pasąmonės
intelektas, kuris sukūrė jos kūną, dabar perkuria kiekvieną jos esaties ląstelę, nervą,
audinį, raumenį ir kaulą pagal idealų visų organų pavyzdį, užkoduotą pasąmonėje.
Patylomis, ramiai visi iškreipti minčių šablonai šalinami iš jos pasąmonės ir
naikinami. Gyvybės principo energija, vientisumas ir grožis reiškiasi per kiekvieną jos
kūno atomą. Dabar jos kūnas atsiveria ir priima gydomąsias sroves, kurios liejasi ja
tarsi upė, grąžindamos jai sveikatą, harmoniją ir ramybę. Visus iškraipytus, bjaurius
vaizdinius nuplauna begalinis meilės ir ramybės vandenynas, kuris užtvindo mano
sesers kūną. Taip ir yra.

Po poros savaičių mano seseriai buvo daromi pakartotiniai tyrimai. Rentgeno nuotraukoje akmenų
nesimatė. Sesers gydytojas pripažino, kad jos sveikata gerokai pasitaisė ir atšaukė planuotą operaciją.
Tvirtinti reiškia konstatuoti, kad taip yra. Kai tvirtinsite, kad jūsų požiūris yra teisingas, net jeigu
įrodymai bylos ką kita, sulauksite atsakymo į maldas. Savo mintimis galite tik patvirtinti. Netgi tada,
kai ką nors neigiate, faktiškai patvirtinate buvimą to, ką neigiate. Kartodami teiginį ir žinodami, ką
sakote ir kodėl sakote, pasiekiate tokią sąmoningumo būseną, kai protas pripažįsta, kad jūsų teiginys
yra teisingas. Nenustokite tvirtinti gyvenimo tiesų tol, kol pasąmonės reakcija ims jus tenkinti.

Argumentacijos metodas
 Pavadinimas iš karto išduoda, koks tai metodas. Jį savo veikloje taikė daktaras Finėjas Parkhurstas
Kvimbis, psichikos ir dvasios gydymo pionierius, kuris daugiau nei prieš šimtmetį gyveno ir dirbo
Belfaste, Meine. Šis žmogus iš tikrųjų buvo psichosomatinės medicinos tėvas ir pirmasis
psichoanalitikas. Dar jis turėjo nepaprastų gebėjimų aiškiaregiškai diagnozuoti, kas sukelia pacientų
ligas, negalavimus ir skausmus.
Trumpai tariant, argumentacijos metodas, kurį taip sėkmingai panaudojo Kvimbis, remiasi dvasine
argumentacija. Reikia įtikinti ligonį ir save, kad ligą sukelia klaidingi įsitikinimai, nepagrįsta baimė ir
negatyvūs modeliai, įsišakniję pasąmonėje. Mintyse tai aiškiai pagrindžiate ir įtikinate pacientą, kad
ligos ar negalavimo priežastis yra tiktai deformuotas, iškreiptas mąstymo šablonas, atsikartojęs kūne.
Šis neteisingas įsitikinimas dėl kokios nors išorinės jėgos ir išorinių priežasčių įgijo ligos pavidalą,
bet gali būti pakeistas pakeitus mąstymo šablonus.
Išaiškinate ligoniui, kad kiekvienas sėkmingas gydymas remiasi įsitikinimų pakeitimu. Taip pat
akcentuojate, kad pasąmonė sukūrė kūną ir visus jo organus; taigi ji žino, kaip jį išgydyti, gali jį
išgydyti ir jau daro tai, kol jūs kalbate. Savo proto teismo salėje paliudijate, kad liga yra galvoje
kilusio liguisto, nesveiko minčių vaizdinio mestas šešėlis. Nesustodamas žeriate visus įrodymus,
kokius tik galite sugalvoti vidinės gydomosios galios, kažkada sukūrusios visus organus ir
saugančios užkoduotą tobulą kiekvienos ląstelės, nervo ir audinio pavyzdį, naudai.
Tada savo proto teismo salėje paskelbiate sau ir pacientui palankų sprendimą. Išvaduojate ligonį
tikėjimu ir dvasine atjauta. Jūsų protiniai ir dvasiniai įrodymai yra neginčijami. Jeigu bent viena
mintis, kuria tikite, paveikia paciento išgyvenimus, prasideda gydymas.

Absoliuto metodas prilygsta moderniam gydymui ultragarsu

Daugybė žmonių visame pasaulyje gydydami praktikuoja šią maldos formą ir sulaukia nuostabių
rezultatų. Absoliuto metodą taikantis asmuo pamini ligonio vardą. Tada patylomis galvoja apie Dievą,
jo didybę ir savybes, kaip antai: Dievas yra visa galintis, visa apimanti palaima, beribė meilė,
begalinis protas, begalinė išmintis, absoliuti harmonija, neapsakomas grožis ir tobulybė. Ramiai
mąstant apie dieviškumą, sąmonė pakylėjama į naują dvasios dimensiją. Žmogus pasineria į begalinį
dieviškosios meilės vandenyną, kuris ištirpdo visus maldoje minimo paciento minties ir kūno
sutrikimus. Jis jaučia, kaip visos jėgos ir Dievo meilė susitelkia ties ligoniu. Viskas, kas vargina ir
kelia nerimą, begalinio gyvybės ir meilės vandenyno akivaizdoje netenka galios.
Absoliuto maldos metodą galima palyginti su naujausiais gydymo ultragarsu laimėjimais. Jo
specifiką neseniai man išaiškino žymi gydytoja iš Los Andželo. Priemonės, kurias ji naudoja savo
darbe, skleidžia stiprias labai aukšto dažnio garso bangas. Kai bangos nukreipiamos į tas kūno vietas,
kuriose yra nesveiki audiniai, pažeistos ląstelės rezonuoja ir reaguoja į ultragarsą.
Galvodami apie Dievo didybę ir savybes, pasiekiame tokį sąmoningumo lygį, kai imame skleisti
dvasines harmonijos, sveikatos ir ramybės bangas. Tie, į kuriuos nukreipiamos bangos, rezonuoja ir
sureaguoja į jas. Šis maldos metodas padėjo pasveikti ne vienam žmogui.

Luošė vaikšto
Daktaras Kvimbis dažnai taikė absoliuto metodą vėlesniais gydytojavimo metais. Viename savo
rankraštyje jis aprašė, kaip išgydė luošą moterį. Kvimbis buvo iškviestas apžiūrėti moters – luošos,
senos, prirakintos prie lovos.
Gydytojas konstatavo, kad negalavimą sukėlė ir į tokį mažytį, ankštą kalėjimą ją įspraudė
įsitikinimas, kad ji negalės stovėti tiesiai ir vaikščioti. Ji palaidojo save baimės ir nežinios kape.
Kadangi moteris Bibliją suprato pažodžiui, ją užvaldė baimė.
 „Tame kape, – aiškino Kvimbis, – Dievo galybė bando nutraukyti raiščius, prasiveržti pro varžtus ir
prisikelti iš mirusiųjų.“
Kai moteris paprašė, kad kas nors paaiškintų jai vieną Biblijos ištrauką, atsakymas prilygo
akmeniui; tada ji ėmė alkti gyvenimo duonos. Kvimbis diagnozavo, kad dėl susijaudinimo ir baimės,
kurią sukėlė nesugebėjimas aiškiai suprasti Biblijoje perskaitytą ištrauką, moters protas susidrumstė,
jį apėmė sąstingis. Kūnas taip pat perėmė sunkumo, nerangumo jausmą, kuris peraugo į paralyžių.
Kvimbis paklausė moters, kokia reikšmė glūdi Biblijos žodžiuose:

Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas tą, kuris mane siuntė. Jūs
manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti.
JN 7, 33–34

Ji atsakė, kad tai reiškia, jog Jėzus nužengė į dangų. Kvimbis paaiškino, kad iš tikrųjų žodžiai
„trumpą laiką būsiu su jumis“ reiškia, jog Jėzus paaiškins, kokie yra moters simptomai, jausmai ir jų
priežastis. Jis jaučia jai užuojautą ir simpatiją, bet ši dvasinė būsena negali tęstis amžinai. Kitas
žingsnis – „keliausiu pas tą, kuris mane siuntė“. Kvimbis nurodė, kad šie žodžiai reiškia, jog mes visi
esame apdovanoti kūrybine Dievo galia.
Kvimbis nedelsdamas perbėgo mintimis prie apmąstymų apie dieviškąjį idealą; t. y. kad Dievo
gyvybingumas, intelektas, harmonija ir galia funkcionuoja ligonės kūne. Štai kodėl jis pasakė
moteriai: „Todėl ten, kur aš einu, tu negali eiti, nes tave varžo ir riboja tavo įsitikinimas, o aš esu
sveikas.“
Tokia malda ir paaiškinimas staiga paveikė pacientę ir įvyko tam tikrų pokyčių jos psichikoje. Ji
žengė be ramentų! Kvimbis sakė, kad tai buvo išskirtinis atvejis jo praktikoje. Moteris mirtinai klydo
ir, norint grąžinti ją į gyvenimą ar tiesos kelią, reikėjo prikelti iš numirusių. Kvimbis rėmėsi citata
apie Kristaus prisikėlimą ir pritaikė ją asmeniniam moters Kristui, arba sveikatai; tai ją labai paveikė.
Dar jis išaiškino jai, kad tiesa, kurią ji priėmė, buvo angelas ar idėja, kuri nuritino baimės,
nežinojimo ir prietarų akmenį. Tada išsilaisvino gydomoji Dievo galia, kuri grąžino jai sveikatą.

Sprendimo metodas
Žodis, ištartas jausmingai ir tikint, įgyja tam tikros galios. Kai suvokiame, kad jėgas, kurios verčia
suktis pasaulį, išjudiname savo valia ir palaikome savo žodžiais, sustiprėja pasitikėjimas ir tikrumas
savimi. Nemėginkite pridėti galios galiai. Nereikia stengtis per prievartą spausti ar perdėtai sukti
smegenis.
Viena panelė pamėgino sprendimo metodu paveikti įkyrų vaikinuką, kuris dažnai jai skambinėdavo
ir įkalbinėdavo susitikti. Mergina negalėjo juo nusikratyti. Kai gerbėjas pradėjo sukiotis prie jos
darbovietės, ji suvokė, kad turi imtis griežtų priemonių nedelsdama nė minutės.
Keletą kartų per dieną ji nusiramindavo ir kartodavo tokį sprendimą:

Aš išvaduoju jį Dievo akivaizdoje. Jis surado savo tikrąją vietą visiems laikams. Aš
esu laisva, ir jis yra laisvas. Dabar nusprendžiau, kad mano žodžiai pasieks begalinį
intelektą, kuris įvykdys mano sprendimą. Taip ir yra.

Kaip ji sakė, taip ir atsitiko: jaunuolis tuojau pat dingo iš jos gyvenimo. Daugiau mergina jo
nematė. Anot jos, „tarsi jį būtų žemė prarijusi“.

 Ką nuspręsi daryti, tai įvyks, ir tavo takas bus apšviestas.
JOB 22, 28

Verta įsiminti
• Tapkite minčių inžinieriumi, taikydami išbandytus ir patikimus metodus statykite prabangesnį ir
didingesnį gyvenimą.
• Troškimas virsta jūsų malda. Įsivaizduokite, kaip noras išsipildo dabartyje, pajauskite, koks jis
realus, ir netrukus džiaugsitės savo maldos rezultatais.
• Įgyvendinkite savo tikslus eidami lengvu keliu – remdamiesi patikimomis žiniomis apie
psichiką.
• Iš minčių, kurios yra slaptoje proto vietoje, galite pastatyti svei-kata, sėkme ir laime
spinduliuojančius namus.
• Sistemingai eksperimentuokite, kol įsitikinsite, kad begalinis pasąmonės intelektas tiesiogiai
reaguoja į jūsų sąmoningą mąstymą.
• Džiaukitės ir būkite ramūs iš anksto žinodami, kad troškimas tikrai išsipildys. Paveikslas, kurį
sukūrėte savo galvoje, yra medžiaga geidžiamiems dalykams ir įrodymas, patvirtinantis, kad
nematomi dalykai egzistuoja.
• Galvoje sukurtas paveikslas yra vertas tūkstančio žodžių. Pasąmonė įgyvendins bet kokį
įsivaizduojamą paveikslą, kurį remsite tikėjimu.
• Melsdamiesi neįsitempkite ir netaikykite psichologinės prievartos. Pasinerkite į mieguistą,
tingią būseną ir užliūliuokite save, jausdami ir žinodami, kad malda bus išklausyta.
• Įsidėmėkite, kad dėkinga širdis visada yra arti visatos turtų.
• Tvirtinti reiškia konstatuoti, kad taip yra. Kai tvirtinsite, kad jūsų požiūris yra teisingas, net jeigu
įrodymai bylos priešingai, sulauksite atsakymo į savo maldą.
• Galvodami apie Dievo meilę ir šlovę, skleiskite harmonijos, sveikatos ir ramybės bangas.
• Ką nuspręsite ir kuo tikėsite, tas ir įvyks. Nuspręskite, kad jus lydi harmonija, sveikata, ramybė
ir gausa.

Jeigu sąmoningai ką nors nusprendėte, negalima po kelių minučių pradėti galvoti neigiamai. Blogos
mintys sužlugdys gerą sumanymą.


 7 Pasąmonė nukreipta į gyvenimą
Lobiai slypi jūsų viduje. Čia ir ieškokite to, ko trokšta jūsų širdis.




DAUG IAU NEI 90 procentų protinio darbo nudirba pasąmonė. Jeigu nemokšiškai naudositės šia
stebuklinga galia, pasmerksite save labai suvaržytam gyvenimui. Pasąmonėje vykstantys procesai
visada konstruktyvūs ir nukreipti į gyvenimą. Pasąmonė sukūrė jūsų kūną ir palaiko visas jo
funkcijas. Ji dirba dvidešimt keturias valandas per parą ir niekada nesiilsi. Ji visada stengiasi
pagelbėti ir apsaugoti jus nuo pavojų.
Jūsų pasąmonė yra susijusi su begaline gyvybe ir neribota išmintimi, visais impulsais ir idėjomis ji
krypsta į gyvenimą. Didieji siekiai, įkvėpimas ir gražesnio bei kilnesnio gyvenimo vizijos atsiranda
pasąmonėje. Patys tvirčiausi įsitikinimai yra tie, kurių negalite racionaliai paaiškinti, nes juos
atsiunčia ne sąmonė; jie ateina iš pasąmonės.
Pasąmonė kreipiasi į jus per intuiciją, nuojautą, užuominas, ji užkrečia jus staigiu entuziazmu,
potraukiais ir idėjomis. Ji visada skatina jus stiebtis, peržengti ribas, tobulėti, veržtis į priekį, rizikuoti
ir siekti naujų aukštumų. Potraukis mylėti, gelbėti kitų gyvybes kyla iš pasąmonės gelmių. Pavyzdžiui,
per didįjį San Fransisko žemės drebėjimą ir gaisrą, kilusį 1906 m. balandžio 18 d., invalidai ir fizinių
trūkumų turintys žmonės, ilgą laiką išgulėję prirakinti prie lovų, pakilo ir atliko stebinančius drąsos
ir ištvermės reikalaujančius žygdarbius. Jie karštai troško išgelbėti kitų gyvybes bet kokia kaina,
todėl pasąmonė atitinkamai sureagavo.
Didieji menininkai, muzikai, poetai, oratoriai ir rašytojai iš pasąmonės semiasi energijos ir
įkvėpimo. Robertas Luisas Stivensonas turėjo įprotį prieš užmigdamas įpareigoti savo pasąmonę
rutulioti jam istorijas, kol pats miegodavo. Kai banko sąskaita išsekdavo, jis paprašydavo pasąmonės
padėti jam ant pagalvės įdomų, gerai perkamą romaną. Pasak Stivensono, vidinis intelektas siųsdavo
jam siužetus po gabalėlį, tarsi serialus. Tai atskleidžia, kad pasąmonė gali per jus kalbėti tokiais
didingais ir išmintingais žodžiais, apie kuriuos sąmonė neturi jokio supratimo.
Markas Tvenas kiekviena proga visam pasauliui skelbė, kad per visą savo gyvenimą nedirbo nė
karto. Visi nuotaikingi ir puikūs kūriniai išvydo dienos šviesą tik todėl, kad rašytojas žinojo, kaip
pasisemti idėjų iš nesenkančio pasąmonės šaltinio.

Kaip kūnas atspindi proto darbą

Sąmonės ir pasąmonės sąveika reikalauja panašaus tam tikrų nervų sistemų sąveikavimo. Galvos ir
nugaros smegenų, arba somatinė, sistema yra sąmonės organas. Autonominė nervų sistema yra
pasąmonės organas. Somatinė nervų sistema yra kanalas, per kurį sąmoningai suvokiate aplinką
fizinėmis juslėmis ir valingai kontroliuojate savo kūno judesius. Šios sistemos valdymo centras yra
galvos smegenų žievėje.
Autonominės nervų sistemos, kartais vadinamos nevalinga nervų sistema, centrai yra išsidėstę
visoje centrinėje nervų sistemoje, įskaitant smegenėles, smegenų kamieną ir tonziles. Šie organai turi
savų ryšių su pagrindinėmis kūno sistemomis ir palaiko gyvybines jų funkcijas netgi tada, kai
žmogus būna be sąmonės.
Šios dvi sistemos gali dirbti ir atskirai, ir sinchroniškai. Pavyzdžiui, kai pavojaus signalas pasiekia
nukreipiamąjį centrą smegenėlėse, pranešimas nusiunčiamas ir sąmonei į smegenų žievę, ir
pasąmonei į tonziles. Žmogaus gynybiniai mechanizmai gali sureaguoti į pavojų gerokai anksčiau,
negu pavojus sąmoningai suvokiamas ir įvertinamas.
Kaip sąveikauja protas ir kūnas, nesunku suprasti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad bet kokią sąmoningą
idėją lydi tam tikrų elektrinių impulsų serija somatinėje nervų sistemoje. Nevalingoje nervų sistemoje
tai savo ruožtu sukelia panašią impulsų srovę, kuri idėją persiunčia pasąmonei, kuriančiam
mediumui. Taip realizuojamos jūsų mintys.
Kiekviena sąmoningai puoselėjama ir tikėjimu remiama mintis iš smegenų žievės persiunčiama į
kitas smegenų dalis, pavaldžias pasąmonei, realiu pavidalu sugrąžinančiai jas į jūsų kūną ir aplinką.

Intelektas, kuris rūpinasi kūnu

Studijuodami ląstelių sistemą ir organų, tokių kaip akys, ausys, širdis, kepenys, šlapimo pūslė ir t.
t., struktūrą, sužinote, kad jie susideda iš ląstelių grupių, kurios suformuoja grupinį intelektą,
leidžiantį joms funkcionuoti kartu. Šios ląstelių grupės sugeba priimti kontroliuojančio proto
(sąmonės) įsakymus ir vykdyti juos pagal dedukcijos funkciją.
Kruopštūs vienaląsčių organizmų tyrimai atskleidžia, kokie procesai vyksta sudėtingame žmogaus
kūne. Nors vienaląsčiai organizmai neturi jokių organų, atlikdami pagrindines judėjimo,
maitinimosi, asimiliacijos ir šalinimo funkcijas vis tiek liudija protinę veiklą.
Paplitusi nuomonė, kad egzistuoja intelektas, kuris pasirūpintų žmogaus kūnu, jeigu tas jam
netrukdytų. Iš dalies tai yra tiesa. Bėda ta, kad sąmonė visada kišasi su jutiminiais įrodymais, gautais
iš materialaus pasaulio. Taip mus užvaldo klaidingi įsitikinimai, baimės ir nusistatymai. Kai
pasiduodate psichologiniam ir emociniam spaudimui, užregistruojate pasąmonėje baimes, klaidingus
įsitikinimus bei neigiamus modelius ir paliekate pasąmonei tik vieną kelią: įgyvendinti pateiktą
projektą.

Pasąmonė nuolat dirba visų labui

Jūsų vidinis subjektyvusis „aš“ be perstojo dirba dėl bendro gėrio, paklusdamas įgimtam
harmonijos principui, būdingam visiems daiktams. Pasąmonė turi valią ir pati savaime yra labai
reali. Ji triūsia kiaurą parą nepaisydama jūsų norų. Pasąmonė nuolat „stato“ jūsų kūną, bet negalite
nei pamatyti, nei išgirsti, nei pajausti, kaip ji dirba. Tai tylus vidinis procesas. Jūsų pasąmonė gyvena
savo gyvenimą ir nuolat siekia darnos, sveikatos ir ramybės. Joje užkoduotos dieviškosios normos
kiekvieną akimirką ieško būdų, kaip per jus pasireikšti.

Garsiausi visų laikų žmonės mokėjo pasiekti ir išlaisvinti savo pasąmonės galias – tai
jų meistriškumo paslaptis. Jūs galite tą patį.

Tapkite minčių inžinieriumi, pritaikykite išbandytus bei patvirtintus metodus ir
sukurkite didingesnį ir geresnį gyvenimą.

Kaip žmonės pažeidžia įgimtą harmonijos principą

Kad teisingai, moksliškai mąstytume, turime žinoti tiesą. Kaip sako senas priežodis, „tu sužinosi
tiesą, ir tiesa tave išlaisvins“. Žinoti tiesą reiškia darniai sutarti su pasąmonės, visomis išgalėmis
kimbančios į gyvenimą, begaliniu intelektu ir galia.
Kiekviena destruktyvi mintis ar veiksmas, tiek netyčinis, tiek tyčinis, baigiasi nesantaika ir
įvairiausiais apribojimais. Mokslininkai skelbia, kad kas vienuolika mėnesių žmogaus kūnas nuolat
atsinaujina; taigi mūsų amžius fiziniu požiūriu iš tiesų yra dalomas po vienuolika mėnesių. Jeigu
baimindamiesi, piktindamiesi, pavydėdami ar linkėdami blogo vėl montuojate senus trūkumus į savo
kūną, kitų nekaltinkite.
Jūs esate asmeninių minčių bendroji suma. Nesileiskite į negatyvius apmąstymus ir fantazijas. Iš
tamsos tegali išvaduoti šviesa; šaltį tegali ištirpdyti šiluma; blogas mintis tegali išstumti geros mintys.
Skelbkite gėrį, ir blogis dings.

Kodėl būti sveikam, energingam ir stipriam yra normalu

Paprastai kūdikiai į šį pasaulį ateina visiškai sveiki, kiek-vienas jų organas funkcionuoja puikiai.
Tai normali būklė, turėtume visą gyvenimą mėgautis sveikata, energija ir stiprybe. Savisaugos
instinktas yra gajausias prigimties instinktas, per jį reiškiasi pati pajėgiausia, amžina ir visada
galiojanti prigimtinė tiesa. Visos jūsų mintys, idėjos ir įsitikinimai turi veikti daug efektyviau, kai
darniai sutampa su įgimtu gyvybės principu, kurio esmė – nuolat saugoti ir ginti jūsų kūną nuo
gresiančių pavojų. Vadinasi, sveikatos būklę galima daug lengviau ir patikimiau pagerinti negu
pabloginti.
Sirgti yra nenormalu. Pakrikusi sveikata paprasčiausiai signalizuoja, kad jūs plaukiate prieš
gyvenimo srovę ir mąstote negerus dalykus. Gyvenime viskas pagrįsta augimo dėsniu; visa gamta
liudija, kaip veikia šis dėsnis, tyliai, nuolatos reikšdamasis per augmeniją; kur augimas ir raiška, ten
verda gyvenimas; kur gyvenimas, ten ir harmonija; o kur harmonija, ten ir puiki sveikata.
Kai mąstote nepažeisdami kuriančiojo pasąmonės principo, darniai gyvenate pagal prigimtinį
harmonijos principą. Kai puoselėjate mintis, prieštaraujančias harmonijos principams, jos aplimpa
jus, kamuoja, neduoda ramybės ir galų gale pagadina sveikatą. O jeigu ir toliau save graužiate, netgi
nuvaro į kapus.
Norėdami išsigydyti ligą, turite padidinti gyvybinių pasąmonės jėgų antplūdį ir pagerinti jų apytaką
savo organizme. Išmeskite iš galvos baimę, susirūpinimą, nerimą, pavydą, neapykantą ir visas kitas
destruktyvias mintis. Jos kėsinasi sugadinti jūsų nervus ir tonziles – organą, kuris kontroliuoja visų
nereikalingų medžiagų šalinimą ir neleidžia organizmui užsiteršti.

Poto liga išgydoma

Poto liga, arba stuburo tuberkuliozė, ilgą laiką buvo baisi vaikų rykštė. Ja susirgo vienas
berniukas, vardu Frederikas Elijas Andrius, iš Indianapolio, Indianos. Liga taip susuko ir suluošino
vaiką, kad jis negalėjo vaikščioti ir turėjo ropoti, pasiremdamas rankomis ir keliais. Gydytojas buvo
įsitikinęs, kad ligonio išgydyti nepavyks.
Andrius nesutiko su tokiu nuosprendžiu. Jis pradėjo melstis. Pats sukūrė teiginius, kuriuos kaip
užsuktas kartojo daug kartų per dieną, mintimis sugerdamas tai, ko jam trūko:

Aš esu sveikas, tobulas, stiprus, galingas, mylintis, draugiškas ir laimingas.

Šia malda jis palydėdavo kiekvieną dieną ir sutikdavo kiek-vieną rytą. Berniukas nepamiršdavo
pasimelsti ir už kitus, skleisdamas mintis apie meilę ir sveikatą.
 Už tokią mąstyseną ir maldas jam buvo atlyginta dešimteriopai. Vaiko tikėjimas ir atkaklumas jam
labai padėjo. Kai jo dėmesį imdavo blaškyti baimė, pyktis, nepasitikėjimas ar pavydas, jis tuojau pat
sutelkdavo jėgas ir numalšindavo juos savo teiginiais. Berniuko pasąmonė atsiliepė į kasdienį jo
mąstymą. Jis išaugo stiprus, stuomeningas, gerai sudėtas vyras.
Štai kokia reikšmė glūdi Biblijos žodžiuose:

Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.
MK 10, 52

Kaip tikėjimas pasąmonės galiomis grąžina sveikatą

Vienas jaunuolis, lankęs mano paskaitas apie gydomąją pasąmonės galią, sirgo sunkia akių liga.
Vaikino oftalmologas perspėjo, kad jo laukia sudėtinga ir rizikinga operacija. Išmokęs mokslinių
meldimosi pagrindų, vyrukas tarė sau: „Mano pasąmonė sukūrė mano akis, todėl ji gali mane
išgydyti.“
Kiekvieną vakarą, kai eidavo miegoti, jis pasiduodavo snauduliui, pasinerdavo į meditacinę
būseną, artimą miegui. Atsikratęs pašalinių minčių, visą dėmesį sutelkdavo į akių gydytoją. Jis
įsivaizduodavo, kad daktaras stovi priešais jį, ir aiškiai girdėdavo arba įsivaizduodavo, kad girdi
gydytoją jam sakant: „Įvyko stebuklas!“ Jaunuolis kiekvieną vakarą prieš eidamas miegoti maždaug
penkias minutes klausydavosi šių žodžių.
Po trijų savaičių įvyko dar vienas susitikimas su oftalmologu, gydžiusiu jo akis. Gydytojas
apžiūrėjo vaikiną ir sušuko: „Tai stebuklas!“
Kas atsitiko? Vyrukas paveikė savo pasąmonę, pasinaudojęs akių gydytoju kaip instrumentu ar
priemone įtikinti ją ir pakišti idėją. Kartodamas, tikėdamas ir vildamasis jaunuolis paveikė savo
pasąmonę. Pasąmonė „sukūrė“ jo akį. Ji turėjo tobulą normalių, sveikų akių sandaros pavyzdį ar
projektą. Kai tik mintis atkurti akį įtikino pasąmonę, ji tučtuojau ėmėsi ją gydyti. Tai dar vienas
pavyzdys, kaip tikėjimas gydomąja pasąmonės galia gali sugrąžinti jums sveikatą.

Verta įsiminti
• Pasąmonė nuolat kuria jūsų kūną, ji dirba dvidešimt keturias valandas per parą. Neigiamomis
mintimis jūs kišatės į gyvybiškai svarbų jos darbą.
• Prieš užmigdami paveskite savo pasąmonei pateikti atsakymą į bet kokį rūpimą klausimą, ir ji
atsakys.
• Kontroliuokite savo mintis. Kiekviena mintis, kuri jums atrodo teisinga, iš smegenų žievės
persiunčiama į pasąmonei pavaldžias smegenų dalis ir grąžinama į jūsų aplinką realiu pavidalu.
• Pateikę pasąmonei naują projektą galite save pakeisti.
• Pasąmonė visada kabinasi į gyvenimą. Jums tereikia pažaboti sąmonę. Maitinkite pasąmonę
teisingomis prielaidomis. Ji visada kuria pagal įprastinius jūsų mąstymo šablonus.
• Jūsų kūnas atsinaujina kas vienuolika mėnesių. Pakeiskite savo kūną pakeisdami mąstymą ir
niekada negrįžkite prie senų minčių.
• Būti sveikam yra normalu, o sirgti nenormalu. Tai įgimtas harmonijos principas.
• Pavyduliavimas, baimė, susirūpinimas, nerimas graužia ir gadina nervus, neigiamai veikia
tonziles ir sukelia įvairiausias psichines ir fizines ligas.

Ką sąmoningai tvirtinate ir kuo tikite, pasireikš per jūsų protą, kūną ir paveiks jūsų reikalus. Skelbkite
gėrį ir patirkite gyvenimo džiaugsmą.


 8 Kaip pasiekti norimų rezultatų
Mintyse gimęs veiksmas ir po to sekęs atoveiksmis – tai jūsų pasą-monės atsakas. Jeigu mąstysite
išmintingai, jūsų sprendimai taip pat bus išmintingi.



IŠKLAUSO MO S NE VISO S MALDO S. Visi tai žino. Skeptikų įsitikinimu, tai yra akivaizdus
įrodymas, kad maldos neveikia. Jie praleidžia pro pirštus tai, kad norint, jog maldos būtų
veiksmingos, reikia mokėti efektyviai melstis, aiškiai suvokiant mokslinius maldos pagrindus. Tik
tada paaiškėja, kodėl kai kurios maldos nenueina Dievui į ausį ir kaip galima įvaldyti praktinius
efektyvaus meldimosi metodus.
O kas, jeigu pajaustumėte, kad jūsų maldos neduoda tokio atsakymo, kokio norėtumėte? Kas tada?
Turite suprasti, kokios yra pagrindinės jus ištikusios nesėkmės priežastys. Štai jos: per mažai
pasitikėjimo ir per daug pastangų. Daugelis žmonių melsdamiesi užblokuoja kelius atsakymui,
stokodami elementaraus supratimo apie pasąmonės veiklą. Kai žinosite, kaip funkcionuoja jūsų
protas, įgysite daugiau pasitikėjimo.
Niekada nepamirškite: vos tik pasąmonė priima idėją, ji nedelsdama pradeda ją vykdyti. Ji
pasitelkia visus neaprėpiamus išteklius, kad pabaigtų pradėtą darbą. Ji mobilizuoja visus vidinius
psichikos ir dvasios dėsnius. Ši taisyklė galioja geroms idėjoms, bet ji lygiai taip pat galioja ir
blogoms mintims. Vadinasi, jeigu įkvėpsite pasąmonę blogiems darbams, ji pridarys bėdos, užtrauks
nesėkmes ir sukels sumaištį. Kai naudositės ja konstruktyviai, ji parodys kelią, išlaisvins jus ir
grąžins dvasios ramybę.
Teisingas atsakymas neišvengiamas, jeigu mąstote pozityviai, konstruktyviai ir nuoširdžiai. Iš to
galime daryti akivaizdžią išvadą, kad, norėdami įveikti nesėkmę, turite atlikti vieną vienintelį dalyką:
priversti pasąmonę priimti jūsų mintį ar prašymą. Negaišdami pajauskite, kaip noras išsipildo
tikrovėje, o likusį darbą palikite savo protui. Su tikėjimu bei pasitikėjimu apgalvokite, ko norite, ir
pasąmonė, perėmusi jūsų mintį, atsiųs atsakymą.
Kiekvieną kartą, kai per smarkiai versite savo pasąmonę ką nors jums nudirbti, nieko neišeis – ne
tik nepriartėsite prie savo tikslo, bet dar labiau nuo jo nutolsite. Pasąmonė nereaguoja į psichinę
prievartą. Ji atsiliepia tiktai į tikėjimą arba į tai, kam pritaria sąmonė.
Nesėkmes galite išprovokuoti mintyse regzdami tokius teiginius:

• Reikalai vis prastėja.
• Niekada nesulauksiu atsakymo.
• Nematau jokios išeities.
• Tai beviltiška.
• Nežinau, ką man daryti.
• Galutinai susipainiojau.

Jeigu tvirtinsite tokius dalykus, nesulauksite jokio atsakymo ar paramos iš savo pasąmonės. Kaip
kareivis, žygiuojantis vietoje, nepajudėsite nei į priekį, nei atgal. Kitaip sakant, jūs nepasieksite nieko.
Įsivaizduokite, kad įlipote į taksi ir nurodėte vairuotojui tuziną skirtingų krypčių. Jam susisuktų
galva. Galbūt apskritai atsisakytų kur nors jus vežti. Net jeigu pabandytų vadovautis jūsų nurodymais,
tikriausiai nieko neišeitų. Galima tik paspėlioti, kur baigtųsi jūsų kelionė.
Tas pat nutinka, kai norite paveikti milžiniškas pasąmonės jėgas. Mintyse turite suformuluoti aiškų
tikslą. Turite galutinai apsispręsti, kad išeitis yra, kad ramybės neduodantys sveikatos sutrikimai yra
išgydomi. Tiktai begalinis pasąmonės intelektas žino atsakymą. Kai sąmoningai prieisite prie aiškios
išvados, protas bus pasirengęs, ir jums bus duota pagal jūsų tikėjimą.

Skubos darbas – šuniui ant uodegos

Namo savininkas, kurio krosnis sugedo per pačius šalčius, iškvietė meistrą. Meistras prisistatė iš
karto. Po pusvalandžio krosnis jau kūrenosi. Remontininkas už darbą pateikė užsakovui 200 dolerių
sąskaitą.
„Ką! – išsižiojo pasipiktinęs savininkas. – Jūs užtrukote vos kelias minutes. Viso labo pakeitėte
vieną mažą detalę. Kaip drįstate reikalauti iš manęs 200 dolerių už tokį menkniekį, kuris vertas ne
daugiau kaip penkių dolerių?“
Meistras gūžtelėjo pečiais. „Aš prašau tik dviejų dolerių už sulūžusią dalį, – atkirto jis. – Tiek man
reikės už ją sumokėti.“
Namo savininkas pagrūmojo sąskaita jam prieš nosį. „Du doleriai! – suklykė jis. – Čia parašyta 200
dolerių!“
„Teisingai, – sutiko meistras. – 198 doleriai priklauso už išmanymą, koks yra gedimas ir kaip jį
pataisyti.“
Jūsų pasąmonė yra meistrų meistras, kuris išmano viską. Ji žino, kokiais būdais ir priemonėmis
išgydyti bet kurį jūsų kūno organą. Reikalaukite sveikatos, ir pasąmonė duos jums sveikatos, bet
svarbiausia – atsipalaiduoti. „Skubos darbas – šuniui ant uodegos.“
Mąstydami nesileiskite į detales, kokias priemones taikytumėte. Tereikia žinoti galutinį rezultatą.
Apčiuopiamai pajauskite laimingą pabaigą, nesvarbu, ar jūsų problemos susijusios su sveikata,
finansais ar asmeniniais santykiais. Prisiminkite, kaip jautėtės, atsigavę po sunkios ligos. Turėkite
galvoje, kad jausmas yra visų pasąmonės veiksmų vertinimo kriterijus.
Kai jums kyla nauja idėja, vaizduotėje turite pamatyti, kaip ji realizuojasi iki pat galo. Nereikia
laukti, kol kas nors įvyks ateityje, reikia pajausti, kad kai kas jau vyksta šią akimirką.

Pasitelkite vaizduotę, o ne valios jėgą

Patraukti savo pusėn pasąmonės galias nėra tas pat, kas veržtis pro kliūtis. Persistengimas neduos
geresnių rezultatų. Čia nereikia jokių valios pastangų. Geriau vizualizuokite trokštamą pabaigą ir
laisvę, kuri jums atsivers. Greičiausiai pagausite save, kad protu vis tiek stengiatės ieškoti išeities,
tinkamų būdų, kaip išspręsti keblią situaciją, ir bandote įpiršti pasąmonei pasirinktus sprendimus.
Atsispirkite šiai pagundai. Atsisakykite intelektualaus problemų sprendimo. Atkakliai laikykitės
paprasto, nuoširdaus, stebuklus darančio tikėjimo. Įsivaizduokite, kad jūsų neslegia jokie negalavimai
ar -keblumai. Pajauskite, kokį emocinį pasitenkinimą jums suteiks pasiekta laisvė. Neapsunkinkite
įvykių eigos. Genialumas slypi paprastume.

Kokius stebuklus daro disciplinuota vaizduotė

Disciplinuota ar sistemingai naudojama vaizduotė gali labai pagerinti ryšį su pasąmone. Kaip jau
įsitikinome, pasąmonė yra kūno architektas ir statytojas. Ji kontroliuoja visas gyvybines funkcijas.
 Biblijoje sakoma: „Visa, ko tikėdami melsite, gausite.“ Tikėti reiškia priimti ką nors už gryną
teisybę, gyventi ir žinoti, kad tai egzistuoja. Kai jus užvaldys tokia nuotaika, netrukus džiaugsitės
maldos vaisiais.

Vaizduotė – tai pats didžiausias jūsų gebėjimas. Įsivaizduokite, kas yra gražu, ką
galima minėti geru žodžiu. Jūs esate toks, kokį save įsivaizduojate.

Patys pajausite, kad esate vedami, tai vidinis žinojimas, užplūstanti nuojauta, kai
žinote, kad žinote. Tai vidinis balsas. Klausykite jo.

Trys žingsniai į sėkmę meldžiantis

Norint, kad jūsų maldos duotų rezultatų, reikia žengti tris elementarius žingsnius:

• Pripažinti ar suvokti problemą.
• Pranešti apie problemą pasąmonei, kuri vienintelė žino patį geriausią sprendimą ar išeitį.
• Nesijaudinti ir tvirtai tikėti, kad reikalas sutvarkytas.

Abejonės ir svyravimas tik silpnina maldą. Niekada nesakykite sau: „Norėčiau, kad mano liga būtų
pagydoma“ arba „Tikiuosi, tai veikia.“ Jūsų jausmai, kuriais palydite būsimą darbą, duoda toną.
Harmonija skirta jums. Neabejokite, kad ir sveikata skirta jums.
Pasiseka tada, kai tampate gydomųjų pasąmonės jėgų įrankiu. Tvirtai tikėdami pakiškite mintį apie
sveikatą savo pasąmonei; tada atsipūskite. Pasiduokite jos galioms. Į sąlygas ir aplinkybes reaguokite
žodžiais „tai vis tiek praeis“. Atsipalaidavimas ir įsitikinimas padeda pajungti pasąmonę. Taip
sudarote sąlygas prasiveržti idėjos sukeltai kinetinei energijai ir duoti konkrečių rezultatų.

Kodėl galite sulaukti priešingų rezultatų, negu meldžiate

Emilis Kue buvo žymus prancūzų psichologas, savo paskaitomis pritraukęs aibes gerbėjų ir sekėjų
Jungtinėse Amerikos Valstijose. Viena iš svarbiausių jo įžvalgų buvo ši:

Kai jūsų norai ir vaizduotė nesutampa, nugali vaizduotė. Visada.

Jis tai pavadino persistengimo dėsniu.
Tarkime, kad jūsų paprašė pereiti siaura lenta, gulinčia ant grindų. Be abejonės, lengvai tai
padarytumėte. O dabar įsivaizduokime, kad ta pati lenta, iškelta dvidešimties pėdų aukštyje, jungia dvi
sienas. Ar pereitumėte ja? Ar galėtumėte?
Tikriausiai ne. Jūsų noras pereiti lenta susikirstų su jūsų vaizduote. Įsivaizduotumėte, kaip
nuslystate nuo lentos ir ilgai krintate ant žemės. Kad ir kaip norėtumėte pereiti lenta, bijodami nukristi
nesugebėtumėte sėkmingai pasiekti kitos pusės. Kuo labiau stengiatės nugalėti ar nuslopinti vaizduotę,
tuo tvirčiau ima dominuoti mintis, kad nukrisit.
Galvodami „valios jėga įveiksiu savo silpnybę“, dar labiau sustiprinate mintis apie nesėkmę.
Psichinės pastangos dažnai baigiasi pralaimėjimu ir duoda visiškai priešingus rezultatus, negu buvo
norėta. Kai pradedate galvoti tik apie tai, kaip sutelkti visą valios stiprybę, pabrėžiate savo
bejėgiškumą. Panašiai būtų, jei nuspręstumėte iš paskutiniųjų negalvoti apie žalią begemotą. Kai
priimate tokį sprendimą, mintis apie žaliąjį hipopotamą tiesiog užvaldo protą, o pasąmonė visada
pirmiausia atsiliepia į dominuojančią idėją. Iš dviejų prieštaringų pasiūlymų ji priima tą, kuris yra
stipresnis.
Galbūt ir jūs galvojate apie tai?

• Aš noriu pasveikti; kodėl vis dar sergu?
• Aš taip stengiuosi, kodėl man nesiseka?
• Reikia prisiversti dar karščiau melstis.
• Privalau sutelkti visas valios jėgas.

Turite patys suprasti, kur darote klaidą. Jūs persistengiate! Niekada nebandykite valios pastangomis
priversti pasąmonę priimti jūsų idėją. Tokie bandymai pasmerkti žlugti. Per dažnai jūsų maldos
baigiasi priešingais rezultatais, negu norite. Rinkitės lengvesnį, pastangų nereikalaujantį kelią.
Ar jums kada nors buvo nutikę kas nors panašaus? Turite išlaikyti kokius nors egzaminus. Nemažai
laiko praleidžiate nagrinėdami ir kartodami medžiagą. Jums atrodo, kad gerai viską mokate. Tačiau
kai prieš jus paklojamas tuščias užduočių lapas, pasirodo, kad jūsų galva yra dar tuštesnė. Visos
žinios staiga kažkur dingsta. Negalite atsiminti mažiausios mintelytės. Griežiate dantimis ir iš
paskutiniųjų bandote sukaupti valią, bet kuo labiau stengiatės, tuo prasčiau sekasi susikaupti.
Susinervinę paliekate egzaminų klasę. Psichinis spaudimas atslūgsta. Staiga atsakymai, kurių taip
desperatiškai ieškojote prieš kelias minutes, vėl grįžta į atmintį, sukeldami susierzinimą. Patys žinote,
kad viską mokėjote, ir pakankamai gerai mokėjote, bet… ne tada, kai reikėjo. Jūs suklydote, kai
stengėtės per prievartą atsiminti. Pagal persistengimo dėsnį jus ištiko nesėkmė. Prašėte ir meldėtės
vieno, o gavote visiškai ką kita.

Noro ir vaizduotės konfliktas turi būti išspręstas

Psichinės, arba valios, pastangos išduoda, kad iš anksto tikimasi galimo pasipriešinimo. Tačiau
įsivaizduojamas pasipriešinimas sukelia realų pasipriešinimą. Jeigu jūsų dėmesį prikausto kliūtys,
trukdančios išsipildyti norui, be dėmesio lieka priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti tą norą.
Biblijoje pasakyta:

Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melstis kokio dalyko, jiems mano dangiškasis
Tėvas jį suteiks.
MT 18, 19

Kas yra tie du, apie kuriuos čia kalbama? Jie saugo harmoningą jūsų sąmonės ir pasąmonės
vienybę ar sutarimą dėl bet kokios idėjos, noro ar vaizdinio. Kai ginčai tarp skirtingų proto sričių bus
išspręsti, malda bus išklausyta. Šie du susitarėliai dar gali būti pristatyti kaip jūs ir jūsų noras, jūsų
mintis ir jausmas, jūsų idėja ir emocija, jūsų noras ir vaizduotė.
Išvengsite visokios konfrontacijos tarp savo noro ir pasąmonės, jei pasiduosite snauduliui,
mieguistumui, kuris užliūliuoja bet kokį norą stengtis. Sąmonė tokioje būsenoje giliai
nugramzdinama. Laikas prieš pat miegą yra pats tinkamiausias paveikti pasąmonę. Nes prieš
užmiegant ir ką tik prabudus ji geriausiai atsiskleidžia. Šioje būsenoje negatyvios mintys ir
vaizduotės dariniai, kurie tendencingai bando numalšinti jūsų norus ir sukliudyti pasąmonei juos
perimti, pradingsta. Kai vaizduotėje pamatysite realiai išsipildžiusį troškimą ir patirsite laimėjimo
virpulį, pasąmonė įgyvendins jūsų norą.
Labai daug žmonių sprendžia iškilusias dilemas ir sunkumus žaismingai kontroliuodami,
kreipdami ir drausmindami vaizduotę. Šie žmonės žino, kad viskas, ką jie sumano ir palaiko tiesa,
turi ir privalo įvykti.
Viena jauna moteris, vardu Sara G., atvažiavo pas mane puolusi į visišką neviltį. Ji buvo įsivėlusi į
ilgą, painų teismo procesą, kurio posėdžiai kaskart buvo atidedami, ir tam nesimatė galo. Moteris
troško vieno – kad byla būtų draugiškai išspręsta. Tačiau jos galvoje knibždėte knibždėjo mintys apie
nesėkmę, nuostolius, bankrotą ir skurdą. Rezultatai buvo kaip tik tokie, kokius ji numatė. Nelaimėlės
vaizduotė nurungė jos norus, todėl byla buvo toliau vilkinama.
Mano patarta Sara kiekvieną vakarą prieš miegą pasinerdavo į snaudulį ir pradėdavo kurti
vaizdinius apie geriausią galimą šios varginančios istorijos pabaigą. Ji iš visų jėgų stengėsi įsijausti.
Moteris žinojo, kad vaizduotės darinys turi sutapti su didžiausiu jos noru.
Vos tik pradėdavo snūduriuoti, kuo ryškiau įsivaizduodavo susitikimą su savo teisininku po
proceso. Girdėdavo, kaip pati klausinėja apie rezultatus ir klausosi jo paaiškinimų. Girdi, kaip jis vis
kartoja: „Šioje byloje buvo susitarta be teismo. Tai buvo labai draugiškas sprendimas.“
Kai dienos metu protą imdavo kaustyti baimė, Sara prasukdavo mintyse susikurtą vaizdajuostę apie
susitikimą su savo teisininku, nepraleisdama nė vieno žodžio ar gesto. Įsivaizduodavo jo šypseną,
manieras, balso tembrą, specifinius jo vartojamus žodžius. Moteris taip dažnai ir taip nuoširdžiai tai
darydavo, kad jos baimės būdavo nuslopinamos gerokai anksčiau, negu ji suspėdavo pajausti, kad jos
bando užvaldyti mintis.
Po poros savaičių Sarai paskambino jos advokatas. Jis patvirtino tai, ką ji įsivaizdavo ir laikė tiesa.
Byla buvo išspręsta, ir sprendimas tikrai buvo draugiškas.
Tą ir turėjo omenyje psalmininkas, kai parašė šiuos žodžius:

Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai (jūsų mintys ir vaizdiniai) ir mintys mano širdies
(jūsų jausmai, prigimtis, emocijos), Viešpatie (pasąmonės dėsnis), mano stiprybe,
mano atpirkėjau (pasąmonės, galinčios išvaduoti jus iš ligų, priklausomybės ir skurdo,
galia ir išmintis).
PS 9, 14

Verta įsiminti
• Psichinė prievarta, arba persistengimas, išduoda nerimą ir baimę, kurie užblokuoja kelius
atsakymui. Skubos darbas – šuniui ant uodegos.
• Kai išlaisvinate vaizduotę ir priimate idėją, pasąmonė imasi darbo ir įgyvendina jūsų mintį.
• Galvokite ir planuokite savarankiškai, atsiplėškite nuo tradicinių metodų. Būkite tikri, kad visada
galima rasti atsakymą ir išeitį iš bet kokios keblios padėties.
• Per daug nesirūpinkite, kaip plaka jūsų širdis, kaip kvėpuoja jūsų plaučiai ar kaip dirba bet kuris
kitas jūsų kūno organas. Tvirtai pasitikėkite savo pasąmone ir nuolat bylokite, kad jus lydi
Dievo apvaizda.
• Jeigu jausitės sveiki, ir būsite sveiki, jeigu jausitės turtingi, ir būsite turtingi. Kaip jaučiatės?
• Vaizduotė – tai pats didžiausias jūsų gebėjimas. Įsivaizduokite, kas yra gražu ir ką galima minėti
geru žodžiu. Jūs esate toks, kokį save įsivaizduojate.
• Pasinėrę į snaudulį, išvengsite sąmonės ir pasąmonės konflikto. Prieš užmigdami keletą kartų
įsivaizduokite, kaip išsipildo jūsų troškimas. Miegokite ramiai ir prabuskite su šypsena.

Tvirtinti reiškia konstatuoti, kad taip yra. Kai tvirtinsite, kad jūsų -požiūris yra teisingas, net jeigu
įrodymai bylos priešingai, sulauksite atsakymo į savo maldą.


 9 Kaip pasąmonė gali padėti praturtėti
Negi nenorite pralobti lengviausiu būdu, pasinaudodami patikima pasąmonės pagalba? Stengdamiesi
susikrauti turtus kruvinu prakaitu ir katorgišku darbu, neabejotinai tapsite turtingiausiu piliečiu
kapinėse.


JEIG U T URIT E finansinių sunkumų, jeigu nesuduriate galo su galu, tai reiškia, kad neįtikinote
savo pasąmonės, jog esate visko pertekę ir jums nieko netrūksta. Tikriausiai pažįstate ne vieną vyrą ir
moterį, kurie dirba keletą valandų per savaitę ir uždirba pasakiškas pinigų sumas. Jie nepersistengia ir
nenusiplūkia kaip jaučiai. Netikėkite istorijomis, kad susikrauti turtus galima tiktai kruvinu prakaitu ir
katorgišku darbu. Tai netiesa; kuo mažiau pastangų, tuo lengvesnis gyvenimas. Darykite tai, kas jums
patinka, ir todėl, kad tai teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Pažįstu pareigūną iš Los Andželo, kuris gauna šešiaženklį atlyginimą. Pernai jis išsiruošė į devynių
mėnesių kelionę laivu aplankyti gražiausių pasaulio vietų. Vyriškis prasitarė man, kad jam pasisekė
įtikinti savo pasąmonę, jog yra vertas tokių pinigų. Jis papasakojo, kad jo organizacijoje yra žmonių,
kurie uždirba tiktai dešimtadalį jo gaunamos sumos, nors apie verslą išmano geriau už jį ir turbūt
daug sumaniau susidoroja su darbu. Tačiau jie neturi ambicijų ir lakios vaizduotės. Jie nesidomi savo
pasąmonės stebuklais.

Turtus suteikia protas

Turtai yra ne kas kita kaip individo įsitikinimas, įsišaknijęs iki pasąmonės gelmių. Jūs netapsite
milijonieriumi kartodami: „Aš milijonierius, aš milijonierius.“ Sąmonė pribręs minčiai apie turtus,
kai tvirtai įsikalsite sau į galvą, kad esate turtingi ir visko pertekę.

Nematomos pragyvenimo lėšos

Daugelio žmonių bėda yra ta, kad jie neturi jokių nematomų pragyvenimo lėšų. Kai pablogėja
verslo reikalai, nuvertėja akcijos biržoje ar nepasiteisina investicijos, jie atrodo bejėgiai. Jie yra tokie
nesaugūs todėl, kad nežino, kaip pasitelkti savo pasąmonę. Šie žmonės net nenutuokia, kokie
neišsemiami lobiai slypi jų viduje.
Žmogus, kurio mintys sukasi vien apie skurdą, neprasigyvens. O tą, kurio galva bus pramušta dėl
turtų, sups prabanga. Niekur neparašyta, kad mūsų gyvenimą turi slėgti nepritekliai. Galite turėti
pinigų, visko, ko jums reikia, ir gyventi pasiturimai. Jūsų žodžiai gali išvalyti protą nuo blogų minčių
ir jų vietoje pamažu įdiegti teisingas idėjas.

Idealus metodas praturtinti sąmonę

Turbūt perskaitę šį skyrių sakote: „Man reikia turtų ir sėk-mės.“ Štai ką jums reikia daryti: maždaug
penkias minutes tris ar keturis kartus per dieną kartokite: „Turtai. Sėkmė.“ Šie žodžiai pasižymi
triuškinančia jėga. Jie atskleidžia vidinę pasąmonės galią. Nukreipkite savo protą į šią realią galią,
slypinčią jūsų kūne; tada jūsų gyvenimo sąlygos ir aplinkybės atitinkamai susiklostys. Nereikia sakyti:
„Aš esu turtingas“, reikia sutelkti dėmesį į visagales vidines jėgas. Kai minėsite tik vieną žodį „turtai“,
nekils jokios psichinės konfrontacijos. Be to, kai galvoje nuolat suksis mintys apie gerovę, jus užvaldys
prabangos jausmas.
Jeigu jausitės turtingi, ir būsite turtingi; giliai įsidėkite tai sau į širdį. Jūsų pasąmonė yra tarsi
bankas, tam tikra universali finansinė institucija. Ji padidina visus jūsų indėlius, nesvarbu, ar tai idėjos
apie turtą, ar apie skurdą. Rinkitės turtą.

Kodėl jūsų teiginiai nepadeda susikrauti turtų

Per daugelį metų bendravau su gausybe žmonių, kurie skundėsi dėl to paties: „Aš ne vieną savaitę ir
mėnesį kartojau: „Esu turtingas, man sekasi“, bet nieko nenutiko.“ Pastebėjau, kad sakydami: „Esu
turtingas, man sekasi“, viduje jie jautėsi taip, lyg patys sau meluotų.
Vienas vyras man išsitarė: „Kartodavau, kad man sekasi, kol pavargdavau. Dabar mano reikalai dar
labiau pablogėjo. Kurdamas teiginius žinojau, kad tai yra akivaizdus melas.“ Sąmonė atmetė jo
teiginius ir tai, ką jis iš pažiūros nuoširdžiai tvirtino ir skelbė, išprovokavo visiškai priešingus
rezultatus.
Lengviausiai tikslą pasiekia tikslūs teiginiai, nesukeliantys vidinio konflikto ar nepritarimo. Minėto
vyro daryti pareiškimai pablogino reikalus, nes jie asocijavosi su tuo, ko jam trūksta. Jūsų pasąmonė
priima tik tai, kuo jūs iš tikro tikite, o ne tuščius žodžius ar teiginius. Ją visada pasiekia
dominuojančios idėjos ar įsitikinimai.

Kaip išvengti psichinio konflikto

Šis būdas labai padeda įveikti vidinį konfliktą tiems, kuriems tai sunkiai sekasi. Dažnai, ypač prieš
miegą, kartokite šį praktišką teiginį: „Dieną naktį sėkmė lydi kiekvieną mano žingsnį.“ Toks
tvirtinimas neišprovokuos jokio nesusipratimo, kadangi jis nesukels pasąmonei prieštaringo įspūdžio
apie finansinius nepriteklius.
Vienam verslininkui, kurio apyvarta bei pajamos grėsmingai sumažėjo ir kėlė didžiulį
susirūpinimą, patariau prisėsti savo biure, nurimti ir daug kartų kartoti tokį teiginį: „Kiekvieną dieną
apyvarta vis gerėja.“ Šie žodžiai paskatino sąmonę ir pasąmonę susivienyti, ir reikalai iš karto
pajudėjo.

Niekada nepasirašinėkite neužpildytų čekių

Neužpildytą čekį pasirašote tada, kai kalbate tokius dalykus: „Viską galima padaryti, tik reikia
pinigų“, „Neturiu už ką“, „Prarasiu namą, nes neišgaliu mokėti paskolos“ ir panašiai. Jeigu bijote net
pagalvoti apie ateitį, taip pat dedate parašą ant neužpildyto čekio ir kišate galvą į kilpą. Jūsų
pageidavimu pasąmonė priima baimę bei neigiamą nusistatymą ir pasistengia apkartinti jūsų
gyvenimą kliūtimis, gaišatimi, nepritekliais ir apribojimais.

Turtai yra ne kas kita kaip įsitikinimas. Įtikinkite save, kad esate turtingi.

Tikrasis gausybės ragas – tai jūsų mintys. Jums gali šauti idėja, verta milijono. Idėją,
kurios ieškote, pakiš pasąmonė.

Kliūtis praturtėti sukuriate savo paties galvoje. Nugriaukite vidines užtvaras, mintyse
kiekvieną žmogų minėdami geru žodžiu.

Pasąmonė priskaičiuoja jums procentų procentus

 Tas, kuris jaučiasi turtingas, turės dar daugiau turtų; tas, kuris jaučiasi neturtingas, gyvens dar
didesniame skurde. Pasąmonė padaugina ir padidina kiekvieną jūsų indėlį, kad ir koks jis būtų.
Kiekvieną rytą, vos tik prabudę, dėkite į pasąmonės banką mintis apie klestėjimą, sėkmę, turtus ir
ramybę. Nuolat apie tai galvokite. Kalkite jas sau į galvą taip dažnai, kaip tik įmanoma. Šios
konstruktyvios mintys taps pasąmonės indėliais ir ateityje atsipirks su kaupu.

Kodėl nieko nenutiko

Tiesiog girdžiu, kaip jūs sakote: „Ai, aš dariau tai, bet nieko nenutiko.“ Jums nepasisekė todėl, kad
jau po kokių dešimties minučių pasidavėte baimei ir neutralizavote gėrį, kurį skelbėte. Kai pasėjate
sėklą žemėje, nepuolate jos kasti po kelių valandų tą pačią dieną. Duodate jai laiko išleisti šaknis ir
užaugti. Tarkime, kad jau žiojatės sakyti: „Man neužteks pinigų atsiskaityti.“ Kol dar nepasakėte
daugiau negu „Man…“, nutraukite sakinį. Pakeiskite jį konstruktyviu teiginiu, pavyzdžiui, tokiu: „Man
sekasi kiekviename žingsnyje.“

Tikras gausybės ragas

Pasąmonė nepritrūksta idėjų. Begalybė idėjų laukia, kada -galės nušviesti sąmonę ir įvairiausiais
būdais virsti grynaisiais pinigais jūsų kišenėje. Šis procesas vyksta nuolat, jis nepriklauso nuo akcijų
-kainų biržoje arba nuo to, kad krinta svaro sterlingų ar dolerio kursas. Tiesą sakant, jūsų finansai
niekada nepriklauso nuo obligacijų, akcijų ar santaupų banke; tai tik simboliai – žinoma, būtini ir
naudingi, bet tik simboliai.
Aš noriu tuo pabrėžti, kad jeigu jums pavyks įtikinti savo pasąmonę, kad esate turtingi, kad pinigai
visą gyvenimą cirkuliuoja aplink jus, jūs visada ir neišvengiamai jų turėsite, nesvarbu, kokia forma.

Tikroji priežastis, kodėl nesuduriate galo su galu

Labai daug žmonių skundžiasi, kad nesuduria galo su galu. Atrodo, kad jie iš visų jėgų stengiasi
išbristi iš skolų. Ar girdėjote, apie ką jie kalbasi? Dažniausiai visi jų pokalbiai sukasi apie vieną ir tą
patį. Jie nepavargdami koneveikia tuos, kurie yra ką nors pasiekę gyvenime ir laiko galvas aukštai
iškėlę virš minios. Paprastai tokie pikčiurnos bumba: „O, tas tipelis užsiima nešvariais darbais; jis yra
kietaširdis: tikras sukčius.“
Štai kodėl jie neprasigyvena. Jie nuolatos smerkia tuos dalykus, kurių patys geidžia. Tokie žmonės
kritikuoja pasiturinčius kolegas todėl, kad pavydi ir gviešiasi svetimo gero. Dėkite toliau į šuns
dienas ir smerkite visus, kurie gyvena geriau negu jūs, ir matysite turtus kaip savo ausis.

Kaip suklumpama siekiant turtų

Daugelio žmonių gyvenimą apkartina viena emocija. Mažai kas tai supranta. Tai pavydas.
Pavyzdžiui, jeigu matote, kaip jūsų varžovas deda dideles pinigų sumas į banką, o jūs tegalite įnešti
menką sumelę, ar jūsų nepradeda graužti pavydas? Galite nuslopinti šią emociją žodžiais: „Kaip
nuostabu! Džiaugiuosi, kad šiam vyrui taip sekasi. Linkiu jam uždirbti dar daugiau pinigų.“
Puoselėdami pavydžias mintis patys sau kenkiate, nes nustumiate save į blogesnę padėtį. Be to, turtai
ne tik nepriartėja prie jūsų, bet tampa dar sunkiau pasiekiami. Jeigu klestintys ir turtingi žmonės jus
piktina ar erzina, nedelsdami pradėkite tvirtinti, kad iš visos širdies linkite jiems kiekvienu įmanomu
būdu dar labiau prasigyventi. Pagal pasąmonės dėsnius tokie teiginiai neutralizuos neigiamas mintis
ir atplukdys jums nepalyginamai didesnius turtus.

Kaip pašalinti didžiąją psichinę kliūtį, užkertančią kelią į gerovę

 Jeigu nepasitikite ir kritiškai vertinate kokį nors asmenį, kuris, jūsų manymu, nesąžiningai
užsidirba gyvenimui, baikit sukt dėl jo galvą. Jeigu jūsų įtarimai teisingi, patys žinot, kad toks
žmogus naudoja savo protą blogiems tikslams. Ateis laikas, ir juo bus pasirūpinta pagal proto
įstatymus.
Venkite kritikuoti jį dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Įsidėmėkite: užtvaras ir kliūtis praturtėti
sukuriate savo paties galvoje. Dabar galite sugriauti šią vidinę užtvarą. Jums tai pavyks, jeigu mintyse
kiekvieną žmogų imsite minėti geru žodžiu.

Miegokite ir turtėkite
Kai vakare eisite miegoti, išbandykite šią techniką. Kartokite žodį „turtai“ ramiai, be įtampos,
jausmingai. Vis kartokite ir kartokite kaip lopšinę. Užmigdykite save vieninteliu žodžiu „turtai“.
Rezultatai turėtų jus nustebinti. Jus turėtų užgriūti turtų lavina. Tai eilinis pavyzdys, kokių stebuklingų
galių turi jūsų pasąmonė.

Verta įsiminti
• Apsispręskite pralobti lengviausiu būdu, pasinaudodami patikima pasąmonės pagalba.
• Stengdamiesi susikrauti turtus kruvinu prakaitu ir katorgišku darbu, neabejotinai tapsite
turtingiausiu piliečiu kapinėse. Neprivalote plėšytis ar vergauti.
• Dėl turtų reikia įtikinti pasąmonę. Įsikalkite sau į galvą, kad esate turtingi.
• Daugumos žmonių problema yra ta, kad jie neturi jokių nematomų pragyvenimo lėšų.
• Maždaug penkias minutes prieš miegą lėtai, ramiai kartokite žodį „turtai“, ir pasąmonė apsups
jus prabanga.
• Jeigu jausitės turtingi, ir būsite turtingi. Niekada to nepamirškite.
• Jūsų sąmonė ir pasąmonė turi sutarti. Pasąmonė pri-ima tai, kas, jūsų nuomone, yra teisinga. Ji
visada perima dominuojančią idėją. Todėl jūsų galvoje turi dominuoti mintys apie turtą, o ne
skurdą.
• Su pinigais susijusį vidinį konfliktą nugalėsite dažnai kartodami: „Sėkmė dieną naktį lydi
kiekvieną mano žingsnį.“
• Padidinkite apyvartą be perstojo kartodami šį teiginį: „Kiekvieną dieną mano apyvarta vis
gerėja; aš kiekvieną dieną darau pažangą, progresuoju ir turtėju.“
• Daugiau nepasirašinėkite tuščių čekių kartodami: „Viską galima padaryti, tik reikia pinigų“,
„Neturiu už ką“ ir taip toliau. Tokie teiginiai tik dar giliau gramzdina jus į skurdą.
• Dėkite į pasąmonės banką mintis apie klestėjimą, turtus ir sėkmę, ir po kurio laiko ji užaugins
jums procentų procentus.
• Negalima po kelių akimirkų paneigti to, ką sąmoningai tvirti-note. Taip neutralizuosite gėrį,
kurį skelbėte.
• Tikrasis gausybės ragas susideda iš jūsų minčių. Jums gali šauti idėja, verta milijono. Idėją,
kurios ieškote, pakiš pasąmonė.
• Pavydas ir nepasitikėjimas užblokuoja kelius į turtą. Džiaukitės kitų laime.
• Užtvaras ir kliūtis praturtėti sukuriate savo paties galvoje. Negaišdami sugriaukite šią vidinę
užtvarą, mintyse kiekvieną žmogų minėdami geru žodžiu.

Neišskirkite pinigų kaip vienintelio savo tikslo. Reikalaukite sveikatos, laimės, ramybės, visavertės
raiškos ir meilės. Aplink save taip pat skleiskite meilę ir linkėkite visiems gero. Tada pasąmonė
apdovanos jus viskuo su dvigubais procentais.


 10 Jūsų teisė į turtą
Jūsų sąmonė ir pasąmonė turi sutarti. Pasąmonė priima tai, kas, jūsų nuomone, yra teisinga. Ji visada
priima dominuojančią idėją. Todėl jūsų mintyse turi dominuoti mintys apie turtą, o ne skurdą.


T URIT E NEG INČIJAMĄ T EISĘ būti turtingi. Atėjote į šį pasaulį tam, kad gyventumėte visko
pertekę, laimingi, linksmi ir laisvi. Taigi pinigai neturėtų riboti jūsų laisvės, laimės ir gerovės.
Esate čia tam, kad augtumėte, skleistumėtės ir klestėtumėte dvasiškai, psichiškai ir materialiai.
Turite neatimamą teisę išugdyti ir realizuoti visus savo gebėjimus. Šiuo požiūriu svarbi yra galimybė
– taigi neturėtumėte jos apeiti – apsupti save grožiu ir prabanga.
Kam tenkintis mažu, kai galima mėgautis savo pasąmonės lobiais? Šiame skyriuje išmoksite
susidraugauti su pinigais. Kai jums pavyks, turėsite visko daugiau negu reikia. Neleiskite, kad kas
nors išmuštų jus iš vėžių abejonėmis arba sugėdintų dėl to, kad norite būti turtingi. Giliai sieloje
kiekvienas žmogus trokšta sotesnio, laimingesnio ir gražesnio gyvenimo. Tai visuotinė aistra. Tai ne
tik gerai, tai labai gerai.

Pinigai yra simbolis

Pinigai yra mainų simbolis. Jie simbolizuoja ne tik išsilaisvinimą iš skurdo, bet ir grožį, gausą ir
prabangą. Jie taip pat yra ekonominio klestėjimo simbolis. Kai kraujas laisvai cirkuliuoja jūsų kūne,
esate sveiki. Kai pinigai laisvai cirkuliuoja jūsų gyvenime, esate ekonomiškai sveiki. Kai žmonės
pradeda kimšti pinigus į kojinę, slėpti skardinėse dėžutėse ir drebėti dėl kiekvieno skatiko,
ekonominiu požiūriu jie suserga.
Kaip simbolis, pinigai per amžius buvo įgiję daugybę formų. Beveik viskas, ką tik galima
įsivaizduoti, per istoriją tam tikru laiku tam tikroje vietoje pasitarnavo kaip pinigai – ne tik savaime
suprantamas auksas ir sidabras, bet ir druska, karoliukai bei kiti dailūs niekučiai. Senovėje apie
žmonių gerovę buvo sprendžiama pagal tai, kiek jie turi avių ir galvijų. Dabar naudojame valiutą ir
kitas apyvartines priemones. Dėl visai suprantamos priežasties – daug patogiau išrašyti čekį, negu
vilkti su savimi porą avių apmokėti sąskaitas.

Kaip praturtėti lengvu keliu

Kai išmoksite manipuliuoti pasąmonės galiomis, jums taps suprantamas vidinis žemėlapis,
lengviausiu keliu nuvesiantis jus prie įvairiausių turtų – dvasinių, protinių ir finansinių. Tie, kurie
pasistengė perprasti proto dėsnius, tvirtai tiki ir žino, kad niekada nieko nepritrūks. Nepaisant
ekonominių krizių, biržos svyravimų, nuosmukių, streikų, šuoliuojančiosios infliacijos ar netgi karo,
jie visada bus gerai aprūpinti.
Todėl, kad mintis apie turtus bus tvirtai įsišaknijusi jų pasąmonėje. Ir pasąmonė aprūpins juos esant
bet kokioms sąlygoms. Šie žmonės įtikina save, kad pinigai visada laisvai cirkuliuoja jų gyvenime,
kad juos visada supa prabanga. Kadangi jie tai tvirtina, taip ir yra. Net jeigu rytojus atneštų finansinį
krachą ir visas jų turtas netektų vertės, tokie žmonės vis tiek priviliotų pinigus. Krizės metu jie
nepajustų jokių nepatogumų ir, galimas dalykas, netgi gautų sau papildomos naudos.
Kaip jūs atbaidote pinigus
Perskaitę šį skyrių, tikriausiai galvojate: „Esu vertas didesnio uždarbio, negu gaunu.“ Mano
nuomone, taip galima pasakyti apie daugumą žmonių. Jie tikrai verti didesnių pinigų, bet greičiausiai
jų taip ir negaus. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl šie žmonės nepraturtėja, yra ta, kad jie
patylomis arba viešai smerkia pinigus. Pinigai, jų manymu, yra purvini. Savo vaikams ir draugams
jie tvirtina, kad meilė pinigams sėja blogį. Jie negali praturtėti, nes sielos gilumoje tiki, kad neturtas
yra tam tikra dorybė. Tokie mąstymo šablonai galėjo būti įdiegti ankstyvoje vaikystėje arba
susiformavę klaidingai interpretavus Šventąjį Raštą.

Pinigai ir subalansuotas gyvenimas

Kartą vienas vyriškis priėjo prie manęs ir atsiduso: „Aš bankrutavau. Bet nieko tokio. Pinigai man
nepatinka. Jie sėja blogį.“ Toks mąstymas signalizuoja apie aptemusį, sutrikusį protą. Jeigu jums
rūpės tiktai pinigai ir daugiau niekas, nukrypsite nuo kelio ir prarasite pusiausvyrą. Tam ir esate, kad
išmintingai naudotumėtės savo galiomis ir autoritetu. Vieni žmonės trokšta valdžios, kiti – turtų.
Jeigu užsimanysite išimtinai pinigų ir tvirtinsite „Man daugiau nieko nereikia, tiktai pinigų; ketinu
visa širdimi atsidėti turtų kaupimui; visa kita yra nesvarbu“, galite jų užsidirbti ir pralobti, bet kokia
kaina! Pamiršote, kad gyvenime reikia išlaikyti pusiausvyrą, kad taip pat turite patenkinti ir dvasinės
ramybės, harmonijos, meilės, džiaugsmo ir puikios sveikatos alkį.
Padarėte klaidą, jeigu pinigus pasirinkote kaip vienintelį tikslą. Nors atrodo, kad iki visiškos laimės
trūksta tiktai pinigų, bet po visų pastangų galų gale paaiškėja, kad vien pinigų neužtenka. Jokiam
žmogui, gulinčiam mirties patale, nekyla mintis, kad gyvenime per mažai laiko skyrė pasipelnymui!
Ne mažiau geidžiame išreikšti savo slaptus talentus, surasti tikrąją vietą gyvenime, mėgautis grožiu ir
su džiaugsmu prisidėti prie kitų gerovės ir sėkmės. Perpratę pasąmonės dėsnius, galėtumėte užsidirbti
milijoną, daug milijonų, jei tik jums reikia, ir vis tiek džiaugtis dvasios ramybe, harmonija, geležine
sveikata ir įvairiapuse raiška.

Skurdas – tai proto liga

Skurdas nėra jokia dorybė. Tai liga, kuri niekuo nesiskiria nuo kitų proto ligų. Jeigu
pasiligotumėte fiziškai, pastebėtumėte, kad jums kažkas negerai. Kreiptumėtės pagalbos ir iš karto
pasistengtumėte išsigydyti negalavimą. Panašiai būna, kai gyvenime nuolat jaučiate pinigų stygių. Tai
reiškia, kad jūsų sveikata rimtai pašlijusi.
Vidinės gyvybinės jėgos skatina jus augti, tobulėti ir siekti sotesnio gyvenimo. Gimėte ne tam, kad
lindėtumėte lūšnoje, vilkėtumėte skarmalus ir badautumėte. Jus turi lydėti laimė, turtai ir sėkmė.

Kodėl negalima kritikuoti pinigų

Išvalykite savo protą nuo visų keistų įsitikinimų ir prietarų apie pinigus. Šiukštu neniekinkite jų
kaip kokio nors blogo ar nepadoraus dalyko. Jeigu nepaklausysite, matysite pinigus kaip savo ausis.
Nepamirškite, kad prarandate tai, ką smerkiate. Negalite prisivilioti to, ką kritikuojate.

Kaip suformuoti teisingą požiūrį į pinigus

Yra paprastas metodas, kuris padės jums praturtėti. Kartokite šiuos teiginius keletą kartų per dieną:

Aš mėgstu pinigus. Tiesiog myliu juos. Naudoju juos išmintingai, konstruktyviai ir
protingai. Pinigai nuolat cirkuliuoja mano gyvenime. Leidžiu juos mielai, ir jie
nuostabiu būdu sugrįžta pas mane dešimteriopai. Tai gerai, netgi labai gerai. Aš
 maudausi piniguose. Naudoju juos tiktai geriems tikslams, esu dėkingas už suteiktas
gėrybes ir savo proto lobius.

Mokslininko mąstytojo požiūris į pinigus

Sakykime, kad jūs atradote turtingą aukso, sidabro, švino, vario ar geležies gyslą žemėje. Argi
paskelbtumėte, kad jūsų radinys yra blogas? Žinoma, ne! Visas blogis kyla dėl žmonių tamsumo,
neišmanymo, klaidingo gyvenimo supratimo ir netinkamo pasąmonės naudojimo.
Kadangi pinigai yra paprasčiausias simbolis, kaip mainų priemonę taip pat lengvai galėtume
naudoti šviną, alavą ar kurį kitą metalą. Dvidešimto amžiaus pradžioje JAV dešimties ir dvidešimt
penkių centų monetos buvo gaminamos iš sidabro. Tais laikais dešimties centų ar dvidešimt penkių
centų vertė prilygo sidabro vertei. Paskui vyriausybė pradėjo gaminti juos iš pigesnių metalų. Tačiau
nominali monetos vertė vis tiek liko dvidešimt penki centai, nors metalas, iš kurio ji pagaminta,
nebuvo toks vertingas.
Fizikas jums paaiškintų, kad metalai vienas nuo kito skiriasi tiktai elementarių dalelių rūšimi ir
atomų skaičiumi. Jeigu nukreiptumėte dalelių srovę į kokį nors metalą, jis virstų kitu metalu. Turime
realią galimybę įgyvendinti seną alchemikų svajonę netauriuosius metalus paversti auksu. Bet kas iš
to? Auksas nėra geresnis ar blogesnis už šviną. Tai paprasčiausiai skirtingos medžiagos su
skirtingomis ypatybėmis, ir tiek. Tik todėl, kad žmonijos istorijoje auksas buvo laikomas ypač
vertingas, žmonės jį myli – arba nekenčia – labiau negu švino.

Su pinigais susijusį vidinį konfliktą nugalėsite dažnai kartodami: „Sėkmė dieną naktį
lydi kiekvieną mano žingsnį.“

Pavydas ir įtarinėjimai blokuoja kelius į turtą. Džiaukitės kitų laime.
Niekada nevartokite posakio „nešvarūs pinigai“ ir nesakykite „aš niekinu pinigus“.
Prarasite juos, jeigu nevertinsite. Patys savaime pinigai nėra nei geri, nei blogi.
Kokie jie tampa, priklauso nuo to, ką apie juos manote.

Kaip pritraukti pinigus, kurių reikia

Prieš daugelį metų Australijoje susipažinau su vienu jaunuoliu, kuris išsipasakojo man, kad
didžiausia jo svajonė tapti gydytoju. Jis lankė specialius kursus ir jam puikiai sekėsi, bet vaikinas nė
už ką nebūtų galėjęs susimokėti už medicinos studijas. Abu jo tėvai buvo mirę. Pragyvenimui
jaunuolis užsidirbdavo valydamas gydytojų kabinetus vietinės ligoninės profesiniame pastate.
Paaiškinau jam, kad dirvoje pasėta sėkla pritraukia prie savęs viską, ko jai reikia, kad iš jos galėtų
išaugti sveikas augalas. Jam viso labo reikėjo pasimokyti iš sėklos ir pasėti reikalingą idėją savo
pasąmonėje.
Kiekvieną vakarą, kai atsiguldavo miegoti, jaunuolis įsivaizduodavo gydytojo diplomą, kuriame
didelėmis juodomis raidėmis buvo įrašytas jo vardas. Be jokio vargo sukūrė ryškų, detalų diplomo
atvaizdą. Mat dirbdamas, be kita ko, turėjo šluostyti ir blizginti įrėmintus diplomus, kabančius
gydytojų kabinetuose ant sienų, taigi valydamas juos ištyrinėjo.
Našlaitis atkakliai taikė vizualizavimo metodą kiekvieną vakarą beveik keturis mėnesius. Pagaliau
vienas gydytojas, kurio kabinetą jis valė, paklausė, ar jaunuolis nenorėtų tapti jo asistentu. Gydytojas
užmokėjo už mokomąją programą, kurią išklausęs vaikinas įgijo įvairiausių medicininių įgūdžių,
tada įdarbino jį savo asistentu. Jaunuolio talentas ir ryžtas gydytojui padarė tokį didelį įspūdį, kad
vėliau jis padėjo jam įstoti į medicinos universitetą. Dabar šis jaunas vyras yra žinomas gydytojas
Monrealyje, Kanadoje.
Jaunuoliui sėkmė nusišypsojo todėl, kad jis perprato traukos dėsnį. Jis išmoko pakreipti savo
pasąmonę reikiama vaga. Nebuvo apsieita be labai senos pamokančios taisyklės: „Kai aiškiai
matysite tikslą, rasite ir priemonių tam tikslui pasiekti.“ Šiuo atveju tikslas buvo tapti gydytoju.
Vaikinas sugebėjo įsivaizduoti, pamatyti ir pajausti, kad iš tikrųjų yra gydytojas. Jis gyveno šia idėja.
Ugdė, puoselėjo ir mėgavosi ja. Galų gale per vizualizavimo seansus idėja prasiskverbė iki
giliausio pasąmonės lygmens. Ji virto įsitikinimu. Tik tada šis įsitikinimas pritraukė viską, ko
reikėjo, kad jaunuolio svajonė išsipildytų.

Kodėl kai kurie žmonės niekada negauna didesnio atlyginimo

Sakykim, kad jūs dirbate didelėje bendrovėje. Manote, kad uždirbate per mažai. Piktinatės, kad
darbdaviai jūsų neįvertina. Iš galvos neišeina įkyri mintis, kad esate verti didesnio atlyginimo ir
pripažinimo.
Mintyse priešiškai nusiteikdami savo darbdavių atžvilgiu, pasąmoningai nutraukiate ryšius su
organizacija. Išjudinate įvykių eigą. Taigi vieną dieną jūsų viršininkas sako: „Mes turime jus
atleisti.“ Tikrąja žodžio prasme patys save išmetate iš darbo. Viršininkas paprasčiausiai
pasitarnauja kaip įrankis, kuris įgyvendina jūsų negatyvų psichinį nusistatymą. Šis pavyzdys
iliustruoja, kaip veikia veiksmo ir atoveiksmio dėsnis. Veiksmas – tai jūsų mintis, o atoveiksmis –
pasąmonės atsakas.

Kliūtys ir barjerai kelyje į turtus

Tikriausiai kartkartėm išgirstate, kaip aplinkiniai postringauja apie pinigingus žmones: „Iš
sąžiningo darbo dar niekas nepralobo.“
Paprastai taip kalba ir galvoja asmenys, kuriuos kamuoja finansinės ligos. Galbūt jie niršta ir
pavydi buvusiems draugams, nes tiems geriau sekėsi ir jie sukaupė daugiau pinigų. Jeigu taip, tokie
žmonės patys sunkina sau gyvenimą. Tiems, kurie blogu žodžiu mini draugus ir piktinasi jų turtais,
sėkmė ir gerovė atsuka nugarą. Negi bičiuliautumėtės su žmogumi, kuris jus smerkia? Žinoma, ne;
nesibičiuliauja ir pinigai. Tokie bambekliai patys atbaido tai, dėl ko meldžiasi.
Jų maldos būna dviprasmės. Jie tvirtina: „Noriu, kad mane užgriūtų turtų lavina“, bet nusisukę
burnoja: „Tasai tipelis švaistosi purvinais, nedorai uždirbtais pinigais.“ Toks prieštaravimas – tai
kelrodis, nukreipiantis į nepritekliaus ir skurdo šunkelį. Niekada nepraleiskite progos pasidžiaugti
kito asmens gerove.

Apsaugokite savo investicijas

Jeigu jums reikia patarimo, kur investuoti savo pinigus, jeigu nerimaujate dėl turimų akcijų ar
obligacijų, tyliai tvirtinkite: „Begalinis intelektas lemia ir sergsti visus mano finansinius sandorius.
Man būtinai pasiseks.“ Jeigu aklai tikėdami ir pasitikėdami dažnai kartosite šiuos žodžius, įsitikinsite,
kad vidinis balsas padės jums protingai investuoti. Be to, būsite apsaugoti nuo nuostolių, nes nuojauta
paragins jus atsikratyti visų rizikingų vertybinių popierių ar indėlių anksčiau, negu patirsite
nuostolių.

Veltui nieko neduoda

Didelių parduotuvių savininkai samdo apsaugos darbuotojus ir parduotuvės detektyvus, kad
apsisaugotų nuo ilgapirščių. Kiekvieną dieną jie sučiumpa ne vieną vagišių, ketinantį ką nors išsinešti
už dyką. Žmonės, kurie taip elgiasi, yra įkliuvę į psichinę nepriteklių ir apribojimų atmosferą.
Taikydamiesi apšvarinti kitus, jie apvagia save ir praranda ramybę, harmoniją, tikėjimą,
sąžiningumą, dorumą, geranoriškumą ir pasitikėjimą.
Be to, informacija, kurią jie siunčia į savo pasąmonę, užtraukia ant jų galvos visas įmanomas
netektis: jie netenka reputacijos, prestižo, socialinio statuso ir dvasios ramybės. Šie žmonės neturi
supratimo, kaip veikia jų protas. Jiems trūksta tikėjimo savo vidiniais ištekliais. Jeigu tik jie mintyse
kreiptųsi į savo pasąmonės jėgas ir pareikalautų, kad ši padėtų jiems surasti tikrąjį kelią, jie gautų
darbą ir gyventų visko pertekę. Sąžiningumu, dora ir atkaklumu jie susigrąžintų gerą vardą
visuomenėje.

Nuolatiniai pinigų ištekliai

Pripažinkite pasąmonės galias ir kuriamąją minčių bei vaizduotės jėgą, ir prieš jus atsivers
keliai į laisvę, komfortą ir nesenkančius trokštamo turto išteklius. Sąmoningai pritarkite
prabangiam gyvenimui. Jūsų pritarimas ir tikėjimasis suklestėti turi savą raiškos matematiką ir
mechanizmus. Kai nusiteiksite praturtėti, atsiras visko, ko reikia geram gyvenimui.
Tegul šie žodžiai tampa kasdiene jūsų malda; įsidėkite juos giliai į širdį:

Man priklauso begaliniai mano pasąmonės lobiai. Aš turiu teisę į turtą, laimę ir
sėkmę. Pinigai plaukia pas mane nevaržomais srautais, gausiai, be galo. Aš gerai
žinau tikrąją savo vertę. Mano talentai gali laisvai atsiskleisti, Dievas laimina mano
finansinę veiklą. Tai puiku!

Verta įsiminti
• Išdrįskite tvirtinti, kad turite teisę į turtą, ir vidinis intelektas įvykdys jūsų reikalavimą.
• Nereikia norėti grašių, kurių vos pakaktų pragyvenimui. Pinigų reikia užsimanyti tiek, kad
galėtumėte daryti viską, ką tik norite ir kada tik norite. Susipažinkite su savo pasąmonės turtais.
• Kai pinigai laisvai cirkuliuoja jūsų gyvenime, ekonominiu požiūriu esate sveiki. Žiūrėkite į
pinigus kaip į potvynius ir atoslūgius ir visada turėsite jų į valias. Vandens lygis jūroje nuolat
pakyla arba nukrinta. Kai potvynis atslūgsta, nekyla abejonių, kad jis ir vėl pakils.
• Jeigu išmanysite pasąmonės dėsnius, visada būsite aprūpinti, nesvarbu, kokią formą įgis pinigai.
• Daugybė žmonių nesuduria galo su galu ir niekada neprasigyvena dėl vienintelės priežasties –
jie niekina pinigus. Tai, ką smerkiate, nusigręžia nuo jūsų.
• Nepradėkite garbinti pinigų. Tai tik simbolis. Įsidėmėkite, kad tikrasis turtų šaltinis yra jūsų
protas. Gyvenime turi vyrauti pusiau-svyra – pinigų stoka neturėtų jos griauti.
• Neišskirkite pinigų kaip vienintelio savo tikslo. Reikalaukite sveikatos, laimės, ramybės,
visavertės raiškos ir meilės. Aplink save taip pat skleiskite meilę ir linkėkite visiems gero. Tada
pasąmonė apdovanos jus viskuo su dvigubais procentais.
• Skurdas nėra jokia dorybė. Tai proto liga. Nedelsdami išspręskite psichinį konfliktą ir
atsikratykite šio negalavimo.
• Gimėte ne tam, kad lindėtumėte lūšnoje, vilkėtumėte skarmalus ir badautumėte. Gimėte tam, kad
gyventumėte visko pertekę.
• Niekada nevartokite posakio „nešvarūs pinigai“ ir nesakykite „aš niekinu pinigus“. Prarasite
juos, jeigu nevertinsite. Patys savaime pinigai nėra nei geri, nei blogi. Kokie jie tampa,
priklauso nuo to, ką apie juos manote.
• Dažnai kartokite: „Pinigai man patinka. Naudoju juos išmintingai ir protingai. Mielai juos
leidžiu ir jie sugrįžta man tūkstanteriopai.“
 • Pinigai yra nė kiek ne blogesni negu varis, švinas, alavas ar geležis, kuriuos galite rasti žemėje.
Blogį sukelia nežinojimas ir piktnaudžiavimas proto galiomis.
• Sumanę galutinį rezultatą, paraginate pasąmonę sureaguoti ir įgyvendinti vaizduotėje sukurtą
paveikslą.
• Nenorėkite ko nors gauti veltui. Už dyką pietumis niekas nevaišina. Norėdami gauti, turite duoti.
Sutelkite dėmesį į savo tikslus, idealus bei sumanymus, ir vidinis intelektas jus parems. Jeigu
vadovausitės pasąmonės dėsniais ir užkrėsite ją mintimis apie gerovę, turtai bus jūsų rankose.

Nepradėkite garbinti pinigų. Tai tik simbolis. Įsidėmėkite, kad tikrasis turtų šaltinis yra jūsų protas.
Gyvenime turi vyrauti pusiausvyra – -pinigų stoka neturėtų jos griauti.


 11 Pasąmonė kaip partneris kelyje į sėkmę


T IKRĄJA SĖKME G ALIMA PAVADINT I žmogaus mokėjimą gyventi. Ilgas, ramus, kupinas
džiaugsmo ir laimės periodas šioje žemėje gali būti pavadintas sėkmingu.
Amžinoji šių vertybių išraiška – tai amžinasis gyvenimas, apie kurį kalbėjo Jėzus. Tikrosios
gyvenimo vertybės, kaip antai: ramybė, harmonija, sąžiningumas, saugumas ir laimė yra
neapčiuopiamos. Jos kyla iš pačių žmogaus sielos gelmių. Medituojant apie šias kategorijas,
dangiškieji turtai pripildo mūsų pasąmonę.
Tai ta vieta, kur

…nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia…
MT 6, 20

Trys žingsniai į sėkmę

Svarbiausia išsiaiškinti, ką jūs mėgstate daryti, ir pradėti tai daryti. Tai pirmas žingsnis į sėkmę.
Jeigu nemėgstate savo darbo, niekaip neapgausite savęs, kad sėkmingai pasirinkote profesiją, nors
visas pasaulis ir tvirtintų, kad jums puikiai klojasi. Kai darbas patinka, dirbame su ugnele. Jeigu kas
nors tikruoju savo pašaukimu laiko psichiatriją, jam neužtenka gauti diplomą ir pakabinti jį ant
sienos. Jis ir toliau gilinasi į savo sritį, važinėja į konferencijas, studijuoja psichiką bei jos funkcijas,
lankosi kitose klinikose ir varto naujausius mokslo žurnalus. Kitaip sakant, stengiasi neatsilikti ir
laiku sužinoti apie pažangiausius metodus, kaip palengvinti žmonių kančias, nes pacientų interesai
jam yra svarbiausi.
Tačiau kas, jeigu skaitote šiuos žodžius ir galvojate: „Negaliu žengti pirmo žingsnio, nes nežinau,
kuo aš noriu užsiimti. Iš kur, po galais, galiu žinoti, koks yra tikrasis mano pašaukimas?“
Jeigu esate tokioje situacijoje, melskite patarimo šiais žodžiais:

Begalinis pasąmonės intelektas padės man susirasti tikrąją vietą gyvenime.

Ramiai, įsitikinę, jausmingai kartokite šią maldą. Jeigu atkakliai tikėsite ir neabejosite, sulauksite
atsakymo, intuityviai pajausite, kuria kryptimi pasukti. Jus apims aiški nuojauta ir užlies vidinė
ramybė.
Toliau reikia specializuotis kokioje nors konkrečioje veiklos srityje ir pasistengti visus pranokti.
Tai antras žingsnis į sėkmę. Tarkim, studentas pasirenka chemiko profesiją. Jis gali įsigilinti į vieną iš
daugelio šio mokslo šakų ir visą savo laiką bei dėmesį skirti pasirinktai specialybei. Jo entuziazmas
turėtų sužadinti norą sužinoti viską, kas tik yra prieinama apie jį dominančią sritį; jeigu pasitaikytų
galimybė, studentas sukauptų daugiau žinių už visus kitus. Jaunuolis turėtų aistringai domėtis savo
darbu, degti noru panaudoti įgytas žinias ir pasitarnauti visuomenei.
Jis pranoksta jus visus, leiskite jam tapti jūsų tarnu. Tokia galvosena iš esmės skiriasi nuo požiūrio
žmogaus, kuris tenori užsidirbti pragyvenimui ar kaip nors pramisti. Turėti ką pavalgyti nėra tikroji
sėkmė. Žmonių siekiai turi būti kilnesni, tauresni ir altruistiškesni. Reikia pasitarnauti kitiems, taigi
elgtis pasiaukojamai.
Trečiasis žingsnis yra pats svarbiausias. Įsitikinkite, kad pasirinkta veikla yra naudinga ne vien tik
jums. Jūsų troškimas neturi būti savanaudiškas. Jis turi duoti naudos žmonijai. Turi susiformuoti tam
tikras tobulas maršrutas. Kitaip sakant, jūsų idėja turi nešti laimę ir naudą visuomenei. Tada ji sugrįš
pas jus su dar didesne nauda ir gausybe palaiminimų. Jeigu dirbate tik savo paties labui, sutrumpinate
šį svarbų maršrutą. Galbūt kurį laiką jums ir seksis, bet dėl tokio trumparegiškumo laikui bėgant jus
gali prislėgti nepritekliai ar ligos.

Tikros sėkmės matas

Jūs galite suabejoti: „O kaipgi tas vyrukas, kurį mačiau per televiziją? Tasai, kuris neaiškiais būdais
uždirbo šimtus milijonų dolerių iš prekybos akcijomis? Dar nemačiau žmogaus, kuriam taip sektųsi,
ir nemanau, kad jam bent kiek rūpi padėti žmonijai.“
Tokie atvejai pernelyg dažni, bet neturėtume daryti skubotų išvadų, kodėl taip yra. Gali pasirodyti,
kad kurį laiką kam nors puikiai sekasi, bet apgaule gauti pinigai dažnai neužsibūna pas nesąžiningą
šeimininką. O jei ir užsibūna, tai vis tiek vogdami iš kitų apvagiame save. Nepriteklių ir apribojimų
nuotaika, kuri nulemia mūsų elgesį, randa ir kitų išraiškos būdų: ji paveikia mūsų sveikatą, šeimos
gyvenimą, santykius su aplinkiniais.
Tai, ką galvojame ir jaučiame, mes sukuriame. Sukuriame tai, kuo tikime. Kad ir kokius turtus
nesąžiningu darbu susikrautų žmogus, sėkmė jo nelydi. Apie kokią sėkmę galima kalbėti, jeigu nėra
dvasios ramybės? Kokia nauda iš sukauptų turtų, jeigu jų savininkas negali miegoti naktimis, serga ar
jaučiasi kaltas?
Kadaise Londone susipažinau su užkietėjusiu nusikaltėliu, kuris pasigyrė man keletu savo
„žygdarbių“. Jis sukaupė nemažai turto, todėl leido sau skendėti prabangoje savo name Londono
užmiestyje ir vasarnamyje Prancūzijoje. Taip, prabangoje, bet ne ramybėje. Jis gyveno nuolatinėje
baimėje, kad Skotland Jardas jį areštuos. Vargšelį kamavo begalė vidinių negalavimų, kuriuos
neabejotinai sukėlė nuolatiniai nuogąstavimai ir sąžinės graužatis. Pats žinojo, kad blogai pasielgė,
todėl stiprus kaltės jausmas užtraukė jam įvairiausių nemalonumų.
Vėliau teko girdėti, kad vyrukas savo noru kreipėsi į policiją ir sėdo į kalėjimą atlikti bausmės. Kai
grįžo į laisvę, kreipėsi į psichologą bei dvasininką pagalbos ir tapo visiškai kitu žmogumi. Susirado
darbą ir gyveno kaip sąžiningas, įstatymus gerbiantis pilietis. Atrado mėgstamą užsiėmimą ir jautėsi
laimingas.
Žmogus, kuriam sekasi, mėgsta savo darbą ir gyvena visavertį gyvenimą. Sėkmė priklauso nuo
tauresnių dalykų, ne vien tik nuo didelių turtų. Sėkmės numylėtinis yra toks žmogus, kuris turi gilų
psichologinį ir dvasinį supratimą. Daugeliui sumanių šiandienos verslo lyderių sėkmę atneša
teisingas pasąmonės galių naudojimas. Jie yra išlavinę gebėjimą vaizduotėje pamatyti būsimą
projektą, tarsi jis jau būtų įgyvendintas. Svarbiausia pamatyti ir pajausti, kaip malda išsipildo, tada
pasąmonė ją realizuoja. Jeigu aiškiai įsivaizduosite savo tikslą, stebukladarė pasąmonė aprūpins jus
viskuo, ko reikia, ir net nesužinosite, kaip ji tai padarė.
Kalbant apie tris žingsnius į sėkmę, negalima pamiršti esminės vidinių kuriamųjų jėgų galios. Kad
ir kaip jūs siektumėte laimės, kiekvienu žingsniu išprovokuojate energijos iškrovas. Jūs mąstote
kūrybingai.

Tebūnie jums, kaip tikite.
MT 9, 29

 Kai tik įsisąmoninsite, kad turite didžiulių vidinių galių ir esate pajėgūs įgyvendinti visus savo
troškimus, jus apims pasitikėjimo ir ramybės jausmas. Nesvarbu, kokia veikla užsiimate, pirmiausia
turite perprasti pasąmonės dėsnius. Kai išmoksite naudotis savo proto galiomis, save išreikšti ir
džiuginti aplinkinius talentais, galėsite būti tikri, kad esate kelyje į tikrąją laimę. Jeigu paisote Dievo
reikalų ar bent iš dalies jais rūpinatės, Dievas jumis taip pat pasirūpins, tokia jau jo prigimtis. Taigi
kas išdrįstų mesti jums iššūkį? Turint tokį supratimą, nei danguje, nei žemėje neatsirastų jėgų, kurios
pajėgtų užkirsti jums kelią į laimę.

Kaip jis įgyvendino savo svajonę

Holivude susipažinau su aktoriumi, kurio pavardė tikriausiai gerai žinoma kiekvienam nuolatiniam
kino ar televizijos mėgėjui. Jis papasakojo man, kad užaugo mažoje fermerio sodyboje JAV
centrinėje dalyje. Jo šeima vertėsi labai sunkiai. Vienintelė vaikino pramoga buvo senas nespalvoto
vaizdo televizorius, kuris vargais negalais rodydavo du kanalus. Tačiau tai netrukdė jam svajoti, kad
bus aktorius. Ši svajonė niekaip nedavė jam ramybės.
„Plušėdamas laukuose, – prisiminė jis, – arba gindamas karves atgal į aptvarą visą laiką
įsivaizduodavau, kad matau savo vardą, didelėmis raidėmis užrašytą didžiųjų kino teatrų afišose.
Galėdavau įžiūrėti kiekvieną detalę – gerbėjų minias, žurnalistus, besiveržiančius paimti iš manęs
interviu. Puoselėjau šią svajonę metų metus. Galų gale palikau namus. Išvažiavau į Los Andželą ir
įsidarbinau filmų bei TV laidų statistu. Netrukus gavau pirmą pagrindinį vaidmenį. Premjeros vakarą
nuvažiavau į teatrą ir ko nenualpau. Išvydau nutviekstą savo vardą, minią ir naujienų reporterius.
Viskas atrodė kaip mano vaikystės svajonėse. Aš geriau už visus suprantu, kaip laki vaizduotė gali
atnešti sėkmę.“

Jos svajonių vaistinė virto realybe

Prieš keletą metų man teko susipažinti su jauna vaistininke, vardu Marija S. Ji dirbo didelio
parduotuvių tinklo vaistinėje, receptų skyriuje. Vieną dieną, kol ji išrašinėjo man receptą, ėmėme
šnekučiuotis. Užklausiau, kaip jai patinka darbas.
„O, labai, – atsakė ji. – Atlyginimo man užtenka, su darbu susidoroju puikiai, be to, kompanija turi
gerą pelno padalijimo programą. Jeigu pasiseks, galėsiu išeiti į pensiją, kai dar būsiu pakankamai
jauna, kad galėčiau džiaugtis gyvenimu.“
Kurį laiką patylėjau. Tada paklausiau: „Ar vaikystėje taip ir įsivaizdavote savo ateitį, kai
nusprendėte, kad norite būti vaistininkė?“
Jos veidą aptemdė susirūpinimo šešėlis. „Na, ne, – atsakė ji. – Ne visai taip. Visada įsivaizduodavau,
kad turėsiu nuosavą vaistinę. Regėdavau, kaip žingsniuoju gatve, o žmonės labinasi su manimi ir
šaukia vardu. Aš taip pat visus pažįstu, nes esu jų vaistininkė. Tikriausiai pagalvosite, kad esu keistuolė,
bet svajodavau netgi apie tai, kaip tėvai iškviečia mane vidury nakties, nes serga jų vaikas. Užsimetu
drabužius tiesiog ant pižamos ir bėgu į vaistinę, kad parduočiau jiems reikalingų vaistų. Turbūt nelabai
panašu į darbą nuo devynių iki penkių už prekystalio nuošaliausiame didžiulės parduotuvės kampe, ar
ne?“
„Tikrai ne, – sutikau. – Tačiau kodėl neįgyvendinate savo svajonės? Negi nesijaustumėte
laimingesnė ir darbingesnė? Atmerkite akis. Meskite šį darbą. Įkurkite savo vaistinę.“
„Negaliu, – ji papurtė galvą. – Tam reikia daug pinigų, o mes vos pratempiam nuo algos iki algos.“
Atsakydamas į tai, pasidalijau su ja nuostabia tiesa: jeigu jinai nė per plauką nesuabejos savo
sumanymo tikrumu, jis taps realybe. Tada papasakojau jai dar šį bei tą apie pasąmonės galimybes.
Moteris netruko suprasti, kad jeigu jai pasisektų įpiršti savo pasąmonei aiškią ir konkrečią idėją,
vidinės jėgos kaip nors ją įgyvendintų.
Marija pradėjo kurti vaizdinius, kaip dirba nuosavoje vaistinėje. Mintyse išrikiuodavo buteliukus,
paruoštus išduoti vaistus ir įsivaizduodavo, kaip laukia klientų, tarp kurių buvo nemažai jos kaimynų
ir draugų. Dar ji vizualizavo didžiulį sąskaitos likutį banke. Svajodavo, kaip dirba šioje
įsivaizduojamoje vaistinėje. Įsigyveno į vaidmenį tarsi gera aktorė. Elkis, kaip aš, ir būsi aš. Moteris
atsidėjusi iš visos širdies elgėsi, gyveno, judėjo ir apsimetinėjo, kad ji yra vaistinės savininkė.
Po kelerių metų Marija parašė man laišką ir papasakojo, kaip pasikeitė jos gyvenimas po mūsų
pokalbio. Vaistinė, kurioje ji dirbo, bankrutavo, nes neatlaikė konkurencijos su naujame parduotuvių
rajone atsidariusia didesne vaistine. Moteris įsidarbino didelėje vaistų kompanijoje keliaujančia
atstove, ji aptarnavo teritoriją, apimančią keletą valstijų.
Vieną dieną darbo reikalais Marija užsuko į mažą miestelį vakariniame teritorijos pakraštyje.
Miestelyje buvo tiktai viena vaistinė. Moteris lankėsi čia pirmą kartą, bet vos tik įžengusi pro duris iš
karto ją atpažino. Tai buvo ta pati vaistinė, kurią ji taip ryškiai piešė savo vaizduotėje.
Apstulbusi papasakojo pagyvenusiam vaistinės savininkui apie šį stebinantį sutapimą. Vaistininkas
savo ruožtu taip pat išliejo širdį, kad jau seniai galvojo išeiti į pensiją, bet nenorėjo parduoti vienai
didelei bendrovei vaistinės, kuri priklausė trims jų šeimos kartoms.
Po neilgos diskusijos savininkas pasiūlė paskolinti Marijai pinigų, kad ši nusipirktų vaistinę. Ji
galės grąžinti paskolą iš pajamų, kurias duos verslas. Jauna moteris persikraustė su šeima į miestelį ir
netrukus galėjo grynaisiais sumokėti dalį kainos už seną namą, nuo kurio vaistinę buvo galima
pasiekti pėsčiomis. Dabar, kai Marija rytais žingsniuoja į darbą, kiekvienas sutiktasis su ja
pasisveikina ir kreipiasi vardu. Žmonės ją pažįsta, nes ji yra jų vaistininkė.

Įsidėmėkite, dėkinga širdis visada arčiau visatos turtų.

Padidinkite apyvartą be perstojo kartodami šį teiginį: „Kiek-vieną dieną mano
apyvarta vis gerėja; aš kiekvieną dieną darau pažangą, progresuoju ir turtėju.“

Daugiau nepasirašinėkite tuščių čekių kartodami: „Viską galima padaryti, tik reikia
pinigų“, „Neturiu už ką“ ir taip toliau. Tokie teiginiai tik dar giliau gramzdina jus į
skurdą.

Pasąmonė ir verslas
Prieš kelerius metus grupei verslininkų skaičiau paskaitas apie vaizduotės ir pasąmonės galimybes.
Dėstydamas kursą papasakojau, kaip išmintingai savo pasąmonę pasitelkdavo didysis vokiečių poetas
Gėtė, kai susidurdavo su sunkumais ar įkliūdavo į keblią padėtį.
Kaip rašo Gėtės biografai, jis praleisdavo ištisas valandas, patylomis rutuliodamas išgalvotus
pokalbius. Apsimesdavo, kad priešais jį sėdi vienas iš jo draugų ir teisingai atsakinėja. Kitaip sakant,
jeigu poetui parūpdavo koks nors klausimas, jis įsivaizduodavo, kaip bičiulis duoda jam teisingą ar
tinkamą atsakymą, gestikuliuodamas ir tardamas žodžius įprastu balso tonu. Jis pasistengdavo, kad
įsivaizduojama scena atrodytų kuo tikroviškiau ir gyviau.
Kartu su kitais žmonėmis šios paskaitos klausėsi viena jauna biržos tarpininkė. Ji nusprendė
išbandyti Gėtės metodą. Mergina mintyse užmezgė pokalbius su multimilijonieriumi investuotoju,
kuris ją pažinojo ir kartą netgi pagyrė už protingai ir teisingai rekomenduotas akcijas. Ji tol repetavo
šį įsivaizduojamą dialogą, kol psichologiškai jį užfiksavo kaip tam tikrą įsitikinimą savo galvoje.
Vidiniai pokalbiai ir kontroliuojamos fantazijos, žinoma, sutapo su jos siekiu padėti užsakovams
protingai investuoti. Tai buvo pagrindinis tarpininkės gyvenimo tikslas – kurti pelną savo klientams
ir stebėti, kaip išmintingi jos patarimai padeda jiems suklestėti finansiškai. Mergina iki šiol kreipiasi į
pasąmonę visais verslo klausimais ir yra puiki specialistė. Neseniai garsus finansinis žurnalas
išspausdino jos interviu.

Paauglys sėkmingai išsisuko nuo nesėkmių

Šešiolikmetis Todas M. pasiguodė: „Man niekas nesiseka. Nesuprantu, kodėl. Tikriausiai esu
kvailas, ir tiek. Gal man pačiam išeiti iš mokyklos, kol manęs dar neišmetė už nepažangumą?“
Kai dar šiek tiek pasikalbėjome, supratau, kad Todas turėjo vieną trūkumą – netinkamą požiūrį. Jis
buvo abejingas mokslams ir griežė dantį ant mokytojų bei bendramokslių. Pamokiau jį, kaip naudotis
pasąmone, kad imtų geriau sektis mokslai. Berniukas keletą kartų per dieną pradėjo tvirtinti tam tikras
tiesas, tiksliau, vakare prieš pat miegą ir ką tik prabudęs iš ryto. Kaip jau žinome, tai geriausias laikas
paveikti pasąmonę.
Štai ką jis kalbėdavo:

Aš suprantu, kad pasąmonė yra atminties saugykla. Joje laikoma viskas, ką aš
perskaitau ir išgirstu iš mokytojų. Turiu absoliučią atmintį ir galiu ja naudotis, kai
man reikia. Begalinis pasąmonės intelektas visada primins man tai, ką turėsiu žinoti
per visus laikomus egzaminus, tiek raštu, tiek žodžiu. Spinduliuoju meile ir draugiškai
sutariu su visais mokytojais ir bendraklasiais. Nuoširdžiai linkiu jiems geros kloties ir
visa ko geriausio.

Dabar Todas mėgaujasi tokia laime, apie kurią anksčiau net nesvajojo. Jis mokosi vienais
dešimtukais. Berniukas niekada nepamiršta pafantazuoti, kaip mokytojai ir tėvai sveikina jį su mokslo
laimėjimais.

Kaip sėkmingai pirkti ir parduoti

Pirkdami arba parduodami nepamirškite, kad jūsų sąmonė veikia kaip starteris, o pasąmonė – kaip
variklis. Kad variklis galėtų atlikti savo darbą, reikia jį užvesti. Sąmonė pažadina pasąmonės galias.
Pirmas žingsnis, ruošiantis persiųsti konkretų troškimą, idėją ar įsivaizdavimą į pasąmonės klodus,
– atsipalaiduoti, „išjungti“ dėmesį, nutilti ir nusiraminti. Jeigu jausitės ramūs, neįsitempę ir taikūs,
pašalinė medžiaga bei klaidingos idėjos netrukdys protui absorbuoti jūsų idealą. Be to, ramiai,
pasyviai ir imliai nusiteikus, visiškai atslūgsta įtampa.
Antras žingsnis. Pradėkite kurti tikroviškus vaizdinius apie trokštamą pabaigą. Pavyzdžiui,
tikriausiai svajojate nusipirkti namą. Atsipalaiduokite ir kartokite tai, kas parašyta:

Begalinis pasąmonės intelektas yra visagalis. Jis suras man idealų namą, kuris atitiks
visus mano reikalavimus ir kurį galėsiu įpirkti. Dabar perduodu šį prašymą savo
pasąmonei. Neabejoju, kad ji įgyvendins mano norą. Perduodu savo pageidavimą
tvirtai tikėdamas ir pasitikėdamas tarsi ūkininkas, kuris atiduoda žemei sėklą, aklai
pasitikėdamas augimo dėsniais.

Atsakymą į savo maldą galite aptikti laikraščio skelbime arba išgirsti iš draugo lūpų. Gali būti ir
taip, kad nuojauta jus tiesiog nuves prie išsvajoto namo. Yra daugybė būdų, kuriais galima sulaukti
atsako į maldą. Svarbiausia žinoti, kad atsakymas visada ateis, su sąlyga, kad pasitikėsite savo
pasąmone. Dėl to galite būti ramūs.
Sakykim, kad jums rūpi ne nusipirkti, o parduoti namą, žemę ar kokį kitą turtą. Tas pats pasitikėjimas
begaliniu pasąmonės intelektu padės jums surasti, ko ieškote. Kai ruošiausi parduoti savo namą Los
Andžele, pasirinkau metodą, kuriuo dabar naudojasi daugybė nekilnojamojo turto agentų, su kuriais
teko pabendrauti, ir džiaugiasi akivaizdžiais bei greitais rezultatais.
Ant pievelės priešais namą pastačiau stendą su užrašu „Parduoda savininkas“. Tą patį vakarą
eidamas miegoti paklausiau savęs: „Gerai, rasi pirkėją savo namui, o ką veiksi paskui?“ Ir atsakiau:
„Nuimsiu užrašą „Parduodama“ ir išmesiu į šiukšlyną.“
Vidiniame minčių ekrane persukau detalų scenarijų. Paėmiau stendą, pakėliau jį nuo žemės,
užsimečiau ant peties ir nunešiau prie šiukšlių konteinerių už namo. Nušveitęs jį į atliekų krūvą,
tariau: „Ačiū už pagalbą, bet daugiau jos man nereikės!“
Užmigau, jausdamas gilų vidinį pasitenkinimą, nes buvau tikras, kad reikalas baigtas. Kitą dieną
pirkėjas sumokėjo man rankpinigius ir paragino: „Gali išmesti šitą stendą, daugiau tau jo neprireiks.“
Paklausiau jo patarimo. Pakėliau stendą ir nunešiau į šiukšlių konteinerį. Išorinis veiksmas sutapo
su vidiniu. Tai nieko naujo. Kaip viduje, taip ir išorėje. Kitaip sakant, pasąmonėje įrašytas vaizdas
parodomas objektyviame gyvenimo ekrane. Išorė atspindi vidų. Vidinė veikla paskatina išorinę
veiklą.
Yra dar vienas efektyvus metodas, kuris padeda parduoti namus, žemę ar bet kokį kitą turtą. Tyliai,
ramiai, įsijautę tvirtinkite:

Begalinis intelektas suras man tokį namo pirkėją, kuriam jis patiks ir kuris puikiai
jame įsikurs. Šį žmogų pas mane atves kūrybiškas mano pasąmonės intelektas, kuris
niekada neklysta. Pirkėjas gali domėtis ir kitais namais, bet maniškis yra vienintelis,
kurio jis užsimanys ir nusipirks, nes jam padės išsirinkti jo begalinis vidinis
intelektas. Žinau, kad tai tinkamas pirkėjas, tinkamas laikas ir tinkama kaina. Viskas,
kas susiję su namu, yra tinkama. Vidinės pasąmonės srovės dabar aktyviai ieško
pirkėjo ir suves mus Dievo nurodymu. Žinau, kad taip ir bus.

Niekada nepamirškite, kad tai, ko ieškote jūs, ieško ir jūsų. Kai tik užsimanysite parduoti namą ar
kitą nuosavybę, visada atsiras žmogus, kuriam reikės jūsų siūlomo turto. Tinkamai išnaudodami savo
pasąmonės galias pirksite ir parduosite nevaržomi konkurencijos ir nerimo.

Kaip jai pasisekė gauti, ko norėjo

Viena jauna moteris, vardu Margarita T., reguliariai lankydavo mano paskaitas ir kursus. Ji gyveno
tokioje vietoje, kad iki auditorijos turėdavo nusigauti trimis autobusais. Kiekviena kelionė į paskaitą
jai užtrukdavo pusantros valandos. Vienoje lekcijoje ji išklausė mano pasakojimą apie jaunuolį,
kuriam darbo reikalams reikėjo automobilio.
Ji grįžo namo ir išbandė techniką, kurią aš bendrais bruožais buvau pateikęs savo paskaitose.
Vėliau parašė laišką ir papasakojo, kaip pritaikė mano metodus ir kas iš to išėjo. Aš skelbiu laišką jai
leidus.

Gerbiamasis dr. Merfi,
aš žinojau, kad automobilio man reikia asmeninėms reikmėms. Kitaip jokiu būdu
nebūčiau galėjusi reguliariai lankyti Jūsų paskaitų. Nutariau, kad jeigu jau turėsiu
automobilį, tai turėsiu tokį, apie kurį svajojau visą gyvenimą, – kadilaką.
 Mintyse padariau viską, ką būčiau padariusi, jeigu iš tikrųjų būčiau pirkusi ir
vairavusi automobilį. Mačiau, kaip nuėjau į demonstravimo salę ir išbandžiau modelį,
kuris mane domino. Kaip prisukta tvirtinau, kad tas kadilakas priklauso man.
Nuolat galvojau, kaip sėdu į automobilį, vairuoju jį, jaučiu apmušalus, ir taip be
perstojo dvi savaites. Praeitą savaitę atvažiavau į jūsų paskaitą kadilaku. Mano dėdė
iš Inglevudo atsisveikino su šiuo pasauliu ir paliko man ne tik savo kadilaką, bet ir
visą likusį turtą.

Sėkmės technika, kurią taiko daugybė puikių vadovų

Daugybė žymių verslininkų patylomis taria abstraktų terminą „sėkmė“, kartoja jį daug sykių per
dieną, kol įsitikina, kad sėkmė – jų rankose. Jie žino, kad mintis apie sėkmę turi visus esminius
sėkmės elementus. Galite paimti iš jų pavyzdį ir nuo šiol tvirtai įsitikinę kartoti žodį „sėkmė“.
Pasąmonė priims jūsų mintį ir privers laimę jums šypsotis.
Privalote išreikšti subjektyvią nuomonę, įspūdžius ir įsitikinimus. Ką jums reiškia sėkmė? Be
abejonės, norite, kad sėkmė lydėtų jūsų šeimos gyvenimą ir santykius su aplinkiniais. Viliatės tapti
puikiu pasirinkto darbo ar profesijos specialistu. Svajojate apsigyventi prabangiame name ir turėti
tiek pinigų, kad galėtumėte jaukiai ir laimingai gyventi. Trokštate, kad jums sektųsi melstis ir
palaikyti ryšį su visagale pasąmone.
Jūs taip pat esate verslininkai, nes sukatės gyvenimo versle. Kurkite vaizdinius apie tai, kad
užsiimate išsvajota veikla, kad turite išsvajotus turtus, ir tapsite puikiu verslo lyderiu. Pasiduokite
fantazijoms; mintyse pajauskite sėkmės skonį. Įpraskite tai daryti. Kiekvieną vakarą eidami miegoti
jauskitės laimingi ir visiškai patenkinti, ir ilgainiui jums pavyks įskiepyti pasąmonei mintį apie
sėkmę. Tikėkite, kad gimėte po laiminga žvaigžde, ir jūsų maldas lydės stebuklai.

Verta įsiminti
• Sėkmė – tai sėkmingas gyvenimas. Kai gyvenate taikiai, laimingai, linksmai ir darote tai, kas
jums patinka, – jums sekasi.
• Išsiaiškinkite, kokia veikla jums labiausiai patinka, ir užsiimkite ja. Jeigu nežinote savo
pašaukimo, prašykite patarimo, ir jums bus duotas atsakymas.
• Specializuokitės pasirinktoje srityje ir pasistenkite visus pralenkti savo žiniomis.
• Žmonės, kuriems sekasi, nėra savanaudžiai. Labiau už viską jie trokšta pasitarnauti žmonijai.
• Negali būti nė kalbos apie sėkmę, jeigu nėra dvasios ramybės.
• Sekasi tokiam žmogui, kuris suvokia psichologinius ir dvasinius dėsningumus.
• Jeigu užsibrėšite aiškų tikslą, stebukladarė pasąmonė aprūpins jus visomis būtiniausiomis
priemonėmis.
• Jausmu „pakrauta“ mintis virsta subjektyviu tikėjimu, ir tebūnie jums, kaip tikite.
• Nuoseklus fantazavimas gali išjudinti stebuklus darančias pasąmonės galias.
• Jeigu norite, kad jus perkeltų į aukštesnes pareigas, įsivaizduokite, kaip jūsų darbdavys,
viršininkas ar mylimas žmogus sveikina jus su paaukštinimu. Sukurkite gyvą ir tikrovišką
paveikslą. Girdėkite balsus, stebėkite gestus, realiai viską pajuskite. Dažnai apie tai galvokite,
nes kai protą užvaldys tokios mintys, netrukus džiaugsitės maldos rezultatais.
• Pasąmonė yra atminties saugykla. Jeigu norite pagerinti savo atmintį, dažnai kartokite:
„Begalinis pasąmonės intelektas primins man viską, ką reikės žinoti, bet kur ir bet kada.“
 • Jeigu norite parduoti namą ar kokią kitą nuosavybę, tyliai, ramiai, užtikrintai tvirtinkite:
„Begalinis intelektas suras man tokį namo pirkėją, kuriam jis patiks ir kuris puikiai jame
gyvens.“ Tvirtai tuo tikėkite, ir giluminės pasąmonės srovės jus suves.
• Mintis apie sėkmę turi visus sėkmės elementus. Įsitikinę ir pasitikėdami dažnai kartokite žodį
„sėkmė“, ir pasąmonė privers laimę jums šypsotis.

Daugybė žmonių nesuduria galo su galu ir niekada neprasigyvena dėl vienintelės priežasties – jie
niekina pinigus. Tai, ką smerkiate, nusigręžia nuo jūsų.


 12 Kaip mokslininkai naudojasi pasąmone
Eksperimentuokite it mokslininkai, kol įrodysite sau, kad begalinis pasąmonės intelektas visuomet
duoda tiesų atsakymą į jūsų sąmoningą mąstymą.



DAUG ELIS pačių kūrybingiausių visų laikų mokslininkų suvokė tik-rąją pasąmonės reikšmę.
Edisonas, Markonis, Einšteinas ir daugybė kitų iš pasąmonės sėmėsi įžvalgumo ir išmanymo,
darydami savo didžiuosius atradimus. Gebėjimas pažadinti veiklai pasąmonės galias yra vienas iš
svarbiausių veiksnių, lemiančių mokslininkų bei tyrinėtojų sėkmę.
Labai įdomų pavyzdį galime paimti iš garsiojo chemiko Frydricho fon Štradonico gyvenimo. Jam
teko nemažai pasikamuoti, kol perprato angliavandenilio, vadinamo benzinu, cheminę struktūrą. Šis
junginys susideda iš šešių anglies ato-mų ir šešių vandenilio atomų. Štradonicui niekaip nesisekė
išspręsti šio klausimo. Visos pastangos atrodė bevaisės.
Taip ir neįminęs mįslės, pavargęs ir išsisėmęs, Štradonicas pavedė visą reikalą savo pasąmonei.
Netrukus po to chemikas išsiruošė į Londoną ir jau buvo besėdąs į autobusą, kai pasąmonė staiga
nušvietė jo sąmonę netikėta idėja. Štradonicui šovė mintis apie gyvatę, kuri įsikandusi savo uodegą
sukasi ratu kaip vėjo malūnėlis. Šis vaizdas, atėjęs iš pasąmonės, įkvėpė mokslininką pakreipti
tyrinėjimus visai nauja vaga. Netrukus jis rado taip ilgai ieškotą atsakymą – žiedinis atomų
išsidėstymas, žinomas kaip benzino žiedas.

Kaip įžymus mokslininkas padarė savo išradimus

Nikola Tesla buvo talentingas elektros tyrinėjimų pionierius. Teslos ritė, mėgstamiausias vaikų
eksponatas mokslo muziejuose, – tai tik vienas jo išradimas. Tai įelektrintas metalinis rutulys. Jeigu
kas nors jį paliečia, statinė elektra piestu pastato jo plaukus. Tesla taip pat eksperimentavo su
transliavimo energijos koncepcija. Jo idėjos šiuo klausimu iki šiol laikomos revoliucinėmis.
Tesla tvirtai tikėjo pasąmonės galia. Kai tik jam šaudavo mintis apie naują išradimą ar tyrinėjimų
kryptį, jis vaizduotėje sukurdavo projektą, o po to perduodavo jį savo pasąmonei. Jis žinojo, kad
pasąmonė rekonstruos jį ir parodys sąmonei visas detales, kurių reikės realiai jo gamybai.
Mokslininkas nešvaistė laiko defektams šalinti, tiesiog ramiai apgalvodavo kiekvieną galimą
patobulinimą. Kartu dirbantiems specialistams Tesla sugebėdavo pateikti tobulai išbaigtą savo proto
produktą.
Viename interviu jis sakė: „Mano prietaisai visada veikia taip, kaip ir įsivaizdavau. Per dvidešimt
metų nepasitaikė nė vienos išimties.“

Kaip garsus gamtininkas išsprendė klausimą

Harvardo universiteto profesorius Luisas Agasis buvo vienas žymiausių Amerikos devyniolikto
amžiaus gamtos tyrinėtojų. Apie nuostabias savo pasąmonės galias jis sužinojo miegodamas. Šis
pavyzdys paimtas iš Agasio biografijos, kurią parašė jo našlė.

Jis dvi savaites stengėsi iššifruoti kažkokį neaiškų fosilinės žuvies atspaudą, išlikusį
akmens plokštėje. Nusikamavęs ir suglumintas galų gale metė darbą ir pabandė jį
užmiršti. Netrukus po to Luisas prabudo naktį įsitikinęs, kad miegodamas susapnavo
savo žuvį su visais trūkstamais bruožais, tobulai rekonstruotą. Tačiau kai pabandė
atvaizdą tvirtai įsidėmėti, šis išslydo iš atminties. Vis dėlto Agasis iš pat ryto
nuskubėjo į „Jardin des Plantes“ galvodamas, kad iš naujo apžiūrėjęs atspaudą
pamatys ką nors tokio, kas padės jam atkurti viziją. Veltui – neryškūs kontūrai kaip ir
anksčiau nieko nepadėjo. Kitą naktį jis ir vėl susapnavo žuvį, bet vėl be jokių
tenkinančių rezultatų. Vos tik praplėšė akis, ji pranyko iš atminties kaip ir praeitą
kartą. Vildamasis, kad tas pats nutikimas gali pasikartoti ir trečiąją naktį, prieš
eidamas miegoti Luisas pasidėjo prie lovos pieštuką ir popieriaus.
Taip ir buvo, paryčiais žuvis ir vėl prisisapnavo, iš pradžių neaiškiai, bet paskui
taip ryškiai, kad mokslininkui daugiau neliko abejonių dėl jos zoologinių ypatybių. Vis
dar pusiau miegodamas, aklinoje tamsoje perbraižė žuvį ant popieriaus lapo, kurį
buvo pasidėjęs prie lovos krašto. Ryte nusistebėjo savo naktiniame eskize išvydęs
kontūrus, kurių, jo manymu, jokiu būdu nebūtų pavykę atkurti pagal pačią
suakmenėjusią iškaseną.
Luisas nedelsdamas išsiruošė į „Jardin des Plantes“ ir, vadovaudamasis savo
piešiniu, sėkmingai pašalino akmeninį paviršių, slėpusį tikrąsias žuvies proporcijas.
Galutinai atidengtas atspaudas visiškai sutapo su jo sapnu ir piešiniu, taigi
gamtininkui pavyko jį be vargo klasifikuoti.

Kaip žinomas fiziologas išsprendė diabeto problemą

Trečiajame praeito tūkstantmečio dešimtmetyje Frederikas Bantingas, puikus Kanados gydytojas ir
tyrinėtojas, atsidėjo diabeto komplikacijų studijoms. Tuo metu medicinos mokslas negalėjo pasiūlyti
jokių efektyvių būdų šiai ligai pažaboti. F.  Bantingas praleido marias laiko eksperimentuodamas ir
nagrinėdamas tarptautinę literatūrą dominančiu klausimu, bet kad ir kuria kryptimi pasukdavo savo
tyrinėjimus, atsidurdavo aklavietėje. Vieną vakarą, išsekęs po eilinės sunkios dienos, kuri, pasirodo,
vėlgi prabėgo veltui, krito į lovą. Kol miegojo, pasąmonė davė jam nurodymą išskirti pažeisto šunų
kasos latako sekretą. Ši įkvepianti idėja padėjo fiziologui atrasti insuliną, kuris nuo to laiko padėjo
nesuskaičiuojamiems milijonams žmonių.
Atkreipkite dėmesį, kad F. Bantingas ilgą laiką sąmoningai suko galvą dėl šio klausimo,
ieškodamas atsakymo, išeities. Taigi jo pasąmonė atitinkamai sureagavo.
Tai nereiškia, kad visada sulauksite atsakymo per naktį. Gali tekti jo mažumą palūkėti. Nenuleiskite
rankų. Kiekvieną vakarą prieš miegą atkakliai siųskite savo pasąmonei signalus apie kilusią problemą
taip, kaip dar niekada to nedarėte.
Jeigu ir toliau nesiseks rasti sprendimo, gali būti, kad kilęs klausimas, kurį pateikėte savo pasąmonei
kaip pagrindinį, yra keblus, todėl pareikalaus laiko. Ir nenuostabu. Paprastai mums norisi patikėti, kad
iškilusios problemos yra sudėtingos. Priešingu atveju jos nebūtų problemos. Vis dėlto tai klaida.
Pasąmonė nežino nei laiko, nei erdvės ribų. Eikite miegoti įsitikinę, kad jau žinote atsakymą.
Nereikalaukite, kad atsakymas būtų atidėtas ateičiai. Tvirtai tikėkite rezultatais. Dabar, skaitydami šią
knygą, įsitikinkite, kad rasite atsakymą ir geriausią išeitį.

 Džiaukitės, būkite ramūs ir iš anksto žinokite, kad troškimas tikrai išsipildys.
Paveikslas, kurį sukūrėte savo galvoje, yra medžiaga geidžiamiems dalykams ir
įrodymas, patvirtinantis, kad nematomi dalykai egzistuoja.

Mokslininkai, tyrinėjantys senovinius rankraščius, šventyklas, suakmenėjusias
iškasenas ir kitus reliktus, šiandien gali atkurti ir atgaivinti praeities reginius.
Pasąmonė ateina jiems į pagalbą.

Kai jaučiatės sumišę, sutrikę ir apimti baimės, dvejojate, kokį sprendimą priimti,
prisiminkite, kad turite vidinį gidą, kuris apsaugos jus nuo klystkelių, pateiks tobulą
planą ir parodys tiesiausią kelią, kaip jį įgyvendinti.

Kaip mokslininkas ištrūko iš sovietinės koncentracijos stovyklos

Garsus elektronikos inžinierius Lotaras fon Blenk-Šmitas per Antrąjį pasaulinį karą buvo įkalintas
sovietų karo belaisvių stovykloje. Už tai, kad išliko gyvas ir sugebėjo ištrūkti į laisvę, jis dėkoja savo
pasąmonės galioms.
Buvau karo belaisvis anglies kasykloje Rusijoje ir mačiau, kaip aplink mane miršta
žmonės. Mus prižiūrėjo sužvėrėję sargybiniai, pasipūtę karininkai ir nuožmūs, buki
komisarai. Po trumpo medicininio patikrinimo kiekvienam buvo nustatyta anglies
kvota. Man teko trijų šimtų svarų norma. Tuo atveju, jeigu kuris nors kalinys
neįvykdydavo paskirtos normos, ir taip mažas maisto davinys būdavo dar labiau
sumažinamas, taigi greitu laiku nelaimėlis jau ilsėdavosi kapinėse.
Pradėjau galvoti apie pabėgimą. Žinojau, kad mano pasąmonė ką nors sugalvos.
Mano namai Vokietijoje buvo sugriauti, šeima išžudyta; visi draugai ir buvę kolegos
arba žuvo kare, arba kalėjo koncentracijos stovyklose. Tariau savo pasąmonei: „Noriu
vykti į Los Andželą, o tu sugalvok kaip.“ Buvau matęs Los Andželo nuotraukų ir
atmintyje labai gerai įstrigo keli bulvarai, taip pat kai kurie pastatai.
Dieną naktį svajojau, kaip vaikštinėju Vilšyro bulvaru su jauna amerikiete, su kuria
prieš karą susipažinau Berlyne (dabar ji yra mano žmona). Kūriau vaizdus, kaip
lankomės parduotuvėse, važinėjame autobusais ir maitinamės restoranuose. Kiekvieną
vakarą ypatingai atsidėjęs vairuodavau įsivaizduojamą amerikietišką automobilį
pirmyn ir atgal Los Andželo gatvėmis. Viską sukūriau gyvai ir tikroviškai. Šie
vaizduotės dariniai man buvo tokie pat realūs ir natūralūs, kaip vienas iš medžių
koncentracijos stovyklos teritorijoje.
Kiekvieną rytą vyriausiasis prižiūrėtojas suskaičiuodavo į eilę išrikiuotus kalinius.
Jis šaukdavo „vienas, du, trys“ ir t. t. Kai pašaukė septyniasdešimtą – tai buvo mano
eilės numeris – žengiau į šalį. Tuo metu prižiūrėtojas buvo iškviestas kelioms
minutėms ir sugrįžęs per klaidą po manęs ėjusį vyrą priskaičiavo kaip
septyniasdešimtą. Kai vakare brigada grįžo, vyrų skaičius atitiko ir manęs
nepasigedo. Jie dar ilgai neapsižiūrėjo.
Pasišalinau iš stovyklos nepastebėtas ir be poilsio ėjau dvidešimt keturias
valandas, atsipūsti sustojau tik kitą dieną apleistame mieste. Išgyvenau misdamas
pasigauta žuvimi ir laukiniais gyvūnais, kuriuos pavyko nudobti. Aptikau geležinkelį,
kuriuo traukiniais į Lenkiją buvo gabenama anglis, ir naktimis keliavau jais, kol galų
gale pasiekiau Lenkiją. Padedamas draugų nusigavau iki Liucernos, Šveicarijos.
 Vieną vakarą viešbutyje „Palace“, Liucernoje, užmezgiau pokalbį su sutuoktinių
pora iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vyriškis paklausė, ar nenorėčiau pasisvečiuoti jų
namuose Santa Monikoje, Kalifornijoje. Aš sutikau, o kai atvykau į Los Andželą,
susivokiau, kad jų vairuotojas veža mane Vilšyro bulvaru ir visomis kitomis gatvėmis,
apie kurias taip gyvai fantazavau ištisus mėnesius Rusijos anglies kasykloje.
Atpažinau pastatus, kurie taip dažnai iškildavo prieš mano akis. Tiesą sakant,
jaučiausi taip, lyg lankyčiausi Los Andžele ne pirmą kartą. Aš pasiekiau savo tikslą.
Niekada nenustosiu stebėtis pasąmonės stebuklais. Tikrai, ne mums suprasti, ką ji
gali.

Kaip archeologai ir paleontologai atkuria senovinius reginius

Pasąmonėje yra užkoduota viskas, kas tik buvo nutikę per visą kosmoso istoriją. Mokslininkai,
tyrinėjantys senovinius griuvėsius ir nesuskaičiuojamus reliktus, kuriuos paliko ankstesnių kultūrų
gyventojai, gali puikiai pritaikyti vaizduotės percepciją savo darbe. Jų pasąmonė gali padėti atkurti
senovinius reginius. Mirusi praeitis atgytų dar kartą. Žvelgdamas į ankstesnių civilizacijų senovinių
pastatų fragmentus ir tyrinėdamas keramikos dirbinius, skulptūras, įrankius bei namų rakandus, iš
bendrų universalaus proto duomenų bankų mokslininkas gali sužinoti, kaip, kada ir kodėl šie objektai
buvo sukurti.
Nepaprastai sutelkta ir pažabota tyrinėtojo vaizduotė pažadina slaptas pasąmonės galias. Jos padeda
uždėti senoviniams statiniams stogus ir apsupti juos sodais, telkiniais ir fontanais. Suakmenėjusios
liekanos vėl pramerkia akis, apsiraizgo sausgyslėmis ir apsidengia raumenimis, pradeda judėti ir
kalbėti. Praeitis susilieja su dabartimi, ir mes suvokiame, kad protui neegzistuoja nei laikas, nei
erdvė. Sistemingai ir valdingai kreipdami vaizduotę, galite tapti pačių išmintingiausių ir
išradingiausių šios žemės mąstytojų kompanionais.

Kaip gauti pasąmonės patarimą

Kai reikia priimti, jūsų manymu, sudėtingą sprendimą arba kai niekaip nesiseka rasti atsakymo į
kilusį klausimą, nedelsdami pradėkite konstruktyviai apie tai mąstyti. Jeigu bijote ir jaudinatės, iš tiesų
nemąstote. Tikrojo mąstymo nevaržo baimė.
Štai kelių pakopų metodas, kuriuo galėsite pasinaudoti, kai reikės patarimo kokiu nors klausimu.

• Išmeskite viską iš galvos ir nusiraminkite fiziškai. Įsakykite kūnui atsipalaiduoti; jis privalo
jums paklusti. Jis neturi nei valios, nei iniciatyvos, nei savimonės. Kūnas yra emocinis diskas, į
kurį įrašomi jūsų įsitikinimai ir įspūdžiai.
• Sutelkite savo dėmesį; galvokite vien apie tai, kaip rasti atsakymą į rūpimą klausimą.
• Pabandykite sąmoningai jį išspręsti.
• Pagalvokite, kokie būsite laimingi, radę tobulą sprendimą. Išgyvenkite tą jausmą, kuris jus
apimtų, jeigu dabar gautumėte gerą atsakymą.
• Atsipalaiduokite ir leiskite savo protui pažaisti šia laimės ir pasitenkinimo nuotaika; tada
kriskite miegoti.
• Jeigu prabudę pasigesite atsakymo, užsiimkite kitais reikalais. Gali būti, kad sprendimas šaus į
galvą būtent tada, kai būsite įsitraukęs į kokią nors kitą veiklą.

Lengviausiai patarimą iš pasąmonės galima gauti paprasčiausiu būdu. Pateiksiu pavyzdį. Kažkada
pamečiau vertingą žiedą, šeimos relikviją. Visur jo ieškojau, bet niekaip negalėjau rasti. Labai dėl to
krimtausi ir sielvartavau.
Tą patį vakarą pasiguodžiau savo pasąmonei taip, kaip būčiau guodęsis bet kam kitam. Prieš
užmigdamas paprašiau jos: „Tu viską žinai. Tu žinai, kur yra mano žiedas, taigi dabar parodyk man,
kur jis yra.“
Ryte staiga prabudau, ausyse skambėjo žodžiai: „Paklausk Roberto!“
Man tai pasirodė labai keista. Vienintelis Robertas, kurį greitosiomis galėjau prisiminti, buvo mano
artimiausių kaimynų devynmetis sūnus. Kodėl jis turėtų ką nors žinoti apie mano žiedą? Šiaip ar taip,
paklausiau savo vidinio balso.
Susiradau Robertą kaimynų kieme ir apibūdinau jam žiedą. „Nematei jo, ar ne?“ – pasitikslinau.
„O, taip, – pasakė berniukas. – Vakar žaisdamas slėpynių radau jį krūmuose. Nežinojau, kieno jis,
taigi pasiėmiau ir pasidėjau ant stalo. Ruošiausi pakabinti skelbimą, bet pamiršau.“
Pasąmonė visada atsakys jums, jeigu ja pasitikėsite.

Pradingęs testamentas
Jaunas vyrukas Hugo R. lankė mano paskaitas Los Andžele. Vaikinas papasakojo, kaip jam teko
susipažinti su pasąmonės galimybėmis. Jo tėvas mirė staiga, akivaizdžiai nepalikęs jokio testamento.
Tačiau sesuo prisiminė, kad tėtis buvo kartą užsiminęs apie testamentą ir sakė, kad rengdamas jį
stengėsi nieko nenuskriausti. Hugo suprato, kad jeigu bus nuspręsta, jog velionis jo tėvas mirė,
nepalikęs jokio testamento, turtas bus padalytas valstybės nustatyta tvarka. Tačiau mažai tikėtina, kad
ta tvarka būtų atitikusi tėčio norus. Be to, teismo mokesčiai prarytų didelę dalį paveldėto turto. Kartu
su seserim jie visur išieškojo testamento, bet nesugebėjo jo rasti. Netgi pradėjo abejoti, ar jis
apskritai egzistavo.
Tada Hugo prisiminė, ką buvo mokęsis apie pasąmonę. Prieš eidamas miegoti, jis kreipėsi į vidinį
savo intelektą tokiais žodžiais: „Dabar perduodu savo prašymą pasąmonei. Ji žino, kur padėtas mano
tėvo testamentas, ir parodys man, kur jis yra.“ Po to vaikinas sutraukė savo prašymą iki vieno žodžio
„atsakymas“. Kartojo jį daugybę kartų, kaip lopšinę. Užmigo su žodžiu „atsakymas“, aidinčiu galvoje.
Kitą rytą Hugo prabudo, jausdamas nenumaldomą trauką aplankyti vieną banką Los Andželo
centre. Jaunuolį tai nustebino. Gal kartais tėvas jį minėjo? O gal tarp tėvo korespondencijos buvo -
pastebėjęs laišką iš banko? Nesijautė dėl to tikras, bet tikrai neabejojo, kad turi patikrinti, kur veda
nuojauta. Vaikinas nuvyko į banką tą patį rytą. Banko tarnautojas patvirtino, kad saugykloje yra seifas,
registruotas velionio jų tėvo vardu. Kai seifą atidarė, viduje buvo rastas pradingęs testamentas.
Kai einate miegoti, jūsų mintys pažadina nematomas vidines galias. Tarkim, jūs svarstote, ar reikia
parduoti savo namą, įsigyti kokių nors akcijų, nutraukti partnerystę, persikraustyti į Niujorką ar
pasilikti Los Andžele, nutraukti dabartinę sutartį ar sudaryti naują. Darykite taip: ramiai įsitaisykite
fotelyje arba prie rašomojo stalo savo biure. Prisiminkite universalų veiksmo ir atoveiksmio dėsnį.
Veiksmas – tai jūsų mintis. Atoveiksmis – pasąmonės atsakymas. Pasąmonė visada reaguoja ir
atsiunčia atsakymą; tokia jos prigimtis. Ji atsiliepia, apdovanoja ir atlygina. Ji laikosi susirašinėjimo
taisyklių. Ji palaiko grįžtamąjį ryšį. Kai numatysite teisingą veiksmą, jūsų vidinis balsas automatiškai
sureaguos ir pritars. Taip pasąmonė ir nurodys jums kryptį arba atsiųs atsakymą.
Norėdami gauti patarimą, tiesiog ramiai pabandykite numatyti, kaip būtų teisingiausia pasielgti.
Tai reiškia, kad turite tol apeliuoti į begalinį pasąmonės intelektą, kol jis pradės per jus kalbėti. Nuo
šios akimirkos veiksmų eigą lems ir kontroliuos jūsų vidinė subjektyvi išmintis, kuri yra visažinė
ir visagalė. Priimsite teisingą sprendimą. Nepadarysite nė vieno klaidingo ėjimo, nes būsite
priversti viską daryti teisingai. Pavartojau žodį priversti, nes pasąmonės dėsniai – privalomi.
Kaip ateina patarimas
Norint gauti patarimą ar numatyti teisingą veiksmą, reikia atsidėti ir mintimis tol ieškoti teisingo
atsakymo, kol nuojauta pasakys, kad jį radote. Atsakymas – tai jausmas, vidinis įsisąmoninimas, viską
užgožiantis nujautimas, kai žinote, kad žinote. Parodėte pakankamai atkaklumo, ir vidinė galia
pradėjo jums byloti. Kai jums vadovauja subjektyvi išmintis, negali nepasisekti, negalite žengti nė
vieno klaidingo žingsnio. Pamatysite, kaip viską darysite su malonumu ir vidine ramybe.

Verta įsiminti
• Įsidėmėkite, kad visų didžiųjų mokslininkų sėkmę ir nuostabius laimėjimus nulėmė pasąmonė.
• Jeigu sąmoningai sutelksite dėmesį ir atsidėję ieškosite išeities iš keblios padėties, jūsų
pasąmonė sukaups visą reikalingą informaciją ir pateiks ją sąmonei galutinai apdorotą.
• Jeigu norite sužinoti atsakymą į dominantį klausimą, pabandykite išspręsti jį objektyviai.
Surinkite visą jums, taip pat aplinkiniams prieinamą informaciją. Jeigu nerasite sprendimo,
prieš miegą perduokite užduotį savo pasąmonei, ir atsakymas tikrai išaiškės. Pasąmonė niekada
neapvilia.
• Atsakymas nebūtinai turi ateiti per vieną naktį. Nenuleisdami rankų prašykite savo pasąmonės,
kol gausite, ko trokštate.
• Kai galvojate, kad sprendimas pareikalaus daug laiko, kad tai sudėtinga problema, patys
vilkinate atsakymą. Pasąmonei problemos neegzistuoja, ji turi pasiūlyti tik išeitis.
• Patikėkite, kad jau žinote atsakymą. Džiaukitės juo, pasijauskite taip, lyg gavę tobulą atsakymą.
Pasąmonė sureaguos į jūsų jausmą.
• Bet kokį išgalvotą vaizdinį, atkakliai palaikomą tikėjimo, stebukladarė pasąmonė pavers tikrove.
Pasikliaukite ja, patikėkite jos galimybėmis, ir jūsų maldas lydės stebuklai.
• Pasąmonė yra atminties saugykla, joje įrašyta visa jūsų patirtis nuo vaikystės.
• Mokslininkai, mąstantys apie senovinius rankraščius, šventyklas, suakmenėjusias iškasenas ir
kitus reliktus, šiandien gali atkurti ir atgaivinti praeities reginius. Pasąmonė ateina jiems į
pagalbą.
• Eidami miegoti paprašykite, kad pasąmonė padėtų jums rasti sprendimą. Pasikliaukite ir tikėkite
ja, tada sulauksite atsakymo. Ji viską žino ir viską regi, bet jums neturi kilti jokių abejonių ar
klausimų dėl jos galimybių.
• Veiksmas yra jūsų mintis, o atoveiksmis – pasąmonės atsakymas. Jeigu jūsų mintys bus
išmintingos, jūsų veiksmai bei sprendimai taip pat bus išmintingi.
• Patarimas ateina kaip jausmas, vidinis įsisąmoninimas, viską užgožiantis nujautimas, kai žinote,
kad žinote. Tai vidinis prisilietimas. Vadovaukitės juo naiviai tikėdami.

Pasąmonė atsako į jūsų klausimus taip, kaip mažiausiai tikitės. Ji gali nusiųsti jus į knygyną ir pakišti
po ranka knygą, kurioje rasite atsakymą į rūpimą klausimą. Arba galite nugirsti pokalbį, kuriame bus
aptarinėjama kaip tik jums iškilusi problema. Atsakymo galite sulaukti nesuskaičiuojamais ir pačiais
netikėčiausiais būdais.

 13 Pasąmonė ir miego stebuklai
Pasąmonė niekada nemiega. Ji dirba kiaurą parą. Ji kontroliuoja visas gyvybines kūno funkcijas.


MAŽDAUG AŠT UO NIAS iš dvidešimt keturių valandų, arba trečdalį viso savo gyvenimo, mes
pramiegame. Tai nepalenkiamas gyvenimo dėsnis. Miegas – dieviškasis dėsnis. Daugybė atsakymų į
mums kilusius klausimus ateina kaip tik tada, kai būname giliai įmigę.
Daug žmonių palaiko teoriją, kad per dieną pavargstame, kad miegas reikalingas kūnui pailsėti,
kad jo metu atkuriamos jėgos. Tai tikras nesusipratimas. Niekas nesiilsi miego metu. Jūsų širdis,
plaučiai bei kiti gyvybiškai svarbūs organai dirba, kol jūs miegate. Jeigu eidami gulti užkandate,
maistas suvirškinamas ir pasisavinamas. Oda išskiria prakaitą. Nagai ir plaukai toliau auga. Panašiai
ir jūsų pasąmonė niekada nesiilsi ir nemiega. Ji visada aktyviai kontroliuoja gyvybines jėgas. Kai
miegate, daug greičiau vyksta gydomieji procesai, kadangi į juos visiškai nesikiša sąmonė. Miego
metu jus pasiekia puikūs atsakymai.

Kodėl mes miegame

Vienas iš pirmųjų mokslininkų, rimtai tyrinėjusių miegą, buvo daktaras Džonas Bigelou. Jis
sugebėjo įrodyti, kad naktį miegantis žmogus per juntamuosius nervus, sujungtus su akimis, ausimis,
nosimi ir poodiniais nervais, gauna nuolatinius pranešimus. Smegenų nervų sistema taip pat būna gana
aktyvi.
Tyrinėjimai privedė Dž. Bigelou prie išvados, kuri yra artimai susijusi su informacija, pateikta
šioje knygoje. Jis teigė, kad mes miegame dėl vienos pagrindinės priežasties, tam, kad „taurioji sielos
dalis galėtų susivienyti su mūsų aukštesne prigimtimi ir tapti dievų išminties bei visažinystės
dalininke“.

Malda – tai miego forma

Dienos metu jūsų sąmonė įsivelia į nemalonumus, kivirčus ir nesutarimus. Kartkartėmis jai reikia
suteikti galimybę atsitraukti nuo jutiminės patirties bei objektyvaus pasaulio ir tyliai pasisemti vidinės
pasąmonės išminties. Reikalaukite pagalbos, stiprybės bei sumanumo kiekviename gyvenimo
tarpsnyje ir galėsite be vargo įveikti visus sunkumus ir išspręsti kasdienes problemas. Šis reguliarus
atsiribojimas nuo patirtų išgyvenimų, triukšmo ir sumaišties, į kurią mus įtraukia kasdienybė, taip pat
yra miego forma. Kitaip sakant, mes užmerkiame akis prieš jutiminį pasaulį ir prabundame išminties
bei pasąmonės galių karalystėje.

Stulbinantys nemigos padariniai

Miego trūkumas gali sukelti irzlumą, blogą nuotaiką ir liūdesį. Kiekvienas žmogus turi miegoti
mažiausiai šešias valandas, kad būtų sveikas. O daugeliui individų jo reikia dar daugiau. Tie, kurie
mano, kad gali išsiversti nusnaudę kelias valandas, patys save apgaudinėja.
Medicinos tyrinėtojai, analizavę miego procesus ir jo trūkumą, atkreipė dėmesį, kad sunki nemiga
tam tikrais atvejais sukelia visišką nervinį išsekimą. Įsidėmėkite, miego metu jūs pasikraunate
dvasiškai. Tik sveikas miegas suteikia gyvenimo džiaugsmo ir energijos.

Turite daugiau miegoti

Norint sužinoti, ką mums duoda miegas, reikia patikrinti, kas atsitinka jo negaunant. Tai vienintelis
būdas. 1964 metais Rendis Gardneris, septyniolikmetis paauglys, nutarė patekti į „Gineso pasaulio
rekordų knygą“. Be miego jis ištvėrė 264 valandas – lygiai vienuolika parų! Vėlesni tyrimai parodė,
kad jo sveikatai nebuvo padaryta jokios ilgalaikės žalos. Vis dėlto per tą laiką, kol vaikinukas laikėsi
be miego, jo mąstymo procesai pablogėjo. Rendžio kalba pasidarė neaiški. Atsirado atminties spragų.
Šiek tiek vėliau jam prasidėjo haliucinacijos.
Dauguma žmonių, kurie negali ilgiau ištverti be miego, nenukrypsta į tokius kraštutinumus. Tačiau jie
taip pat gali nukentėti nuo rimtų padarinių. Valstybinės automagistralių eismo saugumo valdybos
duomenimis, net 200  000 eismo nelaimių per metus kyla dėl miego problemų. Vienas vairuotojas iš
penkių bent retkarčiais užsnūsta prie vairo. Todėl naktimis vairuotojai padaro penkiasdešimt kartų
daugiau avarijų negu dienomis.
Eksperimentai su savanoriais parodė, kad pavargusios smegenys reikalauja miego taip godžiai, kad
galėtų dėl jo paaukoti bet ką. Sutrumpinus miegą vos kelias valandas, žmones apima trumpalaikis
snaudulys, vadinamasis išjungimas ar mikromiegas. Jis ištinka tris ar keturis kartus per valandą. Panašiai
kaip ir tikro miego metu, per tokį snūstelėjimą žmogaus vokai užsimerkia, o smegenų veikla sulėtėja. Iš
pradžių kiekvienas toks išsijungimas tetrunka sekundės dalelę, bet kuo trumpiau miegota, tuo dažniau ir
ilgiau išsijungiama, net iki dviejų ar trijų sekundžių. Netgi pilotuodamas oro lainerį per audrą toks asmuo
nesugebėtų atsispirti mikromiegui, kuris atimtų kelias neįkainojamas sekundes.

Miegas – geras patarėjas

Sandra F., jauna moteris iš Los Andželo, dažnai klausydavosi mano radijo pokalbių. Sandra
papasakojo, kad jai Niujorke pasiūlė darbą, dvigubai geriau atlyginamą už dabartinį. Ji negalėjo
apsispręsti, priimti ar ne šį pasiūlymą. Eidama miegoti, moteris pasimeldė tokiais žodžiais:

Kuriantis pasąmonės intelektas žino, kas man yra geriausia. Jis visada tendencingai
linksta į gyvenimą, o dabar padeda man priimti teisingą sprendimą, kuris atneš laimę
man ir visiems suinteresuotiesiems. Dėkoju už atsakymą, nes žinau, kad jį gausiu.

Kartojo šią paprastą maldą daugybę kartų kaip lopšinę, kol pasinėrė į miegą. Ryte ji prabudo
apimta nuojautos, kad nereikia keisti darbo. Sandra atmetė pasiūlymą. Vėlesni įvykiai patvirtino, kad
intuicija jos neapgavo. Po kelių mėnesių darbą pasiūliusi įmonė bankrutavo.
Sąmonė gali būti teisi dėl objektyvių faktų. Vis dėlto būtent pasąmonė sugebėjo intuityviai nujausti,
kad kompanija nepatikima, ir įspėjo savo šeimininkę.

Apsaugotas nuo tikros nelaimės

Išmintingoji pasąmonė gali jus pamokyti ir apginti, jeigu eidami miegoti pasimelsite ir paprašysite
patarimo, kaip teisingai pasielgti.
Prieš daugelį metų man buvo pasiūlyta pelninga tarnyba Tolimuosiuose Rytuose. Norėdamas gauti
patarimą ir priimti teisingą sprendimą, pasimeldžiau taip:

Manyje slypintis begalinis intelektas žino viską. Dievo apvaizda padės man priimti
teisingą sprendimą. Aš suprasiu, kai man bus duotas atsakymas.

Vis kartojau ir kartojau šią paprastą maldą kaip lopšinę, kol užmigau. Tą naktį susapnavau seną
savo draugą. Jis ištiesė laikraštį ir tarė: „Perskaityk šias antraštes! Nevažiuok ten!“ Laikraščio
antraštės skelbė apie smurtą, sąmyšį ir karą – viską, kas netrukus įvyko tame rajone, į kurį buvau
pakviestas.
Jūsų pasąmonė yra visažinė. Jai neegzistuoja paslaptys. Ji dažnai į jus kreipsis, ir tokiu balsu, kurį
jūsų sąmonė nedvejodama atpažins. Per šį sapną, kurį ką tik papasakojau ir kuris neabejotinai
apsaugojo mane nuo mirtino pavojaus, pasąmonė perspėjo mane prisidengusi asmeniu, kuriuo aš
pasitikėjau ir kurį gerbiau.
Kitus per miegą gali aplankyti ir įspėti motina. Ji pataria neiti ten ar ten ir paaiškina, kodėl reikia
pasisaugoti. Retkarčiais pasąmonė gali perspėti ir tada, kai nemiegate. Jums gali pasirodyti, kad
girdite balsą, panašų į motinos ar mylimo žmogaus. Sustojate ir apsižvalgote, bandydami suvokti, iš
kur jis sklinda. Vėliau išaiškėja, kad jeigu būtumėte ir toliau ėję tuo pačiu keliu, jums ant galvos būtų
nukritęs koks nors pro langą išmestas daiktas.

Prieš užmigdami paveskite savo pasąmonei pateikti atsakymą į bet kokį rūpimą
klausimą, ir ji atsakys.

Pasąmonė yra atminties saugykla, kurioje įrašyta visa jūsų patirtis nuo vaikystės.

Pasąmonėje įrašyta jūsų ateitis

Įsidėmėkite, kadangi ateitis yra jūsų įprastinio mąstymo rezultatas, ji jau užkoduota jūsų prote,
nebent pakeisite ją maldomis. Panašiai ir šalies ateitis – ji įrašyta konkrečios tautos žmonių
kolektyvinėje pasąmonėje. Nieko keisto, kad susapnavau tokį sapną, kuriame mačiau laik-raščių
antraštes, skelbiančias apie įvykius, kurie įvyko daug vėliau. Tie įvykiai jau buvo įsitvirtinę mintyse
žmonių, kurie juos ir sukėlė. Visi jų planai jau buvo išraižyti šioje didžiulėje įrašų knygoje,
universalaus proto kolektyvinėje pasąmonėje.
Rytdienos įvykiai numatyti jūsų pasąmonėje, taip pat ateinančios savaitės ir ateinančio mėnesio.
Juos gali nuspėti telepatijos ar aiškiaregystės gebėjimų turintis asmuo.
Jums negali atsitikti jokia nelaimė ar tragedija, jeigu apsisprendžiate melstis. Niekas nėra iš anksto
nuspręsta ar nulemta. Jūsų požiūris – galvosena, jausmai ir įsitikinimai – nulemia jūsų likimą.
Mokėdami melstis, patys galite formuoti, kreipti ir kurti savo ateitį. Ką žmogus pasėja, tą ir pjauna.

Nusnaudė ir uždirbo 15 000 dolerių

Prieš kurį laiką vienas mano studentas atsiuntė iškarpą iš laikraščio apie tokį žmogų – Rėjų
Hamerstromą, dirbusį valcuotoju Pitsbergo plieno gamykloje.
Gamykloje neseniai buvo sumontuotos naujos staklės, kontroliuojančios naujai nukaltų plieno
gabalų gabenimą į vadinamąsias aušinimo lovas. Kad ir kaip stengėsi montuotojai, niekaip negalėjo
sureguliuoti staklių taip, kad jos gerai veiktų. Tada prie jų keletą dienų plušėjo inžinieriai, bet taip pat
nieko nepešė.
Hamerstromas labai daug galvojo apie šią problemą. Jis pamėgino sukurti naują modelį, kuris
veiktų. Tačiau jam nieko neišėjo. Vieną popietę vyriškis prigulė nusnausti. Atsigulęs dar pagalvojo
apie jungiklį. Užsnūdęs Rėjus susapnavo tikslų defektuoto jungiklio modelį. Kai prabudo, nubraižė
naująjį modelį pagal susapnuotus matmenis.
Už šį sapną Hamerstromas gavo 15 000 dolerių vertės čekį, didžiausią premiją, kurią firma kada
nors skyrė savo darbuotojui už naują idėją.

Kaip profesorius miegodamas išsprendė kilusį klausimą

H. V. Helprechtas buvo žymus asiriologijos profesorius Pensilvanijos universitete. Savo
memuaruose jis smulkiai nupasakojo nepaprastą nutikimą.

Vieną šeštadienio vakarą visai nuvargau, bergždžiai mėgindamas išsiaiškinti, ar dvi
mažos agato nuolaužos priklausė babiloniečių žiedams, kaip buvo spėjama. Apie
vidurnaktį nuvargęs ir išsekęs kritau miegoti ir susapnavau nuostabų sapną: aukštas,
lieknas Nipūro dvasininkas, maždaug -keturiasdešimties metų amžiaus, nusivedė mane
į šventyklos patalpą, kurioje buvo laikomos brangenybės… mažą, žemomis lubomis
kambarėlį be langų, kur ant žemės mėtėsi agato ir lazurito gabalai. Tada jis kreipėsi į
mane tokiais žodžiais: „Du fragmentai, apie kuriuos atskirai paskelbei 22 ir 26
puslapiuose, priklauso vienas kitam, tai nėra žiedai. Pirmieji du žiedai – tai Dievo
skulptūros auskarai; du fragmentai (kuriuos tu turi) yra jų dalis. Jeigu pridėsi juos
vieną prie kito, jie patvirtins mano žodžius.“
Miegai išsilakstė akimirksniu… patikrinau fragmentus… ir savo paties nuostabai
supratau, kad sapnas pasitvirtino. Klausimas galų gale buvo išspręstas.

Šis pasakojimas akivaizdžiai liudija, kaip kūrybingai profesoriui pagelbėjo pasąmonė, kuri žinojo
atsakymus į visus jo klausimus.

Kaip pasąmonė dirbdavo už garsų rašytoją, kol jis miegodavo

Knygoje „Per lygumas“ Robertas Luisas Stivensonas sapnų tematikai skiria ištisą skyrių. Jis buvo
tikras sapnų mėgėjas. Rašytojas turėjo įprotį kiekvieną vakarą prieš guldamas duoti savo pasąmonei
konkrečius nurodymus. Jis įpareigodavo pasąmonę rutulioti jam istorijas, kol pats miegodavo.
Pavyzdžiui, jeigu banko sąskaita išsekdavo, Lujis duodavo maždaug tokią komandą: „Pateik man
gerą, įdomų, gerai perkamą, pelningą romaną.“ Pasąmonė stebėtinai jo klausė.
Stivensonas smulkiai pasakoja:
Šie maži aitvariukai (jo pasąmonės žinios ir galios) gali pasakoti man istoriją po
gabalėlį kaip serialą ir mane, numatomą autorių, laikyti visiškoje nežinioje, kuo
viskas baigsis. Tos darbo dalies, kurią nudirbdavau atsikėlęs (kai būdavo sąmoningas
ir budrus), negaliu priskirti sau, nes, atrodo, aitvariukai prikišdavo rankas netgi tada.

Miegokite ramiai ir prabuskite su šypsena

Jeigu jus kamuoja nemiga, patys įsitikinsite, kaip ši malda jums padės. Lėtai, ramiai, su meile
kartokite ją prieš miegą.

Mano kojų pirštai atsipalaidavę, mano kulkšnys atsipalaidavusios, mano pilvo
raumenys atsipalaidavę, mano širdis ir plaučiai atsipalaidavę, mano plaštakos ir
rankos atsipalaidavusios, mano smegenys atsipalaidavusios, mano veidas
atsipalaidavęs, mano akys atsipalaidavusios, visas mano protas ir kūnas yra
atsipalaidavęs.
 Aš noriai visiems viską atleidžiu ir iš visos širdies linkiu jiems darnos, sveikatos,
ramybės ir visų kitų gyvenimo gėrybių. Esu taikus, šaltakraujis, linksmas ir ramus.
Ilsiuosi saugiai ir ramiai. Kai suvokiu, kad manyje glūdi dieviškumo pradai, mane
apgaubia nesudrumsčiama tyla, visą mano esybę persmelkia neapsakoma ramybė.
Žinau, kad dvasios pakilimas ir meilė išgydys mane.
Apsigaubiu meilės skraiste ir užmiegu, visiems linkėdamas gero. Ramybė sergsti
mane visą naktį, todėl ryte prabundu apimtas dvasios pakilimo ir meilės. Aplink mane
apibrėžtas meilės ratas. Man nebaisus joks blogis, nes Dievas su manimi. Miegu
ramiai, prabundu su šypsena, gyvenu su Dievu, judu ir džiaugiuosi savo būtimi.

Verta įsiminti
• Jeigu nuogąstaujate, kad laiku neprabusite, eidami miegoti nurodykite pasąmonei tikslią
valandą, kada norite atsikelti, ir ji jus prižadins. Jai nereikia žadintuvo. Taip pat elkitės ir su
kitomis problemomis. Pasąmonei nieko nėra neįmanoma.
• Atleiskite sau bei kitiems prieš eidami miegoti ir daug greičiau pasveiksite.
• Patarimo galite sulaukti miegodami, kartais – susap-nuoti. Miego metu aktyviau cirkuliuoja ir
gydomosios srovės, todėl rytais jaučiatės žvalesni ir atjaunėję.
• Kai jus išderina dienos erzelis ir kivirčai, pristabdykite proto krumpliaračius ir pagalvokite,
kokia išmintinga ir sumani yra jūsų pasąmonė, kuri pasirengusi jums padėti. Ši mintis nuramins
jus, sustiprins ir grąžins pasitikėjimą.
• Svarbiausia gerai išsimiegoti. Tada džiaugsitės dvasios ramybe ir sveiku kūnu. Miego trūkumas
gali sukelti susierzinimą, blogą nuotaiką ir psichikos sutrikimus. Miegoti reikia aštuonias
valandas.
• Medicininiai tyrimai parodė, kad nemiga gali sukelti visišką nervinį išsekimą.
• Miegodami jūs sustiprėjate dvasiškai. Tik sveikas miegas suteikia gyvenimo džiaugsmo ir
energijos.
• Pavargusios smegenys reikalauja miego taip godžiai, kad galėtų dėl jo paaukoti bet ką. Daugybė
vairuotojų, kurie buvo užmigę prie automobilio vairo, gali tai paliudyti.
• Daugelis žmonių, kurie ilgai nemiegojo, skundėsi prasta atmintimi ir sutrikusia koordinacija.
Jie atrodė sumišę, netekę orientacijos.
• Miegas – geras patarėjas. Eidami miegoti tvirtinkite, kad begalinis pasąmonės intelektas pataria
ir lydi jus kiek-viename žingsnyje. -Paskui laukite ženklo, kuris, galimas dalykas, bus duotas,
kai pabusite.
• Aklai pasitikėkite savo pasąmone. Žinokit, ji visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą. Retkarčiais
pasąmonė atsiunčia atsakymą per labai ryškų sapną arba naktinę viziją. Ji gali jus perspėti per
miegus, kaip ir šios knygos autorių.
• Remiantis kasdieniu jūsų mąstymu ir įsitikinimais, jūsų ateitis jau numatyta jūsų protu.
Tvirtinkite, kad begalinis intelektas veda ir sergsti jus, kad turite viską, kas geriausia, ir jūsų
lauks nuostabi ateitis. Tikėkite tuo ir pritarkite tam. Tikėkitės geriausio ir sulauksite geriausio.
Kitaip negali būti.
• Jeigu kuriate romaną, pjesę ar knygą arba bandote ką nors išrasti, vakare pasitarkite su savo
pasąmone ir drąsiai tvirtinkite, kad ji išmintingai, sumaniai ir energingai vadovauja jums, rodo
kelią ir atverčia prieš jus idealią pjesę, romaną, knygą arba pakiša tobulą sprendimą, kad ir koks
jis būtų. Pradėkite taip melstis, ir jus lydės stebuklai.
Eidami miegoti duokite pasąmonei užduotį padėti rasti sprendimą. -Pasikliaukite ir tikėkite ja, tada
sulauksite atsakymo. Ji viską žino ir viską regi, bet jums neturi kilti jokių abejonių ar klausimų dėl jos
galimybių.

 14 Pasąmonė ir santuoka
Mintyse susituokiate su daugybe idėjų. Jūs sujungiate savo gyvenimą su įsitikinimais, nuomonėmis,
koncepcijomis, dogmomis, teorijomis, požiūriais; visos jums artimos mintys ir jausmai – tai santuoka.
-Psichologiniu požiūriu santuokos partneris yra jūsų idėja, jūsų paties koncepcija, jūsų paties
vertinimas, jūsų modelis.

VISUS SANT UO KO S RŪPESČIUS sukelia nesugebėjimas tinkamai įvertinti proto funkcijų ir
galimybių. Trintis tarp vyro ir žmonos išnyks, kai abu partneriai išmoks vadovautis proto dėsniais.
Kartu melsdamiesi kartu ir pasiliks. Pamąstymai apie dieviškuosius idealus, gyvenimo dėsnių
aiškinimasis, abipusis sutarimas dėl bendro tikslo ar plano bei mėgavimasis asmenine laisve ir
dovanoja tą harmoningą santuoką, tą sutuoktinių palaimą, tą vienybės jausmą, kai du tampa vienu.
Tinkamiausias laikas užkirsti kelią skyryboms – prieš vedybas. Nėra nieko blogo, jeigu
nusprendžiate gelbėtis iš labai prastos padėties. Bet kam reikėjo į ją įsivelti? Ar ne geriau būtų iš karto
atkreipti dėmesį į tik-rąją nesutarimų priežastį, kad iš tiesų suvoktume reikalo esmę?
Nelaiminga santuoka, vaidai, sutuoktinių gyvenimas atskirai ir skyrybos – šios problemos niekuo
nesiskiria nuo visų kitų vyrų ir moterų problemų. Jos gali būti tiesiogiai susijusios su žinių apie
sąmonės ir pasąmonės darbą bei tarpusavio ryšius stoka.

Santuokos prasmė
Tikra santuoka turi remtis tvirtais dvasiniais ryšiais. Ji turi eiti iš širdies, o širdis – tai meilės taurė.
Dorumas, nuoširdumas, gerumas ir garbingumas – tai vis meilės aspektai. Abu sutuoktiniai turi būti
visiškai atviri ir nuoširdūs vienas kitam. Tokia santuoka, kai vyras veda moterį, norėdamas patenkinti
savimeilę, dėl išskaičiavimo arba jos socialinio statuso, nėra tikra santuoka. Toks požiūris
signalizuoja apie nuoširdumo, atvirumo ir tikros meilės trūkumą.
Jeigu moteris dūsauja: „Aš pavargau nuo darbo. Noriu ištekėti, kad jausčiausi saugi“, ji klaidingai
formuluoja pagrindinę prielaidą. Ji nesinaudoja proto dėsniais teisingai. Moters saugumas priklauso
nuo jos žinių apie sąmonės bei pasąmonės sąveiką ir jų taikymą.
Joks asmuo niekada nestokos turtų ar sveikatos, jeigu vadovausis šios knygos skyriuose aprašytais
metodais. Ji gali praturtėti nepriklausydama nuo savo vyro, tėvų ar dar ko nors. Ne nuo vyro
priklauso žmonos sveikata, ramybė, džiaugsmas, paspirtis, meilė, turtai, saugumas, laimė. Nuo jo
apskritai niekas nepriklauso. Moteris jausis saugi ir atgaus dvasios ramybę, kai žinos vidines savo
galimybes ir nuolat konstruktyviai vadovausis proto dėsniais.

Kaip prisivilioti idealų vyrą

Jeigu gerai įsigilinote į ankstesnius knygos skyrius, jau mokate apsieiti su savo pasąmone. Žinote,
kad tereikia ką nors sau įteigti, ir viskas iš tikrųjų nutiks. Negaiškite ir praneškite savo pasąmonei,
kokios vyrų savybės ir charakterio bruožai jums patinka.
Siūlau išmėginti nepakartojamą metodą: kai ateis vakaras, įsitaisykite fotelyje, užsimerkite, viską
išmeskite iš galvos, atpalaiduokite kūną, visiškai nurimkite, pasyviai ir imliai nusiteikite. Kreipkitės į
savo pasąmonę ir sakykite jai:

Į mano gyvenimą ateina doras, nuoširdus, ištikimas, patikimas, ramus, laimingas ir
turtingas vyras. Mane žavi išvardytos savybės, dabar jos įsišaknija mano pasąmonėje.
Be perstojo galvoju apie šiuos charakterio bruožus, jie tampa mano savasties dalimi
ir nesąmoningai įsikūnija.
Tikiu nenugalimu traukos dėsniu ir žinau, kad patrauksiu vyrą, kuris atitiks mano
pasąmonėje įsitvirtinusį idealą. Manimi susižavės tasai, kurį atpažins mano
pasąmonė.
Žinau, kad galėsiu pasidalyti su juo ramybe ir laime. Jam patiks mano, o man
patiks jo idealai. Jis nesistengs manęs pakeisti, ir aš nesistengsiu jo pakeisti. Mus
sieja abipusė meilė, laisvė ir pagarba.

Pamėginkite paveikti savo pasąmonę šiuo būdu. Vėliau galėsite džiaugtis prisiviliojusi vyrą,
pasižymintį tokiomis savybėmis ir charakterio bruožais, kuriuos ir buvote apgalvojusi. Sumanioji
pasąmonė praskins jums taką nesustabdomu, veržliu srautu ir suves judu. Puoselėkite stiprų troškimą
pasidalyti geriausiomis savo ypatybėmis, meile, ištikimybe ir paremti vienas kitą. Būkite pasirengusi
priimti meilės dovaną, kurią jums įteiks jūsų pasąmonė.

Kaip prisivilioti idealią žmoną

Jei norite susirasti tokią gyvenimo partnerę, kokios jums reikia, tvirtinkite štai ką:

Užmezgu pažintį su tokia moterim, su kuria aš puikiai sutariu. Tai dvasinė sąjunga,
kadangi dieviškoji meilė reiškiasi per asmenybę, kuriai aš idealiai tinku. Žinau, kad
galiu suteikti savo išrinktajai meilės, ramybės, džiaugsmo ir praskaidrinti jos
gyvenimą. Jaučiu ir tikiu, kad su manimi šiai moteriai nieko netrūks, ji gyvens
laimingai ir puikiai.
Dabar išvardysiu jos bruožus ir savybes: ji yra dvasinga, ištikima, atsidavusi ir
nuoširdi. Ji draugiška, taiki ir linksma. Mes neišvengiamai suartėsime. Tiktai ta, kurią
lydi meilė, tiesa ir grožis, gali ateiti į mano gyvenimą. Sutinku idealią savo gyvenimo
draugę dabar.

Kai ramiai, nepaprastai suinteresuotai galvosite apie bruožus ir savybes, kuriomis turėtų
pasižymėti jūsų išrinktoji, įsikalsite į galvą mintyse susikurtą ekvivalentą. Tada giluminės pasąmonės
srovės suves jus Dievo nurodymu.

Nesuklyskite trečią kartą

Neseniai Šeila B., ilgalaikės patirties turinti administratorė, prasitarė man: „Buvau ištekėjusi tris
kartus ir visi trys mano vyrai buvo nuolankūs ir paklusnūs. Jie negalėdavo savarankiškai priimti
jokio sprendimo, viskas priklausė nuo manęs. Kodėl aš traukiu tokius vyrus?“
Paklausiau, ar tekėdama antrą kartą ji žinojo, kad būsimas sutuoktinis turi tokį patį charakterį, kaip
ir pirmasis.
„Žinoma, ne, – pabrėžė ji. – Jeigu būčiau žinojusi, kad jis toks mėmė, nebūčiau su juo net
prasidėjusi. Tas pat buvo ir su trečiuoju.“
Kaltas buvo ne vyras, už kurio ištekėjo Šeila. Tokius padarinius išprovokavo jos pačios
charakteris. Mano pašnekovė buvo labai kategoriška asmenybė ir kiekvienoje situacijoje, į kurią
patekdavo, turėdavo tarti paskutinį žodį. Viena vertus, ji ir norėjo paklusnaus bei nuolankaus
partnerio, kad pati galėtų griežti pirmuoju smuiku.
Kita vertus, giliai sieloje Šeila troško susirasti lygiavertį partnerį. Pagal pateiktą portretą pasąmonė
surado jai tokio tipo vyrą, kurio ji subjektyviai ir norėjo, bet vos jie artimiau susipažino, paaiškėjo,
kad jis neatitinka tikrųjų moters reikalavimų. Jai teko išmokti teisingai melstis, kad ištrintų iš
atminties netikusį modelį.

Kaip ji atsikratė netikusio modelio

Šeila B. pagaliau perprato paprastą tiesą. Jeigu tiki, gali susirasti idealų partnerį. Tebūnie jums, kaip
tikite. Kad išmestų iš pasąmonės senąjį portretą ir prisiviliotų idealų draugą, Šeila pasirinko tokią
maldą:

Mintyse susikuriu portretą tokio vyro, kurio geidžiu iš visos širdies. Vyras, kuris tinka
man į porą, yra stiprus, galingas, mylintis, pasiturintis, doras, ištikimas ir patikimas.
Mes mylime vienas kitą ir esame laimingi. Man patinka eiti ten, kur jis veda.
Žinau, kad aš jam reikalinga, ir jis man reikalingas. Esu dora, nuoširdi, mylinti ir
gera. Galiu pasidalyti su juo nuostabiom dovanom. Tai gera valia, džiaugtis mokanti
širdis ir sveikas kūnas. Jis man siūlo tą patį. Tai abipusiška. Aš duodu ir gaunu.
Dieviškasis intelektas žino, kur yra šis vyras. Išmintingoji mano pasąmonė savais
keliais rengia mūsų susitikimą, mes atpažinsime vienas kitą iš pirmo žvilgsnio.
Kreipiuosi su šiuo prašymu į pasąmonę, nes ji žino, kaip jį išpildyti. Dėkoju už
nuostabų atsakymą.

Šeila meldėsi šitaip kiekvieną dieną, tai buvo pirmas jos darbas iš ryto ir paskutinis prieš
užmerkiant akis. Ji teigė šias tiesas, nes gerai žinojo, kad dažnai apie tai galvodama įtvirtins savo
galvoje ekvivalentą žmogaus, kurio ieško.

Jos malda buvo išklausyta

Prabėgo keli mėnesiai. Šeila nuėjo į keletą pasimatymų, draugiškai pabendravo su keliais vyrukais,
bet nė vienas sutiktas vyras nebuvo tas, kurio ji ieškojo. Moteris ėmė klausti savęs, ar paieškos iš viso
bus vaisingos. Pastebėjo, kad pradeda svyruoti, atidėlioti, pasiduoda abejonėms ir praranda ryžtą.
Tada ji priminė sau, kad begalinis intelektas rengiasi juos suvesti savais keliais. Taigi nėra ko
nerimauti. Kai buvo priimtas galutinis nuosprendis jos skyrybų byloje, moteris pajuto nepaprastą
palengvėjimą ir dvasinį pakylėjimą.
Netrukus Šeila užėmė naujas medicinos grupės vyriausiosios administratorės pareigas. Pirmąją
darbo dieną vienas iš vyresniųjų gydytojų užėjo į jos kabinetą prisistatyti. Tuo metu, kai vyko Šeilos
pokalbis dėl darbo, jis buvo išvykęs iš miesto į konferenciją medicinos klausimais.
Vos tik jis įžengė, moteris iš karto suprato, kad čia tasai vyras, dėl kurio ji meldėsi. Akivaizdu, kad jis
taip pat suprato. Nepraėjo net mėnuo, ir vyriškis pasipiršo Šeilai. Po kurio laiko įvykusi santuoka buvo
idealiai laiminga. Šis gydytojas nepriklausė nuolankių ir paklusnių vyrų tipui. Jis buvo stiprus, pasitikintis
ir ryžtingas. Pripažintas savo srities specialistas, buvęs koledžo lengvaatletis, jis, be kita ko, buvo
nepaprastai dvasingas žmogus.
Šeila gavo tai, dėl ko meldėsi, kadangi mintyse ji tol reikalavo, kol pasiekė reikiamą lygį. Kitaip
sakant, moteris protu ir emocijomis susivienijo su savo idėja, ir ši virto jos savasties dalimi.

 Atvirumas, nuoširdumas, gerumas ir dorumas – tai vis meilės -formos. Mylintys
žmonės turi būti visiškai atviri ir nuoširdūs vienas kitam.

Jeigu gyvenime jums trūksta meilės, dažnai kartokite šią maldą: „-Dievo meilė,
išmintis ir harmonija dabar spinduliuoja per mane. Ramybė, pusiausvyra ir savitvarda
karaliauja mano gyvenime.“

Meilės ir santuokos pagrindas yra menas prisiderinti, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad
reikia pakeisti savo antrąją pusę. Tokios pastangos viso labo pamina kito žmogaus
orumą ir savigarbą. Dar blogiau, jos kursto norą užsispirti ir įsižeisti, o tai gali
lemtingai paveikti vedybinius saitus.

Gal man skirtis?

Skyrybos – tai labai individualus reikalas. Negali būti vienareikšmio atsakymo, kuris galiotų
visiems. Kai kuriais atvejais, žinoma, santuoka apskritai neturėjo įvykti. Kitais atvejais skyrybos – ne
išeitis. Vienam sutuoktiniui skyrybos gali atnešti naudą, o kitam padaryti skriaudą. Išsiskyręs žmogus
gali būti kur kas nuoširdesnis ir kilnesnis negu aibė susituokusių porų, kurios dažniausiai taikstosi su
melu.
Pavyzdžiui, kartą teko konsultuoti moterį, kurią vyras mušė ir dargi vogė iš jos pinigus, kad galėtų
patenkinti narkotikų alkį. Jai nuo mažens buvo įkalta, kad santuoka – tai šventas ir amžinas dalykas,
todėl skirtis yra amoralu. Paaiškinau, kad tikra santuoka yra tik iš meilės. Kai dvi širdys plaka vienu
ritmu, skleisdamos meilę ir nuoširdumą, tokia santuoka yra ideali. Tikrasis širdies užsiėmimas yra
meilė.
Po tokių paaiškinimų moteris žinojo, ką daryti. Širdyje jautė, kad Dievas nėra nurodęs gąsdinti ją,
bauginti ir mušti vien dėl to, kad kažkas kažkada pasakė: „Skelbiu jus vyru ir žmona.“
Jeigu abejojate, kaip pasielgti, paprašykite patarimo. Žinokit, atsakymas visada yra, ir jūs jį gausit.
Tyliai įsiklausykite į savo sielą ir eikite ten, kur ji jus veda. Ji prabils į jus ramybėje.

Pasroviui į skyrybas
Kartą teko bendrauti su jauna pora, kuri buvo susituokusi vos prieš kelis mėnesius, bet jau ketino
skirtis. Išsiaiškinau, jog vyrukas gyveno nuolatinėje baimėje, kad žmona jį paliks. Jis laukė, kada bus
atstumtas, ir net neabejojo, kad žmona bus jam neištikima. Šios mintys užvaldė jaunuolio protą,
stačiai jį apsėdo.
Jis galvojo vien apie išsiskyrimą ir nuolat įtarinėjo. Žmona buvo jam abejinga, bet abejingumą
išprovokavo jo paties nusistatymas. Išsiskyrimo nuotaika paskatino jo pasąmonę sudaryti sąlygas ar
imtis veiksmų pagal galvoje įsitvirtinusias mintis.
Prisiminkime veiksmo ir atoveiksmio ar priežasties ir padarinio dėsnį. Mintis yra veiksmas, o
pasąmonės atsakymas – tai atoveiksmis.
Jo žmona paliko namus ir pareikalavo skyrybų – kaip tik to jis bijojo ir tikėjosi iš jos sulaukti.

Skyrybų pradžia – galvoje

Pirmiausia mintis apie skyrybas gimsta galvoje; tiktai vėliau prasideda teisminiai procesai. Šiuos
du jaunus žmones buvo užvaldęs apmaudas, nuogąstavimai, įtarinėjimai ir pyktis. Toks nusistatymas
silpnina, išsekina ir nualina visą esybę. Abu sužinojo, kad neapykanta skiria, o meilė vienija. Jie
pradėjo suprasti, ką išdarinėjo su savo mintimis. Nė vienas nebuvo girdėjęs apie veiksmo ir
atoveiksmio dėsnį. Jie piktnaudžiavo mąstymu, todėl užsitraukė ant savo galvų neramumus ir kančią.
Mano patarimu pora vėl susitaikė ir išmėgino maldų terapiją. Pradėjo bendrauti su meile,
draugiškai ir geranoriškai. Abu stengėsi gerai sutarti, pratinosi linkėti vienas kitam sveikatos,
ramybės ir meilės, kiekvieną vakarą pakaitom skaitė psalmyną. Nuoširdžios jų pastangos paveikti
savo pasąmonę teigiamais impulsais nenuėjo veltui – jų santuoka kasdien tvirtėja.

Priekabi žmona
Labai dažnai žmona virsta įkyria bambekle todėl, kad nesulaukia dėmesio. Pasiilgusi teisėtai
priklausančios meilės ir švelnumo, ji išreiškia savo jausmus tokiu būdu, kad nubaido vyrą dar toliau.
Apgaubkite savo žmoną dėmesiu, parodykite, kaip ją vertinate. Girkite ir žavėkitės gerosiomis savo
išrinktosios savybėmis, kurių ji tiek daug turi.
Dar vienas barnių šaltinis – žmonos noras kaip nors apriboti vyrą. Tai keletas patikimiausių būdų
išguiti partnerį. Žmonos ir vyrai patys turi pasisaugoti, kad nepultų šniukštinėti ir nuolat prikaišioti
vienas kitam dėl nereikšmingų nusižengimų ir klaidelių. Geriau parodykite dėmesį ir pagirkite
konstruktyvius bei nuostabius vienas kito bruožus.

Rūstus vyras
Jeigu vyras niršta arba liguistai reaguoja į žmonos žodžius ar poelgius, psichologiniu požiūriu jis
yra neištikimas. Viena iš neištikimybės formų yra idolatrija; tai reiškia, kad žmogus domisi ar
psichiškai susivienija su tuo, kas yra bloga ir destruktyvu. Kai vyras patyliukais piktinasi savo žmona
ir priešiškai nusistato jos atžvilgiu, jis yra neištikimas. Jis nėra ištikimas santuokos įžadams – mylėti,
branginti ir gerbti ją iki gyvenimo pabaigos.
Lengvai įsižeidžiantis, piktas ir pilnas apmaudo sutuoktinis gali nuryti savo aitrias pastabas,
užgesinti pyktį ir išbandyti daug geresnę taktiką: būti atidus, geras ir pagarbus. Jam mikliai pavyktų
užglaistyti nesutarimus. Tereikia dažniau pagirti žmoną ir šiek tiek pasistengti, tada priešiškumas
savaime išnyks. Kai prisotins savo pasąmonę mintimis apie ramybę, santarvę ir meilę, pats įsitikins,
kad geriau sugyvena ne tik su žmona, bet apskritai su visais aplinkiniais žmonėmis. Nusiteikite
draugiškai, ir ilgainiui jūsų gyvenime įsiviešpataus ramybė ir darna.

Didžioji klaida
Darote didžiulę klaidą, jeigu aptarinėjate šeimoje kilusias problemas ar sunkumus su kaimynais ar
giminaičiais. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kaip žmona skundžiasi kaimynei: „Džonas šlykščiai elgiasi
su mano motina, be saiko geria ir ištisai plūstasi bei užgaulioja.“ Tokia žmona žemina ir nuvertina
savo vyrą kiekvieno sutikto pašnekovo akyse. Be to, apkalbinėdama ir mintyse perkratinėdama savo
ant-rosios pusės trūkumus, faktiškai sukuria juos savyje. Kieno mintis ir jausmus jie yra užvaldę?
Jos! O koks žmogus yra, priklauso nuo to, ką jis galvoja ir kaip jaučiasi.
Giminaičiai greičiausiai duos jums netikusį patarimą. Paprastai jis būna šališkas, paženklintas
išankstinio nusistatymo, nes artimieji negali objektyviai įvertinti situacijos. Neklausykite tokių
patarimų, kurie pažeidžia auksinę taisyklę, kosminį dėsnį, nes jie yra neteisingi ir nepagrįsti.
Pravartu įsidėmėti, kad dar nebuvo tokių žmonių, kurie gyvendami po vienu stogu ištvertų be
temperamentingų kivirčų, laikinų nesutarimų ir įtampos. Niekada neafišuokite draugams savo
santuokos nelaimingosios pusės. Tegul barniai pasilieka tarp jūsų. Susilaikykite nuo kritikos ir
nesmerkite savo gyvenimo draugo.

Nemėginkite pakeisti savo partnerio

 Tegul vyrai ir žmonos nesistengia iš naujo perdirbti vieni kitų pagal savo kurpalių. Netaktiškas
bandymas pakeisti sutuoktinį – tai įžeidimas, konstatavimas, kad jis yra niekam tikęs. Šios pastangos
tikrai yra kvailos ir labai dažnai išardo santuokas. Kėsinimasis į kito ego žeidžia išdidumą ir
savigarbą, be to, verčia užsispirti ir įsižeisti, o tokie jausmai gali lemtingai paveikti santuokos saitus.
Žinoma, be patarimų neapsieisi. Nė vienas iš mūsų nėra tobulas, ne išimtis ir susituokę žmonės.
Tačiau jeigu atidžiau žvilgtelėtumėte į savo vidų ir panagrinėtumėte savo būdą bei elgesį, atrastumėte
tiek ydų, kad turėtumėte ką veikti visą likusį gyvenimą. Jei galvojate: „Aš padarysiu iš jo ar jos
žmogų“, ieškote nemalonumų, nes jūsų geri norai gali baigtis skyrybomis teisme. Norite prisišaukti
bėdą? Gyvenimas jus išmokys, kad nereikia nieko keisti – tik save.

Melskitės kartu ir likite kartu

Pirmas žingsnis: niekada neužterškite kitos dienos susikaupusiu pykčiu, kurį sukelia mažos
nesėkmės. Jeigu išsprūdo koks aštresnis žodis, eidami gulti būtinai atleiskite vienas kitam. Nubudę
ryte pirmiausia pasidžiaukite, kad begalinis intelektas globoja jus kiekviename žingsnyje. Savo
sutuoktiniui, visiems šeimynykščiams ir visam pasauliui mintyse palinkėkite ramybės, santarvės ir
meilės.
Antras žingsnis: per pusryčius sukalbėkite padėkos maldą. Padėkokite už skanų maistą, gausias
dovanas ir palaiminimus. Prie stalo pasistenkite išvengti ginčų, nepradėkite kalbų apie problemas ir
rūpesčius; šios taisyklės galioja ir per pietus. Kreipkitės į savo vyrą ar žmoną: „Aš vertinu viską, ką
tu darai, kiaurą dieną galvoju apie tave su meile ir linkiu gero.“
Trečias žingsnis: vyras su žmona turėtų pakaitomis melstis kiekvieną vakarą. Negalvokite, kad
sutuoktinis – savaime suprantamas dalykas. Parodykite, kaip vienas kitą branginate ir mylite.
Nesmerkite, nekritikuokite ir nebambėkite, verčiau jau būkite supratingi ir draugiški. Ramius namus
ir laimingą santuoką reikia statyti ant pamatų, nulietų iš meilės, grožio, harmonijos, abipusės
pagarbos, tikėjimo Dievu ir kitomis vertybėmis. Eidami miegoti pasiskaitykite 23, 27 ir 91 psalmes,
Laiško žydams 11 skyrių, Laiško korintiečiams 13 skyrių ir kitas dėmesio vertas ištraukas iš Biblijos.
Išmėginkite šią taktiką, ir santuoka metams bėgant atneš jums vis daugiau laimės.

Verta įsiminti
• Visi santuokos nesklandumai kyla dėl proto ir dvasios dėsnių neišmanymo. Išmokite kartu
melstis ir pasiliksite kartu.
• Tinkamiausias laikas užkirsti kelią skyryboms – prieš vedybas. Jeigu išmoksite teisingai melstis,
prisiviliosite kaip tik tokį draugą, kokio jums reikia.
• Vedybos – tai sąjunga vyro ir moters, kuriuos sieja meilė. Jų širdys plaka išvien, jie veržiasi į
priekį, į aukštį, Dievo link.
• Santuoka negarantuoja laimės. Žmonės suranda laimę samprotaudami apie amžinąsias tiesas –
Dievą ir dvasines gyvenimo vertybes. Taip vyras ir moteris gali dalytis abipuse laime ir
džiaugsmu.
• Jeigu norite susirasti tinkamą draugą, dažniau pagalvokite, kokios moterų ar vyrų savybės ir
charakterio bruožai jums patinka. Tada pasąmonė suves judu Dievo nurodymu.
• Ko jus tikitės iš būsimo sutuoktinio? Mintyse susikurkite jo portretą ir įsidėkite giliai į širdį.
Jeigu norite prisivilioti dorą, nuoširdų ir mylintį gyvenimo draugą, patys turite būti dori,
nuoširdūs ir mylintys.
• Rinkdamiesi naują partnerį, nekartokite senų klaidų. Kai nuoširdžiai tikėsite, kad galite susirasti
idealų vyrą ar žmoną, jums bus duota pagal jūsų tikėjimą. Tikėti reiškia pripažinti ką nors už
 gryną tiesą. Tuojau pat mintyse pripažinkite idealų draugą.
• Nesukite galvos, kaip, kodėl ar kur susitiksite su išrinktuoju, dėl kurio meldžiatės. Aklai
pasitikėkite išmintingąja savo pasąmone. Ji sugebės įvykdyti šią misiją be jūsų pagalbos.
• Jeigu bendraujate su savo sutuoktiniu neslėpdami susierzinimo, pagiežos, piktos valios ir
priešiškumo, tokį elgesį galima pavadinti dvasinėmis skyrybomis. Jūsų dėmesys nukreiptas ne
ten, kur reikia. Tvirtai laikykitės santuokos įžadų: „Pasižadu branginti, mylėti ir gerbti jį (ar ją)
visą savo gyvenimą.“
• Liaukitės nuogąstauti dėl savo antrosios pusės. Galvokite apie meilę, ramybę, harmoniją ir gėrį,
ir jūsų santuokinis gyvenimas kasmet darysis vis gražesnis ir nuostabesnis.
• Abu spinduliuokite meilę, ramybę ir gėrį. Pasąmonė užfiksuoja šiuos virpesius ir sustiprina
abipusį pasitikėjimą, prisirišimą ir pagarbą.
• Paprastai sutuoktiniai įkyriu bambėjimu nori atkreipti į save dėmesį ir ieško supratimo. Jis ar ji
ilgisi meilės ir švelnumo. Girkite ir žavėkitės gerosiomis savo išrinktųjų savybėmis, kurių jie
turi tiek daug. Parodykite, kaip vienas kitą mylite ir branginate.
• Kai vyras ir žmona myli vienas kitą, iš jų nesulauksi nemeilaus ir nedraugiško žodžio, gesto ar
poelgio. Meilė viską atleidžia.
• Kai kyla vedybinių problemų, dėl patarimo kreipkitės tiktai į specialistus. Juk neitumėte pas
dailidę traukti danties? Taigi ir šeiminių sunkumų neaptarinėkite su kaimynais ar draugais. Jeigu
reikia pasitarti, eikite pas kvalifikuotą asmenį.
• Net nemėginkite pakeisti vyro arba žmonos. Šios pastangos tikrai yra kvailos, jos pamina kito
asmens išdidumą ir savigarbą. Be to, nereikalingas kišimasis kursto pagiežą, o ji gali lemtingai
paveikti vedybinius saitus. Nesistenkite perdirbti kito pagal savo kurpalių.
• Jeigu kartu melsitės, kartu ir pasiliksit. Sistemingos maldos padės išspręsti visas problemas.
Sukurkite vaizduotėje tokį žmonos paveikslą, kokia ji turėtų būti: linksma, laiminga, sveika ir
graži. Įsivaizduokite tokį vyrą, kuris būtų mielas jūsų širdžiai: stiprus, sumanus, mylintis,
draugiškas ir geras. Nuolat nešiokitės širdyje šį paveikslą, ir vedybinis jūsų gyvenimas bus
rožėmis klotas – darnus ir ramus.

Kiekvieną mielą vakarą kartu melskitės; tada kartu ir pasiliksite. -Niekada neužterškite kitos dienos
susikaupusiu pykčiu ir nusivylimais. Jeigu išsprūdo koks aštresnis žodis, būtinai atleiskite vienas
kitam. -Nubudę ryte pirmiausia pasidžiaukite, kad begalinis intelektas globoja jus kiekviename
žingsnyje. Visiems mintyse palinkėkite ramybės ir santarvės, pagalvokite apie Dievą ir jo meilę.
Ištarkite: „Ačiū, Tėve, kad laimini mano dieną.“


 15 Pasąmonė ir asmeninė laimė
Kiekvieną dieną pradėkite kartodami: „Mane aplankys laimė. Absoliučiai pasitikiu šia galia.“


VILJAMAS DŽEIMSAS, amerikiečių psichologijos tėvas, yra pasakęs, kad didžiausias
devyniolikto amžiaus atradimas priklauso ne fizikos mokslų sričiai. Didžiausias atradimas susijęs su
pasąmonės galia ir tikėjimu. Kiekvienas žmogus yra apdovanotas neribotomis galimybėmis, todėl
gali įveikti visas kliūtis, atsiradusias gyvenimo kelyje.
Tikra ir nesibaigianti laimė ateis į jūsų gyvenimą tada, kai aiškiai suvoksite, kad galite nugalėti
savo silpnumą, – tada, kai suvoksite, kad pasąmonė gali išspręsti jūsų bėdas, išgydyti kūną ir
įgyvendinti didžiausią svajonę.
Galbūt laikytumėte save laimingiausiu žmogumi pasaulyje, jeigu susižadėtumėte su savo svajonių
vaikinu ar mergina. Galbūt jaustumėtės laimingi, jeigu pabaigtumėte koledžą, susituoktumėte,
susilauktumėte kūdikio, pasiektumėte svarbią pergalę arba gautumėte apdovanojimą. Būtų galima tęsti
toliau ir išvardyti daugybę dalykų, kurie atneša žmogui laimę. Vis dėlto kad ir kokie puikūs būtų, jie
nesuteikia tikros ilgalaikės laimės. Jie yra laikini.
Atsakymas įrašytas Patarlių knygoje:

…o kas pasitiki Viešpačiu, bus laimingas.
PAT 16, 20

Pasitikėkite Viešpačiu (savo pasąmonės galia ir išmintimi), tegul jis veda, pataria, vadovauja ir
rodo jums kelią. Tada atgausite ramybę, gerą savijautą ir pamiršite įtampą.
Spinduliuodami meile, ramybe ir gėriu, pasistatysite tikrą laimės rūmą visam gyvenimui.

Turite rinktis laimę

Laimė yra dvasios būsena. Kaip sakoma Biblijoje,

…rinkitės šiandien, kam tarnausite…
JOZ 24, 15

Jums suteikta teisė rinktis laimę. Atrodo, paprasčiau ir būti negali. Taip ir yra. Tikriausiai todėl
žmonės ir klumpa kelyje į laimę; jie nesupranta, kad laimė tiesiog ranka pasiekiama. Vertingiausi
gyvenimo dalykai yra paprasti, dinamiški ir kūrybiški. Jie atneša gerovę ir sėkmę.
Šv. Paulius ragina jus įprasti galvoti apie varomąją gyvenimo jėgą ir laimę tokiais žodžiais:

Mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, – apie viską,
kas dorybinga ir šlovinga.
FIL 4, 8
Kaip rinktis laimę
Nuo šios akimirkos rinkitės laimę. Darykite taip: kai tik praplėšite blakstienas iš ryto, tarkite sau:

Šiandien ir kiekvieną kitą dieną mane sergsti Dievo apvaizda. Visi šiandienos įvykiai
klostosi mano labui. Išaušusi diena man yra nauja ir nuostabi. Tokios dienos kaip ši
daugiau niekada nebus. Dievas veda mane nuo ryto iki vakaro, viskas, ko aš imsiuosi,
pasiseks. Dieviška meilė apsupa, apgaubia ir apsiaučia mane, todėl jaučiuosi ramus.
Jeigu kartais mano dėmesys nukryps nuo to, kas gera ir konstruktyvu, akimirksniu
grįšiu prie minčių apie tai, kas malonu ir teisinga. Esu dvasinis ir protinis magnetas,
traukiantis prie savęs visus dalykus, kurie laimina ir neša man sėkmę. Šiandien labai
sėkmingai sutvarkysiu visus savo reikalus. Žinau, kad ištisą dieną jausiuosi laimingas.

Pasitikėkite šiais žodžiais kiekvieną dieną; tada laimė jums šypsosis, o jūs švytėsite iš džiaugsmo.

Laimė – jo įprotis
Prieš daugelį metų maždaug savaitei buvau apsistojęs ūkininko namuose Konemaros kalnuose,
vakarinėje Airijos pakrantėje. Atrodė, kad šeimininkas visą laiką dainavo, švilpiniavo ir buvo kupinas
geros nuotaikos. Paklausiau, ko jis toks laimingas.
„Tai tiesiog įprotis, – paaiškino jis. – Kai prabundu kiekvieną rytą ir einu miegoti kiekvieną vakarą,
palaiminu savo šeimą, pasėlius, galvijus ir padėkoju Dievui už nuostabų derlių.“
Fermeris taip elgėsi daugiau nei keturiasdešimt metų. Kaip jau žinome, reguliariai ir sistemingai
kartojamos mintys įsiskverbia į pasąmonę ir virsta įpročiu. Šis žmogus atrado, kad laimė – tai įprotis.

Reikia norėti būti laimingam

Įsidėmėkite vieną svarbų dalyką, susijusį su laime. Turite puoselėti nuoširdų troškimą būti laimingi.
Yra tokių žmonių, kurie taip ilgai jaučiasi prislėgti, liūdni ir nelaimingi, kad jeigu jiems nusišypso
laimė ir jie gauna kokią nors nuostabią, gerą ir džiaugsmingą naujieną, sureaguoja kaip moteris, kuri
kartą man pasakė: „Negalima šitaip džiūgauti dėl savo laimės!“ Tokie paniurėliai taip įpranta prie
įsisenėjusių mąstymo klišių, kad jau nebemoka džiaugtis. Labiausiai jie nori vieno – vėl užsisklęsti
gerai pažįstamame liūdesyje ir toliau dejuoti.
Pažinojau pagyvenusią anglę, kurią ilgus metus kamavo sąnario uždegimas. Ji, būdavo,
paplekšnoja sau per kelį ir sako: „Šiandien man skauda sąnarį. Negalėsiu niekur išeiti. Kaip aš
kankinuosi dėl šito artrito.“ Kadangi negalavo, moteris sulaukdavo sūnaus, dukters ir kaimynų
dėmesio. Ji tikrai nenorėjo pasveikti. Ligonė mėgavosi savo „kančia“, kaip pati ją vadino. Pasąmonės
lygmeny ji iš tikrųjų nenorėjo būti laiminga.
Rekomendavau savo pacientei gydomąsias procedūras. Nurašiau keletą eilučių iš Biblijos ir
pasakiau, kad jeigu ji įsigilins į šias tiesas, jos požiūris neabejotinai pasikeis. Tikėjimas ir
pasitikėjimas grąžins jai sveikatą. Moteriškė nesusidomėjo. Kaip ir daugelis žmonių, ji turėjo keistų,
liguistų įsitikinimų. Jai patiko kentėti ir liūdėti ar bent jau mėgautis nauda, kurią jai teikė liga.

Kam šauktis nelaimę?

Daugybė žmonių prisišaukia nelaimę ir net nesuvokia, kad patys tai padarė. Jie „prisišneka“,
puoselėdami tokias mintis:
• Šiandien juoda diena; viskas krenta iš rankų.
• Man nepasiseks.
 • Visi prieš mane susimokė.
• Verslo popieriai prasti ir nežada pasitaisyti.
• Aš visada susigriebiu per vėlai.
• Man niekada nepasitaiko proga.
• Jis gali, o aš ne.
Jeigu jums iš pat ryto į galvą pradės lįsti tokios mintys, užtrauksite ant savo galvos nemalonumus ir
galų gale jausitės labai nelaimingi.
Suvokite pagaliau, kad pasaulis, kuriame gyvenate, nemaža dalimi priklauso nuo to, kas dedasi jūsų
galvoje. Markas Aurelijus, didysis romėnų filosofas ir išminčius, teigė: „Žmogaus gyvenimas yra
toks, ką jis apie jį galvoja.“ Vienas iš garsiausių devyniolikto amžiaus amerikiečių filosofų Ralfas
Voldas Emersonas yra pasakęs: „Žmogus yra tai, ką jis mąsto per visą dieną.“ Mintys, kurias paprastai
puoselėjate savo galvoje, tendencingai siekia įgyti fizinį pavidalą.
Pasistenkite atsikratyti negatyvių, silpninančių ar blogų, slegiančių minčių. Dažnai priminkite sau,
kad jums negali atsitikti nieko, išskyrus tai, ką galvojate.

Jeigu turėčiau milijoną dolerių…

Patys savaime turtai neatneša laimės. Kita vertus, jie jos ir nenubaido. Nūnai daugybė žmonių
bando nusipirkti laimę, pirkdami daiktus – gero vaizdo televizorių, naujausią automobilį, garsių
dizainerių drabužius, sodybą užmiestyje. Tačiau laimės negalima nusipirkti ar įgyti tokiu būdu.
Laimės karalystė yra jūsų mintyse ir jausmuose. Per daug žmonių tiki tuo, kad laimę gali atnešti
kokie nors dirbtiniai dalykai. Kai kas svajoja: „Jeigu mane išrinktų meru, vadovaujančiu
korporacijos pareigūnu, išspausdintų mano nuotrauką laikraštyje, aukštuomenės puslapyje, būčiau
laimingas.“
Tiesą sakant, laimė – tai psichinė ir dvasinė būsena. Paaukštinimas tarnyboje ar išorinė šlovė
neduos laimės. Būsite stiprūs, linksmi ir laimingi tada, kai perprasite dieviškosios tvarkos ir teisingo
elgesio dėsnius, užkoduotus pasąmonėje, ir išmoksite taikyti šiuos principus kiekvienu gyvenimo
atveju.

Stebuklinga pasąmonės galia padės jums pergalingai išvengti -pralaimėjimo ir surasti
savo laimę.

Laimės nenusipirksi. Laimės karalystė yra jūsų mintyse ir jausmuose.

Laimingiausi yra žmonės, kurie gali išreikšti tai, ką turi geriausia.

Laimę suteikia dvasios ramybė

Kai prieš kelerius metus dėsčiau San Fransiske, teko susipažinti su vienu vyru, kuris jautėsi labai
nelaimingas ir prislėgtas dėl verslo reikalų. Jis buvo korporacijos generalinis direktorius. Giliai
širdyje vyriškis baisiai piktinosi įmonės prezidentu ir viceprezidentu. Jis jautė, kad pastarųjų
priešinimasis jo idėjoms sukels įmonėje siaubingų padarinių. Pelnas mažėjo, kaip ir rinkos dalis.
Kompanijos akcijų kaina taip pat nukrito, o tai generalinį direktorių ypač jaudino, kadangi nemažai
akcijų priklausė jam.
Štai kaip vyriškis išsprendė verslo sunkumus. Prabudęs kiekvieną rytą jis pirmiausia imdavo
kartoti tokius teiginius:

Visi mūsų korporacijos darbuotojai yra sąžiningi, nuoširdūs, paslaugūs, patikimi ir
geranoriškai nusiteikę. Jie yra protinės ir dvasinės grandys, iš kurių susideda įmonės
augimo, gerovės ir klestėjimo grandinė. Geranoriškomis mintimis, žodžiais ir darbais
aš spinduliuoju meilę ir ramybę abiem savo kolegoms bei kitiems įmonės
darbuotojams.
Kiekvieną mūsų kompanijos prezidento ir viceprezidento žingsnį nukreipia Dievas.
Begalinis mano pasąmonės intelektas per mane priima visus sprendimus. Sudarydami
verslo sandorius ir bendraudami tarpusavyje, elgiamės tik-rai teisingai.
Eidamas į biurą, pirma savęs siunčiu ramybės, meilės ir geranoriškumo
pasiuntinius. Ramybė ir darna viešpatauja galvose ir širdyse tų, kurie dirba
kompanijoje, įskaitant ir mane. Dabar pradedu naują dieną kupinas tikėjimo,
pasitikėjimo ir vilties.
Įmonės vadovas tris kartus iš ryto lėtai kartodavo šią meditaciją, jausdamas, kad tai, ką jis tvirtina,
yra tiesa. Jeigu dienos metu jį pagaudavo baimė ar pyktis, nuramindavo save: „Ramybė, darna ir
savitvarda visą laiką valdo mano protą.“
Nuolat drausmindamas save, vyriškis ilgainiui atprato nuo žalingų minčių ir jam sugrįžo dvasios
ramybė. Jis nuėmė derlių.
Vėliau generalinis direktorius man parašė, kuo viskas baigėsi. Praėjus maždaug dviems savaitėms
po to, kai jis pradėjo tvarkyti savo mąstyseną, prezidentas su viceprezidentu pasikvietė jį į savo
kabinetą, pagyrė jo valdymo strategiją bei naujas, konstruktyvias idėjas ir pridūrė, jog jiems
nepaprastai pasisekė, kad jis dirba jų įmonėje. Vyriškis labai džiaugėsi išsiaiškinęs, kad laimę žmogus
gali surasti savyje.

Kliūtis yra galvoje

Kadaise vienas draugas papasakojo man istoriją apie arklį, kurį išgąsdino gyvatė, susirangiusi ant
kelmo šalia kelio. Nuo tada kiekvieną kartą, priartėjęs prie to paties kelmo, arklys baidydavosi.
Ūkininkas išrovė kelmą, sudegino jį ir išlygino kelią. Tai nepadėjo. Arklys vis tiek kiekvieną kartą
risnodamas pro tą vietą, kur buvo kelmas, mesdavosi į šalį. Jis baidėsi atsiminęs kelmą.
Nėra jokių kliūčių į laimę, tiktai tos, kurias sugalvojate ar sukuriate vaizduotėje. Ar baimė ir
nerimas netrukdo jums žengti į priekį? Baimė – tai jūsų galvoje užsimezgusi mintis. Galite ją išrauti
ir vietoj jos pasodinti tikėjimą sėkme, laimėjimais ir pergale prieš bet kokius sunkumus.
Pažinojau vyrą, kurio firma bankrutavo. Jis pasakė man: „Aš dariau klaidų, bet daug ko iš jų
išmokau. Ruošiuosi vėl sugrįžti į verslą ir šįkart man tikrai pasiseks.“ Mintyse jis susitaikė su
vadinamuoju kelmu. Neverkšleno ir nesiskundė. Atvirkščiai, išrovė tą nepasisekimo kelmą. Vyriškiui
pavyko atsikratyti minčių apie baimę ir įsisenėjusio liūdesio, nes jis pasitikėjo vidinėmis savo
galiomis, kurios jį sustiprino. Tikėkite savimi, tada sėkmė ir laimė jums šypsosis.

Laimingiausi žmonės
Laimingiausiu galima pavadinti tokį žmogų, kuris nuolatos gali išreikšti ir realizuoti tai, ką turi
geriausia. Laimė ir dorybė papildo viena kitą. Ne tik geriausi yra laimingiausi, bet ir laimingiausi
paprastai geriausiai išmano sėkmingo gyvenimo meną. Dievas – tai tobuliausia ir geriausia, ką jūs
turite. Išreikškite daugiau Dievo meilės, šviesos, tiesos bei grožio ir tapsite laimingiausiu žmogumi
pasaulyje šiandien.
Epiktetas, graikų filosofas stoikas, kalbėjo:

Yra tiktai vienas kelias į dvasios ramybę ir laimę; todėl būk visada pasirengęs – ir
tada, kai prabundi ankstų rytą, ir per visą dieną, ir tada, kai vėlų vakarą eini miegoti
– atsiskaityti dėl visų išorinių reikalų ne sau pačiam, bet patikėti juos visus Dievui.

Verta įsiminti
• Viljamas Džeimsas yra pasakęs, kad didžiausias devyniolikto amžiaus atradimas yra pasąmonės
galia, sustiprinta tikėjimu.
• Jumyse slypi milžiniška galia. Būsite laimingi tada, kai išsiugdysite absoliutų pasitikėjimą šia
vidine galia. Tada galėsite įgyvendinti savo svajones.
• Stebuklinga pasąmonės galia padės jums pergalingai išvengti bet kokio pralaimėjimo ir
įgyvendinti troškimus, ilgai nešiotus širdyje. Štai ką reiškia žodžiai „…kas pasitiki Viešpačiu
(dvasiniais pasąmonės dėsniais), bus laimingas“.
• Rinkitės laimę. Laimė – tai įprotis. Tai geras įprotis, kurį verta dažnai prisiminti.
• Kai tik iš ryto praveriate akis, kartokite: „Šiandien būsiu laimingas. Šiandien man seksis.
Šiandien teisingai elgsiuosi. Šiandien linkėsiu visiems gero. Šiandien bus rami diena.“ Įliekite į
šiuos žodžius gyvybės, meilės, susidomėjimo, ir jūs pasirinksite laimę.
• Keletą kartų per dieną padėkokite už suteiktą palaimą. Be to, melskite ramybės, laimės ir
gerovės savo šeimynykščiams, bendradarbiams ir apskritai visiems žmonėms.
• Reikia nuoširdžiai trokšti laimės. Jeigu nebus noro, nieko nepasieksite. Noras – tai troškimas su
vaizduotės ir tikėjimo sparnais. Įsivaizduokite, kaip išsipildo jūsų noras, pajauskite, koks jis
realus, ir jums pasiseks. Laimė ateina kartu su išsipildžiusia malda.
• Žmogus, kurį apninka mintys apie baimę, nerimą, pyktį, neapykantą ir nesėkmes, jaučiasi
prislėgtas ir nelaimingas. Įsidėmėkite, jūsų gyvenimas priklauso nuo to, kas dedasi jūsų galvoje.
• Laimės nenupirksi už jokius pasaulio pinigus. Vieni milijonieriai yra laimingi, kiti nelaimingi.
Daugybė žmonių, kuriems priklauso nedaug žemiškųjų turtų, jaučiasi laimingi, kiti nelaimingi.
Kai kurios susituokusios poros yra laimingos, kai kurios nelaimingos. Kai kurie vienišiai yra
laimingi, kai kurie nelaimingi. Laimės karalystė yra jūsų mintyse ir jausmuose.
• Laimę suteikia dvasios ramybė. Galvokite apie ramybę, savitvardą, saugumą, Dievo pagalbą ir
savo sieloje užauginsite laimės derlių.
• Nėra jokių kliūčių į laimę. Išoriniai dalykai nėra priežastiniai. Tai padariniai, o ne priežastys.
Vadovaukitės tiktai vidiniu kuriamuoju principu. Jūsų mintis yra priežastis, o nauja priežastis
duoda naujus rezultatus. Rinkitės laimę.
• Laimingiausiu galima pavadinti tokį žmogų, kuris gali išreikšti tai, kas jame yra tobuliausia ir
geriausia. Dievas yra tobuliausia ir geriausia, ką žmogus turi, nes Dievo karalystė yra žmoguje.

Įsidėmėkite, patys stojate pasąmonei skersai kelio, jeigu imate dvejoti. Taip ir nesurasite laimės, jeigu
širdies gilumoje abejosite, jog kada nors ateis ta diena, kai ir jums nusišypsos amžinoji laimė.


 16 Pasąmonė ir draugiški žmonių santykiai
Jūs turite nevaržomą laisvę rinktis patys. Inventorizuokite savo mintis ir pasilikite tik tas, kurios yra
apie sveikatą, laimę, ramybę ir gausą – susišluosite pasakiškus dividendus iš visų santykių.


SKAIT YDAMI ŠIĄ KNYG Ą jau supratote, jog esminė jos idėja yra ta, kad žmogaus pasąmonė
veikia tarsi įrašų mašina, kuri tiksliai atkuria viską, kas į ją įrašoma. Tai viena iš priežasčių, kodėl
aukso taisyklė yra tokia svarbi, norint sukurti ir palaikyti santykių su aplinkiniais harmoningą
pusiausvyrą.

Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, jūs patys jiems darykite.
MT 7, 12

Šis pamokymas turi dvi reikšmes: išorinę ir vidinę. Vidinė reikšmė susijusi su sąmonės ir
pasąmonės ryšiais.
Perfrazuojant Šventąjį Raštą:
• Ką norite, kad žmonės apie jus galvotų, tą ir patys apie juos galvokite.
• Ką norite, kad žmonės jums jaustų, tą ir patys jiems jauskite.
• Kaip norite, kad žmonės su jumis elgtųsi, taip ir patys su jais elkitės.

Pavyzdžiui, jūs nepaprastai mandagiai ir maloniai bendraujate su kuo nors savo biure, bet kai tik
žmogus atsuka nugarą, palydite jį labai kritiškomis ir pilnomis apmaudo mintimis. Šios blogos
mintys jums yra tiesiog pragaištingos. Būtų tas pats, jeigu išgertumėte nuodų. Pagaminate neigiamos
energijos, kuri iš jūsų atima gyvybingumą, entuziazmą, jėgą, paspirtį ir gerą valią. Nugrimzdusios į
pasąmonę negatyvios mintys ir emocijos pridaro visokiausių nemalonumų ir sukelia įvairiausių
negalavimų.

Gerų santykių visraktis

Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite
teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.
MT 7, 1–2

Gerai įsigilinkite į šias eilutes. Jeigu norite palaikyti draugiškus santykius su aplinkiniais,
vadovaukitės gilia išmintim, kurią jos skelbia. Teisti reiškia galvoti, mintyse priimti nuosprendį ar
padaryti išvadą. Mintis, kurią jums sukelia kitas asmuo, yra jūsų mintis, nes tai jūs ją sugalvojate.
Žmogaus mintys turi kuriamosios galios. Taigi ką galvojate ir jaučiate -kitam asmeniui, iš tiesų
nutinka jums pačiam. Tai, ko linkite kitam, kartu linkite ir sau, nes jūsų protas yra kurianti aplinka.
Todėl ir sakoma: „Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami.“ Tai reiškia, kad taikydami
standartus ir kriterijus kitiems, tuos pačius standartus ir kriterijus įtvirtinate savo pasąmonėje, kuri
automatiškai pritaiko juos jums. Kai žinosite šį dėsnį ir suprasite, kokiu principu veikia pasąmonė,
ateityje visada atidžiai kontroliuosite savo mintis, jausmus ir elgesį su kitais, nes tik taip sukursite
aplink save gero elgesio, jausmų ir minčių atmosferą.
„Ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.“ Gėris, kurį padarote kitiems, sugrįžta jums kaip
atpildas; blogis, kurį darote, taip pat atsigręžia prieš jus pagal jūsų paties proto dėsnius. Kai žmogus
negarbingai elgiasi ir ką nors apgaudinėja, iš tikrųjų jis negarbingai elgiasi ir apgaudinėja save.
Kaltės jausmas ir praradimo nuotaika kada nors kaip nors neišvengiamai užtrauks jam nuostolius.
Pasąmonė įrašo žmogaus sugalvotą veiksmą ir reaguoja pagal jo paties ketinimus ar motyvaciją.
Jūsų pasąmonė yra objektyvi ir pastovi, jai visi yra lygūs, jai nesvarbūs nei religiniai įsitikinimai,
nei pasaulietinės institucijos. Ji nėra nei gailestinga, nei kerštinga. Viską lemia jūsų mintys, jausmai ir
elgesys su kitais, nes po kurio laiko jie sugrįžta jums patiems.

Jį susargdino dienraščių antraštės

Nuo šiol pradėkite save stebėti. Atkreipkite dėmesį, kaip jūs bendraujate su žmonėmis, reaguojate į
sąlygas ir aplinkybes. Pasižymėkite kai ką užrašų knygutėje, kad vėliau galėtumėte panagrinėti. Kokį
poveikį jums daro dienos įvykiai ir naujienos? Visai nesvarbu, kad visas pasaulis klysta, o jūs vienas
esate teisus. Jeigu išgirdę naujienas susijaudinate, tai jums kenkia, nes sukilusios neigiamos emocijos
sudrumsčia jūsų ramybę ir harmoniją.
Viena moteris parašė man laišką ir paprašė padėti jos vyrui. Ji paaiškino, kad šis įniršdavo kiekvieną
kartą, kai tik perskaitydavo, ką koks nors skyrelio redaktorius rašo laikraštyje. Moteris pridūrė, kad
nuolatiniai pykčio ir tramdomo įniršio priepuoliai labai kenkė jo sveikatai, kadangi vyriškis turėjo
aukštą kraujo spaudimą. Gydytojas įspėjo, kad jis turi kaip nors išmokti kontroliuoti savo emocijas,
norėdamas sumažinti įtampą.
Pasikviečiau šį vyrą į konsultaciją. Paaiškinau jam, kokiu principu veikia žmogaus psichika. Jis
sutiko, kad piktindamasis straipsniais laikraščiuose rodo savo emocinį nebrandumą, bet nežinojo,
kokią žalą įniršis daro jo paties protui ir kūnui.
Vyriškis pagaliau suprato, kad redaktorius turi teisę laisvai reikšti savo mintis, net jeigu jos
nesutinka su politinėmis, religinėmis ar dar kokiomis nors jo pažiūromis. Savo ruožtu vyriškis turi
teisę parašyti laišką redakcijai ir paprieštarauti paskelbtai publikacijai. Žmogelis suvokė, kad galima
nesutikti išvengiant nesutarimų. Jis perprato paprastą tiesą, kad tai, ką kiti sako ar daro, jo visiškai
neliečia. Svarbiausia yra jo paties reakcija į tai, kas sakoma ar daroma.
Konsultacija padėjo vyriškiui pasveikti. Jis nusprendė, kad šiek tiek pasitreniravęs įstengs
susidoroti su rytiniais susierzinimo priepuoliais. Vėliau žmona papasakojo, kad ilgainiui jos vyras
išmoko juoktis iš to, ką nekenčiamas redaktorius parašydavo. Be to, jis išmoko pasijuokti iš savęs,
kad taip aršiai reaguodavo. Laikraščio straipsniai daugiau jo netrikdė, nepykdė ir neerzino. Vyriškis
atgavo šaltakraujiškumą ir emocinę ramybę, taigi tapo lengviau kontroliuoti ir aukštą kraujospūdį.

Nekenčiu moterų, man patinka tik vyrai

Sintija R., didelės korporacijos vykdomoji sekretorė, apsilankė pas mane todėl, kad ją labai
erzino keletas moterų, dirbančių jos biure. Jai atrodė, kad bendradarbės liežuvauja ir, Sintijos
žodžiais, skleidžia apie ją visokiausias paskalas. Kai paklausiau, ji pripažino, kad prastai sutaria ir
su kitomis moterimis. Ir tėškė: „Nekenčiu moterų, man patinka tik vyrai.“
Pratęsėme mūsų pokalbį ir sužinojau, kad Sintija bendravo su pavaldiniais labai išdidžiu, įsakmiu ir
irzliu balso tonu. Jos kalbėjimo maniera dvelkė pasipūtimu, taigi man pasidarė aišku, kokia gaidelė
atstumdavo kai kuriuos jos pašnekovus. Pati moteris to nesuprato. Ji matė tik savo bendradarbes,
kurios jautė malonumą gadindamos jai gyvenimą.
Jeigu visi be išimties biuro ar įmonės darbuotojai jus erzina, ar negali būti taip, kad tą susierzinimą
ar sąmyšį sukelia koks nors pasąmonės modelis ar psichinė projekcija, sklindanti iš jūsų? Visi žino,
kad šuo puola tą žmogų, kuris nekenčia arba bijo šunų. Gyvūnai jaučia mūsų pasąmonės virpesius ir
atitinkamai reaguoja. Negi įsižeisite, jeigu pasakysiu, kad žmonės šiuo atžvilgiu yra tokie pat jautrūs
kaip šunys, katės ar kiti gyvūnai?
Šiai moteriai, kuri nekentė moterų, rekomendavau maldų ciklą. Paaiškinau, kad ji turi daugiau
dėmesio skirti dvasiniam tobulėjimui, kad jai reikia pradėti tvirtinti gyvenimo tiesas, tada neapykanta
išblės, o kartu pasikeis jos balso tonas bei kalbėjimo maniera, kuri užkrėsdavo neapykanta ir kitus. Ji
nusistebėjo sužinojusi, kad žmogaus emocijas išduoda jo kalba, veiksmai, rašysena ir apskritai
gyvensena.
Po mūsų pokalbio Sintija liovėsi nemaloniai ir atžagariai elgtis, kaip buvo įpratusi. Ji suformulavo
maldą, kurią reguliariai, sistemingai ir sąžiningai kartojo savo biure.
Štai ta malda, kuri jai labai padėjo:

Aš mąstau, kalbu ir elgiuosi maloniai, santūriai ir taikiai. Spinduliuoju meilę, ramybę,
pakantumą ir gerumą visiems, kurie kritikuoja ir apkalbinėja mane. Visos mano mintys
sukasi vien apie ramybę, draugiškumą ir geranoriškumą visiems.
Jeigu mane apima pagunda atžagariai sureaguoti, sulaikau save žodžiais:
„Mąstydama, kalbėdama ir elgdamasi vadovaujuosi vidiniais harmonijos, sveikatos ir
ramybės principais.“ Kuriantis intelektas veda, vadovauja ir saugo mane kiekviename
žingsnyje.

Ši malda neatpažįstamai pakeitė Sintijos gyvenimą. Ji pastebėjo, kad kritiškumo ir susierzinimo
atmosfera darbe pamažu išnyko. Bendradarbės tapo geriausiomis jos gyvenimo draugėmis. Moteris
pripažino tiesą, kad nereikia nieko kaltinti ar keisti, tik save.

Vidiniais monologais jis uždelsė savo paaukštinimą

Vieną dieną Džimas S., pardavimų atstovas, atėjo į mano konsultaciją. Jis buvo labai susirūpinęs,
nes darbe turėjo sunkumų su organizacijos komercijos direktoriumi. Džimas išdirbo įmonėje dešimt
metų ir nė karto nebuvo paaukštintas ar kaip nors kitaip pripažintas. Jis man -parodė, kiek
produkcijos parduoda. Aiškiai matėsi, kad pašnekovas parduoda gerokai daugiau negu kiti pardavimų
atstovai toje teritorijoje. Vyriškio manymu, komercijos direktorius tiesiog jo nemėgo. Jis tvirtino,
kad su juo buvo elgiamasi neteisingai. Posėdžių metu direktorius išjuokdavo jo pasiūlymus ir kartais
jo atžvilgiu būdavo labai nemandagus.
Kai aptarėme vyriškio situaciją dar detaliau, iškėliau prielaidą, kad iš esmės Džimas pats buvo
kaltas. Viršininko reakcija liudijo, kokį požiūrį ir nuomonę apie jį buvo susidaręs mano pašnekovas.
Kokiu saiku seikime, tokiu ir mums bus atseikėta. Džimas mintyse seikėjo ar, kitaip, įsivaizdavo, kad
komercijos direktorius buvo bjaurus, nusistatęs prieš jį ir vaidingas. Džimas pyko ir jautė
priešiškumą savo viršininkui. Eidamas į darbą, mintyse jis užmegzdavo energingą pokalbį ir
išsijuosęs kritikuodavo, ginčydavosi, kaltindavo ir smerkdavo komercijos direktorių.
Ką Džimas mintyse skelbė, tas neišvengiamai turėjo pas jį sugrįžti. Baigiantis mūsų pašnekesiui,
Džimas suprato, kokie pragaištingi buvo tie vidiniai monologai. Intensyvios, energingai regztos
slaptos mintys ir emocijos, komercijos direktoriaus smerkimas ir juodinimas prasiskverbė į jo paties
pasąmonę. Visa tai išprovokavo negatyvų viršininko elgesį, be to, pridarė kitų fizinių ir emocinių
nemalonumų.
Mano paragintas Džimas pradėjo dažnai melstis:

Aš vienintelis mąstytojas savo visatoje. Esu atsakingas už tai, ką galvoju apie savo
viršininką. Komercijos direktorius neatsako už tai, ką apie jį galvoju. Joks asmuo,
vieta ar daiktas negali supykdyti ar išvesti manęs iš kantrybės, nes aš atsisakau
suteikti jiems tokią galią. Linkiu sveikatos, sėkmės, dvasios ramybės ir laimės savo
viršininkui. Nuoširdžiai linkiu jam visa ko geriausio. Aš žinau, kad Dievas visur ir
visada jį saugo.

Jis garsiai, iš lėto, ramiai ir jausmingai kartojo šią maldą įsivaizduodamas, kad protas yra tarsi
daržas ir kad viskas, ką jis sėja savo darže, išaugs, o kokie bus vaisiai, priklausys nuo to, kokios bus
sėklos.
Išmokiau Džimą vizualizavimo metodo, kaip reikia kurti vaizdinius prieš miegą. Jis sukūrė scenarijų,
pagal kurį direktorius sveikino jį už puikų darbą, gyrė jo uolumą ir pabrėžė, kokių gerų atsiliepimų jis
sulaukė iš savo klientų. Viskas buvo labai tikroviška. Džimas jautė direktoriaus rankos paspaudimą,
girdėjo balso intonacijas ir regėjo šypseną. Mintyse susuko tikrą filmą, inscenizavo vaizdus kaip
įmanydamas geriau. Kiekvieną vakarą peržiūrėdavo išgalvotą filmą, nes žinojo, kad pasąmonė yra
imlus tarpininkas, kuris užfiksuos jo sąmoningus vaizdinius.
Pamažu šis procesas, kurį galime pavadinti psichiniu ir dvasiniu postūmiu, paveikė jo pasąmonę.
Automatiškai sekė rezultatai. Po kurio laiko komercijos direktorius iškvietė Džimą į San Fransiską,
pasveikino jį ir paaukštino – paskyrė padalinio komercijos direktoriumi. Kartu suteikė jam daugiau
įgaliojimų ir pakėlė atlyginimą. Kai Džimas pakeitė požiūrį ir nuomonę apie savo viršininką, jo
pasąmonė atsižvelgė, ir viršininkas atitinkamai sureagavo.

Ničniekam neleiskite pastoti jums kelio į tikslą, atitraukti nuo gyvenimo siekių, t. y.
atskleisti pasauliui užslėptų savo talentų, pasitarnauti žmonijai, parodyti kuo daugiau
dieviškos išminties, tiesos ir grožio viso pasaulio žmonėms.

Meilė – tai atsakas į draugiškumą. Į meilės sampratą įeina supratimas, gera valia ir
pagarba kitam asmeniui, jo dieviškiesiems pradams.

Emocinė branda
Kitų žmonių kalbos iš tikrųjų negali supykdyti ar suerzinti jūsų, jeigu nesileisite išvedami iš
pusiausvyros. Pašalinis asmuo gali sugadinti jums nuotaiką vieninteliu būdu – per jūsų mintis. Jeigu
jus pagauna pyktis, vadinasi, mintyse įveikėte keturias stadijas: susimąstėte apie tai, kas buvo
pasakyta; nusprendėte supykti ir duoti valią emocijoms; po to ryžotės veikti; tikriausiai atsilyginote
tuo pačiu ir nemandagiai atsikirtote. Kaip matote, mintis, emocija, reakcija ir poelgis – viskas
užsimezga jūsų galvoje.
Ką reiškia emocinė branda? Tai reiškia, kad jums tampa svetimas natūralus, bet vaikiškas polinkis
užsigauti, išgirdus aplinkinių kritiką ir nemalonias pastabas. Kam gi patinka, kai jį kritikuoja ar
menkina? Vis dėlto galima pasirinkti, kaip tokiais atvejais elgtis. Susilaikydamas nuo panašios
negatyvios reakcijos žmogus parodo brandą. Atsikirsti tuo pačiu reiškia nusileisti iki žeminančios
kritikos lygio ir užsikrėsti bloga kito žmogaus nuotaika. Atsiribokite ir apsispręskite, ko jūs patys
siekiate gyvenime. Jokiam žmogui, vietai ar daiktui neleiskite išvesti savęs iš pusiausvyros, sutrikdyti
jūsų vidinės ramybės ar pakenkti sveikatai.

Reikšminga meilė
Zigmundas Froidas, psichoanalizės pradininkas, viena iš reikšmingiausių figūrų psichologijos
istorijoje, yra pasakęs, kad jeigu individas nepatiria meilės, jis suserga ir miršta. Į meilės sampratą įeina
supratimas, gera valia ir pagarba kitam asmeniui, jo dieviškiesiems pradams. Kuo daugiau meilės bei
geranoriškumo sklinda ir spinduliuoja iš jūsų, tuo daugiau grįžta jums.
Jeigu žmogus gniuždo kito asmens ego ir žeidžia jo savimeilę, jis negali tikėtis šio draugiškumo.
Pripažinkime, juk kiekvienas nori, kad jį mylėtų ir vertintų. Kiekvienas nori jaustis reikalingas
pasauliui. Reikia įsisąmoninti, kad kitas asmuo žino tikrąją savo vertę. Kaip ir jūs, jis jaučiasi orus,
nes per jį reiškiasi tas pats gyvenimo principas, kuris įkvepia gyvybę visiems žmonėms. Jeigu
sąmoningai ir noriai taip elgsitės, palenksite kitą žmogų į savo pusę, ir jis atsidėkos už suteiktą meilę
ir draugiškumą.

Ji nekentė publikos
Marija C. visada svajojo tapti aktore. Ji studijavo teatro specialybę koledže, vėliau jai pasisekė
įsidarbinti žymioje regioninėje teatro trupėje tokioje šalies vietovėje, apie kurią mergina nieko
nežinojo. Kai Marija pirmą kartą vaidino su trupe, publika ją nušvilpė. Nusiminusi, pagauta pykčio
mergina nusprendė, kad čia gyvena kvaili, neišprusę ir atsilikę žmonės. Nekentė jų visų. Po šio
nevykusio pasirodymo ji buvo pašalinta iš trupės. Marija grįžo į savo gimtąjį miestą ir, metusi sceną,
įsidarbino padavėja.
Vieną dieną draugas pakvietė ją nuvažiuoti į Niujorko rotušę. Ten turėjo būti skaitoma paskaita
„Kaip susidraugauti su savimi“. Ši paskaita pakeitė merginos gyvenimą. Marija pradėjo suprasti, kad
tada, pirmą kartą vaidindama su trupe, ji persistengė. Pripažino sau, kad pirmasis jos vaidmuo nelabai
pavyko ir kad būdama nauja trupės narė ji tikriausiai neparodė visko, ką gali. Kalti buvo ne žmonės,
žiūrėję spektaklį, bet tai, kaip ji priėmė jų reakciją, o po to grąžino jiems neigiamą energiją.
Marija apsisprendė grįžti į sceną ir įgyvendinti didžiąją svajonę – tapti aktore. Ji pradėjo
nuoširdžiai melstis dėl žiūrovų ir savęs. Kiekvieną vakarą prieš spektaklį visiems palinkėdavo meilės
ir draugiškumo. Mergina įprato tvirtinti, kad Dievo ramybė užlieja kiekvieno salėje sėdinčio
žmogaus širdį, kad visi jaučiasi įkvėpti ir pakylėti. Per kiekvieną vaidinimą aktorė siųsdavo publikai
meilės virpesius. Nūnai ji yra padariusi nemenką karjerą teatre. Marija užkrečia savo žiūrovus
draugiškumu bei pagarba, ir jie atsilygina tuo pačiu.

Bendravimas su sunkiais žmonėmis

Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad yra tokių žmonių pasaulyje, su kuriais sunku bendrauti.
Tai išsiderinusios, psichinę pusiausvyrą praradusios asmenybės. Jie yra pasidavę blogai įtakai.
Dauguma jų – psichiniai prasikaltėliai, mėgstantys ginčytis, nedraugiški, vaidingi, ciniški ir
nepatenkinti gyvenimu. Psichologiniu požiūriu jie yra ligoniai. Gali būti, kad jų psichika pakriko ir
išsiderino dėl praeityje patirtų išgyvenimų.
Ką darote, kai tenka bendrauti su panašiais tipais? Ar nekyla pagunda sugrąžinti jiems blogą
energiją antipatijos forma? Bet tokiu atveju pirmiausia tektų priimti jų blogį, o kartu ir visus blogus
padarinius, kurie atsilieptų būtent jums. Geriau pabandykite į blogį atsakyti gėriu. Tokia strategija
padės susikurti šarvus, kurie apsaugos jus nuo sunkios ir atstumiančios jų elgsenos, o iš jūsų
sklindanti užuojauta ir supratimas paskatins juos keistis.
Bėda po vieną nevaikšto
Neapykantos kupina, sugniuždyta, išsiderinusi, pusiausvyros netekusi asmenybė yra praradusi ryšį
su begalybe. Taikūs, laimingi ir linksmi žmonės tokiam surūgėliui kelia pyktį. Paprastai jis kritikuoja,
smerkia ir juodina tuos, kurie labai draugiškai ir maloniai su juo elgiasi. Jo požiūriu, kodėl kiti turi
būti tokie laimingi, kai jam taip nesiseka? Toks piktšašis norėtų ir kitus nutempti iki savo lygio. Sena
patarlė teisingai sako, kad bėda po vieną nevaikšto. Jeigu tai suprasite, niekas neišmuš jūsų iš vėžių,
visada išliksite ramūs ir šaltakraujai.
Vienas vyras, vardu Briusas T., lankęs mano paskaitas Londone, papasakojo, ką jam teko patirti
šiuo klausimu. Jis įsitraukė į savanorių organizaciją, kuri rūpinosi, kad visuomenė užsiimtų
gyvenamųjų vietų gražinimu. Dauguma iš tikro norėjo padirbėti, užveisti parkus, iškuopti laužynus ir
suremontuoti apgriuvusius pastatus. Tačiau atsirado vienas dalyvis, kuris priešinosi kiekvienam
siūlomam projektui. Tai dar ne viskas. Jis nuolat kritikuodavo kitų argumentus. Dėl jo grupės
susitikimai tapo tokie nemalonūs, kad juose ėmė lankytis vis mažiau žmonių.
Keli nariai apsilankė pas Briusą. Jie pasiūlė susivienyti ir išmesti niurgzlį iš organizacijos.
Vaikinas jau buvo besutinkąs su pasiūlymu, bet susizgribo, kad toks jų poelgis tik pakurstytų
klaidingas žmogelio pažiūras. Užuot taip pasielgęs, jis pradėjo kurti vaizdinius, kaip tasai
bambalius tampa maloniu, linkusiu bendradarbiauti grupės nariu. Prieš kiek-vieną susitikimą
Briusas susirasdavo nuošalų kampelį ir kartodavo:

Savo mintimis, žodžiais ir veiksmais tobulai išreiškiu vidinį harmonijos ir ramybės
principą. Visi, kuriems svarbūs mūsų organizacijos tikslai, yra geranoriškai ir
ryžtingai nusiteikę. Visus mus subūrė Dievas. Mūsų neskaido jokie nesutarimai, jokie
kivirčai. Kuriantis intelektas veda, vadovauja ir laimina visus mūsų darbus.

Po kelių savaičių vyriškis, kėlęs tiek rūpesčių, parodė iniciatyvą. Jis taip maloniai ir draugiškai
pristatė naują sumanymą, kad sulaukė visų organizacijos narių, netgi tų, kurie ruošėsi jį išmesti,
pritarimo.

Pajauskite žmonėms empatiją

Neseniai pas mane apsilankė jauna moteris, vardu Alisa O. Ji papasakojo, kad jau kuris laikas jautė
neapykantą kitai jaunai moteriai, dirbančiai tame pačiame biure, nes šioji buvo gražesnė, laimingesnė
ir geriau gyveno negu ji. Bendradarbės sužieduotuvės su įmonės vadovu, kuris Alisai jau seniai buvo
kritęs į akį, galutinai perpildė neapykantos taurę.
Kitą dieną po vestuvių moteris, kurios ji mirtinai nekentė, atėjo į darbą su savo dukra iš ankstesnės
santuokos. Alisa nežinojo, kad jos bendradarbė turėjo vaiką ir kad jau buvo anksčiau ištekėjusi. Dėl
įgimtos traumos mergaitė ant kojos nešiojo plieninį įtvarą. Alisa atsitiktinai nugirdo, kaip ji sako
savo mamai: „Mamyte, ar čia dirba ir mano naujasis tėvelis? Man ši vieta labai patinka, čia tiek daug
žmonių, kuriuos aš myliu.“
„Mergaitė akimirksniu palenkė mano širdį, – tęsė Alisa. – Supratau, kokia ji buvo laiminga. Net
nenutuokiau, kokių sunkumų turėjo mano konkurentė, bet, nepaisant visko, ji jautėsi laiminga. Staiga
pajutau jai meilę. Nuėjau į jos kabinetą ir palinkėjau kuo geriausios kloties gyvenime. Aš
neveidmainiavau.“
Tą akimirką Alisą užplūdo jausmas, kurį psichologai vadina empatija. Tai ne tas pats kas simpatija,
kai pajuntame palankumą kitam asmeniui. Šiek tiek daugiau. Empatija – tai gebėjimas įsivaizduoti
save kito žmogaus vietoje, įsijausti į jo psichinę ir emocinę būseną. Kai Alisai pavyko įsijausti į kitos
moters mintis ir jausmus, ji pradėjo mąstyti tarsi remdamasi jos patirtimi. Ji galvojo ir jautėsi kaip
kita moteris, taip pat kaip mergaitė, nes įsigyveno ir į vaiko išgyvenimus.
Kaskart pajutę pagundą įžeisti ar išlieti ant ko nors pyktį, įsijauskite į Mozės mintis ir prisiminkite
dešimt Dievo įsakymų. Jeigu jus graužia pavydas, įtarimai ar pyktis, pamėginkite įsigyventi į Jėzaus
mąstymą, ką galvotumėte jo vietoje. Tai padės jums apčiuopti tikrąją žodžių „Mylėk savo artimą“
(MK 12, 31) prasmę.

Nuolaidžiavimu nieko nelaimėsite

Nesileiskite, kad žmonės jus išnaudotų ir pasiektų savo ūmiais įniršio priepuoliais, verksmo
protrūkiais ar kitomis emocinio šantažo formomis. Tokie žmonės yra diktatoriai, kurie siekia
pavergti jus ir priversti tenkinti jų užgaidas. Būkite geri, bet nepalenkiami, ir nenusileiskite.
Nuolaidžiaudami nieko nelaimėsite. Atsisakykite tenkinti jų kaprizus, savanaudiškumą ir egoizmą.
Nepamirškite, kad turite daryti tai, kas teisinga. Jūsų tikslas – įgyvendinti savo idealus ir ištikimai
laikytis amžinųjų gyvenimo tiesų bei dvasinių vertybių, nes jos yra nekintamos.
Neišduokite savo idealų. Būkite tikri ir neabejokite, kad viskas, kas teikia ramybę, laimę ir
pasitenkinimą jums, neabejotinai atneša laimę ir kitiems Žemės gyventojams. Per dalį reiškiasi
visumos harmonija, ir atvirkščiai, nes visuma priklauso daliai, o dalis priklauso visumai. Meilė – tai
viskas, ką jūs privalote vieni kitiems duoti, nes meilė yra sveikatos, dvasios ramybės ir laimės
įstatymo vykdytojas.

Verta įsiminti
• Pasąmonė yra įrašų mašina, atkurianti įprastinį jūsų mąstymą. Gerai galvokite apie kitus ir iš
tikrųjų gerai galvosite apie save.
• Neapykanta ir apmaudas – tai proto nuodai. Nieko neminėkite blogu žodžiu, nes tai reikš, kad
linkite blogo sau. Esate vienintelis mąstytojas savo visatoje, o jūsų mintys turi kuriamosios
galios.
• Jūsų protas yra kurianti aplinka; todėl viskas, ką galvojate ir jaučiate kitiems, nutiks jums
pačiam. Tokia yra psichologinė aukso taisyklės prasmė. Ką norite, kad žmonės apie jus galvotų,
tą ir patys apie juos galvokite.
• Tą, kuris sukčiauja, vagia arba apgaudinėja kitus, prislėgs nepritekliai, netektys ir suvaržymai.
Pasąmonė įrašo žmogaus ketinimus, mintis ir jausmus. Jeigu jie yra negatyvūs, jį ištinka
nesuskaičiuojami nuostoliai, trūkumai ir nesėkmės. Ką darote kitam, darote sau.
• Jums bus tūkstanteriopai atlyginta už gerus darbus, parodytą nuoširdumą, skleidžiamą meilę ir
gėrį.
• Esate atsakingi už tai, ką galvojate apie kitus. Įsidėmėkite, kitas neatsako už tai, ką apie jį
galvojate. Jūsų mintys atkuriamos. Ką dabar galvojate apie kitą žmogų?
• Subręskite emociškai ir užkirskite kelius nesantaikai. Žmonės turi nenuginčijamą teisę nesutikti
su jumis, o jūs taip pat turite teisę nesutikti su jais. Taigi galima nesutikti ir išvengti nesutarimų.
• Daugelis žmonių yra tokie pat jautrūs, kaip ir gyvūnai, kurie -intuityviai pajunta baimės
virpesius. Jums tik atrodo, kad minčių niekas nemato. Jas išduoda balsas, mimika ir žmogaus
kūno kalba. Tą patį galima pasakyti ir apie geras, ir apie blogas mintis.
• Neišsakytas mintis ir jausmus atskleidžia vidinė kalba, kuri nulemia aplinkinių elgesį su jumis.
• Kitiems linkėkite to, ko linkėtumėte sau. Tai žmonių draugystės pagrindas.
• Pakeiskite požiūrį ir nuomonę apie savo darbdavį. Jauskite ir žinokite, kad jis taip pat paklūsta
aukso taisyklei ir meilės dėsniui, tada jis atitinkamai sureaguos.
 • Kitas asmuo negalės supykdyti ar suerzinti jūsų, jeigu neleisite jam to padaryti. Jūsų mintys turi
kuriamosios galios, todėl galite palaiminti kitą žmogų. Jeigu kas nors jus užgaulioja, niekas
nedraudžia atsakyti: „Telydi tave Viešpaties ramybė.“
• Meilė – tai atsakas į draugiškumą. Į meilės sampratą įeina supratimas, gera valia ir pagarba
kitam asmeniui, jo dieviškiesiems pradams.
• Užjauskite ir supraskite tuos, kurie dėl blogos įtakos tapo sunkiai sugyvenami. Kaip ir kiekvieno
žmogaus širdyje, jų sielose rusena dieviškosios kibirkštėlės. Viską suprasti reiškia viską atleisti.
• Džiaukitės kitų sėkme, karjera ir turtais. Tokiu elgesiu ir jūs prisiviliosite laimę.
• Niekada nenusileiskite, jeigu kas nors pradės lieti savo emocijas arba svaidytis žaibais.
Nuolaidžiaudami nieko nelaimėsite. Jūs – ne kilimėlis prie durų. Tvirtai laikykitės teisingos
krypties. Niekada neišsižadėkite savo idealo ir nepamirškite, kad požiūris, kuris užtik-rina jums
ramybę, laimę ir džiaugsmą, yra teisingas, geras ir tikras. Tai, kas teikia palaimą jums, teikia
palaimą visiems.
• Iš jūsų žmonėms reikia tik meilės, daugiau nieko. O mylėti reiškia linkėti kiekvienam to, ko
palinkėtumėte sau – sveikatos, laimės ir kuo geriausios kloties gyvenime.

Subręskite emociškai ir leiskite kitiems turėti savo nuomonę. Žmonės turi nenuginčijamą teisę
nesutikti su jumis, kaip ir jūs turite teisę nesutikti su jais. Taigi galima nesutikti ir išvengti
nesutarimų.


 17 Išmokite atleisti
Tikras atlaidumas yra atleisti sau. Atlaidumas sugrąžina žmogaus mintims dieviškąją harmoniją.
Savigrauža dar vadinama pragaru (tai priklausomybė ir apribojimai); atlaidumas vadinamas dangumi
(tai harmonija ir ramybė).


G YVENIMUI VISI LYG ŪS. Dievas yra gyvenimas, ir netgi šią akimirką, kai galvojate apie ką tik
perskaitytus žodžius, dieviškasis gyvenimo principas reiškiasi per jus. Dievui patinka reikštis per jus
harmonija, ramybe, grožiu, džiaugsmu ir gausa. Ši raiška vadinama Dievo valia ar gyvenimo
tendencija.
Jeigu savo mintimis neleidžiate gyvenimo tėkmei laisvai cirkuliuoti jūsų kūnu, emocinė perkrova
sutrikdo pasąmonės veiklą ir sukelia įvairiausių neigiamų padarinių. Dievas neturi nieko bendro su
pasaulio negandomis ir karaliaujančiu chaosu. Visus šiuos padarinius negatyviu, destruktyviu
mąstymu sukelia žmonių giminė. Taigi kaltindami Dievą dėl mus užgriuvusių bėdų ar ligų darome
didžiulę klaidą.
Daugybė žmonių klaidingu požiūriu užblokuoja kelius gyvenimo tėkmei, nes įpranta kaltinti Dievą
ir prikaišioti jam dėl žmonijos nuodėmių, ligų ir kančių. Kiti suverčia kaltę Visagaliui už patirtą
sielvartą, skausmą, mylimųjų netektį, asmenines tragedijas ir nelaimingus atsitikimus. Jie pyksta ant
Dievo, nes yra įsitikinę, kad jis kaltas dėl jų vargų.
Kol nepakeis klaidingos Dievo koncepcijos, šie žmonės tikrai nesulauks teigiamos savo pasąmonės
reakcijos. Jie niekaip nesuvokia, kad patys save baudžia. Jiems reikia sužinoti tiesą, išsilaisvinti ir
baigti smerkti, širsti ir piktintis visais žmonėmis ar jėgomis, išskyrus save. Kitaip jie negalės užsiimti
jokia naudinga, vykusia kūrybine veikla. Tą akimirką, kai šie žmonės savo galvose ir širdyse pajus
Dievui meilę, tą akimirką, kai jie patikės, kad Dievas yra mylintis Tėvas, kuris visus saugo, visais
rūpinasi, visus veda, palaiko ir stiprina, nauja Dievo ar gyvenimo koncepcija bei supratimas įsišaknys
jų pasąmonėje ir pasipils nesuskaičiuojami palaiminimai.

Gyvenimas visada jums atleidžia

Gyvenimo atlaidumas yra neišmatuojamas. Jeigu įsipjaunate pirštą, jis jums atleidžia. Vidinis
pasąmonės intelektas nedelsdamas imasi gydymo. Naujos ląstelės užtraukia žaizdą. Jeigu užsikrečiate
kenksmingu organizmu, gyvenimas jums atleidžia, apsupa ir sunaikina užkratą. Jeigu nusideginate
ranką, pagal gyvenimo principą pabrinkimas ir pūslės išnyksta, o jūsų ranką padengia nauja oda,
audiniai ir ląstelės.
Gyvenimas negriežia ant jūsų danties. Jis jums už viską atleidžia. Gyvenimas sugrąžina žmogui
sveikatą, gyvybingumą, harmoniją ir ramybę, jeigu šis nenutolsta nuo savo prigimties destruktyviu
mąstymu. Blogi, skaudūs prisiminimai, graužatis ir pikta valia užgriozdina protą ir trukdo gyvenimui
nevaržomu srautu lietis į jūsų kūną.

Kaip ji nugalėjo kaltės jausmą

Harietė G. kiekvieną dieną iki išnaktų dirbdavo savo biure. Dažnai sugrįždavo namo tik po
vidurnakčio. Ji tikėjosi, kad viršininkai ir bendradarbiai pagirs ją už tokį pasiaukojamą triūsą. Niekas
nepatapšnojo jai per petį. Paprastai iki tokios vėlumos darbe pasilikdavo tiktai Harietė, todėl kiti net ir
nežinojo apie nepaprastą jos atsidavimą. Tuo tarpu moters šeiminis gyvenimas pateko į didelę bėdą.
Vyras ir du jos sūnūs beveik pamiršo, kaip atrodo jų mama. Kai jaunėlio mažosios lygos komanda
dalyvavo vietinėse atkrintamosiose varžybose, Harietė ne tik nenuėjo pasižiūrėti, dargi pamiršo
paklausti, kas laimėjo. Viską vainikavo moters gydytojas, kuris įspėjo, kad jos kraujo spaudimas
pavojingai padidėjęs.
Harietė atėjo pas mane į konsultaciją po to, kai jos vyras pasakė, kad nori skirtis. Pasidomėjau, kodėl
ji išbraukė vyrą iš savo gyvenimo ir tiek mažai dėmesio skyrė vaikams. Iš pradžių moteris mėgino
pasiteisinti, kad turėjo labai daug darbo, kad vos suspėdavo viską laiku padaryti. Paklausiau, ar
bendradarbiai taip pat skirdavo darbui tiek daug laiko, kaip ir ji. Ne, pripažino Harietė, kiti kompanijos
darbuotojai atsėdėdavo įprastas darbo valandas ir nė kiek ne prasčiau už ją atlikdavo savo pareigas.
Pabandžiau atspėti, kodėl ji taip įtemptai dirbo.
„Kažkas jus graužia iš vidaus, – tariau jai. – Kitu atveju jūs taip nesielgtumėte. Už kažką save
baudžiate.“
Kurį laiką moteris bandė paneigti mano spėjimus. Ji ir toliau įrodinėjo, kad jos darbo įpročiai
normalūs, o kiti žmonės yra paprasčiausi tinginiai. Galų gale ji vis dėlto prisipažino, kad giliai
sieloje jautėsi labai kalta. Prieš penkiolika metų, po to, kai mirė jos tėvas, ji buvo paskirta testamento
vykdytoja ir turėjo padalyti paveldėtą turtą. Ji sąmoningai neperdavė didelės pinigų sumos savo
jaunesniajam broliui.
„Kodėl taip padarėte? – paklausiau. – Ar iš gobšumo?“
„Žinoma, ne! – pyktelėjo ji. – Mano brolis… na, jis buvo narkomanas. Žinojau, kur nukeliaus
pinigai, jeigu pateks į jo rankas. Pasakiau sau, kad išsaugosiu juos savo broliui ir atiduosiu, kai jis
susitvarkys.“
„Ir?.. – neatlyžau.“
Harietė giliai įkvėpė. „Aš to niekada nesulaukiau. Jis nusižudė. Galbūt jis ir ne specialiai tai padarė,
bet viskas susidėjo į viena. Jam buvo tik dvidešimt šešeri. Aš vis galvoju… o kas, jeigu būčiau
atidavusi pinigus? Galbūt už juos brolis būtų kreipęsis į kokią nors reabilitacijos kliniką. Dabar jis
būtų su mumis. Tai mano kaltė, kad jis mirė.“
Aš paklausiau Harietės: „Jeigu jums reikėtų vėl viską pakartoti, kaip pasielgtumėte?“
„Nežinau, – atsakė ji, purtydama galvą. – Tik žinau, kad daug labiau stengčiausi jam padėti, užuot
pykusi dėl to, kad turėjo problemų.“
„Tačiau tada nesijautėte kalta? – paklausiau. – Ar jums atrodė, kad elgiatės teisingai?“
„Žinoma, – užtikrino ji. – Tačiau dabar esu tikra, kad klydau. Tie pinigai man nepriklausė.“
„Taigi dabar taip nesielgtumėte?“
„Ne, nesielgčiau, – sutiko Harietė. Jos veidas suakmenėjo. – Tačiau dabar tai neturi jokios
reikšmės. Aš niekada neatleisiu sau už tai, ką padariau. Apvogiau vienintelį savo brolį, ir jis mirė.
Mane guodžia tik tai, kad Dievas mane nubaus. Aš to nusipelniau.“
Paaiškinau savo pašnekovei, kad ne Dievas ją baudžia. Ji pati save baudė. Jeigu žmogus netinkamai
elgiasi, jis pats dėl to nukenčia. Jeigu paliesite ranka atvirą laidą, jus nutrenks elektra. Gamtos jėgos
nėra blogos; gerai ar blogai jos veikia, priklauso nuo to, kaip jomis naudojatės. Elektra nėra blogas
dalykas; viskas priklauso nuo to, ar jūs panaudosite ją savo namams apšviesti, ar tam, kad ką nors
nutrenktumėte. Vienintelė žmogaus nuodėmė – įstatymo nežinojimas, vienintelė bausmė – automatiška
reakcija į netinkamą elgesį.
Nemokšiškai taikydami chemijos principus, galite į orą paleisti savo darbo vietą. Trankydami
ranka per lentą, galite iki kraujo ją susižaloti. Negi lenta būtų kalta? Patys kalti, jeigu nežinote, ką su
ja daryti.
Galų gale padėjau Harietei suprasti, kad Dievas nieko nesmerkia ir nebaudžia. Kančia ją prislėgė
todėl, kad pasąmonė sureagavo į jos pačios negatyvų, destruktyvų mąstymą. Jai padėti galėjo tik
atleidimas, bet tikras atleidimas – ji turėjo atleisti sau. Atlaidumas sugrąžina žmogaus mintims
dieviškąją harmoniją. Savigrauža dar vadinama pragaru (tai priklausomybė ir apribojimai);
atlaidumas vadinamas dangumi (harmonija ir ramybė).
Harietė nusimetė kaltės ir savigraužos naštą. Ji visiškai pasveiko. Per kitą patikrinimą moters
kraujo spaudimas buvo normalus. Ją išgydė žinojimas.

Žudikas išmoko sau atleisti

Artūras O. prieš daugelį metų Europoje nužudė žmogų. Kai jis pas mane atėjo, kentė didžiules
dvasines kančias ir negalėjo rasti sau vietos. Vyriškis buvo įsitikinęs, kad Dievas turi jį nubausti už tą
baisų darbą. Paklausiau, kaip viskas atsitiko. Jis papasakojo sužinojęs, kad kitas vyras rėžia sparną
apie jo žmoną. Grįžęs iš medžioklės, užklupo juos netikėtai ir įtūžio pagautas nušovė žmonos meilužį.
Teisėjai nebuvo jam labai griežti; taigi kalėjime vyriškis atsėdėjo tik kelis mėnesius.
Išėjęs į laisvę, Artūras išsiskyrė su žmona ir emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Po kelerių metų
jis vedė amerikietę. Su žmona susilaukė trijų mielų vaikučių. Jis padarė sėkmingą karjerą dirbdamas
tokioje srityje, kur galėjo padėti daugybei žmonių. Bendradarbiai jį mėgo ir gerbė. Tačiau niekas
nepalengvino jo naštos. Žmogelis visą laiką kaltino save už tai, ką padarė.
Išklausęs Artūro istorijos, paaiškinau jam, kad mokslininkai įrodė, jog kiekviena žmogaus kūno
ląstelė kas vienuolika mėnesių atsinaujina. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai jis jau seniai nebėra tas
pats vyras, kuris nužudė žmogų. Negano to, visiškai pasikeitė ir jo mąstymas, ir jausmai. Dabar jis
gyveno kupinas meilės ir geranoriškumo žmonijai. Asmuo, kuris prieš daugelį metų įvykdė
nusikaltimą, psichologiškai ir dvasiškai buvo seniai miręs. Negalėdamas sau atleisti, Artūras smerkė
nekaltą žmogų.
Toks paaiškinimas padarė jam gilų įspūdį. Kaip pats sakė, atrodė, kad nuo širdies nusirito didžiulis
akmuo. Artūras pirmą kartą suprato, kas iš tikrųjų buvo pasakyta šiais Biblijos žodžiais:

Viešpats sako: „Eikite šen ir drauge pasvarstykime. Esate paraudę nuo nuodėmių, bet
aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti
baltos it vilna.
IZ 1, 18

Be jūsų sutikimo kritika negali jums pakenkti

Mokytoja Ramona K. priėjo prie manęs po paskaitos. Ji papasakojo, kad neseniai turėjo sakyti
kalbą. Po pasisakymo viena kolegė atsiuntė jai raštelį, pilną kritiškų pastabų. Jos manymu, Ramona
kalbėjo per greitai, prarydama kai kuriuos žodžius, be to, jos visai nebuvo girdėti. Pedagogės dikcija
buvo prasta, o tekstas padrikas.
Ramona įsižeidė ir užpyko. Bendradarbės kritika ją labai užgavo, todėl mokykloje visaip vengė su
ja susitikti.
Kamantinėjau toliau, ir Ramona pagaliau sutiko, kad didžioji dalis kritikos jai buvo išsakyta
pelnytai. Ji dar neturėjo patirties kalbėti suaugusių žmonių auditorijai. Prieš tai labai nervinosi ir
apskritai labiausiai džiaugėsi tuo, kad viskas jau praėjo. Štai kodėl bendradarbės žodžiai taip užgavo
jos širdį. Panašiai būtų, jeigu kas nors pradedantį vaikščioti kūdikį, kuriam kiekvienas žingsnis
kainuoja galybę pastangų, išbartų už tai, kad šis per lėtai bėgioja.
Mums šnekučiuojantis Ramona ėmė suprasti, kad pirmoji jos reakcija buvo labai vaikiška. Ji
pritarė, kad tas laiškas yra tikra dovana, kad išsakytos pastabos išeis tik į naudą. Moteris nusprendė
užsirašyti į viešo kalbėjimo kursus gretimame koledže ir pagerinti savo kalbėjimo įgūdžius. Ji
paskambino raštelio autorei padėkoti už parodytą dėmesį ir suteiktas pastabas.

Būkite gailestingi
O kas, jeigu Ramonos gautas raštelis būtų neteisingas nuo pirmos iki paskutinės raidės? Kas, jeigu
mokytoja pagrįstai galėtų manyti, kad laiške išsakyta kritika apie jos pranešimą neturi jokio
pagrindo? Tokiu atveju Ramona būtų supratusi, kad pasakyta kalba kažkuo, galbūt pateikimu, galbūt
turiniu, nuvylė raštelio autorės lūkesčius, nusistatymą ar siaurus, ribotus įsitikinimus. Tada tai būtų ne
jos, bet kolegės problema.
Norint tai suprasti, reikia žengti pirmą esminį žingsnį užuojautos link. Logiškai mąstant, antras
žingsnis – pasimelsti, kad kitas žmogus atgautų ramybę, harmoniją ir supratimą. Niekas negalės jūsų
užgauti, jei žinosite, kad esate savo minčių, reakcijų ir emocijų šeimininkas. Emocijas sukelia mintys,
o jūs turite galimybę atmesti visas mintis, kurios gali jus sujaudinti arba prislėgti.

Atleisti reiškia iš širdies linkėti kitam to, ko palinkėtumėte sau: harmonijos, sveikatos,
ramybės ir visos gyvenimo palaimos.

Jeigu norite džiaugtis puikia ir ilgalaike sveikata, turite būti atlaidus ir geranoriškas.

Gyvenimas negriežia ant jūsų danties. Jis jums už viską atleidžia. Gyvenimas
sugrąžina žmogui sveikatą, energiją, harmoniją ir ramybę, jeigu šis nenutolsta nuo
savo prigimties destruktyviu mąstymu. Blogi, skaudūs prisiminimai, graužatis ir pikta
valia užgriozdina -protą ir trukdo gyvenimui nevaržomu srautu tekėti jūsų kūnu.

Pamesta prie altoriaus

Prieš kelerius metus buvau paprašytas gretimoje bažnyčioje atlikti jungtuvių ceremoniją. Jaunasis
nepasirodė. Praslinkus porai valandų, nuotaka nubraukė kelias ašaras ir prasitarė man: „Meldžiausi,
kad Dievas parodytų man kelią. Gali būti, kad čia ir yra atsakymas į mano maldą, nes Jis niekada
neklysta.“
Mergina tvirtai pasitikėjo Dievu ir tuo, kad viskas turi išeiti tik į gera. Ji nejautė kartėlio širdyje,
nes, kaip pati pasakė: „Nors ir norėjau ištekėti, manau, jog ši santuoka neturėjo įvykti, nes aš
meldžiausi, kad viskas susiklostytų taip, kaip reikia ne tik man, bet mums abiem.“ Jaunoji moteris kuo
ramiausiai išgyveno tokius įvykius, kurie kitam žmogui galėjo sukelti emocinį šoką.
Gerai įsiklausykite į savo vidinį balsą, į virpesius, atsklindančius iš pasąmonės gelmių. Pasitikėkite
atsakymu taip aklai, kaip pasitikėjote savo mama ar tėčiu, kai jie laikė jus už rankų. Tai tiesiausias
kelias, vedantis į ramybę ir psichinę bei emocinę brandą.

Tuoktis negalima; seksas yra nuodėmė, todėl ir aš būčiau nuodėminga

Jauna moteris, išgirdusi mano kalbą, po kurio laiko apsilankė pas mane. Ji buvo vardu Kerol. Mane
pribloškė jos išvaizda. Mergina buvo apsivilkusi kuklią, visiškai juodą suknelę, mūvėjo juodas
kojines. Jos veidas buvo išblyškęs ir negyvas, nedažytomis lūpomis, apskritai be jokios kosmetikos.
Manieros taip pat buvo vangios, bet kartu kažkokios budrios, tarsi jai atrodytų, kad aplinkiniai staiga
gali šiurkščiai pasielgti.
Netrukus Kerol pasakojo apie savo auklėjimą. Ją užaugino motina, kuri išmokė dukrą tikėti, kad
yra nuodėmė šokti, žaisti kortomis, plaukioti ar susitikinėti su vyrais. Mamos įsitikinimu, visi vyrai –
niekšai. Seksas – grynas ištvirkavimas, velnio gundymai. Jeigu mergaitė neklausys šių įsakymų,
tiksliai ir skrupulingai jų nevykdys, amžinai degs pragare.
Kai Kerol pradėjo draugauti su vaikinuku iš tos pačios įstaigos, kurioje dirbo, jautėsi nepaprastai
kalta. Buvo įsitikinusi, kad Dievas ją nubaus. Vaikinas jai labai patiko, bet kai jis pasipiršo, Karolina
atsisakė tekėti. Ji man taip paaiškino: „Negalima tuoktis; seksas yra nuodėmė, todėl ir aš būčiau
nuodėminga.“ Čia prabilo vaikystėje įdiegtas auklėjimas.
Žinoma, kad šią jauną moterį slėgė nepakeliama kaltės našta. Kitaip ir būti negalėjo. Buvo tiesiog
neįmanoma gyventi pagal jos motinos įsitikinimus. Neišvengiamai piršosi mintis, kad tie įsitikinimai
buvo ne visai teisingi. Gyvenimo tėkmė, cirkuliuojanti kiekvieno žmogaus kūnu, veržėsi, ieškodama
raiškos ir pripažinimo.
Patariau Kerol, kad ji pasimokytų sau atleisti. Atleisti reiškia leisti sau. Jai reikėjo atsikratyti visų
klaidingų įsitikinimų ir užleisti vietą gyvenimo tiesoms, iš naujo save įvertinti.
Maždaug pustrečio mėnesio Kerol lankėsi pas mane kartą per savaitę. Išmokiau ją, ką pats žinojau
apie sąmonės ir pasąmonės veiklą, visko, ką prieš tai išdėsčiau šioje knygoje. Pamažu ji įsitikino,
kaip neišprususi, fanatiška ir gyvenimu nusivylusi motina „plovė jai smegenis“, piršo savo nuomonę
ir žlugdė jos asmenybę. Tik dabar ji pradėjo gyventi.
Man pasiūlius, Kerol ėmė gražiau rengtis. Komerciniame miesto rajone ji apsilankė parduotuvėje,
kosmetikos skyriuje, kur už dyką buvo galima visapusiškai pasigražinti išvaizdą. Užsirašė į šokių
pamokas ir išmoko vairuoti. Dar išmoko plaukioti, žaisti kortomis ir bendrauti su vaikinais. Ji
nutraukė ryšius su šeima ir pradėjo visavertį, kupiną meilės gyvenimą.
Kai atskleidė savo prigimtį, Kerol pradėjo melsti, kad Dievas atsiųstų jai tokį draugą, su kuriuo ji
idealiai sutartų. Vieną vakarą, kai ji išėjo iš mano biuro, už durų laukė vyras, kuris norėjo su manimi
susitikti. Atsitiktinai juos supažindinau. Po šešių mėnesių jiedu susituokė. Pora iki šiol yra kartu ir
džiaugiasi laimingu vedybiniu gyvenimu.

Norint pasveikti, būtina atleisti

Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums
atleistų jūsų nusižengimus.
MK 11, 25

Atlaidumas užtikrina dvasios ramybę ir puikią sveikatą. Jeigu norite džiaugtis sveikata ir laime,
turite dovanoti visiems, kurie kada nors jus užgavo. Prisiminkite dieviškuosius dėsnius bei įstatymus
ir dovanokite sau. Niekada negalėsite sau atleisti, jeigu prieš tai neatleisite kitiems. Atsisakydami sau
atleisti, paprasčiausiai parodote dvasinį išdidumą ar neišmanymą.
Psichosomatinė medicina šiandien nuolatos pabrėžia, kad apmaudas, kitų smerkimas, sąžinės
graužatis ir priešiškumas gali sukelti įvairiausius negalavimus pradedant artritu ir baigiant širdies
ligomis. Stresas, kurį sukelia negatyvios emocijos, gali tiesiogiai paveikti imuninę žmogaus sistemą
ir palikti beginklį kūną infekcijoms ir ligoms.
Specialistai, besidomintys streso sukeltais sutrikimais, atkreipia dėmesį, kad įskaudinti, patyrę
blogą elgesį, apgauti ar įžeisti žmonės dažniausiai į savo skriaudikų elgesį sureaguoja apmaudu ir
neapykanta. Tokia reakcija atveria ūmias, pūliuojančias žaizdas jų pasąmonėje. Yra tiktai vienas
vaistas. Jie turi išpjauti ir išmesti savo skaudulius, o tai galima padaryti vieninteliu patikimu būdu –
atleidžiant.

Atleidimas – meilė
Kalbant apie atleidimo meną, esminis komponentas yra noras atleisti. Jeigu nuoširdžiai trokštate
atleisti kitam, galima sakyti, jau peršokote per kliūtį. Jūs, žinoma, suprantate, kad jeigu atleidžiate
kitam, nebūtinai reiškia, kad jaučiate jam simpatiją arba norite su juo bendrauti. Niekas negali
priversti jūsų ko nors pamėgti. Būtų tas pats, jeigu valdžia išleistų įstatymus, įteisinančius
geranoriškumą, meilę, santarvę ir toleranciją. Jūs vis tiek nepamėgsite žmogaus vien dėl to, kad kas
nors įsako jį mėgti. Tačiau – ir tai yra svarbiausia – galima mylėti žmones jų nemėgstant.
Biblijoje parašyta: „Mylėk artimą savo.“ Iš pradžių gali pasirodyti, kad tai neįmanoma, bet mylėti
gali kiekvienas su sąlyga, kad iš tikro to nori. Mylėti reiškia linkėti kitam sveikatos, laimės, ramybės,
džiaugsmo ir visko, kas gyvenime yra geriausia. Yra tik viena sąlyga – turite būti nuoširdūs.
Atlaidumu neparodote jokio kilniaširdiškumo, anaiptol – tai gryniausias egoizmas, nes visko, ko
linkite kitam, iš tikrųjų linkite sau. Todėl, kad apie tai galvojate ir jaučiate. O koks žmogus yra,
priklauso nuo to, ką jis galvoja ir kaip jaučiasi. Ar gali būti paprasčiau?

Atlaidumo technika
Pateikiu paprastą, bet veiksmingą metodą, kuris padės išsiugdyti atlaidumą. Išmėginkite jį ir
pamatysite, kaip stebuklingai pasikeis jūsų gyvenimas. Nusiraminkite, atsipalaiduokite ir viską
išmeskite iš galvos. Pagalvokite apie Dievą, jo meilę jums, tada tvirtinkite:

Aš viską be jokių pastangų atleidžiu (įterpkite skriaudiko vardą). Išlaisvinu jo (jos)
protą ir dvasią. Dovanoju jam (jai) už visas skriaudas, kurias man padarė. Aš esu
laisvas, ir jis (ji) yra laisvas. Tai ne-pakartojamas jausmas.
Šiandien mano visuotinės amnestijos diena. Išlaisvinu kiekvieną ir visus, kurie
mane kada nors įskaudino, kiekvienam ir visiems linkiu sveikatos, laimės, ramybės ir
kuo geriausios kloties gyvenime. Darau tai lengvai, su džiaugsmu ir meile. Jeigu kada
nors pagalvosiu apie mane nuskriaudusį asmenį ar asmenis, priminsiu: „Aš tave
išlaisvinau, tau priklauso visos gyvenimo gėrybės.“ Aš esu laisvas, ir jie yra laisvi.
Tai nuostabu!

Didžiausia paslaptis yra ta, kad sykį iš tikro atleidus žmogui daugiau nebūtina kartoti maldos. Jeigu
jūsų mintis kada nors sudrums prisiminimai, o širdį suspaus patirta nuoskauda, palinkėkite
prasikaltusiajam gero ir tarkite: „Telydi tave ramybė.“ Elkitės taip kiekvieną kartą, kai apie jį
pagalvosite. Pamatysite, kaip po kelių dienų mintys apie tą žmogų ar padarytą skriaudą sugrįš vis
rečiau ir rečiau, kol ilgainiui visai pranyks nebūtyje.

Rūgšties testas atlaidumui patikrinti

Aukso ieškotojai ir juvelyrai naudoja vadinamąjį rūgšties testą, kai nori nustatyti, ar metalas yra
tikras auksas, ar padirbinys. Atlaidumą taip pat galima išbandyti rūgštimi. Įsivaizduokime, kad aš
pasakoju jums nuostabius dalykus apie žmogų, kuris įžeidė jus, apgavo ar nesąžiningai su jumis
elgėsi. Jeigu išgirdę geras naujienas apie tokį asmenį imsite spirgėti, vadinasi, neapykantos šaknys,
vis dar tvirtai įsikibusios į jūsų pasąmonę, kelia sieloje sumaištį.
Tarkime, prieš metus jūs patyrėte labai skausmingą dantų procedūrą ir dabar man apie ją
pasakojate. Jeigu paklausčiau, ar jums vis dar skauda, dėbtelėtumėte į mane su nuostaba ir
paprieštarautumėte: „Žinoma, ne! Aš atsimenu, kaip man gėlė, bet daugiau nebejaučiu skausmo.“
Štai ir viskas. Jeigu iš tikro atleidote kaltininkui, atsiminsite incidentą, bet nejausite širdgėlos ar
nuoskaudos. Toks ir yra rūgšties testas atlaidumui patikrinti. Turite susitaikyti psichologiškai ir
dvasiškai. Kitaip paprasčiausiai save apgaudinėsite. Taip ir neįvaldysite tikrojo atlaidumo meno.

Viską suprasti reiškia viską atleisti

Kai perprasite kuriamąjį proto dėsnį, liausitės kaltinę kitus žmones ir aplinkybes už tai, kad nuodija
arba gadina jums gyvenimą. Įsitikinsite, kad savo mintimis ir jausmais patys valdote likimą. Be to,
sužinosite, kad jūsų gyvenimą bei patirtį lemia visai ne išorinės aplinkybės. Kiti gali sugriauti mano
laimę, esu tiktai žaisliukas negailestingo likimo rankose, privalau lipti per kitų galvas, jeigu noriu
išlikti, – visi šie prietarai neteks savo pragaištingos galios, kai suprasite, kad mintys – tai daiktai. Šis
principas juodu ant balto išdėstytas Biblijoje:

Nes ką žmogus galvoja savo širdyje, toks jis ir yra.
PAT 23, 7

Verta įsiminti
• Dievas, arba kitaip – gyvenimas, yra objektyvus. Jam visi lygūs. Atrodo, kad gyvenimas, ar
Dievas, parodo žmogui palankumą tada, kai pastarasis prisimena harmonijos, sveikatos,
džiaugsmo ir san-tarvės principus.
• Dievas, arba gyvenimas, niekada neatsiunčia ligų, negalavimų, nelaimių ar kančių. Mes patys
save baudžiame minėtomis bausmėmis negatyviai, destruktyviai mąstydami, nes viskas remiasi
dėsniu „ką pasėsi, tą ir pjausi.“
• Dievo samprata – pats svarbiausias dalykas gyvenime. Jeigu iš tikro tikite meilės Dievu, jūsų
pasąmonė į tai atsakys nesuskaičiuojamais palaiminimais. Tikėkite meilės Dievu.
• Gyvenimas, ar Dievas, negriežia ant jūsų danties. Gyvenimas niekada jūsų nesmerkia.
Gyvenimas išgydo žaizdą ant jūsų rankos. Gyvenimas atleidžia, kai nusideginate pirštą. Jis
panaikina pūsleles, ir pirštas vėl atrodo sveikas kaip anksčiau.
• Kaltės kompleksas atsiranda susidarius neteisingą požiūrį į Dievą ir gyvenimą. Dievas, ar
gyvenimas, nebaudžia ir neteisia jūsų. Patys tai darote per pasąmonę, kuri atsiliepia į klaidingus
įsitikinimus, negatyvų mąstymą ir savigraužą.
• Dievas, ar gyvenimas, nesmerkia ir nebaudžia jūsų. Gamtos jėgos nėra blogos. Jų veiklos
rezultatai priklauso nuo to, kokia linkme nukreipiate savo vidines galias. Elektra galima
nutrenkti žmogų ir apšviesti savo namus. Vandenyje galima prigirdyti vaiką ir numalšinti jo
troškulį. Tiek gėris, tiek blogis gimsta žmogaus galvoje kartu su jo mintimis ir ketinimais.
• Dievas, ar gyvenimas, niekada nebaudžia. Žmonės patys save -baudžia, puoselėdami klaidingą
požiūrį į Dievą, gyvenimą ir visatą. Jų mintys turi kuriamosios galios, taigi jie patys prisikuria
bėdų.
• Jeigu kas nors jus kritikuoja ir išties jūs dėl ko nors kaltas, apsidžiaukite, padėkokite ir
įvertinkite pastabas. Turite progą ištaisyti padarytą klaidą.
• Kritika negali jūsų užgauti, jeigu žinote, kad esate savo minčių, reakcijų ir emocijų šeimininkas.
Turite progą pasimelsti ir palaiminti kitus, o kartu ir save.
• Kai abejojate, kaip būtų teisingiau pasielgti, ir meldžiate patarimo, priimkite atsakymą tokį, koks
jis yra. Įsivaizduokite, kad viskas išeis tik į gera. Tada neturėsite priežasties savigailai,
 priekaištams ar neapykantai.
• Nėra nieko gero nei blogo, viską padaro mąstymas. Nėra nieko blogo, kad norite valgyti,
mylėtis, būti turtingi ir visapusiškai save išreikšti. Viskas priklauso nuo to, kaip patenkinsite
savo reikmes, norus ar siekius. Jeigu norite numalšinti alkį, nebūtina užmušti žmogų dėl duonos
kriaukšlio.
• Apmaudas, neapykanta, pikta valia ir priešiškumas sukelia įvairiausius negalavimus. Atleiskite
sau ir savo kaltininkams, apdovanokite meile, dvasios pakilimu, džiaugsmu ir gera valia visus,
kurie jus įskaudino. Tęskite tol, kol galėsite mintyse su jais susitikti ir žinosite, kad tarp jūsų –
taika.
• Atleisti reiškia leisti sau. Dalykite kitiems meilę, ramybę, džiaugsmą, išmintį ir kitas gyvenimo
gėrybes, kol jūsų sieloje neliks nė vienos žaizdos. Tai yra rūgšties testas atlaidumui patikrinti.
• Jeigu kas nors jus įskaudino, sumelavo ar apšmeižė, jeigu išvadino bjauriausiais žodžiais, ar
jūsų nuomonė apie jį yra bloga? Jeigu taip, dar neatleidote. Neapykantos šaknys vis dar tvirtai
įsikibusios į jūsų pasąmonę, jos kelia sumaištį jūsų sieloje ir griauna gerovę. Jas gali išnaikinti
tiktai meilė. Linkėkite savo priešui viso, kas gyvenime yra geriausia. Atleiskite septyniasdešimt
septynis kartus.

Atlaidumas užtikrina dvasios ramybę ir puikią sveikatą. Jeigu norite džiaugtis sveikata ir laime, turite
atleisti visiems, kurie kada nors jus užgavo. Prisiminkite dieviškuosius dėsnius bei įstatymus ir
atleiskite sau. Niekada negalėsite sau atleisti, jeigu prieš tai neatleisite kitam. Atsisakydami sau
atleisti, paprasčiausiai parodote dvasinį išdidumą ar neišmanymą.


 18 Kaip pasąmonė šalina psichines kliūtis
Laisvės ir dvasinės ramybės idėją savo galvose galite įtvirtinti taip, kad ji pasiektų pasąmonės gelmes.
Pasąmonė, būdama visagalė, išlaisvins jus iš blogų įpročių vergijos. Tada būsite pasirengę suprasti,
kaip veikia žmogaus protas. Atrasite nesenkančius savo išteklius, kurie parems jūsų teiginius ir įtikins,
kad tai tiesa.

KĄ DARYT I, jeigu pakliūni į keblią situaciją ir nematai išeities? Nėra padėties be išeities. Į
kiekvieną klausimą yra atsakymas. Begalinis pasąmonės intelektas viską žino ir mato. Jis žino
atsakymą ir šiuo metu pasakinėja… bet turite klausyti. Turite absoliučiai pasitikėti savo pasąmone ir
eiti ten, kur ji veda. Kai išsiugdysite naują požiūrį, būtent, kad vidinis kuriantis intelektas jau ruošia
tinkamą sprendimą, rasite atsakymą, kurio jums reikia. Galite būti ramūs – su tokiu požiūriu
tvarkingai, ramiai ir prasmingai įgyvendinsite visus savo sumanymus.

Kaip mesti arba išsiugdyti įprotį

Mes visi esame įpročio vergai. Įprotis – žmogaus pasąmonės funkcija. Kai mokomės plaukti,
važiuoti dviračiu, šokti ir vairuoti automobilį, sąmoningai kartojame šiuos veiksmus daugybę kartų,
kol jie palieka gilius pėdsakus mūsų pasąmonėje. Vėliau pasąmonė juos perima ir automatiškai
atkartoja kaip įprotį. Kartais sakoma, kad pripratimas – tai antrasis prigimimas, tai yra pasąmonės
reakcija į mintis ir poelgius, kurie sudaro mūsų „pirmąją“ prigimtį.
Jeigu mes patys sukuriame savo įpročius, vadinasi, turime teisę pasirinkti gerus arba blogus
įpročius. Jeigu žmogus kurį laiką vis grįžta prie blogos minties ar veiksmo, tampa įpročio vergu.
Pasąmonės dėsniai nepalenkiami.

Kaip jis atsikratė įpročio gerti

Kai Bobas J. atėjo pas mane, buvo puolęs į visišką neviltį. „Per gėrimą praradau darbą, žmoną ir
šeimą, – krimtosi jis. – Mano žmona nenori su manimi kalbėti netgi telefonu. Ji neleidžia man
pasimatyti su dukra. Nežinau, ką man daryti.“
„O bandėte mesti gerti?“ – paklausiau.
„Žinoma, bandžiau, – patikino jis. – Daugybę kartų. Kurį laiką man netgi pavyksta susilaikyti. Bet
vėliau mane užvaldo nenumaldomas potraukis, ir tada jau žinau, kas bus. Neišsiblaivau dvi savaites.
Košmaras!“
Vargšeliui dažnai nutikdavo tokie dalykai. Pats suprato, kad per daug įjunko į alkoholį, kad nieko
nebus, jeigu neatsikratys seno įpročio ir nepasikeis. Tačiau jau ne pirmą kartą pastangos pažaboti
savo pomėgį tik dar labiau pablogindavo reikalus. Pasikartojančios nesėkmės įtikino vyrą, kad tai
beviltiška, nes jis yra bejėgis prieš savo potraukį ar maniją. Mintis apie bejėgiškumą nepaprastai
stipriai paveikė jo pasąmonę ir dar labiau susilpnino valią, paversdama gyvenimą nesėkmių grandine.
Išmokiau Bobą derinti sąmonės ir pasąmonės funkcijas. Kai jiedvi bendradarbiauja, pasąmonėje
įskiepyta mintis ar noras įgyvendinamas. Sveikas protas sakė, kad jeigu senasis kelias ar šunkelis,
kuriuo Bobas buvo įpratęs minti, vedė tiesiai į pražūtį, galima sąmoningai pasukti nauju keliu, kuris
nuvestų į laisvę, blaivybę ir dvasios ramybę.
 Žalingas įprotis buvo tenkinamas automatiškai, vadinasi, Bobas sąmoningai jį pasirinko ir išsiugdė.
Vyriškis suprato, kad jeigu galėjo pasiduoti blogai įtakai, tai gali perauklėti save ir į gerąją pusę.
Todėl daugiau nebegalvojo, kad nesugebės nugalėti savo įpročio. Bobui tapo visiškai aišku, kad
niekas nekliudo jam pasveikti, išskyrus jo mintis. Taigi stengtis per jėgą ar versti savo protą nebuvo
pagrindo.

Ką gali vaizduotė
Bobas pradėjo treniruotis. Atsipalaiduodavo ir pasinerdavo į mieguistą meditacinę būseną. Mintyse
matydavo tiktai vieną paveikslą – galutinį rezultatą, tikėjo, kad pasąmonė įgyvendins jį pačiu
lengviausiu būdu. Bobas svajodavo, kaip dukra pasitinka jį, stipriai apkabina ir sako: „Oi, tėveli, kaip
gerai, kad tu ir vėl namie!“
Reguliariai, sistemingai prisėsdavo ir medituodavo. Jeigu mintys nuklysdavo į šalį, tuojau pat
atkurdavo dukters paveikslą, jos šypseną ir sceną namie, kurią pagyvindavo linksmas dukrelės balsas.
Visa tai padėjo suformuoti naują požiūrį. Aišku, ne iš karto. Bobas vyriškai laikėsi. Jis atkakliai ir
ištvermingai darė savo, nes žinojo, kad anksčiau ar vėliau naujas įprotis įsitvirtins pasąmonėje.
Patariau jam palyginti savo sąmonę su fotoaparatu arba filmavimo kamera, o pasąmonę su jautria
juosta, kurioje fiksuojami ir įrašomi vaizdai. Palyginimas jam padarė didelį įspūdį. Viską nustelbė
vienintelis tikslas – įtvirtinti aiškų paveikslą mintyse ir ten išryškinti. Juostos ryškinamos tamsoje;
taigi panašiai ir vaizduotės paveikslai išryškinami tamsioje pasąmonės laboratorijoje.

Sutelktas dėmesys
Bobas suprato, kad jo sąmonė veikia kaip kamera, todėl visai nesistengė. Nebuvo jokios vidinės
kovos. Vyras kuo ramiausiai rikiavo savo mintis ir visą dėmesį sutelkė į paveikslą, stovintį prieš akis,
kol pagaliau visiškai su juo susitapatino. Jį įtraukė mintyse dažnai sukamo filmo atmosfera.
Nebuvo pagrindo abejoti, kad Bobas pasveiks. Jeigu pagaudavo pagunda išmesti burnelę, jis tuojau
pat perjungdavo savo vaizduotę nuo minčių apie girtavimą prie jausmų, kad yra namie su savo šeima.
Jis pasiekė savo, nes neabejodamas laukė, kada gi išsvajota scena įvyks tikrovėje. Šiandien Bobas
negeria, gyvena kartu su šeima, turi gerą darbą ir yra laimingas kaip niekad.

Persekiojama prakeiksmo
„Per paskutinius tris mėnesius nuolat įvažiuoju į kelio užtvarą. Pradedu rimtai galvoti, kad mane
persekioja prakeikimas!“
Rūta B. buvo vienos firmos, tvarkančios verslininkų sąskaitas ir ap-skaitą, steigėja. Iš pradžių jos
įmonės reikalai klostėsi puikiai, bet vėliau kažkas atsitiko.
„Nesuprantu, – stebėjosi ji. – Toks jausmas, kad visos durys, kurios buvo atviros, staiga užsitrenkė
man prieš nosį. Kiek kartų atrodė, kad štai jau įtikinau potencialų klientą pasirašyti sutartį. O paskutinę
minutę jis ima ir persigalvoja. Kas čia darosi?“
„Nuo kada jums taip nesiseka?“ – pasidomėjau.
„Jau sakiau, maždaug tris mėnesius, – atsakė moteris. – Nuo balandžio vidurio.“
Ji sužadino mano smalsumą: „Iš kur taip tiksliai žinote datą? Gal tada atsitiko kas nors
konkretaus?“
Rūta susiraukė. „Geriau neklauskit! Bandžiau įsiūlyti mūsų paslaugas vienam ortodontui.
Neminėsiu jo pavardės, bet jeigu jūsų vaikas nešioja plokštelę, greičiausiai ir taip jį pažįstat. Nėriausi
iš kailio. Išaiškinau jam, kiek laiko, pastangų ir pinigų jis sutaupytų, jeigu mano firma perimtų visus
juodus jo kontoros darbus. Ortodontą mano pasiūlymas sudomino, ir jis davė žodinį sutikimą. Tačiau
kai nusiunčiau jam sutartį, iš pradžių delsė pasirašyti, o po to visai atsisakė. Mes jau beveik buvome
sukirtę rankomis!“
„O paskui?..“ – kamantinėjau toliau.
„Tai ėmė kartotis, – tęsė Rūta. Akimirką ji užsidengė akis. – Mane prakeikė! Negaliu rasti kito
paaiškinimo.“
„Galite“, – paprieštaravau. Paaiškinau, kad susierzinusi dėl ortodonto ir pajutusi apmaudą ji įtikino
savo pasąmonę, kad ateity ir kiti klientai gali atsisakyti jos įmonės paslaugų. Dėl šio įsitikinimo ėmė
griūti planai, sukilo priešiškumas ir atsirado kliūčių. Moteris vis labiau baiminosi, kad paskutinę
minutę sutartis atšauks dar daugiau klientų. Kai jos lūkesčiai paveikė pasąmonę, pastaroji taip pradėjo
tvarkyti reikalus, kaip Rūta labiausiai ir bijojo. Kiekviena nauja nesėkmė tik dar labiau sustiprindavo
įsitikinimą, kad ją kažkas pasmerkė žlugti. Susidarė užburtas ratas.
Tęsėme pokalbį, ir Rūta pradėjo suprasti, kad nesėkmių priežastys glūdėjo jos pačios galvoje.
Paaiškėjo, kad norėdama visa tai pakeisti ji turės pakeisti savo požiūrį. Moteris pradėjo medituoti
šitaip:

Suprantu, kad aš ir begalinis mano pasąmonės intelektas, kuriam neegzistuoja kliūtys,
sunkumai ar trukdymai, – tai vienas ir tas pat. Gyvenu su džiaugsmu ir tikiuosi
geriausio. Vidinė išmintis atsilieps į mano mintis. Žinau, kad visagalės pasąmonės
niekas negali sustabdyti. Begalinis intelektas visada sėkmingai pabaigia visus darbus.
Kuriamoji išmintis veikia per mane ir įgyvendina visus mano planus bei tikslus.
Laimingai užbaigiu viską, ką tik pradedu. Mano gyvenimo tikslas – kokybiškas
aptarnavimas, todėl visiems, į kuriuos kreipiuosi, labai pasisekė dėl to, ką galiu jiems
pasiūlyti. Dievui padedant mano verslas suklestės.

Rūta kartojo šią maldą kiekvieną rytą, o po to eidavo lankyti savo klientų. Ji meldėsi ir vakarais,
prieš miegą. Per trumpą laiką jai pavyko įdiegti pasąmonėje naują įprotį. Netrukus verslininkė vėl
sėkmingai įkalbinėjo būsimus klientus pasirašinėti sutartis su savo įmone. Visos mintys apie tai, kad ji
yra prakeikimo auka, buvo pamirštos.

Ar labai norite to, ko norite?

Pasakojama, kad vienas jaunuolis kartą paklausė Sokrato, kaip jam įgyti išminties.
„Eime su manim“, – pakvietė Sokratas. Jis nusivedė vaikiną prie upės ir panardino jo galvą į
vandenį. Laikė tol, kol berniokas pradėjo spurdėti, pritrūkęs oro. Tik tada jį paleido. Kai jaunuolis
pagaliau atgavo kvapą, Sokratas paklausė: „Ko labiausiai norėjai, kai tavo galva buvo po vandeniu?“
„Norėjau oro“, – atsakė vaikinas.
Sokratas lėtai linktelėjo. „Kai norėsi išminties taip, kaip norėjai oro būdamas po vandeniu, – tarė
jis, – įgysi ją.“
Tokiu pačiu būdu, kai:

• labai nuoširdžiai norite įveikti konkrečią kliūtį gyvenime;
• tvirtai apsisprendžiate, kad išeitis yra;
• įsitikinate, kad yra kryptis, kuria norite pasukti,

pergalė ir triumfas – jūsų rankose.
Jeigu iš tikrųjų trokštate dvasios ramybės ir vidinės rimties, įgysite ją. Na ir kas, kad su jumis
neteisingai pasielgė, kad bosas buvo neobjektyvus, kad kas nors parodė tikrąjį savo veidą. Jums nėra
jokio skirtumo, jeigu jau susipažinote su savo protinėmis ir dvasinėmis galimybėmis. Jeigu žinote,
ko norite, tikrai neleisite pagiežingiems, piktiems, priešiškiems ir piktavaliams vagims (mintims)
atimti iš jūsų ramybę, harmoniją, sveikatą ir laimę.
Kai įgusite akimirksniu identifikuoti mintis su savo gyvenimo tikslu, žmonės, aplinkybės,
naujienos ir įvykiai daugiau jūsų neliūdins. Jūsų tikslas yra ramybė, sveikata, įkvėpimas, harmonija
ir gausa. Dabar pajauskite, kaip jus užlieja ramybės banga. Žmogaus mintys – tai neapčiuopiama ir
nematoma galia. Leiskite jai laiminti jus, įkvėpti ir dovanoti jums ramybę.

Jeigu labiau už viską norite išsilaisvinti nuo kokio nors žalingo įpročio, penkiasdešimt
vienu procentu jau esate sveikesni. Labai nustebsite sužinoję, kad tada, kai noras
atsisveikinti su pomėgiu yra didesnis už norą toliau sau pataikauti, nuo visiškos
laisvės jus skiria tiktai vienas žingsnis.

Jeigu norite, kad jus perkeltų į aukštesnes pareigas, įsivaizduokite, kaip jūsų
darbdavys, viršininkas ar mylimas žmogus sveikina jus su paaukštinimu. Sukurkite
gyvą ir tikrovišką paveikslą. Girdėkite balsus, stebėkite gestus, realiai viską
pajauskite. Dažnai apie tai galvokite ir netrukus džiaugsitės maldos rezultatais.

Kodėl jis negalėjo pasveikti

Alanas S. buvo vadovėlių platinimu užsiimančios firmos specialusis atstovas. Jis turėjo šeimą,
keturis vaikus, bet per komandiruotes slapta susitikinėdavo su kita moterimi.
Kai Alanas apsilankė pas mane, jis buvo nervingas ir irzlus. Be tablečių negalėdavo užmigti.
Alanas turėjo aukštą kraujo spaudimą ir jautė įvairiausius vidinius skausmus, kurių gydytojas
negalėjo diagnozuoti ir palengvinti. Vyriškis dar labiau pablogino savo reikalus, nes pradėjo dažnai
gerti.
Be didesnio vargo išsiaiškinome, kad negalavimus sukėlė nesąmoningas kaltės jausmas. Vaikystėje
įskiepyti religiniai įsitikinimai buvo giliai įsišakniję jo pasąmonėje. Jie akcentavo, kad santuokos
įžadai yra šventi, bet Alanas piktybiškai ir nuolat juos laužė. Be saiko gerdamas veltui stengėsi
užgydyti sąžinės išgraužtas žaizdas. Tarsi sunkus ligonis, kuris leidžiasi morfiną ar kodeiną, kad
numalšintų nepakeliamus skausmus, jis alkoholiu malšino dvasios skausmus ir žaizdas. Kaip sako
senas priežodis, pylė žibalo į ugnį.

Paaiškinimas – geriausi vaistai

Alanas išklausė mano paaiškinimų apie tai, kaip veikė jo protas. Jis pripažino savo problemą,
visapusiškai ją apsvarstė ir nusprendė nutraukti neteisėtus santykius. Taip pat suprato, kad gerdamas
nesąmoningai bandė pabėgti nuo savęs. Vidinė priežastis, įsitvirtinusi jo pasąmonėje, turėjo būti
išrauta su šaknimis. Kitaip jis negalėjo pasveikti.
Vyras tris kartus per dieną kreipdavosi į savo pasąmonę šia malda:

Esu kupinas dvasinės ramybės, šaltakraujiškumo, pusiausvyros ir rimties. Begalybė
išsidriekia ir su šypsena ilsisi mano kūne. Manęs negąsdina niekas, kas buvo
praeityje, yra dabartyje ir bus ateityje. Išmintingoji pasąmonė veda, saugo ir rodo
man kelią.
Nuo šiol visas problemas sprendžiu tikėdamas, šaltakraujiškai, ramiai ir
 pasitikėdamas savimi. Aš visiškai išsilaisvinau iš įpročio. Mano protas kupinas
vidinės ramybės, laisvės ir džiaugsmo. Atleidžiu sau; taigi man atleista. Ramybė,
sveika nuovoka ir pasitikėjimas karaliauja mano sieloje.

Kartodamas šią maldą, Alanas visiškai aiškiai suprato, ką daro ir kodėl daro. Kontroliavo savo
veiksmus, todėl įgijo reikiamą tikėjimą ir pasitikėjimą. Paaiškinau jam, kad garsiai, lėtai, su meile ir
svariai kartojami teiginiai ilgainiui nugrims į pasąmonę. Jie sudygs tarsi sėklos, kurios duoda savo
rūšies derlių. Vyro klausa fiksavo garsus, o gydomieji žodžių virpesiai smelkėsi į jo pasąmonę ir
dildė visus negatyvius mąstymo šablonus, kurie nuodijo jam gyvenimą. Šviesa išsklaido tamsą. Geros
mintys sunaikina blogas mintis. Per mėnesį Alanas tapo visiškai kitu žmogumi.

Jeigu atsisakote pripažinti žalingą įprotį

Jeigu esate alkoholikas arba narkomanas, pripažinkite tai. Neišsisukinėkite. Dauguma žmonių taip
ir neišbrenda iš alkoholio liūno tik todėl, kad nepripažįsta savo problemos.
Jūsų liga susijusi su dvasinės pusiausvyros neturėjimu, vidine baime. Bijote gyvenimo ir bandote
pabėgti nuo atsakomybės apsikabinę butelį. Kaip alkoholikas, jūs neturite laisvos valios. Jums gal ir
atrodo, kad turite. Gal net giriatės stipria valia. Tačiau jeigu esate užkietėjęs girtuoklis ir imate drąsiai
tvirtinti, kad daugiau nė į burną neimsit, žinokit, kad jums neužteks jėgų įgyvendinti savo pareiškimą.
Todėl, kad net nenutuokiate, kur rasti jėgų.
Gyvenate savo rankomis suręstame psichologiniame kalėjime. Jus riboja asmeniniai įsitikinimai,
pažiūros, auklėjimas ir aplinkos daroma įtaka. Kaip ir dauguma žmonių, esate įpročio vergas. Jūs
priversti elgtis taip, kaip elgiatės.

Įtvirtinkite laisvės idėją

Galite įtvirtinti laisvės ir dvasinės ramybės idėją savo galvose taip, kad ji pasiektų pasąmonės
gelmes. Pasąmonė, būdama visagalė, išlaisvins jus iš alkoholio vergijos. Tada būsite pasirengę
suprasti, kaip veikia žmogaus protas. Atrasite savyje nesenkančius išteklius, kurie parems jūsų
teiginius ir įtikins, kad tai tiesa.

Penkiasdešimt vienu procentu sveikesni

Jeigu labiau už viską norite išsilaisvinti iš kokio nors žalingo įpročio, penkiasdešimt vienu
procentu jau esate sveikesni. Nustebsite sužinoję, kad tada, kai noras atsisveikinti su pomėgiu yra
didesnis už norą toliau sau pataikauti, nuo visiškos laisvės jus skiria tiktai vienas žingsnis.
Kiekvieną mintį, kurią įsikalate į galvą, protas padidina. Užimkite savo protą laisvės (tai yra
išsilaisvinimo iš įpročio) ir dvasinės ramybės idėjomis. Neleiskite jam nukrypti nuo naujojo objekto.
Taip sužadinsite jausmus ir pamažu visa esybe persiimsite laisvės ir ramybės idėja. Kiekvieną mintį,
kurią sustiprinsite emocijomis, pasąmonė perims ir įgyvendins.

Substitucijos dėsnis
Įsivaizduokite, kad iš jūsų kančių gali išeiti kas nors gero, kad kentėjote ne veltui. Vis dėlto būtų
kvaila kentėti toliau.
Jeigu ir toliau kilnosite taurelę, jūsų psichinė ir fizinė būklė blogės, kol visai pašlis. Įsisąmoninkite,
kad visagalė pasąmonė jus palaiko. Net jeigu jus apėmusi melancholija, pradėkite svajoti apie
išsilaisvinimo džiaugsmą, kuris laukia jūsų ateityje.
Tai substitucijos dėsnis. Vaizduotė įpratino jus gerti. Tegul dabar pripratina prie laisvės ir dvasios
ramybės. Truputėlį teks pakentėti, bet ne bergždžiai. Pakelsite, kaip kad motina pakelia gimdymo
kančias, ir jums gims proto kūdikis. Jūsų pasąmonė duos pradžią blaivybei.

Alkoholizmo priežastis
Tikroji alkoholizmo priežastis yra negatyvus ir destruktyvus mąstymas: nes kaip žmonės galvoja,
tokie jie ir yra. Nevisavertiškumo kompleksas, būdo silpnumas, nusivylimo ir pralaimėjimo jausmas
– tokia yra alkoholiko savijauta.
O kur dar stiprus vidinis priešiškumas! Jis randa begales pasiaiškinimų, kuriais pateisina savo
pomėgį svaigalams. Tačiau iš tikrųjų vienintelė priežastis yra žmogaus požiūris į gyvenimą.

Trys stebuklingi žingsniai

Pirmas žingsnis: nusiraminkite, apie nieką negalvokite. Pasinerkite į mieguistą, snaudulingą būseną.
Kai atsipalaiduosite, nusiraminsite ir imliai nusiteiksite, būsite pasirengę antram žingsniui.
Antras žingsnis: pasirinkite trumpą frazę, kuri lengvai įstrigtų į atmintį, ir ilgai kartokite ją kaip
lopšinę. Sakykite: „Blaivumas ir dvasios ramybė dabar priklauso man. Dėkoju.“ Kad mintys
nenuklystų į šalį, kartokite frazę garsiai arba krutinkite lūpas ir liežuvį, tardami ją mintyse. Taip
darant žodžiai lengviau įsiskverbs į pasąmonę. Kalbėkite penkias minutes arba ilgiau. Pajausite
didžiulį palengvėjimą.
Trečias žingsnis: atsigulę miegoti darykite tai, ką buvo įpratęs daryti Johanas Volfgangas Gėtė,
didysis vokiečių poetas. Įsivaizduokite, kad šalia jūsų yra draugas ar mylimas žmogus. Jūs
užsimerkęs, atsipalaidavęs ir ramus. Įsivaizduojamas mylimasis ar draugas jums sako: „Sveikinu!“
Matote šypseną, girdite balsą, mintyse paliečiate ranką – viskas realu ir gyva. Žodis sveikinu reiškia
visišką išsilaisvinimą. Klausykite šio žodžio tol, kol liksite patenkinti pasąmonės reakcija.

Nenuleiskite rankų
Kai baimė pasibels į jūsų proto duris, kai nerimas ir abejonės sudrums jūsų ramybę, pasitelkite
vaizduotę, laikykitės savo tikslo. Pagalvokite apie neribotą pasąmonės jėgą, kuri gali įgyvendinti jūsų
mintis ir svajones. Tada vėl atgausite pasitikėjimą, ryžtą ir drąsą. Nenuleiskite rankų, atkakliai
laikykitės toliau, iki išauš diena, ir šešėliai pasitrauks.

Verta įsiminti
• Nėra padėties be išeities. Į kiekvieną klausimą yra atsakymas. Begalinis intelektas atsilieps, jeigu
kreipsitės į jį tikėdami ir pasitikėdami.
• Įprotis – tai pasąmonės funkcija. Tai akivaizdžiausias įrodymas, kad egzistuoja nuostabi
pasąmonės galia. Pripratimas daro didžiulį poveikį ir įtaką mūsų gyvensenai. Žmogus yra
įpročio vergas.
• Įprastinio elgesio modeliai įsitvirtina pasąmonėje ir automatizuojasi tada, kai daugybę kartų
kartojama mintis ar veiksmas palieka gilius pėdsakus mūsų pasąmonėje.
• Turite teisę rinktis. Galite išsiugdyti gerą arba blogą įprotį. -Malda – tai geras įprotis.
• Kokius vaizdinius sąmoningai kursite ir remsite tikėjimu, tokius jūsų pasąmonė ir įgyvendins.
• Nėra jokių kliūčių pakeliui į sėkmę ir laimę, tiktai tos, kurias sugalvojate ar sukuriate savo
vaizduotėje.
• Jeigu mintys nuklysta į šalį, sugrąžinkite jas atgal prie pamąstymų apie gėrį arba jūsų siekius.
Įpraskite apie tai galvoti. Tai vadinamoji proto disciplina.
• Jūsų sąmonė yra fotoaparatas arba filmavimo kamera, o pasąmonė – jautri juosta, kurioje
 fiksuojami ar įrašomi vaizdai.
• Vienintelis prakeiksmas, kuris persekioja žmogų, yra baimė, kaustanti jo protą. Įveikite
prakeiksmą žinojimu, kad Dievo padedami laimingai užbaigsite viską, ką pradedate. Sukurkite
laimingą pabaigą ir sutvirtinkite tikėjimu.
• Naują įprotį išsiugdysite tik tvirtai įsitikinę, kad to norite. Kai noras atsisveikinti su žalingu
pomėgiu bus didesnis už norą toliau sau pataikauti, penkiasdešimt vienu procentu būsite
sveikesni.
• Kitų teiginiai gali jums pakenkti tik tuo atveju, jeigu su jais sutiksite arba paremsite savo
mąstymu. Susitapatinkite su savo tikslu, siekite ramybės, harmonijos ir džiaugsmo. Esate
vienintelis mąstytojas savo visatoje.
• Besaikis girtavimas – tai nesąmoningas bandymas pabėgti nuo savęs. Alkoholizmo priežastis
yra negatyvus ir destruktyvus mąstymas. Geriausi vaistai – mintys apie laisvę, blaivumą ir
tobulėjimą. Pajauskite laimėjimo virpulį.
• Daugelis žmonių niekada neišbrenda iš alkoholio liūno tik todėl, kad nepripažįsta savo
problemos.
• Tas pats pasąmonės dėsnis, kuris suriša jums rankas ir suvaržo veiksmų laisvę, gali jus
išlaisvinti ir atnešti laimę. Viskas priklauso nuo to, kaip juo naudositės.
• Vaizduotė įpratino jus gerti; tegul dabar įpratina prie laisvės. -Svajokite apie laisvę.
• Tikroji alkoholizmo priežastis – negatyvios ir destruktyvios -mintys. Ką žmogus galvoja
(pasąmonė), toks jis ir yra.
• Kai baimė pasibels į jūsų proto duris, tegul jas atidaro tikėjimas Dievu ir gėriu.

Jeigu iš visos širdies trokštate įveikti kokią nors gyventi jums trukdančią kliūtį, jeigu priimate aiškų
sprendimą, kad išeitis yra, jeigu užtikrintai nusprendžiate, kad nuo šiol eisite tik šiuo keliu, tada
pergalė ir džiaugsmas garantuoti.


 19 Kaip per pasąmonę įveikti baimę
Sakoma, kad didžiausias žmogaus priešas – tai baimė. Baimės palydovai yra nesėkmės, ligos ir blogi
tarpusavio santykiai. Milijonai žmonių bijo praeities, ateities, senatvės, psichinių ligų ir mirties.
Tačiau juk baimę jūs sugalvojate. Tai reiškia, kad bijote savo minčių.


VIENAS MANO ST UDENTAS buvo pakviestas sakyti kalbą kasmetiniame profesinės sąjungos
bankete. Jis man papasakojo, jog jį apėmė panika nuo minties, kad teks kalbėti tūkstantinei auditorijai,
kurioje bus nemažai įtakingų tos pačios srities specialistų.
Vyriškis nugalėjo savo baimę šitaip: kelis vakarus maždaug penkioms minutėms patogiai
įsitaisydavo fotelyje. Iš lėto, ramiai ir pozityviai kalbėdavo sau:

Aš įveiksiu baimę. Dabar ją nugaliu. Kalbėdamas jaučiuosi ramus, aš pasitikiu savimi.
Esu atsipalaidavęs ir nesijaudinu.

Taip darydamas jis privertė veikti proto dėsnį. Kai atėjo laikas, vyriškis be jokios baimės pasakė
labai gerą kalbą.
Pasąmonė paklūsta įtaigai. Įtaiga ją kontroliuoja. Kai nusiraminate ir atsipalaiduojate, sąmoningos
mintys nusėda į pasąmonę. Šis procesas vyksta panašiai kaip osmoso, kai susimaišo pusiau laidžia
membrana atskirti skysčiai. Kai geros sėklos ar mintys nugrimzta į pasąmonės zoną, jos sudygsta
pagal savo rūšį, ir žmogus atgauna pasitikėjimą ir ramybę.

Didžiausias mūsų priešas

Sakoma, kad didžiausias žmogaus priešas – tai baimė. Baimės palydovai yra nesėkmė, liga ir blogi
tarpusavio santykiai. Milijonai žmonių bijo praeities, ateities, senatvės, psichinių ligų ir mirties.
Tačiau juk baimę jūs sugalvojate. Tai reiškia, kad bijote savo minčių.
Mažą vaiką gali paralyžiuoti iš siaubo, jeigu žaidimų bendražygis pasakys, kad po lova slepiasi
baubas, kuris naktį jį pagriebs. Tačiau kai tėvai uždega šviesą ir parodo, kad po lova nėra jokio
baubo, baimė išgaruoja. Vaikas visa esybe pasidavė baimei, tarsi baubas tikrai ten lindėtų. Bet buvo
įveikta klaidinga mintis, nes baimės objektas neegzistavo. Panašiai dauguma jūsų baimių taip pat
neegzistuoja tikrovėje. Tai tiktai grėsmingas šešėlių žaismas, o šešėliai nerealūs.

Darykite tai, ko bijote

Ralfas Voldas Emersonas, didis devyniolikto amžiaus filosofas ir poetas, yra pasakęs: „Darykite
tuos dalykus, kurių bijote, ir baimei tikrai ateis galas.“
Buvo tokie laikai, kai mane taip pat pagaudavo neišpasakyta baimė nuo minties, kad reikės stoti
prieš auditoriją ir kalbėti. Jeigu (koks siaubas!) būčiau davęs valią savo išgąsčiui, esu įsitikinęs, kad
dabar neskaitytumėte šios knygos. Niekada nebūčiau galėjęs pasidalyti su kitais žmonėmis savo
žiniomis apie pasąmonės veiklą.
Aš įveikiau baimę paklausęs Emersono patarimo. Tramdydamas drebulį išeidavau prieš klausytojus
ir kalbėdavau. Pamažu baimė atslūgo, kol galų gale pasijutau taip gerai, kad galėjau mėgautis tuo, ką
darau. Netgi pradėjau laukti, kada vėl gausiu pakvietimą kur nors pasisakyti. Dariau tuos dalykus,
kurių bijojau, ir baimei tikrai atėjo galas.
Kai neabejodami tvirtinsite, kad nugalėsite savo baimes, ir sąmoningai priimsite galutinį
sprendimą, išlaisvinsite pasąmonės galias, kurios pasuks ta kryptimi, kuria jas nuneš jūsų mintys.

Kaip įveikti scenos baimę

Džudė L., žmona ir mama, gyvenanti Pensilvanijos priemiestyje, tapė floristines scenas ant
porceliano ir labai didžiavosi savo sugebėjimais. Daugelis jos draugų šiais dirbiniais buvo papuošę
savo namus. Kai dukters mokytoja pakvietė ją ateiti į mokyklą ir papasakoti apie savo hobį, moteris
atsisakė, nes labai bijojo stoti prieš publiką – netgi prieš aštuonmečius vaikus. Mano knygose ji
perskaitė keletą patarimų, kaip nugalėti baimę, ir pasiryžo juos išmėginti.
Kiekvieną rytą vos prabudusi ir kiekvieną vakarą prieš užmigdama Džudė atsipalaiduodavo ir
kartodavo šią meditaciją:

Esu talentinga menininkė ir galiu pasakoti apie savo įgūdžius, tegul ir kiti pasigroži
ar netgi išmoksta šio meno. Aš nebijau apie tai pasakoti susirinkusiems klausytojams.
Savo žinias perteiksiu dukters klasės draugams, o vėliau ir kitiems žmonėms.

Po kelių mėnesių Džudė nuėjo į mokyklą, parodė vaikams keletą savo darbų ir paaiškino, kaip juos
padarė. Moteris parašė man, kad ir mokiniai, ir mokytoja buvo jai labai dėkingi, o kitų klasių
mokytojos paprašė surengti pamokėlę jų mokiniams. Nuo to laiko Džudė atsikratė baimės kalbėti
auditorijai, o vėliau įstojo į pranešėjų būrelį, kur grupelė vyrų ir moterų reguliariai susitikinėdavo ir
sakydavo kalbas, kad patobulintų viešo kalbėjimo įgūdžius ir įgytų daugiau pasitikėjimo savimi.
Pritaikykite šią strategiją savo situacijai, nuoširdžiai pasitikėdami ją įgyvendinkite, ir baimei tikrai
ateis galas.

Nesėkmės baimė
Pas mane dažnai apsilanko studentai iš gretimo universiteto. Paprastai jie skundžiasi tuo, ką
vaizdžiai galėtume pavadinti egzaminų amnezija. Visi kaip susitarę pasakoja tą patį: „Prieš egzaminą
atrodo, kad puikiai moku dalyką, po egzamino atsimenu viską, ką reikėjo atsakyti į klausimą. Tačiau
kai sėdžiu auditorijoje ir spoksau į tuščią užduočių lapą, galva pasidaro tuščia kaip puodas!“
Minėtas jausmas daug kam turėtų būti pažįstamas. Šį reiškinį galima paaiškinti vienu iš
pagrindinių pasąmonės dėsnių. Išsipildo ta mintis, kuriai skiriame daugiausia dėmesio.
Šnekučiuodamasis su studentais pastebėjau, jog labiausiai jie baiminasi dėl to, kad neišlaikys
egzamino. Todėl pasąmonė pasistengia, kad nesėkmė jų neaplenktų ir tikrovėje. Nesėkmės baimė
virsta tikra nesėkme, kurią sukelia laikina amnezija.
Medicinos fakulteto studentė Šeila A. mokėsi bene geriausiai iš viso kurso. Tačiau kai reikėdavo
laikyti egzaminus raštu ar žodžiu, jos galva ištuštėdavo išgirdus elementariausią klausimą.
Paaiškinau, kokios to priežastys. Mergina keletą dienų prieš egzaminą jaudindavosi ir spėliodavo, ar
išlaikys. Blogas mintis dar labiau pakurstydavo baimė.
Pasąmonė įgyvendina visas mintis, kurias lydi pavojinga baimės emocija. Kitaip sakant, jaunoji
studentė pati paprašė savo pasąmonės, kad pastaroji padėtų neišlaikyti egzamino, taigi ši ir padėjo.
Šeila pasidomėjo pasąmonės funkcijomis ir sužinojo, kad jos kūne yra atminties saugykla. Mergina
turėjo puikų įrašą, kur buvo užfiksuota viskas, ką ji išklausė ir perskaitė paskaitų metu. Dar Šeila
išsiaiškino, kad pasąmonė pasiduoda įtakai ir visada atsišaukia. Tvirčiausias ryšys su ja užsimezga
tada, kai žmogus atsipalaiduoja, būna ramus ir pasitiki savimi.
Studentė pradėjo kas rytą ir kas vakarą svajoti, kaip tėvai ją sveikina dėl puikių rezultatų. Rankose
laikydavo įsivaizduojamą laišką, gautą iš namų. Kai pradėjo galvoti apie gerus rezultatus, sukėlė
atsakomąją vidinę reakciją, atgarsį.
Atkakliai stimuliuojama visažinė ir visagalė pasąmonės galia perėmė kontrolę. Ji užvaldė
merginos sąmonę ir nukreipė ją teisinga linkme. Šeila galvojo apie savo tikslą, taigi ir apie
priemones tam tikslui pasiekti. Po tokių procedūrų ji be vargo išlaikė kitus egzaminus. Studentę
užvaldė subjektyvioji pasąmonės išmintis ir privertė puikiai atsiskaityti.

Vandens baimė
Kai man buvo maždaug dešimt metų, netyčia įkritau į baseiną. Dar nemokėjau plaukti. Pradėjau
mostaguoti rankomis, bet iš to nieko neišėjo. Pajutau, kad skęstu. Ir dabar atsimenu tą siaubą, kuris
paralyžiavo mane, kai panirau į tamsų vandenį. Žioptelėjau oro, bet mano burna prisipildė vandens.
Paskutinę akimirką mano nelaimę pastebėjo kitas berniukas. Jis šoko į baseiną ir ištraukė mane. Ši
patirtis nugrimzdo į mano pasąmonę. Taigi metų metus bijojau vandens.
Pagaliau vieną dieną užsiminiau apie šią nemalonią baimę savo psichologui, išmintingam senyvo
amžiaus vyriškiui.
„Nueik į baseiną, – liepė jis man. – Pažiūrėk į vandenį. Tai yra paprasčiausias cheminis junginys,
susidedantis iš dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo. Jis neturi nei valios, nei supratimo.
Tačiau tu turi abu.“
Linktelėjau, nelabai susigaudydamas, kur psichologas lenkia.
„Kai suprasi, kad vanduo iš esmės yra pasyvus, – tęsė jis, – garsiai sakyk griežtu balsu: „Aš tave
nugalėsiu. Užvaldysiu tave savo protu.“ Po to įbrisk į vandenį. Pradėk lankyti plaukimo pamokas.
Pasitelk vidines savo galias ir įveik vandenį.“
Padariau kaip lieptas. Visagalė pasąmonės jėga atsiliepė į naują požiūrį, ji įkvėpė man stiprybės,
tikėjimo ir pasitikėjimo. Ji padėjo man įveikti baimę ir užvaldyti vandenį. Nūnai aš plaukioju
kiekvieną rytą, nes tai yra ir sveika, ir malonu. Neleiskite vandeniui jūsų užvaldyti. Įsidėmėkite, tai jūs
vandens valdovas.

Valdovo technika padės nugalėti bet kokią konkrečią baimę

Pristatau metodą, kuris padės atsikratyti baimės. Iš tribūnos jau išmokiau to tūkstančius klausytojų.
Šis metodas veikia kaip burtų lazdelė. Pabandykite patys!
Tarkime, kad bijote plaukimo. Nuo šiol penkias arba dešimt minučių per dieną skirkite ramiam
pasisėdėjimui. Visiškai užsimirškite. Tada įsivaizduokite, kad plaukiate. Taip, būtent plaukiate.
Mintyse pasineriate po vandeniu. Visu kūnu jaučiate gaivinančią vandens vėsą, rankų ir kojų judesius.
Užsiėmimai vyksta tikroviškai, gyvai ir linksmai.
Tai ne tuščias fantazavimas. Patys suprantate, kad viskas, ką matote vaizduotėje, bus išryškinta
pasąmonėje. Tada būsite priversti pripažinti, kad gauta nuotrauka labai panaši į vaizdą, kurį
užfiksavote mintyse. Kai kitą kartą pabandysite plaukti, rezultatai jus nudžiugins. Tai pasąmonės
dėsnis.
Tą patį metodą galite taikyti ir kitokioms baimėms nugalėti. Jeigu bijote aukščio, įsivaizduokite,
kad vaikštinėjate kalnuose. Iš tikro įsijauskite. Mėgaukitės tyru oru, alpinėmis gėlėmis, jaudinančiu
reginiu. Neabejokite, jeigu atkakliai darysite tai mintyse, sugebėsite padaryti ir fiziškai – lengvai ir su
malonumu.

Jis įveikė lifto baimę

Džonatanui M., didelės kompanijos vadovui, liftai jau daugybę metų kėlė siaubą. Vyriškis kiekvieną
rytą į savo biurą septintame aukšte užlipdavo pėsčiomis, kad nereikėtų kilti liftu. Kai reikėdavo
susitikti su darbuotojais iš kitų įmonių, kurių biurai būdavo viršutiniuose aukštuose, jis visada
sugalvodavo kokią nors dingstį ir susitikdavo su jais savo biure arba restorane. Didžiausia kankynė
buvo komandiruotės į kitus miestus. Jis iš anksto turėdavo paskambinti ir užsisakyti kambarį
pirmuose aukštuose, kad galėtų laipioti laiptais.
Ši baimė buvo pasąmonės darbo vaisius, kaip atgarsis į kažkokį įvykį, kurį sąmoningu lygmeniu jis
seniausiai buvo pamiršęs. Tai sužinojęs Džonatanas nusprendė pasikeisti. Kiek-vieną vakarą ir keletą
kartų per dieną jis dirbo su savimi. Ramiai nusiteikęs, tvirtai įsitikinęs Džonatanas kartodavo sau:

Liftas mūsų pastate – nuostabi idėja. Ją atsiuntė visatos protas. Tai didžiulis
patogumas ir tikra palaima mūsų darbuotojams. Jis puikiai veikia. Jis dirba su Dievo
pagalba. Važinėju juo ramiai ir mielai. Dabar nuščiūvu ir priimu į mano kūną
besiveržiančius srautus: gyvenimas, meilė ir supratimas užlieja mano mintis.
Įsivaizduoju, kad dabar esu lifte, štai išlipu ir pasuku į savo biurą. Lifte pilna mūsų
darbuotojų. Šnekučiuojuosi su jais, jie yra draugiški, linksmi ir laisvi. Mane užvaldo
nuostabus laisvės, tikėjimo ir pasitikėjimo pojūtis. Dėkoju.

Džonatanas meldėsi dešimt dienų. Vienuoliktą dieną jis įžengė į liftą su kitais įmonės nariais ir
pasijautė visiškai laisvas.

Pasąmonė paklūsta įtaigai. Įtaiga ją kontroliuoja. Kai nusiraminate ir
atsipalaiduojate, sąmoningos mintys nusėda į pasąmonę. Šis procesas vyksta panašiai
kaip osmoso, kai susimaišo pusiau laidžia membrana atskirti skysčiai. Kai geros
sėklos ar mintys nugrimzta į pasąmonės zoną, jos sudygsta pagal savo rūšį, ir žmogus
atgauna savitvardą, pasitikėjimą ir ramybę.

Jeigu jus apima paniška baimė, sutelkite visą dėmesį į staiga kilusį troškimą.
Pasiduokite savo norui, įnikite galvoti tik apie jį. Įsidėmėkite, kad tai, kas subjektyvu,
visada nugali tai, kas objektyvu. Toks požiūris grąžins jums pasitikėjimą ir pakels ūpą.
Begalinė pasąmonės galia viską daro jūsų labui. Jai negresia nesėkmės. Taigi
nusiraminkite ir pasitikėkite.

Kai baimė pasibels į jūsų proto duris, kai nerimas, susirūpinimas ir abejonės sudrums
jūsų ramybę, pasitelkite vaizduotę, laikykitės savo tikslo. Pagalvokite apie neribotą
pasąmonės jėgą, kuri gali įgyvendinti jūsų mintis ir svajones. Tada vėl atgausite
pasitikėjimą, ryžtą ir drąsą. Nenuleiskite rankų, atkakliai laikykitės toliau, iki išauš
diena, ir šešėliai pasitrauks.

Normali baimė
Naujagimis iš esmės jaučia tik dvi baimes: baimę nukristi ir netikėto triukšmo baimę. Šis išgąstis
visiškai normalus. Jis veikia kaip savisaugos priemonė, tam tikra signalizacijos sistema, kurią jums
įskiepijo gamta.
Normali baimė yra naudinga. Išgirdęs, kad keliu atrieda automobilis, žmogus pasitraukia į šalį ir
išlieka gyvas. Akimirksnio išgąstis, kad bus suvažinėtas, nugalimas veiksmu.
Visos kitos baimės yra nenormalios. Jas sukėlė kokie nors įvykiai arba įdiegė tėvai, giminaičiai,
mokytojai ir kiti žmonės, darę jums įtaką vaikystėje.

Nenormali baimė
Nenormali baimė užvaldo žmogų tada, kai šis per daug įaudrina savo vaizduotę. Pažinojau moterį,
kuri buvo pakviesta apkeliauti pasaulį lėktuvu. Ji pradėjo karpyti iš laikraščių visus pranešimus apie
lėktuvų -sudužimus. Netgi užsisakė vaizdajuostę „Tragiškiausios lėktuvų katastrofos pasaulyje“.
Moteris įsivaizdavo, kaip jų lėktuvas sminga į vandenyną ir nuskęsta. Ją apėmė nenormali baimė.
Jeigu būtų nesiliovusi, labai didelė tikimybė, kad būtų prišaukusi nelaimę, kurios taip bijojo.
Klestinčio, turtingo verslininko iš Niujorko istorija – dar vienas pavyzdys, kaip žmogus gali
nukentėti nuo nepagrįstos baimės. Slapčia mintyse jis sukūrė labai gyvą paveikslą, kaip jo įmonė
bankrutuoja, o jis viską praranda. Kuo dažniau žiūrėjo susikurtą filmą apie gresiančią nesėkmę, tuo
giliau klimpo į sunkią depresiją. Niekaip negalėjo užmiršti liguistos fantazijos. Vis kartojo savo
žmonai: „Tai negali amžinai tęstis“, „Sėkmė gali nuo manęs nusigręžti bet kurią akimirką“, „Tai
beprasmiška, mes bankrutuosime.“
Verslininko žmona vėliau man papasakojo, kad galų gale jis tikrai bankrutavo. Visi išsigalvoti
būgštavimai išsipildė. Dalykai, kurių vyras bijojo, neegzistavo, bet jis privertė juos atsirasti nuolat
bijodamas, tikėdamasis ir laukdamas finansinio kracho. Kaip sakė Jobas: „Mane ištiko tai, ko
labiausiai bijojau.“
Pasaulis pilnas žmonių, kurie nuogąstauja, kad kas nors baisaus gali nutikti jų vaikams, kad juos
gali užgriūti kokia nors siaubinga nelaimė. Jeigu perskaito apie epidemiją arba kokią nors retą ligą,
gyvena nuolatinėje baimėje, kad ja užsikrės. Kitiems atrodo, kad jau serga. Tai nenormali baimė.

Duokite atkirtį nepagrįstai baimei

Jeigu jaučiate, kad pasidavėte nepagrįstai baimei, turite save įveikti ir imti galvoti apie visiškai
priešingus dalykus. Jeigu neišsivaduosite iš baimės gniaužtų, patirsite sąstingį, be to, išseksite
psichiškai ir fiziškai. Kai sukyla baimė, pagal vieną iš pagrindinių pasąmonės dėsnių kartu su ja kyla
koks nors staigus troškimas, kuris yra absoliučiai priešingas tam dalykui, kurio bijote.
Sutelkite visą dėmesį į staiga kilusį troškimą. Pasiduokite savo norui, pasinerkite į jį visa esybe.
Įsidėmėkite, kad tai, kas subjektyvu, visada nugali tai, kas objektyvu. Toks požiūris sustiprins jūsų
pasitikėjimą ir pakels ūpą. Begalinė pasąmonės galia viską daro jūsų labui. Jai negresia nesėkmės.
Taigi nusiraminkite ir pasitikėkite.

Išbandykite savo baimę

Didžiulės tarptautinės bendrovės pardavimų vadovas patikėjo paslaptį, kad iš pradžių, dar tik
pradėjęs dirbti pardavėju, turėdavo penkis šešis kartus apeiti kvartalą, kol prisiversdavo užeiti pas
pirkėją.
Jo viršininkė buvo labai patyrusi ir kartu labai įžvalgi moteris. Vieną dieną ji kreipėsi į savo
pavaldinį: „Nebijok baidyklės, kuri slepiasi už durų. Ten nėra jokių baidyklių. Tu esi klaidingo
mąstymo auka.“
Viršininkė jam papasakojo, kad kiekvieną sykį pajutusi, jog pradeda imti baimė, iš karto jai
pasipriešina. Įžūliai įsispokso tiesiai į akis. Po tokio atkirčio baimė visada išgaruoja ir netenka jokios
galios.

Gelbėkitės iš baimės džiunglių

Buvęs JAV kariuomenės kapelionas Džonas N. man papasakojo, kad Antrojo pasaulinio karo metu
lėktuvą, kuriuo jis skrido, kliudė ir apgadino zenitinė bomba. Jam teko šokti su parašiutu virš
džiunglių dengiamų Naujosios Gvinėjos kalnų. Vyriškis, aišku, bijojo, bet žinojo, kad yra dvi baimės
rūšys: normali ir nenormali. Nenormalioji, ta, kuri buvo bebaigianti jį užvaldyti, mažai kuo skyrėsi
nuo panikos.
Kapelionas nusprendė nedelsdamas imtis kokių nors priemonių ir sutramdyti kilusį siaubą. Pradėjo
garsiai save raminti: „Džonai, tu negali pasiduoti išgąsčiui. Tu bijai, nes nori būti saugus ir laimingai
išsigelbėti.“
Parašiutininkas stovėjo mažoje proskynoje, bandydamas atgauti kvapą. Jis atstūmė pirmuosius
panikos simptomus. Kai tik šiek tiek nurimo, ėmė toliau save drąsinti: „Begalinis intelektas, kuris
nurodo kryptį visoms planetoms, dabar rodo man kelią ir saugiai išveda iš šitų džiunglių.“ Balsu bėrė
žodžius maždaug dešimt minučių.
„Staiga, – tarė Džonas, – pajutau, kaip viduje kažkas pabudo. Tai buvo pasitikėjimo savimi ir Dievu
jausmas. Kojos pačios nunešė mane į vieną proskynos pusę. Tenai aptikau vos įžiūrimą takelį, kuriuo
ir nuėjau. Po dviejų dienų stebuklingai priėjau mažą kaimelį, kurio gyventojai draugiškai mane
priėmė. Jie pamaitino mane, paskui išvedė iš džiunglių. Iš ten buvau paimtas gelbėjimo lėktuvo.“
Džoną išgelbėjo tai, kad jis iš naujo įvertino situaciją. Pasitikėjimas savo jėgomis ir subjektyviąja
išmintim padėjo rasti išeitį.
Kapelionas pridūrė: „Jeigu būčiau pradėjęs verkti dėl savo likimo ir davęs valią išgąsčiui, baimės
monstras būtų mane nugalėjęs. Greičiausiai būčiau miręs iš baimės ir bado.“

Jis pats save atleido

Rafaelis S. buvo stambaus fondo vadovas. Jis man prisipažino jau trejus metus drebėjęs, kad bus
atleistas iš pareigų. Dieną naktį galvodavo apie gresiančią nesėkmę. Jis vis laukė, kada taps savo
pavaldinių pavaldiniu. Rafaelio baubai gyveno ne tikrovėje, o jo galvoje kaip liguista, įkyri mintis.
Laki vaizduotė tol kūrė vaizdus apie darbo netektį, kol vadovo nervai visiškai pašlijo ir jis negalėjo
normaliai dirbti. Galų gale jam buvo liepta atsistatydinti.
Tiesą sakant, Rafaelis pats save atleido. Negatyvūs vaizdiniai ir baimės priepuoliai, kuriais jis
nuolat teršė savo pasąmonę, paskatino pastarąją atsiliepti ir atitinkamai sureaguoti. Ji padėjo jam
daryti klaidas ir priiminėti kvailus sprendimus. Taip žingsnis po žingsnio žmogus ir priėjo liepto
galą. Jis ir šiandien būtų dirbęs, jeigu būtų tuojau pat nukreipęs savo mintis priešinga linkme.

Prieš jį surengė sąmokslą

Kai skaičiau paskaitas pasaulinėje turnė, vienoje aplankytoje šalyje dalyvavau dviejų valandų
pokalbyje su oficialiu valdžios pareigūnu. Atkreipiau dėmesį, kad mano pašnekovas tiesiog
spinduliavo nepaprasta vidine ramybe ir gerumu. Jis prasitarė, kad spauda, kuri palaiko opozicinę
partiją, nuolat drabsto jį purvais, bet jis niekada neima to į galvą. Vyras buvo įpratęs rytais penkiolikai
minučių nuo visko atsiriboti: sėdėdavo nejudėdamas ir įsivaizduodavo, kad jo sieloje tyvuliuoja
visiškai nuščiuvęs gilus ramybės vandenynas. Po tokios meditacijos jį užplūsdavo milžiniškos jėgos,
taigi jokie sunkumai ar baimės jo negąsdino.
Prieš porą mėnesių vidury nakties vyriškį pažadino kolegos skambutis. Į paniką puolęs
bendradarbis perspėjo, kad grupelė žmonių rengia prieš jį sąmokslą. Jie ruošėsi jėga nuversti jo
vyriausybę. Sąmokslininkams turėjo talkinti šalies ginkluotųjų pajėgų disidentiniai daliniai.
Atsakydamas pareigūnas tarė savo kolegai: „Dabar aš noriu visiškai ramiai išsimiegoti. Mes
aptarsime tai rytoj, dešimtą valandą ryto.“
Jis man paaiškino: „Aš žinau, kad jokia negatyvi mintis negali virsti realybe, jeigu neduosiu valios
emocijoms ir atmesiu ją mintyse. Aš neįsileidau baimės. Taigi man negalėjo nutikti joks blogis, nes
aš to neleidau.“
Pastebėjote, koks jis buvo ramus, šaltakraujis ir gerai nusiteikęs? Niekas jo nenuvertė, jis nesirovė
plaukų ir negrąžė rankų. Jo sieloje tyvuliavo nuščiuvęs vanduo, vidinė ramybė ir nesudrumsčiama
rimtis.

Išsivaduokite iš visų savo baimių

Biblijoje yra tobula formulė, kaip atsikratyti baimės:

Ieškojau Visagalio, Jis išklausė mane ir išgelbėjo iš visų mano baimių.
PS 34, 4

Visagalis – tai senas žodis, kalbantis apie galią – jūsų pasąmonės galią. Pažinkite pasąmonės
stebuklus. Išsiaiškinkite, kaip ji veikia ir funkcionuoja. Įvaldykite metodus, aprašytus šiame skyriuje.
Išbandykite juos praktiškai. Dabar, šiandien! Pasąmonė atsilieps, ir jūs išsivaduosite iš visų baimių.

Verta įsiminti
• Darykite tuos dalykus, kurių bijote, ir baimei tikrai ateis galas. Jeigu visiškai pasitikėdami ir
tikėdami pasakysite sau: „Aš nugalėsiu baimę“, jūs nugalėsite.
• Baimė – tai bloga mintis, užsimezgusi galvoje. Pakeiskite ją konstruktyvia mintimi. Baimė
pražudė milijonus. Pasitikėjimas yra stipresnis už baimę. Nėra galingesnės jėgos už Dievo ir
gėrio tikėjimą.
• Baimė – didžiausias žmogaus priešas. Baimės palydovai yra nesėkmė, liga ir blogi tarpusavio
santykiai. Meilė išvaro baimę. Meilė – tai emocinis gerų gyvenimo dalykų priedas. Įsimylėkite
sąžiningumą, dorumą, teisybę, draugiškumą ir sėkmę. Gyvenkite džiaugdamiesi ir tikėkitės
geriausio. Tada jus lydės tiktai gėris.
• Nugalėkite baimę mintimis apie priešingus dalykus, pavyzdžiui: „Aš puikiai dainuoju; moku
susitvardyti, esu ramus ir nesijaudinu.“ Tai jums atneš pasakiškus dividendus.
• Baimė išprovokuoja laikiną amneziją, kuri ištinka per egzaminus. Dažnai kartokite: „Turiu
puikią atmintį, visada atsimenu tai, ką reikia“, ir jums pavyks ją nugalėti. Įsivaizduokite, kaip
draugas sveikina jus po puikiai išlaikyto egzamino. Atkakliai siekite savo tikslo ir laimėsite.
• Jeigu bijote įbristi į vandenį, plaukite. Laisvai, džiaugsmingai plaukite savo vaizduotėje. Mintyse
pasinerkite po vandeniu. Plaukiokite po baseiną, pajauskite virpulį, kurį sukelia vėsus vanduo.
Sukurkite gyvą paveikslą. Kai pribręsite viduj, prisiversite nerti į vandenį ir jį užkariauti. Tai
proto dėsnis.
• Jeigu bijote uždarų patalpų, pavyzdžiui, liftų, mintyse važinėkitės liftu ir džiaukitės juo. Patys
nustebsite, kaip greitai baimė išgaruos.
• Kai gimėte, turėjote tiktai dvi baimes: baimę nukristi ir triukšmo baimę. Visas kitas užsiauginote.
Atsikratykite jų.
• Normali baimė yra naudinga. Nenormali baimė labai kenksminga ir destruktyvi. Nuolatiniai
 nuogąstavimai išugdo nepagrįstą baimę, manijas ir kompleksus. Baimės akys didelės. Jeigu
neišsivaduosite iš jos gniaužtų, jus pagaus panika arba siaubas.
• Nepagrįsta baimė jums nepavojinga, jeigu žinote, kad visagalė pasąmonė gali pakeisti
aplinkybes ir įgyvendinti karščiausius troškimus, kuriuos nešiojatės širdyje. Norėkite priešingų
dalykų, negu bijote. Nedelsdami sutelkite visą dėmesį į savo norą, pasinerkite į jį visa esybe. Tai
meilė, kuri išguis baimę.
• Jeigu baiminatės, kad nepasiseks, visą dėmesį sutelkite į sėkmę. Jeigu bijote susirgti, galvokite
apie geležinę sveikatą. Jeigu nuogąstaujate, kad ištiks nelaimingas atsitikimas, melskite, kad
Dievas jus vestų ir saugotų. Jeigu bijote mirties, galvokite apie amžinąjį gyvenimą. Dievas yra
gyvenimas, ir jūs jį dabar gyvenate.
• Substitucijos dėsnis – tai puikus atkirtis baimei. Kiekviena žmogaus baimė pati pasiūlo
sprendimą tam tikro noro forma. Jeigu sergate, norite būti sveikas. Jeigu kalite baimės kalėjime,
trokštate laisvės. Tikėkitės geriausio. Mintyse susikoncentruokite į gėrį ir nepamirškite, kad
pasąmonė visada atsiliepia. Ji niekada neapvilia.
• Dalykai, kurių bijote, neegzistuoja tikrovėje, tai tik mintys. Mintys turi kuriamosios galios. Štai
kodėl Jobas sakė: „Mane ištiko tai, ko labiausiai bijojau.“ Galvokite apie gėrį, ir jus lydės gėris.
• Ištyrinėkite savo baimes; išsiaiškinkite, kokios jų priežastys. Išmokite pasijuokti iš savo
nuogąstavimų. Juokas – geriausias vaistas. Jums gali sutrukdyti tiktai jūsų mintys, daugiau
niekas. Kitų asmenų nuomonė, teiginiai ar grasinimai neturi jokios galios. Galia slypi jumyse,
todėl tada, kai jūsų mintys sukasi vien apie gėrį, Dievo galybė būna su jumis, jūsų geromis
mintimis.
• Egzistuoja tiktai viena kuriamoji galia ir ji veikia harmonijos principu. Joje nėra vietos
vaidams. Ji trykšta iš meilės šaltinio. Štai kodėl Dievo galybė yra su jūsų geromis mintimis.

Substitucijos dėsnis – tai puikus atkirtis baimei. Kiekviena žmogaus baimė pati pasiūlo sprendimą tam
tikro noro forma. Jeigu sergate, norite būti sveiki. Jeigu kalite baimės kalėjime, trokštate laisvės.
Tikėkitės geriausio. Mintyse susikoncentruokite į gėrį ir nepamirškite, kad pasąmonė visada atsiliepia.
Ji niekada neapvilia.


 20 Kaip sieloje išlikti amžinai jaunam
Žmogaus pasąmonė niekada nepasensta. Jai neegzistuoja laiko, -amžiaus ir erdvės ribos. Tai Dievo,
kuris niekada negimė ir niekada nemirs, universalaus proto dalis.



NUO VARG IS ARBA SENAT VĖ nepaveikia dvasinių savybių ar galių. Kantrybė, gerumas,
teisingumas, nuolankumas, draugiškumas, ramybė, darna ir broliška meilė – tai bruožai ir savybės,
kurios niekada nesensta. Jeigu ir toliau puoselėsite išvardytas vertybes dabar, šiuo gyvenimo periodu,
sieloje visada išliksite jauni.
Patys savaime metai nesukelia degeneracinių sutrikimų. Kaltas ne laikas, bet laiko baimė, kuri
užkrečia mūsų mintis ir kūnus žalingu senėjimu. Tikrai nervišką laiko baimę pagrįstai galime laikyti
pirmalaikio senėjimo priežastimi.
Per daugybę savo visuomeninės veiklos metų turėjau progą išstudijuoti ne vieno garsaus vyro ir
moters biografiją. Jie tęsė produktyvią veik-lą sulaukę tokių metų, kurie toli gražu netelpa į įprastas
laiko ribas. Kai kurie iš jų išgarsėjo tik sulaukę garbaus amžiaus. Taip pat turėjau garbės susitikti ir
susipažinti su gausybe paprastų žmonių, priklausiusių tiems užsispyrusiems mirtingiesiems, kurie
savo, nors ir ne tokiu iškiliu, gyvenimu įrodė, kad senyvas amžius nesunaikina kūrybinių proto ir
kūno galių.

Jis suseno mintyse

Prieš kelerius metus Londone aplankiau savo draugą. Neseniai jam buvo sukakę aštuoniasdešimt.
Daugelis žmonių džiaugiasi sulaukę tokio amžiaus, deja, tik ne jis. Mane ištiko šokas, kai jį pamačiau.
Vyras atrodė ir jautėsi silpnas, netgi ligotas, nors ir pripažino, kad gydytojas nerado jokių konkrečių
sveikatos sutrikimų. „Tie daktarai – tikri pusgalviai, – pareiškė jis. – Aš ir pats gerai žinau, kokia
mano liga. Tai gyvenimas!“
Paklausiau, ką jis nori tuo pasakyti.
„Niekam manęs nereikia, aš niekam nerūpiu, – virkavo senukas. – Ir kam gi aš rūpėsiu? Iš manęs jau
jokios naudos. Žmogus gimsta, užauga. Žmogus pasensta ir miršta, štai ir viskas.“
Dabar mačiau, kad iš dalies jis teisingai diagnozavo savo ligą. Mano draugą susargdino ne
gyvenimas, bet požiūris į gyvenimą. Išsigalvojimai, kad nėra prasmės gyventi, kad yra niekam tikęs,
ir prišaukė ligą. Žmogus laukė tiktai senatvės, o paskui – nebūties. Tikrai jis suseno mintyse, todėl
pasąmonė padarė viską, ko jis laukė ir bijojo.

Amžius – išminties aušra

Labai gaila, bet dauguma žmonių yra nusiteikę taip pat, kaip šis vyras. Jie su siaubu laukia to, ką
vadina senatve, galu ir išnykimu. Iš tikrųjų toks požiūris reiškia, kad šie žmonės bijo gyvenimo.
Tačiau gyvenimas juk yra begalinis. Amžius – tai ne prabėgę metai, o išminties aušra.
Išmintingas žmogus žino apie didžiules dvasines galias, slypinčias pasąmonėje, ir išmano, kaip jas
valdyti, kad nugyventų visavertį ir laimingą gyvenimą. Kartą ir visiems laikams išmeskite iš galvos
mintis, kad jeigu jau perkopėte šešiasdešimt penkerių, septyniasdešimt penkerių ar aštuoniasdešimt
penkerių metų ribą, vadinasi, jūs ar kas kitas turi būti išbrauktas iš gyvenimo. Gali būti, kad kaip tik
dabar pradedate tokį nuostabų, vaisingą ir produktyvų gyvenimą, kokio dar niekada negyvenote.
Tikėkite tuo, laukite to, ir pasąmonė jūsų nenuvils.

Pasitikite permainas
Senyvas amžius nėra jokia tragedija. Tai, ką vadiname senėjimo procesu, iš tikrųjų yra permaina.
Ją reikėtų sutikti su džiaugsmu ir mielu noru. Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis yra žingsnis į
priekį kelyje, kuris neturi galo. Mes turime milžiniškų galių, kurios peržengia mūsų kūniškų
galimybių ribas. Mes turime nuostabių juslių, kurios peržengia mūsų jutimo organų galimybes.
Gyvenimas yra dvasinis ir amžinas. Mes niekada neturėtume pasenti, nes gyvenimas ar Dievas
negali pasenti. Biblijoje sakoma, kad Dievas yra gyvenimas. Gyvenimas pats atsinaujina, jis amžinas ir
nesugriaunamas. Ir jis yra visų žmonių realybė.

Gyvenimas yra
Viena moteris kartą paklausė Tomo Edisono, elektros mago: „Pone Edisonai, kas yra elektra?“
Jis atsakė: „Ponia, elektra yra. Naudokitės ja.“
Elektros vardu mes vadiname nematomą galią, kurios nesugebame iki galo suvokti. Tačiau
stengiamės kuo daugiau sužinoti apie jos veikimo principus ir naudojimą. Žmonija naudoja ją
nesuskaičiuojamais būdais.
Mokslininkai negali įžiūrėti elektros plika akimi, bet priima ją kaip mokslinį faktą, nes tai
vienintelė pagrįsta išvada, kurią įrodo kiti eksperimentai. Mes nematome gyvenimo. Vis dėlto nekyla
abejonių, kad esame gyvi. Gyvenimas yra, ir mes gimėme tam, kad atskleistume visą jo grožį ir
didybę.

Protas ir dvasia nesensta

O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą.
JN 17, 3

Kiekvienas, kuris galvoja arba tiki, kad žemiškasis gimimo, paauglystės, jaunystės, brandos ir
senatvės ciklas čia ir baigiasi, yra tikrai vertas užuojautos. Toks asmuo neturi jokio pagrindo, jokios
vilties, jokios perspektyvos. Jam gyvenimas atrodo beprasmis.
Panašūs įsitikinimai sukelia visišką nusivylimą, sąstingį, cinizmą ir beviltiškumo jausmą, o tai gali
virsti neuroze ir visokiausio pobūdžio psichikos nukrypimais. Kas, kad jau negalite žaisti teniso, nes
jis reikalauja vikrumo, o jūsų vaikai plaukia greičiau negu jūs? Kas, kad jūsų kūnas sustabarėjo, o
eisena sulėtėjo? Įsidėmėkite, gyvenimas kaskart vis keičia savo išvaizdą. Tai, ką žmonės vadina
mirtimi, yra paprasčiausia kelionė į naują miestą, į kitokį gyvenimą.
Visiems, kurie ateina į mano paskaitas, sakau, kad jie turi maloniai sutikti tai, ką vadiname senatve.
Amžius turi savo didybę, grožį ir -išmintį. Jam priklauso ramybė, meilė, džiaugsmas, grožis, laimė,
išmintis, gera valia ir supratimas – tai vertybės, kurios niekada nepasensta ir nemiršta. Ralfas Voldas
Emersonas, poetas ir filosofas, yra pasakęs: „Žmogus tol neskaičiuoja savo metų, kol jam nebelieka
skaičiuoti nieko kito.“
Charakteris, protinės savybės, tikėjimas ir įsitikinimai nesuyra.
Turite tiek metų, kiek jums atrodo
Išklausęs vieną iš paskaitų, kurias skaičiau Londone, Anglijoje, pasikalbėti prie manęs priėjo
vietinis chirurgas. „Man dabar aštuoniasdešimt ketveri metai, – tarė jis. – Aš kiekvieną rytą darau
operacijas, popietėmis lankau ligonius, o vakarais rašau straipsnius medicinos ir kitiems mokslo
žurnalams.“
Jis buvo įsitikinęs, kad yra tiek naudingas, kiek pats tuo tiki, ir turi tiek metų, kiek jam atrodo.
Medikas sutiko su manimi: „Tai tiesa, ką jūs prieš kelias minutes kalbėjote. Žmogus turi tiek
stiprybės, kiek jam atrodo, ir yra tiek naudingas, kiek pats save vertina.“
Šis chirurgas nepasidavė metų puolimui, nes žinojo, kad yra nemirtingas. Paskutinis jo komentaras
buvo toks: „Jeigu rytoj tektų atsisveikinti su šiuo pasauliu, gelbėčiau ir gydyčiau žmones kitoje
dimensijoje. Ne su chirurgo skalpeliu, užsiimčiau protine ir dvasine chirurgija.“

Jūsų metai – jūsų turtas

Jeigu pasitaiko proga, niekada jos nepraleiskite ir negalvokite: „Aš tam jau per senas.“ Su tokiu
požiūriu toli nenuvažiuosite: jus apims sąstingis ir ištiks protinė mirtis. Jeigu nurašysite save,
pasąmonė atsižvelgs į jūsų nuomonę ir imsis darbo. Vieni žmonės tampa seniais sulaukę
trisdešimties, o kiti ir aštuoniasdešimties jaučiasi jauni. Protas yra audimo meistras, architektas,
dizaineris ir skulptorius. Dramaturgas Džordžas Bernardas Šo netgi sulaukęs devyniasdešimties
tryško energija, nes niekada nenutraukė aktyvios meninės veiklos.
Teko pabendrauti su vyrais ir moterimis, kurie pasakojo, kad užtenka ištarti, jog jiems per
keturiasdešimt, ir kai kurie darbdaviai, galima sakyti, parodo duris. Tokiu elgesiu įmonių vadovai
išsiduoda, kad yra abejingi, bejausmiai, kad neturi nė kruopelytės užuojautos ir supratimo.
Kur parašyta, kad į darbą galima priimti tik iki trisdešimt penkerių? Tai lėkštas ir nepagrįstas
požiūris. Jeigu darbdavys pažiūrėtų iš kitos pusės, jis suprastų, kad žmogus parduoda ne savo amžių
ar žilus plaukus. Tikrai ne, jis nori pasidalyti savo talentais, patirtimi ir išmintimi, viskuo, ką per
nugyventus metus įsigijo gyvenimo turguje.
Jūsų amžius turėtų būti pripažįstamas kaip didžiulis privalumas kiekvienoje organizacijoje, nes jau
daugybę metų gyvenate pagal aukso taisyklės principus bei meilės ir geros valios dėsnį, taigi esate
patyrę. Žili plaukai, jeigu turite bent vieną, byloja apie gilią išmintį, įgudimą ir supratimą. Kiekviena
organizacija turėtų tik džiaugtis, kad siūlote jai savo emocinę ir dvasinę brandą.
Žmonės, perkopę šešiasdešimt penkerių metų ribą arba sulaukę kokio nors kito konkretaus
amžiaus, neturėtų būti išstumiami iš aktyvaus gyvenimo. Kas, jeigu ne jie, gali duoti geriausius
patarimus, kai reikia spręsti asmenines problemas, kurti ateities planus, priiminėti sprendimus,
susigaudyti tarp kūrybinių idėjų arba perprasti dalyko esmę. Tai toks amžius, kai žmogus dėl savo
patirties ir įžvalgos gali būti nepaprastai naudingas.

Elkitės pagal savo amžių

„Su šita veikla viskas baigta! – užtikrino mane Holivudo scenaristas. – Metų metus dirbau
aukščiausios klasės darbą. Esu geriausias savo srities specialistas visame mieste. Laimėjau daugybę
apdovanojimų įvairiausiuose pasaulio festivaliuose.“
Suglumęs paklausiau: „Tai kas atsitiko?“
Jis sumojavo rankomis. „Kai nuėjau į paskutinį pasitarimą dėl siužetų, trisdešimtmetis studijos
administratorius man pasakė, kad aš neįtiksiu šiandieninei auditorijai. Pabandžiau ginčytis, bet jis
atrėžė, kad jam nereikia jokių scenarijų, kurie nebus pritaikyti paauglių nuo dvylikos iki
aštuoniolikos metų protams ir skoniams! Aš apsisukau ir išėjau.“
 Liūdni reikalai. Kaip žmonės gali tikėtis emocinės ir dvasinės brandos, jeigu bus maitinami tokia
dieta?
Jie bus apakinti, todėl nesugebės įžvelgti to vidinio potencialo, kurį turi ir kuris yra skirtas jų
asmeniniam augimui. Jiems liepiama šlovinti jaunystę, net jeigu iš tikro jaunystė simbolizuoja
nepatyrimą, įžvalgumo stoką ir skubotus sprendimus.

Atrodau ne prasčiau už kitus

Pažįstu nemažai šešiasdešimtmečių ir dar vyresnių žmonių, kurie imasi įvairiausių žygių, kad
išliktų jauni. Jie vartoja vaistus, laikosi dietų, švaisto pinigus niekam tikusiems treniruokliams, kurių
privalumai giriami per vakarines televizijos laidas. Tie, kurių piniginės storesnės, leidžia sau važinėti
į mineralinių vandenų kurortus, nusisiurbti riebalus ir pasidaryti plastines operacijas. Jie niekada
nepavargsta tuščiai girtis: „Žiūrėk, aš atrodau ne prasčiau už kitus!“
Dietos, multivitaminai ir įvairiausių rūšių pakaitalai neišsaugos jų jaunystės. Jie turi įsisąmoninti,
kad tik nuo mąstymo įpročių priklauso, ar žmogus sensta, ar išlieka jaunas. Žmogaus pasąmonė
paklūsta jo mintims. Jeigu visą laiką galvosite apie grožį, kilnumą ir gėrį, sieloje išliksite jauni,
nesvarbu, kiek iš tikro turėsite metų.

Baimė pasenti
Jobas sakė: „Mane ištiko tai, ko labiausiai bijojau.“ Daugybė žmonių bijo senatvės. Jie nesijaučia
užtikrinti dėl ateities, nes tikisi, kad metams bėgant jų psichinė ir fizinė būklė vis labiau blogės. Ką jie
galvoja, ką nujaučia, tas ir atsitinka.
Žmogus pasensta tada, kai nustoja domėtis gyvenimu, kai atsisako svajonių, praranda smalsumą ir
nustoja veržtis užkariauti naujų pasaulių. Jeigu jūsų protas bus atviras naujoms mintims ir naujiems
interesams, jeigu nebijosite pakelti uždangos ir įsileisti dienos šviesos ir įkvėpimo, kurį atneš nauji
gyvenimo ir visatos vėjai, būsite jauni ir energingi.

Turite daug ką duoti

Kad ir kiek jums būtų metų, šešiasdešimt penkeri ar devyniasdešimt penkeri, supraskite, kad turite
daug ką duoti. Galite patarti, parodyti kelią ir padėti stabilizuotis jaunesnei kartai. Galite pasidalyti
savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi. Galite drąsiai žvelgti į priekį, nes prieš jus – begalinis
gyvenimas. Pamatysite, kad gyvenimo didybė ir stebuklai neišsemiami, jų neįmanoma iki galo
pažinti. Išnaudokite -kiekvieną -minutę, kaskart sužinokite ką nors nauja ir pamatysite – jūsų protas
niekada nepasens.

Pasitikite senatvę su džiaugsmu

Kartą, kai skaičiau paskaitas Indijoje, buvau supažindintas su vienu vyru. Jo draugai man pasakė,
kad jis yra šimto dešimties metų. Aš dar niekada nebuvau matęs tokio gražaus veido. Atrodė, kad
jame žaidė šviesa, kurią vyras spinduliavo iš vidaus. Žmogaus akys buvo reto grožio. Matėsi, kad
metams bėgant jis su džiaugsmu pasitiko senatvę, nebuvo jokių ženklų, kad jo protas būtų praradęs
ankstesnį guvumą.

Pensija – tai naujas nuotykis

Galite neabejoti, kad jūsų protas niekada neišeis į pensiją. Protą galima palyginti su parašiutu – iš
jo nėra jokios naudos tol, kol jis neišsiskleidžia.
Atsiskleiskite, būkite imlūs naujoms mintims. Teko matyti žmonių, kurie sulaukė šešiasdešimt
penkerių ar septyniasdešimties, išėjo į pensiją, tiesiog akyse sunyko ir po kelių mėnesių numirė.
Matyt, širdyje jie jautė, kad gyvenimas priartėjo prie pabaigos, o kadangi taip manė, tai taip ir įvyko.
Pensiją reikia priimti kaip naują nuotykį, naują iššūkį, naują kelią, ilgai brandintos svajonės
išsipildymą. Neapsakomai liūdna girdėti, kai kas nors sako: „Ir ką aš veiksiu išėjęs į pensiją?“ Kitaip
sakant, žmogus tvirtina: „Psichiškai ir fiziškai esu miręs. Mano galvoje neliko nė vienos minties.“
Tai klaidingas požiūris. Tikroji tiesa yra tokia, kad sulaukę devyniasdešimties galite nuveikti
daugiau, negu padarėte būdami šešiasdešimties, nes dėl naujų stebėjimų ir susidomėjimo kasdien
įgyjate vis daugiau gyvenimiškos išminties ir supratimo apie visatą.

Niekada nesakykite: „Aš jau senas.“ Geriau sakykite: „Esu kupinas dieviškosios
išminties.“ Nepasiduokite darbovietės, spaudos, statistikos peršamam įvaizdžiui, kad
seni žmonės viena koja jau stovi karste, yra sukriošę, nukaršę ir niekam nereikalingi.
Atmeskite tai kaip melą. Neleiskite, kad jus užhipnotizuotų tokia propaganda.
Skelbkite gyvenimą, o ne mirtį. Įsivaizduokite, kad esate laimingas, linksmas,
klestintis, ramus ir stiprus.

Tai, ką mes vadiname senatve, sutikite su džiaugsmu. Amžius turi savo didybę, grožį ir
išmintį. Ramybė, meilė, džiaugsmas, grožis, laimė, išmintis, geranoriškumas ir
supratingumas – tai savybės, kurios niekada nepasensta.

Pensiją priimkite kaip naują nuotykį, naują iššūkį, naują kelią, ilgai brandintos
svajonės išsipildymą.

Mokslus baigiame dėl geresnio darbo

Frankas V., vienas mano pažįstamas, buvo priverstas išeiti iš darbo. Įmonės valdžia paaiškino, kad
tokį sprendimą turėjo priimti dėl naujo reorganizacinio plano, bet mano kaimynas buvo įsitikinęs,
kad iš tikrųjų jį atleido dėl amžiaus – jam suėjo šešiasdešimt penkeri.
„Ar jautiesi geriau, kai žinai, kad esi diskriminacijos auka? – paklausiau jo. – Ar iškelsi bylą?“
Jis liūdnai nusijuokė. „Manau, galėčiau. Spėju, kad netgi laimėčiau teisme. Bet kam man švaistyti savo
laiką ir jėgas tokiems niekams? Ne aš praradau darbą, o įmonė mano paslaugas.“
Jis trumpam nutilo, tada pridūrė: „Kai dabar pagalvoju, pradėjau kilti karjeros laiptais jau nuo
vaikų darželio.“
„Kaip tai suprasti?“
„Na, pavyzdžiui, – aiškino jis, – kai baigiau mokyklą, palypėjau vienu laipteliu aukščiau ir įstojau į
koledžą. Įgijęs išsilavinimą ir bendrą gyvenimo supratimą, žengiau žingsnį į priekį. Pradėjęs
profesinę veik-lą, pasistūmiau dar pakopa aukščiau, gal net keliomis pakopomis. O dabar esu laisvas
ir galiu užsiimti tuo, apie ką visada svajojau. Kitaip sakant, atleidimas taip pat yra eilinis žingsnis į
viršų gyvenimo kopėčiomis.“
Frankas padarė protingą išvadą, kai nusprendė, kad daugiau neskirs visų savo jėgų pragyvenimui.
Nuo šiol jis ketino visa širdimi atsidėti gyvenimui. Jau ne pirmus metus mano kaimynas aistringai
domėjosi mėgėjiška fotografija. Jis pradėjo lankyti fotografijos kursus gretimame meno institute.
Vėliau leidosi į kelionę aplink pasaulį. Kiekvienoje vietoje, kurioje lankėsi, išpleškino tuzinus
juostelių. Dabar Frankas skaito paskaitas įvairiausioms grupėms visokiausiose salėse ir klubuose, juo
tiesiog nepasidalija.
Kam domėtis vien savimi, kai pasaulyje galima rasti aibes dėmesio vertų dalykų. Kurkite naujas
mintis, užsiimkite dvasiniu tobulėjimu, mokykitės ir aukite toliau. Taip darydami širdyje išliksite
jauni, nes nuolat jausite tiesos alkį ir troškulį. Kūnas visada atspindės jūsų mintis.

Būkite narys, o ne kalinys

Įstatymai, draudžiantys darbdaviams diskriminuoti vyrus ir moteris dėl amžiaus, – tai žingsnis teisinga
linkme, bet įstatymai patys savaime negali pakeisti žmonių mąstymo. Kai kurie individai, būdami
šešiasdešimt penkerių metų, protiškai, fiziškai ir psichologiškai būna daug pajėgesni negu dauguma
trisdešimtmečių. Mes gyvename mėgautis savo darbo vaisiais, todėl visuomenė neturi teisės išstumti mūsų
iš savo rato ir nuteisti tinginystei.
Metams bėgant, žmogus vis skuba į priekį, taigi jo kūnas žingsnis po žingsnio nusilpsta. Tačiau
pasąmonė gali sugrąžinti sąmonei prarastą guvumą, budrumą, energiją ir vikrumą. Protas iš tikrųjų
niekada nepasensta. Jobas sakė:

O, kad būčiau kaip kadaise, praėjusiais mėnesiais, kaip dienomis, kai Dievas mane
globojo! Kai švietė jo žibintas virš mano galvos, ir jo šviesoje ėjau per tamsą; kai
buvo mano žydėjimo dienos, ir Dievas saugojo mano palapinę.
JOB 29, 2–4

Jaunystės paslaptis
Jeigu norite susigrąžinti prabėgusią jaunystę, pasiduokite jausmui, kad visą jūsų esybę užplūsta
stebuklinga, gydanti, atsinaujinimą nešanti pasąmonės galia. Žinokite ir jauskite, kaip jums sugrįžta
įkvėpimas, pakili nuotaika, kad atjaunėjate, atgaunate jėgas ir tvirtėjate dvasiškai. Vėl trykštate
entuziazmu ir džiaugsmu. Priežastis paprasta – protu ir emocijomis galite bet kada susigrąžinti
laimingiausias savo dienas.
Žiburys, kuris šviečia virš jūsų galvos, – tai dieviškasis intelektas. Jis pasako jums viską, ką reikia žinoti.
Jis padeda atskleisti vidinį gėrį ir nekreipti dėmesio į išorę. Pasąmonė lydi jus kiekviename žingsnyje, nes
jūs žinote, kad diena išauš ir šešėliai pasitrauks.

Įsivaizduokite
Niekada nesakykite: „Aš jau senas.“ Geriau sakykite: „Esu kupinas dieviškosios išminties.“
Nepasiduokite darbovietės, spaudos, statistikos peršamam įvaizdžiui, kad seni žmonės viena koja jau
stovi karste, yra sukriošę ir niekam nereikalingi. Atmeskite tai kaip melą. Neleiskite, kad jus
užhipnotizuotų tokia propaganda. Skelbkite gyvenimą, o ne mirtį. Įsivaizduokite, kad esate laimingas,
linksmas, ramus ir stiprus.

Žmogaus protas nesensta

1932 metais širdies chirurgas novatorius Michaelis Debakis sukūrė mechaninį kraujo siurblį, kuris
iki šiol naudojamas širdies chirurgijoje. Būdamas devyniasdešimties metų, Debakis gavo leidimą
pradėti klinikinius bandymus su nauju išradimu, mažyčiu siurbliuku, kurį buvo galima implantuoti į
sunkiomis širdies ligomis sergančiųjų krūtines. Nepatenkintas tyrinėjimais, Debakis vykdė įtemptą
operacijų planą. Kolegos žodžiais, „kitiems žmonėms neužtektų penkių ar šešių gyvenimų, kad
suspėtų nuveikti tiek, kiek jis“.
Sulaukęs devyniasdešimties, Debakis maždaug taip įvertino savo filosofiją: „Tol, kol gali priimti
iššūkius ir esi fiziškai bei psichiškai pajėgus, gyvenimas įkvepia ir teikia jėgos.“
Jums tiek metų, kiek atrodo ir kaip jaučiatės
Kai mano tėvui buvo šešiasdešimt penkeri metai, jis pradėjo mokytis prancūzų kalbos ir tapo
puikiu jos specialistu sulaukęs septyniasdešimties. Perkopęs septyniasdešimt, ėmėsi gėlų kalbos ir taip
pat tapo pripažintu bei garsiu šio dalyko dėstytoju. Tėvas asistavo mano seseriai aukštojo mokslo
institute, kol, sulaukęs devyniasdešimt devynerių, iškeliavo į amžinybę. Kai jam buvo devyniasdešimt
devyneri, jo protas buvo toks pat šviesus, kaip ir tada, kai buvo dvidešimtmetis jaunuolis. Tiesą
sakant, metams bėgant jo mąstymas netgi paaštrėjo. Tikrai jums tiek metų, kiek atrodo ir kaip
jaučiatės.

Mums reikalingi vyresnio amžiaus piliečiai

Markas Porcijus Katonas išmoko graikų kalbą būdamas aštuoniasdešimties metų. Madam Ernestina
Šuman-Haink, didysis kontraltas, sėkmės aukštumas pasiekė tapusi močiute. Sokratas išmoko groti
muzikos instrumentais būdamas aštuoniasdešimties. Garsiausias drobes Mikelandželas taip pat nutapė
sulaukęs aštuoniasdešimties. Tokio pat amžiaus buvo ir Simonidas Kėjietis, kai laimėjo
apdovanojimą už poeziją, Johanas Gėtė, kai užbaigė „Faustą“, bei Leopoldas fon Rankė, kai pradėjo
rašyti „Pasaulio istoriją“, kurią pabaigė devyniasdešimt dvejų. Sulaukęs aštuoniasdešimt trejų,
Alfredas Tenisonas sukūrė nuostabią poemą „Įveikiant kliūtį“. Izaokas Niutonas įtemptai dirbo
būdamas beveik aštuoniasdešimt penkerių. Džonas Veslis pamokslavo ir vadovavo metodistų
judėjimui, kai jam buvo aštuoniasdešimt aštuoneri.
Džeinė Luiza Kalment iš Arlio, Prancūzijos, nebuvo tokia žymi, kaip išvardyti žmonės. Jaunystėje ji
susipažino su garsiu vyru, tapytoju -Vincentu van Gogu, bet pati išgarsėjo ne dėl to. Moteris patraukė
aplinkinių dėmesį tada, kai sulaukė šimtojo savo gimtadienio. Ta proga ji nustojo kasdien važinėti
dviračiu!
Sveikinimai ir geriausi linkėjimai šimtojo gimtadienio proga poniai Kalment plaukė iš viso
pasaulio. Sulaukusi tokio amžiaus, ji tapo -seniausiu oficialiai užregistruotu žmogumi pasaulyje. Kai
senutės paklausė, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, ji atsakė: „Naudojausi kiekviena proga, kuri
man pasitaikė. Gyvenau laisvai, paisiau moralės normų ir dėl nieko nesigailėjau. Jaučiuosi labai
laiminga.“ Kai moteriai sukako šimtas dvidešimt dveji metai, jos veide švietė tokia pati giedra ir
užkrečiama šypsena, kaip ir anksčiau.
Išaukštinkime savo vyresniuosius piliečius ir sudarykime jiems visas sąlygas mėgautis rojaus
vaisiais.
Jeigu esate pensininkas, pradėkite domėtis gyvenimo dėsniais ir savo pasąmonės stebuklais.
Užsiimkite tuo, apie ką svajojote visą gyvenimą. Gilinkitės į naujas temas ir išbandykite naujas idėjas.

Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve.
PS 42, 2

Senatvės vaisiai

Teatjaunėja jo kūnas, tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!
JOB 33, 25

Iš tikrųjų senatvė – tai aukščiausio lygio apmąstymai apie dieviškąsias tiesas. Supraskite, kad esate
amžinoje kelionėje, kurioje jūsų laukia daugybė svarbių žingsnių nerimstančiame, neaprėpiamame,
begaliniame gyvenimo vandenyne. Tada kartu su psalmininku džiaugsitės:

Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, visada žalių ir sultingų.
PS 92, 15

Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas,
ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
GAL 5, 22–23

Esate amžino, nesibaigiančio gyvenimo vaikas ir amžinybės įpėdinis.

Verta įsiminti
• Kantrybė, gerumas, gera valia, džiaugsmas, laimė, išmintis ir -supratimas – tai savybės, kurios
niekada nepasensta. Puoselėkite jas, neužgniaužkite jų savyje ir siela bei kūnu išliksite jauni.
• Nervišką laiko baimę pagrįstai galime laikyti pirmalaikio senė-jimo priežastimi.
• Amžius – tai ne prabėgę metai, o išminties aušra, nušviečianti žmonių protus.
• Metai nuo šešiasdešimt penkerių iki devyniasdešimt penkerių gali būti patys produktyviausi jūsų
gyvenime.
• Pasitikite ateinančius metus. Tai reiškia, kad žengiate pirmyn gyvenimo keliu, kuris neturi
pabaigos.
• Dievas yra gyvenimas, o dabar – tai jūsų gyvenimas. Gyvenimas pats atsinaujina, jis amžinas ir
nesugriaunamas. Ir jis yra visų žmonių realybė. Gyvensite amžinai, nes jūsų gyvenimas yra
Dievo gyvenimas.
• Jūs negalite pamatyti savo proto, bet žinote, kad jį turite. Jūs negalite pamatyti savo dvasios, bet
žinote, kad egzistuoja žaidėjo dvasia, menininko dvasia, muziko dvasia ir kalbėtojo dvasia.
Panašiai jūsų galvoje ir širdyje iš tikrųjų gyvena gerumo, tiesos ir grožio dvasia. Mes
nematome gyvenimo, bet vis dėlto nekyla abejonių, kad esame gyvi.
• Senatvę galima pavadinti aukščiausio lygio dieviškųjų tiesų apmąstymu. Senatvės teikiami
džiaugsmai yra didesni už tuos, kuriuos teikia jaunystė. Žmogaus protas užsiima dvasios ir
proto mankšta. Gamta nuvargina jūsų kūną tam, kad suteiktų galimybę pamedituoti apie
dieviškumą.
• Žmogus tada pradeda skaičiuoti savo metus, kai jam nebelieka daugiau ką skaičiuoti.
• Esate tokio amžiaus, kiek jums atrodo. Turite tiek stiprybės, kiek jaučiate. Esate tiek naudingi,
kiek patys save vertinate. Nepasenkite mintyse ir būsite jauni.
• Žili plaukai – tai turtas. Parduodate ne žilus plaukus. Jūs siūlote savo talentus, gebėjimus ir
išmintį, kurią sukaupėte metams bėgant.
• Perdėtas badavimas ir brangios piliulės neišgelbės jūsų jaunystės. Nes kaip žmogus galvoja, toks
jis ir yra.
• Senatvės baimė gali sukelti fizinę ir psichinę degradaciją. Mane ištiko tai, ko labiausiai bijojau.
• Žmogus pasensta tada, kai nustoja svajoti ir domėtis gyvenimu. Senėjimą spartina pyktis,
irzlumas, nepasitenkinimas ir vaidingumas. Galvokite apie dieviškąsias tiesas ir spinduliuokite
Dievo meile – tai jaunystė.
• Drąsiai žvelkite į priekį, nes prieš jus – begalinis gyvenimas.
• Pensija – tai naujas nuotykis. Pasinerkite į naujus tyrinėjimus, nepraraskite susidomėjimo.
Užsiimkite tuo, apie ką svajojote visą gyvenimą, bet per darbus neturėjote laiko. Nesirūpinkite
pragyve-nimu, visa širdimi atsidėkite gyvenimui.
 • Tapkite visuomenės nariu, o ne kaliniu. Neužgesinkite savo šviesos.
• Jaunystės paslaptis – tai meilė, džiaugsmas, ramybė ir juokas. Dievas yra džiaugsmo šaltinis.
Jame nėra nė šešėlio tamsos.
• Jūs reikalingi. Kai kurie filosofai, menininkai, mokslininkai, rašytojai garsiausius savo darbus
atliko perkopę aštuoniasdešimt.
• Senatvės vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
romumas ir susivaldymas.
• Jūs esate amžino, pabaigos neturinčio gyvenimo vaikas ir amžinybės įpėdinis. Jūs nuostabus!

Senatvė nėra jokia tragedija. Tai, ką vadiname senėjimo procesu, iš tikrųjų yra permaina. Kiekvienas
žmogaus gyvenimo tarpsnis yra žingsnis į priekį kelyje, kuris neturi galo. Mes turime milžiniškų galių,
kurios peržengia mūsų kūniškų galimybių ribas. Mes turime nuostabių juslių, kurios peržengia mūsų
jutimo organų galimybes. Gyvenimas yra dvasinis ir amžinas.

 apie autorių


DŽO ZEFAS MERFIS (Joseph Murphy) gimė 1898 m. gegužės 20 d. mažame miestelyje Korko
grafystėje, Airijoje. Lankė valstybinę mokyklą, puikiai mokėsi. Susidomėjęs kunigystės studijomis,
buvo priimtas į jėzuitų seminariją.
Tačiau vėlyvoje paauglystėje pradėjo abejoti jėzuitų skleidžiamomis katalikybės tiesomis ir
pasitraukė iš seminarijos. Kadangi Dž. Merfio tikslas buvo tyrinėti naujas idėjas ir įgyti naujos
patirties, tikslas, kurio jis negalėjo įgyvendinti Airijoje, nes čia dominavo katalikybė, jis paliko savo
šeimą ir išvyko į Ameriką.
Į Elio salos imigracijos centrą Dž. Merfis atvyko su penkiais doleriais kišenėje. Pirmasis jo
projektas buvo susirasti stogą virš galvos. Jam pasisekė išsinuomoti kambarį, kurį teko dalytis su
vaistininku, dirbusiu vietinėje vaistinėje.
Dž. Merfio anglų kalbos žinios buvo minimalios, kadangi ir namie, ir mokykloje bendravo gėlų
kalba, taigi kaip daugeliui airių imigrantų teko dirbti padieniu darbininku, kad galėtų pramisti ir
susimokėti už nuomą.
Dž.  Merfis susibičiuliavo su savo kambario draugu ir, atsiradus laisvai darbo vietai jo vaistinėje,
buvo pasamdytas vaistininko padėjėju. Neatidėliodamas pradėjo studijuoti farmaciją ir tapo
diplomuotu vaistininku. Ilgainiui įsigijo vaistinę ir kelerius metus sėkmingai vertėsi.
Kai Jungtinės Valstijos įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, Dž. Merfis buvo paimtas į JAV armiją ir
paskirtas farmacininku į medicinos dalinį. Tarnaudamas armijoje, jis vėl pradėjo domėtis religija ir
pervertė daugybę literatūros apie įvairius religinius įsitikinimus. Grįžęs iš kariuomenės, nusprendė
nebetęsti vaistininko karjeros. Pradėjo daug keliauti ir išklausė kursus keliuose universitetuose
Jungtinėse Valstijose bei užsienyje.
Studijuodamas susižavėjo įvairiomis Azijos religijomis ir nukeliavo į Indiją iš esmės jomis
pasidomėti. Jis išplėtė savo studijas iki didžiųjų filosofų nuo seniausių laikų iki dabar.
Žmogus, padaręs didžiausią įtaką Dž. Merfiui, buvo Tomas Trovardas (Thomas Troward), teisėjas,
filosofas, daktaras ir profesorius. Teisėjas T. Trovardas tapo Džozefo mokytoju. Jis perteikė
filosofijos, teologijos ir teisės žinias, be to, supažindino su misticizmu, o ypač masonų ordino veikla.
Dž. Merfis tapo aktyviu šio ordino nariu ir per kelerius metus pakilo iki 32 rango pagal Škotijos
sistemą.
Grįžęs į Jungtines Valstijas, Dž. Merfis pasirinko dvasininko kelią. Kadangi jo krikščionybės
supratimas nebuvo tradicinis, o iš tikrųjų netgi prieštaravo daugumai krikščionybės dogmų, jis įkūrė
savo bažnyčią Los Andžele. Subūrė mažą būrelį parapijiečių, bet greitai optimizmo ir vilties kupini
pamokslai pritraukė daugiau vyrų ir moterų į jo bažnyčią.
Dž. Merfis buvo „Naujojo mąstymo“ (New Thought) judėjimo šalininkas. Šis judėjimas mokė, kad
mūsų gyvenimas ir mąstymas turi būti vertinami metafiziniu, dvasiniu ir pragmatiniu požiūriu, idant
būtų atskleista paslaptis, kaip gauti tai, ko iš tikrųjų trokštame. Visa tai galima daryti tik atradus ir
supratus dėsnius, kuriuos Dievas užminė praeities mįslėse.
Po kurio laiko Dž. Merfis kartu su kitomis bažnyčiomis įsteigė organizaciją, pavadintą Dieviškojo
mokslo federacija, kuri globoja Dieviškojo mokslo bažnyčias.
 Dž. Merfio Dieviškojo mokslo bažnyčia augo taip greitai, kad jam teko išnuomoti „Wilshire Ebell“
teatrą, buvusį kino teatrą. Jo pamaldos buvo taip gausiai lankomos, kad netgi šioje didžiulėje
susirinkimų vietoje netilpdavo visi norintieji. Siekdamas, kad jį išgirstų dar daugiau žmonių, norinčių
paklausyti jo pamokslų, Dž. Merfis kas savaitę pradėjo vesti pašnekesių laidą per radiją. Ilgainiui jo
auditoriją sudarė daugiau nei milijonas klausytojų.
Kitas Dž. Merfio bandymas dar labiau pagausinti klausytojų būrį vėlgi buvo sėkmingas – jis
įrašinėjo savo pamokslus ir radijo laidas į kasetes ir platino jas. Įrašuose jis aiškindavo Biblijos
tekstus, pateikdavo meditacijų ir maldų klausytojams. Be to, dvasininkas pradėjo leisti įkvepiančio
turinio lankstinukus ir mažas knygeles.
Knygos, kasetės ir radijo laidos taip išgarsino Dž. Merfį, kad jį pradėjo kviesti skaityti paskaitų
Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Azijoje. Be religinės tematikos, jis dėstė apie istorines gyvenimo
vertybes, sveiko gyvenimo būdo meną, Vakarų ir Azijos kultūrų didžiųjų filosofų doktrinas. Visose
savo paskaitose jis pabrėždavo, kaip svarbu suvokti pasąmonės galią ir gyvenimo principus,
paremtus tikėjimu vienu Dievu, kuris yra kiekvieno žmogaus sieloje.
Dž. Merfis parašė per trisdešimt knygų. „Jūsų pasąmonės galia“ pirmąkart buvo išleista 1963 m. ir
iš karto tapo bestseleriu. Visame pasaulyje įvairiomis kalbomis parduota milijonai jos egzempliorių,
ir toliau leidžiami nauji tiražai.
Dž. Merfis mirė 1981 m. gruodį.
Jo žmona Džina Merfi (Jean Murphy) iki savo mirties tęsė jo dvasininko pareigas.