CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA

CT samprata

Privatinė ir civilinė teisė

Teisė patenka į socialines normas.

Socialinės normos

Teisė

Viešoji Privatinė

CT

Kodėl svarbu skirti viešąją nuo privatinės?

 Doktrinos prasme
 Skiriasi principai
 Skiriasi teismingumas
 Skiriasi valstybės atsakomybė

Viešoji teisė: reglamentuoja žmonių ar jų grupių santykius su valstybe ar jos įstaigomis, savivaldybėmis ar jos
įstaigomis, kai pastarosios atlieka valstybės ar vietos valdžios ir valdymo funkcijas. Šių santykių dalyviams
būdingas pavaldumas. Žmonės ir jų susivienijimai, kaip šių santykių dalyviai, yra pavaldūs valstybės ir
savivaldybės institucijoms. Viešoji teisė – tai žmonių ir jų susivienijimų valdymo teisė. KT, BT, BPT. CPT turi
ir viešosios ir privatinės požymių. CP dalyviai disponuoja savo teisėmis.

Privatinės teisės: normos reglamentuoja santykius tarp žmonių ir jų susivienijimų, taip pat žmonių ir jų
susivienijimų santykius su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kai šie santykiai nesusiję su valdymo ar
valdžios funkcijų vykdymu. Privatinės teisės normų reglamentuojamų santykių dalyviai nėra pavaldūs vieni
kitiems. Didžioji dalis šių santykių atsiranda sutarčių pagrindu. Privatinės teisės pagrindas – privatus, t.y.
konkretaus asmens, interesas. Šiai teisei būdinga individuali privačių asmenų iniciatyva. Privatinei teisei
būdingas privatus interesas gali būti turtinis ir neturtinis. Priklauso CT ir darbo teisė.

Subordinacijos teisė – kai nustatomas pavaldumas.

Pagrindiniai viešosios ir privatinės teisės bruožai:

1. Viešoji teisė saugo oficialius visuomeninius interesus, o privatinė – atskirų fizinių arba juridinių asmenų
privačius interesus
2. Viešosios teisės normų nustatytos tvarkos negali keisti viešosios teisės reglamentuojamo teisinio
santykio dalyviai savo susitarimu, o privataus teisinio santykio dalyviai turi teisę bendru sutarimu
pakeisti teisinį santykį, atsisakyti turimų teisių, išskyrus atvejus, kai tą daryti draudžia įstat.
3. Viešosios teisės normos turi viršenybę prieš privatinės teisės normas.

CT reglamentuojami santykiai

CT reguliavimo dalykas – CK 1.1

1. CT normos reguliuoja šias turtinių santykių grupes:
 Nuosavybės turtiniai santykiai – reglamentuoja teisinius santykius statinėje būsenoje
 Santykiai dėl nuosavybės objekto perdavimo
 Santykiai dėl darbų atlikimo ir paslaugų suteikimo
 Žalos atlyginimo santykiai – turtiniai santykiai atsiranda padarius kitam asmenius tiek turitnės, tiek
neturtinės žalos. Padarytą žalą asmuo privalo atlyginti.
2. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais – tai santykiai dėl intelektinės nuosavybės. Šie
santykiai turi išorinį objektą, kurį galime atskirti nuo asmenybės. Intelektinę nuosavybę sudaro kūrybinio
darbo produktai. Reikia skirti materialinės nuosavybės objektą nuo intelektinės nuosavybės objekto.
Intelektinės nuosavybės objektas, kaip kūrybinio darbo produktas, neturi materialaus turinio, nors paprastai
išreiškiamas materialioje laikmenoje.
3. Šeimos santykiai – susipynę ir turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. CK 3 knygos normos
reglamentuoja santuokos sudarymą, pripažinimą negaliojančia ir jos pabaigimą, sutuoktinių turtines teises ir
pareigas, vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimą, kitų šeimos narių teises ir pareigas, globą ir
rūpybą, civilinės būklės aktų registravimą.
4. Asmeniniai neturtiniai, nesusiję su turtiniais – susiklosto dėl nematerialių vertybių, kurios susijusios su
asmeniu, išreiškia asmenį, negali būti atskirtos nuo asmens. CT šių santykių atžvilgiu atlieka tik apsauginę
funkciją. Teisė į vardą, teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo gybimas, teisė į
kūno neliečiamumą, fizinio asmens laisvės neliečiamumas, teisė pakeisti lytį.

Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas

Teisinio reguliavimo metodas – valstybės naudojama tam tikrų santykių reguliavimo forma. Tai valstybės
taikomų priemonių visuma, kuri užtikrina teisinių santykių dalyvių interesus ir reikiamą elgesį.

Civilinių teisinių santykių metodas – vyraujantis – dispozityvus. Bruožai:

1. Teisinio santykio dalyvių teisinė lygybė – civilinio santykio dalyvis negali svo valia vienašališkai lemti
kito asmens teisinės ar faktinės padėties, neatsižvelgdamas į jo valią, norus ir interesus, nes CT
reglamentuoja nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius. Lygiateisiškumas suprantamas kaip
teisinis , o ne faktinis.
2. Santykio dalyvių iniciatyva – civilinius teisinius santykius asmenys sukuria laisva valia. Civilinių teisinių
santykių dalyviai patys, savo uožiūra, bendru sutarimu nustato savo teises ir pareigas.
3. Dispozityvumas – kiekvienas civilinio teisio santykio dalyvis disponuoja savo teisėmis (pareigas privalu
vykdyti). Subjektai gali nuspręsti kaip įgyvendinti civilines teises.
4. Turtinė atsakomybė – asmuo, pažeidęs kito teises, atsako savo turtu. Draudžiama traukti BA asmenis už
civilinių sutarių neįvykdyma, išskyrus, kai sutartys sudaromos sukčiavimo tikslais. Civilinių teisių pažeidėjo
atsakomybė yra turtinė. Jis atlygina nukentėjusiajam jo prarasto turto vertę arba sužaloto turto vertės
sumažėjimą, turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Įstat ar sutarties numatytais atvejais sumoka netesybas
(baudos ar delspinigiai). Taikant CT atsakomybę netesybos išieškomos ne į valst ar savivaldybės biudžetą,
bet nukentėjusiojo naudai.
5. Ieškininė pažeistų teisių gynimo tvarka – kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstat nustatyta tvarka
kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstat saugomas interesas. Ieškinio
pareiškimas – pareiškimas teismui dėl pažeistų teisių gynimo. Teisių gynimas ieškinio teisena – bylos
nagrinėjimas pagal ieškinio pareiškimą ir sprendimo priėmimas. Teismas imasi nagrinėti bylą tik
remadamasis asmens (jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstat saugomas interesas,
 pareiškimu. Ginčus dėl CT pažeidimo nagrinėja ne tik teismas bet ir arbitražas. Įstat numatytais atvejais
ieškinį gali pareikšti prokuroras.

CT – teisės šaka, kurios normos reguliuoja savarankiškų, nepavaldžių vienas kitam, asmenų turtinius,
asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais, šeimos ir kt įstat nurodytais atvejais neturtinius
santykius.

Monistinė ir dualistinė CT sistemos

Skirstomos atsižvegiant į tai ar valstybė išskiria komercinę teisę. Jei taip – dualistinė, jei ne – monistinė.

CT funkcijos

1. Reguliavimo – statinė ( nuosavybės santykių reglamentavimas) ir dinaminė (santykiai tarp asmenų).

2. Apsaugos
3. Prevencinė – kad neatsirastų teisės pažeidimų

CT principai

Jie užtikrina teisinių santykių stabilumą. Funkcijos:

1. Reglamentavimo
 Įstat leidėjas privalo remtis teisės principais.Vindikacinis – daikto išreikalavimas (iš nesąžiningo
neteisėto valdytojo daiktč galima išreikalauti visais atvejais). Negatorinis – trukdymų pašalinimas.

 Sutartinis aspektas. CT subjektai turi galimybę patys kurti jiems privalomas ir įpareigojančias elgesio
taisykles.
2. Interpretavimo – aiškindami teisės normas privalome vadovautis CT principais. Vienas pats teisės
principas neegzistuoja (sisteminis aspektas). Teisės principų turinys istoriškai kinta.
3. Spragų šalinimo funkcija – kai tam tikri santykiai nėra tiesiogiai sureguliuoti teisės normų, šios spragos
gali būti užpildomos teisės principais.
4. Kolizijų šalinimo funkcija – gali iškilti kolizija tarp principų, reikia ieškoti kompromiso.

CT principų rūšys

Pagal principų apimtį: konstituciniai ir šakiniai. Bendrieji (lygiateisiškumas, teisingumas, sąžiningumas,

protingumas) ir atskirų teisės institutų.

Pagal įtvirtinimo būdą: principai – norma (nuosavybės neliečiamumas) ir išvesti iš normų (teisėtų lūkesčių
principas).

Bendrieji principai (CK 1.5):

 Teisingumas – ne tik teisinė, bet ir moralinė kategorija,. Tai tam tikra siekiamybė, kad visuomeniniai
santykiai būtų taip reglamentuojami, kad jų taiktmas atspindėtų teisingumą. Pasireiškia įvairiais
aspektais: silpnesniosios šalies gynimas, taikymas turi būti individualus. Teisingumas – vidinis žmogaus
jausmas, suvokimas, kas gera, kas bloga, tai teisės kriterijus ir tikslas.
  Protingumas – asmenys, įgyvendindami savo civilines teses ir pareigas turi elgtis apdairiai, atidžiai,
rūpestingai, sąžiningai ir teisingai. Reikia vertinti tam tikrą elgesio modelį, kaip tam tikroje situacijoje
būtų pasielgęs vidutiniškai protingas asmuo. Asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis (reikia
pasitelkti trečiąjį asmenį). Tai sąžiningumas objektyviuoju požiūriu. Principas galioja nepaisant to ar jis
yra užrašytas ar ne, jis galioja ir sudarant ir vykdant sutartį. Protingumo principas gali pasireikšti taikant
netesybas – priklauso nuo prievolės. Šis principas nėra vienodas visose situacijose, turi būti
atsižvelgiama į situaciją ir tam tikroms asmenų grupėms gali būti taikomi skirtingi standartai. Principai
turi būti vertinami abiejų šalių atžvilgiu.
 Sąžiningumas – dorovinis atsakingumo jausmas už savo poelgius, tai paties žmogaus gebėjimas vertinti
savo poelgius pagal moralės reikalavimus, kelti moralinio pobdžio reikalavimus sau pačiam. Tai
moralinis turinys, vertybinis žmogaus matas. Sąžininguas objektyviąja prasme – tai ką asmuo turėjo
padaryti ir žinoti, sutampa su protigumu. Subjektyviąj prasme – tai, ką, asmuo galėjo suprasti, žinoti. Šio
principo priešingybė – piktnaudžavimas teise. CT galioja sąžiningumo prezumpcija – asmuo laikomas
nekaltu kol jo sąžiningumas nėra paneigtas, išskyrus įstat nustatytu atveju.
 Lygiateisiškumas – K 29 str. KT „Vienodos situacijos vertinamos vienodai, o skirtingos – skirtingai“.
Lygiateisiškumas nereiškia faktinės lygybės, jis reiškia vienodas galimybes. Precedentai. CK 2.1.; 2.74.
esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms teisės normas būtina aiškinti ir taikyti vienodai. LRKT: K 29
str nepaneigia to, kad įstat gali būti nevienodai reglamentuojamas tam tikrų kategorijų asmenų, kurių
padėtis skirtinga, teisinis statusas.

Specialūs CT principai (CK 1.2):

 Nuosavybės neliečiamumas – K 23 str. Jis taikomas ir materialiai ir nematerialiai nuosavybei. Asmens

nuosavybė negali būti paimta prieš savininko valią, išskyrus įstat numatytas išimtis (EŽTT praktika):
 Ribojimas turi būti nustatytas įstatyme (formalus kriterijus)
 Turi būti siekiama apsaugoti valstybės ar visuomenės interesus
 Ribojimas turi būti suderinamas su demokratinėje visuomenėje priimtais ribojimo būdais
 Proporcingumo kriterijus

LRKT: turto konfiskavimas neprieštarauja K 23 str.

 Sutarčių laisvės principas (sutarčių teisės) – išreiškia privačios iniciatyvos teisę CT. Šalys turi teisę
laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Apibūdinamas taip:
 teisė nuspręsti sudaryti sutartį ar ne
 teisė pasirinkti kontrahentą – asmuo turi teisę savo nuožiūra pasitinkti kitą sutarties šalį, pradėti derybas
ir sutarus sudaryti sutartį. Tačiau visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis JA tokios teisės
neturi.
 teisė pasirinkti sutarties rūšį ir formą
 teisė nustatyti sutarties turinį – ją riboja imperatyvios normos, kurių privalu laikytis.
 Nesikišimo į privačius santykius principas – K 22 str. 4d. Draudžiama kištis ir į fizinio asmens privatų
gyvenima ir į JA reikalus. Kalbant apie verslo santykus, šis principas reiškia draudimą įstatyme
neleistinais būdais ir metodais kištis į verslo santykius.
 Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas – jo turinį sudaro:
 pagarba įgytoms teisėms
 draudimas taikyti civilinius įstat atgaline tvarka CK 1.7.2
  pagrįstas tikėjimas, teisėti lūkesčiai – draudimas pernelyg dažnai keisti įstat, verslo sąlygas, kad asmuo,
veikdamas šiandien, turėtų garantiją, jog ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas drastiškai
nepasikeis
 suprantamos kalbos reikalavimas
 senaties taikymo reikalavimas – CA ar kt neigiamų padarinių civilinių teisinių santyių subjektams
negalima taikyti pasibaigus ieškinio senačiai.
 Proporcingumo principas – visos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Elgtis
nepažeidžiant proporcingumo principo – reiškia elgtis protingai.
 Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas – draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir
priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ir įstat saugomus
interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos
padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti CA. Jei piktnaudžiaujama
civiline teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
 Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas – K 30 str. Asmuo turi teisę teisme ginti bet
kurią savo pažeistą civilinę subjektinę teisę. Visi ginčai, kylantys ir civilinių teisinių santykių, priklauso
teismo kompetencijai.

CK STRUKTŪRA, SĄVYBĖS

 Būdingas bendrųjų normų buvimas

 Vertinamųjų savokų buvimas
 Specialiųjų terminų prioritetas (mutatis mutandis) – turime aiškintim taip, kaip jos suvokiamos teisinėje
literatūroje

CT ŠALTINIAI

Teisės šaltinio reikšmės:

1. Subjektas, nustatantis, priimantis tam tikras privalomas elgesio taisykles

2. Rašytinė medžiaga, kurioje yra privalomos elgesio taisyklės. Išorinė teisės normos įtvirtinimo išraiška.
(formali reiškmė) Tai: bendrieji, pamatiniai teisės principai, tarptautinė teisė, rašytinė (statutinė) teisė,
papročiai, teismo precedentas, teisės doktrina.
3. Visuma išorinių veiksnių, kurie daro įtaką vienokių ar kitokių visuomenės elgesio taisyklių nustatymui
(materiali reikšmė).

Teisės šaltinių klasifikacija

1. Pagal tai, ar teisės šaltinyje elgesio taisyklė suformuluota tiesiogiai, ar ji yra teisės aiškinimo, teisinės
argumentacij taisyklė, teisės šaltiniai skirstomi į:
a) Tiesioginius (pirminius) – pozityviosios (statutinės) teisės aktai
b) Netiesioginius (antrinius) – teismų praktika, teisės doktrina, įstat projektų rengimo ir svarstymo medž.
2. Pagal teisės akto, kuriame įtvirtinos teisės normos, teisinę galią, teisės šaltiniai skirstomi į:
a) Įstatymus
b) Įstatymų įgyvendinamuosius aktus

Konkretūs CT šaltiniai

1. Konstitucija – reikšminga CT šiais aspektais:

  jei įstat taikytinas byloje prieštarauja Konstitucijai, remiantis K 106 str. Galima sustabdyti bylos
nagrinėjimą ir kreiptis į KT
 interpretuojant konkrečioje byloje taikytinas CT normas
 įtvirtina pagr teisės principus, kurie kartu yra ir CT principai
 garantuoja pagr žmogaus teises – teisė į orumą, gyvybę, privatų gyvenimą, nuosavybę ir kt. Šių teisių
turinį, įgyvendinimo ir gynimo tvarką detalizuoja CT. Tinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas
reiškia ir K įgyvendinimą.
2. Bendrieji teisės principai
3. Tarptautinė teisė ir ES teisė – K 135 str. Tarpt teisės šaltiniai: dvišalės ir daugiašalės tarpt sutartys,
teisės principai. Tarpt teismo institucijų sprendimai ir kt. Galiojanti tarpt sutartis yra sudedamoji
nacionalinės teisės dalis. Todėl jos normoms civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, t.y. tarpt teisei
taikyti nėra būtina priimti specialų vidaus teisės aktą (monistinė sistema). CK 1.13: jei tarpt sutartis,
kurios dalyvė yra Lt, nustato kitokias taisykles negu Lt vidaus teisė, taikomos tarp sutarties taisyklės. Šis
principas taikomas vvisoms Lt galiojančioms sutarims, nesvarbu galiojanti tarpt sutartis buvo ratidikuota
ar ne. Reikšmingiausi CT šaltiniai – materialiąsias CT normas nustatančios tarpt sutartys.
ES teisę sudaro kelių rūšių teisės šaltiniai:
 Pirminiai – ES steigimo sutartys, sutartys keitusios jas, stojimo į ES sutartys ir bendrieji teisės principai
 Antriniai – ES institucijų priimami teisės aktai. Sutartys ir reglamentai taikomi tiesiogiai, direktyvų
nuostatas būtina inkorpouoti į vidaus teisę.
Pagal 2004 m. liepos 13 d. LR konstitucinį aktą dėl LR narystės ES ES teisės normos yra sudedamoji Lt
teisinės sistemos dalis. Jei tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama ES, ES teisės normos taikomos
tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lt įstat ir kt teisės aktus. Antriniai
privatinės teisės srities ES teisės aktai, priimti iki 2000 m buvo inkorporuoti į CK. Vėlesni ES teisės
aktai, kurie nėra taikomi tiesiogiai, į Lt teisė perkeliami priimant konkrečius įstat.
4. CK
5. Kiti įstatymai ir teisės aktai – CK 1.3
6. Papročiai – CK 1.4. Paprotys – įstat nenustatyta visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, kuri yra
atsiradusi tam tikroje civilinės apyvartos srityje dėl to, kad asmenys ilgą laiką ja vadovavosi ir jos
laikėsi. Tam, kad būtų pripažinta paprčiu, taim tikra elgesio taisyklė turi atitikti visas tokias sąlygas,t.y.
ji turi būti:
 Visuotinė
 Ilgalaikė
 Tęstinio pobūdžio
 Vertinama kaip teisinga ir būtina ir todėl taikoma savanoriškai, o ne prievarta

Paprotys CT taikomas, kai:

 Įstat tiesiogiai nurodo jį taikyti

 Taikyti paprotį nustato šalių sudaryta sutartis
 Yra teisinio reglamentavimo spraga

Dalykinė praktika – 2 asmenų dėl ilgalaikio bendradarbiavimo tarpusavio santykiams taikomos nerašytos
taisyklės. Tai nėra teisės šaltinis, nes ši praktika taikoma ne visuotinai, o tik konkrečių asmenų tarpusavio
santykiams. Reikšminga sprendžiant šalių ginčą.
 7. Teismų praktika (precedentai) – vertikalus poveikis – auktštesnės instancijos teismo sprendimas yra
privalomas žemesnės instancijos teismams; horizontalus – jis privalomas ir pačiam jį suformulavusiam
teismui. Teismų praktika – tam tikra taisyklių, suformuotų teismams aiškinant teisę, sistema. Reikšmė:
 Užtikrinamas teisės universalumas, taikymo nuoseklumas, raida
 Išvengiama skirtingų tis pačios teisės normos aiškinimo ir tokių pačių faktinių aplinkybių vertinimo
 Teismų pateiktas teisės aiškinimas laikomas autoritetingu ir siektinu
 Nesutikimą su teismo precedentu reikia papildomai argumentuoti
 Remiantis teismo precedentu ne tik išaiškinama konkreti teisės norma, bet ir pašalinama teisės spraga

Lt precedentai pripažinti de jure. Tai antrinis teisės šaltinis. CT šaltinis yra KT nutarimai ir sprendimai, tarpt
teismo institucijų sprendimai.

8. Teisės doktrina – ji pateikia sisteminę ir racionalią galiojančios teisės analizę; mokslininkai teisininkai
yra labiausiai nepriklausomi; ji neapsiriboja tik nacionalinės teisės analize; teisės doktrina formuluoja
teisės aiškinimo, teisinės argumentacijos taisykles, pateikia teisinių sąvokų definicijas, aiškina teisės
principų turinį ir t.t.; jai būdingas stabilumas.

CT NORMŲ GALIOJIMAS

Galiojimas laiko atžvilgiu: galioja tik paskelbti įstat. CK 1.7 Iš to išplaukia CK 1.6. CK 1.7.2 – įstat galioja tik
ateityje, t.y. civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstat. Nors civilinis teisinis santykis
ir yra atsiradęs prieš įsigaliojant įstat, teisėm pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant įstat, taikomos
įstatymo nuostatos. Įstat leidėjas gali daryti ir bendrosios taisyklės, kad įstat neturi grįžtamosios galios išimtis.
Teismo precedentas taikomas santykiams, kurie gali būti susiklostę dar prieš jį priimant.

Teisės aktas gali netekti teisinės galios įvairiais būdais – pasibaigus jame numatytam jo galiojimo terminui,
panaikinus jo galiojimą kiu teisės aktu, priėmus naują teisės aktą, reglamtuojantį tuos pačius teisinius santykius,
KT ar AT pripažinus teisės aktą prieštarauančiu K ar įstat (CK 1.3.5)

Galiojimo teritorija: įsigaliojusios CT normos taikomos visoje Lt teritorijoje. CT normų galiojimo ir taikymo
teritorinės ribos gali būti nustatytos tik išimtiniais atvejais.

Galiojimas asmenims: CT normos galioja ir taikomos visiems FA ir JA, esantiems LR teritorijoje. Tačiau
teisės akte gali būti išimtis, kad jis taikomas tik tam tikriems subjektams.

ANALOGIJA CT

CK 1.8

Įstat analogija gali būti taikoma esant tokiom sąlygoms:

1. Nustatoma teisės spraga

2. Yra įstatymas (teisės norma), kuris reglamentuoja panašį santykį
3. Teisės normų reguliuojamas ir nereguliuojamas santykis yra tokie panašūs, kad galima daryti pagrįstą
išvadą, jog taikyti analogiją yra pateisinama.

CK 1.8.3 – „speciali teisės norma“ – individualų atvejį reglamentuojanti taisyklė.

Skirti specialiąsias teisės normas ir ypatingas arba singuliarines teisės normas. Ypatingos nustato bendrųjų
teisyklių išimtis.
Skirti įstatymo analogiją nuo teisinės argumentacijos pagal analogiją.

Teisės analogija – teismas neturi teisės atsisakyti spręsti bylą remdamasis atitinkamos teisinės normos
nebuvimu. Tokiu atveju teismas turi remtis bendraisiais teisės principais.

CT NORMŲ AIŠKINIMAS, CK 1.9

Teisės normų aiškinimas – tai jų tikrosios reiškmės atskleidimas. CK 1.9 nurodyti aiškinimo metodai:

1. Sisteminis – būtina aiškintis sisteminius taikomos teisės normos ryšius su K, bendraisiais teisės
principais, tarpt teise ir t.t. aiškinant teisės norma sistemiškai būtina atsižvelgti į jos ryšius su kt įstat
normomis, į jos vietą CK struktūroje, į normos vidinę struktūrą ir t.t.
2. Lingvistinis – CK vartojami žodžiai ar jų junginiai aiškinami reminatis bendrine jų reikšme.
Specialiuosius terminus būtina aiškinti remiantis jš reikšme atitinkamoje mokslo ar veiklos srityje.
3. Įstatymo tikslo arba įstatymo leidėjo ketinimo (teleologinis) – CK 1.9.3

CT RAIDOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI

Iki Lietuvos statutų priėmimo santykius reguliavo daugiausiai papročiai, o po valstybės sukūrimo
– Lietuvos Didžiojo kunigaikščio aktai: įsakymai, privilegijos (pagrindinis šaltinis 14 – 15 a., atskiriems
luomams ir mietams. 1378 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams: pripažinta bajorų nuosavybės teisė į
žemę; 1447 m. Kazimiero privilegija: suteikė vienodas teises Lietuvos ir Lenkijos bajorams disponuoti žeme,
Magdeburgo teisė.).

Lietuvos statutų laikotarpis. Tai kompleksinis luominis teisės aktas. III Lietuvos Statutas galiojo
iki 1840 m. jiems didelę įtaką turėjo romėnų teisė.

Civilinei teisei Lietuvoje turėjo tarpukario laikotarpis:

* X Rusijos imperijos įstatymų sąvado tomas – galiojo didžiojoje Lietuvos dalyje.

* Užnemunėje galiojo Prancūzijos civilinis kodeksas.

* Kuršo gubernijos dalyje galiojo – Pabaltijo gubernijų civilinių įstatymų rinkinys.

* Klaipėdos krašte galiojo – Vokietijos 1900 m. civilinis kodeksas.

* Vilniaus krašte galiojo Rusijos imperijos įstatymo sąvado X tomas su modifikacijom.

Šie įstatymai svarbūs, nes dažnai būna neišspręstas klausimas dėl žemės atkūrimo ir svarbu žiūrėti
į tuo laikotarpiu galiojusią teisę, t.y. tarybinio laikotarpio (1940 – 1990 m), išskyrus laikotarpį, kai Lietuvą buvo
okupavusi Vokietija. Naudojamas 1964 m. CK, 1969 m. santuokos ir šeimos kodeksas.
 Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ilgą laiką neturėjo savo CK, todėl buvo naudojamas 1964
m. CK.
Dabar Lietuvos CK atitinka EB teisei. Europoje jau pasigirsta idėjų apie vieningą kodeksą.

CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

Samprata

Civilinis teisinis santykis – CT normų reguliuojamas, visuomeninis teisinis santykis, kurių subjektai turi
civilines teises ir pareigas:

1. Tai visuomeninis santykis (visada keli subjektai), visada tarp asmenų

2. Esant teisiniam santkyiui faktinis neišnyksta
3. Dėka teisės normų teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos gali būti įgyvendinamos prievarta

Teisinio santykio egzistavimas reiškia galimybę ginti turimą reikalavimo teisę ir priversti vykdyti esamą
pareigą.

Teisinių santykių turinys

1. Šio santykio subjektų teisės ir pareigos

2. Faktiniai teisinių santykių veiksmai

Subjektinė teisė – teisės ginamas galimas elgesio būdas. Ją sudaro:

1. Galimybė pačiam pasirinkti elgesio būdą

2. Galimybė reikalauti iš kitų asmenų elgtis tam tikru būdu
3. Galimybė imtis priemonių, kad teisė būtų apginta

Subjektinė pareiga – teisės nulemtas būtinas elgesio būdas. Jį sudaro:

1. Būtinybė netrukdyti teisė turinčiam asmeniui elgtis jo pasirinktu būdu

2. Būtinybė atlikti veiksmus, kurių reikalauja teisės turėtojas
3. Būtinybė netrukdyti imtis gynybinių priemonių

Kiekvienoj faktinėj situacijoj reikia vertinti ar santykis teisinis ar ne, bendrų požymių nėra.

Teisinių santykių rūšys

1. Atsižvelgiant į tai dėl kokių vertybių atsiranda:

 Turtiniai – civilinė atsakomybė užtikrina ekvivalentišką žalos atlyginimą
 Neturtiniai – CA užtikrina baudimo, prevencinę funkcijas, bet neužtikrina ekvivalentiško žalos
atlyginimo.
2. Pagal teisinių santykių struktūrą:
 Absoliutūs – 1 aktyvus subjektas, o kt konkrečiai neidentifikuojamas, juo laikomas pasyvus subjektų
ratas (esant nuosavybės teisiniams santykiams, visi subjektai yra įpareigoti nepažeisti savininko teisės
valdyti, naudoti jam priklausantį daiktą ir jo disponuoti)
 Santykiniai – žinomi konkretūs subjektai – ir teisės turėtojas ir įpareigotas asmuo
3. Atsižvelgiant į objektą:
  Daiktiniai – absoliutūs. Daiktinių teisių dėl kurių jie atsiranda sąrašas yra išsamus.
 Prievoliniai – santykiniai. Reiškia santykį tarp konkrečių asmenų, kurie yra įpareigoti vieni kitų
atžvilgiu.

Teisinių santykių objektas

Monistinė doktrina – teisinio santykio objektas - santykio dalyvių veiksmai.

Pliuralistinė doktrina – tai įvairios vertybės, daiktai, veiksmų rezultatai, kūrybinės veiklos rezultatai ir
asmeninės neturitinės vertybės. CK 1.97.1

CIVILINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PABAIGOS PAGRINDAI

Tam kad atsirastų būtinos prielaidos:

1.Norminė prielaida – subjektų teisės ir pareigos reglamentuojamos teisės normomis

2.Subjektiškumo prielaida
3.Teisiniai (juridiniai) faktai. Požymiai:
 realios tikrovės reiškiniai, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą ar pabaigą
 teisinį faktą numato teisės norma ir su jo buvimo sieja teisines pasekmes

Juridinių faktų klasifikacija:

1. Pagal sukuriamas pasekmes:

 teisę sukuriantys
 teisę panaikinantys
 teisę modifikuojantys
2. Pagal žmogaus valios kriterijų:
 Veiksmai – valiniai aktai, sąmoningai nukreipti į pasekmių pasiekimą
 Įvykiai – nepriklauso nuo asmens valios

Juridiniai faktai

Teisėti veiksmai Įvykiai

Teisiniai aktai Teisiniai poelgiai Absoliutūs Santykiniai

(siekiama konkrečių pasekmių) (nesiekiama konkrečių (visiškai nepriklauso (prasideda priklausomai
pasekmių. Pvz kai nuo žmogaus valios) nuo žmogaus valios
sukuria kūrinį) baigiasi be, pvz vaikas)

Sandoriai Valdžios institucijų aktai

(administraciniai aktai)

Dar gali būti neteisėti veiksmai – teisės subjektų veiksmai, kurie pažeidžia teisės normas ir kt asmenų teises ar
teisėtus interesus.
Faktinė sudėtis – tam, kad atsirastų teisinės pasekmės yra numatomi keli juridiniai faktai.
Sudėtingas juridinis faktas – 1 juridinis faktas sudarytas iš kelių elementų (civilinis deliktas). Pvz daikto
valdymas kaip daiktinė teisė.
Teisinė būsena – teisinio fakto pagrindu atsiradęs ir ilgai trunkantis santykis, pvz santuokos sudarymo fakto
pagrindu tarp sutuoktinių yra susiklostęs teisinis santykis, kuris, įvykus dar kitiems teisiniams santykiams, yra
prielaida specifiniams teisiniams padariniams atsirasti.

FIZINIAI ASMENYS (FA)

Fa samprata
Fa – žmogus, kuris pats ar per atstovus pagal įstatymą arba dėl įvykių (pvz palikėjo mirties) turi ir gali įgyti
teisių ir pareigų.jis gali teises įgyvendinti, o pareigas vykdyti pats arba tai padaro (jei jis to negali) jo atstovai
pagal įstatymą. Teisinis subjektiškumas – galimybė būti teisių ir pareigų subjektu. Tokią galimybę žmogui,
kaip FA, suteikia teisė. Teisinis subjektiškumas susideda ir teisnumo ir veiksnumo.
FA CIVILINIS TEISNUMAS
CK 2.1
Teisnumas – asmens galėjimas būti civilinių teisinių santykių subjektu. Visų FA teisnumas yra lygus. Visi
asmenys turi vienodas galimybes būti įvairių civilinių teisinių santykių dalyviai.
Teisnumas ir pilietybė. Užsienio valst piliečiams ir apatridams būdingas toks pats teisnumas kaip ir Lt
piliečiams, išskyrus įstat daromas išimtis.
Teisnumo ir subjektinės teisės santykis. Teisnumas yra tik galimybė įgyti civilinių teisių ir pareigų. Tai nėra
pačios teisės ir pareigos. FA teisių įgyja tik įvykus įstat nurodytiems juridiniams faktams. Subjektinė civilinė
teisė ar pareiga – konkrečiam asmeniui priklausanti teisė ar pareiga. Teisnumas – galimybė įgyti civilinių
teisių ir pareigų, subjektinė teisė ar pareiga – įgyvendinta galimybė.
Civilinio teisnumo atsiradimas ir pabaiga
CK 2.2 ; 2.3
Atsiradimas – jei naujagimis, atsiskyręs nuo motinos įsčių, nors kartą įkvėpė, pripažįstama, kad jis gimė gyvas.
CK 2.2.2 – jei gims gyvas, vaikas įgys atitinkamų teisių, jeigu gims negyvas – neįgis.
Pabaiga – mirtis nenutraukia visų asmens civilinių santykių, kurių dalyvis jis buvo iki mirties. Mirus FA įvyksta
universalus mirusiojo turtinių teisių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas kitiems asmenims –
mirusiojo įpėdiniams paveldėjimo teisės normų pagrindu. Mirties juridinis faktas turi būti tiksliai nustatomas.
CK 2.2.4 – tokiu atveju tap kartu mirusių asmenų teisių perėmimas neatsiranda.
FA civilinio teisnumo turinys
CK 2.4
Teisnumas nėra apibrėžiamas baigtiniu teisių ir pareigų sąrašu. Teisnumą galima apriboti tik teismas įstatymų
nurodytais atvejais. Apribojimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams.
FA CIVILINIS VEIKSNUMAS
Samprata
Fizinio asmens civilinis veiksnumas – asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti
civilinių pareigų CK 2.5.1. Veiksnumas priklauso nuo asmens amžiaus ir psichikos būklės.
Veiksnumas gali būti:
1. Sandorinis – asmens galėjimas sudaryti sandorius ir vykdyti pareigas
2. Deliktinis – galimybė atsakyti savo veiksmais padarytą žalą
Civilinio veiksnumo rūšys:
1. Visiškai veiksnūs
2. Nepilnamečiai iki 14 m
3. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m
4. Teismo pripažinti neveiksniais
5. Ribotai veiksnūs
Visiškai veiksnūs fiziniai asmenys
Nuo 18m. FA visišką civilinį veiksnumą gali įgyti anksčiau 2 atvejais:
1. FA, kuriam įstat leidžia sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis 18 m, visišką veiksnumą įgyja nuo
santuokos sudarymo. CK 2.5.2
2. Nepilnametis FA, sulaukęs 16 m, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu, t.y. emancipuotas
CK 2.9. emancipacijos tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms kuo anksčiau užsiimti kokiu nors
verslu. Pareiškimas dėl emancipacijos paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės
teismui.
Nepilnamečiai iki 14 m.
CK 2.7 Laikomi neveiksniais. Nepilnamečiai gali sudaryti sandorius: SBS, ANGN, SL/AL/KL, jeigu šiems
sandoriams nenustatyta notarinė arba kita speciali forma.
Asmenys iki 14 m neturi deliktinio veiksnumo, šie asmenys už savo padarytą žalą neatsako.
Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m.
CK 2.8 Turi dalinį veiksnumą. Skirtumai nuo nepilnamečių iki 14 m:
1. Šie asmenys sandorius sudaro savo vardu, bet turėdami tėvų sutikimą (sutikimas turi atitikti sandorio
formą)
2. Šie asmenys gali disponuoti savo turtu.
3. Jiems būdingas deliktinis veiksnumas. Jie už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais.
Nepilnamečio, kuris neturi pakankamai turto žalai atlyginti, padarytą žalą atlygina jo tėvai ar rūpintojai
arba mokymo, auklėjimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurių prižiūrimas buvo nepilnametis, jei jos
neįrodo savo nekaltumo. CK 6.276
Neveiksnūs fiziniai asmenys
CK 2.10 , 6.278
Medicininis aspektas – nustatyta psichinė liga ar silpnaprotystė, gydytojo psichiatro išvada
Teisinis aspektas – asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimas tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens
negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręst,
jog asmeniui reikalinga globa.
Ribotai veiksnūs fiziniai asmenys
CK 2.11 Gavęs prašymą apriboti asmens veiksnumą, teismas skiria teismo ekspertizę ir išreikalauja būtinus
ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.
Ribotai veiksnus FA pats gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Kitus sandorius jis sudaro savo vardu,
bet jam reikia rūpintojo sutikimo.
Kai kalbame apie asmens pripažinimą ribotai neveiksniu, kalbame tik apie turtinius santykius.
FA NUOLATINĖ GYVENAMOJI VIETA IR GYVENAMOJI VIETA
FA nuolatinė gyvenamoji vieta (NGV)
CK 2.12. Neveiksnaus fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta,
jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Nepilnamečių vaikų NGV yra jų tėvų, o jei tėvų nėra
ar vaikai palikti be tėvų globos – jų globėjų ar rūpintojų gyvenamoji vieta. Nepilnamečio, kurio tėvai kartu
negyvena, NGV yra to iš tėvų, su kuriuo jis daugiausiai gyvena, gyvenamoji vieta arba teismo sprendimu
nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
CK 2.15 – FA, sudarydami sandorius, turi teisę pasirinkti NGV, kurioje bus vykdomas sandoris ir
įgyvendinamos teisės.
FA gyvenamoji vieta (GV)
CK 2.16. Jeigu negalima nustatyti asmens GV, ja laikoma asmens NGV. Nustatant asmens GV atsižvelgiama į
jo:
1. Faktinį gyvenimą atitinkamoje vietoje, šio gyvenimo trukmę, tęstinumą
2. Duomenis viešuose registruose
3. Asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą
GV reikšmė. Pagal GV yra nustatoma prievolių vykdymo vieta, jei ji nenustatyta sutartimi; remiantis šalių GV
nustatomas civilinių bylų teismingumas.
CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI (CBA)
CBA – ypač svarbių juridinių faktų, kurie lemia FA, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, padėtį
visuomenėje, oficialios registracijos aktai.
CK 2.18 – sąrašas baigtinis.
Registruojant CBA, padaromas atitinkamas įrašas aktų registracijos knygose ir asmeniui išduodamas atitinkamo
akto įrašo liudijimas. Šis liudijimas, kaip oficialus dokumentas, patvirtina atitinkamo asmens civilinę būklę.
CBA įrašus galima keisti tik įstat nustatyta tvarka. Juos galima nuginčyti tik teismo tvarka.
FA PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIU ARBA PASKELBIMAS MIRUSIU
Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu
CK 2.28-2.30
Kai tiksliai negalima nustatyti tokios dienos kada gauti paskutiniai duomenys apie dingusįjį, vienų metų
terminas skaičiuojamas nuo kitų (einančių po tų, kai buvo gauta paskutinių žinių) metų sausio 1 d.
Paduoti pareiškimą pripažintį asmenį nežinia kur esančiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo arba prokuroras.
Pareiškimą galima paduoti ne anksčiau kaip likus 3 mėn iki 1 m termino suėjimo dienos.
Asmens paskelbimas mirusiu
CK 2.31-2.32
Asmens paskelbimas mirusiu nėra asmens mirties fakto nustatymas. Paskelbtas mirusiu asmuo gali būti gyvas.
Išliks jo ir teisnumas, ir veiksnumas,
Kreiptis į teismą dėl asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
Pareiškimą paskelbti asmenį mirusiu galima paduoti ne anksčiau kaip likus 6 mėn iki termino, kuriam suėjus
dingęs asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, o jei asmenį galima paskelbti mirusiu praėjus 6 męn po įvykio,
pareiškimas paduodamas likus 3 mėn iki šio termino. Priėmęs pareiškimą teismas gali skirti asmens, kurį
prašoma paskelbti mirusiu, turto laikinąjį administratorių. Apie bylos iškėlimą teismas paskelbia „Valts
Žiniose“ ir dingusio asmens paskutinės žinomos gyvenamosios vietos teritorijoje platinamame laikraštyje.
Paskelbimo mirusiu padariniai. Civilinės metrikacijos įstaiga padaro asmens išrašą ir išduoda mirties
liudijimą. Paskelbus asmenį mirusiu atsiranda tokių pačių padarinių kaip ir faktiškai mirus.
Paskelbto mirusiu fizinio asmens atsiradimo padariniai. Panaikinus sprendimą paskalbeti asmenį mirusiu
neatkuriama padėtis, kuri buvo prieš priimant sprendimą paskelbti mirusiu. Tačiau CK nurodo kelis atvejus, kai
tam tikri santykiai atkuriami:
1. Paveldėto turto grąžinimo galimybė. Paveldėtą turtą įpėdiniai privalo grąžinti tik esant tokioms
sąlygoms:
 Paveldėtas turtas yra išlikęs pas juos
 Paskelbtas mirusiu asmuo ilgai buvo dingęs dėl svarbių priežasčių (fakto klausimas)
2. Kitu pagrindu perleisto kitiems asmenims turto gražinimo galimybė
3. Pasibaigusios santuokos atnaujinimo galimybė. CK 3.50. Santuoka gali būti atnaujinama, jeigu yra
tokios sąlygos:
 Abu sutuoktiniai paduoda civilinės metrikacijos įstaigai prašymą atnaujinti santuoką
 Nėra kliūčių atnaujinti santuoką, o būtent: a) nei 1 sutuoktinis nėra sudaręs santuokos arba įregistravęs
partnerystės. b) yra visos CK 3.12-3.17 str nurodytos materialiosios santuokos sudarymo sąlygos

CK KOMENTARAS 2.1 – 1.19; 2.28 – 2.32

Teisnumas
2.1 FA civilinio teisnumo samprata. Remiantis lygiateisiškumo principu pripažįstamas lygis civilinis
teisnumas visiems žmonėms, t.y. galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų nepriklauso nuo FA amžiaus,
sveikatos būklės, nacionalinės ar socialinės kilmės, rasės, tautybės, odos spalvos, lyties, kalbos ir kt.
tačiau tam tikrais atvejais galėjimas turėti tam tikrų teisių ir pareigų gail būti siejamas su tam tikromis
žmogų apibūdinančiomis savybėmis (giminyste amžiumi ir pan)
2.2 FA civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas. CT požiūriu vaisius (ebrionas, gemalas) neturi
civilinio teisnumo, taigi nėra teisės subjektas. Tačiau iki gimimo vaisius yra teisinės apsaugos objektas.
Asmeniui mirus, baigiasi jo civilinis teisnumas. Kai asmuo teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu, jo
teisnumas nesibaigia.
2.4 FA civilinio teisnumo turinys. FA civilinio teisnumo turinys – tai jo galimų turėti civilinių teisių ir
pareigų visuma. Ūkinė komercinė veikla – nuolatinė savarankiška, savo rizika plėtojama, asmens
veikla siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už
atlyginimą. Šie požymiai būdingi ir profesinei veiklai – teikimui tam tikrų profesinių paslaugų, kurias
turi teisę teikti tik specialų išsimokslinimą ir kvalifikaciją turintys asmenys.
3 d. „kiekvienas turintis teisinį interesą“ – turi būti aiškinama siaurai ir apimti tik teisėsaugos
institucijas, valstybine mokesčių inspekciją ir jos pareigūnus, muitinę ir kt kontrolės institucijas, kurios
turi teisę kontroliuoti mokesčių skaičiavimo it mokėjimo teisingumą, ūkinės komercinės ir profesinės
veiklos teisėtumą ir pan.
Veiksnumas
 2.5 FA civilinis veiksnumas. Jis skirtingai nei teisnumas priklauso nuo 2 aplinkybių: amžiaus ir psichikos
būklės.
2.6 Neleistinumas apriboti FA civilinį teisnumą ar veiksnumą įstatymuose nenumatytais pagrindais.
Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra neatsiejami ir neperleidžiami FA teisinio statuso elementai.
Tačiau teisnumas ir veiksnumas nėra absoliučios kategorijos. Tam tikri ribojimai yra galimi. Tokie
ribojimai turi būti pateisinami tam tikru viešuoju, visuomeniniu interesu, poreikiu, kuris būtų svarbesnis
už individualų privatų interesą.

Ribojimas galimas tik įstatymu. „Įstatymą“ suprasti siaurai, kaip seimo priimtą teisės aktą. Riboti galima
tik įstatymo nustatyta tvarka, tą dažniausiai daro teismas.

Str antra dalis – imperatyvi norma. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. 1) CT pripažįstamas šalių
dispozityvumas, kuris leidžia šalims sudaryt sandorius, tam tikru mastu ribojančius jų teises. Todėl ne
kiekvienas sandoris, kuris riboja asmens teisnumą ar veiksnumą arba tam tikras jo teises, negalioja.
Kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis, ar toks sandoris nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir
neprieštarauja imperatyvioms įstat normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. 2) įstat gali suteikti teisę
tam tikroms institucijoms ar pareigūnams išimtiniais atvejais atlikti veiksmus ar priimti aktus,
ribojančius asmenų teises.
2.7 Nepilnamečių iki 14 m civilinis veiksnumas. Sąvoka „smulkūs buitiniai sandoriai“ apima maisto
produktų, kanceliarinių prekių, knygų, laikraščių įsigyjimą, kai sandorio kaina nedidelė ir atsiskaitoma
grynaisiais pinigiais iš karto, sudarant sandorį. Sandoriai susiję su asmeninės naudos gavimu –
dovanų priėmimas, uzufrukto nustatymas nepilnamečiui, sutikimas, kad nepilnametį mokytų
neatlygintinai ir pan. Nepilnametis iki 14 m taip pat gali savarankiškai naudoti lėšas, kurios yra jo
uždarbis ar stipendija, taip pat jam tėvų ar globėjų duotas ar padovanotas lėšas.

2.7.4 – tėvų ir globėjų kaltė pasireiškia nepakankama nepilnamečio priežiūra ir kontrole. Todėl nesant jų
kaltės gali įrodyti tik objektyvus negalėjimas vykdyti savo pareigų, pvz nepilnametis sudarė sandorį, kai
globėjas sunkiai sirgo ir gulėjo ligoninėje, o jis buvo atiduotas laikinai kitų asmenų priežiūrai.
2.8 Nepilnamečių nuo 14 iki 18 m veiksnumas. Nepilnametis, kurio teisę sudaryti sandorius apriboja
teismas priimdamas sprendimą, visus sandorius gali sudaryti tik savo atstovų pagal įstatymą sutikimu.
Nepilnamečio, iš kurio tokia teisė apskirtai apimta, turtą tvarko jo atstovai pagal įstat, o jis pats jokių
sandorių sudaryti negali.
2.9 Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija). Emancipavimo sąlygos:
 Nepilnametis yra sulaukęs 16 m
 Yra jo noras (sutikimas)
 Įrodymai patvirtina, kad nepilnametis yra visiškai savarankiškas, sugeba tvarkyti savo turtą, todėl yra
pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas.
Jei nepilnametis emancipuojamas – jis įgyja visišką civilinį veiksnumą. Tačiau emancipuotas nepilnametis
neįgyja tų teisių ar pareigų, kurių atsiradimą viešoji ar privatinė teisė sieja su tam tikro amžiaus suėjimu.

Emancipacijos panaikinimas galioja tik ateity ir neturi grįžtamosios galios.

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu
2.10 FA pripažinimas neveiksniu. Nurodomi 2 medicininiai kriterijai: 1)asmens psichikos liha ar
silpnaprotystė 2)asmens galėjimas suprasti savo reikšmę ir juos valdyti
Išvardyti asmenys 2.10.4 – baigtinis sąrašas.
2.11 FA civilinio veiksnumo apribojimas. Tai bendrosios normos. CK 3.34 įtvirtinos specialiosios
normos.
Norint asmenį pripažinti ribotai veiksniu, reikia nustatyti tik 1 faktą – asmens piktnaudžiavimą
alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medž. Sąvoka „piktnaudžiavimas“
reiškia nuolatinį, pastovų, neprotingą, besaikį alkoholio, narkotikų, narkotinių ar toksinių medž
 vartojimą, t.y. tokį, kuris daro žmogų nuo jų priklausomą.

Apribojus asmens veiksnumą, ribojamos tik jo turtinės teisės.

FA nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta

2.12 FA nuolatinė gyvenamoji vieta. Tai, kur yra asmens NGV yra fakto klausimas. Str 2 dalyje
nurodyti 2 rūšių NGV vietos nustatymo kriterijai:
 Objektyvvūs – amens ryšio su tam tikra valstybe ar jos teritorijos dalimi konstatavimo, tai yra asmens
turto buvimo, darbo vitea, šeimos ir jo paties gyvenamojivieta, asmens pilietybė, politinių teisių
įgyvendinimo vieta ir t.t.
 Subjektyvūs – subjektyvi asmens nuostata, jo asmeninė nuomonė, asmens ketinimas tam tikrą valst
pripažinti savo ineresų vieta.
Nustatant NGV būtina remtis abiejų rūšių kriterijais.
NGV gali būti įgyjama arba pasirenkama. Kiekvienas asmuo įgyja NGV gimdamas, t.y. ja laikoma jo tėvų
NGV. Įgyta gimimo būdu NGV išlieka tol, kol nepilnamečio tėvai arba pats vaikas, sulaukęs pilnametystės,
pasirenka kitą. Įgyta NGV laikoma asmens tol, kol jis savanoriškai pasirenka kitą.
Aplinkybė, kas asmuo laikinai gyvena kitoje valstybėje, savaime nereiškia kad jo NGV pasikeitė.
NGV pakeitimas nedaro įtakos veiksnumui, įgytam, iki ši pakeista. NGV nekintamumo prezumpcija – asmens
įgyta ar pasirinkta tokia vieta nesikeičia tol, kol įrodoma priešingai. Pareiga įrodyti, kad asmens NGV pasikeitė,
tenka tam asmeniui, kuris teigia ją pasikeitus.
2.15 sandorio šalių teisė pasirinkti NGV. Tokie susitarimai gali būti sudaromi tada, kai asmuo gyvena ar
turi verslą keliose valstybėse, todėl svarbu, pagal kurios valst teisę reikia nustatyti jo teisinį statusą
vykdant sandorį. Tokį susitarimą reikia grįsti 2.12 kriterijais ir sudaryti sąžiningai.
2.16 FA gyvenamoji vieta. Tai svarbus civilinio teisinio statuso elementas. GV nuo NGV skiriasi nuo, kad
NGV yra teisinis asmens ir valst ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyviuosius ir
subjektyviuosius kriterijus. GV yra fakto klausimas. GV – asmens adresas. Asmuo NGV gali turėti tik
1, o GV kelias.

Kai asmuo turi kelias GV, be CK išvardytų pagrindų reikia atsižvelgti į viešųjų registrų duomenis (kur
pats asmuo deklaravo savo GV).
2.17 Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Str 3 d. – visi neigiami šios pareigos neįvykdymo
padariniai tenka pačiam asmeniui, t.y. asmuo, nepranešdamas apie savo GV pasikeitimą, elgiasi
nesąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką.
Civilinės būklės aktai
2.18 Civilinės būklės aktų valstybinė registracija. Dažniausiai cvilinės būklės aktų registracija turi tik
įrodomąją reikšmę, t.y. tik patvirtina kad tam tikras juridinis faktas įvyko, tačiau teisinių padarinių
sukelia ne registracija, o pats civilinės būklės aktas. Pvz asmuo įgyja teisnumą gimdamas, o ne tada kai
jo gimimas įregistruojamas. Išimtis – santuokai ir partnerystei.
FA pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu
2.28 FA pripažinimas nežinia kur esančiu. Str 1 dalyje nurodytos 2 FA pripažinimo nežinia kur esančiu
sąlygos:
 Nuolatinis asmens nebuvimas savo paskutinėje gyvenamojoje vietoje vienus metus
 Nebuvimas jokios info kur asmuo yra
 1.30 Sprendimo pripažinti FA nežinia kur esančiu panaikinimas. Nustatytas turto
administravimas išlieka tol, kol pats asmuo atvkysta ir perima iš administratoriaus savo turtą.

teismo sprendimo panaikinimas nereiškia asmens teisinio statuso grąžinimo į status quo. Todėl
pripažinus asmenį nežinia kur esančiu atlikti teisiniai veiksmai ar atsiradę teisiniai padariniai lieka
teisiškai veiksmingi ir panaikinus tokį teismo sprendimą.
1.31 FA paskelbimas mirusiu. Reikia skirti 3 panašius institutus:
 Asmens paskelbimą mirusiu – asmuo paskelbiamas mirusiu, kai nėra įrodymų, patvirtinančių jo mirtį
konkrečiu laiku ir konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl tokiomis aplinkybėmis išlieka galimybė kad
asmuo dar gyvas ir atsiras.
 Asmens mirties tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikru laiku fakto nustatymą – pvz jei asmuo
plaukė laivu, iškrito per bortą ir šį faktą patvirtina liudytojų parodymai, tačiau jo lavonas nerastas, tai
reikia nustatyti asmens mirties faktą konkrečiu laiku ir konkrečiomis aplinkybėmis
 Asmens mirties įregistravimo fakto nustatymą – kai asmens mirties faktas buvo įregistruotas, tačiau
dingsta mirties akto įrašai ir jų negalima atkurti, nustatomas asmens mirties įregistravimo faktas.
Asmens paskelbimo mirusiu teisiniai padariniai prilygsta asmens mirties padariniams: civilinės būklės aktų
įrašų knygose padaromas įrašas apie asmens mirtį, išduodamas mirties liudijimas, atsiranda palikimas, baigiasi
santuoka ir kt.
1.32 Paskelbto mirusiu FA atsiradimo pasekmės. Sprendimo panaikinimas nereiškia asmens
teisinio statuso grįžimo į status quo.

2.32.3 laikomasi sąžiningumo pricipo – jei įrodoma kad asmenys nors ir atlygintinai, įsigydami
turtą žinojo, jog paskelbtas mirusiu asmuo iš tikrųjų yra gyvas, grįžęs asmuo turi teisę
išsireikalauti turtą iš tokių asmenų.

SPECIFINĖS FA TEISĖS
Tai asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais. Jų požymiai:
1. Teisiniai santykiai yra absoliutaus pobūdžio – visi asmenys yra įpareigoti nepažeisti šių teisių. Šios
teisės egzistuoja neterminuotai, jš gynymui netaikoma ieškinio senatis. Jos ginamos ir mirus teisių turėtojui.
2. Šios teisės neturi ekonominio turinio – tačiau jų pažeidimas gali padaryti turtinės žalos. Tokiu atveju
priteisiamas ir neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas.
3. Šios teisės yra neatskiriamos nuo asmens ir jos individualizuoja teisės turėtoją
4. Įgyjamos įstatymo pagrindu – kai kurias specifines teises FA įgyja iš karto kai gimsta (teisė į vardą,
atvaizdą, kūno neliečiamumą ir vientisumą). Kitais atvejais jis įgyja bręsdamas pagal įstat. Tai teisė į garbę
ir orumą, teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.
5. Apsauginė funkcija – CT normos nereglamentuoja, bet saugo šias teises. Jos reglamentuoja gynybą, kai
teisės pažeidžiamos.
VADOVĖLIS + KOMENTARAS
2.20 TEISĖ Į VARDĄ
FA vardas ir pavardė suteikiami registruojant civilinės metrikacijos įstaigoje jo gimimą. Gimęs vaikas per 3
mėn nuo gimimo dienos turi būti joje įregistruotas. Vaikui vardą suteikia tėvai bendru sutarimu. Jam
suteikiama bendrą tėvų pavardė, arba 1 iš jų jei pavardės skirtingos, o jiems nesutarus vardas ar pavardė
skiriami teismo sprendimu. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą ir pavardę suteikia
valstybinė vaiko teisių apsaugos inspekcija.
2.21 TEISĖS Į VARDĄ GYNIMAS – ši teisė gali būti ginama keliais būdais:
 Pareiškiant ieškinį reikalaujant uždrausti veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė į vardą CK 1.138.3
  Galima pareikšti prevencinį ieškinį CK 6.255
 Pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo

2.20.2 - Teisė į vardą yra asmeninė neturtinė teisė, todėl ji nėra paveldima. Tačiau asmens vardas yra
neatsiejama jo šeimos, privataus gyvenimo dalis. Todėl pažeidus vieno šeimos nario teisę į vardą, gali
būti pažeidžiama ir kitų šeimos narių teisė į vardą.
2.22 TEISĖ Į ATVAIZDĄ
a) Objektas – asmens atvaizdas. Visa tai iš ko galima idetifikuoti asmenį. Žmogų individualizuoja jo
veidas. Kitų kūno dalių atvaizdai nėra saugomi.
b) Atvaizdo negalima gaminti ir skleisti, tam reikia asmens sutikimo (nors atvaizdas buvo padarytas jo
sutikimu). Kiekvienu konkrečiu atveju reikia aiškintis tikruosius asmens ketinimus, kokiam tikslui jis
davė sutikimą jį fotografuoti ar panaudoti jo atvaizdą.
c) Asmens teisės gynybos ribos priklauso nuo to ar asmuo viešas ar ne (galioja visoms specifinėms asmenų
teisėms). Asmenys viešais gali tapti: ex officio (prezidentė) ir ad hoc (dėl tam tikrų išskirtinių
galimybių)
Asmens sutikio nereikia kai jo atvaizdas atgaminamas, spauzdinamas arba asmuo fotografuojamas dėl:
a) Savo visuomeninės veiklos, tarnybinės padėties – reikia atsižvelgti kokiais tikslais viešas asmuo
fotografuotas – ar siekta nuotraukomis informuoti visuomenę apie jo veiklą ar tik norėta tą asmenį
įžeisti, pažeminti. Trumpalaikiai vieši asmenys be jų sutikimo gali būti fotografuojami tik dalyvaudami
įvykyje ar atlikdami veiksmus, dėl kurių sulaukia išskirtinio visuomenės dėmesio.
b) Teisėsaugos institucijų reikalavimu – pvz asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą fotografuojamas be jo
sutikimo.
c) Kai fotografuojama viešoje vietoje – viešoje vietoje galima fotografuoti žmones bendrai, t.y. žmones,
kurie yra atitinkamoje viešoje vietoje, tačiau negalima fotografuoti konkrečių žmonių be jų sutikimo.
Viešojoje vietoje nufotografuotų žmonių atvaizdų negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu
tai žemintų jų garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Teisės gynymo būdai tie patys kaip ir dėl teisės į vardą.
2.23 TEISĖ Į PRIVATŲ GYVENIMĄ IR JO SLAPTUMĄ
Tai konstitucinė teisė. Bet kokia info apie privatų žmogaus gyvenimą yra neliečiama. Ją galima rinkti tik
motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstat.
2.23.2 – nebaigtinis sąrašas.
Kai neteisėtai publikuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos asmens privataus gyvenimo akimirkos, ar
asmuo fotografuojamas be jo sutikimo provalioje aplinkoje, kartu su komentuojamu str būtina taikyti ir 2.22
Informacijos rinkimu nėra laikoma prašymas, kad pats asmuo patektų tam tikrą info apie savo privatų
gyvenimą. (pvz kai nori įsigyti ginklą). Tačiau tokios info skelbti negalima.
2.23.3 – vieši asmenys ex officio turi teisę į privatų gyvenimą, tačiau ne tokia pačia apimtimi kaip privatūs
asmenys.
Teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti, taigi galimi protingi jos ribojimai. K 22 str 3d ir 24 str 2d.
2.24 ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS
Garbė – asmens socialinis įvertinimas, visuomenės požiūris. Orumas – savęs vertinimas.
K 21 str.
Garbė ir orumas pažeidžiami paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t.y. tikrovės
neatitinkančią info.
Sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t.y. info, kurios
kriterijų galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Komentuojama norma netaikoma
nuomonei, nes jai negai būti taikomi tiesos ir netiesos kriterijai. Tačiau nuomonei taikomas
piktnaudžiavimo, įžeidimo institutas.
Teismų praktika – iš spaudos negalima reikalauti visiško tikslumo, tegalima reikalauti elgtis sąžiningai.
Ieškinio tenkinimo sąlygos:
a) Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas. Yra per se įžeidžiančių teiginių kurių įrodinėti
nereikia (prostitutė). Vertinant ar duomenys žemina asmens garbę ir orumą reikia vadovautis
protingumo kriterijumi ir atsižvelgti ne tik į paties ieškovo nuomonę, bet ir į visuomenėje
nusistovėjusius garbės ir orumo kriterijus, orientuojantis į protingo žmogaus, skiriančio įžeidimo ir
pažeminimo jausmą nuo sveiko humoro, nors ir kandaus, jausmo.
b) Duomenys turi būti paskleisti – įrodo ieškovas
c) Duomenys turi neatitikti tikrovės – atsakovas įrodinėja
d) Paskleisti duomenys susiję su ieškovu – įrodo ieškovas
Gynimo būdai: asmuo gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti gynimo būdus, žalos
atlyginimas, prevencinis ieškinys.
Kalbant apie viešą asmenį – sprendžiant 2 konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo ir teisės skleisti info
ir reikšti nuomonę, koliziją, pirmenybė teikiama pastarajai.
2.25 TEISĖ Į KŪNO NELIEČIAMUMĄ IR VIENTISUMĄ
FA neliečiamumas – tai jo teisė pačiam spręsti dėl intervencijos į jo kūną ir teisė reikalauti, kad be jo
sutikimo jo kūnui nebūtų taikoma jokia intervencija.
Tik išsamiai informuoto asmens sutikimas gali būti pripažintas pakankamu pagrindu atlikti intervenciją į jo
kūną. Aplinkybę, kad asmuo buvo išsamiai informuotas ir davė sutikimą, turi įrodyti asmuo, atlikęs
intervenciją į jo kūną.
2.26 NELEISTINUMAS APRIBOTI FA LAISVĘ
2.27 TEISĖ PAKEISTI LYTĮ

JURIDINIAI ASMENYS (JA)

JA teorijos:
1. Fikcijos teorija – vienintelis teisės subjektas gali būti tik žmogus. Atskiri žmonių susivienijimai
pripažįstami teisės subjektais, tačiau tai yra dirbtiniai dariniai. Realūs teisinių santykių subjektai – FA,
kurie panaudoja JA kategoriją savo tikslams pasiekti.
2. Organinė teorija – priskirtos JA žmogaus savybės, JA suvokiamas kaip tam tikras jungtinis asmuo,
socialinis organizmas, kuris negali būti tapatinamas su savo dalyviais – FA. Išplėtojus realybės teoriją,
išvengta JA tapatinimo su biologiniu organizmu, tačiau pritarta, kad JA yra realus specifinis civilinių
santykių subjektas.
3. Iheringo teorija – JA egzistavimas neigiamas. Įstat leidėjas steikia įstat apsaugą konkrečioms žmonių
gruopėms ir tai žia jiemdalyvauti civilinėje apvartojekaip 1 asmeniui. Tačiau tai nereiškia, kad sukuriamas
naujas teisės subjektas.
JA koncepcijos (pagal tai, kieno interesus JA turėtų tenkinti):
1. Instrumentinė – JA – priemonė siekti naudos akcininkams. Viena akcija – vienas balsas, neribota dalyvių
teisė į info, mažųjų dalyvių piktnaudžiavimas.
2. Institucinė – JA – nepriklausomas ekonominis vienetas; įvairių interesų turėtojų sąjunga, siekianti JA
veiklos tęstinumo. Savo veikloje įmonė turi siekti įvairių asmenų interesų pusiausvyros, neteikdama
pirmumo nei vienai grupei. Nuostatos: JA organai veikia ne dalyvių, o bendrovės interesais; dalyvis atsako
už JA prievoles, kurių pastarasis negali vykdyti dėl nesąžiningų dalyvio veiksmų; darbuotojų
konsultavimas, informavimas ir jų dalyvavimas JA valdyme.
Dabar JA instituto atliekamos funkcijos:
1. Kolektyvinių interesų derinimas – JA institutas organizuoja ir stuktūrizuoja įvairius JA dalyvių interesus
ir transformuoja juos į 1 JA tikslą.
2. Lėšų sujungimas – JA suteikia galimybę sujungti įvairių asmenų kapitalą ilgalaikei veiklai.
3. Ūkinės komercinės rizikos ribojimas – tam tikros teisinės JA formos leidžia sumažinti dalyvių
dalyvavimo civilinėje apyvartoje riziką iki įnašo, kurė dalyvis perduoda ar turi perduoti JA sumos.
JA – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turti teises bei pareigas,
būti ieškovė ar atsakovė teisme. CK 2.33
Įmonė – susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla,arba beikla kuria siekiama naudos jos steigėjams.
Įstaiga – susivienijimas, vykdantis įstat nustatytas valst ar savivaldybės funkcijas ar susivienijimas, veikiantis
socianio, švietimo,mokslo, kultūros, sporto ar kt pan srityse, kurio tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius
interesus.
Organizacija – bet kuris kt susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams gyvendinti
(visuomeninė organizacija, politinė partija ir kt)
JA POŽYMIAI
Pirminiai ir antriniai. Pirminiai – apibūdina JA, išvestiniai – detalizuoja ir papildo pirmuosius.
Pirminiai požymiai – tokios vidinės JA savybės, kai kiekviena yra būtina, o visos kartu pakankamos, kad
susivienijimas būtų laikomas JA:
1. Organizacinis vientisumas – sujungia visus JA organus į aiškią struktūrą, leidžia nustatyti kiekvieno
organo kompetencijos sritį ir ribas. Visi JA padaliniai veikia ne savo, o JA vardu.
2. Civilinis teisnumas ir veiksnumas – JA teisnumą ir veiksnumą įgyja vienu metu, todėl kalbant apie JA
veiksnumo kategorija nevartojama.
3. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas
Išvestiniai požymiai – papildo pirminius, bet nėra būtini kad susivienijimas būtų laikomas JA:
1. Pavadinimas – leidžia identifikuoti JA ir išskirti jį iš kitų JA. Pavadinimo turėjimą lemia organizacinis JA
vientisumas. JA organai veikia ne savo, o JA vardu.
2. Atskiras turtas – sukuria materialinę kolektyvinio darinio veiklos bazę. JA dali valdyti turtą dvejopu būdu:
a) Nuosavybės teise – taip valdomas JA dalyvių perduotas turtas (kai dalyviai neišlaiko nuosavybės teisių į
perduotus įnašus) ir paties JA uždirbtas ar sukurtas turtas
b) Patikėjimo teise – taip valdomas dalyvių (valsybės ir savivaldybės) JA (valstybės ar savivaldybės
įmonėms) perduotas turtas, kai dalyviai išlaiko jo nuosavybės teisę.
JA RŪŠYS
Pagal veiklos tikslą:
1. Viešieji JA – valst ar savivaldybės, jų institucijų arba kt asmenų, nesiekiančių sau naudos, įsteigti JA,
kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Steigėjas ar dalyvis iš viešojo JA veiklos negali gauti pelno
 ar turto dalies, o likvidavimo atveju jam yra grąžinama tik prieš tampant dalyviu JA perduoto įnašo
dydžio suma (išimtis dalyviams – valst ir savivald). Tarnauja visuomenės poreikiams – bendrai tautos
gerovei.
2. Privatūs JA – tikslas – tenkinti privačius individų interesus. Tikslas – materialios naudos sukūrimas JA
dalyviams, valdymo organams ar kt glaudžiai susijusioms interesų grupėms.
Pagal dalyvių CA apimtį:
1. Neribotos CA JA – IĮ, ŪB. JA dalyvis atsako už JA prievoles visu savo turtu
2. Ribotos CA JA – visos kt teisinės formos. Dalyvis už JA prievoles atsako tik ta suma, kurią jis
sumokėjo ar turėjo sumokėti kaip savo įnašą į JA.
Pagal veiklos laikotarpį:
1. Ribotam laikui
2. Neribotam laikui
Pagal steigimo būdą:
1. Egzistuojantys per se – valstybė
2. Steigiamus registravimo būdu – pvz AB
3. Steigiamus teisės aktu – pvz valst ir savivald įmonės
4. Egzistuojantys nuo nustatytų sąlygų įvykdymo – prof sąjungos
Pagal dalyvių subjektiškumą:
1. JA, kurių dalyviai gali būti tik FA
2. JA, kurių dalyviai gali būti tik JA
3. JA, kurių dalyviai gali būti ir FA ir JA
Pagal dalyvių sk:
1. Vienanariai – gali turėti tik 1 dalyvį (IĮ, valst ir savivald įmonės)
2. Daugianariai – gali turėti kelis arba neribotą sk dalyvių.
Pagal dalyių teisių pobūdį:
1. JA, kurių dalyviai išsaugo nuosavybės teisę į JA turtą – valst ir savivald įmonės
2. Kai neišsaugo
Pagal turto valdymo būdą:
1. Kai turtą JA valdo patikėjimo teise
2. Kai turtą JA valdo nuosavybės teise
Pagal steigimo dok pobūdį:
1. Sutartinio pobūdžio steigimo dok pagrindu veikiantys JA – ŪB, asociacijos ir kt
2. Norminio steigimo dok pagrindu – valst biudžetinės įstaigos
Pagal kapitalo šaltinius:
1. Valst (savaldybių) įsteigti JA
2. Valst + privatūs asmenys
3. Privačių asmenų
Pagal kapitalo kilmę:
 1. JA į kuriuos investuotas nacionalinės kilmės kapitalas
2. Užsienio kilmės kapitalas
3. Mišrus kapitalas
JA PAVADINIMAS
JA individualizuojamas pagal JA kodą ir pavadinimą. Kodą suteikia JAR tvarkytojas, įregistruodamas JA.
Keičiantis JA steigimo duomenims kodas nesikeičia.
!!! JAR tvarkytojas prieš įregistruodamas JA tik nustato, ar jo pavadinimas nėra tapatus kt JA, filialų ar
atstovybių pavadinimams ir prekių ženklams. Nustatant tapatumą, nevertinami teisinę formą nusakantys žodžiai
ar santrumpa. Praktikoje pavadinimas nėra laikomas tapačiu, jeigu skiriasi bent 1 raidė ar skaitmuo. JA
pavadinimą „klaidinimo panašumo“ pagrindu galima nuginčyti tik teisme.
LT JA pavadinimas atskirai neregistruojamas. Pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai JAR
pateikiamas prašymas registruoti JA, arba nuo teisės akto, kuriuo įsteigiamas viešasis JA, priėmimo dienos.
Apsauga gali būti suteikiama ir anksčiau – CK 2.41
JA PADALINIAI (juos būtina registruoti JAR)
Filialas – struktūrinis JA padalinys, neturintis JA statuso, bet turintis buveinę ir atliekantis visas arba dalį JA
funkcijų. CK 2.53 Filialas veikia ne savo, o JA vardu. Jis padeda geriau struktūrizuoti ir optimizuoti JA veiklą.
Filialo turtas nėra atskirtas nuo JA. JA filialas steigiamas atitinkamo organo sprendimu. Organas turi patvirtinti
filialo nuostatus ir išrinkti jo vadovą. Filialas turi teisę pradėti veiklą, kai įregistruojamas JAR.
Atstovybė – CK 2.56. turi savo buveinę. Negali vykdyti jokios ūkinės komercinės veiklos, išskyrus:

 JA interesų atstovavimą ir gynimą

 Sandorių sudarymą ir kt veiksmų atlikimą JA vardu
 Eksporto ir importo operacijų vykdymą, tačiau tik su užsienio JA at kt organizacijomis, įsteigusiomis
atstovybę, arba su ja susijusiomis įmonėmis, įstaigomis, ar organizacijomis.
Registravimo tvarka – kaip ir filialo.
JA SUSIVIENIJIMAI susitarimų pagrindu (neišsamus sąrašas, tik kelios formos)
Konsorciumas – kuriami pagal jungtinės veiklos sutartį. JA – partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą,
potencialą ir žinias, susitaria vykdyti vienokią ar kitokią veiklą arba siekti tam tikrų bendrų tikslų. Dažniausiai
kuriami siekiant dalyvauti konkursuose.
Koncernas – susijusių JA susivienijimas. Susiformuoja vienam JA įgijus kito JA kontrolę (įsigijus akcijų,
dalių, pajų ir pan). Koncernui vadovauja kontroliuojanti bendrovė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja
visč koncernui priklausančią įmonių grupę.
Kartelis – JA – konkurentų – susitarimas, sprendimas arba suderinta praktika dėl tam tikrų veiksmų. Tokiais
susitarimais ribojama konkurencija, todėl jie negalioja ab initio.
 JA TEISINĖS FORMOS
Kas lemia JA teisinės formos pasirinimą?

1. Dalyvių atsakomybė: ribota ar ne

2. Dakyvių sk
3. Dalyvių tarpusavio santykių glaustumas
4. Dalyvių dalyvavimas valdant įmonę
5. Veiklos tikslas
6. Ketinamos vykdyti veiklos pobūdis
7. JA akcijų likvidumas
8. JA pradinio kapitalo dydis
9. Ketinamos vykdyti veiklos teritroija
10. Veiklos apmokestinimo aspektai

AB ir UAB

Bendrovė – įmonė, kurios įstatinis kapitalas padarytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji veikia steigimo dokumento,
vadinamo įstatais, pagrindu. AB ir UAB – privatūs ribotos atsakomybės asmenys. Bendrovė gali verstus bet kokia įstat
neudžrausta veikla.

Steigdami bendrovę asmenys sujungia savo lėšas bendrai veiklai. Kiekvienas akcininkas turi tokias teises, kokias suteikia
jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

AB akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.

UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis negali būti prekiaujama viešai.

Svarbiausius sprendimus (tarp jų ir sprend dėl priežiūros ir valdymo organų sudarymo) priima akcininkai balsuodami, o
kiekvieno akcininko balsų sk priklauso nuo turimų akcijų klasės ir sk.

Bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir vadovas.

IĮ

Ją renkasi asmenys, planuojantys teikti paslaugas ar imti kt ūkinės komercinės veiklos, kuriai pakanka šeimos narių darbo
ir nedidelio pradinio kapitalo.

IĮ – neribotos CA privatus asmuo. IĮ stegimo dok – nuostatai.

IĮ steigėjas gali būti tik 1 veiksnus FA. Jis nuo įmonės įregistravimo laikomas jos savininku ir pagrindiniu organu. Asmuo
gali būti tik 1 IĮ savininkas. Nuostatuose galima nurodyti, kad IĮ vadovu savininkas gali paskirti kt asmenį (direktorių).

IĮ privalumai:

1. Ji gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą

2. Jai nebūtina sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją (nebent nuostatuose
nurodyta kitaip)
3. IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje 1.

IĮ negali būti reorganizuojama (išskyrus kai ją paveldi asmuo, kuris yra kt IĮ savininkas)

ŪB

I steigiama sujungus FA ar JA turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. ŪB – privatus neribotos CA JA. Skiriamos TŪB ir KŪB.
ŪB veikia jungtinės veiklos sutarties, kuri yra steigimo dok, pagrindu. Jungtinės veiklos sutaris pasirašoma visų tikrųjų
narių ir turi būti tvritinama notarine tvarka. Ji gali būti keičiama tik visų tikrųjų narių pritarimu. Kai steigiama KŪB, su
kiekvienu komanditoriumi siekiančiu tapti asmeniu turi būti sudaryta rašytinės formos komanditoriaus sutartis.

ŪB privalumai:
 1. Gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą
2. Neprivalo sudaryti metinės finansinės atskaitomybės, nebent jungtinės veiklos sutartyje būtų nustatyta kitaip ar
visi bendrijos tikrieji nariai yra AB ar UAB
3. Įstat nereglamentuoja minimalaus nuosavo ŪB kapitalo

Tikrieji nariai yra visateisiai ŪB dalyviai, sudarę bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir perdavę ar įsipareigoję perduoti
bendrijai įnašą. Tikrieji nariai solidariai atsako už ŪB prievoles visu savo turtu. Tikraisiais bendrijos nariais negali būti kt
bendrijų tikrieji nariai, IĮ savininkai, valst, savivald, valst ar savivald įmonės, biudžetinės įstaigos, ŪB ir IĮ bei Europos
ekonominių interesų grupės.

Nariai komanditoriai – finansiniai partneriai, dalyvaujantys ŪB kapitale savo įnašu; „tylieji“ ŪB partneriai. Atsakomybė
ribota – už ŪB prievoles jie atsako tik ta suma, kuria prisidėjo prie ŪB kapitalo.

Valdant ŪB dalyvauja tikrieji nariai. Sprendimai priimami bendru sutarimu nebent jungrinės veiklos sutartis numato balsų
daugumą (tada priimant sprendimą kiekvienas tikrasis naris turi po 1 balsą)

Tikrasis narys gali perleisti tikrojo nario teises kitam asmeniui tik visų tikrųjų narių sutikimu, nebent jungtinės veiklos
sutartis nustato kitaip.

ŽŪB

ŽŪB – FA pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstat privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba pagal steigimo
sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Tai privatus ribotos CA JA. Steigimo dok – įstatai.

ŽŪB laikoma tik ta įmonė, kurios pajamos per finansinius metus iš žemės ūkio produkcijos ir suteiktų paslaugų žemės
ūkiui sudaro daugiau kaip 50 proc visų realizavimo pajamų.

ŽŪB gali būti nariai ir pajininkai:

 Nariai – bendrovės dalyviai. FA, sulaukęs 18 m ir JA, bendrovės narių susirinkimo priimtas į bendrovės narius,
turintis bendrovės įstatuose nustayta minimalaus pajinio įnašo dydžio pajų ir sprendžiamojo balso teisę.
 Pajininkai – finansiniai partneriai, dalyvaujantys ŽŪB kapitale ir turintys teisę gauti pelno, bet nesinaudojantys
nario teisėmis. Pajininkas – fizinis ar juridinis asmuo, įsigijęs bet kokio dydžio pajinį įnašą, tačiau nepriimtas į
bendrovės narius ir neturintis sprendžiamojo balso teisės. Pajus – piniginis įnašasm kurį įmoka asmuo, stodamas į
kooperatinę organizaciją.

Kiekvienas narys pajininkas, bet ne kiekvienas pajininkas narys.

Bendrovės organai: narių susirinkimas, valdymo organas (valdyba arba administracija), priežiūros organas (revizorius ar
revizijos komisija)

KOOPERATINĖ BENDROVĖ (KOOPERATYVAS)

Tai įstat nustatyta tvarka fizinių ir (arba) JA įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams
poreikiams tenkinti. Steigimo dok – įstatai. Kooperatyvas – ribotos CA JA.

Narys turi dalyvauti kooperatyvo kapitale perduodamas pajų.

Organai: narių susirinkimas, valdyba, administracijos vadovas bei priežiūros organas – revizorius ar revizijos komisija.

VIEŠOJI ĮSTAIGA
Všį – pelno nesiekiantis ribotos CA atsakomybės viešasis JA, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant
švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės
pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Všį gali vykdyti tik jos įstatuose nurodytą ūkinę komercinę
veiklą.

Všį dalyvis gali būti valstybėm savivaldybė ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos FA ir JA.

Všį turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenįvaldymo organą – vadovą.

Všį gautas pelnas gali būti naudojamas tik Všį įstatuose nurodytiems Všį tikslams siekti. Jis negali būti skiriamas
dalininkams, Všį organų nariams, darbuotojų premijoms.

Draudžiama Všį pertvarkyti į privatų JA – Všį gali būti pertvarkoma tik į biudžetinę įstaigą ir labdaros bei paramos fondą.

ASOCIACIJA
Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos CA viešasis JA, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą,
atstovauti jų interesams ir juos ginti ar tenkinti kt viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžžiai
asociacija, visuomeninė organizacija, susivienijimas, draugija, sąjunga ir t.t.

Asociacija veikia vadovaudamasi įstatais. Ji gali vykdyti tik jos įstatuose nurodytą ūkinę komercinę veiklą.

Asoc nariai gali būti 18 m sulaukę veiksnūs FA ir (arba) JA. Jie turi dalyvauti asociacijos kapitale perduodami įnašą.

Organai: visuotinis narių susirinkimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas, kt.

LABDAROS IR PARAMOS FONDAS (LIPF)

LIPF – savo pavadinimą turinti ribotos CA viešasis JA, kurio pagr veiklos tikslai – labdaros ir/arba paramos bei kitokios
pagalbos teikimas LR labdaros ir paramos įstat ir kt teisės aktų nustatyta tvarka FA ir JA mokslo, kultūros, švietimo,
meno, religijos, sporto, sveikatos apsuagos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei
naudingomis ir nesavanudiškomis pripažįstamose srityse.

Fondo dalininkai (dalyviai) gali būti FA ar JA, skyrę fondui įnašus pinigais ar turtu arba teikiantys fondui paslaugas.

Privalomi organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis ar kolegialus valdymo organas.

POLITINĖ PARTIJA IR POLITINĖ ORGANIZACIJA (PP, PO)

PP – savo pavadinimą turintis viešasis JA, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti LR
piliečių politinę valia, siekti dalyvauti įgyvendinant valst valdžią ir savivaldos teisę. PP veikia vadovaudamosis įstatais,
kartu su jais turi turėti programą.

PP nariai – LR piliečiai nuo 18m. pilietis gali būti tik 1 partijos steigėjas ar narys. PP turi turėti ne mažiau kaip 1000
narių.

PP steigimo dok prieš įregistravimą tikrina teisingumo ministerija o ne notaras.

Organai – narių susirinkimas ir jos įstatuose numatytas kolegialus ir vienasmenis valdymo organai.

PROFESINĖ SĄJUNGA
Tai savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojams ir ginančios jų profesines,
darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Veikia vadovaudamosis įstatais (statutu).

Nariai – LR piliečiai ar FA nuolat gyvenantys LR, ne jaunesni 14m ir dirbantys pagal darbo sutartė ar kt įstat nustatytais
pagrindais. Nariu negali būti darbdavys ar jo įgaliotas atstovas. Kad sąjunga galėtų būti įsteigta reikia:

1. Ne mažiau 20 steigėjų, arba tiek steigėjų kad jie sudarytų ne mažiau 1/10 JA darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3
steigėjai.
2. Susirinkime patvirtintų įstatų (statuto)
3. Išrinktų valdymo organų
4. Priimto sprend dėl buveinės

ES DOKUMENTUOSE NURODYTOS JA FORMOS

1. Europos bendrovė. SE – europinė AB forma. Tai ribotos CA JA, minimalus SE įstatinis kapitalas 120000 eurų,
SE akcijos gai būti platinamos viešai, SE nustatytas privalomas darbuotojų dalyvavimas valdyme, galima
dvipakovė arba 3 pakopų valdymo sistema.
 2. Europos ekonominių interesų grupė – privatus neribotos atsakomybės JA, tikslas – padėti savo nariams vykdyti
arba plėtoti ekonominę veikląą, pasiekti geresnių veiklos rez, tačiau ji negali bykdyti ūkinės komercinės veiklos ir
siekti pelno.
3. Europos kooperatinė bendrovė – privatus JA, kurio tikslas – tenkinti savo narių poreikius ir plėtoti jų
ekonominę bei socialinę veiklą, ypač sudarant sutartis su jais tiekti prekes, teikti paslaugas arba atlikti tokios
rūšies darbus, kokius SCE atlieka arba užsako.

JA TEISNUMAS
JA teisnumo ir veiksnumo atsiradimo momentai su tampa – jie atsiranda įregistravus JA (išimtis JA, kurių atsiradimas
nesiejamas su registravimu arba steigimu).

Privatus JA gali įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų.(bendrasis teisnumas) CK 2.74.1.

Viešųjų JA teisnumas – spicialusis – viešasis JA gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja
jo steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. CK 2.74.2

JA negali šgyti teisių ir prisiimti pareigų, kurioms reikia tokių FA sąvybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Kartais JA
teisnumas ribojamas papioldomais kvalifikaciniais reikalavimais (licencijavimas).

Jei civilinių teisinių santykių dalyvis yra užsienio JA padalinys, kurio pagr buveinės, verslo arba kitos veiklos vieta yra Lt,
tada jo teisnumas nustatomas pagal LR teisę. CK 1.19

Teisnumo įgyvendinimas

CK 2.81. JA teisnumas įgyvendinamas per jo organus. JA teisnumas lemia ir bendrąją visų jo organų kompetenciją bei
veiklos ribas, nustatydamas kokių teisių ir pareigų JA gali turėti, o kokių – ne. Organų kompetencija nurodoma steigimo
dok ir atitinkamos teisinės formos JA taikomuose teisės aktuose.

Bendrasis privačių JA teisnumas apriboja doktrinos ultra vires taikymą. Ultra vires suprantama siaurai –
principas, kad JA teisnumas yra specialusis. Plačiai suprantama – prieštaravimas JA tikslams ir valdymo organų
kompetencijos viršijimas.

JA veiklos licencijavimo esmė ir tikslai. Lincencijuojamos veiklos rūšys. Licencijavimo taisyklės

Gali būti licencijuojama tik ypatinga komercinė veikla. Kadangi licencijavimas laikomas JA teisnumo ribojimu, toks
ribojimas gali būti nustatomas tik įstatymu.

Turi būti užtikrinta visų JA, kurie atitinka licencijai gauti nustatytus reikalavimus, teisė kreiptis dėl atitinkamos licencijos
gavimo ir gauti licenciją arba motyvuotą atsisakymą ją išduoti.

Draudžiama nustatyti licencijos galiojimo terminą CK 2.79.1. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas arba ji gali būti
net panaikinta, jei jos turėtojas nevykdo licencijavimo taisyklių nustatytų salygų.

Licencijos išdavimas yra mokamas.

Yra nustatyta pareiga informuoti JAR apie išduotas licencijas, jų galiojimo sustabdymą arba panaikinimą.

Be licencijų ūkinei komercinei veiklai vykdyti reikalingi įvairūs leidimai, sertifikatai, atestatai, pažymėjimai ir kt.
Leidimai nuo licencijos skirasi tuo, kad:

 Reikalavimas turėti licenciją gali būti nustatomas tik įstat arba ES reglamentais, o reikalavimus dėl leidimų gali
nustatyti ir įstat įgyvendinamieji teisės aktai
 Licencija išduodama neterminuotam laikui, o leidimas – apribotas laiko atžvilgiu
 Leidimo veikimas apribotas tam tikra teritorija ar objektu.

JA STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS
Steigimas – pirmoji JA sukūrimo stadija.
Registravimas – baigiamoji JA kūrimo stadija.

Daugelis JA laikomi įsteigti nuo įregistravimo momento. Išimtys: JA per se, JA, kurie laikomi įsteigti nuo tam tikrų
veiksmų atlikimo (prof sąjungos).

Steigėjas – asmuo, sudarės sandorį steigti JA (pasirašės JA steigimo sutartį, priėmęs aktą dėl JA steigimo ir pan.).
kiekvienas steigėjas įsteigęs JA tampa jo dalyviu. Steigėjas tampa dayviu iš karto po to, kai JA įregistruojamas JAR arba
kai steigėjas atlieka kt būtinus veiksmus.

JAR – duomenų ir dokumentų apie visus LR egzistuojančius JA kaupimo, administravimo, saugojimo ir naudojimo
priemonė. Jo tvarkymas pavestas 2 institucijoms:

1. Teisingumo ministerijai – vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga

2. Registrų centras – registro tvarkymo įstaiga

JAR funkcijos:

 Registruoti JA, jų duomenis ir steigimo dok

 Registruoti filialus,atstovybes ir jų duomenis
 Užtikrinti dokumentų, duomenų ir info saugą
 Skelbti JA, filialų, atstovybių duomenis ir info
 Teikti registro duomenis, info ir registre saugomų dok kopijas
 Tvarkyti registro tvarkytojui pateiktus dok, duomenis, info ir kt.

Už pranešimą apie registre nurodomų duomenų pasikeitimą yra atsakingas pats JA.

JAR veiklos principas – duomenų atskleidimas. Jis apima:

1. Pareigą pateikti dok registrui

2. Skelbti tuos dok (JAR nuostatai)

JA steigimo etapai ir procedūros

Registravimo procedūrų etapai:

1. Steigėjų struktūros suformavimas

2. Teisinės formos pasirnkimas, steigimo duomenų parinkimas
3. Steigimo sandorio sudarymas
4. Laikinas steigiamo JA pavadinimo įtraukimas į JAR (jei nori)
5. Steigiamo JA kapitalo suformavimas
6. Steigiamojo susirinkimo sušaukimas, steigimo dok patvirtinimas ir valdymo bei kt organų narių išrinkimas
7. Prašymo įregistruoti JA ir steigimo dok pateikimas tikrinti ir tvirtinti.
8. Prašymo įregistruoti JA pateikimas JAR tvarkytojui. Kartu turi būti pateikti: patvirtinti steigimo dok, licencija jei
jos reikalauja įstat, registravimo rinkliavos sumokėjimą patvirtinantys dok ir pan.

Gavęs prašymą įregistruoti JA ir visus įstat reikalaujamus dok, JAR tvarkytojas ne vėliau kaip per 3 darbo d
priima sprend įregistruoti JA, suteikia jam kodą ir išduoda registravimo pažymėjimą. Nuo įregistravimo JAR
momento JA laikomas įsteigtu.

Tik teismas turi teisę pripažinti neteisėtai įsteigtu JA, kuris yra įsteigtas ir įregistruotas JAR.

JA ORGANAI
Pagal organo sudėtį skiriami: vienasmeniai ir kolegialūs.

Pagal jų sudarymo tvarką: renkamieji ir skiriamieji (všį vadovą skiria susirinkimas); ex officio (visuotinis dalyvių
susirinkimas)

Pagal organų įgaliojimų trukmę: terminuotus įgaliojimus turintys organai (AB stebėtojų taryba) ir neterminuotus
įgaliojimus turintys organai.
Pagal atliekamas funkcijas:

1. JA DALYVIAI.
JA dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas, pajininkas) – asmuo, kuris turi teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo,
kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į JA turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir/arba pareigų susijusių su JA.
Nuosavybės teisė į turtą išsaugoma tik tada kai dalyvis yra valst ar savivaldybė, kuri turtą perduoda JA patikėjimo, o ne
nuosavybės teise arba kai dalyvio ir JA atsakomybė nėra atskirta (IĮ).

Dalyvis gali būti tiek FA, tiek JA, nebent įstat numato kitaip. Tam tikrais atvejais įstat nurodo min ar max JA dalyvių sk.

Pagrindinė dalyvio pareiga, kuris nėra valdymo organas - dalyvauti JA kapitale savo turtu.

Dalyvių turtinės teisės:

a) Dalyvauti JA pelno pasidalijime

b) Gauti likviduojamo JA turto dalį
c) Skolinti JA lėšas
d) Nemokamai gauti kapitalo dalių ar turimos dalies vertės prieaugį, kai JA kapitalas didinamas iš JA lešų
e) Dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti turimą kapitalo dalį kt asmenims
f) Palikti kapitalo dalį kt asmenims kaip palikimą
g) Kt

Dalyvių neturtinės teisės (užtikrina dalyviui galimybę būti informuotam apie JA veiklą ir tam tikru mastu dalyvauti
joje):

a) Dalyvauti visuotiniuose dalyvių susirinkimuose

b) Balsuoti visais visuotiniuose dalyviš susirinkimuose svarstomais kls, išskyrus atvejus, kai jo turima JA kapitalo
dalis nesuteikia balsavimo teisės ar įstat nustato kitus balsavimo teisės ribojimus
c) Gauti info apie JA veiklą
d) Kreiptis į teismą su ieškiniu dėl JA veiklos tyrimo
e) Kreiptis į teismą su ieškiniu prašant uždrausti JA valdymo organams sudaryti sandroius, prieštaraujančius JA
veiklos tikslams ar peržengiančius JA valdymo organų kompetenciją
f) Kreiptis į teismą dėl JA organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Dalyvių atsakomybė

Dalyvių atsakomybė priklauso nuo to, atitinkamo JA atsakomybė yra ribota ar ne.

Ribotos CA JA dalyviai neatsako už JA prievoles, o JA neatsako už dalyvio prievoles. Dalyvis atsako tik ta suma kurią
perdavė arba privalėjo perduoti JA kaip įnašą. Ribotos CA JA dalyvio atsakomybė gali atsirasti, kai JA negali įvykdyti
prievolės dėl nesąžiningų dalyvio veiksmų. Reikšdamas reikalavimą dalyviui dėl jo atsakomybės pagal JA prievolę,
kreditorius privalo įrodyti 2 dalykus:

1. Kad to dalyvio veiksmai ar neveikimas lėmė blogą JA finansinę padėtįir negalėjimą patenkinti kreditoriaus
reikalavimo
2. Kad šito priežastis buvo nesąžiningi dalyvio veiksmai.

Nesąžiningas dalyvis atsako pagal JA prievolę subsidiariai, t.y. KA kreditorius galės pareikšti reikalavimus dalyviui tik po
to, kai šie buvo pareikšti JA ir šis jų nepatenkino.

Dalyvių tarpusavio susitarimai:

1. Balsavimo sutartis – CK 2.88. leidžia iš anksto aptarti bendrą dalyvių poziciją tam tikrais klausimais ir šitaip
optimizuoti JA dalyvių sprendimų priėmimą.
2. Balsavimo teisių perleidimo sutartis – CK 2.89
3. Dalyvių sutartys – bendrojo pobūdžio sutartys. Jų sudarymą reguliuoja bendrieji teisės principai. Jos padeda
optimizuoti JA veiklą ir užkirsti kelią galimiems dalyvių ginčams.
 Dalyvių pasikeitimas

1. Įprasti civiliniai sandoriai – dalyvis turi teisę dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti savo dalį JA kapitale, taip pat
palikti ją testamentu kitiems asmenims.
2. Priversitinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas – taikomas tik UAB, ŪB, ŽŪB ir kooperatyvams. Dalyvis, kurio
veikla prieštarauja JA veiklos tikslams, kitų dalyvių reikalavimu gali būti priverstas parduoti savo akcijas ir šitaip
pasitraukti iš JA
3. Privalomas AB, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, akcijų pirkimas ir pardavimas –
(vertybinių popierių įstat)

2. VISUOTINIS DALYVIŲ SUSIRINKIMAS (VDS)

Tai privalomas kiekvienos teisinės formos JA organas. Funkcijos:

 Tai dalyvių forumas, padeda dalyviams išreikšti savo valią su JA susijusiais kls
 Sprendžia esminius kls, kurie daro įtaką tolesnei JA veiklai, statusui ar egzistavimui
 Atlieka kai kurias valdymo organo funkcijas (kartais net pakeičia jį CK 2.82.2)

VDS rūšys:

1. Eiliniai – turi būti sušaukiamas per įtsta nurodytą terminą. Apsvarsto ir patvirtina metinę finansinę JA
atskaitomybę ir paskirsto pelną
2. Neeiliniai – šaukiami pagal poreikį

VDS sušaukimo tvarką reglamentuoja įstat ir JA steigimo dok.

VDS sprend priėmimas

VDS priima sprend dėl:

1. Steigimo dok keitimo

2. Valdymo, priežiūros ar kt organų arba konkrečių jų narių skyrimo ar atšaukimo
3. Dalyvių įnašų į JA dydžio
4. Metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo
5. Pelno paskirstymo
6. JA pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo ir pan

Dažniausiai sprend priimami balsų dauguma arba kvalifikuota balsų dauguma.

Sprendimai turi būti protokoluojami.

3. JA VALDYMO ORGANAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Valdymo organas – agr JA organas, per kurį JA įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo pareigas.
Funkcijos:

 Išorinės – apima JA atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis

 Vidinės – apima kasdienį JA valdymą ir su tuo susijusių sprend priėmimą

Kompetencijos atskleidimas ir viršijimas

Privatus JA

Pažeidžiant savo kompetenciją privataus JA valdymo organo sudaryti sandoriai sukuria prievolių JA. Taigi Lt ultra vires
doktrina nėra taikoma. Išimtys kai toks sandoris nesukuria prievolių JA:

1. Įrodoma, kad sudarydamas sandorį 3 asmuo žinojo, jos sandorį sudaro šios teisės neturintis valdymo organas ar
dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo šito žinoti. 2.85
 2. JA steigimo dok nustatytas kiekybinis atstovavimas ir jis yra tinkamai įregistruotas JAR. Sandoris sudarytas tik 1
asmens nesukuria pareigų JA.

Viešasis JA

Pažeidžiant savo kompetenciją viešojo JA valdymo organo sudaryti sandoriai prievolių JA nesukuria, tačiau JA gali
sudarytą sandorį vėliau patvirtinti ir tokiu atveju sandoris sukuria prievolių JA nuo jo sudarymo. Jeigu viešasis JA
nepritaria sandoriui, jį sudaręs ir savo kompetenciją viršijęs asmuo privalo atlyginti 3 asmeniui pastarojo patirtus
nuostolius.

Valdymo organų pareigos:

1. Elgtis sąžiningai ir protingai

2. Lojalumo pareiga
3. Konfidencialumo pareiga
4. Vengi asmeninių ir JA interesų konflikto
5. Nenaudoti bendrovės info ir turto asmeniniams poreikiams
6. Pareiga informuoti apie sandorius su bendrove

Atsakomybė: valdymo organų atsakomybė už neteisėtus ar JA nenaudingus sprend taikoma valdymo organui in corpore,
o valdymo organų narių atsakomybė už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taikoma tik tam konkrečiam nariui
CK 2.87.7

JA PRIEŽIŪROS ORGANAI
Funkcijos:

 Stebi, kaip valdymo organai vykdo savo funkcijas, ir teikia jiems su tuo susijusias rekomendacijas
 Atlieka JA dalyvių ir valdymo organų tarpininko funkcijas
 Gali veikti kaip patariamasis VDS organas

Priežiūros organų nariai gali būti ir kolegialūs ir vienasmeniai. Narys turi turėti atitinkamą klasifikaciją, leidžiančią jam
vykdyti priežiūros organo funkcijas.

Pagr priežiūros organo teisė – gauti info apie JA ir jo valdymo organų veiklą. Pareigos:

 Veikti pagal sąžiningumo protingumo teisingumo pr

 Išlaikyti konfidencialumą dėl info apie JA
 Vengti asmeninių ir JA interesų konflikto
 Kt
4. KT JA ORGANAI
JA PABAIGA IR PERTVARKYMAS
JA pabaiga – JA, kaip tam tikro civilinių teisini santykių subjekto, egzistavimo pasibaigimas. Tai galį yvykti savanoriškai
arba priverstinai.

Yra 2 JA pabaigos būdai – likvidavimas (kai JA teisių ir pareigų neketinama niekam perleisti) ir reorganizavimas (kai
ketinama išlaikyti pasibaigusio JA teises ir pareigas). Tiek likvidavimas tiek reorganizavimas, kuriais siekiama JA
pabaigos, yra baigiami pateikus atitinkamus pranešimus JAR. Nuo išregistravimo iš JAR JA laikomas pasibaigusiu.

REORGANIZAVIMAS
Tai JA pabaiga be likvidavimo procedūros. Tai vieno JA teisių ir pareigų universalus perleidimo kitam JA mechanizmas.

Reorganizavimo būdai: jungimas ir skaidymas. Jungimas: prijungimas (nesukuriamas naujas JA) arba sujungimas
(sukuriamas naujas JA). Skaidymas: išdalijimas (nesukuriamas naujas JA) arba padalijimas (sukuriamas naujas JA).

Reorganizavimo prielaidos:
 1. Reorganizavime dalyvauja tos pačios teisinės formos JA
2. Nė viena iš reorganizavime dalyvaujančių bendrovių nėra likviduojama

Reorganizavimo procesas:

1. Visų reorganizavime dalyvaujančių JA dalyvių pritarimo reorganizavimo sąlygų rengimui gavimas

2. Reorganizavimo sąlygų, nustatančių teisių ir pareigų perėjimo iš vieno JA kitam tvarką, parengimas
3. Reorganizavimo sąlygų įvertinimas ir vertinimo ataskaitos parengimas. Vertinimą atlieka auditoriai
4. Po reorganizavimo tęsiančią veiklą JA steigimo dok naujos redakcijos parengimas
5. Viešas paskelbimas apie reorganizavimo sąlygų parengimą, pranešimaws JAR apie reorganizavimą,
reorganizavimo sąlygų ir jų vertinimo ataskaitos pateikimas
6. Kreditorių ir akcininkų supažindinimas su reorganizavimo dok
7. Visų reorganizavime dalyvaujančių JA dalyvių sprend dėl reorganizavimo priėmimas
8. Sprend dėl reorganizavimo pateikimas JAR
9. Kreditorių reikalavimų dėl papildomų prievolių užtikrinimo įvykdymas
10. Po reorganizavimo tęsiančių veiklą JA steigimo dok pateikimas notarui tvirtinti ir JAR registruoti
11. Po reorganizavimo nutraukiančio veiklą JA išregistravimas iš JAR ir tam tikrų papildomų veiksmų atlikimas.

LIKVIDAVIMAS
Tai JA pabaiga, neperleidžiant teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.

Likvidavimo rūšys:

 Savanoriškas – sprendimą nutrauki JA veiklą priima jo dalyviai. Likviduojama bendrovė negali būti nemoki – ji
turi turėti pakankamai lėšų ir turto atsiskaityti su kreditoriais, priešingu atveju negalima likviduoti, reikia pradėti
bankroto procedūrą. Gali būti išskiriamas likvidavimas specifiniu pagrindu – pasibaigus laikotarpiui, kuriam
buvo įsteigtas JA.
 Priverstinis – jo iniciatoriai 3 asmenys – JAR, teismas, kreditorių susirinkimas. Tai tam tikra priverstinio
poveikio priemonė taikoma JA už tam tikrų nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Kai priimamas sprendimas dėl likvidavimo, JA valdymas ir atitinkamų organų kompetencija dėl sandorių sudarymo
pereina į likvidatoriaus rankas. Jis turi visas JA valdymo organo teises ir pareigas. Gali būti skiriamas daugiau nei 1
likvidatorius.

Per visą likvidavimo procesą likviduojamas JA gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su jo veiklos nutraukimu.

Pagr likvidavimo stadijos:

1. Sprend dėl likvidavimo pradžios ir likvidatoriaus skyrimo priėmimas

2. Viešas paskelbimas apie JA likvidavimą, kreditorių ir JAR informavimas nustatyta tvarka
3. JA sudarytų sutarčių nutraukimas, darbuotojų atleidimas, kreditorių sąrašo sudarymas, JA turimo turto
pardavimas ir atsiskaitymas su kreditoriais įstat nustatyta tvarka
4. Likviduojamo JA mokestinis tikrinimas
5. Banko sąsk uždarymas, tam tikrų dok pateikimas savivaldybės archyvui saugoti, antspaudo sunaikinimas
6. Likvidavimo akto surašymas
7. Tam tikrų dok pateikimas JAR ir JA išregistravimas iš jo

BANKROTAS, RESTRUKTŪRIZAVIMAS
Jų taikymas siejamas su specifine JA finansine padėtimi – nemokumu. Jis suprantamas kaip JA būklė kai:

1. JA neatsiskaito su kreditoriumi praėjus 3 mėn nuo termino įsipareigojimams įvykdyti

2. Pradelsti JA įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jo į balansą įrašyto turto vertės (tik bankrotui)

Bankroto ir restruktūrizavimo atveju siekiama išvengti JA skolų didėjimo.

Bankrotas – nukreiptas į nemokaus JA veiklos užbaigimą, turto realizavvimą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą.
Procedūra:
Skiriamos 2 bankroto formos: bankrotas teismo tvarka ir bankrotas ne teismo tvarka (gali būti inicijuojamas tik kai
teismuose nėra iškeltų bylų, kuriose bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat nėra išieškomo iš bendrovės turto.
Turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau nei 80 proc visų reikalavimų).

JA kuriam iškelta bankroto byla gali verstis ūkine komercine veikla tik tiek, kiek tuo yra mažinami dėl bankroto patiriami
kreditorių nuostoliai. Bankrutuojančio JA valdymas perduodamas administratoriui.

Kreditoriai dalyvauja bankroto procese visą laiką. Bankroto procesas nėra nesustabdomas. Kreditoriai, nusprendę kad
bendrovė yra pajėgi atnaujinti veiklą ir išvengti nemokumo gail sudaryti taikos sudartį (reikia visų kreditorių pritarimo).
Jei per 3 mėn nuo kreditorių sąrašo patvirtinimo taikos sutartis nesudaroma, bendrovė pripažįstama bankrutavusia ir
teismas priima nutartė ją likviduoti. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius.

Restruktūrizavimas – juo siekiama nemokaus JA tęstinumo, modernizavimo ir veiksmingumo padidinimo, turint tikslą
išlaikyti jo veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus ateityje. Įmonės restruktūrizavimas – visuma procedūrų,
kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių
pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Procedūra:

Kad būtų pradėta restruktūrizuoti, nemoki bendrovė turi tenkinti dvi sąlygas:

1. Bendrovė neturi būti nutraukusi komercinės ūkinės veiklos

2. Bendrovei neiškelta bankroto byla ir nepradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka.

Restruktūrizavimas gali būti inicijuojamas savanoriškai arba priverstinai. Abiem atvejais turi pritarti kreditorių
susirinkimas. Jis atlieka restruktūrizuojamos bendrovės valdymo ir restruktūrizavimo plano vykdymo priežiūros funkciją.

PERTVARKYMAS

Tai procesas, kai pakeičiama tik JA teisinė forma. Pertvarkius lieka nepakitę pagr JA identifikuojantys duomenys:
pavadinimas, kodas, adresas, PVM kodas ir pan. Pertvarkymas suponuoja tik atitinkamam JA taikomo teisinio
reguliavimo pasikeitimą.

Vienintelis ribojimas – negailma pertvarkyti viešojo JA (išskyrus valst ir savivald įmones) į privatų JA.

Pagal iniciatyvos teisę pertvarkymas gali būti savanoriškas ir priverstinis.

KOMENTARAS (tik tie str iš JA, kur reikia atkreipti dėmesį)

2.59 JA steigimo tvarka. Etapai:
1) Asmenys, nutarę isteigti JA, sudaro JA steigimo sandorį
2) Sudaromi steigimo dok ir atliekami kt veiksmai, nustatyti steigimo sandoryje arba įstat, kad JA galėtų būti
įregistruojamas
3) Notarui pateikiami steigimo ir kt dok, reikalingi nustatyti ar atsirado aplinkybės, lemiančios JA
registravimą
4) JAR pateikiami dok
2.68 atsisakymas registruoti – JAR notaro patvirtinų duomenų ir dok netikrina. Tačiau JAR tvarkytojas, nustatęs,
kad pateiktų dok turinys prieštarauja įstat ir neturėdamas teisės atsisakyti registruoti duomenis arba JA, turi teisę,
bet neprivalo kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti atitinkamus duomenis negaliojančiais.
2.74 JA teisnumas – privačiųjų JA teisnumas neribojamas ir jie gali turėti bei įgyti bet kokias civilines teises ir
pareigas. Viešieji JA gali turėti tik tas civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams
ir veiklos tikslams. Tai apibrėžiama kaip viešųjų JA specialusis teisnumas, arba ultra vires doktrinos taikymas.
Prieštaraudamas imperatyvioms įstat normoms (CK 1.80), ultra vires sandoris yra niekinis ir iš jo kylančios
prievolės negali būti vykdomos nei JA, nei kitos sutarties šalies. Ultra vires doktrinos esmė – atitinka
specialiojo teisnumo doktriną. Pagal ultra vires doktriną, bet koks JA sandoris, nenumatyttas jo įstatuose, yra
ultra vires sandoris.
2.83 Sandoriai, sudayrti pažeidžiant privačiojo JA valdymo organų kompetenciją – steigimo dok gali būti
nurodyta, kad JA atstovauja tik valdymo organas in corpore ir/arba kiekvienas valdymo organo narys
savarankiškai. Jei JA atstovauja valdymo organas in corpore, tai tik kolegialiai priimti sprend yra laikomi JA
valdymo organo sprendimais. JA atstovaujantis kiekvienas valdymo organo narys privalo paklusti vidaus
taisyklėms, tačiau neprivalo gauti atskiro sprend vykdyti išorinę valdymo organo funkciją. Steigimo dok abiem
 atvejais gali numatyti kiekybinį atstovavimą – jis turi būti TIK absoliutus, negali būti ribojamas tam tikra
veikla, sandorių verte ar pan. „Kiekybinis atstovavimas“ reiškia veikymą, t.y. sandorių sudarymą kartu.
2.88 JA dalyvių balsavimo sutartys – tokioje sutartyje numatoma, kaip bus balsuojama JA dalyvių susirinkime JA
dalyvių balsavimo sutartyse numatytais atvejais. Sutartyje taip pat gali būti numatoma ne konkretūs atvejai, bet
nustatua kad prieš balsavimą priimamas bendras sprend. Sutartis gali būti sudaroma tiek dėl konkretaus dalyvių
susirinkimo, tiek dėl visų tam tikro laikotarpio susirinkimų. Balsavimo sutartis gali būti neterminuota, sudaryta
tarp keleto arba tarp visų JA dalyvių.
SANDORIAI
Sandorio samprata

Sandoriai – asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 1.63 str
1d. Sandoriais yra įgyvendinama asmenų iniciatyva ir veiklos laisvė. Sandorių požymiai:

1. Sandoris yra juridinis faktas, t.y. materialus pasaulio reiškinys, su kuriuo teisė sieja teisinių santykių atsiradimą,
pasikeitimą ir pabaigą.
2. Sandoris yra laisvos asmens valios aktas, asmens laisvės, autonomijos pasireiškimas.
3. Sandoriu visada sąmoningai siekiama tam tikrų teisinių padarinių, teisinio rezultato. Šis požymis skiria
sandorį nuo teisinių (juridinių) poelgių, t.y. asmenų veiksmų, kuriais jie specialiai nesieka sukurti civilinių
subjektinių teisių ir pareigų (pvz literatūros kūrinio sukūrimas), tačiau jos atsiranda, nes tokius padarinius nurodo
teisės aktai. Juridinius poelgius gali atlikti bet kuris asmuo, nesvarbu veiksnus jis ar ne.
4. Sandoris – teisėtas veiksmas. Sandorio esmę sudarantys teisiniai veiksmai turi būti teisėti, turi būti atliekami
laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir neprieštarauti įstatymams.

Valia – tai determinuotas ir motyvuotas asmens siekis pasiekti tam tikrą tikslą. Asmens valiai atsirasti didelę reikšmę turi
tikslas ir motyvas. Tikslas – tai asmens įsivaizduojami padariniai, kurių turi atsirasti sudarius sandorį. Motyvas – tai
suvoktos vidinės paskatos, kurios lemia asmens norą sudaryti sandorį. Vidinė asmens valia turi būti kokia nors forma
išoriškai išreikšta. Taigi sandoris – vidinės asmens valios pareiškimas, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato.
Kiekviename sandoryje reikia įžvelgti du savarankiškus komponentus – vidinę asmens valią (subjektybų
komponentą) ir išorinę valios išraišką (objektyvų komponentą).

Sandoris gali būti sudaromas dėl įvairių motyvų, tačiau teisinę reikšmę turi tik tiesioginis sandorio teisinis tikslas,
galutinis teisinis rezultatas, dėl kurio sudaromas sandoris, kurio sieka šalys jį sudarydamos. Paprastai kiekvieno tipo
sandoris turi tik jam būdingą tiesioginį teisinį tikslą. Sandorio pagrindas turi būti teisėtas ir įmanomas. Šių reikalavimų
nesilaikymas gali padaryti sandorį negaliojantį.

Asmens valios atsiradimą lėmę motyvai paprastai neturi teisinės reikšmės. Motyvo įtraukimas į sutartį gali lemti sandorio
tapimą sąlyginiu (pvz: atomobilis bus parduotas tik jeigu asmuo įsidarbins užsienyje).

Sandorių klasifikavimas

Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai

Pagrindas – sandorį sudarančių šalių sk.

Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (1.63.3). Pvz.: įgaliojimo išdavimas,
testamento sudarymas, palikimo priėmimas, konkurso paskelbimas, viešas atlyginimo pažadėjimas. 1.63.4

Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina suderinta 2 šalių valia (CK1.63.6). Nepainioti sandorio šalių sk su jo
dalyvių sk. Sandorio šalimi reikėtų laikyti asmenį ar grupę asmenų, kurie sandoryje išreiškia tą pačią (bendrą) valią ir
siekia to paties teisinio rezultato. Pagal įstat dvišaliam sandoriui sudaryti pakanka 2 šalių valios suderinimo ir ji nebūtinai
turi būti priešpriešinė.
Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta 3 ir daugiau šalių valia (CK 1.63.7) Pvz.: jungtinės
veiklos sutartis.

Nepainioti sutarties ir sandorio sąvokų. Kiekviena sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, tačiau ne kiekvienas
sandoris yra laikytinas sutartimi (vienašaliai sandoriai nelaikytini sutartimis).

Atlygintiniai ir neatlygintiniai sandoriai

Pagrindas – sandorių atlygintinumas.

Atlygintiniai – tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą (tam tikrų veiksmų kitos šalies naudai
atlikimą) iš kitos šalies turi gauti tam tikrą priešpriešinį turtinį patenkinimą. Taigi esant atlygintiniam sandoriui šalies
pareigą atlikti tam tikrus veiksmus atitinka kitos šalies priešpriešinė pareiga pateikti kitai šaliai tam tikrą turtinio pobūdžio
patenkinimą. Pvz pirkimo pardavimo, mainų, nuomos, kreditavimo sutartys.

Neatlygintiniai – tie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą (tam tikrų veiksmų kitos šalies naudai
atlikimą) iš kitos šalies negana jokio atlygio. Pavyzdžiui dovanojimo ir panaudos sutartys.

Konsensualiniai ir realiniai sandoriai

Skirstymo pagrinas – momentas, nuo kurio jie yra laikomi sudarytais.

Konsensualiniai – tokie sandoriai, kuriems sudaryti pakanka šalių susitarimo. Šalių teisės ir pareigos pagal tokį sandorį
atsiranda nuo šalių susitarimo momento. Tai pirkimo-pardavimo, nuomos ir kt sutartys, kurios laikomo sudarytomis ir
įpareigoja šalis nuo susitarimo momento. Jų sudarymui ir teisių bei pareigų pagal jas atsiradimui nėra reikšmingas turto
perdavimas. Tam, kad sandoris būtų laikomas sudarytu, šalys turi susitarti dėl esminių jo sąlygų, nes nepasiekus
susitarimo dėl tokių sąlygų sandoris apskritai negali būti laikomas sudarytu.

Realiniam sandoriui sudaryti nepakanka vien šalių susitarimo. Kad toks sandoris būtų laikomas sudarytu, be šalių
susitarimo, dar reikia perduoti ir turtą, kuris yra sandorio dalykas. Pvz pasaugos, paskolos sutartis.

Kauzalūs ir abstraktūs sandoriai

Skirstymo pagrindas – sandorio pagrindo reikšmė jo galiojimui.

Kauzalūs – sandoriai, kuriuose išreiškiamas, nurodomas jų pagrindas. Iš kauzalaus sandorio turinio matyti tiesioginis
teisinis tikslas, kurio siekia šalys sudarydamos sandorį. Jis turi įtakos sandorio galiojimui. Pvz pirkimo-pardavimo,
nuomos, rangos sutartys.

Abstraktūs – sandoriai, kurie neturi aiškiai išreikšto, nurodyto pagrindo ir jis neturi jiems esminės reikšmės, nedaro
įtakos jų galiojimui. Iš tokio sandorio išplaukiančios teisės ir pareigos nėra siejamos su jo pagrindu. Remiantis tokio
sandorio turiniu negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Pvz vekselis, čekis (mokėjimo
dokumentas).

Pasitikėjimo sandoriai

Pasitikėjimo arba fiduciariniais sandoriais vadinami tokie sandoriai, kurie grindžiami ypatingais, šalių tarpusavio
pasitikėjimo santykiais. Pvz pavedimo, komiso sutartys. Pasitikėjimo sandorių pagrindu atsiranda vidiniai tokio sandorio
šalių santykiai ir vienos iš sandorio šalių išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis.

Įprasti ir sąlyginiai sandoriai

Skirstymo pagrindas – teisinių padarinių atsiradimo momentas.

Įprasti – tokie sandoriai, kai teisiniai padariniai atsiranda tiek nedelsiant tiek praėjus tam tikram terminui. Tokie sandoriai
anksčiau ar vėliau teisinių padarinių tikrai sukelia. Terminas gali būti apibrėžtas tiek tikslia kalendorine data, tiek tam
tikru laikotarpiu, tiek įvykiu kuris neišvengiamai turi įvykti.

Sąlyginiais (1.66) vadinami tokie sandoriai, kuriuose nurodytų teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga
priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. (CK 1.66.1). Sąlyginio sandorio sąlyga – įvykis ar veiksmas.
Atidedamoji sąlyga – tai toks įvykis ar veiksmas, su kuriuo siejamas teisių ir pareigų atsiradimas. Naikinamoji sąlyga –
tai toks įvykis ar veiksmas, su kuriuo siejama teisių ir pareigų pabaiga. Sąlyginio sandorio sąlygos požymiai:

1. Sąlyga gali būti tik būsima aplinkybė. CK 1.68.1

2. Sąlyga turi būti nežinoma, neaiški, tikėtina aplinkybė 1.68.2
3. Sąlyga gali būti tik objektyviai galima aplinkybė 1.68.3
4. Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei 1.66.4; 1.96; 1.68.4

1.67 str.

Sąlygos atsiradimas paprastai turi grįžtamąją galią. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip arba kita neišplaukia iš sandorio
esmės, atsiradusi sąlyga galioja nuo tada, kai dėl jo susitarta, t.y. sukuria, pakeičia ar panaikina teises ar pareigas nuo
sandorio sudarymo dienos. Atidedamosios sąlygos grįžtamoji galia pasireiškia tuo, kad šalių teisės ir pareigos
pripažįstamos atsiradusiomis nuo sandorio sudarymo momento. Todėl skolininkas, dar iki atidedamosios sąlygos
atsiradimo įvykdęs sąlyginį sandorį, sąlygai atsiradus, nebegali reikalauti iš kreditoriaus to, ką įvykdė, nes atsiradusi
sąlyga sukuria skolininkui pareigą įvykdyti sandorį nuo sąlygos atsiradimo momento. Naikinamosios sąlygos atsiradimo
atveju paprastai laikoma sandorio tarsi apskritai nebuvus sudaryto ir šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį. Tačiau taip yra
ne visada. Pvz atsiradus naikinamajai nuomos sutarties sąlygai, nuomotojas neturi gražinti gauto nuomos mokesčio, o
nuomininkas turi sumokėti dar nesumokėtą nuomos mokestį, nes nuomininkas faktiškai naudojosi daiktu ir šio fakto
objektyviai negalima panaikinti ir ignoruoti, todėl šiuo atveju sąlygos galia nukreipta tik į ateitį.

Sandorių forma

Žodinė sandorių forma. Konkliudentiniais veiksmais sudaromi sandoriai

1.72 str. Žodine forma gali būti sudaryti:

1. Sandoriai, kurie įvykdomi juos sudarant (prakių įsigijimas parduotuvėje)

2. Sandoriai, kurių šalys yra fiziniai asmenys ir kurių suma sudarant yra mažesnė nei 5000 lt, jeigu įstat nereikalauja
rašytinės formos (CK 6.478.1)
3. Kt sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos

Konkliudentiniai veiksmai 1.71.2

Rašytinė sandorių forma

1.73 str

Skiriama paprasta ir notarinė rašytinių sandorių formos. Visi rašytiniai sandoriai, kuriems įstat nenustato notarinės
formos, sudaromi paprastą rašytine forma. 1.74str.

Teisinė sandorių registracija 1.75

Sandorių galiojimo sąlygos

1. Sandorį sudaro subjektas, galintis jį sudaryti. Sandorių dalyviai turi būti asmenys, pasižymintys civiliniu teisiniu
subjektiškumu – civiliniu teisnumu ir veiksnumu, t.y. galintys turėti ir savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir
pareigų.
 2. Sandorių turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus. 1.80, 1.81
3. Sandorio šalies valios išraiška turi sutikti su tikrąja (vidine) šalies valia
4. Turi būti laikomasi įstatyme nustatytos sandorio formos

Kai pažeistas bent 1 elementas, sandoris negalioja.

NEGALIOJANTYS SANDORIAI
Niekiniai sandoriai
 Tai tokie sandoriai, kurie prieštarauja
imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų
reikalavimus. Tokius sandorius draudžia
įstatymai.
 Kadangi reiškia įstatymo pažeidimą, niekinis
sandoris negalio nuo pat jo sudarymo momento,
nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti
jį negaliojančiu. Tokio sandorio negaliojimas
nepriklauso nuo jį sudariusių asmenų valios.
 Reikalavimą taikyti niekinio sandorio teisinius
padarinius gali pareikšti bet kuris suinteresuotas
asmuo. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir
niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex
officio
 Niekiniu sandoriu gali būti laikomas tik kai tai
nustatyta įstatyme
 Niekinio sandorio šalys negali patvirtinti
Nuginčijami sandoriai
 Tokį sandorį pripažinti negalionančiu gali tik
teismas suinteresuoto asmens reikalavimu. Jeigu
suinteresuoto asmens reikalavimo nėra, tai
teismas savo iniciatyva negali pripažinti sandorio
negaliojančiu.
 Šie sandoriai taip pat pažeidžia teisę, bet juos gali
patvirtinti suinteresuoti asmenys, jų gali neginčyti
sandorio dalyviai, jie gali nereikšti reikalavimų
dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Nuginčijamas
sandoris negalioja tik jeigu yra priimtas teismo
sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.
 Šie sandoriai pažeidžia ne viešuosiuos interesus,
imperatyvias teisės normas, o teises, kuriomis
disponuoja atitinkami asmenys. Todėl šių
sandorių galiojimas priklauso nuo jų valios.
 Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio negaliojimo gali
pareikšti tik įstatymų nurodytas asmuo. Tai gali
būti sandorio šalis ar kitas suinteresuotas asmuo,
kurio teises pažeidžia toks sandoris.

CK komentaras

Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį. Užtikrinti civilinių teisinių santykių
teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą ir išsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

1.79 Nuginčijamo sandorio patvirtinimas – šalis, turinti teisę pareikšti reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu,
patvirtinusi sandorį netenka teisės jį ginčyti. Patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui (laisva valia).

1.80 Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas. CK 1.136.2.1 – civilinės teisės ir
pareigos atsiranda ir iš įstatymų nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių, taip pat iš civilinės teisės principo,
kad galima viskas, kas neuždrausta įstatymo. Be to , negalioja tik imperatyvioms normoms priešatraujantys sandoriai.
Jeigu norma iš prigimties nėra imperatyvi, sandoris galioja, nors jai ir prieštarauja. Niekinio sandorio vykdymas yra teisės
pažeidimas ir sukelia ne tik civilinių teisinių padarinių – pažeidėjai gali būti traukiami baudžiamojon ar administracinėn
atsakomybėn. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal 1.80 str būtina nurodyti ne tik šį str, bet ir konkrečia
imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja.

Sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Niekas negali įsipareigoti ar
įpareigoti kito pažeisti įstatymą, kitų asmenų teises, daryti nusikaltimus. Negalioja sandoriai, kuriais siekiama padaryti
žalos kitam asmeniui, kurių tikslas apeiti įstatymą.
1.81 Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas. Vertinant sudarytus sandorius reikia
vadovautis ne tik teisės bet ir geros moralės normomis. Sandoriai, kurie prieštarauja geros moralės reikalavimams
yra niekiniai. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai:

 Sandoriai, kurių turinį sudaro nusikaltimas, nepranešimas apie padarytą nusikaltimą, nusikaltimo pėdsakų
slėpimas.
 Sandoriai, kuriais įsipareigojama padaryti civilinių teisių pažeidimą (deliktą), sukurti paskvilius, išvengti
mokesčių, apeiti mokesčių įstatymų nuostatas apgaunant mokesčių administratorius.
 Kurie kenkia LR interesams
 Pagal kuriuos perkamos ir parduodamos valstybės ar savivaldybių pareigybės, neteisėtai įgyjamos privilegijos,
lengvatos, licencijos, atsisakoma eiti atitinkamas pareigas, aukojama ar teikiama labdara siekiant gauti
valstybinius apdovanojimus.
 Kuriais Seimo nariai įsipareigoja teikti Seimui įstatymų projektus, balsuoti už kitų žmonių pateiktus projektus
 Kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą, kurių tikslas – piktnaudžiauti teismo procesu
 Kurie varžo prekybos laisvę, iškraipo konkurenciją, negalioja karteliniai susitarimai, kuriuos sudaro rinkos
subjektai dėl gamybos, realizavimo ir kainų nustatymo.

Jeigu sandorio šalys prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorį sudarė tyčia, restitucija negalima.

1.87 Apsimestinio sandorio negaliojimas. Apsimestinis sandoris yra niekinis. Jis vertinamas pagal tikrąją o ne pagal
išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo
pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statyniu
ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). 1.87.3 pvz – sąžiningas asmuo perka
nekilnojamuosius daiktus iš asmens, kurio vardu, pagal fiktyvų sandorį, šie yra registruoti. Šiuo atveju sandorį kaip
fiktyvų pripažinus negaliojančiu, minėtų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties negalima pripažinti
negaliojančia.

1.88 nepilnamečio nuo 14 iki 18 m sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. Emancipuoti nepilnamečiai patys
sudaro visus sandorius. Visišką veiksnumą nepilnametis įgyja ir sudarydamas santuoką (rūpyba baigiasi su darius
santuoką)

1.89 savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.
Sandorio pripažinimui negaliojančiu neturi reikšmės tokios būsenos priežastis. Sprendžiant kls galėjo ar negalėjo
asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, reikia atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą,
psichikos būklę, girtumo ar apsvaigimo laipsnį it kt) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą ar žalingumą,
protingumą, pagrįstumą ir kt). lengvas girtumas ar apsvaigimas, nedidelis sveikatos sutrikimas, jeigu sandorio sąlygos
atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

1.90 Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio
suvokimas, nesvarbu kaip elgiasi kiti asmenys. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai
išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Tokį
sandorį galima pripažinti tik pagal jį sudariusio asmens ieškinį. Esminiais suklydimais laikomi:

 Dėl paties sudaromo sandorio pobūdžio (rūšies)

 Dėl kontrahento asmens (pvz sudarant neatlygintinus sandorius, sandorius atlikti kūrybinį darbą)
 Dėl kontrahento asmens sudarant sandorius, kuriems įvykdyti yra svarbi turtinė atitinkamo asmens padėtis
 Dėl sandorio dalyko tapatumo, vertės, tinkamumo naudoti pagal paskirtį
 Kai sudarant sandorį buvo aptarti kaip esantys tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių iš tikrųjų nebuvo

Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu suklydimas dėl sandorio motyvų, jo
padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga. Motyvai ir padariniai yra už sandorio turinio ribų.
1.91 Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko
susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.
Sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai grasinama atlikti tiek neteisėtus veiksmus (sumušti, nužudyti), tiek teisėtus
veiksmus (pranešti teisėsaugos institucijoms apie padarytą sunkų nusikaltimą), nes abiem atvejais kitos šalies valia
sudaryti sandorį nėra laisva – ją lemia grasinimas. Nelaikytina grasinimu ketinimas kreiptis į teismą dėl kitai šaliai
priklausančių teisių įgyvendinimo, kitos prievolės įvykdimo ir pan. Sandorį dėl ekonominio spaudimo galima
pripažinti negaliojančiu esant tokioms aplinkybėms:

1. Kt asmuo reikalavo sudaryti sandorį

2. Grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų
3. Sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis
4. Nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas

Apgaulė – sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Ji gali pasireikšti
atliekant aktyvius veiksmus, taip pat tylint. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinsti negaliojančiu kai:

1. Apgaulė lėmė sandorio sudarymą, nesant apgaulės sandoris nebūtų sudarytas

2. Apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis arba šiam žinant – kitas asmuo

Sandoris, atstovo sudarytas piktavališkai susitarus su kita šalimi ir kenkiantis atstovaujamojo interesams, gali būti
pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį.

Pripažintinas negaliojančiu tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai
nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis žinodama apie tokias aplinkybes,
savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sandorį šiuo atveju galima pripažinti negaliojančiu tik esant šioms aplinkybėms:

1. Susiklosčiusios nepriklausomos nuo kitos sandorio šalies aplinkybės (stichinė nelaimė, gaisras, liga ir pan),
2. Dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sau sąlygmis.
3. Kita sandorio šalis žinojo apie šias aplinkybes, pasinaudodama jomis, primetė kitai sandorio šaliai savo valią ir
sudarė jai aiškiai nenaudingą sandorį.
Atstovavimas

Atstovavimo samprata ir rūšys

Atstovavimo santykiai – kai už civilinių teisinių santykių subjektus jų vardu sandorius sudaro ar kitus teisinius
veiksmus atlieka kiti asmenys. Atstovas sudaro sandorį, tačiau ne savo, o atstovaujamojo vardu. Todėl
atstovaujamasis, o ne atstovas tampa sandorio šalimi, jam atsiranda su tuo sandoriu susijusių teisinių padarinių
– jam sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamas civilinės teisės ir pareigos.
Atstovavimas – teisinių veiksmų , kuriuos vieno asmens – atstovaujamojo – vardu ir interesais atskleisdamas
atstovavimo faktą ir neiršydamas suteiktų teisių atlieka kitas asmuo – atstovas, ir kurie tiesiogiai sukuria,
pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Požymiai:
1. Atstovavimo būdu atsiranda dvejopo pobūdžio – vidiniai ir išoriniai santykiai. Atstovavimo
pagrindu santykiai atsiranda tarp 3 subjektų - atstovaujamojo, atstovo ir 3 asmens. Atstovo ir
atstovaujamojo santykiai yra vidiniai (organizaciniai). Šie santykiai grindžiami tarpusavio
pasitikėjimu, todėl vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo). Lt teismų praktikoje pabrėžiama, kad
atstovavimo santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam, kruopščiu
atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Išoriniai santykiai – tarp atstovo ir 3 asmens. Abu subjektai turi
elgtis sąžiningai. Taigi atstovavimo pagrindu atsiranda: vidinis atstovavimo aspektas, išorinis
atstovavimo aspektas ir atstovaujamojo ir trečiojo asmens santykiai (atstovo atliktų
atstovaujamojo vardu ir interesais teisinių veiksmų padarinys).
 2. Atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir interesais. Atstovas sudaro sandorius ar atlieka kt teisinius
veiksmus ne savo, o atstovaujamojo vardu ir interesais. Galioja atstovavimo fakto atskleidimo principas
(atstovo veikimas atstovaujamojo vardu turi būti viešas). Trečiasis asmuo turi žinoti kad sudaromas
sandoris galios ne atstovui, o atstovaujamajam. CK 2.133.
3. Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais. Atstovo sudarytas sandoris ir
atliktas kitoks teisinis veiksmas sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas,
jeigu atstovas veikė neviršydamas jam suteiktų teisių, išskyrus tam tikras išimtis (aptariamos toliau)
4. Atstovas esant atstovavimo santykiams išreiškia savo valią. CK 2.133.4. šiuo atveju svarbi ne vidinė
atstovo valia, o išorinė, ta kurią jis išreiškia.
Atstovavimas – civiliniai teisiniai santykiai tarp atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens, tarp kurio ir
atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo teisinių veiksmų, kuriuos šis atlieka neviršydamas
atstovaujamojo suteiktų teisių, veikdamas jo vardu ir interesais, ir dėl kurių tiesiogiai sukuriamos,
pakeičiamos ar panaikinamos atstovaujamojo civilinės teisės ir pareigos.
Atstovavimo santykių atribojimas nuo kt panašių santykių
1. Veiksmai, atliekami kt asmens interesais – prekybos tarpininkai (brokeriai) (jų veiksmai tik lemia
būsimos sutarties sudarymą), platintojai (veikia savo vardu, savarankiškai). Atstovavimo normos
esančios CK 2.132-2.152 str netaikomos netiesioginiam (neatskleistam) atstovavimui – kai sandorį
vienas asmuo sudaro savo vardu, tačiau kito asmens interesais ir sąskaita (komiso teisiniai
santykiai). Čia trečiasis asmuo nežino ir iš aplinkybių nesupranta bei neturi suprasti, kad sudaro
sandorį ne su kito asmens įgaliotu asmeniu. Teisių ir pareigų vienas kitam įgyja komisionierius ir
trečiasis asmuo.
2. Kito asmens turto administravimas ir atstovavimas – pats administratorius pagal sandorius,
kuriuos jis sudarė kaip administratorius, jokių teisių ir pareigų nesusikuria. Administravimo
teisiniams santykiams, nors jie ir nėra atstovavimo santykiai, mutatis mutandis taikomos
atstovavimo normos, nes administratoriaus teisinei padėčiai būdingi panašūs į atstovo bruožai. Nors
veikdamas administratorius ir sukuria kitam asmeniui teisių ir pareigų, tačiau jis veikia savo vardu,
t.y. kaip subjektas, vykdantis administravimo funkcijas. Administratorius yra asmuo, vykdantis
specialias tarnybos funkcijas.
3. Turto patikėjimo sandoriai ir atstovavimas – turto patikėjimas – viena iš kt asmens turtinių
interesų įgyvendinimo formų, kai patikėtinis veikai savo vardu, bet patikėtojo interesais. Patikėtinis
veikia turto patikėjimo sutarties pagrindu ir sudaro sandorius savo vardu nors ir patikėtojo interesais;
patikėtojo atliekami veiksmai iš esmės susiję su jam patikėjo turto valdymu, naudojimu ir
disponavimu juo. Patikėtinis, kaip ir turto administratorius turi spec statusą ir veikia kaip
savarankiškas teisinių santykių subjektas.
4. Santykiai atsirandantys dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų – antstolis, vykdydamas jam
pavestas funkcijas ir atlikdamas tam tikrus teisinius veiksmus (įskaitant ir sandorių sudarymą) veikia
ne kaip kreditoriaus (išieškotojo) atstovas, bet kaip valstybės įgaliotas asmuo.
5. Kt atvejai – sutikimas atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio sandorio
pasirašymas už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kt priežasčių negali pats pasirašyti;
pasiuntinys.
6. Atstovavimas teisme (procesinis atstovavimas) – tai CPT institutas. Atstovui įgyvendinant ir
ginant kt asmens – atstovaujamojo teises ir teisėtus interesus teisme, susiklosto teismo ir atstovo
procesiniai teisiniai santykiai. Ypatumai: CPK imperatyviai nurodo subjektus, kurie gali būti atstovai
teisme; skirasi atstovo teisme teisių ir pareigų įforminimas.
Atstovavimo subjektai:
1. Atstovaujamasis – asmuo, kurio vardu ir interesais sudaryti sandorius at atlikti kt teisinius veiksmus,
suteikiamos teisės kitam asmeniui. Jis gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas.
 2. Atstovas – asmuo, kuriam suteikiamos teisės sudaryti sandorius at atlikti kt teisinius veiksmus
atstovaujamojo vardu ir interesais. Atstovaujamasis veikia per atstovą ir šis įgyvendina atstovaujamojo
civilines teises. Atstovas turi būti veiksnus. Privatūs JA visais atvejais gali būti atstovais, o viešieji –
jeigu tai neprieštarauja jų steigimo dok ir veiklos tikslams.
3. Trečiasis asmuo – asmuo, su kuriuo atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudaro sandroius ar
atlieka kitus teisinius veiksmus. Toks asmuo gail būti bet kuris civilinės teisės subjektas.
Atstovavimo atsiradimo pagrindai ir rūšys
CK 2.132.2
Skiriamas:

 savanoriškas (sutartinis) atstovavimas – atsiranda, kai atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas

savo valią, susitaria su kt asmeniu ir šios sutarties, paprastai pavedimo sutarties, pagrindu suteikia teisių
atstovui. Sutartinio atstovavimo atveju atstovui auteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime.
 Privalomas atstovavimas (atstovavimas pagal įstat) – nepriklauso nuo atstovaujamojo valios. Tai
nustatoma įstat, teismo sprend, ar administraciniame akte. Jis gali atsirasti tokiais atvejais:
 Kai tai nurodo pats įstat
 Teismo sprend pagrindu
 Pagal administracinį aktą
Numanomas atstovavimas – atstovavimo faktas gali būti suprantamas iš konkrečių aplinkybių, kuriomis
atstovas veikia. CK 2.133. Numanomo atstovavimo atvejais reikia nustatyti:
1. Aplinkybes, kurioms esant yra rimto pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti, kad sandorį jis
sudaro su kt asmens atstovu
2. Ar tos aplinkybės atsirado dėl atstovaujamojo elgesio
3. Ar trečiasis asmuo buvo sąžiningas
Tariamas atstovavimas – CL 2.133.9 – kai treč asm turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kt asmens
atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo neturi tokios teisės. (pvz su rūbininke). Nuo
numanomo atstovavimo tariams skiriasi tuo, kad numanomo atstovavimo atveju atstovavimo santykiai yra, o
tariamo – tikrojo atstovavimo iš tikrųjų nėra. Įstat tokios sutuacijos teisiniai padariniai numatyti siekiants
apsaugoti sąžiningų 3 asm interesus.
Atstovo teisės ir jų ribos
Atstovas negali viršyti jam suteiktų teisų. Jei viršija atsiranda padariniai, numatyti CK 2.133.6-8
Ribojimai CK 2.134. šie ribojimai gali būti netaikomi:
1. Kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstat
2. Kai įstat nurodo, kad minėti ribojimai arba vienas kuris nors iš jų yra netaikomas.
Išimtys, susijusios su ribojimo būti abiejų sandorio šalių atstovu taikymu – CK 2.135.2
Atstovavimas JA
JA patys savaime negali veikti, jie veikia per savo organus. Valdymo organas – įstat numatytas privalomas JA
organas, be kurio JA išorėje turėdamas santykių su 3 asm negalėtų veikti. Valdymo organas – JA atstovas pagal
įstat (ex officio). Tarp JA ir valdymo organo susiklosto privalomo atstovavimo santykiai. Šiems santykiams
būdingi bendri atstovavimo bruožai:
1. JA valdymo organas atlieka vidinę ir išorinę funkcijas. Tai atitinka vidinius ir išorinius atstovavimo
santkyius. CK 2.87.
 2. JA valdymo organas, kaip ir atstovas, veikia JA vardu ir interesais. Faktas, kad asmuo yra valdymo
organas ar organo narys turi būti atskleistas. CL 2.67.1.6-7
3. JA valdymo organo narys, kaip ir atstovas, esant atstovavimo santykiams, sudarydamas sandorius
išreiškia savo valią. JA valdymo organas veikia JA vardu atstovavimo pagal įstat pagrindu. Kai JA
organas suteiks atitinkamų teisių kt asmeniui ko kompetencijai priskirtoms funkcijoms atlikti, atsiras
sutartiniai atstovavimo teisiniai santykiai.
Veikimas kt asmens vardu neturint tam teisės arba viršijant suteikas teises
CK 2.133.6-8 ir 2.136.
Dėl sandorio, sudaryto kt asmens vardu neturint tam teisės ar viršijant suteiktas teises, atsirandantys teisiniai
padariniai svarbūs visiems 3 atstovavimo subjektams.
1. Teisiniai padariniai, reikšmingi atstovaujamajam – CK 2.133.6 ir 2.136.1. Sandorį, kurį atstovas
atstovaujamojo vardu sudarė neturėdamas tam teisės ar viršydamas suteiktas teises, atstovaujamasis gali
patvirtinti. Trečiasis asmuo, su kuriuo sandorį kt asmens vardu sudaro tam neturintis teisės asmuo, gali
kreiptis į asmenį, kurio vardu sandoris sudarytas ir prašyti jį patvirtinti arba nepatvirtinti. Tokiam
prašymui keliami reikalavimai: prašymas turi būti rašytinės formos; terminas, per kurį prašoma sandorį
patvirtinti arba jo nepatvirtinti negali būti trumpesnis nei 14 d. Tylėjimas nelaikomas patvirtinimu,
reikalingi aktyvūs patvirtinimo veiksmai. CK 1.79. Sandoris, kurį asmuo patvirtina, laikomas sudarytu
ne nuo patvirtinimo, o nuo to momento kai jį sudarė tam teisės neturintis asmuo ir 3 asm. Komerciniam
atstovavimui kt taisyklė – CK 2.163
2. Teisiniai padariniai, reikšmingi 3 asm – CK 2.133.7-8 ir 2.136.3 3 asm gynimo būdai. Jais kita
sandorio šalis gali pasinaudoti tik jeifu sudarydama sandorį ji buvo sąžininga.
3. Teisiniai padariniai, atsirandantys asmeniui, sudariusiam sandorį kt asmens vardu, neturint tam
teisės arba viršijant suteiktas teises – iš tokio asmens kt sandorio šalis galės reikalauti atlyginti
nuostolius. Dėl tokio sandorio nuostolių patyręs atstovaujamasis, nesvarbu patvirtino jis tokį sandorį ar
ne, taip pat turi teisę į nuostolių atlyginimą pagal bendrąsias deliktinės CA taisykles.
ĮGALIOJIMAS
CK 2.137.2
Įgaliojime nurodomos atstovui suteiktos teisės veikti atstovaujamojo vardu nustatant ir palaikant santykius su 3
asm. Įgaliojimas – vienašalis atstovaujamojo sandoris. Jam pakanka vieno asmens – atstovaujamojo – valios
išreiškimo. Tačiau astovas turi teisę atsisakyti jam suteiktų teisių CK 2.146.1
Įgaliojimo išdavimas patvirtina esant savanoriškąjį atstovavimą. Savanoriško atstovavimo pagrindas paprastai
yra sutartis. Ji sirta vidiniams atstovavimo santykiams reguliuoti. Įgaliojmas skiriamas išoriniams. Jis parodo
kokius sandorius turi sudaryti ar kitokius teisinius veiksmus su 3 asm turi atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu.
CK 2.143
Įgaliojimų rūšys:
Pagal atstovaujamojo valios autonomijos principą:
1. Vienkartiniai (paprastieji) – išduodamas vienam konkrečiam teisiniui veiksmui atlikti
2. Generaliniai (bendrieji) – suteikiami įgaliojimai atlikti iš esmės visus su atstovaujamuoju susijusius
reikalus (turtinius). CK 2.137.2
3. Specialieji – išduodamas keletui ar daugeliui teisinių veiksmų atlikti ar sandoriams sudaryti.
Pagal tai, keliems atstovams išduodami:
 1. Paprastieji (atskirieji) – išduodamas 1 konkrečiam asmeniui, kuriam suteikiama teisė veikti įgaliotojo
vardu. Jei įgaliojimas, kuriuo suteikiama tokia pati teisė, išduodamas keliems įgaliotiniams, jie
kiekvienas veikia savarankiškai.
2. Bendrieji (kiekybiniai) – išduodamas 2 ar daugiau asmenų, kurie įgaliotojo vardu gali veikti tik kartu.
Pagal tai, gali būti atšaukiami įgaliojimai ar ne:
1. Atšaukiami – CK 2.147.1.2
2. Neatšaukiami – CK 2.146.2. Taip pat įgaliojimas yra atšaukiamas ar ne, gali būti nustatoma ir iš
įgaliotojo valios išreiškimo jį išduodant, tap pat iš teisinių santykių, kurių pagrindu yra atsiradęs
įgaliojimas, specifikos. Tam tikrais atvejais, esant pagrįstų pagrindų, net ir neatšaukiamą įgaliojimą
gailma panaikinti, negali būti leista atsirasti tokioms situacijoms, kai atstovaujamasis taptų neapsaugotas
dėl neribotos kito asmens savivalės.
Įgaliojimo forma
Paprasta rašytinė forma, ir tik CK nurodytais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Nesvarbu kokiame
rašytiniame dok nustatomos įgaliotiniui suteikiamos teisės, svarbu kad tas rašytinis dok atitiktų įgaliojimui
keliamus reikalavimus. Įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo. JA išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti
jo vadovas.
Notarinė forma
1. Įgaliojimai, kuriuos tvirtina notaras CK 2.138:
a) Įgaliojimai sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma
b) Įgaliojimai FA vardu sudaryti sandorius ar atlikti kt teisinius veiksmus, susijusius su JA
c) Įgaliojimai, kuriuos FA išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar dispnuoti.
2. Įgaliojimai, kuriuos tvirtina ne notarai, o kt įstat nurodyti subjektai CK 2.138.2. šie atvejai yra aktualūs
tik kai įgaliojimas privalo būti notarinės formos, t.y. CK 2.138.2 turi būti taikoma sistemiškai kartu su
2.138.1
Supaprastintas įgaliojimo tvirtinimas (kai FA įgaliojamas atlikti veiksmus susijusius su JA ir nereikia
notarinės formos)
CK 2.139
Įgaliojimo formos nesilaikymo teisiniai padariniai. Taikomi bendrieji sandorių formos nesilaikymo teisiniai
padariniai. Kai nesilaikoma notarinės formos – sandoris negalioja. Taikoma ir CK 2.138.2 ir CK 2.139.
Įgaliojimo terminas. Taisyklės:
1. Nėra būtina įgaliojime nurodyti terminą. CL 2.142
2. Įgaliojimas gali būti duodamas bet kokiam terminui
3. Įgaliojimas galioja 1 metus nuo jo sudarymo dienos, jei jame nenurodytas įgaliojimo terminas. CK
2.142.3
4. Įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data. Tai būtina įgaliojimo galiojimo sąlyga.
Įgaliojimo pabaiga. Pabaigos pagrindai CK 2.147.1:
1. Pasibaigus jo terminui
2. Įgaliotojui jį panaikinus arba įgaliotiniui jo atsisakius. Įgaliojimo panaikinimas arba atsisakymas –
vienašaliai sandoriai.
3. Kai nustoja egzistuoti įgaliotojas ar įgaliotinis, kuris buvo JA, arba kai įgaliotiniui iškeliama bankroto
byla. 2.96, 2.107 – gali turėti išimčių. Įgaliojimas net ir po sprend likviduoti įgaliotoją ar įgaliotinį
galėtų likti galioti jeigu jis išduotas sudaryti tokiam sandoriui, kurio sudarymas neprieštarautų
 likviduojamo JA veiklai arba sprendime likviduoti JA nudorytiems sandoriams. Pertvarkant JA
įgaliojimas nesibaigia.
4. Kai miršta ar pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu arba nežinia kur esančiu įgaliotojas ar
įgaliotinis, jeigu jis buvo FA
Įgaliojimas išduotas, konkrečiam vienkartiniam veiksmui ar veiksmams, pasibaigs atlikus tą veiksmą ar
veiksmus.
Įgaliojimo pabaigos teisiniai padariniai
1. Įgaliotinio atliktų veiksmų įgaliotojo vardu rezultatų galia tretiesiems asmenims ir pačiam
įgaliotojui. CK 2.148.2. išimtis – jei 3 asm žinojo ar turėjo žinoti jog įgaliojimas baigėsi, įgaliotojas ar
jo teisių perėmėjai gali ginčyti sudarytą sandorį. Reikia įrodyti 3 asm nesąžiningumą, aplaidumą.
2. Įgaliotjo ir įgaliotinio pareigos pasibaigus įgaliojimui. Įgaliotojo pareigos:
a) Atlyginti išlaidas ir sumokėti atlyginimą CK 2.151. nepriklauso nuo įgaliojimo pabaigos pagrindo.
Atstovui atlyginamos tos išlaidos, kurių jis faktiškai turėjo ir kurių reikėjo patirti dėl pavedimo
vykdymo.
b) Pranešti apie įgaliojimo pabaigą CK 2.148.1. Ši pareiga atsiranda kai įgaliojimas baigiasi tokiais
pagrindais: įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, nustojus egzistuoti įgaliotojui nelygu jis buvo FA ar JA,
pripažinus įgaliotoją neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu.
Įgaliotinio pareigos (nepriklauso nuo įgaliojimo pabaigos pagrindo):
c) Grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams CK 2.144; 2.148.3
d) Atsiskaityti su įgaliotoju CK 2.150. nepriklauso nuo atstovavimo atsiradimo pagrindo. .
Atstovas taip pat turi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo dėl pavedimo vykdymo. Atstovas
privalo grąžinti atstovaujamajam visus šio perduotus dok, turtą ir kitką, taip pat perduoti jam tai, ką gavo iš 3
asm atstovaujamojo vardu vykdydamas sudarytą sandorį.
PERĮGALIOJIMAS
Perįgaliojimas – atstovo jam atstovaujamojo suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus perdavimas kitam
asmeniui. Jis galimas tik CK 2.145.1 nurodytais atvejais:
1. Kai teisė perįgalioti suteiktą įgaliotiniui išduotame įgaliojime.
2. Kai dėl susiklosčiusių aplinkybių siekiant įvykdyti įgaliotojo valią ir apsaugoti įgaliotojo interesus
būtina perįgalioti kt asmenį tai padaryti.
Perįgaliojimo atveju asmuo, kuriam įgaliotinis perduoda teisę atlikti veiksmus, tampą įgaliojimą davusio
asmens atstovu. Tačiau atstovaujamojo ir atstovo santykis nesibaigia, o tiesiog atsiranda dar vienas atstovavimo
santykių subjektas, kuris atlieka pareigas vietoj įgaliotinio.
Perįgaliojimui keliami reikalavimai
1. Perįgaliojimo turinys – perįgaliojimu įgaliotinis negali perduoti daugiau teisių, nei pats jų turi.
Perįgaliojimo turinį lemia įgaliojimo turinys.
2. Perįgaliojimo forma – CK 2.145.2
3. Perįgaliojimo terminas – CK 2.145.3
4. Perįgaliojimo pabaiga – CK 2.147.2 Pasibaigus įgaliojimui, išduotam perįgaliojant, atstovaujamojo ir
atstovo sudarytas įgaliojimas lieka galioti.
5. Perįgaliojimo negaliojimas – įgaliojimo pripažinimas negaliojančiu ir perįgaliojimą daro negaliojantį.
Dėl perįgaliojimo atsirandančios pareigos:
 1. Įgaliotinio pareiga pranešti apie perįgaliojimą įgaliotojui. CK 2.145.4 – tinkamo informavimo
pareiga – atstovas turi pranešti atstovaujamajam, kokius veiksmus – visus ar jų dalį, jis perįgalioja kt
asmenį atlikti, taip pat suteikti info apie perįgaliotą asmenį. CK 2.145.4
2. Kitos pareigos. Kaip ir įgaliojimo atveju, perįgaliojus atsiranda tokios pačios pareigos, susijusios su
perįgaliojimo pabaiga.
KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
PREKYBOS AGENTO, KAIP KOMERCINIO ATSTOVO, YPATUMAI
CK 2.152-2.168
CK 2.152.1 nurodytas tiesioginis atstovavimas – prekybos agentas sudaro sutartis ne savo, o atstovaujamojo
vardu, sąskaita ir interesais.
Prekybos agentai yra pardavimo tarpininkai, kurių pagr funkcija – sandorių atsovaujamojo vardu sudarymas ir
kitokių su tuo susijusių veiksmų atlikimas. Prekybos agento teisiniai požymiai:
1. Nepriklausomas verslo subjektas, kuris gali būti tiek JA tiek FA. Veikla gali būti pripažįstama
verslu, jei jai būdingi tokie pagr požymiai: nepriklausomumas, atlygintinumas, tęstinumas.
2. Nepriklausomas verslo subjektas. Tarp atstovaujamojo ir prekybos agento negali būti darbo santykių.
Prekybos agentas laisvai vykdo savo veiklą, nustato savo darbo laiką.
3. Prekybos agento veikla yra tarpininkauti sudarant sutartis ir/arba sudaryti jas atstovaujamojo
vardu, sąskaita ir interesais. Prekybos agentas yra atstovas palaikant atstovaujamajam santykius su 3
asm. Tarpininkavimas pasireiškia tuo, kad prekybos agentas daro poveikį klientui skatindamas jį
sudaryti sutartį.
4. Prekybos agento veikla turi būti atlygintinė.
5. Prekybos agentas yra kito asmens atstovas. Tarp prekybos agento ir atstovaujamojo atsiranda
atstovavimo santykiai, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu.
Prekybos agento, kaip komercinio atstovo, veiklos ypatumai, palyginti su bendraisiais atstovavimo
santykiais
CK 2.156-2.157

 Specifinis prekybos agento ir atstovaujamojo tarpusavio vidinių santykių įforminimas. CK 2.154.

prekyvos agento ir atstovaujamojo sutartis vadinama komercinio atstovavimo sutartimi. Tai mišri
sutartis, turinti ir pavedimo ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožų.
 Prekybos agento ir atstovaujamojo pareigų ypatumai. Prekybos agento pareigų ypatumai:
a) Pareiga vykdyti atstovaujamojo pavedimus ir nurodymus ir veikti atstovaujamojo interesais – bendroji ir
svarbiausia prekybos agento pareiga.
b) Pareiga teikti info apie pavestos veiklos vykdymą ir saugoti komercines paslaptis – prekybos agentas
privalo saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis ne tik esant komercinio atstovavimo santykiams,
bet ir jiems pasibaigus
c) Pareiga nekonkuruoti su atstovaujamuoju: pareiga nekonkuruoti, kuri galioja tol, kol galioja komercinio
atstovavimo sutartis ir pareiga nekonkuruoti, kuri galioja ir pasibaigus komercinio atstovavimo sutarčiai.
Ji galioja jei šalys dėl jos susitaria, būdingas vienodas pareigos nekonkuruoti turinys (būtinumas ir
propocingumas). CK 2.164
Atstovaujamojo pareigų ypatumai:
a) Pareiga rūpintis ir teikti info
b) Pareiga mokėti prekybos agentui atlyginimą CK 2.158-2.160
 Teisiniai padariniai, atsirandantys prekybos agentui atsovaujamojo vardu sudarius sutartį, kurios
sudaryti jis neturėjo teisės, ar kurią sudarydamas viršijo jam suteiktas teises. CK 2.163 –
 nereikalaujam aktyvios atstovaujamojo valios patvirtinti sutartė išreiškimo, o pakanka tylėjimu
išreikštos valios.
 Specialūs komercinio atstovavimo pabaigos pagrindai ir specifiniai atstovavimo pabaigos teisiniai
padariniai. Komercinio atstovavimo santykių pabaigos ypatumai susiję su komercinio atstovavimo
sutarties nutraukimo oagrindais. Jiepriklauso nuo to ar sutartis yra neterminuota ar terminuota. CK 2.165
ir 2.166. Specifiniai padariniai: CK 2.167
PROKŪRA
Prokūra – speicialus įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme CK 2.176. prokūroje
nebūtina nurodyti suteikiamų teisių, nes teisės suteikiamos tokios,kokios nurodytos šiame str.
Prokūra, palyginti su paprastu įgaliojimu yra lankstesnis institutas, pritaikytas kasdieniams verslo santykiams.
Prokūros rūšys:
a) Paprastoji – išduodama vienam prokuristui
b) Bendroji – išduodama daugiau nei 1 asmeniui ir visi prokuristai privalo veikti tik kartu
c) Mišri – prokuristas atlieka teisinius veiksmus kartu su atstovaujamojo valdymo organu. Gali būti 2 rūšių
mišri prokūra: visiška mišri bendroji prokūra (tiek prokuristas tiek valdymo organas gali veikti tik kartu)
arba nevisiškai mišri bendroji prokūra (kai valdymo organas gali veikti ir be prokuristo, o prokuristas
gali veikti tik kartu su valdymo organu, arba, atvirkščiai – valdymo organas negali veikti be prokuristo,
o šis gali veikti ir vienas.
Prokūros išdavimas
Tai vienašalis sandoris.CK 2.177.
Subjektai, turintys teisę išduoti prokūrą:
a) Privatūs JA, kurie užsiima verslu ir siekia iš to naudos
b) FA, užsiimantys verslu
Viešieji JA neturi teisės išduoti prokūrą.
Jei verslininkas yra FA, prokūrą gali išduoti arba jis pats, arba jo įgaliotas asmuo. Prokuristai patys negali
išduoti prokūros, taip pat perduoti savo įgaliojimų kitiems asmenims.
Subjektai, kurie gali būti prokuristai:

 Tik veiksnūs FA
 Prokūra negali būti išduodama JA
 Prokuristas ir prokūra išduodantis asmuo ar jo atstovas pagal įstat negali sutapti
Prokūros forma ir registravimas
CK 2.178.1, 2.182
Prokūros ypatumas, palyginti su paprastu įgaliojimu yra prokūros registravimas. Jo reikšmė – prokūros
registravimas nesiejamas su jos galiojimu, tačiau siejamas su panaudojimu prieš 2 asm. CK 2.181.2 Prokūra
įsigalioja atstovaujamajam ir prokuristui nuo jos išdavimo, tačiau išoriniams santykiams su 3 asm ji turi galią,
kai yra įregistruojama. JAR turi būti registruojami tokie duomenys:
a) Prokūros išdavimo faktas
b) Duomenys apie prokuristą
c) Prokuristo parašo pvz
Prokūros suteikiamos teisės ir jų ribos
Prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir interesais atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su JA verslu,
įskaitant teisinius veiksmus teisme ir ne teismo institucijose. Prokūros suteikiamų teisių apimtį nustato įstat o ne
įgaliojimas. Įstat nurodo ne tik prokūros suteikiamų teisių apimtį, bet ir teisių ribas (CK 2.179-2.180) ir prokūra
galima nustatyti tik įstat leidžiamus ribojimus.
Prokūros ribojimai:
a) Sandoriai ir veiksmai, kurių prokūra visai neapima CK 2.179
b) Ibojimai, kuriais prokuristui suteikiamos teisės ribojamos pagal įstat numatytus kriterijus CK 2.180. Šie
ribojimai neturi įtakos tretiesiems asm.
Teisiniai padariniai viršijus prokūros suteiktas teises. Priklauso kokie prokūros ribojimai pažeisti:

 Padariniai, kai pažeidžiami prokūros ribojimai, turintys įtakos 3 asm (CK 2.179) – taikomas 2.183 str
 Padariniai, kai pažeidžiami prokūros ribojimai, neturintys įtakos 3 asm (CK 2.180) – toks sandoris
galios ir jo pagrindu atsiras, pasikeis ar pasibaigs atstovaujamojo teisės ir pareigos.
TERMINAI CT. IEŠKINIO SENATIS
TERMINŲ SAMPRATA IR REIKŠMĖ CT
Terminas – apibrėžtas ar neapibrėžtas laikas arba laikotarpis, kuriam suėjus as pasibaigus įstatymas ar šalių
susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą.
Laikas ar tam tikras laikotarpis (terminas) yra juridinis faktas, egzistuojantis be žmogaus valios, t.y. įvykis.
Tam tikri terminai turi ir įvykiams ir veiksmams būdingų bruožų, tam tikri tik įvykiams.
Terminų reikšmė:
1. Leidžia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, nes jais apibrėžiamas civilinių teisinių santykių
galiojimo laikotarpis.
2. Terminais garantuojamos subjektinės teisės.
3. Terminais yra aiškiai apibrėžiamas subjektinių teisių atsiradimo ir pabaigos momentas ir kartu
užtikrinamas civilinių teisinių santykių aiškumas.
Pagal termino nustatymą jis gali būti suprantamas kaip:
1. Laikotarpis
2. Konkreti kalendorinė data
3. Įvykis, kuris neišvengiamai turi įvykti
Terminą būtina skirti nuo sąlygos. Juos skiriantys požymiai:
1. Esant atidedamajai sąlygai, galiojanti prievolė atsiranda tik susiklosčius aplinkybėms, su kuriomis
siejama atidedamoji sąlyga, t.y. atidedamoji sąlyga sustabdo prievolės atsiradimą, galiojimą.
Atidedamojo termino atveju prievolė galioja, o terminas tik sustabdo galiojančios prievolės veikimą.
2. Nesvarbu, kokiu būdu nustatytas terminas, visada aišku, kad tam tikra aplinkybė, pagal kurią yra
apibrėžtas terminas, anksčiau ar vėliau tikrai atsiras. Kadangi laikas yra objektyvus veiksnys, terminas
anksčiau ar vėliau tikrai baigsis, nors, kaip yra neapibrėžto termino atveju, jo pabaigos momentas gali ir
nebūti tiksliai žinomas. Sąlyga yra įvykis, kuris apskritai neaišku įvyks ar ne.
3. Jeigu nustatyta atidedamoji sąlyga, o prievolės dalykas yra pagal individualius požymius apibrėžtas
daiktas, atsitiktinės jo žūties ar sugedimo rizika tenka skolininkui. Ir atvirkščiai, jei prievolė terminuota,
atsitiktinės daikto žuties rizika tenka kreditoriui (jeigu kreditorius tampa daikto savininku nuo sutarties
sudarymo momento) išskyrus CK 4.52.
 4. Sąlygai būdingas grįžtamojo galiojimo požymis, terminas neturi grįžtamojo poveikio.
5. Atidedamojo termino atveju kreditorius turi reikalavimo teisę, o skolininkas – pareigą, tačiau
reikalavimo teisė gali būti pradėta įgyvendinti tik suėjus atidedamajam terminui (atitinkamai pareiga
įvykdyti prievolę privalo būti atlikta tik suėjus atidedamajam terminui). Atidedamosios sąlygos atveju
tol, kol neįvykdyta sąlyga neatsiranda nei teisė nei pareiga. Todėl įvykdęs prievolę dar prieš atsirandant
aplinkybėms, su kuriomis siejama atidedamoji sąlyga, skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti jam viską,
ką jis perdavė kreditoriui, nes įvykdė tai, ko neprivalėjo vykdyti. Ir atvirkščiai, skolininkas, įvykdęs
prievolę prieš sueinant atidedamajam terminui, neturi teisės reikalauti grąžinti jam tai, ką jis įvykdė.
Terminų rūšys:
Pagal termino nustatymo šaltinį:
1. Terminai nustatyti šalių susitarimu – gali būti aiškiai išreikštas ir numanomas. Taip pat šalys gali
susitarti kad terminą nustatys viena iš jų (pvz kreditoriaus pareikalavimu). Tokius terminus galima
keisti.
2. Įstatymo – gali būti imperatyvūs (pvz max 5 metai) ir šalių susitarimu negali būti keičiami, negali būti
teismo pratęsiami. Kitais atvejais įstat nustatydamas terminą, numato tik min arba max laikotarpį ir
leidžia šalims susitarti atitinkamai dėl ilgesnių ar trumpesnių terminų. (CK 6.479; 6.218)
3. Teismo – teismas gali nustatyti terminą arba įstat nurodytais atvejais arba civilinio teisinio santykio
subjektų prašymu. Pvz CK 6.35.2;3
Pagal termino paskirtį:
1. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo terminai – laikotarpis, kuriam praėjus atsiranda civilinė teisė ar
pareiga. Tai teises ir pareigas sukuriantys juridiniai faktai.
2. Civilinių teisių įgyvendinimo terminai – laikotarpis, per kurį civilinių teisinių santykių subjektas gali
įgyvendinti savo subjektinę teisę. Paskirtis – sudaryti realias sąlygas pasinaudoti turimomis teisėmis.
Per šiuos terminus subjektas gali pats savo veiksmais įgyvendinti savo teises taip pat reikalauti kad tam
tikrus veiksmus atliktų kiti asmenys, turintys jam tam tikrų pareigų.
3. Civilinių teisių galiojimo terminai – laikotarpis, kurį galioja atitinkama subjektinė teisė. Šie terminai
užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir aiškumą ir nustato laikotarpį, per kurį asmuo gali
įgyvendinti savo subjektines teises. Pasibaigus šiam terminui, subjektinė civilinė teisė baigiasi, kartu
prarandama galimybė ir ją įgyvendinti.
4. Civilinių pareigų vykdymo terminai – laikotarpis, per kurį įpareigotas asmuo privalo įvykdyti tam
tikrą civilinę teisinę pareigą. Asmeniui, praleidusiam šį terminą taikoma CA.
5. Garantiniai terminai – laikotarpis, kurį pardavėjas, gamintojas, paslaugų teikėjas garantuoja
prekės/paslaugos tinkamumą naudoti ją pagal įprastą paskirtį. Per šį terminą pirkėjas ar paslaugos
gavėjas turi teisė pareikšti pardavėjui, gamintojui, paslaugų teikėjui pretenzijų dėl prekės.paslaugos
kokybės, o pardavės privalo neatlygintinai pašalinti trūkumus arba pakeisti nekokybišką daiktą
kokybišku. Šiuos terminus gali nustatyti tiek įstat, tiek šalys savo susitarimu. Nuo garantinių terminų
skirti tinkamumo naudoti terminus. Pasibaigus nustatytam tinkamumo naudoti terminui, prekė laikoma
nebetinkama naudoti pagal paskirtį, todėl nebegali būti parduodama. Šiuo atžvilgiu tinkamumo naudoti
terminas yra naikinamasis terminas.
6. Civilinių teisių gynimo terminai – laikotarpis, per kurį subjektinę teisę turintis asmuo gali kreiptis į
įpareigotą asmenį ar valstybę su reikalavimu apginti jo teisę ar įgyvendinti ją vartojant valstybės
prievartą. Tai ieškinio senatis, pretenzijų terminai (įstat ar sutarties nustatytas laikotarpis, per kurį
civilinio teisinio santykio šalis privalo iki teismo kreiptis į kitą šalį su reikalavimu pašalinti teisės
pažeidimus ne teismo tvarka.)
Pagal teisinius padarinius:
1. Įgyjamieji – jiems suėjus atsiranda tam tikrų teisių ir pareigų. (įgyjamoji senatis CK 4.68)
 2. Naikinamieji – jiems suėjus baigiasi tam tikros teisės ir pareigos. Šie terminai nustato civilinių teisių ar
pareigų galiojimo ribas. Tai toks terminas, kuriam suėjus baigiasi galiojanti prievolė CK 1.123.2
Naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – šalių teisinis statusas, kurį jos įgijo iki termino
pabaigos, yra išsaugomas. Naikinamuosius reikia skirti nuo atnaujinamųjų terminų CK 1.117.4
3. Atidedamijei – laikotarpis, kuriam yra atidedamas teisės įgyvendinimas ar pareigos vykdymas. Toks
terminas suspenduoja, nueklia vėliasniam laikui pareigos vykdymą, kitaip tariant jos vykdytinumą, bet
ne patį galiojimą. Tai reiškia jog prieš sueinant nustatytam terminui kreditorius negali reikalauti, kad
skolininkas įvykdytų prievolę, nors pati prievolė ir atitinkamai reikalavimo teisė galioja. Tačiau
skolininkas, savanoriškai ir neklysdamas prievolę įvykdęs prieš sueinant jos įvykdymo, t.y.
atidedamajam terminui, negali reikalauti grąžinti jam to, ką perdavė kreditoriui kaip prievolės
įvykdymą.
4. Terminai, kuriems suėjus pasikeičia civiliniai teisiniai santykiai – tokie, kuriems suėjus
modifikuojamos civilinės teisės ir pareigos, tačiau pats civilinis teisinis santykis nesibaigia.
Pagal termino nustatymo principą:
1. Apibrėžtas – toks terminas kuris apibrėžtas, nurodant kalendorinę datą, metus, mėnesius, savaites,
dienas ar valandas ir pan. CK 1.117.1. apibrėžtas terminas taip pat gali būti nustatomas nurodant įvykį,
kuris tikrai įvyks konkrečiu laiku.
2. Neapibrėžtas – toks terminas, kuris nustatytas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks, tačiau
nežinoma būtent kada tai bus. 1.117.2
Pagal termino išraiškos pobūdį:
1. Aiškiai išreikštas – toks terminas, kuris tiesiogiai, nedviprasmiškai nustatytas šalių susitarimu, įstatymu
ar teismo sprendimu.
2. Numanomas – toks terminas, kuris pripažintinas esančiu atsižvelgiant į prievolės esmę ir pobūdį. Nors
šiuo atveju terminas ir nėra aiškiai nustatytas, tačiau jo buvimą galima konstatuoti analizuojant prievolės
šalių arba tikruosius ketinimus arba pačia prievolės prigimtį.
3. Santykinai apibrėžtas – pvz protingas terminas.
Jeigu terminas nėra nei nustatytas nei numanomas, darytina išvada, kad prievolė turi būti įykdoma kreditoriaus
pareikalavimu (CK 6.53). Tačiau tokiais atvejais skolininko reikalavimu teismas gali nustatyti konkretų terminą
prievolei įvykdyti, jeigu šitai būtina atsižvelgiant į jos prigimtį, įvykdymo būdą ar vietą.
Papildomas ir lengvatinis terminas
Termino praleidimas pripažįstamas CT pažeidimu, už kurį terminą praleidusiai šaliai gali būti taikomos
sankcijos.
1. Papildomo termino institutas atspindi prievolės šalių kooperavimosi principą ir leidžia išsaugoti
susklosčiusius šalių prievolinius santykius. Paprastai kreditorius teise nustatyti papildomą terminą
pasinaudoja tais atvejais, kai jis suinteresuotas išsaugoti su skolininku prievolinius santykius, taip pat kai
termino praleidimas nėra esminis prievolės pažeidimas ir kreditorius suinteresuotas gauti įvykdymą ne
teismo tvarka, nors ir pavėluotai. CK 6.217, 6.218.1
2. Lengvatiniu terminu laikomas įstatymo, šalių susitarimo ar teismo nustatytas terminas, kuriam yra
atidedamas priverstinis skolininkui priimto teismo sprendimo ar kitokio vykdomojo dokumento
įvykdymas. CK 4.216.1; 6.132. lengvatinis terminas sustabdo priverstinį prievolės vykdymą, jis
nustatomas tada kai prievolės įvykdymo terminas jau yra suėjęs.
Pagal taikymo sritį:
1. Bendrieji – laikotarpis, nustatytas visai teisei įgyvendinti ar pareigai vykdyti.
2. Daliniai – laikotarpis, nustaytas tam tikrai teisės daliai įgyvendinti ar tam tikrai pareigos daliai įvykdyti.
 Teisinė termino reikšmė
Terminas prioritetiškai gina šalies, privalančios įvykdyti prievolę, t.y. skolininko interesus, kadangi atideda
prievolės vykdymą arba nutraukia galiojančią prievolę. CK 1.123.3, CK 6.35.4 – šios prezumpcijos
nuginčijamos.
Išsiaiškinti kurios šalies naudai nustatytas terminas, yra svarbu sprendžiant dėl atsisakymo taikyti terminą, t.y.
šalis, kurios naudai nustatytas terminas turi teisę atsisakyti termino teikiamų lengvatų.
Abiejų šalių interesais terminas yra nustatytas tais atvejais, kai paskolos sutartis nurodo, kad, skolininkas,
norėdamas grąžinti paskolą pirma laiko, privalo dėl to derėtis su kreditoriumi. Šiuo atveju paskolos sutarties
terminas nustatytas abiejų šalių naudai.
Atvejai, kai skolininkas netenka teisės remtis terminu
CK 1.123.3 ir CK 6.35.4
1. Skolininko nemokumas. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pripažįstama, jog visi brankrutuojančios
įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Tai reiškia, kad skolininkas netenka teisės remtis
terminu ir motyvuoti, jog jo skolos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Tačiau įsiteisėjus teismo
nutarčiai nutraukti bankroto bylą, ši nuostata netenka galios, t.y. skolininkas vėl įgyja teisė remtis
terminu. CK 1.123.3.1 taikomas tiek verslininkams, tiek FA kurie nėra verslininkai. Tačiau skolininko
nemokumas atima iš jo teisę remtis terminu tik jeigu terminuotos prievolės pobūdis reikalauja
skolininko mokumo.
2. Prievolės įvykdymo užtikrinimo sunaikinimas ar sumažinimas. Ši taisyklė aiškinama kreditoriaus
pasitikėjimo ir kreditoriui suteiktų garantijų praradimu ar sumažėjimu. CK 6.35.4 prezumpcijos
išnykimą sieją su 2 aplinkybėmis: įvykdymo užtikrinimas turi būti sumažintas ar sunaikintas be
kreditoriaus sutikimo ir jis turi būti sunaikinamas arba sumažintas dėl skolininko veiksmų.
3. Prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikimas ar kitokios pareigos neįvykdymas.
Teisiniai termino padariniai
Naikinamasis terminas
Suėjus naikinamajam terminui prievolė baigiasi ex nunx, t.y. nuo termino suėjimo momento ir tik ateityje.
Prievolės pasibaigimas šiuo atveju neturi grįžtamosios galios. Šalys gali įgyvendinti savo teises ir vykdyti
pareigas prieš sueinant naikinamajam terminui. Todėl tas teisinis statusas, kurį šalys įgijo prieš sueinant
naikinamajam terminui, išlieka. Ši naikinamojo termino savybė, t.y. kad naikinamasis terminas neturi
grįžtamosios galios skiria naikinamąjį terminą nuo naikinamosios sąlygos, nes įvykus naikinamajai sąlygai dėl
jos grįžtamojo poveikio prievolė baigiasi ab initio.
Atidedamasis terminas
Jo nustatymo teisiniai padariniai:
1. Nustačius atidedamąjį terminą, kreditorius neturi teisėss įgyvendinti savo reikalavimo teisę, kol sueis
skolininko naudai nustatytas atidedamasis terminas, nors prievolė ir egzistuoja. 6.33.2. Skolininkas,
kuris buvo priverstas įvykdyti prievolę pirma laiko dėl prieš jį pavartoto smurto ar grasinimų, taip pat
apgaulės ar suklydimo, turi teisę reikalauti grąžinti tai, ką yra perdavęs kreditoriui.
2. Atidedamojo termino laikotarpiu kreditoriui netaikoma ieškinio senatis. CK 1.127.2
3. Atsitiktinės daikto žūties ar sugedimo rizika tenka daikto savininkui.
4. Atidedamasis terminas yra svarbus taikant įskaitymą. Esant atidedamajam terminui prieš skolininką
negalima panaudoti įskaitymo.
5. Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę pirma laiko tik jeigu šito nedraudžia įstat, sutartis arba toks
prievolės įvykdymas neprieštarauja jos esmei. CK 6.53.3. jeigu atidedamasis terminas nustatytas
 kreditoriaus naudai, skolininkas negali reikalauti, kad kreditorius priimtų prievolės įvykdymą pirma
laiko. Jeigu atidedamasis terminas nustatytas skolininko naudai, skolininkas turi teisę jo taikymo
atsisakyti ir įvykdyti prievolę pirma laiko.
6. Nesvarbu, kurios šalies naudai yra nustatytas terminas, kreditorius turi teisę reikalauti taikyti laikinąsias
apsaugos priemones.
7. Skolininkas, kuris per atidedamąjį terminą tampa nemokus, praranda termino jam teikiamas lengvatas.
Suėjus atidedamajam terminui atsiranda svarbių teisinių padarinių tiek skolininkui, tiek kreditoriui:
1. Suėjus atidedamajam terminui skolininkas privalo įvykdyti prievolę, o kreditorius gali reikalauti, kad
skolininkas šitai padarytų.
2. Skolininkas, suėjus atidedamajam terminui neįvykdęs prievolės, automatiškai laikomas pažeidusiu
prievolę (CK 6.63.1;2)
3. Suėjus atidedamajam terminui ir skolininkui neįvykdžius prievolės pripažįstama, kad yra pažeistos
kreditoriaus teisės, todėl pasibaigus atidedamajam terminui prasideda ieškinio senaties eiga. (CK
1.127.2)
IEŠKINIO SENATIS
Ieškinio senatis – įstatymo nustaytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus
pareiškiant ieškinį teisme. CK 1.124. reikšmė:

 Civilinių santykių stabilumas ir aiškumas

 Lengviau įgyvendinamas faktinių bylos aplinkybių nustatymas
 Skatina operatyviau ginti pažeistas teises ir kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą
Ieškinio senatį reikia skirti nuo naikinamojo termino. Naikinamajam terminui pasibaigus, išnyksta pati
subjektinė teisė, o pasibaigus ieškinio senačiai subjektinė teisė neišnyksta – išnyksta tik teisė į priverstinį
pažeistos teisės gynimą. Laikomasi nuostatos, ka baigiantis ieškinio senačiai skolininkas savo pareigą įvykdė,
todėl jis negali reikalauti grąžinti to, ką perdavė kreditoriui CK 1.133. Ieškinio senatis prasideda tą dieną, kai
asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o naikinamųjų terminų pradžia paprastai nėra
siejama su subjektinės teisės pažeidimu.
Ieškinio senaties terminas taikomas tik šalių prašymu, teismas savo iniciatyva jo taikyti negali. Ieškinio senaties
terminas – atnaujinamasis, jš galima atnaujinti jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ieškinio senaties rūšys

 Bendroji – 10m. CK 1.125.1

 Specialioji arba sutrumpinta – nustatoma tam tikrų rūšių reikalavimams, kylantiems iš įvairių civilinių
teisinių santykių. CK 1.125.3-9. Tai nebaigtinis sąrašas.
Ieškinio senaties pradžia
CK 1.127.1 Teisės į ieškinį atsiradimo momentą, kartu ir ieškinio senaties pradžią įstatymas sieja su subjektyviu
kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau įstat įvardija ir papildomą
objektyvų kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

S + O  S – sužinojo; O – turėjo sužinoti (bonus pater familias)

Teisė į ieškinį
Įstat. nustatytas momentas  O
Ieškinio senaties sustabdymas ir nutraukimas
Ieškinio senaties sustabdymas – laiko, kai objektyviai nebuvo galima pareikšti ieškinio neįskaitymas į iekšinio
senatė. Ieškinio senatis sustabdoma tik CK 1.129 str nurodytais atvejais.
Ieškinio senaties nutraukimas – termino, suėjusio ik itam tikrų aplinkybių atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo
neįskaitymas į ieškinio senatį. Išskyrus aplinkybes, dėl kurių terminas nutrūko, ieškinio senatis tokais atvejais
prasideda iš naujo. Šiuo aspektu termino nutraukimas ir skiriasi nuo termino sustabdymo, nes nėra įskaitomas
jau suėjęs terminas. Be to, nutrauktas terminas prasideda iš naujo, o sustabdytas, jis, pasibaigus sutabdymui,
prasideda iš naujo. Ieškinio senatį nutraukia CK 1.130 nurodytos aplinkybės.
Nutraukta ieškinio senatis prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės kurios buvo pagrindas
nutraukti ieškinio senatį.
Ieškinio senaties pasibaigimo teisiniai padariniai
CK 1.131.1; 1.133
Teismas taiko ieškinio senatį tik skolininko (atsakovo) reikalavimu. CK 1.126.2
Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškinio senačiai, nebegali būti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems
nustayta senatis dar nėra pasibaigusi.
Ieškovas gali prašyti atnaujinti praleistą ieškinio senatį CK 1.131.2. kokios priežastys yra svarbios sprendžia
teismas kiekvienu konkrečiu atveju.
KOMENTARAS
1.117 Termino apibrėžimas. Atnaujinamasis – pvz CK 5.50 ir 5.57; įgyjamasis CK 4.68; naikinamasis –
įgaliojimas 2.142.
1.124 Ieškinio senaties samprata. Ieškinio senatis nėra laikas per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl
pažeisto teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl
teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos
nepriklausomos teisės.

CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Samprata ir rūšys
CK 1.97 Civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės,
intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės
vertybės.
Civilinių teisių objektas – turtas ir civilinės teisės saugomos neturtinės teisės ir vertybės.
Turtas – kaip civilinių teisių objektas tai visos turtinės vertybės, į kurias CT subjektai įgyja teises ir /arba dėl
kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas skirstomas į:

 Materialų – daiktai, kurie klasifikuojami į rūšis. Pvz pagal prigimtį ir santykį su žeme daiktai
klasifikuojami į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Prievolių teisei taip pat ypač reikšmingas daiktų
skistymas į apibūdintus pagal individualius ir apibūdintus pagal rūšies požymius bei suvartojamuosius ir
nesunaudojamuosius.
 Pinigai ir vertybiniai popieriai – pasižymi specialiomis savybėmis todėl negali patekti į tradicinę
daikto kaip materialaus turto sampratą. Jų vertė nepriklauso nuo jų pagaminimo sąnaudų ir jiems
 būdingi kiti sui generis požymiai, pvz likvidumas ar pinigų atveju – nominalumas. Pinigai ir vertybiniai
popieriai gali būti nematerialūs. Tai pagrindinės vadinamojo finansinio turto rūšys.
 Nematerialus turtas – nematerialus finansinis turtas (nematerialūs pinigai ir vertybiniai popieriai) ir
visas kitas kilnojamasis turtas, kuris nelaikomas daiktais. Nekilnojamojo turto ir nekilnojamojo daikto
sąvokos privatinės teisės atžvilgiu sutampa, tačiau kilnojamojo turto sąvoka yra platesnė nei kilnjamojo
daikto. Viena iš svarbiausių nematerialaus turto rūšių – turtinės teisės CK 1.112. Civilinių teisių
objektas gali būti turtinės teisės, kurios tradiciškai laikytos ne teisų objektu o vien civilinio teisinio
santykio elementu. Šiuolaikinė privatinė teisė leidžia turtines teises parduoti, sudaryti kitus sandorius ir
įgyti į turtines teises kaip objektą nuosavybės ir kitas daiktines teises kiek šitai neprieštarauja jų
prigimčiai. Intelektinės nuosavybės elementai – priklauso autorių teisių ir greuttinių teisių turėtojams
ir pramoninės nuosavybės subjektams. Veiksmai ir jų rezultatai taip pat laikomi nematerialiu turtu
(pvz paslaugos).
 Turtiniai kompleksai – į jį įeianantis turtas neprivalo būti individualizuotas ir gali kisti vykdant įprastą
ūkinę veiklą, turtiniam kompleksui neišnykstant ir išlaikant savo tapatybę. Pvz įmonė. Turtiniam
kompleksui gali būti taikomas tiek kilnjoamojo tiek nekilnojamojo turto teisinis režimas.
 CT saugomos neturtinės teisės ir vertybės – jai būdingas išimtinis reguliavimas, t.y. CT reglamentuoja
ne visus asmeninius neturtinius santykius, o tik tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su turtiniais ir kurių
reguliavimas nenustatytas įstatyme (CK 1.1.1). Tam, kad asmeninė neturtinė vertybė būtų laikoma
civilinių teisių objektu, tą turi nustatyti įstatymas. CK 1.114 – dauguma vertybių ir teisių susijusios su
FA, įgimtomis ir neatskiriamomis asmens savybėmis.
Taip pat CT objektai skirstomi į: (CK 1.97) 4.7

 Išimtus iš civilinės apyvartos (res extra commercio) – išimtinė valstybė snuosavybė: žemės gelmės,
vastybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai
LR K 47 str. 1 d. Šie objektai negali būti perleidžiami privačion ar savivaldybių nuosavybėn, o tokių
objektų naudojimosi teisė kitiems subjektams gali būti perduodama tik įstat nustatyta tvarka.
 Objektus, kurių apyvarta yra ribota – tam tikrų savybių turintys daiktaim kurių apyvarta ribojama
saugumo, sveikatos apsaugos ar kt visuomenės poreikių (ginklai, psichotropinės medž ir kt)
 Objektus, kurių apyvarta yra neribota (res in commercio)
KONKREČIŲ CT OBJEKTŲ RŪŠIŲ ANALIZĖ
DAIKTAI CK 1.98
Daiktai išsiskirai materialia išraiška ir vastojamosiomis savybėmis, t.y. daiktai gali būti tiesiogiai naudojami ir
savo savybėmis tenkinti civilinių teisinių santykių subjektų poreikius. Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti
arba gamybos procese sukurti mateialaus pasaulio dalykai CK 4.1.
Daiktai skirstomi į rūšis pagal skirtingus kriterijus, toks skirstymas reikšmingas nustatant daiktų ir teisių į juos
teisinį režimą, tam tikrų daiktų galimybę būti atitinkamų teisinų santykių objektu, sprendžiant antraeilių daiktų
teisinį likimą. Pasirenkant teisių gynimo būdą ir tvarką, daikto perleidimo formą ir sprendžiant kitus teisiškai
reikšmingus klausimus.
Kilnojamieji ir nekilnojamieji – skirstymas reikšmingas siekiant nustayti kokie sandoriai gali būti sudaromi
dėl šių objektų, parenkant daiktinių teisių gynimo būdus. Daiktų priskyrimą prie kilnojamųjų ir nekilnojamųjų
emia jų prigimtis, paskirtis ir įstat leidėjo valia, o nekilnojamuoju daiktu, kuris gail būti CT objektas, daiktas
tampa tik susiformavęs kaip nekilnojamasis daiktas įstat nustatyta tvarka.
1. Nekilnojamieji – žemė ir kt daitkai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į
kitą nepakeitus jų paskirtis ir iš esmės nesumažinus jų vertės. CK 1.109 – šiuolaikinė LT CT civilinių
teisių objektu laiko žemės sklypą o ne žemę, kuris gali būti civilinių teisių objektas, kartu
nekilnojamasis turtas tik jeigu kaip nekilnojamasis turtas bus suformuotas įstat nustatyta tvarka. Tam,
 kad daiktu būtu galima disponuoti kaip nekilnojamuoju, jis ne tik turi atitikti CK nurodytus požymius,
bet ir būti suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstat nustatyta tvarka. Visi nekilnojamieji daiktai turi
būti registruojami viešame registre, t,y, Nekilnojamojo turto registre. Tokiu iš prigimties
nekilnojamuoju daiktu, kuris nesuformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstat nustatyta tvarka,
neįmanoma disponuoti kaip nekilnojamuoju daiktu. Nustatant ar daiktas yra nekilnojamasis, teisiškai
reikšmingas yra daikto ryšio su žeme pobūdis.
2. Kilnojamieji – daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės
nesumažinus jų vertės.
Daiktai apibūdinami pagal idividualius ir pagal rūšies požymius CK 1.99; CK 4.4. Reikšmingas
sprendžiant tų daiktų pakeičiamumo klausimą, nes pagal individualius požymius apibūdinami daiktai laikomi
nepakeičiamais, o pagal rūšies požymius apibūdinami daiktai gali būti pakeičiami tos pačios rūšies daiktais.
Taip pat reikšmingas nustatant sandorius, kurių objektai dali būti tokie daiktai.
1. Pagal individalius požymius – toks daiktas turi tik jam būdingus konkrečius požymius, išskiriančius jį
iš kitų tos pačios rūšies daiktų. Gali būti išreikalaujami natūra iš svetimo neteisėto valdymo.
2. Pagal rūšies požymius – daiktai, būdami tos pačios rūšies tarpusavyje nesiskiriantys daiktai, išskiriami
pagal skaičių, masę, svorį ar kt matavimo vienetus.
Dalūs ir nedalūs daiktai CK 1.88; 4.6. Skirstymas turi teisinę reikšmę tiek daiktinių, tiek prievolinių teisinių
santykų atveju. Daikto dalumas svarbus kai sprendžiamas bendrosios nuosavybės padalijimo klausimas.
Pirmumas teikiamas turto atidalijimui natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Turtas, kurio negalima
padalyti, priteisiamas vienam i bendraturčių, o kitam bendraturčiui priteisiama piniginė kompensacija.
1. Dalūs – daiktai, kuriuos fiziškai padalinus nepasikeičia tikslinė jų paskirtis ir kiekviena dalis gali būti
savarankiškas daiktas.
2. Nedalūs – gali būti nedalūs iš prigimties, kai juos fiziškai padalijus pasikeičia jų tikslinė paskirtis (pvz
automobilis) ir pagal įstat, kai iš prigimties dalūs daiktai pripažįstami nedaliais (pvz valstybiniuose
draustiniuose ir parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti
parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant)
Suvartojami ir nesuvartojami (nesunaudojami) daiktai. CK 1.99, 4.5. Daiktai taip skirstomi pagal pokyčius,
kurių atsiranda panadojus daiktą pagal paskirtį.
1. Suvartojami – daiktai, kurie panaudoti pagal paskirtį sunaikinami, prarandami arba iš esmės pasikeičia
(pvz statybinės medž). Tokie daiktai negali būti sandorių, pagal kuriuos perduodamas daikto
naudojimas, dalykas (pvz uzufrukto objektas, nuomos sutarties objektas,paskolos objektas)
2. Nesuvartojami.
Pagrindiniai ir priklausiniai. CK 1.99; 4.13-19. Skirstymo teisinė reikšmė – antraeilį daiktą ištinka
pagrindinio daikto likimas, jei sutartyje ar įstat nenurodyta kitaip.
1. Pagrindiniai – daiktai gali būti savarankišais teisinių santykių objektais.
2. Priklausiniai – savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie dėl savo
savybių yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Be priklausinių, antraeiliais daiktais taip pat laikomos
esminės pagrindinio daikto dalys, iš pagrindinio daikto gaunami vaisiai, produkcija ir pajamos.
Priklausiniai nėra sudemosios pagrindinio daikto dalys, tai yra savarankiški objektai, kurie dėl savo
funkcinio ryšio arba tik savininko valia tapo priklausiniais.
PINIGAI CK 1.100
Pinigai yra savarankiška CT objektų rūšism patenkanti į kolnojamojo turto sampratą ir teisės aktų taip pat
pripažįstama viena iš vadinamojo finansinio turto rūšių. Daikai laikomi tik tie pingiai, kurie jau nebėra
konkrečios valstybės arba TO sankcionuota teisėsta atsiskaitymo (mokėjimų) priemonė, o yra beverčiai
popierėliai arba turi vertę, taiau nulemtą kolekcinės – numizmatinės rinkos sąlygų. Pinigų rūšys:

 Grynieji – banknotai ir monetos.

 Negrynieji – piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų atidarytose sąskaitose. CK 6.913.1; 6.892.1.
Negrynieji pinigai naudojami kaip atsiskaitymo priemonė, o atsiskaitymai atliekami per kredito įstaigas,
kurios dalyvauja mokėjimų ir atsiskaitymo sistemose.
Elektroniniai pinigai – piniginė vertė, kuri yra naudotojo reikalavimo kredito įstaigai išraiška, saugoma kredito
įstaigos išleistoje priemonėje (kortelės, kompiuterio ar kt įrangos atmintyje). Tai negrynųjų pinigų atmaina, kuri
skiriasi nuo negrynųjų pinigų tuo, kad išuo atveju nėra atidaroma banko sąsk.
Valiuta – apibūdina konkrečios valst ar TO piniginį vienetą. Svarbi, kai norime sužinoti kokia valiuta
konkrečioje vast laikoma teisėta atsiskaitymo priemone.
Visų pinigų teisiškai reikšmingos savybės:

 Likvidžiausias finansinis turtas

 Nominalumas - formali pinigų vertė – tai jų nominalas, kuris yra pastovus ir nekinta nuo pat jų emisijos
momento. Tačiau reali pinigų vertė gali mažėti pvz dėl infliacijos. Pinigų nominalumo sukeltų neigiamų
padarinių rizika tenka kreditoriui.
VERTYBINIAI POPIERIAI CK 1.101 (VP)
Materialus vertybinis popierius – kaip CT objektas, yra dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens
(emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybiniu popieriumi taip pat laiokmas dokumentas:
1. Kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą sumą – čekiai
2. Kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui – vekseliai
3. Kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes – prekiniai vertybiniai popieriai.
Vertybiniai popieriai gail būti ir nematerialūs, t.y. jie nėra išleidžiami materialia dokumento forma, o panašiai
kaip ir negrynieji pinigai, pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.
VP – savarankiška CT objektų rūšys, kuri patenka į finansinio turto kategoriją.

 VP esmė – CT, įskaitant nuosavybės teisę, objektu yra laikomas pats vertybinis popierius, o ne tik jo
suteikiamos teisės. Tuo VP skiriasi nuo paprastų sutarčių ar vienašalių sandorių.
 Perleidžiamumas – būdingas visiems VP, perleidimas atliekamas ne cesijos (teisių perleidimo sutarties
pagrindu) būdu, o supaprastinta forma – indosamentu arba įprastiniu prikimo-pardavimo sandoriu.
 Formalumas – VP privalo turėti visus įstat nustatytus rekvizitus. Jei jų nėra – VP negalioja, išskyrus įstat
daromas išimtis.
Visų šių požymių neužtenka kad dok būtų pripažintas VP. Pagal LT teisę atitinkama finansinė priemonė bus
aikoma VP tik kai šitai nustatys įstat.
LT galima tik vieša nematerialių vertybinių popierių apyvarta (dematerializavimas). Yra skiriama pirminė ir
antrinė vertybinių popierių apyvarta. Pirminė – siūlymas įsigyti VP ir jų perleidimas išleidimo metu gali bykti,
kai emitentas platina VP savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Antrinė VP apyvarta (siūlymas įsygyti
VP ir jų perleidimas pasibaigus pirminei VP apyvartai) gali vykti per biržą arba už biržos ribų sudaromais
sandoriais. Nematerialūs vertybiniai popieriai ir kt finansinės priemonės, kuriomis prekiauama viešai,
fiksuojamos įrašais į asmenines finansinių priemonių sąsk, kurias turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansų maklerio
įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir centrinis depozitoriumas.
Išskiriami nuosavybės, piniginis ir prekinis VP – CK 101.5
AKCIJOS – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę,
jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gayti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio ją likvidavus ir kitas
įstat nustatytas teises. AB akcijos gali būti tik nematerialios, UAB – ir materialios ir nematerialios.
Nematerialios akcijos savininkas – asmuo,kurio vardu aidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus
įstat daromas išimtis. Materialios – akcijoje nurodytas asmuo.
Akcijos gali būti įgyjamos steigiant bendrovę arba bendrovei išleidžiant naujas akcijas pagal akcijų pasirašymo
sutartis.
Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius akcijoje ar
sertifikate atitinkamą įrašą – indosamentą. Nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir
jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose.
Akcija nesuteikia akcininkui tiesioginių teisių į JA turtą, nes pinigai, turtiniai įnašai, kuriais apmokėtos akcijos
tampa JA nuosavybe. Taip pat akcija nesuteikia teisės pareikšti reikalavimą bendrovei, t.y. norėdamas atgauti už
akciją sumokėtus pinigus akcininkas neturi teisės reikalauti iš bendrovės grąžinti pinigus, o turi ją perleisti kt
asmenims.
OBLIGACIJA – CK 1.103. Jas gali leisti tiek viešieji tiek privatūs JA. CK nurodytos tik turtinės obligacijų
turėtojų teisės. Jų neturtinės teisės – rinktis į susirinkimus, gauti info ir pranešimus, galimybė priimti
kolektyvius sprendimus, kurie tampa privalomi visiems obligacijų turėtojams (kreditoriams).
Obligacija yra pinigų skolinomsi būdas, įformintas specialiu skolos dokumentu – obligacija. AB 55 str 9d –
bendrovės obligacija yra terminuotas ne nuosavybės VP, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa
obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimas obligacijos savininko naudai. UAB draudžiama
obligacijas platinti viešai.
VEKSELIAI – CK 1.101; 1.105. Vekselių įstat 2 str 1 d. Tai vertybinis popierius, kuris išrašomas įstat
nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesioai sumokėti tam tikrą sumą
ame nurodytam asmeniui ats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis ypatingas tuo, kad jame yra nustatytas
besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Įsipareigojimas yra paprastas, t.y. nenustatyti abipusės
atsakomybės santykiai. Įstat nurodo 2 rušių vekselius:
1. Įsakomasis vekselis – vekselis, kurio davėjas įsako kitam asmeniui, kas šis vekselyje įrašytą sumą
sumokėtų jame nurodytam asmeniui.
2. Paprastasis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumoėkti vekselyje įrašytą
sumą.
Vekseliai, išskyrus vardinius, perleidžiami indosamentu.
KONOSAMENTAS – dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš
vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) ir jais disponuoti. Tai prekinis vertybinis popieruis, kuris
prilyginamas nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui.
INDĖLIO LIUDIJIMAS (SERTIFIKATAS) – rašytinis banko išduotas piniginių lėšų indėlio, suteikiančio
indėlininkui teisę suėjus nustatytam terminui gauti indėlį ir palūkanų, liudijimas. Tai rašytinė banko indėlio
sutarties forma. Indėlio liudijimas gali būti tik vardinis.
VALSTYBĖS SKOLINIS ĮSIPAREIGOJIMAS – CK 1.108. LR Vyriausybės VP yra valst vardu vidaus
rinkoje LR Vyriausybės išleidžiami VP, patvirtinantys jų turėtojo teisę nurodytais terminais gauti nominalią jų
vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kt ekvivalentą. LR VP rūšys:
1. LR valstybės iždo vekseliai – VP, kurių galiojimo trukmė išleidžiant neviršiją 1m.
2. LR Vyriausybės obligacijos – VP, kurių galiojimo trukmė išleidžiant viršija 1m.
 3. LR Vyriausybės taupymo lakštai – ne aukciono būdu išleižiami VP, kurie priminėje apyvartoje
parduodami tik FA.
LR VP išleidžiami nematerialia forma.
ŽEMĖS SKLYPAS CK 1.109
Reikalavimas identifikuoti žemės sklypą reiškia, kad žemės sklypas turi būti suformuotas pagal teritorijų
planavimo dokumentus arba įstat numatytais atvejais kai detalieji planai nebūtini, atliekant kadastrinius
matavimus, nustatant žemės sklypo ribas ir plotą. Žemės sklypas turi būti registruojamas Nekilnojamojo turto
registre.
Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį žemės sklypas gali būti
padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip
atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies
neatidalijant.
Žemė yra ribotas išteklius. Tai ypatingas gamtos išteklius, nes ji negali būti pakeista kuo nors kitu, iš naujo
sukurta ar kaip nors kitaip padidinta.
ĮMONĖ IR KITI TURTINIAI KOMPLEKSAI CK 1.110
Įmonė gali būti tik pirkimo-pardavimo ir nuomos sutarties dalykas, nes tai tiesiogiai nustato CK. Svarbu, kad tai
būtų pelno siekiantis JA. Įmonė gali būti perleidžiama kaip turtinis kompleksas ar esminės jo dalys. Įmonė
pripažįstama nekilnojamu daiktu.
Įmonė kaip objektas suprantama kaip turto ir turtinių teisių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma.
CK 6.536
Parduodant (nuomojant) įmonę perleidžiamas ne JA, o jo turto visuma. Įmonės, kaip objekto, pardavimo
negalima tapatinti su VP, kurie patvirtina dalyvavimą JA (akcijų) perleidimu. Pardavus įmonę JA ir jo dalyviai
nesikeičia, pirkėjui perduodamas visas JA turtas ar jo dalis. Parduodant VP keičiasi JA dalyviai.
Įmonės pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties šalis pardavėjas (nuomotojas) yra pats JA (kaip subjektas), kuris
veikia per savo valdymo organus.
TURTINĖS TEISĖS CK 1.112
Tik dalis daiktinių teisių gali būti CT objektas, nes dauguma daiktinių teisių yra neatsiejamos nuo paties daikto,
todėl galimybė perleisti daiktinę teisę kaip turtinę teisę neperleidžiant paties daikto yra veikiau išimtis nei
taisyklė.
Prievolinė teisė yra asmens teisinio santykio su asmeniu forma. Prievolinės teisės turinį sudaro kreditoriaus
teisė reikalauti aktyvių veiksmų iš konkretaus skolininko.
ASMENINĖS NETURTINĖS TEISĖS IR VERTYBĖS CK 1.114
CK 1.114 – nebaigtinis sąrašas.
Šiai CT objektų rūšiai būdingas išimtinis reguliavimas, t.y. įstat saugo tik tas teises ir vertybes su kuriomis sieja
tam tikrų teisinių padarinių atsiradimą.
CK 2.20-2.27 – teisių turėtojų teisės yra absoliučios, todėl tretieji asmenyts veiksmus, susijusius su šių teisių
poveikiu , gali atlikti tik teisių turėtojo sutikimu, išskyrus įstat daromas išimtis.
Asmuo, kurio neturtinės teisės pažeistos turi teisė reikalauti nuotraukti tokius veiksmus, reikalauti atlyginti
turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai tai nustato įstat.
Privatūs asmenys naudojasi platesne neturtinių teisių apsauga nei viešieji asmenys.
Užtikrinama ir JA neturtinių teisių gynyba. Iš CK 1.11ė nurodytų teisių neturtinėmis JA teisėmis laikomos:
dalykinė reputacija, JA pavadinimas, prekės (paslaugos) ženklas. CK 2.24
KOMERCINĖ (GAMYBOS) IR PROFESINĖ PASLAPTIS CK 1.116
Gamybos ir komercinė paslaptis – viena iš konfidencialios info rūšių. Teisės į gamybos ir komercines
paslaptis gali būti perleidžiamos ir paveldimos. Pareiga saugoti konfidencialią info vadinama konfidencialumo
pareiga. Ją turi sutartinių santykių šalys, kai šitai nurodyta sutartyje arba įstatyme. Iš įstat kylančia
konfidencialumo pareigą paprastai turi pasitikėjimo teisinių santykių šalys: JA valdymo organo narys,
draudikas, prekybos agentas.
Bendra taisyklė: jei šalys nesusitarė kitaip, draudžiama atskleisti konfidencialią info tretiesiems asmenims be
kitos šalies sutikimo.
INTELEKTINĖS VEIKLOS REZULTATAI CK 1.111
Civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys iš intelektinės veiklos yra laikomi absoliučiais, t.y. šių teisinių
santykių subjekto teisę atitinka visų 3 asmenųš pareiga nepažeisti jo turimų išimtinių teisių. Intelektinės
nuosavybės teisių subjektas gali leisti arba drausti kitiems asmenims naudotis savo teisėmis arba kitaip tariant
savo intelektinės veiklos rezultatais.
Dalis intelektinės nuosavybės pažeidėjams taikytinį atsakomybės formų pasižymi ne tik CT būdingu
kompensaciniu pobūdžiu bet ir atgrasinimo, prevenciniu pobūdžiu.
Tam, kad kai kurie iš intelektinės veiklos rezultatū būtų laikomi CT objektais, būtina ne tik objektyvi šio
rezultato išraiška, bet ir įstat nurodytų veiksmų atlikimas, su kuriais įstat sieja momentą, nuo kurio tam tikras
intelektinės veiklos rezultatas, pvz registravimas, laikomas CT objektu. Tai būdinga svarbiausiems pramoninės
nuosavybės objektams.
Civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys iš intelektinės veiklos, priskiriami prie asmeninių neturtinių,
susijusių su turtiniais santykiai, grupės. Nors intelektinės veiklos rezultatai yra susiję su juos sukūrusio
asmens asmenybe, tačiau objektyvi, materiali jų forma leidžia šiuos objektus atskirti nuo asmens ir sukuria
prielaidas šiuos objektus naudoti civilinėje apyvartoje.
Išskiriamos 2 pagrdininės intelektinės nuosavybės rūšys:
1. Autorių teisės ir gretutinės teisės. Atsiranda sukūrus kūrinį ir jį išreiškus kokia nors objektyvia forma.
Nuo šio momento autorius įgyja asmenines neturtines ir turtines teises. Neturtinės – autorystės teisės,
teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamumą – saugomos neterminuotai, jų negalima atsisakyti ir
jos negali būti perduodamos kitiems asmenims. Turtinės – visos teisės susijusios su galimais kūrinio
panaudojimo būdais. Turtinės teisės saugomos terminuotai – visą autoriaus gyvenimą ir 70 m po jo
mirties, gail būti suteikiamos naudotis (licencijos) ar perduodamos kitiems asmenims, t.y. laisvai
dalyvauja civilinėje apyvartoje. Gretutinės teisės – atlikėjai į savo atlikimus, fonogramų gamintojai į
savo pagamintas ir išleistas fonogramas, transliuojančios organizacijos į savo transliacijas ir
audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojai į filmo įrašą. Iš šių subjektų tik atlikėjai turi 2
asmenines neturines teises – teisė į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamumą. Gretutinės teisės saugomos
terminuotai – 50 po atitinkamo juridinio fakto.
2. Teisės į pramoninės nuosavybės objektus. Tai išradimų patentai, naudingieji modeliai, pramoninis
dizainas, prekių ženklai, firmų vardai, geografinės kilmės nuorodos arba kilmės vietos pavadinimai,
apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos. LT saugomi: išradimų patentai, prekių ženklai, dizainai,
geografinės nuorodos ir geografinės kilmės vietos pavadinimai, puslaidininkinių gaminių topografijos,
komercinės,gamybinės paslaptys, apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, augalų veislės. Visi
paminėti objektai turi būti registruojami išskyrus keletą išimčių.
Išradimų patentai – pramonėje ar kt srityse galimų naudoti naujų atitinkančių išradimo lygį techninių idėjų
apsaugos forma.
Prekių ženklai – paskirtis ir funkcija – skiriamoji, t.y. garantuoti ženklu pažymėtų prekių kilmę, kad vartotojas
galėtų atskirti tas prekes nuo kitų prekių, kurių kilmė kita.
Dizainas – dizaino teisinės apsaugos obektas yra gaminių estetinis išorinis vaizdas (dizainas)
Iš esmės visos teisės į pramoninės nuosavybės objektus yra turtinės teisės, todėl jos gali būti perleidžiamos
kitiems asmenims sutarčių pagrindu, gali būti licencijuojamos pagal licencijos sutartis, taip pat paveldimos.

CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

Kiekvienos subjektinės teisės paskirtis – tenkinti jos turėtojo turtinius ar neturtinius interesus. Šiuos interesus
galima patenkinti įgyvendinant turimą teisę.
Civilinių teisių įgyvendinimas – tam tikri veiksmai (tiek aktyvūs tiek pasyvūs), kuriuos atliekant teisės
subjektas, įgyvendinamas turimos subjektinės teisės galimybes, tenkina savo turtinius ir neturtinius interesus.
Tai realizavimas tų galimybių, kurias suteikia civilinė subjektinė teisė. Įgyvendinimo požymiai:

 Kai kurios civilinės subjektinės teisės tuo pačiu yra ir civ subj pareigos
 Tam, kad teisės galėtų būti įgyvendinamos, teisės turi būti egzistuojančios. Negalime įgyvendinti teisės,
kurios galiojimo terminas yra pasibaigęs
 Atsisakymas įgyvendinti civil subj t nereiškia jos pasibaigimo išskyrus įstat numatytus atvejus.
Subjektinės teisės turinį sudaro:
1. Galimybė turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą
2. Galimybė reikalauti tam tikro elgesio iš kt asmens
3. Imtis pačiam arba reikalauti taikyti teisines priemones savo subjektinei teisei įgyvendinti ir ginti
Civilinių pareigų vykdymas pasireiškia pasyviais veiksmais (neatlikimu veiksmų, kuriuos atlikti draudžia įstat
ar sutartis) arba aktyviais veiksmais (atlikimu veiksmų, kuriuos atlikti įpareigoja įstat ar sutartis). Civilinių
pareigų vykdymas – kai būtinas įpareigoto asmens elgesys tam, kad būtų įgyvendinamos kito asmens teisės.
Civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai:
1. Teisėtumo – K 28, CK 1.137.2. jei teisės subjektas įgyvendina savo teisę pažeisdamas įstat, tokie jo
veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o jei tokiais veiksmais kitiems asmenims būtų padaryta žalos,
gali būti taikoma CA. Be to, jei pažeidžiamas teisėtumo principas, įgyvendinant civil subj t, gali būti
atsisakoma tokias teises ginti arba atitinkamai mažinamas teisių gynimas. CK 1.137.5
2. Proporcingumas – CK 1.2.2
3. Konkurencijos teisės normų reikalavimų laikymasis
4. Sąžiningumas, teisingumas, protingumas
5. Šalių bendradarbiavimas
6. Prievalomas tinkamas ir realus prievolių vykdymas
7. Ekonomiškumas
Principai pagal Avižą:
1. Teisės turi būti įgyvendinamos pagal paskirtį
2. Teisės turi būti įgyvendinamos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir moralės principus
3. Civilinės subjektinės teisės negali būti įgyvendinamos piktnaudžiaujant jų suteikiamomis
galimybėmis.
Civilinių teisių įgyvendinimo būdai
CT subjektas gali įgyvendinti savo teises bet kokiais įstat neuždraustais būdais. Be to, jis gali įgyvendinti teises
pats arba gali suteikti teisę jo vardu, kiek nedraudžia įstat tai daryti kitiems asmenims – atstovams. Atstovas
veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais remdamasis jam suteiktomis teisėmis.
1. Faktinis įgyvendinimo būdas – kai pats CT subjeas įgyvendina savo teises nesudarydamas sandorių ar
neatlikdamas kitokių teisinių veiksmų su kitais asmenimis. Padarinių atsiras tik įstat numatytais atvejais.
2. Teisinis įgyvendinimo būdas – kai pats CT subjektas įgyvendina savo teises sudarymas sandorius ar
atlikdamas kitokius teisinius veiksmus. Padarinių atsiras visada.
Civilinių teisių įgyvendinimo ribos
K 28 str: įgyvendinamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis LR K ir įstat,
nevaržyti kt žmonių teisių ir laisvių. Šioje normoje nurodytos 2 ribos:
1. Teisių įgyvendinimą riboja įstat
2. Teisių įgyvendinimą riboja kt žmonių teisės ir laisvės.
Vienas iš pagr CT įgyvendinimo ribojimo pagrindų – teisėtumo principas.

 Civilinių subj t įgyvendinimo ribas gali lemti šių teisių turinys, kuris yra nustatomas įstatymo arba
sutarties.
 Geri papročiai CK 1.137.2 ir 1.137.5
 Sąžiningumo teisingumo ir protingumo principai CK 1.137.2
 Piktnaudžiavimas teise CK 1.137.3. Piktnaudžiavimas teise pasireiškia tokiais 3 atvejais (teisės
doktrina): 1) teisę turintis asmuo panaudoja jam subjektinės teisės suteiktas galimybes neleistinam
tikslui ir įgyvendina savo teisė ne pagal jos paskirtį; 2)subjektinės teisės suteiktos galimybės
įgyvendinamos neleistinomis priemonėmis; 3)savo teisė asmuo gina įstat neleidžiamomis gynybos
priemonėmis.
 Civilinių teisių įgyvendinimo laiko ribos – subjektinės teisės įgyvendinimą gali lemti šios teisės
galiojimo terminas. Jį gali nustatyti įstat arba sutartis. Taip pat civilinių teisių įgyvendinimą gali riboti ir
naikinamieji terminai, ir terminai nustatyti reikalavimams, kylantiems ir civilinių teisinių santykių
pareikšti.
Civilinių teisių gynimas
Civilinių teisių apsauga – visuma priemonių, kad teisės būtų ginamos. Tai platesnė sąvoka.
Gynimas – taikomas kai teisė yra pažeista arba ginčijama.
Teisė į teisminę gynybą – asmens teisnumo elementas.
Civilinių teisių gynimas – visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsuagoti nuo
gresiančių ir pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti ir
pašalinti, taip pat pažeidimu patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti.
Civilinių teisių gynimo formos
1. Jurisdikcinė – kai dėl civilinių teisių gynimo yra kreipiamasi į tas institucijas, kurios kompetetingos
spręsti ginčus ir taikyti atitinkamus teisių gynimo būdus. (teisminės gybybos prieinamumo principas)
2. Nejurisdikcinė – kai dėl teisių pažeidimo neprašoma valstybės pagalbos, o reikalavimai pareiškiami
asmeniui, kuris pažeidė ar pažeidžia teises. Tai savigynos panaudojimas (pvz įskaitymas, daikto
sulaikymas, prievolės vykdymo sustabdymas). Savigynos panaudojimo principai:
 laikinas pobūdis – negali galutinai išspręsti ginčo
  proporcingumas
Civilinių teisių gynimo būdai – materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės
pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių
teisių pažeidimui išvengti. CK 1.138 – sąrašas nebaigtinis.
Civilinių teisių gynimo rūšys:
Pagal pažeistų teisių pobūdį:
1. daiktinių teisių gynimo būdai – ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba
ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su daikto valdymo netekimu, pašalinimo. Tai
tokie būdai, kuriuos daiktinės teisės subjektas reikalauja taikyti remdamasis vien jam priklausančia
daiktine teise. Daiktinių teisių gynymo būdai taikomi tiems pažeidėjams, kurių su daiktinių teisių
turėtoju nesieja sutartinai ar kitokie prievolinai santykiai. Absoliutus pobūdis.
2. prievolinių teisių gynybo būdai – tokie, kuriuos galima taikyti pažeidėjui, kai jį su kita prievolės šalimi
(kreditoriumi) sieja sutartiniai ar kitokie prievoliniai teisiniai santykiai. Asmeninis pobūdis.
Pagal taikymo tikslą:
1. kompensaciniai gynimo būdai – konkretūs reikalavimai siekiant kad nukentėjusiajam būtų
kompensuoti dėl jo teisės pažeidimo patirti neigiami turtiniai ar neturtiniai padariniai. Pagrindis
kompensacinis gynimo būdas – reikalavimas atlyginti dėl teisės pažeidimo atsiradusią žalą.
2. Apsauginiai gynimo būdai – prevenciniai reikalavimai, reikalavimai pašalinti, uždrausti teises
pažeidžiančius veiksmus, pripažinti teises.
Pagal tikslą (pagal Avižą):
1. Prevencinio pobūdžio
2. Teisių atstatymo (atkūrimo)
3. Poveikio taikymas pažeidėjo atžvilgiu
Savigyna
CK 1.139
1. Savigyną galimą taikyti tik CK nurodytais atvejais
2. Kad savigyna būtų teisėta, būtinai turi grėsti pavojus, jos nesiimant savigynis priemonių teisės gybimas
arba apskritai taps neįmanomas arba iš esmės pasunkės.
3. Neturi būti peržengiamos savigynos ribos - proporcingumo principas. Naudojamos savigynos
priemonės turi atitikti siekiamą teisėtą tikslą, neturi skolininko varžyti labiau negu reikia tikslui pasiekti.
TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ (TPT)

SAMPRATA

Teisiniam santykiui būdingą užsienio elementą gali lemti įvairios sąlygos:

 Santykio subjektas
 Santykio objektas
 Juridinio fakto, dėl kurio atsirado, pasikeitė ar baigėsi tas teisinis santykis, įvykimas užsienio valstybėje
 Būtinumas nustatyti asmens nacionalinį priklausymą siekiant išsiaiškinti jo teisnumą ir veiksnumą

Priežastys, dėl kurių reikia atsižvelgti į užsienio valstybės teisę ir atitinkamais atvejais ją taikyti:
 1. Vis labiau besiplečiantis tarptautinio įvairių ūkio sričių bendradarbiavimo poreikis, kitokie tarptautiniai
valstybių ir žmonių ryšiai.
2. Teisingumo principas. Besąlyginis teiso vietos teisės taikymas gali reikšti neteisingumą.
3. Privatinėje teisėje teisinių santykių subjektai turi daug galimybių savarankiškai nustatyti savo teises ir
pareigas. Dauguma privatinės teisės normų yra dispozityvios ir leidžia šalims savo tarpusavio teises ir
pareigas nustatyti tarpusavio susitarimais. Taigi privatinėje teisėje pripažįstamas sutarties laisvės
principas, kurio sudedamoji dalis yra šalių autonomija, t.y. šalių teisė pasirinkti sutartiniams santykiams
taikytiną teisę (CK 1.37.1)
4. Visuotinai pripažinti tarpt teisės principai, kuriais grindžiami šiuolaikiniai valstybių tarpusavio
santykiai.

Skirtingų valstybių teisės sistemų koliziją lemia:

1. Skirtingas teisinio santykio, kuris vienodai teisiškai vertinamas abiejų teisės sistemų, reglamentavimas.
2. Tą patį teisinį santykį 2 valst teisės sistemos gali vertinti skirtingai.

TPT kolizinės normos nustato, kurios teisės sistemos materialiosios teisės normas būtina taikyti šalių
tarpusavio santykiams. Taikytinos materialiosios teisės nusatatymas susijęs su teisės normų galiojimu erdvės
atžvilgiu. Teismo taikoma, užsienio valstybės materialioji teisė įgyja eksteritorialumo sąvybę,

Nėra bendros visoms valstybėms TPT, skirtingai nuo TVT, kuri yra visoms civilizuotoms valstybėms.
Kiekviena valst turi savo TPT, savaip reguliuojančią santykius, kuriems būdingas užsienio elementas. Tai, kad
dėl vienodinimo kai kurie TPT šaltiniai yra ne vidaus, o tarpt teisės aktai, nekeičia jos esmės – ji išlieka vidaus
(nacionalinės) o ne tarptautinės viešosios teisės dalis.

TPT yra privatinės teisės dalis, kuri reguliuoja privačius teisinius santykius, kai šie peržengia 1 valst teisės
sistemos ribas. Ji taikoma tada, kai privataus pobūdžio santykis įgyja užsienio elementą ir todėl kyla vidaus
privatinės teisės sistemos ir užsienio teisės sistemos kolizija.

Daugelio valst teisės doktrinoje TPT laikoma tik kolizinių normų visuma. CK 1 knygos II skirsnis.

UŽSIENIO TEISĖS SAMPRATA

Pagal TPT sąvoka „užsienio teisė“ reiškia bet kurią kitą funkcionuojančią teisės sistemą, išskyrus bylą
nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisę.

Kai tam tikrose valstybės teritorijos dalyse galioja skirtingos teisės sistemos, kyla vadinamoji vidaus kolizija,
t.t. reikia nustatyti, kurioje teritorijos dalyje galiojančią teisės sistemą reikia taikyti sprendžiant šalių ginčą.

CK 1.10.4; 1.10.5; 1,10.6

CK sąvoka „užsienio teisė“ neapima užsienio valstybės kolizinių normų (TPT). Tačiau CK 1.14 numato
išimtiniais atvejais taikyti renvoi institutą, tada sąvoka „užsienio teisė“ apims ir užsienio valst TPT normas.

„Užsienio teisė“ reiškia teisę, taikytiną šalių materialiesiems santykiams, o ne proceso teisę. Civilinės bylos
nagrinėjimo tvarką visada nustato teismo vietos valstybės proceso teisė (lex fori) o ne užsienio valst proceso
teisė.

„Užsienio teisė“ neapsiriboja tik statutine teise, į šią sąvoką įeina visi atitinkamoje valstybėje esantys teisės
šaltiniai. Tai nebūtinai CT.
CK 1.14 Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės teisę (renvoi)

Vienais atvejais nuoroda į užsienio teisę gali būti besąlyginė, kategoriška, t.y. materialioji užsienio teisės norma
bus taikoma, nors tos valstybės TPT grąžina į lex fori arba trečiosios valstybės teisę. Kitais atvejais nuoroda į
užsienio teisę gali būti sąlyginė, su išlyga, leidžiančia grąžinti į lex fori arba trečiosios valstybės teisę.

Situacija, kai, į taikytinos teisės sampratą įtraukus ne tik užsienio valstybės materialiąją teisę, bet ir jos kolizines
normas, šios nurodo taikyti kitos valstybės teisę, vadinama renvoi, t.y. grąžinimu. Skiriamos kelios renvoi
rūšys:

1. Vienašalis (paprastas) renvoi. Pvz: X valst kolizinės normos nurodo taikyti Y valst teisę, o Y valst
kolizinės normos grąžina į X valst teisę, t.y. į lex fori.
2. Transmisija – kai kolizinės normos nurodo taikyti trečiosios valst teisę. Pvz: pagal A valst kolizines
normas turi būti taikoma B valst teisė. Tačiau B valst kolizinės normos nurodo taikyti C valst teisę, t.y.
ne lex fori, o trečiosios valst teisę

Atsisakymas taikyti užsienio teisę

Pvz CK 1.12.3. taip pat kiti atvejai:

 Imperatyvios normos CK 1.11.2

 Jei byla su ta valstybe nėra susijusi arba ji labiau susijusi su kita valstybe CK 1.11.3
 Jei užsienio valst taikymas prieštarautų teismo vietos valstybės teisės (lex fori) nustatytai viešajai tvarkai
CK 1.11.1

Kolizinės normos samprata esmė ir rūšys

Išspręsti kolizinį klausimą reiškia nustatyti teisę, taikytiną ginčo santykiui, susijusiam su keliomis teisės
sistemomis.

Kolizinė norma teisinio santykio tiesiogiai nereguliuoja. Vadovaujantis kolizine norma tegalima išsiaiškinti
materialiosios teisės sistemą, pagal kurios materialiąją teisę ir bus nustatomos teisinio santykio subjektu teisės ir
pareigos.

Kolizinė norma – vidaus arba tarptautinėje teisėje suformuluotą taisyklę, kuria vadovaujantis nustatoma
konkrečios valstybės teisė, taikytina santykiui, turinčiam užsienio (tarptautinį) elementą. Kolizinių normų
visuma sudaro tam tikrą atskirą sistemą, vadinamą kolizijų teise, kuri yra pagrindinė sudedamoji TPT dalis.

Klasifikacija:

Pagal teisės sistemų pasirinkimo skaičių kolizinės normos skirstomos į:

 Vienašales – kalba tik apie vienos teisės sistemos (paprastai nacionalinės) taikymą. Jos nurodo kad
visais atvejais taikoma tik vidaus (nacionalinė) teisė, t.y. lex fori ir nenumato galimybės taikyti užsienio
teisę. Pvz CK 1.19.3
 Dvišales – nurodo 2 ar daugiau valst teisės taikymo galimybę. Pvz CK 1.62.1
 Mišrias – nurodo, kad taikoma vidaus teisė, tačiau kartu numato atvejus, kai galima taikyti užsienio
teisę. Tačiau taikyti užsienio teisę šiuo atveju galima tik tam tikrais atvejais, t.y. mišri norma nustato
bendrąją taisyklę ir daro jos išimtis. Pvz CK 1.25
Pagal tai į kurios valstybės – savo ar užsienio teisės sistemą yra nuoroda:

 Ribojamąsias – nustato vidaus teisės taikymo ribas ir kartu riboja užsienio teisės taikymą. Visos
vienašalės kolizinės normos kartu yra ir ribojamosios. Pvz CK 1.21.1
 Nurodomąsias – nustato užsienio teisės taikymo ribas, t.y. nurodo kitos valstybės teisės sistemą. Visos
dvišalės kolizinės normos yra nurodomosios. CK 1.24
 Mišrias – numato vidaus teisės taikymo galimybę ir nurodo atitinkamos užsienio valstybės teisę. CK
1.22

Pagal kolizijos sprendimo taisyklės formulavimo pobūdį:

 Bendrąsias – nustato bendrąjį, pagrindinį kolizijos sprendimo kriterijų. Pvz CK 1.61.1

 Specialiąsias – daro bendrosios taisyklės išimtį. Pvz CK 1.61.2. Specialiosiomis laikomos ir kolizinės
normos, darančios išlygas. Pvz CK 1.37.3

Pagal nustatytų taisyklių privalomumą:

 Imperatyvias – nurodo vienintelį galimą kolizijos sprendimo variantą. CK 1.62.2

 Dispozityvias – formuluoja taisykles, kurių teisinių santykių subjektai gali nepaisyti. Jie savo susitarimu
gali nustatyti kitokią taisyklę. Pvz CK 1.38.2  CK 1.37.1
 Alternatyvias – pateikia keletą taikytinos teisės nustatymo taisyklių, vieną iš kurių gali pasirinkti
teismas, teisinio santykio šalys arba viena iš jų. Ši norma teisinio santykio šalims suteikia tik vienos iš
kelių taisyklių pasirinkimo galimybę, tačiau nesuteikia galimybės pačioms sukurti taisyklę. Pvz CK
1.28.2

 Savarankiškos – formuluoja taikytinos teisės nustatymo taisyklę, todėl ji leidžia nustatyti taikytiną teisę
papildomai netaikant kitų kolizinių normų.

 Nesavarankiškos – taikytinos teises nustatymo taisyklių nepateikia. Ji tik papildo savarankiškas

kolizines normas. CK 1.44

 Griežtos – formuluoja aiškų kriterijų, kurį konkrečiu atveju nėra sunku nustatyti.

 Lanksčios – nurodo aptakų kriterijų, kuris priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių, todėl jį nustatyti
konkrečioje byloje gali būti sudėtinga. CK 1.37.4

Pagal teisės šaltinį:

 Vidaus
 Tarptautines

Tarpinės kolizinės normos – tiesiogiai nenustato taikytinos teisės, o tik nurodo atitinkamą tarptautinę
konvenciją, kuri kolizinį kls sprendžia vienodai. CK 1.34 1.36 1.44 1.56

Kolizinės normos struktūra

Kolizinės normos apimtis – kolizinės normos struktūros elementas, nusakantis materialųjį santykį, kuriam ta
norma taikoma. Tai kolizinės normos hipotezė. Pvz: „dėl padarytos žalos atsirandančioms prievolėms taikytina
teisė“. Kolizinės normos ryšys – nuoroda į taikytiną teisę, nurodo kurios valstybės teisę reikia taikyti
atitinkamam santykiui. Jis formuluojamas nurodant įvairius siejimo kriterijus: pilietybės, nuolatinės
gyvenamosios vietos, sandorio sudarymo vietos ir kt.