1) CIVILINĖ TESIĖ KAIP TEISĖS ŠAKA

Reglamentuoja (LR CK 1.1 str.) :

1. Turtinius santykius – tai tokie santykiai, kurių dalykas, plačiuoju požiūriu, yra turtas
(daiktai, turtinės teisės ir pareigos, vertybiniai popieriai ir pan.)

Kai kurių turtinių santykių civilinis kodeksas nereglamentuoja, pvz., santykių su čekiais, vekseliais.
Šiuos santykius reglamentuoja kiti specialūs įstatymai.

Su turtiniais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai. Šių santykių dalykas yra intelektinės
veiklos rezultatai ( mokslo, meno kūriniai ir t.t.). Šių santykių ypatumas yra tas, kad plėtojant
intelektinę veiklą, atsiranda ne tik asmeninės neturtinės teisės (autoriaus teisės), bet ir su jomis
susijusios turtinės teisės (teisė į autorinį atlyginimą).

2. Asmeninius neturtinius santykius – šių santykių dalykas yra asmeninės neturtinės vertybės,
tos teisės ginamos vertybės, kurios neturi piniginės išraiškos (garbė, orumas, dalykinė
reputacija).

Civilinio kodekso reglamentuojami turtiniai, su turtiniais susiję asmeniniai neturtiniai ir asmeniniai

neturtiniai santykiai, neatsižvelgiant į tai, kas yra šių santykių subjektai.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma santykis yra civilinis, ar ne yra santykio pobūdis,
(turinys).

LR CK

1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai

2. Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas
būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų
teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

Civilinė teisė reglamentuoja neviešus santykius.

Esminis viešųjų ir privačių teisinių santykių skirtumas – yra privatūs santykiai. Tai santykiai dėl
privačios nuosavybės bei asmeninio pobūdžio vertybių, kurie formuojasi tarp autonomiškų ir
laisvų asmenų, kurių padėtis teisiškai lygi.

Civilinės teisės reglamentavimo metodas

Paskirtis – reglamentuoti turtinius santykius.

Tikslas – apsaugoti privačią nuosavybę ir užtikrinti sutarčių laisvę.

Apyvarta – subalansuotas prekių ir paslaugų srautas tarp atskirų ūkio segmentas. Šis srautas yra
turtinių vertybių mainai.

Civilinė apyvarta – tai atlyginamas arba neatlyginamas turto perėjimas iš vieno teisės subjekto
kitam, civilinių sandorių pagrindu. Civilinė teisė privalo taip reglamentuoti santykius, kad rinkos
dalyviai, naudodamiesi civilinių įstatymų teikiamomis galimybėmis, galėtų sudaryti patikimus
verslo plėtros planus.
Civilinės teisės funkcijos:

1) Reglamentavimo – valstybės nustatytomis teisės normomis yra nustatoma civilinių, teisinių

santykių dalyvių privalomo ir leistino elgesio ribos. Ši funkcija vykdoma pasitelkiant ne tik
teisės normas, bet ir bendruosius teisės principus, tesimų praktika bei doktrina. Čia
pasireiškia dispozityviųjų normų dominavimas. Civilinės teisės reglamentavimo funkcijos
ypatumas yra tas, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę patiems teisinio santykio
dalyviams neperžengiant įstatymų nustatytų ribų savitarpio susitarimu nustatyti patiems sau
teises ir pareigas bei atsakomybę už jų pažeidimą. Sutartis tampa reikšmingu civilinio
santykio reglamentavimo dalykų.
2) Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo – valstybė labai minimaliai kišasi į
privačius asmenų santykius. Prievartos priemones gali rinktis patys civilinių teisių subjektai.
Prievartos priemonės yra nukreiptos ne į pažeidėja, o į jo turtą. Tikslas – ne nubausti
pažeidėją, o atlyginti nukentėjusiajam žalą. Pagrindinės sankcijos yra turtinio pobūdžio.
3) Informavimo – teisės aktai turi būti visiems prieinami. Galioja tik įstatymų nustatyta
tvarka, paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civiliniai aktai. Civiliniame kodekse yra nustatyta
žinojimo prezumpcija – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Civilinio teisinio reglamentavimo metodas - tai valstybės nustatytų ar leistinų poveikio būdų ar
priemonių sistema, kuria siekiama paveikti civilinio teisinio santykio valią, siekiant įgyvendinti
civilinės teisės paskirtį ir tikslus, konkrečiuose teisiniuose santykiuose. Pagrindiniai teisinio
reglamentavimo metodo elementai yra teisinio poveikio būdai ir teisinio poveikio priemonės.

Reglamentavimo metodų bruožai:

1. Civilinės teisės subjektų autonomiškumas – subjektai yra vienas nuo kuto nepriklausomi,
kol neprisiima pareigų.
2. Teisinė nepriklausomybė vienas nuo kito (nepavaldumas) – abu subjektai yra lygūs
3. Civilinėje teisėje vyrauja teisės normos su santykinai apibrėžta dispozicija - subjektai
gali veikti savo nuožiūra, kai sutartis kitaip nenumato.
Diskrecijos teisė – subjektai patys gali susikurti priemonę, kurios vėliau turi įstatymų galią.
4. Normose daug vertinamųjų sąlygų – „atidus ir protingas“ „per protinga laiką“
5. Galimybė užpildyti teisines spragas analogijos būdu
6. Nustatyta daug prezumpcijų – pripažinimas fakto, teisėtai patikimu, kol neįrodyta
priešingai.
7. Civilinė teisinė atsakomybė yra ne asmeninė, o turtinio pobūdžio – yra kompensacinė.

Civilinės teisės principai

Metodas nurodo kaip reguliuojami santykiai, o principai parodo, kodėl pasirinktas toks reguliavimo
metodas.

Civilinės tesiės principai atlieka šias funkcijas:

1. Reglamentavimo – valstybė, reglamentuodama civilinius santykius, turi paisyti civilinėje

normoje išdėstytų principų, o įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šiuos principus CK
įsipareigojo juos gerbti ir laikytis jų toliau reglamentuojant civilinius santykius.
 2. Interpretavimo – pasireiškia aiškinant ne tik civilinės teisės normas, bet ir sutartis.
Civilinės teisės normas reikia aiškinti laikantis bendraisiais CT principais.
3. Teisės spragų užpildymo -
4. Kolizijų šalinimo – esant 2 civilinio kodekso kolizijai, pirmenybė teikiama normai, kuri
labiau atitinka CT principų esmę

Bendrieji principai išskirstyti į teisinio reglamentavimo (1.2 str.) ir į civilinių teisių įgyvendinimo
(protingumo, teisingumo, sąžiningumo) (1.5 str.)

Teisinio reglamentavimo principai:

1) Subjektų lygiateisiškumo principas – apima visus civilinius santykius ir jų reglamentavimą,

nuo vienodo teisnumo fiziniams asmenims iki sutarčių teisės nuostatų.
2) Nuosavybės neliečiamumas – konstitucinis principas, užtikrina privačios nuosavybės
apsaugą nuo bet kokių pažeidimų. Nėra absoliutus. Teisė gali būti suvaržoma įstatymų
numatytais atvejais.
3) Sutarties laisvės principas – konstitucinis. Reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laisvas
apsispręsti sudaryti ar ne ir kokia sutartį sudaryti.
4) Nesikišimo į privačius santykius principas – saugo asmens ir šeimos privatų gyvenimą.
5) Proporcingumo principas – užtikrinti, kad valdžios institucijos išlaikytu proporcingumą tarp
tikslų, kurių reikia pasiekti ir priemonių kurias galima panaudoti siekiant šių tikslų.
6) Teisėtų lūkesčių – galiojantys įstatymai ir jų taikymų praktika suteikia prielaidas asmeniui
tikėti, kad jis, veikdamas galiojančiais įstatymais, gali siekti tam tikrų tikslų ir tokie asmens
lūkesčiai turi būti apsaugoti. (valstybė turi laikytis prisiimtu įsipareigojimų)
7) Teisinio apibrėžtumo – galioja tik įstatymų nustatyta tvarka
8) Draudimo piktnaudžiauti savo teise – civilinė teisė nustato asmens, reikalaujančio iš kito
dalyvio atlikti veiksmus jo naudai, elgesio ribas ir sąlygas. Šis principas siekia apsaugoti
pareigą turinčią šalį nuo nesąžiningų ir nepagrįstų reikalavimų, kuriais kita šalis siekia
nepatenkinti savo interesus, o turi tikslų sutrukdyti kito asmens teisių išsipildymui (skyrybų
atvejis)
9) Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas – CT asmenys laisvai naudojasi
savo teisėmis (tame tarme teise į gynybą). Subjektas savarankiškai sprendžia ar ginti savo
pažeistas teises, ar ne. (gynybos būdas – kreipimasis į teismą, kai teismas turi užtikrinti, kad
tos teisės būtų užtikrintos.)

2) CIVILINĖS TEISĖS ŠALTINIAI

Pirminiai šaltiniai – įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Lietuvos Seimo ratifikuotos tarptautinės

sutartys ir konvencijos

1. Konstitucija – išplaukia visos kitos normos.

2. Civilinis kodeksas – jis parengtas kodifikavimo būdu. Jame aprėpiama visa teisės šaka,
teisės normos išdėstytos sistemiškai, jas sugrupuojant, suskirstant į bendrąją ir specialiąją
dalis.
 3. Kiti civiliniai įstatymai – tam tikrus civilinius santykius reglamentuoja papildomai, t.y., arba
papildydami civilinį kodeksą, arba reglamentuoja tokius santykius, kurių nėra CK. (akcinių
bendrovių, autorių teisių ir t.t.)
4. Poįstatyminiai aktai – CK 1.3 str. 4 - 5 d.
5. Europos sąjungos teisė – pirminis ES šaltinis.
6. Reglamentas – narėms privalomos normos.
7. Direktyvos – kiekvienai valstybei yra privaloma tiek, kiek reikalinga joje nurodytam
rezultatui pasiekti. Valstybė pati renkasi kokius metodus ir formas taikyti.
8. Rekomendacijos ir išvados – jie neturi privalomosios galios.
9. Tarptautinė privatinė teisė – nacionalinės teisės sudedamoji dalis, reglamentuoja tuos
santykius, kurie turi užsienio elementą.
10. Papročiai – taisyklė, kurios buvo ilgai laikomasi, nėra reglamentuotas. (CK 1.4 str.) taikomi,
kai tai numato įstatymas, kai yra teisinio reglamentavimo spraga.

Antriniai šaltiniai – teismų praktika ir teisės doktrina.

1. Teismų praktika
2. Teisės doktrina

Civiliniai teisiniai santykiai

Civilių teisinių santykių vadinamas toks visuomeninis santykis, kurio dalyviai, turi civilinės
teisės normų nustatytas ar jų leidžiamas subjektines teises ir pareigas. Civilinis teisinis
santykis yra valinis santykis, nes atsiranda iš asmenų valios.
Bendrieji civilinių santykių bruožai:
1. Civilinis teisinis santykis, kaip ir visis santykiai, yra visuomeninis santykis sureguliuotas
civilinės teisės normų.
2. Civilinis teisinis santykis reiškia konkretų ryšį tarp jo dalyvių ir yra valinis visuomeninis
santykis.
3. Subjektinių teisių, atsiradusiu iš civilinio teisinio santykio, įgyvendinimą užtikrina
valstybinę prievartą.

Specifiniai civilinių santykių bruožai:

1. Civilinis teisinis santykis yra ryšys tarp lygių ir viena kitai nepavaldžių šalių.
2. Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir
pareigų (pirkimo – pardavimo sutartis)
3. Civiliniais teisiniais santykiais įgyvendinami šių santykių subjektų turtiniai ir asmeniniai
neturtiniai interesai.
4. Civilinio teisinio santykio įgyvendinimo formos yra nuosavybes teisės perleidimas,
prievolinių santykių sudarymas ir nesutartinių prievolinių santykių sudarymas.
5. Civiliniai teisiniai santykiai reguliuoja: ekonominius santykius, nuosavybės valdymo,
naudojimo ir disponavimo nuosavybe srityje, taip pat prekinių mainų, vartojimo
paskirstymo civilinės apyvartos srityse.
Civilinis teisinis santykis susideda iš 3 elementų:
1) Subjektų – tie asmenys, kuriems šiame santykyje priklauso subjektinės teisės ir pareigos
(gali būti fiziniai, juridiniai asmenys, savivaldybė). Kiekviena civilinį teisinį santykį sudaro
dvi šalys (kiekvienoje šalyje gali būti keli asmenys, ne būtinai vienas).
2) Turinio – civilinio teisinio santykio turinį sudaro šio santykio subjektams priklausanti
subjektinė civilinė teisė ir pareiga.
3) Objekto – yra tai, į ką nukreiptos šio santykio turinį sudarančios subjektinė civilinė teisė ir
pareiga (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, veiksmai).

Civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindas – aplinkybės, kurios lemia santykių

atsiradimą, jos numatytos įstatyme ( LR CK 1.136 str.)

Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

1. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais,
taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal
civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.
2. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:
1) iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors
įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių;
2) iš teismų sprendimų;
3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes;
4) kaip intelektinės veiklos rezultatai;
5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo;
6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines
pasekmes.

3) CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Objektai yra materialinės ar kitokios vertybės, kurios yra reikalingos patenkinti asmenų
individualius ar kolektyvinius poreikius (interesus). Objektai yra išvardinti LR CK 1.97str. šis
sąrašas nėra baigtinis.

Turtas – tai daiktai, turtinės teisės, pinigai, pareigos.

Objektai gali būti:

I. Daiktai – skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Šiuo požiūriu jie skirstomi

tiek pagal savo prigimtį, tiek įstatymu numatytais atvejais. LR CK 1.98 str. 2d. –
apibrėžti nekilnojamieji daiktai.

Nekilnojamojo daikto teisiniam rėžimui yra būdinga:

1) Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į juos turi būti registruojamos.
2) Prievolė, kurios dalykas yra nekilnojamasis daiktas, vykdoma jo būvimo vietoje.
3) Nuosavybės teisėms ir kitoms daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą taikoma jo būvimo
vietos valstybės teisė.
4) Nekilnojamojo daikto įgyjamosios senaties terminas yra 10 metų.
 5) Sandoriams susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą
nustatoma privaloma notarinė forma.

Pagrindinis požymis ar daiktas kilnojamas ar ne yra jo prigimtinė forma.

LR CK 1.98 str. 3d. – nekilnojamųjų daiktų sąrašas

Daiktai skirstomi pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius.

 Individualiais požymiais apibūdintais laikomi tie daiktai, kurie vien ar kitu būdu atskiriami
nuo kitų, vienarūšių, daiktų. Šie daiktai yra nepakeičiamieji.
 Rūšies požymiais apibūdintais laikomi tie daiktai, kurie turi bendrus, visai tai daiktų rūšiai
būdingi požymiai. Šie daiktai yra pakeičiamieji.
Daiktai skirstomi į daliuosius ir į nedaliuosius.
 Daliaisiais vadinami tie daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir
kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas.
 Nedaliaisiais laikomi tie daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis ir
dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymas.
Daiktai dar skirstomi į sunaudojamuosius ir nesunaudojamuosius.
 Sunaudojamieji tie kurie panaudoti pagal paskirtį iškart sunaikinami, prarandami arba iš
ėmės pasikeičia
 Nesunaudojamaisiais laikomi tie daiktai, kurie naudojami pagal paskirtį iš esmės nepakeičia
savo vertės ir paskirties.
Daiktai skirstomi į pagrindinius ir priklausiniai.
 Pagrindiniai daiktai jie gali būti savarankiški teisinių santykių objektai.
 Priklausiniais laikomi daiktai, kurie yra savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti
antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes, yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

II. Pinigai – LR CK 1.100 str.

Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos
sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos
sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.

III. Vertybiniai popieriai - LR CK 1.101 str.

Skirstomi į pirminius ir išvestinius.

IV. Akcijos – LR CK 1.102 str.

V. Obligacijos – LR CK 1.103 str.
VI. Čekis – LR CK 1.104 str.
VII. Vekselis – LR CK 1.105 str.
VIII. Žemės sklypas ir kiti ištekliai – LR CK 1.109 str.

LR CK 1.112 str. nustatytos trys grupes turtinių teisių, kurios yra civilinių teisių objektas:
  Turtinės teisės
 Prievolinės teisės
 Teisės atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų

Visos šios turtinės teisės gali būti perduotos ir paveldėtos.

IX. Informacija - LR CK 1.116 str. (gali būti profesinė paslaptis)

X. Veiksmai ir jų rezultatai – LR CK 1.113 str.

Paprašyti, akd atsiųstų praeitos paskaitos medžiagą apie sandorius!!!!

2018.04.11d.

Sandoriai. Fiziniai asmenys. CK III skyrius.

FAIZINIŲ ASMENŲ TEISINĮ SUBJEKTIŠKUMĄ SUDARO - Civilinis teistumas ir

civilininis veiksnumas. CK2.1str pateikia teisnumo samprata. Galėjimas turėti civilines teise ir
pareigas ir jis yra pripažįstamas visiems fiziniams asmenims. Teisnumas- visutina ir lygi visų
galimybė turėti subjektines teises ir subjektines pareigas. Tai yra bendroji teisinė kategorija. Tik
teisnus asmuo yra tesinių santykių subjektas. Jis ėgjamas neprikloausomai nuo turėtojo valios ir
neatskiriamas nuo asmens. Teisnumas įgyjamas gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus.
CK 2.2str.

CK. 2.3str. 1d. Gimimo momentas.

CK.2.4str. fizinių asmenų teisnumo turinys.

CK.2.2.str.1d.Teisnuma išnyksta fiziniam asmeniui mirus.

CK. Yra numatyta, kad kai asmens nėra jo gyvenamojoje vietoje, jis gai būti paskelbtas mirusiu.

CK.2.31str.1d. šių terminų pradžia yra nustatoma paga kodekso 2.28d. paskelbimo mirusiu diena
yra ta diena, aki įsiteisėja teismo sprendimas. Mirusiuoju skelbia teismas. Paskelbti asmenį gali tie
kurie yra suinteresuoti, dėl jo mirites.

CK2.32.1d. teisiniai padariniai lieka. (jeigu turtą pasidalino, vadinasi negalima atnaujinti) santuoką
atnaujinti galima, tik abiejų utuoktinių sutarimu. Asmuo gali būti pripažintas mirusiu, nesvarbu, akd
nežinia kur jis esą.CK. 2.31str 3d.

CIVILINIS VEIKSMNUMAS. CK.2.5str.

Nuo asmens amžiaus ir nuo psichikos buklės. Būtinos civiliniam veiksnumui. Veiksnuas yra asmens
valinis ir intelektinis gebėjimas, įgymtos ir išugdytos savybės.

Pagal veiksnumą fizinis asmenis galima klasifikoti.:

1. Turintys visišką veiksnumą.

2. Turintys dalinį veiksnumą.
 3. Kurių veiksnumas yra apribotas teismo sprendimu.

Visiško veiksnumo atsiradimo sąlygos:

1. Pilametystė;
2. Asmens nesulaukusio pilnamtystės santuoka;
3. Emancipacija.

Emancipuotų asmenų tvarka yra teisminė. CK.2.9str. Turi būti sulaukęs 16m, turi duoti sutikimą,
kad būtų visiškai veiksnių, ir įrodyma, kurie patvirtina, kad nepilnametis gali savarankiškai tvarkyti
savo turtą ir gali vykdyti civilines pareigas.

Pagal veiksnumo apimty, nepilnamečiai yra skirtomi:

1. Nepilnamečiai kurie nėra sulaukę 14m

2. Nepilnamečiai kurie yra sulaukę 14m

CK. 2.7str reglamentuoja nepilnamečių civilinį veiksnumą.(sandorius sudaro tėvai arba jų

globėjai, savarankiškai jie gali sudaryti smulkius buitinius sandorius.) Negali sudaryti sandorių
kuriems privaloma notarinė forma.

CK.2.8str. nepilnamečiai nuo 14 iki 18m.

CK.6.729str. api epaciento sutikimą. Ir 2d nuroro, akd paacientas negali būti gydomas, prieš vieno
iš jo tėvų valią, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip.

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu.

Psichinė liga arba silpnaprotystė, kai asmuo negali suprasti savo veiksmų kaltės. Turi būti
suinteresuoto asmens prašymas.

CK2.10str1d..

CIVILINĖS BŪKLĖS AKTAI

CK.2.18str.

Oficialiai registruojamas veiksmas ar įvykis, dėl kurio keičiasi fizinio asmens teisinė padėtis. Aktas
apie fizinio asmens civilinę būklę. Registracija gali būti, valstybinė ir bažnytinė.

Civilinės būklės aktai Lietuvojeyra regstruojami, atkuriami, appildomi, ištaisomi, laikantis civilinių
metrikacijų taisyklių. Kurias tvirtina teisingumo ministras. Draužiama įrašyti civilinės drausmės
aktų įrašus, sau, tėvams, seserims ir pan... Registracija turi tik įrodomąją reikšmę. Išimtis yra
santuoka ir partnerystė.