1

2013.02.12
Prievoli teis. Bendroji dalis.

304 pirmieji CK 6 knygos straipsniai. Taip pat teiss doktrina, teism praktika. Kodekso straipsni
neutenka, nes teismo praktikoje gali bti isprsta kitaip ir atsakymas nebus teisingas.

Egzamine reiks naudotis civiliniu kodeksu, teism praktika ir teiss doktrina.
Civilin kodeks naudoti iki 6knygos 304str. Taip pat 1; 2; 4 knygas.
Pirmasis udavinys su bendrosiomis prievoli teiss nuostatomis.
Antrasis udavinys bus susijs su sutartinmis prievolmis .
Treiasis udavinys bus susijs su civiline atsakomybe arba kvazisutartinmis prievolmis

PRIEVOLI TEIS IR PRIEVOL

181 877 civilins bylos inagrintos praeitais metais.
91 359 (50.2%) inagrintos bylos kilo i prievoli teiss reglamentuojam civilini santyki.

1. Prievols samprata.
Prievol - teisinis santykis, kurio viena alis skolininkas, privalo atlikti kreditoriaus naudai tam
tikr veiksm, ar susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius savo ruotu turi teis reikalauti,
kad skolininkas vykdyt savo prievol.
Vienas asmuo yra kreditorius. Antras yra skolininkas. Kreditorius turi reikalavimo teis skolininkui,
o skolininkas savo ruotu turi pareig kreditoriui. Prievol yra toks civilinis teisinis santykis, kai
turime skolink su pareiga kreditoriui ir kreditori su reikalavimo teise.
Daiktins teiss turtojas turi teis gyvendinti savo daiktin teis erga omnes - prie kiekvien
asmen. Tuo tarpu prievolinis teisinis santykis yra asmeninis teisinis santykis, nes privalo bti
identifikuotas kreditorius ir skolininkas.
odis prievol yra naudojamas kaip pareigos sinonimas. i odis kartais vartojamas ir vieojoje
teisje, ne tik privatinje (civilinje). Pvz.: mokei teisje - mokei moktojas turi prievol
sumokti mokeius.
2. Prievols poymiai.
1. prievol yra dviej asmen - kreditoriaus ir skolininko, civilinis, teisinis
santykis.
2. kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos
3. u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos.

Civilins teiss poiriu pareigos ir prievols negalima tapatinti. Prievol ir pareig skiria
maiausiai 3 esminiai poymiai:

2
1. Pareiga yra prievols rezultatas. Taigi prievol yra vienas i pareigos
atsiradimo pagrind, altini, o ne pati pareiga. Pareiga nra prievol, o tik
vienas i jos element - o btent pasyvusis elementas.
2. Pareiga gali egzistuoti ir neesant prievols. (pvz.: kiekvienas asmuo turi
pareig gerbti kito asmens nuosavyb, ginti Tvyn nuo upuolimo).
3. Pareiga yra prievols elementas, taiau ne veinintelis.


3. Prievols elementai.
Prievols sudtins dalys, kuri pagalba identifikuojam teisin prievolin santyk, isiaikiname jo
prigimt ir esm.
Prievols elementai:
1. Prievols alys. Prievol galima tik tada kada yra du asmenys - kreditorius ir skolininkas.
Taiau, kreditoriais gali bti keli asmenys, pvz.: bendraturiai. Lygiai taip pat, gali bti ir keletas
skolinink, pvz.: alos turtui padar ne vienas asmuo, o du ar trys, todl reikalavimo teis
kreditorius/-iai gali nukreipti kelis asmenis. Tokios situacijos yra vadinamos asmen daugetu.
Kreditori daugeto atveju ikyla problem kaip kad ar reikalavimo teis daloma/nedaloma,
reikalavimas solidarus/dalinis, skolinink daugeto atveju klausimaiL atsako kaip solidars ar
atsako u tam tikr alos dal.
Skolininkais gali bti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Kreditoriumi gali bti netgi
neveiksnus fizinis asmuo, nes gyvendinimo teis gyvendins jo atstovas. (gali bti bet kuris net ir
negims asmuo (CK 2.2 str.) Jei al padar neveiksnus asmuo, jis skolininku nebus laikomas, taiau
u jo padaryt al kreditoriui kompensuoja ne neveiksnus asmuo, o kiti asmenys, pvz.: jei alos
padar vaikas, tai al atlygins tvai arba globjai. Atskirais atvejais, skolininku ar kreditoriumi gali
bti tik tam tikri asmenys, pvz.: vieiesiems asmenis yra draudiama laiduoti ar suteikti garantijas
u kitus asmenis, todl toks JA negals bti jokios prievols subjektu/alimi.

2. Prievols dalykas. Atsako klausimus - k turi teis daryti kreditorius ir k privalo daryti
skolininkas. Prievols dalykas atskleidia prievols turin ir detalizuoja, kas yra reikalavimo teis ir
kas yra skolininko pareiga.
Prievols dalyk apsprendia prievols ris/pobdis. Dalyk svarbu nustatyti, norint isiaikinti
kas sudaro skolininko pareigos esm ir kreditoriaus reikalavimo esm.

3. Prievols atsiradimo pagrindas. Kiekvienu atveju, prievolinis teisinis santykis atsiranda todl,
kad yra tam tikri faktai su kuriais teis sieja prievols atsiradim. Priklausomai nuo to koks tas
pagrindas, priklausys prievols pobdis ir ris. Prievoli atsiradimo pagrindai yra iskiriami 5:

a) vienaaliai sandoriai - vienaals prievols (pvz.: testamentas);
b) sandoriai, sutartys - sutartins prievols (pvz.: daugiaaliai, dvialiai sandoriai);
c) deliktai (t.y teiss paeidimai kuriais yra padaroma ala kito asmens turtui, asmeniui.
Prievolin santyk sukuria neteisti skolininko veiksmai, dl kuri asmuo patiria
nuostuoli);

3
d) kvazisutartins prievols (atsiranda nuo veiksm, kuri mes negalime laikytis, jie yra tarp
sutarties ir delikto, pvz.: bankomate tikrinams pervest sum ir ten turt bti 400, bet yra
4000, kuriuos gavome per klaid ir nepagrstai, todl t reiks ankiau ar vliau grinti.
Prievols dl nepagrstai gyto turto grinimo);
e) statymo pagrindu atsirandanios prievols (esant tam tikriems juridiniams faktams, pagal
statym, tarp asmen susidaro prievoliniai santykiai).

Prievoli atsiradimo pagrindai yra svarbs dl to, kad galima bt teisingai kvalifikuoti prievolin
santyk ir pasakyti kokia yra prievols ris.

4. Prievoli teiss samprata.
Prievoli teiss santykis su kitais privatins teiss poakiais ir kitomis privatins teiss akomis.
Prievoli teis - civilins privatins teiss poakis, kuris reguliuoja prievolinius teisinius santykius.

Civilin teis. Bendroji dalis (CK 1 knyga).
Prievoli teis yra glaudiai susijusi su bendraisiais nuostatais, nes:
a) CK 1 knyga reglamentuoja sandorius, todl prievoliniai teisiniai santykiai galios, jeigu galios
sandoris. Pripainus sandor negaliojaniu taikoma restitucija, o restitucijos taikymo
taisykles nustato prievoli teis.
b) CK 1 knyga reglamentuoja iekinio senat, kuri yra labai svarbi prievoli teisei, nes
kreditorius laisvai gali vykdyti reikalavimo teis, jei nra praleids iekinio senaties
termino.
c) Termin institutas, svarbus, nes prievolinis santykis egzistuoja tam tikr tarp, dauguma
prievoli yra terminuotos, todl termin skaiiavim reglamentuoja pirmoji knyga.

Civilin teis. Asmenys (CK 2 knyga).
a) Teisnumas/veiksnumas - kai sprendiama ar prievol atsirado, ar ne, ar asmuo turjo teis
sudaryti sutart ar ne etc.
b) Juridinio asmens dalyvio teisinis reglamentavimas.

Civilin teis. Paveldjimo teis (CK 5 knyga)
Jeigu viena i prievols ali yra fizinis asmuo ir jis mirta, tokiu atveju reikia atsakyti klausim ar
prievol pasibaig dl kreditoriaus ar skolininko mirties. Tai priklauso nuo prievols ries.

Prievoli teis ir kitos teiss akos.
Be privatins teiss yra ir vieoji teis. Prievoli teis atlieka apsaugin f-ja, nes kitos akos neturi
mechanizmo kaip apginti asmen nuo nusikaltimo.






4
2013.02.19
PRIEVOLI TEIS

5. Prievoli teiss altiniai.
Sprendiant betkoki problem yra svarbi statutin teis, paproiai (kartais paprotys turi netgi
didesn reikm nei statutin teis, pvz.: krovini veimo jr transportu reglamentavimas),
teism praktika ir teiss doktrina.
Statutin teis.
Pagal teiss akt hierarchij, teiss aktai pagal j teisin gali skirstomi:
Tarptautin teis
ES teis
Konstitucija (7, 20, 21, 22, 23, 28, 30, 38str.)
Bendrieji teiss principai
Civilinis kodeksas
Specials statymai
Postatyminiai teiss aktai

APIE ALTINIUS IR KURIAS J DALIS REIKIA IMOKTI - IRTI DSTYTOJO ATVIESTOSE SKAIDRSE.

6. Prievoli teiss principai.
Teiss principai yra reikmingi tuo, kad teiss sistemai suteikia lankstumo. vairiausi situacij, k
daryti vienokiu ar kitokiu atveju, surayti statutinje teisje yra nemanoma. Jie leidia kiekvien
situacij pavelgti individualiai. Principai yra tam tikros idjos, kuri turinys yra labai platus. Deja,
principas gali sukelti ir nesusipratim, nes sunku nusakyti, koks yra tikrasis principo turinys, nes j
visi gali suvokti skirtingai, pvz.: siningumas - negalima profesionalui naudotis savo iniomis, kad
apgauti neinani al (pvz.: antikvaras i senuts nuperka u 100LT paveiksl, o parduoda u 100
000LT).
Principai yra moni sukurtos nuostatos, kurios pasitvirtino per daugel met ir dauguma
pripaino, kad laikantis toki nuostat gyventi yra patogiau ir lengviau. Bendrieji teiss principai
yra ne vien tai kas yra parayta civiliniame kodekse. J yra ymiai daugiau:
Consensus facit ius - ali pozicij suderinimas sukuria teis.
Ex maleficio non oritur contractus - i neteist veiksm negali atsirasti sutartis.
Ad turpia nemo obligatur - neteisti veiksmai negali sukurti reikalavimo teiss.
Nullus commodum capere de sua iniuria propria
Ius ex iniuria non oritur
Ad impossibilia lex non cogit
Deceptis non decipientibus iura subveniunt

Princip reikm yra keleriopa.
Pirma - prievols turinio detalizacija. Princip pagalba mes atskleidiam konkretaus prievolinio
teisinio santykio turin, atsakome klausim koki reikalavimo teis turi kreditorius, koks tos teiss
turinys, koki pareig turi skolininkas ir koks tos pareigos turinys (pvz.: sudaroma pirkimo-

5
pardavimo sutartis. Pardavjas privalo prekes pristatyti pirkjo sandel tam tikru adresu. Bet po
sutarties sudarymo pirkjas isinuomoja kit sandl ir neinformuoja apie tai pardavjo. Pardavjas
pristatymo dien nieko neranda sandlyje ir pranea apie tai pardavjui. Klausimas kyla ar pirkjas
elgesi tinkamai? Tam tinka bendradarbiavimo principas, kuris sakko, kad alys privalo
bendradarbiauti, todl pirkjas apie sandelio lokacijos pakeitim privaljo nedelsiant praneti
pardavjui ir dabar pardavjas gali reikalauti papildom ilaid atlyginimo).
Antra - sprag upildymas. Principai mums yra svarbs, kai susiduriame su spraga (tiek teiss,
tiek sutarties). Tokios situacijos ypa danos privatinje teisje, kur dauguma norm yra
dispozityvios ir palikta plati erdv alims susitarti dl sutarties turinio (pvz.: pirkimo-pardavimo
sutartyje alys neaptar klausimo per kiek laiko reikia apmokti. Kodeksas to nereglamentuoja,
sutarty tai nerayta, todl reikia remtis protingumo principu - jei alys tokio klausimo neaptar, tai
kain pirkjas turi sumokti per proting termin, atsivelgiant tos suttarties esm, ali subjekt
pobd, kainos dyd, ali buvimo viet etc.).
Treia - interpretacin princip f-ja. Kai inome, jog ms teiss sistema grindiama principais,
vadinasi aikindami bet kuri statutins teiss norm arba aikindami sutarties nuostatas ar teismo
precedent, mes turime pirmiausia atsiremti vien ar kit princip (pvz.: 6.193str. 1d. - sutartys
turi bti aikinamos siningai (siningumo principas).
Ketvirta - ribojanti f-ja. Principas atlieka ribojani f-j, t.y. nustato tam tikr rib, kurios negalime
perengti ir j perengus reikia, jog paeidiame princip ir atsiranda teisiniai padariniai.

"Mobili teiss sistema" - ta, kurioje didel reikm suteikiama principams, kurie leidia labiausiai
vertinti ir atsivelgti individuali situacij.
Kritika - didina neapibrtum, nes jie neturi aiki ir objektyvi kriterij.

Plaiau altiniuose, kurie yra nurodyti programoje.

7. Prievols samprata.
Prievols dalykas - tai k privalo padaryti skolininkas ir tai ko gali reikalauti kreditorius: duoti,
daryti, nedaryti.
Doktrina nuo romn laik sako, kad visas prievoles pagal j dalyk galima skirstyti :
- Prievoles kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kak duoti kreditoriui ir
kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas kak duot kreditoriui (pvz.:
prievols kuri atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalykas yra duoti).
- Prievols kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kk padaryti kreditoriaus
naudai ir atitinkamai kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas atlikt kakokius
konkreius veiksmus kreditoriaus naudai.
- Prievols kuri dalykas yra neatlikti veiksm, elgtis pasyviai (pvz.: darbdavys ir
darbuotojas sudaro sutart, kuria darbuotojas sipareigoja nekonkuruoti su
darbdaviu).

Prievols dalykui keliami reikalavimai, kad prievol bt galiojanti ir kad kreditorius galt
apginti savo interesus. Dalykas turi bti:

6
- apibrtas (apibrtumo laipsnis priklauso nuo prievols pobdio ir atsiradimo
pagrindo);
- teistas - jeigu tariams atlikti tokius veiksmus, kurie teiss poiriu bt neteisti,
tai teis tokio sandorio negins, nes sutartis bus prietaraujanti teiss
normoms/vieai tvarkai/gerai moralei etc. Prievols dalyku negali bti tokie
veiksmai, kuri atlikimas arba neatlikimas reikt neteist elges vairi teiss ak
poiriu.
- manomas - tam kad prievol galiot, dalykas dl kurio susitaria alys turi bti
manomas. "Tai kas nemanoma - nesukuria prievols", pvz.: susitarimas pagal kur
viena alis sipareigoja sugauti Dzeus yra negaliojanti, nes to negalima padaryti.
manomumas gali bti vairiais aspektais (teisinis, bsimas, paskesnis, fizinis etc.),
pvz.: jei rangovas pasakys, kad per savait pastatys tilt per Ner, tai bus nemanoma
fizikai, arba jei rangovas pasakys, kad pastatys viebut Labanoro girioje, o tai jau
bt nemanoma teisikai. Jei ali susitarimo momentu buvo nemanoma, bet po to
tapo manoma, tai problema turi bti sprendiama prievols galiojimo naudai,
remiantis principu "jei kyla klausimas ar sutartis galioja ar ne, pirmenyb turtume
suteikti sutarties galiojimui".
- tenkinantis kreditoriaus interes - prievols dalykkas turt tenkinti vienok ar
kitok kreditoriaus interes, t.y. tam kad teis pripaint, kad tarp ali yra
susiklosts prievolinis santykis, turi bti aiku, kad viena i ali ar abi alys siek
tam tikros naudos (CK 6.3str. 3d.).

8. Prievoli rys.
Priklausomai nuo prievoli ries mes turime specialias normas, kurios taikomos konkreiai
prievoli riai. Svarbiausia yra teisingai identifikuoti, kokia tai yra prievol, t.y. kvalifikuoti
prievol. Blogai kvalifikavus - nepavyks isprsti gino. Kriterij klasifikavimas:
1. Teisin galia (ar santyk reglamentuoja ar nereglamentuoja teis). Pagal kriterij
prievols yra skirstomos teisines, prigimtines (toks santykis tarp asmen, kuris nra
laikomas teisiniu santyki, taiau nepaisant to, teis santyk pripasta gerbtinu, nes tai
atitinka geros morals, civilins apyvartos interesus etc., pvz.: #1 susituok vyras ir moteris,
bet moteris turi nepilnamet vaik i pirmos santuokos. Jei sutuoktinis vaiko nevaikina, tai
nesusikloto teisin ilaikymo prievol. Jei sutuoktinis teiks ilaikym, tai tarp vaiko ir
patvio susiklostys prigimtin prievol. i prievol yra prigimtin, nes valstyb nesuteikia
garantijos priversti it prievol vykdyti prievarta. #2 Teisin prievol gali transformuotis
prigimtin prievol, jei pasibaigus senaties terminui, valstyb nebra sipareigojusi ginti
prievols) ir moralines prievoles (tokie santykiai, kuriuos teis velgia indiferentikai,
todl kaip alys elgsis priklauso grynai nuo j moralini sitikinim. Jei viena i ali elgiasi
netinkamai, ji gali bti nebent pasmerkta moraliniu aspektu).
2. Prievols dalykas - APTARTA PRIE PRIEVOLS DALYKO.
3. Pagal prievols ali pobd ir prievols tiksl prievols yra skirstomos : civilins (tokios
prievols, kuomet prievols alimis yra fiziniai asmenys ir jos yra skirtos tenkinti fizini
asmen buitinius poveikius, abi alys yra lygiavertje padtyje), komercins (tokios
prievols, kuomet prievols alimis yra komersantai arba verslininkai ir prievols atsiranda

7
verslo tikslais. i prievoli ris atsirado XV-XVIa., kuomet susiformavo pirkli sluoksnis) ir
vartojimo prievols (tokios prievols, kuomet viena i prievols ali yra verslininkas, o
kita prievols alis yra fizinis asmuo, kuris t sutart sudaro savo
asmenini/buitini/eimos poreiki tenkinimui. PRIVALO ATITIKTI ABU KRITERIJUS, pvz.:
advokatas perka sau ofis kompiuter nebus tokia prievol. Taikomos specialios taisykls,
kurios suteikia vartotojui papildom apsaug, nes manoma, jog vartotojas nra lygiavertje
padtyje su verslininku).
4. Skolininko pareigos intesyvumas, ko skolininkas turi siekti vykdydamas pareigas: prievols
pasiekti tam tikr rezultat, prievols utikrinti tam tikr rpestingumo laipsn,
prievols suteikti garantij. ios klasifikacijos reikm - sprendiant klausim ar
skolininkas prieovl vykd tinkamai ar ne, pirmiausia reikia kvalifikuoti, kokia prievols
ris (pvz.: rangovas sipareigojo pastatyti nam per 5mn, o nepastat, tai paeid
prievol), taip pat reikmingas sprendiant apie skolininko atsakomyb (ar gali gintis
argumentais dl nenugalimos jgos).
5. Kiek veiksm skolininkas turi atlikti, kad tinkamai vykdyt prievol: vienkartinio
vykdymo (tokios prievols, kurios vykdomos vienintlio veiksmo pagalba, pvz.: perku
daikt parduotuvje, kasininkui parodau prek, jis nuscanuoja, a sumoku - abi alys galima
sakyti sudar sutart ir j vykd), daugkartinio vykdymo (prievol vykdoma skolininkui
atlikus kelet veiksm, pvz.: kak perkame, bet sutariam, kad ta preki partija bus
pristatyta per 4kartus tam tikru periodikumu. Sutartis viena, bet prievol vykdoma keliais
veiksmais), tstinio galiojimo (prievol galioja ilg laiko tarp ir skolininkas atlieka tam
tikrus veiksmus periodikai, pvz.: sudaro ems sklypo nuoja 99met laikotarpiui).
Klasifikacijos reikm - priklausomai nuo prievols galime sprsti ar ji buvo tinkamai
vykdyta. Vienkartinio atveju tai paikja i karto (pvz.: pamirau parodyt prek kasininkei),
daugkartinio atveju paeidimas ikart negali bt pastebtas (pvz.: pirm partija pristat
laiku, antr laiku, o treia vlavo), tstinio vykdymo atveju yra svarbu atsivelgt prievols
galiojimo termin ir paeidimo pobd (pvz.: ilgalaik nuoma su periodiku mokjimu,
nesumokjo u 3 ar daugiau mnesi, gali nutraukti prie termin).
6. Dvials ir vienals prievols. Vienaal - skolininkas turi pareig, o kreditorius
reikalavimo teis (pvz.: prievol atsirandanti dovanojimo sutarties pagrindu. Daikt pami
ir nesumoki). Dvial - pvz.: pardavjas privalo perduot daikt ir turi teis reikalaut, kad
sumokt kain, pirkjas turi teis reikalaut laiku gauti daikt, bet turi pareig sumokti.
7. Dalins ir solidarios prievols. Dalins prievols - esant asmen daugetui pareiga arba
reikalavimo teis yra dalinama tarp t keli asmen. Solidarios prievols - esant asmen
daugetui pareiga arba reikalavimo teis nra daloma (kreditorius gali reikalauti atlyginti
skol vieno skolininko arba abiej - kreditoriaus pasirinkimo teis. Jei atsima i vieno
skolininko, tai jis tampa kreditoriumi kitiems skolininkams).
8. Dalomos ir nedalomos prievols. Daloma prievol - tokia prievol kuomet j vykyti galima
dalimis, t.y. iskaidant vykdymo proces. Nedaloma - tokia prievol, kurios dalimis jos
nemanoma vykdyti. Nedaloma gali bti dl prievols pobdio (prievol perduoti
nedalom daikt ir teis daikt).
9. Pinigins ir nepinigins prievols. Skolininkas turi perduoti sum kreditoriui, o kreditorius
turi teis reikalaut tos sumos. Svarbi dl to, kad jei prievol yra pinigin - svarbu nustatyti

8
valiut, kuria galima atsiskaityti; valiut kurs svyravimo atvilgiu ar tai turi reikms
atsiskaitant; palkanos - atlieka dvejop f-ja - umokestis u tai, kad buvo paskolinti pinigai,
kompensacin f-ja - procesins palkanos.
10. Pagrindins ir papildomos prievols. Prievolinis santykis apauga kitais prievoliniais
santykiais (pvz.: jei skolininkas laiku sutarties nevykdys, jis turs sumokti netsybas).
Papildomos prievols yra neatskirimaai susijusios su pagrindine prievole - aksesorinis
pobdis.
11. Alternatyvios ir fakultatyvios prievols. vykdymo bdai. Jei prievol galima vykdyti keliais
bdais ir viena i ali renkasi t bd - alternatyvi prievol. fakultatyvios prievols yra
tokios, kai yra du ar daugiau vykdymo bd, bet tik vienas i j yra pagrindinis, o kiti yra
atsarginiai. Bdai nra lygiaveriai, todl nra pasirinkimo teiss. Atsarginis suveikia tik
tada, kai pagrindiniu prievols vykdyti negalima (pvz.: va perduodamas daiktas).
12. Pozityvios ir negatyvios prievols. Pagal tai ar skolinikas turi veikti aktyviai ir siekti
rezultato ar turi elgtis pasyviai, kad neatsirast neigiamas rezultatas.
13. Prievols su asmen daugetu ir be asmen daugeto. Be asmen daugeto - vienas kred.vienas
skol. Su asm.daugetu - ne vienas kred. arba ne vienas skol. arba abu ne po vien.
14. Atlygintins ir neatlygintins prievols. Ar viena alis kak atlikusi/perdavusi gauna
kakoki satisfakcij.
15. Abstrakios ir kauzalins prievols. Prievols atsiradimo motyvo pagrindo reikm - ar
prievols galiojimui yra svarbi prieastis, dl kurios atsirado prievol ar ne. Jei nra svarbu
dl ko susiklost prievol - abstrakti. Kauzalin - jei reikia prieasties ir pagrindo kodl
susiklost prievol, dl kokios aplinkybs.
16. Terminuotos ir neterminuotos prievols. Galiojimas laike, neterminuota tokia, kurios
galiojimas nra apibrtas laiko poiriu ir atvirkiai su terminuotomis. Atidedamasis arba
naikinamasis terminas.
17. Slygins ir beslygins prievols. Tokios prievols, kuri atsiradimas araba priklauso arba
nepriklauso nuo tam tikros aplinkybs atsiradimo. Slyga mes neinome atsiras ar
neatsiras. Atidedamoji slyga - atsiradimas prievols, naikinamoji slyga - prievols
pasibaigimas.
18. Turtins ir neturtins prievols. Turtins - prievols dalykas gali bti vertintas ekonominiu
poiriu (pinigais etc). neturtins - neturi ekonominio ekvivalento (pvz.: susiklosto tarp
sutuoktini). Turtinje prievolje galimas asmen pasikeitimas (reikalavimo teiss
perleidimas). Neturtin prievol susijusi su konkreiu asmeniu ir ji neperleidiama.
19. Paveldimo ir nepaveldimos prievols. Prievols alimi yra FA ir jis mirta. Ar jo pdiniai
pavelds mirusiojo asmens teises ir pareigas? Jei taip - paveldima ( mirusio kredirtoriaus
viet ateis kitas asmuo/-ys), jei ne - nepaveldima.
20. Asmenins ir daiktins prievols. Daiktins prievols - tokios, kurios turi daiktinei teisei
bding poymi (isinuomavom but, registravom sutart registr centre, nuomotojas
parduoda but, sutart naudojam prie nauj but savinink). Asmenins prievols - neturi
daiktinms teisms bding savybi.




9
2013.02.26
PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI VYKDYMAS

1. Prievoli vykdymo samprata ir reikm.
Prievol - dinaminis santykis. Atsiradusi prievol pereina tam tikrus etapus:
Prievols atsiradimas;
Prievols vykdymas;
Prievols pabaiga.

Vykdymas - prievols turinio/ali tiksl realizavimas/gyvendinimas. Pasiekti tai, ko buvo
siekiama sukuriant prievol. Abi alys turi vienok ar kitok tiksl, jie yra skirtingi priklausomai nuo
alies. Kreditoriaus tikslas - gauti vykdym, tai ko siek savo veiksmais sukurdamas prievol.
Skolininko tikslas - isilaisvinti i teisini pani, kurie j saisto su kreditoriumi.
Prievols vykdymo atvejai:
Savanorikas prievols vykdymas - tokie skolininko veiksmai, kai jis neveriamas atlieka tai, kas
sudaro jo pareigos turin ir iuo atveju prievol pasibaigia dka skolininko valini veiksm, kuriuos
jis atlieka savo noru.
Priverstinis prievols vykdymas - kreditorius kreipiasi pagalbos valstyb, nes skolininkas
geranorikai nevykdo savo sipareigojim. Kreditorius patiria ilaid, priverstinis prievols
vykdymas reikia, kad prievols alys yra konfliktinje bsenoje, o tai reikia, jog civilin apyvarta
yra nestabili (gali privesti prie bankroto).
Tinkamas prievoli vykdymas yra viena i btin ekonomikos stabilumo garantij.

Prievoli vykdymo tvarkos nustatymas ir slygos yra nustatomos:
1. Pai prievols ali susitarimu nustatoma kaip bus vykdoma prievol (esant sutartinei
prievolei, alys gali nustatyti bet kokias prievols vykdymo slygas, pvz.: atsiskaitymo
valiut, terminus, etc. Netgi nesutartini prievoli atveju alys gali susitarti kokios bus
slygos).
2. Jei alys nra susitar dl prievols vykdymo slygu, tokiu atveju yra analizuojamas
statymas (pirmiausia CK 6 knyga). Kai kurie mano, kad kai kuri prievols slyg
aptarimas sutartyje yra laiko gaiimas, todl labai danai, netgi sutartini prievoli atveju,
trksta daug informacijos ir slyg. CK yra spec. norma, kurioje kalbama apie prievols
vykdymo viet CK 6.52 (norma, kuri taikoma tuo atveju, kai alys nesusitaria).
3. Gali bti situacij, kai nei ali susitarimas, nei statymas nenumato kaip reikia vykdyti
prievol ir tokiu atveju yra analizuojamas prievols pobdis (kokia tai prievol: ar
pasiekti tam tikr rezultat ar utikrinti rpestingumo laipsn, ar tai yra komercin prievol
ar kiti atvejai).
4. Apart ali susitarimo ir statymo prievolin santyk reglamentuoja paprotys. Paproiai yra
vienas i altini, i kuri suinoma kaip turi bti vykdymo prievol (pvz.: pirkimo -
pardavimo sutartis pagal inco term).

10
5. Jei kalbama apie prievols, kurios susiklost tarp ali seniai, arba tarp ali nuolat
susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, tokiu atveju atsakymo kaip ta prievol turi bti
vykdoma reikia iekoti ali sukurtoje praktikoje (pvz.: skolininkas i kreditoriaus pastoviai
kak perka ir tokia tvarka nusistovi, todl alys net nesivargina vliau to traukti sutart).
6. Pasakyti kaip prievol vykdoma gali teismas. Teismas gali nustatyti prievols vykdymo
slygas, ar net vykdymo termin, jeigu tas terminas kur nustat alys ar statymas yra
neprotingai trumpas atsivelgiant prievols esm.

2. Prievoli vykdymo principai.
Tai yra pagrindins nuostatos, kurios yra skirtos reglamentuoti kokia tvarka ir kokiom slygom
alys turi vykdyti savo pareigas ir gyvendinti teises. Prievoli vykdymo principai yra numatyti CK
6.38. Reikt prisiminti tiek bendruosius, tiek prievoli teiss principus.
Tinkamumo principas. io principo turin sudaro reikalavimai:
a) Tinkamumas reikalauja, kad prievol vykdyt tinkamas kreditorius;
b) Tinkamas dalykas, t.y. kreditorius turi gauti tai dl ko yra susitarta;
c) Tinkama prievols vykdymo vieta;
d) Prievol turi bti vykdyti tinkamo skolininko;
e) vykdymo kokyb turi bti tokia, dl kurios alys yra susitar, ar koki numato statymas
f) Tinkamas vykdymo bdas
g) Laikas
Principas reikmingas tuo, kad pagal tai, ar prievol yra vykdyta tinkamai, ar ne, mes
sprendiam, ar ji pasibaigia ar ne. Tinkamas vykdymas - vienas i pasibaigimo pagrind
Skolininkas nebelaikomas skolininku CK 6.123 - prievol pasibaigia, kai tinkamai vykdoma.
Jei veiksmai neatitiks tinkamumo kriterijaus, sakysime, jog prievol nepasibaig.
Netinkamai vykdius atsiranda padariniai, pvz.: palkanos etc.
Prievols vykdymo realumo principas. Kreditorius turi teis reikalauti to, k skolininkas
jam privalo perduoti. Jeigu kreditorius negauna to k turi teis gauti, prievol nra realiai
vykdyta ir kreditorius turi teis panaudoti reikalavim prievol vykdyti natra. Realumas
ir tinkamumas yra susij. Taiau, realumo principas yra itin svarbus tuo atveju, jeigu
neturime rinkos ekonomikos, t.y. pasirinkimo galimybs ir kreditorius yra priverstas
pasirinkti prekes ar paslaugas i vienintelio altinio. Rinkos slygomis, realumo principas
nra toks svarbus, nes jei pardavjas laiku nepateiks preki, visada yra galimyb pasirinkti
kit pardavj ir nusipirkti i jo. CK 6.213 - statymo leidjo iimtis realumo principui.
Bendradarbiavimo / ali kooperacijos principas. alys vykdydamos prievol turi
tarpusavyje bendradarbiauti. Prievol yra ne kas kita, kaip ekonominio bendradarbiavimo
iraika, todl abi alys turi dti pastangas. Tai yra principas kuris taikomas abiems alims
ir prievol gali paeisti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, jei tinkamai nebendradarbiaus
su skolininku.
Ekonomikumo principas. alys vykdydamos prievol turi pasirinkti tokius vykdymo
bdus / slygas, kad prievols vykdymas sukurt kuo maiau kat, nesukelt papildom
ilaid (pvz.: jei pardavjas privalo pristatyti prekes pirkjo nustatyt viet, tai pardavjas
privalo pasirinkti trumpiausi marrut, ekonomikiausi transporto priemon etc.).
Ekonomikumas nereikia, kad nereikalingos minimalios ilaidos, kad utikrinti tinkam

11
prievols vykdym (pvz.: preks pagal pobd turi bti saugomos nuo dregms, todl jas
privaloma veti udengtas). Ekonomikumas turi bti derinamas su tinkamumu ir realumu.
Siningumas, protingumas, paproi taikymas - paskaityti savarankikai.
3K-7-39/12
3K-3-124/11
3K-3-146/09
3K-3-269/11

3.Prievoli vykdymo subjektai.
Prievol bus laikoma vykdyta, jei j vykd tas asmuo kuris privaljo vykdyt ir asmuo kuriam
vykd buvo kreditorius.
Skolininkas. Reikalavimai skolininkui:
a) Fizinis asmuo, kuris vykdo prievol turi bti veiknus, nes prievols vykdymas yra sandoris
(siekiama teisini padarini - skolininko atveju, prievols pabaigimo). Jei vykd neveiksnus
asmuo, taiau jis vykd teisingai, tai to ginyti negalima. Taiau jei prievols vykdymas
neatitiko neveiksnaus skolininko interes, galima reikalauti, kad kreditorius grint tai k
gavo.
b) Juridini asmen atvej svarbus yra bankroto institutas. Iklus bankroto byl yra
sustabdomas prievoli vykdymas.
c) Skolininkas turtin prievol privalo vykdyti savo turto sskaita. Jei bandyt vykdyti
prievol svetimo turto sskaita, tai prievol nebus laikoma vykdyta tinkamai ir prievol
iliks.
d) Skolininkas vykdydamas prievol negali paeisti kit asmen teisi ir interes (skolininkas
gali turti kelis kreditorius). Tokiu atveju, jei paeis kit kreditori interesus, jie gals gintis
actio p................ (pvz.: skolininkas turi tris kreditorius ir visos trys prievols yra terminuotos.
Pirmajam kreditoriui skolininkas skol turi sumokti sausio 2d., antrajam - gegus 2d., o
treiajam rugsjo 2d. Sausio 2d. skolininkas prievol vykdo, bet ne pirmajam, o treiajam
kreditoriui. Skolininkas, sumokjs treiajam kreditoriui, tampa nemokus ir iuo atveju
paeidiamas pirmojo kreditoriaus interesas).
e) Skolininkas, priklausomai nuo prievols ries, turi prievol vykdyti asmenikai (jei
prievol asmenin) ir niekas kitas u skolinink prievols vykdyti negali. Jei prievol nra
grynai asmenin, tai nra reikalavimo, kad j vykdyt skolininkas asmenikai (gali vykdyti
skolininko atstovas ar treiasis asmuo). Jei treiasis asmuo vykdo prievol u skolinink, tai
jis perima reikalavimo teis, tai yra vadinama subrogacija.
3K-3-574/09

Kreditorius. Reikalavimai kreditoriui:
a) Jei kreditorius yra fizinis asmuo, jis privalo bti veiksnus asmuo. Skolininkas gali stabdyti
prievols vykdym, jei jam kyla tarimo dl skolininko veiksnumo. Jei skolininkas vykdo
neveiksniam kreditoriui prievol netinkamai, jis bus veriamas prievol vykdyti tinkamai.
Jei skolininkui kilt pagrst abejoni, ar asmuo kuris reikalauja vykdymo yra tikrasis
kreditorius, tai skolininkas gali stabdyti vykdym ir reikalauti rodyti, ar tai yra tikrasis
kreditorius.

12
b) Svarbi prievols ris. Ar prievol yra asmeninio pobdio ar ne. Jei nra grynai asmeninio
pobdio, tai reikiai, kad nebtinai asmenikai kreditoriui ji turi bti vykdyta, kreditorius
gali skirti atstov (informavs skolinink). Jei prievol asmeninio pobdio - asmenikai
turi bti ir vykdoma. Gali bti situacija, kai kreditorius nepgrstai atsisako priimti prievols
vykdym, tam kad nebt praleistas terminas, statymas numato galimyb vykdyti
prievol sumokant pinigus depozitin sskait.

4. Prievoli vykdymo dalykas ir bdas.
vykdymo dalykas - k skolininkas privalo perduoti kreditoriui, k privalo daryti arba ko privalo
nedaryti. CK 6.41str. Jei yra prievol, kurios turin sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui
tam tikr daikt, mums svarbs yra tokie dalykai kaip asortimentas, kokyb, kiekis, ris etc.
Vertinant ar prievol yra vykdyta tinkamai dalyko prasme, reikia aikintis tokius dalykus kaip pvz.:
alys susitar, kad daikas bus aukiausios kokybs, o skolininkas nori perduoti antrosios ries
daikt, tai kokyb neatitinka kokybs reikalavimo ir prievol yra nevykdyta. Daugyb reikalavim
priklausomai nuo daikto ar paslaug.
vykdymo bdas - juo yra suprantamas skolininko veiksm vykdant prievol atlikimo tvarka.
Kokia tvarka/apimtimi/eilikumu skolininkas privalo atlikti veiksmus, kuri dka bus vykdoma
prievol. 6.39str. - draudiama vienaalikai keisti vykdymo bd. Skolininkas nordamas vykdyti
prievol kitu bdu nei sutarta su kreditoriumi, jis turi dertis su kreditoriumi. Taip pat, 6.40str. -
skolininkas privalo vykdyti ikart vis prievol, t.y. bendra taisykl, kuri sako, kad prievols
vykdymas dalimis yra neleidiamas iskyrus statymo, ali sustarim numatytus atvejus arba jei
tai lemia pats prievols pobdis. Be to, dvialms (abi alys turi teisi ir pareig) prievolms
bdingas ypatumas, 6.39str. - dvials prievols, bendra taisykle, turi bti vykdomos tuo paiu
metu (pvz.: pirkimo - pardavimo dvial sutartis, perduodamas man daiktas, a sumoku kain
pardavjui). Iimtis - alys gali susitarti, kad tuo paiu metu nevykdys (pvz.: pardavjas nordamas
utikrinti, kad jam bus sumokta, gali reikalauti sumokti avansu).















13
2013.03.05
PRIEVOLI TEIS

5. vykdymo vieta ir ilaidos.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi, nes prievolinis santykis gali turti tarptautin/usienio
element (pvz.: pirkjas yra Lietuvoje, o pardavjas - Lenkijoje, todl gali kilti klausimas, kurios valstybs
teis taikyti). Tai yra vienas i kriterij sprendiant kolizin klausim, nustatant taikytin teis.
Prievols vykdymo vieta gali turti procesin vykdymo reikm, jei tarp ali kyla ginas,
kreditorius kreipiasi teism, tai vienas i teismingumo (kuris teismas yra kompetetingas sprsti
gin) nustatymo kriterij. Sutarties vykdymo vietos teismas arba skolininko vietos teismas.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi sprendiant vykdymo termin. Ji gali lemti vykdymo
termino pratsim (pvz.: tarp skolininko ir kreditoriaus buveini yra didelis atstumas, o prievol turi bti
vykdyti kreditoriaus buveinje, tada gali bti pratsiamas terminas).
Prievols vykdymo vieta gali lemti pinigins prievols valiut.
Prievols vykdymo vieta gali lemti nuostoli dyd. Priklausomai nuo vietos gali bti skirtingi
'minimals' nuostoliai. Daniausiai 'minimaliais' nuostoliais laikomos palkanos, taiau
priklausomai nuo rinkos - palkanos gali skirtis.

Jeigu prievol yra sutartin, tai alys turi teis susitarti dl prievols vykdymo vietos. Jei ji yra
nesutartin arba alys nesusitaria, tai tokiu atveju viet lemia statymas arba prievols pobdis.
CK 6.52str.

Prievols vykdymo ilaidos. Vykdant prievol gali atsirasti tam tikros ilaidos (preks gabenimo,
saugojimo, valiut keitimo etc.) Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, kuri alis turi tas ilaidas prisiimti.
Sutartins prievols atveju tai yra ali teis susitarti. Jei alys susitarusios, tokiu atveju taikomas
principas, kad ilaidos tenka skolininkui.

6. Prievols vykdymo terminas.
Priklausomai nuo to ar terminas apibrtas (pradia ar pabaiga yra nustatoma kalendorine data ar
apibriame vykiu kuris vyks) ar neapibrtas.
Jei terminas apibrtas, svarbu ar terminui esant atidedamajam galima prievol vykdyti prie
termin (pvz.: pasiskolinome 1000LT iki gegus 1d. Tai yra paskutin vykdymo diena. Klausimas - galime
grinti skol ankiau? Atsakymas klausim priklauso tiek nuo ali susitarimo, tiek nuo to, kurios i
ali naudai yra nustatytas terminas).
Jei terminas yra nustatytas skolininko naudai - tai turi teis prievol vykdyti prie termin. Taip
pat jei tai yra numatyta statyme ar sutartyje - galima grinti skol prie termin.
Jei terminas yra nustatytas kreditoriaus naudai - tai skolininkas neturi teiss vykdyti prievols
prie termin, nes jam t padarius, kreditorius negaut palkan ir prarast kitus pranaumus,
kuriuos suteikia atidedamasis terminas.
Jei terminas yra nustatytas abiej ali naudai - tai,jei ali susitarimas nenumato skolininko
galimybs vykdyti prievol prie termin, skolininkas gali tartis su kreditoriumi dl tokios
galimybs (pvz.: bankai toki paslaug skolininkui suteikia, jei jis sipareigoja tokiu atveju sumokti
papildom mokest).

14
Jei terminas yra neapibrtas (nra tiksliai nustatytas momentas, kada skolininkas turi pradti vykdyti
ir vykdyti prievol). Tokiu atveju abi alys turi teis arba pradti vykdyti arba reikalauti vykdymo.
CK 6.53str. kreditoriui pareikalavus prievols vykdymo - skolininkas turi teis atidedamj
termin. Jei 7d. terminas yra neprotingai trumpas dl tam tikr prieai, tai skolininkas turi teis
kreiptis teism praydamas termin pratsti.

Jei skolininkas nustatytu terminu prievols nevykdo per nustatyt termin, tai kreditorius turi
teis rinktis i:
Kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas vykdyt prievol natra. Skolininkui
atsiras neigiami padariniai - nuostoli vykdymas.
Kreditorius turi teis pareikti, kad jis nebeturi jokio intereso ir reikalauja i skolininko
atlyginti nuostolius. Tai gali bti kai prievols vykdymas nustatytu terminu turjo
kreditoriui asmenins reikms (pvz.: rytoj reikia preki verslui, jas usakau, preki negavau,
iekau t pai dien alternatyvos ir perku i kito pardavjo, nebenoriu turti reikal su nepatikimu
pardavju, todl i jo prisiteisiu nuostolius).
Kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas prievol vykdyt, nors ir pavluotai. Jei
skolininkas bendradarbiauja, tai skolininkas turi teis pratsti termin.

Jei skolininkas nevykdo prievols per nustatyt termin patiria neigiamus padarinius. Prievols
paeidimas sukuria nauj prievol (mokti netsybas/palkanas, padengti nuostolius).
Jeigu skolininkas praleidia prievols vykdymo termin ir po to atsitinka vykis, kuris daro
vykdym nemanomu, tokiu atveju skolininkas bus laikomas atsakingu u prievols
vykdymo negalimum.

vykdymo akseleracija - vykdymo terminas dar nra sujs ir nustatytas skolininko naudai, bet
vyksta tam tikros aplinkybs, dl kuri skolininkas praranda savo teis remtis terminu ir todl
atsiranda kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas vykdyt prievol prie termin CK 6.125 ir
6.123str. (pvz.: skolininkas daugkartinio vykdymo prievolje pastoviai paeidia tam tikrus punktus
(tarkim paskola). Esant paskolai, nesumokjus u kelis mnesius ir tai yra numatyta sutartyje - bankas turi
teis pareikalauti vykdyti prieovl prie termin).
3K-3-342/07
3K-3-386/07

7. mok paskirstymas.
mok paskirstymas atsiranda dviem atvejais:
a. Kai yra pagrindin ir papildomos/alutins prievols, kurios paprastai atsiranda skolininkui
paeidus pagrindin prievol (pvz.: esu skolingas 1 000LT. Laiku skolos negrinau. Praleidus termin
yra pradedamos skaiiuoti palkanos. Paskaiiavo 100LT palkan. Sumoku 500LT. Kyla klausimas kuri
skol skaiiuoti tuos 500LT). Jei prievol yra sutartin, alys gali susitarti, kaip bus paskirstyta
sumokta suma. Jei alys nesusitaria - CK 6.54 - i gautos sumos paskirstoma:
1. padengiamos kreditoriaus turtos ilaidos;
2. padengiamos palkanos, bei netesybos;
3. kas liko - pagrindins prievols vykdymui.

15
b. Kai kreditori ir skolinink sieja kelios lygiaverts/vienars prievols ir kyla klausimas, kuri
prievol yra vykdyta (pvz.: tas pats skolininkas i to paties banko pasim 3 paskolas. Jis sumoka
iandien 1 000LT ir klausimas ikyla - kurios sutarties vykdymui i sum reikia priskirti). Sutarties
alims yra leidiama susitarti, o esant nesusitarimui ar nesutartinei sutariai taikome CK 6.52. Jei
nra ali susitarimo, moka bus paskirta tai prievolei, kurios pabaigos terminas yra ariausiai.
Jei yra suj keli prievoli terminai - vykdymas priskiriamas tai prievolei kuri yra utikrinta
(pvz.: hipoteka), o jei neutikrinta, tai prievolei kuri atsirado seniausiai.

Kiekvienam i i atvej yra nustatytos skirtingos taisykls.

8. Prievols vykdymo sustabdymas.
Tai yra skolininko veiksm moratoriumas, t.y. skolininkas turi teis neatlikti t veiksm, kurie
sudaro prievols vykdym, dl tam tikr pateisinam prieai. Skolininkas turi teis pareikti,
jog jis sustabdo prievols vykdym tik tais atvejais kai t numato statymas arba sutartis. Tai yra
itin svarbu, jei prievol yra dvial.
Yra trys atvejai, kai skolininkas turi teis sustabdyti prievols vykdym:
1. Jei skolininkas pagrstai mano, kad asmuo kuris reikalauja i jo vykdyti prievol nra kreditorius
ir pareikalavus skolininkui asmuo nepateik rodymo, jog jis yra kreditorius, gali bti stabdomas
prievols vykdymas. Jei prievols pobdis yra prievol vykdyti depozit, skolininkas gali tai
padaryti ir prievol bus teisingai vykdyta.
2. Jei prievols pobdis arba ali sustarimas sako, jog esant dvialei prievolei, abi alys turi savo
pareigas vykdyti tuo paiu metu. Jei alis mato, kad tuo paiu metu kita alis tuo paiu metu
nepateiks vykdymo, tai ji gali pareikti, kad stabdo prievols vykdym.
3. Jei kita alis i esms paeidia prievol arba kreditorius pareikalavus skolininkui atsisako
pateikti rodym apie prievols vykdym (pvz.: nerao pakvitavim).

Skolininkas privalo elgtis protingai, siningai, vertinti prievols pobd, vertinti kitos alies
paeidim ir prievols sustabdymo padarinius.
3K-3-413/09
3K-3-823/03

9. Prievols vykdymo patvirtinimas.
Tinkamai vykdius prievol - ji pasibaigia. vykdius prievol reikalingi rodymai, apsaugant
skolinink nuo nesiningo kreditoriaus. Neesant rodym teismas gali priteisti prievol vykdyti
dar kart. Kad toki situacij neatsirast, vykdymo fakt reikia patvirtinti, CK 6.65str. - kreditorius
privalo prievol atlikusiam skolininkui iduoti pakvitavim. Prievols vykdymo patvirtinimas yra
kreditoriaus pareiga - jei jis to nedaro, tai laikoma jog paeidia pareig. Kreditoriaus atsisakymas
patvirtinti vykdym yra pagrindas skolininkui sustabdyti prievols vykdym.
3K-3-579/07
3K-3-257/10
3K-3-269/11
3K-3-546/11


16
10. Prievols nevykdymo teisiniai padariniai.
Nevykdymas gali bti skirstomas :
Visikas prievols nevykdymas - skolininkas nieko neatliko ir kreditorius nieko negavo.
Netinkamas prievols vykdymas - skolininkas kak atliko ir kreditorius kak gavo, bet ne
visk k turjo teis gauti. Netinkamas vykdymas gali bti dl dalyko, vietos, bdo, termino ir
galybs kit veiksni.

Pagal prievols paeidimo sunkum:
Esminis prievols nevykdymas - kreditorius turi teis nutraukti sutart net nesikreipdamas
teism. Tai yra visikas prievols nevykdymas.
Neesminis prievols nevykdymas - nesuteikia kreditoriui teiss nutraukti sutarties.

Priklausomai nuo to ar skolininkas atsako u prievols vykdym:
Pateisinamas prievols nevykdymas - kai nra skolininko kalts arba yra kreditoriaus kalt,
dl ko skolininkas negaljo prievols vykdyti. Skolininkas prievols negali vykdyti dl force
major
1
- nenugalimos jgos. Konstatavus, jog skolininkas prievols negali vykdyti dl force
major - konstatuojama, kad prievol privaljo pasibaigti dl negaljimo vykdyti. Jei prievol
buvo dvial ir viena alis yra jau kak perdavusi, tuo atveju yra taikoma restitucija.
Skolininkas negali remtis force major aplinkybmis, kai pats prisim rizik (pvz.: sudarant ems
kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis ateiiai, nes neaiku kiek derliaus bus uauginta
priklausomai nuo vasaros). Jei force major vyksta jau po to, kai skolininkas bna paeids
prievol, jis negali remtis force major aplinkybms.
3K-3-268/12
3K-3-381/12
Nepateisinamas prievols nevykdymas - skolininkas yra kaltas u prievols nevykdym, jam
atsiranda papildomi padariniai. Nevykdius prievols kreditorius turi teis naudoti savo
interes gynybos bdus i kuri gali rinktis. Danai gali naudoti ne vien, o kelis bdus, iskyrus
statymo arba sutarties numatytas iimtis.
Jei prievol yra nevykdyta ir kreditorius turi interes gauti vykdym, jis pasinaudos gynybos
bdu - gauti prievols vykdym natra (jei tam neprietaraus statymas CK 6.213 ar sutartis).
Jei kreditorius nebeturi intereso gauti vykdym natra, kreditorius gali naudoti - prievols
nutraukim ir nuostoli atlyginimo reikalavim.
Jei statymas ar sutartis numato netsybas u prievols nevykdym, kreditorius tokiu atveju
turi teis nutraukti prievol ir reikalauti priteisti netsybas.
Jei prievol skolininko pusje nra grynai asmenin ir yra susijusi su tam tikr darb
atlikimimu, tai kreditorius turi teis tuos darbus daryti pats ar pasitelkti kitus asmenis
pagalb skolininko sskaita.
Atskirais atvejais, kreditorius turi teis taikyti ne vien, o kelis gynybos bdus.

1
Pagal CK 6.212str., kad vykis bt laikomas force major privalo bti ios slygos: a. prievols atsiradimo metu to
veiksmo nebuvo galima numatyti; b. nebuvo galimybs ukirsti kelio tai aplinkybei atsirasti ar kakokiu bdu j
kontroliuoti ir sumainti neigiam poveik; c. dl ios aplinkybs vykdymas tapo absoliuiai negalimu, subjektyvaus
negaljimo vykdyti prievol nepakanka (asmuo pats vykdyti negali, bet tokiomis aplinkybmis kitas asmuo galt
vykdyti), turi bti objektyvus negaljimas (niekas tokiomis slygomis negalt vykdyti); d. dl tos aplinkybs atsiradimo
negali bti skolininko kalts.

17
11. Kreditoriaus interes gynimas (specifiniai kreditoriaus interes gynimo bdai).
Kreditorius ne visada gali jais pasinaudoti, o tik esant tam tikromis slygomis. J taikymui statymas
kelia papildomus reikalavimus, todl jie vadinami specifiniais. Prie toki kreditoriaus interes
gynimo bd yra priskiriami trys iekiniai:
Pauliano iekinys (Actio Pauliana) - CK6.66 - 67str. - tai yra iekinys, kur reikia kreditorius,
ginydamas skolininko sudaryt sandor, kenkiant kreditoriaus interesams ir kreditorius prao
teismo, kad to sandorio teisiniai padariniai nebt taikomi kreditoriui ir kad kreditorius galt
nukreipti savo reikalavim t turt, kuris buvo to sandorio objektas. Dl tokio sandorio
skolininkas negali ar gali tik i dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Jei Pauliano iekinys yra
tenkinamas, tai nuginyto sandorio turtas tenka kreditoriaus reikalavimo patenkinimui. Norint
pareikti iekin, bei laimti byl yra reikalingos slygos:
a) Iekovas (Pauliano iekinio reikjas) turi bti skolininko kreditorius.
b) Pauliano iekinys yra galimas tik tokiu atveju, jei sandoris kur kreditorius ginyja buvo
sudarytas skolininko laisva valia (pvz.: negalima ginyti, jei skolininkas sumokjo statymo
pagrindu, vykdydamas pareig etc.).
c) Pauliamo iekinys galimas tik tokiu atveju, jei sandoris, kur skolininkas sudar su treiuoju
asmeniu paeidia kreditoriaus interesus.
d) Jeigu ginyjamas sandoris buvo atlygintinis, t.y. kreditorius perleisdamas turt kak gavo,
tai iuo atveju Pauliano iekinys gali bti taikomas tik tuo atveju, kai ginyjamo sandorio
alys yra abi nesiningos. Sandorio alys inojo ar turjo inoti, kad sudarydamos
sandor jos paeidia kreditoriaus interesus, CK 6.67str.
e) Iekinio senaiai yra nustatytas sutrumpintas terminas - 1 metai. Tai yra taikoma tam, kad
utikrinti civilins apyvartos stabilum.

Feniksas - mon, kuri sukuria skolininkas, kad pervest i savo sskaitos pinigus 'fenikso'
pradin kapital ir pats skolininkas nebeturi pinig.
3K-3-86/12
3K-3-398/12
3K-3-204/12
Teism praktika 2008m. nr.29 - auk.teismo apvalga

Netiesioginis iekinys - tai yra kreditoriaus reikiamas iekinys, kuriuo kreditorius
priverstinai gyvendina skolininko gyvendinimo teis, kuri skolininkas turi kitoje prievolje,
kurioje skolininkas yra kreditorius. Norint pareikti iekin, bei laimti byl yra reikalingos
slygos:
a) Skolininkas turi bti kitos prievols kreditoriumi.
b) Skolininkas, kuris yra kreditoriumi kitoje prievolje, turi turti reikalavimo teis, kuri yra
turtin, o ne asmenin.
c) Skolininkas negali vykdyti prievols kreditoriui. Jei gali vykdyti (yra mokus), kreditorius
neturi teiss naudotis netiesioginiu iekiniu.
d) Kreditorius turi turti aiki/apibrt reikalavimo teis.



18
3K-3-233/07
3K-3-146/07
3K-3-312/08
3K-3-520/12

Tiesioginis iekinys - tai yra tokie atvejai, kuomet kreditorius turi teis reikti reikalavim dl
prievols vykdymo kitam asmeniui, kuris nra jokiuose santykiuose su kreditoriumi, kadangi
is asmuo (daniausiai pagal statym) privalo u skolinink vykdyti prievol, pvz.: skolininkas
yra sudars savo civ.atsakomybs draudimo sutart ir padars alos kreditoriui parodo
skolininkui savo draudimo sutart ir nurodo, kad al kompensuos draudimo mon.
Kreditorius gyja teis reikalauti alos i skolininko, kuris yra apsidrauds. Taigi kreditorius
pareikia reikalavim draudimo kompanijai. Tiesiogin iekin galima pareikti tik statymo
numatytais atvejais.































19
2013.03.12
PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS
(CK 6.70 - 6.100STR.)

1. Utikrinimo samprata ir bdai.
Kreditoriaus interesas prievolje yra gauti vykdym. Daniausiai kreditorius pasitiki skolininku ir tai
garantuoja, kad kreditorius gaus, tai k privalo gauti pagal prievols turin. Skolininkas danai sugriauna
kreditoriaus pasitikjim ir tokiu atveju kreditorius turi dvi galimybes: a. niekam nieko nebeskolinti; b. jeigu
skolins, reikalaus garantij, kad gaut vykdym ne i skolininko, o kito papildomo altinio.
Prievoli vykdymo utikrinimo institutas yra sukurtas tam, kad papildomai apsaugoti kreditoriaus interes.
Tam, kad kreditoriaus interesas bt apsaugotas, teis numato itis sistem papildom kreditoriaus
apsaugos priemoni - prievoli vykdymo utikrinim. Tai yra statymo ar sutarties numatytos prievols,
kuri pagrindu atsiranda papildomos prievols, kurios stimuliuoja skolinink vykdyti prievol ir tuo paiu
garantuoja kreditoriaus intereso papildom apsaug prievols nevykdymo atveju.
Galimas tiek esam, tiek ir bsim prievoli vykdymo utikrinimas (iskyrus rankpiningius, dl j specifikos).
Prievoli utikrinimo priemonms yra bdinga tai, kad vienos j stimuliuoja skolinink prievol vykdyti
tinkamai (paaikina, kad jei skolininkas nevykdys, tai jam atsiras teisiniai padariniai, pvz.: netesybos - jei nevykdys
tinkamai, tai jam atsiras papildoma priemon - mokti netesybas; rankpinigiai - jei nevykdys prievols, sumokta suma
liks kreditoriui).
Kita grup utikrinimo prievoli yra tos, kurios suteikia kreditoriui alternatyv altin i kurio jis gali
gauti vykdym, pvz.: laidavimas - praome paskolos i banko, bankas vertina pajamas, turtin padt etc.
reikalaus laidavimo, kad ttis ar mama sudarys su banku laidavimo sutart ir bankas gys du skolininkus -
tvai = atsarginiai.
Taip pat yra tokios prievols, kurios stimuliuoja skolinink ir suteikia kreditoriui atsargin variant,
pvz.: keitimas ar hipoteka - skolininkas suvokia, kad jeigu prievols nevykdys, tai kreditorius nukreips
iiekojim daikt ir skolininkas j praras.
Valstybs skolos statymas (valstybs garantijos ypatumai);
Finansinio utikrinimo susitarim statymas;
Mokjim, atliekam pagal komercinius sandorius, vlavimo prevencijos statymas;
UNCITRAL 1995m. konvencija dl nepriklausom garantij rezervini akredityv;
ICC 1990m. unifikuotos sutartini garantij taisykls;
ICC 1991m. unifikuotos garantij pagal pirm pareikalavim taisykls.

Prievols utikrinimo priemons yra klasifikuojami atskiras ris:

1. Pagal tai, kas numato utikrinimo priemon:
a. priemons numatytos statyme;
b. priemons numatytos sutartyje.
2. Pagal tai, ar utikrinimo priemon yra susijusi su tam tikro skolininko turto iskyrimu i bendros mass
ar ne:
a. iankstinio turto iskirimu i bendro turto (pvz.: hipoteka, keitimas);
b. nesusijusios su isikirimu i bendro turto.
3. Ar utikrinimo priemon yra susijusi su skolininku ar treiuoju asmeniu:
a. utikrinimo priemons susijusios su skolininku (pats skolinknas tampa kitos, papildomos prievols
skolininku, pvz.: netesybos);

20
b. utikrinimo priemons susijusios su treiuoju asmeniu (laidavimas, garantija, etc. jos yra pranaesns, nes
yra du skolininkai - skirtingi asmenys).
4. Pagal tai, viena ar kita utikrinimo priemon suteikia nauj reikalavimo teis ar suteikia daiktin teis,
skirstoma :
a. prievoliniai teisiniai prievoli utikrinimo bdai;
b. daiktiniai teisniai prievoli utikrinimo bdai.


2. Utikrinimo bdai.
1) Netesybos. CK 6.71 - 6.75str.
Netesybos - pinig suma, kuri skolininkas turs sumokti kreditoriui, jeigu nevykdys, arba netinkamai
vykdys prievol. Tai yra utikrinimo priemon, kuri stimuliuoja skolinink vykdyti pagrindin prievol.
Skolininkui paeidus pagrindin prievol, netesybos atliks civilins atsakomybs f-j ir kreditoriui i
skolininko bus priteisiamos netesybos. Netesybos yra skaitomos nuostolius, prisiteisti nuostoli bus galima
tik tiek, kiek nepadengs netesybos. Baudini netesyb atveju, kreditorius gali iiekoti ir papildomus
nuostolius, bet tokiu atveju tai nebe civilins atsakomybs, o greiiau administracins ar baudiamosios f-ja.
Netesybos yra ta nuostoli suma, kurios kreditoriui nereikia rodinti. Kreditoriui pakanka rodyti, kad
skolininkas paeid prievol ir kad u tai yra nustatytos netesybos.
Netesybas gali nustatyti statymas (reti atvejai) arba ali susitarimas (daniausiai), iimtiniais atvejais
netesybas gali nustatyti teismas (CK 6.125str.).
Jei netesybas numato ali susitarimas - kodeksas reikalauja, kad toks susitarimas bt sudarytas ratu.
Netesyb rys:
1. Bauda (netesybos, kai pinig suma kuri turi sumokti skolininkas yra apskaiiuojama arba tvirta pinig suma -
100LT; 1000LT, etc., arba procentine iraika nuo sutarties sumos);
2. Delspinigiai (netesybos, kai pagrindins prievols paeidimas pasireikia termino praleidimu. Delspinigiai yra
nustatomi procentine iraika nuo laiku nesumoktos sumos, kuri skaiiuojama u tam tikr period, pvz.: u dien).

Santykis tarp netesyb ir kit prievoli gynimo bd - negalima kartu reikalauti, kartu netesyb ir
vykdyti prievol natr iskyrus kai praleidiamas terminas.

Teismo kontrol - netesybas daniausiai nustato alys tarpusavio sutikimu ir netesyb dydis nustatytas
labai didelis, bet skolininkas nemano, kad negals vykdyti prievols ir jam neteks mokti netesyb, taiau
nepavyksta, jam tenka mokti netesybas ir ikyla klausimas - ar tai nereikia, kad civilin teis baudia
skolinink, t.y. atlieka baudiamosios ar administracins teiss funkcijas. Tai reglamentuoja CK 6.73str. -
teismas turi teis mainti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didels ir tai prietarauja siningumo,
proporcingumo principams ir tai reikt skolininko nubaudim. Antravertus, teismo teis mainti netesybas
nra neribota, teismas negali sumainti netesyb tiek, kad jos neatlikt savo dviej f-j
2
ir netesybos yra
ribojamos kreditoriaus patirtais nuostoliais. Netesybos - minimals kreditoriaus nuostoliai.

2) Laidavimas. CK 6.76 - 6.89str.
Laidavimas - sutartis, kuria viena alis - laiduotojas, sipareigoja kito asmens - skolininko kreditoriui atsakyti
u visos ar dalies prievols vykdym, t.y. skolininkui paeidus prievol, j vykdys laiduotojas. Yra dvi
prievols, viena prievol sieja kreditori ir skolinink, kita - laiduotoj ir kreditori.
Jeigu laidavimo sutartis nenumato ko kito, tai laiduotojas ir skolininkas atsako kaip solidars skolininkai.
Privaloma raytin forma, jos nesilaikymas darys laidavim negaliojaniu. Sutartyje turi bti aptarta prievol,
kreditorius, laiduotojas. Laiduotoju gali bti bet kuris veiksnus asmuo, iskyrus atvejus, jei to asmens teisin

2
r. p. 19

21
forma draudia jam laiduoti (pvz.: valstybs mons, vieosios staigos, etc.). Kreditorius turi teis reikalauti, kad
laiduotoju bt jo silomas asmuo.
a) Laiduotojas yra solidarus skolininkas; b) kreditorius i laiduotojo gali reikalauti vykdyti prievol, jei
skolininkas j paeidia; c) laiduotojas inodamas, kad skolininkas paeis prievol - gali vykdyti prievol u
skolinink prie jam j paeidiant.
Laiduotojo pareiga atitinka skolininko pareig - jis neturi mokti daugiau. Laiduotojas turi teis gintis nuo
kreditoriaus taip pat, kaip ir skolininkas.
Skolininko ir laiduotojo santykiuose, skolininkas privalo informuoti laiduotoj apie bet kokias problemas,
kylanias vykdant prievol, taip pat, jei skolininkas vykdo prievol - jis nedelsiant privalo informuoti
laiduotoj. Jei laiduotojas vykdo prievol u skolinink - vyksta subrogacija, t.y. laiduotojas atsistoja
kreditoriaus viet ir gyja teis reikalauti to, k jis perdav kreditoriui i skolininko.

3) Garantija.
Garantija - savarankika ir nepriklausoma prievol, pagal kuri garantas sipareigoja vykdyti kreditoriui tam
tikr sum, jeigu skolininkas nevykdys ar netinkamai vykdys prievol. Laidavimas yra alutin / papildoma
prievol, visikai priklausanti nuo pagrindins prievols, tuo tarpu garantija nra laikoma alutine prievole, o
yra laikoma savarankika prievole, kurios galiojimas nepriklauso nuo pagrindins prievols galiojimo.

Garantijai yra bdingas savarankikumas, neataukiamumas (garantas sutiks garantuoti u skolinink, savo
sipareigojimo negali ataukti), neperdavimas (kreditorius reikalavimo teiss negali perleisti kitiems asmenis, be kit
asmen sutikimo), atlygintinumas (garantui priklauso atlyginimas i skolininko).

Ar garantas gali gintis kreditoriui pareikus reikalavim yra iskiriama garantij pagal pirm
pareikalavim ris - kreditoriui pateikus garantiniame rate numatytus dokumentus, garantas negali
reikti joki priekait kreditoriui, garantas negali reikti joki pretenzij kreditoriui (pirma mokk, aikinkis
po to).
Garanto pareiga visada yra apribota garantijoje nurodyta suma, nes garantija yra pinigin prievol, ne taip
kaip laidavimas, kuris gali bti tiek pinigin prievol, bet ir prievol atlikti tam tikrus darbus. Garanto
prievol apimties poymiu gali bti maesn, nei pagrindinio skolininko prievol (garantas idav garantij 500
000LT, o skola yra 1 000 000LT ir i garanto visko prisiteisti nemanoma). Garanto pareiga yra subsidiari (papildoma)
- reikalauti galima tik i garanto ir tik tiek, kiek jis sipareigojo sumokti.

4) Rankpinigiai. CK 6.98 - 6.100str.
Rankpinigiai, kaip utikrinimo priemon, yra pinig suma. i suma, kad bt kvalifikuojama kaip rankpinigiai,
privalo atlikti keturias f-jas:
a) rankpinigiai skaitomi pagrindin prievol (pvz.: skolininkas turi sumoti 1 000LT ir duoda 100LT
rankpinigi - mokjimo dydis pagal pagrindin prievol sumaja iki 900LT);
b) rankpinigiai turi atlikti utikrinimo f-j (t.y. jei prievols nevykdys skolininkas, jis i sum praras);
c) rankpinigi sumokjimas yra rodymas, kad tarp ali yra susiklosiusi prievol (i suma turi atlikti
rodomj f-j);
d) atsakomybs f-ja (ta suma, kuri lieka kreditoriui, kai skolininkas nevykdo prievols - kompensuoja dal
nuostoli).

Rankpinigi negalima naudoti tais atvejais, kai statymas numato sandor, i kurio atsiras prievol, notarine
forma. Kadangi rankpinigiai atlieka ir mokjimo f-j, vadinasi prievol jau turi egzistuoti, todl rankpinigi
negalima naudoti utikrinant preliminarios sutarties vykdym (tokiu atveju tai yra kvalifikuojama kaip avansas).
Susitarimas dl rankpinigi turi bti sudaromas ratu.


22
RIZIKOS SUSIJ SU PRIEVOLI NEVYKDYMU






























NETINKAMO VYKDYMO RIZIKA SKOLININKO NEMOKUMO RIZIKA
Netesybos + -
Sutrumpinti terminai
Laidavimas +/- +

Garantija +/- (pagrindin f-ja nemokumo
prevencija)
+ (pagal garantij, prievol yra
subsidiari - pirma reikia kreiptis
skolinink)

Rankpinigiai +
+/- (priklauso nuo puss kuri duoda
rankpinigius)

Hipoteka/keitimas
+ + (dideli sandorio sudarymo katai,
registracijos reikalavimas,
sudtinga iiekojimo tvarka)

Sulaikymas + + (TIK KOMISO ATVEJU)

Finansinis
utikrinimo
susitarimas
+/- +

Avansas
+ +

Vekselis
+ (jeigu netinkamai vykdys,
galima kreitpis antstol, kad
iiekot)
Jeigu nemokus, tai vekseliai
neveikia
Terminai
Lizingas
+ +





23
2013.03.19
PRIEVOLI TEIS

PRIEVOLI PASIKEITIMAS

1. Samprata ir rys
Prievol yra ne stabilus, o kintantis santykis (pasibaigia ir pan.). Po prievols atsiradimo, prievolinis teisinis
santykis gali kisti vairiais aspektais. Gali keisti kai kurie prievols elementai (pvz.: viena i ali yra fizinis
asmuo ir dl tam tikr prieai jis gali mirti - prievolinis santykis pasikeis, nes vietoj mirusios alies stos prievols
permjas). Prievol gali keistis ali susitarimu, jei viena i ali mano, kad reikia keisti kak (pvz.: kain,
termin, etc.). Tokiu atveju gali bti silomos derybos ir alys sudaro susitarim. Prievol gali bti keiiama
dl objektyvi prieai (pvz.: finansin ekonomin kriz).
Prieastys dl ko kinta prievolinis santykis gali bti tiek subjektyvios, tiek objektyvios, taiau vienaalikai
keisti prievol yra draudiama iskyrus statymo ar sutarties numatytas ilygas.
Prievols pasikeitimas yra suprantamas kaip prievolinio santykio transformacija po prievols atsiradimo, kai
dl tam tikr aplinkybi keiiasi tam tikros prievols tam tikros prievols vykdymo slygos arba keiiasi
vienas i prievols element (pvz.: subjektas, alis). Pasikeitim svarbu atriboti nuo pasibaigimo. Pasikeitimas
reikia, kad nepaisant vienoki ar kitoki transformacij - prievol ilieka ir nepasibaigia. Tuo tarpu
pasibaigimas reikia, kad prievolinis santykis inyksta. Tai yra svarbu, nes vienu atveju juridinis faktas gali
bti pagrindu prievolei pasikeisti, o kitu atveju - pasibaigti.
Prievols pasikeitimo pagrindu gali bti tiek vykis tiek veiksmas, kaip juridinis faktas ir gali priklausyti tiek
nuo ali valios, tiek ir nuo aplinkybs kuri nepriklauso nuo prievols ali valios (pvz.: mirtis). Prievols
pasikeitim gali lemti tiek teisti, tiek ir neteisti veiksmai.
Prievoli pasikeitimo rys. Pagal tai koks elementas ar slyga keiiasi:
a) Asmen pasikeitimas prievolje - situacija kai vietoj skolininko ar kreditoriaus, prievolin santyk
stoja kitas asmuo. i ris gali bti dvejopa: a. asmen pasikeitimas gali vykti dl universalaus teisi ir
pareig permimo (asmuo perima visas teises ir pareigas, pvz.: mirties atveju, pdiniai paveldi visas teises ir
pareigas. Juridini asmen atveju universalus permimas vyksta reorganizavimu); b. singuliarus asmen
pasikeitimas (perimama konkreti teis arba konkreti pareiga).
b) Kit prievols vykdymo slyg pasikeitimas.

2. Reikalavimo teiss perleidimas (cesija).
Cesija - reikalavimo teiss perleidimo sutartis. Situacija, kai kreditorius sudaro susitarim su kitu asmeniu ir
susitarimo pagrindu jam perleidia savo reikalavimo teis ir is susitarimas yra pagrindas vykti asmen
pasikeitimui prievolje. Reikalavimo teis - turtas plaiaja prasme, o tai reikia, kad reikalavimo teis gali bti
prievolini santyki objektas.
statymas minimaliai reglamentuoja reikalavimo teiss perleidimo tvark. Reikalavimai:
a) Ne visas reikalavimo teises galima perleisti. CK 6.95 ir 102str. numato atvejus, kada reikalavimo teiss
perleidimas yra draudiamas.
b) Prievols alys susitaria, jog kreditorius neturi teiss perleisti reikalavimo teiss (pvz.: toki susitarim
gali bti kai skolininkas yra suinteresuotas palaikyti santykius tik su vienu kreditoriumi dl vienoki ar kitoki
prieai). Galimi susitarimai, kai pati sutartis sako, kad reikalavimo teiss perleisti negalima. Jei
reikalavimo teis yra piniginio pobdio, atskirais atvejais tokie susitarimai gali bti labai nepalanks
civilinei apyvartai ir kreditorius negaldamas perleisti tokios teiss, gali nukentti savo finansais (pvz.:
jam reikia ustatyti turt paskolai gauti ir jis negali ustatyti reikalavimo teiss). Tokiu atveju, faktoringo
sutarties pagrindu, pinigin reikalavimo teis galima perleisti.
Cesijos sutarties objektu gali bti tik galiojanti reikalavimo teis.

24
Dl bsimos reikalavimo teiss doktrinoje yra prieingos nuomons, vieni sako, jog galima perleisti tik
esam reikalavimo teis, kiti sako, kad galima perleisti bsim reikalavimo teis, jei yra pakankamai
apibrta, kad tokia teis tikrai atsiras.
Skolininko vaidmuo sudarant cesijos sandorius - kreditoriaus asmuo skolininkui reikms neturi - kreditorius
turi teis perduoti savo reikalavimo teis be skoliniko sutikimo, nes skolininkui yra svarbu vykdyti prievol,
nesvarbu kam. Bet, kaip jau buvo minta, gali bti iimi (kreditoriaus ir skolininko susitarimas, kad prie
perleisdamas reikalavimo teis kreditorius turi gauti skoliniko sutikim). Jei prievol yra dvial (abi alys turi teisi ir
pareig), tai reikalavimo perleidimas nereikia, kad kreditorius tuo paiu perkl ir skol, nes dvials
prievols atveju kreditorius yra kartu ir skolininkas, tad turi bti sudaromi du sandoriai - a. skolos
perklimas naujajam kreditoriui; b. reikalavimo teiss perdavimas.

Reikalavimo teiss perjimo momentas - reikia skirti santyk tarp pradinio ir naujo kreditoriaus (iuo
poiriu reikalavimo teis naujam kreditoriui pereina nuo cesijos sutarties sudarymo momento) ir santyk tarp naujo
kreditoriaus ir skolininko / kit treij asmen (tam, kad naujasis kreditorius galt panaudoti savo reikalavimo
teis, privalo bti informuotas skolininkas - perleidimo faktas turi bti ivieintas). CK 6.102str. - skolininkas turi bti
informuotas apie reikalavimo teiss perleidimo fakt ir tik nuo informavimo momento, naujasis kreditorius
gali panaudoti prie skolinink savo reikalavimo teis (daniausiai informuojamas pateikiant skolininkui cesijos
sutart arba kit rodym patvirtinant perleidimo fakt). Pasikeitus kreditoriams kitu aspektu prievolinis santykis
nekinta. Perleidiant reikalavimo teis negali bti bloginama skolininko padtis (nesikeiia iekinio senaties
terminas).
Perleidiant reikalavimo teis, bendra taisykl, kad naujasis kreditorius perima ir alutines prievoles (pvz.:
skolininkas yra keits daikt utikrindamas prievols vykdym, tai reikia, kad naujasis kreditorius taip pat gaus
keitimo teis).
Reikalavimo teis gali bti perleista tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai ir nuo to, cesijos sutartis buvo
sudaryta atlygintinai ar ne, priklausys pradinio kreditoriaus atsakomyb prie nauj kreditori, jei
skolininkas dl tam tikr prieai tos prievols nevykdys (pvz.: reikalavimo teiss perleidimo atveju, kreditorius
atsako naujam kreditoriui u skolininko nemokum, kuris jau buvo perduodant reikalavimo teis).
Cesijos sutarties forma priklauso nuo pagrindins prievols formos, t.y. cesijos sutartis turi bti sudaryta
tokia paia forma, kokia forma buvo ta sutartis i kurios atsirado prievol (pvz.: notarin forma).

eki ir vekseli statymas
(nustato perleidimo ypatumus ir taisykles);
Draudimo statymas;
Komercini bank statymas;
UNCITRAL 2001m. New York konvencija dl piniginio reikalavimo teiss perleidimo tarptautinje
prekyboje;
UNCITRAL 1988m. Otavos konvencija dl tarptautinio faktoringo.

3K-3-44/10
3K-3-514/10
3K-3-150/11
3K-3-412/11

3. Subrogacija.
Subrogacija - statyminis reikalavimo teiss perjimas. Tai yra reikalavimo teiss perjimas kitam asmeniui,
reikalavimo teis kreditoriui pereina ne susitarimo pagrindu (be cesijos sutarties), o reikalavimo teis i
pradinio naujam kreditoriui pereina statymo pagrindu.

25
Nuo cesijos sutarties subrogacija skiriasi tuo, kad kreditoriams nereikia susitarti, o perleidimo teis
transformuojasi vykus statyme numatytiems juridiniams faktams. Subrogacija yra galima tik statymo
numatytais atvejais (tuo tarpu cesija galima visais atvejais kol jos nedraudia sutartis ar statymas).
Draudjas kuriam yra padaroma ala ir susiklosto prievolinis santykis - draudjas draudia savo turt nuo tam tikr
rizik. Su draudimo kompanija yra sudaroma draudimo sutartis, pagal kuri kompanija vykus draudiamajam vykiui
imok draudim. Draudimo kompanija imoks draudimo imok - kreditoriui yra kompensuojamas alos atlyginimas.
Draudimo kompanija imokjusi imok draudikui perima draudimo reikalavimo teis ir tai yra subrogacija.
Subrogacija susijusi su regreso teiss apribojimu, taiau tai nra tos paios svokos. "Regresas kai sumoki
u t pydar ir paskui i jo isieikai." - Matas Matinis Milteliai
3K-3-46/09
3K-3-83/10
3K-3-415/12

4. Skolos perklimas.
Situacija, kai vietoj pradinio skolininko, jo viet stoja naujasis asmuo - kitas skolininkas. Skolos perklimas
yra retai sutinkamas atvejis, nes kreditoriui skolininko asmuo ir ypa mokumas turi nepaprastai didel
reikm, nes kreditorius sandor sudaro tik su tuo asmeniu, kuriuo jis pasitiki ir yra sitikins mokumu.
Tam kad bt perkelta skola, privalo bti kreditoriaus sutikimas (galimos iimtys, jei jos yra nustatytos statyme,
pvz.: CK 6.116str.). Sutikimas gali bti tiek iankstinis, arba duodamas tada, kai skolininkas kreipiasi
kreditori ir paaikina apie nauj skolinink ir vis situacij, tuomet kreditorius vertina rizik ir sprendia.
Skolos perkelti negalima, jeigu prievol skolininko pusje yra grynai asmeninio pobdio.
Skolos perklimas gali bti visikas arba dalinis (iskaidoma tarp dviej ar daugiau asmen). Skolos perklimas
keiia tik asmen, kiti prievols elementai nesikeiia, todl naujasis skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus
naudodamas tuos paius apsigynimus kaip ir buvs skolininkas.
Skolos perklimo atveju, jei utikrinimo prievol buvo susijusi tik su skolininku, ji naujam skolininkui
nepereina.
Skolos perklimo formai nustato raytin reikalavim.

3K-3-349/10
3K-3-146/12
3K-3-357/12

PRIEVOLI PASIBAIGIMAS
(CK 6.123 - 6.144STR.)

1. Prievols pasibaigimo samprata.
Prievolinio santykio, saistanio kreditori ir skolinink pabaiga. Pasibaigus prievolei, pasibaigia ir jos ali
teiss ir pareigos (nepainioti su sutarties pasibaigimu).
Prievol gali pasibaigti, kai pasiektas ali tikslas, taip pat, kai toks tikslas dar nepasiektas arab nebus
apskritai pasiektas.
Prievol gali pasibaigti visikai ar i dalies, CK 6.123str. 1d. Tai priklauso nuo kreditoriaus valios ir prievols
pobdio (prievol yra daloma).
Prievols pasibaigimo pagrindas - juridinis faktas. Juos nustato sutartis arba statymas.
Prievol gali pasibaigti ali susitarimu, o vienos alies valia - tik sutarties ar statymo numatytais atvejais, CK
6.59str.



26
Prievoli pasibaigimo pagrindai:
a. atvejai, kai prievol pasibaigia ali valia (pvz.: novacija, skaitymas, atleidimas nuo prievols vykdymo).
Prievol pasibaigia arba esant abiej ali ireiktai valiai (novacija), arba atskirais atvejais
pasibaigimui pakanka vienos alies valios (skaitymas).
b. atvejai, kai prievol pasibaigia be ali valios (mirtis, sutapimas etc.)
c. atvejai, kai prievol toliau objketyviai nebegali egzsituoti (pvz.: force major).

Prievols pasibaigimo faktas turi bti tinkamai formintas. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir
alutins prievols. Bet pasibaigus alutinei prievolei, pagrindin nesibaigia.

2. Pasibaigimo pagrindai.
a. vykdymas - tinkamai (terminas, bdas, dalykas, alys etc.) vykdius prievol, ji pasibaigia. Jei vykdymas
nra tinkamas, vadinasi ta prievol nepasibaig, o atvirkiai - atsirado alutins prievols (pvz.:
praleidus termin atsiras palkan mokjimo alutin prievol ir panaiai). Jei prievol skolininkas vykdo
tinkamai, tai nordamas ivengti vlesni gin, turt reikalauti i kreditoriaus skolos vykdymo
patvirtinimo dokumento.
3K-3-269/11

b. Sutapimas, CK 6.126str. - situacija, kai nebeturime dviej subjekto (kreditoriaus ir skolininko), nes jie
sutampa viename asmenyje. Kai nelieka dvej asmen, tai nebelieka ir prievolinio teisinio santykio
(pvz.: kai abi alys yra fiziniai asmenys ir vienai aliai mirus, kita alis paveldi mirusiojo turt; kai abi alys yra
juridiniai asmenys ir juos reorganizuojant jie yra sujungiami vien juridin asmen). Galima situacija, kad
baigsi ne visa prievol, o tik dalis prievols, kai pdiniams pereina tik dalis turto ir prievol pasibaigia
tik toje dalyje. Inykus pagrindui, dl kurio vyko sutapimas - prievol atsinaujins.
c. alies pasibaigimas, CK 6.128str. Prievols aliai esant fiziniam asmeniui ir jam mirus, ar prievol
pasibaigs priklauso nuo prievols pobdio. Jei prievol nra grynai asmeninio pobdio, tai reikia ji
yra paveldima ir skolininko pareigas perims statyminiai arba testamentiniai pdiniai. Jei mirsios
alies atvilgiu prievol yra grynai asmeninio pobdio, vadinasi jos teisi ir pareig kiti asmenys
perimti negali, tai i prievol pasibaigs.
Prievols aliai esant juridiniam asmeniui ir j likvidavus, prievol pasibaigia.
Ribotos civilins atsakomybs likviduotas juridinis asmuo - iuo atveju nra kit asmen, kurie
subsidiariai atsakyt u asmen ir prievols pasibaigia. Iimtis - CK 2.50str.
Neribotos civilins atsakomybs likviduotas juridinis asmuo - iuo atveju skolinink yra daugiau, nes
pagal jo prievoles atsako ir jo dalyviai, todl likvidavus neribotos civilins atsakomybs juridin asmen,
prievol nepasibaigs, nes dalyviai privals vykdyti prievoles.
d. Atleidimas nuo vykdymo, CK 6.129str. - situacija, kai kreditorius nusprendia negyvendinti savo
reikalavimo teiss ir pareikia skolininkui, kad atleidia skolinink nuo prievols vykdymo. Kreditorius
atsisakyti turi atitinkamai informuodamas skolinink ir skolininkas privalo sutikti. Kreditorius
skolinink gali atleisti visikai, arba tik nuo dalies vykdymo. Jei prievol yra dvial, tai kreditoriaus
pareikimas, kad atleidia skolinink nuo vykdymo dar nereikia, kad dingsta prievol visiem
skolininkams.
e. skaitymas, CK 6.130 - 140str. - vienas i daniausiai sutinkam prievols pasibaigimo pagrind.
skaitymas galimas tik tokiu atveju, kad prievols alis sieja dvial, arba kelios vienars (dalyko
prasme) prievols. Kreditorius turi reikalavimo teis, bet turi pareig skolininkui. Kadangi reikalavimai
yra vienariai, tai juos sujungus prievol pasibaigia. Abi alys yra skolingos viena kitai vienod sum
(pvz.: nuomininkas nesumokjo mokesio - 10 000LT, bet nuomuotojas turi pareig atlyginti pagerinimo ilaidas,
kurios sudaro irgi 10 000LT, tai tokiu atveju nuomininkas gali taikyti skaitym).

27
skaitymas gali bti keli riu - gali bti taikomas: vienos i ali iniciatyva (sutartinis), tokiam
skaitymui pakanka vienos alies pareikimo (viena alis siunia praneim kitai aliai); teismo
sprendimo pagrindu (teisminis); statymo pagrindu (statyminis).
skaitymo dka utikrinamas paprastesnis prievoli vydymas, utikrinama ali lygyb be kreditoriui
suteikiama savotika privilegija prie kitus skolininko kreditorius.
skaitymas yra negalimas atskirais atvejais, CK 6.134str. arba specialiaisiais statymais (mons
restruktrizavimo statymas - iklus restrukturizavimo byl, kreditoriai negali naudotis skaitymo teise, lygiai
taip pat kaip ir mons kuriai ikelta bankroto byla kreditoriai negals naudotis ksaitymo teise). skaitymas
negalimas, jei kita prievols alis yra valstyb
Pagal statym skaitymas galimas, jeigu:
1. Abu reikalavimai turi bti vienariai, prievoli dalykai tos paios ries (jei vienos prievols
dalykas yra tam tikra suma, o kitos - veiksm vykdymas, tai skaitymas bus negalimas).
2. alis turi sieti prieprieiniai reikalavimai (situacija galima arba kai prievol yra dvial ir
reikalavimai yra vienariai, arba alis sieja dvi ar daugiau prievoli, bet jos irgi yra vienars).
3. Abiej reikalavim vykdymo terminai yra suj - abu reikalavimai yra vykdytini.
4. Abu reikalavimai turi bti galiojantys (prievols nepasibaig).
5. Abu reikalavimai turi bti aikiai apibrti (aiki suma, dydis, neturi bti gino dl galiojimo etc.).
3K-3-593/07
3K-3-238/11
3K-3-505/11
3K-3-457/11
3K-3-308/11

f. Naikinamasis terminas - prievol baigiasi, jeigu prievol buvo terminuota ir terminas buvo
naikinamasis (su jo sujimo buvo siejamas ali teisi ir pareig pasibaigimas). Svarbu nustatyti, koks
terminas, atidedamasis ar naikinamasis, nes atidedamojo termino atveju prievol nesibaigia (iuo
pagrindu danai kyla ginai dl laidavimo pasibaigimo, ar tikrai laidavimas buvo terminuotas ir ar terminas tikrai
buvo naikinamasis).
g. ali susitarimas, CK 6.125str. - nuo atleidimo skiriasi tuo, kad atleidimas nuo prievols vykdymo yra
vienaalikas kreditoriaus veiksmas, o skolininkas savo vali gali ireikti ir konkliudentiniais
veiksmais, tuo tarpu ali susitarimo atveju prievol pasibaigia, jeigu prievol derasi dl pasibaigimo
fakto ir slyg, tokiu atveju sudaromas abiej ali suderintos valios susitarimas (kada pasibaigs prievol,
kokiomis slygomis, visa ar i dalies).
h. Negaljimas vykdyti - pvz.: force major. Svarbu, kad bt vykusi iki to momento, kol skolininkas nra
paeids prievols.
i. Novacija - prievols pasibaigimo pagrindas suprantamas kaip ali susitarimas, kuriuo alys susitaria
egzistuojani prievol pakeisti kita prievole, o ankstesn prievol pripasta pasibaigusia. ali
susitarimas, kai vien galiojanti prievol yra pakeiiama kita prievole, vietoj senosios prievols.
Privalo bti aikus ali valios ireikimas. Jei alys sudaro susitarim, taiau tuo susitarimu nra
sukuriama nauja prievol ir nenaikinama sena, o tiesiog yra modifikuojama sena prievol, tai nra
novacija.
Novacija nra danai sutinkamas prievols pasibagimo pagrindas, nes novacija reikia, jog pasibaigia
ankstesn prievol, o tai reikia, kad pasibaigia ir visos su ja susij alutins prievols.
3K-3-279/07
3K-3-145/11
3K-3-357/12



28
2013.04.02
PRIEVOLI TEIS

SUTARTINS PRIEVOLS
(CK 6.154 - 6.228STR.)

1. Sutarties samprata.
CK 6.189str. 1d.
Sutarties poymiai: - yra dviej ar daugiau asmen valios suderinimas (konsensusas) - kartais susitarimai kelia
tik moralinio pobdio padarinius, todl tai nra sutartys (pvz.: sustarei susitikti su mergina ir ji
neatjo);
- sutartis yra juridinis faktas - susitarimas sukuria teisinius padarinius (ne taip kaip moralinis /
dentelmenikas susitarimas kaip minta aukiau); sutartis yra juridinis faktas, prievols
atsiradimo teisinis pagrindas;
- prievoli atsiradimo pagrindas;
- sutartis yra teisinio reglamentavimo priemon - teis kuria ne tik valstyb ir institucijos,
bet ir patys teisini santyki subjektai CK 6.181str. 1d. - sudaryta galiojanti sutartis, jos
alims, turi statymo gali ir taip yra nustatomos teiss ir pareigos. Dauguma prievoles
reglamentuojani norm yra dispozityvios ( <...> jei alys nesusitaria kitaip), todl yra sutarties
laisv.
3K-3-338/11
3K-3-353/11
3K-3-357/12

Sutartis gali reikti: a) sandor (gali bti raytinis / odinis);
b) raytin dokument;
c) tarp sutarties ali susiklosius santyk (alys atliko tam tikrus veiksmus, kurie leidia
kvalifikuoti, kad tarp ali sudaryta sutartis, pvz.: gyvename name ir naudojame vanden ir dujas,
taiau neesame pasira joki sutari; mokti vistiek reiks ir nemokant teismas ireikalaus).

2. Sutari teiss altiniai.
Sutari teis susideda i daugybs komponent:
1) imperatyvios ir dispozityvios teiss normos - btina apsaugoti tiek vie tiek privat interes, todl yra
imperatyvios normos kurios ribot sining konkurencij. dispozityvi norm alys gali nepaisyti ir sutartyje vietoj j
gali numatyti visai kitoki taisykl, jei alys sutartyje toki slyg nenustat - taikome normas;
2) sutari teiss principai;
3) teism praktika ir teiss doktrina;
4) susiklosiusi ali praktika - jei prievolinis santykis tarp ali egzistuoja ilg laik, tai konkliudentiniais ali
veiksmais yra sudaroma sutartis;
5) ali autonomija - pagrindinis sutari teiss principas;
6) paproiai - per imtmeius yra nusistovjusios tam tikros taisykls, kurios kartais net yra kodifikuotos (pvz.: inco
terms);
7) sutari teiss tansnacionalinis pobdis - prievol yra tarptautinio bendradarbiavimo teisin forma ir tam, kad
tarptautin prekyba vykt efektyviai, btina bendrinti tarptautins prekybos taisykles, nes nacionaliniai statymai gali
bti klitimi tarpautins prekybos vystymuisi. Sutari teiss vienodinime pasireik: UNCITRAL, UNIDROIT, IMO, ICO.
1980m. Jungtini Taut (UNCITRAL) Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo - pardavimo sutari
1994m. UNIDROIT tarptautini komercini sutari principai


29
3. Sutari rys.
Norint teisingai kvalifikuoti tarp ali susiklosiusius santykius reikia nustatyti kokia yra sutarties ris.
Vienaals ir dvials sutartys - klasifikavimo kriterijus yra ali tarpusavio teisi ir pareig santykis,
t.y. jei sutartis sukuria vienai aliai tik teises, o kitai aliai tik pareigas - sutartis yra vieal. Dvials
sutartys yra tokios, kurios sukuria kiekvienai sutarties aliai tiek teises, tiek ir pareigas (dauguma sutari
yra dvials, dl to, kad pagrindinis motyvas kodl asmenys sudaro sutartys yra gauti kakoki naud).
Nemaiyti su sandoriais! Sandoris nebus sutartis, nes sutariai reikia maiausiai 2-j asmen suderintos
valios.Sandoriai yra klasifikuojami pagal tai, keli asmen valia yra reikalinga sandoriui sudaryti.

Konsensualins ir realins sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo momentas (kada yra
laikoma, kad sutartis jau sudaryta ir alis sieja pareigos ir teiss). Vienas pagrindini iuolaikins teiss
princip yra konsensualizmas (sutarties sudarymui pakanka pasiekti konsensus - susitarim, todl jos laikomos
sudarytomis nuo to momento, kai alys susitar dl esmini sutarties slyg). Realins sutartys yra tokios
sutartys, kuomet ali susitarimo nepakanka, o btina, kad bt atliktas sutarties vykdymas, t.y. kol nra
sutarties vykdymo - nra ir sutarties. Pvz.: pirkimo - pardavimo sutartis yra konsensualin, dovanojimo sutartis
yra realin, kai sutarties vykdymo momentas yra susietas su daikto perdavimo momentu, t.y. vykdymu. Tuo tarpu
paskola gali bti tiek realin, tiek ir konsensualin sutartis. Tarp fizini asmen sudaroma paskolos (buitin) sutartis
yra realin, tuo tarpu komercin (kreditavimo) paskola, skolinintis pinigus i banko, yra realin.

Abstrakios ir kauzalins sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties sudarymo pagrindas - ar turi
reikms galiojimui ar ne. Abstrakios - sutarties sudarymo pagrindas sutarties galiojimui takos neturi.
Kauzalins sutartys yra tokios, kurios sudaromos tam tikram pagrindui (pvz.: susitarimas dl novacijos - ji
galima TIK tada kai egzistuojanti prievol yra keiiama kita ir jei pasirodyt, jog nra egzistuojanios prievols, tai
negalima ir novacija).

Atlyginintins ir neatlygintins sutartys - ar naud gauna viena alis ar abi alys (r. pradioje).

Ekvivalentins ir rizikos sutartys - skirstymo kriterijus yra naudos dydio iankstinis inojimas
sudarant sutart. Ekvivalentins sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo momentu alys jau
ino koki naud i to gaus (pvz.: pirkimo pardavimo sutartis). Rizikos sutartys yra tokios sutartys, kai
sutarties sudarymo metu apskritai yra neaiku ar bus gaunama kakokia nauda, ar bus patiriami
nuostoliai, todl nra aikus nei ekvivalento faktas, nei dydis (pvz.: draudimo sutartis).

Pagrindins ir papildomos sutartys - skirstymo kriterijus yra sutari skaiius ir j tarpusavio
santykis. iuo atveju turime dvi ar daugiau sutari, bet viena i j yra pagrindin, o kitos sutartys
pagrindin sutart papildo. ias sutari ris turime tada, kai sandoris yra sudtingas (pvz.: sindikuota
paskola, kuri suteikia ne vienas, o keli bankai ir vienas bankas bt nepajgus suteikti).

ali naudai ir treij asmen naudai skirtos sutartys - skirstymo kriterijus yra adresatas, kuris
gauna naud pagal sutart. alys negali susitarti dl kito asmens pareig, kuris nra sutarties alis. alys
vardina treij asmen, kuris bus naudos gavjas vykus tam tikram vykiui nurodytame sutartyje.

Slygins ir beslygins sutartys - skirstymo kriterijus yra slygos buvimas.

Vienkartinio vykdymo ir ilgalaiks sutartys


30
Fiduciarins ir nefiduciarins sutartys - skirstymo kriterijus yra ali tarpusavio santyki pobdis. Jei
santykiams yra bdingas absoliutus ali pasitikjimas ir veikimas viena kitos interesais, tai sutartis yra
fiduciarin.

Tipikos ir atipikos sutartys - skirstymo kriterijus yra atitinkamos sutarties reglamentavimas
statutinje teisje. Tipika sutartis yra tokia sutartis, kuri yra bent minimaliai reglamentuojama
statuinje tesisje. Atipika sutartis yra tokia sutartis, kuri yra nereglamentuojama statutins teiss
(tokias sutartis galima sudaryti, nes privatin teis yra grindiama asmens ekonomijos principu ir negali numatyti
vis praktini situacij; statutin teis danai atsilieka nuo gyvenimo, ji nra objektyviai keiiama ir taikoma prie
besikeiiani gyvenimo aplinkybi). Atipikos sutarties atveju, kilus ginui yra sudtingiau j sprsti. Du
metodai: a) iekoti panaios tipikos sutarties ir j radus pagal analogij taikyti tos sutarties tasiykles; b)
neradus panaios tipikos sutarties reikia skaidyti atipikos sutarties slygas atskirus elementus (pvz.:
vienam elementui taikome nuomos sutarties taisykles, kitam - pirkimo-pardavimo, etc.).

formintos (de iure) ir faktins sutartys - skirstymo kriterijus yra ar sutartis yra forminta raytiniu
bdu ar kaip nors panaiai ar ne. Tai, kad sutartis nra ireikta tam tikra forma - nereikia jog ji yra
negaliojant.

Mirios ir vienars sutartys - skirstymo kriterijus yra keli sutari ri elementai gali bti
nustatyti. Jei sutartis turi tik vienos sutarties ries elementus, tai ji yra vienar (pvz.: pirkimas -
pardavimas ir daugiau nieko nevardinta). Jei sutartyje yra nurodyti keli elementai (pvz.: pirkimas-pardavimas,
veimas, ranga, etc.) tai sutartis yra miri - joje telpa kelioms sutari rims bdingi poymiai. Turint
vienar sutart yra ymiai paprasiau gino atveju, nes reikalingos tik normos reglamentuojanios
vien element (pvz.: pirkimas - pardavimas). Turint mirij sutart galima taikyti absorbcijos princip (kai
keli bruoai nra esminiai, lyginant su kitais, todl normos taikomos pagal esminius bruous) arba taikysime keli
skirting sutari ri taisykles, nes nra iskiriami esminiai bruoai.
3K-3-53/07
3K-3-61/10
3K-3-500/10
3K-3-387/06

Sudarytos deryb metu ir sudarytos prisijungimo bdu sutartys - nauja klasifikacija atsiradusi dl
to, kad vystantis gamybai atsirado stambi korporacij, kurios sudarydavo daugyb sutari su savo
klientais ir darbo palengvinimui korporacijos pareng standartines sutari slygas. Tokioje situacijoje
derybos tarp ali praktikai nevykdavo. Atsiradus tokiai praktikai, atsirado ir btinyb nustatyti tam
tikras taisykles, kad slygas diktuojanti alis negalt piknaudiauti. Sutartys sudaromos prisijungimo
bdu ir yra tas atvejis, kai derybos nevyksta ir kita sutarties alis gali arba pasirayti sutart arba jos
nepasirayti CK 6.185str. - CK 6.187str.

Formalios ir neformalios sutartys - skirstymo kriterijus yra formos reikalavimai - ar yra sutariai
nustatyti formos reikalavimai ar ne. Formalios sutartys - statymas arba paios alys nustato vienokius
arba kitokius formos reikalavimus (pvz.: sutartis turi bti sudaryta ratu ir pan.). Neformalios sutartys - nei
statytmas nei ali susitarimas joms joki form nenustato.

Vieosios (CK 6.161str.) ir ne vieosios sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties alies kuri parduoda
prekes arba teikia paslaugas veiklos pobdis ir statusas. Egzistuojant monopolijoms, paslaug gavjai
neturi pasirinkimo teiss ir dl ios prieasties, kad ukirsti keli piktnaudiavimui, yra nustatomas
specialus reglamentavimas sudarant ir vykdant vieasias sutartis. Vieoji sutartis tai sutartis, kuri sudaro

31
verslininkas teikiantis paslaugas visiems asmenims be iimties, kuriems tos paslaugos yra reikalingos.
Tas verslininkas uima monopolin padt rinkoje. Vieosioms sutartims taikomi ypatumai: verslininkas
privalo sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu kuris kreipiasi ir atsisakymas sudaryti sutart bus
kvalifikuojamas kaip neteistas veiksmas, yra nustatomos preki ir paslaug kainos ir daugum sutari
slyg nustato viej sutari aktai.

Preliminarios ir pagrindins sutartys - skirstymo kriterijus yra susitarimo pobdis - ar alys sudar tik
organizacinio pobdio susitarim ar jos sudar sutart kuri sudaro teises ir pareigas ali. Preliminari
sutartis konkrei teisi ir pareig nenustato, ji tik nurodo, kad alys susitar ateityje sudaryti sutart.

Civilins, vartojimo ir komercins sutartys - civilins yra tokios sutartys, kurias sudaro fiziniai
asmenys neusimantys verslu ir profesine veikla, vartojimo sutartys yra tos kurias sudaro i vienos puss
verslininkas, o i kitos fizinis asmuo (CK 1.37str. alys turi bti verslininkas kuris kak parduoda, o kita alis
turi bti fizinis asmuo. Sutarties tikslas yra tenkinti savo asmeninius ar eimos poreikius.), komercins - sutartys
kurias tarpusavyje sudaro verslininkai (skirtingoms sutari rims yra taikomos skirtingos taisykls).
Vartojimo sutartims yra taikomos spec.taisykls kuri paskirtis yra ginti fizin asmen vartotoj, kaip
silpnesin al.

4. Sutari teiss principai.
Privatins teiss principai kartu yra ir sutari teiss principai, bet atsivelgiant sutartini prievoli pobd
ir prigimt yra iskiriami tokie principai:
Sutarties laisvs principas (CK 6.156str.) - princip sudaro kiekvieno asmens laisv apsispresti sudaryti
ar nesudaryti sutart, laisv sudaryti atipikas sutartis bei ali laisv nustatyti sutarties turin. Svarbu
yra tai, kad nebut prietaraujama imperatyvioms statymo normoms, paeidiamos treij asmen
teiss, sutarties alys negali nustatyti toki slyg kurios prietaraut vieajai tvarkai ar gerai moralei.
ios teiss yra ribojamos vieojo intereso arba treij asmen apsauga (pvz.: mons vadovas negali
sudaryti sandorio, jei tas sandoris reikt interes konflikt; sutuoktiniai negals parduoti vienintels gyvenamosios
patalpos, jeigu jie turi nepilnamei vaik, prie tai negav teismo sprendimo).
Sutarties privalomumo principas (pacta sund servanta) - utikrina civilins apyvartos stabilum. Jei viena
i ali nusprst nevykdyti sutarties, yra visa galyb bd legaliai al priversti vydkyti savo
sipareigojimus. iam principui galimos iimtys: CK 6.204str., bankroto atveju.
Konsensualizmo principas - sutarties sudarymui ir galiojimui bendra taisykle pakanka ali susitarimo
dl esmini sutarties slyg. Tai yra formalizmo prieyb (sutart reikia sudarinti tam tikra forma,
nesilaikymas darydavo sutart negaliojania).
ali lygiateisikumas
Siningumas
Bendradarbiavimas
Kilus abejonei ar sutartis yra galiojanti prioritetas turt bti teikiamas sutarties galiojimui (in favorum
contractus) - reikia stengtis isaugoti sutart, nes sutartis sukuria sutartin prievol, o i yra ekonominio
bendradarbiavimo teisin forma.









32
2013.05.07
PRIEVOLI TEIS

6. Civilins atsakomybs formos
Neigiam turtini padarini, kuriuos patiria atsakovas iraika, t.y kokiu bdu i atsakovo yra kakas
paimmama ir perduodama nukentjusiajam. Yra dvi formos:
Nuostoli atlyginimas (kai padaryta ala vertinima pinigais ir tai vadinama nuostoliais. Tai yra pagrindin
civilins atsakomybs forma, nes taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei);
Netesybos (i atsakovo yra iiekoma pinig suma nustatyta sutartimi, statymu ar teismo sprendimu.
Netesybos yra bdingos tik sutartinei civilinei atsakomybei). Netesybos yra priteisiamos nukentjusiajam.
Atskyrimo praktin reikm - priklausomai nuo formos, yra skirtingos civilins atsakomybs slygos. Jei
civ.atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu, tai esmin slyga yra ala + prieastinis ryys. Jei
netesybomis - pakanka vien neteist veiksm fakto, tam, kad netesybas bt galima priteisti.
Skiriasi iekinio senatis - nuostoli atlyginimas 3metai, o netesybos - 6mnesiai.

7. Civilins atsakomybs slygos
Aplinkybs kurias nustaius galima taikyti civilin atsakomyb viena ar kita aukiau nurodyta forma.
Priklausomai nuo civ.atsakomybs form ir nuo to ar yra taikomas bendras civ.atsakomybs principas, kad
civ.atsakomyb yra kalta, yra skiriamos kelios civ.teiss paeidimo sudtys: Turi bti nustatytos 4
civ.atsakomybs slygos:
Neteisti veiksmai (CK 6.246str.);
alos faktas ir jos dydis (CK 6.249str.);
Prieastinis ryys (CK 6.247str.);
Kalt (CK 6.248str.).

Iimtys:

Atsakomyb be kalts - vien u neteistus veiksmus galima taikyti atsakomyb nuostoli atlyginimo
forma (pvz.: jeigu verslininkas paeid sutart, tai jis atsako be kalts, taiau turi atlyginti nuostolius)
Netesyb forma - kalbame ne apie nuostoli atlyginim, o apie netesybas, pakanka neteist veiksm
ir kalts.

8. Neteistumas
Tai yra btina civ.atsakomybs slyga, todl civ.atsakomyb negalima, jeigu veiksmai buvo teisti.
Atitinkamai - veiksm teistumo rodinjimas - vienas i atsakovo gynimosi bd (CK 6.253str.)
Neteistumas - labai plati ir kartu vertybin kategorija, apimanti:
a) bet kokios teiss normos (administracins, baudiamosios, etc.) paeidimus;
b) piktnaudiavim teis;
c) sutarties paeidim;
d) bendro pobdio pareig (pvz.: pareigos elgtis atidiai ir atsargiai, pareigos elgtis siningai ir panaiai)
paeidim;
e) kito asmens subjektins teiss paeidimas;
f) profesins etikos ir kitoki profesin veikl reglamentuojani taisykli paeidim.





33
9. ala
Btina civ.atsakomybs slyga, kai civ.atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu. ala yra suprantama kaip
statymo, teiss saugomo intereso pakenkimas. alos rys:
a) Tiesiogin (pozityvi) / negautos pajamos
Tiesioginiai nuostoliai - pasireikia esam daikt sugadinimu / sualojimu.
Negautos pajamos - ala, kuri pasireikia tam tikros naudos negavimu dl neteist veiksm (tik grynasis
pelnas, atskaiius visus mokesius).
Pvz.: Turime taxi automobil kur sudau: tiesioginiai nuostoliai - automobilio sudauymas, o negautos pajamos - tai ko
negavome u taxi paslaugas kol automobilis buvo remontuojamas. Negautos pajamos bus tai, kas liks atskaiius visus
mokesius, t.y. k gauna " rankas"
b) ala turtui / ala asmeniui;
c) Turtin / neturtin;
d) Tiesiogin / netiesiogin ("rikoetin")
Lietuvos teism praktikoje poiris rikoetines bylas yra neigiamas, grindiant prieastinio ryio nebuvimu (pvz.:
automobilis trenksi elektros stulp, dl to pas mane namie isijung aldytuvas ir sugedo maistas - greiiausiai a
negausiu i avarijos kaltininko atlyginimo u savo maist).
e) Nominali / reali
Nominali - vert yra nustatoma pagal mons balans, t.y. kiek sunaikintas daiktas buvo kainuotas balanse
Reali - vert yra nustatoma atsivelgiant rinkos slygas, ar kiek nukentjusiam tas daiktas buvo vertas

Nuostoliai - alos, t.y. pakenkimo vertinimas pinigais.
Nukentjusysis nordamas prisiteisti alos atlyginim privalo nurodyti alos fakt ir dyd. alos fakt
nurodyti yra nesudtinga, taiau dydio priteisimas sukelia daug gin (danai al vertininti pinigais sunku ar
ivis nemanoma, dl ekvivalent nebuvimo, neturtins alos ar kt.). Jei alos dydio nurodyti nemanoma, turi bti
taikomos tam tikros metodikos ir galutin vertinim pateikia teismas nagrindamas gin.
ala turi bti atsiradusi, t.y. jau turi bti padaryta, kad galima bt kalbti apie jos dydio apskaiiavim.
Galimas situacijos, kai neteistais veiksmas yra padaryta ala, taiau ji yra tik pirminje atsiradimo stadijoje,
todl CK6.249str. leidia teismui priteisti ir bsimos alos atlyginim, jeigu yra pateikiami svars rodymai,
kad ta ala ateityje tikrai atsiras.
Teismai itin atsargiai taiko i galimyb ir netgi pateikus akivaizdius rodymus, teismai atsisako tenkinti tokius
reikalavimus.
ala yra tik tokiu atveju, kai kalbame apie teiss saugomos vertybs pakenkim. ala negalime pripainti
toki praradim, kuri teis negina ir nesaugo.
Apie al galima kalbti, jei ala nra pernelyg nutols neteist veiksm padarinys.
ala yra vertinama pinigais pagal galiojanias rinkos kainas, kurios galioja sprendimo primimo momentu,
iskyrus 6.249str. esanias iimtis.
Teismo sprendimas kuriuo priteisima ala, turi deklaratyv pobd, t.y. jis tik konstatuoja, jog buvo padaryta
ala iekovui ir jis turi reikalavimo teis alos atlyginim (kuri yra paveldima, iskyrus atvejus, kai ala yra
susijusi iimtinai su kreditoriaus asmeniu).

10. Prieastinis ryys
Teisinis prieastinis ryys - ar tikrai atsakovas turi atlyginti al, todl, kad ta ala atsirado dl jo neteist
veiksm.
Dviej etap prieastinio ryio nustatymo testas:
1. Faktinis (pirmas etapas), t.y. ar ala bt atsiradusi be atsakovo veiksm (condicio sine qua non);
2. Teisinis (antras etapas), t.y. atsivelgiama atsakovo kalt, iekovo elges, alos pobd ir dyd, paeisto
intereso pobd, galimyb numatyti al ir jos mst ir t.t.



34
11. Kalt
Kalts samprata civilinje teisje nuo kalts sampratos baudiamojoje, administracinje, etc.
Kalt civilinje teisje yra suprantama objektyvia, o ne subjektyvia prasme.
Civilinje teisje, pagal 6.248str. - kalt kaip civ.atsakomybs slyga yra preziumuojama, t.y. iekovui reikia
rodyti civ.atsakomybs slygas.
Civilin teis numato daugyb atvej i bendros taisykls - civilin atsakomyb yra galima tik esant kaltei.
Civilinje teisje nra ant tiek reikmingos kalts formos ir rys, kiek jos reikmingos vieojoje teisje.
Kalts rys:
Dolus malus - tyia;
Culpa lata - didelis neatsargumas;
Culpa levis - paprastas neatsargumas;
Culpa levissima - menkiausias neatsargumas.

7. Aplinkybs, alinanios civilin atsakomyb
Aplinkybs kurios pateisina alos padarym:

statyme numatytos pareigos vykdymas;
Vieasis interesas (pvz.: policijos pareignai persekiodami nusikaltl turi teis sustabdyti transporto
priemon ir su ja persekioti nusikaltl);
Leidimai (pvz.: jeigu mon turi taros leidim ir imeta kenksmingas mediagas, taiau neviryja leidimo
norm - viskas teista);
Sutartis (pvz.: nukentjusysis sutartimi prisim tam tikr rizik, pavyzdiui pavojinga sporto aka).

Aplinkybs alinanios civilin atsakomyb:

Savigyna (priverstinis savo teisi gynimas nesikreipiant valstybs institucijas. Pvz.: prievols vykdymo
sustabdymas. Negali bti perengtos ribos.);
Btinoji gintis (turi bti upuolimas, nuo kurio ginamasi adekvaiomis priemonmis, pvz.: jei yra ginama
fizinio asmens gyvyb - upuoliko gyvybs atmimas bus laikomas teista);
Btinasis reikalingumas (situacija, kai siekiant ivengti alos vienam objektui padarom alos kitam objektui);
Sutikimas (nukentjusys arba tiesiogiai sutiko, kad jam bt padaryta alos, arba jo veiksmai aikiai rodo, jog
jis prisim rizik alos padarymui);
Senatis (visuotinai inomas teisins prievols pasibaigimo pagrindas, sujus senaiai prievol apskritai
nepasibaigia, o teisin prievol transformuojasi prigimtin, t.y. prievol baigiasi, bet jeigu skolininkas
neinodamas netyia perveda pinigus, tai jam jie nebus grinami);
Imunitetas (juo naudojasi vieieji asmenys, diplomatins atstovybs, etc.);
Force majeure (jei ala padaryta dl nenugalimos jgos, tai ).












35
2013.05.14
PRIEVOLI TEIS

Atsakomyb u statini ir gyvn padaryt al.
Tai atvejai, kai civ.atsakomyb nustatyta be kalts, t.y. atsakovas atsako be kalts, jeigu nerodoma, kad
atsirado dl force majeure ar nukentjusiojo kalts. Atsakovas gali bti gyvn ar statini savininkas arba
valdytojas.
3K-3-108/13
Kai statinys yra pastatytas, savininko pareiga yra j priirti ir jei dl neprieiros atsiranda ala, tuomet
atsiranda ala be kalts. Statiniai suprantami plaiai - keliai, kanalizacijos achtos, pastatai ir kt.
3K-7-152/2010
3K-3-507/2010
3K-3-238/2010
3K-3-378/2009
3K-3-554/2007
3K-3-62/2009

GYVNAI:
3K-3-138/2009
3K-3-509/2009

Valstyb turi sumokt u gyvno padaryt al kelyje, jei valstyb nepastat tvor ar enkl, etc. 3K-3-
478/12
2012M KEITSI PRAKTIKA: VALSTYB ATSAKO NE PAGAL 267STR., O BENDRAIS PAGRINDAIS. ATSAKOMYYB
GRINDIAMA KALTE IR JEIGU VALSTYB RODYS, KAD PADAR VISK K GALJO PADARYT - VALSTYB
NEATSAKYS.

Deliktin atsakomyb u svevikatos sualojim ir gyvybs atmim.
Subjektas yra mogus kuriam padaryta ala.
Civ. atsakomyb u i al nustatyta ne tik civilinio kodekso sistemoje, bet ir valstybs soc.draudimo
sistemoje. Socialinio draudimo sistema atsirado Vakar valstybse su pramons revoliucija XIXa., kai atsirado
darbdavio pareiga drausti civilin atsakomyb.

1999.12.23 Nelaiming atsitikim dare ir profesini lig socialinio draudimo statymas.
Objektas - nelaimingi atsitikimai ir profesiniai susirgimai darbe ar pakeliui /i darbo;
Subjekai - dirbantys pagal darbo sutartis ir kt. asmenys;
Nedraudiamieji vykiai - tyia, ne darbo metu, neblaivumas, etc.

Draudiama tik turtin ala, kuri kompensuojama pagal tam tikras specialias formules nustatytas statyme.
Turtin ala yra apskaiiuojama skirtingai, priklausomai nuo to koks buvo sualojimas ir kokie jo padariniai ir
kiek yra netekta darbingumo procent dl sualojimo:
1) Ligos paalpa;
2) Netekus darbingumo iki 30% - netekto darbingumo vienkartin paalpa (10% arba 20% 24mn.
kompensuojamo darbo umokeio);
3) Netekus darbingumo daugiau nei 30% - periodin kompensacija pagal formul;
4) Gydymo ir medicinins reabilitacijos ilaid kompensavimas pagal SD.


36
Antras statymo reglamentuojamas atvejis yra mirtis:
1) Vienkartin imoka - 100 dydio einamj met draudiamj pajam eimos nariams (uvusiojo
sutuoktinis, tvai ir vaikai)
2) Periodin imoka pagal formul nedarbingiems:
a) Vaikams iki 18m. (jei mokosi iki 24m.);
b) Nedarbingam sutuoktiniui;
c) Vaik iki 8m. priiriniam sutuoktiniui ar kitam eimos nariui;
d) Nedarbingiems eimos nariams, kurie buvo mirusiojo ilaikomi.
Jei ala pagal statym nra atlyginama, tai nukentj asmenys pagal CK gali reikalauti alos atlyginimo i
darbdavio. Imokos imokamos pagal statym yra skaitomos l.

Civilins teiss sistema (CK 6.283 - 6.89str):
1) Turtin ir neturtin ala;
2) Turtin - prarastos pajamos, papildomos ilaidos;
3) Mirties atveju:
a) ilaikom asmen ir darbingo sutuoktinioi prarastos pajamos;
b) laidojimo ilaidos;
c) neturtin ala artimiems eimos nariams.
4) Socialinio draudimo imok skaitymas plius subrogacija.

Gali bti taikomas subsidiariai su soc.draudimo statymu, kai imokjus imokas pagal statym ala
nekompensuojama - kodeksas bus taikomas neturtinei alai ir neimoktai turtinei susigrinti. Arba gali bti
taikomas vienas, kai netaikomas mintas statymas.

Valstybs civilin atsakomyb.
Kai atsakomybs subjektas yra valstyb arba savivaldyb kaip vieasis juridinis asmuo. Specifika pasireikia
tuo, kad jeigu al padaro valstybs ar saviv. pareignai - kyla klausimas kas yra atsakomybs subjektas
(pareignas ar valst./saviv. kaip juridiniai asmenys?). Vienas i t atvej, kai al padaro vienas asmuo, pvz.
pareignas, bet atsakomyb vistiek teks VALSTYBEI.

Dvi valstybs / savivaldybi veiklos sritys:
1) Tiek valstyb tiek savivaldybs veikia privatins teiss reglamentuojamoje srityje (kak perka,
nuomojasi, skolinas, etc - sudaro civ.sandorius).
2) Vieosios teiss reglamentuojama sritis - imuniteto atsisakymas;
3) Atsako be konkrei pareign kalts, iskyrus civilin proces;
4) Vieasis administravimas plius teissauga. Problema - statatym leidyba?
5) Subjektas - valstyb / savivaldyb, kaip juridinis asmuo (atstovavimas);
6) Turtin ir neturtin ala;
7) Valstybs atgrtinio reikalavimo teis.

A - 69 / 12