CIVILINIO PROCESO TEISĖ I

I. Civilinio proceso teisė kaip savarankiška teisės šaka

(2015 m. rugsėjis 3 d.)

1. Civilinis procsas, kaip vienas iš teisinių ginčų sprendimo būdų

Pareiškus ieškinį teisme jau atsiranda civilinis procesas. Ieškovas kreipiasi į teismą ir nuo to
momento prasideda civilinis procesas. Atsiranda kiti subjektai: atsakovas, šalių atstovai, liudininkai,
ekspertai, anstolis.

Civilinis procesas – procesinė veikla, kurią vykdo teismas, ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) ir
kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šių asmenų veikla pasireiškia dalyvaujant byloje ir vykdant
teismo sprendimus.

CP- tai yra vienas iš ginčų sprendimo būdų, kurį vykdo teismas, kuris laikosi nustatytų procso
taisyklių.

Civilinio proceso teisė – savarankiška teisės šaka, kuri reglamentuoja civilinį procesą.

2. Materialinė ir proceso teisė

Atribojimo būtinybė:
 materialinę teisę gali pasirinkti ginčo šalys, o proceso teisės ne (teismas visada taiko lex
fori proceso teisę – teismas taiko savo nacionalinę teisę);
 Skirtingos normų galiojimo laike taisyklės; Materialinė teisė galioja tik į ateitį, procese
kitaip – procesas gali vykti keletą metų ir keistis tuo laikotarpiu CK, todėl taisyklė yra tokia,
kad galioja tokia norma, kuri galioja proceso metu nebent įstatymų leidėjas būtų padaręs
išimtį.

„Pasienio“ klausimai (ar materialinės ar proceso teisės sritis):

 Ieškinio senatis; ieškinio senatis lemia ar reikalavimas bus tenkinamas ar ne, ieškinio
senaties termino praleidimas nėra kliutis kreiptis į teismą, todėl teismas negali atsisakyti
priimti ieškinį motyvuodamas ieškinio senaties praleidimu. Ieškinio senatis materialinė
teisė.
 Įrodymai;
 Teisių gynimo būdai.

Proceso teisės institutai turi atspindėti materialinės teisės institutas. Kiekvienos problemos
sprendimas yra materialinėje teisėje.

3. Civilinio proceso teisės sistema.

Bendroji dalis:
1) Bendrosios nuostatos;
2) Principai;
3) Teismų kompetencija;

K.V.A.
 4) Šalys;
5) Tretieji asmenys;
6) Viešo intereso gynimas;
7) Atstovavimas;
8) Procesiniai terminai;
9) Bylinėjimosi išlaidos;
10) Procesiniai dokumentai;
11) Įrodymai;
12) Ieškinys ir LAP (laikinos apsaugos priemonės).
(rudens semestre)

Specialioji dalis (proceso stadijos):

1) Civilinės bylos iškėlimas;
2) Pasirengimas nagrinėjimui teisme;
3) Nagrinėjimas teisme;
4) Teismo sprendimai ir nutartys;
5) Apeliacija;
6) Kasacija;
7) Proceso atnaujinimas;
8) Atskirų kategorijų bylų ypatumai;
9) Ypatingoji teisena;
10) Vykdymas;
11) TCP (tarptautinis civilinis procesas) pagrindai;
(pavasario semestras)

4. Civilinio proceso stadijos.

Civilinės bylos „kelias“

Stadijos (nuo pirmos iki paskutinės)

1. Civilinės bylos iškėlimas – svarbi stadija tiek materialinei, tiek procesiniai teisei.
Materialinei pvz. dėl ieškinio senaties (civilinės bylos iškėlimas nutraukia ieškinio senatį).
Iškėlimo stadija gali baigtis: 1) teisėjas susipažinęs su ieškiniu, patikrinęs ar nėra formalių
trūkumų, surašo rezoliuciją priimti. Nuo šio momento laikoma, kad CP prasidėjo. 2) teisėjas
susipažinęs su ieškiniu nustato formalius trūkumus (pvz. nesumokėtas žyminis mokestis,
nėra atsakovo adreso ir pan.), tokiu atveju teisėjas priima nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir
nustato terminą nemažesnį kaip 14 d. pašalinti trūkumus. Jei nepašalina, ieškinio nepriima,
jei pašalina – priima. 3) Jei teisėjas nustato, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, tada
nurodo pagrindą dėl kurio atsisako priimti ieškinį ir priima nutartį, kurioje nurodo būdą kaip
pašalinti šį trūkumą. Nutartis galima apskųsti, rezoliucijų NE. Jei yra pirmas variantas,
sekanti stadija pradedama – pasirengimas.
2. Pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. Prasideda nuo ieškinio priėmimo, jos metu
atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, išsiaiškinama šalių pozicija, sprendžiama kas dar turi
dalyvauti procese, surenkami įrodymai. Pasirengimo formos: 1) žodžiu – teisėjas gavęs
atsiliepimą iš atsakovo skirs parengiamą posėdį žodinį. 2) rašytinė forma – bylos
nagrinėjimui ruošiamasi raštu, šalims apsikeičiant procesiniais dokumentais. Baigiasi 1
posėdžiu nagrinėjimo.
3. Bylos nagrinėjimas. Byla nagrinėjama žodine tvarka, dažnai byla neišnagrinėjama per
posėdį, tada ji atidedama ir gali trukti ilgai. Baigiamas teismo sprendimo priėmimu arba
nutartimi nutraukti teismo procesa. Baigiasi bylinėjimasis I instancijos teisme.

K.V.A.
 4. Apeliacija. Iš apylinkės į apygardą keliauja, o jei pirma buvo apygarda tada į Apeliacinį
teismą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas įsiteisėja ir turi būti vykdomas, jei
savanoriškai nevykdomas sprendimas, teismas kreipiasi į anstolį/
5. Vykdymas. Nevykdant savanoriškai sprendimo, užtikrina jo vykdymą antsolis.
6. Kasacija. Skirtumas nuo aperliacijos: 1) Skundžiamas jau įsiteisėjęs sprendimas; 2)
Kreiptis galima tik dėl teisės klausimų. 3) ne bet koks kasacinis skundas priimamas, tik jei
yra bent vienas iš kasacijos pagrindų. Priėmus kasacinio teismo sprendimą, nutartis yra
galutinė ir neskundžiama ir Lietuvoje procesas baigiasi.
7. Proceso atnaujinimas. Galima kreiptis pvz. jei po bylos nagrinėjimo atsiranda svarbių
įrodymų, kurių nebuvo galima žinoti ankstesnėse stadijose. Atnaujinus procesą byla
nagrinėjama gali būti iš naujo visose instancijose.

„Teismų karuselė“ – I instancija – Apeliacinė instancija – Apeliacinė instancija grąžina atgal į I

instanciją. Tas pats su Kasaciniu – byla gali būti grąžinama tiek apeliaciniam, tiek ir I instancijnos
teismui.

Ne visos stadijos yra kiekvienoje byloje, tai priklauso nuo šalių, ir taip pat yra bylų kategorijų,
kuriose nėra pvz. pasirengimo stadijos ir pan.

Teisena – bylos nagrinėjimo procedūra priklausomai nuo bylos pobūdžio.

Teisenos rūšys:
1. Ginčo teisena – dvi šalys ieškovas ir atsakovas.
2. Ypatingoji teisena – dvie šalių su priešingais interesais nėra. Pvz. santuokos nutraukimas kai
sutuoktiniai susitaria. Teismas sprendžia tik tokias bylas, kurios jo kompetencijai yra
priskirtos specialiai įstatymų (442 str.)

CPT šaltiniai savarankiškai pasižiūrėti.

II TEMA. CPT principai

1. Principų samprata ir klasifikacija

CPT teismo procesas turi būti toks, kad užtikrintų, kad tesimo sprendimas būtų teisingas, o visas
procesas būtų sąžiningas ir efektyvus. Jis bus efektyvus, jeigu rezultatą pasieksim per protingą laiko
tarpą ir naudojant protingus kaštus. Teismo procesas nėra karas ar žaidimas, o jis yra skirtas tam,
kad išspręstų kilusi konfliktą.

Principas v. teisės norma: principas veikia visose proceso stadijose. Yra išimčių, kai principas
veikia, bet yra tam tikra specifika tam tikrose stadijose.
1. Principai yra ilgo proceso rezultatas, principus konkrečioje valstybėje lemia ne tik teismo
tradicijos, bet ir teismo doktrina, teismų praktika ir t.t.
2. Principų turinys laikui bėgant kinta.
3. Galima principų tarpusavio kolizija. Teismo privalomumo ir teisingumo principai kartais
prieštarauja. Tarkim teismas priima neteisinga sprendimą, bet jis vis tiek yra privalomas,
galima procesą ir atnaujinti, bet tik išimtinais atvejais. Kartasi procese reikia sverti, kuriam
principui teikia prioritetą.

 Reikšmė:

K.V.A.
 1. Principai lemia koks bus proceso modelis;
2. Padeda įtvirtinti konkrečias taisykles;
3. Šalinti kolizijas tarp teisės normų;
4. Teisės spragų užpildymas;
5. Įstatymų leidėjo diskrecijos nustatymas;
6. Padeda suprasti konkrečias teisės normas
7. Interpretavimo funkcija

Priklausomai nuo to kokius principus įtvirtinsim, skirsi proceso modelis. Jeigu sakysim, kad
principas- visuomenės dalyvavimas sprendžiant bylas, susidarys prisiekusiųjų teismas arba bus
sudaryta profesionalų teisėjų tarsi komisija. Kontinentiniame modelyje nėra prisiekusiųjų teismo,
bet diskusija dėl jos įvedimo vyksta.
Priklausomai nuo to kokį vaidmenį teisėjui suteiksime procese, gali būti:
1. Rungtyninis procesas- vertina tai, ką jam atneša šalys ir pats neieško faktų, kuriais nesiremia
šalys;
2. Tardymo- kur teisėjas yra aktyvus, jis neapsiriboja, ką jam atnešė šalys, pats ieško faktų ir
įtraukia į bylą.

Vieno modelio mes neturime, tarsi rungtyninis, bet yra tardymo bruožų. Priklauso nuo bylos tipo
(tarkim viešojo intereso, gali išeiti už ieškinio ribų).

Principų klasifikacija:

1. Pagal principo reikšmę sąžiningam teismo procesui:

a. Fundamentalieji – tie principai, kurių nepaisymas reiškia, kad procesas buvo
nesąžiningas ir procesas turės būti pakartotas iš naujo. (teismų nepriklausomumas,
teisėjų nešališkumas)
b. Paprastieji – jų pažeidimas automatiškai nelemia teismo sprendimo naikinimo ir kad
procesas buvo nesąžiningas ir jį reikia pakartoti.

Problema kuriuos principus kuriais laikyti.

2. Pagal šaltinį:
a. Įtvirtinti Konstitucijoje – 109-117 str. Teismų nepriklausomumas, viešumas, proceso
valstybinės kalbos principas.
b. Įtvirtinti kitose teisės aktuose (CPK, Teismų įstatyme) – CPK skyrius skirtas principams
(2 skyrius).

3. Pagal pripažinimo laipsnį:

a. Formalūs/ visuotinai pripažinti- Principai įtvirtinti statutinėje teisėje.
b. Realūs- nors visuotinai nėra pripažinti, bet teismai juos taiko. Tai tarsi teisės aiškinimo
rezultatas.
c. Būsimi – kai kuriuose valstybėse pripažinti formaliai, bet kituose ne. Mes juo žinom
lyginamosios teisės pagalba ir kada nors bus pripažinti mūsų teisinėje sistemoje (pvz:
ikiteisminio įrodymo atskleidimo principas (Anglija); nemokamo teisingumo principas,
kurį pripažįsta Prancūzija; Dvigubo bylos nagrinėjimo).

4. Principų veikimo taikymo sritis:

a. Principai kurie apibūdina teismo procese padėtį civiliniame procese – lemia teismo
vaidmenį procese. (1. Teisingumą vykdo tik teismas 2. Teismų ir teisėjų

K.V.A.
 nepriklausomumas 3. Nešališkumas 4 . teismų vadovavimas 5. teismų privalomumas
sprendimo 6. sprendimų pasitarimo slaptumas
b. Kurie lemia šalių procesinę padėtį: dispozityvumas, šalių procesinis lygiateisiškumas,
teisminės gynybos prieinamumas, teisė būti išklausytam, draudimas piktnaudžiauti
procesu, valstybės garantuota teisinė pagalba.
c. Lemia procesą, bylos nagrinėjimo eigą: sąžiningo teismo proceso, proceso viešumo,
valstybinė kalba, žodiškumo, tiesioginis dalyvavimas, proceso vientisumo, tinkamas
pranešimas, teismo ir šalių kooperavimasis, proceso operatyvumas (koncentruotumas).
d. Nustato įrodinėjimo tvarką: Rungimosi – kiekviena šalis turi įrodyti tai, ko ji remiasi, o
teisėjas tik šalių pateiktos medžiagos derintojas; Laisvas įrodymų vertinimas.

Tarptautiniai principai: Principai dabar nėra grynai nacionalinės teisės kūrinys. Tarptautinė teisė
veikia nacionalinę.
a. EŽTK 6str. 1 d.– įtvirtina žmogaus teisę į teisingą ir sąžiningą teismo procesą;
b. Viešumo principas – civilinės bylos turi būti nagrinėjamos viešai, išskyrus kai dėl svarbių
priežasčių gali būti nagrinėjama uždarai;
c. Operatyvumas (protingi terminai);
d. Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas;
e. Teisė būti išklausytam.
Be EŽTK yra ir rekomendacinio pobūdžio dokumentai: UNIDRIOS – Tarptautinio CP principai:
teisėjų profesionalumas; teisė turėti advokatą ir t.t.

Atskirų CP principų turinys:

 Teismų ir teisėjų nepriklausomumas: Konstitucinis principas; Nepriklausomumo

principas reiškia, kad teismas turi būti laisvas nuo išorinės įtakos. Nepriklausomumas: 1. iš
išorės – išoriniai poveikiai; 2. Vidinis – teisėjui, kuris nagrinėja byla, nebūtų daromas
spaudimas iš vidaus (teisėjui teismo pirmininkas nenurodytų, kaip tą bylą spręsti; bylų
paskirstymas teisėjams). Jis gali būti pažeidžiamas: teismui daromas spaudimas per spaudą
(straipsnis su teismų mafija); Vidinis pažeidimas – Daktaro byla, nes kai apeliacine tvarka
išnagrinėta baudžiamoji byla, LAT pirmininkas pateikė BPK galiojusį teikimą, suformavo
teisėjų kolegiją ir jai jį perdavė, kurį jie patenkino. Byla buvo peržiūrėta ir naujas
nuosprendis buvo kitoks nei prieš tai, Strazbūras pripažino principo pažeidimą, nes teisėjas
suformavo teisėjų kolegiją ir darė jiems įtaką, nes buvo viršesnis.
 Teisėjų nešališkumas: susijęs su konkrečiu teisėju, kuris nagrinėja byla ir jo pozicija. Ar jis
ar jo šeimos nariai turėjo interesą byloje. Jeigu pašaliniam asmeniui pasakom faktus apie
bylą ir klausimą ar tas konkretus teisėjas buvo šališkas ar ne – taip tikrinamas nešališkumas.
Jeigu teismas šališkas, sprendimą reikia naikinti ir iš naujo procesą pradėti. CPK draudžia
teisėjui draudžia nagrinėti civilinę bylą, jeigu yra tam tikro aplinkybės, teisėjas turi
nusišalinti nuo bylos, jeigu nenusišalina, byloje dalyvaujantys asmenys gali nušalinti (CPK
65 str. yra visos aplinkybės). Tas pats teisėjas negali nagrinėti du sykius tos pačios bylos, nes jis
jau turi susiformavęs savo nuomonę apie tą bylą. Nėra lengva nustatyti šališkas teisėjas ar ne.
3K-3-485/14;
3K-3-359/10;
3K-3-268/10;
3K-3-389/07.

65 straipsnis. Pagrindai teisėjui nušalinti

1. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas:
1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs
tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;
K.V.A.
 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios
aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir
įvaikiai) ar svainystės ryšiais;
3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar
rūpybos santykiai;
4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstoKvas;
5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar
netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;
6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme
arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos
atstovas.
2. Teisėjo nušalinimo pagrindai, susiję su santuoka, globa ar rūpyba, lieka galioti ir tais atvejais, kai
santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi.
 
 Teisėjo vadovavimo procesui principas: nepaisant to, kad šalys procese yra proceso
šeimininkai, tačiau kad bylą judėtų į priekį, nebūtų vilkinama, nebūtų laikomasi tvarkos ir
terminų atsako teisėjas. Jis turi užtikrinti, kad viskas būtų pagal taisykles. Teisėjas turi teisę
duoti nurodymus šalims, turi teisę skirti baudas procesiniam dalyviams, kurie vilkina bylą ar
kitaip trukdo. Jeigu šalis triukšmauja, teisėjas turi teisę įspėti. Jis turi teisę nustatyti
terminus, prailginti terminus, atnaujinti praleistus terminus, sumažinti žyminį mokestį ir t.t.
Jis turi užtikrinti, kad būtų laikomasi koncentruotumo principas- kad civilinė byla, turi būti
išnagrinėta per 1 teismo posėdį. Vadovavimas procesui turi būti atliekamas nepažeidžiant
kitų procesų taisyklių ir principų.
 Teismo sprendimo privalomumas – CPK 18 str. Siekia užtikrinti teisinių santykių
stabilumą.
18 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių
institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Jei nėra paisomas teismo sprendimas tuomet šis principas pažeidžiamas, nes reikiamas poveikis
nedaromas, niekas nepasikeičia, lieka tas pats kas buvo prieš priimant sprendimą.
 Teismo pasitrasimo slaptumas – diskusijos tarp teisėjų kolegijos narių turi vykti už uždarų
durų ir niekas jiems neturi trukdyti priimti sprendimą. Jei būtų nustatyta kad kažkas
dalyvavo priimant teisėjams sprendimą, tai šis principas pažeidžiamas ir nustatota, kad
sprendimas yra naikintinas ir reikia priimti naują.

Nuostatos (principai), kurios lemia ieškovų ir atsakovų padėtį procese:

1) Dispozityvumas – proceso susiklostymą lemia proceso dalyviai. Ieškovo ir atsakovo
galimybė laisvai disponuoti materialine – reikalavimo teise, taip pat ir procesinėmis
teisėmis. Teismo vaidmui yra kontroliuoti, nes bet kuri laisvė turi ribas, tai kai šalių elgesys
nustatytas ribas peržengia, teismas sako „stop“. Šalys gali modifikuoti savo reikalavimus
pvz.: didinti ar mažinti reikalaujamą sumą, teismas to daryti negali išskyrus išimtinius
atvejus, siekiant pateisinti viešojo intereso apsaugą. 2 bylos: Grynai dispozityvios – kai šalys
visiškai laisvos, o kitos nevisiškai dispozityvios – kai teismas kišasi.
3K-3-429-313/2015;
3K-3-546/2014
2) Procesinis lygiateisiškumas – šalys turi turėti lygias puolimo ir gynybos galimybes.
Teisėjas turi proceso šaliai pasiūlyti pasirūpinti advokatu, jei šalis jo neturi. Tarkim atideda
nagrinėjimą bylos, kad ta šalis susirastų advokatą, taip siekdamas užtikrinti šalių
lygiateisiškumą, nes kita šalis turi advokatą. Jei bylos nagrinėjimas žodinis, teisėjas turi

K.V.A.
 sudaryti lygias galimybes šalims pasisakyti, turi būti kantrus, priminti šaliai kad turi asmuo
kalbėti tik apie bylos esmę.
3) Teisminės gynybos prieinamumo – yra atveju kai įstatymas sako, kad į teismą kreiptis
negalima. Tada kyla ginčai, kad asmuo negali ginti savo teisių, KT sprendžia tokias
problemas, ir kai įst. draudžia kreiptis į teismą atvejų mažėja. Pvz.: teismas nenagrinėja
ginčų susijusių su asmenų iškeldinimu iš pastatų, kuriems gresia sugriuvimas. Taip pat yra
atveju kai reikia susimokėti žyminį mokestį jei nori paduoti ieškinį, jei asmuo neturi pinigų,
jis praranda galimybę ginti savo teises – čia ne tik konstitucinė problema, bet ir ES teisės
problema. Lietuvoje tokio pobūdžio bylos nėra turėjusi, nes CPK lankstus. CPK numato
kategorijas asmenų, kuriems nereikia mokėti žyminio mokesčio kreipiantis į teismą,
numatyta maksimali riba mokesčio, teismas taip pat gali iš dalies atleisti nuo mokesčio, arba
išdėstyti mokėjimą kol tęsiasi procesas, dalimis. Žyminį mokestį moki tik tada kai kreipiesi į
pirmos instancijos teismą. (patiems pasiskaityti apie apeliacijos ir kasacijos ribojimus)
4) Teisė būti išklausytmam – reikia žinoti abiejų šalių poziciją, todėl teismas priėmęs ieškinį
negali iškarto nagrinėti bylos, nes nežino atsakovo pozicijos, todėl nustato terminą atsakovui
pateikti atsiliepimą į ieškinį. Šalys turi būti informuotos apie teismo vietą, laiką. Negali
piknaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pvz.: jei atsakovas nesurašo atsiliepimo į ieškinį
per nustatytą terminą, tada teismas ieškovo prašymu gali išnagrinėti bylą už akių ir priimti
sprendimą už akių (nebus pažeistas teisės būti išklausytam principas).
5) Draudimas piknaudžiauti procesu – tiek procesinėms gali asmuo teisėm piknaudžiauti,
tiek materialiom. Asmuo savo teisę įgyvendina ne pagal jos paskirtį siekdamas ne teisinių
tikslų – tai yra piknaudžiavimas. Pvz.: pareiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, akivaizdžiai
nepagrįsta prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones, akivaizdžiai nepagrįstų apeliacinių
ar kasacinių skundų teikimas, kreipimasis į teismą su prašymais, kai teismas jau pripažino
juos nepagrįstais, vengimas priimti teismo preocesinius dokumentus.
Padariniai:
a) į piknaudžiavimą procesu gali reaguoti teismas paskirdamas baudą šaliai kuri
piknaudžiauja procesu, bauda priklauso nuo to kuo pasireiškia piknaudžiavimas.
b) Priešingos šalies reakcija, nes jei viena piknaudžiauja šalis, kita šalis dažniausiai patiria
nuostolių pvz.: kai skiria laikinąsias apsaugos priemones. Patįrusi nuostolių šalis gali
reikalauti jų atlyginimo. LAT ieškinio atmetimas, automatiškai suteikia galimybę
atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo dėl jam pritaikytų laikinų apsaugos priemonių,
nes napagrįstai buvo suvaržyta. Ieškovo problema (civilinė atsakomybė) yra atlyginti
nuostolius, nors tas priemones skiria teismas (taip apsaugoma, kad valstybė negautų
iešinių dėl žalos atlyginimo).
6) Valstybės garantuojama teisinė pagalba (grįšim kai kalbėsim apie bylinėjimosi išlaidas).

Principai nustatantys bylos nagrinėjimo tvarką:

1) Sąžiningas teismo procesas – (CPK 65, 66, 71, 62, 329 str. 2 d., 366 str. 1 d. 8p.,
Konstitucijos 117 str. , CPK 266, 329 str. 2 d. 2 p., 366 str. 1 d. 7 p)
 Teisėjas negali nagrinėti bylos dėl kurios anaujintas procesas, jei jau ją nagrinėjo, nes jau
žinoma jo pozicija.
 Lygiateisiškumas
 Informavimas
 Neturi būti nagrinėjama neprotingai ilgau byla. 3k-7-7/2007 – precedantą priėmė, jei byla
tęsiasi neprotingai ilgai tai šalys turi teisę į žalos atlyginimą (reiškia valstybei ieškinį
tada, gali net nesikreipt į strasbūrą). Galima reikalauti priteisti tiek turtinę, tiek
neturtinę žalą.; 3k-3-54/2007, kritikuotina – 3k-3-453/2007.

K.V.A.
  Teismas privalo savo sprendimus motyvuoti. Pgrįsti turi ir faktiniais ir teisiniais argumentais
ir jie turi būti suprantami eiliniam žmogui.
 Teisėjai turi būti kvalifikuoti – ginčą turi nagrinėti profesionalai.

2) Proceso viešumas
3) Valstybinė proceso kalba
4) Ir t.t.

III TEMA. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai

Teisinių santykių ypatumai

Santykiai prasideda, kai kreditorius neapsikentęs skolininko prievolės pažeidimų kreipiasi į teismą.
Taigi pirmiausiai santykiai atsiranda tarp ieškovo (kreditoriaus) ir teismo. Jei teismas priima ieškinį
– procesas laikomas prasidėjusiu. Be ieškovo tada dar ir atsakovas atsiranda ir taip klostosi
procesniai santykiai tarp daugybės asmenų.

Ypatumai, kai kalbam apie teismo procesą:

1) Teismas būtinas civilinių procesinių santykių subjektas
2) Specifiniai atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Tam reikalinga: proceso teisės
norma + procesinis teisnumas (galimybė būti procesinių santykių subjektu) + procesinis
veiksmas.
3) Nuoseklumas ir sistemingumas - procesas ne chaotiška veikla, vyksta tam tikrais etapais
( proceso stadijos).
4) Ryšys su materialiniais teisiniais santykiais - ginčas kyla iš materialinio santykio.
Procesiniai santykia yra materialinio santykio atspindys.

Subjektai

Klasifikacijos:
1) Pagal tai koks yra vaidmuo procese:
 Nagrinėjantys ir sprendžiantys bylas – teismas, teisėjai, tie kurie užtikrina priverstinį
teismo sprendimo vykdymą, posėdžio sekretoriai (?) t.t.
 Dalyvaujantys bylų nagrinėjime – prokuroras, ieškovas, atsakovas, liudytojais,
ekspertai, vertėjai.

2) Pagal teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi

 Dalyvaujantys byloje asmenys – šalys, tretieji asmenys, pareiškėjai ypatingosios
teisenos bylose, suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose.
 Kiti proceso dalyviai - tie kurie neturi teisinio intereso byloje. Jei turėtų negalėtų
priklausyti šiai kategorijai. Liudytojai, ekspertai, vertėjai, anstolis.

3) Pagal teisinio intereso pobūdį

 Privatus interesas
 Viešas interesas – prokuroras, kai inicijuoja civilinė bylą siekdamas apginti viešąjį
interesą, bus laikomas ieškovu procesine prasme, tačiau neturi teisinio sau intereso,
kas bus priteista, bus priteista ne jam. Valstybės ir savivaldybės institucijos pvz.:
vaiko teisių apsaugos tarnyba reikšia ieškinį gindama vaiko interesus, bus irgi
ieškovas procesine prasme, bet nieko jam nepriteis asmeniškai.

K.V.A.
 37 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys (mokėti)
1. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos
baigtimi.
2. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio
Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje
išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų
atstovai.

Prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos pagal CPK nelaikomi procese

dalyvaujančiais asmenimis – čia kaip supratau iš Mikio yra įst. leidėjo padaryta klaida.

3k-3-465/2007 – ieškovas pats gali nuspręsti kokia bus draudiko procesinė teisinė padėtis.

Procesinis teisnumas:
Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas. Bendra taisyklė – teisnūs materialinės teisės
prasme asmenys turi ir procesinį teisnumą.
Išimtys:
1) Būti šalimis gali tik organizacijos turinčios JA statusą (CPK 41 str.)
2) Asmuo išbrauktas iš advokatų sąrašo negali užimti advokato procesinės padėties (CPK 60
str.)
3) Kt. pvz.: CPK 67 str. 3k-3-218/2006 (advokatas negali dalyvauti byloje esant interesų
konfliktui).

Procesinis veiksnumas (CPK 38 str.):

1) Bendra taisyklė: procesinis veiksnumas lygus materialiniam veiksnumui
2) FA:
 Neveiksnūs tam tikroje srityje
 Iš dalies veiksnūs – 2 kategorijos, nepilnamečiai nuo 14 iki 18 m ir teismo pripažinti
ribotais veiksniais ėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo.
 Visiškai veiksnūs
3) Išimtys – liudytoju gali būti ir mažametis (CPK 189 tsr). Išvadą CPK 49 str.tvarka gali
pateikti organizacija, neturinti JA teisių; gali būti klausiama ir mažamečio vaiko nuomonės.

*PATIEMS: Teismas – kai civilinių procesinių santykių subjektas, CPK 62-71 str. žinoti
nušalinimus, nušalinimo pagrindus, pareiškimo nušalinti pateikimo tvarka, sudėtis visų
instancijų teismuose.

IV TEMA. Teismų kompetencija (CPK 22-36 str.)

Teismų kompetencijos samprata ir rūšys

Problema: atsakymas į klausimą kieno jurisdikcijoje yra konkretaus ginčo sprendimas? Jei
atsakome, kad TEISMAI tai sprendžiamas klausimas ar bendros kompetencijos ir administraciniai
teismai sprendžia ginčą, jei sakom kad bendros tai tada ar apylinkė ar apygarda, jei sakom kad
apygarda, tai turim 5 apygardų teismus (apylinkių - 46) ir turim nustatyti į kurį jau tada iš tų 5

Kompetencijos rūšys
1) Priskirtinumas (čia prie tos problemos, atsakymas į klausimą ar teismų ar ne kompetencija) :

K.V.A.
  EŽTK 6 str. 1 d. – norma reiškia, kad visi ginčai kurie kyla iš civilinės teisės, jie turi
būti priskirti teismų kompetencijai.
 Konstitucija – įtvirtina teisę kreiptis į teismą, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių. 30
str. 1 d.

Jei ginčas yra kilęs iš tų santykių kurie numatyti CPK 1 str. 1 d. tai ginčai priklauso teismų
jurisdikcijai.

Ypatingos teisenos bylų priskirtinumas - tik tos bylos teismams priskiriamos, kurios numatytos
CPK 442 str.
Ar teisė kreiptis į teismą absoliuti? Jei šalys nusprendžia ginčą spręst arbitražu (ne visi ginčai gali
būti sprendžiami arbitražu), reiškia, kad šalys pačios atsisakė kreiptis į teismą, tačiau tai nėra CPK
5 str. pažeidimas. Starsbūro teismas: teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, yra ginčų kurie
nepriklauso teismo kompetencijai, jei tokiais atvejais vistiek yra garantuojama žmogaus
teisių apsauga.

1997 spalio 1 d KT nutarimas – teisėjai gali kreiptis į KT (kaip supratau, tada kai juos atleidžia iš
darbo, tai dėl to atleidimo tada kreipiasi).
2001 -2002 (?) liepos 1 d KT nutarimas- teismai nenagrinėja ginčų dėl kariškių atleidimo iš
tarnybos ir pan. – taip buvo – KT pasakė, kad gali kariškiai kreiptis į teismą.
2004 rugpūčio 17 d. KT nutarimas– jei atsisakoma parduoti valstybinės žemės sklypą asmeniui,
kuris nėra lietuvos subjektas, jie gali kreiptis tik į vyriausybę – KT pasakė, kad gali į teismą jie irgi
kreiptis.
2014 kovo 7 d. ir balandžio 16 d. sprendimais KT išaiškino, kad pensininkai ir valstybės
tarnautojai negali kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti jiems neišmokėtos pensijos ar atlyginimo
dalį, kurie buvo sumažinti krizės laikotarpiu. – sprendimai kritikuotini.

Priskirtinumas – teisės kreiptis į teismą būtina prielaida.

Jei teisėjui kyla abejonių ar tikrai ta įstatymo norma, kuri sako kad ne tai ne teismo kompetencija –
tai jis priima ieškinį, stabdo byla ir kreipiasi į KT, ar tikrai tai yra ne teismo kompetencija.

3K-3-234/2006; 3K-3-142/2007

24 straipsnis. Bylos priskyrimo teismui prioritetas

1. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas
teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.
2. Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar
kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

3K-3-171/14

Arbitražinis susitarimas neapims ginčo dėl sutarties negaliojimo. Reikalavimas dėl nuostolių
atlyginimo (24str.), tačiau šio straipsnio 1 dalis netaikoma arbitražui. Jeigu vienas reikalavimas
arbitraže, o kita teisme, tai ir nagrinėjimas dalimis, tada sprendžiama kuris reikalavimas pagrindinis,
o kitas reikalavimas turės palaukti savo eilės, kol bus išnagrinėjimas tas reikalavimas, kuris yra
pagrindinis, dėl kito reikalavimo nagrinėjimas sustabdomas.

2) Teismingumas

K.V.A.
Teismingumas – teismų kompetencijai priskirtų bylų paskirstymas teismų sistemos viduje.

Problemos:
1) Bendrosios ar administracinės teismų kompetencijai priskirtina.
2) Apygardų teismų ar apylinkių teismų kompetencija.
3) Kuriam apygardos teismui ar apylinkės teismui priskirtinas ginčas.

Teismingumo rūšys:
1) Rūšinis (CPK str. 25-28 str.)- nustatoma teismų sistema.
2) Teritorinis (29-33 str.) – nustatom atitinkamoj pakopoj konkretų teismą.
3) Funkcinis- atvejai, kai turim ne bylos nagrinėjimą, o tam tikrą funkciją (kasacija, apeliacija).
Nustatom koks teismas nagrinės apeliacine ar kasacine tvarka, arba koks teismas spręs
užsienio teismo sprendimo vykdymą Lietuvoje.

Reikšmė:
 Teismingumo aiškios taisyklės padeda asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į
teismą. Taisyklės turi būti aiškios ir suprantamos paprastam žmogui.

1 aspektas: Pirmiausia reikia nustatyti ar byla priklauso administraciniam (AT) ar

bendrajam teismui (BKT).

Atribojimas jurisdikcijos pagal ginčo pobūdį (civilinių ir administracinių bylų atribojimas). Atriboti
nėra paprastas, nes dažnai tie santykiai yra persipynę (pvz: žemės nuomos sutartis, o žemė priklauso
valstybei nuosavybes teise. Ginčas tarp nuomininko ir nuomotojo. Tokiu atveju civilinis ginčas dėl
teismingumo, nes civiliniuose santykiuose valstybė dalyvauja bendrais pagrindais.)

36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar  administraciniam

teismui klausimų sprendimas
1. Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas
vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal
rūšinį teismingumą.
2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio
santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso
nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar
administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į
kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. (Gali
kreiptis tik teismai! Byloje dalyvaujantys asmenys negali kreiptis į teisėjų kolegiją.)
4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio
teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas
priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia
kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra
galutinė ir neskundžiama.
6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui
išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų
kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir
administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

K.V.A.
 7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis
apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio
teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai
sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą
perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.
8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios
kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių
procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Jeigu ginčas susijęs su privatine teisę, ginčą nagrinės bendrosios kompetencijos teismas.

Ginčas gali būti nei bendrosios nei administracinės teisės (Pasienio klausimai). Tokia problema
sprendžiama taikant absorbcijos principą. Reikia žiūrėti, kuris reikalavimas svarbesnis ( esmė
viešas administravimas, nesvarbu kad susiję su privatinę teisę eis į administracinį teismą ir
atvirkščiai).

Teismingumo kolegiją kartais analogiškose situacijose nusprendžia skirtingai. T- 39/15; T-102/14.

1 atveju ieškinį pareiškė bankrutavusio banko kreditoriai LR‘ai dėl žalos atlyginimo, nes ji
netinkamai vykdė banko priežiūrą (dėl audito) Nuspręsta, kad ginčas priklauso AT. 2 atveju, Snoro
banko kreditoriai pareiškė ieškinį LR‘ai dėl netinkamos priežiūros (dėl auditavimo). Čia nusprendė,
kad bendrosios kompetencijos teismui.

Kad patektų į BKT gali būti pareiškiami papildomi reikalavimai, kad įrodytų jog ginčas priklauso
BKT, kad būtų patogiau.

2 rūšinio teismingumo aspektas:

Tai apygardos ar apylinkės teismo kompetencija – įstatymų leidėja sprendžia kaip atriboti jų
jurisdikciją. Kai kurias bylas dėl jų sudėtingumo, socialinio reikšmingumo turi nagrinėti apygardų
teismai. Kiti kriterijai:
- Ginčo sumos kriterijus- jeigu ginčo suma daugiau kai 43500 eur. tokias bylas nagrinėja
apygardų teismai 3K-3-190/14 ; Išimtys: šeimos bylos (bendro turto padalijimo), darbo
ginčai, bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo – jos keliauja į apylinkės teismus.
Ginčo pobūdis (rūšis)- ginčai dėl autorinių turtinių teisių apygardų teismui. Ginčai, kurie
kyla iš viešo konkurso- apygardos teismas. Bylos dėl JA bankroto- apygardų teismui, o dėl fizinių
asmenų bankroto- apylinkės teismui. Pagal grupės ieškinį- apygardos teismui. CPK 26 str.
Nebaigtinis sąrašas.  
26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumas
Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio
Kodekso 27, 28 straipsniuose.

Išimtinis teismingumas:

28 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui (VAT)

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:
1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme; (nes tokiuose bylose dalyvauja
valstybinis patentų biuras, kurio buveinė yra Vilniuje)
2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;
3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį,
gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;

K.V.A.
 4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas
nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

Kad būtų vienoda teismų praktika užtikrinta, bei kad šalims būtų patogiau, kurios yra
Vilniuje, kad nereikėtų važinėti. Tai nėra baigtinis sąrašas, gali būti numatyta, kad VAT
nagrinėja bylas nurodytas specialiuose įstatymuose.

Reikšmė rūšinio teismingumo dėl apygardos ir apeliacijos kompetencijos:

 Pažeidus jį, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju ginčai dėl apygardos
ir apylinkių teismų neleidžiami, teismingumo kolegija tokių ginčų nesprendžia.

3 aspektas- teritorinis teismingumas:

Apylinkės ir apygardos teismai veikia teritoriniu principu.

 Teritorinio teismingumo pagalba mes nustatom atitinkamą teismą- apygardos ar apylinkės.

Jis gali būti:

 Bendras – bendra taisyklė- kompetentingas nagrinėti bylą yra tas teismas, kurio bylos
teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą arba JA turi buveinę. (CPK 29 str.). Taikomas
forum domicile principas. Tokį teismingumą šalys gali keisti savo susitarimu (sudarydami
procesinio pobūdžio sutartį). Problema: faktinė gyvenamoji vieta ir ta, kuri yra viešajame
registre gali skirtis, tuomet reikia orientuotis į viešuosius registrus.

29 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys
pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas
yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios
institucijos buveinę.
 
 Alternatyvus (CPK 30str.)- yra ne vienas teismas, o keli, kurie turi jurisdikciją nagrinėti
konkrečią bylą, o konkretų teismą pasirenka ieškovas. Kreipęsis į vieną teismą, ieškovas praranda
teisę kreiptis į kitą teismą. Šalys gali savo susitarimu pakeisti šį teismingumą. Šis teismingumas
nustatomas tokioms byloms, kur ginami ypač svarbūs ieškovo interesai ir teisės.

30 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

1. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto
buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
2. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti
pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos
Respublikoje.
3. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo
buveinę.
4. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal
ieškovo gyvenamąją vietą.
5. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant
gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.
6. Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją
vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
7. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios
priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių

K.V.A.
 pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos,
atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas
pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
8. Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už
pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo
jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo
įregistravimo uostą.
9. Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal
sutarties įvykdymo vietą.
10. Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti
pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus
gyvenamąją ar buveinės vietą.
11. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
12. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

Pagal CPK 30 str. 5 d. ieškinys civilinėje byloje dėl priteistos žalos atlyginimo periodinių išmokų
indeksavimo ieškovo pasirinkimu gali būti pareiškiamas pagal jo gyvenamąją vietą, t. y.
atitinkamam Vilniaus m. apylinkės teismui. Tačiau pagal CPK 35 str. siekiant, kad byla būtų
išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, galima bylą perduoti kitam tos pačios pakopos teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas prašymas yra kilęs iš prievolinio žalos sveikatai atlyginimo
santykio, įvertinus bylos tarptautinį elementą, teismo sprendimo vykdymo užsienio valstybėje
teisinius aspektus, tai, kad vykdomas Kauno m. Panemunės rajono liaudies teismo sprendimas,
konstatuotina situacija, kuri leidžia pripažinti, jog ieškinio pareiškimas teismingas tam pačiam LR
pirmosios instancijos teismui. Kadangi Panemunės liaudies teismo neišliko, ieškinio pareiškimas
yra teismingas Kauno m. apylinkės teismui.

 Išimtinis (CPK 31 str.)– yra imperatyvia forma nustatyta konkretus teismas, kuris teismas
turi jurisdikciją. Šalys savo susitarimu negali keisti, jis gali būti pakeistas įstatymo
nustatytais išimtinais atvejais (CPK 34 str. 5d.). Dažniausiai tai ginčai dėl nekilnojamo
daikto, išimtis šeimos bylos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Jei turi būti
nagrinėjami nekilnojamo daikto buvimo vietoje. Palikėjo kreditorių ieškiniai prieš įpėdinius
priimant palikimą pareiškiami palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovo reikalavimas
susijęs su daiktinių teisių į valstybei priklausančio žemės sklypo suvaržymu ir pagal CPK 31
str. turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietos teismo

31 straipsnis. Išimtinis teismingumas

1. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu,
išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto
nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies
buvimo vietos teismui.
2. Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo
ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
3. Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais
ir tvarka.
 Sutartinis (CPK 32 str.) – šalys turi teisę pasirinkti teismą išskyrus rūšinį teismingumą bei
išimtinį teritorinį. Šalių susitarimas turi būti rašytinis ir turi būti pateiktas kartu su ieškinio
pateikimu. Teismingumo klausimas taip pat gali būti aptartas ne atskirame susitarime, o
pagrindinėje šalių sutartyje. Susitarimas gali būti prorogacinis (susitariama, kad bylą

K.V.A.
 nagrinės konkretus teismas) arba derogacinis (susitariama, kad tam tikri teismai, kuriems
byla teisminga, negalės jos nagrinėti).

LAT pažymėjo, kad šalių pasirašytos sutarties vokiškame tekste nustatytas bylos teismingumas Vilniaus m.
teismams, tačiau ieškinio priėmimo klausimą sprendusiems teismams abejonių sukėlė tai, kad sutarties
rusiškame tekste nurodytas kitoks ginčą nagrinėsiantis subjektas – arbitražo teismas. Tuo tarpu šalių
sutartyje nustatyta, kad kilus abejonių aiškinant atskiras sutarties sąlygas, turi būti vadovaujamasi sutarties
tekstu vokiečių, o ne rusų kalba. Vis dėlto, vadovaudamiesi bendruoju teismingumu, teismai šioje byloje
nustatė, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui pagal atsakovo buveinę. Šios teismų nutartys grįstos
abejonėmis, nes nenustatyta, kad šalių susitarimas dėl bylos teismingumo prieštarautų įstatymui (CPK 32
str.) arba Tarybos reglamentui (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir
komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.

32 straipsnis. Sutartinis teismingumas

1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.
2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

 Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas (33 str.)- kai vienos bylos teismingumas
nulemia kitos bylos teismingumą. Kaip ieškinio ir priešinio ieškinio atveju. Priešinis pagal
pagrindinio ieškinio taisykles. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos
teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų bus nagrinėjami apygardos teisme. Trečiasis
asmuo, turintis savarankišką reikalavimą, ieškinį pareiškia teisme, kuriame nagrinėjama
atsakovo ir ieškovo byla. Priešieškinis pareiškiamas tame teisme, kuriame nagrinėjamas
pagrindinis ieškinys. Kažką eisim pavasario semestre. So much fun. Wow. Dek, Miki, dek...

Funkcinis teismingumas:

Tai- teismų kompetencijos paskirstymas instancijų sistemoje.

 Jo pagalba taip pat nustatoma teismo kompetencija, nesusijusi su jurisdikcine veikla ar

susijusi su ja tik iš dalies, pvz.: teismų teisė pripažinti užsienio arbitražo sprendimus.
 Kiekvienas teismas savo funkcinę kompetenciją privalo patikrinti ex officio.

Teismingumo nesilaikymo padariniai:

 Teismingumas- teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlyga:
 Teismas c.b. iškėlimo stadijoje ec officio privalo tikrinti, ar byla teisminga šiam teismui ir
jeigu neteisminga- turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2d. 2p. pagrindu)
 Teismui kilus abejonių dėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcijos
atribojimo, teismas turi kreiptis į teismingumo kolegiją (CPK 35 str.)
 Paaiškėjus, kad byla nepriklauso teismo jurisdikcijai po c.b. iškėlimo, teismas turi ją
perduoti pagal teismingumą CPK 34 str. 2d.4p. pagrindu;
 Rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių
pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2d. 6p.)

Pasižiūrėti: bylos perdavimo iš vieno teismo kitam pagrindai ir tvarka (CPK 35 str.)

Šalys (CPK 41-45 str.)

Teisėjas niekada neveikia savo iniciatyva, tam, kad prasidėtų byla, kažkas turi ją inicijuoti.

K.V.A.
Šalių samprata ir požymiai.

41 straipsnis. Šalys
1. Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.
2. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui ginti, ieškovu tokioje byloje yra
prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, pareiškę ieškinį. Teismas apie pradėtą bylą
praneša asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys.

Materialine teisine prasme – kai tarp materialinių teisinių santykių šalių kyla ginčas (tarp
kreditoriaus ir skolininko yra prievolė ir kyla ginčas), ir viena iš jų kreipiasi į teismą šalys tampa
procesinėmis: ieškovu ir atsakovu, kurių ginčą sprendžia teismas. Tačiau procesą gali inicijuoti ir ne
materialinio teisinio santykio šalis (pvz. netiesioginis ieškinys, prokuroro inicijuojama civilinė
byla).

Materialine teisine prasme – materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai.

Procesine teisine prasme – asmuo, inicijuojantis civilinę bylą ir asmuo, šaukiamas į teismą
atsakyti į pareikštą reikalavimą.

Netiesioginio ieškinio ar prokuroro kreipimosi atveju jie šalys bus tik procesine prasme, bet ne
materialine.

Šalių požymiai:
1. Ginčo materialinio teisinio santykio subjektai (išskyrus ex officio šalis);
2. Civilinės bylos personifikavimas – mūsų teisėje bylos įvardijamos numeriais ir viešai
prieinamoje paieškoje bylos yra nuasmenintos;
3. Materialinis ir procesinis teisinis suintersuotumas bylos baigtimi (išskyrus ex officio šalis) –
šalys turi materialinį interesą ir siekia tokio teismo sprendimo, kuris patenkintų jų interesą;
4. Proceso „šeimininkai“ – doktrinoje dažnai taip vadinamos, turint omeny dispozytivumo
principą, nes būtent nuo šalių priklauso ar bus civilinė byla, jei prasidėjo byla nuo šalių
priklauso kur ta byla sustos (gali atsiimti ieškovas ieškinį, apeliacija priklauso nuo šalių ir
t.t.);
5. Specifinės teisės ir pareigos (CPK 42 str.) – jos turi tas procesines teises, kurių pagalba gali
įgyvendinti ir materialines teises ir pareigas (pvz. taikos sutartis). Šalys turi taip pat
specifinių pareigų (pvz. pateikti procesines išlaidas).

42 straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus
ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti
klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti
teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu
kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir
samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines
kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims
suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar
sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę
pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.
2. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių
taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
3. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
4. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas,
išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis.
K.V.A.
 5. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti
siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti
tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir
nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių
priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir
pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas
procesines pareigas.

Tinkama – netinkama šalis

1. Netinkamas ieškovas – asmuo, inicijavęs civilinę bylą, bet nesantis ginčo materialinio
procesinio santykio subjektu ir neturintis reikalavimo teisės į atsakovą.
2. Netinkamas atsakovas – asmuo, ieškovo įvardintas atsakovu, bet nesantis ginčo
materialinio teisinio santykio subjektu ir neturintis pareigos atsakyti pagal ieškovo
reikalavimą.

45 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

1. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso
reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu
prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.
2. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip
trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam
asmeniui.
3. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš
esmės.
4. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos
nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje
dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą
įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau.

Priimant ieškinį dar nesprendžiama ar tinkamas ieškovas ar atsakovas, sprendžiama jau prieinant
prie bylos esmės.

Jei paaiškėja, kad viena iš šalių netinkama, tada pakeitimas (CPK 45 str.) Pakeitimas (taisyklės):
1. Tik I-osios instancijos teisme iki priimant teismui sprendimą;
2. Tik ieškovo sutikimu – tai paaiškinama dispozityvumo principu, jei ieškovas vis tiek
įsitikinęs, kad šalis tinkama, tada byla tęsis;
3. Atsakovo sutikimas nereikalingas – jis procese atsiranda ne savo noru ir jei ieškovas sutiks
pakeisti netinkamą atsakovą, jam geriau tik;
4. Atidedant bylos nagrinėjimą ir pradedant nagrinėjimą iš pradžių, išskyrus, jeigu naujai
įstojęs asmuo prašo nagrinėti toliau;

Netinkamas ieškovas.
1. Abu ieškovai sutinka – teismo nutartis pakeisti;
2. Tinkamas nori įstoti, netinkamas nepasitraukia – tinkamas įstoja 3-iuoju asmeniu su
savarankiškais reikalavimais;
3. Tinkamas neįstoja, netinkamas nepasitraukia – byla nagrinėjama toliau ir ieškinys
atmetamas;
4. Tinkamas neįstoja, netinkamas pasitraukia – byla nutraukiama.

Netinkamas atsakovas.
1. Ieškovas sutinka – nutartis pakeisti atsakovą;
K.V.A.
 2. Ieškovas nesutinka – byla nagrinėjama toliau, ieškinys atmetamas, nes pareikštas
netinkamam atsakovui;

3K-3-330/14
3K-3-239/14
3K-3-120/14

Materialinėje teisėje aiškiai pasakyta kas gali ieškinį pareikšti ir kam. CPK 603 str., CK 6.264 str.,
CK 2.116 str., CK 2.125 str., CK 6.270 str., CK 6.271-6.272 str., CK 6.780 str., CK 2.27 str., CK
3.38 str., CK 6.38 str., CK 3.147 str., CK 3.151 str. ĮBĮ 5 str.

Procesinis bendrininkavimas.

Jei materialinė teisė numato asmenų daugetą, tai ir procesinė sudaro tokią galimybę.

Litis consortium – tai atvejai, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai arba ieškinys pareiškiamas keliems
atsakovams.

Tikslai:
 Materialinės teisės įgyvendinimo užtikrinimas;
 Proceso ekonomija ir operatyvumas, t.y. vietoj kelių bylų – viena;
 Kelių vienas kitam prieštaraujančių teismo sprendimų išvengimas;

43 straipsnis. Procesinis bendrininkavimas

1. Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu
ieškinio dalykas yra:
1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas
bendrininkavimas);
2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir
teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas
(neprivalomas bendrininkavimas).
2. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje
nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti
byloje atsakovais.

44 straipsnis. Bendrininkų santykiai

1. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu.
2. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.
3. Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus
nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų
procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems
bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti,
atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių)
sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar
įsipareigojimų.
4. Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami
visi bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta.

K.V.A.
Procesinis bendrininkavimas gali būti privalomas arba neprivalomas. Koks bendrininkavimas
priklauso nuo materialinės teisės. (CK 3.109 str., CK 4.73 str., CK 6.279 str., CK 6.975 str. ir kt.)
Bylos: 3K-3-401/12; 3K-7-404/11
Privalomo bendrininkavimo pvz.:
1. turto dalies atidalijimas - visi bendraturčiai (CK 4.90 str.);
2. Iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos – visi nuomininko pilnamečiai šeimos nariai (CK
6.613 str.);
3. Solidari prievolė – visi solidarūs skolininkai ar solidarūs kreditoriai;
4. Testamento pripažinimas negaliojančiu – visi testamentiniai įpėdiniai;
5. 3K-3-541/2008.

Grupės ieškinio ypatumai

- CPK 441(1)-441(7) str. nauji CPK str. Čia pavasario tema, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Procesinių teisių perėmimas (CPK 48 str.)

- šalies procesinių teisių ir pareigų, šiai šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui.

Pagrindas – teisių perėmimas materialinėje teisėje:

 Universalus teisių perėmimas ipso iure, pvz. šalies mirtis.
 Savanoriškas teisių perleidimas inter vivos, pvz., reikalavimo teisės perleidimas, skolos
perkėlimas (CK 6.101 str., CK 6.115-116 str.)

48 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

1. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių
pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo
perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas,
rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas
materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
2. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie
būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
3. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

Procesinių teisių ir pareigų perėmimas galimas tik tuo atveju, jei jis galimas ir materialinėje teisėje.
3K-3-362/14,
3K-3-21/05;

Skirtumai nuo netinkamos šalies pakeitimo – procesinių teisių perėmimas – netinkamos šalies
pakeitimas:
1. Vieno asmens teisės pereina kitam – teisės neperduodamos;
2. Vienas asmuo pasitraukia, kitas įstoja – galimas abiejų dalyvavimas;
3. Bet kurioje proceso stadijoje galimas – Tik I-osios instancijos teisme pasirengimo ar
nagrinėjimo stadijoje;
4. Byla sustabdoma (CPK 163 str. 1p.) – Bylos nagrinėjimas atidedamas.

Teisių perėmimo negalimumo materialinėje teisėje padariniai – civilinė byla nutraukiama (CPK
293 str. 7, 8 p.), nes nelieka šalies. 3K-3-71/06;

Tretieji asmenys (CPK 46-47 str.)

K.V.A.
 46 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus
1. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki
baigiamųjų kalbų pradžios.
2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.
3. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus
reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.

47 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą
ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų
teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba
teismo iniciatyva.
2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant
teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir
dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti
taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
3. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,
turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies,
kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
5. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės
įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas
motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis
gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

2 situacijos:
1) Rangos sutartis. Yra užsakovas ir rangovas. Dažnai rangovai darbams atlikti pasirenka
subrangovus. Rangovas atsako ir už savo veiksmus ir už asmenų, kuriuos jis pasitelkė į pagalbą
veiksmus. Tokiu atveju svarbu rangovui įtraukti subrangovą į bylą, kad kai jam bus priteisti
nuostoliai, jis galėtų po to subrangovui pareikšti ieškinį (žala atsirado dėl subrangovo kaltės šiuo
atveju). Subrangovas atsakovu nėra byloje, kai užsakovas pareiškia ieškinį rangovui, bet kai ši byla
baigsiasi, rangovas gali reikšti subrangovui ieškinį.
2) Kai vyksta ginčas tarp 2 asmenų ir dar yra trečiasis asmuo, kuris sako, kad turi teisę į ginčo
objekto dalį. Pvz.: sudaromas kartelinis susitarimas tarp 2 tiekėjų, kad prekės bus parduodamas tam
tikra kaina, ir ta kaina yra aukštesnė nei rinkos kaina. Vaistinė paklausia vieno tiekėjo kainos, kito,
mato, kad vienoda ir nusiperka vaistus, supranta kad kaina didelė bet nori ir pati gauna pelno ir dar
užsideda antkainį. Po to išsiaiškinama, kad buvo kartelinis susitarimas, tada vaistinė pareiškia
ieškinį kartelinio susitarimo dalyviams, nes ji permokėjo, tada ir tie kurie pirko iš vaistinės
supranta, kad irgi permokėjo. Tie vartotojai turi reikalavimą į kartelio dalyvius, nes jie galutiniai
permokėtojai buvo, jie nestoja su vaistine į vieną pusę.

Tikslai:
1) Sudaryti galimybes asmeniui, nesančiam bylos šalimi, ginti savo teises ir interesus
2) Išvengti priešingų sprendimų keliose bylose – čia yra procesinis argumentas už trečiųjų
asmenų instituto buvimą civiliniame procese.
3) Proceso ekonomija – vietoj 2 ar daugiau bylų turime 1 bylą, kurioje be ieškovo ir atsakovo
dalyvauja ir tretieji asmenys.
Čia teigiami dalykai.
Neigiamas dalykas yra tas, kad kuo daugiau asmenų, tuo sudėtingesnė byla.

K.V.A.
Tretieji asmenys – dalyvaujantys byloje asmenys, kurie įstoja ar yra įtraukiami į jau prasidėjusią
bylą dėl savo teisių ir interesų, nesutampančių su šalių interesais gynimo šioje ar kitose būsimose
bylose.

Požymiai:
1) Įstoja į jau prasidėjusią bylą t.y. procesą pradeda ne jie
2) Teismo sprendimas turi arba tiesioginę įtaką arba netiesioginę įtaką ateityje
3) Dažniausiai nėra ginčo santykio subjektai, bet juos sieja teisiniai santykiai su viena iš
šalių
4) Jų interesai nesutampa su abiejų šalių interesais

2 rūšys:
1) Pareiškiantys savarankiškus reikalavimus
2) Nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

Pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.)

1) Turi tiesioginį interesą ir reikalavimą į ginčo objektą
2) Įstoja tik savo iniciatyva iki baigiamųjų kalbų pirmos instancijos teisme (galutinis
terminas) – nei kasaciniame, nei apeliaciniame procesuose atsirasti tretieji asmenys
nebegali, tai yra proceso ekonomijos dalykas, nes jei būtų leidžiama po baigiamųjų kalbų,
tai procesas užsitęstų nes reiktų grįžti į pradžia, tokiu atveju geriau tada jau tas trečiasis
asmuo tegu teikia savarankišką ieškinį kitai bylai pradėti.
3) Įstoja pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje
4) Ieškinio dalykas arba pagrindas skiriasi nuo ieškovo ieškinio - turi būti reiškiamas
reikalavimas į tą patį ginčo objektą, jei ne tai tada teismas gali atsisakyti priimti reikalavimą.
Teismas be visų bendrų reikalavimų dėl ieškinio formos, žyminio mokesčio, taip pat tikrina
ar tikrai tas reikalavimas yra į tą patį objektą.
5) Atsakovais yra ginčo šalys
6) Interesais nesutampa su šalių interesais
7) Nutartis neleisti įstoti neskundžiama – kai atsisako priimti trečiojo asmens reikalavimą,
apeliacinjos nėra, tai jis nebent gali reikšti savarankišką ieškinį, kitai bylai.

Nereiškiantys savarankiško reikalavimo (CPK 47 str.)

1) Neturi savarankiško reikalavimo į ginčo objektą
2) Nėra ginčo santykio subjektai, bet susiję teisiniais santykiais su viena iš šalių
3) Sprendimas gali turėti įtakos teisėms ir pareigoms ateityje
4) Įstoja tiek savo iniciatyva, tiek ir gali būti įtraukti teismo ar šalių iniciatyva iki
baigiamųjų kalbų pirmos instancijos teisme – gali pats rašyti prašymą ir prašyti įstoti į bylą,
nurodydamas motyvus.
5) Nutartis neleisti įstoti skundžiama – trečiasis asmuo turi teisę skusti nutartį, nes neturi
savarankiško reikalavimo ir niekaip kitaip interesų ginti negali, todėl dalyvavimas tokioje
byloje yra vienintelis būdas gnti savo interesą, sprendžia apeliacija, gali būti ir kasacija. Jei
teismas pats nusprendžia įtraukti asmenį į procesą, tai trečiasis asmuo prieštarauti negali,
skundo reikšti negali – 3K-3-372/2013. Jei įtraukia bylos šalis, teismas gali spręsti, kad
nėra jokio teisminio pagrindo jo jam dalyvauti, todėl gali priimti nutartį pašalinti trečiąjį
asmenį iš proceso.
6) Negali daryti įtakos bylos eigai
7) Negali veikti prieš šalies kurios pusėje dalyvauja interesus – trečiojo asmens dalyvavimas
turi būti derinamas su ta šalimi, kurios pusėje jis yra. 3K-3-397/2006 – namų darbas
pasiskaityti nutartį.

K.V.A.
 8) Teismo nutartimi gali būti pašalinti iš proceso

Pavyzdžiai kai nepagrįstai įtraukiami tretieji asmenys į bylą:

3K-3-391/2009- atvejai kai notarai įtraukiami į bylą kaip tretieji asmenys, ir reikalaujama
notaro patvirtintą sandorį pripažinti negaliojančiu.
KLAUSIMAS AR VISAIS ATVEJAIS NOTARAI TURI BŪTI ĮTRAUKIAMI KAIP
TRETIEJI ASMENYS (nu kai ginčyja jo patvirtintą sandorį): ATSAKYMAS: NE, NE
VISADA.
Kaip trečiasis asmuo jis turi būti traukiamas, tik tada kai notaras prieš tvirtindamas sandorį
kažko nepadarė, ką privalėjo padaryti.
Teismas nutaręs, kad notaras nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą, gali jį pašalinti.

3K-3-632/2005 – kai įtraukiami JA.

Atvejis, kai teismas pirmoj instancijoj neįtraukė asmens (nors galbūt ir reikėjo), apskundžia
apeliacijai, apeliacinis gali grąžinti pirmai instancijai svarstyti ar nereikėjo įtraukti to asmens į bylą.
Jei įtraukia, tai byla jau nagrinėjama su tuo trečiuoju asmeniu nepareiškusiu savarankiško
reikalavimo 3K-3-309/2013

Atsakymo ar byloje be šalių turi dalyvauti tretieji asmenys turime ieškoti materialinėje teisėje.

ATSTOVAVIMAS
(CPK 51-60 str.)

Atstovavimo priežastys:
1) Specialių t.y. teisinių žinių poreikis
2) Objektyvios priežastys dėl kurių šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo negali
asmeniškai dalyvauti procese (neveiknsnumas ir kt.)

Nėra dedamas lygybės ženklas tarp atstovavimo materialinėjė teisėje ir procese.

Yra skirtumai, kurie pirmiausia pasireiškia per priežastis atstovavimo. Materialinėje teisėje
dažniausiai atsiranda atstovavimas, norint supaprastinti sandorius, o pagrindinė atstovavimo
priežastis procese yra kita, kad laimėti bylą, turim būti teisūs ne tik materialinės teisės požiūriu, bet
ir nepadaryti klaidų procese, taigi pagrindinė priežastis yra specialių žinių poreikis.

Be CPK kiti šaltiniai, namų darbas juos pažiūrėti:

1) Advokatūros įstatymas – svarbus nes atstovais gali būti ir advokatai ir advokatų padejėjais.
2) LRV 2014-06-04 nutarimas Nr. 496 „Dėl atstovavimo valstybei ir vyriausybei teismuose
taisyklių oatvirtinimo.
3) LRV 2014-09-29 nutarimas Nr. 1054 „Dėl valkstybės ir vyriausybės atstovo teismuose
nustatymo“
2 ir 3 nutarimais svarbūs, kai byloje šalis yra valstybė.

Samprata, materialinės ir proceso teisės skirtumai, kalbant apie atstovavimą:

Šie institutai yra susiję, nes yra dvejopi santykiai, procese galimas atstovavimas todėl, kad tarp
šalies ir jos atstovo yra susiklostę materialiniai teisiniai santykiai.
 Atstovas --- Atstovaujamasis (materialinė teisė)
 Atstovas--- Teismas (proceso teisė)

K.V.A.
Jei nebus materialinio teisinio santykio su atstovaujamuoju, tai negalėsite būti atstovu to asmens
procese.

Atstovavimas procese (samprata):

 Procesinė veikla kai vienas asmuo – atstovas, įgyvendina kito asmens – atstovaujamojo,
procesines teises ir pareigas.
 Civilinio proceso teisės institutas.

Skirtumai nuo materialinės (kaip ir minėjo nėra lygybės ženklo):

1) Skirasi asmenys galintys būti atstovais (CPK 56-60 str.) - civiliniame procese ne bet koks
asmuo gali būti atstovu.
2) Skirtingi tikslai – procese tikslas suteikti specialias žinias ir padėti asmeniui sėkmingai
dalyvauti procese, dažnai yra ir kitas tikslas, šalis gali gerai žinoti visas taisykles, bet dėl
psichologinių priežasčių nenori pati dalyvauti procese (pvz.: žurnalistai laukia po teismo
posėdžio ir asmuo to nenori)
3) Skiriasi atstovo įgaliojimų pobūdis ir jų įforminimo tvarka (CPK 54, 59 str.) – jei
įgaliojime nenurodytas terminas galioja tik 1 metus įgaliojimas – ši norma CK procese
netaikoma. Procese gali būti ir ilgiau, juk neaišku kiek truks procesas, gal reiks rašyt
kasacinį ar apeliacinį skundą. Iš civilinės teisės žinome, kad FA atsovaujamas tai
įforminami atstovavimo santykiai rašytiniu įgaliojimu ir patvirtinti notaro išskyrus tam
tikras išimtis, procese kitokia įforminimo tvarka, įforminama susitarimu dėl atstovavimo.

JA atstovauja jo vadovas, arba gali paskirti atstovą darbuotoju įmonės, tada turi būti pasirašomas
įgaliojimas.

Rūšys:
Pagal tai būtinas ar ne:
1 Privalomas- dėl to, kad įstatymas reikalajau, kad byla būtų vedama per atstovą (advokatą). Pvz.:
kasaciniame procese; materialinė teisė (dėl JA akcijų pardavimo ir pan.); bylos kurios iškeliamos
grupės ieškiniu. Taip pat nepilnamečiai; JA vardu visais atvejais veikia JA organai arba JA organo
paskirtas atstovas.
2. Neprivalomas- visais kitais atvejais bus neprivaloma.:

Pagal tai, kokiu pagrindu atsiranda:

1. Įstatymas- atvejai, kai vienas asmuo kito asmens atstovu yra pagal savo teisinį statusą ex officio.
Pvz: nepilnamečių atstovai tėvai, globėjai. JA atvejai.
2. Sutartis (sutartinis arba pagal pavedimą)- susiklosto sutarties pagrindu trap atsovo ir
atstovaujamojo. Gali būti civilinė sutartis, darbo sutartis. Darbo sutartis atitinkamai bus pagrindas
atstovauti darbdaviui (Įmonės atveju, kai įmonės vadovas paves atstovauti byloje).
3. Teismo spendimas (nutartis)- jeigu iškeliama bankroto byla ir teismas paskiria turto
administartorių, tai jis veikia kaip atstovas teismo nutarties pagrindu, kol jis nebus pakeistas teimo
nutartimi.
4. Administracinis aktas- laikinoji globa ir rupyba, skiriama savivaldybės administracijos
direktoriaus įsakymu.
5. Narystė visuomeninėje organizacijoje- jeigu įstatymas sako, kad ta organizacija gali atstovauti
savo narių interesus. Pvz: Profesinės sąjungos, gina savo narių teises, taip pat turi teisę juos
atstovauti teisme.

K.V.A.
Asmenys kurie gali būti arba negali būti atstovais teisme

Atstovavimas yra procesinė veikla, tam reikia tam tikrų žinių, atstovais gali būti nebet kuris asmuo.
Taip pat tokiems santykiams būdingas fiduciarinis pobūdis- atstovas turi veikti atstovaujamo
naudai. Atstovai veiktų ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal profesines etikos taisykles (Advokatūros
įst.; Advokatų profesinis etikos kodeksas).

3k-3-142/11

Atstovai pagal pavedimą:

1. Advokatai- Priklausomai nuo to kas atstovauja, skiriasi ir dokumentų pateikimas. Jeigu atstovauja
advokatas, turi būti pateikiama sutartis, kur nustatyta, kad advokatas atstovauja atstovaujamajam.
Atstovaujamasis turi teisę apriboti, jis gali nurodyti, kad atstovas atstovauja tik tam tikroje
instancijojs, gali būti apribota konkrečia byla arba gali nurodyti, kad atstovaujama visose bylose.
2. Advokato padėjėjas:
a) 1 metai praktikos stažas
b) Praktikos vadovo leidimas
c) Gali atstovauti tik pirmos instancijos teisme
3. Bendrinikavimo atveju, bendrininkai gali susitarti, kad vienas iš jų juos atstovaus. Jeigu vienas iš
bendrininkų paveda vienas kitam, tai žodžiu, jeigu posėdyje, jeigu ne tai rašytinis įgaliojimas, kur
visi turi pasirašyti.
4. Asmuo turinti aukštajį universitetinį teisinį išsilavinimą, galės atstovauti savo artimus giminaičius,
sutuoktinį, sugyventinį. Reikia pateikti įrodymus, kurie patvirtina, kad atstovas turi išsilavinimą, ir
deėl giminystės ryšių įrodymai.
5. Profesinės sąjungos (savo narius)- dokumentai patvirtinantys narystę.
6. Asociacijos ir kt. viešieji asmenys (savo dalyvius)- vadovo darbuotojui išduotas įgaliojimas.

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) advokatai;
2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti
konkrečioje byloje;
3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems
giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių
bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar
steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal
pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai
(advokatų padėjėjai);
6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš
veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie
atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių
asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo
juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka
įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

K.V.A.
7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą
atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.
2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal
pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą.
3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2
dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama
juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.
4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti
įgaliotojo atstovu.

Asmenys, kurie negali būti atstovais:

1. Teisėjai, išskyrus atstovavimą pagal įstatymą (jeigu teisėjas turi nepilnamečių vaikų ir jam tenka
juos atstovauti)
2. Prokurorai, iškyrus prokuratūros atstovavimą ir atstovavimą pagal įstatymą;
3. Asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;
4. Advokatai- Advokatūros įstatymo 23, 25, 43 str. atvejais.

3k-3-218/06; 3k-3-499/05

Advokatas
Nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais.
Šaltiniai:
1. Advokatūros įstatymas
2. CPK
3. Advokatų profesinės etikos kodeksas
4. ES advokatų profesinės etikos kodeksas
5. Kiti advokatūros dokumentai.

Advokatas yra kelių santykių subjektas:

1. Tarp advokato ir jo profesinės asociacijos
2. Tarp advokato ir teismo- profesinės etiko požiūriu jiems galioja vienodo teisės.
1. Advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis;
2. Laikytis CPK normų reikalavimų;
3. Nevilkinti bylos. Jeigu teismas nusprendžia, kad vilkina be reikalo, tai gali skirti advokatui
baudą.;
4. Neklaidinti teismo ir be reikalo jo netrukdyti. Jeigu teikia nepagrįstus prašymus.;
5. Nesiginčyti su teisėju- ginčai turi būti sprendžiami civilizuotai. Jeigu advokatas mano, kad
teisėjas netinkamai elgiasi arba atvirkščiai tai gali kreiptis į Advokatų taryba arba teisėjų
profesinės etikos komisiją ;
6. Mandagumas ir taktiškumas
7. Kalbėtis su teisėju apie bylą- tik informavus kitą šalį ar jos atstovą;
8. Kooperuotis su teismu (laiku pranešti apie negalėjimą atvykti į posėdį, derinti posėdžių laiką)
9. Tik argumentuota, pagrįsta teismo sprendimų kritika;
3. Tarp advokato ir atstovaujamojo (kliento):
1. Advokatas nėra kliento vergas. Laisvė ir nepriklausomumas t.y. negalima tapatinti su klientu ir
jo bylomis; advokatas negali atssakyti suteikti teisinės pagalbos, nebet ta pagalba būtų susijusi su
ta sritimi, kurioje advokatas nekvalifikuotas. Taip jeigu dėl savo užimtumo, jis negalės tinkamai
atstovauti kliento.

K.V.A.
 2. Teisėtumas- advokatas gali panudoti tik teisėtas priemones ginti klientui.
3. Lojalumas klientui ir tarpusavio pasitikėjimas;
4. Interesų konflikto vengimas- prieš sutikdamas atstovauti advokatas turi patikrintį ar nebus
interesų konflikto.
5. Profesinės etikos laikymasis;
6. Konfidencialumas- tam kad klientas būtų atviras advokataui, jis turi paaiškinti, kad informacija
liks tarp jų. Advokatas negali būti apklausiams liudytoju dėl tos bylos, negali tikrinti jų
susirašinėjimų. Advokatas turi užtikrinti, kad ir kiti jo darbuotojai laikytusi šio principo.
7. Teikti paslaugas tik esant nurodymui;
8. Konsultuoti tiksliai, sąžiningai ir rūpestingai
9. Asmeninė atsakomybė už pavedimo vykdymą- tai nereiškia, kad avokatas turi atlikti veiksmus
pats asmeniškai, jis gali pavesti kitiems, tačiau už klaidas atsakys jis. Jeigu advokatas
nusprendžia, kad advokatui reikia pasitarti su kitais advokatais, jis turi informuoti klientą ir gauti
jo pritarimą.
10. Nesiimti pavedimo, jeigu nėra kompetentingas;
11. Savalaikis informavimas- apie tai kas vyksta byloje. Turi būti nuolatinis kontaktas tarp advokato
ir kliento.
12. Gali atsisakyti teikti paslaugas tik dėl užimtumo, nekompetentingumo ar interesų konflitko
buvimo;
13. Negalėdamas teikti paslaugų turi iš karto informuoti klientą;
14. Naudoti tik teisėtas priemones ir būdus;
15. Negali pats ar kito asmens vardu iš kliento pirkti ar kitu būdu įgyti turtą ar turtinių teisių. Jeigu
būtų tokie susitarimai, tai jie būtų negaliojantys, nes prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.
16. Negalima susitartio dėl pactum de quota litis, išskyrus įstatymo išimtis. (dėl honoraro)
17. Honoraras- susitarimo reikalas, bet reikia atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalificiją,
patirtį, kliento finansinę padėtį;
18. Draudimas savintis kliento lėšas, kliento ir savo lėšų atribojimas.
19. Nesiimti pavedimo, jeigu dėl užimtumo nespės tinkamai vykdyti;
20. Nenutraukti sutarties taip, kad klientas liktų be teisinės pagabos;
21. Negali attovauti prieš savo artimus giminaičius; (tėvus, sutuoktinį, vaikus, brolius, seseris)
22. Negali būti kitos šalies atstovu;
23. Negali astovauti 1 m. teisme, kuriame dirbo teisėju arba prokuroru.

Prokuroras civiliniame procese (CPK 49-50 str.)

Retai jis būna, jie susiję su tuo, kad ne visada asmuo, kurio interesai pažesiti negali pats apsiginti
arba yra pažeidžiamas viešas interesas. Pasiskaityti Prokuratūro įst.
49 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisė
pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti ir šių subjektų
teisė duoti išvadą byloje (panaši norma yra Prokuratūros įstatymo 19 str)
1. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais:
1) Civiliniame kodekse, šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;
2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus
interesus.
2. Įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali
pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo
įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant
įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

K.V.A.
 4. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų
teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka,
prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis,
nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese
bendraieškiais.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas
pripažįsta, kad tai reikalinga.
6. Viešajam interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

50 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų

procesinės teisės ir pareigos
1. Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam
interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato
kitaip.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę
susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime,
pateikti prašymus.
Konstitucinis teismas:
1. LKT 1994-02-14 svarbus tuo, kad iki jo prokuroras civiliniame procese galėjo reikšti ieškinius arba
jis turėjo teisę įstoti į bet kurią vykstančią civilinę bylą ir pateikti savo išvadą, kokį sprendimą turėtų
priimti teismas jo nuomone. KT pasakė, kad tokios prokuroro galimybės prieštarauja Konstitucijai ir
paliko prokurorui tik pateikti ieškinį.
2. LKT 2001-02-22 klausimas ar CPK normos, kurios numato teisę prokurorui reikšti ieškinius
neprieštarauja Konstitucijai. LKT pasakė, kad nepriešatauja, nes kažkas turi ginti viešąjį interesą.

Procesinė padėtis:
1. Ieškovas procesine prasme t.y. šalis ex officio. Teisniai padariniai bus taikomi ne prokurorui
asmeniškai, o tiems asmenims, kurių interesas buvo ginamas. Tuo atveju kai ieškinį reiškia
prokuroras gindamas kitų asmenų interesus tai pagal 49 str. 4 d. asmenys kurių interesai
ginami dalyvauja kaip tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų arba kaip
bendraieškoviai. Pagal Mikį čia klaida, nes jei asmuo yra ginčo materialinio teisinio
santykio subjektas, tai yra jo teisių ir pareigų klausimas sprendžiamas, reiškia jis negali būti
trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tai visada tas asmuo turi
dalyvauti kaip bendraieškovis. Vienintelis skirtumas, kad bylą pradeda prokuroras ir
bendraieškovui nereikėjo mokėti žyminio mokesčio, o šiaip jis turi visas ieškovo teises ir
pareigas.
2. Atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1d. 5p.), bet žr. CPK 96(1) str. 1d.

3k-3-501/12- namų darbas. - negalima skųsti teismui prokuroro atsisakymo teikti ieškinį.
3k-7-414/14- generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą užaigtoje byloje. Tai generalinio
prokuroro diskrecija, todėl jo atsisakymas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo negali būti
skundžiamas teismui.
3k-3-41/11- viešas interesas pasireiškia tuo kad privatus asmuo įgyjamosios senaties pagrindu įgijo
NT į tualetą.

Ieškinio senatis – prokuroras apie tam tikrą pažeidimą sužino vėliau nei ginčo subjektas, todėl dėl
šios priežasties kai ieškinį reiškia prokuroras ieškinios senaties skaičiuojama nuo to momento kai
prokuroras atlikęs patikrinimą (tyrimą) surenka pakankamai informacijos, kuri jam leidžia

K.V.A.
apsispręsti ar teikti ieškinį ar ne, ar yra viešojo intereso pažeidimas. 3K-3-675/13 tai yra fakto
klausimas, reikia žiūrėti kiekvienoje situacijoje kaip yra.

Kitos institucijos
Jų be prokuroro reikia todėl, kad prokuroras gali nespėti sužiūrėti visų viešo intereso pažeidimų.
Prokuroro atveju nėra baigtinio sąrašo kada gali reikšti ieškinį. Valst institucijos, parigūnai teisę
reikšti ieškinius turi tik įstat numatytais atvejais.
Dvi formos: CPK 49-50 str.
1. Ieškinio pareiškimas įstatymų numatytais atvejais:
Pavyzdžiai:
- Vaiko teisių apsaugos tarnybos (CK 3.48, 3.80, 3.184- išvada; 3.38, 3.147, 3.182, 3.185 str.-
ieškinys)
- Vaiko teisių apsaugos kontrolierius
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Globps ir rūpybos institucijos
- Profesinės sąjungos
- LATGA
- Vertybinių popierių komisija
2. Išvados pateikimas įstatymų numatytais atvejais:
paskirtis:
- jei nagrinėjama byla su ta sritimi, kuri yra susijusi su atitinkama institucija, tai dalyvavimas
yra vienas iš būdų tai institucijai įgyvendinti savo funkcijas
- valstybės ar savivaldybės institucijos išvada yra teismui svarbus informacijos šaltinis,
kadangi ši institucija susipažindama su bylos faktine medžiaga atlieka tą darbą kurio
nebereikia atlikti teismui. Pvz.: vaiko teisių apsaugos tarnyba, jei byla yra su vaiko
gyvenamosios vietos nustatymu, tarnyba apsilanko abejų tėvų gyvenamosiose vietose
įvertina sąlygas ir pateikia išvadas teismui. Šio fakto nebereikia aiškintis teisėjui.

Valstybės ar savivaldybės institucijos išvada teismui nėra privaloma.

Kai valstybės institucija dalyvauja byloje teikdama išvadą, ji nėra laikoma dalyvaujančiu
byloje asmeniu. Toks reguliavimas pagal Mikį yra neteisingas, nes nebūdama dalyvaujančiu byloje
asmeniu valstybės ar savivaldybės institucija neturi tų teisių, kurias turi dalyvaujantys asmenys, pvz
neturi apeliacijos teisės ir ši klaida yra padaryta dėl to, kad buvo įsivaizduota jog valst institucijos
išvada yra kažkas panašaus į eksperto išvadą kuri žinoma BP.

Procesiniai terminai

Procesiniu terminų samprata ir rūšys.

Byla turi būti išnagrinėta per protingą termina, tam kad tai būtų pasiekta, teikiakad ir teismas ir kiti
proceso dalyviai atliktų veiksmus atitinkamai greitai. Įstatymas nustato tam tikrus terminus per
kuriuos turi būti atliekami tam tikri veiksmai. Procesiniu terminu tikslas ir reiksme – ju pagalba
užtikrinama kad byla nestovėtų vietoje ir anskčiau ar vėliau būtų priimtas srpendimas.
Tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpas, per kuri teismas, ar kiti procese dalyvaujantys
asmenys privalo atlikti tam tikrą procesinį veiksmą. Dvi rūšys procesiniu terminų pgal tai kas ta
laiką nustato:

K.V.A.
 1) Įstatymo nustatyti terminai; 7 dienų terminas apskųsti nutartį atskiruoju skundu.; 30 dienų terminas
apeliacijai.
2) Teismo nustatytas; Tais atvejais, kai įstatymų leidėjui sudėtinga spręsti kiek vienam ar kitam
veiksmui atlikti reikės laiko, įstatymų leidėjas paitiki teismu ir leidžia jam nustatyti protinga laiko
tarpą. Tam kad teisėjas turėtu orientyrus, kartais įstatymas nustato minimalias ar maksimalaias ribas,
kur teisėjas yra lasvas pasirinkti procesinį terminą. (pvz, teisėjas turi teisę pratęsti atsiliepimo į
ieškinį terminą, bet ne ilgiau negu 60 dienų ir pan.)

Pagal tai, kad yra nustatyti (kas yra adresatas) terminai skirstomi:
1) Į terminus, kurie nustatyti teismui;
2) Į terminus, kurie nustatyti byloje dalyvaujatiems asmenims ar kitiems proceso dalyviams;

Pagal pobūdį, ar procesinis termianssuteikai teisę ar ją panaikina, skirstomi į :

1) Naikinamuosius terminus. Tai tokie termina, kuriems suėjus išnyksta teisė padaryti tam tikrą
procesinį veiksmą. 5 metų terminas proceso atnaujimo pareiškimo pateikimui;
2) Atnaujinamieji terminai, tokie terminai, kuriems suėjus galiam kreiptis į teismą, kad terminas būtų
atnaujinamas, tokiu atveju atsiranda teisę tokį procesinį veiksmą atlikti. Pvz ,jei praleistas 7 dienų
terminas, atsiliepimui parašyti (jei praleistas dėl labaisvarbių priežasčių).

Pagal skaičiavimo tvarką, t.y. kaip skaičiuojamiprocesinaii terminai:

1) Terminai skaičiuojami dienomis, savaitėmis, menėsiai, metais ir t.t.

Procesinių terminų skaičiavimo taisyklės:

Tam, kad procesinis veiksmas būtų atliktas laiku svarbužinoti, kaip skaičiuojamas procesinis
terminas, skaičiavimo taisyklės yra kelios:
1) Terminai ,kuriai skaičiuojami dienomis yra skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nebent įstatymas
sakytų kitaip; jei nesakoma, kad terminas skaičiuojamas darbo dienosmi, terminas skaičiuojamas
kalendorinėmis dienomis. Dažniausiai teismui yra nustatyti terminaidarbo dienomis, bet ne visada.
2) Jeigu paskutinė termino diena yra poilsio diena, tokiu atveju laikoma, kad paskutinė darbo diena yra
sekanti diena. Skaičiuojant terminus dažnai tenka žiūrėti į kalendorių ir analizuoti ar terminas
praleistas ar nepraleistas, kartais klausimas atroodo paprastas, ebt atkeliauja iki LAT 3k-3-144/10.
3) Procesinio termino eiga prasideda seknačią dieną nuo to veiksmo ar įvykio kuriuo yra apibrėžta
termino pradžia. Pvz, apeliacinį skundą galima paduoti per 30dienų, tai terminas pradedamas
skaičiuoti kitą dieną ir skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. 7 dienų terminas apskųsti teismo
nutartį : jeigu procesas žodinis – skaičiuojama nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu procesas
rašytinis – 7 dienų terminas pradedamasskaičiuotinuo nutarties įteikimo (jeigu paštininkas atnešė
pirmadinį, terminas pradedamas skaičiuoti andtradienį).
4) Terminaiskaičiuojami iki paskutinės termino dienos imtinai 3k-3-130/06 ir jeigu procesinis veiksmas
paskutinę dieną gali būti atlitkas ne būtinai teisme, o dokumentus galima įteikti pašte ir pan. terminas
iki paskutinės dienos 24:00 val.
5) Jeigu terminas skaičiuoajamas mėnesiai, problema, gali būti jeigu terminas prasideda vieno menėsio
30 dieną,o kitas menuo tiek dienų neturi tai neįtakoja termino skaičiavimo jis bagiasi kito menėsio
paskutinę dieną.

Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai:

Teisiniai padariniai yra skirtingi priklausomai nuo to,kas praleido termina ar teismas ar
byloje dalyvaujantys asmneys.
Padarinaii yra skirtingi jeigu terminai nustatyti tam tikrai teisei ar įvykdyti tam tikrai pareigai.

K.V.A.
  Jeigu teimsas praleidžia terminą, padariniai kyla teisėjui. Gali būti keliamas klausimas ar
neverta teisėjui kelti drausminės bylos.
 Jeigu dėl to,kad teismas praleido procesinį terminą, byloej dalyvaujantys asmuo negalėjo
įgyventindit savo procesiniu tieisų, tai laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Pvz,
apeliacinį skundą galima pateikti per 30 dienų nuo teismo priėmimo, o teisėjas vilkina
perduoti sprendimą į raštinę ir asmuo negali surašyti apeliacinį skudną. Dėl to, kad teisėjas
sprendimo iš karto nepateikė raštinei, tok terminas paprastai yra atneujinamas, nes asmuo
negali įgyvenfdinti savo teisės, dėl teismo kaltės. CPK yra norma, kad priėmus apeliacinį
skundą, jokie papildymai nėra galimi.
 Jeigu teismas nesugeba bylso išnagrinėti per protingą termina, būtent dėl teismo kaltės
procesas užtruko labai ilgai ,asmenys gali kreiptis į teismą, kad valstybė jiems atlygintų
patirtą žalą 3k-7-7/07

Jeigu procesinį terminą praleidžia byloje dalyvaujantys asmuo ar ktias procese dalyvaujantys
asmuo. Padariniai skiriasi priklausomai nuo to ar terminas buvo skirtas procesinėms teisėms
įgyvendinti, tačiau jei terminas nebuvo naikinamasis, galma kreiptis į teismą su prašymu, kad
teismas atnaujintų praleistą procesinį terminą (atnaujinti ar ne procesinį terminą yra teismo
diskrecija). Pgl 78 CPK terminas atnaujinamas, jeigu praleista dėl svarbių priežasčių, kokios
priežastys yrasvarbios, taip pat paliekama teismui nuspręsti. Sprendžiant ar priežastys buvo svarbi
CPK 162str(2). 3k-3-50/07. Jeigu teismas, kad nėra pagrindo atneujinti procesinio termino teisėjas
turi priimti nutarti ir suršyti argumentus, kadangi tokia nutartis yra skundžiamas atskiruoju skundu.
Naikinamieji termiani pagal savo prigimtį negali būti atnaujinami, jeigu naikinamasis terminas
pasibeigė pasibaigė ir terminas, teisei įgyvendinti, tačiau LAT yra išimtiniai atvejai, kai
naikinamasis terminas yra atnaujinamas 3k-3-307/09 jeigu teismas atsisako atnaujinti procesinį
terminą,šaliai atsiras atitinkami neigiami padariniai.

Kitas atvejis, kai terminas buvo nustatytas ta mtikrai procesinei pareigai įvykdyti ir ta pareiga per
nustatyta termina nįvykdyta, tai pirmiausia praleidus terminą pareiga neišnyksta. Pvz, teismas gali
asmens neveikima gali kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesu ir paskirti atitinkama baudą.
Bauda gali būti skiriama tiek bylos šalims, tiek kitiems proceso dalyviams.

Sprecifiniams subjektams, gali atsirasti specifiniai teisiniai padariniai (pvz, advokatams).

3k-3-297/09 (kokia įtaką turi teismų praleisti terminai).
Tol kol nesuėjo apeliacinės intancijos apskundimo terminas, pirmosios instacijos teismo
sprendimas, nėra įgyvendinamas, išskyrus tokie sprendimai, kurie turi būti vykdomi skubiai (dėl
laikinųjų apsaugos priemonių, dėl išlaikymo). Bendra taisyklė – pirmos instacijos nutartis
nesukėlia jokių teisinių padarinių, kol nesuėjo bylos apskundimo terminas.
Apeliacinės instancijos sprendimas, turi vykdomas iš karto, nepaisant to, kad asmuo turi dar 3
menėsius apskųsti nutarimą kasacine tvarką. Jei skundas priimtas kasacinetvarka, apeliacinės
instancijos sprendimas, gali būti stabdomas (asmuo turik reiptis , dėl bylos vykdymo sustabdymo).

Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese

2 rūšys: žyminis mokestis, išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ginčo tarp šalių sprendimas yra savotiška paslauga ir tokiu aveju, kai kreipemės dėl ginčo
sprendimo į teismą, ją mum suteikia valstybė. Problema yra ta, kad kartais, ta suma kurią turime
sumokįti valtybei „žyminys moekstis“ yra labai didelis ir asmuo negali jos sumokėti ir galima
sakyti, kad asmeniui, kuris neišgali sumokėti žyminio mokesčio yra užkertamas kelias įgyvendinti

K.V.A.
teisės į teisminę gynybą. Prancūzijoje ir Liuksenburge nėra žyminio mokečio instituto.

žyminio mokesčio tikslai:

 prevencinis tikslas (užkirsti kelią kreiptis į teismą su aiškiai nepagrįstais ieškiniais);
 teismų sistemos išlaikymui;
 šalys rinktųsi kitus ginčo sprendimo būdus, kurie būtų pigesni negu ginčo sprendimas teisme
(derybos, arbitražas, darbuotojai yra alteisti nuo žyminio mokesčio bylose prieš darbdavį;
asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti arba jį atleisti nuo žyminio mokečio dėl jo
sunkios finansinės padėties.)

Žyminis mokestis – pinigų sumos, kurias šalys ir kiti byloje dalivaujnatys asmenys turi sumokėti
arba valstyvei už teismo atliekamus veiksmus.

Išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu:

 Suma, kuria reikia sumokėti valstybei už tam tikrus teismo atliekamus veiksmus.
 Antra bylinėjimosi išlaidų rūšis, sumos kurias reikia mokėti valstybei už tam tikrus teismo
atliktus procesinius veiksmus, arba sumos ,kurias reikia sumokėti anstoliui, arba sumos
,kurias viena šalis turi sumokėti kitai šaliai.

CPK 79-100str, kiti svarbus šaltiniai:

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas : nustato asmenų kategorijas bei kriterijus
,kuriems esant FA turi teisę prašyti, kad atstovavimo išlaidas visiškai ar išb dalies kompensuotų
valstybė iš specialaus fondo.
2. Sprendimų vykdymo instrukcija; nustato vykdymo procese atsiradusių išlaidų dydžius bei
apmokėjimo tvarką.
3. 2015 kovo 19d. teisingumo ministro įsakymas ,kuriuo patvirtintos rekomendacijos dėl civiliniuose
bylose advokato atlyginimo dydžiai advokato paslaugų įkainių.
4. 2002 gruodžio 06d teisingumo ministro dėl išlaidų susijusiu su civilinių bylų nagrinėjimų išlaidų.
5. 2002 vasario 06d. dėl išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. 2011 spalio 27d Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas žyminio moeksčio skaičiavimo,
grąžinimo, įskaitimo reglamentavimas.

Žyminis moekstis apsakičiuojamas dviem būdais:

1) Tvirta suma, šis būdas taikomas paprastai tais atvejai, kai yra nagrinįjima ne turtinio pobūdžio byla
arba ypatingos teisenos bylose, kai nėra keliamas klausimas dėlturto priteisimo, pinigų sumų
priteisimo. Pvz, prašymai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apmokami 28eurų mokesčių, skundai
dėl arbitražo sprendimo priėmimo 289eurai. Jeigu žyminis mokestis nustatytas tvirta suma, jis yra
indeksuojamas, kas ketvirtį.
2) Procentinė išraiška, nuo ginčo sumos, taikomas turtinio pobūdžio ginčuose,tiek paduodant ieškinį,
tiek pateikiant apeliaciją, kasaciją. Esant turtiniam ginčui ž.m. apskaičiuoajams taip: jei suma iki
28962eurų – 3proc,bet ne mažiau negu20eurų. Jeigu nuo 28962 iki 86860 tai ž.m. 8kažkiek eurų + 2
proc. , jeigu ginčo suma86860 eurai ž.m. apsakičiuoajams taip: mokami 2028 eurai + 1 proc, nuo
sumos kuri viršija 86866eurus. Yra nustatyso lubos. Maksimaližyminio moeksčio suma, kurios
negalima viršyti : 12555eurai. Reikia turėti pmenyje, kad tai yra tvirta suma, jai bus taikoma
indeksavimo taisyklė.

Kyla problema vertinant ar ginčas yra turtinis ar neturtinis. 3k-3-439/14. Reiškiant actio Pauliana
LAT išaiškino, kad jei ginčyjamas sandoris yra turtinis pagal savo pobūdį, turi būti mokamas
žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal proporciją. Jei perleistas už 100tūks, o tikroji vertė

K.V.A.
500tūks. Nuo kurios sumos reikia skaičiuoti žymini mokestį? Yra ntačių, kad jeigu turtas yra
registruotas, tai apskaičiuojant žm reikia remtis turto verte, kuri yra vieam registre, nebent viešam
registre nurodyta suma neatitinka realybės.

Nuo žyminio mokesčio atleidžiami:

 vartotojai (svarbu dėl to nustayti sutartis vartojimo ar ne),
 ieškovai bylose dėl išlaikymo, dėl žalos sveikatai, gyvybės atėmimo ir pan.
 nepasiturintys asmenys taip pat atleidžiami. Galima rašyti prašymus ir prašyti atleisti nuo
žyminio mokesčio, arba bent, kad jis būtų mažesnis. Jei teismas mato, kad asmuo tikrai
nepasiturintis, neturi iš ko susimokėti, tai atleidžia (įstatymas nenumato, tokio žmogaus
atleidimo, bet va teismas gali atleist). Atleidimas iš dalies nuo žyminio mokesčio –
sprendžia teismas, negali visiškai atleisti dėl tam tikrų aplinkybių. Asmuo turi pateikti
įrodymus, kad jo padėtis tikrai sunki.
 Taip pat tie kurie nori atkurti nuosavybės teises į nekilnojamą turtą.

Jei procesinius dokumentus pateikiame el. būdu tai ketvirtadaliu sumažina žyminį mokestį.
Jei sudaroma taikos sutartis, 75 proc. žyminio mokesčio gražinama.
Skatinama šalis rinktis paprastesnį ginčo sprendimo būda, ne ginčo teiseną, o taip vadinamas
supaprastintas bylų kategorijas, dokumentinio proceso tvarka – 50 proc., teismo proceso tvarka -
ketvirtadaliu sumažina (?).

3k-3-467/2013
3k-3-256-684/2015

Išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu – šiai kategorijai CPK 88 str. priskiria net 9 rūšis išlaidų
kurios susijusios su bylos nagrinėjimu:

88 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

1. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos,

susijusius su vietos apžiūra; liudytojams – jų atvykimo išlaidos, pragyvenimo jei nagrinėjimas trunka kelias
dienas. Ekspertui – už išvadas. Būna, kad civilinėse bylose ekspertizės kaštai yra labai dideli.

2) atsakovo paieškos išlaidos – paieška paduodama policijai. Viskas eina į sąskaitą kiek teismas
priteis už jo paiešką (kiek jai išleido).

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – tiek už notarinius veiksmus reik

susimokėt.
4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu – antstolio veiksmai
Įkainius jie patys nusistato. (antstolis ir notaras) Problema: neįmanoma nustatyti pagrįstų
antkainių, dažnai jie būna labai dideli, darbo neatitinka.

5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos – jei buvo paskirtas reikia jam atlyginti.

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – įsakymas kuriuo patvirtintos

rekomendacijos advokatūrai 2015-03-19 – nors ir pavadinta rekomendacijomis, tačiau teismai jas
taiko. Traktuoja kaip imperatyvą.
3k-7-149-706/2015 – advokatą nuskriaudė - pritaikė rekomendacijas ir sumažino priteistiną sumą 50
proc.

K.V.A.
 7) (neteko galios nuo 2008-04-30;)-

8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu – gali paskirti antstoliui vykdyti ir
tada už jo paslaugas reiks susimokėt.

9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos – čia jau asmuo įtikinėja teismą, kad tam tikros išlaidos buvo
būtinos ir jas reikia atlyginti.

2. Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, nurodytų išlaidų didžiausius
dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3k-7-334-687-2015 – dėl advokato ir advokato padejėjo.

Išlaidų paskirstymas
Principai:
 Kiekvienos šalies reikalas išlaidos
 Pralaimėjęs moka, jam priteisiamos išlaidos – kontinentinės Europos. Visas tas iš 8
minėtų kategorijų moka.
a) Jei ieškovas, kurio ieškinys patenkintas mokėjo advokatui daugiau nei rekomendacijose,
kurias taiko teismai imperatyviai, tai jau jis nebesusigrąžins tos permokos.
b) Jeigu ieškinys patenkintas tik iš dalies, tai tokiu atveju priteisiamos atsakovui išlaidos
proporcingai kiek patenkintas ieškinys.
c) Jei ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir jis laimi, tai žyminis mokestis bus
priteisiamas valstybei iš atsakovo.

Procesiniai dokumentai (CPK 110-134 str.)

Procesiniai dokumentai – tai teismo nir dalyvaujančių byloje asmenų valios išreiškimo išorinė
forma.
Kiekvieną procesinį veiksmą reikia įforminti raštu, tam kad įrodyti:
 Kad jis išvis buvo atliktas
 Parodyti kada jis buvo atliktas
 Koks procesinio dokumento turinys.

Reikšmė procesinių dokumentų:

1) Valios išreiškimo priemonė
2) Informacijos perdavimo priemonė
3) Procesinių veiksmų atlikimo fakto įrodymas
4) Užtikrina žodinio ir rašytinio proceso derinimą – net ir nagrinėjant bylą žodžiu mes dažnai
neapseiname be rašytinių procesinių dokumentų.

Procesinių dokumentų rūšys

Pagal tai kas surašė:

1) Teismo (CPK 116, 259-300 str.) pavasario tema čia
2) Dalyvaujančių byloje asmenų (šito reik) (CPK 110-115 str.):
 Inicijuojantys procesą (ieškinio pareiškimas, apeliacinis (atskirasis) skundas,
kasacinis skundas, prašymas dėl proceso atnaujinimo ir kt.)
 Informaciniai (pvz.: apie adreso pasikeitimą)

K.V.A.
  Paruošiamieji (pvz.: prašymas priimti įrodymus)
 Realizuojantys dispozityvumo principą ( pvz.: pareiškimas apie atsisakymą nuo
ieškinio)

Procesinių dokumentų forma, kalba, skaičius ir priedai

Forma ir turinys

Reikalavimus formai ir turiniui nustato 2 rūšių normos:

1) Bendros CPK 111str.
2) Nauja norma CPK 111 str. 4 d.
3) Specialios pvz.: CPK 112, 135, 306, 433 str. – specialūs reikalavimai ieškiniui, kasaciniam,
apeliaciniam skundui ir pan.

Jei norim kad procesinis dokumentas sukeltų padarinius turi atitikti tiek bendruosius, tiek
specialiuosius reikalavimus.

Skaičius, kalba, priedai

Skaičius turi atitikti dalyvaujančių asmenų byloje skaičių, tiek turi būt kopijų procesinio dokumento
– čia yra asmens pareiga, o ne teismo, neturim teismui užkraut daryti kopijų teismui. Pateiki
teismui, pateiki ir kitiem (galioja tiek ieškovui, tiek atsakovui šita pareiga) – sąžiningo proceso
principas čia veikia.

1) CPK 113,114 st. – orginalas

2) skaičius - pagal dalyvaujančių asmenų byloje skaičių
3) valstybinė kalba (bet CPK 113 str. 3 d.) - procesiniai dokumetai pateikiami valstybine kalba,
tačiau jei dalyvaujančiais byloje asmenimis yra asmenys, kurie lietuvių kalbos nemoka, jam turi
būti pateikiamas vertimas procesinių dokumentų. Vertimą turi užtiktinti vertėjas.

Būna, kad priedų būna labai daug, neįmanoma susegti, keliod dėžės tai tokiu atveju CPK 113 str,
leidžia dalyvaujaunčiam byloje asmneiui prašyti teismo, kad būtų pateiktas tik vienas priedas, o kiti
asmenys galės susipažinti su jais atvykę į teismo posėdį ar į teismo raštinę prieš teismo posėdėdį –
ekonomiškumo principas čia veikia.

Siūloma skaitmenizuotis – į diską surašyti.

Procesinių dokumentų trūkumų šalinimas

1) Bendra norma - CPK 115 str.
2) Specialios norma - pvz.: CPK 316 str.
3) Nutartis dėl trūkūmų šalinimo:
 Formos, turinio, žyminio mokesčio trūkumai, priedų nebuvimas (panakamo jų
skaičiaus ir pan.)
 Terminas - ne mažiau 7 d.
 Skundžiama
 Laiku ištaisius – laikoma kad procesinį dokumentą pateikėte pradinio pateikimo
diena
 Laiku neištaisius – nutartis grąžinti (skundžiama) – gražinamas atgal ir laikomas
nepaduotu. Kreipimasis į teismą ieškinio senaties nenutraukia.

K.V.A.
3k-3-302/2013 – atmeta procesinį dokumentą žemesni teismai, nes netinkamai surašėt, jūs
apskundžiant nes manot kad tinkamai, skundą apeliacija atmeta, nukeliauja iki kasacijos,
LAT pasako, nebuvo trūkumų, o jūs va sugaišot 2 metus ir vėl keliaujat į pirmą instanciją.

LAT 2012-09-06, AC-36-1, TEISMŲ PRKTIKA NR. 36 – APŽVALGA, PAŽIŪRĖTI.

Įteikimas

Reikšmė:
1) Teisės į sąžiningą teismo procesą sudėtinė dalis CPK 329 str. 3 d. 1 p. bylos nagrinėjimas
neesant dalyvaujančiam byloje asmeniui kuriam nebuvo tinkamai pranešta, yra absoliutus
teismo sprendimo negaliojimo pagrindas
2) CPK 810 str. 1 d. 3 p. – tinkamo pranešimo nebuvimas yra sprendimo nepripažinimo
pagrindas.

Įteikimo būdai (CPK 117 str.):

1) Ragistruotu paštu
2) Per antstolį
3) Per kurjerį (pasiuntinių paslaugų tiekėją)
4) Per dalyvaujantį byloje asmenį – pvz.: jei yra 2 atsakovai, atvyksta į teismą tik 1, teismas
nusprendžia nukelti kitam kartui posėdį, tai perduoda tą dokumentą atvykusiam atsakovui,
kad šis perduotų kitam – nes jų interesai tie patys, negali būti taip, kad liepia atsakovui
perduoti iešokui – jis gali būt nesąžiningas ir neperduoti, jų interesai nesutampa – todėl
negalima.
5) El. būdu
6) Per kuratorių (CPK 129 str.) – tik išimtiniais atvejais, jei nežinoma daluyvauančio byloje
buvimo vieta tai paskiria kuratorių ir tada jau per jį teikia – ir tai laikoma tinkamu
įteikimu.
7) Viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) – kai nežinoma asmens gyvenamoji ir daro vieta, ir
nėra galimybės paskirti kuratorių. Tai internete specialiam tinklalapyje skelbia, ne vėliau
kaip prieš 14 dienų iki teismo posėdžio.

117 straipsnis. Įteikimo būdai

1. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių
paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais.
2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį
įteiktų adresatui.

Įteikimo tvarka (CPK 118-132 str.)

1) Asmeniškaigyvenamojoje ar darbo vietoje ar kartu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui
2) JA buveinėje – vadovui ar kt. darbuotojui. Jei buveinė faktinė kitur turi informuoti teismą
( tas pats ir su FA darbu ar gyvenamąja vieta)
3) Namo (bendrijos) administracijai, seniūnui, darbovietės administracijai
4) Atstovui (CPK 118 str.)
5) Tarp advokatų (CPK 119 str.)
6) Bendrininkui (CPK 120 str.)
7) Teisme pasirašytinai (CPK 127 str.)

118 straipsnis. Įteikimas atstovui

K.V.A.
 1. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai
dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius
dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.
2. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir
sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai
pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš
teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių
pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti
procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus
procesinius dokumentus.

119 straipsnis. Įteikimas advokatams

Kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį
dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio
dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje.

120 straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

1. Procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba
kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir
rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu bendrininkai
pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens.
3. Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo,
jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus
procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.
Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems
asmenims, kuriems jis atstovauja.
4. Kai nustatyta tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams
dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

127 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas teisme

Procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.

Atsisakymas priimti adresuotą procesinį dokumentą – tai įteikiantysis asmuo apie tai pažymi ir šitas
pranešimas grąžinamas teismas ir laikoma, kad tas procesinis dokumnetas įteiktas.

IEŠKINYS (CPK 135-143)

Ieškinio samprata ir rūšys

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kai jo teisė yra pažeistos, ieškinio pagalba.

Ieškinys – įstatymo nustatyta tvarka realizuojamas suinteresuoto (locus standi) asmens (ieškovo)
kreipimasis į teismą reiškiant konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamą reikalavimą kitam aseniui
(Atsakovui) dėl pažeistos ar ginčijamos subjektinės teisės gynimo

Kreipimasis į teismą su reikalavimu, nurodant, kas pažeidė teisę (atsakovą), suformuoti

reikalavimą, ko reikalaujama iš atsakovo; faktus, kurie šį reikalavimą pagrįstų.
Ieškovas pareiškia ieškinį teismui, teismas nusiunčia reikalavimą atsakovui.

K.V.A.
Ieškinys yra toks institutas, kuriame persipina procesinė ir materialinė teisė. Procesine prasme tai
reiškia kreipimąsi į teismą, reglamentuoja procesinį aspektą, kokie turi būti reikalavimai tinkamam
ieškiniui. Kai kai kalbama apie ieškinio turinį, turima omeny materialinė teisė. Tinkamam
reikalavimo pagrindimui, pasitelktam gynybos būdui, pareiškimas gali būti priimamas

Rūšys:
Priklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių yra kilęs ginčas ir kokias teises ieškovas siekia
apginti:
1. Actio in rem (daiktiniai teisiniai santykiai)
2. Actio in personam (prievoliniai teisiniai ieškiniai)
3. Actio mixta

Praktinė klasifikacijos reikšmė – susijusi su tinkamu atsakovo nustatymu. Jei santykis yra
prievolinis, tai ieškinio bet kam pareikšti negalima, skirtingai nuo daiktinių ieškinių. Reikšminga
yra teismingumo nustatymui (išimtinis teismingumas, kai ieškinys yra daiktinis, lemia
nekilnojamojo daikto buvimo vieta; kai prievolinis – pagal atsakovo buvimo vietą) Reikšminga
nustatant žyminį mokestį (jei daiktinis – pagal išreikalaujamo daikto vertę; jei asmeninis – ieškinio
suma pagal sutartyje nustatytą sumą; jei mišrus – kiekvienam skaičiuosim atskirai)

Pagal ieškovo prašomą pritaikyti gynimo būdą:

1. Dėl pripažinimo – ieškovas prašo, kad teismas konstatuotų, arba yra tarp ieškovo ir
atsakovo teisinis santykis arba kad tokio teisinio santykio nėra. – nėra reikalaujama
priverstinio vykdymo, nes pats teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius. Todėl gali
būti dar klasifikuojami į teigiamus ar neigiamus ieškinius.
2. Dėl priteisimo – ieškovas prašo, kad teismas pritaikytų gynybos priemones atsakovui, todėl
teismo sprendimo pagrindu atsakovas yra verčiamas ieškovo naudai atlikti tam tikrus
veiksmus. Sprendimai, kuriais tenkinami dėl priteisimo, sukurs teisinius padarinius, jei
skolininkas atliks teismo numatytus veiksmus. Jei skolininkas neatliks veiksmų, teismo
sprendimo pats savaime dar nesukurs teisinių padarinių. Todėl sprendimai, kuriais tenkinami
ieškiniai dėl priteisimo, laikomi vykdytinais. Jei skolininkas nevykdo, įsijungą vykdymo
proceso normos, kai ieškovas kreipsis į teismą su vykdomuoju raštu, anstolis pradės taikyti
priverčiamuosius veiksmus, kad skolininkas atliktų/neatliktų tam tikrus veiksmus
3. Dėl teisinių santykių pakeitimo – pvz, pažeidžiant esmines sutarties sąlygas, keičiant
sąlygas, esant pasikeitusioms aplinkybėms ir t.t.

Reikšmė: tam, kad priteisti iš skolininko kažką, reikia įrodyti, kad egzistuoja teisinis santykis (todėl
arba pirma tenkinamas ieškinys dėl pripažinimo ir po to dėl priteisimo arba tiesiog dėl priteisimo.
Pvz; kai tėvystė nėra nustatyta ir bus reikštas ieškinys dėl išlaikymo teismas reikalaus įrodymų, kad
atsakovas yra vaiko tėvas + nevykdo savo pareigos) pvz ieškiniai dėl pripažinimo yra
neapmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, nes nėra prašoma kažką priteisti, o prašoma kažką
konstatuoti; dėl priteisimo – apmokestinami žyminiu mokesčiu

K.V.A.
 1. Actio pauliana
2. Actio indirecta
3. Actio directa

1. Actio ex contractu
2. Actio ex delicto
3. Actio ex quasi contractu

Ieškinio elementai

Ne bet koks kreipimasis bus pripažintas ieškiniu, o tik toks, jei asmuo nurodys, ko jis reikalauja iš
atsakovo ir aplinkybes, kuriomis jis pagrindžia reikalavimą – būtinos ieškinio turinio dalys 
ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas.
 Dalykas – ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 pp) – priklausomai nuo to, koks buvo
ginčo santykis, kokios gynybos priemones konkrečiu atveju galima panaudoti (reikia žinoti,
kaip materialinė teisė leidžia apginti savo teisę) Pats ieškovas turi suformuoti ieškinio
dalyką, o ne teismas. Reikalavimų gali būti ne vienas, o keli; jis taip pat gali suformuluoti
alternatyvius reikalavimus. Kas atsitinka, jei nėra suformuluoto ieškovo reikalavimas? Tai
yra procesinio dokumento trūkumas – CPK 115 str.
 Pagrindas:
1. Faktinis – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (2 pp.) – taip
apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Kai nurodomi keli faktiniai pagrindai 3K-3-
274/2014 : gali būti tas pats reikalavimas grindžiamas keliais faktiniais
pagrindais, bet tokiu atveju pozicija laikoma netvirta. Kai ieškinio pagrindas
nėra tinkamai suformuluotas, o teismas tokį ieškinį priima, atsakovas rašo prašymą
teismui, kad ieškovas sukonkretintų ieškinio pagrindą, nes neaišku, kaip reikia gintis.
2. Teisinis – nėra reikalaujama, kad bylą privaloma vesti per advokatą; galioja
principas, kad teisėjai yra profesionalai ir žino teisę, teismo prerogatyva yra
kvalifikuoti atsiradusį teisinį santykį 3K-3-438/2014
Kai sprendimas įsiteisėjo, nebegalima reikšti tapataus ieškinio, teismo sprendimas galutinis, turi res
iudicatą galią: sutampa bylos šalys ir elementai. Klausimas dėl ieškinio tapatumo 3K-3-51-
248/2015; 3K-3-302/2013 – jau buvo ; 3K-3-291/2013

Kai ieškinys yra dėl priteisimo, kuris yra tenkinamas, tarsi teismas pripažįsta, kad tarp šalių
egzistuoja teisinis santykis.
AR pareiškus ieškinį galima pakeisti savo reikalavimą, vietoj vieno fakto nurodyti kitus faktus?
Gali, jeigu materialinė teisė tai leidžia. Pirkėjui nusipirkus nekokybišką prekę, įst. sako, kad
pažeistą teisę gali ginti 4 būdais ir tik nuo jo prikauso, kokį būdą jis pasirinks. Kai dėl pagrindo, pvz
nuomininkas nesumoka, nors paskui pateikia įrodymus, bet nuomotojas vis tiek nori jį iškrapštyti,
imsis kito pagrindo, kad pvz žaloja išsinuomotą daiktą. Jei materialinė teisė nenumato alternatyvių
gynybos būdo, ieškinio dalyko ar pagrindo keisti nebegalima. Keičiamas arba ieškinio dalykas,
arba ieškinio pagrindas. Tik vieną iš dviejų keisti galima, priešingu atveju laikoma, kad buvo
atsisakyta pareikšto ieškinio.

K.V.A.
Teismas nedispozityviose bylose ex officio gali keisti ieškinio dalyką, tai pateisinama tuo, kad pvz
reikalauja vaiko teisių apsauga; priteisti daugiau, nei prašo ieškovas.

Elementų keitimas 141 STR.

 Tik vieną iš elementų.
 Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Pakeistą ieškinį teismas
persiunčia atsakovui. Jei buvo paskirtas žodinis parengiamasis posėdis ir sako ieškovas, kad
turi pakeistą ieškinį, tada posėdis yra nutraukimas ir paskirtas kitas posėdis sulaukus
atsakovo atsiliepimo.
 Rašytiniu procesiniu dokumentu
 Pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą
 Teismo teisė atsisakyti tenkinti – nutartis neskundžiama 141 str 3-4 d.
 Teismo teisė 376, 405, 417 str. Teismas savo iniciatyva išimtinais atvejais gali pakeisti
elementą, pvz., kai tai yra susiję su viešojo intereso tenkinimo.
 Pareikštų reikalavimas didinamas ar mažinamas teismų klaidingai kvalifikuojamas kaip
ieškinio dalyko keitimas. Ieškovas šia teise gali pasinaudoti bet kurioje stadijoje, bet kurioje
instancijoje. Nebus ieškinio faktinio pagrindo keitimas, jei šalia kitų faktų, po atsakovo
atsiliepimo, jis savo dublike nurodys dar vieną faktą. Yra išplečiamas įrodinėjimo dalykas,
koncentruotumo principas įsijungia, reikia surinkti visus įrodymus pasirengimo bylos
nagrinėjimo metu, tik išimtinais atvejais teisme galima pridėti naujų įrodymų.

Teisė į ieškinį

Procesinis aspektas – teisė pareikšti ieškinį.

Materialinis aspektas – teisė į ieškinio patenkinimą.

Materialiniai aspektai:
1. Ieškinio teisinis pagrįstumas – jei reiškiame netinkamam atsakovui, tai teismas pasakys, kad
atsakovas neturi pareigos, o ieškovas neturi teisės į ieškinį, jei nebus pakeista tinkamu
atsakovu leidus teismui
2. Ieškinio faktinis pagrįstumas – ar ieškovas įrodys.
3. Nėra praleistas ieškinio senaties terminas ir atsakovas nereikalauja jo taikyti. Jei ieškovas
praleis terminą, o atsakovas pareikalaus taikyti senatį, o teismas neatnaujins termino, tada
ieškovas nieko negaus...
4. Terminuotos ar sąlyginės prievolės atveju – termino ar sąlygos laikymąsis – jei jie yra
naikinamieji.

Procesiniai aspektai:
Ar apskritai asmuo šią teisę turi - teisės pareikšti ieškinį prielaidos:
1. Jis turi procesinį teisnumą 2.1 str. Šalimi gali būti organizacija, kuri yra JA, nekalbant apie
FA.
2. Ginčas priklauso teismų kompetencijai 137 str 2 d 1 p. Pvz., kolektyvinis darbo ginčas nėra
sprendžiamas teismuose

K.V.A.
 3. Laikytasi įstatymo numatytos ginčo išankstinio sprendimo tvarkos 137 str 2 d 3 p.
4. Nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo dėl tapataus ieškinio 137 str 2 d 4 p. Jei jau
buvo priimtas sprendimas, nepaisant to, ar jis buvo priimtas ar atmestas, su tuo pačiu
ieškiniu kreiptis negalima, galioja res iudicata principas.
5. Teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bylą dėl ieškovo nuo atsisakymo nuo ieškinio 137
str 2 d 4 p. Negalima reikšti to ieškinio, nes buvo atsisakyta teisės.
6. Teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bylą dėl šalių taikos sutarties sudarymo 137 str 2 d
4 d. – res iudicata ir čia
7. Teismo žinioje nėra bylos pagal tapatų ieškinį 137 str 2 d 5 p.
8. Šalys nėra sudariusios arbitražinio susitarimo 137 str 2 d 6 p.
9. Turi teisinį interesą 5 str 1 d. – locus standi

Asmuo, turintis šią teisę, ją tinkamai realizuoja – CPK 5 str. 1 d. - teisės pareikšti ieškinį tinkamo
realizavimo sąlygos:
1. Yra veiksnus 137 str 2 d 7p
2. Nepažeidžia teismingumo taisyklių 137str 2 d 2 p
3. Tinkamai syrašo ieškinio pareiškimą 111, 135-136 str
4. Sumoka žyminį mokestį 115, 135 str 2 d., 138 str.
5. Tinkamai įformina atstovo įgaliojimus 137 str. 2 d. 8p.
Jei teisėjas nepastebi šių pagrindų trūkumo ir rezoliucija priima ieškinį, tada teismas bylą nutraukia,
nes ji yra pradėta neteisėtai. Jei priima pažeisdamas teismingumo taisykles, tada teisėjas turi
perduoti bylą tam teismui, kuriam ji yra teisminga. Jei paaiškėtų, kad byla neteisminga Lietuvos
teismams, tada yra paliekamas pareiškimas nenagrinėti, kadangi nei vienas LR teismas negali
nagrinėti ir jį gali nagrinėti užsienio valstybių teismai.

Atsakovo gynyba

1. Priešinis ieškinys 143 str. Ieškinys, kurį ieškovui pareiškia atsakovas. Priešinis ieškinys:
a) Kai ieškovą ir atsakovą sieja dvišalis teisinis santykis, kai abi šalys turi viena kitai ne tik
teisių, bet ir pareigų.
b) Pvz., mama reiškia ieškinį dėl vaiko išlaikymo, atsakovas gali reikšti priešinį dėl tėvystės
nuginčijimo. Jei atsakovas įrodys, priešinis ieškinys bus patenkintas, o ieškinys bus
atmestas, nes atsakovas nėra vaiko tėvas.
c) Jei šalis sieja teisiniai santykiai, ieškovo priešinis reikalavimas yra susijęs su ieškovo
reikalavimu, tada abu reikalavimus galima nagrinėti viename procese dėl ekonomiškumo.

2. Atsikirtimai
a) Materialiniai teisiniai. Jų pagalba atsakovas siekia, kad teismas ieškovo ieškinį atmestų.
Yra tokių aplinkybių nurodymas, kurios lemia, ar teismas turi ar ne ieškinį patenkinti. Jei
ieškovas reiškia ieškinį ir teigia kad yra prievolė tarp šalių ir atsakovas ją pažeidė, jis gali
gintis kad prievolės nėra apskritai, nors ir buvo bet prievolė jau pasibaigusi, skola grąžinta.
Atsakovas gali gintis ginčydamas žalos dydį, gali reikalauti teismo ekspertizės ir pan.
Faktinės aplinkybės su kuriomis teisės normos sieja su ieškinio patenkinimu.

K.V.A.
 b) Procesiniai. Tokios aplinkybės, kurios numato proceso teisė. Šiuo atveju procesiniais
atsikirtimais nebus pasiekta kad ieškinį atmestų, bet galima pasiekti kad byla užsibaigtų –
nenagrinėta, nutrauktų bylą. Atsakovas gali siekti bent trumpo atokvėpio, atidėtų ar
sustabdytų bylos nagrinėjimą. Kad yra nagrinėjama kita byla tarp šalių ir tos bylos
išnagrinėjimas gali turėti reikšmę šitai bylai.

Jei nėra atsakovui galimybių nei priešinį ieškinį reikšti, nei atsikirtimų tada geriausia jam pripažinti
ieškinį.
Procesinė forma atsikirtimų, kaip atsakovui juos suformuluoti. Jie išdėstomi atsiliepime į ieškinį,
nes teisėjas priėmęs ieškinį persiunčia kopiją atsakovui ir siunčia pranešimą su terminu ne
trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų kai atsakovas turi surašyti atsiliepimą į ieškinį. Jei
asmuo nusprendžia gintis, o jei pripažįsta tai taip ir parašo ieškinyje. Jei atsakovas mano kad 30
dienų terminas per trumpas, gali kreiptis į teismą prašyti pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip 60
dienų. Atsakovas gali savo dalį atsikirtimų pateikti ir vėliau, žiūrint į tai kokia forma bus ruošiamasi
procesui. Jei žodžiu tai tada parengiamajame posėdyje žodžiu galės pareikšti. Jei raštu – tai ieškovas
gali į atsakovo atsikirtimus surašyti savo pareiškimus – dublikas, tada atsakovas gali atsakyti –
triplika.
Kas atsitinka jei atsakovas nesurašo atsiliepimo? Jei nesurašo, tai teismas priima sprendimą už akių.
Byla bus išnagrinėta iš esmės.

LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

CPK 144-152str

SAMPRATA, JŲ PASKIRTIS IR RŪŠYS

Tai procesinio poveikio priemonės, kurios yra taikomos tam, kad išsaugoti status quo, teisinę
situaciją tarp bylos šalių, kad paskui kai bus priimtas sprendimas būtų be didesnių kliūčių
įvykdytas.

Tai teismo procesiniai veiksmai, kurių pagalba teismas taiko įstatyme numatytus būsimo teismo
sprendimo įvykdymo užtikrinimo būdus. Paskirtis užtikrinti būsimo teismo sprendimo realumą, kad
patenkinus ieškinį ieškovas gaus tai ką jam yra priteisęs teismas. Laikinąsias apsaugos priemones
nustato CPK 145str išvardinta 12 įvairiausių laikinų apsaugos priemonių, tačiau sąrašas nėra
baigtinis. Laikinos apsaugos priemonės gali nustatyti įstatymai. Šeimos bylose CK. Bankroto bylose
ĮBĮ.

Visoms priemonėms yra būdingi keli požymiai:

1. Laikino pobūdžio suvaržymui. Jų taikymas ribotas laiko požiūriui, galioja iki tol kol bus
priimtas galutinis sprendimas. Nebent teismas nusprendžia anksčiau panaikinti. Jei teismas
ieškinį atmestų laikina priemonė liktų galioti kol teismo sprendimas įsiteisėtų.

K.V.A.
 2. Taikymo tikslas. Taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo sprendimo
įvykdymo negalimumo ar įvykdymo kliūčių. Kad situacija kuri yra dabar dar labiau
nepablogėtų.
3. Teismo nutartys kuriomis yra pritaikomos priemonės, neturi nei prejudicinės nei resjudicata
galios. Teismas gali jas panaikinti, pakeisti. Pirmos instancijos teismo pritaikyta priemonę
gali panaikinti aukštesnės instancijos teismas. Apeliacinės gali priemonę panaikinti ar
pakeisti kita. Pats faktas priemonės pritaikymas nereiškia, kad ieškovas teisus ir kad bylą
laimės.

Rūšys:
Pagal tai, kokio pobūdžio yra taikoma LAP:
1. Turtinio - taikomos turtinėse bylose, jų paskirtis yra apsaugoti ieškovo turtinius interesus,
tokios LAP kaip kilnojamojo/ ne turto areštas, sulaikymas. Jų tikslas užtikrinti kad atsakovo
turtinė padėtis nepablogės.
2. Neturtinio. Jos taikomos bylose kur reiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai. Pvz.:
įpareigojimas atlikti atsakovo tam tikrus veiksmus, kurie užkirstų kelią žalai atsirasti.
Pagal tai kokį įsipareigojimą nustato:
1. Priemonės, kurios nustato atsakovui draudimus. Pareiga susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų
atlikimo, perduoti turtą ir pan.
2. Priemonės, kurios įpareigoja skolininką ar kitus asmenis atlikti tam tikrus asmenis.
Išlaikymo bylose- priteisia išlaikymo sumą.
Pagal tikslą:
1. Konservacinės – užtikrina padėties kuri buvo iki bylos iškėlimo stabilumą – status quo.
Turto areštas.
2. Priemonės, kurios laikinai sureguliuoja ginčo santykį, jos bent laikinai apsaugo ieškovą ar
kitų asmenų interesus, kol dar ginčas nėra išspręstas.
3. Prevencinės – užkerta kelią žalai atsirasti ar kitokiems neigiamiems padariniams atsirasti

TAIKYMO TVARKA

Teismas taiko, jeigu susipažinęs su ieškiniu teismas daro dvi išvadas:

1. Kad pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas daro preliminarią išvadą.
2. Jei būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, tai toks įvykdymas taptų apskirtai
neįmanomas ar pasunkėtų.

Paprastai ieškovas prašymą pritaikyti LAP formuluoja ieškinyje. Nurodo konkrečia ir kodėl ją prašo
pritaikyti, jis turi pagrįsti kodėl būtent taip reikia. Jei sužinom apie atsakovo veiksmus kurie gali
sukelti padarinius dar iki ieškinio padavimo, tai ieškovas gali prašyti LAP taikymo iki civilinės
bylos iškėlimo. Tokiu atveju rašomas teismui prašymas taikyti LAP iki ieškinio iškėlimo, turi
nurodyti priežastis kodėl ieškinio dar nepareiškė ir kodėl prašo taikyti LAP. Kartu su prašymu
ieškovas turi pateikti įrodymus kad yra sumokėjęs 50% žyminio mokesčio. Tai yra tam kad
nepiktnaudžiautų LAP. Kitą pusę sumokės kai reikš ieškinį. Taip pat jis ieškinį turės pareikšti

K.V.A.
teismui per 14 dienų – jei teismas tenkins prašymą taikyti LAP. Teisėjas turi sekti ar tikrai yra
pareikšta ieškinys, jei nėra, tai teismas turi pritaikytas LAP panaikinti.

Terminas per kurį teisėjas turi išnagrinėti prašymus, nepriklauso nuo to ar ieškinyje ar atskiru
prašymu, teisėjas turi išspręsti nedelsdamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Jos taikomos bylos
iškėlimo metu dažniausiai, bet galima prašyti jas taikyti bet kurioje proceso stadijoje. Jos taikomos
tik ieškovo ar kitų dalyvaujančių asmenų byloje prašymu, teismas savo iniciatyva netaiko išskyrus
išimtinius atvejus – jei to reikalauja viešas interesas, pvz.: šeimos bylose. Teismas gali pritaikyti
savo iniciatyva. Teisėjas gavęs prašymą, jį išnagrinėja. 3 darbo dienas yra labai trumpas laikas –
prašymas nagrinėjamas nepranešus atsakovui, jo nuomonės nėra. Kad jam taikoma LAP sužino tik
gavęs nutartį ar kitais pagrindais.

Kokia LAP taikyti nurodo ieškovas, jis gali prašyti taikyti ne vieną, o kelias. Turtinėse bylose –
siekiant apsaugoti atsakovo interesus LAP apimtis negali viršyti ieškinio sumos. Jeigu pritaikius
LAP ji yra neefektyvi, tai ieškovas gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti ją labiau efektyvia ar
prašyti padidinti apimtį. Jei pritaikytas areštas tai tokia nutartis perkeliama arešto turto registrui.
Jeigu areštuojamas registruotas turtas, tai nutartis siunčiama viešo registro institucijai.
Šitos nutartys yra vykdomos skubiai, tačiau atsakovas gali skųsti atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas
buvo informuotas apie pritaikyta LAP ir jis nevykdo teismo nutarties tai teismas gali jam už
nevykdymą skirti baudą.

KEITIMAS IR PANAIKINIMAS

Pritaikytos laikinos apsaugos priemonės jos gali būti keičiamos pasikeitus aplinkybėms, tai daroma
byloje dalyvaujančių asmenų prašymų, o teismas tik dėl viešo intereso. Gali būti keičiamos tiek
ieškovo iniciatyva, jei jos yra neefektyvios.

Atsakovas gali prašyti keisti kita, jei įrodo kad LAP nėra adekvati. Atsakovas gali pasiūlyti, kad
teismas panaikintų pritaikytą LAP, kai vietoj pritaikytos LAP atsakovas pasiūlo adekvatų būsimo
teismo sprendimo užtikrinimą, pvz.: sumokėti pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą. Jei
atsakovas tai padaro, tai turto areštas jam bus panaikintas. Vietoj pinigų sumos įnešimu gali siūlyti
kitas užtikrinimo priemones, pvz.: banko garantija.

Teismo iniciatyva yra naikinama jei buvo pareikšta iki ieškinio pareiškimo, o ieškovas ieškinio
nepareiškė per 14 dienų. Taip pat naikinamos gali ne tik atsakovo, bet ir 3 asmenų prašymų, nes
LAP gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet pvz.: atsakovo skolininkams. Asmenys kurie mano kad
yra pažiesta jų nuosavybės teisę gali kreiptis į teismą įrodinėdami, kad tai yra ne skolininko turtas.

ATSAKOVO INTERESŲ TAIKANT PRIEMONES GYNYBA

Šalių procesinės teisės yra lygios, ieškovas turi teisę prašyti LAP, todėl turim suteikti atsakovui
gynybos galimybes. Keli būdai:

K.V.A.
 1. Nutartys dėl LAP yra skundžiamos atskiraisiais skundais. Per 7 dienas atsakovas gavęs
nuorašą, turi teisę skųsti nutartį – kad ją panaikintų ar pakeistų. Kasacine tvarka dėl LAP
skųsti nebegalima. Galutinį žodį taria apeliacinė instancija.
2. Kreipimasis į teismą su prašymų, kad teismas įpareigotų ieškovą pateikti galimų atsakovo
nuostolių užtikrinimą. Nes LAP taikymas atsakovui gali sukelti žalos, jei taip atsitiktų ir
ieškovas bylą pralaimėtų, atsakovas galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovas turi
teisę prašyti ieškovo įmokėti į depozitinę sąskaitą sumą galimų atsakovo nuostolių dydžiui
ar kitokias užtikrinimo priemones. Svarbu, kad atsakovas tokiame prašyme sugebėtų įrodyti,
kad dėl ALP patiria ar patirs nuostolius ir koks dydis, turi pateikti įrodymus. Jei jo prašymas
pagrįstas – įpareigoja ieškovą per nustatytą terminą pateikti užtikrinimą, jei ieškovas nieko
nepadarys, tada teismas panaikins LAP.
3. Žalos padarytos pritaikius LAP atlyginimas. Jeigu teismas ieškovo ieškinį atmeta, o teismas
buvo pritaikęs LAP, tai tokiu atveju atsakovas turi teisę reikalauti kad jam būtų priteistas
patirtos žalos atlyginimas. 3K-7-411/10; 3K-7-335/13 (Seminaro lentelėje pastaroji).
Problema tai, kad pakankamai lengva ranka taikomos LAP – visais atvejais ieškovas
atsakingas už nepagrįstas LAP, o ne teismas/valstybė kuri aklai pritaikė LAP.

Kasacija negalima, tačiau LAT yra apibendrinęs teismų praktiką su LAP – nr. 34.

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS

CPK 176-224 str.

Teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertizių atlikimo lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai, patvirtinti TM 2007 09 0 įsakymų
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių dartmo valstybinėje teismo psichiatrijos
tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti 2003 m.

Samprata ir etapai

Tai faktų nustatymas, jų pritaikymas ir gaunamas rezultatas – teismo sprendimas. Faktai + teisė –
teismo sprendimas. Tam, kad teismas pritaikytų teisės normas, jis turi pirmiausiai išsiaiškinti
faktinę bylos pusę t.y. įsitikinti, kad aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas, atsakovas, buvo. Taigi
rekonstruoti praeitį, kuri gali būti ir labai tolima. Šalių pareiga yra teikti teismui įrodymus. Atskirti,
kur yra faktas, o kur teisė, kur šalių ar teismo darbas, reikia aiškiai atriboti. Kur faktas, o kur teisė,
nėra labai paprasta. 3K-3-409/2012

Įrodinėjimo procesas
1. Faktų nurodymas. Procesas prasideda nuo ieškinio pareiškimo, kuriame nurodo ieškinio
elementus – dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą. Pirminiame etape svarbu apibrėžti tiksliai
faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo nubrėžiamos ribos.
2. Įrodymų nurodymas. Reikia faktus patvirtinančių įrodymų ir
3. Įrodymų pateikimas. juos pateikti teismui prie ieškinio kaip priedus. Teismas siunčia
kopiją ir numato terminą atsiliepimui surašyti. Atsakovas mėgins paneigti faktus, kuriais

K.V.A.
 remiasi ieškovas. Atsakovas taip pat nurodys faktus, kurie paneigia ieškovo reikalavimus.
Teismas numato formą t.y. žodinį posėdį ar apsikeitimą rašytiniais dokumentais.
4. Įrodymų rinkimas. Jei šalys negali gauti įrodymo tada gali kreiptis į teismą, kad šis padėtų
surinkti įrodymus. Kai šalys savoiniciatyva ar teismo pagalba suranda informaciją iš
įvairiausių šaltinių. Įrodymai turi būti surinkti per antros proceso stadijos visą laiką. Teismas
gali atmesti pateiktus įrodymus, jei jie pateikiami per vėlai ir turėjo būti pateikiama, kai
buvo ruošiamasi teisminiam bylos nagrinėjimui.
5. Įrodymų tyrimas. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismas tiria, ką šalys pateikė byloje. Tyrimas
reiškia, kad priklausomai nuo to, kokia yra įrodinėjimo priemonė, išanalizuojamas jos
turinys.
6. Įrodymų vertinimas. Byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išvada, ar aplinkybės gali būti
laikomos įrodymais ar įrodymai yra patikimi, patvirtina vieną ar kitą faktą. Galutinį
vertinimą pateikia teismas, motyvuojamojoje dalyje numatant, kokia aplinkybių įrodomoji
reikšmė.

Įrodinėjimo procesas gali būti pakartojamas apeliaciniame procese, bet išimtiniais atvejais. Gali
būti, kai apeliacija padeda surinkti įrodymus.
Žalos atlyginimo klausimas yra fakto klausimas. Neturtinės žalos atveju negali būti įvertinama
tiksliai, tada LAT gali keisti priteistos žalos dydį dėl to, kad padaryta teisės aiškinimo ir taikymo
klaida. Nes Kasacija tiria tik teisės taikymo klausimus, o ne faktus.

Įrodinėjimo subjektai

Įrodinėjimas prasideda nuo ieškovo ieškinio surašymo ir po to seka atsakovo atsiliepimas.

Rungimosi principas sako, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Jei
turim 3 asmenį, turintį savarankiškus reikalavimus, jis taip pat turėsi nurodyti savo ieškinio faktinį
pagrindą.

Įrodinėjimo subjektais yra ir 3 asmuo be savarankiškų reikalavimų – nors neturi reikalavimų, bet
palaikydami šalį, kurios pusėje yra, gali nurodyti savarankiškus faktus, juos pateikia. O kaip
teismas? Reikia atsižvelgti į rungimosi ir dispozityvumo principą. Teismas yra nešališkas
vertintojas to, ką šalys pateikia į bylą. Jei teismas būtų labai aktyvus, sakytume, kad gal reikia
teisėją nušalinti.

Bet reikia skirti atvejus: kas turi suformuluoti įrodinėjimo dalyką, faktų nurodymą – šalys,
teismas nėra įrodinėjimo subjektas, išskyrus įst. išimtis, kai teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą
išplėsti įrodinėjimo dalyką ar surinkti įrodymus savo iniciatyva, pvz. Šeimos bylos, kur būtina
apsaugoti vaiko interesus. Tada teismas turi teisę aiškintis naujus faktus savo iniciatyva.

Jei kalbame apie kitus įrodinėjimo etapus, tai teismas neabejotinai yra subjektas šitų etapų ir ne bet
koks subjektas, o pats pagrindinis, nes jis turi užtikrinti, kad visi įrodymai bus ištirti visapusiškai;
teismas užtikrina, kad įrodymai bus užtikrinti laikantis tiesioginio dalyvavimo principo. Taip pat

K.V.A.
galutinį vertinimą taip pat pateikia tik teismas – kaip jis juos įvertins, tokie įrodymai ir išliks, jei
nebus pakeistas apeliacijos

Įrodinėjimo tikslas

1) objektyvi (absoliuti) tiesa?

KT 1995-12-06, 1999-05-11, 2000-09-19, 2003-01-24, 2004-03-31, 2006-01-16, 2006-03-28.

Kalbant apie civilines bylas neįmanoma nustatyti absoliučios tiesos, nes:

 Tiek ieškovas, tiek atsakovas gina savo privatų interesą – pateikia argumentus tik tuos kurie
jiems naudingi. Vien dėl šalių elgesio teismas nežino visko kas vyko tarp šalių.
 Atmintis – kai kalbame apie įvykius kurie įvyko senai. Absoliučiai tiksliai atmintis žmogaus
jau nebeatkuria.
 Civilinė byla turi būti išnagrinėta per protingą laiką. Jei teismas stengsis absoliučiai įrodyti
tiesą, išsiaiškinti aplinkybes, tai sprendimo priėmimas užsivilkins. Teisėjas negali nagrinėti
bylos neprotingai ilgai. Tarp tikslų: įsitikinimo, kad tam tikri faktai egzistuoja ar ne ir
pasiekti tiesą per protingą laiką turi būti randama pusiausvyra, jie turi būti suderinami.
 Pati teisė dažnai sako, kad mes negalime panaudoti tam tikro fakto įrodymui, tam tikros
informacijos, kuri egzistuoja ir galėtų paneigti ar patvirtinti tą faktą, nes teisė mums
darudžia tą faktą naudoti pvz.: nesudarai rašytinės sutarties, negali remtis liudytojų
parodymais. Teisinė prezumpcija - gyvenimo patirties pagrindu tam tikro fakto
konstatavimas. Pvz.: paveldėjimo teisėje jei 2 asmenys, kurie miršta ir neįmanoma nustatyti
kuris kada, tai preziumuojama kad abu vienu metu mirė ir paveldėjimo santykiai tarp jų
neatsirado.
 Teismas negali aktyviai aiškintis bylos faktų, jei aiškinsis kaip pėdsekys, tai bus suabejota
teismo nešališkumu ir nepriklausomumu. Pvz.: jei ras faktus, kurie vienai šaliai naudingi,
kitai ne, tai ta kuriai nenaudingi gali pradėti sakyti, kad teisėjas šališkas. – tokiu atveju
neveiktų rungimosi principas. Teismas remdamasis surinktais įrodymais turi visus įvertinti
ir stengtis priimti pagrįstą ir teisingą spredimą.

2) Materialioji (santykinė) tiesa?

3) Formalioji tiesa?

Įrodymų pakankamumas

CPK 176 str. 1 d. – įsitikinimo laipsnis.

Pagal įroditinumo laipsnį, mes galim išvesti, kad vienokių ar kitokių įrodymų pakankama išvesti
tam tikrą išvadą.

Jei turime 80 proc už fakto buvimą, nors abejonių yra – 20 proc. tikimybė, tai nusveria 80 proc. ir
teismas nusprendžia kad buvo. Žiūrima, kurių įrodymų daugiau, ar pagrindžiančių ar paneigiančių.

3k-3-67/2006: įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo

taisykle....

3k-3-206/2010 – dėl teismo įsitikinimo laipsnio. (CPK 159, 179 str. 1 d., 225 str.)

CPK 185 str.

K.V.A.
Įrodinėjimo dalykas

Turime išsiaiškinti kokie faktai svarbūs bylai išspręsti. Kiekvienoje civilinėje byloje reikia žinoti
kokius faktus reikia konstatuoti ir nagrinėti.

Kaip nustatyti kokie faktai reikšmingi ir kas tuos faktus turi pateikti? (per stadijas eina
dalykas)
1) Fakto formavimas prasideda nuo bylos iškėlimo, ieškovas nurodo pareiškime ieškinio
faktinį pagrindą. Jei nenurodys gręsia, kad byla jis pralaimės.
2) Atsakovas rašo atsiliepimą. Jis nurodo faktus, kuriuos jis grįs priešieškinį arba jei ginsis
materialine teise, tai irgi nurodys faktus, kuriais grįs savo tą priešingą nuomonę.

Materialinio pobūdžio faktai, kuriais šalys grindžia savo pateiktas aplinkybes sudaro įrodinėjimo
dalyką.

Dalyką sudaro:
Facta probanda:
o Ieškinio pagrindą sudarantys faktai
o priešinio ieškinio/atsikirtimų pagrindą sudarantys faktai
o procesinio pobūdžio faktai

Jei byloje be ieškovo ir atsakovo dalyvauja ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jie irgi nurodys
arba materialinio pobūdžio faktus arba procesinio pobūdžio faktus.

Koks teisėjo vaidmuo? Į šį klausimą atsakymas priklauso nuo bylos.

 Jei susiduriam su viešo intereso gynimu, tai teisėjas turi būti aktyvus, jis turi teisę į
įrodinėjimo dalyką įtraukti faktus, kuriais nei viena šalis nesiremia.
 jei ne viešo intereso gynimas (privatus) – teismas siūlo pateikti įrodymus šalims.

Teismas eliminuoja iš įrodinėjimo dalyko faktus, kurie bylai nėra reikšmingi.

Įrodymų sąsajumas – per įrodinėjimo dalyką įrodymų sąsajumą galime pritaikyti. Nes teisėjas
išisiaiškina, kurie faktai svarbūs bylai kurie ne t.y. kurie susiję su bylą.

Įrodinėjimo dalykas gali kisti laiko požiūriu (pirmoj instancijoj ir pasirengime gali kisti). Kai bylą
nagrinėja iš esmės jau nebekinta.

3) Pasirengimas bylos nagrinėjimui.

4) I instancija
5) Apeliacija – čia jau įrodinėjimo dalykas nebegali būti keičiamas.
6) Kasacija
7) Atnaujinimas – čia vėl gali kisti, nes gali paaiškėti naujų faktų, naujų aplinkybių.

Įrodomieji faktai – tai kai jam esant, nebereik įrodinėti kito. Patvirtina kito fakto buvimą.

Įrodinėjimo našta

Reikia taip paskirstyti naštą, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
K.V.A.
Onus probandi - faktų nurodymas ir įrodymų pateikimas.

178 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus,
kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Faktą, kuriuo remiamasi turi įrodyti ta šalis, kuri juo remiasi. Pvz.: dėl sutarties pažeidimo,
ieškovas jei teigia, kad buvo sudaryta sutartis, kad buvo pažeista, viską jis turi įrodyti.

Jei neteisingai bus paskirstyta įrodinėjimo našta reikš, kad teismas padarė klaidą, tai toks teismo
sprendimas bus naikintinas pvz.: teismas pasako, kad aplinkybę turi įrodyti atsakovas, nors iš
tikrųjų turi įrodyti ieškovas.

3k-3-5/2014
3k-3-130/2014

Pvz.: sodra reikalauja išmokėtų 10 000, atsakovas sako, kad žala buvo tik 8000. Atsakovas
turi čia įrodyti, kad sorda išmokėjo daugiau nei buvo padaryta žalos.

Pvz.: Buitinė paskola. Ieškovas sako, kad paskolino atsakovui, ir jis negrąžino. Atsakovas
sdako, kad tik derėjosi, kad paskolins, bet derybos nutrūko ir jis jam jokių pinigų neperdavė.
Paskola – realinis sandoris, bus laikomas sudarytu tik tada kai bus perduoti pinigai. Šioje
situacijoe aplinkybę turi įrodyti atsakovas – nes teigia, kad nesudarė, tai turi įrodyti, kad
nepervedė jam niekas pinigų.

Tam, kad būtų lengviau tiek šalims, tiek teismui orientuoris dėl įrodinėjimo naštos yra
taisyklės:
1) CPK 182 str. – neįtraukiamos į įrodinėjimo dalyką, nebent kažkuri šalis teigia priešingai.

182 straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo

Nereikia įrodinėti aplinkybių:
1) teismo pripažintų visiems žinomomis – šiuo atveju remiamasi protingumo ir
ekonomiškumo principu, nes nebūtų protinga ir ekonomiška prašyti šalį įrodinėti aplinklybes,
kurias asmenys visuotinai žino, supranta. 3K-3-459/2010
2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje,
kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines
pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); -
3) asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);

Prejudiciniai faktai – faktai, kuriuos jau yra nustatęs teismas nagrinėjęs kitas bylas, tiek civilines,
tiek administracines, tiek baudžiamąsias. Svarbu , kad būtų tie patys asmenys dalyvavę bylose,
kurie ir dabar dalyvauja išskyrus įst. išimtis, kai teismo sprendimas, kuriuo nustatytas tam tikras
faktas kuris turi teisinę galią neapibrėžtam asmenų ratui. Pvz.: kai asmuo pripažįstamas neveiksniu
- teisinę galią turi neapibrėžtam asmenų ratui.

Jeigu ginčas kilo iš sutarties ir yra priteisiama skola arba nuostolių atlyginimas, kad
atsakovas pažeidė sutartį tai toks teismo sprendimas reiškia, kad teismas konstatavo, kad šalis
sieja sutartinė prievolė, kuri buvo pažeista - 3k-3-419/2014.

K.V.A.
Nuosprendis baudžiamojoje byloje – nuosprendis turi prejudicinę galią tik tiems klausimams, kurie buvo
nagrinėjami sprendžiant baudžiamąją bylą. Pvz.: kai padarė asmuo NV. Tai civilinėjm byloj nebereikėtų
įrodinėti, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus. Reikalauja žalos nukentėjusysis – tai civilinėjm byloj reiks
įrodyti dydiį, nustatyti priežastinį ryšį.
Pvz.: o jei išteisna baudžiamojoj byloj – tai čia jau turi sprendimas prejudicinę reikšmę ir civilinėj byloj
nebegali teigti, kad asmuo kaltas.

4) preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka – ateina čia jau materialinė teisė.
Laikysim, kad faktas įeina į įrodinėjimo dalyką. Prezumpcijų materialinėje teisėje yra labai daug.
Įtvirtintos įvairiuose teisės aktuose. TURIM VISUS ŽINOT, NES MATAI, JIS LOPAS GALI DUOTI
UŽDAVINĮ.
5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis) – neturim ginčo tarp
šalių dėl tam tikros aplinkybės. Pvz.: ieškovas sako kad buvo sudaryta sutartis, atsakovas sako taip mes
sudarėm sutartį, bet aš ją tinkamai įvykdžiau ir nebeturiu prievolių. Taigi kam įrodinėti tai dėl ko šalys
sutarė. Aplinkybė laikoma pačių šalių patvirtinta.

Pripažinimas gali būti įvairia forma: aiškiai išreikštas, numanomas iš šalies konkliudentinių veiksmų.

Jei pripažinimas buvo prieš iškeliant bylą – tai tada tokį pripažinimą reikia įrdodyti.
Jei pripažinimas buvo padarytas jau iškėlus bylą – nebereik įrodyti.
Pripažinti gali ir jau nagrinėjant bylą.

6) nustatytų įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismui nagrinėjant grupės narių
individualaus pobūdžio turtinius reikalavimus toje pačioje grupės ieškinio byloje.

Įrodymų samprata ir klasifikacija

Teismo procese remiamės ne prielaidomis, samprotavimais, o teisminiais įrodymais, kurių sąrašą

pateikia CPK 177 str 2 d.

Įrodymai - bet kokie faktinia duomenys, kuriais remdamasis teismas įst. nustatyta tvarka
konstatuoja, kad yra šalių pagrindžiančius reikalavimus ar jų nėra (CPK 177 str. 1 d.) išvados iš
sąvokos:
1. Įrodymai teismo procese yra informacija, žinios apie faktus (tai nėra samprotavimas,
prielaidos)
2. Ne bet kokia informacija, o kuri turi reikšmės nagrinėjamai bylai (įrodymų sąsajumas) –
CPK 180 str. taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme ir reikšminga yra tuomet, kai
pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti iš šalių informaciją, nes ji nėra susijusi su
angrinėjama byla. Pralaimėjusi bylą šalis gali pateikti tą pačią informacija apeliacijai ir
nurodyti, kad buvo bandoma pateikti argumentus, bet teismas atsisakė. Jeigu apeliacinės
instancijos teismas nusprendė, kad pirmoji instancija padarė klaidą, tai nebus laikoma kaip
nauji įrodymai. Tačiau yra išimtys: pirmosios instancijos teismas padaro klaidą, vertindamas
įrodymų sąsajumą. Taigi, kad būtų išvengiama klaidų, turi būti tiksliai nurodomas
įrodinėjimo dalykas.
3. Informacijos gavimo šaltinis. Galima operuoti tik tokia informacija, kuri gaunama iš įst.
numatytų šaltinių. Tie šaltiniai – tai įrodinėjimo priemonės. – įrodinėjimo priemonių
leistinumas. Įrodymais yra laikoma ne bet kokia informacija, o tokia, kuria gaunama iš įst.

K.V.A.
 leidžiamų įrodinėjimo priemonių. CPK 177 str. 2 d. Kitas aspektas: kai kuriais atvejais mes
negalime panaudoti visų įrodinėjimo priemonių pagal 2 dalį. Žinoma norma – 1.93, kai šalys
nesilaikė paprastos rašytinės sandorio formos, tai kilus ginčui, šalys negali remtis liudytojų
parodymais (liudytojų parodymai bus laikomi neleistina įrodinėjimo priemone) tačiau
teismui suteikiama diskrecijos teisė šiuo klausimu, ir gali remtis 1.93 6 dalimi, kai tai
prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams ir t.t. Taigi leistinumas
reiškia ir tai, kad ne visais atvejais reiškia, kad galima visas minėtas priemones
panaudoti.
Trečias aspektas: kai kurios įrodinėjimo priemonės yra būtinos, leistinos ir kitos, bet jei
nebus būtinos įrodinėjimo priemonės, tai teismo išvada atitinkamu klausimu bus neteisėta.
(pvz. aplinkybė, kad asmuo serga psichikos liga, galima įrodinėti visom įrodinėjimo
priemonėm, BET jeigu teismas nepaskirs teismo psichiatrinės ekspertizės ir nepaskyręs
ekspertizės pripažins asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismo sprendimas bus
panaikintas kaip neteisėtas. Ar pvz žalos, padarytos sveikatai, bylose. Darbingumo laipsnį
taip pat galima įrodinėti įvairiom įrodinėjimo priemonėm, BET jeigu nebus paskirta
darbingumo neteikimo ekspertizė, jis bus laikoma neteisėta)
Yra liudytojų parodymai, bet ne bet kurie asmenys gali būti apklausiami. Kai kurių asmenų
įst. neleidžia apklausti. Jei toks asmuo bus apklaustas, tai tokia informacija yra neleistina,
nes ji gauta iš liudytojo, kuris negali būti apklaustas kaip liudytojas. Rašytiniais įrodymais
negali būti bet kokia informacija pvz. valstybės paslaptis, tarnybinė paslaptis tol, kol tokia
informacija nebus išslaptinta įst. nustatyta tvarka. KT: jei informacija negali būti išslaptinta,
jos negalima naudoti kaip įrodymo, nes būtų pažeistas proceso lygiateisiškumo principas,
kai viena iš šalių negali su tokia informacija susipažinti.
4. Informacijos, susijusios su nagrinėjama byla, gavimo, pateikimo, tyrimo ir įvertinimo
procesinė tvarka. Jei taisyklės būtų pažeidžiamos, informacijos laikyti įrodymu negalima.
Pvz: jeigu bus pažeista liudytojo apklausos tvarka, tai liudytojo parodymų nebus galima
pripažinti įrodymais. Jeigu nepilnametis liudytojas bus apklausiamas dalyvaujant bylos
šaliai, nuo kurios nepilnametis yra priklausomas, tai tokiu atveju vien todėl, kad psoėdži
salėje dalyvavo asmuo, nuo kurio nepilnametis yra priklausomas, jo parodymai yra
abejotini. Prisiekimo nebuvimas taip pat bus pagrindas sakyti, kad pažeista apklausos tvarka.

Įrodymų klasifikacija.

Pagal įrodomąją galią:

 Įprastinė įrodomoji galią. Bendra taisyklė, kad visi įrodymai neturi prioriteto prieš kitus
įrodymus. BET 
 Padidintą įrodomąją galią (prima facie). Tie įrodymai, kuriems įst suteikia padidintą
įrodinėjimo galią, atsižvelgiant į tos informacijos susidarymo procesą. CPK 197 str. 2 d.
Kai kurie rašytiniai įrodymai turi padidintą įrodomąją galią ir tokiais įrodymais yra laikomi
valstybės, savivaldybės institucijų dokumentai. Pvz. juridinių asmenų registro duomenys,
kiti viešų registrų duomenys, Notaro patvirtinti dokumentai, Teismo antstolio vykdant
vykdymo veiksmus, sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, turto vertintojo
ataskaita ir kt. Padidinta įrodomoji galia reiškia, jei pateiktas toks įrodymas, teismui

K.V.A.
 pakanka konstatuoti, kad faktas patvirtintas; tokių įrodymų negalima paneigti liudytojų
parodymais, kol informacija yra prima facie nebus paneigta kitomis priemonėmis. Vienais
atvejais gali būti laikomas kaip prima facie arba ne. Pvz. antstolio faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolas – kai veikia, vykdant teismo sprendimą, vykdantis savo
kompetenciją, bet ne tada, kai asmuo pasisamdo antstolį, nes jis teikė paslaugą. Tuomet
bus laikomas rašytiniu įrodymu. Auditoriaus išvada, kai auditorius audituoja įmonę nebus
prima facie, kai sudarė sutarį su klientu, nes teikė paslaugą. Kitas kriterijus prima facie:
informacijos šaltinio pobūdis t.y. iš ko mes gauname informaciją. Pagal šį kriterijų yra
skiriamos trys rūšys:
1. Asmeniniai – informacija, kurią mums pateikia FA
2. Daiktiniai – informacija, gaunama dėka to, kad kažkokie reikšmingi duomenys
randami ant materialaus pasaulio daiktų
3. Mišrūs – ta informacija, kuri iš dalies susiformuoja fizinio asmens sąmonėje, bet iš
kitos pusės ji yra perteikiama kokioje nors laikmenoje, pvz eksperto išvada; taip pat
rašytiniai įrodymai

Pagal santykį su faktu, ar jis yra tiesioginis ar netiesioginis:

 Tiesioginiai – tokia informacija, tarp kurios ir įrodomojo faktą nėra jokios tarpinės
grandinės. Yra tiesioginis ryšys tarp informacijos ir aplinkybės, kurią siekiame įrodyti.
Tiesioginis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad faktas yra nustatytas.
 Netiesioginiai – tokia informacija, kuomet tarp jos ir įrodomojo faktą yra įvairiausių
tarpinių grandžių, tos informacijos pagrindu ir konkrečių, kategoriškų išvadų daryti
negalime.
Klasifikacija reikšminga tiek renkant, tiek tiriant ir vertinant įrodymus. Jeigu galime operuoti
tiesioginiais įrodymais, tai procesas tampa žymiai paprastesnis ir lengvesnis. Jei nėra tiesioginių
įrodymų, reikia surinkti kuo daugiau netiesioginių įrodymų. Teismas kaip vieninteliu netiesioginiu
įrodymu nepatikės.

Informacijos susiformavimo procesas

 Pirminiai įrodymai – tai tokia informacija, kuri susiformavo tiesiogiai iš įrodomojo fakto.
Pvz. pirminiu įrodymu bus laikomi liudytojo parodymai apie autoįvykį, kurį jis pats matė.
 Išvestiniai – gauta per tarpines grandis. Liudytojo parodymai, kuris asmeniškai įvykio
nematė, o apie jį sužinojo iš kitų asmenų. Dažnai kyla klausimas, ar išvestinė informacija
yra patikima. Jei pvz neturimas sutarties orginalas, tai čia bus išvestinis įrodymas, problema
kyla, net jei norima daryti ekspertizę.
Įrodymai vertinami vienodai.

Pavasario semestras
Civilinio proceso specialioji dalis

I stadija – civilinės bylos iškėlimas

K.V.A.
Kreipimosi į teismą tvarka:

Reikia prieš kreipiantis apsvarstyti tokius klausimus:

1) Perspektyvas laimėti bylą
2) Kaštus – nes bylinėjimas kainuoja brangiai. Jei ginčas turtinis – kiek kainuos bylinėjimas,
žyminis mokestis, išlaidos advokatui, galimas rezultatas.
3) Laimėjimo/pralaimėjimo finansinis balansas (čia siejasi su 2 punktu)
4) Laiko faktorius
5) Bylinėjimosi įtaka šalių tarpusavio santykiams
6) Viešoji nuomonė – reikia žiūrėti ar tai bus naudinga ar ne, čia tuo atveju kai esi viešas asmuo.
7) Psichologinis bylinėjimosi efektas – ar nepablogės sveikata?
8) Teismų praktikos nenuspėjamumas/nuspėjamumas.

Nemo judex sine actore – bylos iškeliamos tik ieškovo iniciatyva, išskyrus bylas dėl globos ir
rūpybos (CPK 505 str.)

505 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar
rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam
tam tikroje srityje asmeniui nagrinėjimą
1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui
nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą.
2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo
savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą toje srityje.
3. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai
veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje,
privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje.

CPK 5 str.:
1) Ieškinio teisena:
a. ieškovo (jo atstovo) ieškinys
b. CPK 49 str. numatytų asmenų ieškinys
c. Kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

2) Ypatingoji teisena:
a. suinteresuoto asmens pareiškimas ar prašymas/skundas.

5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų
apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
2. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų
apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras,
valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui
ginti.
4. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose –
pareiškimai ar prašymai.

Ieškinio pareiškimas
K.V.A.
 1) Procesinė priemonė CP pradėti
2) Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymo priemonė
3) Informacijos perdavimo priemonė
4) Turinys: CPK 111, 135 str. – bendros normos + specialios normos (CPK 382, 387, 396, 403,
420, 425, 441 (3) str.)

El. būdu kai ieškinį nori paduoti, turi užsiregistruoti specialiame elektroninių ieškinių padavimo
portale ir per ten paduoti ieškinį – reikėtu naudotis jei nori sutaupyti.

Kai teisme gaunas ieškinys, jis užregistruojamas, suteikiamas numeris (visi veiksmai vyksta
raštinėj) ir pagal bylų paskirstymo taisykles jis nukeliauja iš raštinės pas atitinkamą teisėją.

Kai teisėjas gauna ieškinį jis per 10 dienų (jei yra dar prašymas dėl LAP tai per 3 dienas)
(terminas skaičiuojamas nuo registravimo dienos), susipažįsta su ieškiniu ir gali atlikti vieną
iš šių
1) priima – jei sumokėtas žyminis, viskas ko reikia ieškiniui yra ir pan. – tokiu atveju priima
rezoliuciją – ir tai yra civilinės bylos iškelimo momentas.
2) jei yra trūkumų – priima nutartį, nustato terminą trūkumams ištaiyti (CPK 138 str.)
3) atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2d)

Ypatumai – bankroto bylos, bylos pagal grupės ieškinius.

Ieškinio trūkumų šalinimas

LAT apžvalga 2012 rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų
taikymas

3k-3-498/2007
3k-3-313/2009
3k-3-43/2010
3k-3-249/2010

Atsisakymas priimti ieškinį

CPK 137 str. 2 d. 1 p.

Ginčas nenagrinėtinas teisme CP tvarka.

Reikia nurodyti priežastį kodėl atsisakoma priimti ieškinį.

Numato įstatymas baigtinį sąrašą kada teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (jokiais kitais
atvejais negali atsisakyti).

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas
laikomas civilinės bylos iškėlimu.
2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka – klausimas keliamas ieškinyje nepriklauso
teismų kompetencijai arba tarkim jei įstatymas sako, kad į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, o ne
visi pvz.: ieškinį dėl tėvystės nuginčyjimo, arba jei keliamas ne teisinis klausimas pvz.: lošimas ir lažybos –
K.V.A.
jie yra už teisės reguliavimo ribų išskyrus įstatymo numatytas išimtis. 3K-3-53/2011 – dėl CPK 293 str. 1
p. – atsisakė priimti pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p.
Jei suklysta ir priima ir po to paaiškėja, kad nenagrinėtina teisme, tai ji turi būti nutraukiama
kaip nepagrįstai pradėta.

2) ieškinys neteismingas tam teismui – ar byla teismui teisminga. Teisėjas turi tikrinti rūšinį
teismingumą, teritorinį, tarptautinį.
3K-3-432-248/2015
3K-3-320/2012
3K-3-240/2011

3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos
išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos – tikrina ar įstatymas nėra nustatęs tai bylų
kategorijai privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

3K-3-170/2009

Jei tarkim nėra įstatymas numatęs, bet šalys sutartyje nusimato, kad jei kyla ginčas jos spręs jį
derybomis – tai kartais teismai laiko, kad čia nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme
tvarka, ir jei nepateikiami įrodymai kurie įrodo, kad buvo deramasi ir pan. tai atsisako priimti –
TAI ČIA KLAIDINGAI TEISMAI TAIKO.

Yra atvejų kai nėra privaloma ta išankstinė ne teisminė ginčų nagrinėjimo tvarka – bet teismai
laiko, kad privaloma, pvz.: įspėjimas dėl nuomininko iškeldinimo iš nuomojamo buto. – ČIA
IRGI KLAIDINGAS TAIKYMAS.

Kartais teismai atsisako priimti ieškinį, jei ieškovas nepateikia dokumento, kad tas ginčas
išspręstas ta išankstine tvarka – būna atvejų kai kreipiasi į tas institucijas, jos laiku neatsako,
nesprendžia prašymo, vilkina – TAI NĖRA KLIŪTIS IEŠKOVUI KREIPTIS Į TEISMĄ
TEISMAS ATSISAKYTI PRIIMTI NEGALI. Na na na na na na Batmaaaaaaan!!!!

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl
to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar
patvirtinti šalių taikos sutartį
3k-3-326/2009
3k-3-362/2010
3k-3-476/2010

Atsisakymo nepainioti su atsiėmimu, nes atsiėmimas nereiškia atsisakymo nuo reikalavimo teisės, išsaugo
teisę kreiptis vėl ateityje su ieškiniu.

Dėl taikos sutarties: užkerta abiems šalims kelią kreiptis su tapačiu ieškiniu.

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu –
skirtumas tarp bylos išnagrinėjimo, šiuo atveju ji yra tik iškelta, neišnagrinėta. Negalima parareliai šalia
nagrinėti tų pačių bylų, nes gali atsitikti taip, kad teismai išnagrinės skirtingai. Tai jei jau vienam teisme
pareiškei ieškinį, to paties kitam reikšti nebegali.

3k-3-240/2011

K.V.A.
 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui - tokia situacija kyla kai
viena šalis nenori spręsti ginčo arbitraže ir nori apeiti tą arbirtražinį susitarimą. Dažniausiai būna
situacija, kad teismas nežino apie tokį susitarimą, priima ieškinį, kreipiasi į atsakovą ir jis pasako, kad yra
arbitražinis susitarimas raštinis, tai teismas palieka tokį ieškinį nenagrinėtą.

Jei turi informaciją, kad sudarytas susitarimas jau ieškinio priėmimo metu, teisėjas turi pareigą
išsiaiškinti ar tas susitarimas galioja, jei mano kad galioja atsisako, jei mano kad negalioja priima ieškinį
ir sprendžiamas klausimas dėl galiojimo išklausius atsakovą ir būna atveju, kai tokios bylos net iki LAT
nukeliauja ir sprendžiamas klausimas ar tai arbitražo kompetencija ar valstybinių teismų.

Kada negalioja arbitražinis susitarimas:

1) Kai yra nearbitruotinas ginčas
2) KOMERCINIO ARBIRTRAŽO ĮSTATYMO 12 STR.

3k-3-64/2010

7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo – Ryšys su JTO konvencija dėl
neįgaliųjų asmenų apsaugos, pakeisti dėl šios konvencijos ir CK ir CPK, nebėra visiško neveiksnumo.
Ribojamas tik tam tikroje srityje.

8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo – kai neturi atstovas
įgaliojimo. Jei vėliau gauna dokumentą įgaliojimo, tada gali vėl kreiptis.

3k-3-206/2010

3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas
privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar
neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl
ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo
teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas
turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 straipsnio nuostatas. Teismo nutarties,
kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie
pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti
priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui.
4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra
pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.
6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba
daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui,
kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar
restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai
institucijai.

Civilinės bylos iškėlimo teisiniai padariniai

Iškėlimo momentas – teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą priėmimo momentas (CPK 137 str.
1d.)

Sukeliami padariniai:
1) Materialiniai teisiniai padariniai
2) Procesiniai teisiniai padariniai

Materialiniai teisiniai padariniai

K.V.A.
 1) Ieškinio pareiškimas reiškia, kad yra nutraukiamas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 str.
1 d.)
2) Periodiniai mojėimas pvz.: išlaikymas, priteisiami nuo iškėlimo dienos, išskyrus įstatymo
numatytas išimtis ,kai jie gali būti priteisiami už praeitus laikotarpius iki bylos iškėlimo
pvz.: CK 3.200 str.)
3) Sąžiningas neteisėtas valdytojas turi grąžinti pajamas (CK 4. 97 str.)
4) Procesinės palūkanos priteisiamos (CK 6.37 str. 2 d.) - nuo bylos iškėlimo dienos iki
visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Procesiniai teisiniai civilinės bylos iškėlimo padariniai

1) Lis pendens taisyklė (CPK 137 str. 2 d. 5 p) – reiškia, kad prasidėjo civilinis procesas
iškeltoje byloje, netenka teisės ieškovas reikšti tapataus ieškinio.
2) Prasideda antroji CP stadija ir atitinkamų procesinių terminų eiga (CPK 413, 421 str.) –
pasiekiamas tikslas pirmos proceso stadijos.
3) Alternatyvaus teritorinio teismingumo išnykimas (CPK 30 str.) – pasirinkimo teisė ieškovui
priklauso. Jei kreipiasi reiškia realizavo savo teisę rinktis, ir nebegali jos keisti, kai jau
iškeliama byla.
4) Informavimo pareiga (CPK 137 str. 6 d.) – jei pvz.: byla susijusi su daiktų registravimu,
siekiant apsaugoti stabilumą civilinės bylos apyvartą teisėjas įpareigotas informuoti registrus
apie bylos iškėlimą dėl tam tikro registruotino daikto ar daiktinių teisių. Jei to nepadaro gali
atsirasti valstybės atsakomybė, jei asmenys dėl to nepranešimo patirtų žalos pvz.: tarkim
koks nors tą daiktą įsigytų ir po to iš jo jį išsireikalautų.

PASIRENGIMAS CIVILINĖS BYLOS NAGRINĖJIMUI TEISME 225-233 STR.

Gali būt papildomai spec normų, pvz., dėl bankroto bylos.

Pasirengimo tikslas:
Užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės ir kad byla būtų išnagrinėta pirmame posėdyje, tačiau
taip dažniausiai nebūna. 7 str. 1 d.

Uždaviniai:
 Sukonkretinti ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (sukonkretinti įrodinėjimo dalyką – kokius
faktus šalys turi įrodyti)
 Surinkti įrodymus – rašytinius išreikalauti, išsiaiškinti, ar reikės apklausti liudytojus
 Apibrėžti byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių ratą – ar reikės liudytojų,
ekspertų
 Bandyti sutaikyti šalis
 Tinkamai informuoti visus proceso dalyvius apie būsimo teismo posėdžio laiką ir vietą
Per kiek pasirengti bylos nagrinėjimui –jei teisėjas nesugebės tinkamai vadovauti procesui,
pasirengimas gali neprotingai užsitęsti.

Pasirengimo terminai:
 413 str – 30 d. darbo bylos

K.V.A.
  421 – 30 d. valdymo gynimo bylose
 4236– 30 d. viešųjų pirkimų bylos
Prasideda – iškėlus civilinę bylą 137 str 1 d., 225 str. –ieškinio priėmimo rezoliucija.
Tada antra stadija – pasirengimas bylos nagrinėjimui. Tęsiasi, kol įvykdomi uždaviniai ir yra galima
bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje.
Baigiasi – priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 232 str.

Teisėjo veiksmai 225 str.

 Nusiųsti atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims ieškinio pareiškimo ir jo priedų
kopijas atsiliepimui parengti, nustatyti terminą142 str. terminas nuo 14 iki 30 d. Pranešime
nurodomi padariniai, jei nebus parengtas atsiliepimas per terminą: teismas turi teisę bylą
nagrinėti toliau ir priimti sprendimą už akių (jei pagal bylą galima). Terminas gali būti
pratęsiamas.
 Apsispręsti dėl tolesnio pasirengimo būdo – raštu ar žodžiu ne vėliau kaip 14 d. nuo
atsakovo atsiliepimo gavimo ar termino jį gauti pabaigos.
 Šalių prašymu ar savo iniciatyva (kai byla nedispozityvi) išreikalauja įrodymus
 Sprendžia dėl teismo ekspertizės skyrimo 3K-3-436/2008. Ex oficio gali, kai byla dėl
neveiksnumo pripažinimo.
 Pareikalauja, kad šalys patikslintų savo reikalavimus, atsikirtimus ir jų pagrindą
 Sprendžia dėl bylų, reikalavimų sujungimo ar atskyrimo 3K-3-520/2008. Pvz., keli
reikalavimai, bet vienoje byloje nagrinėti būtų komplikuotas, tada galima priimti nutartį dėl
išskyrimo. Kai yra kelios bylos tarp tų pačių šalių, tada galima bylas sujungti.
 Sprendžia dėl LAP. Ne vėliau kaip per 3 d turi nuspręsti, ar priims nutartį dėl LAP taikymo.
 Sprendžia dėl teismo pavedimo, įrodymų užtikrinimo. Pvz., gal įrodymai yra kito teismo
veiklos teritorijoje, tada prašo teismo pagalbos renkant tuos įrodymus surašant teismo
pavedimą.

Atskleidimo pareiga:
 Dalyvaujantys byloje asmenys privalo teismui nurodyti visus faktus, argumentus, galutinai
suformuluoti reikalavimus ir pateikti visus įrodymus
 Šios pareigos neįvykdymo padariniai: 159 str. 2 d., 181 str. 2 d., 227 str. 2 d., 245 str. –
negalėjimas remtis bylos nagrinėjimo metu. Jei nebuvo reikalavimas suformuluotas,
įrodymas nepateiktas ir šalis bando bylos nagrinėjimo metu pateikti tai, tai teisėjas sako, jūs
privalėjote tai padaryti bylos pasirengimo stadijoje ir dabar nebus priimama. Iki bylos
nagrinėjimo pradžios ieškovas turi galimybę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą.
Analogiškai yra su priešiniu ieškiniu – iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme
pradžios.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme formos

Raštu 227 str.

Abi šalis atstovauja advokatai, įstatymai neįpareigoja teismo siekti sutaikyti šalis ir nėra galimybės
jas sutaikyti:
K.V.A.
 a. Ieškovas rengia dubliką, t.y., atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą, atsakovas – tripliką, t.y.,
atsiliepimą į ieškovo dubliką.
b. Terminai – ne daugiau 14 d nuo įteikimo, bet galima pratęsti.
Žodžiu 228-231 str.
Parengiamasis posėdis – jeigu įstatymas įpareigoja teismą siekti sutaikyti šalis arba yra tokia
galimybė 228 str
a. Nutartis dėl parengiamojo posėdžio –ne vėliau kaip per 14 d nuo atsakovo atsiliepimo
gavimo ar termino gauti pareigos
b. Parengiamasis posėdis – ne vėliau kaip per 30 d nuo nutarties jį skirti dienos.

Parengiamasis posėdis
a. Skaičius - 1 - 229 str., išskyrus išimtinius atvejus (antrasis posėdis ne vėliau kaip 30 d. po
pirmojo), bet ne daugiau 2. 3K-3-235/2011 – net 6 parengiamieji posėdžiai.
b. Neatvykus šaliai – sprendimas už akių esant visoms sąlygoms
c. Jeigu neatvyksta abi šalys – ieškinys paliekamas nenagrinėti
d. Galimas perėjimas į bylos nagrinėjimo stadiją, jeigu visiškai pasirengta 231 str. 5 d. 3K-3-
147-701/2015
Negali būti kombinacija, nes užvilkintų procesą – arba tik žodžiu, arba raštu. Statistiškai daugiau
yra raštu, žodžiu tik apie 10%.

BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 234-300 STR.

Nagrinėjimo teisme reikšmė 234-235 str.ir forma

Reikšmė – pagrindinė stadija. Žodiškumas, tiesioginis dalyvavimas, viešumas, vientisas bylos

nagrinėjimas. Trečioji stadija – ištiriami įrodymai, išklausomos šalių kalbos ir primamaas teismo
sprendimas (arba byla užbaigiama nepriėmus sprendimo).

Forma 153-154, 235 str.

Žodinis teismo posėdis, išskyrus:
a. Bylas, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka 153 str. 2 d. Pvz., dėl teismo įsakymo
išdavimo
b. Esant šalių sutikimui ar vienos šalies prašymuI kitai šaliai neprieštaraujant 235 str 4-6 d.
Teismo posėdžių skaičius:
a. Idealus variantas – 1. 7 str 1 d.
b. Realybė – bylos nagrinėjimas teisme susideda iš x teismo posėdžių.
Teismo posėdžio sudėtinės dalys

Vadovavimas teismo posėdžiui

Vadovauja (pirmininkauja) teisėjas (kolegijos pirmininkas – nagrinėjant kolegialiai) – 153-162, 237
str.
Sudedamosios dalys:
a. Parengiamojo teismo posėdžio dalis. 236-248 str.
 Paskelbiama, kokia byla bus nagrinėjama 236, 238 str.

K.V.A.
  Vertėjo pareigų išaiškinimas 240 str.
 Patikrinama, kas iš šauktų asmenų atvyko ir kas – ne 239 str. Jeigu kas nors neatvyko,
sprendžiama, ar 246-248 str.
 Atidėti bylos nagrinėjimą 156 str.
 Tęsti bylos nagrinėjimą

1. Liudytojų pašalinimas 241

2. Teismo sudėties paskelbimas, nušalinimas 242, 68
3. Teisių ir pareigų išaiškinimas 42, 243-244, išskyrus 243 str.
4. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas 245 str – gali būti atmesti prašymai,
kurie galėjo būti pateikti anksčiau 245 str 2 d.

b. Bylos nagrinėjimas iš esmės (įrodymų tyrimas)

 Prasideda nuo teisėjo pranešimo apie bylą (CPK 249 str.) ko reikalauja ieškovas, kuo
savo reikalavimą grindžia, kokia yra atsakovo pozicija. Pranešimas paprastai būna labai
glaustas, kad būtų suteikiama daugiau galimybės pasisakyti šalims ir kitiems byloje
dalyvaujantiems asmenims.
 Baigus pranešimą, klausiama ieškovo, ar palaiko savo ieškinį, ar laikosi išdėstytos
ieškinyje pozicijos, nes galbūt ieškovas pakeitė savo nuomonę.
 Taikos sutarties sudarymo galimybės
 Įrodymų tyrimas – CPK 250, 252, (liudytojų apklausa, rašytinių ir kt. įrodymų ištyrimas
CPK 176-220)
 Klausiama, ar nėra prašymų papildyti bylos medžiagą (CPK 251 str.) tokie prašymai
gali atsirasti, ištyrus visus įrodymus, pvz, liudytojas, duodamas parodymus gali pasakyti
naują aplinkybę, todėl šalis gali prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant išsiaiškinti
naują aplinkybę
 Bylos iš esmės nagrinėjimas baigtas ir pereinama prie kitos posėdžio dalies 

c. Baigiamosios kalbos (CPK 253-256)

 Baigiamosios kalbos – tai visų byloje dalyvaujanių asmenų žodžiu išdėstoma pozicija
dėl bylos esmės, dėl ištirtų įrodymų, pateikiamas asmeninis vertinimas ir galutinai
suformuluoja savo reikalavimus.
 Ieškovas (atstovas) – mano reikalavimas pagrįstas, taip pat prašoma priteisti
bylinėjimosi išlaidas
 Trečiasis asmuo, nepareiškęs SR
 Atsakovas (atstovas)
 Trečiasis asmuo, nepareiškęs SR
 TA pareiškęs SR

 Baigiamosiose kalbose galima remtis tik parengiamaisiais dokumentais (CPK 159 str. 2 d.)
ir tik ta medžiaga, kuri buvo ištirta (CPK 253 str. 4 d.) negalima remtis nauja informacija,
kuri nebuvo ištirta

K.V.A.
  Negalima riboti trukmės, bet būtina kontroliuoti kalbų sąsajumą (CPK 255 str.) Tačiau
teisėjas turi sekti, ar baigiamosios kalbos skirtos bylos įrodymų vertinimui ir ar yra kalbama,
kas yra susiję su byla. Jei baigiamųjų bylų metu teisėjas išgirsta, jog nukrypstama į lankas,
tai jis turi šalį įspėti, kad tai, kas buvo pasakyta, nėra susiję su byla.
 Kai visi asmenys pasisako, teisėjas klausia, ar kas nors dar norėtų pasinaudoti replikos teise
– t.y. reagavimas į tai, ką kiti byloje dalyvaujantys asmenys pasakė baigiamųjų kalbų metu.
Replikos teisė kiekvienam, o paskutinė replika – atsakovui (CPK 254 str.)
 Skelbiama, kad posėdžio dalis baigta, išskyrus atvejus, kai dėl informacijos, kuri pasakoma
baigiamųjų kalbų metu, teismas nusprendžia atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atvejai,
kai išgirsta teisėjas kažką reikšmingo bylai, ir į tai nebuvo atkreipta dėmesio bylos
nagrinėjimo iš esmės metu. Atnaujinama protokoline nutartimi. Vėl grįžtama į antrą
posėdžio dalį. Jeigu nereikia 

d. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas

 Iš karto po teismo posėdžio sprendimų prieėmimo kambaryje – beveik niekada – KT
sukritikavo CPK 269 straipsnį, kuris iki tol (2006 m.) numatė, kad teismas surašo
sprendimą po baigiamųjų kalbų iš įžanginės ir rezoliucinės dalių, o likusias dalis,
kurios yra didžiausios (aprašoma ir motyvuojamoji) leido teisėju surašyti vėliau.
Negalima iš pradžių parašyti vienas dalis, o vėliau kitas.
 Atidedamasis priėmimas ir paskelbimas ne ilgesniam kaip 20 d. terminui – CPK 269
str. – įprasta praktika. Dažnai realybėje tas 20 d. terminas yra pažeidžiamas.
 Galimybė grįžti į bylos nagrinėjimą iš esmės – CPK 257 str.

Posėdžio tvarką reikia kontroliuoti, kad apeliacinis teismas galėtų patikrinti. Todėl žodinio posėdžio
eiga yra tinkamai fiksuojama. Tai daroma, darant garso įrašą (CPK 168 str.)

Asmenų neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai

Ieškovo neatvykmas
1. Jei nėra duomenų apie tinkamą pranešimą – posėdis atidedamas, jei neturi atstovo
2. Jei turi atstovą, bet nėra duomenų apie tinkamą pranešimą atstovui ir abu neatvyksta –
posėdis atidedamas
3. Jei yra prašymas atidėti, gautas iki posėdžio pradžios ir neatvykimo priežastys svarbios –
posėdis atidedamas
4. Jei tinkamai pranešta, nėra prašymo atidėti, o neatvykimo priežastys nesvarbios –
sprendimas už akių atsakovo prašymu ir esant kitoms sąlygoms
5. Jei tinkamai pranešta, nėra prašymo atidėti, o neatvykimo priežastys nesvarbios, BET nėra
pagrindo priimti sprendimą už akių – pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d.
5 p.)
6. Jeigu dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir neatvykimo priežastys nesvarbios – bauda iki
289 EUR.
Nėra svarbios neatvykimo priežastys: liga, atostogos, komandiruotė, užimtumas ir kt.

K.V.A.
Atsakovo neatvykimas (CPK 246 2 d.)

1. Jei nėra duomenų apie tinkamą pranešimą – posėdis atidedamas, jei neturi atstovo
2. Jei turi atstovą, bet nėra duomenų apie tinkamą pranešimą atstovui ir abu neatvyksta –
posėdis atidedamas
3. Jei yra prašymas atidėti, gautas iki posėdžio pradžios ir neatvykimo priežastys svarbios –
posėdis atidedamas
4. Neatvykimo priežastys nesvarbios – sprendimas už akių ieškovo prašymu ir esant kitoms
sąlygoms
5. Neatvykimo priežastys nesvarbios, bet nėra ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių –
posėdis atidedamas arba byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo
6. Jeigu neatvykimo priežastys nesvarbios, o dalyvavimas buvo būtinas – bauda iki 289 EUR

Jei neatvyksta ieškovo/atsakovo advokatas, teismas kreipiasi į advokatų tarybą, kad advokatas
pažeidžia profesinę etiką, vilkina procesą

Abiejų šalių neatvykimas

Pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nesvarbios – praeiškimas paliekamas nenagrinėtinas,
jeigu nėra nei vienos šalies prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (CPK 296 str. 1 d. 6 p)
Trečiųjų asmenų neatvykimas, turintys savarankiškų reikalavimų – analogiškai kaip ieškovas

3 asmenų neatvykimas, neturinčių SR (CPK 247)

1. Tinkamai nepranešta ir neturi atstovo – posėdis atidedamas
2. Turi atstovą, bet neatvyksta abu, o atstovui tinkamai nepranešta – posėdis atidedamas
3. Neatvykimo priežastys svarbios ir yra prašymas iki posėdžio jį atidėti – posėdis atidedamas
4. Priešingu atveju nagrinėjama be neatvykusio asmens

Liudytojų, ekspertų, vertėjo neatvykimas (CPK 248 str.)

1. Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę: Posėdis atidedamas ARBA byla
nagrinėjama iš esmės
2. Už neatvykimą be svarbių priežasčių – 289 EUR, o liudytojas + atvesdintas

Bylos nagrinėjimo atidėjimas CPK 162 (2) str.

 Teismo posėdžio nukėlimas į kitą, iš anksto žinomą dieną dėl laikino pobūdžio priežasčių,
kurias gali pašalinti byloje dalyvaujantys asmenys ar teismas (taikoma ir apeliaciniame, bei
kasaciniame procese – CPK 302, 356 str.)
 CPK nepateikia atidėjimo pagrindų baigtinio sąrašo – sąrašas pavyzdinis
 Pavyzdžiai:
1) teisėjo (ų) nušalinimas (CPK 68 str.),
2) netinkamos šalies pakeitimas tinkama (CPK 45 str.),
3) bendrininkų įstojimas į bylą (CPK 43 str);

K.V.A.
 4) TA su SR įstojimas į bylą (CPK 46 str.)
5) TA nepareiškiančio SR įtraukimasį bylą (CPK 47 str.)
6) Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas (CPK 141 str.)
7) Teisėjo pasiūlymas šaliai pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str.)
8) Šalies, kitų dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių neatvykimas į
posėdį (CPK 246-248 str.)
9) Reikšmingai bylai įrodymų nesurinkimas (CPK 245 str.)
10) Kai žinoma, kad nustatytą datą nebus įmanoma nagrinėti bylos ir laukiama, kol ateis
teismo posėdžio data ir tik tada, likus 1 dienai iki teismo posėdžio, pateikiamas
prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimas, nors priežastis jau sužinota buvo seniai
3K-3-147-701/2015
 Nutartis atidėti bylos nagrinėjimą: Įrašoma į teismo posėdžio protokolą (CPK 290 str. 2 d.),
neskundžiama apeliacine tvarka, nes tai nėra kliūtis procesui vykti toliau(jei n kartų
bylos nagrinėjimas yra atidedamas, tai iš siunčiamų šaukimų skaičiaus bus aišku, kiek kartų
buvo bylos nagrinėjimas atidėtas dėl savo netinkamo pasirengimo, tai šitą faktą šalis ar kitas
dalyvaujantis byloje asmuo, skųsdamas sprendimą apeliacine tvarka, tai apeliaciniame
skunde, galima atkreipti dėmesį į tai, kad teismas pvz. 25 kartus atidėdavo bylos
nagrinėjimą); atvykusiems šaukimai ir pranešimai nebesiunčiami.
 Atvykusių liudytojų apklausa – tik dalyvaujant visiems dalyvaujantiems byloje asmenims
arba nesant jų dėl nesvarbių priežasčių (kad negaišinti liudytojų)
 Kitas posėdis - iš pradžių arba, jeigu, šalys neprieštarauja – nuo to procesinio veiksmo, kurį
atlikus bylos nagrinėjias buvo atidėtas.
 Tarpas nuo nutarties dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir kito posėdžio yra atliekami
procesiniai veiksmai trūkumams šalinti

Civilinės bylos sustabdymas

Samprata. Tai bet kokių procesinių veiksmų nutraukimas neapibrėžtam laikui dėl nepriklausančių
nuo dalyvaujančių asmenų ar teismo valios aplinkybių. Kitaip tariant: tai yra kaip savotiškas
moratoriumas, kai sustabžius bylą, teisėjas ją padeda į seifą ir bent laikinai ją užmiršta iki tol, kol
aplinkybės išnyks, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.
Skirtumas nuo atidėjimo:
 Sustabdymas galimas tik įst. nustatytais pagrindais (CPK 163 str.), išskyrus CPK 164 str..
Atidėjimo atveju baigtinio sąrašo nėra.
 Nežinoma, kada bus atnaujintas bylos nagrinėjimas. Atidėdami bylos nagrinėjimą, iš karto
yra paskiriamas kitas posėdis.
 Neatliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus LAP. Atidėdami bylą, veikiama aktyviai,
kad būtų pašalinimi trukdžiai, dėl kurių byla buvo atidėta.
 Nutartis sustabdyti skundžiama apeliacine tvarka, išskyrus CPK 165 str. numatytas išimtis
(jeigu teismas sustabdė bylą, nes kreipėsi į KT). Atidedant bylos nagrinėjimą, tokia teismo
nutartis neskundžiama.
 Sustabdymo institutas galimas ne tik I instancijos teisme, apeliacinieme, kasaciniame
procese ir vykdomojoje stadijoje (CPK 626-627 str.)

K.V.A.
  Nutartis sustabdyti bylą surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas

Bylos sustabdymo rūšys.

Skirtumas tarp rūšių: privalomo sustabdymo atveju, jei teismas nustato, kad yra įst. numatytas
pagrindas bylą stabdyti, tai yra teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu
fakultatyvus sustabdymas – teismo nuožiūra.
1) Privalomas CPK 163:
 Šalies pasibaigimas esant teisių perėmimo galimybei (jeigu teisių perėmimas
negalimas – byla nutraukiama pagal CPK 293 str. 8 p.
 Veiksnumo tam tikroje srityje netekimas (CPK 296 str. 1 d. 2 p – jeigu pareiškė
neveiksnus tam tikroje srityje)
 Kitos administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimas. Joje svarstomi
klausimai, kurie turi reikšmės šiai bylai. Juos nustačius, jie turės prejudicinę reikšmę
nagrinėjamom bylpj. Pvz: pareikštas ieškinys dėl santuokos metu įgyto turto
padalijimo ir paaiškėja, kad prokuroras yra pareiškęs ieškinį dėl šios santuokos
pripažinimo fiktyvia (kai užsienio piliečiai, norėdami apsigyventi Lietuvoj, sudaro
santuoką su lietuve) 3K-3-52/2010 – nebuvo pagrindo stabdyti bylą.
 Baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kai atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai.
Klausimas: ar kai jau yra ikiteisminis tyrimas ar kai turim bylą teisme? Net LAT
praktika nėra vienoda šiuo klausimu. Vienais atvejais IT ir yra IT. Bet yra ir
priešingų nutarčių. 3K-3-447/2007; 3K-3-10/2007; 3K-3-411/2013 – reikėjo
stabdyti civilinę bylą, kai buvo nagrinėjama baudžiamojo byla; 3K-3-321/2013 –
reikėjo stabdyti. Visada reikia atsižvelgti į tai, kokie klausimai nagrinėjami kitoje
byloje. 3K-P-311/2012; 3K-3-599/2013. Kai byla nagrinėjama arbitraže 3K-3-
197/2009
 Bankroto bylos iškėlimas atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai –
perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
 kai nagrinėjant bylą, kurioje bankui ar Centrinei kredito unijai pareikšti turtiniai
reikalavimai, paaiškėja, kad bankui ar Centrinei kredito unijai yra paskelbtas
veiklos apribojimas (moratoriumas); pakeistas punktas CPK 6 pp.
 Kreipimasis į KT. 1) teismas, kuris nagrinėja civilinę bylą, savo iniciatyva ar kitų
prašymu stabdo bylą ir laukia KT nutarimo 2) kreipiasi į KT kitas teismas, tačiau yra
nagrinėjamos civilinės bylos kituose teismuose, kuriose reikės taikyti tą pačią normą,
todėl stabdyti civilines bylas turi visi teismai. Pvz. Vilniaus apygardos teismas
kreipėsi į KT dėl CK 6.270 str. todėl visi teismai, kuriuose reiktų taikyti šį straipsnį,
turi sustabdyti bylos nagrinėjimą.
 Kreipiasi į administracinį teismą su prašymu atsakyti į klausimą, ar administracinis
individualus aktas neprieštarauja įstatymui. Visuose teismuose, kuriuose reikėtų
taikyti tą aktą, turi sustabdyti bylas ir laukti, kol bus išnagrinėta byla.
 Teismas kreipiasi į ESTT
 Kit. Įst. numatyti atvejai, pvz 3.54 str.
Tokia nutartis yra neskundžiama.

K.V.A.
 CPK 163 str. papildytas straipsnis tik kasaciniame procese taikomas, kai LAT
nusprendžia kreiptis į EŽTT prašydamas pateikti išvadą dėl byloje taikytinų
konvencijos straipsnių.

2) Neprivalomas (fakultatyvus) CPK 164- kai teismas kiekvienu konkrečiu atveju svarsto, ar
yra tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą.
 Atsakovo paieškos paskelbimas; itin reti atvejai, pvz. išlaikymas nepilnamečiams,
tėvystės nustatymo bylose
 Ekspertizės paskyrimas; kai žinoma, kad ji užtruks pakankamai ilgai, kol bus gauta
eksperto išvada
 Šalies karo tarnyba Lietuvos kariniame dalinyje, kuriame paskelbta karo padėtis
 Kiti atvejai, kai teismas pripažįsta sustabdymą būtinu

Teismas turi sekti, ar neišnyko pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyta byla. Sustabdymo institutas
taikomas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacijoje, ir kasacijoje, vykdymo procese.

Bylos užbaigimas nepriėmus teismo sprendimo (CPK 293-298 str.)

Yra 3 grupės priežasčių, dėl kurių teisminis nagrinėjimas negali būti užbaigiamas sprendimu
1. Grupė aplinkybių, kurios patvirtina, kad civilinė byla apskritai buvo iškelta neteisėtai,
todėl kad ieškovas neturėjo teisės pateikti ieškinio. Ateitį nei viena iš šalių negalės reikšti
tapataus ieškinio.
2. Aplinkybės, susijusios su teisės pareikšti ieškinį netinkamu realizavimu. Ieškinio
priėmimo metu teisėjas turi tikrinti, ar yra prielaidos kreiptis į teismą, ar tinkamai realizuota
teisė į teisminę gynybą. Čia jau yra tokios aplinkybės, kurias ateityje galima eliminuoti.
Procesą reikia užbaigti, bet paliekama galimybė reikšti tapatų ieškinį.
3. Aplinkybės, kurios atsiranda jau po to, kai byla iškelta buvo tinkamai, bet po to įvyksta
tam tikros aplinkybės, kurios tolesnį bylos nagrinėjimą padaro nebeįmanomu

Formos, kai byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo:

1. Bylos nutraukimas (reiškia negrįžtamą proceso nutraukimą. Nei viena šalis nebegalės
inicijuoti ir reikšti tapatų ieškinį)
2. Pareiškimo palikimas nenagrinetu (galimas pakartotinis kreipimasis į teismą su tapačiu
ieškiniu)

Nutraukimo pagrindai:
1. Jei byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla
teisminga administraciniam teismui – kai sprendimas nepriklauso teismų kompetencijai.
Žinoma, toks klausimas turėjo būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje. Jei byla
nutraukiama, tai yra teisėjo neatidumas ir kaltė. 3K-3-690/2013; 3K-3-53/2011; 3K-3-
69/2013; 3K-3-431/2013; 3K-3-195/2014
2. Jei įst. yra nustatęs privalomą ginčų sprendimo iki teismo tvarką ir yra nustatoma, kad
ieškovas nesilaikė šios tvarkos, o ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka pasinaudoti

K.V.A.
 nebegalima. Jeigu nustatoma, kad ta tvarka dar gali pasinaudoti ieškovas, tai nutraukti bylos
negalima, nes ieškovas dar neprarado galimybės ikiteismine tvarka, tai pareiškimas turi būti
paliekamas nenagrinėtas. Atriboti nutraukimą nuo pareiškimo palikti nenagrinėtu, reikia
vertinti, ar prarasta galimybė pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ar ne.
3. Jeigu ginčas jau buvo tarp šalių nagrinėtas, esant tam pačiam dalykui ir pagrindui, arba
ieškovas buvo atsisakęs ieškinio, ar patvirtinta šalių taikos sutartis 3K-3-402/2013; 3K-3-
419/2014; 3K-3-187/2014; 3K-3-300-421/2015
4. Jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Šiuo atveju toks
atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako materialinės teisės, kurią ieškovas gynė. Svarbu,
kad ieškovas suvoktų padarinius, tokio savo procesinio veiksmo. Teismo pareiga yra
išaiškinti ieškovui tokio procesinio veiksmo padarinius. Rašytiniu pareiškimu norint
atsisakyti ieškinio, jame turi būti nurodyta, kad ieškovas yra susipažinęs su galimomis
pasekmėmis. Jeigu teismas numato, kad toks atsisakymas pažeidžia trečiųjų asmenų teises,
viešąją tvarką, imperatyvus, teismas ieškinio atsisakymo nepriima. Reikia skirti nuo ieškinio
atsiėmimo, kai ieškovas neatsisako savo materialinės teisės ir tai neužkerta kelio ieškovui
kreiptis į teismą pakartotinai. Tokiu atveju teismas ieškinį paliks nenagrinėtu.
5. Tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Teismas turi pareigą tikrinti sutarties sąlygas
pirmiausia
6. Priimtas įsiteisėjęs arbitražo sprendimas
7. Šalies fizinio asmens mirtis tik tuo atveju, jei materialiniame teisiniame santykyje nėra
galimas teisių perėmimas 3K-3-116/2014???; 3K-3-289/2008; 3K-3-101/2012
8. Likviduojamas juridinis asmuo. Gali būti situacijų, kai net likvidavus JA, bylos nutraukti
negalima, nes yra asmenų, kurie lieka atsakingi už JA prievoles arba yra likę JA turto, į kurį
gali būti nukreipti išieškojimai 3K-3-531-684/2015
9. Kt. 430 9d., 439 str. 7 d. 3K-3-450-469/2015

Pareiškimo palikimas nenagrinėtu:

1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms
nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;
2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo;dabar jau yra
vedamas fizinių asmenų registras, kurie pripažįstami neveiksnūs tam tikroje srityje
3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą
asmuo;dokumento nepateikimas dar nereiškia, kad atstovas neturi įgaliojimų
4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu; taikoma ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas kitos valstybės teisme
5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje
nurodytu atveju;
6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių;
teismas negali palikti ieškinio nanagrinėto, jeigu atsakovui nėra tinkamai pranešta apie teismo
posėdį, jeigu atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, jeigu teismo posėdyje dalyvauja
atsakovo atstovas, jeigu atsakovas ar jo atstovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių
7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;
ieškinį gali palikti nenagrinėtą tik pirmosios instancijos teismas. Jeigu nurodytas trūkumas

K.V.A.
paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme ar kasaciniame teisme, nėra pagrindo naikinti teismo
sprendimą ar nutartį ir pareiškimą palikti nenagrinėtą ar perduoti bylą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Iškart negalima palikti nenagrinėtu, reikia numatyti terminą
trūkumams šalinti
8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, –
neapmokėtų reikalavimų dalyje;
9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; Teisėjas bylos
iškėlimo stadijoje tokios aplinkybės nežino, nes ieškovai tokio fakto neatskleidžia. Teismas turi
patikrinti, ar arbitražinis susitarimas galioja.
10) šio Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;
11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas
neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; trūkumus nustačius jau nagrinėjant bylą, iš karto
pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas – nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu
per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumai nepašalinami, pareiškimas
paliekamas nenagrinėtas. Šį pagrindą taiko tik pirmosios instancijos teismas. Tai išaiškėjus
apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme, pareiškimas neagli būti paliekamas nenagrinėtas,
tačiau esant pagrindo teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
12) kitais šio Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais. e3K-3-406-378/2015

782 str. jei teismas nustato, kad byla neteisminga Lietuvos teismui, pareiškimas paliekamas
nenagrinėtu ir nurodoma, į kurios valstybės teismą reikia kreiptis. 3K-3-142/2007

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PRIIMAMI SPRENDIMAI IR NUTARTYS

Pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų rūšys

1. Sprendimai
2. Teismo įsakymai
3. Nutartis
4. Rezoliucijos

Skirtumai tarp rezoliucijos ir likusių trijų: rezoliucija teisėjas gali įforminti tik tokius veiksmus,
kurių įforminimas rezoliucija galimas pagal CPK numatytus atvejus. Rezoliucija yra neskundžiama
Nutartis priimama tada, kai procesinių veiksmų teisėjas negali įforminti rezoliucija, arba priimama
protokolinė nutartis, kai žodinio bylos nagrinėjimo metu teisėjas pasako, ką nusprendė, pasako
motyvus ir tai fiksuojama garso įrašu.

Sprendimai ir teismo įsakymai. Tai yra procesiniai dokumentai, kuriais yra byla išsprendžiama iš
esmės.

Nutartis yra priimama tais klausimais, kuriais bylos iš esmės neišsprendžiame. Pagrindinis
skirtumas tarp šių procesinių dokumentų, kad nutartimi mes neatsakome į klausimą, ar ieškovo
ieškinys pagrįstas ar nepagrįstas. Išimtys – ypatingos teisenos bylose priimamas ne sprendimas, o
nutartis CPK 578 str. bylos dėl įst. nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiama priėmus nutartį.

K.V.A.
Sprendimo ir nutarties apskundimo apeliacinė tvarka yra skirtinga: skiriasi terminai –
sprendimą galima skųsti per 30 d, nutartį – per 7 dienas; skiriasi apeliacinis procesas, kai
skundžiamas sprendimas, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai
teismas galės nuspręsti žodžiu kolegialiai; tuo tarpu nutartis apeliacine tvarka nagrinėjami vieno
teisėjo rašytine proceso tvarka.

Bylose dėl teismo įsakymų išdavimo priimamas teismo įsakymas, o ne sprendimas, bet šiaip teismo
įsakymai yra tas pats kas sprendimai

Teismo sprendimo esmė, priėmimo tvarka ir turinys

Požymiai:
1. Teismo sprendimas priimamas tada, kai ginčas išsprendžiamas iš esmės
2. Valstybės valdžios aktas (CPK 259 str. 2 d. teismas sprendimus priima valstybės vardu)
3. Individualus motyvuotas teisės aiškinimo ir taikymo aktas, atskirais atvejais sukeliantis erga
omnes teisinius padarinius. – kai kurie sprendimai sukuria teisinius padarinius ne tik ginčo
šalims, bet ir kitiems (erga omnes) pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl pripažinimai, dėl tam
tikro statuso, dėl asmens subjektinės teisės pripažinimo ir t.t. Teismo sprendimas dėl asmens
pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi erga omnes efektą. Teismo sprendimo
precedentinė galia: horizontalus efektas – jei teisėjas šiandien išnagrinėja bylą, o ryt
nagrinėja analogišką bylą, tai horizontalus precedento efektas sako, kad reikia išnagrinėti
bylą taip, kaip ją išnagrinėjo vakar. Vertikalus efektas – aukštesnės instancijos teismo
sprendimas yra aukštesnės galios nei žemesnės instancijos priimtas sprendimas
4. Juridinis faktas, sukuriantis, keičiantis ar panaikinantis teisinius santykiui

Reikalavimai teismo sprendimui:

1. Teisėtas (CPK 263 str.)
2. Pagrįstas (CPK 263 str.)
3. Besąlyginis (CPK 267 str.), išskyrus CPK 262 str. 1 d. ir CPK 267 str. Sprendime neturi būti
jo įvykdymo galimybė siejama su sąlyga, jos buvimu ar nebuvimu. Išimtis – dokumentinio
proceso tvarka.

Priėmimo tvarka (CPK 268-269 str)

1. IŠ karto baigus bylos nagrinėjimą

2. Jau nebėra kaip išimtis, greičiau tai tapo taisykle – atidėjus priėmimą 20 d.
3. Priimama sprendimo priėmimo kambaryje (teisėjo kabinetas) CPK 264 str. sprendimo
priėmimo slaptumo principas – priimant sprendimą, toje patalpoje niekas, išskyrus teisėją,
negali dalyvauti; teisėjas negali konsultuotis su išore
4. 2006-09-21 KT nutarimas

Turinys (CPK 270 str.)

K.V.A.
 1. Įžanginė dalis
2. Aprašomoji dalis
3. Motyvai
4. Rezoliucinė dalis – surašyta turi būti atsakingai, pagal kurią surašomas vykdomasis raštas
antstoliui.
Teismo sprendimų motyvų nebuvimas – absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK
329 str.), EŽTPLAK 6 str. pažeidimas (Promima v. Ukraine, 2006)

Jei šalys į teismo sprendimo paskelbimą neatvyko, per 3 dienas reikia nusiųsti nuorašus. Jei eismo
sprendimu pasisakoma dėl registruotinų daiktų teisinio statuso, dėl fizinio asmens teisinio statuso,
toks teismo sprendimas per 3 dienas turi būti nusiunčiamas viešajam registrui, kad būtų padaryta
atitinkama žyma.

Teismo sprendimo rūšys

Klasifiakcija yra pagal kelis kriterijus:

1. pagal gynybos būdą
a) dėl pripažinimo - pripažįstama tam tikra subjektinė teisė, teisinis statusas, tokie
sprendimai sukuria teisinius padarinius savaime, čia į antstolį kreiptis nereikia. Šie
sprendimai turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant kitas bylas, susijusias su išnagrinėta
byla. Pvz.: jeigu teismas pripažino atsakovą vaiko tėvu ir vėliau atsakovui bus
reiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, bus galima remtis pejudiciniais faktais,
kuriais buvo nustatyti tėvystės santykiai
b) dėl priteisimo – tokie sprendimai, kuriai arba priteisiama tam tikra suma iš
atsakovo, konkretus turtas arba atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus
c) dėl teisinių santykių pakeitimo – sprendimai, kuriais egzistuojantis teisinis santykis
yra keičiamas, pvz, sprendimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo
2. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą
a) Sprendimai reikalaujantys priverstinio vykdymo ir
b) sprendimai nereikalaujantys priverstinio vykdymo
3. Dalinis sprendimas. Jeigu yra pareikštas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
žalos atlyginimo, o žalą apskaičiuoti gali tekti skirti ekspertizę, tai teismas pirma gali
pasisakyti, ar sandoris galioja ar ne. Dalyje dėl žalos atlyginimo nagrinėti toliau. Dalinis
sprendimas yra galutinis.
4. Galutinis sprendimas išsprendžia galutinai visą ginčą
5. Papildomi sprendimai. Tai toks sprendimas, kurio pagalba mes ištaisom sprendimo
trūkumus
6. Preliminarūs sprendimai (kai kalbėsim apie dokumentinį procesą)
7. Už akių. (CPK 285 – 289 str.) priimamas tais atvejais, kai
 Viena iš šalių yra pasyvi ir tam, kad procesas nebūtų vilkinamas, priimamas
sprendimas už akių, nes nėra vienos iš šalių arba ji apskritai neparašė procesinio
dokumento, neatvyko į posėdį, jei yra visos kitos sąlygos:
 Priimamas, jei atsakovas, gavęs ieškinio kopija nepateikia atsliepimo
 Kai bet kuri iš šalių per nustatytą terminą neparuošia procesinių dokumentų
K.V.A.
  Neatvyksta į aprengiamąjį posėdį ar į pagrindinį posėdį, jei:
 CPK leidžia toje bylų kategorijoje priimti tokius sprendimus (draudžiama
šeimos bylose)
 Tinkamai pranešta (įteikta)
 Neatvykimo priežastys nėra svarbios
 Nėra prašymo nagrinėti bylą nedalyvaujant
 Kita šalis prašo (ta, kuri yra aktyvi)
 Pateikti tik vienos šalies įrodymai? Klaida. Sąlyga tokia iš tikrųjų
neegzistuoja
 3K-3-251/2013?? Kažkokia ne į temą čia
 3K-3-551/2012
 3K-3-396/2012
 Per 20 d. galima kreiptis dėl sprendmo už akių peržiūrėjimo. 3K-3-154/2010;
3K-3-518/2010; 3K-3-235/2011.

KT 2006 m. rugsėjo mėn. nutarimas

CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų
byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų
pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo
visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios
nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo
atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.
Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą,
bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo
turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas
teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teismo sprendimo trūkumų šalinimas

Reikia skirti du dalykus:

1. Trūkumai, kuomet sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, sąlyginis. Tokio pobūdžio
trūkumai gali būti ištaisyti tik instancine tvarka skundžiant sprendimą
2. Yra trūkumai, kurių ištaisymas instancine tvarka būtų pernelyg didelė prabanga, nes
trūkumas yra akivaizdus ir jį galėtų ištaisyti pats teisėjas, kuris tą sprendimą ir priėmė.
Kalbėsim apie antrą grupę

Sprendimo trūkumų šalinimo būdai:

1. Rašymo ir artimetinių klaidų ištaisymas – 3K-3-84-248/2015
2. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik 3 atvejais. 1) jeigu teisėjas pamiršo
paskirstyti bylinėjimosi išlaidas 2) jeigu rezoliucinėje dalyje nematoma, ką teismas
nusprendė, nors iš aprašomosios, motyvuojamosios dalies matome, kad teisėjas svarstė
kažkokį reikalavimą, pvz yra net frazė, kad atsakovo reikalavimas netenkinamas, o
rezoliucinėje dalyje parašyta, kad ieškinys tenkinamas. Šiuo atveju rezoliucinę dalį galima

K.V.A.
 papildyti papildomu sprendimu 3)kai buvo pareikštas reikalavimas, buvo teikti įrodymai, bet
teismo sprendime apskritai nieko nėra pasakyta apie tą reikalavimą, tenkinamas jis ar ne.
e3K-3-90-469/2016; 3K-3-253-969/2015; 3K-3-368/969/2015
3. Sprendimo išaiškinimas reikalingas tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo perskaito
sprendimą ir nesupranta, ką teismas nusprendė. Teismų praktika yra tokia, kad aiškinimo
objektu yra tik rezoliucinė teismo sprendimo dalis. Jeigu bus prašoma išaiškinti motyvus,
kurie dažniausiai ir būna neaiškūs, tai motyvai kaip taisyklė nėra aiškinami, o aiškinama tik
rezoliucinė dalis. Negali būti keičiama sprendimo esmė, kad būtų keičiamas rezultatas. 3K-
3-38-969/2015

Teismo sprendimo įsiteisėjimas

Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą jis iškart neįsiteisėją, nes šalims yra suteikta teisė
teikti skundą dėl priimto sprendimo. Jis įsiteisėja praėjus apeliacinio apskundimo terminui – 30
dienų. (nepamiršti, kad sprendimas už akių įsiteisėja, jei per 20 d. šalis nesikreipia dėl
sprendimo peržiūrėjimo; specifika preliminaraus sprendimo ir teismo įsakymo)Res iudicata –
reikalas išspręstas. Kai teismo sprendimas įgyja res iudicata galią, jis įgyja keletą svarbių savybių,
kurių neturi neįsiteisėjęs teismo sprendimas:
 Sprendimas yra visiems privalomas
 Nenuginčijamumas – skųsti įsiteisėjusio sprendimo apeliacine tvarka nebegalima
 Išimtinumas – šalių ginčas yra išspręstas, todėl nei viena šalis negali kelti to paties
klausimo iš naujo. Jeigu bus reiškiamas tapatus ieškinys, teisėjas atsisakys priimti ieškinį,
arba paliks ieškinį nenagrinėtą
 Prejudicialumas (CPK 182 str.). Šalis, kuriai sprendimas naudingas, galės šiuo sprendimu
remtis ir jo nereikės įrodinėti pagal CPK 182 str., o kita šalis jau to fakto ginčyti nebegalės.
 Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas savanoriškai, o jei savanoriškai
nevykdomas, bus išduodamas vykdomasis raštas ir pasitelktas anstolis. Išimtis – CPK 281 –
283 str., kai vykdomi sprendimai jiems dar neįsiteisėjus
Jei sprendimas skundžiamas apeliacine tvarka, sprendimas bus laikomas neįsiteisėjusiu per visą
apeliacinį procesą, o jei apeliacinė instancija paliks sprendimą galioti, jis įsiteisės nuo apeliacinės
instancijos.

Pirmosios instancijos teismo nutartys

Nutartimi ginčas nėra išsprendžiamas. Jos pagal formą yra rašytinės ir protokolinės. Raštu
nutartį visada reikia priimti, jei nutartis yra apeliacijos objektas. Kai nutartis
skundžiama atskiruoju skundu, tai nutartis priimama raštu.
Nutarčių turinys analogiškas kaip ir teismo sprendimo. Nutartys taip pat susideda iš 4 dalių
Nuorašai siunčiami per 3 darbo dienas siunčiami dalyvaujantiems byloje asmenims. Kartais teismų
praktikoje būna atveju, kai vietoj nutarties teisėjas klausimą išsprendžia rezoliucija, o rezoliucija
neskundžiama. Šią problemą reikia spręsti, pasitelkiant CPK 115 str., kad neteisingas procesinio
dokumento nurodymas nėra kliūtis pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir reikia laikyti dokumentą
kaip nutartį, kurią galima skųsti apeliacine tvarka.

K.V.A.
 APELIACIJA (CPK 301-339 str.)

Apeliacijos samprata ir rūšys

Apeliacija – dalyvaujančio byloje asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą dėl

neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ar patikrinimo.
Dalyvaujantis byloje asmuo, jei jam priimtas nepalankus sprendimas ar nutartis, turi apeliacijos
teisę.
Doktrinoje kyla ginčai, ar apeliacija – tai teisės kreiptis į teismą sudėtinė dalis KT 2006-01-16;
2006-03-28; 2006-09-21 – neribota apeliacija; 2007-10-02 – galimi ribojimai – išimtiniais atvejais
teismas galinustatyti tam tikrus apeliacijos ribojimu

EŽTPLAK 7 protokolo 2 str. 1 d. – kiekvienas asmuo, teismo pripažintas nusikaltimo padarymu,

turi teisę reikalauti, kad jo pripažinimą kaltu ir nuteisimą peržiūrėtų aukštesnė instancija

Apeliacijos rūšys:
1. De novo (visiška, neribota) – į apeliacinės instancijos teismą perduodama byla
pakartotiniam nagrinėjimui.
2. Revisio prioris instantija (Ribota) – apeliacinis procesas yra revizija pirmosis intancijos
teismo darbo, tai nėra pakartotinis procesas, kurios metu atsakoma į apeliacinio skundo
iškeltus argumentus apeliaciniame skunde
 Revizija atliekama tik remiantis bylos medžiaga. Bylos nagrinėjimo ribos negali būti
išplečiamos
 Leidžiant naujus įrodymus
Naujam CPK visiškos apeliacijos yra atsisakyta. Ir tik išimtiniais atvejais ribotoje apeliacijoje
leidžiama pateikti naujus įrodymus

Apeliacijos principai

 Suspensyvinis efektas (CPK 279 str.) kuris reiškia, kad jeigu sprendimas yra
apskundžiamas apeliaciniu skundu ar dėl nutarties pateikiamas atskirasis skundas, tai
sprendimo ar nutarties įsiteisėjimas yra sustabdomas. Neįsiteisėjimas reiškia, kad
sprendimas neįgis res iudicata ar prejudicinės galios.
 Tantum devolutum quantum appellantum (CPK 320 str.) proceso ribas apeliacijoje
apibrėžia apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas t.y. skirtingai nuo pirmos instancijos, kai
bylos ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas, atsakovo atsiliepimas, apeliacijoje –
apeliacinio skundo ribos ir atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Jei skundžiama tik
sprendimo dalis, tai sprendimo dalys, kurios neskundžiamos, nėra apeliacijos objektas.
IŠIMTYS leidžia teismui peržengti apeliacinio skundo ribas nedispozityviose bylose, kur
ginamas viešas interesas, tada apeliacinis teismas gali peržengti apeliacinio skundo rbas. Jei
viešo intereso nėra, tai atitinkamai apeliacinės instancijos teismas negali peržengti
apeliacinio skundo ribų 3K-3-459-611/2015; 3K-3-130-611/2015 Pakankamai

K.V.A.
 problematiška. Pagal bendrą taisyklę apeliacija yra rašytinis procesas, nes atradus viešo
intereso pažeidimą, reikėtų daryti žodinį bylos nagrinėjimą
 Non reformatio in pejus (CPK 313 str.) apeliacinės instancijos teismas negali priimti
blogesnio sprendimo apeliantui negu yra skundžiamas sprendimas. Jeigu šio principo
nebūtų, dalyvaujantys byloje asmenys bijotų skųsti jiems nepalankų sprendimą.IŠIMTYS:
1. principas netaikomas, kai sprendimą skundžia abi šalys.//
2. kita išimtis: kai teismas, motyvuodamas viešu interesu, peržengia apeliacinio skundo
ribas //
3. Kai apeliacinis teismas panaikina skundžiamą nutartį ir perduos bylą nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui
 Draudimas reikšti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus (CPK 312, 314 str.) –
draudžiama išplėsti bylos nagrinėjimo ribas. Pvz. reikalavimas priteisti palūkanas/netesybas
nebus nauju reikalavimus. Nauji įrodymai gali būti teikiami, jeigu
1. Bet pirmos instancijos teismas atsisakė juos priimti ir nagrinėti. 3K-3-38-969/2015
2. Kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pvz. po to, kai apeliantas
perskaito teismo sprendimą ir tie įrodymai jam reikalingi kaip argumentas, kurių
pagalba jis įrodinės skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą/neteisėtumą
 Devoliucinis efektas (CPK 317 str.) pateikus apeliacinį skundą / atskirąjį skundą, pirmosios
instancijos teismas persiunčia apeliaciniam teismui ir iš pirmos instancijos nukeliauja į
apeliacinę instanciją.

Apeliacijos objektas ir subjektai

Objektas – neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai / nutartys, išskyrus apeliacijos

ribojimus (CPK 301, 303, 428 str.). neskundžiami teismo sprendimai už akių asmens, prieš kurį
toks sprendimas yra priimtas.; teismų įsakymai; preliminarūs sprendimai.
Kada gali būti nutartis apeliacijos objektu: 1) jeigu jos apskundimą tiesiogiai numato CPK 2)
įstatyme nėra pasakyta, ar nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, bet ji užkerta kelią
tolimesnei bylos eigai 3K-3-470/2012 (Seminarui jau buvo)

Subjektai – visi dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str.) problemiškumas: Trečiasis asmuo
nepareiškiantis SR, kai šalis, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvauja, neskundžia apeliacine tvarka
– jis gali skųsti, kadangi jo interesai nesutampa visiškai su šalies, kurios pusėje jis dalyvauja. Kitas
atvejis, kai kyla problemų, kai teismai neatriboja apeliacijos subjekto nuo jo atstovo. Trečia
problema – valstybės ir sav. Institucijos, kurios teikia išvadą civilinėje byloje – institucijos nėra
laikomos byloje dalyvaujančiais asmenimis, todėl negali skųsti sprendimų ar nutarčių apeliacine
tvarka. 3K-3-461-611/2015

Terminas (CPK 307str.)

Yra skirtingas priklausomai nuo to, kas yra skundžiama. Jei sprendimas – 30 dienų nuo skundžiamo
sprendimo priėmimo (terminat atnaujinamasis) Naikinamasis terminas – iki 3 mėn. nuo
skundžiamo sprendimo priėmimo 3K-3-599/2008; 3K-3-141/2007

K.V.A.
Atskirajam skundui – 7 dienos. Skaičiavimo momentas priklauso nuo rašytinio/žodinio proceso.
Rašytinė tvarka – nuo nutarties įteikimo apeliantui; jei žodinio proceso metu priimta nutartis –
terminas nuo nutarties priėmimo dienos

Kreipimosi į apeliacinį teismą tvarka

 Tiek apeliaciniai, tiek atskiriei skundai paduodami pirmosios instancijos teismui, kuris
sprendžia priėmimo klausimą. Per 3 darbo dienas turi jį perskaityti, susipažinti su juo.
Galimos 3 situacijos:
1. Jei nėra jokių trūkumų, apeliacinis skundas yra priimamas ir per 3 d. d. nuo
priėmimo momento yra išsiunčiamos kopijos, nurodant, kad jie turi parengti
atsiliepimą į apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą
2. Atsisakoma priimti dėl to, kad pvz. nėra objekto, nes sprendimas įsiteisėjęs,
praleistas terminas ir neprašoma jo atnaujinti arba atsisakoma jį atnaujinti, skundžia
asmuo, kuris nėra apeliacijos subjektas
3. Nustatomas terminas trūkumams pašalinti
Nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme, jau yra procesas apeliaciniame teisme

Apeliacinis procesas

1. Kolegijos sudarymas ir posėdžio datos nustatymas

2. Pasirengimas
3. Nagrinėjimas (Rašytinis arba žodinis) Bendra taisyklė, kad procesas yra rašytinis, nebent
teismas nusprendžia, kad reikia žodinio proceso

Teismo sudėtis (CPK 304 str.)

Procesas (CPK 321-322 str.)
Bendra taisyklė – rašytinis. Išimtis yra žodinis procesas jeigu: taip nusprendžia apeliacinės
instancijos teismas; tenkinamas dalyvaujančio asmens prašymas. Sprendimas (nutartis) – per 30 d.;
Sprendimas priimamas tada, kai priima / keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą. dėl
atskirųjų skundų – per 7 d. nuo jų priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisės (CPK 326, 327 str.)

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2. Atmesti apeliacinį skundą
3. Kai skundžiamą sprendimą arba nutartį apeliacinės instancijos teismas keičia
4. Gali panaikinti visą ar tik dalį sprendimo ir gali perduoti nagrinėti pirmosios instancijos
teismui iš naujo:
 Kai numatomi absoliutūs teismo sprendimo negalojimo pagrindai (CPK 329 str.)
 Pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė 3K-3-74-421/2015; 3K-3-
287/2014;
5. Panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį ir palikti pareiškimą nenagrinėtu

K.V.A.
 6. Nutraukti bylą. NEPAINIOTI Su civilinės bylos nutraukimu. Apeliacinis procesas
nutraukiamas, kai jis yra prasidėjęs neteisėtai.

Įsiteisėja nuo priėmimo momento.

Atskirieji skundai

Skiriasi objektai t.y. šiuo atveju objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis tik dviem atvejais,
kai CPK tiesiogiai numato tokį apskundimą arba tai užkertą kelią tolesnei bylos eigai. Atskirajam
skundui paduoti – 7 dienos nuo nutarties priėmimo, jei žodinio proceso tvarka, o rašytinio proceso
metu – nuo nutarties nuorašo įteikimo. Skiriasi jų nagrinėjimo tvarka. Atskirąjį skundą gavęs
pirmosios instancijos teismo teisėjas išnagrinėja ir gali jį tenkinti pats, jeigu mano, kad jo
skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, išskyrus: nutartys dėl bylos nutraukimo,
kurias numato CPK 293 str.. Skiriasi teismo sudėtis: atskiruosius skundus nagrinėja 1 apeliacinio
teismo teisėjas, nebent klausimas yra sudėtingas, tada 3. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio
proceso tvarka. Skiriasi apeliacinės instancijos teismo teisės: nutartis gali būti nepakeista / keičiama
/ panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės / nutartis naikinama ir perduodama spręsti iš naujo.

KASACIJA

Kasacija – tai įsiteisėjusių apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo

patikrinimas kasaciniame (aukščiausiame) teisme.
Pirma. Jeigu bylos faktinė pusė yra išnagrinėta 2 instancijose, tai laikoma, kad bylos faktinė pusė
turi būti išnagrinėta gerai, dėl to kasaciniame ji nebėra nagrinėjama. Kasacijoje nagrinėja teisės
klausimus. Kasacijos esmė ta, kad kasacinis teismas tikrina tik teisinę bylos pusę. Vadinasi
kasacinis skundas negali būti grindžiamas fakto aplinkybėmis. Pagrindinis skirtumas nuo
apeliacijos – kad šios atveju tiek teisinis, tiek faktinis patikrinimas.

Antra, kadangi gali užtikrinti vienodą teisės aiškinimą vienintelė institucija, ji gali būti užversta
daugybe kasacinių skundų. Viešoji kasacijos funkcija – žiūrima ar reikia aukščiausio teismo
įsikišimo, nes šiuo klausimu galioja viešas interesas.

Trečia, kasacijos sprendimai yra galutiniai, neskundžiami. Toks sprendimas turi pačią stipriausią
precedentinę reikšmę. Nes jis saisto žemesniuosius teismus, žinoma, ir pati kasacinį teismą.

Objektas ir subjektai

Objektu – įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis. Pirmos instancijos

teismo sprendimas ar nutartis nėra kasacijos objektas. Kasacijos ribojimai:
1. Peržiūrima tik teisės požiūriu. Objektu nėra fakto klausimai, tik teisės. Tai yra sunku
atskirti. Neaiški riba – ieškinio senaties klausimai (fakto, nes reikia nustatyti datą ir pan, bet
iš kitos pusės šis institutas reglamentuojamas materialinės teisės normų), dėl neturtinės

K.V.A.
 žalos. Faktų vertinimas – pirmos instancijos teismo pareiga. Įrodinėjimo procesą
reglamentuoja tiek materialinės, tiek proceso normos.
2. Nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriaus paskyrimo, pavadavimo ar
atstatydinimo. 3K-3-331/13.
3. Nutartys dėl vaiko grąžinimo ir bendravimo u vaiku praktinių nurodymų pagal ES
reglamentą 1347-2000. Vaikų grąžinimas į jų kilmės valstybę. Apeliacinėje išsprendžia ir
nėra skundžiamos.
4. Nutartys dėl LAP. 3K-3-542/10. Apeliacinėje ir nebeskundžiamos kasacine tvarka.
5. Nutartys dėl grupės ieškinio sertifikavimo. Nutartys, kuomet I ar apeliacinės teismas atsako į
klausimą ar yra grupės ieškinys ar ne. Galutinis žodis apeliacijos.

Subjektai – tik byloje dalyvaujantys asmenys. Specifika – byloje dalyvaujantys asmenys turės
pasitelkti advokatą kasacinio skundo surašymui, nes kadangi yra sprendžiami tik teisės klausimai
yra būtina nurodyti pagrindą, kurių yra tik 3. Taigi bet kas nesurašys, būtinas advokato
dalyvavimas.

Kasacinio apskundimo terminas

Terminas yra 3 mėn. skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties
priėmimo dienos. 3 mėn – nes reikia surašyti kvalifikuotai.
Išimtis – 1 mėn. naikinamasis, jeigu skundžiamas CPK 327str 1d 2p – kurioje apeliacija panaikino
pirmos instancijos sprendimą ir grąžino pakartotinai nagrinėti pirmos instancijos : arba nustatomi
absoliutūs negaliojimo pagrindai, arba nustatoma, kad neatskleista bylos esmė.
Jei būtų praleisti šie terminai, galima prašyti atnaujinti praleistą terminą, jei priežastys svarbios. Čia
taikomos bendros CPK normos dėl termino atnaujinimo.
6 mėn. nuo skundžiamo sprendimo, nutarties priėmimo – naikinamasis. Jei praėjo daugiau kaip 6
mėn. tai jau kasacijos galimybė yra išnykusi, toks kasacijos skundas nebus priimamas.
Išimtys:
Viešųjų pirkimų bylose – 1 mėn. CPK 423(10) str
Bylose dėl užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo – 30d. – komercinio arbitražo
įstatymas 51str.

Kasacijos pagrindai

Galima kelti ne bet kokius teisės klausimus, o tik tokius, kurie išeina už bylos ribų, kad tie
klausimai svarbūs visai visuomenei.Jei neišeina už tos bylos ribų, tada nėra kasacijos pagrindo.

Pagrindai – CPK 346str 1d.:

1. Materialinės ar procesinės teisė normos pažeidimas, turintis reikšmės teisės taikymui.
Čia slypi viešas interesas, nes kasaciniame reikia nurodyti ne tik pažeidimą žemesniųjų
teismų, bet kuo tas pažeidimas yra svarbus viešajam interesui.

K.V.A.
 2. Suformuotos teismo aiškinimo, taikymo praktikos, nepaisant žemesnieji teismai nepaisė
kažkokio kasacinio teismo precedento. Dėl to reikia surasti bent 1 kasacinio teismo
nutartį. Įtikinti teismą, kad paduota byla yra panaši į precedentinę.
3. Jeigu aukščiausio teismo praktika tuo klausimu, kuris yra keliamas, yra nevienoda.
Tokių pvz nėra labai mažai. Jei pavyks rasti bent 2 nutartis ir pagrįsti, kad teismo pozicija
yra išsiskyrusi.

Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka

Įgyvendinama surašant kasacinį skundą ir pateikiant jį aukščiausiam teismui, čia tiesiogiai.

Apeliacijoje skundas pateikiamas per pirmosios instancijos teismą.
Būtina nurodyti kasacinio skundo pagrindus – turi surašyti ir pasirašyti advokatas. Išimtys
nustatytos tik JA, jį gali pasirašyti JA darbuotojas, kuris turi teisinį aukštąją universitetinį
išsilavinimą.
Pats asmuo jei baigęs teisę. Artimas giminaitis baigęs teisę gali pats pasirašyti. Jei kasacinį skundą
paduoda asociacija ar profesinę sąjungą – jei turi teisės išsilavinimą – darbuotojai.
Tikrina teismas, jei pasirašė asmuo, kuris neturi teisės, teismas atsisako priimti tokį skundą 3K-3-
136-701/15.
Turi būti pridedamas skundžiamas sprendimas, nutartis.

Kai pateikia skundą aukščiausiajam teismui. Kiekvieną mėnesį sudaroma teisėjų atrankos
kolegija iš 3 teisėjų. Iš raštinės užregistruotas skundas atkeliauja į atrankos kolegiją.
Susipažinus su skundu, vyksta balsavimas kolegijoje, tam kad kasacinis skundas būtų
priimtas užtenka bent vieno teisėjo balso. Tada įrašo tą skundą į nagrinėjamų bylų sąrašą. Jei
ne vienas iš atrankos kolegijos nemato kasacinio pagrindo, surašo nutartį atsisakyti.

Teismo sudėtis
3 teisėjai – bendra taisyklė
7 teisėjai. Jei kyla byloje itin sudėtingas klausimas. Jei 3 teisėjų kolegija mato, kad aukštesnio
teismo praktika yra nevienoda. Tada gali perduoti 7 teisėjams. Taip pat rezonansinės bylose.
Mišri 3 ar 7 teisėjų kolegija. Gali būti įtraukti iš baudžiamųjų bylų skyriaus.
Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija. Jei byla itin itin sudėtinga.
LAT plenarinė sesija

Nagrinėjimo tvarka:
Raštu – bendra taisyklė
Žodžiu – tik išimtiniais atvejais

Nagrinėjimo ribos

Byla nėra nagrinėjama pakartotinai. Tik teisės klausimai, negalima remtis naujais įrodymais ir
aplinkybėmis

K.V.A.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, išskyrus jų peržengimą ginant viešją interesą 3K-3-
59/2005, 3K-3-64/2005; 3K-3-125/2007
Draudimas priimti blogesnį sprendimą kasatoriui, išskyrus viešo intereso gynimą ir perdavimą
žemesnei instancijai ir kai skundžia abi šalys.
Kolegija išnagrinėjus bylą, tą pačią dieną nutarties nepriima, o paskelbia, kada bus paruošta
nutartis, ji turi 30 dienų terminą. Aukščiausio teismo nutartis yra specifinė tuo, kad jei buvo
nustatyta aktuali teisės problema, tai aukščiausias teismas turi pateikti atsakymą, kaip tą problemą
išspręsti.

Teisės:
1. Gali atmesti skundą ir palikti.
2. Panaikinti sprendimą ir palikti pirmos instancijos sprendimą.
3. Panaikinti ir priimti naują sprendimą.
4. Pažeisto CPK normos, netinkama šalis, pripažinęs kad nesvarbios faktinės aplinkybės
išaiškintos – panaikina ir perduoda žemesnės instancijos teismui – ar apeliaciniam ar
pirmos.
5. Byla gali būti nutraukta ar paliktas nenagrinėtu, jei yra tokie pagrindai
6. Kasacinis procesas gali būti nutrauktas, kai kasacinis prasidėjo neteisėtai 3K-3-53/2010.

PROCESO ATNAUJINIMAS 365-374STR

PASKIRTIS IR TIKSLAS

PA reikia skirti nuo apeliacijos ir kasacijos. Apeliacija įprastinė patikrinimo priemonė, realiai be
jokių suvaržymų galime pasinaudoti. Kasacija taip pat kontrolės forma, bet ji nuo apeliacijos
skiriasi – teisės klausimai. Kasacija extra ordinarine – neįprastinė, nes turime leidimų sistemą, ne
kiekvienoje byloje ji bus galima. Panašios jos tuo kad mes tikriname ar teismas nepadarė aiškinimo
ir taikymo klaidos.

Proceso atnaujinimo atveju nesakome, kad teismas padarė klaidą, bet prašom atnaujinti procesą ir
peržiūrėti iš naujo, įvertinant tai kas nagrinėjant bylą nebuvo žinoma. Jei procesas atnaujinamas ir
priimamas priešingas sprendimas ar jis keičiamas, tai daroma ne dėl to, kad narinėję teismai padarė
klaidą, bet dėl naujų aplinkybių. Atnaujinimas nėra teismų sprendimų kontrolės forma, o būdas dar
karta pasitikrinti, įvertinti naujas aplinkybes ir pažiūrėti ar buvo išspręsta teisingai.

Kas sprendžia proceso atnaujinimą? Reikės kreiptis į pirmos instancijos teismą, kuris nagrinėjo tą
bylą ir pas kurį ji yra. Proceso atnaujinimas yra galima tik išnaudojus apeliacijos ir kasacijos
galimybes. Jis yra extra ordinarinis institutas, nes jis įmanomas tik išimtiniais atvejais.

K.V.A.
3K-3-183/2011 – LAT pasakė, kad tai yra išimtinis atvejis. Čia susiduriama su stabilumu ir
teisingumu. Skirtumas tarp apeliacijos ir kasacijos bei atnaujinimo – skiriasi tvarka, pagrindai
(atnaujinimo yra 9 pagrindai), asmenys, kurie turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą.

Paskirtis – sudaryti galimybę dar kartą patikrinti ar civilinė byla yra išspręsta teisingai. Praėjus 5
metams nuo sprendimo įsiteisėjimo procesas negali būti atnaujinamas. Yra atvejų kai LAT yra
atnaujinęs po naikinamo termino 3K-3-233/04; 3K-3-346/06.

Proceso atnaujinimas negalimas:

Atnaujinimas galimas ne visose bylose. Negalimas dėl tų klausimų, kurie nėra išspręsti galutinai,
galimas tik tuo atveju jei byla yra išspręsta.

3K-3-20/10 – negalima atnaujinti dėl LAP taikymo. Nes jų pritaikymas nereiškia, kad tas klausimas
yra galutinai išspręstas. Negalimas atnaujinimas motyvuojant neteisėta teismo sudėtimi, taip pat
pareiškėjo neveiksnumu, jei tie klausimai nebuvo kelti apeliacinėje ar kasacijoje.

3K-3-22/11. Negalimas atnaujinimas užbaigtose bankroto bylose. Negalimas bylose dėl santuokos
nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują
santuoką arba partnerystę. Negalimas pakartotinai tuo pačiu pagrindu.

ATNAUJINIMO PAGRINDAI
366str.:
1. EŽTT sprendimas, kuriuo pripažįstama kad LT pažeidė konvenciją arba protokolą.
Tokiu atveju dėl proceso atnaujinimo čia yra išimtis, nes kreiptis reikia ne į pirmos
instancijos teismą, o į LAT. Tam kad pakliūti į EŽTT reikia išnaudoti visas galimybes
nacionalinėje teisėje, dėl to reikia kreiptis į LAT. Jei atnaujina procesą, tai LAT nagrinėja
bylą atsižvelgdamas į Strasbūro teismo sprendimą. Procesą LAT atnaujins, jei pažeidimą
galima pašalinti, kurį rado EŽTT. Tačiau net atnaujinus procesą, jei negalima pašalinti, tai
procesas nebus atnaujinamas. 3K-3-335-313/15. Būna, kad Strasbūro teismas ilgai nagrinėja
ir ten išbūna ilgiau nei 5 metus ir pvz, pasako, kad LT pažeidė konvenciją, kaip tada su
atnaujinimo terminais?
2. Naujai paaiškėjusios esminės bylai aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
Gali būti atnaujinamas jei pareiškėjas įrodo šias sąlygas:
a. Po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo esminė bylai aplinkybė
b. Ta aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo teisme metu, asmuo buvo miręs?
c. Aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėj būti žinomos. Čia
taikome ir objektyvų, ir subjektyvų kriterijų. Analizuojame ar protingas žmogus būtų
aiškinęsis ar tokia aplinkybė egzistuoja, jei pasakome kad taip, tai tokiu atveju nėra
pagrindo atnaujinti proceso.
d. Pareiškėjas turi įrodyti, kad ta aplinkybė yra ant tiek reikšminga, kad įvedus į bylos
nagrinėjimo dalyką, turėsime visai kitokį rezultatą byloje.
Gali būti ne tik naujos aplinkybės, bet ir įrodymai, jeigu jų pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti,
kad egzistuoja bylos nagrinėjimo metu 3K-3-183/11;

K.V.A.
3K-3-473-684/15 – išnagrinėjus bylą, kur iš atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas už šilumos
energiją, nors jis sakė, kad yra atsijungęs nuo centrinės sistemos. Po išnagrinėjimo jis rado savo
teikia prašymą, kad jam būtų leista atsijungti nuo centrinės, tai kai jis rado savo šitą prašymą su
antspaudu, kad gautas prašymas. LAT pasakė, kad tai reikšmingas naujas įrodymas ir jį reikia
įvertinti.
3. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens
paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas
vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba
nepagrįstas sprendimas  reikia įsitikinti ar nesant tų parodymų teismo sprendimas bus toks pats.
4. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar
kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;

5. panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba

kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo
pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;jeigu išnyksta tas pagrindas
kuriuo teismas rėmėsi, dėl to reikia atnaujinti procesą ir vertinti be to pagrindo. KT
nutarimas kad kažkokia nuostata neatitinka LRK, tai negrįžta atgal, nes tada reikėtų
peržiūrėti bele kiek bylų.

6. jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo
atstovaujama atstovo pagal įstatymą;

7. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų

materialiųjų teisių ar pareigų; šiuo pagrindu atnaujinti gali tik tie asmenys, kurie
nebuvo įtraukti į bylą, bet susipažinę su teismo sprendimu mano, kad tas sprendimas turi
reikšmės jų materialinėms teisėms ir pareigoms. Nėra reikalaujama, kad tas asmuo
konkrečiai būtų paminėtas sprendime, bet iš aplinkybių matosi, kad sprendimas lemia
neįtraukto asmens materialines teises ir pareigas.

3K-3-58-218/15 – atnaujintas procesas santuokos nutraukimo byloje pagal banko prašymą,

kuris nebuvo įtrauktas į bylą, o paaiškėjo, kad teismas nutraukdamas santuoką padalino
turtą, o tam tikri turto vienetai buvo įkeisti bankui. Nes tai bankui svarbu kaip bus padalintas
turtas. 3K-3-355/14.

8. jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; situacija kuomet teisėjas negalėjo
nagrinėti bylos, dėl įstatyme numatytų draudimų, bet pareiškėjas apie tas aplinkybės
nežinojo ir neturėjo žinoti, jei žinojo ar turėjo žinoti tai turėjo duoti pareiškimą dėl
nušalinimo arba skųsti apeliacine ar kasacine tvarka, taip pat ir 6 punkte.

3K-3-331/10 – prašoma atnaujinti procesą, nes teisėjas ir kitos šalies advokatas yra VU TF
alumni draugijos nariai, prašymas buvo atmestas.
3K-3-675/07 – teisėjas ir vienos iš šalių advokatas dirba teisės fakulteto privatinės katedroje
– buvo atsisakyta.

K.V.A.
 3K-3-180/11 – atsisakyta atnaujinti, bet ne dėl to kad tai negali būti vertinama kaip neteisėta
sudėtis kad teisėjų sudarymo ir bylų paskirstymo taisyklės buvo pažeistos, bet dėl to, kad
pareiškėjas to neįrodė.
9. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra
padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant
neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas
ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais
pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų
(nutarčių). pareiškėjas turi įrodyti, kad I instancijos teismas taikydamas teisės normas
padarė tą klaidą ir ji yra ant tiek akivaizdi ir grubi, kad tokio sprendimo negalima palikti, nes
teisingumo principas reikalauja ištaisyti klaidą.

3K-3-58/07 – atnaujintas, nes buvo pripažintas NT pagal įgyjamąją senatį, nepaisant to, kad
objektas buvo savivaldybės nuosavybė. Tačiau CK sako, kad negalima įgyti įgyjamąją
senatimi savivaldybės turto.

3K-3-31-916/15 – pažeista proceso norma, procesiniai dokumentai byloje dalyvaujančiam

asmeniui dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu, tačiau toks būdas negalėjo būti
naudojamas. Išlieka galimybė prašyti generalinio prokuroro kreiptis į teismą su prašymu
atnaujinti, tai jis gali daryti ne bet kokiu atveju, o jei byloje buvo apeliacija.

3K-7-414/14 – prokuroro atsisakymo skųsti kreiptis dėl atnaujinimo negalima.

PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

Kreiptis reikia į I instancijos teismą. Išskyrus – 366str 1p ir 8p – paduodami tam teismui, kurio
sudėtis pareiškėjo nuomone buvo neteisėta.

Terminai. Jie yra dvejopi.

1) 3 mėn terminas kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai
pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą, kuriuo jis remiasi.
Generaliniam prokurorui skaičiuojamas nuo tada kai jis užbaigė tyrimą ir jam yra pateikta visa
medžiaga tuo klausimu.
2) naikinamasis terminas 5 metai nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo.
366str 9 punktu prašant atnaujinti yra 1 metai

Kreipimosi tvarka
Kreipiasi pateikiant prašymą 369str numato turinį. Turi būti sumokėtas žyminis mokestis, jis
apskaičiuojamas taip pat kaip apmokestinant ieškinius. Prašymo negali nagrinėti teisėjas, kuris yra
priėmęs sprendimą ar nutartį byloje, kurią prašo atnaujinti arba ją nagrinėjo.

K.V.A.
Jei viskas tinkamai surašyta, teisėjas priima prašymą, išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims
kopijas ir nustato terminą atsiliepimams pateikti, tada nustato datą posėdžio, negali būti anksčiau
nei 14 d nuo prašymo gavimo. Bendra taisyklė – rašytinis procesas.

Posėdyje galimos dvi nutartys –

1) priima nutartį ir atsisako atnaujinti procesą – gali būti skundžiama atskiruoju skundu iki LAT;
2) teisėjas priima nutartį atnaujinti ir ji yra neskundžiama. Jei atnaujinamas procesas, teismas
paskiria posėdį ir procesas prasideda iš naujo. Proceso ribas apibrėžia proceso atnaujinimo
pagrindas, tačiau gali atsirasti aplinkybes išeinančios už ribų.

Išnagrinėjus bylą:
1. atmesti
2. gali būti pakeistas sprendimas
3. priimtas sprendimas yra naikinamas ir priimamas visiškai kitas sprendimas.
Naujas sprendimas vėl gali būti skundžiamas.

CIVILINIŲ BYLŲ ATSKIRŲ KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

Ypatumai yra ne tik CPK, reikia žinoti ir kitus šaltinius, neapsiriboti vien tik CPK. Yra
konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas (pažiūrėti. Dėl kartelinių susitarimų)

1. Šeimos bylos (CPK 375-409 str.) – abiejų teisenų tvarka

2. Darbo bylos (CPK 410-418 str.) + DK.
3. Valdymo pažeidimas (CPK 419-423)
4. Viešieji pirkimai (CPK 423 (1) – 423 (10)) nuspręsta, kad tai yra civiliniai ginčai.

Dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.) rašytinis procesas

Ne bet kuri byla gali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Turi būti nustatytos tam tikros
sąlygos t.y. turi atitikti leistinumo reikalavimus.
 Ieškinio dalykas – piniginis reikalavimas (nesvarbu, iš kokių santykių kyla toks
reikalavimas) arba kilnojamojo daikto ar vertybinių popierių priteisimas, arba nuomininko
iškeldinimas iš nekilnojamojo daikto
 Turi pats ieškovas apsispręsti, kad kreipsis į teismą ne bendra, o dokumentinio proceso
tvarka. Įst. imperatyviai nesako, kad jei yra visos aplinkybės, tai tu privalai pareikšti ieškinį
dokumentinio proceso tvarka. Tai priklauso nuo to, ar to nori ieškovas.
 Ieškinio reikalavimas turi būti grindžiamas įšimtinai rašytiniais įrodymais
 Atsakovas yra Lietuvoje (turi gyvenamąją vietą ar buveinę)

Kai yra visos sąlygos ir ieškovas nusprendžia kreiptis dokumentinio proceso tvarka ir pateikia
ieškinį teismui, be bendrų reikalavimui, kurie nustatyti ieškinio turiniui yra dar spec. straipsnis,
kuris nustato, kas turi būti papildomai ieškinyje, kuris reiškiamas dokumentinio proceso tvarka.
Teisėjas turi patikrinti ar yra visos aptartos 4 sąlygos, ar tikrai galima nagrinėti dokumentinio
proceso tvarka.

K.V.A.
Jei nėra visų sąlygų:
 Teisėjas nustato terminą trūkumams pašalinti arba primokėti žyminį mokestį, kad būtų
galima nagrinėti bendra tvarka
 Nepašalinus per teisėjo nustatytą terminą - ieškinys grąžinimas ir laikomas nepaduotu.

Jeigu sujungti keli reikalavimai ir tik dalis jų nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka –
nenagrinėti dokumentinio proceso tvarka reikalavimai išskiriami į atskirą bylą ir nagrinėjami
bendra tvarka.

Ieškovas pareiškęs ieškinį dokumentinio proceso tvarka gali pakeisti savo nuomonę, ir kol teisėjas
nėra priėmęs preliminaraus sprendimo, ieškovas gali atsisakyti dokumentinio proceso ir ieškinį
nagrinėti bendra teisenos tvarka. Bet tada turi primokėti žyminį mokestį. ŽM – ½ sumos,
mokėtinos bendra tvarka, bet ne mažiau kaip 8 eur.
Be bendrų reikalavimų ieškiniui CPK 111, 135 str. + 425 str.!

Nagrinėjimas bylos yra specifinis:

 Rašytinis procesas
 Atsakovui nesiunčiama ieškinio kopija. Atsakovui nėra pranešama apie pareikštą ieškinį, nes
teisėjas iškart pradeda analizuoti ieškinį ir su juo pateiktus rašytinius įrodymus.
 Nėra pasirengimo žodžiu ar raštu (nėra 2 proceso stadijos – pasirengimo civiliniam bylos
nagrinėjimui)
 Ieškovui nepateikus atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, negalima preš jį priimti
sprendimo už akių
 Negalima keisti ieškinio elementų, didinti ieškinio reikalavimų.

Teismas, įsitikinęs pateiktų rašytinių įrodymų pagrįstumu, ne vėliau kaip per 14 dienų priima
preliminarų sprendimą (jei įrodymų nepakanka – primokėjus ŽM pereinama į bendrą procesą).
Išimtis iš bendros taisyklas, kad teismas negali priimti sąlyginių sprendimų – toks yra preliminarus
sprendimas: jame teisėjas pasako, kad ieškinį tenkina, jei atsakovas nesigins ir nepateiks
prieštaravimų., taip PS tampa galutiniu ir jo skųsti apeliacine tvarka negalima. Jeigu teisėjas mano,
kad ieškinys nėra pagrįstas ir nėra pagrindo jo tenkinti, teisėjas priims nutartį ir įpareigos ieškovą
primokėti ŽM ir tada bus nagrinėjama bendra tvarka.

Preliminarus sprendimas:
 Turinio ypatumai – CPK 428 str.
 NE vėliau kaip kitą d.d. po priėmimo siunčiamas atsakovui kartu su ieškiniu ir jo priedais
 Negalima skubiai vykdyti
 Neskundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka
 Negalima įteikti per kuratorių ar viešo paskelbimo būdu.

3K-3-441/2011 – preliminarus sprendimas buvo įteiktas ne atsakovui asmeniškai, o

daugiabučio namo bendrijos pirmininkui, kuris laiku neperdavė atsakovui ir kai sprendimą

K.V.A.
 atsakovas gavo, terminas prieštaravimams pateikti. LAT nurodė, tokiose bylose reikia
praleistų terminų klausimą spręsti, atsižvelgiant į reikšmę, kad prieštaravimų pateikimas
yra vienintelis atsakovo interesų gynimo būdas. Vadinasi, jei ne dėl jo kaltės jis gavo
pavėluotai, terminas turi būti atnaujinamas.

 Jeigu įteikti nepavyksta – prašoma, kad ieškovas patikslintų adresą arba primokėtų ŽM, o jei
to nepadaro – PS naikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtų

Atsakovo veiksmai:
 Turi teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus per 20 d. nuo įteikimo. Prieštaravimai turi būi
motyvuoti.
 20 d.d. terminas gali būti atnaujintas
 Laiku nepateikus ar be motyvų – atsisakoma priimti ir preliminarus sprendimas įsiteisėja
 Per 20 d. sprendimą įvykdžius – PS panaikinamas, byla nutraukiama

Atsakovui pateikus prieštaravimus:

 Teismas nuo ne vėliau kaip kitą d.d. išsiunčia ieškovui
 Ieškovas turi teisę per 14 d. nuo gavimo dienos pateikti atsiliepimą bei naujus argumentus ir
įrodymus;
 Ieškovo atsiliepimas per 3 d.d. persiunčiamas atsakovui;
 Ne vėliau kaip per 30 d. nuo atsiliepimo gavimo teismas paskiria posėdį

Teismas, išnagrinėjęs bylą galutiniu sprendimu:

 Preliminarų sprendimą palieka nepakeistą
 Preliminarų sprendimą panaikina ir ieškinį atmeta
 Preliminarų sprendmą pakeičia

Galutinis sprendimas skundžiamas bendra tvarka.

3K-3-298/2009; 3K-3-165/2006; 3K-3-59/2005

Teismo įsakymas (CPK 431-440 str.)

Teismo įsakymas – teismo sprendimas. Vadinama kitaip, nes priimamas supaprastinta tvarka, bet
nuo įprastinio teismo sprendimas skiriasi tuo, kad jis yra vykdomasis dokumentas.

Galimas, jeigu:
 Reikalavimas piniginis
 Kreditorius yra įvykdęs savo prievoles skolininkui
 Prievolė daloma, kai reikalaujama priteisti tik dalį
 Skolininkas yra Lietuvoje
 Žinoma skolininko gyv. ar darbo / buveinės vieta

K.V.A.
Ypatumai:
 Vienodos procesinės formos pareiškimas (TM nustatyta forma yra)
 Nepateikiami įrodymai (CPK 433 str.)
 Teisminga apylinkių teismams, nepriklausomai nuo dydžio
 Žyminis mokestis – ¼, bet ne mažiau 4 eur.
 Nėra pasirengimo stadijos

Nagrinėjimas:
 Ne vėliau kaip kitą d.d. nuo pareiškio gavimo teismas išduoda įsakymą, jeigu pareiškimas
priimamas;
 Pagrįstumas netikrinamas
 Nutartimi atsisakoma priimti, jeigu aiškiai nepagrįstas, neatitinka reikalavimų ar negalima
nagrinėti šia tvarka
 Nutartis atsisakyti priimti skundžiama

Teismo įsakymas:
 Turinys – CPK 436 str.
 Kartu yra vykdomasis dokumentas
 Neskundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka

Skolininko gynyba
 Teismas ne vėliau kaip kitą d.d. po įsakymo priėmimo jo kopija ir pranešimą siunčia
skolininkui
 Skolininkas per 20 d. (Atnaujinamasis terminas) nuo įteikimo turi teisę įvykdyti arba
pateikti prieštaravimus, bet nėra reikalaujama nurodytų jų pagrindą
 Jeigu prieštaravimai nepateikiami – įsiteisėja
 Negalima įteikti per kuratorių ar viešo paskelbimo būdu
 3K-3-233/2014
 3K-3-222/2014

Skolininkui pateikus prieštaravimus:

 Teismas ne vėliau keip per 3 d.d. praneša kreditoriui
 Kreditorius ne vėliau kaip per 14 d. nuo teismo pranešimo įteikimo turi teisę reikši ieškinį ir
primokėti ŽM
 Kreditoriui nepareiškus ieškinio, teismo įsakymas ir LAP panaikinami, o byla nutraukiama.
Bet tai nėra kliūtis pareikšti ieškinį bendra tvarka
Jeigu skolininkas per 20 d. įsakymą įvykdo – teismas nutartimi įsakymą panaikina ir bylą nutraukia.
Skatinimas naudotis teismo įsakymo institutu – CPK 434 str. 4 d.
Piktnaudžiavimas teismo įsakymo institutu – bauda iki 289 eur + nuostolių atlyginimas

Nedidelės sumos (iki 1500 eur.) CPK 441 str.

K.V.A.
Grupės ieškiniai (CPK 441(1) – 441 (17) 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo normos.

CPK 49 str. 6 d., kuri dabar yra netekusi galios numatė, kad įst. nustatytais atvejais viešajam
interesui apginti gali būti reiškiamas grupės ieškinys. Norma neveikė, kadangi jos nepakako, kad
būtų grupės ieškinys.

Grupė – tai ne mažiau kaip 20 asmenų. Teismingumas – apygardos teismai. Būtinas advokato
dalyvavimas. Privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. „sertifikavimo“ sistema,
t.y. teismas sprendžia, ar yra visos prielaidos nagrinėti ginčą pagal grupės ieškinį. Nutartis atsisakyti
skundžiama tik apeliacine tvarka. Turi būti arba teisinis, arba faktinis bendrumas, norint pareikšti
ieškinį. Grupė turi turėti atstovą, kadangi tik jis bus laikomas ieškovu byloje. Atstovu gali būti
fizinis asmuo, asociacija, jei ne mažiau kaip 10 žmonių byloje yra jos nariais. Teisėjas gali
atsisakyti priimti grupės ieškinį, jeigu mano, kad nebus efektyvu nagrinėti bylą pagal grupės ieškinį.

2-692-407/2016; investuotojų asociacija inicijavo ginčą. Kadangi ieškinys buvo grindžiamas

suklydimu ir apgaule dėl snoro obligacijų, tai teismai motyvavo, kad suklydimas ir apgaulė turi būti
vertinama kiekvieno grupės nario atžvilgiu, todėl neįmanoma nagrinėti ginčo pagal grupės ieškinį,
reikia įvertinti kiekvieną asmenį.

e2-781-516/2016; investuotojai, kurie nukentėjo dėl DNB SASO obligacijų reiškė ieškinį, bet
ieškinys nebuv sertifikuotas dėl tų pačių argumentų kaip ir dėl snoro.

e2-158-186/2016;- inicijuota ūkio banko kreditoriai, pareikšdami grupės ieškinį auditoriui dėl žalos
atlyginimo, tačiau apeliacinis teismas sutiko su apygardos teismo nutartimi nurodydamas, kad yra
kitos grupės ieškinys pareikštas pagal bendras taisykles ir nagrinėti dar 2 bylą pagal grupės ieškinio
bylas yra netikslinga

e2-816-157/2015 – inicijuota Ukmergės r. Savivaldybės, atstovaujant sav. Įmones ir įstaigas bei

organizacijas šilumos tiekėjui, motyvuojant tuo, kad tiekiama šiluma buvo neteisingomis kainomis.
Teismas: sav. Negali būti grupės atstovu.

Jei ieškinį priima pagal grupės ieškinio taisykles, tokiu atveju taikoma opt-in sistema: pradžioje turi
būti 20 žmonių grupė, jų sąrašas pateikiamas prie ieškinio. Siekiant išsiaiškinti, ar nėra daugiau
asmenų, kurie galėtų įstoti į bylą, viešai paskelbiama apie bylą pagal grupės ieškinį ir asmenys,
kurie atitinka kriterijus, gali įstoti į grupę nuo 60 iki 90 dienų.

Grupės atstovas gali būti pakeistas teismo nutartimi.

Visus procesinius veiksmus grupės vardu atlieka grupės atstovas, išskyrus grupės narių
individualius reikalavimus.

Opt-out išėjimo sistema, jei asmuo nenri dalyvauti grupėje, jis per nustatytą terminą turi pasakyti,
kad išeina iš grupės. Europoje tokia sistema yra tik Portugalijoje ir UK.

K.V.A.
Teismas turi būti aktyvus – jis gali keisti grupės atstovą ar advokatą

Galimos 3 sprendimų rūšys: bendrą ir tarpinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka gali skųsti
tik grupės atstovas, tačiau grupės nariai gali atsisakyti apeliacijos teisės. Bendras sprendimas
taikomas visiems grupės nariams, jis įgyja res iudicata galią visiems grupės nariams. Bendras
sprendimas bus priimamas tuomet, kai grupės ieškinys bus dėl pripažinimo. Tarpinis sprendimas
bus priimamas, kai reiškiami du reikalavimai, pvz. dėl pripažinimo ir priteisimo. Tarpinis
sprendimas bus priimamas dėl pripažinimo , bet pvz dėl priteisimo jau yra individualus sprendimas
kiekvieno grupės nario atžvilgiu, nes patirta žala gali skirtis
ŽM moka grupės atstovas, o vėliau jis paskirstomas grupės nariams.

Apeliacijos ir kasacijos ypatumai. Skiriasi subjektai – bendras ar tarpinis sprendimas gali skųsti ne
teismas, o tik grupės atstovas. Individualų gali skųsti tik tas grupės narys, pagal kurio reikalavimą
sprendimas buvo priimtas.

Bankrotas ir restruktūrizavimas (įmonių ir fizinių asmenų bankroto įstatymai; įmonių

restruktūrizavimo įst.) -savarankiškai

Ypatingoji teisena (CPK 442-582 str.)

Teisena – bylų nagrinėjimo tvarka, kuri taikoma, atsižvelgiant į tų bylų specifiką. Ginčo teisena –
kai yra 2 šalys su priešingais interesais ir procesas turi būti modeliuojamas taip, kad būtų užtikrintas
dispozityvus, rungtyniškas procesas. Teismui pavesta spręsti ne tik ginčus dėl teisės, bet ir kitus
klausimus, kai 2 šalių su priešingais interesais nėra, o jei ir yra dvišalis, tarp jų nėra ginčo.
Ypatingojoje teisenoje nėra ginčo. Koks santykis tarp teisenų? Tai santykis kaip tarp bendros ir
specialios normos. Bendros ginčo teisenos taisyklės taikomos ir ypatingos teisenos bylose tiek, kiek
ypatingos teisenos normos nenustato specialių taisyklių.

Ypatumai:
 Priskirtinumas – tik CPK 442 str. numatytos bylos (14 kategorijų) teismai ypatingos teisenos
tvarka nagrinėja tik tas bylas, kurios pagal įst. priskirtos teismui.
 Teismo aktyvumas – CPK 443 str. 8 d. Aktyvumas reiškia, kad teismas ex officio gali
išreikalauti įrodymus, įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis ir stengtis išsiaiškinti
aplinkybes, kuriomsi pareiškėjas galbūt net nesiremia
 Negalimas teismo sprendimas už akių (CPK 443 str. 9 d.)
 ŽM – 41 eur;
 Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus CPK 443 str. 6 d. atvejus
 Rašytinis procesas, išskyrus kai kurias išimtis bei teismo diskreciją – CPK 443 str. 5 d.
 Nėra kai kurių ginčo teisenos institutų (ieškinio šalių, sprendimo už akių) paduodamas ne
ieškinys, o pareiškimas ar skundas, nėra ieškovo ar atsakovo, asmenys vadinami
suinteresuotais asmenimis

K.V.A.
Kokios bylos nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka? (savarankiškai....)
1. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismai turi teisę nustatyti CPK 444 str
išvardinus juridinę reikšmę turinčius faktus. Sąrašas nėra baigtinis. Jei pareiškėjas neturi
dokumentų, kurie tą faktą patvirtintų ir įst. nenustato kitokios tvarkos tam faktui nustatyti.
Nenagrinėja teismas faktų, kurie nesukelia teisinių padarinių; taip pat tokių, kurie turi būti
įrodinėjami kitoje byloje, remiantis įrodymais.
2. Dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ir nežinia, kur esančiu. Be CPK dar reikia žinoti CK.
3. Atkreipti dėmesį: pakeistas CPK ir CK. Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam
tikroje srityje.
4. Dėl įvaikinimo. CPK ir CK 3 knyga. Įvaikinimo procedūros skirstomos į dvi dalis:
ikiteisminės procedūros ir teisminis. Jeigu įvaikinimas yra tarptautinis, tai skiriasi
teismingumas – tada Vilniaus apygardos teismui priskirtina
5. Dėl globos ir rūpybos. CPK + CK 3 knyga. Ikiteisminės procedūros (globos ir rūpybos
institucijos) ir teisminis. Teismas pradeda šias bylas savo iniciatyva, kai yra duomenų, kad
asmeniui reikia nustatyti globą arba rūpybą
6. Dėl anstolio ir notaro veiksmų apskundimo. CPK + notariato + antstolio įst.
7. Dėl civilinės būklės aktų registravimo, pakeitimo, ištaisymo, anuliavimo ir t.t. privaloma
neteisminė nagrinėjimo tvarka.
8. Dėl teisių pagal pareikštus......kažkas su vertybiniais popieriais
9. Dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, kurios nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka – klausimai
dėl turto pripažinimo, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.. jei kyla ginčas
dėl nuosavybės tarp kelių asmenų, tada ginčo teisena.
10. Dėl santuokos nutraukimo, kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo
teisinių padarinių
11. Dėl hipotekos ir kilnojamo turto teisinių santykių
12. Dėl teismo vykdomosios bylos praradimo
13. Dėl praleisto įst. nustatyto termino atnaujinimo. Jei materialinė teisė nustato
14. Dar kažkokia.

VYKDYMO PROCESAS (CPK 583-779 STR.)

Teorijoje nėra sutariama, ar vykdymo procesas priklauso civiliniam procesui.

 Antstolių įstatymas
 Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu, Nr.
1R-352 su vėlesniais pakeitimais
 2008 nr. 28 Teismų biuletenis
Vykdymo procesas prasideda, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kurių pagrindu anstlis priverstinai
vykdo CPK 584 str. numatytus vykdytinus dokumentus. Senatis – 5 m. teismo sprendimo
įsiteisėjimo, išskyrus CPK 606 str. nustatytas išimtis, pvz. sprendimai darbo bylose dėl grąžinimo į
darbą – 1 mėn.

Vykdymo proceso dalyviai:

K.V.A.
  Antstolis
 Išieškotojas (ieškovas, laimėjęs bylą)
 Skolininkas (atsakovas, pralaimėjęs bylą)
 Kt. (kviestiniai, ekspertai, vertėjai, policija, asmenys, kurių teises pažeidžia antstolis)
 Teismas – vykdo antstolio veiklos kontrolę ir atlieka kitus procesinius veiksmus.

Kadangi pasitelkus antstolį, jam reikia mokėti už jo suteiktas paslaugas, vykdymo išlaidas
sudaro:
 Vykdomosios bylos administravimo išlaidos – antstolis, užvesdamas vykdomąją bylą
patiria išlaidų
 Išlaidos, susijusios su atliekamais konkrečiais vykdymo veiksmais
 Atlygis antstoliui už kitokių veiksmų atlikimą, kurie nėra tiesiogiai susiję su vykdymo
procesu (pvz. pasitelkiamas antstolis, siekiant pateikti skolininkui procesinius dokumentus,
dažnai pasitelkiami kaip faktinių aplinkybių konstatavmui)
Sprendimų priverstinis vykdymas – antstolio taikymas priverstinio vykdymo priemonių (CPK
624 str.)

Jei vykdomas turtinio pobūdžio sprendimas, tokiu atveju priverstinio vykdymo priemonė –
išieškojimo nukreipimas į skolininko turtą. Jei priteisti konkretūs daiktai, ir skolininkas jų
neperduoda išieškotojui, antstolis tuos daiktus perduoda išieškotojui, jei reikia, pasitelkiama
policija. Jei nevykdomas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant
vaiko teisių apsaugos darbuotojams ir pan, tiesiog vaiką paima iš jo gvenamosios vietos globėjui, su
kuriuos nustatyta gyvenamojo vieta.

Jei dalinai patenkinamas ieškinys ir priešieškinys, antstolius priima patvarkymą ir įskaito

reikalavimus

Vykdymo eiga:
 Vykdomasis dokumentas įteikiamas antstoliui (CPK 650 str.)
 Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą
(CPK 655 str.) – per 10 d. nuo raginimo įteikio, išskyrus įst. nustatytas išimtis
 Turtinėse bylose: 1) skolininko turto paieška 2) turto areštas 3) turto realizavimas. Jei
anstoliui nepavyksta rasti turto, priima patvarkymą dėl sprendimo įvykdymo negalimumo ir
išsiunčia jį išieškotojui.

Skolininko interesų apsauga:

 Skolininko teisė nurodyti turtą, iš kurio išieškoti pirmiausia (CPK 662 str.)
 Skolininko būsto apsauga (CPK 663 str.)
 Skolininko turtas, iš kurio negalima išieškoti (CPK 668 str.)
 Apribojimai išieškant iš darbo užmokečio (CPK 736 str.)
 Sumos, iš kurių išieškojimas negalimas (CPK 739 str.)

K.V.A.
Išieškotojų paskirtymas:
Atskaičius vykdymo išlaidas, likusios lėšos paskirstomos išieškotojams remiantis eiliškumo ir
proporcingumo principais:
Eilės (CPK 754 str.)
 Išlaikymas ir žalos, padarytos sveikatos sužalojimu ar maitintojo neteikimu atlyginimas
 Darbuotojų reikalavimai iš darbo santykių
 Visi likę
Proporcingumas – proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 753 str.) – kai
yra keli, priklausančiai vienai eilei.

Antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė: skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami CPK 510-513 str.
nustatyta tvarka. Terminas skundui paduoti – 20 d. nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo
sužinoti apie antstolio veiksmą, bet ne vėliau kaip per 90 d. nuo skundžiamo veiksmo atlikimo
(CPK 512 str.)

Trečiųjų asmenų teisių gynimas vykdymo procese

 Skundas dėl antstolio veiksmų
 Ieškinys dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 603 str.)

Gali atstikti taip, kad antstolis užbaigė vykdomąją bylą, bet teismo sprendimas, kuris buvo
įvykdytas, buvo panaikintas. Jei teismo sprendimas buvo skubiai vykdytinas, tačiau yra
apskundžiamas ir apeliacine tvarka yra naikinamas; arba atnaujinamas procesas ir sprendimas yra
naikinamas – tokiais atvejais taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimas t.y. visa, kas buvo perduota
išieškotojui, turi būti grąžinama skolininkui. CPK 762 str. 3 d. – ribojimai.

TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS (CPK 780-817.)

TARPTAUTINIO CIVILINIO PROCESO SAMPRATA

 Viena iš ginčo šalių gyvena (turi buveinę) užsienyje

 Užsienio valstybėje yra bylai reikalingi įrodymai
 Teismo pranešimai (šaukimai) ar kiti procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienyje
esančiam asmeniui
 Lietuvoje prašoma vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą teismo sprendimą ar nutartį dėl
LAP
 Reikalinga gauti informaciją apie taikytiną užsienio materialinę teisę;
TCP – nacionalinės ir tarptautinės teisės normos, reglamentuojančios civilinių bylų su užsienio
(tarptautiniu) elementu nagrinėjimo ir teismo sprendimų vykdymo ypatumus.
ES CP – nacionalinės ir ES teisės normos, reglamentuojančios bylų, turinčių ES elementą,
nagrinėjimo ir sprendimų vykdymo ypatumus.

TARPTAUTINIO CIVILINIO PROCESO ŠALTINIAI

K.V.A.
  CPK 780-817
 2008-11-13 LR CP reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas
 Dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose su Armėnija,
Azerbaidžanu, Baltarusija, Estija ir Latvija (trišalė), Kazachstanu, Kinija, Lenkija, Moldova,
Rusija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu
 Tarptautinės konvencijos CP klausimais:
1. 1954 m. Hagos konvencija dėl civilinio proceso
2. 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir
komercinė bylose įteikimo užsienyje
3. 1968 E konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę
4. 1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose dėl
rinkimo
5. 1972 m. ET konvencija dėl valstybės imuniteto
6. 2004 JT konvencija dėl valstybės ir jos turto jurisdikcinio imuniteto (neįsigaliojusi)
2007 m. lapkričio 23 d, Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų
išieškojimo
2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse
bylose pripažinimo ir vykdymo (naujoji Lugano konvencija) – tarptautinis teismingumas ir
pripažinimo tarp ES valstybių iš vienos pusės ir Šveicarijos bei Norvegijos iš kitos pusės

 Tarptautinės konvencijos kitais klausimais, pvz 1956 m. CMR konvencija reglamentuoja

krovinių vežimą, automobilių transportą – reglamentuojamas teismingumas, sprendimų
pripažinimu; Vienos konvencija dėl diplomatinių ir konsulinių santykių.
 ES teisė:
1. 1968 m. Briuselio konvencija;
2. 2007 m. Lugano konvencija; 2
3. 000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir
sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose – Briuselis I
(nuo 2015-01-10 jį pakeitė reglamentas 1215/2012 „Briuselis I-bis“) –
reglamentuojamas teismingumas ir sprendimų pripažinimas daugumoje civilinių,
komercinių bylų. Tai bendras reglamentas daugumoje kategorijų.;
4. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų.;
5. 2007 m. lapkričio 13 d. tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teismo ir
neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse;
6. 2001 m. gegužės 23 d. Tarybos reglamentas EB nr. 1206/2001 dėl valstybių narių
teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose;
7. 2001 m. gegužės ..........; . gegužėse 28 d. Tarybos sprendimas – 2001/470/EB, sukuriantis
Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose. Sukurtas mechanizmas, kaip ES
valstybių narių teismai turi bendradarbiauti, dalintis informacija, sukurtas tinklapis, kur
kiekvienos valstybės nacionaline kalba pateikiama informacija, po to pateikiama anglų
kalba apie ES teisę CP srityje informacija

K.V.A.
 8. 2002 m. balandžio 25 d. reglamentas nr. 743/2002 dėl teismų bendradarbiavimo
civilinėse bylose;
9. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir
teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis pripažinimo bei
vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) nr. 1347/2000; ...............,
10. Reglamentas EB 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų europos vykdomąjį
raštą,
11. 2006 m. gruodžio 12 d. EB nr. 1896/2006, nustatantis europos mokėjimo įsakymo
procedūrą;
12. 2007 m. liepos 11 d. Nr, 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų
nagrinėjimo procedūrą;
13. EB. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir
vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje;
14. 2012 -07-04, EP ir ET nr. 650/2012..........,
15. Reglamentas nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse
bylose.

KOLIZINIO KLAUSIMO SPRENDIMO EIGA:

Nustačius, kad susidurta su užsienio/tarptuatinį elemntą turinčiu procesiniu klausimu:

 Nustatoma, reglamentuoja ES teisė, ir jeigu taip, tai jis sprendžiamas pagal ES teisę, o kiek
jo ES teisė nereglamentuoja – pagal LR teisę
 Jeigu to klausimo nereglamentuoja ES teisė, nustatoma, ar jo nereglamentuoja dvišalė ar
daugiašalė tarptautinė sutartis, ir jeigu taip – taikoma tarptautinė teisė, o kiek jo ši teisė
nereglamentuoja – LR teisė
 Jeigu klausimo nei ES, nei tarptautinė teisė nereglamentuojama, sprendžiama apgal LR teisę

Iš kito konspekto - Jeigu mes nustatome, kad byla turi užsienio elementą ir jis yra susijęs su ES nare, tai
tokiu atveju, žinoma, bus ieškoma problemos sprendimo atsakymo ES teisėje. Pvz. jeigu reikia išspręsti
teismingumo klausimą, ginčas su užsienio valstybe, o ji yra ES narė. Reikia nustatyti, ar teismingumas nebus
nustatomas pagal ES teisę. Jeigu tai pvz. yra sutartinis ginčas, šalys nėra susitarę dėl teismingumo, tai
komerciniai ginčai, kurie kyla iš komercinių santykių, jų teismingumą nustato Briuselis 1. Vadinasi, šiuo
atveju nepaisant to, kad yra dvišalė sutartis, kadangi šio klausimo sprendimas patenka į Reglamento
Briuselis 1 reglamentuojamą sritį, prioritetą mes suteikiame ES teisei. Jeigu byla būtų tokia kai teismingumo
Briuselis 1, Briuselis 2A nereglamentuoja, o tai yra byla, susijusi su ypatingąja teisena, tokiu atveju ES teisė
teismingumo nereglamentuoja; reikėtų aiškintis, ar nėra dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos. T.y. ryšys
yra su Lenkija, tačiau klausimas toks, kurio teismingumo ES nereglamentuoja. Tada reikia pagalbos ieškoti
sutartyje. Ir gali būti taip, kad susiduriame su byla, kuri nėra susijusi su ES teise. Tokiu atveju mes
pirmiausiai turime atsakyti į klausimą, ar nėra tarptautinės teisės akto, kuris reglamentuotų šį klausimą.
Pvz. jeigu reikia nusiųsti procesinius dokumentus šaliai, kuri yra Pietų Afrikos Respublikoje. Ji nėra ES
narė, tačiau galbūt ji yra rafitikavusi ar prisijungusi prie Hagos konvencijos, kuri reglamentuoja dokumentų
įteikimą užsienyje. Jeigu ES teisė nereglamentuoja to klausimo, valstybė nėra nei tarptautinės konvencijos,
nei dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos dalyvė, lieka vienintelė galimybė – spręsti klausimą pagal
Lietuvos teisę. Reikia atsakyti į klausimą, ar byla, turinti užsienio elementą, yra teisminga Lietuvos
teismams. Ir ES teisė, ir kiti tarptautinės teisės šaltiniai, kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja teismingumo
klausimą, įtvirtina bendrą taisyklę, kad byla teisminga atsakovo gyv. vietos ar buveinės teismams – bendras
principas, kad teismingumą nulemia atsakovo buveinė ar gyv. vieta. Paaiškinimas paprastas: daugumoje

K.V.A.
atveju toje valstybėje yra susiję įrodymai. Nagrinėjant bylą pagal atsakovo gyvenamąją, buveinės vietą
nekils problemų dėl sprendimo pripažinimo.

TARPTAUTINIS TEISMINGUMAS

Pirmiausia reikia prisiminti CPK 1 straipsnio 3 dalį, kuri įtvirtina tarptautinės teisės prioritetą prieš
nacionalinę teisę. Tas pats principas taikytinas ES ir nacionalinės teisės santykiui. CPK gelbsti
tuomet, kai nėra tarptautinės ar ES teisės šaltinių. 784-789 straipsniai.
Bendra taisyklė – byla teisminga atsakovo gyv. vietos / buveinės valstybės teismas. Jei tai
paaiškėja po bylos iškėlimo, kad byla neteisminga tam teismui, o kitos šalies teismui, o
problema išsprendžiama 782 str. – ieškinys paliekamas nenagrinėtas. (nacionalinės teisės
atveju – būtų perduodama pagal teismingumą kitam teismui)

Yra tam tikos bendros taisyklės, kurios sutinkamos dvišalėse, daugiašalėse sutartyse, ES teisėje.
Nacionalinėje teisėje yra bendrasis teritorinis teismingumas – atsakovo gyv. vietos ar buveinės
teismui – taisyklė bendra ir tarptautiniame CP.

Išimtys yra panašios kaip ir nacionalinio teismingumo atveju:

1. Tiek TT tiek ES teisėje pripažįstama šalių teisė susitarti dėl bylos teismingumo. Pripažįstami
šalių susitarimai dėl teismingumo, jeigu jie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
2. Dažnai taikomos išimtys iš bendros taisyklės, pvz. įvedamas pilietybės(vaiko pilietybė, jei
atsakovas lietuvis, o vaikas Rusijos pilietis – teisminga rusijai), taikytinos teisės, žalos
padarymo vietos, nekilnojamojo daikto buvimo vietos ir kt.
3. Kvalifikavimo problema. Skirtingų šalių teisė gali kitaip interpretuoti tas pačias sąvokas, jų
turinys skirsis, pvz. pagal LT deliktas yra bet koks neteisėtas veiksmas, bet Prancūzijoje tai
tik tyčinis neteisėtas veiksmas. Taikomas autonominis aiškinimas – taip, kaip apibrėžiamas
ES teisėje, o ne taip, kaip suprantama nacionalinėje teisėje.

BRIUSELIS I-bis – pagrindinis reglamentas. Nauja redakcija 2015 m. sausio mėn. Pagal
reguliavimo apimtį tai yra ES teisės aktas, kuris apima labai daug civilinių bylų kategorijų, todėl jis
yra pagrindinis ES teisės šaltinis, reglamentuojantis teismingumo klausimus.

Tačiau kai kurių bylų teismingumo briuselis I-bis nereglamentuoja:

1. Fizinių asmenų statuso/teisnumo, veiksnumo, su santuoka susijusioms byloms – santuoką
reglamentuoja Briuselis II. (pvz. Latvijos pilietis gyvena Lietuvoje, inicijuojama byla dėl
neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo. Kadangi briuselis I netaikomas, svarstant
klausimą, kurios šalies teisė taikytina, žiūrim į trišalę Latvijos, Estijos ir Lietuvos sutartį)
2. Bankroto byloms, BET teismingumui nustatyti turim spec. ES reglamentą dėl nemokumo ir
bankroto bylų. 3K-3-700/2013; 3K-3-142/2014
3. Socialinio draudimo bylos
4. Arbitražui
5. Išlaikymo byloms (Reglamentas dėl išlaikymo byloms taikytinos teisės, teismingumo..)
6. Paveldėjimo byloms (spec. reglamentas)

K.V.A.
Bendra taisyklė - byla teisminga atsakovo gyv. vietos / buveinės valstybės teismas. Sąvokos
gyvenamoji/nuolatinė vieta aiškinamos autonomiškai. 3K-3-25/2014; 3K-3-188/2010 (paskaityt
dar); 3K-3-474/2011

Išimtys (specialioji jurisdikcija 7-9 str.)

1. Sutartiniai ginčai – prievolės įvykdymo vietos teismai
2. Deliktai ir kvazi deliktai – žalą sukėlusio įvykio vietos teismai 3K-3-102/2010 Jei įvykis
pvz. nutiko Italijoje, o atsakovas – Austrijoje, tai ieškovas turi dvi galimybes: arba kreipsis į
Italijos teismus, kur padarytas deliktas, arba, kur yra atsakovas. Jei yra baudžiamoji byla, ir
joje reiškiamas civilinis ieškinys,tai jis turi būti reiškiamas toje šalyje, kurioje nagrinėjama
baudžiamoji byla. Jei byla susijusi su JA filialo ar atstovybės veikla, taip pat gali būti
reiškiamas ieškinys filialo/atstovybės buvimo vietoje. Jeigu yra keli atsakovai, bet jų
gyvenamoji vieta ar buveinė yra skirtingose valstybėse, toks pats principas kaip ir mūsų
CPK – ieškovui suteikiama galimybė tada pasiinkti valstybę ir akumuliuoti visus atsakovus į
vieną bylą, nepaisant to, kad kai kurie iš jų yra kitų valstybių gyventojai.
3. Draudimo bylos (10-16 str.) galima ir ieškovo – draudėjo gyv. vietos/buveinės teismuose,
žalą sukėlusio įvykio vietos teismuose
4. Vartojimo sutarčių ginčai (17 str.-19 str.) galima ir ieškovo – vartotojo gyv. vietos teismuose
3K-3-541/2009
5. Darbo ginčai (20-23str.) galima ir darbo vietos arba įmonės vietos teismuose
6. Išimtinė jurisdikcija (24 str.) gainčai dėl nekilnojamojo turto – jo buvimo vietos teismuose.
Nekilnojamas turtas aiškinamas autonomiškai.
7. Sutartinis teismingumas (25-26 str.)

Lis pendens principas (27-34 str.) – jurisdikcijos atsisakymas/ bylų sustabdymas. Jeigu vienos
valstybės narės teisme yra iškelta byla laikantis Briuselis I teismingumo taisyklių ir yra kreipiamasi
su tapačiu ieškiniu į kitos valstybės narės teismus, tai kitų valstybių narių teismai turi atsisakyti
jurisdikcijos. Jeigu teisėjas sužino po bylos iškėlimo – palieka nenagrinėtą, nes neaišku, kuo tai
baigstis valstybėje, kurioje buvo pirmiau iškelta byla.
LAP (37str.) – bet kuris teismas

Lietuvos – Rusijos dvišalė sutartis. Šią sutartį atsinešti į egzaminą. (kitų dvišalių nereikia). Ko
šalys negali susitarti
1. Šalių susitarimas dėl išimtinės teismų kompetencijos
2. Ką turi daryti teismas, jei yra byla priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles? 21 str. 2-3
dalis sako, kad bylos nagrinėjimas nutraukiamas – akivaizdi klaida šios sutarties. Byla yra
ne nutraukiama, o pagal 782 str. ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas.
3. 2-3 dalis numato tą patį lis pendens taisyklę.
4. 23 str. bylos dėl pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje yra nagrinėtinos pagal to asmens
pilietybę, kurio neveiksnumą tam tikroje srityje reikia nustatyti
5. 25 str. pripažinimas nežinia, kur esančiu, paskelbimas mirusiu ir mirties fakto nustatymas –
pilietybės principas.

K.V.A.
 6. 28 str. šeimos bylos – joms yra kelios taisyklės, priklausoma, ar šalys sutuoktiniai, ar vaikas
iš vienos pusės, o iš kitos pusės – tevas/tėvai. Šeimos bylos teismingos tam teismui, kurios
valstybės jie padavė pareiškimą dėl santuokos, jei gyv. vieta yra kitos šalies teritorijoje, tai
kompetetingos ir tos šalies įstaigos./ Jei pilietybė buvo skirtinga ir gyv. vieta buvo skirtinga,
tai tokiu atveju yra pagal gyv. vietą teismų jurisdikcija nustatoma. Analogiškos taisyklės
taikomos ir dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
7. 32 str. tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Taikytina teisė, kurios valstybės materialinė teisė
turi būti taikytina, atitinkamai ir tos valstybės teismai turi nagrinėti ginčą. Pvz: ginčams dėl
tėvystės nustatymo, tėvystės pripažinimo, taikoma vaiko pilietybės teisė. Jei vaikas yra
rusijos pilietis ir reiškiamas ieškinys LR piliečiui, kurio gyv. vieta Lietuvoje, tai byla bus
teisminga rusijos teismams 3K-3-275/2009
8. 34 str. įvaikinimo bylos – svarbi įtėvių pilietybė
9. 35 str. globa ir rūpyba – teismingos tos valstybės teismams, kurios piliečiu yra FA, kuriam
reikia paskirti globą arba rūpybą
10. 40 str. bylos, kylančios iš deliktinių prievolių – teismingos tai valstybei, kurios teritorioje
įvyko veiksmas, kuris sukėlė žalą. Tačiau, jeigu abi šalys yra FA ir jie yra tos pačios
valstybės piliečiai, tai tokiu atveju galima reikšti ir pagal gyvenamąją vietą.
11. 45 str. paveldėjimo ginčai. Teismingumas priklauso nuo to, ar palikimą sudaro kilnojamasis
ar nekilnojamasis turtas. KT – teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyv. vietą, kei
KT yra šalyje, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyv. vietos, tai pagal
pareiškimą įpėdinio arba nuo palikimo atsisakiusio asmens, jeigu su tuo sutinka visi
įpėdiniai. NT – kurios teritorijoje yra tas turtas. Straipsnio nuostatos taikomos ir iš
paveldėjimo kylantiems ginčams.
12. 3K-3-515-687/2015

Imunitetas. Su šia problema susiduriama tada, kai norim pareikšti ieškinį valstybei. Pagal TVT
valstybės veiksmai susideda iš 2 grupių: valstybė nėra vien viešosios valdžios subjektas. (acti iuri
imperii); valstybė yra ir kaip privatinės teisės subjektas (CK 2 knyga sako, kad valstybė
privatiniuose teisiniuose santykiuose neturi jokių privilegijų). Kai sako, kad valstybė veikia kaip
viešosios valdžios subjektas, ji gali tvarkytis savo viduje kaip nori. Procese – lygūs lygiam neturi
valdžios ir atitinkamai neturi jurisdikcijos. Briuselio konvencija dėl valstybės imuniteto sako,
kokiose srityse valstybė negali remtis imunitetu ir sakyti, kad man ieškinio kita užsienio valstybė
negali reikšti. JT 2005 JT valstybių narių jurisdikcijos imuniteto konvencija. Niujorko kovencija
sako, kad tuose santykiuose, kur valstybė veikia kaip viešos valdžios subjektas gali remtis
imuntietu, todėl gali atsakovu teisme nedalyvauti. Bet yra sritys, kur valstybė negali naudotis
imuntietu nuo užsienio valstybės imuniteto:
1. Kai aiškiai atsisako imuniteto, pvz. tarptautine sutartimi (pvz. komercinėje sutartyje aiškiai
numato, kad atsisakys imuniteto nuo galimų ieškinių)
2. Konkliudentiniais veiksmais pvz. pareiškusi ieškinį užsienio valstybei arba kai jai
pareiškiamas ieškinys, o valstybė pareiškia priešinį ieškinį. Jeigu įstoja į procesą tik
norėdama pareikšti, kad ji nėra atsisakiusi imuniteto, tai nereiškia, kad ji parodė savo
atsisakymą nuo imuniteto

K.V.A.
Negali naudotis imunitetu:
 Kai valstybė jo atsisako
 Antra bylų kategorija darbo sutartys – valstybė negali remtis imuniteto principu, nebent tai
būtų ne darbo sutartis, o tarnybos. Vienos konvencija dėl diplomatinių ir konsulinių
santykių. Pagal vienos konvencijas dispomatinės ir konsulinės įstaigos naudojasi imunitetu,
taip pat šių įstaigų personalas.
3K-3-1/98 – USA ambasados sodininkas buvo atleistas iš darbo, jis manė kad
netinkamai atleistas, pareiškė ieškinį JAV ambasadai, pirmos instancijos teismas
atsisakė nagrinėti, apeliacinės irgi, LAT- grąžino ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš
naujo, nors LT nėra ratifikavusi konvencijos, pagal tarptautinę teisę yra sritys kur
valstybė negali remtis imunitetu ir tai yra darbo bylos;

3K-3-142/07 – kreipėsi į teismą ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo, atsakovu buvo
lenkijos ambasada. Ji dirbo sekretore. LAT pakeitė poziciją, gal dėl to kad buvo hauta
Lenkijos žodinė nota, kad ji prieštarauja nagrinėjimui. LAT pasakė, kad teismai nturi
jurisdikcijos, nes kadangi tai nėra tik darbo santykiai, ji vykdė ir konsulinius
įsipareigojimus. Ieškovė nesutikdama su sprendimais, kreipėsi į Strasbūro teismą –
Sudak vs. LT – LT pažeidė konvenciją, nes čia yra darbo teisiniai santykiai, ji nevykdė
jokių konsulinių veiksmų. Po Strasbūro sprendimo buvo proceso atnaujinimas;

3K-3-404/10 – švedijos ambasada atsakovas, moteris buvo atleista iš darbo. LAT

nutraukė bylą pasakydamas, kad LT neturi jurisdikcijos ir turi nagrinėti Švedijos. 
šitoje vietoje turėjo palikti nenagrinėta, o ne nutraukti.
 Valstybė negali remtis imunitetu, jeigu ginčas kilo dėl žalos atlyginimo, dėl deliktinės
prievolės.
 Jeigu yra kilęs ginčas su paveldėjimo teise.
 Jeigu ji dalyvauja užsienio kompanijų veikloje, kaip savininkas, akcininkas.
 Jeigu ginčas susijęs su komercinės paskirties laivais, kurie priklauso valstybei
 Neturi teisės remtinis imunitetu jei yra arbitražinio susitarimo šalis. Jei kilęs klausimas dėl
negaliojimo ir panašiai.

Imunitetas nuo LAP. Tai yra atvejai, kai mes negalime pritaikyti LAP valstybės turtui arba
atskiriems valstybės pareigūnams, kurie yra užsienio valstybės 790-792str (ambasados, konsulinės
įstaigos, jų transportas, taip pat diplomatinis ir konsulinis personalas, negali būti taikomas tam
turtui, kuris nėra komercinės paskirties. Ji gali kilti ir tuo atveju, kai LT teisminga

Imunitetas nuo priverstinio vykdymo. Tai kad byla yra tesminga LT teismams, dar nereiškia, kad
ieškovas bylą laimėjo, nes dar galima susidurti su tokio sprendimo vykdymo problema, nes reikės
surasti turtą į kurį nukreipti išieškojimą. LT tokia problema buvo kilusi su Kaliningrado sritimi, kai
LAT pripažino užsienio arbitražo susitarimą, kai buvo iš Kaliningrado priteista paskola, buvo
pastatytas LT pastatas – Kaliningrado prekybai, buvo areštuotas šitas turtas, Rusija pareiškė notąm
nes šis pastatas saugo dėl diplomatinių santykių, bet mūsų teismai pripažino kad tai yra komercinės
paskirties ir jis buvo parduotas varžytinėse.

K.V.A.
 1. Lis pendens. Ji leidžia mums išvengti dėl to paties ginčo keliuose teismuose. Jei vienos
valstybės teismas iškėlė civilinę bylą, tai kitų valstybių teismai turi atsisakyti, kad nebūtų
paraleliniai sprendimai.
2. Forum non conveniens
3. Forum shopping
Šitos dvi doktrinos 3 ir 4 yra tarpusavyje susijusios. Kai ginčas turi tarptautinį elementą, tai
kiekviena valstybė stengiasi nagrinėti, jei pagal jos teisę ir kitus aspektus, nagrinėjimas bus
palankesnis.

Tam kad būtų galima kovoti su shopping, atsirado conveniens – ji reiškia, teismo teisę atsisakyti
nagrinėti ginčą, jeigu ta byla su ta valstybe neturi jokio ryšio. Nes tai gali apsunkinti teismo darbą –
pvz.: nėra toje valstybėje nei vienos šalies. LT šita doktrina yra pripažįstama 3K-3-562/09. Tačiau
ES teisė to nepripažįsta. Nes remiantis pagal Es dokumentus nustatom, kad teisminga LT teismams,
tai negali atsisakyti nagrinėti, net jei ir nėra jokių šalių, įrodymų ir panašiai. Kadangi Es draudžia
taikyti forum non conveniens, tai atsisakyti negalima, kai byla susijusi su ES –

3K-3-188/10 – buvo pareikštas actio pauliana ieškinys, teismas žiūrėjo ES dokumentus, bet
nerado normos, kuriems teismams teisminga actio pauliana, kai skolininkui iškelta bankroto
byla, kur bankroto administratorius reiškia actio pauliana ieškinį dar 3 valstybei. Taigi čia
buvo spraga. ES teismas – jei actio pauliana reiškiamas jau iškėlus bankroto bylą, tai teisminga
tokiam teismui kuris nagrinėja bankroto bylą.

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

Iš seminaro: dėl ES. Gali atsisakyti prašymo per 1 sav, jei prašymas nėra pateiktas
atitinkama kalba
ES reglamentas nuo 2008 m. taikomas ir danijai (yra pataisymas)
Hagos atveju, norvegijai kokia kalba turi būti įteikti dokumentai?
Jei ispanai nori lietuviui įteikti ieškinį? Ispaniškai surašytas ieškinys pateikiamas atsakovui:
jis gali būti įteikiamas bet kuria kalba, jeigu žmogus priims ispanišką ieškinį ir per 7 d.
nepareikš prieštaravimo dėl kalbos. Jei nepaprieštaraus, pats žmogus turės išsiversti
dokumentą.
Nuo 2016 m. dokumentus lietuvoje įteikinėja antstolių rūmai.

Jeigu adresatas yra užsienio valstybėjė, tai procesiniai dokumentai bus įteikiami pagal specialias
taisykles.
Jei išsiaiškiname, kad turi tarptautinį elementą, reikia išsiaiškinti ar ES, ar kita trečia valstybė. Jei
nėra nei ES, netrim su ja dvišalės sutarties, tada žiūrim gal ji yra Hagos konvencijos dalyvė. Jei
nustatom, kad tai yra Haos dalyvė, tai procesiniai dokumentai bus įteikiami pagal šį dokumentą.
Kitas variantas, nustatom, kad adresatas nėra nei ES, neturim dvišalės, nėra Hagos dalyvė, tada
įsijungia TVT o tiksliau diplomatinė teisė, tada LT teismas kreipiasi į URM, kad diplomatinių notų

K.V.A.
pagalbą per užsienio valstybės ambasadą kreiptųsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, ar užsienio
valstybė suteiks pagalbą priklauso nuo taprusavio santykių.

1. ES reglamentas 2007-11-13 dėl teismo ir neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ir

komercinėse bylose

3K-3-690/06; 3K-3-630/12. 793str Užsienietis turi paskirti įgaliotą asmenį jei jis neturi atstvo, kad
jam būtų galima įteikti visus procesinius dokumentus, jei jis to nepadaro, tai laikoma, kad visi
procesiniai dokumentai jam yra įteikiami. ES valstybės narių atžvilgiu tai nėra taikoma, nes šis
reglamentas nustato aiškią tvarką. Pagal reglamentą galima įteikti, jei yra žinomas adresato adresas.
Nustato tokius būdus:
a. Per specialias perduodančias agentūras. LT yra visų grandžių teismai ir antstolių rūmai
b. Įteikimas tiesiogiai, tačiau reglamentas leidžia pareikšti valstybės narėms, kas tai yra jų
teritorijoje netaikomas. LT yra pasinaudojusi šia teise.
c. Įteikimas per diplomatines ir konsulines įstaigas.
d. Taip pat kiekviena valstybė narė turi nurodyti, kokiomis kalbomis surašyti dokumentai
yra priimami ir surašomi. LT nurodžius, kad priims kurie bus surašyti lietuvių, anglų,
prancūzų kalbomis. Reglamentas adresatui suteikia teisę atsisakyti priimti dokumentą,
jei jis nėra surašytas ta kalba, kurią jis supranta.
Nuo prašymo įteikti procesinį dokumentą dienos, valstybės insttuciją turi įteikti per 1 mėn,
tada surašomas specialus pranešimas apie įteikimą, neįteikimą arba atsisakymą – jis
siunčiamas atgal prašymą pateikusiai valstybei.
Reglamentas nėra taikomas Danijai. Taip pate dėl įrodymų rinkimo. Kadangi ji yra Hagos
dalyvė, tai teikiami jai bus pagal šią konvenciją.
2. Dvišalės tarptautinės sutartys
Abi valstybės paskiria centrines įstaigas per kurias vyksta procesinių dokumentų įteikimas. LT
teisingumo ministerija. Centrinė įstaiga – mūsų apylinkės teismas negali tiesiogiai siųsti Rusijos
teisingumo ministerijai. Mūsų teismas turi siųsti prašymą LT teisingumo ministeriją, kuri kreipiasi į
Rusijos, ji gavusi prašymą, perduoda tą procesinį dokumentą adresatui pagal rusijos teisę. Rusijos
teismas įteikęs surašo pranešimą, jį peduoda teisingumo ministerijai, kuri persiunčia LT TM, kuri
persiunčia apylinkės teismui. Visas šis susirašynėjimas tęsiasi 6 – 12 mėn.
Dvišalės sutartys numato atvejus, kada galima atsisakyti teikti teisinę pagalbą.
3. 1965 Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir
komercinėse bylose įteikimo užsienyje
Nustato bendrą principą, kad ji taikoma, jeigu yra žinomas adresato adresas. Nustato 6 įteikimo
būdus, ji taip pat suteikia galimybę padaryti išlyga, kad tam tikras būdas nebus taikomas, LT
pasinaudojo šia teise ir pasakė, kad taikomi tik 2 būdai:
a. Per centrinę įstaigą
b. Per diplomatines ir konsulines įstaigas
Nurodoma kokia kalba reikia surašyti prašymus – kiekviena valstybė nurodo kokia kalba surašytus
dokumentus ji priims.

K.V.A.
Mūsų teismas prašymą įteikti procesinį dokumentą perduoda TM, ji kreipiasi į tos valstybės
centrinę įstaigą, kuris nusprendžia įteikti pagal savo teisę. prašančioji valstybė gali nurodyti, kad
procesinis dokumentas būtų įteikiamas tam tikru būdu, ji gali tenktinti arba ne.
Jeigu nuo prašymo įteikti procesinį dokumentą gavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai ir nėra
gautas joksatsakymas, tai konvencija leidžia nagrinėti bylą, nes yra preziumuojama, kad
dokumentas yra įteiktas.
4. Diplomatiniai „kanalai“.

Tinkamai pranešti asmeniui, kuris yra užsienio valstybės narys yra svarbu. Tinkamas nepranešimas
užsienyje esnačiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, bus gynybosi argumentas tam asmeniui, jei
bus priimtas jam nepalankus sprendimas.
Susitariančios valstybės teismas turi teisę nepripažinti kitos susitariančios valstybės teismo
sprendimo, jei nebuvo tinkamai asmuo informuotas.

ĮRODYMŲ RINKIMAS

1206/2001 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir

komercinėse bylose išskyrus Daniją, taikomas ES valstybės narėms. Reglamentas yra taikomas,
kai reikia surinkti įrodymus, tiek prasidėjusiame teismo procese tiek procese, kuris bus pradedamas
ateityje.

Reglamentas taikoma civilinėse ir komercinėse bylose. Reglamentas numato 2 įrodymų rinkimo

būdus:
1. Bylą naginėjantis teismas kreipiasi į kitos valstybės centrinę įstaigą ir perduoda prašymą dėl
įrodymų rinkimo. Kiekviena valstybė narė yra patvirtinusi centrinę įstaigą. Lietuvoje –
teisingumo ministerija.
2. Kai yra gaunamas tos valstybės, kurioje reikia surinkti įrodymus, sutikimas.
Priklausomai nuo to, koks taikomas būdas, pildomos atitinkamos formos (10 formų). Galimas ir
įrodymų gavimas, panaudojant telekomunikacines priemones (pvz. vykdoma apklausa nuotoliniu
būdu). Lietuvoje: anglų, prancūzų, lietuvių kalbomis turi būti pateiktas prašymas. Prašymas turi būti
įvykdytas ne vėliau kaip per 90 dienų, nebent terminas yra pratęsiamas. Už teisinės pagalbos
teikimą vykdanti prašymą valstybė žyminių mokesčių neima, išskyrus mokėjimą ekspertams ir
vertėjams.

Prašomos valstybės teismas turi įsitikinti, kad ji prašymą galės įvykdyti. Reglamente
numatyta galimybė atsisakyti vykdyti prašymą, jei:
1. Prašymas yra neišsamus
2. Reikia pasitelkti vertėjus ir ekspertus ir nepateiktas išankstinis apmokėjimas
3. Prašymai vykdomi pagal tos valstybės, kuri vykdo teisę, nebent prašyme nurodyta, kad
surinkti įrodymai turi būti pagal prašančios valstybės nacionalinę teisę

Reglamentas numato pagrindus, kada užsienio valstybės teismas apskritai gali atsisakyti
rinkti įrodymus. Jei atsisakoma suteikti teisinę pagalbą, tai turi numatyti pagrindą:

K.V.A.
 1. Prašomas apklausti asmuo atsisako duoti parodymus
2. Jeigu prašymas surinkti įrodymus nepriklauso reglameno sričiai (pvz. byla nėra civilinė ar
komercinė)
3. Jeigu neturi teisės užsienio valstybės teismas taikyti prašomą įrodymų priemonę (pvz
įrodymams taikomas imunitetas)
4. Jeigu forma yra netinkamai užpildyta arba nėra iš anksto sumokėti mokesčiai ekspertų ar
vertėjų paslaugų atlyginimui

Dvišalės tarptautinės sutartys. Centrinė įstaiga dvišalėse sutartyse yra teisingumo ministerija. Per
ją teikiamas prašymas su vertimų kitai valstybės centrinei įstaigai. Tos šalies įstaiga perduoda
teismui pagal savo nacionalinę teisę. Teismas , įvykdęs prašymą, vėl visus dokumentus siunčia per
savo centrinę įstaigą kitos šalies įstaigai – TM ir jau perduos teismui. Dvišalės sutartys numato
atvejus, kai prašymo galima atsisakyti: Jei pažeistų tos valstybės suverenitetą, viešąją tvarką,
nepatenka į reglamentavimo sritį

1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose rinkimo užsienyje. –
60 valstybių, kurios yra konvencijos dalyvės. Lietuvoje numatyta išimtis: tik jei TM ministras
duoda sutikimą įrodymų rinkimui. Kiti būdai gali būti taikomi, jei valstybė ,ratifikuodama
konvencija sutiko su tokiu įrodymų rinkimu: per diplomatines ir konsulines įstaigas. Lietuva
padariusi išlygą, kad gali įrodymai būti renkami tik iš LR piliečių ir tik esant ministro sutikimui.
(jei reikia apklausti LR pilietį, gyvenantį argentinoje. Konsulas, gavęs ministro sutikimą, gali rinkti
įrodymus). Kitas būdas: rinkimas per specialų įgaliotinį, jei valstybė, ratifikuodama konvenciją,
nepadarė išlygos, kad toks būdas yra negalimas. Lietuva padarė išlygą: tokiu būdu galima rinkti tik
iš LR piliečių ir tik esant TM ministro sutikimui.

Dauguma europos valstybių padarė išlygą, kad jos nepripažįsta bendrajai teisei žinomo
įrodymų rinkimo būdo, kai įrodymai renkami neprasidėjus procesui (discovery) – valstybės,
kurios nežino tokio įrodymų rinkimo būdo, yra padariusios išlygą, kad toks būdas
netaikomas.
Valstybė pagal konvenciją gali atsisakyti keliais atvejais rinkti įrodymus:
1. Prašymas neįeina į jos teismų kompetenciją
2. Kai tokio prašymo vykdymas pakenktų valstybės suverenitetui arba saugumui
Konvencija sako, kad prašymai vykdomi pagal lex fori teisę, nebent prašančioji valstybė prašo
taikyti jos teisę.
Kai įrodymai, kai valstybė nėra net Hagos konvencijos dalyvė. Galima pasitelkti į pagalbą
diplomatinį kelią t.y. kreiptis į mūsų URM ir prašyti, kad ji pagal diplomatinės teisės kanonus
kreiptųsi į užsienio valstybės URM dėl teisinės pagalbos.

UŽSIENIO TEISMŲ SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS

Pripažinimas – tai tokios pat teisinės galios kaip ir nacionalinio teismo sprendimas kitos valstybės
teismo sprendimas. Kol sprendimas nėra pripažintas, jis kitoje valstybėje jokių teisinių
padarinių nesukuria.

K.V.A.
3K-3-422/2012 – tai, kad yra užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas, jis reikšmės neturi,
kol nėra pripažintas. Čia buvo sprendimas, kai buvo iškelta bankroto byla, o Lietuvos teisme buvo
nagrinėjama byla su tuo pačiu asmeniu, bet kita šalimi. Jei ieškinys atmestas, tai nėra net ką
vykdyti. Kai kurie sprendimai yra tiesiog nevykdytini – pvz dėl tėvystės pripažinimo..
(ieškiniai dėl pripažinimo)

ES VALSTYBIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

1. Valstybėje – ES narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose ES valstybėse

narėse netaikant jokių specialių procedūrų (36 str.) – prisimini, kad briuselis I netaikomas
kai kurioms bylų kategorijoms: Bankroto reglamentas, Briuselis II-bis (šeimos bylos, vaikų
ir tėvų santykiai), reglamentas dėl išlaikymo prievolių ; paveldėjimo bylose; reglamentas dėl
mažų ginčų sumų; dėl ES vykdomojo rašto.
2. Prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas
3. Jo nutartį galima skųsti 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai
4. Kolegijos nutartį galima skųsti kasacine tvarka
5. Vykdomuosius raštys išduoda Lietuvos apeliacinis teismas
6. 3K-3-375/2009

Leidimas vykdyti yra aktualus tais atvejais, kai prašoma pripažinti sprendimą, kuris
reikalauja priverstinio vykdymo 3K-7-188/2007

Jei atkeliauja sprendimas iš ES kreipiasi su prašymu į apeliacinį teismą, nėra

apmokestinamas ŽM, su vertimu, pažyma iš užsienio valstybės, kad yra sprendimas įsiteisėjęs
ir vykdytinas

Terminas skundui paduoti – 30 d. apeliaciniam teismui. Jei skundą paduodantis asmuo yra
užsienyje – 60 d. 3K-3-580/2013
Jei sprendimas pripažįstamas vykdytinu, vykdomąjį raštą išduoda apeliacinis teismas.
Briuselis I numato nepripažinimo atvejus:
1. Jeigu sprendimo pripažinimas prieštarautų viešajai tvarkai (aiškinama autonomiškai sąvoka)
2. Jei atsakovui nebuvo suteikta galimybė gintis nuo ieškinio (pvz nebuvo pranešta apie teismo
posėdžio vietą)
3. Jeigu sprendimas, kurį prašoma pripažinti, nesiderina su pripažįstančios valstybės
sprendimu (kai prasideda paralelinis nagrinėjimas ir netaikomas lis pendens principas)
4. Buvo pažeistos išimtinės jurisdikcijos arba draudimo, vartojimo ar darbo bylų teismingmo
taisyklės
5. 3K-3-63/2014

Kreipiamasi į apeliacinį teismą, kai nenori vykdyti sprendimo, o ne dėl jo pripažinimo. Jis ir
taip yra pripažintas (iš seminaro)

K.V.A.
NE ES VALSTYBIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMAS:
1. NAGRINĖJA Lietuvos apeliacinio teismo 1 teisėjas arba 3 teisėjų kolegija
2. Jos nutartį galima skųsti kasacine tvarka
3. Pripažįstama pagal dvišalę ar daugiašalę tarptautinį sutartį, o jos neasnt – pagal CPK 810 str.
(tikrinama, ar yra nepripažinimo pagrindai) pvz. dvišalė sutartis su Rusija 56 str.

3K-3-374/2010 (prašoma pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą, kuriuo buvo iš Lietuvos

piliečio priteistas muito mokestis) dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos apima tik
civilines, komercines ir šeimos bylas

Teismas gali sustabdyti bylos pripažinimą, jei toje valstybėje dar nebaigtas procesas ir nepriimtas
galutinis sprendimas.

NE ES IR NĖRA DVIŠALĖS SUTARTIES (IŠSKYRUS ISLANDIJĄ, NORVEGIJĄ IR

ŠVEICARIJĄ, KURIOMS TAIKOMA LUGANO KONVENCIJA)

Nepripažinim pagrindai praktiškai identiški Briuselis I pagrindams 3K-3-278/2012

Jei nėra es ir dvišalės sutarties, nepripažinimo pagrindus nustato nacionalinė teisė CPK 810 str. jis
numato 6 pagrindus, kuriems esant galima tos valstybės teismo sprendimo nepripažinti:
1. Jei nustatoma, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs ir vykdytinas toje valstybėje, kurioje yra
priimtas
2. Jei yra nustatoma, kad ta byla yra priskirta išimtinei Lietuvos teismų ar trečios valstybės
teismų jurisdikcijai
3. Jei pažeistos sąžiningo proceso principas (pvz.: nagrinėjant bylą dėl vaiko gyvenamosios
vietos nustatymo nebuvo išklausyta vaiko nuomonė 3K-7-181/2013
4. Jei sprendimas nesuderinamas su kitos valstybės sprendimu (paralelinis procesas)
5. Jeigu sprendimo priėmimas prieštarautų Lietuvos viešajai tvarkai (apeliacinio teismo
prerogatyva aiškinti sąvoką)
6. ....
7. 3K-3-95-695/2016

INFORMACIJOS APIE UŽSIENIO TEISĘ GAVIMAS

1954 Hagos konvencija dėl civilinio proceso

1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose
įteikimo užsienyje
1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (1) kolizinės normos 2) šalys
pačios sutartyje pasirinko taikyti kitos šalies teisę – šalys turi pateikti tos šalies teisės įrodymus,
teismų praktiką ir pan) – šiuo atveju galima ir teismo ekspertizė
1970 m. Hagos konvencija dėl įrodyų civilinėse ir komercinėse bylos rinkimo užsienyje
Roma I – taikytina teisė ginčams, kylantiems iš sutartinių teisinių santykių
Roma II – nesutartinėms prievolėms

K.V.A.